Baigiamojo Darbo Metodologija

Vilma ŽYDŽIŪNAITĖ

BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO

METODOLOGIJA

Mokomoji knyga

UDK 378.6:378.1(474.5)(072) Ži21

Leidinys svarstytas ir rekomenduotas spausdinti Klaipėdos valstybinės

kolegijos Mokslo Tarybos posėdyje, vykusiame 2011–04–27 Nr. 8. Recenzentai:

Mg. N. Galdikienė (Klaipėdos Valstybinė kolegija, Lietuva, Tampere universi-tetas, Suomija) Doc. Dr. Daiva Lepaitė (Vilniaus universitetas, Lietuva) Doc. Dr. Remigijus Bubnys (Šiaulių kolegija, Šiaulių universitetas, Lietuva) Dr. Tomas Sabaliauskas (ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas, Lietuva)

Redaktorė Teresė Žutautaitė Leskauskienė Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendi-

nant projektą Nr. VP1–2.2–ŠMM–07–K–01–069 „Studijų programų atnauji-

nimas Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų ir Pedagogikos fakul-

tetuose“

© Vilma ŽYDŽIŪNAITĖ, 2011 © Klaipėdos valstybinė kolegija, 2011

ISBN 978-609-454-033-2

3

PRATARMĖ

Mokomosios knygos paskirtis – padėti studentams, baigiantiems studijas, taisyklingai suformuoti metodologinius baigiamojo darbo parametrus, sukurti tyrimo problemos koncepciją ir parengti baigiamąjį darbą metodiškai. Knyga skiriama aukštojo mokslo institucijų studentams, studijuojantiems sveikatos ir socialinius mokslus, suinteresuotiems gerai parengti baigiamuosius kvalifika-cinius darbus. Ši mokomoji knyga nėra alternatyva konkrečioje studijų institu-cijoje parengtiems baigiamųjų darbų rengimo reikalavimams. Ji yra pagalbi-ninkas studentams vykdyti institucinius darbų rengimo reikalavimus.

Sąvoka metodologija šioje knygoje (Breslow, Day, 1987; Hollway, Jef-ferson, 2000; Gill, Johnson, 2002; Groves ir kt., 2005):

• apibrėžiama kaip sistema, kurią sudaro principai, praktikos ir pro-

cedūros, taikomos specifinėje žinių šakoje;

• reiškia būdą, kuriuo randama informacija arba kuriuo atlieka-

ma/padaroma veikla/veiksmas bei gaunamas rezultatas;

• suprantama kaip dokumentuota nuostata, kuri taikoma atlikti veiklas nusistovėjusiais, patikrintais, pakartojamais, nuosekliais ir integraliais būdais.

Knygos turinys originalus. Jis susiformavo autorei daugiau nei dešimt metų dirbant su studentais iš aukštesniųjų, vėliau – iš aukštųjų mokyklų visuo-se studijų lygmenyse (bakalauro, magistratūros ir doktorantūros) ir įvairiose studijų programose (edukologijos, vadybos ir administravimo, socialinio dar-bo, slaugos, kineziterapijos, odontologinės pagalbos, kosmetologijos, psicho-logijos, teisės), dėstytojais iš kolegijų, universitetų, mokytojais iš profesinių, vidurinių ir kt. mokyklų, specialistais profesionalais iš sveikatos priežiūros, socialinės ir švietimo sistemų, verslo pasaulio atstovais ir t. t.

Mokymo (–si) sąveikos per diskusijas apie tyrimo ir konkrečios praktikos specializacijos arba šakos sąsajas, probleminį tyrimų lauką bei besimokančiųjų lūkesčius dėl baigiamojo darbo arba tiesiog tyrimo temos, tyrimo atlikimo kon-teksto, tyrimo dalyvių atrankos, duomenų rinkimo ir analizės metodų bei kitų metodologijos parametrų formaliajame ir neformaliajame mokyme sudarė ga-limybes suvokti besimokančiųjų mokymosi, žinojimo poreikius ir konkrečios praktinės veiklos specifiką.

4

Rašant knygą remtasi asmenine autorės patirtimi, praktikos žiniomis ir įsisavintų žinių sistema, dėstant tyrimų metodologijos modulį bei vedant tyri-mų metodologijos seminarus formalaus ir neformalaus švietimo ir ugdymo institucijose, atliekant tyrimus autonomiškai ir tyrėjų komandose bei vykdant tyrimų veiklas projektuose, vadovaujant baigiamiesiems studentų (bakalaurų, magistrantų ir doktorantų) darbams ir diskutuojant su kolegomis mokslinin-kais, dėstytojais, tyrėjais ir praktikais.

Mokomosios knygos turinys aktualus asmenims, kurie studijuoja bet ku-riame lygmenyje – bakalaurams, magistrantams ar doktorantams ir bet kurio tipo aukštojoje mokykloje – universitete ar kolegijoje. Skaitantieji ras leidinyje aktualių gairių, pavyzdžių, apibūdinimų.

Knygą sudaro trys skyriai, kurių turinyje pateikta pavyzdžių, parodančių, ką, kaip ir kodėl reikia daryti, rengiant baigiamąjį darbą. Studijų knygoje daug išnašų, kuriose yra sąvokų paaiškinimai, pavyzdžiai, svarstymai. Išnašų turinys neįtrauktas į pagrindinį knygos tekstą, nes informacijos perkrova skaitytojui neleistų suvokti ir įsiminti pagrindinių skyriaus ar poskyrio turinio niuansų.

Linkiu pažinimo, atradimo ir mokymosi džiaugsmo studijuojant, tiriant ir pristatant baigiamuosius darbus įvairiuose studijų lygmenyse bei tyrimų ata-skaitas įvairiose mokymosi ir veiklos aplinkose. Tegul tikslus žinojimas ir nuo-latinis tobulėjimas, sudaro prielaidas pajusti žmogiškąjį ir profesinį orumą bei pasididžiavimą savimi, jog nueitas nelengvas mokymosi kelias ir pasiektas tikslas.

Pagarbiai,– prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė

5

TURINYS

PRATARMĖ ...................................................................................................... 3

TURINYS ........................................................................................................... 5

1. BAIGIAMOJO DARBO SAMPRATA IR DARBO TEMOS FORMULUOTĖ ................................................................................................. 7

2. BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪROS PARAMETRAI ........................ 19

2.1. Santrauka .............................................................................................. 19

2.2. Sąvokų žodynėlis .................................................................................. 22

2.3. Lentelių sąrašas ..................................................................................... 25

2.4. Paveikslų sąrašas ................................................................................... 26

2.5. Trumpiniai ............................................................................................ 26

2.6. Turinys .................................................................................................. 28

2.7. Įvadas .................................................................................................... 29

2.7.1. Tyrimo aktualumas ..................................................................... 29

2.7.2. Tyrimo naujumas ........................................................................ 32

2.7.3. Tyrimo problema ........................................................................ 35

2.7.4. Tyrimo objektas .......................................................................... 38

2.7.5. Tyrimo tikslas ............................................................................. 40

2.7.6. Tyrimo uždaviniai ....................................................................... 42

2.7.7. Tyrimo metodai ........................................................................... 47

2.7.8. Sąvokų operacionalizacija ir hipotezės ....................................... 50

2.7.9. Reikšminiai žodžiai ..................................................................... 53

2.7.10. Darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos ................... 54

2.8. Mokslo šaltinių analizė ......................................................................... 54

2.8.1. Teorinės baigiamojo darbo dalies koncepcija ............................. 54

2.8.2. Teorinės baigiamojo darbo dalies struktūra ................................ 57

2.8.3. Teorinės baigiamojo darbo dalies pateikimas ............................. 59

2.9. Tyrimo metodologija ............................................................................ 68

2.9.1. Tyrimo procesas .......................................................................... 70

2.9.2. Tyrimo etika ................................................................................ 72

2.9.3. Tyrimo imtis ................................................................................ 77

2.9.4. Tyrimo metodai ........................................................................... 83

2.9.5. Tyrimo instrumentas ................................................................... 88

6

2.10. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ........................................................ 98

2.11. Išvados .............................................................................................. 104

2.13. Rekomendacijos ................................................................................ 105

2.13. Literatūra ........................................................................................... 106

2.14. Priedai ............................................................................................... 110

3. Baigiamojo darbo apiforminimas ............................................................... 112

4. Baigiamojo darbo rengimo strategija ......................................................... 117

5. Baigiamojo darbo pristatymas žodžiu ........................................................ 121

LITERATŪRA ............................................................................................... 124

7

1. BAIGIAMOJO DARBO SAMPRATA IR DARBO TEMOS FORMULUOTĖ

◙ Ką vadiname baigiamuoju darbu? Baigiamasis darbas yra: Tyrimas. Baigiamasis darbas remiasi teorijos1 šaltinių analize ir empiri-

nio tyrimo atlikimu. Teorijos šaltinių analizė dar vadinama teoriniu tyrimu, nes studentas atrenka reikiamus pagal temą ir tyrimo problemą šaltinius (straips-nius, monografijas, mokslo studijas, tyrimų ataskaitas), juos analizuoja, lygina ir apibendrina. Pradėdamas empirinį tyrimą, studentas suformuoja tyrimo me-todologiją, kuria remiantis surenka ir išanalizuoja bei apibendrina tyrimo duo-menis, pristato rezultatus. Studentas darbą baigia išvadomis, integruojančiomis teorinius ir empirinius elementus bei parengia rekomendacijas, susijusias su atlikto empirinio tyrimo rezultatais. Tyrimui atlikti studijuojančiam asmeniui reikalingi įvairūs šaltiniai – intelektiniai gebėjimai2, medžiaga3, informacijos gavimo šaltiniai4 bei paties absolvento parengti tyrimo instrumentai5, kurie taikomi duomenims surinkti.

Susiformuoto studijose teorinio ir praktinio žinojimo apibendrinimas. Per studijų laiką studentai įgyja teorinių žinių, jas pergalvoja, atlikdami prakti-nes veiklas, diskutuoja apie studijuotų teorijų privalumus ir trūkumus praktiko-je bei galimybes taikyti teorinius modelius. Tai reiškia, jog absolventai įgyja teorinių ir praktinių žinių bei plėtoja, tobulina turimą teorinį ir praktinį žinoji-mą, kurį pademonstruoja parengdami baigiamąjį darbą. Baigiamajame darbe studentas turi atrinkti teorinę medžiagą, ją analizuoti lyginant tarpusavyje skir-tingų autorių mintis, ir apibendrinti. Parengtas tekstas sudaro teorinę baigiamo-jo darbo dalį. Adekvatus intelektinis procesas vyksta ir tada, kai studentas ana-lizuoja surinktus tyrimo duomenis ir juos apibendrina bei lygina su teorijos šaltiniais, pristatytais teorinėje darbo dalyje. Tai reiškia, jog empirinėje darbo dalyje reikia apibendrinti gautus ir išanalizuotus tyrimo duomenis ne kaip fak-

1 Mokslinių straipsnių, monografijų, tyrimų ataskaitų, studijų, apgintų baigiamųjų darbų. 2 Samprotavimai, reflektavimas, analizė, sisteminimas, apibendrinimas. 3 Kitų tyrėjų parengti intelektiniai šaltiniai, pvz., straipsniai, monografijos, mokslo studijos, tyri-

mų ataskaitos, kitų absolventų parengti baigiamieji darbai, dokumentai – įstatymai, įsakymai, praktikos organizacijose taikomi potvarkiai ir praktikos veiklos ataskaitos, praktikos dienoraščiai.

4 Tyrimo dalyviai (respondentai ar informantai. 5 Pvz., klausimynai, interviu klausimai, stebėjimo matricos, dokumentų vertinimo matricos.

8

tus, o interpretuoti juos konkrečiame praktikos kontekste6 bei lyginti su teorija ir parodyti pastarosios ribotumus bei galimybes ją taikyti pagal praktikos kon-tekstą ir (ar) situaciją.

Studijose įgytų kompetencijų taikymo rezultatas. Studentai studijose įgyja įvairias kompetencijas, kurios nėra tik techniniai įgūdžiai arba tik fakti-nės žinios. Įgytos kompetencijos integruoja studijuojančiojo gebėjimą reali-zuoti tarpusavyje integruotus gebėjimus: mąstymo7, socialinius8, kalbos9, ko-

munikavimo10, IKT taikymo11, tyrimo metodologijos12, bendruosius13 gebėji-

mus. Baigiamajame darbe nedemonstruojamos praktinės kompetencijos, kurios įgyjamos studijų procese, tačiau gali būti vertinamas šių taikymo kompetencijų efektyvumas14.

Tyrimo ataskaita. Baigiamasis darbas – tyrimo dokumentas15, turintis aiškią struktūrą, metodologinius parametrus, raštvedybos reikalavimus. Bai-giamasis darbas yra tyrimo ataskaita:

• kurios teorinėje dalyje pateikiamas teorijos šaltinių apibendrinimas keliuose skyriuose ar poskyriuose;

• su teorija derinama tyrimo logika ir metodologija;

6 Pvz., slaugos, socialinio darbo, kineziterapijos, odontologinės pagalbos, kosmetologijos, ergote-

rapijos, ugdymo ir kt. 7 Pvz., atrinkti ir analizuoti tikslinę informaciją ir ją apibendrinti bei susieti su konkrečiu prakti-

nės veiklos kontekstu. 8 Pvz., komunikuoti su įstaigų darbuotojais, kurie reikalingi, kaip informantai, konkrečiam tyri-

mui; atlikti interviu ir surinkti reikiamą tyrimui informaciją; sukurti bendradarbiavimu paremtus sociali-nius ryšius su įstaigų vadovais, kurie duoda leidimą atlikti tyrimą konkrečiose organizacijose.

9 Pvz., teorijos šaltiniai, aktualūs konkretiems baigiamiesiems darbams, kurie gali būti parašyti ne tik nacionaline, bet ir užsienio kalbomis, todėl absolventai turi gebėti skaityti, suprasti ir rašyti ne tik nacionaline kalba.

10 Pvz., rengiant baigiamąjį darbą studentui tenka komunikuoti su įstaigų vadovais ar administra-cijos atstovais, respondentais, darbo vadovu žodžiu ir raštu, pristatyti tyrimo idėją bei metodologinius parametrus.

11 Pvz., studentai turi parengti baigiamąjį darbą raštu, todėl aktualus gebėjimas spausdinti kom-piuteriu; rašant darbą naudojami įvairūs šriftai, braižomos lentelės bei paveikslai, taikomos statistinės duomenų analizės programos; pristatomi darbo parametrai, gauti rezultatai bei apibendrinimai, parengiant darbo pristatymą žodžiu, o tam parengiamos skaidrės, kurios talpina tik esminę informaciją.

12 Pvz., studentas parenka tyrimo dalyvius, aktualius konkrečiam tyrimui; aiškina atlikto tyrimo proceso logiką; taiko duomenų rinkimo ir analizės metodus; kuria ir taiko tyrimo instrumentus – klausi-mynus ir interviu klausimus, stebėjimo lenteles ir dokumentų teksto analizės lenteles.

13 Pvz., studentas, atlikdamas tyrimą, laikosi tyrimo etikos, kurios tikslas yra gerbti respondentą, nežeminti asmens orumo, siekti objektyvumo ir būti geranorišku, tyrimu įnešti indėlį į visuomenės gero-vės didinimą.

14 Pvz., tyrime dalyvauja socialiniai pedagogai ar socialiniai darbuotojai, kurie taiko įvairias so-cialines intervencijas, o studentė – būsima socialinė pedagogė ar socialinė darbuotoja – renka informaciją apie atliekamų socioedukacinių arba socialinio darbo intervencijų veiksnumą kliento saugumo jausmo patyrimui mokyklos ir (arba) namų aplinkose.

15 Kurį galima vadinti ir tyrimo ataskaita.

9

• gauti tyrimo rezultatai interpretuojami, lyginant juos su teorijos da-lyje pristatyta mokslo šaltinių analize;

• išvados integruoja teorijos ir empirikos elementus; rekomendacijos remiasi atlikto empirinio tyrimo rezultatais ir skirtos konkretiems, tiksliniams adresatams – praktikams, vadovams ir t. t. ◙ Kokia baigiamojo darbo apimtis?

Baigiamojo darbo apimtis yra 50–60 puslapių16 „grynojo teksto“. Į šį puslapių skaičių neįeina titulinio, santraukų17, sąvokų žodynėlio, santrumpų, lentelių ir paveikslų bei priedų puslapiai. ◙ Kaip pasirenkama baigiamojo darbo tema?

Baigiamojo darbo tema turi būti susijusi su konkrečia studijų programa18, kurioje asmuo studijuoja. Baigiamojo darbo tema turi būti orientuota į praktinę veiklą, kurią atlieka konkretūs specialistai.19 ◙ Kokia turi būti temos apimtis?

Atvejis. Studentas apsisprendė tirti socialinių paslaugų efektyvumą ir pasirin-ko baigiamojo darbo temą „Socialinio darbo efektyvumas“.

Metodologinis komentaras. Tema yra per plati, joje trūksta tikslumo ir kyla klausimai: į ką koncentruojasi darbo autorius (vertinimą, socialinių paslaugų turinį, socialinių paslaugų atitikimą klientų poreikiams ar pan.)? Kas aktualu socialiniame darbe (pats socialinis darbuotojas, konkrečios socialinio darbo intervencijos, socia-linio darbuotojo kompetencija)? Koks efektyvumo termino tikslumas (ar kalbama apie vertinimą, kurį atlieka pats socialinis darbuotojas, klientas, įstaiga, kliento artimieji; ar lyginamas skirtingose organizacijose arba aplinkose atliekamo sociali-nio darbo efektyvumas; ar kalbama apie vertinimo metodus ir pan.)? Baigiamojo darbo tema turi būti ne tik siaura, bet ir tiksli. Baigiamojo darbo autorius turi apgal-voti, kokį konkrečios praktinės veiklos aspektą norėtų tirti.

◙ Kokie darbo temos formulavimo žingsniai? Temos formulavimas apima septynis žingsnius: 1. Pirmasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius įvardija konkrečią

veiklos sritį – slauga. 2. Antrasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius pasirenka konkrečios

veiklos srities pobūdį – slaugos vadyba.

16 A4 formato; baigiamojo darbo apimtį apibrėžia konkrečioje studijų institucijose patvirtinti rei-

kalavimai baigiamiesiems studijų darbams konkrečiose studijų programose. 17 Lietuvių ir anglų kalbomis. 18 Pvz., psichologija, sociologija, socialinis darbas, socialinė pedagogika, edukologija, teisė, va-

dyba, administravimas, slauga, visuomenės sveikata ir kt. 19 Slaugytojai, kineziterapeutai, odontologo padėjėjai, kosmetologai, socialiniai darbuotojai, so-

cialiniai pedagogai, vadybininkai ir t. t.

10

3. Trečiasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius apgalvoja, kokį veik-los srities specializacijos aspektą tirs – vadybinė kompetencija slaugoje.

4. Ketvirtasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius apgalvoja, ar temoje svarbu įvardyti konkretų procesą ir specialistą – vadybinės kompetencijos taikymas ir vyr. slaugytoja – slaugos administratorė ar slaugytoja prakti-kė.

5. Penktasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius tikslina temą, įves-damas specifines sąvokas, parodančias tyrimo poreikius darbo temoje nurody-tam procesui ar specialistui – vadybinės kompetencijos taikymo ribotumai arba vadybinės kompetencijos taikymo galimybės arba vyr. slaugytojos – slaugos administratorės vadybinių kompetencijų taikymo sritys arba slau-gytojos praktikės vadybinių kompetencijų taikymo ribotumai.

6. Šeštasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius tikslina temą, įvardy-damas sritį arba specializaciją: pagyvenusių ir senų žmonių slauga.

7. Septintasis žingsnis: baigiamojo darbo autorius sujungia veiklos sri-ties, veiklos srities pobūdžio ir specializacijos, pasirinkto proceso ar specialisto sąvokas bei suformuluoja galutinį temos pavadinimą – Vadybinės kompetenci-

jos taikymo ribotumai slaugytojai praktikei dirbant su senais ir pagyvenusiais

žmonėmis. Galutinė baigiamojo darbo tema (žr. septintą žingsnį) leidžia teigti, jog

darbo autorius koncentruosis į slaugos vadybą, vadybinę kompetenciją, slaugy-tojo praktikės veiklą, senų ir pagyvenusių žmonių slaugą. Vadinasi, teorinėje darbo dalyje baigiamojo darbo autorius apibūdins vadybinės kompetencijos sampratą, slaugytojos praktikės funkcijas ir kompetencijas bei jose išskirs va-dybinės kompetencijos elementus, analizuos slaugos vadybą senų ir pagyvenu-sių žmonių slaugoje. Empirinėje dalyje darbo autorius rinks duomenis apie tai, kaip slaugytojos praktikės taiko vadybinę kompetenciją senų ir pagyvenusių žmonių slaugoje20.

20 Kokios yra vadybinės slaugos kompetencijos; kokiose situacijose ir kontekstuose, pvz., sąvei-

kos su pacientais, jų artimaisiais, kolegomis gydytojais ir kolegėmis slaugytojomis ar kt.; kokios konkre-čios žinios, gebėjimai ir įgūdžiai susiję su konkrečiomis situacijomis bei kontekstais taikant vadybinę kompetenciją senų ir pagyvenusių žmonių slaugoje; su kuo tenka bendradarbiauti, realizuojant konkre-čias vadybines kompetencijas, kokie vadybinės kompetencijos taikymo trukdžiai ir kt.

11

◙ Kokį vaidmenį darbo temoje atlieka sąvokos? Mąstydamas apie baigiamojo darbo temą studentas turi apgalvoti, ar te-

moje vartojamos sąvokos yra tikslios, ar kiekvienas žodis temoje yra reikalin-gas, prasmingas.

Atvejis. Pasirenkama baigiamojo darbo tema yra „Vadybinės kompetencijos taikymo ypatumai vaikų slaugoje vyr. slaugytojos – slaugos administratorės ir slau-gytojos praktikėse veiklose“. Šioje temoje sąvoka „ypatumai“ yra netikslus, neturin-tis koncepcinės struktūros žodis.

Metodologinis komentaras. Sąvoka „ypatumai“ skatina užduoti tokius klau-simus: ką apima „ypatumų“ sąvoka‚ kuri yra tyrimo objektas? Ar tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai? Ar tai yra skirtingos veiklos situacijos? Ar ji siejama su „kompetenci-jos“, ar su „kompetencijos taikymo“ sąvoka? Ar ypatumai orientuojasi į vyr. slaugy-tojos – slaugytojos administratorės ir slaugytojos praktikės funkcijas? Be sąvokos „ypatumai“, baigiamojo darbo tema koncentruojasi į vadybinę kompetenciją bei jos taikymą, o tyrimo objektu tampa konkretus procesas – vadybinės kompetencijos taikymas vaikų slaugoje. Adekvatus netikslumas būna, kai temoje vartojamos sąvo-kos „specifika“, „problemiškumas“, „problema“21.

Studentas gali tirti:

• patirtis, išgyvenimus22 konkrečiose situacijose ir aplinkose23;

• procesų atlikimo24 veiksmingumą25 ar efektyvumą26;

• konkrečių sričių specialistų atliekamų veiklų arba taikomų kompe-tencijų, ar konkrečių intervencijų vertinimą27;

21 Sąvokos – ypatumai, specifika, problemiškumas, problema – yra nekonkrečios, „tuščios“, ne-

turinčios prasmės konkrečios veiklos ar (ir) srities tyrimams, tačiau sudarančios prielaidas „pritempti“ teoriją prie empirinio tyrimo rezultatų arba tyrimo rezultatus prie rastos teorijos. Tokia teorijos ir empiri-kos „derinimo“ strategija prieštarauja mokslo ir studijų misijai, aukštojo mokslo vertybėms ir tyrimų etikai.

22 Pvz., specialistų/praktikų, klientų ar pacientų, klientų ar pacientų artimųjų. 23 Pvz., pacientų, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis bei besigydančių stacionariose sveikatos

priežiūros institucijose, patirtys; priklausomų nuo alkoholio klientų, išgyvenančių abstinenciją, socialinio darbuotojo vykdoma supervizija; odontologo padėjėjo konsultuojamų klientų pasitenkinimo patirtys; aukštojoje mokykloje studijuojančių socialinės edukologijos bakalauro lygmens programoje studentų išgyvenimai laikant egzaminus.

24 Pvz., pasyvios ir aktyvios mankštos, taikomos sergantiesiems skolioze, efektyvumas. 25 Jei vartojama sąvoka veiksmingumas, vadinasi, tyrimas apims platų kontekstą, kuriame reikės

apklausti konkrečius specialistus, klientus ar pacientus, klientų ar pacientų artimuosius, galbūt, ir vado-vus.

26 Sąvoka efektyvumas reiškia, jog darbo autorius sukurs konkretų vertinimo instrumentą, kurį taikydamas surinks tyrimo duomenis, įrodančius, jog taikoma konkreti intervencija yra efektyvi arba ne.

27 Vertinimas reiškia, jog tyrėjas sukurs vertinimo instrumentą arba pritaikys kitų tyrėjų taikytą vertinimo instrumentą, o išanalizavęs gautus duomenis, konstatuos, kuris vertinimo metodas yra veiks-mingas; kokie vertinimai atliekami konkrečiose veiklose; kuo vertinimo metodai skiriasi tarpusavyje, kai jie taikomi tai pačiai veiklai, kompetencijai ar intervencijai vertinti ir kt.

12

• įvairius fenomenus28, kuriuos išgyvena, patiria specialistai arba pa-cientai/klientai arba pacientų/klientų artimieji, bendraudami ir bendradarbiau-dami tarpusavyje;

• įvairias aplinkas29, kuriose atliekamos konkrečios veiklos;

• įvairius fenomenus, intervencijas arba procesus, kurie atliekami arba patiriami skirtingose aplinkose arba skirtingose veiklos srityse, ar skirtingose situacijose, juos lyginant30;

• specialistų ar pacientų/klientų nuostatas31 į konkrečių veiklų atliki-mą ar į konkrečias profesijas, arba į konkrečius procesus32;

• ryšius tarp įvairių procesų ar veiklų33;

• vaidmenis.34 Kai baigiamojo darbo temoje vartojamos sąvokos, studentas turi ap-

galvoti, ar jos yra etiškos, nediskriminuojančios, nežeminančios asmens orumo. Pvz., nevartotina sąvoka skrandininkas, turi būti skandžio liga (–omis)

28 Pvz., kančios, vilties, skausmo, džiaugsmo, nusivylimo, buvimo reikalingu, atsakomybės, įsi-

pareigojimo, pykčio, savęs kaltinimo, optimizmo, profesinio perdegimo, savęs motyvavimo darbui ar tobulinimuisi, savo veiklos apmąstymo, reakcijų į grįžtamąjį ryšį iš pacientų/klientų ar kolegų ir kt. fenomenus.

29 Pvz., pirminės sveikatos priežiūros institucijose, pacientų/klientų namuose, stacionariose svei-katos priežiūros institucijose (ligoninėse), odontologijos kabinetuose, kosmetologijos kabinetuose, grožio salonuose, ANA susitikimų grupėse, reabilitacijos centruose, specialistų komandose, darbuotojų susirin-kimuose ar kasdieniniuose pasitarimuose, įvairių tipų/kategorijų mokyklose, įvairiose bendruomenėse ir kt.

30 Pvz., socialinių darbuotojų išgyvenamas pasitenkinimas veikla, dirbant su Alzheimerio liga sergančiais ir nuo alkoholio priklausomais asmenimis ir kt.

31 Vartojama sąvoka nuostata turi aiškią psichosocialinę struktūrą, kurią galima tirti, t. y. ją suda-ro supratimas, vertybės, lūkesčiai, kurie neatsiejami nuo asmens patirties bei teorinio ir praktinio žinoji-mo. Nuostatos yra ganėtinai stabilus tyrimo fenomenas (objektas), kuris aktualus edukacinėms, vadybi-nėms, socialinėms ir sveikatos profesijoms. Sąvoka požiūris nevartotina, nes šis terminas neturi pastovios struktūros, kurioje galima išskirti atskirus tirtinus elementus, o praktiškai, – požiūris gali kisti kelis kartus per dieną dėl atsitiktinių įvykių ar procesų, išgirstų nuomonių, perskaitytų tekstų ir pan. Nuomonės tyri-mai gali būti atliekami socialinių ir sveikatos priežiūros veiklų, kaip ir edukacinių bei vadybinių veiklų kontekstuose. Nuomonė yra aktualus sociologinis fenomenas (tyrimo objektas). Paminėtiems veiklų kontekstams nuomonės, kaip atskiras fenomenas, neaktualus. Tačiau jei baigiamojo darbo autorius tirs nuomones (specialistų arba pacientų/klientų, pacientų/klientų artimųjų) ir susies jas su specifiškais feno-menais (pvz., bendradarbiavimu, bendravimu, konsultavimu, netekties išgyvenimu ir kt.) bei nagrinės, kas sieja konkrečią nuomonę su konkrečiu tyrimo objektu, tuomet toks tyrimas būtų prasmingas.

32 Pvz., odontologų padėjėjų nuostatos į pacientus, neturint galimybių jų konsultuoti; kinezitera-peutų nuostatos į mažą ir didelę patirtį turinčius kolegas kineziterapeutus praktikos studijose; pacientų nuostatos į slaugytojų informavimą apie vaistų vartojimą, mokytojų nuostatos į neįgalių moksleivių integravimą mokykloje ir pamokoje ir kt.

33 Pvz., slaugytojo konsultavimo ir paciento vilties jausmo sustiprėjimo išgyvenimo sąsajos; ki-neziterapeuto taikomos pasyvios mankštos ir kliento taisyklingos sėdėsenos formavimosi įgūdžių ryšys ir kt.

34 Pvz., praktiko, konsultanto, mokytojo, tyrėjo, eksperto, supervizoriaus, patarėjo, advokato, va-dybininko, vadovo, administratoriaus ir kt., tačiau temoje darbo autorius turi konkrečiai įvardinti, koks vaidmuo bus tiriamas, nes bendroji sąvoka vaidmuo yra netiksli, plati.

13

sergantis asmuo; negali būti vartojamas terminas vėžininkas, o turi būti vėžiu sergantis pacientas; sąvoka invalidas, individas yra neetiška ir žeminanti as-mens orumą, tad turi būti vartojamos atitinkamos sąvokos neįgalusis ir asmuo.

Darbo autoriui svarbu išanalizuoti mokslo šaltinius bei formaliuosius do-kumentus, žodynus, kuriuose yra nurodytos tikslios, etiškos sąvokos ir darbo temoje rašyti tiksliai bei etiškai.

Baigiamojo darbo autorių gali dominti universalūs procesai, kurie yra

aktualūs įvairioms veikloms. Pvz., bendravimas, bendradarbiavimas, konsul-tavimas, motyvavimas arba mokymas. Tačiau studentas turi pasirinkti vieną iš procesų ir sieti jį su konkrečiu kontekstu, konkrečiomis intervencijomis ir konkrečiais subjektais35.

Vadinasi, neteisinga grynosios vadybos procesą tiesiogiai taikyti sociali-niame darbe, slaugoje, ugdyme, o svarbu atrasti juos siejančius aspektus ir tirti pasirinkto universalaus proceso bei konkrečios veiklos srities specializacijos, konteksto ar netgi situacijos sąveikas, sandūras, ryšius. Šiuo atveju galima atlikti ir lyginamuosius tyrimus, kai tas pats procesas tiriamas skirtinguose kontekstuose36.

Studentas neturėtų žavėtis temomis, kuriose koncentruojamasi į pasi-

rinkto teorinio modelio37

taikymą konkrečioje veikloje ar konkrečioje institu-

cijoje. Tokia tema yra paviršinė, subjektyvi ir visuomet galima prognozuoti gaunamus rezultatus, kurie būna negatyvūs38.

Atvejis. Asmuo studijuoja slaugos studijų programoje ir nusprendžia tirti, ar pirminės sveikatos priežiūros institucijose taikomas savirūpos modelis, tačiau atlikus tyrimą, gaunamas rezultatas, jog modelis netaikomas.

Metodologinis komentaras. Toks tyrimas yra bevertis, neturintis tęstinumo ir gali būti vertinamas kaip subjektyvus ar tendencingas. Kyla klausimas „Kodėl“? Atsakymą sudarytų keli komponentai: pirma, modelį sukūręs autorius gyveno kitoje šalyje, o tai reiškia kitą socialinę, ekonominę, politinę ir sveikatos priežiūros siste-mą, kitą kultūrą; antra, skirtingose šalyse egzistuoja skirtinga sveikatos priežiūros profesijų subkultūra ir konkrečių profesijų statusai yra skirtingi, todėl ir visuomenės nuostatos į profesijas bei specialistų atliekamas konkrečias veiklas taip pat skiriasi; trečia, jei aktualus konkretus modelis, tuomet prasminga tirti ne modelio taikymą, o konkretaus modelio atskirų elementų raišką konkrečioje veikloje, procesuose ar

35 Pvz., specialistais praktikais, vadovais, klientais/pacientais ar jų artimaisiais. 36 Pvz., kineziterapeuto konsultavimas klientui gydantis stacionariose ir pirminės sveikatos prie-

žiūros institucijose; odontologo padėjėjo bendravimas su klientu ir gydytoju odontologu iki odontologi-nių intervencijų ir po jų ir kt.

37 Ypač sukurto kitoje šalyje ar kultūroje. 38 Tipiška s apibendrinimas būna panašaus pobūdžio: „X modelis neveiksmingas Y organizacijo-

je“ arba „A organizacija neturi kompetencijos dirbti pagal B modelį“ ir pan.

14

situacijose ir čia svarbu išryškinti (jei įmanoma) praktinės veiklos specializaciją. Taigi prasminga tirti ne modelio taikymą, o konkretaus modelio elementų raišką.

Baigiamojo darbo temoje vengtina vartoti terminus, kurie aktualūs ke-

lioms specifinėms veikloms, neišryškinant konkretaus termino specifikos

studijuojamoje srityje, kurioje rengiamas baigiamasis darbas. Neretai temose galima rasti „mokytojo vaidmens“ sąvoką kineziterapijos, socialinio darbo, slaugos ar kt. studijų programų studentų baigiamuosiuose darbuose. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai neatlieka „grynojo mokytojo“ veiklos, todėl neteisinga teigti, jog tas pats „mokytojo“ terminas yra tikslus, kalbant bendrai ir specifiškai apie įvairias sveikatos priežiūros ir socialines veiklas ar paslau-gas. Specialistai atlieka edukacines veiklas, kurios siejamos su konsultavimu, informavimu, patarimais, fragmentiniu mokymu (pvz., mokant cukriniu diabe-tu sergančius asmenis). Bet jie neatlieka ugdymo veiklos, todėl sąvoka „moky-tojo vaidmuo“ nėra tiksli. Tikslu būtų, jei studentas pasirinktų vieną iš speci-fiškesnių terminų, pvz., „konsultantas“, „patarėjas“, „informuotojas“.

Nereikėtų piktnaudžiauti „moderniomis“ sąvokomis „edukacinis“, „kompetencija“, „komandinis darbas“ ir pan., kai jos pristatomos neparodant konkrečios veiklos, konteksto. Baigiamųjų darbų autoriai, koncentruodamiesi į minėtas „moderniąsias“ sąvokas, neretai „pamiršta“ konkrečią sritį, kurią stu-dijuoja, ir koncentruojasi į edukologijos, vadybos ar psichologijos kryptis. To-dėl darbo išvados būna „atitrūkę“ nuo darbe tiriamos veiklos ar konteksto. Darbo autorius, derindamas studijuojamą sritį su kita sritimi, turi būti atidus ir kitos srities fenomeną (procesą) analizuoti savo studijuojamoje srityje. Pvz., jei studentas kalba apie kompetenciją, temoje turi būti tiksliai įvardinta, kokia kompetencija tiriama. Šiuo atveju gali būti vadybinė kompetencija. Tačiau tokio įvardijimo nepakanka ir reikia tikslinti kontekstą ar situacijas. Taisyklin-ga formuluotė būtų tokia: „Slaugytojo vadybinės kompetencijos taikymas, dirbant su bronchų astma sergančiais suaugusiais asmenimis, besigydančiais ligoninėse“. Šios temos formuluotėje yra aišku, jog bus tiriamas slaugos veik-los kontekstas, o konkrečiai, – kokie vadybinės kompetencijos elementai (ži-nios, gebėjimai, įgūdžiai) taikomi, dirbant su konkrečiomis ligomis sergančiais pacientais, kurie gydosi ligoninėse. „Pavojinga“, kai absolventai „psichologi-zuoja“ temas. Pvz., tema „Kosmetologių motyvaciją darbui lemiantys veiks-niai“ nesusijusi su kosmetologijos praktika, nors sąvoka „kosmetologės“ yra temos formuluotėje. Ši tema orientuota į psichologijos kryptį, todėl ir tyrimas

15

bus atliekamas psichologijos kontekste, o toks darbas negali būti traktuojamas adekvačiu pasirinktai asmens ir studijuotai kosmetologijos studijų programai. Darbo temoje neturi būti vartojamos sąvokos, turinčios tendencingą ir nega-

tyvią reikšmę, bet tai nereiškia, kad jų prasmę išreiškiantys procesai, veiklos

ar fenomenai negali būti tiriami. Atvejis. Tema: Kosmetologių nekompetentingumo ir klienčių pasitenkinimo sąsa-

jos. Metodologinis komentaras. Aukščiau pateikta tema yra tendencinga, nes rodo,

jog studentas siekia parodyti, kad kosmetologės yra nekompetentingos ir leidžia daryti prielaidą, jog tik kosmetologių kompetencija siejasi su klienčių pasitenkinimu. Tokia nuostata yra ydinga, nes klienčių pasitenkinimas gali būti susijęs ne su kosmetologių kompetencija, o su grožio salono atmosfera, pačios klientės asmenybės savybėmis ar kitais aspektais. Todėl šiuo atveju tema turi būti tikslinama ir galėtų būti tokia: „Kos-metologių kompetencijų ir klienčių pasitenkinimo sąsajos“. Tokia tema leidžia numany-ti, jog bus tiriamos kosmetologių kompetencijos bei veiksniai, darantys įtaką klienčių pasitenkinimui. Tarp jų gal išryškės ir kosmetologių nekompetentingumas arba kai kurių kompetencijų tobulinimo poreikis, tačiau tai nereiškia, jog kosmetologių kompe-tencijos bus esminis veiksnius, darantis įtaką klienčių pasitenkinimui.

Nereikėtų vengti temų, atspindinčių visuomenei aktualius fenomenus,

kurie pasireiškia ir specifinėje veikloje. Pvz., socialinių darbuotojų patiriamas moralinis smurtas, dirbant su asmenimis, priklausomais nuo narkotikų; slaugy-tojų baimės patirti fizinį smurtą, dirbant su psichinėmis ligomis sergančiais pacientais, besigydančiais stacionariose sveikatos priežiūros institucijose; mo-kyklos pedagogų patiriamas psichologinis smurtas mokykloje; moksleivių pati-riamas orumo žeminimas mokyklos aplinkoje ir kt. Tačiau negalima užmiršti, jog paminėtos temos ir panašios į jas39, yra jautrios ir jų formuluotės turėtų būtų kruopščiai apgalvojamos, kad tyrimo objektu nebūtų negatyviąja forma įvardytas fenomenas. Negatyvią konotaciją turinčių sąvokų vartojimas daro nesąmoningą įtaką ir rengiančio baigiamąjį darbą asmens emociniam nusitei-kimui, nuostatoms bei apmąstymams apie tyrimo klausimus, tyrimo instrumen-to teiginius sudarančias formuluotes bei gautų rezultatų interpretavimą. Todėl prasminga pergalvoti baigiamojo darbo formuluotę, įvedant į ją „švelnesnes“ sąvokas, tačiau neatsisakant idėjos tirti numatytą fenomeną. Pvz., vietoje sąvo-kos „moralinis smurtas“ galima vartoti sąvoką „patiriami moraliniai sunku-mai“. Tuomet pastaroji sąvoka bus vartojama ir tyrimo instrumente bei sudarys prielaidas gauti išsamesnius ir atviresnius tiriamųjų atsakymus, be stiprios gy-

39 Susiję su atskirtimis, neįgalumu, lėtinėmis ar nepagydomomis ligomis, asmens nepasitenkini-

mu, stereotipais, etiketizavimu ir t.t.

16

nybinės pozicijos ar atsitraukimo, atsakant į tyrėjo klausimus (klausimyne ar interviu).

Darbo temos formuluotėje vengti įvardijimo „X įstaiga“ ar „Y įstaiga“. Studentas tiria ne įstaigą, o procesą, t. y. veiklą, intervencijas, procedūras, pro-gramas, metodus, atlieka vertinimus ir t. t. Konkreti įstaiga darbo autoriui ty-rimo metodologijos prasme yra kontekstas, o praktiškai – tyrimą atlikti prii-manti organizacija. Organizacija užsiima konkrečia veikla, t. y. teikia paslau-gas – socialines ar sveikatos priežiūros. Tad studentui neturėtų rūpėti įstaigos pavadinimas (užkoduojant ją X ar Y), o konkretus procesas, veiksniai, sąvei-kos ir pan.

Atvejis. Temos formuluotė: Socialinių paslaugų poreikis X globos namų gyvento-jams .

Metodologinis komentaras. Temos formuluotėje yra šie netikslumai: neaišku, apie kokias konkrečias socialines paslaugas autorius kalba ir apie kokį poreikio kon-tekstą kalba darbo autorius40; X įvardijama įstaiga tyrimine prasme yra netinkama.

Dvitaškių vartojimas temos formuluotėje yra kritikuotinas. Dvitaškiai vartojami monografijų, mokslo straipsnių, mokslo studijų temų formuluotėse, nes šiuose mokslo kūriniuose parodomas arba fragmentas, arba daroma gili ir išsami studija apie fenomeną. Baigiamasis darbas traktuojamas vientisu tyri-mu, kuris apima teoriją ir empiriką, todėl ir tema turi būti vientisas sakinys. Dvitaškis temos formuluotėje neretai sudaro prielaidas atsirasti dviem tyrimo objektams. Pvz., „Vadybinės kompetencijos realizavimas: slaugos kontekstas“ formuluotė kritikuotina kaip baigiamojo darbo pavadinimas, tačiau kita formu-luotė „Vadybinės kompetencijos realizavimas slaugoje“ yra korektiškas. Arba, – baigiamojo darbo pavadinimas „Bakalauro lygmens edukologijos krypties universitetinių studijų programų vertinimas: lyginamoji analizė“ yra kritikuoti-nas. Korektiška formuluotė būtų tokia: „Bakalauro lygmens edukologijos kryp-

40 Poreikis, kaip tyrimo objektas, dažniausiai aktualus vienkartiniams komercinės, politikos ar

sociologijos sričių tyrimams. Baigiamojo darbo tema turėtų būti konceptualizuota, poreikis turėtų būti kontekstualizuotas ir atsakantis į klausimus: koks (tipas, kategorija ar pan.) poreikis? Kodėl šio poreikio patenkinimas aktualus konkretiems subjektams? Todėl taisyklingas temos pavadinimas galėtų būti toks: „Globos namų gyventojų saugumo ir komforto poreikių tenkinimas, gaunant socialinės globos ir priežiū-ros paslaugas“. Šiame arbo pavadinime išlieka sąvokos „socialinės paslaugos“ ir „poreikiai“, tačiau jos abi įvardijamos konkrečiai. Tai sudaro galimybes baigiamojo darbo autoriui atlikti giluminį teorinį ir empirinį tyrimus bei prielaidas pateikti aiškias ir tikslias rekomendacijas. Baigiamojo darbo temos for-muluotė galėtų būti ir tokia: „Konsultavimas, kaip socialinio darbo intervencija, globos namų gyvento-jams“. Tokioje formuluotėje pasirinktas konsultavimas, kuris yra socialinio darbo intervencija, o tuo pačiu per ją patenkinami globos namų gyventojų socialiniai poreikiai, tad tema visiškai atitinka socialinio darbo studijų programą ir yra tiksli. Temoje neminimas X, tačiau minimi „globos namai“, nes temai nesvarbūs konkretūs globos namai, o „globos namai“ kaip įstaiga, kuri remiasi globos koncepcija.

17

ties universitetinių studijų programų lyginimas vertinant“ arba „Bakalauro lygmens edukologijos krypties universitetinių studijų programų vertinimas lyginant“, arba „Bakalauro lygmens edukologijos krypties universitetinių stu-dijų programų lyginamasis vertinimas“, arba, „Bakalauro lygmens edukologi-jos krypties universitetinių studijų programų vertinamasis lyginimas“41.

Sąvokų „kontekste“ ar „požiūriu“ vartojimas temos formuluotėje yra

kritikuotinas. Pvz., temose „Neįgalumas socialinio darbo požiūriu“, „Neįga-lumas slaugos požiūriu“, „Neįgalumas kineziterapijos požiūriu“ arba „Neįga-lumas socialinio darbo kontekste“, „Neįgalumas slaugos kontekste“, „Neįga-lumas kineziterapijos kontekste“, „Neįgaliųjų dalyvavimas švietimo ir ugdymo kontekste“ ir pan. Čia galima pastebėti, jog „neįgalumas“ yra tyrimo objektas, tačiau veiklų požiūriai arba kontekstai (socialinio darbo, slaugos, kineziterapi-jos, ugdymo ir švietimo) yra „priedas“, t. y. nesusiję su tyrimo objektu, nors turėtų būti susiję. Vadinasi, visuose baigiamuose darbuose, rengiamuose skir-tingose studijų programose studijuojančių studentų, galime atrasti tokią pat teorinę dalį, tuos pačius instrumentus (arba bent jau labai panašius) duomenų rinkimui, kas sudaro prielaidas gauti artimus rezultatus42. Tokiose temose pa-sigendama tikslumo, t. y. socialinio darbo požiūris ar kontekstas yra bendrinė sąvoka, o ką darbo autorius konkrečiai turi galvoje? Kokia klientų grupė turi-ma galvoje? Gal tai yra klientų artimieji? Ar darbo autorius kalbės apie socia-linio darbuotojo atliekamas veiklas, ar apie nuostatas, ar apie sąveiką su neįga-liaisiais, ar apie neįgalumo supratimą? Galima užduoti dar daugiau klausimų, kurie parodo, jog temoje vartojamos sąvokos turi būti „kalbančios“, turinčios prasmę konkrečiai praktikos veiklai, šios veiklos atlikėjams ir priėmėjams. Todėl galimos temos formuluotės gali būti tokios: „Socialinių darbuotojų sam-pratos apie neįgalumą, susiformavusios, dirbant praktikoje“, „Socialinių dar-buotojų sampratų kaita apie neįgalumą studijose aukštojoje mokykloje ir pra-dėjus praktinę veiklą“, „Slaugytojų emocinės patirtys, slaugant sunkią fizinę

41 Pavadinimo formuluotė turi būti tiksli ir baigiamojo darbo autoriui turi būti aišku, kurie pa-

grindiniai žodžiai joje yra pagrindas tyrimui, pvz., ar vertinimas, ar lyginimas? Vienu atveju būtina su-kurti vertinimo sistemą ir ją vieningai taikyti visoms analizuojamoms studijų programoms, kitu atveju – reikia sukurti bei integruoti/suderinti lyginimo ir vertinimo sistemas, ir taikyti analizuojamoms studijų programoms.

42 Šiuo atveju nekalbame, ar tokia situacija yra bloga ar gera. Kalbame apie tai, jog tokios temų formuluotės yra „nieko apie nieką nekalbančios“ ir neskatina konkrečios praktikos srities plėtotės tyrimų pagalba. Gaunami tokiame tyrime rezultatai taip pat nesudaro prielaidų gauti tyrimų įrodymus veiklos efektyvumui/neefektyvumui pagrįsti.

negalią turinčius pacientus“, „Slaugytojų savirūpa, bendraujant su psichinę negalią turinčiais pacientais“, „Kineziterapeutų kompetencijos kaita, taikant tapačias intervencijas skirtingo laipsnio fizinę negalę turintiems klientams“, „Aukštosios mokyklos vertybės, sudarančios neįgaliesiems prielaidas dalyvauti švietimo ir ugdymo procesų tobulinime“ ar pan.

19

2. BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪROS PARAMETRAI

Baigiamąjį darbą sudaro keturiolika struktūros parametrų: 1. Santrauka 2. Sąvokų žodynėlis 3. Lentelių sąrašas 4. Paveikslų sąrašas 5. Trumpiniai 6. Turinys 7. Įvadas 8. Teorinė dalis 9. Tyrimo metodologija 10. Rezultatai ir jų aptarimas 11. Išvados 12. Rekomendacijos 13. Literatūra 14. Priedai Kiekvieną iš aukščiau išvardintų baigiamojo darbo struktūros parametrų

aptarsime išsamiai.

2.1. Santrauka

Santrauka rašoma lietuvių ir anglų kalbomis. Santraukos apimtis lietuvių kalba yra ne ilgesnė ir ne trumpesnė nei vienas A 4 formato puslapis. Toks pat reikalavimas apimčiai keliamas ir santraukai anglų kalba. Lietuvių kalba pa-rengtos santraukos puslapio viršuje 10 šriftu, paryškintai, per vidurį puslapio (centruotai) rašoma ištisinėje eilutėje (nerašant atskirose eilutėse) tokia infor-macija: darbo autoriaus vardas, pavardė; darbo pavadinimas; darbo vadovo (mokslo) pedagoginis laipsnis ar einamos mokslo pedagoginės pareigos43; dar-

43 Rašomi atitinkami trumpiniai: asistentas – asist., lektorius – lekt., docentas – doc., profesorius

– prof.

20

bo vadovo mokslinis laipsnis44; vadovo vardas bei pavardė; studijų programos pavadinimas; katedros pavadinimas; fakulteto pavadinimas; aukštosios mokyk-los pavadinimas; miestas, metai.

Pavyzdys

Vardenis Pavardenis „..............Darbo pavadinimas.................“, Darbo vadovas Lekt. (Asist./Doc./Prof.), Dr.45 Vardenis Pavardenis, X studijų programa, Y katedra, Z fakultetas, Q aukštoji mokykla46,

W miestas, W metai.

Santraukos anglų kalba puslapis pradedamas nuo viršaus, parašant tikslų lietuviškos santraukos puslapio viršuje pateiktą vertimą anglų kalba. Santrau-kos anglų kalba puslapis yra tikslus lietuviškos santraukos vertimas į anglų kalbą. Vertimas anglų kalba turi būti pateiktas vartojant taisyklingus terminus. Todėl, rengiant santrauką anglų kalba, svarbu konsultuotis su „vidiniais“ anglų kalbos ekspertais (dėstytojais), dirbančiais aukštojoje mokykloje arba „išori-niais“ ekspertais, dirbančiais ne studijų institucijose, pvz., vertėjais, dirbančiais vertimų biuruose. Dėstytojų pedagoginiai vardai rašomi didžiąja raide ir į ang-lų kalbą verčiami taip: asistentas – assistant47, lektorius – lecturer48, docentas – associated professor49, profesorius – professor50.

Toliau pateikiami konkretūs baigiamojo darbo parametrai. Lietuvių kalba parengtoje santraukoje turi būti pateikti šie parametrai: a)

tyrimo51 problema, tyrimo 52 objektas, tyrimo 53 tikslas, tyrimo metodai (duo-

menų rinkimo ir duomenų analizės)54; b) esminiai tyrimo rezultatai, kurie yra atsakymai į išsikeltus tyrimo problemos klausimus55; c) trumpas kiekvienos išvados apibendrinimas56; d) reikšminiai žodžiai57.

44 Trumpinys: mokslų daktaras – dr. „Daktaro“ (t. y. mokslų daktaro) terminas nėra tapatus ter-

minui „gydytojas“, kurį dažniausiai sveikatos priežiūros praktikoje įvardijame „daktaru“. Daktaru vadi-namas asmuo, baigęs doktorantūros studijas (pagal šalyje galiojančius formaliuosius įstatymus bei konk-retaus universiteto reikalavimus), parengęs ir viešajame konkrečios mokslo krypties kvalifikaciniame posėdyje apgynęs konkrečios mokslo krypties daktaro disertaciją.

45 Dr. rašomas tuomet, jei darbo vadovas yra apgynęs mokslų daktaro disertaciją. 46 Kolegija ar universitetas. 47 Trumpinys – Assist. 48 Trumpinys – Lect. 49 Trumpinys – Assoc. Prof. 50 Trumpinys – Prof. 51 Neretai įvardijama „darbo problema“, žr. tyrimo problemos parametro apibūdinimą 2.7.3 po-

skyryje. 52 Neretai įvardijamas „darbo tikslu“, žr. tyrimo tikslo parametro apibūdinimą 2.7.5 poskyryje. 53 Neretai įvardijama „darbo tikslu“. 54 Šie parametrai tiksliai perrašomi iš darbo „Įvado“ parametro. 55 Esminiai faktai perrašomi iš „Rezultatų ir jų aptarimo“ parametro. 56 Neperkopijuojamos žodis į žodį pilnos išvados iš „Išvadų“ parametro.

21

Anglų kalba santrauka yra tikslus lietuvių kalba parengtos santraukos vertimas. Tikslūs metodologinių parametrų vertiniai iš lietuvių kalbos į anglų kalbą yra tokie: tyrimo problema – research problem; tyrimo objektas – re-

search focus arba research subject; darbo tikslas – aim arba purpose; tyrimo metodai – (research)58 methods59; rezultatai – outcomes60; išvados – conclu-

sions. Lietuvių ir anglų kalbomis santrauka pateikiama atskiruose puslapiuose.

Pirmiausia pateikiamas santraukos tekstas lietuvių kalba, o toliau santraukos tekstas anglų kalba. Santraukos tekstas lietuvių ir anglų kalba pateikiamas 10 dydžio ir Times New Roman šrifto tekstu, kaip tarp eilučių yra 1,5 eilėtarpiu atstumas. Kiekvienas aukščiau išvardytas parametras61 pateikiamas iš naujos eilutės. Parametro pavadinimas pateikiamas paryškintu tekstu, o jį apibūdinan-tis sakinys ar keli sakiniai rašomi neparyškintai.

Pavyzdys Tyrimo problema. ........................................................................... Tyrimo objektas. ............................................................................. Tyrimo tikslas. ................................................................................ Tyrimo metodai. .............................................................................. Rezultatai. ........................................................................................ Išvados. ............................................................................................ Reikšminiai žodžiai. ........................................................................

Santrauka, parengta lietuvių ir anglų kalbomis, yra svarbi baigiamojo darbo struktūros dalis, kuri dažniausiai skaitoma kitų tyrėjų, studentų, praktikų, kvalifikacijos komisijų narių, ekspertų – vertintojų ir pan. Todėl jos parametrų ir kalbos taisyklingumas, terminologijos tikslumas, teksto rišlumas yra svarbūs rodikliai, atspindintys darbo kokybę. Pagrindinės gairės tokios: a) santraukoje necituojama, nebraižomos lentelės ar paveikslai; b) skaitmeninė informacija rezultatuose pateikiama minimaliai, tačiau koncentruojamasi į žodinius api-bendrinimus; c) išvadose nepateikiama skaitmeninė informacija. santraukos puslapis nenumeruojamas;

57 Pagrindiniai žodžiai, kurie aktualūs baigiamojo darbo temai, tikslui ir problemai; šie žodžiai

(be apibūdinimo) išrašomi iš sąvokų žodynėlio. 58 Verčiant į anglų kalbą šį metodologinį parametrą, nereikia rašyti sąvokos „research“, standar-

tizuotas vertinys yra „methods“. 59 Duomenų rinkimo metodai – data collection methods; duomenų analizės metodai – data analy-

sis methods. 60 Gali būti verčiamas ir „results“. 61 Tyrimo problema, tyrimo objektas, darbo tikslas, tyrimo metodai, rezultatai ir išvados.

22

2.2. Sąvokų žodynėlis

Sąvokų žodynėlis reikalingas darbo autoriui atskleisti baigiamajame dar-be vartojamų esminių sąvokų turinį. Sąvokų turinio apibūdinimas svarbus skai-tantiesiems suvokti, kad konkrečios sąvokos, nepriklausomai nuo jų vartojimo variantų įvairiuose kontekstuose, praktikos srityse ir pan., konkrečiame bai-giamajame darbe turi vieną prasmę, kurią ir apibūdina studentas, t. y. baigia-mojo darbo autorius. ◙ Kokios sąvokos turi sudaryti žodynėlį?

Žodynėlį turi sudaryti esminės darbo temos sąvokos. Tai nereiškia, jog reikia apibūdinti visas darbą sudarančias sąvokas atskirai. Sąvoka gali būti traktuojama ne tik vieno, bet ir dviejų ar trijų terminų junginys. Svarbu, kad vienas arba keli žodžiai, sudarantys sąvokas, būtų prasmingi darbo temos for-muluotėje. Žodynėlyje turi būti pateikiamos ir kitos esminės sąvokos, kurios aktualios tyrimo tikslui įvykdyti bei pasirinktai tyrimo problemai tirti.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Mokyklos mediko vaidmens kompleksiškumas

ugdant mokinių sveikatą62. Esminės sąvokos iš baigiamojo darbo temos, kurios turi būti apibūdintos są-

vokų žodynėlyje: mokyklos medikas, mediko vaidmuo, vaidmens kompleksišku-mas, sveikatos ugdymas, mokinių sveikata.

Papildomos sąvokos, kurios gali būti įtrauktos į sąvokų žodynėlį: mokyklos bendruomenė63, visuomenės sveikata64, pirminė sveikatos priežiūra65.

◙ Kokia sąvokų žodynėlio apimtis? Sąvokų žodynėlio apimtis priklauso nuo baigiamojo darbo temos formu-

luotę sudarančių esminių sąvokų ir absolvento pasirinktų papildomų sąvokų, susijusių su darbo temos formuluotės turiniu, kiekiu. Bendroji sąvokų žodynė-lio apimtis neturėtų būti ilgesnė kaip 2 psl. Viena sąvoka apibūdinama 1–2 sakiniais.

62 Žr. Petrauskienė, A., Žydžūnaitė, V. (2008). Mokyklos mediko vaidmens kompleksiškumas

ugdant mokinių sveikatą. Specialusis ugdymas, 1 (18), 91–100. ISSN 1392–5369. 63 „Mokyklos bendruomenė“ aktuali sąvoka, nes darbo turinyje kalbama apie mokyklos mediko

bendradarbiavimą, bendravimą, edukacines ir kitas veiklas sąveikose su įvairaus amžiaus mokiniais, mokytojais, mokyklos administracija, socialiniais pedagogais ir mokinių tėvais.

64 Mokyklos mediko veikla siejasi su „visuomenės sveikatos“ sąvoka, nes mokiniai yra sveiki asmenys, o mokyklos medikas, ugdydamas jų sveikatą, vykdo pirminę ir antrinę prevenciją, kurios susiję būtent su visuomenės sveikatos koncepcija.

65 Mokyklos mediko veikla vykdoma mokykloje, kuri priskiriama pirminės sveikatos priežiūros lygmeniui (antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra siejama su stacionariu asmens gydymu bei slaugymu).

23

◙ Kokie šaltiniai naudojami sąvokų apibūdinimui? Sąvokas baigiamojo darbo autorius apibūdina, remdamasis susisteminta

ir apibendrinta medžiaga, kurią skaitė66. Naudojami mokslo šaltiniai, kuriuose apibūdinama ir (ar) tirta baigiamo-

jo darbo temoje vartojama sąvoka. ◙ Kokie šaltiniai nenaudotini sąvokos apibūdinimui?

Sąvokų apibūdinimui nenaudojami vadovėliai, metodinės knygos, straipsniai iš laikraščių ar nemokslinių žurnalų, žodynai67,68. ◙ Kiek šaltinių reikia sąvokos apibūdinimui sukurti?

Baigiamojo darbo žodynėlyje nereikia analizuoti sąvokų, o pateikti kiek-vienos iš jų konkretų apibūdinimą.

Pakanka naudoti 2–3 mokslo šaltinius, kurie susiję su konkrečia sąvoka ir studento studijuojamos studijų programos sritimi69. ◙ Kaip aprašomos baigiamojo darbo žodynėlio sąvokos?

Kiekvienos sąvokos apibūdinimas turi būti sukurtas paties baigiamojo darbo autoriaus. Tai neturi būti perrašytos kitų autorių mintys. Studentas su-jungia kelių šaltinių autorių mintis, atrinkdamas tas, kurios atitinka darbo te-mos koncepciją ir žodynėlyje pateikia konkretų apibendrinimą. Svarbu įvykdy-ti kelis konkrečius žingsnius.

Pavyzdys Baigiamojo darbo autoriui reikia apibūdinti „komandos“ sąvoką. Pirmasis žingsnis. Darbo autorius atrenka kelis mokslo šaltinius, kuriuose api-

būdinta „komandos“70, t. y. baigiamojo darbo temos formuluotėje esanti sąvoka. • Efektyvi grupė, siejama su darbinėmis, ypač valdymo funkcijomis <...> subalansuo-ta vaidmenų, kuriuos vykdo jos nariai, požiūriu (M. Belbin, 1993). • Du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir dirba kartu, siekdami bendro tikslo (J. Stoner ir kt., 1999). • Tokia žmonių grupė, kuri gali veiksmingai atlikti darbą ir pasiekti tikslus, kuriems įgyvendinti ji buvo sukurta (R. Želvys, 2001).

Šie apibūdinimai nepateikiami sąvokų žodynėlyje, jie lieka darbo autoriaus juod-

66 Mokslo straipsnius, tyrimų ataskaitas, monografijas, mokslo studijas. 67 Žodynai naudojami teorinėje dalyje analizuojant sąvoką ir parodant jos kalbinę prasmę. Sąvo-

kų žodynėlyje sąvokoms apibūdinti žodyno vartojimas kritikuotinas, nes žodyne apibūdinamas terminas tiksliai, tačiau nesiejamas su konkrečia mokslo ar veiklos sritimi, o sąvokų žodynėlyje apibūdinimai turi būti specifiški, susiję su konkrečia veiklos sritimi.

68 Nes įvardyti leidiniai yra studijų ir informacijos, bet ne mokslo šaltiniai. 69 Pvz., slauga, kineziterapija, odontologija, kosmetologija, socialiniu darbu, socialine pedagogi-

ka, edukologija, vadyba ir kt. 70 Visi „komandos“ apibūdinimai pateikiami iš šio šaltinio: Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio

darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija slaugytojų veiklos požiūriu: monografija. Kaunas: Judex. ISBN 9955–581–45–X. p. 14–15.

24

raščio variante. Antrasis žingsnis. Iš baigiamojo darbo autoriaus atrinktų mokslo šaltinių sufor-

muojamas bendras „komandos“ sąvokos apibūdinimas. • Komanda – formali darbo grupė, kurios nariai dirba kartu, siekdami bendro tikslo ir yra susieta su konkrečia veikla bei realizuoja bendrą darbo procesą71.

Baigiamojo darbo sąvokų žodynėlyje pateikiamas tik vienas, antrajame žingsnyje suformuotas apibūdinimas.

◙ Kaip apiforminamas sąvokų žodynėlis? Kiekviena žodynėlio sąvoka pateikiama iš naujos eilutės, paryškintu šrif-

tu rašoma tik pati sąvoka, o jos apibūdinimas – neparyškintai. Tekstas rašomas 12 dydžio šriftu, 1,5 eilėtarpiu. Po kiekvienos sąvokos apibūdinimu nurodoma naudota literatūra taip, kaip ir bendrajame baigiamojo darbo literatūros sąraše. Literatūros šaltiniai pateikiami 10 dydžio šriftu, 1,5 eilėtarpiu. Pateikiami šie duomenys:

• naudoto šaltinio autorius (pavardė ir vardo pirmoji raidė),

• šaltinio publikavimo metai,

• šaltinio72 pavadinimas,

• numeris (aktualus mokslo žurnalams),

• miestas ir leidykla73,

• tikslūs puslapiai, kuriuose pateikti konkrečių sąvokų apibūdinimai. Sąvokų žodynėlio pavadinimas rašomas puslapio viršuje, paryškintai.

Žemiau pateikiamos sąvokos ir pavyzdys. Pavyzdys Sąvokų žodynėlį sudaro šešios sąvokos, iš kurių dvi pateikiamos pavyzdyje. Tai

– darbas ir komanda. Darbas – procesas, kuriame aktualiais tampa asmens galimybės pasirinkti nori-

mą darbą bei motyvacija ir tai, kam asmuo teikia prioritetus, nors asmeniniai prioritetai gyvenimo eigoje gali kisti. Tai yra veiklos forma, turinti tikslą ir sukurianti galutinį produktą.

Naudota literatūra: 1. Senge, P. (1990). The leader‘s new work: building learning organizations. Sloan Management Review, Autumn, 9–23. 2. White, J. (1997). Education and the end of work: a new philosophy for work and learning. London: Cassel. 3. Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija slaugytojų veiklos požiūriu : monografija. Kaunas: Judex. p. 50–51.

71 Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija slaugytojų

veiklos požiūriu: monografija. Kaunas: Judex. ISBN 9955–581–45–X. p. 41. 72 Monografijos, studijos, tyrimo ataskaitos pavadinimas, o straipsnio atveju – straipsnio pavadi-

nimas bei žurnalo, kuriame publikuotas straipsnis, pavadinimas. 73 Monografijos, mokslo studijos, tyrimo ataskaitos.

25

Komanda – darbo grupė, kurios nariai dirba kartu, siekdami bendro tikslo ir yra susieta su konkrečia veikla bei realizuoja bendrą darbo procesą bei atlieka konkrečius vaidmenis.

Naudota literatūra: 1. Regenstein, M., Meyer, J., Bagby, N. (1998). Geriatric Teams in Managed Care Organiza-tions. A Promising Strategy for Costs and Outcomes. Washington, DC: Economic and Social Research Institute. p. 10–11. 2. Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija slaugyto-jų veiklos požiūriu : monografija. Kaunas: Judex. p. 41.

Sąvokų žodynėlis rašomas naujame puslapyje, po santraukos anglų kal-ba. Sąvokų žodynėlio puslapis nenumeruojamas.

2.3. Lentelių sąrašas

Lentelių sąrašo tikslas dvejopas – pirma, informuoja apie lentelių, esan-čių darbe, kiekį ir pavadinimus; antra, leidžia lengviau rasti reikiamą informa-ciją, kuri susistemintai pateikta konkrečiose lentelėse. ◙ Kaip apiforminamas lentelių sąrašas?

Lentelių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po sąvokų žodynėlio. Puslapio viršuje, centruotai ir paryškintai rašomas pavadinimas „Lentelių sąra-šas“. Lentelių sąrašas pateikiamas 10 šrifto dydžiu ir 1 eilėtarpio atstumu tarp eilučių. Informacija sudarytoje lentelėje įrašoma į tris skirsnius: numerio, len-telės pavadinimo ir puslapio. Tai reiškia, kad šiame puslapyje parašomas lente-lės numeris, suteiktas darbo turinyje; tikslus lentelės pavadinimas ir puslapis, kuriame yra konkreti lentelė.

Pavyzdys Lentelių sąrašas

Eil. Nr.

Lentelės pavadinimas Puslapis

1. Profesinės reabilitacijos ir medicininės reabilitacijos lyginimas

3

2. Socialinės reabilitacijos kriterijai ir indikatoriai 10 3. Slaugos, globos ir rūpos koncepcijų panašumai bei skir-

tumai 19

4. Kineziterapeuto motyvacijos mokymuisi veiksniai 33 5. Odontologo padėjėjo ir kliento komunikavimo kryptys 41

Puslapis, kuriame yra lentelių sąrašas, nenumeruojamas. Jeigu lentelių nėra, tuomet šio puslapio baigiamajame darbe neturi būti.

26

2.4. Paveikslų sąrašas

Paveikslų sąrašo puslapis yra po „lentelių sąrašo“ puslapio.74 ◙ Kaip apiforminamas paveikslų sąrašas?

Paveikslų sąrašo puslapis rengiamas adekvačiu „lentelių sąrašo“75 pus-lapiui principu: informacija sudarytoje lentelėje įrašoma į tris skirsnius: nume-rio, lentelės pavadinimo ir puslapio. Tai reiškia, kad šiame puslapyje parašo-mas paveikslo numeris, suteiktas darbo turinyje; tikslus paveikslo pavadinimas ir puslapis, kuriame yra konkretus paveikslas.

Pavyzdys Paveikslų sąrašas

Eil. Nr.

Paveiksl pavadinimas Puslapis

1. Sveikatos ir socialinių paslaugų parametrų lyginimas 5 2. Tyrimo dalyvių demografinės charakteristikos 14 3. Kineziterapijos intervencijų lyginimas pagal efekty-

vumo rodiklius 21

4. Kosmetologijos procedūrų veiksmingumo vertinimo rodiklių pasiskirstymas

36

5. Odontologo padėjėjo motyvacijos darbui dinamika 38

Puslapis, kuriame yra paveikslų sąrašas, nenumeruojamas. Jeigu paveiks-lų nėra, tuomet šio puslapio baigiamajame darbe neturi būti.

2.5. Trumpiniai

Trumpiniais vadinami darbo tekste vartojamų sąvokų sutrumpinimai, ku-rie turi būti paaiškinami šiame puslapyje. Kai kurie trumpiniai per daugelį me-tų vartojami įvairaus pobūdžio tekstuose, o ypač akademiniuose, todėl neretai įvardijami „standartiniais“:

Pavyzdys Pavyzdžiui – pvz., paveikslas – pav.; žiūrėti – žr. arba žiūr.; puslapis –

p. arba psl.

74 Jei „Lentelių sąrašo“ baigiamajame darbe nėra, tuomet „paveikslų sąrašo“ puslapis pateikia-

mas iš karto po sąvokų žodynėlio, kitame puslapyje. 75 Jei lentelių sąrašo puslapyje yra nurodytos dvi–trys lentelės, tuomet tame pat puslapyje, že-

miau galima talpinti ir paveikslų sąrašą. Tuomet po lentelių sąrašo paryškintai rašomas „paveikslų sąra-šo“ pavadinimas ir žemiau pateikiamas šis sąrašas.

27

Dažniausiai trumpinius tekste sukuria pats darbo autorius, jei vartojama sąvoka sudaryta iš kelių žodžių. Tuomet tyrėjas naudoja pirmąsias žodžių rai-des ir jas sujungia.

Pavyzdys Savaiminis mokymasis – SM; aukštasis mokslas – AM; odontologo darbo

etika – ODE; slaugytojų rengimo sistema – SRS ir t. t.

Tai vadinama akronimu. Jei darbo autorius tekste vartoja kelis akroni-mus, jie neturi dubliuoti vienas kito, t. y. turi būti skirtingi jų trumpiniai. Pvz., negali būti vienodi trumpiniai sąvokoms – slaugytojo vertybės (SV) ir slaugos vertybės (SV), nes tokiu atveju tekste nebus aišku, apie ką autorius kalba. Tada slaugytojo vertybių termino trumpinys gali būti SV, o slaugos vertybių sąvo-kos – SLV. Darbo autorius, kurdamas akronimus ar trumpinius, turi būti ne tik kūrybingas, bet ir atidus. Visame baigiamojo darbo tekste privalo būti varto-jami tokie patys trumpiniai, t. y. būtina išlaikyti vieningumą. Pvz., viename puslapyje negali būti sąvoka „žiūrėti“ trumpinama „žr.“, o jau kitame puslapy-je – „žiūr.“. Darbo autorius turi pasirinkti vieną iš trumpinių. ◙ Kaip apiforminamas santrumpų puslapis?

Puslapio viršuje, centruotai ir paryškintai rašomas pavadinimas „Trum-piniai“. Iš naujos eilutės pristatomi trumpiniai abėcėlės tvarka. Kiekvienas trumpinys rašomas iš naujos eilutės, parašant trumpinį ir jį paaiškinant.

Pavyzdys Studento parengtame baigiamajame darbe yra tokie trumpiniai: puslapis (psl.),

žiūrėti (žiūr.), pirminė sveikatos priežiūra (PSP), lyderiavimas sveikatos priežiūroje (LSP), kompetencijos vertinimas (KV), kompetencijų vertinimas (KPV).

Tada taisyklingai pateiktas trumpinių sąrašas pagal abėcėlę atrodys taip: kompe-tencijos vertinimas (KV), kompetencijų vertinimas (KPV), lyderiavimas sveikatos prie-žiūroje (LSP), pirminė sveikatos priežiūra (PSP), puslapis (psl.), žiūrėti (žiūr.).

Trumpinių puslapis nenumeruojamas.

28

2.6. Turinys

Turinio lape pristatoma darbo turinį sudarančių dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai. ◙ Kaip apiforminamas turinio puslapis?

Kiekvienas skyriaus ar poskyrio, arba dalies76 numeris ir pavadinimas ra-šomas iš naujos eilutės. Skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, o poskyrių – sakinio formatu, t. y. didžiąja raide pradedamas rašyti tik pirmasis žodis. Turinyje prie kiekvieno skyriaus ar poskyrio pavadinimo nurodomas puslapis, kuriame yra konkretus skyrius ar poskyris.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Sveikatos priežiūros darbuotojų emocinės inteligencijos

sąsajos su pacientų motyvacija savipriežiūrai Darbo turinyje gali būti tokios dalys, skyriai bei poskyriai:

ĮVADAS 7 1. TEORINĖ DALIS 9 1.1. EMOCINĖS INTELIGENCIJOS SAMPRATA SVEIKATOS PRIE-

ŽIŪROJE 9

1.1.1. Emocinės inteligencijos koncepto integralumas 15 1.1.2. Emocinės inteligencijos sąsajos su sveikatos priežiūros darbuotojų profesi-

ne kompetencija 21

1.2. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ EMOCINĖ INTELI-GENCIJA SĄVEIKAUJAT SU PACIENTU IR KOLEGOMIS

27

1.2.1. Sveikatos priežiūros darbuotojų emocinė inteligencija sąveikaujant su pac entu

27

1.2.2. Sveikatos priežiūros darbuotojų emocinė inteligencija sąveikaujant su kolegomis

34

1.3. ......................................................................................................................... ..... 1.3.1. ......................................................................................................................... ..... 1.3. TEORINĖS DALIES APIBENDRINIMAS 37 2. EMPIRINĖ DALIS 38 2.1. TYRIMO METODOLOGIJA 38 2.1.1. Tyrimo procesas 38 2.1.2. Tyrimo etika 9 2.1.3. Tyrimo imtis 40 ..... ......................................................................................................................... ..... 2.2. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 65 2.3. EMPIRINĖS DALIES APIBENDRINIMAS 67 IŠVADO 69 REKOMENDACIJOS 72 LITERATŪRA 73 PRIEDAI 75

76 Jei ji darbe yra.

S

29

Į turinio lapo sąrašą neįtraukiama santrauka, sąvokų žodynėlis, lentelių sąrašas, paveikslų sąrašas, trumpiniai. Šie paminėti parametrai pateikiami ne-numeruotuose puslapiuose ir prie jų pavadinimų nerašomi numeriai. Turinio puslapis nenumeruojamas.

2.7. Įvadas

Baigiamojo darbo įvadas yra ypač svarbi dalis, kuri turi aiškią struktūrą, t. y. įvadą sudaro konkretūs parametrai. Kiekvienas parametras sudarytas iš konkretaus turinio. ◙ Kaip apiforminamas įvadas?

Įvado turinį sudaro tokie parametrai: darbo temos aktualumas, darbo te-mos naujumas, tyrimo problema, tyrimo objektas, darbo tikslas, darbo uždavi-niai, tyrimo metodai, sąvokų operacionalizacija77, reikšminiai žodžiai, darbe taikytos profesinės kompetencijos.78 Visi aukščiau nurodyti parametrai įvade turi būti pateikti būtent tokiu eiliškumu. Kiekvienas parametras įvade rašomas iš naujos eilutės, paryškintai, pasviruoju šriftu. Įvardijus parametrą dedamas taškas ir po to rašomas parametrą apibūdinantis konkretus tekstas:

Pavyzdys Tyrimo aktualumas. ............................................................................................ Tyrimo naujumas. ............................................................................................... ir t. t.

Parametrai įvade nenumeruojami. Įvado apimtis yra 1,5–2 puslapiai. To-liau apibūdinamas kiekvienas parametras, kurie visi kartu integraliai sudaro įvado turinį.

2.7.1. Tyrimo aktualumas79

◙ Kokia tyrimo aktualumo parametro aprašymo logika? Šiame metodologiniame parametre baigiamojo darbo autorius apibūdina

tiriamos tyrimo aktualumą konkrečiai darbinei veiklai/profesinei praktikai. Pvz., baigiamajame darbe absolventas analizuoja „Kineziterapeuto gebėjimą konsultuoti, kaip paciento savirūpos prielaidą“. Tada tyrimo aktualumo para-

77 Jei baigiamajame darbe pristatomas atliktas kiekybinis tyrimas. 78 Šis parametras aktualus kolegijose studijuojantiems studentams. 79 Metodologiškai koketiškas išsireiškimas yra „tyrimo aktualumas“, nors vartojamas ir kitas –

„darbo aktualumas“.

30

metre apibūdinama, kad kineziterapeutas ne tik atlieka fizines procedūras paci-entams, bet ir konsultuoja juos apie procedūrų atlikimo technikas, pastarąsias demonstruoja ir t. t. Tyrimo aktualumo parametre darbo autorius turi minėti ir paciento savirūpos poreikį, t. y. pacientas, kuriam kineziterapeutas vykdo konkrečias procedūras ar intervencijas, turi pats save motyvuoti sveikimui, taisyklingam kūno judesių atlikimui, tačiau šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka kineziterapeuto konsultavimas. Tyrimo aktualume nepakanka aprašyti kelis paviršinius, nieko nesakančius sakinius. Pvz., „kineziterapeuto profesinė veikla yra kompleksinė ir kineziterapeuto darbas labai sudėtingas“. Panašaus pobūdžio tuščiažodžiavimai – netinkamas rašymo stilius baigiamajame darbe. Kiekvienas baigiamojo darbo autoriaus sakinio formuluotė privalo turėti įro-dymus, t. y. prie parašyto apibendrinimo skliausteliuose rašomi keli autoriai, kurie išsako panašias mintis.

Pavyzdys Tyrimo aktualumas. Profesinė identifikacija kaip reiškinys socialiniuose ir hu-

manitariniuose moksluose jau nėra naujas ir netikėtas tyrimų objektas (tiesa, iki šiol jį aktyviau galbūt tyrė medicinos srities atstovai). Profesinė identifikacija (o paskutiniu metu – ypač aktyviai) tiriama įvairiausių sričių mokslininkų, pavyzdžiui, tyrimai atlie-kami: slaugos (Roberts, 2000, Sundin, 2001; Gregg, Magilvy, 2001, Eriksen, 2004), medicinos (pvz., Ryynanen, 2001), psichologijos (James, 2001, Ikiugu, Rosso, 2003), konsultavimo (Hansen, 2003; Nelson, Jackson, 2003), vadybos (Holden, Harte, 2004; Dobrow, Higgins, 2005), inžinerijos (Loui, 2005), ugdymo (Brott, Kajs, 2001; Olesen, 2001; Sachs, 2001, Sutherland, 2001; Alsup, 2003) srityse. <...> Tyrimų temų, susijusių su profesine identifikacija, spektras – platus. Pradedant marginalizuotų grupių profesi-nio identiteto tyrimais ir baigiant apie profesinės identifikacijos vyksmą darbo vietoje. Tarkime, slaugos srityje tyrimus atliekantys Gregg ir Magilvy (2001) tyrė imigrantų (japonų) slaugytojų profesinei identifikacijai palankias sociokultūrines sąlygas darbo vietoje, Roberts (2000) tyrinėjo spaudimą patiriančios slaugytojų grupės profesinę iden-tifikaciją. <...> Jau atliekami pavieniai tyrimai kai kuriose studijų programose (pavyz-džiui, medicinos ar inžinerijos). Vykdomi tyrimai slaugytojų profesiniame ugdyme, pavyzdžiui, Eriksen (2004) tyrinėjo slaugos studentų mokymosi procesą, siekdami nu-statyti studijose konstruojamas žinių formas. <...> Psichologijos srityje atliekami foku-suoti į siaurą problemą tyrimai, pavyzdžiui, Ikiugu ir Rosso (2003) bandė įvertinti pa-vienių studijų dalykų (konkrečiai – profesinės terapijos teorijos kurso) įtaką psichologi-jos studentų profesinio identiteto formavimosi procesui. James (2001) tyrė, kaip for-muojamas akademinės bendruomenės profesinis identitetas. <…> Lietuvoje profesinio identiteto formavimasis pradėtas tirti palyginti neseniai ir ši tema šalies kontekste – sąlyginai nauja. Profesinio identiteto tyrimų pradmenimis laikytini profesinio kryptin-gumo ar asmenybės profesinės interiorizacijos (Danilevičius, 2000, Navaitienė, 2000; Balžakienė, 2002), profesinio orientavimo, profesijos pasirinkimo (Stanišauskienė, 2004; Urbonienė, 2004) tyrimai, kurie nelaikytini tapatūs profesinio identiteto forma-vimosi tyrimams, nes atspindi labiau motyvacinius asmenybės kryptingumo tam tikrai

31

profesinei sričiai elementus (kai tuo tarpu profesinė identifikacija yra būsenos virsmo ir visuminės asmenybės kaitos procesas). Profesinio identiteto temą analizuoti pradėta paskutiniaisiais metais, kai Šedžiuvienė (2005a, 2005b) tyrė kolegijų dėstytojų tapatu-mo vystymąsi, Žydžiūnaitė (2005), Žydžiūnaitė, Saulėnienė (2006) tyrė profesinio iden-titeto formavimąsi profesiniame rengime, Vainilavičiūtė (2000) – tikybos mokytojų profesinį identitetą, Augustinaitis (2002) profesionalumo sampratos kaitą ir jos iššauktą poreikį vykdyti pokyčius ugdyme80. <...>

Taip studentas autorius parodo, jog panašia tema jau yra atlikti tyrimai, nes konkreti darbo tema svarbi konkrečiai profesinei praktikai ir yra mokslinės medžiagos, kuria galima remtis, kaip įrodymu, analizuojant savo baigiamojo darbo temą. Dar vienas taisyklingai rašomo tyrimo aktualumo parametro pa-vyzdys:

Pavyzdys Baigiamojo darbo pavadinimas: Vadybinės slaugytojo kompetencijos taikymas

slaugoje Tyrimo aktualumas81. Tarptautinė slaugytojų taryba teigia, kad, keičiantis požiū-

riui į slaugą, reikia nustatyti naujus reikalavimus slaugytojams. Jie turi atitikti naujus sveikatos paslaugų teikimo standartus (Carney, 1999). Svarbu ne tik kontroliuoti slau-gos funkcijas ir standartų taikymą, bet ir daryti įtaką sveikatos planavimo, plėtros ir išteklių vadybai. Todėl slaugytojai turi būti plataus profilio specialistai, galintys tinka-mai vadovauti ir koordinuoti priežiūrą (Žydžiūnaitė, 2005). Vadyba apima gebėjimą valdyti kompleksinį pagalbos pacientui procesą, todėl taikant vadybinę praktiką galima pasiekti geresnių rezultatų (Rains, Barton–Kriese, 2001). Lietuvoje vykstantys politi-niai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai, permainos sveikatos priežiūros sistemoje nuoša-lyje nepalieka ir gausiausios sveikatos priežiūros specialistų grupės – slaugytojų. Di-džiąją slaugytojų darbo dalį sudaro ekstremalios situacijos, sudėtingos problemos, ku-rias suvaldyti arba išspręsti nepakanka techninių, į biomediciną orientuotų kompetenci-jų (Stutsky, Laschinger, 1995) bei tradicinės slaugos veiklos, pasižyminčios griežta hierarchija ir paklusnumu (Brooks, 1999). <...>

Iš šio apibūdinimo matyti, jog darbo aktualume parodytas kintantis slau-gytojo darbo kontekstas, išryškintas poreikis valdyti procesus ir keisti nuosta-tas į slaugos veiklą. Visi paminėti aspektai grindžiami konkrečiais autoriais82 ir jie neatsieti nuo temą sudarančių reikšminių „vadybos“ ir „slaugos“ sąvokų. Nėra tikslios nuorodos ar taisyklės, kiek sakinių turi apimti temos aktualumo parametras. Kartais tai gali būti 5–6 sakiniai, o kartais – 15–20 sakinių. Para-

80 Tekstas iš: Crisafulli, S. (2009). Universiteto studentų profesinė identifikacija socialinių moks-

lų studijose. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 6–8.

81 Tekstas iš: Žydžiūnaitė, V., Mitkienė, L., Mikulevičienė, A. (2007). Vadybinės kompetencijos realizavimas slaugoje: mokslo studija. Klaipėda: Klaipėdos kolegija. p. 4.

82 Parašytos skaitytų mokslo šaltinių autorių pavardės ir jų publikavimo metai.

32

metro apimtis sakiniais priklauso nuo rastos su tema susijusios mokslinės me-džiagos kiekio ir jos turinio prasmingumo bei nuo paties darbo autoriaus gebė-jimo rišliai dėstyti mintis ir įsigilinimo į nagrinėjamą temą.

◙ Kaip apiforminamas tyrimo aktualumo parametras?

Po tyrimo aktualumo parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas pa-rametro pavadinimas „Tyrimo aktualumas“, po kurio rašomas taškas. Po jo dėstomas parametro tekstas.

2.7.2. Tyrimo naujumas83

◙ Kokia tyrimo naujumo parametro aprašymo logika? Šiame parametre svarbu išskirti du momentus: pasirinktos darbo temos

naujumą ir atlikto tyrimo naujumą. Tokiu atveju darbo autoriui lengviau atskir-ti ir pagrįsti, kuo nauja nagrinėta tema konkrečioje praktikos srityje ir kuo nau-jas atliktas tyrimas pagal pasirinktą temą konkrečios srities tyrimuose. Pvz., socialinio darbo studijų programos studentas nori rašyti apie Alzhaimerio liga sergančiųjų sritį, bet dar nesuformulavo temos ir apmąsto, kuo baigiamojo darbo tema galėtų būti nauja, nes panašia tema jau yra padaryta nemažai bai-giamųjų darbų ir atlikta tyrimų. Studentas pirmiausia eina į biblioteką ir studi-juoja, kokiomis temomis per pastaruosius kelis metus baigę aukštąją mokyklą absolventai konkrečioje studijų programoje rašė baigiamuosius darbus ir ko-kius tyrimo klausimus kėlė bei kaip apibūdino tyrimo problemos kontekstą. Jei randa temas apie Alzhaimerio liga sergančiuosius, analizuoja, koks šiuose dar-buose buvo pasirinktas tyrimo objektas, kokie taikyti tyrimo metodai, kokie atlikto tyrimo rezultatai. Baigiamojo darbo autorius pasidomi ir kitų studijų programų studentų baigiamaisiais darbais – gal ir juose analizuota ta pati tema arba sritis. Studentas pasiskaito paskutinių penkerių metų profesinius žurnalus, kurie leidžia suvokti, su kokiomis problemomis praktikoje susiduria socialiniai darbuotojai, patys Alzheimerio liga sergantys asmenys, jų artimieji, su šiais klientais ir (ar) jų šeimomis dirbantys kiti specialistai ir t. t. Išstudijavęs profe-siniuose žurnaluose pateiktą medžiagą studentas analizuoja mokslo žurnaluo-

83 Metodologiškai korektiškas įvardijimas yra „tyriom temos naujumas“, nors vartojamas

ir kitas – „darbo temos naujumas“.

33

se84 publikuotus mokslo straipsnius per apsibrėžtą darbo autoriaus metų tarps-nį85 ir analizuoja, kokie momentai tirti Alzheimerio liga sergančiųjų socialinio darbo srityje. Visus analizuojamus straipsnius studentas kruopščiai „registruo-jasi“ savo užrašuose arba rašo esminę informaciją užvestoje naujoje kompiute-rio byloje bei ją išsaugo, nes ši informacija naudinga ne tik rašant įvadą, bet ir rengiant teorinę bei empirinę baigiamojo darbo dalis. ◙ Ką reikia žymėtis, kai analizuojami profesiniai ir moksliniai straips-niai, rengiant baigiamojo darbo temos naujumo parametrą?

Svarbu užsirašyti informaciją apie kiekvieną straipsnį atskirai: autorių pavardes ir vardus, straipsnio pavadinimą ir publikavimo metus, žurnalo nume-rį ir puslapius, kuriuose yra straipsnis, straipsnyje išsikeltą tyrimo tikslą ir su-formuluotą tyrimo objektą, duomenų rinkimo ir analizės metodus, imtį (tyrimo dalyvius), esminius tyrimo rezultatus ir išvadas.

Baigiamojo darbo autoriaus surinkta ir susisteminta bei išanalizuota in-formacija leidžia naujumo parametre surašyti tikslią informaciją, kuri įrodo darbo temos ir tyrimo naujumą. Nagrinėjamu baigiamojo darbo atveju86 stu-dentas, išanalizavęs profesinę ir mokslo literatūrą, publikuotą žurnaluose bei kituose mokslo leidiniuose87, atrado: Alzheimeriu sergančiųjų problematiką plačiai analizuota biomedicinoje, sveikatos priežiūros sistemoje, akcentuojant sergančiųjų fiziologinių poreikių tenkinimą, sveikatos priežiūros paslaugas ir sergančiųjų gydymo specifiką; nemažai atlikta sociologinių tyrimų, kuriuose tirta faktinė informacija apie sergančiųjų pasiskirstymą respublikoje ir pasaulio mastu, gydymui skiriamas lėšas ir pan., t. y. sociologiniuose tyrimuose aktuali-zuojamas politinis ir ekonominis aspektas.

Studentas analizės išdavoje atrado, jog socialinio darbo praktikoje taip pat koncentruojamasi į socialinių darbuotojų darbo pobūdį sąveikoje su Alz-heimerio liga sergančiais asmenimis, šių darbuotojų patirtis ir išgyvenimus, sergančiųjų socialinių poreikių tenkinimą ir pan. Tačiau, analizuojant literatū-

84 Leidžiamuose Lietuvoje, pvz., Medicina, Acta Medica, Sveikatos mokslai, Visuomenės svei-

kata, Socialiniai mokslai, Socialinis darbas, Specialusis ugdymas, Socialiniai tyrimai, Tiltai, Socialinis darbas. Patirtis ir metodai ir kt. ir leidžiamuose užsienio šalyse, pvz., Journal of Social Work, Internatio-nal Social Work, British Social Work, Social Work and Society, Journal of Social Work Values and Ethics, Journal of Alzheimer‘s Disease, Alzheimer Disease and Associated Disorders, Scnadinavian Journal of Caring Sciences.

85 Pvz., per penkerius pastaruosius metus ar per dešimt pastarųjų metų, ar kt. 86 Skaityti nuo pradžios 2.7.2. poskyrį, kuriame pradėtas „pasakojimas“ apie baigiamojo darbą

pasirinkusį socialinio darbo studijų programos studentą. 87 Knygose – straipsnių rinkiniuose, konferencijų pranešimų medžiagoje, monografijose, tyrimų

studijose, tyrimų ataskaitose.

34

rą, studentas taip pat rado, jog socialinio darbo tyrimai neaktualizuoja situaci-jos, kai Alzheimerio liga sergantis asmuo yra prižiūrimas namuose šeimos narių ir šeimos nariai išgyvena įvairias patirtis, pvz., sužinoję apie artimojo ligą, tvarkydamiesi su jiems nauja artimo žmogaus situacija pirmaisiais ligos mėnesiais ir metais, valdydami sunkumus ir ieškodami pagalbos išorėje, ir t. t. Studento atlikta mokslo medžiagos atranka ir analizė leido apibendrinti, jog dauguma atliktų tyrimų yra kiekybiniai. Taigi, baigiamojo darbo autorius, atli-kęs mokslo šaltinių apžvalgą ir analizę, turi svarbią medžiagą apie temos nau-jumą socialinio darbo praktikos ir tyrimų prasme. Lieka apibendrintą informa-ciją pateikti įvade darbo temos naujumo parametre.

Pavyzdys Studentas apsisprendžia dėl tokios baigiamojo darbo formuluotės: Artimųjų išgy-

venimai prižiūrint Alzheimerio liga sergantį asmenį socialinio darbo kontekste88. Studentas priima sprendimą, jog tyrimas bus kokybinis. Šiame kontekste baigia-

mojo darbo autorius aprašo darbo temos naujumo parametrą89: Tyrimo naujumas. Apie 80 proc. sergančiųjų gyvena namuose, prižiūrimi arti-

mųjų, todėl svarbus vaidmuo tenka šeimoms. Jos susiduria su praktiniais sunkumais, sąlygotais Alzheimerio ligos specifikos, emocinėmis ir socialinėmis problemomis. Pa-gyvenę ir seni žmonės, sergantys Alzheimerio liga, keičia socialinių darbuotojų veiklos ir socialinio darbo pobūdį. Socialiniai darbuotojai atsakingi už naujų intervencijų inici-javimą, orientuojantis į individualias, specifines bei sudėtingas klientų gyvenimo situa-cijas. Apie Alzheimerio ligą ir jos sukeliamus pokyčius žmogui rašo užsienio (Jacie-mirskaja, Bielienkaja, 1999; Bačiurin, 2000; Fehrenbach, 2003; Barden, 2004; Glock-ner, 2006) bei Lietuvos (Barysaitė, 1997; Lesienė, 2000; Daubaras, 2004; Rudalevičie-nė, Narbekovas, 2005) tyrėjai, kurie daugiausia remiasi medicinine Alzheimerio ligos samprata. Gerontologinio socialinio darbo aspektu ligą nagrinėja Beyaert ir kt. (1994), Lesauskaitė, Macijauskienė (2004), Naujanienė (2004).

Lietuvoje Alzheimerio ligos socialinio darbo aspektai tyrinėti menkai. Todėl šiame kontekste poreikis atskleisti artimųjų, prižiūrinčių Alzheimerio liga sergantį as-menį, globos ypatumus namuose socialinio darbo požiūriu, sąlygoja temos naujumą, o pasirinktas kokybinis tyrimo tipas bei sergančiuosius namuose prižiūrintys šeimos na-riai kaip tyrimo dalyviai, sąlygoja ir tyrimo naujumą.

◙ Kaip apiforminamas tyrimo naujumas? Kaip matoma iš aukščiau pateikto pavyzdžio, baigiamojo darbo temos

naujumo parametre pateikiama konkreti informacija ir darbo autoriaus api-bendrinimai, svarstymai. Parametrą sudaro apytikriai 10–20 sakinių. Tačiau į

88 Žydžiūnaitė, V., Stepanavičienė, R., Bubnys, R. (2008). Artimųjų išgyvenimai prižiūrint Alz-

heimerio liga sergantį asmenį: socialinio darbo kontekstas: mokslo studija. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras.

89 Žydžiūnaitė, V., Stepanavičienė, R., Bubnys, R. (2008). Artimųjų išgyvenimai prižiūrint Alz-heimerio liga sergantį asmenį: socialinio darbo kontekstas: mokslo studija. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras. p. 6–7.

35

paminėtų sakinių skaičių nereikia orientuotis, nes sakinių skaičiaus standartas šiame, kaip ir kituose metodologiniuose parametruose, neegzistuoja.

Parametro turinio apimtis priklauso nuo studento atliktos analizės gilu-mo, įsigilinimo į temos problemą, turimų žinių iš atliktos analizės konkrečia tema išsamumo ir įvairovės.

Po tyrimo aktualumo parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas pa-rametro pavadinimas „Tyrimo naujumas“, po kurio rašomas taškas. Po jo dėstomas parametro tekstas.

2.7.3. Tyrimo problema90

◙ Kokia tyrimo problemos aprašyta logika? Kai studentas apsisprendžia dėl baigiamojo darbo temos formuluotės ir ji

yra patvirtinta, tada svarbu apmąstyti, kokią problemą darbe autorius norės analizuoti teoriškai ir tirti empiriškai. Problema išryškėja, kai darbo autorius apgalvoja, kokie procesai ir kokie veikėjai atsispindi temos formuluotėje. Tada iš daugelio procesų pasirenka vieną, į kurį koncentruosis ir jį tirs. Šį procesą studentas apmąsto ir suformuluoja klausimus, į kuriuos atsakys per mokslinės literatūros analizę, pateikiamą teorinėje darbo dalyje ir per empirinį tyrimą, pateikiamą empirinėje darbo dalyje. Sakykime, kad slaugos studijų programos studentas apsisprendė rašyti baigiamąjį darbą tema apie mediko vaidmenį mo-kykloje ir galutinė patvirtinta temos formuluotė yra tokia: Mokyklos mediko

profesinio vaidmens kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą91. Iš temos formuluotės aišku, kad darbe bus kalbama apie mokyklos mediko profe-sinę sampratą, kompleksiškumo koncepciją, mokyklos mediko vaidmens raidą, mokinių sveikatos ugdymą bei mokyklos mediko vaidmenį, atliekant įvairias veiklas bei funkcijas, kai ugdoma mokinių sveikata. Toks temos išskleidimas parodo, jog darbo autorius pasirinko įdomią ir kompleksinę temą, kuriai anali-zuoti ir tirti reikės skirti nemažai jėgų ir laiko. Tad pirmiausia studentui reikia

90 Dar vadinama „darbo problema“. Metodologiškai taisyklingas įvardijimas yra „tyrimo pro-

blema“. 91 Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaidmens kompleksiškumas ir raida ug-

dant mokinių sveikatą: daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

36

aprašyti tyrimo problemą ir išskirti tyrimo problemos klausimus. Tyrimo pro-blemos parametras gali būti aprašytas pagal paminėtą darbo temą taip92:

Pavyzdys Tyrimo problema. Mokyklos mediko veika užsienio šalyse pradėta tyrinėti sep-

tintame XX a. dešimtmetyje. Moksliniais tyrimais siekiama atskleisti rūpinimosi žmo-gumi kompleksiškumą ir praplėsti rūpinimosi sveikata sampratą. Pastaruosius dešimt-mečius mediko vaidmens tyrimų aktualumas mokykloje siejamas su rūpinimosi moki-nių sveikata veiklų plėtra, paremta supratimu, jog yra stiprus ryšys tarp sveikatos prie-žiūros ir ugdymo, o medikų ir pedagogų partnerystės vystymas gali pagerinti vaikų ir jaunimo sveikatos kokybę (Broussard, 2004; Aškinytė ir kt., 2002; Bakk, Grunewald, 1997). Šiuolaikinei mokyklos sveikatos priežiūros tarnybai, atstovaujamai mokyklos mediko, keliami mokinių sveikatos stiprinimo ir sveikatos ugdymo uždaviniai (Brous-sard, 2004; Hammond, 2002; Bukauskienė, 1996; Glanz ir kt., 2002).

Nagrinėjant mokyklos mediko vaidmenį sveikatos ugdymo požiūriu, iškyla prieš-taringas klausimas, ar medikas mokykloje gali ugdyti sveikatą, jei jis nėra „tikrasis“ ugdymo profesionalas (ugdytojas, mokytojas), nes mokinių sveikatos ugdymas yra pedagoginis procesas. Sveikatos ugdymo proceso įgyvendinimas kelia reikalavimus sveikatos ugdytojams, siekiantiems formuoti mokinių individualios savirūpos, sveikatos priežiūros ir socialines kompetencijas, įgalinančias priimti pozityvius sveikatai elgsenos sprendimus individo ir socialiniu lygmeniu (Bulotaitė, 2002; Burt, Beetem, 1996).

Mokslinėje literatūroje randama duomenų, išryškinančių mokyklos mediko svei-katos ugdytojo vaidmenį, orientuotą į sveikus mokinius, jų tėvus, mokyklos personalą ir ugdymo veiklas: sveikatos ugdymo poreikių nustatymą, sveikatos mokymą, konsulta-vimą ir informacijos teikimą, savirūpos, sveikatos priežiūros vartotojo įgūdžių forma-vimą (Broussard, 2004; Adaškevičienė, 1999; Bomar, 1996; Andriulis, Černiauskienė, 1987).

Bendrojo lavinimo mokyklų medikų darbo su vaikais, turinčiais specifinių svei-katos palaikymo poreikių, veiklos yra informacijos apie sveikatą teikimas, bendravimas ir bendradarbiavimas, išteklių integravimas planuojant ir įgyvendinant ugdymo bei specialios pagalbos programas (Bomar, 1996).

Croghan irk t. (2004) mediko vaidmens mokykloje vystymo problemiškumą sieja su ribotu mokyklos mediko profesiniu rengimu, mokinių ugdymo ir sveikatos priežiū-ros institucijų bendradarbiavimo ryšių silpnumu ir medikų vadovų (darbdavių) porei-kiais. Vadovai pabrėžia mokinių sveikatos problemų nustatymą ir medicininės pagalbos jiems teikimą, o ne sveikatos ugdymo veiklų plėtojimą. Biomedicinos tradicija pripažįs-ta tokį mokyklos mediko vaidmenį, kai mediko veikloje dominuoja mokinių sveikatos būklės tikrinimas ir duomenų registravimas, gydymo rekomendacijų vykdymas, higie-nos kontrolė, pagalba traumų ir sužeidimų atvejais, mokinių ir jų tėvų informavimas ligų profilaktikos klausimais (Bagdonas, 2003; Bobrova, Alūzas, 2002).

Užsienio šalyse, pvz., Danijojle Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Anglijoje, pripažįstamas mokyklose dirbančių medikų veiklos ekonominis naudingumas, mediko vaidmens, plėtojančio profesionalų rūpinimąsi mokinių sveikata (ugdant jų sveikatą),

92 Tekstas modifikuotas pagal: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaidmens

kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą: daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 32–24.

37

tyrimų svarba. Profesionalus rūpinimasis – ne kontrolinėmis funkcijomis ar nuorodomis pasižyminti veikla, o esminė mokyklos mediko kompleksinio vaidmens raiškos sąlyga, kai jungiamos rūpinimosi ir sveikatos ugdymo veiklos, kai siekiama įgalinti mokinius valdyti sveikatą bei sveikatą gyvenseną sąlygojančius sprendimus individo ir bendruo-menės lygmenimis. Šiuolaikinis mokinių sveikatos ugdymas, grindžiamas holistine sveikatos samprata, sąlygoja mokyklos mediko vaidmens pokyčius – nuo biomedicinine tradicija grindžiamo ir į funkcijas (nuorodų teikimą, direktyvų informavimą) orientuoto vaidmens atlikimo artėjant prie kompleksinio vaidmens raiškos, apimančios formalų ir neformalų mokinių sveikatos ugdymą ir saviugdą. Tačiau realybėje yra atotrūkis tarp šiuolaikinės sveikatos ugdymo teorijos ir mokyklos mediko praktikos, sąlygotos sudė-tingos mokyklos mediko profesinio vaidmens raidos, dešimtmečius vykdyto sveikatos ugdymo mokyklose, paremto medicinos ir higienos mokslų tradicijomis, kurios dar ir šiandien daro įtaką mokinių sveikatos ugdymui ir mokyklų medikų profesiniam tobulė-jimui. Mokyklos mediko profesinio vaidmens kompleksiškumo ir raidos ugdant moki-nių sveikatą atskleidimas yra aktuali problema, kurios kontekste iškyla konkretūs klau-simai: • Kokie bruožai sudaro profesionalų rūpinimąsi ir sveikatos ugdymą? • Kokios praktinės mokyklos mediko veiklos susijusios su profesionaliu rūpinimusi

ir sveikatos ugdymu mokykloje? • Kokius vaidmenis atlieka mokyklos medikas, kai ugdo mokinių sveikatą? • Kokios mokinių sveikatos ir jų gyvensenos charakteristikos yra prielaidos reali-

zuoti mokykloje sveikatos ugdymą?

◙ Kaip apiforminamas tyrimo problemos parametras? Aukščiau pateiktame tyrimo problemos pavyzdyje matyti, jog šį paramet-

rą sąlyginai sudaro dvi dalys: pirmoji, problemos konteksto aprašymas, akcen-tuojant praktiką ir susiejant ją su jau kitų tyrėjų tyrimų rezultatais; antroji, iš-kelti konkretūs klausimai, kurie bus atsakyti, analizuojant mokslinę medžiagą93 ir atliekant empirinį tyrimą94. Tyrimo problemos kausimai nėra tas pats, kas darbo uždaviniai. Tyrimo problemos klausimai baigiamojo darbo autoriui lei-džia susiaurinti darbo temos apimtį, nes jų dėka studentas gali aiškiai suvokti, kokios teorinės medžiagos jam reikia ieškoti teorinės dalies parengimui bei į kokius klausimus turi atsakyti tyrimo dalyviai empiriniame tyrime95. Nors ne-retai Lietuvos aukštosiose mokyklose sutinkami du pavadinimai – „darbo pro-blema“ ar „tyrimo problema“, vis tik reikėtų akcentuoti, jog šie du išsireiški-mai nėra tapatūs. Baigiamasis darbas turi konkrečią temą, o joje nagrinėjama konkreti problema tiriama teoriškai ir empiriškai. Kitaip tariant, visas baigia-masis darbas bendrąja prasme vadinamas tyrimu, nes jis, kaip ir kiekvienas

93 Rengiant teorinę baigiamojo darbo dalį. 94 Surenkant, išanalizuojant ir apibendrinant empirinio tyrimo duomenis. 95 Papildžius interviu klausimus arba klausimyną sudarančius klausimus papildomais teiginiais ar

klausimais.

38

tyrimas, sudarytas iš esminių tyrimo parametrų96. Todėl metodologiškai taisyk-lingas parametro įvardijimas yra ne „darbo problema“, o „tyrimo problema“.

Po tyrimo naujumo parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas pa-rametro pavadinimas „Tyrimo problema“, po kurio rašomas taškas. Po para-metro įvardijimo pateikiamas problemą apibūdinantis tekstas.

2.7.4. Tyrimo objektas97

◙ Kas gali būti darbe tyrimo objektu?

Tyrimo objektas yra baigiamojo darbo autoriaus pasirinktas teoriškai ir empiriškai analizuoti reiškinys ar procesas: konkrečioje praktinės veiklos tik-rovėje egzistuojantis reiškinys98; konkrečioje praktinės veiklos tikrovėje egzis-tuojantis procesas99; proceso elementų sąveika100; įtaka101; veiksnys102; priežas-tis103; pasekmė104; prielaida105; vaidmuo106; vystymas107; vystymasis108; tobuli-nimas109; tobulinimasis110; patirtys111; išgyvenimai112; išgyvenami jausmai113; supratimas114; prasmingumas115; nuostatos116.

96 Aktualumo, naujumo, problemos, objekto, tikslo, uždavinių, teorinės dalies, empirinio tyrimo

dalies, išvadų, rekomendacijų ir naudotos literatūros pristatymo. 97 Metodologiškai korektiškas išsireiškimas yra „tyrimo objektas“, nors vartojamas ir kitas įvar-

dijimas – „darbo objektas“. 98 Pvz., efektyvaus darbo reabilitacinėje komandoje prielaidos ligoninės aplinkoje – tyrimo ob-

jektas yra darbas reabilitacinėje komandoje. 99 Pvz., slaugytojo ir paciento bendradarbiavimas atliekant slaugos intervencijas – tyrimo objektu

yra praktiko ir paciento bendradarbiavimas. 100 Pvz., odontologo padėjėjo ir kliento komunikavimas iki ir po procedūros – tyrimo objektu yra

praktiko ir kliento komunikavimas. 101 Pvz., psichologo taikomų intervencijų įtaka paciento motyvacijai sveikti – tyrimo objektas

yra psichologo taikomų intervencijų ir paciento motyvacijos sveikti ryšys. 102 Pvz., tarpprofesinis lygiavertiškumas dirbant sveikatos priežiūros komandoje – tyrimo objek-

tu yra tarpprofesinis lygiavertiškumas sveikatos priežiūros komandoje. 103 Pvz., kosmetologės kompetentingumas kaip klientų pasitenkinimo priežastis – tyrimo objek-

tas yra kosmetologės kompetentingumas. 104 Pvz., mokytojo profesinės savivertės stoka, kaip patiriamo nerimo dėl praktinio darbo patir-

ties stokos pasekmė – tyrimo objektas yra mokytojo profesinės savivertės stoka. 105 Pvz., slaugytojo pozityvios asmeninės savybės kaip paciento pozityvaus požiūrio į savirūpą

prielaida – tyrimo objektas yra slaugytojo pozityvios asmeninės savybės. 106 Pvz., slaugytojo–tyrėjo vaidmens vertingumas sveikatos priežiūros praktikoje – tyrimo objek-

tas yra slaugytojo–tyrėjo vaidmuo. 107 Pvz., vadybininkų intelektinių galių tobulinimas dirbant komandose – tyrimo objektas yra

vadybininkų intelektinių galių vystymas. 108 Pvz., profesinis kineziterapeutų vystymasis sąveikaujant su klientais ir patyrusiais praktikais

mokomosiose praktikose – tyrimo objektas yra profesinis kineziterapeutų vystymasis. 109 Pvz., socialinio pedagogo veiklos tobulinimas skatinant darbuotojų dalijimąsi patirtimi siste-

mingai organizuojamuose patirties sklaidos seminaruose – tyrimo objektas yra socialinio pedagogo veik-los tobulinimas.

110 Pvz., savaiminis teisininkų tobulinimasis neformaliuose renginiuose komunikuojant su kitų profesijų atstovais, dirbančiais teisės sistemoje – tyrimo objektas yra savaiminis teisininkų tobulinimasis.

39

Iš pateiktų pavyzdžių akivaizdu, jog tyrimo objektu nėra žmogus arba organizacija ar požiūris, nes pastarasis neturi aiškios, mokslo žiniomis pagrįs-tos struktūros, kokią turi „nuostatos“. Nuostata yra psichosocialinis konstruk-tas, nes jos susiformuoja per laiką, remiasi konkrečiomis vertybėmis, turi sub-jektyvius ir objektyvius pagrindimus.

Tyrimo objektas išskiriamas tik iš baigiamojo darbo temos, todėl bai-giamojo darbo autorius turi įsiskaityti į temos formuluotę bei suvokti, kokius procesus ji apima, ir kas tuose procesuose yra veikėjai. Po to atskirti temos formuluotėje, kuri jos dalis atspindi tiriamą procesą ar pan., o kuri yra konteks-

tas, kuriame vyksta konkretus procesas. Atvejis. Tema: Bendruomenės slaugytojo atliekami vaidmenys mokyklose ugdant

mokinių sveikatą. Tyrimo objektas: bendruomenės slaugytojo atliekami vaidmenys mokyklose.

Metodologinis komentaras. Kodėl pasirinktas toks tyrimo objektas? Temos for-muluotė leidžia numanyti, jog studentas analizuos bendruomenės slaugytojo vaidmenis bendrąja ir specifine prasme mokykloje bei atliks empirinį tyrimą, iš kurio duomenų sužinos, kokius konkrečius vaidmenis slaugytojas atlieka įvairių tipų mokyklose (pvz., pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, gimnazijose), kokias funkcijas apima vaidmenys, kiek slaugytojai yra apriboti konkrečių vaidmenų atlikime, ar jie turi galimybes pilna-verčiai vykdyti mokinių sveikatos ugdymą ir t. t. Iš temos matyti, jog mokinių sveikatos ugdymas yra kontekstas, o bendruomenės slaugytojo atliekami vaidmenys mokyklose yra tyrimo objektas.

Atvejis. Tema: Profesinis socialinio darbuotojo pasirengimas savarankiškumui veikloje – kompetencijų tobulinimo prielaida. Tyrimo objektas: profesinis socialinio darbuotojo įgalinimas savarankiškumui veikloje.

Metodologinis komentaras. Kodėl pasirinktas toks tyrimo objektas? Temos for-muluotę sąlyginai galima padalinti į dvi dalis – „profesinį socialinio darbuotojo pasi-rengimą savarankiškumui veikloje“ ir „kompetencijų tobulinimą“. Temos formuluotė leidžia numatyti, jog baigiamojo darbo autorius teorinėje dalyje analizuos, ką reiškia pasirengimas socialinio darbo praktikai, kokiais būdais socialinis darbuotojas pasiren-

111 Pvz., pirminės tėvų patirtys, vaikui diagnozavus kraujo ligą – tyrimo objektas yra pirminės

tėvų patirtys. 112 Pvz., kineziterapeuto išgyvenimai, pradėjus dirbti su pacientais, patyrusiais galūnės amputa-

ciją – tyrimo objektas yra kineziterapeuto išgyvenimai. 113 Pvz., odontologo padėjėjo išgyvenami jausmai esant ribotoms galimybėms informuoti paci-

entą apie prevencines burnos higienos procedūras – tyrimo objektu bus odontologo padėjėjo išgyvenami jausmai.

114 Pvz., socialinio darbuotojo įsipareigojimo profesiniam orumui, dirbant su delinkventiško el-gesio paaugliais, supratimas – tyrimo objektas yra socialinio darbuotojo įsipareigojimo profesiniam orumui supratimas.

115 Pvz., paciento pagarbios elgsenos su slaugytoju prasmingumas šio specialisto motyvacijai to-bulėti – tyrimo objektas yra paciento pagarbios elgsenos prasmingumas slaugytojui.

116 Pvz., kosmetologių nuostatų į klientus subjektyvus poveikis klientų atsipalaidavimui proce-dūrų metu – tyrimo objektas yra kosmetologų nuostatos į klientus.

40

gia, kaip pasireiškia socialinio darbuotojo savarankiškumas praktikoje, kokios kompe-tencijos svarbios socialinio darbuotojo praktinėje veikloje. Empirinėje dalyje studentas gali tirti socialinio darbuotojo savarankiškumo ribas, konkrečius vaidmenis, kurie cha-rakterizuojami visišku ar daliniu savarankiškumu, o kurie vaidmenys atliekami tik ben-dradarbiaujant su kitų sričių praktikais (specialistais) bei su kokiomis kompetencijomis yra susijęs kiekvienas vaidmuo. Temos formuluotėje atsispindi idėja, jog baigiamojo darbo autorius suvokia, kad socialinio darbuotojo kompetencijų tobulinimas vyksta nuolatos, atliekant praktinę veiklą, kai darbuotojas susiduria su įvairiomis situacijomis, kontekstais, klientais, kitais specialistais. Formalus mokymasis ar tobulinimasis šiame temos kontekste neaktualus.

Atvejis. Tema: Kineziterapeutų profesionalaus rūpinimosi patirtys jiems vykdant kineziterapijos intervencijas klientams po stuburo traumų. Tyrimo objektas: kinezitera-peutų profesionalaus rūpinimosi patirtys.

Metodologinis komentaras. Kodėl pasirinktas toks tyrimo objektas? Temoje kon-tekstu yra kineziterapeutų vykdomos kineziterapijos intervencijos klientams po stuburo traumų. Vadinasi, studentas atliks tyrimą, apklausdamas interviu būdu kineziterapeutus praktikus apie tai, kaip pasireiškia jų profesionalus rūpestis klientais, kai jiems vykdo-mos kineziterapijos intervencijos. Interviu metu kineziterapeutai praktikai pasakos apie savo patirtis, kurios šioje temoje ir yra tyrimo objektas. Tokioje temoje darbo autoriui aktualios specialistų patirtys, išgyvenimai, jausmai, kurie pasireiškia, vykdant konkre-čius veiksmus ar terapinį poveikį pacientams/klientams per specifines intervencijas.

◙ Kaip apiforminamas tyrimo objekto parametras? Po tyrimo problemos parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas pa-

rametro pavadinimas „Tyrimo objektas“, po kurio gali būti rašomas dvitaškis ir pateikiama objekto formuluotė. Arba rašoma „Tyrimo objektas yra ....“, kur vietoje dvitaškio parašoma objekto formuluotė, o jos pabaigoje rašomas taškas.

2.7.5. Tyrimo tikslas117

◙ Kokie reikalavimai keliami tyrimo tikslo formuluotei? Tyrimo tikslas keliamas tik vienas ir rašomas tik įvade. Empirinėje darbo

dalyje tikslas nekartojamas ir (ar) nerašoma nauja jo formuluotė118. Tyrimo tikslo119 formuluotė turi derėti su baigiamojo darbo tema ir joje

neturi būti įvesta naujų reikšminių sąvokų, kurios sudarytų prielaidas kitaip suvokti jau apibūdintą įvade tyrimo problemą ir suformuluotą tyrimo objektą.

117 Metodologiškai korektiškas parametro įvardijimas yra „tyrimo tikslas“, nes visas baigiamasis

darbas yra tyrimas, apimantis teorinę ir empirinę dalis. Tačiau šis parametras dar įvardijamas ir „darbo tikslu“.

118 Neretai daroma klaida: įvade parašomas parametras „darbo tikslas“, o empirinėje dalyje – „tyrimo tikslas“.

41

Tyrimo tikslo formulavimas remiasi bendra taisykle: tikslo formuluotė pradedama vienu aktyviu veiksmažodžiu ir prie jos derinama darbo temos formuluotė.

Pagal poreikį tyrimo tikslo formuluotėje darbo autorius gali vartoti jun-giamąsias, patikslinamąsias sąvokas, kurių nebuvo temoje, tačiau šios sąvokos neturi būti pagrindinės. ◙ Kokie aktyvieji veiksmažodžiai rekomenduotini tyrimo tikslo formu-luotėje?

Aktyvieji veiksmažodžiai, vartotini tikslo formuluotėse yra šie: pagrįsti, nustatyti, vertinti, lyginti, atskleisti, sukurti, suformuoti, atskleisti, išryškinti.

Jei baigiamojo darbo tyrimo tikslas susijęs su darbe naudojamu duomenų analizės metodu, pvz., grindžiamąja teorija, tuomet jis turi kompleksinę formu-luotę: „sukurti grindžiamąją teoriją ...“; jei autorius planuoja sukurti modelį, kaip galutinį viso baigiamojo darbo rezultatą, tuomet tikslo formuluotė ir bus „sukurti modelį ...“; jei tai bus programa, tada tiksle ir rašomas „sukurti pro-gramą...120“ ir pan. ◙ Kaip formuluojamas tyrimo tikslas?

Pavyzdys Darbo tema: Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių grupėse121 Tyrimo objektas: Paauglių orumo ugdymasis. Tyrimo tikslas: Analizuoti orumo ugdymosi požymius, nustatant ir pagrindžiant

jų raišką bei priklausomybę nuo išorinių ir vidinių veiksnių bendraamžių grupėse. Metodologinis komentaras. Pirmasis aktyvus veiksmažodis tikslo formuluotėje

yra „analizuoti“, kuris leidžia daryti prielaidą, jog darbo autorius teorinėje ir empirinėje dalyje analizuos bendruosius orumo ugdymosi požymius.

Kitoje formuluotės dalyje „nustatant ir pagrindžiant jų raišką bei priklausomybę nuo išorinių ir vidinių veiksnių“ vartojami du aktyvūs veiksmažodžiai „nustatyti“ ir „pagrįsti“. Tai reiškia, jog darbo autorius, analizuodamas, nustatys tyrimų duomenimis ir gautais rezultatais pagrįs, nuo kokių konkrečių išorinių bei vidinių veiksnių priklauso orumas ir kaip jis pasireiškia (pvz., kokiose veiklose, situacijose) paauglių grupėse.

Tyrimo tikslo formuluotė yra taisyklinga, nes joje yra tyrimo objektas iš temos formuluotės – „paauglių orumo ugdymasis“ ir joje pavartota sąvoka „bendraamžių gru-pėse“, kuri taip pat yra darbo temoje.

119 Sąvoka „tyrimo tikslas“ vartojama tikslingai: darbo tikslas keliamas visam darbui, o vartoja-

ma sąvoka „tyrimo tikslas“(kuris taip pat gali būti keliamas visam darbui), dažniausiai absolventams asocijuojasi tik su empirine darbo dalimi, todėl tikslo formuluotė neretai sukelia problemų.

120 Vietoje daugtaškių įrašomas objektas ir kontekstas, pvz., jei tema „Socialinių darbuotojų emocinės patirtys, konsultuojant nuo narkotikų priklausomų asmenų šeimos narius“ ir baigiamojo darbo autorius taiko grindžiamąją teoriją, tada tyrimo tikslas bus toks: „Sukurti grindžiamąją teoriją apie socia-linių darbuotojų emocines patirtis, konsultuojant nuo narkotikų priklausomų asmenų šeimos narius“.

121 Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių grupėse: daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 30.

42

Darbo autorius pats apgalvoja ir priima sprendimą, ką konkrečiai nori atlikti ty-rime. Šiuo atveju suformuluotas tikslas leidžia suvokti, kokius rezultatus tyrėjas pateiks baigiamajame darbe: išanalizuos orumo ugdymosi požymius; nustatys orumo ugdymosi požymius; pagrįs orumo ugdymosi požymių raišką paauglių bendraamžių grupėse; pagrįs orumo ugdymosi požymių priklausomybę nuo išorinių ir vidinių veiksnių paaug-lių bendraamžių grupėse.

Vadinasi, tyrimo tikslo formulavimams yra atsakingas intelektinis darbo autoriaus darbas, vedantis prie aiškios formuluotės pateikimo, iš kurios turi būti aišku: ką atliks studentas, ką vertintojai122 ir skaitytojai123 gali tikėtis rasti darbo teorinėje ir empirinėje darbo dalyse.

Baigiamojo darbo autorius, rašydamas darbo tikslą, turi būti ne tik tiks-lus, bet ir atsakingas už kiekvieną vartojamą sąvoką: „tai, kas parašyta, turi būti padaryta“. ◙ Kaip apiforminamas tyrimo tikslo parametras?

Po tyrimo objekto parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas para-metro pavadinimas „Tyrimo tikslas“, po kurio gali būti rašomas dvitaškis ir pateikiama tikslo formuluotė vienu sakiniu. Arba rašoma „Tyrimo tikslas yra ....“, kur vietoje dvitaškio parašoma tikslo formuluotė, o jos pabaigoje rašomas taškas.

2.7.6. Tyrimo uždaviniai124

Tyrimo uždaviniai skirti konkrečių tyrimo žingsnių rezultatams apibūdin-ti, todėl iš formuluočių turi būti aišku, koks tikėtinas konkretaus veiksmo re-zultatas.

Darbo tema: Mokyklos socialinio pedagogo veiklos bendros struktūros paieška skirtinguose kontekstuose (Lietuvos ir vokietijos atvejų lyginimas)125

Tyrimo objektas: Mokyklos socialinio pedagogo veikla. Tyrimo tikslas: Identifikuoti mokyklos socialinio pedagogo veiklos struktūros

komponentus, taikytinus nepriklausomai nuo sociokultūrinio konteksto, remiantis Lie-tuvos ir Vokietijos patirtimi.

122 Kvalifikacinės komisijos nariai, recenzentai, oponentai, gynimo tarybų nariai ar kt. 123 Studentams, dėstytojams, praktikams. 124 Metodologiškai korektiškas parametro įvardijimas yra „tyrimo uždaviniai“, nes visas baigia-

masis darbas yra tyrimas, apimantis teorinę ir empirinę dalis. Dar vadinamas „darbo uždaviniais“. 125 Parametrai modifikuoti pagal: Majauskienė, L. (2008). Mokyklos socialinio pedagogo veik-

los bendros struktūros paieška skirtinguose kontekstuose (Lietuvos ir Vokietijos atvejų lyginimas): dakta-ro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universi-tetas. p. 29.

43

Tyrimo uždaviniai:

1. Išryškinti mokyklos socialinio pedagogo veiklos sampratą mokslo ir praktikos dis-kurse. 2. Pagrįsti mokyklos socialinio pedagogo veiklą šiuolaikiniais socialinio darbo ir so-cialinės pedagogikos koncepcijomis. 3. Pagrįsti mokyklos socialinio pedagogo veiklos lyginamojo tyrimo metodologiją. 4. Atskleisti ir lyginti mokyklos socialinio pedagogo veiklos struktūros komponentus Lietuvoje ir Vokietijoje. 5. Sudaryti mokyklos socialinio pedagogo veiklos struktūros modelį.

Metodologinis komentaras. Darbo autorius išsikėlė penkis uždavinius. Pirmasis uždavinys siejamas su teorine dalimi, nes sąvoka „samprata“ pirmuose

uždaviniuose leidžia daryti prielaidą, jog tyrėjas analizuos mokslo šaltinius ir dokumen-tus.

Antrame uždavinyje studentas priima sprendimą, jog pristatys socialinio darbo ir socialinės pedagogikos veiklą, pastarąją analizuodamas konkrečių teorinių koncepcijų kontekste. Vadinasi, ir antrasis uždavinys susijęs su teorine dalimi.

Trečiasis uždavinys nurodo, jog tyrėjas pagrįs savo suformuotą tyrimo metodolo-giją, leidžiančią paaiškinti kiekvieną metodologinį parametrą (procesą, etiką, imtį, me-todus, instrumentus) – kodėl jis pasirinktas būtent toks, kaip jis dera su tyrimo proble-ma ir išsikeltu darbo tikslu. Vis tik tokio uždavinio iškėlimas yra kritikuotinas: tyriom metodologija konkrečiu atveju reiškia, jog darbo autorius pasirenka konkrečią teorinę koncepciją, filosofinę paradigmą, suderina duomenų rinkimo ir analizės metodus su išsikelta tyrimo problema, objektu ir tikslu. Vadinasi, tai nėra uinkalio metodologijos sukūrimas, o logiškas ir konstruktyvus tyriom žingsnių vykdymas, derinant metodus ir siekiant užsibrėžto darbe tyrimo tikslo. Jei asmuo įsipareigoja sukurti tyrimo metodolo-giją, vadinasi bus taikomi valdūs tyrimo instrumentai, bus atlikti keli bandomieji tyri-mai, bus statistiniai paskaičiavimai ir ekspertiniai vertinimai, bus duomenų rinkimo ir /ar analizės metodų modifikacijos126 arba sukurti nauji metodai, arba jų taikymo proce-dūros bus pakeistos ir šie keitimai pagrįsti tyrimų įrodymais ir t. t. Tokie žingsniai rei-kalauja iš darbo autoriaus daug laiko ir pastangų bei patirties. Todėl prieš formuluojant tokį ambicingą tikslą, baigiamojo darbo autorius turėtų pagalvoti, ar tai realybę atitin-kantis siekinys.

Ketvirtajame uždavinyje tyrėjas nurodo, jog lygins dviejų šalių socialinio peda-gogo veiklos struktūras. Šis uždavinys susijęs su empirine dalimi. Uždavinio formuluo-tė sudaro prielaidas suvokti, jog tyrėjas rinks duomenis, juos analizuos ir vertins, jau sukurtų lyginimo kriterijų pagrindu bei interpretuos, pateikdamas apibendrintus tyrimo rezultatus.

Penktajame uždavinyje teigiama, jog darbo autorius sudarys konkretų modelį. Tokia formuluotė leidžia teigti, jog autorius modelį sudarys, remiantis empirinio tyrimo rezultatais bei juos derins su teorinėje dalyje pateiktos analizės rezultatais. Vadinasi, modelis apims ir teorijos, ir empirikos elementus.

Atkreiptinas dėmesys, jog visų uždavinių formuluotės yra tikslios, kiekvienoje iš jų yra tyrimo objektas – „socialinio pedagogo veikla“, taip pat kiekvienas uždavinys prasideda aktyviuoju veiksmažodžiu, pvz., išryškinti, pagrįsti ir kt. Išsikelti uždaviniai leidžia suvokti konkretų tyrimo veiksmą ir apgalvoti, kokie turi būti pasiekti rezultatai,

126 Validūs metodo pakeitimai, pagrindžiant juos tyrimais gauta grįsta medžiaga.

44

įvykdžius kiekvieną uždavinį. Taip pat pateiktame pavyzdyje akivaizdu, jog kiekvie-nam suformuluotam uždaviniui galima parašyti atsakymą – išvadą.

Pavyzdžiui, atsakant į pirmojo uždavinio formuluotę, tyrėjas pirmoje išvadoje ga-li apibūdinti socialinio pedagogo sampratos elementus, dimensijas, specifiką įvairiuose kontekstuose, remiantis mokslo šaltiniais ir dokumentais. Antroji išvada, pagal sufor-muluotą uždavinį galėtų apimti informaciją apie tai, kaip konkrečios teorinės koncepci-jos atsispindi socialinio pedagogo praktikoje (veikloje), t. y. kokie teoriniai elementai atsispindi socialinio pedagogo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Trečiojoje išvadoje tyrėjas gali referuoti apie konkretaus tyrimo logiką, atskleisti metodologijos parametrų ryšius su išsikelta tyrimo problema, apibūdinti, kodėl pasirinkti konkretūs tyrimo metodai ir kaip jie dera prie tyrimo problemos klausimų, paaiškinti, iš kokių elementų sudarytas lyginimo instrumentas. Ketvirtojoje išvadoje tyrėjas gali apibend-rinti, kuo panaši ir kuo skiriasi socialinio pedagogo veiklos struktūra dviejose paminė-tose šalyse. Penktojoje išvadoje tyrėjas gali apibendrintai pristatyti sukurto modelio elementus, jų tarpusavio ryšius ir paaiškinti, kuo jis prasmingas socialinio pedagogo veiklai.

◙ Kiek tyrimo uždavinių prasminga iškelti baigiamajame darbe? Nėra rigidiškos127 taisyklės, kuri nurodytų kiekvienam darbo autoriui,

kiek jis turi iškelti tyrimo uždavinių. Tyrėjas jų turi iškelti tiek, kiek tikrai ga-lės įvykdyti pagal išsikeltą tyrimo problemą ir tyrimo tikslą. Todėl vieno auto-riaus baigiamajame darbe gali būti trys uždaviniai, o antrame – šeši, trečiame keturi, o ketvirtame – vėl trys.

Objektyviai vertinant reikalavimus baigiamajam darbui, turimą darbo au-toriaus laiką darbo parengimui bei poreikį pademonstruoti konkrečias profesi-nes kompetencijas, patartina išsikelti ne mažiau trijų tyrimo uždavinių. Tai optimalus šių metodologinių parametrų skaičius, sudarantis prielaidas integ-ruoti teorinės ir empirinės darbo dalių aspektus. ◙ Kaip formuluojami tyrimo uždaviniai?

Kiekviena tyrimo uždavinio formuluotė turi prasidėti aktyviuoju veiks-mažodžiu.

Veiksmažodžiai, vartojami tyrimo uždavinių formuluotėse: aiškinti, apibrėžti, identifikuoti, diagnozuoti, nustatyti, apibūdinti, iliustruoti, lyginti, sudaryti, įvertinti, vertinti, nagrinėti, interpretuoti, modeliuoti, schematizuoti, diferencijuoti, formuluoti, sudaryti, projektuoti, parengti, patikrinti, sukurti, atskirti, supriešinti, apibendrinti, sisteminti.

Atsimintina, jog kiekvienas veiksmažodis turi savo prasminį „svorį“ ir nėra tik techniškai pasirenkama sąvoka iš sąrašo.

127 Standartizuotos, vieningos, nekeičiamos.

45

Pavyzdžiai

• Jei uždavinys prasideda žodžiu „apibrėžti“, vadinasi, darbo autorius teorinėje dalyje turės sukurti ar patikslinti apibrėžimą apie konkretų objektą, atlikęs mokslo šaltinių analizę. • Jei vartojama sąvoka „pagrįsti“, vadinasi, darbo autorius atliks teorinę analizę ir pagrįs, kodėl jo apibūdinimas skriasi nuo „tradicinių“, pateikiamų vadovėliuose. Auto-rius gali pagrįsti teoriją ir besiremdamas savo atlikto tyrimo rezultatais, kai kuriuos teorijos elementus kritikuodamas ir atmesdamas, kaip netinkamus, o kai kuriuos palik-damas, kaip priimtinus konkrečiam veiklos/srities kontekstui.

Vadinasi, veiksmažodžiai kiekviename uždavinyje rašomi ne „šiaip sau“, o apgalvojant, ką planuoja daryti darbo autorius.

Sąvokos „ištirti“ ir „išsiaiškinti“ darbo uždavinių formuluotėse nevarto-tinos:

• sąvoka „ištirti‘‘ uždavinio formuluotėje yra nieko nesakanti, nes vi-sas darbas yra tyrimas – teorinis ir empirinis,

• sąvoka „išsiaiškinti“ yra buitinio lygmens – aiškinti tegali tarpusa-vyje sąveikaudami žmonės.

Studentas turi būti atidus ir atsakingas, pasirinkdamas konkrečius veiks-mažodžius tyrimo uždavinių formuluotėse.

Darbo autoriui svarbu žinoti, jog tyrimo uždavinių formuluotės negali dubliuoti darbo struktūros dalių, tokios uždavinių formuluotės yra netaisyk-lingos, nes joms negalima parašyti konkrečių išvadų.

Tyrimo uždavinių pateikimo nuoseklumas taip pat svarbus. Pirmiausia pateikiami uždaviniai, susiję su teorine dalimi, o po jų seka

uždaviniai, orientuoti į empirinę dalį. Darbo autorius turi būti atidus idant nė vienas darbo uždavinys nepakar-

totų bendrojo darbo tikslo arba jo dalies. Formuluojant tyrimo uždavinius studentas turi atkreipti dėmesį į tokius

aspektus:

• tyrimo uždavinių skaičių pasirenka pats tyrėjas, atsižvelgdamas į re-alią situaciją: ar galės įvykdyti šiuos uždavinius, ar turi priėjimą prie konkrečių tiriamųjų ir reikalingų dokumentų, ar nepažeis tyrimo etikos principų;

• tyrimo uždaviniai pateikiami eiliškumo tvarka – pirmiausia sufor-muluojami teorinę dalį atstovaujantys, o po jų – susiję su empirine darbo dali-mi;

• kiekvienas uždavinys pradedamas konkrečiu aktyviu veiksmažo-džiu, kuris turi būti pasirenkamas atsakingai, t. y. prisiimant atsakomybę, jog

46

tyrėjas ne tik jį įvykdys, bet ir galės parašyti konkrečiam uždaviniui išsamią išvadą.

• išsikelti uždaviniai neturi kartoti darbo struktūrinių dalių, todėl to-kios formuluotės kaip „apklausti respondentus“, „sukurti klausimyną“, „pa-rengti rekomendacijas“ ir pan. – yra netaisyklingos;

• kiekviename suformuluotame tyrimo uždavinyje privalo būti tyrimo objekto sąvoka, kuri darbo autoriui neleidžia „nukrypti“ nuo analizuojamos tyrimo problemos konteksto ir iškeltų konkrečių tyrimo klausimų;

• tyrimo uždavinių formuluotės negali pakartoti tyrimo tikslo formu-luotės ar jos dalies bei išsikeltų tyrimo problemos klausimų formuluočių.

Pavyzdys

Atvejis. Netaisyklingos tyrimo uždavinių formuluotės: 1. Teoriškai išanalizuoti literatūrą apie X128 fenomeną. 2. Sukurti klausimyną. 3. Apklausti personalą Y įmonėje ir sužinoti jų požiūrį. 4. Pateikti rekomendacijas veiklos tobulinimui.

Metodologinis komentaras. Panašaus pobūdžio uždaviniai yra neteisingai sufor-muluoti. Nė į vieną aukščiau pateiktą pavyzdyje uždavinį tyrėjas negali atsakyti konk-rečiomis išvadomis.

Pirmojo uždavinio išvada būtų „išanalizuota literatūra“. Jei formuluotė būtų pa-rašyta „Apibūdinti X129 fenomeno sampratą“, ji būtų korektiška, nes tokiam uždaviniui galima parašyti išsamią išvadą.

Antrasis uždavinys referuoja, jog tyrėjas sukurs klausimyną. Tada išvada būtų „Sukurtas klausimynas apklausti...“. Bet tokia išvada yra fakto konstatavimas be kon-teksto ir traktuotina netaisyklinga. Tokio uždavinio nepatartina rašyti, nes tyrimo inst-rumentas turi būti detaliai aptartas metodologinėje darbo dalyje.

Trečiajame uždavinyje autorius neturi konstatuoti, jog apklaus personalą, o turi suformuluoti, kokio rezultato tikisi, todėl taisyklinga formuluotė būtų tokia: „Atskleisti ir apibūdinti personalo nuostatas į ...“130. Rekomendacijų pateikimas niekada nėra atski-ras uždavinys, kaip ir išvadų suformulavimas – tai privaloma struktūrinė darbo dalis. Jei tyrėjas ketvirtajame uždavinyje parašytų „Sukurti veiklos tobulinimo programą“, tuo-met tai būtų taisyklinga.

Taip pat formuluotėse neturi būti tokios pradžios: „empiriškai įrodyti“, „teoriš-

128 X šiuo atveju rašomas tikslingai, nes konkrečiame baigiamajame darbe vietoje X būtų tikslus

pavadinimas objekto, kurį tiria konkretus tyrėjas – darbo autorius. 129 Konkretaus baigiamojo darbo atveju vietoje X turėtų būti įrašytas konkretus tyrimo objektas

iš darbo temos formuluotės. 130 Vietoje daugtaškių konkretaus darbo atveju privalo būti įvardintas konkretus reiškinys, pvz.,

personalo nuostata į motyvaciją darbui (jei tiriama motyvacija).

47

kai pagrįsti“ ir pan. Priklausomai nuo pateikto darbo uždavinio eiliškumo, yra aišku, kokią darbo dalį

reprezentuoja konkretus darbas – teorinę ar empirinę. Todėl pirmieji uždaviniai turi būti susiję su teorine, o po jų einantys – su empirine darbo dalimi131.

◙ Kaip apiforminamas tyrimo uždavinių parametras? Po tyrimo tikslo parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas paramet-

ro pavadinimas „Tyrimo uždaviniai“, po kurio dedamas dvitaškis. Kiekvienas uždavinys pateikiamas vienu sakiniu, rašomas iš naujos eilutės ir prie kiekvie-no yra rašomas numeris pagal eiliškumą.

2.7.7. Tyrimo metodai

Tyrimo metodai132 darbo įvade išsamiai neaprašomi, tačiau trumpai pri-statomi, suskirstant juos į duomenų rinkimo ir duomenų analizės ir pristatant jų paskirtį konkrečiame baigiamajame darbe.

Pavyzdys

15. Darbe taikyti tyrimo metodai133: 16. Mokslo šaltinių analizė. Išryškintos reflektyvaus mokymosi ir refleksijos

taikymo ugdymo procese aukštojoje mokykloje koncepcijos bei skirtingų reflektavimo modelių charakteristikos. Identifikuoti studento ir dėstytojo realizuojami vaidmenys sąveikaujant reflektyvaus ugdymo (–si) procesuose. Atskleistas reflektavimo, kaip specialiųjų pedagogų kompetencijos ugdymo turinys, pagrįstos reflektavimo sąlygos. Pagrįstos reflektyvaus mokymosi diegimo ir reflektyvaus mokymosi modelių taikymo galimybės specialiųjų pedagogų rengimo procese aukštojoje mokykloje.

Nestruktūruotos refleksijos (dienoraščiai) raštu. Atskleistos būsimų specialių-jų pedagogų (65 respondentai) įgytos patirtys praktikos metu, t. y. kaip studentų sam-pratų kaitą įtakojo praktinės patirtys, remiantis patirtų situacijų refleksijomis. Studen-tai reflektavo raštu savo patirtis, remdamiesi tyrėjo pateiktais atvirais klausimais. At-skleistos būsimųjų specialiųjų pedagogų patirtys stebimosios praktikos metu kaip prielaidos reflektyviam mokymuisi tęsiant studijas universitete.

Fenomenologinė hermeneutika. Išanalizuotos, aprašytos, pagrįstos būsimų specialiųjų pedagogų patirtys, veiklos, būklės, atsiribojant nuo tyrėjo turimos patirties ir žinomų teorinių pozicijų. Tirtos asmens subjektyviosios prasmės ir sampratos bei

131 Galima ir kita tyrimo uždavinių formulavimo strategija: kiekvienas tyrimo uždavinys turi in-

tegruoti teorijos ir empirikos aspektus. Toks formulavimas sudėtingas, reikalaujantis iš darbo autoriaus tyrimų patirties bei metodologinio išprusimo, todėl patartina šią strategiją rinktis studijuojantiesiems doktorantūroje.

132 Baigiamuosiuose darbuose taikomų metodų pavyzdžiai: a) duomenų rinkimo metodai – ap-klausa raštu, naudojant klausimyną; interviu (pvz., struktūruotas, pusiau struktūruotas arba nestruktūruo-tas; focus grupės), stebėjimas (pvz., struktūruotas, pusiau struktūruotas arba nestruktūruotas), naratyvas; b) duomenų analizės metodai – mokslo šaltinių analizė, dokumentų analizė, statistinė analizė (aprašomo-ji, koreliacinė, faktorinė), kokybinė turinio (kontentinė) analizė, naratyvo analizė.

133 Cituojama iš: Bubnys, R. (2008). Reflektyvus mokymasis kaip edukacinis fenomenas ugdant specialiuosius pedagogus aukštojoje mokykloje. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Edukologija (07S). Šiauliai: Šiaulių universitetas.

48

socialinis kontekstas, kuriame susiformavo studentų supratimas konkrečių praktikos patirčių kontekste. Subjektyvūs išgyvenimai svarbūs ne dėl to, kad apima asmeninį objektyvios realybės pervertinimą, nes (iš)gyvenama patirtis yra realybė. Metodo medžiagą sudaro rašytinių refleksijų tekstai. Teksto interpretacijos veiksmas pagrin-džiamas hermeneutinės spiralės samprata, išreiškiančia teksto dalių ryšį su visuma. Kiekvienos dalies interpretacija priklauso nuo visumos interpretacijos ir atvirkščiai: nuo detalės į visumą ir nuo visumos į detalę. Rezultatų formulavimas hermeneutinės fenomenologijos būdu reiškia, kad rezultatai formuluojami kiek galima arčiau gyvai patirčiai per kasdienę kalbą. Fenomenologinės hermeneutikos analizė vykdyta anali-zuojant atsakymus į atvirus klausimyno klausimus, atskleidžiant būsimų specialiųjų pedagogų patirtis mokymosi aukštojoje mokykloje kontekste, giliau suvokiant būsimo specialisto asmenybės realistiškumą ir išgyvenimus.

Apklausa raštu (naudojant uždaro tipo klausimyną). Naudotas <…> autoriaus parengtas klausimynas, studentų, studijuojančių specialiąją pedagogiką universitete, reflektyvaus mokymosi charakteristikų raiškos ypatumams nustatyti (389 responden-tai). Atskleistos patirties ir mokymosi veiklos reflektavimo, įsitraukimo į refleksiją ir reflektavimo poreikio raiškos, ugdymo proceso dalyvių tarpusavio interakcijos bei kooperacijos mokymo (–si) procese, teorinių ir praktinių žinių siejimo ir integravimo studijuojant, projektuojamų asmenybės savybių ir gebėjimų aktualių būsimoje profe-sinėje veikloje charakteristikos.

Statistinė analizė (atlikta taikant SPSS 11.0 for Windows statistinių duomenų apdorojimo programą): taikyta aprašomoji statistika; daugiamačiai statistiniai meto-dai: tiriančioji (angl. exploratory) ir patvirtinančioji (angl. confirmatory) veiksninės analizės (taikant principinių komponenčių metodą, Skaičiuotas Cronbach α koeficien-tas, taikant pagrindinių komponenčių metodą ir VARIMAX rotaciją su Kaiser normi-nimu, analizuojant veiksninį svorį (L); neparametrinis ranginis Vilkoksono ženklų kriterijus, hipotezei apie skirstinių lygybę tikrinti. Siekiant pateikti reflektyvaus mo-kymosi teorinį hipotetinį modelį, remiantis gautais rezultatais, taikyta antrinė veiksni-nė analizė, siekiant suformuoti reflektyvaus mokymosi modelį, atskleidžiantį būsimų specialiųjų pedagogų mokymosi ypatumus teorinėse ir praktinėse studijose aukštojoje mokykloje.

Pavyzdys134

<...> taikyti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė: Išskirtos komandinio darbo koncepto, kaip

socialinių tyrimų objekto, charakteristikos. Išryškinta profesinės kompetencijos ir komandinio darbo kompetencijų tarpusavio jungtis, pagrindžiant šią jungtį teoriniu modeliu. Pagrįstas profesinės slaugos veiklos tarpdiscipliniškumas, išryškinant so-cialinių mokslų aktualumą šiai veiklai. Atskleisti slaugos profesinio instituto vysty-mosi bruožai pasauliniame kontekste ir jų projekcija į Lietuvą. Išryškintos ir pagrįs-tos slaugytojų kompetencijų charakteristikos ir šių kompetencijų vertinimo dimensi-jos. Atskleistos komandinio darbo kompetencijų vystymo kryptys, aktualios slaugy-tojų populiacijai.

2. Dokumentų turinio analizė: Sveikatos priežiūros sistemą, slaugos veiklą ir

134 Cituojama iš: Žydžiūnaitė, V. (2003). Komandinio darbo kompetencijų edukacinė diagnosti-

ka ir jų vystymo, rengiant slaugytojus, pagrindimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

49

slaugytojų profesinį rengimą bei ugdymą reglamentuojančių dokumentų analizė papildė sampratas apie slaugos instituto virsmo tendencijas pasauliniame kontekste ir Lietuvoje. Mokslinių slaugos srities konferencijų medžiagos turinio analizė išryš-kino slaugos mokslinių tyrimų orientaciją į socialinių mokslų paradigmą.

Atlikta slaugytojų profesinio rengimo ir ugdymo curriculum turinio (imtis n=6) analizė, remiantis 10 kokybinių vertinimo indikatorių, suformuotų šios diserta-cinio darbo autorės, leido: Įvertinti slaugytojų profesinio ugdymo curriculum orien-tacijas komandinio darbo kompetencijų vystymo atžvilgiu. Suformuoti bei pagrįsti teorinį–hipotetinį komandinio darbo kompetencijų vystymo, rengiant slaugytojus, modelį.

3. Apklausa raštu (naudotas slaugytojų kompetencijos elementų raiškos klau-simynas slaugos veiklos kontekste, parengtas disertacinio darbo autorės, remiantis kompetencijos ir kompetencijų struktūrą grindžiančiais konceptais; ¾ anketos suda-ro atviri klausimai. Apklausti 335 respondentai, dirbantys pirminio, antrinio ir treti-nio sveikatos priežiūros lygmens organizacijose bei pagal darbinį statusą einantys slaugytojo praktiko, vyr. slaugytojo–slaugos administratoriaus ir direktoriaus pava-duotojo slaugai pareigas): Diagnozuoti subjektyvios slaugos teorinės sampratos ypatumai slaugytojų populiacijoje. Diagnozuoti slaugytojų kompetencijų realizavi-mo trikdžiai slaugos veiklos kontekste. Diagnozuotos komandinio darbo realizavimą sąlygojančios prielaidos: kompetencijų, kurias būtina vystyti, tipai ir veiklos aplin-kos bruožai, palengvinantys komandinio darbo realizavimą slaugytojų populiacijoje.

4. Kokybinė turinio (content) analizė: Atsakymų į atvirus klausimus turinys nagrinėtas, remiantis kokybinės content analizės ir fenomenologijos bei hermeneuti-kos metodologinių nuostatų elementų jungties tradicija, leidžiančia intersubjektyviai pagrįsti kokybinės diagnostikos duomenis.

5. Testavimas (naudotas ,,Komandinio darbo diagnozės“ testas, „Team–Puls“ (Wiedemann, von Watzdorf, Richter, 2000). Ištestuotos 94 slaugytojų komandos; iš viso – 603 respondentai): Diagnozuotos bendrosios komandinio darbo charakteristi-kos, aktualios slaugytojų populiacijai. Nustatyti komandinio darbo kompetencijų vystymo edukaciniai poreikiai slaugytojų populiacijoje.

6. Statistinė tyrimo duomenų analizė (atlikta taikant SPSS 10.0 for Windows statistinių duomenų apdorojimo programą): Taikyta aprašomoji statistika: absoliu-čių ir procentinių dažnių, modos, medianos, vidurkių ir standartinio nuokrypio skai-čiavimai. Realizuotas koreliacijos koeficientų skaičiavimas ir jų analizė. Vykdyta veiksninė analizė. Skaičiuotas Cronbach α koeficientas, taikant pagrindinių kompo-nenčių metodą ir VARIMAX rotaciją su Kaiser norminimu.

Įvardijus metodus, jie išsamiai aprašomi ir argumentuojami dėl jų taiky-mo empirinėje konkretaus baigiamojo darbo dalyje. Minimi ir aprašomi tik tie metodai, kurie taikyti, o juos taikant gauti tyrimo rezultatai pateikti teorinėje135 ir empirinėje136 dalyse.

135 Pvz., mokslo šaltinių analizė, dokumentų analizė. 136 Pvz., interviu, apklausa raštu, fenomenologija.

50

◙ Kaip apiforminamas tyrimo metodų parametras? Po tyrimo uždavinių parametro iš naujos eilutės paryškintai rašomas pa-

rametro pavadinimas „Tyrimo metodai“, po kurio dedamas taškas. Po to ra-šomas konkretus tekstas.

Pavyzdys Tyrimo metodai. Baigiamajame darbe taikyti tokie tyrimo metodai: Duomenų rinkimo metodai – .................................................................................... Duomenų analizės metodai – ...................................................................................

Vietoje pavyzdyje pateiktų daugtaškių baigiamojo darbo autorius įvardija konkrečius metodus, kuriuos taikė.

2.7.8. Sąvokų operacionalizacija ir hipotezės

◙ Ką reiškia sąvokų operacionalizacija Sąvokų operacionalizacija reiškia, jog autorius sukuria specifines api-

brėžtis sąvokoms, kurios aktualios tik konkrečiam baigiamajam darbui. Šios apibrėžtys parodo, kaip darbe suprantamos konkrečios sąvokos. Tokios api-brėžtys kuriamos kiekviename baigiamajame darbe, kuriame vykdomas kieky-binis tyrimas ir planuojama testuoti/tikrinti hipotezes. Kiekviename baigiama-jame darbe pateiktos autoriaus apibrėžtys nepretenduoja į visuotinumą137, t. y. ta pati sąvoka skirtinguose darbuose gali būti apibrėžta skirtingai. Sąvokos, kurioms kuriamos apibrėžtys138, atrenkamos iš darbo temos pavadinimo, gali būti sudarytos iš vieno ar kelių žodžių ir turi būti jungiamos pagal prasmingu-mą išsikeltiems tyrimo klausimams139. Operacionalizuojamų sąvokų apibrėži-mai turi būti tikslūs, detalūs ir suprantami, t. y. tyrėjas juose turi išskirti konk-rečius elementus, kuriuos darbo autorius tikrins konkrečiame tyrime. Svarbu kruopščiai operacionalizuoti tyrimo objektą. Sąvokų operacionalizacija neat-liekama kokybiniame tyrime, ji gali būti reikalinga atliekant kiekybinį tyrimą arba tais atvejais, kai vykdomas kelių etapų140 tyrimas, kurių vienas etapas gali būti kokybinis, o kitas – kiekybinis. Tada kiekybinio tyrimo etape ir atliekama pasirinktų sąvokų operacionalizacija.

137 Generalizaciją 138 Tai reiškia: sąvokos, kurios operacionalizuojamos. 139 Pvz., baigiamojo darbo tema yra “Pedagogo profesinę identifikaciją sąlygojantys faktoriai,

pradėjus profesinę karjerą mokykloje”. Sąvokos, kurios bus operacionalizuojamos, yra tokios: „profesinė identifikacija“, „profesinės identifikacijos mokykloje veiksniai“, „pedagogo profesinė karjera mokyklo-je“.

140 Mišrus.

51

◙ Kaip sąvokos operacionalizuojamos? Pavyzdys Tyrėjo pasirinkta baigiamojo darbo tema yra tokia: Kineziterapeuto patiriamos

nuovargio būsenos priežastys pacientams atliekant pratimus vandenyje Šiuo atveju tyrimo objektas yra kineziterapeuto patiriamos nuovargio būsenos. Vadinasi, operacionalizuoti reikia tokias sąvokas: „nuovargis”, „nuovargio būse-

nos“, „nuovargio priežastys“. Galima operacionalizuota „nuovargio“ apibrėžtis tokia: Nuovargis – būsena, apimanti apatiją sau ir aplinkai, nuobodulį, inertiškumą

veikloje, dėmesio koncentracijos sumažėjimą ir sumažėjusį kraujospūdį141.

◙ Koks sąvokų operacionalizacijos poreikis baigiamajame darbe? Kiekviena operacionalizuota sąvoka apima konkrečius elementus, apie

kuriuos darbo autorius turi aprašyti teorinėje dalyje ir apie juos klausti tyrimo dalyvių142. Vadinasi, aukščiau pateikto pavyzdžio atveju darbo autorius teori-nėje dalyje turės analizuoti nuovargį atspindinčius elementus143, kurie paminėti operacionalizuotoje apibrėžtyje. Sudarydamas klausimyną, tyrėjas kiekvienam elementui turės sukurti po kelis teiginius, kurie susiję su apatija, nuoboduliu ir t. t. Tyrėjas pats nusprendžia, kokias sąvokas ir kiek jų operacionalizuos, ta-čiau darbo autorius neturi pamiršti, jog kiekvieną operacionalizuotą sąvoką sudarantys elementai turi būti apibūdinti teorinėje dalyje, o empirinėje dalyje šie elementai turi atsispindėti sudarytame144 klausimyne, kiekvienas jų turi būti aprašytas pagal gautus empirinius duomenis ir apibendrintas. ◙ Ką reiškia hipotezių formulavimas?

Hipotezės keliamos tik kiekybiniame tyrime, nes jos tikrinamos pagal gautus statistinius rodiklius. Hipotezės yra konkretūs teiginiai, kuriuose išsa-koma prielaida145 apie vienų veiksnių poveikį kitiems. Tyrėjas turi apsispręsti, kokius veiksnius tikrins ir kodėl bei kaip konkrečios hipotezės yra susiję su pasirinkta darbo tema ir tyrimo problema. Baigiamajame darbe keliamos ne „darbo hipotezės“, o „hipotezės“

146. Visas baigiamasis darbas sąlyginai vadi-

namas „darbu“, nes turi aiškią turinio struktūrą, tačiau hipotezės keliamos ne darbo turiniui ar struktūrai, o konkrečiam empiriniam tyrimui.

Kokybiniame tyrime nekeliamos hipotezės.

141 Modifikacijos pagal: Žydžiūnaitė, V. (2002). Baigiamojo diplominio darbo parengimas ir

įvertinimas: mokomoji knyga. Klaipėda: Klaipėdos kolegija. p. 11. 142 Respondentų. 143 Simptomus ar faktorius. 144 Arba adaptuotame. 145 Tikrinama idėja 146 Gali būti vadinamos „tyrimo hipotezėmis“.

52

◙ Kaip formuluojamos hipotezės? Suformuluotose operacinėse apibrėžtyse yra elementai, kuriais remiantis

darbo autorius sukuria hipotezes. Aukščiau pateikto pavyzdžio atveju apie nuovargį, iš pateiktos apibrėžties matome, jog nuovargį išreiškia tokie elemen-tai: apatija sau ir aplinkai, nuobodulys, inertiškumas veikloje, dėmesio kon-

centracijos sumažėjimas ir sumažėjęs kraujospūdis. Vadinasi, hipotezėse turi atsispindėti šių elementų (simptomų) sąveikos, kad darbo tyrėjas, atlikęs empi-rinių duomenų analizę ir juos apibendrinęs galėtų tiksliai įvardinti, kurie ele-mentai sukelia nuovargį, o kurie – ne, kurių elementų junginiai sukelia stipres-nį nuovargį, o kurių – silpnesnį.

Pavyzdys Darbe keliamos tokios hipotezės:

• Kineziterapeuto apatiją sau ir aplinkai, nuobodulį, dėmesio koncentracijos sumažė-jimą didina darbo grafiko perkrova dirbant su pacientais, atliekančiais pratimus vande-nyje. • Kineziterapeuto inertiškumas veikloje, dėmesio koncentracijos sumažėjimas ir su-mažėjęs kraujospūdis pasireiškia rečiau, kai tenka mažiau dirbti su pacientais, kurie atlieka pratimus vandenyje. • Kineziterapeuto apatija sau ir aplinkai, nuobodulys ir inertiškumas veikloje sukelia nuovargio jausmą, tačiau tai nemažina dėmesio koncentracijos ir kraujospūdžio.

Iš aukščiau pateikto pavyzdžio matoma, jog visose hipotezėse minimi elementai, sudarantys operacinę „nuovargio“ apibrėžtį. ◙ Kiek išsikelti hipotezių?

Darbo autorius pats priima sprendimą, kiek iškelti hipotezių, bet jos visos turi būti paaiškintos147 rezultatų dalyje148. ◙ Kaip apiforminamos hipotezės?

Hipotezės rašomos įvade, po išsikeltų tyrimo klausimų. Iš naujos eilutės paryškintai rašomas parametro pavadinimas „Hipotezės“, po kurio dedamas dvitaškis ir po jo kiekviena hipotezė pateikiama iš naujos eilutės.

147 Patvirtintos – visiškai ar iš dalies arba atmestos. 148 Aprašomosios statistikos procedūromis hipotezių patvirtinimas ar atmetimas nėra patikimas

ir tinkamas statistinis sprendimas. Hipotezes tikslinga patvirtinti ar atmesti interpretuojant statistiškai išanalizuotus duomenis, taikant tikslines statistines procedūras.

53

2.7.9. Reikšminiai žodžiai

Reikšminiai žodžiai rašomi įvade po tyrimo metodų išvardijimo. ◙ Kiek tyrėjas turi pateikti reikšminių žodžių įvade?

Reikšminių žodžių kiekis ribojamas nuo 5 iki 7. ◙ Kokios sąvokos turi sudaryti reikšminius žodžius?

Reikšminiai žodžiai nebūtinai yra visi darbo temą sudarantys terminai, tačiau jie atspindi visam baigiamajam darbui aktualius terminus.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos

ir mokymosi aplinkų santykis149 Reikšminiai žodžiai: aukštoji mokykla, dėstytojas, edukacinė kompetencija, mo-

kymosi aplinkos, refleksija, reflektyvus mokymasis. Metodologinis komentaras. Sąvokų „refleksija” ir „reflektyvus mokymasis“ nėra

darbo temoje. Šie du terminai svarbūs darbo teorinės ir empirinės dalies tekste, refleksi-ja ir reflektyvus mokymasis vertinami empiriniame tyrime, naudojant klausimyną.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Pradinių klasių mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio

sutrikimą, edukacinis vertinimas bei ugdymas papildomais užsiėmimais150 Reikšminiai žodžiai: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, edukacinis vertinimas,

eksperimentas, ugdymas. Metodologinis komentaras. Į reikšminių žodžių sąrašą atrinktos sąvokos gali būti

kompleksinės (sudarytos iš kelių terminų). Pavyzdžiui, „aktyvumo ir dėmesio sutriki-mas” (trys žodžiai sudaro vieną sąvoką), „edukacinis vertinimas“ (du žodžiai sudaro vieną sąvoką). Žodis „eksperimentas“ darbe yra ypač svarbus, nes empiriniame tyrime atliktas eksperimentas ir pateikiami jo rezultatai. Iš reikšminių žodžių sąrašo akivaizdu, jog ne visos darbo temą sudarančios sąvokos įtrauktos, kaip reikšminės.

Sąvokų atranka – baigiamojo darbo autoriaus gilaus apmąstymo apie sa-vo darbo temą, tyrimo problemą, taikomus metodus rezultatas. ◙ Kaip apiforminamas reikšminių žodžių sąrašas?

Sąvoka „reikšminiai žodžiai“ rašoma paryškintai po tyrimų metodų pa-rametru įvade. Po jos rašomas dvitaškis ir abėcėlės tvarka išvardijami pagrin-diniai terminai151 pasviruoju šriftu.

149 Reikšminiai žodžiai modeliuojami pagal šį šaltinį: Stanikūnienė, B. (2007). Aukštosios mo-

kyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykis: daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

150 Reikšminiai žodžiai modeliuojami pagal šį šaltinį: Piščalkienė, V. (2008). Pradinių klasių mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, edukacinis vertinimas bei ugdymas papildomais užsi-ėmimais: daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno techno-logijos universitetas.

54

2.7.10. Darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos

Baigdamas rašyti darbo įvadą, autorius turi įvardyti bent po vieną veiklos srities kompetenciją ir įrodyti jos taikymą, rengiant baigiamąjį darbą. Nepa-kanka perrašyti iš dokumento152 kompetencijų pavadinimus. Šalia nurodytos konkrečios kompetencijos studentas turi parašyti, kurie baigiamojo darbo pus-lapiai arba dalys yra įrodymai, jog konkreti kompetencijas yra taikyta.

Atvejis. Viena iš nurodomų kompetencijų yra bendravimas ir bendradarbiavimas su praktikais ir pacientais. Studentas atliko apklausą, kurios metu teko kontaktuoti su sveikatos priežiūros institucijos vadovais, praktikais ir pacientais. Apklausa buvo sėk-mingai įvykdyta, ką įrodo parengta empirinė darbo dalis. Todėl studentas turi rašyti taip:

Baigiamajame darbe pademonstruotos šios kompetencijos:

• Bendravimas ir bendradarbiavimas su praktikais ir pacientais (kompetencijos taikymą įrodo darbe pateikta empirinė dalis, kurioje pristatomi atliktos apklausos rezul-tatai: prieš atliekant apklausą bendrauta ir gautas leidimas iš sveikatos priežiūros insti-tucijų vadovų; atliekant apklausą klausimyne pateikti teiginiai paaiškinti tiriamiesiems užduodant klausimus; apklausoje apklausti sveikatos priežiūros institucijos praktikai ir pacientai). � ................................................................................153 � ................................................................................

2.8. Mokslo šaltinių analizė

2.8.1. Teorinės baigiamojo darbo dalies koncepcija

◙ Kokia baigiamojo darbo teorinės dalies apimtis? Teorinė baigiamojo darbo dalis sudaro 45–50 proc. bendros baigiamojo

darbo apimties154. Procentinis įvardijimas yra sąlyginis, nes šios dalies apimtis priklauso ir nuo turimos mokslo literatūros, kuria remiantis rengiamas te-kstas155, apimties bei turinio prasmingumo.

151 Sąvokos 152 Dokumentas parengiamas konkrečioje katedroje ir tvirtinamas konkrečiame fakultete bei

aukštojo mokslo institucijoje. 153 Vietoje daugtaškių rašomos konkrečios kompetencijos, o skliausteliuose šalia kiekvienos nu-

rodytos kompetencijos rašomas trumpas tekstas, parodantis, kur ar kaip taikyta konkreti kompetencija. 154 Jei bendroji darbo apimtis yra, pvz., 50 psl., tuomet teorinės dalies apimtis A 4 formato pus-

lapiais bus 25 puslapiai (kas sudaro 50 proc. bendros darbo apimties), arba 22, 5 puslapio (toks preciziš-kumas pagirtinas, skaičiuojant teorinės dalies apimtį, tačiau šiuo atveju, ji gali būti arba 22 puslapiai, arba 23 puslapiai).

155 Skyriai ir poskyriai.

55

◙ Kiek puslapių turi apimti kiekvienas teorinės dalies skyrius? Nėra metodologinės taisyklės, kuri reikalautų, jog visi teorinę dalį suda-

rantys skyriai būtų vienodos apimties. Tačiau baigiamojo darbo autorius pats turi prisiimti atsakomybę už šių skyrių apimties proporcingumą vienas kito atžvilgiu. Reikėtų stengtis, kad skyrių apimtys nebūtų kontrastingos, pvz., vie-no skyriaus apimtis 12 puslapių, o kito – 5 puslapiai. Tokiu atveju darbo auto-rius turėtų gilintis į mokslo šaltinius ir papildyti mažesnio skyriaus apimtį bent jau iki 8 puslapių, arba mažesnės apimties dalį jungti su didesniuoju skyriumi ir pastarąjį skirstyti į poskyrius. ◙ Kaip parenkami mokslo šaltiniai teorinei baigiamojo darbo daliai parengti?

Mokslo šaltiniai parenkami pagal reikšmines156 baigiamojo darbo temos sąvokas. Atranka daroma internetu, įvedant konkrečias reikšmines sąvokas ar jų junginius konkrečiose duomenų bazėse.

Atvejis. Baigiamojo darbo tema: Pacientų, turinčių antsvorį, gyvenimo kokybės kaita, kai taikomos kineziterapijos procedūros vandenyje.

Metodologinis komentaras. Reikšminės sąvokos, kurias reikės įvesti į interneto duomenų bazes, yra šios: gyvenimo kokybė ir kaita, kineziterapijos procedūros vande-nyje ir taikymas, antsvorį turintys asmenys ir gyvenimo kokybė. Parenkant sąvokas, svarbu įvesti ne atskirus žodžius (kurie yra beprasmiai be konteksto), o derinti tarpusa-vyje žodžius ir sudaryti jų junginius, kurie yra prasmingi konkretaus darbo temai ir tyrimo problemai. Todėl tarp reikšminių sąvokų yra žodelis „ir“.

Kai studentas, naršydamas tikslinėse interneto duomenų bazėse, „gauna“ rezultatą – straipsnius ir kitus mokslo šaltinius, tada iš jų gausos reikia atrinkti konkrečius mokslo šaltinius, kurie bus analizuojami ir būtent jais remiantis bus rengiama teorinė darbo dalis. Todėl, atrenkant mokslo šaltinius, studentas turi susiformuluoti konkrečius atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus vykdoma mokslo šaltinių atranka.

Pavyzdys Rengiamas baigiamasis darbas tokia tema: Pacientų, turinčių antsvorį, gyvenimo

kokybės kaita, kai taikomos kineziterapijos procedūros vandenyje: Kriterijai mokslo šaltinių atrankai galėtų būti tokie:

• tik moksliniai straipsniai; • mokslinių straipsnių tema susijusi su kineziterapija veikla157;

156 Pagrindines, raktines 157 Baigiamasis darbas rengiamas konkrečioje studijų programoje, todėl vienas iš atrankos krite-

rijų galėtų būti konkreti veiklos sritis arba konkreti studijų programos sritis, arba kryptis, pvz., socialiniai mokslai, edukologija; socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas; biomedicinos mokslai, slauga; biomedicinos mokslai, kineziterapija; socialiniai mokslai, socialinis darbas ir pan.

56

• mokslinių straipsnių publikavimo tarpsnis – už 2000–2010 m.; • mokslinių straipsnių temose yra bent viena iš sąvokų: antsvoris, gyvenimo kokybė, kineziterapija.

Aukščiau pateiktame pavyzdyje nurodyti atrankos kriterijai derinti konk-rečiai darbo temai, tačiau kiekvieno baigiamojo darbo temos atveju atrankos kriterijai turi būti parinkti pagal temos formuluotės turinį ir tyrimo problemos kontekstą. ◙ Kokios turi būti teorinės dalies skyrių formuluotės?

Pirmasis teorinės dalies skyrius turi būti skiriamas tyrimo objekto sam-pratos apibūdinimui.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Slaugytojo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas,

teikiant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas Alzheimerio liga sergančiųjų na-muose.

Tyrimo objektas – slaugytojo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas. Teorinės dalies pirmojo skyriaus pavadinimas: Slaugytojo ir socialinio darbuoto-

jo bendradarbiavimo samprata.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Socialinis teisingumas sveikatos priežiūros paslaugas

reglamentuojančiuose dokumentuose. Tyrimo objektas – socialinis teisingumas. Teorinės dalies pirmojo skyriaus pavadinimas: Socialinio teisingumo samprata.

Pirmasis teorinės darbo dalies skyrius gali būti vientisas arba skirstomas į poskyrius, tačiau darbo autoriaus sprendimas dėl skyrių ar poskyrių priklauso nuo mokslo šaltinių pagal konkrečią temą158 kiekio ir kokybės159. Išdėsčius tekstą pirmajame skyriuje, pereinama prie antrojo. Antrojo skyriaus formuluo-tėje turi atsispindėti ir kitos160 esminės baigiamojo darbo temos formuluotėje esančios sąvokos.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Slaugytojo ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas

teikiant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas Alzheimerio liga sergančiųjų na-muose.

Antrojo skyriaus pavadinimas galėtų būti toks: Sveikatos ir socialinės paslaugos sergantiems Alzheimerio liga. Šis skyrius gali būti skirstomas į tokius poskyrius:

158 Apie konkretaus baigiamojo darbo tyrimo objekto sampratas. 159 Kokie tai mokslo šaltiniai – pirminiai, antriniai ar tretiniai? Kokių mokslo šaltinių darbo au-

torius rado daugiausia – koncepcinių, empirinių ar mišrių? Ar darbo autorius rado tik monografijas, tačiau nerado mokslo straipsnių, tyrimų ataskaitų, tyrimų studijų?

160 Ne tik tyrimo objekto.

57

• Sveikatos paslaugos sergantiems Alzheimerio liga; • Socialinės paslaugos sergantiems Alzheimerio liga; • Slaugos ir socialinio darbo paslaugos sergantiems Alzheimerio liga.

Trečiojo skyriaus teorinėje dalyje gali ir nebūti. Jei darbo autorius turi daug mokslinės medžiagos, priklausomai nuo jos turinio, trečiasis teorinės dalies skyrius gali būti apie Alzheimerio liga sergančiųjų slaugą ir priežiūrą namuose. Trečiasis skyrius gali būti pavadintas ir kitaip.

Pavyzdys Baigiamojo darbo tema: Socialinis teisingumas sveikatos priežiūros paslaugas

reglamentuojančiuose dokumentuose. Šio darbo teorinėje dalyje antrojo skyriaus pavadinimas gali būti toks: Etikos

principai sveikatos priežiūros dokumentuose. Šis skyrius gali būti vientisas, jei darbo autorius planuoja pateikti kiekvieną principą bendrame tekste. Tačiau kiekvienam prin-cipui gali būti skiriamas atskiras poskyris, pvz.: • Geranoriškumo principas sveikatos priežiūros dokumentuose; • Sąžiningumo principas sveikatos priežiūros dokumentuose; • Lyčių lygių teisių principas sveikatos priežiūros dokumentuose ir t. t.

Trečiasis skyrius teorinėje dalyje turėtų koncentruotis į socialinio teisingumo principą ir galėtų vadintis taip: Socialinio teisingumo galimos interpretacijos skirtingas sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose dokumentuose161.

2.8.2. Teorinės baigiamojo darbo dalies struktūra

◙ Kiek skyrių ir poskyrių sudaro teorinę baigiamojo darbo dalį? Teorinę dalį sudaro keli skyriai162. Baigiamojo darbo autorius gali skirs-

tyti teorinės dalies skyrius į poskyrius, tačiau tai nėra privalomas reikalavimas. Gali būti atvejis, kai nė vienas teorinės dalies skyrius neskirstomas į posky-rius163. Skyriaus dalijimas į poskyrius yra tiesiogiai priklausomas nuo turimų mokslo šaltinių kiekio ir turinio prasmingumo bei gilumo konkrečia tema. Jei darbo autorius apsisprendžia vieną ar kelis teorinės dalies skyrius skirstyti į poskyrius, turi realiai įvertinti situaciją su turimų šaltinių kiekiu ir adekvatumu darbo temai bei tyrimo problemai bei skirstyti skyrių ne mažiau kaip į du po-skyrius164. Todėl baigiamojo darbo autorius turi realiai įvertinti situaciją, ar yra pakankamai medžiagos poskyriams? Jei nėra galimybių, kad kiekvieno posky-

161 Čia pateikiami pavyzdžiai, o sprendimą (kokie skyriai ir poskyriai, kokios jų formuluotės,

kiek bus skyrių – du ar trys, – ir kiek kiekvieną skyrių sudarys poskyrių) priima pats darbo autorius. 162 Šią dalį gali sudaryti du ar daugiau skyrių, bet jų kiekis ir turinio kokybė priklauso nuo ran-

damų mokslo šaltinių kiekio ir turinio kokybės; baigiamojo darbo autoriaus išsikeltų tyrimo klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta teoriniame tyrime.

163 Poskyrio apimtis turi būti ne mažesnė nei trys A4 formato puslapiai. 164 Jei išskiriamas temoje tik vienas poskyris – jis beprasmiškas.

58

rio apimtis būtų ne mažesnė kaip trys poskyrių A4 formato puslapiai, tuomet pateikiamas vieningas skyrius be poskyrių. Jei skyrius skirstomas į poskyrius, po skyriaus pavadinimo nereikia rašyti apibendrinamojo teksto, o iš karto po pavadinimo rašyti poskyrio pavadinimą bei dėstyti konkretų tekstą. ◙ Kaip numeruojami baigiamojo darbo teorinę dalį sudarantys skyriai ir poskyriai?

Teorinė dalis numeruojama pirmuoju numeriu. Kiti skyriai ir poskyriai numeruojami, atitinkamai, „dvigubu“ ar „trigubu“ numeriu.

Pavyzdys 1. TEORINĖ DALIS 1.1. Profesionalus rūpinimasis – mokinių sveikatos ugdymo koncepcija mokyk-loje slaugos specialisto veikloje165 1.1.1. Rūpinimosi koncepcijos samprata. 1.1.2. Rūpinimosi sveikata koncepcijos samprata. 1.2. Slaugos specialisto veiklos charakteristikos ugdant mokinio sveikatą. 1.3. Slaugos specialisto sveikatos ugdymo kompetencijos ir profesinės kompetenci-jos ryšys.

Pateiktame pavyzdyje matoma, jog teorinę dalį sudaro trys skyriai, o pirmasis skirstomas į du poskyrius. Teorinės dalies įvardijimui suteiktas pir-masis numeris. Prie pirmojo poskyrio pavadinimo yra „dvigubas“ numeris 1.1., kuris reiškia, jog pirmiausia rašomas dalies numeris (šiuo atveju – 1), o antra-sis numeris yra konkretaus skyriaus numeris (šiuo atveju taip pat – 1). Sujun-gus dalies numerį ir skyriaus numerį, gaunamas taisyklingas „dvigubas“ pir-mojo skyriaus numeris – 1.1. Numeryje rašomi du taškai.

Poskyrio numerį sudaro trys skaičiai, kurie eiliškumo tvarka atspindi teo-rinės dalies numerį, skyriaus (prie kurio priskirti) numerį ir konkretų savo nu-merį (žr. pavyzdį). Poskyrio numeryje rašomi trys taškai. Dalių ir skyrių pava-dinimai rašomi paryškintai, poskyrių – neparyškintai166.

165 Turinio pavyzdys modifikuotas pagal šį šaltinį: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko

profesinio vaidmens kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

166 Atkreiptinas dėmesys į turinyje pateikiamų dalių, skyrių ir poskyrių maketavimą nuo kairio-sios paraštės – maketuojama turi būti taip, kaip pateikta konkrečiame pavyzdyje.

59

2.8.3. Teorinės baigiamojo darbo dalies pateikimas

◙ Kaip turi būti dėstomas tekstas teorinę dalį sudarančiuose skyriuose ir poskyriuose?

Tekstas turi būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba, be kalbos ir stiliaus klaidų. Svarbu atsižvelgti į pateikiamo teksto dėstymo stilių. Tekste negali būti vien tik perrašyti iš kitų autorių publikuotų šaltinių faktai.

Kiekvieną skyrių ir poskyrį sudaro konkreti išdėstyta medžiaga, kuri pa-rengiama, remiantis baigiamojo darbo autoriaus perskaitytais mokslo šalti-niais167. Vadinasi, kiekvieną skyrių arba poskyrį sudaro konkretūs cituojami autoriai ir jų mintys. Baigiamojo darbo autorius, pateikdamas teksto medžiagą, cituojamų autorių mintis turi lyginti bei išskirti panašumus ir skirtumus tarp jų, parodyti prieštaravimus (jei tokie pasitaiko) ir juos komentuoti. Dėstomame tekste baigiamojo darbo autoriaus apibendrinimuose turi išryškėti prielaidos, sąlygos, procesai, reiškiniai, strategijos ar pan. Nuoseklus ir sistemingas teksto dėstymas teorinėje dalyje parodo, kad studentas gerai žino baigiamojo darbo temą, mato kitų autorių dėstomų minčių panašumus ir skirtumus, geba lyginti ir apibendrinti skirtingų autorių mintis.

Teorinėje baigiamojo darbo dalyje tekstas nedėstomas konspekto ir faktų perrašymo iš įvairių antrinių ar tretinių šaltinių forma, kaip tai dažniausiai da-roma referate ar kursiniame darbe. Baigiamojo darbo teorinės dalies teksto168 paskirtis – pateikti rišlų ir nuoseklų tekstą, kuris atskleidžia tyrimo objekto charakteristikas, aktualius tyrimo objektui kontekstus ar situacijas, procesus ar reiškinius, atsakančius į išsikeltus konkrečius tyrimo problemos klausimus. Studentas turi demonstruoti gebėjimą sisteminti, analizuoti, lyginti, supriešinti ir apibendrinti kitų autorių mintis, išreikštas įvairiuose mokslo šaltiniuose.

Jei teorinėje dalyje aktuali dokumentų turinio analizė, pastaroji turi rem-tis tokiomis pat taisyklėmis, kaip ir mokslo šaltinių analizė: teorinės dalies tekste negali būti perrašomi dokumentų (pvz., įstatymų, įsakymų, kodeksų ar pan.) turiniai. Studentas turi analizuoti atskirus dokumentų punktus, nuorodas ar pan., atrasti juose pozityvius ir kritikuotinus aspektus arba panašumus ir

167 Mokslo straipsniais, tyrimų ataskaitomis, kitų absolventų bent jau prieš vienerius metus ap-

gintais baigiamaisiais bakalauro darbais, apgintomis disertacijomis, monografijomis, apgintais magistro darbais.

168 Kaip ir visų baigiamąjį darbą sudarančių dalių tekstų.

60

skirtumus, lyginti juos tarpusavyje. Tada baigiamojo darbo autorius galės įver-tinti dokumentų adekvatumą gautiems tyrimų rezultatams.

Kiekvienas teorinę dalį sudarantis skyrius baigiamas apibendrinimu, kurį preliminariai sudaro 1–2 sakiniai. Poskyriams apibendrinimų nereikia. Taip pat reikia atminti, jog kiekvieno skyriaus (po poros apibendrinamųjų sakinių) bei poskyrio baigiamasis sakinys turi sietis su kito, t. y. po jo einančio skyriaus (arba poskyrio) kontekstu169. Taigi skyriai ir poskyriai turi būti nuoseklūs ir sietis vienas su kitu. ◙ Kaip cituojama teorinės baigiamojo darbo dalies tekste?

Citavimo tikslumas ir taisyklingumas – baigiamojo darbo autoriaus atsa-komybė. Yra kelios taisyklės, kurias aktualu įsidėmėti:

• Citavimas visame baigiamojo darbo tekste turi būti vieningas.

• Cituojant autorių, nurodoma pirmoji vardo raidė, pilna pavardė ir publikacijos, kuria remiasi studentas, metai, arba nurodoma pavardė ir metai.

• Cituojant tekste, autorius ir metai nurodomi skliausteliuose, kai pa-teikiamas konkretus teiginys, o po jo yra jo autoriai. Kitu atveju, kai konkretus autorius cituojamas arba jo teiginys interpretuojamas, įvardijus autorių, skliausteliuose rašomi tik konkretūs publikacijos metai.

• Autorius ir metai rašomi neparyškintu šriftu, nepasvirai, po vardo pirmos raidės170 dedamas taškas, pavardė rašoma iš didžiosios raidės. Po pa-vardės rašomas kablelis ir cituojamos publikacijos metai.

Pavyzdys V. Pavardenis, 2009 arba Pavardenis, 2010 m. ........................... (V. Pavardenis, 2009) arba ............................(Pavardenis, 2010) V. Pavardenio (2009) teigimu, ................. arba Pavardenis (2010) aprašo .......................

Jei darbo autorius ne žodis žodin perrašo kito autoriaus mintį, o ją perpa-sakoja ir transformuoja, apibendrina ar interpretuoja, tada, baigus sakinį, konk-retus autorius rašomas skliausteliuose. Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog cituo-jamo autoriaus mintis yra neperrašyta o transformuota, apibendrinta darbo au-toriaus, todėl konkretus išsakytos minties autorius nurodytas skliausteliuose.

Pavyzdys Žmonės yra linkę pasirinkti būtent tą profesiją, kuri labiausiai atitinka jų indivi-

dualias savybes (Holland, 1973)171.

169 Bent jau skyriaus ir poskyrio temos formuluotės tema. 170 Jei baigiamojo darbo autorius pasirenka autorių citavimo būdą, rašant pirmąją vardo raidę.

61

Jei tiksliai žodis žodin perrašoma konkretaus autoriaus ar kelių autorių mintis, tuomet citatą privaloma rašyti kabutėse, nurodyti ne tik autorius, metus, bet ir puslapį, kuriame yra konkreti citata. Iš pavyzdžio matyti, jog cituojamos kitų mokslininkų išsakytos mintys tiksliai perrašant tekstą iš konkretaus šalti-nio, todėl sakinys paimtas į kabutes, o jį pabaigus, autoriai nurodomi skliauste-liuose bei nurodomas konkretus puslapis. Citata gali apimti nebūtinai vieną sakinį, o kelis, tada jie rašomi nuosekliai ir paimami į kabutes bei nurodomas konkretus puslapis, iš kurio baigiamojo darbo autorius perrašo citatą.

Pavyzdys „Taikyti žinias ir įgūdžius įvairiuose darbuose, skirtinguose savo darbo biografi-

jos etapuose; veikti smulkaus ir stambaus verslo srityse; organizacijose, kurios dėl glo-balinės konkurencijos, technologinių naujovių bei korporacijų susiliejimo pastoviai racionalizuojamos ir pertvarkomos“ (T. Brown, R. Scase, 1997, p. 86)172.

Jei baigiamojo darbo autorius remiasi šaltiniu, kurio autoriai yra keli as-menys, tuomet privaloma nurodyti juos visus – kiekvieno atskirai vardo pirmą-ją raidę173, pavardę, o įvardijus galutinį autorių, pateikti ir metus (jei cituojama tiksli citata, tuomet ir konkretaus puslapio numerį).

Atvejis. Mokslo šaltinio autoriai yra du. Metodologinis komentaras.

• Kai kitų autorių mintys persakomos, transformuojamos, autoriai cituojami taip: .............................................................................................................................................

.............................................................................174 (O. Flanagan, A. Rorty, 1990). • Kai kitų autorių mintys išrašomos tiksliai iš jų publikuoto šaltinio, tuomet cituojama taip: „..........................................................................................................................................................................................................................“ (O. Flanagan, A. Rorty, 1990, p. 67).

Atvejis. Mokslo šaltinio autoriai yra trys ir daugiau. Metodologinis komentaras.

• Kai kitų autorių mintys persakomos, perfrazuojamos ar interpretuojamos, autoriai cituojami taip: .....................................................................................................................................................................................................................................................(D. Krebs ir kt., 1997).

171 Cituojama iš šio šaltinio: Garnienė, D. (2006). Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai

modelis: parametrai ir realizavimo principai. Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 23.

172 Iš: Garnienė, D. (2006). Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai. Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 15.

173 Jei baigiamojo darbo autorius pasirenka autorių citavimo būdą, rašant pirmąją vardo raidę. 174 Pateiktas daugtaškis eilutėje iliustruoja parašytą darbo autoriaus tekstą interpretuojant konk-

rečius autorius, o po šio nurodomi skliausteliuose autoriai.

62

• Kai kitų autorių mintys išrašomos tiksliai iš jų publikuoto šaltinio, cituojama taip: „.................................................................................................................................................................................................................................“ (D. Krebs ir kt., 1997, p. 1123).

Iš pavyzdžio matyti, jog vienu atveju nurodyta tik pirmojo autoriaus var-do pirmoji raidė bei pavardė ir metai, kitu atveju, – ir puslapis. Po pirmojo autoriaus pavardės pateiktas trumpinys „ir kt.“, kuris reiškia, jog šaltinio auto-rių yra daugiau nei du. Tokiais atvejais, kai šaltinio autorių yra daugiau nei du, tekste nurodomas tik pirmasis autorius, o po jo pavardės rašomas trumpinys „ir kt.“, po kurio nurodomi publikacijos metai. Jei pateikiama tiksli citata, tada nurodomas ir tikslus puslapis. Nepriklausomai nuo to, jog teorinės dalies tekste vartojamas trumpinys „ir kt.“, literatūros sąraše baigiamojo darbo autorius privalo nurodyti visus šaltinio autorius – jų vardų pirmąsias raides bei pavar-des.

Jei šaltinio autoriai yra du, tada teorinės dalies tekste, kai jų mintys per-sakomos, interpretuojamos ar komentuojamos, turi būti rašomos šių autorių vardų pirmos raidės175, pavardės, publikacijos metai. Jei citata perrašyta žodis žodin, tada privalu nurodyti ir tikslų puslapį. Jei naudojamo šaltinio autorių yra daugiau nei du, tada po pirmojo autoriaus pirmosios vardo raidės176 ir pavardės rašomas trumpinys „ir kt.“ ir taip cituojama visoje teorinėje dalyje.

Vengti pradėti sakinį nuo žodžių „pasak“ ar „pagal“ ir pan.

Pavyzdys Pasak V. Pavardenio (1999) ............................................................................................... O pasak P. Vardenio (1998) ............................................................................................... Bet V. Pavardenienės (2000) manymu .............................................................................. Tačiau P. Vardenienės (2002) nuomone ............................................................................

Toks teksto dėstymas yra pavyzdys, kai baigiamojo darbo autorius nesir-emia lyginimu, interpretavimu ir asmeninėmis įžvalgomis, o perpasakoja per-skaitytų mokslo šaltinių autorių mintis, rašydamas atpasakojimą. Tokiame te-kste nėra panašumų, skirtumų ar prieštaravimų išryškinimo, nepateikiami api-bendrinimai teksto dėstymo eigoje. Toks teksto dėstymas, jog tekstas nėra ori-ginalus ir jį tegalima traktuoti užrašais177. Vengiant aukščiau pavyzdyje paro-dyto teksto dėstymo stiliaus, pirmiausia reikia rašyti konkretų tekstą, o po jo

175 Jei baigiamojo darbo autorius pasirenka autorių citavimo būdą, rašant pirmąją vardo raidę. 176 Jei baigiamojo darbo autorius pasirenka autorių citavimo būdą, rašant pirmąją vardo raidę. 177 Dar vadinamais „konspektu“.

63

nurodyti autorių arba autorius, lyginti juos tarpusavyje, apibendrinti ir toliau vėl rišliai dėstyti mintis. Kai baigiamojo darbo autoriui reikia minėti konkretų autorių, tuomet pastarasis netampa tekste pagrindine figūra, o įsilieja į bendrą darbo teksto visumą.

Pavyzdys Vertybinę178 krizę sąlygoja ir neformalūs auklėjimo „veikėjai“ (pvz., televizija,

internetas) (C. Buttner, 1998; M. Rupnik, 2001)179. Jaunimas iš televizijos perima ver-tybes, kurios sužadina vertybių konfliktą, atsirandantį tarp šeimos, mokyklos ir televizi-jos propaguojamos kultūros, o šie momentai silpnina tėvų ir mokytojų autoritetą verty-bių pasisavinimo procese (V. Aramavičiūtė, 2005). Todėl tėvams ir mokytojams sun-kiai sekasi užtikrinti vertybinę aplinką, nes šeimos, mokyklos ir televizijos vertybės neretai atsiduria konkurencinėje tarpusavio kovoje, kurią dažniausiai „laimi“ televizija negu kitos institucijos (V. Aramavičiūtė, 2005).180 Smurto ir siaubo filmai ypač aktua-lūs paaugliams, kurie yra atstumti ir diskriminuojami paauglių bendraamžių grupėse ir mokykloje, o šeimoje jaučiasi menkaverčiai (C. Buttner, 1998). Taigi televizija tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, formuojančių paauglių vertybines orientacijas181.

Jei baigiamojo darbo autorius pateikia tikslią kito autoriaus citatą, tuomet ji negali būti „palikta“ ir toliau cituojamas kitas autorius. Pateikus konkrečią citatą, privalu ją aiškinti ir interpretuoti, siejant su rašomo darbo tema ir tyrimo problemos kontekstu, t. y. iškeliant klausimus, atrasti prieštaravimus, arba, atvirkščiai, – išryškinti cituojamo autoriaus išsakytose mintyse baigiamajam darbui aktualius aspektus, parodyti jų prasmingumą konkrečios darbo temos kontekstui ir svarbą gilesniam tyrimo problemos suvokimui.

Jei studentas naudoja šaltinį, kurį parengė kelių autorių kolektyvas ir ant viršelio neužrašytas vienas arba keli autoriai, tada, cituojant nurodoma redak-toriaus pavardė, t. y. cituojama taip, kaip vieno autoriaus atveju182. Tokiu atve-ju, literatūros sąraše turi būti pateiktos visos nuorodos – šaltinio autoriai, re-daktorius ir kt.183 Baigiamojo darbo autoriui svarbu žinoti, kad, cituojant, pa-

178 Tekstas paimtas iš: Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių grupėse.

Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 53.

179 Atkreiptinas dėmesys į šiuose skliausteliuose nurodytą autorių citavimą: nurodomi du auto-riai, kurie publikavo skirtingus mokslo šaltinius ir juos naudojo konkretaus darbo autorius. Autoriai nurodomi juos atskiriant kabliataškiu.

180 <...> ženklas reiškia, jog iš tiksliai cituojamo teksto nevartojami visi sakiniai paeiliui. Taigi, tuomet, kai baigiamojo darbo autorius nori tiksliai cituoti, tačiau atskirus sakinius iš to paties autoriaus, to paties puslapio, tuomet rašomas <...> ženklas.

181 Šis sakinys yra apibendrinamasis, nes jis lyg apjungia nurodytų kitų autorių persakytas min-tis.

182 Žr. aukščiau. 183 Plačiau apibūdinama šioje knygoje prie Literatūros parametro.

64

grindiniame darbo tekste nerašomas visas knygos, monografijos, tyrimo ata-skaitos arba straipsnio pavadinimas184.

Jei citata perrašoma žodis žodin, tada privaloma nurodyti ir tikslų puslapį ar puslapius, iš kurių ji yra perrašyta.

Jei teorinės baigiamojo darbo dalies tekste cituojamas arba komentuoja-mas dokumentas, arba iš jo perrašomi konkretūs punktai, sakiniai, citatos pa-baigoje rašoma išnaša. Išnašoje pateikiamas tikslus dokumento pavadinimas ir kita reikalinga informacija185. Dokumento pavadinimas nenurodomas skliaus-teliuose šalia cituoto sakinio. Dokumentus galima rasti tiksliniuose žurnaluo-se186. Vadinasi, studentas turi būti tikslus, pateikdamas informaciją ir išnašose, ir „literatūros“ parametre: turi būti pateiktas ne tik įstatymo pavadinimas, nu-meris, įstatymo priėmimo data, cituoto punkto ar straipsnio iš įstatymo nume-ris, bet ir šaltinis, iš kurio cituojamas konkretus įstatymas: a) jei tai Valstybės

žinių laikraštis, tada privalu nurodyti laikraščio pavadinimą, numerį ir leidybos datą; b) kai cituojama iš interneto puslapio, tada, pateikus tikslią informaciją apie įstatymą, nurodomas tikslus interneto puslapio adresas; c) cituojant iš konkretaus profesinio žurnalo, tada po informacijos apie įstatymą pateikiama informacija apie žurnalą (žurnalo pavadinimas, numeris, puslapiai, kuriuose publikuotas konkretus įstatymas ar kitas (po)įstatyminis aktas, dokumentas).

Atvejis. Studentas rašo darbą apie paciento informavimą. Ir cituoja šį sakinį: „Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti“.

Metodologinis komentaras. Taisyklingas citavimas, kai dokumentas cituoja-mas tekste, o pats yra konkrečiame tinklalapyje, yra toks:

„Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose tei-kiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti“.¹ ____________________ ¹Lietuvos respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 1996 m. spalio 3 d. Nr. I–1562, Vilnius. 6 straipsnis. URL: http://www.skelbimas.lt/istatymai/pacientu_teisiu_ir_zalos_sveikatai_atlyginimo_istatymas.htm

184 Išsami informacija apie cituojamą šaltinį pateikiama „literatūros“ parametre, o cituojant nu-

rodomos autoriaus ar autorių vardų pirmosios raidės (jei autorius pasirinko citavimo būdą, nurodant pirmąją vardo raidę), pavardės bei publikacijos metai.

185 Baigiamojo darbo autorius neturėtų piktnaudžiauti išnašomis, nes jos skirtos ne citavimui ar nuorodoms į mokslo šaltinius. Išnašų paskirtis – patikslinti tekste pateikiamą informaciją, sąvoką ar teiginį. Dokumentų citavimo atveju, išnašos taikomos tam, kad neperkrauti darbo teksto nepagrindine informacija.

186 Pvz., Valstybės žinios, specialiuose interneto puslapiuose arba tiksliniuose profesiniuose žur-naluose.

65

Parašius citatą iš konkretaus įstatymo, rašoma išnaša, o pastarojoje patei-kiama tiksli informacija apie dokumentą ir nurodomas interneto adresas.

Jei baigiamajame darbe cituojamas interneto šaltinis, citavimas turi būti preciziškas. Pirma, reikia atminti, jog interneto šaltiniai, kuriuos cituoja bai-giamojo darbo autorius, turi būti moksliniai. Vadinasi, tai yra straipsniai, tyri-mų ataskaitos, leidiniai ir pan., tačiau visi mokslo šaltiniai turi autorius. Jei autorių nėra, naudojamas bendrasis portalas, kuriame spausdinami pasisaky-mai, komentarai, bendroji informacija visuomenei, tada aktualu žinoti, jog tai nėra mokslo šaltiniai, todėl jie neturi būti cituojami, t. y. naudojami baigiamojo darbo tekstui rengti. Antra, jei rastas mokslo šaltinis yra konkrečiame interneto puslapyje, tuomet turi būti nurodomas konkretaus šaltinio autorius, o interneto adreso nuoroda pateikiama „literatūros“ parametre. Trečia, kai cituojamas au-torius, nurodoma pirmoji vardo raidė187, pavardė ir metai. Šiuo atveju nereikia nurodyti puslapio, nes šaltinis publikuotas internete. Ketvirta, baigiamojo dar-bo tekste necituojami interneto portalai, nes jų adresai neatstovauja konkretaus mokslo šaltinio adreso.

Atvejis. Baigiamojo darbo autorius pasirinko straipsnį, publikuotą internetiniame puslapyje.

Metodologinis komentaras. Visa straipsnio informacija turi būti pateikta „litera-tūros“ parametre: • Chia, R. (1996). The Problem of Reflexivity in Organizational Research: Towards a Postmodern Science of Organization, Organization, 3(1): 31–59. URL: http://org.sagepub.com /cgi/content/abstract/3/1/31

Tekste straipsnis turi būti cituojamas taip: • Buvimas yra fundamentalus ontologijos postulatas, kuris suteikia pirmenybę „daik-tams“, „įvykiams“, „generuojamiems mechanizmams“, „objektyviai realybei“ ir pan., kurie sudaro mūsų materialųjį pasaulį (R. Chia, 1996).

Iš pateikto pavyzdžio matoma, jog cituojamas ne interneto adresas, o konkretus autorius, kurio mokslo darbas paskelbtas konkrečiame interneto puslapyje.

Baigiamojo darbo autorius tekste lygindamas šaltinius, turi būti tikslus ir remtis metodologinėmis taisyklėmis: tarpusavyje lyginami adekvatūs pagal paskirtį ir tipą šaltiniai – mokslo šaltiniai su mokslo šaltiniais, dokumentai su dokumentais, žodynai su žodynais, enciklopedijos su enciklopedijomis, pirmi-niai su pirminiais, antriniai su antriniais ir tretiniai su tretiniais šaltiniais. Tai reiškia, kad baigiamojo darbo tekste neturi būti lyginami mokslo šaltiniai su

187 Jei baigiamojo darbo autorius pasirenka autorių citavimo būdą, rašant pirmąją vardo raidę.

66

dokumentais arba informacijos šaltiniais, nes jų paskirtys ir pobūdis yra skir-tingi. Skliausteliuose pateikiant nuorodas neturi būti greta pateikiami mokslo šaltiniai, dokumentai, žodynai arba enciklopedijos)188. ◙ Ar būtinos iliustracijos teorinėje dalyje?

Kito autoriaus lentelės arba paveikslo kopijavimas į konkretaus baigia-mojo darbo teorinę dalį turi būti prasmingas darbo turiniui. Studentas turi žino-ti tokio savo sprendimo priežastis: jei naudojamas kito autoriaus paveikslas, galbūt, pagal jį bus sudaromas klausimyno empiriniam tyrimui turinys? Gal šis modelis bus tikrinamas praktikoje ir nustatoma, kurie modelio elementai veiksnūs, o kurie – ne? Jei naudojama kito autoriaus lentelė: gal joje yra bai-giamajam darbui reikšminga informacija, pvz., skirstymai į lygmenis ar tipus, klasifikacijos ir pan.? Studentas turi sau atsakyti į klausimą „Kokia mano dar-be esančios kito autoriaus iliustracijos paskirtis ir tikslas?“ Jei iliustracija teo-rinėje dalyje yra todėl, kad kitas autorius ją įdomiai pateikia ar baigiamojo darbo autoriui patiko iliustracijos dizainas ir pan., tada toks argumentas nėra racionalus ar konstruktyvus, o kito autoriaus iliustracijos pateikimas baigiama-jame darbe yra abejotino koncepcinio prasmingumo arba vertingumo.

Pateikdamas kito autoriaus iliustracijas, studentas turi nurodyti ne tik iliustracijos pavadinimą, bet ir konkretų autorių, šaltinio pavadinimą, metus ir puslapį, kuriame yra konkretaus autoriaus iliustracija.

Pavyzdys

1 pav. Moralė – orumo kontekstas Šaltinis: Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių grupėse. Daktaro diserta-cija, Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 42.

188 Jau minėta, kad mokslo šaltinių lyginti arba cituoti kartu su vadovėliais negalima. Vadovėliai

yra studijų medžiaga, nors gali būti tyrimų medžiaga, kurią darbo autorius vertina pagal sukurtus kriteri-jus. Tačiau tokiu atveju vadovėlio autoriai necituojami teorinėje baigiamojo darbo dalyje, o vadovėlio turinio analizės ar (ir) vertinimo rezultatai pateikiami empirinėje darbo dalyje.

Moralė

Orumas

67

Pavyzdys 3 lentelė. Pozityvios mokinių sveikatos ir jos stiprinimo charakteristikos Šaltinis: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaidmens kompleksiškumas

ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 85. Sveikatos samprata Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė (PSO,

1948) Mokinių sveikatos stip-rinimo strategija

Plėtojama profilaktinė medicina ir medicinos technolo-gijos.

Sveikatos stiprinimo pajėgos

Mokiniai, jų tėvai, pedagogai turi teisę dalyvauti mo-kyklos sveikatos priežiūros ir jos stiprinimo veikoje, tačiau čia dominuoja mokyklos medikas.

Pateikus iliustraciją, ji neturi būti palikta „sau“, o studentas ją turi ko-mentuoti baigiamojo darbo temos kontekste, interpretuoti, lyginti, atskleisti naujus komponentus.

Sveikintina, kai darbo autorius pats sukuria iliustraciją – lentelę arba pa-veikslą, kuriame parodomas modelis arba procesas, arba reiškinio komponen-tai. Gali būti atvejų, kai baigiamojo darbo autorius modifikuoja kito autoriaus modelį arba lentelės turinio komponentus. Tada, pateikiant iliustraciją, studen-tas turi nurodyti, šaltinį, iš kurio kopijuojama konkreti iliustracija, o pats bai-giamojo darbo autorius ją pateikia jau su savomis modifikacijomis189. Po iliust-racija svarbu nurodyti atliktus pakeitimus ir argumentuoti, kodėl jie atlikti. Iliustracijų modifikacijos susiję su konkretaus baigiamojo darbo tyrimo pro-blema, tyrimo klausimais ir tyrimo tikslu. Baigiamajame darbe neperpiešiami paveikslai arba lentelės iš vadovėlių, metodinių leidinių, nes pastaruosiuose pateikta informacija skirta studentų studijoms, o iliustracijos vadovėliuose atlieka konkretų vaidmenį – studentai įsimena reikiamus faktus, kurie vadina-mi bazinėmis žiniomis. ◙ Ar turi būti apibendrinimai ir išvados teorinėje dalyje?

Teorinėje dalyje po kiekvieno skyriaus rašomas apibendrinimas, tačiau nerašomos išvados.190 Poskyriams apibendrinimai nerašomi, tačiau poskyris neturi būti baigiamas kito autoriaus citata, jos neinterpretavus ar neparašius asmeninės įžvalgos, ją susiejant su baigiamajame darbe sprendžiama tyrimo problema. Teorinės dalies pabaigoje išvadų rašyti nereikia, nes baigiamajame darbe yra atskiras išvadų parametras, kuriame ir pateikiamos išvados, atsakant į išsikeltus tyrimo uždavinius.

189 Iliustracijos elementų/komponentų papildymu arba mažinimu. 190 Buitiniame lygmenyje kartais vadinamos „dalinėmis išvadomis“.

68

◙ Kodėl konkrečių autorių citavimas turi būti tikslus? Citavimas teorinėje dalyje, kaip ir visame baigiamajame darbe, turi būti

tikslus, nes kitu atveju darbo autorius gali būti kaltinamas svetimų minčių (koncepcijų, modelių ir t. t.) pasisavinimu191.

2.9. Tyrimo metodologija

◙ Ką vadiname tyrimo metodologija? Sąvoka „metodologija“ apibrėžiama kaip sistema, kurią sudaro princi-

pai, praktikos ir procedūros, taikomos specifinėje žinių šakoje (Breslow, Day, 1987; Hollway, Jefferson, 2000). Metodologija reiškia būdą, kuriuo randama

informacija ar būdą, kuriuo atliekama/padaroma veikla/veiksmas bei gauna-

mas rezultatas (Gill, Johnson, 2002; Groves ir kt., 2004). Sąvoka „metodologija“ reiškia dokumentuotą nuostatą, kuri taikoma at-

likti veiklas nusistovėjusiais, patikrintais, pakartojamais, nuosekliais ir integra-liais būdais. Metodologiją didele dalimi sudaro intelektinės veiklos (Breslow & Day, 1987; Hollway & Jefferson, 2000; Gill & Johnson, 2002; Groves ir kt., 2004).

Metodologija gali būti apibrėžiama kaip paketas praktikos idėjų ir patvir-tintų praktikų konkrečioje veiklos srityje. Tada metodologija apima veiklos planavimą, dizaino kūrimą ir vystymą bei sistemų valdymą. Tokia metodologi-jos samprata susijusi su veikla/darbu ir ji nėra tapati tyrimų metodologijai (Smith, Nosek, 2010). Taigi, metodologija yra mokslas apie metodų taikymo logiką (Ranganath ir kt., 2008). Tai nereiškia, kad tyrimas turės „tik metodą“, o visas tyrimas bus vykdomas skirtingais būdais ir (arba) metodais, siekiant patvirtinti ir spręsti pavienius tyrimo aspektus. Metodologija reiškia metodų rinkinį, kurį tyrėjas taiko konkrečiame tyrime.

Metodologija apima metodus, technikas ir procedūras, kurios naudo-

jamos rinkti ir analizuoti informaciją (Breslow, Day, 1987; Hollway, Jeffer-son, 2000; Gill, Johnson, 2002; Groves ir kt., 2004; Ranganath ir kt., 2008; Robson, 2008; Smith, Nosek, 2010):

• Sąvoka „procedūra“ kilusi iš prancūzų kalbos žodžio „procédure“ arba „proceder“. Procedūra yra veikimo būdas arba būdas atlikti kažką. Tai seka žingsnių, kurie atliekami, siekiant įvykdyti numatytą tikslą. Procedūros

191 Tai dažniausiai įvardijama plagijavimu arba plagiatu.

69

gali būti blokas teiginių (prielaidų, hipotezių kiekybiniuose tyrimuose iki tyri-mo atlikimo; prielaidų ar socialinių hipotezių, kurios yra kokybinio tyrimo rezultatai ir yra paremiamos tyrime gautais rezultatais – įrodymais), kurie gali būti daug kartų naudojami bet kuriuo metu vykdant tyrimus. Procedūros dar vadinamos „subrutinomis“, reiškiančiomis konkrečias standartizuotas procedū-ras, kurios kiekybiniuose tyrimuose reiškia statistines procedūras, o kokybi-niuose tyrimuose reiškia konkretų metodą ir žingsnius. Procedūros taip pat reiškia analizės žingsnius ir dizainą.

• Procedūrų taikymas vadinamas procesu. Procesas yra taisyklių ir nuorodų rinkinys, kuriomis vadovaujasi organizuojama veikla bet kurioje veik-loje.

• Sąvoka „metodas“ taikoma įvairiuose skirtinguose kontekstuose. Metodas yra procedūra, technika arba būdas atlikti konkrečią veiklą pagal api-brėžtą planą. Tyrimuose metodais įvardijami duomenų rinkimo ir analizės me-todai. Metodas yra konkretus būdas spręsti specifinę problemą

Metodologija reiškia metodą192

ir jos prasmė apima šiuos aspektus:

(Tashakkori, Teddlie, 2003; Creswell, 2003): a) filosofijos šaka, kuri analizuo-ja tyrimo principus ir procedūras konkrečioje disciplinoje; b) epistemologijos

rūšis; c) metodų sistema konkrečioje disciplinoje reiškia kognityvinius

procesus ir turinį. ◙ Kas turi būti rašoma baigiamojo darbo metodologijos skyriuje?

Tyrimo metodologijos skyriuje darbo autorius turi tiksliai aprašyti:

• kas, kaip ir kodėl daryta (kokia tyrimo proceso logika ir kokios fa-zės sudarė tyrimo procesą, koks jų nuoseklumas; kokie tiriamųjų atrankos kri-terijai ir koks atrankos būdas (metodas) ir kodėl jis taikytas; kokie tyrimo me-todai pasirinkti informacijos (duomenų) rinkimui ir analizei bei kodėl);

• kaip laikytasi tyrimo etikos (kokie tyrimo etikos principai buvo tai-komi, kokias tyrėjas patyrė ribotumus ar nesėkmes ir kaip sprendė iškilusias problemas, kaip išlaikytas tiriamųjų konfidencialumas ir anonimiškumas, kaip pavyko „pasiekti“ tiriamuosius organizacijose);

• kokie tyrimo instrumentai taikyti (koks jų turinys, su kokiais tyrimo problemos klausimais susiję instrumento (ar instrumentų) turinio klausimai).

192 Tyrimo metodus, apimančiu stebėjimą ir teoriją, padedančią testuoti hipotezes; būdą tyrimą

atlikti sistemingai; logišką seką, vykdant žingsnius.

70

2.9.1. Tyrimo procesas

◙ Ką reiškia „tyrimo proceso“ samprata? Tyrimo procesu vadiname tyrimo etapus ir juos sudarančius žingsnius.

Baigiamajame darbe autorius turi įvardyti ne tik tyrimo etapus ir žingsnius, bet ir konkretų laiko tarpsnį, per kurį atliktas konkretus tyrimo žingsnis, t. y. pa-teikti tyrimo planą, kuriuo remiantis buvo rengiamas baigiamasis darbas, besi-remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimu. ◙ Kokie yra tyrimo proceso etapai?

Tyrimo procesą sudaro dvylika pagrindinių etapų (Anfara ir kt., 2002; Žydžiūnaitė, 2006). Tačiau jų eiliškumas priklauso nuo studento pasirinkto tyrimo tipo – kiekybinio ar kokybinio.

Jei baigiamojo darbo autorius vykdo kiekybinį tyrimą193, tada tyrimo pro-ceso etapai yra tokie:

1. baigiamojo darbo tyrimo parametrų suformulavimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd)194; 2. mokslo šaltinių atranka ir analizė195 (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 3. mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengi-

mas (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 4. tyrimo instrumento196 sudarymas197 bei pagrindimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 5. tyrimo duomenų rinkimas (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 6. tyrimo duomenų analizė (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 7. baigiamojo darbo tyrimo parametrų198 tikslinimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 8. tyrimo rezultatų interpretavimas (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 9. empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (MM–mm–dd/MM–

mm–dd); 10. išvadų ir rekomendacijų parengimas (MM–mm–dd/MM–mm–dd);

193 Tyrimas orientuotas į skaitmeninės susistemintos informacijos pateikimą. 194 MM–mm–dd – metai, mėnuo, diena 195 Pagal tyrimo poreikį gali būti ir dokumentų analizė. 196 Tai gali būti klausimynas, vertinimo matrica, stebėjimo parametrų/kriterijų matrica, testas. 197 Jei baigiamojo darbo autorius taiko jau kito tyrėjo naudotą tyrimo instrumentą, tuomet vietoje

rašoma „tyrimo instrumento adaptavimas“ – jei klausimynas taikomas nieko jame nekeičiant; arba – „tyrimo instrumento modifikavimas“ – jei studentas klausimyne daro pakeitimus.

198 Tikslo, uždavinių, tyrimo klausimų.

71

11. pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 12. galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd). Jei studentas vykdo kokybinį tyrimą199, tada tyrimo proceso etapų eiliš-

kumas yra toks: 1. baigiamojo darbo tyrimo parametrų suformulavimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 2. mokslo šaltinių atranka ir susipažinimas su jų turiniu200) (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 3. tyrimo instrumento201 sudarymas bei pagrindimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 4. tyrimo duomenų rinkimas (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 5. tyrimo duomenų analizė (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 6. baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas (MM–mm–dd/MM–

mm–dd); 7. mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengi-

mas (MM–mm–dd/MM–mm–dd); 8. empirinio tyrimo rezultatų interpretavimas (MM–mm–dd/MM–mm–

dd); 9. empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (MM–mm–dd/MM–

mm–dd); 10. išvadų ir rekomendacijų parengimas (MM–mm–dd/MM–mm–dd), 11. pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd); 12. galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (MM–mm–

dd/MM–mm–dd). Studentas prie kiekvieno etapo parašo konkrečias datas „nuo ... iki“,

įvardydamas metus, mėnesį ir dieną. ◙ Kodėl svarbu nurodyti etapus ir konkrečius jų vykdymo tarpsnius?

Baigiamojo darbo rengimui skiriamas konkretus tarpsnis, todėl laiko pla-navimas ir valdymas yra svarbus202.

199 Tyrimas orientuotas į žodinės susistemintos informacijos pateikimą. 200 „Pasiskaitymas“, kuris svarbus baigiamojo darbo autoriui susiformuoti „bendrą vaizdą“ apie

tyrimo objektą. 201 Interviu klausimai, stebėjimo parametrų matrica.

72

2.9.2. Tyrimo etika

◙ Kokių tyrimo etikos principų taikymas turi būti aprašytas baigiama-jame darbe?

Tyrimo etikos principų taikymas aprašomas „Tyrimo etikos“ parametre. Iki tyrimo atlikimo ir atliekant tyrimą, baigiamojo darbo autorius turi ne tik apgalvoti, kaip bus įgyvendins konkrečius tyrimo etikos principus, bet ir kaip laikysis etikos principų203, vykdydamas konkrečius tyrimo proceso žingsnius. Nepakanka baigiamojo darbo autoriui įvardyti tyrimo etikos principus. Studen-tas turi nurodyti, kaip įgyvendino tyrimo etikos principus bei pateikti įrody-mus, kad laikėsi konkrečių etikos principų. Jei baigiamojo darbo autoriui buvo sudėtinga įgyvendinti kai kuriuos tyrimo etikos principus, tokius atvejus savo darbe204 jis turi aprašyti205. ◙ Su kuo siejamas ir kaip apibūdinamas kiekvienas tyrimo etikos prin-cipas?

Baigiamojo darbo autorius turėtų apmąstyti ne tik tyrimo problemą, ty-rimo objektą ir tikslą, tyrimo instrumento turinį, tiriamųjų atrankos kriterijus, bet ir kiekvieną tyrimo proceso etapą per tyrimo etikos principų taikymą.

Geranoriškumo principas siejamas su tyrėjo taikomais tyrimo metodais, tyrimo instrumentų turiniu ir bendravimo su tiriamaisiais pobūdžiu. Tyrėjas turi užtikrinti respondentams aplinką, kurioje jie nejaustų nerimo ar baimės. Tyrimo instrumente206 negali būti įžeidžiančių, asmens orumą žeminančių tei-ginių. Baigiamojo darbo autorius turi užtikrinti laisvanorišką tiriamųjų dalyva-vimą tyrime, o respondentai dėl savo dalyvavimo ar atsisakymo dalyvauti ty-rime neturi patirti neigiamų potyrių. Tyrimas respondentams dėl dalyvavimo tyrime neturi sukelti fizinio skausmo, psichologinio ir dvasinio diskomforto,

202 Rekomendacija. Studentas baigiamojo darbo rengimo pradžioje sudarytas darbo tvarkaraštis

pagal etapus ir po vieną egzempliorių galėtų būti paliktas darbo vadovui bei katedrai, kurioje realizuoja-ma konkreti studijų programa, ir vieną egzempliorių turėti sau. Tai priemonė, kuri skatina baigiamojo darbo autorių dirbti ir prisiimti atsakomybę už darbo rengimą ir kokybę. Studentas išmoksta racionaliai planuoti laiką ir vykdyti tyrimą bei laiku parengti baigiamąjį darbą.

203 Geranoriškumo, pagarbos asmens orumui, teisingumo, teisės gauti tikslią informaciją, neap-saugotų grupių saugumo.

204 Tyrimo etikos poskyryje. 205 Kas įvyko ir kodėl, kokie buvo absolvento žingsniai, siekiant išvengti konkretaus tyrimo eti-

kos principo pažeidimo. 206 Klausimyno ir (arba) interviu turinyje.

73

nuovargio, papildomų piniginių išlaidų. Baigiamojo darbo autorius turi pateikti konkrečius įrodymus207, kaip užtikrino geranoriškumo principo taikymą.

Pavyzdys Geranoriškumo principas užtikrintas klausimyno teiginiais, kurie pateikti pagar-

biu stiliumi, nesudaro prielaidų respondentams prarasti privatumą. Prieš išdalinant klausimyną, tiriamieji buvo informuoti, jog jų dalyvavimas apklausoje yra asmeninis apsisprendimas ir jie laisvi nedalyvauti tyrime arba nutraukti dalyvavimą tyrime bet kuriuo metu. Kreipinyje į respondentą, klausimyno pradžioje, tyrimo dalyviai infor-muojami apie tyrimo naudingumą konkrečiai profesinei praktikai, pačių respondentų žinių plėtrai. Tokia pati informacija buvo suteikta ir įstaigų vadovams, kurie sudarė galimybes konkrečiose organizacijose vykdyti apklausą.

Pagarbos asmens orumui principas akcentuoja, jog tyrėjas negali daryti įtakos tiriamiesiems jiems apsisprendžiant dalyvauti ar nedalyvauti tyrime. Todėl respondentams pateikiama informacija turi būti neutrali, objektyvi, ori-entuota tik į atliekamo tyrimo specifiką. Informacija turi būti aiški, neperkrauta smulkmeniškomis detalėmis. Tyrėjas turi paaiškinti tyrimo tikslą, nevartoda-mas tyrimo objektą identifikuojančių sąvokų, nes jos tiesiogiai gali daryti įtaką tiriamųjų pateikiamiems atsakymams į užduotus tyrėjo klausimus. Jei tyrime yra galimi rizikos elementai, tyrėjas apie juos privalo informuoti tyrimo daly-vius.

Tyrėjas turi gauti žodinį kiekvieno tyrimo dalyvio sutikimą dalyvauti ty-rime, o iš organizacijos vadovo turi būti gautas raštiškas patvirtinimas, jog konkretus tyrėjas208 turi teisę įstaigoje atlikti tyrimą. Toks leidimas ypač aktua-lus kiekybiniam tyrimui, kai atliekama apklausa, taikant klausimyną. Kai tyrė-jas vykdo kokybinį tyrimą ir renka duomenis interviu, tada nereikia raštiško ar žodinio įstaigos vadovo sutikimo, jei tiriamajam neužduodami klausimai, ku-riais turi būti atskleistas tyrimo dalyvio veiklos įstaigos pavadinimas. Tokiame interviu tyrimo dalyvis pateikia informaciją tik apie asmenines patirtis, išgyve-nimus, jausmus. Tais atvejais, kai interviu klausimai yra orientuoti į specifinę įstaigą, su organizacijos aplinka susijusius reiškinius ir apklausiami visi orga-nizacijoje dirbantys asmenys arba tyrėjui reikalinga specifinė, organizaciją leidžianti identifikuoti informacija, reikia gauti raštišką įstaigos vadovo suti-kimą atlikti tyrimą209. Tyrėjui rekomenduojama prieš interviu su kiekvienu tyrimo dalyviu pasirašyti dviem egzemplioriais etikos įsipareigojimą neplatinti

207 Aprašyti. 208 Baigiamojo darbo autorius. 209 Vadinasi, apie tokius atvejus reikia informuoti ne tik tiriamąjį, bet ir įstaigos vadovą bei gauti

raštišką leidimą atlikti tyrimą.

74

informacijos ne tyrimo tikslais, nekomentuoti interviu proceso su tyrimu nesu-sijusiems asmenims, nevartoti tikrųjų vardų ir neteikti kitos informacijos, lei-džiančios identifikuoti tiriamuosius ir organizacijas, kuriose jie dirba.

Pavyzdys

Realizuojant pagarbos asmens orumui principą tiriamiesiems buvo buitine kalba paaiškintas tyrimo tikslas. Baigiamojo darbo tema yra „Socialinių darbuotojų, dirbančių su psichinę negalią turinčiais klientais, patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas“, todėl aiškinant tiriamiesiems apie darbo tikslą, nevartota neigiamą prasmę turinti sąvo-ka „smurtas“. Ši sąvoka transformuota buvo į žodžių junginius „patiriamos negatyvios emocijos“, „negatyvios patirtys“, „skaudūs išgyvenimai“, „nerimą keliančių jausmų išgyvenimas“ ir pan. Taip užtikrinta, kad žodinė informacija nedarys įtakos respondento pateikiamiems atsakymams ir bus maksimaliai išvengta atsakymų turinio subjektyvu-mo, tendencingumo. Su kiekvienu tyrimo dalyviu pasirašyti etikos įsipareigojimai (dviem egzemplioriais), kurie apsaugo tiriamąjį nuo informacijos „nutekėjimo“ į aplin-ką, t.y. informacijos pateikimo su tyrimu nesusijusiems asmenims.

Teisingumo principas kalba apie tiriamųjų atranką ir jų privatumo išsau-gojimą. Teisingumo principas tyrimuose įgyvendinamas tada, kai respondentai parenkami pagal konkrečius kriterijus, susijusius su pagrindinėmis baigiamojo darbo temos sąvokomis, tyrimo objektu ir tyrimo problema. Svarbus ir tiriamų-jų atrankos metodas, todėl baigiamojo darbo autorius turi išsamiai apibūdinti tyrimo dalyvių atrankos kriterijus, atrankos tipą ir argumentuoti šių kriterijų ir tipo pasirinkimus. Tiriamųjų privatumas išlaikomas, kai klausimyne nėra ne-reikalingos210 informacijos, pvz., lytis, socialinis statusas, šeimyninė padėtis, metinės ar kasmėnesinės pajamos, darbinės organizacijos pavadinimas, konk-retaus miesto įvardijimas, respondento vardas ir pavardė bei panaši informaci-ja, kuri leidžia atpažinti211 tyrime dalyvavusį asmenį. Jei demografiniame klau-simyno bloke reikia specifinės informacijos, tada respondentai turi būti infor-muojami, kokiais tikslais ji bus panaudota.

Jei baigiamojo darbo autorius vykdo kokybinį tyrimą, kuriame rinkta in-formacija, taikant pusiau struktūruotą ar nestruktūruotą interviu, tada kiekvieną tyrimo dalyvį apibūdinanti informacija turi būti pateikta suteikiant kodus, pa-gal kuriuos kiti asmenys jų negalėtų atpažinti. Tai reiškia, kad nevartojami tikri tiriamųjų vardai, o nurodomi kiti vardai „kodai“. Tai gali būti raidės212, medžių pavadinimai213, vaisių pavadinimai214 ir t. t. Kodavimo stilius priklauso nuo

210 Tyrimui neaktualios. 211 Atkoduoti. 212 Pvz., respondentas A, respondentas B, respondentė C ir kt. 213 Pvz., ąžuolas, klevas, liepa, drebulė ir kt. 214 Pvz., apelsinas, obuolys, kriaušė ir kt.

75

tyrėjo kūrybiškumo. Jei vykdomas kiekybinis tyrimas, tada charakteristikos pateikiamos bendra statistine informacija, kuri yra neutrali tiriamojo, konkre-čios organizacijos, o neretai ir konkretaus miesto – atžvilgiu215.

Pavyzdys

Teisingumo principas įvykdytas tiriamiesiems pristačius, pagal kokius kriterijus jie parinkti konkrečiam tyrimui dalyviais ir kodėl būtent jie pakviesti dalyvauti tyrime. Klausimyne, kuris pateiktas tiriamiesiems, nėra asmeninės informacijos, kuri leistų atpažinti konkretų asmenį bei organizaciją, kurią asmuo atstovauja ar kurioje dirba. Pateikiant baigiamajame darbe tyrimo rezultatus, respondentų charakteristikos prista-tomos, pateikiant bendrą statistinę informaciją. Gauti tyrimo duomenys, suvesti į bai-giamojo darbo autoriaus kompiuteryje esančias kompiuterines bylas, kurios turi specia-lius kodus bei yra prieinamos tik šio darbo autoriui. Po duomenų analizės ir interpreta-cijos, kompiuterinės bylos su neapdorotais duomenimis, ištrintos.

Teisės gauti tikslią informaciją principas reiškia, jog baigiamojo darbo autorius turi informuoti tyrimo dalyvius apie visus jiems nerimą keliančius aspektus, pvz., ar nėra jokios rizikos dalyvauti konkrečiame tyrime; kodėl bū-tent šie žmonės pakviesti dalyvauti tyrime; kokia forma surinkti duomenys bus pateikti ir kur; ar tiriamieji neturi jokių papildomų įsipareigojimų dalyvaudami konkrečiame tyrime; ar tyrėjas neturi įsipareigojimų tiriamiesiems ar organiza-cijai, išskyrus gerovės siekimą mokslo ir praktikos progreso vardan; ar tiria-mieji neturės papildomų išlaidų dėl dalyvavimo tyrime; ar tyrimas nėra (yra) remiamas konkrečių organizacijų ar pavienių asmenų216; ar galima bus susipa-žinti su galutine tyrimo ataskaita217. Tyrėjas tyrimo dalyviams privalo atsakyti į visus juos dominančius klausimus, kurie susiję su konkrečiu tyrimu ir liečia tik tiriamuosius – jų privatumo užtikrinimą (konfidencialumą, anonimiškumą),

215 Sakykime, apklausa vykdyta keliuose miesteliuose, ir kiekviename iš jų yra tik po vieną ligo-

ninę, o apklausoje dalyvavo visas kiekvienos ligoninės sveikatos priežiūros personalas. Tyrėjui paskelbus duomenis ir nurodžius, jog tiriamieji yra iš konkrečiuose miesteliuose esančių sveikatos priežiūros orga-nizacijų – ligoninių – skaitantieji nesunkiai identifikuos konkrečias įstaigas. Jei šiuo atveju informacija dar bus išskirstyta pagal profesijas, ją galima naudoti ne tik teigiamais tikslais, bet ir piktam, pvz., kaip supriešinančią personalą informaciją, kaip informaciją, kuri ne tik kalba pozityviai, bet išryškina vietines problemas, „skaudulius“, apie kuriuos organizacijų žmonės nenori kalbėti viešai.

216 Jei Taip, tuomet tyrėjas privalo tiksliai informuoti, kas yra rėmėjai ir kokie jų paramos tikslai, susiję su konkrečiu tyrimu.

217 Jei Taip, kur – gal konkrečioje organizacijoje, gal bus atskiras pristatymas (kada ir kur), gal yra sukurtas atskiras tinklalapis – tuomet privalu pasakyti šio tinklalapio interneto adresą.

76

savanoriškumą dalyvauti (nedalyvauti) tyrime, kontaktinę informaciją218, gali-mas alternatyvas dalyvauti tyrime219.

Pavyzdys

Teisės gauti tikslią informaciją principas įgyvendintas iki klausimyno pildymo ti-riamiesiems paaiškinus tyrimo tikslą, tyrimo duomenų rinkimo būdą, tyrėjo motyvaciją pasirinkti tyrimo dalyvius pagal konkrečius kriterijus ir kodėl parinkta konkreti įstaiga bei konkrečios srities praktikai.

Tyrimo dalyviai informuoti, jog dalyvavimas tyrime nedaro įtakos jų darbiniam statusui, nesukelia jokios rizikos, respondentų neklausiama individuali informacija ir taip užtikrinamas jų anonimiškumas, gauti duomenys analizuojami tyrimo autoriaus ir šiais duomenimis nedisponuoja jokie kiti asmenys, tyrimo rezultatai skelbiami baigia-majame darbe.

Tyrimo rezultatai bus pristatyti konferencijoje, kuri vyks …. metais … mėnesį … dieną220.

Konferencijoje pristatomi tyrimo rezultatai (kaip ir baigiamajame darbe) nelei-džia identifikuoti konkrečių asmenų, organizacijų ir miestų.

Neapsaugotų tiriamųjų grupių saugumo principas orientuotas į specifi-nes grupes – vaikus, proto ar emocijų negalią turinčius asmenis, fiziškai neįga-lius asmenis, besilaukiančias moteris, darbuotojus:

• jei tyrime dalyvauja vaikas, neturintis 18 metų, apie jo dalyvavimą tyrime reikia informuoti tėvus ar globėjus bei gauti jų žodinį ar raštišką suti-kimą;

• jei asmuo turi proto arba emocijų negalią, todėl dėl jo dalyvavimo tyrime reikia informuoti šeimos narius (ar slaugančius asmenis, ar formalius globėjus) ir, jei reikia, – tartis su gydančiu gydytoju bei konsultuotis su slau-gančiu personalu (jei negalią turintis asmuo konkrečiu metu gydosi ligoninėje) bei gauti žodinį arba raštišką sutikimą dėl respondento dalyvavimo tyrime;

• jei tyrime dalyvauja fiziškai neįgalus asmuo, tačiau jis neturi proto ar emocijų negalios, tada žmogus asmuo gali atstovauti save ir sutikti/nesutikti dalyvauti tyrime;

218 Jei tyrėjas nelinkęs teikti kontaktinę informaciją tiriamiesiems, apie tai jau tyrimo pradžioje

turi informuoti tyrimo dalyvius. 219 Pvz., vietoje klausimyno užpildymo „pieštukas–popierius”, jį užpildyti elektroninėje formoje

ir nusiųsti elektroniniu paštu tiesiogiai tyrėjui arba jį atstovaujančiam asmeniui; vietoje naratyvu grin-džiamo interviu, pateikti refleksiją raštu apie konkrečią patirtį.

220 Baigiamojo darbo autorius šiuo atveju turi nurodyti tikslią datą, kurią vyks konferencija, taip pat svarbu nurodyti konferencijos pavadinimą ir įstaigą bei miestą, kur vyks konkretus renginys. Jei baigiamojo darbo autorius neplanuoja rezultatų niekur pristatyti, neturi planų rengti publikacijos, remian-tis gautais tyrimo rezultatais, tuomet nereikia teikti papildomos informacijos. Palikti tik informaciją apie tai, jog tyrimo rezultatai bus pateikti baigiamajame darbe.

77

• jei tyrimo metu tyrėjas planuoja taikyti fizines procedūras ir tyrimo dalyviai turi fizinę negalią, tada reikia konsultuotis su gydančiu gydytoju ir gauti žodinį pritarimą dėl konkrečių tiriamųjų dalyvavimo tyrime;

• jei tyrėjas tikslingai įtraukia besilaukiančias moteris221, tada reikia užtikrinti, kad tyrimo dalyvėms nėra jokios rizikos222 dalyvauti tyrime;

• jei tyrime kviečiami dalyvauti konkrečios profesijos atstovai ir jie teikia informaciją, susijusią ne su jų asmenybe, bet su konkrečios organizacijos atstovavimu, tada baigiamojo darbo autorius turi maksimaliai garantuoti tiria-mųjų konfidencialumą ir anonimiškumą; tai svarbu užtikrinant asmens ir orga-nizacijos statusą, prestižą ir žmogiškąjį orumą; šiuo atveju tyrimo autorius privalo gauti raštišką organizacijos vadovo sutikimą atlikti tyrimą.

Pavyzdys

Tyrime dalyvavo slaugytojai, dirbantys penkių Lietuvos didžiųjų miestų ligoni-nėse. Gautas raštiškas leidimas atlikti apklausą iš kiekvienos ligoninės vadovo. Visi leidimai pateikti baigiamojo darbo priede Nr. 3.

Vadinasi, kiekvienas aukščiau paminėtas tyrimo etikos principas baigia-majame darbe turi būti aptartas atskirai, pateikiant konkrečią informaciją, kaip jis užtikrintas. Taip pat būtina pristatyti situacijas, jei nepavyko užtikrinti kurio nors etikos principo bei sprendimus, kuriuos konkrečiu atveju priėmė baigia-mojo darbo autorius.

2.9.3. Tyrimo imtis

Baigiamajame darbe ypatingas studento dėmesys turi būti skiriamas ne tiriamųjų223 skaičiui, o jų atrankos kriterijams. Parenkant tyrimo dalyvius ko-kybiniam ar kiekybiniam tyrimui, baigiamasis darbas turi fokusuotis į tokius aspektus:

• Tyrimo dalyvių skaičius. Atliekant kokybinį tyrimą, akcentuojamas ne tiriamųjų skaičius, o jų atrankos kriterijai224. Tiriamųjų skaičius „formuoja-si“ savaime: atlikus pirmąjį interviu, tekstas suvedamas į kompiuterinę bylą ir perskaitomas vieną–du sykius, siekiant susipažinti su turiniu ir išskirti bei su-

221 Pvz., baigiamojo darbo tema susijusi su nėščiųjų sveikata, slauga, kineziterapija, socialinio

darbo aspektais ir pan. 222 Psichologinės, fizinės, moralinės. 223 Dar vadinami tyrimo dalyviais, respondentais, informantais. 224 Jei gali būti įvairūs, tačiau pagrindinis reikalavimas yra tyrimo dalyvių patirtys, susijusios su

konkretaus baigiamojo darbo tyrimo problema.

78

formuluoti pirmines temas ar kategorijas, atspindinčias esminius interviu te-ksto momentus225. Tyrėjo perskaitytas ir paviršiniai analizuotas interviu tekstas leidžia apsispręsti, ar kitas respondentas turi būti parinktas pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir pirmasis, ar parinktas pagal papildomus kriterijus. Taip pat tik interviu vykdymo ir kiekvieno interviu teksto pirminės analizės metu išryš-kėja, ar reikia apklausti daugiau respondentų. Tai vadinama teoriniu „prisoti-nimu“: jei paskutiniajame interviu tyrėjas tekste atranda, jog nėra naujos in-formacijos, lyginant su prieš tai buvusių interviu tekstų turiniu, tada interviu procesas nutraukiamas. Kokybiniam tyrimui neaktualus tiriamųjų skaičius, o aktualus gauto interviu teksto turinys – jo gilumas, išsamumas, nauja informa-cija. Vadinasi, jei tyrėjas apklausė penkis informantus ir penktajame interviu tekste informacija pakartoja prieš tai buvusių interviu tekstų informaciją, tuo-met šeštojo interviu vykdyti nereikia. Taigi kokybiniame tyrime tyrimo daly-vių skaičius priklauso nuo kiekviename interviu gaunamos tekstinės/žodinės informacijos naujumo ir pasikartojamumo. Todėl viename kokybiniame tyrime gali būti paimti keturi ar penki interviu iš informantų, o kitame – penkiolika ar devyniolika. Kiekybiniame tyrime dažniausiai atliekama apklausa raštu, naudo-jant klausimyną. Tai reiškia, kad pateikiama skaitmeninė informacija turi at-spindėti tyrimo kontekstą ir atsakyti į išsikeltus tyrimo problemos klausimus. Todėl baigiamojo darbo autorius turi orientuotis į kuo didesnį respondentų skaičių. Minimalus apklausoje dalyvaujančių respondentų skaičius yra 60.

Pageidautina, kad kiekybinio tyrimo dalyvių kiekis svyruotų nuo 60 iki 120. Jei studentas apklaus daugiau nei 120 tiriamųjų, tada tyrimo rezultatai bus charak-terizuojami didesniu patikimumo226 ir tinkamumo227 laipsniu.

• Tyrimo dalyvių atrankos būdas. Kokybiniame tyrime baigiamojo darbo autoriui aktualūs penki atrankos būdai, iš kurių studentas pasirenka vie-ną:

(1) Kriterinėje atrankoje tyrėjas pasirenka tyrimo dalyvius pagal konk-rečius kriterijus, kurie atitinka darbo temos kontekstą ir tyrimo problemos turi-nį.

225 Pvz., procesus, įvykius, išgyvenimus, patirtis, emocijas ir kt., t. y. tai, kas susiję su konk-

rečiame baigiamajame darbe sprendžiama tyrimo problema, pristatyta darbo įvade. 226 Reliabilumo. 227 Validumo.

79

Pavyzdys Darbo tema yra „Alzheimerio liga sergančiųjų artimųjų patirtys, prižiūrint ligo-

nius namuose“. Tyrimo dalyvių atrankos kriterijai galėtų būti tokie: Alzheimerio liga sergančiųjų

artimieji, kurie namuose prižiūri šiuos ligonius; artimieji ligonius prižiūri ne mažiau nei vieneri metai.

Šiuo atveju būtų neteisinga apklausti studentus medikus ar socialinius darbuoto-jus, nes jie išsakytų savo nuomones ar nuostatas, tačiau pagal tyrimo temą aktualu ap-klausti sergančiųjų artimuosius, kurie turi tyrimui svarbios patirties. Tyrėjas gali sufor-muluoti ir kitus kriterijus, šalia aukščiau paminėtų, pvz., artimųjų amžius, darbo statu-sas (dėl artimojo ligos ne mažiau nei vienerius metus priverstinai nedirbantys, nes turi slaugyti ir prižiūrėti artimąjį) ir pan. Tačiau tyrėjas turi remtis praktine dimensija – apgalvoti kiekvieną kriterijų, kad būtų realu rasti reikiamus respondentus, kurie atspin-dėtų visus suformuotus tiriamųjų atrankos kriterijus.

Kriterijais gali būti įvairios charakteristikos, pvz., amžius, lytis, išsilavi-nimo lygmuo, turima profesinė kvalifikacija, profesija, darbo patirtis, organi-zacijos228 tipas, konkrečių įvykių ar emocijų patirtys ir kt.

(2) Tikslinėje atrankoje tyrėjas apsisprendžia apklausti tiriamuosius, at-stovaujančius tikslinę grupę229, pvz., slaugytojus, kineziterapeutus, kosmetolo-gus, socialinius pedagogus, mokytojus, socialinius darbuotojus, vadybininkus ir kt. Šioje atrankoje esminis momentas yra tyrėjo apsisprendimas pasirinkti vieną esminį atrankos kriterijų, kuris susijęs su baigiamojo darbo temoje mi-nima veikla ar patirtimi, profesija ar organizacija. Tikslinėje atrankoje, skirtin-gai nei kriterinėje, keliamas tik vienas kriterijus. Šioje atrankoje neaktualizuo-jamas amžius, patirtis, lytis ar kiti kriterijai, šalia pagrindinio, kuris yra adek-vatus darbo temos formuluotės turiniui. Tikslinėje atrankoje tyrėjui aktualu sutelkti tyrimo imtyje kuo įvairesnių charakteristikų respondentus, kurie atsto-vauja vieną, esminį kriterijų, aktualų darbo temai ir tyrimo problemai.230 Taigi visus tiriamuosius jungia tik vienas kriterijus, o kitos charakteristikos gali būti įvairios.

Pavyzdys Baigiamojo darbo autorius apklausia slaugytojo profesijos atstovus. Tačiau imtį

sudaro įvairaus amžiaus, išsilavinimo lygmens, profesinės patirties slaugoje, darbinės specializacijos slaugytojai.

228 Kurioje asmuo dirba. 229 Studijuojančiųjų konkrečioje studijų programoje, besimokančiųjų tam tikro lygmens švietimo

ir ugdymo įstaigose, dirbančių tam tikroje profesinės veiklos srityje ar kt. 230 Arba profesiją, arba organizacijos tipą ar specializaciją, arba baigtą konkrečią studijų pro-

gramos, ar tos programos lygmenį, arba turimą profesinę patirtį, ar turimą gyvenimišką konkrečią patirtį ir kt.

80

(3) Teorinėje atrankoje pirmasis tyrimo dalyvis pasirenkamas pagal ty-rėjo numatytus konkrečius kriterijus. Tačiau antrojo tyrimo dalyvio atrankos kriterijai priklauso nuo pirmojo atlikto interviu teksto turinio. Tai reiškia, kad atlikto interviu tekste išryškėja, ar pirmasis respondentas, atrinktas pagal konk-rečius kriterijus pateikia išsamią, gilią ir prasmingą tyrimui informaciją. Jei TAIP, tada ir antrasis respondentas bus parenkamas pagal tuos pačius kriteri-jus, kaip ir pirmasis. Jei NE, – antrajame interviu gali išryškėti, jog trečiasis respondentas turi būti atrenkamas pagal kitus kriterijus.

Pavyzdys Tyrėjas apklausė slaugytoją. Išanalizavus interviu tekstą, išryškėjo, jog aktualu

apklausti socialinį darbuotoją, gydytoją ir psichologą, kurie turi patirties darbe vykdo-mo tyrimo problemai. Vadinasi, tyrime susiformuoja natūrali situacija, kai gali būti apklausti įvairių sričių specialistai. Arba, atvirkščiai, – kai apklausiami tik vienos profe-sijos atstovai. Bet kuriuo atveju, tyrėjui aktuali tyrimo dalyvių patirtis, nes tyrime sie-kiama suformuoti pilną tiriamo reiškinio ar proceso vaizdą.

Teorinėje atrankoje tiriamųjų atrankos kriterijai formuojami pagal kiek-vieno naujo interviu tekste respondentų išsakytą informaciją.

(4) Patogioje atrankoje tyrėjas pasirenka tiriamuosius, kuriuos patogu rasti. Tai nereiškia, jog tyrėjas nesuformuoja atrankos kriterijų, nes pastarieji yra privalomi.

Pavyzdys Tyrėjas, vietoje to, kad apklaustų pagal konkrečius kriterijus asmenis iš skirtingų

organizacijų, apklausia vienos organizacijos atstovus, nes tai nereikalauja papildomų laiko ir (arba) materialių sąnaudų. Arba, konkrečioje įstaigoje tyrėjas yra suformavęs neformalius socialinius tinklus ir todėl organizacija jį priima atlikti interviu bei nekelia reikalavimų, netruko tyrimo vykdymui.

(5) Sniego gniūžties atrankoje pirmasis respondentas parenkamas pagal tyrėjo suformuotus konkrečius kriterijus. Po įvykdyto interviu tyrėjas respon-dento prašo nurodyti bent vieną asmenį, kuris turi tokią pat problemą arba ligą, arba patirtį, ar kitą tyrimui aktualią charakteristiką.

Pavyzdys Kriterijus respondentų atrankai gali būti vienas iš pateiktųjų pavyzdyje, pvz., ser-

gantieji reumatoidiniu artritu; asmenys po tulžies pūslės pašalinimo operacijos; sergan-tieji II tipo cukriniu diabetu ir kt. Savo ruožtu, pirmasis respondentas nurodo antrą, antrasis – trečiąjį, kuris turi adekvačią problemą ar patirtį ir t. t.

Kiekybiniame tyrime darbo autoriui aktualūs trys tiriamųjų atrankos bū-dai, iš kurių pasirenka vieną:

81

(1) Kvotų atrankoje tyrėjas turi žinoti populiaciją sudarančių vienetų vi-sumą. Pvz., organizacijų, arba organizacijų ir jose dirbančių konkrečios kvali-fikacijos ar praktikos srities specialistų skaičių. Tada tyrėjas nustato populiaci-jos sluoksnius ir elementų231 proporcijas iš įvairių populiacijos segmentų. Kvo-tų atrankos metu sudaromos kvotos iš įvairių populiacijos sluoksnių, kuriuose bus renkami duomenys.

Pavyzdys Tyrėją domina kosmetologijos studentų gebėjimas teikti informaciją klientams

(pvz., informacijos turinys, aiškumas, tikslumas). Tarkime, kad populiacija šiuo atveju būtų trys kolegijos, kuriose rengiami kosmetologijos technologai ir kiekvienais metais šioje studijų programoje studijuoja po keturiasdešimt studentų kiekvienoje kolegijoje ir kiekvienais studijų metais. Vadinasi, bendrai (sumuojant 1, 2 ir 3 studijų metus) visose trijose kolegijose studijuoja 360 studentų – kosmetologijos technologų. Tai reiškia, jog bendras apklausiamų tyrime respondentų skaičius turi būti 90, t. y. ne mažiau nei ket-virtadalis visos populiacijos (360 studentų) apimties. Tiriamųjų kriterijus, pagal kuriuos atrenkami respondentai dalyvauti konkrečiame tyrime, sugalvoja baigiamojo darbo autorius. Charakteristikos, atspindinčios kvotą, gali būti įvairios, nes tiriamieji į kiek-vieną kvotą parenkami patogumo principu. Kiekviena kvota atstovauja vieną ar kelis vienodus kriterijus. Kiekviena kvota gali apimti vienodą ar skirtingą tiriamųjų skaičių. Kvotas atstovaujantys respondentai skiriasi savo atrankos kriterijais, t. y. į kiekvieną kvotą respondentai parenkami pagal skirtingus kriterijus. Vadinasi, kvotos tarp savęs skiriasi tiriamųjų atrankos kriterijais, tačiau kvotos „viduje“ tiriamųjų kriterijai yra tapatūs.

Kvotų atranka remiasi patogumo principu. (2) Sluoksniuotoje atsitiktinėje atrankoje populiacija dalijama į du ar

kelis sluoksnius232. Sluoksniai turi būti vienalyčiai ir iš kiekvieno sluoksnio parenkamas tam tikras tiriamųjų skaičius. Sluoksniavimas atliekamas, remian-tis daugeliu požymių, pvz., lyties, amžiaus, darbo patirties, turimos kvalifikaci-jos, įgyto išsilavinimo lygmens ir kt. Pasirinktas kriterijus atrankai turi būti kiekviename sluoksnyje. Tyrėjas gali nuspręsti atrinkti kriterijus tiriamųjų at-rankai pagal proporcijas, kurios atitinka populiacijos sluoksnio dydį.

Pavyzdys Socialinio darbo populiaciją sudaro 90 proc. moterų ir 10 proc. vyrų. Sakykime,

šiuo atveju socialinio darbo socialinio darbo studentų sluoksniuotą grupę sudaro 100 asmenų, t. y. dviejuose atrankos pogrupiuose (sluoksniuose) yra po 90 ir 10 studentų. O sluoksniavimo kriterijus – lytiškumas. Tokia atranka vadinama proporcinga sluoksnine atranka, nes sluoksniai atspindi bendrą socialinio darbo studentų procentinį pasiskirs-tymą pagal lytį. Jei tyrėjas siekia suformuoti reprezentatyvią imtį ir lyginti sluoksnius

231 Pvz., amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis, studijuojama studijų programa, išsilavi-

nimo lygmuo, lytis, tautybė, turima specializacija, liga ar lėtinė patologija, neįgalumas ir pan. 232 Pogrupius.

82

bei pateikti objektyvias išvadas, tada tikslinga taikyti neproporcingos sluoksninės at-rankos būdą, kai tyrėjas priima sprendimą, jog kiekvieną sluoksnį atstovaus po 50 stu-dentų. Tokius sluoksnius galima lyginti tarpusavyje, nes juose yra adekvatus asmenų skaičius pagal lytį.

Šiuo atveju sluoksnio viduje tiriamuosius vienija vienas kriterijus233, ta-čiau tarp sluoksnių tiriamųjų atrankos kriterijai gali būti skirtingi. Jei tyrėjas neplanuoja atlikti lyginimo, o tik pateikti bendrąsias tyrimo faktų pasiskirsty-mo statistines tendencijas, tada sluoksniai gali skirtis juose ir respondentų skaičiumi. Sluoksniuota atranka gali atstovauti bendrąsias populiacijos procen-tines tendencijas234 pagal tyrėją dominantį kriterijų. Tada kiekvienas sluoksnis atstovaus kiekvieną procentinę proporciją arba tyrėjas turi apsispręsti dėl vi-suose sluoksniuose tiriamųjų skaičiaus, kuris šiuose sluoksniuose turi būti ta-patus.

(3) Sisteminė atranka iš tyrėjo reikalauja turėti konkrečios tiriamųjų populiacijos sąrašą. Kiekvienas sąrašo elementas yra potencialus tyrimo daly-vis. Tyrėjas sisteminę atranką vykdo tol, kol suformuojama pagrindinė atsitik-tinė tiriamųjų imtis. Kai tyrėjas turi tiriamųjų sąrašą, tada formuoja tiriamųjų atranką235. Tiriamųjų imties skaičius dalijamas iš bendro populiacijos dydžio236 ir iš tyrėjo turimo potencialių tyrimo dalyvių sąrašo gaunamas atrankos inter-valas. Remiantis intervalu, iš konkretaus sąrašo atrenkamas kiekvienas tyrimo dalyvis.

Pavyzdys Tyrėjas pasirenka visose Lietuvos kolegijose studijuojančių visų kursų bakalauro

lygmens studentų populiaciją, kurią sudaro 600 slaugytojų studentų (N). Imtį turi suda-ryti ne mažiau nei ketvirtadalis populiacijos, vadinasi, šiuo atveju imtį sudaro 150 ti-riamųjų (n). Tada 600 slaugytojų studentų populiaciją tyrėjas dalins iš 150 slaugytojų studentų imties ir gaus 4 (k – tiriamųjų atrankos intervalas iš populiacijos sąrašo). Tai reiškia, kad iš turimo studentų slaugytojų populiacijos sąrašo tyrėjas turės atrinkti kas ketvirtą asmenį, t. y. kiekvienas 4–asis sąrašo elementas237 bus įtrauktas į tiriamųjų imtį. Pirmąjį tiriamąjį tyrėjas turi atrinkti atsitiktinai. Pvz., akluoju būdu besdamas į sąrašą. Jei pirmasis elementas bus sąraše esantis trečias numeris, tada nuo trečiojo kas ketvirtas sąrašo elementas pateks į imtį. Atitinkamai – 3, 7, 11, 15 ir t. t.

Suformavęs imtį tyrėjas gali vykdyti apklausą.

233 Kiti kriterijai gali skirtis. 234 Pasiskirstymą. 235 n – tiriamųjų skaičius. 236 N – populiaciją sudarančių tiriamųjų skaičius. 237 Slaugytojas studentas.

83

Reziumuojant akcentuotina, jog baigiamojo darbo autorius tyrimo imties parametre privalo apibūdinti: a) tiriamųjų atrankos metodą ir argumentuoti, kodėl jį pasirinko238; b) tiriamųjų atrankos kriterijus, kurie turi sietis su bai-giamojo darbo temos formuluotės turiniu; c) bendrą tiriamųjų skaičių; d) tyri-mo dalyvių charakteristikas239.

2.9.4. Tyrimo metodai

Baigiamojo darbo empirinėje dalyje tyrimo metodų parametre turi būti atskirti ir paaiškinti duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai.

Duomenų rinkimo metodai. Jei tyrėjas vykdo kokybinį tyrimą, tada duomenims rinkti gali būti taikomi tokie duomenų rinkimo metodai: interviu (pusiau struktūruotas arba nestruktūruotas individualus arba grupės240); stebė-jimas (pusiau struktūruotas ir nestruktūruotas); naratyvas; apklausa, taikant atviro tipo klausimyną; refleksija (pusiau struktūruota ar nestruktūruota) raštu; vinjetė.

Baigiamojo darbo autorius turi ne tik paminėti duomenų rinkimo metodą, bet ir argumentuoti, kodėl pasirinktas konkretus metodas. Būtina nurodyti ir metodo taikymo detales. 1. Interviu atveju apibūdinama, koks pasirinktas interviu tipas (nestruktūruotas ar pusiau struktūruotas bei potipis – individualus arba grupinis (fokus grupės)); kaip vyk-dytas interviu – kiek laiko truko kiekvienas individualus interviu arba kiekvienos fokus grupės interviu; kokiomis sąlygomis vykdytas interviu – tiriamojo namuose, darbo aplinkoje, atskiroje patalpoje; koks visų vykdytų interviu trukmės vidurkis; koks buvo pasirengimo interviu etapas, ką jis apėmė; keliais etapais vykdytas individualus ar gru-pinis interviu; ar buvo pakartotiniai interviu su tais pačiais respondentais ar jų grupė-mis; nereikia nurodyti konkrečių klausimų, kurie buvo užduoti241, tačiau reikia paminė-ti, kiek pagrindinių klausimų sudarė interviu; jei vykdytas fokus grupės interviu, apibū-dinama, keliais etapais vykdyta apklausa, koks kiekvieno etapo turinys; apibūdinama, kaip suvesti interviu duomenys – ar į atskiras kompiuterines bylas atskirai, ar į vieną bendrai. 2. Stebėjimo atveju nurodoma, koks stebėjimo tipas pasirinktas (nestruktūruotas ar pusiau struktūruotas) ir kodėl; kaip vykdytas stebėjimas – kokios pasirinktos dienos ir koks yra kiekvienos dienos stebėjimo laikas (valandomis) bei kodėl būtent toks laiko

238 Siedamas su tyrimo problema ir ją sudarančiais klausimais. 239 Tiriamųjų charakteristikos sužinomos jau įvykdžius duomenų rinkimą ir analizę. Absolventas

turi atsiminti, jog tiriamųjų imtį apibūdinanti informacija, pvz., tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis, profesi-nės kvalifikacijos įvairovė, pasiskirstymas pagal lytiškumą ir t. t., turi būti pateikiami „tyrimo imties“, o ne „tyrimo rezultatų“ parametre. Tyrimo dalyvių charakteristikos turi būti pateiktos lentelėje arba pa-veiksluose ir kiekviena šių iliustracijų aprašyta.

240 Dar vadinamas focus grupės interviu. 241 Tai bus apibūdinta „tyrimo instrumento“ parametre.

84

tarpsnis; kokia viso vykdyto stebėjimo trukmė – dienomis; kokiomis sąlygomis, kokioje aplinkoje, kokiose patalpose vykdytas stebėjimas (pvz., skyriuje, kabinete, koridoriuje ar pan.); kas buvo stebėjimo objektas – asmuo, grupė asmenų, skyriaus darbas, žmonių sąveikos242 ir argumentuoti, kodėl pasirinktas būtent toks konkretus stebėjimo objektas; keliais etapais vykdytas stebėjimas, koks kiekvieno etapo vykdymo turinys; jei buvo pasirengiamasis etapas, tuomet jį taip pat reikia apibūdinti – kas ir kodėl daryta; apibū-dinama, kaip suvesti stebėjimo duomenys – ar į atskiras kompiuterines bylas atskirai, ar į vieną bendrai. 3. Naratyvo243 atveju absolventas apklausia individualiai respondentus, todėl turi ar-gumentuoti, kodėl pasirinko konkretų duomenų rinkimo metodą; kiek truko kiekvienas naratyvas ir kokia bendroji vidutinė visų naratyvų vykdymo trukmė; kokiomis sąlygo-mis vykdytas naratyvas – tiriamojo namuose, darbo aplinkoje, atskiroje patalpoje; koks buvo pasirengimo naratyvui etapas, ką jis apėmė; keliais etapais vykdytas kiekvienas naratyvas; apibūdinama, kaip suvesti naratyvo duomenys – ar į atskiras kompiuterines bylas, ar į vieną bendrai. 4. Apklausos atveju, kai taikomas atviro tipo klausimynas, baigiamojo darbo autorius argumentuoja, kodėl pasirinko klausimyną, kiek klausimų sudaro klausimyną244; ko-kiomis sąlygomis vykdyta apklausa – ar tyrėjas dalyvavo tiriamiesiems pildant klausi-mynus, ar pastarieji buvo palikti sutartoje vietoje, ar konkrečiam asmeniui (pvz., vado-vui); kokia apklausos bendroji vidutinė trukmė. 5. Refleksijos raštu atveju baigiamojo darbo autorius turi apibūdinti, kodėl pasirinko tokį duomenų rinkimo metodą; koks refleksijos tipas (nestruktūruota ar pusiau struktū-ruota) ir kodėl būtent toks pasirinktas; kiek klausimų sudarė refleksiją; kurį laiką truko duomenų rinkimas; kokiomis sąlygomis tiriamieji rašė refleksijas (pvz., namuose ar kitoje aplinkoje, individualiai ar tiriamųjų grupėje ir pan.); ar refleksijas tiriamieji rašė popierine, ar elektronine forma; jei buvo pasirengiamasis etapas prieš respondentų ra-šomas refleksijas, būtina jį aprašyti. 6. Vinjetės atveju tyrėjas turi apibūdinti, kokios situacijos245 ir kokie klausimai246 buvo pateikti tyrimo dalyviams raštu.

Jei studentas vykdo kiekybinį tyrimą, tada duomenims rinkti gali būti tai-komi tokie metodai: interviu (struktūruotas); stebėjimas (struktūruotas); ap-klausa, taikant uždaro tipo klausimyną; refleksija raštu (struktūruota). 1. Interviu atveju nurodoma, jog vykdytas struktūruotas interviu. Svarbu argumentuo-ti, kodėl pasirinktas būtent šis interviu tipas. Reikia įvardinti, kiek klausimų sudarė interviu247 bei kiek laiko truko kiekvienas interviu. Taip pat svarbu įvardinti, koks bus struktūruoto interviu potipis – individualus ar grupės interviu ir kodėl būtent toks poti-

242 Bendravimas, komunikavimas 243 Pasakojimo 244 Detali informacija apie klausimyno klausimus ir kiekvieno klausimo ryšius su tyrimo pro-

blemos klausimais absolventas aprašo „tyrimo instrumento“ parametre. 245 Kurias tiriamieji turėjo komentuoti, argumentuoti ir aprašyti savo patirtis adekvačiose situaci-

jose. 246 Susiję su vinjetėje pateiktais situacinių atvejų aprašais, sudarantys prielaidas tyrimo daly-

viams pateikti išsamesnius ir kryptingus atsakymus, kurie aktualūs konkrečiam tyrimui. 247 Klausimų formuluotės ir ryšys su tyrimo problema turi būti nurodyti „tyrimo instrumento“

parametre.

85

pis pasirinktas. Absolventas aprašo, kokiomis sąlygomis vykdytas interviu – responden-to namuose, darbo ar kitoje aplinkoje, pvz., ligoninėje, slaugos namuose, SPA centre, vaistinėje, odontologijos kabinete ir pan. Svarbu nurodyti, kokia kiekvieno interviu trukmė ir koks bendros visų vykdytų interviu trukmės vidurkis. Jei buvo pasirengiama-sis etapas prieš interviu, jį būtina aprašyti „tyrimo metodų“ parametre, duomenų rinki-mo metoduose. Taip pat reikia nurodyti, kaip suvesti duomenys – į atskiras kompiuteri-nes bylas atskirai, ar į bendrą kompiuterinę bylą, kokia programinė įranga naudota su-darant statistinę matricą. 2. Jei vykdomas stebėjimas, absolventas turi nurodyti tipą, – šiuo atveju bus struktū-ruotas stebėjimas. Taip pat baigiamojo darbo autorius turi apibūdinti, pasirinktas dienas ir kiekvienos dienos stebėjimo laiką (valandomis) bei kodėl būtent toks laiko tarpsnis; kokia viso vykdyto stebėjimo trukmė – dienomis; kokiomis sąlygomis vykdytas stebė-jimas – kokioje aplinkoje, kokiose patalpose (pvz., skyriuje, kabinete, koridoriuje ar pan.); kas buvo stebėjimo objektas – asmuo, grupė asmenų, skyriaus darbas, žmonių sąveikos ir argumentuoti, kodėl pasirinktas būtent toks konkretus stebėjimo objektas; keliais etapais vykdytas stebėjimas, koks kiekvieno etapo vykdymo turinys; jei buvo pasirengiamasis etapas, tuomet jį taip pat reikia apibūdinti – kas ir kodėl daryta; kaip suvesti stebėjimo duomenys – ar į atskiras kompiuterines bylas atskirai, ar į vieną ben-drai. 3. Apklausos atveju, kai taikomas uždaro tipo klausimynas, baigiamojo darbo autorius argumentuoja, kodėl pasirinko klausimyną, kiek klausimų sudaro klausimyną; kokiomis sąlygomis vykdyta apklausa – ar tyrėjas dalyvavo tiriamiesiems pildant klausimynus, ar pastarieji buvo palikti sutartoje vietoje, ar konkrečiam asmeniui (pvz., vadovui); kokia apklausos bendroji vidutinė trukmė. 4. Refleksijos raštu atveju baigiamojo darbo autorius turi apibūdinti, kodėl pasirinko tokį duomenų rinkimo metodą; koks refleksijos tipas (struktūruota) ir kodėl būtent toks pasirinktas; kiek klausimų sudarė refleksiją; kiek laiko truko duomenų rinkimas; ko-kiomis sąlygomis tiriamieji rašė refleksijas (pvz., namuose ar kitoje aplinkoje, indivi-dualiai ar tiriamųjų grupėje ir pan.); ar refleksijas tiriamieji rašė popierine, ar elektroni-ne forma; jei buvo pasirengiamasis etapas prieš respondentų rašomas refleksijas, būtina jį aprašyti.

Duomenų analizės metodai. Kokybiniame ir kiekybiniame tyrime duo-menų analizės metodai yra skirtingi. Todėl baigiamojo darbo autorius turi at-kreipti dėmesį į tyrimo problemą, t. y., kas tyrimo objektas – patirtys, išgyve-nimai, emocijos, supratimas ir suvokimas, prasmės suteikimas konkrečiam procesui ar veiklai, arba veiksmui, faktų pasiskirstymas, proceso dinamika (pvz., skausmo mažėjimo dinamika, taikant kineziterapijos intervencijas) ir kt.

Kokybiniame tyrime duomenims analizuoti galima taikyti kokybinės turi-nio, dar vadinamos kontentinės248 analizės, naratyvo analizės, fenomenologijos bei grindžiamosios teorijos metodus. Aprašant duomenų analizės metodus. reikia ne tik paminėti konkretaus analizės metodo pavadinimą, bet ir nurodyti,

248 Content (angl.) – turinys

86

kokio autoriaus analizės technika remiasi darbo autorius. Skirtingi autoriai pateikia skirtingas to paties analizės metodo vykdymo technikas, t. y. konkre-čius žingsnius ir jų turinį. Sakykime, baigiamojo darbo autorius pasirinko fe-nomenologijos metodą surinktų kokybinių duomenų analizei. Fenomenologijos analizės metodo autoriai yra van Manen, Giorgi, Willig ir kt. Kiekvienas auto-rius yra sukūręs netapačią kokybinių duomenų analizės techniką, t. y. žingsnių, kuriuos reikia įvykdyti, kiekį. Todėl darbo autorius turi įvardyti konkretų ana-lizės metodo technikos autorių, metus ir pateikti konkrečius žingsnius, kurie sudaro pasirinkto metodo techniką. Prie žingsnių, kuriuose kalbama apie žodi-nio teksto skaidymą, kategorijų ir subkategorijų arba temų ir potemių sudary-mą, būtina pateikti pavyzdžius iš konkretaus analizuojamo teksto duomenų.

Pavyzdys Baigiamojo darbo autorius pasirinko kokybinę turinio/kontentinę249 analizę. Stu-

dentas yra gerai įsigilinęs ne tik į darbo temos turinį, tyrimo metodologiją, bet ir į ko-kybinės kontentinės analizės tipus (latentinė250 ir manifestinė251). Duomenų analizei parinko manifestinę252 kokybinę turinio analizę bei analizės technikos autorių, kuriuo remsis vykdant analizė bei aprašys „tyrimo metodų“ parametre. Studentas pasirinko V. Žydžiūnaitės (2005) duomenų analizės techniką, kurią sudaro 4 žingsniai253:

1 žingsnis. Tiriamųjų aprašų skaitymas ir išskyrimas esminių aspektų, kuriuos at-spindi frazės, sakiniai, žodžiai, tiesiogiai susiję su tiriamo fenomenu bei kategorijų išskyrimas, remiantis pagrindiniais žodžiais.

Tiriamojo teiginys Pagrindinis žo-dis/kategorija

Tyrėjo pastabos

...Autonomiškas mokslas, apiman-tis personalo lūkesčius, motyvaciją darbui, lojalumą...

Mokslas Slaugos mokslo savarankiš-kumas; slaugos mokslą suda-rantys elementai

2 žingsnis. Prasminių elementų nustatymas: kategorijų turinio skaidymas į ele-mentus.

Kategorija Kokie turinio elementai? Koks tikslas? Slauga – mokslas ... Autono-miškas mokslas, apimantis personalo lūkesčius, motyvaci-ją darbui, lojalumą...

Lūkesčiai Personalo ketinimų atsklei-dimas Motyvacija dirbti

Lojalumas

3 žingsnis. Prasminių elementų suskirstymas į subkategorijas: elementų persi-dengimas tarp skirtingų kategorijų ir subkategorijose, kai kokybiniai įverčiai reiš-kia:ataip; hne.

249 Toliau – kokybinė turinio analizė. 250 „Užslėptoji“. 251 „Skelbiamoji“. 252 Skelbiamąją. 253 Visų žingsnių apibūdinimai ir iliustracijos pateikti remiantis šaltiniu: Bitinas, B., Rup-

šienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis. II dalis. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija. p. 84 – 86.

87

Kategorija Turinio subkategorija Tikslo subkategorija Slauga – darbinė veikla h a Slauga – žmogiškumas a h Slauga – mokslas h h Slauga – bendravimas a h

4 žingsnis. Kategorijų įtraukimas į tiriamo fenomeno kontekstą: turinio duomenų interpretavimas (persidengimo elementų nagrinėjimas įvairiais pjūviais, duomenų in-terpretavimas). Kokybinių duomenų analizės rezultatas – lentelė, sudaryta iš kategorijų, subkategorijų ir kodų. Tema Fiziologinės organizmo reakcijos pakeitus darbą

Kategorija Pojūčiai Veiksmai Pažinimas Sukategorija

Kūno pojūčių nejutimas

Pažįstami, bet netikėti kūno jutimai

Pasibaisėtini jausmai

Nepažįstami veiksmai

Pažįstami, bet netikėti veiksmai

Mąstymo sunkumai

Kodai Dviguba vaizduotė

Nepasotinamas alkis

Baimė numirti

Nevaldoma elgsena

Reikalavimas valgyti

Negalėjimas aiškiai mąs-tyti

Tuštuma galvoje

Širdies plaki-mai

Kontrolės praradimas

Nerišli kalba

Žodiniai pykčio pro-trūkiai

Nežinojimas, ką pasakyti

Tuštuma skrandyje

Šaltkrėtis Netikrumas Nevikrumas Persivalgymas Aplinkos nepažinimas

Pateiktoje lentelėje matomi parametrai, kurių metodologinė prasmė atsiskleidžia atlikus duomenų analizę.

Kiekybiniame tyrime duomenims analizuoti taikomos statistinės254 pro-gramos, į kurias suvedus duomenis ir paspaudus specifinės komandos mygtu-ką, vykdoma konkreti statistinė procedūra. Pvz., skaičiuojami aprašomosios statistikos duomenys, vykdoma koreliacinė analizė ar veiksninė analizė ir t. t. Todėl baigiamojo darbo autorius turi ne tik konstatuoti, jog vykdyta kiekybinė duomenų analizė, bet ir nurodyti, įvykdytas konkrečias statistines procedūras.

Atvejis255 Tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS (12.0) programine įranga. Greta įprastų

statistinių metodų buvo taikyti ir koreliacinė analizė. Metodo aprašymas. Tyrime taikytas koreliacinės analizės256 metodas, siekiant

nustatyti kintamųjų tarpusavio ryšį ir priklausomybę. Ryšių tarp dviejų požymių stip-rumas vertintas Spearman koreliacijos koeficientu. Šiame darbe analizuojamas korelia-cijos koeficientas nusako ryšį tarp dviejų kintamųjų, kurio vertė svyruoja nuo – 1 iki + 1. Su koreliacijos dydžiu pateikiama statistinės paklaidos tikimybė, kuri parodo, koks yra leistinas statistinių duomenų paklaidos dydis. Koeficientas P žymi ryšio tikslumą. Koreliacijos metodu siekta atskleisti mokytojų vaidmenų raiškos ypatumus paauglių

254 Dažniausiai taikoma SPSS (Statistical Package for Social Sciences fo Windows) programa

(jos įvairios versijos), 255 Pavyzdys parengtas pagal: Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių

grupėse. Daktaro disertacija (Socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universi-tetas. p. 94 – 95.

256 Pabraukta V. Žydžiūnaitės (2009).

88

orumo ugdymesi. Metodologinis komentaras. Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog metodas apibūdi-

namas detaliai ir nurodoma, ką juo siekta nustatyti („mokytojų vaidmenų raiškos ypa-tumus paauglių orumo ugdymesi”).

Atvejis257 Kiekybiniu tyrimu buvo siekiama patikrinti sukonstruotą teorinį socialinės part-

nerystės modelį, tiriant dviejų populiacijų – įmonių ir profesinių mokyklų (bei profesi-nio rengimo centrų) – atstovų pritarimą nurodytiems socialinės partnerystės modelio parametrams: struktūroms, iniciatyvos šaltiniams (dalyviams), veiklos sritims (įverti-nant, kurias veiklos sritis respondentai laiko svarbiomis, ir kuriose srityse realiai vykdy-tas bendradarbiavimas).

Metodo aprašymas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0. Bu-vo taikomi aprašomosios statistikos metodai – skaičiuojamas procentinis dažnis, me-diana, vidurkis ir moda258. Juos taikant apskaičiuotos įvairių kintamųjų skaitinės cha-rakteristikos. Kiekybinio tyrimo instrumentą sudarė skalės, todėl buvo skaičiuojama mediana bei absoliutieji ir procentiniai dažniai. Vidurkis ir moda buvo skaičiuojami siekiant palyginti tyrimo dalyvių nuostatų skirtumus, vertinant socialinių partnerių da-lyvavimo įvairiuose profesinio rengimo procesuose ir etapuose svarbą.

Metodologinis komentaras. Duomenų analizės apibūdinime paaiškinta, ko siekta kiekybiniu tyrimu („siekiama patikrinti sukonstruotą teorinį socialinės partnerystės modelį...“), kokia programa taikyta statistinei analizei (SPSS 15.0), nurodyti aprašomo-sios statistikos dydžiai (absoliutūs ir procentiniai dažniai, mediana, vidurkis, moda), nurodyta, kodėl svarbu buvo skaičiuoti vidurkius ir modas („siekiant palyginti tyrimo dalyvių nuostatų skirtumus, vertinant socialinių partnerių dalyvavimo įvairiuose profe-sinio rengimo procesuose ir etapuose svarbą“).

Vadinasi, aprašydamas duomenų rinkimo ir analizės metodus, studentas turi būti tikslus: aprašyti metodo pavadinimą ir žingsnius, kuriuos apėmė me-todas; analizės technikos autorių, kuriuo rėmėsi atlikdamas kokybinę analizę; jei analizė kiekybinė – kokias statistines procedūras vykdė ir ką jomis siekė atrasti (patikrinti, patvirtinti ar pan.).

2.9.5. Tyrimo instrumentas

Tyrimo instrumentas skirtas kiekybinių ir (ar) kokybinių duomenų rin-kimui. Jei baigiamojo darbo autorius pasirinko kiekybinio tyrimo strategiją, tuomet instrumentu gali būti: uždaro tipo klausimynas, struktūruotas interviu, stebėjimo matrica, vertinimo matrica. Taikant uždaro tipo klausimyną, priva-

257 Pavyzdys parengtas pagal: Kaminskienė, L. (2008). Socialinė partnerystė mokyklinėje profe-

sinio rengimo sistemoje. Daktaro disertacija (Socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 73.

258 Pabraukta V. Žydžiūnaitės (2009).

89

loma aprašyti bendrąsias klausimyno charakteristikas: kiek klausimų iš viso sudaro klausimyną, kokio tipo klausimai ir kiek klausimyne yra kiekvieno tipo klausimų, į kokias dalis skirstomos klausimų grupės, ką siekiama nustatyti kiekviena klausimų grupe. Apibūdinant klausimų grupes, galima sudaryti len-teles arba braižyti paveikslus.

Pavyzdys259 Mokyklos mediko vaidmens tyrimo instrumentas (klausimynas) sudarytas re-

miantis teorinėmis koncepcijomis, pateiktomis darbo teorinėje dalyje ir pristatytomis baigiamojo darbo įvade. Klausimyną sudaro šešios dalys, kurias atspindi konkretūs klausimai. Kiekviena dalis apima grupę klausimų, kuriais siekta nustatyti konkrečius faktus.

Klausimyno dalies

pavadinimas

Klausimyno dalies tyrimo aprašymas Klausimų/teiginių

kiekis konkrečio-

je dalyje

Mokyklos metodi-kos statusas ir veik-los

Klausimų grupė orientuota į mokyklos mediko pavaldu-mą, statusą ir jų atlikimo sąlygas mokykloje. Siekta išryš-kinti mokyklos mediko savarankiškų ir priklausomų veiklų atlikimą lemiančias aplinkybes.

17 uždaro tipo klausimų

Tradicinis mokyklos mediko vaidmuo

Suformuluoti klausimai ir teiginiai paaiškina mokyklos mediko biomedicininę vaidmens orientaciją, kai pagrindi-nis dėmesys koncentruojamas į medicininę mokinio priežiūrą, jam susirgus ar įvykus traumai, higienos mo-kymą ir ligų profilaktiką.

24 teiginiai

Sveikatos ugdymas Ši klausimyno dalis apibūdina mokyklos mediką kaip sveikatos ugdytoją, atliekantį sveikatos ugdymo veiklas mokykloje. Sveikatos ugdymas čia apima mokinių sveika-tos ugdymo poreikių nustatymą, sveikatos ugdymo veik-las: informacijos teikimą ir konsultavimą, organizacines veiklas, mokyklos bendruomenės ir kitų tarnybų dalyva-vimo inicijavimą.

30 teiginių

Mediko ir sveikatos ugdymo dalyvių sąveika

Klausimyno dalis orientuota į sveikatos ugdymo dalyvių tarpasmenines sąveikas: mediko – mokinių sąveikos kokybes (pasitikėjimas, priėmimas), mediko – mokytojų, mediko – mokyklos vadovų, mediko – tėvų ryšio palai-kymą, bendravimą ir bendradarbiavimą.

16 teiginių

Sveikatos ugdymo kompetencija

Šia klausimyno dalimi siekta išskirti poreikius, reikalin-gus mokyklos mediko vaidmeniui, ugdant mokinių svei-katą, atlikti, apimančius: žinias, įgūdžius, mokėjimus, vertybines nuostatas ir asmenybės savybes.

23 teiginiai

Rūpestis/rūpinimasis vaikų sveikata

Dviem atviro tipo klausimais, skirtais mokyklų medi-kams, siekta duomenų, papildančių rūpinimosi mokiniais sampratą ir sveikatos ugdymo raišką mokyklų medikų praktinėje patirtyje.

2 klausimai

259 Pavyzdys parengtas pagal: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaid-

mens kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 62.

90

Pavyzdys260 Tyrime taikytas instrumentas (klausimynas), apimantis 36 klausimus, kurie sus-

kirstyti į tris blokus: (1) instrukciją; (2) diagnostinių klausimų bloką, sudarytą iš 19 uždaro tipo klau-

simų ir 13 situacinių klausimų (kolizinių261) situacijų; (3) demografinių klausimų bloką (4 klausimai).

Instrukcijoje buvo kreipiamasi į mokinį „buitine“ kalba trumpai paaiškinant ap-klausos tikslą. Instrukcijoje pabrėžta kiekvieno tyrimo dalyvio nuomonės svarba bei tyrimo duomenų anonimiškumas. Visiems tiriamiesiems buvo pateiktas vienodo turinio klausimynas. Įvertinus tiriamųjų amžių ir paauglio psichologijos ypatumus, buvo sie-kiama, kad klausimynas mokiniams būtų patrauklus, nenuobodus ir patogus pildyti, todėl rengiant tyrimo instrumentą greta turinio klausimų išskirtinis dėmesys skirtas ir klausimyno dizainui bei kompozicijai. Diagnostinių klausimų turinį lėmė argumentai, išdėstyti teorinėje darbo dalyje.

Klausimyną sudarė 9 blokai, kurie apėmė skirtingą teiginių skaičių. Todėl pa-veiksle bus pateikta klausimo bloko tema, bloko temą sudarantys kriterijai ir kiekvieną kriterijų sudarantys konkretūs klausimyno klausimų numeriai.

BLOKO TEMA BLOKO TEMOS KRITERIJAI

KRITERIJŲ SUDARANTYS

KLAUSIMYNO KLAUSIMAI

(1) Žmogaus vertingumas Asmeninio vertingumo pajauta 1, 8, 10, 13, 15, 17, 20, 21, 23, 27, 28

(2) Klasė Kito asmens vertingumo pajauta ar žeminimas

16, 31, 32

(3) B tipo grupė Atsakomybė, organizuota veikla, komunikavimas

2, 3, 6, 24, 25

(4) Demokratiška grupė Pomėgiai, komunikavimas, lokalus grupavimasis

9, 19, 20, 29

(5) Klika Pozityvus elgesys, lyderiavimo specifika

4, 30

(6) Prosociali grupė Tarpusavio priklausomybė, bendra patirtis

12, 14, 19, 21

(7) A tipo grupė Bendrai suformuotos taisyklės, draugų vertinimas

5, 9, 21, 30

(8) C tipo grupė Nedalyvavimas klasės veikloje, alkoholio vartojimas

8, 12

(9) Referentinė grupė Grupės normų priimtinumas 2, 3, 5, 6, 8, 9, 12, 14

Iš dviejų aukščiau pateiktų pavyzdžių išryškėja, jog baigiamojo darbo au-torius gali pasirinkti dvi klausimyno turinio apibūdinimo strategijas: (1) pir-muoju atveju pateikiama lentelė, kurioje studentas įvardija klausimyno dalis, aprašo jas ir nurodo klausimų kiekį kiekvieno klausimyno dalyje; (2) antruoju atveju tyrėjas nurodo klausimyno dalių pavadinimus (bloko tema), konkrečią klausimyno dalį atstovaujantį kriterijų (bloko temos kriterijai) ir konkrečius

260 Modifikuota pagal: Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių

grupėse. Daktaro disertacija (Socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 88 – 93.

261 Dileminių.

91

klausimyno klausimo numerius, kurie susiję su kiekvienos klausimyno temos kriterijumi. Abiem atvejais darbo autorius, formuluodamas klausimyno klau-simus ir juos skirstydamas į dalis bei aprašydamas pastarąsias, turi remtis dar-bo teorinėje dalyje išanalizuotų mokslo šaltinių apibendrinimais. Klausimyno klausimai leidžia studentui surinkti kiekybinius duomenis ir gautus rezultatus lyginti su teorinėje dalyje pateiktais kitų tyrėjų atliktų tyrimų rezultatais bei jų teoriniais teiginiais. Taip randami teorijos ir praktikos panašumai, skirtumai, prieštaravimai, persidengimai bei atotrūkiai. Taip pat būtina aprašyti, kiek klausimynų išdalinta ir kiek jų sugrįžo tyrėjui, t. y. nurodyti klausimynų grįž-tamumo procentinę išraišką.

Pavyzdys262 Mokyklų medikams buvo išdalinta 350 klausimynų, kuriuos jie pildė savo darbo

vietose ir numatytų susirinkimų metu. Grąžinti 305 klausimynai. Klausimynų grįžta-mumas yra 87,1 proc.

Struktūruotą interviu gali sudaryti įvairus kiekis klausimų263. Kiekvienas klausimas yra konkretus, lakoniškas ir respondentui pateikiamas taip, kad šis atsakytų TAIP/NE, arba atsakymai būtų keli, o tiriamasis pasirinktų vieną at-sakymą iš visų tyrėjo išvardytų. Tada tyrėjas pažymi vieną, tiriamojo pateiktą atsakymą.

Atvejis264 Struktūruoto interviu klausimai (turinys):

1. Jums žinomas mediko darbo laikas Taip/Ne 2. Jūs žinote apie vaikų sveikatos patikrinimus mokykloje Taip/Ne 3. Jūs žinote apie organizuojamus susitikimus su mokinių tėvais ir gydytojais Taip/Ne 4. Galite kreiptis į mokyklos mediką bet kuriuo su sveikata susijusiu atveju Taip/Ne 5. Mokyklos medikas atsakingai rūpinasi vaikais Taip/Ne 6. Mokyklos medikas stengiasi palaikyti su Jumis bendradarbiavimo ryšius Taip/Ne 7. Mokyklos medikas įsiklauso į Jūsų pastabas Taip/Ne

Metodologinis komentaras. Pateiktame pavyzdyje interviu sudaro klausimai, į kuriuos respodentai turi pasirinkti tik vieną atsakymą – „taip/ne“. Interviu metu tyrėjas pats skaito klausimus, o respondentui pateikus atsakymą, pats pažymi konkretų vieną atsakymą.

262 Pavyzdys pateiktas iš šaltinio: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaid-

mens kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, eduko-logija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 63.

263 Nuo šešerių iki dvdešimties ar tridešimties. 264 Pateikta dalis klausimų pagal: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaid-

mens kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, eduko-logija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. 12 priedas.

92

Atvejis265. Struktūruoto interviu klausimai (turinys)266: 1 klausimas. Tavo draugų grupės lyderis apkalba Tavo draugą, nors tai netiesa. Kaip tu pa-

sielgtum? • Pasakytum, jog tai netiesa. • Patylėtum. • Norėtum apginti savo draugą, bet nebijotum būti atstumtas draugų • Garsiai apgintum savo draugą

Metodologinis komentaras. Interviu sudaro klausimai, į kuriuos tiriamasis pasi-renka tik vieną atsakymą, kai visus atsakymus jam pateikia tyrėjas.

Struktūruotas interviu reiškia, jog studentas privalo apklausti lygiai tiek pat tiriamųjų, kaip ir taikant uždaro tipo klausimyną. Tai reiškia, kad baigia-mojo darbo parengimui reikia 60–120 tyrimo dalyvių.

Patariama struktūruotą interviu taikyti, kai reikia apklausti proto negalią turinčius arba psichikos ligomis sergančius asmenis, Alzheimerio liga sergan-čiuosius, senus žmones ir kt., t. y. asmenis, kurių komunikavimas yra ribotas ir jiems priimtiniausia komunikavimo forma yra „klausimas–atsakymas“. Apibū-dinant struktūruotą interviu baigiamajame darbe, būtina nurodyti bendrą klau-simų skaičių: į kokius blokus (temas) suskirstyti visi struktūruoto interviu klausimai, ką kiekvienu bloku (tema) siekiama išryškinti, atskleisti ar nustatyti.

Stebėjimo matrica reiškia, jog absolventas, išanalizavęs teorinę medžiagą ir parengęs teorinę darbo dalį, sudaro lentelę, kurioje nurodomi konkretūs kri-terijai, pagal kuriuos bus vykdomas stebėjimas. Lentelėje kiekvienas kriterijus turi būti detalizuojamas indikatoriais, o pastarieji stebėjimo metu aprašomi. Taip tyrėjas gauna kryptingą stebėjimo medžiagą ir pagal ją žymi, kiek kartų per konkretų stebėjimo laiką pasireiškė ir pasikartojo konkretus veiksmas, są-veika, dialogas ar pan.

265 Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių grupėse. Daktaro disertacija

(Socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 7 priedas. 266 Pateikiamas tik vienas iš dvidešimties klausimų.

93

Pavyzdys267 Kriterijus Indikatoriai Stebėjimo aprašymas

Bendradarbiavimas Grupės darbo inicijavi-mas

Kolegos lyderiauja pagal konkrečią situaciją (3)268 Lyderis skatina darbinę diskusiją (10) Esant „stigmatizuotam“ grupės darbui, išryškėja vienas, pagrindinis grupės lyderis, kuris pradėtą darbą užbaigia pats (7)

Pasitarimai mažiausiai su vienu kolega

Tariamasi su kolegomis tik tuomet, kai vienas as-muo negeba susidoroti su daroma veikla (5) Autonomiškumas „nusveria“ bendradarbiavimą (14) Pasitarimuose daugiau patirties turintys specialistai teikia konkrečius siūlymus (4)

Kitų konsultavimas pagal veiklos poreikį

Specialistai patys inicijuoja konsultavimąsi su kole-gomis (4) Vyrauja konsultavimasis už organizacijos ribų (12)

Stebėjimo aprašymas juodraštyje yra tezių pavidalo, neretai eklektiškas. Tik apibendrinant surinktus duomenis, jie sisteminami ir siejami su konkre-čiais kriterijais bei juos sudarančiais indikatoriais. Vadinasi, aprašant struktū-ruotą stebėjimą, studentas turi pateikti detalią informaciją apie stebėjimo mat-ricą – kiek iš viso yra kriterijų, kiek kiekvieną kriterijų sudaro indikatorių ir kokie jie269, ką jais siekiama nustatyti.

Vertinimo matrica reikalinga atliekant dokumentų270 teksto analizę, kai tyrėjui reikia skaičiuoti konkrečius teiginius ar sąvokas, kurios susiję su konk-rečiais kriterijais bei juos sudarančiais indikatoriais. Taip pat reikia išrašyti konkretų sakinį iš dokumento, kuriame pavartota sąvoka ar teiginys, nes rezul-tatų aptarime reikės paaiškinti kontekstą, reikšmes/prasmes bei lyginti situaci-jas, kai toks pat teiginys ar sąvoka vartojami skirtinguose kontekstuose.

Pavyzdys Kriterijus Indikatoriai Indikatorių ryšys su tyrimo problema

Slaugytojas – konsultantas mokyklos aplinkoje

Orientacija į moki-nius

Indikatorius susijęs su pirmuoju tyrimo problemos klausimu „.........................................?“

Orientacija į mokyto-jus

Indikatorius susijęs su antruoju tyrimo problemos klausimu „.........................................?“

Orientacija į mokinių tėvus

Indikatorius susijęs su trečiuoju tyrimo problemos klausimu „.........................................?“

Orientacija į kolegas medikus

Indikatorius susijęs su ketvirtuoju tyrimo problemos klausimu „.........................................?“

267 Stebėjimo matricą sudaro dešimt kriterijų, tačiau pavyzdyje pateikiamas vienas. Kiek-

vieną kriterijų gali sudaryti skirtingas kiekis indikatorių, o kiekvienas indikatorius pagal stebėjimo situacijų kontekstą aprašomas tekstu, kurį analizuojant, absolventas suskirsto į konkrečius punktus ir nurodo stebėtų situacijų su konkrečiais punktais kiekį.

268 Skaičius reiškia, jog konkretūs punktai pasireiškė stebėjimo metu atitinkamais kiekiais – galutiniame rezultate pateikiamas bendras stebėtų aspektų skaičius.

269 Į ką orientuoti, kokios jų formuluotės. 270 Teisiniai dokumentai, laiškai, dienoraščiai, pareiginės instrukcijos, nutarimai ir kt.

94

Tokia matrica pateikiama tyrimo instrumento parametre. Žemiau pateikta matrica pristatoma jau tyrimo rezultatų ir jų aptarimo parametre.

Pavyzdys

Kriterijus Indikatoriai Teiginiai iš dokumento Sakinys, kuriame yra teiginys

Slaugyto- jas – konsul-tantas mo-kyklos aplinkoje

Orientacija į mokinius

………………………………………...……………

…………………………………………………………………………

Orientacija į mokytojus

...........................................

........................................... .......................................................... ..........................................................

Orientacija į mokinių tėvus

...........................................

........................................... .......................................................... ..........................................................

Surinkus visus teiginius ir paskaičiavus, kiek dokumentuose pasikartoja kiekvienas teiginys, studentas „tyrimo rezultatų ir jų aptarimo“ parametre pa-teikia išranguotus teiginius – nuo dažniausiai iki rečiausiai pasikartojančio. Sakiniai, kurie reiškia kontekstą, leidžia paaiškinti ir pagrįsti susiformavusią rangų sistemą. Apibūdindamas vertinimo matricą, studentas turi aprašyti, kiek kriterijų ji apima, kiek ir kokie indikatoriai sudaro kiekvieną kriterijų, kodėl pasirinkti būtent tokie kriterijai bei indikatoriai, ką kiekvienu kriterijumi sie-kiama nustatyti, atskleisti, patvirtinti arba paneigti.

Darbo autoriui pasirinkus kokybinio tyrimo strategiją, instrumentais yra: interviu klausimai; analizės temų matrica.

Kokybiniame tyrime taikomą pusiau struktūruotą interviu turi sudaryti 3–5 pagrindiniai klausimai, nes tyrėjas siekia gauti reikiamą informaciją ne „į plotį“, o „į gylį“. Kiekvienas klausimas turi būti pateiktas taip, kad skatintų respondentą pateikti atsakymą ne vienu žodžiu ar sakiniu, bet pasakojimu apie patirtą situaciją ar išgyvenimą, atliktą veiklą, emocijas ir pan. bei iliustruojan-čiais pasakojimą pavyzdžiais. Todėl klausimai pradedami žodžiais „kaip“, „kodėl“, „koks“, „su kuo susiję“, „kas daro įtaką“. Klausimai nepradedami žodeliu „ar“, kuris skatina pateikti atsakymą „taip/ne“. Respondentui pradėjus pasakojimą, tyrėjas įdėmiai klauso, žymisi tiriamojo išsakytas mintis arba są-vokas, kurios tyrimo atlikėjui svarbios bei pateikia papildomus klausimus, kuriais prašo tyrimo dalyvį pateikti pavyzdžius, patikslinti išsireiškimus, išsa-miau paaiškinti vieną ar kitą paminėtą sąvoką. Tačiau baigiamajame darbe pristatantis tyrimo instrumentą absolventas turi nurodyti tik pagrindinius klau-simus bei pagrįsti kiekvieno klausimo ryšį su įvade pateiktos tyrimo problemos turiniu paaiškinant, ką kiekvienu klausimu jis siekia atskleisti, paaiškinti, pa-grįsti, išryškinti ar pan. Jei taikomas nestruktūruotas interviu, tada pateikiamas tik vienas esminis klausimas, o kiti klausimai yra papildomi, kuriais tiriamąjį

95

studentas prašo išsamesnio paaiškinimo, pavyzdžių, patikslinimų ir pan. Tokiu atveju, baigiamajame darbe pristatydamas nestruktūruoto interviu instrumentą, tyrėjas pateikia tik vieną klausimą bei pagrindžia jo ryšį su įvade pristatyta tyrimo problema ir paaiškina, ką siekė atskleisti ar pagrįsti. Pusiau struktūruoto ir nestruktūruoto interviu atvejais papildomi klausimai prasideda žodžiais „kas“, „ką“, „kur“, „pagrįskite“, „patikslinkite“, „paaiškinkite“, „pateikite pa-vyzdį“.

Pavyzdys271 Kokybiniame tyrime taikytas pusiau struktūruotas interviu, sudarytas iš penkių pagrin-dinių klausimų. Tyrime pateiktą tyrimo problemą sudaro du klausimai. Klausimas Klausimo siekiniai Klausimo ryšys su tyrimo problema Kaip susiklostė, kad tapote socialiniu darbuotoju?

Atskleisti veiklos pasirin-kimo kriterijus ir motyvus bei identifikuoti profesinių interesų kryptingumą.

Klausimo atsakymai leidžia pagrįsti indivi-dualius socialinio darbuotojo profesijos ir veiklos pasirinkimo motyvus, kriterijus. Klausimo kontekstas orientuotas į socialinio darbuotojos tiesiogines sąveikas su kitais (kolegomis, klientais) organizacijoje ir už jos ribų bei konkrečią veiklą konkrečioje organizacijoje. Klausimas susijęs su pirmuo-ju tyrimo problemos klausimu „Kokie socia-linio darbuotojo veiklos struktūriniai kom-ponentai išryškėja skirtingomis veikos sąly-gomis?“

Apibūdinkite dabar-tinę socialinio dar-buotojo situaciją bei vaidmenį įvairiose organizacijose?

Išryškinti socialinio dar-buotojo suinteresuotumą socialinio darbuotojo veiklos, veiklos kaitos ir socialinės politikos klau-simais; atskleisti suprati-mą apie įvairių tipų orga-nizacijas, kuriose dirba socialinis darbuotojas bei atlieka skirtingus vaidme-nis.

Klausimo atsakymai sudaro prielaidas api-būdinti aktualią situaciją socialinio darbuo-tojo veiklos požiūriu įvairių tipų organizaci-jose bei suformuoti socialinį socialinio dar-buotojo veiklos paveikslą įvairių organizaci-jų kontekstuose. Klausimas orientuotas į socialinio darbuotojo suvokimą apie sociali-nio darbuotojo veiklas įvairiose organizaci-jose bei apibūdinti įvairias socialinio dar-buotojo sąveikas organizacijose ir už jų ribų. Klausimas susijęs su antruoju tyrimo pro-blemos klausimu „Kaip tikslinga konstruoti socialinio darbuotojo veiklos struktūrą su ekvivalentiškais skirtingų kontekstų elemen-tais?“

Kaip atitinka dabar-tinė Jūsų situacija darbe tuos lūkes-čius, kuriuos turėjo-te iki tapdamas so-cialiniu darbuotoju?

Atskleisti sąlygas sėkmin-gai veiklai, nepageidauja-mas sąlygas veikloje ir pasitenkinimo veikla veiksnius.

Klausimo atsakymai sudaro prielaidas pa-grįsti sąlygas sėkmingai socialinio darbuoto-jo veiklai, identifikuoti problemines veiklos sąlygas per tiesioginių socialinio darbuotojo sąveikų (su klientais, kolegomis) apibūdini-mą, specialistui veikiant organizacijoje ir už

271Pavyzdys parengtas pagal: Majauskienė, L. (2008). Mokyklos socialinio pedagogo veiklos

bendros struktūros paieška skirtinguose kontekstuose (Lietuvos ir Vokietijos atvejų lyginimas). Daktaro disertacija (socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 76 – 77.

96

jos ribų. Klausimas sietinas su antruoju tyrimo problemos klausimu „Kaip tikslinga konstruoti socialinio darbuotojo veiklos struktūrą su ekvivalentiškais skirtingų kon-tekstų elementais?“

Kokie pagrindiniai socialinio darbuoto-jo veiklos principai?

Atskleisti socialinio dar-buotojo nuostatas į savo veiklą įvardijant bei api-būdinant prioritetinius veiklos principus.

Atsakymai į klausimą leidžia apibūdinti ir paaiškinti socialinio darbuotojo veiklos principus, prioritetus, įvairius sąveikų ele-mentus. Interviu klausimas susijęs su pir-muoju tyrimo problemos klausimu „Kokie socialinio darbuotojo veiklos struktūriniai komponentai išryškėja skirtingomis veikos sąlygomis?“

Pateikite tipišką savo, kaip sociali-nio darbuotojo, veiklos atvejį, papa-sakodami jį deta-liai?

Apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos princi-pus, kuriais vadovaujasi veikloje.

Atsakymai į klausimą sudaro prielaidas detalizuoti socialinio darbuotojo sąveikų elementus, kontekstus, situacijas organizaci-joje ir už jos ribų. Klausimas susijęs su antruoju tyrimo problemos klausimu „Kokie socialinio darbuotojo veiklos struktūriniai komponentai išryškėja skirtingomis veikos sąlygomis?“

Analizės temų matrica taikoma tada, kai tyrėjas empiriniame tyrime at-lieka konkrečių dokumentų analizę, kuria remiantis pateikia konkretų „produk-tą“, pvz., naują ar patobulintą veiklos programą. Taip pat matrica gali būti su-kuriama ir taikoma analizuojant pusiau struktūruoto ar nestruktūruoto interviu žodinį tekstą, kai atliekama kokybinė manifestinė272 turinio analizė.

Analizės temų matrica sukuriama išanalizavus bei apibendrinus teorinę mokslinę medžiagą273, pasirinkus dvi – tris konkrečias teorijas, iš jų atrinkus pagrindines temas bei pateikus jų potemes274. Tyrimo instrumento parametre baigiamojo darbo autorius pateikia instrumentą – analizės temų matricą – bei paaiškina jos ryšį su tyrimo problema.

272 Stebimoji. 273 Kuri pateikiama teorinėje baigiamojo darbo dalyje. 274 Analizuojamame tekste (dokumentų ar interviu) absolventas randa teksto dalis (sakinį, kelis

sakinius ar pastraipą), kurios susiję su konkrečios temos potėme, įrašo matricos konkrečioje grafoje rastą teksto ištrauką. Lentelė, kurioje yra ne tik temos ir potėmės, bet ir analizuojamo teksto ištraukos (sakinys, sakiniai ar pastraipa) baigiamojo darbo autorius pateikia tik „tyrimo rezultatų ir jų aptarimo parametre“.

97

Pavyzdys275 Tema: AUKŠTOSIOS MOKYKLOS UGDYMO TIKSLINEI PROFESINEI KARJE-RAI MODELIAVIMAS. Tyrimo klausimai: Kokie parametrai nusako aukštosios mokyklos ugdymo tikslinei profesinei karjerai modelį? Kokie aukštosios mokyklos ugdymo tikslinei profesinei karjerai pagrindiniai principai? Subjektų grupės276 Analizės temos Analizės potemės 1. Studentai 1.1. Dėstytojo įsitraukimas į

studentų motyvavimą profe-sinei karjerai

1.1.1. Studento gaunama pagalba iš dėstytojo susipažįstant su studijuoja-mos studijų programos profesiniu lauku 1.1.2. Studento apsisprendimas dėl būsimos karjeros konkretaus profilio ar specializacijos institucijoje 1.1.3. Studento savęs vertinimo gebė-jimai

1.2. Aukštosios mokyklos kaip organizacijos kompeten-tingumas realizuojant studen-tų ugdymo profesinei karjerai veiklas

1.2.1. Aukštosios mokyklos aktyvumas organizuojant profesinio konsultavimo veiklas 1.2.2. Aukštosios mokyklos pasirengi-mas /sudarytos sąlygos teikti informa-ciją naudojant IT ir pateikiant išsamią informaciją bibliotekoje 1.2.3. Aukštosios mokyklos sudaromos galimybės studentams įgyti patirties pagal jų profesinės karjeros siekimo ketinimus

1.3. ..................... 1.3.1. ………………………………… 1.3.2. ………………………………… 1.3.3. …………………………………

2. Dėstytojai 2.1. Dėstytojo įsitraukimas į studentų motyvavimą profe-sinei karjerai

2.1.1. Dėstytojo kompetentingumas veiklose, organizuojamose profesinio konsultavimo klausimais aukštojoje mokykloje ir už jos ribų

2.1.2. Dėstytojo įsitraukimas į profesi-nio konsultavimo kontekstą ir lūkes-čiai, projektuojami į studento pasirin-kimų realizavimą pagal pasirinktos konkrečios profesijos karjeros kryptį.

2.1.3. Dėstytojo nuostata profesinio konsultavimo atžvilgiu kaip socialinių tinklų su buvusiais aukštosios mokyk-los absolventais įtvirtinimas

2.2. ................................. 2.2.1. .................................. 2.2.2. .................................. 2.2.3. ..................................

275 Pavyzdys modifikuotas pagal šaltinį: Garnienė, D. (2006). Bendrojo lavinimo mokyklos ug-

dymo karjerai modelis: parametrai ir realizavimo principai. Daktaro disertacija (socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 63 – 64.

276 Tikslinės temų orientacijos pagal darbo temos ir tyrimo problemos kontekstą.

98

3. Aukštosios mokyk-los padalinių (katedrų, fakultetų) vadovai

3.1. Aukštosios mokyklos padalinio vadovo įsitrauki-mas į studentų motyvavimą profesinei karjerai

3.1.1. Aukštosios mokyklos padalinio vadovo vaidmuo studentams pasiren-kant profesinės karjeros kryptį konkre-čioje profesijoje 3.1.2. Aukštosios mokyklos padalinio vadovo apsisprendimas, nuo kurių studijų metų aukštojoje mokykloje organizuoti profesinės karjeros konkre-čioje profesijoje renginius ir kokia šių renginių specifika 3.1.3. Aukštosios mokyklos padalinio vadovo skatinimas nustatyti profesinio konsultavimo sistemos aukštojoje mokykloje poreikius

3.2. ...................................... 3.2.1. ................................... 3.2.2. ................................... 3.2.3. ...................................

Metodologinis komentaras. Temų analizės matricą sudaro trys grafos. Pirmoji grafa įvardijama, priklausomai nuo darbo temos konteksto, tyrimo problemos klausimų kryp-tingumo, numatytų darbo uždavinių. Todėl tai gali būti ir „organizacijos tipas“, „orga-nizacijos specializacija“, „veiklos sistemos lygmuo“, „veiklos proceso stadija“, „veik-los proceso žingsnis“, „kompetencijos lygmuo“, „kompetencijos kontekstas“ ir t. t. Antroje grafoje pateikiami temų pavadinimai, kuriuos suformuluoja baigiamojo darbo autorius pagal analizuotos teorinės medžiagos kontekstą orientuojantis į konkrečią ty-rimo problemą. Temų skaičius gali būti įvairus, bet ne mažesnis nei dvi temos. Kiek-vieną temą sudaro įvairus kiekis potemių, kurios suformuluojamos detalizuojant konk-rečią temą pagal perskaitytos teorinės medžiagos turinį ir pateikiamos trečioje grafoje. Temą taip pat gali sudaryti įvairus kiekis potemių, tačiau kiekvieną temą turi sudaryti ne mažiau nei dvi potemės.

Matricą reikia apibūdinti išsamiai: a) kiek ją sudaro tikslinių orientacijų, analizės temų ir kokios jų formuluotės, kiek kiekvieną temą sudaro potemių ir kokios jų formuluotės; b) kiek pasirinkta tikslinių temų orientacijų ir kokios jų formuluotes, su kokiomis temomis jos susiję ir kodėl jas sudaro būtent tokios temos; c) pagrįsti, kodėl temos būtent tokios, kaip jos susiję su tyrimo proble-mos klausimais, ką siekiama nustatyti, išryškinti ar pan. kiekvieną temą suda-rančia poteme.

2.10. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

Atliktame tyrime gauti rezultatai turi būti interpretuojami: ką reiškia konkretus skaičius ar rangai, procentinis pasiskirstymas ir pan., arba – ką reiš-kia tam tikros kokybiniame tyrime išskirtos temos ar kategorijos baigiamojo darbo temos ir tyrimo problemos kontekste. Interpretuojant rezultatus, studen-

99

tas turi pateikti savo įžvalgas ir lyginti rezultatus su kitų tyrėjų atliktų tyrimų rezultatais, nurodydamas skirtumus, panašumus, prieštaravimus ir naujus, nė vieno autoriaus neminėtus aspektus. Tyrimo rezultatai neretai parodo atotrūkį tarp teorijos teiginių ir praktinės veiklos realybės, tai taip pat būtina nurodyti.

Tyrimo rezultatų dalyje pateikiamos iliustracijos – lentelės ir paveikslai. Šių iliustracijų pateikimas reikalauja taisyklių laikymosi:

• Jei pateikiama lentelė, tada jos numeris ir pavadinimas rašomas virš lentelės, jei pateikiamas paveikslas – jo pavadinimas – po paveikslu.

• Lentelių ir paveikslų numeravimas yra netapatūs procesai – lentelės ir paveikslai numeruojami atskirai.

• Lentelių numeriai yra skaitiniai dažniai, t. y.: 1, 2, 3, 4 ir t. t.

• Lentelių numeravimas pradedamas nuo pirmosios lentelės, kuri gali būti pateikiama teorinėje dalyje ir tęsiamas empirinėje dalyje.

• Paveikslų numeriai yra skaitiniai dažniai, t. y.: 1, 2, 3, 4 ir t. t.

• Paveikslų numeravimas pradedamas nuo pirmojo paveikslo, kuris gali būti pateikiamas teorinėje dalyje ir tęsiamas empirinėje dalyje.

• Lentelių numeriai rašomi su terminu „lentelė“. Pvz., 1 lentelė, 2 len-telė ir t. t.

• Paveikslo numeris rašomas su terminu „paveikslas“. Pvz., 1 pa-veikslas, 2 paveikslas ir t. t.

• Po lentelės ar paveikslo numerio įvardijimo pateikiamas konkrečios iliustracijos pavadinimas.

• Lentelės ar paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi paryškintu 10 dydžio šriftu. Šriftas nėra pasvirasis.

• Lentelių turiniuose pateikiama informacija (tekstas) rašomi 9 šriftu, o tarp eilučių yra 1,5 eilėtarpis.

• Lentelės ar paveikslai pateikiami centruoti.

• Paveikslai turi būti optimalaus dydžio, t. y. pateikti ne puslapio ar pusės puslapio formatu (jei paveiksle pateikiama minimali informacija), o juo-se esantys skaičiai ar sąvokos turi būti įskaitomi (ne mažesnio ir ne didesnio nei 9 dydžio šrifto).

• Lentelių ir paveikslų numeriai bei pavadinimai rašomi Times New

Roman šriftu.

• Paveikslai arba lentelės pateikiami nespalvoti, t. y. vyrauja juoda, balta ir pilka spalvos.

100

• Jei teorinėje dalyje studentas pateikia kito autoriaus lentelę ar pa-veikslą, tuomet išnašose tiksliai nurodo šaltinį, iš kurio kopijuota konkreti iliustracija bei nurodo autoriaus pavardę, vardo pirmą raidę, šaltinio pavadini-mą, miestą, leidyklą, puslapį, kuriame originaliame šaltinyje buvo konkreti iliustracija277.

• Lentelės ir paveikslai turi būti pateikiami vienodu formatu. Tai reiš-kia, jog paveikslai, pasirinkus jų formatą – histogramas – turi būti visame dar-be pateikiami histogramomis. Jei autorius pasirinko rutulinių diagramų formatą – tada visi paveikslai visame darbe turi būti rutulinių formų. Lentelėms galioja tokia pati taisyklė – visos lentelės turi būti pateikiamos vieninga forma, tačiau jose gali būti skirtingas grafų skaičius ir nevienodas turinys.

Pavyzdys

Jei darbo autorius pateikia iš kito šaltinio paveikslą, tada rašomas numeris po pa-veikslu pateikiamas ir jo pavadinimas, o išnašose nurodomas šaltinis, kuriame pateiktas originalus paveikslas.

1 paveikslas. Lyderystės teorijų vystymosi ir moterų lyderystės raidos sankirtos

taškai¹ ______________________________________________–

¹ Šaltinis: Mikulėnienė R., Jonušaitė S., Giedrimienė L., Urbonienė L. (2008). Moterų lyde-rių ekspertinės galios raiška verslo sektoriuje. Tyrimo ataskaita. Tyrimo vadovė V. Žydžiūnaitė. Projekto „Verslo įmonių ir kolegijų dėstytojų gebėjimų atlikti kokybinius tyrimus ugdymas“ tyri-mų ataskaitų rinkinys. Studija – kompendiumas. II tomas. „Personalo kompetencijos ir jų tobuli-nimas“. Klaipėda, Socialinių mokslų kolegija: S. Jokužio leidykla. p. 106.

277 Šioje studijų knygoje autorė išnašose nurodo visus šaltinius, kuriais remtasi pateikiant pavyz-

džius, modifikuojant informaciją ar pateikiant iliustracijas – paveikslus ar lenteles.

Mo

terų

ly

der

yst

ės

Laikas

Bruožų teorija

Kontingencinė teorija

Elgesio teorija

Vizijos ir įkvėpimo teorija

Tarnystės teorija

Lyderė

šeimoje

Lyderė visuomeninėje

infrastruktūroje

Padalinio

lyderė

Organizacijos

lyderė

Ly

der

yst

ės

Politinė lyderė

101

2 paveikslas². Darbuotoją motyvuojantys veiksniai ____________________________________ ² Šaltinis: Gagné M., Deci E. L. (2005). Self–determination theory and work motivation.

Journal of Organizational Behavior, 4(26): 331–362. 1 lentelė. Darbuotojo taikomų veikloje kompetencijų prielaidos, sąlygos, kon-

tekstas ir rezultatas³ VEIKLOS SUBJEKTAS

PRIELAIDOS SĄLYGOS KONTEKSTAS REZULTATAS

DARBUOTOJAS Kompetencijų tinkamumas specifinei veiklai

Bendravimas Universalumas Bendravimas Bendradarbiavimas Universalumas ir

perkeliamumas Darbas komandoje Perkeliamumas

ir adaptyvumas Darbas grupėje ____________________________________ ³ Šaltinis: Žydžiūnaitė V., Lepaitė D., Cibulskas G., Sabaliauskas T. (2008). Bendrosios kom-

petencijos vystymasis darbo vietoje, vykstant savaiminiam mokymuisi. Tyrimo ataskaita. Registra-cijos Nr. 7–08 122. Sutarties Nr. T – 06/08; 2008 04 02. Vilnius: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. p. 231.

• Tie patys rezultatai neturi būti pateikiami ir paveikslu, ir lentele, t. y. darbo autorius turi pasirinkti, kokia iliustracija pateiks konkretų rezultatą. Jei visame tyrimo rezultatų ir jų aptarimo parametre rezultatai pateikiami tik lentelėse arba paveiksluose, gali būti ir taip, jog vienus rezultatus baigiamojo darbo autorius pateikia lentelėse, o kitus – paveiksluose278.

278 Todėl absolventas pats turi priimti sprendimą ir aptarti jį su darbo vadovu, kokias ilisutracijas

pateiks pristatydamas rezultatus.

Motyvuojantys darbuotoją

faktoriai Asmeninio gyve-

nimo kokybė / gerovė

Komfortas darbo vietoje / aplinkoje

Profesinė savi-realizacija

Asmeninių ir profesinių porei-kių patenkinimas

Aukštas atliekamos veiklos įvertinimas finansine išraiška

Asmeninis intere-sas gerai atlikti

veiklą

102

• Informacija, apibūdinanti respondentų charakteristikas, turi būti pa-teikiama ne tyrimo rezultatų ir jų aptarimo parametre, o tyrimo imties paramet-re.

• Iliustracija (paveikslas ar lentelė) negali būti paliekami be apibūdi-nimo, paaiškinimo ir apibendrinimo.

• Kiekvienas gautas rezultatas turi būti lyginamas su teorinėje darbo dalyje pateiktomis koncepcijomis, akcentuojant empirinių rezultatų ir teorijos panašumus, skirtumus, prieštaravimus. Jei teorinėje dalyje nėra informacijos, su kuria galima lyginti atlikto empirinio tyrimo rezultatus, tada studentas turi juos aprašyti konkretaus tyrimo problemos kontekste bei gautą empirinę in-formaciją traktuoti teorinių koncepcijų papildomu elementu.

• Tyrimo rezultatai turi būti aptarti detaliai, išsamiai. Po iliustracija (paveikslu ar lentele) pirmiausia pateikiamas baigiamojo darbo autoriaus api-būdinimas, kaip reikia suprasti gautą empirinį rezultatą įvade apibūdintos ty-rimo problemos kontekste, o po šio apibūdinimo – lyginti su teorinėje dalyje pateiktomis koncepcijomis (kitų tyrėjų tyrimo rezultatais arba jų teorinėmis įžvalgomis).

• Darbo autoriui svarbu būti tiksliam – kiekybinio tyrimo rezultatai lyginami su kitų tyrėjų atliktų kiekybinių tyrimų rezultatais, o jei baigiamojo darbo autorius atliko kokybinį tyrimą, tada gauti kokybiniai rezultatai lyginami su kitų tyrėjų atliktų kokybinių tyrimų rezultatais.

• Tarpusavyje nelygintini kiekybinių ir kokybinių tyrimų rezultatai.

• Tyrimo rezultatų žodinis pakartojimas pagal pateiktą iliustraciją (paveikslo ar lentelės turinį) nėra interpretavimas. Tai traktuotina metodologi-niu nekorektiškumu. Tyrimo rezultatai turi būti aiškinami, nurodant galimas tokių rezultatų gavimo prielaidas bei aprašoma jų prasmė konkrečiame tyrime, siejant gautus rezultatus su išsikeltais tyrimo klausimais.

103

Atvejis Sakykime, lentelėje pateikta informacija, jog skirtingų specializacijų slaugytojų

atsakymai apie kompetencijų realizavimą veikloje pasiskirstė nevienodomis procenti-nėmis reikšmėmis:

1 lentelė. Slaugytojų kompetencijų realizavimo galimybės veikloje pagal specializacijas

Slaugos specializacija Procentinė

reikšmė

Psichikos sveikatos slauga 5

Intensyvioji slauga 7

Vaikų slauga 10

Šeimos slauga 13

Onkologinė slauga 13

Chirurginė slauga 15

Operacinė slauga 17

Terapinė slauga 20

Terapinėje slaugoje dirbantys slaugytojai turi geresnes galimybes nei kitų specia-lizacijų slaugytojai realizuoti turimas kompetencijas praktikoje. Tačiau skirtumas yra statistiškai nereikšmingas, lyginant su kitų specializacijų slaugytojų galimybėmis. To-dėl apibendrinant galima teigti, jog slaugytojai praktikai mažai gali realizuoti įgytas kompetencijas slaugos praktikoje. Šie rezultatai leidžia daryti įvairias prielaidas, pvz., slaugytojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, darbo vietoje atlieka tokią pat veiklą kaip ir iki aukštojo mokslo lygmens kvalifikacijos įgijimo, vadinasi, įgytas išsilavinimas slaugyto-jui tėra moralinis pasitenkinimas, o sveikatos priežiūros institucijos „tradiciškai“ trak-tuoja slaugytojo profesiją kaip „aptarnaujančia“, „teikiančia papildomas paslaugas“. Kita prielaida gali būti konkrečioje sveikatos priežiūros organizacijoje suteikiamos galimybės realizuoti specifines kompetencijas, tačiau menkas dėmesys skiriamas vi-soms galimoms kompetencijoms, todėl kituose tyrimuose tikslinga kompetencijas deta-liai išskaidyti idant galima būtų įvertinti realią situaciją. Tačiau ir šiame tyrime gauti rezultatai yra adekvatūs kitų tyrėjų atliktų tyrimų rezultatams Lietuvoje. Pvz., X. Y...........279 (…)280 tyrimo rezultatai parodė, jog slaugytojų kompetencijų realizavimas priklauso nuo daugelio veiksnių – paties slaugytojo motyvo ir iniciatyvos taikyti naujas kompetencijas, asmeninio tobulėjimo ir profesinio vystymosi, pacientų nuostatų, svei-katos priežiūros organizacijos nuostatų dėl slaugos praktikos. Pažymėtina, jog ir gilias slaugos praktikos ir mokslo tradicijas turinčiose šalyse, slaugytojų kompetencijų reali-zavimas tiesiogiai susijęs su sveikatos priežiūros sistemos politinėmis prielaidomis ir konkrečių sveikatos priežiūros institucijų misija bei veiklos tikslais. Tai savo tyrimuose pagrindžia V. R………… (…), L. S………(…). Tačiau šių autorių tyrimuose nebuvo koncentruojamasi į slaugos specializacijas, o rezultatai pateikiami po viena „slaugos praktikos“ samprata. Todėl baigiamajame darbe pristatomo tyrimo rezultatai pasižymi

279 Darbo autorius turi įvardinti konkretaus autoriaus vardo pirmąją raidę ir pavardę. 280 Skliausteliuose pateikiamos publikacijos, kuriose yra konkretaus tyrimo rezultatai, metai.

104

gilesne specifika, nors stokoja kontekstualumo ir specifiškumo pagal situacijas. Todėl galima apibendrinant teigti, jog slaugytojų kompetencijų realizavimas neretai priklauso konkrečios šalies sveikatos priežiūros politikos ir konkrečios sistemos, organizacinio požiūrio į slaugos veiklą ir slaugytojo profesiją, pacientų nuostatų bei pačių slaugytojų išsilavinimo lygmens, praktinės patirties, bendrojo išprusimo ir motyvacijos tobulėti, profesiškai tobulėti ir veiksmingai atlikti veiklą.

• Tyrimo rezultatų ir jų aptarimo parametre komentaras pateikiamas po iliustracija. Parametras pradedamas ir baigiamas žodine informacija, o ne iliustracija (paveikslu ar lentele).

• Tyrimo rezultatų aptarimo ir interpretavimo stilius turi būti etiškas, nekategoriškas.

2.11. Išvados

Išvados yra viso baigiamojo darbo esmės apibendrinimas, pateikiamos struktūruotai. Išvadų pateikimo nurodymai yra tokie:

• Išvadų kiekis yra tiesiogiai priklausomas nuo įvade išsikeltų darbo uždavinių skaičiaus, pvz., jei studentas iškėlė tris darbo uždavinius, tada bus pateiktos trys išvados, o jei penki uždaviniai, – tada ir išvados penkios.

• Išvados pateikiamos eiliškumo tvarka kaip išsamūs atsakymai į išsi-keltus darbo uždavinius.

• Išvadose neturi būti citavimo, nuorodų į metus, skaitinių reikšmių bei iliustracijų.

• Išvadose nepateikiami tyrimo rezultatų faktai (tai pateikiama „tyri-mo rezultatų ir jų aptarimo“ parametre).

Pavyzdys281 Tema: MOTERŲ LYDERIŲ EKSPERTINĖS GALIOS RAIŠKA VERSLO

SEKTORIUJE Tyrimo objektas – moterų lyderių ekspertinės galios raiška. Tyrimo tikslas – atskleisti moterų lyderių ekspertinės galios raiškos verslo sekto-

riuje charakteristikas, išryškinant tiriamo reiškinio trukdžius ir pozityviuosius elemen-tus.

Tyrimo uždaviniai: • atskleisti moterų lyderystės sampratą;

281 Pavyzdys parengtas pagal: Mikulėnienė R., Jonušaitė S., Giedrimienė L., Urbonienė L.

(2008). Moterų lyderių ekspertinės galios raiška verslo sektoriuje. Tyrimo ataskaita. Tyrimo vadovė V. Žydžiūnaitė. Projekto “Verslo įmonių ir kolegijų dėstytojų gebėjimų atlikti kokybinius tyrimus ugdymas” tyrimų ataskaitų rinkinys. Studija – kompendiumas. II tomas. “Personalo kompetencijos ir jų tobulini-mas”. Klaipėda, Socialinių mokslų kolegija: S. Jokužio leidykla. p. 103–104, 136.

105

• išryškinti moterų lyderių ekspertinės galios sampratos charakteristikas; • išskirti moterų lyderių ekspertinės galios raiškos pozityviuosius ir negatyviuosius elementus. Išvados

1. Moterų lyderystės samprata iki šiol dažniausiai analizuota remiantis biologiniais skirtumais grindžiamomis teorijomis, teigiančiomis, jog moterų lyderystei būdingi tie patys požymiai, kurie atitinka visuomenėje nusistovėjusius stereotipinius moters bruo-žus: moteriai vadovei dažniau priskiriamas „moteriškosios savybės“ tokios kaip emo-cionalumas, jautrumas, ekspresyvumas, intuicija ir pan. Lyginant su vyrams būdinga lyderyste, moterų lyderystei būdingesnė orientacija į santykius ir elgesį, nei į užduotis ar tikslą. Skiriasi ir sprendimų priėmimo stiliai – vyrai linkę sprendimus priimti, naudo-dami „kietąsias“ technologijas, moterys tuo tarpu orientuotos į „švelnesnių“, nuosai-kesnių sprendimo priėmimo formų pasirinkimą. Vyrams būdingesnis transakcinis, mo-terims – transformacinis lyderiavimo stiliai. Moterys lyderės labiau linkusios taikyti į santykius orientuotą lyderystės stilių, konceptualų ir elgesio sprendimų priėmimo me-todus bei transformacinį lyderiavimo stilių. Paskutiniu metu „moteriškosios“ lyderystės teorijos apibrėžiamos „interaktyviosios lyderystės“, „bendradarbiaujančios lyderystės strategijos“ sąvokomis. 2. Moterų lyderių ekspertinė galia suvokiama kaip asmenybės turimas didesnis žinių lygis, organizacijoje ekspertinė galia labiausiai pasireiškia vertinant, kaip profesionaliai sprendžiamos iškilusios problemos ir atliekamos svarbios užduotys. Moterų ekspertinė galia pasireiškia, kai kiti žmonės priklauso nuo asmens ar klausia patarimo asmens, kuris turi reikiamas žinias. Dėl savo neapibrėžtumo ekspertinė galia turi būti nuolat vystoma formaliaisiais ir neformaliaisiais būdais. Ekspertinė galia yra tiesiogiai susijusi su formaliuoju vadovavimu ir interakcijomis tarp darbuotojų, nes efektyviausias veiklos būdas – kai galia siejama su žinių pasidalijimu. 3. Teorinis ir empirinis tyrimai atskleidė, jog moterų lyderių ekspertinė galia dažniau-siai yra nukreipta į „minkštųjų“, socialinių funkcijų realizavimą. Galimi įvairūs eksper-tinės galios pasiekimo ir vystymo būdai: formalieji ir neformalieji (mokymasis prakti-koje ir patirtinis mokymasis). Tyrimas išryškino kelių lygmenų negatyviuosius eksper-tinės galios raiškos veiksnius, iš kurių aktualiausi asmenybinių ir nuostatų lygmeniu: stereotipinių nuostatų palaikymas tiek pačių moterų lyderių tarpe, tiek organizacijų ir visuomenės lygmeniu.

2.13. Rekomendacijos

Rekomendacijos yra privalomas baigiamojo darbo parametras, kuris pa-teikiamas išvadų parametro.

Rekomendacijos turi būti susiję su gautais atlikto tyrimo rezultatais, ku-riuose išryškėja probleminiai aspektai, nes jos yra skirtos nustatytoms proble-moms spręsti.

Rekomendacijos turi būti orientuotos į konkretų adresatą – konkrečios srities praktikus, organizacijų vadovus, politikus, pacientus/klientus, kolegas

106

profesionalus282 ar kt. Taip pat rekomendacijose baigiamojo darbo autorius turi nurodyti, ką verta tirti kituose tyrimuose, kurie koncentruosis į panašią ar tokią pačią problemą.

Rekomendacijų skaičius neribojamas, tačiau jos turi būti susiję tik su konkretaus baigiamojo darbo tyrimo problema.

Kiekvienam konkrečiam adresatui pateikiamos kelios rekomendacijos, kurios turi būti realios, įvykdomos, tačiau nekategoriškos, neįžeidžiančios.

Atvejis283 Pateiktos rekomendacijos orientuojantis tik į vieną adresatą, nors konkrečiame

darbe yra detalios rekomendacijos ir mokyklų medikams, mokyklų medikų darbda-viams bei tolesniems tyrimams.

Rekomendacijos Sveikatos priežiūros strategams

• Šalies mokinių ugdymo institucijose dirbančių medikų veiklos erdvę pripažinti, remti ir plėtoti kaip reikšmingą kompleksinių tyrimų sritį; • Mokslu pagrįstomis priemonėmis plėsti rūpinimosi mokinių sveikata galimybes, siekiant tenkinti įvairaus amžiaus ir skirtingus mokinių sveikatos ugdymo poreikius; • Stiprinti mokyklų medikų statusą, indėlį ir kompetenciją, įtraukiant juos į šalies, regionų, vietos bendruomenės bei mokyklų sveikatos stiprinimo ir ugdymo strategijų ir (ar) projektų rengimo ir įgyvendinimo procesus; • Tobulinti pirminės sveikatos priežiūros (asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros) institucijų bendradarbiavimo su mokyklų medikais struktūrą, metodinę pagalbą, pade-dančią vertinti bendrus mokinių sveikatos saugojimo ir ugdymo (gerinimo) rezultatus.

2.13. Literatūra

Literatūros sąrašas rengiamas pagal tokias taisykles:

• Literatūros sąrašo parametras baigiamajame darbe įvardijamas „Li-teratūra“, bet ne „Literatūros sąrašas“ ar „Naudota literatūra“.

• Literatūros sąraše turi būti tik tie šaltiniai, kurie yra cituojami bai-giamojo darbo tekste.

• Visi analizuoti ir darbe cituojami šaltiniai pateikiami lotynų kalbos abėcėlės tvarka.

282 Konkrečios profesijos atstovus. 283 Pavyzdys pateiktas iš šaltinio: Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaid-

mens kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, eduko-logija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas. p. 180.

107

• Jei analizuoti šaltiniai yra publikuoti ne lietuvių kalba, o kitomis kalbomis, pvz., anglų, vokiečių ir kt., pagrindas yra lotynų kalbos abėcėlė, jie pateikiami bendrame sąraše. Jei šaltiniai remiasi kitomis abėcėlėmis, tuomet jie nurodomi literatūros sąraše po to, kai pateikiami visi lotynų kalbos abėcėlės pagrindu cituojami šaltiniai.

• Šaltiniai yra numeruojami, pradedant vienetu (pirmuoju numeriu, t. y. „1“).

• Dokumentai nerašomi į bendrą šaltinių sąrašą. Jie pateikiami atskira nuoroda „Dokumentai“.

• Literatūros sąraše šaltiniai pateikiami 12 dydžio šriftu, 1,5 eilutės ei-lėtarpiu.

• Skirtingų šaltinių pateikimas literatūros sąraše charakterizuojamas skirtingomis taisyklėmis, kuriomis baigiamojo darbo autorius privalo remtis:

• Mokslinis straipsnis moksliniame žurnale. Pavyzdys Gudžinskienė, V., Česnavičienė, J. (2002). Sveikatos ugdymas bendrojo ugdymo

sistemoje. Pedagogika, 60, 157–109. Metodologinis komentaras. Mokslinio straipsnio nuorodoje pirmiausia pateikiami

autoriai ar autorius – pavardė ir vardo pirmoji raidė. Po kiekvienos pavardės, prieš var-do pirmąją raidę rašomas kablelis. Išvardijus autorius skliausteliuose rašomi publikaci-jos metai. Po skliaustelio dedamas taškas. Toliau rašomas straipsnio pavadinimas ir po jo dedamas taškas. Po pastarojo nurodomas žurnalo pavadinimas, kuris rašomas iš di-džiosios raidės, pasviruoju šriftu. Po žurnalo pavadinimo rašomas kablelis, po kurio nurodomas mokslinio žurnalo numeris. Nurodžius numerį, rašomas kablelis ir patei-kiami tikslūs puslapiai, kuriuose yra publikuotas straipsnis (pirmasis straipsnio puslapis ir paskutinysis).

• Mokslinis straipsnis interneto šaltinyje. Pavyzdys

Trevino, L. (1986). Ethical Decision Making in Organizations: A Person–Situation Interactionist Model. The Academy of Management Review, 11 (3), 601–617. Interneto adresas: http://www.jstor.org/stable/258313 (žiūr. 2009–02–03).

Metodologinis komentaras. Šaltinis nurodomas taip: pavardė, kablelis, vardo pirmoji raidė, taškas, skliausteliuose pateikiami publikacijos metai ir dedamas taškas. Po to pateikiamas straipsnio pavadinimas ir dedamas taškas. Žurnalo, kuriame publi-kuotas straipsnis, pavadinimas rašomas iš didžiosios raidės, pasviruoju šriftu ir po jo rašomas kablelis. Nurodomas žurnalo numeris – bendrasis ir skliausteliuose, specifinis, konkrečių metų ir po skliaustelio rašomas kablelis bei pateikiami puslapiai kuriuose yra konkretus straipsnis. Galiausiai nurodomas tikslus interneto adresas, pagal kurį galima rasti konkretų publikuotą straipsnį, o skliausteliuose studentas nurodo, kada žiūrėjo konkretų šaltinį.

108

• Knyga, kuri remiasi tyrimų rezultatų pristatymu, konceptualiais ap-mąstymais (pvz., monografija, mokslo studija).

Pavyzdys

Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodolo-gija slaugytojų veiklos požiūriu. Monografija. Kaunas: Judex. p. 40–76.

Metodologinis komentaras. Rašoma autorės pavardė, po kablelio ir vardo pirmoji vardo raidė, po kurios dedamas taškas. Toliau skliausteliuose rašomi publikavimo metai ir dedamas taškas. Knygos pavadinimas rašomas iš didžiosios raidės ir pasviruoju šrif-tu. Parašius pavadinimą dedamas taškas. Po to iš didžiosios raidės įvardijama, kokio pobūdžio mokslo šaltinis – monografija ar mokslo studija. Šiuo atveju tai yra monogra-fija. Po šio įvardijimo dedamas taškas. Po pastarojo rašomas miesto, kuriame yra konk-reti leidykla, pavadinimas, po jo rašomas dvitaškis ir iš didžiosios raidės parašomas tikslus leidyklos pavadinimas. Po pastarojo nurodomi tikslūs puslapiai, kurie absolven-to yra skaityti ir iš kurių cituojama baigiamojo darbo tekste.

• Redaktoriaus parengta knyga. Pavyzdys

Jucevičienė, P. (Red.) (1996). Lyginamoji edukologija. Kaunas: Technologija. p. 25–

42.

Metodologinis komentaras. Knygoje atskiras dalis yra parengę skirtingi autoriai, todėl

nurodoma redaktoriaus284

pavardė, po jos dedamas kablelis, po to pateikiama vardo pirma

raidė ir po jos dedamas taškas. Skliausteliuose rašoma santrumpa „Red.“ Iš didžiosios raidės,

po jos skliausteliuose rašomi publikacijos metai ir vėl dedamas taškas. Knygos pavadinimas

rašomas pasviruoju šriftu ir po jo dedamas taškas. Miesto pavadinimas, kuriame yra leidykla,

rašomas iš didžiosios raidės, po jo rašomas dvitaškis ir leidyklos pavadinimas rašomas iš

didžiosios raidės. Studentas turi tiksliai nurodyti puslapius, kuriuos skaitė ir realiai naudojo

baigiamojo darbo rengime.

• Dokumentai, kurie „Literatūros“ parametre pateikiami atskira pote-me „Dokumentai“.

Pavyzdys

Visuomenės sveikatos ugdymo ir mokymo prioritetinės (strateginės) kryptys 1999–2002 m. (1999). Valstybės žinios, 70, 14–21.

Metodologinis komentaras. Parašomas tikslus dokumento pavadinimas, po to ra-šomi dokumento publikavimo metai skliausteliuose. Po skliaustelio rašomas taškas. Po pastarojo nurodomas šaltinis, kuriame publikuotas dokumentas – šaltinio pavadinimas rašomas pasviruoju šriftu. Po pavadinimo rašomas kablelis, šaltinio numeris (kartais pastarojo gali ir nebūti) bei konkretūs puslapiai, kuriuose publikuotas dokumentas.

Pavyzdys Ottawa Charter for Health Promotion (1986). Canada, Ottawa: World Health

Organisation. Metodologinis komentaras. Jei studentas skaitė atskiru leidiniu išleistą dokumen-

tą, tuomet nurodomas dokumento pavadinimas pasviruoju šriftu, skliausteliuose patei-

284 Arba redaktorių (jei nurodyti keli redaktoriai, reikia minėti juos visus).

109

kiami dokumento publikavimo metai ir po skliaustelių dedamas taškas. Toliau nurodo-ma šalis, miestas ir po pastarojo rašomas dvitaškis. Po dvitaškio rašomas konkretaus dokumento leidėjo pavadinimas.

• Žodynas. Pavyzdys

Idėjų žodynas (2001). Red. A.–L. Norton. Vilnius: Alma Littera. p. 69. Metodologinis komentaras. Žodyno pavadinimas rašomas pasviruoju šriftu, po jo

skliausteliuose nurodomi publikacijos metai ir dedamas taškas. Po pastarojo rašoma redaktoriaus vardo pirmoji raidė ir pavardė, pateikiant santrumpą „Red.“. Po taško ra-šomas leidyklos miestas, dvitaškis ir iš didžiosios raidės leidyklos pavadinimas. Po pastarojo nurodomas puslapis ar puslapiai, kurie naudoti baigiamojo darbo tekstui reng-ti (pvz., analizei, interpretacijoms, tikslinimams ir pan.).

• Konferencijų medžiaga. Pavyzdys

Tumėnienė, V. (2003). Mokslo taikomoji veikla ir tyrimai Utenos kolegijoje: si-tuacijos, problemų ir perspektyvų įžvalga. Moksliniai taikomieji tyrimai kolegijoje: metodologinė įvairovė ir taikymo perspektyvos: konferencijos straipsnių rinkinys Kau-nas: Kauno kolegija. p. 81–89.

Metodologinis komentaras. Konferencijos medžiagoje publikuojami atskiri straipsniai arba santraukos. Studentas turi tiksliai nurodyti, kokio autoriaus straipsnį ar santrauką naudojo baigiamojo darbo teksto rengime. Pateiktame pavyzdyje matoma, jog pirmiausia pateikiama nuoroda apie autoriaus straipsnį: autoriaus pavardė ir vardo pirmoji raidė, po to – publikacijos metai. Nurodžius publikacijos pavadinimą, pasviruo-ju šriftu pateikiamas pilnas leidinio, kuriame publikuotas straipsnis, pavadinimas. Aukščiau pateiktame pavyzdyje akivaizdu, jog ant leidinio buvo toks pavadinimas „Moksliniai taikomieji tyrimai kolegijoje: metodologinė įvairovė ir taikymo perspekty-vos: konferencijos straipsnių rinkinys“. Taigi, pavadinimas rašomas pasviruoju šriftu, tačiau nuoroda „konferencijos straipsnių rinkinys“ rašoma jau ne pasviruoju šriftu. Tokia nuoroda yra pateikiama leidinyje. Panašaus pobūdžio nuorodos būna įvairios, pvz., „konferencijos medžiaga“, „konferencijos straipsnių rinkinys“, „konferencijos tezės“, „santraukų rinkinys“ ir pan. Todėl šiuose įvardijimuose studentas turi būti tiks-lus – kaip parašyta leidinyje, taip reikia perrašyti ir į literatūros sąrašą. Po leidinio pa-vadinimo tikslaus įvardijimo nurodomas leidyklos miestas ir leidyklos pavadinimas. Galiausiai reikia nurodyti puslapius, kuriuose yra absolvento skaitytas ir naudotas straipsnis ar santrauka.

• Straipsnis ar skyrius redaktorių parengtoje knygoje arba straipsnių rinkinyje, arba kompendiume, arba studijoje.

Pavyzdys

Mikulėnienė R., Jonušaitė S., Giedrimienė L., Urbonienė L. (2008). Moterų lyde-rių ekspertinės galios raiška verslo sektoriuje: tyrimo ataskaita. Tyrimo vadovė V. Žy-džiūnaitė. Red. B. Bitinas, L. Rupšienė, V. Žydžiūnaitė. Projekto „Verslo įmonių ir kolegijų dėstytojų gebėjimų atlikti kokybinius tyrimus ugdymas“ tyrimų ataskaitų rinki-

110

nys: studija – kompendiumas. II tomas. „Personalo kompetencijos ir jų tobulinimas“. Klaipėda: S. Jokužio leidykla. p. 103–136.

Metodologinis komentaras. Tokį šaltinį pristatant literatūros sąraše reikia nurody-ti straipsnio (arba skyriaus) autorius, publikacijos metus, straipsnio (arba knygos dalies pavadinimą). Po to pateikiamos redaktoriaus arba redaktorių pavardės ir vardų pirmo-sios raidės bei leidinio tikslus pavadinimas pasviruoju šriftu. Jei knyga leista keliais tomais, reikia nurodyti ir tomo numerį bei pavadinimą285. Po to įvardijamas miestas ir nurodomas leidyklos pavadinimas bei tikslūs puslapiai, kuriuose yra konkretus straips-nis arba naudota knygos dalis.

Nėra standartizuotos nuorodos, kiek šaltinių ir dokumentų turi mažiausiai ar daugiausiai išanalizuoti baigiamojo darbo autorius. Esminė absolvento ori-entacija turi būti į tikslinius mokslo šaltinius, kuriuose kalbama apie darbo temai artimą kontekstą. Didžiąją šaltinių dalį turi sudaryti moksliniai straips-niai, t. y. pirminiai mokslo šaltiniai.

Darbe turi būti analizuojami nauji šaltiniai, todėl reikėtų laikytis tokios nuorodos: socialinių ir humanitarinių mokslų srityse šaltiniai neturi būti senes-ni nei 10 metų, biomedicinos mokslų srityje šaltinio „amžius“ priklauso nuo krypties, pvz., – medicinoje turi būti ne senesni nei 2–3 metų, slaugos ir vi-suomenės sveikatos – ne senesni nei 5 metų, gamtos ir technikos mokslų srity-se mokslo šaltiniai turi būti ne senesni nei 2–3 metų286.

2.14. Priedai

Studentas prieduose turi pateikti informaciją, kuri reikšminga informacija papildo baigiamojo darbo turinį. Prieduose turi būti pateikti naudoti tyrimo instrumentai287. Jei atliktas interviu, turi būti pateiktos vieno ar kelių interviu stenogramos. Jei vykdytas kiekybinis tyrimas, tada reikia atskirame priede pateikti visas lenteles ar paveikslus, nes baigiamojo darbo tekste visos iliustra-cijos nededamos, – jos užima daug vietos. Tas pats pasakytina ir apie kokybi-nio tyrimo rezultatų lenteles, kurios dažniausiai būna didelės apimties. Jei at-liktas stebėjimas, prieduose turi būti stebėjimo protokolų aprašai.

Į priedus nereikia dėti analizuotų dokumentų ar straipsnių kopijų bei bai-giamojo darbo pristatymo skaidrių.

285 Jei tomams suteikti pavadinimai, jei jų nėra, nurodomas tik tomo numeris. 286 Thomson Reuters, Master Journal List, Journal Selection and Evaluation Process Interneto

šaltinis: http://science.thomsonreuters.com/mjl/selection/ 287Klausimynas arba interviu klausimų sąrašas.

111

Prieduose studentas turi įdėti dokumentus, kurie buvo svarbūs tyrimo at-likimui ir tyrimo etikos principų laikymuisi, pvz., institucijų vadovų raštus, kuriuose konstatuojama, jog leista atlikti tyrimą. Jei pasirašomi konfidencia-lumo raštai tarp tyrėjo ir tiriamojo dėl interviu – jie taip pat turi būti įdėti į priedus.

Prieduose privaloma įdėti asmeninį darbo autoriaus „Darbo etikos ir au-tentiškumo“ raštą, kuriame jis nurodo, jog parengtas baigiamasis darbas yra originalus, o studentas jį rengė savarankiškai, atskirų darbo dalių nebus galima rasti kitų tyrėjų tekstuose. Tokio rašto apačioje studentas nurodo savo vardą, pavardę, grupę, studijų programą, katedrą, fakultetą ir aukštosios mokyklos pavadinimą, pasirašo ir parašo datą (metai, mėnuo, diena).

112

3. Baigiamojo darbo apiforminimas

Baigiamasis darbas apiforminamas pagal šias nuorodas:

• Baigiamojo darbo apimtis yra 50–60 A4 formato puslapių, skaičiuo-jamų nuo darbo turinio puslapio ir be priedų.

• Baigiamojo darbo tekstas rašomas A 4 formato puslapyje, tik vieno-je pusėje.

• Baigiamojo darbo tekstas rašomas 12 dydžio šriftu, 1,5 eilutės eilė-tarpiu, Times New Roman šrifto stiliumi.

• Puslapio paraštės ir paraštės yra tokių atstumų: viršutinė ir apatinė poraštės po 20 mm, kairioji paraštė – 30 mm, o dešinioji – 10 mm.

• Darbas pradedamas numeruoti nuo turinio puslapio.

• Puslapio numeris rašomas apatinėje poraštėje, per vidurį; šalia pus-lapio numerio neturi būti jokių papildomų ženklų, iliustracijų ar teksto, pvz., taškų, brūkšnelių, baigiamojo darbo autoriaus pavardės ir vardo pirmosios rai-dės, metų ar darbo pavadinimo.

• Puslapio numeris rašomas centruotai, 10 dydžio šriftu, nepasviruoju šriftu.

• Tekstas maketuojamas kiekvieną pirmąją teksto pastraipos eilutę atitraukiant nuo kairiosios pusės 15 mm288.

• Darbo skyriai ir poskyriai numeruojami eilės tvarka. Skyriai nume-ruojami 1, 2, 3 ir t. t. Atitinkamai, kiekvieno skyriaus poskyriai numeruojami taip: 1 skyriaus poskyriai – 1.1.; 1.2.; 2 skyriaus poskyriai – 2.1.; 2.2.; 2.3.; 3 skyriaus poskyriai – 3.1.; 3.2.

• Po skyriaus numerio rašomas taškas ir tik po taško parašomas sky-riaus pavadinimas.

• Poskyriuose remiamasi adekvačia tvarka – poskyrio numeryje po pirmojo ir antrojo skaičių dedami taškai ir po antrojo taško iš didžiosios raidės rašomas poskyrio pavadinimas.

• Skyrių numeriai ir pavadinimai rašomi paryškintai, visomis didžio-siomis raidėmis, 14 dydžio šriftu.

• Skyrių pavadinimų formuluočių pabaigoje taškas nededamas.

288 Tekstas turi būti visame darbe sulygiuotas pagal dešiniąją ir kairiąją puses.

113

• Poskyrių numeriai ir pavadinimai rašomi paryškintai, mažosiomis raidėmis (tik pirmojo žodžio pirmoji raidė rašoma iš didžiosios raidės), 12 dy-džio šriftu.

• Poskyrių pavadinimų formuluočių pabaigoje taškas nededamas. Pavyzdys

1. PROFESIONALAUS RŪPINIMOSI KONCEPCIJA 1.1. Rūpesčio, rūpinimosi, rūpos terminų skirtys 1.2. Rūpinimosi koncepcija slaugoje, medicinoje ir socialiniame darbe 2. ABCDE FGHIJKLMN OPRSŠTUVZŽ 2.1. Asddfg hjklpoiuyt rewqžūųšįėęė 2.2. mnbvcxz sdfghjklloiiuyuyt poiuyutytrreewq

Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2 eilučių eilėtarpį, o po-skyrių – per 1,5 eilėtarpį.

Baigiamojo darbo tituliniame puslapyje pateikiama tokia informacija, ku-ri rašoma konkrečiais šrifto dydžiais Times New Roman šriftu (žiūr. 1 priedą):

� aukštosios mokyklos pavadinimas (visos didžiosios raidės, 18 šrif-tas),

� fakulteto pavadinimas (visos didžiosios raidės paryškintai, 16 šrif-tas),

� katedros pavadinimas (visos didžiosios raidės paryškintai, 16 šrif-tas),

� baigiamojo darbo autoriaus pavardė ir vardas (pirmoji vardo raidė yra didžioji, kitos raidės – mažosios, pavardė rašoma adekvačiai – pirmoji rai-dė didžioji, kitos – mažosios, paryškintai, 16 šriftas),

� baigiamojo darbo pavadinimas (visos didžiosios raidės paryškintai, 18 šriftas), po kuriuo nurodoma, jog tai yra “Profesijos bakalauro baigiamasis darbas” (neparyškintai, 14 šriftas),

� studijų programos pavadinimas ir valstybinis kodas (tik pirmoji rai-dė yra didžioji, kitos – mažosios, neparyškintai, 12 šriftas),

� darbo vadovo mokslo kvalifikacinis laipsnis, pareigos, vardas ir pa-vardė, vadovo parašas ir data (mokslo kvalifikacinio laipsnio pavadinimas ra-šomas pirmąja didžiąja raide, kitos – mažosios; pareigos rašomos pirmąja di-džiąja raide, kitos – mažosios, vardo ir pavardės pirmosios raidės didžiosios, kitos – mažosios, vardas ir pavardė rašomi pilnai, neparyškintai, 12 šriftas),

� darbo recenzento kvalifikacinis laipsnis, pareigos, vardas ir pavardė, vadovo parašas ir data (mokslo kvalifikacinio laipsnio pavadinimas rašomas

114

pirmąja didžiąja raide, kitos – mažosios; pareigos rašomos pirmąja didžiąja raide, kitos – mažosios, vardo ir pavardės pirmosios raidės didžiosios, kitos – mažosios, vardas ir pavardė rašomi pilnai, neparyškintai, 12 šriftas),

� darbą parengusio studento parašas ir data (neparyškintai, 11 šriftas), � nuoroda, jog darbas apgintas: čia pateikiamas fakulteto pavadini-

mas, dekano mokslo kvalifikacinis laipsnis, vardas, pavardė, parašas ir data (fakulteto pavadinimo, dekano vardo ir pavardės pirmosios raidės didžiosios, kitos raidės – mažosios, vardas ir pavardė rašomi pilnai, paryškintai, šriftas 11 dydžio),

� miesto ir metų nuoroda apatinėje puslapio dalyje (miesto pavadini-mo pirmoji raidė didžioji, kitos – mažosios, paryškintai, šriftas 12 dydžio).

Galiniame baigiamojo darbo viršelio puslapyje, vidinėje nugarėlėje įkli-juojamas vokas, kuriame talpinamas kompaktinis diskas su visu baigiamojo darbo tekstu, duomenų matricomis, atliktų interviu stenogramomis.

Darbo struktūros dalys yra tokios:

Titulinis puslapis (žr. nuorodas pirmame priede)

Santrauka (rašoma centre, tik pirma didžioji raidė, paryškintai, 14 šrifto dydis)

Sąvokų žodynėlis (rašoma centre, tik pirma didžioji raidė, paryškintai, 14 šrifto dydis)

Lentelių sąrašas (rašoma centre, tik pirma didžioji raidė, paryškintai, 14 šrifto dydis)

Paveikslų sąrašas (rašoma centre, tik pirma didžioji raidė, paryškintai, 14 šrifto dydis)

Trumpiniai (rašoma centre, tik pirma didžioji raidė, paryškintai, 14 šrifto dydis)

TURINYS289 (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

ĮVADAS290 (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

289 Nuo šio puslapio baigiamasis darbas pradedamas numeruoti. 290 Darbo temos aktualumas, darbo temos ir tyrimo naujumas, tyrimo problema, tyrimo objektas,

darbo tikslas, darbo uždaviniai, tyrimo metodai, sąvokų operacionalizacija, tyrimo hipotezės, reikšminiai žodžiai, darbe taikytos profesinės kompetencijos.

115

TEORINĖ DALIS291 (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

1. ASDFSFGDSGDFHJGF DFJGADHGJSLDFH DFGJDFSKG (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, visos didžiosios raidės, paryškintai, 14 šrifto dydis)

1.1. Sgkhdfh dkghlgfhskjgh dfkghl (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

1.2. Ddkfgh’ads hsgffs eriuyowrut (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

2. THWTHUY YERYUPO SKDTHGS (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, visos didžiosios raidės, paryškintai, 14 šrifto dydis)

2.1. Fdhad‘ iyotutiuioewutuw ghdfshsl (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

2.2. Hadfgah adjghdfghatu tyoerter (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

EMPIRINĖ DALIS (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

3. TYRIMO METODOLOGIJA (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, visos didžiosios raidės, paryškintai, 14 šrifto dydis)

3.1. Tyrimo procesas (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

3.2. Tyrimo etika (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

3.3. Tyrimo imtis (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

3.4. Tyrimo metodai (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

3.5. Tyrimo instrumentas (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, tik pirmoji didžioji raidė, paryškintai, 12 šrifto dydis)

291 Sudaryta iš skyrių ir poskyrių

116

4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS (rašoma pradedant nuo kairiosios paraštės atitraukus 15 mm, visos didžiosios raidės, paryškintai, 14 šrifto dydis)

IŠVADOS (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

REKOMENDACIJOS (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

LITERATŪRA (rašoma centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 16 šrifto dydis)

PRIEDAI292 (rašoma atskirame puslapyje, centre, visos didžiosios raidės, paryškintai, 18 šrifto dydis)

Pateiktoje struktūroje akivaizdu, jos dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi paryškintai, skirtingų dydžių šriftais bei didžiųjų–mažųjų raidžių rašy-mo tikslumas taip pat labai svarbus. Baigiamajame darbe turi būti pateiktos struktūrinės dalys būtent tokiais šriftų dydžiais ir konkrečiu rašymo stiliumi.

292 Priedų puslapis nenumeruojamas

117

4. Baigiamojo darbo rengimo strategija

Rengdamas baigiamąjį darbą, studentas turėtų dirbti nuosekliai ir siste-mingai. Puiku, jei darbo temą studentas „atranda“ jau rašydamas studijų eigoje kursinius darbus, tačiau ne visuomet taip būna. Todėl studentas gali pasirinkti adekvačią kursiniam darbui temą arba, pasitaręs su vadovu, rinktis naują temą.

Katedrose parengiamas kiekvienais metais naujas baigiamųjų darbų temų sąrašas, iš kurio studijuojantieji pasirenka vieną, kurią rašys. Jei studentas jau turi medžiagos, t. y. įdirbį kitoje temoje, rengdamas kursinius darbus ir tai su-derina su darbo vadovu bei katedros vedėju, tada temą galia suformuluoti ne iš pateikto katedros temų sąrašo. Jeigu pateiktame temų sąraše studentas randa jo lūkesčius studijose atitinkančią temą, tačiau joje norėtų naujo termino įvedimo arba susiaurinimo, patikslinimo – tai būtina aptarti su darbo vadovu bei kated-ros vedėju ir prieiti konsensuso. Vadinasi, temos formuluotė gali būti modifi-kuojama293, atsižvelgiant į studento interesus studijuojamoje studijų programo-je.

Baigiamojo darbo rengimui studentas turi konkretų laiką, per kurį suren-ka, išanalizuoja ir apibendrina teorinius bei empirinius duomenis, struktūruotai parašyti darbo tekstą ir parengtą darbą pristatyti laiku į katedrą. Tai nelengvas, tačiau įdomus naujomis patirtimis ir įžvalgomis procesas, kuriame studentas atranda savo stipriąsias ir silpnąsias puses išmoksta dirbti su kitais294 bei auto-nomiškai295. Todėl visas darbo rengimo procesas planuojamas jau vienu se-mestru anksčiau nei darbo rengimo ir pristatymo semestras.

Darbo planą, suskirstytą į konkrečius tarpsnius, studentas turi pateikti trimis egzemplioriais, pasirašyti ir pristatyti darbo vadovui, katedros vedėjui ir vieną palikti sau. Tai vadovui palengvina studento rengiamo baigiamojo darbo proceso stebėseną, o pačiam darbo autoriui tai svarbu savikontrolei ir savalai-kiams atsiskaitymams. Jei veiklos nevykdomos laiku, apie tai turi būti infor-muojamas katedros vedėjas. Su studentu komunikuojama, padedant spręsti iškilusias problemines situacijas.

293 Koreguojama, tikslinama, siaurinama ar plečiama, specifikuojama. 294 Konsultuotis, tartis, bendradarbiauti, komunikuoti. 295 Kai tenka rengti darbą, priimti sprendimus dėl metodų taikymo realioje praktikos erdvėje, in-

terpretuoti gautus duomenis, rašyti išvadas ir jas pristatyti raštu, o vėliau, ginantis darbą, ir žodžiu.

118

Darbo planui tikslinga sudaryti lentelę, kurioje turi būti tokios grafos: įvardintos konkrečios veiklos; laiko tarpsniai kiekvienai veiklai atlikti; darbo vadovo komentaras, parašas ir data prie kiekvieno veiklos pavadinimo ir tarps-nio eilutės; studento vardas, pavardė ir parašas, data prie kiekvieno veiklos pavadinimo ir tarpsnio eilutės.

Pavyzdys

Veiklos pavadini-mas

Laiko tarpsnis veiklai atlikti

Darbo vadovo komentaras ir parašas, data

Studento vardas, pavardė, parašas

Lentelė įdedama į parengto baigiamojo darbo priedus. Baigiamojo darbo rengimo strategija turėtų remtis tokiais studento pla-

nuotais ir su darbo vadovu specifiškai aptartais žingsniais: 1. Jei tyrimas kiekybinis –

• Pirminė tyrimo temos formuluotė, tyrimo problemos konteksto ap-galvojimas, raktinių sąvokų išskyrimas iš darbo temos ir tyrimo problemos konteksto.

• Internetinė (sisteminga) mokslo literatūros paieška pagal konkrečias raktines sąvokas ir pirminės atrankos šaltinių susisteminimas bei paviršinis perskaitymas (naivusis skaitymas) atmetant neatitinkančius tyrimo problemos šaltinius ir paliekant atitinkančius tyrimo problemos kontekstą.

• Darbo temos formuluotės tikslinimas ir tyrimo problemos konkrečių klausimų iškėlimas.

• Tyrimo problemos dimensijų apgalvojimas planuojamo vykdyti ty-rimo kontekste ir tyrimo problemos apribojimas.

• Pirminių darbo tikslo ir darbo uždavinių formuluočių sukūrimas.

• Surinktos mokslo literatūros analizė.

• Teorinės darbo dalies parengimas.

• Konkrečių dviejų–trijų teorijų pasirinkimas iš mokslo šaltinių, ku-riomis remiantis sudaroma kriterijų ir indikatorių lentelė.

• Tyrimo hipotezių suformulavimas.

119

• Tiriamųjų kriterijų atrankos „rėmo296“ apgalvojimas bei apsispren-dimas dėl respondentų atrankos tipo.

• Tyrimo klausimyno (instrumento) sudarymas, remiantis išskirtais iš mokslo šaltinių kriterijais bei indikatoriais, o kiekvienam indikatoriui tyrimo klausimyne pateikiant du–tris teiginius (ar klausimus).

• Pirminio klausimyno varianto pateikimas ekspertams įvertinti ir pa-teikti pastabas.

• Klausimyno koregavimas.

• Tyrimo etikos konteksto apgalvojimas.

• Duomenų rinkimo vykdymas.

• Duomenų analizės realizavimas.

• Tyrimo rezultatų interpretavimas ir apibendrinimas bei išsikeltų hi-potezių aptarimas297, tyrimo problemos klausimų, darbo tikslo ir uždavinių tikslinimas.

• Baigiamojo darbo parengimas.

• Baigiamojo darbo pristatymo parengimas elektronine forma. 2. Jei tyrimas kokybinis –

• Pirminė tyrimo temos formuluotė, tyrimo problemos konteksto ap-galvojimas, raktinių sąvokų išskyrimas iš darbo temos ir tyrimo problemos konteksto.

• Internetinė (sisteminga) mokslo literatūros paieška pagal konkrečias raktines sąvokas ir pirminės atrankos šaltinių susisteminimas bei paviršinis perskaitymas (naivusis skaitymas) atmetant neatitinkančius tyrimo problemos šaltinius ir paliekant atitinkančius tyrimo problemos kontekstą.

• Darbo temos formuluotės tikslinimas ir tyrimo problemos konkrečių klausimų iškėlimas.

• Tyrimo problemos dimensijų apgalvojimas planuojamo vykdyti ty-rimo kontekste ir tyrimo problemos apribojimas.

• Pirminių darbo tikslo ir darbo uždavinių formuluočių sukūrimas.

• Tiriamųjų atrankos tipo pasirinkimas ir kriterijų sąrašo suformavi-mas.

• Kokybinio instrumento sukūrimas.

296 Sąrangos (angl. framework). 297 Argumentavimas, kodėl jos patvirtinamos ar atmetamos.

120

• Kokybinių duomenų rinkimas.

• Kokybinių duomenų analizė.

• Mokslo šaltinių papildoma atranka.

• Visų atrinktų mokslo šaltinių gili analizė.

• Baigiamojo darbo teorinės dalies parengimas.

• Kokybinio tyrimo rezultatų interpretavimas ir apibendrinimas.

• Tyrimo problemos klausimų, darbo tikslo ir uždavinių tikslinimas.

• Baigiamojo darbo parengimas.

• Baigiamojo darbo pristatymo parengimas elektronine forma.

121

5. Baigiamojo darbo pristatymas žodžiu

Baigiamojo darbo gynimui skiriamas ribotas laikas, todėl studento pa-rengtas darbo pristatymas gynimui turi būti aiškus, tikslus, informatyvus, etiš-kas, pagrįstas:

• Aiškumas. Informacija, pristatoma baigiamojo darbo gynime, turi būti pateikta skaidrėse, Power Point298 programoje ne mažesniu nei 24 dydžio šriftu, skaidrių kiekis yra 15. Skaidrių fonas turi būti baltas, o rašomų raidžių spalva juoda. Jei reikia paryškinimo, rašyti patamsintai arba naudoti pabrauki-mus. Išskirtiniais atvejais, kai reikia pažymėti ypač svarbią informaciją skaid-rėje, konkretus žodis ar sakinys gali būti parašytas kita spalva, pvz., mėlyna arba žalia. Tekstas rašomas Arial šriftu. Pasvirąjį tekstą naudoti tik tais atve-jais, kai reikia pabrėžti sąvokos ar kelių sąvokų išskirtinumą. Pasvirojo šrifto nenaudoti ištisiems sakiniams ar pastraipoms. Skaidrės neperkrauti informaci-ja. Kiekvienoje skaidrėje turi būti talpinama tik esminė informacija, o absol-vento išsamesnis komentaras apie skaidrę turi būti pateikiamas žodžiu. Vienoje skaidrėje talpinamos 7–8 teksto eilutės. Kiekviena skaidrė turi turėti įvardiji-mą, pvz., „tyrimo problema“, „tyrimo objektas ir darbo tikslas“, „darbo užda-viniai“ ir t. t. Tik tokiu būdu klausytojui bus aišku, kokį parametrą studentas pristato. Absolvento pateikiami žodiniai komentarai turi būti specifiškai orien-tuoti tik į konkrečios skaidrės tekstą, išsamiau papasakojant parametro detales, nes skaidrėse pateikta informacija yra tik galimybė klausančiųjų dėmesį su-koncentruoti į baigiamojo darbo autoriaus minčių eigą, tyrimo kontekstą, įvai-rių tyrimo detalių aiškinimą.

• Tikslumas. Skaidrės turi būti pateiktos tiksliu eiliškumu ir skaidrėse esančios informacijos taisyklingumu:

� Pirmoji skaidrė – darbo autoriaus vardas ir pavardė, baigiamojo darbo pavadinimas, darbo vadovo mokslo kvalifikacinis laipsnis, vardas ir pavardė.

� Antroji skaidrė – tyrimo klausimai ir tyrimo objektas. � Trečioji skaidrė – tyrimo tikslas ir darbo uždaviniai. � Ketvirtoji skaidrė – tyrimo procesas ir logika.

298 Gali būti taikoma ir kita vaizdinė programa.

122

� Penktoji skaidrė – tyrimo metodai (duomenų rinkimo ir analizės) ir tyrimo etika.

� Šeštoji skaidrė – tyrimo imtis. � Septintoji skaidrė – tyrimo instrumentas � Aštuntoji – vienuoliktoji skaidrė – tyrimo rezultatai. � Dvyliktoji – keturioliktoji skaidrė – išvados. � Penkioliktoji skaidrė – rekomendacijos.

• Informatyvumas. Baigiamojo darbo pristatymas turi būti informaty-vus. Studentas skaidrėse pristato tik esminę informaciją, tačiau kiekvieną skaidrę turi komentuoti plačiau žodžiu. Pvz., tyrimo problemą pristatančioje skaidrėje pateikiami klausimai, tačiau studentas turi plačiau pakomentuoti ty-rimo problemos kontekstą – kodėl baigiamojo darbo autorius pasirinko tokią problemą, kaip ji susijusi su konkrečia praktika, kuo nauja pristatoma tyrimo problema299 ir t. t. Skaidrėse neturi būti pristatomos teorinėje darbo dalyje pa-teiktos idėjos. Esminė baigiamojo darbo pristatymo informacija yra metodolo-giniai parametrai, rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Apibūdinant tyrimo imtį svarbu nurodyti, kiek iš viso buvo tyrimo dalyvių, pagal kokius kriterijus jie atrinkti ir kokios jų esminės charakteristikos. Kita informacija, kuri, studen-to nuomone, reikalinga, pristatoma žodžiu. Tyrimo rezultatų skaidrėse patei-kiamos informatyvios iliustracijos (paveikslai ar lentelės300), o jos komentuo-jamos žodžiu. Iš kiekvienos darbo išvados pateikiamos tik esminės tezės – viso kiekvienos išvados teksto perrašyti nereikia.

• Etiškumas. Pristatydamas darbą, studentas turi vartoti etiškas sąvo-kas. Kai pristatoma tyrimo etikos informacija, žodžiu privaloma detaliau ko-mentuoti, kaip sekėsi kontaktuoti atliekant tyrimą, su kokiomis etinėmis pro-blemomis susidūrė ir kaip jas sprendė, ar nebuvo respondentų pastabų dėl ter-minologijos ar teiginių tyrimo instrumente301. Taip pat atsakymai į recenzento ir komisijos narių pateiktus klausimus gynimo metu, turi būti etiški, remtis atlikto tyrimo eigos žingsniais, gautais tyrimo rezultatais ir išvadomis.

• Pagrįstumas. Jei studentas pristato iškeltų hipotezių patvirtinimą ar-ba atmetimą, tai turi pagrįsta atlikto tyrimo rezultatais. Jei keliamos prielaidos

299 Lyginant su kitų absolventų apgintuose baigiamuosiuose darbuose analizuotomis tyrimo pro-

blemomis 300 Šrifto dydis neturi būti mažesnis nei 20. 301 Klausimyne ar interviu, priklausomai nuo to, koks tyrimo metodas taikytas ir koks instrumen-

tas naudotas informacijos rinkimui.

– pastarosios taip pat turi iškilti ir konkrečių tyrimo rezultatų, todėl absolvento išsamūs paaiškinimai yra svarbus jo išmanymo apie baigiamajame darbe pri-statomą temą, rodiklis.

124

LITERATŪRA302

1. Anfara Jr., V., A., Brown, K., Mangione, T. (2002). Qualitative Analysis on Stage: Making the Research Process More Public. Educational

Researcher, 31(7), 28–38. 2. Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų

metodologija. Vadovėlis. II dalis. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija. 3. Breslow N. E, Day N. E (1987). Statistical Methods in Cancer Re-

search. II. The Design and Analysis of Cohort Studies (IARC Scientific Publi-cation No.82). Lyon, France: International Agency for Research on Cancer.

4. Creswell, J. (2003). Research design: Qualitative, quantitative, and

mixed methods approaches. Thousand Oaks: Sage. 5. Crisafulli, S. (2009). Universiteto studentų profesinė identifikacija

socialinių mokslų studijose. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Edukolo-gija (07 S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

6. Gagné M., Deci E. L. (2005). Self–determination theory and work motivation. Journal of Organizational Behavior, 4(26): 331–362.

7. Garnienė, D. (2006). Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai

modelis: parametrai ir realizavimo principai. Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

8. Gill J., Johnson Ph. (2002). Research Methods for Managers. Lon-don: SAGE.

9. Groves R. M., Fowler F. J. Jr., Couper M. P., Lepkowski J. M., Sin-ger E., Tourangeau R. (2004). Survey Methodology. Hoboken, NJ: Wiley & Sons Inc.

10. Hollway W., Jefferson T. (2000). Doing qualitative research diffe-

rently: free association, narrative and the interview method. London: Sage. 11. Kaminskienė, L. (2008). Socialinė partnerystė mokyklinėje profesi-

nio rengimo sistemoje. Daktaro disertacija (Socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

12. Majauskienė, L. (2008). Mokyklos socialinio pedagogo veiklos ben-

dros struktūros paieška skirtinguose kontekstuose (Lietuvos ir Vokietijos atvejų

302 Naudota mokomosios knygos rengime.

125

lyginimas). Daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

13. Mikulėnienė R., Jonušaitė S., Giedrimienė L., Urbonienė L. (2008). Moterų lyderių ekspertinės galios raiška verslo sektoriuje. Tyrimo ataskaita. Tyrimo vadovė V. Žydžiūnaitė. Projekto „Verslo įmonių ir kolegijų dėstytojų gebėjimų atlikti kokybinius tyrimus ugdymas” tyrimų ataskaitų rinkinys. Stu-dija – kompendiumas. II tomas. “Personalo kompetencijos ir jų tobulinimas“. Klaipėda, Socialinių mokslų kolegija: S. Jokužio leidykla.

14. Petrauskienė, A. (2008). Mokyklos mediko profesinio vaidmens

kompleksiškumas ir raida ugdant mokinių sveikatą. Daktaro disertacijos san-trauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

15. Petrauskienė, A., Žydžūnaitė, V. (2008). Mokyklos mediko vaid-mens kompleksiškumas ugdant mokinių sveikatą. Specialusis ugdymas, 1 (18), 91–100.

16. Piščalkienė, V. (2008). Pradinių klasių mokinių, turinčių aktyvumo

ir dėmesio sutrikimą, edukacinis vertinimas bei ugdymas papildomais užsiė-

mimais. Daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

17. Ranganath K. A., Smith C. T., Nosek, B. A. (2008). Distinguishing automatic and controlled components of attitudes from indirect and direct measurement methods. Journal of Experimental Social Psychology, 44: 386–396.

18. Regenstein, M., Meyer, J., Bagby, N. (1998). Geriatric Teams in

Managed Care Organizations. A Promising Strategy for Costs and Outcomes. Washington, DC: Economic and Social Research Institute.

19. Robson C. (2008). Real World Reseerch. London: Blackwell Pub-lishing.

20. Senge, P. (1990). The leader‘s new work: building learning organi-zations. Sloan Management Review, Autumn, 9–23.

21. Smith C. T., Nosek, B. A. (2010). Implicit Association Test. In I. B. Weiner & W. E. Craighead (Eds.), Corsini’s Encyclopedia of Psychology, 4th edition. NY: Wiley & Sons Inc.

22. Stanikūnienė, B. (2007). Aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės

kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykis. Daktaro disertacijos santrauka.

126

Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Kauno technologijos universi-tetas.

23. Tashakkori, A. & Teddlie, C. (2003). Handbook of Mixed Methods

in Social & Behavioral Research. Thousand Oaks: Sage. 24. Virbalienė, A. (2006). Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių

grupėse : daktaro disertacijos santrauka. Socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

25. White, J. (1997). Education and the end of work: a new philosophy

for work and learning. London: Cassel. 26. Žydžiūnaitė, V. (2006). Taikomųjų tyrimų metodologijos charakte-

ristikos. Vilnius: LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Pedagogų profesinės raidos centras.

27. Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų ty-rimo metodologija slaugytojų veiklos požiūriu : monografija. Kaunas: Judex.

28. Žydžiūnaitė, V. (2002). Baigiamojo diplominio darbo parengimas ir įvertinimas : mokomoji knyga. Klaipėda: Klaipėdos kolegija.

29. Žydžiūnaitė V., Lepaitė D., Cibulskas G., Sabaliauskas T. (2008). Bendrosios kompetencijos vystymasis darbo vietoje, vykstant savaiminiam mokymuisi. Tyrimo ataskaita. Registracijos Nr. 7–08 122. Sutarties Nr. T – 06/08; 2008 04 02. Vilnius: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. p. 231.

30. Žydžiūnaitė, V., Mitkienė, L., Mikulevičienė, A. (2007). Vadybinės kompetencijos realizavimas slaugoje : mokslo studija. Klaipėda: Klaipedos kolegija.

31. Žydžiūnaitė, V., Stepanavičienė, R., Bubnys, R. (2008). Artimųjų

išgyvenimai prižiūrint Alzheimerio liga sergantį asmenį: socialinio darbo kon-

tekstas. Mokslo studija. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras.

127

1 PRIEDAS

XXXXX303 AUKŠTOJI MOKYKLA YYYY304 FAKULTETAS

ABCDEFGH305 KATEDRA

AA Vardas BB306 Pavardė

XXX307 BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS www308 baigiamasis darbas

Studijų programos pavadinimas, valstybinis kodas 1234567309

Baigiamojo darbo vadovas:

X mokslo kvalifikacinis laipsnis, Y pareigos, AA Vardas, BB Pavardė (parašas, data)

Baigiamojo darbo recenzentas:

X mokslo kvalifikacinis laipsnis, Y pareigos, AA Vardas, BB Pavardė (parašas, data)

Baigiamojo darbo autorius:

(parašas, data) Apginta:

XX fakulteto dekanas, Y mokslo kvalifikacinis laipsnis, AA Vardas, BB Pavardė, (parašas, data)

XYZ miestas310, abc m.

303 Parašomas aukštosios mokyklos pavadinimas. 304 Parašomas fakulteto pavadinimas. 305 Parašomas katedros pavadinimas. 306 Parašomas pilnais baigiamojo darbo autoriaus vardas ir pavardė. 307 Parašomas pilnas baigiamojo darbo pavadinimas. 308 Parašomas konkretus baigiamojo darbo lygmuo, pvz., profesijos bakalauro baigiamasis dar-

bas; bakalauro baigiamasis darbas; magistro baigiamasis darbas. 309 Parašomas studijų programos kodas. 310 Parašomas miestas ir metai.

2011 12 16. 8 leidyb. apsk. l. Tiražas 100 egz. Išleido ir spausdino „UAB Vitae Litera“, Kurpių g. 5-3, LT-44280 Kaunas

www.vitaelitera.lt, www.tuka.lt

Documents

Baigiamojo Darbo Metodologija