Aplinkos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje peržiūros suvestinėec.europa.eu/environment/eir/pdf/report_lt_lt.pdf · 2019-04-05 · 2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra

Aplinka

Aplinkos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje peržiūros suvestinė

ŠAL IES ATASKA ITA L IETUVA

LIETUVA

© g

etty

imag

es, A

leh

Vara

nish

cha

LT LT

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 04 04

SWD(2019) 125 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2019 m. ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra

Šalies ataskaita - LIETUVA

pridedamas prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinų

reikalų komitetui ir Regionų komitetui

2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra.

Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę

{COM(2019) 149 final} - {SWD(2019) 111 final} - {SWD(2019) 112 final} -

{SWD(2019) 113 final} - {SWD(2019) 114 final} - {SWD(2019) 115 final} -








{SWD(2019) 138 final} - {SWD(2019) 139 final}

1

Šią ataskaitą parengė Europos Komisijos aplinkos generalinio direktorato darbuotojai. Mielai laukiame

pastabų. Siųskite jas adresu [email protected].

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikta svetainėje http://europa.eu.

Nuotraukos: p. 10 — ©iStock/Lekavicius; p. 11 — ©iStock/flavijus; p. 12 — ©iStock/westernstudio; p. 20 —

©iStock/fotoman-kharkov; p. 28 — ©iStock/esvetleishaya

Dėl leidimo pakartotinai naudoti šias nuotraukas reikia tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektą.

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

mailto:[email protected]

http://europa.eu/

2

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................................... 3

I DALIS. TEMINĖS SRITYS ........................................................................................................................... 4

1. ŽIEDINĖS, EKOLOGIŠKOS IR KONKURENCINGOS EFEKTYVAUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR MAŽO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO TECHNOLOGIJŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE .................................... 4

Žiedinės ekonomikos kūrimo priemonės .............................................................................................. 4

Atliekų tvarkymas .................................................................................................................................. 6

Klimato kaita ......................................................................................................................................... 8

2. GAMTINIO KAPITALO APSAUGA, IŠLAIKYMAS IR DIDINIMAS .............................................................. 10

Gamta ir biologinė įvairovė ................................................................................................................. 10

Ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų išlaikymas ir atkūrimas ........................................................... 11

Gamtinio kapitalo vertinimas .............................................................................................................. 12

Invazinės svetimos rūšys ..................................................................................................................... 13

Dirvožemio apsauga ............................................................................................................................ 13

Jūrų apsauga ........................................................................................................................................ 14

3. PILIEČIŲ SVEIKATOS IR GYVENIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS .............................................................. 16

Oro kokybė .......................................................................................................................................... 16

Pramoniniai išmetamieji teršalai ......................................................................................................... 17

Triukšmas ............................................................................................................................................ 18

Vandens kokybė ir vandentvarka ........................................................................................................ 18

Cheminės medžiagos ........................................................................................................................... 19

Miestų darnumo didinimas ................................................................................................................. 20

II DALIS. PALANKI SISTEMA. ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS ...................................................................... 22

4. APLINKOSAUGOS MOKESČIAI, ŽALIEJI VIEŠIEJI PIRKIMAI, APLINKOSAUGOS FINANSAVIMAS IR INVESTICIJOS .......................................................................................................................................... 22

Aplinkosaugos mokesčiai ir aplinkai kenksmingos subsidijos ............................................................. 22

Žalieji viešieji pirkimai ......................................................................................................................... 23

Aplinkosaugos finansavimas ir investicijos .......................................................................................... 23

5. APLINKOS VALDYMO STIPRINIMAS .................................................................................................... 28

Informavimas, visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismus ..................................................... 28

Atitikties užtikrinimas .......................................................................................................................... 29

Aplinkos administravimo institucijų veiksmingumas .......................................................................... 31

Tarptautiniai susitarimai ..................................................................................................................... 32

Darnus vystymasis ir JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas ....................................................... 33

2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Lietuva

3

Santrauka

Lietuva ir aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra

2017 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (toliau – ANĮP) ataskaitoje buvo nustatyti šie pagrindiniai ES aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo Lietuvoje iššūkiai:

atliekų tvarkymas – planuojami nauji komunalinių atliekų deginimo pajėgumai gali sutrukdyti Lietuvai pasiekti europinius perdirbimo tikslus;

tai, kad Lietuva lieka imli ištekliams ir energijai.

Lietuva surengė nacionalinį dialogą ANĮP klausimais, ypatingą dėmesį skirdama atliekų tvarkymui.

2017 m. Komisija pradėjo taikyti TAIEX-EIR peer-to-peer (EIR P2P) – naują praktinę priemonę, kuria naudodamosi aplinkosaugos institucijos gali mokytis vienos iš kitų. Lietuva dalyvavo dviejuose P2P praktiniuose seminaruose. Jų temos buvo šildant namus išmetamo teršalų kiekio mažinimas ir oro taršos mažinimas.

Nuo 2017 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros padaryta problemų sprendimo pažanga

Lietuva imasi tolesnių žiedinės ekonomikos kūrimo veiksmų. Vis dėlto tebekyla problemų dėl atliekų tvarkymo. Lietuva sėkmingai siekia 50 proc. perdirbimo tikslo, kurį reikia įgyvendinti iki 2020 m., bet dar turi užtikrinti, kad taip pat būtų pasiekti laikotarpio po 2020 m. perdirbimo tikslai, ypatingą dėmesį skirdama rūšiuojamajam surinkimui. Ji turėtų pasirūpinti, kad neatsirastų pernelyg daug deginimo arba mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) pajėgumų.

Lietuva palaiko švarią aplinką, ypač oro ir vandens kokybę. Vandens ir nitratų srityje Lietuvai reikia labiau pasistengti siekiant sumažinti paviršinio gėlo vandens eutrofikaciją. Europos Komisija negalėjo įvertinti antros kartos upių valdymo planų, numatytų Vandens pagrindų direktyvoje, nes Lietuva dar nėra baigusi rengti visų reikiamų ataskaitų.

Lietuva padarė gerą pažangą miestų nuotekų valymo srityje. Apskritai ji Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus vykdo gana gerai. Kad visiškai atitiktų reikalavimus, ji dar turi pagerinti padėtį vienoje likusioje aglomeracijoje ir išspręsti problemas, susijusias su prastai kontroliuojamomis individualiomis arba kitomis atitinkamomis nuotekų sistemomis šalyje.

Lietuvai vertėtų kryptingiau naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (toliau – ESI fondai) siekiant geriau įgyvendinti aplinkos taisykles, ypač atliekų ir nuotekų tvarkymo taisykles, ir užsitikrinti, kad būtų tiek administracinių pajėgumų ir gebėjimų, kiek jų reikia.

Lietuva laikoma sparčiausiai augančia Europos novatore, bet jos ekologinių inovacijų veiksmingumas vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Toliau didinti savo ekologinių inovacijų veiksmingumą ir išteklių produktyvumą Lietuvai galėtų padėti kryptingesnis požiūris, kryptingesnės politikos priemones ir didesnis finansavimas.

Tinklui „Natura 2000“ priskiriamas Lietuvos sausumos plotas yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį, bet gera būkle pasižymi didesnė jo procentinė dalis negu vidutiniškai ES.

Gerosios patirties pavyzdžiai

Pradėta taikyti vienkartinių plastikinių ir stiklinių butelių bei metalinių skardinių užstato grąžinimo sistema pasirodė esanti labai sėkminga, nes 90 proc. surinkimo tikslas, kurį užsibrėžta įgyvendinti iki 2020 m., buvo pasiektas jau 2017 m.

Pagal programą LIFE Lietuvoje vykdomi pievų gyvybingumo užtikrinimo ir hidrologijos atkūrimo Amalvo ir Žuvinto šlapynėse projektai pripažinti parodomosiomis sėkmės istorijomis.

Aplinkos ministerijos svetainėje įdiegta specialiai skundams teikti skirta karštoji linija.


4

I dalis. Teminės sritys

1. Žiedinės, ekologiškos ir konkurencingos efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos

kūrimas Europos Sąjungoje

Žiedinės ekonomikos kūrimo priemonės

Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pabrėžta būtinybė pereiti prie gyvavimo ciklu grindžiamos žiedinės ekonomikos, kurioje kuo daugiau išteklių būtų naudojama pakartotinai ir beveik neliktų galutinių atliekų. Tai padaryti gali būti lengviau, plėtojant novatoriškas finansines priemones, suteikiant galimybę jomis naudotis ir finansuojant ekologines inovacijas.

2015 m. buvo patvirtintas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys kartu su veiksmų planu ir sukurta šiems klausimams skirta suinteresuotųjų subjektų platforma

1. 2018 m. sausio mėn. Europos Komisija

patvirtino antrąjį dokumentų rinkinį. Į jį įtraukta papildomų priemonių, pvz.: i) ES plastikų strategija; ii) Komunikatas dėl cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąveikos gerinimo; iii) ataskaita dėl svarbiausių žaliavų ir iv) pažangai pereinant prie žiedinės ekonomikos stebėti skirta sistema

2.

Žiedinis (antrinis) medžiagų naudojimas Lietuvoje 2016 m. sudarė 4,5 proc. (nesiekė 11,7 proc. ES 28 vidurkio). Tačiau kalbant apie žiedinėje ekonomikoje dirbančių žmonių skaičių Lietuva viršija ES 28 vidurkį (2016 m. jų dalis siekė 2,71 proc. visų dirbančiųjų; ES 28 vidurkis – 1,73 proc.).

Atsakydami į 2017 m. specialiosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 468 dėl ES piliečių požiūrio į aplinką klausimus, 88 proc. lietuvių nurodė esą susirūpinę dėl plastikinių gaminių poveikio aplinkai (ES 28 vidurkis – 87 proc.). 89 proc. lietuvių nurodė, kad jiems susirūpinimą kelią cheminių medžiagų poveikis (ES 28 vidurkis – 90 proc.)

3. Lietuvos visuomenė pritaria žiedinės

ekonomikos iniciatyvoms ir aplinkos apsaugos veiksmams.

Iš 1 paveikslo matyti, kad Lietuvos išteklių produktyvumas

4, t. y. materialinių išteklių naudojimo

1 Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma. 2 COM(2018) 029. 3 Europos Komisija, specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 486 Attitudes of European citizens towards the environment (Europos piliečių požiūris į aplinką), 2017. 4 Išteklių produktyvumas apibrėžiamas kaip bendrojo vidaus produkto

gerovei kurti efektyvumas, yra 0,75 EUR vienam kilogramui (ES vidurkis siekia 2,04 EUR) ir, palyginti su 2010 m., nepadidėjo.

Lietuva pritaria ES žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniui ir apskritai perėjimui prie žiedinės ekonomikos, bet šioje srityje turi imtis tolesnių veiksmų. 2018 m. nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos arba veiksmų plano parengta nebuvo. Nauji su atliekomis susiję žiedinės ekonomikos tikslai bus įtraukti į 2021–2027 m. nacionalinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą.

1 pav. Išteklių produktyvumas 2010–2017 m.5

Lietuvos pilietinė visuomenė vis aktyviau įsitraukia į žiediškumo skatinimą: esama vaisingo bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis pavyzdžių. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ rengia seminarus žiedinės ekonomikos tema Vilniaus vidurinių mokyklų moksleiviams. Šį projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyris.

Apytikslis žiedinės ekonomikos kūrimo rodiklis gali būti ES ekologiniu ženklu pažymėtų gaminių ir EMAS

6 licencijas

turinčių organizacijų skaičius šalyje. Iš šių dviejų rodiklių matyti, kiek į šią pertvarką įsitraukia privatusis sektorius ir kiti nacionaliniai subjektai. Jie abu taip pat rodo valdžios institucijų ryžtą įgyvendinti žiedinei ekonomikai palankią

(BVP) ir medžiagų vidaus suvartojimo santykis.

5 Eurostatas, Išteklių produktyvumas. 6 EMAS – Europos Komisijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema. Šia programa siekiama paskatinti aplinkos atžvilgiu tvaresnį organizacijų elgesį.

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

EUR

vie

nam

kilo

gram

ui,

gra

nd

inin

iu

met

od

u s

usi

eta

apim

tis

(20

10

)

Lietuva ES 28

https://circulareconomy.europa.eu/platform/en/circular-economy-stakeholder-conference-2021-february-delivering-circular-economy-whats-next

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1516265440535&uri=COM:2018:29:FIN

https://data.europa.eu/euodp/data/dataset/S2156_88_1_468_ENG

http://ec.europa.eu/eurostat/web/environment/material-flows-and-resource-productivity/database


5

politiką. 2018 m. rugsėjo mėn. ES ekologinio ženklo sistemoje buvo užregistruoti 195 Lietuvos gaminiai ir 10 licencijų (Europos Sąjungoje tokių gaminių iš viso yra 71 707, o licencijų – 2 167), taigi šios licencijos nėra populiarios

7. O aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje

EMAS8 šiuo metu yra užsiregistravusios 4 organizacijos iš

Lietuvos.

MVĮ ir efektyvus išteklių naudojimas

Kaip matyti iš 2 paveikslo, Lietuvos mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) aplinkosaugos klausimais ir toliau lenkia ES vidurkį. Nors procentinė išteklių naudojimo efektyvumo didinimo priemones pradėjusių taikyti Lietuvos MVĮ dalis nesiekia ES vidurkio, atitinkama žaliuosius produktus ir paslaugas siūlančių MVĮ dalis jį viršija.

Lietuvoje išteklių naudojimo efektyvumą didinančias priemones taikančios įmonės viešąja parama naudojasi daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. MVĮ, kurių daugiau kaip 50 proc. apyvartos susijusi su žaliaisiais produktais ir paslaugomis, procentinė dalis yra daug didesnė nei daugumoje ES šalių. Didelę šioje srityje padarytą pažangą galima sieti su įvairiomis finansinėmis ir nefinansinėmis paramos sistemomis, kurios, siekiant remti ekologines inovacijas, taikytos nuo 2008 m., o ypač nuo 2016–2017 m.

2 pav. MVĮ aplinkosauginis veiksmingumas9

7 Europos Komisija, Su ekologiniu ženklu susiję faktai ir skaičiai. 8 2018 m. gegužės mėn. duomenys. Europos Komisija, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema. 9 Europos Komisija, 2018 SBA fact sheet - Lithuania (2018 m. smulkiojo verslo akto informacijos suvestinė. Lietuva), p. 15.

Per naujausią „Eurobarometro“ apklausą MVĮ, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologiškos rinkos

10 įmonių klausta

apie pastaruoju metu įgyvendintus ir papildomus per artimiausius dvejus metus planuojamus įgyvendinti išteklių efektyvumo didinimo veiksmus. Šie „Eurobarometro“ apklausos atsakymai buvo palyginti su 2015 m. atsakymais į tuos pačius klausimus. Nors Lietuvos įmonių užmojai ir taip nedideli, jų ketinimai investuoti aštuoniose efektyvaus išteklių naudojimo srityse, palyginti su 2015 m., šiek tiek sumažėjo; vienintelės išimtys – energijos ir vandens taupymas.

Stengdamosi efektyviau naudoti išteklius, išorės parama naudojosi tik 7 proc. Lietuvos įmonių (palyginti su 22 proc. vidurkiu Europos Sąjungoje, kurioje šis rodiklis svyravo nuo 3 proc. iki 38 proc.). Palyginti su 2015 m., joms tapo svarbesnės privačiojo sektoriaus konsultacijos ir verslo asociacijų patarimai, o viešojo sektoriaus finansavimo ir patarimų svarba sumažėjo.

Be to, Lietuvos MVĮ galėtų labai padidinti savo užmojus siekti didesnio išteklių naudojimo efektyvumo ir kurti žaliosioms rinkoms skirtus produktus bei paslaugas, taip pat didinti jų bendrą informuotumą apie šių sričių galimybes.

Lietuvos įmonių išorės bendradarbiavimas labai silpnas, todėl sunku formuoti aktyvią bendradarbiavimu ir paskatomis grindžiamą aplinkos politiką. Padidinus verslo asociacijų svarbą įmonėms šią problemą būtų spręsti lengviau.

Ekologinės inovacijos

2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje Lietuva užėmė 20-ąją vietą ir buvo sparčiausiai auganti novatorė (augimas, palyginti su 2010 m., siekė 20,1 proc.)

11. Iš 3 paveikslo matyti, kad 2017 m. 82

ekologinių inovacijų indekso balus surinkusi Lietuva nesiekė ES vidurkio ir bendrojoje ES reitingų lentelėje užėmė 17-ąją vietą. Vis dėlto, turint omenyje, kad 2010 m. šalis pagal šį indeksą užėmė paskutinę vietą, ekologinių inovacijų srityje ji smarkiai pažengė.

Svarbiausi ekologines inovacijas skatinantys veiksniai Lietuvoje yra besikurianti inovacijų bei verslumo kultūra ir tai, kad žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria žaliajai ekonomikai, todėl toliau didėja informuotumas apie ekologines inovacijas ir žiedinę ekonomiką.

10 Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 456 SME, resource efficiency and green markets (MVĮ, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologiškos rinkos), 2018 m. sausio mėn. Šios 8 sritys buvo: taupyti energiją; mažinti atliekų kiekį; taupyti medžiagas; taupyti vandenį; perdirbti, įmonėje medžiagas naudojant pakartotinai; projektuoti produktus taip, kad juos būtų galima lengviau prižiūrėti, taisyti arba naudoti pakartotinai; naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją; parduoti laužo medžiagas kitai įmonei. 11 Europos Komisija, 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė.

-2 -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2

Skirtumas, palyginti su ES vidurkiu (apskaičiuotas kaip standartinis nuokrypis, ES vidurkis = 0)

Pastaba: į dešinę einančios duomenų juostos rodo geresnius , o į kairę einančios juostos – prastesnius nei ES vidurkis rezultatus.

Procentinė išteklių naudojimo efektyvumo didinimo priemones taikiusių MVĮ dalis 2017 m.; Lietuvos – 65; ES vidurkis – 89

Procentinė viešosios paramos priemonėmis imantis išteklių naudojimo efektyvumo didinimo veiksmų pasinaudojusių MVĮ dalis 2017 m.; Lietuvos – 41; ES vidurkis – 38

Procentinė žaliuosius produktus arba paslaugas teikusių MVĮ dalis 2017 m.; Lietuvos – 19; ES vidurkis – 25

Procentinė MVĮ, kurių daugiau kaip 50 proc. apyvartos susijusi su žaliaisiais produktais arba paslaugomis, dalis 2017 m.; Lietuvos – 27; ES vidurkis – 20

Procentinė viešosios paramos priemonėmis gaminant žaliuosius produktus pasinaudojusių MVĮ dalis 2017 m.; Lietuvos – 51; ES vidurkis – 25

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/facts-and-figures.html

http://ec.europa.eu/environment/emas/emas_registrations/statistics_graphs_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/emas/emas_registrations/statistics_graphs_en.htm

https://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lt

https://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lt


6

Du svarbūs dokumentai, kuriais toliau remiami nacionaliniai ekologinių inovacijų srities veiksmai, yra Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programa ir pažangiosios specializacijos strategija. Inovacijoms palankią verslo plėtrą toliau remia ES fondai: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF) ir Sanglaudos fondas. Tikėtina, kad ekologinių inovacijų potencialas didės statybos, saulės energijos, atliekų tvarkymo ir ekologiško transporto sektoriuose.

3 pav. 2017 m. ekologinių inovacijų indeksas (ES = 100)

12

Vienas iš numatomų būsimų pokyčių, kurie skatinami pažangiosios specializacijos strategija, siejamas su Lietuvoje statomais biologinio perdirbimo įrenginiais. Vyriausybės veiksmai ir verslo iniciatyvos toliau skatina atliekų perdirbimo sektoriaus plėtrą.

4 pav. Lietuvos ekologinių inovacijų veiksmingumas

Tikriausiai didžiausia nauja tendencija Lietuvoje yra ta, kad randasi verslo arba NVO vadovaujamų iniciatyvų, sumanytų siekiant remti perdirbimą ir atliekų tvarkymą, o kartu paskatinusių ekologines inovacijas

13.

12 Ekologinių inovacijų stebėjimo centras, 2017 m. ekologinių inovacijų rezultatų suvestinė. 13 Europos Komisija, Ekologinių inovacijų stebėjimo centras, 2016–2017 m. šalių ekologinių inovacijų profiliai.

Atliekų tvarkymas

Paversti atliekas ištekliais lengviau, jei: i) visapusiškai įgyvendinami ES atliekų teisės aktai, kuriuose, be kita ko, numatyta atliekų hierarchija, būtinybė užtikrinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą, šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslai ir kt.; ii) mažinamas atliekų susidarymas ir vienam gyventojui susidarantis atliekų kiekis absoliučiaisiais skaičiais ir iii) energija regeneruojama tik iš perdirbti netinkamų atliekų, o sąvartynuose nebešalinamos perdirbti arba naudoti tinkamos atliekos.

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama komunalinių atliekų

14 tvarkymui, kuriam ES teisės aktais nustatyti

privalomi atliekų perdirbimo tikslai15

.

2017 m. Lietuvoje susidariusių komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui išliko mažesnis už ES vidurkį (455 kg vienam gyventojui per metus, palyginti su maždaug 487 kg ES vidurkiu)

16. 5 paveiksle matyti Lietuvos

komunalinės atliekos kilogramais vienam gyventojui, suskirstytos pagal apdorojimą.

Lietuva padarė didelę pažangą atliekų tvarkymo srityje: nuo 2014 m. sąvartynuose šalinamą atliekų kiekį sumažino perpus iki 33 proc. (jis vis dar viršija ES vidurkį – 25 proc.). Perdirbimas ir kompostavimas (48 proc.) tapo pagrindinėmis apdorojimo galimybėmis ir šiek tiek viršijo ES vidurkį – maždaug 46 proc. Šis pokytis daugiausia susijęs su padidėjusiu kompostavimu, kuris nuo 2014 m. padidėjo beveik 150 proc. iki 24 proc., ir Lietuvos rezultatai tapo vienais geriausių Europos Sąjungoje (Europos Sąjungoje vidutiniškai kompostuojama 17 proc. atliekų).

Šalinimas sąvartynuose labai sumažėjo padidinus deginimo gaunant energiją pajėgumus (tai antra mažiausiai pageidaujama atliekų apdorojimo galimybė) – deginimo lygis nuo 2014 m. padidėjo dvigubai iki 18 proc. (bet vis dar nesiekia 24 proc. ES vidurkio); ateityje jis dar gali padidėti, nes statomi nauji įrenginiai.

Kaip matyti iš 6 paveikslo17

, Lietuvai puikiai sekasi siekti iki 2020 m. įgyvendintino 50 proc. perdirbimo tikslo.

14 Komunalines atliekas sudaro mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš namų ūkių ir kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į atliekas iš namų ūkių. Atliekų tvarkymo atsakomybės paskirstymas viešajam ir privačiajam sektoriui dėl šios apibrėžties nesikeičia. 15 Žr. Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalį. Ši direktyva 2018 m. buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2018/851 ir laikotarpiui iki 2035 m. buvo nustatyti platesnio užmojo perdirbimo tikslai. Į šiuos tikslus bus atsižvelgiama vertinant pažangą būsimose aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitose. 16 Europos Komisija, Eurostatas, Komunalinės atliekos pagal atliekų apdorojimo operacijas. 17 Skaičiuodamos savo perdirbimo lygį ir vertindamos pažangą siekiant 2020 m. tikslo perdirbti 50 proc. komunalinių atliekų, valstybės narės gali pasirinkti kitą metodą nei tas, kurį taiko Eurostatas (ir kuris

0 20 40 60 80 100 120 140

BG

CY

PL

EE

HU

RO

LV

SK

HR

EL

CZ

LT

BE

MT

NL

IE

FR

ES 28

PT

UK

ES

AT

IT

SI

DK

DE

LU

FI

SE

40

55

70

85

100

115

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Lietuvos ekologinių inovacijų veiksmingumas

Lietuva ES 28

https://ec.europa.eu/environment/ecoap/scoreboard_en

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=env_wasmun&lang=en



7

Svarbus sausosios perdirbamos dalies perdirbimą paskatinęs veiksnys buvo pradėtoji taikyti vienkartinių plastikinių ir stiklinių butelių bei metalinių skardinių užstato grąžinimo sistema. Ji veikia labai sėkmingai, nes 90 proc. surinkimo tikslas, kurį reikėjo pasiekti iki 2020 m., buvo pasiektas jau 2017 m. Konkrečiai planuojama toliau gerinti rūšiuojamojo surinkimo sistemą: iki 2021 m. pabaigos numatyta optimizuoti surinkimo punktų tinklą ir toliau aprūpinti individualius namų ūkius rūšiuojamojo surinkimo konteineriais. Nuo 2015 m. Aplinkos ministerija atlieka viešąją apklausą. Iš jos rezultatų matyti, kad viešoji nuomonė apie atliekų tvarkymo sistemą –rūšiuojamąjį surinkimą, prieigą prie konteinerių, informuotumo didinimą – kasmet vis gerėja.

5 pav. 2010–2017 m. komunalinės atliekos Lietuvoje pagal apdorojimą

18

6 pav. 2010–2017 m. komunalinių atliekų perdirbimo lygis

19

nurodytas šioje ataskaitoje). 18 Europos Komisija, Eurostatas, Komunalinės atliekos pagal atliekų apdorojimo operacijas. 19 Europos Komisija, Eurostatas, Komunalinių atliekų perdirbimo lygis.

Kompostavimas padidėjo įsteigus žaliųjų atliekų kompostavimo punktus, į kuriuos gyventojai gali nemokamai atgabenti sodų ir panašias atliekas. 2019 m. numatyta pradėti atskirai surinkti maisto atliekas miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų. Aplinkos ministerija taip pat svarsto galimybes tinkamiausiai apdoroti maisto atliekas.

Vis dėlto Lietuva turės labiau pasistengti, kad galėtų įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. perdirbimo tikslus

20,

ypač tikslą surinkti didesnę atliekų dalį jas pirmiau išrūšiavus ir tikslą mažiau naudotis MBA bei atliekų deginimo įrenginiais tvarkant biologiškai skaidžią ir kitą perdirbamą atliekų dalį.

Lietuvoje taikomi sąvartynų mokesčiai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Planai iki 2020 m. laipsniškai padidinti nepavojingosioms atliekoms taikomą sąvartynų mokestį iki 27,5 EUR už toną 2018 m. pabaigoje buvo atidėti antrą kartą. Todėl 2019 m. mokesčio tarifas tebėra 5 EUR už toną, o iki 2020 m. turėtų padidėti iki 27,5 EUR už toną. Mažas mokesčio tarifas ir mažas sąvartynų vartų mokestis trukdo gerinti ekonomines perdirbimo perspektyvas, nes šalinimas sąvartynuose tebėra pigiausia atliekų apdorojimo galimybė. Kai mokestis pasieks bent 20 EUR už toną, geriausia – dar daugiau, priemonės veiksmingumas turėtų padidėti.

Lietuva visas savivaldybes įpareigojo taikyti sistemą „mokėk už tiek, kiek išmeti“. Pagal šią sistemą atliekų tvarkymo paslaugos mokestį turėtų sudaryti dvi dalys: fiksuotoji ir kintamoji. Vis dėlto taisyklės, kuriomis apibrėžiamas ir paaiškinamas sistemos įgyvendinimas, gana neaiškios, todėl kiekviena savivaldybė sistemą gali įgyvendinti labai lanksčiai. Praktiškai dažnai dominuoja fiksuotoji mokesčio dalis, o kintamoji dalis ne visada yra susijusi su atliekų kiekiu.

Svarbu, kad Lietuva išsiaiškintų tikruosius poreikius ir planus, susijusius su atliekų deginimu per tolesnį laikotarpį. Juos išsiaiškinus, pagerės informacija, kurios reikia energijos regeneracijos ir atliekų tvarkymo srityse veikiantiems suinteresuotiesiems subjektams.

Prioritetiniai 2019 m. veiksmai

Pradėti taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines priemones, siekiant skatinti prevenciją ir padidinti ekonominį naudojimo pakartotinai ir perdirbimo patrauklumą.

Nustatyti privalomus su perdirbimu ir (arba) galutinių atliekų susidarymu susijusius tikslus savivaldybių lygmeniu ir sankcijas už jų nesilaikymą. Parengti ir

20 Direktyvomis (ES) 2018/851, (ES) 2018/852, (ES) 2018/850 ir (ES) 2018/849 iš dalies pakeisti ankstesni atliekų teisės aktai ir nustatyti platesnio užmojo perdirbimo tikslai laikotarpiui iki 2035 m. Į šiuos tikslus bus atsižvelgiama vertinant pažangą būsimose aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitose.

404

442 445 433 433448 444 455

0

100

200

300

400

500

600

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

kg v

iena

m g

yven

toju

i

Susidariusių ir apdorotų atliekų skirtumas

Medžiagų perdirbimas

Kompostavimas ir skaidymas

Visas deginimas (įskaitant energijos regeneravimą)

Vežimas į sąvartynus / šalinimas (D1–D7, D12)

EU 28

5

2024

2831

33

48 48

0

10

20

30

40

50

60

70

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Ko

mu

nal

inių

atl

iekų

pe

rdir

bim

as (

%)

Lietuva ES 28



http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=t2020_rt120&language=en

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018L0851&from=LT

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1529413058624&uri=CELEX:32018L0852




8

vykdyti savivaldybėms skirtas įgyvendinimo rėmimo programas, siekiant remti jų pastangas organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą ir toliau gerinti perdirbimo rezultatus.

Nustatyti deginimo ir MBA mokestį, kad būtų perdirbamos atliekos, kurias tinka naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Išplėsti sistemą „mokėk už tiek, kiek išmeti“, užtikrinti jos taikymą ir teikti paskatas bei paramą namų ūkiams, kad jie dalyvautų rūšiuojamojo surinkimo sistemoje.

Laikantis bendrųjų būtiniausių reikalavimų dėl didesnės gamintojų atsakomybės

21, gerinti didesnės

gamintojų atsakomybės sistemų veikimą.

Nestatyti galutinėms perteklinių atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros, pvz., mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių ir sąvartynų, pajėgumų.

Klimato kaita

2016 m. spalio 5 d. ratifikavusi Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo imtis plataus užmojo klimato politikos veiksmų tarptautiniu ir ES lygmenimis. ES siekia iki 2020 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį sumažinti 20 proc., o iki 2030 m. – bent 40 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu. Ilgalaikis ES tikslas yra, prisidedant prie pastangų, kurių reikalaujama iš išsivysčiusių šalių, kaip iš grupės, iki 2050 m. savo išmetamą kiekį sumažinti 80–95 proc. Prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio be galo svarbu siekiant mažinti jau dabar juntamą jos poveikį ir pagerinti pasirengimą bei atsparumą būsimam poveikiui.

ES apyvartinių taršos leidimo prekybos sistema (toliau – ES ATLPS) taikoma visiems didiesiems šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantiems teršėjams ES pramonės, elektros energijos ir aviacijos sektoriuose. ES ATLPS taikoma visose valstybėse narėse ir jos taisyklių laikymosi lygis yra labai aukštas. Kiekvienais metais įrenginių operatoriai maždaug 99 procentams išmetamų teršalų įgyja apyvartinius taršos leidimų

Dėl išmetamųjų teršalų, kuriems ES ATLPS netaikoma, valstybės narės pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo yra nusistačiusios savo nacionalinius tikslus. Lietuvoje 2013–2016 m. kasmet išmestas teršalų kiekis nesiekė metinių išmetamųjų teršalų kvotų (toliau – MITK). Preliminariais duomenimis, 2017 m. išmestas kiekis MITK šiek tiek viršijo. 2020 m. Lietuvos nacionalinis tikslas pagal ES Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo yra užtikrinti, kad išmetamas teršalų kiekis, palyginti su 2005 m. kiekiu, nepadidėtų daugiau kaip 15 proc. 2030 m. Lietuvos nacionalinis tikslas pagal Reglamentą

21 Direktyva (ES) 2018/851.

dėl pastangų pasidalijimo bus išmetamą kiekį, palyginti su 2005 m. kiekiu, sumažinti 9 proc.

Rengdama nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, Lietuva ketina remtis esamu regioniniu bendradarbiavimu pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (angl. BEMIP) Baltijos aplinkos ir energetikos tarybose. Remdamasis 2015 m. parengta analize, Seimas 2018 m. liepos mėn. atnaujino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (2012 m.). Lietuva tikisi, kad nacionalinį energetikos ir klimato sričių veiksmų planą rengti bus lengviau remiantis Baltijos energetikos technologijų scenarijų tyrimu; pirmasis jo projektas buvo parengtas 2017 m. spalio mėn., o tyrimas baigtas rengti gruodžio mėn.

7 pav. Viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis 1990–2017 m. (1990 m. = 100 %)

22

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatyti iki 2050 m. pasiektini klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tiksliniai rodikliai bei tikslai. Joje nustatyti orientaciniai vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo tiksliniai rodikliai. Jų siekdama Lietuva padės įgyvendinti ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus: iki 2030 m. išmetamą šių teršalų kiekį sumažinti bent 40 proc., iki 2040 m. – 60 proc., o iki 2050 m. – 80 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Priėmus ES teisės aktus dėl 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos įgyvendinimo, pradėta šios strategijos peržiūra.

Transporto sektoriuje išmetama beveik ketvirtadalis ES išmetamo ŠESD kiekio. Šie teršalai yra pagrindinė oro taršos miestuose priežastis. Lietuvoje transporto

22 1990–2016 m. metinis Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius (EAA šiltnamio efektą sukeliančių dujų duomenų stebėjimo priemonė). 2017 m. pakaitiniai išmetamų ŠESD įverčiai. 2017 m. tarpinės ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenys (Europos aplinkos agentūra). Europos aplinkos agentūros patikslintos valstybių narių nacionalinės prognozės.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

Inde

ksas

199

0 m

. = 1

00 %

Lietuva ES 28

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:32018L0851

https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/greenhouse-gases-viewer



9

sektoriuje išmetamas teršalų kiekis 2013–2016 m. padidėjo 25 proc.

Fluorintų dujų reglamente reikalaujama, kad valstybės narės rengtų mokymo ir sertifikavimo programas, nustatytų nuobaudų taisykles ir iki 2017 m. praneštų apie šias priemones Komisijai. Lietuva yra pranešusi apie abi šias priemones.

8 pav. Lietuvos tikslai ir išmetami teršalai pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo ir Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo

23

Su miškais bei žemės ūkiu susijusių išmetamų ir absorbuojamų ŠESD apskaita reglamentuojama Kioto protokolu. Remiantis preliminarios 2013–2016 m. apskaitos duomenimis, grynasis kreditas buvo vidutiniškai -1,9 mln. t CO2 ekv. ir atitiko 1,7 proc. ES 28 apskaityto absorbavimo, kuris siekė –115,7 mln. t CO2 ekv. per metus. Lietuva yra viena iš aštuonių ES valstybių narių, viršijusių viršutinę ataskaitiniais metais (1990 m.) išmesto kiekio ribą – 3,5 proc.

2012 m. Lietuva patvirtino Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategiją 2013–2050 m. laikotarpiui. 2013–2020 m. laikotarpiui patvirtintas tarpinstitucinis šios strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo veiksmų planas. Nustatyti šie prioritetiniai sektoriai: energetika, transportas, pramonė, žemės ūkis, kraštovaizdis, teritorijų planavimas, ekosistemos ir biologinė įvairovė, žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, miškininkystė, turizmas, požeminio vandens ištekliai ir atliekų tvarkymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kas dvejus metus rengia šios strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į stebėsenos, atskaitomybės ir vertinimo sistemos rezultatus veiksmų planas toliau bus tobulinamas ir strategija bus naujinama.

23 2017 m. pakaitiniai išmetamų ŠESD įverčiai. 2017 m. tarpinės ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenys (Europos aplinkos agentūra). Europos aplinkos agentūros patikslintos valstybių narių nacionalinės prognozės.

9 pav. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal sektorius (mln. tonų CO2 ekv.). Ankstesni (1990–2016 m.) duomenys. 2017–2030 m. prognozės

24

Pagal ES ATLPS išduodamų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pajamos 2013–2017 m. sudarė iš viso 118 mln. EUR. 86 proc. pardavimo aukcione pajamų išleista klimato ir energetikos reikmėms.


Šioje ataskaitoje prioritetinių klimato politikos veiksmų nenurodyta, nes Komisijai pirmiausia reikės įvertinti nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus, kuriuos valstybės narės turėjo atsiųsti iki 2018 m. pabaigos. Šie planai turėtų padidinti energetikos ir klimato politikos derėjimą ir todėl galėtų tapti puikiais pavyzdžiais, kaip susieti konkretiems sektoriams skirtą politiką su kitomis, pvz., žemės ūkio, gamtos bei vandens ir transporto, oro bei sveikatos, temomis.

24 1990–2016 m. metinis Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius (EAA šiltnamio efektą sukeliančių dujų duomenų stebėjimo priemonė). 2017 m. pakaitiniai išmetamų ŠESD įverčiai. 2017 m. tarpinės ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenys (Europos aplinkos agentūra). Europos aplinkos agentūros patikslintos valstybių narių nacionalinės prognozės.

+7%

+15%

-9%

+7%

+2%

+6%

-20%

-10%

+0%

+10%

+20%

2017 2020 2030

Tikslas

Išmestas kiekis (preliminarūs duomenys)

Prognozuojamas išmetamas kiekis

00

02

04

06

08

10

12

14

16

Mln

. t C

O2

ekv.

Energijos tiekimasApdirbamoji pramonėPramoniniai procesai ir produktų naudojimasTransportasKitas energijos vartojimasŽemės ūkisAtliekosTarptautinė aviacija




10

2. Gamtinio kapitalo apsauga, išlaikymas ir didinimas

Gamta ir biologinė įvairovė

Pagal ES biologinės įvairovės strategiją siekiama iki 2020 m. Europos Sąjungoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Šiuo tikslu, norint užtikrinti gerą saugomų rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę, reikia visapusiškai įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas. Taip pat reikia, kad išlaikyti ir gerinti biologinę įvairovę padėtų žemės ūkio ir miškų sektoriai.

Biologinės įvairovės strategija

2015 m. Lietuva patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą

25.

Lietuvos gamtos būklė yra palyginti gera. Jos oro, vandens ir dirvožemio būklė įvertinta kaip gera – didelių ekologinių problemų nenustatyta. Todėl savo ekologinių kompensavimo priemonių sistemą Lietuva gali rengti remdamasi ne principu „jei dar reikia“, bet principu „jei būtina“.

Du Lietuvos projektai buvo pasirinkti kaip parodomieji sėkmės pavyzdžiai. Vienas iš jų yra integruoto planavimo priemonė, kuria galima naudotis siekiant užtikrinti pievų gyvybingumą. Vykdant šį projektą: i) nustatyti ir pašalinti bendri politikos trūkumai, siekiant užtikrinti, kad pievų biologinė įvairovė ilgainiui būtų išsaugota; ii) atkurta apie 140 ha pievų, siekiant sukurti tvaraus pievų valdymo prielaidas; iii) parengta gebėjimų stiprinimo programa (kaip taikyti integruoto planavimo priemonę) ir pagal ją mokyta 400 asmenų. Antrasis projektas susijęs su hidrologijos atkūrimu Amalvo ir Žuvinto šlapynėse. Jį vykdant pavyko pakeisti nykimo procesų tendenciją tikslinėse šlapynėse Žuvinto biosferos rezervate 1 158 ha

25 Įsakymas dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo.

plote. Šį sėkmingo šlapynių atkūrimo pavyzdį galima lengvai atkartoti

26.

Darnaus „Natura 2000“ teritorijų tinklo kūrimas

Paukščių ir Buveinių direktyvose iš valstybių narių reikalaujama sukurti darnų nacionalinį „Natura 2000“ teritorijų tinklą. Komisija vertina, kaip šis reikalavimas vykdomas dėl kiekvienos nacionalinėje valstybės narės teritorijoje esančios rūšies ir buveinės tipo atskirai. Naujausią vertinimą Komisija atliko padedama Europos aplinkos agentūros (toliau – EAA). Atliekant šį naujausią vertinimą nustatyti keli su Lietuvos sausumos tinklu „Natura 2000“ susiję trūkumai.

2017 m. pradžioje tinklas „Natura 2000“ aprėpė 13 proc. Lietuvos sausumos ploto (ES vidurkis – 18,1 proc.). Į Lietuvos specialios apsaugos teritorijų (toliau – SAT) sąrašą įtrauktos 84 teritorijos, apimančios daugiau kaip 658 561 ha plotą, o į Bendrijos svarbos teritorijų (toliau – BST) sąrašą – 475 teritorijos, apimančios 724 708 ha plotą. 2015 m. liepos mėn. nustačius paskutinę jūros SAT, Lietuvos SAT tinklas laikomas sukurtu. Vis dėlto iš tinklo „Natura 2000“ BST dalies naujausio vertinimo

27 matyti,

kad esama su teritorijų priskyrimu susijusių trūkumų.

Teritorijų priskyrimas tinklui „Natura 2000“ ir išsaugojimo tikslų bei priemonių nustatymas

2011–2015 m., siekiant nustatyti tikslią natūralių buveinių vietą ir surinkti būtinus duomenis, kurių reikia norint nustatyti palankios referencinės populiacijos vertes ir atitinkamus kiekvieno tipo buveinių išsaugojimo tikslus, buvo atlikta nacionalinė buveinių inventorizacija. Šio darbo rezultatai aiškiai rodo, kad informaciją apie esamas BST reikės iš esmės patikrinti ir patikslinti, kad ji atitiktų esamą padėtį. Iš jų taip pat matyti, kad dabartinis BST tinklas kai kurių buveinių tipų ir rūšių atžvilgiu galbūt yra neišsamus.

Lietuva toliau rengia rūšių išsaugojimo planus ir saugomų teritorijų valdymo planus, kaip reikalaujama ES teisės aktuose. Šiuo metu yra patvirtinti 104 tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymo planai, o 142 planai dar rengiami. Jų parengimo laipsnis nevienodas. Rūšių bei buveinių stebėsenai ir su buveinių atkūrimu bei išlaikymu susijusiai veiklai skirtų finansinių išteklių stoka tebėra

26 Programa LIFE. Šalies informacijos suvestinė. Lietuva. 27 Kiekvienoje valstybėje narėje Komisija vertina, ar iki šiol tinklui priskirtose teritorijose pakankamai reprezentuojamos Buveinių direktyvos I ir II prieduose nurodytos rūšys ir buveinių tipai. Pakankamumas išreiškiamas procentine rūšių ir buveinių, dėl kurių tinklui reikia priskirti daugiau teritorijų siekiant užbaigti kurti tinklą toje šalyje, dalimi. Dabartiniai duomenys buvo įvertinti 2014–2015 m. ir atitinka padėtį iki 2013 m. gruodžio mėn.

https://www.cbd.int/doc/world/lt/lt-nbsap-v2-en.pdf

https://www.cbd.int/doc/world/lt/lt-nbsap-v2-en.pdf

http://ec.europa.eu/environment/life/countries/documents/lithuania_en_nov16.pdf

http://ec.europa.eu/environment/nature/info/pubs/docs/nat2000newsl/nat37_en.pdf


11

pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduriama vykdant reikiamą gamtos valdymo veiklą tinkle „Natura 2000“

28.

Geros rūšių ir buveinių būklės išsaugojimo arba atkūrimo pažanga

Pagal abi direktyvas padarytos pažangos ataskaitas valstybės narės teikia kas šešerius metus, todėl naujos informacijos apie natūralių buveinių ir rūšių būklę arba apie pažangą, padarytą Lietuvoje gerinant rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę, palyginti su 2017 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros Lietuvos šalies ataskaita, nėra.

Apskritai pripažįstama, kad Lietuvoje neseniai pranešta apie rūšių ir buveinių būklės pagerėjimą.


Baigti teritorijų priskyrimo tinklui „Natura 2000“ procesą ir nustatyti teritorijoms skirtus aiškiai apibrėžtus išsaugojimo tikslus bei reikiamas išsaugojimo priemones; skirti pakankamai išteklių jų įgyvendinimui, siekiant išlaikyti ir (arba) atkurti gerą Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę visame jų natūralaus paplitimo areale.

Parengti ir skatinti taikyti pažangius ir racionalizuotus įgyvendinimo modelius, pirmiausia susijusius su tinkamomis vertinimo procedūromis, siekiant užtikrinti reikiamas žinias ir duomenis. Gerinti bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais.

Didinti paskatas miškininkams ir ūkininkams, kad jie geriau saugotų miškų ir pievų buveines. Užtikrinti darnųjį miškų ūkį ir skatinti efektyviai naudoti biomasę.

28 Svarbiausia 17 straipsnio ataskaitos dalis yra buveinių ir rūšių, kurioms taikoma Buveinių direktyva, išsaugojimo būklės vertinimas.

Ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų išlaikymas ir atkūrimas

ES biologinės įvairovės strategijos tikslas – išlaikyti ir atkurti ekosistemas ir ekosistemines paslaugas, į teritorijų planavimą įtraukiant žaliąją infrastruktūrą ir iki 2020 m. atkuriant bent 15 proc. nualintų ekosistemų. Pagal ES žaliosios infrastruktūros strategiją skatinama į susijusius planus ir programas įtraukti žaliąją infrastruktūrą.

ES yra pateikusi gaires dėl būsimo žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros kūrimo Lietuvoje

29, o Europos biologinės

įvairovės informacinėje sistemoje (angl. BISE)30

parengė šaliai skirtą puslapį. Ši informacija taip pat papildys galutinį ES biologinės strategijos iki 2020 m. vertinimą.

Lietuvos žaliosios infrastruktūros strategija dera su šalyje sukurta erdvine sistema, vadinamuoju gamtiniu karkasu. Ji tapo teisės dalimi pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, taikant gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo koncepcijas. Gamtinio karkaso teritorijos užima apie 60 proc. viso Lietuvos ploto.

Žalioji infrastruktūra taip pat yra įtraukta į Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją (2015 m.), kurioje nustatyti tikslai iki 2030 m., ir į Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmų planą (2015–2020 m.). Šiame plane nurodyta, kad gamtinis karkasas ir ekologinis tinklas turėtų būti apibrėžiami visų lygmenų dokumentuose dėl integruoto teritorijų planavimo. Tačiau vis dar patiriama gamtinio karkaso įgyvendinimo sunkumų, nes trūksta patirties ir finansinės paramos. Nacionaline aplinkos apsaugos strategija taip pat palanki žaliajai infrastruktūrai miestų teritorijose. Želdynų įstatyme reikalaujama kurti želdynų sistemą rengiant bendruosius miestų planus.

Žaliosios infrastruktūros projektai įgyvendinami tarpvalstybiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Daugelis Lietuvos miestų vykdo žaliąją miestų regeneraciją ir diegia žaliąją infrastruktūrą. Žemės ūkio politikos srityje į gamtinį karkasą atsižvelgiama rengiant žemės valdymo planus, kuriuos papildo aplinkos priemonės.

Žaliosios infrastruktūros aspektai taip pat įtraukti į miškų politiką, nes, planuojant miškotvarkos priemones, miškotvarkos planuose būtina atsižvelgti į teritorijos biologinės įvairovės ypatybes. Nustatyta, kad problemų kelia konfliktai derinant komercinę žemės arba miškų ūkio veiklą ir žemės valdymą pagal gamtosaugos

29 Žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūros ataskaitos rekomendacijos ir ES gairės dėl strateginės sistemos, kuri padėtų toliau diegti ES lygmens žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą. 30 Europos biologinės įvairovės informacinė sistema.

http://ec.europa.eu/environment/nature/ecosystems/docs/green_infrastructures/GI%20Final%20Report.pdf


https://biodiversity.europa.eu/


12

poreikius. Jų pirmiausia kyla tada, kai konkreti žemės ūkio praktika, pvz., ganymas, tampa ekonomiškai nebepelninga.

2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino naują metinę valstybinių miškų kirtimų normą 2019–2023 metams. Ji siekia 11 850 ha miško per metus ir 6 proc. viršija patvirtintą metinę 2014–2018 m. normą (11 168 ha). Ši norma taikoma visiems valstybiniams miškams, įskaitant saugomas teritorijas. Šis vis intensyvesnis miškų eksploatavimas, ypač tinklo „Natura 2000“ teritorijose, toliau kelia nerimą dėl gamtos apsaugos.

ES struktūriniai ir investicijų fondai yra svarbus Lietuvos žaliosios infrastruktūros finansavimo šaltinis. 2014–2020 m. apie 66 mln. EUR suma skirta saugomų teritorijų valdymui ir žaliosios infrastruktūros sprendimų integravimui į kraštovaizdžio valdymą vietos lygmeniu. Ypatingų sunkumų kyla dėl to, kad nėra metodikos, kuria vadovaujantis būtų galima kurti gamtinį karkasą ir ekologinius tinklus regionų ir vietos lygmenimis.

Lietuva raginama toliau stengtis diegti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą ir įtraukti jos aspektus į kitų sričių politiką, derinant ją su ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymo ir vertinimo (toliau – EEPŽSV) sistema; atsižvelgti į žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir visapusiškai naudotis ES gairėmis dėl strateginės sistemos, kuri padėtų toliau diegti ES lygmens žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą

31.

Lietuva dar nėra pateikusi ataskaitos dėl išteklių sutelkimo Biologinės įvairovės konvencijos tikslais. Ataskaitos pagal Biologinės įvairovės konvenciją dėl finansinių srautų yra svarbios dėl ES ir valstybių narių pozicijos įgyvendinant šią konvenciją ir padeda remti gerąją praktiką kitose šalyse.

31 Žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūros ataskaitos rekomendacijos ir ES gairės dėl strateginės sistemos, kuri padėtų toliau diegti ES lygmens žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą.

Gamtinio kapitalo vertinimas

ES biologinės įvairovės strategijoje valstybės narės raginamos iki 2014 m. sudaryti savo nacionalinėje teritorijoje esančių ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų

32 žemėlapius, nustatyti šių paslaugų ekonominę

vertę, o iki 2020 m. šias vertes įtraukti į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas ES ir nacionaliniu lygmenimis.

Lietuvoje ekosisteminės paslaugos tebėra palyginti nauja tema, o su jomis susijusių žinių ir patirties įvairiuose sektoriuose (valdžios, akademinės bendruomenės, NVO ir privačiajame) turima nedaug. Ekosistemų žemėlapiai dar nėra rengiami sistemingai. Vis dėlto ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymas ir vertinimas įtraukti į dabartinę Lietuvos Vyriausybės 2016–2020 m. darbo programą. Joje reikalaujama į žemėlapius įtraukti ir įvertinti bent 24 pagrindines ekosistemines paslaugas ir raginama priimti teisės aktus, kuriais būtų skatinama integruoti ekosisteminių paslaugų aspektą į sektorių politiką. Tačiau darnios strategijos ar konkretaus veiksmų rinkinio nėra.

Lietuva pradėjo rengtis33

nacionaliniam pagrindinių savo teritorijos ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų pasiskirstymo ir būklės tyrimui. Dvejų metų trukmės tyrimas turėtų prasidėti 2019 m. pradžioje. Vis dėlto, kad šis procesas būtų sėkmingas, Lietuvoje būtina didinti informuotumą apie ekosistemines paslaugas ir gerinti jų pažinimą.

Šiuo metu vykdomas Lietuvos mokslo tarybos 2017 m. finansuotas mokslinis ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymo ir vertinimo projektas. Pradėta svarstyti, kaip būtų geriausia derinti šias dvi iniciatyvas. 10 pav. EEPŽSV įgyvendinimas (2018 m. rugsėjo mėn.)

34

Be nacionaliniu lygmeniu vykstančių pokyčių, taip pat būtų galima atkreipti dėmesį į kelias smulkesnes siauresnės srities iniciatyvas, pvz., į kartu su Latvijos ir Estijos partneriais vykdomą specialiai pievų ekosisteminėms paslaugoms skirtą projektą VivaGrass ir projektą EcoServe, kurį vykdant tiriama Lietuvos pakrantės zonos ekosisteminių paslaugų ateitis, atsižvelgiant į pasaulinius pokyčius.

32 Ekosisteminės paslaugos – tai žmonių visuomenei svarbi gamtos teikiama nauda, pvz., maistas, švarus vanduo ir apdulkinimas. 33 Ecosystem services in Lithuania (Ekosisteminės paslaugos Lietuvoje). 34 Projektas ESMERALDA.

Įgy

ve

nd

inim

o ly

gis

(m

ak

s. =

25

)

Atskaitos lygis (2016 m. sausio mėn.) Pažanga nuo 2016 m. sausio mėn.



http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/01/LT-ESP-progress_in-English.pdf

http://esmeralda-project.eu/


13

Per 2018 m. rugsėjo mėn. Briuselyje vykusį EEPŽSV darbo grupės susitikimą įsitikinta tuo, kad Lietuva nuo 2016 m. sausio mėn. padarė tam tikrą EEPŽSV pažangą (10 pav.). Vertinimas buvo atliktas vykdant projektą ESMERALDA

35

ir buvo grindžiamas 27 įgyvendinimo klausimais. Šis vertinimas atnaujinamas kas šešis mėnesius.

Verslo ir biologinės įvairovės platformos, tinklai ir profesionalų bendruomenės labai svarbios skatinant ir lengvinant verslo ir finansinių paslaugų teikėjų atliekamus gamtinio kapitalo vertinimus, pvz., pagal Gamtinio kapitalo koalicijos protokolą

36. Šie vertinimai padeda

įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją, nes privačioms įmonėms padeda geriau suprasti ir įvertinti savo poveikį gamtai ir priklausomybę nuo jos. ES lygmeniu

37 ir daugelyje valstybių narių yra įsteigta

biologinės įvairovės platformų.

Lietuva dar nėra įsteigusi tokios platformos.

Invazinės svetimos rūšys

Pagal ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. reikia pasiekti šiuos tikslus: i) nustatyti invazines svetimas rūšis; ii) kontroliuoti arba išnaikinti prioritetines rūšis ir iii) valdyti naujų invazinių rūšių patekimo kelius, kad jos nekenktų Europos biologinei įvairovei. Šie tikslai remiami 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Invazinių svetimų rūšių (toliau – ISR) reglamentu.

11 pav. Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių ISR skaičius, remiantis turima su Lietuva susijusia georeferencine informacija

38

35 Projektas ESMERALDA. 36 Natural Capital Coalition, Natural Capital Protocol (Gamtinio kapitalo protokolas). 37 Kampanija Business and Biodiversity (Verslas ir biologinė įvairovė). Šia Europos verslo ir biologinės įvairovės kampanija siekiama ES valstybėse narėse propaguoti biologinės įvairovės naudą verslui ir šiuo tikslu rengiami praktiniai užsiėmimai, seminarai bei mišrių medijų komunikacijos strategija. 38 Tsiamis K., Gervasini E., Deriu I., D`amico F., Nunes A., Addamo A., De Jesus Cardoso A., Baseline Distribution of Invasive Alien Species of Union concern (Bazinis Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių pasiskirstymas), Ispra (Italija), Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017.

Ataskaitoje dėl bazinio invazinių svetimų rūšių pasiskirstymo (11 pav.), kuriai Lietuva savo šalies arba tinklo lygmens duomenų nėra patikslinusi, matyti, kad Lietuvos aplinkoje buvo pastebėtos septynios iš 37 į pirmąjį ES sąrašą įtrauktų rūšių. Atrodo, kad iš jų plačiausiai paplitę Sosnovskio barščiai (Heracleum sosnowskyi).

Nuo ES sąrašo įsigaliojimo iki 2018 m. gegužės 18 d. apie naujų į sąrašą įtrauktų rūšių atsiradimą Lietuva Komisijai nepranešė.

Lietuva įvykdė visus pagal reglamentą jai taikomus pranešimo įpareigojimus ir atliko išsamią Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių netyčinės introdukcijos ir plitimo kelių analizę. Rezultatus ji pateikė Komisijai.

Dirvožemio apsauga

ES dirvožemio teminėje strategijoje pabrėžta būtinybė užtikrinti tvarų dirvožemio naudojimą. Šiuo tikslu reikia užkirsti kelią tolesnei dirvožemio degradacijai, išsaugoti jo funkcijas ir atkurti nualintą žemę. 2011 m. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane nurodyta būtinybė iki 2020 m. užtikrinti, kad vykdant ES politiką būtų atsižvelgiama į tiesioginį ir netiesioginį jos poveikį žemės naudojimui.

Dirvožemis yra ribotas ir labai trapus išteklius, o jo būklė Europos Sąjungoje vis blogėja. Procentinė dirbtine žemės danga uždengto žemės ploto dalis

39 Lietuvoje (12 pav.)

yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje (ji mažesnė tik Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Rumunijoje). Tai iš dalies susiję su gyventojų tankiu, kuris yra 45,8 gyventojo viename kvadratiniame kilometre ir daug mažesnis už ES vidurkį – 118 gyventojų

40.

Užterštumas gali labai pabloginti dirvožemio kokybę ir kelti grėsmę žmonių sveikatai bei aplinkai. Neseniai parengtoje Europos Komisijos ataskaitoje

41 apskaičiuota,

kad potencialiai tarši veikla Europos Sąjungoje buvo arba tebėra vykdoma apytiksliai 2,8 mln. teritorijų. ES lygmeniu 650 000 šių teritorijų užregistruota

39 Dirbtinė žemės danga apibrėžiama kaip visi stogu dengti užstatyti plotai (įskaitant pastatus ir šiltnamius), dirbtiniai neužstatyti plotai (įskaitant uždengto ploto elementus, pvz., kiemus, sodybų kiemus, kapines, automobilių aikšteles, ir linijinius elementus, pvz., gatves, kelius, geležinkelius, kilimo ir tūpimo kelius, tiltus) ir kiti dirbtiniai plotai (įskaitant tiltus ir viadukus, mobiliuosius namus, saulės baterijų plokštes, jėgaines, elektros pastotes, vamzdynus, nuotekų įrenginius ir atvirus sąvartynus). 40 Europos Komisija, Eurostatas, Gyventojų tankis pagal NUTS 3 regionus. 41 Ana Paya Perez, Natalia Rodriguez Eugenio (2018), Status of local soil contamination in Europe: Revision of the indicator “Progress in the management Contaminated Sites in Europe” (Vietos dirvožemio užterštumo būklė Europoje. Rodiklio „Užterštų Europos teritorijų tvarkymo pažanga“ patikra).

http://esmeralda-project.eu/

https://naturalcapitalcoalition.org/protocol/

https://www.business-biodiversity.eu/en/welcome

http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC104969/kj-na-28596-en-n.pdf



https://data.europa.eu/euodp/data/dataset/GnGfvPQmfu5n6aKVXQkPw

https://data.europa.eu/euodp/data/dataset/GnGfvPQmfu5n6aKVXQkPw


14

nacionaliniuose arba regionų inventoriuose. 65 500 užterštų teritorijų jau atkurtos. Lietuva yra užregistravusi 12 341 teritoriją, kurioje buvo arba tebėra vykdoma potencialiai tarši veikla, o 96 teritorijas jau atkūrė arba joms taiko tolesnės priežiūros priemones.

Lietuva yra sudariusi išsamų potencialiai užterštų teritorijų žemėlapį. Juo remiantis, šios užterštos teritorijos atkuriamos pagal nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją (2015 m.)

42 ir Aplinkos ministro

patvirtintą Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2023 m. planą

43.

12 pav. Procentinė dirbtine danga uždengto žemės ploto dalis 2015 m.

44

Vandens sukeliama dirvožemio erozija yra natūralus procesas, bet ją gali padidinti klimato kaita ir žmogaus veikla, pvz., netinkama žemės ūkio praktika, miškų naikinimas, miškų gaisrai arba statybos darbai. Didelė dirvožemio erozija gali sumažinti žemės ūkio našumą ir daryti neigiamą tarpvalstybinį poveikį biologinei įvairovei bei ekosisteminėms paslaugoms. Didelė dirvožemio erozija taip pat gali daryti neigiamą tarpvalstybinį poveikį upėms ir ežerams (nes padaugėja nuosėdų ir pernešami teršalai). Remiantis modeliu RUSLE2015

45, vidutinis

42 Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija. 43 Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2023 m. planas. 44 Europos Komisija, Eurostatas, Dirbtine danga uždengtas žemės plotas

pagal NUTS 2 regionus. 45 Panagos, P., Borrelli, P., Poesen, J., Ballabio, C., Lugato, E., Meusburger, K., Montanarella, L., Alewell, C., The new assessment of

vandens sukeliamas Lietuvos dirvožemio nykimo rodiklis yra 2,46 t vienam hektarui per metus, palyginti su ES vidurkiu 2,46 t ha

–a yr

–y. Iš to matyti, kad Lietuvos

dirvožemio erozija panaši į ES vidurkį. Pažymėtina, kad šie skaičiai gauti pritaikius ES lygmens modelį, todėl jų negalima laikyti vertėmis, išmatuotomis vietoje. Faktinis dirvožemio nykimo rodiklis valstybėse narėse gali labai skirtis, priklausomai nuo vietos sąlygų.

Dirvožemio organinės medžiagos yra labai svarbios anglies ciklo ir klimato kaitos atžvilgiu. Pagal anglies dioksido absorbavimą dirvožemis pasaulyje užima antrą vietą po vandenynų. Dėl natūralių klimato sąlygų ir ilgalaikės intensyvios istorinės žemdirbystės Lietuvos ariamajai žemei labai būdingas organinės anglies išplovimas – bendrosios organinės anglies (BOA) ariamojoje žemėje medianinė vertė yra 1,2 proc., palyginti su ES lygmens mediana – 1,8 proc. Mažiau nei Lietuvoje bendrosios organinės anglies yra tik Lenkijos, Ispanijos ir Portugalijos ariamoje žemėje. Lietuvos ganyklose bendrosios organinės anglies yra 2,25 proc., bet jos vis dar yra labai mažai, todėl Lietuva Europos Sąjungoje yra ketvirtoje vietoje nuo galo

46.

Jūrų apsauga

ES pakrančių ir jūrų politikos dokumentuose ir teisės aktuose reikalaujama, kad, siekiant užtikrinti arba išlaikyti gerą aplinkos būklę, iki 2020 m. būtų sumažintas neigiamas poveikis jūrų vandenims ir užtikrintas tvarus pakrančių zonų valdymas.

Pagal jūrų strategijos pagrindų direktyvą47

siekiama iki 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandens aplinkos būklę. Šiuo tikslu valstybės narės turi parengti savo jūrų vandenims skirtą jūrų strategiją ir bendradarbiauti su tame pačiame jūrų regione (paregionyje) esančiomis ES šalimis.

Lietuvai siekiant Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatytų tikslų svarbi Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (Helsinkio komisija). Jūrų strategijos apima įvairius etapus, kuriuos reikia parengti ir įgyvendinti per šešerių metų trukmės ciklus. Per pastarąjį etapą valstybės narės turėjo parengti priemonių programą ir pranešti apie ją Komisijai. Tai jos turėjo padaryti iki 2016 m. kovo 31 d. Šiuo metu apie priemones jau pranešta, bet per vėlai, kad Komisija galėtų įtraukti jas į šį vertinimą

48.

soil loss by water erosion in Europe (Naujas vandens sukeliamo dirvožemio nykimo Europoje vertinimas), 2015, Environmental Science and Policy, 54, p. 438–447. 46 Birke, M., Demetriades, A., Filzmoser, P., O’Connor, P. (red.) 2014, Chemistry of Europe’s agricultural soils (Europos žemės ūkio paskirties dirvožemio cheminės savybės), Geologisches Jahrbuch Reihe A, 102, Schweizerbart, 2014, p 187–191. 47 Direktyva 2008/56/EB. 48 COM(2018) 562, p. 2.

0 5 10 15 20 25

MT

NL

BE

LU

DE

IT

DK

UK

PT

FR

CY

CZ

AT

ES 28

HU

IE

HR

PL

SI

ES

EL

SK

LT

RO

EE

BG

LV

FI

SE

Užstatyti plotai Dirbtine danga uždengti neužstatyti plotai

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a3b8f760ea5711e4a4809231b4b55019

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6b4e4ba0c26b11e4bac9d73c75fc910a

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=lan_lcv_art&lang=en

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=lan_lcv_art&lang=en

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32008L0056

https://essppilot.tech.ec.europa.eu/DG-ENV-Lithuania-Country-Knowledge/_layouts/15/start.aspx#/Jive%20Documents/Forms/AllItems.aspx


15

Prioritetinis 2019 m. veiksmas

Užtikrinti, kad būtų laiku teikiama informacija įvairiais Jūrų strategijos pagrindų direktyvos aspektais ir Lietuvą būtų galima įtraukti į būsimus Komisijos vertinimus.


16

3. Piliečių sveikatos ir gyvenimo kokybės užtikrinimas

Oro kokybė

Pagal ES švaraus oro politiką ir teisės aktus reikalaujama labai pagerinti ES oro kokybę, kad ji Europos Sąjungoje kuo labiau atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Reikėtų toliau mažinti oro taršą ir jos poveikį žmonių sveikatai, ekosistemoms ir biologinei įvairovei, siekiant ilgalaikio tikslo neviršyti kritinių apkrovų ir verčių. Todėl reikia stiprinti pastangas užtikrinti visišką atitiktį ES oro kokybės teisės aktams ir apibrėžti strateginius tikslus bei veiksmus laikotarpiui po 2020 m.

ES yra priėmusi visapusišką oro kokybės teisės aktų rinkinį

49, kuriame nustatyti į sveikatą orientuoti

standartai ir su daugeliu oro teršalų susiję tikslai.

Europos Audito Rūmų (EAR) duomenimis50

, ES žmonių sveikatos apsaugos nuo oro taršos veiksmais lauktasis poveikis nepasiektas.

13 pav. Lietuvoje išmetamas KD2,5 ir NOx kiekis pagal sektorius

51

Kai kurių oro teršalų Lietuvoje išmetama gerokai mažiau

52. Ankstesnėse ANĮP ataskaitose nurodytas 1990–

2014 m. sumažėjęs išmetamas teršalų kiekis toliau mažėjo ir 2014–2016 m.: išmetamas sieros oksidų (SOx) kiekis sumažėjo 4,51 proc.; išmetamas amoniako (NH3) kiekis – 1,65 proc.; išmetamas lakiųjų organinių junginių

49 Europos Komisija, 2016, Air Quality Standards (Oro kokybės standartai). 50 Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 23/2018, Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota, p. 41. 51 Valstybių narių Europos aplinkos agentūrai pateikti 2016 m. teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos duomenys. 52 Žr. Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (EIONET) centrinę duomenų saugyklą ir Išmetamų oro teršalų duomenų stebėjimo priemonę (Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva).

(toliau – NMLOJ) kiekis – 0,96 proc., o išmetamas smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis – 9,35 proc. Tačiau 2014–2016 m. išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis padidėjo 1,14 proc. (taip pat žr. 13 paveikslą, kuriame nurodytas visas išmestas KD2,5 ir NOx kiekis pagal sektorius).

Lietuva, nors ir yra sumažinusi išmetamą teršalų kiekį, turi labiau pasistengti vykdyti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo (2005 m. kiekio atžvilgiu) įsipareigojimus, kurie naujojoje Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje

53 nustatyti 2020–

2029 metams ir vėlesniems metams nuo 2030 m.

Lietuva nenurodė, kad 2017 m. kurios nors oro kokybės vertės būtų viršijusios ES ribines vertes

54. Pranešama, kad

apskritai oro kokybė, išskyrus kelias išimtis, Lietuvoje yra gera. Europos aplinkos agentūra apskaičiavo

55, kad

2015 m. apie 2 600 ankstyvos mirties atvejų galima susieti su smulkiųjų kietųjų dalelių

56 koncentracija, 90 –

su ozono koncentracija57

, o 70 – su azoto dioksido koncentracija.

14 pav. 2017 m. ES oro kokybės standartus viršijusios oro kokybės zonos

58


Įgyvendinant nacionalinę oro taršos kontrolės programą imtis veiksmų, siekiant toliau mažinti pagrindinius teršalų išmetimo šaltinius.

53 Direktyva 2016/2284/ES. 54 Žr. EAA / EIONET oro kokybės portalą ir susijusią centrinę duomenų saugyklą. 55 EEA, Air Quality in Europe – 2018 Report (EAA, Oro kokybė Europoje. 2018 m. ataskaita), p. 64. Taikyta metodika išsamiau aprašyta šioje ataskaitoje. 56 Kietosios dalelės (KD) – tai (kietųjų ir skystųjų) aerozolių dalelių mišinys, kuriam priskiriami įvairaus dydžio ir cheminės sudėties dariniai. KD10 (KD2,5) – tai 10 (2,5) mikrometrų arba mažesnio skersmens dalelės. Kietosios dalelės atsiranda dėl įvairios žmogaus veiklos, įskaitant deginimą. 57 Priežemio ozonas atsiranda iš teršalų fotocheminių reakcijų. 58 Europos Komisija. Duomenys atitinka ataskaitų teikimo padėtį 2018 m. lapkričio 26 d.

6,58 %

53,53 %

2,45 %

1,41 %

4,72 %

1,41 %

0,00 %

23,93 %

5,97 %

17,88 %

7,39 %

8,66 %

8,47 %

0,96 %

8,10 %

0,00 %

48,54 %

0,00 %

Žemės ūkis

Prekyba, institucijos ir namų ūkiai

Energijos gamyba ir skirstymas

Energijos vartojimas pramonės sektoriuje

Pramoniniai procesai ir produktųnaudojimas

Ne kelių transportas

Kita

Kelių transportas

Atliekos

2016 m. išmestas NOx kiekis pagal sektorius

2016 m. išmestas KD2,5 kiekis pagal sektorius

0

1

2

3

4

NO2 metinė ribinėvertė

KD10 dienos ribinėvertė

KD2,5 metinė ribinėvertė

Zon

ų s

kaič

ius

Viršijančių zonų skaičius Neviršijančių zonų skaičius

LT

http://ec.europa.eu/environment/air/quality/standards.htm

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=46723

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=46723

http://cdr.eionet.europa.eu/

http://cdr.eionet.europa.eu/

http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/emissions-nec-directive-viewer

http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/emissions-nec-directive-viewer

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2016.344.01.0001.01.LIT&toc=OJ:L:2016:344:TOC

http://www.eionet.europa.eu/aqportal


17

Pramoniniai išmetamieji teršalai

Pagrindiniai su pramoniniais išmetamaisiais teršalais susiję ES politikos tikslai yra šie: i) apsaugoti orą, vandenį ir dirvožemį; ii) užkirsti kelią atliekų susidarymui ir jas tvarkyti; iii) didinti energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą ir iv) valyti užterštas teritorijas. Kad pasiektų šiuos tikslus, Europos Sąjunga laikosi integruoto požiūrio į įprastinio ir atsitiktinio pramoninių teršalų išmetimo prevenciją ir kontrolę. Šios politikos pamatas yra Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (toliau – PITD)

59.

Toliau pateikta pagal PITD reguliuojamos pramonės veiklos apžvalga grindžiama projekto Pramoninių išmetamųjų teršalų politikos šalių profiliai

60 duomenimis.

Kaip matyti iš 15 paveikslo, Lietuvos sektoriai, kuriuose 2015 m. buvo daugiausia PITD įrenginių, yra šie: intensyvaus naminių paukščių ir kiaulių auginimo sektorius (41 proc.), po jo rikiuojasi pavojingų atliekų tvarkymo pramonės sektorius (13 proc.), nepavojingų atliekų tvarkymo sektorius (12 proc.) ir energetikos / elektros energijos sektorius (12 proc.).

15 pav. PITD pramonės įrenginių skaičius pagal sektorius, Lietuva (2015 m.)

61

Didžiausią teršiamąjį poveikį aplinkai visais teršalais, išskyrus NMLOJ ir amoniaką (NH3), darę pramonės

59 Direktyva 2010/75/ES taikoma tam tikras ribines vertes viršijančiai pramonės veiklai. Į jos taikymo sritį patenka energetikos pramonė, metalo gamyba, mineralų ir chemijos pramonė, atliekų tvarkymas, taip pat įvairūs pramonės ir žemės ūkio sektoriai (pvz., intensyvaus naminių paukščių ir kiaulių auginimo, plaušienos ir popieriaus gamybos, dažų ir valymo). 60 Europos Komisija, Industrial emissions policy country profile – Lithuania (Pramoninių išmetamųjų teršalų politikos šalies profilis – Lietuva). 61 Europos Komisija, Industrial emissions policy country profile – Lithuania (Pramoninių išmetamųjų teršalų politikos šalies profilis – Lietuva).

sektoriai buvo energetikos / elektros energijos sektorius. Po to teršėjų visais teršalais, taip pat NMLOJ ir NH3, eilėje rikiavosi kita veikla (daugiausia intensyvus naminių paukščių ir kiaulių auginimas, paviršių apdorojimas ir plaušienos, popieriaus bei medienos produktai). Pasiskirstymas matyti toliau pateiktame grafike.

16 pav. PITD sektorių išlakos ir visas visų kitų nacionalinių išlakų kiekis (2015 m.)

Nustatyta, kad į vandenį išleidžiamais teršalais didžiausią poveikį aplinkai darė kita veikla ir cheminių medžiagų sektoriai. Atliekų tvarkymo sektorius daugiausia prisidėjo prie pavojingų atliekų susidarymo, o cheminių medžiagų sektorius – prie nepavojingų atliekų susidarymą. Atliekų susidarymas pagal PITD įrenginius matyti iš toliau pateikto grafiko.

Europos Sąjungai siekiant užtikrinti PITD reikalavimų vykdymą piliečiams suteiktos tvirtos teisės susipažinti su svarbia informacija ir dalyvauti leidimų išdavimo procese. Todėl piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms sudaromos sąlygos užtikrinti, kad leidimai būtų išduodami tinkamai ir kad būtų laikomasi jiems iškeltų sąlygų.

Valstybėms narėms, pramonės asociacijoms, NVO ir Komisijai keičiantis informacija, rengiami geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informaciniai dokumentai (GPGBID) ir GPGB išvados. Šie dokumentai sudaro užtikrina gerą bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais ir geresnį PITD įgyvendinimą.

Komisija pasitiki nacionalinių kompetentingų institucijų pastangomis išduodant aplinkosaugos leidimus įgyvendinti teisiškai privalomas GPGB išvadas ir su GPGB susijusius išmetamųjų teršalų lygius, kad būtų nuolat labai mažinama tarša, ir palankiai vertina šias pastangas.

Pavyzdžiui, įgyvendinus neseniai patvirtintus dideliems kurą deginantiems įrenginiams taikomus su GPGB susijusius išmetamųjų teršalų lygius, ES lygmeniu išmetamo sieros dioksido kiekis, nelygu atskirų įrenginių situacija, sumažės vidutiniškai 25–81 proc., azoto oksido

https://circabc.europa.eu/ui/group/06f33a94-9829-4eee-b187-21bb783a0fbf/library/65304021-cf9d-40d3-995a-9828bbfb76a3/details





18

kiekis 8–56 proc., dulkių kiekis 31–78 proc., o gyvsidabrio kiekis 19–71 proc.

Per suinteresuotųjų subjektų konsultacijas Lietuvoje nustatyti sunkumai buvo susiję su kvapu, atsirandančiu dėl intensyvaus naminių paukščių ir kiaulių auginimo.


Persvarstyti leidimus, sugriežtinti kontrolę ir (arba) pagerinti reikalavimų vykdymo užtikrinimą, siekiant atsižvelgti į naujai patvirtintas geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas.

Triukšmas

Aplinkos triukšmo direktyvoje62

nustatytas bendras požiūris, kuriuo siekiama išvengti žalingų aplinkos triukšmo poveikio padarinių, užkirsti jiems kelią ir juos mažinti.

Pernelyg didelis orlaivių, geležinkelių ir kelių triukšmas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungoje kylančių su sveikata susijusių aplinkos problemų

63.

Remiantis ribotu duomenų rinkiniu64

, aplinkos triukšmas Lietuvoje yra bent 300 ankstyvos mirties atvejų per metus ir apie 1 200 hospitalizavimo atvejų priežastis. Triukšmas taip pat trikdo beveik 130 000 Lietuvos žmonių miegą. Ankstesnio ataskaitinio etapo (2011 m. ataskaitinių metų) triukšmo žemėlapiai jau sudaryti; taip pat parengti (2013 m. ataskaitinių metų) veiksmų planai. Į šias po viešų konsultacijų patvirtintas priemones turėtų būti įtraukiamos priemonės, kurios neleistų triukšmui padidėti ir ar jį mažintų.

Vandens kokybė ir vandentvarka

ES teisės aktuose ir politikos dokumentuose reikalaujama labai sumažinti neigiamų veiksnių poveikį tarpiniams, pakrančių ir gėliems vandenims (įskaitant paviršinius ir požeminius vandenis). Užtikrinus gerą Vandens pagrindų direktyvoje apibrėžtą vandens telkinių būklę, ją išlaikius arba pagerinus bus užtikrinta, kad ES piliečiai galėtų džiaugtis kokybišku ir saugiu geriamuoju ir maudyklų vandeniu. Taip pat bus užtikrinta, kad maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) ciklas būtų valdomas tvariau ir efektyviau naudojant išteklius.

Esamais ES vandens teisės aktais65

nustatyta apsauginė sistema, kuria siekiama užtikrinti aukštus visiems ES

62 Direktyva 2002/49/EB. 63 Fritschi, L., Brown, A. L., Kim, R., Schwela, D., Kephalopoulos, S. (red.), Burden of disease from environmental noise (Ligų našta dėl aplinkos triukšmo), PSO / JRC, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos regiono biuras, Kopenhaga, Danija, 2011. 64 Europos aplinkos agentūra, 2017 m. triukšmo informacijos suvestinės. 65 Iš jų būtų galima paminėti Maudyklų vandens direktyvą (2006/7/EB),

vandens telkiniams taikomus standartus ir sprendžiama konkrečių (pvz., žemės ūkio, miestų teritorijų ir pramonės veiklos) taršos šaltinių problema. Juose taip pat reikalaujama, kad į atitinkamas planavimo priemones, pvz., potvynių rizikos valdymo planus ir upių baseinų valdymo planus – įskaitant priemonių programą, apimančią veiksmus, kurių valstybės narės ketina imtis siekdamos įgyvendinti aplinkos tikslus – būtų įtraukiamas prognozuojamas klimato kaitos poveikis.

Vandens pagrindų direktyva

Lietuva yra patvirtinusi antrosios kartos upių baseinų valdymo planus pagal Vandens pagrindų direktyvą, bet dar nebaigė teikti elektroninių duomenų į Europos vandens informacinę sistemą (angl. WISE), dėl kurių pateikimo 2014 m. birželio mėn. sutarė vandentvarkos pareigūnai pagal bendrą su Vandens pagrindų direktyva susijusią įgyvendinimo strategiją. Todėl Europos Komisija vertinimo dar neatliko ir negalėjo įvertinti padėties ir nuo tada, kai buvo parengta pirmoji ANĮP ataskaita, padarytos pažangos.

Nitratų direktyva

Įgyvendindama Nitratų direktyvą Lietuva visoje savo teritorijoje taiko privalomas priemones. Nitratų direktyvos įgyvendinimo priemonės nustatytos Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo plane. Apskritai, remiantis naujausia Nitratų direktyvos įgyvendinimo ataskaita (ji susijusi su 2012–2015 m. laikotarpiu), nitratų kiekis Lietuvos paviršiniame ir požeminiame vandenyje tebėra mažas. Vis dėlto problemų tebekyla dėl paviršinio gėlo vandens eutrofikacijos, nes stočių, iš kurių pranešta apie eutrofinę ir hipertrofinę vandens būklę, šiek tiek padaugėjo nuo 47 proc. iki 49 proc. Taip pat kyla problemų dėl Baltijos jūros apsaugos, nes pranešta, kad vandens būklė visose sūriųjų vandenų stotyse yra eutrofinė arba hipertrofinė. Remiantis 2012–2015 m. Nitratų direktyvos ataskaita, Lietuva taip pat nurodė, kad, jei nebus imamasi papildomų taršos mažinimo priemonių, nitratų koncentracija paviršiniame vandenyje tikriausiai nemažės.

Maudyklų vandens direktyva

Iš 17 paveikslo matyti, kad 2017 m. 85,1 proc. iš 114 Lietuvos maudyklų vandens kokybė buvo puiki, 10,5 proc. – gera, o 0,9 proc. – pakankama (2016 m. atitinkamos procentinės dalys buvo 85,1 proc., 8,8 proc. ir 2,6 proc.). Vis dėlto vienos iš Lietuvos maudyklų kokybė

Miesto nuotekų valymo direktyvą (91/271/EEB) (dėl išleidžiamų komunalinių ir kai kurių pramoninių nuotekų), Geriamojo vandens direktyvą (98/83/EB) (dėl geriamojo vandens kokybės), Vandens pagrindų direktyvą (2000/60/EB) (dėl vandens išteklių valdymo), Nitratų

direktyvą (91/676/EEB) ir Potvynių direktyvą (2007/60/EB).

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=celex:32002L0049

http://www.euro.who.int/en/media-centre/sections/press-releases/2011/03/new-evidence-from-who-on-health-effects-of-traffic-related-noise-in-europe

https://www.eea.europa.eu/themes/human/noise/noise-fact-sheets

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1481623908600&uri=CELEX:32006L0007

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:31991L0271









19

buvo prasta66

. Išsamios informacijos apie Lietuvos maudyklų vandenį galima rasti nacionaliniame portale

67 ir

Europos aplinkos agentūros sukurtoje ir priglobtoje interaktyviojo žemėlapio žiūryklėje

68.

17 pav. Maudyklų vandens kokybė 2014–2017 m.69

Miesto nuotekų valymo direktyva

Lietuvos atitikties Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams lygis yra aukštas. Surinkimo ir apdorojimo atžvilgiu šios direktyvos reikalavimus atitinka visos šalies aglomeracijos iš 65, išskyrus vieną. Dėl šios likusios aglomeracijos (Kėdainių) ir siekiant išspręsti su šalyje naudojamų individualių arba kitų atitinkamų sistemų, kurių reguliavimas ir kontrolė paprastai yra nepakankami, susijusias problemas pradėta pažeidimų nagrinėjimo procedūra. Apskaičiuota, kad, siekiant užtikrinti tinkamą surinkimą ir apdorojimą likusioje aglomeracijoje, prireiks 38 mln. EUR investicijų

70.

Potvynių direktyva

Potvynių direktyvoje nustatyta potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistema, kuria siekiama mažinti neigiamus su dideliais potvyniais susijusius padarinius.

Lietuva pateikė savo pirmuosius potvynių rizikos valdymo planus pagal šią direktyvą, o Europos Komisija juos įvertino. Tikslai apibrėžti gerai; taip pat gerai apibrėžtos priemonės, kuriomis daug dėmesio skiriama prevencijai, apsaugai ir pasirengimui. Atliekant vertinimą taip pat paaiškėjo, kad į Lietuvos rizikos valdymo planus, kaip ir į kitų valstybių narių planus, dar nėra įtrauktos atskaitos reikšmės, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti įgyvendinant priemones padarytą pažangą. Taip pat būtų galima geriau koordinuoti su nacionaline prisitaikymo

66 Europos aplinkos agentūra, European bathing water quality in 2016 (Europos maudyklų vandens kokybė 2016 m.), 2017, p. 17. 67 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. 68 EAA, State of bathing waters (Maudyklų vandens būklė). 69 Europos aplinkos agentūra, European bathing water quality in 2017 (Europos maudyklų vandens kokybė 2017 m.), 2018, p. 21. 70 COM(2017) 749, SWD(2017) 445.

prie klimato kaitos strategija. Be to, dar galima geriau paaiškinti teisinį potvynių rizikos valdymo plano statusą.


Užtikrinti, kad būtų laiku pateiktos ataskaitos dėl upių baseinų valdymo planų pagal Vandens pagrindų direktyvą.

Siekiant mažinti taršą nitratais, apsvarstyti galimybę taikyti geresnes arba naujas priemones pagal Nitratų direktyvą.

Užtikrinti atitiktį Miesto nuotekų valymo direktyvai Kėdainiuose ir kuo greičiau išspręsti su individualiomis ar kitomis atitinkamomis sistemomis susijusias problemas.

Imtis veiksmų siekiant paaiškinti teisinį potvynių rizikos valdymo plano statusą.

Cheminės medžiagos

ES siekia iki 2020 m. užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos ir naudojamos taip, kad kuo labiau sumažėtų didelis neigiamas jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Šiuo metu rengiama ES strategija dėl netoksiškos aplinkos, kuri būtų palanki inovacijoms ir tvarių pakaitalų, įskaitant necheminius sprendimus, plėtrai.

ES cheminių medžiagų teisės aktuose71

numatyta bazinė žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Jais taip pat užtikrinamas stabilumas ir nuspėjamumas vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms.

2016 m. Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – ECHA) paskelbė ataskaitą dėl REACH ir CLP reglamentų

72,

iš kurios matyti, kad reikalavimų vykdymo užtikrinimo veikla tebeplėtojama. Valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forume

73. Bendradarbiaujant jame

paaiškėjo, kad reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiklos veiksmingumą dar galima didinti, ypač registracijos įpareigojimų ir saugos duomenų lapų srityse, kuriose neatitikties lygis yra palyginti aukštas.

Nors pažanga padaryta, dar galima toliau tobulinti ir derinti vykdymo užtikrinimo veiklą Europos Sąjungoje, be kita ko, kontroliuojant importuojamas prekes. Kai kuriose valstybėse narėse vykdymo užtikrinimas tebėra silpnas. Pirmiausia tai pasakytina apie importo kontrolę ir tiekimo grandinės įpareigojimus. Vykdymo užtikrinimo struktūra daugumoje ES šalių yra sudėtinga. Vykdant su vykdymo

71 Pirmiausia taikomuose cheminėms medžiagoms – REACH reglamente (OL L 396, 2006 12 30, p. 1); klasifikavimui, ženklinimui ir pakavimui – CLP reglamente (OL L 252, 2006 12 31, p. 1.) ir teisės aktuose dėl biocidinių produktų ir augalų apsaugos produktų. 72 ECHA, Report on the Operation of REACH and CLP 2016 (2016 m. ataskaita dėl REACH ir CLP reglamentų veikimo). 73 ECHA, remdamasi projektais REF-1, REF-2 ir REF-3.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Lietuva ES Lietuva ES Lietuva ES Lietuva ES

Nustatyti kokybės kategorijos neįmanoma Prasta kokybė

Pakankama kokybė Gera kokybė

Puiki kokybė

2014 2015* 20172016

*Kategorija „Gera“ įvesta 2015 m. maudyklų vandens ataskaitoje

https://www.eea.europa.eu/publications/european-bathing-water-quality-in-2016

http://www.smlpc.lt/lt/aplinkos_sveikata/maudyklos

http://www.eea.europa.eu/themes/water/interactive/bathing/state-of-bathing-waters

https://www.eea.europa.eu/publications/european-bathing-water-quality-in-2017

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:52017DC0749

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52017SC0445

https://echa.europa.eu/documents/10162/13634/operation_reach_clp_2016_en.pdf

https://echa.europa.eu/about-us/who-we-are/enforcement-forum/forum-enforcement-projects


20

užtikrinimu susijusius projektus nustatyta, kad valstybių narių atitiktis skiriasi.

Jau 2015 m. atliktame Komisijos tyrime atkreiptas dėmesys į tai, kad įgyvendinant REACH reglamentą svarbu valstybių narių lygmeniu darniai vykdyti rinkos priežiūrą ir užtikrinti vykdymą, nes tai laikyta suderintos vidaus rinkos veikimo sėkmės laidu

74.

2018 m. kovo mėn. paskelbtame REACH reglamento vertinime

75 Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad visiems

dalyviams, įskaitant registruotojus, tolesnius naudotojus ir ypač importuotojus, būtina geriau vykdyti taikomus įpareigojimus, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas, pasiekti REACH reglamento tikslus ir užtikrinti derėjimą su priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir valdymą. Todėl nurodyta, kad labai svarbu iš valstybių narių gauti nuoseklias ataskaitas, kaip užtikrinamas reikalavimų vykdymas.

Miestų darnumo didinimas

Pagal ES miestų aplinkos politiką miestai skatinami taikyti darnaus miestų planavimo ir projektavimo politiką. Jos dalimi turėtų būti novatoriškas požiūris į miestų viešąjį transportą ir judumą miestuose, darnią statybą, energijos vartojimo efektyvumą ir miestų biologinės įvairovės išsaugojimą.

Prognozuojama, kad Europos miestų teritorijose gyvenančių žmonių dalis iki 2050 m. padidės iki šiek tiek daugiau nei 80 proc.

76 Miestų teritorijose kyla ypatingų

iššūkių aplinkai ir žmonių sveikatai, bet jose taip pat esama galimybių efektyviau naudoti išteklius. ES skatina savivaldybes tapti žalesnėmis, imdamasi tokių iniciatyvų, kaip Žaliosios sostinės apdovanojimas

77, „Žaliojo lapo“

apdovanojimas78

ir Žaliųjų miestų priemonė79

.

Žalesnių miestų finansavimas

Tvariai miestų plėtrai Lietuva yra skyrusi 204,7 mln. EUR arba 5,85 proc. savo asignavimų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir 6 mln. EUR arba 0,5 proc. asignavimų iš Europos socialinio fondo (ESF)

80.

74 Europos Komisija, Monitoring the Impacts of REACH on Innovation, Competitiveness and SMEs, Final Report (REACH reglamento poveikio inovacijoms, konkurencingumui ir MVĮ stebėsena. Galutinė ataskaita), 2015. 75 COM(2018) 116. 76 Europos Komisija, Eurostatas, Urban Europe (Miestų Europa), 2016, p. 9. 77 Europos Komisija, Europos žalioji sostinė. 78 Europos Komisija, Europos „Žaliojo lapo“ apdovanojimas. 79 Europos Komisija, Žaliųjų miestų priemonė. 80 ES struktūrinė parama 2007–2013 m., 2014–2020 m. partnerystės

sutartis.

Lietuva dalyvauja Europos Miestų plėtros tinkle (toliau – MPT)

81, apimančiame daugiau kaip 500 ES miestų,

atsakingų už integruotų priemonių taikymą remiantis 2014–2020 m. ERPF lėšomis finansuojamomis tvarios miestų plėtros strategijomis. 2018 m. birželio mėn. MPT surengė praktinį seminarą, kuriame galėjo dalyvauti tvarios miesto plėtros priemones įgyvendinantys Estijos, Latvijos ir Lietuvos miestai.

Dalyvavimas ES miestų iniciatyvose ir tinkluose

Lietuvos savivaldybės paprastai dalyvauja su aplinkos apsauga ir klimato kaita susijusiose ES iniciatyvose.

Trys Lietuvos savivaldybės dalyvauja iniciatyvoje URBACT; ši penkiuose teminiuose tinkluose įgyvendinama iniciatyva remia tvarią miestų plėtrą

82. Lietuva šiuo metu

nevadovauja nė vienam iš šių tinklų.

Lietuvos miestų tvarumas taip pat didinamas vykdant kelis iniciatyvos „Horizontas 2020“ tinklo projektus. Keturi miestai, t. y. Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Palanga, dalyvauja iniciatyvoje CIVITAS, kuria, mažinant neigiamą transporto sektoriaus poveikį ir kovojant su kenksmingais išmetamais teršalais, siekiama didinti miestų transporto efektyvumą Europoje ir už jos ribų.

83

15 Lietuvos savivaldybių yra prisijungusios prie ES Merų pakto. Iš puikių projektų pavyzdžių būtų galima paminėti kelis projektus, susijusius su visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų renovacija, iškastinio kuro pakeitimu biomase Kauno centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ir viešojo transporto modernizavimu Kaune

84.

Šios miestų iniciatyvos ir tinklai yra sveikintini ir turėtų būti skatinami, nes gerina miestų aplinką. 2017 m. 21,6 proc. miestuose gyvenančių Lietuvos žmonių manė, kad jų gyvenamojoje vietovėje kyla taršos, purvo arba kitų aplinkos problemų; ši dalis, palyginti su 2015 m. (21,2 proc.) ir 2014 m. (20,8 proc.), šiek tiek padidėjo. Šie

81 Europos Komisija, Miestų plėtros tinklas. 82 URBACT, Asocijuotieji tinklai pagal šalis. 83 Iniciatyva CIVITAS. 84 Merų paktas dėl klimato ir energetikos, pasirašiusios šalys.

http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/14581/attachments/1/translations/en/renditions/native

http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/14581/attachments/1/translations/en/renditions/native

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=COM:2018:0116:FIN

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/7596823/KS-01-16-691-EN-N.pdf

http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/europeangreenleaf/

https://webgate.ec.europa.eu/greencitytool/home/?lang=lt

http://www.esparama.lt/strateginiai-dokumentai1

http://www.esparama.lt/strateginiai-dokumentai1

http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/policy/themes/urban-development/network

http://urbact.eu/interactive-map

http://civitas.eu/content/horizon-2020-provide-welcome-boost-civitas

https://www.covenantofmayors.eu/about/covenant-community/signatories.html


21

skaičiai viršija ES 28 skaičius (2016 m. – 18,9 proc., 2015 m. – 19,2 proc., o 2014 m. –19 proc.).

85

Gamta ir miestai

Apie 9 proc. Lietuvos tinklo „Natura 2000“ yra funkcinės miestų zonos

86; ši dalis viršija 15 proc. ES vidurkį

(žr. 18 pav.).

Keli Lietuvos miestai imasi teigiamų žaliosios miestų regeneracijos ir žaliosios infrastruktūros diegimo veiksmų.

18 pav. Procentinė tinklo „Natura 2000“ dalis funkcinėse miestų zonose

87

Miestų drieka

2019 m. Lietuvos svertinė miestų plėtra sudarė 1,69 MSV

88 viename m

2 ir maždaug atitiko ES vidurkį

(ES 28 + 4) – 1,64 MSV viename m2; ji, palyginti su

2006 m. (1,64 MSV viename m2), padidėjo

89.

Eismo spūstys ir judumas miestuose

Eismo spūstys nėra viena iš pagrindinių Lietuvos aplinkos problemų. Vis dėlto daugelis šioje ataskaitoje aptariamų temų daugiau ar mažiau susijusios su eismo spūstimis, ypač su oro kokybe ir triukšmu.

Eismo spūstys Lietuvos miestuose paprastai yra nedidelės. Sostinėje Vilniuje eismo spūsčių lygis siekia 28 proc.

90

Kalbant apie judumą miestuose pažymėtina, kad pastaraisiais metais padidėjo naudojimasis viešojo transporto priemonėmis, ypač autobusais ir troleibusais, bet taip pat kitomis transporto alternatyvomis, kuriomis pakeičiami privatūs automobiliai.

85 Europos Komisija, Eurostatas, Tarša, purvas arba kitos aplinkos problemos pagal urbanizacijos laipsnį. 86 Europos Komisija, Funkcinių miestų zonų apibrėžtis. 87 Europos Komisija, 7-oji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, 2017, p. 121. 88 Miestų skverbties vienetais matuojamas užstatyto ploto dydis ir jo pasiskirstymo regione laipsnis. 89 EAA, Urban Sprawl in Europe, Annex I (Miestų drieka Europoje, I priedas), 2014, p. 4–5. 90 TOMTOM, TOMTOM Traffic Index (TOMTOM eismo indeksas).

Krovininio transporto srityje kelių transporto dalis Lietuvoje 2015 m. buvo daug mažesnė už ES vidurkį. Geležinkeliai krovininio transporto srityje 2015 m. atliko svarbų vaidmenį – daug didesnį nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Lietuva yra viena iš ES šalių, kurių keliuose įvyksta daugiausia mirtinų avarijų, nors jų skaičius nuo 2007 m. ir labai sumažėjo.

Transporto srityje naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis nedidėja. Degalų naudojimo srityje naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis mažėja: 2014 m. ji sudarė 4,3 proc., 2015 m. – 4,6 proc., o 2016 m. – 3,6 proc. Lietuvos geležinkelių tinklas tebėra vienas iš mažiausiai elektrifikuotų geležinkelių tinklų Europos Sąjungoje: elektrifikuota tik 6,9 proc. bėgių kelių. Vis dėlto tikimasi, kad artimiausiais metais, naudojantis įvairiomis finansavimo priemonėmis, bus padaryta pažanga.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

LU MT

DE CY

DK

NL

CZ

AT

FR BE

HU SK BG PL

HR SI

ES 2

8 EE UK IE LV IT LT ES EL PT SE RO FI

„Natura 2000“ ne funkcinėse miestų zonose „Natura 2000“ funkcinėse miestų zonose

http://data.europa.eu/euodp/lt/data/dataset/VrbbG2kP6U8YElh5oRUw

http://data.europa.eu/euodp/lt/data/dataset/VrbbG2kP6U8YElh5oRUw

https://ec.europa.eu/eurostat/web/gisco/geodata/reference-data/administrative-units-statistical-units/urban-audit#ua11-14

http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/cohesion-report/

http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/cohesion-report/

https://www.eea.europa.eu/publications/urban-sprawl-in-europe/annexes-120135-urban-sprawl-in-europe/view

https://www.tomtom.com/en_gb/trafficindex/list?citySize=ALL&continent=EU&country=ALL


22

II dalis. Palanki sistema. Įgyvendinimo priemonės

4. Aplinkosaugos mokesčiai, žalieji viešieji pirkimai, aplinkosaugos finansavimas ir investicijos

Aplinkosaugos mokesčiai ir aplinkai kenksmingos subsidijos

Efektyviai ir veiksmingai siekti aplinkos politikos tikslų galima taikant finansines paskatas, apmokestinimą ir kitas ekonomines priemones. Naudotis šiomis priemonėmis raginama žiedinės ekonomikos veiksmų plane. Aplinkai kenksmingos subsidijos stebimos įgyvendinant Europos semestrą ir energetikos sąjungos valdymo procesą.

Su aplinka susijusių Lietuvos mokesčių pajamos tebėra mažesnės už ES vidurkį. Iš 19 paveikslo matyti, kad aplinkosaugos mokesčiai 2017 m. sudarė 1,91 proc. BVP (ES 28 vidurkis – 2,4 proc.), o energijos mokesčiai – 1,73 proc. BVP (ES 28 vidurkis – 1,84 proc.). Tais pačiais metais aplinkosaugos mokesčių pajamos sudarė 6,42 proc. visų mokestinių ir socialinio draudimo įnašų pajamų (palyginti su 5,97 proc. ES 28 vidurkiu).

Iš apmokestinimo struktūros matyti, kad 2016 m. darbo jėgos mokesčių pajamos sudarė 48 proc. visų mokestinių pajamų ir atitiko ES vidurkį, o netiesioginis darbo jėgos apmokestinimas siekė 32,2 proc. Vartojimo mokesčiai išliko dideli (sudarė 38,3 proc. ir užėmė devintą vietą iš 28 ES valstybių narių). Iš to matyti, kad esama kliūčių pereiti nuo darbo jėgos prie vartojimo ir aplinkosaugos apmokestinimo.

Europos semestro šalių ataskaitose Komisija ne kartą nurodė galimybę toliau didinti aplinkosaugos mokesčius. Lietuvoje variklių degalams, benzinui ir dyzelinui taikomas akcizas yra mažiausias Europos Sąjungoje

91, o

pasiūlymai nustatyti CO2 kiekiu grindžiamą motorinių transporto priemonių mokestį iki šiol buvo atmesti.

Vis dėlto matyti, kad įgyvendinamos kelios tinkamos su aplinka susijusios fiskalinės priemonės. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinamų gaminių sąrašą papildė septyni plačiai naudojami didelę atliekų srauto dalį sudarantys gaminiai: padangos, akumuliatoriai, galvaniniai elementai

91 Europos Komisija, 2018 m. Europos semestro šalies ataskaita, p. 16.

(baterijos), degalų arba tepalo filtrai, įsiurbimo oro filtrai, amortizatoriai ir gyvsidabrio lempos

92.

19 pav. Procentinė aplinkosaugos mokesčių pajamų dalis, palyginti su BVP (2017 m.)

93

Šiuo metu iškastinio kuro subsidijos, atskaičius mokesčius, sudaro daugiau kaip 2,24 mlrd. USD (suma apima ne tik kainų skirtumo subsidijas, bet ir subsidijas, skirtas kovai su neigiamais iškastinio kuro naudojimo padariniais, pvz., vietos oro tarša, spartesne klimato kaita ir spūstimis)

94.

92 Europos aplinkos politikos institutas, Case Studies on Environmental Fiscal Reform (Atvejų tyrimai dėl aplinkosaugos mokesčių reformos), Environmental Pollution Tax in Lithuania (Lietuvos aplinkos taršos mokestis). 93 Europos Komisija, Eurostatas, Aplinkosaugos mokesčių pajamos, 2019. 94 Europos Parlamentas ir Tarptautinis valiutos fondas, Fossil Fuel Subsidies (Iškastinio kuro subsidijos), 2017, p. 10–11.

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0

LUIE

SKDEES

ROLTCZSEBEFRATUK

ES28HUPTBGMTPLEECYFIIT

NLHRLVDKSIEL

Aplinkosaugos mokesčių pajamos (proc. BVP)

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2018-european-semester-country-report-lithuania-lt.pdf

https://ieep.eu/uploads/articles/attachments/8bd272ea-4e16-4cbb-bdf4-ea59fe95ddcf/LT%20Env%20Pollution%20Tax%20final.pdf?v=63680923242

http://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-datasets/-/T2020_RT320


23

2018 m. stengtasi sumažinti dyzelino kainos atotrūkį nuo benzino kainos. 2018 m. Lietuva padidino dyzelinui (propelentui) taikomą tarifą 5 proc., bet benzinui taikomas tarifas nepakito. 2016 m. benzino ir dyzelino mokesčių normos dar skyrėsi 32 proc., nors 2005 m. šis skirtumas tesiekė 17 proc.

95.

CO2 kiekiu grindžiamų motorinių transporto priemonių mokesčių Lietuvoje netaikoma. Paskatos įsigyti mažiau CO2 išmetančius automobilius 2016 m. buvo nedidelės. Naujos Lietuvoje įsigyjamos transporto priemonės yra mažiausiai palankios aplinkai Europos Sąjungoje, nes 2016 m. vidutiniškai išmetė 126,2 g CO2 per kilometrą, todėl viršijo Europos Sąjungos 118 g vidurkį

96.

Procentinė kelių transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų dalis Lietuvoje yra nedidelė. Dėmesio sulaukia elektra varomos transporto priemonės, bet viešai prieinamų įkrovimo punktų tinklas Lietuvoje dar nėra pakankamai tankus. Geografinis įkrovimų punktų pasiskirstymas, atsižvelgiant į atstumo reikalavimus, šiuo metu neatitinka transporto priemonių poreikių

97.

Žalieji viešieji pirkimai

Pagal ES žaliųjų viešųjų pirkimų politiką valstybės narės skatinamos imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad žaliųjų pirkimų kriterijai būtų taikomi bent 50 proc. viešųjų konkursų. Europos Komisija padeda didinti naudojimąsi viešaisiais pirkimais kaip strategine aplinkos apsaugos rėmimo priemone.

ES viešųjų pirkimų perkamoji galia siekia apie 1,8 trln. EUR (apie 14 proc. BVP). Didelė šių lėšų dalis skiriama didžiausią poveikį aplinkai turintiems, pvz., statybos arba transporto, sektoriams. Žalieji viešieji pirkimai (toliau – ŽVP) gali labai padėti sumažinti neigiamą viešųjų išlaidų poveikį aplinkai ir remti tvarias novatoriškas įmones. Komisija yra pasiūliusi ES ŽVP kriterijus

98.

Lietuvoje taikomas ŽVP nacionalinis veiksmų planas ir strategija, o 2015 m. spalio mėn. buvo patvirtintos 2016–2020 m. ŽVP įgyvendinimo priemonės. Remiantis Europos

95 EAA, Environmental taxation and EU environmental policies (Aplinkosaugos mokesčiai ir ES aplinkos politika), 2017, p. 27. 96 EAA, 2016 m. 28 ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje parduotų naujų lengvųjų automobilių vidutiniškai išmestas CO2 kiekis. 97 Europos Komisija, Transport in the European Union Current Trends and Issues (Transportas Europos Sąjungoje. Dabartinės tendencijos ir problemos), 2018, p. 82. 98 Komunikate Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti (COM(2008) 400) Komisija rekomendavo sukurti bendrų ŽVP kriterijų nustatymo procesą. Pagrindinis ŽVP principas susijęs su aiškiais, patikrinamais, pateisinamais ir aukštais produktams ir paslaugoms taikomais aplinkosaugos kriterijais, pagrįstais gyvavimo ciklo modeliu ir moksliniais įrodymais.

Parlamento tyrimo rezultatais, Lietuva ŽVP nacionalinį veiksmų planą yra iš dalies įgyvendinusi

99.

Iš statistinių duomenų matyti, kad ŽVP konkursai 2013 m. sudarė 7 proc. visų viešųjų pirkimų (išskyrus mažos vertės sutartis), o 2014 m. – 5,7 proc. ŽVP konkursų vertė 2013 m. siekė 19,9 proc. visos viešųjų pirkimų (išskyrus mažos vertės sutartis) vertės, o 2014 m. – 8,6 proc.

100.

2016 m. ŽVP sudarė tik 8,3 proc. konkursų ir 13,3 proc. konkursų vertės, o 2017 m. – 19,1 proc. konkursų ir 11,3 proc. konkursų vertės – visos šios dalys buvo daug mažesnės už tikslinius dydžius.

2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1133 nustatyta perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų prievolė užtikrinti, kad 2017 m. ir 2018 m. aplinkos apsaugos kriterijai būtų taikomi ne mažiau kaip 45 proc. pirkimų, o 2019 m. ir 2020 m. – ne mažiau kaip 50 proc. pirkimų. 2011 m. birželio 28 d. aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-508 nustatyti minimalūs ir išplėstiniai aplinkos apsaugos kriterijai trisdešimčiai produktų, pvz., popieriui, raštinės prekėms, gaminiams iš perdirbto plastiko, leidybos ir su spausdinimu susijusioms paslaugoms ir renginių organizavimo paslaugoms.

Aplinkosaugos finansavimas ir investicijos

Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) taisyklėmis valstybės narės įpareigotos savo ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaimo plėtros ir jūrų politikos finansavimo strategijose ir programose skatinti aplinkos ir klimato aspektus.

Norint pasiekti tvarumo tikslus, reikia sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą

101. Kad būtų galima įgyvendinti

aplinkos tikslus ir įtraukti juos į kitas politikos sritis, labai svarbu naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais)

102. Kitos priemonės, tokios kaip

iniciatyva „Horizontas 2020“, programa LIFE103

ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)

104, taip pat gali

prisidėti prie įgyvendinimo ir padėti skleisti gerąją patirtį.

99 Europos Parlamentas, Green Public Procurement and the Action Plan for the Circular Economy (Žalieji viešieji pirkimai ir veiksmų planas žaliajai ekonomikai), 2017, p. 79–80. 100 Dovilė Šličiuvienė, Public Procurement in Lithuania: (Dis)balance Between Profitability and Environmental Protection (Viešieji pirkimai Lietuvoje. Pelningumo ir aplinkos apsaugos (dis)balansas), Springer International Publishing, 2017. 101 Europos Komisija, Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas. 102 ESI fondai yra penki: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas (SF), Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF). ERPF, SF ir ESF kartu sudaro Sanglaudos politikos fondus. 103 Europos Komisija, LIFE Lithuania Factsheet (LIFE. Lietuvos informacijos suvestinė), 2017. 104 Europos investicijų bankas, Europos strateginių investicijų fondas, 2016.

http://www.eea.europa.eu/publications/environmental-taxation-and-eu-environmental-policies

https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/figures/average-co2-emissions-from-new



https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/2018-transport-in-the-eu-current-trends-and-issues.pdf

https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/2018-transport-in-the-eu-current-trends-and-issues.pdf

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52008DC0400

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/602065/IPOL_STU(2017)602065_EN.pdf

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/602065/IPOL_STU(2017)602065_EN.pdf

https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=6&ved=0ahUKEwj1kaHdpuLbAhWGLlAKHTfhBSoQFghHMAU&url=https://www.springer.com/cda/content/document/cda_downloaddocument/9783319492797-c2.pdf?SGWID=0-0-45-1598524-p18041

https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=6&ved=0ahUKEwj1kaHdpuLbAhWGLlAKHTfhBSoQFghHMAU&url=https://www.springer.com/cda/content/document/cda_downloaddocument/9783319492797-c2.pdf?SGWID=0-0-45-1598524-p18041

https://ec.europa.eu/info/publications/180308-action-plan-sustainable-growth_lt

http://ec.europa.eu/environment/life/countries/documents/lithuania_en_apr13.pdf

http://www.eib.org/efsi/


24

Remiantis 2017 m. specialiosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 468 dėl ES piliečių požiūrio į aplinką

105

duomenimis, 89 proc. lietuvių pritaria didesnėms ES investicijoms į aplinkos apsaugą (ES 28 vidurkis – 85 proc.).

2014–2020 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai

Pagal tris nacionalines programas Lietuvai iš ESI fondų 2014–2020 m. skirta 8,39 mlrd. EUR. Pridėjusi nacionalinį 1,56 mlrd. EUR įnašą, Lietuva turi iš viso 9,95 mlrd. EUR biudžetą investicijoms į įvairias sritis: inovacijas, konkurencingumą, paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, efektyvų išteklių naudojimą, užimtumo skatinimą, kokybišką švietimą, socialinę įtrauktį ir kt.

106.

Vienas iš svarbių veiksnių siekiant užtikrinti sėkmingas ir veiksmingas ES fondų investicijas, įskaitant investicijas į aplinką, yra valstybių narių administraciniai pajėgumai, apimantys tokius aspektus kaip žmogiškieji ištekliai, reikiamos žinios, gebėjimai, sistemos ir priemonės. Administracinių gebėjimų svarba Lietuvoje puikiai žinoma: šalis aktyviai dalyvauja administracinių gebėjimų stiprinimo renginiuose ir tinkluose, pvz., dalyvavo Rygoje vykusiame seminare su ESI fondų finansavimu susijusių kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių tema (2015 m.); Bukarešte vykusiame sąžiningumo pakto suinteresuotųjų subjektų renginyje (2017 m.) ir TAIEX REGIO PEER 2 PEER

107 tinkle, kuriame Lietuva yra

aktyviausia valstybė narė. Be to, Lietuva yra viena iš vienuolikos bandomojoje sąžiningumo pakto

108 veikloje

dalyvaujančių valstybių narių, pvz., Vilniaus savivaldybė joje dalyvauja su trimis projektais.

Remiantis Tvaraus valdymo indeksu, politikos (įskaitant ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką) rezultatų aspektu Lietuvai sekasi palyginti gerai; ji pasaulyje iš 41 šalies užima vienuoliktą vietą

109. Vis dėlto pagal

pasaulinius valdymo rodiklius Lietuvai prasčiausiai sekasi politikos stabilumo ir korupcijos kontrolės suvokimo srityje ir šioje srityje yra daugiausia galimybių gerinti padėtį

110.

Sanglaudos politika

2014–2020 m. Lietuva administruoja vieną kelių fondų – Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir Europos Socialinio fondo (ESF) – veiksmų

105 Europos Komisija, 2017 m. specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 468 dėl ES piliečių požiūrio į aplinką. 106 Europos Komisija, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Šalies informacijos suvestinė. Lietuva, 2017. 107 TAIEX REGIO Peer-to-peer. 108 Europos Komisija, sąžiningumo paktai. 109 Sustainable Governance Index (Tvaraus valdymo indeksas). 110 Pasaulio banko valdymo rodikliai.

programą, apimančią visus teminius ES sanglaudos politikos tikslus

111.

2014–2020 m. laikotarpiu sanglaudos politikai vykdyti Lietuvai skirtas iš viso apie 6,82 mlrd. EUR finansavimas (dabartinėmis kainomis), kurį sudaro 4,63 mlrd. EUR iš ERPF mažiau išsivysčiusiems regionams numatytų lėšų (visa šalis priskiriama prie mažiau išsivysčiusių regionų), 2,05 mlrd. EUR iš Sanglaudos fondo, 113,7 mln. EUR Europos teritorinio bendradarbiavimo ir 31,8 mln. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų. Iš šios sumos Lietuvai skiriamas ESF finansavimas siekia 1,13 mlrd. EUR.

ES fondai labai svarbūs aplinkos apsaugai Lietuvoje. 2014–2020 m. Lietuvos investavimo prioritetai yra, be kita ko, klimato kaita, vanduo, atliekos, oras, biologinė įvairovė, gamta ir tvarus miestų transportas

112.

20 pav. 2014–2020 m. ESI fondai. ES asignavimai pagal temas, Lietuva (mlrd. EUR)

113

Lietuvai skirti ERPF asignavimai mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai kūrimui siekia 517 mln. EUR; be to, 4 mln. EUR skiriami prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams ir 190 mln. EUR aplinkos priemonėms. 454 mln. EUR Sanglaudos fondo lėšų skirta mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, 104 mln. EUR – prisitaikymui prie klimato, o

111 Europos Komisija, Sanglaudos politika ir Lietuva, 2014. 112 Europos Komisija, Partnerystės sutarties su Lietuva santrauka, 2014, p. 1. 113 Europos Komisija, Europos struktūriniai ir investicijų fondai.

Duomenys pagal šalis.

SF

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

MVĮ konkurencingumas

Tinklų infrastruktūra transporto ir energetikos

sektoriuose

Mažo anglies dioksido kiekio technologijų

ekonomika

Aplinkosauga ir efektyvus išteklių naudojimas

Tvarus ir kokybiškas užimtumas

Techninė parama

Informacinės ir ryšių technologijos

Veiksmingas viešasis administravimas

Nebetaikomos priemonės

ERPF EŽŪFKP EJRŽF ESF JUI

Socialinė įtrauktis

Švietimas ir profesinis mokymas

Prisitaikymas prie klimato kaitos ir rizikos

prevencija



http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/policy/what/investment-policy/esif-country-factsheet/esi_funds_country_factsheet_lt_lt.pdf

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/policy/what/investment-policy/esif-country-factsheet/esi_funds_country_factsheet_lt_lt.pdf

http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/policy/how/improving-investment/taiex-regio-peer-2-peer/

http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/policy/how/improving-investment/integrity-pacts/

http://www.sgi-network.org/2016/

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/information/cohesion-policy-achievement-and-future-investment/factsheet/lithuania_lt.pdf

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/partnership-agreement-lithuania-summary-june2014_lt.pdf

https://cohesiondata.ec.europa.eu/countries

https://cohesiondata.ec.europa.eu/countries


25

539 mln. EUR – aplinkos apsaugai ir efektyviam išteklių naudojimui

114.

Sanglaudos fondas prisidėjo prie dumblo apdorojimo įrenginių statybos Vilniaus nuotekų valykloje, skirdamas jai beveik 29 mln. EUR. Vykdant šį projektą sprendžiamos įvairios aplinkos problemos ir kartu gerinama daugiau kaip 590 000 vietos gyventojų gyvenimo kokybė. Naujojoje sistemoje gaminamas dumblo granules taip pat galima naudoti kaip kuro išteklių gaminant žalesnę energiją.

Iš dabartinių duomenų matyti, kad buvo išleistos visos 2007–2013 m. skirtos ES lėšos

115.

Kaimo plėtra

Patvirtintos nacionalinės kaimo plėtros programos (EŽŪFKP) biudžetą sudaro 1,6 mlrd. EUR. 7,2 proc. jo skirta agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėms, 7,6 proc. – ekologiniam ūkininkavimui, o 14,5 proc. – vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių. 436 mln. EUR, t. y. 27 proc. viso biudžeto, planuojama išleisti Lietuvos ekosistemos reikmėms.

Kalbant apie aplinkos klausimų integravimą į bendrą žemės ūkio politiką (toliau – BŽŪP) pažymėtina, kad Lietuvai svarbiausios dvi sritys: naudojimasis kaimo plėtros lėšomis mokant už aplinkosaugos principais grindžiamą žemėtvarką ir kitas aplinkosaugos priemones ir žalinimo taisyklių veiksmingo taikymo užtikrinimas. Lietuvos 2015–2020 m. tiesioginių išmokų biudžetą sudaro 3,1 mlrd. EUR; 30 proc. šios sumos skiriama aplinkai naudingai žalinimo praktikai

116. Iš naujausių

turimų finansinių duomenų (jie susiję su 2007–2013 m. laikotarpiu) matyti, kad Lietuvos kaimo plėtros lėšų panaudojimo lygis buvo 100 proc. ir viršijo ES vidurkį (97,3 proc.)

117.

Pastaruoju metu Lietuva daug dėmesio skiria agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių dalims:

intensyviam pievų valdymui ganant. Taip ji siekia paskatinti ūkininkus didinti visų pievų arba ganyklų vertingumą aplinkai, nepriklausomai nuo sėjos laiko;

ražienų plotams žiemos sezonu, nes jie padeda formuotis buveinėms, kurios yra svarbus nykstančių rūšių plėšriųjų paukščių maisto šaltinis, o kartu mažina vėjo ir vandens erozijos riziką;

114 Europos Komisija, Partnerystės sutarties su Lietuva santrauka, 2014, p. 4–5. 115 Europos Komisija, 2007–2013 m. struktūriniai fondai. Lėšų panaudojimo lygis, 2018. 116 Europos Komisija, BŽŪP jūsų šalyje (Lietuva), p. 2. 117 COM(2017) 554.

tarpiniams pasėliams ariamoje žemėje, nes Lietuva ariamoje žemėje ketina įgyvendinti didesnius agrarinės aplinkosaugos tikslus.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Lietuva gauna apie 82 mln. EUR bendro finansavimo sumą žuvininkystės ir jūrų sektoriams; ES įnašas siekia 63 mln. EUR

118. Apie 26 proc. šios sumos (22 mln. EUR)

skirta aplinkos tikslams siekti, t. y. aplinkos atžvilgiu tvarios, novatoriškos, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žuvininkystės ir akvakultūros, kuriai ištekliai naudojami efektyviai, skatinimui

119.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – EITP) yra svarbi ES finansavimo priemonė, specialiai sukurta tam, kad būtų galima nukreipti investicijas į Europos transporto, energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą. Ja siekiama spręsti nustatytų kliūčių ir trūkstamų jungčių problemas ir skatinti tvarumą.

Iki 2017 m. pabaigos Lietuva pagal EITP programas buvo pasirašiusi sutartis dėl 13 transporto projektų, kurių vertė siekia 390 mln. EUR

120, ir dėl 9 energetikos projektų, kurių

vertė siekė apie 329 mln. EUR121

.

Iniciatyva „Horizontas 2020“

Lietuva programos „Horizontas 2020“ finansavimu naudojasi nuo jos įgyvendinimo pradžios 2014 m. 2019 m. sausio mėn. duomenimis, 15,1 mln. EUR didžiausia suma

122 skirta 123 dalyviams, vykdantiems

projektus pagal visuomenės uždavinių, susijusių su aplinkos problemomis

123, darbo programas.

Be pirmiau nurodytų darbo programų, visoje programoje „Horizontas 2020“ numatytos su klimatu ir biologine įvairove susijusios išlaidos. Lietuvoje projektams, kurių finansavimas buvo patvirtintas, pagal visas programos „Horizontas 2020“ darbo programas iki 2018 m. gruodžio mėn. buvo skirta 11 mln. EUR klimato srities veiksmams (22,3 proc. viso šaliai numatyto

118 Europos Komisija, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, Lietuva, 2015. 119 Europos Komisija, Commissioner Vella welcomes €82 million investment package for the Lithuanian fisheries sector (Komisijos narys K. Vella pritaria 82 mln. EUR investicijų paketui Lietuvos žuvininkystės sektoriui), 2015 8 26. 120 Europos Komisija, EITP transporto finansavimas Lietuvai. 121 Europos Komisija, EITP energetikos finansavimas Lietuvai. 122 Europos Komisijos skaičiavimai, grindžiami bendros mokslinių tyrimų duomenų saugyklos CORDA (angl. COmmon Research DAta Warehouse) informacija. Didžiausia dotacijos suma – tai Komisijos nuspręsta skirti didžiausia dotacijos suma. Paprastai ji atitinka prašomą dotacijos sumą, bet gali būti ir mažesnė. 123 Tai yra: i) apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos bei vidaus vandenų srityse ir bioekonomika; ii) saugi, švari ir efektyvi energetika; iii) pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas ir iv) klimato politikos veiksmai, aplinka, efektyvus išteklių naudojimas ir žaliavos.

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/partnership-agreement-lithuania-summary-june2014_lt.pdf

https://cohesiondata.ec.europa.eu/dataset/2007-2013-Funds-Absoption-Rate/kk86-ceun/data

https://cohesiondata.ec.europa.eu/dataset/2007-2013-Funds-Absoption-Rate/kk86-ceun/data

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/by_country/documents/cap-in-your-country-lt_lt.pdf

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1506675074347&uri=COM:2017:554:FIN

https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/docs/body/op-lithuania-fact-sheet_lt.pdf

https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/docs/body/op-lithuania-fact-sheet_lt.pdf

https://ec.europa.eu/fisheries/commissioner-vella-welcomes-%E2%82%AC82-million-investment-package-lithuanian-fisheries-sector_lt

https://ec.europa.eu/fisheries/commissioner-vella-welcomes-%E2%82%AC82-million-investment-package-lithuanian-fisheries-sector_lt

https://ec.europa.eu/inea/sites/inea/files/cefpub/eu_investment_in_transport_in_lithuania-ten-t_days_2018.pdf

https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-energy/projects-by-country/lithuania


26

„Horizonto 2020“ biudžeto) ir 2 mln. EUR su biologine įvairove susijusiems veiksmams (3,4 proc. šaliai numatyto „Horizonto 2020“ biudžeto)

124.

Keli projektai Lietuvoje yra užbaigti arba dar vykdomi, pvz., projektas Ecopotential (aplinkos stebėjimai siekiant didinti būsimą ekosistemų naudą) ir projektai, kuriais siekiama, pvz., gerinti ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymą, kad jais būtų galima naudotis vykdant politiką bei priimant sprendimus, ir perdirbti naudotas padangas į devulkanizuotą gumą.

Programa LIFE

Nuo programos LIFE įgyvendinimo pradžios 1992 m. pagal ją buvo bendrai finansuoti septyniolika Lietuvoje vykdytų projektų. 2014–2017 m. laikotarpiui Europos Sąjunga Lietuvos projektams skyrė 5 mln. EUR

125. Vienas iš tokių

projektų yra LIFE MagniDucatusAcrola. Jo priemonėmis siekiama užtikrinti ilgalaikę gerą meldinės nendrinukės išsaugojimo būklę. Iš ES šiam projektui prašyta maždaug 3 mln. EUR

126.

Europos investicijų bankas

2013–2017 m. Europos investicijų banko (toliau – EIB) paskolų vertė Lietuvoje siekė 4,6 mlrd. EUR

127. Iš 21

paveikslo matyti, kad vien 2018 m. EIB grupės (Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo)

128 Lietuvos

įmonėms ir viešosioms institucijoms skirtų paskolų vertė siekė 372 mln. EUR. 91,7 mln. EUR (24,6 proc.) šios sumos skirta aplinkos projektams.

21 pav. EIB paskolos Lietuvoje 2018 m.129

Europos strateginių investicijų fondas

Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) siekia padėti pašalinti esamą Europos Sąjungos investicijų deficitą.

124 Europos Komisijos skaičiavimai, grindžiami bendros mokslinių tyrimų duomenų saugyklos CORDA (angl. COmmon Research DAta Warehouse) informacija. 125 Komisijos tarnybų informacija, grindžiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (EASME) pateiktais duomenimis. 126 Europos Komisija, LIFE Lietuvoje, p. 4. 127 Europos investicijų bankas, Poveikis finansavimui Lietuvoje, 2017. 128 EIB grupė apima EIB ir EFSI investicijas ir paskolas. 129 EIB, Lietuva ir EIB, 2018.

2019 m. sausio mėn. duomenimis, Lietuvoje iš fondo skirta 412 mln. EUR, o šiomis lėšomis paskatintos antrinės investicijos turėtų siekti 1,6 mlrd. EUR

130, 131

.

Konkrečiau kalbant, kol kas patvirtinta, kad gauti finansavimą pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją gali aštuoni su Lietuva susiję projektai (įskaitant keturis projektus, kuriuose dalyvauja kelios šalys); EIB finansavimo iš ESIF suma sudaro 295 mln. EUR. Tikimasi, kad tai paskatins maždaug 640 mln. EUR investicijų. Pagal MVĮ liniją kol kas yra patvirtinti penki susitarimai su finansų tarpininkais

132.

Nacionalinis aplinkosaugos finansavimas

2016 m. Lietuva aplinkos apsaugai išleido 186,2 mln. EUR; ši suma, palyginti su 2015 m., sumažėjo 8 proc.

133.

25 proc. šių mokėjimų buvo skirta atliekų tvarkymo veiklai (metinė vidutinė procentinė atliekų tvarkymui Europos Sąjungoje skiriama aplinkos išlaidų dalis sudaro 49,7 proc.). 1,8 mln. EUR suma buvo skirta nuotekų tvarkymui (1 proc. visos sumos), o 4,3 proc. aplinkos išlaidų skirta biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai (8 mln. EUR). 2012–2016 m. aplinkos apsaugai skirtas valdžios sektoriaus finansavimas siekė 1,026 mlrd. EUR

134.

Lietuva vykdo kelias programas, finansuojamas fiskalinėmis ir rinkos priemonėmis surinktomis lėšomis, pvz., Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir Klimato kaitos specialiąją programą

135. Aplinkos apsaugos veikla

taip pat remiama savivaldybės programomis.

Aplinkos apsaugos rėmimo programai skiriama lėšų, gautų iš aplinkosaugos mokesčių ir baudų. Pagal šią programą finansuojama aplinkosaugos infrastruktūros plėtra, aplinkos taršos mažinimas, žuvų išteklių išsaugojimas, švietimas ir moksliniai tyrimai aplinkosaugos klausimais, atlyginimas valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir kitą veiklą vykdantiems pareigūnams.

Klimato kaitos specialioji programa finansuojama pajamomis, gaunamomis pardavus nustatytosios normos vienetus

136 ir ES apyvartinius taršos leidimus. Iš kitų

šaltinių būtų galima paminėti donacijas ir veiklos vykdytojams skirtas baudas. Bent 40 proc. programos lėšų turi būti skiriama energijos vartojimo efektyvumui, dar 40 proc. – atsinaujinančiosios energijos skatinimui, o likusi dalis – miškų atkūrimui ir įveisimui, švietimui ir

130 Europos investicijų bankas, EFSI project map, (EFSI projektų žemėlapis). 131 Europos Komisija, Europos semestras. Šalies ataskaita. Lietuva, 2018. 132 Europos Komisija, Europos semestras. Šalies ataskaita. Lietuva, 2018. 133 Eurostatas, Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas, 2018. 134 Eurostatas, Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas, 2018. 135 Aplinkos ministerija. 136 Anglies dioksido kreditai, t. y. leidimai išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

0 50 100 150

Infrastruktūra

MVĮ

Aplinka

Inovacijos

Investicijos mln. EUR (2018 m.)

http://lifeprojektai.lt/renginiai/life-informacine-diena-balandzio-12-d/1.-d.kazlauskas.-life-programa-lietuvojelife-programa_dkazlauskas.pdf/@@inline-view

http://www.eib.org/projects/regions/european-union/lithuania/index.htm

http://www.eib.org/en/projects/regions/european-union/lithuania/index.htm

http://www.eib.org/en/efsi/map/index.htm



http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Government_expenditure_by_function_%E2%80%93_COFOG

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Government_expenditure_by_function_%E2%80%93_COFOG

http://www.am.lt/VI/index.php#r/740


27

konsultacijoms klimato kaitos klausimais, paramai besivystančioms šalims ir kitoms užduotims

137.

Iš kitų programų būtų galima paminėti atliekų tvarkymo programas ir Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą. Šioms programoms skirti asignavimai pastaraisiais metais padidėjo: 2016 m. jie siekė beveik 47,7 mln. EUR, o 2017 m. padidėjo iki 52,6 mln. EUR.


Gerinti gebėjimus veiksmingai naudoti ES lėšas aplinkai, be kita ko, rengiantis kitam 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui.

137 Aplinkos ministerija.


28

5. Aplinkos valdymo stiprinimas

Informavimas, visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismus

Veiksmingiau saugoti gamtą piliečiai gali tada, kai jiems prieinamos trys Orhuso konvencijos priemonės: i) galimybė susipažinti su informacija; ii) visuomenės galimybė dalyvauti priimant sprendimus ir iii) teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Valdžios institucijoms, visuomenei ir įmonėms nepaprastai svarbu, kad informacija apie aplinką būtų suteikiama veiksmingai ir efektyviai

138. Užtikrinus

visuomenės dalyvavimą, priimdamos sprendimus valdžios institucijos gali atsižvelgti į visuomenei rūpimus klausimus. Teisę kreiptis į teismus sudaro garantijos, kurios leidžia piliečiams ir NVO kreiptis į teismus siekiant apsaugoti aplinką

139. Viena iš tų garantijų yra teisė

pareikšti teisinį prieštaravimą (teisė pareikšti teisinį ieškinį)

140.

Informacija apie aplinką

Lietuva informaciją apie aplinką platina centralizuotai. Su daugumos aplinkos politikos sričių informacija, išskyrus informaciją apie Buveinių direktyvą, galima susipažinti pagrindiniame aplinkai skirtame nacionalinės aplinkos apsaugos agentūros portale

141. Kai kurios su ES teisės

aktais susijusios informacijos pagrindiniame aplinkai skirtame portale nebuvo, bet ji buvo pateikta Aplinkos ministerijos svetainėje

142. Šie portalai vienas su kitu

nesusieti.

Su INSPIRE direktyvos įgyvendinimu susijusius Lietuvos rezultatus dar galima gerinti. Rezultatai buvo įvertinti remiantis jos 2016 m. įgyvendinimo ataskaita

143 ir

naujausiais 2017 m. stebėsenos duomenimis144

. Duomenų dokumentacijos, dalijimosi duomenimis ir pakartotinio jų naudojimo srityje padaryta didelė pažanga. Dar reikia įdėti daugiau pastangų siekiant

138 Orhuso konvencija, Visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką direktyva (2003/4/EB) ir INSPIRE direktyva (2007/2) kartu sudaro teisinį pagrindą, kuriuo remdamosi valdžios institucijos dalijasi informacija apie aplinką tarpusavyje ir su visuomene. Šioje ANĮP ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama INSPIRE direktyvai. 139 Garantijos yra paaiškintos Komisijos pranešime dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais (OL L 275, 2017 8 18) ir susijusiame Piliečio vadove. 140 Šioje ANĮP ataskaitoje aptariama, ar valstybės narės gerai paaiškina teises kreiptis į teismus visuomenei, ir kokios yra su teise pareikšti teisinį ieškinį susijusios ir kitos svarbiausios bylų gamtos ir oro taršos klausimais iškėlimo kliūtys. 141 Aplinkos apsaugos agentūra. 142 Aplinkos ministerija 143 INSPIRE LT šalies informacijos suvestinė, 2017. 144 INSPIRE stebėsenos rodiklių suvestinė.

sudaryti sąlygas susipažinti su duomenimis naudojantis paslaugomis. Lietuva taip pat turi įdėti daugiau pastangų, kad įgyvendinant aplinkos teisės aktus prioritetas būtų teikiamas aplinkos duomenų rinkiniams. Pavyzdžiui, ji turi teikti pirmenybę duomenų rinkiniams, kurie nustatyti kaip vertingi erdvinių duomenų rinkiniai

145.

22 pav. Galimybė Lietuvoje susipažinti su erdviniais duomenimis, naudojantis peržiūros ir atsisiuntimo paslaugomis (2017 m.)

Visuomenės dalyvavimas

Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl aplinkos reglamentuojamas keliais teisės aktais, pirmiausia – Aplinkos apsaugos įstatymu ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (PAV įstatymu)

146. Be to, yra parengti bendrieji nuostatai dėl

viešos informacijos, konsultacijų ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo ir įvairūs su šiais klausimais susiję aprašai. Aplinkos ministerijos svetainėje nėra specialios viešoms konsultacijoms skirtos skilties. Vis dėlto bet kas gali pateikti pasiūlymą dėl teisės akto projekto per specialią Lietuvos Parlamento svetainę

147.

Aplinkos ministerija taip pat yra įsteigusi kolegiją, kurioje lygiomis teisėmis dalyvauja aplinkosauginių NVO atstovai, aplinkos apsaugos pareigūnai ir mokslo bei mokymo institucijų atstovai. Ši kolegija yra patariamoji institucija, svarstanti svarbiausius ministerijos veiklos klausimus

148.

Vis dėlto Orhuso konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje nurodyti tokie sunkumai kaip nepakankamas visuomenės įtraukimas ankstyvuose teisėkūros proceso etapuose,

145 Vertingų erdvinių duomenų rinkinių sąrašas. 146 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Orhuso konvencijos įgyvendinimo ataskaitos redakcija su pažymėtais keitiniais, 2016, p. 2–3. 147 Lietuvos Seimas. 148 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Orhuso konvencijos įgyvendinimo ataskaitos redakcija su pažymėtais keitiniais, 2016, p. 6–7 ir 31–34.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Duomenų rinkiniai, kuriuos galima peržiūrėti ir atsisiųsti

Duomenų rinkiniai, kuriuos galima peržiūrėti

Duomenų rinkiniai, kuriuos galima atsisųsti

http://gamta.lt/cms/index

http://www.am.lt/VI/index.php

https://inspire.ec.europa.eu/sites/default/files/inspirecountryfichelithuania_2016.pdf

https://inspire-dashboard.eea.europa.eu/#/dashboard?url=%2Fdashboard%2Fapp%2Fkibana%3F%23%2Fdashboard%2F89b2d4a0-2c25-11e7-8cd9-338183f2da0f%3F_g%3D(time:(from:now-5y,mode:quick,to:now))%26embed

https://ies-svn.jrc.ec.europa.eu/projects/2016-5/wiki/

https://www.unece.org/env/pp/reports_trc_implementation_2017.html


https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/c6af4f7067f011e8b7d2b2d2ca774092




29

paprastai nedidelis atsakymų skaičius ir vėlavimas pateikti pastabas.

Kaip matyti iš 2017 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenų, palyginti daug Lietuvos žmonių (80 proc. respondentų) sutinka su tuo, kad pavieniai asmenys gali atlikti svarbų vaidmenį saugant aplinką.

Teisė kreiptis į teismus

Reikia nemažai padaryti, kad plačioji visuomenė būtų informuota apie veiksmingas asmenims ir aplinkos asociacijoms prieinamas teisių gynimo priemones, susijusias su Lietuvos ir ES teisės aktuose nustatyta teise kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Tai būtų galima užtikrinti, pvz., paskelbiant išsamias gaires, kuriose būtų nurodyta informacija, kaip imtis praktinių veiksmų. Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualiame akte privalu nurodyti jo apskundimo tvarką, tačiau bendriesiems administraciniams aktams ši taisyklė netaikoma. Ypač svarbu užtikrinti, kad su pastaraisiais aktais susijusi informacija būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti. Kol kas to nėra. Žmonės turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl papildomos informacijos apie administracines ir teismines procedūras (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą), o savivaldybė privalo nemokamai suteikti teisinę pagalbą. Vis dėlto tai negali pakeisti struktūruotos ir patogios naudoti valdžios institucijų internetu teikiamos informacijos.

Kad apsisaugotų nuo veiklos, susijęs asmuo arba visuomeninė organizacija turi teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai teismui ir jame užginčyti sprendimą, kuriuo ši veikla leidžiama, arba reikalauti kompensacijos už žalą, kurią patyrė dėl šios veiklos (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra patvirtinęs, kad Orhuso konvencija suteikia teisę visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Vis dėlto trūksta aiškumo, ar NVO turi teisę teisme ginčyti norminio teisės akto nuostatų teisėtumą.

Lietuvoje taikomas principas „pralaimėjusi šalis moka“. Pralaimėjusiai ginčo šaliai gali būti nurodyta atlyginti užmokestį už teisines paslaugas ir teismo priteistas kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas gali sudaryti: sumokėtas žyminis mokestis, atstovavimo

išlaidos, su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, transporto ir kitos išlaidos.


Gerinti galimybę gauti erdvinių duomenų ir paslaugų, labiau susiejant centrinę INSPIRE svetainę ir regioninius portalus. Nustatyti ir dokumentuoti visus erdvinių duomenų rinkinius, kurių reikia norint įgyvendinti aplinkos teisę

149, ir teikiant INSPIRE

direktyvoje numatytas skaitmenines paslaugas padaryti duomenis ir dokumentus prieinamus kitoms valdžios institucijoms ir visuomenei bent tokios formos, kokios jie yra.

Tobulinti teisinę sistemą, kad visuomenei būtų lengviau dalyvauti rengiant poveikį aplinkai darančius ES teisės aktus, ir (arba) tobulinti tam sąlygas gerinančių priemonių taikymą (pvz., sukurti vienintelį tinklalapį, kuriame būtų teikiama aktuali informacija).

Užtikrinti tokią aplinkos srityje veikiančių NVO teisinę padėtį, kad jos galėtų pareikšti teisinius prieštaravimus dėl oro taršos.

Atitikties užtikrinimas

Aplinkos reikalavimų vykdymo užtikrinimas apima visą darbą, kurio valdžios institucijos imasi siekdamos užtikrinti, kad pramonės atstovai, ūkininkai ir kiti subjektai vykdytų savo įpareigojimus saugoti vandenį, orą, gamtą ir tvarkytų atliekas

150. Jį sudaro tokios valdžios

institucijų teikiamos paramos priemonės kaip: i) atitikties skatinimas

151;

ii) patikrinimai ir kitos jų atliekamos patikros, pvz., atitikties stebėsena

152 ir

iii) veiksmai, kurių jos imasi siekdamos užkirsti kelią pažeidimams, skirdamos sankcijas ir reikalaudamos žalos atlyginimo, t. y. vykdymo užtikrinimas

153.

Piliečių mokslas ir skundai padeda valdžios institucijoms geriau orientuoti pastangas. Atsakomybė už aplinkos apsaugą

154 užtikrina, kad teršėjas atlygintų padarytą žalą.

Atitikties skatinimas ir stebėsena

Internetu ūkininkams teikiama informacija apie tai, kaip vykdyti su nitratais ir gamta susijusius įpareigojimus. Šios informacijos kokybė rodo, kiek aktyviai valdžios

149 Europos Komisija, INSPIRE. 150 COM(2018) 10, SWD(2018) 10. 151 Šioje ANĮP ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama tam, kokios pagalbos sulaukia ūkininkai, kad galėtų laikytis gamtos ir nitratų teisės aktų. 152 Šioje ANĮP ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių pramonės įrenginių patikrinimams. 153Šioje ANĮP ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama galimybei susipažinti su vykdymo užtikrinimo duomenimis ir valdžios institucijų kovos su nusikaltimais aplinkai veiklos koordinavimui. 154 Tvarka nustatyta Direktyvoje 2004/35/EB.

https://ies-svn.jrc.ec.europa.eu/projects/2016-5/wiki

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1539873086362&uri=CELEX:32018D0119(01)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1539873086362&uri=CELEX:52018SC0010

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32004L0035


30

institucijos skatina laikytis taisyklių didelėmis įgyvendinimo spragomis pasižyminčiose srityse. Lietuvos žemės ūkio ministerijos svetainėje parengtas specialus Nitratų direktyvos įgyvendinimui skirtas puslapis

155. Jame

pateiktos išsamios gairės, kaip naudoti trąšas ir tvarkyti mėšlą

156. Saugomas teritorijas, įskaitant tinklo

„Natura 2000“ teritorijas, valdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šios tarnybos svetainėje pateiktos gairės dėl šiose teritorijose leidžiamos veiklos

157. Vis dėlto jos labiau skirtos ne

plačiajai visuomenei, bet valstybinių tarnybų darbuotojams. Dažnai užduodamų klausimų skiltyje taip pat pateikta informacijos apie saugomose teritorijose leidžiamą vykdyti veiklą ir apie leidimus, kuriuos reikia turėti norint vykdyti kiekvieną šių veiklų

158. Be to, yra

sukurta speciali tinklo „Natura 2000“ svetainė, kurioje suprantamai aprašyti kai kurie apribojimai, taikomi įvairiai saugomose teritorijose vykdomai veiklai

159. Vis

dėlto šioje svetainėje neišvardyti visi įpareigojimai, kuriuos žemės savininkai tinklo „Natura 2000“ teritorijose turi įvykdyti pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą.

Pagrindiniai pramonės įrenginiai gali kelti didelį taršos pavojų. Valdžios institucijos privalo parengti šių įrenginių tikrinimo planus ir sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su atskirų patikrinimų ataskaitomis

160. Kaip nurodyta

atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose161

, patikrinimus pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą atlieka regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jie teikia ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai

162. Aplinkos apsaugos departamento svetainėje

paskelbti metiniai planai, o ateityje taip pat turėtų būti skelbiamos metinės ataskaitos su informacija apie planuojamus ir užbaigtus patikrinimus

163. Vis dėlto

metiniuose planuose ir ataskaitose paprastai pateikiama labai nedaug informacijos: daugiausia nurodomas suplanuotų ir atliktų patikrinimų skaičius, bet

155 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nitratų direktyvos įgyvendinimas. 156 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Dirvų kalkinimas ir tręšimas; Mėšlo laikymas ir naudojimas. 157 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. 158 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. 159 Tinklo „Natura 2000“ svetainė. 160 2010/75/ES, 23 straipsnis. 161 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme; aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintuose ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimuose ir aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 ir 2014 m. kovo 6 d. įskaymu Nr. D1-259. patvirtintose taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse. 162 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 163 Regionų aplinkos apsaugos departamentai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, metinės veiklos ataskaitos.

nepateikiama duomenų apie patikrinimų rezultatus (nors ataskaitų išsamumas nevienodas).

Aplinkos reikalavimų vykdymo stebėsena Lietuvoje vykdoma naudojantis specialiu karinių oro pajėgų sraigtasparniu

164. Per pirmuosius penkerius jo naudojimo

metus bent 75 skrydžio valandos turi būti skiriamos su aplinkos apsauga susijusiai stebėsenai. Vykdant šią stebėseną iš oro, pavyko nustatyti neteisėtą atliekų kaupimą, transporto priemonių ardymą, žvejybos įrankių laikymą ir jūroje išsiliejusius teršalus. Vis dėlto ne visi įtarimai dėl aplinkos apsaugos pažeidimų pasitvirtino. 2016 m. vykdydamas stebėseną iš oro Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė penkis pažeidimus. Jie buvo pašalinti įpareigojus asmenis išvalyti užterštas teritorijas ir konfiskavus neteisėtus žvejybos įrankius. Dviem atvejais buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai

165.

Piliečių mokslas ir skundų nagrinėjimas

Aktyvūs piliečius, įskaitant tuos, kurie imasi piliečių mokslo iniciatyvos, gali pagilinti žinias apie aplinką ir padėti valdžios institucijoms dirbti savo darbą.

Duomenys apie saugomas rūšis, jų buveines ir teritorijas renkami, teikiami arba tikrinami naudojantis Saugomų rūšių informacine sistema. Šia paslauga gali naudotis visi Lietuvos gyventojai. Naudotojai gali teikti informaciją apie saugomas rūšis ir jų buveines

166. Aplinkos ministerija

pakvietė gyventojus teikti informaciją apie pastebėtus vilkus, lūšis ir ruduosius lokius, internete užpildant specialią anketą

167.

Iš to, ar internete teikiama aiški informacija apie skundų teikimą, matyti, kaip valdžios institucijos atsižvelgia į visuomenės skundus. Aplinkos ministerijos svetainėje sukurtas specialus karštosios linijos puslapis, kuriame pateikta informacija, kaip teikti skundą apie aplinkai kenksmingus veiksmus arba žalą. Svetainėje pateikta nuoroda į Aplinkos apsaugos kontrolės informacinę sistemą (AAKIS), per kurią piliečių skundai turėtų būti priimami internetu

168. Kita svetainėje nurodyta

galimybė – skambinti specialiais telefono numeriais169

.

Vykdymo užtikrinimas

Jei vykdant stebėseną nustatoma problemų, gali būti tikslinga imtis įvairių atsakomųjų veiksmų. Išskyrus kelias

164 Aplinkos projektų valdymo agentūra. 165 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2016 m. balandžio 27 d. straipsnis; 2016 m. gegužės 18 d. straipsnis; 2018 m. gegužės 23 d. straipsnis; 2018 m. kovo 13 d. straipsnis; 2018 m. kovo 13 d. straipsnis. 166 Daugiau informacijos rasite naudodamiesi šia nuoroda. 167 Saugomų rūšių ir jų buveinių registravimo anketa (daugiau informacijos rasite naujienų portale DELFI). 168 Aplinkos apsaugos kontrolės informacinė sistema. 2018 m. Aplinkos apsaugos departamentas per šią sistemą gavo 463 pranešimus. 169 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/nitratu-direktyvos-igyvendinimas

https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/nitratu-direktyvos-igyvendinimas

https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Maisto_sauga_ir_kokybe/Nitratu_direktyvos_igyvendinimas/t3.pdf



http://www.vstt.lt/VI/files/File/ST_tvarkymo_rekomendacijos.pdf

http://www.vstt.lt/VI/index.php#a/3457

http://www.natura2000info.lt/lt/apie-natura-2000.html

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32010L0075

http://www.am.lt/VI/index.php#r/1626

http://vrd.am.lt/VI/files/0.592620001521465054.pdf

http://vrd.am.lt/VI/files/0.592620001521465054.pdf

http://srd.am.lt/VI/files/0.343610001519283002.pdf


http://vrd.am.lt/VI/index.php#r/23

https://www.apva.lt/aplinkosaugos-kontrole-pades-uztikrinti-sraigtasparnis/

http://prd.am.lt/VI/index.php#a/3897




http://prd.am.lt/VI/article.php3?article_id=4744




https://sris.am.lt/portal/actionGetHelpFile.action?fileId=sris.is.help.faq

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScOnxOpWb-JI3zJhoXIZzKO_rjeLQwgfJdFeGQSs3MoLpqurA/viewform

https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/nuo-siol-lokius-lusis-ir-vilkus-skaiciuos-patys-gyventojai.d?id=79539847&fbclid=IwAR1w4ozbnuh0Uxj4CwDH-Obdj-STGP18vtFTgifz5AMdzMiqGTlluAzGS8g

http://aakis.am.lt/

http://www.am.lt/


31

išimtis170

, Lietuvoje trūksta paskelbtos struktūruotos informacijos apie įspėjimų pateikimą, sankcijų taikymą ir atitikties užtikrinimą po to, kai buvo nustatytos tolesnės priemonės ir imtasi vykdymo užtikrinimo veiksmų. Mokėjimus pagal bendrą žemės ūkio politiką Lietuvoje valdo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Agentūra taip pat tiria ES teisės aktų nesilaikymo atvejus ir savo svetainėje apie juos teikia informaciją

171. Vis dėlto nepateikiama duomenų apie

atskiras bylas ir nenurodomos konkrečios pažeistos ES direktyvos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, reikalavimų neatitinkančių ūkių skaičius sumažėjo nuo 287 ūkių 2015 m. iki 138 ūkių 2016 m.

172.

Kovoti su atliekų tvarkymo nusikaltimais, nusikaltimais laukinei gamtai ir kitais aplinkosaugos pažeidimais itin sudėtinga. Tam reikia tvirto inspektorių, muitinių, policijos ir prokuratūrų darbuotojų bendradarbiavimo. Lietuvos Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento svetainėse nėra pateikta nuorodų į oficialius inspektorių ir (arba) laukinės gamtos apsaugos pareigūnų, policijos ir prokuratūrų bendradarbiavimo susitarimus. Tiesa, praktiškai Aplinkos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos policijos departamentu

173. Vilniaus miesto

savivaldybės aplinkos departamentas su atliekomis susijusių nusikaltimų prevencijos ir tyrimų klausimais taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos policijos departamentu

174. Kitos savivaldybės svarsto galimybę

pasirašyti susitarimus dėl bendradarbiavimo tiriant nusikaltimus aplinkai su vietos policijos padaliniais

175.

Atsakomybė aplinkos apsaugos srityje

Direktyvoje dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą nustatyta principu „teršėjas moka“ nustatyta sistema, kuria siekiama išvengti žalos aplinkai ir užtikrinti, kad už ją būtų atlyginama. 2017 m. ANĮP ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta geresnės informacijos apie žalą aplinkai rinkimui, finansinei garantijai ir gairėms. Duomenis apie padarytą pažangą Komisija dar renka.


Geriau informuoti visuomenę apie atitikties skatinimą, stebėseną ir užtikrinimą. Šiuo tikslu reikėtų bent pateikti daugiau internetinės informacijos apie patikrinimų planus, taip pat pramonės patikrinimų ataskaitas.

170 Pavyzdžiui, 2017 m. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ataskaitoje pateikta informacija apie tolesnius veiksmus ir nuobaudas. Ataskaitoje nurodyti septyni reikalavimų nesilaikymo 2017 m. atvejai ir 17 teismuose nagrinėjamų bylų, p. 6–10. 171 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. 172 AGROETA, Agroverslo naujienos. 173 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 174 Vilniaus savivaldybė. 175 Naujienų portalas Vakaru ekspresas.

Skelbti struktūruotą informaciją apie reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatus ir apie tolesnius veiksmus dėl nustatytų su kompleksine parama susijusių nitratams ir gamtai taikomų taisyklių pažeidimų.

Užtikrinti daugiau informacijos apie tai, kaip specialistai bendradarbiauja nusikaltimų aplinkai klausimais.

Gerinti su atsakomybe susijusią finansinę garantiją ir Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą gaires; skelbti informaciją apie žalą aplinkai.

Aplinkos administravimo institucijų veiksmingumas

ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis aplinkos teisės aktus įgyvendinantiems subjektams reikia žinių, priemonių ir gebėjimų, kuriais naudodamiesi jie galėtų užtikrinti, kad teisės aktais ir valdant reikalavimų vykdymo užtikrinimo procesą būtų pasiekti pageidaujami rezultatai.

Administraciniai gebėjimai ir kokybė

Centrinės, regioninės ir vietos administravimo institucijos turi gebėti vykdyti joms pavestas užduotis ir veiksmingai bendradarbiauti viena su kita daugiapakopio valdymo sistemoje.

2017 m. ANĮP ataskaitoje buvo aprašytos Lietuvos aplinkos administravimo institucijų veiklos teisinės sąlygos ir struktūra. Pertvarkius regionų aplinkos apsaugos departamentus į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, turėtų padidėti aplinkos politikos įgyvendinimo veiksmingumas ir pagerėti jo koordinavimas

176. Ši reforma taip pat turėtų

racionalizuoti atitikties stebėsenos bei vykdymo užtikrinimo veiklą ir sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą

177. Pertvarką tikėtasi baigti iki

2019 m. sausio mėn., o pirmieji rezultatai turėtų paaiškėti antroje 2019 m. pusėje.

Naudojantis ESI fondais, turėtų pagerėti kai kurie Lietuvos aplinkos valdymo procesai. Vykdant šešis projektus pagal 2014–2020 m. investicijų programą, siekiama pagerinti aplinkos stebėseną ir kontrolę. Bendras jų biudžetas siekia daugiau kaip 12 mln. EUR

178. Pagal vieną iš šių

projektų perkūrus esamą Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (AIVIKS), turėtų pagerėti galimybė susipažinti su informacija apie aplinką ir šios informacijos kokybė. Įvykdžius plataus užmojo Vyriausybės įsipareigojimą iki 2019 m. pabaigos sukurti

176 Naujienų portalas 15min. 177 Gudavicius S., Aplinkosaugos kontrolės institucijos bus apjungtos, „Verslo žinios“, 2017 11 21. 178 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje. Paraiškos ir

projektai.


https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pazeidimai-ir-ju-prevencija/2017-m-nustatytu-pazeidimu-mastas/12345

http://www.agroeta.lt/dvigubai-sumazejo-ukiu-neatitinkanciu-zalinimo-reikalavimu/

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=15449

http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/aplinkos-apsaugos-skyrius/vilniaus-m-aplinkos-apsaugos-politika/

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/tesis-miesto-ir-policijos-bendradarbiavimas/

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ministerija-pradeda-regiono-aplinkos-apsaugos-departamentu-pertvarka-56-919504,

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/11/21/aplinkosaugos-kontroles-institucijos-bus-apjungtos

http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai?f__ministry=281&f__priority%5b%5d=93&f__priemone%5b%5d=188

http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai?f__ministry=281&f__priority%5b%5d=93&f__priemone%5b%5d=188


32

naują valstybinę IT paslaugą, taip pat turėtų būti palengvintas naudojimasis elektroninėmis paslaugomis, o viešojo sektoriaus subjektams arba reguliuojamoms įmonėms sudarytos sąlygos su aplinkosaugos institucijomis bendrauti internetu

179.

Remiantis EUPACK tyrimo duomenimis, 2015 m. Lietuvos pagrindinėse viešojo administravimo institucijose dirbo beveik 130 000 darbuotojų

180.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos metine ataskaita, Aplinkos ministerijos valdymo srityje veikusiose viešojo sektoriaus organizacijose 2016 m. dirbo 6 788 darbuotojai. Aplinkosaugos klausimus nagrinėjantys savivaldybių administracijų darbuotojai į šį skaičių neįtraukti. Savivaldybių administracijose 2015–2016 m. dirbo iš viso apie 14 000 darbuotojų

181.

Koordinavimas ir integravimas

Kaip nurodyta 2017 m. ANĮP ataskaitoje, perkeldamos persvarstytą Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvą

182 į nacionalinę teisę, šalys turi progą

racionalizuoti savo aplinkos vertinimų reguliavimo sistemą. Lietuva perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę vėlavo. Komisija laukia, kol bus pateikta trūkstama informacija.

Komisija ragina racionalizuoti aplinkos vertinimus siekiant sumažinti dubliavimąsi ir išvengti pasikartojimų atliekant projektų poveikio aplinkai vertinimus. Racionalizuojant galima sumažinti nereikalingą administracinę naštą. Taip pat galima sparčiau priimti sprendimus, nemažinant aplinkos vertinimo procedūros kokybės

183. Lietuva

pradėjo racionalizuoti aplinkos vertinimus pagal PAV ir Buveinių direktyvas.

179 Nakrošis, V., projektas Support for developing better country knowledge on public administration and institutional capacity building (EUPACK) (Parama šalies žinių apie viešąjį administravimą gerinimui ir institucijų gebėjimų stiprinimui (EUPACK)), Report on Public Administration Reform Trends and Reform Dynamics in Lithuania (Viešojo administravimo reformos tendencijų ir reformos dinamikos Lietuvoje ataskaita), Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui parengta ataskaita, 2017, p. 10–16. 180 Nakrošis, V., projektas Support for developing better country knowledge on public administration and institutional capacity building (EUPACK) (Parama šalies žinių apie viešąjį administravimą gerinimui ir institucijų gebėjimų stiprinimui (EUPACK)), Public administration characteristics in Lithuania (Lietuvos viešojo administravimo ypatybės), Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui parengta ataskaita, 2017, p. 2. 181 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaita, p. 31, 93. 182 Direktyva 2014/52/ES. 183 Komisija 2016 m. paskelbė gairių dokumentą, kaip parengti koordinuotas ir (arba) bendras procedūras, kurias taikant galima kartu atlikti vertinimus pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą, Buveinių direktyvą, Vandens pagrindų direktyvą ir Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą, OL C 273, 2016 7 27, p. 1.

Gebėjimas prisitaikyti, reformų dinamika ir inovacijos (e. valdžia)

2012 m. prisijungusi prie atvirų vyriausybių partnerystės, Lietuva pažadėjo padidinti teikiamų elektroninių paslaugų skaičių. Siekdama įvykdyti šį pažadą, 2015 m. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 875 dėl aplinkos valdymo vertinimo sistemos sukūrimo.

Šiuo metu portale Elektroniniai valdžios vartai verslo subjektams teikiamos 82 elektroninės su aplinka ir žemės ūkiu susijusios paslaugos. Iš jų būtų galima paminėti aplinkos ataskaitų teikimą ir aplinkosaugos leidimų išdavimą. Šiame portale taip pat teikiamos 85 paslaugos gyventojams.

Lietuvai skirtas labai aukštas tvaraus valdymo rodiklių (angl. Sustainable Governance Indicators, SGI) reitingo balas dėl gebėjimo prisitaikyti, t. y. dėl bendradarbiavimo su kitomis šalimis įgyvendinant naujus pokyčius nacionaliniu lygmeniu. Aukštesniu balu įvertintos tik kelios ES valstybės narės, pvz., Danija, Švedija ir Suomija.

2010 m. internetu buvo galima naudotis 8,1 proc. viešųjų paslaugų, o 2015 m. jų dalis išaugo iki 27,2 proc.

Remiantis 2017 m. Europos skaitmeninės pažangos ataskaita, Lietuvos skaitmeninės viešosios paslaugos įvertintos 0,62 balo iš 1. Tai viršija ES 28 vidurkį (0,55 balo iš 1)

184.

Sąlygų finansavimui sudarymas ir efektyvus lėšų naudojimas

Visą informaciją apie ESI fondus Lietuvoje galima rasti vienoje centrinėje svetainėje

185. Joje skelbiama

informacija apie finansavimo galimybes, konkursus, viešųjų pirkimų galimybes, paraiškų teikimo procedūras, projektus, taip pat statistiniai ir kiti duomenys.


Užbaigti perkelti persvarstytą PAV direktyvą į nacionalinę teisę.

Lietuva gali toliau gerinti savo bendrąjį aplinkos valdymą, pvz., skaidrumą, piliečių dalyvavimą, reikalavimų laikymąsi ir vykdymo užtikrinimą, taip pat administracinius gebėjimus ir koordinavimą.

184 Europos Komisija, Europe's Digital Progress Report (EDPR), Country Profile Lithuania (Europos skaitmeninės pažangos ataskaita (ESPA). Šalies profilis. Lietuva), 2017, p. 9. 185 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje.

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32014L0052

https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/scoreboard/lithuania

https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/scoreboard/lithuania

http://www.esinvesticijos.lt/


33

Tarptautiniai susitarimai

ES Sutartyse reikalaujama, kad ES aplinkos politika skatintų tarptautiniu lygmeniu imtis priemonių, kurios padėtų spręsti regionų arba viso pasaulio aplinkos problemas.

ES yra įsipareigojusi stiprinti aplinkos teisę ir jos vykdymo užtikrinimą visame pasaulyje. Todėl ji toliau remia su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2018 m. gegužės mėn. paskelbtu Visuotiniu aplinkos paktu

186 susijusį

procesą. ANĮP yra viena iš priemonių užtikrinti, kad valstybės narės rodytų gerą pavyzdį – laikytųsi Europos Sąjungos aplinkos politikos ir teisės aktų ir tarptautinių susitarimų.

Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi beveik visus daugiašalius aplinkos susitarimus. Nagojos protokolą ji pasirašė, bet jo dar neratifikavo.

Miškai. ES medienos reglamentas (ESMR)187

/ Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) reglamentas

188

2015 m. kovo mėn. – 2017 m. vasario mėn. Lietuva tikrindama vidaus medieną ES rinkai pirmąkart pateikusius veiklos vykdytojus atliko 7 264 patikrinimus. Be to, tikrindama medieną importuojančius veiklos vykdytojus ji atliko 227 patikrinimus. Šie skaičiai gerokai viršijo Lietuvos per šį laikotarpį planuotų atlikti patikrinimų skaičių

189. Remiantis skaičiavimais, vidaus

medieną ES rinkai per šį laikotarpį pirmąkart pateikė 25 940 Lietuvos veiklos vykdytojų, o medieną importavo 800 veiklos vykdytojų.

Pažymėtina, kad daugiausia Lietuvos skirtų sankcijų, išskyrus pranešimus apie padėties ištaisymo veiksmus, buvo susijusios su vidaus mediena

190.

Bendradarbiavimo klausimu (ES medienos reglamento 12 straipsnis) Lietuva pranešė bendradarbiavusi su kitomis Lietuvos valdžios institucijomis ir kitomis Europos institucijomis, pvz., su Europos Komisija ir Čekijos miškininkystės institutu. Lietuva taip pat dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių tinkle ES medienos reglamento įgyvendinimo klausimais.

Genetiniai ištekliai. Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo

191

186 JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 72/277 ir Ad hoc atviros darbo grupės organizacinė sesija. 187 Reglamentas (ES) Nr. 995/2010. 188 Reglamentas (EB) Nr. 2173/2005. 189 2015–2017 m. laikotarpiu buvo suplanuota atlikti 60 su vidaus mediena susijusios veiklos vykdytojų patikrinimų ir 155 medieną importuojančių veiklos vykdytojų patikrinimus. 190 Apie 300 sankcijų – visos jos buvo taikomos po pranešimų apie padėties ištaisymo veiksmus.

Lietuva yra paskyrusi už genetinius išteklius atsakingas kompetentingas institucijas ir taiko sankcijas už ES Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo reglamento (toliau – GNNP reglamentas) pažeidimus. Tačiau Lietuva kol kas nėra pateikusi pareiškimo dėl tinkamų atsargumo priemonių ir nėra taikiusi sankcijų. 2017 m. pabaigoje Lietuva Komisijai pateikė savo pirmąją GNNP reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

Tarptautinė prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES)

192

Lietuva yra įsteigusi atitinkamas nacionalines institucijas ir reguliariai tvarko importo, (re)eksporto ir ES vidaus prekybos dokumentus, įskaitant prašymus.

Iš neteisėtai vežamų laukinių augalų ir gyvūnų ataskaitų (pirmiausia iš tų ataskaitų, kurios kas šešis mėnesius teikiamos organizacijai TRAFFIC pagal jos sutartį su Komisija, ir kuriomis keičiamasi platformoje EU-TWIX) matyti muitinių veikla.

Siekdamos užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintas (2016 m.) ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas

193, Lietuvos

nacionalinės ir vietos institucijos, be pasienio punktuose vykdomų patikrų, vykdo reguliarią prekiautojų, veisėjų ir laikytojų stebėseną.


Dėti daugiau pastangų prisijungti prie daugiašalių aplinkosaugos susitarimų ratifikuojant dar neratifikuotus susitarimus.

Darnus vystymasis ir JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas

Darnus vystymasis aplinkos, socialinę ir ekonominę politiką susieja į darnią sistemą, taigi padeda įgyvendinti aplinkos teisės aktus ir politiką.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-920 įsteigta JT darnių vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje darbo grupė

194. Šią darbo grupę sudaro

Aplinkos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Energetikos, Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Kultūros, Sveikatos, Užsienio reikalų ministerijų, Savivaldybių asociacijos, Statistikos departamento ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pirmasis darbo grupės posėdis vyko 2017 m. lapkričio 29 d. Per jį daugiausia dėmesio skirta darnaus vystymosi

191 Reglamentas (ES) Nr. 511/2014. 192 Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES). 193 Europos Komisija, ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas, 2016. 194 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

http://www.un.org/en/ga/72/resolutions.shtml

https://www.un.org/pga/72/2018/09/05/towards-a-global-pact-for-the-environment/

https://www.un.org/pga/72/2018/09/05/towards-a-global-pact-for-the-environment/

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32010R0995

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1541433582220&uri=CELEX:32005R2173

https://www.eu-twix.org/

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1541433676085&uri=CELEX:32014R0511

http://ec.europa.eu/environment/cites/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/cites/index_en.htm

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2016:87:FIN

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2016:87:FIN

http://am.lrv.lt/


34

tikslų (toliau – DVT) įgyvendinimo ataskaitos rengimui. Lietuvos DVT rodikliai pateikti Aplinkos ministerijos svetainėje

195. Grupė pasiūlė iki 2020 m. daugiausia

dėmesio skirti šiems prioritetams: skurdo panaikinimui, deramam darbui ir ekonomikos augimui, nelygybės mažinimui, gerai sveikatai ir gerovei, įperkamai ir švariai energijai, pramonės inovacijoms ir infrastruktūrai, atsakingai gamybai bei vartojimui ir klimato politikos veiksmams. Šie prioritetai dera su Lietuvos Vyriausybės 2018–2020 m. programa, o finansavimas taip pat teikiamas iš vadinamojo „pokyčių krepšelio“

196. 2018 m.

Lietuva Jungtinėms Tautoms pateikė nacionalinę savanorišką DVT įgyvendinimo apžvalgos ataskaitą

197.

195 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 196 Lietuvos Vyriausybė. 197 Voluntary national review on the implementation of the UN 2030 agenda for sustainable development in Lithuania (Savanoriška nacionalinė JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga).

http://am.lrv.lt/

https://lrv.lt/uploads/main/documents/files/Vyriausybes%20prioritetiniai%20darbai.pdf

https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/19673VNR_Lithuania_EN_updated.pdf

https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/19673VNR_Lithuania_EN_updated.pdf