2009 02 06 PenktadienisÐviesa 1Nr. 3 (22701) 2009 02 06 Penktadienis

Kartu su ja atvyko Ðvieti-mo ir mokslo ministerijosvalstybës sekretorius dr.Giedrius Vilûnas, ministropatarëjai Vytautas Damijonai-tis ir Paulius Subaèius.Ðio susitikimo iðvakarëse pa-

skelbtas profesoriø Marijos Bar-kauskaitës ir Bronislovo Bitinoanalitinis straipsnis, ávertinantisvalstybës ir visuomenës uþsaky-màmokytojus rengianèioms ins-

ÐVIETIMO REFORMA: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOSSAUSIO30D.UNIVERSITETEVIEÐËJOÐVIETIMOIRMOKSLOVICEMINISTRËDR.NERIJAPUTINAITË.

titucijoms; apþvelgiantis moky-tojø rengimo aktualijas bei pro-blematikà; analizuojantis Seimopatvirtintà Vyriausybës mokyto-jø rengimo pertvarkos programà.Mokslininkai tvirtina, jog dauge-liu tyrimø parodyta, kad nuosta-ta bûti mokytoju sëkmingiausiaiátvirtinama intensyviø 4 metøtrukmës studijø metu; kad pa-grindinës mokyklos ir aukðtes-niøjø klasiø mokytojø rengimas

turi bûti skirtingas; tuo tarpuðvietimo reformø pradininkø siû-lymas, kad gimnazijø mokytojaibûtø mokslinës krypties magist-rai, kol kas yra per grieþtas, aukð-tas ir per staigus, taèiau realumokyklos baigiamosios pakoposmokytojais rengti mokslo kryp-ties bakalaurus, siekianèius ágy-ti pedagoginæ kvalifikacijà. Dëlto diskusijose su sveèiais buvodaugiausia kalbama apie moky-tojø rengimo naujoves.Viceministrë dr. Nerija Pu-

tinaitë pateikë kai kurias naujo-jo Mokslo ir studijø ástatymoprojekto aktualijas. Universite-tø valdymo srityje numatomadaugiau teisiø suteikti Tary-boms, kurios rinks rektorius,spræs kitus svarbius strateginiusklausimus. Senatams paliekamaakademinio darbo kontrolësfunkcijos. Mokslo ir studijø fi-nansavimo koncepcija pagrástakonkursiniu principu. Didina-mas mokslo produkcijos finan-savimo procentas. Ávedama nau-ja etikos ir procedûrø kontro-lieriaus pareigybë. Numatyta ak-redituoti aukðtàjà mokyklà, betne vien jos paskiras studijø pro-gramas.

Keièiamas universitetø statu-sas � aukðtosios mokyklos turësspecialiøjø vieðøjø ástaigø statu-sà.Universitetams suteikiama tei-së laisvai disponuoti savo turtu.Vieðnia iðsamiai paaiðkino

�Studijø krepðelio� principus irtvarkà. Studentijai daug vilèiø tei-kia nuostata, jog gerai besimokan-tieji studentai turës galimybæ gau-ti ámokø uþ studijas kompensavi-mà ið valstybës biudþeto. Siekia-ma, kad kuo daugiau studentø stu-dijuotø, o ne dirbtø tuo paèiu me-tu. Numatyta naujoviø ir paskolø,stipendijø skyrimo srityse. Tiki-masi, kad naujasis MSÁ pradësveikti nuo 2009 m. kovo 1 d. po-ástatyminiai aktai bus parengti ikibalandþio mën.Sveèiams buvo pateikta daug

klausimø. Daugelis respondentøpareiðkë ir savo samprotavimusdël ministerijos pozicijos moky-tojø rengimo klausimais, dëlðvietimo reformos aktualijø. Bu-vo kalbama, kaip uþtikrinti socia-liná teisingumà siekiant aukðto-jo mokslo, kaip uþtikrinti vieno-das galimybes; kodël stengiama-si kuo skubiau ádiegti aktualiasnaujoves, jas nepakankamai ið-diskutavus; kaip pasiekti, kad

dëstytojai bûtø suinteresuoti ug-dymo procesu ir mokslo darbu;kaip bus sprendþiama lygiagre-taus mokytojø rengimo moduliokoncepcija. Nuomoniø sukëlëmokytojø paklausos ir pasiûlosdisproporcijos, korepetitoriø�antplûdþio� reiðkiniaimokyklo-se ir kt. Ne á visus klausimus bu-vo iðsamiai atsakyta. Dël to pa-liktos atviros durys dialogui irracionaliems pasiûlymams.Rektorius akademikasAlgir-

das Gaiþutis, baigdamas susiti-kimà, akcentavo labiausiai paþei-dþiamas naujojo ástatymo pozi-cijas � tarybø kompetencijà, ku-rios gali susiaurinti universitetøautonomijà;siûlë �Studijø krep-ðelá� suteikti studentui tik viene-rius metus, po to já naudoti rei-tingavimo principu, daugelá nuo-statø pagrásti teisiðkai; abejoja-ma vieðosios ástaigos statuso ra-cionalumu; kyla pagrástø grës-miø disponuoti universitetamssavo turtu. Rektorius informavo,jog universitete sudaryta darbogrupë, kuri rengia edukaciniomodelio nuostatas, kurios uþtik-rins racionalesnæ specialistørengimo sistemà.�Ðviesos� informacija

SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETAS: MOKSLO PROBLEMATIKA IRPERSPEKTYVOS

SAUSIO 29D. SURENGTADVIEJØMETØMOKSLINËSVEIKLOSATASKAITAKatedrø vedëjø, universi-

teto vadovø susitikime kalbë-ta apie mokslo monografijøleidybà, mokslininkø skatini-mo, jø darbo sàlygø gerinimosistemà, socialiniø bei huma-nitariniø mokslø prestiþo kë-limà, studentø moksliniø bû-reliø steigimo, jaunøjø moks-lininkø ugdymo perspektyvas.Diskusijose kalbëjo universite-to rektorius, akademikas Algir-das Gaiþutis, Mokslo prorekto-rius profesorius Rimantas Þel-vys, SMF katedrø vedëjai prof.

Petras Stankevièius, prof. Ro-mualdas Grigas, doc. LiutaurasDegësys. Praneðimà apie fakul-teto mokslinës veiklos proble-matikà padarë SMF prodekanasdoc. dr. Raimundas Duþinskas.

Pateikiame �Ðviesos� ko-respondento pokalbá su pra-neðëju.

Konkurencinëje kovoje ly-giøjø nebûnaAtsakydamas á klausimà �

kokiais mokslo principais vado-

vaujasi fakultetas, paðnekovassako, jog svarbiausias fakultetosiekis � mokslo ir studijø vie-novë. Mokslo problematika re-miasi tyrimais, kurie atitiktø pa-sauliná lygá. Jungiamoji gija �ðvietimo, edukacijos ekonomi-ka.Taèiau mokslo sfera ganaplati: savo temas turi filosofai,politologai, sociologai. Todël,prisilaikydami bendrøjø univer-siteto strategijos principø, de-klaruojame ir akademinæ lais-væ,� teigia prodekanas.

Pakalbëkime ir apie moks-lininkus, jø resursus.Paðnekovas sako, kad per dve-

jus fakulteto darbo metus moks-lininkø gretos neiðaugo tiek, kieknorëta. Baigusiø doktorantûrà at-ëjo nedaug. Yra daug organizaci-jø, verslo kompanijø, konsultaci-niø firmø, kurios sëkmingai pa-vilioja ekonomistus. Tai lemiaekonominë valstybës, darbo rin-kos situacija. Bûklë priklauso irnuo didëjanèio mokslininkø mo-bilumo. Todël ryðkiø kvalifika-cijos permainø nesitikima. Kon-kurencinëje kovoje mums tenkakai kur ir pralaimëti,� kalba doc.dr. RaimundasDuþinskas.

Kokià vietà universiteteuþima jûsø fakulteto moksloprodukcija?Ji prilygsta stambiausiø fa-

kultetø mokslo leidybai bei pub-likacijoms. Uþimame vidurá irtarp kitø universitetø. Solidus fi-losofø sàsiuvinis leidinyje�Þmogus ir þodis�, vertinga eko-

nominiø ir socialiniø politikosstudijø serija. Leidþiamas jaupenktas tomas. Jo siekis � taptiþurnalu. Reikia paþymëti ir ry-ðius su valstybës institucijomis.Tai tarnauja dëstymo kokybei.

Nukelta á 3 psl. >>>

Prie SMF mokslo darbø ekspozicijos

Mokslininkø pokalbis fakulteto svetainëje

Universiteto vieðnia doc. dr. N.Putinaitë

MOKSLAS

2 Ðviesa2009 02 06 Penktadienis

Pirmà kartà universitetoistorijoje surengta studentøkino flmø mokyklose kûrybosperþiûra.

Pasakoja KMEI teatro edu-kologijos studijos dëstytojasVytautas Kontrimas

Pirmasis blynas iðëjo nepri-svilæs, bet gerokai apskrudæs,�sako renginio sumanytojas. Pri-kurta buvo daug, dël to nutarta ne-iðskirti geriausius, bet rodyti vi-sus. Þiûrovai ið anksto áspëti, jogpavargæ gali iðeiti, nes egzami-nas uþtruks bent ketvertà valan-dø. Þinoma, tokiø, vos ne vos su-laukusiø pertraukos, per kurià

TEATRO EDUKOLOGIJOS VIDURÞIEMISstudentai surengë net kukurûzøtraðkuèiø vaiðes, atsirado. Taèiauir jiems dëstytojas dëkoja.Studentai kûrë keletà rubri-

kø � muzikiná klipà, filmà bemontaþo bei reportaþà apieVPU. Kai kurie darbeliai buvogan vidutiniðki, tuo tarpu apiegyvenimà bendrabuèiuose, apienusiraðinëjimus arba klausimë-liai, kas yra teatro edukologija,buvo ádomûs ir juos galima pa-rodyti visiems universiteto stu-dentams.Buvo ir nekonkursiniø,laisvos kûrybos, animaciniø fil-mø. Þiûrovai turëjo progà ið-rinkti geriausià filmà, geriausiàpersonaþà, geriausià idëjà. Bu-vo iðrinktas ir geriausias �bam-

bukas�, tai yra labiausiai nepa-vykæs arba netinkantis. Trys ni-minantai buvo apdovanoti �auk-so� medaliais. Ceremonija ávy-ko jau naktá. Tuo paèiu buvo ati-daryta VPU TE � 2 kino kompa-nija, kuri planuoja kitais metaisapjungti visus aukðtøjø mokyk-lø kino kûrëjus ir surengti fes-tivalá su geriausiø Lietuvos stu-dentø neprofesionaliø kino kû-rëjø iðaukðtinimu. Tokia fiestabûtø suorganizuota, þinoma,VPU,� sakoVytautas KontrimasJis viliasi, jog mokyklose áve-dus oficialià kino mokymo pro-gramà, KMEI teatro edukologi-jos absolventai galës ðià discip-linà dëstyti.

Pristato dëstytoja IevaÐimukauskienë

� Ðá vakarà dalyvaujame po-ezijos spektaklyje. Antro kursostudentai parodys savo sukurtusreþisûrinius etiudus � �perskai-tys� eilëraðèius sceninio jude-sio kalba � ðoks, vaidins, þais.Jie turëjo teisæ laisvai pasirink-ti poezijos kûriná arba jo frag-mentà, frazæ, bûsenà arba nuo-taikà; muzikà, ðviesos efektus,butaforijà, atlikëjus ir visa tai

JUDESIO RAIÐKOS SPEKTAKLISlaisvai interpretuoti, kaip já jau-èia. Að, kaip sceninio judesioraiðkos dëstytoja, maþa kà ko-regavau � tai visiðkai laisva stu-dentø kûryba, parodymas, kà jieiðmoko.

�Ðviesos� reportaþas, kuria-me uþfiksuoti ádomiausi spek-taklio � poezijos judesiø � vaiz-dai. O jame bûta visa, ko bûnatikro spektaklio metu: ir triukð-mingo publikos (bièiuliø) suti-kimo, ir susiþavëjimo ðûksniø,aplodismentø, ir gëliø. Þinoma,ir nekantriøjø iðëjusiø, ir tech-niniø trûkumø. Parodyta daug ið-monës, kûrybiðkumo, motyvuo-tø judesiø, iðraiðkos ðokio ele-mentø, átaigios reþisûros frag-mentø. Taèiau pasitaikë ir be-tiksliø pabëgiojimø, ir ðiek tiekper daug ðliauþiojimo po grin-dis, ir betikslës mimikos,� tai,kas nepakelia sceninio judesioá meniná lygá. Bet, anot dësty-tojos, egzaminas iðlaikytas (7 �10). O kelias á teatriná meistrið-kumà laukia dar ilgas.

�Ilgu�

Aplodismentai

�Nakties iliuzija�

�Ne visada gali iðeiti�

Finalas. Ðokis �Rytais��Wi � Fi karta�

�Kas lieka, kai nieko nelieka�

Pauzë. Muzikos belaukiant...

�You�

�Esà bûti lûkuriuojant�

STUDENTAI

Filmø kûrëjø medaliai

�Penelopë�

2009 02 06 PenktadienisÐviesa 3

STUDENTAI

Ði sesija teatro edukologijosspecialybës istorijoje ypatinga.Pirmà kartà auditorijose ir kori-doriuose blaðkësi, mokësi, kûrë irrepetavo visi keturi kursai. Tiekegzaminø vienu metu ðiais metaispo remonto naujai atgimusi 241auditorija dar nebuvo regëjusi.Vi-si � kone ðeðiasdeðimt studentø �kaþkokiu stebuklingu bûdu telkë-si menui, aktyviai þiemojo ir pernaktis nemiegojo, vienu oru kvë-pavo vienoje ir toje paèioje patal-poje. Daþnai ir netilpdavo, tad pli-to kaip koks gerasis virusas ar bak-terija po paèias netikëèiausias uni-versiteto vieteles ir iki ðiol neat-rastus uþkaborius.Bendromis pajëgomis per

2008/2009 metø sesijà talentin-gi ir niekaip nenuilstantys teatroedukologai á proþektoriø ðviesàiðvedë net septynis egzaminus:

Rûta Traknytë

241 AUDITORIJOJE � MAÞI STEBUKLAIgan nedràsiais veidais, bet su po-tencialiu uþtaisu ðirdyje net dukartus ðovë pirmakursiai � pa-rodë, kà iðmoko per semestràlankydami vaidybos ir judesioraiðkos paskaitas.Ypatingo dëmesio þiûrovai ðá-

met atriekë jau á kûrybinius van-denis giliai pasinërusiems antra-kursiams. Jø sàskaitoje net trysegzaminai ir gausiausi aplodis-mentai. Dëstytojo V.Kontrimovadovaujami pirmiausia pateikëspektakliukus darþelinukams, bettrumpam sugráþæ á vaikystæ dide-lëm akim ðypsojos, kuo nuoðir-dþiausiai plojo ir viskà stebëjæsuaugæ. Didelæ, galima sakyti,meninæ bombà antrakursiai metëpateikdami judesio raiðkos ( dëst.I. Ðimukauskienë) kûrybinius dar-bus, kur teko pabûti ir ðokius pa-gal poezijà statanèiais choreog-rafais ir atlikëjais. Þiûrovai ne-galëjo atsistebëti studentø neið-senkanèiomis originaliomis idë-

jomis, psichofiziniu átaigumu, ju-desio raiðka, susiklausymu ir ypa-tingu dëmesiu vienas kitam ne tikscenoje, bet ir uþkulisiuose. Kasneatëjo, nematë, tas gal ir pasa-kys jog pedagoginiame universi-tete akademinio lygio menas �neámanoma misija. Kad dar irkaip ámanoma, antrakursiai árodëir treèià syká � per scenos kalbosatsiskaitymà (dëst. S.Visockaitë).Sienos drebëjo tikràja to þodþioprasme ir visiems net kvapà uþ-gniauþë nuo ritmingo, energingo,ðmaikðtaus, neregëto greitakalbiøpliûpsnio. Vëliau ðirdis virpino,o neretai ir sëkmingai juokino in-dividualiais pasirodymais. Daþ-nai, jei kalbama apie eiles, tai sa-koma, jog jos deklamuojamos.Bûtent deklamavimo kliðës, itrakðties uþsilikusios dar nuo mo-kyklos laikø, jaunieji teatro edu-kologai ir mokomi atsisakyti. Irkoks galingas tada tampa þodis,kai iðieðkotas jo skambesys, kaiið kalbëtojo lûpø jis sklinda or-ganiðkai, atpaþástamai, kai jaut-riais þiuþeliais kutena klausytojosàmonæ. Tai didis ir amþinas me-nas priversti klausytis, ir kaipmi-nëjo scenos kalbos dëstytojaS.Visockaitë, to mokomasi visàgyvenimà. Galima teigti, jog ávy-komaþas stebuklas, nes tà vakaràkaþkas nuoðirdþiai juokësi iððmaikðèiø ir meistriðkø pasakøinterpretacijø ar jaukiai graude-nosi nuo sklandanèiø ore eiliø.Tiesa, net egzamino vidury uþge-sæs proþektorius staiga mirktelë-jo, kai vienos oratorës prozojesuskambo þodis �Dievas�.Treèiakursiai nustebino nau-

ju miuziklo þanru (dëst.Þ.Jauta-

kytë). Mirksintis elektrinëmisgirliandomis baras, ant aukðtøkëdþiø ar ant universiteto sofosraudonoje ðviesoje besirutulio-jantys meilës keturkampiai, abe-jingø nepaliekantys personaþai��nuo ispaniðko temperamento,sovietinio dvelksmo liemene irûsais pasipuoðusio barmeno ikitaikaus panko su gitara � visu tuobuvo galima gerëtis. Dþiuginafaktas, kad teatralai ðiam pro-jektui pasikvietë muzikantus �bosinës gitaros ir saksofonoskambesys kuo puikiausiai pra-turtino tàkart rengtà muzikinæfiestà.Dar kartelá treèiakursiai 241

auditorijoje pasirodë jau visaikitokie � subtilûs ir mistiðki, pri-dengæ veidus kaukëmis, blankio-je ðviesoje jie meistriðkai sklei-dë teatro atmosferà, kur tikraiprisilietë profesionali ir reiklidëstytojos lëlininkës Karolinos

Jurkðtaitës ranka. Þiûri á ðalikà� transformerá, besipykstanèiasantklodæ ir pagalvæ, ar su savimsusipykusá komiðkà senà telefo-no aparatà ir supranti � teatre vis-kas gali atgyti.Viskas.Daug þiûrovø dëmesio susi-

laukë ir filmø vakaras. Treèiaskursas ir netrukus universitetàpaliekanti, bet vis dar kûrybið-kai pasispardanti pirmoji teatroedukologiø laida pateikë net ðe-ðiø valandø trukmës trumpamet-raþiø filmukø, reportaþø ir mu-zikiniø klipø seansà. Iðliko stip-riausieji kinomanai, o geriau-sieji kûrëjai net gavo medalius.Valio£�Bet juk dþiaugsmin-giausi ðûksniai sprûsta ne tuo-met, kai kas pakabina ant kaklometalo gabalà � brangiausi vi-siems jauniems kûrëjams meda-liai padëti á sielos stalèius irsaugiai uþkloti graþiausiais atsi-minimais.

SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETAS: MOKSLOPROBLEMATIKA IR PERSPEKTYVOS

Koks jûsø ekonomistø bal-sas ðiandieninëje ekonominë-je ir politinëje situacijoje?Mokslininkai kvieèiami á

diskusijas, vieðuosius debatus,todël negalime teigti, jog VPUekonomistai stovi nuoðalyjenuo kasdienybës problemø.Taèiau tai nëra viena ið do-

minuojanèiø mûsø pozicijø.vie-ðajame gyvenime. Èia iðsiskiriatik filosofai, kurie veda daugelákomentarø, turi savo pozicijasþiniasklaidoje, eteryje ir kt.Nors tai nëra mokslinë veikla, ta-èiau ji formuoja ir pleèia univer-siteto ávaizdá.Praðome apibûdinti fakul-

teto mokslo tarptautinius ry-ðius.Doc. dr. Raimundas Duþins-

kas kalba apie nuolatinius kon-taktus su Bratislavos universite-tu, Lenkijos, Latvijos aukðtosio-mis mokyklomis. Taèiau ryðiøplëtrà ir sëkmæ lemia lëðos,kalbø mokëjimo ir kitos proble-mos. Katedroms ðiuo sunkme-èiu ypaè keblu plëtoti tarptau-tinius ryðius.Kokiø pokyèiø ávyko pro-

jektinëje veikloje?Vykdomi du projektai. Vie-

nas jø susijæs su magistriniø stu-dijø plëtra universitete, kitas �su nuotolinio mokymo plëtra,naujø jo formø paieðkomis. Pa-þymëtinas regioninës sociali-

nës organizacijos centro pro-jektas, kurá vykdo profesoriaiJuozas Bagdanavièius ir Romu-aldas Grigas. Projektas anali-zuoja Lietuvos provincijosþmoniø gyvensenos pokyèius,padeda þmonëms susivokti su-dëtingose situacijose.Pokalbio pabaigoje su SMF

prodekanu, ekonomistu, docen-tu dr. RaimunduDuþinsku, buvu-siu Lietuvos Prezidentø AlgirdoBrazausko ir Valdo Adamkauspatarëju, aptariame dabartinævalstybës ekonominës ir finan-sinës krizës situacijà. Kokiosnuomonës paðnekovas apie nû-dienos problematikà ir ateitá?Jis sako, jog tiesa, kad artë-

ja ekonomikos recesija, tai yraûkio smukimo procesas. Betvisuomenëje per daug akcen-tuojamas krizës procesas. Gal

bût tai skatina daugelio þmoniølûkesèiø kritimo nuojauta. Ke-liama per daug panikos. Prasi-dëjæ bankrotai liudija apie nuos-muká. Bet tai nëra krizë. Rinkastoja. Auga nedarbas. Taèiau fi-nansinës ir kai kurios svarbiosinstitucijos funkcionuoja. Tiesa,kad tokios radikalios mokesèiøpolitikos dar nëra buvusios. Ta-èiau situacija, kai valstybës biu-dþetas smunka, radikaliø permai-nø ir priemoniø iðvengti sunku.Jos teisingos. Þvelgiant á pasau-lá, biudþeto krizë nëra klaiki ne-laimë,� teigia ekonomistas. An-tai JAV � ji pergyvena tris bëdas:turi neigiamà uþsienio prekybosbalansà; turi biudþeto deficità; turimilþiniðkà iðorës skolà. Bet JAVneþlunga, ir tokios astrologøprognozës yra tuðèios.Kalbëjosi �Ðviesos� re-

daktorius Juozas Skomskis

<<< Atkelta ið 1 psl.

Doc. dr. R.Duþinskas

Sausio 27 � àjà Vilniaus Tus-kulënø mokyklos aðtuntokai tu-rëjo kiek neáprastà pamokà. Pir-mà kartà mokiniai sëdëjo ne priemokyklos, bet prie Vilniaus pe-dagoginio universiteto stalo. Pa-mokos mokytojai � ketvirtakur-siai praktikantaiAneta Bortkevièir Robertas Ðapalas.Jau du mënesius atliekame

praktikà Vilniaus Tuskulënø mo-kykloje, kurioje dëstome etikà.Bendraudami su auklëtiniais pa-stebëjome, kad tarp mokiniø yraopi problema � patyèios. Neno-

PAMOKAAPIE PATYÈIASTomas Petryla rëjome likti nuoðalyje, todël nu-

tarëme iðkelti ðità problemà kar-tu su moksleiviais neáprastojejiems aplinkoje. Pamokos me-tu mokiniai þiûrëjo filmà apiepatyèias, vëliau atliko praktinesuþduotis. Ðaunu, kad mokiniainoriai dalyvavo diskusijoje, ku-rios pabaigoje patys aðtuntokaiásitikino, kad patyèios neið-sprendþia problemos, prieðingaijos tik skaudina kitus þmones, �dþiaugësi mokiniø pasiektu re-zultatu jaunieji mokytojai. Esampatenkinti, kad pavyko pasiektipagrindiná mokytojo tikslà, ið-mokyti mokiná, � po netradici-nës pamokos kalbëjo studentai.

Treèiojo kurso lëliø teatras

Antrojo kurso pasaka apie Rudnosiukà

Pamokà � pokalbá veda studentai

MOKSLAS

Naujausios SMF iðleis-tas knygos:A. Gaiþutis. �Daugiaveidis

elitas�. Monografija. R.Gri-gas.�Globalizacija ir kultûra.Palyginamoji socialinë anali-zë�, �Senieji lietuviai. Tapaty-bës bruoþai ir jø likimas�.Straipsniø rinkinys �Jaunimasir ðiuolaikinis pasaulis. Socia-liniø patirèiø áþvalgos� Ekono-minës ir socialinës politikosstudijos IV. Sudarytojas prof.V.Pruskus.

4 Ðviesa2009 02 06 Penktadienis

Ekonomikos disciplinødëstytojas, Socialiniø moksløfakulteto prodekanas docen-tas Vytautas Lukoðevièius,praëjusiais metais nominuotasuþ þmogiðkà ðilumà santykiuo-se su studentais, prisipaþástalaimingas, dirbdamas peda-goginá darbà, ir sako, jog ikiðiol ðirdyje neðiojasi neblës-tantá gimtojo kaimo, jo þmoniøatminimà.

Ðventø paveikslø ðviesaPo XIX a. carinës Rusijos

imperijos Stolypino reformoskaimo þemë buvo nacionalizuo-ta, o Nepriklausomos Lietuvosauðros laikais dalis dovanota ko-vø uþ laisvæ savanoriams. Jos ati-teko ir gráþusiø ið Amerikos Lu-koðevièiø ðeimai. NeatsitiktinaiKupiðkioDvaramiðkis ið kitø kai-mø iðsiskyrë patriotinëmis nuo-taikomis bei tradicijomis. Tà liu-dija ir kaimo jëgomis iðleistasenbuviø prisiminimø knyga.De-ja, dabar ten iðlikusios tik ketu-rios sodybos. Paðnekovas prisi-mena iðskirtines geguþines susenøjø ir jaunø maldomis, gies-mëmis, ðventaisiais paveikslais,eisenomis; prisimena ypatingaskaimo Kalëdas, Velykas; reikð-mingus þiemø kalëdojimus supoteriø mokymusi, paveikslëliøarba saldumynø ið kunigo rankølaukimu. Kaimà jungë vestuvës,krikðtynos, laidotuvës � bendrisuëjimai, kurie neaplenkë ir vai-kø. Ádomu ir tai, kad Lukoðevi-èiø senoliui, pagyvenusiamAme-rikoje ir uþsidirbusiam pinigo,

DVARAMIÐKIO KAIMO RITERIS NEGALI PAMIRÐTI PRAEITIESJuozas Skomskis Kupiðkio klebonas nepatarë

pirkti daugiau þemës, sakë uðteksir keturiasdeðimties hektarø: pa-gyvenæs uþ Atlanto eik ir dirbkLietuvai. Tëvas Vincas Lukoðe-vièius buvo pakankamai iðsi-mokslinæs, mokëjo rusø, vokie-èiø kalbas, iðvaþiavæs á Kaunà,gavo darbo maisto monopolyje,oLietuvai atgavusVilniø, koman-diruotas á sostinæ; 1944 m., tæs-damas genties tradicijà, gráþo átëviðkæ, dirbo Ðepetos durpyne.Vëliau slapstësi nuo iðveþimo áSibirà. Èia paðnekovas sako, jogkaimas iðsaugojo visus savo ûki-ninkus,� kà reikëjo paslëpti, pa-slëpë, kà reikëjo pagirdyti alumi,pagirdë, kà reikëjo papirkti, pa-pirko... Tiko visa, kas atitolinoeðelonus. Ámokyklà dvaramiðkie-èiams teko þingsniuoti penketàkilometrø garsiojo tëviðkëno Lie-tuvos architekto Lauryno StuokosGucevièiaus takais iki pat Kupið-kio. Bet tai nebuvo tolimas kelias,nes visi labai troðko mokslo. Iðrankø á rankas ëjo knyga, pasaka;ið kiemo á kiemà ëjo siuvëjas, bat-siuvys, dailidë su savo áspûdingaispasakojimais, nutikimais, istori-jomis. Ðalia kilniø ûkininkø tar-pusavio santykiø, paramos vienikitiems, aukðtai iðkylamokytojai,á kuriuos bûdavo áprasta kreiptisitin pagarbiu: �Tamsta, mokyto-jau�. Jie, pasak paðnekovo, raðy-tini aukso raidëmis á gyvenimo is-torijas uþ meilës skiepijimàmokslui, tëvynei, savo kraðtui, të-vams � visa tai, kà dabar jis pats,pedagogas, skiepija savo studen-tams. iðlikusios ir tebespindi kel-rodës þvaigþdës � Ðakienë, Mau-lius, pradinëse klasëse, Kupiðkiogimnazijoje � lituanistas Kajeto-

nas Jurënas, klasës vadovë Vale-rija Ridikienë � taurûs, inteligen-tiðki pedagogai, eruditai, ðiltiþmonës, formavæ stiprios asme-nybës pamatus,mokæ kolektyvið-kumo, iðminties ir kuklumo, do-ros, sàþinës ir tiesos.

Visi jie � kaip vaikaiDevyniolika metø dirbdamas

Pedagoginiame universitete, do-centasVytautas Lukoðevièius ási-tikinæs, jog ir meilæ ugdomajamprocesui bus ágijæs bûtent ið sa-vo mokytojø. �Að dëkoju savomokytojams�,� nuoðirdþiai kal-ba ekonomikos dëstytojas. Stu-dentus jis pasirengæs daugiaugloboti, negu spausti prie knygø.Jie dëstytojui � partneriai, ku-riems reikia padëti, vesti gërio,doros, sàþiningumo keliu. Paðne-kovas jaudinasi kalbëdamas apiejaunimo nusikalstamumo, narko-manijos, alkoholizmo plitimo sta-tistikà, apie tarpstanèià nepagar-bà darbui, mokslui, ðeimai, arti-miesiems,mokytojams.Tai skau-di situacija, deja, stiprëjanti ir va-ranti á neviltá. Jis vis gráþta ir gráþ-ta á prisiminimø jam taip reikð-mingà laikà, kai jo gimtinëje mo-kytojai buvo ðventi þmonës, geriir teisingi. Dëstytojas linkæs pa-skatinti jaunuomenæ siekti þiniø,sako nedaràs nuolaidø tik pikty-biðkai vengiantiems atsakomybësir pareigos. Pats troðkæs mokslo,tà jausmà skiepijàs ir kitiems. Oklausiamas, ko daugiau patiria �dþiaugsmo ar nusivylimo tokiapozicija, sako, jog já tebelydiðviesios valandos ir viltys. Tai pa-liudija ir absolventai, kurie ir pokeleriø metø darbo atvaþiuoja ásavoAlmaMater ðventes, palydisveikinimus buvusiems dëstyto-jams. �Jie, iðëjæ ið namø, bet ne-pamirðæ jø�� dþiaugiasi pedago-gas. Didþiausia vertybe jis laikopasitikëjimà ir sako, jog skau-dþiausiai suþeidþia, kai pasitikë-jimas jaunu þmogumi þlunga. Ið-vardijæs studijø �kirviðkas� kate-gorijas � pavaryti, nepasiraðyti,sukirsti � sako á savo praktikà jøneásileidþiàs. �Sutikèiau vienàkartà nusivilti studentu, negu pa-daryti vienà ið ðiø blogø darbø.Galima sudominti, suinteresuo-ti, rekomenduoti, padëti ir taippriversti iðmokti tai, ko paskuireikës gyvenime.�

Aukðtojo mokslo krizë � neið kelmo spirtaÐiandien mokytojus rengia

daugelis universitetø. Tai bloga

praktika, kuriàgalima pavadin-ti painiava. Pe-dagogus turirengti tik peda-goginë aukðtojimokykla.Bûtinaiðsaugoti jos ið-skirtinumà irunikalumà. Tàturi pripaþinti irvyriausybë, irvalstybë, ir ásta-tymø leidëjai.N e t u r ë d am imotyvuoto, pi-lietiðkai nusi-teikusio peda-gogo, neturësi-me ir ateitiesv i suomenës ,prarasime jau-nàjà kartà. Spe-cialistà gali pa-ruoðti bet kurisuniversitetas, taèiau mokytojà �tik pedagoginis. Sujauktas, neaið-kus ir nuostolingas valstybësaukðtojo mokslo finansavimas,pamirðtama konstitucinë nuosta-ta, uþtikrinanti garantuoti nemo-kamà aukðtàjá mokslà gerai bes-tudijuojantiems � komentuoja si-tuacijà ekonomistas. Jis tyrinëjatarpukario Lietuvos aukðtojomokslo sistemà ir teigia, jog jau-na valstybë tada neskubëjo suaukðtuojumokslu, daugiausia dë-mesio skyrë pradiniam ugdymui,gimnazijoms. O mokytojø rengi-mas pradëtas nuo aukðtøjø kursøsteigimo. Vëliau, ásteigus Vytau-to Didþiojo universitetà, aukðta-sismokslas nebuvo visiðkai finan-suojamas ið valstybës biudþeto,dalis studentømokëjo uþ studijas,o universitetas teikë ir kitokiø pa-slaugø, tuo papildydamas savobiudþetà, dalá lëðø teikë rëmëjai.Todël dabar, lengva ranka áraðiusá pagrindiná ástatymà straipsnáapie nemokamà aukðtàjá mokslà,tenka já lauþyti. Privatus verslasdar neatsigræþia á aukðtàjá moks-là, universitetø niekas neremia.Todël racionalu skatinti jaunimàsiekti aukðtojo mokslo savo lë-ðomis. Pokario metais buvo su-siklosèiusi racionali aukðtojomokslo sistema, atskiros aukðto-sios rengë savo srities specialis-tus. Mûsø laikais ði sistema su-griauta, taèiau naujoji taip ir ne-sukurta. Apskritai daugelis refor-mø pas mus pradedamos griovi-mu. Reikia Pedagoginiamuniver-sitetui suteikti nacionalinio uni-versiteto statusà, kaip tai yra pa-

daryta Ukrainoje, kitose uþsieniovalstybëse,� dësto savo kategorið-kas mintis mokslininkas, ugdyto-jo paðaukimà atsineðæs ið jaunys-tës. Tik iðskirtiniu valstybës dë-mesiu, globa ir lëðomis, anot pa-ðnekovo, uþtikrinsime mokytojoprofesijos prestiþà visuomenëje.Deja, ðiandien daugiau sampro-taujama apiemokytojø kalvës uþ-darymà, apie jos prijungimà priekitø universitetø. 2009 m. valsty-bës aukðtojomokslo finansavimoprojektuose Vilniaus pedagogi-niamuniversitetui nurëþiamadau-giausia lëðø. Taèiau tai, sako il-gus darbometus atidavæs ugdymoprofesijai mokslininkas, dar ryð-kiau kelia praeities þvaigþdæ, nu-ðvietusià kelià nuo gimtojo kai-mo tradicijø per jaunystës mo-kyklà su jos tauriøjø asmenybiøpaveikslais iki sudëtingos, nie-kaip nepabaigiamø reformø, skan-dalingos ir daþnai nepakankamaipagrástos iðmintimi dabarties.Lietuvoje per daug studentø, perdaug universitetø? Taip naiviaiskaièiuosime tol, kol pamatysi-me, jog ið tikrøjø mokytø þmo-niø turime maþai,� kelia klausi-mà po klausimo þmogus, patsmokslo siekæs taip, kaip tuo ke-liu já vedë tëvai ir ðviesus gimto-sios þemës atminimas.Leidiniai, kuriuose spausdinami doc. dr. V. Lukoðevièiaus straipsniai

Autoriaus nuotraukojeekonomikos disciplinø dëstytojasdocentas Vytautas Lukoðevièius,

pelnæs þmogiðkos ðilumosnominacijà, jauèiasi laimingasardamas akmenuotà Lietuvos

ðvietimo dirvonà

INMEMORIAM

JERONIMASÞITKEVIÈIUS

Skaudi þinia pasiekë Vil-niaus pedagoginio universi-teto bendruomenæ.

Eidamas 78�tuosius me-tus, ð. m. sausio 20 d. mirë þi-nomas respublikoje chorve-dys, ilgametis VPU Muzikoskatedros vedëjas JeronimasÞitkevièius.J.Þitkevièius gimë 1931 m.

netoli Panevëþio. Augo pasitu-rinèio ûkininko ðeimoje. Sovie-tiniais metais grësë bûti iðtrem-tiems, todël ðeima daugelá metøblaðkësi kas kur.Visas velionio gyvenimas su-

sietas su muzikos meno puoselë-jimu. Jis 1956 m. baigë Vilniauspedagoginá institutà, ágydamasgeografijos mokytojo kvalifika-cijà, o 1957 � 1963 m. Valstybi-nëje konservatorijoje (dabar Mu-

zikos akademija) ágijo chorvedþiospecialybæ. Jaunystës aktyvi veik-la susieta su Ðiauliø miestu. Ðiau-liø pedagoginiame institute jisdëstë muzikos dalykus, kurá laikàdirbo Estetinio lavinimo katedrosvedëju, mokytojavo vidurinëjemokykloje. Taèiau labiausiai ta-po þinomu vadovaudamas Ðiau-liø miesto mokytojø chorui �Var-sa� ir Ðiauliø pedagoginio insti-tuto studenèiø chorui �Pavasaris�.Jo vadovaujami chorai buvo pa-siekæ aukðto meninio lygio, da-lyvavo Dainø ðventëse, konkur-suose, o jø vadovas dirigavo jung-tiniams ðvenèiø chorams. Kaipchorovadovas J. Þitkevièius aukð-tai vertinamas ir kolegø, ir cho-

ristø. Vyriausybë jam suteikë nu-sipelniusio kultûros � ðvietimodarbuotojo vardà.Vilniaus pedagoginiame ins-

titute (universitete) J. Þitkevièiusdirbo nuo 1978 m. Jis � Esteti-nio lavinimo katedros dëstytojas,�Ðviesos� ansamblio choro vado-vas. Ir èia visø mylimas ir gerbia-mas. J. Þitkevièius 1991 m. ákû-rë Muzikos katedrà ir sëkmingaijai vadovavo.Turëdamas didþiulæpedagogo ir menininko patirtá, jispuikiai parengë Muzikos studijøprogramà ir puoselëjo muzikosmokytojø rengimo nuostatas.Muzikos katedroje remiamasijomis iki ðiol. Jo ypatingas dëme-sys studentams ir dëstytojams,

sveikas humoro jausmas këlë vi-siems darbingà nuotaikà. Velio-nis kûrë Muzikos katedrà mûsøakyse. Palikdamas katedrà, ma-estro pageidavo, kad mes tradi-cinës lietuviðkos ðeimos pavyz-dþiu laikytumëmës vienas kito.Darbuotojai katedrojemaþai kei-tësi, todël velionio iðsakytosmintys, nuveikti darbai liekamû-sø atmintyje ir turës tæstinumà.J. Þitkevièius buvo ir bus

katedrai Vedëju ið didþiosiosraidës.Nuoðirdþiai uþjauèiame ve-

lionio þmonà Irenà, sûnø Gintà,dukràDaivà ir kitus artimuosius.

Muzikos katedra

ÞMONËS

2009 02 06 PenktadienisÐviesa 5

KULTÛRA

Pavasará �Ðviesos� ansam-blis paþymës savo veiklos 55metø sukaktá. Pasitinkant ju-biliejø spausdiname buvusiøansamblieèiø prisiminimølaiðkus.

Ástojau dainuoti á estradiná ir�Ðviesà�, taèiau greitai suvokiau,kad man svarbiau dainø ir ðokiøansamblis. Dabartinis jaunimasgal bût sumàstytø kitaip. Tada jieiðvyko á kruizà poVidurþemio jû-rà , o sugráþæ mums pasakojo sa-vo nepakartojamus áspûdþius...Mes gi repetuodavom ketu-

riskart per savaitæ. Ansamblyjedainavau 1968�1972 metais.Muzikantams tada vadovavo A.Raudonius. Orkestre grojokompozitorius Jonas Tamulio-nis. Ið mûsiðkiø dar þinomasSilvestras Gaiþiûnas, Kazys Sa-dauskas � tegul jie pila memua-rus. Jau tais laikais buvo matyti,kad jie labai rimti ir atsakingi.Svarbus momentas � Dainø

ðventës, kurioms ruoðdavomësjau taip atsakingai, kad kartà netnugalëjom tuometinio VilniausV.Mickevièiaus � Kapsuko var-do universiteto ansamblio cho-ristø vienà dainà /Prieð tai bûda-vo perklausos � konkursai/. Jienet sutrikæ liko, manyèiau, kadtrumpam, nes vis tiek, tai buvopats stipriausias kolektyvas Lie-tuvoje. Prieð Dainø ðventæ kitaslabai svarbus momentas � repe-ticijos Kalnø parke visà savaitæ.Privaþiuodavo daugybë kolekty-vø ne tik ið Rytø , bet ir ið Vaka-rø. Tais laikais tai buvo nuosta-bu. Diskotekos/kaip dabar saky-tumëm/ universiteto Didþiojoj

�KAI TU, O JAUNYSTE, LYG SAPNAS PRAEISI�...salëj, susitikimai, bendravimai,vaikðèiojimai po Vilniø iki auð-ros. Tada nebuvo nëminties, kadkas gali uþpulti. Puikûs ðokëjaiið Prahos, Krokuvos Jogailosuniversiteto.Ir ðokdindavo jiemus... Daugelyje esu buvus dai-nø ðvenèiø, bet paèios smagiau-sios � studentiðkos. Todël dabartaip smagu þvelgti á jaunimà, sa-ve tuoj matau studentæ...Dirbu Birðtono gimnazijoje

technologijø mokytoja, su mo-kiniais dalyvauju projektinëjeveikloje/Respublikiniame pro-jekte �Tautos dvasios beieðkant�laimëjome 3 vietà � labai gra-þiai apie mûsø darbà atsiliepëgarsi etnologë Graþina Kadþytë/parodose ir konkursuose...Mûsø laikais, pamenu, pasi-

matymams turëjom tik treèiadie-ná, nes pirmadiená � sopranai, ant-radiená � dainuojam su altais, ket-virtadiená � visas choras su ma-estro JuozuTalþûnu, o penktadie-ná � viso ansamblio repeticija suvadovu Algirdu Vyþintu ir grieþ-tàja ðokiø vadove ZitaDuobiene.Neliko ansamblio praneðëjo,

todël buvo paskelbtas praneðëjøkonkursas, kuriame atsidûriau irað. Norinèiø � pilna auditorija,ypaè paneliø. Padeklamavusi E.Mieþelaièio eilëraðtá �Nemainy-èiau savo gëliø� iki aðarø sugrau-dinau komisijà ir turëjau garbësvesti koncertus...Á pirmà koncer-tà papraðiau, kad kultûros vedë-jas padëtø man vesti , nes tirtë-jau kaip epuðës lapelis. Matyt,buvo neblogai, kad paskui jau vie-na, iðëjusi su ðokëjais á scenà,pradëdavau:

�Per visà ilgà karðtà dienàIr mes, ir mes, kaip tie kalve-

liaiKalvelis kala kietà plienà.Mes ateitá jaunystei þvaliaiKalvelis kaldina noragà,Per platø laukà iðvagosim,Kad artojëlis gilià vagàIr Pedagogams padëkosim....Per platø laukà iðvagotøIr jam, kalveliui, padëkotø.

Sueidavo choristai, visi /galkoks 120 þmoniø/ ir prasidëda-vo koncertas.Mûsø labai laukdavo ðeðta-

dieniniø talkø uþbaigimo vaka-ruose visoje Lietuvoje, Mokyto-jø dienos minëjimuose/ vienà to-ká kartà koncertavommano gim-tojoje Varënoje � neuþmirðta-mas dalykas/, atvykdavo amba-sadø darbuotojai su gausiomissvitomis ið Maskvos. Sveèiai iðFilipinø ypaè kvietë mus atvyktipas juos...ir t.t. Draugavom suAnykðèiø rajonu.Gaudeamus � IV vyko Ðiau-

liuose ir Rygoje./Èia galima ra-ðyti meilës romanus � kur tu,grojæs lamzdeliu, Edma?..O jau kelionë á Kazanæ Leni-

no keliais � tai koncertas Fil-harmonijoj, universitete. Kokieðokiai, visi buvom tikros þvaigþ-dës. Áskaitant ir klausimà: �O ko-kie pas jus pinigai? Ir að nepasi-meèiau � litai�Neskaitant visø spalio ir ge-

guþës ðvenèiø demonstracijø,mums nusiðypsojo laimë perga-lës dienos proga pabûti Vokieti-joje. Vykome pas Podsdamo pe-dagoginio instituto ansamblie-

èius./Su tokia Angelika susiraði-nëjam iki dabar � per greitai pa-sibaigë studijos.

Gavau paskyrimà á Prienø ra-jonà .Èia dainavaumokytojø cho-re �Rytas�, Birðtono mokyklojevadovavau ðokiø kolektyvui, dai-navau ir ðokau folkloriniame an-samblyje mokykloje, iki ðiol dai-

nuoju Birðtono moterø chore�Auðrinë�, Birðtono kultûroscentro liaudiðkoje kapeloje. Opraneðinëju tai visokiuose ren-giniuose. Kaþkaip, matyt, � nuo�Ðviesos� laikø...

Su meile mûsø jaunystei �Nijolë Kvietkauskaitë � Juo-zaitienë, Birðtono gimnazija

Ðiuolaikinëje visuomenëjebûti sëkmingu reiðkia bûti pri-paþintu. Bûti pirmu, geriausiuir to siekti to visais ámanomaisbûdais. Tik sëkmingà þmogøvertina aplinkiniai ir ypaèspauda, gausiai pateikdama jàpatyrusiø verslininkø, muzikosir ðou verslo þvaigþdþiø gyve-nimo pavyzdþius. Sëkmë yravienintelis dalykas, kurio turássiekti þmogus. Ðûkis �bûk sëk-mingu, mes tau padësime�.tampa pamëgtu prekiø ir pa-slaugø reklamos kompanijøðûkiu, persekiojanèiu mus nuo-lat ir visur. Tokiu bûdu þmogusorentuojams gyventi pagal nu-galëtojo logikà , sëkmës logi-kà. Tas, kuris jos karðtligiðkainesiekia, èia jauèiasi svetimasir nereikalingas.Tokiu bûdu vartotojiðkos vi-

suomenës spaudimas maþina

individo pasirinkimo galimy-bes, daro ákaitu, priklausomunuo joje galiojanèiø sëkmësstandartø, uþdarydamas á sa-votiðkà puoselëjamos sëkmëskalëjimà.Taèiau sëkmës kalëjimas taip

pat yra kalëjimas, kurio ribosyra sëkmës standartai, kuriuosindividui siûlo vartotojiðka vi-suomenë. Kitaip tariant, èia galibûti sëkmingas tiek, kiek tau lei-dþia visuomenëje galiojanti sëk-mës samprata. Perþengti ðios vi-suomenëje nubrëþtos sëkmës ri-bos negalima. Jà perþengus galiprasidëti tavo nesëkmës ðiojevisuomenëje � gali bûti ið jos ið-mestas ir tapti nesëkmës vaiku.Taigi tavo sëkmë vartotojiðko-je visuomenëje priklauso nuoto, kaip tu sugebi laikytis jos þai-dimo taisykliø.Taèiau sëkmë susijusi ir su

iðbandymais, pagundomis ir jøáveikimu, Taigi ir su kanèia,kuri apvalo ir uþgrudina þmo-

KANÈIOS KALËJIMASProfesorius Valdas Pruskus gø, sutekdama vilties. Taèiau

kanèios logika yra sunkiai pri-imama ðiuolaikinio þmogaus,ásitraukusio á vartotojiðkos vi-suomenës puoselëjamos sëk-mës paieðkas ir gyvenanèio pa-gal jos logika. Tuo tarpu rea-lybë yra ta, kad kanèia � nuo-latinis þmogaus palydovas. Ne-malonus palydovas, kuriostengiamasi visais bûdais atsi-kratyti. Taèiau tai padaryti visvien nepavyksta. Net ir pasie-kæs sëkmës virðûnæ � tapæs sëk-mës þmogumi � negali iðvengtikanèios� sëkmës kanèios. Matsëkmæ reikia iðlaikyti, o tai su-sijæ ne tik su pastangomis, nuo-latiniu rûpesèiu, bet ir kanèia� tenka pakelti prisiimtà nað-ta, kuri ápareigoja neapvilti ap-linkiniø puoselëjamø lûkesèiøir tuo bûdu atlikti socialiná sëk-mës þmogaus vaidmená Taigi irtapti ákaitu puoselëjamø vilèiøkalëjime. Kalëjime, tegul ir pa-þenklintame sëkmës þenklu.

VAIDMENS KAINAVisi mes esame didelio

spektaklio, kurá vadiname gy-venimu, dalyviai. Bilietà á jámums padovanojo jo reþisie-rius � Kûrëjas. Jis þiûri á mussu meile ir viltimi ne kaip á þiû-rovus, bet kaip á aktyvius ðiorenginio dalyvius, neabejingustam, kas vyksta.Dalyvauti gyvenimo spek-

taklyje galima ávairiai � netgiesant renginio dalyviu. Galimadorai atlikti tau skirtà vaidme-

ná, grieþtai laikantis numatytoscenarijaus, galima ir kûrybið-kai, nesilaikant grieþtai jo rai-dës, bet iðlaikant iðtikimybæ Re-þisieriaus sumanymo dvasiai.Ne visi esame vienodai ge-

ri ir gabûs aktoriai, taèiau vi-si esame to paties gyvenimospektaklio dalyviai, todël de-ra stengtis atlikti savo prie-dermæ kiek galima geriau. Arne tokio kûrybiðkumo ið mûsølaukia spektaklio Reþisierius?

Dalyvaudami gyvenimo spek-taklyje, ið esmës mes rengia-mës amþinybës renginiui, á kurábûsime neiðvengiamai pa-kviesti visi. Geroji naujiena ta,kad bilietà á já anksèiau ar vë-liau mums taip pat parûpinsKûrëjas. O blogoji � niekas ne-þino, kaip gyvenimo vaidmensatlikimas bus ávertintas. Tai la-biausiai ir neramina mus, ak-torius, o Reþisieriui � teikiavilties...

PAMÀSTYMAI

�ÐVIESAI� �55

KNYGOS

Knygoje analizuojami rusønacionalinio pasaulio vaizdo pa-grindiniai komponentai, kurie ryð-këja ið liaudies tikëjimø, apeigøir paproèiø, kalbos ir folkloro.

Monografijoje nagrinëjamosprieðmokyklinio amþiaus (pen-keriø�septyneriø metø) vaikøvaidybos gebëjimø ugdymo ga-limybës ir savitumas.

Visuomenës sveikatos ávadepateiktamedþiaga naudinga uþsi-imant sveikatos stiprinimo veik-la ugdymo institucijose ir ben-druomenëje.

Leidinys yra viduramþiø lite-ratûros pagrindiniø temø, pro-blemø, idëjø santrauka. Jame pa-teikiamos svarbiausios sàvokos,istoriniai faktai.

6 Ðviesa2009 02 06 Penktadienis

KAS LAUKIA PO ÞIEMOS EGZAMINØ SESIJOSAntanas KiverisStudijø skyriaus vedëjas

STUDENTAI

Nereikëtø net klausti, aki-vaizdu, kad laukia pavasario se-mestras. Taèiau jis kiek kitoksnei pernykðtis. Antra vertus, taine pernykðtës þiemos sniegas,apie kurá neverta net kalbëti �kuris jau pernai iðtirpo. O ðiosþiemos sesijos studijø rezulta-tai dar karðti, dar aptarinëjamistudentø vakarëliuose, svarsto-mi dekanatø ir direkcijø posë-dþiuose, dar ne viskas net su-skaièiuota, atidëta, pratæsta ariðbraukta. Taèiau Aukðtojomokslo ástatymo pataisos, ku-rios buvo priimtos 2008 m. bir-þelio mën. pabaigoje, jau átako-ja dabar � po 7 mënesiø. Taippat pajutome ir Lietuvos Kon-stitucinio teismo sprendimopoveiká, kai rudens semestrometu uþ buvusio pavasario se-mestro nepakankamai geras stu-dijas niekas (iðskyrus kartojan-èius studijas) nemokëjo studijøámokos � 520 Lt. Todël univer-sitetas, palyginus su 2007 m. ru-dens semestru, neteko 900

tûkst. litø, kurie buvo planuotipagal anksèiau nustatytà tvarkà,kai studijø ámokas turëjo mokëti50 proc. priimtøjø á valstybës fi-nansuojamas vietas.Uþ ðià sumàrudená nenupirkome visø pla-nuotø knygø bibliotekai, neuþ-sakëme planuotø ásigyti prietai-sø laboratorijoms, sumaþëjo irvalymo kilimëliø prie áëjimodurø ir pan. Motyvas studentø irministerijos valdininkø poþiûriubuvo lyg ir pamatuojamas � pa-vasario sesijos rezultatai iðryð-këjo anksèiau, nei Seimas pri-ëmë �gerai studijuojanèio� api-brëþimà.Atseit, jei ðis �gerai be-simokantis� bûtø suþinojæs tokáapibrëþimà dar prieð pavasariosesijà �mënesiu anksèiau, tai pa-vasario sesijos rezultatai jau bû-tø �tikresni�, atitiktø gerai besi-mokanèio reikalaujamus kriteri-jus. Aiðku, pasakø apie �neþino-jimà� ar �tikrumà� galima bûtøpasekti ir iðradingesniø, bet 520Lt studijø ámoka ne visiems yrapasaka. Tiems, kurie panaðià su-mà iðleidþia kokiame nors azar-tiniø loðimø salone per vienà va-karà, tai nëmotais. Bet daugumaitai papildomas ðeimos biudþetonuostolis, kurá teks patirti pava-

sario semestrà, nes dekanatai irdirekcijos Senato sprendimuápareigotos iðraðyti ámokø kvitusir studentai turi susimokëti uþnepakankamas studijas rudenssemestre, iki vasario 15 d. Ne-susimokëjus gali pradëti tiksëti�finansiniø skolø skaitiklis�. Dëlto teks ir tokià ámokà mokan-tiems labai greitai apsispræsti, arjis ima paskolà ið Valstybiniomokslo ir studijø fondo. Tokiuspraðymus ðio fondo svetainëjejau galima registruoti, tik reikiapo to nepamirðti visus reikalin-gus dokumentus pateikti ir savodekanatui ar direkcijai.Pateikiame 2009 m. sausio

28 d. Senato nutarimo �Dël Vil-niaus pedagoginio universitetoStudijø nuostatø papildymo�tekstà:�Vadovaudamasis Aukðtojo

mokslo ástatymo 60 ir 61straipsniø pakeitimu (Þin., 2008,Nr. 73-2798) ir rektorato 2009-01-26 d. pasiûlymu (posëdþioprotokolas) bei atsiþvelgdamas áStudijø komisijos iðvadas ir Stu-dentø atstovybës pritarimà, Se-natas n u t a r i a:Patikslinti arba pakeisti Vil-

niaus pedagoginio universiteto

Studijø nuostatø, patvirtintø2005�12�14 nutarimu Nr. 23,atskirus punktus ir juos iðdësty-ti taip:

�2.5.6. Studijø ámoka. Uni-versiteto dieninës formos vals-tybës finansuojamø pagrindiniøir antrosios pakopos studijø stu-dentai, jeigu jø mokymosi se-mestro rezultatai neatitinka nu-statytø gero mokymosi kriterijø(gerai besimokanèiais studen-tais laikomi tie, kurie neturiakademiniø skolø ir kuriø stu-dijø dalykø ávertinimø svertinisvidurkis per semestrà yra nemaþesnis kaip ávertinimas �að-tuoni� (neapvalinant) pagalUniversitete priimtà studijø re-zultatø vertinimo sistemà), uþbuvusio semestro studijas, ikivasario 15 d. ir iki rugsëjo 15 d.(tiems kuriems buvo pratæstaegzaminø sesija � per 15 d. popratæsimo, o absolventams pa-gal 2.5.7 punktà), sumoka Uni-versitetui studijø ámokà, kuri ly-gi teisës aktø nustatyto minima-liojo gyvenimo lygio 4 dy-dþiams.�

�2.5.7. Baigiamojo studi-jø semestro ámokos.Absolven-tai, kuriø bakalauro 8 semestro,

o magistrantûros 4 semestrostudijos netenkina nustatytø ge-ro mokymosi kriterijø, studijøámokà uþ ðiuos semestrus su-moka tik paaiðkëjus jø baigiamø-jø egzaminø ir/arba baigiamøjødarbø gynimo rezultatams (ikiUniversiteto baigimo diplomøiðdavimo).��5.6.5. Likus studijø progra-

moje laisvø valstybës finansuo-jamø vietø, á jas konkurso keliu,kuris organizuojamas fakultete/institute tik per pirmàjá pavasa-rio arba rudens semestro mëne-sá, gali pretenduoti paþangûs kititos paèios studijø programos ta-me paèiame kurse studijuojan-tys asmenys�.

Senato pirmininkasRomualdas Vosylius

Todël atsiþvelgus á Senatonutarimà, nuo vasario 2 d. kei-èiama studijuojanèiøjø valsty-bës finansuojamoje vietoje stu-dentø studijø ámokø mokëjimotvarka. Jeigu iðkyla kokiø norsneaiðkumø ar klausimø, reiktøpabandyti juos iðsiaiðkinti fa-kulteto dekanate arba institutodirekcijoje.

KONFERENCIJA

Vasario 3 d. Filologijos fa-kultete surengta mokslinë kon-ferencija, kuri analizavo vokie-èiø kalbos dëstymo, jos moky-mosi problemos universitetuo-se, kolegijose, bei vidurinësemokyklose. Jà organizavoVokie-tijos ambasada bei naujojo Filo-logijos fakulteto Vokieèiø filo-logijos ir metodikos katedra.Katedros vedëja doc. dr. Er-

nesta Raèienë �Ðviesos� kores-pondentui kalbëjo, jog jau nebepirmi metai universitetui bei Vo-kietijos ambasadai pagrástà rû-pestá kelia vokieèiø kalbos bûk-lës, studijø ir perspektyvø klau-

SUSIRÛPINIMAS VOKIEÈIØ KALBOS LIKIMUsimai � vartojimo beimokymosi nuosmukis.Panaðià krizæ iðgyvenair prancûzø kalba Lie-tuvoje. Germanistikoskrizë ryðki visoje Euro-poje. Ðias kalbas uþgo-þia anglø kalba. Pasta-ruoju metu kyla rusøkalbos populiarumoreitingai � daugumamoksleiviø mokykloseuþsienio kalbomis ren-kasi arba anglø, arba ru-sø kalbas. Á arenà ver-þiasi kinø kalba. Tuo tarpu kitøsvarbiø Europos ir pasaulio kal-

bø, kuriomis kalba ðimtai mili-jonø europieèiø, prestiþaskrenta. Maþëjant mokiniø, dar-bo netenka ir vokieèiø bei pran-cûzø kalbø mokytojai. Smarkiaimàþta ir studijuojanèiø ðias kal-bas, maþëja jas besirenkanèiøkaip antràjà kalbà. Tad, kà dary-ti, kad situacija bûtø pakeista?Katedros vedëja sako, jog teksperþiûrëti, keisti uþsienio kal-bø studijø programas, koreguo-ti ir mokytojø rengimo planus.Daugelis ið kolegijø á universi-tetà studijuoti vokieèiø kalbà at-eina su itin silpnomis þiniomis,nes ten trûksta aukðtos kvalifi-kacijos specialistø. Tai þlugdostudijø kokybæ.

Vokietijos ambasadorius HausasPeteris Annenas

Konferencijos dalyviai

PEDAGOGINËPRAKTIKA

Edukologijos katedra ágy-vendina pedagoginës praktikosnaujoves: ðiemet dvigubai padi-dintas laikas, skirtas pedagogi-nëms praktikoms, kurias nutartaávairiomis formomis atliktikiekvienà semestrà. Pirmàjà pe-dagoginæ praktikà nutarta orga-nizuoti pirmojo kurso studen-tams jø buvusiose mokyklose.Laiðke kiekvienos mokyklos va-dovams, katedra praðo sudaryti

STUDIJØ IR UGDYMOVIENOVËS SIEKIANT

palankias sàlygas studentams su-sipaþinti su ugdymo problemati-ka, surengti pokalbius su 11 � 12klasiø moksleiviais apie savoAl-ma Mater, studijas, ðventes, tra-dicijas, studentiðkà gyvenimà,leisti stebëti keletà pamokø, pa-dëti savo buvusiam klasës vado-vui organizuoti klasës renginá.Patvirtintos ir stebimosios prak-tikos atsiskatymo, ágûdþiø kau-pimo kortelës, kiti dokumentai.

ÁSTEIGTASVPUKARJEROSCENTRAS.PATVIRTINTIJONUOSTATAI. JO TIKSLAS TEIKTI PASLAUGAS STUDEN-TAMS,ABSOLVENTAMS IRDËSTYTOJAMS;BENDRADAR-BIAUTI SUDARBDAVIAISUNIVERSITETO IRDARBORIN-KOSBENDRØ INTERESØ SANDÛROS SRITYSE.

VPU LEIDYKLOS KNYGOS

Ðis testø rinkinys yra puikimokymosi ir ágytø þiniø ið ðei-mos sociologijos patikrinimobei pasitikrinimo priemonë ma-gistrantams. Dëstytojams � taiparanki medþiaga patikrinti ma-gistrantø per semestrà ágytas þi-nias. Testais ðá darbà galima at-likti objektyviai ir nesugaiðtantdaug laiko.Mokomoji knyga yraorientuota á ðeimos sociologi-jos mokslo teorinius ir prakti-nius dalykus.

Studijoje pateikiama þmo-giðkosios bûties samprata, ryð-kinami fiziniø, psichiniø ir dva-siniø galiø genezës, subordinaci-jos, sklaidos ypatumai, aptaria-ma dvasingumo esmë. Knygaskirta esamiems ir bûsimiemspedagogams, mokslo darbuoto-jams, doktorantams, magistran-tams ir apskritai visuomenei, ku-rià domina ugdomoji pagalbaskleidþiant þmoniðkumà.

Mokymo metodinë priemo-në yra �Bendrosios psichologi-jos laboratorinio praktikumo�(2004) tæsinys, antroji dalis.Leidiná sudaro ávairiuose litera-tûros ðaltiniuose skelbtos as-menybës tyrimo metodikos, jøfragmentai ir kita medþiaga. Da-lis metodikø yra pakeistos, pri-taikytos mokymo ir mokymosiprocesui. Leidinys skirtas aukð-tøjø mokyklø studentams, studi-juojantiems bendruosius asme-nybës psichologijos pagrindus.

2009 02 06 PenktadienisÐviesa 7

SPORTAS

Renatas Mizeras, LSEprojekto administratorius

1. Badmintonas (pagalAngli-jos vietovës Badmintono vardà),plunksninis, sportinis þaidimassu rakete ir skraiduku (plunksni-nuku).2. Raketë panaði á lauko te-

niso raketæ. Oficialiøjø varþybøskraidukas pagamintas ið þàsøplunksnø, átvirtintø kamðtinioàþuolo galvutëje, apvilktoje na-tûralia oda, mëgëjiðkojo ið sin-tetinës medþiagos.

BADMINTONAS3. Þaidëjai permuða skraidu-

kà raketëmis per tinklà (aukðtis155 cm), árengtà staèiakampësaikðtelës (vieneto 1340x518cm, dvejeto 1340x610 cm) vi-duryje. Þaidimo tikslas � per-muðti skraidukà per tinklà á var-þovo aikðtelës pusæ taip, kad ðisnegalëtø atmuðti atgal, ir neleis-ti skraidukui nukristi savo aikð-telës pusëje.4. Þaidþia 2 (vyrø ir moterø

vienetas) arba 4 þaidëjai (vyrø irmoterø dvejetas, miðrus dveje-tas). Þaidþiama iki 2 laimëtø par-tijø, iki 21 taðko. Mëgëjiðkàjábadmintonà galima þaisti miðke,kieme, paplûdimyje, vandenyje.5. Badmintonas vienas se-

niausiø þaidimø. Archeologiniairadiniai liudija, kad 1122 pr. Kr.Kinijoje jau þaista su medinëmisraketëmis kamuoliuku ið 4 við-tos plunksnø. Indijoje atkastoseuolose rasta 2000 m. senumopieðiniø, vaizduojanèiø þaidþian-èiuosius su skraiduku. Apie þai-

dimà su plunksninuku pasakoja-ma D. Britanijos bibliotekojeesanèiame 1390 manuskrip-te.Nuo 14 a. gerai þinomas ir la-bai populiarus Europoje.6. Ðiuolaikines badmintono

taisykles 19 a. pr. sukûrë Indi-joje tarnavæ D. Britanijos kari-ninkai. Pirmosios varþybos pa-gal ðias taisykles surengtos 1872hercogo boforto Badmintonodvare (netoli Londono).7. Badmintono pasaulinë fe-

deracija, (BWF) ákurta 1934(2007 ji vienijo 158 valstybes).Europos badmintono sàjunga(EBU) ákurta � 1967,.8. 1992 badmintonas átrauk-

tas á olimpiniø þaidyniø progra-mà.9. LIETUVOJE badmintonas

pradëtas þaisti po 1957 (po Pa-saulinio jaunimo festivalioMaskvoje, kur badmintonà de-monstravo kinai).10. Vienas pirmøjø badmin-

tono puoselëtojø � LVKKI doc.V. Greðnovas.11. 1962 ávyko

pirmosios badmin-tono varþybos �Klaipëdos ir Vil-niaus èempionatai,ásteigta LietuvosBadmintono fed�ja.12. Badminto-

nas labai populiarusKinijoje, Korëjoje,Indonezijoje, Ma-laizijoje, Japonijo-je, Kanadoje, Euro-pos ðalyse (stip-riausi sportininkaiyraDanijoje, Ðvedi-joje, D. Britanijoje,Vokietijoje, Olan-dijoje).13. Daugiau

informacijos gali-te rasti adresais:www.badminton.lt

ir www.lse.ltPagal Juozo Ðpelverio

teiktà informacijà

Po neilgos pertraukos tæsia-si LSKL sezonas. Tiesa, naujai-siais metais jis mus pasitinkakiek pasikeitæs � dël ekonomi-nës krizës nebus fiksuojama þai-dëjø statistika. Tai reiðkia, jog nu-traukiami iki tol rengti naudin-giausiø þaidëjø rinkimai, statis-tiniø duomenø skaièiavimai. Ne-paisant ðios liûdnos þinios, stu-dentai ir toliau kaunasi dël savoaukðtosios mokyklos garbës.Dar pernai paþadëjusios ne-

pralaimëti, savo paþadà iðtesëjoVPU merginos. Iki ðiol jos iðlie-ka vienintele lygos ekipa, iðko-vojusia 9 pergales bei dar nepa-tyrusia pralaimëjimo kartëlio.Paskutinëje dvikovoje gruodþiomënesá net 123:76 nugalëtosVDU studentës. Pasibaigus sesi-jai, merginos ir vël pasirodys sa-vo gerbëjams � artimiausiosrungtynës vasario 23d. 17val. na-muose, kur vieðniomis bus ÐU(Ðiauliø universiteto) krepðinin-kës. Bûkime kartu ir padëkimekomandai pasiekti jubiliejinæ10�àjà pergalæ èempionate!

Nuo merginø stengiasi neat-silikti ir vaikinai, kurie turnyri-nëje lentelëje þengia antri. Pir-mauja VGTU komanda, kuriaipaskutinëse rungtynëse pralai-mëjome be galo dramatiðkojekovoje. Pergalingà sostinës der-bio, kurá 79:82 pralaimëjomeVGTU ekipai, metimà MartynasGirnius ið aikðtelës vidurio pa-

SËKMINGAS STUDENTØPASIRODYMAS

taikë paskutinæ rungtyniø sekun-dæ! Nepaisant ðios nesëkmës,vaikinai ir toliau þengia antrojo-je pozicijoje, iðkovojæ 9 perga-les bei patyræ 4 pralaimëjimus.Artimiausiose rungtynëse iðvy-koje laukia itin grësmingi prie-ðininkai � LCC (LCC Tarptauti-nis universitetas) bei VDU (Vy-tauto Didþiojo universitetas).Netrukus po to, vasario 16d.18.30val., akistata namuose suLKKA krepðininkais. Tuo tarpurezervinei vaikinø komandai pra-sideda lemiamø kovø metas. 2-ojoje pagal pajëgumàLSKLgru-pëje dël pergalës ketvirtfinalyjesusitiksime su vos vienà kartàpralaimëjusiais VU studentais.Pirmoji dvikova namuose � va-sario 11d. 18.30val. Atsakoma-sis maèas � po savaitës VU tvir-tovëje. Norisi tikëti, jog banguo-tas þaidimas pirmajame etape bu-vo tik atsitiktinumas ir dabar pa-matysime tikràjá savo komandospajëgumà.Vaikinams taip pat la-bai reikalinga þiûrovø parama,todël nelikime abejingi ir uþpil-dykime universiteto sporto salëstribûnas. Savo ruoþtu �Ðviesos�sporto klubas linki pergaliø vi-suose frontuose. Iki susitikimosalëje!

LSKL dvikovos VPU di-dþiojoje sporto salëje:vasario 11d. 18.30val.: VPU

2 � VU (vaikinai, ketvirtfinalis);vasario 16d. 18.30val.:

VPU � LKKA (vaikinai);vasario 23d. 17val.: VPU �

ÐU (merginos).

Simas MiðkinisRamûnë Motiejûnaitë

VARDAI IR VEIDAI

Ar kas nors þinote, kadmûsø universiteto neakivaiz-dinio skyriaus IV kurso stu-dentës dviratininkës Simo-nos Krupeckaitës tikslas �pasaulio rekordas. Kai kurienet bijotø pagalvoti apie tai,o ji � to siekia.Simona Krupeckaitë gimë

Utenoje 1982 m. gruodþio 13 d.Ðiuo metu ji profesionali Lietu-vos treko dviratininkë.Dabar gy-vena ir sportuoja Panevëþyje,Maskvoje. Simona treke dviraèiopedalus mina nuo trylikos metø.Uþ tai, kad atrado save ðiamesporte, yra dëkinga pirmajam tre-neriuiAlvydui Surgautui. Ne sy-ká bandþiusià mesti treniruotispaauglæ jis vis ákalbëdavo gráþti.Iðvaþiavusi ið Utenos mokytis irsportuoti á Panevëþá, maiðtingocharakterio mergina taip pat më-gino sprukti nuo sporto ir niekamnesakiusi gráþo áUtenà. Lûþis Si-monos gyvenime ávyko 2000metais. Tada ji pajuto, kad ið tie-sø gali ir nori bûti dviratininke.Aiðku, juodø debesø pasitaiko irdabar. Simona pasakojo, kad yra

TIKSLAS�PASAULIOREKORDASbendravusi su psicho-loge ir ið jos iðgirdu-si ádomiø patarimø.Taèiau geriausias psi-chologas yra jos vy-ras, kuriam gali visapasisakyti ir sulauktipaguodos.Mes jauminëjome

jums apie ðios puikiosdviratininkës pasieki-mus, bet tiesiog nega-lime apie jà nekalbë-ti, nes ðiuo metu Si-mona vienà po kito skina lauruspasaulio taurës varþybose. Gruo-dþio mën. Kalyje (Kolumbijoje)vykusiame pasaulio dviraèiø tre-ko taurës varþybø III etape S.Krupeckaitë iðkovojo tris auk-so (keirino rungtyje, 200 msprinto ir 500 m atskiro startolenktynëse) ir bronzos medalá(sprinto rungtyje kartu suG. Gai-venyte (SSF, neakiv. sk. IV k.).Delfi portalo skaitytojai Simo-nà iðrinko geriausia gruodþiomën. Lietuvos sportininke. Sau-sio 16 � 18 d. Pekine vykusiamepasaulio dviraèiø treko taurësvarþybø IV etape ji dar kartà ið-kovojo tris aukso medalius(sprinto, 500 m asmeninëse

lenktynëse ir grupinio sprinto)bei sidabro medalá (sprintorungtyje kartu su G.Gaivenyte).S Krupeckaitë jau po keturiøetapø kairino rungtyje tapo rei-tingo lydere. Paklausta apie ar-tëjantá pasaulio èempionatàVarðuvoje, Simona visiems at-sako, kad vaþiuos á èempionatàgerinti pasaulio rekordo irsiekti tik aukso.O mes palinkësime Simo-

nai Krupeckaitei kuo didesniopasisekimo ne tik sporte, bet irgyvenime.Tad gyvenkime sportu ir pa-

laikykime ne tik savo universi-teto, bet ir visos Lietuvos spor-tininkus.

Registracijos Nr. SL 749�Ðviesos� redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPUrûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, mob. 8 698 33971, el. paðtas

skom@vpu.lt

Redaktorius Juozas Skomskis.Maketuotoja Loreta Damauskienë.Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina Kaluinaitë

Spausdina UAB �Utenos Indra�, Maironio g. 12 Utena.www.indra.lt Tiraþas 1000 egz.

Sausio 10 d. Vokietijojevykstanèiame Europos biatlonovarþybø IV etape 15 km lenkty-nëse Lietuvos atstovë L. Krei-vënaitë (SSF, III k.) uþëmëXXXXVIII vietà.Sausio 12 d. Suomijoje vy-

kusiame tarptautiniame Her-man Kare graikø � romënø im-tyniø turnyre savo svorio kate-gorijoje II vietà iðkovojo S.Adomaitis (SSF, neakiv. sk. IVk.) (iki 60 kg), o III vietà uþëmëA. Kazakevièius (SSF, neakiv.sk. IV k.).Sausio 16 �

18 d. Pekine pa-saulio dviraèiøtreko taurës var-þybose IV etapeS. Krupeckaitë(SSF, neakiv. sk.IV k.) iðkovojotris aukso (keiri-no, 500 m sprin-to rungtys ir at-skiro starto lenk-tynës) ir sidabro medalá (sprin-

2009 m. sausio mën. sporto ávykiaiir pasiekimai

to rungtis kartus su G. Gaive-nyte). S. Pauliukaitë (SSF, ne-akiv. sk. IV k.) iðkovojo VIIIvietà (grupinës lenktynës), o G.Gaivenytë (SSF, neakiv. sk. IVk.) � vienà sidabro (sprintorungtis kartus su S. Krupeckai-te) medalá. V. Sereikaitë (SSF,neakiv. sk. III k.), S. Pauliukai-të (SSF, neakiv. sk. IV k.) ir A.Trebaitë (SSF, neakiv. sk. II k.)iðkovojo IV vietà (3 km koman-dinës persekiojimo lenktynës).

Imtyniauja A.Adomaitis

Gamtos mokslø fakulteto pirmakursiai (ið kairës): Dalius, Dovilë,Jolanta ir Justas taip pat mokosi þaisti badmintonà

8 Ðviesa2009 02 06 Penktadienis

Kasmet VPU galerijoje 2003KMEI Dailës katedros dëstytojaipristato savo kûrybà. Èia esamepratæ matyti ir personalines, irgrupines jø kûriniø parodas.Ðákart parodoje dalyvauja vie-

nuolikamenininkø irmûsø dailëspedagogø. Tai profesoriai tapyto-jas Rièardas Bartkevièius ir gra-fikas Jonas Gudmonas, docentastapytojas, performansø meninin-kas Linas Liandzbergis, lektorëskeramikë Danutë Jazgevièiûtë irtapytoja, scenografë Giedrë Rið-kutë, asistentai � dizainerë JolantaMikënienë, akvarelininkës SaulëUrbanavièiûtë ir Jurga Sidabrie-në, jaunosios tapytojosKunigundaDineikaitë ir Rasa Jonë Ðataitë,fotografas Tomas Razmus.Dvideðimt rodomø darbø

iliustruoja ne tik skirtingø kartømenininkø stilistinius principus,bet ir katedros dëstytojø kûrybosávairiapusiðkumà. Parodos pava-dinimà inspiravo rytietiðkos dva-sios, jautriø tonø akvarelës, ku-rias nuliejo S. Urbanavièiûtë.Ðios technikos savitumus, ypa-

AMÞINAS LAIKINUMAS

tingà �atsitiktinai� nuvarvëjusiodaþo svarbà atskleidþia J. Sidab-rienës kûrinys.Labai jautria spalvine gama,

subtiliais melsvø tonø niuansaisiðsiskiria G. Riðkutës tapytasabstraktus bûsenos peizaþas.Ðiuo poþiûriu jai artimas tam-saus kolorito R. Ðataitës pa-veikslas, kuriam paslaptingumosuteikia tapymas pelenais.Ekspozicijoje dominuoja

ekspresyvûs, intensyvaus kolo-rito R. Bartkevièiaus paveikslaiir dekoratyvûs, konceptualiosstruktûros L Liandzbergio dar-bai. Abiejø autoriø kûryboje di-delæ reikðmæ turi ironija, kartaisitin kritiðkas, kartais pabrëþtinaiðmaikðtus poþiûris á kasdienybæ.Gráþimas prie konkretaus

motyvo juntamas ir paèiamema-þiausiame parodos eksponate �ðvelnios spalvø dermës autopor-trete, kurá nutapë K. Dineikaitë.Atskirà kûriniø grupæ sudaro

daugiau dekoratyvaus ar taiko-mojo pobûdþio kûriniai. J.Mikë-nienë pristato projektuotus inter-jerus ir jø detales, J. Gudmonas� naujà proginá plakatà, D. Jaz-gevièiûtë � keraminá pano.

Rita Mikuèionytë

GROÞIS, SUSTABDANTIS LAIKÀ

LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS VASARIS 2009

REPERTUARAS

10 antradienis, 18.30�20.30Bilietø kainos 20, 30, 40, 50,

60, 120 Lt.RAUDONOJI ÞIZEL, 2 v.

baletas pagal P.Èaikovskio,G.Bizet, A.Adamo ir A.Ðnitkësmuz.Olga Konoðenko, Aurimas

Paulauskas, Aleksandras Molo-dovas, Eligijus Butkus, Igoris Za-ripovasDirigentas Modestas Pitrë-

nasRED GISELLE, a ballet in 2

acts

12 ketvirtadienis, 18.30�22.40Bilietø kainos 20, 30, 40, 50,

60, 120 Lt.Giuseppe VerdiLIKIMOGALIA, 4 v. opera

italø kalbaVytautas Kurnickas, Sigutë

Stonytë, Mikolaj Zalasinski(Lenkija), Inesa Linaburgytë,Vladimiras Prudnikovas,ArûnasMalikënas, Audrius Rubeþius,Fausta Savickaitë, EgidijusDaus-kurdis, Ramûnas Urbietis

Dirigentas Gintaras Rinkevi-èiusLAFORZADELDESTINO,

an opera in 4 acts13 penktadienis, 18.30�

22.40Bilietø kainos 20, 30, 40,

50, 60, 120 Lt.Giuseppe VerdiLIKIMOGALIA, 4 v. ope-

ra italø kalbaVytautas Kurnickas, Sigutë

Stonytë, Vytautas Juozapaitis,Laima Jonutytë, VladimirasPrudnikovas,ArûnasMalikënas,Audrius Rubeþius, Fausta Savic-kaitë, Egidijus Dauskurdis, Ra-mûnas UrbietisDirigentas Gintaras Rinkevi-

èiusLAFORZADELDESTINO,

an opera in 4 acts

14 ðeðtadienis, 18.30�21.45Bilietø kainos 25, 35, 45,

55, 75, 180 Lt.Sergej Prokof-jevROMEOIRDÞULJETA, 3

v. baletasEglë Ðpokaitë, Nerijus Juð-

ka, Olga Konoðenko, Romas Cei-zaris, Valerijus Fadejevas, Alek-sandras Molodovas, Igoris Zari-povas, Eligijus Butkus, JolantaDavolytë, Voldemaras Chlebins-kas, Vytautas Kudþma, JauniusKasperavièiusDirigentas Robertas Ðerveni-

kasROMEOANDJULIET, a bal-

let in 3 acts

15 sekmadienis, 12.00�14.10Bilietø kainos 10, 15, 20, 25,

35, 40 Lt.Bogdan PawlowskiSNIEGUOLË IRSEPTYNI

NYKÐTUKAI, 3 v. baletas vai-kamsOlga Konoðenko, Eligijus

Butkus, Rasa Tauèiûtë, Igoris Za-ripovasDirigentasAlvydas ÐulèysSNOW WHITE AND THE

SEVEN DWARFS, a ballet in 3acts for children

21 ðeðtadienis, 18.00Bilietø kaina 25 Lt.Kamerinëje salëje / Chamber

Hall

LNOBT Operos studijaPONEAPOLIO SAULEKamerinës muzikos koncer-

tas CONCERT

27 penktadienis, 18.30Bilietø kainos 35, 45, 55, 65,

85, 200 Lt.PREMJERAHerman L¸venskjoldSILFIDË, 2 v. baletasAuguste Bournonville

(1805�1879) choreografijaChoreografas Johan Kob-

borg (Danija)Dailininkas Peter Farmer

(Didþioji Britanija)Dirigentas Martynas Stað-

kus

Kasos dirba 10�19 val., ðeð-tadiená 10�18.30 val., sekma-diená 10�15 val.Informacija ir bilietø uþsa-

kymas tel. 262 07 27,(+370) 615 51000, (+370)

612 46614, www.opera.lt

LA SYLPHIDE, a ballet in 2acts

28 ðeðtadienis, 18.30Bilietø kainos 30, 40, 50, 60,

80, 200 Lt.PREMJERAHerman L¸venskjoldSILFIDË, 2 v. baletasDirigentas Martynas StaðkusLA SYLPHIDE, a ballet in 2

acts

GALERIJA �2003�

Parodos atidarymas

D.Jazgevièiûtë �XXI a. Venera�

K.Dineikaitë. Autoportretas

J.Sidabrienë �Puèkoriø atodanga�

G.Riðkutë �Tyli naktis�

R.Bartkevièius �Skrydis link ðviesos�

Romualdo Sauliaus reportaþas

AKCIJA!Nuo 2009 m. vasario 5 dienos VPU Centriniø (Studentø g.

39) ir II rûmø (Ðevèenkos g. 31) knygynuose � VPU leidiniøiðpardavimas.

Jûsø laukia ir malonûs siurprizai

Verta apsilankyti!