Auginkime.sveika.kate

i,,,..

":.'jfi ' "t'*:

fi

linta a,

2Z3,S

o

-qotro=<1, z

m.(n

9L)g (/,rant:: zva@

> ..:l

>3

oc]

=

tr@

.

TURINYS

[vadasVetednaro pasirinkimasHolistine medicinaKiti gi dymo budai

Galva

Kadiu gripasAiarcjandios akysLrauoellmasVarvanti nosis

Ausq negalarimaiDantq higienaBlogas bumos kvapas

Bumos oposAstma ir dusulysSinusitas

Vir5kinimo sistema

Sveika mitybaVemimasMaisto atsisakymas

Kadiu peritonitasNutukimas\4duriavimasViduriq irikietej imas

Alergija maistui

Oda ir kailis

Gera kailio prieZiiraNieZ6jimas

5

67

8

10

t214

15

l618

20

2l2224

2628

3031

32.34

3638

BlusosErkesUtelCs

Niezai

40

44

46

48

Trichofilija 50

Pleiskanos 52

Plaukq slinkimas 54

tuebaliniq liaukq hiperylazija 56

lnkitirai 5'7

Nudegimai nuo saul€s 58

NagaiPiiliniai

{gdlimai ir [sipjovirnai

60

6264

Sistemines ligos

Vyresnio amiaus kate 66Liaukq veiklos sutrikimai 68Kepenq veiklos sutrikimai 70

Inkstll susirgimai 72Slapimo sistemos sutrikimai 74Dauginimosiproblemos 76Sirdies ligos 78

Aremija 80

Elgsenos sutrikimai

Pirmoji pagalba

Prisitaikymas prie visuomenes82Aukldj imas 84Tustinimasis 86

Slapimo purskimas 88

Blogi iprodiai 90Agres)numas 92Manija laiZyti ir kramtlti 94MedZiojimas 96

Kadiukr{ gimimas ir auginimas 98

Hipotermija 99Pavojai namuose 100

Kieme ir sode t02Partrenkta automobilio 104

Sipjovimai ldreskirnai f iaiztux, lMLiDimaiUzpulta gyvinoSkendimas

108

109

110

Naudingi adresaiRodykle

111

tt2

IVADASystantis veterinarijos mokslui ir kintant supratimui apie kuno funkcijas,

m[sq augintiniams atsiranda galimybiq ilgiau gyventi ir bnti

sveikesniems. Geresniq sanitarinirl s4lygq ir infekciniq ligq iSgydymo deka

kates neretai gyvena ir trediq de5imtmeti. Ar tas gyvenimas bus pilnavedis

didele dalimi priklauso nuo jDsq: stenkites, kad jisq augintine gautq

reikiamq maistiniq medZiagq atkreipkite demesi i bendr4jos sveikatos

bDklE ir, Zinoma, bendradarbiaukite su veterinaru, kad nuo

bet kokios ligos pradZios gyvunas botr+ tinkamai gydomas.

Sioje knygoje rasite palarimg kaip priZi[reti savo

auginting, kaip nustatyti, kad jai yra bntina veterinarinepagalba, kaip serganti gyvln4 priZifireti namuose.

Ne viena medicinos riSis nesuteiks atsa$mq i visus

klausimus. Dabar jau visi supranta, kad stresai ir nerimas

mlsq augintiniams gali tureti toki pati stiplll neigiam4poveik[ kaip ir Zmonems. Salia tradicines veterinarijos\ystesi ir altematyvioji medicina. Kvalifikuoti praktikai sillonaminiams gyvunams taikyti [vairius netradicinius gydymo

bldus. Sioje knygoje pateikiami pagalbiniai ligq irnegalavimq gydymo bridai - daugiausiai vaistaZolemis

ir homeopatiniais vaistais. Jie daZnai padeda

su5velninti ligos simptomus ir suteikia galimybq gyvnneliui pasijusti geriau,

tadiau jie negali buti veterinaro palarimq pakaitalu. Jeigu nerimaujate del

savo kales sveikatos, b[tinai kreipkites patarimo i veterinarq. Kuo anksdiau

rai padarl site. luo greiaiau ji pasijus geriau.

KAIP NAUDOTIS S|A KNYGA?Knyg4sudaro SeSi skyriai: l. Galva; 2. Virikinimo sistema; 3. Oda ir kailis;4. Sistemines ligos; 5. Elgsenos sutrikimai;6. Pitmoji pagalba.

Kiekvieno skyriaus puslapio para5te yra atitinkamos spalvos. Vien4teminQ gmpQ

Zymi viena para5iiq spalva. Tai pades lengviau susirasti reikiam4 informacij4 Be to,

112-me puslapyje pateikta abecelin€ dalykin€ rodykle.

TEKSTAS IR ILIUSTRACIJOSKiekviename skyrelyje labai aiSkiai apraSoma konkretaus susirgimo esme,

iivardyjamos j[ sukeliandios prieZastys ir koki gydyrn4 ar tyrimus gali pritaik]tivetednaras. Be to, aptariama, kaip jns galite pagelbdti savo augintiniui ne tik ligos

atveju, bet ir koreguodami jo gyvenimo bid4 kad sumazintumete polinki I tamtikrus susirgimus. Tekst{paaiskina ir papildo anatominiai kadiq pieiineliai bei

fotografij os.Knygajokiu bldu nepretenduoja tapti veterinaro konsultacijq pakaitalu. Jos tikslasyra suteikti geresnl supratima apie musq augintiniu sveikat4

6 badas

VETERINARO PASIRINKIMAS1-l eriausias bidas pasirinkti veterinarq pasikliauti pirmu isp[d2iu. Jums

Ureikia rasti toki zmog[ kuriuo galerumere pasitikdri. su kuriuobendraudami jaustumetes patogiai ir kuri galetumete nesunkiai pasiekti. Pas

veterinar4 apsilankyti pataftina netrukus po to, kai isigijote kate. Specialistaspatikins jusU augintines sveikat4 ir drauge aptarsite skiepijimo klausirnus.Kad butq lengviau apsisprEsti, pradZiai galite pasidom€ti veterinarokvalifikacija. patviltinandiais dokumentais. Taip pat galite pasiteirauti apierekomendacijas bei uZsiraSyti bandomajam vizitui. Kad palengvintumete sau

gyvenim4 ypad iStikus nelaimei, rinkites veterinar4 esanti ardiau jusqgyvenamosios vietos. IS anksto susiZinokite veterinaro darbo valandas josgali biti jums Iabai aktualios, jeigu dirbate.Taip pat labai si,arbu isitikinti, ar veterinarijos gydykloje jums suteiks visas

reikiamas paslaugas, taip pat ir kates maudym4 nagq kirpim4 maisto irivairiq reikmenq bei vaistq isigijim4 hospitalizacij4 ir greit4j4 pagalb4 24valandas per par4 Nors pageidautumete, kad jusq augintinQ priZiuretq irgyd)tq vienas ir tas pats veterinaras, veterinarijos gydykla turi savoprir alumq: dia dirba daugiau konsultacij4 sugebandiq suteikti veterinarq irI ra platesrr6s galiml bes jq specializacijai, taip pat ir alternatyviq gydymobldq taikl nui.I I l-me puslapr je pateikiamas trumpas [vairiq [staigq bei veterinarijoss\ dvklq s4ra5as su adresais.

BENDRADARBIAUKITE SU VETERINARU

Labai gerai, jeigu eidami konsultacijarpas veterinarA su savimi turesit€trumpus uzrasus jie pad€s greidiau irtiksliau diagnozuoti negalavimus beiJN u ur^drr+ tsj/ ul | | r+

Uzrasuose turetq atsispindeti tokieduomenys:

. Kates kilme, amzius, istorija.

. Ligos poimiai.

. Kada simptomai pasiroda pirmekart4ar katd yra kenGjusi nuo ko norspanaiaus praeityje.

. lnformacija apie bet kokius Siuo metuvartojamus medikamentus.

HOLISTINE MEDICINArfy'imais 'trodyla" kad sveikata priklauso nuo

I lzini6 psichiniq ir emociniq fahoriLl. Holistind

medicina dar Zinoma kaip altematyvioji, ivertinavisus Siuos faktorius. Gydymas vaistaZolemis,

Ziedq ekstraktais, homeopatij4 akupunktDr4

chiropraktika bei naturopatija tai holi$ines

medicinos gydymo bndai, pritaikomi ir naminiams

gyvtnams. Tai nerei6kia, kad jie hri visiSkai pakeisti

tradicines medicinos taikom4 gydymq. Sios terapijos,

naudojamos Salia tradiciniq b[dll leis pasiekti

geriausiE rezultat4 gydant jnsq kalE.

GYDYMAS VAISTAZOLEMISGydymas vaistazolemis turbiit yra seniausia medicinos r[sis. Imunine vaistazoliq

terapija naudojama organizmo imunines sistemos stimuliavimui, kadji pati kovotr-l

su liga. Visada konsultuokites su patyrusiu prcktiku, nes, neteisingai vartojami

Zoliniai preparatai gali tuIeti nepageidaujam4 Salutini poveiki. Geriausia vartotipadiq uzaugintas arba pirlctas SvieZias vaistazoles. Kad pdslopintumete vaistazolillskoni smulkiai sukapokite jas ir imaisykite i katds maist4 arba isiS/kite vaistaZoliq

uipilo, tonizuojandiq ar dezinfekuojandirl skysdiq pavidalu.

HOMEOPATINIAI VAISTAIHomeopatai yra isitikinp - nedidelis kiekis labai daug kartq atskiestos medziagos.

identiskos tai, kuri sukele fgos simptomus, stimuliuoja paciento organizm4 kad jis

iveiktq lig4 savo jegomis. Homeopatiniams vaistams gaminti naudojami natiiraliis

produktai iS augalu mineralu ar gyvunu. Veiklioji medZiaga labai tiksliaiatskiedZiama iki tam tiko specifinio stiprumo fu homeopatiniU vaistq pagal

rekomendacij4 galima isig,4i reikiamo atskiedimo laipsnio. Katdms homeopatiniai

vaistai duodami piliulemis arbajas galima sutrinti I miltelius ir sumailyti su pienu.

PdeS vaistu vartojim4 ir pojo katems negalima duoti esti.

BUKITE ATIDUS!Nepaisant to, kad pagalbiniai preparatai yra saug[s, juos reikia vartoti

labai atsakingai. PdeS duodami katei bet koki preparat4 pasitarkite su

veterinaru, kad butumdte tikri, jog susirgimas yra teisingaidiagnozuotas ir kad pasirinktas tinkamiausias gldymo kursas. Kaikurios i5 pirmo Zvilgsnio paprastos Zol€s gali sukelti pde5inga

rcakcij4 arba tudti pasalin[ poveiki apie kQjns galite irnezinoti. Taip pat homeopatiniq vaistrl negalima vatoti kartu

su akupunktlm ar stipriomis Zolindmis tinkturomis. Jeigu norite pasielli geriausiq

rezultata su vete naru ir pagalbinio gydymo praktiku veikite kaip viena komanda.

lvadas

KITI GYDYMO BUDAIra daug kitrl katems naudingq papildomrl gydymo bndq. Jeigu savoaugintiniui taikote koki4 nors altematyvi4jq terapij4 pasitarkite su

patyrusiu Sios srities praktiku.

Zreoq erstnnrtRrZiedq ekstraktai - tai atskiesti Ziedq preparatai, vartojami elgesio sutrikimq baimillir kitokiq psichologiniq sutrikimg ypad susijusitl su stresais, gydymui. Jie padedaatstatlti psichine ir emocing pusiausvyre Gelill vaistq pradininkas - anglqgydytojas Edvardas Bachas - 1930 metais atskl€ide 38 skirtingus augalus, kuriqekstraktai gali iveikti visas neigiamas psichines bisenas. Todel Sie ekstraktai darvadinami Bacho Ziedq vaistais. Vieni populiariausiq yra ,,Gelbejimosi vaistai". Taipenkiq augalq ekstraktq misinys, vartojamas po hzinds ar emocines traumos arba,esant stresinems aplinkybems. Pavyzdziui, kai jusq kate patiria sukretimtu namuoseatsiradus kitam kambariniam gyvinui, galite du ar tris kartus per dien4lasinti trisiio vaisto lasus i augintinio gerklq arba ant liezuvio.

AKUPUNKTURA

Akupunktura tai senoves kinq terapija, kurios metu naudojamos labai plonosadatos stimuliuoja klno imuninQ sistemA ir priverdia organizmA save gydyti beiatstato natlrali4 kuno pusiausr,yr4 Sis bndas taip pat stimuliuoja naturaliq skausmomalSintojq endorfi nq iSsiskyrimA kune. Naminiams gyvunams akupunktlraraikoma. esant skausmingiens kaulq luZimams, astmai, ilgai trunkantiemsr irikinimo sutrikimarns ir epilepsijai. Tadiau papmstai pagerejimas bLina tik laikinas,tod€1. norint sauti teigiamq rezultatq procedlras reikia atlikti astuonis ar daugiaukanl!. Akupunlturos negalima taikyti drauge su homeopatiniais vaistais.

CHIROPRAKTIKA

Chiropraktika - tai nemedikamentine terapija, kurios metu manipuliuoja-ma stuburu arba jis atitiesiamas. Sis budas taikomas, norint sumazintiskausmus arba atstatyti judejimo funkcijas, sutrikusias del nelaimingoatsitikimo ar galuniq luZimq. Paprastai chiropraktika taikoma drauge suakupunktira, gydymu vaistazolemis bei homeopatiniq vaistq vatojimu.

NATUROPATIJA

Naturopatai tiki, kad ligas sukelia kune esantys toksinq dariniai, atsirad€del prastos mitybos ir fiziniLl pratimU trlkumo. Rekomenduojamassubalansuotos mitybos reZimas bei fiziniai pratimai, derinant sumaudynemis. masa2ais ir saulds roniomis.

,?LlAUKU:: T-ERAP!JA

Tai biologiskai aktyvus maisto priedai, vafiojami kaip vaistai arba imaiSomi i maist4Daugumos jq sudetyje yra audinit1 paimtq i3 hormonus i3skirianiiq organq tokiqkaip skydliauke irjie varlojami nusilpusios paciento skydliaukes stimuliavimui beifunkcijLL atstatymui. Teisingai vartojami, 5ie priedai neturi jokio Salutinio poveikio.

GALVAKatds yra linkusios sirgti viriutinitl kstdpavimo

tah4infekcijomis, kurios vdliau gali iiplisti Ikitas kuno dalis, ypai krutinq ir tada galii3 s ivysQti sunki liga. Nuolatinis s kiepij imas,

kuris kartojamas kasmet visq katds gyvenimqgali apsaugoti jusry augintinq nuo rimh;infekcini4 ligt6 prie kurit4 galima priskirti kaiitlrinotracheitq.Anatomiikai dauguma katds galvos dali4yrasuj ungto s, tod2l negalavimui lsimetus vienoj e

vietoje, pakenktos gali butikelios. Ddl iios prieiasties labaisvarbu kreiptis i veterinarqpagalbos, kad susirgimas buttp

kaip galima anksiiaudiagnozuotas ir butt'L imtasig,,dyti jo prieZasti. Katds galvair ypai alqts yra katds

sveikatos bukles indikatoriai.

KACIU GRIPAS{f aeiq grip4paprastai sukelia virusai, kurie puola virsutinius kvepavimoI\takus. Veliau infekcija gali persimesti I plaudius ir sukelti jq uZdegim4.

- , : Sie virusai labai lengvai plinta. Jie persiduoda nuo kates katei kontaktiniubudu, diaudant ar kosint ir yra kaltininkai 90 procentq visq kates istinkardirlvir5utiniq kvepavimo takq infekcijq. Netgi tos kates, kurios turejo laimes poSios kvepavimo takq infekcijos i5likti gyvos, gali niekada pilnai nepasveiktiir visE likusi gyvenimE protarpiais joms gali pasireikSti tokie poZymiai kaipnuolatines iSskyros i5 nosies. Todel verta savo auginting apsaugoti,skiepijant nuo pagrindiniq infekcijq sukeliandiq kadiq gripui bldingussimptomus. Sioms infekcijoms ypad neatspar[s maZi kadiukai, todel jeigu jqneapsaugosite, susirgE jie gali mirti arba negriZtamai gali bnti pakenlti jqkvepavimo takai. Suaugusios katds gali perialusios pasveikti per 7-10 dienq.

PRIEZASTYS SIMPTOMAI

. eiaudulys ira5arojanaios akys.

. lSskyros i5 nosies:pradZioje skaidrios,veliau tirstesnes.

. Pakilusi k0no

. Kate praranda apetitqir atrodo pavargusi beiapatiSka.

. Apsunkintaskvepavimas.

. Opos burnoje jr antlie:uvio.

. Gali iisivysMipneumonla.

. Terminas ,,kadiq gripas" naudojamas virSutiniq kadiqk\ apavimo takq infekcijoms apibudinti. Du patys

a Skiausi virusai, sukeliantys kadiU grip4yra 5ie: kadiq\ irusinis rinotracheitas (KVR) ir kadiq kalici virusasarba kalicir.iroz€ (KCV). Abu jie yra uZkediami. KVR) ra palojingesnis.

. MaZiau pavojingi simptomai pasireiskia, uZsikretusinfekcij4 kuri4 sukeiia kaiiq chlanidijos - mikrobas,turintis tarpinQ rarp bakterijos ir viruso strukrilr4 Toki4infekcij4 galima sekmingai i5gldl.ti tetraciklino grupesantibiotikais.

. Kai kurios kates, nors joms ir nepasireiSkia jokieligos poZymiai, persirgusios herpes virusu (HV), galitapti gripo nesiotojomis.

KaaiL! gripas

KAGALI VETERINARAS?

. Skiepijimas gali apsaugotijlsq katQ nLro daugelio rin]diausi{ il potencialiai mifiin{ligtg kurias sukelia bakteriios ir virusai. Lengviausiai u:sikredia kadiukai. todel

skiepij im4 reikia ptaddti nuo Seiiq savaidiq amZiaus Skicpai suleidZiani kas tris-

septynias savaites iki katineliui sueis l5 savaidiq, o po to kalla. per metus.

Svalbiausios yra Sios vakcinos: nuo kvepavimo tlakto ligq (gripo)' kadiq

panleukopenijos, kadiq leukemijos ir pasiulliges (kur sutinkama). Paprastai nuo

pirmq trijq ligtl suleidZianas vienas bendras skiepas Visos iSvardintos ligos yra

miftinos, ypaa kadiukams, todal kates nuolatos turi buti skiepijamos

. Daznai siLr infekciiq atveju yra skirialni antibiotikai, kad neissivystytq antrme

bakterine infekciia. Veterinaras paaiikins, kaip reikia duoti antibiotikus, da2niausiai

jie skiriami i vidq. Kad kate jaustqsi kaip galima geliau labai svarbi yra gera siauga

ir prieZiura, todel veterinaras tikiausiai patars jums nuolatos praplautijos akis, kad

ios nebltrl traiskanotos ir daznai valyti jai nosi. Bukite atid[s ir tuoj pat ismeskite

panaudotas nedTiago\ .kiaule' bei \ato5 gulnulclius. po procediirll gcrai

nusiplaukite rankas.

PAPILDOMAS GYDYMAS

El GYDYMAS vArsrAzoLEMlsNemalonius pojildius nosyje gali

sumazinti tris kartus per dienavatosgumuleliu tepamas nedidelis migdolt{

aliejaus kiekis. Taip pat galima panaudotl

ir medetkq tinkt0rq (ilasinkte jos du la5us

i25 ml alyvuogiq aliejaus).

El sorueoPllrutru vltstltHomeopatines vakcinos yra gaminamos

is natiraliq steilizuotLl ir atskiestq ligospfoduktLt. Jos yra duodamos ividLl tam

tikrq laikotaryi ir stimuliuoja katesimunine sistemq. Homeopatiniq vakcinLl

bilna nuo gripo, kadiLl panleukopenijos,

leukemijos bei kadiLl imunodeficito. Kalibichromicum 20c gali sumazinti nosies

uzsikim5imq. Paprastai rekomenduoja-mas menesio trukmes gydymo kursas.

aSanoraxiros AKysQ r eikos kates aky s turi buti skaidrios bei ryikios ir be jokiq i5skyrq.LJ Sunegalavus akirns, r'eikia kreiptis patarimo i veter.inar4 nes kadiq akysyra ypad jautrios ir netinkanras gydymas gali pakenkti regejimui. Kates tlrritris akirl vokus: virSutini" apatin! ir dar kita. plevelg, einandi4 nuo vidinioakies kampo. Sis vokas juda akies pavir'liumi ir.veikia kaip valytuvas beiskydas nuo r cjo. Da2niausia aiarojandiq akiq prie2astis yrakonjunkt) \ itas - pler clis, esandios vidineje voko puseje, uZdegirr.ras.Koniunktr r itas arba akies trauma, kuriq sukelia i aki. pakliuvEs svetimkunisgali padidinti aSarq skysdio iSsiskyrim4 ir.tekejim4

PRIEZASTYS SIMPTOMAI. Asarojandios akys su

skaid.iomis vandenin-gomis arba gleiveto-mis isskyromis.

' Raudonos, nieztindiossuerzintos akys.

. Trediasis vokas dalinaidengia vienE arba abial(s.

. Nuo asarLl daZnal Sla-pias kailis arti nosies.

. Kate letena trinapakenkta4 ar abi akls

. Alergijos. Jas paprastai yra labai sunku nustatyti.

. Ak)je esantys svetimk[niai (plaukai, duikes ir kitidilgtk l:a: r padid.na a.r-., sk),cio rckejima.

. Pakliuvusi i aki smelio dalele gali su2aloti akiesragcna.. Arba taip gali atsitil(ti katems besikaunantr ienai su kita.

. \ iflr-rines af bakrefines inf-ekciios, tarpiq kadiLrr r:utiniLl kr epar imo takLl inf'ekcija bei kaiitl:rr:1:rlo|ef i.j3

. I end3nr\ s : akis ilgaplaukiq kaditl plaukai galisr-rdirginti akis ar ner;ukelti ragenos opas.

. Del piipiottrs Persu reisles ilgaplaLrkiLl kai iL1 r'eidolbfnos daTnai r m pakitcs aiar.qnutckeiin'las. U2uor laisraitekejes latakais Zem\ n. aialLlsklstis iiteka per aparinio akies!oko virsLl ir nuolatos ilapinakaili. esant! plic akirl karrpq.

n-.-.

=.-a.:it.

Nuo per vokq kraatus bes lielanaiqaaan{ kend a kates, turtn6ios

igimtus defektus pavyzd:iui,p okSa A veidE, ka p

Persq ve s es atsioves

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?

. Atsiradus pirmiems konjunktyvito pozymiams, isskyras valykite Siftomisdrdgnomis Svelnios medZiagos skiautdmis ar vatos gumuleliais, kuriuos panaudojg

iSmeskite. I akis galima lasinti agurk[ suldiq lasq i5 vaistines (po tris lasus tris kadusper dienq). Sudrekinkite vatos gumuleli ir ispauskite laiq i aki.

. Veterinaras gali nustatyti, ar kate neserga gripu.

. Gali buti paskirti lasai arba tepalas. Kadgydymas biitq efeklingas, paprastai skrnamajq vatoti iki keturiq kartq per dien4 Tepal4reikia ivelniai uZtepti ant akies pavidraus.Blkite atid[s, kad nepa]iestumdte akiestubeles antgaliu. Po bet kokiq vaistllr anojimo procedrirq nepamirSkite gerai

nusiplauti rankas.

. Ilgaplaukems katems plaukus apie akis galimaapkirpti.

. Jeigu pazeista a(ies ragena. reterinaras galinustatyti, ar suzeidimas rimtas ir paskitigydym4 Tinkamai gydant, daugumaragenos opq uZgyja per 3-5 dienas.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIcYDYMAs vArsrAZoLEMlsPaprastosios akiSvaites (E u ph rasiao,:ficlnalis) tirpalas: '15 ml (1 arbat. 5.)vaistazoles ipilti i 300 ml vandens iruzvirinti. Tada prideti 1,25 ml (114 atbat.6.)joros druskos. Nukosti. Vatos gumu-leliu lasinkite i akis tris kartus per dien4Paprast4q akigvaite galima duoti kateikapsul6se, po vien4 per dien4 keturiasdienas i5 eil6s.Katei su maistu duokite po viene

skiltele arba kapsule desnako per dienabei 250 mg vitamino C du kartus perdien414 dienq.

Esant konjunktyvitui, akiq praplovimui

pagaminkite paprasiosios akiBvaiies tipal4

. Mr5utiniq kvepavimo takq infekcija - bDdingasanksryvas kadiq gripo ar panasios ligos po)1mis.Labiau tiketina, kad diaudanti kate yra uZsiketusivirusiniu rinotracheiru nei kaiiq kalici virusineinfekcija.

. Neinfekcine diaudejimo prieZastimi gali buti dulkinaaplinka, paryzdZiui, Sienas arba Zoliq bei laukiniqgeliq Ziedadulkes.

. Jeigu iiaudull s u2eina ddl r ienos nosies Snen/es

suerzinimo. gali biiri. kad joje )ra augl5 s. lpae jeigukate yra v.vresnio amZiaus.

KA GALI VETERINARAS?

CIAUDEJIMASp etkardiais u2einantis iiaudejimas yra normalus rei5kinys. Ddl to nera koI\jaudintis. nes tai paprasaiausias bDdas katei issivalyti nosies kvepavimotakus. Tadiau, kai diaudejimas tampa daZnas, tai gali buti infekcijos poimis.Skaidrios vandeningos nosies iSskyros gali susidaryti ddl apsikrdtimo virusuar del alergeno poveikio. Tir5tos pakitusios spalvos iSskyros iS nosiespaprastai byloja apie ballerini susirgim+ Jeigu be to kate nelenka apetito irjai pakyla karStis, kreipkites i veterinara


. Nuolatinis diaudejimas.

. Kate bbna gali draskytinosi.

. Depresija.

' Galimas kanidiavimas.. Apetito praradimas.

. Veteinaras nustatys, ar diaudejimo priezastis yrainfekcine, ar ne. Esant kvepavimo takq infekcijai,antibiotikai pades suivelninti ligos simptomus, tadiautiesiogiai jokios virusinds infekcijos jie negydys.

. Jeigu diaudejimo priepuoli sukele svetimkunis, prieiapZiiiredamas nosies ertmg ir pasalindamasobjekt4 veterinaras pritaikys katei anestezij4

PAPILDOMAS GYDYMAS

Elnolleoprrrur vlrsnrArcenicum album 3Oq po 1-2 la5us i burne kartq per

dien4 Sis vaistas atkimi nosi ir sumaiins isskyras.Sr:rba 6c arba 30c, tris dienas kartq per dien4 po to2-3 kartus per savaitg, tirstoms isskyroms isvaMi irnosies edmems atkimsti.

L raullclrmJs \Jr\dnfi nolrs l)

VARVANTI NOSISTungtis tarp nosjes ir akiq reiSkia, kad gripui uZpuolus akis i5skyrq bus ir iiJ nosies. Pradineie infekcijos stadijoje pasirodo skaidlios iSskyros, o labiaupanaiios I gleives yra jau antrines bakterinds inf'ekcijos padarinys.

PRIEZASTYS. Da2niausia iSskyrq ii nosies pric2astis - kadiq gripas

al kita infekcija.

. Kvapavimo lakq infekcija, kuria sukeliamikoplazmos tarpiniai tarp virustl ir baktcrijqorganizrnai taip pat dazna rinito (kvepavimo takrlt.Tdegirnas ir rorranLi no5i\) pfie),islis.


" .SIMPTOMAI

. Be paliovos varvantinosis.

. Kate atrodo labainegaluojanti.

[sp6jimasNei ir pasveikus

imanomas atkMis,ypad, jeigu katd patiriabet kokio stiprumosukretim4 nuogyvenamosios vietospasikeitimo ikipeityni+

. Sergandiai katei apie menesi leikia duoti vitalnino C.

Laikykite j4 namuose ir izoliuokite nuo kitq naminiqgl r un4 kol nebebu' iiskl rq i. nosie.

. DatLguma nosies negalavimq nara rimti, ir katepasveiksta savaime, tadiau visada geriau pasitalti su

veterinaru, ncs gali isimesti antrine bakterina infekciia,kurios simptomams suivelninti reikalingi antibiotikai.

' Katds pasveikimui didiiausi4 reikimg turi gem prieZiirair slauga. Jeigu jLisq augintine dehidBtuota (netekusi daug vandens), labai svarbu, kad jigauq pakankamai skysdiq. Rimtais atvejais kalei leikalinga hospitalizacija, ypadjeigujinetenka apelito.

PAPILDOMAS GYDYMAS

El GYDYMAs vArsrAZoLEMrsJeigu kates nosis yfa labai suerzinta d6lbe paliovos tekandiLl isskyrq ir nuolatinionosies trynimo, raminamai veiks migdolLt

arba medetkq aliejus (Zr. '11 psl.), ku{reikia Svelniai uztepti ant pakenkkl vietq.Esant vidutinio gaLrsumo iSskyroms,duokite katei Echlracea - 10 dienLl po 2kapsules ir dar 10 dienL{, isskyromspasibaigus.

EIHoMEOPATINIAI VAISTAIPulsatilla 6c atba 30c (pluke) daZnaiskiriamas nosies gleivines u:degimuisyd).ti.

16 Galva

AUSU NEGALAVIMAITZ atems aus) s svarbios ne tik del klausos, bet gyrybiSkai reikalingos\-pusiausvyrai jausti.Toddl labai svarbu, kad jusq augintines ausys bfitqsveikos, neuZkrdstos jokiais parazitais. Negydant ausq negalavimq, gali

isimesti labai sunkios infekcijos. Ausies uZdegimas (otitas) gali taptjchroniSku, todel norint iSvengti pakaftotinq susirgimq butina tiksli diagnoze

ir tinkan.ro gydlmo skyrimas. Kuftumas gali blti paveldetas, ypad taibudinga baltoms katems. Klausa gali susilpneti ir su amZiumi.

PRIEZASTYS

. Ausq u2degim4 daZniausiai sukelia ausyse besiveisiandios erkes, tokjos kaipOtodectes q,notis, grybeliai ar bakterijos. Mieliagrybiai ir bakterijos isorineje ausliegali isiveisti vienu metu. Negydant, iS isorines ausies infekcija gali persimesti ividurini4j4 ir vidinq ausies dalis. Esant alergijai, ausl'se gali padaugeti tamsiLl argelsvq vaikiniq dariniq.

. Mikroskopinio dydzio erkas paprastai gyvena ausies kanale. Jos labai greitai plintatary Sunq ir kaiiq. Nuo jq labai niezti ausis, todel kata nuolatos draskys ausis.

. Melynakes baltos spalvos kates yra linkusios i igimt4 kuftumq kuri sukelianenormaliai iisir-astq organai vidineje ausies dalyje. Kai baltos katds akys ymskirtingq spalvq' kurdia bus ta ausis, kuri yra Zydrosios akies puseje.

. Baltaausems katems po nudegimq sauleje kartais ausyse iSsirysto augJiai.

. Esant griZtamajam ausies Iandos

suerzinimr.ri gali i5sir,y styti polipai, kunebuna labiau panaiiis i auglius.

.lSorinis ausies kauSelis gali srLtinti(hematoma) del ikandimo arba perdaZnogalvos puftymo.

SIMPTOMAI

. Ausq draskymas.

. Galvos pudymas.

. Galvos kraipymas.

. Pakitusios spalvos darinia!vienoje afba abiejoseausyse.

. Ausis gali buti padidejusi.

Ausq negalav;mai 17


. Esant infekcijai, veterinaras iitils kates

ausis otoskopu. Erkes bus aiikiaimatomos. Gali bfiti auginami aus4i5skyrq paseliai, kad butq galimaissiai3kinti, nuo kokiq bakterijq argrybeliq gyvunas keniia ir skirti tinkam4gydym4 nuo erkiq ar infekcijos.

. Erkiq, grybeliq ar bakterijq isiveisimoatreju reterinara. rekomenduo. sky't.kurio isvirksdiant galima praplauti ausis.

Po iivirk5timo kelias sekundes reikiapamasaZuoti ausies kanalus ir isvalytivatos gumuleliu. 7-10 dienq i kiekvien4ausi, reikia laiinti po 2-3 laSus paskitqvaistLt.

. Esant igimtam kudumui, niekopadaryti negalima. Kuriias kates reikialaikyti namuose, kad jos nepakliotq ikeliq eismo nelaimq.

. Auglius reikia operuoti. Esanthematomai. raip pat gali buti taikomaschirurginis gydymas, kurio metu iiausies kau3elio iStraukiamas kaujas.Tadiau Sis negalavimas gali pasikartoti. Dazniausiai tokio pobudZio suZeidimqpasitaiko nesterilizuotoms katems per peStynes, todeljums gali patarti augintinQste lizuoti.

PAPILDOMAS GYDYMAS

Oioskopu gallma pamatyli erkes arbaisa Skinti kiius ausq nega av rnus.

EIcYDYMAS vArsrAzoLEMrsMedetkos (5 ml ar 1 arbat. 5., 250 ml

vandens ir 2,5 ml arba pus6 valg.5.jEros druskos) gali buti vartojamos ausllpraplovimui. Suerzintq paraudusiLl ausLtnuraminimui galima vartotimedetkq aliejq. Kartq pef dienA

ilaiinkite lausis du lasusaliejaus.

AusLl erkems naikinti:Po du lasus geltonlJq rdgstyniLt(Rumex ctspus) kas trediq dien4nuo trijq iki Sesiq savaiaiq.

Elrlor'reopnrrunr vlrsrnrPulsaf//a 6c po vienq piliulQ per dien4kas trediAdiena 30 dienq pagelbes,kendiant nuo ausq skausmo. Kate galiteKi laikyti ant rank{

Sepia officinalis 30c, po dvi sveikasar tris sutrintas piliules du

:-1.=r|- kartus per dienqtris dienas15 eilds. Gali padeti kai kate

stipriai drasko ausis irpuno garv4_-\

..4 6+.'t'' llledetkos ga i'-- numalsiniiskausma.

=='- ausiesinfekcijoms.

DANTU HIGIENAfZ ates danD s yra labai svarb[s jos sr eikatai.

-N-tod€liie ruri buti kasmet patikrinami. Kae iqdantys neturi polinkio prakiurti, tadiau dantq

higiena yra svarbi apna5q susidarymoprofilaktikai. Apna5os atpleSia dantenas nuo

dantq ir veliau Sie i3krenta. Nenustebkite, jeigu

danq s iikris maZam kadiukui. nes pieniniusdantis nakeidia nuolatiniai.

GERI PoZYMIAI KA GALITE JUS IR VETERINARAS?

. Rausvos dantenos. . Papralykite, kad veterinaras pamolq,4qjus, kaip reikia' Balti dantys. teisingai val)'ti kates dantis. Pradekite tai daDti nuo pat' Jokiq.nepatogumq mazens, todel, kad vdliau, lyresnq katg bus daug sunkiau

.:o"nt. .. .. ... itikinti leisti jums liestijos bum4 Pradekite nuo valymo

. lf :i:5l:ll"-::l'u pt*ru. u"L n" leperiliu ir vanokire specialiai katems. Nera otooo Kvaoo ts;;;;;:-

*' - pagaminta dantq pastq kuri burnoje nesuputos irnesuerzins jisq augintinds. Kadiukams labai paranku

dantis vallti tuno sultimis. Sepetell pradekite naudotikiek vdliau, tadiau bikite atidls, kad nesuzeistum€tedantenu. Kiekvieno danties pavidiq valykite 30

sekundZiq. Po dantq valymo nera reikalo skalauti kates

bum4. Augintines dantis galite valyti karta per dien4 arba du tris kafius per savait€.

. Iskart po nujunkymo nuo motinos pradekite katineli pratinti leisti jums prazioti jobum4 kad galetumdte i5val)'ti jam dantis, o vdliau ir, reikalui esant, duoti vaistq.

Kaire ranka suimkite katinelio galv4ties nosimi (jeigu esate desiniarankis).Pakelkite galv4aukstyn ir kita ranka atihaukite Zemyn apatini Zandikauli.

. Tinkama mityba gali apsaugoti nuonesero burnos kvapo, akmenq PAPILDOMAS GYDYMASsusidarymo ir dantenq uZdegimoi.;r ,6 hcr ) K,d ,rqnr'e iirir.hr EIGYDYMAS vAlsTAZoLEMlsstip,us,papildomalrek,aduot, t:,Tff;i:j:f3:ltf3i"Iri"is,iltlitf,"vitaminq. Nodnt panaikinti blog4 oantij,'bet ir pagerina burnoJkvap4 Taipburnos kvap4 reikia padidinti pat galite kates

skrandZio suldiq rugstingum4 dantis isvalyti

duodant du kartus per savaitg silpnu druskos

acidofilo eranuliu. vandens tirpalu'

. lvairus maistas pades pasalintidantll akmenis h isvalys dantis.Duokite katei kramtomq alaus

mieliq tablediq ar trintll Zaliqmorkq.

Dantlthigiena./Dantqprie:i[ra 19

DANTU PRIE.ZIURAantq priezi[ra katems yra ypatingai svarbi, nes per 80 procentq

kadi6 perZengusiq trijq metU amZiaus rib4 suserga periodonto

liga, kuri paveikia dantenas ir dantq Saknis. Be to, bakterijos i5

sugedusiq dantq gali sukelti kepenq inkstq ar Sirdies lig4 Jeigu kate

kendia nuo bet kokio dantenq ar dantq negalavimo, edimas jai gali

sukelti skausm4

PRIEZASTYS BLOGI POZYMIAI

. DantLL higienos nesilaikymas. . Blogas kvapas.

. qerganl kaeiu AtDS ar leukernija gali isinresri anrrine '::;[o']os eatin'rsios

bakterind ar virusine infekcija. . Gausesnis nei iprasta

. chroniika inkstLl ar imunines sistemos liga gali seiliq issiskyrimas

paskatinti dantq ir dantenq negalavimq r I s-ty irqsi. ' Tlli:.!l1l11ll"' sparvos oanrys.. Nelaimingo atsitikimo ar kovos metu gali buti . Kraujuojanaios

suskaldvli kates dantvs' ,,li["1o0"",' norn.",,u,

KAGALI VETERINARAS? dsti

' Susidarius dantll akmenims, veterinaras, panaudojqs

nejautr4 gali juos paSalinti ultlagarsiniu valikliu.Sunkesniais atvejais, kad butq iivengta inf-ekcijos, po

Sios plocedlros gali buti paskifias pooperacinis

antibiotikq kursas, iI tik nuo jusq pliklausys, ar pavyks paskatinti kat€ pradeti esli

iprast4 maist4 kaip galima anksiiau.

. Nuo suZalojimo laipsnio priklausys, ar po susidit imo su automobiliu katei reikes

pasalinti suskaldytus dantis.

. Susidalius puliniams biltinas gydymas antibiotikais. Gali buti, kad pritaikiusnejautr4 teks pulini atverti lancetu.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIGYDYMAS VA|STAZOLEM|S (1 arbat. s.) zatiavos mitteliq i 600 mlZolinis tirpalas dantenq uzdegimui gydyti verdandio vandens. palikite atvestr rr poir dantLl akmenLt Salinimui: 60 ml to teptelekite vatos gumuleliu dantenas.vandens. astuntadalis arbat. S. druskos ir3lasaimifostinkllros.Vilgykite EtXOrUeOpnrtUtVntstltdantenas vatos tamponu karta per dienq. pno"piori". sitpiu, ur iil,la gatima

Po dantq akmenq pasalinimo proced!ros vartoti' esant ilgalaikiams dantenLl if

i maistq dedama fragaria (zemuoge) Durnos uzoeglmams

neleis susidaryti naujiems akmenims.

Po dantq valymo burnq galima isskalauti

Hydrastis canadensis. LmaiSykiie 5 ml

BLOGAS BURNOS KVAPASp logas kvapas arba halitoze yra aiSkus dantenq ar dantq ligos rodiklis.I-l Sis reiSkinys labiau b[dingas ryresnems katems, nes ant jr1 dantq bDnapriaugg akmenrl tarp dantq kaupiasi maisto daleles ir tai sukelia gingivitqarba dantenq uZdegim4

PRIEZASTYS

. Mena daZniausiq halibzes prieZasdiU dantU akmeml susifomavimas (2r. 19 psl.).

. Ilgaplaukems katdms dal dantq akmenq padiddjqs seildtekis suilapina ir suveliaplaukus apie bum4 kurie veliau paskleidZia nemalonq kvap4.

. Kai kate prausiasi, iskritp i3 kailio plaukai gali istrigti tar! dantq ir pradeti p[ti.

. ChroniSkas inkstu nepakankamumas taip pat gali blti nesveiko bumos kvapoprieZastimi. Jeigu kvapas yra saldokas, tai galima itarti cukini diabet4 (Zr. 68 psl.).Abiem atvejais katQ nedelsiant reikia parodyti veterinarui.


sugedp, gali buti kad kate kendia nuo inkstq nepakanlamumo, ypad jeiji senesne. Dantq valymas pades atsikatyti akmenU. DaZnai padeda irkatds mitybos raciono pakeitimas (2r 72 psl.).

EIGYDYMAs vArsrAZoLEMrsPo to, kai isvaldte kates dantis, dantenrlapraminimui ir kaip profilaKin€ priemonegalite pasigaminti uZpila su rausva:iedeeZiuole (Echinacea angusf,for:a): ldekite5 ml :aliavos i prikaistuvi su 250 mlvandens. U:denkite ir virinkite antsilpnos ugnies apie 10 minudiq. ValandaiDalikite atvdsti tada nukoskite. Vatos

gumuleliu suvilgykite kates dantenasnedideliu uipilo kiekiu. Taip darykite dukartus per diena apie 10 dien+Pastaba: Sis gydymas trumpam galipaskatinti seiliq iSsiskyrim+

. Pirmiausia veterinarui reikia nustatyti tikraproblemos priezastl. Jeigu dantys ir

PAPILDOMAS GYDYMAS

Blogas kvapasi Bumos opos 2l

BURNOS OPOSra dvi pagrindines bumos opq atsiradimo prieiastys. DaZniausiaipasitaikanti prieZastis kalici virusas, sukeliantis kadiqvirSutiniq

kvepavimo takq ligas (Zr. l0 psl.). Opos, priveldianiios katE seiletis,

atsiranda i ligos pabaig+ Kita burnos opq (kadais ir nosies, gonurio ir'lieZuvio) plieZastis susijusi su kaiil.5 daZniausiai ieiiarrediq pateliLfimunines >istetnos suLrikimu ir stte'ai..

PRIEZASTYS. DidZioji dalis vir'Sutiniq kvepavimo takq inf-ekcijLtrpavl'zd2iui, kadiq gripas.

. Imunines sistemos sutrikimai. neretai alsirandantysdcl patirto streso, sukelia vadinam4sias ,,grauZikqopas", klaidinantis terminas, siekiantis tuos laikus, kaibuvo galvojan'ra, kad Sia. infekcija. perneia pelis arZiurkes.

KA GALITE JUS AR VETERINARAS?

. Jeigu tai antrine baktelin€ infekcija, veterinaras skirsantibiotikrl.

. Jus galite pagerinti kates rrityb4 itraukdarni i racion4Zaliq kepenq, alaus mieliq ir vitaminq papildq.

. Jeigu kates maistq pefirinsite ir Siek tiek paiildysite,jil\q aLginrine sugcbe".uesti dduBiau naislo.

SIMPTOMAI

. Raudonos demes antliezuvio a. dantenq.

. Katei sunku 6sti arba jiisvis nustoja tai daryt.

PAPILDOMAS

EIHoMEoPATINIAI VAISTAIKdli bictuomicum 20Ac gajima duoti kareitris ka.tus pef savaitQ, ii viso 6e5iassavaites.

Natrum muiaticum laip pat vartojamas

burnos negalavimams, tame tarpeging v,rui. bL nos opoms ir b ogar kvap.

9ydyti.

GYDYMAS

Kalio

6alt nis.

Galva

ASTMA IR DUSULYSA stma yra kvepavimo sistemos susirgimas, kai imunine organizmo

-f'Lsistema sureaguoja ialergijas ar stres4. Astmos priepuoliams budingi[maus kvepavimo sutrikimo epizodai ir jeigu tokio priepuolio neimanomatuoj pat numalSinti, jis gali b[ti mifiinas. Astmos priepuoliai iStinka visdaugiau kadiq del tos prieZasties, kad j q vis daugiau gyvena namuose, kur jqtyko buitiniai alergenai. Sienliges sezonas sukelia staigius astmos priepuoliqar SvokSiiandio kvepavimo protrukius, kurie savaime atslhgsta sezonuipasibaigus. Veterinaras turi i5aiSkinti bet koki4 kvdpavimo sutrikimussukeliandia orieZasti.

PRIEZASTYSSIMPTOMAI

. Kosejimas (toks pats,kaip pakliuvus plaukllkamuoliui, tlkkvepavimas bInalabiau apsunkintas).

. SiurkStus Svilpiantisgarsas ikvepiant.

. Staigus kvdpavimosulrikimas.

. D6l deguoniestr[kumo liezuvis irburna pam6lynuoja.

KVEPAVIMO SISTEMA

. Lauke ikvepti alergenai, tokie kaip Ziedadulkes arpelesiai.

. Namq dulkas, namines erkes ar buitines chemijosproduktai.

. Astmos priepuoli, gali sukelti iirSes ar bites igelimai

. Patifias stresas yra pagrindine astmos prieZastis.

. Per virikinam4li trakta- kates plaudius gali pasiektikilmeles, jeigu kate pasigauna paukit! ar varlq iI sueda.Serganti kate stengiasi iSkoseti parazitus ir tas kosulyslabai panaius i sausa- astmini kosuli.

D afragma

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Veterinaras atliks medicinine kates apzilrto paims kaujomegini ir galbut atliks krutines l4stos rentgenogramq kad bittlgalima nustabti tik4j4 kv€pavimo sutrikimo prieZastl.

. Jeigu katei blna rimtq kvepavimo sutrikimu veterinarasgali skift i jai bronchodiletatodq deguonies terapija ar greitopoveikio steroidq.

. I kates mitybos racion4 galite itraukti papildomai vitaminqantioksidantq (C ir E), kurie padeda nuslopinti astm4 Taip patgalite padidinti katds gaunamq skysdiq kiekl pavyzdZiui, duoti jaituno sultinio, Zalios mdsos, kapoq Zalumynq desnako irpagamintq darZoviq.

. Padidinkite savo namuose oro drdgnume Du kartusper dien4po 30 minudiq pasedekite su kategaru prileistame vonios kambaryje. Arbapanaudokite garintuv4 ilaSinkite i jipapildomai apie 5 ml (1 arbat.5.) mentolio arba 3laiuseukaliptq aliejaus.

. IS kates aplinkos pasalinkite alergenus: naudokite dulkiqnesugerianti neiSkvepint4 paklota[ isigykite oro valytuvq irneklokite iskvepintll kilimq bei nenaudokite purskiamq

kvapiqjq oro gaivikliq.

PAPILDOMAS GYDYMAS

Katems, kendiandioms nuo astmos gal,

Iabai padeti akupunktura.Infekcijos profilaktikai kasdien duokitekatei desnako skiltele arba imaiiykite imaist4 po kapsule.

El ttomeopllHtat vltsntEsant alergindms reakcijoms, pagelbetigali Rhus toxicodendro, 1m. Labiaulokalizuotas infekcijas galima gydyti,vad..qant Mercuius cya,?afus 30c. Esantplaudiq uidegimui, palengvejime suteiksAntimonium tattaricum 30c (Wnakmeniovimdomieji). Greitesniam pasveikimui po

kvdpavimo takq infekcijq vartotinasCalcarca lluoica 3Oc (kalcio fluoridas).

Kl0tnes lestos infekcrjqgydymui labai tinkanatitalus vaisias -6esnakas.

Cal,"a

SINUSITASQ inusitas katem. S ra gana reras iusirg,imas.LJ DaZniau juo serga Siamo ar panaSiq ryrieriskqveisliLl kares. Sinu"iras - chroniSkLl nosies sinusLl(keturir5 veide esandiq oro pripildytq tustumq)uZdegimr; ir infekcijq rezultatas. Jeigu infekcijaiSsir'ysto Siose tu5tumose, kate gali jaustiskausmus irjai gali blti sunku kvepuoti. Tokiaisatvejais gana iprastos nuolatines kvepavimo takqinfekcijos ar net kadiq gripas. Sinusitui bndingitokie generalizuoti simptomai kaip apetito pra-radimas, trediojo akies voko ar mirkdiojamosiospleveles vidiniuose akiq kampuose pasirodymas.

PRIEZASTYS

. Ilgai trunkanti kornplikacija po kadiq gripo.

. UZsikretimas grybeline infekcija, kuri4 sukeJiaA sp ergi I lus organizmai.

. DantLf puliniai virSutiniame 2andikaulyje.

. Nosies sinusq navikas.


Sios kates v dlniuose akLlkanrpuose aiakiai matomamirk6 ojamojl p eve e.

SIMPTOMAI

. lsskyros i5 nosies.

. Pasikartojantis6iaudejimas.

'Apetito praradimas.. MirkCiojamosios

pleveles pasirodymas.

. Galite I nosi lasinti druskos tirpalo: 5 ml (l arbat. 5.) druskos 250 ml vandens. !kiekvienq Snervp laiinkite po 2-3 laSus tris kartus per dien4 Kitas gydymo bldasmigdolq ir vitamino E aliejq laiinimas. SumaiSykite ingr.edientus lygiomis dalimis irlasinkite i kiekvien4 Snervq po 1-2 lalus tris katus per dien4

. Radikalesn€ gydymo priemond - sinusq praplovimas skysdiu su antibiotikais. Jeigusinusai apsikrete nuo supilliavusio danties, ji reikia pasalinti.

PAPILDOMAS GYDYMAS

ElsoueoplttNw vlrsrnrSinusito gydymui da:nai rekomenduojamaLe m n a m i nor 6c (plldena).Sunkiau pagydomais atvejais pagelbdti gali S/cea200c (grynas titnagas). Tokigydymo ku|sq feiketLttesti menesi.

(vaislailS plndenos)

v

VIRSKINIMOSISTEMA

SkrandZio ir Zarnyno sutrikimus katdms galis uke lti d au gy b e iv air iq pr i eZ as i irq:

apsinuodijimas blogu maistu, svetimkunionur ij i mas, infekc ij o s, pl aukt4 kamuo I i ai,parazitai, alergijos ar ivairiy kuno organtl ligos.Virikinimo sutrikimo poiymiai gali buti iie:v dmima s, v i duri av imas, v i dur i t1 ui ki e t dj ima s.

Dauguma sunegalavusi4 kaii4 greitaidiagnozavus sutrikimq tinkamai pakoremitybq ir vartojantvaistus, pasveiksta.Gydant ilgiautrunkaniius viri kinimosutrikimus reikiadaugiau laiko irkantrybds. Pasiligojusikatd paprastai atsisakodsti, toddl iinodamisavo augintinds mitybos

itrtroiius ir stubAdamijos iivaizdq ankstinustatysite bet kokisveikatos sutrikimq.

Virskinimo sistema

SVEIKA MITYBA\ ,rfaistiniU medZiagq poreikiai karems yra labai specifiniai. Kates yraIYltikros mesedes. todeljq mitybos pagrind4turi sudaryti mesa ir Zuvis,kuriose yra daug baltymq ir riebalq. Kates negali bfti Seriamos vegetariniumaistu. Be to, jas reikia Seti reguliariai, maZiausiai du kartus per dien4Daugeliu atveju geriau katE Serti daZniau, bet maZesniais kiekiais,priklausomai nuo jos amZiaus ir gyvenimo bDdo. Dauguma kadirl savininkrlpirmenybE teikia gerai subalansuotam gatavam maistui, o ne ivieZio maistogaminimui. Gero gatavo maisto etiketese turi bfrti ai3kiai nurodyta, kokioamZiaus katems jis yra skidas.

KASDIENINIAI KATES POREI KIAI

. Svarbiausia, kad katds per parq suvartojamame maiste biitr-l: 50-60 procentU Zaliosmesos, 10- 15 procentq pagamintU darZovir; l0-15 procenq pagamintq gudqprodukhtr 20 procent[ SvieZiq Zalurnyfll ir l0 procentq riebalq.

. Kad katd galetq augti fu butq sveika, jai yra b[tina gauti amino rugidiq. Ne visosjos pasigamina kates organizme, todeljq kate turi gauti su gr.v.ulinds kilmesbaltymais. Tam tikq rugsdiq tr[kumas gali sukelti aklum4. Katems taip pat ym b[tinos debiosios rugstys, kuriq randama darZoviq aliejuose.Be jq kates kailis netenka blizgesio ir gali atsirasti reprodukcijos sutrikimq.. Kates maiste turi biiti platus vitaminll bei mineralq spektras. ypad svarbu, kadji

gautq pakankamai vitamino A, nes jos organizmas i5 karotinqjopasigaminti nesugeba.

MITYBOS PATARIMA]

. Patiekalai turi blti tinkamo kiekio, juos reikia patiekti20-30 minuciq ir po to paimtj.. Uzkandziai turetq sudaMi tik 5 procentus bendro

mitybos raciono kiekio ir, Zinoma, jie turi buti tiksvejkatingi.

. PasiUlykite katei visokio maisto, kad ji priprastltprie jo ivairoves.

. Neduokite katems kaulq, kad ir vistienos, nesjie trapUs ir gali istrigti gerkleje.

MAISTO ROSYS

Kadiq maistqgalima suskirstyti i pagrindines keturias

kategorij as:

. Konservuoto maisto sudetyje yra apie 75 procentai

vandens ir tai reiskia, kad su Siuo maistu kate gauna

pakantamai skysdiq. Tadiau jis ne toks gerus dantqhigienos pozi[riu.

. Sausame maiste vandens yra apie 10 procenq. Jis yrapatogus, nebrangus ir tinkamas dantq higienai palaikyti. Jo

trukumas yra tas, kad sis maistas ne toks skanus ir gana

sunkiai virskinamas.

. Pusiau ilapiame maiste !andens yra apie 35 procentai.

jo kaina yra larpind tarp sauso ir konservuoto maisto.

Pagrindinis tr[kumas yra tas, kad syk[ atidarius paketell

maistas negali biti laikomas ilgesni laiko tarp4

. Svieii4 mds4 reikia ruoiti padiam. Dauguma kadiu toklmaist4 labiausiai ir megsta, tadiau yra pavojus, kad toks

maistas bus nepakankamai gerai subalansuotas ir kate

gaus ne visq reikiamq maistiniq medZiagrl. Net irgeriausiame mdsos ar Zuvies gabale ndra kai kuriq svarbiq

elementg parryzdZiui, maZai kalcio. Retkariiais katei gemi

duoti Sviezios Zalios mesos, kepenq.

VENKITE:. Permaitinimo, nes kate gali nutrlkti.

. Maitinti katQ isskirtinai vienu ir tuo paiiu maistu.

. Duoti pieno suaugusiai katei, nes ji gali suviduriuoti.

. Sokolado, nes jis gali sukelti priepuolius.

. Sunu maisto. nes jis katems nelinka.

Konservuotas maistas

Sausas rnaistas

Svidias maistas

Vir!kinimo sisrema

VEMIMASTeigu kate retkaraiais vemia. palyzd2iui, syeika kate i5vemia plaukqrf kamuolj, nerimauti nera reikalo. Tadiau, jeigu jfrsq augintine vemianenustodama, nesvarbu, ar yra ar nera kokiq nors ligotumo poZymisakykim, apetito praradimas, depresija, mieguistumas, viduriavimas arviduriq uZkietejimas, veterinaras jq bltinai turi iStirti ir nustatyti vemimoprieZast[. Vemimas gali sukelti organizmo dehidratacij4 todel labai svarbu,kad kate gautq pakankamai slrysdiq.

SIMPTOMAI. ZjaukCiojimas.

'Silpnumas.. Akivaizdu, kad kate

kendia.

KAGALTTE JoS tR

PRIEZASTYS

. Prisi€dimas 2o1€s arba svetimkunig tokiq kaiptrintukas, guminiU Zaislq gabalq ar pakloto skiaudiq.. Nuodq nurijimas.. InkstL! nepakankamumas.. Paraz itai, ypad kimdles pas maZus kadiukus.

VETERINARAS?. 12-24 valandas neduokite katei esti, kad organizmas pats issivalytq. Tada po rrupurlbandykite pratinti katq prie labai nedideliq lengvo maisto kiekiq par.yzd2iur,kldikiams skirto viStienos maistelio. Jeigu vemimo priepuolis paaikartoja, kvieskiteveterinar4 Jeigu nurytas maistas nukeliauja ! Zamyn4 po truputi didinkite jo kieki.Prie lpnstos mirybos galima sugriZti per 3-5 dienas.

. Jeigu katd apsinuodijo, jai nedelsiant rcikalingasspecialus veterinarinis gydymas.

. Stebekite, kada ir kaip vdmimas prasideda ir \yksta,kad galetumete suteikti veterinarui nauding4infonnacij4

. Katei, kuri vemia del chroniSko inkstqnepakanl<amumo, gali prireikti veterinaro teikiamosskysiiq organizme atstatymo terapijos (Zr. 72 psl.)

PAPILDOMAS GYDYMAS

lBcYDyMAs vAtsrAZoLEMrsPo to kai 12-24 valandas kate negavomaisto ir vandens, pabandykite duoti jainedideli kieki metq arbatos. Jeigu kat6nebevemia, duokite jai truputi lengvomaisto-

El HoMEoPATTNTAT vAtsrAlArsenicum album 6ctinka igerzintoskrandzio nuraminimui. Duokite kasketurias valandas. Per dien4turetum6tesulaukti pagerejimo.Pulsati//a 6c tinka pykinimo ir vemimonuslopinimui, kai kate prisieda sotausriebaus maisto.

\ er iras l'laulll lianl oLral

PLAUKU KAMUOLIAIp laLrke karnuotiLl sttsifottnar inras katims 1 t a nornralus leiSkinvs. Jq dydis ir'

-f skaieius pliklauso rrLLo lates pJaukq ilgio. nuo to, kaip daZnai kate vra

ipratusi .,plaustis", nuo uetq laiko kai kate ieriasi. didesne galimvbe plaukq

kamuoliams susidar;'ti - taip pat ir nLro katds sveikatos b0kles bei hidmtacijos

Iygio. DaugLur.rq plaukq kamuoliq kates ilr'enria be jokiq problemq, taiiau

kaltais susilbrrr.ruoia labai dideli karnuoliai, kuric uZkem5a 2atn1'na.

NATURALI PREVENCIJA stMProMAl

. Kasclienis kates iuka\il1]as lcidzia atsikfal) ti iskfittNiu . Surra2eres aDetitas.plaukLl kas )paa aktualu ilgaplattkcms krtcrrr: , i"n",.ll, i*"". Slebekite, ar katc ne perda/nai ..pralLsiasi". ncs tai ziaukdlojimas.

gali buti susijg su stresu. TokiLl atvejLl pasisterlklte 'ViduriLl uzkietejirnas.

paialinti stlcsa- kelianiias priclastis (2r. 9:1 psl.)

. Sefkite katQ rraistu, kuriarne l ra daug l4stelienos, ! savo paganlnt4 maisl{papildomai pr iclekite kapotq 2aliq dar2o!iq al selenq, taip pat galite ierli iq gatavu,

daug LaStclienos tulinaiLl maistLl.

. Kasdien i kates maista- p|iddkite ridurius paleid2ianr LLjq: 5 ml (l albat. i.) triniq

clZior,intq slyvtl afba \, iell4 aituntada]i- arbat. i slid2iosios guobos

. KatO turetq daugiau mankitilltis Zaiskitc su ja atba veskiles uZ pasailo

pasiraikidioti.

KA GALITE JOS IR VETERINARAS?. JeigrL susilbtmavo didelis plaukq kamuolys. kartq per dien4

nraTdaug penkias dienas i. kates maistq Ldekite nedideli

iaukSleli s\ icslo.. \'eterinarui gali teklijtsq katQ operuoti, kad b[t{ galima

ii skrandiio paialinti plaukq kamuoli. taiiau taijau butrlpaskutine galiml'be. pasiulyla po nesekmingai panaudoit!

kitq priemoniq.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EI HOMEOPATINIAI VAISTAINux vomica karta s rekomenduolamas

plaukq kamuollLl Sstumlmul.

ZlGYDOMOJI DIETAPfidedar.i papildomai prie iprasto kates

maisto lqstelienos sumazins te kamuoiiq

susiformav mo galimybes. Sukapokile

arba sutarkuokite 2alE morkq ir gera

sumaisykite su konsetuLlotu n'ralstl-].

Geras rupaus maisto Sa tin s yra daiginta

liucerna. Ziupsneliios galite ideti Ikates maistq kasdien. Siosprlemones pagerins ir zarnyno

peristaltrkq.

Mrskinimo sistema

MAISTO ATSISAKYMAStra ates yra gana iSrankios valgytojos ir nera reikalo jaudintis, jeigu jllsqI\augintine kartais atsisako maisto. Tadiau , jeigu kate nedda daugiau kaipdvi dienas, kreipkites patarimo I veterinar4. Vir5kinamosios veiklostdkumas gali paskatinti kepenq lipidozg ar riebiqj4 kepenq liga (tu. 70 psl.),kuriai esant kepenq l4stelese akumuliuojasi riebalai. Ateityje nuo to dingstaapetitas ir liga isigaleja.

PRIEZASTYS

. Problema gali buti ir triuklmas. Stenkites patiekti maist4 tyliame kampelyje, kad kateturetq galimybe ramiai paesti.

. Katds daznai atsisako esti ivairesni maist4 toki kurio jos nepazista. Kai kuriq iS jUnet negalima pdversti pakeisti maisto ris!. Daugiausiaiproblemq iskyla, kai bandoma mityb4 Slapiu maistu(konservuotu) pakeisti t mityb4 sausu.

. Kate gali nustoti esti i5 baimes. Iprasta neningq kadiqapetito praradimo priezastis - griaustinis.

' Liga arjuntama gresme taip pat gali buti apetitopraradimo pdeiastimi.


SIMPTOMAI. Daugiau nei 2-3dienas kate visainesidomi maistu.

. Jiis galite pabandyti sukelti katei apetit4 Siek tiek paSildgjos maist4 Taip pat

.s.tenkites jAierti stipq kvap{turindiais produktais, par,yzd2iui, Zuvirni. p;bandykite

Svelniai ikalbeti katA pangauti maisto iS rankos. Sukilgs susidomejimas galisuzadinti apetita

. Vetednaras pabandys nustatyti uzslepta apetito stokos priezasti.

. Gali btti, kad prireiks jnsq katqhidratuoti, suleidZiant skysdiU po oda.

. Kaip paskutinq priemonE veterinara5gali panaudoti kates maitinimuiZamelQ, kad ji nors kiek gautqmaisto.

PAPI

ZlcYDoMoJt DrETAKartais kates apetitq gali stimuliuotivitamino Bj2 injekcijos. pagelbeti gati i.

karta per savaite visa gyvenima kateiduodamas medaus ir jogurto misinys,kaip ir '125 g :aliq kepenq.

EilGF|reLDOMAS GYDYMAS

KAEIU PERITONITASlnfekcin[ kae iq peritonit4 (pilvapleves uZdegimas) sukelia virusas, kuris

Iu2puola skandi ir paveikia kitus gretimus organus. Lig4pasunkina ir pati

kates organizmo imunine sistema, kuri pagreitina infekcijos vyslymqsi B[na

dvi infekcinio peritonito formos: sausoji ir Slapioji. Labiausiai Siai ligai

neatsparios kates nuo Se5iq menesiq iki dvejq metq amZiaus, tadiau susirgti

gali ir lyresnes. Infekcinis peritonitas daZniau puola grynaveisles kates irtas, kurios gyvena aplinkoje, kur daug kadiq. Nuo Sios ligos nera vaistq irgydymo, todel, pasirodZius jos poZymiams, faktiSkai kate pasmerkta mirti'


. Infekcinio peritonito virusas sklinda per seiles, 9!XTll.,l:^",nt"Slapim4 ir iimatas. Pirminis uZkrdtimai bina per bum4 ' Karscraumcas rr svono

ir nosi. Virusas Srvena Laiiq aplinJ'oje iki sepg niq PrclcurrrrdJ'

savaidiq, tadiau j! galima iSnaikinti chlorkalkdmis.

Inkubacinis Sios infekcijos laikotarpis labai ivairuoja. Nuo pirminio uZsiketimo iki

iSoriniq poimiq pasireiSkimo gali praeiti nuo keleto menesiq iki keleriu metq'

. 50 procentq kadiq uZsiketusiq infekciniu peritonitu, serga kadiq leukemija'

. UZhest4 katQ reikia izoliuoti, kadji neperduotq ligos kitiems gyMrnams.

KAGALI VETERINARAS?. Sios ligos atveju kraujo tyrimas yra nepatikimas Tiksli diagnoze gali bltinustato;a tik atlikus kepenq audinio biopsij4 tadiau gali pasireik5ti kitos ligos

poZymiai, pavyzdZiui, leukemijos.

. Nuo Sios ligos yra skiepai, vartojami per nosl tadiaujq efektyvumas neirodytas'

. Nuo Sios ligos efektyvaus gydymo ndra. Galima skatinti imunin€ sistemto tatiau

svarbiausia yra gera slauga, igalinanti su5velninti ligos simptomus ir palengvinanti

DUKle.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EI HOMEOPATINIAI VAISTAI16 savaiaiq katei galima duotihomeopatines vakcinos (zr. 10-11 psl.).

Mercuius sulphuicus 6c po vienq piliule

karte per diena 30 dienq suma:inaskysaiq spaudimq ikratines lasta irpalengvina kvePavim4Arsenicum album 6c, vaftoiamastokiomis padiomis dozemis, kaiP

nurodyta anks6iau, gali sumazintistresa ir nerima

El BAcHo ZrEDU vAtsrAl,,Gelbejimosi vaistai" gali sumazintikandias.

Bacho ,,Gelbejimosivaistai" parduodamigatavl.

Virikinimo sistema

NUTUKIMAST) vide5imt procentrl kaii{ yra nutukusios, tai reiSkia, kad jr; svoris yraI-., l5 procentq didesnis uZ nomalq. Tai rimtas negalavimas, sutrum-pinantis kates gyvenim4 ir sudarantis s4lygas i3sirystyti Sirdies ligai,

cukriniam diabetui, afidtui ir Slapimo takq ligoms.Normalus kadiq svoris slyruoja nuo 2,7 kg iki 8 kg,

priklausomai nuo pavelddjimo. Kates figurojeturi i5rySketi liemuo, o krltine turetq butiplatesne uZ pilvo sriti. Katems riebalaikaupiasi kirkSnyse, todel, jeigu katds figlraiSsip[tusi kaip obuolys, ji yra nutukusi.

Nuolatinis svorio tikrinimas - svarbi katesprieZilros dalis, nes svorio netekimas arbapriaugimas yra aiSkus rodiklis, kad kaZkas yra

negerai. Nera lengva katei padeti numestisvori. Jeigu jai nepatiks tai, kas patiekta,

ji susiras maisto kitur


. Svorio priaugimas.

. Ma:ejantis aktyvumas.

. Per daug maisto.

. Per maZai judejimo.

. Vir3kinimo sutrikimai.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?

. Pirmiausiai reikia patikrinti, ar nutukimas ndra kokios nors vidaus ligos rezultatas,pavyzd2iui, hipotiroidizmo, cukrinio diabeto, Sirdies ar kepenq ligos.. Galima parengti svodo numetimo diet4 Svarbiausia, kad mitybos pagrind4 sudarytqaukstos kolrybes baltymai ir l4steliena, bei nedidelis kiekis riebalu. Nusistatvkitemaksima lq I 5 procenrq sr orio numerimE ir ry mekires kares svorio d iagra mi.. PadaZninkite kates maitinimq skaidirl per dien4 iki Se5iq. Kuo daugiau kartU kategaus esti, tuo smarkiau jos vir3kinimo sistema bus stimuliuojama deginti kalorijas.. NeSerkite kates likudiais nuo stalo. Uzkandziai netufttU sudaryti daugiau kaip 5procentq viso maisto kiekio. Be to, jie turetll b[ti sveiki: Bparagq lazdeles, morkos,spraginti kukuruzai be druskos ar obuoliai.

Nutukimas

. Didesnis lastelienos kiekis maiste uZpildys skrandi ir leis katei pajusti sotum4

. Pabandykite priversti kat€ daugiaujudeti vedziokite jauz pasaitelio arba itlaukitei Zaidimus. KatZoles gali paskatinti katQ Zaidimams. Jiems skirkite po 10 minudiq du

kartus per dien4.

. Kai augintinds svoris pasidarys normalus, maitinkite ia gataw lengvu katdms

skirtu maistu ir nuolatos sverkite j4 astuonias savaites. Po to Sesis menesius kat€

sverkite kata per mdnesl o vdliau - keturis kartus per metus.

KAIP KATE SVERTIGal jums pasiseks priversti katQ uzlipti ant buitiniu svarstykli[ tadiau tai gali biti irnelmanoma. Paimkite kat€ ant rankq ir pasisverkite drauge suja. I5 bendro svorio

atimkite sav4jl ir Zinosite, kiek sveriajrisq augintine.

SVORIO PRIAUGIMAS IR STERILIZAVIMASKadiu sterilizavimas ar kastmvimas tud daug pdvalumq. KaGs atveju iSvengsite

nepageidaujamo prieauglio, o, jeigu turite katina jis nustos kautis su kitais katinaisir isvengs suZeidimq. Tadiau uZsl6pti hotmoniniai poLydiai

tures poveiki katds, nesvarbu kurios lyties jibuhL \irskinimo sistemai. irji gali butrlabiau linkusi i nutukim4 Greidiausiaijwns teks duoti jai maziau maisto,

-

PAPILDOMAS GYDYMAS

IEI GYDYMAS VAISTAZOLEMIS..-, '|GYDOMOJI

DIETAJeigu kates virikinimas yra suletej€s, VisiSkai isbraukite iS kates Eciono vaiSes

gali padetij0ros dumbliq milteliai. Berkite ir stenkites papildyti ji mazai kalorijqjq i kates maista po 5 ml (arbat. g.). turindiais produKais, tokiais kaip selenos

arba smulkiai kapotos ar trjntos morkos,' obuoliai.

EIHoMEOPATINIAI VAISTAIGraphites vartotinas, norint numesta

svori, nes skatina maistiniq medziagLt

isisavinima.

JUros dumbliai-

Virskinimo sistema

VIDURIAVIMASiduriavimas gali blti natiiralus organizmo bUdas atsikatytisvetimkuniais ar suvalgytomis nuodingomis medZiagomis. Vduriuojant

kates i5matos bus minkitos arba slrystos. Tadiau. kai viduriavimasnenormaliai daZnai kartojasi, viduriai yra labai laisvi ir tai trunka ilgiau nei24 valandas, auginting reikia parodyti veterinarui. Viduriavimas gali butikokio nors rimtesnio sutrikimo simptomas ir, nesiemus skubiq priemoniL1kates organizmas bus dehidratuotas.

PRIEZASTYS

. Bakterine ar virusine infekcija.

. Vidiniai pamzitai, par.yzdZiui, kirmeles, ypadkadiukams.

. Alergija maistui, paryzdZiui, pienui.

. Stresas, pasikeitusi dienotvarkd arba mityba.

. Viduriavimas gali buti rimtos ligos simptomas, ypad kepenq kasos arba ligos,susijusios su imunine sistema, sakykim, infekcinis kadiq peritonitas (Zr. 31 psl.).Taip gali iSsi\ystiti chroniSkas viduriavimas, nuo kurio kadiukai sali mifii.

GYDYMAS NAMUOSE. Esant paprastam viduriavimui, maitinkite katQ keturis kartus per dien4 nedideliaisSvelnaus, neriebaus ir lengvai virikinamo maisto kiekiais. Vartokite lies4baltyminimaist4 par.yzdZiui, paukstien4 drienq ar Zuvi. Isbandykite toki4diet4:

I dier\a:. 12-24 yalalr,das neduokite esti, tadiau skysdiai katei turctU buti laisvaiprieinami. kad jos neislikrq dehidraracija.II diena: pradekite duoti nedidelius kiekius Svelnaus maisto - viStienos sultinio arpertrinto kldikirl maistelio i5 vistienoslll diena: duokite katei darzoviq -jose esanti l4steliena sugers skyst[ iS iimat[ ir leis

joms susiformuoti.IV diena: i5 grldiniq kultlrll duokitekatei viftq baltll ryZiq.V diena: virlus baltus ryZius pakeiskiteviftais rudais ryZiais.VI diena: pradakite duoti po truputimaisto produkq i5 iprasto katesraciono. Tris dienas kiekvienomaitinimo metu pridekite poketvirtadali iprasto maisto.

Norini patikrinti, ar skrandyje nera svetimkiniq,gali tekti atlikti renigenogram4

SIMPTOMAI

. Laisvi viduriai.

' lisipotes pilvas.

' Pilvo skausmai.


. Veterinaras nores gauti visa informaciia apie jilsq kates negalavim4 bei atliks

medicininQ apziiir4

. Ty|ilnams reikes paimti kates ismatrl iSjq galima nusprQsti, ar kate turikirmeliq. Kadiukams tai ypad budinga.

. Dehidratuotai katei gali reiketi atstatyti organizme skysiius. Tai galima padaryti

poodiniu ar intraveniniu bldu.

. Veterinaras taip pat gali pain.rti kaujo mdgini, kad bltl! galima i3tirti' ar kaG

neserga kokia nors vidaus liga arba bakterine ar virusine infekcija

. Jeigujls arba vetefinaras itariate, kad viduriavin.r4 katei sukelia koks nors

prarytas svetimkiil]is, katei gali buti atliktarentgenogfama arba ultragarsini" lyfinra'. SiLl

f'rimll metu gali buti pastebeti ir augliai.

Po viduriavlmo pfiepuolo kates

organizmas greiaiausia bus

dehidraluoias, todel pasiriplnkite,

kad ji gautq pakankama vandens.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EI HoMEOPATINIAI VAISTAINatium muiaticum 6x arbaPodophy um 6c po vien4 piliule kas

keturias valandas ii eilds.

EIGYDYMAS vArsrAZoLEMtsSlidziosios guobos milteliai puikiai tinkaviduriavimui gydyti. lberkite 5 ml

(1 arbat. 5.) milteliq i 250 ml Salto

vandens, pakaitinkite iki u:virs, tada apie

3 minutes letai pavirkite. Leiskite atvesti

ir duokite katei po 2.5-5 ml (nuo pusds iki

vieno valgomojo Saukito) kas

4 valandas.

ZGYDYMAS DIETAJeigu pavyktq katei isirllyti, natilralusjogurtas su gyvomis bakterijomis tikraipadetq, esant vidu avimui.

Nat[]ralus Jogurtas sugyvomis baklerijomis.

VirSkinimo sistema

VIDTJ RIIJ IJ ZKIETEJ IMAS\ /iduri{ uzkietejimas - tai nesugebejimas issitustinti arba nereguliarusY tustinimasis, lydimas tusdio stenejimo ir nepatogumo jausmo. Tokie

palys simptomai yra ir esant apatines virskinamojo trakto dalies susirgimui,kuris yra daug rimtesnis. Kaip ir esant viduriq uZkietejimui, kate nuolatoslips i deZutA ir stanginsis. Reikia patikrinti deZutg, ar ten nera Slapimopedsakq nes 5i liga gali b0ti mirtina (Zr. 74 psl.).

PRIEZASTYS

. L4stelienos triikumas mityboje.

. Dehidratacla gali sukelti viduriq uZkietejim4 nes i5 storosios Zarnos vanduo velabsorbuojamas, tod€l ismatq masei yra sunkiau judeti.

. Kai kate eda tai, ko neturetu parTzdziui, pakloto skiautes ar yiln4

. Mduriq uZkietdjimas gali istikti ir tada, kai Zamyne istringa koks nors svetimkiinis,paprastai tai bDna kaulas. Ypad pavojinga katei nurli vistienos kaulq.

. Zamyne gali uZsilaikyti plaukq kamuoliai ir sukelti vidudU uZkietejim4

. Viduriq uZkietejimas gali biti ir susirgimopozymis, tokio kaip inkstq liga, auglys,prieanaliniq liaukU uZsikimiimas arba dubenskaulq lilZimai.

. Mankstinimosi stoka ir nutukimas taip patgali bnri vidLriq uzkietejimo priezaslimi.

SIMPTOMAI

. Stanginimasis.

. NesugebejimasiSsituStinti.

t


. Jus galite padidinti kates maiste l4stelienos kiekl duodamijai daugiau SvieZiq

darZoviq. Ir veliau stenkites, kad per 10 procentq kates maisto sudarytq l4steliena. Iracion4 itraukite Zali4 mesq kuri yra naturali vidurius paleidZianiioji priemone

Duokite augintinei daugiau skysdill. Tai gali buti vanduo, valgomqjqjurq moliusktlarba vaisiq sultys arba, iiuo atveju, truputis pieno.

. Jeigu iSmatos sausos, nedidelis SaukStelis selenu imaiSytas i ddal4 du kartus per

dien4 padds sudrekinti ismatas.

. Stenkites, kad i5matq deZute butq visada ivari irjos turinys butU laiku pakeistas

Kate neis ij4 adikti savo gamtiniq reikalq jeigu ten bus kokiq nors ankstesniotustinimosi Zymiq.

. Stenkites, kad kate daugiaumankitintqsi per Zaidimus arvaiksdiotrl. Nuolatos SukuokitekaGs kailL ypad jeigu ji ilgaplauke.Plaukq perteklius iSmatose galisukelti viduriq uZkietejim4

. Vetednaras, susipazinQs su

negalavimo istorij a, atliksmedicininQ kates apziur4 ir iSmatrt

tyfim4. Cali bnti atliktas ir kraujotydmas, kad butq galimaissiaiskinti, ar kate neserga inkstr!nepakankarnullu.

. Katei gali b[ti reikalinga rehidratacija, sunkiais atvejais i4 atliks vetefinaras.

. Atlikus rentgeno tyrim4 galima nustatyti, ar ndra luZimq ir augliq Rentgenograma

taip pat gali parodyti Zamyne esaniius svetimklnius.

PAPILDOMAS GYDYMAS

El GYDYMAS vArsrAzoLEMtsAlyvuogiq aliejus gali pagerinti Zarnyno

peristaltik4 Dviejq Serimq pef dienametu apslakstykite katds edala 5 ml

(1 arbat. d.) aliejaus irjos b0kle pageres.

Cesnakas taip pat yra gera viduriLl

uzkietdjimo profilaktikos p emone, irdauguma kadiqjieda su malonumu.

Kasdien smulkiai sukapokite puse

skilteles ir imaisykite iipEsta katds

edala.

EI HOMEOPATI N IAI VAISTAIEsant sunkiam viduriq u:kietejimui, gali

pagelbdti Sepia 30c. Sis vaistas

gaminamas i5 diiovintos sepijos

ra6alinds liaukos. Gydymui gali bnti

vartojama ir viena doz6.

. Labiausiai paplitg maistiniai alergenai yra Sie:jautiena, pieno produktai G)ienas, suds), kiauSiniai,Zuvis, vistiena, grldai (kviediai, kukurlzai), tofu ir netlengvi uzkand2iai ar paskaninri viLaminai.

KAGALITE JUS?

Eliminuojanti dieta - vienintelis patikimas bldasalergenui nustatyti.

. Pradekite nuo katei visi5kai naujo maisto. Par.yzdZiui,jeigu katd niekada nera valgiusi drienos, pradekite nuokldikiq maistelio, pagaminto i5 erienos arba nuopertrintl! erienos gabaleliq. Eriena Serkite kat€ apie 12savaidiq.

Virskinimo sistema

ALERGIJA MAISTUI,r\ lergija maistui tai nenormali organizmo reakci.ja i tam tikrq sudetinQ

-f-l.maisto med2iag4 labai daznai tai b[na baltymai. Manoma, kad aprevien4 treddali alerginiq reakcijq katems sukelia pieno produktai, sakykim,karves pienas, kurio suaugusiai katei retai ir reikia. Labai svarbu nustatyti,kokia gi pagrindind alergij4 sukelianti prieZastis ir pa5alinti t4produkt4 iS

kates raciono. Alergija maistui gali trukti vis4 gyvenim4 iq nesiimant jokiqpriemonit5 gyvhnui yra tikrai kankinanti.

PRIEZASTISSIMPTOMAI

. Slapimo poslesinfekcijos, pavyzdZiui,cistitas.

. Virskinimo sutrikimai,vdmimas arbaviduriavimas.

. Nedideli Saiai,atsiradQ nuo niezejimoir kasymosi,atrodantys kaipalergta blusoms.

. Kas 5-7 dienas priddkite po vien4 maisto ingredient4kurio kald gaudavo iki dietos laikymosi ir taip darykiteiki tol, kol iSaiSkes alergijos sukelejas. B[tinaiuzsirasindkite, kuo ir kada ser€te katQ, tada tikraiZinosite, koks maisto produldas jnsrl augintineinetinka.

. Visada vatokite distiliuot4 arba virint4vandeni iS diaupo tik atialdykite jL

. Galite isbandyti Zalios mdsos diet4 nespaprastai alergij4 sukelia pagaminra mesa.

. Jeigujau nu$atete alergen4 bukite atidls pirkdami katei gatav4maistq-pasitikrinkite etiketeje, ar maiste nera alergij4 sukelianiio ingrediento.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIGYDYMASVAISTAZOLEMIS kaipantihistaminjnispreparatas,Vitaminas C tabletdmis gali paddti sumaztnantis organizmo reakcijq iigkenteti niezejim4 nes, vartojamas alergena Duokite katei po 50 mg nedideldmis dozemis, sis vitaminas veikia daugiau keturiq kartq per dien4

ODAIRKAILISOda yra didiiausias kuno organas, apsaugantisnuo ialiio, saulds nudegimqir infekciios. Oda

ir kailis yra geras katds sveikatos buklds

indikatorius. Jeigu odos ar kailio bukle nekokia,

vadinasi organizrne ne viskas gerai. Gali buti,kad negalavimas lqtla ii pirminds odos

pro blemo s (pavyzdiiui, blustl isivei simo) arbajis yra antrinis ir ji sukelia kur kas rimtesndprieZastis, pavyzdiiui, hipotiroidizmas. Dulsvaskailis. pleiskanota oda arba nuo kailiosklindantis nemalonuskvapas - tai ienklai katds

ieimininkui. kad metas

susirupinti. Daugumakaiiq savo kaili priiiilripaiios, taiiau, jeigu iuss av o auginting nuo I at o s

Sukuosite patys,turdsite galimybgpastubefi bet koki odos

ar kailio pasikeitimq.

Oda ir kailis

GERA KAILIO PRIEZIURA/'-\ era kailio prieZitua duoda daug naudos kates sveikatai: sumaZina\J tikimybq susidaryti kailiq karnuoliams ir susivelusio kailio plotams,pa5alina atmirusi4 odq ir trukdo veistis blusoms. Paprastai katems patinka,kaijas Sukuoja ir tai gera galimybe rySiams su augintine sutviftinti. Bejusqpagalbos ilgaplaukems katems labai greit susivels kailis, ir jos padiosnebesusitvarkys. Jeigu kate nustoja,,praustis,., reikia susiripinti.

PATARIMAI

Specialus glodinamasis Sepetys suretais metaliniais daniukais ypadlinka trumpaplaukiLl kadiq iSkritusitlplaukq pa!alinjmu .

. Naudokite tinkamus irantius.Prad€kite nuo Sukavimopriesblusinemis Sukomis, po toSukuokite vidutinio minkstumoSepediu arba metaliniu Sepediu suretais neastdais dantimis.

. Jeigu kate Sukavimui pasiduodanenoromis, iSbandykite specialiApiritinq, kurios vidinis pavirSiuspadengtas plonais plastikiniaisar guminiais dantukais. Katemanys, kad j[s papmsdiausiaiglamonejatej4

. Kaip daznai reikia katQ Sukuotipriklauso nuo jos kailio ilgio irgyvenimo bldo - kur daugiausiaiji praleidZia laiko, lauke arnamuose.

PrieSblusines6ukos.

Sepetys su nailoniniaisSeria s.

cera kailio

. Kadiq kailis blna ilgas arba trumpas, viengubas ar su poplautiu. Trumpaplaukeskates paprastai uztenka issukuoti kartaper menesi. Naudokite Sepeti su rctaismetaliniais dantukais ir iukuokite pagal plauk4.

. Kadiu su garbanotais plaukais (Amerikos Siurkidiaplauke Devon tr Cornish Rex) Sr*"uoliSukomis ar Sepodiu nereiki4 taiiau jas reikia kart4 per menesi ismaud)'ti.

. Ilgaplaukems katems reikia kasdiends prieZiuos. Kad kailis blizgetq ir pasi3alintukuo daugiau iSkritusiq plaukq Sukuokite jl ivairiomis kryptimis. PradZioje Sukuokiteplaukus atgal, kad kailis pasikettB tada sukuokite juos i aukstl. Sukuodami tokiubiidu galesite paialinti iSkritusius plaukus i5 sunkiai pasiekiamos pavilnds. ToksSukavimas nem taip aldualus trumpaplaukems katems.

. Kailio priezifrcs proceduas baikite tankiomis plonadantemis prieSblusinemis

Sukomis.

Reiadantds aukosgeriausiai iinka ilgaplaukiqkaaiq susiv6lusiq plaukq iS

kailio pasalinimui, nes jLl

plaukai patys nenukrenta.

MAUDYMAS. Visk4 pasiruoSkite i5 anl$to, taip pat ir vandeni rnaudymui, kuris turi bfti apySiltis.

Ant vonios dugno patieskite gumini kilirneli ar didel[ ranksluostl kad kate neslysttt.

. Jeiguj[sq kate nervinga, ddvdkite drabuZi ilgomis rankov€mis, apsijuoskiteneperilampam4 prijuostQ ir uzsimaukite gumines pirltines, kad nesuslaptumete irapsisaugotumete nuo ikandimq ar idreskimq

. Pirmiausiai nukirpkite susivelusius plaukus, nes tai padaryti yra lengviau kol kailissausas ir apkarpykite katei nagus. Ausis uZkimdkite vatos gumuleliais.

. Kad biitq lengviar.:, uzdekite katei pasaitel! ir pdriskite prie diaupo. Jeigu [manoma,neSlapindami galvos, ivelniai sudrdkinkite kates kaill UZpilkite specialaus Samp[no.

. Atidziai nuskalaukite Sampuna tada sulyniokite katQ i mnksluost! ir sausai

nuiluostykite. Jeigujusu kate nesibaido triukimo, kail! baikite sausinti dZiovintuvu,

frungg silpniausi4 veikimo padal4 kad netydia nenudegintumete karidiu. I lauk4kates neleiskite iki kailis visiSkai iSdZius.

Oda ir kailis

NIEZEJIMASTZ aaais pasitaikantis nieiejimas. priverdianris karg intensyviai kasyr is.

A,n.t reiq sukelti nerimo. Taiiau, jeigu jidq augintine vis kasosi t4 pae iakuno vietq, reikia nustatyti nieZejimq sukeliandi4 prieZasti kad galima bntqimtis reikiamq priemoniq kol nepadaryta per daug Zalos.

SIMPTOMAI

. Nuolatinis kokios norsk[no vietoskramsnojimas irkasymasis.

. Plaukq i5slinkimas.

. Raudoni gumbaj arspuogai.

. Paraudusi, demdta,atsisluoksniavusi oda.

PRIEZASTYS. Alergines reakcijos i Ziedadulkes, dulkes ar blusos.. Antrind bakterine infekcija, iSsir.ysdiusi po, sakykim,tokios pirmines prieZasties kaip blusos.. Grybeliq arba apvaliqjq kirmeliq lsiveisimas.. Sausa oda.. VabzdZio igelimas.. UZsikrdtimas parazitais, tokiais kaip €rkes arbauteles.

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Galite katQ maudyti antialerginiu Samplnu arba susblenomis (Zr. ,,Riebaliniq liaukq hiperplazija" 56 psl.).

. D€kinkite kates od4 skysdiu: 5 ml (1 arbat. S.) kDdikiams skifto mineralinioaliejaus ilaSinkite i 5 I vandens. Vartokite j[ kailio nuskalavimui po maudymoSampunu arba purkstuku uzpurkskite Sio skysdio daug kartq per savaitQ ir leiskiteiam nat[raliai iidzinti.

. Maisto papildai: nuo riebiqjqrugsdiU papildll nustos niezetiir blizges kailis. Gerasnaturalus riebiqjq rlgSdiqSaltinis yra Zuvis, vakarinesraktaZolds, agurklds ardarZinio dygmino aliejai.Taip pat duokite kateiantioksidant[ tokiq kaipvitaminai A ir E.

. Veterinaras nustarys uzsleptqnieZejim4 sukeliandi4 prieZastigalbut i3tyres odos nuograndaspo mikroskopu.

. Gydymui gali bilti paskirtisteroidai, antihistaminai,priesgrrybeliniai vaistaiar dietin€ mityba.

Jeigu kate nuolatos draskoausis, gall b[ti, kad jq kamuojaausyse besivelsiandios erk6s(Zr. 17 psl.).

,"

dPAPILDOMAS GYDYMAS

EIGYDYMAS VAISTAZOLEMISJeigu pakenkta tik viena kuno vieta,nukipkite trukdandius plaukus irpraplaukite t4 vietq Paprastu, nemedicininiu muilu. Kelioms minutems antiserzintos vietos u:dekite vdsiq arbalospakeliq- arbatoje esanti tanino rugStis

pagreitins gijimo procesA Alijosiausgelis, uZteptas ant pakenktos odos,

suteiks palengvdjim4 TaiP Patsuerzinima gali nuraminti geltonosios

rugStynes, dilgeles, lipikai ar medetkos.

I katds, ken6ianaios nuo alergijos delblusos ikandimo, raciona itraukitedesnak4 kuris veiks kaip profilaktikospriemone. Galima duoti Svie:ia desnakq(smulkiai sukapote ar sutrintq) arbakapsules.

EI HOMEOPATINIAI VAISTAIGraphifes 6x rekomenduojamas tuoatveju, kai pakenktose vietose susidaroopos ir oda Slapiuoja. Sio vaistooaorastai duodama kas 4 valandas, ob[kle pagereti turetq per 24 valandas.Jeigu tai nepadds, gali btiti skirta kitokitlvaistq.

Rhus taxicodendron 6x reiketq vartotilygiai taip pat, tadiau ilgiausiai 5 dienas.Jeigu simptomai isnyks anksdiau,nutraukite vaisto vartojim4 Sie vaistailabiau tinka tuo atveju, ka' odaparaudusi, bet nepazeista ir nerastipraus suerzinimo.

Esani stipresniam nieiejimui geriau

tiks Arcenicum album 30c (arseno

tdoksidas).

Oda ir kailis

3 kffi#,:*H'n*:::i"'H: x:#,*.., ffilaiko blusos praleidZia kates aplinkoje ir ant jos uZ5oka tik tuomet, kai noripasimaitinti, o po to vel nu5oka. Tadiau jas aptikti galite naudodamispecialias tankias prieSblusines Sukas. patupdykite kat€ ant balto audinio arlapo popieriaus. Juodi ta5keliai, kuriuos iisukuojate yra blusrl iSmatos.

KAGALITE JUS IR VETERINAMS?SIMPTOMAI. Kasymasis, ypad kaklo

ir galvos srityje.. Juodi taskeliai ant

kailio.

. Maudykite katg iampfinais, kuriq sudetyje yraakq vaus ingredienro. pav5 zd?iui. pirerrino. SimedZiaga natiraliai atbaido blusas.

. Blusas reikia i3naikinti visame name ir nuo iureikia gydyti visus naminius gyvinus vienumetu. kitaip blusor landzios Litus gyr Lrnus irZmones kojq apaiioje pastebdsiteraudonus gumbelius. Apsaugai geriausiai

kart4 per metus namuose panaudoti boraksomiltelius - isba$tyti jL1 ant kilimq ir baldqapmu5al[ o po to iSsiurbti. Nepamirskitenedelsdami iSheSti siurblio maiSeli I Siukilitlkonteineri.

. Pudros, purSkikliai ir Samplnai yra tradicinesapsaugos nuo blusq priemones, tadiau labai svarbu

juos naudoti tiksliai pagal instrukcijas, Kaqnepakenlllumete kates sveikatai. Antkakliai nuo

blusq laikomi neefektyviais ir gali sukelti odosalergij+

PAPILDOMAS GYDYMAS

. Ti esmes su blusomis galiLe susidoroti ir be !eterinaro Dap.albos. tae'au dalinsekticidq galima isigyti tik su rcceptu. Sios priernones'stibdo blur,l gyulnl-ociklo vystym4si ir sutrukdo iS kiauiineliq idsirystyti jaunikliams. Sie iniekticidai yrauZpurSkiami ant kates maisto arba suleidZiami katei.

EIGYDYMAS VAISTAZOLEMISGalima pasigaminti dezinfekuojanti skystinuo blusq:5 ml (1 arbat.5.) sauso arba15 ml (1 valg. 5.) Sviezio fozmarinosuberti i 600 ml verdan6io vandens.10 minuaiq pavirinti, tada nukosti ir priei

naudojant atvesinti. Kiemo aplinkojegalima panaudoti natoralias priemonesnuo blusq- nematodus - mikroskopiniodydZio kirmdles, kurios minta parazitais.

ALERGIJA BLUSOS IKANDIMUIT) Iusa praduria katds od4 suleidZia seiliq ir tada diulpia. Kai kurios kates

.Eigati blri alergilkos odoje likusioms seilems ir toje vieLoje gali

pasirodyti suerzinimo Zenklai. Alergija daZniau i5sirysto toms katems,

kurias nuolatos puola blusos, todel svarbiausias dalykas yra jas naikinti. Taip

sumaZinsite rizik4 alergijai i5sivysq.ti ir i3vengsite tolimesniq odos

problemg susijusiq su alergija.

SIMPTOMAI

' PlaukL{ isslinkimas.. Antrin6 bakterine

infekcija.. Stiprus suerzinimas.. KUne gali atsirasti

nedideliq patinim+

PRIEZASTIS

. Dematitui (odos uZdegimui - po kailiu esandiomsdemems) gydyti pradZioje gali blti skiriami

trumpalaikio poveikio kortikosteroidai, kurie leistq sumaZinti stipdus suerzinimopojudius.

. Kadangi blusos siurbia krauito veterinaras gali rekomenduoti katei, ypai jaunai,

pavafloti B vitamino ir geleZies, kad neiSsivystytU maZakaujyste Geras 5iq

medZiagq Saltinis alaus mields irjas paprasta imaisyti | €da14

. Pasinaudoiq blusq veisimosi kontrolds metodu, ilgam apsaugosite savo kate irnamus nuo blusq.

PAPILDOMAS GYDYMAS

. Jeigu jusu kate pasidare jautri blusq seilems, net

vienintele blusa antjos klno gali sukelti stipri4alergin€ reakcija


gumuleliais Svelniai drekinkite iiuoskysdiu kates odA

EIGYDYMAS VAISTAZOLEMISPakenktq viete plaukite atskiestomiscitrinLl sultimis. Tai pades ja nuraminti irsumaZins antrines bakterinds infekcijos

isimetimo rizik4 Nuplaukite citrin4ir supjaustykite griezineliais,kuriuos sudekite i600 mlSilto vandens. Palikitenakdiai prisjtraukti, tadanukoskite, kad neliktqjokilt cikinos daleli+ Vatos

Acacia grcggi bei kiaulpienes yraoeros natiralios suerzinimo

malSinimo priemones.Sumaisykite po 5 laSus SiLl

ingredientq ir duokite kateisu maistu arba vandeniupo J rasus Ka[a per orenE14 dienq i5 eiles.

Citrina yra ne t'k geraprie6uZdegimine priemone, betir veikia kaip anlihistaminas.

Oda ir kail;s

ERKESJ-laugiausiai erkes plinta vietovese, kuriose vystomas Zemes iikis. lprastal-./erliq 6rr.ina arls ir gahijai. Siq parazirq gyvenimo ciklas 1rasudetingas. 15 kiau5in€liq iSsirita lervos, kurios antroje gyvenimo ciklovystymosi stadijoje vadinamos nimfomis, ir prisitvifiina priegalvijrl klno. Po to jos palieka savo Seiminink4 (galvij{ irtoliau brgsta bei laukia progos pereiti ant kito gyvuno,sakykim, ant jisq kates. Sykljau erke, kuri yra ne k4didesne uZ smeigtuko galvutg, sugebejo prikibti prie katesknno, ji ims siurbti krauj4 Siurbdama erke vis pampsta,dideja ir gali uZaugti iki nedidelio nago dydZio. Tada j4Iengviausia aptikti, ypad katQ glostant ar Sukuojant.

ffiErke

SIMPTOMAI

. Prie odos prisitvidinusierkd pradzioje jumsgali atrodyti kaip karpaar koks auglys. lstyreatidZiau sugebesite

iziilreti erk6s kojas irgalv4 Erkiq spalva

ivairuoja, priklausomainuo riisies.

. Kate draskys tq viet4kur isisiurbusi erk6.

. Gali issivystyti irant nes bakterinesinfekcijos.

. Erkes gali perduotikatei parazitus.

KA GA-LlrE JUS_?. Net jeijums kils pagunda iltraukti erkf ilili;it"to, nes tik nuplesite jos kun4 o galva liks ir gali sukeltiinf'ekcij4 Galite isigyti specialaus purSkiklio, kudspriverdia erkQ atsikabinti, tadiau paprasdiausias biidasyra uzlasinti ant erk€s aliejaus ar uztepti vazelino. Taipji negaus oro, ims dusti ir labai greitai pati atsikabins.Taip pat galite ant erkds tepteleti spirito irji Zus.

. Jeigu katg apniko ne viena erke, gali tekti panaudotipramonini insekticide Veterinaras padds jums i5sirinktitinkamiausiq priemong.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIGYDYMAS VAISTAZoLEMISTeptelekite erkes prisisiurbimo vietemedetkq kremu -:aizdeld greidiauuZgis ir sumazinsite infekcijosatsiradiqro galimybe. priklauso astriniq

Seimos gendiai.

Erkes/Utales

UTELEST Tteli{ b0na dviejq r[Siq: vienos kandZiojasi, o kitos minta, diulpdamos

\J krauj4. Kates puola besikandZiojandios uteles. Jeigu kate iSsekusi,

uteles net gali jai sukelti maZakraujystQ. Ant sveikq naminiq kadiqjqrandama retai. Ryikioje Sviesoje uteles galima pamatyti plika akimi. Dar

lengviau pamatyti plonus baltus siulelius, prisitviftinusius prie plaukq tai

uteliq kiauiineliai. Uteles gyvlnus apninka daZniausiai Saltais Ziemos

menesiais ir neuZkredia namq.

SIMPTOMAI

. Suerzinimas irnieidjimas.

. Siurkstus, pakenktaskailis.

. Bloga sveikatos bukle,ypad kaeiuk+

. Galima mazakraujyste.

PRIEZASTYS


. Sukuodami katq naikinate h uteles, nes, atskiftos nuo kates, ios greitai z[va.

. Gydymas yra toks pats, kaip ir isiveisus blusoms (zr. 44 psl.). Dauguma priemoni[uZmuiandiq blusas, pribaigs ir uteles. Ma7daug po dviejq savaidiq insekticid{ reikiapanaudoti pakafiotinai, kad iSnaikintumete per t4laikA iS kiausindliq iSsiritustas

naujas uteles.

. Kar14 per savaitQ (tris savaites) katQ maudykite specialiais Sampunais. Putas

palaikykite apie 10 minudi[ tada nuska]aukite.

. Vetednaras gali rekomenduoti pavaftoti antihistaminq kad sumazetu niezejimas a$apatarti itraukti i kates mifybos racion4 B grupes vitaminq ir geleZies paryzdiiui,duoti katei alaus mieliq ar Zaliq kepenq kad neiSsirastytq anemija

PAPILDOMAS GYDYMAS

EI GYDYMAS VAISTAZOLEMIS

Samp[nai, pagaminti i5 citrusiniLtvaisiL.t, turindiq nat0raliq antisekticidi-niLl savybirt, gerai veikia pries uteles.

Z|DIETINIS GYDYMASKadiukams ypa6 rekomenduotinas

. Utdles daZniausiai isiveisia ten, kur vienoje vietojebuna daug kadiq. Jeigu katQ pasiemete iS globos namLL ar

buvote palikp j4 kur priZiurimos kates, atidZiaipatikrinkite jos od4ir kaiJi.

. Utelems ypad neatsparus kadiukai, iuo labiau, kai iqmityba yra p"sta arjie nusilpq. Jeigu nors vienas kadiukas

i3 vados turi utelilt geidiausiai infestuoti ir visi likusieji.

tonizuojantis preparatas - alausmieles, kuriose gausu vitamino B.Jis pades Lveikti mazakraujyste,atsiradusia del uteliq ar kitq parazitLt '

isiveisimo.Galite kates maiste papildyti pro-

duktais, kuriuose gausu vitamino B,pavyzdziui, kepenimis ir kiausiniais.

Oda ir kailis

NIEZAIikroskopinio dydZio nieZines erkes sukelia lig4 Katds daZniausiaiuZsikredia sarkoptiniq nieZq forma. Erkes isirausia I od4 ir padeda ten

kiaudinelius. Taip kyla infekcija, kuri labai lengvai i5plinta ir kuriospoZymiai tampa akivaizdfrs per laikotarpl, trunkanti nuo dviejq savaidiq ikidviejq mdnesiq nuo pirmojo kates uZsikretimo. Erkes tarp kadiq (ir Sunq)plinta arba tiesioginio kontakto metu, arba netiesiogiai peruZkrestus prieZiiros [rankius. Zmones taip pat gali jomisuzsikesti ir susirgti nieZais. Tokiu atveju, norint i5naikintiSiuos parazitus, turi gydytis visi Seimos nariai. Kita nieZiniqerkiU rl5is sukelia demodekozE, kuri katems pasirei5kia tuo,kad erkds isiverZia i plaukq folikulus, o kartais i prakaitoliaukas. Sias erkes paprastai perduoda mama savo kadiukams,o jU sukelti simptomai pasireiSkia velesniame gyvenime.

PRIEZASTISSIMPTOMAI

Sarkoptiniai nidai. Paprastai pirmiausiai

nukendia ausLlgaliukai.

. Oda tampa sausa irSiurkSti.

. Apkresq plotq labainieZi.

Demodekoze. Plaukr{ iskitimas.. Pakenktas plotas

dideja.. Oda gali biti suerzinta,

paraudusi, su pUiqprisirinkusiaistaikeliais.

. UZsikrdtimas erkemis.

KA GALI VETERINARAS?. Veterinaras po mikroskopu iStirs odos pavyzdZius iridentifikuos erkes. No nt iSaiskinti, ar kate uzsikretusisarkoptine erke, gali prireikti odos nuogandq iS

pakenktq plotll. Demodekozq sukeliandiq erkiq galimapamatyti iispaudus folikulus.

. Sarkoptinius niezus yra lengviau isgrdyti neidemodekozQ. Esant sarkoptiniams nieZams, reikiapirmiausiai susegti virs pakentto ploto esandius katesplaukus, tada specialiu Samplnu praplauti od4 ir tiktuomet tepti vaistais. Toki gydym4 reikes kartoti kelet4savaidiq kad erkds visai iinyktU. Jeigu jusq kate serga

sarkoptiniais nie2ais. nepamirSkiLe prieSSukuodami, maudydami ar gydydami j4uZsimauti guminiq pirltinirl. Perspekitevaikus, kad butinai gerai nusiplautqrankas, jeigu liete kat€.

. Demodekoze, jeigu ji yra lokalizuota,kanais saraime praeina. taciau da2niausiai

erkes greitai isplinta po vis4kates kun4. Todellabai srarbus antrsryras diagnozavimas irgydymas, nes pakenktose vietose gali pradetidaugintis bakterijos, sukeldamos net gyvybeipavojing4 infekcij4 kuri4 reikia gydytiantibiotikais.

49

.\ Infekcija gali plisti ir\\ oer karlro orieziil-L\ 'ro" p emones.

[sp6jimasNepamirSkite nuolatosgerai isskalbti arbapakeisti kat6s guoli,kad ji neuzsikrestLlnieZais pakaftotinai.

Jeigu auginatene vienE kate ar- suni, isiveisus

lY pas kurinorsI I augrntni nrezF

nems erkems,butinai patikrin-

. kite, ar Sios ligos

Tokiu atveju vertapasikonsultuoti suveteinaru.

. Naudinga paskatinti kates imunin€ sistemq ncs tai padidina galimybq nuo

infestacijos iSgyti savaime. Vartokite maisto papildus. lpai cinko ir vitamiiLl C irE. Nors iiq elemcntri deriniq 1ra daugclio preparatq sudery:ie, gcriau bus' .jeigu 1q

duosite katci alskilai. Veterinaras palars junrs, kokiomis dozernis juos rcikia

vaftoti. ii dalies priklausomai nuo jusLl katds dldiio. Taip pat gali btlti

fekorncnduola duoti katei riebiqiq rngiiiq papildq

PAPILDOMAS GYDYMAS

ElHOMEOPATINIAI VAISTAISu/phrr 6x galima vartoti kasd en visarndnesl. Nykstani llgos simptomams,va stq relkes vartotl reaiaLl.

EIGYDYMAS VAISTAZOLEMISApraminkite pakenktas vietas, kasdienpraplaudami las citrinLl suldlLl tirpalu(Zr 45 psl.). Taip lSnaikinsite lr daii erkiLl.

Esant demodekozei, levandL{ alLejus,

atskiestas migdolLl aliejumi santykiu 1i10gali paskatinti naujq plaukL{ auglmA.Tepkite jo kasdien ant odos iki prades

dygti naLrji plaukai.Echinace a ang6tifolia (rausvaZiede

e2iuole) vartotina,gydant sarkoptinlusniezus. Pakenktas vietaspatepkite rekomenduotu Sios

tinktIros tirpalu.

Echinacea angustfalia(rausvaZiede e2iuale)

Oda ir kaiiis

TRICHOFILIJArichofilija - tai grybeline infekcija. Nuo gyvfinqji gali persiduoriZmon6ms, ir pimieji Sios ligos poZymiai gali iSrySketi ne katei, bet jums

arba kuriam nors kitam jusq Seimos nariui. Zmonems, uZsikretusiemstrichofi lija, paprastai apval[s raudoni plotaiatsiranda dilbio srityje. DaZniausiai Sia ligauZsikredia kadiukai arba jaunos kates iki metqamziaus.

SIMPTOMAI

. Apvalos isplike plotai,ypad ant galvos, ausq,letenq bei nugaros.

. Pakenktq plotq kraStaigali b0ti raudoni irZvynuoti.

. Nesmarkusnie:6jimas.

PRIEZASTYSGrybeliq [siveisimas.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?. Veterinaras gali istirtijnsq katQ po ultravioletiniusspindulius skleidZiardia specialia lempa ir nustatyti, aryra trichofilija sukeliandiq grybeliq. Deja, ne visi iialig4 sukeliantys grybeliai Svyti po UV spinduliais.

. Grybeliq identifikavimui gali prireikti pasdti odosmeginiq. Paselirl augimas gali uztrukti dvi savaites ir

ilgiau.

. Kad isyengtumete grybeliq iiplitimo, elektrineplaukq kirpimo malinele pa5alinkite plaukus,augandius aplink iSplikusias demes. Infekcija, tiekZmonems, tiek katems, aktyviausiai \ystosi apiepakenkto ploto kastus. Po kiryimo nepamirikitesterilizuoti peiliukq. (KatQ kirpkite pastatQ antIaikraidio, kuri po to galesite greitai sulanksq,ti iriSmesti.)

. ISplikusius plotus kasdien plaudami muilu, kuriosudeDje yra jodo ar kitq dezinlekuojandiqmedZiagg iSvengsite antdnes infekcijos.

. Pakenktus plotus galima gydyti pagalnurodymus, tepant ant jq prieigrybeliniuskremus, kuriuos tepkite uZsimovp vienkartinionaudojimo pirStines. Sunkiais atvejais gali butipaskinos griseofulr ino tabletes. Iaiiau josnetinka neSdioms katems.

Trichofilijos pa:eistas pioias aiSkiai matomas virS de6ineskaids akies.

Zmoniq irichofilija

Trichollliia

. Stenkitds scrgandiq katQ laikltiatokiau nuo naminirl gyvinq irvaiku.

. Laukujese duryse ilengti iejimaikatdms gali trukdyti gydymui, perjuos liga gali iSplisti ir apklestivisas namuose gyvenandias kates.

Katems ieinant ir iieinantbraukosi kailis ir uZsikreiia

iej jmo kraStai. Galite paband)1i

angos kraStus apvalltipde!gDbeliniu skysaiu.

[sp6jimasSvarbiausia yra sustabdytiinfekcijos plitimq tarp Seimosnariq bei naminiq gyvinq.Sunys yra imlUs tokiems patStamams, kaip ir kates, todelpatartina patikrinti jq sveikatapas veterinar4 taip pat ir visttkitr.{ kartu b0nandiqkadiUGrybeliLt, sukelianciqtrichofilij4 sporos iSliekagyvos ant guolio ir kilimq,todel juos bUtina nuolatosplauti ir valyti.

EIcYDYMAS vArsrAzoLEMrs5 ml (1 arbat. 5.) milteliq Hydrasiiscanadersls galima uzpilti 250 mlverdandio vandens- Atvesus skystinukoskite iatsklrA indE. Naudodami 5iskysti, rytals ir vakarais masazuokitepakenktas vietas (nepamirSkite devetp irstin iL{).

PAPILDOMAS GYDYMAS

Taip pat galima uzpllt ir gyslo6io(Plantago major) lapq ir tuo skysdiu teptipaZeistas vietas.

EIHoMEOPATINIAI VAISTAIKartu su anksaiau iSvardintomlsvaista:oldmis vartokite su/phur 6x po 1

tablete kart4 per diene 30 dien+

Hydrastis canadensis

Oda ir kailis

PLEISKANOSfida ya didZiausias k0no organas.\.rsudaranris beveik vienq kewinadalijaunos kates svorio. Odos atkritimas yranormalus rei5kinys v isoms karems -

iSorinis epidermio sluoksnis, vadinamasstolum corneum, nuolatos alkenta irpakeidiamas nauju. Tadiau, jeigu tas odossluoksnis atkrenta per greitai, oda tampasausesne, ir tada iSrySkeja sausos smulkiospleiskanos. Arrt kates kailio jos atrodo lygiai taippat, kaip ir uZketimas parazitinemis Cheyletiellaerkdmis, kurios dar vadinamos,,vaik5diojandiomispleiskanomis".

SIMPTOMAI

. Tarp plaukq matomiodos Zvyneliai.

' Sukuojant Sepeaiu arSukomis, ant jLt

susirenka pleiskanos. Jeigu pleiskanojimo

prie:astis yra erkes,odos Zvyneliaipasirodo po to, kaikate pasikaso.

PRIEZASTYS

Odos nusausejimas.

I

Suiuodami Sepeeiu tengviaupaSalinsile pleiskanas neiSukomis.

. Bet kas, kas sukelia odos suerzinim4 (parazitqlsiveisimas, alergine reakcija ar infekcija) galipaskatinti pleiskanq atsiradim4 Veterinaras bandysnustatyti, kokia yra tikroji prieZastis.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?. Sukuodami Sepediu pa5alinsite atsisluoksniavusi4od4 Maudydami kati Sampunu, kurio sudetyje yraavizg susvelninsite nusausejusi4 od4

. Taip pat laikykit€s nuorodq apie sausos odospriezi[r4 isdestytU 53 psl.

PAPILDOMAS GYDYMAS

ZGYDYMAS D|ETAPleiskanq atsi|adimas del sausosodos yra susijes su riebalLt maistetnlkumu. Padeti gali kasdien i katesmaistqipilamas nedidelis Sauksteliskukuruzq aliejaus.

Kukurlzqaliejus padeda,esant sausaa odai.

Pleiskanos ant kates kailio.

Ple;skanos,/Sausa oda

SAUSA ODA1-\dos sausum4 gali nulemti jr vidiniai ir iSoriniai faktoriai PalryzdZiui,

\Jod4 nusausina pakartotinai naudojamas prie5blusinis Sampinas. Od4

paveikia ir erkes, vadinamos ,,vaikddiojandiomis pleiskanomis". Suletejusi

skydliauk€s veikla (n. 68 psl.) gali tiesiogiai paveikti odos bnklQ ir Salia

pleiskanojimo atsiranda kitq simptomq i5 kuriq rySkiausias - plaukq

i5slinkimas. Veterinarui labai svarbu yra nustab4i, arjfsq kates odos

pleiskanojimas yra pimine ar antrine prieZastis, t. y., kokio nors kito kuno

orsano veiklos sutrikimo rezultatas.

PRIEZASTYS

. PrieSblusinio Sampuno naudojimas.

. Cheyletiella erkil lnfestacij a.

. Endokrininiai sutrikimai.

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Padeti pagerinti gali namuose naudojamas oro drekintuvas arba Salia radiatoriqpastatyti dubenys su vandeniu.

. Kart4 per menesi galite katQ ismaudyti, naudodami drdkinamajl Sampnn4

. Vetednaras istirs kate, tikriausiai padarys ir kraujo tyrimus, kad galdtq nustatyti

tikr4j4 priezast! ir parinkti tinkam4 gydym4 Jeigu kate uzsikretusi erkamis, antjosodos gali bfti sausq besisluoksniuojandiq nelygaus apskritimo piotq i5sideseiusitl

ant kates kaklo ir kuno. Infestacija Sio tipo erkdmis pasitaiko ne taip daznai, tadiau

susirupinti rcikia, nes erkds gali persiduoti ir Zmondms, ypad tais atvejais, kaikatdms leidZiama miegoti ant lovq. Veterinaras tikriausiai rekomenduos insekticidinimisini kurio reikia uztepti ant tq kuno daliq kurias kate drasko.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EGYDYMAS vAtsrAzolEMtsPakenktos odos plotus praplaukite.citrinqsuldiqtirpalu(Zr 45 psl.). Jis tikrai pades, nes jame yra naturalausinsekticido.

EI HoMEOPATINIAI VAISTAIRekomenduotina kas antradienevienq meneslvartotiSulphur 6x. Pagerejimo sulauksite menesio begyje.

SIMPTOMAI. Sausa, kartais

besisluoksniuojantiooa,

Oda ir kailis

PLAUKU SLINKIMASV ates ga:li neteki kuokStq plaukq per peStynes ar del patirto streso.l),Taiiau daZniausiai plaukq slinkimas buna kokio nors susirgimorczull^Ias, pavyzdZiui, dermatito odos uZdegimo. Tai taip pat gali butikokios nors uZsleptos ligos poZymis, tadiau tokiu atveju, kai ims slinktiplaukai, kate jau bus visi5kai serganti. Katems bfina ir sezoninis plaukq

slinkimas, priklausantis nuo kates veisles, tadiau taine plaukq slinkimas, bet Serimasis, kuris yra

daugiau erzinantis, neirimtas.

PRIEZASTYS. Plaukai gali praddti slinkti, kai kate kendia nuo kokios nors odos ligos, kun4sukelia alergija, parazitai ar erkiq infestacija, sukelianti nieZejim4 Tais atvelais oda,kurioje atsiranda iSplikQ plotai, atodo nesveikai.. Esant dermatitui, kuris atsiranda ddl alergij4 sukeliandio blusos ikandimo

(Zr. 45 psl.), oda bDnapaGudusi ir Sasuota, neskatd nusidrasko.

. Jeigu tai ligos apraiika, okartais ir apsinuodijimorezultatas, pakenttos odosplotai gali b[ti lokalizuotiarba apimti didesnQ kataskiino dal[.

. Homonq apykaitossutrikimas gali sukeltiplaukq i5slinkim4

15 kai kuriLt kilmingq kaaiqbuvo isvestos beplaukeskates, tokios kaip relossfinksLl veisles.

. Kai kurioms katems plaukai pradeda slinkti tuoj po kadiuku atsivedimo, tadiau tai

trunka laikinai.

. Jeigu pastebejote, kad abu kates kuno Sonai plinka simetri5kai, tai beveik galima

tvirtinti, kad jA kamuoja endokrininis sutrikimas.

. Sezoninis dalies plaukq iSslinkimas yra normalus rei5kinys, ypad ilgaplaukems

katems, pa\Tzdziui, tokos veisles kaip Norvegiskoji milko kat6, kuri, orui atiilus,numeta savo ispnding4 plaukq,,apykaklQ".

KAGALI VETERINARAS?

. Kai plaukai slenka del erkiq ar kokirl nors kitq parazitq isiveisimo, katQ reikiaparodyti veterinarui. Esant niezinams erkems, veterinams paskirs saugq insekticid4Trichofilijos atveju (Zr. 50 psl.) gali bnti paskifias gydymas prieSgrybeliniu kemu.Sunkesniais atvejais gali tekti vartoti priesgrybelinius vaistus.

. Jeigu plaukai slenfta del endokrininiq sutrikimq veterinaras tures atlikti vis4 ei19

tyrim[ kad galetq iSsiaiSkinti tikr{jq kilmQ. Nes tik taip galima parinkli tinkam4gydymo kurs4

GYDYMAS

EIGYDYMAS VAISTAZOLEMISKasdien mazdaug po 5 ml (1 arbat. S.)

rudadumbliq milteliq uzbarstykite antkates maisto - taip suintenswesskydliaukes veikla.

EIHoMEoPATINIAI VAISTAIPagelbetl gali Thuya occidentatis 3Oc,pagamintas i5 liaunq Sakeli$ Paprastairekomenduojama per 12 valandq atskiraiduoti tris sio vaisto dpzes. Jeigu sisvaistas nepadds, gali buti paskirtas

Se/errum 30c. Jeigu katei plaukaipradeda slinKi tuoj po kadiukr.t

atsivedimo, padidinkite jos gaunamqbaltymq kieki ir viena karteduokite jai

Sepra 30c.

Oda ir kailis

RIEBALINIU LIAUKU HIPERPL AZIJ A'|ai lokalizuota infekcija. dar vadinama.,2iurkes uodega", nuo kuriosI nukeniia abiejq kaeiq lyeiq ir nesvarbu, sterilizuotq ar ne, uodegos

pagdndas. Visgi daZniausiai 5i liga pasitaiko nekastruotiems patinams, taippat karali5kq garbanotaplaukirl veisliq katems Devon ir Cornish Rex.

SIMPTOMAI

' Ant kailio kaupiasiriebus sekretas,plaukai susivelia irsukieteja.

. I pakenKa plotE gali

isimesti infekcija.

PRIEZASTIS. Galimai d€l hormonq aktyvumo i5 riebaliniq liaukqiSsiskiria per daug sekreto, kuris patenka ant uodegospagrindo.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?. Gydymas yra toks pats kaip ir kadiq inkstirq (akne)atveju (Zr. 56 psl.). Pakenl{t4 viet4 galite praplautiSvelniu Sampunu kldikiams, kad paSalintumeteriebalus. Gydomqlq Sampiinq geriau nenaudokite, nes

jie gali issausinti od4 ir bDkle nuo to tik pablogds. Galite katq isprausti naudodamisdlenas. Tada nereikes pakenktos vietos plauti pakartotinai. Selenos iSvalys kail[ nuoriebalq ir toks maudymas jai sukels maZiau stresq.

PRAUSIMAS SU SELENOMIS

Sdlenq veikiandiq kaip sausas Samplnas, galima nusipirkti daugelyjezooparduotuviq. Susildykite selenas ant kepimo skardos orkaiteje ir suberkite I inda.UZdenkite stalA sena paklode arba laikraSdiais. Lai$dami katg, kruopidiailmasaZuokite s€lenas ijos kaili kaip galima adiau odos. Nors toks maudymo budasyra Siuk5linas, jis ne toks kankinantis katei, kaip rnaudymas Sampinu ir vandeniu.Po kiek laiko i55ukuokite selenas, kudosjau turejo sugerti debalus, i3 kates kailio iriSmeskite lauk.

Svelniai itrinkite selenas ikates karlt. lSSukuokite Sepe6iu su Svelniais Sereliais.

INKSTIRAI (AKNE)kne arba inkstirai - tai lokalizuotas odos, bakterijq sukeliamas

uZdegimas, susijgs su pemelyg aktyvia liaukq veikla arba liaukq

uZsikim5imu. Sis uZdegimas gali i5tikti bet kokio amZiaus katq.

Rekomenduojamas kuo skubesnis gydymas nuo pat susirgimo pradZios. Kai

kurie veterinarai mano, kad 5i liga yra susijusi su stresu ar hormonq veikla.

PRIEZASTYS. Infekcija issilysto toje vietoje, ku| uzsikemsa

riebalin€s liaukos. Nuolatinis tos vietos dnskymaspablogina b[klp.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?. Pabandykite paskatinti uZkim5tll liaukU atsidarym4 du kartus per dienApridedami

3-5 minutems prie odos iilt4 audini.

. Plota su uzsikimsusiomis liaukomis valykite antibakteriniu tiryalu, pavyzdZiui,jodu. Nuskalaukite vandeniu, tada teptelekite skiestu spiritu ar vandenilio peroksidu,

kad isdziovintumete ode

. Nenaudokite Zmonems skiftq spuogrl gydymo priemonig nes jos gali pakenktikatei. Nespauskite spuo$t nes taipinfekcija iiplis arba pailges spuogo

uZgijimo laikas.

. Kai kurie veterinarai mano, kadaknQ sukelia reakcta i plastiktutodal jls galite pabandyti katasmaistui skirt4 plastikini ind4

pakeisti metaliniu ar moliniu.

. Vetednaras gali nusprQsti, arreikia 3i4 infekcij4 gydytiantibiotikais.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIGYDYMAS vArsrAZoLEMtsAlavl)o (Aloe vera) gelis gali suminkgtinti oda irpadet isgydyti infekuotq plotA6 laius medetki{ tinkturos ilaiinkite i30 mlvandens ir Sitirpalqvatos tamponu (nepamirSkitepanaudoje iSmesti) du kartus per dienatepkite antinfekuoto ploto. Taip pagreitinsite gijime irpadesib iSsivalyti infekcijai.

SIMPTOMAI

. Uzdegimas ir infekcijaodoje, esan6ioje poZandikauliu.

. Gali atsirasti spuogr.t

NUDEGIMAI NUO SAULES'l\Tors mintis apieI \ taip ir atsitinka,iesko sauletos vietosdemesio i karSti. Net ir vidutinio kar5tumo klimatinese zonose. Silta vasarosdienq kate gali nudegti nuo saulds. Balros kates ir kates su retais plaukais yraIabiausiai linkusios nudegti sauleje. Nudegus sauleje pakarlotinai gairiSsivystyti vezys, ypad ant ausq galiukq.

SIMPTOMAI

. Paraudusi tq krlnodaliq oda, kuriastiesiogiai pasiekiasaules spinduliai-ausq krastai ir virsusbei nosis. Jeigu katesauleje miegojo antsono, gali nudegti irapatnes jos kiinodalys, nes ant jLl

s4yginai kailis yraretesnis.

. Pakenktas vietas katetrins arba lai:ys.

Oda ir kailis

sauleje nudegusias kates gali atrodyti keistai, gyvenimedalinai ddl natfiralaus kadiU elgesio. Kates nuolatosir ilg4laik4 guli ant saules, visai nekreipdamos

PRIEZASTIS. Per ilgas buvimas saulej€.

KA JUS?. Geriau stenkites apsaugoti savo augintinq nuonudegimq sauleje, kad po to nereik€tqjos gydyti. Jumsgali tekti pakeisti savo dienotvarkq, kad i lauk4 kat€galetumete isleisti anksti ryte, kai saule yra Zemai irileisti j4 i vidLl iki vidurdienio, kai saule yra tiesiai virsgalvos. Pabandykite katp parvilioti i namus,pasinlydami jai velq rytmeti kokio nors maisto i.laikykite jq namuose iki popietes. Papmstai kates tuolaiku dar labiau megsta miegoti savo guolyje, neiiauKe.

. Kadtu metu patepkite jautrias kates vietasasauginiu kremu. Specialiai katems sukurlq priemoniq

galima isigyti zooparduotuvese. Nenaudokitekremq skirlq Zmoniq apsaugai nuo saules,nes juose yra katems nuodingq ingredientq,ypad cinko oksido ir PABR (para-aminobenzoine rugitis), kuriq kate galinuryti, laizydama savo kaili. Katerapsaugoti naudokite krem4 kurio SPF(apsaugos nuo saules f'aktorius) daugiaunei 30. Tepdami kremA ste*ites ji itrintikaip galima giliau i odq kad jis duotU

GALITE

7-.::

e.

r nors kiek naudos, o ne tik bulq

\-,. ,,. nulaiz}tas

... )! r--.., . Noredami kuriam laikui atitlaukti kat6s:'ill

!i :. ' ddmesl kad kremas nors kiek lsigertq ii od4 itraukite katg i Zaidim4

Nudegimainuo saulcs

lspdjimasSaulei ypad jautriosbaltos kates, nes jL{

odoje trokstatamsaus pigmentomelanino. Katds,kuriL{ kailis yra dviejqspalvLl, o baliosdaugiau ant galvostaip pat gali greitainudegti, nekalbantjau apie beplaukessfinksq veisl6s kates.Rausvi plotai ant 5iL{kadiq k[no, kurienormaliai turetq b0tipadengti baltu kailiu,yra ypad jautrossaulei. Nudegimaiyra ne tikskausmingi, bet irgali buti pavojingiateityje, nes yrasusije su rizikasusirgtj odos veziu.

. Jiis galitc itaislti katei apsaugini ruba-, kuris uzdengll!

iruttiaur.i". .:ulei r i. tr..

..Jeigu jusq kate nudcgc saule-ie, be abcjoncs leikia.lapasirupinti. Nudegusios vietos paraus. kaliiiuos il bus

rb-. j:r.,r-i'*. rodel k"l{ i...irc lrbT i "t..r -,.1i.

Geriausias bildas at!dsinti nudegusiq odq ivclniaiuTcleti anrjos !aLtame ar cltultgnanrc vandenljesudrdkita- fianelq. \elciskjte rredziagai iidziuli,dlckinkite.ja. rnaZdaug kas 30 rlinuiiLl il iiApfocedan4tqskite apic ch'i tlis ralandas.

PAPILDOMAS GYDYMAS

E(GYDYMASVAISTA2OLEMISKatej palengves ir nudeglmaigreidiau u29is, jeigu tepsitehamarnelio (Hamamelisvirginiana) loqonu.

Patepklte skaudamas vietasa aviju (A/oe vera) - tiesiai i5augalo apo arba geliu -jisveikia kaip Svelninanll irgydanti priemone.

NAGAIatemS nagai reikalingi ivairioms uZduotims atlikti, tame taxpe

,,praustis", grobiui sudiupti ir lipti. Chirurgine operacija, kurios metukatei pa5alinami n agai yra labai Ziauni ir trukdo natiiratiai Sirl gyvtinUelgsenai ir gyvenimo bldui. Si operacija uZdrausta daugelyje Saliq.Konfliktas kyla namuose tada, kai kate savo nagq aihinimui pasirenka kok[nors bald4 Tai pati didZiausia problema, laikant katE namuose. pats

paprasdiausias jos sprendimo bfidas - isigyti specialiai draskymui skirt4stov4 ir i5mokyti katQ nagus aitrinti iji. Svelniai pabraukite priekinemrskates letenelemis stulpu Zemyn, kad ji suvoktq kaip j! galima panaudoti.

SU DRASKYMU SUSIJUSIOS PROBLEMOS

. Kates nagus rcikia humpinti. Draskymas katems ym labai svarbus teritorijosZymejimui. Tai viena i5 prieZasdiq kodel jos vis griZra I t4paii4 vieta Taip jisq kate

palieka akivaizdZius savo buvimo Zenklus, skirtus kitoms katems, kurie i5lieka net irpo to, kai stiprus lietus nuplauna kvapus. Kai kate drusko, nuzymedama teritorijtupo jos lieka h kvapas tarpupiddiuose esandios liaukos iiskiria prakaita Kai jau

ismokysite katQ namuose dmsk ti tam skirta speaialq stovtu kate nuolatos prie jogris bltent del to kvapo.

. Jeigu pastebejote, kad katd ruo5iasi drasklti bald4 paprasto sudraudimo dia gali

nepakakti. T4 viet4 kur ji padrask6 reikia nuplauti vandeniu arba kuo nors, turindiu

stipru kvap4 pavyzdZiui, odekolonu, kad isnaikintwnete kates kvap4 (daugiau

informacijos apie kadiq aukldjim4rasite 5-me skyriuje).

. Senesn6s kat€s aktl.vumas krenta, ii drasko maziau, toddl jos nagai gali peraugti.

PeraugQ nagai trukdo katei vaikSdioti, ypad per kilim4 Jeigujlsq kates nagai

[sipainios kilimo plaukuose, juos gali tekti apkiryti trumpiau. Jeigu pakdlus kates

letendlq nagai lieka islinde, yietoj to, kad bft{ itraukti, juos bltina apkaryli.

KA-G-A-Lf -r-_-E..:l_u-s.n._vFr-E_Bl!!4RA9?-.............

. Jeigu abejojate, ar reikia kiryti kates nagus, iisiruoskite pas veterinar4 kuris padds

jums 5[ klausimq issprgsti. Nagus karpyti reikia prie gero apSvietimo, naudojant

specialq karpikl[. Nagus stenkites kirpti ne per trumpai, Ziwekite, kad jie nesuskilttlnes abiem atvejais katd jaus skausm4 ir kentes. Nuo nago pagrindo kraujagyslas -ploni raudoni dryZeliai - driekiasi nago galo link. Stenkitas naga kiryti Zemiau

dryZelig kad nepradetu bdgti kaujas.

. Kartais, ypad kai buna peraugQ, nagai gali atsiplesti. IS to gali atsirasti dar

rimtesnis suzeidimas ir tadajau reikes vetednaro pagalbos. Kartais gali tekti nag4

paialinti. Suzeist4viet4 iki kol ji prades

gyti, rcikia aptva$tyti, kad neissivystytuinfekcija.

Jeigu nesate tikri, kad mokale karplli kaleinagus, papraiykite, kad veterinaras juspamoKyrq,

PULINIAIpnliniai - tai priliq maiSeliai po oda. P[liai - tai bakterijq ir baltr{iq kraujoI kuneliq sankaupa. PUliai yra 2enklas. kad isimere inlekcija. DaZniausiaipuliniai susidaro nekastruotiems katinams, nes jie pe5asi del teritorijos rrdaZnai b[na sukandZiojami. Bakterijos iS varZovo burnos patenka i Zaizdaspro pradud4 od4 Sunkiausia yra suZeidimus pastebeti, nes kadiq kailis yralabai tankus ir Zaizda gali neiSrySketi iki sutins. Retais atvejais pilinys galisusidaryti savaime.

SIMPTOMAI

. Kailis gali b0tisudrekes nuo kitoskaGs seiliq ir galbutjums pavyks pamatytidantLl Zymes.

. Jeigu Zaizdojepradeda daugintisbaKerijos, p0linyssusiformuoja labaigreitai.

. Priliete sutinusiq vietajausite kariti,Sutinimas did6s ikip0linys buspasrrenges pratrikti.

. Susidarius p0liniui jUsr.t

augintinio iSvaizdabus nesveika, jiskentes, praras apetite.

PRIEZASTYS

. Puliniai daZniausiai biina kitos katds [kandimorezultatas. DaZniausiai sukandZiojama Sonine snukiodalis, tadiau Laizdq gali blti bet kurioje kuno vietoje.Smaiius uZaStdnti iltiniai kadiq dantys, esantys bumosSonuose, duria tarsi adatos, ir bakterijos suleidZiamos iZaizd4labai giliai.

Nekastruoti katinailabiau linke isitraukti iteritorinlus ginaus sukaimyninjais kalinais.

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Mirkykite ikandimo viet4 druskos ar kalio permanganato tirpale. Tai gali paskatintipulius susitvenkti virsiineleje. Kai taip atsitiks, parodykite katQ vetednarui.

. Kai susiformuoja p[linys, tris dienas po tris kartus per dien4 duokite katei vitaminoC tabletemis. Vitaminas C skatinaimunin€ si,lem+

. Susiformavusi pllini vetefinams prapjaus irnusausins. tada paskirs bakterijas ludaniirlantibiotikq kad infekcija nesivystytq toliau.

. Jeigu apsisprendete nenaudoti katinoveisimui, geriau ji iskastruoti. Taip kateisumaZeja noras ginti savo tedtorij4 irkovoti su kitais katinais.

PAPILDOMAS GYDYMAS

!gcYDYMAs vArsrAZoLEMrsSusiformavus puliniui, gijimo proces4 galipaskatinti medetkq tinkturar i250 ml silto(bet ne verdandio) vandens imaiSykite'1,25 ml (1/4 arbatinio Saukitelio)medetkLl aliejaus. Tepkite du kartus perdren4

EI HOMEOPATINIAI VAISTAILedum. rekomenduoto stiorumo 6c ar200c, dainiausiaivartojamas pUliniqgydymui. Siuos vaistusgalima duoti derinyje suHypericum, laaiau deldoziq reikia pasitarti suveterinaru homeopatu.Kai atrodo, kad pulinyspasirenges pratrEkti,galirha duoti Heparsu/phuris, pradedant nuo

stiprumo 6c. Paprastai gijimo fazeje dozepadidinama iki 200c. Zaizda nuolatosdrekinkite, kad piiliai nepridZiutLt ir galetLt

laisvai idtekdti. Kad kate grei6iaupasveiktq, duokite jai S/,bea 200c.

Oda ir kailis

IGELIMAI IR ISIPJOVIMAITZ adiq kasdien q ko ir airiausi pavojai, pradedar.rt no vabzdZiq lgelimo ikiNstitLo sLrt iq. LeiglrlnsLl argjntrr.r. yru linkusi tyrineri Siukiliade2rqtulini, greidiausiai ji susipjaustys ar.ba.ia. sugels aplink atliekasbesispiediar.rdios SilSes. DaZniausiai nuo igelimq kendia kaiiukai, nes.jielabai smalsus il nepatlr'9, todel nenujaudia, koks pavojus tyko, gaudantskraidandius vabzdZius. Kafia. sugelti,.iie retai kada prisimena kardia. patirti.

lsp6jimasDaZniausiaivabzdziai igeliakatems I burnq. Tailabai pavo.iinga, nestinstanti igelimovieta gali apsunkintikvepavimE. Jeigutaip atsitiko, kuogreidiau kreipkites iveterinarq.

KAGALI VETERINARAS?

Esarlt stipriam ipjorimui. \,eterinaras turi apzirireti 7aizd4,.jq iivalyti ir susi[ti.Priklausomai nuo iaizdos gilumo iI lokalizacijos. veterinaras katq arba nuramrnsvajstais arba pfitaik),s nejautrq. Bires palieka savo geluoni lgelirno vieto'e. AtidZiaiiitfaukite j i zn),plelemis al iSkrapi!-kire buk4ja peilio puse. ir katei kiek paleng\e5.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIGYDYMAS VAISTAZoLEMISPo to. kdi spausire ZatToa ir lultrpsite

aplink ja augandius plaukus, tepkiteZaizdq medetkLl llrpa u.

6 laSus medetkq tinkt[ros ilasinkite i30 ml (2 valg. 5.) vandens. Liitirpat4panardinkite vatos gumuleliir po to

dekite jiatsargiai virS Zaizdos.Esant negiliems ibrezlmams, tepkite jLlpavirslLl medetkq tepalu. Si pr emonepaspartins jLt gUim4

SISTEMINESLIGOS

Sisteminq ligq galima apibrditi kaip kokiosnors organizmo sistemos sutrikimq ar buklq,kuri paveikia visqkunq. Poiymiai ivairuoia,priklausomai nuo to, kokia organq sistema yrapaveikta. Kad jils4 augintint2 gal€t4 gtventipakankamai ilgai ir pilnaverti|kai, labai svarbukuo anksiiau iSsiaiikinti ir suivelninti betkokius katds sveikatos rizikos

fakt ori us, nus tatyti t i ks I iqdiagnozq ir tinkamqgydymq kad liganeprogresuott1. Kat2sieimininkas ir veterinarasturi nuolatos srcbeti kaftssveikatos bfiklq, kad galet4uitikrinti optimaliqgyvuno sveikatq.

Sistemines

VYRESNIO AMZIAUS KATE]\Tuo astuoneriq melq kate laikoma vyresnio amTiaus. Kaip ir Zmonds.I \ taip ir kates Luri speciali6 su senar\ e susijusiq poreikiq. Veterinarijosmokslui Zengiant i prieki katems atsiranda vis daugiau galimybiq gyventi irtredi4 deSimti, todel jusU augintinei reikes skirti daugiau demesio irprieZiuros, kadji bntq kuo sveikesne, ojos senatve laimingesne. Stenkites,kad kate patirtq kuo maZiau suketimq. Vyresnio amZiaus kates sunkiauprisitaiko prie aplinkos pasikeitimq. Kad jos butq patenkintos ir sveikos,joms reikia skirti daugiau ddmesic.

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. S.tli," r""" "vr.l"f ""gi",i"f "rkii"'

k"kl uet. tp.fi"ii"t :ll "rii"i ir gl '."t."b[dui tinkamu maistu ir stenkites, kad ji nenutuktq.Vyresnio amZiaus katdms reikia 30 procentq kalorijq maiiau, nei jos gaudavo

budamos jaunesnes.

Sumazinkite baltymll ir debalq.Padidinkite skaidulinio maisto kieki kad kate jaustrl sotum+Duokit€ jai maisto papildq (vitaminq, mineralLtr Zalumynq).

. Sverkite kat€ kart4 per m€nes! ir uZsirasykite duomenis. Nedideli svorio pokydiaipaprastai bina pimas negalavimo poZymis. Dauguma kadiq linkusios i nutukim4nors kai kudos tampa pemelyg liesos. Progresuojantis svorio kdtimas gali bltiZenklas, kad kate serga kokia nors sistemine liga, par.yzdZiui, hipertiroidizmu, inkstqnepakankamumu, cukiniu diabetu, kepenq liga ar vdZiu.

. Stenkitds, kadjusq augintine kasdien treniruotqsi nors du kartus per dien4 po 10minuiiq. Tai labai svarbu svorio reguliavimui irjos sveikatos blklei, ypad SirdZiai,plaudiams ir raumenims. Mankstinti katQ galite vesdamipasivaikSdioti uZ pasaitelio arba Zaisdami [vairius judriusZaidimus. Stebekite kat€s kvepavimq Zaidimq metu pasunkejgskvepavimas gali reiksti kvepavimo takq sutrjkim4

. Perkelkite ismaq dezutQ i lengviau katei prieinam{viet{ arba nupjaukite jos krastus, kad butrllengviau lj4 ilipti.

Siek tiek papildomqr0pes6iq ir jilsq katesenatveje gerai jausis irbus sveika.

iE

anziaus kate

I

. Sergandios, kendiandios nuo artrito ar nutukusios kates neistengia gerai

,,nusipmusti" padios, todel nepamirskite \yresnio amziaus kates issukuoti Sukomis irSepeiiu. laip pasalinsite iskritu(iur plaukus ir neleisite susiformuoti plaukq

karnuoliams. Sukavimas taip pat stimuliuoja kraujo apytak4 odoje, skatina riebaliniqliaukq aktyvum4 todel kailis ir oda bilna sveikesni. Apkarpykite katei nagus kas dvisavaites. Dauguma ryresniq kadiq nebesinaudoja draskymo stovais taip daZnal.

. Stebekite savo kates elgesi ir sveikatos buklQ. Kates tiesiog meistriSkai moka slepti

savo ligas, o juk norint sustabdyti bet kokio sut kimo vystym4si, svarbiausia

ankstyva diagnozd ir gydymas.

. Veterinaras jums gali pasinlyti lankytis pas ii su kate kas Se5is menesius vietoj

iprastq patikrinilnq kart4 per metus. Apsilank)/mq metu veterinaras atliks kruopSdi4

medicininQ apzinr4 patikins svori ir bendr4blklq, atliks kraujo, iSmatq ir Slapimo

tyrimus, kad galimos ligos buttt kuo anksdiau iSaiskintos Labai svarbus yra katds

dantq patikinimas. 85 procentai kadiq po aStuntojo gimtadienio suserga peiodonto

liga, kuri gali sukelti Sirdies liga (zr. l8 psl.).

. Artritas yra viena iS labiausiai paplitusiq vyresnio amZiaus kadiq ligq. Tinkama

dieta (pavyzdZiui, svorio numetimo) ir homeopatinjai vaistai gali palengvinti artritu

sersandios kates kandias.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EI HOMEOPATINIAI VAISTAIVyresnio amziaus katds iinkusios ividuriquzkietejimq. Jeigu taip atsitinka. paprastaiskiiamas Argentum niticum 6c.Esant artritui, kurio simptomai paastrejasiltu metu, vartoiamas Bryonra. Saltu

dregnu metq taiku rekomenduojama ddlartrito vartoti Rhus tox. Esant sunkiaiskausmingai artrito formai, kai defor-muoti sqnariai ir nusilpe raumenys,patartina vartoii Causticum.

LIAUKU VEIKLOS SUTRIKIMAIq ie sutrikimai iStinka kat€ ruomet, kai endokinines liaukos, atsakingos uZLJ hormonq gamyb4 pagamina j q arba per daug arba per maZai. Taiptrukumas hormono insulino, kuri iSskiria kasa ir kuris atsakingas uZ cukrauskiekio kraujyje reguliavim4 sukelia lig4 vadinam4 cukiniu diabetu. Kaiskydliauke iSskiria per maZai hormonq kurie veikia medZiagq apykau4iSsivysto hipotiroidizmas, o kai Sio hormono bina per daushipertiroidizmas.

SIMPTOMAI

Cukrinio diabeto:. Po:ymius ne visada

lengva pastebeti,ypae esantnesunkiai ligosformai.

. Padidejes hoskulys.

. Didesnis Slapimokiekis.

. Pakiles apetitas.

. Svorio netekimas.' B0dingas saldus

kvapas i5 burnos.

Hipotiroidizmo:. Svorio augimas.. Jautrumas Saldiui.. Mieguistumas.. lsretejes kailis ir

Zvynuota oda.

Hipertiroidizmo:. Padidejes apetitas.. Susiveles ir

nusitrynes kailis.. Padidejusi

skydliauke.. Padidejes troskulys,

daZniausiai susijessu viduriavimu irvemimu.

. NeisaiSkintas svoriokritimas.

PRIEZASTYS

. Cukrinis diabetas issi\.Tsto, kai del tam rikn.!prieZasdiq pakenkiama kasa: nutukimo, genetiniopolinkio (pavyzdZiui, Siamo kates) ar vaistr; vartotqgydant kitas ligas. Katinai cukriniu diabetu sergadaZniau nei kates.. Hipotiroidizmas katems issirysto labai retai.HipertiroidizmAdaZniausiai sukelia skydliaukes v€is.Nuo hipeftiroidizmo kendiandioms katdms daznaiiisivysto antrines Sirdies ir inlstq ligos, kurios galii5nykti, i5sprendus skydliaukds problem4

veiklos sutrikilrrai


. Jeigu itariamas cukrinis diabetas, v€terinaras turts iStifii kates krauj4 if ilapim4Jeigu kraujyje ir Slapime yra cukraus, tai reiSkia, kad l4steles negali kaip reikiantpanaudoti insulino.

. Cukrinis diabetas gydot'nas kasdienindmis insulino injekcijomis, atidziai

konrroliuojant mitybq ir skysdiq suvadojim4 Veterinaras jus viso to iSmokys. Labai

svarbu, kad insulino injekcijas kate gautq kasdien vienu ir tuo padiu metu' taip pat irspecialiai parinkt4 maistqtam tikru laiku.

. Bukle, kai katei pasireiSkia cukrinis diabetas, gali pasitaisyti per 2-3 mdnesius,jeigu gyvunas teisingai gydomas insulinu ir specialia dieta Tadiau net ir tokiu atveJu

jus turite nenuleisti nuo kates akiu kad laiku pastebetumete pasikaftojant bet kokius

sutrikimo sjmptomus.

. Esant skydliaukds sutrikimams, kraujo tyrimai parodo, arjos iiskiriamq hormontl

yra per daug ar per maZai. Tinkamas hipotiroidizmo gydyrras priklauso nuo katds

amZiaus ir 1igq, kuriomis ji dal serga (pavyzdZiui, Sirdies ar inkstq):

Gali biiti paskifias kasdienis tablediq valtoiimas. Jeigu jums nepavyksta ldetitabletes katei iburn4arbaji negalijos nuryti, pabandykite j4 padeti sau ant pirsto irpaslepti po surelio t'nase kate viskq nulaizys.

Priklausomai nuo kates amZiaus ir bDkles veterinaras gydymui gali ryZtispanaudoti radioaktyvqjod4 Tai chirufgine plocedula, kurios metu sunaikinamt

skydliaukes audiniai.Skydliaukes !eZi. galima pa5alinti chirurgines operacijos metu

PAPILDOMAS GYDYMAS

EGYDYMAS vArsrAzoliMlsEsant cukriniam diabetui, apipuftSkite

kates 6dalavesia krapq ar petrazoliLl

arbata. Sergant hipediroidizmu, gidykite

kate asiilkliq stiebeliq adcata, kud pades

organizmui atgauti p|arastus mineralus.

Arlcatas ruoskite taip: iberkite '15 ml

(1 valg. 5.) zaliavos i250 ml karsto

vandens, 10 minu6iq palikite prisitraukti.

Leiskite atvesti, o tada u:pilkite 15 ml

(1 valg. a.) ant 6dalo.

ZGYDYMAS DIETAPasistenkite, kad katd gautLl daugiau

darZoviq- morkL| Zimeliq ar moliigtL

El BAcHo ZrEDU vAtsrAtHipertiroidizmu se€andiq kadiq padidinta

akwumA galima sureguliuoti, duodant

ramrnamqjq mimulus ir lmpaiiens {spngd)

Ne viena i6 aiq priemoniLl nepakeis

hormonLl. Be insulino j[sq kate mirs.

A \.t

'..---J**:--''

Petra:oliLtarDala.

KEPENU VEIKLOS SUTRIKIMAIepenys didziausias vidaus organas irkatems svarbiausias. I kepenq

funkcijas [eina vaistq ir chemikalqdetoksikacija, toksinq iralliekq pa5alinimas, kraujokre5ejimui reikalingqelementq gamyba, tulziesiSskyrimas, reikalingas maistovirSkinimui. Kepenysekaupiami riebaluose tiryDsvitaminai ir geleZis. Ddl daugybesatliekamq uZduodiq bet kokskepenq veiklos sutrukdyrnas galitapti labai rimta problema. Kadiqkepenis lengvai paZeidZia ivairiosligos. Kepenq uZdegimas vadinamas hepatitu. Jis gali kilti d€l daulelioprieZasdiq. Kepen4 suriebdjimas arba kepenq lipidoze - tai per didele riebalqakumuliacija kepenq l4stelese. Katems ii liga pasitaiko gana daZnai.

SIMPTOMAI. Apetito stoka.. Svorio kritimas.. Depresija.. Gelta - pagelte akiq

baltymai.. Tamsus, pakitusios

spalvos Slapimas(d6l tulziespigmentosusikaupimo).

. Padidejes troskulys.

. Pilvo istinimas (nuoskysdiq kaupimosi).

. Vemimas.

PRIEZASTYS. Kepenq lipidozp sukeliandios prieZastys iki Siol yraneZinomos, tadiau labiausiai ja susirgti rizikuoja keletqpanl neddusios kates.

. Hepatit4 gali sukelti bakterines ar virusines infekcijos(i. ,,Kadiq pedtonitas" 3l psli), toksinai, nuodai arba jisgali kilti kaip antrinis Sirdies Iigos susirgimas.

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Ligos prieZasties nustatymui, katei gati reiketi atliktikepenq biopsij 4 (paimti nedideli kepenq audiniogabal€lI laboratoriniams tyrimams).

. Svarbiausias gydymo fakto us - mityba. Rupestingaitaikoma dieta gali palengvinti kepenq darb4 ir suteildikatei galimybq pasveikti. Labai svarbu, kad kate gautqpakankamai aukstos kokybds baltymq (paryzdZiui,kiauiiniq). Serti katp reikia nedideliais kiekiais daugkartq per diena

. Sergant kepenq lipidoze, del galimos anoreksijos katggali tekti maitinti priverstinai.

veiklos sutrikimai

KATES VIRSKINIMO ORGANAI

SlorojiZarna

ZGYDYMAS DIETAVitaminq papildai reikalingi katems,

sergant tiek hepatitu, tiek ir lipidoze.

Apetito suzadinimui pasj0lykite katei

medaus ir jogurto miSinio.

Karta per savaite duodamos :alioskepenys yra geras vitaminq ir gelezies

Saltinis.

Vitaminas C yragerasantioksidantas.

F( GYDYMAS VAISTAZOLEMISNaudinga ant kates maisto uzbarsMikapotq petraZoli+

trI HOMEOPATINIAI VAISTAINatrum sulphuricum 6c (natrio sulfatas)paprastai duodamas katems,

kendiandioms nuo kepenq sutrikimo. Per24 valandas kate turetq pasijausti geriau.

Galimas ir gydymas Belladonna 6x(5unvysne), ypai patartinas karstiuojant.Kai kate troskina, o ji dar ir vemia, gali

buti paskirtas Bryonla 6x (laukinis

apynys).

PAPILDOMAS GYDYMAS

INKSTU SUSIRGIMAIJ5 kraujo inkstai su Slapimu paSalina nuodingas atliekas. Kitos intsrrlI funLcijos Lalcio ir viramino D kiekio organizme reguliar imas.organizmo hidratacijos lygio palaikymas, hormono, atsakingo uZ raudonqjqkraujo kfnelirl gamyb4 i5skyrimas. Umus inkstq nepakankamumas katesiStinka retai ir tiksliai diagnozavus bei teisingai gydant nuo jo visiikaipasveikstama. Sergant chroniSka inkstq liga kates inkstq bfikle blogeja vis4gyvenim4 5i liga katems pasitaiko pakankamai daZnai, ji nei5gydoma, o jossimptomai paprastai isrySkeja tik tada, kai 80 procentq inkstqfunkcionavimo bina prarasta.

PRIEZASTYS. DaZniausia prieZastis su amZiumi susijqs progresuojantis inkstq veiklosblogejimas.

. Baktedne ir virusine infekcija.

. Mitybos faktoriai, pa\,Tzdziui, nutukrmas.

.Imunines sistemos defektai, susijg su leukemija, kaiiqAIDS af veziu.

. Toksines medZiagos, tokios kaip antifrizai.

. Igimti tam tikrq veisliq kadigparyzdZiui Abisinijos,defektai.

Vienas i5 progresuojanbios inksiq ligospo:ymiq - svorio netekir.as,

Inkstq susilgimai


. Kraujo ir slapimo tyrimai leis veterinarui nustatytisusirgimo sunkuma, ir pades parinkti tinkamas bukles

stabilizavimo prielnones. Veterinalas gali atliktirentgenogramq ultragarsini tyrim4 arba biopsija" kad

biitq nustatyta kuo tikslesne diagnoze.

. Katdms, kendiandioms nuo inkstq veiklosnepalankdmumo labai sr arbu aLgauti organizmereikiam4 skysdiq kieki. Stenkites, kad kates dubenelyjenuolatos butq sviezio vandens.

. Dehidratacijos laipsni galite nustaryti 5 sekundems

suZnybdami kates od4 virSutineje kaklo dalyje irstebddami, kiek laiko prireiks, kad oda iSsilygintq. Oda

turetq iSsilyginti per l-3 sekundes. Jeigu to neilyksta,katp reikia rehidratuoti. Tai atlikti gali veterinarassuleisdamas skysdiq po oda arba intraveniniu biidu.

. Labai svarbu tinkama mityba. Reikia palengvinti inkstq darbto sumazinant atliek[kurias turi paSalinti inkstai kieki. Nuo dietiniLl produktq ballymg fosfolo it druskospertekliaus susidaro daug atliekq, todel labai svarbu, kad kate maZais kiekiais gautq

auk3tos kokybes baltymq paryzdZiui, kiauSiniq ir maisto produktq kuriuose rnazai

druskos bei fosforo. Galirna nusipirkli specialaus gatavo maisto, kurio suddtis

suraSyta etiketese.

. Dauguma nuo inkstq nepakankamumo keniiandiq kadiq yra anemiSkos(;r. 80 psl.), todeljoms papildomai reikia B grupds vitaminq il geleZies. Geri 5iq

medziagq Saltiniai yra alaus mields ir Zalios kepenys.

. Dabaftiniu metu kaip profilaktikos prielnond nuo tolinresnio inkstq veiklosblogejimo, serganaioms katems duodama ir kraujospiidl mazinandjq vaisttt.

PAPILDOMAS GYDYMAS

'F(GYDYMAS VAISTAZOLEMIS Palengvejimq gali suteikti i Apis ne ifica

Rekomenduojama tris kartus per dienq l0m Rekomenduojama duoli ketudas

duoti katei po du lasus liucernos '

dozes su valandos intervalais Sio vaisto

tinktifos. Liga' stabitizavusis, doze negalima duoti n65'ioms katems

galima suma:inti ikivieno karto pef

dtena.

trI HOMEOPATINIAI VAISTAINatrum muriaticum 2O0c (nafriochloridas) gali b0ti naudingas. Gali b0tioaskirta ir stio au veikiandio Sio vaisto -iki 10m ar net maziau skiesto. Apis mellifica

SIMPTOMAI

. PagausejesSlapinimasis.

. Padidejes troskulys.

. Sumazejes apetitas.

. Dehidratacija.

. Depresija.

. Silpnumas.

. Vemimas.

Ungurio serumas turdq paskatinti gaminamas iS

Slapimo tekejim4 ir padeti inkstams bi6iq medaus

funkcionuoti.

Sislemines ligos

Slapnao SISTEMos surzuKIMAIf S inkstq Slapimas reka 2emln slapimkanaliais ! Slapimo puslE, kur rrIkaupiasi iki l ra isleid2iamas per Slaplq. Kates labai daZnai serga apatinesSlapimo sistemos dalies ligomis, kurios pakenkia Slapimo puslQ (cistitas) irSlaplQ (uretdtas).

PRIEZASTYS. Bakterine ar virusine infekcija.

. Slapleje esantys nineraliniq medZiagqkamiiiai.

. Akmenys gali susiformuoti inkstuose.Nedideli aLnen5s rcalcry'lr gali susidan riilapimo t.akte.

lspdjimasStebekite, kaipSlapinasijosq kate,nes kaip tik tuo metugali iaaisketi, kad jqkankina kokie norssutrikimai.Negaluojanti katealapinsis lsitempusi,gali blti akivaizdu, kadji jaudia skausme ardiskomfort4 KateSlapinsis da:nai, betnegausiai, o gali brlti,kad Slapimas i5 visonepasirodys.Sterilizuotq pateliLtSlapime bUna kraujo.lSkastruotiemskatinams pasitaikoilapimo tak{uzsikimgimq- tai labairimta ir reikalingamedicinine pagalba.

. Svalbiausia. kad kate nuolatos galetq palakti SvarausSviezio vandens. Dehidratacija yra labai rimtas dalykasir gali sukelti Slapimo sistemos sutrikrmus.

. Stresas.

. UZsieptq prieZasdiq nerandama pusei tokiq susirgimoatveJq.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?. Veterinaras diagnozuos sutr.ikim4, iStyr€s katesSlapim4 ir krauj4 Nustatant diagnoze, labai vertingibu.jL.q. laip karec \eimininko pastebejimai.

. Sekmingam isgijimui batina, kad katei biitr! skirraatitinkama dieta irjai bDtq sudaryta palanki aplinka.Tik tokiu atveju galima tiketis, kad liga nebepasikartos.

' I apatines Slapirno sistemos dalies susirgimuslinkusios virSsvori turindios kates, iskastruoti patinai irsterilizuotos pateles, kuriq Slapimas yra Sarminis (pHvirS 7). Tokioms katems turi biiti taikoma ilapimqrDgstinanti dieta, su nedideliais magnio kiekiais.

. Stenkites katQ maitinti kelet{ kaftq per dien4nedideliais kiekiais ir Zilrekite. kad ji lakt4pakankamai daug vandens.

. Kad palengvintumere savo augintines blklA, laikykites patarimq kaip maitintinutukusiq katq (Zr 32 psl.).

lnkstq akmens e ektronine mikrog.aiija.

SLAPIMo SISTEMA

NI GYDYMAS VAISTAZOLEMISEsait cist'hi ir uEtritui:

\Alpu6io arbab (kaip pagamintit 69 psl.),

lartolama du

kartus per dien4po 15 ml

(l albal 5.).

Ber:o lapq

vartojama po 5 ml ('l valg. i.) du kartus per

dienaDu kartus per diena duokite katei miSinio:

po 1/3 arbat. 5. gailiosios dllgeles, Hydrasfis

canadensis, Agathosma ir linq sekhl

EI HOiiIEOPATINIAI VAISTAIPulsaf,i/a 30c po I piliule kas keturias

valandas tris kartus, esant cistitui.

Sarspanla 30c po 3 piliules kas 15

minudiq katinams, turintiems Slapinimosi

sunKum+Carthans 30c po 3 piliules kas 15

minudiqkatinams, turintiems Slapinimosisunkum$

ZGYDYMAS DIETAB0klq, sergant cistitu gali palengvinti

Sviezos spanguoliq sultys, :inoma, jeigu

kate jas laks,

Sistemines

DAUGINIMOSI PROBLEMOSf{ ai isigyjate kaiiukq arba uzaugusiq kate. rurire gerai pasvarstyri irI\nusprqsti. ar nor€sire turetijos palikuoniq. Jeigu ne. rurbur geriausiaibitq katg sterilizuoti. Taip bus i5vengta nepageidaujamq neStumrs bisitetiki, kad kate nesusirgs dauginimosi organq veZiu, o, jeigu auginate katin4po sterilizavimo sumaZes jo agresyvumas ir noras Slapimu Zymeti teritorij4Ne5tumo metu kat€s susiduria su keliomis problemomis. Paprastai po 64neStumo dienq kate atsiveda keturis penkis kadiukus. Motinos kates nevisuomet turi pakankamai pieno, greidiausiai del kDtq liaukU uZdegimo.

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Idealiausia katinus kastruoti, kaijie b[na apie Seiiqmenesiq amziaus. Panaudojus bendr4 nejautrapaSalinamos karino seklides irjis labai greilai velpasijunta nomaliai.

. Pateles sterilizuojamos mazdaug talp keturiq irpenliq menesiq amZiaus. Dauguma kadiq, sulaukusiosSeSiq menesill amZiaus yra pakankamai subrendusios,kad galetq tureti palikuoniq. Pritaikius bendr4j4nejautrA katei pasalinama gimda, kiau3ides irkiausintakiai. Paprastai prieS operacij4 ant kates pilvonuskutamas lopas plaukq be to, liks keletas susiuvimodygsniq tadiau didesnio diskomforto kate nejus.Sterilizuota kati nerujoja. neb0na rokia nerr inga irnetroksta partnerio.

. Visada atidZiai stebekite k4tik kadiukus atsivedusiakatE. Tuoj po gimdymo I kates gimd4 gali isimestiinfekcija, ir, jeigu bakterijos prades daugintis, katenetlukus susirgs.

. Jeigu motinai katei i5sir.ysto infekcija, j4reikia kuoskubiausiai gydyti ir ne vien del padios katds sveikatossaugumo, bet ir del kadiukU, kuduos turesite augintipats (Zr. 98 psl.). Salia antibiotikq veterinaras gali kateipaskirti vartoti homon4 oksitocin4 skatinanti gimdossusitraukimus. Si priemone pades gimdai iSsivalyti irpa5alinti placentos likuiius. Sunkesniais atvejais kateigali tekti skirti skysdiq terapij4.

. Esant mastitui, vetednaras papmstai skiriaantibiotikq.

SIMPTOMAI

Mastito:. Viena ar daugiau

karSdiuojan6iLl irskausmingq krrltLtliaukq.

. Nenoras Zindyti.

Seksualinio elgesioproblemos:. Perdetas katinLl

agresyvumas irteritorijosZymejimas.

. Nepaliaujamas aruZsiteses veisliniqkadiq rujojimas.

EI GYDYMAS VAISTAZOLEMISAviediq lapq tabletes - tradicindpriemone, padedanti isvengti bedqgimdymo metu. Paprastaijq duodama

katei nuo tredios neitumo savaitds iki

septintos.

r;l HOMEOPATINIAI VAISTAIVibumum opulus 3Oc (vandeninis

Seivamedis), vartojamas du kartus per

savaite pirm4 negtumo menesl padeda

apsisaugoti nuo persileidim+

Arnica montana 30c padds katei greidiau

atsigauti po gimdymo.

Urtica urens 30c reiketq vartoti tris kartus

per dienq penkias dienas, jeigu katei

tr[ksta pieno.

Jeigu :indymo metu kaaiukai binatflukiimingi ir neramils. tar gali reikSti, kad ramama neturi pakankamai Pieno,

GYDYMAS

Esant 0miam mastitui, rekomenduoiama

vaioti Belladonna 6c (SunWSne) po

penkias dozes vien4 paskui kita kas dvi

valandas. ChroniSk4 mastitA geriau

gydyti Si/icea 200c (silicio dioksidas),

kurio oaDrastai skiriama vartoti du kartus

Der savaite 5esias savaites.

Sistemines

StRrres LrcosQ irdis svarbiausias k[no organas. Jos funkcija yra surinLli i5 k[no maZaiL! deguonies turinti kauj4 ir perpumpuoti ji i plaudius, kad ten kraujasprisisotinq deguonies ir Sirdis ji vdl perpumpuotq i k[n4 DaZriausiai tarpkadiq pasitaikanti Sirdies liga yra kardiomiopatija, kuri pakenkia lirdiesraumeni irjis nebegali pakankamai efektyviai varineti kaujo. Itaujo apyakapablogeja, todel kai kurie audiniai nebegauna pakankamai deguonies irmaistiniq medZiagrl B[na ivairiq kardiomiopatijos fomq. Si Iiga daZniausiaipasitaiko tar? jaunq grynaveisliq kaditl. Ji iStinka staiga, prakti5kai be jokiqperspejarnqjtl poZymiq ir katei reikia neatideliotinos medicinines pagalbos.

SIMPTOMAI

DaZniausiai bUnalabai nedaugpozymiq, rodandiq,kad liga progresuoja.Kates Seimininkasturetq pastebeti, kad:. Katei sunku

kvepuoti ir tr[kstaoro.

. Jai silpna ir jineaktyvi.

. Kates liezuvis irdantenospamelusios.

. Kosejimas arspringimas.

. Apetito praradimas.

. Alpimas arbastaigus kolapsas.

. Katei sunkuvaiksdioti arba delkraujo kreguliLtsusiformavimo jaisuparalyiiuojau:pakalines kojas.

PRIEZASTYS

Sirdies raumens nepakankamumas (kardiomiopatija).

. Liga, kuri4 sukelia Sirdies kirmdlds. Jas pemesamoskitai irjos suk€lia staigi4mirti. Si liga gydymuinepasiduoda.

. Taurino trikumas. Taurinas yra pagrindind aminoriigitis, kudos kartais kate gali su maistu negauti.Gatavas maistas katdms paprastai buna praturtintas Siaamino rugstimi. Taurino gausu Zaliose kepenyse

. Kitos Sirdies veiklos nepakankamumo prieZastys galibiti susijusios su veiiu ar hipotiroidizmu (Zr. 68 psl.).

. Paveldejimo faktorius. Kaip tik del jo i Sirdiessutrikimus yra linkusios grynaveisles kates.

Kaies eleklrokardiogramos (EKG) skailymas.

Kai kaiei atliekama EKG, la fe kia nuraminli ir la kyti lE tufj kas nots, kuo ji pasitikl.


. Veterinaras gali diagnozuoti sutrikimq atlikdamas Sirdies elektrokafdiogmm{(EKG) ar hutinds l4stos rentgenograma

. Kadiq Sirdies ligos yra menkai isgydomos. Kates yra linkusios i kraujo kresulit!susidarym4

. Suletejusi kraujo tekme i inkstus pakenkiaiq funkcionavimui, todeljuose ir netplaudiuose pradeda kauptis skysdiai. Katei gali biiti paskifta vaftoti diuretik[ kad

biitrt paSalinti skysdiai. Nuo jq kate daZniau Slapinsis.

. Paprastai rekomenduojama maZai natrio turinti dieta. Jeigu vanduo jlsq namuose

minkstas, katei lakti duokite distiliuot4 vandenL nes minkStame vandenyje paprastai

buna daug natrio. Vadojant maziau natrio, sumaZdja kaujo spaudimas ir tuo paaiu

Sirdies pri€puolio tikimybe.

. Vitaminai antioksidantai C, E ir A gali suletinti Sirdies ligos progresavima

PAPILDOMAS GYDYMAS

F(GYDYMASVAISTAZOLEMIS trIHOMEOPATINIAIVAISTAIPetrazoliLl arbatos galima duoti katei Crctaegus oxycantha 3x po viene tablete

drauge su diuretikais, kad i5 organizmo per dien4 30 dienq, esant sirdies

pasisalintLl daugiau skysdiq. I vedanti silpnumui

vandeni imeskite keleta zaliLl petrazolir-t Digitalis pugurea 6x gali pagerinti sirdies

sakeliLt'l0minueiqteiskitenusistovetr. funkcionavima

Nukoskite ir ieiskite atv6sti. Kates maist€ spong/a tosta 6x po viena30 dienL{ i5 eiles'

apsrakstykite.15mr (.1 arbar 5)arbatos. )"?.1::?:i".']'jlrl.::'-nesari atstoti

Sistenrines

ANEMIJAI nemija arba maTakraujyste blna tada. kai

1-l k raujl je trlksta raudonqlq kraujo kInel i q.

SIMPTOMAI

Energijos trokumas.Blyskios dantenos irakiq gleivines.

KA GALITE JOS IR

Tai gali b[ti pavojinga gyrybei, nes raudoniejikraujo kuneliai, gaminami kaulq diulpuose,

atsakingi uZ deguonies iSne5iojim4 po knn4Anemij4 gali sukelti daug prieZasdirg nuopalyginti nekenksmingos blusq infestacijos ikiuZslepto kokio nors organo nepakankamumo.

PRIEZASTYS. Infestacija krauj4 siurbiandiais parazitais, tokiais kaipblusos, uteles ir nematodai. Tai ypad svarbu ankstinustatyti kadiukams, nes kraujo netekimas jiems galibuti mifiinas.

. Tokie virusai kaip katinq leukemija ar AIDS.Vakcinacija (Zr ll psl.) gali kaZkiek apsaugoti nuoleukemijos, kuri yra potencialiai mirtina. Virusas puolane tik kaulq diulpus, bet ir ardo raudonuosius kraujoklnelius.

. InksQ liga (2r. 72 psl.).

. Kraujo netektis del traumos.

VETERINARAS?. Veterinaras paims kates kraujo pavyzdl kad nustatytrl kiek rimta yra problema irpaskirs tinkam4 gydym4.

. Jeigu anemija yra sunki, gali reiketi katei perpilti krauj4 Daugumos kadiq kraujasyra A grupes.

'Veterinams rekomenduos mityb4 kurioje gausu vitamin4 geleZies ir baltymq.Geras baltymq ir B vitamino Saltinis yra kepenys. Zaliose darZovdse gausu geleZies.Kasdien kate turi gauti 500 g C vitamino.

PAPILDOMAS GYDYMAS

Z HoMEoPATINIAI VAISTAIEsant silpnumui, kai netenkama kraujo,patartina vartoti Chena ofticinalis 6c -po viene piliule kasdien 30 dienq.

Kalcio fosfatq galima duoii, esantmazakraujystei ir prastai mitybai.

ELGSENOSSUTRIKIMAI

Kaip ir daugelio gyvun4 ne tikkiekvienos katds kaio individo

charakteris skiriasi, bet skirtingoss atyb As budingo s ats kir4 vei s litqkatdms. Tai reikia turdti galvoje,

.qs kai renkatds naminigtvunq. Apskritai

? kates yra savaranki{ki,svarus tr ramus gyvunat,

taiiau ir joms gali kiltielgesio sutrikimtl. MaZesnd

*- tikimybd susidurti su tokiomisproblemomis yra tada, kai galite

nuo pat maiens molryti katinelitinkamai elgtis namuose ir

bendrauiant su kitais naminiaisgyvunais. Auginant vyresnq katq,

galima rasti ivairi4bud4 kaipsusitvar@ti su jos elgesio sutrikimais,ypai, jeigu pavyksta nustatyti uZsleptqprieiasti. Pavyzdiiui, jeigu su kate buvo

blogai elgiamasi, ji gali pradeti bijotiZmonitp. Jeigu katq pasiimate iiprieglaudos, stenkitds gauti apie jqkaip

gal ima daugi au inform ac ij o s.

sutrikimai

PRISITAIKYMAS PRIE VISUOMENESocializacija - tai individo mokymasis pritaikyti savo instinktus prieaplinkinio pasaulio. Katei reikia pagelbeti i3mokti gyventi draugi5kar

tarp Zmonirtr susipaZinti su kitais gyvunais ir jq supandia aplinka. SavoaugintinQ reikia nuosekliai, su meile ir neiSsenkandia kantrybe mokytipaZinti pasauli ir aukldti.

KA GALITE JOS?. Kad kat€ lengviau prisitaikytq prie visuomeninio gyvenimo, pasiimkite j4 kurbeeidami su savimi. Stenkites supaZindinti j4 su kaip galima daugiau Zmonit6leiskite jai pamatyti kaip galima daugiau naujq vietrL vaizdg patirti daugiau kvaprl irgarsq. Katems, kaip ir vaikams, reikia daugybes stimulq, kad jos uzaugtll laimingosir gyrybingos.

. Zaiskite su kate daug Zaidimq. Dauguma kadiq labiausiai megsta tokius Zaidimus,kude skatina natlraliqjq instinktq vystym4si joms patinka persekiojimo irpuolimo veiksmai.

. Pmddkite per dien4 i5mokydami ko nors vieno. Labai svarbu suvokti, kad, kaiduodate katei Zaisl4 stov4 skirtq draskymui ar dezutQ gamtiniams reikalams atlikti,tuo padiu ir mokotej4su kuo yra gerai Zaisti, k4galima draskfiti, kurioje vietojegalima Slapintis ir pan.

. Aukleti katQ geriausia naudojant skatinimo priemones, kurios sukelia pozityviusjausmus. Stebekite nat[ralq savo kateselges[. Pabandykite issiaiskinti, kq jimegsta daryti labiausiai. UZ ,,gerq'elgesi apdovanokite j4 gardZiuk4sneliu, duokite jai megstamiausi4iaisla paglostykite, paglamonekite j4ar pakasykite jai ausi.

. Negatyvaus poveikio priemonestaikykite tam, kad atpratintumete katQ

nuo veiksmlt kurie jai kelia pavojqkadiukai kafiais megsta pagauztielektros laidus arba yra kenkejiSkinamq atzvilgiu. Tokiomispriemonemis galetq buti apipurikimasnedideliu kiekiu vandens, staigausnemalonaus garso sukelimas,patryzd2iui, skardines su metalinemismonetomis katymas. Labai svarbu

Manoma, kad Afrikos lauk nis kalinas yra naminiqka6iq protevis.

Truputjs kanirybes beiutsispyrimo ir jisL{ kate lSmoksvajkSaioti su pamautais, aikomau: pavade io.

auklejant atsizvelgti i kates chatakterl kad panaudota neigiamo poveikio priemone

suteiktq katei informacij4 o ne tik isg4sdintllj+ Dauguma kadiukq bunapakankamai iZ ns, kaijaudia, kad yra mylimi.

. Jeigu kate pas jus atsirado jau uzaugusi, iums tikriausiai reikes daugiau kantrybds,

kad susitvarkytumete su kokiais nors jos elgesio sutrikimais, kude gali b[ti susijq su

anksdiau patiftomis traumomis, apie kurias jus galite nieko neZinoti. Nepamir'5kite,

kad, ateiusi i naujus namus, kur galbut ym ir kittl naminiq gyvlnl5 kate patiria labai

stiprL! sukretjm{.

. Jeigu pasirinkote glynaveislQ katQ, turite Zinoti, kad veisliniL! kadiq temperamentai

yra labai skirtingi ir tuo padiu kai kurios.iq yra linkusios i tam tikrus elgesio

sutrikimus. Siamo kates yra labai aktyvios ir nesanturios, o didesniq veisliq katds,

pavyzdZiui, Persq ilgaplaukes yra labiau flegmatiSkos ir jausmus iSreilkia kur kas

Saldiau.

. Elgesio problemq iSnarpliojimas biina ne visada paprastas. Geriausia visuometpradeti nuo pasitarimo su vetednaru, nes medicinind elgesio sutdkimo prieZastis gali

bnti uZslepta.

PAPILDOMAS

EIHOMEOPATINIAI VAISTAIBacho Ziedq preparatas, vadinamas

,,Gelbdjimosi vaistais", gali sumaZintistresA Duokite katei po du lasus tiesiai iburnq po tris kartus pef dien4 Taip patgalima vartoti ir raminamuosius vaistus.

GYDYMAS

AUKLEJIMAS\Jepaisant jnsq pastangrL daugelio elgesio sutrikimq ne[manoma iivengti,I \ todeljuos reikia gldyLi. Kadiq auklejimo priemonds gali buri i\airios.nuo poveikio priemonig kurias, apsisarvojE kantrybe galite taikyti namie,iki veterinarinio gydymo, taikant medikamentus (nuo trankvilizatoriq ikihormonq).

KA GALITE JUS IR VETERINARAS?. Namuose galite pritaikyti katei teigiamo poveikio priemones (Zr. 82 psl.),t. y. apdovanoti katQ uZ ger4 elgesi arba neigiamo poveikio priemones, kadatpratintumdte nuo netinkamo elgesio.

. Jeigu jusU kate nenustoja kmmtyti ir dmskyti baldu puola kitus naminius gyv[nus,agresyviai elgiasi su jumis ar kitais Zmonemis, tudte pabandyti j4paveikti Svelniai,priemone, kurijos neiSg4sdintq, tadiau sukeltqjai nemalonius pojldius. Kai kurioskates labai reaguoja ! apslakstym4 vandeniu, kitos i staigq stiprq gars4 Taip patsvarbu, kad jlsq kate stipraus nema]onaus garso nesi€tll tiesiogiai su jumis.Sukeldami garsus nezinrekite i katQ, ir tada ji kaltins garsa bet ne jus.

. Jeigu katd nenustoja grauzti elektros laidq ar naminiq augalq pabandykitepapurkiti aplinkjuos stiprill kvepalq af odekolono arba ant bet ko, ka kate grau2ia,uZbarstykite ait osios paprikos. Kates negali pakqsti stipriq kvepalq, toddl tai gerasbudas elgesio problemoms sprQsti.

. Niekada nebauskite katds fiziSkai. Ji ius kaltins ir ni€kuomet neatleis.

Tokia poza, kai ausys prilenktos prie galvos,

bodinga issigandusiai ar sukfdsta kater.

. Kad padetq katei susitvarkyti su psichologindmis problemomis, veterinaras galipaskirti psichotropinill medikamentq. Raminamieji vaistai gali buti vaftojami del

permainq atsiradusiam nerimui ir baimei sumaZinti, pavyzdZiui, naujo namimogyvrmo ar kldikio atsiradimas namuose, namq pakeitimas arba svediq

apsigyvenimas namuose. Nestipraus poveikio trankviliantq (raminamqjq vaistq)

veterinaras gali paskirti kates agresijos sumaZinimui.

Esant kadiq endokininei aJopecijai, kuri pasirei5kia nelveikiamu potraukiu laiZltikaili del bet kokios prieZasties, tinkamiausias ym gydymas hormonais.

. Nepamirikite, kad didele dalis katds elgesio problemq gali kilti ddl kates hormonq

veiklos, daugiausiai tq kurie susijp su dauginimosi funkcijomis. Jeigu esate tiki,kad nenorite savo kates panaudoti veisimo tikslams, pasikalbekite su vetednaru del

galimos jos sterilizacijos. Augindami nestedlizuot4 katQ galite susidurti su visk4nustelbiandiais jos instinktais, kurie galijus kaip Seiminikq labai erzinti.

PAPILDOMAS GYDYMAS

HlBAcHo zrEDU vArsrAllstikus stipriam stresui ar sokui, duokitekatei Bacho :iedq ,,Gelbdjimosi vaistLt',

kuriuos sudaro kaukazines slyvos,raganes, paprastojo saulenio,sketines paukstpienes ir sprigesmiSinys.

EI HOMEOPATINIAI VAISTAINors ir labai svarbu stengtis iSvengti

stresus sukelian6iq situacij[ tai ne visadayra imanoma. Jeigu jijsq kate buvosuzeista kovos metu, palengvejimq jai gali

suleikti Amica montana 6c.

TUSTINIMASIS

. Namuose atsiradus kitaikatei, jusq pirmoji augintinegali pradeti Slapintis ivairiosenamo vietose. Toks teritorijos4'mdjimo aktyvumas gali sukiltide] to, kad kate jaudia gresmQ.

. Kai kuriais atvejais su gamtosreikalq atlikimu deZuteje susijusiqproblemq prieiastis neblnaakivaizdi. PavyzdZiui, jeigu jUsqnamq laukujese duryse yra

itaisytas iejimas ka€ms, gali blti, kadjums nezinant namuose apsilanko viena ar netkelios katds, kurios ten Slapinasi ir tai blogai veikiajnsq katQ.

. Kai kudoms \,yresnio amziaus katdms, keniiandioms nuo atrito, judejimas sukeliaskausmq ir joms gali b[ti per sunku iiipti i deZutQ per ka3tus, todel jos atlieka savoreikalus Salia deZutes.

ienas i5 daZniausiai pasitaikandiq elgesio sutrikimq katems yra nenorasgamtinius reikalus atlikti specialiai tam skirtoje deZeje. Pirmiausiai

toki4 katQ reikia parodyti veterinarui, kad jis nustatytq ar kate nesergaapatines Slapimo sistemos dalies ligomis. Gali pasitaikyti ir tokirt sutrikimrLkaip pemelyg akfvus Slapimo issiskyrimas (Zr. 88 psl.). Kai katei labiaupatinka gamtinius reikalus atlikineti kitur, sakykim, vonioje arba viduveje, jitiesiog nenori to daryti tam skirtoje deZeje. Si problema gali bfrti sunkiaii5sprendZiama. Reikia pasistengti iSsiai5kinti, kodel kate nenori naudotisdeZe.

-.i:=+_----r_

PRIEZASTYS. Kai kadiukai lytiskai subrqsta(maZdaug penkiq 3eSiq mdnesiqamZiaus), jie gali pradeti SlapimuZymeti teritorijS Tai natiraluskadiq elgesys, kuris i5nyksta posterilizavmo ar kastravimo.

Nervingoms kalems gamtiniq reikalqatlkimui reikalingas privalumas, tode jomsrekomenduotina ilaisyt de:e su stogu.

KAGA-LITE J0S-?. l"U* ttu.U", tuA ddZe butq ivari. OeZe t"tytiiikasdien, kitaip kate aia negrls. Kas 3-5 dienas dezes

tulini reikia pakeisti.

. Naudokite paprast4 neskleidZianti kvapo pakrat4

tokl kuris suslapQS nesusoka i grumstus.

. Jeigu jl]sq kate daugiau laiko praleidzia lauke nei

namuose, jai labiausiai tiks vazoninio komposto

pakratas.

. Pasistenkite, kad gamtiniams leikalams skina deze

blq padeta kuo ramesniame jfisq namq kampelyje, kur'

nevaikitoma arba vaikstoma mazai. DeZe turdtq buti su

ialia io5 \ ieto., kur katd miega ar dd;.

Tuitinimasis

dangdiu. Nestatykite jos

. Jeigu jlsq kate nelanksti iljai yla sunku ilipti i deZg, reiketLl nupjauti dali deies

Sono ir palikri tik nedideli kr.ast4 Jeigu deZd bus padeta ant laikraidiu leng\ iau

susemsite iibyrejusi pakrat+

. Jeigu j[sq namuose gyvena daug kadiq maZiausiai dviem katdm turi tekti v ietra

dcze.

. Nenaudokite ne vietoje atliktq garntiniq leikalq valyn.tui amoniako pagrindu

pagarnintq dezinfekuojandiq priemoniq, nes kadiq Slapime yla amoniako Nuo tokios

priemones kate dar labiau nores toje vietoie tuStintis.

Kates yra jautris gyv!nallode tusiinimosi melu Jomsre kia jausiis sauglai.Paslstenkite tu6t nimos deZQ

pasiaiyt kuo ramesniame

Srapnto pUnSKIMASJ VtiSta; subrendusios apie SeSt4gyvenimo menes[, kates pradeda purkStil---rslapim4. Ypai uoliai tai daro nepafrq jauni katinai. Normaliai katesSlapinasi pritiipusios, o purskia Slapimq stovddamos ant vertikaliq pavirsiq.Lauke katinai pur5kia ant i5kiliq objektrL tokiq kaip tvoros, stuipai, irjienuolatos gr[Zta ir purskia i t4 padiq viet4 kad sustiprintq lietaus nuplautasatimas. Lygiai taip pat subrendE patinai gali elgtis ir namuose, ir tai yralabai nemalonus reiSkinys, nes labai sunku i5naikinti tq kvap4 net irnaudojant atitinkamas priemones. Pateles taip pat gali purkiti Slapim4 ypaikaijos blna pasirengusios daugintis. Tuo metu jq Slapime buna specialirtmedZiagq pritraukiandiq netoliese esandius patinus.

PRIEZASTYS. Instinktai verdia kates Zymeti savo

teritorij4

. Slapimo purikimas yra normaluselgesys, bet gali buti susijQs su

stresu ir nerimu.

KAGALTTE JUS rRVETERINARAS?. Vienintelis ilgalaikis sekmingas

tokios problemos sprendimaskatinams yra jq kastravimas,palyginti nesudetinga operacija, nors

ja atliekant biitina taikyti visisk4nejautrfu

. Tinkamiausias kastravimui laikaspriklauso nuo katino veislds, nes

daugumai Seimininkq patinka katinqpuoSmena, budinga sunkesniq veisliq

katinams, tokiems kaip Britq arAmerikos trumpaplaukiai. Siq

veisliq katinams aplink veid4susiformuoja klostds antrinis

lyties poZymis, iSsi\,ystantis tiksubrendusiam katinui. Jeigu

katinas iSkastruojamas per anksti,klostes nebeiSsivysto.

. Grcidiau subrQstandiq veisliu katinus, tokius kaipSiamo, kasiuoti galima antsdiau, nesjie neturiklosdiq (Zr. 76 psl.).

. Stedlizavus katQ, i5 esmes issprendziama ne tikSlapimo purSkimo problema, bet irnepageidauj amq kadiukq gimimas.

. Turite suvokti, kad, atlikus chirurgingoperacijq kate nebiitinai turi tuoj pat nustoti pu*stislapim+ Wresnio amTiaus katems reikia 5e5iq

savaidig kad kraujyje sumaZdtq hormonq kiekis. Taippat reikia laiko, kad kate uzmilstu iprast{ elgesi.

. Ddl to, kad jusq kate pradejo puksti Slapime galite

netiesiogiai biiti kaltas irjls, jeigu priei tai turejotes4lydio su kita kate, kuri, sakykim, glaustesi jums apie

kojas ir paliko savo kvap4 kuri pajuto jlsq augintine.Jos teritorijos Zymejimo instinktas nugales, irji gali,par,yzdZiui, apipurksti Salia jiisr.l stovindios kddes koj4.

. Priei percikeldami gyventi i kit4 nam4 pasiteiraukite,

ar iki jlsq buvq glventojai nelaike kates, nes jisqaugintine gali pradeti purksti 51apim4 nor6dama

uzmaskuoti savo pimtakes kvapa Kad taip neatsitiktujums teks labai atidZiai i5val1'ti visus kilimus, i5plautipl)'teliu medines ir kitokias grindis. Nuolatosprisiminkite, kad kates uosle daugjautresnd uZjiisq.

Kastravimas - vienintelepatikima pdemone nuoSlapimo purSk,mo.

sutrikimai

BLOGI IPROEIAI\lagq aihinimas - natiiralus kadiq elgesys. Taip jos i5laiko ger4 nagqI \ form4 ir tuo paaiu pazymi savo terirorij4 Gaila. bet nuo to galinukenteti j[sq baldai ir namai. Katds, ypad jaunos, labai megsta grauZtikambarinius augalus. Toks jq niokojimas be kita ko )Ta katei pavojingas.

KA GALITE JUS?. Kad jlsq augintinei neiSsivystytrl blogas draskfmo iprotis, atsinesq i namus katp,isigykite ir specialq stov4 Pastatykite ji megstamoje kates vietoje, paryzdZiui, prielango ar kambaryje, kuriame susirenka visa Seima. Salia stovo padekite katds Zaislq.Itdnkite ji katzole arba antjo virsaus pad€kite katzoles kamuolel!. Jeigusugalvotumete toki stova padaryti patys, atminkite, kad kates megsta laisvai susuktasvirves, arba galite ji aptaisyti kilimine danga.

. Stebdkite katQ, kadaji pmdeda astrinti nagus. Paprastai kates tai daro vosatsibudusios arba Seimininkui glZus namo. Pastatykite stovq Salia kates guolio arbaSalia laukujq dunl

Ka6iukas megd:ios mamos

kales elgesi Priei

isjgydami kadiukaiSsiaiSkinkite jo mamos

elgesio ipro6ius-

. Jusu katinelio mama yra geriausia mokytoja, todel, prieS

[sigydami kadiuk4 pasiteiraukite jo mamos Seirrininko, arjinuolatos naudojosi stovu.

. Apkarpykite kates nagus kas 3-4 savaites (zr 60 psl.)

PASKUTINES PRIEMONES. Jus galite papras)'ti veterinaro, kadjis ant katds

nagq uZdetq viniplasto kepueles.

. Veterinarus taip pat gali atlikti chirurginq nagq

pasalinimo operacij4 tadiau taip iS kates

atimama dalis natlralaus elgesio irjipaliekama beginkle. Geresnis

sprendimas bltq katq lai$ti lauke,jei tai imanoma, arba atiduoti j4 ikadiq prieglaud4

AUGALUKRAMTYMAS. Dauguma kadiq eda zolQ irkambarinius augalus. Zolgesti galima, tadiau daugybe

kambariniq augalq yra nuodingi (Zt. 100 psl.).

KAGAflrF Ju.s-?. Pasillykite katei saugiq valgomq augalq.

. Nevalgomus augalus laikykite katei neprieinamose vietose.

. Noredami iSmokyti katp atskirti augalus, kuriuos jai galima dsti, nuo tq, kuriq ne,

panaudokite neigiamq pojndiq poveikio priemones. Jeigu n6ra galimybes iskelti

augalq i katei nepdeinama viet4 apibarstykitejq lapus aitri4ja paprika arba

papurk5kite aplink juos stipraus kvapo odekolonu. Tai atbaidys katq.

-.P :1.'

...'.

sutrik;mai

AGRESYVUMASJ\azniausia kadiq agresyvumol-./priezastis - naujos katesatsiradimas namuose. Jeigu protingaivisk4 suplanuosite, i5vengsite daugeliobedq. Pana5u, kad kates, kuriosagresyviai elgiasi su Tmondmls. raipdaro arba tada, kai yra per daugmdgstandios Zaisti arba del kokiq norsprieZasdiq susierzinandios.

PMTINIMAS PRIE NAUJOS KATES. Jiisrl augintine prie naujos kates turi buti pratinama po truputi ir tai gali uztluktinuo dviejq iki tdjq savaidiq.

. PradZioje abi kates laikykite atskiruose kambariuose uZdarytomis durimis, koljosipras viena prie kitos kvapo.

. Tada leiskite joms susitikti viename kambaryje, tadiau laikant abi uZ pamauq.Kates turi blti laikomos ant dviejq Zmoniq

keliq 2-3 metrq atstumu viena nuokitos. TokiA procednrQ atlikitedu kartus per diena po 10-15

- minudiq kedes pritraukdamivls arclau.

. Kai viskas atrodys gerai,paleiskite kates.

. Palikti galimybQ pabegti,paryzdZiui, praviras duris, kad nd

viena kate nejaustq pavojaus.. Su kate, kuri jisq namuose

apsigyveno anksdiau praleiskite kuodaugiau laiko.

Laikydami kate ani rankq visuomelalremkiie i rafkejos pasturgali,kad jijaustqsi saugi Tai ypaasvarbu katems, kuriq niekasanksaiau ant rankL{ nelaikd.

KAIP ELGTIS, KAI KATEAGRESWI. Jeigu jiisq kaG staiga pradeda agresyviai su jumis

elgtis, pasitarkite su vetednaru. Toks jos elgesys galibuti ddl medicinines problemos, sukelianiios kateiskausma kai paimate ja

. Gal pmeityje su kate, kuri4 priglauddte, budavo

blogai elgiamasi, tod6l ji bijo bnti paimama ant mnkq.Tokiu atveju reikia kantrybes, kuo daZniau Svelniai

imti katQ ant mnkq.

. Per daug magstandioms Zaisti katems reikia parlpintidaugiau judandiq ir kabandiq Zaislq.

. Agresija, kuri4 patiriate j[s i! tikqiq galiblti nukreipta priei kit4 kate. Palaukite,kol problema issispres savaime tikvenkite zilreti katei i akis.

. Keliondms naudokite tik specialiaikatems pagaminta narvel!. Jie galiblti ivairns, bdiau bltinai saugus irgemi vedinami. Patogiausi yra su

alidaromu virsumi, nes iS

ju lengviausiai katQ isimti.Po kelionds, griZusi iiprastinQ aplink4 kate

$eitai atsipalaiduos. NeIareikalo katQ versti paliktinarveli. Tiesiog atidarykitejo dangt! ir leiskite kateipadiai nuspresti, kada islistiiS naNelio.

PAPILDOMAS GYDYMAS

EIHOMEOPATINIAI VAISTAINervinga katQ nuraminsite, jeigu pries

kelione duosite jai valerijonq iableiiLt.

Nerim4 maZina Bacho Ziedq ,,Gelbejimosivaistai'.

MANIJA LAIZYTI IR KRAMTYTIVa atas yra iprodiq vergai. Jos megsta nekintandi4 bei rami4 aplink4 rrI\nekendia karstligiSko gyvenimo budo. Joms patinka iprasta kasdienybe.Jeigu katq apninka manija k4 nors ikyriai daryti, to prieZastis gali biiti fizinearba psichologine - katE kankina stresas arba nerimas. Tokios problemosdaZniausiai iSkyla namuose, kuriuose gyvena daug kadiq. Grynaveisles katestoks elgesys apninka daZniau.

KAIP PASIREISKA. Vilnos kamtymas: suaugusios Siamo ir Birmos kates kartais pradeda kamtyti arbadiulpti vilnonius megztinius ar kitas medZiagas. Kartais taip atsitinka toddl, kad josbiina per anksti nujunk)'tos arbajq mityboje trlko skaiduliniq medZiagq o galjostiesiog jaudia sukrdtim4 Tokios kates kramtys visus drabuZius ar apklotus ir tai galibrangiai atsieiti.

. Pemelyg uolus prausimasis: kitaip dar vadinamas kadiq endokrinine alopecija, kuritaip pat labiausiai bidinga suaugusioms Siamo katems. Tokio sutrikusio elgesiopoimiai i5p1ik9 plotai, daZniausiai kirk5nyse ar uZpakalineje k[no dalyje. Tokiuatveju pastebesite, kaip kate n€nustodama laiZo save ir pe5ioja plaukus.

KA GALITE JUS?. Kad atpratintumete katg nuo vilnos kramtymo,praturtinkite jos mitybq skaidulindmis medZiagomis -SvieZiomis darZovamis ir kapotais Zalumynais arbaspecialiai katei isigykite valgomq augalq. Gal jums

gyvunq parduotuvej e gautispecialiq Siurk5dialapiq augalqarba jls vietoj jq galite pasillytikatei kietos mesos strypelilL kadji turetq k4 kramqai.

. ISbandykite elgesio keitimometodus (tu. 84 psl.), taip patdaugiau Zaiskite su kate,skirkite jai daugiau demesio irpasillykite skanestq uZ ger4elgesi.

Manija laizld ir klanrtlti

Kai sus daro sAygos kateipajust sukretima, skirklte jaikuo daugiau demesio ir geriau

pi:iurekte.

Nors toks elgesys galiatrodyti neiveikiamas,jeigu kaG eda Zole, taigali reiksti, kad jiturisveikatos sutrikimq(zr. 28 psl.). Jeigu kat6nuolatos eda iole,paprastai tai rodo, jogjos virskinamaji traktqgali blti uZkimiQsplaukq kamuolys arapvaliqiq kirmeliqsankaupa.

. Slenkites SukLioti katQ ilgiau. Daugiau iukuokite sepeiiu. Jums gali tekti duoti

augintinei vidrL us paleid:iarn{q vaistr.l, kad sunra2dtq plaukq kamuoliq

susiformavimo galinybe, kuri padideja del pernelyg uolaus prausimosi.

. Pabandykite issiaiskinti, kas iS katQ supandios aplinkos galetq kelti jai stresq ar

nelim4 Galjai grasina kokia nots nepazistalna kate, o ga1 namuose atsirado natrja

kati arba kiidikis.

. Parodykite savo augintinQ veterinarui. Gal taip elgtis j4 veriia kokia nors

medicinine problema: aletgija blusoms ar hormoniniai sulrikimai

' Kaip paskutinq priemonp paplaiykite, kad veterinams iSrasytq kokiLL nors stresq

maZinandiq vaistq (Zr. 84 psl.).

Elgsengs sut kimai

prijaukinimo ir reguliaraus maitinimo dauguma kaiiq Siandienplarado poreiki rredZioti. AtneSdama sumedZiot4 aukejums, kate siekiasutvifiinti draugystes rySius su jumis ir jusLl Seima.

MEDZIOJIMAS

[sp6jimasJeigu jums pavykstaisgelbeti paukgti ar kitagwineli nuo jiisLlkates nag{nepamirskite, kad jisbus goko bUsenos.Patalpinkitenukentejusi padarelitamsiame kambaryje irkreipkites i veterinarepatarimo. Da:niausiaiprognoze b0na prasta,netjeigu suzeidimas irngra dmtas. Taip yrad6l to, kad su kates

lkandimu i konapatenka bakterijq,kurios paprastaisukelia mirtin4 kraujou:kretim+

Ia ats trri insrinkq I q porrauki medTioli, raiiau [aittl\,kuriq kaeiq jis iSvysrl ras sripriau. Par 1zd;iui.grynaveisles kates, kuriq ne viena kafta buvo iSvesta

veisyklose, yra maZiau linkusios medZioti. Del

KAGALITE JUS?

Be to, kad laikysite katQ daugiausiai namuose, mazai kagalite padaryti, kadji nerned;iotq. Potrauki medZioti galisumazinti kastravirnas. Yra tik keletas prienoniq, kuriqgalite imtis, kad jusq kates pastangos patenkirniinstinktus butq maziau sekmingos.

. Galite uZdeti katei tampn.! antkakl! su varpeliu, kurisperspes potencialiA auk4 kad artinasi kate. Antkaklis turibuli el,istingas del Io. kad kate Lanais nepasismauelLt.pavyzdZiui, uZkibusi uZ iakos.

. Jeigu norite savo kieme iesinti paukiiius, maistqjiemspakabinkite ant plonil Sakeliq, kad kate negaletq prieiti.Niekada nebertite lesalo ant Zemes, nes bus bedos.

. Zaidimas su pagautomis aukomis katei gali bltipavojingas. PavyzdZiui, kadiukai, pagavp bitg ar vapsv4gali buti sugelti. Rupuzes per odq gali iSleisti nuodq, ojeigu jnsq namq aplinkoje yra nuodingq gyvadiq, jos galiikirsti jusLt katei. Tokiais atvejais katei reikes

neatiddliotinos veterinarines pagalbos.

PIRMOJI PAGALBANorint iisaugoti savo Seimos ir katds sveikatqreikia turdti butiniausiq apsisaugoj imo priemoniryir sveikos nuovokos. Labai gerai kai namuose yrapirmosios pagalbos vaistindle, tuip pat svarbu

i 3 mokti suteikti pirmqj q pagalbq nus imanyti apie

nuodus ir, iinoma, lailryti iuos neprieinamoievietoje. Po rankavisada turdkite telefono

numeri4 kuriais galima skambinti nelaimAs

atveju, sqraiq taip pat ir veterinaro bei

2 4 v al anda s t eiki amq p a s I au g4 t e I efonu s. P r i e S

duodami katei kokiq nors medikament4 visadapasikonsultuokite su veterinaru ir niekada

neduokite katei imondms skirtqvaistq. Jeigu jusry

katd serga kokia nors chroniika liga, tokia kaipculcrinis diabetas ar leukemiia, veskite uZraius

apie vartojamus vaistus ir uisiraiykite svarbiaspastabas apie ligos eigq.

Pinnoli pagalba

KACIUKU GIMIMAS IR AUGINIMASlS csnrcs seliausia katq isigyfi i! rcislininko alba painti ii -u1r'[nqprieglaudos, nes r. isada 1 ra labai daug kadiq ir kadiukq, kuliems lei[ianarrrLl. Gali bnti, kad jns pasiimsilc ben;ulq katE, kuli Zada kadiuotisDaugumo.je atvejq kates pasintdo kaiiukLrs be jokiq problenq. TadiaLr

ka(.lis pasitaiko eimdl'mo sunkurrrl ir tada leikalingas skubus jsikiirnras.

kad kate iljos at2alos bartq iSgelbetos. Kadiq ne5tumas paprastai ttunka apie6,1 dienas. I neStuno pabi,rigiL paruoSkite rami4 r'icr4. kut katc galctLl girndrtiir neleiskite.jai klaidZjoti lauke, kur bus daus sLrnkiau pasir'hpiuti .ja rr'kad iLrkais.

Rctais alrcjais kates atmeta savo kadiukus ar vien4 kadiLrka. del ntedieininirlar psichologiniq prie2asdir-1. Gali atsilikti ir taip, kad girrdydarrra karte

nugaii. ir tada.jums tcks pasirupinti kadiukais.

NASLATe rU KAe ruKU AUGtNTMAS. PirDla-sias dr i gl r'cnirno dienas kadiukai nesugebaIcquliuoti saro ktlno telnperatiiros. todeljuos |cikialrilrt . ltri .'l-j- { t, rrrp.r':rru|u'.

. Pir naj a. savaitq j uos lcikia naitinti kas keiiasr,alandas. Jfis galite pirkti gataril maista- afba galninti

.ji. pat) s. [ 220 nrl ir iczio pieno inrLrikite r ien4Liauiini iI idckite 30 ml (2 r alg. i.) medaus bciirlil r \:r'. ., ritr rittr. 'ei r"in, ral. p"pildrr kir\i. iimiSinuka. pakaiLinkitc iki Ztnogaus krlnotcnrpcr'ltt[fos (]7o C) patikfiniiitc kclis laiusuzsilaiinQ art rieio.

[sp6jimasPirrnomis kadiukogyvenimo savartemisdaznas maitinrmas irSiluma yra gyvybiSkaisvarbis.

. Nlaitinti galite pipete afba ii kuclikiams skiiro buteliuko su Zincluku. Calinrr urr_r Li

ir specialirt l<aaiukq Tindvmui skirtq buteliul<q, l<ulie pagarninti taip. kacl liaajukasneprisitlaukttl oro burbulq.

. Dauguna kaaiukLt gimg sr.eria nuo 50 iki 100 g. 25 g kaiiuko sr olio leikia 8 rnl(Sick tiek daugiau nei 2 albat. 5.) nriiinLrko per prr.r.. ii f,ieLi prdclinkiLe. [.od uitektLl!isielrrs rrlaitinimalns su 3-4 r alandrlpelhaukonlrs.

' \''eliaLr kadiukus maitinti pakakskas (r-8 r'alandas. Kai kadiukaisulaukia 3-.1 salaiiiq am2iaus ir'

.jienrs iidl gsta clantvs.pasiul; kitc maZais kieklais su

plenu sumali\ 10 konscr\ uotokaiiq maisto. 8 saraiiirlkaiiukai turi blri \ isainuj unll ti.

HIPOTERMIJAJ\el tankaus kailio kates gali gyventi Saltoje aplinkoje, tadiau tarp veisliqI-zf yra labai didelis atsparumo ialdiui skirtumas. Sakykim, Maine Coon

veislds kates turi tankq pokaili todel yra daug atsparesnes Saldiui nei kates i5

karitesniq pasaulio krastg kuriq kailis plonesnis. Tadiau kates kartais

nukendia nuo hipotermijos, kuri jas i5tinka nebutinai lauke Saltq dien4 Jos

taip pat gali nu5alti ausis, letenas ir uodeg4.

PRIEZASTYS. Hipotermija gali buti stipraus Soko poimis. Jeigu radote katQ, kuri4 istikokolapsas, gali bnti, kad ji sukelehipotemija. T4 galima nustatyti,pamatavus kates kiino temperatir4Normali kates kuno temperatura yraaple Jcu L. zrnona. rs praozrq

svarbu issiaiSl int i, kas suLelekatei Soka ir tada butina kuoskubiau pasikonsultuoti su

vetennaru.:a.

-G!.*-< -*rG-" ---:-. Jeigu kate ikrito iledini vandeni, ji labaisuSals, nepadds ne

izoliaciniq savybiq turintis pokailis, nes

vanduo isstums iS jo ortu


' Stipn-rs trynimas frotiniu rank3luosdiu pades sugr{Zinti gyvybes Zenklus. NuneikitekatQ kaip galima greidiau i silt4 aplinktu tik Zinrckite, kad ten temperatura nebutqpemelyg karsta, nes tada kaujas iS k[no organq suplus i od4 ir pasunkins Soko

busena Todel geriau leiskite katei atsilti pamaZu.

. Tokiu atveju gerai tureti specialLS gyvunq parduotuveje lsigyjam4 nedideliogalingumo Sildytuv4 kuriuo galima suSildyti kates guoli. Uzklokite katQ

ranksluosdiais ar apklotais, kad ijos kun4 sugriZq liluma. Kates susildymunenaudokite butelio su karstu vandeniu, nes ji gali nusideginti, ypad, jeigu jai sunkujudeti.

. Jeigu kate nusalo letenas, panardinkite jas i 3ilt4 bet ne karittu vandenl AtBylant

letenoms jas gali labai skaudeti, todel laikykite katp labai atsargiai.

PAVOJAI NAMUOSENTamuose yra daugybe dalykg kurie gali kelti jiisq augintinei pavojq. I5I \ prigimties kales yra labai smals[s ir nuotykius md'gsmnrys padarai.linkg visk4 paragauti ir pakramtyti. Turekite tai galvoje, kai renkateskambarinius augalus bei kitas puo5menas ir vietqjiems pastatyti. Gerai, kaiyra galimybe padaq4i taip, kad katei bitq neprieinami elektros laidai. Be to,dauguma namuose laikomq vaistq yra nuodingi katems. Niekada neduokitekatei ne naminiams gyvunams skirtq vaistq ir nepalikite jq bet kur.

MMBARINIAIAUGALAI. Kates retai sunkiai suserga nuo kambariniqaugalll kramtymo, tadiau sunegaluoti gali labaigrcitai. Prie sutrikimus sukeliandiq priskirtini Sie

augalai: azalija, rusmen€, fi lodendras, ciklamenas,Jeruzales vyinia, difenbachija, Drakono medis,Crassula ir kt. Paprastai prisikmmdiusios augalqkates vemia. Tai nieko baisaus. lik stiprus irnenutrikstantis vemimas yra pavojaus Zenklas(Zr. 28 psl.).

. Pasistenkite kambarinius augalus laikyti kateineprieinamose vietose. Kajp pakaital4 duokite jaipakmmtyti Svieziq valgomq Zalumynq, patryzdLili,petmzoliLL.

Sveruelu veru .

. Svendiq metu katas taip pat g ko pavojai.Kalediniq papuo3alq Sukds gali peryjauti katei

skmndl. Kates labai megsta kramtyti virveles, blizgudius ir kaspinelius. Nurijustokiq dalykq gali kilti rimtq skausmingq Zarnyno sutrikimq. Be to, KaledU eglutesspygliai taip pat gali perdurti katei skmndi istrigti burnoje ar gerkleje.

. Susilaikykite nuo pagundos dalintis su kate Sventindmis vaiSdmis. Paryzd2iui,Sokoladas katems yra nuodingas. Kiti Sventiniai pavojai - fejerverkai, nenutriikstantisvediq grandine ir galiausiai - stresas. Laikykite katQ saugiai viduje ir kuo toliau nuolaukuiu duru.

\amuose t)kantls pavoiai lot

dtDel ig mto kaaiq smalsumosavo aug nting galite airastnel keaausiose v etose. PreS

UUngdam ska byklQ ardtiovykle, v sada patikr rk te.ar kartais jasu kaienesugalvojo is taisyt tenguo o

APSINUODIJIMAS. DauguI11a be lecepto parduodamq nuskausminan]{irl vaistL! zmonilrs, pav}zdiiui,aspifinas yra nuodingi katdms, nes jq kepett]s stokoj!r cnzirnq, kad suvi|ikintq.jtlor.Siq pleparatq nurijimo po21lniai 1r'a seiletekis. v€minras ir silpnuuras. Neduokitekatci savo \aistrl ir laiklkile juos augintinei ncpfieinarnde vietoie.

. Dauguma prieiblusjniq insekticidq yra taip pat nuoclingikatei'rs..lais apsinuodijusiai katei tcka seiles. aiarojaak1,s,jircrlia,perdaugSlapinasiir.vidur.iuoja'ISmaud)kite kat! Siltarne vanden)jc, LlaSinQ indqploviklio, kacl iusiplaute insel(ticidas. Nickada :

neg)d)'kitekatcS.unimsSkjfiaiSpIepaE1aisnLlob1usq, ncs jie gali b[ti nuoclingi. Taip pat'rc,'If^'k t( rlll \aLr. n-nrJrrr. -f lictllLiskirtr.l plicrronitl. tsandykile tikrr( nuo.rnrL. k.rr u, ..r hl-sottti' b.r.lu'.Prierlones. kuriq suddtl jc 1ta piretrino ar

d-limolcno yia et'ektingos iI saugios.

[sp6jimasPer Ka ddas ar kitassvenles namuoseatsiranda nauj{.I augalLl.Nuodingi, bet nelabarpavojingi yra Sie:

Euphotuia, gebene ramalas.

KIEME IR SODESleistos i lauk4 kates turi potrauki nuklysti toli nuo namr+ todel neliekagalimybes jq stebeti. Tadiau ivertindami galimus pavojus, ne tik i5vengsite

jq savo sode, bet ir bedai iStikus b0site pasirengQs tinkamai elgtis.

AUGALAI. Normalu, kad kates namie ir lauke kramto augalus. Kieme jos taip pat s4moningaies Zolg ir kitus augalus, kad sunegaluotq ir taip atsikrarytll plaukq kamuoliq. Su kaikuriais augalais kat6s gaus rupios Zaliavos, papildomq mineralq ar vitaminq. Tadiauyra augalg kurie katdms gali buti nuodingi, net mirtini, todel geriau jU neaugintisavo sode.

. Tarp nuodingq lauke augandiq augalq yra Japoninis kukmedis. Jame yrapotencialiai mirtino nuodo SirdZiai, ir katd gali mirti nuo Sirdies nepakantamumo.Mirtina sio nuodo doze 0,1 procento kat€s svorio. Rododendrai, rusmends rrdZiugmos taip pat nuodingos laimei, kates daZnai atgraso jq kvapai.

&*

|f,

. Pasistenkite, kad jilsqkate turetq pakmmsnotinekenksmingq Zoliq tokiqkaip petrazolas ar katzoles.

SODE

. Kates megsta patyrinetikepsniniu turinl todel ympavojus, kadjos galiapsideginti ar pmD,ti koki4astria kaulo nuolauz4 IS

neuZdengtq Siuk5liad€Ziqsklindantys kvapai taip patgali sugundyti katQ

pasirausti po atliekas, irjinetruks susipjaustyti iSukes ar ait us skardiniqkastus.

Kieme ir sode

Jeigu jisq katei leisia laisvai klaidzloli kaimynysteje, tikrai ne kq tegalite padaMi, kad

apsaugotumete jq nuo pavojq. Todel pasistenkite, kad norc jisq sodas at kiemas biltLljai saugesne

Zrev4Ziema jiisq augintinei atnesa ypalingu pavojg toddl jos apsaugai reikia imtisatsaxgumo priemonirl.

. Nuo Saldio kates megsta sleptis po automobiliq varikliais arba net llindusios ljqvidq. Taip jos gali biili mirtinai suzalotos. Pries uzvesdami automobili Ziern4visada

papypsinkite ir pabarbenkite i variklio dangti.

. Jeigu kate netuds pri€jimo prie Svaraus neuZ5alusio vandens, ii laks k4radusi. Taipji gali prisilakti namie laikomq chemikalq ar antifiizo, kuris kelia ypad dideli pavojqnes katams patinka jo kvapas. Aklyvusis jo ingredientas etileno glikolis yra

nuodingas kates inkstams ir neurologinei sistemai. Apsinuodijimo poZymiai:

depresija, koordinacijos sutrikimas, vdmimas ir Sirdies priepuolis. GyvybiSkai svarbu

kuo greidiau katg nuveZti pas veterinar4 nes, nesuteikus jai pagalbos per dvivalandas nuo apsinuodijimo, kate gali Z[ti. Katei nuzudyti uztenka dviejq arbatiniq

Sauksteliu anliftizo.

. Talpas su bet kokiais nuodais laikykite uZdarytas ir saugiai padetas. Jeigu

nuodingos medZiagos issipyle, tuoj patjas isvalykite ir iSmeskite visk4tiesiai !SiukSliu ddZe.

PARTRENKTA AUTOMOB ILI O\fuolat didejantis automobiliq srautas keliuose rei5kia, kad katems kylaI \ vis didesnis pavojus. Kates po automobiliq ratais nukendia del savo

[prodig pavyzdZiui, pomegio sleptis po automobiliais ir medZioti pauk5dius.Jeigu itariate, kad.jnsq katd buvo partrenkta automobilio arbajei pamatetegatveje gulindi4 suZeiste katg, be veterinaro pagalbos neapsieisite. IS isoresne visada matosi, ar automobilio paftrenkta kate yra suZeista. Kadirl odaelastinga ir gali i5likti po avadjos nepakitusi, tadiau knno viduje gali bfitilabai sunkiq suZeidimq.

PRIEZASTYS. Gatveje kates nesugeba pajausti pavojaus. Jeigu kateyra Salia kelio ir staiga kas nors jq iSg4sdina,instinktyviai ji nretasi begti per keli4 nepaisydamajokio pavojaus.

. Tamsoje kates apakina rySki automobilirl ZibintqSviesa ir tada jos sustingsta vietoje. Ypad neatsargiaikates laksto per gatves lujojimo metu, kaijq elgesivaldo hormonai. N€r'a budq kaip ismokyti katQ bittiatsargiai kelyje, tadiau jiis galite j4 nors kiekapsaugoti, uzsegdami elastini antkakli su atsvaitais.Taip katg lengviau pastebes automobiliq vairuotojai.

Kates turi iprotitupeti po auiomobiliais ir netikeiai isbegii i ket E.

Naktiklaid:iojanaias kates lengva ga i apakirti ptiekinlai automobilio Zibinta Taip atsitlnkz del to kad

kates akyje yfa Svlesq alspifdjniis sluoksnis vadiramas tapetun lucidun

KA GALITE JUS?. Susidlrjmq su automobi]iais metu daug kadiq zilsta, tadiau kai kurios isliekanesuZalotos. Nepaisant to, nieko nelaukus katq reikia parodyti veterinarui, nes gali bDti

vidiniLl suZeidimq, pavyzdZiui, trukusi bluznis. Nediagnozuoti vidiniai suZeidimai gali

buti labai rimti ir gali net gresti kates gyrybei. Nors ir iSvengusi suZcidimq po

susidlrimo su aLrtomobiliu kate vis dar iausis sukresta, todel ant rankq imkite ja-

atsarglar.

. Kad galetumete nuvezti padrenkt4 katQ pas veterinar4 reikes i4labai atsargiai pakelti

ir pemeiti. Vietoje nestuvrl galitc panaudoti antklodq, paklodq ar ranksluostl

Uzdenkite katQ antklode ir ivelniai apvyniokite jA I automobili katq neSkite, laikydami

abu antklodes galus. Jeigu turite lentq uzlraukite antklodQ su kate antjos, stengdam

nepakeisti katds padeties ir nesulenktijai stuburo.

. Susilaskite nedidelQ 1virt4 deZQ ir ivelniai paguldykite ij4 kate. Neddkite i, deZq

priegalvi4 nes -jie iSkleips kates kfmo padeti.

. SuZeista kate gali jums ik4sti (iprasta reakcija i stres4), lodel elkitds su ja atsargiai

arba t.Ztlenl ite jos galrq tankiluosciu.

. PraneSkite veterinarui telefonu, kad alvaZiuojate. Tai ypad svarbu, jeigu nelaime

alsitiko ne darbo valandomis.

. Suzeista kate gali patifti soka Jai bus ialta, sutankes jos kvepavimas. Kol pasieksite

veterinara pasistenkite katQ laikyti iiltai ir pasir[pinkite, kad jai butll patogu. Bntl!gerai, jeigu kas nors galetl! katQ palaikyti, jeigu jils vairuojate automobili.

ISIPJOVIMAI, IDRESKIMAIIF.-ZAIZDOSL atds nestipriai susiZeid2ia retai, nes jU od4 puikiai saugo kailis ir tankusA-pokailis. iae iau ypad pavojinga yra spygliuota viela, kuri gali perple5tikates od4 Kartais peStyniq metu kate gali bfti apdraskyta, tadiau palyginussu ikandimais, kuriq metu lne5ama infekcija, idreskimai supDliuoja retai.

KA GA-L J

r E I rr,9-..1 R. v,ErE R I NARAS ?. vatos gumuleliais apipluutire ptoq ufiinl t"irai sriir'

' r"l."l;;;

dezinfekuojandiu muilu. Nuskalaukite Svariu vandeniu. Zirklemis ar maSineleapkirpkite plaukus aplink Laizda.

. Atsargiai elkites su suZeista kate. Jeigu manote, kad ji jums gali !k4sti, nes yrasuzeista ar issigandusi, apvyniokite jos galv4 ranksluosdiu. Ne\,yniokite jo perstipriai ir nepalikite ilgam.

. ApZiDrekite, ar suZeidimas dmtas. Jeigu Zaizda gili, uZdenkite.j4 marle,sutva$rykite ir vezkite kate pas veterinar+ Jeigu Zaizda neatrodo labai ririrta, palikitej4 sutva$tyt4 iki ryto. NudmQ tvarsti apziurdkite Zaizd4dar kart4 Veterinaras galipaskirti katei antibiotikq kad neisimesq infekcija.

. Kai Zaizda uZsitraukia, susiformuoja Saias vis dar i5lieka komplikacijq pavojus.Gyjantys audiniai ima niezteti, kate gali nudraskyti 5a54 ir Zaizda vel ims haujuoti.Kad katd neerzintq gyjandios Zaizdos, veterinaras gali uZsegti jai speciali4 apykaklQ,kurios dauguma kadiq nekendia.

. Stebekile Zaizdos gijim4 Jeiguji kaip reikiant negyja, ir pastebite kitq katesnegalavimo poZymig parodykite savo augintinQ vetednarui.

Anglijos karalienes El:bietos I laikqapykakle neleis katei pasiekti :aizdos,taeiau su ja katei bus nepatogu.

,iflL,,,frL. !..

i\

Kai:s stetr ria iL { ! s!gebcl m! s. kr': p!sarsrr!fa l:ra3!ae safo n.f3ma's b"r'r.os a::aa:nar s:rslie d:! a c oden.s ant 1!crJ.

PAPILDOMAS GYDYMAS

IgGYDYMASVAISTAZOLEMIS EIHOMEOPATINIAIVAISTAIVledet(q (Ca/er)dr//a) :osionas 16 laia Ca/e/rdlra 6x daznlaLrs ai

ant 30 m arba 2 valg S vandens)

sun'aZ ra skausma Suvigykite l!o:a zoa- Lr !2oek te tvafstl

C al c nd u i a h y pe nc u n1 lepa as ga

paskat nti ned de es :a zdos g I rna.

Za zdos netva styklte

feKomen0uolamas esanl neg oms

2aizdoms Variot po 'r

ena tab eie du

KanLrs per 0rena

Arn ka sLrraaZina kraLLlosfavas

Jelgu :alzda !2sikiedia p! !s S'''arli

page bes H-.par sr//phrrrs

Ge bejimos va sia _ susle n ns : a!^':pades kate Sgyti

LUZIMAIaZniausia kadiq kaulq hiZimq prieZastis - susidDrimsas su automobiliu.Yra trys pagrindiniai kaulq lnZiq tipai. Kaulq iskilimai sugyja

greidiausiai. Esant vadinamam paprastam hiiimui, kaulo galai iSliekasusiliet€. Pats rimdiausias, kuris tadiau yra labiausiai matomas - sudetingasltZimas, kurio metu dalis kaulo i5lenda oro oda.

Sioje rentgeno nuol|aukojea Skiai malomas sulriuskintasSlaunikaulis. Sis l!:imassugis savaime, taiiau tamreikes keliq savai6iq.

KAGALITE JUS IR VETERINARAS?. Jeigu jums atrodo, kad jnsU katei liiZo kaulas, je bltinai reikia kaip galima greidiauparodyti veterinarui. Judindami suzeist4 katQ vadovaukites 105 psl. pateiktaisnurodymais. Culdykite kate taip, kad llzusi gallne ar suzeistasis Sonas but{ vi*ujeit jeigu imanoma, prilaikomas. Kate greidiausiai kentes nuo Soko, todel labai svarbulaikyti j4 !iltai.

. Kad galetq atlikti suzeistos kuno dalies rcntgenogram4 veterinarui greidiausiai tekskatg laikinai uZmigdyti.

. Jeigu manote, kad kates koja yra luZusi, o iki veterinaro geras gabalas kelio,nukentejusi4 gallnq bitina itverti. Itvarui galite panaudoti kelet4laikasiiq aroanedideli ranksluost[. Apryniokite turimq medZiag4aplink lnZimo vieta bet taip, kaditvarus apimtq virs liiZimo ir Zemiau jo esandius sqnarius ir sutvirtinkite itvarA lipniajuosta. Nebandykitejo nuimti, jeigu nera bltinybes.

. LnZusiq galDniq gydymui naudojamos stiklo pluoito ar gipso formos, viela,nerudyjandio plieno smeigtukai ar ploksteles.

. Kad IuZg kaulai gytq pakankamai greitai, i kares maist4 papildomai dekite katcio.

ll:prLhr:: .

uZput tt Cnv[rxOaplirstai 'Lr.ici|L,.i.rs 5u kitais grllnais, kates paeios stlgeb.. .,pasirLrpinti'i'i.:..:.l.\.1fiiIis.]aSsu2cid2ia5r"u.tys,lapdsarnet':

daZniarLsiai krrc. :r -. -;:rc i:t nllo kitq kadiLL namuose aL lauke .:': .' -..teritolinitls c:r-:-.: l:.:lft f'o peii)r.riq brina labai sunku arlt l-: :'panralyti lkani -:,, r.:::,'. Peitl niq metu kate nuo kitos katcs =-, 'kadiq AIDS :r' ;...r::' .:.r. Sios dr i ligos daugiausiai plinta pre; .

Veterinaras rr: :.. .,,:: .1.1g1io tlrim4 kad nustat)tLl, ar stt2eisi'. -

nellzkresta i ia:rr:: ':,'::-::.

:i'9

[spdjimasDaugelyje pasa,:.daliq katdms ke apavojq gyvales

ikirtimas. Net r:,.atveju, jeigu bls:.5alia, kaij0su. ka::ikirs gyvate. jls 9a :.to nepasiebdti r

nesuprasti. kcce _:istiko staigus Kc :...2aTokiu atvej! Ka:e

gyvyblskai relka -;askubi veterinar:..pagalba. Jeigu jaspamatete ta gyva:9bet nesugebaloie _.sidentifikuoti.uZsiraiykite ka!p -

atrode. Tai padesveterinarui identiik,a:gyvate ir paskirti k.:.efektyviausia. gydt'::

KA GALITE JOS lR VETERIN: = : : -

' \ 'r .:.cnrl rnrele laizrlo. .r.7\r'et'

. . 1- .'pl--.'l( ia rattdcttili., .' :

. . ).i /Jn'.r/gljd ne ("rnplik.... :r .Lrplliuoja (2r. 62 ps].).

. .r" oil rric' .r.'lb|rnuoir p,

DrJrurtq fIl.rirt t. f'::: r ii'tlLas.

..11r ,1s1- 37.{ p.1'.,,i.r L: .:. :" Litokie vabzdtiar, et. 61 p.l r ,

. ... irt iI toki"r lc|lr.ri 1 ..

. p|ohir'. l.|p fLoJT:.. -' '

'. r. -.,,. is.kiria lol.inu..., brrna o-irerstr i". ir.

''.,r J..a. -cikelr. pctolaurtt \r.-''...- t retetittat.t. krip el= '

' .' "i i ..1('llrdi.lJ.lu (r ' .' .

.. - ::o C miltcliLl (250 mg).

I

llir

: l-:1 I 11 I r,-1\-f()r\ lirt.\ rlt.rl it.'ltil:i.t rlltilrr:. li iil.r'Lli'-. il: rlt ir.tLlir,rrrri ,t..ro.1 ll I uLtliiLts. lrri:.tr i..tll i.t1i -{:rii itliti. li.l .li n.li,ctti iLr.clr:r i .r.ni .srr rrrrrllrll. .\l\finlr ll ir.ri,iti iLr'itLr:l i r-ltilll ir.r.l.ltli.l.lr::r icngr.,iilirLi. j.i1r,.-rtili:'-i icillnrrr I'ltlir'..r'lr .uli.ltL:llli uLtl,itni. lciigli :,LlLi,l:,Lc Iltrlr':rs L,rlltnoiir jl l.t i r..r'ltclctr -l.csii.

KL\r GALIT= rL.iS lR VETERINARAS?

'.l.i:rL.lr r. r.-i\l:r .tLlri\Li lli,lrtlh.i \.rnJ,-r.:.rr .uLci. r.,rlLi r.,ll.i.r rLriLi Llr.r.ir\.iu.,r:rlLi ,ui.l'1,' lr.:l::tLr'1. ''\.r l.ilr l.tta rl l,,trrtl,tl rlL .,riLt rl.: lLLll:,rjr; l:rr rini lr.r:iif:r,rl. t. j-L t: ,:r t,r: trr:c: lil:.1..:Lil '..' .,:LtiiL ltrr:,iil ijLLL ruti-rL,|\.ri nII ]LLr'i . .:rii ltrl leliif:. z I L\ tt. llrLl lr:3_.t1rrL 1.r11...\ 1.r1. i..t.r,..r r./.ilir l,.ltil,f fli:L:. .tr' trt.,lrr- |!.it-.\LlLr lll .rc.t,,Li. lIrl:l .:t:t.r Ll,r lit: .:Lli trL:.

il - r r t r r L ' i i r r r L r I !!. Llriit \|l L.rt:||t lllt.ltzL,,, 1. .i,r. . rt |: I.rilr tr,.11Li;i1, ..l.rfLrL.tL

,. r rrL .iii,lfL)La. l.til [.r1., 1,,..1,,i.t:tLrt:::.t.ilt:.::rr:i:t. ].trt,.. lt..,,:lu.:L\l,r! \,.\,r, ilurIi rL,'iit. I'j(j.i.t:,!'iltrj i!.t;liaLi :rrrrl,., l.tt:Lll!:iti(,io.\tL.il.lrliirLeLq it tlLtLr.tL. jrr: r'irrr' ia T.:!Lt lrr.. fll, r .r :L L |...f. L,rlL:. a,taL\.,1(rJullllril: lill lil t: Lrt.(flitllLL

.:.=.:=_ _. ..

I

NAUDINGI ADRESAILietuvos kadirl meg6jq klubasAntakalnio 83, \'ilnius.tel. 34 48 00,mob. tel. (86 98) -l I I +6

LietuYos g1r un{ globos draugijaRadvilq pl., 33 l- Launa:.rel.71 16 29

Pasiutlig6s profilaL-tilios kabi!etasP5limo g. .i I. Ulnirr- l0-r labinchs.tel. 61 06 01

Beglobiq g)'itrnq Laraltinarim otarnybaL. Giros g. 13l. \ilnius-tel. 73 61 88

Jeruzalos veterinarijos r eistirE irgydyklaKgstudio Aleksej Dno i.mon<

Jeruzales g. 26, Vilnius.tel. 69 74 61,mob. te1. (86 99) 0 51 5-l

Lietuvos veterinarijos akademijosDr. Leono Kriauielitrno smulkiqjqgywuliq klinikaTilZes g. 18, Kaunas,

tel. 36 23 03

Ritos Gineikien6s veterinarinoldinikeJfreiviq g. 9, Klaipeda, tel. 34 20 72

TINKLALAPIAI

http ://www. altvetmed. comAltvetMed - general alternative medicine

http://wvvw.naturalholistic.com\atural Holistic Pet Care

http://w!vw.med.auth.gr/-karaniUenglish/veter.htm\reterinary Acupuncture Page

112 Rodykle

RODYKLE

asresija 85,92akys, asdojdEios 10. 12

alereijosblusos 45.5,1

antifrizs l0lalsinuodijimas 28. 100

ausq negalavimai 16, 4lBBacho ziedq vaislai 8

blogas buhos kvapas 20blusos 16,,12,44, 54

ccalcul; 74

cblamidijos l0

clkJinis diabelas 68,89

c

Ddanrys 18,66dant'l dygimas 18

dauginimosi problemos76. taip pat ;x.gimdymas

dieta 26. taip pal zr

E

alopecija 85.94

Ggindynas 98gingivitas 20

Hhalitoza 20hematoma, ausyje 16

hipoternija 99holistine nedicina 7, 8

Iigel;nai 64infekcinis kaaiq

inkslq nepakanl€murnas20,28. 66,12

inkstqsusirgimai 72-75inkstirai 57instinktai 82

isipjovimai 6a

KkadiqAIDS 72

kaii'l gripas I 0. I 5, 24kaiiq leukemija 80. 106

kadiq panleukolenija I l,l2

kaait{virusinhrinotracheitas l0-ll,

kailis 39kedioniopatija 78

karvas pienas 27. 34ka$ravimd 33, 76,85.

88kates lkandimas 62

keliona automobiliu 93

k€penq lipidorek€pen'i susiBimai 70kirmalas plauiiuose 23

kosulys 10,22knujavimas 106

nonnali 99kurtumas, iaimtas 16

kvepavimo shtema 22

Llapes 109

letenos. nu5ahnas 99liaukir sutrikimai 68

hzimai 108

M

alersijos l8

manija 94

maudynas selenonis 56

medziojimas 96

mirka;ojamoji plevele 20

Nnagai 60nelaimingi atsitikimai

kelyje 104

neitumas 98niezai 48

nudegimas nuo saulis589

o

Ppdzitai 28, 34

sode 102

placenla, ubilaikymas'76

plaukq;Skitimas 54plaukqkmuoliai 29,16,

37.95pleiskanos 52prielblusiniai dtkakliai

pllinys 62. 109

pu.skimas 76, 88

Rrup s 109

r;ebal;n;q liaukLlhiperpluija 56

Ssrkoptiniai nie;ai 48

sinusitas 24

skydliaukcs suhikima;53, 66. 68

socializacta 82

Sirdies negalavimai 78Slapino purrkimas 86-

89

Slapimo rakq ligos 36,

74

Sunqkalici virusas 10,

Ttaurinas 26,78

tempemtua, nomali 99tichofilija 50tustinimosi dazuleje

U

patibn;nai 67apsilankymai pasji 85,

92-3

vidu.iq uzkietejinas 36vilnos kramrynas 94-5

tak'l infekcija 10, 2l

litaminai 15, 18, 21, 23,30, 42, 47 , 49, 63, 66,

-79, 80

ZZaiznos 106Zolcs edimas 28, 95

PADEKAFoMkxq qr*as v = vi^,te, a= sparioje, d = dctinrjc. k = kaiirq c -.cdc15, 7 r, e. r3-0\ 4 r. 4rv. eL 52\ 56d. 57k. 6r, 65, 70, 35r 37, e2q erl e6q | 1 | Davir Kinsr 6, r02 sary

^DDc rhom

q45'5lk's:ad,55],56k.5rd'6c.?]'

61.63,7,,31,3].34.36'33,91.94's

d scicoe Phdrd Librryr 5 rd. r0 ry Richad Pack!ood/oxfdrd sci.mifi. Fi

s.i@riic Firns: 32 ctem Haser/^,n

Documents

Auginkime.sveika.kate