NEAPSKAITYTŲ TABAKO GAMINIŲ PROBLEMOSVERTINIMO GALIMYBĖSL I E T U V O J E

VILNIUS, 2021

Projekto vykdytojasLietuvos sveikatos mokslų universitetas

Tyrimo komanda (abėcėlės tvarka): Sigita Berūkštienė, Lukas Galkus, dr. Monika Grincaitė, Dei-mantė Kisielienė, Marija Kudrevičiūtė, dr. Vaida Liutkutė-Gumarov, Milda Makutėnaitė, dr. Aušra Mickevičienė, Laura Miščikienė, Eglė Nemčiauskaitė, prof. dr. Janina Petkevičienė, doc. dr. Mindau-gas Štelemėkas, dr. Justina Vaitkevičiūtė, Laima Žvirėlaitė.

Projekto vadovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų insti-

tuto vadovas doc. dr. Mindaugas Štelemėkas, el.p. mindaugas.stelemekas@lsmuni.lt

Tyrimo komanda taip pat nori padėkoti Visuomenės sveikatos studentų draugijai už pagalbą vykdant tuščių cigarečių pakelių tyrimą.

Leidinys parengtas įgyvendinant 2018 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 2 prioriteto „Visuomenės psichikos sveikatos gerinimas“ veiklos 2.2 „Moksliniai tyrimai“ priemo-nės 2.2.1 „Neapskaityto tabako gaminių vartojimo tendencijos Lietuvoje. Parengiama metodika, kaip vykdyti tyrimus ir atliekamas pilotinis vertinimas“ projektą „Neapskaitytų tabako gaminių vartojimo tendencijos Lietuvoje“, finansavimo sutarties Nr. PRM18-163-18/11/12/02.

Leidinio autoriai: dr. Vaida Liutkutė-Gumarov, dr. Justina Vaitkevičiūtė, Lukas Galkus, doc. dr. Mindaugas Štelemėkas, prof. dr. Janina Petkevičienė, Laura Miščikienė

Projekto trukmė nuo 2018-11-23 iki 2021-01-31.

Kalbos redaktorės Laima Žvirėlaitė ir Edita BirulienėLeidinį maketavo Aistė ŠilienėISBN 978-609-8122-84-8

TYRIMO SANTRAUKA ......................................................................................................... 4SANTRUMPOS ........................................................................................................................ 6PAGRINDINĖS SĄVOKOS .................................................................................................... 7ĮVADAS .................................................................................................................................... 10NEAPSKAITYTŲ TABAKO GAMINIŲ PROBLEMAI PALANKŪS VEIKSNIAIPASAULYJE IR LIETUVOJE .............................................................................................. 13NETEISĖTŲ CIGAREČIŲ RINKOS POKYČIAI ........................................................... 17KĄ ŽINOME APIE SITUACIJĄ LIETUVOJE ................................................................ 20PATIKIMŲ DUOMENŲ STYGIAUS PROBLEMA ....................................................... 23NEAPSKAITYTŲ TABAKO GAMINIŲ DALIES RINKOJE IR JŲ VARTOJIMOPAPLITIMO VERTINIMO METODAI ........................................................................... 27NETEISĖTOS PREKYBOS TABAKO GAMINIAIS POVEIKIS ................................ 37NETEISĖTOS PREKYBOS TABAKO GAMINIAIS PAŽABOJIMAS ...................... 41NEAPSKAITYTŲ TABAKO GAMINIŲ DALIES RINKOJE IR JŲ VARTOJIMOPAPLITIMO VERTINIMAS: BANDOMASIS TYRIMAS LIETUVOJE .................. 46Suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa, apžiūrint paskutinį įsigytątabako gaminių pakelį ..................................................................................................... 46Metodika ................................................................................................................................ 46Rezultatai .............................................................................................................................. 50Tuščių cigarečių pakelių tyrimas ................................................................................ 62Metodika ............................................................................................................................... 62Rezultatai .............................................................................................................................. 77APTARIMAS .......................................................................................................................... 85REKOMENDACIJOS ............................................................................................................ 95ŠALTINIAI .............................................................................................................................. 98PRIEDAI ............................................................................................................................... 1171 priedas ............................................................................................................................. 1172 priedas ............................................................................................................................. 1223 priedas ............................................................................................................................. 124

Tu r i nys

4

T Y R I M O SA N T R AU K A

Mokesčių taikymas yra ekonomiškai efektyviausia priemonė, skirta ma-žinti bendrą tabako gaminių vartojimą. Tuo tarpu Lietuvoje parduodamų ci-garečių kainos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Būtent neteisėtos prekybos augimo grėsmė pasitelkiama tabako gaminių apmokestinimo ir kitų veiksmingų rūkymo mažinimo priemonių diskreditavimui. Dėl savo geogra-finės padėties, nedidelės rinkos ir gana žemo tabako apmokestinimo Lietuva dažniausiai yra nelegalių tabako gaminių tranzito valstybė ir tik palyginti ne-dideli neteisėti cigarečių srautai pasiekia ją kaip paskirties valstybę. Iki šiol Lietuvoje nebuvo atliktų nepriklausomų (valstybės, o ne tabako pramonės lėšomis atliktų) neapskaitytų tabako gaminių dalies vertinimų. Taigi moksli-nis indėlis, įvairiais aspektais tyrinėjant neteisėtų tabako gaminių vartojimo problemą, yra labai reikalingas ir savalaikis. Projekto tikslas – sukurti ne-apskaityto tabako gaminių vartojimo vertinimo metodiką ir atlikti bandomąjį neapskaitytų tabako gaminių vartojimo vertinimą Lietuvoje.

Metodai. Neapskaitytų tabako gaminių dalies rinkoje ir jų vartojimo paplitimo bandomajam vertinimui Lietuvoje pasirinkta taikyti du vienas kitą papildančius tiesioginius metodus – 1) pakelių apžiūra, apklausiant rūkančiuosius, ir 2) tuščių cigarečių pakelių tyrimas. Abu metodai pa-remti pakelių apžiūra, kadangi tokio tipo metodai laikomi pačiais patiki-miausiais. Pakelių apžiūra, apklausiant rūkančiuosius. Atliktas analiti-nis momentinis tyrimas, atliekant asmeninį interviu rūkančių respondentų namuose ir apžiūrint paskutinį respondento įsigytą tabako gaminių pake-lį. Apklausos metu apklausta 1 050 rūkančių 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Apklausa atlikta 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Nelegalios ta-bako gaminių pakuotės identifikuotos, remiantis respondentų, kurie suti-ko leisti apžiūrėti ar patys apibūdino paskutinę įsigytą tabako gaminių pa-kuotę, pateikta informacija. Pakuotės laikytos nelegaliomis, jei atitiko bent vieną iš šių kriterijų: 1) netinkami įspėjimai apie žalą; 2) netinkama ban-derolė; 3) kaina 70 proc. mažesnė nei vidutinė pigiausių cigarečių kaina; 4)

5

pakelis įsigytas nelegaliais būdais. Tuščių cigarečių pakelių tyrimas. Tyri-mas atliktas 30-yje Lietuvos miestų ir 35-iuose miesteliuose. Pakeliai rink-ti 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn., 2020 m. vasario–kovo mėn. ir 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. Tyrimo metu einant iš anksto parengtais 3 km ilgio maršrutais, sudarytais pagal rinkimų apylinkių ribas, buvo renkami tušti ci-garečių pakeliai. Informacija apie surinktus pakelius buvo suvesta į duomenų bazę. Pakeliai, kurie neturėjo lietuviškų banderolių, o ant jų pateikti įspėjimai ar kitas tekstas buvo ne lietuvių kalba, laikyti neapskaitytais.

Rezultatai. Rūkančių 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, didesnė dalis moterų nei vyrų nurodė niekada nepirkusios ne-legalių tabako gaminių. Nelegalius tabako gaminius nurodė nuolatos pirkę daugiau 45 metų ir vyresnių, žemesnį išsilavinimą turinčių, gaunančių ma-žesnes pajamas, miestuose ir kaimuose gyvenančių rūkalių. 10,7 proc. su-rūkytų cigarečių Lietuvoje galėjo būti nelegalios. Vidutinė legalių cigarečių pakelio kaina buvo 3,77 Eur ± 0,39, o nelegalių cigarečių – 2,12 Eur ±0,92. Didesnė surūkytų nelegalių cigarečių dalis buvo būdinga vyrams, vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinusiems, turintiems mažesnes pajamas, gyvenan-tiems miestuose bei kaimuose ir intensyviau rūkantiems asmenims. Pasku-tinio įsigyto cigarečių pakelio apžiūros duomenimis, 9,7 proc. cigarečių pa-kelių buvo nelegalūs. Didžiausia dalis apklaustų rūkančiųjų nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą vertino neigiamai, tačiau teigė suprantą, kodėl žmonės taip elgiasi. Taigi rūkalių apklausa su pakelių apžiūra atskleidė, kad beveik dešimtadalis jų vartoja nelegalias cigaretes ir kas ketvirtas nemato tame nieko blogo.

Lietuvoje atlikus tuščių cigarečių pakelių tyrimą iš viso buvo surinkta 6 517 įvairių tabako gaminių pakelių, iš kurių 88 proc. – įprastų cigarečių pakeliai. Iš visų surinktų tabako gaminių pakelių 27,3 proc. buvo neapskai-tyti. Neapskaitytų įprastų cigarečių pakelių dalis Lietuvoje siekė 31,5 proc. Daugiausiai neapskaitytų cigarečių pakelių rasta Panevėžio ir Vilniaus aps-krityse, mažiausiai – Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse. Lietuvos pa-sienio savivaldybėse neapskaitytų pakelių dalis buvo statistiškai reikšmingai didesnė. Gardino tabako fabrike Neman gaminamos Premier, Minsk, Fest ir NZ prekės ženklų cigaretės sudarė didžiąją dalį (81,8 proc.) visų neapskaitytų cigarečių pakelių.

6

SA N T RU M P O S

EK – Europos KomisijaES – Europos SąjungaKPMG – Klynveld Peat Marwick Goerdelerp – reikšmingumo lygmuo PI – pasikliautinieji intervalai PSO – Pasaulio sveikatos organizacijaSN – standartinis nuokrypis ŠS – šansų santykis VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

7

PAG R I N D I N Ė S SĄVO KO S

Mokslinėje literatūroje, teisiniuose dokumentuose, politinėse ataskaito-se, visuomenės informavimo priemonėse, kalbant apie neapskaitytus tabako gaminius, dažnai vartojama skirtinga terminija. Šiame leidinyje remsimės že-miau pateiktais apibrėžimais [1–5].

Kontrabanda (angl. smuggling) – neteisėtas draudžiamų įvežti origi-nalių (nesuklastotų) tabako gaminių gabenimas per šalies sieną, pažeidžiant nustatytas muitinės procedūras ir išvengiant nustatytų muito mokesčių.

Legalių gamintojų pagamintos neteisėtos (nelegalios) cigaretės (angl. tobacco industry illicit) – legaliai veikiančių tabako gamintojų pagamin-tos cigaretės, kurias importuojant į šalį, joje platinant ar parduodant buvo nesilaikyta toje jurisdikcijoje taikomų fiskalinių įstatymų. Jei cigaretės paga-mintos legalaus tabako gamintojo, visgi išlieka tikimybė, jog produktas gali atsidurti nelegalioje rinkoje.

Neapskaityti tabako gaminiai (angl. unrecorded tobacco) – į nacionali-nę statistinę apžvalgą ir oficialią apskaitos sistemą nepatenkantys tabako ga-miniai, kurie yra neteisėtai pagaminti arba į rinką patekę dėl neapmokestintų piniginių sandorių. Tai platus apibrėžimas, apimantis neteisėtai pagamintus ir suklastotus, nedeklaruotus, kontrabandos būdu atgabentus ar paties var-totojo galutiniam vartotojui pagamintus (užauginus tabako augalą), užsienio šalyse ar neapmuitintų prekių parduotuvėse įsigytus tabako gaminius. Į šią kategoriją patenka tiek legaliu būdu kitose šalyse įsigyti, tiek nelegalūs taba-ko gaminiai. Neapskaitytais tabako gaminiais šiame leidinyje laikysime visus ne lietuviškai rinkai (angl. non-domestic) skirtus tabako gaminius.

Neteisėta (nelegali) gamyba (angl. illicit manufacturing) – prieštarau-jant teisės nuostatoms (dažniausiai susijusioms su mokesčių politika, licenci-javimu ar valstybės monopoliu) pagaminti tabako gaminiai.

Neteisėta (nelegali) prekyba (angl. illicit trade) – bet kokia įstatymais uždrausta praktika ar veikla, susijusi su gamyba, vežimu, gavimu, turėjimu,

8

platinimu, pardavimu ar pirkimu, įskaitant bet kokią tokią veiką palengvi-nančią praktiką ar veiklą. Neteisėta prekyba – plati sąvoka, apimanti ir kon-trabandinius, ir neteisėtai pagamintus gaminius.

„Pigios baltos“ cigaretės (angl. cheap whites arba illicit whites) – su-mokant mokesčius gamybos šalyje legaliai pagamintos cigaretės, kurios daž-niausiai gaminamos tik tam, kad būtų išvežtos ir parduotos kitoje šalyje. Kitais žodžiais tariant, tai cigaretės, kurių prekių ženklai nereplikuoja legaliai gami-namų populiarių prekių ženklų ir kurios dažniausiai gaminamos tam, kad tap-tų stambaus masto kontrabandos dalimi. Nors šis apibrėžimas gana plačiai naudojamas įvairioje literatūroje, egzistuoja labai įvairūs ir neretai vieni ki-tiems prieštaraujantys „pigių baltų“ cigarečių apibrėžimai. Apie tai šiek tiek plačiau kalbama leidinio skyriuje „Neteisėtų cigarečių rinkos pokyčiai“.

Smulkaus masto kontrabanda (angl. small-scale smuggling) – neteisė-ta veika, apimanti neteisėtą prekių gabenimą, platinimą ir pardavimą mažais kiekiais, kurią paprastai vykdo pavieniai asmenys ar mažos jų grupės, mažus mokesčius turinčioje valstybėje įsigijus tabako gaminių ir juos siekiant per-parduoti valstybėje, kur tabako gaminių kaina aukštesnė.

Stambaus masto kontrabanda (angl. large-scale organized smuggling) – neteisėta veika, apimanti neteisėtą prekių gabenimą, platinimą ir didelio kro-vinio (kiekio) tabako gaminių pardavimą. Stambaus masto kontrabandinin-kai išvengia visų tabako gaminiams taikomų mokesčių, gaminius pašalindami iš teisėtos prekybos platinimo grandies, kol jie neapmokestinti gabenami iš gamybos vietos į galutinę numatytą prekybos vietą, arba kontrabanda gaben-dami suklastotus tabako gaminius.

Tabako gaminių klastojimas (angl. counterfeit tobacco) – originalių tabako gaminių prekių ženklų klastotės ar kopijos, gaminamos ne-turint prekės ženklo savininko ar gamintojo leidimo. Tokie gaminiai gali būti parduodami tiek gamybos vietoje, tiek kontrabandos būdu patekti į kitas ju-risdikcijas.

Tabako mokesčių slėpimas (angl. tax evasion) – neteisėti veiksmai, ku-riais siekiama išvengti tabako gaminių mokesčių. Tabako mokesčių slėpimas apima kontrabandinių, suklastotų, neteisėtai pagamintų tabako gaminių įsi-gijimą.

Tabako mokesčių vengimas (angl. tax avoidance) – teisėti veiksmai, kuriais siekiama sumažinti įsigyjant tabako gaminius mokamą mokesčių sumą. Dažniausiai mokesčių stengiamasi išvengti tabako gaminius įsigyjant neapmuitintų prekių parduotuvėse (angl. duty-free shop) arba kitose užsie-

9

nio šalyse, kur šie gaminiai pigesni, perkant ir savo vartojimui atsigabenant leistiną jų kiekį.

Tabako pramonė (angl. tobacco industry) – legaliai pasaulyje veikian-čios tabako gamintojos. Mokslo literatūroje, nagrinėjančioje tabako kontro-lės politiką, taip apibendrinamos šešios didžiausios pasaulyje tabako gamin-tojos – Philip Morris International, Altria, British American Tobacco, Imperial Brands, Japan Tobacco International, China Tobacco.

10

Į VA DAS

2004 m. ratifikuodama Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kon-trolės pagrindų konvenciją (PSO Konvencija) Lietuva aiškiai įsipareigojo „nuolat ir sparčiai mažinti tabako vartojimą bei priverstinį kvėpavimą tabako dūmais, kad apsaugotų dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenks-mingo tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais poveikio sveikatai ir aplinkai bei socialinių ir ekonominių pasekmių“ [1]. Visuotinė ta-bako paplitimo epidemija gali būti pažabota tik imantis bendrų veiksmų, nukreiptų tiek į legalių, tiek į neapskaitytų cigarečių ir kitų tabako ga-minių prekybos panaikinimą.

2019 m. atlikus 36-ių Europos šalių tabako kontrolės vertinimą, Lietuva drauge su Rusija dalinosi 29-ąją vertinimo skalės poziciją, t. y. surinko 47 taškus iš 100 galimų [6]. Tabako kontrolės ekspertų nuomone, Lietuvai reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinant tokias rūkymo mažinimo populiacijoje priemones kaip: paklausos mažinimas kaina ir mokesčiais; reklamos, parda-vimo skatinimo ir rėmimo draudimas; apsauga nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais; pagalba norintiems mesti rūkyti; visuomenės informavimas apie rūkymo žalą; neteisėtos prekybos pažabojimas. Atliktame vertinime pa-brėžiama, kad Lietuvoje „neteisėtų cigarečių pasiūlos iš kaimyninių šalių baimė ir tabako pramonės spaudimas lemia mažus mokesčius tabako gaminiams“. Europos Komisijos (EK) 2019 m. duomenys tą tik patvirtina – vidutinė cigarečių pakelio kaina išlieka viena mažiausių tarp Europos Sąjun-gos (ES) šalių, o pigesnių cigarečių galima įsigyti tik Bulgarijoje [7]. Taigi, sil-pna mokestinė politika neleidžia Lietuvai pasiekti didesnio proveržio maži-nant rūkymą.

Skaičiuojama, kad rūkymas per metus Lietuvoje lemia apie 15 proc. visų mirčių [8], o rūkymo sukelta žala, remiantis konservatyviais skaičiavimais, vien 2013 m. Lietuvoje galėjo siekti beveik 953 mln. Eur, t. y. 2,7 proc. ben-drojo vidaus produkto [9].

11

Neteisėta prekyba tabako gaminiais kelia didelę grėsmę visuome-nės sveikatai, diskredituoja tabako kontrolės politikos priemonių veiksmin-gumą, padidina galimybes gauti pigesnių tabako gaminių ir, žinoma, sukelia nuostolius dėl nesumokėtų mokesčių ir muitų. Europos kovos su sukčiavi-mu tarnybos duomenimis, dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais ES šalys kasmet praranda daugiau kaip 10 mlrd. Eur pajamų [10]. Skaičiuojama, kad 2015 m. visuotinai neteisėti tabako gaminiai galėjo sudaryti 10 proc. rinkoje esančių gaminių [11], o cigaretės išliko dažniausiai muitinės pareigūnų sulai-koma neteisėtai gabenama preke. 2018 m. cigaretės sudarė apie 57 proc. visų pasaulyje sulaikytų prekių [12].

Žinoma, kad neteisėtos prekybos tabako gaminiais rizika yra dides-nė tose ES šalyse, kurios ribojasi su ES nepriklausančiomis šalimis [2, 13]. Ukraina, Rusija, Baltarusija ir Moldova laikomos pagrindinėmis nelegalių ir pigių cigarečių tiekėjomis Europos rinkai [2], todėl Lietuva dėl savo geogra-finės ir palankios ekonominės padėties atsiduria didelės neapskaitytų cigarečių rizikos zonoje. Lietuva yra nelegalių tabako gaminių tranzito, per-krovimo, laikino sandėliavimo ir parengimo tolesniam gabenimui į Vakarų Europą šalis [14].

Dėl visų anksčiau minėtų priežasčių, mokslinis indėlis, įvairiais as-pektais tyrinėjant neteisėtų tabako gaminių vartojimo problemą, yra labai reikalingas ir savalaikis.

Tabako mokesčių vengimas ir slėpimas neigiamai veikia Lietuvos vals-tybės ekonomiką, todėl šių veiksnių pažabojimas yra vienas iš svarbių vals-tybės uždavinių, dažniausiai įgyvendinamas per kuriamą teisinę bazinę ir įstatymų priežiūrą [15]. Siekiant panaikinti neapskaitytą prekybą tabako gaminiais, taip pat reikalingas reguliarus, nepriklausomas, skaidrus ir metodiškai pagrįstas neteisėtos prekybos masto vertinimas [2, 16]. Sto-kojant nešališkų duomenų sprendimų priėmėjai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis dažniau remiasi tabako pramonės finansuojamais tyrimais ir pateikiamais duomenimis. Tokia tendencija kelia daugybę grėsmių. Viena jų – mokslinin-kų pastebėta tendencija, kad pramonės finansuojamuose tyrimuose nelegali prekyba tabako gaminiais nustatoma didesnė nei nešališkuose akademiniuo-se tyrimuose.

Taigi siekiant patenkinti nešališkų, valstybės lėšomis atliktų neteisėtos prekybos tabako gaminiais tyrimų poreikį, Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas finansavo 2018–2021 m. įgyvendintą projektą „Neapskai-tytų tabako gaminių vartojimo tendencijos Lietuvoje“. Projekto tikslas –

12

įvertinti neapskaityto tabako gaminių vartojimo tendencijas, sukuriant ne-apskaityto tabako gaminių vartojimo vertinimo metodiką ir atliekant ban-domąjį vertinimą Lietuvoje. Šis leidinys apibendrina tyrėjų atlikto darbo rezultatus.

Sukūrus neapskaitytų tabako gaminių vartojimo tyrimo metodiką ir įvertinus šių gaminių paplitimą Lietuvoje, atsiranda metodinis pagrindas tiek tęstiniams ir nuolatiniams neapskaitytų tabako gaminių vartojimo ir rinkos dalies tyrimams, tiek sukurtos metodikos tobulinimui. Tikimasi, kad sukur-ta metodika leis neapskaityto tabako gaminių vartojimo tyrimus atlikti reguliariai ir stebėti jų vartojimo tendencijas, taip pat paskatins platesnę mokslinę diskusiją ir įvairių disciplinų mokslininkus Lietuvoje aktyviau įsi-traukti ir plėtoti nepriklausomus neteisėtos rinkos paplitimo, jos žalos verti-nimo ir mažinimo tyrimus.

13

N E A P S K A I T Y T Ų TA BA KO GA M I N I Ų P RO B L E M A I PA L A N KŪ S V E I K S N I A I

PASAU LY J E I R L I E T U VO J E

Prekyba neteisėtais tabako gaminiais patenka į gerokai platesnę oficialiai neapskaitytos ekonomikos (angl. officially non-observed economy) arba šešėlinės ekonomikos (angl. shadow economy) sąvoką. Šios sąvokos li-teratūroje dažnai tapatinamos [17], nors yra tyrėjų [18], teigiančių, kad jos nėra analogiškos. Palikdami ekonominės terminijos subtilybes šios srities mokslininkų diskusijoms, neapskaitytą ekonomiką apibrėžiame kaip rinkoje vykstančius procesus, pažeidžiančius teisinį reguliavimą ar kitaip darančius neigiamą poveikį valstybės mokestinėms pajamoms ir finansiniams intere-sams, kai valstybinės institucijos neturi informacijos apie tokią veiklą [18].

Už šešėlinės ekonomikos kontrolę atsakingos Lietuvos institucijos šešė-linei ekonomikai įtaką darančius veiksnius struktūrizuoja į keturias grupes: (1) reguliavimo ir mokesčių lygis; (2) ekonominė aplinka (pajamų ir pragy-venimo lygis); (3) visuomenės požiūris (tolerancija šešėliui, pilietiškumo bei sąmoningumo stoka); (4) kontrolė ir atsakomybė [19]. Lietuvos ekspertų nuomonę apie šešėlinės ekonomikos veiksnius ir priežastis plačiau tyrusi Krumplytė (2009) apibendrina, kad, pasak jų, svarbiausi šešėlinės ekonomi-kos veiksniai ir priežastys yra šie: pajamų nelygybė, šalies ekonominės tvar-kos neracionalumas, korupcija, per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas, teisės aktų spragos, mokesčių administravimo sistemos trūkumai, nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas [17].

Kalbant konkrečiai apie neteisėtos prekybos tabako gaminiais veiksnius ir priežastis, reikia paminėti, kad visų pirma kainų skirtumai skirtingose ju-

14

risdikcijose sukuria finansinę paskatą mokesčiams vengti ir smulkaus masto kontrabandai. Tuo tarpu mokesčių slėpimas, apimantis kontrabandinių, su-klastotų ir neteisėtai pagamintų tabako gaminių įsigijimą, yra gerokai kom-pleksiškesnė problema. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros teigimu, cigare-čių mokesčių slėpimas yra gerokai labiau paplitęs nei jų vengimas, ypač tose šalyse, kur cigaretės yra pigios, tabako mokesčiai maži, o neteisėtų gaminių dalis rinkoje yra atvirkščiai proporcinga uždarbiui šalyje [20]. Tiesa, yra ša-lių, kuriose nelegalūs tabako gaminiai perkami nepaisant didesnės jų kainos, lyginant su legaliais gaminiais. Tokia situacija pastebima Irane ir Vietname, kur nelegalūs produktai siejami su „importine kokybe“, prestižu [21, 22]. Ži-noma, tokius atvejus reikia laikyti išimtimi iš taisyklės.

Cigaretės yra ypač patrauklus produktas kontrabandininkams, kadangi akcizo mokestis paprastai sudaro didelę pakelio kainos dalį, taigi gali gene-ruoti didelį uždarbį. Be to, tabako gaminiai lengvai transportuojama prekė, todėl palyginti maža administracinė ar baudžiamoji atsakomybė cigarečių kontrabandą paverčia aukšto pelningumo ir žemos rizikos galimybe [23]. Pa-vyzdžiui, Baltarusijoje cigaretės parduodamos už 15 Eur centų už pakelį, o pasiekę Latvijos, Lietuvos ar Lenkijos rinką jau gali kainuoti 3 Eur [24].

Oficialiuose EK dokumentuose išskiriami tokie pagrindiniai neteisėtą prekybą cigaretėmis skatinantys veiksniai [25]:

• stiprios paskatos ir didelės spragos;• tiekimo grandinės kontrolės priemonės neatitinka grėsmės masto;• vykdymo institucijos susiduria su tam tikrais bendro pobūdžio ir

specifiniais sunkumais;• silpni neteisėtą prekybą stabdantys veiksniai – taikomos negriežtos

sankcijos.Pasaulio bankas ir kiti tyrėjai apibendrina, kad svarbiausi veiksniai,

nulemiantys būtent neapskaitytų tabako gaminių prekybą, yra: (1) neveiks-minga sienų kontrolė ir mokesčių administravimas; (2) pasenę kontrolės mechanizmai; (3) piktnaudžiavimas neapmuitintų prekių (angl. duty-free) erdvėmis; (4) organizuotas nusikalstamumas; (5) aukštas korupcijos lygis ir jos toleravimas; (6) silpna valdysena; (7) nepakankamas šalių vyriausybių įsipareigojimas spręsti problemą; (8) vietoje ir užsienio šalyse pagamintų prekių apmokestinimo skirtumai; (9) tabako pramonės veikla [26–33]. Kai kurie tyrėjai būtent korupciją viešajame sektoriuje laiko pagrindine proble-ma, neleidžiančia reikšmingai pagerinti tabako kontrolės ir pažaboti preky-bos neteisėtais gaminiais tokiose Europos šalyse kaip Lietuva, Lenkija, Bul-garija, Rumunija [34–36].

15

Svarbu suprasti, kad kasdieniame darbe vykdymo institucijos dėl paties viešojo sektoriaus specifiškumo negali taip greitai prisitaikyti prie vis išra-dingesnių pažeidėjų, todėl jų atsakas ne visada gali atrodyti pakankamas. Pa-vyzdžiui, nusikaltimai pasienyje vykdomi vis operatyviau, kadangi pažeidė-jams lengva pasitelkti naujas technines priemones (keturračius, greitaeigius katerius, sniego motociklus ir kt.), o riboto biudžeto institucijos ne visada turi tokias galimybes [19].

Visiškai suprantamas sienos apsaugos kontrolės tarnybų noras plėsti savo veiklos galimybes iš dalies lėmė tai, kad Lietuva turi ilgametę bendradar-biavimo patirtį su tabako gamintojais. Pavyzdžiui, 2015 m. Philip Morris Bal-tic pasieniečiams padovanojo 9 visureigius automobilius, 20 mobilių sienos stebėjimo sistemų komplektų, 12 priverstinio stabdymo įrenginių, 30 vaizdo registratorių komplektų, 6 mobiliųjų telefonų apžiūros įrangos komplektus, 50 komplektų kamerų, 200 pakraunamų žibintuvėlių [37]. 2016–2019 m. ta-bako gaminių gamintojai išmokėjo 6,2 mln. Eur, kurie skiriami kontrolės ins-titucijų pareigūnams skatinti ir institucijų įrangai įsigyti. Pagal susitarimus mokėjimai numatyti iki 2030 m. Nors 2016 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (2016/2555(RSP)), prašančią nutraukti visus tolesnius ryšius su tabako gamintojais dėl galimo susitarimų su tabako bendrovėmis pratęsimo ir neatnaujinti dabartinių susitarimų ir dėl jų nesiderėti, Lietuvos Respubli-kos Vyriausybė tokiam siūlymui 2018 m. nepritarė. Viena vertus, tai pras-mingas verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, tačiau, visuomenės sveikatos ir tabako kontrolės ekspertų nuomone, tai didelė grės-mė ir tarptautinių susitarimų pažeidimas. Tokio bendradarbiavimo grėsmės plačiau aprašytos leidinio skyriuje „Patikimų duomenų stygiaus problema“.

Toliau, kalbant apie neapskaitytų tabako gaminių rinkai palankius veiksnius Lietuvoje, svarbu paminėti cigarečių kainos atotrūkio regione aspektą. 2011 m. birželio 21 d. ES Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų numato visoms valstybėms narėms bendrus pagrindus, kuriais remiantis formuojama ir įgyvendinama tabako mokesčių politika nacionaliniu lygmeniu. Tokia ES įgyvendinama ne-tiesioginių mokesčių harmonizavimo politika nulemia minimalius akcizų ta-rifus, galiojančius visoms valstybėms narėms. Pastarosios savo ruožtu gali nustatyti bet kokį didesnį už minimalų akcizo tarifą. Nors daugelyje šalių na-rių mokesčių harmonizavimo politika leido sėkmingai padidinti tikrąją ciga-rečių kainą ir sumažino cigarečių įperkamumą, atotrūkis tarp šalių išlieka di-delis [38]. Tabako gaminių kainų heterogeniškumas Europoje laikomas viena pagrindinių neteisėtos prekybos tabako gaminiais paskatų [24, 39].

16

Lietuvoje, EK 2019 m. duomenimis, vidutinė cigarečių pakelio kaina iš-lieka viena mažiausių tarp ES šalių ir siekia vos 3,18 Eur. Pigesnių cigare-čių galima įsigyti tik Bulgarijoje, kur standartinio pakelio vidutinė kaina tėra 2,57 Eur. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje vidutinė kaina – 8,77 Eur, Airijoje – 11,37 Eur [7]. Palyginus cigarečių Marlboro standartinio 20 vnt. pakelio kai-ną Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse matyti, kad kaimyninėse ES nepriklausan-čiose šalyse ji mažesnė beveik 3 kartus: Lietuvoje – 3,95 Eur, Latvijoje – 3,98 Eur, Lenkijoje – 3,72 Eur, Baltarusijoje – 1,35 Eur, Rusijoje – 1,95 Eur [40].

Tuo tarpu baltarusiškų cigarečių Minsk, Fest, NZ, kurių šiuo metu Lietu-voje sulaikoma daugiausiai, kainos juodojoje rinkoje yra apie 2 Eur už pakelį. Perkant iki 10 pakelių kaina yra apie 2,20–2,30 Eur, o perkant didesnį skaičių – kaina 1,70–1,80 Eur [41].

Palankias sąlygas neteisėtai prekybai tabako gaminiais Lietuvoje sudaro ir geografinė šalies padėtis. Lietuva neteisėtos prekybos taikinyje atsiduria kaip tranzitinė šalis, per kurios sieną kasdien gabenamas didelis kiekis įvai-rių prekių tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių. Lietuvai tenka penktadalis ES rytinės išorinės sienos. Vien siena su Baltarusija ir Ru-sija sudaro 60 proc. (atitinkamai 677 ir 295 km) valstybės sienos [41]. Būtent Ukraina, Rusija, Baltarusija ir Moldova laikomos pagrindinėmis neteisėtų pi-gių cigarečių tiekėjomis Europos rinkai [2].

Taigi dėl savo geografinės padėties, nedidelės rinkos ir gana žemo tabako apmokestinimo Lietuva dažniausiai yra tranzito valstybė ir tik palyginti nedi-deli neteisėti cigarečių srautai pasiekia ją kaip paskirties valstybę [15].

17

N E T E I S Ė T Ų C I GA R EČ I Ų R I N KO S P O K YČ I A I

Apie 1990 m. pasaulinėje rinkoje, įskaitant Europą, vyravo didelio mas-to kontrabanda atgabentos cigaretės, kurios būdavo eksportuojamos į šalis, neturinčias joms pakankamos rinkos, ir ten prapuldavo, galiausiai atsidurda-mos nelegalioje prekyboje. Didžioji dalis tokių cigarečių būdavo legaliai pa-gaminti gerai žinomi prekės ženklai, kurie tiesiog pradingdavo tranzito metu taip ir nepasiekę galutinio paskirties taško. Tokiu būdu milijardai cigarečių, pagamintų legaliai, taip ir neatsirasdavo oficialioje importo statistikoje, ka-dangi galutinę vietą pasiekdavo kontrabandos keliu [42].Tačiau 1992 m. Ita-lijos valdžios institucijos uždraudė Marlboro cigaretes, kurios tuo metu Itali-joje sudarė didžiąją dalį kontrabandinių cigarečių. Nors šis draudimas vėliau buvo atšauktas, Italijos iniciatyva nebesitaikstyti su tabako gamintojų netei-sėta veikla paskatino tolimesnius įvykius Europoje. Jau 1998 m. EK ir šalių vyriausybės suprato, kokią schemą naudoja pramonė, ir ėmėsi tirti jų veiks-mus. 2000 m. EK iškėlė civilinį ieškinį didiesiems tabako gamintojams Philip Morris ir RJ Reynolds dėl įsitraukimo į nelegalios prekybos tabako gaminiais organizavimą Europoje. Philip Morris, teismo sprendimu, turėjo prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ir per 12 metų EK išmokėti 1 mlrd. Eur [43]. Pasibai-gus šiam teisminiam procesui, Europoje sulaikomų nelegalių tabako gaminių skaičius gerokai sumažėjo [4, 43]. Tačiau ši kompanija toliau tęsė aktyvias veiklas tokiose jautriose rinkose kaip Rusija ir Ukraina [43]. Pavyzdžiui, 2008 m. į Ukrainą buvo įvežta 130 milijardų cigarečių – 30 proc. daugiau nei gali suvartoti vietos rinka. Šios „ekstra“ cigaretės pradingo Ukrainoje tam, kad užpildytų pigių neteisėtų cigarečių paklausą kitose Europos šalyse [44].

Laikui bėgant neteisėtų cigarečių prekybos rinkoje įvyko slinktis nuo didelio masto kontrabandos link neteisėtos gamybos ir prekybos „pigiomis baltomis“ (angl. cheap whites) cigaretėmis [25]. Jos pradėtos gaminti kaip iki

18

šiol nežinomų prekės ženklų cigaretės. Taip gamintojai, gaminantys naujais prekės ženklais pažymėtus gaminius, išvengia galimų teisinių problemų su didžiausiais tabako gamintojais. Kadangi gamybos procesas vykdomas lega-liai, tokioms gamykloms nekyla jokių trukdžių įsigyti reikalingą įrangą ir nėra sunku paklusti vietos institucijų priežiūrai, kuri paprastai gana minimali [5].

Ross ir bendraautorių (2016) atlikta analizė parodė, kad egzistuoja ne-mažai skirtingų „pigių baltųjų” cigarečių apibrėžimų, kurie neretai vienas kitam prieštarauja. Pavyzdžiui, vienuose šaltiniuose teigiama, kad šios ciga-retės gaminamos išskirtinai kitų šalių (nei gamybos vieta) rinkai, tačiau tuo pat metu Rusijoje ir Ukrainoje šioms cigaretėms priskiriami prekės ženklai legaliai parduodami vietos rinkai. Vienur teigiama, kad jos pagaminamos le-galiai sumokant mokesčius gamybos šalyje, kitur – kad tai daroma retai. Visgi analizėje apibendrinama, kad dažniausiai daugumoje tiek įvairių institucijų, tiek pramonės dokumentų „pigiomis baltomis“ cigaretėmis yra vadinamos legaliai pagamintos cigaretės, kurių didelė dalis parduodama nelegaliai. Vie-nintelis didelis skirtumas tarp „pigių baltų“ cigarečių ir tabako pramonės ga-minamų prekės ženklų cigarečių yra skirtinga legalių ir nelegalių cigarečių dalis rinkoje ir jų kaina [5].

Europoje kurį laiką populiariausius tokių cigarečių prekės ženklus Jin Ling, Classic ir American Legend, ilgainiui iš rinkos išstūmė pigesni baltaru-siškos kilmės prekės ženklai – NZ, Fest, Premier, Minsk.

Apskritai ši neapskaitytų cigarečių kategorija dažniausiai minima ir analizuojama pačių tabako pramonės gamintojų, kurie tokiu būdu siekia nu-kreipti dėmesį nuo jų pačių indėlio į nelegalių cigarečių rinką [4, 5, 45, 46] ir sumenkinti tabako gaminių apmokestinimo reikšmingumą rūkymo rodiklių mažėjimui. Kai kurių autorių teigimu, būtent tabako pramonė pirmąjį kartą panaudojo šį terminą [42]. Nepaisant didelio pramonės ir žinisklaidos dėme-sio „pigioms baltoms“ cigaretėms, Europoje didelė dalis surūkomų nelegalių cigarečių yra tabako pramonės gaminami prekės ženklai, todėl ir priemonės, taikomos šios problemos pažabojimui, negali būti nukreiptos tik į „pigias bal-tąsias“ cigaretes [4, 47].

Žlugus Sovietų Sąjungai kiekviena postsovietinė valstybė paveldėjo tabako gamyklas, kurios greitai buvo pastebėtos užsienio investuotojų. Danų kompanija House of Prince investavo į Latviją, švedų (Svenska Tobaks) – į Estiją, o Lietuva sulaukė amerikiečių kompanijos Philip Morris dėmesio. Ši kompanija įsigijo vieną iš dviejų pagrindinių tabako gamyklų, ėmė sparčiai plėstis ir valstybei priklausiusi gamykla Kaune, neatlaikiusi konkurencijos, greit užsidarė. Taip Philip Morris tapo trečiu pagal dydį užsienio investuotoju

19

ir vieninteliu cigarečių gamintoju jaunoje Lietuvos valstybėje. Postsovietinia-me regione pasipylus investicijoms į tabako gamyklas, jų gamybos pajėgumai maždaug 10 kartų išaugo Kirgizijoje, 6 kartus – Uzbekistane, 4 – Rusijoje, 3 – Lietuvoje, dvigubai – Kazachstane. Ukrainoje, Estijoje ir Latvijoje gamybos galia buvo kuklesnė, nors ir pradėta gaminti 50 proc. daugiau produkcijos nei įprastai [48]. Iki šių dienų Lietuva nėra tabako augalo augintoja, kaip kai-myninė Lenkija, o Klaipėdoje vis dar veikia vienintelė Baltijos šalyse tabako gaminių gamykla UAB Philip Morris Lietuva. Philip Morris International yra viena iš šešių (Philip Morris International, Altria, British American Tobacco, Imperial Brands, Japan Tobacco International, China Tobacco) didžiausių pa-saulyje tabako gamintojų.

20

K Ą Ž I N O M E A P I E S I T UAC I JĄ L I E T U VO J E

Tyrimai, nagrinėjantys nelegalaus tabako vartojimo paplitimą, Lietuvoje dažnai atliekami atsitiktinai ir nėra išplėtoti, todėl vertinti tikrą neapskaity-tos rinkos mastą yra sudėtinga. Vertinant turimus nacionalinius duomenis, labai svarbu suprasti platesnį duomenų patikimumo problemos kontekstą, išsamiai aptariamą kitame leidinio skyriuje „Patikimų duomenų stygiaus problema“.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, dažniausiai cigarečių šešėli-nės rinkos dydis yra vertinamas remiantis KPMG (Klynveld Peat Marwick Go-erdeler) kompanijos rengiamų ataskaitų duomenimis. Ši kompanija nurodo atliekanti suklastotų ir kontrabandinių cigarečių dalies rinkoje vertinimus, remdamasi legalių cigarečių pardavimų ES duomenimis, turizmo, rūkymo paplitimo, vidutinės cigarečių kainos rodikliais, tuščių cigarečių pakelių tyrimais.

Remiantis naujausia KPMG ataskaita (Philip Morris finansuoto projekto Stella dalis), nelegalių cigarečių dalis nuo visų rinkoje esančių cigarečių 2019 m. Lietuvoje išliko viena didžiausių visoje ES: didžiausia dalis nustatyta Grai-kijoje (22,4 proc.), Lietuvoje (17,7 proc.) ir Airijoje (17,5 proc.). Kaimyninėje Latvijoje apskaičiuota dalis siekia 14 proc., o Estijoje – vos 7 proc. Pagrindine nelegalių tabako gaminių tiekėja į Lietuvą yra įvardijama Baltarusija, o pro mūsų šalį nelegalūs gaminiai dažniausiai patenka į Norvegiją, Jungtinę Kara-lystę, Švediją, Airiją, Vokietiją [49].

Skaičiuojama, kad šešėlinėje Lietuvos rinkoje pernai iš viso realizuota apie 540 mln. nelegalių cigarečių, o šalies biudžetas dėl to neteko apie 68 mln. Eur galimų pajamų. Tuščių pakelių tyrimo metu 20 proc. rastų pakuočių buvo priskirtos nelegalioms. Didžiausia tokių pakuočių dalis rasta Panevėžio

21

(26 proc.) ir Utenos (24 proc.) apskrityse, mažiausia (11 proc.) – Telšių aps-krityje. Vertinant pastarojo penkmečio situaciją, pastebima, kad suklastotų ir kontrabandinių cigarečių dalis nuo visų cigarečių išlieka stabili.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų minis-terijos (VMI) nuo 2010 m. reguliariai analizuoja VMI auditorių-akcizininkų ir gyventojų nuomones apie neteisėtos akcizais apmokestintų prekių apyvartos paplitimą (1 lentelė) [50]. Nors gyventojų ir VMI auditorių vertinimu nelega-lių tabako gaminių vartojimas mažėjo, 2018 m. jis išliko aukštas ir auditorių vertinimu sudarė 19,1 proc., o gyventojų – 16,4 proc. visos tabako gaminių apyvartos.

1 lentelė. VMI auditorių ir gyventojų nuomonė apie neteisėtos akcizais apmokestintų taba-ko gaminių apyvartos paplitimą

VMI auditorių-akcizininkų nuomonė Gyventojų nuomonė

Metai 2010 2012 2013 2016 2017 2018 2010 2012 2013 2016 2017 2018

Pa-pliti-mas

(proc.)

39,0 35,7 27,4 19,5 20,0 19,1 42,2 40,7 29,1 17,8 16,3 16,4

Šaltinis: VMI „Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas“ [50].

Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, baltarusiškos kilmės ciga-retės 2019 m. sudarė 76 proc. ikiteisminiuose tyrimuose sulaikytų cigarečių kiekio. Tarp pastarųjų vyrauja Gardino tabako fabrike Neman pagamintos Premier, Minsk, Fest, NZ cigaretės. Net 54 proc. tabako gaminių sulaikoma bū-tent prie sienos su Baltarusija, 27 proc. – prie sienos su Rusija, 13 proc. – ša-lies viduje, 6 proc. – prie sienos su Lenkija. 2019 m. prie sienos su Latvija ta-bako gaminių nesulaikyta [14]. 2019 m. Transcrime analizėje nurodama, kad Rumunijoje, Graikijoje, Latvijoje ir Lietuvoje cigaretės, kontrabandos būdu įvežtos į šalį iš kitų ES šalių, sudaro mažiau nei 1 proc. [51].

2019 m. Lietuvos muitinėje buvo pradėti 66 ikiteisminiai tyrimai dėl ta-bako gaminių kontrabandos ir (ar) neteisėto disponavimo, t. y. 34 proc. dau-giau nei 2018 m. (2 lentelė). Taip pat 2019 m. iš viso buvo sulaikyta apie 172 mln. nelegalių cigarečių. Tai 30 proc. daugiau nei 2018 m., kai muitininkai sulaikė apie 130 mln. kontrabandinių cigarečių [52].

22

2 lentelė. Lietuvoje sulaikyti tabako gaminiai, 2018–2019 m.

PrekėsSulaikymo atvejai Kiekis Preliminari vertė (Eur)

2018 2019 2018 2019 2018 2019

Cigaretės (vnt.)

3 233 4 658131 962 695 172 705 274 20 818 177 28 593 329

Tabakas (kg) 100 318 21 907 2 748 500 2 468 915

Šaltinis: Lietuvos Respublikos muitinės veiklos ataskaita, 2019 [52].

Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad didelė jų dalis yra pirkusi nele-galių tabako gaminių. 2013 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto inicijuota-me Baltijos šalių gyventojų nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrime 35 proc. apklaustųjų teigė, kad jie ar jų šeimos nariai per 2012 m. buvo įsigiję kontrabandinių ar neoficialiai pagamintų ir pardavinė-jamų tabako gaminių [53].

2014 m. atliktame Suaugusių žmonių gyvensenos stebėsenos tyrime be-veik pusė (49,1 proc.) kasdien rūkančių vyrų ir 39,5 proc. moterų nurodė, kad per praėjusius metus pirko arba rūkė kontrabandines cigaretes [54].

2019 m. atliktame Eurobarometro tyrime [55] 28 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad jiems buvo bent kartą pasiūlyta įsigyti cigarečių iš ne-legalios rinkos. Tai 7 proc. mažiau, nei nustatyta 2016 m. apklausoje [56]. 2016 m. tik nedidelė dalis respondentų, kuriems Lietuvoje buvo pasiūlytos cigaretės iš nelegalios rinkos (3 proc.), teigė, kad šios cigaretės buvo pasiū-lytos restorane ar bare. Daugiau kaip devyni iš 10 respondentų (95 proc.) manė, kad viena pagrindinių nelegalios rinkos cigarečių rūkymo priežasčių yra ta, kad jos yra pigesnės. Įdomu tai, kad 2019 m. tyrime Lietuva buvo vie-nintelė šalis, kurioje daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų nurodė galin-tys lengvai atskirti nelegalių cigarečių pakelį nuo legalaus.

Ankstesni tyrimai rodo, kad lietuvių požiūris į kontrabandą yra gana at-laidus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (2013 m.) tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje visiškai arba labiau pateisina kontraban-dinių ir nelegalių tabako gaminių vartojimą, nepateisina – 31 proc. [53].

23

PAT I K I M Ų D U O M E N Ų ST YG I AU S P RO B L E M A

Skaidrių, viešų duomenų apie nelegalią tabako gaminių rinką esama la-bai mažai, o daugumoje šalių tokių duomenų paprasčiausiai nėra. Neturint nepriklausomų vertinimų, šalys dažnai priverstos remtis tabako pramonės pateiktais arba jų finansuotų tyrimų sugeneruotais duomenimis.

Bene svarbiausia pramonės finansuotų tyrimų problema ta, kad daž-niausiai jie linkę išpūsti neteisėtos prekybos tabako gaminiais problemą [2, 4, 22, 34, 57–77]. 2017 m. atliktos sisteminės apžvalgos duomenimis, nepri-klausomi tyrimai, vertinę neteisėtą prekybą 31 atveju iš 35 analizuotų, nusta-tė mažesnį jos mastą nei teigiama tabako pramonės finansuotuose tyrimuose [61]. Kitame tyrime nustatyta, kad nepriklausomų tyrėjų skaičiavimai buvo mažesni vienuolikoje šalių, didesni – penkiose [2]. Skaičiuojama, kad pramo-nės finansuotų tyrimų skaičiavimai buvo nuo 17 iki 133–337 proc. didesni nei nepriklausomuose tyrimuose [61].

Tyrėjai, analizavę tabako pramonės finansuotus tyrimus, apibendrina, kad jiems būdinga ribota ir neskaidri metodika, rimtų duomenų rinkimo, analitinių metodų pasirinkimo ir rezultatų interpretavimo bei iškraipymo trūkumai [61, 65]. Paprastai tokie tyrimai nerecenzuojami ir nepublikuojami recenzuojamuose mokslo žurnaluose, nenurodomas jų finansavimo šaltinis, autoriai neprisiima atsakomybės už tyrimų rezultatus ir neišvengia interesų konflikto [61].

Tabako pramonės finansuoti tyrimai, kurie taikė apklausos metodą, dažniausiai literatūroje kritikuojami dėl imties sudarymo problemų [68, 73, 77–82], įskaitant pasikliovimą neatsitiktinėmis imtimis, kai respondentai būdavo kviesti užpildyti internetines apklausas elektroniniu paštu iš rinkos tyrimų vykdytojo turimos duomenų bazės [78, 79, 81, 83, 84]. Taip pat ap-klausos kritikuotos dėl mažo atsakymų skaičiaus ir reprezentatyvios imties nebuvimo [68, 80]. Kai kuriuose tyrimuose įžvelgtas galimas duomenų per-sidengimas, kai suklastotos ir kontrabandinės cigaretės buvo skaičiuotos du kartus [69, 78, 80].

24

Taip pat pramonės finansuotos mažmenininkų apklausos kritikuotos dėl abejones keliančių klausimų formulavimo. Pavyzdžiui, klausiant, ar jūs matė-te, skaitėte ar girdėjote apie nelegalius tabako gaminius, nesunku nuspėti, kad atsakymas dažniausiai bus teigiamas, kadangi žiniasklaida šiuo klausimu aktyviai informuoja visuomenę. Net jei šis klausimas būtų kitaip performu-luotas, vis tiek mažmenininkų apklausos apie neteisėtą prekybą nėra tinka-mas neteisėtų gaminių dalies rinkoje indikatorius, taip kaip nuomonė apie šių gaminių prieinamumą nėra neteisėtų gaminių vartojimo įrodymas [85].

Tabako pramonė paramą neteisėtos prekybos tyrimams visuomenei pa-teikia kaip svarbų indėlį į neteisėtos prekybos ir organizuoto nusikalstamu-mo mažinimą [86], nors, galima teigti, kad tikrasis tikslas – sukurti duomenų ir suinteresuotų partnerių platformą, padedančią užsiimti lobizmu ir viešai-siais ryšiais [61]. Paprastai tokių tyrimų duomenys yra panaudojami tabako kontrolės priemonių diskreditavimui [62, 87, 88], argumentuojant neteisė-tos prekybos augimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis [34, 62, 87–91].

ES institucijose, o kartu ir šalyse narėse, kalbant apie neapskaitytų taba-ko gaminių problemą, dažniausiai remiamasi KPMG project Stella (nuo 2018 m.), KPMG Project Sun (2014–2017 m.) ir KPMG Project Star (2006–2013 m.) projektais. Dėl nepriklausomų tyrimų stygiaus daugelyje šalių būtent jie lai-komi atspirties tašku, vertinant neteisėtą cigarečių prekybą. Šie tyrimai dau-giausia finansuojami tabako gamintojo Philip Morris International, tačiau yra turėję ir finansinę partnerystę su British American Tobacco PLC, Imperial To-bacco Limited, JT International SA [92, 93].

Palyginus KPMG skaičiavimus su nepriklausomo tyrimo, atlikto 18-oje šalių, duomenimis, nustatyta, kad KPMG skaičiavimai buvo didesni 11-oje ša-lių, mažesni – penkiose [2]. Pavyzdžiui, tyrėjai iš Jungtinės Karalystės paste-bėjo, kad KPMG Project Star 2011 ir 2012 m. ataskaitose pakeliais paremti skaičiavimai buvo pakeisti į cigarečių vienetais paremtus skaičiavimus ir dėl to, lyginant tendencijas, rezultatai atrodė gerokai didesni, nei buvo pateikia-ma ankstesnėse ataskaitose. Šie metodiniai pokyčiai neakcentuoti ir tenden-cingai atlikti tik šalyse, kurių vyriausybės tuo metu svarstė naujas tabako kontrolės priemones [62]. Tuo tarpu Lenkijoje netgi pačių gamintojų finan-suoti tyrimai rodė neteisėtų gaminių rinkos dalies mažėjimą, bet vieši prane-šimai vis tiek eskalavo, kad neteisėtų cigarečių rinka sparčiai pučiasi [94]. Šie pavyzdžiai tinkamai iliustruoja su patikimų ir nepriklausomų neapskaitytos prekybos tabako gaminiais duomenų trūkumu susijusius pavojus ir galimas manipuliacijas duomenimis.

25

Kitas svarbus duomenų šaltinis – Euromonitor tyrimai. Jie, kaip ir Transcri-me atliekami tyrimai, remiasi tabako pramonės pateiktais duomenimis, oficia-lia šalių statistika ir paties Euromonitor skaičiavimais. Euromonitor duomenys taip pat kritikuojami, ypač dėl savo nenuoseklumo, retrospektyvaus duomenų taisymo buvusiuose leidimuose [95] bei neskaidrios metodologijos [64].

Pastaraisiais metais didžiosios tabako gamintojos buvo pagrindinės ne-apskaityto tabako vertinimo tyrimų rėmėjos ir finansavo tokių tarptautinių kompanijų kaip KPMG, Deloitte ar PricewaterhouseCoopers rengtas ataskaitas [61]. Vien Philip Morris International per vėliausią savo iniciatyvą PMI IM-PACT skyrė daugiau nei 48 milijonų dolerių neteisėtos prekybos tyrimams finansuoti: 2016 m. finansavo 31 projektą 16-oje šalių už 28 mln. JAV dolerių, 2017 m. – 29 projektus 22-ose šalyse už 20 milijonų dolerių. Tarp finansuotų tyrimų jau minėtų kompanijų Transcrime, Euromonitor, KPMG tyrimai. Para-mą tyrimams Lietuvoje pirmojo PMI IMPACT šaukimo metu gavo Lietuvos lais-vosios rinkos institutas, kompanijos Civitta ir INTA, antrojo šaukimo metu – Mykolo Riomerio universitetas [86].

Aukštojo mokslo įstaigų, mokslo tyrimų centrų, viešų institucijų finan-savimas tabako kontrolės politikos kontekste yra didelė grėsmė. Su verslo struktūromis bendradarbiaujantys universitetai ir juose dirbantys moksli-ninkai tampa strateginiais partneriais, kuriais pasinaudojama teigiamai re-putacijai kurti, siekiant suteikti tyrimams patikimumo, imituojant socialinį atsakingumą, kompromituojant įrodymais grįstus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos būdus, išnaudojant bendradarbiavimą ir jo rezultatus veiksmingesniam lobizmui sprendimus priimančiose institucijose. Toks ben-dradarbiavimas galimai pažeidžia svarbų mokslo nešališkumo principą, gali sumenkinti šalies mokslo institucijų prestižą ir, be jokios abejonės, visuome-nės pasitikėjimą jomis.

Dar daugiau, PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (PSO Konven-cija) kontekste tai galimas tarptautinio susitarimo pažeidimas. Be to, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įsta-tyme taip pat numatytas tabako kontrolės principas – drausti rėmimą bet ko-kia forma ir bet kokiomis priemonėmis [96].

Be jokios abejonės, šiek tiek informacijos apie neteisėtos prekybos taba-ko gaminiais rinką gali suteikti muitinių, sienų apsaugos tarnybų ir kitų atsa-kingų institucijų turimi duomenys apie sulaikytus tabako gaminius. Nors jie suteikia patikimos informacijos, tačiau negali būti laikomi tinkamu rodikliu nelegaliai rinkai įvertinti, kadangi sulaikytų cigarečių kiekis gali augti dėl pa-

26

gerėjusios sienų kontrolės ar atliepti proporcingai išaugusių nelegalių prekių judėjimą tranzitu per šalį. Juolab kad Lietuva yra tranzitinė šalis, per kurios sieną kasdien gabenamas didelis kiekis įvairių prekių tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių.

Taip pat neretai galima pastebėti, kad dažnai bandoma manipuliuoti įvai-rių apklausų duomenimis, kai tiriama tik populiacijos ar jos grupės nuomonė apie neteisėtą prekybą ir tokių gaminių vartojimą, tokių apklausų rezultatus pateikiant kaip problemos masto rodiklį. Gyventojų nuomonė apie nelegalių gaminių dalį šalyje gali labai skirtis nuo realios situacijos. Neteisėtų tabako gaminių problemos atveju nuomonės gali sutapti, tačiau žmonių elgesys gali labai skirtis.

Pavyzdžiui, Balkanų šalis tyrę mokslininkai nustatė, kad Slovėnijoje ir Juodkalnijoje labai panašus skaičius žmonių mano, jog neteisėta prekyba ke-lia rimtų socialinių pasekmių, tačiau šių šalių nelegalių cigarečių vartojimas skyrėsi net 25 proc. Autorių nuomone, vienas galimas paaiškinimas slypi psi-chologinėje literatūroje plačiai aprašytame reiškinyje, kai žmonių požiūriai nesutampa su jų elgesiu. Gali būti, kad asmuo turi kitų įsitikinimų, kurie daro didesnę įtaką jo elgesiui. Pavyzdžiui, asmuo, gyvenantis korumpuotoje šalyje, gali manyti, kad šalis turi ir didesnių problemų (pvz., korumpuotas politinis elitas), nei nelegalių rūkalų vartojimas. Tokiose šalyse mokesčių slėpimas ar vengimas netgi gali būti laikomas savotišku „kerštu valdžiai“. Kita priežastis, nulemianti nelegalių gaminių vartojimą, net esant neigiamai nuomonei, gali būti paprasčiausias didelis prieinamumas ar mažas baudžiamumas [97]. Tai rodo, kad nuomonė apie neteisėtą prekybą tabako gaminiais negali būti prily-ginama vartojimo paplitimo ar rinkos dalies nustatymo tyrimams.

Nepriklausomų tyrimų, turinčių skaidrią metodologiją, trūkumas lai-komas svarbia kliūtimi, trukdančia tinkamai adresuoti ir pažaboti neteisėtą prekybą tabako gaminiais [2, 16, 27, 42, 61, 98, 99]. Taigi siekiant panaikinti neteisėtą prekybą tabako gaminiais, reikalingas reguliarus, nepriklausomas, skaidrus ir metodiškai pagrįstas neteisėtos prekybos masto vertinimas.

27

N E A P S K A I T Y T Ų TA BA KO GA M I N I Ų DA L I E S R I N KO J E

I R J Ų VA RTO J I M O PA P L I T I M O V E RT I N I M O M E TO DA I

Neapskaitytų tabako gaminių apyvartos vertinimas metodiškai yra su-dėtingas dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų, žinoma, pats tyrimo objektas. Dėl paties neapskaitytų tabako gaminių problemos specifiškumo prieina-mų oficialių ir patikimų duomenų kiekis yra labai ribotas, o su neteisėtos prekybos pažabojimu susiję institucijos ir teisėsaugos pareigūnai dėl infor-macijos saugumo neretai yra linkę neviešinti dalies informacijos. Papildomi metodiniai iššūkiai atsiranda stengiantis atskirti nelegalius gaminius nuo legalių [100].

Visuotinai nėra vieno neteisėtos prekybos tabako gaminiais masto ver-tinimo metodo, kuris sutartinai būtų laikomas auksiniu standartu ir būtų nepriekaištingas [61, 68, 101]. Visi neapskaitytų tabako gaminių apyvartos vertinimo metodai turi tam tikrų ribotumų [42], be to, jų taikymas priklauso nuo daugybės kiekvienai šaliai būdingų aplinkybių, tokių kaip galiojančios tabako kontrolės priemonės, žmonių mentalitetas ir kt.

Reikalinga dėmesį atkreipti į tai, kad nei vienas metodas nepadės įver-tinti klastočių kiekio, nebent įsitrauktų tam tikras kompetencijas ir įrangą turintys nepriklausomi ekspertai. Sisteminė tabako pramonės dokumen-tų apžvalga parodė, kad dažniausiai klastotės atpažįstamos taikant ilgųjų bangų ultravioletinį švitinimą, dujų chromatografijos – masės spektrome-trijos metodą organinėms molekulėms identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti, vizualinį patikrinimą (pvz., ventiliacijos skylučių, klijų padengimo) ir ilgio matavimą (pvz., filtro ar filtro popieriaus). Beveik trečdalis identifikatorių, leidžiančių priskirti pakelius klastočių grupei, randamos ant popierinės pa-kelio dalies, įskaitant nekokybišką spausdinimą, nežymius spalvų ir šriftų skirtumus [102].

28

Mokslinėje literatūroje išskiriami bent 7 pagrindiniai metodai, naudoti neapskaitytų tabako gaminių daliai ir / ar vartojimo paplitimui įvertinti [20, 57, 65, 68, 100, 103–106]. Jie gali būti sugrupuoti į 3 pagrindines grupes: (1) tiesioginiai metodai; (2) liekamieji metodai (angl. residual methods) ir (3) ekspertų nuomonė. Glaustas šių metodų apibendrinimas pateikiamas 3 len-telėje ir toliau išsamiau pakomentuojamas.

Prekybos deficito analizė – labiausiai nukreipta į tabako gaminius, ku-rie numatyti eksportui, tačiau parduodami vietos rinkoje. Taikant šį meto-dą palyginami oficialūs importo ir eksporto duomenys, o gautas skirtumas laikomas tabako gaminiais, skirtais nelegaliai parduoti, kol šie yra tranzito zonoje. Taikant tokią analizę daroma prielaida, kad visi neteisėti tabako ga-miniai į rinką patenka per legalius eksporto kelius ir tuomet yra atitinkamai paskirstomi. Šiuo metodu nevertinama smulkioji kontrabanda ir vietoje ne-teisėtai pagaminti tabako gaminiai. Dėl šių priežasčių šis metodas turėtų būti taikomas tik kaip vienas iš platesnio neapskaitytos tabako gaminių rinkos vertinimo elementų [100]. Be to, kaip jau minėta, per pastaruosius dešimtme-čius, veikiausiai dėl tabako pramonei iškeltų bylų, neteisėta cigarečių preky-ba reikšmingai pasikeitė, todėl importo ir eksporto rodiklių analizė pasidarė mažiau tiksli [57]. Vertinama, kad šis metodas labiau parodo tendenciją, ar šalis yra neteisėtų cigarečių tiekėja, ar gavėja, nei įvertina tikrąją neteisėtų gaminių dalį tiriamuoju laiku.

Surinktų į biudžetą mokesčių ir apklausų metu gautų duomenų apie rūkymo įpročius palyginimo metodas. Mokesčių mokėjimo vengimas ir teisėtas mokesčių mokėjimo sumažinimas gali būti įvertinti, palyginant oficialius už parduotus tabako gaminius surinktų mokesčių duomenis su po-puliacijos tyrimų metu gautais duomenimis apie rūkančiųjų elgesio įpročius. Toks metodas susiduria su visais populiacijos tyrimams įprastais iššūkiais: specifinių rūkančiųjų grupių neįtraukimu, nepakankamu klausimų apie netei-sėtų gaminių įsigijimą skaičiumi (pvz., neklausiama, kur įsigyjami, kokia kai-na) [100, 107]. Paprastai tokiuose tyrimuose remiamasi didelių nacionalinių ar tarptautinių (pvz., Global Adult Tobacco Survey) apklausų klausimais, kurie tik labai menkai paliečia tiriamą problemą. Vertinama, kad tokių tyrimų metu gauti skaičiavimai dažnai yra tendencingi, kadangi labiau atspindi didmeni-nės prekybos ir išvežimo iš gamyklos stadijas, nei faktinį suvartojimą [100], ir labiau tinka vertinti tendencijas nei faktinę dalį [57]. Be to, šis metodas nėra tikslingas šalyse, iš kurių neteisėti gaminiai išvežami ir įvežami, kadangi neįmanoma atskirti, ar apskaičiuotas skirtumas atsirado dėl atvežamų, ar dėl išvežamų gaminių. Dideliu iššūkiu gali tapti ir tai, kad tyrėjams gali būti sunku gauti tikslius duomenis apie apmokestintus cigarečių pardavimus. Galiausiai

29

metodas neapima mokesčių vengimo atvejų, kai gaminiai legaliai įsigyjami neapmuitintų prekių parduotuvėse [57].

Ekonometrinio modeliavimo metodu galima įvertinti ir asmenų apsi-pirkimą kitose valstybėse, ir smulkiąją kontrabandą, tačiau šis metodas ne-naudojamas vertinant didelės apimties kontrabandą. Naudojant duomenis iš kaimyninių jurisdikcijų, šis metodas prognozuoja surenkamus mokesčius už pardavimus, remiantis mokesčių vengimo ir sumažinimo paskatų kintamai-siais, tokiais kaip kainų skirtumai regione, populiacijos pasiskirstymas prie šalies sienų, turistų skaičiaus ir kt. Šis metodas, lyginant su anksčiau paminė-tais metodais, reikalauja aukšto ekspertinio išmanymo ir didelio prieinamų ir patikimų duomenų kiekio.

Reprezentatyvios populiacijos apklausos apie rūkančiųjų elgesį gali būti labai naudingos, siekiant išmatuoti tabako mokesčių vengimo ir slėpi-mo mastą. Šios apklausos skiriasi nuo įprastų populiacijos tyrimų tuo, kad koncentruojasi ne į bendrąjį rūkymo paplitimą, bet specifiškai į rūkančiųjų įsitraukimą į neteisėtai įsigytų tabako gaminių vartojimą. Šis metodas, kaip ir kiti pranešimo apie save metodai, turi trūkumų. Apklausos duomenims įta-kos gali daryti tokie veiksniai kaip: nenoras ar baimė informuoti apie nele-galioje rinkoje įsigytus gaminius; nebuvimas įsitikinusiu, ar gaminys pirktas legalioje ar nelegalioje rinkoje; negebėjimas atsiminti kai kurių su įsigijimu susijusių aplinkybių; polinkis apvalinti skaičius, atsakant į klausimus (pvz., „rūkau 5, 10, 20 cigarečių per dieną“) [58, 68, 80, 100].

Taip pat mokslinėje literatūroje plačiai aprašytas respondentų polinkis nuslėpti socialiai nepriimtiną elgesį ar sumažinti jo mastą [108–110]. Todėl kai kurie tyrėjai to bando išvengti, apklausdami respondentus telefonu [58], tikintis, kad respondentai tokiu būdu bus labiau linkę kalbėti atvirai. Tiesa, Brazilijoje atlikus keturių skirtingų metodų palyginimą rezultatai buvo prie-šingi: telefonu atliktos apklausos metu įvertinta nelegalių cigarečių dalis sti-priai skyrėsi (buvo mažesni), nei įvertinta kitais metodais – tuščių pakelių rinkimu gatvėje, tuščių pakelių rinkimu iš namų ūkio išmetamų atliekų ir ap-klausa, atlikta respondentų namuose [111].

Apklausos gali būti atliekamos namuose [22, 57, 112], lankant iš anksto pagal statistinius metodus atsitiktinai atrinktus namų ūkius, arba rūkalius kalbinant tiesiog gatvėje [64, 113]. Apklausų vykdymas namuose yra bran-gesnis ir reikalauja daugiau metodinių žinių. Tiek kalbinant respondentus gatvėje, tiek namuose gali išryškėti tam tikras tendencingumas. Pavyzdžiui, kalbinant rūkančiuosius gatvėje, didesnė tikimybė apklausti daugiau mažes-nes nei didesnes pajamas turinčių asmenų, kadangi pastaroji grupė rečiau rūko tiesiog gatvėje [76].

30

3 lentelė. Neapskaitytų tabako gaminių dalies rinkoje vertinimo metodų stiprybės ir silpnybės

Metodas Reikalingi duomenys Stiprybės Silpnybės

Liekamieji metodai Prekybos deficito analizė (angl. trade gap analysis)

oficialūs importo ir ekspor-to duomenys

- nedidelės sąnaudos- pagrindžiami ir gali būti rutininiai- rezultatai lengvai paaiškinami- remiamasi oficialiais informacijos šalti-niais

- neapima smulkaus masto kontrabandos- remiasi abejotina prielaida apie prarastą eksportą- sunku nustatyti vietos (pvz., šalies, duomenis)- neleidžia atskirti mokesčių vengimo nuo nuslėpi-mo - ne tiek nusako, kokia dalis neteisėtų gaminių, kiek parodo prekių judėjimo tendencijas

Surinktų į biudžetą mokes-čių ir apklausų metu gau-tų duomenų apie rūkymo įpročius palyginimo me-todas (angl. comparing tax-paid sales and self-reported consumption measures)

- oficialūs duomenys apie sumokėtus mokesčiusir įvairias pajamas- demografinės irpopuliacijos charakteristi-kos kaimyninėse jurisdikci-jose

- nedidelės sąnaudos, jei naudojami jau at-liktų populiacijos tyrimų duomenys- lengvai pagrindžiami ir gali būti rutininiai- rezultatai lengvai paaiškinami - rezultatai palyginami su kitų šalių duome-nimis- remiamasi oficialiais informacijos šalti-niais

- didelės sąnaudos, jei atliekami populiacijos tyri-mai- rezultatai gali būti netikslūs šalyse, kuriose keičia-si požiūris į rūkymo įpročius- respondentai gali norėti nuslėpti rūkymo faktą - skaičiavimai paprastai turi dideles paklaidas - neapima neapmuitintų prekių parduotuvėse įsigy-tų gaminių

Ekonometrinio modeliavi-mo metodas (angl. econome-tric modeling)

- oficialūs duomenys apie sumokėtus mokesčiusir įvairias pajamas- demografinės ir populiaci-jos charakteristikos kaimy-ninėse jurisdikcijose

- nedidelės sąnaudos- lengvai pagrindžiami ir gali būti rutininiai - rezultatai lengvai paaiškinami - rezultatai palyginami su kitų šalių duome-nimis - remiamasi oficialiais informacijos šalti-niais

- neapima didelio masto kontrabandos- reikalauja daug ekspertinių žinių

31

Tiesioginiai metodaiApklausos metodas (angl. population survey method)

- epidemiologiniai ir duo-menų analizės įgūdžiai- oficialūs duomenys apie populiaciją

- lengvai pagrindžiami ir gali būti rutininiai - užtikrinamas anonimiškumas

- didelės sąnaudos- duomenų reprezentatyvumo, atsitiktinės imties ir kiti metodiniai iššūkiai- kontrabandos mastai gali būti nepakankamai atspindėti šalyse, kuriose griežčiau laikomasi galiojančių teisinių normų- neapima nelegalių sandorių, kai respondentas įsitikinęs jų legalumu- respondentai gali norėti nuslėpti rūkymo faktą

Tuščių cigarečių pakelių tyrimas (angl. the discarded pack collection method or empty pack survey)

- epidemiologiniai ir duo-menų analizės įgūdžiai - oficialūs duomenys apie populiaciją

- nedidelės sąnaudos, jei pasirenkami lankstūs metodai - gali suteikti mažos bendruomenės / teri-torijos reikšmės duomenis- duomenys nesiremia rūkančiųjų pateik-tais duomenimis- galima išsami pakelių apžiūra

- reikalingos kompetencijos tinkamai sudarant tyri-mo metodiką- gali būti sunku nustatyti, ar atitinkami mokesčiai buvo mokėti - neapima pavienių cigarečių ten, kur tokia prekyba populiaresnė nei prekyba pakeliais - faktiniai duomenys leidžia išvengti dėl responden-tų nenoro atvirauti galimai kylančių paklaidų- imlus laikui metodas

Pakelių apžiūros, grąžini-mo ir mainų tyrimai (angl. pack observation, return and swap approach)

- epidemiologiniai ir duo-menų analizės įgūdžiai - oficialūs duomenys apie populiaciją

- jei atliekama viešose erdvėse, geba pasiek-ti rūkančiųjų populiacijas, kurių nepasiekia apklausos metodas, atliekamas namuose- gali sušvelninti tam tikras paklaidas- atliekant pakartotinai galima užčiuopti tendencijas- galima išsami analizė

- reikalinga tinkama kompetencija pasirenkant re-prezentatyvią populiaciją ir sudarant metodiką- gali būti sunku nustatyti, ar atitinkami mokesčiai buvo mokėti- asmenys, turintys tokių ir tokių pakelių, gali išmai-nyti legalų ar nelegalų pakelį, taip nuslėpdami kitą

Ekspertų nuomonės tyri-mai (angl. expert opinion)

- epidemiologiniai ir duo-menų analizės įgūdžiai - duomenys apie atsakingus asmenis

- nedidelės sąnaudos- pateikia suprantamus ir lengvai visuome-nės priimamus rezultatus- nereikia specialių apmokymų- suteikia platesnį kontekstą

- sunku tinkamai pasirinkti ekspertus- rezultatai gali būti neobjektyvūs- ekspertai gali būti šališki

Šaltinis: lentelė parengta, remiantis Merriman (2013) ir Reute & Majmundar (2015) [100, 104].

32

Pakelių apžiūros, grąžinimo ar mainų metodas – vienas dažniausiai pastaraisiais metais tyrėjų taikomų metodų. Pakelių apžiūros tyrimų metu pasirenkama konkreti geografinė zona, dažniausiai gatvė, kurioje gyvai ap-klausiami rūkę asmenys apie jų rūkymo įpročius, paprašant parodyti pasku-tinį įsigytą cigarečių pakelį ir jį apžiūrint arba išmainant jį į kitą, rūkančiojo turėtą pakelį pasiimant apklausos vykdytojui [113]. Pakeliai taip pat gali būti ne tik apžiūrimi, bet ir nufotografuojami [64, 75, 76, 111]. Fotografavimas padeda užtikrinti geresnę įvedamų duomenų kokybės kontrolę, kadangi duo-menis apie pakelį suveda ne tik apklausos vykdytojas, bet ir validuoja kitas tyrėjas, papildomai suvesdamas duomenis pagal fotografiją.

Nemažai tyrėjų paskutinio įsigyto pakelio arba visų turimų pakelių ap-žiūrą prijungia prie įprastų namuose vykdomų populiacinių gyventojų ap-klausų [22, 57, 112, 114]. Pakelių apžiūros metodas padeda patikrinti res-pondentų pateiktą informaciją, taip bandant išvengti kai kurių apklausoms būdingų trūkumų, susijusių su vengimu ar negebėjimu pateikti teisingos in-formacijos. Kai kurie mokslininkai šiam metodui suteikia pirmenybę [2, 71, 115–117], nepaisant sunkumų, su kuriais susiduriama norint įtraukti dide-les reprezentatyvias rūkančiųjų grupes ir tinkamai atspindėti populiacijos struktūrą.

Tokių tyrimų metu surinkti ar apžiūrimi pakeliai gali būti priskiriami legaliems ar nelegaliems pagal įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, iki šiol, didžiau-siame 18-a ES šalių apėmusiame tyrime, taikiusiame pakelių apžiūros me-todą, buvo pasirinkti šie kriterijai: (1) banderolė; (2) įspėjimai apie rūkymo žalą; (3) respondento nurodyta pakelio įsigijimo vieta ir (4) žema pakelio kaina, kuri, tyrėjų sprendimu, turėjo būti 70 proc. mažesnė nei pigiausia toje šalyje parduodamų legalių cigarečių pakelio kaina [2].

Reikia paminėti, kad pakelių apžiūros metodas gali nepakankamai įver-tinti neteisėtų tabako gaminių kiekį, kadangi neteisėtus gaminius perkantys asmenys, ypač kalbinami gatvėje, gali nenoriai rodyti tabako gaminių pake-lius. Taip pat į tokius tyrimus sunkiau įtraukti: vyresnio amžiaus asmenis, kurių aktyvumas ribotas; aukštas pajamas gaunančius asmenis; nepilname-čius; dirbančiuosius. Šio tipo tyrimuose rekomenduojama prašyti tiriamųjų parodyti visus turimus tabako gaminių pakelius.

Taikant pakelių grąžinimo ir mainų metodą, kuris iki šiol taikytas Europoje, JAV ir Indijoje, tyrėjai prašo rūkančiųjų paštu atsiųsti turimus tabako gaminių pakelius, pasiūlant jiems tam tikrą kompensaciją. Kompensavimo mechanizmas gali pareikalauti papildomų išteklių, o dalyvių aktyvumą gali sumažinti faktas, kad neišsaugomas jų tapatybės anonimiškumas [100]. Ži-

33

noma, tyrimo metu pakelį paimti (respondentui už tai suteikiant simbolinę kompensaciją) jį išmainant verta tuomet, jei papildomai planuojama atlik-ti šių pakelių galimo klastojimo vertinimą, pasitelkiant atsakingų institucijų darbuotojus ir įrangą.

Tuščių cigarečių pakelių tyrimų metu pasirinktose geografinėse zo-nose renkami tušti cigarečių pakeliai ir skaičiuojama, kuri dalis pakelių gali būti priskirta neteisėtų tabako gaminių kategorijai. Tuščių cigarečių pakelių tyrimo metodas neleidžia atskirti neapmokestintų gaminių nuo legaliai įsigy-tų ir savo vartojimui iš kitų šalių atsivežtų gaminių [4]. Tai galima laikyti vie-nu rimčiausių šio metodo trūkumų. Tačiau dideliu privalumu galima laikyti tai, kad šiuo metodu (kaip ir gavus pakelį iš respondento apklausos metu) ga-lima ne tik identifikuoti patį neteisėto gaminio faktą, bet ir pagal banderoles, tekstinius įspėjimus atsekti gaminio gamintoją, o pasitelkus ekspertus, net ir galimai nustatyti labiausia tikėtiną pakelio patekimo į šalį kelią. Šį metodą taip pat verta pasitelkti tuomet, kai siekiama įvertinti rinkos pokyčius prieš ir po mokesčių tabako gaminiams didinimo. Tokiu atveju pakeliai turėtų būti renkami prieš mokesčių didinimą ir po jo [118].

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria tyrėjai, – reprezentatyvumas, ka-dangi surinkti pakeliai turi atspindėti visus pakelius. Siekiant tyrimo repre-zentatyvumo reikalingos ekspertinės žinios. Neretai dėl sudėtingo reprezen-tatyvios imties sudarymo, šiuo metodu įvertinamos tik mažesnės geografinės zonos (miesto, regiono) lygmuo, todėl gautus duomenis sunku ekstrapoliuoti į nacionalinį lygmenį. Dažniausiai į tiriamą teritoriją nepatenka privačios er-dvės (nuosavų namų kvartalai, kiemai), darbo vietos ir dažniausiai tyrimai vienodai neapima ir miesto, ir kaimo vietovių. Kita vertus, gauti duomenys gali būti lengviau siejami su konkrečios vietos demografija, socialinėmis ir kultūrinėmis charakteristikomis, o tai suteikia tyrėjams daug galimybių in-terpretuojant rezultatus.

Taip pat, taikant šį ir kitus tiesioginių metodų grupei priskiriamus me-todus, reikia įvertinti, kad į tyrimą įtraukus regionus, kurie sienomis ribojasi su mažesnes kainas turinčiomis jurisdikcijomis, galima gauti gerokai daugiau nelegalių gaminių, nei tokių geografinių zonų išvengiant. Tai nulemia didesnė pasiūla, atsiradusi dėl sunkumų užtikrinant veiksmingas kontrolės priemo-nes, gerai suplanuotos tiekimo grandinės ir kitų priežasčių [119–121]. Pa-vyzdžiui, Sakartvele atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia nelegalių pakelių dalis buvo rasta Zughdidi savivaldybėje, kuri ribojasi su Rusijos valdoma teri-torija, todėl ten yra didesnė nelegalių rusiškų gaminių tikimybė [112].

34

Pakeliai paprastai renkami tiesiog gatvėje, kartais išimami ir iš šiukšlių dėžių, arba ir iš ten, ir iš ten. Ankstesni tyrimai parodė, kad abiem būdais renkami pakeliai reikšmingai nesiskiria [105, 122]. Yra tyrėjų, pasitelkiančių ir cigarečių pakelių perdirbimo, šiukšlių surinkimo kompanijas [111, 123]. Reikia paminėti, kad JAV atliktas tyrimas, lyginęs gatvėje surinktus ir į šiukš-lių tvarkymo sistemą patekusius pakelius, nenustatė ryšio tarp šiukšlinimo ir mokesčių vengimo [105]. Brazilijoje į pagalbą pasitelkus šiukšles suren-kančios kompanijos darbuotojus, apskaičiuota šiek tiek mažesnė (26,8 proc.) rastų nelegalių cigarečių pakelių dalis, lyginant su pakelių, rinktų gatvėje, da-limi (30,4 proc.). Tyrėjai mano, kad vienas iš veiksnių, dariusių įtaką tokiems rezultatams, tai, kad rūkymas vis labiau denormalizuojamas ir gerėja rūkan-čiųjų žinios apie pasyvaus rūkymo žalą, todėl mažiau asmenų rūko namuose [111]. Dažniau namuose rūko ir čia pakelius išmeta intensyviai rūkantys as-menys, kurie per dieną surūko daugiau cigarečių ir apskritai laikomi sėsles-niais nei ne taip intensyviai rūkantys asmenys [124, 125].

Tose šalyse, kuriose paplitusi prekyba pavienėmis cigaretėmis, tušti ci-garečių pakeliai surenkami tiesiai iš prekybininkų, sumokant jiems simbolinį mokestį už kiekvieną tuščią pakelį, ar bent jau renkami teritorijose aplink prekybos vietas, kur jų rasti tikimybė didesnė [75, 123].

Manoma, kad metodas yra linkęs pervertinti nelegalių tabako gaminių kiekį, nes galimai tie asmenys, kurie linkę į šiukšlinimą, yra mažiau linkę pa-klusti taisyklėms, įskaitant tik legalių prekių vartojimą [57, 72, 105, 122]. Kartu egzistuoja ir prielaida, kad rūkaliai gali būti linkę mažiau šiukšlinti sa-vame mieste, nei atvykę turistai [105].

Taikant šį metodą, kaip ir kitus tiesioginių metodų grupei priskiriamus metodus, reikalinga pasirinkti konkrečius kriterijus, norint pakelius suskirs-tyti į legalius ir nelegalius. Kriterijai daugiausia priklauso nuo šalyje taikomos cigarečių pakelių žymėjimo sistemos ir specifinių jos elementų. Literatūros analizė parodė, kad dažniausiai tokiu kriterijumi tampa: banderolės [114, 126–129]; prekės ženklas [130]; vaizdiniai ar tekstiniai įspėjimai apie rūky-mo žalą sveikatai [57, 64, 131]; ar keleto kriterijų kombinacija [2, 22, 58, 75, 76, 112, 118, 132, 133], įskaitant respondento nurodytą ar ant pakelio pažy-mėtą pakelio kainą, įsigijimo vietą, tekstinę informaciją apie pagaminimo vie-tą (pvz., pagaminta Lietuvoje), neapmuitintos prekės skiriamuosius ženklus.

Legalaus ir nelegalaus pakelio atskyrimas pagal pakelio kainą vadina-mas slenksčio (angl. treshold) metodu [113, 124]. Šiuo atveju tyrėjai apskai-čiuoja pakeliui slenksčio kainą, už kurią mažiau parduoti cigaretes šalyje tie-

35

siog nebūtų verta, nes neliktų jokio pelno. Slenksčio kaina apskaičiuojama įvertinant gamybos, apmokestinimo, platinimo sąnaudas.

Kalbant apie tuščių cigarečių pakelių tyrimus reikia paminėti, kad gali-mas ir cigarečių nuorūkų tyrimas (angl. butt collections). Jis iki šiol taiky-tas Kanadoje, kur kiekviena legali cigaretė yra pažymėta prekės ženklu [130, 132] ir tokio teisės aktais apibrėžto žymėjimo nebuvimas leidžia priskirti nuorūką neteisėtų cigarečių kategorijai. Vienas iš šio metodo privalumų tas, kad surinktos nuorūkos leidžia atlikti papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, per-kirpus filtrus, papildomai vertinti, ar yra visos būtinos filtro dalys, ventiliaci-jos skylutės ir kaip jos buvo padarytos, kokia filtro sudėtis [130].

Tuščių cigarečių pakelių tyrimo metodas, pradėtas taikyti tabako pra-monės iniciatyva, yra iki šiol jų naudojamas ir reklamuojamas. Žinant, kad pramonė yra linkusi klastoti įrodymus, manoma, kad šiuo tyrimu pramonė naudojasi, siekdama sureikšminti ir „išpūsti“ neapskaitytų tabako gaminių rinkos mastą, o tai savotiškai diskredituoja metodą. Metodas gali būti diskre-dituojamas ir tuomet, jei tyrėjai surinkę pakelius kreipiasi į gamintojus, kad šie įvertintų, ar tai legalūs gaminiai.

Dažniausiai tabako pramonės finansuojami tuščių pakelių tyrimai kriti-kuojami dėl to, kad susitelkia tik į miestus, kur nelegalių gaminių koncentra-cija didesnė [68, 78, 79, 81, 134], pakelius renka viešose vietose, kur įprastai daugiau šiukšlina turistai, studentai [66, 74] ir nelegalių cigarečių vartotojai [66]. Taip pat šiuose tyrimuose nepateikiama metodinė informacija, susijusi su tyrimų reprezentatyvumu [2, 67, 71, 87, 135] ir plačiau nepaaiškinamas imties atrankos procesas [71]. Dėl šios priežasties tokių tyrimų metodika turi būti skaidri ir parengta stengiantis minimizuoti visus galimus metodikos trūkumus.

Ekspertų nuomonės tyrimai. Dalis publikuotų duomenų apie neaps-kaitytų tabako gaminių apyvartos mastą ir jos pokyčius remiasi įvairių eks-pertų (muitinės ir teisėsaugos pareigūnų, pramonės atstovų, mokslininkų, tabako kontrolės ekspertų ir kt.) apklausomis. Iš esmės duomenys, gauti ap-klausiant ekspertus, apibendrina ekspertams žinomų ar jų pačių atliktų ty-rimų, kuriuose gali būti naudojami visi anksčiau išvardinti metodai, rezulta-tus. Tokio tyrimo rezultatus nulems pasirinktų ekspertų asmeninis požiūris į metodų patikimumą. Taigi šis metodas dažniausiai kritikuojamas dėl galimo šališkumo, kai pramonės ir atsakingų kontrolės institucijų atstovai yra linkę padidinti nelegalios prekybos mastą, o tabako kontrolės ekspertai – suma-žinti [100]. Visgi ekspertų nuomonė suteikia platesnį kontekstą ypač tada, kai vertinami skirtingi metodai, turintys ribotumų, ir rezultatus naudinga

36

pamatyti platesniame (populiacijos, rūkymo paplitimo, nusikalstamumo ly-gio, infrastruktūros, teisinės bazės) kontekste [3, 42]. Ekspertų nuomonės tyrimai gali būti naudojami tam, kad kryžminiu būdu patikrintų kitų taikytų metodų rezultatus [3].

Apibendrintai galima teigti, kad neteisėti socialiniai reiškiniai dėl savo riboto pažinumo, nulemto duomenų trūkumo, antrinių šaltinių metodologi-nių ribotumų ir skirtumų, gali būti vertinami tik labai fragmentiškai ir apyti-kriai [2, 15, 42, 62, 100, 127, 136, 137].

Mokslinėje literatūroje apibendrinama, kad dažniausiai nuo pramonės nepriklausomuose tyrimuose naudojami: 1) surinktų į biudžetą mokesčių ir apklausų metu gautų duomenų apie rūkymo įpročius palyginimo metodas; 2) tuščių cigarečių pakelių tyrimas; 3) pakelių apžiūros, apklausiant rūkančiuo-sius, metodas [68]. 2020 m. Amerikos vėžio draugijos parengtame nelegalių tabako gaminių rinkos vertinimo metodų rinkinyje, apibendrinama, kad tie-sioginiai metodai, kurių metu apžiūrimi pakeliai, šiuo metu yra laikomi pa-tikimiausiais [101]. Taip pat matyti, kad dažniausiai tyrėjai pasirenka vieną metodą, tačiau retai taiko kelis ir juos palygina [57]. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam anksčiau aprašytam metodui būdingi tam tikri specifiniai ribotu-mai, vertinant neapskaitytų tabako gaminių apyvartos dalį, rekomenduojama naudoti keletą vienas kitą papildančių metodų. Keleto metodų naudojimas gali būti taikomas kaip kontrolinis metodas, kuris leis sumažinti kiekvieno iš metodų metodologinius trūkumus [57, 68]. Metodo pasirinkimas daugiausia priklausys nuo turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių kiekis, be abe-jonės, darys didelę įtaką pasirinktų metodų taikymo kokybei.

37

N E T E I S Ė TO S P R E K Y B O S TA BA KO GA M I N I A I S P OV E I K I S

Neteisėta prekyba tabako gaminiais yra nusikalstama veikla, kelian-ti didelę grėsmę visuomenės sveikatai, saugumui ir ekonomikos politikos stabilumui. Ji gali būti vertinama dviem socialiniais aspektais – sveikatos ir ekonomikos. Visuotinės sveikatos politikos požiūriu prekyba neapskaitytais tabako gaminiais yra vienas veiksnių, trukdančių pasiekti bent keturis Jung-tinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus – gera sveikata (3 tikslas); geros darbo vietos ir ekonomika (8 tikslas); taika ir teisingumas (16 tikslas); darnaus vys-tymosi partnerystė (17 tikslas) [23].

Visų pirma, dėl pigesnių (neteisėtų) tabako gaminių pasiūlos išauga jų prieinamumas ir įperkamumas [2, 3]. Pigių tabako gaminių pasiūla neleidžia reikšmingai sumažinti tabako gaminių vartojimo ir jo nulemtos socialinės ir ekonominės žalos. Tiek legaliuose, tiek nelegaliuose tabako gaminiuose esančios sveikatai pavojingos medžiagos sukelia pavojų rūkančiųjų sveikatai. Tai ilgainiui virsta papildomomis sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidomis, prarasto produktyvumo kaštais ir kt. Be to, nustatyta, kad rūkantieji, kurie vienu ar kitu būdu siekia išvengti mokesčių mokėjimo ar jį sumažinti, yra 28 proc. mažiau linkę mesti rūkyti [138].

Kadangi neteisėta prekyba sumažina teigiamą didesnių tabako mokes-čių poveikį rūkymo mažėjimui, pažeidžiamiausiomis grupėmis tampa jauni-mas, mažas pajamas gaunantys asmenys ir skurde gyvenantys asmenys, ku-rie jautriausiai reaguoja į tabako gaminių apmokestinimą [139–141].

Apskritai neapskaitytų tabako gaminių problema daro neigiamą įtaką rinkos santykiams, komercinei veiklai, ekonominei sistemai, eikvoja valsty-bių resursus. Dėl nesumokėtų mokesčių ir muitų valstybės patiria didelius nuostolius. Skaičiuojama, kad, pašalinus visuotinę neteisėtą prekybą, šalių vyriausybės sutaupytų apie 31 milijardą JAV dolerių ir išgelbėtų daugiau nei 160 tūkst. gyvybių per metus [33]. Taip pat apskaičiuota, jei 2002 m. visuo-tinė neteisėta prekyba būtų buvusi visiškai panaikinta, nuo 2030 m. būtų iš-

38

vengiama po 164 000 priešlaikinių mirčių kasmet arba 1 milijono rūkymo nulemtų mirčių iki 2036 m. [3]. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos duo-menimis, dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais ES šalys narės kasmet praranda daugiau kaip 10 mlrd. Eur pajamų [10].

Remiantis konservatyviais skaičiavimais, įvertinta, kad rūkymo suke-liama socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje 2013 m. galėjo siekti beveik 953 mln. Eur (2,7 proc. bendrojo vidaus produkto), o rūkymo nulemti kaštai vie-nam gyventojui sudarė 322 Eur arba 1 534 Eur vienam rūkančiajam [9]. Taigi neteisėtų tabako gaminių vartojimas tik gilina aktualią Lietuvos visuomenės sveikatos problemą, kurios našta krenta tiek ant valstybės, tiek ant verslo sektoriaus, tiek ant visuomenės pečių.

Šalies mastu neturime patikimų neapskaityto tabako gaminių vartojimo sukeltos ekonominės žalos vertinimų. Pavyzdžiui, Estijoje, skaičiuojama, kad 2018 m. dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais prarastas akcizas, išlaidos teisėsaugai ir tiesioginės išlaidos sienos kontrolei sudarė 25 mln. Eur [142].

Apmaudu tai, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais trukdo planuoti ir vykdyti šalies ekonominę politiką, kompromituoja vyriausybių autoritetą ir tokiu būdu silpnina piliečių pasitikėjimą valstybės valdysena.

Svarbu ir tai, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais, turinti organizuo-to ir profesionalaus nusikalstamumo požymių, prisideda prie tarptautinių kriminalinių tinklų finansavimo [27, 28, 104, 143, 144]. Neteisėta prekyba siejama su organizuotu nusikalstamumu, taigi labiau pažeidžiamos bendruo-menės ir bendrai destabilizuojama ekonominė gerovė, kai neteisėtos paja-mos toliau reinvestuojamos į kitas nelegalias veiklas, tokias kaip terorizmas, keliantis grėsmę nacionaliniam ir visuotiniam saugumui [23, 145, 146], ne-teisėta prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis, vaikų pagrobimai, ginkluo-ti užpuolimai, žmogžudystės [147–150]. Kartu su kontrabanda neretai daro-mos nusikalstamos veikos finansų sistemai, nuosavybei, viešajam sektoriui ir viešiesiems interesams, intelektinei ir pramoninei nuosavybei, žmogaus gyvybei, sveikatai ir pan. [151].

Visuomenės sveikatos požiūriu labai svarbu tai, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais kompromituoja mokslu grįstas tabako vartojimo mažinimo priemones [2, 57, 152]. Daugybė mokslinių duomenų rodo, kad sprendimų priėmėjų ir visuomenės bauginimas nuolat augančia šešėline tabako gaminių rinka yra ilgametė tabako pramonės strategija, taikoma, kai politinės ar viešos diskusijos paliečia tabako akcizo mokesčių ar kainų reguliavimo [89, 94, 153–156], bendrinės pakuotės [58, 157], tabako gaminių išdėstymo prekybos vie-toje reguliavimo [57, 94], reklamos apribojimų [91], skonio ir kvapo ribojimų

39

[94, 158], pakelio dydžio reguliavimo [159], vaizdinių įspėjimų [94] klausimus. Dažniausiai neteisėtos prekybos tabako gaminiais didėjimo argumentas

pasitelkiamas tabako gaminių apmokestinimo, kaip veiksmingiausios rūky-mo mažinimo priemonės, diskreditavimui. Tabako gaminių kainos didinimo, kaip pagrindinio neteisėtą prekybą stimuliuojančio veiksnio, diskursas labai įsikerojęs ir Lietuvoje. Pramonės teigimu, būtent tabako gaminių kainos di-dinimas yra pagrindinis neteisėtą prekybą nulemiantis veiksnys [87, 89, 98, 136, 160–162].

Tuo tarpu Europoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai nedviprasmiškai rodo, kad ryšio tarp augančios tabako gaminių kainos ir augančios neteisėtos pre-kybos nėra [2, 3, 26, 27, 59, 60, 118, 163], o gerokai didinant akcizo mo-kestį sumažėja ir kontrabandos mastai [164, 165]. Pavyzdžiui, Kanadoje, nu-sprendus sumažinti mokesčius tabakui, išaugo jaunimo rūkymo paplitimas, o nelegali rinka reikšmingai nesumažėjo [166, 167]. Kai kurios šalys, kuriose cigarečių kaina aukšta, turi gerokai mažesnį neapskaitytų gaminių kiekį, nei šalys, kur tabako gaminiai pigūs [20, 168], todėl klaidinga sakyti, kad, didi-nant kainą, išaugs ir šešėlis.

Tyrimai rodo, kad didelio masto kontrabanda yra dažnesnė šalyse, kur taba-ko kainos ir mokesčiai yra mažesni, nei šalyse, kur kainos ir mokesčiai aukštesni [3, 160]. Skaičiuojama, kad 10 proc. padidinus tabako kainą ir 10 proc. padidinus išlaidas kontrabandos kontrolei, cigarečių kontrabanda galėtų sumažėti 5 proc., vartojimas – 2 proc., o surenkamos pajamos išaugti 8 proc. [163].

Nustatyta, kad net ir esant vidutiniam kontrabandos lygiui šalyje, aukštesni akcizo mokesčiai sumažina vartojimą ir padidina biudžeto įplaukas [169, 170], o neteisėta prekyba gali būti sumažinta net tuomet, kai tabako gaminių kaina di-dinama, jei tik vykdoma veiksminga jos priežiūra ir kontrolė [20, 43, 168]. Kaip minėta ankstesniame leidinio skyriuje, neteisėta prekyba yra kompleksinė pro-blema, kurią lemia ir prielaidas jai klestėti sudaro daugybė veiksnių.

Dažnai tabako mokesčių didinimo veiksmingumą bandoma kompromi-tuoti gąsdinant gausesniu apsipirkimu kitose valstybėse (angl. cross-border shopping), dėl kurio vis daugiau žmonių bandys išvengti mokesčių. 90-ies tabako pramonės dokumentų, parengtų 1987–2016 m., analizė nepateikia jokių išaugusios kontrabandos po to, kai buvo padidinti mokesčiai, įrodymų, tačiau didelės pastangos nukreipiamos, kad vartotojai būtų skatinami vykti į mažesnių mokesčių jurisdikcijas, įskaitant pasienio prekybos vietų reklamą. Pramonės finansuoti tyrimai, kurie buvo naudoti lobizmo tikslais, labai įvai-riai nurodo atstumus, kiek rūkantysis yra pasiryžęs nukeliauti dėl pigesnių cigarečių įsigijimo galimybės. Jie svyruoja nuo 13 iki 257 kilometrų [162].

40

Tyrimai, atlikti Europoje, rodo, kad mokesčių vengimas, cigaretes per-kant kitose užsienio šalyse, kur šie tabako gaminiai yra pigesni, nėra dažnas [39, 89, 171–174]. Žinoma, asmenys, gyvenantys Europos šalių regionuose šalia sienų su kitomis šalimis, kuriose gaminiai pigesni bent 1 Eur, yra daž-niau linkę įsigyti tabako gaminius kaimyninėse šalyse [172–174], tačiau tai būdingiau asmenims, gyvenantiems arčiau fizinių sienų, kadangi jiems kelio-nės išlaidos mažesnės [39]. Kaimyninėse ar užsienio šalyse tabako gaminius taip pat dažniau įsigyja aukštesnį išsilavinimą ir pajamas turintys europiečiai [172].

Dideliu visuomenės sveikatos iššūkiu tampa ir tai, kad neteisėtų taba-ko gaminių problema suteikia galimybę tabako pramonei įsitraukti (neretai aukščiausiu lygmeniu) į sveikatos politikos sprendimų priėmimo procesus, suteikia jiems žiniasklaidos dėmesio [61, 62], sukuria įspūdį, kad jie yra pro-blemos sprendimo dalis [63, 89, 98, 175]. Šiuo klausimu visuomenės svei-katos specialistų požiūris gana kategoriškas. Jį atspindi PSO Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad ją įgyvendinančios šalys, numatydamos ir įgyvendinamos sveikatos apsaugos politiką, susijusią su tabako kontrolės įgy-vendinimu, „apsaugotų ją nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų“. Suteikiant galimybę pramonei dalyvauti „politinėje arenoje“, nusižengiama šiam PSO Konvencijos straipsniui [176, 177], kurio tikslas neleisti politikos formavimo procesuose dalyvauti tabako pramonei. Taip kompromituojamas ir šis 182-ų šalių pasirašytas tarptautinis susitarimas.

Reikalinga patikslinti, kad tabako kontrolės ekspertų nuomonę dėl taba-ko pramonės, kaip lygiateisio diskusijos apie neteisėtą prekybą tabako gami-niais dalyvio, išstūmimo nulėmė turimi įrodymai apie pramonės ir neteisėtos prekybos sąsajas. Šiuo metu nebetrūksta įrodymų, kad tabako kompanijos nuo 1960 m. pačios pelnėsi iš nelegalios prekybos tabako gaminiais, prisidė-damos prie jos organizavimo [34, 42, 61, 90, 98, 99, 160, 176–183]. Kontra-banda padėjo tabako kompanijoms surinkti didesnį pelną dėl nesumokamų mokesčių ar jų mokėjimo vietose, kur nustatyta mažesnė rinkliava [98, 184].

Taip pat yra žinoma, kad tarptautinės tabako gamintojos naudojosi ne-teisėta prekyba kaip įrankiu sukurti naują rinką žemo uždarbio šalyse ir ten, kur jų produktai nebuvo pasiekiami ar ribojamas jų importas [2, 16, 33, 34, 59, 160, 178, 180, 181, 185], ir apeiti tarifines bei netarifines prekybos kliūtis, kad patektų į uždaras rinkas [48, 186–189]. Žinoma, kad tabako kompanijos gamino perteklių cigarečių, žinodamos, kad įžengs į neteisėtą rinką, bet vieša-jame diskurse neteisėtos prekybos problemą stengėsi siaurinti iki klastočių, kad nukreiptų visuomenės ir politikų dėmesį nuo jų pačių atsakomybės [98].

41

N E T E I S Ė TO S P R E K Y B O S TA BA KO GA M I N I A I S

PA Ž A B O J I M AS

Kaip jau minėta, palankios geografinės sąlygos ir ekonominė aplinka, palankus požiūris į prekybą neteisėtais tabako gaminiais ir reguliavimo bei atsakomybės iššūkiai sudaro palankias sąlygas neapskaitytų tabako gaminių problemai Lietuvoje. Todėl adekvatus dėmesys turi būti skiriamas ne tik šio ekonominio ir socialinio iššūkio tyrimams, bet ir kovai su juo.

Pasaulio banko teigimu, sustiprinus mokesčių administravimą ir tin-kamai kontroliuojant jų surinkimą, įstatymų pažeidėjams taikant griežtas sankcijas, bendradarbiaujant su regiono institucijomis, galima sėkmingai pažaboti tabako gaminių neteisėtos prekybos problemą ir apmokestinant tabako gaminius padidinti biudžeto pajamas bei pagerinti šalies sveikatos rodiklius [171].

Siekiant pažaboti nelegalią prekybą tabako gaminiais, šalims rekomen-duojama diegti nuo tabako pramonės nepriklausomą stebėjimo ir atseka-mumo sistemą [190], suderinti gaminių kainas regionuose, nuolat keistis reikalinga informacija ir ištekliais, įteisinti griežtas ir adekvačias sankcijas už kontrabandos organizavimą ar tabako gaminių falsifikavimą, griežtai kontroliuoti konfiskuotų produktų sunaikinimo procesą [16, 169, 191]. Rei-kalingos kompleksinės pastangos, reikalaujančios kelių viešojo sektoriaus segmentų (sienos kontrolės, muitinės, teisingumo, apmokestinimo) tinka-mo koordinavimo [177].

Reikalinga suprasti, kad mažėjant rūkymo paplitimui šalyje, mažėja ir bendras tabako gaminių poreikis, todėl rūkymo mažinimo priemonės, dau-giausia nukreiptos į legalius gaminius, daro įtaką ir neteisėtų tabako gami-nių paklausai populiacijoje. Didėjant metančiųjų ir mažėjant pradedančiųjų

42

rūkyti skaičiams keičiasi ir nelegalių tabako gaminių paklausa. Mokslinin-kų teigimu, šalių vyriausybės turėtų susitelkti ne tik į pastangas pažaboti kontrabandą, bet ir į PSO tabako kontrolės politikos paketo MPOWER įgy-vendinimą, kadangi mažėjantis visuotinis poreikis laikui bėgant sumažins akstiną ir nelegaliems gaminiams [192].

2015 m. atlikta 10-ies ES šalių analizė parodė, kad dažniausiai naudoja-mos priemonės neteisėtai prekybai tabako gaminiais pažaboti yra: 1) gamy-bos ir prekybos licencijavimas; 2) gaminių žymėjimas; 3) nacionalinė apskai-ta; 4) atsekamumo ir sekimo sistemos; 5) teisėsaugos priemonės (priežiūra ir kontrolė); 6) eksporto mokestis; 7) mokesčių suderinimas (angl. tax har-monization); 8) susitarimai su tabako pramone (pvz., memorandumai); 9) vi-suomenės informavimas; 10) koordinavimas tarp atsakingų institucijų [193].

Reikia paminėti, kad memorandumai tarp tabako pramonės ir šalių vy-riausybių ar atsakingų institucijų, kaip galima kovos su neteisėta prekyba priemonė, yra gerokai kritikuojama. Tokiais susitarimais naudojamasi sie-kiant išvengti tabako kontrolės politikos griežtinimo, sukurti palankias sąly-gas bendradarbiavimui su sprendimų priėmėjais, vaizduoti save kaip situaci-jos aukas ir problemos sprendėjus. Apibendrinama, kad paprastai susitarimo dokumentai stokoja išmatuojamų rezultatų, ypač veiksmingų atskaitingumo sistemų [177].

Literatūroje gerosios praktikos pavyzdžiais dažniausiai minimos Jung-tinė Karalystė, Italija ir Ispanija, kurioms atitinkamai pavyko 8–13 proc. sumažinti prekybos neteisėtomis cigaretėmis mastą, nutraukiant tiekimo grandinę, tobulinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalijantis žvalgybos informacija, nutraukiant neteisėtą tabako pramonės veiklą ir patraukiant ją baudžiamojon atsakomybėn [137].

Atsakingų Lietuvos institucijų aprašomos nelegalių cigarečių gabeni-mo schemos puikiai iliustruoja, kaip sunku užtikrinti tiekimo grandinės kontrolę ir koks svarbus yra tarpžinybinis bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, Baltarusijoje pagamintos cigaretės tranzitu atvyksta į Lietuvą ir po muitinės sandėliavimo perparduodamos Moldovoje, iš kur vėliau iškeliauja į kitas ES teritorijas. Ekspertų teigimu, cigarečių gabenimas iš Baltarusijos į Moldovą maršrutu Lietuva–Baltarusija–Ukaina–Moldova yra nelogiškas ir ekonomiš-kai nepagrįstas. 2014 m. tokia pati schema, kai cigaretės gabenamos Moldo-voje registruotoms kompanijoms, pradėta naudoti ir cigaretėms, pagamin-toms Kaliningrade [19].

Švedas (2020), tabako pramonės finansuotame tyrime atlikęs išsamią Lietuvos patirties nelegalios cigarečių rinkos pažabojime analizę, apiben-

43

drina, kad gerosios praktikos pavyzdžiai, užkardant nelegalią cigarečių rinką Lietuvoje, yra: pakankamai veiksminga kriminalinė žvalgyba; pakan-kamai veiksmingas analitinis Muitinės departamento darbas; tarpinstitu-cinis pareigūnų bendradarbiavimas; Lietuvos ir Rusijos pasienyje įdiegtos modernios stebėjimo sistemos, kitos techninės ir organizacinės priemonės [41]. Šios priemonės toliau turėtų būti stiprinamos.

2012 m. lapkričio mėn. 176-ios PSO Konvencijos susitariančiosios šalys priėmė šio dokumento protokolą, skirtą konkrečiai neteisėtos prekybos ta-bako gaminiais problemai spręsti. PSO Konvencijos protokolas dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo numato: diegti tabako gaminių se-kimo ir atsekamumo sistemas (6–13 straipsniai); tinkamai adresuoti netin-kamą elgesį ir nusikalstamas veikas, užtikrinant nelegalių krovinių konfiska-vimą ir sunaikinimą (14–19 straipsniai); skatinti tarptautinį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą dalinantis informacija, suteikiant vieni kitiems administracinę ar teisinę pagalbą ir ekstradiciją (20–31 straipsnis) [191]. Protokolas įsigaliojo 2018 m. rugsėjo mėn., po to, kai jį yra ratifikavo 51-a valstybė, įskaitant ES. Protokolas yra visuotinis sprendimas, kuris siekia iš-spręsti visuotinę problemą, todėl šiame dokumente akcentuojama tarptauti-nio bendradarbiavimo svarba ir daug dėmesio skiriama atsekamumo ir žy-mėjimo sistemos nepriklausomumui nuo tabako pramonės užtikrinti [194].

ES Tabako produktų direktyvos 2014/40/ES 15 straipsnyje taip pat numatytas tabako gaminių atsekamumo sistemos sukūrimas. Sistemos su-kūrimo ir veikimo techniniai standartai vėliau numatyti atskirame EK įgy-vendinimo sprendime (ES) 2018/573 ir įgyvendinimo reglamentuose (ES) 2018/574, (ES) 2018/576. Įgyvendinimo sprendime pabrėžiama, kaip svar-bu užtikrinti saugumo elementų sistemos patikimumą: „Šiuo tikslu būtina įdiegti papildomas apsaugos priemones, kurios kuo labiau apsaugotų sau-gumo elementus ir įvairius jų autentiškumo patvirtinimo komponentus nuo vidaus ir išorės grėsmių. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad nepriklausoma trečioji šalis, kaip sprendimo teikėja, pateiktų bent vieną saugumo elemente esantį autentiškumo patvirtinimo komponentą. Taip sumažėtų galimybė as-menims arba subjektams, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiems su autentiš-kumo patvirtinimo komponentų, naudojamų konkrečiam saugumo elemen-tui sukurti, gamintoju arba autoriumi, į juos kėsintis.“

Tabako kontrolės ekspertų nuomone, šalys narės turėtų užtikrinti, kad visi penki autentiškumo patvirtinimo komponentai būtų diegiami su tabako pramone nesusijusių trečiųjų šalių. EK kritikuojama už tai, kad patvirtintame galimų pirminių duomenų saugyklų paslaugų teikėjų sąraše yra kompanijų,

44

susijusių su tabako pramone, o antrinių duomenų saugyklų paslaugų teikėju patvirtinta Dentsu Aegis Network Switzerland AG, turi glaudžių ryšių su Philip Morris International ir Japan Tobacco International. Manoma, kad toks spren-dimas kompromituoja visuotines pastangas sumažinti rūkymo paplitimą ir visiškai neatitinka PSO Konvencijos nuostatų.

Atsakingos institucijos Lietuvoje nuo 2014 m. bendradarbiauja su pirmi-niame duomenų saugyklų paslaugų sąraše nurodyta Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacija (Digital Coding & Tracking Association). Tad nenuostabu, kad ši kompanija ir buvo pasirinkta kaip paslaugos teikėjas, atsakingas už atsekamumo duomenų, susijusių tik su konkretaus gamintojo arba impor-tuotojo gaminiais, saugyklą. Šią kompaniją 2013 m. įsteigė British American Tobacco, Imperial Tobacco, Japan Tobacco International, Philip Morris Interna-tional, o jos pagrindinė veikla – pramonės sukurtos atsekamumo ir žymėjimo sistemos Codentify diegimas šalyse [195]. Ši kompanija ir Codentify sistema visuomet buvo itin kritikuojama dėl neveiksmingumo, tiesioginių sąsajų su pramone, PSO Konvencijos protokolo kompromitavimo [98,99,196]. 2016 m. Codentify sistema už 1 šveicarišką franką „parduota” tik įkurtai Inexto kom-panijai, siekiant atitikti EK į atitinkamus reikalavimus įtrauktą nepriklauso-mumo nuo pramonės kriterijų [195].

Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų advokatavimo, Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacija Lietuvoje buvo pasirinkta kaip duomenų saugyklos teikėja, kuriant tabako gaminių atseka-mumo sistemą. Minėtos direktyvos nuostatas perkeliant į nacionalinę teisę buvo apsispręsta banderoles naudoti kaip saugumo elementą, kadangi Lietu-voje naudojamos banderolės atitiko EK įgyvendinimo sprendimo 2018/573 3 straipsnio reikalavimus – turėti ne mažiau kaip penkių tipų autentiškumo patvirtinimo komponentus, tarp kurių yra nepaslėptų, pusiau paslėptų ir pa-slėptų komponentų. Nepasirinkdama papildomų komponentų ir pasirinkusi minėtą asociaciją, Lietuva neišnaudojo viso galimo atsekamumo ir žymėjimo sistemos potencialo.

Nuo 2019 m. gegužės 20 d. ES cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas taba-kas ženklinami unikaliais identifikatoriais, o nuo 2020 m. gegužės 20 d. Lie-tuvoje draudžiama prekiauti cigaretėmis ir cigaretėms sukti skirtu tabaku, nepaženklintais vienetinių pakelių unikaliais identifikatoriais. Nepaženklin-tos cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas tabakas turi būti sunaikinti.

Vienetinių pakelių unikaliame identifikatoriuje užkoduojami šie duomenys [197]:

45

1) ID suteikėjo identifikacinis kodas (matomas plika akimi);2) raidinių skaitmeninių ženklų seka – serijinis numeris (matomas plika

akimi);3) gaminio kodas (nematomas plika akimi), pagal kurį galima nustatyti:

• gamybos vietą;• gamyklą;• įrangą, naudotą tabako gaminiams pagaminti;• gaminio aprašymą;• numatomą mažmeninės prekybos rinką;• numatomą gabenimo maršrutą;• importuotoją į ES (jeigu tabako gaminiai importuojami iš trečiųjų

šalių).4) laiko žyma (nematoma plika akimi), rodanti tabako gaminių gamybos

datą ir laiką (metai / mėnesis / diena / valanda).Tabako gaminių atsekamumo sistema taikoma visiems tabako gami-

niams, pagamintiems ES (įskaitant ir tuos atvejus, kai šie gaminiai yra skirti eksportuoti), taip pat tabako gaminiams, pagamintiems už ES ribų, bet skir-tiems ES rinkai.

2018 m. liepos mėn. siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir užtikrinti valstybės finansinių ir ekonominių interesų apsaugą, sudaryta Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija. Ji turėjo užtikrin-ti sklandų Vyriausybės patvirtintos kovos su šešėliu reformos įgyvendinimo koordinavimą. Rengiant šią leidinio dalį minėtos komisijos veiklos vertinimo analizė ir pasiekti rezultatai nebuvo viešinti.

46

N E A P S K A I T Y T Ų TA BA KO GA M I N I Ų DA L I E S R I N KO J E

I R J Ų VA RTO J I M O PA P L I T I M O V E RT I N I M AS :

BA N D O M AS I S T Y R I M AS L I E T U VO J E

Remiantis anksčiau pateikta mokslinės literatūros apžvalga, neapskaity-tų tabako gaminių dalies rinkoje ir jų vartojimo paplitimo bandomajam ver-tinimui Lietuvoje pasirinkta naudoti du vienas kitą papildantys tiesioginiai metodai – 1) pakelių apžiūra, apklausiant rūkančiuosius, ir 2) tuščių cigare-čių pakelių tyrimas. Abu pasirinkti metodai paremti pakelių apžiūra, kadangi tokio tipo metodai laikomi pačiais patikimiausiais [101]. Tyrimo metu siekta visapusiškiau įvertinti neteisėtą rinką ir palyginti gautus rezultatus, atsklei-džiant pasirinktų metodų taikymo privalumus ir trūkumus.

Toliau šiame leidinyje išsamiai aprašomi taikyti metodai, gauti rezulta-tai, pateikiamas jų aptarimas ir rekomendacijos taikytų metodų tobulinimui.

Suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa, apžiūrint paskutinį įsigytą tabako gaminių pakelį

M e to d i k aApklausos tikslas – įvertinti neapskaitytų tabako gaminių vartojimo pa-

plitimą tarp 18 metų ir vyresnių rūkančių Lietuvos gyventojų.Tiriamoji populiacija – suaugę (18 metų ir vyresni) rūkantys Lietuvos

gyventojai.

47

Apklausa vykdyta 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.Sociologinės apklausos vykdytojas UAB „Rotelas“. Paslaugų viešojo pirki-

mo-pardavimo sutartis Nr. P19-354, sudaryta 2019 m. liepos 10 d.Tyrimo metodas – analitinis momentinis tyrimas, atliekant asmeninį

interviu rūkančių respondentų namuose ir apžiūrint paskutinį respondento įsigytą tabako gaminių pakelį ar įvertinant respondento pateiktą informaciją apie jį.

Tyrimo imties dydis (1 000 ištirtų rūkančiųjų, esant vyrų ir moterų santykiui 3:1) suskaičiuotas pagal anksčiau Lietuvoje vykdytų reprezentaty-vių rūkymo paplitimo tyrimų duomenis. Taikytas daugiapakopės stratifikuo-tos proporcinės atrankos metodas. Pirminė stratifikacija – dešimt geografinių administracinių apskričių. Antroje stratifikacijos pakopoje kiekvienos apskri-ties gyvenamosios vietovės suskirstytos pagal jų gyventojų skaičių į miestus, miestelius ir kaimus. Iš kiekvieno tipo gyvenviečių atsitiktiniu būdu atrinkti pirminiai apklausos vienetai. Pirminių apklausos vienetų skaičius priklausė nuo to, koks procentas Lietuvos gyventojų gyvena tokio tipo gyvenvietėse, re-miantis naujausia Statistikos departamento informacija. Iš viso atrinkti 105 pirminiai apklausos vienetai (4 lentelė). Buvo numatyta viename pirminiame apklausos vienete apklausti ne daugiau kaip 10 rūkančiųjų. Pradinis viene-tas buvo namų ūkis. Namų ūkių atrankai konkrečiame pirminiame apklausos vienete buvo naudojama maršrutinė atranka. Pradinis atrankos taškas buvo nustatomas atsitiktiniu būdu. Taigi visi namų ūkiai viename pirminiame ap-klausos vienete turėjo vienodą tikimybę būti atrinkti.

Kiekvienam apklausėjui buvo priskiriamas pirminis apklausos viene-tas ir nurodomas pradinis atrankos taškas (imties pradžios adresas). Apklau-sėjas ėjo į kas trečią namų ūkį. Daugiabučiame name jis pasirinkdavo pirmą laiptinę ir ėjo į kas trečią butą. Kai namai gatvėje pasibaigdavo, jis sukdavo į dešinę ir vėl ėjo į kas trečią namų ūkį. Kiekviename namų ūkyje apklausėjas informuodavo pirmą suaugusį žmogų apie vykdomą apklausą ir klausdavo, ar yra tame namų ūkyje rūkančiųjų. Jei tokių būdavo keli, galutinio respondento atrankai namų ūkyje buvo naudojama „paskutinio gimtadienio“ taisyklė. Vie-name ūkyje buvo apklausiamas tik vienas rūkantysis. Jei rūkančio individo namų ūkyje nebuvo, apklausėjas ėjo į kitą namų ūkį. Interviu atlikti nuo 8 iki 21 val. darbo dienomis ir nuo 9 val. iki 20 val. nedarbo dienomis. Vienas apklausėjas galėjo apklausti ne daugiau kaip 40 rūkančiųjų. Tyrime sutiko dalyvauti 64 proc. atrinktų namų ūkių. Iš viso apklausta 1 050 rūkančiųjų.

48

4 lentelė. Gyvenamosios vietovės, kuriose 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atlikta apklausa ir jose apklaustas rūkančiųjų skaičius

Vieta Apklaustų-jų skaičius Vieta Apklaustųjų

skaičius Vieta Apklaustųjų skaičius Vieta Apklaustų-

jų skaičiusAlytus 20 Kėdainiai 10 Prienai 10 Teneniai 10

Aukštelkė 10 Klaipėda 60 Raudond-varis 10 Trakai 10

Aukštu-piai 10 Kretingsodis 10 Rokiškis 10 Ukmergė 10

Bubiai 10 Kriukai 10 Rozalimas 10 Užugriovis 10Daukšiai 10 Lekėčiai 10 Saldenė 10 Varėna 10Dimitriš-kės 10 Mažeikiai 10 Saldutiškis 10 Viduklė 10

D r u s k i -ninkai 10 Nemenčinė 10 Saldūniškės 10 Viečiūnai 10

Girūnai 10 Palanga 10 Sujetai 10 Vilnius 210Gyliai 10 Pamūšis 10 Šakyna 10 Visaginas 10Ylakiai 10 Panevėžys 40 Šalčininkai 10 Vištytis 10Jonava 10 Pasvalys 10 Šiaulėnai 10 Vydeniai 10Kabalda 10 Pašilė 10 Šiauliai 40 Zarasai 10Kaunas 130 Pelėdnagiai 10 Šilutė 10 Zujėnai 10Kavoliškis 10 Plungė 10 Švenčionėliai 10 Žarėnai 10Kegai 10 Priekulė 10 Telšiai 10 Žygaičiai 10 Žygūnai 10

Tyrimo instrumentas – klausimynas (1 priedas). Jis buvo sudarytas, re-miantis Europos šalių tyrime Pricing Policies and Control of Tobacco in Euro-pe [32] naudotu klausimynu. Jį sudarė 17 klausimų, įskaitant klausimus apie socialinius ir demografinius rodiklius – respondentų amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamą vietą ir mėnesines pajamas. Respondentai pagal minimaliąją mė-nesinę algą (395 Eur 2019 m.) buvo suskirstyti į dvi pajamų grupes – gaunan-tieji didesnes (daugiau nei minimalioji mėnesinė alga) ir mažesnes (minima-lioji mėnesinė alga ar mažiau) pajamas. Respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes, naudojant medianą (44 metai) kaip grupes skiriantį amžių. Rūkymo intensyvumui nustatyti pasirinktas atviras klausimas: „Kiek cigare-čių vidutiniškai surūkote per dieną?“ Pagal atsakymą į šį klausimą respon-dentai grupuoti į dvi grupes: neintensyviai rūkančius (1–19 cig./per dieną) ir intensyviai rūkančius (≥20 cig./per dieną). Toks rūkymo intensyvumo skirs-tymas pasirinktas remiantis ankstesne literatūra [198, 199]. Respondentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, pagal gyvenamąją vietą skirstyti į gyvenančius didžiuosiuose miestuose (nuo 91 000 gyventojų), miestuose (2 000–91 000 gyventojų) ir kaimuose (iki 2 000 gyventojų).

49

Nelegalios tabako gaminių pakuotės apklausos metu identifikuotos remiantis respondentų, kurie sutiko leisti apžiūrėti paskutinę įsigytą tabako gaminių pakuotę, ar tų, kurie sutiko ją apibūdinti, pateikta informacija. Abiem atvejais apklausos vykdytojai surinko informaciją apie pakuotės tipą, įspėji-mus apie galimą žalą sveikatai, banderolę, kainą ir įsigijimo vietą. Pakuotės buvo klasifikuotos kaip nelegalios, jei atitiko bent vieną iš šių kriterijų: 1) netinkami įspėjimai apie žalą – įspėjimai pateikti užsienio kalba arba jų nėra (išskyrus tuos atvejus, kai pakelis įsigytas neapmuitintose parduotuvėse); 2) netinkama banderolė – banderolė užsienietiška (išskyrus tuos atvejus, kai pakelis įsigytas neapmuitintose parduotuvėse arba užsienio šalyje; jei ban-derolė nuplėšta ar pažeista, pakelis nebuvo priskirtas nelegaliems); 3) kaina mažesnė nei 2,21 Eur, t. y. 70 proc. pigiau nei vidutinė pigiausių cigarečių kaina (3,15 Eur) Lietuvoje [200], išskyrus tuos atvejus, kai pakelis įsigytas internetu, kitose šalyse ar neapmuitintose parduotuvėse); 4) pakelis įsigytas nelegaliais būdais. Atsižvelgdami į galiojančius teisės aktus, šiame tyrime ne-legaliais įsigijimo būdais laikėme: internetą; individualius asmenis, iš jų ci-garetes perkant turguje ar susitikus iš anksto suderintoje / žinomoje vietoje; pristatymą į namus.

Skaičiuojant per metus surūkytų nelegalių cigarečių skaičių, atsi-žvelgta į šiuos kriterijus: 1) respondentas nurodė, kad rūko; 2) respondentas nurodė, kiek cigarečių surūko per dieną; 3) respondentas nurodė, kad yra pirkęs nelegalių tabako gaminių; 4) respondentas nurodė, kokią dalį per pa-skutinius 12 mėn. surūkytų cigarečių sudarė nelegalūs gaminiai. Per metus surūkytų cigarečių skaičius apskaičiuotas sudauginus per dieną surūkytų ci-garečių skaičių iš 365 dienų. Per metus surūkytų nelegalių cigarečių skaičius apskaičiuotas per metus surūkytų cigarečių skaičių padauginus iš nurodytos nelegalių cigarečių dalies.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics for Windows, Version 20.0 (2011 version, IBM Corp, Armonk, NY, US) duomenų analizės programą ir Microsoft Excel 2019 (Microsoft, Redmond, WA, US). Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Kategorinių duomenų analizė atlikta taikant Chi kvadratu (χ²) kriterijų ir Z kriterijų su Bonferroni korekcija. Vidurkių palyginimui taikytas Stjudento t testas nepriklausomoms imtims. Nelegalių tabako gaminių įsigijimo ryšiai su socialiniais ir demogra-finiais veiksniais vertinti, taikant daugiaveiksnę logistinę regresinę analizę.

50

Re z u l t a t a iApklausoje dalyvavo 1 050 18–82 metų amžiaus rūkančiųjų. Iš jų 771

vyras ir 279 moterys. Visos gyvenamosios vietos, kuriose buvo atliekama apklausa, ir apklaustųjų skaičius jose pateiktos 4-oje lentelėje. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 41,98 (SN 15, 35) metai. Vyrų ir moterų skirstiniai pagal socialines ir demografines charakteristikas, naudotus tabako gaminius ir rūkymo intensyvumą pateikiami 5-oje lentelėje. Didesnė rūkančiųjų dalis turėjo aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, gyveno didžiuosiuose miestuose ir gavo didesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas. Tik įprastas cigaretes nurodė rūkantys 73,7 proc. rūkančiųjų, daugiau vyrų nei moterų. Penktadalis rūkančiųjų rūkė ir įprastas cigaretes, ir elektronines arba kaitinamojo tabako cigaretes. Beveik du kartus daugiau moterų nei vyrų nurodė rūkančios tik elektronines cigaretes ir tik kaitinamuosius tabako gaminius.

5 lentelė. Atsakiusiųjų skirstymas (proc.) pagal pagrindines socialines ir demografines cha-rakteristikas, naudotus tabako gaminius ir rūkymo intensyvumą

Bendrosios charakteristikos Vyrai (proc.)

Moterys (proc.)

Iš viso (proc.)

p tarp vyrų ir moterų

Iš viso n = 1 050 73,4 26,6 100Amžiaus grupės n = 692

0,19918–44 55,4 61,1 56,8≥45 44,6 38,9 43,2

Išsilavinimas n = 643

0,011Pradinis, nebaigtas vidurinis, vidurinis 41,9 30,7 39,0Aukštesnysis, aukštasis neuniversitetinis,

universitetinis 58,1 69,3 61,0

Gyvenamoji vieta n = 1 050

0,202Didieji miestai (nuo 91 000 gyventojų) 47,2 41,6 45,7

Miestai (2 000–91 000 gyventojų) 20,9 21,2 21,0Kaimai (iki 2 000 gyventojų) 31,9 37,2 33,3

Mėnesinės pajamos n = 479 0,009≤€395 25,1 37,6 28,2

>€395 74,9 62,4 71,8Naudoti tabako gaminiai n = 1 050

Tik įprastos cigaretės 75,8 68,0 73,7 0,011Cigaretės kartu su kitais gaminiais 10,0 7,2 9,2 0,102

Tik elektroninės cigaretės 4,2 7,2 5,0 0,051Tik kaitinamojo tabako gaminiai 8,7 16,2 10,7 0,001

Tik elektroninės cigaretės ir / arba kaitinamieji tabako gaminiai 13,2 23,7 16,0 0,001

Elektroninės cigaretės arba kaitinamieji tabako gaminiai ir cigaretės kartu su kitais tabako

gaminiais 20,7 30,9 23,4 0,001

51

Tik kiti tabako gaminiai (cigarai, cigarilės, suktinis tabakas, uostomasis,

kramtomasis tabakas, kita) 1,1 0,7 1,0 0,626

Rūkymo intensyvumas n = 965<0,001Neintensyviai rūkantys (1–19 cig./dieną) 74,8 90,2 78,9

Intensyviai rūkantys (≥20 cig./dieną) 25,2 9,8 21,1Vidutinis per dieną surūkytų cigarečių

skaičius n = 965 13,7±6,7 10,5±5,1 12,9±6,5 <0,001

Dauguma 45 metų ir vyresnio amžiaus rūkančiųjų nurodė rūkę tik ciga-retes (91,6 proc.), o tarp 18–31 metų apklaustųjų tik cigaretes nurodė rūkan-tys 43,9 proc. (5 lentelė). Cigaretes kartu su kitais gaminiais rečiausiai var-tojo ≥45 metų amžiaus grupės rūkantieji (5,1 proc.), palyginti su 16,6 proc. jaunesnio amžiaus rūkančiųjų grupėje.

6 lentelė. Vartotų tabako gaminių dalis (proc.), atsižvelgiant į amžiaus grupę

Vartoti tabako gaminiai 18–31 metai (proc.)

32–44 metai (proc.)

≥45 metai (proc.) p

Tik cigaretės 43,9 *# 69,1 * 91,6 <0,001Cigaretės kartu su kitais gaminiais 16,6 * 11,5 * 5,1 <0,001

Tik elektroninės cigaretės 12,6 * 5,5 * 0,3 <0,001Tik kaitinamojo tabako gaminiai 26,0 *# 12,1 * 1,7 <0,001

Tik elektroninės cigaretės ir / arba kaitinamieji tabako gaminiai 39,5 *# 12,8 * 2,0 <0,001

Elektroninės cigaretės arba kaitinamieji tabako gaminiai ir cigaretės kartu su kitais

tabako gaminiais 55,2 *# 27,3 * 4,0 <0,001

Tik kiti tabako gaminiai (cigarai, cigarilės, suktinis tabakas, uostomasis, kramtomasis tabakas, kita)

0 1,2 1,3 0,229

* statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su ≥45 metų grupe (Z kriterijus su Bonferroni korekcija)# statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su 32–44 metų grupe (Z kriterijus su Bonferroni korekcija)

Apklausoje dalyvavusių rūkančiųjų buvo klausiama, kiek jie vidutiniš-kai per savaitę išleidžia pinigų tabako gaminiams. Mažiausia nurodyta suma buvo 1,5 Eur/sav., didžiausia – 60 Eur/sav., vidurkis – 14,8 (SN 7,5) Eur. Rū-kantys tik cigaretes vidutiniškai išleisdavo 15 (SN 7,6) Eur/sav. Mažiausia išleidžiama suma buvo 3 Eur/sav., o didžiausia – 60 Eur/sav. Vartojusieji tik elektronines cigaretes ir / arba kaitinamuosius tabako gaminius vidutiniš-kai per savaitę išleisdavo 12,8 (SN 5,5) Eur. Mažiausia šiems gaminimas išlei-džiama suma buvo 1,5 Eur/sav., o didžiausia – 30 Eur/sav.

Didžioji dauguma (90,5 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, jog per pastarąsias 30 dienų įprastas cigaretes jie įsigijo tik legaliose prekybos vietose (pvz.: maisto prekių parduotuvėse, spaudos kioskuose, viešojo maitinimo įs-

52

taigose, specializuotose parduotuvėse, neapmuitinamų prekių parduotuvėse) (1 pav.). Šiek tiek daugiau nei 5 proc. rūkančiųjų nurodė, jog cigaretes įsigijo iš nelegalių šaltinių (internetu, iš individualių asmenų turguje, iš individualių as-menų, susitikus iš anksto suderintoje ar žinomoje vietoje, arba jiems cigaretės buvo pristatytos į namus). Tiek legaliose, tiek ir nelegaliose prekybos vietose per paskutines 30 dienų cigaretes pirko 4,4 proc. apklaustų rūkančiųjų.

1 pav. Respondentų skirstymas pagal per pastarąsias 30 dienų pirktų įprastų cigarečių įsigijimo vietą

Iš tų tiriamųjų, kurie per pastarąsias 30 dienų įprastas cigaretes įsigijo tik nelegaliose prekybos vietose, dauguma (82 proc.) jas pirko iš kitų asmenų (2 pav.). Panaši dalis nurodė, kad visas nelegalias cigaretes pirko turguje arba iš įvairių nelegalių šaltinių.

2 pav. Respondentų skirstymas pagal per pastarąsias 30 dienų nelegaliai pirktų įprastų cigarečių įsigijimo vietą

53

* statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su moterimis, aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, gyvenimu mieste ar kaime, didesnėmis nei 395 Eur mėnesinėmis pajamomis ir intensyvesniu rūkymu (Z kriterijus su

Bonferroni korekcija, p < 0,05).

3 pav. Respondentų skirstymas pagal atsakymus į klausimą: „Ar Jūs esate kada nors pirkęs/usi nelegalių tabako gaminių?“, atsižvelgiant į pagrindines

socialines ir demografines charakteristikas.

3 paveiksle pateikiama rūkančiųjų, atsakiusių į klausimą: „Ar jūs esate kada nors pirkęs nelegalių tabako gaminių?“, dalis (proc.) pagal pagrindines socialines ir demografines charakteristikas. Kaip parodė apklausa, nelegalius tabako gaminius dažniau nuolatos pirko 45 metų ir vyresni, žemesnį išsila-vinimą turintys, gaunantys mažesnes pajamas, miestuose ir kaimuose gyve-nantys rūkaliai. Didesnė dalis moterų nurodė niekada nepirkusios nelegalių tabako gaminių. Tris kartus didesnė dalis intensyviai rūkančiųjų nuolatos perka nelegalius tabako gaminius, lyginant su neintensyviai rūkančiais.

54

Daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės duomenimis, pradinį, ne-baigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą turinčių rūkalių šansai įsigyti nelega-lius tabako gaminius kartais ar nuolatos buvo 2,2 karto didesni, lyginant su turinčiais aukštesnį, aukštąjį neuniversitetinį ar universitetinį išsilavinimą rūkaliais (7 lentelė). Vyresnis amžius 3,04 karto padidino nuolatinio nelega-lių tabako gaminių įsigijimo šansus 45 metų ir vyresniems asmenims, lygi-nant su jaunesniais rūkaliais. Turint vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, nelega-lių tabako gaminių nuolatinio įsigijimo šansai buvo 4 kartus didesni, lyginant su rūkaliais, turinčiais aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Intensyviai rūkan-čiųjų šansai nuolat pirkti nelegalius tabako gaminius buvo 3,61 karto didesni, lyginant su neintensyviai rūkančiaisiais.

7 lentelė. Nelegalių tabako gaminių įsigijimo šansų santykiai ir jų pasikliautinieji intervalai, atsižvelgiant į socialines ir demografines charakteristikas bei rūkymo intensyvumą.

Kintamieji

Ar jūs esate kada nors pirkęs/usi nelegalių tabako gaminių?

Taip, bet vos kelis kartus / Taip, nuolatos perku Taip, nuolatos perku

ŠS 95 proc. PI p ŠS 95 proc. PI pLytisVyrai 1 1

Moterys 0,57 0,31-1,05 0,073 0,94 0,38-2,33 0,900Amžiaus grupės

18–44 1 1≥45 1,43 0,90-2,26 0,133 3,04 1,44-6,431 0,004

IšsilavinimasPradinis, nebaigtas vidurinis, vidurinis 1 1

Aukštesnysis, aukštasis neuniversitetinis, universitetinis 0,46 0,29-0,74 0,001 0,25 0,12-0,51 <0,001

Gyvenamoji vietaDidieji miestai (nuo 91 000 gyventojų) 1 1

Miestai (2 000–91 000 gyventojų) 0,79 0,43-1,45 0,452 0,88 0,34-2,24 0,783Kaimai (iki 2 000 gyventojų) 1,29 0,77-2,16 0,330 1,45 0,67-3,12 0,348

Rūkymo intensyvumasNeintensyviai rūkantys (1–19 cig./dieną) 1 1

Intensyviai rūkantys (≥20 cig./dieną) 2,08 1,24-3,49 0,006 3,61 1,78-7,33 <0,001ŠS—šansų santykiai; PI—pasikliautinieji intervalai.

Surūkyta nelegalių cigarečių dalis socialinėse ir demografinėse grupė-se buvo apskaičiuota, įvertinus apklaustųjų rūkymo intensyvumą (per dieną surūkytų cigarečių skaičių) ir tiriamųjų nurodytą nelegalių cigarečių dalį. Iš viso per metus surūkytų legalių ir nelegalių cigarečių skaičius pateiktas 8-oje

55

lentelėje. Tyrimo duomenimis, 10,7 proc. surūkytų cigarečių Lietuvoje galėjo būti nelegalios (4 pav.). Didesnė surūkytų nelegalių cigarečių dalis nustatyta tarp vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinusių, turėjusių mažesnes pajamas, gy-venusių miestuose bei kaimuose ir intensyviau rūkiusių vyrų.

8 lentelė. Surūkytų legalių ir nelegalių cigarečių skaičius per metus

Kintamieji Surūkytų cigarečių skaičius per metus

Surūkytų nelegalių ciga-rečių skaičius per metus p

Iš viso 3 456 185 369 289Lytis n = 731

<0,001Vyrai 2 771 445 317 714Moterys 684 740 51 575

Amžiaus grupės n = 486<0,00118–44 1 081 130 73 311

≥45 1 243 190 184 599Išsilavinimas n = 444

<0,001Pradinis, nebaigtas vidurinis,

vidurinis 837 310 174 744

Aukštesnysis, aukštasisneuniversitetinis, universitetinis 1 284 435 83 476

Gyvenamoji vieta n = 731

<0,001Didieji miestai

(nuo 91 000 gyventojų) 1 388 825 114 920

Miestai (2 000–91 000 gyventojų) 815 410 87 600Kaimai (iki 2 000 gyventojų) 1 251 950 166 769

Mėnesinės pajamos n = 318≤€395 288 715 81 778 <0,001>€395 1 231 875 152 552

Rūkymo intensyvumas n=731

<0,001Neintensyviai

rūkantys (1–19 cig./dieną) 2 160 070 154 304

Intensyviai rūkantys (≥20 cig./dieną) 1 296 115 214 985

56

4 pav. Surūkytų nelegalių cigarečių dalis (proc.) pagal pagrindines socialines ir demografines charakteristikas

Reikšmingai daugiau nelegalius tabako gaminius perkančių asmenų ži-nojo, kur jų įsigyti arba kaip lengvai sužinoti apie tokias vietas (9 lentelė). Rū-kančiųjų, kurie perka nelegalius tabako gaminius, ir tų, kurie jų neperka, po-žiūris į tokių gaminių įsigijimą, skyrėsi. Reikšmingai mažesnė legalius tabako

57

gaminius perkančių rūkalių dalis (11,3 proc. lyginant su 53,7 proc. nelegalius gaminius perkančiais) turėjo teigiamą nuomonę apie tokių gaminių įsigijimą. Tuo tarpu tik 3 proc. perkančiųjų nelegalius gaminius turėjo labai neigiamą požiūrį. Turinčiųjų neigiamą požiūrį, bet suprantančių, kodėl žmonės perka ir rūko nelegalius tabako gaminius, dalis tarp perkančiųjų ir neperkančiųjų tokių gaminių, buvo apylygė (atitinkamai 36,6 ir 39,9 proc.).

9 lentelė. Respondentų skirstinys (proc.) pagal žinojimą, kur įsigyti nelegalių tabako gami-nių, ir nuomonę apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą.

Ar jūs esate kada nors pirkęs/usi nelegalių

tabako gaminių?

Ne (proc.)

n = 717

Taip (Taip, bet vos kelis

kartus / Taip, nuolat perku)

(proc.) n = 164

Ar jūs žinote, kur galėtumėte įsigyti nelegalių tabako gaminių?

Ne, nežinau 71,8 15,6

Ne, bet žinau, kaip lengvai sužinoti / Taip, žinau konkrečias vietas ar asme-nis, iš kurių galėčiau įsigyti 28,2* 84,4

Kokia jūsų nuomonė apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą?

Teigiama, nematau tame nieko blogo 11,3* 53,7

Neigiama, bet suprantu, kodėl žmonės perka ir vartoja nelegalius tabako gaminius 39,9 36,6

Labai neigiama, pats(-i) niekada nepirkčiau nelegalių tabako gaminių 34,7* 3,0

Nuomonės neturiu 14,1* 6,7

*statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su respondentais, kurie buvo kada nors įsigiję ar nuolatos perka nelegalius tabako gaminius (Z kriterijus su Bonferroni korekcija, p < 0,05), Pirsono chi kvadrato testas

< 0,001.

Tyrime dalyvavusių rūkančiųjų cigaretes buvo klausiama apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą (5–8 pav.). Šiek tiek daugiau nei pusė (55,4 proc.) apklaustųjų nurodė, kad nežino, kur galima įsigyti nelegalių tabako gaminių, ketvirtadalis (25,5 proc.) – kad nežino, tačiau galėtų lengvai sužinoti, o penk-tadalis atsakė žinantys konkrečias vietas ar asmenis, iš kurių galėtų įsigyti nelegalių tabako gaminių (5 pav.).

58

5 pav. Tik cigaretes rūkiusių respondentų atsakymų į klausimą: „Ar jūs žinote, kur galėtumėte įsigyti nelegalių tabako gaminių?“, skirstymas (proc.)

Pagal socialines ir demografines charakteristikas, didesnė dalis vyresnių nei 45 metų amžiaus (21,7 proc.), vyriškos lyties (22,2 proc.) ir gyvenančių kaime (24,1 proc.) respondentų atsakė, kad žino konkrečias vietas ar asme-nis, iš kurių galėtų įsigyti nelegalių cigarečių (6 pav.).

* statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su moterimis (Z kriterijus su Bonferroni korekcija, p < 0,05)# statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su gyvenančiais kaimuose (Z kriterijus su Bonferroni korekcija,

p < 0,05)

6 pav. Tik cigaretes rūkiusių respondentų atsakymų į klausimą: „Ar jūs žinote, kur galėtumėte įsigyti nelegalių tabako gaminių?“, skirstymas (proc.),

atsižvelgiant į amžiaus grupę, lytį ir gyvenamąją vietą

Daugiau nei pusė (59,1 proc.) apklaustų rūkančiųjų cigaretes nurodė, jog nesutinka, kad šiuo metu jiems įsigyti nelegalių tabako gaminių yra pa-

59

prasčiau, nei buvo prieš metus (7 pav.). Su šiuo teiginiu daugiau nesutinkan-čių buvo tarp vyresnių nei 45 metų amžiaus asmenų (56,4 proc.), vyrų (59,5 proc.) ir miestų gyventojų (77,8 proc.) (8 pav.).

7 pav. Tik cigaretes rūkiusių respondentų atsakymų į klausimą: „Ar sutiktumėte su teiginiu, kad šiuo metu jums įsigyti nelegalių tabako gaminių

yra paprasčiau, nei buvo prieš metus?“, skirstymas (proc.)

* statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su gyvenančiais didžiuosiuose miestuose (Z kriterijus su Bonferroni korekcija, p < 0,05)

8 pav. Tik cigaretes rūkiusių respondentų atsakymų į klausimą: „Ar sutiktumėte su teiginiu, kad šiuo metu jums įsigyti nelegalių tabako gaminių yra paprasčiau, nei buvo prieš me-

tus?“, skirstymas (proc.), atsižvelgiant į amžiaus grupę, lytį ir gyvenamąją vietą

Vertinant nuomonę apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą, nustatyta, kad ketvirtadalis (25,9 proc.) rūkančiųjų nematė tame nieko blogo, o 23 proc. atsakė tai vertinantys labai neigiamai (9 pav.). Didžiausia apklaustųjų dalis,

60

38,5 proc., atsakė, jog nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą vertina neigiamai, tačiau supranta, kodėl žmonės taip elgiasi. Šiuo klausimu nuomo-nės neturėjo 12,6 proc. apklaustųjų.

9 pav. Tik cigaretes rūkiusių respondentų atsakymų į klausimą: „Kokia jūsų nuomonė apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą?“, skirstymas (proc.)

Vertinant pagal amžiaus grupes, lyginant su vyresniais, didesnė dalis jaunesnio amžiaus apklaustųjų (27,6 proc.) atsakė, kad labai neigiamai ver-tina nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir niekada patys nepirktų (10 pav.). Taip pat labai neigiamai nelegalių tabako gaminių įsigijimą dažniau vertino moterys (29,7 proc.) nei vyrai bei didžiųjų miestų gyventojai (25,7 proc.), nei miestų ar kaimų gyventojai. Daugiau vyrų, vyresnio amžiaus žmonių ir kai-miškų vietovių gyventojų nurodė, kad jie nelegalių tabako gaminių įsigijime nemato nieko blogo.

Palyginti maža dalis (35,2 proc.) apklaustųjų sutiko parodyti paskuti-nę įsigytą namuose turimą tabako gaminių pakuotę. Daugiau nei trečdalis (39,5 proc.) rūkančiųjų sutiko pakelį apibūdinti. Iš viso informacija surinkta apie 785 įvairių tabako gaminių pakelius.

Analizuojant duomenis apie 473 cigarečių pakelius, buvo nustatyta, kad didžioji dalis (90,9 proc.) cigarečių pakelių buvo apskaityti Lietuvoje, 0,7 proc. legaliai įsigyti užsienio šalyje, 0,4 proc. – neapmuitintose parduo-tuvėse, 7,6 proc. – nelegaliai, o 0,4 proc. cigarečių pakelių patys rūkantieji neįsigijo (pvz., gavo dovanų, buvo pavaišinti).

9 proc. parodytų ar apibūdintų pakelių neturėjo lietuviškų įspėjimų apie rūkymo žalą sveikatai, beveik 8 proc. – lietuviškų banderolių (10 lentelė). Apibendrintai, 9,7 proc. cigarečių pakelių buvo nelegalūs.

61

* statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su ≥45 metų amžiaus grupe (Z kriterijus su Bonferroni korekcija, p < 0,05)

# statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su moterimis (Z kriterijus su Bonferroni korekcija, p < 0,05)† statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su gyvenančiais kaimuose (Z kriterijus su Bonferroni korekcija,

p < 0,05)

10 pav. Tik cigaretes rūkiusių respondentų atsakymų į klausimą: „Kokia jūsų nuomonė apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą?“, skirstymas (proc.), atsižvelgiant į amžiaus

grupę, lytį ir gyvenamąją vietą

10 lentelė. Parodytų ar apibūdintų cigarečių pakelių dalis (proc.), atsižvelgiant į jų nelega-lumo nustatymo kriterijus

Respon-dentų skai-čius

1. Nurodė, kad įsigijo iš nele-galaus šaltinio

(proc.)

2. Netinka-mas įspėjimas

apie galimą žalą sveikatai

(proc.)

3. Netinka-ma bande-rolė (proc.)

4. Labai maža kai-na (proc.)

5. Nelegalus pakelis (bent vienas iš ke-turių kriteri-

jų) (proc.)

Pakelį parodė 279 6,5 7,2 6,1 5,4 7,9

Pakelį apibūdino 194 9,3 11,9 10,3 9,3 12,4

Iš viso 473 7,6 9,1 7,8 7,0 9,7

Vidutinė legalių cigarečių pakelio kaina siekė 3,77 Eur ± 0,39, o nelegalių cigarečių – 2,12 Eur ±0,92.

Dalis šiuo metodu apskaičiuotų rezultatų buvo spausdinti recenzuoja-mame tarptautiniame mokslo žurnale International Journal of Environmental Research and Public Health [201].

62

Tuščių cigarečių pakelių tyrimas

M e to d i k a Tyrimo tikslas – įvertinti neapskaitytų cigarečių dalį Lietuvoje.Tyrimo uždaviniai:1. Parengti tuščių cigarečių pakelių tyrimo metodiką.2. Surinkti tuščius cigarečių pakelius.3. Atlikti surinktų pakelių analizę ir apibendrinti gautus rezultatus.

Tyrimo vykdymo laikasSiekiant įvertinti nacionaliniam tyrimui atlikti reikalingus žmogiškuosius

ir finansinius išteklius, tyrimas buvo vykdomas keliais etapais. Pirmasis tyri-mo etapas buvo atliekamas 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Antrasis tyrimo etapas įvykdytas 2020 m. vasario–kovo mėn. ir 2020 m. birželio–rugsėjo mėn.

Ruduo pirmajam tyrimo etapui buvo pasirinktas siekiant išvengti turisti-nio laikotarpio, šaltojo sezono, kai, tikėtina, kad tuščių pakelių miesto gatvėse

Rūkančių 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, dauguma rūkančiųjų rūko tik įprastas cigaretes, o penktadalis rūko ir įprastas, ir elektronines arba kaitinamojo tabako cigaretes. Tik elektronines cigaretes ir tik kaitinamuosius tabako gaminius rūko beveik du kartus daugiau moterų nei vyrų. Didesnė dalis moterų nei vyrų nurodė niekada nepirkusios nelegalių tabako gaminių. Nelegalius tabako gaminius nurodė nuolatos pirkę daugiau kaip 45 metų ir vyresnių, žemesnį išsilavinimą turinčių, gaunančių mažesnes pajamas, miestuose ir kaimuose gyvenančių rūkalių. Tris kartus didesnė dalis intensyviai nei neintensyviai rūkančiųjų nuolatos pirko nelegalius tabako gaminius. Tyrimo duomenimis, 10,7 proc. surūkytų cigarečių Lietuvoje galėjo būti nelegalios. Vidutinė legalių ir nelegalių cigarečių pakelio kaina skyrėsi 1,65 Eur. Didesnė surūkytų nelegalių cigarečių dalis buvo būdinga vyrams, vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinusiems, turintiems mažesnes pajamas, gyvenantiems miestuose bei kaimuose ir inten-syviau rūkantiems asmenims. Paskutinio įsigyto cigarečių pakelio apžiūros duomenimis,9,7 proc. cigarečių pakelių buvo nelegalūs. Apie ketvirtadalis apklaustų rūkančiųjų teigė, kad nėra nieko blogo įsigyti nelegalių tabako gaminių. Panaši apklaustųjų dalis tai vertino labai neigiamai, o didžiausia dalis nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą vertino neigia-mai, tačiau teigė suprantą, kodėl žmonės taip elgiasi. Taigi rūkalių apklausa su pakelių apžiūra atskleidė, kad beveik dešimtadalis rūkalių vartoja nelegalias cigaretes ir kas ketvirtas nemato tame nieko blogo.

APIBENDRINIMAS

63

galima rasti mažiau, ir nepalankių orų (lietaus, sniego), kurie gali apsunkinti pakelių rinkimą tyrimo vykdytojams. Iš pradžių, remdamiesi anksčiau išdės-tytais argumentais, tyrimo vykdytojai planavo atlikti antrąjį pakelių rinkimo etapą pavasarį, vos tik tam bus tinkamos oro sąlygos. Dėl mažo kritulių kiekio ir šilto oro antrasis etapas prasidėjo vasario antroje pusėje ir turėjo tęstis iki pavasario pabaigos. Atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes dėl paskelbto karantino šalyje, tyrimo vykdymas buvo sustabdytas nuo karantino pradžios kovo mėnesį iki gegužės pabaigos. Siekiant surinkti reikiamą pakelių skaičių, nuspręsta tyrimą pratęsti iki 2020 m. rugsėjo mėn. pradžios. Tikimasi, kad dėl pasaulinės COVID-19 situacijos vasaros mėnesiais atliktam tuščių pakelių rinkimui turistai didelės įtakos neturėjo.

Tyrimo planas ir atskirų etapų aprašymasTyrimo metu konkrečiuose pasirinktuose maršrutuose, esančiuose Lie-

tuvos miestuose ir miesteliuose, rinkti tušti cigarečių pakeliai ir skaičiuota, kuri dalis cigarečių pakelių priklauso neapskaitytų cigarečių kategorijai.

1. Pirmasis tyrimo etapasPirmajame tyrimo etape tuščių pakelių rinkimas buvo vykdomas sie-

kiant įvertinti, kiek maršrutų reikia įgyvendinti, kad būtų surinktas repre-zentatyvus tuščių pakelių kiekis.

1.1. Tyrimo vietų atrankaSiekiant atlikti geografiškai reprezentatyvų tyrimą, paprastosios at-

sitiktinės atrankos metodu iš 10-ies Lietuvos apskričių tyrimui atlikti pa-sirinkta po vieną miestą ir miestelį (iš viso 20 geografinių Lietuvos zonų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. At-sižvelgiant į tai, kad kaimai ir viensėdžiai Lietuvos kontekste yra pernelyg privatūs ir stokoja bendrų zonų (tokių kaip pagrindinė kaimo gatvė ar aikš-tė), pasirinkta kaimo gyvenamąsias vietoves vertinti į tyrimą įtraukiant tik miestelius.

Vadovaujantis anksčiau minėtu įstatymu, Lietuvoje miestais yra laiko-mos kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Miesteliai yra kompaktiš-kai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3 000 gyventojų,

64

kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.

Į atsitiktinei atrankai atlikti reikalingus miestų ir miestelių apskričių sąrašus miestai ir miesteliai buvo įtraukti pagal kiekybinį gyventojų skaičiaus kriterijų: miestams priskirtos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau nei 3 000 gyventojų, o miesteliams mažiau nei 3 000 gyventojų, bet daugiau nei 1 000 gyventojų. Jeigu apskrityje nebuvo nė vieno miestelio, kuriame gyven-tų bent 1 000 gyventojų, tokiu atveju į tyrimą buvo įtraukiamas miestelis su didžiausiu gyventojų skaičiumi toje apskrityje.

Gyventojų skaičius nustatytas vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis [202, 203]. Atsitiktinės atrankos metodu pirmajam tyrimo eta-pui atrinkti miestai ir miesteliai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių pirmajam tyrimo etapui pasirinkti miestai ir miesteliai atskirose apskrityse

ApskritisĮ tyrimą įtrauktos vietovės (I etapas)

Miestas (gyventojų skaičius) Miestelis (gyventojų skaičius)

Vilniaus Vilnius (541 212) Baltoji Vokė (1 052)

Alytaus Alytus (50 422) Veisiejai (1 211)

Kauno Jonava (26 715) Viduklė (1 678)

Klaipėdos Klaipėda (147 892) Vėžaičiai (1 646)

Marijampolės Marijampolė (35 241) Kudirkos Naumiestis (1 473)

Panevėžio Pasvalys (6 442) Juodupė (1 769)

Šiaulių Kuršėnai (10 899) Venta (2 212)

Tauragės Jurbarkas (9 846) Pagėgiai (1 579)

Telšių Telšiai (21 555) Varniai (1 507)

Utenos Zarasai (6 142) Svėdasai (884)

1.2. Pirmojo tyrimo etapo vykdymasPirmasis tyrimo etapas buvo įgyvendintas 9-iuose miestuose iš 10-ies

atrinktų ir 8-iuose miesteliuose iš 10-ies atrinktų. Visų geografinių vietovių aplankyti nepavyko dėl nepalankių oro sąlygų.

Po pirmojo tyrimo etapo, atlikus surinktų pakelių analizę, buvo nusta-tyta, kad vidutiniškai viename miesto maršrute surenkama apie 24 pakelius, o miestelio maršrute – apie 27 pakelius. Pirmojo tyrimo etapo metu surinkti pakeliai įtraukiami į bendrą tyrimo duomenų bazę.

65

2. Antrasis tyrimo etapas2.1. Vietovių atranka

Įvertinus vidutinį pakelių skaičių, tenkantį vienam maršrutui, ir atsižvelgiant į apskaičiuotas pakelių skaičiaus kvotas (žr. 2.2 dalį), buvo nuspręsta į antrąjį tyrimo etapą papildomai kiekvienoje apskrityje įtraukti dar po 2 atsitiktinai atrinktus miestus ir 3 miestelius. Trijose apskrityse nebuvo pakankamai miestelių, kurie atitiktų įtraukimo kriterijus pagal gy-ventojų skaičių (žr. 1.1 dalį), todėl ne visose apskrityse įtrauktų miestelių skaičius sutapo. Platesnis miestų ir miestelių įtraukimas ne tik padidino galimybes surinkti reikiamą pakelių skaičių, bet ir užtikrino platesnį geogra-finį reprezentatyvumą. Taigi iš viso vykdytojai tyrimą atliko 30-yje miestų ir 35-iuose miesteliuose.

Atsitiktinės atrankos metodu visam tyrimui atrinkti miestai ir miesteliai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių tyrimui atrinkti miestai ir miesteliai atskirose apskrityse

ApskritisĮ tyrimą įtrauktos vietovės (I ir II etapai)

Miestas (gyventojų skaičius) Miestelis (gyventojų skaičius)

Vilniaus

Vilnius1,2 (540 919) Baltoji Vokė1 (1 052)Maišiagala2 (1 636)Rūdiškės2 (2 030)Mickūnai2 (1 389)

Trakai2 (4 238)

Ukmergė2 (20 391)

Alytaus

Alytus1,2 (50 421) Veisiejai1 (1 211)Simnas2 (1 269)

Merkinė2 (1 228)Leipalingis2 (1 552)

Druskininkai2 (12 196)

Varėna2 (7 987)

Kauno

Kaunas2 (286 763) Viduklė1 (1 678)Babtai2 (1 563)

Akademija2 (2 807)Vilkija2 (2 131)

Jonava,2 (26 715)

Prienai2 (8 516)

Klaipėdos

Klaipėda1,2 (147 898) Vėžaičiai1 (1 646)Švėkšna2 (1 649)

Žemaičių Naumiestis2 (1 373)Priekulė2 (1 246)

Kretinga2 (16 840)

Skuodas2 (5 289)

Marijam-polės

Marijampolė1,2 (35 253) Kudirkos Naumiestis1 (1 473)Lukšiai2 (1 485)

Gelgaudiškis2 (1 603)Pilviškiai2 (2 305)

Rūda2 (5 666)

Šakiai2 (5 003)

Panevėžio

Pasvalys1 (6 490) Juodupė1 (1 769)Krekenava2 (1 636)Ramygala2 (1 415)Joniškėlis2 (1 201)

Rokiškis2 (11 993)

Panevėžys2 (87 148)

66

Šiaulių

Kuršėnai1 (10 924) Venta1 (2212)Tytuvėnai2 (1889)Baisogala2 (2034)

Šeduva2 (2541)

Šiauliai2 (100 119)

Joniškis2 (8 358)

Tauragės

Jurbarkas1 (9 831) Pagėgiai1 (1 579)Kvėdarna2 (1 597)Skaudvilė2 (1 453)

Šilalė2 (4 728)

Tauragė2 (21 685)

Telšių

Telšiai1 (21 548) Varniai1 (1 507)Tryškiai2 (1 352)

Viekšniai2 (1 670)Plungė2 (16 945)

Mažeikiai2 (32 711)

Utenos

Zarasai1 (6 140)

Svėdasai1 (884)Utena2 (25 496)

Molėtai2 (5 548)1 Į pirmąjį tyrimo etapą įtraukti miestai ir miesteliai.2 Į antrąjį tyrimo etapą įtraukti miestai ir miesteliai.

2.2. Surinkti reikiamų pakelių skaičiaus (kvotos) apskaičiavimasAtrinkti miestai ir miesteliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vy-

riausiosios rinkimų komisijos nustatytomis 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų apylinkių ribomis, buvo suskirstyti į rinkimų apylinkes ir at-sitiktinės atrankos metodu pasirinktos rinkimų apylinkės (3 lentelė), kuriose suplanuoti tuščių cigarečių pakelių rinkimo maršrutai.

3 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių tyrimui atsitiktinai atrinktos rinkiminės apylinkės

Miestas ar miestelis Atrinktos rinkimų apylinkės (I ir II etapas)

Vilniaus apskritis

Vilnius

1. Kapsų2. Algirdo3. Baltupių4. Kunigiškių5. Šilo6. Gedvydžių7. Visorių8. Gedimino9. V. Druskio

10. Karklėnų11. Mindaugo12. Filaretų13. Moksleivių14. Šeškinės15. Geležinio Vilko16. Verkių17. Rugių18. Rugiagėlių19. Paberžės

20. A. Krutulio21. Mokyklos22. Jovaro23. S. Stanevičiaus24. Bokšto25. Pamėnkalnio26. J. Baltrušaičio27. Įsruties28. Apkasų29. Užupio30. Riešuto31. Kaimelio32. Markučių33. L. Giros34. Minties35. Darželio36. Laisvės37. Birutės38. B. Sruogos

67

Vilnius

39. Liepkalnio40. Kareivių41. Mokslo42. Saulėtekio43. Palydovo44. Papilėnų45. Lūžių46. Kauno Vokės47. Vilkpėdės48. Rygos49. Viršuliškių50. Brolių51. V. Vaitkaus52. Vytauto53. Taurakalnio54. Skroblų55. Didlaukio56. Čiobiškio57. Vytenio58. Antakalnio59. Žemaitės60. Tujų61. Ukmergės62. Miestelio63. Prekybininkų64. Žirmūnų65. Konstitucijos66. A. Juozapavičiaus67. Licėjaus68. Raitininkų

69. Gabijos70. L. Sapiegos71. Trakų Vokės72. Lietuvių namų73. Dzūkų74. P. Žadeikos75. Sėlių76. Senamiesčio77. R. Jankausko78. Saltoniškių79. Sporto80. J. Povilaičio81. Bukčių82. Akacijų83. Gelvonų84. Muitininkų85. Medeinos86. D. Gerbutavičiaus87. V. Šopeno88. Dailės89. S. Nėries90. Pilaitės91. Žemynos92. Pavilnionių93. S. Konarskio94. Žėručio95. Gluosnių96. Vingio97. M. Daukšos

Trakai 1. Trakų m.

Ukmergė 1. Pivonijos2. Smėlių

3. Maironio4. Kęstučio

Baltoji Vokė 1. Baltosios Vokės

Rūdiškės 1. Rūdiškių

Maišiagala 1. Maišiagalos

Mickūnai 1. Mickūnų

Alytaus apskritis

Alytus

1. Jurgiškių2. Vidzgirio3. Dzūkijos4. Naujoji5. Amatų6. Centro

7. A. Ramanausko-Vanago8. Sporto9. Vilties

10. A. Matučio11. Jaunimo12. Putinų

Druskininkai1. Kalviškės2. Senamiesčio3. Naujamiesčio

Varėna 1. Parko2. Šilo

Veisiejai 1. Veisiejų

Simnas 1. Simno

68

Merkinė 1. Merkinės

Leipalingis 1. Leipalingio

Kauno apskritis

Jonava

1. Bibliotekos2. Kalnų3. Ateities4. Senamiesčio

5. Baldininkų6. Rimkų7. Šveicarijos8. Ruklos

Kaunas

1. Knygnešių2. Pušų3. Milikonių4. Radvilėnų5. Palemono6. Girstučio7. Tekstilininkų8. Sodų9. Purienų

10. Kazliškių11. K. Škirpos12. Šarkuvos13. Žiburio14. Skuodo15. Baltijos16. Žemaičių17. Aukuro18. Birutės19. S. Nėries20. Šančių21. Žiemgalių22. P. Lukšio23. Rasos24. Baltų25. Rokų26. Seredžiaus27. J. Dobkevičiaus28. Jonavos

29. Rasytės30. Sargėnų31. Vičiūnų32. Romainių33. Lampėdžių34. Sporto35. Apuolės36. Taikos37. Žeimenos38. A. Timinskio39. Veršvų40. L. Karsavino41. V. Krėvės42. Dujotiekio43. Piliakalnio44. Buriuotojų45. Nepriklausomybės46. Algirdo47. S. Žukausko48. Atžalyno49. Varpo50. Vaidoto51. Veiverių52. A. Mackevičiaus53. Versmės54. Statybininkų55. Buitininkų56. Vyturio

Prienai 1. Statybininkų2. J. Basanavičiaus

Viduklė 1. Viduklės

Babtai 1. Babtų

Akademija 1. Akademijos

Vilkija 1. Vilkijos

Klaipėdos apskritis

Klaipėda

1. Budelkiemio2. Dainavos3. Pingvinuko4. Girulių5. Gedminų6. Olimpijos7. Sulupės8. Šviesos9. Klaipėdos Vandens

10. Žilvičio11. Volungėlės12. Alksnynės13. S. Daukanto14. Kuršių15. Gimnazijos16. Baltikalnio17. Tauralaukio18. Baltijos

69

19. Aukuro20. Politechnikos21. Strėvos22. Danės23. Saulėtekio24. Draugystės25. Bandužių26. Dviračių Treko

27. Molo28. Rambyno29. Debreceno30. Vakarų31. Berželio32. Laukininkai33. Šilojų

Kretinga

1. J. Pabrėžos2. M. Daujoto3. Vytauto4. Parko

Skuodas 1. Skuodo2. Vilniaus

Vėžaičiai 1. Vėžaičių

Švėkšna 1. Švėkšnos

Žemaičių Naumiestis 1. Žemaičių Naumiesčio

Priekulė 1. Priekulės

Marijampolės apskritis

Marijampolė

1. Kvietiškio2. Tarpučių3. Šaulių4. Degučių5. Narto

6. Dariaus ir Girėno7. Mokolų8. Armino9. Suvalkiečių

Kazlų Rūda 1. Mindaugo2. Pušų

Šakiai 1. Varpo2. Žiburio

Kudirkos Naumiestis 1. Kudirkos Naumiesčio

Pilviškiai 1. Pilviškių

Lukšiai 1. Lukšių

Gelgaudiškis 1. Gelgaudiškio

Panevėžio apskritis

Pasvalys 1. P. Vileišio2. Vilniaus3. Kalno

Rokiškis 1. Senamiesčio2. J. Tumo-Vaižganto3. Respublikos

Panevėžys 1. Žvaigždutės2. Rožių3. Dariaus ir Girėno4. Poliklinikos5. J. Balčikonio6. Žvaigždžių7. Vandentiekio8. Vienybės9. J. Miltinio

10. Šiaulių11. Geležinkelio12. Šermuto13. Tulpių14. Šermukšnių15. Laisvės16. A. Lipniūno17. Ukmergės18. Parko

70

Juodupė 1. Juodupės

Joniškėlis 1. Joniškėlio

Krekenava 1. Krekenavos

Ramygala 1. Ramygalos

Šiaulių apskritis

Kuršėnai 1. Pušyno2. Gedimino3. Centro

Šiauliai 1. Linkuvos2. J. Basanavičiaus3. M. K. Čiurlionio 4. Varpo5. S. Šalkausko6. S. Dariaus ir S. Girėno7. Kražių8. V. Kudirkos9. Ragainės10. Lyros11. Vijolių12. Gegužių

13. Jovaro14. Tilžės15. Rėkyvos16. Pabalių17. Verduliukų18. Gytarių19. Medelyno20. Purienų21. K. Donelaičio22. Beržyno23. Šimšės

Joniškis 1. Žemaičių2. V. Kudirkos

Venta 1. Ventos

Tytuvėnai 1. Tytuvėnų

Baisogala 1. Baisogalos

Šeduva 1. Šeduvos

Tauragės apskritis

Jurbarkas 1. Naujamiesčio2. Vydūno3. Vytauto Didžiojo

Šilalė 1. Šilalės

Tauragė 1. Moksleivių2. J. Tumo-Vaižganto3. Aerodromo4. Dariaus ir Girėno

Pagėgiai 1. Pagėgių

Skaudvilė 1. Skaudvilės

Kvėdarna 1. Kvėdarnos

Telšių apskritis

Telšiai 1. Žemaitės2. Kęstučio3. Muziejaus

Plungė 1. V. Mačernio2. Senamiesčio3. A. Jucio 4. Laisvės

71

Mažeikiai 1. Naftininkų2. M. Račkausko3. Pavasario

4. Sodų5. Gabijos6. Senamiesčio

Varniai 1. Varnių

Viekšniai 1. Viekšnių

Tryškiai 1. Tryškių

Utenos apskritis

Zarasai 1. Zarasų šiaurės2. Zarasų rytų

Utena 1. Centro2. Dauniškio3. Krašuonos4. Aukštakalnio

5. Basanavičiaus6. Ąžuolijos7. Vyturių8. Aušros

Molėtai 1. Liepų2. Siesarties

Svėdasai 1. Svėdasų

Tyrimo metu reikalingas surinkti pakelių skaičius apskaičiuotas įver-tinus 2018 m. vieno gyventojo surūkytų legalių cigarečių skaičių. Sta-tistikos departamento duomenimis, legalių tabako gaminių suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, 2018 m. siekė 988 cigaretes. Atsižvelgiant į gy-ventojų skaičių ir tai, kad įprastame cigarečių pakelyje yra 20 vnt. cigarečių, apskaičiuotas (988*2 808 901)/20=138 759 709,4) metinis surūkytų pakelių skaičius. Pagal standartinius imties dydžio nustatymo metodus, norint repre-zentuoti rūkančiųjų proporciją 0,01 tikslumu, apskaičiuota, kad reprezenta-tyvi pakelių imtis yra 9 603 pakeliai (pasikliovimo lygmuo 0,95). Numatant tai, kad dalis surinktų pakelių gali būti nuo kitų nei įprastos cigaretės tabako gaminių, dalis jų gali būti suniokotos taip, kad tyrėjams nepavyktų tinkamai įvertinti ant pakelių pateikiamos informacijos, šis skaičius suapvalintas, kvo-tą padidinant šiek tiek daugiau nei 10 proc.

Lietuvoje yra 10 apskričių (n=10). Kiekvienos apskrities populiacija žy-mėta:

58

gyventojų skaičių ir tai, kad įprastame cigarečių pakelyje yra 20 vnt. cigarečių, apskaičiuotas (988*2 808 901)/20=138 759 709,4) metinis surūkytų pakelių skaičius. Pagal standartinius imties dydžio nustatymo metodus, norint reprezentuoti rūkančiųjų proporciją 0,01 tikslumu, apskaičiuota, kad reprezentatyvi pakelių imtis yra 9 603 pakeliai (pasikliovimo lygmuo 0,95). Numatant tai, kad dalis surinktų pakelių gali būti nuo kitų nei įprastos cigaretės tabako gaminių, dalis jų gali būti suniokotos taip, kad tyrėjams nepavyktų tinkamai įvertinti ant pakelių pateikiamos informacijos, šis skaičius suapvalintas, kvotą padidinant šiek tiek daugiau nei 10 proc.

Lietuvoje yra 10 apskričių (n=10). Kiekvienos apskrities populiacija žymėta:𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘,𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … ,𝑛𝑛𝑛𝑛. Papildomai žinoma apskrities populiacija, gyvenanti kaimiškose

vietovėse 𝐾𝐾𝐾𝐾𝑘𝑘𝑘𝑘 ir miesto vietovėse 𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘 , taigi 𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘 = 𝐾𝐾𝐾𝐾𝑘𝑘𝑘𝑘 + 𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘 ,𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … , 𝑛𝑛𝑛𝑛.Iš pradžių apskaičiuotas kiekvienoje apskrityje reikalingų surinkti pakelių skaičius: 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘,

proporcingai pagal apskrities gyventojų skaičių:

𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘 =𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘𝑁𝑁𝑁𝑁𝐴𝐴𝐴𝐴 ; 𝐴𝐴𝐴𝐴 = 𝐴𝐴𝐴𝐴1 + ⋯+ 𝐴𝐴𝐴𝐴𝑛𝑛𝑛𝑛; 𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … , 𝑛𝑛𝑛𝑛.

Skaičius 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘 suapvalintas iki vienetų. Tuomet gautas visoje apskrityje reikalingas surinkti pakelių skaičius padalintas kaimiškoms ir miesto vietovėms pagal jau minėtą proporciją:

𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚 =𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘

𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘; 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚 = �1 −

𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘

𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘�𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘.

Kiekvienoje apskrityje reikiamas miesto rinkimų apylinkių skaičius buvo nustatytas remiantis tam miestui tenkančia pakelių kvota ir bandomojo tyrimo rezultatais. Tai reiškia, kad jei Kauno miestui tenkanti kvota yra 1 350 pakelių, o bandomojo tyrimo metu vienoje miesto apylinkėje buvo vidutiniškai surenkami 24 pakeliai, tai Kauno miestui atsitiktinai buvo atrinktos 56 apylinkės. Dėl riboto miestelių, atitinkančių tyrimo miestelių kriterijus (žr. 1.1 dalį), skaičiaus į nacionalinį tyrimą nuspręsta papildomai įtraukti 3 miestelius (kiekviename iš jų aplankant vienintelę miestelyje esančią rinkimų apylinkę). Kvotų dydis pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių tyrimui atlikti pasirinktos rinkimų apylinkės ir nustatytos reikiamų surinkti pakelių kvotos

Apskritis Miestas* Kvota miestui Miestelis* Kvota miesteliui

Vilniaus

Vilnius 2 409 Baltoji VokėMaišiagalaRūdiškėsMickūnai

116180223153

Trakai 19

Ukmergė 91

Alytaus

Alytus 219 VeisiejaiSimnasMerkinė

Leipalingis

53555368

Druskininkai 53

Varėna 35

KaunoJonava 126 Viduklė

Babtai142132Kaunas 1 350

. Papildomai žinoma apskrities populiacija, gyvenanti kai-miškose vietovėse Kk ir miesto vietovėse Mk , taigi Ak = Kk + Mk, k = 1, ..., n.

Iš pradžių apskaičiuotas kiekvienoje apskrityje reikalingų surinkti pake-lių skaičius: Pk , proporcingai pagal apskrities gyventojų skaičių:

58

gyventojų skaičių ir tai, kad įprastame cigarečių pakelyje yra 20 vnt. cigarečių, apskaičiuotas (988*2 808 901)/20=138 759 709,4) metinis surūkytų pakelių skaičius. Pagal standartinius imties dydžio nustatymo metodus, norint reprezentuoti rūkančiųjų proporciją 0,01 tikslumu, apskaičiuota, kad reprezentatyvi pakelių imtis yra 9 603 pakeliai (pasikliovimo lygmuo 0,95). Numatant tai, kad dalis surinktų pakelių gali būti nuo kitų nei įprastos cigaretės tabako gaminių, dalis jų gali būti suniokotos taip, kad tyrėjams nepavyktų tinkamai įvertinti ant pakelių pateikiamos informacijos, šis skaičius suapvalintas, kvotą padidinant šiek tiek daugiau nei 10 proc.

Lietuvoje yra 10 apskričių (n=10). Kiekvienos apskrities populiacija žymėta:𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘,𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … ,𝑛𝑛𝑛𝑛. Papildomai žinoma apskrities populiacija, gyvenanti kaimiškose

vietovėse 𝐾𝐾𝐾𝐾𝑘𝑘𝑘𝑘 ir miesto vietovėse 𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘 , taigi 𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘 = 𝐾𝐾𝐾𝐾𝑘𝑘𝑘𝑘 + 𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘 ,𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … , 𝑛𝑛𝑛𝑛.Iš pradžių apskaičiuotas kiekvienoje apskrityje reikalingų surinkti pakelių skaičius: 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘,

proporcingai pagal apskrities gyventojų skaičių:

𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘 =𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘𝑁𝑁𝑁𝑁𝐴𝐴𝐴𝐴 ; 𝐴𝐴𝐴𝐴 = 𝐴𝐴𝐴𝐴1 + ⋯+ 𝐴𝐴𝐴𝐴𝑛𝑛𝑛𝑛; 𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … , 𝑛𝑛𝑛𝑛.

Skaičius 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘 suapvalintas iki vienetų. Tuomet gautas visoje apskrityje reikalingas surinkti pakelių skaičius padalintas kaimiškoms ir miesto vietovėms pagal jau minėtą proporciją:

𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚 =𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘

𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘; 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚 = �1 −

𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘

𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘�𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘.

Kiekvienoje apskrityje reikiamas miesto rinkimų apylinkių skaičius buvo nustatytas remiantis tam miestui tenkančia pakelių kvota ir bandomojo tyrimo rezultatais. Tai reiškia, kad jei Kauno miestui tenkanti kvota yra 1 350 pakelių, o bandomojo tyrimo metu vienoje miesto apylinkėje buvo vidutiniškai surenkami 24 pakeliai, tai Kauno miestui atsitiktinai buvo atrinktos 56 apylinkės. Dėl riboto miestelių, atitinkančių tyrimo miestelių kriterijus (žr. 1.1 dalį), skaičiaus į nacionalinį tyrimą nuspręsta papildomai įtraukti 3 miestelius (kiekviename iš jų aplankant vienintelę miestelyje esančią rinkimų apylinkę). Kvotų dydis pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių tyrimui atlikti pasirinktos rinkimų apylinkės ir nustatytos reikiamų surinkti pakelių kvotos

Apskritis Miestas* Kvota miestui Miestelis* Kvota miesteliui

Vilniaus

Vilnius 2 409 Baltoji VokėMaišiagalaRūdiškėsMickūnai

116180223153

Trakai 19

Ukmergė 91

Alytaus

Alytus 219 VeisiejaiSimnasMerkinė

Leipalingis

53555368

Druskininkai 53

Varėna 35

KaunoJonava 126 Viduklė

Babtai142132Kaunas 1 350

72

Skaičius Pk suapvalintas iki vienetų. Tuomet gautas visoje apskrityje rei-kalingas surinkti pakelių skaičius padalintas kaimiškoms ir miesto vietovėms pagal jau minėtą proporciją:

58

gyventojų skaičių ir tai, kad įprastame cigarečių pakelyje yra 20 vnt. cigarečių, apskaičiuotas (988*2 808 901)/20=138 759 709,4) metinis surūkytų pakelių skaičius. Pagal standartinius imties dydžio nustatymo metodus, norint reprezentuoti rūkančiųjų proporciją 0,01 tikslumu, apskaičiuota, kad reprezentatyvi pakelių imtis yra 9 603 pakeliai (pasikliovimo lygmuo 0,95). Numatant tai, kad dalis surinktų pakelių gali būti nuo kitų nei įprastos cigaretės tabako gaminių, dalis jų gali būti suniokotos taip, kad tyrėjams nepavyktų tinkamai įvertinti ant pakelių pateikiamos informacijos, šis skaičius suapvalintas, kvotą padidinant šiek tiek daugiau nei 10 proc.

Lietuvoje yra 10 apskričių (n=10). Kiekvienos apskrities populiacija žymėta:𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘,𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … ,𝑛𝑛𝑛𝑛. Papildomai žinoma apskrities populiacija, gyvenanti kaimiškose

vietovėse 𝐾𝐾𝐾𝐾𝑘𝑘𝑘𝑘 ir miesto vietovėse 𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘 , taigi 𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘 = 𝐾𝐾𝐾𝐾𝑘𝑘𝑘𝑘 + 𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘 ,𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … , 𝑛𝑛𝑛𝑛.Iš pradžių apskaičiuotas kiekvienoje apskrityje reikalingų surinkti pakelių skaičius: 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘,

proporcingai pagal apskrities gyventojų skaičių:

𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘 =𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘𝑁𝑁𝑁𝑁𝐴𝐴𝐴𝐴 ; 𝐴𝐴𝐴𝐴 = 𝐴𝐴𝐴𝐴1 + ⋯+ 𝐴𝐴𝐴𝐴𝑛𝑛𝑛𝑛; 𝑘𝑘𝑘𝑘 = 1, … , 𝑛𝑛𝑛𝑛.

Skaičius 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘 suapvalintas iki vienetų. Tuomet gautas visoje apskrityje reikalingas surinkti pakelių skaičius padalintas kaimiškoms ir miesto vietovėms pagal jau minėtą proporciją:

𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚 =𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘

𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘; 𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑘𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚𝑚 = �1 −

𝑀𝑀𝑀𝑀𝑘𝑘𝑘𝑘

𝐴𝐴𝐴𝐴𝑘𝑘𝑘𝑘�𝑃𝑃𝑃𝑃𝑘𝑘𝑘𝑘.

Kiekvienoje apskrityje reikiamas miesto rinkimų apylinkių skaičius buvo nustatytas remiantis tam miestui tenkančia pakelių kvota ir bandomojo tyrimo rezultatais. Tai reiškia, kad jei Kauno miestui tenkanti kvota yra 1 350 pakelių, o bandomojo tyrimo metu vienoje miesto apylinkėje buvo vidutiniškai surenkami 24 pakeliai, tai Kauno miestui atsitiktinai buvo atrinktos 56 apylinkės. Dėl riboto miestelių, atitinkančių tyrimo miestelių kriterijus (žr. 1.1 dalį), skaičiaus į nacionalinį tyrimą nuspręsta papildomai įtraukti 3 miestelius (kiekviename iš jų aplankant vienintelę miestelyje esančią rinkimų apylinkę). Kvotų dydis pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių tyrimui atlikti pasirinktos rinkimų apylinkės ir nustatytos reikiamų surinkti pakelių kvotos

Apskritis Miestas* Kvota miestui Miestelis* Kvota miesteliui

Vilniaus

Vilnius 2 409 Baltoji VokėMaišiagalaRūdiškėsMickūnai

116180223153

Trakai 19

Ukmergė 91

Alytaus

Alytus 219 VeisiejaiSimnasMerkinė

Leipalingis

53555368

Druskininkai 53

Varėna 35

KaunoJonava 126 Viduklė

Babtai142132Kaunas 1 350

Kiekvienoje apskrityje reikiamas miesto rinkimų apylinkių skaičius buvo nustatytas remiantis tam miestui tenkančia pakelių kvota ir bandomo-jo tyrimo rezultatais. Tai reiškia, kad jei Kauno miestui tenkanti kvota yra 1 350 pakelių, o bandomojo tyrimo metu vienoje miesto apylinkėje buvo vidu-tiniškai surenkami 24 pakeliai, tai Kauno miestui atsitiktinai buvo atrinktos 56 apylinkės. Dėl riboto miestelių, atitinkančių tyrimo miestelių kriterijus (žr. 1.1 dalį), skaičiaus į nacionalinį tyrimą nuspręsta papildomai įtraukti 3 miestelius (kiekviename iš jų aplankant vienintelę miestelyje esančią rinki-mų apylinkę). Kvotų dydis pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Tuščių cigarečių pakelių tyrimui atlikti pasirinktos rinkimų apylinkės ir nustaty-tos reikiamų surinkti pakelių kvotos

Apskritis Miestas* Kvota miestui Miestelis* Kvota miesteliui

Vilniaus

Vilnius 2 409 Baltoji VokėMaišiagalaRūdiškėsMickūnai

116180223153

Trakai 19

Ukmergė 91

Alytaus

Alytus 219 VeisiejaiSimnas

MerkinėLeipalingis

53555368

Druskininkai 53

Varėna 35

Kauno

Jonava 126 ViduklėBabtai

AkademijaVilkija

142132238181

Kaunas 1 350

Prienai 40

Klaipėdos

Klaipėda 758 VėžaičiaiŠvėkšna

Žemaičių NaumiestisPriekulė

1051068880

Kretinga 86

Skuodas 27

Marijampolė

Marijampolė 205 Kudirkos NaumiestisPilviškiaiLukšiai

Gelgaudiškis

61936065

Rūda 33

Šakiai 29

Panevėžio

Pasvalys 31 JuodupėJoniškėlisKrekenavaRamygala

100689380

Rokiškis 57

Panevėžys 414

73

Šiaulių

Kuršėnai 60 VentaTytuvėnaiBaisogala

Šeduva

978389

111

Šiauliai 548

Joniškis 46

Tauragės

Jurbarkas 43 PagėgiaiSkaudvilėKvėdarna

726673

Šilalė 20

Tauragė 94

Telšių

Telšiai 93 VarniaiViekšniaiTryškiai

707863

Plungė 73

Mažeikiai 141

Utenos

Zarasai 46

Svėdasai 219Utena 192

Molėtai 42* Lentelėje pateikiami ir į pirmąjį tyrimo etapą įtraukti miestai ir miesteliai.

3. Pakelių rinkimo maršrutų sudarymasMiestuose ir miesteliuose tuščių pakelių rinkimo maršrutai sudaryti

stengiantis išvengti autobusų ir traukinių stočių teritorijų, sporto arenų, sta-dionų ir kitų didelių viešųjų susibūrimų vietų, kuriose didesnė turistų lanky-mosi tikimybė.

Sudarant maršrutus remtasi 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rin-kimų apylinkių ribomis, taigi atsižvelgiant į konkrečią apylinkę sudarančių adresų sąrašą. Miesteliuose tyrimo vykdytojai eina vieną maršrutą (mieste-liuose yra tik viena rinkimų apylinkė), o miestuose eina maršrutų skaičių, lygų atrinktų rinkiminių apylinkių skaičiui, reikalingą nustatytai kvotai pasiekti.

Maršrutai atskirose miestų ir miestelių rinkimų apylinkėse sudaryti va-dovaujantis interneto svetaine www.maps.google.lt.

4. Tuščių cigarečių pakelių rinkimasPrieš pradedant tyrimo vykdymą, atsakingi Sveikatos tyrimų instituto

darbuotojai tyrimo vykdytojams pateikė tyrimo vykdytojui sudarytą atmin-tinę (2 priedas), kurioje pateikiama visa reikalinga informacija apie pakelių rinkimo eigą. Maršrutų vykdytojams pateikti maršrutai ir kitos reikalingos priemonės (maišeliai, lipdukai maišeliams ženklinti, šiukšlių surinkimo žnyplės, guminės pirštinės). Ant vykdytojams pateiktų plastikinių maišelių vykdytojas(-a) nurodė šią informaciją: data, miesto ar miestelio pavadinimas, rinkimų apylinkės pavadinimas. Kiekviename maršrute surinkti pakelių maišeliai sunumeruojami.

74

Pakeliai rinkti einant vykdytojams pateiktais maršrutais, kuriuos vyk-dytojai atsidarė mobilioje programėlėje GoogleMaps. Maršrutai tyrimo koor-dinatorių buvo sudėlioti taip, kad kiekvienoje atrinktoje apylinkėje sudary-tų 3 km atstumą. Sudarinėjant maršrutus buvo stengiamasi kiek įmanoma tiksliau atsižvelgti į rinkimų apylinkių ribas, kadangi miestuose, kur kvotai surinkti reikėjo apeiti po didelį skaičių apylinkių, pastarosios dažnai riboda-vosi. Todėl tokiais atvejais, kai viena gatvės pusės priklausė vienai rinkimų apylinkei, o kita gatvės pusė kitai – vykdytojams buvo pateiktos papildomos pastabos dėl to, kuria puse reikėtų eiti.

Eidami maršrutą vykdytojai naudojo mobiliąją programėlę MapMyWalk arba Endomondo, taip užfiksuodami tuščių cigarečių pakelių rinkimo laiką ir tiksliai nueitą maršrutą žemėlapyje. Užfiksuoti maršrutai eksportuoti ir pa-teikti tyrimo koordinatoriui.

Rinkti visi pakeliai, rasti paskirtame maršrute, nepaisant numatytos kvotos, t. y. jei kvota surenkama maršruto viduryje, pakelių rinkimas tęsia-mas, kol praeinamas visas maršrutas ir surenkami visi pakeliai. Pakeliai rink-ti pėsčiųjų zonose, galėjo būti paimami nuo važiuojamosios kelio dalies (jei juos paimti buvo saugu), maršrute pasitaikiusiose šiukšlių dėžėse, viešojo transporto stotelėse ir kitose lengvai prieinamose vietose. Esant fizinėms kliūtims (privati teritorija, šaligatvių remonto darbai ar kt.), maršruto vyk-dytojas savo nuožiūra galėjo koreguoti maršrutą. Vykdytojas turėjo dėti visas pastangas, kad praktiškai nueitas maršrutas kiek įmanoma labiau sutaptų su pateiktu maršrutu, o realus nueitas maršrutas, padengiant planuotą maršru-tą, neturėtų būti trumpesnis nei 3 km, bet ne ilgesnis nei 3,5 km.

Miestų ir miestelių rinkimų apylinkių maršrutai vykdyti tol, kol pasie-kiama tam miestui ar miesteliui nustatyta kvota. Maršrutai nėra kartojami. Įgyvendinus visus miesto ar miestelio maršrutus ir nesurinkus numatyto pa-kelių kvotos skaičiaus, nauji maršrutai nėra sudarinėjami. Pakeliai nerink-ti esant labai nepalankioms oro sąlygoms. Jei pakelių rinkimui numatytame maršrute vyksta masiniai renginiai (paradai, mugės, demonstracijos ar kita), renginių metu tyrimas nevykdytas.

Siekiant tyrimo vykdymo efektyvumo, tyrimo vykdytojams rekomen-duojama prieš einant konkrečius maršrutus mieste ar miestelyje susisiekti su įmonėmis, kurios konkrečiose savivaldybėse yra atsakingos už miesto vie-šųjų erdvių (gatvių) atliekų valymą, ir išsiaiškinti bendro naudojimo šiukšlių dėžių tuštinimo grafikus, kad galėtų tinkamai prie jų prisitaikyti, t. y. rinkti pakelius tokiu metu, kai yra didžiausia tikimybė rasti didžiausią galimą pa-kelių kiekį.

75

5. Surinktų pakelių analizėTyrimo metu surinkti pakeliai, sandariai uždaryti tyrimo vykdytojams

pateiktuose maišeliuose, perduoti tyrimo koordinatoriams arba pristatyti ty-rimo vykdytojui į Sveikatos tyrimų institutą.

Atsakingas asmuo kiekvienam pateiktam cigarečių pakeliui duomenų bazėje suteikė unikalų numerį. Paskirti 2 Sveikatos tyrimų instituto tyrėjai vertino surinktus cigarečių pakelius, pagal jiems pateiktą instrukciją suvedė duomenis į parengtą Excel duomenų analizės lentelę (5 lentelė).

5 lentelė. Tyrimo duomenų suvedimo formaPakelio numeris1 [įrašo tyrėjas]

Maišelio numeris2 [įrašo tyrėjas]

Data3 [įrašo tyrėjas]

Vieta[pažymi tyrėjas]1 – miestas;2 – miestelis.

Miesto ar miestelio pavadinimas [įrašo tyrėjas]

Apylinkės pavadinimas [įrašo tyrėjas]

Pakelio tipas

[pažymi tyrėjas]1 – tradicinis pakelis;2 – kaitinamojo tabako pakelis;3 – kita.

Prekės ženklas [įrašo tyrėjas]

Pakelio dydis

[pažymi tyrėjas]1 – standartinis 20 vnt. pakelis;2 – nestandartinis pakelis;3 – neįmanoma nustatyti.

Banderolės kilmės šalis

[pažymi tyrėjas]1 – banderolėje užrašai pateikiami lietuvių kalba, ji atitinka VMI pateikiamus cigarečių banderolių pavyzdžius;2 – baltarusiška banderolė;3 – rusiška banderolė;4 – kita užsienio kalba banderolė;5 – nėra banderolės arba ji pažeista, o išlikę fragmentai neleidžia nustatyti jokios papildomos informacijos.

Įspėjamasis tekstinis pranešimas apie rūkymo žalą 4

[pažymi tyrėjas]1 – yra;2 – nėra / neįmanoma nustatyti.

Kalba, kuria pateiktas įspėjamasis tekstinis pranešimas

[pažymi tyrėjas]1 – lietuvių kalba;2 – kirilica;3 – užsienio kalba;4 – neįmanoma nustatyti.

Vaizdinis įspėjimas apie rūkymo žalą

[pažymi tyrėjas]1 – yra;2 – nėra / neįmanoma nustatyti.

76

Pakelio kategorija

[pažymi tyrėjas]1 – Lietuvoje apskaitytas pakelis;2 – Lietuvoje neapskaitytas pakelis;3 – neįmanoma įvertinti.

Pastabos5 [įrašo tyrėjas]

1 – įrašomas pakeliui suteiktas numeris.2 – įrašomas atitinkamas maišelio numeris. Viename maršrute gali būti surinkti keli maišeliai pakelių.3 – nurodama ant maišelio užrašyta data, atitinkanti maršruto praėjimo datą.4 – tyrėjas įrašo, kokia kalba įspėjamasis pranešimas pateiktas ant pakelio. Jeigu pranešimas užsienio kal-ba, bet ne rusiškas ar baltarusiškas, pasinaudojus Google vertimo įrankiu identifikuota kalba nurodoma pastabose.5 – tyrėjas pateikia papildomas pastabas. Pavyzdžiui, nurodo, kokia užsienio kalba buvo pateiktas teksti-nis įspėjimas apie rūkymo žalą, jei tai nebuvo rusų ir baltarusių kalbos; pažymi, jei prekė įsigyta neapmui-tintoje zonoje (angl. duty-free); nurodo kitas specifines su pakeliu susijusias detales.

6. Duomenų apdorojimas ir statistinė analizėDuomenų analizei atlikti naudota SPSS 20.00 ir Microsoft Office Excel

2010 programiniai paketai. Siekiant eliminuoti riziką, susijusią su nevienoda surinktų pakuočių da-

limi nuo apskaičiuotos kvotos, buvo nustatyti svoriai, lygūs faktinio surink-tų pakuočių skaičiais ir nustatytos kvotos atitinkamame mieste ir miestelyje santykiui. Svorių įvedimas užtikrino, kad tų vietovių, kur pakelių surinkta daugiau nei numatyta pagal kvotą, įtaka visos Lietuvos neapskaitytų cigare-čių pakuočių paplitimui nebūtų didesnė, o tų vietovių, kur kvotos surinkti nepavyko, sąlyginis vietovės reprezentatyvumas būtų išlaikytas. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste buvo surinkta 918 pakelių, nors numatyta kvota siekė 2 409 pakelius. Nustatyta, kad surinkta 38,11 proc. pakelių (=918/2 409) nuo nu-matytos kvotos, todėl faktinis neapskaitytų pakelių skaičius Vilniaus mies-te (317 neapskaitytų pakelių) dalijamas iš surinktos dalies (=317/0,3811) ir nustatomas naujas (832 pakeliai) neapskaitytų pakelių skaičius Vilniaus miestui, išlaikant neapskaitytų pakelių proporciją ir užtikrinant Vilniaus miesto reprezentatyvumą visos Lietuvos kontekste. Plačiau žr. P2 lentelę 3-iame priede.

Re z u l t a t a iLietuvoje atlikus tuščių cigarečių pakelių tyrimą iš viso buvo surinkta

6 517 įvairių tabako gaminių pakelių (9 lentelė). Nors pagrindinis atlikto tyrimo objektas buvo įprasti cigarečių pakeliai, maršrutų vykdytojai rinko visų tabako gaminių pakelius. Tokiu būdu ne tik spartintas rinkimo procesas (vykdytojui nereikia išsamiai analizuoti pakelio rinkimo metu), bet ir mėgin-ta sužinoti daugiau apie tai, kokią dalį rastų pakelių sudarys naujoviški taba-ko gaminiai.

77

Lietuvoje rastų įpras-tų cigarečių pakelių dalis sudarė 88,3 proc. 7 proc. pakelių sudarė kaitinamojo tabako gaminių Heets, o 4,5 proc. – cigarų ar cigarilių pakeliai. E. skysčių su niko-tino druska pakeliai sudarė tik 0,2 proc. visų Lietuvoje rastų tabako gaminių pake-lių. Marijampolės apskrity-je rasta daugiausiai įprastų

cigarečių pakelių – net 91,6 proc. Daugiausiai kaitinamojo tabako gaminių pakelių rasta Klaipėdos apskrityje (10,9 proc.), o mažiausiai Utenos apskrity-je (4,4 proc.). Didžiausia rastų cigarų ir cigarilių dalis buvo Utenos apskrityje (10,9 proc.), o mažiausia Marijampolės apskrityje (1,9 proc.).

Detalesnis tuščių tabako gaminių pakelių skirstymas pagal apskritis pa-teiktas 11 lentelėje, o 11 paveiksle matomi visi surinkti pakeliai.

9 lentelė. Surinktų tuščių tabako gaminių pakelių skirstymas pagal apskritis

ApskritisĮprastos cigaretės Cigarilės, cigarai

Kaitinamasis tabako gaminys

Heets

E. skysčiai su nikotino

druskaIš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. nVisoje Lietuvoje 5 754 88,3 295 4,5 455 7,0 13 0,2 6 517Vilniaus 1 093 88,2 68 5,5 77 6,2 2 0,2 1 240Kauno 1 746 89,5 75 3,9 127 6,5 2 0,1 1 950Klaipėdos 483 84,0 30 5,2 62 10,8 0 0 575Šiaulių 643 88,6 40 5,5 42 5,8 1 0,1 726Panevėžio 414 89,8 12 2,6 32 6,9 3 0,7 461Alytaus 310 86,6 17 4,8 30 8,4 1 0,3 358Marijampolės 394 91,6 8 1,9 25 5,8 3 0,7 430Tauragės 213 85,5 12 4,8 24 9,6 0 0 249Telšių 302 87,8 13 3,8 28 8,1 1 0,3 344Utenos 156 84,9 20 10,9 8 4,4 0 0 184

Renkant pakelius vykdytojų komanda nuėjo 358 maršrutus. Iš viso įveikta mažiausiai 1 074 km. Ei-dami maršrutus vykdytojai naudojosi mobiliosio-mis programėlės, taip užfiksuojant tuščių cigarečių pakelių rinkimo laiką ir nueitą maršrutą žemėlapyje. Suplanuotų ir praktiškai nueitų maršrutų duomenų bazę galima peržiūrėti LSMU MA VSF Sveikatos tyri-mų instituto internetiniame puslapyje, skiltyje Insti-tuto elektroniniai leidiniai.

78

11 pav. Surinkti tuščių tabako gaminių pakeliai

Priešingai nei rūkančiųjų apklausose, tuščių pakelių tyrimuose įvertinti galima tik neapskaitytus gaminius, t. y. tuos gaminius, kurie gali būti tiek lega-liu, tiek nelegaliu būdu patekę į šalį, tačiau yra skirti ne Lietuvos rinkai. Kitaip sakant, jie neturi lietuviškų banderolių, o ant pakelių pateikiami įspėjimai ar kitas tekstas yra ne lietuvių kalba. Iš viso tokių neapskaitytų pakelių buvo 27,3 proc.: neapskaitytų įprastų cigarečių – 30,6 proc., cigarų ir cigarilių – tik 0,3 proc. (12 pav.) Kaitinamojo tabako gaminių Heets neapskaityta dalis buvo beveik 2 proc. Tačiau neapskaityti e. skysčių su nikotino druska pakeliai sudarė net 69,2 proc.

12 pav. Tabako gaminių pakelių skirstymas pagal apskaitymą (proc.)

79

Toliau pateikiame tik įprastų cigarečių pakelių analizės duomenis, ku-rie buvo suskaičiuoti, taikant svorius (surinktų pakelių ir numatytos kvotos santykį).

Tuščių pakelių tyrimo duomenimis, visoje Lietuvoje neapskaityti ciga-rečių pakeliai sudarė apie trečdalį, t. y. 31,5 proc. surinktų pakelių. Miestuo-se surinktų neapskaitytų pakelių dalis buvo 30,8 proc., o miesteliuose – 33,1 proc. Reikšmingo skirtumo tarp miestuose ir miesteliuose surinktų neaps-kaitytų pakelių dalies nenustatyta. Detalus surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal apskritis miestuose ir miesteliuo-se ir pagal konkrečias gyvenamąsias vietoves pateikiamas P1 ir P2 lentelėse (3 priedas).

Daugiausiai neapskaitytų įprastų cigarečių pakelių rasta Šiaurės ir Rytų Lietuvos apskrityse, t. y. Panevėžio (37,9 proc.) ir Vilniaus (37,6 proc.) (13 pav.). Panevėžio apskrityje miestuose neapskaitytų cigarečių pakelių dalis buvo 40,5 proc., o miesteliuose – 34,1 proc. Vilniaus apskrityje, atvirkščiai, miestuose nustatyta mažesnė dalis – 34,2 proc., o miesteliuose – net 50,3 proc. Didžiau-sias skirtumas nustatytas Utenos apskrityje: miestuose surinkti neapskaityti cigarečių pakeliai sudarė 22,2 proc., o miesteliuose – 50 proc., tačiau svarbu paminėti, kad Utenos apskrityje pakeliai buvo renkami tik Svėdasų miestelyje, kuriame iš viso rasta 14 cigarečių pakelių. Taip pat nemažas skirtumas tarp neapskaitytų pakelių dalies nustatytas ir Kauno apskrityje: miestuose ši dalis sudarė 32,4 proc., o miesteliuose – 18,8 proc.

Mažiausios neapskaitytų cigarečių pakelių dalys nusta-tytos Vakarų Lietuvoje, t. y. Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse. Klaipėdos aps-krityje neapskaityti pakeliai sudarė 18,2 proc. Skirtumas tarp miestų ir miestelių buvo nedidelis: miestuose neaps-kaitytų pakelių dalis sudarė 18,4 proc., o miesteliuose – 17,6 proc.

Visoje Lietuvoje neapskaityti įprastų

cigarečių pakeliai sudarė 31,5 proc.Miestuose – 30,8 proc.Miesteliuose – 33,1 proc.

80

13 pav. Neapskaitytų cigarečių pakelių dalis (proc.), atsižvelgiant į apskritį ir vietovę

Tyrimo metu buvo atsižvelgta į tai, ar savivaldybė, kuriai priklauso gyve-namoji vietovė, faktine siena ribojasi su kitos valstybės siena (14 pav.). Tokios savivaldybės toliau buvo vadintos pasienio savivaldybėmis. Gyvenamosiose vietovėse, kurių savivaldybės turėjo valstybės sieną su Baltarusija, nustatyta neapskaitytų cigarečių pakelių dalis buvo didžiausia (44,4 proc.), šiek tiek mažesnė – Lenkijos pasienio gyvenamosiose vietovėse – 41,3 proc., mažiau-siai – gyvenamosiose vietovėse, kurios priskirtos turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros – 18,5 proc. Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp pasienio ir nepasienio teritorijose surinktų neapskaitytų pakelių dalies. Detali informa-cija apie surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių pasiskirstymą pagal gyvenamąsias vietoves, kurių savivaldybės ribojasi su kitų šalių sieno-mis, pateikiama P3-P7 lentelėse (3 priedas).

81

14 pav. Neapskaitytų cigarečių pakelių dalis (proc.), atsižvelgiant į valstybės, su kuria ribojasi savivaldybė, sieną

Bendrai Lietuvoje pasienio savivaldybėse neapskaitytų pakelių dalis buvo 34,9 proc., o vietovėse, kurios neturėjo sienos su kaimyninėmis valsty-bėmis – 30,7 proc. (kai į analizę neįtrauktos pajūrio savivaldybės) (12 lentelė). Su Baltijos jūra vandens sieną turinčias savivaldybes priskyrus prie pasienio savivaldybių, pasienyje neapskaitytų pakelių dalis tampa 1,9 procentiniais punktais mažesnė nei ne pasienio savivaldybėse (P8 lentelė, 3 priedas).

12 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių dalis pasienio ir ne pasie-nio savivaldybėse, kai neįtraukta siena su Baltijos jūra.

Savivaldybės pagal pasienį

Surinkta iš viso

(faktinis kiekis)

Neapskaityti pake-liai (faktinis kiekis)

Kvota (nu-matytas su-rinkti pake-lių skaičius)

Perskaičiuotas pagal surinktą faktinį neaps-

kaitytų pakelių kiekį *

n n proc. n n proc.Pasienio savivaldybėms priskir-tos gyvenamosios vietovės 904 265 29,3 2 105 735 34,9

Ne pasienio savivaldybėms pri-skirtos gyvenamosios vietovės 4 850 1 495 30,8 8 887 2 731 30,7

Iš viso Lietuvoje 5 754 1 760 30,6 10 992 3 466 31,5Pastaba: gyvenamosios vietovės, kurių savivaldybės ribojasi su dviejų valstybių sienomis, prie bendro pasienio skaičiaus pridėtos vieną kartą* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

82

13-oje lentelėje pateikti rastų cigarečių pakelių prekių ženklai. Daugiau-sia buvo rasta Chesterfield, Winston ir Marlboro prekės ženklų pakelių. Visi Lucky Strike, Mark, Denim ir LD cigarečių pakeliai buvo apskaityti, o visi LF, Minsk, Monus, NL New Line, NZ Gold, Premier, Fest, Korona cigarečių pakeliai – neapskaityti. Iš pastarųjų daugiausiai rasta Minsk, NZ Gold ir Fest cigarečių pakelių. Gardino tabako fabrike Neman gaminamos Premier, Minsk, Fest ir NZ prekės ženklų cigaretės sudarė didžiąją dalį (81,8 proc.) visų neapskaitytų cigarečių pakelių.

13 lentelė. Surinktų neapskaitytų cigarečių pakelių dalis pagal prekės ženklą (pavadinimą)

Prekės ženklas Surinkta iš viso (faktinis kiekis)

Neapskaityti pakeliai

Neapskaitytų pakelių dalis

n n proc.Chesterfield 776 2 0,3Marlboro 755 16 2,1Winston 755 87 11,5NZ Gold 586 586 100LD 507 0 0Minsk 457 457 100L&M 398 8 2Fest 376 376 100Kent 345 10 2,9Rothmans 308 5 1,6Camel 99 12 12,1Parliament 89 4 4,5Kita* 66 44 66,7LF 59 59 100Mark 35 0 0NL New Line 32 32 100Korona 30 30 100Denim 26 0 0Lucky Strike 23 0 0Premier 20 20 100Monus 12 12 100

* šiai kategorijai priskirti cigarečių prekės ženklai, kurių surinkta mažiau nei 20 pakelių (Allure; American Legend; BestMan; Bond Break; Cleopatra; Compliment; Credo; Dakota; Davidoff; Esse Change; Floyd; Glamour; Golden Gate; Goldfield; Jin Ling; Karelia; Kastytis; King; Magic Label; More; Omega; Pall Mall; Paramount; Philip Morris; Prince; Queen; Red&White; Richmond; Saint George; Salem; Slims; Sobranie; Sterling Dual; Style Jade; Vogue; West)

Nuo 2019 m. gegužės 20 d. ES cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas ta-bakas ženklinami unikaliais identifikatoriais, o nuo 2020 m. gegužės 20 d. Lietuvoje draudžiama prekiauti cigaretėmis ir cigaretėms sukti skirtu taba-

83

ku, nepaženklintais vienetinių pakelių unikaliais identifikatoriais. Po 2020 m. gegužės 20 d. buvo surinkti 4 539 cigarečių pakeliai, iš kurių atsekamumo kodą turėjo 3 085 (68 proc.). Iš 3 193 Lietuvoje apskaitytų pakelių atsekamu-mo kodą turėjo 3 053 (95,6 proc.), o iš 1 346 priskirtų neapskaitytiems, atse-kamumo kodą turėjo tik 32 (2,4 proc.). Tai iš ES šalių (Jungtinės Karalystės, Latvijos, Norvegijos, Šveicarijos), taip pat Rusijos atkeliavę cigarečių pakeliai.

Iš visų suriktų cigarečių pakelių banderoles turėjo 88,4 proc. pakelių (15 pav.). Pagal banderolėje nurodytą šalį daugiausia pakelių buvo su lietu-viškomis banderolėmis. Šiek tiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) surink-tų pakelių turėjo baltarusišką banderolę. Daugiau nei dešimtadalis pakelių banderolių neturėjo arba iš buvusio banderolės fragmento nebuvo įmanoma nustatyti šalies. Pagal pakelio kalbą daugiausiai taip pat buvo tokių pakelių, kurių kalba – lietuvių, beveik 70 proc. (15 pav.). Ant 28,3 proc. pakelių tekstas buvo pateiktas kirilica.

15 pav. Surinktų cigarečių pakelių skirstymas (proc.) pagal banderolę (1), banderolės kilmės šalį (2) ir pakelio kalbą (3)

Atskirai analizuojant tik neapskaitytus cigarečių pakelius (16 pav.), ma-tyti, kad didesnė jų dalis (72 proc.) buvo su banderolėmis. Iš jų 69,4 proc. turėjo baltarusiškas banderoles.

16 pav. Surinktų neapskaitytų cigarečių pakelių skirstymas (proc.) pagal banderolę (1), banderolės kilmės šalį (2) ir pakelio kalbą (3)

84

Didžiausią surinktų tabako gaminių pakelių dalį (88 proc.) sudarė įprastų cigarečių pakeliai. Iš visų surinktų tabako gaminių pakelių 27,3 proc. buvo neapskaityti. Neapskaitytų įprastų cigarečių pakelių dalis Lietuvoje siekė 31,5 proc. Daugiausiai neapskaitytų cigarečių pakelių rasta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse. Lietuvos pasienio savivaldybėse neapskaitytų pakelių dalis buvo statistiškai reikšmingai didesnė. Neapskaitytų cigarečių pakelių dalis buvo didžiausia vietovėse, esančiose savivaldybėse prie sienų su Baltarusija (44,4 proc.) ir Lenkija (41,3 proc.).Daugiausia buvo rasta Chester�eld, Winston ir Marlboro prekės ženklų pakelių. Visi rasti LF, Minsk, Monus, NL New Line, NZ Gold, Premier, Fest, Korona cigarečių pakeliai buvo neapska-ityti. Gardino tabako fabrike Neman gaminamos Premier, Minsk, Fest ir NZ prekės ženklų cigaretės sudarė didžiąją dalį (81,8 proc.) visų neapskaitytų cigarečių pakelių.

APIBENDRINIMAS

85

A P TA R I M AS

Du dažniausiai nelegalių cigarečių vartojimo vertinimui taikomi tiesio-giniai metodai – pakelių apžiūros apklausos metu metodas ir tuščių cigarečių pakelių rinkimas – šiame tyrime pasirinkti ne atsitiktinai. Dviejų metodų paly-ginimas leido objektyviau įvertinti tiek laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių sąnaudas, tiek surinktų duomenų kokybę ir galimybę daryti apibendrinimus. Be to, metodai, kada atliekama pakelių apžiūra, laikomi pačiais patikimiau-siais vertinant neapskaitytų tabako gaminių paplitimą [101]. Aptardami tyri-mo rezultatus, apžvelgiame Lietuvą kitų šalių kontekste ir plačiau aptariame tyrimo metu iškilusius metodinius iššūkius, metodų stipriąsias ir silpnąsias puses, svarstydami, kokią įtaką jos galėjo padaryti tyrimų rezultatams.

Ankstesniais užsienio šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad neteisė-tų cigarečių vartojimas, siejamas su skurdu [129], yra dažnesnis tarp vyrų nei moterų [97], labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus [76, 97, 113, 133], turinčių mažesnes pajamas [97, 205], žemesnį išsilavinimą [2, 64, 111, 113, 114, 133, 206] asmenų. Taip pat rūkymo intensyvumas reikšmingai siejamas su įvairiais tabako gaminių kainos minimizavimo būdais [64, 111, 133, 138, 206–208]. Paprastai ekonominis ir socialinis statusas nulemia, ar asmuo pirks neteisėtus gaminius [97]. Atliktos apklausos rezultatai patvirtina šias kitų tyrėjų nustatytas tendencijas.

Visuotinai nelegalią cigarečių rinką vertinę tyrėjai nustatė, kad nelega-lios cigaretės pasaulyje gali sudaryti 11,6 proc., o dideles pajamas gaunan-čiose šalyse – 9,8 proc. rinkos [11]. Nuo tabako pramonės finansavimo nepri-klausomų tyrėjų, vertinusių nelegalių tabako gaminių rinką Europos šalyse, nėra daug. Prieš dešimtmetį 18-oje ES šalių atliktame PPACTE tyrime, taikiu-siame pakelių apžiūros metodą, nustatyta, kad vidutiniškai Europoje nelega-lios cigaretės sudarė 6,5 proc. visų surūkomų cigarečių [2]. Estijoje, 2018 m. duomenimis, nelegali prekyba tabako gaminiais sudaro nuo 10 iki 20 proc.

86

[142]. Mūsų tyrime, vykdytame pakelių apžiūros metodu, nustatyta surūkytų nelegalių cigarečių dalis (10,7 proc.) yra panaši į minėtų tyrimų rezultatus.

Be to, pakelių apžiūra apklausos metu parodė, kad Lietuvoje cigarečių dalis, įsigyjama kitose šalyse, siekiant sumažinti mokesčių naštą, yra labai maža (apie 1 proc.). Toks rezultatas patvirtina ankstesnius kitų tyrėjų api-bendrinimus, kad cigarečių įsigijimas kitose užsienio šalyse (angl. cross-bor-der shopping), kur šie tabako gaminiai yra pigesni, Europoje nėra dažnas reiš-kinys [39, 89, 171–174]. Literatūroje pažymima, kad kaimyninėse ar užsienio šalyse tabako gaminius taip pat dažniau įsigyja aukštesnį išsilavinimą ir pa-jamas turintys europiečiai [172]. Literatūroje taip pat pateikiama prielaida, kad gyvenamos teritorijos administracinis dydis nesiejamas su dažnesniu nelegalių tabako gaminių vartojimu [97]. Kaip parodė atliktas tuščių pake-lių tyrimas, neapskaitytų cigarečių pakelių dalis miestuose ir miesteliuose reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai 30,8 ir 33,1 proc.). Reikia pabrėžti, kad miesteliuose buvo surinkta daug mažiau pakelių nei miestuose ir tai yra vie-nas iš metodinių iššūkių, jei toks tyrimas būtų kartojamas. Tuo tarpu rūkan-čiųjų apklausa taip pat parodė, kad statistiškai reikšmingai didesnė surūkytų nelegalių cigarečių proporcija buvo tarp miestuose (10,7 proc.) bei kaimuose (13,3 proc.) gyvenančių rūkalių lyginant su gyvenančiais didžiuosiuose mies-tuose (8,3 proc.).

Dažniausiai Lietuvos ir kitų Europos šalių nelegalių cigarečių rinkos da-liai apibūdinti naudojami KPMG nuo 2006 m. vykdomų ir tabako gamintojo Philip Morris International finansuojamų projektų ataskaitų duomenys. Šių ataskaitų pagrindas – tuščių pakelių tyrimai. Lietuvoje šiuos tyrimus atlieka ir informaciją KPMG pateikia bendrovė AC Nielsen Baltics, UAB. Apie pramo-nės finansuotų tyrimų kritiką, daugiau informacijos pateikta leidinio skyriuje „Patikimų duomenų stygiaus problema“.

2019 m. KPMG ataskaitos duomenimis [49], 20-yje Lietuvos miestų su-rinkus išmestus cigarečių pakelius, ne lietuviškos kilmės (angl. non-domestic) pakelių buvo rasta 20 proc. Mūsų tyrimo duomenimis, tokių pakelių rasta 11,5 procentiniais punktais daugiau. Didžiausią ne Lietuvos rinkai skirtų ci-garečių pakelių dalį AC Nielsen Baltics, UAB tyrimas nustatė Panevėžio (26 proc.) ir Utenos (24 proc.) apskrityse, o mūsų tyrimas – Panevėžio (37,9 proc.) ir Vilniaus (37,7 proc.) apskrityse.

Mėginti įvertinti galimas tokių skirtumų priežastis yra labai sunku, ka-dangi AC Nielsen Baltics, UAB Lietuvoje taikoma pakelių rinkimo metodika detaliai nėra aprašoma. KPMG ataskaitose apibendrintai pateikiamos pagrin-dinės metodikos, taikomos visoms šalims, gairės, tačiau toje pačioje atskaito-

87

je minima, kad skirtingose šalyse pakelių rinkimo metodika gali skirtis. Kaip teigiama KPMG ataskaitose, Lietuvoje kasmet renkama 10 000 ar daugiau pakelių. 2018 m. tyrimo duomenimis, 26-iuose Lietuvos miestuose buvo su-rinkta 19 200 pakelių. Rinkimai vykdyti 3 kartus per metus: balandžio, liepos ir rugsėjo, spalio mėnesiais [93]. 2019 m. tyrimo duomenimis, 20-yje Lie-tuvos miestų 2 kartus per metus (balandį ir rugsėjį / spalį) surinkta 11 600 pakelių [49].

Neturint pakankamai informacijos apie taikytus metodus (pvz.: kokiuo-se miestuose pakeliai rinkti, kaip planuoti ar atrinkti maršrutai ir pan.), ne-žinant, kaip organizuotas ir įgyvendintas pats pakelių rinkimo procesas, kaip apmokyti pakelių rinkimo vykdytojai, kaip užtikrinamas regionų ir vietovių reprezentavimas, palyginti KPMG su mūsų tyrimo rezultatais nėra galimybės. Tokio tipo tyrimuose pakelių rinkimo metodika yra kritiškai svarbi, todėl šią tyrimo dalį siekiame parodyti maksimaliai skaidriai bei pateikiame supla-nuotų ir įgyvendintų maršrutų detaliuosius duomenis.

Renkant pakelius tyrėjų komanda nuėjo 358-is maršrutus, kurių kie-kvieno ilgis buvo apie 3 km. Vadinasi, iš viso nueita mažiausiai 1 074 km. Apytiksliai vien pakelių rinkimas truko 239 val. Papildomai pridėjus darbo valandas, skirtas maršrutams sudaryti, darbų planavimui ir laiką, praleistą kelyje vykstant į maršrutus, tampa akivaizdu, kad toks tyrimas reikalauja daug žmogiškųjų resursų. Be to, matyti, kad įdedamos pastangos turi būti dar didesnės, nes iš viso surinkta tik apie pusė (5 754) apskaičiuotos kvotos pakelių.

Kadangi ankstesnių nepriklausomų tyrėjų bandymų tiesiogiai įvertinti nelegalių tabako gaminių dalį visoje Lietuvoje nėra, galime tik pažvelgti, kaip mūsų tyrimo rezultatai atrodo kitų nacionalinių duomenų kontekste. Pavyz-džiui, Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, baltarusiškos kilmės ci-garetės 2019 m. sudarė 76 proc. sulaikytų cigarečių kiekio. Tarp sulaikytų baltarusiškų cigarečių vyravo Gardino tabako fabrike Neman gaminamos Premier, Minsk, Fest, NZ prekės ženklų cigaretės [52]. Atliktame tyrime, šių prekės ženklų cigaretės sudarė didžiąją dalį (81,8 proc.) visų neapskaitytų pakelių, o baltarusiškos banderolės rastos ant 69,4 proc. neapskaitytų pa-kelių. Tai tik patvirtina, kad Baltarusijoje gaminamos cigaretės išlieka di-džiausiu atsakingų institucijų iššūkiu. Atsižvelgiant į 2020 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atsiradusią politinę įtampą dėl Baltarusijos prezidento rinkimų legitimumo, tarpinstitucinis dvišalis bendradarbiavimas (svarbus veiksnys siekiant pažaboti neteisėtą prekybą tabako gaminiais) galimai kažkuriam laikui taps tik sudėtingesnis. Situaciją komplikuoja ir tai, kad priešingai nei

88

kai kurie Kaliningrade veikiantys nelegalūs fabrikai, Neman fabrikas yra ne tik legalus, bet ir priklauso valstybei. Vien 2019 m. Baltarusijoje šis fabrikas sumokėjo daugiau nei 13 mln. Eur pajamų mokesčio [209] ir toliau stipriai plečia savo gamybinius pajėgumus [210].

Tolerancija kontrabandinei tabako produkcijai išlieka aukšta. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (2013 m.) tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje visiškai arba labiau pateisina kontrabandinių ir nelegalių tabako gaminių vartojimą, nepateisina – 31 proc. [53]. Šiame tyrime atliktos rūkančiųjų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai išlieka labai tolerantiški neteisėtai prekybai tabako gaminiais. 38,2 proc. apklaustųjų nu-rodė, kad jų nuomonė apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą yra neigiama, bet jie supranta, kodėl žmonės perka ir vartoja nelegalius tabako gaminius. Net 20,9 proc. turi teigiamą nuomonę ir nemato tame nieko blogo. Tik 27,7 proc. turi labai neigiamą nuomonę ir tokių gaminių teigia niekada nepirktų. Taigi, įtakos neteisėtos prekybos mastui gali turėti ir tam tikri mentaliteto bruožai, tolerancija šiam reiškiniui.

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidurta interpretuojant gautus rezultatus, – skirtingi dviejų vertinimo metodų rezultatai. Rūkančiųjų ap-klausos metu nustatyta, kad Lietuvoje 2019 m. tarp rūkančiųjų buvo rasta apie 10 proc. nelegalių tabako gaminių. O atlikus tuščių cigarečių pakelių ty-rimą, nustatyta neapskaitytų cigarečių dalis buvo 31,5 proc. Vis dėlto svar-bu atkreipti dėmesį, kad: 1) lygindami du metodus, lyginame labai skirtingus pakelių skaičius, pvz., apklausos metu apžiūrėti vos 279 pakeliai, o Lietuvos gatvėse surinkti 5 754 cigarečių pakeliai; 2) apklausos metu rūkantieji gali būti linkę nuslėpti surūkomų cigarečių skaičių, neprisipažinti apie perkamas nelegalias cigaretes, tyrėjams sąmoningai parodyti tik legalius cigarečių pa-kelius; 3) tuščių pakelių tyrimas apima ne tik nelegalios tabako rinkos dalį, bet ir legalią neapskaitytų tabako gaminių dalį.

Darant prielaidą, kad visi surinkti pakeliai, kurie buvo pagaminti ES ša-lyse ar įsigyti neapmuitintų prekių parduotuvėse gali būti priskirti legalių pakelių kategorijai, nelegalių cigarečių dalis nuo visų surinktų pakelių siek-tų 26,2 proc. t. y. 5,3 procentiniais punktais mažiau. Tokią prielaidą galima daryti vadovaujantis tuo, kad ankstesniais tyrimais nustatyta, jog Lietuvoje cigaretės, kontrabandos būdu įvežtos į šalį iš kitų ES šalių, sudaro mažiau nei 1 proc. [51]. Vertinant tai, kad Lietuvoje cigarečių kaina mažiausia beveik iš visų ES šalių, mažai tikėtina, kad Vokietijos, Danijos ar Šveicarijos banderoles turintys pakeliai būtų nelegalūs.

89

Apklausus rūkančiuosius nustatyta, kad vidutinė legalių ir nelegalių ci-garečių pakelio kaina skyrėsi 1,65 Eur, o mažiausia legalaus ir nelegalaus pa-kelio kaina – 1,80 Eur. Palyginus vidutinės kainos skirtumą su kitomis šalimis matyti, kad jis panašus kaip Meksikoje ir Turkijoje (atitinkamai 1,26 Eur ir 1,54 Eur), tačiau gerokai didesnis nei Rusijoje (0,38 Eur centų), Ukrainoje (0,40 Eur centų) ar Kinijoje (0,71 Eur centų). Lietuvoje nustatyti kainų skir-tumai, padeda suprasti, kodėl nelegalius gaminius dažniau renkasi intensy-viai rūkantys ir mažesnes pajamas gaunantys rūkaliai.

Pradėjus nagrinėti tabako gaminių kainas, norisi akcentuoti, kad tabako gaminių apmokestinimas yra pagrįstai laikomas veiksmingiausia rūkymo ir jo sukeliamos žalos mažinimo priemone. Kaip jau aptarta, Europoje ir kito-se šalyse atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad ryšio tarp augančios tabako gami-nių kainos ir augančios neteisėtos prekybos nėra, o didinant akcizo mokestį sumažėja ir kontrabandos mastai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje cigarečių kaina viena mažiausių Europoje, reikalinga, užtikrinant pagalbą norintiems mesti rūkyti, toliau didinti tabako gaminių kainas. Schaffererio ir kt. (2017) atlikti skaičiavimai rodo, kad 10 proc. padidinus nuo mokesčių priklausan-čią cigarečių kainos dalį, neteisėtų gaminių dalis padidėtų 11 proc. tokiose šalyse kaip Čekija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija, tačiau tuo pat metu legalių gaminių suvartojimas sumažėtų apie 18,4 proc. Taigi bendras suvar-tojimas būtų gerokai sumažintas. 36-iose tirtose Europos šalyse dėl kainos padidinimo tabako gaminiams būtų prarasta apie 377,46 mln. JAV dolerių, tačiau surenkamų mokesčių vidutiniškai būtų apie 14,69 mlrd. Kaip apiben-drina mokslininkai, prarasti mokesčiai, lyginant su surinktais mokesčiais, būtų nežymūs [165], o tai tik patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus [163, 211–213].

Tyrėjų žiniomis, Lietuva yra ketvirtoji šalis, keliais skirtingais metodais vienu metu įvertinusi neapskaitytų tabako gaminių dalį. Ankstesni bandymai Meksikoje [206], Lenkijoje [71] ir Brazilijoje [111] parodė, kad tuščių cigare-čių pakelių tyrimu nustatyta didesnė nelegalių gaminių dalis nei apklausos metodu. Nors mūsų tyrimo rezultatai rodo tą patį, minėtuose tyrimuose nu-statytas skirtumas, priešingai nei nustatėme mes, yra labai menkas – atitin-kamai 0,8, 1 ir 0,5 procentiniai punktai.

Be abejonės, taikytiems metodams būdingi tam tikri ribotumai, kurie plačiau aprašyti leidinio dalyje „Neapskaitytų tabako gaminių dalies rinkoje ir jų vartojimo paplitimo vertinimo metodai“ ir tinka mūsų tyrimui. Vienas svarbiausių pakelių apžiūros apklausos metu metodo trūkumų buvo tas, kad tik 35,2 proc. asmenų sutiko parodyti pakelius. Palyginus su kitais tyrimais

90

šis skaičius buvo didesnis nei Meksikoje (29 proc.) [57], bet mažesnis nei Turkijoje (76 proc.) [114], Gruzijoje (71 proc.) [112] ar bendrai Europos ša-lyse (74 proc.) [2]. Galimai apklaustųjų nenorą parodyti pakuotę galėjo nu-lemti apklausiamųjų noras kuo greičiau užbaigti apklausą ir išvengti pake-lio paieškos namuose ir jos parodymo apklausėjui. Rūkantieji, kurie nurodė niekada nepirkę nelegalių gaminių, buvo labiau linkę parodyti pakelius. Gali būti, kad apklaustieji, turėję namuose nelegalius pakelius, vengė juos paro-dyti dėl baimės ar nepatogumo jausmo ir arba sutiko tik apibūdinti paskutinį įsigytą pakelį, arba nenorėjo padaryti net to. Taip pat tam įtakos galėjo turėti nepakankamas apklausos vykdytojų parengimas. Taigi, analizuodami pakelių apžiūros duomenis galėjome nepakankamai įvertinti nelegalių tabako gami-nių dalį.

Kita priežastis, dėl kurios galėjo būti nepakankamai įvertinta nelegalių tabako gaminių dalis, vertinta apklausos metodu, yra ta, kad didesnė apklaustųjų dalis turėjo aukštesnį išsilavinimą, turėjo didesnes mėnesines pajamas nei minimalioji alga ir buvo neintensyviai rūkantys.

Svarbiausias tuščių cigarečių pakelių tyrimo trūkumas yra galimas netei-sėtų tabako gaminių pervertinimas. Visų pirma, nėra galimybės tiksliai įver-tinti užsienio turistų atsivežtų pakelių ar legaliai užsienyje lietuvių rūkalių įsigytų tabako gaminių. Šioje vietoje galima trumpai paminėti paties tyrimo objekto kompleksiškumą: pavyzdžiui, legaliai į Lietuvą iš kitos užsienio ša-lies atgabentos cigaretės, skirtos paties pirkėjo reikmėms, pagal apibrėžimą būtų laikomos neapskaitytomis, tačiau legaliomis (jei atvežtas kiekis skirtas tik asmeniniam naudojimui), o iš kitos šalies, kur cigarečių kaina mažesnė, atgabentos cigaretės, perparduotos kito asmens vartojimui, būtų laikomos neapskaitytomis, tačiau – nelegaliomis, kadangi galutinis pirkėjas jas įsigyja nesumokėdamas mokesčių Lietuvoje. Pirmasis minėtas pavyzdys iliustruoja mokesčių vengimą, o antrasis mokesčių slėpimą.

Grįžtant prie aptarinėto metodinio trūkumo (galimo pervertinimo), rei-kia paminėti dar vieną faktorių – kasmet didėjančius turistų srautus į Lietuvą ir Lietuvos gyventojų judėjimą iš šalies teritorijos. Lietuvos statistikos de-partamento duomenimis [214], 2019 m. į Lietuvą atvykusių turistų skaičius siekė 1,9 mln., o išvykusių turistų buvo daugiau nei 899 tūkst. Pastarųjų iš ES šalių buvo beveik 343 tūkst. daugiau nei iš kitų šalių. Daugiausiai turistų 2019 m. atvyko iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos. Turis-tų iš kaimyninių šalių, kurios ypač svarbios nelegalių cigarečių temos kon-tekste, skaičius sudarė svarbią dalį: turistai iš Rusijos – 10 proc. visų 2019 m.

91

atvykusių turistų, o turistai iš Baltarusijos – 9 proc. 2019 m. stipriai išaugo atvykstančiųjų iš Ukrainos skaičius lyginant su 2018 m.

Atvykstančiųjų skaičiai, ypač iš šalių, kuriose cigaretės yra apie 3 kartus pigesnės, gali padidinti gatvėse randamų neapskaitytų pakelių skaičių, ka-dangi rūkantieji vykdami į brangesnę šalį yra linkę atsivežti didesnes tabako gaminių atsargas. Kartu egzistuoja prielaida, kad rūkaliai gali būti linkę ma-žiau šiukšlinti savame mieste nei atvykę turistai [105]. Pakelių su baltaru-siškomis banderolėmis dalis nuo visų rastų neapskaitytų pakelių didžiausia buvo turistiniuose Lietuvos miestuose – Kaune (24,1 proc.) ir Vilniuje (26,6 proc.). Žinoma, tai, kad pakuotė yra su banderole, savaime nereiškia, kad į Lietuvą ji pateko legaliu būdu ar buvo tokiu būdu įsigyta. Banderolės taip pat gali būti padirbtos arba cigarečių pakeliai gali būti pagaminti sumokant mokesčius gamybos šalyje ir vėliau kontrabandos būdu atgabenti į Lietuvą.

Dar vienas aspektas, susijęs su galimai atvežtais cigarečių pakeliais, yra išvykusių vienadienių lankytojų kelionių skaičius. 2019 m. nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų, išvykusių iš šalies į kaimynines šalis vienai dienai (be nakvynės), skaičius didžiausias buvo į Latviją (924 tūkst.), Lenki-ją (730 tūkst.), Baltarusiją (685 tūkst.), Rusiją (184 tūkst.). Nors dideli kai-nų skirtumai sudaro palankias sąlygas asmenims, vykstantiems į Baltarusi-ją ar Rusiją parsivežti pigesnių cigarečių ir jas perparduoti, iš trečiųjų šalių oro transportu atvykstant į Lietuvą galima įsivežti 10 pakelių cigarečių, kitu transportu – tik 2 pakelius [215]. Tai pakankamai didelis barjeras tokiai pre-kybai. Kiek aktyvi gali būti tokia perpardavimo veikla, įvertinti sunku, kadan-gi, be minėto žemo leistino kiekio, taip pat iškyla vizos poreikis.

Atliktame tyrime didžioji dalis (80 proc.) tabako gaminių pakelių buvo surinktos po šalyje dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, todėl ga-limą turizmo ir judėjimo iš šalies ir į šalį poveikį vertinti dar sunkiau. Ka-rantinas Lietuvoje įvestas kovo 16 d. ir tęsėsi iki birželio 16 d. [216]. Pakelių rinkimas buvo atnaujintas birželio 7 d. ir tęsėsi iki rugsėjo 30 d. Laisvas judė-jimas iš šalies ir į šalį buvo apribotas ne visoms asmenų grupėms. Pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojai turėjo galimybę laisvai judėti. Kaip stipriai apribotas Lietuvos gyventojų judėjimas ne tik į užsienio šalis, bet ir šalies viduje, galėjo daryti įtaką išmestų pakelių skaičiui, įvertinti sudėtinga. Juolab kad be atsa-kingų institucijų nuomonės sunku įvertinti, kaip COVID-19 pandemija galėjo paveikti sienos kontrolės veiksmingumą.

Visi aukščiau paminėti aspektai, susiję su turizmo rodikliais ir žmonių judėjimu iš Lietuvos ir į Lietuvą, gali turėti įtakos tuščių pakelių tyrimų rezul-tatams.

92

Dar vienas svarbus tuščių cigarečių pakelių tyrimo metodinis trūkumas – centrinių miestų vietų įtraukimas. Siekiant geresnio tyrimo reprezentaty-vumo, pakeliai buvo renkami 30-yje miestų ir 35-iuose miesteliuose. Taip siekta geresnio tyrimo reprezentatyvumo. Maršrutai juose buvo atrenkami atsitiktinai pagal rinkimų apylinkes. Miestų maršrutai apėmė ne tik miega-mųjų kvartalų ar labiau pramoninių miestų zonų teritorijas, bet kai kuriais atvejais ir centrines miestų vietas. Tai galima laikyti vienu iš metodinių veiks-nių, galėjusių iškraipyti rezultatus, kadangi pasirinkimas įtraukti populiarias miesto erdves kritikuojamas dėl to, kad galimai padidina neapskaitytų pa-kuočių surinkimo galimybes dėl didesnio turistų skaičiaus, ypač jei pakelių rinkimas vykdomas tokiu metų laiku, kai turistų skaičius paprastai didesnis [61, 68]. Pagal pasirinktą pakelių rinkimo strategiją, atsisakyti arčiau centro esančių ar centrinių rinkimų apylinkių maršrutų, ypač mažesniuose mieste-liuose, praktiškai nėra galimybės, nes rinkimų apylinkių nėra daug, o vieno maršruto metu vidutiniškai surenkamas pakelių skaičius yra mažas. Tokių vietų nepavyko visiškai išvengti ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuo-se reikalinga surinkti kvota – pati didžiausia. Dėl šios priežasties atsitiktinė atranka buvo daroma įtraukiant visas, net ir miesto centre esančias rinkimų apylinkes.

Gražiai puoselėjamos tiek miestų, tiek miestelių viešosios erdvės, ypač susitelkusios aplink seniūnijas, bažnyčias, miesto parkus, viešąsias įstaigas ir pan., iš dalies galėjo prisidėti, kad numatyta kvota nebuvo surinkta. Galio-jantys teisės aktai savivaldybėms taip pat suteikia galimybę nustatyti nerū-kymo zonas. Jei ateityje nerūkymo zonos, kaip viena iš veiksmingų rūkymo mažinimo priemonių, būtų reikšmingai plečiamos, tai galėtų turėti įtakos šio metodo taikymui.

Svarbu ir tai, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kurių metų situaciją su-rinkti pakeliai geriausiai atspindi. Tyrimo metu buvo renkami visi be išimties tabako gaminių pakeliai ir jų fragmentai, todėl tarp jų neabejotinai atsidūrė ir tokie pakeliai, kurie išmesti pragulėti galėjo ilgą laiką. Skirtingai nuo pake-lių apžiūros apklausos metu metodo, kur nelegalūs tabako gaminiai parodo esamą, momentinę situaciją, tuščių pakelių tyrimo metodas gali parodyti tik suminį, kumuliatyvų neapskaitytų tabako gaminių problemos vaizdą. Tokio tipo tyrimuose taip pat sunku išvengti žmogiškojo faktoriaus, kadangi nema-žą vaidmenį vaidina ir paties rinkėjo motyvacija ir įsitraukimas.

Konkrečioje vietoje rasti išmesti pakeliai nebūtinai atspindi tos vietos gyventojų tabako gaminių vartojimo įpročius. Pakelius išmesti gali ne tik vie-tos gyventojai, bet ir iš kitų miestų, apskričių atvykę ar pro šalį keliavę asme-

93

nys, todėl neapskaitytų cigarečių paplitimo duomenys atskirose apskrityse gali būti tik apytikriai. Siekiant tiksliau įvertinti nelegalių cigarečių paplitimą atskirose apskrityse, geriau naudoti pakelių apžiūros apklausos metu meto-dą, užtikrinant reprezentatyvias imtis atskirose apskrityse.

Be to, manoma, kad tuščių pakelių rinkimo metodu galima pervertinti ne-apskaitytų tabako gaminių kiekį, nes galimai tie asmenys, kurie linkę į šiukšli-nimą, yra mažiau linkę paklusti taisyklėms, įskaitant ir legalių prekių vartojimą [57, 72, 105, 122]. Galima pridėti tai, kad Lotynų Amerikoje atlikti tyrimai pa-rodė, kad pakeliai surinkti gatvėse geriau atspindi mažesnes pajamas turinčių asmenų (kurie, kaip jau minėta, dažniau rūko nelegalias cigaretes) išmestas pakuotes, kadangi jie dažniau rūko tiesiog gatvėje [76, 217]. Kiek tokia prielai-da tinkama aukštas pajamas gaunančioms šalims, pasakyti sunku. Juolab kad rūkymo gatvėje įprotį lemia ne tik nerūkymo zonų viešose erdvėse reguliavi-mas, bet ir nustatyta rūkymo bendro naudojimo patalpose tvarka.

Papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad, remiantis ankstesniais tyrimais, neteisėtų cigarečių vartojimas yra labiau paplitęs tarp mažesnes pajamas tu-rinčių asmenų [97, 205]. Tikėtina, kad šie asmenys dažniau naudojasi viešuoju transportu, keliauja pėsčiomis, todėl natūraliai šios grupės asmenų suvartoja-mų tabako pakelių galima dažniau rasti vykdytuose tyrimo maršrutuose.

Bandomajame tyrime naudoti metodai neapskaitytai tabako gaminių daliai ir jų vartojimo paplitimui nustatyti neleido įvertinti tabako gaminių klastočių kiekio, kadangi tam reikalingos ekspertinės žinios ir dažnai tam ti-kra įranga. Įprastai klastotes geriausiai gali atskirti patys tabako gamintojai. Nors klastotės vertinamos kaip labai maža neapskaityto tabako gaminių dalis [4], nusprendus jas vertinti, būtų reikalinga pasitelkti atsakingose Lietuvos ar kitų šalių institucijose dirbančius ekspertus. Tai neabejotinai stipriai padi-dintų tyrimo išlaidas.

Vertinant surinktų išmestų cigarečių pakelių duomenis, svarbus aspek-tas yra nelegalių cigarečių patekimas į šalį ir pasiskirstymas joje. Rusija ir Bal-tarusija, su kuriomis Lietuva turi 60 proc. visos valstybės sienos, yra laikomos pagrindinėmis neteisėtų pigių cigarečių tiekėjomis Europos rinkai. Miestuose ir miesteliuose, kurie yra arti šių jurisdikcijų, galima tikėtis rasti gerokai dau-giau nelegalių pakelių. Visgi, remiantis tuščių pakelių tyrimo duomenimis, ši prielaida nepasitvirtino. Pagrindinėje tuščių cigarečių pakelių analizėje pa-sienio zonai priskyrus tuos miestus ir miestelius, kurie priklauso savivaldy-bėms, turinčioms faktinę sausumos sieną su kita šalimi, prie Rusijos sienos rasta neapskaitytų pakelių dalis sudarė 23 proc., prie Baltarusijos 44,4 proc., tuo tarpu prie Lenkijos sienos rasta 41,3 proc., o prie Latvijos sienos 34,2

94

proc. neapskaitytų cigarečių pakelių. Reikia atkreipti dėmesį, kad neapskai-tytų pakelių dalis skaičiuota nuo labai skirtingo pakelių skaičiaus: Rusijoje – 343, Latvijoje – 386, Baltarusijoje – 200, Lenkijoje – 24. Todėl geriau būtų vertinti tik apibendrintus rezultatus, rodančius, kad skirtumas tarp neaps-kaitytų pakelių, rastų pasienio ir nepasienio zonose, dalies buvo statistiškai reikšmingas (atitinkamai 34,9 ir 30,7 proc.). Skirtumas nėra labai didelis. Galbūt tai rodo, kad nelegalias cigaretes tokioje mažoje šalyje smulkiesiems ir stambiesiems kontrabandininkams paskirstyti po visą šalies teritoriją nėra itin sunku. Pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje, kuri yra sąlyginai toli nutolu-si nuo kaimynių, kurios laikomos pagrindinėmis neteisėtų pigių cigarečių tiekėjomis, nustatyta neapskaitytų cigarečių dalis buvo viena aukščiausių (37,9 proc.) visoje šalyje.

Tyrėjų patirtis atliekant neapskaitytų tabako gaminių dalies vertinimą Lietuvoje tik patvirtino ne kartą autorių, nagrinėjusių šią problemą, pateik-tą apibendrinimą, kad neteisėti socialiniai reiškiniai gali būti vertinami tik labai fragmentiškai ir apytikriai. Atlikto bandomojo tyrimo rezultatai negali būti vertinami vienareikšmiškai, tačiau parengta neapskaitytų tabako gami-nių vartojimo paplitimo ir jų dalies rinkoje vertinimo metodika sukūrė stiprų metodinį pagrindą tolesniems tyrimams.

Apibendrinant, dviem skirtingais tiesioginiais metodais atliktas bando-masis neapskaitytų tabako gaminių vertinimas parodė gana skirtingus rezul-tatus, tačiau išryškino pasirinktų metodų silpnybes ir stiprybes. Atsižvelgiant į bandomojo tyrimo vykdymo patirtį, tyrimo autoriai papildomai pateikia re-komendacijas metodų tobulinimui.

95

R E KO M E N DAC I J O S

Neapskaityta tabako gaminių dalis Lietuvoje įvertinta dviem skirtingais vienas kitą papildančiais tiesioginiais metodais – tabako gaminių pakelių ap-žiūra apklausos metu ir tuščių cigarečių pakelių tyrimas. Vadovaujantis atlik-ta literatūros analize, mokslo publikacijose aprašyta kitų šalių gerąja praktika ir atlikto bandomojo tyrimo patirtimi, žemiau pateikiamos rekomendacijos šių metodų praktiniam taikymui.

• Atsižvelgiant į tai, kad nelegalių tabako gaminių vartojimo paplitimas yra dažna viešų ir politinių diskusijų tema, o tyrimų duomenimis naudojasi skirtingų interesų atstovai (pvz., lobistai, nevyriausybinės organizacijos), valstybės lėšomis atliekamų tyrimų metodika turėtų būti maksimaliai skaidri.

• Neapskaitytų tabako gaminių dalies rinkoje vertinimas turėtų apimti ne tik įprastas cigaretes, bet ir kitus sparčiai plintančius tabako gaminius. Augant elektronines cigaretes ir kaitinamuosius tabako gaminius naudojančių asmenų skaičiui ir tokiu būdu augant šių gami-nių paklausai, reikalinga nuolatos stebėti nelegalių gaminių pasiūlą.

• Neapskaitytų tabako gaminių vartojimo paplitimo tyrimai, finansuo-jami valstybės lėšomis, turėtų būti vykdomi reguliariai.

• Nelegalių tabako gaminių identifikavimas neturėtų remtis vienu kri-terijumi. Reikalinga apsibrėžti keletą kriterijų, tokių kaip bande-rolė, įspėjimai apie tabako žalą, pakuotės kaina, įsigijimo vieta, kurie leistų pakelį priskirti nelegalių gaminių kategorijai.

• Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. gegužės 20 d. Lietuvoje drau-džiama prekiauti cigaretėmis ir cigaretėms sukti skirtu tabaku, o nuo 2024 m. cigarais ir cigarilėms, nepaženklintais vienetinių pakelių unikaliais identifikatoriais, ateityje vertinant neapskaitytą dalį, tyrė-jai gali naudoti identifikatorių ir jame užkoduotą informaciją kaip kriterijų gilesnei pakelių analizei. Pasitelkus kitų institucijų kompe-

96

tencijas ir įrangą, būtų galima įvertinti ne tik matomuose, bet ir plika akimi nematomuose žymėjimo elementuose užkoduotą informaciją.

• Taikant pakelių apžiūros metodą, galėtų būti prašoma tiriamųjų leisti apžiūrėti ne vieną vėliausiai įsigytą pakelį, bet visus rūkančia-jam priklausančius tabako gaminių pakelius. Tokį pasiūlymą le-mia kitų tyrėjų patirtis, kada rūkantieji pasirodė labiau linkę parodyti legalų cigarečių pakelį, nors turi ir nelegalių. Be to, tokiu būdu padi-dėtų tiriamų pakelių imtis.

• Siekiant, kad kuo didesnė dalis rūkančiųjų apklausos metu sutiktų parodyti pakelius, reikia daugiau dėmesio skirti apklausėjų apmo-kymui, trumpinti pačią apklausą, atsisakyti ilgų sudėtingų klausimų.

• Jei leidžia tyrimo finansiniai ištekliai, rekomenduojama apklausos metu parodytus cigarečių pakelius nufotografuoti. Tokiu būdu būtų užtikrinama geresnė įvedamų duomenų kokybės kontrolė, tyrė-jai turi daugiau galimybių analizuoti ir interpretuoti duomenis.

• Siekiant didesnio rūkančiųjų, sutikusių parodyti apklauso vykdytojui tabako gaminių pakelį, skaičiaus, galima ieškoti galimybės pakelių apžiūrą įterpti į didesnės apimties reguliariai vykdomas nacio-nalines reprezentatyvias apklausas. Tokią praktiką taiko Lenkija ir Ukraina atlikdama Global Adult Tobacco Survey apklausas. Galbūt respondentai jaustųsi saugiau atsakydami į klausimus tokia jautria tema, kaip nelegalių gaminių vartojimas, jei apklausoje būtų įvaires-nių klausimų, nenukreiptų tik į šį reiškinį.

• Įgyvendinant tuščių cigarečių pakelių tyrimus reikia siekti kuo ge-riau atspindėti visą Lietuvą, tinkamai reprezentuojant skirtingas apskritis, taip pat miestus ir miestelius. Kadangi nelegalių tabako gaminių problema taip jautriai susijusi su rūkalių pajamomis, reikė-tų ieškoti būdų, kaip sudarant tyrimo imtį geriau atsižvelgti į skurdo lygį regionuose. Siekiant surinkti kvotas miesteliuose reiktų svarstyti didesnio miestelių skaičiaus įtraukimo ar maršrutų kartojimo gali-mybes.

• Skaičiuojant tuščių cigarečių pakelių kvotą reikalinga atsižvelgti į naujausius statistinius rodiklius (gyventojų skaičių, rūkymo papliti-mą, cigarečių suvartojimą). Taip pat nėra būtina papildomai prie ap-skaičiuotos kvotos pridėti pakelių rezervo, kadangi, kaip parodė ty-rėjų patirtis, visiškai sumaitotų pakelių, kurių nė vienas iš fragmentų nesuteiktų jokios informacijos tyrėjams, beveik nebuvo rasta.

97

• Rekomenduoja tyrimą vykdyti rudens ir pavasario mėnesiais. Ne-įtraukiant vasaros mėnesių pavyktų sumažinti galimą turistų įtaką, o žiemos mėnesiai dėl oro sąlygų yra mažiau palankūs efektyviam pakelių rinkimui (t. y. surenkama santykinai mažiau pakelių).

• Įgyvendinant tuščių cigarečių pakelių tyrimą reikėtų siekti optimi-zuoti logistinius procesus įtraukiant daugiau regioninių par-tnerių, organizuoti jų apmokymus išsamiai supažindinant su tyrimo protokolu.

• Tuščių cigarečių pakelių tyrimas gali būti organizuojamas naudojan-tis iš anksto suplanuotais maršrutais, tačiau toks planavimas reika-lauja daug laiko ir išankstinio organizacinio pasiruošimo. Siekiant lengvinti tyrimo organizavimą rekomenduojama pritaikyti kitose šalyse naudojamą praktiką, suteikiančią daugiau laisvės patiems pakelių rinkėjams. Pavyzdžiui, rinkėjas galėtų eiti iš anksto nusta-tytą atstumą sutarta kryptimi / kryptimis iš nustatyto pradinio taško tyrimui atrinktoje teritorijoje.

• Praktiškai nueitų maršrutų fiksavimas specialiomis mobiliosio-mis programėlėmis stipriai padidina tyrimo skaidrumą, kokybę ir objektyvumą, todėl šį metodą rekomenduojame naudoti ir ateityje vykdant tuščių cigarečių pakelių tyrimus.

• Vertinant nelegalią tabako gaminių dalį pagal tuščių cigarečių pakelių tyrimą, reikia metodiškai pagrįstai įvertinti turizmo ar kitų su nuo-latiniu žmonių judėjimu susijusių veiksnių įtaką. Nepriklausomų ne-legalių tabako gaminių vartojimo vertinimo tyrimų vis daugėja. Šiuo metu jie aktyviausiai atliekami besivystančiose šalyse, įgyvendinant projektus Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. Dėl to daugėja mokslinės pro-dukcijos, kuri nuolat suteikia papildomos informacijos apie taikomus metodus, pasitvirtinusius ir nepasitvirtinusius tyrėjų sprendimus. Pasiūlyti du tiesioginiai pakelių apžiūros metodai Lietuvoje išbandyti pirmą kartą. Taigi ateityje prieš vertinant nelegalios rinkos dalį reikalinga peržiūrėti naujausias rekomendacijas, adaptuoti ge-rosios praktikos pavyzdžius, tokiu būdu siekiant didesnio metodų veiksmingumo ir resursų optimalumo.

98

ŠA LT I N I A I

1. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Pasau-lio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifi-kavimo Nr. IX-2460. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.242752?jfwid=-wsolggsa7

2. Joossens L., Lugo A., La Vecchia C., Gilmore A. B., Clancy L., Gallus S. Illicit cigarettes and hand-rolled tobacco in 18 European countries: a cross-sec-tional survey. Tob Control. 2014 May; 23(e1): e17-23.

3. Joossens L., Merriman D., Ross H., Raw M. The impact of eliminating the global illicit cigarette trade on health and revenue. Addiction. 2010 Sep; 105(9): 1640–9.

4. Gilmore A. B., Rowell A., Gallus S., Lugo A., Joossens L., Sims M. Towards a greater understanding of the illicit tobacco trade in Europe: a review of the PMI funded “Project Star” report. Tob Control. 2014 May; 23(e1): e51-61.

5. Ross H., Vellios N., Clegg Smith K., Ferguson J., Cohen J. E. A closer look at “Cheap White” cigarettes. Tob Control. 2016; 25(5): 527–31.

6. Joossens L., Feli, A., Fernandez E. The Tobacco Control Scale 2019 in Eu-rope. Association of European Cancer Leagues, Catalan Institute of Onco-logy; 2020. Prieiga per internetą http://www.tobaccocontrolscale.org/TCS2019.pdf

7. European Commission. Excise Duty Tables. Part III - Manufactured To-bacco. Prieiga per internetą https://ec.europa.eu/taxation_customs/si-tes/taxation/files/resources/documents/taxation/excise_duties/tobac-co_products/rates/excise_duties-part_iii_tobacco_en.pdf

8. Institute for Health Metrics and Evaluation (IHME). GBD Database. Priei-ga per internetą http://vizhub.healthdata.org/gbd-cause-patterns/

9. Liutkutė-Gumarov V. Rūkymo socialinės ir ekonominės žalos vertinimas Lietuvoje: daktaro disertacija: medicinos ir sveikatos mokslai, visuome-

99

nės sveikata (M 004). Prieiga per internetą https://www.lsmuni.lt/me-dia/dynamic/files/18418/disertacijaliutkute-gumarov.pdf

10. European Commission. Progress report on the implementation of the Commission Communication “Stepping up the fight against cigarette smuggling and other forms of illicit trade in tobacco products - a com-prehensive EU strategy (Com (2013) 324 final of 6.6.2013)”. Brussels, 2017. Prieiga per internetą https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/an-tifraud/files/tobacco_implementation_report_12052017_en.pdf

11. World Health Organization. Framework Convention on Tobacco Con-trol 10 years 2005-2015, Illegal Trade of Tobacco Products, What You Should Know to Stop It, 2015. Prieiga per internetą https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/170994/WHO_NMH_PND_15.3_eng.pdf?sequence=1

12. World Customs Organization. Illicit trade report, 2018. Prieiga per in-ternetą http://www.wcoomd.org/-/media/wco/public/global/pdf/topics/enforcement-and-compliance/activities-and-programmes/illi-cit-trade-report/itr_2018_en.pdf?db=web

13. Filippidis F. T., Chang K. C.-M., Blackmore I., Laverty A. A. Prices and Illicit Trade of Cigarettes in the European Union, a Cross-sectional Analysis. Nicotine Tob Res. 2020 Jan 8.

14. Lietuvos Respublikos Muitinė. Metinės veiklos ataskaitos. Prieiga per in-ternetą https://lrmuitine.lt/web/guest/veikla/kryptys/ataskaita

15. Bikelis S., Giedrytė-Mačiulienė R., Mickienė I., Venckevičienė J. Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių anali-zė [Illegal Turnover of Cigarettes: Complex Analysis of Phenomena and Control Measures]. Vilnius: Lietuvos teisės institutas. 2017.

16. van Walbeek C., Blecher E., Gilmore A., Ross H. Price and Tax Measu-res and Illicit Trade in the Framework Convention on Tobacco Control: What We Know and What Research Is Required. Nicotine Tob Res. 2013 Apr; 15(4): 767–76.

17. Krumplytė J. Šešėlinės ekonomikos veiksnių ir priežasčių tyrimas eks-pertinio vertinimo metodu: Lietuvos atvejis. Verslas, vadyba ir studijos. 2009; 1(2): 21–37.

18. Sakalauskaitė R. Šešėlinės ekonomikos ir oficialiai neapskaitytos ekono-mikos sampratų analogija. Socialiniai tyrimai. 2019; 42(2): 85–92.

19. Fomenko E., Genys N. Šešėlinė ekonomika. Kontrolės rezultatai ir ten-dencijos 2009–2014 m. Vilnius, 2015. Prieiga per internetą https://www.vdi.lt/PdfUploads/ND_SeselineEkonomika.pdf

100

20. International Agency for Research on Cancer. Effectiveness of Tax and Price Policies for Tobacco Control. IARC Handbooks of Cancer Preventi-on in Tobacco Control, Vol. 14. Lyon (France): International Agency for Research on Cancer, 2011.

21. Heydari G., Tafti S. F., Telischi F., Joossens L., Hosseini M., Masjedi M., Gha-fari M. Prevalence of smuggled and foreign cigarette use in Tehran, 2009. Tobacco control. 2010 Oct 1; 19(5): 380-2.

22. Nguyen M. T., Dao S. T., Nguyen N. Q., Bowling M., Ross H., So A. D. Illicit Cigarette Consumption and Government Revenue Loss in Vietnam: Evi-dence from a Primary Data Approach. Int J Environ Res Public Health. 2019 02; 16(11).

23. Transnational Alliance to Combat Illicit Trade. Mappins the Impact of Il-licit trade on the sustainable development goals. 2019. Prieiga per inter-netą https://unctad.org/meetings/en/Contribution/DITC2019_TRA-CIT_IllicitTradeandSDGs_fullreport_en.pdf

24. Johnston N., Kego W., Wenngren C. Cigarette smuggling: Poland to Swe-den. Stockholm: Institute for Security and Development Policy; 2016.

25. Europos Komisijos Komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui. Ko-vos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako ga-miniais stiprinimas. Visapusė ES strategija. Briuselis, 2013. Prieiga per internetą https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=-COM:2013:0324:FIN:LT:PDF

26. Schwartz R., Zhang B. Debunking the taxation–contraband tobacco myth. CMAJ [Internet]. 2016 Apr 5; 188(6): 401–2.

27. TiTiteca K., Joossens L., Raw M. Blood cigarettes: cigarette smuggling and war economies in central and eastern Africa. Tob control 2011, 20(3), 226–232.

28. Merriman D., Yurekli A., Chaloupka F. J. How big is the worldwide cigare-tte-smuggling problem? In: Jha P, Chaloupka FJ, eds. Tobacco control in developing countries. Oxford: Oxford University Press, 2000.

29. U.S. National Cancer Institute and World Health Organization. The Eco-nomics of Tobacco and Tobacco Control. National Cancer Institute Tobac-co Control Monograph 21. NIH Publication No. 16-CA-8029A. Bethesda, MD: U.S. Department of Health and Human Services, National Institutes of Health, National Cancer Institute; and Geneva, CH: World Health Or-ganization; 2016.

101

30. World Health Organization. Illicit Trade and Tobacco – a summary of evi-dence and country responses [Powerpoint]. Geneva: WHO. Prieiga per internetą http://www.who.int/tobacco/economics/illicittrade.pdf

31. INTERPOL Office of Legal Affairs. Countering illicit trade in tobacco pro-ducts: a guide for policy makers. Lyon: INTERPOL, 2014. Prieiga per internetą https://www.interpol.int/News-and-media/Publications2/Guides-manuals/Countering-Illicit-Trade-in-TobaccoProducts-A-gui-de-for-Policy-Makers-June-2014

32. Gallus S., Lugo A., La Vecchia C., Boffetta P., Chaloupka F. J., Colombo P., Currie L., et al. PPACTE, WP2: European Survey on Smoking. Prieiga per internetą https://www.tri.ie/ppacte.html

33. Joossens L., Merriman D., Ross H., Raw M. How eliminating the global illicit cigarette trade would increase tax revenue and save lives. Paris: In-ternational Union Against Tuberculosis and Lung Disease, 2009. Prieiga per internetą https://www.tobaccofreekids.org/assets/global/pdfs/en/ILL_global_cig_trade_full_en.pdf

34. Skafida V., Silver K. E., Rechel B. P. D., Gilmore A. B. Change in tobacco excise policy in Bulgaria: the role of tobacco industry lobbying and smu-ggling. Tob Control. 2014 May; 23(e1): e75-84.

35. Siegel D. The mobility of east and central European organized crime: the cases of Lithuania, Poland, Bulgaria and Romania. In: Nelen H, Siegel D, editors. Contemporary organized crime. Studies of organized crime, vol. 16. Cham: Springer; 2017, p. 83 e101.

36. Manfred N. Strategies to improve tobacco control in central European countries. J Thorac Oncol 2017; 12(1): 150e1.

37. lrytas.lt. Cigarečių gamintojai pasieniečiams padovanojo visureigių. Prieiga per internetą https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/cigare-ciu-gamintojai-pasienieciams-padovanojo-visureigiu.htm?utm_sour-ce=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

38. Gallus S., Schiaffino A., La Vecchia C., Townsend J., Fernandez E. Price and cigarette consumption in Europe. Tob Control 2006; 15: 114–9.

39. Agaku I. T., Blecher E., Filippidis F. T., Omaduvie U. T., Vozikis A., Varda-vas C. I. Impact of cigarette price differences across the entire European Union on cross-border purchase of tobacco products among adult ciga-rette smokers. Tob Control. 2016, 25(3), 333–340.

40. Numbeo.com. Price Rankings by Country of Cigarettes 20 Pack (Marlbo-ro) (Markets) [Internet]. Prieiga per internetą https://www.numbeo.com/cost-of-living/country_price_rankings?displayCurrency=EUR&ite-mId=17&region=150

102

41. Švedas G. Prevention of Illicit Trade in Tobacco Products: Experience of Lithuania. In Combatting Illicit Trade on the EU Border 2020 (pp. 107–151). Springer, Cham.

42. Joossens L., Raw M. From cigarette smuggling to illicit tobacco trade. Tob. Control 2012, 21, 230e234.

43. Joossens L., Raw M. Progress in combating cigarette smuggling: control-ling the supply chain. Tob Control 2008, 17(6), 399–404.

44. Lavrov V. Ukraine’s ‘lost’cigarettes flood Europe. Big tobacco’s overpro-duction fuels $2 billion black market. 2009. Prieiga per internetą https://publicintegrity.org/health/ukraines-lost-cigarettes-flood-europe/

45. Committee on Budgetary Control. Working Document on the Agree-ments with the tobacco industry and fight with the illicit tobacco trade European Parliament: European Parliament, 2.4.2013. Prieiga per in-ternetą http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2014_ 2019/docu-ments/cont/dv/tobacco_agreements_/tobacco_agreements_en.pdf

46. The Wall Street Journal. U.K. fines British American Tobacco for over-supplying cigarettes in Belgium, November 2014. Prieiga per interne-tą https://www.wsj.com/articles/u-k-fines-british-american-tobac-co-for-oversupplying-cigarettes-in-belgium-1415873470

47. World Health Organization. Combating the illicit trade in tobacco pro-ducts from a European perspective. Regional Studies Series. Paper R/3, 2014. Prieiga per internetą https://www.who.int/fctc/publications/Regional_studies_paper_3_illicit_trade.pdf

48. Gilmore A. B, McKee M. Tobacco and transition: an overview of industry investments, impact and influence in the former Soviet Union. Tobacco Control. 2004 Jun 1; 13(2): 136–42.

49. KPMG. Project Stella 2019. Illicit cigarette consumption in the EU, UK, Norway and Switzerland. 2019 Results. Prieiga per interne-tą https://www.stopillegal.com/docs/default-source/external-docs/kpmg-report---2019-results/kpmg-report-illicit-cigarette-consumpti-on-in-the-eu-uk-norway-and-switzerland-2019-results.pdf

50. Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimas, 2019. [tyrimo duomenys pateikti pagal užklausą VMI].

51. Aziani A., Dugato M. (eds.) ITTP NEXUS in Europe and Beyond. Milano: Transcrime – Università Cattolica del Sacro Cuore, 2019. Prieiga per in-ternetą https://www.transcrime.it/wp-content/uploads/2019/07/Nexus.Full-report-09072019.pdf

103

52. Lietuvos Respublikos Muitinės 2019 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą https://www.lrmuitine.lt/mport/failai/veikla/veiklos_kryp-tys/2019_veiklos_ataskaita.pdf

53. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Gyventojų požiūrio į kontraban-dą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimas 2013. Prieiga per internetą https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/seseline-ekonomi-ka/tyrimas-baltijos-saliu-gyventojai-kontrabandines-prekes-ir-pateisi-na-ir-perka/lrinka

54. Grabauskas V. J., Klumbienė J., Petkevičienė J., et al. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014 / Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbie-nė, Janina Petkevičienė, Edita Šakytė, Vilma Kriaučionienė, Aurelijus Ve-ryga. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2015, 147 p.

55. European Commission: Special Eurobarometer 482, July 2019. TNS OPI-NION & SOCIAL. Prieiga per internetą https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/eurobarometer_2019_summary_en.pdf

56. European Commission: Special Eurobarometer 443, November-Decem-ber 2015. TNS OPINION & SOCIAL. Prieiga per internetą https://ec.eu-ropa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/eurobarometer_summary_illi-cit_tobacco_trade_en.pdf

57. Saenz de Miera Juarez B., Reynales-Shigematsu L. M., Stoklosa M., Wel-ding K., Drope J. Measuring the illicit cigarette market in Mexico: a cross validation of two methodologies. Tob Control 2020; 0:1–7.

58. Scollo M., Zacher M., Coomber K., Wakefield M. Use of Illicit Tobacco Fo-llowing Introduction of Standardised Packaging of Tobacco Products in Australia: Results From a National Cross-Sectional Survey 2015, 24, 76–81.

59. van Walbeek C. Measuring changes in the illicit cigarette market using government revenue data: the example of South Africa. Tob Control. 2014 May; 23(e1): e69–74.

60. Vellios N., van Walbeek C., Ross H. Illicit cigarette trade in South Africa: 2002–2017. Tob control 2019, 0:1–9.

61. Gallagher A. W. A, Evans-Reeves K. A., Hatchard J. L., Gilmore A. B. Tobac-co industry data on illicit tobacco trade: a systematic review of existing assessments. Tob. Control 2019, 28, 334–345.

62. Rowell A., Evans-Reeves K., Gilmore A. B. Tobacco industry manipulation of data on and press coverage of the illicit tobacco trade in the UK. Tob Control. 2014 Mar 10;tobaccocontrol-2013-051397.

63. Fooks G. J., Peeters S., Evans-Reeves K. Illicit trade, tobacco industry-fun-

104

ded studies and policy influence in the EU and UK. Tob Control. 2014 Jan 1; 23(1): 81–3.

64. Paraje G., Araya D., Drope J. Illicit cigarette trade in Metropolitan Santia-go de Chile. Tob Control. 2020 Jan; 29(1): 68–73.

65. Smith J., Thompson S., Lee K. “Both Sides of the Argument”? A critical review of existing evidence on the illicit trade in tobacco products in Canada. Tob Control. 2019; 28(e2): e141–7.

66. Scollo M., Zacher M., Durkin S., Wakefield M. Early evidence about the predicted unintended consequences of standardised packaging of to-bacco products in Australia: a cross-sectional study of the place of pur-chase, regular brands and use of illicit tobacco. BMJ open. 2014 Aug 1; 4(8): e005873.

67. Chen J., McGhee S. M., Townsend J., Lam T. H., Hedley A. J. Did the tobac-co industry inflate estimates of illicit cigarette consumption in Asia? An empirical analysis. Tob control 2015, 24, e161–e167.

68. Ross H. Understanding and measuring cigarette Tax avoidance and evasion: a methodological guide, 2015. Prieiga per internetą https://tobacconomics.org/research/understanding-and-measuring-cigare-tte-tax-avoidance-and-evasion-a-methodological-guide/

69. Scollo M., Bayly M., Wakefield M. Availability of illicit tobacco in small retail outlets before and after the implementation of Australian plain packaging legislation.TobControl2015; 24: e45–51.

70. Clarke H., Prentice D. Will plain packaging reduce cigarette consumpti-on? Econ Pap: A J Appl Econ Policy 2012; 31: 303–17.

71. Stoklosa M., Ross H. Contrasting academic and tobacco industry estima-tes of illicit cigarette trade: evidence from Warsaw, Poland. Tob Control. 2014 May; 23(e1): e30–34.

72. Ciecierski C. The Market for Legal and Illegal Cigarettes in Poland: A Closer Look at Demand and Supply-Side Characteristics, IDRC Working Paper Series/ ITEN Working Paper Series No.1, 2007. Prieiga per in-ternetą https://assets.publishing.service.gov.uk/media/57a08c0c40f-0b64974000f72/Grant_223_Smuggling_in_PL_Manuscrip.pdf

73. Nzier. Review of Ernst & Young’s Report on New Zealand’s illicit Tobacco Market: A Report for ASH New Zealand, 2010.

74. Chapman S., Freeman B. Removing the emperor’s clothes: Australia and tobacco plain packaging. Sydney University Press; 2013 Dec 1.

75. John R. M., Ross H. Illicit cigarette sales in Indian cities: findings from a retail survey. Tob Control. 2018; 27(6): 684–8.

105

76. Maldonado N., Llorente B. A., Iglesias R. M. Escobar, D. Measuring Illicit Cigarette Trade in Colombia. Tob. Control 2018, 0, 1–7, doi:10.1136/to-baccocontrol-2017-053980.

77. van Walbeek C., Shai L. Are the tobacco industry’s claims about the size of the illicit cigarette market credible? The case of South Africa. Tobacco Control. 2015 Jun 1; 24(e2): e142-6.

78. South East Asia Tobacco Control Alliance. Asia-11 Illicit Tobacco Indica-tor 2012. More myth than fact. A critique by SEATCA, 2014. Prieiga per internetą https://seatca.org/asia-11-illicit-tobacco-indicator-2012/

79. Cancer Council Victoria. Questions and answers on plain packaging in Australia, Facts sheet no. 3: What has happened to use of illicit tobac-co since the introduction of legislation to standardise the packaging of tobacco products in Australia? Prieiga per internetą http://tobacco.cleartheair.org.hk/wp-content/uploads/2015/11/Facts_Sheet_no_3_Il-licit_tobacco.pdf

80. Cancer Council Victoria. Illicit trade of tobacco in Australia. A report pre-pared by Deloitte for British American Tobacco Australia Limited, Philip Morris Limited and Imperial Tobacco Australia Limited: A critique pre-pared by Quit Victoria, 2012. Prieiga per internetą https://www.can-cervic.org.au/downloads/plainfacts/CritiqueDeloitte_May_2012_Upda-te_.pdf

81. Cancer Council Victoria. How big a problem is illicit tobacco and has it increased since the introduction of plain packaging in Australia- a cri-tique of the KPMG October 2014 half-year report on illicit tobacco in Australia and compilation of data from ACBPS seizures and data from survey of smokers and retail audits. 2014. Prieiga per internetą https://www.cancervic.org.au/downloads/plainfacts/Nov14critique_of_KPM-G13Oct2014_HlfYr_0215.pdf

82. KPMG. Illicit tobacco in Australia 2014 Full Year Report, 2015. Prieiga per internetą https://www.pmi.com/resources/docs/default-source/pmi-sustainability/illicit-tobacco-in-australia---2014-full-year-report.pdf?sfvrsn=0

83. Cancer Council Victoria. Analysis of KPMG LLP, Illicit tobacco in Aus-tralia: 2014 Full Year Report, 30th March 2015. Prieiga per internetą https://www.cancervic.org.au/downloads/plainfacts/Analysis_Illici-tAusKPMG_full_year_2014_29May15.pdf

84. Cancer Council Victoria. Analysis of KPMG LLP, Illicit tobacco in Austra-lia. Nov 2013-Mar 2014. Prieiga per internetą https://www.cancervic.

106

org.au/downloads/mini_sites/Plain-facts/analysis-kpmg-llp-report-il-licit-tobacco-aust-2013.pdf

85. Cancer Council Victoria. Comments on survey of Australian retailers vie-ws about plain packaging. Prieiga per internetą https://www.cancervic.org.au/downloads/plainfacts/CCV_Critique_PMLSurvey280714.pdf

86. PMI IMPACT Report 2019. Prieiga per internetą https://staging.pmi-impact.com/ResourcePackages/Impact/assets/pdf/homepage/PHIL7076%20PMI%20Impact%20Annual%20Report%20A4%20Up-date%20V1%20Digital_2.pdf

87. Evans-Reeves K. A., Hatchard J. L., Gilmore A. B. “It will harm business and increase illicit trade”: an evaluation of the relevance, quality and trans-parency of evidence submitted by transnational tobacco companies to the UK consultation on standardised packaging 2012. Tob Control. 2015 Jun; 24(e2): e168–177.

88. Ulucanlar S., Fooks G. J., Gilmore A. B. The Policy Dystopia Model: An Interpretive Analysis of Tobacco Industry Political Activity. PLoS Med. 2016; 13(9): e1002125.

89. Smith K. E., Savell E., Gilmore A. B. What is known about tobacco indus-try efforts to influence tobacco tax? A systematic review of empirical studies. Tob Control. 2013 Mar; 22(2): 144–53.

90. Collin J. Complicity in contraband: British American Tobacco and cigare-tte smuggling in Asia. Tob Control 2004; 13:ii104–11.

91. Savell E., Gilmore A. B., Fooks G. How does the tobacco industry attempt to influence marketing regulations? A systematic review. PLoS ONE. 2014; 9(2): e87389.

92. Tobacco Tactics. KPMG. Prieiga per internetą https://tobaccotactics.org/wiki/kpmg/

93. KPMG. Project Stella: A study of the illicit cigarette market in the Europe-an Union, Norway and Switzerland, 2018. Prieiga per internetą https://www.stopillegal.com/docs/default-source/external-docs/kpmg-pro-ject-stella/project-stella-methodology.pdf?sfvrsn=aea077d7_2

94. Balwicki Ł., Stokłosa M., Balwicka-Szczyrba M., Tomczak W. Tobacco in-dustry interference with tobacco control policies in Poland: legal aspects and industry practices. Tobacco control. 2016 Sep 1; 25(5): 521–6.

95. Blecher E., Liber A., Ross H., Birckmayer J. Euromonitor data on the illicit trade in cigarettes. Tob Control. 2015 Jan; 24(1): 100–1.

96. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos tabako, tabako ga-minių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas Nr. I-1143. Priei-

107

ga per internetą https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8090E-375DA0/itOCmmFriO

97. Recher V. Illegal tobacco demand: The case of Western Balkan. Economic Analysis and Policy. 2020 Jun 1; 66: 182–93.

98. Gilmore A. B., Fooks G., Drope J., Bialous S. A., Jackson R. R. Exposing and addressing tobacco industry conduct in low-income and middle-income countries. The Lancet. 2015 Mar 14; 385(9972): 1029–43.

99. Gilmore A. B., Gallagher A. W. A, Rowell A. Tobacco industry’s elaborate attempts to control a global track and trace system and fundamentally undermine the Illicit Trade Protocol. Tobacco Control. 2018 Jun 13; to-baccocontrol-2017-054191.

100. Reuter P., Majmundar M. Understanding the U.S. Illicit Tobacco Market: Characteristics, Policy Context, and Lessons from International Expe-riences. Washington: Committee on the Illicit 42 Tobacco Market: Col-lection and Analysis of the International Experience; National Research Council. Prieiga per internetą https://www.nap.edu/read/19016/chap-ter/1

101. Stoklosa M., Paraje G., Blecher E. A Toolkit on Measuring Illicit Trade in Tobacco Products. A Tobacconomics and American Cancer Society Tool-kit. Chicago, IL: Tobacconomics, Health Policy Center, Institute for Heal-th Research and Policy, University of Illinois at Chicago, 2020.

102. Kurti M. K., von Lampe K., He Y., Khanzada H., Kostara K., Da Q., Schroth K. R. Categorising characteristics of counterfeit Marlboro cigarettes: a systematic review of tobacco industry documents. Tobacco Control. 2020 Mar 1; 29(2): 228–30.

103. Aziani A., Kulick J., Norman N., Prieger J. E. Empty Discarded Pack Data and the Prevalence of Illicit Trade in Cigarettes. Rochester, NY: Social Science Research Network; 2017 Jan. Report No.: ID 2906015.

104. Yurekli A., Beyer J. D., Merriman D. Understand, measure, and combat tobacco smuggling. The World Bank; 2001 Jan 1. Prieiga per interne-tą https://documents.worldbank.org/en/publication/documents-re-ports/documentdetail/418961468163740317/understand-measu-re-and-combat-tobacco-smuggling

105. Merriman D. The micro-geography of tax avoidance: evidence from litte-red cigarette packs in Chicago. Am Econ J 2010; 2: 61–84.

106. Gallus S., Tramacere I., Boffetta P., Fernandez E., Rossi S., Zuccaro P., Co-lombo P., La Vecchia C. Temporal changes of under-reporting of cigarette consumption in population-based studies. Tobacco control. 2011 Jan 1; 20(1): 34–9.

108

107. Bialous S. A., Glantz S. A. The Challenges of Monitoring Illicit Trade Sho-uld Not Obscure the Success of Tobacco Tax Policy. Am J Public Health. 2018; 108(2): 161–3.

108. Dietz P. M., Homa D., England L. J., Burley K., Tong V. T., Dube S. R., Bernert J. T. Estimates of nondisclosure of cigarette smoking among pregnant and nonpregnant women of reproductive age in the United States. Ame-rican journal of epidemiology. 2011 Feb 1; 173(3): 355–9.

109. Roth M. A., Aitsi-Selmi A., Wardle H., Mindell J. Under-reporting of to-bacco use among Bangladeshi women in England. J Public Health (Oxf). 2009 Sep; 31(3): 326–34.

110. Pérez-Stable E. J., Marin B. V., Marin G., Brody D. J., Benowitz N. L. Appa-rent underreporting of cigarette consumption among Mexican American smokers. American Journal of Public Health. 1990 Sep; 80(9): 1057–61.

111. Szklo A. S., Iglesias R. M., Stoklosa M., Figueiredo V. C., Welding K., de Souza Junior P. R., Machado A. T., Martins L. F., Nascimento H., Drope J. Cross-validation of four different survey methods used to estimate illicit cigarette consumption in Brazil. Tobacco Control. 2020 Nov 13.

112. Little M., Ross H., Bakhturidze G., Kachkachishvili I. Illicit tobacco tra-de in Georgia: prevalence and perceptions. Tobacco control. 2020 Oct 1; 29(Suppl 4): s227–33.

113. van der Zee K., Vellios N., van Walbeek C., Ross H. The illicit cigarette market in six South African townships. Tobacco Control. 2020 Mar 11.

114. Kaplan B., Navas-Acien A., Cohen J. E. The prevalence of illicit cigarette consumption and related factors in Turkey. Tob control 2018, 27(4), 442–7, DOI: 10.1136/tobaccocontrol-2017-053669.

115. GfK Group. Tobacco Product Illicit Trade Phenomena: National Study for Imperial Tobacco Canada. Mississauga, Ontario: GfK Group, Imperial Tobacco Canada, 2006. Prieiga per internetą http://www.ocat.org/pdf/CTMC2006study.pdf

116. Gallus S., Lugo A., La Vecchia C., Boffetta P., Chaloupka F. J., Colombo P., et al. Pricing Policies And Control of Tobacco in Europe (PPACTE) project: cross-national comparison of smoking prevalence in 18 European coun-tries. Eur J Cancer Prev. 2014 May; 23(3): 177–85.

117. Fix B. V., Hyland A., O’Connor R. J., Cummings K. M., Fong G. T., Chaloupka F. J., Licht A. S. A novel approach to estimating the prevalence of untaxed cigarettes in the USA: findings from the 2009 and 2010 international tobacco control surveys. Tob control 2014, 23, i61–i66, doi:10.1136/to-baccocontrol-2013-051038.

109

118. Ross H., Vellios N., Batmunkh T., Enkhtsogt M., Rossouw L. Impact of tax increases on illicit cigarette trade in Mongolia. Tobacco control. 2020 Oct 1; 29(Suppl 4): s249–53.

119. Von Lampe K. et al Explaining the emergence of the cigarette black mar-ket in Germany. In: Petrus C., Lampe K., Dijck M., Newell J. L, eds. The or-ganised crime economy, managing crime markets in Europe: Wolf Legal Publishers (WLP), 2005: 209–29.

120. Schwartz R, Johnson T. Problems, policies and politics: A comparative case study of contraband tobacco from the 1990s to the present in the Canadian context. J Public Health Policy. 2010 Sep; 31(3): 342–54.

121. Lakhdar C. B. Quantitative and qualitative estimates of cross-border to-bacco shopping and tobacco smuggling in France. Tobacco control. 2008 Feb 1; 17(1): 12–6.

122. Williams E., Curnow R., Streker P. Understanding littering behavior in Australia. A community change consultants report. Beverage Industry Environment Council. ACN 008 542 765. 1997.

123. Abdullah S. M., Huque R., Bauld L., Ross H., Gilmore A., John R. M, et al. Estimating the Magnitude of Illicit Cigarette Trade in Bangladesh: Proto-col for a Mixed-Methods Study. Int J Environ Res Public Health. 2020 Jul 3; 17(13).

124. Iglesias R. M., Szklo A. S., Souza M. C., MCd S, et al. Estimating the size of illicit tobacco consumption in Brazil: findings from the global adult to-bacco survey. Tob Control 2017; 26:53.

125. Lohse T., Rohrmann S., Bopp M., Faeh D. Heavy smoking is more strongly associated with general unhealthy lifestyle than obesity and underwei-ght. PloS one. 2016 Feb 24; 11(2): e0148563.

126. Farley S. M., Jasek J. P., Sacks R., Schroth K., Davis K. Changes to the li-ttered cigarette pack environment in New York City between 2011 and 2015. Tobacco Control. 2020 May 1; 29(3): 326–31.

127. Barker D. C., Wang S., Merriman D., Crosby A., Resnick E. A., Chaloupka F. J. Estimating cigarette tax avoidance and evasion: evidence from a na-tional sample of littered packs. Tob Control. 2016; 25(Suppl 1): i38–43.

128. Kurti M., von Lampe K., He Y, Delnevo C., Qin D. Innovations in counter-feiting tax stamps: a study of ultraviolet watermarks in a sample of dis-carded New York City packs. Tobacco control. 2019 Jul 1; 28(4): 469–71.

129. Kurti M. K., von Lampe K., Thompkins D. E. The illegal cigarette market in a socioeconomically deprived inner-city area: the case of the South Bronx. Tob Control. 2013 Mar; 22(2): 138–40.

110

130. Stratton J., Shiplo S., Ward M., Babayan A., Stevens A., Edwards S. Asses-sing contraband tobacco in two jurisdictions: a direct collection of ciga-rette butts. BMC public health. 2016 Dec; 16(1): 622.

131. Wilson N., Thomson G., Edwards R., Peace J. Estimating missed govern-ment tax revenue from foreign tobacco: survey of discarded cigarette packs. Tobacco Control. 2009 Oct 1; 18(5): 416–8.

132. Barkans M., Lawrance K. A. Contraband tobacco on post-secondary cam-puses in Ontario, Canada: analysis of discarded cigarette butts. BMC Pu-blic Health. 2013 Dec; 13(1): 335.

133. Curti D., Shang C., Chaloupka F. J., Fong G. T. Tobacco taxation, illegal ciga-rette supply and geography: findings from the ITC Uruguay Surveys. Tob Control. 2019; 28(Suppl 1): s53–60.

134. Ross H. A Critique of the ITIC/OE Asia-14 Illicit Tobacco Indicator 2013. 2015. Prieiga per internetą https://seatca.org/dmdocuments/Asia%2014%20Critique_Final_20May2015.pdf

135. Paynter J., Esther U., Joosens L. Illicit tobacco trade: monitoring and miti-gating risk in New Zealand. Auckland, New Zealand: Action on Smoking and Health. 2010 Jun.

136. World Health Organization. WHO report on the global tobacco epidemic, 2015. Raising taxes on tobacco. Prieiga per internetą http://who.int/to-bacco/global_report/2015/en/

137. Sweeting J., Johnson T., Schwartz R. Anti-Contraband Policy Measures: Evidence for Better Practice—Summary Report. Toronto, ON: The On-tario Tobacco Research Unit; 2009. Prieiga per internetą http://www.otru.org/pdf/special/special_ anti_contraband_measures.pdf

138. Licht A. S., Hyland A. J., O’Connor R. J., Chaloupka F. J., Borland R., Fong G. T., Nargis N., Cummings K. M. How do price minimizing behaviors im-pact smoking cessation? Findings from the International Tobacco Con-trol (ITC) Four Country Survey. International journal of environmental research and public health. 2011 May; 8(5): 1671–91.

139. Lee J. M., Chen S. H., Chen H. F., Jeng H. Y. Price sensitivity and smoking smuggled cigarettes. Eur J Public Health. 2009; 19(1): 23–7.

140. Aitken C. K., Fry T. R., Farrell L., Pellegrini B. Smokers of illicit tobacco report significantly worse health than other smokers. Nicotine Tob Res. 2009; 11(8): 996–1001.

141. Taylor A. J., Langdon M., Campion P. Smuggled tobacco, deprivation and addiction. Eur J Public Health. 2005 Aug; 15(4): 399–403.

142. Saar I., Koitla H. Quantifying the social costs and benefits of tobacco in Estonia. Tobacco Control. 2020 May 6.

111

143. Thoumi F. E., Anzola M. Illicit capital flows and money laundering in Co-lombia. In: Reuter P, ed. Draining development? Controlling flows of il-licit funds from developing countries: The World Bank, 2012: 145–70.

144. Melzer S., Martin C. A brief overview of illicit trade in tobacco products. In Illicit Trade: Converging Criminal Networks; OECD Reviews of Risk Management Policies, OECD Publishing: Paris, France, 2016; pp. 123–163.

145. Coker D. Smoking may not only be hazardous to your health, but also to world political stability: The European Union’s fight against cigarette smuggling rings that benefit terrorism. European Journal of Crime, Cri-minal Law and Criminal Justice. 2003 Jan 1;.11(4): 350–76.

146. Shelley L. I., Melzer S. A. The nexus of organized crime and terrorism: Two case studies in cigarette smuggling. International Journal of Com-parative and Applied Criminal Justice. 2008 Mar 1; 32(1): 43–63.

147. The United States Department of State, Department of Justice, Depar-tment of the Treasury, Department of Homeland Security, Department of Health and Human Services. The Global Illicit Trade in Tobacco: A Threat to National Security. Prieiga per internetą https://2009-2017.state.gov/documents/organization/250513.pdf

148. Joossens L., Chaloupka F. J., Merriman D., Yurekli A. Issues in smuggling of tobacco products. InIn Tobacco Control in Developing Countries 2000.

149. Griffiths H. Smoking guns: European cigarette smuggling in the 1990’s. Global Crime. 2004 May 1; 6(2): 185–200.

150. Fleenor P. Cigarette taxes, black markets, and crime. Policy Analysis. 2003 Feb 6; 468: 1–20.

151. Šatienė G., Baltrūnienė J., Jokšas L. Kontrabandos ir korupcijos kaip so-cialinių reiškinių santykis. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspek-tyvos. 2011 (3).

152. World Health Organization. WHO Report on the Global Tobacco Epide-mic, 2019. Prieiga per internetą https://www.who.int/tobacco/global_report/en/

153. McKee M., Gilmore A. B. European watchdog is failing to hold tobacco industry to account over smuggling. BMJ. 2015 Dec 29; 351: h6973. Pri-eiga per internetą http://www.bmj.com/content/351/bmj.h6973

154. Stoklosa M. Is the illicit cigarette market really growing? The tobacco industry’s misleading math trick. Tob Control. 2016 May; 25(3): 360–1.

155. Chaloupka F. J. Taxes, prices and illicit trade: the need for sound eviden-ce. Tob Control. 2014 May; 23(e1): e1-2.

112

156. Evans-Reeves K., Hatchard J., Rowell A., Gilmore A. B. Illicit tobacco trade is ‘booming’: UK newspaper coverage of data funded by transnational tobacco companies. Tobacco Control. 2020 Apr 15.

157. Wise J. No increase in Australia’s illicit tobacco trade is seen after plain packs are introduced. BMJ. 2015; 350: h1781.

158. Stoklosa M. No surge in illicit cigarettes after implementation of menthol ban in Nova Scotia. Tob Control. 2019; 28(6): 702–4.

159. Drope J., Schluger N., Cahn Z., Drope J., Hamill S., Islami F., Liber A., Nargis N., Stoklosa M. The tobacco atlas. Atlanta: American Cancer Society and Vital Strategies, 2018.

160. Joossens L, Raw M. Cigarette smuggling in Europe: who really benefits? Tobacco control. 1998 Mar 1; 7(1): 66–71.

161. Ramos A. Illegal trade in tobacco in MERCOSUR countries. Trends in Or-ganized Crime. 2009 Jun;12: 267–306.

162. Apollonio D. E., Glantz S. A. Tobacco industry promotions and pricing after tax increases: an analysis of internal industry documents. Nicotine and Tobacco Research. 2020 Jun; 22(6): 967–74.

163. Yürekli A., Sayginsoy Ö. Worldwide organized cigarette smuggling: an empirical analysis. Applied Economics. 2010 Feb 1; 42(5): 545–61.

164. Andreeva T., Kharchenko N., Krasovsky K., et al. Global Adult Tobacco Survey (GATS), Ukraine 2010. Prieiga per internetą http://www.who.int/tobacco/surveillance/en_tfi_gats_ukraine_report_2010.pdf

165. Schafferer C., Yeh C. Y., Chen S. H., Lee J. M., Hsieh C. J. A simulation impact evaluation of a cigarette excise tax increase on licit and illicit cigarette consumption and tax revenue in 36 European countries. Public health. 2018 Sep 1; 162: 48–57.

166. Breton E., Richard L., Gagnon F., et al. Fighting a tobacco-tax rollback: a political analysis of the 1994 cigarette contraband crisis in Canada. J Public Health Policy 2006; 27:77e99.

167. Kelton Jr. M. H., Givel M. S. Public policy implications of tobacco industry smuggling through Native American reservations into Canada. Interna-tional Journal of Health Services. 2008 Jul; 38(3): 471–87.

168. Joossens L., Raw M. Turning off the tap: the real solution to cigarette smuggling. The International Journal of Tuberculosis and Lung Disease. 2003 Mar 1;.7(3): 214–22.

169. Jha P., MacLennan M., Chaloupka F. J., Yurekli A., Ramasundarahettige C., Palipudi K., Zatonksi W., Asma S., Gupta P. C. Global hazards of tobacco and the benefits of smoking cessation and tobacco taxes.

113

170. Marquez P., Moreno-Dodson B., editors., eds. Tobacco tax reforms at the crossroads of health and development. World Bank, 2017. 10.1596/28494.

171. Chaloupka F. J., Yurekli A., Fong G. T. Tobacco taxes as a tobacco control strategy. Tob Control. 2012 Mar 1; 21(2): 172–80.

172. Nagelhout G. E., van den Putte B., Allwright S, Mons U., McNeill A., Gui-gnard R., Beck F., Siahpush M., Joossens L., Fong G. T., de Vries H. Socioe-conomic and country variations in cross-border cigarette purchasing as tobacco tax avoidance strategy. Findings from the ITC Europe Surveys. Tobacco control. 2014 Mar 1; 23(suppl 1): i30–8.

173. Stoklosa M. Prices and cross-border cigarette purchases in the EU: evidence from demand modelling. Tob Control 2020, 29(1), 55–60.

174. Driezen P., Thompson M. E., Fong G. T., Demjén T., Tountas Y., Trofor A. C., Przewoźniak K., Zatoński W. A., Fernandez E., Mons U., Vardavas C. I. Cross-border purchasing of cigarettes among smokers in Six Countries of the EUREST-PLUS ITC Europe Surveys. Tobacco induced diseases. 2018; 16.

175. Fooks G. J., Gilmore A. B., Smith K. E., Collin J., Holden C., Lee K. Corporate social responsibility and access to policy élites: an analysis of tobacco industry documents. PLoS Med. 2011 Aug 23; 8(8): e1001076.

176. Joossens L., Gilmore A. B., Stoklosa M., Ross H. Assessment of the Euro-pean Union’s illicit trade agreements with the four major Transnational Tobacco Companies. Tob Control. 2016 May; 25(3): 254–60.

177. Crosbie E., Bialous S., Glantz S. A. Memoranda of understanding: a to-bacco industry strategy to undermine illicit tobacco trade policies. Tob Control. 2019; 28(e2): e110–8.

178. LeGresley E., Lee K., Muggli M. E., et al. British American Tobacco and the “insidious impact of illicit trade” in cigarettes across Africa. Tob Control 2008; 17: 339–46.

179. Joossens L., Raw M. How can cigarette smuggling be reduced?. Bmj. 2000 Oct 14; 321(7266): 947–50.

180. Lee K., Collins J. Key to the future. BAT and smuggling in China. PLoS Me-dicine 2006; 3(7): e228.

181. Gilmore A., McKee M. Moving East: how the transnational tobacco indus-try gained entry to the emerging markets of the former Soviet Union—part I: establishing cigarette imports. Tob Control 2004; 13: 143–50.

182. The International Consortium of Investigative Journalists. Global Reach of Tobacco Company’s Involvement in Cigarette Smuggling Exposed in

114

Company Papers Washington. Prieiga per internetą https://www.icij.org/investigations/big-tobacco-smuggling/global-reach-tobacco-com-panys-involvement-cigarette-smuggling-exposed-company-papers/

183. Nakkash R., Lee K. Smuggling as the “key to a combined market”: British American Tobacco in Lebanon. Tob Control 2008; 17: 324–31.

184. Bialous S., Silva V. L. The tobacco industry and the illicit trade in tobacco products. Geneva: World Health Organization, 2016.

185. Gilmore A., Collin J., Townsend J. Transnational tobacco company influ-ence on tax policy during privatization of a state monopoly: British Ame-rican Tobacco and Uzbekistan. Am J Public Health 2007; 97: 2001–9.

186. Gilmore A., McKee M. Tobacco control policy: the European dimension. Clin Med 2002; 2: 335–42.

187. Joossens L., Raw M. Smuggling and cross border shopping of tobacco in Europe. BMJ 1995; 310: 1393–7.

188. Shirane R., Smith K., Ross H., Silver K. E., Williams S., Gilmore A. Tobacco industry manipulation of tobacco excise and tobacco advertising poli-cies in the Czech Republic: an analysis of tobacco industry documents. PLoS medicine. 2012 Jun; 9(6).

189. Chen C. Y., Tang G. M., Huang S. L., Lee C. M., Lew-Ting C. Y., Hsiao C. K., Chen D. R., Chen W. J. Transition from alcohol to other drugs among ado-lescents in Taiwan: the first drinking context matters. Journal of studies on alcohol and drugs. 2008 May; 69(3): 378–87.

190. World Bank. Confronting illicit tobacco trade: a global review of coun-try experiences, 2019. Prieiga per internetą http://documents1.world-bank.org/curated/en/677451548260528135/pdf/133959-REPL-PU-BLIC-6-2-2019-19-59-24-WBGTobaccoIllicitTradeFINALvweb.pdf

191. World Health Organization. The Protocol to Eliminate Illicit Trade in To-bacco Products: an overview. Prieiga per internetą https://www.who.int/fctc/protocol/Protocol_summary_en.pdf?ua=1

192. Transcrime – Research Centre on Transnational. An European outlook on the illicit trade in tobacco products. Trends Organ Crime 2016; 19: 300e32.

193. Ross H., Husain M. J., Kostova D., Xu X, Edwards S. M., Chaloupka F. J., Ahluwalia I. B. Approaches for controlling illicit tobacco trade—nine co-untries and the European Union. MMWR. Morbidity and mortality wee-kly report. 2015 May 29; 64(20): 547.

194. Gallagher A. W., Gilmore A. B., Eads M. Tracking and tracing the tobacco industry: potential tobacco industry influence over the EU’s system for tobacco traceability and security features. Tobacco control. 2019 Aug 30:tobaccocontrol-2019.

115

195. Tobacco tactics. Digital Coding & Tracking Association (DCTA) [Inter-net]. Prieiga per internetą https://tobaccotactics.org/wiki/digital-co-ding-tracking-association-dcta/

196. Joossens L., Gilmore A. B. The transnational tobacco companies’ strategy to promote Codentify, their inadequate tracking and tracing standard. Tobacco control. 2014 May 1; 23(e1): e3–6.

197. Valstybinė mokesčių inspekcija. Tabako gaminių atsekamumas. Prieiga per internetą https://www.vmi.lt/cms/web/guest/apie-tabako-gami-niu-atsekamuma

198. White W. B., Cain L. R., Benjamin E. J., DeFilippis A. P., Blaha M. J., Wang W., et al. High-Intensity Cigarette Smoking Is Associated With Incident Diabetes Mellitus In Black Adults: The Jackson Heart Study. J Am Heart Assoc. 2018 12; 7(2).

199. Feng X., Qian Z., Zhang B., Guo E., Wang L., Liu P., Wen X., Xu W., Jiang C., Li Y., Wu Z. Number of cigarettes smoked Per Day, smoking index, and intracranial aneurysm rupture: a case–control study. Frontiers in neuro-logy. 2018 May 31; 9: 380.

200. World Health Organization. WHO report on the global tobacco epidemic, 2019: Country profile Lithuania. Prieiga per internetą https://www.who.int/tobacco/surveillance/policy/country_profile/ltu.pdf?ua=1

201. Liutkutė-Gumarov V., Galkus L., Petkevičienė J., Štelemėkas M., Miščikie-nė L., Mickevičienė A., et al. Illicit Tobacco in Lithuania: A Cross-Sectional Survey. International Journal of Environmental Research and Public He-alth [Internet]. 2020 Jan; 17(19): 7291.

202. Statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius 2019 metų pradžioje miestuose. Rodiklių duomenų bazė. Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=231b7872-c1ef-43d7-8dfa-0c93041cb1cf#/

203. Statistikos departamentas. 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašy-mas. Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gy-ventoju-ir-bustu-surasymas

204. Statistikos departamentas. Legalių tabako gaminių suvartojimas. Ro-diklių duomenų bazė. Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=7d1343dd-7e99-4061-b76a-48e1c-79b27cc#/

205. Licht A. S., Hyland A. J., O’Connor R. J., Chaloupka F. J., Borland R., Fong G. T., Nargis N., Cummings K. M. Socio-economic variation in price mini-mizing behaviors: findings from the International Tobacco Control (ITC)

116

Four Country Survey. International journal of environmental research and public health. 2011 Jan; 8(1): 234–52.

206. Juarez B. S. de M., Reynales-Shigematsu L. M., Stoklosa M., Welding K., Drope J. Measuring the illicit cigarette market in Mexico: a cross valida-tion of two methodologies. Tobacco Control [Internet]. 2020 Mar 5.

207. Xu X., Pesko M. F., Tynan M. A., Gerzoff R. B., Malarcher A. M., Pechacek T. F. Cigarette price-minimization strategies by US smokers. American journal of preventive medicine. 2013 May 1; 44(5): 472–6.

208. Pesko M. F., Kruger J., Hyland A. Cigarette price minimization strategies used by adults. American journal of public health. 2012 Sep; 102(9): e19–21.

209. Консолидированный отчет за 2019 год. [Internet]. Prieiga per inter-netą http://www.tabak.by/upload/Documents/msfo2019.pdf

210. Гродненская табачная фабрика “Неман”. Наши марки [Internet]. Prieiga per internetą http://www.tabak.by/our-business/nashi-marki/

211. Merriman D. Do cigarette excise tax rates maximize revenue? Econ Inq 1994; 32: 419e28.

212. Baltagi B. H., Levin D. Cigarette taxation: raising revenues and reducing consumption. Struct Change Econ Dynam 1992; 3: 321e35.

213. Gruber J., Sen A., Stabile M. Estimating price elasticities when there is smuggling: the sensitivity of smoking to price in Canada. J Health Econ 2003; 22: 821e42.

214. Keliauk Lietuvoje. Turizmo statistika. Prieiga per internetą https://www.lithuania.travel/lt/news/turizmo-statistika

215. Lietuvos Respublikos Muitinė. Atvykstant iš trečiųjų šalių. Prieiga per internetą https://www.lrmuitine.lt/web/guest/keleiviams/atvykstan-tistreciuju

216. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2020 kovo 14 d. Nr. 207 Nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Priei-ga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/de-af8694663011eaa02cacf2a861120c/asr

217. Perry G. E., Maloney W. F., Arias O. S., et al. Informality: exit and exclusi-on. The World Bank,Washington, D.C, 2007.

117

P R I E DA I

Sociologinės suaugusių rūkančių Lietuvos gyventojų apklausos klausimynas

Mano vardas ____________________. Aš atstovauju kompanijai „Rotelas“. Kvie-čiu Jus dalyvauti šioje trumpoje apklausoje. Gauti duomenys bus naudojami tik tyrimo tikslais, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nustatyta tvarka. Užtikriname Jūsų informacijos saugumą ir konfidencialu-mą. Jūsų duomenys nebus susieti su Jūsų atsakymais ir nebus perduoti jokiai kitai organizacijai. Jūsų ir kitų dalyvių atsakymai bus pateikiami tik apiben-drinti. Šį tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto užsakymu atlieka „Rotelas“ kompanija.

Jei sutinkate dalyvauti apklausoje, pasirinkite vieną Jus apibūdi-nantį atsakymo variantą:

1) Šiuo metu rūkau;2) Šiuo metu nerūkau.

(Toliau klausti tuos asmenis, kurie nurodė, kad šiuo metu rūko)

BENDRI DUOMENYS

1. Amžius ____________

2. Lytis: 1) vyras 2) moteris

/ 1 p r i e d a s /

118

3. Koks jūsų išsilavinimas?1) pradinis2) nebaigtas vidurinis3) vidurinis4) aukštesnysis5) aukštasis neuniversitetinis6) universitetinis

4. Kokiame mieste, miestelyje ar kaime jūs gyvenate? ____________

5. Jei šiuo metu dirbate, koks jūsų vidutinis mėnesinis darbo užmokes-tis ar kitos mėnesinės pajamos, įskaitant valstybės mokamas pašalpas ir kt.? |___|___||___|___| €

RŪKYMAS

6. Kaip dažnai šiuo metu rūkote?1) Taip, kasdien 2) Taip, kartais

7. Išvardinkite visus tabako ar su juo susijusius gaminius, kuriuos varto-

jote pastaraisiais metais.1) Cigaretes2) Elektronines cigaretes 3) Kaitinamojo tabako gaminius (IQOS ar kt.)4) Suktinių tabaką5) Vandens pypkių tabaką6) Cigarus, cigariles7) Uostomąjį, kramtomąjį tabaką8) Kita, nurodykite ____________

8. Kiek cigarečių vidutiniškai surūkote per dieną? ____________

(Į 9 klausimą atsako tik tie asmenys, kurie 7 klausime nurodė, kad vartoja tik arba ir cigaretes)

9. Kokią dalį (proc.) per pastarąsias 30 dienų pirktų įprastų cigarečių jūs įsigijote šiose vietose:

119

• Legaliose prekybos vietose (tokiose kaip maisto parduotuvės, spaudos kioskai, viešojo maitinimo įstaigos, degalinė) |___|___|___| %

• Specializuotose tabako parduotuvėse |___|___|___| %• Internetu / elektroninėje arba internetinėje parduotuvėje

|___|___|___| %• Kitose šalyse esančiose legaliose parduotuvėse (nurodykite

________________) |___|___|___| %• Neapmuitinamų prekių parduotuvėje (duty-free) |___|___|___| %• Iš individualių asmenų turguje|___|___|___| %• Iš individualių asmenų susitikus iš anksto suderintoje / jums ži-

nomoje vietoje |___|___|___| %• Pristatė į namus |___|___|___| %• Nepirkau (davė kiti asmenys / draugai / pažįstami) |___|___|___| %

(Į 10 klausimą atsako tik tie asmenys, kurie 7 klausime nurodė, kad varto-ja tik arba ir elektronines cigaretes ar / ir bedūmius tabako gaminius)

10. Kokią dalį (proc.) per pastarąsias 30 dienų pirktų elektroninių ciga-rečių ar bedūmių tabako gaminių jūs įsigijote šiose vietose:

• Legaliose prekybos vietose (tokiose kaip maisto parduotuvės, spaudos kioskai, viešojo maitinimo įstaigos) |___|___|___| %

• Specializuotose tabako parduotuvėse |___|___|___| %• Parsisiunčiau internetu iš užsienio |___|___|___| %• Kitose šalyse esančiose legaliose parduotuvėse (nurodykite

_________________ )|___|___|___| %• Neapmuitinamų prekių parduotuvėje (duty-free) |___|___|___| %• Iš individualių asmenų turguje |___|___|___| %• Iš individualių asmenų susitikus iš anksto suderintoje/jums žino-

moje vietoje |___|___|___| %• Pristatė į namus |___|___|___| %• Nepirkau (davė kiti asmenys / draugai / pažįstami) |___|___|___| %

(Toliau atsako visi)

11. Kiek vidutiniškai per savaitę išleidžiate tabako gaminiams? |___|___|___|.|___|___| €

120

12. Ar jūs esate kada nors pirkęs nelegalių tabako gaminių?1) ne 2) taip, bet vos kelis kartus3) taip, nuolatos perku

(Į 13-14 klausimus atsako tik tie asmenys, kurie 12 klausime nurodė, kad nuolatos perka arba kelis kartus pirko nelegalių tabako gaminių)

13. Kokia Jūsų per pastaruosius 12 mėnesių surūkytų cigarečių dalis buvo nelegalios? __________ proc.

14. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad šiuo metu jums įsigyti nelegalių taba-ko gaminių yra paprasčiau nei buvo prieš metus?

1) taip, sutikčiau, kad dabar paprasčiau įsigyti nei prieš metus2) ne, nesutikčiau, nes dabar sunkiau įsigyti nei prieš metus

(Toliau atsako visi)

15. Ar jūs žinote, kur galėtumėte įsigyti nelegalių tabako gaminių? 1) ne, nežinau2) ne, bet žinau, kaip lengvai sužinoti3) taip, žinau konkrečias vietas ar asmenis, iš kurių galėčiau įsigyti

16. Kokia jūsų nuomonė apie nelegalių tabako gaminių įsigijimą?1) Teigiama, nematau tame nieko blogo2) Neigiama, bet suprantu, kodėl žmonės perka ir vartoja nelegalius tabako gaminius 3) Labai neigiama, pats(-i) niekada nepirkčiau nelegalių tabako ga-minių4) Nuomonės neturiu

17. Ar galėtumėte parodyti vėliausią įsigytą tabako gaminių pakuotę? Jei respondentas sutinka parodyti pakuotę, apklausos vykdytojas, įvertinęs jam pateiktą pakuotę, užpildo tolimesnius klausimus, informuodamas respon-dentą, kokia tiksliai informacija žymima anketoje. Jei respondentas nesutin-ka parodyti pakuotės ar neturi jos su savimi ar dėl kitų aplinkybių nepateikia pakuotės apklausos vykdytojui, į klausimus atsako respondentas, prašant jo prisiminti ir pateikti informaciją apie jo įsigytą vėliausią tabako pakuotę.

121

A. Pakuotė1) Pakuotę pateikė ir leido apžiūrėti 2) Pakuotę apibūdino 3) Pakuotės nepateikė ir neapibūdino

B. Pakuotės tipas: 1) 20 cigarečių standartinė pakuotė2) sukamojo tabako pakuotė 3) elektroninis įrenginys

C. Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai: 1) įspėjimai pateikti lietuvių kalba 2) įspėjimai pateikti užsienio kalba(jei įmanoma nurodykite kokia: .....….)3) įspėjimų nėra

D. Banderolė1) Tekstas banderolėje pateikiamas lietuvių kalba (matomi žodžiai Parduodama Lietuvoje, Registracijos Nr. Arba UAB „Garsų pasaulis“ ar, esant pažeistai pakuotei, šių žodžių fragmentai) 2) Tekstas banderolėje pateikiamas užsienio kalba 3) Banderolė sugadinta ar nuplėšta, todėl kalbos neįmanoma nusta-tyti4) Banderolės nėra / neapmuitinta (duty-free) prekė

E. Kokia buvo šios paskutinės jūsų įsigytos pakuotės kaina? |___|___|.|___|___| €

F. Kur ją įsigijote?1) Legaliose prekybos vietose, tokiose kaip maisto parduotuvės, spau-dos kioskai, viešojo maitinimo įstaigos 2) Specializuotose tabako parduotuvėse 3) Internetu 4) Kitose šalyse esančiose legaliose parduotuvėse 5) Neapmuitinamų prekių parduotuvėje (duty-free) 6) Iš individualių asmenų turguje 7) Iš individualių asmenų susitikus iš anksto suderintoje / jums žino-moje vietoje 8) Pristatė į namus 9) Pakuotės nepirkau (davė kiti asmenys / draugai / pažįstami)

122

AT M I N T I N Ė T Y R I M O V Y K DY TO J U I - PA K E L I Ų

R I N K Ė J U I

TUŠČIŲ CIGAREČIŲ PAKELIŲ TYRIMAS

Prieš vykstant į pakelių rinkimo maršrutus1. Darbiniame dokumente pasižymėti miestus / miestelius, kuriuose

planuojama įgyvendinti maršrutus.2. Susipažinti su miesto / miestelio maršrutais, juos surandant darbi-

niame diske pagal miesto / miestelio pavadinimą. Maršrutai sudėlioti taip, kad kiekvienas tyrimo vykdytojas rinkimų apylinkėje iš viso nu-eitų 3 km: pavyzdžiui, po 1,5 km pirmyn ir atgal abejomis gatvės (-ių) pusėmis.

3. Rekomenduojama prieš atliekant pakelių rinkimą konkrečiame mies-te ar miestelyje susisiekti su įmonėmis, kurios konkrečiose savivaldy-bėse yra atsakingos už miesto viešųjų erdvių (gatvių) atliekų valymą, ir išsiaiškinti bendro naudojimo šiukšlių dėžių valymo grafikus, kad galėtumėte tinkamai prie jų prisitaikyti, t. y. rinkti pakelius tokiu metu, kai yra didžiausia tikimybė rasti didžiausią galimą pakelių kiekį.

4. Įvertinti galimai vyksiančius masinius renginius (paradai, mugės, demonstracijos ar kita). Šių renginių metu nerinkti pakelių.

5. Iš Sveikatos tyrimų instituto atsakingų darbuotojų pasiimti tyrimo vykdymui reikalingas priemones: maišelius, lipdukus maišeliams žen-klinti, šiukšlių surinkimo žnyples, gumines pirštines.

6. Į mobilų įrenginį atsisiųsti ir susipažinti, kaip naudotis MapMyWalk arba Endomondo mobiliosiomis programėlėmis.

/ 2 p r i e d a s /

123

Pakelių rinkimo dieną1. Kiekvieno maršruto pradžioje įjungiama MapMyWalk arba Endomon-

do programėlė. Programėlė išjungiama įvykdžius maršrutą.2. Renkami visi pakeliai, rasti paskirtame maršrute, nepaisant numaty-

tos kvotos, t. y. jei kvota surenkama maršruto viduryje, pakelių rinki-mas pabaigiamas renkant visus to maršruto pakelius.

3. Pakeliai renkami pėsčiųjų zonose, gali būti paimami nuo važiuojamo-sios kelio dalies (jei juos paimti yra saugu), maršrute pasitaikiusiose šiukšlių dėžėse, viešojo transporto stotelėse ir kitose lengvai prieina-mose vietose. Esant fizinėms kliūtims (privati teritorija, šaligatvių re-monto darbai ar kt.) tyrėjas savo nuožiūra gali koreguoti maršrutą.

4. Tyrėjas turi dėti visas pastangas, kad praktiškai nueitas maršrutas kiek įmanoma labiau sutaptų su pateiktu maršrutu, o realus nueitas maršrutas padengiant planuotą maršrutą neturėtų būti trumpesnis nei 3 km, bet ne ilgesnis nei 3,5 km.

5. Rasti pakeliai dedami į pateiktus plastikinius maišelius. Jei kvota su-renkama maršruto viduryje, pakelių rinkimas pabaigiamas renkant visus to maršruto pakelius.

6. Pakeliai surinkti skirtinguose maršrutuose dedami į skirtingus plasti-kinius maišelius.

7. Ant vykdytojams pateiktų plastikinių maišelių vykdytoja (-as) nurodo šią informaciją: data, miesto ar miestelio pavadinimas, rinkimų apy-linkės pavadinimas. Kiekviename maršrute surinkti pakelių maišeliai sunumeruojami.

Po pakelių rinkimo1. Darbiniame dokumente tyrimo vykdytojas pažymi, kiek ir kuriuos

maršrutus įvykdė. Jei yra aktualių komentarų, vykdytojas juos pažymi tame pačiame dokumente prie specifinio maršruto.

2. Tyrimo vykdytojas įkelia visus MapMyWalk arba Endomondo progra-mėlėse fiksuotus maršrutus į darbinį diską. Maršrutai turi būti keliami į atitinkamus miesto ar miestelio aplankus. Įkelti maršrutai turi būti pavadinami nurodant „Apylinkės pavadinimą“ „Įgyvendinimo datą“, pvz.: „Zarasų šiaurės 2020 03 02“. Maršrutų pavadinimai rašomi lietu-viškomis raidėmis.

3. Tyrimo metu surinkti pakeliai, sandariai uždaryti tyrimo vykdytojams pateiktuose maišeliuose, perduodami tyrimo koordinatoriams arba pristatomi tyrimo vykdytojui Sveikatos tyrimų institutui (adresas: Til-žės g. 18, LT 47181 Kaunas), prieš tai susisiekus su pagrindiniu tyrėju.

124

P1 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal apskritis ir gyvenamąsias vietoves

Apskritis Miestas / miestelis

Surinkta iš viso (faktinis

kiekis)

Neapskaityti pakeliai (fakti-

nis kiekis)

Kvota (numa-tytas surinkti pakelių skai-

čius)

Perskaičiuotas pagal surinktą faktinį neaps-

kaitytų pakelių kiekį*

n n proc. n n proc.Visoje Lietuvoje Iš viso 5 754 1 760 30,6 10 992 3 466 31,5

Miestai 5 032 1 540 30,6 7 380 2 271 30,8Miesteliai 722 220 30,5 3 612 1 195 33,1

Vilniaus Iš viso 1 093 385 35,2 3 190 1 198 37,6Miestai 1 017 343 33,7 2 519 861 34,2

Miesteliai 76 42 55,3 671 338 50,3Kauno Iš viso 1 746 559 32,0 2 209 621 28,1

Miestai 1 649 539 32,7 1 516 491 32,4Miesteliai 97 20 20,6 693 130 18,8

Klaipėdos Iš viso 483 88 18,2 1 250 227 18,2Miestai 449 83 18,5 871 160 18,4

Miesteliai 34 5 14,7 379 67 17,6Šiaulių Iš viso 643 196 30,5 1 033 341 33,0

Miestai 596 178 29,9 654 194 29,7Miesteliai 47 18 38,3 379 147 38,7

Panevėžio Iš viso 414 161 38,9 844 320 37,9Miestai 299 121 40,5 502 203 40,5

Miesteliai 115 40 34,8 342 116 34,0Alytaus Iš viso 310 93 30,0 535 178 33,3

Miestai 264 75 28,4 306 87 28,5Miesteliai 46 18 39,1 229 91 39,7

Marijampolės Iš viso 394 117 29,7 545 183 33,6Miestai 231 82 35,5 267 102 38,4

Miesteliai 163 35 21,5 278 81 29,0Tauragės Iš viso 213 55 25,8 368 92 25,0

Miestai 99 23 23,2 157 39 24,7Miesteliai 114 32 28,1 211 53 25,2

Telšių Iš viso 302 69 22,8 519 134 25,9Miestai 286 66 23,1 308 71 23,2

Miesteliai 16 3 18,8 211 63 29,8Utenos Iš viso 156 37 23,7 499 172 34,4

Miestai 142 30 21,1 280 62 22,2Miesteliai 14 7 50,0 219 110 50,0

* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

/ 3 p r i e d a s /

125

P2 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal gyvena-mąsias vietoves

Apskritis Gyvenamosios vietovės

Surinkta iš viso

(faktinis kiekis)

Neapskaityti pakeliai

(faktinis kiekis)

Kvota (numa-

tytas surinkti pakelių

skai-čius)

Perskaičiuotas pagal surinktą

faktinį neapskaity-tų pakelių kiekį *

n n proc. n n proc.Vilniaus

Baltoji Vokė 30 13 43,3 115 50 43,3Maišiagala 8 3 37,5 180 68 37,5Mickūnai 27 21 77,8 153 119 77,8Rūdiškės 11 5 45,5 223 101 45,5Trakai 16 3 18,8 19 4 18,8Ukmergė 83 23 27,7 91 25 27,7Vilnius 918 317 34,5 2 409 832 34,5

Kauno

Akademija 37 10 27,0 238 64 27,0Baptai 23 8 34,8 132 46 34,8Jonava 121 25 20,7 126 26 20,7Kaunas 1 495 511 34,2 1 350 461 34,2Prienai 33 3 9,1 40 4 9,1Viduklė 19 0 0 142 0 0Vilkija 18 2 11,1 181 20 11,1

Klaipėdos

Klaipėda 350 62 17,7 758 134 17,7Kretinga 55 14 25,5 86 22 25,5Priekulė 7 3 42,9 80 34 42,9Skuodas 44 7 15,9 27 4 15,9Švėkšna 4 1 25,0 106 27 25,0Vėžaičiai 18 1 5,6 105 6 5,6Žemaičių Naumiestis 5 0 0 88 0 0

Šiaulių

Baisiogala 7 1 14,3 89 13 14,3Joniškis 34 6 17,6 46 8 17,6Kuršėnai 61 20 32,8 60 20 32,8Šeduva 19 6 31,6 111 35 31,6Šiauliai 501 152 30,3 548 166 30,3Tytuvėnai 8 6 75,0 82 62 75,0Venta 13 5 38,5 97 37 38,5

Panevėžio

Joniškėlis 3 0 0 68 0 0Juodupė 23 16 69,6 101 70 69,6Krekenava 49 18 36,7 93 34 36,7Panevėžys 243 98 40,3 414 167 40,3Pasvalys 19 8 42,1 31 13 42,1

126

Ramygala 40 6 15,0 80 12 15,0Rokiškis 37 15 40,5 57 23 40,5

Alytaus

Alytus 187 50 26,7 218 58 26,7Druskininkai 57 18 31,6 53 17 31,6Liepalingis 17 4 23,5 68 16 23,5Merkinė 11 5 45,5 53 24 45,5Simnas 13 7 53,8 55 30 53,8Varėna 20 7 35,0 35 12 35,0Veisiejai 5 2 40,0 53 21 40,0

Marijampolės

Gelgaudiškis 30 7 23,3 64 15 23,3Kazlų Rūda 53 10 18,9 33 6 18,9Kudirkos Nau-miestis 34 11 32,4 61 20 32,4

Lukšiai 80 9 11,3 60 7 11,3Marijampolė 152 68 44,7 205 92 44,7Pilviškiai 19 8 42,1 93 39 42,1Šakiai 26 4 15,4 29 4 15,4

Tauragės

Jurbarkas 56 12 21,4 43 9 21,4Kvėdarna 11 2 18,2 73 13 18,2Pagėgiai 89 26 29,2 72 21 29,2Šilalė 8 0 0 20 0 0Skaudvilė 14 4 28,6 66 19 28,6Tauragė 35 11 31,4 94 30 31,4

Telšių

Mažeikiai 131 37 28,2 142 40 28,2Plungė 59 12 20,3 73 15 20,3Telšiai 96 17 17,7 93 16 17,7Tryškiai 10 1 10,0 63 6 10,0Varniai 4 1 25,0 70 18 25,0Viekšniai 2 1 50,0 78 39 50,0

Utenos

Molėtai 53 10 18,9 42 8 18,9Svėdasai 14 7 50,0 219 110 50,0Utena 64 15 23,4 192 45 23,4Zarasai 25 5 20,0 46 9 20,0

Iš viso Lietuva 5 754 1 760 30,6 10 992 3 466 31,5* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

127

P3 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal gyvena-mąsias vietoves, kurių savivaldybės ribojasi su Latvijos siena

Gyvenamoji vietovė

Surinkta iš viso (fakti-nis kiekis)

Neapskaityti pakeliai (faktinis kiekis)

Kvota (nu-matytas surinkti pakelių

skaičius)

Perskaičiuotas pagal surinktą faktinį ne-apskaitytų pakelių

kiekį *

n n proc. n n proc.Joniškėlis 3 0 0 68 0 0Joniškis 34 6 17,6 46 8 17,6Juodupė 23 16 69,6 101 70 69,6Kretinga 55 14 25,5 86 22 25,5Mažeikiai 131 37 28,2 142 40 28,2Pasvalys 19 8 42,1 31 13 42,1Rokiškis 37 15 40,5 57 23 40,5Skuodas 44 7 15,9 27 4 15,9Venta 13 5 38,5 97 37 38,5Viekšniai 2 1 50,0 78 39 50,0Zarasai 25 5 20,0 46 9 20,0Iš viso 386 114 29,5 779 266 34,2

* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

P4 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal gyvena-mąsias vietoves, kurių savivaldybės ribojasi su Baltarusijos siena

Gyvenamoji vietovė

Surinkta iš viso (fakti-nis kiekis)

Neapskaityti pakeliai (faktinis kiekis)

Kvota (nu-matytas surinkti pakelių

skaičius)

Perskaičiuotas pagal surinktą faktinį ne-apskaitytų pakelių

kiekį *

n n proc. n n proc.Baltoji Vokė 30 13 43,3 115 50 43,3Druskininkai 57 18 31,6 53 17 31,6Liepalingis 17 4 23,5 68 16 23,5Maišiagala 8 3 37,5 180 68 37,5Merkinė 11 5 45,5 53 24 45,5Mickūnai 27 21 77,8 153 119 77,8Varėna 20 7 35,0 35 12 35,0Veisiejai 5 2 40,0 53 21 40,0Zarasai 25 5 20,0 46 9 20,0Iš viso 200 78 39,0 756 336 44,4

* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

128

P5 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal gyvena-mąsias vietoves, kurių savivaldybės ribojasi su Lenkijos siena

Gyvenamoji vietovė

Surinkta iš viso

(faktinis kiekis)

Neapskaityti pakeliai (faktinis kiekis)

Kvota (nu-matytas su-rinkti pake-lių skaičius)

Perskaičiuotas pagal surinktą faktinį ne-apskaitytų pakelių

kiekį *n n proc. n n proc.

Pilviškiai 19 8 42,1 93 39 42,1Veisiejai 5 2 40,0 53 21 40,0Iš viso 24 10 41,7 146 60 41,3

* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

P6 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal gyvena-mąsias vietoves, kurių savivaldybės ribojasi su Kaliningrado srities (Rusijos) siena

Gyvenamoji vietovė

Surinkta iš viso

(faktinis kiekis)

Neapskaityti pa-keliai (faktinis

kiekis)

Kvota (nu-matytas surinkti pakelių

skaičius)

Perskaičiuotas pa-gal surinktą faktinį neapskaitytų pake-

lių kiekį *

n n proc. n n proc.Gelgaudiškis 30 7 23,3 64 15 23,3Jurbarkas 56 12 21,4 43 9 21,4Kudirkos Naumiestis 34 11 32,4 61 20 32,4Lukšiai 80 9 11,3 60 7 11,3Pagėgiai 89 26 29,2 72 21 29,2Pilviškiai 19 8 42,1 93 39 42,1Šakiai 26 4 15,4 29 4 15,4Švėkšna 4 1 25,0 106 27 25,0Žemaičių Naumiestis 5 0 0 88 0 0Iš viso 343 78 22,7 616 142 23,0

* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

P7 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal gyvena-mąsias vietoves, kurių savivaldybės ribojasi su Baltijos jūra

Gyvenamoji vietovė

Surinkta iš viso

(faktinis kiekis)

Neapskaityti pa-keliai (faktinis

kiekis)

Kvota (nu-matytas surinkti pakelių

skaičius)

Perskaičiuotas pa-gal surinktą faktinį neapskaitytų pake-

lių kiekį *

n n proc. n n proc.Klaipėda 350 62 17,7 758 134 17,7Priekulė 7 3 42,9 80 34 42,9Vėžaičiai 18 1 5,6 105 6 5,6Iš viso 375 66 17,6 943 174 18,5

* Surinktų tuščių neapskaitytų cigarečių pakelių skaičius buvo perskaičiuotas proporcingai pagal vietovėje surinktų tuščių cigarečių pakelių dalį nuo numatytos kvotos (proc.)

129

P8 lentelė. Surinktų ir numatytų surinkti tuščių cigarečių pakelių skirstymas pagal pasienį (kai įtraukta siena su Baltijos jūra)

Savivaldybės pagal pasienį

Surinkta iš viso

(faktinis kiekis)

Neapskaitytos pakuotės (fak-

tinis kiekis)

Kvota (nu-matytas surinkti

pakuočių skaičius)

Perskaičiuotas pa-gal surinktą faktinį kiekį neapskaitytų pakuočių skaičius

n n proc. n n proc.Pasienio savivaldybėms priskirtos gyvenamosios vietovės 1 328 346 26,1 3 240 979 30,2

Ne pasienio savivaldybėms priskir-tos gyvenamosios vietovės 4 426 1 414 31,9 7 752 2 487 32,1

Iš viso Lietuvoje 5 754 1760 30,6 10 992 3 466 31,5Pastaba: gyvenamosios vietovės, kurių savivaldybės ribojasi su dviejų valstybių sienomis, prie bendro pasienio skaičiaus pridėtos vieną kartą