Ar sis pasaulis yra geriausias jmanomas pasaulis?

Turbut jau kokj mili jonq karti j girdejome tokiq pasakym^ kaip „nesistebiu, kad Dievo nematome, jei buciau tokj pasaulj sukur^s, taip pat slepciausi" arba „jei toks pasaulis yra geriausia, k^ Dievas su-gebejo sugalvoti, tai man jspudzio nedaro" ir pan. Panagrinekime, kaip yra is t i k r i j j ^ .

Dievas turejo pas ir inkim^ - arba nekurt i isvis jokio pasaulio, arba sukurt i geriausi^ jmanom^. Jei sukure ne geriausi^ jmanom^ pasaulj, tuomet Jis nera vertas garbinimo. Nes pagal apibrezim^ Die­vas - visa zinantis, todel zino, koks pasaulis yra geriausias jmanomas, ir jei vietoj jo pasirinko su­k u r t i prastesnj, vadinasi, Jis akivaizdziai nera ver­tas garbinimo.

Kaip butq galima nustatyti, ar sis pasaulis -geriausias jmanomas? Reiketij pasakyti, k^ buvo jmanoma padaryti, kad gyventi pasaulyje buti j v i -sapusiskai geriau. Pagrindines problemos, del kur iq neretai kaltinamas Dievas, yra karas, badas, skurdas, stichines nelaimes, korupcija, ligos, nusikaltimai, issigimimai, betiksles ir beprasmes mirtys. Panagri­nekime, ar Dievas tikrai galejo kazkq padaryti, kad nors vienos is siq pagrindiniq pasaulio problemij nebutij?

54

Pradekime nuo karo. 2monija kariauja istisai, per vis^ savo istorij^, o karas, svelniai tariant, ziaurus dalykas. Per j j zmones zusta, susizeidzia, tampa ne-'galus, per karus vyrams tenka skirtis su seimomis,

irios praranda savo pragyvenimo saltinj, per karus lesiama, prievartaujama ir t. t. Akivaizdu, kad jei ebuti} karo, pasaulis hutq geresnis. Bet Dievas no--jo sukurti zmones pagal savo paveiksl^, todel ture-

duoti jiems laisv^ vali^ Jo paties nemyleti ir Jam epaklusti. Jei visi i k i vieno klausytij Jezaus Kristaus odziq „Mylek savo priesus, daryk gera tiems, k u -[e tav^s nekencia", tuomet karo nebutq, zmones del sko susitartij geruoju. Taciau daugybe zmonii j ne-auso toki i j Jezaus ar panasiq Budos zodziij, o Die-

as negali kontroliuoti zmonii j minci i j ir pasirinki-i i| (jei kontroliuotq, zmones buti j robotai). Todel la karas, kai viena grupe zmonii j ispazjsta kitokias

'ertybes nei kita, jos pradeda kariauti. Kartais karas una tarp gerijji} ir blogiyi}, daznai tarp blogqjij, bet

Iniekada tarp geriyij. Taigi, Dievas, kurdamas pasaulj noredamas padaryti zmogq kilnia, panasia j save

feutybe (ne robotu, uzprogramuotu daryti t ik gera), egalejo isvengti vykstanciij kari j .

Kita problema badas. Pasaulyje zmones nuolat |nirsta is bado, jo sukeltij l ig i j , daznai del uztersto

eriamojo vandens ir pan. K4 kurdamas pasaulj galejo padaryti Dievas, kad nebutq bado? A r gale­jo sukurti pasaulj, kuriame visur bi i t i j apstu maisto

55

visiems? Negalejo, nes, kad ir kick maisto pasaulyje bi i t i j , zmonijos gyventojij skaicius visuomet auga, o pasaulis nedideja, todel vis tiek pasiekus tam tikrq gyventojq skaiciij imt i j t rukt i maisto. Nebent Die­vas pradetq metyti duon^ is dangaus, bet tada buti j akivaizdu, kad Dievas egzistuoja arba kad gyvena-me kazkokiame mistiniame, o ne gamtos desniais paremtame pasaulyje. Tuomet nebebutq poreikio mokslininkams studijuoti gamt^, jos desnius, k u r t i naujas, derlingesnes augalq rusis, nebutij reikalinga labdara, visi t ik sedetij, nieko neveiktij ir grauztij duonq is dangaus. 2mogus taptij seriamu sunimi, priristu prie budos, jam nereiketij nieko siekti, vie-nas kitam padeti, viskuo zmones apriipinti j Dievas is dangaus. Toks zmogus taptij nepalyginamai men-kesne butybe nei dabar gali buti gamtos desniais pa­remtame pasaulyje. Dievas, noredamas, kad zmogus bi i t i j nuolat tobulejantis, kilnus, gyventij pasaulyje, kur moralines vertybes (tokios kaip labdara) turetij vert^, privalejo sukurti ne mistinj , o gamtos desniais paremt^ pasaulj.

Viskas labai panasu kalbant ir apie skurdq. No-rint , kad jo nebutij, reikia neribotij istekliij, labai pagelbetij, jei nebutij korupcijos (kuo daugiau saly-je korupcijos, tuo j i skurdesne). Kad ir kiek istekliij Dievas bi i t i j prikiir^s, vis tiek vien§ dien§ zmonii j skaicius zemeje isaugtij tiek, kad pradetij j i j t rukt i , i r skurdas atsirastij. Dievas taip pat negali zaibu trenkti

56

kiekvieno kysj imancio korumpuoto valdininko, nes tada korupcijos nebutij ne is geros zmonii j valios, j i j s^ziningumo, kas padaro zmones kilniomis butybe-mis, bet is baimes m i r t i nutrenktam zaibo.

Stichines nelaimes ypac daznai siejamos su Dievu, lyg Jis kazk^ baustij, siijsdamas stichines ne­laimes. Paimkime pavyzdziu zemes drebejimus. Jei noretij, kad j i j nebiiti j , Dievas turejo sukurti pasaulj su vientisa virsutine plokste, t. y. kad nebutij tekto-nin i i j ploksciij, nes vietovese, kuriose sios plokstes susiduria, dazniausiai ir vyksta smarkiausi zemes drebejimai. Taciau jei nebiiti j tektoninii j ploksciij, negaletij per milijonus meti j iskilt i kalnai, jei nebiiti j kalnij , nebutij ir is j i j tekanciij upii j , del ko didziu-liai dabar gyvenami plotai buti j jau seniai v i r t^ dy-kumomis. Ten, kur dar nera dykumos, upes ispluk-dyti j per milijonus meti j naudinguosius mineralus j vandenyn^, zeme nusialintij ir taip pat taptij dyku-ma. O naujai iskil^ kalnai mineralais maitina zemes plotus, per kuriuos teka is t i j kalnij tekancios upes. Todel Dievas, noredamas, kad zemeje galetij islik-t i gyvybe, begant milijonams metij , turejo sukurti pasaulj su tektoninemis plokstemis. Jei noretume, kad nebiiti j uraganij, reiketij, kad visame zemes pavirsiuje oro temperatiira bi i t i j vienoda, nes vejas susidaro, kai oro mases is vienokios temperatiiros vietoves pereina j kitokios temperatures vietov?. Bet to pasiekti absoliuciai nejmanoma, nes reiketij zem^

57

is visij pusiij apsupti saulemis vienodu atstumu, kad jos sildytij vis^ zemes pavirsiq vienodai, bet tada ne­butq dienos ir nakties. Ir tai visiskai sujauktq dauge-lio gyvq biitybiq naturali§ elgsen^, be to, apie k u r i ^ sauI? tuomet suktqsi zeme? Del gravitacijos is visq sauliq zeme stovetq vietoje, nebiitq metq laikq ir daugybes gyvq organizmq gyvenimas bi i tq nejma-nomas. Potvyniai dabar traktuojami kaip stichine nelaime, taciau jei j q nebiitq, vargiai apskritai zeme­je egzistuotq gyvybe, nes tukstancius metq potvy­niai sukurdavo palanki^ d i rv^ aplink istvinstancias upes ir ten zmones galedavo auginti maistinius au-galus. Taigi, potvyniai buvo gyvybiskai reikalingas gamtos reiskinys. Panagrinejus galima jsit ikinti , kad Dievas nieko negalejo pakeisti, kad stichiniq nelai-m i q nebiitq.

Ligos taip pat didziule sio pasaulio problema. Yra isgydomq ligq, bet pilna ir nepagydomq, labai sunkiq. Vienomis zmones suserga del savo kaltes, bet dauguma atvejq ne del to, suserga ir tiek. Ateis-tai megsta sakyti „uztenka nueiti j vaikq l igonin^ ir supranti - Dievo nera". Taciau ar pasaulis bi i tq ge­resnis, jei jame nebutq absoliuciai jokiq ligq? Tar­k i m , Dievas isgydytq kiekvien^ l ig^ visiems gyven-tojams zemeje vos t ik susirgus. Iskiltq klausimas, kodel zmones neserga, o gyvunai serga, galbiit kai kurie j q myletojai pradetq nekfsti Dievo, kad jis leidzia gyvunams sirgti ir del to m i r t i . Ki l tq kitas

58

klausimas - kaip del ligq, del kuriq pats zmogus kal-tas, tarkim, intensyvaus alkoholio vartojimo sukelta kepenq ciroze. Iseitq, kad jei Dievas isgydytq ir tas ligas, galetumei gerti, rukyt i , vartoti narkotikus, pa-leistuvauti j valias be jokiq pasekmiq sveikatai. Sitai gal dar butq ir nieko, taciau, tarkim, kas, jei koks nors zmogus noretq nusizudyti ir isgertq nuodq? Juk jie nesukeltq jokio pavojaus, nes Dievas saugotq zmogaus sveikat^. Tada zmogus keiktq Diev^, kad sis neleidzia savanoriskai iseiti is gyvenimo. Ir kaip ligos, sukeltos nesvaraus vandens, neplauto maisto, higienos nesilaikymo, badavimo? Jei Dievas ir jas isgydytq, tuomet pasaulis iskart taptq absurdiskas, atvirq zaizdq galetumei kisti j mesl^, Afrikoje badau-jantys vaikai niekada nemirtq nuo bado sukeltq l igq, tiesiog badautq be galo. Jei vaikai badautq ir kankin-

fetqsi del noro valgyti, bet niekada nemirtq del jvai-r i q bado sukeltq ligq, ateistai performuluotq savo pasakym^: „uztenka nuvaziuoti j A f r i k ^ ir pamatyti badaujancius ir del to besikankinancius vaikus ir su­pranti - Dievo nera". Iseina, kad Dievas dar turetq ir pamaitinti, is dangaus numesdamas duonos tiems vaikams. Velgi tuomet turetume pasaulj, kuriame zmogui niekuo nereiketq rupintis, viskuo pasirupi-na Dievas. Tada zmones jau seniai butq degradav?, nei dirbtq, nei mokytqsi, vertybes prarastq prasm?. Kitas aspektas - nebutq ko siekti pasaulinei medici-

I nai, nes kai kurios anksciau neisgydomos ligos del Bl,;i-

i ' 59

medicinos mokslo pazangos dabar jau tapo isgydo-mos. Jei Dievas nuo amziij butq visus isgyd^s, tuo­met kam isvis medicina butq reikalinga? Sakysite, kad gal prisii itq nutrauktas galiines? Bet jei Dievas isgydytq ligas, bet neataugintq nutrauktq galiiniq, ateistai vel sakytq: „uztenka paziureti j vaikus nej-galiqjq vezimeliuose ir supranti - Dievo nera". Tuo­met Dievas imtqsi atgaminti nutrauktas galiines, bet tai vel vestq prie absurdisko pasaulio, kuriame zmones nebijotq nei avarijq, nei atsargiai naudotqsi jrankiais, kurie gali nupjauti galiines, be to, del kai kur iq ligq reikia pasalinti zmogaus galiines, ko bi i tq nejmanoma padaryti, nes jos ataugtq vel. Aisku, jei nebiitq ligq, nereiktq salinti galuniq, taciau bet kokiu atveju iskiltq klausimas, k^ Dievui daryti su zmogumi, issokusiu is 16 auksto, ar jam susilauzius daugumq kaulq ir prasidejus kraujavimui j smegenis iskart isgydyti ir jis lyg niekur nieko atsistoj^s nu-eitq, ar palikti j j m i r t i . Apsispr^sti nejmanoma, nes isgydzius Dievas iskart t u r i isgydyti ir visus kitus, kurie krenta is aukscio, nes tada visi klaustq „kodel j j isgyde, o t^ paliko mirt i?" Bet jei isgydysi visus, pasaulis taptq absurdiskas, nes praktiskai nebutq jmanoma numir t i . Nei per avarijq, nei del susa-l imo, nei del karscio, nei del bado sukeliamq ligq, nei del senatves sukeltq ligq, nei del zalingq jprociq sukeltq ligq, nei del nusinuodijimo, nei del sirdies nepakankamumo ir pan. Iseitq, kad visi kapotqsi

60

"knkas juokaudami, sokinetq nuo t i l tq ant asfalto, gertq nuodus, specialiai visu greiciu su automobiliu trenktqsi j medj ir niekas nemirtq, net nesusizalotq. Pasaulis taptq absurdiskas, gyventojq skaicius zeme­je drastiskai isaugtq, nes nebutq absoliucios daugu-mos mirties priezasciq ir greitai niekam neuztektq zemes istekliq nei maistui, nei kokiam nors turtui , visi badautq, gyventq skurde ir net noredami nega-letq m i r t i . Tuomet ateistai sakytq: „uztenka paziiire-t i pro lang4 ir supranti - Dievo nera".

ZmoniJ4 taip pat kamuoja nusikaltimai. Jie palieka jvairiq pasekmiq nuo prarasto turto i k i prarastos gyvybes. Aisku, zmonems reikia daryti visk^, kas jmanoma, kad apsisaugotq nuo nusikal-t i m q , taciau Dievas negali tiesiogiai j q isgyvendin-t i , nes jei trenktq zaibu j kiekvien^ nusikaltelj po padaryto nusikaltimo, visi sakytq, kam jis dar var-ginasi, jei jau nusikaltimo zala padaryta. Jei trenktq zaibu pries nusikaltim§, visi sakytq, kad Dievas nei is sio nei is to zmones zaibu tranko. Be to, daugu­ma nusikaltimq nera tokie sunkiis, kad bi i tq verti mirties bausmes. Kaip Dievas gali zmogq uzdaryti atitinkamam metq skaiciui j kalejim^? A r Dievas nuves zmogq pries jo val i^ j komisariat^ ir jo pa-ties l i ipomis pasakys: uzdarykite mane 7,5 metq, padariau t^ ir t^? Jei taip butq, vis tiek be jrody-m q vargiai ar kas t^ zmogq pasodintq, tuomet vel zmones nedarytq nusikaltimq ne del s^zines, o del

61

zinojimo, jog padarius nusikaltimq Dievas juos uz-valdys, privers prisipazinti i r juos pasodins j kale-j imq. 2inoma, nereiketq teisetvarkos atstovq, atsi-rastq tokiq, kurie sakytq: kodel Dievas neapsaugo pries padarant nusikaltimq, kol dar nera zalos? Bet jei Dievas baustq uz nusikaltimo planavimq, butq absurdas, nes daug kas planuoja nusikaltimus, bet atejus laikui t q planq del jvairiausiq priezasciq ne-jgyvendina. Iseitq, kad Dievas baudzia uz nepada-rytus blogus darbus, kurie net ateityje nebiitq buv? realiai padaryti.

Del issigimimq kartais kaltinamas Dievas, ta­ciau Jis negali kontroliuoti gamtos desniq realiu laiku, nesukelia uraganq, nekeicia vejo krypties, ne-sukelia gaisrq ir pan. Gamta veikia pagal fizikos des­nius. Taigi, ir motinoje vaisius uzsimezga pagal fizi­kos ir biologijos desnius. Kaip iseina, taip. Jei Dievas jsikistq ir pakoreguotq vaisiaus genus, kad sis nebiitq issigim^s, nueitume prie absurdo: kodel jis nepako-reguoja genq, kad nebutq paveldimq ligq, kodel ne-suteikia stipraus imuniteto, kodel nepadaro, kad visi gimtq graziis, auksti ir 1.1. Jei vaikq pradetq brolis ir sesuo, tuomet labai tiketini issigimimai, o jei Dievas nuo issigimimq visus apsaugotq, kraujomaisa netu-retq neigiamq pasekmiq ir galetq tapti populiari.

Daznai Dievas kaltinamas del betiksliq ir be-prasmiq zmoniq mirciq. Cia vel iskyla daug klau-simq: kas yra beprasme mirtis? Avarija, mirt is del

62

ligos, bado, ziauraus nusikaltimo, nelaimingo atsi-tikimo? Bet kokiu atveju, kaip matome, bet kokia zmogaus mirt is t u r i priezastj. Visi zino, kad kaz-kada mirs, taciau pyksta ant Dievo del betiksliq mirc iq . Bet kq jie Dievui siiilo? Jei jaunas, kq t ik ved^s, mazq vaikq auginantis, gyvenimu besidziau-giantis statybininkas paslyd^s nukris is 16 auksto, kq Dievui daryti? Suremontuoti per sekund^ po nukr i t imo, kad jis lyg niekur nieko atsistoj^s nuei-tq? Tuomet visi iskart klaustq, kodel jauni kareiviai zusta kare, j u k daugelis j q taip pat jauni , t u r i sei-mas. Tada, jei Dievas imtqsi isgydyti i r kareivius, tuomet jie net per 10 metrq nuo j q sprogus atomi-nei bombai sau laimingi vaiksciotq po tas vietoves ir svilpautq. Ir klausimq, kodel vieni mirsta, o k i t i ne, bQtq be galo be krasto. Daugybe pavirsutiniskai atrodanciq beprasmiq mirc iq is tiesq yra del pacio zmogaus neatsakingumo. Dievas t u r i pal ikt i pa­saulj veikti pagal gamtos desnius ir j juos nesikisti, nes jeigu kistqsi j f izinio pasaulio desnius, pasaulis iskart taptq absurdiskas.

Dievas nieko negalejo padaryti daugiau, nei yra dabar padar^s, kad pasaulis bi i tq visapusiskai geres­nis, todel sis pasaulis geriausias jmanomas.

63