LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETASMiškų

ir ekologijos fakultetasMiškininkystės katedra

Lina Straigytė

Pratybos

Praktinių

darbų

aprašas

Skirta agronomijos specialybės studentams, studijuojantiems bendrąją

dendrologiją

Akademija2009

Šeima - Ginkmediniai

Dviskiautis

ginkmedis (Ginkgo biloba)

Dvinamiai medžiai;Lapai dviskiaučiai, gyslos dichotominio šakojimosi;

Spyglius meta žiemąVyriškieji ir moteriškieji žiedai auga tame pačiame medyje, tik skirtinguose žiedynuose.

Šeima -

Taksodiniai

Tikroji

metasekvoja

(Metasequoja glyptostroboides)

Šeima -

Kukmediniai

Europinis kukmedis (Taxus baccata)

Ūgliai žali, spygliai plokšti, odiški, viršutinėje pusėje matoma iškili centrinė

gysla, apatinė

jų

pusė

šviesiai žalia, ūglio spalvos;Vaisius –

sėkla su raudonu minkštu apysėkliu

Šeima –

Pušiniai

Europinis kėnis(Abies alba)

Spygliai išsidėstę

šukiškai, apatinė

pusė

su 2

baltomis juostelėmis. Ūgliai plaukuoti. Pumpurai nesakuoti.

Spygliai ilgi 5-7 cm ilgio, pašiaušti šepetiškai, pilko atspalvio, “pėdutės”

ryškiausios.

Ūgliai neplaukuoti.

Pilkasis

kėnis(Abies concolor)

Didžioji pocūgė

(Pseudotsuga menziesii)

•

Spygliai

švelnūs;•

šakelės labai lanksčios;•

kankorėžiai >7 cm; •

dengiamieji žvyneliai

tiesūs.

Melsvoji

pocūgė(Pseudotsuga menziesii var.

glauca)

•

Kankorėžiai < 5 cm•

Dengiamieji žvyneliai

atsilenkę

atgal.

Paprastoji eglė

(Picea abies)

Spygliai

smailūs, turi

sumedėjusį

kotelį.Sėklos rudos spalvos.Kankorėžiai 10-16 cm ilgio, sėklinių

žvynų

viršūnėlės iškarpytos.

Dygioji eglė

(Picea pungens)

•

Spygliai labai dygūs, tvirti•

Išaugę

tvarkingai spirališkai•

Kankorėžiai 6<12 cm ilgio•

Sėklinių

žvynelių

viršūnės banguotos

ir pakarpytos.

Baltoji eglė

(Picea glauca)•

Spygliai

lenkti, kalavijo

formos, bukoki•

Kankorėžiai

3 < 6 cm ilgio•

žvynelių

pakraščiai lygūs.

Sibirinis maumedis (Larix

sibirica)

Kankorėžiai didžiausi,

žvyneliai truputį

atsivėrę.Lajoje šakų

viršūnės kyla į

viršų.

Europinis maumedis (Larix

decidua)

Spygliai ilguosiuose ūgliuose išsidėstę

spirale po vieną, trumpuosiuose-

kuokštais po keliasdešimt.Žiemą

meta spyglius.Kankorėžis kompaktiškas, žvyneliai susiglaudę, apatinėje dalyje matosi išlindę

dengiamųjų

žvynelių

viršūnėlės.

Paprastoji pušis(Pinus sylvestris)

Dvispyglė.Kankorėžių

žvynelių

skydeliai nepakilę, o jei pakilę, tai nenulinkę.

Kalninė

pušis(Pinus mugo)

Dvispyglė.Ūgliai standesni, nei paprastosios pušies.Kankorėžių

žvynelių

skydeliai nulinkę, suformuodami “kabliukus”.

Veimutinė

pušis (Pinus strobus)

Penkiaspyglė

pušis, ūgliai ploni, rudi, be plaukeliųKankorėžiai pailgi, molio spalvos

Šeima –

Kiparisiniai

Vakarinė

tuja(Thuja occidentalis)

Spygliai žvyniški, nedygūs.Viršutinė

spyglių

pusė

tamsiai žalia, apatinė

-

šviesiai žalia.

Žirniavaisis

puskiparisis(Chamaecyparis pisifera)

Šakelės apatinė

pusė

šiurkšti dėl šiek tiek atsilenkusių

spygliukų.Kankorėžiai ritiniški.

Paprastasis kadagys (Juniperus communis)

•

Spygliai įliški, dygūs, išsidėstę

menturyje po tris.•

Kankorėžiai rutuliški, noksta 2 metus.

Kazokinis

kadagys (Juniperus sabina)

Šluotiškos šakelės.Spyglių

daugiausia žvyniškų, nedygių.Nulaužta šakutė

stipriai kvepia sabinoliu