Advokatas Mantas Mikalopas

www.ilawfirm.lt

Advokatas Mantas Mikalopas

ES ir Lietuvos teisinė sistema valdant stresą

(Teismų praktika)

www.ilawfirm.lt

Rizikos darbe vertinimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690/2013

Ieškovas - psichiatrijos ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga - prašė panaikinti atsakovo patvirtintus rizikos darbe vertinimo dokumentus, nes sanitarų darbo sąlygos yra pavojingos, neatitinka normalių darbo sąlygų, todėl už darbą turi būti mokama didesniu tarifu

www.ilawfirm.lt


Profesinės rizikos vertinimo nuostatose detalizuojamas profesinės rizikos vertinimo tikslas, t. y. ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (2 punktas). Rizikos vertinimas apibrėžiamas kaip esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina.Skirtingų rizikos veiksnių riziką nustato Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 7 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai. Tik šiems subjektams nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę, kurioje atsispindi atlikto vertinimo rezultatai.

www.ilawfirm.lt


Rizikos vertinimo kortelėse tik užfiksuojama esama darbo aplinkos (rizikos veiksnių – cheminių, fizikinių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių ar fizinių veiksnių) faktinė situacija. Šiose ginčo kortelėse, kaip ir Protokole, nėra jokių darbdavio patvarkymų, todėl jos tiesiogiai nedaro įtakos darbuotojų darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms. Rizikos vertinimo kortelių reikšmė – nustatyti faktiškai egzistuojantį darbo sąlygų saugos lygmenį ir jeigu sąlygos neatitinka reikalavimų – numatyti ir įgyvendinti priemones pagerinti sąlygas. Darbuotojų teises gali pažeisti darbdavio pareigos užtikrinti normalias darbo sąlygas (DK 191 straipsnis) nevykdymas, kai jiems tenka dirbti nesaugiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis darbo sąlygomis.Profesinės rizikos kortelės, parengtos atsakovo užsakymu privačios tyrimų bendrovės, nėra darbdavio sprendimai, kuriuos profesinė sąjunga gali skųsti.

http://www.infolex.lt/ta/27274


• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-125/2010

• Darbo sąlygos – tai darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai (DSSĮ 2 str. 7 d.). DK 191 str. įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti normalias darbo sąlygas.

• Vien ta aplinkybė, jog darbuotojas dirba darbą, kuris Vyriausybės nutarimu yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime nereiškia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.


• Ta aplinkybė, kad konkretus apmokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių sąlygų, dydis nenustatytas kolektyvinėje ar darbo sutartyse, neatleidžia darbdavio nuo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos mokėti už darbą tokiomis sąlygomis padidintą darbo užmokestį.

• Teismas turėjo pagrindą priteisti priemoką, t. y. 30 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, už darbą ginčo laikotarpiu, nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, bet ne daugiau kaip už trejus metus (DK 298 straipsnis).

Seksualinis priekabiavimas, kaip streso šaltinis

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012

• Lietuvos įstatymų leidėjas seksualinį priekabiavimą kaip neleistiną elgesį teisės aktuose įtvirtino siekdamas apsaugoti visus asmenis - vyrus ir moteris - nuo nepagarbaus ir juos žeminančio elgesio, nuo kėsinimosi į asmens orumą ir kitas pamatines vertybes, nes būtent tokį efektą turi priekabiavimas ar seksualinis priekabiavimas asmeniui, į kurį jis nukreiptas.

• Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos atkartoja 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo nuostatas, įtvirtindamos, kad seksualinis priekabiavimas reiškia nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.


• Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas numatytas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmenys, manantys, jog jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas.


• Nagrinėjamoje byloje ieškovė skundėsi Lenkijos ambasados darbuotojo B. M. elgesiu (lytinių santykių reikalavimas, skambučiai į namus, kalbos intymiomis temomis, fizinės jėgos panaudojimas suduodant per veidą ir kt.), nurodė, kad tai sukėlė psichologinę įtampą, dėl kurios ji susirgo; kad tokių veiksmų netoleravo, dėl jų kreipėsi į Lenkijos Respublikos ambasadorę bei Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

• Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad B. M. neneigė konflikto su ieškove, laikydamas tai pokštu, nevykusiu pajuokavimu, bet nepripažino to kaip seksualinio priekabiavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie argumentai nėra reikšmingi sprendžiant, ar B. M. elgesys gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu, nes, kaip jau minėta, jam konstatuoti nėra būtina, jog pats priekabiautojas savo veiksmus vertintų kaip seksualinį priekabiavimą.

Stresas darbe ar gyvenimo aplinkybės?

• Atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. net penkių nepagrįstų nuobaudų per vieną dieną paskyrimas darbuotojui, kuriam iki 2009-07-29 dienos įsakymais skirtų drausminių nuobaudų procedūrų pradėjimo nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl jo darbo, jam buvo skiriamos premijos, neabejotinai sukėlė stresą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, t.y. ieškovei buvo padaryta neturinė žala. Byloje esantys duomenys liudija, kad nesutarimų su darbdaviu laikotarpiu pablogėjo ieškovės sveikata, ji skundėsi stresine būkle, nerimu, širdies permušimais, nemiga, ne kartą, taip pat nuo 2009-07-30 iki 2009-08-24 buvo laikinai nedarbinga, ieškovei, be kita ko, skirti nervų sistemą veikiantys medikamentai nerimui slopinti.

•


• Nors atsakovas pateikė įrodymų, kad ieškovės atleidimo iš darbo laikotarpiu ir vėliau egzistavo kitų ieškovei emocinę ir psichologinę įtampą sukeliančių veiksnių, t.y. ieškovės ir jos sutuoktinio konfliktas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškovės atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl darbdavio taikyto sistemingo psichologinio spaudimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo, t.y. ne tik dėl darbovietės socialinio palaikymo (palankios darbo atmosferos, nekonfliktiškų darbinių santykių, pasikliovimo vadovais, kolegomis bei pan.) nebuvimo kitų ieškovei įtampą sukeliančių veiksnių atžvilgiu, bet ir dėl nuolatinį stresą darbe sukeliančių atsakovo veiksmų, ieškovė išgyveno intensyvesnį emocinį sukrėtimą.


• Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3482-484/2013

• Visuotinai žinoma, kad bet koks patiriamas stresas, įtampa ar nuovargis neigiamai veikia asmens psichinę ar fizinę būseną. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas darbo ginčas, galėjo pareiškėjai sukelti emocinį stresą ar įtampą, kurie daro bendrą neigiamą poveikį psichinei ar fizinei būsenai, tačiau tai nereiškia, kad tai tiesiogiai įtakojo pareiškėjos ligos trukmę. Taigi, atsakovo nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip bendro pobūdžio, kurios gali daryti neigiamą įtaką visiems asmenims, tačiau jos nėra siejamos su pareiškėjai diagnozuotos ligos pobūdžiu

Psichologinio spaudimo darymas ir streso sukėlimas siekiant, kad darbuotojas išeitų iš

darbo• Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1929-590/2013• Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio taikyto

psichologinio smurto ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Šias išvadas teismas pagrindė konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t.y. kad ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip tris metus, jo darbas buvo vertinamas gerai, ieškovui per 4 mėnesius neteisėtai buvo paskirtos net trys drausminės nuobaudos, darbdavio neteisėti veiksmai truko ilgą laiką ir buvo sistemingi, ieškovo atžvilgiu buvo naudojamas intensyvus psichologinis smurtas, jis buvo viešai žeminamas, filmuojamas, dėl darbe patirto streso ieškovui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip mėnesį, bylai aktualiu laikotarpiu galimai dėl patiriamo nuolatinio streso ieškovui paūmėjo plokštelinė psoriazė.


darbo

• Teismas taip pat įvertino, kad darbdavio atstovo ir įmonės savininko G. O. elgesys nesuteikiant ieškovui leidimo išeiti iš darbo kelioms valandoms dėl su šeimos nario sveikata susijusių aplinkybių, pasižymėjo dideliu cinizmu, darbuotojo orumo žeminimu. Atsižvelgdamas, į bylos aplinkybes, išskiriančias nagrinėjamą situaciją iš kitų teismų praktikoje neturtinės žalos priteisimo atvejų, priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė pagal darbuotojo K. V. 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį ir priteisė jam 13487,04 Lt.


darbo• Šalims tarpusavio darbo ginčą sprendžiant teisme, nuo 2010

m. spalio 7 d. Atsakovas, elgdamasis neteisėtai ir diskriminuodamas Ieškovę, neužtikrino vienodų darbo sąlygų ir Ieškovės atžvilgiu nustatė darbo režimą, kuriuo Ieškovei nesuteikiamos galimybės atlikti chirurginį – operacinį darbą. Per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 m. birželio mėn. 26 d. Ieškovė iš esmės nedalyvavo operacinėje veikloje, tuo tarpu širdies chirurgai, turintys sumažintą dieninio darbo krūvį, ar širdies chirurgo specialybę neseniai įgiję gydytojai, o vienas širdies chirurgas, iš viso neturintis dieninio darbo krūvio Atsakovo įstaigoje, aktyviai dalyvavo planinėje operacinėje veikloje.

• Teismas pripažino diskriminacinius veiksmus ir priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginima.


darbo• Psichologinis spaudimas, siekiant, kad darbuotojas dėl streso

pasirašytų atleidimo iš darbo dokumentus:• 1) Su teisininkų spaudimu;• 2) Esant sunkioms aplinkybėms gyvenime;• 3) Pasinaudojant didele atsakomybe už atliekamą darbą;• 4) Reputacijos veiksnys.

Neturtinės žalos priteisimas• Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai

atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

• Nustatant teisinį priežastinį svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

• Tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai.

Neturtinės žalos priteisimas

• Aplinkybės: 1) ieškovė turėjo pasikeitus vadovei iš vieno skyriaus pereiti dirbti į kitą, nes nesutapo biolaukai; 2) kad pradedant nuo 2010 03 01 (t.1, b.l.51) iki pat atleidimo iš darbo ieškovė buvo atleista nuo darbinių funkcijų vykdymo, tačiau turėjo į darbą ateiti, ji turėjo būti posėdžių salėje, neturėjo praėjimo kortelių, negalėjo naudotis be kitų darbuotojų buitinėmis patalpomis; 3) per mėnesį ir aštuonias dienas buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos; 4) neteisėtai buvo padarytos išskaitos iš jos darbo užmokesčio; 5) laiku nesumokėti pinigai avansas ir už atostogas; 6) ji buvo kaltinama darbo drausmės pažeidimais, kaip antai ankstesniu išėjimu iš darbo; 7) nebuvo atsakinėjama į jos kreipimusis dėl susidariusios situacijos, kai ji dirbdama nuo 2007 02 19 neturėjo jokių drausminių nuobaudų, leidžia teismui konstatuoti, jog atsakovas tendencingai siekė atleisti ją iš darbo


• Įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog tokie neteisėti darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Pažymėtina ta aplinkybė, kad atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę buvo padaryta išvada, jog psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai išsivystė dėl subjektyviai emociškai reikšmingo tiriamajai H.Š stresogeninio įvykio (tiriamosios atleidimo iš darbo), jam konstatuotas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai (užsitęsusi depresinė reakcija), šio sutrikimo atsiradimui turėjo įtakos darbdavio veiksmai H.Š atžvilgiu.

• Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės sveikata būtų pablogėjusi dėl kokių nors kitų priežasčių ar kad jos sveikata buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų atlikimo.

• Priteista 100 000 Lt


• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011

• Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovės, ilgą laiką sąžiningai dirbusios atsakovo įmonėje, netikėtai buvo verčiamos nutraukti darbo teisinius santykius, pažeidžiant įstatymus ir nepalankiomis sąlygomis, jos buvo diskriminuojamos prieš kitus darbuotojus, buvo verčiamos du kartus per dieną registruotis įmonės teritorijoje tam nustatytu laiku, o pavėlavus išeiti, buvo fiksuojamas darbo vidaus taisyklių pažeidimas ir skiriamos drausminės nuobaudos. Tai tęsėsi ilgą laiko tarpą, ieškovės dėl to stipriai išgyveno, pablogėjo jų sveikata, buvo reikalinga psichologinė bei gydytojų pagalba.

• Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai įsigilino į specifinius nagrinėjamų santykių ypatumus, tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir, esant šioje byloje nustatytoms išvardytoms aplinkybėms, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovėms iš atsakovo kiekvienai po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ačiū už dėmesį

Mantas MikalopasAdvokatas

Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

El. paštas: [email protected] Telefonas 8 659 626 30

mailto:[email protected]




Documents

Advokatas Mantas Mikalopas