AUKŠČIAUSIŲJŲ TEISMŲ VADYBOS GERIAUSIOS ......Tapo akivaizdu, kad lyginamieji tyrimai turi daug pranašumų, kaip antai sudaroma galimybė keistis patirtimi ir žiniomis apie

AUKŠČIAUSIŲJŲ TEISMŲ VADYBOS

GERIAUSIOS PRAKTIKOS VADOVAS

2

Šis „Geriausios praktikos vadovas“ parengtas įgyvendinant Europos Komisijos

bendrai finansuojamą projektą „Aukščiausieji teismai kaip teisminių sistemų Europos

Sąjungoje efektyvumo garantas“. Projektas parengtas bendradarbiaujant Latvijos

Aukščiausiajam Teismui, Vengrijos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos Aukščiausiajam

Teismui, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui, Antverpeno universitetui ir Liublianos

universitetui.

Autoriai:

I, II, III, IV ir V skyriai:

Lauranne Claus, Antverpeno universitetas

Prof. Stefan Rutten, Antverpeno universitetas

Prof. Patricia Popelier, Antverpeno universitetas

Prof. Bernard Hubeau, Antverpeno universitetas

VI skyrius:

Primož Rataj, Liublianos universitetas

Prof. Grega Strban, Liublianos universitetas

Už šios publikacijos turinį yra atsakingi jos autoriai.

Ši publikacija jokiu būdu negali būti laikoma išreiškiančia Europos Komisijos nuomonę.

(c) Antverpeno universitetas, Liublianos universitetas, Latvijos Respublikos Aukščiausiasis

Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Ispanijos Aukščiausiasis Teismas, Vengrijos

Aukščiausiasis Teismas, 2017 m.

3

Gerbiami kolegos visoje Europoje,

projekto komanda džiaugiasi atversdama naują Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų dialogo

puslapį. Nors tiek teismai, tiek visuomenė supranta, kad aukščiausiesiems teismams tenka

ypatingas vaidmuo, projektas įrodė, jog yra daugybė dalykų, kurių galime pasimokyti vieni iš

kitų. Tai pasakytina ne tik apie tradicinius klausimus, kylančius dėl skundų atrankos kriterijų ir

tvarkos ar dėl teismų sprendimų motyvavimo, bet ir apie labiau pragmatiškus klausimus,

susijusius su teismų darbo optimizavimu – kaip teismų darbas organizuojamas personalo,

infrastruktūros ir finansų aspektais.

Svarbu pažymėti, kad įvairios platformos (Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų

tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija,

Tarptautinė teisėjų asociacija, Europos teismų tarybų tinklas ir daugelis kitų) daug dėmesio

skiria teismų nepriklausomumui stiprinti, įskaitant vertingų išsamių tyrimų įvairiomis temomis

vykdymą. Tapo akivaizdu, kad lyginamieji tyrimai turi daug pranašumų, kaip antai sudaroma

galimybė keistis patirtimi ir žiniomis apie tai, kokių principų reikėtų laikytis ir ko reikėtų vengti.

Europos aukščiausieji teismai vaidina lemiamą vaidmenį ne tik apskritai plėtojant teisės

sistemas, bet ir plėtojant efektyvias ir veiksmingas teismų sistemas, kurios yra grindžiamos

reikšmingu ir atskaitingu teismų nepriklausomumu. Tikiuosi, kad šis vadovas paskatins išsamų

dialogą apie ES teismų praeities pamokas, nūdienos iššūkius ir ateities tikslus.

Šiame vadove yra specialus skyrius, skirtas teismų taryboms. Projekto komanda išsikėlė

uždavinį atskleisti svarbią ES valstybių narių aukščiausiųjų teismų ir šių valstybių teismų tarybų

sąsają ir koreliaciją. Per du pastaruosius dešimtmečius atlikta įvairių tyrimų, kuriais buvo

siekiama stiprinti ir įgyvendinti nepriklausomų teismų idėją, kurią vis dažniau įkūnija atskiros

institucijos, kuriose teisėjai sudaro reikšmingą daugumą ir turi galimybę palaikyti dialogą su

valstybės vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais.

Tačiau vien teismų tarybos įkūrimas negali užtikrinti, kad teismai turės reikšmingą balsą

nustatant aiškius nepriklausomų, atskaitingų ir veiksmingų teismų, kurie tarnauja visuomenei,

standartus ir praktikoje taikant jų principus. Projekto komanda įžvelgė būtinybę ištirti

aukščiausiųjų teismų, kuriems tenka unikalus vaidmuo tariant paskutinį žodį dėl teisingumo, ir

bendros teismų tarybų misijos vykdyti teismų nepriklausomumo stebėjimą, sąsajos stiprumą ir

svarbą.

Ši ataskaita visų pirma grindžiama aukščiausiųjų teismų užpildytu klausimynu (atsakymus

pateikė 20 valstybių), taip pat informacija iš kitų įvairių šaltinių. Norėčiau padėkoti mūsų

projekto partneriams – Antverpeno ir Liublianos universitetams, kurie atliko šios informacijos

analizę ir apibendrinimą, taip pat prisidėjo formuluojant šiame leidinyje pateiktas

rekomendacijas iš informuotų stebėtojų perspektyvos.

Ivars Bičkovičs

Latvijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

ir Teismų tarybos pirmininkas

4

TURINYS

I. Įvadas .................................................................................................................................................... 6

1. Tikslas .............................................................................................................................................. 6

2. Metodologija ................................................................................................................................... 7

3. Veiksmingų teisingumo sistemų reikšmė ........................................................................................ 9

4. Pagrindiniai teismų vadybos principai ........................................................................................... 13

II. Tyrimų ir dokumentų valdymo darbas aukščiausiajame teisme ....................................................... 17

1. Įvadas ............................................................................................................................................. 17

2. Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių institucinė sąranga aukščiausiuosiuose teismuose ..... 19

3. Bendradarbiavimas su mokslo bendruomene............................................................................... 26

III. Teismų skaidrumas – dėmesys teismų praktikos prieinamumui...................................................... 32

1. Įvadas ............................................................................................................................................. 32

2. Aukščiausiojo teismo nutarčių viešas skelbimas ........................................................................... 34

3. Centralizuota teismų praktikos duomenų bazė ........................................................................ 42

IV. Aukščiausiųjų teismų administravimas – bylų paskirstymas ir procesų trukmė .............................. 47

1. Įvadas ............................................................................................................................................. 47

2. Bylų paskirstymas .......................................................................................................................... 50

3. Proceso trukmė ............................................................................................................................. 59

V. Komunikacija ..................................................................................................................................... 78

1. Įvadas ............................................................................................................................................. 78

2. Ryšių su visuomene skyriai ir atstovai ryšiams su visuomene ....................................................... 81

3. Komunikacijos metodai (įskaitant naudojamus socialinėje žiniasklaidoje) ir vidinis komunikacijos

strategijų koordinavimas ................................................................................................................... 87

4. Visuomenei teikiama informacija .................................................................................................. 98

5. Garso ir vaizdo įrašai teismo posėdžių salėse ............................................................................. 102

6. Bendradarbiavimas komunikacijos klausimais ............................................................................ 105

7. Švietimo veikla ............................................................................................................................. 108

8. Teismų nuomonės reiškimas Parlamentui ir vykdomajai valdžiai ............................................... 113

9. Atsiliepimai ir skundai dėl aukščiausiojo teismo veiklos ............................................................. 117

VI. Teismų tarybų vaidmuo ............................................................................................................... 124

1. Įvadas .......................................................................................................................................... 124

2. Teismų tarybų sudėtis ............................................................................................................... 129

5

3. Teismų tarybų kompetencijos sritys ........................................................................................ 138

A. Bendradarbiavimas teisėjų atrankos ir skyrimo procese ................................................... 138

B. Bendradarbiavimas teismo pirmininkų skyrimo procese .................................................. 141

C. Teisėjų vertinimas, paaukštinimas ir perkėlimas bei profesinės etikos standartai ......... 143

D. Administracinės veiklos ir drausmės priežiūros įgaliojimai .............................................. 145

E. Įgaliojimai vykdant teisėjų mokymą arba kvalifikacijos kėlimą ........................................ 147

F. Teisėjų nepriklausomumo apsauga ...................................................................................... 148

G. Teismų veikla ......................................................................................................................... 149

H. Funkcijos, susijusios su teismų finansavimu ....................................................................... 150

I. Funkcijos, susijusios su teismų sistemą reguliuojančiais teisės aktais ............................. 151

J. Kitos kompetencijos sritys .................................................................................................... 152

4. Teismų taryba ir aukščiausiojo teismo administravimas ....................................................... 153

A. Teismų tarybos reikšmė administruojant Aukščiausiąjį Teismą ....................................... 153

B. Aukščiausiųjų teismų dalyvavimas administruojant Teismų tarybų darbą...................... 154

5. Teismų taryba kaip visuomenės informavimo institucija ...................................................... 155

6. Teismų tarybų veikimas ............................................................................................................ 157

A. Tarybos narių kadencija ........................................................................................................ 157

B. Profesinis vaidmuo ................................................................................................................ 158

C. Kvorumas ir balsavimas ........................................................................................................ 159

D. Teismų tarybų finansavimas ................................................................................................. 160

6

I. Įvadas

1. Tikslas Veiksmingoms teisingumo sistemoms tenka lemiamas vaidmuo siekiant išsaugoti įstatymų viršenybę

ir pagrindines Europos Sąjungos vertybes. Kokybė, nepriklausomumas ir veiksmingumas yra vieni iš

esminių „veiksmingos teisingumo sistemos“ parametrų, kurie ES teisingumo rezultatų suvestinėje

naudojami analizuojat visų ES valstybių narių teisingumo sistemų veikimą. Esminis aukščiausiųjų

teismų uždavinys yra užtikrinti teisinį tikrumą, vienodą teisės taikymą ir prisidėti prie teisės plėtojimo.

Todėl aukščiausieji teismai yra vienas pagrindinių veiksmingos teisingumo sistemos veiksnių. Kadangi

aukščiausieji teismai veikia kaip ES teismai, kai taikoma Sąjungos teisė, jiems tenka svarbus vaidmuo

užtikrinant nuoseklų Sąjungos teisės taikymą.

Latvijos, Vengrijos, Lietuvos ir Ispanijos aukščiausieji teismai, taip pat Liublianos ir Antverpeno

universitetai atliko Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų veiklos analizę. Šioje ataskaitoje

pristatomos tyrimo išvados.

Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio buvo skiriama šiems klausimams, susijusiems su aukščiausiųjų

teismų vadyba:

1. Kaip aukščiausieji teismai gali prisidėti prie teisinio tikrumo, nuoseklumo ir teisės skaidrumo?

Vienas šio pirmojo tyrimo klausimo elementų yra klausimas, kaip sustiprinti aukščiausiųjų

teismų tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių, kuriems paprastai pavedama dviguba

funkcija – atlikti aukščiausiojo teismo praktikos analitinę apžvalgą ir padėti teisėjams atliekant

teisės tyrimus, institucinius gebėjimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tyrimų ir dokumentų

valdymo padalinių indėliui į tinkamą Sąjungos teisės įgyvendinimą.

2. Kaip galima pagerinti aukščiausiojo teismo vadybą ir sumažinti susikaupusių bylų skaičių,

kad būtų užtikrinta veiksminga ir savalaikė teisių apsauga? Tyrime pagrindinis dėmesys

skiriamas geriausiai ES valstybių narių patirčiai gerinant aukščiausiųjų teismų vadybos sistemų

veikimą, visų pirma modernizuojant bylų tvarkymą ir užtikrinant vidinį koordinavimą

teismuose.

3. Kaip galima pagerinti aukščiausiojo teismo komunikaciją su visuomene? Šis prioritetas skirtas

komunikacijai su bylos šalimis (jų teisei susipažinti su bylos medžiaga) ir plačiąja visuomene

(visuomenės informavimas ir švietimas).

4. Koks vaidmuo aukščiausiesiems teismams tenka nacionalinių teismų tarybų darbe? Vykdant

tyrimą buvo atliekama teismų tarybų, kurioms tenka lemiamas vaidmuo stiprinant ir palaikant

teismų sistemos kokybę, SSGG analizė. SSGG analizė apima tam tikros tvarkos, institucijos,

sprendimo ir pan. stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.

Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, analizavome šioms temoms skirtą literatūrą ir vykdytus tyrimus,

taip pat apklausas, kuriose dalyvauti buvo kviečiami visi Europos Sąjungos aukščiausieji teismai. Be to,

projekto partneriai dalyvavo keturiose tiriamosiose išvykose.

7

Visa ši informacija buvo renkama siekiant pateikti geriausią aukščiausiųjų teismų vadybos praktiką.

Projekto vykdytojai siekė stiprinti aukščiausiųjų teismų administracinius ir teisminius gebėjimus, tokiu

būdu didinant teismų sistemų veiksmingumą. Geresnis teismų valdymas ir didesnis aukščiausiųjų

teismų darbo skaidrumas ne tik užtikrins veiksmingesnį bylų nagrinėjimą, bet ir didins pilietinės

visuomenės pasitikėjimą bei gerins aukščiausiųjų teismų kaip patikimų ir naudotojams patogių

institucijų įvaizdį. Sklandus bylų paskirstymas ir greitesnis nagrinėjimas taip pat užtikrins geresnį

Sąjungos teisės įgyvendinimą.

Šis geriausios praktikos vadovas buvo pristatytas ir išdalytas visiems Europos Sąjungos

aukščiausiesiems teismams 2017 m. balandžio 21 d. Rygoje įvyksiančioje tarptautinėje konferencijoje.

Aukščiausieji teismai juo galės naudotis kaip įkvepiančia priemone gerinti teismų vadybą.

Šiame vadove pateikta įvairių kitų aukščiausiųjų teismų darbo metodų pavyzdžių ir apžvelgiama

svarbiausia literatūra bei tyrimai, kuriais yra grindžiami pateikiami geriausios praktikos pavyzdžiai.

Tokiu būdu vadovas tampa priemone keistis idėjomis, o ne griežtu taisyklių, kurių būtina laikytis norint

būti kompetentingu ir veiksmingu aukščiausiuoju teismu, sąvadu.

2. Metodologija Kaip jau minėta anksčiau, šioje ataskaitoje aptariamas aukščiausiųjų teismų darbas keturiose

pagrindinėse srityse: tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių, komunikacijos strategijų, aukščiausiųjų

teismų administravimo (visų pirma bylų paskirstymo ir procesų trukmės) ir aukščiausiojo teismo

vaidmens nacionalinių teismų tarybų veikloje.

Minėtoms temoms nagrinėti ataskaitoje naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Kiekvieną skyrių

pradedame bendrosiomis pastabomis, kuriose apibendrinami svarbiausi tyrimai ir literatūra, susijusi

su klausimo tema. Daug dėmesio skiriama Europos teisėjų konsultacinės tarybos (CCJE) nuomonėms,

Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ), Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) ir

Europos Komisijos anksčiau atliktiems tyrimams ir taikomoms priemonėms.

Vėliau aptariame apklausos rezultatus. Kaip nurodyta 2016 m. leidinyje apie Europos teismų sistemas

„European Judicial Systems“, duomenų kokybę nulemia „klausimai, kurie suformuluoti duomenų

rinkimo priemonėje, valstybių vartojamos sąvokų apibrėžtys, registracijos sistema, nacionalinių

korespondentų pastangos, turimi nacionaliniai duomenys ir tai, kaip buvo tvarkomi ir analizuojami

duomenys. <...> galima daryti prielaidą, kad nacionaliniai korespondentai įvairiai aiškino klausimus

apie savo šalies sistemą ir stengėsi klausimus suderinti su turima informacija. Skaitytojas turėtų į tai

atsižvelgti ir statistinius duomenis visuomet aiškinti atsižvelgdamas į pastabas ir išsamius paaiškinimus,

kuriuos valstybės pateikė individualiai“1.

Be to, svarbu pažymėti, kad šioje ataskaitoje informacija apie valstybes pateikiama remiantis apklausos

respondentų atsakymais. Taip pat primename skaitytojui, kad projekto partneriai apklausą ankstyvame

etape parengė taikydami metodą „iš apačios į viršų“. Vėliau Liublianos ir Antverpeno universitetų buvo

1 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 data)’ (CEPEJ Studies no 23, 2016 CEPEJ) 8 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2017-01-12

8

prašoma atlikti apklausos rezultatų analizę. Kadangi šiame ankstyvame etape nebuvo įmanoma

numatyti visų tam tikrų temų aspektų, kai kuriems jų reikės papildomų tyrimų.

Apklausą pateikėme 39 aukščiausiesiems teismams ir atsakymus gavome iš šių 26 teismų: Austrijos

Aukščiausiojo Teismo, Austrijos Aukščiausiojo Administracinio Teismo, Belgijos Aukščiausiojo Teismo,

Kipro Aukščiausiojo Teismo, Čekijos Aukščiausiojo Teismo, Estijos Aukščiausiojo Teismo, Suomijos

Aukščiausiojo Administracinio Teismo, Vokietijos federalinio administracinio teismo, Vengrijos

Aukščiausiojo Teismo 2 , Airijos Aukščiausiojo Teismo, Italijos Aukščiausiojo Teismo, Latvijos

Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo,

Liuksemburgo Aukščiausiojo Teismo, Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo,

Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo, Portugalijos Aukščiausiojo Teismo, Portugalijos

aukščiausiojo administracinio teismo, Rumunijos Aukščiausiojo Teismo, Slovakijos Aukščiausiojo

Teismo, Slovėnijos Aukščiausiojo Teismo, Ispanijos Aukščiausiojo Teismo, Švedijos Aukščiausiojo

Teismo ir Švedijos Aukščiausiojo Administracinio Teismo. Todėl į klausimus atsakė 67 proc.

respondentų. Šiuos teismus atrinkome padedami dviejų organizacijų: Europos Sąjungos Aukščiausiųjų

Teismų pirmininkų tinklo ir Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų

asociacijos. Visų teismų buvo prašoma dalyvauti apklausose du arba tris kartus. Be to, abiem iš pirmiau

minėtų organizacijų išsiuntėme raštą su prašymu padėti skleisti informaciją apie apklausas.

Apklausoje dalyvavę aukščiausieji teismai šioje ataskaitoje minimi naudojant toliau nurodytus šalies

kodus:

Austrijos Aukščiausiasis Teismas AT

Austrijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas AT(A)

Belgijos Aukščiausiasis Teismas BE

Kipro Aukščiausiasis Teismas CY

Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas CZ

Estijos Aukščiausiasis Teismas EE

Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas FI

Vokietijos federalinis administracinis teismas DE

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas HU

Airijos Aukščiausiasis Teismas IE

Italijos Aukščiausiasis Teismas IT

Latvijos Aukščiausiasis Teismas LV

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas LT(A)

Liuksemburgo Aukščiausiasis Teismas LU

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas NL

Lenkijos Aukščiausiasis Teismas PL

Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas PL(A)

Portugalijos Aukščiausiasis Teismas PT

Portugalijos aukščiausiasis administracinis teismas PT(A)

Rumunijos Aukščiausiasis Teismas RO

Slovakijos Aukščiausiasis Teismas SK

Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas SL

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas PS

2 Vengrijos Curia (Aukščiausiasis Teismas) yra šalies aukščiausios instancijos teisminė institucija.

9

Švedijos Aukščiausiasis Teismas SE

Švedijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas SE(A)

Pateikę bendrųjų pastabų apie apklausos rezultatus, suformuluojame keletą rekomendacijų, kurios

iliustruojamos pateikiant apklausoje dalyvavusių aukščiausiųjų teismų geriausią praktiką.

3. Veiksmingų teisingumo sistemų reikšmė Nėra jokių abejonių, kad teisingumo sistema yra svarbus visuomenės ir valstybės elementas, nes ji

skirta esminei viešajai paslaugai teikti3. Ji leidžia asmenims naudotis turimomis teisėmis ir siekti žalos

atlyginimo jas pažeidus4. Galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra viena pagrindinių

teisių, kuri yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir Europos Sąjungos

pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

Europos Sąjungoje sąlygų kreiptis į teismą gerinimo svarba suformuluota taip: „Šiai teisei kreiptis į

teismą kyla grėsmė, kai bylos nagrinėjimas teisme yra per daug bauginantis, per sunkus suprasti, per

brangus ar reikalaujantis per daug laiko. Ji pažeidžiama, kai piliečiams ir įmonėms atstovaujantys

teisininkai negali lengvai susipažinti su visa teismų praktika, kuri jiems leidžia teikti advokatų paslaugas.

Iš gerosios patirties matyti, kad teismai ieško galimybių teismo procesus ir sprendimus paaiškinti

paprasta kalba, informuoti teisininkus apie teisinius precedentus ir skatinti teisminio nagrinėjimo

alternatyvas, kurios dažnai padeda greičiau, pigiau ir efektyviau užtikrinti teisingumo vykdymą“5.

Galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra pagrindinė teisė, o veiksmingos teisingumo

sistemos didina visuomenės pasitikėjimą. Šis pasitikėjimas teisingumo sistema yra vienas pagrindinių

verslo atstovų pasitikėjimo, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo elementų. Jis svarbus ir

europiniame kontekste. Vidaus rinka negali veikti sėkmingai, jeigu nėra savitarpio supratimo ir

pasitikėjimo kitų ES valstybių narių teisingumo sistemomis. Šis savitarpio supratimas ir pasitikėjimas

sukuria būtiną tikrumą, kuris įmonėms reikalingas norint įsisteigti, samdyti darbuotojus ir vykdyti

tarptautinę veiklą, taip pat tikrumą, kuris leidžia asmenims judėti, dirbti ir pirkti kertant valstybių

sienas6.

1. Kokybė

ENCJ kokybės vadybos darbo grupė kokybę apibrėžia kaip produktą arba paslaugą, kuri tenkina

naudotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių lūkesčius. Teisingumo sistemos kontekste kokybė reiškia

3 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102 4 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 1-4 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 5 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 106 6 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102

10

daugiau nei teismų sprendimų kokybė 7 . Teisingumo sistema turi būti vertinama jos platesniame

kontekste, t. y. atsižvelgiant į teisingumo sąveiką su kitais kintamaisiais (teisėjais ir teisininkais,

teisingumo ir policijos institucijomis, teismų praktika ir teisės aktais ir pan.), nes dauguma teisingumo

sistemos klaidų kyla dėl nepakankamo kelių šalių veiksmų derinimo. 8 Šiame kontekste svarbiais

aspektais laikomas nešališkumas, integralumas, teisės vienovė, kompetencija, sprendimų aiškumas bei

gera komunikacija su teisingumo naudotoju9.

ES teisingumo rezultatų suvestinėje Europos Komisija pripažįsta, jog nėra vieno sutarto būdo

teisingumo sistemų kokybei įvertinti, todėl rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama tam

tikriems veiksniams, kurie paprastai pripažįstami reikšmingais ir gali padėti pagerinti teisingumo

sistemų kokybę 10 . Europos Komisijos išskirti veiksniai rodo, kad teisingumo sistemos kokybė yra

platesnė sąvoka nei vien teismo sprendimo kokybė.

Pirmasis reikšmingas kokybės veiksnys yra teismų sistemos prieinamumas. Tai reiškia, be kitų aspektų,

kad turi būti teikiama informacija apie teisingumo sistemą, kad asmenims, neturintiems pakankamai

lėšų, turi būti teikiama teisinė pagalba, teismai turi bendrauti su bylų šalimis ir žiniasklaida, o

visuomenei turi būti sudaroma galimybė susipažinti su teismo sprendimais11.

Antras teisingumo sistemos kokybės elementas yra tinkami ištekliai. Jie turėtų užtikrinti gerą

teisingumo sistemos veikimą, tinkamas sąlygas teismuose ir kvalifikuotus darbuotojus. Europos

Komisija pabrėžia, kad dėl nepakankamo reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius turinčių darbuotojų

skaičiaus, be tęstinių mokymų galimybės kyla pavojus proceso ir sprendimų kokybei12.

Trečiasis elementas, galintis gerinti teisingumo sistemų kokybę, yra vertinimo priemonės. Tai yra

apklausos, bylų valdymo tikruoju laiku IT priemonės, automatinės išankstinio perspėjimo sistemos ir

pan. Teismo veiklos stebėjimas ir vertinimas padeda gerinti teismo darbą, nes sudaromos galimybės

7 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘ENCJ Working Group on Quality Management. Final Report’ (ENCJ 2008) 6-7 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/reportqm20072008.pdf> žiūrėta 2017-01-20 8 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) on Fair Trial within a Reasonable Time and Judge’s Role in Trials Taking Into Account Alternative Means of Dispute Settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1046389&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-13 9 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘ENCJ Working Group on Quality Management. Final Report’ (ENCJ 2008) 6-7 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/reportqm20072008.pdf> žiūrėta 2017-01-20 10 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 11 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17-23 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 12 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 24-28 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17

11

nustatyti trūkumus ir poreikius. Šis trečias elementas įrodo, kad vertinant teisingumo sistemos kokybę

vis daugiau dėmesio skiriama naudotojų lūkesčiams13.

Galiausiai Europos Komisija pabrėžia, kad gerinant teisingumo sistemų kokybę būtina taikyti standartus.

Europos Komisijos taikomus kokybės standartus sudaro laiko planavimas, aktyvus bylų stebėjimas ir

paskirstymas atsižvelgiant į darbo krūvį14.

2. Nepriklausomumas

Tai, kad teismų nepriklausomumas yra vienas esminių veiksmingos teisingumo sistemos elementų,

nekelia nuostabos. Teismų nepriklausomumas yra pagrindinė teisė, užtikrinama pagal EŽTK 6 straipsnį

ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Teismų nepriklausomumas užtikrina teisinės sistemos

teisingumą, nuspėjamumą ir tikrumą, todėl yra gyvybiškai svarbus įgyjant piliečių ir įmonių pasitikėjimą

teisės sistema15. Teismų nepriklausomumas apsaugo piliečius nuo valstybės valdžios institucijų galios16,

todėl teismų nepriklausomumas yra labai svarbus visos visuomenės ir konkrečių ginčo, kurį turi

išspręsti teisėjai, šalių atžvilgiu bei vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atžvilgiu17.

Svarbu pažymėti, kad pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti formalaus nepriklausomumo nepakanka.

Kad įgytų piliečių ir įmonių pasitikėjimą, teismai turi būti matomi ir suvokiami kaip nepriklausomi18.

Nepriklausomumas yra būtina sąlyga, kuri turi įtakos daugeliui, o gal ir visiems aspektams, susijusiems

13 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 29-30 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 14 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 31-32 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 15 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 35 and 44 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 16 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Independence and Accountability of the Judiciary. Report 2013-2014’ (ENCJ, 2014) 10 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/independence/encj_report_independence_accountability_adopted_version_sept_2014.pdf> žiūrėta 2017-01-20 17 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 1 (2014) on for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on Standards concerning the Independence of the Judiciary and the Irremovability of Judges <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2001)OP1&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-20 18 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 44 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Independence and Accountability of the Judiciary. Report 2013-2014’ (ENCJ, 2014) 12 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/independence/encj_report_independence_accountability_adopted_version_sept_2014.pdf> žiūrėta 2017-01-20

12

su teismais. Jis nulemia, kaip yra skiriami ir atleidžiami teisėjai, kaip jie rengiami, kaip teisėjams

paskirstomos bylos ir pan.19

3. Veiksmingumas

Teisingumo sistemos veiksmingumas sietinas su laiku priimamais teismų sprendimais ir turi esminę

reikšmę sklandžiam teisingumo sistemos veikimui. Pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos Europos

Komisija vertina teisingumo sistemos veiksmingumą, yra proceso trukmė, bylų išnagrinėjimo rodiklis ir

neišnagrinėtų bylų skaičius20.

Bylų išnagrinėjimas laiku yra svarbus veiksmingos teisingumo sistemos aspektas, tačiau per didelis

dėmesys proceso trukmei gali nulemti teismų klaidas 21 . Veiksminga teisingumo sistema „reiškia

gebėjimą aukštos kokybės sprendimus priimti per protingą laikotarpį ir už teisingumo siekiančiam

asmeniui priimtiną kainą“22. Todėl galime daryti išvadą, kad veiksminga teisingumo sistema į visumą

sujungia tris esminius aspektus: veiksmingumą, kokybę ir nepriklausomumą23.

Šioje ataskaitoje nagrinėsime, kaip aukščiausieji teismai prisideda prie teismų sistemos veiksmingumo.

Daug dėmesio skirsime aukščiausiuosiuose teismuose atliekamam tyrimų ir dokumentų valdymo

darbui, aukščiausiųjų teismų komunikacijos strategijoms ir aukščiausiųjų teismų administravimui.

Kaip bus matyti iš šios ataskaitos, daugeliu iš siūlomų priemonių siekiama didinti aukščiausiojo teismo

kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą. Pavyzdžiui, atliekant pasitenkinimo apklausas, be kitų

aspektų, įvertinamas teisingumo sistemos kokybės suvokimas. Galimybė susipažinti su teismų praktika

ir teisėjų profesinis rengimas užtikrina, kad pastarieji būtų išsamiai informuoti apie aktualią teismų

praktiką, geriau vykdytų teisingumą ir priimtų kokybiškesnius sprendimus. Paskirstymo taisyklės, kurios

grindžiamos iš anksto nustatytais ir objektyviais kriterijais, saugo teisėjų nepriklausomumą ir stiprina

pasitikėjimą teisingumo sistema. Laikoma, kad teisėjų specializacija užtikrina ne tik kokybiškesnius, bet

19 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 1 (2014) on for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on Standards concerning the Independence of the Judiciary and the Irremovability of Judges <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2001)OP1&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-20 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 35-44 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 20 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 and 16 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 21 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102 22 ‘Effective Justice Systems in the EU’ <http://ec.europa.eu/justice/events/assises-justice-2013/justice_systems_en.htm> žiūrėta 2017-01-02 23 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (abridged version, Publications Office of the European Union 2015) 102

13

ir greičiau priimamus sprendimus. Tinkamas bylų valdymas didina laiku išnagrinėtų bylų skaičių, ir,

atitinkamai, veiksmingumą.

Iš minėtų pavyzdžių, kurie bus išsamiau pristatyti šioje ataskaitoje, matyti, kad pasirinktos temos yra

ypač aktualios nagrinėjant, kaip aukščiausieji teismai gali prisidėti prie veiksmingos teisingumo

sistemos.

4. Pagrindiniai teismų vadybos principai Iš trijų veiksmingos teisingumo sistemos parametrų išsiaiškinimo matyti, kad vis didesnę reikšmę įgyja

naudotojų lūkesčiai ir veiksmingas teisingumo sistemos veikimas. Kitaip tariant, teismo vadyba darosi

panaši į įmonės vadybą, o tradicinės vadybos įžvalgos pradedamos taikyti ir viešojo sektoriaus

institucijose.

Glaustai aptarsime šiuos aspektus, susijusius su veiksminga teismo vadyba:

- kultūra;

- struktūros;

- procesai;

- dokumentai;

- kompetencijos.

1. Kultūra

Siekiant, kad teismo vadyba būtų sėkminga ir būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai, visi organizacijos nariai

turėtų dalytis ir puoselėti tas pačias normas ir vertybes. Todėl organizacijos kultūra yra svarbus

sėkmingo arba nesėkmingo teismo valdymo aspektas. Kultūrą sudaro bendros organizacijos narių

puoselėjamos normos, vertybės ir numanomos prielaidos. Šios normos, vertybės ir prielaidos nulems,

kaip organizacijos nariai suvoks savo aplinką ir kaip veiks organizacijos viduje24.

Tokios bendros vertybės yra ypač svarbios tuomet, kai organizacijoje diegiami pokyčiai. Labai svarbu,

kad teismų darbuotojai ir teisėjai pritartų pokyčiams ir kad prie pokyčių prisidėtų kitos

suinteresuotosios šalys, kaip antai teisininkai. Bendra vizija yra įkvėpimo šaltinis ir padeda visiems

išlaikyti sutelktą dėmesį25. Pavyzdžiui, jeigu teismas nori įdiegti skirtingų rūšių bylų nagrinėjimo laiko

planus, svarbu, kad suinteresuotosios šalys dalyvautų rengiant juos, taip pat visiems dalyvaujantiems

asmenims (teismo darbuotojams, teisėjams, teisininkams ir pan.) reikėtų išaiškinti, kodėl jie yra tokie

svarbūs užtikrinant veiksmingą teismo darbą. Todėl diegiant pokyčius būtina gera komunikacija su

visomis šalimis26.

24 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 56 25 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 14-16 ir 26-27 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13 26 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 14-15 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13

14

Laikas pereiti prie kitos temos, kuri yra labai aktuali veiksmingai teismo vadybai – veiksmingos

lyderystės. Lyderiai turi užtikrinti, kad organizacijos normos ir vertybės būtų ginamos ir ugdomos27.

Jie nulemia vadovaujamos organizacijos kultūrą.

Jeigu teismas nori keisti teismo darbą, vadovas (teismo pirmininkas, taip pat kiti svarbūs teisėjai) turi

motyvuoti kitus ryžtingai diegti siūlomus pokyčius. Tai galima pasiekti skleidžiant viziją, kaip pokyčiai

pagerins sistemą, parodant, kokios naudos pokyčiai duos asmenims, su kuriais jie yra susiję, ir nuolat

rodant siekį užtikrinti veiksmingą siūlomų pokyčių veikimą skleidžiant informaciją apie padarytą

pažangą bei atsilyginant tiems, kurie veiksmingai prisidėjo prie tikslų įgyvendinimo. Vadovas turi būti

naujai įdiegtos tvarkos šalininkas ir turi rodyti lyderystę užtikrindamas organizacinį palaikymą ir

sutelkdamas teismo bendruomenės narius, kurie, be jokios abejonės, yra labai svarbūs sėkmingam

pokyčių įdiegimui ir iškeltų tikslų įgyvendinimui28.

Jeigu teismai norėtų įgyvendinti kurias nors šioje ataskaitoje pristatytas rekomendacijas ar geriausią

praktiką, svarbu, kad teismo vadovai suformuluotų bendrą teismo administracijos viziją ir kiekvieną

susijusį asmenį skatintų ryžtingai diegti pokyčius juos tinkamai informuodami apie pokyčių tikslus ir,

esant galimybei, įtraukdami juos į patį procesą.

2. Struktūra

Struktūra, arba antrasis sėkmingos teismo vadybos aspektas, apima kompetencijų, užduočių ir

atsakomybių paskirstymą. Už kiekvieną užduotį turi būti paskirtas vienas atsakingas asmuo 29 .

Pavyzdžiui, jeigu teismas nori informuoti apie tam tikrus renginius ar sprendimus skelbdamas

pranešimus spaudai, jis turėtų nustatyti, kas yra atsakingas už pranešimo spaudai parengimą,

pranešimo spaudai turinio patvirtinimą ir patį pranešimo spaudai paskelbimą. Jeigu už užduotį

atsakingas asmuo nebus nustatytas, labai tikėtina, kad ji nebus atlikta.

Kai teismas nori įdiegti tam tikrą tvarką, svarbu, kad jos diegimas būtų organizuojamas ir valdomas

taip, jog kiekvienas žinotų savo užduotis ir tikslus, kas turi atlikti kiekvieną funkciją ir per kokius

terminus. Veiksminga valdymo struktūra yra svarbi siekiant užtikrinti sėkmingą pokyčių įgyvendinimą.

Už pokyčius atsakingi asmenys turi nustatyti jų mastą, apibrėžti lūkesčius, nustatyti reikalingus išteklius

ir tai, kaip turės dirbti pokyčius įgyvendinantys asmenys 30 . Kadangi tikėtina, kad pokyčiai pakeis

nusistovėjusius darbo santykius, pokyčių įgyvendinimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu prie

proceso prisidės ir jo tikslus supras pagrindinės suinteresuotosios šalys. Tai susiję su pirmuoju aptartu

veiksmingos vadybos aspektu – kultūra.

27 Tom Christensen, Per Laegreid, Paul G. Roness ir Kjell Arne Rovik, ‘Organization Theory and the Public Sector. Instrument, Culture and Myth’ (Routledge 2007) 47-48 28 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 4-5 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13 29 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 59 30 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 24 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-01-13

15

3. Procesai

Trečiasis veiksmingos teismo vadybos aspektas, kurį aptarsime, yra procesai. Procesai reiškia veiksmų

seką. Veiksmų eiliškumo nustatymas užtikrina, kad teismo darbas bus organizuojamas tinkamu

eiliškumu. Pavyzdžiui, Šveicarijoje atlikto empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad bendras vertinimų

naudojimas padažnėja, kai vertinimas yra nusistovėjusios tvarkos dalis31.

Kitaip tariant, tam tikra praktika bus naudingesnė, jeigu ji taps teismo įprastinio ar kasdienio darbo

dalimi. Pavyzdžiui, informaciją apie bylos nagrinėjimo trukmę galima sužinoti beveik kiekvienoje

valstybėje, tačiau teisingumo sistemos veiksmingumas padidėja tik tada, kai bylos nagrinėjimo trukmė

stebima nuolat ir tikruoju laiku. Todėl bylos nagrinėjimo trukmė turi būti įprastai stebima nuo tada, kai

teismas gauna bylą, iki galutinio jos išnagrinėjimo (įskaitant administracines pareigas, kaip antai bylų

pateikimas ir pan.). Pageidautina, kad tam būtų naudojama automatinė išankstinio perspėjimo sistema

(taip pat žr. IV dalį, kurioje aptariama bylų nagrinėjimo trukmė, laiko planavimo naudojimas ir

elektroninė bylų valdymo sistema).

4. Dokumentai

Ketvirtasis veiksmingo teismo valdymo aspektas yra dokumentai. Dokumentai yra praktinės

priemonės, kurios turėtų būti naudojamos valdant teismo darbą32. Joms, pavyzdžiui, priskiriamos

gairės, kaip bus paskirstomos bylos, gairės, kaip teismas bendraus su žiniasklaida, elektroninės bylų

valdymo sistemos mokymo moduliai ir dokumentai, kuriais įforminti suderinti bylų nagrinėjimo laiko

planai. Šios gairės gali būti išdėstytos vidaus dokumentuose arba teisės aktuose.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai įvardijo, jog viena iš teismo vadybos stipriųjų pusių yra tai, kad

kiekviena jo institucinės vadybos sritis yra išsamiai reglamentuota teismo pirmininko nurodymuose,

kurie yra reguliariai atnaujinami. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo atnaujintas teismo „Vidaus kontrolės

vadovas“. Visi teismo padaliniai dalyvavo nustatant ir įdiegiant vidinio bendradarbiavimo audito sekas,

kurios apėmė kiekvieną Aukščiausiojo Teismo veiklos aspektą ir įvardijo asmenis, atsakingus už įvairių

darbų etapų atlikimą. Be šių audito sekų, „Vidaus kontrolės vadove“ įtvirtintos ir pažeidimų

nagrinėjimo procedūrinės taisyklės bei taisyklės, susijusios su rizikos valdymu.

Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas nurodė apgailestaujantis, kad nėra parengtų bendrų teisės

įrašyti teismo posėdį suteikimo ir nesuteikimo gairių.

Atsižvelgiant į aiškių ir bendrų „taisyklių“, kurias lengva rasti ir jomis remtis, naudą, teismai turėtų

įvertinti galimybę parengti atitinkamus dokumentus, kaip antai gaires.

5. Kompetencijos

Kompetencijos reiškia įvairių teismo darbuotojų žinias, gebėjimus ir įgūdžius, kurie yra būtini jų

užduotims atlikti. Kompetencijos turėtų būti ugdomos ir panaudojamos. Todėl būtiniausia sąlyga yra

parengti aiškią organizacinę schemą. Užduočių apibrėžimas ir kiekvienos jų priskyrimas konkrečiam

31 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 64 32 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 65

16

darbuotojui svarbūs ne tik tam, kad darbas būtų padarytas (kaip matyti iš mūsų diskusijos apie

struktūrą), bet ir nustatant tikslines mokymų grupes ir aplinkas, kuriose galima keistis patirtimi ir gerąja

praktika33.

Todėl aukščiausieji teismai turėtų siekti darbuotojų kompetencijas ugdyti taip, kad būtų išnaudotas

visas jų potencialas. Pavyzdžiui, su žiniasklaida dirbančių teisėjų ir komunikacijos patarėjų

kompetencija turėtų būti stiprinama dalyvaujant specialiuose žiniasklaidos mokymuose ir renginiuose,

kuriuose dalyvauja tokią pačią funkciją atliekantys asmenys, kad būtų galimybė keistis patirtimi ir

mokytis vieniems iš kitų.

6. Išvada

Jeigu kuris nors aukščiausiasis teismas norėtų įgyvendinti kurią nors šioje ataskaitoje pristatytą

rekomendaciją ar darbo tvarką, teismo vadovai visų pirma turėtų užtikrinti, kad tokia darbo tvarka

taptų bendrų organizacijos vertybių dalimi. Šiuo atžvilgiu naudinga į tokių pokyčių diegimo procesą

įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, aiškiai teikti informaciją apie siūlomų pokyčių tikslus ir kaip šie

pokyčiai atitinka organizacijos viziją. Tam, kad darbo tvarka pasiteisintų, svarbu, jog kiekvienas žinotų

savo vaidmenį ir tai, kad užduotys yra aiškiai paskirstytos. Be to, darbo tvarka turėtų tapti aukščiausiojo

teismo įprastinio darbo dalimi. Patogu, kai darbuotojai, atlikdami jiems pavestas užduotis, gali remtis

gairėmis ar kitais dokumentais. Galiausiai teismo darbuotojams ir teisėjams turėtų būti sudaryta

galimybė ugdyti kompetencijas dalyvaujant tęstiniuose mokymuose, renginiuose ir pan.

33 Patricia Popelier, ‘Management of Legislation’ in Ulrich Karpen ir Helen Xanthaki (eds), Legislation in Europe. A Comprehensive Guide for Scholars and Practitioners (Hart Publishing 2017) 66-67

17

II. Tyrimų ir dokumentų valdymo darbas aukščiausiajame teisme

1. Įvadas

A. Tyrimų ir dokumentų valdymo darbas

Šioje dalyje aptarsime aukščiausiųjų teismų tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių institucinę sąrangą

ir bendradarbiavimą su mokslo bendruomene. Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys yra teismo

padalinys, kuris atsako už teismų praktikos ir teisės aktų tyrimus ir dalyvauja skelbiant teismo

sprendimus. Kadangi mokslininkai taip pat gali padėti teismams atlikti teisės tyrimus, šioje ataskaitos

dalyje aptarsime ir bendradarbiavimą su mokslo bendruomene.

B. Kodėl tyrimų ir dokumentų valdymo darbas yra svarbus?

Šios ataskaitos įvade pabrėžta, kad veiksmingai teisingumo sistemai reikia daugiau nei vien galimybės

pristatyti teisėjui bylos aplinkybes ir gauti teismo sprendimą. Teisėjas, teismo sprendimas ir teismo

procesas turėtų tenkinti kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo reikalavimus.

Atskiras padalinys, kuris padeda aukščiausiojo teismo teisėjams atlikdamas teisės tyrimus, gali

sumažinti teisėjų darbo krūvį ir ne tik paspartinti bylos nagrinėjimą, bet ir pagerinti jo kokybę. Teismų

sprendimų kokybė yra vienas svarbių teisingumo kokybės elementų. Europos teisėjų konsultacinės

tarybos (CCJE) manymu, kokybiškas teismo sprendimas yra toks, kuriuo, kiek teisėjui prieinami

duomenys leidžia, pasiekiama teisinga bylos baigtis ir tai padaroma sąžiningame procese, per

įmanomai trumpiausią laiką, o sprendimas yra galutinis. Aukščiausiųjų teismų praktika turi būti aiškiai,

nuosekliai išdėstyta ir būti stabili, o jų sprendimai turi būti tinkamai argumentuoti ir suformuluoti

aiškia kalba34.

CCJE toliau nurodo, kad teismų sprendimų kokybę tiesiogiai lemia teismų sistemai skirtas

finansavimas. Teismai negali veiksmingai funkcionuoti be pakankamų žmogiškųjų ir materialinių

išteklių35. CCJE pažymi, kad netinkamų užduočių, kurias vykdo teisėjai, kiekį galima sumažinti tik skiriant

teisėjams padėjėjus, turinčius teisinės srities kvalifikaciją. Jiems teisėjas, kontroliuodamas padėjėjų

darbą ir prisiimdamas atsakomybę už jų veiksmus, gali pavesti atlikti specialias užduotis, kaip antai

atlikti tyrimus, įstatymų ir teismų praktikos analizę, rengti nesudėtingus arba standartinius

dokumentus, bendradarbiauti su teisininkais ir (arba) visuomene 36 . CCJE vertinimu, kvalifikuoto

tarnautojų personalo pagalba ir bendradarbiavimas su teisėjų padėjėjais, kurie palengvintų kasdienę

34 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 35 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 36 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on fair trial within a reasonable time and judge’s role in trials taking into account alternative means of dispute settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2004)OP6&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

18

teisėjų darbų naštą ir parengtų dokumentus, neabejotinai gali pagerinti teismų priimamų sprendimų

kokybę. Esant šių išteklių trūkumui, garantuoti veiksmingą teismų sistemos funkcionavimą ir pasiekti

kokybiškų veiklos rezultatų neįmanoma37.

CCJE taip pat pabrėžia, kad tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniams tenka svarbus vaidmuo

padedant nacionaliniams teisėjams užtikrinti veiksmingą tarptautinės ir Europos teisės taikymą. Dėl

stiprėjančios globalizacijos ir augančio tarptautinės ir Europos teisės dėmesio ne valstybių, o asmenų

tarpusavio santykiams nacionalinėms teismų sistemoms vis dažniau tenka spręsti tarptautinio

pobūdžio teisinius klausimus. CCJE mano, kad dėl to būtina keisti teisėjų profesinį rengimą, praktiką ir

netgi kultūrą. Be to, norėtume pabrėžti, kad visos taisyklės darosi vis sudėtingesnės, todėl logiška, jog

informacija apie tarptautinę ir Europos teisę, įskaitant tarptautinių ir Europos teismų sprendimus, turi

būti lengvai prieinama. Be to, CCJE rekomenduoja, kad bendradarbiaujant su teismų dokumentų

valdymo paslaugas teikiančiais asmenimis, bibliotekomis ir teisėjų padėjėjais teisėjams būtų

sudaromos sąlygos susipažinti su tinkamai indeksuota ir anotuota informacija 38 . Todėl tyrimų ir

dokumentų valdymo padaliniui turėtų būti pavedama stebėti Sąjungos ir tarptautinę teisę.

Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės kontekste svarbu, kad teisėjai žinotų, kaip šias taisykles taiko

kiti nacionaliniai teisėjai. Šiuo atžvilgiu teisėjui dažnai tenka susidurti su kalbos barjeru, todėl CCJE

pažymi, kad reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kurios užtikrintų gerą teisėjų užsienio kalbų mokėjimą,

o teismai be įprastų teismų veiklos išlaidų turėtų galimybę gauti ir kokybiškas vertimo raštu ir žodžiu

paslaugas39.

C. Kaip veiksmingą teisingumo sistemą gali pagerinti tyrimų ir dokumentų valdymo

darbas?

Ankstesnėse dalyse paaiškinta, kaip aukščiausiajame teisme atliekamas tyrimų ir dokumentų valdymo

darbas gali prisidėti prie veiksmingesnės teisingumo sistemos gerindamas jos kokybę.

Todėl toliau nagrinėsime, kaip šis tyrimų ir dokumentų valdymo darbas galėtų būti organizuojamas

aukščiausiajame teisme (atskiras tyrimų ir dokumentų valdymo departamentas arba pagalba, kurią

teikia tyrimų padėjėjai), kurias užduotis galima jiems pavesti ir kaip bendradarbiavimas su

mokslininkais gali gerinti aukščiausiojo teismo sprendimų kokybę.

37 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 38 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 9 (2006) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the role of national judges in ensuring an effective application of international and European law <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2006)OP9&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-12 39 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 9 (2006) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the role of national judges in ensuring an effective application of international and European law <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2006)OP9&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-12

19

2. Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių institucinė sąranga

aukščiausiuosiuose teismuose

A. Bendrosios pastabos

Ankstesnėse dalyse paaiškinta, kodėl teisėjams turėtų būti padedama atlikti tyrimų ir dokumentų

valdymo darbą. Užduotys, susijusios su tyrimų ir dokumentų valdymo darbu, kurias teisėjas gali pavesti

atskiram tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniui, yra:

- teisės aktų ir teismų praktikos tyrimas ir analizė;

- nesudėtingų ar standartinių dokumentų rengimas;

- tarptautinės ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos stebėjimas.

Kaip bus paaiškinta toliau šioje ataskaitoje aptariant skaidrumą, tyrimų ir dokumentų valdymo

padalinys dažnai yra atsakingas už aukščiausiojo teismo praktikos duomenų bazę ir sprendimų rengimą

iki jų įvedimo į teismo praktikos duomenų bazę (pvz., nuasmeninimas, santraukos parengimas ir pan.).

Be atskirų tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių, teisėjams gali padėti ir tyrimų padėjėjai, kurių

bendra funkcija yra padėti teisėjams nagrinėti bylas40. Tyrimų padėjėjai yra teisėjo statuso neturintys

darbuotojai, kurie teisėjui padeda atlikti jurisdikcinius darbus, kitaip nei teisės referentai, kurie atlieka

labiau administracinį darbą. Turint omenyje veiksmingo darbo padalijimo teikiamą naudą, tyrimų

padėjėjai nėra išimtinis reiškinys Europos valstybių teismuose41. Tačiau jų vaidmuo gali būti neaiškus,

nes tokioms pareigoms gali būti priskiriamos skirtingos funkcijos42. Kai kuriose šalyse vartojama

sąvoka „referendarai“ (pvz., Suomijoje, Belgijoje) arba stažuotojai (pvz., Vokietijoje), kitose teismo

sekretorius ne tik atlieka administracines funkcijas, bet ir teikia teisines paslaugas (pvz., Šveicarijoje)43.

40 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 24 ir 41-42 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 41 Peter Bieri, ‘Law Clerks in Switzerland – A Solution to Cope with the Caseload?’ (2016) International Journal for Court Administration, 29, 32 <http://ijca.ubiquitypress.com/articles/abstract/10.18352/ijca.201/> žiūrėta 2016-01-02 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 data)’ (CEPEJ Studies no 23, 2016 CEPEJ) 146-154 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2017-01-12 42 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 24 ir 41-42 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 43 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 25-26 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25

20

Skirtingų tyrimų padėjėjų vaidmuo yra labai įvairus. Kai kuriose valstybėse tyrimų padėjėjai ne tik

atsako už teisės tyrimus, bet ir turi patariamojo balso teisę vykstant pasitarimui (pvz.,

„rechtspfleger“ Čekijoje)44. Tačiau beveik kiekvienu atveju tyrimų padėjėjams pavedamos šios funkcijos:

pagalba teisėjui atliekant teismų praktikos analizę ir kitus teisės tyrimus, sprendimų projektų rengimas

ir santraukų rašymas45. Vertinant plačiau, tyrimų padėjėjų darbą sudaro46:

- rengti memorandumus atsakant į bendro pobūdžio užklausas: iš esmės tai yra teisėjų prašymai

atlikti konkrečios teisės srities analizę atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ar pan.;

- rengti pasitarimų memorandumus: tyrimų padėjėjai dažnai turi rengti memorandumus,

kuriuose glaustai išdėstomos bylos aplinkybės, taip pat apibendrinami ir analizuojami advokatų

pateikti argumentai. Teisėjo prašymu tokiuose memorandumuose pateikiama ir išvada dėl

bylos perspektyvų;

- redaguoti: tikrinti, ar nėra tipografinių, rašybos, gramatinių ar skyrybos klaidų; tikrinti teisės

aktų ir teismų praktikos bei kitos medžiagos citatų tikslumą; atkreipti dėmesį į akivaizdžias

klaidas siekiant paaiškinti sprendimo prasmę;

- rengti bylų santraukas, kurios skelbiamos duomenų bazėje ir interneto svetainėje;

- sudaryti teminius rinkinius teisėjams: indeksuotus aplankus, kuriuose pateikiama visa susijusi

pirminė medžiaga konkrečia tema;

- rengti vadovus: vadovuose pateikiamos rekomendacijos ir pagalba teisėjams bei kitiems

teismo darbuotojams vykdant jų pareigas teisme;

- atlikti neteisminius darbus: rašyti pranešimus arba straipsnius už teisėjus arba jiems teikti

pirminę medžiagą, kad teisėjai patys galėtų geriau atlikti šį darbą.

Kitaip tariant, atrodo, kad kai kurios tyrimų padėjėjo bei tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių

funkcijos sutampa. Plačiau šį klausimą aptarsime C skiltyje „Rekomendacijos ir geriausia praktika“.

44 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 27 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 45 Marco Fabri, ‘Exploratory Study on the Position of: Court President, Court Manager, Judicial Assistant, and Media Spokespersons in Selected Council of Europe Members States’ (European Union, the Republic of Turkey and the Council of Europe 2013) 27-28 <www.coe.int/t/DGHL/COOPERATION/CEPEJ/cooperation/Turkey_JPCOMASYT/Exploratory_study_marco_fabri_en.pdf> žiūrėta 2017-01-25 46 Genevieve Coonan, ‘The role of judicial research assistants in supporting the decision-making role of the Irish judiciary’ (2006) Judicial Studies Institute Journal 171, 182-187.

21

Skirtis gali ne tik tyrimų padėjėjų funkcijos, bet ir jų pavaldumas. Vienais atvejais tyrimų padėjėjai yra

asmeniniai teisėjo darbuotojai, kitais – veikia bendra sistema. Pastaruoju atveju tyrimų padėjėjai teikia

pagalbą visiems teismo teisėjams47.

Nors didesnės pagalbos teisėjams pranašumai yra plačiai pripažįstami, literatūroje galima rasti ir

įspėjimų dėl tam tikros grėsmės. Teismai turėtų užtikrinti, kad tyrimų padėjėjai negalėtų priimti teismo

sprendimo, nes tai pažeistų teisę į teisėtą teisėją, kuri įtvirtinta EŽTK 6 straipsnyje. Kitas aspektas yra

teismų nepriklausomumas. Kaip ir teisėjai, teisės referentai turėtų būti nepriklausomi nuo bylos šalių.

Be to, tam tikromis aplinkybėmis tyrimų padėjėjas gali kelti pavojų teisėjo nepriklausomumui. Teisėjas

turi būti nepriklausomas nuo tyrimų padėjėjo, kuris rengia pasiūlymą dėl teismo sprendimo. Jis turi

turėti galimybę sprendimą priimti savarankiškai ir įvertinęs tyrimų padėjėjo pateiktus argumentus.

Sprendimui priimti reikia laiko ir pastangų, todėl kyla problemų, kai teisėjas neturi pakankamai laiko

kritiniam bylos nagrinėjimui atlikti. Nors tyrimų padėjėjai gali padėti teisėjams, pastarieji neturėtų

prižiūrėti per didelio padėjėjų skaičiaus, nes tokiu atveju per daug laiko gali būti skiriama valdymo

funkcijoms atlikti, bet nepakankamai laiko – sprendimams priimti48.

B. Apklausos rezultatai

Aukščiausiasis teismas Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys Tyrimų padėjėjai

Austrija X

Austrija (administracinis teismas)

X X

Belgija X X

Kipras X

Čekija X

Estija X X

Suomija X

Vokietija X

Vengrija X

Airija X

Italija X X

Latvija X X

Lietuva X X

Lietuva (administracinis teismas)

X X

Liuksemburgas

Nyderlandai X

Lenkija X

47 Peter Bieri, ‘Law Clerks in Switzerland – A Solution to Cope with the Caseload?’ (2016) International Journal for Court Administration, 29, 31-32 <http://ijca.ubiquitypress.com/articles/abstract/10.18352/ijca.201/> žiūrėta 2016-01-02 48 Peter Bieri, ‘Law Clerks in Switzerland – A Solution to Cope with the Caseload?’ (2016) International Journal for Court Administration, 29, 34 <http://ijca.ubiquitypress.com/articles/abstract/10.18352/ijca.201/> žiūrėta 2016-01-02

22

Lenkija (administracinis teismas)

X

Portugalija X

Portugalija (administracinis teismas)

X

Rumunija X

Slovakija X

Slovėnija X X

Ispanija X

Švedija X

Švedija (administracinis teismas)

X

Iš viso (26) 18 15

Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių vaidmuo ir funkcijos

Dauguma aukščiausiųjų teismų turi vieną ar kelis atskirus tyrimų ir dokumentų valdymo padalinius

(CZ, EE, NL, IT, PL, PL(A), LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT, PT(A), RO, BE). Pavyzdžiui, Čekijoje buvo

įkurti du atskiri padaliniai. Vienam iš jų buvo pavesta stebėti Europos teisę ir Europos Teisingumo

Teismo praktiką bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kitam – nacionalinių teismų praktiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė savo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinį laikantis

stiprybe. Šis padalinys sudaro galimybę su sudėtingais ir (arba) naujoviškais klausimais susijusioms

byloms skirti konsultantus, kurie atlieka teisės aktų ir doktrinos tyrimus. Labai dažnai su Sąjungos teise

susijusiose bylose paskiriamas specialus konsultantas. Jis skiriamas pačioje proceso pradžioje, kol byla

dar nepateikta Aukščiausiajam Teismui, kai taikant vidinį mechanizmą atliekama kasacinio skundo

atranka ir priėmimas. Tai leidžia teisėjų kolegijai, atsakingai už bylų atranką aukščiausiajam teismui,

atkreipti atitinkamos kolegijos pirmininko bei Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento dėmesį į

tai, kad bylos ir joje keliamų klausimų sudėtingumas reikalauja paskirti Teisės tyrimų departamento

specialųjį teisės konsultantą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad konsultanto skyrimas pačioje

proceso pradžioje užtikrina veiksmingą konsultanto darbo planavimą ir vadybą bei palieka pakankamai

laiko atidžiai bylos analizei.

Kaip jau minėjome bendrųjų pastabų dalyje ir kaip nurodyta CCJE rekomendacijose, tyrimų ir

dokumentų valdymo padaliniams gali būti pavestos šios užduotys:

- teisės aktų ir teismų praktikos tyrimas ir analizė;

- nesudėtingų ar standartinių dokumentų rengimas;

- tarptautinės ir (arba) Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos stebėjimas.

Dauguma tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių yra atsakingi už teisės aktų ir teismų praktikos

tyrimus ir analizę (pvz., CZ, EE, NL, LT, LT(A), SK, ES, SL, LV, PT). Tai gali būti konkrečia tema atliekamas

teisinis tyrimas arba platesnis tyrimas. Su Sąjungos teise susijusiems klausimams paprastai skiriamas

toks pats dėmesys, tačiau Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų biure įsteigtas atskiras

Europos teisės skyrius, kuris rengia su Sąjungos teise susijusias teisines išvadas.

Be to, kai kurie tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniai padeda aukščiausiojo teismo teisėjams

rengdami sprendimų projektus (pvz., NL, LT, LT(A), ES, PT). Kitaip tariant, iš apklausos rezultatų matyti,

23

kad ši užduotis tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniams pavedama retai. Gali būti, kad ši užduotis

pavedama tyrimų padėjėjams, nes ji yra glaudžiai susijusi su konkrečia byla. Tačiau apklausoje nebuvo

konkretaus klausimo apie tyrimų padėjėjų funkciją (taip pat žr. toliau). Šiuo atžvilgiu reikėtų atlikti

papildomų tyrimų.

Keli aukščiausieji teismai nurodė, kad net ir esant atskiram tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniui

nuolatinis Sąjungos teisės aktų ir Europos Teisingumo Teismo praktikos stebėjimas nėra vykdomas (CZ,

EE, NL, DE, RO). Tačiau daugumoje aukščiausiųjų teismų Europos Teisingumo Teismo praktikos

stebėjimas vykdomas reguliariau (CZ, PL, PL(A), LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT).

Portugalijos Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys kartą per du mėnesius

rengia Sąjungos teisės aktų ir teismų praktikos apibendrinimą.

Tačiau Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų biuro Europos teisės skyriui pavesta

speciali užduotis rinkti ir analizuoti Sąjungos teisės nuostatas ir ETT praktiką, susijusią su

administracinių teismų kompetencijai priskiriamais klausimais. Ši analizė pateikiama apibendrinimų,

pranešimų ir dokumentų aptarimui forma. Be to, Europos teisės skyrius rengia mėnesinį naujienlaiškį,

kuriame pristato svarbiausias naujienas Sąjungos teisės srityse ir ETT (bei Europos Žmogaus Teisių

Teismo) praktikoje, susijusias su administracinių teismų kompetencijai priskiriamais klausimais.

Ispanijos Aukščiausiojo Teismo techninio kabineto vadovas rengia kasdienes Europos Sąjungos

oficialiojo leidinio santraukas, skirtas Sąjungos teisei stebėti, kurios pateikiamos kartu su kasdieniu

Ispanijos oficialiuoju leidiniu.

Šios minėtos užduotys yra konkreti teisėjui teikiama pagalba. Aukščiausieji teismai taip pat nurodė, kad

tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys teikia informaciją plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, Čekijos

Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, kuris atlieka Europos teisės ir Europos

Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos stebėjimą, kartą per ketvirtį rengia

informacinį leidinį, kuriame pateikiama glausta šių teisės aktų ir teismų praktikos analizė. Šis

informacinis leidinys skelbiamas teismo interneto svetainėje.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas rengia ir savo interneto svetainėje skelbia elektroninius mėnesinius

naujienlaiškius, kuriuose teisininkams ir plačiajai visuomenei pateikiama informacija apie paskelbtus

prašymus priimti prejudicinius sprendimus, paskelbtus sprendimus, priimtus procesuose dėl

prejudicinio sprendimo priėmimo, Vengrijos Aukščiausiojo Teismo sprendimus, kuriuose buvo

remiamasi Sąjungos teise, svarbiausių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukos,

informacija apie sprendimus, kurie laikomi labai svarbiais, ir sprendimus žmogaus teisių srityje.

Tyrimų padėjėjai

Nors apklausoje nebuvo konkretaus klausimo šia tema, dauguma valstybių nurodė, kad aukščiausiojo

teismo teisėjams padeda tyrimų padėjėjai (pvz., EE, FI, DE, IE, IT, HU, LT, LT(A), SE, SE(A), CY, AT(A), SL,

LV, BE).

Estijos Aukščiausiajame Teisme pagalbą atliekant tyrimus teikia teisinės informacijos departamentas ir

teisės referentai. Teisės referentai daugiausia vertina konkrečių bylų priimtinumą teismui ir padeda

teisėjams priimti sprendimus bylose atlikdami tyrimus ir rengdami sprendimų projektus. Tačiau

24

teisinės informacijos departamentas atlieka platesnius teisinių klausimų ir teismo praktikos tyrimus ir

studijas. Dar viena svarbi teisinės informacijos departamento užduotis – skatinti galimybę lengvai

susipažinti su Aukščiausiojo Teismo praktika. Departamentas administruoja Aukščiausiojo Teismo

interneto svetainės teismo praktikos paieškos skiltį atnaujindamas reikšminių žodžių medį, kuris

užtikrina galimybę lengvai susipažinti su teismo praktika, taip pat rengia Aukščiausiojo Teismo

sprendimų anotacijas. Be to, teisinės informacijos departamentas rengia teismų praktikos analizes ir

naujausios Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgas.

Bendradarbiavimas su kitais aukščiausiojo teismo padaliniais bei kitais tyrimų ir dokumentų

valdymo padaliniais

Iš apklausos rezultatų matyti, kad bendravimas su kitais aukščiausiojo teismo padaliniais paprastai

vyksta neformaliai ir pagal poreikį (pvz., el. paštu, telefonu), taip pat nėra jokių formaliai

organizuojamų komunikacijos metodų.

Kalbant apie skirtingų valstybių tyrimų ir dokumentų valdymo padalinių bendradarbiavimą, yra sukurta

tam tikrų tinklų, skirtų jų bendradarbiavimui skatinti. Pavyzdžiui, ES Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų

tinkle buvo sukurta Lyginamosios teisės ryšių palaikymo grupė – itin neformali ir lanksti platforma,

skirta keliems Europos aukščiausiesiems teismams bendrauti. 2014 m. buvęs Nyderlandų Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas sukūrė aukščiausiųjų Belgijos, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų,

Čekijos ir Jungtinės Karalystės teismų civilinės ir baudžiamosios teisės departamentų mokslinių

bendradarbių tinklą. Tinklas buvo sukurtas siekiant paskatinti paprastus ir patogius informacijos

mainus tarp teismų, visų pirma lyginamosios teisės tikslais. Toks netiesioginis tyrimų ir dokumentų

valdymo padalinių bendradarbiavimas taip pat gali vykti per Europos Sąjungos valstybių tarybų ir

aukščiausiųjų administracinių teismų asociaciją („ACA Europe“).

Keli aukščiausieji teismai prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo įkurto Aukščiausiųjų teismų

tinklo. Šis tinklas sudaro galimybę Strasbūro teismui ir narių aukščiausiesiems teismams vykdyti dialogą

ir atlikti konvencijos teismų praktikos ir susijusios informacijos lyginamosios teisės tyrimus.

C. Rekomendacijos ir geriausia praktika

Siekiant užtikrinti, kad kokybiški teismų sprendimai būtų priimami nevilkinant, teisėjams reikia

padėti atlikti tyrimus, t. y. jiems reikėtų padėti atlikti nacionalinės teismų praktikos ir teisės aktų

analizę, rengti sprendimų projektus, stebėti tarptautinės ir Sąjungos teisės aktus ir teismų praktiką.

Idealiu atveju pagalbą teisėjams teiktų ne tik tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, bet ir tyrimų

padėjėjas. Įkūrus atskirą tyrimų ir dokumentų valdymo padalinį, padėsiantį visiems teisėjams,

nebelieka poreikio kiekvieno teisėjo tyrimų padėjėjui stebėti nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką

ir teisės aktus. Be to, tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys turėtų atlikti tyrimus platesnėmis

temomis, kurie nėra susiję su konkrečia byla. Tokiu būdu bylas galima išnagrinėti kaip įmanoma

Teikti pagalbą teisėjams įkuriant tyrimų ir dokumentų valdymo padalinį, taip pat paskiriant

tyrimų padėjėjus

25

veiksmingiau, nes teisėjas gali remtis bendra ir platesne informacijos sistema. Tokie platesni tyrimai

taip pat gali būti skelbiami teismo interneto svetainėje, kad būtų informuojama ir plačioji visuomenė.

Tačiau sprendimų projektų rengimą geriau pavesti tyrimų padėjėjams.

Tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys Tyrimų padėjėjas

Rengti memorandumus atsakant į bendro

pobūdžio užklausas

Rengti memorandumus atsakant į su byla

susijusias užklausas

Redaguoti (rašyba, gramatika, citatos,

vienodumas...)

Rengti pasitarimų memorandumus

Sudaryti teminius rinkinius teisėjams Redaguoti (turinį)

Rengti vadovus Daryti bylų santraukas

Stebėti nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės

aktus, ETT ir EŽTT teismų praktiką

Atlikti neteisminius darbus

Kaip pavyzdį galima pateikti Estijos Aukščiausiąjį Teismą, kuriame yra aiškiai atskirtos funkcijos – tyrimų

ir dokumentų valdymo padalinys yra visų pirma atsakingas už platesnius teisinius tyrimus ir studijas, o

tyrimų padėjėjai turi patikrinti, ar konkrečios bylos yra priimtinos Aukščiausiajam Teismui, ir padėti

teisėjams priimti sprendimus bylose atlikdami tyrimus ir rengdami sprendimų projektus. Tyrimų ir

dokumentų valdymo departamentas taip pat rengia naujausios Aukščiausiojo Teismo praktikos

analizes ir apžvalgas, su kuriomis gali susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Estijos Aukščiausiasis

Teismas nurodė manantis, kad šios analizės yra labai naudingos įvairiausiems naudotojams – teisėjams,

teisininkams, teisės studentams ir pan.

Atsižvelgiant į didėjančią Sąjungos teisės svarbą, tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys turi nuolat

stebėti Sąjungos teisės aktus ir Teisingumo Teismo praktiką, kad teisėjai būtų gerai susipažinę su

naujienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mano, kad nuolatinis Sąjungos teismo praktikos

stebėjimas yra naudingas, nes didina teismo veiksmingumą.

Aiškiai apibrėžti tyrimų ir dokumentų valdymo padalinio ir tyrimų padėjėjų funkcijų atskyrimą

Nuolat stebėti Europos Sąjungos teisės aktus ir Teisingumo Teismo praktiką

26

Todėl šia tema skatiname tokias iniciatyvas, kaip antai Vengrijoje įkurtas Teisės patarėjų Europos teisės

klausimais tinklas. Šiam tinklui priklauso teisėjai, o jo veiklą koordinuoja Vengrijos nacionalinė teismų

administracija. Teisėjai gali kreiptis pagalbos į tinklo ekspertus dėl Sąjungos teisės taikymo ir klausimais,

susijusiais su pirminės ir antrinės teisės aktų apimtimi bei procesais dėl prejudicinio sprendimo

priėmimo.

3. Bendradarbiavimas su mokslo bendruomene


Atliekant apklausą dalyvių buvo klausiama, ar jie, vykdydami įvairius tyrimų projektus, bendradarbiauja

su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ar pavieniais mokslininkais. Toks bendradarbiavimas

galėtų sudaryti sąlygas priimti kokybiškesnius teismų sprendimus, nes užtikrintų, kad aukščiausiuosius

teismus greičiau pasiektų naujos teisinės literatūros įžvalgos. Be to, buvo klausiama, kokios yra

pagrindinės bendradarbiavimo formos.

Iš atliktų tyrimų matyti, kad teisės teoretikų darbas turi įtakos teisėjams49. Tačiau yra labai mažai

tyrimų dėl mokslo bendruomenės ir teismų bendradarbiavimo formų. Iš teisininkų ugdymo ir teisėjų

mokymo Europoje tyrimo, atlikto vykdant projektą „Menu for Justice“, rezultatų matyti, kad apskritai

teismų ir teisės mokyklų bendradarbiavimą galima gerinti. Be to, dažnai toks bendradarbiavimas nėra

nei standartizuotas, nei centralizuotas nacionaliniu lygmeniu50. Tai galima paaiškinti tuo, kad ypač

teismams toks bendradarbiavimas gali pasirodyti sudėtingas, nes teisėjams privaloma išlaikyti teismų

nepriklausomumą. Todėl bendradarbiavimo mastą nulemia teismų gebėjimas organizuoti teisėjų

dalyvavimą nekeliant grėsmės būsimam teismų nepriklausomumui51. Atlikus tyrimą prieita prie išvados,

kad mažiausiai sunkumų keliančios bendradarbiavimo formos yra šios:

- teisėjų dalyvavimas mokymo procese;

- mokslininkų kursai, rengiami teisėjams;

- teismų ir teisėjų kvietimas dalyvauti teisės mokyklų seminaruose ir tyrimuose;

- teisės studentų stažuočių teismuose organizavimas52.

Toks bendradarbiavimas užtikrina žinių mainus tarp teisėjų ir mokslo bendruomenės, taip pat įtraukia

teisėjus į naujų teisės specialistų mokymo procesą. Kadangi teisėjai dalyvauja teisės studentų ugdyme

(skaitydami paskaitas arba sudarydami galimybę atlikti stažuotę teisme), šie teisės studentai geriau

susipažįsta su teismais ir kasdieniu teisėjų darbu53.

Be abejo, vienas iš pagrindinių šio bendradarbiavimo siekių yra užtikrinti teisingumo kokybę keičiantis

žiniomis ir patirtimi. Europos teisėjų konsultacinė taryba pabrėžia, kad teisingumo kokybė yra

49 Neil Duxbury, Jurists & Judges. An Essay on Influence (Hart Publishing 2001) 1-3 ir 117-118 50 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 37 51 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 38 52 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 38 53 Daniela Piana, Philip Langbroek, Tomas Berkmanas, Ole Hammerslev ir Otilia Pacurari, Legal Education and Judicial Training in Europe. The Menu for Justice Project Report (Eleven International Publishing 2013), 34

27

klausimas, kuris nuolatos ir ilgą laiką kelia nerimą Europos Tarybai. Teismų sprendimų kokybę lemia

ne tik individualus teisėjas, bet ir įvairūs išorės veiksniai, kaip antai teisininkų mokymo kokybė54.

Šiuo atžvilgiu CCJE pažymėjo, kad nuolatiniai teisėjų mokymai yra būtini, todėl CCJE skatina

bendradarbiauti su kitomis už tęstinius mokymus atsakingomis profesinėmis asociacijomis bendrais

klausimais (pvz., dėl mokymų, susijusių su naujais teisės aktais) 55 . Mūsų manymu, toks

bendradarbiavimas galėtų vykti, pavyzdžiui, teisės pokyčiams skirtuose seminaruose, rengiamuose

bendradarbiaujant su advokatūra, taip pat galimas bendradarbiavimas su mokslo bendruomene

dalyvaujant arba kartu su universitetu organizuojant seminarą ar prašant atlikti tyrimą tam tikru

klausimu. Logiška, kad tokio tyrimo tema tenkintų konkrečius teismo poreikius, nes tyrimą inicijuotų

teismas.


Tyrimų projektų vykdymas

Dauguma aukščiausiųjų teismų atsakė, kad vykdydami įvairius tyrimų projektus paprastai

nebendradarbiauja su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ar pavieniais mokslininkais (pvz.,

CZ, EE, NL, DE, IE, IT, LU, PL, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), PT, RO).

Estijos Aukščiausiasis Teismas nurodė nebendradarbiaujantis vykdant tyrimų projektus (daugiausia dėl

to, kad turi savo teisinės informacijos departamentą), tačiau jis yra padėjęs finansuoti tyrimus (pvz.,

skirtingas teisines konferencijas), taip pat yra inicijavęs tyrimų projektus (pvz., šiuo metu rengiamo

Teismų įstatymo komentarų sąvadą). Tas pats pasakytina apie Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą, kurio

tyrimų projektus inicijuoja ir atlieka paties teismo tyrimų ir analizės biuro darbuotojai.

Tačiau Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas įvairius tyrimų projektus vykdo

bendradarbiaudamas su universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir pavieniais mokslininkais.

Pagrindinės bendradarbiavimo formos:

- komentarų ir straipsnių apie teismų praktiką ir teisės sritis, priskiriamas administracinių teismų

jurisdikcijai, užsakymas siekiant juos skelbti vyriausiojo administracinio teismo

redaguojamame Administracinės jurisdikcijos moksliniame leidinyje; ir

- mokslininkų kvietimas skaityti paskaitas ir pranešimus mokymų konferencijose.

54 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 55 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 4 (2003) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on appropriate initial and in-service training for judges at national and European levels <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2003)OP4&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 11 (2008) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the quality of judicial decisions <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2008)OP11&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

28

Be to, Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas finansuoja arba inicijuoja tyrimų projektus.

Pavyzdžiui, teismas yra tyrimų projekto „Europos teismų bendradarbiavimas nacionalinio teismo

praktikoje pagrindinių teisių klausimais – neištirtas teismų dialogo metodikos potencialas“, kurį

bendrai finansuoja Europos Komisija siekiant skatinti teismų bendradarbiavimą pagrindinių teisių

srityje, partneris.

Latvijos Aukščiausiasis Teismas nuolat užsako tyrimus temomis, dėl kurių kyla nuolatinių arba ypatingų

sunkumų bylose priimant sprendimus. Visos šios tyrimų ataskaitos (išskyrus konfidencialias dėl juose

analizuojamų temų ir klausimų) yra skelbiamos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.

Konferencijos ir mokymai

Populiariausias aukščiausiųjų teismų ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimo būdas yra

konferencijų organizavimas, rėmimas arba dalyvavimas jose (pvz., EE, NL, FI, PL, HU, LT(A), SE, SE(A),

PT(A)). Dar vienas būdas, kaip mokslininkai bendradarbiauja su aukščiausiojo teismo teisėjais, yra

mokslininkų vedamų mokymų organizavimas (pvz., IT, PL(A), HU, LT(A)). Be to, aukščiausiojo teismo

teisėjai dažnai skaito paskaitas teisės mokyklose (pvz., NL, DE, IE, PL, PL(A), HU, LT, LV).

Įdomių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių galima rasti Italijoje. Italijos Aukščiausiasis Teismas yra

sudaręs susitarimą su kai kuriais universitetais, pagal kurį teisės mokyklos stažuotojams leidžiama

Aukščiausiajame Teisme padėti taikos teisėjams. Kitą bendradarbiavimą su mokslo bendruomene

paprastai sudaro mokymo kursai, kuriuos organizuoja Aukščiausiojo Teismo teisėjų mokyklos

decentralizuotų mokymų biuras. Šių mokymų kursų temos pasirenkamos iš temų, kurios yra aktualios

teisėjų profesiniam tobulėjimui. Ypatingas dėmesys skiriamas Europos teisės aktualijoms. Teisėjų

mokykla remia europinį projektą „Gaius“, kurį 2011 m. patvirtino Aukštoji teismų taryba. Pagal šį

projektą kiekviename teisme buvo įdarbinti teisėjai, kurie specializuojasi Europos teisės srityje.

Portugalijos aukščiausiasis administracinis teismas sudarė bendradarbiavimo susitarimą su

Administracinės ir mokesčių jurisdikcijos teismų asociacija. Jame nurodytas bendras paskaitų,

konferencijų ir diskusijų organizavimas, taip pat teisės tyrimų administracinės ir mokesčių teisės srityje

vykdymas ir išvadų rengimas. Be to, teismas sudarė bendradarbiavimo susitarimą su Mozambiko

Liaudies Respublikos administraciniu teismu, kuriuo siekiama keistis žiniomis ir patirtimi abiem

teismams aktualiais klausimais, taip pat keistis kompiuterinėmis sistemomis, kurios, be kita ko, turėtų

padėti atlikti procedūrinį tvarkymą, valdymą ir kontrolę.

Stažuotės

Dar viena galima bendradarbiavimo su mokslo bendruomene forma – doktorantų stažuotės

aukščiausiajame teisme. Tokio bendradarbiavimo pavyzdį galima rasti Vengrijos Aukščiausiajame

Teisme, kuris tiki, jog šis bendradarbiavimas, sukuriantis praktikos ir teorijos sąsają, prisideda tiek prie

geresnio teisininkų mokymo, tiek prie veiksmingesnio teismo darbo. Todėl su teisės fakultetų

doktorantūros mokykla buvo sudarytas bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo buvo siekiama pradėti

ir įgyvendinti stažuočių programą. Doktorantai gali teikti paraiškas dėl vienerių metų trukmės stažuotės

teisme, kurią galima pratęsti. Pagrindinės stažuotojų funkcijos:

29

- rengti parengiamąją medžiagą, kuri naudojama priimant sprendimus dėl vienodo teisės

aiškinimo;

- tikrinti rengiamo sprendimo atitiktį Europos Sąjungos teisei ir tarptautinei teisei;

- dalyvauti vykdant aukščiausiojo teismo tarptautinio bendradarbiavimo funkcijas;

- lyginti nacionalinių teismų sprendimus ir užsienio valstybių teismų praktiką;

- tikrinti nacionalinių teismų sprendimų atitiktį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai;

- rengti aukščiausiojo teismo nagrinėjamų teorinių teisės klausimų analizę;

- dalyvauti rengiant, organizuojant ir vykdant aukščiausiojo teismo konferencijas ir kitus

renginius;

- stebėti, analizuoti ir apibendrinti Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su konkrečia byla,

konkrečia jurisprudencijos analize ar principinės rekomendacijos išleidimu;

- atlikti tam tikrų siūlomų teisės aktų lyginamuosius tyrimus ir rengti apibendrinimus;

- dalyvauti teisėjų pasitarimuose ir teismo posėdžiuose bei kituose departamento, į kurį

paskirtas stažuotojas, renginiuose.

Be to, Vengrijos Aukščiausiajame Teisme taikoma vyresniųjų patarėjų sistema. Šie vyresnieji patarėjai

yra universitetų dėstytojai, kurie padeda teisėjams priimant sprendimus. Šiuo metu Vengrijos

Aukščiausiajame Teisme yra šešiolika vyresniųjų patarėjų. Siekiama, kad kiekvienai teisėjų kolegijai

padėtų vienas vyresnysis patarėjas. Vyresniųjų patarėjų atliekamos funkcijos:

- dalyvauti nagrinėjant teikimus ir prašymus parengti sprendimus dėl vienodo teisės aiškinimo,

kurie gaunami iš žemesnės instancijos teismo departamento, taip pat dalyvauti rengiant

išvadas dėl tokių prašymų ir argumentų;

- dalyvauti rengiant prašymus priimti sprendimus dėl vienodo teisės aiškinimo ir rengti šių

sprendimų projektus, padėti teisėjams atlikti funkcijas, susijusias su vienodo teisės taikymo

teismuose užtikrinimu;

- dalyvauti formuluojant išvadas dėl teisės aktų, rengti pastabų projektus ir, gavus atitinkamą

departamento vadovo kvietimą, dalyvauti profesinėse konsultacijose;

- rengti departamento vadovo nurodytų temų analizę ir išvadų projektus;

- rengti arba dalyvauti rengiant dokumentus departamentui arba teisėjų kolegijų pirmininkų

posėdžiams;

- dalyvauti jurisprudencijos analizės darbo grupėje teikiant informaciją apie nacionalinę ir

tarptautinę teismų praktiką, ieškant susijusios teisinės literatūros ir rengiant projektus,

preliminarią arba galutinę analizę;

- teikti informaciją apie nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, susijusią su departamento

teisėjo nurodyta teisės sritimi, bei rasti, analizuoti ir kritiškai įvertinti bei apibendrinti susijusią

teisinę literatūrą;

- teikti informaciją apie nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, aktualią teisėjų kolegijai

paskirtai bylai, bei rasti, analizuoti ir kritiškai įvertinti bei apibendrinti susijusią teisinę

literatūrą.

Teismų praktikos analizės darbo grupės parengtų analizių ir išvadų, taip pat teismo stažuotojų ir

vyresniųjų patarėjų parengtų sprendimų dėl vienodo teisės taikymo apibendrinimas skelbiamas

aukščiausiojo teismo interneto svetainėje. Kita parengiamoji medžiaga sudaro darbinę medžiagą ir

todėl nėra skelbiama interneto svetainėje.

30

Italijos, Slovakijos ir Ispanijos aukščiausieji teismai taip pat bendradarbiauja su universitetais

organizuojant stažuotes, tačiau šios stažuotės yra skirtos universitetų studentams.


Siekiant užtikrinti teismų sprendimų kokybę, o kartu ir teisingumo kokybę, teisėjai turėtų dalyvauti

tęstiniuose teisės mokymuose. Tokius mokymus galima organizuoti bendradarbiaujant su kitomis

profesinėmis asociacijomis, kai jie yra susiję su bendrų interesų klausimais, tokiu būdu užtikrinant

keitimąsi žiniomis. Bendras seminarų, konferencijų ir pan. organizavimas yra puikus bendradarbiavimo

būdas.

Bendradarbiavimas mokymų srityje yra tik viena iš galimų iniciatyvų, kurios gali užtikrinti dalijimąsi

žiniomis. Be to, aukščiausieji teismai gali finansuoti tyrimų projektus arba juose dalyvauti.

Pavyzdžiui, Latvijos Aukščiausiasis Teismas reguliariai užsako mokslinius tyrimus. Šie darbai yra

naudingi ir platesnei visuomenei bei kitiems teisės specialistams, nes dauguma mokslinių tyrimų yra

skelbiami aukščiausiojo teismo interneto svetainėje.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas nurodė reguliariai bendradarbiaujantis su universitetais ir mokslinių

tyrimų įstaigomis. Be to, teismas paaiškino dalijimosi žiniomis naudą ir svarbą. Teismo vertinimu, tokio

bendradarbiavimo tikslas ir pagrindas yra dvejopi. Viena vertus, Vengrijos Aukščiausiasis Teismas yra

sukaupęs ir toliau kaupia daug žinių ir patirties. Dalijimasis šiomis žiniomis ir patirtimi gali turėti

įkvepiantį poveikį moksliniams tyrimams. Kita vertus, Vengrijos Aukščiausiasis Teismas siekia turėti

galimybę tiesiogiai susipažinti su atitinkamų sričių mokslinių tyrimų rezultatais. Toks

bendradarbiavimas leidžia aukščiausiojo teismo teisėjams susitikti su įvairioms mokykloms ir grupėms

priklausančiais teisės teoretikais ir mokslininkais, taip pat susipažinti su įvairiomis ir išsiskiriančiomis

idėjomis, požiūriais ir išvadomis. Buvo pasirinkta tokia šios rūšies bendradarbiavimo organizacinė

struktūra ir institucinės formos, kurios užtikrintų šių tikslų įgyvendinimą.

Keli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai taip pat pabrėžė

bendradarbiavimo su mokslo bendruomene vertę, ypač teisėjams, kurie turi ir akademinį išsilavinimą,

nes toks bendradarbiavimas skatina skirtingas nuomones teisės klausimais.

Aukščiausieji teismai turėtų siūlyti pareigas stažuotojams, nes tai yra naudinga abiem pusėms.

Stažuotojai įgyja papildomų teisinių žinių ir profesinės patirties, o aukščiausieji teismai užtikrina

papildomą pagalbą teisėjams. Kai stažuotojais įsidarbina ką tik teisės studijas baigę studentai,

aukščiausiasis teismas taip pat prisideda prie naujų teisės specialistų ugdymo.

Įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti teisėjų, mokslininkų ir kitų teisės

specialistų keitimąsi žiniomis

Organizuoti stažuotes aukščiausiajame teisme

31

Šiuo atžvilgiu norėtume konkrečiai paminėti Vengrijos Aukščiausiojo Teismo ir Italijos Aukščiausiojo

Teismo pavyzdžius, kai stažuotės padeda veiksmingai paskirstyti darbus ir užtikrina sąsają su

akademiniu pasauliu.

Pagrindinė šių stažuotojų veikla turėtų būti:

- rengti teismų praktikos ir teisės aktų analizę;

- lyginti nacionalinę teismų praktiką su tarptautine ir užsienio teismų praktika;

- padėti rengti teismo sprendimų santraukas, kurios skelbiamos internete.

Dėl glaudžių ryšių su akademiniu pasauliu tokie stažuotojai taip pat gali padėti rengiant, organizuojant

ir vykdant aukščiausiojo teismo konferencijas, seminarus ir pan.

32

III. Teismų skaidrumas – dėmesys teismų praktikos prieinamumui

1. Įvadas

A. Teisingumo sistemos skaidrumas

Skaidrumas yra viena pagrindinių šiuolaikinės demokratijos vertybių ir mechanizmas, kuris leidžia

piliečiams kontroliuoti ir dalyvauti sprendžiant visuomenei svarbius klausimus. Praktikoje skaidrumą

sudaro trys elementai: piliečių prašymai susipažinti su vieša informacija apie teisingumo sistemą ir

teismus, valstybės pareiga parengti informaciją ir ją pateikti piliečiams taip, kad ji būtų lengvai

prieinama (aktyvus skaidrumas), ir piliečių teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų savo pareigas 56 .

Informacijos poreikis gali būti susijęs su skirtingais teisingumo sistemos aspektais: tai gali būti

informacija apie teismo išteklius ir jų valdymą, teisėjų skyrimą, statistiniai duomenys (bylų nagrinėjimo

trukmės ir pan.).

Šioje dalyje aptarsime tik teismų sprendimų skaidrumą, ypač aukščiausiojo teismo nutarčių viešą

skelbimą ir nacionalinės teismų praktikos duomenų bazes.

B. Kodėl skaidrumas svarbus?

Skaidrumas daro teigiamą poveikį galimybei kreiptis į teismą57. Galimybė kreiptis į teismą yra svarbus

teismų sistemos kokybės aspektas, todėl jai tenka esminis vaidmuo užtikrinant teisingumo sistemos

veiksmingumą. Kitaip tariant, skaidrumas gerina galimybes kreiptis į teismą, todėl užtikrinama

veiksmingesnė teisingumo sistema.

Be to, galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri yra

įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių

teisių chartijoje. Šios teisės pažeidimo grėsmė kyla, kai bylos nagrinėjimo procedūros teisme yra per

daug bauginančios, reikalaujančios per daug laiko ar sunkiai suprantamos. Dėl to teismų sprendimai

turėtų būti paaiškinami paprastesne kalba, siekiant užtikrinti, kad juos gerai suprastų visos šalys58. Be

to, visuomenei reikėtų paaiškinti ir pačią teisingumo sistemą59.

56 Álvarro Herrero ir Gaspar López, ‘Access to Information and Transparency in the Judiciary. A Guide to Good Practices from Latin America’ (World Bank Institute 2010) 9 <http://siteresources.worldbank.org/WBI/Resources/213798-1259011531325/6598384-1268250334206/Transparency_Judiciary.pdf> žiūrėta 2017-01-24 57 Ibidem, p. 11. 58 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 364 59 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

33

Galimybė kreiptis į teismą yra laikoma veikiančios demokratijos ir klestinčios ekonomikos pagrindu60.

Be to, teismų procesų viešumas apsaugo bylos šalis nuo teisingumo vykdymo slapta, be visuomenės

priežiūros, todėl kartu yra ir priemonė užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema61.

„Kai teisingumo vykdymas yra viešas, viešumas padeda įgyvendinti 6 straipsnio 1 dalyje

nustatytą siekį, t. y. teisingą teismo procesą, kuris yra vienas iš pagrindinių bet kurios

demokratinės visuomenės principų, kaip jis suprantamas Konvencijoje“62.

Kitaip tariant, galimybė kreiptis į teismą ir teismo proceso viešumas taip pat reiškia, kad sudaroma

galimybė susipažinti su teismų praktika. Europos Komisijos teigimu, „teisingumas vykdomas geriau,

kai atstovaujantys teisininkai turi visą informaciją, būtiną pasirengti bylai ir tinkamai atstovauti savo

klientų interesams“63. Be to, teisėjai, prieš priimdami sprendimus, turėtų būti visiškai informuoti apie

su jais susijusią teismų praktiką, nes tai užtikrina teisinį tikrumą ir nuoseklumą64.

Todėl tam, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis veiksminga teisingumo sistema, piliečiams,

teisininkams ir teisėjams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su teisės aktais ir teismų praktika.

C. Kaip galima gerinti teisingumo sistemų skaidrumą?

Geresnė galimybė kreiptis į teismą gali būti sudaroma įvairiai; pavyzdžiui, teikiant bendrą informaciją

apie bylų nagrinėjimo trukmę ir išlaidas, teikiant nemokamą teisinę pagalbą, skelbiant teismų

sprendimus internete ir pan.65 Todėl teisingumo sistemos skaidrumo didinimas yra tik vienas iš būdų

didinti teisingumo prieinamumą, o kartu ir veiksmingumą.

Šioje ataskaitos dalyje aptarsime teisingumo sistemos skaidrumą, viešai skelbiant aukščiausiojo

teismo nutartis ir viešinant nacionalinės teismų praktikos duomenų bazes.

Nagrinėsime, kuria apimtimi yra skelbiami teismų sprendimai ir ar aukščiausiasis teismas turi galimybę

naudotis nacionalinės teismų praktikos duomenų baze. Antroje dalyje daugiau dėmesio skiriama paties

aukščiausiojo teismo nutarčių skelbimui, o trečioje – pateikiama bendresnė nuomonė apie galimybę

naudotis nacionalinės teismų praktikos duomenų baze.

60 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 359 61 Eva Ondřejová, Robin Callender Smith, Liis Lindström, Timo Ligi, Enrico Francesconi, Ginevra Peruginelli ir Olga Demian, ‘Report on the Accessibility to Judicial Decisions through Publication Standards’ (European Union and Council of Europe 2015) 4 <www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/co-operation_projects/criminal_justice_reform_kazakhstan/Press-Release-18-01-2016/EN_CoE%20%20Kazakhstan%20Report_11%2001%202016.pdf> žiūrėta 2017-01-25 62 Ibidem. 63 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 364 64 Ibidem 65 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17-23

34

2. Aukščiausiojo teismo nutarčių viešas skelbimas


Žinoma, IT (informacinės technologijos) atvėrė naujų galimybių sudaryti sąlygas kreiptis į teismą

apskritai ir susipažinti su teismų praktika. Visuomenės galimybė kreiptis į teismą neatsiejama nuo

atitinkamos su teismų sistemos veikimu susijusios informacijos. Bendrą visuomenei skirtą informaciją

gali papildyti tikslesnė informacija, ypač apie svarbius precedentą sukuriančius teismo sprendimus.

CCJE rekomenduoja naudoti informacines technologijas, kad visuomenės atstovai galėtų gauti

informaciją apie, be kita ko, svarbiausius teismų sprendimus. Kalbant apie teismų praktiką, bent jau

svarbūs sprendimai turėtų būti prieinami internete nemokamai, lengvai prieinama forma ir pateikti,

atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą66.

Nors galimybė visuomenei susipažinti su teismų praktika turėtų gerinti teisingumo sistemos kokybę, ji

gali kelti ir tam tikrų problemų. Pirma, bylos šalys gali tvirtinti, kad yra pažeidžiama jų teisė į privatumą.

Antra, nors dėl naujų technologijų galima daug teismo sprendimų skelbti internete, informacijos

perteklius gali sumažinti galimybę kreiptis į teismą, nebent yra pakankamų paieškos priemonių, kurios

padeda asmenims rasti tai, ko jie ieško67.

1. Nuasmeninimas

Nors CCJE pripažįsta, kad IT naudojimas sudaro geresnes galimybes kreiptis į teismą bei didina

teisingumo veiksmingumą ir skaidrumą, CCJE taip pat įspėja, kad teismų sprendimų skelbimas

internete gali kelti pavojų asmenų teisėms į privatumą ir įmonių interesams. Todėl teismai ir teisminės

institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos priemonės duomenų apsaugai pagal

atitinkamų įstatymų reikalavimus68.

66 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on fair trial within a reasonable time and judge’s role in trials taking into account alternative means of dispute settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2004)OP6&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 14 (2011) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and information technologies (IT) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2011)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 67 Stéphanie De Somer and Claire Fornoville, ‘Rechtspraakpublicatie anno 2011: historische beschouwingen, hedendaagse bedenkingen en toekomstperspectieven’ (2011) Rechtskundig Weekblad, 206, 218-219 68 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on fair trial within a reasonable time and judge’s role in trials taking into account alternative means of dispute settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2004)OP6&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

35

Kadangi teisė kreiptis į teismą iš tiesų gali būti nesuderinama su teise į privatumą, kurios apsauga

nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, reikėtų siekti šių

dviejų teisių pusiausvyros. Poreikį, kad reikia siekti pusiausvyros, pripažįsta ir Europos duomenų

apsaugos priežiūros vadovas, kuris nurodė, kad „teisė į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisė

susipažinti su dokumentais yra du pagrindiniai demokratiniai principai, kurie drauge sustiprina asmens

poziciją valdžios atžvilgiu ir kurie paprastai puikiai dera tarpusavyje. Tais atvejais, kai susikerta šiuos

principus pagrindžiantys interesai, reikia atlikti pagrįstą įvertinimą neatsižvelgiant į tai, kad jie abu yra

vienodai svarbūs“69.

Dabar yra sukurta programinė įranga, supaprastinanti nuasmeninimą. Tačiau kyla klausimas, ar

nuasmeninimas turi būti taikomas sistemingai, ar tik tam tikromis aplinkybėmis.

Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjamų bylų dokumentai yra vieši. Todėl visuomenė

gali susipažinti su visa informacija, kuri pateikiama byloje tiek rašytinio, tiek žodinio proceso metu,

įskaitant informaciją apie pareiškėją arba trečiąsias šalis. Faktinių aplinkybių santrauka, teismų

sprendimai ir EŽTT sprendimai paprastai skelbiami EŽTT interneto svetainės HUDOC duomenų bazėje.

Tačiau šalys, remdamosi Europos Žmogaus Teisių Teismo tvarkos 33 arba 47 taisykle, gali prašyti taikyti

išimtį. Visuomenės galimybė susipažinti su dokumentu arba bet kuria jo dalimi gali būti ribojama dėl

moralės, viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo sumetimų demokratinėje visuomenėje, kai to

reikia siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, šalių ar bet kurio susijusio asmens privatų gyvenimą,

arba kai tai yra griežtai būtina, kolegijos pirmininko nuomone, ypatingomis aplinkybėmis, kai viešumas

pakenktų teisingumo interesams. Šalys gali pateikti argumentuotą prašymą arba kolegijos pirmininkas

gali nuspręsti dėl konfidencialumo savo nuožiūra70.

Panašų principą taiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Paprastai visa informacija skelbiama

viešai. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, specializuotas teismas ar šalis mano,

kad Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje negalima atskleisti bylos šalies tapatybės arba užtikrinti

tam tikros informacijos konfidencialumo, Teisingumo Teismo galima prašyti, kad būtų atliktas visos

atitinkamos bylos arba jos dalies nuasmeninimas71.

Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 14 (2011) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and information technologies (IT) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2011)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 69 European Data Protection Supervisor, ‘Public access to documents containing personal data after the Bavarian Lager ruling’ (European Data Protection Supervisor 2011) 15 <https://secure.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/shared/Documents/EDPS/Publications/Papers/BackgroundP/11-03-24_Bavarian_Lager_EN.pdf> žiūrėta 2017-01-25 70 European Court of Human Rights, ‘Practice Directions - Requests for Anonymity’ (19 September 2016) <www.echr.coe.int/Documents/PD_anonymity_ENG.pdf> žiūrėta 2017-01-02 Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Rules of Court“ (33 ir 47 taisyklės, 2016 m. lapkričio 14 d.) <www.echr.coe.int/Documents/Rules_Court_ENG.pdf> žiūrėta 2017-01-02 71 Court of Justice, ‘Anonymity in Judicial Proceedings before the Court of Justice’ <http://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-11/tra-doc-en-div-c-0000-2015-201508723-05_00.pdf> žiūrėta 2017-01-02

36

2. Naudotojams patogios paieškos priemonės

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau galimybių susipažinti su teisine informacija. IT naudojimas

leidžia visus teismo sprendimus skelbti internete. Taip sukuriamos galimybės ne tik piliečiams, bet ir

stambiems teisinės informacijos naudotojams, kaip antai mokslo bendruomenei ir patiems teismams.

Kita vertus, teismams tenka pareiga didelį teismų praktikos kiekį pateikti naudotojams patogiu

būdu72.

Paieškos galimybės padeda asmenims (teisėjams, teisininkams ar kitiems piliečiams) rasti informaciją,

kuri jiems reikalinga. Sudarant tokias galimybes, galima skelbti visus aukščiausiojo teismo sprendimus,

užtikrinant reikiamos informacijos suradimą. Todėl informacija, kuri įrašoma į duomenų bazę, turi būti

apdorota, kad išliktų prieinama ir suprantama73. To galima pasiekti, pavyzdžiui, sukuriant paieškos

galimybes pagal sprendimo datą, raktinius žodžius, taikytą įstatymą ir pan.74

Dar viena galimybė, kuri padeda ieškoti teismų praktikos, yra svarbos lygio rodikliai. Tokie, pavyzdžiui,

naudojami Europos Žmogaus Teisių Teismo duomenų bazėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas išskiria

keturias kategorijos, iš kurių didžiausias svarbos lygis priskiriamas bylų rinkiniams (Case Reports), po jų

seka 1, 2 ir 3 lygis. Bylų rinkinių (Case Reports) lygis – tai sprendimai, nutarimai ir patariamosios

nuomonės, paskelbti arba atrinkti skelbti oficialiuose Teismo sprendimų ir nutarimų rinkiniuose

(Court’s official Reports of Judgments and Decisions). Bylos, kurios neįtraukiamos į Teismo sprendimų

ir nutarimų rinkinius, tačiau reikšmingos formuojant, aiškinant, keičiant teismų praktiką plačiąja

prasme arba konkrečios valstybės atžvilgiu priskiriamos 1 lygiui. 2 lygio bylos yra vidutinės svarbos,

t. y., nors ir neprisidėdamos reikšmingai prie teismo praktikos, jos vis tiek yra svarbesnės nei tiesiog

esamos teismo praktikos taikymas. Galiausiai, 3 lygio bylos yra mažos svarbos, t. y. neturi didelės

teisinės reikšmės, šiose bylose tiesiog taikoma esama teismo praktika, pasiekiamas taikus susitarimas

arba jų nagrinėjimas sustabdomas (nebent jose iškeliamas tam tikras svarbus klausimas)75. Atliekant

Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikos paiešką HUDOC duomenų bazėje, rezultatus galima

susiaurinti pagal šiuos svarbos lygio rodiklius.

Be to, turėtų būti palengvinta ir tarptautinė teismų praktikos paieška. Europos Parlamentas yra

pabrėžęs tarptautinės prieigos prie nacionalinės teismų praktikos poreikį, tokiu būdu nacionaliniams

teisėjams suteikiant galimybę dalyvauti Europos teisės sistemoje 76 . Europos laisvės, saugumo ir

teisingumo erdvėje, kurioje gali būti vykdomas teisminis bendradarbiavimas, būtinos ne tik Europos

teisės žinios, bet ir abipusės žinios apie kitų valstybių narių teisės sistemas. Europos Sąjungos Tarybos

manymu, bendra teismų praktikos identifikavimo, citavimo ir metaduomenų sistema yra būtina,

siekiant palengvinti tolesnį Europos teismų praktikos duomenų bazių plėtojimą, taip pat teisininkams

ir piliečiams teikiant prieigos prie duomenų bazių naudojimosi paslaugą77. Dėl šios priežasties ES buvo

sukurtas Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI), kurį gali įdiegti valstybės narės. Juo siekiama

72 Marc van Opijnen, ‘Rechtspraak en digitale rechtsbronnen: nieuwe kansen, nieuwe plichten’ (2010) Rechtstreeks <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Rechtstreeks-2010-1.pdf> žiūrėta 2017-01-02 73 Stéphanie De Somer and Claire Fornoville, ‘Rechtspraakpublicatie anno 2011: historische beschouwingen, hedendaagse bedenkingen en toekomstperspectieven’ (2011) Rechtskundig Weekblad, 206, 219 74 Ibidem 75 European Court of Human Rights, ‘HUDOC FAQ: Frequently Asked Questions’ <http://www.echr.coe.int/Documents/HUDOC_FAQ_ENG.pdf> žiūrėta 2017-01-24 76 Council Notices 2011/C 127/01 Council conclusions inviting the introduction of the European Case Law Identifier (ECLI) and a minimum set of uniform metadata for case law [2011] OJ C 127/1 77 Ibidem

37

suvienodinti teismų praktikos identifikavimo formatą skirtingose nacionalinėse duomenų bazėse ir

nustatyti būtiniausią teismų praktikos metaduomenų rinkinį, kuris pagerintų paieškos galimybes78.

Toliau nurodytas pavyzdys, kuris pateiktas ES interneto svetainėje, aiškiau iliustruoja ECLI poreikį ir

naudą:

„Iki ECLI įdiegimo susirasti reikiamą teismų praktiką buvo sudėtinga ir užimdavo daug laiko.

Pavyzdžiui, egzistuoja byla, kurioje A valstybės narės aukščiausiasis teismas yra priėmęs

sprendimą, svarbų tam tikrai teisinei diskusijai. Ši byla užregistruota įvairiose nacionalinėse ir

tarptautinėse teismų praktikos duomenų bazėse, tačiau kiekvienoje jų dokumentas pažymėtas

vis kitu identifikatoriumi. Cituojant teismo sprendimą, reikėdavo nurodyti visus šiuos

identifikatorius (jei jie apskritai buvo žinomi), kad skaitytojai galėtų susirasti bylą jiems

reikalingoje duomenų bazėje. Padėtį dar sunkino tai, kad buvo taikomos skirtingos citavimo

taisyklės ir formos. Be to, norėdami sužinoti, ar šis aukščiausiojo teismo sprendimas (jo

santrauka, vertimas ar pranešimas apie jį) yra paskelbtas, naudotojai turėdavo patikrinti visas

duomenų bazes. Įdiegus ECLI sistemą, pakanka atlikti vieną užklausą vienoje paieškos sąsajoje

nurodant tik vieną identifikatorių – sprendimas surandamas visose sistemoje dalyvaujančiose

nacionalinėse ir tarptautinėse duomenų bazėse79“.

Tad ECLI naudojimas turėtų palengvinti Europos ir nacionalinių teismų sprendimų paiešką, o jo nauda

turėtų didėti augant dalyvaujančių valstybių narių skaičiui80.


1. Skelbimas

Apklausoje buvo klausiama, ar visos aukščiausiojo teismo nutartys skelbiamos viešai, ar yra atliekama

jų atranka (jeigu taip, kas ją atlieka ir pagal kokius kriterijus).

Išskyrus Kiprą, Suomiją, Latviją ir Portugaliją, kiekvienas aukščiausiasis teismas daugumą arba visas

savo nutartis skelbia internete (CZ, EE, NL, DE, IE, IT, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), AT(A),

SL, AT, PT(A), RO).

Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas skelbia tik tuos sprendimus, kurie yra svarbūs taikant

teisę identiškose arba panašiose bylose, arba sprendimus, kurie yra susiję su viešuoju interesu. Tokių

skelbtinų sprendimų atranką atlieka posėdžio pirmininkas arba teismo pirmininkas. Latvijos

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje skelbiami tik tie sprendimai, kurie yra svarbūs teismų

praktikos formavimui, arba yra svarbūs tam tikru konkrečiu teisės aspektu. Atranką atlieka teismų

praktikos ir tyrimų skyrius, kuris bendradarbiauja su departamentais. Nors tokia atranka užtikrina, kad

78 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 368 79 ‘European Case Law Identifier (ECLI)’ <https://e-justice.europa.eu/content_european_case_law_identifier_ecli-175-en.do?init=true> žiūrėta 2017-01-02 80 European Commission, Quality of Public Administration. A Toolbox for Practitioners (Publications Office of the European Union 2015) 369

38

piliečiai ir teisės specialistai gali rasti svarbiausią teismų praktiką, to paties rezultato galima pasiekti

skelbiant visus sprendimus ir naudojant svarbos lygio rodiklį.

Nors Portugalijos Aukščiausiasis Teismas viešai skelbia ne visas savo nutartis, visų sprendimų santrauka

yra skelbiama teismo interneto svetainėje.

Daugelis aukščiausiųjų teismų savo nutartis skelbia ne tik internete, bet ir leidžia rinkinį (biuletenį), į

kurį įtraukiamos svarbiausios nutartys (pvz., DE, LU, LT, LT(A), PL, PL(A), HU, SK, SE, SE(A), CY, SL, LV,

RO). Atrankos kriterijai yra tokie: nutarties svarba ir (arba) praktinis poveikis (pvz., DE, PL, SL) arba su

viešuoju interesu susijusi byla (pvz., HU). Atranką atlieka atitinkamos kolegijos teisėjai (pvz., DE, SE(A))

arba specialus atrankos komitetas (pvz., PL, HU).

2. Nuasmeninimas

Dauguma aukščiausiojo teismo nutarčių yra nuasmeninamos ir tik tada skelbiamos viešai (CZ, NL, FI,

DE, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO). Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas nurodė, kad teismams pateikiama programinės įrangos priemonė, padedanti nustatyti, kurie

duomenys turi būti nuasmeninti. Už tinkamą nuasmeninimą atsako teisėjo padėjėjas. Ispanijoje už

duomenų tvarkymą atsako atskira įstaiga – Teismų dokumentų valdymo centras.

Daugeliu atveju nuasmeninama visa informacija, iš kurios būtų galima nustatyti byloje dalyvaujantį

asmenį (pvz., vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo data, socialinio draudimo numeris,

transporto priemonės registracijos numeris). Nuasmeninami gali būti ne tik asmens duomenys, bet ir

konfidenciali informacija (pvz., verslo paslaptys, informacija apie sveikatos būklę, banko sąskaitos

numeris) (pvz., NL, PL, PL(A), LT, LT(A), SK, LV), o tam tikrais atvejais net ir informacija apie šalių pajamas

(pvz., DE).

Kelių aukščiausiųjų teismų sprendimai paprastai nėra nuasmeninami (EE, IE, IT, CY). Tačiau šalys gali

pateikti prašymą dėl nuasmeninimo (pvz., EE, IT) arba teismas gali savo nuožiūra nuspręsti

nuasmeninti sprendimą (pvz., EE). Nors nuasmeninimo iš esmės reikia prašyti, Italijoje draudžiama

skelbti duomenis apie vaikus ir proceso šalis šeimos bylose, šeiminę padėtį ir civilinę būklę.

3. Naudotojams patogios paieškos priemonės

Aukščiausiasis teismas

Reikšminiai žodžiai ECLI

Susijusių bylų nuorodos

Teisės aktų nuorodos

Austrija


Belgija X

Kipras

Elektroninės duomenų bazės

nėra


nėra


nėra


nėra

Čekija X

Estija X

Suomija X X

39

Vokietija X X

Vengrija

Airija

Italija

Latvija X X X

Lietuva


Liuksemburgas

Nyderlandai X X X

Lenkija


X

Portugalija X X X


X X

Rumunija X X

Slovakija X X

Slovėnija X X

Ispanija X X

Švedija


Iš viso (26) 13 6 5 3

Daugelis aukščiausiųjų teismų naudoja papildomus metodus, kurie padeda internete ieškoti

atitinkamos teismų praktikos.

Gana dažnai taikomas metodas – nustatyti reikšminiai žodžiai, kurie palengvina teismų praktikos

paiešką (CZ, EE, NL, DE, PL(A), SK, ES, SL, LV, PT, PT(A), RO, BE).

Kai kurie aukščiausieji teismai jau pradėjo naudoti ECLI (NL, FI, DE, SK, ES, SL). Estijoje ir Latvijoje šiuo

metu vykdomas ECLI diegimo projektas. Belgijoje vyksta derybos dėl ECLI diegimo.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad rečiau naudojama paieškos priemonė yra nuorodų į susijusias bylas

(NL, FI, LV81, PT, PT(A)) arba teisės aktus (LV, PT, RO) pateikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo vertinimu, susijusių nuorodų (sąsajų su) į teisės aktus ir teismų praktiką nebuvimas yra

nacionalinės teismų praktikos duomenų bazės trūkumas.

Latvijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pripažino, kad gerai veikiančios paieškos sistemos yra būtinos

užtikrinant nuoseklų ir vienodą teisės taikymą. Todėl šiuo metu peržiūrima Aukščiausiojo Teismo

81 Kai teismo sprendime cituojamos susijusios bylos.

40

sprendimų skelbimo sistema siekiant pristatyti naują ir naudotojams patogesnę versiją. Siekdamas

palengvinti teismų praktikos paiešką, Latvijos Aukščiausiasis Teismas savo interneto svetainėje yra

paskelbęs dokumentą, kuriame pateikti nurodymai, kaip ieškoti aukščiausiojo teismo sprendimų.

4. Santraukos

Nors paieškos priemonės piliečiams ir teisininkams padeda rasti tai, ko jie ieško, surastos informacijos

apimtis gali būti labai didelė. Todėl būtų naudinga turėti sprendimo santrauką, nes iš jos lengviau ir

greičiau nuspręsti, ar surasti sprendimai yra aktualūs.

Dauguma aukščiausiųjų teismų pateikia kiekvienos bylos pagrindinių klausimų santrauką (CZ, EE, NL, FI,

IT, PL(A), ES, AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO)82. Vokietijos federalinis administracinis teismas, Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat skelbia santraukas, bet

tik tų nutarčių, kurios yra laikomos ypač svarbiomis.

Kaip jau minėta šioje ataskaitoje aptariant tyrimų ir dokumentų valdymo padalinius, dažnai tokių

santraukų rengimas yra viena iš šių padalinių funkcijų. Estijos Aukščiausiojo Teismo teisinės

informacijos departamentas, bendradarbiaudamas su sprendimą priėmusia kolegija, parengia

sprendimo anotaciją. Ši svarbiausių sprendimo aspektų santrauka viešai skelbiama Aukščiausiojo

Teismo interneto svetainėje, prieš tai ją patvirtinus teisėjui pranešėjui . Nyderlanduose už glaustą bylos

santrauką, kurioje akcentuojami svarbiausi nutarties klausimai, atsako aukščiausiojo teismo tyrimų

tarnyba. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme santraukas rengia teisės tyrimų ir

dokumentų valdymo padalinys. Šias santraukas, prieš jas paskelbiant peržiūri departamente dirbantys

teisininkai ir patys teisėjai.

Vengrijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjams privaloma glaustą didelės svarbos arba sudėtingų

sprendimų santrauką parengti sprendimo priėmimo dieną, ir tokia santrauka iš karto skelbiama

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.


Kaip aptarta teorinėje dalyje, galimybė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo galimybės susipažinti su

atitinkama teismų praktika. Šiuolaikinės technologijos užtikrina galimybę skelbti visus aukščiausiojo

teismo sprendimus. Iš apklausos rezultatų matyti, kad dauguma aukščiausiųjų teismų daugumą, o

kartais ir visus savo sprendimus skelbia internete. Atsižvelgiant į šią paplitusią praktiką ir tai, kad toks

skelbimas prisideda prie visiško skaidrumo ir teisinių tyrimų, aukščiausieji teismai visus savo

sprendimus turėtų skelbti interneto duomenų bazėje, kuria visuomenė galėtų naudotis nemokamai. Ši

funkcija galėtų būti priskirta tyrimų ir dokumentų valdymo padaliniui.

82 Atkreipkite dėmesį, kad kitame skyriuje aptarsime nacionalinės teismų praktikos duomenų bazėse pateikiamas santraukas.

Visus sprendimus skelbti viešai interneto duomenų bazėje, kuria galima naudotis

nemokamai, ir pateikti naudotojams patogias paieškos priemones ir sprendimų santraukas

41

Paradoksalu, tačiau visų sprendimų skelbimas gali mažinti visuomenės informuotumą dėl perteklinio

informacijos kiekio. Tai grėsmė, kurią Latvijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pabrėžė dalyvaudamas

apklausoje. Vien visos teismų praktikos skelbimo tyrimams ir vienodam teismų praktikos taikymui

nepakanka. Siekdamas užtikrinti skaidrumą, aukščiausiasis teismas mano, kad jo pareiga yra teismų

praktiką skleisti taip, kad pakankamai gerai informuotas naudotojas galėtų rasti atitinkamą teismų

praktiką.

Kitaip tariant, aukščiausieji teismai turėtų suteikti paieškos galimybes, padedančias

suinteresuotosioms šalims lengvai rasti joms reikalingą teismų praktiką. Tokios paieškos priemonės turi

suteikti galimybę ieškoti pagal reikšminius žodžius, pateikti nuorodas į panašias bylas ir pan. Kad būtų

lengviau ieškoti užsienio teismų praktikos, įstatymų leidėjas turėtų įdiegti Europos teismų praktikos

identifikatoriaus sistemą.

Be to, turėtų būti pateikiama bylos santrauka, kuri leistų veiksmingai susiaurinti paieškos rezultatus,

kad būtų pateikta tik aktualiausia teismų praktika (pageidautina, kad ją parengtų teismo tyrimų ir

dokumentų valdymo padalinys arba teisėjo padėjėjas, bendradarbiaudami su sprendimą priėmusiais

teisėjais).

Siekiant, kad duomenų bazė būtų dar patogesnė naudotojams, kiekvienam sprendimui gali būti

priskiriamas svarbos lygis.

Tokia praktika taikoma Ispanijoje. Ispanijos nacionalinėje duomenų bazėje naudojamas svarbos lygio

rodiklis, kuris yra panašus į Europos Žmogaus Teisių Teismo naudojamą rodiklį. Sprendimai, prieš juos

įtraukiant į nacionalinę duomenų bazę, yra analizuojami ir jų santrauką parengia komanda, sudaryta iš

Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinio narių ir skirtingų aukštųjų teismų narių.

Be santraukų ir reikšminių žodžių, duomenų bazėje nurodoma, ar atitinkamas sprendimas atitinka

ankstesnę praktiką, ar jame pateiktas naujas išaiškinimas. Deja, tokia paieškos galimybe kol kas gali

naudotis tik teisėjai ir kiti taikos teisėjai, bet ne visuomenė.

Remiantis bendra taisykle, turėtų būti skelbiamas visas sprendimo tekstas. Tai užtikrina, kad

nuasmeninimui reikalingi ištekliai būtų naudojami tik tada, kai yra būtinybė ir prisidedama prie teisinių

tyrimų. Šiuo atžvilgiu turime omenyje Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo taikomą

sistemą. Visuomenė gali susipažinti su visu sprendimo tekstu, nebent viena iš šalių pateikia pagrįstą

prašymą dėl nuasmeninimo arba pirmininkas savo nuožiūra priima sprendimą dėl konfidencialumo.

Galimi nuasmeninimo pagrindai – moralė, viešoji tvarka arba nacionalinis saugumas demokratinėje

visuomenėje, nepilnamečių interesai, šalių ar bet kurio susijusio asmens privataus gyvenimo apsauga

Kiekvienam sprendimui duomenų bazėje priskirti svarbos lygio rodiklį

Imtis tinkamų duomenų apsaugos priemonių numatant galimybę šalims pareikalauti, kad

sprendimas būtų nuasmenintas

42

arba ypatingos aplinkybės, kai viešumas pakenktų teisingumo interesams. Žinoma, tam reikia šalis

informuoti apie galimybę prašyti nuasmeninti sprendimą.

Teisėjų sprendimu, tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, kuris atsako ir už sprendimų skelbimą

aukščiausiojo teismo duomenų bazėje, arba teisėjų padėjėjai gali būti laikomi atsakingais už tinkamą

nuasmeninimą.

3. Centralizuota teismų praktikos duomenų bazė


Kadangi šis skyrius yra glaudžiai susijęs su ankstesniuoju („Aukščiausiojo teismo nutarčių skelbimas“),

remiamės minėtame skyriuje pateiktomis bendrosiomis pastabomis. Šiame skyriuje pateikiama

informacija skiriasi nuo ankstesnio skyriaus informacijos, nes jame nagrinėjama tik nacionalinė teismų

praktikos duomenų bazė (jeigu yra), o ne atskira aukščiausiojo teismo duomenų bazė.

Tokios centralizuotos teismų praktikos duomenų bazės pranašumas yra tas, kad yra viena sąsaja, per

kurią galima susipažinti su skirtingų teismų ir skirtingų instancijų teismų sprendimais, taip pat

tarptautinių ir Europos teismų sprendimais. Naudotojui nebūtina atlikti paiešką atskirose teismų

duomenų bazėse.


1. Centralizuota teismų praktikos duomenų bazė

Nedidelė aukščiausiųjų teismų dalis nurodė, kad jų šalyje nėra oficialios 83 centralizuotos teismų

praktikos duomenų bazės (CZ, SE, SE(A), CY).

Tačiau daugumoje valstybių yra centralizuota teismų praktikos duomenų bazė (kuri kartais papildo

paties aukščiausiojo teismo interneto svetainėje pateikiamą duomenų bazę ) (EE, NL, FI, DE, IE, IT84, LU,

PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES85, AT(A), SL, AT, LV86, PT87, PT(A), RO).

Už šių duomenų bazių administravimą atsakingos įvairios institucijos . Kai kurias nacionalines duomenų

bazes administruoja teisingumo ministerija (pvz., EE, FI, PL, SK), kitas – IT paslaugų teismams teikėjas

(pvz., NL), teismų taryba (pvz., ES) arba Nacionalinė teismų administracija (pvz., HU, LT, LT(A), LV).

83 Kitaip nei privačiai valdomos komercinės duomenų bazės, kurių yra nemažai ir kuriose pateikiami tam tikri visų teismų sprendimai. 84 Duomenų bazėje kaupiami visi Aukščiausiojo Teismo sprendimai baudžiamosiose ir civilinėse bylose, drausminiai sprendimai dėl teisėjų, Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų sprendimai, taip pat pagrindiniai EŽTT ir ETT sprendimai. Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinių teismų sprendimai kaupiami privačioje duomenų bazėje. 85 Duomenų bazėje kaupiami visi Aukščiausiojo Teismo sprendimai ir visų 17 aukštesniųjų apygardos teismų bei provincijos teismų sprendimai. Duomenų bazėje yra tik nedidelė dalis žemesniųjų teismų sprendimų. 86 Kitaip nei paties Aukščiausiojo Teismo interneto svetainės duomenų bazėje, nacionalinėje teismų praktikos duomenų bazėje kaupiami visi įsigalioję sprendimai. 87 Duomenų bazėje kaupiami tik Aukščiausiojo Teismo, antrosios instancijos teismų, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo administracinio teismo ir centrinių administracinių teismų sprendimai.

43

2. Santraukos

Kai kuriose centralizuotose teismų praktikos duomenų bazėse pateikiama visų paskelbtų aukščiausiojo

teismo sprendimų santrauka (pvz., EE, NL, FI, LU88, PL, ES, AT(A), SL, PT, PT(A), kitose – tik tų bylų,

kurios laikomos svarbiomis (pvz., DE, IT, RO).

Daugeliu atvejų aukščiausiojo teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, kuris perdavė

sprendimą, yra iš dalies arba visiškai atsakingas už jo santraukos, skirtos centrinei duomenų bazei,

parengimą (EE 89 , NL, DE, IT, ES, AT(A), SL, PT). Portugalijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad

santrauką rengia teisėjas pranešėjas arba tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys, šio parengtą

santrauką turi peržiūrėti teisėjas pranešėjas. Portugalijos aukščiausiajame administraciniame teisme

įkurta atskira teismų praktikos Kompiuterizavimo komisija (sudaryta iš trijų teisėjų ir vieno generalinio

prokuroro padėjėjo), kuri yra atsakinga už santraukų rengimą.

Vokietijos federalinis administracinis teismas paaiškino, kad sprendimą priėmusiam teismui nepateikus

jo santraukos arba gairių, santrauką nacionalinės duomenų bazės vardu parengia dokumentų valdymo

padalinys. Tokia santrauka pažymima kaip neoficiali ir todėl nėra aptariama su atitinkamu teismu iki

jos paskelbimo.

Liuksemburge už centrinės teismų praktikos duomenų bazės tvarkymą atsako Generalinė prokuratūra.

Ji taip pat rengia sprendimų santraukas, kurios nėra derinamos su Aukščiausiuoju Teismu.

Kitose centrinėse teismų praktikos duomenų bazėse santraukos nepateikiamos (pvz., PL(A).

3. Teismų praktikos duomenų bazės prieinamumas

Dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė, kad visuomenė gali nemokamai naudotis centrine teismų

praktikos duomenų baze (pvz., EE, NL, FI, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT, PT(A), RO).

Tačiau Vokietijoje, Italijoje ir Liuksemburge naudotojai (išskyrus teisėjus) teismų praktikos paiešką gali

atlikti tik sumokėję mokestį.

Be paties aukščiausiojo teismo duomenų bazės ir centrinės duomenų bazės, Estijos ir Latvijos

aukščiausieji teismai nurodė turintys ir vidiniam naudojimui skirtą centrinę duomenų bazę (kuria

naudojasi teisėjai ir teismo darbuotojai). Prieigos prie šios sistemos lygiai nustatomi pagal naudotoją,

o visuomenė sistema naudotis negali.

Skirtingo lygio prieiga taikoma ir Lietuvoje bei Ispanijoje. Visuomenė gali susipažinti tik su

nuasmenintais sprendimais, o teisėjai ir teismo darbuotojai toje pačioje duomenų bazėje (o ne

atskiroje vidinėje duomenų bazėje) gali susipažinti su visu teismo sprendimų tekstu. Kai byla Lietuvoje

88 Atkreipkite dėmesį, kad yra rengiama kiekvieno paskelbto sprendimo santrauka, tačiau duomenų bazėje visuomenei pateikiamos tik svarbių sprendimų santraukos. 89 Aukščiausiojo Teismo duomenų bazėje pateikiamas santraukas rengia teisinės informacijos departamentas, bendradarbiaudamas su atitinkama kolegija. Šią santrauką prieš paskelbimą patvirtina teisėjas pranešėjas. Aukščiausiojo Teismo bylų santraukas nacionalinėje teismų praktikos duomenų bazėje rengia Teisingumo ministerija ir joms nebūtinas Aukščiausiojo Teismo patvirtinimas.

44

nagrinėjama elektroniniu būdu, teisėjai, su byla dirbantys teismo tarnautojai/darbuotojai ir bylos šalys

šioje duomenų bazėje taip pat gali susipažinti su visa bylos medžiaga.

4. Aukščiausiųjų teismų prieiga prie privačių duomenų bazių

Dauguma aukščiausiųjų teismų turi prieigą prie privačių duomenų bazių (CZ, FI, DE, IT, LU, PL, PL(A),

HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), SL, LV, PT(A), RO). Nurodomi tokie jų pranašumai: šiose

duomenų bazėse pateikiamos visos teisės normos (CZ, PL) ir sukaupta daug literatūros (CZ, DE, PL), jose

geriau nurodomos teisės aktų, parengiamosios medžiagos ir bylų sąsajos (FI, PL) ir jos yra

funkcionalesnės, nes turi daugiau paieškos kriterijų (pvz., LT, LT(A), SK, ES).

Iš visų aukščiausiųjų teismų, kurie atsakė į šį klausimą, tik Estijos Aukščiausiasis Teismas, Portugalijos

Aukščiausiasis Teismas ir Austrijos Aukščiausiasis Teismas nurodė neturintys prieigos prie privačių

teismų praktikos duomenų bazių.

5. Kalba

Sprendimų vertimas į kitas kalbas didina šių sprendimų prieinamumą kitų valstybių ar kito kalbinio

regiono naudotojams. Tai gali būti ypač naudinga bylose, susijusiose su Europos Sąjungos teise. Vis

dėlto daugelis aukščiausiųjų teismų nurodė, kad jų sprendimai į kitas kalbas nėra verčiami (NL, IE, IT,

LU, PL, ES, AT(A), AT, LV, PT, PT(A).

Keletas kitų aukščiausiųjų teismų nusprendė versti savo svarbiausius sprendimus.

Rumunijos Aukščiausiasis Teismas tam tikrą savo praktikos dalį verčia į prancūzų kalbą, kad jo

sprendimus būtų galima skelbti prancūzakalbių aukščiausiųjų teismų sprendimų tarptautinėje teismų

praktikos duomenų bazėje „Juricaf“. Sprendimus atrenka kolegijos, o jų vertimo išlaidos dengiamos iš

teismo biudžeto.

Čekijos Aukščiausiojo Teismo analizės ir lyginamosios teisės departamentas kai kurių svarbių teismo

sprendimų santraukas anglų kalba skelbia savo interneto svetainės tarptautinių naujienų puslapyje.

Nors departamentas sprendžia, kurios santraukos bus verčiamos (maždaug 15–20 per metus), patį

vertimą dažnai atlieka privati vertimo įmonė. Tokio vertimo išlaidos padengiamos iš teismo biudžeto.

Sprendimai pasirenkami, atsižvelgiant į jų reikšmingumą kitoms jurisdikcijoms. Verčiami sprendimai

beveik visuomet susiję su Europos Sąjungos teise.

Estijoje atitinkamos svarbiausių Aukščiausiojo Teismo konstitucinės peržiūros kolegijos sprendimų

dalys verčiamos į anglų kalbą. Pati kolegija sprendžia, kurie sprendimai bus verčiami, o vertimo išlaidas

padengia aukščiausiasis teismas. Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas savo svarbiausius sprendimus taip

pat verčia į anglų kalbą. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas pateikia glaustas savo svarbiausių sprendimų

santraukas anglų kalba, jų vertimo išlaidos padengiamos iš teismo biudžeto.

Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas bendradarbiauja su kitais Šiaurės Europos šalių

aukščiausiaisiais teismais. Šie aukščiausieji teismai yra sudarę susitarimą, pagal kurį su Europos

Sąjungos arba Europos žmogaus teisių teise susiję sprendimai atskirai skelbiami kiekvieno teismo

interneto svetainėje (švedų kalba), kad juos būtų galima lengvai rasti. Toks susitarimas sudarytas todėl,

kad dažnai tie patys klausimai kyla iškart keliose Šiaurės Europos šalyse.

45

Vokietijos federalinis administracinis teismas pradeda vykdyti projektą, kuriuo siekia pateikti daugiau

sprendimų, priimtų viešosios teisės srityje, vertimų į anglų kalbą (šiuo metu tokie vertimai atliekami tik

prieglobsčio, imigracijos ir pilietybės bylose). Sprendimus priėmusios kolegijos nusprendžia, kurie

sprendimai bus verčiami, o jų vertimo išlaidos padengiamos iš teismo biudžeto.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad administracinės teisės sprendimų vertimas dažnai atliekamas

Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos („ACA Europe“)

rėmuose. Estijos90 ir Slovakijos91 aukščiausieji teismai, taip pat Suomijos, Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos

aukščiausieji (vyriausieji) administraciniai teismai savo svarbiausius sprendimus dėl Europos Sąjungos

teisės persiunčia „ACA Europe“. Paprastai „ACA Europe“ organizuoja šių sprendimų vertimą ir padengia

vertimo išlaidas. „ACA Europe“ išverstus sprendimus skelbia vidinėje duomenų bazėje „JuriFast“, kuria

gali naudotis asociacijos nariai.


Valstybės turi užtikrinti centrinę teismų praktikos duomenų bazę. Be visų aukščiausiojo teismo

sprendimų, duomenų bazėje turėtų būti skelbiami atrinkti žemesniųjų teismų sprendimai, taip pat

pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Daugelis

aukščiausiųjų teismų nurodė, kad visų jų nutarčių prieinamumą visuomenei laiko dideliu pranašumu

(pvz., EE, LT(A), LV).

Tokios centrinės teismų praktikos duomenų bazės pranašumas yra tas, kad žmonės vienoje

integruotoje duomenų bazėje gali rasti visą svarbią teismų praktiką, todėl jiems nereikia atlikti

paieškos kiekvieno teismo duomenų bazėje. Sudarydama geresnę galimybę kreiptis į teismą, centrinė

teismų praktikos duomenų bazė prisideda prie veiksmingos teisingumo sistemos. Be to, ji leidžia

teisėjams veiksmingiau ieškoti atitinkamos teismų praktikos ir taip didina bylų nagrinėjimo

veiksmingumą ir teismo sprendimų kokybę.

Siekiant užtikrinti, kad tokia centrinė teismų praktikos duomenų bazė būtų veiksminga, t. y. kad joje

būtų galima rasti tai, ko reikia, tokioje duomenų bazėje turėtų būti naudotojams patogios paieškos

galimybės (taip pat žr. III dalies 2 skirsnio C punktą). Turėtų būti taikomos tokios pačios nuasmeninimo

taisyklės, kaip aptarta nagrinėjant aukščiausiojo teismo nutarčių skelbimą.

90 Sprendimą priėmusi kolegija nusprendžia, ar jį reikia persiųsti „ACA Europe“. 91 Sprendimus priima dokumentų valdymo, analizės ir palyginamųjų tyrimų departamentas.

Valstybės turi užtikrinti centrinę teismų praktikos duomenų bazę, kurioje būtų naudotojams

patogios paieškos galimybės ir taikomos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės

Versti svarbiausius su Europos Sąjungos teise susijusius sprendimus

46

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas tarptautinei teismų praktikos, visų pirma su Europos Sąjungos teise

susijusiose srityse, paieškai, dauguma svarbių sprendimų turėtų būti verčiami į anglų kalbą. CCJE

pažymėjo, kad reikėtų imtis atitinkamų priemonių ir užtikrinti, kad teismai be įprastų teismų veiklos

išlaidų turėtų galimybę gauti ir kokybiškas vertimo raštu ir žodžiu paslaugas92.

Kai teisėjai yra susipažinę su visa aktualia teismų praktika, didėja teismų sprendimų ir, atitinkamai,

teismų sistemos kokybė. Be to, svarbiausių su Europos Sąjungos teise susijusių sprendimų vertimas

didina visuomenės galimybes kreiptis į teismą ir todėl prisideda prie veiksmingesnės teisingumo

sistemos.

Pavyzdžiui, Čekijos Aukščiausiojo Teismo analizės ir lyginamosios teisės departamentas kai kurių

svarbių teismo sprendimų santraukas anglų kalba skelbia savo interneto svetainės tarptautinių

naujienų puslapyje. Sprendimai pasirenkami, atsižvelgiant į jų reikšmingumą kitoms jurisdikcijoms.

Verčiami sprendimai beveik visuomet susiję su Europos Sąjungos teise.

Labai skatintinas bendradarbiavimas, kuris plėtoja galimybes ieškoti aktualios tarptautinės teismų

praktikos ir versti šiuos sprendimus, kaip antai „ACA Europe“ veikla. Galimos ir kitos

bendradarbiavimo formos. Pavyzdžiui, Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas susitarė su

kitais Šiaurės Europos šalių aukščiausiaisiais teismais versti su Europos Sąjungos arba Europos žmogaus

teisių teise susijusius sprendimus ir juos atskirai skelbti kiekvieno teismo interneto svetainėje, kad juos

būtų galima lengvai rasti.

92 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 9 (2006) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the role of national judges in ensuring an effective application of international and European law <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2006)OP9&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-12

47

IV. Aukščiausiųjų teismų administravimas – bylų paskirstymas ir

procesų trukmė

1. Įvadas

A. Ką reiškia teismų administravimas?

Teismų administravimą sudaro tvarkos, procedūros ir biurai, kurie yra susiję su teismų sistemos vadyba.

Teisminis administravimas, arba teismų administravimas, tradiciškai susijęs su biudžeto priežiūra,

prisiekusiųjų atranka, bylų paskyrimu teisėjams, teismo veiklos tvarkaraščių kūrimu ir teisėjo statuso

neturinčio personalo veiklos priežiūra93.

Tad teismų administravimas yra plati sąvoka, apimanti darbo krūvių, finansų, infrastruktūros,

žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos vadybą94 . Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skirsime bylų

valdymui, tiksliau – bylų srauto valdymui, proceso trukmei ir bylų paskirstymui. Bylų valdymas – tai

teismų veikla (naudojant bet kurias priemones, kaip antai administracinės priemonės, vadybos

priemonės ar taisyklės) dirbant su bylomis tokiu būdu, kad jos būtų nagrinėjamos sąžiningai ir, kiek

protingai leidžia bylos aplinkybės, operatyviai ir veiksmingai 95 . Bylų srauto valdymą sudaro visi

veiksmai, kurių teismas imasi siekdamas stebėti ir kontroliuoti bylų eigą, nuo tada, kai byla gaunama

teisme, iki visiško teismo darbo užbaigimo išnagrinėjus bylą siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų

vykdomas laiku96.

Augant daugelio teismų gaunamų bylų skaičiui atsirado bylų valdymo poreikis ir pradėtos esminės

darbo su bylomis bei bylų paskirstymo ir bylų nagrinėjimo planavimo reformos97.

Teisingumo sistemai gali būti taikomi ir vadybos principai, strategijos ir metodai, kurie gali labai

pagerinti teisingumo sistemos veikimo efektyvumą ir veiksmingumą98. Be to, CCJE pažymėjo, kad

„pastebimas ir akivaizdus ryšys tarp teismų finansavimo ir administravimo bei Europos žmogaus teisių

konvencijos principų: neįmanoma tinkamai užtikrinti asmenų teisės kreiptis į teismą ir teisės į nešališką

93 ‘Judicial Administration’ <www.law.cornell.edu/wex/judicial_administration> žiūrėta 2016-12-05 94 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05 95 Erwin J. Rooze, ‘Differentiated Use of Electronic Case Management Systems’ (2010) International Journal for Court Administration, 1, 2 <www.iacajournal.org/articles/abstract/10.18352/ijca.53/> žiūrėta 2016-12-05 Wayne Stewart Martin AC, ‘Court Administrators and the Judiciary - Partners in the Delivery of Justice’ (2014) International Journal for Court Administration, 1, 11 <www.iacajournal.org/articles/abstract/10.18352/ijca.158/> žiūrėta 2016-12-05 96 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 1 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 97 Wayne Stewart Martin AC, ‘Court Administrators and the Judiciary - Partners in the Delivery of Justice’ (2014) International Journal for Court Administration, 1, 11 <www.iacajournal.org/articles/abstract/10.18352/ijca.158/> žiūrėta 2016-12-05 98 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05

48

bylos nagrinėjimą, jeigu dėl turimo biudžeto ir išteklių, kurie naudojami veiksmingam teismo funkcijų

įgyvendinimui, teismas negali išnagrinėti bylos per protingą laiką“99.

B. Kodėl yra svarbus tinkamas teismų administravimas?

„Vėluojant teisingumui, teisingumo nėra“. Ši citata pabrėžia savalaikiškumo svarbą. Savalaikiškumas

yra vienas iš veiksmingumo aspektų, kuris savo ruožtu yra vienas iš veiksmingos teisingumo sistemos

elementų, papildantis kokybės ir nepriklausomumo elementus. Europos Tarybos nuomone, „teismų

veiksmingumui tenka lemiamas vaidmuo siekiant išsaugoti įstatymų viršenybę, nes jie turi užtikrinti

visų viešojo ir privataus sektoriaus asmenų, įstaigų ir institucijų, įskaitant valstybę, atskaitomybę, taip

pat garantuoti savalaikes, teisingas ir tinkamas teisių gynimo priemones“100. Be jokių abejonių, laiku

priimami teismų sprendimai turi esminę svarbą užtikrinant sklandų teisingumo sistemos veikimą.

Be to, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismo procesą,

kuris nėra nepagrįstai vilkinamas. Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) nurodo,

kad „protingo termino“ standartas yra apatinė riba, kuri žymi konvencijos pažeidimo ir nepažeidimo

skiriamąją liniją. Tačiau reikia siekti, kad teismo procesas vyktų laiku, o tai reiškia, kad su bylomis turi

būti dirbama ir jos turi būti užbaigiamos laiku be nepagrįsto vėlavimo101.

Pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje vertinamas

teisingumo sistemos veiksmingumas, yra proceso trukmė (bylos užbaigimo laikas) 102 , bylų

išnagrinėjimo rodiklis 103 ir neišnagrinėtų bylų skaičius 104 . Šioje ataskaitoje nagrinėsime Europos

99 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 2 (2001) for the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the funding and management of courts with reference to the efficiency of the judiciary and to article 6 of the European Convention on Human Rights <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1046365&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 100 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 Data)’ (CEPEJ Studies no 23, CEPEJ 2016) 184 <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2016-12-05 101 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 102 Bylos užbaigimo laikas – tai neišnagrinėtų bylų skaičius, padalytas iš išnagrinėtų bylų skaičiaus metų pabaigoje ir padaugintas iš 365 dienų. European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 103 Bylų išnagrinėjimo rodiklis – tai išnagrinėtų ir gautų bylų skaičiaus santykis. Jis parodo, ar teismas susitvarko su gaunamų bylų srautu. European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 8 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 104 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The

49

aukščiausiųjų teismų procesų trukmę, taip pat bylų paskirstymo sistemą, kuri savo ruožtu gali turėti

įtakos proceso trukmei.

C. Kaip aukščiausieji teismai gali valdyti bylų srautą?

Tai, kaip teismas organizuoja ir paskirsto darbus bei pareigas (t. y. bylų paskirstymas), yra svarbus

veiklos aspektas, padedantis gerinti bylų srauto valdymą ir lemiantis proceso trukmę. Tinkamas bylų

paskirstymo organizavimas yra būtina savalaikio teisingumo vykdymo sąlyga105. Pavyzdžiui, tam tikra

specializacija gali padėti paspartinti procesą. Tai gali būti specializacija pagal bylos dalyką (pvz., šeimos

teisė, nemokumas) arba proceso rūšį (pvz., įprastas procesas arba procesas supaprastinta tvarka)106.

Todėl teismo pajėgumus gali didinti bylų paskirstymo tvarka.

Tradiciškai bylų srauto valdymo gerinimas yra siejamas su laiko planų įvedimu ir jų aktyviu valdymu107.

Laiko planai yra priemonė, kuri leidžia teismams įvertinti, ar bylos buvo užbaigtos laiku, apskaičiuoti

vėlavimus ir įvertinti procedūras bei tvarkas, kurios taikomos siekiant sutrumpinti bylos nagrinėjimo

trukmę. Be šių laiko planų neįmanoma įvertinti pastangų, kurios dedamos siekiant sutrumpinti proceso

trukmę, rezultatų108. Išsamiau šiuos planus aptarsime 3 skirsnyje, skirtame procesų trukmei.

Be bylų paskirstymo ir laiko planų sudarymo, yra daug kitų būdų savalaikiškumui gerinti. Pavyzdžiui,

bylų srautas gali būti mažinamas ribojant apeliacinius skundus (pvz., leidimas aukščiausiajam teismui

teikti apeliacinius skundus) arba reikalaujant, kad šalims atstovautų specialus teisininkas, kuris yra

patvirtintas aukščiausiojo teismo. Pastaroji tvarka taikoma Belgijoje. Teismo pajėgumus galima didinti

2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 6 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 105 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 292 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 106 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 4 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 Philip Langbroek ir Matthew Kleiman, ‘Backlog Reduction Programmes and Weighted Caseload Methods for South East Europe, Two Comparative Inquiries. Final Report. Lot 3: Analysis of Backlog Reduction Programmes and Case Weighting Systems’ (Regional Cooperation Council 2016) 22 <www.rcc.int/pubs/32/backlog-reduction-programmes-and-weighted-caseload-methods-for-south-east-europe-two-comparative-inquiries> žiūrėta 2016-12-13 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 8 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 107 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 4 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 108 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05

50

ir daugiau bylų skiriant vienam teisėjui, o ne teisėjų kolegijai (pvz., įvertinti bylos priimtinumą),

teisėjams paskiriant teisėjo padėjėjus ir pan. Tačiau tokios priemonės šioje dalyje nebus nagrinėjamos.

2. Bylų paskirstymas


Bylų paskirstymas yra esminis teismų administravimo elementas, nes jis yra glaudžiai susijęs su teisėjų

darbo krūviu bei turi reikšmės proceso trukmei ir, atitinkamai, teisingumo veiksmingumui 109 .

Pavyzdžiui, specializacija didina veiksmingumą, taip pat daro teigiamą poveikį proceso trukmei 110.

Žinoma, kartais specializacija negalima dėl teismo dydžio.

Teismų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas yra dar viena priežastis, kodėl bylų paskirstymas

yra vienas iš esminių teismų administravimo elementų111. Bylos negali būti skiriamos teisėjams, kurie

yra arba gali būti suinteresuoti byla arba kurie dėl kitų priežasčių gali būti laikomi šališkais. Jeigu

visuomenė mano, kad teisėjai nėra nepriklausomi ir nešališki, ji gali nesutikti su jų sprendimais112.

Kadangi Pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta teisė į teisingą teismo procesą ir veiksmingą teisių

gynimą teisme, kiekvienas asmuo turi teisę iš anksto žinoti, kuris teisėjas nagrinės jo bylą, ir esant

pagrindui reikalauti kito teisėjo paskyrimo. Todėl labai svarbu, kad bylų paskirstymo procesai būtų

gerai organizuoti ir skaidrūs113.

Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija, bylos teisme turėtų būti

paskirstomos pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus siekiant užtikrinti teisę į nepriklausomą

109 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 5 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05 110 Philip Langbroek ir Matthew Kleiman, ‘Backlog Reduction Programmes and Weighted Caseload Methods for South East Europe, Two Comparative Inquiries. Final Report. Lot 3: Analysis of Backlog Reduction Programmes and Case Weighting Systems’ (Regional Cooperation Council 2016) 22 <www.rcc.int/pubs/32/backlog-reduction-programmes-and-weighted-caseload-methods-for-south-east-europe-two-comparative-inquiries> žiūrėta 2016-12-13 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 8 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 111 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 292 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 112 Marco Fabri ir Philip M. Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 292 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 113 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 3-4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05

51

ir nešališką teisėją. Paskirstymui neturėtų daryti įtakos bylos šalies ar bet kurio asmens, kuris yra

suinteresuotas bylos baigtimi, pageidavimai114. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymai turėtų reglamentuoti

vidinį bylų paskirstymą teisėjams ar jų kolegijoms teismo viduje. Iš atliktų tyrimų matyti, kad bylų

paskirstymas ir perskirstymas konkrečiam teisėjui teismo viduje paprastai reglamentuojamas ne

įstatymu, o teismo vidinėmis taisyklėmis115.

Yra daugybė kitų būdų, kaip, neperžengiant normatyvinių proceso operatyvumo, teismų

nepriklausomumo ir nešališkumo užtikrinimo ribų, organizuoti bylų paskirstymo procesus 116. Todėl

Europoje galima išskirti didelę sistemų įvairovę. Paprastai bylų paskirstymas atitinka teisėjų

specializaciją, tačiau, pavyzdžiui, Danijoje teisėjai nesispecializuoja ir nagrinėja visų rūšių bylas. Kai

kuriose šalyse teisėjai gali neoficialiai keistis bylomis, kitose šalyse tai griežtai draudžiama. Šias

sistemas panagrinėsime išsamiau, kai aptarsime apklausos rezultatus. Neatsižvelgiant į šią įvairovę,

Marco Fabri ir Philip‘o M. Langbroek‘o atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad visų šių paskirstymo sistemų

prioritetas yra tolygus teisėjų darbo krūvio paskirstymas.

Nors bylų paskirstymo sistemų įvairovė yra didelė, Europos teismų tarybų tinklo sukurta projekto

„Minimalių teismų standartų rengimas IV – bylų paskirstymas“ komanda bylų paskirstymo srityje

nustatė šiuos vienuolika minimalių standartų:

1. Visos bylos turėtų būti paskirstomos tokiu pagrindu, kuris yra suderinamas su EŽTK 6 straipsniu.

2. Turi būti nustatytas bylų paskirstymo metodas. Paskirstymo metodas turi būti skelbiamas

viešai. Šį paskirstymo metodą gali reglamentuoti įstatymas, taisyklės, teismo arba

administracinė praktika.

3. Bylų paskirstymo metodas turėtų užtikrinti sąžiningą ir savalaikį teisingumo vykdymą bei

stiprinti visuomenės pasitikėjimą.

4. Todėl nustatant paskirstymo metodus, įskaitant administracinį ar elektroninį paskirstymą,

vyresniojo teisėjo, pirmininkaujančio teisėjo ar teismo pirmininko paskirstymą, reikėtų

atsižvelgti į toliau nurodytus principus ir kriterijus, kurie turėtų būti taikomi paskirstant bylas.

5. Bylų paskirstymo metodiką sudarantys principai ir kriterijai turėtų būti objektyvūs ir jiems turi

būti priskiriama:

a. teisė į sąžiningą teismo procesą;

b. teismų nepriklausomumas;

c. procedūros teisėtumas;

d. bylos pobūdis ir sudėtingumas;

e. teisėjo kompetencija, patirtis ir specializacija;

f. teisėjo prieinamumas ir (arba) darbo krūvis;

114 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (2010) 12 of 17 November 2010 and Explanatory Memorandum on Judges: Independence, Efficiency and Responsibilities, 9 <www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/CDCJ%20Recommendations/CMRec(2010)12E_%20judges.pdf> žiūrėta 2016-12-05 115 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 5 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05 116 Marco Fabri ir Philip M. Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 305 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05

52

g. teisėjo nešališkumas;

h. paskirstymo nepriklausomumas ir nešališkumas visuomenės vertinimu.

6. Vertinant sudėtingumą, galima atsižvelgti į visus arba kai kuriuos iš šių veiksnių:

a. šalių arba atsakovų skaičius;

b. liudytojų skaičius;

c. nagrinėjamo klausimo vertė;

d. bylos medžiagos puslapių skaičius;

e. ginčo dėl faktinių aplinkybių mastas;

f. susiję teisiniai klausimai;

g. liudijančių ekspertų skaičius;

h. numatoma bylos nagrinėjimo trukmė;

i. žiniasklaidos arba visuomenės susidomėjimas arba bylos žinomumas, kiek tai turi

įtakos bylos logistikai.

7. Paskirstymo metodas turėtų būti taikomas vienodai pagal penktojo principo kriterijus;

atsižvelgiant į jurisdikcijos pobūdį, teismo dydį, teismo lygį ir teismo apygardą, kurioje

nagrinėjama byla, gali būti taikomi skirtingi bylų paskirstymo principai ir kriterijai.

8. Paskirstymas turėtų būti teismo pirmininko, vyresniojo teisėjo arba teismo valdybos funkcija,

tačiau praktinį bylų paskirstymą turėtų atlikti kitas teisėjas arba valstybės tarnautojas, kuriam

suteikti įgaliojimai vykdyti bylų paskirstymą.

9. Bet kokia nustatyto bylų paskirstymo metodo išimtis turėtų būti atskirai motyvuojama arba

pagrindžiama.

10. Bylų paskirstymo metodas turėtų atitikti šiame dokumente nustatytus principus ir kriterijus

neatsižvelgiant į tai, ar bylą nagrinės vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija. Kai bylą nagrinėja

teisėjų kolegija, nustatytus principus ir kriterijus turi atitikti teisėjų kolegija kaip visuma.

11. Bylos šalys turi teisę apie bylos priskyrimą būti informuotos iki teismo posėdžio ar bylos

nagrinėjimo pradžios prieš tokį laikotarpį, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į bylos pobūdį ir

sudėtingumą bei terminą, per kurį šalis gali pasinaudoti turima teise pareikšti nušalinimą

konkrečiam teisėjui ar teisėjams. Tai gali būti daroma raštu, elektroniniu būdu, skelbiant sąrašą

ar bet kuriomis kitomis priemonėmis117.


1. Paskirstymo taisykles reguliuojantys norminiai teisės aktai

Atliekant apklausą visų pirma buvo klausiama, koks yra taikomas bylų paskirstymo būdas ir principai

bei kaip jie yra reglamentuojami – išoriniais ar vidiniais norminiais teisės aktais.

Dauguma aukščiausiųjų teismų patvirtino, kad bylų paskirstymas yra nustatytas norminiu teisės aktu

(CZ, EE, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, LV, PT, PT(A)). Tačiau tai ne visada užtikrina

prognozuojamą ir vienodą paskirstymo tvarką. Pavyzdžiui, Vengrijos Aukščiausiojo Teismo bylų

paskirstymo tvarkoje nustatyti įvairūs paskirstymo metodai, todėl skirtingi departamentai laikosi

skirtingų paskirstymo taisyklių. Estijos Aukščiausiojo Teismo vidinės taisyklės nėra labai tikslios.

117 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 8-10 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05

53

Vidinėse taisyklėse nurodyta, kad už bylų paskirstymą atsitiktine tvarka atsako kolegijų pirmininkai.

Todėl kiekviena Aukščiausiojo Teismo kolegija turi tam tikrą laisvę nuspręsti dėl tikslios bylų

paskirstymo procedūros, tačiau būtina laikytis atsitiktinumo principo.

Keliose valstybėse nėra jokio vidinio ar išorinio norminio teisės akto, kuriame būtų nustatytos

paskirstymo taisyklės (NL, LU, SE(A), SE).

2. Paskirstant bylas taikomi kriterijai

Aukščiausiasis teismas Specializacija Darbo krūvis Sąjungos teisė

Austrija Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos


X X

Belgija X X

Kipras

Čekija X X

Estija X

Suomija X X

Vokietija X X

Vengrija X X

Airija Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos

Italija X X

Latvija X

Lietuva X X


X X

Liuksemburgas

Nyderlandai X

Lenkija X


X X

Portugalija X X


X X

Rumunija X X

Slovakija X

Slovėnija X X

Ispanija X X

Švedija Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos


X X

Iš viso (26) 16 21 0

54

a. Specializacija

Daugelyje aukščiausiųjų teismų gaunamos bylos skyriams ar kolegijoms paskirstomos atsižvelgiant į

teisėjų specializaciją arba patirtį (pvz., CZ, FI, DE, IT, PL(A), HU, LT, LT(A), SE(A), AT(A), SL, PT, PT(A),

RO, BE). Taip nėra Slovakijos Aukščiausiajame Teisme, kuris specializacijos nebuvimą laiko trūkumu.

Lenkijos Aukščiausiajame Teisme civilinių bylų skyrius, baudžiamųjų bylų skyrius, karinių bylų skyrius ir

darbo teisės, socialinio draudimo ir viešųjų reikalų skyriai yra suskirstyti į departamentus. Nors bylos

nėra paskirstomos pagal departamentų specializaciją, kiekvienas departamentas yra kompetentingas

nagrinėti apeliacinius skundus dėl sprendimų, priimtų atitinkamos apygardos apeliacinių teismų.

Tačiau teisėjai nėra priskiriami konkrečiam departamentui, todėl vykstant civilinių bylų nagrinėjimui

yra galimybė keisti bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtį. Kai nagrinėjamos baudžiamosios bylos,

kolegijos sudėties keisti negalima, nes sprendimą gali priimti tik teisėjai, kurie dalyvavo visuose teismo

posėdžiuose.

Latvijos Aukščiausiajame Teisme bylos paskirstomos pagal kasmet tikslinamą planą, kurį tvirtina teismo

pirmininkas. Bylų paskirstymas administracinių, baudžiamųjų ir civilinių bylų departamentuose

atliekamas teisėjų pavardžių abėcėlės tvarka. Administracinių bylų departamente atsižvelgiama ir į

teisėjo specializaciją, tačiau, kaip matyti, tokia tvarka taikoma ne visuose departamentuose.

b. Darbo krūvis

Dauguma aukščiausiųjų teismų taip pat nurodė, kad paskirstant bylas teisėjams (ar kolegijoms)

atsižvelgiama ir į teisėjų darbo krūvį (pvz., CZ, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), ES, AT(A), SL, PT, PT(A),

RO, BE). Į darbo krūvį atsižvelgiama ir tada, kai bylos paskirstomos atsitiktine tvarka (EE, NL, SK, ES, LV).

Pavyzdžiui, Čekijos Aukščiausiajame Teisme bylas kolegijoms paskirsto kanceliarija pagal vidinį norminį

teisės aktą, kuriame nurodyta kiekvienos kolegijos specializacija. Kiekvienoje kolegijoje jos pirmininkas

bylą paskiria teisėjui pranešėjui, kuris yra kompetentingas užtikrinti vienodą teisėjų darbo krūvį.

Latvijos Aukščiausiajame Teisme bylos paprastai paskirstomos atsitiktine tvarka pagal teisėjų pavardžių

abėcėlinį sąrašą. Tačiau paskirstymo planas gali būti keičiamas, jeigu teisėjui tenka per didelis ar per

mažas darbo krūvis arba jei teisėjas negali atlikti savo pareigų.

Teismai šiuo atžvilgiu gali imtis papildomų priemonių. Kartais atsitiktine tvarka pasirenkant teisėją

atsižvelgiama tik į darbo krūvį. Svertinė bylų paskirstymo sistema, kurią taikant atsižvelgiama į

kiekvienos teisėjui skiriamos bylos sudėtingumą ir jai išnagrinėti reikalingą laiką (o ne vien atitinkamam

teisėjui paskirtų bylų skaičių), užtikrina dar geresnį bylų paskirstymą užtikrinant vienodą teisėjų darbo

krūvį.

Pavyzdžiui, tokią svertinę bylų paskirstymo sistemą taiko Italijos Aukščiausiasis Teismas. Kiekvienai

bylai suteikiamas sudėtingumo balas. Kiekvienam teisėjui skiriama tiek pat lygiaverčio sudėtingumo

bylų, kiek skiriama ir jo kolegoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atsižvelgia į bylų sudėtingumą. Kiekvienai bylai suteikiamas

vienas iš trijų sudėtingumo balų (1 balas reiškia mažiausią sudėtingumą). Paprastai teisėjui negali būti

skiriamos daugiau nei dvi bylos per dieną ir tik viena jų gali būti didžiausio sudėtingumo.

55

Kadangi teisėjui paskirtų ir nagrinėjamų bylų skaičius ne visada teisingai atspindi jo darbo krūvį, teisėjo

parengtų nutarčių skaičius neturėtų būti vienintelis parametras, pagal kurį nustatomas teisėjo darbo

efektyvumas. Beveik nė viename aukščiausiajame teisme nėra nustatomas absoliutus nutarčių,

kurias turi parengti teisėjas, skaičius (pvz., CZ, EE, NL, DE, IE, LU, HU, SK, ES, LT, SE, SE(A), AT(A), SL,

AT, PT PT(A). Tačiau Latvijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams, dirbantiems administracinių bylų

departamente, per metus būtina išnagrinėti nustatytą bylų skaičių. 2016 m. nustatytas skaičius buvo

109 bylos. Nors pagal šį standartą yra vertinamas teisėjo darbo efektyvumas, atsižvelgiama ir į kitus

veiksnius (kaip antai negalėjimas vykdyti pareigų, dalyvavimas švietimo veikloje, paskaitų skaitymas ir

pan.).

c. Sąjungos teisė

Į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl Sąjungos teisės, paprastai neatsižvelgiama, kai skirstomos

bylos (CZ, EE, NL, FI, DE, IE, ES, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), SL, AT, LV, PT,

PT(A), RO). Kai kurie aukščiausieji teismai nurodė, kad tai neįmanoma, nes Sąjungos teisės klausimai

susiję su daugeliu teisės sričių (pvz., konkurencijos teise, intelektinės nuosavybės teise).

Vengrijoje Nacionalinė teismų administracija koordinuoja Teisės patarėjų Europos teisės klausimais

tinklo veiklą. Kai bylose reikia taikyti Sąjungos teisę, teisėjai gali kreiptis pagalbos į šio tinklo teisėjus

ekspertus.

3. Bylų paskirstymo metodas

Dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė, kad paskirstant bylas nėra naudojama IT sistema (CZ, EE, NL,

FI, DE, IE, ES, LU, PL, PL(A), HU, SE, SE(A), AT(A), SL, LV, PT(A).

Išimtys yra Ispanijos Aukščiausiasis Teismas, Slovakijos Aukščiausiasis Teismas, Portugalijos

Aukščiausiasis Teismas, Rumunijos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas, kuriuose byloms paskirstyti yra naudojama elektroninė sistema.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo IT sistema, naudojama

skirstant bylas teisėjams, yra gana pažangi. Joje teisėjui pranešėjui byla priskiriama pagal šiuos

duomenis: teisėjo specializacija, nuolatinės teisėjų kolegijos (kurios Lietuvos vyriausiajame

administraciniame teisme sudaromos kiekvienais metais, o Aukščiausiajame Teisme – trumpesniam

laikotarpiui), teisėjo atostogos, mokymai ir kiti laikotarpiai, kai teisėjas negali nagrinėti bylų, ir teisėjo

darbo krūvis bei atsitiktinumo veiksnys. Kaip jau minėta, į bylų sudėtingumą atsižvelgiama kiekvienos

bylos sudėtingumą įvertinant 1–3 balų skalėje. Paprastai teisėjui negali būti skiriamos daugiau nei dvi

bylos per dieną ir tik viena jų gali būti didžiausio sudėtingumo.

IT sistemos rezultatą turi patvirtinti įgaliotas teismo darbuotojas. Jeigu IT sistemos siūlomas teisėjas

pranešėjas nebuvo paskirtas (pvz., teisėjas jau yra nagrinėjęs tokią pačią bylą), teismo pirmininkas turi

priimti motyvuotą sprendimą, o IT sistema pasiūlo kitą teisėją pranešėją. Nors IT programa užtikrina,

kad bylos būtų paskirstomos atsitiktine tvarka ir yra laikomasi tam tikrų principų (pvz., nešališkumo),

sistema turi ir neigiamų aspektų. Byloms paskirstyti naudojama formulė negali tinkamai atspindėti

nevienodo teisėjų darbo krūvio. Be to, visi teismai naudojasi viena programa. Tačiau vienos programos

56

visoms instancijoms nepakanka. Lietuva ketina atlikti tyrimą ir nustatyti naujus skirtingų instancijų

teismų bylų paskirstymo principus bei formules.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas taip pat paaiškino, kad IT sistema naudojama pirmame paskirstymo

etape, tačiau kiekvienos kolegijos pirmininkas gali priimti sprendimą bylą paskirti kitam teisėjui

motyvuodamas organizaciniais poreikiais ir visada atsižvelgdamas į vienodą darbo krūvio paskirstymą.

Tokia pati tvarka taikoma ir Portugalijos aukščiausiajame administraciniame teisme. Bylos

paskirstomos kiekvieną dieną pirmininkaujant teismo pirmininko pavaduotojui, kuris atsako į teismo

sekretoriaus klausimus dėl tam tikro procedūrinio akto klasifikavimo. Jeigu bylos laikomos labai

sudėtingomis, teisėjui pranešėjui tam tikrą laiką naujos bylos gali būti neskiriamos.

Slovakijos Aukščiausiojo Teismo IT sistemoje bylos paskirstomos skyriams (civilinių, komercinių,

administracinių ir baudžiamųjų bylų) pagal bylos teisinį pobūdį ir vėliau atsitiktine tvarka parenkamas

teisėjas, kuris laikomas optimalia teisės į teisingą teismą garantija.

Pagal Vengrijos Aukščiausiojo Teismo bylų paskirstymo tvarką bylos skirstomos taikant įvairius

metodus, kaip antai bylų paskirstymą pagal pirmąją atsakovo pavardės raidę, pagal specializaciją, pagal

teisėjo darbo stažą, arba paskirstomos automatiškai naudojant programinę įrangą arba taikant įvairių

metodų derinį. Už bylų paskirstymą atsako kiekvieno skyriaus (baudžiamųjų, civilinių bei

administracinių ir darbo bylų skyriaus) vadovas arba jo pavaduotojas. Administracinių ir darbo bylų

skyriaus administracinių bylų poskyris ir baudžiamųjų bylų skyrius byloms paskirstyti naudoja IT

sistemą.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad tuose teismuose, kuriuose IT sistema nenaudojama, už bylų

paskirstymą atsakingi asmenys yra labai skirtingi. Kartais už bylų paskirstymą skirtingoms kolegijoms ir

priskyrimą konkrečios kolegijos teisėjui pranešėjui atsako raštinė. Kitose šalyse už bylų paskirstymą

atsako aukščiausiojo teismo pirmininkas arba skyrius.

4. Šalių informavimas

Europos teismų tarybų tinklo manymu, būtina sąlyga yra bylos šalių informavimas apie bylos

priskyrimą iki teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo pradžios prieš tokį laikotarpį, kuris yra pagrįstas

atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą bei laiką, kada šalis gali pasinaudoti nušalinimo teise teisėjui

ar teisėjams. Šalių informavimo metodas gali būti laisvai pasirenkamas. Tai gali būti daroma raštu,

elektroniniu būdu, skelbiant teismo sąrašą ar bet kuriomis kitomis priemonėmis.

Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose šalys yra informuojamos apie teisėjus, kuriems buvo

priskirta byla (CZ, EE, IE, IT, LT, SK, ES, LV, RO).

Ispanijos Aukščiausiajame Teisme šalys informuojamos elektroniniu būdu per elektroninių pranešimų

sistemą „Lexnet“. Jeigu šalys nori nušalinti teisėją, jos tą turi padaryti irgi per „Lexnet“.

Kartais šalys nėra teismo automatiškai informuojamos apie sprendimą dėl bylos priskyrimo ir pačios

turi ieškoti šios informacijos (PL, PL(A), HU, PT, PT(A). Latvijos Aukščiausiasis Teismas šalims išsiunčia

pranešimą apie teismo posėdžio datą, kuriame pateikiama informacija apie teismo sudėtį, be to, šalys

gali ieškoti informacijos apie teisėjus, kuriems buvo paskirta jų byla, viešoje duomenų bazėje.

57

Dažniausiai šalis informuoja raštinė. Tačiau Lenkijos Aukščiausiajame Teisme šalys pačios gali

susipažinti su šia informacija. Visos bylos yra įtraukiamos į elektroninį bylų registrą, kuris priklauso

vidinei duomenų bazei „Supremus“. Dalis sistemos, kuria gali naudotis visuomenė, skelbiama

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje el. bylų duomenų bazėje „e-Sprawa“. Šioje bazėje

pateikiama tokia informacija: bylos numeris, žemesnės instancijos teismų dėl šios bylos priimtų

sprendimų datos ir numeriai, Aukščiausiojo Teismo skyrius, kuriam priskirta byla, pateikimo

Aukščiausiajam Teismui data, skundo, pagal kurį pradėtas procesas Aukščiausiajame Teisme, rūšis,

informacija apie teismo posėdžio datą, informacija apie tai, ar procesas Aukščiausiajame Teisme yra

užbaigtas, informacija apie bylos baigtį ir apskritai Aukščiausiojo Teismo sprendimas.

Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo bylų paskirstymo protokolai yra

vieši ir su jais gali susipažinti bet kuris interneto svetainės lankytojas. Bylų paskirstymo protokole

išsamiai nurodoma, kaip byla buvo priskirta ir ar jai buvo paskirtas IT sistemos pasiūlytas teisėjas

pranešėjas; jeigu ne, protokole pateikiamas teismo pirmininko sprendimo pagrindimas.

Kitose valstybėse šalys nėra formaliai informuojamos apie teisėjus, kuriems buvo paskirta jų byla,

tačiau jos šią informaciją sužino vėliau gaudamos korespondenciją iš teismo ir (arba) gali kreiptis į

raštinę prašydamos pateikti šią informaciją (FI, DE, HU, SL, AT(A)).

5. Vienodos teismų praktikos užtikrinimas

Kai bylos paskirstomos skirtingiems teisėjams ir kolegijoms, gali atsirasti teismų praktikos skirtumų,

todėl apklausos dalyvių buvo klausiama, kaip užtikrinama, kad teisėjai keistųsi informacija apie

paskirtas bylas. Aukščiausieji teismai įvairiai užtikrina vienodą teismų praktiką, o kai kada ir tame

pačiame aukščiausiajame teisme taikomi skirtingi metodai. Kadangi situacija yra tokia įvairi, nėra

galimybės sugrupuoti skirtingus aukščiausiųjų teismų taikomus sprendimus, todėl toliau pateiksime

keletą taikomos praktikos pavyzdžių.

Ispanijos Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir dokumentų valdymo padalinys rengia savaitines Aukščiausiojo

Teismo sprendimų apžvalgas. Be to, ne rečiau kaip kartą per mėnesį teismas parengia pagrindinių

Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santrauką. Europos Sąjungos teisės

santraukos siunčiamos kiekvieną dieną.

Kiekviena Estijos Aukščiausiojo Teismo kolegija taiko skirtingą metodiką. Viename skyriuje visos bylos

pristatomos kassavaitiniame kolegijos susitikime su teisėjais ir patarėjais. Kitos kolegijos sprendimų

projektai išsiunčiami visiems kolegijos nariams, kurie gali teikti pastabas ir siūlymus dėl teksto

pakeitimų.

Nyderlandų Aukščiausiajame Teisme taikoma sistema, pagal kurią su visomis kolegijos nagrinėjamomis

bylomis supažindinami visi teisėjai, net jeigu jiems byla nebuvo priskirta, ir jie gali dalyvauti kolegijos

posėdžiuose.

Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas ir Vokietijos federalinis administracinis teismas mano,

kad specializuotų kolegijų buvimas apsaugo nuo skirtingų teismų praktikos krypčių. Suomijos

Aukščiausiojo Administracinio Teismo pirmininkas nagrinėjamą bylą gali perduoti teismo arba kolegijos

plenariniam posėdžiui. Vokietijoje kolegija, kuri ketina priimti kitokį sprendimą nei kitos kolegijos

58

sprendimas, privalo pasiteirauti kolegų iš pastarosios kolegijos, ar jie laikosi anksčiau suformuotos

nuomonės. Jeigu jų nuomonė nepasikeitė, sprendimą turi priimti didžioji kolegija.

Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme aiškiai nurodyta, kad Aukščiausiasis Teismas užtikrina, kad

teismų sprendimai atitiktų teisės aktus ir būtų vienodi. Kad tenkintų šį reikalavimų, Lenkijos

Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas priimti nutarimus dėl teisės klausimų. Kolegijos

pirmininkas turi informuoti Aukščiausiojo Teismo pirmąjį pirmininką apie teisės aiškinimo skirtumus ir

poreikį priimti nutarimą, kuriuo būtų suvienodintas teisės aiškinimas. Pirmasis pirmininkas yra

kompetentingas reikalauti, kad Aukščiausiasis Teismas priimtų nutarimą dėl skirtingų bendrosios

kompetencijos teismų, karinių teismų ir Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tokį pirmojo pirmininko

prašymą nagrinėja septynių teisėjų kolegija arba kita išplėstinės sudėties teisėjų kolegija. Jeigu

Aukščiausiasis Teismas nusprendžia, kad pateiktą klausimą reikia išaiškinti, jis turi priimti nutarimą,

kuris yra privalomas kitoms Aukščiausiojo Teismo kolegijoms. Kitu atveju teismas atsisako priimti

nutarimą ir priima sprendimą, kuris nėra privalomas kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams.

Kitose šalyse nėra skirtingos teismų praktikos grėsmės, nes dėl riboto teismo dydžio jame nėra atskirų

skyrių (IE, LU).


Bendrųjų pastabų skiltyje jau minėjome Europos teismų tarybų tinklo nustatytus minimalius bylų

paskirstymo standartus. Visi aukščiausieji teismai turėtų užtikrinti, kad jų bylų paskirstymo taisyklės

atitiktų šiuos minimalius standartus.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad ne visuose aukščiausiuosiuose teismuose taikomi visi minimalūs

standartai. Pavyzdžiui, ne visuose teismuose taikomos skaidrios bylų paskirstymo taisyklės arba jos

nėra pateikiamos visuomenei (pvz., teisės aktuose arba aukščiausiojo teismo interneto svetainėje), o

šalys ne visada automatiškai informuojamos apie teisėją ar kolegiją, kuriems buvo priskirta jų byla.

Aukščiausieji teismai kaip modelį gali naudoti Ispanijos Aukščiausiajame Teisme sukurtą sistemą. Šioje

sistemoje šalys informuojamos per elektroninių pranešimų sistemą „Lexnet“. Jeigu šalys nori nušalinti

teisėją, jos tą turi padaryti per „Lexnet“.

Be to, pagal Europos teismų tarybų tinklo parengtus minimalius standartus reikalaujama, kad bylos

būtų paskirstomos pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus, išdėstytus norminiame teisės

akte, įskaitant teisėjo ir teismo nepriklausomumą ir nešališkumą bei teisėjo kompetenciją, patirtį ir

Įgyvendinti minimalius Europos teismų tarybų tinklo nustatytus bylų paskirstymo standartus

Paskirstymo kriterijams priskiriamas teisėjo ir teismo nepriklausomumas ir nešališkumas,

teisėjo kompetencija, patirtis ir specializacija bei svertinis teisėjo darbo krūvis

59

specializaciją. Vis dėlto kriterijai gali būti taikomi skirtingai dėl teismo dydžio. Pavyzdžiui, mažai tikėtina,

kad mažesniuose aukščiausiuosiuose teismuose yra specializuotų kolegijų.

Be teisėjo nepriklausomumo ir specializacijos, svarbus kriterijus yra teisėjo darbo krūvis, nes tolygus

darbo krūvio paskirstymas užtikrina, kad teismo sprendimai priimami laiku. Kadangi bendras teisėjui

paskirtų bylų skaičius ne visada teisingai atspindi jo darbo krūvį, reikėtų atsižvelgti į kiekvieno teisėjo

svertinį darbo krūvį. Darbas ir laikas, kuris turi būti skiriamas skirtingų rūšių byloms, gali skirtis iš esmės.

Pavyzdžiui, pagal apytikslį laiką, kurio reikia bylai išnagrinėti, civilines bylas galima suskirstyti į skirtingas

sudėtingumo kategorijas: paprastas, vidutines ir sudėtingas. Jeigu atitinkama byla susijusi su nauju

teisės klausimu, ją galima priskirti sudėtingų bylų kategorijai. Kita vertus, jeigu byla yra nepriimtina, ją

galima priskirti paprastų bylų kategorijai. Papildomi „balai“ gali būti skiriami tam tikromis aplinkybėmis,

kurios reikalauja daugiau darbo valandų (pvz., pagrindinio teismo posėdžio trukmė, didelis

dalyvaujančių šalių skaičius).

Gerą tokios svertinės darbo krūvio sistemos pavyzdį galima rasti Italijoje, kur šalies Aukščiausiasis

Teismas kiekvienai bylai priskiria sudėtingumo rodiklį. Kiekvienam teisėjui skiriama tiek pat lygiaverčio

sudėtingumo bylų, kiek skiriama ir jo kolegoms. Atlikus pradinį įvertinimą, sudėtingumo rodiklis

nustatomas pagal kelis parametrus, įskaitant keliamų teisės klausimų sudėtingumą ir naujoviškumą,

dalyką, procesinių dokumentų skaičių, dalyvaujančių šalių skaičių ir procesinių dokumentų lapų skaičių.

Pats Italijos Aukščiausiasis Teismas mano, kad šis bylų paskirstymo metodas yra viena iš didžiausių

teismo stiprybių.

IT sistemoje, kurią byloms tarp teisėjų paskirstyti naudoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas, taip pat atsižvelgiama į teisėjų svertinį darbo krūvį ir kiekvienos

bylos sudėtingumas vertinamas nuo 1 iki 3 balų. Paprastai teisėjui negali būti skiriamos daugiau nei dvi

bylos per dieną ir tik viena jų gali būti didžiausio sudėtingumo.

Kai taikoma svertinė darbo krūvio sistema, reikia nustatyti ir įvertinti darbo krūvį, susijusį su tam tikros

rūšies byla. Kad įvertinimas būtų kuo tikslesnis, svarbu į svertinės darbo krūvio sistemos kūrimą įtraukti

praktikus, o per visą kūrimo procesą ir vėliau turi būti sudaromos galimybės rengti gaires ir teikti

atsiliepimus. Tai ne tik pagerins sistemą, bet ir užtikrins pritarimą jai118.

3. Proceso trukmė Proceso trukmė gali apimti daug temų. Šiame tyrime nagrinėjamas tik bylos nagrinėjimo laiko planų

(toliau – laiko planai) ir statistinių duomenų naudojimas bei visuomenės informavimas apie proceso

trukmę, kovos su piktnaudžiavimu procesu priemonės ir elektroniniai dokumentai.

118 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 26 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05

60


1. Laiko planai ir bylų nagrinėjimo terminai

Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomenduoja, kad „siekiant įvertinti teisėsaugos institucijų

veikimą, nustatyti jų darbo efektyvumą bei skatinti įgyvendinti naudingus patobulinimus, turi būti

atliekamas reguliarus ir nuolatinis stebėjimas“119. Jeigu proceso trukmė nėra matuojama, jos negalima

įvertinti ir trumpinti.

Kaip jau minėta šios dalies įvade, laiko planai yra svarbi priemonė, kuri taikoma nustatant

išmatuojamus tikslus ir užtikrinant bylų išnagrinėjimą laiku. Jais siekiama stebėti ir gerinti bylų

išnagrinėjimo terminus.

a. Realių ir išmatuojamų laiko planų rengimas

Paprastai asmenys arba organizacijos, kurie nusistato aiškų atliekamo darbo tikslą, pasiekia geresnių

rezultatų nei tie, kurių tikslai yra abstraktūs 120. Tačiau tikslas užtikrinti, kad teismo procesas nebūtų

nepagrįstai vilkinamas, yra gana neapibrėžtas.

Laiko planuose nustatomi išmatuojami tikslai, be kurių neįmanoma vertinti ir lyginti bylų nagrinėjimo

vėlavimo, kurį galima apibrėžti kaip faktinės situacijos ir plano skirtumą. Be to, jie yra būtina sąlyga

norint įvertinti politiką, kuri įgyvendinama siekiant sutrumpinti bylos nagrinėjimo trukmę. Todėl

statistiniai duomenys yra svarbi teismų administravimo tyrimo ir valdymo priemonė. ENCJ yra pabrėžęs,

kad atsakomybę už duomenų rinkimą, tvarkymą ir skelbimą turėtų prisiimti patys teismai arba

nepriklausoma organizacija, kad būtų užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas; tai gali būti, pavyzdžiui,

teismų tarybos121.

Laiko planai turėtų būti nustatomi trimis lygiais: valstybės, teismo ir teisėjų. Valstybės lygiu svarbiausias

siekis yra nustatyti bendrą misiją ir viziją122.

Galiausiai laiko planai turėtų būti aiškiai išmatuojami ir realūs, tik tada jie bus veiksminga bylų

vadybos priemonė123.

119 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05 120 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 23 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 121 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 13 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 122 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 22 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 123 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006)

61

Suinteresuotųjų šalių pagalba

Tikslų apibrėžimo ir nustatymo proceso svarba yra kone lygiavertė patiems laiko planams 124 .

Literatūroje apie laiko planus akcentuojamas poreikis šiuos planus rengti ir diegti aktyviai

bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis, pvz., teismo darbuotojais ir teisininkais. Rengiant

laiko planus reikėtų atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir nuomonę. Jeigu atskiri teismai ir

teisėjai galės daryti įtaką šiems tikslams, jie ryžtingiau sieks juos įgyvendinti125.

Diferencijuotas požiūris

Siekiant, kad laiko planai būtų dar veiksmingesni, teismai turėtų laikytis trijų lygmenų diferencijuoto

požiūrio į juos.

Pirma, skirtingų proceso rūšių laiko planai turėtų būti skirtingi. Iš atliktų tyrimų matyti, kad, pavyzdžiui,

baudžiamosios bylos paprastai užbaigiamos greičiau nei civilinės bylos, todėl skirtingų rūšių procesams

turėtų būti nustatomi skirtingi laiko planai126.

Antra, sudarant laiko planus reikėtų atsižvelgti ir į pagrindinius proceso etapus, kad būtų galima anksti

pastebėti bylas, kurių eiga stringa127.

<https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 124 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 21 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 125 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 21 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 126 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (95)12 of 11 September 1995 on the management of criminal justice <https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=536554&SecMode=1&DocId=527282&Usage=2> žiūrėta 2016-12-05 127 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=origin

62

Trečia, sudarant laiko planus reikėtų atsižvelgti į skirtingas bylų kategorijas, tiksliau – į bylų

sudėtingumą. Tai yra „skirtingų kelių“ požiūris į bylų vadybą, kai kiekvienai bylai atsižvelgiant į jos

sudėtingumą priskiriamas konkretus procesinis kelias: byloms, kuriose sprendimą galima priimti greitai

arba jo nereikia priimti, priskiriamas „pagreitintas“ kelias; byloms, kurioms reikalingas pasitarimas ir

posėdis, tačiau jos nėra laikomos išskirtinėmis, priskiriamas „standartinis“ kelias; galiausiai

„sudėtingas“ kelias skirtas byloms, kurioms reikalingas ypatingas dėmesys128.

b. Laiko planų vykdymas

Organizacinę pritarimo laiko planams ir jų vykdymo aplinką lemia teisingumo sistemos institucinė

sąranga (pvz., teismų sistemos struktūra, teismo pirmininko vaidmuo, vidinio teisėjų nepriklausomumo

samprata ir pan.). Be to, laiko planų vykdymui turėtų pritarti ir advokatų asociacijos bei kitos

organizacijos. Teisininkai taip pat gali turėti reikšmės proceso trukmei129.

Tinkamą laiko planų vykdymą galima pasiekti vidinėmis priemonėmis (pvz., įsikišus teismo vadovui

arba vyriausiajam teisėjui). Teisėjai turėtų būti nedelsiant informuojami apie atsilikimą nuo laiko plano.

Tokiu atveju galima perskirstyti darbo krūvį arba, jeigu smarkiai vėluojama dėl teisėjo kaltės, gali būti

pradedama drausminė procedūra. Pavyzdžiui, Austrijoje Linco apylinkės teisme visi teisėjai gauna

santrauką, įskaitant visų nagrinėjamų bylų skaičių pagal bylų trukmę. Gavę tokios informacijos, teismų

vadovai imasi atitinkamų priemonių, kaip antai perskirsto darbo krūvius arba pradeda drausminės

nuobaudos procedūrą. Be to, šalys gali reikalauti, kad apeliacinis teismas nustatytų konkrečių

procesinių veiksmų atlikimo terminą, jeigu jos mano, kad teisėjas laiku jų neatlieka130.

Laikytis laiko planų gali skatinti ir išorinis spaudimas (pvz., ombudsmeno, žiniasklaidos ar advokatų

asociacijos) akcentuojant teismo procesų operatyvumo svarbą131.

al&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 6-7 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 128 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 19-20 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 129 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 130 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 131 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=origin

63

c. Duomenų stebėjimas

Remiantis CEPEJ 2016 m. ataskaita dėl IT naudojimo, didžioji dauguma valstybių ir kitų subjektų nurodė,

kad teismų veiklai stebėti naudojamos statistinės priemonės. Šios priemonės gali, bet nebūtinai, būti

tiesiogiai susietos su bylų valdymo sistema ir naudojamos gaunamų bylų, išnagrinėtų bylų ir

nagrinėjamų bylų skaičiui nustatyti132.

Statistiniai duomenys yra būtini teismų stebėjimui133. Jeigu proceso trukmė nėra matuojama, jos

negalima įvertinti ir trumpinti. Todėl nuolatinis stebėjimas yra pagrindinis laiko planų nustatymo ir

rengimo elementas. Tam reikia ne vien tradicinių teismo statistinių duomenų, nes duomenys turi būti

pateikiami ataskaitose taip, kad juos būtų galima naudoti procesų trukmei stebėti ir pabrėžti. Tai galima

atlikti rankiniu būdu arba naudojant automatinę informacinę sistemą134.

CEPEJ atliko išsamius tyrimus, kaip teismai naudojasi technologijomis, ir priėjo prie išvados, kad yra ne

viena technologija, kuri daro ypač reikšmingą poveikį teismų sistemos veiksmingumui ir kokybei.

Kompiuterinė sistema, kuri naudojama teismo procesų vadybai, reikšmingai padidina bylų nagrinėjimo

greitį 135 . Kalbant konkrečiau, nors aiškios sąsajos tarp teismų sistemų kompiuterizavimo ir

veiksmingumo nustatyti neįmanoma, iš CEPEJ pastebėjimų, susijusių su bylų išnagrinėjimo rodikliu ir

terminais, darytina išvada, kad daugumoje valstybių ir kitų organizacijų, kurių teismų sistema yra

kompiuterizuota, matomas aiškus padėties pagerėjimas136.

al&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 132 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 24 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12 133 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 11 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 134 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 135 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 48 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12 136 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 61 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12

64

Duomenys realiuoju laiku ir išankstinis perspėjimas

Siekiant, kad teismai galėtų tinkamai reaguoti į aplinkybių pasikeitimą ir daryti poveikį tikslų

įgyvendinimui, svarbu, kad stebėjimo duomenys būtų grindžiami tiksliais ir realiuoju laiku

fiksuojamais veiklos duomenimis137. Todėl stebėjimas turi būti vykdomas nuolat ir realiuoju laiku.

Tyrimų rezultatai rodo aiškią priklausomybę tarp išankstinės kontrolės ir trumpesnės civilinių bylų

išnagrinėjimo trukmės. Praktikoje išankstinė kontrolė reiškia, kad pradėjus bylą pradedamas ir

stebėjimo procesas. Užregistravus pradinius dokumentus, raštinė pradeda taikyti sistemą, pagal kurią

byla nustatytu metu bus peržiūrėta, kad būtų galima nustatyti, ar kitas numatomas etapas nenukrypo

nuo nustatytų tarpinių bylos nagrinėjimo etapų terminų. Šis stebėjimo procesas turėtų būti teismo

automatinės bylų valdymo sistemos dalis. Be to, stebėjimo procesas turėtų būti nuolatinis, t. y.

kiekvienas numatytas kontrolės taškas arba įvykis turi aktyvinti artimiausią numatytą kontrolės tašką138.

2016 m. CEPEJ ataskaitoje dėl informacinių technologijų naudojimo Europos teismuose nurodyta, kad

visose valstybėse ar organizacijose, kurios atsakė į klausimą, veikė elektroninė bylų valdymo sistema.

Šiose elektroninėse bylų valdymo sistemose gali būti numatytos išankstinio perspėjimo funkcijos,

užtikrinančios aktyvią bylų vadybą. Tokie perspėjimai gali būti susiję su, pavyzdžiui, terminais, kad būtų

išvengta bylų susikaupimo arba iš anksto nustatytų ribų viršijimo. Sprendžiant iš CEPEJ ataskaitos, nors

elektroninės bylų valdymo sistemos naudojamos plačiai, tokių išankstinio perspėjimo priemonių

naudojimas yra gerokai retesnis139. Pavyzdžiui, keliuose Suomijos teismuose buvo sukurta laiko planų

įspėjimo sistema, kad būtų skatinamas asmeninis darbo planavimas, mažinamas susikaupusių bylų

skaičius ir išvengta vėlavimų. Jeigu tam tikrame proceso etape byla atsiliko nuo nustatyto plano, už

artimiausią bylos tvarkymo etapą atsakingo asmens bylų sąraše atsiranda įspėjamieji simboliai. Bylų,

apie kurias perspėjama, sąrašai atnaujinami kiekvieną dieną.

Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisijos parengtas laiko valdymo klausimų kontrolinis

sąrašas yra naudinga priemonė, kuria gali pasinaudoti teismai, norintys pradėti naudoti laiko planus

arba gerinti jų naudojimą140.

137 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 24 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 138 D. C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 8 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05 139 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 22-23 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12 140 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Time Management Checklist’ (CEPEJ 2005) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2005)12&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=rev&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-12

65

2. Statistiniai duomenys ir informacija visuomenei

Svarbu ne tik interneto svetainėse teikti bendrą informaciją apie teismų sistemą, bet ir teismo

paslaugų naudotojams teikti informaciją apie numatomą teismo proceso laiko planą. Tokią

informaciją gali pateikti tik tos valstybės, kuriose veikia veiksminga bylų valdymo sistema. Nors tai nėra

lengva (šį reikalavimą sunku patenkinti dėl įvairių veiksnių, kaip antai padidėjusio teismo darbo krūvio

arba bylos sudėtingumo), CEPEJ tyrimai rodo, kad vis daugiau valstybių narių prisiima įsipareigojimą

teikti tokią informaciją, bent jau tam tikromis aplinkybėmis141. Teismai turi ne tik informuoti teismo

paslaugų naudotojus ir tokiu būdu gerinti galimybę kreiptis į teismą, bet ir būti atskaitingi visuomenei

už teismų veikimą, įskaitant bylų nagrinėjimą be nepagrįsto vilkinimo. Siekiant didinti skaidrumą,

reikėtų skelbti statistinius duomenis apie teismų darbo krūvį ir bylų nagrinėjimo laiką142.

3. Kova su piktnaudžiavimu procesu

Teismai nėra vienintelis subjektas, kuris nulemia proceso trukmę. Kartais pačios bylos šalys yra

suinteresuotos vilkinti procesą arba piktnaudžiauti teise į teismą. Kadangi tik teisėjai gali nustatyti

bylos eigą neatsižvelgdami į šalių interesus, literatūroje akcentuojama, kad jie turi vaidinti aktyvų

vaidmenį valdant bylas ir užtikrinti teisingą bei savalaikį bylų nagrinėjimą143.

Vienas iš tokio aktyvaus požiūrio elementų, kuris užtikrina sėkmingą bylų srauto valdymo sistemą, yra

tikslių ir įtikinamų bylos nagrinėjimo datų nustatymas. Jeigu bylos dalyviams kils abejonių, ar teismo

posėdžiai įvyks nustatytu laiku ir dieną, jie bus nepasirengę. Teismas turėtų laikytis pagrįstos, bet

griežtos politikos, pagal kurią bylos atidėjimai turėtų būti ribojami144.

CEPEJ yra pažymėjusi, kad „reikėtų neskatinti jokių bandymų sąmoningai ir apgalvotai vilkinti

procesą“, taip pat turėtų būti numatytos procesinės nuobaudos (taikomos šalims arba jų atstovams)

už vilkinimą arba netinkamą procesinį elgesį. „Jeigu teisininkas grubiai piktnaudžiauja procesinėmis

141 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Edition 2016 (2014 Data)’ (CEPEJ Studies no 23, CEPEJ 2016) 178 <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/CEPEJ%20Study%2023%20report%20EN%20web.pdf> žiūrėta 2016-12-05 142 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 11 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 143 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Length of Court Proceedings in the Member States of the Council of Europe based on the Case-law of the European Court of Human Rights’ (CEPEJ 2006) 43 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1073329&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-12 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 14 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 144 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) 10<https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 David C. Steelman, ‘Improving Caseflow Management: A Brief Guide’ (National Center for State Courts 2008) 1 <http://cdm16501.contentdm.oclc.org/cdm/ref/collection/ctadmin/id/1022> žiūrėta 2016-12-05

66

teisėmis arba stipriai vilkina procesą, apie tokį elgesį turėtų būti informuojama atitinkama profesinė

organizacija“145.

4. Elektroniniai dokumentai

Informacinės technologijos gali pagerinti ne tik teismų sistemų veiksmingumą, bet ir teismų ir teismo

specialistų arba teismų ir teismo klientų santykius. Šios ataskaitos V dalyje, skirtoje komunikacijai,

pateikėme pavyzdžių. Šiuos santykius taip pat galima gerinti vykdant teismų ir teisininkų bendravimą

elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, teikiant bylą teismui el. paštu arba kreipiantis elektroniniu

būdu, taip pat elektroninėmis priemonėmis teikiant procesinius dokumentus.

Palyginti su popierine korespondencija, elektroniniai informacijos mainai turėtų būti operatyvesni ir

ekonomiškai naudingesni. Laikoma, kad laiku vykstantis, teisingas ir taupus teismo ir šalių

bendravimas yra svarbus veiksmingo bylų administravimo aspektas146.

Todėl vienas iš šio bendravimo elektroninėmis priemonėmis siekių yra supaprastinti ir pagreitinti ne

tik patį bendravimą, bet ir dokumentų tvarkymą teisme, kai byla yra rengiama nagrinėjimui arba

rengiami rašytiniai sprendimai147. Šių tikslų negalima visiškai įgyvendinti, kai šalys be elektroninėmis

priemonėmis perduoto dokumento turi pateikti ir jo spausdintinį egzempliorių. Viena iš priežasčių,

kodėl vis dar reikalaujama pateikti spausdintinį egzempliorių, yra ta, kad ne visuomet yra galimybė

patikrinti elektroninio dokumento patikimumą ir šaltinį. Todėl valstybės turėtų įvertinti galimybę

teismų, jų klientų ir profesionalų korespondencijai naudoti elektroninius parašus. Elektroninis parašas

užtikrina elektroninio dokumento patikimumą naudojant skaitmeninių raktų valdymo sistemą.

Elektroniniam parašui turi būti būdingos tam tikros savybės ir teismai jį turi pripažinti kaip autentišką,

nesuklastojamą, pakartotinai nepanaudojamą, nepadirbamą ir neanuliuojamą parašą. Vis dėlto iš

CEPEJ tyrimų matyti, kad šiuo metu mažiau nei viena valstybė iš dviejų leidžia pasirašyti dokumentus

elektroniniu parašu148.

145 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Revised Saturn Guidelines for Judicial Time Management’ (CEPEJ 2014) 4 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2014)16&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2016-12-12 146 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 30 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 147 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 27 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 32 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 148 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 29-38 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12

67

5. Gaunamų bylų skaičiaus padidėjimas

Net ir tuomet, kai aukščiausiasis teismas taiko visas aptartas priemones, yra tikimybė, kad procesų

trukmė pailgės dėl reikšmingo gaunamų bylų skaičiaus padidėjimo. Todėl kyla klausimas, kokių

veiksmų aukščiausiasis teismas gali imtis tokioje situacijoje.

Lanksčios bylų paskirstymo sistemos sukūrimas padės teismui geriau prisitaikyti prie nenumatytų

darbo krūvio pokyčių149. Europos Tarybos Ministrų Komiteto nuomone, darbo krūvis ir per didelė našta

yra pateisinama priežastis, dėl kurios bylas galima perskirstyti arba iš vieno teisėjo perduoti kitam su

sąlyga, kad tokie sprendimai priimami remiantis objektyviais kriterijais atsižvelgiant į teisėjų

nepriklausomumą150.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje iš Švedijoje buvo sukurtos teisėjų „greitojo reagavimo grupės“.

Jos skiriamos dirbti pagal poreikį ir gali ribotam laikotarpiui prisijungti prie apylinkės teismo bei rengti

jo sprendimus, kai teismas laikinai negali susitvarkyti su darbo krūviu151.

Kita priemonė – lankstus teisėjų perskirstymas iš vieno teismo į kitą. Pavyzdžiui, Nyderlanduose teisėjai

turi įgalinimus nagrinėti bylas visose apylinkėse. Jie yra skiriami teisėju viename apylinkės teisme bei

teisėjo pavaduotoju visuose kituose teismuose, todėl teisėjai gali nesunkiai nagrinėti bylas kitame

teisme152 . CCJE pabrėžia, kad toks lankstumas yra labai pageidaujamas, tačiau reikia atsižvelgti į

kiekvieno teisėjo nepriklausomumą, o tuo atveju, kai teisėjas perkeliamas iš vieno teismo į kitą, būtina

gauti jo sutikimą153.

Kitos galimos priemonės – laisvų darbo vietų užpildymas arba teisėjų padėjėjų skaičiaus didinimas ir

pan.

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiausiasis teismas atlieka specifines funkcijas, kyla klausimas, ar jis gali

taikyti tokias priemones.

Galiausiai norėtume pabrėžti, kad, siekiant išvengti teismų perkrovimo, dėl kurio gali kauptis

neišnagrinėtos bylos ir nepagrįstai pailgėti teismų procesai, kai kuriose Europos valstybėse buvo

pradėti taikyti teisės kreiptis į aukščiausiąjį teismą apribojimai 154 . Norėdamas užtikrinti, kad

149 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 150 Council of Europe, Committee of Ministers Recommendation (2010) 12 of 17 November 2010 and Explanatory Memorandum on Judges: Independence, Efficiency and Responsibilities, 24 <www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/CDCJ%20Recommendations/CMRec(2010)12E_%20judges.pdf> žiūrėta 2016-12-05 151 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 22 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12 152 Ibidem, p. 22 153 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 6 (2004) on Fair Trial within a Reasonable Time and Judge’s Role in Trials Taking Into Account Alternative Means of Dispute Settlement <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&id=1046389&Site=COE&direct=true> žiūrėta 2016-12-13 154 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network

68

aukščiausiasis teismas turėtų pakankamai galimybių vykdyti vienodo teisės taikymo ir plėtojimo

prižiūrėtojo funkciją, nacionalinis teisės aktų leidėjas gali nuspręsti pradėti taikyti įvairius atrankos

mechanizmus, kaip antai galimybę aukščiausiajam teismui teikti skundą prieš tai gavus leidimą, arba

atranką pagal bylos vertę. Tai darydamas, teisės aktų leidėjas turi užtikrinti, kad tokios priemonės

nepažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Aukštesniųjų teismų

atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad leidiminės kasacijos sistemos

nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos, o skundų priimtinumui aukščiausiajame teisme gali

būti taikomos formalesnės sąlygos155.

6. IT naudojimo ir procesų trukmės sąsaja

Daugelis siūlomų priemonių, kaip trumpinti procesų trukmę, susijusios su IT naudojimu (pvz., siekiant

palengvinti stebėjimą ir rinkti statistinius duomenis apie procesų trukmę). Tačiau iš CEPEJ atlikto tyrimo

matyti, kad gerai išplėtotų IT priemonių negalima nuolat sieti su geru teismo darbu. Iš tiesų IT

savaime nėra tikslas ir jos turi būti vertinamos kaip sistemos gerinimo priemonė. Teismo

veiksmingumą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, skiriami ištekliai, į kuriuos būtina atsižvelgti. IT

naudojimas gali gerinti teismo veiksmingumą (o kartu ir trumpinti procesų trukmę), tačiau jos turi būti

integruotos į darbo organizavimo procesą ir derinamos su pokyčių valdymo politika įtraukiant visas

suinteresuotąsias šalis. CEPEJ priėjo prie šios išvados: „IT yra labai svarbi, bet ne vienintelė darbo

rezultatų gerinimo priemonė“156.

2016) 12 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Compendium of “Best Practices” on Time Management of Judicial Proceedings’ (CEPEJ 2006) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2006)13&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> žiūrėta 2016-12-05 155 Rusen Ergec, ‘Preventing Backlog in Administrative Justice. General Report’ (XXIInd Congress of the Association of Councils of State and Supreme Administrative Jurisdictions of the European Union 2010), 3-9 <www.juradmin.eu/colloquia/2010/General_Report_2010_EN.pdf> žiūrėta 2017-03-13 European Caseflow Management Development Network, ‘Caseflow Management Handbook: Guide for Enhanced Court Administration in Civil Proceedings’ (European Caseflow Management Development Network 2016) 13 <www.lut.fi/documents/27578/419707/Caseflow+Management+Handbook+%28English%29_02122016.pdf/21819866-5667-4929-ad7a-26ddd2798a03> žiūrėta 2016-12-05 Matthias Van der Haegen, ‘Het Hof van Cassatie op het Kruispunt van Publieke en Private Belangen: Pleidooi voor een Versterking van de Cassatierechtspraak’ (2015) Tijdschrift voor Privaatrecht 1235, 1258-1259 156 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘European Judicial Systems. Efficiency and Quality of Justice. Thematic report: Use of Information Technology in European courts’ (CEPEJ Studies no 24, CEPEJ 2016) 5 ir 66 <www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/2016/publication/REV1/2016_2%20-%20CEPEJ%20Study%2024%20-%20IT%20Report%20-%20EN.pdf> žiūrėta 2016-12-12

69


1. Laiko planai ir bylų nagrinėjimo terminai

Kaip matyti iš minėtos literatūros, tikimasi, kad laiko planai turės teigiamą poveikį procesų trukmei. Vis

dėlto dauguma aukščiausiųjų teismų dar nepradėjo rengti šių tikslinių laiko planų (CZ, EE, IE, IT, LU,

PL, PL(A), HU, LT(A), SK, ES, AT(A), AT, PT).

Tik nedaugelyje aukščiausiųjų teismų sudaromi laiko planai (NL, FI, DE, SE(A), SL, LV), tačiau ne visi

tokiu pačiu lygiu. Nyderlandų Aukščiausiajame Teisme buvo suderintas bendras laiko planas, kuriuo

siekiama, kad galutinė nutartis 90 proc. bylų būtų priimta per vienerius metus. Tačiau skirtingų procesų

ir įvairių procesinių etapų laiko planai nėra sudaromi. Priešingai, Suomijos Aukščiausiajame

Administraciniame Teisme yra įvairių procesinių etapų ir procesų laiko planai. Sprendimą dėl šių laiko

planų priėmė darbo grupė, sudaryta iš skirtingų personalo grupių atstovų.

Latvijos Aukščiausiojo Teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų departamentai savo darbo plane, kurį

tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nustatė proceso trukmės tikslus.

Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose nesudaromi „optimalūs laiko planai“, tačiau teisės

aktuose yra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl bylų nagrinėjimo trukmės (pvz., sprendimas turi būti

priimamas per nustatytą dienų skaičių po teismo posėdžio) (pvz., CZ, HU, LT, LT(A), SK, ES, PT, PT(A),

RO). Teisės aktuose nustatytų terminų trūkumas yra tas, kad juos taikant neatsižvelgiama į kiekvienos

bylos pobūdį ir sudėtingumą. Todėl juos taikant tam tikrose bylose gali nepavykti užtikrinti teismo

proceso ir sprendimo kokybės157.

Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose nuosekliai ir nuolat stebima kiekvienos bylos eiga,

paprastai pasitelkiant skaitmenines priemones (NL, FI, HU, ES, SL, LV, PT(A), LT). Slovėnijos

Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad jo elektroninių bylų registre įdiegta perspėjimo sistema.

Tokia išankstinio perspėjimo sistema veikia ir Vengrijos Aukščiausiajame Teisme.

Tačiau iš apklausos rezultatų matyti, kad dauguma aukščiausiųjų teismų neatlieka nuoseklaus arba

formalaus kiekvienos bylos eigos stebėjimo ir tokį stebėjimą palieka, pavyzdžiui, skyriaus pirmininko,

atitinkamo teisėjo arba raštinės nuožiūrai (EE, DE, IE, IT, PL, PL(A), LT(A), SK, AT(A), AT, RO). Čekijos

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jame laiko planai nesudaromi, tačiau atliekamas statistinis

vidutinės bylų trukmės ir bylų, kurios nagrinėjamos ilgiau nei vienerius metus, skaičiaus stebėjimas.

2. Statistiniai duomenys ir informacija visuomenei

Dauguma aukščiausiųjų teismų informaciją apie procesų trukmę skelbia kiekvienais metais,

dažniausia metiniame pranešime ir (arba) savo interneto svetainėje (CZ, NL, DE, IT, LU, PL, PL(A), HU,

LT, LT(A), ES, AT(A), LV, PT(A)). Kai kurie aukščiausieji teismai tokius duomenis skelbia dažniau.

Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas ir Lenkijos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų ir

karinių bylų skyrius savo interneto svetainėse skelbia mėnesinius statistinius duomenis – tiek bendrai

viso teismo, tiek pagal pagrindines dalykų kategorijas. Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas šiuos

duomenis skelbia kartą per ketvirtį.

157 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Timeliness Report 2010-2011’ (ENCJ 2011) 14 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Vilnius/report_on_timeliness.pdf> žiūrėta 2016-12-12

70

Kiti aukščiausieji teismai oficialių duomenų apie vidutinę procesų trukmę neskelbia (EE, IE, SK,158 SE,

SE(A), AT, PT).

Į šį klausimą atsakę aukščiausieji teismai pažymėjo, kad paprastai skirtumo tarp bylų, susijusių su

Europos Sąjungos teise, ir kitų bylų nėra (CZ, IE, LU, PL(A), HU, LT, SK, ES, AT(A), AT, PT, RO), tačiau

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui teikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą ilgina proceso

trukmę. Tačiau paprastai oficialių duomenų ar statistinių duomenų šia tema nėra.

3. Kova su piktnaudžiavimu procesu

Beveik visi aukščiausieji teismai nurodė galintys imtis priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo

teise į teismą (t. y. nepagrįstus prašymus teikiančių asmenų ar šalių, bandančių trukdyti ir vilkinti

teismo procesą, atžvilgiu). Tik Čekijos Aukščiausiasis Teismas atsakė, kad jis tokių priemonių imtis

negali.

Priemonės, kurių gali imtis aukščiausiasis teismas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo teise į teismą,

yra įvairios. Tai gali būti nurodymas padengti kitos šalies teisines išlaidas (pvz., LT, LT(A), FI, PT),

baudos paskyrimas (pvz., HU, LT, LT(A), SK, SL, LV, PT, PT(A)), pavėluotai pateiktų procesinių

dokumentų paskelbimas nepriimtinais (pvz., LT, LT(A), EE, PL, SK), ieškinys gali būti laikomas atsiimtu,

jeigu šalis nedalyvauja pirmame teismo posėdyje (pvz., SL), griežtos teismo posėdžio datos (pvz.,

Slovėnijos Aukščiausiojo Teismo posėdis gali būti atidėtas tik šaliai sunkiai susirgus).

Iš dalies pakeistas Nyderlandų teismų įstatymas, nors ir nebuvo specialiai priimtas tam, kad apsaugotų

nuo piktnaudžiavimo teise į teismą, šiuo atžvilgiu pasiteisino kaip naudinga priemonė. Jis leidžia

Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui skundą paskelbti nepriimtinu tik prasidėjus procesui, jeigu šis

skundas akivaizdžiai negali būti pagrindas kasaciniam procesui arba jeigu kasatorius akivaizdžiai

neturi pakankamo suinteresuotumo. Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas šią tvarką laiko labai vertinga.

Šios naujos taisyklės priėmimas buvo ypač naudingas Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriui,

kuriam pateikiama daug nepagrįstų skundų. Per trumpą laikotarpį susikaupusių baudžiamųjų bylų

skaičius sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki beveik nulio, nors pastaruoju metu baudžiamųjų bylų skaičius

auga.

Estijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad jam piktnaudžiavimo teise į teismą problema nėra aktuali,

nes Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas nuspręsti, kurios bylos yra priimtinos, o kurios – ne.

Jeigu byla priimama nagrinėti, šalims nustatomi terminai. Jeigu šių terminų nesilaikoma, Aukščiausiasis

Teismas neprivalo priimti šalių procesinių dokumentų.

Tokia pati tvarka taikoma Airijos Aukščiausiajame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme:

nepagrįstus skundus teikiančioms šalims leidimas apeliacine tvarka kreiptis į aukščiausiąjį teismą

nesuteikiamas. Italijos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad priimtinumo veiksnio stiprinimas

yra puiki priemonė.

Kaip jau buvo aptarta, vienas iš būdų apsisaugoti nuo proceso vilkinimo yra imtis aktyvios bylos

vadybos ir šalims nustatyti tikslias ir įtikinamas teismo dienas.

158 Slovakijos teisingumo ministerija skelbia grafikus, iš kurių matyti procesų trukmė, tačiau šie statistiniai duomenys rodo ne tik aukščiausiojo, bet ir visų teismų procesų trukmę.

71

Dažnai aukščiausiojo teismo teisėjai arba raštinė yra atsakingi už teismo posėdžio datų nustatymą (pvz.,

CZ, EE, NL, DE, IE, IT, LU, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), AT(A), SL, AT, PT(A) ir sprendimo

įteikimą (pvz., CZ, FI, IE, IT, LU, HU, SK, ES, SE, SE(A), AT, PT(A). Atliekant apklausą aukščiausiųjų teismų

nebuvo klausiama apie jų bylų atidėjimo politiką (pavyzdžiui, jeigu bylos nagrinėjimą būtina atidėti dėl

rimtos priežasties).

Kartais teisės aktuose yra nustatytas sprendimo priėmimo terminas (pvz., per 30 dienų nuo paskutinio

teismo posėdžio arba per 30 dienų nuo prašymų ir dokumentų pateikimo termino pabaigos) (pvz., EE,

PL, LT, LT(A), SL). Tokios tvarkos trūkumas yra tas, kad nėra atsižvelgiama į bylos savybes.

4. Elektroniniai dokumentai

Aukščiausiasis teismas Elektroninių dokumentų valdymo sistema

Elektroninis parašas

Austrija X

Austrija (administracinis teismas) X

Belgija X

Kipras Nėra informacijos Nėra informacijos

Čekija X X

Estija X X

Suomija X

Vokietija X X

Vengrija X X

Airija X

Italija Nėra informacijos

Latvija X X

Lietuva X X

Lietuva (administracinis teismas) X X

Liuksemburgas

Nyderlandai X

Lenkija X


Portugalija


X

Rumunija X

Slovakija X

Slovėnija X X

Ispanija

Švedija


Iš viso (26) 16 10

72

a. Elektroninių dokumentų valdymo sistema

Daugelis aukščiausiųjų teismų turi elektroninių dokumentų valdymo sistemą, kurioje teisėjai ir

teismo darbuotojai gali rasti informacijos apie bylas ir kurioje saugomi visi bylos medžiagą sudarantys

dokumentai arba jų dalis (CZ, EE, NL159, FI, DE160, IE161, PL162, HU, LT, LT(A)163, AT, AT(A), SL164, LV, RO,

BE).

Ispanijos Aukščiausiojo Teismo socialinių ir darbo bylų skyriuje vykdomas bandomasis projektas.

Elektroninių dokumentų valdymo sistemoje saugomos žemesnės instancijos teismo elektroninės bylos,

elektroninė komunikacija su šalimis, elektroninėmis priemonėmis parengti sprendimai ir elektroniniu

parašu pasirašytas galutinis sprendimas. Numatyta, kad elektroninių dokumentų valdymo sistema visa

apimtimi aukščiausiajame teisme bus pradėta naudoti iki 2017 m. pabaigos. Vienas jos aspektas, kuris

jau įgyvendintas, yra elektroninės komunikacijos ir pranešimų sistema „Lexnet“, kuria privalo naudotis

teisininkai ir pats Aukščiausiasis Teismas.

Latvijos Aukščiausiajame Teisme veikia programa „Teismo informacinė sistema“. Šia IT sistema

naudojasi visi teismai ir joje saugomi pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuos konkrečioje byloje

yra priėmę visų instancijų teismai. Tik bylų, susijusių su Žemės registro sprendimų apskundimu, atveju

visi bylos medžiagos dokumentai skelbiami IT sistemoje, tačiau Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad

teisėjai paprastai vis tiek linkę naudoti popierines bylas.

Atrodo, kad Estijos Aukščiausiajame Teisme labai populiaru naudoti elektroninius dokumentus.

Dauguma dokumentų teismui pateikiami elektronine forma ir didžioji dalis komunikacijos vyksta

elektroniniu paštu arba per elektroninių paslaugų portalą. Vis dėlto teismas nurodė, kad naudojamos

ir popierinės bylos, o teisėjai ir patarėjai paprastai vis dar dirba su popierinėmis bylomis arba iš įpročio,

arba dėl to, kad sistemos funkcionalumas kol kas yra ribotas. Priešingai, Nyderlandų Aukščiausiasis

Teismas nurodė, kad teisėjai vis dažniau naudoja elektronines bylas. Be to, teismas pažymėjo norintis

imtis būtinų priemonių, kad artimoje ateityje būtų galima bylinėtis visiškai skaitmeniniu būdu.

Kiti teismai taip pat nurodė, kad kartu naudojama ir popierinė byla (pvz., FI, DE, PL, HU, AT(A), LV, RO).

Tai reiškia, kad visi elektroniniu būdu atsiųsti dokumentai yra spausdinami ir segami į popierinę bylą.

159 Aukščiausiasis teismas, kurio visi esminiai dokumentai yra suskaitmeninti. 160 Išskyrus dokumentus, kurie sudaro žemesnės instancijos teismų bylų medžiagą. 161 Jeigu dokumentai buvo pateikti elektroninėmis priemonėmis. 162 Baudžiamosiose bylose teismui dokumentų negalima pateikti elektroninėmis priemonėmis, tačiau, siekiant gerinti veiksmingumą, bylos nagrinėjimui lemiamą svarbą turintys dokumentai yra nuskaitomi ir teisėjams pateikiami elektroniniu formatu. Pagal iš dalies pakeistą Civilinio proceso kodeksą Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose turi užtikrinti dokumentų, pasirašytų elektroniniu parašu, pateikimo elektroniniu būdu galimybę, taip pat siųsti elektroninius šaukimus ir pranešimus. Šis pakeitimas turi būti įgyvendintas iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 163 Su sąlyga, kad procesas pradėtas per teismo elektroninių paslaugų sistemą. 164 Daugumoje procesų rūšių naudojami atspausdinti egzemplioriai. Tačiau kai kurie procesai (daugiausia pirmosios instancijos teismuose) yra visiškai arba iš dalies elektroniniai (autentiškų dokumentą vykdymas; civilinis vykdymas pirmosios instancijos teismuose; žemės registras pirmosios instancijos teismuose; įmonių registras pirmosios instancijos teismuose; bankroto bylos pirmosios instancijos teismuose). 2015 m. minėtų rūšių bylos sudarė 77 proc. visų pirmosios instancijos teismų gaunamų nebaudžiamųjų bylų.

73

Kituose aukščiausiuosiuose teismuose naudojamos tik popierinės bylos (IT, LU, SK, PL(A), SE, SE(A)).

Šiuo metu Lenkijoje diegiama administracinių teismų procesams skirta IT sistema. Planuojama, kad

sistema pradės veikti 2018 m. gegužės mėn.

b. Elektroninis parašas

Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose siunčiami ir (arba) gaunami elektroniniai dokumentai,

pasirašyti saugiu elektroniniu parašu (CZ, EE, DE, HU, LT, LT(A), SK165, SL, LV, PT(A)166). Nyderlandų

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad artimoje ateityje ketina pradėti naudoti saugų elektroninį parašą.

Šiuo metu Generalinė prokuratūra vykdo eksperimentą ir išvadas mokesčių bylose pasirašo

elektroniniu būdu.

Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad elektroninių dokumentų, pasirašytų saugiu

elektroniniu parašu, naudojimas trumpina procesų trukmę ir mažina teismo pašto paslaugų išlaidas.

Priešingai, Čekijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog dauguma sprendimų yra

pasirašomi elektroniniu parašu, teismo sprendimai, kuriuos turi pasirašyti keli asmenys, paprastai

pasirašomi ranka, nes surinkti tokius parašus iš trijų teisėjų užtrunka trumpiau nei trijų teisėjų

elektroninių parašų surinkimas ant dokumento.

5. Gaunamų bylų skaičiaus padidėjimas

Kaip matyti iš teorinėje dalyje pateiktų pavyzdžių, siūlomus sprendimus ne visada lengva pritaikyti

aukščiausiojo teismo darbe.

Dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė neturintys didelio pasirinkimo, kai gaunamų bylų skaičius

padidėja reikšmingai. Iš apklausos rezultatų matyti, kad aukščiausieji teismai gali imtis pačių įvairiausių

priemonių.

Pirma priemonių kategorija susijusi su lanksčia bylų paskirstymo sistema.

Kai kurie aukščiausieji teismai nurodė, kad jie turi galimybę keisti bylų paskirstymo įvairioms kolegijoms

tvarką (CZ, FI, HU, AT(A), LV) arba kad teisėjai gali dirbti kituose skyriuose, nes yra kompetentingi

nagrinėti visas bylas (EE, FI). Be to, yra galimybė keisti bylų paskirstymą teisėjų padėjėjams (FI, SK, AT(A),

LV).

Antra kategorija yra teisėjų perkėlimas. Vengrijoje šių priemonių galima imtis pagal Teisėjų teisinio

statuso ir atlygio įstatymą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą teismą siekiant užtikrinti teisingą teismų

darbo krūvio paskirstymą arba skatinti teisėjo profesinį tobulėjimą. Siekiant užtikrinti teisingą darbo

krūvio paskirstymą, teisėjas gali būti perkeltas į kitą teismą negavus jo sutikimo vieną kartą per trejų

metų laikotarpį ir ne ilgiau kaip vieneriems metams. Perkėlimą į kitą teismą, kuris pagal teritoriją

pavaldus Aukštajam Teismui, atlieka Aukštojo Teismo pirmininkas, o perkėlimą į bet kurį kitą teismą –

Nacionalinės teismų administracijos vadovas. Iniciatyvos turi imtis teismo, kuriam tenka didesnis darbo

165 Slovakijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad elektroniniai dokumentai, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, gali būti naudojami, tačiau taip daroma retai. 166 Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas kartais el. paštu gauna dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, tačiau pats šio susirašinėjimo metodo nenaudoja.

74

krūvis, pirmininkas. Tai gali būti daroma iš anksto, jeigu numatomas reikšmingas gaunamų bylų

skaičiaus padidėjimas. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas šia galimybe perkelti teisėjus pasinaudojo du

kartus: pirmą kartą 2014 m., kai buvo tikimasi gauti daug bylų dėl rinkimų. Tada keli administracinių

teismų teisėjai iš žemesnių teismų buvo iš anksto perkelti į Aukščiausiąjį Teismą. Antrą kartą ši galimybė

panaudota keičiant teisės aktus dėl paskolų užsienio valiuta sutarčių. Tuomet buvo tikimasi, kad

Aukščiausiajam Teismui bus pateikta daug tokių bylų, todėl kai kurie civilinių bylų teisėjai iš žemesnės

instancijos teismų buvo perkelti į Aukščiausiąjį Teismą.

Nors apklausoje nebuvo konkretaus klausimo apie bylų atrankos mechanizmus, kai kurie aukščiausieji

teismai nurodė, kad paprastai reikšmingo bylų skaičiaus padidėjimo nebūna, nes yra taikomi atrankos

mechanizmai. Italijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, be supaprastintų sprendimų modelių

naudojimo bylose, kuriose nereikalingas išsamus teisinis argumentavimas, vis dažniau taikoma

priimtinumo atranka yra naudinga priemonė padidėjus gaunamų bylų skaičiui.

Jeigu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gaunamos labai panašios bylos (pagal faktines

ir teisines aplinkybes), susijusios su norminio administracinio akto prieštaravimu Konstitucijai ar

įstatymui, teismas turi galimybę pradėti modelinį teismo procesą. Modelinė byla išnagrinėjama kaip

galima greičiau, o kitos panašios bylos laikinai sustabdomos, kol bus priimtas sprendimas modelinėje

byloje.

C. Rekomendacijos ir geriausia patirtis

Aukščiausieji teismai turi parengti realius ir išmatuojamus skirtingų rūšių bylų ir skirtingų proceso

etapų tvarkaraščius. Parengti realius laiko planus nėra lengva ir tai turi būti daroma konsultuojantis

su kitomis suinteresuotosiomis šalimis (pavyzdžiui, advokatų asociacija). Laiko planai turėtų būti

reguliariai vertinami, kad būtų galima nustatyti, ar jie tikrai realūs.

Atkreipiame dėmesį, kad visi aukščiausieji teismai deda nemažai pastangų, kad sutrumpėtų procesų

trukmė.

Tokios praktikos pavyzdį galima rasti Suomijoje. Suomijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas

laikosi diferencijuoto požiūrio į laiko planus. Teismas yra parengęs įvairių proceso etapų ir pačių

procesų laiko planus. Sprendimą dėl šių planų priėmė darbo grupė, sudaryta iš skirtingų personalo

grupių atstovų.

Tačiau vien laiko planų nepakanka. Tam, kad teismai galėtų tinkamai reaguoti į aplinkybių pasikeitimą

ir daryti įtaką tikslų įgyvendinimui, procesų trukmė turėtų būti stebima elektroniniu būdu ir grindžiama

tiksliais ir realiuoju laiku fiksuojamais veiklos duomenimis. Šį nuolatinį stebėjimą turėtų papildyti ir

išankstinio perspėjimo sistema, kuri sudaro galimybes aktyviai valdyti bylas ir siekti, kad nesikauptų

bylos, kurių iš anksto nustatytas terminas yra viršytas.

Tokia išankstinio perspėjimo sistema įdiegta Slovėnijos Aukščiausiajame Teisme ir Vengrijos

Aukščiausiajame Teisme. Vengrijos Aukščiausiojo Teismo BIIRO programa iš anksto perspėja, kad byla

Įdiegti (elektroninę) sistemą procesų trukmei kontroliuoti naudojant laiko planus ir nuolatinį

šių laiko planų stebėjimą realiuoju laiku

75

tuoj pasibaigs nieko nedarant arba kad netrukus baigsis rašytinio teismo sprendimo parengimo arba

procesinės prievartos priemonės peržiūros terminas. Be to, programa rodo, ar yra teismo dokumentų

arba klausimų, kuriuos teikia spręsti, ir ar teismo darbuotojai neparengė statistinių vertinimo formų ir

būtinų pranešimų. Šią BIIRO programą sudaro dvi sąsajos: viena jų skirta bylų valdymo specialistams,

kita – teisėjams. Bylų valdymo specialistai įveda ir tvarko su bylos registracija ir bylos valdymu susijusius

duomenis (pvz., bylų ir dokumentų buvimo vietos, bylų paskirstymo, terminų, naujai pateiktų prašymų

registravimo ir pan.) ir šio elektroninio registro pagrindu gali parengti statistinius duomenis. Teisėjų

sąsają sudaro atitinkamam teisėjui priskirtų bylų registracijos žurnalas ir teismo posėdžių, kuriuos turi

vesti atitinkamas teisėjas, darbotvarkė. Pastarojoje taip pat nurodoma teismo posėdžių data, priimtų

sprendimų identifikavimas ir duomenys, iš kurių matyti teisėjo darbo nagrinėjant bylas kiekybė ir

kokybė.

Statistiniai duomenys apie procesų trukmę ir informacija apie laiko planus visuomenei turi būti

pateikiami ne rečiau kaip kartą per metus. Informacija skelbiama siekiant kelių tikslų: informuoti

teismo paslaugų gavėjus apie numatomą bylos trukmę (taip gerinant galimybę kreiptis į teismą bei

didinant skaidrumą) ir užtikrinti teismų atskaitomybę, įskaitant bylų nagrinėjimą be nepagrįsto

vilkinimo.

Tokiai informacijai skleisti puikiai tinka metinis pranešimas.

Vengrijoje galima rasti įdomų geresnio visuomenės informavimo pavyzdį. Vengrijos nacionalinės

teismų administracijos interneto svetainėje yra proceso trukmės skaičiuoklė. Ši internetinė skaičiuoklė

rodo numatomą proceso bet kuriame teisme nagrinėjant tam tikros rūšies bylą trukmę. Šia skaičiuokle

siekiama padėti šalims apsispręsti, kuriam teismui teikti prašymą, kad šis būtų greičiau išnagrinėtas,

nes gali būti, kad daugiau nei vienas teismas yra kompetentingas nagrinėti jų bylą.

Teisėjai turi aktyviai valdyti jiems priskirtas bylas. Jie turėtų nustatyti tikslias ir įtikinamas bylos

nagrinėjimo datas bei naudotis turimomis galimybėmis bylą nagrinėti pagreitinta tvarka, skirti

nuobaudas šalims, kurios bylą vilkina arba teikia nepagrįstus prašymus.

Skelbti suderintus laiko planus ir statistinius duomenis apie procesų trukmę pagal bylų rūšis

(bent kartą per metus)

Teisėjai turėtų aktyviai užsiimti bylų vadyba

76

Palyginti su popierine korespondencija, elektroniniai informacijos mainai yra operatyvesni ir

ekonomiškai naudingesni. Žinoma, šių tikslų iš dalies sunkiau siekti, kai nėra elektroninių dokumentų

valdymo sistemos ir teismui tenka visus dokumentus spausdinti. Kaip ir daugelio kitų pasiūlymų

atveju, elektroninių dokumentų valdymo sistemai įdiegti reikalingas atitinkamas finansavimas.

Šiuo metu Ispanijos Aukščiausiasis Teismas vykdo bandomąjį elektroninių dokumentų valdymo

sistemos įdiegimo projektą. Vienas jos aspektas, kuris jau įgyvendintas, yra elektroninė susirašinėjimo

ir pranešimų sistema „Lexnet“, kuria privalo naudotis teisininkai ir pats Aukščiausiasis Teismas.

Latvijos Aukščiausiajame Teisme veikia programa „Teismo informacinė sistema“. Šia IT sistema

naudojasi visi teismai, joje saugomi pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuos konkrečioje byloje

yra priėmę visų instancijų teismai. Iš šio pavyzdžio taip pat matyti, kad darbui su elektroninių

dokumentų valdymo sistema reikalingas mąstysenos pokytis ir darbo įpročių keitimas, kad būtų

išnaudotos visos jos galimybės. Latvijos Aukščiausiasis Teismas iš tiesų nurodė, kad teisėjai vis dar

mieliau renkasi popierines bylas. Todėl teismų vadovai turėtų žinoti, kad visiškam elektroninės

sistemos potencialui išnaudoti reikalingas kultūros pokytis (taip pat žr. I dalyje nurodytus pagrindinius

valdymo principus). Dar vieną tokio kultūros pasikeitimo pavyzdį galima rasti Estijos Aukščiausiajame

Teisme. Jame elektroninių dokumentų naudojimas labai populiarus. Dauguma dokumentų teismui

pateikiami elektronine forma ir didžioji dalis komunikacijos vyksta elektroniniu paštu arba per

elektroninių paslaugų portalą. Vis dėlto Estijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad naudojamos ir

popierinės bylos, o teisėjai ir patarėjai paprastai vis dar dirba su popierinėmis bylomis arba iš įpročio,

arba dėl to, kad sistemos funkcionalumas kol kas yra ribotas.

Elektroninės bylos gali būti naudojamos dar intensyviau, kaip yra Nyderlandų Aukščiausiajame Teisme,

kurio teisėjai vis dažniau naudoja elektronines bylas.

Teisės aktų leidėjas turi įtvirtinti galimybę teismams bausti šalis, kurios procesą vilkina ar

piktnaudžiauja. Iš apklausos rezultatų matyti, kad yra daug galimybių: bauda, pavėluotai pateiktų

procesinių dokumentų paskelbimas nepriimtinais ir pan.

Nors Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui sudaryta galimybė skundą paskelbti nepriimtinu tik

prasidėjus procesui, jeigu šis skundas akivaizdžiai negali būti pagrindas kasaciniam procesui arba

jeigu kasatorius akivaizdžiai neturi pakankamo suinteresuotumo, nebuvo numatyta konkrečiai tam,

kad leistų apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo teise į teismą, ji pasirodė labai naudinga. Nyderlandų

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad per trumpą laikotarpį nuo šio teisės akto priėmimo susikaupusių

baudžiamųjų bylų skaičius sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki beveik nulio.

Įdiegti elektroninių dokumentų valdymo sistemą ir naudoti elektroninės komunikacijos

priemones

Nustatyti procesines nuobaudas šalims, kurios procesą vilkina ir piktnaudžiauja

77

Galimybė skirti procesines nuobaudas yra mažiau aktuali tuose aukščiausiuosiuose teismuose,

kuriuose taikoma leidiminė kasacijos sistema, arba kuriuose taikomas griežtas priimtinumo kriterijus

(pvz., Estijos Aukščiausiasis Teismas, Airijos Aukščiausiasis Teismas, Italijos Aukščiausiasis Teismas), nes

tokiu atveju teismas vaidina svarbų vaidmenį atrenkant bylas, kurios yra priimtinos.

Be akivaizdžių priemonių (skirti daugiau teisėjų ir pasamdyti daugiau darbuotojų), lanksti bylų

paskirstymo sistema (t. y. tai, kaip bylos paskirstomos kolegijoms ir kaip teisėjai priskiriami skirtingoms

kolegijoms) aukščiausiajam teismui leidžia geriau tvarkytis su išaugusiu gaunamų bylų skaičiumi. Tačiau

iš atliktų tyrimų matyti, kad neformalus keitimasis bylomis tarp teisėjų, nors ir pripažįstamas kaip

veiksmingas koordinavimo mechanizmas, nėra leidžiamas teismuose, kurių bylų paskirstymo tvarka yra

formalesnė ir grindžiama įstatymo raidės laikymusi 167 . Todėl teisės aktų leidėjas turėtų nustatyti

objektyvią, bet lanksčią bylų paskirstymo sistemą, kurioje atsižvelgiama į svertinį teisėjų darbo krūvį.

Be to, toks perskirstymas turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir jam reikalinga stipri

motyvacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad tęstinumas gali geriau atitikti šalių interesus ir didinti bendrą

teismų veiksmingumą168.

Kai lanksčios bylų paskirstymo sistemos nepakanka, kad teismas susitvarkytų su gaunamų bylų

skaičiumi, teisėjų perkėlimas gali tapti ultimum remedium. Vengrijos Aukščiausiojo Teismo pavyzdys

parodė, kad tokia priemonė tinka ir aukščiausiųjų teismų specifikai.

167 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 310 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05 168 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Minimum Judicial Standards IV: Allocation of Cases. ENCJ Report 2013-2014’ (ENCJ 2014) 5 <www.encj.eu/images/stories/pdf/workinggroups/encj_report_standards_iv_allocation_of_cases_2014.pdf> žiūrėta 2016-12-05 Marco Fabri ir Philip Langbroek, ‘Is There a Right Judge for Each Case? A Comparative Study of Case Assignment in Six European Countries’ (2007) 292, 310 European Journal of Legal Studies <www.ejls.eu/2/31UK.pdf> žiūrėta 2016-12-05

Nustatyti lanksčią bylų paskirstymo sistemą, taip pat teisėjų perkėlimą kaip ultimum

remedium

78

V. Komunikacija

1. Įvadas

A. Kas yra komunikacija?

„Oksfordo anglų kalbos žodyne“ (angl. The Oxford English Dictionary) komunikacija apibrėžta kaip

„informacijos perdavimas arba keitimasis informacija žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis“. Šis žodis

kilęs iš lotyniško žodžio communicare, kuris reiškia „dalintis“ arba „daryti bendru“. Komunikuojant

norima, kad tam tikra informacija taptų bendra, siekiama pasidalinti žiniomis. Tas pats pasakytina ir

apie teismų komunikaciją.

Svarbu nuspręsti, ką ir kam komunikuoti. Danijos teismų administracijos plėtros direktorė Merethe

Eckhardt pabrėžė, kad pagrindinė teismų veikla ir paskirtis – sprendimai, todėl teismai, visų pirma,

turėtų visuomenę informuoti apie savo sprendimus169. Užtikrindami, kad visuomenė būtų informuota

teisingai, teismai žiniasklaidai ir visuomenei gali norėti pranešti apie visuomenės susidomėjimą

keliančias bylas. Sprendimų santraukos, anot Merethe Eckhardt, skelbiamos tais atvejais, kai bylos nėra

pačios svarbiausios teisiniu požiūriu, tačiau yra reikšmingos visuomenei. Kitaip tariant, rengdami savo

komunikacijos politiką ir priimdami sprendimus dėl komunikacijos objekto, teismai turėtų atsižvelgti į

savo tikslinės auditorijos lūkesčius, taip užtikrindami pusiausvyrą tarp šių lūkesčių ir perduodamų

pranešimų tikslumo170.

Teismai turėtų informuoti ne tik apie sprendimus, bet ir apie savo organizuojamą veiklą bei apie

bendrąją su teisingumo sistema susijusią informaciją (pvz., informaciją apie proceso trukmę ir bendrųjų

teisingumo sistemos principų, kaip antai nekaltumo prezumpcijos, paaiškinimus).

Prieš pateikdamas informaciją, kiekvienas teismas turi turėti komunikacijos viziją: ką komunikuoti,

kam (atsižvelgiant į auditorijos lūkesčius) ir kaip tai padaryti, kad pranešimas kuo plačiau pasiektų

norimą auditoriją (pvz., trumpu pranešimu „Facebook“ arba pranešimu spaudai teismo interneto

svetainėje). Dar kartą atkreipiame dėmesį į šios ataskaitos įvade aptartus pagrindinius teismo

administravimo principus, kuriuose pabrėžėme, kad, atliekant teismų vadybą, vis svarbesni tampa

teismų paslaugomis besinaudojančių asmenų ir kitų suinteresuotųjų šalių lūkesčiai. Tam, kad šiuos

lūkesčius suprastų, teismai turi gauti grįžtamąjį ryšį (pvz., naudodami apklausas ar susitikimuose) ir

bendradarbiauti. Tai taikoma ir rengiant komunikacijos politiką.

B. Kodėl aukščiausiesiems teismams būtina vykdyti komunikaciją?

Teismų vykdoma komunikacija yra svarbi, nes tai padeda didinti teisingumo prieinamumą. Iš tiesų

piliečiams ir įmonėms teikiama informacija apie bendruosius teisingumo sistemos aspektus sudaro

teisės į teisingumą pagrindą. Teisingumo prieinamumą didinti svarbu ir todėl, kad tai gerina teisingumo

sistemos kokybę171. Išsami, tiksli ir naujausia su procesu susijusi informacija taip pat yra itin svarbi

169 Merethe Eckhardt, ‘Strengthening public relations at courts: new communication tools and trends’ (13 October 2016, Fourth Annual International Conference on Courts and Communication) <www.youtube.com/watch?v=OG9xptD5RLM&feature=youtu.be> žiūrėta 2017-02-01 170 Ibidem. 171 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The

79

užtikrinant EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą172. Be to, ryšiai su visuomene

padeda žmonėms suprasti ir pripažinti teismų priimtus sprendimus 173 . Dėl šios priežasties

bendravimas su visuomene ir žiniasklaida siekiant informuoti visuomenę, be abejonės, yra svarbus

tikslas.

Be to, komunikacijos paskirtis – ne tik informuoti visuomenę, bet ir formuoti įvaizdį. Visuomenė

suvokia teismų sistemą, remdamasi gaunama informacija. Viešoji nuomonė apie teismų sistemą yra

itin svarbi bet kuriai teisinei demokratinei valstybei. Teisingumą ne tik reikia užtikrinti, bet ir būtina,

kad tai būtų matoma. Todėl visuomenės nuomonė apie teismus yra labai svarbi, ypač todėl, kad

visuomenės požiūris gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui teismų sistema174.

Tačiau formuojant teismų įvaizdį, teismų sistema neturi didžiausios įtakos – svarbus vaidmuo tenka

žiniasklaidai175 . Saviraiškos laisvė, kuri sudaro demokratinės visuomenės pagrindą, reikalauja, kad

teismai „sudarytų žiniasklaidos priemonėms sąlygas vykdyti savo esminį vaidmenį informuojant

visuomenę”176.

Pasitikėjimui teismais didelės įtakos turi tai, kaip teismų procesai nušviečiami žiniasklaidoje. Ilgą laiką

buvo tvirtai tikima, kad teismams ne tik nebūtina, bet ir netinkama dalyvauti viešose diskusijose: buvo

manoma, kad bet koks komentaras gali pakenkti teismų nepriklausomumui ir autoritetui. Buvo

manoma, kad teismai turėtų komunikuoti per savo sprendimus 177 , o tų sprendimų aiškinimas

žiniasklaidai nebuvo laikomas būtinu.

Jau yra ištirta, kokie veiksniai turi įtakos žurnalistų gebėjimams informuoti apie teismų ir teisėjų veiklą.

Tyrimų duomenimis, žurnalistų, turinčių specialių teisės apskritai žinių ir ypač išmanančių teismų veiklą,

skaičius sumažėjo. L. Moran atkreipė dėmesį į tai, kad „sumažėjus dirbančių žurnalistų skaičiui ir

netekus specialistų, kyla klausimas dėl likusių žurnalistų gebėjimo visiškai suprasti teismų ir teisėjų

2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 172 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 14 (2011) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and information technologies (IT) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2011)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 173 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 5 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 174 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 804 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17 Emmanuel Jeuland ir Anastasia Sotiropoulou ‘The Role of Communication in the French Judicial System’ (2012) International Journal for Court Administration, 1, 1 <http://doi.org/10.18352/ijca.92> žiūrėta 2016-10-12 175 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 799 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 2 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 176 ‘The Judiciary and the Media in the Netherlands’, 2 <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/The-Judiciary-and-the-Media-in-the-Netherlands.pdf> žiūrėta 2016-11-17 177 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 1 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12

80

veiklą, išsiaiškinti pagrindinius klausimus ir koncepcijas bei pranešti naujienas, kurios būtų pakankamai

tikslios“178. Be to, dėl didelės konkurencijos vis mažiau domimasi subtiliais aplinkybių ir teisinių principų

niuansais ir pereita prie sensacingų pranešimų. Latvijos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad

nepakankamos žurnalistų teisinės žinios ir aukštas žiniasklaidos personalo kaitos procentas iš tiesų

kelia kliūčių komunikacijai.

Dabar jau nebemanoma, kad teisėjams yra netinkama ir nebūtina dalyvauti viešose diskusijose.

Priešingai, laikomasi nuomonės, kad teismai turėtų aktyviai informuoti visuomenę siekdami užtikrinti

teisę kreiptis į teismą ir teismo sprendimų suprantamumą bei priimtinumą. Be to, žiniasklaida kartais

visuomenei pateikia klaidingą informaciją, o visuomenė turi teisę būti teisingai informuojama apie

teisėjų ir teisingumo sistemos veikimą179.

Teismų vykdoma komunikacija ne tik didina galimybes kreiptis į teismą ir stiprina visuomenės

pasitikėjimą teismų sistema. Komunikacija taip pat gali būti siekiama pagerinti teisingumo sistemos

veikimą, pavyzdžiui, užtikrinant grįžtamąjį ryšį ir skundų nagrinėjimą ar konsultuojantis dėl valstybės

įstatymų.

Bendraudama su visuomene, teismų sistema turi užtikrinti, kad objektyviai ir nešališkai atspindint

svarbius faktus visuomenė gautų išsamią ir teisingą informaciją180. Be to, ypatingas dėmesys turi būti

skiriamas pagarbos tam tikroms pagrindinėms teisėms (kaip antai nekaltumo prezumpcijai)

užtikrinimui, teisėjų nepriklausomumui ir teismų sistemos orumui bei autoritetui. Taigi, siekiant

nepakenkti minėtiems principams, teismų sistemai vykdant komunikaciją būtina laikytis tam tikrų

taisyklių181.

C. Kaip gali būti vykdoma aukščiausiųjų teismų komunikacija?

Europoje matoma didelė požiūrių į komunikaciją įvairovė182. Mes išnagrinėjome požiūrių skirtumus ir

nustatėme geriausią praktiką, atsižvelgdami į šiuos tikslus bei principus: teisingas visuomenės

informavimas siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą, teismo sprendimų suprantamumą ir

178 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 803 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17 179 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 2 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 180 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 15 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 181 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 5-6 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 182 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 5 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12

81

priimtinumą, tuo pačiu metu išsaugant pagarbą atitinkamų šalių pagrindinėms teisėms, teisėjų

nepriklausomumui, orumui ir autoritetui.

Apžvelgsime ne tik teismų sistemos vykdomą komunikaciją, bet ir klausimus, kurie susiję su galimybių

žiniasklaidai informuoti apie teismų sistemą sudarymu (pvz., garso ir vaizdo įrašus teismo posėdžių

salėse).

Konkrečiai nagrinėjamos šios sritys:

- ryšių su visuomene skyriai ir atstovai ryšiams su visuomene;

- komunikacijos metodai (įskaitant naudojamus socialiniuose tinkluose) ir vidinis komunikacijos

strategijų koordinavimas;

- informacija, teikiama visuomenei;

- garso ir vaizdo įrašai teismo posėdžių salėse;

- bendradarbiavimas komunikacijos klausimais;

- švietimo veikla;

- teismų nuomonės reiškimas Parlamentui ir vykdomosios valdžios institucijoms;

- atsiliepimai ir skundai dėl aukščiausiojo teismo veiklos.

Kitas svarbus aukščiausiojo teismo komunikacijos elementas – sprendimų formulavimo būdas.

Sprendimuose vartojama kalba ir jos stilius turi įtakos tam, kiek šie sprendimai yra suprantami proceso

šalims ir visai visuomenei183. Nors šis klausimas į šio tyrimo apimtį nepatenka, norėtume atkreipti

dėmesį į Ispanijos Aukščiausiojo Teismo bendradarbiaujant su Ispanijos Karališkąja akademija parengtą

stiliaus vadovą Aukščiausiajam Teismui. Stiliaus vadove pateikiami pasiūlymai dėl įvairių sprendimų

rengimo aspektų, kaip antai gramatikos, kalbos aiškumo ir bendros sprendimų formos. Panašios

praktikos laikosi ir Lietuva: Teisėjų taryba patvirtino „Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų

kokybės standartus“. Šiame dokumente nustatytos taisyklės, pagal kurias teismų sprendimuose

pateikiamos nuorodos į teisės doktriną, taip pat argumentavimo stiliaus ir kalbos reikalavimai.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra parengęs „Teismų sprendimo rengimo vadovą“, kuris

naudojamas kaip gairės suprantamai, paprastai ir aiškiai teismo sprendimų kalbai. Šį vadovą redagavo

Aukščiausiojo Teismo teisėjai, humanitarinių mokslų akademikai ir vadovą vertinę skaitytojai.

2. Ryšių su visuomene skyriai ir atstovai ryšiams su visuomene


Kaip pabrėžta įvade, užtikrinant teisę kreiptis į teismą, visuomenei būtina pateikti paprastą,

suprantamą ir tikslią informaciją. Siekiant šio tikslo, teismų sistemai gali būti naudinga viena

priemonė – tam tikrus sprendimus ar bendruosius teisės principus (pvz., nekaltumo prezumpciją ar

teisę į teisingą bylos nagrinėjimą) paaiškinti visuomenei. Tai atitinkamais atvejais gali daryti bet kurie

teisėjai arba specialiai paskirtas atstovas ryšiams su visuomene. Daugelyje aukščiausiųjų teismų yra

183 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

82

atskiri ryšių su visuomene skyriai (t. y. padaliniai, atsakingi už ryšius su žiniasklaida ir informacijos

teikimą visuomenei).

Europos teismų tarybų tinklas yra atlikęs įdomų teismų sistemos, visuomenės ir žiniasklaidos santykių

tyrimą. Ataskaitoje „Teisingumas, visuomenė ir žiniasklaida“ išnagrinėtos priemonės, kurių būtų

galima imtis užpildant spragą tarp teismų ir visuomenės bei sustiprinant teismų ir žiniasklaidos

bendradarbiavimą ir ryšius. Šioje ataskaitoje taip pat nagrinėta, kaip užtikrinti tinkamą keitimąsi

informaciją su žiniasklaida ir jos teisingą pateikimą visuomenės informavimo priemonėse184.

Viena iš ataskaitoje nurodytų priemonių – atstovo ryšiams su visuomene, kuris pasisakytų teismo

vardu, paskyrimas. Pagrindinės atstovo ryšiams su visuomene pareigos – teikti informaciją visuomenei,

informuoti bei paaiškinti teismo sprendimus ir procesą žiniasklaidai ir visuomenei.

Atstovas ryšiams su visuomene gali būti teisėjas (teisėjas-atstovas spaudai) arba teisėjo pareigų

neinantis valstybės tarnautojas (atstovas spaudai). Į šias pareigas gali būti skiriama įvairiais lygiais

(nacionaliniu arba regioniniu). Be to, Europos teismų tarybų tinklas išskiria patarėjo komunikacijai

pareigybę. Patarėjas komunikacijai taip pat gali būti atstovas spaudai, tačiau jis konkrečiai yra

atsakingas už teisėjų ir kitų atstovų ryšiams su visuomene, kuriems gali tekti viešai pasisakyti tam tikra

tema, konsultavimą, informavimą ir mokymą185.

Savo ataskaitoje Europos teismų tarybų tinklas suformulavo šias rekomendacijas dėl teismų sistemos

atstovų ryšiams su visuomene:

1. Visos valstybės turėtų sukurti ir taikyti teismo atstovo (-ų) ryšiams su visuomene sistemą, kurią

sudarytų teisėjai-atstovai spaudai ir patarėjai komunikacijai, gerai išmanantys teisminę

sistemą, žinantys, kaip suprantama kalba informuoti visuomenę, ir turintys socialinių bei

bendravimo su žiniasklaida įgūdžių.

2. Teisėjai-atstovai spaudai ir patarėjai komunikacijai turėtų dirbti nacionaliniu ir vietos bei (kai

kuriose valstybėse) regioniniu lygmeniu. Teisėjais-atstovais spaudai turėtų būti atitinkamo

teismo ir atitinkamos su nagrinėjamu spaudos paklausimu susijusios jurisdikcijos teisėjai.

3. Teisėją-atstovą spaudai turėtų paskirti atitinkamo teismo arba šio teisėjo-atstovo spaudai

veiklos apygardos teismo pirmininkas. Jis turėtų būti atskaitingas jį paskyrusiam teisėjui.

4. Turėtų būti parengtos teisėjo-atstovo spaudai funkcijų ir pareigų pagrindinės gairės, įskaitant

taisykles dėl to, kieno iniciatyva teisėjas-atstovas spaudai turėtų veikti, ir dėl jo veiksmų

koordinavimo sistemos. Šiose gairėse galėtų būti apibrėžtas ir teisėjų-atstovų spaudai, atstovų

spaudai ir patarėjų komunikacijai santykis. Be to, gairėse atsižvelgtina į nacionalinius

žiniasklaidos kodeksus, nacionalinius teismų etikos standartus.

5. Turėtų būti vykdomi teisėjo-atstovo spaudai darbe būtini mokymai. Be to, atstovui spaudai

arba patarėjui komunikacijai turėtų būti teikiama visapusė pagalba.

6. Siūloma numatyti šias teisėjo-atstovo spaudai pareigas ir atsakomybę:

a. informuoti ir šviesti žiniasklaidą teisės ir proceso klausimais;

184 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 2 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 185 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 3 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12

83

b. paaiškinti visuomenei teismo sprendimų ir nutarčių pobūdį ir padarinius; tai gali apimti

ir dalyvavimą teisiniame švietime konstitucinės ir materialiosios teisės pagrindų

klausimais;

c. prisidėti prie teisingumo interesų skatinant skaidrumą ir visuomenės supratimą apie

teismų sistemą ir teisėjus;

d. bendradarbiauti su atstovais spaudai ir patarėjais komunikacijai jiems vykdant savo

funkcijas, vykdyti ryšių su spauda ir žiniasklaida stebėseną;

e. stebėti ir reaguoti į pranešimus interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose;

f. plėtoti ryšius su žiniasklaida bei atitinkamomis profesinėmis, specialistų ir

akademinėmis institucijomis186.

Nors teismų sistemai būtina bendrauti su visuomene, Europos teisėjų mokymo tinklas yra įspėjęs, kad

komunikacija – tai priemonė, kuri turėtų būti atsargiai naudojama, nes ji gali ir pabloginti teismų ir

visuomenės santykius 187 . Be to, šis tinklas pabrėžė, kad tarp teisėjų-atstovų spaudai mokymo

programų yra didžiulių skirtumų ir trūksta galimybių keistis žiniomis.


1. Ryšių su visuomenė skyrius ir atstovo ryšiams su visuomene pareigybė

Aukščiausiasis Teismas

Teisėjas-atstovas ryšiams su visuomene

Atstovas ryšiams su visuomene, nesantis teisėju

Ryšių su visuomene skyrius

Austrija Nėra informacijos Nėra informacijos X


X X

Belgija X X

Kipras

Čekijos Respublika X X

Estija X X X

Suomija X X

Vokietija X X

Vengrija X X

Airija X

Italija

Latvija X X

Lietuva X X

186 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 5-6 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 187 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 10 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12

84


X

Liuksemburgas

Nyderlandai X X

Lenkija X X


X X

Portugalija X


Rumunija X X

Slovakija X X

Slovėnija X

Ispanija X

Švedija


Iš viso (26) 10 7 18

Apklausos rezultatai rodo, kad požiūris į teismų sistemos komunikacijos strategijas ir ryšių su

visuomene skyrių steigimą bei teismų atstovus ryšiams su visuomene Europoje yra labai skirtingas.

Kai kuriose valstybėse teismai paaiškinimus dėl bendrųjų teisės klausimų ar konkrečių bylų teikia

žodžiu. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir

Latvijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai kartais patys teikia viešus savo bylų komentarus. Tačiau

daugumoje valstybių (CZ, EE, NL, DE, IE, HU, LU, CY, ES, SL, IT, PT, PT(A), RO) teisėjai negali (remdamiesi

įstatymu arba etika) komentuoti savo bylų.

Dėl šios priežasties daugumoje valstybių sukurta atstovo ryšiams su visuomene pareigybė. Atstovas

ryšiams su visuomene gali būti teisėjas (pvz., NL, DE, HU, PL, LT, LT(A), AT(A), LV, RO) arba teisėju

nesantis tarnautojas (pvz., CZ, LT, SK, BE188). Kipro, Italijos, Ispanijos, Slovėnijos189 ir Liuksemburgo190

aukščiausiuosiuose teismuose bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme191 atstovo ryšiams

su visuomene nėra.

Be atstovų spaudai, kai kuriose valstybėse yra įsteigti atskiri ryšių su visuomene skyriai (CZ, HU, NL,

EE, PL, PL(A), SK, ES, SL, FI, AT(A), AT, LV, DE, IE, PT, RO, BE). Italijoje ryšių su visuomene skyriaus

funkcijos pavestos Aukščiausiojo Teismo Generaliniam sekretoriatui. Taip yra ir Lietuvoje, kur ryšius su

188Su visuomene bendrauja generalinis prokuroras. 189 Yra pateiktas pasiūlymas sudaryti teisėjų-atstovų ryšiams su visuomene grupę. 190 Tačiau Liuksemburge veikia visos teismų sistemos komunikacijos tarnyba, už kurios veiklą atsako generalinis prokuroras. 191 2016 m. liepos 1 d. Teisėjų taryba nutarė, kad teismų pirmininkai turi įvertinti galimybę ryšiams su visuomene paskirti teisėjus. Ši procedūra šiuo metu vykdoma Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

85

žiniasklaida palaiko Teismo pirmininko tarnyba. Austrijos aukščiausiajame administraciniame teisme

yra atskiras ryšių su žiniasklaida departamentas, tačiau jame dirba tik trys teisėjai ir nėra paskirta jokio

patarėjo komunikacijai.

2. Mokymai

Remiantis Europos teisėjų mokymo tinklo tyrimu „Teismų komunikacija ir profesinė etika“ bei Europos

teismų tarybų tinklo ataskaita „Teisingumas, visuomenė ir žiniasklaida“, teisėjų-atstovų spaudai

mokymai dažniausiai yra nepakankami192.

Nors apklausoje, kurios pagrindu parengtas šis vadovas, nebuvo klausiama, ar vykdomi specialūs

teisėjų-atstovų spaudai mokymai, Estijos Aukščiausiasis Teismas ir Suomijos aukščiausiasis

administracinis teismas nurodė, kad jų ryšių su visuomene skyriai vykdo kitų teismų mokymus

žiniasklaidos ir komunikacijos klausimais. Estijoje šie mokymai organizuojami kiekvienais metais.

Vengrijos nacionalinė teismų administracija spaudos sekretorių ir atstovų ryšiams su visuomene

mokymams skiria ypatingą dėmesį ir du kartus per metus organizuoja jiems centralizuotą mokymo

programą. Programas dažniausiai sudaro praktiniai seminarai, o 2017 metais pagrindinis dėmesys

skiriamas „aiškiam rašymui ir suprantamai kalbai“. Spaudos sekretorių mokymai daugiausia skirti

rašymo įgūdžiams tobulinti, o atstovų ryšiams su visuomene mokymuose pagrindinis dėmesys

skiriamas kalbėjimo praktikai. Pavyzdžiui, paskutinėje mokymo programoje atstovai ryšiams su

visuomene turėjo galimybę įgyti praktikos, kaip daryti aiškius, trumpus pranešimus prieš filmavimo

kameras, o pagrindinė spaudos sekretorių mokymų tema buvo išankstinė komunikacija ir tolesnis

informacijos teikimas didesnį visuomenės dėmesį pritraukiančiose bylose.


Norėdami padidinti skaidrumą ir teismo sprendimų suprantamumą bei užtikrinti, kad visuomenė būtų

teisingai informuojama, kartu išsaugant teisėjų nepriklausomumą, teismai turi įsteigti ryšių su

visuomene skyrių, kuriame dirbtų patarėjas komunikacijai, ir paskirti vieną ar kelis specialiai

parengtus atstovus ryšiams su visuomene. Patarėjas komunikacijai turėtų būti išsilavinimą

komunikacijos srityje turintis specialistas, kuris būtų atsakingas už pradinius ryšius su žiniasklaida

tokiais klausimais kaip teismo posėdžių datos, kamerų naudojimas teismo posėdžių salėse, vidinė

komunikacija ir informacijos teikimas visuomenei.

192 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 16 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12

Įsteigti ryšių su visuomene skyrių ir paskirti teisėją-atstovą ryšiams su visuomene

86

Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad, jo vertinimu, atskiras ryšių su visuomene

skyrius yra teismo komunikacijos strategijos stiprybė, o kitos valstybės, kuriose vis dar nėra ryšių su

visuomene departamento arba atstovo ryšiams su visuomene, išreiškė būtinybę savo komunikacijos

strategiją stiprinti.

Svarbu, kad teisėjams nebūtų skiriama pernelyg daug neteisminių užduočių. Europos Tarybos

Ministrų Komitetas jau atkreipė dėmesį, kad, siekdamos išvengti pernelyg didelio teismų darbo krūvio

ir jį sumažinti, valstybės narės turėtų palaipsniui mažinti teisėjams patikėtas neteismines užduotis jas

perduodamos kitiems asmenims arba organams193. Dėl šios priežasties aukščiausiojo teismo ryšių su

visuomene skyriuje būtinas bent vienas patarėjas komunikacijai, kurio pagrindinė užduotis –

konsultuoti ir informuoti viešai tam tikra tema pasisakančius teisėjus, teikti jiems pagalbą ir juos

mokyti. Specialistų, kurie nėra teisėjai, darbas aukščiausiojo teismo ryšių su visuomene skyriuje

suteikia privalumų, nes jie turi specialių komunikacijos srities žinių. Ryšių su visuomene skyriuje

dirbantys asmenys taip pat turi gerai išmanyti aukščiausiojo teismo darbą ir teismų sistemą.

Aukščiausiajam Teismui nusprendus pateikti tam tikros bylos ar sprendimo komentarą televizijoje,

radijuje ar duoti interviu, tai turi atlikti specialiai paskirtas pasisakantis atstovas, kuris nėra teisėjas toje

konkrečioje byloje. Tai užtikrins bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumą.

Teismo vardu pasisakantis atstovas gali būti teisėjas arba asmuo, kuris nėra teisėjas. Europos teisėjų

mokymo tinklas pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių teismų komunikacijos tikslų – priartinti teisėjus

prie žiniasklaidos ir žmonių, kuriems jie tarnauja. Taigi, svarbu, kad bent tam tikrą komunikaciją

vykdytų patys teisėjai194. Dėl šios priežasties aukščiausiojo teismo vardu pasisakyti turėtų teisėjas-

atstovas spaudai.

Europos teismų tarybų tinklas suformulavo konkrečias praktines rekomendacijas dėl teismų vardu

pasisakančių atstovų.

Remiantis apklausos rezultatais galima daryti išvadą, kad būtent mokymų žiniasklaidos klausimais

srityje aukščiausiųjų teismų veikla galėtų būti pagerinta, kad atitiktų Europos teismų tarybų tinklo

rekomendacijas.

Gerų mokymų žiniasklaidos klausimais pavyzdžių galima rasti Anglijoje ir Velse bei Nyderlanduose.

193 Council of Europe, Recommendation (86)12 (1986) of the Committee of Ministers to Members States concerning measures to prevent and reduce the excessive workloads in the courts <www.justice.gov.sk/Dokumenty/OSP/RECOMMENDATION%20No.%20R%20(86)%2012.pdf> žiūrėta 2016-11-17 194 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 17-18 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12

Įgyvendinti Europos teismų tarybų tinklo rekomendacijas dėl teismų vardu pasisakančių

atstovų

87

Anglijoje ir Velse teisėjai-atstovai spaudai gali dalyvauti kasmetiniuose kvalifikacijos kėlimo kursuose.

Mokymus vykdo žiniasklaidos konsultantas, o vieną dieną mokomasi nacionalinės televizijos ir radijo

studijoje. Teisėjams pateikiami scenarijai, pagal šiuos jie duoda interviu, vėliau šie peržiūrimi ir

analizuojami195. Teismų vykdomoji valdyba (angl. The Judicial Executive Board) 2012 m. vasario mėn.

taip pat patvirtino „Žiniasklaidos vadovą“ teisėjams. Šiame dokumente pateikiama informacija apie

Teismų spaudos tarnybos vaidmenį, išdėstomos gairės, kaip spręsti įvairius klausimus, kaip antai

neteisingos informacijos pateikimo atvejus, garso ir vaizdo įrašų teismuose klausimus, nagrinėjama, ar

teisėjai turi teisę duoti interviu ir kaip ši teisė suteikiama196.

Nyderlandų teismų taryba koordinuoja specialius teisėjų-atstovų spaudai mokymo kursus, įskaitant

mokymus, kuriuose yra filmuojama. Per metus mokymuose žiniasklaidos klausimais vidutiniškai

dalyvauja šešiolika teisėjų. Problema šiuo atžvilgiu yra tai, kai daugelis teisėjų-atstovų spaudai kas

dvejus ar trejus metus keičia darbo vietą teismų sistemoje ir dėl to nebedirba teisėjais-atstovais

spaudai. Tačiau tokios didelės kaitos privalumas tas, kad vis daugiau teisėjų supranta, kokios įtakos jų

darbas turi žiniasklaidai197.

3. Komunikacijos metodai (įskaitant naudojamus socialinėje žiniasklaidoje)

ir vidinis komunikacijos strategijų koordinavimas


Teismų sistema šiuolaikinėmis technologijomis gali įvairiais būdais bendrauti su visuomene.

Informuoti visuomenę teismai gali labiau tradiciniais būdais, rengdami pranešimus spaudai arba

teikdami informaciją savo interneto svetainėje. Kita galimybė – naudotis socialine žiniasklaida, kuri vis

dar yra gana naujas reiškinys. Dėl šios priežasties ši tema bus apibūdinta išsamiau. Kalbant apie teismų

sistemą, kyla klausimų dėl galimybių socialinę žiniasklaidą naudoti patiems teismams, visuomenės

nariams teismo posėdžių salėse ir teisėjams savo asmeniniame gyvenime.

1. „Tradiciškesnis“ metodas: pranešimai spaudai ir interneto svetainės

Konsultacinė Europos teisėjų taryba teigia, jog „demokratijos raida Europos valstybėse reiškia tai, kad

piliečiai turi gauti tinkamą informaciją apie valdžios institucijų struktūrą <...>. Be to, piliečiams ne

mažiau svarbu žinoti, kaip veikia teisminės institucijos“198. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad

195 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 196 Judicial Executive Board, ‘Media Guidance for the Judiciary’ (Judicial Executive Board 2012) <www.whatdotheyknow.com/request/125047/response/307849/attach/8/mediaguide2012%201.pdf>žiūrėta 2016-11-18 197 ‘The Judiciary and the Media in the Netherlands’ 3 <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/The-Judiciary-and-the-Media-in-the-Netherlands.pdf> žiūrėta 2016-11-17 198 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

88

piliečiams ir įmonėms teikiama informacija apie bendruosius teisingumo sistemos aspektus sudaro

teisės į teisingumą pagrindą199.

Apklausos rezultatai rodo, kad plačiai paplitęs informacijos teikimo metodas – pranešimai spaudai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apie savo sprendimus dažniausiai informuoja pranešimais

spaudai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ryšių vadovas William‘as Valasidis pabrėžė, jog itin

svarbu, kad pranešimui spaudai pritartų teisėjai. Nors pranešimas spaudai negali pakeisti pačių

sprendimų, tai vis tiek yra oficialus dokumentas. Tačiau gauti teisėjų pritarimą gali būti nelengva, nes

jiems neturi kilti abejonių dėl pranešime spaudai vartojamos supaprastintos kalbos200.

Kitas informacijos sklaidos būdas – teismų interneto svetainės201 Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas ir Vengrijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad būtent atnaujintos interneto svetainės yra

viena iš svarbių jų komunikacijos strategijų stiprybių.

2. Socialinė žiniasklaida

1. Socialinės žiniasklaidos naudojimas teismų sistemoje

Europos teismų tarybų tinklo teigimu, socialinė žiniasklaida suteikia teismų sistemai galimybę su

visuomene bendrauti naujais būdais, o tai skatina skaidrumą, interaktyvumą ir bendradarbiavimą.

Sudėtingi ir sunkūs teisiniai argumentai negali atsispindėti „Twitter“ trumpojoje žinutėje ar

„Facebook“ pranešime, kurie paprastai būna gana trumpi202. Dėl šios priežasties, kaip minėta įvade,

teismas turi ir užtikrinti pranešimo tikslumą, ir jį pateikti taip, kad pranešimas iš tiesų pasiektų tikslinę

auditoriją. Pavyzdžiui, per socialinės žiniasklaidos pranešimuose esančias nuorodas žmonės gali būti

nukreipiami į teismo interneto svetainę, kurioje atitinkami klausimai aptariami išsamiau.

Po ilgų diskusijų dėl buvimo socialinės žiniasklaidos tinkluose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

savo išorės komunikacijos politikai sustiprinti pradėjo naudoti „Twitter“. Teismas trumposiomis

žinutėmis ne tik praneša apie sprendimus, bet ir apie bylos eigą (pvz., kai teisme iškeliama svarbi

byla)203.

199 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 200 William Valasidis, ‘Strengthening public relations at courts: new communication tools and trends’ (13 October 2016, Fourth Annual International Conference on Courts and Communication) <www.youtube.com/watch?v=YHBRT73qQu4&feature=youtu.be> žiūrėta 2017-02-01 201 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 202 Pamela D. Schulz ir Andrew J. Cannon, ‘Trial by Tweet? Findings on Facebook? Social Media Innovation or Degradation? The Future and Challenge of Change for Courts’ (2013) International Journal for Court Administration, 1, 4 <http://doi.org/10.18352/ijca.5> žiūrėta 2016-10-12 203 William Valasidis, ‘Strengthening public relations at courts: new communication tools and trends’ (13 October 2016, Fourth Annual International Conference on Courts and Communication) <www.youtube.com/watch?v=YHBRT73qQu4&feature=youtu.be> žiūrėta 2017-02-01

89

2. Socialinės žiniasklaidos naudojimas teismo posėdžių salėse

Socialinės žiniasklaidos plėtra taip pat kelia klausimų dėl galimybės šiomis priemonėmis naudotis

teismo posėdžių salėse (pavyzdžiui, žiniasklaidos atstovams). Iš tiesų socialinė žiniasklaida nėra vien

naujas būdas skelbti sprendimus ir informaciją. Tai žurnalistams ir piliečiams sudaro galimybes skelbti

žinutes ir pranešimus tiesiai iš teismo. Atitinkamai socialinė žiniasklaida turi įtakos teisėjų ir teismų

veiklai elektroninėje erdvėje susijusioje bendruomenėje, kurioje sistemos naudotojas gali tiesiogiai

reaguoti ir tiesiogiai reaguoja į tai, kaip vykdomas teisingumas204. Tai gali trukdyti teismo posėdžiui.

Nors tai – įdomi tema, ji nepatenka į šio tyrimo projekto apimtį. Apklausoje nebuvo klausimų apie

socialinės žiniasklaidos naudojimą aukščiausiųjų teismų posėdžiuose, nes pagrindinis dėmesys buvo

skiriamas teismų sistemos vykdomai komunikacijai, o ne jos atsakui į tam tikrų rūšių visuomenės

komunikaciją.

3. Teisėjų naudojama socialinė žiniasklaida

Teisėjams ir kitiems teismo darbuotojams asmeniniams klausimams socialinę žiniasklaidą naudoti savo

asmeniniame gyvenime negali būti uždrausta dėl žodžio laisvės205. Tačiau teisėjai turi atsižvelgti į savo

vaidmens svarbą ir laikytis bendrųjų įstatymų leidėjo ir etikos bei drausmės institucijų jų veiklai

nustatytų etikos taisyklių.


1. „Tradiciškesnis“ metodas: pranešimai spaudai ir interneto svetainės

Tyrime buvo klausiama, ar aukščiausieji teismai rengia viešus pareiškimus arba pranešimus spaudai,

kokiais atvejais ir kas atsakingas už jų projektų rengimą. Be to, buvo teiraujamasi, kokie kiti

komunikacijos metodai naudojami aukščiausiuosiuose teismuose.

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nors teismo nutartis, kurios neretai būna sudėtingos,

sunku išaiškinti taip, kad jas suprastų visuomenė, pranešimai spaudai yra viena iš stipriausių

komunikacijos strategijos pusių.

a. Pranešimai spaudai

a.1 Pranešimų spaudai rengimas

Aukščiausiasis Teismas Pranešimai spaudai

Austrija X

Austrija (administracinis teismas) X

Belgija X

204 Judith Gibson, ‘Social Media and the Electronic ‘New World’ of Judges’ (2016) International Journal for Court Administration, 1, 2 <http://doi.org/10.18352/ijca.199> žiūrėta 2016-10-12 205 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 9 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12

90

Kipras X

Čekijos Respublika X

Estija X

Suomija X

Vokietija X

Vengrija X

Airija X

Italija X

Latvija X

Lietuva X

Lietuva (administracinis teismas) X

Liuksemburgas

Nyderlandai X

Lenkija X

Lenkija (administracinis teismas) X

Portugalija X

Portugalija (administracinis teismas) X

Rumunija X

Slovakija X

Slovėnija X

Ispanija X

Švedija X

Švedija (administracinis teismas) X

Iš viso (26) 25

Apklausos rezultatai rodo, kad, išskyrus Liuksemburgo Aukščiausiąjį Teismą, pranešimus spaudai

rengia visi aukščiausieji teismai.

Pranešimai spaudai skirti įvairiausioms temoms (pvz., informacija apie sprendimus, aukščiausiojo

teismo organizuojamus renginius, tarptautinius vizitus, atrankos procedūras). Neretai jais taip pat

siekiama visuomenei ir žiniasklaidai aktyviai aiškinti teismo sprendimus, kad jie būtų geriau suprantami

ir būtų išvengta netinkamo supratimo. Tačiau taip yra ne visais atvejais: Italijos Aukščiausiasis Teismas

nurodė, kad jo pranešimai spaudai paprastai nebūna susiję su byla, o tik su teismo veiklos aplinkybėmis

arba tam tikrais renginiais.


Ryšių su visuomene skyrius, atsakingas už pranešimų spaudai projektų rengimą

Ryšių su visuomene skyriaus vykdomas derinimas su teisėjais

Austrija


X X

Belgija X X

Kipras Netaikytina Netaikytina

Čekijos Respublika X X

Estija X X

91

Suomija X X

Vokietija

Vengrija X X

Airija

Italija Netaikytina Netaikytina

Latvija X X

Lietuva Netaikytina Netaikytina


Netaikytina Netaikytina

Liuksemburgas Netaikytina Netaikytina

Nyderlandai X X

Lenkija X


X X

Portugalija X X



Rumunija X X

Slovakija X X

Slovėnija X X

Ispanija

Švedija Netaikytina Netaikytina



Iš viso (26) 14 13

Jeigu yra įsteigtas ryšių su visuomene skyrius, pranešimų spaudai rengimas dažniausiai būna

pagrindinė šio skyriaus užduotis (CZ, EE, NL, FI, PL, PL(A), HU, SK, AT(A), SL, LV, RO, BE). Tačiau taip yra

ne visais atvejais. Vokietijos federaliniame administraciniame teisme pranešimo spaudai tekstą rengia

teisėjas pranešėjas. Bylos nagrinėjimo pabaigoje ir prieš viešai paskelbiant nutartį pranešimą spaudai

koreguoja kolegija. Airijos, Ispanijos ir Austrijos aukščiausiuosiuose teismuose informaciją, kuri turi būti

skelbiama, rengia patys teisėjai, spręsdami dėl pranešimo spaudai, susijusio su konkrečia byla.

Daugumoje valstybių pranešimai spaudai yra rengiami ryšių su visuomene skyrių, juos derinant su

atitinkamą sprendimą priėmusiais teisėjais arba su skyriaus arba aukščiausiojo teismo pirmininku (CZ,

EE, NL, FI, PL(A), HU, SK, AT(A), SL, LV, PT, RO, BE).

a.2 Pranešimai spaudai, susiję su konkrečiomis bylomis

Bylų, dėl kurių rengiami pranešimai spaudai, atranka

Dėl didelio daugumos aukščiausiųjų teismų nagrinėjamų bylų skaičiaus didžioji dalis aukščiausiųjų

teismų skelbia tik su svarbiausiais sprendimais susijusius pranešimus spaudai, t. y. kai bylose keliami

svarbūs teisės klausimai ir kai bylos patraukia žiniasklaidos dėmesį ar kelia visuomenės susidomėjimą.

Visi į apklausą atsakę aukščiausieji teismai, išskyrus Jungtinės Karalystės Aukščiausiąjį Teismą, nurodė,

kad bylos yra atrenkamos.

92

Priešingai nei kiti teismai, Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas rengia pranešimą spaudai apie

kiekvieną priimtą sprendimą. Per metus priimama apie 70–80 sprendimų ir visos bylos laikomos

ypatingomis, keliančiomis svarbių teisės klausimų. Priimant kiekvieną sprendimą dalyvauja

aukščiausiojo teismo atstovų spaudai komanda, kurią sudaro du asmenys, ir pagrindinė jos užduotis –

parengti santrauką spaudai, kuri yra pridedama prie kiekvieno sprendimo. Dėl šios priežasties atranka

nereikalinga206.

Asmenys, atsakingi už atranką

Atrenkant sprendimus pranešimams spaudai atliekamas įvertinimas. Suomijos aukščiausiajame

administraciniame teisme, Vokietijos federaliniame administraciniame teisme ir Estijos, Airijos,

Ispanijos, Slovėnijos bei Austrijos Aukščiausiuosiuose Teismuose už atranką paprastai yra atsakingi

atitinkamą sprendimą priėmę teisėjai.

Kitose valstybėse bylas pranešimams spaudai atrenka ryšių su visuomene skyriai ir (arba) teisėjai-

atstovai spaudai, derindami su atitinkamos kolegijos teisėjais arba su teismo arba skyriaus

pirmininkais (CZ, EE, NL, LU, PL(A), HU, SK, AT(A), LV, PT). Lietuvoje ryšių su visuomene skyriaus nėra,

tačiau atranką atlieka atstovas spaudai, derindamas su atitinkamos kolegijos teisėjais arba teismo ar

skyriaus pirmininku. Lenkijos Aukščiausiajame Teisme už atranką atsakingas tik ryšių su visuomene

skyrius.

Kai pranešimas spaudai susijęs su konkrečia byla, Latvijos Aukščiausiojo Teismo Komunikacijos skyriaus

spaudos sekretorius pranešimą derina su teisėju pranešėju arba su skyrių pirmininkais. Taip pat

glaudžiai bendradarbiaujama su administracinių bylų skyriumi: teisėjai arba jų padėjėjai informuoja

spaudos sekretorių apie bylas, kuriose kitą savaitę bus nagrinėjami įdomūs ir svarbūs teisiniai klausimai.

Tuo klausimu taip pat yra parengiamas trumpas informacinis raštas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

nurodė, kad buvo bandoma nustatyti panašią bendradarbiavimo sistemą, reguliariai prašant teisėjų ir

padėjėjų apie svarbiausias bylas informuoti atstovą spaudai. Tačiau didžiausia jiems kylanti problema

yra ta, kad teisėjai ir jų padėjėjai nėra linkę šios informacijos teikti ir labai sunku rasti būdų juos tam

motyvuoti.

Atrankos kriterijai

Nors konkrečios atrankos kriterijų formuluotės skiriasi, dauguma kriterijų paremti sprendimo svarba.

Tai arba bylos, kuriose keliami svarbūs teisės klausimai, arba žiniasklaidos dėmesį ar visuomenės

susidomėjimą keliančios bylos.

Pavyzdžiui, pagrindiniai kriterijai, kuriais remiasi Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas –

sprendimo visuomeninė svarba ir teismo praktikos pakeitimo svarba.

Įdomu tai, kad Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo informacijos skyrius ne tik skelbia

pranešimus spaudai administracinių teismų veiklai itin svarbiais atvejais ar žiniasklaidą ir visuomenę

itin dominančių bylų atvejais. Jis taip pat skelbia pranešimus spaudai apie Konstitucinio Teismo

206 Leslie J. Moran ‘Managing the News Image of the Judiciary: The Role of Judicial Press Officers’ (2014) Oñati Socio-Legal Series, 799, 809-810 <http://opo.iisj.net/index.php/osls/article/view/320/473> žiūrėta 2016-11-17

93

nutarimus arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, jeigu jie priimti Vyriausiojo

administracinio teismo iniciatyva arba yra svarbūs nagrinėjant administraciniams teismams teismingas

bylas.

b. Interneto svetainės

Apklausoje taip pat buvo klausiama, kokiais metodais (išskyrus pranešimus spaudai ir socialinę

žiniasklaidą) aukščiausieji teismai bendrauja su žiniasklaida ir visuomene.

Remiantis apklausos rezultatais, aukščiausieji teismai informaciją dažnai skleidžia savo interneto

svetainėse. Interneto svetainę turi visi apklausoje dalyvavę aukščiausieji teismai. Svetainėse

skelbiama informacija skiriasi. Tai gali būti bendra informacija apie teismą, informacija apie teismo

organizuojamus renginius, teismo priimtus sprendimus ir kitokio pobūdžio informacija207.

Slovėnijoje Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje visuomenės nariai gali užduoti klausimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje žmonės gali komentuoti pranešimus spaudai.

Ispanijos Aukščiausiojo Teismo svetainėje veikia skaidrumo portalas, kuriame kiekvienas pilietis gali

peržiūrėti tam tikrus duomenis. Tarp šių duomenų yra Aukščiausiojo Teismo struktūra, visų teismo

teisėjų ir techninio kabineto konsultantų profesiniai aprašymai, ekonominiai ir finansiniai duomenys,

kaip antai tarnybiniai automobiliai, kuriais disponuoja teisėjai, teisėjų darbo užmokestis, paaiškinama,

kaip apsilankyti teismo Teisingumo salėje, atvirų durų dienose, skelbiama naujausia teismo praktika,

t. t.

Kai kurie aukščiausieji teismai savo interneto svetainėse skelbia įvairias gaires.

Pavyzdžiui, Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo interneto svetainėje skelbia praktines

gaires, kaip naudotis teismo sprendimų duomenų baze, pateikia formas, kuriomis galima naudotis

prašant informacijos arba teikiant skundą dėl proceso trukmės arba teismo personalo elgesio.

Rumunijos Aukščiausiasis Teismas skelbia vadovą civilinių ir baudžiamųjų bylų šalims.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas yra parengęs trumpus penkių minučių vaizdo filmus bylų

administravimo, asmeninio dalyvavimo teismo posėdžiuose ir kitomis proceso šalims, žurnalistams ir

visiems aukščiausiosios teisminės valdžios veikla besidomintiems asmenims aktualiomis temomis.

Šiuos vaizdo įrašus galima peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. Juose pateikiama

informacija yra lengvai suprantama, kalba nesudėtinga, tinkama nespecialistams.

Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo patarėjai komunikacijai ir teisėjai-atstovai spaudai parengė

žiniasklaidos darbo gaires, kurios skelbiamos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje ir pateikia

praktinę informaciją apie žiniasklaidą ir teismų sistemą208. Šiose gairėse aprašomos aplinkybės, kada

leidžiama atlikti garso ir (arba) vaizdo įrašus, paaiškinama, kokius asmenis galima įrašinėti ir ar

žurnalistai gali siųsti trumpąsias žinutes per teismo posėdžius. Tokiu būdu žiniasklaidos darbo gairėse

207 Informacijos apie proceso trukmė klausimu žr. IV dalies 3 skyrių. 208 ‘Press Guidelines 2013’ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18

94

patikslinama, ko žiniasklaida gali tikėtis iš teismų darbuotojų, atsakoma į tam tikrus praktinius

klausimus.

2. Socialinė žiniasklaida

a. Socialinės žiniasklaidos naudojimas teismų sistemoje

Kai kurie aukščiausieji teismai pradėjo naudotis socialine žiniasklaida. Tik mažuma aukščiausiųjų

teismų turi savo „Twitter“ (CZ, NL, LT(A), „LinkedIn“ paskyras (CZ, SK), „YouTube“ kanalus (EE) ir (arba)

„Facebook“ paskyras (EE, NL, PL, LT(A).

Be to, Lietuvoje naudojamos centralizuotos „YouTube“ ir „Facebook“ paskyros, per kurias komunikaciją

gali vykdyti visi Lietuvos teismai. Šias paskyras administruoja Lietuvos nacionalinė teismų

administracija. Jai teismai pateikia informaciją, ir ji sprendžia, ką skelbti. Lietuvoje diskutuojama, kas

geriau: centralizuotas visų teismų buvimas socialinėje žiniasklaidoje ar atskiros skirtingų teismų

paskyros. Centralizuota komunikacija (t. y. visos teismų sistemos komunikacija) paprastai reiškia, kad

už komunikaciją yra atsakingas vienas teismas arba atskiras subjektas. Tokiu atveju teismai paprastai

kalba vienu balsu ir stiliumi. Decentralizacija reiškia, kad kiekvienas teismas komunikaciją vykdo

savarankiškai. Dėl to gali atsirasti komunikacijos stilių, modelių ir metodų skirtumų ir net naujienų,

vertybių ir t. t. prieštaravimų. Tai savo ruožtu gali sumažinti komunikacijos efektyvumą ir kokybę.

Nepaisant to, pernelyg centralizuotoje sistemoje gali nepavykti apčiuopti tam tikrų teismų specifikos.

Dėl šios priežasties Lietuvoje pasirinkta mišri sistema. Iš esmės komunikacija yra centralizuota Lietuvos

nacionalinėje teismų administracijoje, tačiau teismai tam tikrą komunikaciją vykdo patys, prireikus

padedant ar patariant šiai institucijai.

Dauguma aukščiausiųjų teismų socialinėje žiniasklaidoje nedalyvauja. Airijos Aukščiausiasis Teismas

paaiškino, kad socialine žiniasklaida nesinaudoja, nes privalumai neatsveria neigiamos, netikslios,

neišsamios ar įžeidžiamo pobūdžio informacijos, nepagarbos ar perdėtos didelės kritikos rizikos.

Lenkijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad svarstė galimybę naudotis socialine žiniasklaida, tačiau

buvo nuspręsta to nedaryti, nes, teismo nuomone, nors socialinė žiniasklaida ir yra neatsiejama

kasdienio gyvenimo dalis, ja būtina naudotis protingai, o teismo interneto svetainė jau vaidina

pakankamą vaidmenį.

Nors Portugalijos Aukščiausiasis Teismas nesinaudoja socialine žiniasklaida, jo ryšių su visuomene

skyrius vykdo skirtingų socialinių tinklų stebėseną siekdamas nustatyti su teismo veikla susijusios

nuomonės tendencijas.

Vienas pagrindinių socialinės žiniasklaidos požymių – jos interaktyvumas209. Apklausos rezultatai rodo,

kad nors kai kurie aukščiausieji teismai naudojasi socialine žiniasklaida, didžioji dalis neatsako į kitų

naudotojų komentarus. Dėl to galima kelti klausimą dėl naudojimosi socialine žiniasklaida pridėtinės

209 Pamela D. Schulz ir Andrew J. Cannon, ‘Trial by Tweet? Findings on Facebook? Social Media Innovation or Degradation? The Future and Challenge of Change for Courts’ (2013) International Journal for Court Administration, 1, 2 and 4 <http://doi.org/10.18352/ijca.5> žiūrėta 2016-10-12 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 9 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12

95

vertės. Aiškinantis, ar šie socialinės žiniasklaidos kanalai pasiekia platesnę auditoriją nei teismų

interneto svetainės, reikėtų papildo tyrimo. Tik turint šią informaciją būtų galima daryti pagrįstą išvadą

dėl naudojimosi socialine žiniasklaida teismuose.

b. Teisėjų naudojama socialinė žiniasklaida

Kaip pabrėžė Italijos ir Lenkijos aukščiausieji teismai, naudodamiesi socialine žiniasklaida tiek su

teismais susijusiais, tiek asmeniniais klausimais, visi teisėjai turi laikytis jiems taikomų bendrųjų etikos

taisyklių.

Be to, Estijoje, Slovakijoje, Lietuvoje ir Latvijoje galioja specialios taisyklės, reguliuojančios teisėjų,

norinčių komentuoti su teismais susijusius klausimus, naudojimąsi socialine žiniasklaida.

Slovakijos Aukščiausiajame Teisme priimta vidinė direktyva dėl visuomenės informavimo apie teismo

sprendimus, kuri taikoma, kai teisėjas nuomonę dėl teismo sprendimų reiškia per asmeninę paskyrą.

Pagal šią direktyvą reikalaujama, kad teisėjas apie savo ketinimą paviešinti nutartis informuotų teismo

administraciją.

Lietuvos teismai išleido „Teismų komunikacijos vadovą“, kuris skirtas teisėjams ir teismų darbuotojams.

Šiame leidinyje pateikiamos rekomendacijos, kaip teisėjai ir kiti teismų darbuotojai turėtų bendrauti

asmeniniuose kanaluose.

Ši tema išsamiai reguliuojama Estijos teisėjų etikos kodekse. Jame teigiama, kad bendraudamas su

visuomene ir žiniasklaida teisėjas turi vengti reikšti asmeninę nuomonę dėl nagrinėjamų bylų ir

neviešinti savo šeimos gyvenimo žiniasklaidoje.

3. Kiti aukščiausiųjų teismų naudojami komunikacijos metodai

Apklausoje aukščiausiųjų teismų taip pat buvo klausiama, kokius kitus komunikacijos metodus jie

naudoja.

Kai kurie aukščiausieji teismai duoda interviu žiniasklaidos atstovams (pvz., CZ, FI, PL, LT, HU, PT).

Čekijos Respublikoje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas gana dažnai

dalyvauja visuomenės informavimo priemonėse. Jie teikia komentarus (net ir bendro pobūdžio) dėl

teisės aktų, padėties teismų sistemoje, t. t. Lietuvoje visuomenės nariai gali tiesiogiai kalbėtis su

Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku telefonu arba naudodamiesi „Skype“.

Kitas komunikacijos metodas – metinės ataskaitos (pvz., NL, IT, PL, HU, LT, LT(A)) ir spaudos

konferencijos (pvz., DE, HU, LT, SL, LV).

2016 metais Slovakijos Aukščiausiasis Teismas pradėjo leisti žurnalą DE IURE, kuriuo siekiama apie

teismo veiklą informuoti vidaus ir išorės skaitytojus.

96


Visuomenės informavimo priemonėms skirtų pranešimų spaudai rengimo praktika skatintina. Dialogas

su visuomene ir teisingas visuomenės informavimas – itin svarbus gerinant piliečių informuotumą apie

teisę ir didinant jų pasitikėjimą teismų sistema. Dėl šios priežasties teismų sistema turėtų aktyviai

bendrauti su žiniasklaida ir visuomene.

Už pranešimų spaudai apie aukščiausiojo teismo priimtus sprendimus, aukščiausiojo teismo

organizuojamus renginius, tarptautinius vizitus, atrankos procedūras ir kt. rengimą atsakingi ryšių su

visuomene skyriai.

Daugelyje aukščiausiųjų teismų kiekvienais metais priimama daug sprendimų. Pavyzdžiui, Belgijos

Aukščiausiasis Teismas 2015 metais priėmė 3081 sprendimą210. Dėl šios priežasties būtina atrinkti

sprendimus, dėl kurių bus rengiami pranešimai spaudai. Kadangi geriausiai nuspręsti, ar sprendimas

yra labai svarbus visuomenei, gali tą sprendimą priėmę teisėjai, jie turėtų būti įtraukti į spendimų, dėl

kurių bus skelbiami pranešimai spaudai, atranką.

Jei pranešimas spaudai susijęs su konkrečia byla, siekiant užtikrinti informacijos teisingumą, ryšių su

visuomene skyrius pranešimo spaudai projektą turėtų parengti glaudžiai bendradarbiaudamas su

sprendimą priėmusiais teisėjais. Teisėjai turėtų gauti pranešimo spaudai projektą ir duoti jam sutikimą

prieš paskelbiant.

Interneto svetainė būtina kiekvienam aukščiausiajam teismui. Interneto svetainė turėtų būti

nacionaliniame portale, kuriame suinteresuotosios šalys būtų nukreipiamos į atskirų teismų interneto

svetaines. Tokiu būdu kiekvienas teismas administruotų savo interneto svetainę ir galėtų spręsti, ką

skelbti ir kokia forma, o suinteresuotosios šalys visą informaciją rastų portale, iš kurio būtų

nukreipiamos į to teismo, kurio ieško, interneto svetainę.

210 Hof van Cassatie, ‘Hof van Cassatie van België. Jaarverslag 2015’ (Hof van Cassatie 2015) 162 <http://justitie.belgium.be/sites/default/files/downloads/jaarverslag_van_het_hof_van_cassatie_van_belgie_2015.pdf> žiūrėta 2016-11-17

Skelbti pranešimus spaudai apie svarbias bylas, veiklą, renginius, t. t.

Atsakomybę už pranešimų spaudai rengimą pavesti ryšių su visuomene skyriams. Jei

pranešimas spaudai susijęs su byla, ryšių su visuomene skyrius pranešimą spaudai turėtų

parengti glaudžiai bendradarbiaudamas su sprendimą priėmusiais teisėjais.

Administruoti interneto svetainę, kurioje būtų teikiama bendra informacija apie teismą,

praktinė informacija ir pranešimai spaudai

97

Tokioje svetainėje turėtų būti ne tik bendra informacija apie aukščiausiojo teismo vaidmenį ir

užduotis, bet ir pranešimai spaudai bei praktinė informacija apie lankymąsi teisme, vidaus tvarkos

taisykles, numatomus renginius ir t. t. Kad per savo interneto svetainę pasiektų dar daugiau žmonių,

aukščiausiasis teismas pačią svarbiausią informaciją (pavyzdžiui, apie aukščiausiojo teismo vaidmenį ir

funkcijas, pagrindines proceso taisykles, praktinę su apsilankymu teisme susijusią informaciją) taip pat

turėtų skelbti anglų kalba.

Siekiant skaidrumo, aukščiausiojo teismo bylų paskirstymo taisyklės ir darbotvarkė turi būti viešai

prieinamos teismo interneto svetainėje. Be to, skaidrumo sumetimais ir suteikiant žmonėms galimybes

įvertinti, ar aukščiausiojo teismo procesas yra veiksmingas, turi būti galimybė susipažinti su informacija

apie proceso trukmę (taip pat žr. [X] skyrių) ir proceso išlaidas.

Kad teisingumas būtų lengviau pasiekiamas, ypač rekomenduojama kurti praktines gaires. Šalims

aukščiausiajame teisme dažnai atstovauja advokatas. Gairės galėtų būti naudingos ne tik šalims, bet ir

kitiems. Jose galėtų būti informuojama, kaip elgtis lankantis teisme, kaip susipažinti su teismo

sprendimų duomenų baze ir ja naudotis arba, pavyzdžiui, galėtų būti pateikiamos žiniasklaidai svarbios

taisyklės.

Pavyzdžiui, Slovakijos Aukščiausiasis Teismas teigia, kad jo interneto svetainė galėtų būti dar labiau

patobulinta pateikiant atsakymus į dažnai užduodamus klausimus, kuriuos būtų galima laikyti

savotiškomis gairėmis.

Kai kurių aukščiausiųjų teismų interneto svetainės labai išsamios.

Pavyzdžiui, Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje skelbiami šio teismo

sprendimai ir nutartys, Lenkijos administracinių teismų pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą

(pateikiant sąsają į ES Teisingumo Teismo prejudicinius sprendimus), konferencijų, seminarų,

susitikimų ir kitų renginių, kuriuose dalyvauja teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir teisėjai,

tvarkaraštis, teismo statistiniai duomenys, administracinių teismų veiklos metinė ataskaita, informacija

apie teismo proceso išlaidas ir teismo teisėjų duoti interviu.

Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo interneto svetainė taip pat labai aktyviai naudojama. Ji sudaro

bendros teismų sistemos interneto svetainės dalį. Joje pateikiama bendra informacija apie teismo

darbą, atsakymai į dažnai užduodamus klausimus, svarbiausiųjų bylų santraukos. Be to, Aukščiausiasis

Teismas lankytojams pateikia praktinę informaciją, skelbia gaires žiniasklaidai. Šioje interneto

svetainėje netgi yra skyrius anglų kalba, kuriame apibūdinamas Aukščiausiojo Teismo vaidmuo ir

funkcijos. Šiame skyriuje taip pat pateikiamos svarbių Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų

santraukos anglų kalba.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas savo interneto svetainę neseniai atnaujino labai išsamiu turiniu anglų

kalba: naujausi pranešimai spaudai, svarbių sprendimų santraukos, teismo veikla formuojant vieningą

teismų praktiką bei informacija apie vadovus, struktūrą ir teismo veiklą. Be to, ištraukos iš

Aukščiausiojo Teismo metinių leidinių ir straipsnių, skelbiamų specialiame internetiniame teisės

žurnale „Forum Sententiarum Curiae“, santraukos platesnei tarptautinei auditorijai tapo prieinamos

anglų kalba.

98

Siekiant išsiaiškinti, ar socialinės žiniasklaidos naudojimas iš tiesų prisideda prie geresnių teismų

sistemos ryšių su visuomene, reikėtų atlikti papildomą tyrimą dėl potencialios auditorijos, kurią būtų

galima pasiekti teismams naudojant socialinę žiniasklaidą.

Socialine žiniasklaida gali naudotis pats aukščiausiasis teismas. Aukščiausiajam teismui priėmus tokį

sprendimą, svarbu parengti strategiją ir politiką, kurioje turėtų būti nurodytos kiekvienos naudojamos

socialinės žiniasklaidos rūšies tikslinės grupės ir tikslai. Strategijoje taip pat turėtų būti aišku, kas gali

būti atsakingas už socialinės žiniasklaidos paskyrų administravimą, ar teismas reaguos į neigiamus

komentarus ir kaip, ar teismas atsakys į socialinėje žiniasklaidoje užduodamus klausimus, ir kiti galimi

klausimai.

Europos teismų tarybų tinklas pabrėžė, kad visi pranešimai socialiniuose tinkluose turi būti prasmingi

ir pagarbūs, savo komentarais informuojantys, šviečiantys ir įtraukiantys piliečius. Nerekomenduojama

į socialinius žiniasklaidos tinklus paprasčiausiai įkelti paskelbtus pranešimus spaudai211.

Teisėjai ir kiti teisininkai neturėtų asmeninių bendravimo kanalų (pvz., „Facebook“ arba „Twitter“)

naudoti temoms, susijusioms su teismo veikla, kad nebūtų laikomi šališkais. Tačiau socialiniais tinklais,

laikydamiesi bendrosios etikos kodeksų, jie gali naudotis asmeniniais klausimais.

4. Visuomenei teikiama informacija


Apklausoje aukščiausiųjų teismų buvo teiraujamasi, kokio pobūdžio informaciją jie teikia visuomenei.

Klausimai buvo susiję su:

- bylų skirstymo taisyklių skelbimu212;

- aukščiausiojo teismo darbotvarkės skelbimu;

- visuomenės informavimu apie teisėjų drausminių bylų rezultatus;

- atvejais, kai teismas neatsako į žiniasklaidos klausimus.

211 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 11 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 212 Taip pat žr. IV dalies 2 skyrių.

Jeigu naudojamasi socialine žiniasklaida, svarbu parengti strategiją ir politiką

Nenaudoti asmeninių komunikacijos kanalų su teismu susijusiai veiklai

99


Aukščiausiasis Teismas Bylų skirstymo taisyklių skelbimas

Darbotvarkės skelbimas

Informavimas apie drausminius sprendimus

Austrija X X X


X X

Belgija X X X

Kipras

Čekijos Respublika X X X

Estija X X X

Suomija Netaikytina X Nėra informacijos

Vokietija X X X

Vengrija X

Airija X Nėra informacijos

Italija X X X

Latvija X X X

Lietuva X X X


X X X

Liuksemburgas

Nyderlandai X

Lenkija X X X


X X

Portugalija X X X


X X

Rumunija X Nėra informacijos X

Slovakija X X Nėra informacijos

Slovėnija X X X

Ispanija X X X

Švedija X


X

Iš viso (26) 19 18 18

1. Bylų skirstymo taisyklių skelbimas

Didžioji dalis aukščiausiųjų teismų (CZ, EE, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, AT, LV, PT,

PT(A), RO, BE) su bylų skirstymo taisyklėmis visuomenei leidžia susipažinti dažniausiai per savo

100

interneto svetainę. Nyderlandų, Airijos, Liuksemburgo, Švedijos ir Kipro aukščiausieji teismai ir Švedijos

aukščiausiasis administracinis teismas savo bylų skirstymo taisyklių neviešina.

2. Aukščiausiųjų teismų darbotvarkių skelbimas

Didžioji dalis aukščiausiųjų teismų savo darbotvarkes skelbia internete (CZ, EE, FI, DE, IE, IT, PL, PL(A),

LT, LT(A), SK, ES, AT(A), SL, AT, LV, PT, BE). Tik nedidelės dalies aukščiausiųjų teismų darbotvarkės yra

automatiškai skelbiamos visuomenei (Nyderlandų, Liuksemburgo, Vengrijos, Švedijos (administracinio

teismo), Kipro, Portugalijos (administracinio teismo)).

Nors Nyderlandų ir Vengrijos aukščiausieji teismai savo darbotvarkių neskelbia, žiniasklaidą jie

informuoja, jeigu, jų manymu, tam tikra byla domina žiniasklaidą. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas

teismo posėdžių sąrašą skelbia teismo posėdžių salėse, o ryšių su visuomene sekretoriatas palaiko

nuolatinius ryšius su nacionalinėmis naujienų agentūromis. Paskutinę kiekvienos savaitės dieną joms

pranešama apie kitą savaitę numatytus teismo posėdžius, kuriuose dalyvauja politikai ar visuomenės

veikėjai, arba tais atvejais, kai manoma, kad byla gali kelti visuomenės susidomėjimą. Nyderlandų

Aukščiausiasis Teismas skelbia žiniasklaidą galinčių dominti nagrinėjamų bylų sąrašą.

3. Visuomenės informavimas apie teisėjų drausminių bylų rezultatus

Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugumoje valstybių sprendimai drausmės bylose yra viešai

skelbiami visuomenei, dažniausiai teismų sprendimų duomenų bazėse (CZ, EE, NL, DE, IT, PL, LT, LT(A),

ES, SE, SE(A), AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO213, BE).

Liuksemburge, Vengrijoje ir Kipre teisėjų drausmės bylų rezultatai visuomenei neviešinami.

Estijos Aukščiausiasis Teismas papildomai paaiškino, kad drausmės komiteto sprendimai iš

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainės išimami drausminei sankcijai baigus galioti (praėjus

vieneriems metams nuo sprendimo įsigaliojimo, jei atitinkamas teisėjas nepadaro naujo drausminio

pažeidimo).

4. Atvejai, kai teismas neatsako į žiniasklaidos klausimus

Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma aukščiausiųjų teismų stengiasi atsakyti į kiek įmanoma

daugiau žiniasklaidos klausimų. Gali būti taikomi apribojimai, susiję su asmens duomenimis,

konfidencialia informacija arba su nepilnamečiais susijusioms baudžiamosioms byloms ir pan. Lenkijos

Aukščiausiasis Teismas konkrečiai atkreipė dėmesį į tai, kad jis siekia pusiausvyros tarp teisminių tyrimų

privatumo, saviraiškos laisvės ir teisės būti informuotam. Dėl to dažniausiai atsakoma į visus klausimus.

Kai tai neįmanoma dėl privatumo reikalavimų, teismas atitinkamai informuoja žiniasklaidą.

Vokietijos federalinis administracinis teismas paaiškino, kad sprendimai neteikti tam tikros

informacijos yra priimami ne teisėjų, o teismo administracijos. Šį administracinį sprendimą, kaip ir bet

kurį kitą, galima apskųsti kompetentingam vietos administraciniam teismui.

213 Tik jei pateiktas antras skundas, kurį nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

101


Kiekvienas turi teisę iš anksto žinoti, kuris teisėjas nagrinės bylą, ir pareikšti su tuo susijusį nušalinimą214.

Tai reiškia, kad bylų skirstymo procesai turi būti skaidrūs.

Apklausos rezultatai rodo, kad bylų skirstymo taisyklės ne visose valstybėse automatiškai skelbiamos

visuomenei (pvz., aukščiausiojo teismo interneto svetainėje arba jas įtvirtinant nacionaliniuose teisės

aktuose).

Žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie teismų sistemą. Tam, kad

žiniasklaida ir visuomenė turėtų galimybę dalyvauti visuose, jų nuomone, visuomenei svarbiuose

teismo posėdžiuose, jiems būtina žinoti teismo darbotvarkę.

Visuomenės pasitikėjimui teisėjais būtinas ne tik jų nepriklausomumas vykdant savo pareigas, bet ir tai,

kad jie atsakytų už etikos pažeidimus. Toks visuomenės pasitikėjimas yra esminis laikantis įstatymo

viršenybės principo. Užbaigus tyrimą ir pareiškus oficialius kaltinimus, užtikrinant piliečių pasitikėjimą

teisėjais, drausminis procesas turėtų būti viešas215.

214 Daugiau informacijos šia tema rasite IV dalies 2 skyriuje. 215 Naïs Acquaviva, Florence Castagnet ir Morgane Evanghelou, ‘A Comparative Analysis of Disciplinary Systems for European Judges and Prosecutors’ (Themis Competition 2012, European Judicial Training Network (EJTN) 2012) 12-14 <www.ejtn.eu/Documents/Themis%202012/THEMIS%202012%20ERFURT%20DOCUMENT/Written%20paper%20France%203.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Eric J. Maitrepierre, ‘Ethics, Deontology, Discipline of Judges and Prosecutors in France’ (Resource Material Series No.80, UNAFEI 2010) 255, 261 and 266 <www.unafei.or.jp/english/pdf/RS_No80/No80_29VE_Maitrepierre.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Robert H. Tembeckjian, ‘Judicial Disciplinary Hearings should be Open’ (2007) 28(3) The Justice System Journal 419, 420 <www.ncsc.org/~/media/Files/PDF/Publications/Justice%20System%20Journal/Judicial%20Discipline%20Hearings.ashx> žiūrėta 2017-01-31

Sudaryti galimybes su bylų skirstymo taisyklėmis susipažinti visuomenei

Viešai skelbti teismo posėdžių tvarkaraščius

Informuoti visuomenę apie teisėjų drausmės bylų rezultatus

102

Toks viešumas tarnauja ir dar vienam tikslui: tai yra procesinė apsaugos priemonė, sudaranti

visuomenei galimybę vykdyti drausminių procesų stebėseną, o tai padeda išsaugoti teisėjų

nepriklausomumą216. Robert‘as H. Tembeckjian‘as šį dvigubą pranašumą apibūdina taip: „Piliečiai turi

teisę sužinoti, kai kyla rimtų abejonių dėl teisėjo sąžiningumo, o šio proceso atvirumas visuomenės

kontrolei padėtų užtikrinti, kad procesas yra ir būtų suvokiamas kaip sąžiningas, kas yra itin svarbu, kai

savikontrolę vykdo pati profesinė bendruomenė“217.

Dėl šios priežasties rekomenduojame, kad drausmės bylų nagrinėjimas ne tik būtų viešas, bet ir kad dėl

teisėjų priimti drausminiai sprendimai taip pat būtų viešai prieinami. Siekiant užtikrinti visuomenės

pasitikėjimo ir teisėjo reputacijos pusiausvyrą, tokie drausminiai sprendimai, kaip ir visi kiti teismų

sprendimai, prieš paskelbimą galėtų būti nuasmeninti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

šiuo klausimu pažymėjo, kad Teisėjų garbės teismo sprendimai drausmės bylose nėra nuasmeninami,

nes laikomasi nuostatos, kad visuomenė turi teisę žinoti apie teisėjus (kurie yra laikomi daugiau ar

mažiau viešais asmenimis) ir netinkamą jų elgesį.

5. Garso ir vaizdo įrašai teismo posėdžių salėse


Remiantis EŽTK 6 straipsniu, teismo procesas turi būti viešas. Proceso viešumo principas reiškia, kad

piliečiams ir žiniasklaidai dažniausiai leidžiama būti teismo posėdžių salėje. Nors leidimas daryti

teismo posėdžių garso ar vaizdo įrašus gali padidinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip vyksta

teismo procesai, tačiau taip pat yra rizikos, kad tokio pobūdžio įrašai gali sutrikdyti procesą ir paveikti

proceso dalyvių elgesį. Be to, taip pat būtina atsižvelgti į teisę į privatumą bei nekaltumo prezumpciją.

Kartais žiniasklaidos pranešimai gali padaryti neištaisomos žalos proceso dalyvių reputacijai. CCJE taip

pat perspėja dėl žiniasklaidos orientavimosi į sensacingas istorijas ir dėl komercinės žiniasklaidos

priemonių konkurencijos, dėl kurių kyla ekscesų ir klaidų rizika218.

216 Naïs Acquaviva, Florence Castagnet ir Morgane Evanghelou, ‘A Comparative Analysis of Disciplinary Systems for European Judges and Prosecutors’ (Themis Competition 2012, European Judicial Training Network (EJTN) 2012) 12-14 <www.ejtn.eu/Documents/Themis%202012/THEMIS%202012%20ERFURT%20DOCUMENT/Written%20paper%20France%203.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Eric J. Maitrepierre, ‘Ethics, Deontology, Discipline of Judges and Prosecutors in France’ (Resource Material Series No.80, UNAFEI 2010) 255, 261 ir 266 <www.unafei.or.jp/english/pdf/RS_No80/No80_29VE_Maitrepierre.pdf> žiūrėta 2017-01-31 Robert H. Tembeckjian, ‘Judicial Disciplinary Hearings should be Open’ (2007) 28(3) The Justice System Journal 419, 419-420 <www.ncsc.org/~/media/Files/PDF/Publications/Justice%20System%20Journal/Judicial%20Discipline%20Hearings.ashx> žiūrėta 2017-01-31 217 Robert H. Tembeckjian, ‘Judicial Disciplinary Hearings should be Open’ (2007) 28(3) The Justice System Journal 419, 419 <www.ncsc.org/~/media/Files/PDF/Publications/Justice%20System%20Journal/Judicial%20Discipline%20Hearings.ashx> žiūrėta 2017-01-31 218 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02

103

Dėl šios priežasties teismams būtina siekti „pusiausvyros tarp skirtingų vertybių: žmogaus orumo,

privatumo, gero vardo apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos bei informacijos laisvės“219.

Tais atvejais, kai vyksta teismo posėdžių filmavimas, CCJE taip pat rekomenduoja naudoti stacionarias

kameras, suteikti pirmininkaujančiam teisėjui teisę nustatyti filmavimo sąlygas ir teisę bet kuriuo metu

nutraukti transliaciją. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į procese dalyvaujančių asmenų nuomonę, ypač

tam tikruose su privačiu gyvenimu susijusiuose teismo posėdžiuose.


Europos valstybėse teisės aktai dėl garso ir vaizdo įrašų darymo teismuose bei su tuo susijusi kultūra

labai skiriasi.

Beveik visose valstybėse žiniasklaidos atstovams dažniausiai leidžiama būti teismo posėdžių salėse

(CZ, EE, NL, FI, DE, IE, IT, LU220, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), AT, LV, PT, PT(A),

RO). Šios galimybės nėra Slovėnijos Aukščiausiajame Teisme, kuriame žiniasklaidos atstovams

paprastai neleidžiama dalyvauti, išskyrus tam tikrais išimtiniais skundų dėl baudžiamųjų bylų atvejais.

Ispanijos Aukščiausiajame Teisme dėl žiniasklaidos teisės informuoti visuomenę ir bylos šalių

privatumo sprendžia kolegijos pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos keliamą visuomenės interesą.

Dalyvavimo mastai didėja. Kaip teigiama 2015 m. Teisingumo komunikacijos protokole, „žiniasklaida ir

televizija turi turėti teisę laisvai patekti į teismo posėdžių sales, o apribojimai turi būti pagrįsti“.

Nors žiniasklaidos atstovams leidžiama dalyvauti daugumos aukščiausiųjų teismų posėdžiuose, tai

nereiškia, kad visais atvejais taip pat galima filmuoti ir fotografuoti.

Kai kuriose valstybėse (IE, LU, LT, LT(A), CY, AT(A), AT) žiniasklaidos atstovams draudžiama daryti

teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašą. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme žiniasklaida gali filmuoti iki

posėdžio pradžios.

Kitose valstybėse (EE, IT, PL, PL(A), SK, ES, SL, LV, RO) taikoma bendra taisyklė, kad garso ir vaizdo

įrašus daryti draudžiama, tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas arba teismo pirmininkas gali leisti šios

taisyklės nesilaikyti. Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į kai kuriuos

dabartinės tvarkos trūkumus. Įrašinėti neleidžiama, jeigu pirmininkaujantis teisėjas nesuteikia tokios

teisės pateikus prašymą. Viena iš šios sistemos spragų, anot Vyriausiojo administracinio teismo, yra ta,

kad nėra bendrų taisyklių, pagal kurias būtų priimamas sprendimas duoti / atsisakyti duoti leidimą

daryti teismo posėdžio įrašą. Be to, neaišku, kas turi teisę pateikti tokį prašymą (pvz., asmenys, kurie

nėra žurnalistai). Asmenys, prašantys teisės daryti įrašą, turi turėti savo įrangą ir galiausiai nėra

galimybės apskųsti sprendimą atmesti šį prašymą.

„Press Guidelines 2013“ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18 219 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 220 Teismo posėdžių salėje leidžiama būti tik rašytinės spaudos atstovams.

104

Kitose valstybėse garso ir vaizdo įrašus daryti leidžiama, tačiau su tam tikrais apribojimais (CZ, NL,

DE, HU). Pavyzdžiui, Lietuvos ir Nyderlandų aukščiausiuosiuose teismuose galima daryti tik tam tikrų

posėdžio dalių įrašą. Vokietijos federaliniame administraciniame teisme įrašus galima daryti tik iki

posėdžio pradžios ir jam pasibaigus. Pavyzdžiui, Vengrijoje proceso šalių, liudytojų ir ekspertų garso ir

vaizdo įrašus daryti galima tik gavus aiškų jų sutikimą.

Švedijoje galima daryti garso įrašus, tačiau griežtai draudžiama fotografuoti.

Suomijos aukščiausiasis administracinis teismas atsakė, kad nėra taisyklių, susijusių su garso ir vaizdo

įrašais teismo posėdžių salėse. Tas pats pasakytina ir apie Portugalijos Aukščiausiąjį Teismą, kur

kiekvienas teisėjas pats sprendžia, ar leidžiama daryti garso ir vaizdo įrašus.


Europos teismų tarybų tinklo duomenimis, bendros pozicijos dėl garso ir vaizdo įrašų teismuose vis

dar nėra. Dėl to sunku nustatyti geriausią patirtį. Viena vertus, dauguma teismo posėdžių yra vieši ir

kiekvienas gali naudotis žodžio laisve. Kita vertus, garso ir vaizdo įrašai gali trikdyti procesą ir pažeisti

šalių teises221.

Svarbiausia, kad būtų aiškios, tikslios ir išsamios gairės dėl garso ir vaizdo įrašų teismuose. Už tai

atsako ir įstatymų leidėjas, ir pats aukščiausiasis teismas.

Pavyzdžiui, Lenkijos vyriausiajame administraciniame teisme negalima daryti vaizdo ir garso įrašų,

išskyrus tuos atvejus, kai gautas pirmininkaujančio teisėjo leidimas. Lenkijos vyriausiasis

administracinis teismas apgailestauja, kad nėra bendrų taisyklių, pagal kurias būtų priimami

sprendimai suteikti arba atsisakyti suteikti teisę daryti teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašus.

Taigi, kiekvienas aukščiausiasis teismas, atsižvelgdamas į esamus teisės aktus, turi nustatyti aiškias

garso ir vaizdo įrašų teismuose gaires, kuriomis būtų užtikrinama atitinkamų teisių (informacijos

laisvės, žmogaus orumo, privatumo, reputacijos ir nekaltumo prezumpcijos) pusiausvyra. Ispanijos

Aukščiausiajame Teisme šią pusiausvyrą užtikrina kolegijos pirmininkas, kuris, atsižvelgdamas į

žiniasklaidos teisę informuoti, bylos šalių privatumą ir bylos viešąjį interesą, priima sprendimą dėl

galimybės daryti įrašą.

221 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’ (ENCJ, 2012) 10 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12

Įgyvendinti Europos teismų tarybų tinklo rekomendacijas dėl garso ir vaizdo įrašų teismuose ir,

atsižvelgiant į esamus teisės aktus, nustatyti aiškias garso ir vaizdo įrašų teismuose gaires,

kuriomis būtų užtikrinama atitinkamų teisių pusiausvyra.

Jeigu garso ir vaizdo įrašus daryti leidžiama, tačiau teismas gali taikyti išimtis, prieš priimant

sprendimą patartina išklausyti žiniasklaidą

105

Jeigu garso ir vaizdo įrašus daryti leidžiama, tačiau teismas gali taikyti išimtis, prieš teismui priimant

sprendimą patartina išklausyti žiniasklaidą.

Didelio atgarsio sulaukusiose bylose susidomėjimas proceso įrašu gali būti labai didelis. Tokiais

atvejais prieš teismo posėdį turėtų būti surengtas susitikimas praktiniams klausimams (pvz., teismo

posėdžių salėje leidžiamų kamerų skaičiui) aptarti.

Geras pavyzdys – Nyderlanduose taikomos gairės žiniasklaidai222. Jose išdėstytos aiškios taisyklės,

susijusios su garso ir vaizdo įrašų darymu teismuose. Šiose gairėse nustatyta, kad, norėdami daryti

garso arba vaizdo įrašus teisme, žurnalistai turi gauti leidimą. Tuo tikslu jie turi iš anksto kreiptis į ryšių

su visuomene skyrių. Prieš posėdį susitariama dėl galimų kamerų skaičiaus ir padėties, iš kurios

leidžiama filmuoti. Parengta bendra tvarka taikoma didelio atgarsio sulaukiančiose bylose, kurios

pritraukia daug žiniasklaidos dėmesio. Pagal šią tvarką leidimą filmuoti gauna viena arba dvi filmavimo

grupės (dažniausiai iš nacionalinio ir vietos kanalo), o kitos transliavimo stotys gali įsigyti filmuotą

medžiagą. Be to, žiniasklaidai skirtose gairėse nustatyta, kas ir per kokias posėdžio dalis gali būti

filmuojama.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas taip pat dėl teismo posėdžių, kuriems skiriamas didelis visuomenės

dėmesys, sudaro praktinius susitarimus su žiniasklaida. Tokiais atvejais žiniasklaidos atstovų prašoma

registruotis. Ryšių su visuomene skyriaus vadovas konsultuojasi su bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos

vadovu, o šis, įvertindamas vietų posėdžių salėje skaičių, priima sprendimą dėl dalyvauti galinčių

asmenų skaičiaus. Pasiekus didžiausią skaičių, registracija baigiasi, ir ryšių su visuomene skyrius per

Aukščiausiojo Teismo interneto svetainę informuoja naujienų agentūras.

6. Bendradarbiavimas komunikacijos klausimais


Europos teisėjų mokymo tinklui parengtame tyrime pabrėžiama, kad teisėjų-atstovų spaudai mokymo

programos labai skirtingos ir trūksta galimybių keistis žiniomis223.

Kaip pabrėžta įvade, komunikacija – veiksminga priemonė, tačiau ji turėtų būti atsargiai naudojama,

nes ji gali ne tik pagerinti, bet ir pabloginti visuomenės ir teismų santykius224. Atsižvelgiant į svarbą ir

galimą riziką, primygtinai rekomenduotina vykdyti specialius mokymus žiniasklaidos klausimais. Be

mokymų, taip pat gali būti naudingas teisėjų-atstovų spaudai bendradarbiavimas ir forumas, kuriame

teisėjai-atstovai spaudai (ir kiti atstovai ryšiams su visuomene) keistųsi žiniomis ir patirtimi.

222 ‘Press Guidelines 2013’ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18 223 Louise Chrétien, Arthur de Peretti-Schlomoff ir Yoann Viguier, ‘Judicial Communication and Professional Ethics. Renewing the Relationship between the Judiciary and the Public’ (Themis Competition 2015 – Semi-Final D – Team France 4, European Judicial Training Network (EJTN) 2015) 10 <www.ejtn.eu/Documents/THEMIS%202015/Written_Paper_France4.pdf> žiūrėta 2016-10-12 224 Ibidem.

106


1. Bendradarbiavimas su kitais teismais

Kai kurie aukščiausieji teismai (DE, IT, LU, PL(A), SE, SE(A), AT, PT, RO) nurodė, kad jie komunikacijos

srityje nebendradarbiauja ir nesikeičia žiniomis bei patirtimi su kitais teismais.

Kiti aukščiausieji teismai bendradarbiauja. Kadangi respondentų pateikta informacija labai įvairi,

skirtingas bendradarbiavimo formas sunku sugrupuoti. Dėl šios priežasties toliau pateiksime kai

kuriuos aukščiausiųjų teismų bendradarbiavimo pavyzdžius.

Lietuvoje Nacionalinė teismų administracija koordinuoja Teismų komunikacijos darbo grupės, į kurios

sudėtį įeina teismų atstovai, veiklą. Teismų komunikacijos darbo grupės susirinkimai rengiami keturis

kartus per metus ir ji yra atsakinga už komunikacijos strategijos rengimą.

Čekijos Respublikoje rengiami reguliarūs Aukščiausiojo Teismo, Aukščiausiojo administracinio teismo ir

Konstitucinio Teismo atstovų ryšiams su visuomene susirinkimai, tačiau dažniausiai yra

konsultuojamasi dėl bylų, kurios buvo nagrinėjamos daugiau nei vieno iš šių teismų. Bendradarbiaujant

sprendžiama, kaip informuoti visuomenę ir kas teiks kokią informaciją. Aukščiausiasis Teismas pabrėžė,

kad šis bendradarbiavimas su kitais teismais yra svarbi jo komunikacijos strategijos dalis.

Estijoje visiems teismams taikoma bendra komunikacijos strategija. Joje nustatyti bendri Estijos teismų

bendravimo su bylų šalimis, visuomene ir žiniasklaida principai. Rengiami reguliarūs teismų

komunikacijos vadovų susirinkimai, kuriuose aptariama strategija ir kitos kasdienės aktualijos.

Suomijos aukščiausiasis administracinis teismas retkarčiais su kitais teismais aptaria kasdienius

komunikacijos klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su statistine informacija, žiniasklaidos klausimynais,

bendraisiais komunikacijos planais ir bendraisiais principais, pranešimų internete struktūra ir turiniu.

Be to, komunikacijos vadovas gali vykdyti kitų teismų mokymus žiniasklaidos ir komunikacijos

klausimais.

Kai kuriais atvejais aukščiausiųjų teismų ryšių su visuomene skyriai taip pat būna atsakingi už pagalbą

žemesnės instancijos teismams komunikacijos klausimais (pvz., ES, SL, LV). Konsultacijų į Latvijos

Aukščiausiojo Teismo ryšių su visuomene skyrių kreipiasi Latvijos žemesnės instancijos teismų

darbuotojai, kurių pagrindinės pareigos yra teisėjo padėjėjai, o ne komunikacijos specialistai, ir kurie

neturi išsilavinimo ar patirties komunikacijos srityje. Ryšių su visuomene skyrius taip pat dalijasi savo

profesine patirtimi teisingumo sistemos komunikacijos specialistams organizuojamuose susitikimuose.

2. Bendradarbiavimas su kitomis teisingumo sistemos institucijomis

Keli aukščiausieji teismai nurodė, kad komunikacijos klausimais su kitomis teisingumo sistemos

institucijomis jie nebendradarbiauja (DE, IT, LU, PL(A), AT(A), SL, AT, RO).

Respondentų, kurie šioje srityje bendradarbiauja, pateikta informacija yra tokia skirtinga, kad ir vėl

pateiksime aukščiausiųjų teismų vykdomo bendradarbiavimo pavyzdžių.

Lietuvoje teismų, policijos ir prokuratūros atstovai ryšiams su visuomene dalyvauja kasmetiniuose

bendruose mokymuose. Nacionalinė teismų administracija leidžia žurnalą „TEISMAI.LT“. Jame kartais

straipsnius skelbia Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo darbuotojai.

107

Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ypatingųjų skundų atveju bendradarbiauja su Generaline

prokuratūra, o teisėkūros procese – su Teisingumo ministerija.

Estijos Aukščiausiasis Teismas komunikacijos klausimais bendradarbiauja su kitomis institucijomis.

Pavyzdžiui, organizuodamas „Teisingumo savaitę“, Aukščiausiasis Teismas bendradarbiauja su

Teisingumo ministerija, prokuratūra ir advokatūra. Panašų bendradarbiavimą vykdo Vengrijos

Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pastarieji su kitomis

institucijomis (pvz., Generaline prokuratūra ir Nacionaline teismų administracija) taip pat

bendradarbiauja organizuojant renginius, kongresus, mokymus ar konferencijas bendros svarbos

klausimais (pvz., dėl teismų sprendimų skelbimo).

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas su kitomis institucijomis bendradarbiauja retkarčiais, kai tai susiję

su bendro suinteresuotumo klausimais (pvz., dėl jautrių klausimų).

Suomijos teisingumo ministerija koordinuoja ir teikia pagalbą neoficialiai Teisingumo ministerijos

administracijos komunikacijos specialistų grupei. Ši grupė aptaria aktualius su viešuoju administravimu

susijusius komunikacijos klausimus.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas ir Švedijos aukščiausiasis administracinis teismas savo ryšių su

visuomene skyrių neturi. Tačiau jie turi galimybę kreiptis į Nacionalinės teismų administracijos ryšių su

visuomene ir komunikacijos skyrių pagalbos rengiant pranešimus spaudai arba, pavyzdžiui, pagalbos

teisėjui ruošiantis interviu.


Teisėjams-atstovams spaudai ir patarėjams komunikacijai turi būti sudaryta galimybė ne tik mokytis,

bet ir keistis patirtimi. Šiuo tikslu galėtų būti organizuojami susitikimai su kitų Europos aukščiausiųjų

teismų ar kitų nacionalinių teismų ryšių su visuomene skyriais ir teisėjais-atstovais spaudai.

Nyderlanduose du kartus per metus rengiami visų teisėjų-atstovų spaudai susitikimai, kuriuose jie

aptaria praėjusių šešių mėnesių patirtį dirbant su žiniasklaida. Šiuose susitikimuose teisėjai-atstovai

spaudai keičiasi patirtimi ir tobulina bendras darbo su žiniasklaida gaires (pvz., 2013 m. parengtas

gaires žiniasklaidai)225. Teisėjų-atstovų spaudai komitetas neturi teisės priimti sprendimus. Dėl to kai

teisėjų-atstovų spaudai susirinkime susitariama dėl tam tikrų gairių, jos teikiamos teismų pirmininkams

su prašymu jas patvirtinti. Pavyzdžiui, gairės žiniasklaidai buvo priimtos teismų pirmininkų susirinkime

ir taip pat yra taikomos Aukščiausiajam Teismui. Panašiai kaip ir teisėjai-atstovai spaudai, patarėjai

komunikacijai susitinka keturis kartus per metus svarbiausioms savo darbo tendencijoms aptarti. Jie

225 European Network of Councils for the Judiciary (ENCJ), ‘Justice, Society and the Media. Report 2011-2012’

(ENCJ, 2012) 4 <www.encj.eu/images/stories/pdf/GA/Dublin/encj_report_justice_society_media_def.pdf> žiūrėta 2016-10-12 ‘Press Guidelines 2013’ <www.rechtspraak.nl/SiteCollectionDocuments/Press-Guidelines.pdf> žiūrėta 2016-11-18

Sukurti forumą, kuriame teisėjai-atstovai spaudai ir patarėjai komunikacijai galėtų keistis

patirtimi

108

svarsto ne tik savo ryšius su žiniasklaida, bet ir temas, susijusias su vidaus komunikacija bei visuomenės

informavimu.

Lietuvoje teismų atstovai ryšiams su visuomene susitinka kelis kartus per metus ir tobulina bendrą

komunikacijos strategiją. Be to, rengiami susitikimai su policijos ir prokuratūros atstovais ryšiams su

visuomene.

Vengrijos nacionalinė teismų administracija, bendradarbiaudama su kitais teismais, du kartus per

metus organizuoja atstovų ryšiams su visuomene ir spaudos sekretoriatų vadovų konferenciją. Ta

proga aptariamos bendros problemos, sunkumai, geriausia praktika ir patirtis.

Latvijoje bendradarbiavimą skatina Latvijos teismų taryba (Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo,

Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Latvijos prisiekusių advokatų, Latvijos prisiekusių

notarų ir Latvijos prisiekusių antstolių atstovai). Latvijos teismų taryba yra patvirtinusi pagrindinių

bendros komunikacijos principų gaires. Vis dar rengiamasi šias gaires įgyvendinti, tačiau jos jau gerokai

sustiprino neformalų skirtingų institucijų bendradarbiavimą. Organizuojami reguliarūs susitikimai

siekiant keistis patirtimi ir geriausia praktika komunikacijos srityje bei aptarti problemas.

Apklausos rezultatai rodo, kad bendradarbiavimas taip pat labai naudingas žemesnės instancijos

teismams, kuriuose nėra specialaus ryšių su visuomene skyriaus ir trūksta išteklių jam įsteigti. Pagalbos

jie gali kreiptis į aukščiausiojo teismo ryšių su visuomene skyrių bei mokytis iš bendros patirties.

Su žemesnės instancijos teismų komunikacijos departamentais bendradarbiauja ir pagalbą jų veiklai

teikia Ispanijos Aukščiausiojo Teismo komunikacijos departamentas. Šios veiklos priežiūrą per savo

komunikacijos departamentą vykdo Generalinė teismų taryba.

Panašią pagalbą teikia Slovėnijos Aukščiausiojo Teismo ryšių su visuomene skyrius. Jis ne tik

koordinuoja atsakymų į klausimus, kurie susiję su skirtingais teismais, rengimą, bet ir padeda kitiems

teismams vykdyti jų komunikaciją juos konsultuodamas, t. t.

7. Švietimo veikla


Pirmesniuose skyriuose ne kartą buvo pabrėžta, kad teismų sistema turi skleisti informaciją ir tuo būdu

geriau užtikrinti teisę į teisingumą. Siekiant integruoti teisingumo sistemą į visuomenę, turėtų būti

užmegzti tiesioginiai teismų ir plačiosios visuomenės santykiai. „Supratimas, kaip veikia teismų

sistema, neabejotinai turi šviečiamąją vertę ir turėtų padėti padidinti visuomenės pasitikėjimą

Konsultuoti žemesnės instancijos teismus, kuriuose nėra specialaus ryšių su visuomene

skyriaus

109

teismų veikla“ 226 . Europos Komisijos nuomone, piliečiams ir įmonėms teikiama informacija apie

bendruosius teisingumo sistemos aspektus sudaro teisės į teisingumą pagrindą227.

Aukščiausiųjų teismų organizuojama švietimo veikla – puikus būdas piliečių ir įmonių supratimui ir

žinioms apie teismų darbą gerinti. Be to, aukščiausieji teismai gali organizuoti ir dalyvauti teisės

praktikams, pavyzdžiui, teisininkams ir teisėjams, skirtoje švietimo veikloje, kurioje, pavyzdžiui, būtų

išsamiau išaiškinami jų sprendimai arba aptariama tam tikra jų įtvirtinta santykių su žiniasklaida arba

teismo administravimo praktika.

Konsultacinė Europos teisėjų taryba pabrėžė, kad teismai ne tik turėtų sutikti dalyvauti kitų (pvz.,

Teisingumo ministerijos) organizuojamoje švietimo veikloje; taip pat būtina, kad teismai patys imtųsi

iniciatyvos ir vykdytų švietimo programas, pavyzdžiui, moksleivių vizitus228. Taip pat rekomenduojama

su teismo procesu supažindinti aktyviais mokymo metodais, kaip antai taikant vaidmenų žaidimus,

lankantis teismo posėdžiuose, t. t.229.


1. Švietimo veikla teisės praktikams (įskaitant žemesnės instancijos teismų teisėjus)


Konferencijos ir seminarai Mokymai Susirinkimai

Austrija X


Belgija X X X

Kipras X

Čekijos Respublika X X X

Estija X X X

Suomija X X X

Vokietija X X

Vengrija X X X

Airija X

Italija X

Latvija X X

226 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 227 European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Central Bank, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - The 2016 EU Justice Scoreboard (Publications Office of the European Union 2016) 17 <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2016-11-17 228 Consultative Council of European Judges (CCJE), Opinion no 7 (2005) to the attention of the Committee of Ministers of the Council of Europe on justice and society https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2005)OP7&Sector=secDGHL&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-01-02 229 Ibidem.

110

Lietuva X X X


X X X

Liuksemburgas

Nyderlandai X X

Lenkija X X


X X

Portugalija X X


X

Rumunija X X

Slovakija

Slovėnija X

Ispanija X

Švedija X


X

Iš viso (26) 21 14 9

Būtų galima išskirti kelias teisės praktikams (įskaitant žemesnės instancijos teismų teisėjus) pritaikytos

švietimo veiklos rūšis.

Visų pirma tai – konferencijos ir seminarai. Konferencijas arba seminarus organizuoja ir juose

dalyvauja didžioji dauguma aukščiausiųjų teismų (CZ, EE, NL, FI, DE, IE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), ES,

SE, SE(A), AT, LV, PT, PT(A), BE).

Ši švietimo veikla taip pat gali būti vykdoma kaip aukščiausiojo teismo teisėjų vedami žemesnės

instancijos teismų teisėjų mokymai (CZ, EE, FI, DE, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), CY, SL, LV, PT, BE). Pavyzdžiui,

Čekijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjai skaito paskaitas Teismų akademijoje.

Mažiau formalus keitimosi žiniomis būdas – aukščiausiojo teismo teisėjų ir žemesnės instancijos teismų

teisėjų susitikimai ir apskritojo stalo diskusijos (CZ, EE, NL, FI, HU, LT, LT(A), BE). Šie susitikimai gali

būti skirti darbo organizavimo ar teisės aiškinimo klausimams aptarti.

Rumunijos Aukščiausiasis Teismas kartu su apeliaciniais teismais organizuoja reguliarius seminarus ir

vaizdo konferencijas.

Nyderlanduose kai kurie Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra paskirti „kontaktiniais teisėjais“ ir turi

užtikrinti gerus Aukščiausiojo Teismo ir konkretaus apeliacinio teismo santykius. Taip pat vykdoma

programa, kuri sudaro galimybę žemesnės instancijos teismų teisėjams stažuotis Aukščiausiajame

Teisme.

111

2. Švietimo veikla visuomenei ir žiniasklaidai

Yra nustatyta, kad teismų sistema ir teisinė kalba dažnai būna neaiški žurnalistams. Tai didina riziką,

kad visuomenė bus neteisingai informuota. Tai ištaisyti galima susitikimuose ar viešose konferencijose,

kuriose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir (arba) kiti piliečiai ir kuriose aptariamas aukščiausiųjų

teismų darbas (EE, NL, FI, IE, HU, LT, ES, LV).

Naudingos patirties galima pasisemti iš Estijos Aukščiausiojo Teismo, kuris organizuoja trumpąsias

spaudos konferencijas, kuriose žurnalistams aiškinama procesinė logika ir sąvokos, pristatomi studijų

ir tyrimų rezultatai. Latvijos Aukščiausiasis Teismas organizuoja žiniasklaidos dieną žurnalistams,

rašantiems teisės klausimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieną kartą per metus organizuoja renginį, kuriame Aukščiausiojo

Teismo darbas pristatomas žiniasklaidos atstovams ir visuomenei. Be kitų klausimų, aptariami

svarbiausi praėjusių metų sprendimai.

Dauguma aukščiausiųjų teismų organizuoja ekskursijas arba atvirų durų dienas (CZ, EE, NL, FI, DE, IT,

PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SE, SE(A), AT(A), SL, AT, LV, PT, PT(A), RO).

Švietimo veiklai priskirtinos ir teismo proceso simuliacijos (angl. mock trial) (CZ, HU) arba vadinamoji

šešėlio diena, kai teismo darbu besidomintys moksleiviai gali stebėti teisėjo arba teisėjo padėjėjo

darbą (LV). Lietuvos teismuose organizuojama „Diena su teisėju“. Studentai (dažniausiai teisės arba

komunikacijos) gali praleisti dieną kartu su Aukščiausiojo arba kito teismo teisėju. Lietuvos nacionalinė

teismų administracija spaudos atgavimo dienos proga inscenizavo teismo procesą žurnalistams. Be to,

kelis kartus per metus organizuojami įtakingiausių nuomonės formuotojų susitikimai.


Apklausoje dauguma aukščiausiųjų teismų nurodė, kad yra organizuojamos konferencijos ir seminarai

teisės praktikams arba kad jų teisėjai dalyvauja tokiose konferencijose ir seminaruose. Šią keitimosi

žiniomis praktiką būtų galima dar labiau pagerinti organizuojant reguliarias apskritojo stalo diskusijas

teismo darbo klausimais (pvz., geriausia santykių su žiniasklaida praktika, priemonės neišnagrinėtų

bylų skaičiui mažinti, t. t.). Šią švietimo veiklą galėtų organizuoti tyrimų ir dokumentų valdymo skyriai

(taip pat žr. II dalį) arba specialios projekto grupės.

Kartu su aukščiausiojo teismo teisėjais taip pat galėtų dalyvauti žemesnių instancijų teismų teisėjai,

universitetų profesoriai ir teisės praktikai, turintys tam tikros srities ekspertinių žinių. Diskusijas būtų

galima viešinti platesnei auditorijai jas filmuojant arba išplatinant tokių susitikimų protokolus.

Estijos Aukščiausiasis Teismas atsiliepimus žemesnės instancijos teismams teikia reguliariose

apskritojo stalo diskusijose. Šias diskusijas organizuoja Aukščiausiojo Teismo teisėjų mokymo

departamentas. Jose Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir žemesnės instancijos teisėjai aptaria aktualius

klausimus bei jų pačių pasiūlytas temas. Civilinės teisės klausimų apskritojo stalo diskusijos vyksta

Organizuoti apskritojo stalo diskusijas su kitais teisės praktikais, kurių nuomonė ir

kompetencija gali būti svarbi atitinkamam klausimui

112

kiekvienais metais, o baudžiamosios ir administracinės teisės – kas dveji metai. Tokias apskritojo stalo

diskusijas taip pat organizuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Latvijos Aukščiausiojo Teismo administracinių bylų skyrius kartu su administraciniais teismais

organizuoja vaizdo konferencijas aktualiais administracinės teisės klausimais.

Aukščiausieji teismai turėtų apsvarstyti galimybę taikyti aktyvius metodus ir savo iniciatyva

organizuoti viešas konferencijas, atvirų durų dienas ir kitokią veiklą, kuri geriau supažindintų

visuomenę su teisingumo sistema ir aukščiausiojo teismo darbu. Jie taip pat turėtų dalyvauti

bendrosiose kitų valstybės institucijų rengiamose programose. Gerai žinoma patarlė sako – pasakyk

man ir aš pamiršiu, pamokyk mane ir gal prisiminsiu, įtrauk mane ir aš išmoksiu. Siekiant iš tikrųjų

įtraukti žmones, galėtų būtų organizuojamos aktyvaus mokymo priemonės, kaip antai teismo proceso

inscenizavimas. Šias priemones galėtų rengti ryšių su visuomene skyriai.

Be šviečiamojo pobūdžio veiklos, kaip antai atvirų durų dienų, būtų įdomu organizuoti spaudos

konferencijas, kurios nebūtų konkrečiai skirtos tam tikrai tuo metu visuomenės dėmesį patraukusiai

bylai, o bendrai pristatytų ankstesniu laikotarpiu teismo priimtus sprendimus. Tuo pačiu metu

akcentuojant tam tikras bylas, tai būtų ir galimybė pateikti tam tikrą statistiką, informuoti visuomenę

apie numatomus būsimus pokyčius ir išsiaiškinti su aukščiausiuoju teismu susijusius žiniasklaidos bei

visuomenės poreikius.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas du kartus per metus kviečia žurnalistus į spaudos pusryčius. Ta proga

Aukščiausiojo Teismo vadovai trumpai pristato žurnalistams esminius praėjusio pusmečio įvykius ir

svarbiausius Aukščiausiojo Teismo priimtus sprendimus. Tokiuose susitikimuose taip pat apibūdinami

numatomi būsimi pokyčiai. Vengrijos Aukščiausiajame Teisme yra ir kitokios įdomios praktikos: tai –

vaizdo diskusijos. Siekdamas užtikrinti, kad Aukščiausiojo Teismo darbas būtų žinomas plačiajai

visuomenei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas inicijavo nemažai vaizdo diskusijų. Kiekvienoje sesijoje

yra atrenkamos ir teisėjų bei kitų atitinkamoje srityje besispecializuojančių teisės praktikų ir

universitetų profesorių aptariamos dvi išnagrinėtos bylos, kurios galėtų būti įdomios visuomenei arba

kurios jau pateko visuomenės akiratin. Aukščiausiasis Teismas šiomis vaizdo diskusijomis pateikia

informaciją visuomenėms nariams, taip pat išsiunčia vaizdo įrašus į septynis Vengrijos teisės fakultetus,

kurie bendradarbiauja su Aukščiausiuoju Teismu.

Estijos Aukščiausiojo Teismo ir Latvijos Aukščiausiojo Teismo praktika organizuojant spaudos

konferencijas arba žiniasklaidos dienas, kuriose siekiama paaiškinti žurnalistams teismo procesą ir

sąvokas, atrodo itin naudinga siekiant užtikrinti, kad žurnalistai tai suprastų teisingai.

Organizuoti švietimo veiklą visuomenei

Rengti spaudos konferencijas teismo procesui ir sąvokoms paaiškinti

113

8. Teismų nuomonės reiškimas Parlamentui ir vykdomajai valdžiai


Šiuolaikinėje visuomenėje valstybės valdžią sudaro trys šakos: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir

teisminė. Nors parlamentinėse sistemose valdžių atskyrimo doktrina parlamento ir vykdomosios

valdžios santykiuose prarado savo svarbą, tačiau teismų nepriklausomumo apsauga išlieka aktuali.

Šios trys valstybės valdžios šakos neišvengiamai siejasi. Teismams kyla klausimas, ar reaguoti ir kaip:

1) jei parlamentas konsultuojasi su teismu dėl siūlomų įstatymų, kurie turi įtakos teismų veiklai; 2) jei

parlamentas kviečia teismo teisėjus išsakyti savo nuomonę dėl kitų siūlomų įstatymų; 3) jei parlamento

nariai arba vyriausybė kritikuoja teismą, konkretų sprendimą ar atskirą teisėją.

Konstruktyvūs vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžių santykiai yra esminiai

užtikrinant konstitucingumą ir teisinę valstybę230 . Šiuose darbiniuose santykiuose visada turi būti

laikomasi valdžių atskyrimo principo.

Taigi, kyla klausimas, kokie turėtų būti tie konstruktyvūs santykiai. Kai kuriose valstybėse šie santykiai

išsamiai išnagrinėti. Jungtinėje Karalystėje Lordų Rūmai parengė 104 puslapių ataskaitą, kurioje

nagrinėjami kintantys konstituciniai teismų, vykdomosios valdžios ir parlamento santykiai 231 .

2014 metais Australijos ir Naujosios Zelandijos teismų pirmininkų taryba priėmė praktines teisminės

valstybės valdžios, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių ryšių ir santykių gaires232.

Šiose gairėse teigiama, kad teismai gali tikėtis, kad vykdomoji valstybės valdžia su jais konsultuosis dėl

siūlomų įstatymų, kurie gali turėti įtakos teismams, ir teismams derėtų atsakyti. Gairėse išskiriamos

šešios įstatymų, kurie gali turėti įtakos teismams, kategorijos: siūlomi įstatymai, turintys įtakos teismų

jurisdikcijai ir įgaliojimams, teisėjo pareigas einantiems asmenims, teisėjų vykdomoms funkcijoms,

teismų administravimui ir skiriamosioms teismų savybėms.

Gairėse pabrėžiama, kad atsakymus turėtų teikti atitinkamos jurisdikcijos teismo vadovas, pasitaręs su

atitinkamo teismo teisėjais, arba, jei siūlomas įstatymas turi įtakos daugiau nei vienam teismui, būtų

pageidautina, kad atsakytų teismo pirmininkas, pasitaręs su teismų, kuriems įstatymas turėtų panašios

įtakos, vadovais. Gairėse taip pat pateikiama patarimų dėl tokių atsakymų turinio. Nors teismų sistema

gali atsakyti, kai su ja konsultuojamasi, būtinas atsargumas, kad nebūtų pasiūlytas siūlomo įstatymo

230 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand, ‘Guidelines for Communications and Relationships between the Judicial Branch of Government and the Legislative and Executive Branches’ (adopted on 23 April 2014, Council of Chief Justices of Australia and New Zealand 2014) <www.jca.asn.au/wp-content/uploads/2013/10/Guidelines-Judicial-Legislative-Executive-Government.pdf> žiūrėta 2016-11-16 Select Committee on the Constitution, Relations between the Executive, the Judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) 7 <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16 231 Select Committee on the Constitution, Relations between the executive, the judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16 232 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand, ‘Guidelines for Communications and Relationships between the Judicial Branch of Government and the Legislative and Executive Branches’ (adopted on 23 April 2014, Council of Chief Justices of Australia and New Zealand 2014) <www.jca.asn.au/wp-content/uploads/2013/10/Guidelines-Judicial-Legislative-Executive-Government.pdf> žiūrėta 2016-11-16

114

galiojimo aiškinimas ar nuomonė dėl jo galiojimo. Tai yra klausimai, kurie gali būti iškelti teisme. Dėl

tos pačios priežasties teismai turėtų būti apdairūs, nurodydami siūlomo įstatymo tekste esančias

dviprasmybes ar neaiškumus, nes tai gali būti susiję su aiškinimo klausimais, kurie gali būti keliami

teisme.

Komentuodamas bet kurio įstatymo projektą, teismas neturėtų įsitraukti į viešus politikos

formavimo debatus, išskyrus tiek, kiek būtina siekiant apsaugoti teisėtus institucinius teismų interesus.

Komentuodamas siūlomą įstatymą, teismas turėtų žinoti, kad komentaras gali būti paviešintas.

Teismams poveikį gali daryti ne vien siūlomi įstatymai, bet ir kiti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios

valdžių veiksmai. Bendrai kalbant, minėtose gairėse teigiama, jog nepageidautina, kad teisėjai

parlamento komitetuose reikštų nuomonę dėl materialiosios teisės pakeitimų, nes jų aiškinimo ir

taikymo klausimai vėliau gali būti keliami teismuose. Dar netinkamesniu laikomas teisėjų dalyvavimas

viešuose ginčuose dėl siūlomų įstatymų. Tais atvejais, kai kyla viešų ginčų arba kai vykdomosios

valdžios veiksmai turi reikšmės teismų veiklai, sprendžiant dėl dalyvavimo viešuose debatuose,

pirmiausia reikėtų klausti, ar yra teismams nepriklausančių autoritetingų ir gerbiamų šalininkų, kurie

viešose diskusijose galėtų iškelti teismo teisėtus interesus atspindinčius argumentus.

Kitas teismų sistemai poveikį galintis turėti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių veiksmas –

vykdomosios valdžios kritika teismams. Kritika gali būti reiškiama šiais būdais: tam tikrų teismo

sprendimų kritika, atskiro teisėjo kritika, susijusi su tam tikru teismo sprendimu, atskiro teisėjo kritika,

susijusi su to teisėjo veikla, neapsiribojant tam tikru sprendimu, ir teismo, kaip institucijos, kritika,

susijusi su jo bendru efektyvumu arba valstybės išteklių naudojimu. Kritikos atveju atitinkamo teismo

vadovas gali priimti sprendimą neteikti atsakymo arba pateikti informaciją, ypač dėl teismo veiklos, ir

taip ištaisyti faktines aplinkybes, kuriomis remiamasi kritikuojant. Tačiau apskritai atitinkamos

kompetencijos vadovui nepageidautina dalyvauti viešai keičiantis nuomone su vykdomosios arba

įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais. Jei būtina viešai reaguoti, geriausia, jei atitinkamas teismo

vadovas teismo vardu padarytų oficialų pareiškimą. Nors ir įdomu sužinoti, kaip Europos aukščiausieji

teismai reaguoja į vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios kritiką, tai nepatenka į šio tyrimo

apimtį. Šiame tyrime dėmesys skiriamas tik teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios

valdžių santykiams, susijusiems su siūlomais įstatymais, kurie gali turėti įtakos teismams, ir teismų

sistemos problemoms aiškinant ir taikant materialiąją teisę.

Taip pat kaip Australijos ir Naujosios Zelandijos teismų pirmininkų tarybos gairėse, Lordų Rūmų

ataskaitoje pripažįstama būtinybė užtikrinti konstruktyvius trijų valstybės valdžios šakų santykius, tuo

pačiu išlaikant valdžių atskyrimą. Vienas iš pagrindinių valdžių atskyrimo elementų – teismų sistemos

nepriklausomumo nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių įtakos užtikrinimas. Pavyzdžiui,

ministras apskritai neturėtų daryti viešų komentarų dėl atskiro teisėjo ir paprastai pripažįstama, kad

dėl valdžių atskyrimo teisėjai turėtų vengti nederamo dalyvavimo viešuose debatuose ir politinėje

polemikoje233.

Tačiau tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tam tikra politika gali turėti neigiamą poveikį teisingumo vykdymui,

teismų sistema turi turėti galimybę išsakyti savo nuomonę, jeigu būtina, net ir viešai. Svarbu, kad atskiri

233 Select Committee on the Constitution, Relations between the executive, the judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) 21-22 <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16

115

teisėjai nebūtų suvokiami kaip politiški. Dėl šios priežasties teismų sistemos nuomonę parlamentui ir

vykdomajai valdžiai turėtų išreikšti teismų sistemos „vadovas“, kaip antai aukščiausiojo teismo

pirmininkas arba kolegialus organas ar komitetas234.


1. Nuomonės dėl teismų sistemai turinčių įtakos įstatymų reiškimas

Visi aukščiausieji teismai, išskyrus Airijos ir Portugalijos aukščiausiuosius teismus, nurodė, kad dėl

teismų sistemai poveikį turinčių siūlomų įstatymų su jais konsultuojamasi ir jie gauna siūlomo teisės

akto projektą (CZ, EE, NL, FI, DE, IT, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, ES, SE, SE(A), CY, AT(A), SL, AT, LV, RO).

Tai paprastai daroma neformaliai. Kai kuriose valstybėse laikomasi formalesnio požiūrio (pvz., LT, PL,

PL(A), ES, SE, SE(A). Ispanijoje Generalinė teismų taryba turi pasisakyti dėl kiekvieno naujo su teisminiu

procesu susijusio teisės akto. Prieš pateikdama galutinę ataskaitą dėl naujo teisės akto, Generalinė

teismų taryba paprastai išklauso Aukščiausiojo Teismo. Lenkijoje kiekvienas Parlamento įstatymo

projektas arba įstatymo įgyvendinimo akto projektas, susijęs su bendrosios kompetencijos teismų

nagrinėjamais klausimais, yra peržiūrimas Lenkijos Aukščiausiojo Teismo. Rašytines nuomones rengia

Aukščiausiojo Teismo tyrimų ir analizės tarnybos darbuotojai.

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai su juo konsultuojamasi, jis teikia

nuomonę tik dėl akto projekto juridinės technikos aspektų ir, laikydamasis valdžių atskyrimo principo,

susilaiko nuo politinio turinio komentarų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad savo nuomonę dėl teisėkūros procesų, susijusių su

teismų sistemos statusu ir organizavimu, procesiniais įstatymais ir kitais pagrindiniais įstatymais, kurie

taikomi bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamose bylose, išreiškia teikdamas raštiškas

nuomones dėl teisės aktų projektų.

Aukščiausiojo teismo teisėjai taip pat gali dalyvauti darbo grupėse arba komitetuose (pvz., LU, HU,

LT, SL, LV). Pavyzdžiui, Vengrijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra reguliariai kviečiami dalyvauti

Nacionalinės teismų administracijos arba Teisingumo ministerijos sudaromose tam tikrų teisės sričių

teisės aktų rengimo arba pakeitimo darbo grupėse. Aukščiausiojo Teismo teisėjai dalyvavo darbo

grupėse, rengiančiose naująjį Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą ir

Administracinio teismo proceso kodeksą.

2. Nuomonės dėl nagrinėjant bylas kylančių problemų reiškimas

Aukščiausiesiems teismams nagrinėjant bylas kylančių problemų klausimu daugelis aukščiausiųjų

teismų pažymėjo, kad dėl valdžių atskyrimo principo jie nėra linkę apie tai pranešti vykdomajai arba

234 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand, ‘Guidelines for Communications and Relationships between the Judicial Branch of Government and the Legislative and Executive Branches’ (adopted on 23 April 2014 Council of Chief Justices of Australia and New Zealand 2014) <www.jca.asn.au/wp-content/uploads/2013/10/Guidelines-Judicial-Legislative-Executive-Government.pdf> žiūrėta 2016-11-16 Select Committee on the Constitution, Relations between the executive, the judiciary and Parliament. Report with Evidence (House of Lords 26 July 2007) 21-22 <www.publications.parliament.uk/pa/ld200607/ldselect/ldconst/151/151.pdf> žiūrėta 2016-11-16

116

įstatymų leidžiamajai valdžiai (išskyrus kai tai daroma per priimamus sprendimus) (EE, NL, FI, DE, IE, IT,

LT(A), RO). Portugalijos Aukščiausiasis Teismas patikslino, kad už tokius ryšius atsako Aukščiausioji

teismų taryba, kuri yra Portugalijos teisėjų drausmės ir valdymo institucija.

Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apie problemas, su kuriomis susiduria

nagrinėdamas bylas, paprastai informuoja neformaliai. Neformaliai informuoti taip pat galima

Liuksemburge, Slovakijoje, Kipre, Austrijoje (Aukščiausiajame administraciniame teisme), Lietuvoje ir

Slovėnijoje.

Vengrijoje yra sudarytos teismo praktiką analizuojančios darbo grupės. Neretai šios darbo grupės

nustato aiškinimo ir taikymo problemų, kurias gali išspręsti tik įstatymų leidėjas, o ne teisės aiškinimas.

Padėčiai ištaisyti yra reguliariai rengiami teisės aktų pasiūlymai. Su darbo grupių parengtomis išvadų

santraukomis visuomenė gali susipažinti Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. Tačiau

Aukščiausiasis Teismas neturi teisės tiesiogiai teikti pasiūlymų vykdomajai ar įstatymų leidžiamajai

valdžiai. Pasiūlymus galima teikti Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui, o šis teisės aktų

pakeitimus gali siūlyti pagal Įstatyme dėl teismų organizavimo ir administravimo suteiktus įgaliojimus.

Nors Vengrijos Aukščiausiasis Teismas neturi tiesioginės teisėkūros teisės, naujo teisės akto taikymo

problemą jis gali tiesiogiai ir nedelsdamas iškelti tai ministerijai, kuri to teisės akto pasiūlymą pateikė

parlamentui. Kai kuriais atvejais teisės aktų pakeitimai buvo atlikti remiantis išvadomis, išdėstytomis

Vengrijos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose dėl vienodo teisės aktų taikymo.

Portugalijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Administracinių ir mokesčių teismų aukščiausioji

taryba gali teikti išvadas dėl iniciatyvų, susijusių su administracine ir mokesčių jurisdikcija, bei siūlyti

Teisingumo ministrui įstatymų leidybos priemones, siekiant pagerinti ir padidinti administracinės ir

mokesčių jurisdikcijos veiksmingumą.

Aukščiausieji teismai dėmesį į trūkumus atkreipti gali ne tik savo sprendimuose, bet ir teikdami

pastabas ir pasiūlymus metinėse ataskaitose ar jas pristatydami (PL, PL(A), LT, ES).


Pirmiau minėta praktika rodo, kad konstruktyviems teismų sistemos, vykdomosios ir įstatymų

leidžiamosios valdžių darbo santykiams būtina subtili valdžių atskyrimą užtikrinanti pusiausvyra.

Teisės aktų, kurie turi reikšmės teismų sistemai, klausimais teismų sistema turi turėti galimybę

bendrauti su vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja valdžiomis. Taigi, šios valstybės valdžios šakos su

aukščiausiuoju teismu turi konsultuotis dėl teisės aktų, kurie turi jam poveikį. Konsultuotis galima

išsiunčiant Aukščiausiajam Teismui teisės akto projektą, organizuojant susitikimus su suinteresuotomis

šalimis, t. t.

Konsultuotis su aukščiausiuoju teismu dėl siūlomų teisės aktų, kurie turi jam poveikį

117

Gerbdamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių įgaliojimus, aukščiausiasis teismas turi elgtis

atsargiai ir nereikšti nuomonės dėl siūlomo teisės akto galiojimo.

Jei aukščiausieji teismai susiduria su problema nagrinėdami bylas, tai jie gali pažymėti savo

sprendimuose. Be to, dėmesį į šias problemas bendrais bruožais, nesiedami su konkrečia byla, jie gali

atkreipti metinėse ataskaitose. Darbo grupių teismo praktikai analizuoti sudarymas ir šių susirinkimų

protokolų skelbimas teismo interneto svetainėje taip pat atrodo priimtinas apie problemas

informuojant vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžias.

9. Atsiliepimai ir skundai dėl aukščiausiojo teismo veiklos


Siekiant suprasti, ar teismas prisideda prie veiksmingos teisminės sistemos, kaip konkrečiai tai daro

ir ar jo pastangos vykdyti pokyčius (pvz., jo komunikacijos strategija) didina teisingumo sistemos

veiksmingumą, teismui būtini jo klientų ir plačiosios visuomenės atsiliepimai. Kitaip tariant, nustatant

tikslą, turi būti galimybė patikrinti, ar tas tikslas pasiektas. Grįžtamasis ryšys būtinas ir visuomenės

lūkesčiams dėl teisingumo sistemos išsiaiškinti.

Dėl šios priežasties apklausoje aukščiausiųjų teismų buvo teiraujamasi, kaip jie gauna ir naudoja išorės

vartotojų atsiliepimus dėl savo darbo. Taip pat buvo klausiama, ar aukščiausieji teismai priima skundus

ir prašymus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jų nagrinėjamomis bylomis (pvz., skundus dėl aukščiausiojo

teismo ar žemesnės instancijos teismo teisėjo darbo, pasiūlymus dėl teismo darbo organizavimo, t. t.).

1. Atsiliepimai

Vienas iš formalių ir gerai žinomų būdų gauti atsiliepimus – apklausos ar visuomenės nuomonės

tyrimai. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) darbo grupė neseniai atliko išsamų šios

srities tyrimą ir parengė „Europos Tarybos valstybių narių teismų klientų pasitenkinimo apklausų

vykdymo vadovą“ ir „Teisingumo bei teismų kokybės gerinimo kontrolinių klausimų sąrašą“. CEPEJ

nuomone, pasitenkinimo apklausos – pagrindinis politikos, kuria siekiama įtvirtinti kokybės kultūrą,

elementas. Visuomenės pasitenkinimu paremtas metodas, kuriame atskaitos tašku laikomi teismo

klientų lūkesčiai, atspindi teisingumo koncepciją, kurioje didesnis dėmesys skiriamas paslaugos

Reikšdamas nuomonę, aukščiausiasis teismas turėtų susilaikyti nuo viešų politikos debatų ar

politinių nuomonių

Informuodamas įstatymų leidėją ir vykdomąją valdžią apie tam tikrų teisės aktų keliamas

problemas, aukščiausiasis teismas šias problemas gali nurodyti savo sprendimuose ir

metinėse ataskaitose

118

gavėjams nei vidiniams teismų sistemos veiklos rodikliams235. Nors kokybės modeliai skiriasi, visuose

yra pabrėžiama į klientą orientuoto požiūrio svarba. Aukštas kokybės lygis susijęs su patenkintais

klientais ir valdymo požiūriu, kuriame pakankamai atsižvelgiama į klientų / teismo paslaugų gavėjų

poreikius ir pageidavimus236.

Taigi, tam, kad išsiaiškintų, ar teismo paslaugų gavėjai ir jų lūkesčiai patenkinti, teismams būtina

informacija. Ją galima gauti naudojant pasitenkinimo apklausas. Logiška, kad jomis vertinama, kiek

paslauga atitinka jos naudotojų lūkesčius. Atitinkamai tokio pobūdžio apklausa gali būti skirta tik

teismo paslaugų naudotojams (t. y. teisėms specialistams ir reikalų teisme turėjusiems piliečiams)237.

Kitų rūšių apklausos apima nuomonės tyrimus ir kokybės apklausas. Visuomenės nuomonės tyrimus

galima vykdyti apklausiant visą visuomenę, nes jomis žmonių prašoma išreikšti savo nuomonę arba

nurodyti, kam jie teikia pirmenybę tam tikru klausimu (pvz., „Kiek pasitikite teisingumo sistema?“)238.

Tokios visuomenės nuomonės tyrimo pavyzdys – Belgijos „Justitiebarometer“, kurioje visuomenės

pasitikėjimas teisingumo sistema nustatomas remiantis 1500 piliečių apklausa telefonu239. Kokybės

apklausose aiškinamasi, kiek atitinkama paslauga patenkina duotus pažadus (pvz., „Kaip greitai

gaunate šaukimą į teismą?“)240.

Teismo veiklą galima įvertinti ir renkant vidinius atsiliepimus, pavyzdžiui, kaip teismo darbuotojai

vertina darbo sąlygas ir teismo veiklą, teismo administravimą, t. t.

2. Skundai

Grįžtamąją informaciją apie teismo veiklą galima gauti ir per skundus. Iš jų taip pat matyti, kaip teismo

veiklą vertina kai kurie jo paslaugų gavėjai. Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad keliuose

Aukščiausiuosiuose Teismuose jau taikoma vienokia ar kitokia tvarka, pagal kurią atsakoma į skundus

(nesusijusius su drausminės bylomis). Kai kur šios tvarkos formalesnės ir labiau išplėtotos. Tačiau

235 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 3 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11 236 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Checklist for Promoting the Quality of Justice and the Courts (CEPEJ 2008) 3 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2008)2&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=DGHL-CEPEJ&BackColorInternet=eff2fa&BackColorIntranet=eff2fa&BackColorLogged=c1cbe6&direct=true> 2017-01-11 237 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 3-4 ir 7 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11 238 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 3 ir 7 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11 239 High Council for the Judiciary, ‘Nieuwe justitiebarometer’ <www.csj.be/nl/nieuws/nieuwe-justitiebarometer> žiūrėta 2017-01-11 240 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) 4 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11

119

svarbiausia tai, kad skundą pateikti norinčiam asmeniui būtų aišku, kam jį adresuoti, dėl ko galima

skųstis, kaip tai daryti ir kaip jo skundas bus nagrinėjamas (aiškūs procedūriniai kanalai).

Kalbant apie skundus, tradiciškai yra išskiriamas pirmo lygmens (angl. first-line) skundų nagrinėjimas

(t. y. nustatytas vidinis skundų nagrinėjimo lygmuo, skundų nagrinėjimas taikant vidines procedūras)

ir antro lygmens (angl. second-line) skundų nagrinėjimas (t. y. skundų nagrinėjimas specialioje išorės

skundų nagrinėjimo institucijoje, pavyzdžiui, ombudsmeno tarnyboje).

Remiantis CEPEJ užsakymu parengtos studijos rezultatais, daugumoje Europos valstybių, gavę paprastą

atitinkamo teismo atsakymą, daugelis skundą pateikusių asmenų nesiima papildomų veiksmų.

Visuomenės kritikos sulaukiama ir pasitikėjimas teisingumo sistema prarandamas būtent tada, kai

atsakymas nepateikiamas. Negavę atsakymo, žmonės galvoja, kad tarnyba tinkamai neveikia. Dėl to

kiekviename teisme turėtų būti departamentas, galintis atsakyti į standartinius klausimus (kaip antai

kokiame etape yra byla ar kiek ilgai gali trukti procesas) ir veikiantis tarsi priimamojo ar informacijos

tarnyba. Šis lygmuo būtų susijęs ne su skundais, o su paprasčiausiais klausimais, tačiau jis vis tiek

svarbus, nes, atsižvelgiant į užduotus klausimus ir numatant tam tikrus galimus klausimus, gali būti

naudinga parengti konkrečias komunikacines priemones (pvz., informacinius lankstinukus)241. Toliau

aptartame Belgijos skundų nagrinėjimo procedūros pavyzdyje šis lygmuo vadinamas nuliniu lygmeniu

(angl. zero-line).

CEPEJ studijoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamasi ir dėl sudėtingesnių klausimų, susijusių su

bendra teismo darbo tvarka. Tokiu atveju šiuos skundus turėtų nagrinėti departamentas, skundus

nagrinėjantis pirmuoju lygmeniu. Skundų administratorius veikia įstaigos viduje. Jo užduotis – priimti

visus skundus ir užtikrinti, kad dėl jų būtų imamasi veiksmų: jei skundas negali būti priimamas arba yra

nekonkretus, skundų administratorius į tokį skundą atsakytų iš karto; jeigu dėl skundo būtina imtis

veiksmų, skundų administratorius turėtų kreiptis informacijos į teismo vadovą arba perduoti skundo

medžiagą, kad šis galėtų susisiekti su atitinkamu teisėju ir pabandyti rasti sprendimą. Skundų

administratoriaus pareigas gali atlikti ir teisėjai bei prokurorai, tačiau jie turėtų būti atleisti nuo kitų

pareigų, kad nebūtų pernelyg apkrauti darbu242. CEPEJ studijoje paminėti keli skundų nagrinėjimo

teismo viduje pranašumai: visuomenės nariai, manantys, kad su jais buvo neteisingai pasielgta, savo

skundą gali adresuoti ir atsakymo tikėtis vienoje kontaktinėje vietoje, o skundai paprastai

išnagrinėjami greičiau243.

Jei teismai nepatenkina skundo, yra ir antrasis teisingumo sistemai nepriklausantis skundų

nagrinėjimo lygmuo244. Antrojo lygmens institucija gali veikti kaip skundų nagrinėjimo organas tiems

asmenims, kurie mano, kad jų skundas nebuvo išnagrinėtas tinkamai, arba kurie yra nepatenkinti gautu

atsakymu. Šia institucija galėtų būti, pavyzdžiui, Teismų taryba arba ombudsmenas. Pranašumas tas,

kad nacionalinė institucija gali kompleksiškai pažvelgti į gautus skundus, pateiktus atsakymus,

atsakymų terminus, teismų sistemos veikloje padarytus pokyčius ir t. t.245.

241 Laurent Berthier ir Hélène Pauliat, ‘Administration and Management of Judicial Systems in Europe’ (CEPEJ Studies no 10, CEPEJ) 32 <https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/series/Etudes10Admin_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11 242 Ibidem, p. 32–33. 243 Ibidem, p. 33. 244 Ibidem, p. 33–34. 245 Ibidem, p. 34.

120

Atsižvelgiant į skirtingus skundų nagrinėjimo lygmenų pranašumus, būtų tikslinga juos derinti.

Toks trijų lygmenų modelis taip pat buvo pasiūlytas Belgijoje. Belgijos aukščiausioji teisingumo taryba,

remdamasi Belgijos mokslo politika, pateikė prašymą atlikti tyrimą „Teisminės valdžios skundų

valdymas“. Vienas iš šio projekto tikslų – parengti skundų valdymo procedūrą teismams ir prokuratūrai

bei Aukščiausiajai teisingumo tarybai246.Tyrimo grupė pasiūlė trijų lygmenų skundų valdymo modelį:

nulinis lygmuo (prevencija ir informavimas), pirmasis lygmuo (skundų nagrinėjimas teismų sistemoje)

ir antrasis lygmuo (skundų nagrinėjimas Aukščiausiojoje teisingumo taryboje). Nulinio ir pirmojo

lygmens skundų nagrinėjimas vykdomas atitinkamame teisme, o antrojo lygmens skundų

nagrinėjimas – Aukščiausiojoje teisingumo taryboje. Tai reiškia, kad piliečiai dėl teismų sistemos veiklos

nebegali skųstis tiesiogiai Aukščiausiajai tarybai, jeigu jų skundas tiesiogiai susijęs su konkrečia byla;

bendresnio pobūdžio skundus (dėl politikos) vis dar galima adresuoti Aukščiausiajai tarybai. Be to, į

Aukščiausiąją tarybą asmenys gali kreiptis antros nuomonės dėl skundų, kurie išnagrinėti pirmame

lygmenyje. Antrosios nuomonės gali būti prašoma tuo atveju, jei skundą pateikę asmenys nepatenkinti

tuo, kaip skundas išnagrinėtas pirmajame lygmenyje247.


1. Išorės klientų atsiliepimai dėl aukščiausiojo teismo veiklos

Nors teoriškai pabrėžiama, kad išorės klientų atsiliepimai yra svarbūs, daugelis aukščiausiųjų teismų

neturi oficialių kanalų ir procedūrų šiam grįžtamajam ryšiui gauti.

Tik nedidelė aukščiausiųjų teismų dalis nurodė, kad atsiliepimams dėl teismo darbo jie naudoja ir

taiko apklausas (EE, LT, SL, LV). Apklausas, savaime suprantama, gali atlikti kitos institucijos. Pavyzdžiui,

visuomenės nuomonės tyrimą „Justitiebarometer“ Belgijoje vykdo Aukščiausioji teismų taryba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas klientų pasitenkinimo formą skelbia savo interneto svetainėje. Ją taip

pat galima gauti pačiame teisme. Panašiai grįžtamąjį ryšį gauna ir Rumunijos Aukščiausiasis Teismas.

Šis teismas nuomonės apklausos anketą skelbia savo interneto svetainėje.

Vengrijos Aukščiausiasis Teismas klientų pasitenkinimo apklausas vykdo kiekvienais metais sausio

15 d.–vasario 15 d. Jomis remdamasis, teismas siekia gerinti klientų aptarnavimo paslaugas.

Atsiliepimus galima gauti ir neformaliais būdais (FI, DE, HU, LT, LT(A), SK, PT). Pavyzdžiui, Suomijos

Aukščiausiasis Teismas atsiliepimus gauna telefonu ir laiškais. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra galimybė susitikti su teismo pirmininkais ar su jais

susisiekti telefonu arba „Skype“ (tokia galimybė yra Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme).

Be to, šie teismai įvairiomis temomis ir bendrais teismo veiklos klausimais rengia diskusijas su

institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais.

246 Research Group Social Analysis of Security (Ghent University), ‘Complaints Management for the Judicial Order’ (Belgian Science Policy 2005) <www.belspo.be/belspo/organisation/publ/pub_ostc/agora/raggg093r_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11 247 Research Group Social Analysis of Security (Ghent University), ‘Complaints Management for the Judicial Order’ (Belgian Science Policy 2005) 2-3 <www.belspo.be/belspo/organisation/publ/pub_ostc/agora/raggg093r_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11

121

Vengrijos Aukščiausiajame Teisme, Vokietijos federaliniame administraciniame teisme ir Austrijos

Aukščiausiajame Teisme atsiliepimus dažniausiai gauna ryšių su visuomene skyriai. Italijos

Aukščiausiajame Teisme yra atskira ryšių su visuomene tarnyba, kuriai galima nukreipti atsiliepimus

dėl teismo darbo. Portugalijos Aukščiausiojo Teismo ryšių su visuomene skyrius yra konkrečiai

įpareigotas rinkti ir analizuoti visuomenės nuomonę apie Aukščiausiojo Teismo ir bendrai teisingumo

sistemos veiklą. Šis skyrius analizuoja Aukščiausiajam Teismui aktualius atsiliepimus ir naujienas

žiniasklaidoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, be išorinių atsiliepimų, taip pat atliekama kasmetinė

teismo darbuotojų apklausa, kurios metu darbuotojai gali išreikšti savo nuomonę dėl įvairių teismo

darbo aspektų (kultūros, komunikacijos, darbo sąlygų, įtraukimo į sprendimų priėmimą, t. t.).

2. Skundai

Kai kuriuose aukščiausiuosiuose teismuose jau taikoma vienokia ar kitokia tvarka, pagal kurią atsakoma

į skundus (nesusijusius su drausmės bylomis).

Skundus (nesusijusius su drausmės bylomis) nagrinėja didžioji dauguma aukščiausiųjų teismų (CZ, EE,

NL, DE, PL, PL(A), HU, LT, LT(A), SK, SE, SE(A), CY, SL, LV). Italijos Aukščiausiasis Teismas pats skundų

nenagrinėja, tačiau juos gali nagrinėti Aukščiausioji teismų taryba. Panaši padėtis yra Ispanijos

Aukščiausiajame Teisme. Ten skundų nagrinėjimas priklauso Generalinės teismų tarybos kompetencijai.

Apklausos rezultatai rodo, kad kai kurios tvarkos yra oficialiai įformintos ir labiau optimizuotos.

Optimizuotos tvarkos pavyzdžiu gali būti Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas. Jame taikoma speciali

„skundų direktyva“, o skundų nagrinėjimo rezultatų santrauka pateikiame metinėje atskaitoje.

Oficialiai įforminta tvarka taip pat taikoma Vengrijoje: ši procedūra nustatyta Aukščiausiojo Teismo

Organizacinėse ir veiklos taisyklėse bei Nacionalinės teismų administracijos instrukcijose dėl viešojo

intereso pranešimų ir skundų. Skundai registruojami teismo pirmininko tarnybos naudojama

elektronine programa.

Visus skundus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauna teismo pirmininkas ir pagal skunde keliamą

klausimą persiunčia Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Privatinės teisės grupei arba

Baudžiamosios teisės grupei. Į skundą privaloma atsakyti per 20 darbo dienų. Visi skundai registruojami

ir kontroliuojami elektronine dokumentų valdymo sistema KONTORA.

Ispanijos Aukščiausiajame Teisme veikia Pagalbos piliečiams tarnyba, kuri gali būti laikoma nuliniu

lygmeniu nagrinėjant skundus. Pagalbos piliečiams tarnyba per dieną atsako į vidutiniškai

penkiasdešimt klausimų, kuriuos dėl savo bylos užduoda teismo paslaugų gavėjai. Atsakymą siekiama

pateikti per 24 valandas.

Lenkijoje priimtos specialios taisyklės skundams dėl valstybės institucijos veiklos pateikti. Remiantis

Lenkijos Konstitucija ir Administracinio proceso kodekso nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę

apskųsti arba pateikti pasiūlymą dėl valstybės institucijos veiklos. Šios taisyklės taip pat taikomos

Lenkijos Aukščiausiajam Teismui. Pagal šias taisyklės nagrinėjamas kiekvienas skundas ir pasiūlymas, ir

pareiškėjas visada gauna atsakymą. Į naudingas pastabas atsižvelgiama teismo veikloje. Lenkijos

vyriausiasis administracinis teismas taip pat savo atsakyme nurodė, kad taiko Įstatymą dėl bendro

122

teismų organizavimo ir teisingumo ministro patvirtintą tvarką dėl skundų ir pasiūlymų, susijusių su

bendrosios kompetencijos teismų veikla. Iš esmės už skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą atsakingas

Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, tačiau ši užduotis pavedama teismo Informacijos

skyriui (t. y. teismo teisės tyrimų padaliniui). Skundus ir pasiūlymus galima pateikti elektroniniu paštu

arba laišku, per „ePUAP“ (Elektroninę viešojo administravimo tarnybos platformą) arba teismo

Informacijos skyriuje žodžiu. Skundų sąrašas ir metinė informacija apie skundus skelbiama Vyriausiojo

administracinio teismo interneto svetainėje.


Ši rekomendacija skirta tiek aukščiausiesiems teismams, tiek valstybėms. Remiantis teorija, yra aišku,

jog pageidautina, kad teisingumas taptų į kokybę orientuota viešąja paslauga. Siekiant išsiaiškinti

teismo paslaugų gavėjų ir kitų piliečių lūkesčius ir tai, ar teismų taikomos priemonės jų veiklai gerinti iš

tiesų veikia, turi būti vykdomos apklausos. Už visuomenės nuomonės tyrimus dėl visos teismų

sistemos atsakinga valstybė arba nacionalinė teismų taryba. Aukščiausiajam teismui gali būti

naudingos papildomos apklausos dėl jo paties veiklos. Apklausas gali rengti ryšių su visuomene arba

spaudos skyrius, bendradarbiaudamas su teismo pirmininku ir darbo grupe, kurią sudaro kiti teismo

darbuotojai ir teisėjai.

Daugiau informacijos apie tai, kaip parengti klientų pasitenkinimo apklausas, skaitytojai ras CEPEJ

vadove248.

Estijos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apklausos yra pagrindinis būdas, kuriuo jis gauna grįžtamąjį

ryšį. Pavyzdžiui, 2013 metais buvo atlikta vienos bylos šalių apklausa. Buvo vertinamas pasitenkinimas

teismų sistemos veikimu. Tarp vertinamų sričių buvo prieiga prie informacijos ir informacijos srautas,

šalių galimybė suprasti procesą, pasitenkinimas procesu, teismo sistemos patikimumo įvertinimas ir

advokatų bei prokurorų pasitenkinimas teismų darbu. Be to, teismų sistema įtraukiama į bendresnio

pobūdžio apklausas, skirtas visuomenės pasitikėjimui įvairiomis valstybės institucijomis. Šios apklausos

atliekamos bent vieną kartą per metus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naudoja klientų pasitenkinimo anketas, jas gali pateikti išorės klientai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grįžtamąjį ryšį gauna nuolat per internetines apklausas ir

apklausas teismo raštinėje. Bendros visuomenės nuomonės apklausos vykdomos visus metus, o

kiekvienais metais specialiose apklausose apklausiamos tam tikros respondentų grupės (pvz., valstybės

institucijos, advokatai).

248 European Commission for the Efficiency of Justice (CEPEJ), ‘Handbook for Conducting Satisfaction Surveys aimed at Court Users in Council of Europe Member States’ (CEPEJ 2016) <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CEPEJ(2016)15&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-01-11

Vykdyti specialias apklausas dėl aukščiausiųjų teismų darbo bei nacionalinius visuomenės

nuomonės dėl teisingumo sistemos tyrimus

123

Trijų pakopų skundų nagrinėjimo sistemą turėtų sudaryti į standartinius klausimus galintis atsakyti

lengvai pasiekiamas ir klientui draugiškas departamentas, kuris skundus nagrinėtų nuliniu lygmeniu;

skundų administratorius, atsakingas už skundų nagrinėjimą pirmuoju lygmeniu; ir nacionalinė

institucija, atsakinga už skundų nagrinėjimą antruoju lygmeniu. Kaip ir pirmesnės rekomendacijos

atveju, tai skirta ir Aukščiausiesiems Teismams, ir valstybėms. Už nacionalinės institucijos paskyrimą

atsakinga valstybė.

CEPEJ studijoje dėl skundų valdymo pabrėžiama, kad, nepaisant skundų nagrinėjimo lygmens,

svarbiausia, kad šios sistemos ir procesai būtų gerai žinomi visuomenei ir kad informacija apie juos

būtų aiški ir prieinama. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas visų procesų ir institucijų skaidrumui249.

Aiškios taisyklės taikomos Nyderlanduose, Vengrijoje ir Lenkijoje. Ten skundų teikimo taisyklės

įtvirtintos teismo taisyklėse arba nacionaliniuose teisės aktuose.

Visų pirma už skundų nagrinėjimą nuliniu lygmeniu gali būti atsakingas ryšių su visuomene

departamentas, spaudos skyrius arba atskira informacijos tarnyba, kurie atsakytų į standartinius

klausimus, kaip antai, kur yra tam tikra teismo posėdžių salė, kokia yra vidutinė proceso trukmė ir kt.

Taip pat patartina parengti informacinius lankstinukus, kuriuose būtų atsakoma į dažnai užduodamus

klausimus. Į klausimus, kurie yra labiau susiję su bylomis, pavyzdžiui, dėl bylos stadijos, galėtų atsakyti

raštinės informacinė tarnyba. Taigi, nulinis lygmuo yra labiau prevencinė priemonė.

Pavyzdžiui, Vengrijoje klientai informacijos apie jų bylos eigą gali teirautis Bylų valdymo biure per

klientų konsultacijoms skirtas valandas.

Antra, aukščiausieji teismai turi paskirti teismo skundų administratorių, kuris būtų atsakingas už

faktinių skundų priėmimą ir jų nagrinėjimo užtikrinimą. Šis administratorius turėtų veikti kaip vienas

kontaktinis punktas norintiems pateikti skundą. Gavęs skundą, skundų administratorius nedelsdamas

į jį atsakytų, jeigu jis negali būti priimamas arba yra nekonkretus; jeigu dėl skundo būtina imtis veiksmų,

būtų kreipiamasi informacijos į teismo vadovą arba skundo medžiaga būtų perduodama, kad būtų

galima susisiekti su atitinkamu teisėju ir pabandyti rasti sprendimą. Užuot šią užduotį pavedus teisėjui,

rekomenduotume skundų administratoriumi paskirti ryšių su visuomene departamento arba spaudos

skyriaus vadovą, kad teisėjai nebūtų apkrauti neteisminėmis užduotimis250.

Galiausiai valstybės turėtų imtis atitinkamų priemonių skundų nagrinėjimo antruoju lygmeniu

institucijai įsteigti, į kurios kompetenciją patektų visa teismų sistema.

249 Laurent Berthier ir Hélène Pauliat, ‘Administration and Management of Judicial Systems in Europe’ (CEPEJ Studies no 10, CEPEJ) 34 <https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/series/Etudes10Admin_en.pdf> žiūrėta 2017-01-11 250 Council of Europe, Recommendation (86)12 (1986) of the Committee of Ministers to Members States concerning measures to prevent and reduce the excessive workloads in the courts <www.justice.gov.sk/Dokumenty/OSP/RECOMMENDATION%20No.%20R%20(86)%2012.pdf> žiūrėta 2016-11-17

Įdiegti trijų pakopų skundų nagrinėjimo sistemą

124

VI. Teismų tarybų vaidmuo

1. Įvadas

Kas yra teismų tarybos ir koks jų vaidmuo?

Teismų tarybos yra atsakingos už įvairią pagalbą teismams nepriklausomai vykdant teisingumą. Didžioji

dalis šių organizacijų yra savarankiškos ir nepriklausomos nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios

valstybės valdžios. Nors visos tarybos yra skirtingos, jos visos atsakingos už teismų sistemos stebėseną

ir stiprinimą. Joms visoms tenka vaidmuo administruojant teisingumą251.

Nepriklausomi 252 ir nešališki teismai yra viena iš veiksmingo teisinės valstybės principo prielaidų,

esminis, o galbūt net ir svarbiausias, kiekvienos šiuolaikinės demokratinės valstybės elementas. Tam,

kad teismų sistema galėtų vykdyti savo pareigas teismo proceso šalims, visuomenei ir kitoms valstybės

valdžios institucijoms, nepriklausomumą ir nešališkumą būtina užtikrinti. Šie du kokybės elementai

įmanomi tik tuo atveju, kai teisėjų skyrimas, atsakomybė ir atleidimas iš pareigų vykdomas ir jų teisių

bei pareigų apimtis nustatoma be (kasdienės) politikos įtakos. Manoma, kad dėl to didėja profesinės

kompetencijos lygis ir teismų sistemos kokybė apskritai. Vienas iš esamų kelių253 pasiekti šį tikslą yra

įsteigti specialią instituciją – Teismų tarybą, kuri egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių

narių (toliau – valstybės narės). Nors valstybėse narėse tarybos vadinamos skirtingais pavadinimais254,

siekiant išvengti painiavos, toliau šiame tekste bus vartojama sąvoka Taryba. Dažniausiai tai – sui

generis institucija, kurios pagrindas yra konstitucinis255, ir dėl to, siekiant sudaryti jai galimybę vykdyti

pavestas užduotis visiškai nepriklausomai, Taryba nepasiekiama paprastam įstatymų leidėjui256.

Tarybos labai skiriasi savo sudėtimi (teisėjų arba kitų narių, kurie yra skiriami arba renkami įvairių

institucijų), kompetencija, funkcijomis ir įtaka. Taip yra dėl teisinės ir politinės aplinkos ypatumų, tam

251 Guide to the European Network of Councils for the Judiciary, version June 2016, p. 10–11. 252 Teisminė valdžia oficialiai įtvirtinta ir saugoma ES valstybių narių konstitucijose. Pavyzdžiui, Prancūzijoje teisminės valdžios nepriklausomumą garantuoja Respublikos Prezidentas, padedamas Aukščiausiosios teismų tarybos (žr. 1958 m. spalio 4 d. Prancūzijos Konstitucijos 64 str.). Kitas pavyzdys – Italija, kur teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma nuo visų kitų valstybės valdžios šakų (žr. Italijos Konstitucijos 104 str.). 253 Europoje iš esmės taikomi penki teismų administravimo modeliai. Tai – Teisingumo ministerijos modelis, Teisėjų tarybos modelis, teismų tarnybos modelis, hibridinis ir socialistinis modelis. Daugiau informacijos apie kiekvieną iš jų rasite: Bobek Michal, Kosař David. Global Solutions, Local Damages: A Critical Study in Judicial Councils in Central and Eastern Europe, European Legal Studies, College of Europe, Brugge, July 2013, p. 7–9, ir Kosař David. Perils of judicial self-government in transnational societies: holding the least accountable branch to account, Comparative constitutional law and policy, New York: Cambridge University Press, 2016, p. 131–133. 254 Aukščiausioji teisingumo taryba Belgijoje, Nacionalinė teisėjų taryba Kroatijoje ir Vengrijoje, Teismų administravimo taryba Estijoje, Danijos teismų administracija Danijoje, Aukščiausioji teismų taryba Prancūzijoje ir Italijoje, Nacionalinė teismų taryba Lenkijoje, Aukščiausioji teisėjų taryba Bulgarijoje ir Portugalijoje, Aukščiausioji civilinės ir baudžiamosios justicijos taryba Graikijoje, Aukščiausioji magistratų taryba Rumunijoje, Teisėjų taryba Lietuvoje, Škotijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, Teismų taryba Latvijoje, Generalinė teismų taryba Ispanijoje, Teisėjų taryba Šiaurės Airijoje, Anglijoje ir Velse ir Teisingumo administravimo komisija Maltoje. 255 Taryba nėra konstituciškai reguliuojama Danijoje, Anglijoje ir Velse, Latvijoje, Nyderlanduose, Šiaurės Airijoje, Škotijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kai kuriose valstybėse yra dvi tarybos; antroji – administraciniams teismams. Taip yra Graikijoje (Aukščiausioji administracinės justicijos teisėjų taryba, kuri yra reguliuojama Konstitucijos) ir Italijoje (Administracinės justicijos taryba, kuri nėra reguliuojama Konstitucijos). Į šias dvi tarybas šioje dalyje neatsižvelgiama. 256 Žr. Report of the ENCJ Working group ''Mission and vision – developing a strategy for the Council'', 2006, p. 14.

125

tikros nacionalinės sistemos tradicijų ir kitų įsigalėjusių struktūrinių ir kultūrinių veiksnių, dėl kurių

kiekviena Taryba yra unikali257. Tarybų vaidmenys gali būti labai skirtingi, nuo pagalbinio iki priežiūros

ar net tarpininko, jungiančio skirtingas valdžios šakas, t. y. teisminę, įstatymų leidybos ir vykdomąją (o

tai gali atspindėti ir jos sudėtis)258. Tarybos siekia užtikrinti teismų sistemos atsakomybę, kokybę ir

efektyvumą, tuo pačiu metu užtikrindamos teisėjų ir teismų sistemos kaip visumos nepriklausomumą,

o to galima pasiekti tik tuo atveju, jei pati Taryba yra nepriklausoma259. Tuo požiūriu jos daro poveikį

valstybių narių visų instancijų teismų, įskaitant aukščiausiuosius teismus, veiklai.

Kadangi valstybėse narėse Tarybos yra labai skirtingos, šioje dalyje siekiama apibūdinti jų skirtumus,

kartu bandant pateikti argumentų geresnei ar geriausiai su (aukščiausiųjų) teismų veikla susijusiai

praktikai parinkti.

1 lentelė: ES valstybių narių Teismų tarybų apžvalga

Teismų taryba Yra ar ne Oficialus pavadinimas Pavadinimas anglų

kalba

Austrija Ne

Belgija Taip

Conseil Supérieur de la

Justice (CSJ)-Hoge Raad

voor de Justitie (HRJ)

High Council of Justice

(Aukščiausioji

teisingumo taryba)

Bulgarija Taip Висш съдебен съвет

(ВСС) (VSS)

Supreme Judicial Council

(SJC) (Aukščiausioji

teisėjų taryba, SJC)

Kroatija Taip Državno sudbeno vijeće

(DSV)

State Judicial Council

(Valstybinė teisėjų

taryba)

Kipras Ne

Čekijos Respublika Ne

257 Voermans Wim, Albers Pim. Councils for the Judiciary in EU Countries, Report, Leiden/The Hague, February 2003, p. 70. 258 Pavyzdžiui, Slovėnijos Taryba yra sui generis institucija, kuri negali priklausyti nei vienai iš trijų valdžios šakų. Ji dalyvauja teisėjų skyrimo procese ir atitinkamai jungia teisminę ir įstatymų leidžiamąją valdžias (žr. Šturm Lovro, Arhar France ir kt. Komentar Ustave Republike Slovenije, Kranj: Fakulteta za državne in evropske študije, 2010, p. 923, ir Končina Peternel Mateja. Kakšne pristojnosti (naj) ima Sodni svet, Pravna praksa, št. 7-8, letn. 2015, p. 6). 259 Kai kurios valstybės žengia svarbius žingsnius stiprindamos teismų sistemos nepriklausomumą steigdamos Tarybas, kaip autoritetingas nepriklausomas institucijas. Žr., pavyzdžiui, pasiūlymą dėl Teisėjų tarybos įstatymo Slovėnijoje <http://www.mp.gov.si/fileadmin/mp.gov.si/pageuploads/mp.gov.si/novice/2016/besedilo_zakona.PDF> žiūrėta 2017-03-28.

126

Danija Taip Domstolsstyrelsen

The Danish Court

Administration (Danijos

teismų administracija)

Estija Taip Kohtute haldamise

nõukojaga

Council for

Administration of Courts

(Teismų administravimo

taryba)

Suomija Ne

Prancūzija Taip

Conseil Supérieur de la

Magistrature

(CSM)

High Council for the

Judiciary (Aukščiausioji

teismų taryba)

Vokietija Ne

Graikija Taip

ΑΝΩΤΑΤΟ ΔΙΚΑΣΤΙΚΟ

ΣΥΜΒΟΥΛΙΟ

Ανώτατο Δικαστικό

Συμβούλιο Διοικητικής

Δικαιοσύνης

(Anotato Dikastiko

Symvoulio Dioikitikis

Dikaiosinis)


of Civil and Criminal

Justice (Aukščiausioji

civilinės ir

baudžiamosios justicijos

teisėjų taryba)


of the Administrative

Justice (Aukščiausioji

administracinės justicijos

teisėjų taryba)

Vengrija Taip Országos Bírói Tanács

(OBT)

National Judicial Council

(Nacionalinė teisėjų

taryba)

Airija Ne

Italija Taip

Consiglio Superiore

della Magistratura

(C.S.M.)

Consiglio di presidenza

della giustizia

amministrativa

(CPGA)

High Council for the


teismų taryba)

Council of administrative

justice (Administracinės

justicijos taryba)

127

Latvija Taip Tieslietu padome (TP) Council for the Judiciary

(Teismų taryba)

Lietuva Taip Teisėjų Taryba

(TT)

The Judicial Council

(Teisėjų taryba)

Liuksemburgas Ne

Malta Taip

Kummissjoni ghall-

Amministrazzjoni tal-

Gustizzja

Commission for the

Administration of Justice

(Teisingumo

administravimo

komisija)

Nyderlandai Taip

Raad voor de

rechtspraak

(Rvdr)

Dutch Council for the

Judiciary (Nyderlandų

teismų taryba)

Lenkija Taip

Krajowa Rada

Sądownictwa

(KRS)

The National Council of

the Judiciary

(Nacionalinė teismų

taryba)

Portugalija Taip Conselho Superior da

Magistratura (CSM)

High Council for (the)


teismų taryba)

Rumunija Taip

Consiliul Superior al

Magistraturii

(SCM)

Superior Council of

Magistracy

(Aukščiausioji magistratų

taryba)

Slovakija Taip Súdna rada

Slovenskej republiky

Judicial Council of the

Slovak Republic

(Slovakijos Respublikos

teisėjų taryba)

Slovėnija Taip Sodni svet Republike

Slovenije

The Judicial Council of

the Republic of Slovenia

(Slovėnijos Respublikos

teisėjų taryba)

Ispanija Taip Consejo General del

Poder Judicial (CGPJ)

General Council for the

Judiciary (Generalinė

teismų taryba)

128

Švedija Ne

Jungtinė Karalystė Taip

Judges Council of

England and Wales

Judges Council for

Northern Ireland

(Šiaurės Airijos teisėjų

taryba)

Judicial Council for

Scotland

Judges Council of

England and Wales

(Anglijos ir Velso teisėjų

taryba)

Judges Council for

Northern Ireland

(Šiaurės Airijos teisėjų

taryba)

Judicial Council for

Scotland (Škotijos teisėjų

taryba)

Iš viso 20/28

Šaltinis: „Guide to the European Network of Councils for the Judiciary“, 2016 m. birželio versija, p. 39.f.

Šiame tyrime remiamasi teorinės medžiagos ir ES aukščiausiųjų teismų apklausos rezultatų tyrimu. Kai

įmanoma, respondentų pateikta informacija buvo dar kartą patikrinta remiantis nacionaliniais teisės

aktais ir akademine literatūra. Iš viso buvo gauti 20 valstybių narių klausimynai. Remiantis respondentų

duomenimis, tik 12 260 ES valstybių narių iš dvidešimties yra specialios teismų tarybos 261 . Tai yra

metodologiškai svarbu, nes ruošiant šią dalį apie jas buvo gauta ir panaudota daugiau informacijos.

Pagrindinė informacija apie Tarybas buvo gauta remiantis ES valstybių narių Konstitucijų nuostatomis

ir per Europos teismų tarybų tinklą (ENCJ) 262 . Nors nebuvo galima gauti atitinkamos išsamios

informacijos iš visų ES valstybių narių, galima teigti, kad imtis buvo reprezentatyvi ir galima daryti

atitinkamas išvadas.

260 Estijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje. 261 Teismų tarybos nėra Austrijoje, Kipre, Čekijos Respublikoje, Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Švedijoje. 262 Kitos valstybės narės, kuriose veikia Tarybos: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Danija, Prancūzija, Graikija, Malta ir Jungtinė Karalystė. Jungtinėje Karalystėje veikia trys Tarybos: viena – Šiaurės Airijai, viena – Škotijai ir viena – Anglijai ir Velsui. Daugiau <https://www.encj.eu/> (2017 m. balandis).

129

2. Teismų tarybų sudėtis

A. Apžvalga

Nustatant Tarybų padėtį kitų valstybės valdžios šakų atžvilgiu ir Tarybų (galimą) kompetenciją, itin

svarbi Tarybos sudėtis. Skirtingų valstybių narių Tarybų sudėtis labai skiriasi ir dėl to, mūsų manymu,

kiekvienoje valstybėje narėje Tarybos funkcijos yra nevienodos.

Pavyzdžiui, pastebimas labai nevienodas bendras Tarybų narių 263 skaičius. Jų gali būti tik 4 kaip

Nyderlanduose264 arba net 44 kaip Belgijoje265 ar kitoks skaičius kitose ES valstybėse narėse. Maltoje

yra 10 narių, 11 – Kroatijoje266, Danijoje, Šiaurės Airijoje, Slovėnijoje267 ir Estijoje268, 15 – Graikijoje,

Latvijoje ir Vengrijoje, 16 – Škotijoje, 17 – Portugalijoje269, 18 – Slovakijoje270, 19 – Rumunijoje271, 21 –

Ispanijoje, 22 – Prancūzijoje272, 23 – Lietuvoje, 25 – Bulgarijoje ir Lenkijoje273, 27 – Italijoje274 ir 29 –

Anglijoje ir Velse.

263 Šiai pastabai būtinas platesnis kontekstas. Narių skaičiui turi reikšmės daugybė veiksnių, kaip antai valstybės narės dydis ir tikslai, kurių siekiama Tarybos sudėtimi (pvz., profesionalumas; skirtingų valstybės valdžios šakų kontrolės ir atsvaros principas; visuomenės dalyvavimas didesniam skaidrumui ir kontrolei; piliečių iš skirtingų valstybės narės vietų atstovavimas, t. t.). Svarbiau tai, kad bendras skaičius būtų proporcingas skirtingoms narių grupėms (pvz., teisėjų ir teisėjais nesančių narių) ir kad sprendimai būtų priimami reikiamos narių daugumos. 264 Remiantis Teismų sandaros įstatymo 84 str., Tarybą turi sudaryti 3–5 nariai. Skaičių pasirenka pati Taryba. Šiuo metu yra 4 nariai. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę. 265 Žr. Belgijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/be_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 266 Žr. Kroatijos Respublikos Konstitucijos 124 str., Oficialusis leidinys Nr. 56/90 su pakeitimais (Kroatijos Konstitucija). 267 Žr. Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 131 str., Oficialusis leidinys Nr. 33/91-I su pakeitimais (Slovėnijos Konstitucija). 268 Žr. 2002 m. birželio 19 d. Estijos teismų įstatymo 40 str. 269 Žr. Portugalijos Respublikos 1976 m. balandžio 2 d. Konstitucijos 218 str. su pakeitimais (Portugalijos Konstitucija). 270 Žr. 1992 m. rugsėjo 3 d. Slovakijos Konstitucijos 141a str. su pakeitimais (Slovakijos Konstitucija). 271 Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str., Rumunijos oficialusis leidinys, I dalis, Nr. 233, 1991 m. lapkričio 21 d. su pakeitimais (Rumunijos Konstitucija). 272 Žr. Prancūzijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/fr_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 273 Žr. 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 187 str. su pakeitimais (Lenkijos Konstitucija). 274 Žr. Italijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/it_csm_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. Italija yra iš dalies ypatinga, nes iš tiesų joje yra dvi Tarybos. Antroji taryba – Administracinio teisingumo taryba, kurią sudaro 15 narių (Valstybės tarybos pirmininkas kaip ex officio narys, keturi teisės profesoriai arba 20 metų patirtį turintys teisininkai, skiriami Parlamento, ir dešimt kolegų renkamų magistratų).

130

Tarybas gali sudaryti vien teisėjai (kaip Vengrijos275, Lietuvos, Šiaurės Airijos ir Škotijos atveju) arba

teisėjai ir kiti nariai. Slovėnijoje 276 ir Italijoje 277 kiti nariai yra teisės profesoriai, advokatai ar kiti

teisininkai, renkami Parlamento. Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Rumunijoje kiti teisėjais nesantys

nariai gali būti prokurorai. Unikali Latvijos praktika – ten visi nariai, kurie nėra teisėjai, nariai yra pagal

savo pareigas278.

2 lentelė: ES valstybių narių Teismų tarybų sudėtis

Teismų taryba –

sudėtis Teisėjai Kiti Dauguma Pirmininkas

Belgija 22 22 Vienodas skaičius Rotacija279

Bulgarija 8 17 Kiti nariai Teisingumo

ministras

Kroatija 7 4 Teisėjai Renkamas

Danija 6280 5 Teisėjai Renkamas

Estija 6 5 Teisėjai Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

Prancūzija 7 15 Kiti nariai Kasacinio Teismo

pirmininkas

Graikija Nėra

duomenų

Nėra

duomenų Teisėjai

Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

275 Vengrijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra narys ex officio, o kiti 14 nariais esančių teisėjų yra renkami slaptu balsavimu deleguotų teisėjų susirinkimo balsų dauguma. Nepaisant to, kad Nacionalinę teisėjų tarybą Vengrijoje sudaro tik teisėjai, keli asmenys, kurie nėra teisėjai, taip pat turi teisę dalyvauti Tarybos susirinkimuose. Tai reiškia, kad Tarybos susirinkimuose (taip pat ir uždaruose susirinkimuose) gali dalyvauti Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Vengrijos advokatūros pirmininkas, Vengrijos notarų rūmų pirmininkas ir ad hoc ekspertai bei pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų kviečiamų interesų grupių atstovai. Minėti asmenys susirinkimuose turi konsultacines teises. 276 Taryboje esantys teisėjai, advokatai, teisės profesoriai ar kiti teisininkai turėtų sumažinti arba padėti išvengti politikos ir kitų įtakingų visuomenės grupių poveikį Tarybai. Be to, tai iš esmės turėtų apriboti teisminę valdžią nuo griežtos savivaldos. Žr. Slovėnijos Konstitucijos 131 str. ir Avbelj Matej, Bardutzky Samo ir kt. Komentar Ustave Republike Slovenije: dopolnitev – A, Kranj: Fakulteta za državne in evropske študije, 2011, p. 1296. 277 Kalbant apie Italiją, įdomu tai, kad Tarybai pirmininkauja Italijos Prezidentas, kuris kartu su Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininku ir Aukščiausiojo Kasacinio Teismo generaliniu prokuroru pagal pareigas yra tarybos narys. Žr. Italijos Konstitucijos 87 str. Prezidentas tarybos posėdžiams pirmininkauja ir Rumunijoje. Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 278 Daugiau informacijos rasite 3.3 poskyryje. 279 Paeiliui vienerius metus pirmininkauja kiekvienas biuro narys. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 280 Tiksliau, 5 teisėjai ir 1 pavaduojantis padėjėjas.

131

Vengrija 15 0 Teisėjai Rotacija281

Italija 13 14 Kiti nariai Respublikos

Prezidentas

Latvija 9 6 Teisėjai Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

Lietuva 23 0 Teisėjai Renkamas Tarybos

Malta 5 5 Vienodas skaičius Respublikos

Prezidentas

Nyderlandai 2 2 Vienodas skaičius Vienas iš dviejų

teisėjų

Lenkija 17 8 Teisėjai Renkamas

Portugalija 8 9 Kiti nariai Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

Rumunija 10 9 Teisėjai Renkamas

Slovakija 9 9 Vienodas skaičius Renkamas

Slovėnija 6 5 Teisėjai Renkamas

Ispanija 13 8 Teisėjai Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

Jungtinė Karalystė

(Anglija +Velsas) 28 1 Teisėjai

Lordas teismo

pirmininkas


(Šiaurės Airija) 11 0 Teisėjai Nėra duomenų


(Škotija) 16 0 Teisėjai Lordas pirmininkas

Šaltinis: apklausos atsakymai, ENCJ duomenų apie narius suvestinės ir valstybių narių atsakymų į

klausimyną dėl teismų nepriklausomumo lentelė, 2015 m., p. 10.

Teigiama, kad Tarybos, kurios visi nariai yra teisėjai, sudėtis kelia sunkumų, nes jos veikloje gali būti

nepakankamai įvertintos išorės perspektyvos. Kaip trūkumas šiuo požiūriu neretai minimi tokie

281 Pirmininkas keičiasi kas šešis mėnesius šia tvarka: pirmasis šias pareigas užima ilgiausiai teisėjo pareigas einantis asmuo, paskui kiti nariai mažėjančia teisėjo stažo trukmės tvarka.

132

argumentai kaip demokratinio legitimumo trūkumas, teisėjų savisauga ir savivaldiškumas 282 . Kita

vertus, mišri sudėtis sukuria geresnę valstybės valdžios šakų pusiausvyrą (nes kiti nariai, kurie nėra

teisėjai, yra renkami arba skiriami neteisminių institucijų) ir atitinkamai padidina jų konstitucinį

priimtinumą (dėl valstybės valdžios galių pusiausvyros). Tai taikoma tais atvejais, kai kiti nariai, kurie

nėra teisėjai, yra renkami arba skiriami įstatymų leidžiamosios arba vykdomosios valdžių. Kai kuriose

valstybėse narėse šios dvi valstybės valdžios narių ne teisėjų nerenka. Pavyzdžiui, tai pasakytina apie

narius prokurorus, kurie renkami prokurorų283. Vis dėlto abiem atvejais dėl mišrios sudėties dalis

Tarybos narių yra ne teisėjai ir teisėjų galios Taryboje yra ribojamos. Kitų už ypatingus nuopelnus284 (iš

teisės ekspertų) renkamų arba skiriamų narių perspektyva Tarybos veikloje gali duoti papildomos

vertės: įnešti kitokio požiūrio arba net apskritai užtikrinti didesnę Tarybų narių nepriklausomybę, ypač

tose valstybėse narėse, kur Tarybai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kiti nariai teisėjai

jį laiko autoritetu285. Atrodo, kad pirmininko įtaka kitiems nariams, kurie nėra teisėjai, pavyzdžiui,

profesoriams, notarams, advokatams ir kitiems, yra mažesnė.

Tarybos sudėtis gali būti ir visiškai kitokia nei apibūdinta pirmiau. Estijoje į Tarybą taip pat įeina

Parlamento nariai, Advokatų tarybos paskirtas prisiekęs advokatas, vyriausiasis prokuroras (arba jo

paskirtas atstovas) ir teisingumo kancleris (arba jo paskirtas atstovas), o teisingumo ministras turi teisę

dalyvauti tarybos posėdžiuose ir pasisakyti. Parlamento nariai yra Tarybos nariai Latvijoje, Lenkijoje286

ir Kroatijoje287 . Lenkijos Prezidentas turi teisę į Tarybą paskirti vieną asmenį, o vieno nario vieta

suteikiama teisingumo ministrui 288 . Atsižvelgiant į Tarybos demokratinio legitimumo argumentus,

politikų (pavyzdžiui, Parlamento narių) dalyvavimas gali būti vertinamas kaip teigiamas. Kita vertus, šis

dalyvavimas gali kelti rizikos Tarybos nepriklausomumui289. Jei politinė įtaka būtų jaučiama balsavimo

procese, tai reikštų, kad nebebūtų taikomi tik griežtai profesiniai kriterijai290. Neatrodo, kad politinio

282 Pabrėžtina, kad be savivaldos nėra ir teismų nepriklausomumo principo. Savivaldą šia prasme galima laikyti vertybe, tačiau tai nereiškia, kad tik teisėjai gali būti Tarybos nariais. 283 Pavyzdžiui, Bulgarijoje prokurorai išsirenka keturis tarybos narius. 284 Nariai turėtų būti atrenkami pagal jų kompetenciją, patirtį, teismų gyvenimo supratimą, gebėjimą diskutuoti ir nepriklausomumo kultūrą. Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, 21 p. <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 285 Tai gali turėti neigiamą poveikį vadinamajm vidiniam nepriklausomumui (nuo kitų teismų sistemos kolegų). Įvairaus pobūdžio poveikio nepriklausomumui klasifikacijos klausimu žr. Adams Maurice. Pride and prejudice in the judiciary – judicial independence and the Belgian High Council of Justice, Tydskrif vir die Suid-Afrikaanse Reg, Volume 2010, Issue 2, Jan 2010, p. 245–246. 286 Keturi nariai iš Žemutinių rūmų „Sejm“ deputatų ir 2 – iš Aukštųjų rūmų Senato. 287 Du iš vienuolikos Tarybos narių yra Parlamento nariai, iš kurių vienas priklauso opozicijai. 288 Teisingumo ministro buvimas Tarybos nariu neišvengiamai kelia rizikos, kad vykdomoji valdžia gali paveikti teisminės valdžios debatus ir sprendimus bei suvaržyti atvirumą. Žr. ENCJ projekto grupės ataskaitą „Councils for the Judiciary Report“, 2010–2011 m., p. 13. 289 Konsultacinė Europos teisėjų taryba (CCJE) įspėja, kad būsimi Tarybų nariai neturėtų būti aktyvūs politikai, Parlamento nariai, vykdomosios valdžios ar administracijos atstovai. Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, 23 p. <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 290 Siekiant apsaugoti teisingumo vertybes ir pagrindinius principus, Tarybos veikloje neturi būti niekaip nusileidžiama parlamento daugumai ar vykdomosios valstybės valdžios spaudimui, negalimas joks pavaldumas politinėms partijoms. Ten pat, žr. p. 19.

133

poveikio reikėtų tada, kai Taryba teikia nuomones ar pasiūlymus, o reikšmingesnius sprendimus

(pavyzdžiui, dėl teisėjų rinkimo ar skyrimo) faktiškai priima kitos valstybės valdžios šakos (kurios

priklauso nuo politinės įtakos). Tokiais atvejais vienoje institucijoje (Taryboje) yra taikomi griežtai

vidiniai profesiniai kriterijai, o politinė galia realizuojama kitoje sprendimų priėmimo procese

dalyvaujančioje institucijoje (pavyzdžiui, Parlamente), taip užtikrinant galių pusiausvyros principą.

Vertinant šią įtaką Tarybos veiklai, svarbu atsižvelgti į teisėjų ir teisėjais nesančių narių santykį bei į tai,

kokia dauguma būtina sprendimui priimti (dažniausiai nustatoma įstatyme arba darbo reglamente).

Šiuo požiūriu valstybėse narėse galima pastebėti svarbių skirtumų.

Pavyzdžiui, tose valstybėse narėse, kuriose Tarybos sudėtį sudaro ir teisėjai, ir kiti nariai, teisėjai sudaro

narių daugumą. Taip yra Danijoje, Estijoje ir Slovėnijoje (6 iš 11), Kroatijoje (7 iš 11)291, Latvijoje (9 iš

15)292, Rumunijoje (10 iš 19)293, Ispanijoje (13 iš 21), Lenkijoje (17 iš 25) bei Anglijoje ir Velse (28 iš 29).

Teisėjų ir kitų Tarybos narių skaičius yra vienodas Belgijoje (22 iš 44) 294 , Maltoje (5 iš 10),

Nyderlanduose (2 iš 4) ir Slovakijoje (9 iš 18), o daugumos Taryboje teisėjai nesudaro Bulgarijoje (8 iš

25)295, Prancūzijoje (7 iš 22)296, Portugalijoje (8 iš 17)297 ir Italijoje (13 iš 27)298. Siekiant sustiprinti teismų

sistemos nepriklausomumą rekomenduojama, kad tais atvejais, kai Tarybos sudėtis yra mišri, jos

daugumą sudarytų teisėjai299.

291 Tarp kitų narių yra du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas – opozicijos narys. 292 Šeši teisėjai yra renkami susirinkime ir vienas – Aukščiausiojo Teismo plenume. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas yra ex officio nariai. Teisėjais nesantys ex officio nariai: teisingumo ministras, Parlamento teisės reikalų komiteto pirmininkas, generalinis prokuroras, Prisiekusiųjų advokatų tarybos pirmininkas, Prisiekusiųjų notarų tarybos pirmininkas ir Prisiekusiųjų antstolių tarybos pirmininkas. 293 Devyni teisėjai ir Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo pirmininkas. Kiti nariai: teisingumo ministras, generalinis prokuroras, penki prokurorai ir du pilietinės visuomenės atstovai (skiriami Senato), kurie yra geros profesinės ir moralinės reputacijos teisės specialistai. Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 294 Aukščiausiąją teisingumo tarybą sudaro nyderlandų ir prancūzų kalba kalbančios valdybos. Kiekvieną valdybą sudaro vienodas narių skaičius. Valdybos sudaromos laikantis vienodo atstovavimo principo: tiesiogiai kolegų renkami teisėjai ir prokuratūros pareigūnai iš vienos pusės ir Senato dviejų trečdalių balsų dauguma paskirti kiti nariai iš kitos pusės. Žr. Belgijos Konstitucijos 151 str. Iš viso yra 22 teisėjai ir 22 nariai, kurie nėra teisėjai (8 teisininkai, 6 universitetų ar aukštojo mokslo valdybos profesoriai ir 8 pilietinės visuomenės nariai). 295 Žr. ENCJ duomenų apie Bulgariją suvestinę. 296 Skyrių, kurio kompetencijai priklauso teisėjai, be Kasacinio Teismo pirmininko, sudaro penki teisėjai. 297 Be Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kuris pagal pareigas yra pirmininkas, ir septynių teisėjų, kitus devynis narius išrenka Nacionalinė Asamblėja arba paskiria Portugalijos Prezidentas. Žr. Portugalijos Konstitucijos 218 str. 298 Iš viso 13 teisėjų ir 5 prokurorai (jie visi laikomi magistratais). Tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad Italijos Konstitucijoje nėra nustatytas renkamų narių skaičius, tačiau yra nurodyta, kad du trečdalius narių magistratai išsirenka iš savo tarpo, o vienas trečdalis turėtų būti renkamas Parlamento iš universitetų teisės profesorių ir ne mažiau kaip penkiolikos metų patirtį turinčių teisininkų. Pastarieji už savo ypatingus nuopelnus tarybos pasiūlymu taip pat gali būti paskiriami kasacijos patarėjais (angl. Cassation councillors). Žr. 1947 m. gruodžio 27 d. Italijos Konstitucijos 104 ir 106 str., Oficialusis leidinys Nr. 298 su pakeitimais (Italijos Konstitucija). 299 Taip pat žr. pirmą ir ketvirtą pastraipas iš „Resolution on Self-Governance for the Judiciary: Balancing Independence and Accountability of the General Assembly of the European Network of Councils for the Judiciary, met in Budapest in May 2008”.

134

Taryboje esantys teisėjai dažniausiai yra renkami iš skirtingų regionų ir instancijų teismų. Taip yra

Vengrijos, Italijos, Lietuvos300, Lenkijos301, Portugalijos302, Slovėnijos303 ir Ispanijos atveju304. Tai yra itin

svarbu ir vienas iš pranašumų užtikrinant tai, kad visų teismų atstovai galėtų dalyvauti Tarybos

posėdžiuose ir pristatyti jų teismų veikloje kylančias problemas (kurios pačiuose teismuose gali būti

visiškai skirtingos).

Rekomendacijos ir geriausia praktika

B. Aukščiausiojo teismo teisėjai kaip Teismų tarybos nariai

Iš to, kas pasakyta pirmiau, aišku, kad Tarybos nariai teisėjai atstovauja skirtingų instancijų teismus.

Ypač svarbu, kad Tarybos nariai yra ir valstybių narių aukščiausiųjų teismų teisėjai. Tarybos, kaip teismų

sistemos nepriklausomumo garanto, ir aukščiausiojo teismo (dažniausiai valstybės aukščiausiojo

teismo) sąsaja būtina tam, kad būtų užtikrintas esminis aukščiausiojo teismo atstovų dalyvavimas

visuose su teisingumo administravimu susijusiuose klausimuose, skiriant teisėjus, paaukštinant,

perkeliant, atleidžiant iš juos pareigų, keliant teisėjams drausmės bylas, sprendžiant įvairius ginčus ir

300 Turi būti po tris narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną nuo kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir po vieną – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų. Narius iš Aukščiausiojo Teismo išrenka Aukščiausiojo Teismo teisėjai, narius iš Apeliacinio teismo – Apeliacinio teismo teisėjai, t. t. Be to, kai kurie nariai yra ex officio nariai (Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai). 301 Penkiolika teisėjų išrenkami iš Aukščiausiojo Teismo, bendrosios kompetencijos teismų, administracinių ir karo teismų teisėjų. Žr. Lenkijos Konstitucijos 187 str. 302 Žr. Portugalijos Konstitucijos 218 str. 303 Po vieną nario vietą skirta renkamiems teisėjams, atstovaujantiems kiekvieną iš šių instancijų teismų: Aukščiausiąjį Teismą, aukštesniuosius teismus, apygardų teismus ir apylinkių teismus. Iš visų šių minėtų teismų teisėjų išrenkami du papildomi teisėjai. Žr. Teismų įstatymo 22 str., Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys Nr. 94/07 su pakeitimais. 304 Dvylika iš dvidešimties Parlamento išrinktų narių turi būti skirtingų instancijų teismų teisėjai. Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str.

Mišri Tarybos sudėtis gali būti naudinga dėl kelių svarbių priežasčių. Ją gali sudaryti visiems

teismams atstovaujantys teisėjai ir teisėjais nesantys už nuopelnus renkami arba skiriami

nariai.

Nariai teisėjai galėtų sudaryti Tarybos narių daugumą, tačiau jie nebūtinai turi turėti

kvalifikuotą daugumą.

Teisėjais nesantys Tarybos nariai didina jos legitimumą ir teismų sistemos skaidrumą.

135

t. t.305. Jie Tarybą taip pat gali informuoti apie aukščiausiųjų teismų ar apskritai teismų darbe kylančius

sunkumus ir atitinkamai daryti poveikį Tarybos darbui306.

Galima pabrėžti, kad dėl šios priežasties keliose valstybėse narėse aukščiausiojo (-iųjų) teisminės (-ių)

institucijos (-ų) atstovų dalyvavimas taryboje yra privalomas. Pagal pareigas Tarybos nariai yra

Bulgarijos, Anglijos ir Velso, Estijos307, Graikijos, Vengrijos308, Italijos309, Latvijos, Lietuvos, Maltos,

Šiaurės Airijos, Lenkijos, Portugalijos 310 , Rumunijos, Škotijos ir Ispanijos aukščiausiųjų teismų

pirmininkai. Lietuvoje ir Lenkijoje į Tarybą taip pat įeina vyriausiųjų administracinių teismų pirmininkai.

Graikijoje Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas eina specialios Aukščiausiosios

administracinės justicijos teisėjų tarybos pirmininko pareigas311.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Tarybos pirmininko pareigas eina Anglijoje ir Velse, Estijoje 312 ,

Prancūzijoje313, Graikijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Škotijoje ir Ispanijoje314. Įdomu tai, kad Lietuvoje

pagal pareigas Tarybai pirmininkaudavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau Konstitucinis

Teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai315. Priešinga nuostata taikoma Kroatijoje:

ten teismų pirmininkai negali būti renkami į Tarybą316. 2007 metais Lenkijoje teismų pirmininkams taip

pat uždrausta būti Tarybos nariais, o Slovakijos Respublikoje tokia pati taisyklė dėl šių pareigų

nesuderinamumo priimta 2011 metais317. Tokia nuostata oficialiai neleidžiama sutelkti galios kelių

305 Žr. Opinion no. 19 of CCJE on the Role of Court Presidents adopted in November 2016, 51 p. <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2016)2&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 306 Tai pabrėžė į apklausą atsakę Italijos atstovai. Latvijos atstovai aiškiai akcentavo, kad dėl savo praktinės patirties, kompetencijų ir dalyvavimo įvairiose darbo grupėse Tarybos nariais esantys Aukščiausiojo Teismo teisėjai įneša svarų indėlį į Tarybos sprendimų priėmimo procesą. Aukščiausiasis Teismas, būdamas išsamiai susipažinęs su Latvijos ir kitų valstybių teismų sistemos veikimu, gali prisidėti prie Tarybos analitinio darbo ir tarptautinio bendradarbiavimo. 307 Žr. Estijos teismų įstatymo 40 str. 308 Vengrijoje jis vadinamas Curia pirmininku. 309 Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininkas. 310 Žr. Portugalijos Konstitucijos 218 str. 311 Žr. ENCJ duomenų apie Graikiją suvestinę. Graikijoje veikia dvi tarybos. Antroji – Aukščiausioji civilinės ir baudžiamosios justicijos teisėjų taryba. 312 Žr. Estijos teismų įstatymo 40 str. Tarybos posėdžiai šaukiami Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba teisingumo ministro. Posėdį šaukiantis asmuo taip pat nustato posėdžio darbotvarkę. 313 Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 314 Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str. 3 d. 315 Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. pripažino (žr. nutarimą byloje Nr. 13/04-21/04-43/04), kad pagal Lietuvos Konstituciją draudžiamas toks teisinis reguliavimas, kai Tarybos vadovu ex officio yra kuris nors teisėjas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši taisyklė yra nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintu Teismo, kaip vienos iš valstybės valdžių, savivaldos principu bei su konstituciniu teisinės valstybės principu. Konstituciniai imperatyvai (savavaldės teisminės valdžios decentralizuotumas, teisėjo nepriklausomumas, visų teisėjų vienodas teisinis statusas vykdant teisingumą, teisėjo nepavaldumas vykdant teisingumą jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo pirmininkui ir t. t.) suponuoja demokratišką Tarybos formavimo tvarką. Rinkimų procedūra turi būti organizuojama ir vykdoma taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų abejoti šių rinkimų demokratiškumu, inter alia tuo, ar kurie nors teisėjai renkant Tarybą nebuvo traktuojami kaip nelygūs kitiems (žr. nutarimo 32 ir 33 punktus). Įdomu tai, kad šiuo metu Lietuvos teisėjų tarybos pirmininko pareigas vis tiek eina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau ne ex officio, o išrinktas Taryboje. 316 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 317 Žr. D. Kosař, 2016, p. 401.

136

asmenų rankose318 . Tai pagrįstai pateisinama tuo, kad teisėjai, kurie turi būti nepriklausomi nuo

politinės kontrolės, vis tiek gali tapti priklausomi nuo kitų jėgų, pavyzdžiui, teismų pirmininkų (arba

vyresniųjų teisėjų) pagal teisminę hierarchiją, o tai gali ne mažiau trukdyti priimti savarankiškus

sprendimus nei įprasta politinė įtaka319. Jei teismo pirmininkas ir Tarybos narys yra tas pats asmuo

(kuris vaidina svarbų vaidmenį teisėjo karjerai), didesnė tikimybė, kad gali kilti klausimas dėl kitų teisėjų,

kurie yra Tarybos nariai, nepriklausomumo.

Požiūris dėl kitų aukščiausiųjų teismų teisėjų, kaip Tarybos narių, atitinkamose valstybėse narėse taip

pat skiriasi. Valstybėse narėse gali būti privaloma į Tarybos sudėtį išrinkti tam tikrą aukščiausiojo

teismo teisėjų skaičių arba jose gali būti palikta šiek tiek lankstumo ir laisvės pasirinkti teisėjus kaip

Tarybos narius. Aukščiausiojo Teismo atstovavimas Taryboje privalomas Estijoje 320 , Italijoje 321 ,

Latvijoje322, Lietuvoje, Lenkijoje323, Rumunijoje324 ir Slovėnijoje325. Lanksti tvarka taikoma Slovakijoje326

ir Ispanijoje. Nors šių dviejų valstybių narių įstatymų nuostatose nėra įtvirtinta, kad Taryboje privalo

būti Aukščiausiojo Teismo atstovų, paprastai keli nariai būna Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Priešingu

atveju tai sukeltų sudėtingą situaciją Aukščiausiajam Teismui327.


C. Teismų tarybos narių atrankos procesas

Vienas iš svarbiausių konstitucinių klausimų, susijusių su Tarybomis ir jų nepriklausomumu, yra

Parlamento arba Vyriausybės (ypač Teisingumo ministerijos) ar kurios nors kitos valstybės valdymo

318 Taip pat žr. M. Bobek ir D. Kosař, 2013, p. 12. Jie atkreipia dėmesį, kad Europoje taikomas Tarybos modelis saugo teismų sistemą nuo išorės įtakos, tačiau mažai dėmesio skiriama galimam netinkamam vyresniųjų teisėjų ir teismų pirmininkų spaudimui atskiriems teisėjams. 319 Ginsburg Tom, Garoupa Nuno. Guarding the guardians: Judicial Councils and Judicial Independence, American Journal of Comparative Law, Vol. 57, 2009, p. 110. 320 Du iš vienuolikos Tarybos narių yra Aukščiausiojo Teismo teisėjai, iš kurių vienas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 321 Turimais duomenimis, Tarybos nariai yra keturi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, iš kurių vienas pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Apklausoje dalyvavusio Italijos atstovo vertinimu, Aukščiausiasis Kasacinis Teismas taryboje atstovaujamas tinkamai. 322 Kartu su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Aukščiausiojo Teismo plenume išrenkamas bent vienas Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 323 Be Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Tarybos nariai yra dar du kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Apklausoje dalyvavusio Lenkijos atstovo vertinimu, Aukščiausiojo Teismo atstovavimas taryboje yra laikomas tinkamu. 324 Tarybos nariai yra du Aukščiausiojo Teismo atstovai. 325 Vieną iš narių teisėjų išsirenka būtent Aukščiausiojo Teismo teisėjai. 326 Slovakijos atstovas pabrėžė, kad turėtų būti įtvirtintas privalomas Aukščiausiojo Teismo atstovų dalyvavimas, taip pagerinant esamą sistemą. 327 Pavyzdžiui, Lietuvoje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad aukščiausiųjų teismų (Aukščiausiojo, Vyriausiojo administracinio ir apeliacinio) teisėjai turi sudaryti daugiau nei pusę Tarybos narių. Šis reikalavimas neabejotinai rodo, kad Taryboje būtinas Aukščiausiojo Teismo teisėjų atstovavimas.

Aukščiausiojo teismo atstovai Taryboje galėtų būti renkami iš pačių aukščiausiojo teismo

teisėjų.

137

institucijos poveikis Tarybos sudėčiai ir veiklai328. Poveikis Tarybos sudėčiai yra daromas per Tarybos

narių atrankos procesą. Šiuo požiūriu ES valstybėse narėse galima pastebėti skirtumų. Nors kai kurie

nariai Taryboje yra pagal einamas pareigas, kiti nariais gali tapti įvairiausiais būdais. Teisėjai yra

renkami teismų atstovų (pvz., jų kolegų) Belgijoje, Estijoje329, Vengrijoje330, Italijoje331, Latvijoje332,

Lietuvoje333), Lenkijoje334, Portugalijoje335, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Šios taisyklės išimtis

yra Ispanija, kur teisėjai (ir kiti nariai) yra renkami Deputatų kongreso ir Senato336.

Parlamentas turi teisę rinkti kitus narius Belgijoje337, Kroatijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje,

Portugalijoje, Rumunijoje338, Slovėnijoje ir Slovakijoje339. Kai kuriose valstybėse narėse teisė skirti

Tarybos narį patikėta vykdomajai valdžiai, tai yra, Prezidentui (Prancūzijoje 340 , Lenkijoje 341 ,

Portugalijoje 342 ir Slovakijoje), Karaliui (Ispanijoje) 343 arba Vyriausybei (Slovakijoje) 344 . Lenkijoje

neseniai pateikti teisės aktų pakeitimų projektų pasiūlymai, kurie gali turėti didelę politinę reikšmę

Tarybai ir kelti grėsmę jos nepriklausomumui345.

328 Šiuo atžvilgiu gali būti svarbu, kad CCJE teigiamai vertina sistemą, kurioje teisėjais nesančių narių skyrimas patikimas nepolitinėms institucijoms (užtikrinant, kad jie nebūtų skiriami vykdomosios valdžios). Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, p. 32. 329 Juos atrenka visi teisėjai (en banc). Žr. Estijos teismų įstatymo 38 ir 40 str. 330 Nariai teisėjai išrenkami slaptu balsavimu deleguotų teisėjų susirinkimo balsų dauguma. 331 Du trečdalius Tarybos narių išrenka visi eiliniai įvairių instancijų teismų teisėjai. Žr. Italijos Konstitucijos 104 str. 332 Šeši iš devynių teisėjų išrenkami teisėjų susirinkime, kuriame atstovaujama pirmosios ir antrosios instancijų teismams bei žemės registrų teisėjams (taip pat ir regionų). 333 Visos kandidatūros atitinkamų teismų atstovų yra iškeliamos ir renkamos visuotiniame teisėjų susirinkime. Jie išrenkami ketveriems metams, o kadencijai pasibaigus, organizuojamas naujas visuotinis teisėjų susirinkimas naujiems tarybos nariams išrinkti. 334 Aukščiausiojo Teismo teisėjai iš šio teismo teisėjų yra paskiriami Aukščiausiojo Teismo teisėjų visuotiniame susirinkime. Žr. 2011 m. gegužės 12 d. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 11 str. Kitus narius teisėjus Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjų visuotinis susirinkimas paskiria kartu su skirtingų instancijų teismų susirinkimų atstovais. Žr. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 12 ir 13 str. 335 Narius pagal proporcingo atstovavimo principą slaptu balsavimu išrenka jų kolegos. 336 Būtinas trijų penktadalių pritarimas kiekvienuose rūmuose, taigi, kandidatai neturėtų būti politizuoti. Tačiau Ispanijoje dėl to jau daug metų diskutuojama. 337 Narius, kurie nėra teisėjai ir prokurorai, dviejų trečdalių balsų dauguma skiria Senatas. 338 Senatas išrenka du geros profesinės ir moralinės reputacijos pilietinės visuomenės atstovus, teisės specialistus. Senatas taip pat tvirtina narius, kurie išrinkti visuotiniuose magistratų susirinkimuose. 339 Visų valstybių narių apžvalgą rasite Slovakijos Teisėjų tarybos atsakyme į klausimyną dėl teismų nepriklausomumo, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/sk_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 340 Respublikos Prezidentas, Nacionalinė asamblėja ir Senatas skiria po du žinomus piliečius, kurie nėra nei Parlamento nariai, nei teisėjai. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 341 Vieną narį skiria Lenkijos Respublikos Prezidentas. 342 Septynis iš 17 narių išrenka Nacionalinė asamblėja, o du paskiria Portugalijos Respublikos Prezidentas. 343 Dvidešimt iš dvidešimt vieno Tarybos nario penkerių metų kadencijai skiria Karalius. Keturias kandidatūras pasiūlo Kongresas ir keturias – Senatas. Abiem atvejais nariai iš daugiau nei penkiolikos metų profesinę patirtį turinčių teisininkų ir kitų pripažintos kompetencijos juristų išrenkami trim penktadaliais narių balsų. Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str. 344 Tris narius skiria Prezidentas, tris – Vyriausybė ir tris – Nacionalinė taryba. Teisėjai išrenka devynis Tarybos narius. Kiekvienas kandidatas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti universitetinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 15 metų profesinį stažą. 345 Žr. ENCJ vykdomosios valdybos nuomonę dėl Lenkijos Tarybos prašymo <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Members/rfc_krs_pl_opinion_encj_eb_30_1_2017_final.pdf> žiūrėta 2017-03-28.

138

Estijoje narius gali skirti advokatūra, prokuratūra ir teisingumo kancleris. Unikali Latvijos praktika – ten

nariai, kurie nėra teisėjai, nariai yra pagal savo pareigas. Iš vykdomosios valdžios ex officio narys yra

teisingumo ministras, o iš įstatymų leidžiamosios – Parlamento Teisės reikalų komiteto pirmininkas.

Kiti teisėjais nesantys nariai: generalinis prokuroras, Prisiekusiųjų advokatų tarybos, Prisiekusiųjų

notarų tarybos ir Prisiekusiųjų antstolių tarybos pirmininkai.

3. Teismų tarybų kompetencijos sritys

A. Bendradarbiavimas teisėjų atrankos ir skyrimo procese

Iš esmės Tarybos – tai institucijos, kurių paskirtis – perimti teisėjų skyrimo ir paaukštinimo klausimus

iš politinio proceso346, kartu dedant pastangas užtikrinti tinkamą jų atskaitomybės lygį. Taigi, jos yra

kažkur viduryje tarp visiškų priešingybių: teisėjams duodamos teisės paskirti savo teisių perėmėjus bei

palaikyti vidinę atsakomybę už teisminę drausmę ir visiškos politinės teisėjų paskyrimo, drausmės ir

paaukštinimo kontrolės. Pirmasis – teismų savarankiško pasirinkimo – modelis neabejotinai suteikia

pernelyg daug nepriklausomumo, o visiška politinė kontrolė teisėjus gali paversti pernelyg atskaitingais

ta prasme, kad priimdami sprendimą konkrečiais atvejais jie atsižvelgs į savo politinių vadovų nuostatas.

Taigi, Taryba, kaip tarpinė institucija tarp politikos sąlygojamų valstybės valdžios šakų ir teisėjų, suteikia

galimybę stiprinti ir atskaitomybę, ir nepriklausomumą 347.

Šį pagrindinį Tarybos vaidmenį geriausiai atsispindi jos kompetencijos tam tikroje valstybėje narėje.

Nors, turimais duomenimis, visų Tarybos narių kompetencijos ir įgaliojimai yra vienodi348 (pavyzdžiui,

Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje), pačios Tarybos kompetencijos sritys

valstybėse narėse smarkiai skiriasi.

Plačiausiai pripažinta Tarybų kompetencijos sritis – jų dalyvavimas teisėjų atrankos arba skyrimo

procese 349 . Tai vykdoma arba vertinant ir siūlant kandidatus (Belgija 350 , Kroatija 351 , Lenkija 352 ,

346 Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sukurtos Tarybos, – būtinybė izoliuoti teismų sistemą nuo vykdomosios valdžios. Žr. Autheman Violaine, Elena Sandra. Global best practices: Judicial Councils - Lessons Learned from Europe and Latin America, IFES Rule of Law White Paper Series, April 2004, p. 2. 347 Garoupa Nuno, Ginsburg Tom. The Comparative Law and Economics of Judicial Councils, Law and Economics Working Papers, University of Illinois College of Law, Year 2008, Paper 96, p. 7. 348 Tai netaikoma pirmininko pareigoms ar įgaliojimams, pavyzdžiui, sušaukti posėdžius, nustatyti darbotvarkę, t. t. Tai taip pat netaikoma konkrečioms atskiro nario, kaip Tarybos nario, funkcijoms, pavyzdžiui, esant drausmės ar nuolatinio komiteto nariu. Tokių vidinių komisijų yra daugelio valstybių narių Tarybose. Tarybos narius teisėjus ir teisėjais nesančius narius traktuoti vienodai rekomenduojama ir ENCJ 2015-2016 m. ataskaitoje, „Standards VI: Non-judicial Members in Judicial Governance“, p. 12. 349 Remiantis 1999 m. lapkričio 17 d. Visuotinės teisėjo chartijos 9 straipsniu, teisėjus turi parinkti nepriklausoma institucija, kurioje teisėjų atstovavimas būtų esminis. Taip pat žr. Venecijos komisijos 2007 m. birželio 22 d. nuomonę Nr. 403/2006, p. 5. 350 Žr. Belgijos Konstitucijos 151 str. 351 Taryba, laikydamasi Konstitucijos ir įstatymų, savarankiškai priima sprendimą dėl teisėjų ir pirmininkaujančių teisėjų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš pareigų ir drausminės atsakomybės. Šie sprendimai priimami nešališkai, remiantis įstatyme nustatytais kriterijais. Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 352 Dėl kompetencijos sričių žr. 2011 m. gegužės 12 d. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 3 str. su pakeitimais.

139

Rumunija353, Slovėnija354 ir Slovakija355), teikiant nuomones dėl kandidatų (Prancūzija356, Lietuva357,

Malta358 ir Estija359), arba net duodant sutikimą užimti teisėjo pareigas (Vengrija)360. Anglijoje ir Velse361,

Šiaurės Airijoje362 ir Škotijoje teisėjų atranka ir skyrimas į Tarybų kompetencijos sritį nepatenka363.

Jungtinėje Karalystėje šios trys Tarybos taip pat neturi įgaliojimų, susijusių su teisėjų ar teismų

pirmininkų vertinimu, paaukštinimu, perkėlimu ar atleidimu iš pareigų.

Įdomu tai, kad Ispanijos Taryba taip pat turi įtakos formuojant Konstitucinį Teismą. Ji teikia dviejų iš

dvylikos Konstitucinio Teismo teisėjų, kuriuos skiria Karalius, kandidatūras364. Plačiąja prasme Taryba

353 Žr. Rumunijos Konstitucijos 134 str. 354 Dėl kompetencijos sričių žr. Slovėnijos Teismų įstatymo 28 str., Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys Nr. 94/07 su pakeitimais. 355 Aukščiausiojo Teismo administravimo klausimais Taryba turi teisę Slovakijos Prezidentui siūlyti paskirti ir atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Žr. Slovakijos Teisėjų tarybos įstatymo Nr. 185/2002 27 str. a d., 2002 m. balandžio 11 d. Rink. 356 Taryba teikia rekomendacijas dėl Kasacinio teismo teisėjų, Apeliacinio teismo pirmininkų ir Tribunaux de grande instance pirmininkų skyrimo. Kiti teisėjai yra skiriami konsultuojantis su Taryba. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 357 Lietuvoje Tarybos nuomone nėra nuomonė jos įprastine prasme. Be Tarybos sutikimo (teigiamos nuomonės) teisėjas (įskaitant Aukščiausiojo Teismo teisėją ir net pirmininką) negali būti paskirtas, paaukštintas, perkeltas ar atleistas iš pareigų. Ši nuomonė teikiama Respublikos Prezidentui. Tas pats taikoma ir skiriant bei atleidžiant iš pareigų teismų arba jų skyrių pirmininkus ir pirmininkų pavaduotojus. Tarybos sutikimas nėra būtinas tik tuo atveju, jei bendrosios kompetencijos teismo teisėjas yra skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju arba Vyriausybės ministru, arba yra Parlamento yra šalinamas iš pareigų apkaltos tvarka. Ši tvarka taikoma atleidžiant iš pareigų Aukščiausiojo Teismo arba Apeliacinio teismo teisėją, jei jis šiurkščiai pažeidžia Konstituciją arba teisėjo priesaiką, arba yra pripažįstamas padaręs nusikaltimą. Tarybos patvirtinimas taikant apkaltą nebūtinas, nes šioje procedūroje reikšmingas vaidmuo tenka Konstituciniam Teismui, kuris veikia kaip atsvara politinėms jėgoms. Be to, Taryba sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją ir tvirtina jos nuostatus. 358 Rekomendacijos dėl skyrimo teikiamos Ministro Pirmininko prašymu. Žr. ENCJ duomenų apie Maltą suvestinę. 359 Taryba ir visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai Aukščiausiojo Teismo pirmininkui teikia nuomonę dėl kandidatų į laisvas Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Po to Aukščiausiojo Teismo teisėjas į pareigas teismo pirmininko teikimu gali būti paskirtas Parlamento. Žr. Estijos Teismų įstatymo 55 str. 360 Taryba turi teisę duoti sutikimą eiti teisėjo pareigas tais atvejais, kai Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas į šias pareigas pageidauja paskirti antru arba trečiu įvertintą kandidatą. Ji taip pat nustato principus, kurie turi būti taikomi vertinant prašymus, ir kiekvienais metais skelbia savo išvadas dėl atitinkamos praktikos, susijusios su prašymų eiti teisėjo ir teismo vadovo pareigas vertinimu. 361 Pagal 2005 m. Konstitucinės reformos įstatymą Taryba yra konkrečiai atsakinga už trijų Teisėjų skyrimo komisijos narių paskyrimą. Išskyrus šias pareigas, Teisėjų taryba nėra susijusi su teisėjų atranka, paskyrimu ar paaukštinimu ar su teisminės veiklos vertinimu. Jos pagrindinė funkcija – institucija, kuri atsakinga už visą teismų sistemą ir kuri informuoja Lordą pirmininką bei jam pataria jo atitinkamai prašomais klausimais. 362 Tarybos įgaliojimai taip pat nėra susiję su teisėjų paaukštinimu. Šiaurės Airijoje Taryba atstovauja teismų sistemai įvairiais klausimais ir konsultuoja Vyriausiąjį teisėją lordą, kaip teismų sistemos vadovą. Iš esmės Taryba tarnauja teismų sistemai. Žr. ENCJ duomenų apie Šiaurės Airiją suvestinę. 363 Tarybos uždaviniai – saugoti teismų sistemos nepriklausomumą, saugoti ir skatinti deramą teisingumo vykdymą, koordinuoti teisėjų nuomones ir veiksmus šioje srityje, skatinti teismų sistemos profesinius interesus, teikti teismų sistemai gaires etikos ir kitais vykdant teisingumą aktualiais klausimais, sudaryti geresnes galimybes teismų ryšiams plėtoti ir tam tikrais atvejais rinkti ir apibendrinti jų nuomones, teikti informaciją lordui pirmininkui ir jį konsultuoti, kad jis žinotų teismų sistemos nuomonę, spręsti visus teismų sistemai rūpimus klausimus. 364 Žr. Ispanijos Konstitucijos 159 str.

140

prokuratūrai įtakos turi Belgijoje 365 , Prancūzijoje 366 , Italijoje 367 , Latvijoje 368 , Rumunijoje 369 ir

Ispanijoje 370 . Tai siejama su Tarybos sudėtimi, nes prokurorai taip pat yra jos nariai (Belgijoje,

Prancūzijoje, Italijoje ir Rumunijoje)371.

Tarybos bendradarbiavimas teisėjų skyrimo procese stiprina valdžių padalijimo principą, nes galiausiai

teisėjus išrenka įstatymų leidžiamoji (nacionaliniai Parlamentai) 372 arba vykdomoji valdžia

(Prezidentas) 373 . Kadangi teisėjų skyrimo tvarka turi užtikrinti esmines teismų sistemos

nepriklausomumo garantijas, logiška, kad gali būti nuolatinės įtampos ir kad ieškoma tinkamos

pusiausvyros374 su politinėmis (įstatymų ir vykdomąja) valdžiomis375.

365 Pagrindines Belgijos Tarybos kompetencijos sritis sudaro priėmimas į prokurorus, kandidatūrų į prokurorus ar vyriausiuosius prokurorus teikimas. Ji taip pat sudaro vyriausiųjų prokurorų bendrą profilį. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 366 Taryba, į kurios kompetencijos sritį patenka prokurorai, teikia paprastą teigiamą arba neigiamą nuomonę dėl asmenų, kuriuos siūlo paskirti Teisingumo ministras, kuriam ši nuomonė nėra privaloma. Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 367 Remiantis Italijos Konstitucija, Taryba yra atsakinga už magistratų – teisėjų ir prokurorų – paskyrimą, darbo vietos nustatymą, perkėlimą, paaukštinimą ir jiems taikomas drausmines priemones. Žr. Italijos Konstitucijos 105 str. 368 Taryba kas penkerius metus teikia rekomendaciją Parlamentui dėl paskyrimo į Generalinio prokuroro pareigas. 369 Taryba užtikrina, kad magistratų karjeroje būtų laikomasi kompetencijos kriterijų, teikia konsultacinę nuomonę dėl teisingumo ministro siūlomų asmenų į vadovaujančias prokuratūros pareigas prie Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo ar jų atleidimo. Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 370 Valstybės prokurorą Vyriausybės teikimu, pasitaręs su Taryba, skiria Karalius. Žr. Ispanijos Konstitucijos 124 str. 371 Žr. Belgijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/be_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 372 Tokios tvarkos pavyzdys – Slovėnija. Žr. Slovėnijos Konstitucijos 130 str. 373 Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybai patarus teisėjus skiria Lietuvoje (žr. Lietuvos Konstitucijos 112 str.), Lenkijoje (žr. Lenkijos Konstitucijos 179 str.), Rumunijoje (žr. Rumunijos Konstitucijos 134 str.) ir Slovakijoje (žr. Slovakijos Konstitucijos 145 str.). Šiose valstybėse narėse Prezidentas priskiriamas vykdomajai valdžiai. Įdomu tai, kad Lenkijos Prezidentas atsisakė teisėjais paskirti dešimt tarybos pasiūlytų kandidatų; tai nuskambėjo net tarptautiniu mastu. Žr. CCJE biuro pastabas atsakant į Lenkijos teisėjų asociacijos IUSTITIA prašymą: <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/Cooperation/CCJE_BU_2016_9_en.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 374 Įtampa tarp teisminės ir kitų dviejų valstybės valdžios šakų nebūtinai turėtų būti laikoma grėsme teismų sistemai ar jos nepriklausomumui; greičiai tai yra požymis, kad teismų sistema vykdo savo konstitucinę pareigą visos visuomenės vardu reikalauti kitų valdžios šakų atskaitomybės. Žr. Opinion no. 18 of CCJE on the position of the judiciary and its relation with the other powers of state in a modern democracy, p. 9 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2015)4&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 375 Kaučič Igor. Predsednik republike in sodstvo, Podjetje in delo, 2002, št. 6-7, letn. 28, p. 1255. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, teisėjai renkami Parlamento ir jo balsavimas būtinas skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šiuo metu keliamas klausimas dėl tokio balsavimo skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus būtinumo, nes tai nėra konstitucinis reikalavimas – jis įtvirtintas įstatymų leidėjo Tarnybos teismuose įstatyme (21 str.).

141


B. Bendradarbiavimas teismo pirmininkų skyrimo procese

Taryba dalyvauja ne tik teisėjų skyrimo procese. Ji taip pat gali būti įgaliota rinkti teismų pirmininkus.

Taip yra Estijoje376, Italijoje, Rumunijoje377 ir Slovėnijoje378. Taryba kandidatūras į teismo pirmininko

376 Tai taikoma apylinkių, administracinių ir apygardų teismų teisėjams (žr. Estijos teismų įstatymo 12, 20 ir 24 str.). 377 Taikoma pirmosios ir antrosios instancijų teismų pirmininkams. 378 Tai netaikoma Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str.

Taryba turėtų vaidinti svarbų vaidmenį atrenkant arba skiriant teisėjus. Tai galėtų būti

daroma arba siūlant kandidatūras, teikiant dėl jų nuomonę ar net duodant sutikimą dėl

pasiūlytų kandidatų.

Tarybos sudėtis turi reikšmės jos kompetencijos sritims. Kuo daugiau ji dalyvauja teisėjų

atrankos procese, tuo mažiau teisėjų gali būti atstovaujami Taryboje siekiant išvengti

savavaldžio teisėjų pasiskyrimo. Tokiu atveju galėtų būti svarstoma galimybė sprendimus ar

išvadas priimti kvalifikuota balsų dauguma.

142

pareigas teikia Belgijoje379, Rumunijoje380, Slovakijoje381 ir Ispanijoje382, o Vengrijoje383, Latvijoje384,

Lietuvoje385, Nyderlanduose386 ir Lenkijoje387 ji teikia nuomonę dėl jų paskyrimo ir atleidimo iš pareigų.

Teismų pirmininkų skyrimas – veikiau vidinis teismų sistemos klausimas (pavyzdžiui, Italijoje 388 ir

Portugalijoje 389 ) ir atrodo pagrįsta, kad kitos valstybės valdžios šakos nebūtinai įtraukiamos į šį

procesą390. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą, jas gali būti būtina įtraukti, jei atitinkamas

379 Taryba Karaliui teikia kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo pirmojo pirmininko, apeliacinių teismų pirmųjų pirmininkų ir žemesnės instancijos pirmininkų pareigas. 380 Į Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo pirmininko pareigas skiria Rumunijos Prezidentas Tarybos (teisėjų skyriaus) teikimu. Į Apeliacinio teismo, antrosios instancijos, specializuotos jurisdikcijos ir pirmosios instancijos teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas skiriama tik atviro konkurso arba egzamino tvarka. Konkursą arba egzaminą per Nacionalinį magistratų institutą prireikus organizuoja Aukščiausioji magistratų taryba. Žr. Rumunijos atsakymo į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 1.2 ir 4.1 punktus: <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/OP_19_Questionnaire%20Romania.asp> žiūrėta 2017-03-28. 381 Žr. Slovakijos Konstitucijos 141 str. a d. 382 Aukščiausiojo Teismo pirmininką Tarybos teikimu skiria Karalius. Žr. Ispanijos Konstitucijos 123 str. 383 Dėl kandidatūrų į Nacionalinės teismų administracijos pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas remiantis asmeniniu pokalbiu galima pateikti preliminarią nuomonę. Be to, Taryba gali inicijuoti Nacionalinės teismų administracijos pirmininko atleidimą iš pareigų. Taryba taip pat turi specialių įgaliojimų, susijusių su teismų vadovais. Ji gali pasinaudoti sutikimo teise dėl teismų vadovų, kurie negavo vertinimo valdybos patvirtinimo, paskyrimo, priimti sprendimą dėl pakartotinio tam tikrų teismo vadovų paskyrimo, jei pareiškėjas jau du kartus ėjo šias pareigas, parengti preliminarią nuomonę dėl prašymo užimti teismo vadovo pareigas, jei Nacionalinės teismų administracijos arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nenorėtų sutikti su paskyrimą teikiančios institucijos daugumos nuomone. 384 Su Taryba konsultuojamasi skiriant į apylinkės ar apygardos teismo pirmininko pareigas (teisingumo ministro teikimu). Šiuo metu inicijuotos teisės aktų reformos, kuriomis Tarybos vaidmenį šiuo klausimu siekiama sustiprinti. 385 Lietuvoje Tarybos nuomonė nėra nuomonė jos įprastine prasme. Bendra taisyklė tokia, kad be Tarybos sutikimo (teigiamos nuomonės) teisėjai negali būti paskirti, paaukštinti, perkelti ar atleisti iš pareigų. Taigi, ši nuomonė yra privaloma. 386 Taryba teikia teisingumo ministrui rekomendaciją dėl pirmosios instancijos teismų ir apeliacinių teismų pirmininkų skyrimo. Teismų pirmininkai teisingumo ministro rekomendacija yra paskiriami Karališkuoju dekretu. Žr. Nyderlandų atsakymų į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 1.2 punktą <http://www.coe.int/t/DGHL/cooperation/ccje/textes/OP_19_Questionnaire%20Netherlands.asp> žiūrėta 2017-03-28. 387 Nuomonė gali būti išreikšta dėl bendrosios jurisdikcijos ir karo teismų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų paskyrimo ir atleidimo. Žr. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 3 str. 388 Taryba priima sprendimą dėl visų teisėjų ir teismų pirmininkų skyrimo. Žr. Italijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/it_csm_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 389 Portugalijoje Taryba priima sprendimą dėl visų instancijų teismų teisėjų ir pirmininkų skyrimo. Aukščiausiojo Teismo pirmininką renka Aukščiausiasis Teismas. Žr. Portugalijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/pt_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 390 Latvijoje teismų pirmininkų atrankos procedūrą didele dalimi kontroliuoja vykdomoji valdžia. Žr. Latvijos atsakymo į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 1.4 punktą <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/Travaux19_en.asp> žiūrėta 2017-03-28. Šiuo metu inicijuotos teisės aktų reformos, kuriomis Tarybos vaidmenį šiuo klausimu siekiama sustiprinti.

143

Tarybos pirmininkas yra aukščiausiojo teismo pirmininkas391. Aukščiausiojo teismo pirmininkų rinkimas

paprastai skiriasi nuo pirmosios ir antrosios instancijos teismų pirmininkų rinkimų. Kaip teismų valdžios

vadovas, jis gali būti renkamas įstatymų leidžiamosios valdžios valstybės vykdomosios valdžios, pvz.,

valstybės vadovo, siūlymu (Kroatijoje ir Vengrijoje392). Pavyzdžiui, Slovėnijoje Aukščiausiojo Teismo

pirmininką, gavęs Aukščiausiojo Teismo ir Tarybos nuomones, teisingumo ministro siūlymu renka

Parlamentas 393 . Estijoje Aukščiausiojo Teismo pirmininką Respublikos Prezidento siūlymu skiria

Parlamentas394. Kitokia situacija Latvijoje, kur Parlamentas Aukščiausiojo Teismo pirmininką tvirtina

Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos siūlymu, o Taryba išklauso pretendentus į šias pareigas ir

pateikia nuomonę Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai. Panašia tvarka Aukščiausiojo Teismo

pasiūlymas teikiamas valstybės vadovui, kuris priima galutinį sprendimą, Lenkijoje395 arba teisingumo

ministrui, kuris priima galutinį sprendimą, Danijoje396.

C. Teisėjų vertinimas, paaukštinimas ir perkėlimas bei profesinės etikos standartai

Teisėjo karjerai poveikį daro daugelis Tarybos įgaliojimų. Jos ne tik dalyvauja teisėjų skyrimo procese,

bet kai kuriose valstybėse narės gali vertinti teisėjų darbą (pavyzdžiui, Italijoje, Portugalijoje,

Rumunijoje397, Slovėnijoje398 ir Ispanijoje) arba tvirtinti teisėjų veiklos vertinimo aprašą (Lietuvoje)399 ir

net nustatyti teisėjų darbo kokybės vertinimo kriterijus (Slovėnijoje) ar tvarką (Latvijoje)400.

Su tuo susijusi ir teisė patarti (Lietuvoje) arba spręsti dėl teisėjų paaukštinimo (Kroatijoje, Estijoje,

Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir

391 Abejojama, ar toks sprendimas (t. y. kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką renka Parlamentas) valdžių pusiausvyros sistemoje yra pakankamas. Kitoks sprendimas galimas, kai kandidatą siūlo Taryba, o jį tvirtina Respublikos Prezidentas. Neseniai tuo klausimu kelis kartus buvo diskutuojama Slovėnijoje. 392 Sprendimą priima Parlamentas Tarybai pateikus konsultacinę nuomonę. Žr. Vengrijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/hu_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 393 Žr. Slovėnijos tarnybos teismuose įstatymo 28 ir 62.a str. 394 Žr. Estijos teismų įstatymo 27 str. 395 Žr. Lenkijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m., p. 10 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/pl_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 396 Žr. Danijos atsakymo į klausimyną rengiant CCJE nuomonę Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens 4.1 punktą <http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/OP_19_Questionnaire%20Danemark.asp> žiūrėta 2017-03-28. 397 Apie Italiją ir Rumunija skaitykite jų atsakymuose į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=26&Itemid=101&lang=en> žiūrėta 2017-03-28. 398 Slovėnijoje pati Taryba nevertina teisėjų darbo, tačiau dėl teisėjo veiklos įvertinimo gali kreiptis į personalo tarybą. Personalo tarybos įvertinimo Taryba negali pakeisti ir jis (dažniausiai) naudojamas sprendžiant dėl paaukštinimo. Žr. Tarnybos teismuose įstatymo 31, 33, 34, 34.a ir 52 str. ir Teismų įstatymo 28 str. 399 Lietuvoje Taryba tvirtina teisėjų veiklos vertinimo aprašą. Šiame dokumente nustatomi vertinimo kriterijai ir tvarka. Be to, Taryba skiria keturis iš septynių Nuolatinės vertinimo komisijos narių, renka jos pirmininką ir gali nagrinėti su vertinimo rezultatais susijusius teisėjų skundus. 400 Taryba gali nustatyti teisėjų profesinių žinių vertinimo turinį ir tvarką, atrinkti vertinimui būtinus dokumentus.

144

Ispanijoje401) ir perkėlimo (Kroatijoje402, Estijoje403, Prancūzijoje404, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje405,

Lietuvoje406, Portugalijoje407, Rumunijoje408, Slovakijoje, Slovėnijoje409 ir Ispanijoje410). Latvijoje Taryba

gali nustatyti, kokiame teisme teisėjas dirbs kompetentingai institucijai jį paskyrus, arba nustatyti, kuris

teisėjas užims laisvą teisėjo vietą arba pakeis laikinai nedirbantį teisėją.

Kai kuriose valstybėse narėse Tarybų kompetencijai taip pat tenka teisėjų profesinės etikos klausimai.

Pavyzdžiui, Škotijos411 ir Lenkijos Tarybos gali priimti teisėjų profesinės etikos principus, o Slovakijoje

Taryba juos tvirtina. Ispanijoje, turimais duomenimis, Taryba turi teisę priimti profesinės etikos

standartus, o Slovėnijoje – net teisėjų profesinės etikos kodeksą. Elgesio kodeksai Tarybų yra priimti ir

Maltoje, Belgijoje (2012 m.)412, Vengrijoje (2014 m.)413. Rumunijoje Taryba ne priima šį kodeksą, o jį

tvirtina414. Prancūzijoje Taryba rengia ir skelbia etikos reikalavimų magistratams žinyną415.

Teisėjų etikos reikalavimų laikymąsi taip pat užtikrina Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos Tarybos, o

Slovėnijoje416 ir Lietuvoje417 Tarybos turi teisę skirti specialios Teisėjų etikos ir drausmės komisijos

narius. Bulgarijoje, Nyderlanduose418 ir Portugalijoje Tarybos atsakingos už teisėjų etikos skatinimą.

401 Žr. valstybių narių atsakymus į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m.: https://www.encj.eu/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=26&Itemid=101&lang=en (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). 402 Teisėjas gali būti perkeliams dėl organizacinių priežasčių. 403 Dėl Estijos žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 pav.: http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). 404 Perkeliama gali būti dėl drausminių priežasčių. 405 Perkeliant teisėjus tame pačiame teisme remiantis teisingumo ministro rekomendacija ir gavus teigiamą Teisėjų kvalifikacinio komiteto įvertinimą. Dėl teisėjų perkėlimo į žemesnės arba aukštesnės instancijos teismą taryba teikia siūlymą Parlamentui. 406 Galimas laikinas perkėlimas dėl organizacinių priežasčių, kai skubiai būtina užtikrinti tinkamą teismo veikimą, kai teisėjas serga arba yra motinystės atostogose, arba padidėjus darbo krūviui. Nuolatinis perkėlimas galimas, kai Taryba nustato esminius teismų darbo krūvio skirtumus ir nėra teisėjų, kurie norėtų būti perkelti. 407 Perkeliama gali būti dėl organizacinių arba drausminių priežasčių. 408Perkeliama gali būti dėl drausminių priežasčių. 409 Gali būti perkeliama dėl drausminių arba organizacinių priežasčių, jei teismas, kuriame tarnauja teisėjas, uždaromas, teismo (kuriame tarnauja teisėjas) darbo krūvis ilgą laiką būna sumažėjęs, jei pasikeičia teismų struktūra arba tai būtina siekiant sumažinti teismo neišnagrinėtų bylų skaičių. Žr. Slovėnijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/si_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 410 Perkeliama gali būti dėl drausminių priežasčių. 411 Taryba ir jos Teisėjų etikos komitetas peržiūri Škotijos teismų sistemos teisėjų etikos principus. Paskutiniai pakeitimai įgyvendinti 2013 m. gegužės mėn. Žr. ENCJ duomenų apie Škotiją suvestinę. 412 Tai – „Vadovas magistratams: principai, vertybės ir savybės“. Šį vadovą įkvėpė ENCJ išleistos gairės. Teisėjų etiką Taryba skatina vykdydama savo įgaliojimus mokymų srityje, teikdama konsultacijas ir pasiūlymus bei vykdydama išorinę teismų sistemos kontrolę. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 413 Žr. ENCJ duomenų apie Vengriją suvestinę. 414 Taryba tvirtina teisėjų etikos ir deontologijos kodeksą. Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 415 Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 416 Slovėnijoje vienas Teismų tarybos narys taip pat yra Etikos ir drausmės komisijos narys. 417 Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai renkami ir skiriami slaptu balsavimu Taryboje. Be to, Taryba priima komisijos reglamentą, svarsto jos ataskaitas ir įstatymų nustatytais pagrindais gali atšaukti komisijos narius. 418 Pagrindinis Tarybos uždavinys – stiprinti sąžiningumo suvokimą. Speciali Tarybos teismų sistemos ir politikos patarėjų grupė šiuo metu dirba etikos klausimais, rengia vadovą, Teisėjų etikos kodekso pataisas ir pradeda diskusijas dėl papildomų funkcijų. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę.

145

Anglijoje ir Velse Taryba nagrinėja specialaus komiteto ataskaitas dėl esminių klausimų, kuriuos reikėtų

įtvirtinti etikos vadove419. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis, už etikos standartų

priėmimą taip pat atsakinga Estijos Taryba420. Teisėjų etikos srityje konkrečių įgaliojimų Tarybos neturi

Graikijoje, Italijoje421 ir Šiaurės Airijoje.

Pažymėtina, kad kai kurios valstybės narės taip pat palietė klausimą, ar nacionalinės Tarybos yra

priėmusios elgesio kodeksą (etikos principus), kuris būtų taikomas pačių Tarybų nariams (ne tik teismų

sistemai ar teisėjams apskritai, kaip pirmiau aptarta).

D. Administracinės veiklos ir drausmės priežiūros įgaliojimai

Kai kuriose valstybėse narėse Tarybų kompetencijai priskirti tam tikri administravimo ir drausmės

priežiūros įgaliojimai. Portugalijoje Taryba turi teisę reikalauti atlikti teismo paslaugų tyrimus,

užklausas ir patikrinimus. Kiekvienais metais priimamas metinis patikrinimų planas. Lenkijoje Taryba

gali lankytis teisme ar jo organizaciniuose padaliniuose, atlikti teismo patikrinimą arba teisėjo ar

teisėjo-stažuotojo, kurio klausimas bus nagrinėjamas taryboje, patikrinimą422. Vengrijoje Taryba gali

vykdyti teisėjų turto deklaracijų patikrinimus. Lietuvos Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės

institucijų informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti, atlikti bet kurio teismo, įskaitant Aukščiausiąjį

Teismą, administracinės veiklos priežiūrą. Vengrijos Taryba turi teisę susipažinti su dokumentais,

susijusiais su Nacionalinės teismų administracijos veikla, ir reikalauti iš administracijos pirmininko

pateikti duomenis ir informaciją. Estijoje423 ir Lietuvoje424 Tarybos gali reikalauti iš Nacionalinių teismų

administracijų pateikti ataskaitas apie savo veiklą. Slovakijoje Taryba turi teisę reikalauti iš teismų

pirmininkų ataskaitų apie teismo administravimą. Be to, Slovėnijoje Taryba turi teisę duoti teismų

pirmininkams privalomus nurodymus dėl atlikus patikrinimą Teisingumo ministerijos pateiktų

pasiūlymų vykdymo ir pavesti teismo pirmininkui vykdyti oficialią bet kurio teisėjo darbo priežiūrą425.

Tarybos ne tik turi teisę vykdyti administracinės veiklos priežiūrą, bet ir dalyvauti taikant drausmines

priemones teisėjams. Drausmės priežiūros įgaliojimai Taryboms nustatyti Bulgarijoje, Kroatijoje426,

Estijoje, Prancūzijoje427, Italijoje428, Maltoje, Portugalijoje429, Rumunijoje430 ir Ispanijoje. Taryba yra ta

419 Žr. ENCJ duomenų apie Angliją ir Velsą suvestinę. 420 Žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 pav. <http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 421 Žr. ENCJ duomenų apie Italiją suvestinę. 422 Patikrinimai nevykdomi tose srityse, kuriose teisėjai ir teisėjai stažuotojai veikia nepriklausomai. Žr. Nacionalinės teismų tarybos įstatymo 5 str. 423 Taryba iš anksto aptaria ataskaitą, kurią Parlamentui dėl teismų administravimo, teisingumo vykdymo ir vienodo teisės taikymo turi pateikti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 424 Taryba taip pat gali priimti teismų administravimo taisykles ir spręsti kitus administracinės veiklos klausimus. 425 Žr. Slovėnijos tarnybos teismuose įstatymo 79.b straipsnį. 426 Žr. Kroatijos Konstitucijos 123 str. Taryba nagrinėja drausmės bylas ir priima sprendimą dėl teisėjų drausminės atsakomybės. Ji taip pat gali priimti sprendimą dėl teisėjų atleidimo. Žr. ENCJ duomenų apie Kroatiją suvestinę. 427 Teisėjų drausmės teismas, kuriam pirmininkauja Cour de cassation pirmininkas. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 428 Teisę inicijuoti drausmės bylą turi teisingumo ministras. Žr. Italijos Konstitucijos 105 ir 107 str. 429 Dėl Bulgarijos, Estijos ir Portugalijos žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 pav.: http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_2016_en.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). Taip pat žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 430 Žr. Rumunijos Konstitucijos 134 str.

146

institucija, kuri skiria drausmės institucijų narius Lietuvoje431, Lenkijoje432 ir Slovakijoje433. Lietuvoje

Teisėjų taryba yra kompetentinga siūlyti kompetentingai institucijai iškelti drausmės bylą teisėjui434.

Belgijos, Anglijos ir Velso, Graikijos435, Vengrijos, Latvijos436, Nyderlandų, Šiaurės Airijos, Slovėnijos ir

Škotijos Tarybos įgaliojimų drausmės priežiūros srityje neturi. Paminėtina, kad tais atvejais, kai

sprendžiant drausmės klausimus dalyvauja Tarybos, būtina užtikrinti galimybę sprendimą apskųsti

nepriklausomai institucijai437.

Drausmės byla gali lemti teisėjo atleidimą iš pareigų. Šiame procese Tarybai tenka svarbus vaidmuo: ji

yra kompetentinga priimti sprendimą dėl teisėjo atleidimo (Bulgarijoje, Kroatijoje438 ir Italijoje439),

siūlyti tai kompetentingai institucijai (Parlamentui Slovėnijoje440 arba Prezidentui Slovakijoje441) arba

duoti sutikimą dėl atleidimo (Lietuvoje). Tačiau, pavyzdžiui, Slovėnijoje Parlamentas teisėją atleisti iš

pareigų gali tik tuo atveju, jei jis pažeidžia Konstituciją arba padaro šiurkštų įstatymų pažeidimą442.

Tokių atvejų pasitaiko itin retai. Dažniau pasitaiko, kad Darbuotojų taryba nustato, jog teisėjas

nekompetentingas eiti teisėjo pareigas ir, Tarybai patvirtinus tokį įvertinimą, jo pareigos baigiasi443.

Estijoje Taryba tik teikia nuomonę dėl teisėjų atleidimo. Įdomu tai, kad Vengrijoje Taryba dalyvauja ir

teisėjams atsistatydinant444.

431 Taryba dalyvauja sudarant Teisėjų etikos ir drausmės komisiją: skiria keturis iš septynių narių. Žr. ENCJ duomenų apie Lietuvą suvestinę. 432 Klausimams, susijusiems su teisėjais ir teisėjais stažuotojais, Taryba skiria drausmės komisarą. 433 Taryba renka arba atšaukia drausmės komisijos narius ir drausmės senatų pirmininkus. 434 Teisę siūlyti iškelti drausmės bylą Lietuvoje turi ne tik Taryba. Tai gali padaryti ir teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininkas, ir kiekvieno aukštesnės instancijos teismo pirmininkas. Be to, iš esmės iškelti drausmės bylą teisėjui gali prašyti kiekvienas pilietis. 435 Žr. ENCJ duomenų apie Graikiją suvestinę. 436 Latvijoje ši kompetencija priklauso Teisėjų drausmės komitetui ir Drausmės teismui. Žr. ENCJ duomenų apie Latviją suvestinę. 437 Žr., pavyzdžiui, 2016 m. birželio 21 d. bylą Mr Ramos Nunes de Carvalho e Sá v. Portugalija, ECLI:CE:ECHR:2016:0621JUD005539113. Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad šalies institucijos neužtikrino garantijų į viešą bylos nagrinėjimą taip apribodamos pareiškėjo galimybę apginti savo poziciją ir iškviesti liudytoją bei neužtikrino sąžiningo bylos nagrinėjimo. 438 Tarybai priėmus sprendimą sunkaus drausmės pažeidimu padarymo atveju. Žr. Kroatijos Konstitucijos 123 str. 439 Teisėjai negali būti atleisti, laikinai nušalinti nuo pareigų ar perkelti į kitus teismus ar pareigas kitaip nei Tarybos sprendimu, kuris priimamas remiantis teismų sistemos struktūros nuostatomis ir taikant jose nustatytas gynybos garantijas, arba pačiam teisėjui davus sutikimą. Žr. Italijos Konstitucijos 107 str. 440 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str. 441 Žr. Slovakijos Konstitucijos 147 str. 442 Slovėnijos Konstitucijos 132 str. 443 Slovėnijos tarnybos teismuose įstatymo 33 str. 444 Ji gali nustatyti trumpesnį nei trys mėnesiai įspėjimo apie atleidimą laikotarpį ir tuo metu visiškai arba iš dalies atleisti teisėją nuo su darbu susijusių pareigų. Teisėjui išeinant į pensiją arba pasiekus teisėjams nustatytą amžiaus ribą, Taryba priima sprendimą atleisti teisėją nuo pareigų vykdymo per įspėjimo apie atleidimą iš pareigų laikotarpį (remiantis Vengrijos įstatymu dėl teisėjų teisinio statuso ir atlyginimo).

147


E. Įgaliojimai vykdant teisėjų mokymą arba kvalifikacijos kėlimą

Kai kuriose valstybėse narėse Tarybos turi papildomų įgaliojimų, susijusių su teismų sistemos kokybe.

Kokybė gali būti didinama organizuojant teisėjų mokymus. Tačiau ši praktika nėra labai įprasta, nes

teisėjų švietimo ar mokymo veikla į daugelio Tarybų (pvz., Bulgarijoje445, Anglijoje ir Velse, Estijoje,

Graikijoje, Italijoje 446 , Latvijoje, Maltoje, Šiaurės Airijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovakijoje 447 ir

Slovėnijoje) tiesioginę448 kompetenciją nepatenka.

To nebūtų galima pasakyti apie Ispaniją ir kai kurias kitas valstybes nares. Ispanijos Taryboje veikia

teisėjų mokymo tarnyba. Šis padalinys dalyvaujant Aukščiausiojo Teismo ir žemesnės instancijos

teismams organizuoja seminarus, kuriuose keičiamasi patirtimi, ypač priėmus naujus teisės aktus.

Danijos teismų administracija yra atsakinga už visų teismų darbuotojų mokymą, įskaitant teisėjus ir

teisėjų padėjėjus. Kiekvienais metais išleidžiamas platus mokymų katalogas ir organizuojama daug

mokymo renginių449. Nyderlanduose Taryba koordinuoja tik žemesnės instancijos teismų mokymus ir

yra institucijos, atsakingos už teisėjų mokymo rengimą ir organizavimą, steigėja kartu su Generaline

prokuratūra450. Teisėjų ir prokurorų mokymas patenka ir į Belgijos tarybos kompetencijos sritį 451.

Kroatijoje Taryba taip pat dalyvauja mokant teisėjus ir kitų teismų darbuotojus bei keliant jų

445 Už teisėjų mokymo organizavimą atsakingas Nacionalinis teisingumo institutas. Jam vadovauja penkių Tarybos atstovų valdyba. Be to, Taryba koordinuoja Nacionalinio teisingumo instituto mokymo programas. 446 Mokymai buvo organizuojami iki 2013 metų, kai pradėjo veikti speciali institucija (t. y. Teismų sistemos mokykla). Šiuo momentu Taryba gali tik teikti gaires, į kurias atsižvelgiama Teismų sistemos mokyklai sudarant metinę mokymo kursų programą. 447 Dalykus, kurie įtraukiami į teisėjų švietimą, suderinusi su Teisingumo ministru, nustato Taryba. Be to, ji renka 5 Akademijos valdybos narius, teikia siūlymus dėl Akademijos pedagogų ir dėl teisėjų bei prokurorų profesinių egzaminų komitetų narių. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę. 448Tarybos vaidmuo gali būti netiesioginis. Pavyzdžiui, vienas Slovėnijos Teisėjų tarybos narys priklauso specialiai tarybai, kuri teikia profesionalią pagalbą vykdant Slovėnijos teisėjų mokymo centro (Center za izobraževanje v pravosodju) funkcijas, o tai sudaro galimybę daryti poveikį mokymo turiniui. Be to, Etikos ir sąžiningumo komisija (speciali Tarybos komisija Slovėnijoje), kaip skėtinė institucija, vykdo teisėjų mokymo etikos srityje priežiūrą (bendradarbiaudama su Teisėjų mokymo centru). Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 74.a str. ir 28.d str. Portugalijos Tarybai narys taip pat atstovauja Pedagoginėje taryboje ir ji taip pat gali organizuoti mokymų veiklą. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 449 Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 450 Teisėjų mokymą rengia ir organizuoja SSR (Nacionalinis teisėjų mokymo centras). Taryba yra SSR steigėja kartu su Generaline prokuratūra (du trečdaliai nuosavybės teisių priklauso tarybai, o vienas trečdalis – Generalinei prokuratūrai) ir yra atsakinga už SSR veiklos organizavimą ir priežiūrą. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę. 451 Žr. Belgijos Konstitucijos 151 str. Taryba nustato bendrąsias teismų sistemos darbuotojų mokymo gaires. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę.

Taryba galėtų atlikti tam tikrą funkciją teisėjų drausmės bylose arba jų atleidimo iš pareigų

procese. Ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus arba kreiptis dėl bylos iškėlimo.

148

kvalifikaciją 452 . Rumunijoje Taryba koordinuoja Nacionalinio magistratų instituto veiklą ir tvirtina

metinę Profesinio teisėjų ir prokurorų rengimo programą453.

Platesnę kompetenciją švietimo ir mokymo srityje Tarybos turi Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje.

Lenkijoje Taryba gali išreikšti nuomonę dėl teisėjų praktinio mokymo programos, teisėjų praktikos

konkursų ir teisėjų egzaminų apimties bei vykdymo būdo, gali išreikšti nuomonę dėl teisėjų, teisėjų

stažuotojų ir teismų darbuotojų metinių mokymo ir profesinio švietimo tvarkaraščių, siūlyti arba reikšti

nuomonę dėl švietimo arba mokymo institucijos narių skyrimo454. Lietuvoje Taryba priima taisykles dėl

teisėjų mokymo organizavimo, tvirtina mokymo programą, metinius mokymų planus ir reikalavimus

dėstytojams. Lietuvos teisėjų taryba taip pat sprendžia dėl mokymų biudžeto. Joje veikia mokymų

komitetas, kurį sudaro tam tikras Tarybos narių skaičius. Be to, Lietuvos teisėjų taryba tvirtina Teisėjų

mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir

kvalifikacinius lektorių reikalavimus. Vengrijoje Taryba gali parengti išvadą dėl teisėjų mokymo

sistemos taisyklių ir mokymų vykdymo.

Teisėjų profesinės kvalifikacijos srityje Latvijos teisėjų taryba nustato teisėjų kvalifikacinio egzamino

laikymo įstatymų nustatytais atvejais tvarką.

Tarybos įgaliojimai, susiję su teisėjų mokymu, sudaro galimybes užtikrinti teismų sistemos

nepriklausomumą ir profesinę kompetenciją. Tai patvirtina tas faktas, kad jau yra nustatyta, jog

institucija, atsakinga už mokymo programų kokybės priežiūrą, turi būti nepriklausoma nuo

vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių ir jos sudėtį turi sudaryti bent pusė narių teisėjų455.


F. Teisėjų nepriklausomumo apsauga

Siekiant užtikrinti teismų sistemos ir atskirų teisėjų nepriklausomumą, už jos apsaugą kaip viena iš

institucijų galėtų būti atsakinga Taryba. Apsauga gali būti užtikrinama įvairiais būdais. Pavyzdžiui,

svarbią teisinę bylą, kuri išsamiai nušviečiama žiniasklaidoje, nagrinėjantys teisėjai gali patirti

visuomenės, politinių partijų ar kitų subjektų spaudimą. Akivaizdu, kad dėmesio centre atsidūrę atskiri

teisėjai neretai nesiryžta patys gintis (ypač kol byla dar nagrinėjama), kad išsaugotų nepriklausomumą

452 Žr. Kroatijos Konstitucijos 123 str. 453 Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 454 Taryba gali paskirti tris valdybos narius ir teikti nuomonę dėl Nacionalinės teismų ir prokuratūros mokyklos direktoriaus skyrimo. Žr. Lenkijos nacionalinės teismų tarybos įstatymo 3 str. 455 Žr. Europos chartijos dėl teisėjų statuto 2 dalies 3 punktą.

Taryba, dalyvaudama teisėjų švietime ir mokyme, gali prisidėti prie veiksmingesnio ir

geresnės kokybės teisingumo vykdymo. Taryba galėtų dalyvauti bent teisėjų mokymo

programos priėmimo procese.

149

ir parodytų, jog yra nešališki456 . Tokiu atveju Taryba teisėją galėtų apginti jį palaikančiu viešu (-ais)

pareiškimu (-ais) arba informuodama visuomenę apie teisingus faktus, kurie žiniasklaidoje neretai būna

vienpusiški ir sukuria papildomą spaudimą teisėjui ir jo nepriklausomumui nagrinėjant bylą. Jei

informacijos ir atsakymų nepateiks teismų sistema, tai vietoj jų gali padaryti kiti visuomenės nariai

(kurie galbūt yra mažiau informuoti)457.

Tarybos vaidmuo užtikrinant apsaugą gali būti labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kroatijoje, pradėjus teisėjo

baudžiamąjį persekiojimą dėl vykdant teisėjo pareigas padarytos nusikalstamos veikos, teisėjas,

negavus išankstinio Tarybos sutikimo, negali būti areštuotas ir suimtas 458 . Slovėnijoje teisėjai,

manydami, kad teismų sistemoje kėsinamasi į jų nepriklausomumą, gali kreiptis į Tarybą459.


G. Teismų veikla

Tarybos savo įgaliojimais, susijusiais su teisėjų karjera, neginčijamai vaidina svarbų vaidmenį teismų

veikloje. Tačiau jų funkcijos su teismų veikla susijusios kur kas plačiau. Italijoje Taryba gali nustatyti

kriterijus, kurių kiekvienas teismas, rengdamas savo organizacinį planą, turi laikytis priskirdamas

teisėjus kolegijoms ir skirstydamas bylas.

Taryba taip pat gali turėti reikšmės (pavyzdžiui) teismų teisėjų skaičiui dėl jo patardama (pvz., Lietuvos

Respublikos Prezidentui) arba teikdama pasiūlymus (pvz., Latvijos Parlamentui), arba net nustatydama

ar pakeisdama teisėjų skaičių teismuose (pvz., Estijoje). Be to, Lietuvoje Taryba tvirtina teismų

struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus bei jų aprašymus. Teisėjų kolegijų sudarymo ir

bylų paskirstymo teisėjams taisykles Tarybos tvirtina, pavyzdžiui, Lietuvoje, Portugalijoje460 ir Ispanijoje.

Taryboms gali būti pavestos ir įvairios kitos su teismų veikla susijusios funkcijos. Pavyzdžiui, Estijoje

Taryba pritaria nustatomai teismų teritorinei jurisdikcijai, tvirtina tarėjų skaičių, apygardų teismuose

456 Žr. Opinion no. 18 of CCJE on the position of the judiciary and its relation with the other powers of state in a modern democracy, p. 53: <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2015)4&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864&direct=true> (paskutinį kartą žiūrėta 2017-03-28). 457 Thomas John. Some perspectives on Councils for the Judiciary, Frankfurt Symposium: 7th-8th November 2008, p. 8. 458 Žr. Kroatijos Konstitucijos 122 str. 459 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 12 str., 460 Taryba gali laikinai sustabdyti arba sumažinti bylų, skiriamų teisėjams, kuriems pavestos kitos teismo kompetencijai svarbios funkcijos arba kurie dalyvauja kituose reikaluose, skaičių, jei tokios priemonės yra pagrįstos. Be to, kiekvienais metais, padedant Teisingumo ministerijai, Taryba gali nustatyti didžiausią kiekvienam teisėjui galimų skirti bylų skaičių ir ilgiausią tam tikrų procesinių veiksmų terminą, jei jis nenurodytas įstatyme.

Taryba taip pat gali prisidėti prie teismų sistemos nepriklausomumo šiai klausimais

bendraudama su žiniasklaida.

150

jiems mokamo atlygio dydį461 ir duoda sutikimą sprendžiant dėl teisėjo įgaliojimų laiko pratęsimo kai jis

sukanka įstatyme nustatyto amžius462. Slovėnijoje Taryba priima sprendimus dėl nesuderinamumo su

teisėjų pareigomis.

H. Funkcijos, susijusios su teismų finansavimu

Siekiant užtikrinti ir sustiprinti valdžių atskyrimą, Taryba (arba kita institucija, kurioje atstovaujama

teismų sistemai) turėtų būti aktyviai įtraukta ir išsamiai informuota visais biudžeto sudarymo proceso

etapais. Be to, ji turėtų turėti galimybę savo nuomonę dėl siūlomo biudžeto išreikšti Parlamentui463.

Dalis Tarybų neturi jokių įgaliojimų, susijusių su teismų finansavimu. Turimais duomenimis, taip yra

Belgijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje. Tačiau kai kuriose

valstybėse narėse Tarybos vykdo tam tikras su teismų finansavimu susijusias funkcijas. Tai atrodo

pagrįsta atsižvelgiant į tai, kad Taryba yra tarpinė institucija tarp valstybės narės teisminės ir

vykdomosios arba įstatymų leidžiamosios valdžių (kurios priima valstybės biudžetą).

Nyderlanduose Taryba vykdo derybas dėl visos teismų sistemos biudžeto su socialinės apsaugos ir

teisingumo ministru. Jei dėl biudžeto nesusitariama, abi institucijos teikia pasiūlymus Parlamentui (o

šis pasirenka atitinkamą pasiūlymą)464. Danijos teismų administracijos vaidmuo panašus: derėtis dėl

visos teismų sistemos biudžeto465.

Tam tikrose valstybėse narėse Taryba gali pateikti nuomonę dėl siūlomo teismų biudžeto (Vengrijoje466,

Latvijoje 467 , Nyderlanduose 468 , Lenkijoje, Slovėnijoje 469 ir Slovakijoje) ir dėl biudžeto vykdymo

ataskaitos (Vengrijoje). Lietuvoje Taryba svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų

programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Lietuvos Respublikos

461 Žr. Estijos teismų įstatymo 14 str. 462 Ten pat. Žr. 99 str. 463 Žr. ENCJ Report 2015-2016, Funding of the Judiciary, p. 3. 464 Biudžeto išlaidų klausimais Taryba yra visiškai atskaitinga ministrui. Biudžete numatomos visos Tarybos, teismų, už kuriuos ji atsakinga, veiklos išlaidos bei teisėjų darbo užmokestis. Taryba skirsto biudžetą teismams ir prižiūri jų finansų administravimą. Dėl biudžeto išlaidų teismai atsiskaito Tarybai. Žr. ENCJ duomenų apie Nyderlandus suvestinę ir Nyderlandų atsakymą į klausimyną dėl teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/nl_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 465 Bendras teismų sistemos biudžetas sudaro metinio Finansų įstatymo dalį. Teisingumo ministerija skiria biudžetą (asignavimus) Danijos teismų administracijai, o ši savo ruožtu jį paskirsto teismams. Galutinė ekonominė atsakomybė už teismų sistemą tenka Danijos teismų administracijos valdytojų valdybai. Valdyba, nustačiusi, kad skirtų asignavimų nepakanka, turi galimybę biudžeto pasiūlymą pateikti tiesiogiai Parlamentui. Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 466 Žr. ENCJ Report 2015-2016 on Funding of the Judiciary II priedą (parengiamasis darbas, klausimynas ir atsakymai), p. 57. 467 Išvada dėl oficialaus pasiūlymo dėl teismams skirto biudžeto. Žr. Latvijos atsakymą į klausimyną apie teismų nepriklausomumą, 2015 m. <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/Scoreboard/lv_judicial_independence_questionnaire_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 468 Taryba teikia privalomą išvadą dėl oficialaus pasiūlymo dėl visos teismų sistemos biudžeto Socialinės apsaugos ir teisingumo ministerijai, o ši jį teikia Parlamentui. 469 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str.

151

Vyriausybei. Estijoje Taryba teikia preliminarią išvadą dėl metinių teismų biudžetų sudarymo ir keitimo

principų470. Rengiant teismams skirtą biudžetą Taryba dalyvauja ir Danijoje471.

Toks koordinacinis vaidmuo rengiant prašymus dėl teismų finansavimo yra vertinamas teigiamai. Jei

visiems valstybės narės teismams atstovauja tokia nepriklausoma institucija kaip Taryba, tai laikoma

pranašumu472.


I. Funkcijos, susijusios su teismų sistemą reguliuojančiais teisės aktais

Tarybos, kaip teismų sistemų ir teisėjų nepriklausomumą užtikrinančios institucijos, dažnai yra

išklausomos dėl įvairių teismams ar teisėjams reikšmės turinčių klausimų. Viena iš tokių sričių – teisės

aktai, susiję su teismų sistema. Tuo klausimu Tarybos teikia nuomones dėl su teismų sistema susijusių

teisės aktų projektų (Belgijoje 473 , Bulgarijoje, Kroatijoje 474 , Danijoje 475 , Prancūzijoje 476 , Italijoje,

Latvijoje477, Lietuvoje478, Maltoje, Nyderlanduose479, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Škotijoje480,

470 Teisingumo ministras, įvertinęs Tarybos pateiktą išvadą, pirmosios instancijos teismų arba apeliacinių teismų biudžetą patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymu. Žr. Estijos teismų įstatymo 43 str. 471 Danijos teismų administracija vaidina aktyvų vaidmenį derybose dėl biudžeto, kuris turi būt skiriamas teismų sistemai. Tai vykdoma Teisingumo ministerijos kanalais. 472 Taip pat žr. CCJE nuomonės Nr. 2 dėl teismų finansavimo ir jų valdymo remiantis teismų sistemos veiksmingumu ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniu 11 punktą. 473 Taryba teikia rekomendacijas, nuomones ir konsultuoja dėl siūlomų teisės aktų bendraisiais teismų sistemos veiklos ir organizavimo klausimais. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 474Tai daroma Teisingumo ministerijos prašymu. Žr. ENCJ duomenų apie Kroatiją suvestinę. 475 Danijos teismų administracija reguliariai dalyvauja rengiant ir svarstant teisės aktų projektus. Be to, ji konsultuoja dėl teisinių klausimų ir politikos pasiūlymų, kurie turi įtakos (tiesioginės arba netiesioginės) teismų sistemai. Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 476 Nuomonės teikiamos Respublikos Prezidento prašymu. Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 477 Taryba turi galimybę įstatymų leidėjui išreikšti nuomonę dėl klausimų, kurie turi reikšmės teismų veiklai. 478 Taryba turi teisę pateikti motyvuotą nuomonę dėl teisės aktų Vyriausybei arba Respublikos Prezidentui. Žr. ENCJ duomenų apie Lietuvą suvestinę. 479 Viena iš pagrindinių tarybos pareigų – konsultuoti Vyriausybę ir Parlamentą dėl reikšmės teismų sistemai turinčių teisės aktų projektų ir politikos pasiūlymų. Konsultuojama tik dėl pasiūlymų, kurie turi tiesioginės reikšmės teismų sistemos struktūrai ir kuriais numatomas arba keičiamas teismo procesas. Tarybos išvados tobulinamos pasitarus su teismais. Taryba gali teikti konsultacijas dėl teisės aktų ir kai to prašoma, ir savo iniciatyva. 480 Lordas pirmininkas pagal įstatymą privalo Škotijos teismų sistemos nuomonę pristatyti Škotijos Parlamentui ir ministrams. Tuo klausimu jis gali konsultuotis su Taryba ir gauti jos patarimą.

Vienas iš svarbiausių teismų sistemos nepriklausomumo klausimų yra jos finansavimas.

Aktyvus Tarybos ar lygiavertės institucijos dalyvavimas visuose biudžeto sudarymo

procedūros etapuose yra būtinas siekiant užtikrinti, kad deramai būtų atsižvelgiama į teismų

sistemos nuomonę dėl efektyviai ir veiksmingai teisingumo sistemai būtinų finansinių

išteklių.

152

Slovakijoje481 , Slovėnijoje ir Ispanijoje) ir teikia pasiūlymus šioje srityje (Vengrijoje 482 , Lenkijoje ir

Portugalijoje)483. Graikijos, Šiaurės Airijos, Anglijos ir Velso tarybos komentarų dėl siūlomos vyriausybės

politikos neteikia.

Latvijoje484, Lenkijoje485 ir Slovakijoje Tarybos taip pat gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminių

aktų atitikties Konstitucijai tiek, kiek jie susiję su teismų ir teisėjų nepriklausomumu486.

Konsultavimasis su Taryba dėl visų teisės aktų, kurie gali turėti tiesioginį poveikį teismų sistemai,

projektų prieš pateikiant juos svarstyti Parlamente, reiškia galimybę įstatymų leidybos procese išgirsti

profesionalų ir reprezentatyvų pačių teisėjų balsą.

Pažymėtina, kad Taryba gali reaguoti ne tik tada, kai kyla klausimas dėl esamos teismų sistemos

padėties, bet taip pat gali išreikšti nuomonę (de lege ferenda) dėl būsimo teismų sistemos

reguliavimo487.


J. Kitos kompetencijos sritys

Kai kuriose valstybėse narėse Tarybos turi papildomų pirmiau nepaminėtų įgaliojimų. Pavyzdžiui,

Lietuvos teisėjų taryba (tai, tikėtina, taikoma ir kitoms taryboms) bendradarbiauja su kitomis

nacionalinėmis, kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos,

administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais. Lenkijos Tarybai suteikta kompetencija teikti išvadas

dėl teismų sistemos, įskaitant teisėjus stažuotojus ir teisėjus, padėties488. Vienas iš Tarybos įgaliojimų

481 Taryba gali reikšti nuomonę dėl siūlomų visuotinai privalomų teisės normų, kuriomis nustatoma teismų sistemos struktūra, teismo procesas ir teisėjų statusas. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę. 482 Taryba gali Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui teikti siūlymus inicijuoti reikšmės teismams turinčius teisės aktus arba nuomonę dėl Nacionalinės teismų administracijos pirmininko išleistų taisyklių ir rekomendacijų. 483 Portugalijos Taryba gali teikti nuomonę dėl su visa teismų sistema susijusių teisės aktų, vertinti ir siūlyti Teisingumo ministerijai teisės aktų priemones teismų sistemos efektyvumui didinti. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 484 Tai neseniai įvyko Latvijoje, kur taryba Konstituciniame Teisme iškėlė bylą dėl teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio. Daugiau informacijos rasite čia <http://at.gov.lv/en/news/about-the-council-for-judiciary/2016/8051-the-constitutional-court-based-on-application-by-the-council-for-the-judiciary-institutes-proceedings-in-case-of-the-remuneration-system-of-judges/> žiūrėta 2017-03-28. 485 Žr. Lenkijos Konstitucijos 186 str. 486 Žr. Slovakijos Konstitucijos 141a str. 487 Slovėnijos Taryba gali priimti principinę poziciją dėl teismų sistemos padėties (žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28.a str.). Šis dokumentas gali būti pagrindu, pavyzdžiui, inicijuojant teisės aktų pakeitimą. 488 Lenkijos Tarybos kompetencijos sritys svarstomos iš naujo. Daugiau informacijos rasite skyriuje „Teismų tarybos narių atrankos procesas“.

Taryba ne tik gali teikti nuomones dėl esamų įstatymų sistemos, bet ir turėtų turėti galimybę

išreikšti nuomonę dėl būsimo teismų sistemos reguliavimo.

153

taip pat gali būti susijęs su teisėjų susirinkimų sušaukimu, pavyzdžiui: visuotiniai teisėjų susirinkimai

Lietuvoje arba teisėjų konferencijos Latvijoje (tuo pačiu metu nustatant darbotvarkės klausimus).

Vengrijoje489 Taryba gali suteikti garbės vardus, o Latvijoje – siūlyti juos suteikti490 . Latvijoje į jos

kompetencijos sritį patenka teisėjų mantijos ir skiriamųjų ženklų naudojimo tvarkos ir teisėjų

identifikavimo kortelės tvirtinimas.

Kai kurie Tarybos įgaliojimai susiję su specialios tvarkos nustatymu. Pavyzdžiui, Vengrijoje Taryba

tvirtina tarnybos teismo taisykles ir jas skelbia pagrindinėje teismo interneto svetainėje. Lietuvoje

Taryba tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos

aprašą bei Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą. Ji taip pat

nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką, tvirtina teismų komunikacijos veiksmų planą, teismo

sprendimų skelbimo taisykles, Teismų atvirumo visuomenei strategiją, Informacijos apie teismų veiklą

teikimo žiniasklaidai taisykles, Teisminės mediacijos taisykles, dokumentų tvarkymo taisykles. Iš esmės

Lietuvos teisėjų taryba turi teisę reguliuoti visą bendrą teismų administracinę veiklą. Latvijoje pasiūlyta

(ir 2016 m. spalio mėn. patvirtina), kad, siekiant valdyti teisėjų darbo krūvį, Taryba tvirtintų bylų krūvio

nustatymo taisykles.

Galiausiai Taryba kompetentingų asmenų ar institucijų iniciatyva aptaria kitus klausimus

(Prancūzijoje491, Lenkijoje492 ir Estijoje493) arba priima sprendimus dėl kitų įstatyme nurodytų klausimų

(Lietuvoje ir Portugalijoje).

4. Teismų taryba ir aukščiausiojo teismo administravimas

A. Teismų tarybos reikšmė administruojant Aukščiausiąjį Teismą

Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip aukščiausiasis teismas ir Taryba veikia vienas kitą. Konkrečiai daug

dėmesio buvo skiriama Tarybos reikšmei aukščiausiojo teismo administravimo srityje ir atvirkščiai (šiuo

klausimu žr. tolesnį poskyrį). Remiantis mūsų atliktu tyrimu ir respondentų pateikta informacija,

nustatyta, kad apskritai Tarybos vaidmuo administruojant aukščiausiąjį teismą yra tas, kad ji turi teisę

dalyvauti skiriant ar atleidžiant aukščiausiojo teismo teisėjus, juos paaukštinant ir perkeliant, vertinant

teisėjus, taip pat jų drausmės bylose. Šios dalyvavimo galimybės jau aptartos pirmiau. Įdomu tai, kad

489 Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus iniciatyva Taryba gali suteikti „aukščiausiojo teismo garbės teisėjo“ arba „aukščiausiojo teismo patarėjo“ vardą. Teismų darbuotojus Taryba gali siūlyti apdovanoti garbės ženklais, prizais, diplomais arba garbės lentelėmis. Ji gali pritarti ir kitų skiriamiems apdovanojimams. 490 Taryba gali siūlyti Parlamentui suteikti teisėjui teisėjo emerito vardą. 491 Taryba turi atsakyti į Respublikos Prezidento pateiktus prašymus pateikti nuomones ir plenariniame skyriuje pateikti išvadą teisėjų deontolgijos ar bet kuriais kitais su teisingumo vykdymu susijusiais klausimais, kuriuos jai pateikia teisingumo ministras. Žr. Prancūzijos Konstitucijos 65 str. 492 Klausimus darbotvarkei gali teikti Respublikos Prezidentas, kitos valstybės valdžios ar teisėjų savivaldos institucijos. 493 Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba teisingumo ministras.

154

Tarybų įgaliojimai aukščiausiųjų teismų atžvilgiu gali būti daug siauresni nei dėl kitų teismų. Pavyzdžiui,

Lenkijos tarybos kompetencija Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmės bylose yra gana ribota494.

Turimais duomenimis, Tarybos neturi tiesioginio poveikio aukščiausiojo teismo administravimui,

pavyzdžiui, Latvijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje495. Slovėnijoje Taryba yra atsakinga už klausimus,

susijusius su teisėjais, o Aukščiausiasis Teismas496 yra atsakingas už teismų administravimą (darbo

tvarką ir valdymą). Taigi, iš esmės jų funkcijos yra atskiros497. Šiek tiek kitokia situacija yra Vengrijoje,

kur Taryba nėra atsakinga už centrinį teismų administravimą, bet vykdo tai atliekančios institucijos

priežiūrą498. Aptariamas skirtumas atsirado dėl istorinio pobūdžio priežasčių. Daugelyje ES valstybių

narių, įskaitant tas valstybes, iš kur Tarybos kilo (pvz., Prancūzija, Italija, Ispanija ir Portugalija), Tarybos

buvo sukurtos ne administravimo tobulinimo tikslais. Atitinkamai šiose valstybėse nebuvo

reikalaujama perduoti šių įgaliojimų teismų sistemai arba tarybai499.

B. Aukščiausiųjų teismų dalyvavimas administruojant Teismų tarybų darbą

Tyrime taip pat aiškinomės priešingą poveikį, t. y. aukščiausiųjų teismų poveikį arba dalyvavimą

administruojant Tarybų darbą. Nustatyta, kad, kaip taisyklė, administruojant Tarybos darbą

Aukščiausiasis Teismas tiesiogiai nedalyvauja, išskyrus tai, kad Tarybos nariais arba pirmininkais yra

Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Tai pasakytina apie Estiją500, Vengriją501, Italiją502, Lietuvą503, Lenkiją,

Rumuniją, Slovakiją504, Ispaniją ir Slovėniją. Įdomu tai, kad Slovėnijoje biudžetas Tarybos veiklai yra

skiriamas Aukščiausiajam Teismui, kuris atitinkamai gali turėti didelės įtakos505 Slovėnijos Tarybos

494 Taryba neturi teisės reikalauti, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjui būtų iškelta drausmės byla. Ji taip pat nedalyvauja renkant Aukščiausiojo Teismo drausmės komisarą ir jo pavaduotoją (kurie ketverių metų kadencijai yra renkami Aukščiausiojo Teismo valdybos). 495 Taip yra dėl to, kad Taryba buvo visų pirma įsteigta pirmosios ir antrosios instancijos teismams (o ne Aukščiausiojo Teismo, nes tai yra nepriklausoma konstitucinė institucija) administruoti. 496 Konkrečius administracinius sprendimus priima Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teismo generalinis sekretorius. Kituose teismuose už tai atsako teismų pirmininkai, kurie kai kuriuos klausimus gali patikėti teismų direktoriams. 497 Slovėnijos Taryba turi tik kai kurias su Aukščiausiojo Teismo administravimu susijusias funkcijas. Ji tvirtina korupcijos rizikos nustatymo ir kontrolės bei pasireiškimo teismuose politiką, kurią priima Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kuris vykdo šios politikos įgyvendinimo stebėseną ir gali siūlyti jos pakeitimus (Teismų įstatymo 28 str. ir 60.č str.); svarsto metines teisėjų darbo efektyvumo ir veiksmingumo ataskaitas ir analizes (Teismų įstatymo 60.a str. ir 60.b str.); aptaria metines teismų programas ir jų įgyvendinimą su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kitų teismų pirmininkais ir teisingumo ministru (Teismų įstatymo 71.a str.); dalyvauja Teismų biudžeto komiteto, skirto pasiūlytiems teismų finansiniams planams ir žmogiškųjų išteklių planams koordinuoti, veikloje (Teismų įstatymo 75 str.). 498 Kompetentinga institucija – Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas. 499 Autheman V., Elena S., 2004, p. 3. 500 Už Tarybos darbo administravimą atsakingi Teisingumo ministerijos tarnautojai, nes Taryba savo tarnautojų neturi. Žr. Estijos teismų įstatymo 40 str. 501 Administracinį ir veiklos aptarnavimą, susijusį su dokumentų tvarkymo sistema, susirinkimų organizavimu ir bendra Tarybos veikla, vykdo nuolatinis Tarybos biuras. Aukščiausiasis Teismas nedalyvauja. 502 Tarybą įranga ir administracijos darbuotojais aprūpina Teisingumo ministerija. 503 Už Tarybos aptarnavimą atsakinga Nacionalinė teismų administracija. 504 Šiuo metu nedalyvauja, tačiau Aukščiausiasis Teismas glaudžiai bendradarbiauja su Taryba. 505 Šiuo metu Slovėnijoje Aukščiausiasis Teismas aprūpina Tarybą visomis informacinėmis technologijomis (pvz., e. registru, kompiuterių aptarnavimu), o tai (papildomai prie finansinio aspekto) dar labiau sieja Tarybą ir jos

155

veikimui. Tačiau pateikus naują Slovėnijos teisėjų tarybos įstatymo projektą, Taryba netolimoje ateityje

gali tapti savarankiška biudžeto valdytoja. Latvijoje Tarybos darbą užtikrina Aukščiausiojo Teismo

administracija (2017 metais įsteigtas naujas Aukščiausiojo Teismo skyrius – tarybos sekretoriatas)506.


5. Teismų taryba kaip visuomenės informavimo institucija

Atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijoms ir teismams keliamą skaidrumo reikalavimą, būtų galima

klausti, kaip užtikrinti tarybos veiklos skaidrumą 507 . Visų pirma skaidrumas – piliečių pasitikėjimo

teisingumo sistema prielaida ir apsaugos nuo politinio poveikio garantija. Valstybėse narėse tai

užtikrinama skelbiant Tarybos susirinkimų santraukas (Vengrijoje ir Slovakijoje), jų garso įrašus ar

pranešimus spaudai (Slovakijoje). Ši praktika taikoma ir Tarybos sprendimams (Slovakijoje 508 ) ar

nuomonėms dėl teisėjų arba pretendentų į teisėjus atrankos (Slovakijoje, kur šis reikalavimas taikomas

net Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ES Teisingumo Teismo teisėjams). Lietuvoje ir Latvijoje Tarybos

susirinkimų (kurie dažniausiai būna atviri) darbotvarkės, jų protokolai ir Tarybos sprendimai (kartu su

pagalbine medžiaga) skelbiami bendroje teismų interneto svetainėje. Ten taip pat skelbiami

pranešimai spaudai, o kai kuriais atvejais, Tarybai priėmus svarbius sprendimus ar surengus renginius,

organizuojamos spaudos konferencijos. Siekiant didesnio skaidrumo, Tarybos susirinkimuose taip pat

(kaip ir Vengrijoje) gali dalyvauti visi teisėjai. Įdomi skaidrumo forma – tarybos posėdžių transliavimas

internetu, kai svarstomi teisėjų skyrimo ar paaukštinimo klausimai. Tai neseniai aptarta ENCJ.

Tarybos ne visais atvejais atsako už visuomenės informavimą. Tai gali būti paliekama Teisingumo

ministerijos, atitinkamų teismų ar jų specialių skyrių (pvz., kaip Estijoje) atsakomybei 509 . Tačiau

Tarybose taip pat gali veikti spaudos ar ryšių su visuomene tarnyba. Taip yra Ispanijoje 510 ir

darbą su Aukščiausiuoju Teismu. Poveikis nėra nereikšmingas ir tokiu būdu Aukščiausiasis Teismas gali turėti didelės įtakos Tarybos darbui. 506 Išsamesnės informacijos galima rasti Latvijos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje <http://at.gov.lv/en/news/about-the-council-for-judiciary/2017/8114-for-ensuring-the-operation-of-the-council-for-the-judiciary-the-secretariat-is-established/> žiūrėta 2017-03-28. 507 Tarybos sprendimų skaidrumas ir pagrįstumas pabrėžti Rekomendacijų CM/Rec(2010)12 ketvirtame skyriuje ir aiškinamajame memorandume. 508 Slovėnijos Taryba skelbia kiekvienos kadencijos sprendimus, sprendimus, susijusius su etika, sąžiningumu ir suderinamumu su teisėjo pareigomis. Be to, teikiami paaiškinimai, susiję su teisėjų paaukštinimu, Tarybos įspėjimai, nuomonės ir paaiškinimai kitais klausimais. 509 Taryba parengė Rekomendacijas dėl teismų santykių su žiniasklaida. 510 Jų nariai aktyviai veikia socialiniuose tinkluose, įvairios informacijos pateikiama interneto svetainėje <www.poderjudicial.es> žiūrėta 2017-03-28.

Pusiausvyra tarp Tarybos ir Aukščiausiojo Teismo labai subtili. Taryba gali būti laikoma

valstybės teisminės valdžios dalimi ir kartu būti savarankiška, įskaitant nepriklausomumą nuo

Aukščiausiojo Teismo dalyvavimo priimant esminius sprendimus.

156

Nyderlanduose511. Informacija visuomenei gali būti teikiama ir skelbiant teismo veiklos apžvalgas.

Metinės apžvalgos skelbiamos Lietuvoje 512 ir Vengrijoje, kiekvieno ketvirčio apžvalgos rengiamos

Lenkijoje513. Vengrijos Taryba savo pareigas ir veiklą pristato spaudos konferencijoje514.

Tarybos informaciją visuomenei apie teismų sistemą gali teikti rengdamos nuomones dėl teisės aktų,

susijusių su teismų sistema ir teisėjais, projektų arba nuomones dėl aktualių įvykių ir pokyčių (pvz.,

Lenkijoje). Lietuvos ir Portugalijos515 Tarybos skelbia pareiškimus ir pastabas aktualiais klausimais,

Rumunijoje skelbiami su teismų sistema susiję informaciniai raštai ir gairės. Didelė ryšių su visuomene

dalis gali būti vykdoma remiantis žiniasklaidos arba atskirų asmenų paklausimais (pvz., Slovėnijoje)516.

Keliose valstybėse narėse Tarybos yra patvirtinusios gaires dėl teismų sistemos komunikacijos517 ir

atitinkamai nustačiusios informacijos teikimo žiniasklaidos priemonėms tvarką. Įdomu tai, kad Italijoje

Taryba specialią komunikacijos strategiją taiko pranešimams spaudai, spaudai ir kitoms žiniasklaidos

priemonėms duodamiems interviu, leisdama žurnalistams dalyvauti viešose generalinės asamblėjos

sesijose, lankantis mokyklų ir universitetų atstovams ar didelę komunikacinę reikšmę turinčiuose

susitikimuose su kitomis institucijomis.

Pabrėžtina, kad teikiant informaciją visuomenei būtina užtikrinti tinkamą teismo tyrimų

konfidencialumo ir saviraiškos laisvės (susijusios su teise teikti ir gauti informaciją) pusiausvyrą.


511 Ši Tarnyba atsakinga už ryšius su žiniasklaida ir nacionalinių principų nustatymą. Be to, šis departamentas atsakingas už pranešimus spaudai ir visuomenės informavimą. Teismų sistemoje patvirtintos tam tikros gairės, kuriose nurodyta, ko gali tikėtis žurnalistai, apylinkių ir apeliaciniai teismai, kaip teismai turėtų teikti informaciją žiniasklaidai prieš prasidedant bylų nagrinėjimui teisme, jam vykstant ir pasibaigus. Žiniasklaida savo ruožtu teismo posėdžiuose turi laikytis vidaus taisyklių. 512 Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje paskelbiama iki kovo 31 dienos. 513 Kas ketvirtį nuo 2008 m. leidžiamas Nacionalinės teismų tarybos leidinys, kuriame aptariamos aktualios teismų sistemos problemos. 514 Spaudos konferencijos gali būti organizuojamos Tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba Tarybos vardu įgalioto pasisakyti asmens, o Tarybos nariai turi teisę apie savo veiklą informuoti visuomenę. 515 Reikiamais atvejais Taryba pasinaudoja teise pateikti atsakymą žiniasklaidai, kai pateikiamos žinios yra neteisingos, būtina papildoma informacija arba paaiškinimas. 516 Paklausimai teikiami remiantis Įstatymu dėl visuomenės teisės gauti informaciją (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 51/06 su pakeitimais) ir Žiniasklaidos įstatymu (Slovėnijos Respublikos Oficialusis leidinys, Nr. 110/06 su pakeitimais). 517 Daugelyje ES valstybių narių Tarybos yra priėmusios gaires teisėjams dėl ryšių su žiniasklaida. Tokios gairės taikomos Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Ispanijoje. Žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 24 pav.

Siekdama apsaugoti teismų nepriklausomumą ir skaidrumą, pati Taryba turėtų palaikyti

atvirus ir skaidrius ryšius su visuomene.

157

6. Teismų tarybų veikimas

A. Tarybos narių kadencija

Kadangi tai – paskutinė šio tyrimo dalis, kelios pastraipos skiriamos pačių Tarybų veiklai. Tarybų veiklos

(plačiąja prasme) klausimu aktualus terminas, kuriam yra išrenkami arba paskiriami Tarybos nariai. Jo

trukmė skirtingose valstybėse narėse nevienoda. Kadencija trunka vienerius metus Graikijoje, trejus

metus – Šiaurės Airijoje ir Velse, ketverius metus – Belgijoje, Kroatijoje518, Danijoje, Prancūzijoje,

Italijoje519, Latvijoje520, Lietuvoje, Maltoje ir Lenkijoje521, penkerius metus – Slovakijoje522 ir Ispanijoje523.

Vengrijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje524 kadencijos terminas – šešeri metai. Slovėnijoje kadencija

taip pat trunka šešerius metus, tačiau ji prasideda ne tuo pačiu metu: pusė tarybos narių pasikeičia kas

trejus metus525. Šia nuostata užtikrinamas Tarybos veiklos tęstinumas. Pagrįsta, kad visi Tarybos nariai

neturėtų būti pakeisti tuo pačiu metu526.

Kitas nario kadencijai svarbus klausimas – ar narys gali būti išrinktas kelioms kadencijos (galbūt net

kelioms iš eilės). Svarbu atkreipti dėmesį, kad tas pats asmuo negali būti Tarybos nariu dvi kadencijas

iš eilės Belgijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje 527 , Rumunijoje, Slovėnijoje 528 ir

Ispanijoje529; Kroatijoje,530 Latvijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje531 negali būti nariu ilgiau nei dvi kadencijas.

Kitokio požiūrio laikomasi Bulgarijoje 532 ir Portugalijoje 533 : ten skirtingų narių grupių kadencijos

terminas yra skirtingas. Portugalijoje ta pati nuostata taikoma ir galimybei būti perrinktam534.

Išrinkus Tarybos narius, būtina paskirti jos pirmininką arba prezidentą. Keliose valstybėse narėse,

pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, pirmininku skiriamas Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas. Kitais atvejais pirmininką Tarybos nariai išrenka iš Tarybos narių. Tokia tvarka galioja

518 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 519 Žr. Italijos Konstitucijos 104 str. 520 Žr. Įstatymo „Dėl teisminės valdžios“ 893 str.

521 Žr. Lenkijos Konstitucijos 187 str. 522 Žr. Slovakijos Konstitucijos 141.a str. 523 Žr. Ispanijos Konstitucijos 122 str. 524 Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 525 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 18 str. 526 Žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, 35 p. 527 Nariai negali būti iš karto perrenkami. Žr. Italijos Konstitucijos 104 str. 528 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 18 str. 529 Ispanijoje tai netaikoma Tarybos pirmininkui. 530 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 531 Tas pats asmuo Tarybos pirmininku arba nariu gali būti išrinktas arba paskirtas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Žr. Slovakijos Konstitucijos 141.a str. 532 Išrinktų narių kadencijos terminas – 5 metai, o ex officio narių (pvz., Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininko ir Generalinio prokuroro) kadencijos terminas – 7 metai. Žr. ENCJ duomenų apie Bulgariją suvestinę. 533 Respublikos Prezidento paskirti nariai pareigas eina 5 metus, Parlamento paskirti nariai – 4 metus, o renkami nariai teisėjai – 3 metus. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 534 Ten pat. Ribojamas tik narių teisėjų kadencijos terminas: jie nariais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas.

158

Kroatijoje 535 , Lietuvoje 536 , Lenkijoje 537 , Rumunijoje 538 , Slovėnijoje 539 ir Slovakijoje 540 . Įdomus

sprendimas taikomas Belgijoje ir Vengrijoje, kur pirmininko pareigas Tarybos nariai eina pakaitomis541.

B. Profesinis vaidmuo

Tarybų veikloje didelę reikšmę turi funkcijų, kurioms yra išrenkami arba paskiriami jų nariai, pobūdis.

Jie gali būti renkami arba skiriami kaip nariai, einantys garbės pareigas visuomeniniais pagrindais

(Anglijoje ir Velse, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Šiaurės Airijoje,

Lenkijoje542, Slovėnijoje543 ir Slovakijoje544), šioms funkcijoms skiriantys dalį (Kroatijoje545 ir Škotijoje546)

arba net visą savo darbo laiką (Bulgarijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje547).

Portugalijoje nariu galima dirbti ir visu etatu, tačiau sprendimą priima atitinkamas narys548 . Kitose

valstybėse narėse visu etatu dirba tik kai kurie nariai. Tai taikytina Belgijai549, Danijai550, Slovakijai551 ir

Ispanijai552.

Šis aspektas turi milžinišką reikšmę Tarybos veiklai. Jei nariai pareigas eina visuomeniniais pagrindais,

Tarybos nariai tik svarsto ir priima (gali svarstyti ir priimti) sprendimus, o didžiąją dalį darbotvarkės ir

jos dokumentų rengia biuro darbuotojai 553 . Dirbdami dalimi arba visu etatu, Tarybos nariai turi

pakankamai laiko pasiruošti posėdžiams ir gali parengti arba bent peržiūrėti su kiekvieno posėdžio

535 Žr. Kroatijos Konstitucijos 124 str. 536 Tarybos pirmininkas renkamas dvejiems metams. 537 Pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai išrenkami iš Tarybos narių. Žr. Lenkijos Konstitucijos 187 str. 538 Tarybos pirmininkas iš teisėjų narių renkamas vienerių metų kadencijai ir negali būti perrenkamas. Žr. Rumunijos Konstitucijos 133 str. 539 Žr. Slovėnijos Konstitucijos 131 str. 540 Pirmininką Tarybos nariai išsirenka iš savo narių ir patys atšaukia jį iš pareigų. 541 Vengrijoje Tarybos pirmininkas keičiasi kas šešis mėnesius šia tvarka: pirmasis šias pareigas užima ilgiausiai teisėjo pareigas einantis asmuo, paskui kiti nariai mažėjančia teisėjo stažo trukmės tvarka. 542 Dažniausiai Tarybos narių susirinkimai vyksta kartą per mėnesį visą savaitę, todėl teisėjai ir toliau visą darbo laiką dirba teisėjais. 543 Nariai į susirinkimus renkasi kas 2–3 savaites. 544 Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovėniją ir Slovakiją suvestines. 545 Kroatijos Tarybos nariais esančių teisėjų darbinės pareigos per pusę sumažinamos. Tarybos pirmininko darbinės pareigos sumažinamos trim ketvirtadaliais. Nariai posėdžiauja kas antrą arba kas trečią savaitę. 546 Tarybos susirinkimai rengiami du kartus per metus, o einamieji darbai atliekami komitetuose, kurių nariai šioms pareigoms skiria dalį darbo laiko. Visi nariai toliau eina teisėjų pareigas. Žr. ENCJ duomenų apie Škotiją suvestinę. 547 Žr. ENCJ duomenų apie Italiją, Nyderlandus ir Rumuniją suvestines. 548 2015 metais visu etatu dirbo tik nariai teisėjai. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 549 Visą etatą turi tik keturi biuro nariai. Žr. ENCJ duomenų apie Belgiją suvestinę. 550 Vienintelis pareigas visu etatu einantis asmuo – generalinis direktorius, kurį skiria valdytojų valdyba ir kuris yra atsakingas už kasdienį Danijos teismų administracijos valdymą. Žr. ENCJ duomenų apie Daniją suvestinę. 551 Visu etatu nario pareigas eina tik Tarybos pirmininkas. Kiti Tarybos nariai dirba eidami savo pagrindines pareigas ir kaip Tarybos nariai neturi teisės gauti užmokesčio. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę. 552 Remiantis 2013 m. birželio mėn. priimtu naujausiu organiniu įstatymu dėl teismų sistemos, nario pareigas visu etatu gali eiti tik šeši nariai (pirmininkas ir kiti penki nariai). Tai yra Nuolatinio komiteto nariai. Žr. ENCJ duomenų apie Ispaniją suvestinę. 553 Įdomu tai, kad paruošiamieji darbai posėdžiams atliekami padedant 260 asmenų administraciniam personalui. Žr. Report of ENCJ Working Group Mission and Vision III, 2006–2007, p. 31.

159

darbotvarke susijusius dokumentus. Nario pareigoms skiriant dalį arba net visą darbo laiką, sudaromos

galimybės dirbti efektyviau, tačiau kyla grėsmės narių (teisėjų) teisminės tarnybos tęstinumui. Panašu,

kad tai būtų galima suderinti Tarybos nario pareigoms skiriant dalį darbo dienos (tuo pačiu metu

išsaugant pareigas teisme)554.

Funkcijų pobūdis taip pat itin svarbus Tarybų nariams, kurie eina teismų pirmininkų pareigas. Tokiu

atveju jie derina tris funkcijas: teisėjo, teismo pirmininko ir tarybos nario.


C. Kvorumas ir balsavimas

Nors Tarybos sudėčiai skirtas šios dalies įžanginis skyrius, ja remiamasi ir šioje dalyje, nes sudėtis iš

esmės lemia Tarybos veiklos reglamentavimą (ir net jos įgaliojimus). Akcentuotinas ir kitas itin

reikšmingas elementas: nuostatos dėl sprendimams priimti būtino kvorumo ir reikiamos daugumos taip

pat turi didelę reikšmę Tarybų darbui. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lietuvoje kvorumas yra, jei dalyvauja

daugiau nei pusė Tarybos narių; Vengrijos Taryboje būtinas bent dviejų trečdalių narių dalyvavimas.

Estijoje Tarybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Vengrijoje – balsų dauguma,

o balsams pasiskirsčius vienodai, lemiamas yra pirmininko balsas. Slovėnijoje sprendimai priimami visų

narių dauguma, jei Tarybos įstatyme ar darbo reglamente nėra nustatyta kitaip555 (pavyzdžiui, priimant

reikšmingesnius sprendimus). Slovėnijos Taryboje sprendimai priimami kvalifikuota dviejų trečdalių

visų Tarybos narių balsų dauguma. Tokia balsų dauguma būtina priimant sprendimus dėl teisėjų

išrinkimo arba paaukštinimo ir siekiant nesudaryti Tarybos nariais esantiems teisėjams galimybės

pasirinkti vienavaldžiai 556 . Nors teisėjai ir sudaro Tarybų daugumą, ši sąlyga reiškia, kad svarbūs

sprendimai negali būti priimti, jei (siekiant bendro sutarimo) tam nepritaria pakankamą balsų skaičių

turintys nariai teisėjai ir teisėjais nesantys nariai.

554 Taip pat žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, p. 34 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 555 Žr. Slovėnijos Tarybos Darbo reglamento 23 str. <http://www.sodni-svet.si/images/stories/Poslovnik/Neuradni_cistopis_Poslovnika_Sodnega_sveta_5_11_2015.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 556 Žr. Slovėnijos teismų įstatymo 28 str., kuris taikomas, kai teikiami pasiūlymai dėl teisėjų išrinkimo, jų paaukštinimo, t. t.

Tam, kad Tarybos nariams pakaktų laiko kokybiškai vykdyti savo darbą, jiems galėtų būti

suteikta galimybė Taryboje dirbti visu etatu arba dalimi etato tuo pačiu metu išsaugant

teisėjo arba kitas neteismines pareigas (nariams, kurie nėra teisėjai).

160


D. Teismų tarybų finansavimas

Papildomai būtina apžvelgti pakankamų žmogiškųjų išteklių Tarybos veiklai užtikrinti klausimą. To

neužtikrinus, Taryboms neabejotinai bus sudėtinga veiksmingai vykdyti savo funkcijas557. Atsižvelgiant

į tai, kad Tarybos yra nepriklausomos institucijos, itin svarbu, kad finansavimas sudarytų joms

galimybes veikti tinkamai558. Atitinkamai jos turi turėti reikiamas veiklos priemones ir įgaliojimus bei

pajėgumus veiksmingai derėtis dėl savo biudžeto ir jį sudaryti559. Tais atvejais, kai Tarybos turi su

biudžetu susijusių įgaliojimų, logiška numatyti, kad jos už lėšų naudojimą atsiskaitytų Parlamentui

(kuris biudžetą tvirtina)560 arba kitai priežiūros institucijai, kaip antai Audito teismui (pvz., Slovėnijoje).

Taryboms savarankiškas biudžetas skiriamas Belgijoje 561 , Bulgarijoje, Kroatijoje 562 , Prancūzijoje 563 ,

Vengrijoje564 , Lenkijoje565 , Portugalijoje566 , Rumunijoje567 ir Ispanijoje568 . Atskiro biudžeto Tarybos

557 P. Gilligan, Address to the Working Group of the High Judicial and Prosecutorial Council of Bosnia and Herzegovina, ENCJ. Sarajevo, 2nd November 2010, p. 11 <https://www.encj.eu/images/stories/pdf/speeches/addressjusticepgilligantohjpcbih.pdf> žiūrėta 2017-03-28. 558 Lenkijoje ir Portugalijoje Tarybai iš valstybės biudžeto skiriamas atskiras biudžetas, taip suteikiant jai finansinį savarankiškumą. 559 Taip pat žr. Opinion no. 10 of CCJE on the Council for the Judiciary at the service of society, p. 37 <https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CCJE(2007)OP10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=FEF2E0&BackColorIntranet=FEF2E0&BackColorLogged=c3c3c3&direct=true> žiūrėta 2017-03-28. 560 Ten pat, p. 94. 561 Taryba metinę ataskaitą teikia abiem Parlamento Rūmams, o jos metinis biudžetas turi būti tvirtinamas Atstovų Rūmų. Tarybai skirtais biudžeto asignavimais padengiamos jos kompetencijos sritims priskirtos veiklos. 562 Žr. ENCJ duomenų apie Kroatiją suvestinę. 563 Tarybos biudžetas ir teismų sistemos biudžetas yra savarankiški. Biudžetą administruoja ir dėl jo su Ekonomikos ir finansų ministerija derasi Kasacinio Teismo pirmininkas. Tarybai skirtais biudžeto asignavimais padengiamos jos kompetencijos sritims priskirtos veiklos. Žr. ENCJ duomenų apie Prancūziją suvestinę. 564 Ši tvarka taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. Žr. ENCJ duomenų apie Vengriją suvestinę. 565 Finansuojama atskirai nuo valstybės biudžeto asignavimų. Sprendimą dėl biudžeto priima Parlamentas. Jis skirtas įstatyme nustatytai Tarybos veiklai finansuoti ir Tarybos darbuotojų darbo užmokesčiui. Žr. ENCJ duomenų apie Lenkiją suvestinę. 566 Taryba yra finansiškai savarankiška. Jai skiriamas atskiras biudžetas, kurio bendrosios išlaidos nurodytos valstybės biudžete. Biudžetą tvirtina Respublikos Asamblėja, remdamasi kiekvienais metais iki rugpjūčio pabaigos Tarybos pateikiamu biudžeto pasiūlymu. Žr. ENCJ duomenų apie Portugaliją suvestinę. 567 Tarybai skiriamas atskiras biudžetas, kurį kiekvienais metais tvirtina Rumunijos Parlamentas. Taryba pasiūlymą dėl biudžeto teikia valstybės finansų ministerijai. Biudžetas įtraukiamas į Biudžeto įstatymo projektą. Kai biudžetui pritaria Vyriausybė, jį tvirtina Parlamentas. Žr. ENCJ duomenų apie Rumuniją suvestinę. 568 Remiantis Teismų įstatymo 107 ir 127 straipsniais, už biudžeto pasiūlymo rengimą, kuris turi būti tvirtinamas Parlamento, yra atsakinga pati Taryba. Iki šiol Parlamentas nei karto biudžeto pasiūlymo nepakeitė. Žr. ENCJ duomenų apie Ispaniją suvestinę.

Reikšmingi Tarybų sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, tokiu būdu

užtikrinant, kad nariai dalyvautų Tarybos posėdžiuose ir būtų pasiektas narių teisėjų ir ne

teisėjų sutarimas.

161

neturi Graikijoje, Latvijoje569 , Šiaurės Airijoje, Škotijoje, Slovėnijoje570 ir Slovakijoje571 . Nyderlandų ir

Danijos Tarybos atsakingos ne tik už savo, bet ir už visos teismų sistemos biudžetą.


569 Žr. ENCJ duomenų apie Latviją suvestinę. 570 Šiuo metu Slovėnijos Taryba finansuojama iš bendro teismų biudžeto, o už lėšų derinimą ir paskirstymą yra atsakingas Aukščiausiasis Teismas. Šiuo metu pateiktas pasiūlymas dėl Teisėjų tarybos įstatymo ir vienas iš jo tikslų – nustatyti, kad Taryba būtų tiesiogiai finansuojama kaip biudžetinė institucija, kuri pati teiktų pasiūlymus dėl savo biudžeto. Žr. pasiūlymą dėl Teisėjų tarybos įstatymo (predlog Zakona o sodnem svetu), pirmasis svarstymas, EVA 2015-2030-0019, p. 7–8. 571 Visų valstybės institucijų biudžetus rengia Finansų ministerija, o juos tvirtina Parlamentas. Žr. ENCJ duomenų apie Slovakiją suvestinę.

Tarybos turėtų turėti atitinkamas tinkamai veiklai būtinas priemones ir įgaliojimus bei

pajėgumus veiksmingai derėtis dėl savo biudžeto ir jį sudaryti.