Pranešimą rengė: vyr. mokytoja L.Kuisė

“Ką išgirstu-pamirštu, ką pamatau –prisimenu, ką padarau – suprantu “(Konfucijus).

Šiais teiginiais remiasi ir šiuolaikinių aktyvaus mokymosi koncepcijų kūrėjai. Per geografijos pamokas neužtenka pateikti žemėlapį ir išdėstyti teorinę medžiagą, siekiant, kad pamoka taptų įdomesnė yra rodoma video medžiaga, naudojamos kompiuterinės programos bei aktyvieji mokymo(si) metodai.

Bendradarbiavimo (diskusija, debatai, apskritasis stalas, mokymas grupėse).

Klausinėjimo (klausiamieji žodžiai, klausimų ramunė). Skaitymo (problema, jos sprendimo būdai, teksto

žymėjimas). Rašymo (nebaigti sakiniai). Jungiantys įvairią veiklą (testai, minčių lietus).

Mokymo ir mokymosi metodų bei priemonių panaudojimas pamokoje daro ją šiuolaikiškesnę, kūrybiškesnę. Tačiau

pamoka negali prarasti savo struktūros. Ji turi būti nuosekli, su tikslu bei apibendrinimu ir vertinimu.

Parengė Greta Gaidelytė 8d

Londonas yra Jungtinės Karalystės sostinė ir vienas iš didžiausių Europos miestų, kuriame gyvena daugiau kaip 7,8 mln gyventojų.

Mieste galima sutikti daugiau kaip 200 tautų žmonių, išgirsti 130 skirtingų kalbų.

Paprastai atvykėliai dažnai buriasi kvartaluose, kuriuose gyvena tos pačios tautybės žmonės.

Vidinis Londonas suskirstytas į dvi dalis. Pirmoji – Londono sitis (City) – tai seniausia ir mažiausia miesto dalis, apimanti tik tris kvadratinius kilometrus.Vestminsterio Sitis- tai politinis Jungtinės Karalystės centras, kuriame gausu valdžios įstaigų.

Taikant aktyviuosius mokymo metodus, galime labiau sudominti moksleivius dėstoma medžiaga, skatinant jų kūrybiškumą bei bendradarbiavimą.

Pamoka tampa labiau dinamiška ir šiuolaikiška.

Aktyvieji mokymo(si) metodai skatina domėtis ne tik savo, bet ir dalykų blokų programomis, standartais, kolegų taikomais darbo metodais bei formomis.

Atkreipia dėmesį į gebėjimus, labiausiai reikalingus šiuolaikiniam žmogui ir juos ugdo ( komunikaciją, dalykinę kompetenciją, raštingumą, gebėjimą analizuoti, kritiškai mąstyti ir vertinti ).

Pamoka organizuojama taip, kad ir mokytojas, ir mokinys rastų kuo stebėtis. Mokinys pamokoje atsiskleidžia kaip laisva asmenybė.

Geografija – vienas labiausių integruotų mokymo dalykų mokykloje. Ji apima didžiulę sistemą ( gamta, visuomenė, ūkis), nagrinėja šios sistemos komponentus ir jų tarpusavio ryšius.

Geografija atskleidžia mozaikinio pasaulio vientisumą, erdvines civilizacijų ir kultūrų sąsajas, gamtos ir visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos ir išlikimo klausimus.

Susipažinsime su Pietų Azija , dirbdami grupėse, surinktą informaciją perteiksime per šių dalykų prizmę: geografiją, lietuvių

kalbą, istoriją, muziką, dailę, technologijas.

Mokiniai pristatys medžiagą apie Indijos gamtinę, religinę, kalbinę, kultūrinę aplinką.

Susipažins su sario rišimo technologija, indų virtuvės subtilybėmis, jogos asanomis bei tapyba ant kūno.

Skelbiamas tikslas ir uždaviniai. Nusakomos pristatymo taisyklės. Kviečiami mokiniai pristatyti savo surinktą

medžiagą apie Pietų Aziją. Mokomės rišti sarį. Mokomės jogos asanų. Įsivertiname, vertiname. Reflektuojame. Ragaujame indų virtuvės patiekalus.

Nuoširdūs mokytojų ir mokinių santykiai. Kompiuteris ir projektorius. Rūbų pavyzdžiai. Maisto pavyzdžiai. Saris. Mokytojos įspūdžiai iš jogos užsiėmimų...

Nusišypsokite, kai mane pamatote. Kreipkitės į mane vardu. Klausykitės manęs, kai aš kalbu. Pagirkite mane, kai aš ką nors padarau

gerai. Padrąsinkit mane dideliems siekiams.

A Č I Ū U Ž D Ė M E S Į !