LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Deimantė Obelienytė

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ MEDICINOS NORMOJE

APIBRĖŽTŲ IR KASDIEN ATLIEKAMŲVEIKLŲ ATITIKTIES VERTINIMAS VIEŠOSIOSE IR PRIVAČIOSE PSP ĮSTAIGOSE

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė:

prof.habil.dr. Irena Misevičienė

KAUNAS, 2012

2

TURINYS SANTRAUKA.............................................................................................................................. 3

SUMMARY.................................................................................................................................. 4

SANTRUMPOS........................................................................................................................... 5

ĮVADAS........................................................................................................................................ 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................... 9

1.1. Bendruomenės slaugytojas pirminėje sveikatos priežiūroje...................................................

1.2. Bendruomenės slaugą reglamentuojantys dokumentai...........................................................

1.3. Bendruomenės slaugytojų veiklos..........................................................................................

1.4. Bendruomenės slaugytojų praktika užsienyje ir darbo ypatumai Lietuvoje...........................

9

11

15

22

33

33

35

39

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI..................................................................................

2.1. Tyrimo eiga ir tiriamųjų kontingentas....................................................................................

2.1. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos......................................................

2.2. Anketinė apklausa: struktūra ir turinys ..................................................................................

2.3. Statistinės duomenų analizės metodai.................................................................................... 40

41

41

48

52

62

64

70

74

3. TYRIMO REZULTATAI.....................................................................................................

3.1. Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo analizė.........................................................

3.2. Bendruomenės slaugytojų veiklos paciento namuose analizė...............................................

3.3. Bendruomenės slaugytojų profilaktinė veiklos, sveikatos mokymo analizė.........................

3.4. Bendruomenės slaugytojų atliekamų veiklų analizė..............................................................

3.5. Bendruomenės slaugytojų profesinio tobulėjimo ir laiko planavimo analizė........................

3.6. Bendruomenės slaugytojų pasiūlymų bendruomenės sveikatos gerinimui ir bendruomenės

slaugai, analizė...............................................................................................................................

3.7. Bendruomenės slaugytojų veiklų laiko analizė......................................................................

3.8. Bendruomenės slaugytojų veiklų atitiktis medicinos normai................................................. 80

4. REZULTATŲ APTARIMAS................................................................................................ 83

IŠVADOS...................................................................................................................................... 89

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS........................................................................................ 90

LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................... 91

PRIEDAI....................................................................................................................................... 97

3

SANTRAUKA

Obelienytė D. Bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtų ir kasdien atliekamų

veiklų atitikties vertinimas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose, magistro baigiamasis darbas/

darbo vadovas prof. I. Misevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos vadybos

katedra. – Kaunas, 2012. - 102 p.

Darbo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų

veiklų atitiktį viešosiose ir privačiose PSP įstaigose.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas;

2. Atlikti bendruomenės slaugytojų veiklos darbo laiko analizę;

3. Palyginti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su

atliekamomis veiklomis kasdienėje praktikoje viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos

priežiūros įstaigose.

Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2011 m.vasario- gruodžio mėnesiais anoniminės apklausos

būdu, Kaune, atsitiktiniu atrankos būdu parinktose septyniose pirminės sveikatos priežiūros

įstaigose: Tyrimo objektas: Kauno pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių

bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktis. Tyrimo

populiacija: Kauno pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbančios bendruomenės

slaugytojos. Tyrimo metu apklausta 100 bendruomenės slaugytojų.

Tyrimo išvados: 1. Dominuojančios bendruomenės slaugytojų veiklos tiek viešosiose, tiek

privačiose PSP įstaigose yra techninės slaugos procedūros bei administracinis darbas.

Pagrindinės veiklos pacientų namuose, tai pat susijusios su įvairiomis slaugos procedūromis bei

profilaktiniu darbu. 2. Didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios

viešosiose ir privačiose įstaigose, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose ir 52 proc.-

privačiose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam darbui (26 proc. – viešosiose ir 29 proc. –

privačiose PSP įstaigose). Dirbdamos apylinkėse, šios specialistės didžiąją savo darbo laiko dalį

skiria profilaktiniam darbui (57 proc. – viešosiose ir 47 proc. – privačiose PSP įstaigose bendros

darbo trukmės apylinkėje). 3. Tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose tik beveik kas

dešimta bendruomenės slaugytoja atlieka daugiau nei tris ketvirtadalius veiklų ir nei viena

slaugytoja nenurodė, kad vykdo visas minėtoje normoje nurodytas veiklas.

Raktiniai žodžiai: bendruomenės slauga, medicinos norma, kasdieninė veikla, atitiktis normai.

4

SUMMARY

Obelienytė D. The evaluation of the correspondence of the community nurses activities

described in the medical norm to their daily activities in public and private primary health care

(PHC) institutions, masters thesis/ supervisor professor I. Misevičienė; Lithuania University of

Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. – Kaunas, 2012. -

102 p.

Aim of study: to evaluate the correspondence of the community nurses activities described in the

medical norm to their daily activities in public and private PHC institutions.

Objectives:

1. To identify daily activities carried out by community nurses;

2. To perform the work time analysis of community nurses;

3. To compare the activities of community nurses described in the medical norm to their

daily activities in different types of primary health care institutions.

Methods: the cross-sectional study was performed at seven Kaunas PHC institutions, in 2011

February-December. The anonymous questionnaire was used in survey. The object of the

research – the correspondence of the community nurses activities described in the medical norm

to their daily activities in Kaunas. There were 100 community nurses. All completed

questionnaires were suitable for further investigation and statistical analysis. An anonymous

questionnaire was used, which was developed according to literature analysis and medical norm.

Conclusions: In public and private primary health care (PHC) institutions dominant community

nurses daily activities are associated with nursing procedures and administtrative work. The main

activities at patient`s home also associated with a variety of nursing procedures and preventive

work. 2. Most of the working time at public and private PHC institutions community nurses

spend for administrative (44% in public and 52% - private institutions of working time) and

preventive work (26% - public, 29% - private institutions). Most of the working time in districts

community nurses spend for preventive work (57% in public and 47% - private institutions of

working time in district). 3. Almost a tenth community nurses` both in public and private PHC

institutions` perform more than three-quarters daily activities and there was no community nurse

perform it fully.

Key words: community nursing, medical norm, daily activities, correspondence to medical norm.

5

SANTRUMPOS AKS – arterinis kraujo spaudimas

B.p.s. – bendrosios praktikos slaugytojas

B.s. – bendruomenės slaugytojas

lls – laisvės laipsnių skaičius

LSSO – Lietuvos slaugos specialistų organizacija

MN – Medicinos norma

n – respondentų skaičius

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

PSP – pirminė sveikatos priežiūra

p – reikšmingumo lygmuo

proc. – procentai

χ2 – Chi kvadratas

6

ĮVADAS

Sveikatos priežiūros reforma Lietuvoje vyksta daugiau kaip dešimt metų, tačiau ji

nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi [45]. Sveikatos priežiūros sistemoje prioritetine sritimi

tampa pirminė sveikatos priežiūra [46]. Tarptautiniai tyrimai įrodė, kad pirminė sveikatos

priežiūra (toliau PSP) yra labai svarbi norint racionaliau naudoti augančias sveikatos priežiūros

išlaidas ir įveikti ryškėjančius sveikatos skirtumus tarp įvairių socialinių grupių žmonių. 2008 m.

PSO ataskaitoje, pažymint Alma Atos deklaracijos 30 - metį, pabrėžta, kad pirminės sveikatos

priežiūros reforma tebėra pats svarbiausias sveikatos priežiūros uždavinys ir reikalauja didžiausio

dėmesio [31].

Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, kinta ir pačios visuomenės požiūris į

slauga ir slaugytojus. Slaugytojams iškyla nauji uždaviniai, keičiasi jų vaidmenys

bendruomenėse, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant sveikatos priežiūros

reformoje. Iš slaugytojų pradėta reikalauti naujų ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, sugebėjimo

savarankiškai veikti, atsakyti už savo sprendimus ir jų įgyvendinimą [39]. Slaugytojai vis dažniau

tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, o kai kuriose srityse jų vaidmuo tampa netgi

didesnis nei gydytojų. To pavyzdžiais galėtų būti profilaktinis darbas, pacientų sveikos

gyvensenos principu mokymas ir pan. Gydomajame procese slaugytojas taip pat puikus partneris.

Jo atsakomybė, profesionalumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsaugojimą.

Bendruomenės slaugytojai yra praktikai, turintys patirties vertinant bendruomenių

poreikius, planuojant bei įgyvendinant bendruomeių sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo veiklas.

Šios slaugos centre ne vien atskiri asmenys, tačiau ir bendruomenės. Savo veikloje šie specialistai

bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros nariais. Siekdami kuo geresnių bendruomenių

sveikatos rezultatų, jie skatina šias dalyvauti, sprendžiant sveikatos problemas, priimant

sprendimus už savo sveikatą [49]. Bendruomenės slaugytojai savo praktinėje veikloje turi skatinti

bendruomenę, jos narius veikti savarankiškai ir būti atsakingais tiek kiekvienas už savo

asmeninės sveikatos, tiek ir už visos bendruomenės, kaip visumos, sveikatos išsaugojimą ir

stiprinimą [40].

Pirminės sveikatos priežiūros išvystymo lygis turi tiesioginės įtakos mūsų visuomenės

bendrajai sveikatai. Pirminė sveikatos priežiūra sudaro pirmą ryšio tarp paciento ir sveikatos

sistemos lygmenį. Tai apima ir išsamesnę, labiau tęstinę ir geriau koordinuotą paciento, šeimos ir

bendruomenės priežiūrą. Pirminės sveikatos priežiūros ekspertų grupė rekomenduoja imtis

7

daugiaplanių veiksmų, kad pirminė sveikatos priežiūra mūsų šalyse būtų pagerinta [8].

Bendruomenės sveikata iš dalies priklauso ir nuo bendruomenės slaugytojų veiklos, jos

veiksmingumo bei efektyvumo. Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba pažymi, kad Lietuvoje vis

dar nėra ambulatorinės slaugos komandinio darbo bendruomenėje, kad šis darbas

nekoordinuojamas. Valstybės institucijų dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos

reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės slaugos plėtrai – menkas, tačiau slaugos

specialistų funkcijos peržengė sampratą, kad jų paslaugos turi būti susijusios tik su gydymo

procedūromis [32]. Bendruomenės slaugos svarba, galinčia spręsti asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros problemas bei vykdyti ankstyvąją prevenciją, sveikatos priežiūros sistemoje

neabejojama. Kokybiškos slaugos paslaugos, siekiai privalo remtis pacientų poreikiais ir

lūkesčiais, paslaugos tikslais, uždaviniais, galimybėmis bei sąlygomis tiek sveikatos priežiūros

įstaigos, tiek kiekvieno sveikatos priežiūros paslaugą teikiančio asmens atžvilgiu [30].

Temos aktualumas: Lietuvoje vis dar per mažas valstybės institucijų dėmesys

bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės

slaugos plėtrai. Negana to pirminės sveikatos priežiūros finansavimas yra nepakankamas, kas

sąlygoja prevencinio darbo, diagnostikos ir slaugos paslaugų stoką. Taipogi, išlieka mokslinių

darbų trūkumas apie pirminės sveikatos priežiūros organizavimą, bendruomenės slaugos

praktikos pokyčius bei ateities modelius, kurie suteiktų galimybę ne tik plėtoti šią slaugą, bet ir

užtikrinti, kad ji buvo efektyvi ir kokybiška [26]. Šiuo metu nėra atliktų tyrimų, kuriais būtų

siekiama nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas bei palyginti jas su medicinos

normoje esančiomis tarp viešųjų ir privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Taipogi

anksčiau nebandyta analizuotii šių slaugos specialistų atliekamų darbo veiklų laiko atžvilgiu. Be

to daugelyje užsienio ar Lietuvos literatūros šaltinių nagrinėjamos slaugytojų, dirbančių

stacionarių asmens priežiūros įstaigų darbo problemos, o ne PSP.

Darbo praktinė reikšmė: Bendruomenės slaugytojų pagrindinių kasdien atliekamų

veiklų bei jų atitikties medicinos normai įvertinamas galėtų būti pagrindu koreguoti ar papildyti

dabartinius teisinius dokumentus, reglamentuojančius šią slaugą. Gauti duomenys suteiks

galimybę paskatinti sveikatos priežiūros institucijų vadovus organizuoti bendruomenės

slaugytojų veiklą taip, kad ši atitiktų medicinos normas, kuriomis turi vadovautis šie slaugytojai.

Be to tai gali tapti gera paskata gerinti vidinę įstaigos komunikaciją, padėti kryptingai plėtoti

bendruomenės slaugą.

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų

veiklų atitiktį viešosiose ir privačiose PSP įstaigose.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti bendruomenės slaugytojų atliekamas veiklas;

2. Atlikti bendruomenės slaugytojų veiklos darbo laiko analizę;

3. Palyginti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su

atliekamomis veiklomis kasdienėje praktikoje viešosiose ir privačiose pirminės sveikatos

priežiūros įstaigose.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Bendruomenės slaugytojas pirminėje sveikatos priežiūroje

1978 metais tarptautinėje konferencijoje Alma Atoje 189 pasaulio šalių atstovai

įsipareigojo, jog iki 2000-ųjų metų sveikatos priežiūroje svarbų vaidmenų vaidins pirminė

sveikatos priežiūra. Priėmus Alma Ata deklaraciją, pirminė sveikatos priežiūra (toliau PSP) buvo

įvardinta, kaip sveikatos priežiūra, kuri pagrįsta praktiniais, moksliškai patikimais ir socialiai

priimtinais metodais, visuotinai prieinamais visiems asmenims, šeimoms bendruomenėse ir yra

neatsiejama nuo šalies sveikatos priežiūros. Tai yra pirmasis lygmuo, kuris yra arčiausiai asmenų,

jų šeimų bei bendruomenių, kuriose jie gyvena, dirba ir pa. PSP sprendžiamos pagrindinės

problemos bendruomenėse, teikiant sveikatą stiprinančias, profilaktines, gydomąsias,

reabilitacines paslaugas. Jos dėka palaipsniui gerinama visapusiška sveikatos priežiūra,

pirmenybę tekiant tiems, kurios jos labiausiai reikia. Pirminėje sveikatos priežiūroje dirba

specialistai, kurie veikia komandos principu bei reaguoja į bendruomenės sveikatos poreikius

[55].

Pirminės sveikatos priežiūros svarba ir jos plėtros prioritetai pabrėžiami jau ne vieną

dešimtmetį daugelyje pagrindinių šalies teisės aktų: Lietuvos nacionalinėje sveikatos

koncepcijoje, Lietuvos sveikatos programoje. Apie PSP randama ir Sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo strategijoje [24], Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo

strategijoje [23].

Daug naujesniame dokumente „Europa – 2020“ tarp galimybių gerinti visuomenės,

atskirų individų sveikatą, minima, jog čia svarbi sritis yra pirminė sveikatos priežiūra ir jos

paslaugų plėtra, o į tai įtraukiama ne tik šeimos gydytojo institucija, tačiau ir bendruomenės

slaugos vystymas [3].

„Lietuvos sveikatos programos 2020“ projekto strateginiuose asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros plėtros uždaviniuose nurodoma, jog brandi pirminė asmens sveikatos

priežiūra – asmens sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo ir teisumo pagrindas. Šiame

projekte pabrėžiama, kad šios programos įgyvendinimo laikotarpiu viena esminių sveikatinimo

proceso programinio valdymo krypčių yra pirminės sveikatos priežiūros plėtra. Įdomu tai, jog

pagrindinėmis PSP plėtros įgyendinimo priemonėmis tampa bendrosios praktikos, ar

bendruomenės slaugytojų rengimo užtikrinimas, jų paskirstymas šalies teritorijoje, jų skaičiaus

10

didinimas bei nuolatinis dėmesys kvalifikacijos kėlimui. Taip pat iškeliama „atvejo vadybos“

modelio idėja ir komandinio darbo koncepcijos plėtojimas [28].

Senstant populiacijai, augant pacientų poreikiams, vykstant reformoms, kuriomis

siekiama daugumos paslaugų teikimą perkelti iš stacionarų į bendruomenę, didėja ir pirminės

sveikatos priežiūros paslaugų poreikis [66].

Pirminės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimas dešimties metų laikotarpiu

apima šiuos pasikeitimus:

1. Plečiant pirminės sveikatos priežiūrą, pereinama nuo individo sveikatos prie

bendruomenių, jų narių sveikatos;

2. Paslaugų teikimo dėmesys nukreipiamas nuo gydytojų, kaip vienų pagrindinių

paslaugų teikėjų, link komandinio darbo metodo su kitais sveikatos priežiūros specialistais;

3. Didinamos paslaugų apimtys, kurios tiesiogiai susijusios su ligų prevencija, sveikatos

skatinimu ir pan.[87]

Pirminėje sveikatos priežiūroje ypatingas vaidmuo tenka bendruomenės slaugai, kuri

remiasi holistine paciento gerovės samprata [16]. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO)

bendruomenės slaugą apibrėžė, kaip „veikla, apimanti savarankišką ir komandinę sergančių ar

sveikų, įvairaus amžiaus asmenų, šeimų, bendruomenių priežiūrą‘. Ji taip pat apima neįgaliųjų,

mirštančiųjų slaugą bei sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją [87].

Bendruomenės slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta

tvarka įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją. Bendruomenės slaugytojo praktika – teisės

aktų reglamentuota bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią licenciją verstis slaugos

praktika pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir teisės aktų nustatyta

tvarka įgijusio bendruomenės slaugos specializaciją, teikiamos bendruomenės slaugos paslaugos

bendruomenėje, paciento namuose ir pirminės sveikatos priežiūros ir (ar) bendruomenės slaugos

paslaugas teikiančioje įstaigoje [21].

Bendruomenės slaugos pagrindas – šeimos slaugytojo institucija, kuri sukurta remiantis

geriausia Europos Sąjungos šalių praktika. Bendruomenės slauga Europoje turi vaidina vaidmenį,

slaugant ne tik sergančius, pagyvenusius asmenis, bet ir skatinant sveikatos stiprinimą,

palaikymą, sveiką gyvenseną [6]. Taigi slaugos paslaugas bendruomenėje bandoma vis labiau

nukreipti į sveikatos stiprinimą nei į ligų gydymą. Tačiau vis dar išlieka tradicinė orientacija, kai

paslaugos orientuotos į sergančiųjų priežiūrą t.y. gydymo procedūras, injekcijas, žaizdų

11

perrišimus, vaistų pirkimus, pirmąją medicinos pagalbą, gydytojų konsultacijų organizavimą ir

pan. [4].

Seniau slaugytojai kartu su gydytoju priiminėdavo pacientus, po to lankydavo pacientus

namuose. Slaugytojų darbo diena būdavo padalinta į ligonių priėmimą poliklinikoje ir darbą

bendruomenėje. Tuomet pastebėta, jog slaugytojams buvo vis sudėtingiau atlikti visas reikiamas

slaugos paslaugas, todėl nuspręsta šias atskirti, o slaugytojus perkvalifikuoti. Su gydytoju

dirbantys slaugytojai tapo bendrosios praktikos slaugytojais, o einantys į bendruomenę, pavadinti

bendruomenės slaugytojais [5].

Bendruomenės slaugytojams savo darbe tenka vykdyti daug funkcijų (vaidmenų)

įvairiose praktikos srityse. Šios funkcijos yra labai įvairios ir iš dalies sutampančios. Realiame

gyvenime nėra lengva išskirti kada ir kokiam vaidmeniui (funkcijai) gali būti priskirti konkretūs

bendruomenės slaugytojų atliekami veiksmai ar poelgiai. Slaugytojai savo darbe turi būti labai

lankstūs ir prisitaikyti prie konkrečios situacijos ar bendruomenės narių poreikių. Akcentuotina

tai, kad bendruomenės slaugytojai savo praktinėje veikloje turi skatinti bendruomenę, jos narius

veikti savarankiškai ir būti atsakingais tiek kiekvienas už savo asmeninės sveikatos, tiek ir už

visos bendruomenės, kaip visumos, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą [40].

Apibendrinant galima teigti, jog vykstant sveikatos priežiūros reformoms, stengiamasi

daugelį sveikatos priežiūros paslaugų perkelti į pirminės sveikatos priežiūros lygmenį, kuriame

ypatingas vaidmuo tenka bendruomenės slaugai. Bendruomenės slauga neapsiriboja vien tik

sergančiųjų, ar pagyvenusių žmonių priežiūra bendruomenėse, tačiau vis daugiau dėmesio

bandoma skirti ir sveikatos išsaugojimui bei stiprinimui.

1.2.Bendruomenės slaugą reglamentuojantys dokumentai

Iki 2011 metų bendruomenės slaugytojo teises ir pareigas reglamentavo Lietuvos

medicinos norma (toliau MN) 28 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės. Pareigos. Kompetencija ir

atsakomybė.“ Medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas).

Funkcijos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinta 1998 metais Lietuvos respublikos

sveikatos apsaugos ministro M. Stankevičiaus. Ši medicinos norma buvo privaloma visiems

bendruomenės slaugytojams, kurie užsiima tokia praktika, jų darbdaviams, asmenims, kurie

moko šiuos specialistus. Bendruomenės slaugytojo medicinos norma buvo ganėtinai išsami, t.y.

12

joje nurodomos pagrindinės pareigos, teisės, kompetencijos, pavaldumas, atsiskaitomybė bei

atsakomybė. Taip pat pridėti priedai, iš kurių vienas, susijęs su pirmąja medicinos pagalba, kurią,

esant tam tikrai situacijai turi teikti šie slaugytojai. Prieduose pateiktas atliekamų sveikatos

priežiūros profilaktinių ir kitų procedūrų, tyrimų sąrašas [19].

Remiantis šia medicinos norma, bendruomenės slaugytoja (-as) buvo laikomas asmuo,

baigęs pagrindines slaugos studijas ir bendruomenės slaugytojo specializaciją pagal Lietuvos

Respublikoje pripažintą ir patvirtintą slaugos bei bendruomenės slaugos studijų programą. Šiuo

metu Lietuvos Sveikatos mokslų universitete neruošiami šie slaugytojai, todėl norėdami užsiimti

šia praktika turi baigti tam tikrus kursus. Kauno kolegijoje studentai gali rinktis bendruomenės

slaugytojo specializaciją ir dirbti poliklinikose, bendruomenėse ir pan. [37] Bendruomenės slauga

gali verstis slaugytojas, turintis galiojančią bendrosios praktikos licenciją ir baigęs bendruomenės

slaugos specializaciją.

Įgyvendinant naujojo Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo nuostatas,

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 12 17 isakymu Nr. V-1037 buvo

patvirtintas Specializuotos slaugos sričių sąrašas. Viena iš patvirtintų specializuotos slaugos

sričių, kuriose specialiaja slaugos praktika gali verstis bendrosios praktikos slaugytojas, turintis

atitinkamą slaugos specializaciją, buvo bendruomenės slauga. Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-51 buvo patvirtintas Bendruomenės

slaugos neformaliojo švietimo programos reikalavimų aprašas. Taigi, priėmus naujus teisės aktus,

atsirado poreikis peržiūrėti esamą bendruomenės slaugytojo MN ir parengti naują jos projektą,

atsižvelgiant į pagrindinius šiuo metu vykdomos Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos

prioritetus [14]. Todėl 2010 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu

buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė naują bendruomenės slaugytojo medicinos normos (MN

57:2010) projektą, kuris buvo patvirtintas 2011 birželio 30 dieną. Kitas šios medicinos normos

patikrinimas planuojamas 2015 metais [21].

Lyginant naująją normą su ankstesniaja, išryškėja nemažai skirtumų. Naujajame MN

projekte pateikiami vos keli apibrėžimai ir terminai, kai tuo tarpu senojoje normoje jie gana

plačiai, išsamiai aprašyti. Tačiau 2011 metais patvirtintoje normoje išplėstos bendrosios

nuostatos, kuriose atsiranda tokia sąvoka, kaip „specialistų komanda“. Rengiant MN, didžiausias

dėmesys buvo skiriamas papildomai bendruomenės slaugytojo įgyjamai kompetencijai,

reikalingai dirbant bendruomenėje, paciento namuose, pirminės sveikatos priežiūros ar globos

13

įstaigoje. Taip pat buvo siekiama bendruomenės slaugytojui suteikti kuo daugiau

savarankiškumo. MN normoje apibrėžta, kad bendruomenės slaugytojas, atsižvelgdamas į kitų

pirminės asmens sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų rekomendacijas, savarankiškai

sudaro, įgyvendina ir dokumentuoja slaugos planą, savarankiškai teikia bendruomenės slaugos

paslaugas asmeniui, šeimai, bendruomenei, vykdo pirminės sveikatos priežiūros (išskyrus

psichikos sveikatos) paslaugas teikiančio gydytojo paskyrimus [14].

Senojoje medicinos normoje bendruomenės slaugytojos neturėjo daug teisių, kuriomis

galėtų pasinaudoti savo darbe, tačiau naujoje normoje jos išplėstos, pvz.: „Bendruomenės

slaugytoja turi teisę savo kompetencijos ribos konsultuoti asmenis, šeimas, bendruomenę

sveikatos ugdymo, stiprinimo, palaikymo, ligų ir žalingų įpročių profilaktikos, slaugos

klausimais. Iškyla klausimas, ar visiems yra žinoma, kas yra bendruomenės slaugytojų

komptenecija ir jos ribos. Naujoje MN yra apibrėžta, kas yra bendruomenės slaugytojo profesinė

kompetencija: „Bendruomenės slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir

įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs studijas pagal slaugos programą, įgijęs bendrosios praktikos

slaugytojo profesinę kvalifikaciją bei baigęs bendruomenės slaugos neformaliojo švietimo

programą, nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę slaugos

mokslo ir praktikos pažangą“ Šis apibrėžimas ganėtinai platus, bet gana abstraktus, todėl

nustatyti, kur baigiasi kompetencijos ribos nėra lengva. Remiantis naujuoju leidimu, slaugytojai

turi išmanyti nemažai sveikatos priežiūros principų, pradedant asmens sveikatos priežiūros

politikos, sveikatos stiprinimo, palaikymo, įvairių priklausomybių profilaktikos, skausmo

valdymo ir baigiant reprodukcinės sveikatos bei šeimos planavimo, kas nebuvo minima

ankstesnėje normoje. Remiantis MN:2011, bendrumenės slaugytojai taipogi turi teisę „...teikti

siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldos institucijoms ir t.t. dėl

slaugos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo bendruomenėje bei šeimoje, taip pat

siūlymus darbdaviams dėl darbo organizavimo ir sąlygų gerinimo“. Džiugu tai, jog šie sveikatos

priežiūros specialistai, remiantis šia medicinos norma, gali teikti pasiūlymus, kaip galima būtų

gerinti paslaugų kokybę ar pan. ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigos lygyje, bet ir šalies

mastu, tačiau abejonių kelia, ar šie sveikatos priežiūros specialistai ja pasinaudos. Įdomu ir tai,

jog viena iš bendruomenės slaugytojų pareigų yra įvardinta „vadovautis pirminės sveikatos

priežiūros tikslais ir savarankiškai teikti bendruomenės slaugos paslaugas“. Vėl gi, klausimas, ar

Lietuvoje bendruomenės ir kitų specializacijų slaugytojai tikrai paslaugas gali teikti

14

savarankiškai? 1998 metais patvirtintoje medicinos normoje aiškiai ir konkrečiai aprašytos

bendruomenės slaugytojos pareigos, iš kurių viena: „Slaugytoja turi stebėti bendruomenės narių

sveikatos pokyčius, rinkti sveikatos duomenis, atlikti diagnostikos ir gydymo procedūras, stebėti

jų pašalinius poveikius, teikti pirmąją med. pagalbą ir pan.“ Tuo tarpu naujajame leidime visa tai

išdėstyta labai abstrakčiai, dėmesį labiau kreipiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų išmanymą,

kuriuo remiantis galima verstis slaugos praktika.

Lietuvoje bendruomenės slaugytojų funkcijos atliekant slaugytojo (sveikatos priežiūros)

vaidmenį yra nurodytos ne tik bendruomenės slaugytojos (slaugytojo) veiklą

reglamentuojančiame dokumente – Lietuvos medicinos normoje, bet ir 2000 m. priimtame šios

normos papildyme [20]. Normos papildyme reglamentuota bendruomenės slaugytojų teikiama

pirmoji medicinos pagalba bei sąlygos jai teikti [22].

Kaip minėta anksčiau bendruomenės slaugytojų veiklą reglamentuojančioje Medicinos

normoje (1998) taip pat buvo nurodytas privalomų sveikatos priežiūros profilaktinių ir kitų

procedūrų bei tyrimų sąrašas. Tarp jų - profilaktinės ir kitos procedūros, kaip arterinio

kraujospūdžio matavimas, antropometrinių duomenų rinkimas, higieninė dirbtinių kūno angų

(fistulių: tracheostomos, gastrostomos, cistostomos, dirbtinės išangės) priežiūra, paciento

transportavimas, žaizdų tvarkymas, priežiūra, perrišimas ir kt. Daugelis procedūrų bendruomėnes

slaugytojų yra atliekamos labai retai, ar visai neatliekamos (deguonies davimas, diurezės

stebėjimas, ledo pūslės dėjimas ir t.t.). Viso šios veiklos yra išdėstytos ir kitoje medicinos

normoje, kuria bendruomenės slaugytojas irgi vadovaujasi savo darbe Lietuvos medicinos norma

MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“,

kurioje yra praplėstos šių slaugytojų pareigos, atsakomybės ir atliekamų veiklų apimtys.

Stebėtina tai, jog pastarojoje MN dar labiau išplėstos slaugytojų pareigos, atliekamų veiklų

apimtys.

Bendruomenės slaugą Lietuvoje reglamentuojantys dokumentai tampa diskusijų centru,

ypač tuomet, kai bendruomenės (ar bendrosios praktikos) slaugytojų pareigos, veiklos vis labiau

plečiamos, tačiau darbo užmokestis ir krūvis tampa neadekvatūs visam tam. Nenuostabu, jog

būtent tada kyla nepasitenkinimas, prastėja atliekamų paslaugų kokybė, mažėja motyvacija

darbui, kenčia šios profesijos įvaizdis. Įdomu tai, jog lyginant senesnę ir naująją bendruomenės

slaugytojų medicinos normą, išryškėja skirtumai tarp to, kaip turėtų būti ir kaip iš tiesų yra

realybėje.

15

1.3. Bendruomenės slaugytojų veiklos

Slaugos specialistai – gausiausia sveikatos priežūros specialistų grupė. Tai savarankiški

specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys

vykdyti šias pagrindines funkcijas:

1. Slaugymas: problemos identifikavimas, planavimas, veiksmų, procedūrų numatymas ir jų

įgyvendinimas, slaugos kontrolė ir vertinimas;

2. Mokymas, konsultavimas – tai slaugos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir

įgūdžių;

3. Vadovavimas - gali būti komandos lyderis, slaugos administratorius;

4. Tyrinėjimas - taikomieji tyrimai, kurie užtikrina grįžtamąjį ryšį, tobulesnes slaugos

paslaugas [60].

Bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės/šeimos slaugytojas, turintis

licenciją šiai veiklai, teikia slaugos paslaugas pirminių sveikatos priežiūros įstaigų (poliklinikų,

ambulatorijų, medicinos punktų, šeimos klinikų/gydytojų centrų) pacientams. Siekiant pagerinti

žmogaus ir visuomenės sveikatos būklę, pagrindinis dėmesys skiriamas ne ligų gydymui, bet

sveikatos išsaugojimui, palaikymui ir stiprinimui. Slaugytojo vaidmuo tampa vis reikšmingesnis,

kadangi slaugos mokslo objektas - žmogaus sveikata. Tai atsispindi ir šiandieninės slaugos

procesuose, kai slaugytojų veikloje ima dominuoti sveikatos ugdymo tikslai [34, 64]

Šiuolaikiniai slaugytojai skiriasi nuo tų, kurie studijas baigė prieš porą ar daugiau

dešimtmečių. Neretai šie specialistai yra ne tik savarankiški slaugos paslaugų teikėjai, bet daug

platesnio profilio specialistai, kuriems kasdieninėje veikloje reikalingos ne vien praktinės, bet ir

teorinės žinios, jų tobulinimas, pvz.: psichologinių, pedagoginių, socialinių ir kitų žinių [2].

Slaugytojas dirbdamas su šeimos gydytoju, kartu dalyvauja ir sprendžiant pacientų

sveikatos problemas, todėl jam ypatingai svarbu žinoti jo kompetencijai priskiriamas funkcijas,

organizuoti ir įgyvendinti bendruomenės/šeimos slaugą – įvertinti bendruomenės narių sveikatą,

nustatyti asmenų ir atskirų jų grupių slaugos poreikius, padėti juos patenkinti; skatinti

bendruomenės narių atsakomybę už savo sveikatą, organizuoti ir įgyvendinti atitinkamą mokymą,

vertinti jo rezultatus, bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais,

institucijomis, nuo kurių gali priklausyti žmonių sveikata, plėtoti bendruomenės slaugą, ją

vertinti, planuoti, slaugyti pacientus, mokyti šeimos narius prižiūrėti sunkiai sergančius

16

artimuosius, kontroliuoti paskirtą gydymą, gebėti pažinti aptarnaujamoje bendruomenėje

dažniausiai pasitaikančias ligas - širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologines,

infekcines, lytiškai plintančias, psichikos ir kt. [34]

Kanados mokslininkų komanda 2009 metais išleido tam tikrą bendruomenės slaugos

ateities vizijos formuluotę, kurioje pabrėžiama, jog bendruomenės slaugytojai turi:

1. Saugoti pacientų sveikatą nuo ligų ir sužalojimų;

2. Stiprinti, saugoti aplinką, kuri prisideda prie pacientų sveikatos išsaugojimo;

3. Atstovauti sveikai visuomenės sveikatos politikai;

4. Koordinuoti, bendradarbiauti su įvairių profesijų specialistais;

5. Vadovautis įrodymais grįsta slaugos praktika [77].

Sveikatos priežiūross sektorius yra nuolat kintantis, jame atsiranda vis naujų iššūkių

bendruomenės slaugytojams. 2007 metais spėta, jog jau 2010 metais daugelyje šalių 70 procentų

slaugos paslaugų bus teikiama bendruomenėse [89]. Tokį spėjimą, lyginant su šios

bendruomenės slaugos situacija Lietuvoje, galima būtų tik nusistebėti, nes iki šiol didžioji dalis

paslaugų neteikiama atskirose bendruomenėse [14].

Šeimos gydytojas ir bendruomenės (šeimos) slaugytojas – pirminės sveikatos priežiūros

komandos lyderiai. Bendruomenės slaugytojo vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje nei kiek

ne menkesnis nei šeimos gydytojo. Sveikatos priežiūros politikoje dominuoja gydytojo

paslaugos, tačiau slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros specialistų grupę ir suteikia

80 proc. paslaugų pacientams [10].

1 pavyzdyje matyti, dažniausios priežastys, kurios sąlygoja bendruomenės slaugytojų

kasdieninnes veiklas, jų atlikimo kokybę, trukmę. Tarp šių priežasčių yra ne tik slaugytojų

įgūdžiai, žinios, finansiniai ir kiti ištekliai, bet ir įsitikinimai, vadovų reikalavimai bei pačių

bendruomenių pasitikėjimas slaugytoju.

17

1 pav. Bendruomenės slaugytojo kasdienines veiklas, sąlygojančios priežastys (Sudaryta pačios

tyrėjos, remiantis [72])

Bendruomenės slaugytojų veiklos nėra pastovios ir jos keičiasi priklausomai nuo socio-

demografinių pokyčių, t.y. ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, gimstamumo, mirtingumo

rodiklių kaita, lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas ir t.t. Taipogi besikeičiantys pacientų poreikiai,

kurie buvo įvardinti ir 1 pavyzdyje, vertybių sistemos pokyčiai (kultūriniai, etniniai, religiniai),

autonomija (vis didesnė darbų našta tenka bendruomenės slaugytojams, tačiau daugelį veiklų jie

vis dar negali atlikti visiškai savarankiškai), veiklų apimties didėjimas, įgūdžių ir kompetencijos

ribų plėtimasis (slaugytojams nebeužteks turimos kompetencijos, sugebėjimų, nes vykstantys

pokyčiai vers daryti kuo greičiau, kuo daugiau ir daug kokybiškiau ir pan.) [84].

Bendruomenės slaugytojas:

1. Derina visuomenės sveikatos mokslus, priminę sveikatos priežiūrą, slaugos ir

socialinius mokslus;

2. Didelį dėmesį skiria bendruomenės sveikatos stiprinimui, išsaugojimui;

3. Sieja pacientų,jų šeimų ir bendruomenės sveikatą bei ligą su sveikatos stiprinimu;

4. Supranta, kad bendruomenės sveikata labai susijusi su jos narių sveikata;

5. Dirba įvairioje aplinkoje: bendruomenės centruose, mokyklose (Lietuvoje šiuo metu

jas pakeitė visuomenės sveikatos specialistai), jaunimo centruose [82].

Bendruomenės slauga yra slaugos teorijos ir visuomenės sveikatos sintezė. Jos pagrindą

sudaro tokie modeliai ir teorijos, kaip populiacijos sveikatos stiprinimas, priminė sveikatos

priežiūra, ligų ir traumų prevencija, bendruomenės dalyvavimas ir plėtojimas dalyvauti savo

sveikatos stiprinime [51].

Slaugytojo žinios, įgūdžiai, patirtis

Bendruomenės pasitikėjimas

slaugytoju

Pacientų poreikiai ir lūkesčiai Įsitikinimai

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJAS

Finansiniai, žmogiškieji ištekliai

Vadovų reikalavimai

18

Bendruomenės slaugytojai siekdami išsaugoti, stiprinti pacientų, jų šeimų,

bendruomenių sveikatą prisiima aktyvų partnerio vaidmenį. Šios slaugos pagrindiniai akcentai:

1. Dėmesys visai bendruomenei;

2. Analizuojama ištisų bendruomenių narių sveikata;

3. Vertinami pagrindiniai sveikatą veikiantys veiksniai;

4. Taikomos visų lygių profilaktikos priemonės;

5. Siekiama įtraukti ir bendruomenę į savo sveikatos išsaugojimą;

6. Slaugos organizavimas ir įgyvendinimas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos

priežiūros specialistais, pacientais ir (ar) šeima;

7. Pacientų, jų šeimų, bendruomenių mokymai saugoti ir prižiūrėti sveikatą;

8. Darbas komandoje, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis nuo kurių priklauso

žmonių sveikata;

9. Dalyvavimas slaugos praktikos tyrinėjimuose [76].

Kaip minėta anksčiau, bendruomenės slaugytojai atlieka nemažai funkcijų. Vienos

dažniausių yra bendruomenių, šeimų, atskirų asmenų skatinimas prisiimti atsakomybę už savo

sveikatą, sveikatos stiprinimo veiklų inicijavimas ir dalyvavimas jose, bendradarbiaujant su

kitomis bendruomenėmis, sveikatos priežiūros specialistai [73]. Jie ne tik atlieka savo tiesiogines

slaugos funkcijas, bet kartu ir moko pacientus sveikos gyvensenos, siekia įtraukti į įvairias

profilaktikos programas. Amerikoje šie specialistai 2006 metais sudarė 10 proc. visos darbo jėgos

viso šalies mastu. Deja, jų skaičius vis mažėja dėl dažniausiai įvardijamų priežasčių: darbo

krūvio, nelanksčių darbo grafikų, nežinomybės dėl profesinio tobulėjimo ateityje [73].

Bendruomenės slauga yra ypatingai susijusi su šeimų, bendruomenių sveikatos priežiūra.

Šie specialistai turi suprasti, jog pacientų, šeimų, bendruomenių sveikata gali tiesiogiai

priklausyti nuo pajamų, užimtumo, išsilavinimo, sanitarijos sąlygų ir pan. Šios slaugos tikslas yra

gerinti visų žmonių sveikatą, mažinti skirtumus tarp skirtingų žmonių grupių. Bendruomenės

slauga taip pat yra praktikos sistema, kuri naudoja visuomenės sveikatos mokslo ir profesionalios

slaugos teorijos žinias, remiasi holistiniu požiūriu, dirba su bendruomenių nariais, kitais sveikatos

priežiūros specialistais, sektoriais, skatina ryšius tarp asmenų, bendruomenių, nuolat dirba su

bendruomenėmis, siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslauga [81].

Vienos pagrindinių bendruomenės slaugytojų veiklų yra sveiko gyvenimo būdo

skatinimas, ligų profilaktika, sveikatos stiprinimas. Išsamiau nagrinėjant pastarąją veiklą

19

bendruomenės slaugytojos įgalina pacientus rūpintis, būti atsakingais už savo sveikatą bei ją

nuolat stiprinti. Daugelį bendruomenės slaugytojų veiklų galima sudėlioti į keturias pagrindines

sritis: sveikatos stiprinimą, profilaktiką, sveikatos apsaugą, tiesioginę slaugą (žr. 1 lent.) [81].

1 lentelė. Bendruomenės slaugytojų pagrindinės veiklų sritys (lentelė sudaryta, remiantis [81])

SRITYS VEIKLA

1. Sveikatos stiprinimas Asmeninių įgūdžių vystymas;

Bendruomenės vaidmens stiprinimas, siekiant stiprinti jų

narių sveikatą;

Sveikatą palaikančios aplinkos kūrimas, vystymas.

2. Profilaktika Šeimos sveikata;

Seksualinė sveikata;

Lėtinių ligų profilaktika;

Psichinė sveikata.

3. Sveikatos apsauga Infekcinių ligų kontrolė;

Apsauga nuo nelaimingų įvykių;

Aplinka ir sveikata.

4. Tiesioginė slauga Sergančiųjų įvairomis ligomis slauga;

Neįgaliųjų slauga;

Mirštančiųjų slauga;

Kūdikių, vaikų slauga.

2010 metais Kanadoje išleistame leidinyje apie bendruomenės slaugą, buvo įvardintos ir

kitos šių slaugytojų veiklos, kurios išdėstytos 2 lentelėje. Kaip matome bendruomenės slaugytojai

atlieka daugybę veiklų, kurios neretai persipina viena su kita.

2 lentelė. Bendruomenės slaugytojų veiklų sritys (lentelė sudaryta, remiantis [76])

SRITIS VEIKLA

1. Sveikatos stiprinimas Skatina atskirų asmenų, bendruomenių atsakomybės

prisiėmimą už savo sveikatos stiprinimą.

Dalyvauja įvairiose sveikatą stiprinančiose veiklose,

bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

20

2. Ligų ir traumų profilaktika Savo veikla mažina infekcinių ligų atsiradimą;

Naudojasi efektyviomis strategijomis, sumažinti

rizikos veiksnių įtaką lėtinėms neinfekcinėms ligoms;

Skatina atskirų asmenų, bendruomenių elgsenos

pokyčius, siekiant išvengti ligų, ar traumų.

3. Sveikatos apsauga Bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros

specialistais, valdžia, siekiant užtikrinti infekcinių ir kitų ligų

kontrolę;

Identifikuoja pagrindines problemas, kurios turi

įtakos bendruomenių, visuomenės sveikatai.

4. Populiacijos sveikatos

vertinimas Naudojasi populiacijomis grįstais duomenimis, kurių

dėka atsiranda galimybė sužinoti kuo daugiau apie rizikos

veiksnius, kurie turi įtakos bendruomenių sveikatai.

Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, kinta visuomenės požiūris į slaugą ir

slaugytoją. Slaugytojams iškilo nauji uždaviniai, keičiasi jų vaidmuo bendruomenėje, teikiant

sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant sveikatos priežiūros reformoje. Iš slaugytojo

reikalaujama naujų žinių, sugebėjimo savarankiškai veikti, atsakyti už savo sprendimus ir jų

įgyvendinimą Slaugytojai vis dažniau tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, o kai

kuriose srityse slaugytojų vaidmuo tampa didesnis nei gydytojų: dirbant profilaktinį darbą,

mokant pacientus sveikos gyvensenos principų. Jų atsakomybė, profesionalumas didele dalimi

lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsaugojimą [39]. Tačiau neretai slaugytojai nesijaučia

pilnaverčiais komandos nariais bei jaučiasi nevertinami darbe, tuo labiau, kad vis dar išlieka

nuomonė visuomenėje, jog slaugytojai yra gydytojų padejėjai [57].

Kaip minėta šiek tiek anksčiau, bendruomenės slaugytojai atlieka įvairias sveikatos

priežiūros paslaugas į kurias įeina ne tik pagrindinės veiklos (specializuota slauga, diagnostikos

procedūros) pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, ar bendruomenėje, pacientų namuose, bet

kartu ir sveikatos palaikymas, stiprinimas, pacientų ir jų šeimų sveikos gyvensenos mokymas.

Sveikatos stiprinimas ir palaikymas atsispindi, ir šiandieninės slaugos procesuose, kai slaugytojų

veikloje ima dominuoti sveikatos ugdymo tikslai [21]. Tenkindami bendruomenės narių sveikatos

poreikius, bendruomenės slaugytojai atlieka profesinius slaugytojo, vadovo ir neformalaus

lyderio, komandos nario ir patikėtinio, sveikatos mokytojo bei tyrinetojo vaidmenis:

21

1. Atlikdamas slaugytojo vaidmenį, bendruomenės slaugytojas užtikrina

bendruomenės slaugos procesą;

2. Veikdamas kaip vadovas ir neformalus lyderis, bendruomenės slaugytojas paskirsto

darbą bendruomenėje;

3. Komandos nario ir patikėtinio vaidmuo suteikia bendruomenės slaugytojui galimybę

tarpininkauti, sprendžiant bendruomenės sveikatos klausimus;

4. Bendruomenės slaugytojas, kaip sveikatos mokytojas, naudoja duomenis apie

bendruomenės sveikatą ir kelia sveikatos mokymo tikslus, pasirenka tinkamą mokymo būdą, jį

planuoja, atlieka ir vertina;

5. Tyrinėtojo vaidmuo labai naujas Lietuvos slaugytojų praktikoje, tačiau tyrinetojo

veikla, duomenų apie bendruomenės sveikatą rinkimas, jų vertinimas, apibendrinimas, išvadų

darymas – suteikia slaugytojui praktinio savarankiškumo;

6. Bendruomenėje slaugytojas gali pasireikšti kaip „tarpininkas“ tarp pirminės ir

antrinės sveikatos priežiūros grandžių, ir taip laiku užtikrinti bendruomenės narių sveikatos

išsaugojimą ar tolesnį sveikatos gerinimo priemonių taikymą, pacientų namuose [36].

Daugelyje pasaulio šalių tarp jų Lietuvoje, Anglijoje, JAV pirminė sveikatos priežiūra

yra labai svarbi formuojant bei darant įtaką gyventojų sveikatai, tačiau ji susiduria su

specifinėmis problemomis, tokiomis kaip gyventojų senėjimas, socialinė nelygybė, tradicinės

šeimos nykimas, lėtinių neifekcinių ligų paplitimas [83].

Priešingai negu bendrosios praktikos slaugytojai, kurie dažniausiai bendrauja akis į akį

su ligoniais apie jų ligos gydymą ir slaugos ypatumus, bendruomenės slaugytojai moko

bendruomenės narius daugelio dalykų. Bendruomenėje gyvenantys asmenys domisi šeimos

planavimu, kūno svorio kontrolės metodais, pagalbos norintiems mesti rūkyti ar atsisakyti kitų

žalingų įpročių (piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinių medžiagų vartojimu) metodais, streso

mažinimo ir kitais metodais Bendruomenės slaugytojams dažniausiai tenka dirbti tokiose

pirminės sveikatos priežiūros srityse, kaip sveikatos palaikymas, ligų ir kitų sveikatos sutrikimų

profilaktika, ligų gydymas, reabilitacija, sveikatos ir sveikatos priežiūros vertinimas, moksliniai

tyrimai [40].

Bendruomenės slaugytojai turi gerai žinoti ir informuoti bendruomenės narius apie

namuose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat jų pasikeitimus priklausomai nuo

ekonominių ar finansinių sveikatos priežiūros išteklių pokyčių. Dėl plačiai taikomų šiuolaikinių

22

diagnostinių ir gydymo metodų, vis labiau trumpėja laikas, kai sergantieji praleidžia ligoninėse ar

stacionaraus gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Ir priešingai, kuo toliau tuo daugiau ir vis

sudėtingesnės sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos arba ambulatorinio pobūdžio

sveikatos priežiūros įstaigose, arba tiesiog sergančiųjų namuose. Todėl bendruomenės slaugytojai

nuolat priversti įgyti naujų ar tobulinti esamas profesines žinias ir pasiruošimą darbui

bendruomenės narių namų namuose. Vis dažniau tenka dirbti kartu su kitais specialistais,

teikiančiais paslaugas sergantiesiems jų namuose - su socialiniais darbuotojais, bendrosios

praktikos slaugytojais, įvairių specialybių gydytojais, tarp jų – gydytojais reabilitologais,

kineziterapijos, masažo ir kitais specialistais [40].

Apibendrinant galima teigti, jog bendruomenės slaugytojai atlieka daugybę funkcijų tiek

bendradarbiaudami komandoje su kitais sveikatos priežiūros specialistais, tiek dirbdami

savarankiškai. Siekiant ne tik atskirų asmenų, jų šeimų, ar bendruomenių, o ir visuomenės

sveikatos išsaugojimo, ši slauga nebeapsiriboja vien tik gydomosios procedūromis. Dėmesys vis

labiau kreipiamas į sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, sveikatos mokymą. Tačiau

bendruomenės slaugytojai savo darbe turi būti lankstūs, nuolatos analizuoti savo atliekamą

darbą, aktyviai dalyvauti bendruomenių narių įtraukime į savo sveikatos išsaugojimą, nuolat

domėtis naujovėmis, prisitaikyti ne tik prie kintančios aplinkos, bet ir vis įvairesnių pacientų

poreikių, besikeičiančio bendruomenių požiūrio.

1.4. Bendruomenės slaugytojų praktika užsienyje ir darbo ypatumai

Lietuvoje

2010 m. birželio mėnesį organizuoto Lietuvos slaugos specialistų profesinės

organizacijos II bendruomenės slaugos forumo metu priimta rezoliucija, kurioje teigiama, jog

esami dideli darbo krūviai neleidžia panaudoti viso bendruomenės slaugos paslaugų spektro ir

neigiamai įtakoja slaugytojų ir pacientų saugumą, Taip pat darbo užmokestis neadekvatus

slaugytojų darbo intensyvumui ir sudėtingumui, didelė dalis Lietuvos gyventojų negauna

bendruomenės slaugos paslaugų dėl blogo PSP įstaigų darbo organizavimo. Todėl forumo

dalyviai kreipdamiesi į LR Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas vyriausybines

organizacijas, ragino teisiškai apibrėžti bendruomenės slaugytojo vaidmenį gydytojo komandoje,

patvirtinti darbo krūvius, paruošti ir patvirtinti slaugos paslaugų įkainius PSP [29].

23

2010 metais Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendime „Dėl slaugytojų darbo krūvio

ir apmokėjimo tvarkos“ pažymima, jog „slaugos specialistų darbo krūvio ir apmokėjimo

problemoms spręsti nėra reikiamo dėmesio nei iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir

steigėjų, nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos.“ Vienos iš svarbiausių problemų, kurias svarstė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų nėra patvirtintų

slaugos specialistų darbo krūvių, apmokėjimo tvarkoje neskiriama pakankamai dėmesio darbo

intensyvumui, sudėtingumui ir išsilavinimui, pirminės sveikatos priežiūros centrų slaugytojų

darbas nukreiptas į pagalbą gydytojui, o ne bendruomenės slaugos paslaugų teikimui. Lietuvos

slaugos specialistųs organizacijos (toliau LSSO) duomenimis, 2010 m. spalio mėn. priimto Seimo

nutarimo sveikatos priežiūros įstaigos vykdyti neskuba. Pirminėje sveikatos priežiūroje

slaugytojo paslaugos įkalkuliuotos į bendrą gydytojo krepšelį, tarp gydytojų ir slaugytojų

atlyginimų veriasi vis didesnė praraja. Tai profesijos finansinė diskriminacija [15]. Dar 2003

metais vykusiame Lietuvos slaugos specialistų profesinės organizacijos VI-ajame Kongrese buvo

pažymėta, jog susirūpinimą kelia visuomenės sveikatos problemos, nes pagrindinė slaugytojų

užduotis - dalyvaujant sveikatos priežiūros procesuose kelti visuomenės sveikatos priežiūros lygį

ir rūpintis, kad kiekvienas žmogus turėtų teisę į prevenciją, šeimos slaugą ir gydymą. Kongreso

metu konstatuota, kad šalyje realiai nevykdoma slaugos sistemos, slaugos mokymo ir praktikos

reforma, nekuriamos pirminės sveikatos priežiūros bendruomenės slaugos tarnybos, slaugos

paslaugos ir slaugos organizavimas atsilieka nuo Europos Sąjungos (toliau ES) standartų.

Kongreso dalyvių nuomone, tai viena didžiausių šalies sveikatos priežiūros problemų, stabdančių

bendrą sveikatos priežiūros sistemos reformą [26].

Slaugytojai neretai skiria pusę savo darbo savaitės laiko dokumentų tvarkymui, o ne

pacientų priežiūrai. Kurdamos vis sudėtingesne strategijas vyriausybės vis dažniau ir daugiau

„apkrauna“ slaugytojus dokumentų pildymu, tvarkymu, archyvavimu. Dauguma slaugytojų

įvairių formų pildymui skiria trečdalį savo darbo laiko. 2007 metais „Nursing Times“ atliko

apklausą, kurios metu nustatyta, jog 9 iš 10 (n=4000) slaugytojų atsakė, kad biurokratinė našta

išaugo per pastaruosius dešimt metų. Slaugytojai teigė, kad nors administracinė veikla yra jų

darbo dalis, tačiau dideli renkamos informacijos kiekiai dažnai renkami be jokios priežasties arba

neturi jokios praktinės reikšmės. 8 iš 10t nurodė, kad mažiau nei pusė duomenų, kuriuos jie

renka, buvo mažai reikšmingi pacientų priežiūrai. Tas pats žurnalas „Nursing Times” 2008

metais apklausė 3700 slaugytojų, iš jų 91 proc. teigė, jog dokumentų pildymo per pastaruosius

24

metus padaugėjo, 66 proc. pripažino, jog skiria apie 30 proc., o 22 proc. teigė, kad praleidžia

daugiau nei 50 proc. savo darbo laiko dokumentų pildymui ir net 81 proc. nurodė, kad mažiau nei

pusė pildomų formų yra visiškai nereikšmingos tiesioginei jų pacientų priežiūrai. Pasak pačių

slaugytojų, visa tai turi didelės reikšmės ne tik slaugai, teikiamų paslaugų kokybei, bet

svarbiausia - nukenčia pacientų gerovė, kurią jie ir turi užtikrinti [56].

Padidėjus veiklos krūviams, padaugėjus administracinių funkcijų ir vykstant

organizaciniams pokyčiams visa tai yra pagrindiniai veiksniai dėl kurių bendruomenės

slaugytojai patiria stresą ir tai pasunkina darbo krūvį. Burnard et al. (2000) įspėja, sumažinti

darbo krūvio, susijusio su pacientų skaičiumi intensyvumą. Taipogi, dideli darbo krūviai

paprastai sumažina ir darbo efektyvumą, susijusį su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. King

et al. (2000) nustatė, jog esant didesniam dabo krūviui, mažėja veiklų veiksmingumas, kuris

susijęs su apsilankymaų namuose, pacientų apsilankymais pirminės sveikatos priežiūros įstaigose

sumažėjimu. McMurray ir Cheater (2004) teigia, kad dideli krūviai stabdo novatoriškų paslaugų

teikimo būdų plėtojimą. 2002 metais Low ir Hesketh savo apžvalgoje bendruomenės slaugytojus

pavadino „nematoma darbo jėga“. Tokį apibūdinimą jie grindė tuo, kad egzistuoja šių specialistų

pripažinimo stoka, be to neretai jų darbas neturi griežtų ribų. Škotijos bendruomenės slaugytojai

didžiausa problema savo darbe, mano esant laiko trūkumą atlikti paskirtoms veikloms. Ypatingai

daug laiko jie eikvoja darbui kompiuteriu, nenumatytoms pacientų konsultacijoms, ar vizitams į

namus [63].

Optimalus bendruomenės slaugytojų personalo pacientų skaičius turėtų būti tarp 20 ir 30

(King et al, 2004). Priešingai, tyrimais (Burnard et al 2000; King et al 2000) nustatyta, kad 15-20

klientų, idealiai tinka bendruomenės slaugytojams. Fergusson-Pare (2004) teigia, kad mažesni

darbo krūviai užtikrina paciento saugumą ir leidžia slaugytojams bei organizacijoms vykdyti savo

veiklą pagal įsipareigojimus. Australijoje bendruomenės slaugoje naudojami „atvejai“, kurių

skaičiaus padidėjimas teigiama, jog pasunkina darbo krūvį [65].

Darbo krūviui neretai turi ir pačio paciento ligos sunkumas, savarankiškumo laipsnis ir

pan. Neretai bendruomenės slaugytojams darbą sunkina ir gyvenamoji paciento vieta, t.y.

atstumai nuo priminės sveikatos priežiūros centro gali būti nemaži, todėl praeina nemažai laiko,

kol pasiekiami pacientai. Neretai problemos kyla ir dėl organizacijoje atsirandančių problemų,

kurios susijusios su personalo trūkumu, blogu ar nepakankamu išteklių paskirstymu. Tuo galima

įsitikinti ir Australijos mokslininkų pateiktoje tyrimo apžvalgoje, kurioje nurodoma, kad vienos

25

pagrindinių problemų, kurios turi įtakos padidėjusiam darbo krūviui - personalo problemos, t.y.

dauguma slaugytojų priversti dirbti dvigubą darbą, dėl personalo trūkumo bei dėl didelių atstumų

iki pacientų namų. Taip pat darbo krūvio padidėjimui įtakos turi prastas tarpusavio personalo

„susikalbėjimas“, dėl to atsiranda dvigubas darbas, nes reikia pildyti nemažai dokumentų, kuriuos

pildo ir kiti specialistai, kurie rūpinasi tais pačiais pacientais. Slaugytojai išreiškė skundą, jog

dokumentų pildymui praleidžia daug daugiau laiko, nei patiems pacientams, nesulaukia pagalbos

iš vadovų, kure galėtų padėti sumažinti pildomų dokumentų skaičių [61].

Bendruomenės slaugos aplinka nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir šių slaugytojų darbo

krūvis bei vaidmuo. Pavyzdžiui Australijoje bendruomenės slauga atlieka ne tik gydomąjį,

profilaktinį, socialinės paramos vaidmenį, bet ir sveikatos stiprinimo veiklą žmonių

bendruomenėse. Teigiama, jog holistinis, visapusiškas požiūris į bendruomenės sveikatą, kuris

grindžiamas psichosocialine ir psichine sveikata, kartu su fizine priežiūra yra veiksmingesnis ir

ekonomiškesnis, gerinant sveikatą, negu toks, kuris remiasi tik gydymu ir yra nepajėgus spręsti

socialinių, ekonominių, sveikatos problemų bendruomenėje. Vėl gi, Australijoje ši slauga yra

dvejopa. Slaugytojai dirba bendruomenės ligoninėse arba pirminės sveikatos priežiūros įstaigose,

kur atlieka sveikatinimo ir profilaktines veiklas, pacientų mokymą ir t.t. Bendruomenės

slaugytojų darbo krūvis padidėjo, papildžius jų darbą naujomis arba pridėjus daugiau veiklų. Tai

buvo siejama su padidėjusiomis admnistracinio darbo apimtimis. Keli mokslininkai (Kemp L,

Harris E, Comino E) rinko duomenis Naujajame Pietų Velse (Australijoje) apie bendruomenės

slaugytojų veiklas nuo 1995 iki 2000 metų, siekdami įvertinti, kaip pasikeitė šių slaugytojų

požiūris į darbą ir kokia iš tiesų yra jų darbo realybė. Buvo atlikti individualūs interviu su

sveikatos priežiūros vadybininkais, slaugos personalu. 20 bendruomenės slaugytojų buvo

pakviesta dalyvauti tolimesniame tyrime. Nustatyta, jog per 5 metus išaugo suaugusių pacientų ir

vaikų skaičius, tenkantis vienam slaugytojui: vidutiniškai vienas slaugytojas aptarnaudavo 12,5

paciento per dieną nuo 1995-1998 metų, 13,99 pacientų 1999 metais ir 14 pacientų 2000 metais.

Išaugo tokių veiklų, kaip vaistų administravimo, klinikinio valdymo, patarimų davimo,

konsultavimų skaičius. Išaugus įvairių bendruomenės slaugytojų paslaugų poreikiui, nežymiai

padidėjo ir dirbančių slaugytojų skaičius nuo 210 1998 metais iki 223 slaugytojų 2000 metais

Naujajame Pietų Velse. Per 3-5 metus bendruomenės slauga šiame mieste pasikeitė ir to

priežastis buvo ne viena. Pirma tai, kad išaugo dėmesys sveikatos priežiūros paslaugoms teikti

bendruomenėse, sutrumpėjo hospitalizavimo trukmė, vis labiau plėtojama pirminė sveikatos

26

priežiūra. Slaugytojų tarpe jaučiamas spaudimas iš vadovybės, nes jie turintys atlikti kuo daugiau

sveikatą skatinančių, ligų prevencijos veiklų. 9 iš 20 slaugytojų teigia, jog didelę savo darbo dalį

praleidžia bendradarbiaudami su kitu personalu, atliekant skubios pagalbos veiklas, dalyvaujant

komitetų veikloje bei administracinį darbą [83]. Bendruomenės slaugytojai pripažįsta, kad reikia

kuo didesnio bendradarbiavimo su kitais bendruomenės sveikatos priežiūros specialistais. Taip

pat išreikštas poreikis didesniam aktyvumui, efektyvesniam planavimui ir stipraus slaugos

lyderio buvimui. Bendruomenės slaugytojai turi aktyviai dalyvauti stiprinant savo vaidmenį

pirminėje sveikatos priežiūroje bei palaikant pusiausvyrą su bendruomene [65]. Australijos

valdžia suteikė didelę finansinę paramą pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kad

būtų įdarbinta kuo daugiau slaugytojų [64].

Jungtinėse Amerikos Valstijose bendruomenės slaugytojų veikla pacientų namuose

užima vis didesnę jų darbo dalį. Pavyzdžiui Kanadoje nuo 1966 iki 1998 metų vizitų skaičius į

pacientų namus išaugo net 88 procentais. Išlaidos vizitams į namus siekė 2,1 milijono JAV

dolerių 1997-1998 metais, o 1990-1991 metais jos siekė 3,2 mln. JAV dolerių. Manoma, jog tai

yra susiję su hospitalizacijos trukmės sumažinimu. Kad geriau būtų suprantami veiksniai, kurie

lemia bendruomenės slaugytojų realią vizito trukmę, svarbu įvertinti kaip yra susiję vizito

trukmę, pačio slaugytojo motyvacija darbui bei darbo našumu, kartu nepamirštant ir išlaidų,

tenkančių kiekvienam vizitui. Tuo pačiu ganėtinai svarbu yra ir vizitų skaičius, kuris neretai

siejamas su teisinga vadyba. Keletame užsienio autorių tyrimų galima rasti, kas vis dėlto sąlygoja

bendruomenės slaugytojų vizitų į pacientų namus skaičių arba vizito trukmę. Teigiama, jog tai

gali būti susiję su paciento amžiumi, slaugos ar medicinėmis diagnozėmis, gretutinių ligų ar

komplikacijų skaičiumi, galimybėmis atlikti kasdienines veiklas, pacientų pajamomis, pačios

įstaigos teikiamų paslaugų apimtim ir pzn. JAV mokslininkai siekdami įvertinti bendruomenės

slaugytojų veiklos pacientų namuose kintamumą, nusprendė, jog apsilankymų skaičius bus

suskirstytas į du tipus: trumpalaikiai vizitai (<30 vizitų tyrimo laikotarpiu), ilgalaikiai (>30

vizitų). Taip pat į vizito trukmę buvo įtraukiamas laikas, skirtas tiesioginei arba netiesioginei

slaugai (kitos veiklos, susijusios su paciento prižiūra). 60 proc. iš visų vizitų buvo trumpalaikiai,

40 procentų – ilgalaikiai. Tyrimo metu nustatyta, jog didžioji dalis pacientų (96,4 proc.)

bendruomenės slaugytojų buvo aplankomi 2-5 kartus per mėnesį ir rečiau. Vidutiniškai vienas

slaugytojas paciento namuose užtrukdavo 45,9 minutės (Standartinis nuokrypis 22,5). Pacientai,

kurių sveikatos būklė buvo sunkesnė, ar ūmi, vizitai buvo statistiškai reikšmingai ilgesni.

27

Bendras apsilankymų skaičius per metus pas vieną pacientą vidutiniškai buvo 22,8 vizitai

Pacientams, kuriems diagnozuotos sunkesnių formų ligos ar psichikos sutrikimai, apsilankymo

trukmė buvo statistiškai reikšmingai ilgesnė nei tų, kurių ligos, buvo susijusios pvz. su

metaboliniais sutrikimais. Tie slaugytojai, kurie skirdavo daugiau laiko vienam vizitui, rečiau

lankydavo pacientus. Įdomus faktas tas, kad slaugytojai, kurie turėjo aukštesnį išsilavinimą,

turėjo mažiau vizitų ir buvo daug labiau patenkinti savo teikiamų paslaugų kokybe. Tai rodo, kad

bendruomenės slaugytojo išsilavinimas turėtų būti svarstomas, planuojant tokios slaugos

išteklius. Pacientai buvo daug labiau patenkinti tais slaugytojais, kurios turėjo ilgesnę darbo

patirtį [70].

Lietuva ganėtinai ilgą laiką (apie 20 metų) siekia įgyvendinti nacionalinę sveikatos

koncepciją, kur prioritetine sritimi laikoma pirminės sveikatos priežiūra, tačiau vis dar

didžiuosiuose miestuose pirminė sveikatos priežiūra yra centralizuota. Taipogi šios staigos

neskiria pakankamai dėmesio pirminei, antrinei ligų profilaktikai, sveikatos stiprinimui. Vienos

didžiausių problemų su kuriomis susiduria ne tik šeimos gydytojai, bet ir bendruomenės

slaugytojai yra dideli darbo krūviai, atsakomybė, ligonių skundai, nepasitenkinimas. Visa tai ne

tik, kad nepagerina gydymo ar slaugos rezultatų, bet ir padidina specialistų atsakomybę. Didelę

sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, kuri nesusijusi su tiesioginiu jų darbu,

t.y. registracijos pas specialistus, informavimas apie galimas paslaugas, dokumentacijos

pildymas, tvarkymas ir pan. 2010 metais Kauno Šilainių poliklinika atlikusi slaugytojų apskaitos

duomenų analizę patvirtino, jog didžiąją savo darbo laiko dalį bendruomenės slaugytojai

praleidžia kabinete šalia gydytojo – apie 63 proc., procedūrinėje – 34 proc., o bendruomenėje tik

3 proc. (žr. 2 pav.) [42].

2 pav. Bendruomenės slaugytojų Kauno Šilainių poliklinikoje paslaugų apimtys [42]

28

Paciento sveikatos priežiūros tęstinumo funkciją taip pat atitenka slaugytojai: išankstinė

registracija pas gydytojus, profilaktiniai skiepjimai, sergančiųjų lėtinėmis neifekcinėmis ligomis

priežiūra. Šie rezultatai tikrai nėra džiuginantys. Neadekvačiai dideli darbo krūviai neleidžia

pasiekti aukščiausių darbo rezultatų, kokybiškai atliekant savo funkcijas [42].

2010 metais Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti bendruomenės

slaugytojų pasitenkinimo darbu galimybes priklausomai nuo profesinę veiklą veikiančių veiksnių.

Atlikus anoniminę anketinę apklausą (n=1389) slaugytojų (atsako dažnis 73 proc.), paaiškėjo,

kad darbo krūviu yra nepatenkinti 60 proc. (p<0,001), darbo organizavimu (turima omenyje

nelankstūs grafikai, netinkamai sudarytos darbo pamainos) 41,0 proc. (p<0,001), darbo pobūdžiu

daugiau nei 50 proc. (55,3 proc., p<0,001), o profesinės ateities užtikrinimu net 71,8 proc.

(p<0,001) bendruomenės slaugytojų. Net 86,2 proc. slaugytojų buvo nepatenkinti finansiniu

užtikrinimu (p<0,001). Džiugu, kad bendravimu su gydytojais, vadovais yra patenkinti 63,1 proc.

slaugytojų (p<0,001), o suteiktu savarankiškumu 53,9 proc. (p<0,001) [11]. Kito V. Gerikienės

atlikto tyrimo, kuriuo siekta įvertinti bendruomenės slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajas su jų

kaita, pasididžiavimu savo profesija ir darboviete rezultatai parodė, kad 58 proc. (n=587)

respondentų didžiuojasi profesija. Tačiau slaugytojų pasididžiavimas susijęs ir su įstaiga, kurioje

dirba (p<0,001) [9]. V. Gerikienės daktaro disertacijos išvadose teigiama, jog labiau patenkinti

bendruomenės slaugytojai daugiau jėgų skiria darbo atlikimui ir jį atlieka daug kokybiškiau. [10].

Lietuvoje neegzistuoja vieninga slaugos praktikos standartų sistema. Formuojant slaugos

praktiką reglamentuojančius standartus, pirmuosius bandymus atliko Lietuvos slaugos specialistų

organizacija (toliau LSSO), kuri nuo 1992 m.Lietuvoje yra pagrindinis slaugos politikos

formuotojas. LSSO 2000 metais išleido leidinį „Slaugos specialistų darbo krūvio nustatymo

metodika“, kurioje pristatoma pirmoji Lietuvoje tyrimais pagrįsta slaugos technologija, jos

panaudojimas sveikatos priežiūros institucijose leidžia racionaliai paskirstyti slaugytojams darbo

krūvį ir reikalingus išteklius. Kitame šios organizacijos 2001 metų leidinyje „Slaugos specialistų

atliekamos procedūrų metodikos“, pateikta susisteminta medžiaga apie slaugytojų vykdomas

gydymo ir diagnostikos procedūras, kurių atlikimas gali būti objektyviai įvertintas, o tai ypač

aktualu draudiminės sveikatos priežiūros požiūriu, kai didelis dėmesys skiriamas paslaugų

kokybei [44].]

Dauguma veiklų, kurias atlieka bendruomenės slaugytojai reikalauja nemažai laiko bei

pastangų, kad jos būtų atliktos kokybiškai, patenkintų pacientų poreikius bei lūkesčius. Airijoje

29

bandyta sukurti sistemą, kuria naudojantis būtų galima vertinti šių specialistų darbo našumą,

rezultatus, darbo krūvį. Darbo našumas vertintas, kaip slaugos veiklos, kurios atliekamos,

siekiant įstaigos tikslų. Norint išmatuoti darbo krūvį iškyla būdingi sunkumai, tokie kaip fiziniai

slaugos aspektai (procedūrų skaičius, apsilankymų skaičius ir t.t.), kuriuos galima lengvai

pastebėti ir išmatuoti, tačiau yra specifinių aspektų, kurie dažniau išreikšti kokybiškai, nei

kiekybiškai, pvz.: sprendimų priėmimas. Slaugytojai vienu metu atlieka daugybę veiklų, pvz.,

pacientų mokymas tuo pačiu metu, atliekant jo asmeninę higieną. Yra naudojama nemažai darbo

krūvio vertinimo priemonių, kurios naudojamos išmatuoti tiesioginei slaugai, susijusiai su

pacientų priežiūra, bet vis dar nesėkmingi bandymai sukurti tokią priemonę, kuri pagelbėtų,

įvertinti netiesioginę slaugą (veiklos, kurios neatliekamos tiesiogiai pacientams, tačiau gali būti

susijusios su pasiruošimu slaugyti, bendravimu su kitais sveikatos priežiūros specialistais,

mokymusi). Airijoje ne kartą bandyta nustatyti bendruomenės slaugytojų darbo krūvį. Tam buvo

atlikti du nacionaliniai tyrimai ir tirta 700 slaugytojų, kurių darbas buvo labiausiai susijęs su

pacientų lankymu. Siekta kiekybiškai išmatuoti laiką, skiriamą įvairoms veikloms, tačiau

pastangos išmatuoti netiesioginę slaugą buvo nesėkmingos. Lengviausias būdas, manyta, jog

reikėtų tiesiog registruoti vizitų skaičių į pacientų namus, skambučių jiems skaičių, pokalbių,

konsultacijų trukmę ir vėliau apskaičiuoti jų skaičių per vieną dieną. Deja vizito trukmė labai

priklauso ir nuo paciento sveikatos būklės, diagnozės, slaugytojo darbo praktikos stiliaus ar

organizacinių įgūdžių. Visgi šis metodas kritikuojamas, nes manoma, kad yra pakankamai

sudėtinga nustatyti kiekybiškai, kiek laiko skiriama vienai ar kitai slaugos veiklai, mokymams,

konsultacijoms, administracinei veiklai. Sukurta ir pacientų klasifikavimo sistema, pagal kurią,

bendruomenės slaugytojų veiklas galima grupuoti. Dar viena sistema yra priežiūros poreikio

sistema, kuri turi šias kategorijas:

1 priežiūros kategorija – ilgalaikė/paliatyvi priežiūra;

2 priežiūros kategorija – reabilitacinė priežiūra;

3 priežiūros kategorija – administracinė veikla, kuri reikalinga užregistruoti tam tikras

procedūras, ar gydymą;

4 priežiūros kategorija - mokymas, konsultacijos, palaikymas [52].

Ši sistema ganėtinai kritikuojama, nes įtrauktos nevisos bendruomenės slaugytojų

veiklos. JAV ir Kanadoje naudojama dar kita sistema, kuria naudojantis galima įvertinti

tiesioginę ir netiesioginę slaugą, analizuojant „atvejus“. Slaugytojų prašoma pildyti žurnalus,

30

kuriuose registruojami pacientai, jų priežiūrai skiriamas laikas, slaugos procedūrų sudėtingumas.

Ši sudėtinga sistema turi šešis sudedamąsias dalis, kurios sudaro slaugos procedūrų sudėtingumą,

t.y. klinikiniai sprendimai, mokymo poreikiai, fizinės slaugos poreikis (techninės procedūros),

psichoscialinės pagalbos poreikiai, koordinavimas, problemų sunkumas, jų skaičius [52, 53].

Anglijoje, dirbantiems bendruomenės slaugytojams tenka vis daugiau prisiimti

atsakomybės dėl neplanuotos priežiūros, kuri išeina iš darbotvarkės ribų [47]. Šoje šalyje

daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, sergančių lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, didžiausias

dėmesys skiriamas bendruomenės slaugai. Tačiau iškilo problema – mažėja bendruomenės

slaugytojų skaičius, galintis užtikrinti pacientų poreikius. Darbo krūvis, tenkantis bendruomenės

slaugytojams. išaugo, tačiau sumažėjo jų vizitų į pacientų namus skaičius. Elaine Haycock Stuart,

Alison Jarvis ir Kate Daniel tyrime, atliktame 2008 metais, siekė įvertinti darbo krūvio

reguliavimą, pasitenkinimą darbu ir iššūkiius šiuolaikinėje bendruomenės slaugoje. Remiantis

autorių tyrimo rezultatais, nustatyta, jog prioritetinėmis veiklomis turėtų būti vizitai į pacientų

namus, tiesioginė pacientų slauga, sveikatos stiprinimas, o paskutinėje vietoje – administracinė

veikla, kuri susijusi su dokumentų pildymu, darbu kompiuteriu, elektroninių laiškų skaitymu,

rašymu, dalyvavimu susitikimuose, skambučiais ir t.t. Dauguma slaugytojų yra nepatenkinti

administraciniu darbu, kuris neretai užima didelę dalį darbo laiko. Didelė problema yra ir laikas.

Dauguma slaugytojų mano, jog būtent laiko trūkumas turi įtakos kokybiškoms slaugos

paslaugoms, kurią turi suteikti pacientams, verčia jausti stresą, nusivylimą darbu. Tyrimo

rezultatai atskleidė, jog akivaizdžiausias būdas sumažinti šių specialistų darbo krūvį yra užtikrinti

pakankamą personalo skaičių, įskaitant administracijos narių, kurie galėtų sumažinti dokumentų

pildymo naštą slaugytojams. Tačiau pabrėžiama, jog didžiausias prioritetas yra pacientas. Darbo

krūvį bandoma valdyti per darbo valandų skaičių, tačiau padidėjęs darbo krūvis „atima“ laiką iš

kai kurių pacientų, kuriems pagalba labai reikalinga. Laiko trūkumas teikti kokybiškas slaugos

paslaugas, veiksnys sukeliantis nepasitenkinimą darbu [79].

Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba 2004 metų veiklos ataskaitoje pažymi, kad

Lietuvoje iki šiol nėra ambulatorinės slaugos komandinio darbo bendruomenėje, kad šis darbas

nekoordinuojamas. Valstybės institucijų dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos

reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės slaugos plėtrai – menkas [32], tačiau slaugos

specialistų funkcijos turi peržengti iki šiol buvusią sampratą, kai ją veikla tebuvo gydymo

procedūros [25]. Šiandienos bendruomenės slaugytojas nėra gydytojo padejėjas ar techninių

31

veiksmų vykdytojas. Nors Lietuvoje vis labiau akcentuojama pirminės sveikatos priežiūros

svarba, tačiau daugelyje pirminės sveikatos priežiūros įstaigu tebedirbama metodais, kurie taikyti

prieš 10-20 metų: priiminėjami ligoniai, jiems išrašomi siuntimai, beveik nevykdomas ligų

prevencijos, sveikatos mokymo, sveikatos išsaugojimo darbas, sunkiai kelia skinasi

bendruomenės slauga, sveikatos priežiūros tęstinumas [41].

Bendruomenės slaugos plėtra turi didžiules galimybes sprendžiant šiandienos opias

hospitalizacijos mažinimo ligoninėse problemas bei pasėkmes. Pasaulio sveikatos organizacija

akcentuoja, bendruomenės slaugytojai gali užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugos tęstinumą,

kurio taip trūksta šiandienos paciento sveikatos priežiūroje [84]. Finansiniai sunkumai, nors jie

nuolat akcentuojami, nėra pagrindinė sveikatos sistemos reformos problema [17]. Mažas darbo

užmokestis ir dideli darbo krūviai skatina visų slaugytojų profesinių grupių migraciją, trukdo

slaugytojams siekti aukštų priežiūros standartų bei maksimalaus pacientų pasitenkinimo gydymo

įstaigose bei menkina profesijos prestižą. Lietuvoje, bendruomenės slaugoje susiduriama ir su

daugeliu kitų problemų nėra sukurtos vieningos slaugymo kokybės sistemos, vienodos

dokumentacijos, slaugos standartų, neapibrėžtos slaugymo apimtys, neadekvatus darbo

užmokestis, dideli darbo krūviai, netinkamos darbo sąlygos [25]. Slaugytojai dažnai atlieka ir

„nematomas“ veiklas tokias kaip konsultavimas, bendravimas su pacientais jų šeimos nariais.

Visgi lankydami pacientus jų namuose neretai atlieka tik formalias technines procedūras, o ligų

profilaktikos, sveikatos stiprinimo propagavimas lieka paskutinėje vietoje [74].

Funkcijų, pareigų, atsakomybės bendruomenės slaugytojui priskirta pakankamai daug,

tačiau tokios įvairiapusės bendruomenės slaugytojo veiklos galima tikėtis tik sudarius palankias

sąlygas jų darbui, motyvavimui bei pasitenkinimui darbu [13, 48]. Kaip teigia Gerikienė ir

Petrauskienė (2009), labai svarbu suprasti, kad slaugytojų pasitenkinimas darbu yra vienas

svarbiausių kiekvienos sveikatos priežiūros organizacijos tikslų dėl to, kad slaugytojų

pasitenkinimo darbu ypatumai yra reikšmingi ne tik jų psichologinei ir fizinei gerovei,

entuziazmo, nuoširdumo dirbant, noro keistis, tobulėti atsiradimui, bet svarbus ir pačiai

organizacijai bei visuomenei, nes nuo jų gali priklausyti ir tokie aspektai kaip darbuotojų kaita,

pravaikštos, pacientų priežiūros kokybę bei pacientų pasitenkinimas medicininėmis paslaugomis

[12]. Tik iš patenkinto savo darbu bei įvairiais darbo aspektais bendruomenės slaugytojo galima

tikėtis aktyvaus dalyvavimo pirminės sveikatos priežiūros sistemos pokyčiuose. Dėmesys turi

32

būti kreipiamas į slaugytojų atlyginimą, geresnius slaugytojų ir pacientų santykius ir į komandos

narių tarpusavio parama [13, 48].

Dar 1998 metais Richardson savo apžvalgose teigė, jog bendruomenės slaugytojai gali

atlikti nuo 25 iki 70 procentų darbo, kurį atlieka šeimos gydytojai. Jie gali prisiimti nemažą dalį

už šeimų, bendruomenių sveikatos stiprinimą ar net vaidinti vadovaujančia rolę lėtinių

neinfekcinių ligų valdyme [66]. Tačiau, kad ir kokie iškiltų sunkumai jų darbe, slaugytojai

didžiausiu savo darbo įvertinimu laiko pacientų sveikatos išsaugojimu, geresne jų gyvenimo

kokybe ir pan. Bendruomenės slaugoje labai svarbu aiškiai apibrėžti, kokios yra slaugytojų

veiklos, atsakomybės, pareigos. [63]. 1985 metais psichologas Mahler teigė, jog jeigu milijoną

slaugytojų tūkstantyje skirtintų pasaulio vietų išreikštų vienodas idėjas, kaip galima būtų tobulinti

pirminę sveikatos priežiūrą, tada gali atsirasti stipri paskaita vykti pokyčiams [75].

Lyginant bendruomenės slaugos praktiką Lietuvoje ir užsienio šalyse, pastebima

skirtumų. Šių atsiradimui nemažai įtakos turi PSP išvystymo lygis užsienyje bei Lietuvoje. Tačiau

tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių bendruomenės slaugos praktikoje yra neišspręstų problemų.

Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros reformos vykdomos ne vieną dešimtmetį ir nuolat

akcentuojama bendruomenės paslaugų svarba, tačiau pati bendruomenės slauga nėra visuotinai

išplėtota ir taikoma, nes dažnai viešai propaguojant sveikatos išsaugojimą bei stiprinimą, visa tai

ir lieka teoriniame, bet ne praktiniame lygmenyje. Negana to, iki šiol šiol nėra ambulatorinės

slaugos komandinio darbo bendruomenėje, šis darbas nekoordinuojamas, Valstybės institucijų

dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos reglamentavimui, apmokėjimui,

ambulatorinės slaugos plėtrai yra per mažas. Todėl dažną bendruomenės slaugytojų

nepasitenkinimą kelia mažas darbo užmokestis, didelis darbo krūvis, didelės administracinio

darbo apimtys, netinkamas darbo organizavimass ir pan.

33

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 2.1. Tyrimo eiga ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimas atliktas 2011 m. vasario- gruodžio mėnesiais atrinktose septyniose žemiau

nurodytose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (keturios pirmosios – valstybinės, likusios –

privačios):

1. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika;

2. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika;

3. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika;

4. LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika;

5. Lašo šeimos klinika;

6. Saulės šeimos medicinos centras;

7. Garliavos šeimos klinika.

Siekiant įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų

veiklų atitiktį atliktas vienmomentinis kiekybinis analitinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo metu

taikyta vienmomentinė anketinė bendruomenės slaugytojų apklausa Siekiant palyginti

bendruomenės slaugytojų medicinos normoje apibrėžtas veiklas su atliekamomis veiklomis

kasdienėje praktikoje valstybinėse ir privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, buvo

atliktas ir kokybinis tyrimas.

Su kiekvienos įstaigos vadovu/direktoriumi ir slaugos administratoriais (pavaduotojais

slaugai, vyriausiais slaugytojais) aptartas apklausos tikslas ir anketos klausimai. Kiekvienos

atrinktos įstaigos vadovas, pasirašydamas parengtą sutikimo atlikti tyrimą formą, sutiko, kad

tyrimas vyktų jo vadovaujamoje įstaigoje.

Tyrimo objektas – Kauno pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių

bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktis. Tyrimo

populiaciją sudaro Kauno pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbančios bendruomenės

slaugytojos. Tyrimo metu apklausta 111 bendruomenės slaugytojų. 3 lentelėje pateikta

informacija, susijusi su išdalintų anketų skaičiumi konkrečioje PSP įstaigoje ir atsako dažniu:

34

3 lentelė. Išdalintų/grąžintų anketų skaičius bei atsako dažniai

Nr. Pirminės sveikatos priežiūros

įstaiga

Išdalintų

anketų

skaičius (n)

Grąžintų

anketų

skaičius (n)

Atsako

dažnis

(proc.)

1. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika 25 23 92 proc.

2. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika 31 31 100 proc.

3. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika 25 22 88 proc.

4. LSMU ligoninės Kauno klinikų

Šeimos medicinos klinika

10 6 60 proc.

5. Lašo šeimos klinika 5 4 80 proc.

6. Saulės šeimos medicinos centras 10 9 90 proc.

7. Garliavos šeimos klinika 5 5 100 proc.

Iš viso 111 100 87 proc.

Respondentų grupę sudarė bendruomenės slaugytojai, dirbantys Kauno pirminės

sveikatos priežiūros įstaigose. Tolesnei analizei atrinktos 100 anketų, kurios pilnai atitiko

nustatytus respondentų įtraukimo/neįtraukimo kriterijus. Iš 111 išdalintų anketų, 100 buvo

tinkamos tolimesnei analizei. 10 anketų neįtrauktos dėl šių priežasčių:

6 anketos buvo neužpildytos;

5 anketos negrąžintos tyrėjui.

Atsako dažnis – 87 proc.

Tyrimo imtis sudaryta, remiantis atsitiktinės atrankos metodu, taikant nustatytus

respondentų įtraukimo/neįtraukimo kriterijus:

Respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai Respondentų neįtraukimo į tyrimą kriterijai

1. Slaugytojai, dirbantys PSP įstaigoje ir turintys

bendruomenės slaugytojo specializaciją;

1. Slaugytojai, dirbantysPSP įstaigoje, bet

neturintys bendruomenės slaugytojo specializacijos;

2. Slaugytojai, kurie anketą užpildė nepilnai; 2. Slaugytojai, pilnai užpildę anketą. 3. Slaugytojai, kurie atsisakė dalyvauti tyrime.

Atliktame tyrime buvo lyginamas bendruomenės slaugytojų darbas viešosiose ir

privačiose PSP įstaigose, kurių charakteristika yra tokia:

35

1.Savivaldybių PSP įstaigų grupei priskirtos viešosios įstaigos, teikiančios tik PSP paslaugas,

kurių steigėjai yra savivaldybės. Šios įstaigos paslaugas teikia ir miestuose, ir rajonuose

2. Privačių įstaigų grupei buvo priskirtos privataus kapitalo įstaigos, teikiančios pirminio lygio

ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (uždarosios akcinės bendrovės,

individualiosios įmonės ir kt.). Šios įstaigos paslaugas teikia ir miestuose, ir rajonuose.

2.1 . Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos

Bendruomenės slaugytojai apklausti septyniose Kauno pirminės sveikatos priežiūros

įstaigose. 100 proc. respondentų sudaro moterys. 82 procentai respondentų dirba viešosiose, o

likę 18 proc. – privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. 4 pav. matyti respondentų

skaičius kiekvienoje įstaigoje. Didžiausią dalį bendruomenės slaugytojų sudarė slaugytojos,

dirbančios VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje – 31 proc. (n=31), mažiausiai – Lašo šeimos

klinikoje (4 proc.) (žr. 4 pav.).

4% 5%6%

9%

22%

23%

31%

Lašo šeimos klinika Garliavos šeimos klinika.LSMU Šeimos medicinos klinika Saulės šeimos medicinos centrasVšĮ Kauno Dainavos poliklinika VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikaVšĮ Kauno Šilainių poliklinika

4 pav. Respondentų pasiskirstymas atskirose PSP įstaigose

Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes: iki 40 m. (16 proc.), 40-49 m.

(31 proc.), 50 m. ir vyresni (53 proc.). Jų amžius svyravo nuo 24 iki 73 metų. Respondentų

amžiaus vidurkis 48±10 metų (žr. 5 pav.).

36

16%

31%53%

< 40 metų 40-49 metai 50 ir daugiau metų

5 pav. Respondentų pasiskirstymas amžiaus grupėse

Didžioji dalis (61 proc., n=50) viešosiose PSP įstaigose dirbančių bendruomenės

slaugytojų yra 50 metų ar vyresni. Viešosiose PSP įstaigose 40-49 metų bendruomenės

slaugytojų yra šiek tiek mažiau (28 proc., n=23) nei privačiose (44 proc., n=8). Jaunesnių nei 40

metų privačiose PSP įstaigose buvo 39 proc.(n=7), o viešosiose – 11 proc. (n=9). Nustatyta, jog

viešosiose PSP įstaigose statistiškai reikšmingai daugiau dirba 50 ir vyresnio amžiaus

bendruomenės slaugytojų, nei privačiose (χ2=13,95, lls=2, p=0,001) (žr. 6 pav.).

11%

39%

28%

44%

61%

17%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

<40 metų 40-49 metai 50 ir daugiau metų

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos *- p=0,001, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose

Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad net 81 proc. (n=81) respondentų turi aukštesnįjį

medicininį išsilavinimą. Aukštąjį neuniversitetinį medicininį išsilavinimą turi 13 proc. (n=13)

visų apklaustų respondentų, o aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą - 6 proc. (n=6) (žr. 7

pav).

*

37

81%

13%6%

Aukštesnysis medicininis išsilavinimas

Aukštasis medicininis neuniversitetinis išsilavinimas

Aukštasis medicininis universitetinis išsilavinimas

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

86 proc. (n=71) aukštesnįjį medicininį išsilavinimą turinčių respondentų dirba viešosiose

PSP įstaigose, o privačiose jį turi 55 proc. (n=10). Tik dešimtadalis respondentų (10 proc., n=8),

turinčių aukštąjį medicininį neuniversitetinį išsilavinimą ir 4 proc. (n=3) - aukštąjį medicininį

universtitetinį, dirba viešosiose PSP įstaigose. Iš 18 respondentų, dirbančių privačiose PSP

įstaigose 28 proc. (n=5) jų, turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą. Privačiose PSP

įstaigose statistiškai reikšmingai (χ2=13,13, lls=2, p=0,001) daugiau respondentų turi aukštąjį

medicininį universitetinį išsilavinimą, lyginant su viešosiomis įstaigomis (žr. 8 pav.).

86%

55%

10%

17%

4%

28%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Aukštes nys is m edicininisiš silavinim as

Aukš tas is m edicininisneuniversitetinis išs ilavinim as

Aukš tasis medicininisuniversitetinis išs ilavinimas

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,001, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

8 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal

išsilavinimą

Visi tyrime dalyvavę respondentais turi bendruomenės slaugytojo specializaciją. 67

proc. (n=67) iš 100 respondentų atsakė, jog baigė persikvalifikavimo kursus, o 33 proc. – ne. 100

*

38

proc. iš nurodžiusiųjų, jog baigė persikvalifikavimo kursus pažymėjo, kad tai buvo kursai, skirti

persikvalifikuoti į bendruomenės slaugytojas.

Respondentų profesinio darbo patirties (metais) analizė parodė, kad dauguma jų turi

nemažai patirties, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Respondentų darbo patirties vidurkis

sudarė 17,09± 0,975 metų. Remiantis respondentų nurodyta darbo patirtimi, buvo sudarytos

keturios grupės: 0 -9 metai, 10 – 19 metų, 20 – 29 metai, 30 – 39 metai. Išanalizavus duomenis

nustatyta, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų pateko į grupę, turinčią 10-19 metų

darbo patirtį. 14 proc. respondentų nurodė, turintys 30-39 metų darbo patirtį (žr. 9 pav.). Darbo

patirtis svyravo nuo 1 iki 39 metų.

21%

35%

30%

14%

0-9 metai 10-19 metų 20-29 metai 30-39 metai

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pagal darbo patirtį (metais)

35 proc. (n=29), dirbančių viešosiose PSP įstaigose turi 10-19 metų, 31 proc. (n=25) 20-

29 metų patirtį. Po 17 proc. respondentų pateko į grupes, turintčių 0-9 ir 30-39 metų darbo patirtį.

39 proc. (n=7) respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose dauguma pateko į 0-9 metų darbo

patirtį turinčią grupę, 30-39 metų grupėje nebuvo nei vieno respondento. Nustatytas statistiškai

reikšmingas skirtumas: viešosiose PSP įstaigose dirba daugiau respondentų, turinčių 30-39 metų

patirtį, lyginant su privačiomis (χ2=8,44, lls=3, p=0,038) (žr. 10 pav.).

39

17%

39%

35%33%

31%

28%

17%

0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

0-9 metai 10-19 metų 20-29 metai 30-39 metai

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos

* - p=0,038, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

10 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal darbo

patirtį (metais)

Apibendrinant galima teigti, jog privačiose PSP įstaigose, lyginant su viešosiomis, dirba

daugiau aukštajį medicininį išsilavinimą turinčio bei jaunesnio amžiaus bendruomenės

slaugytojos. Tačiau didesnė darbo patirtis yra tarp dirbančiųjų viešosiose PSP įstaigose.

2.2. Anketinė apklausa: struktūra ir turinys

Tyrime naudota vienmomentinė anketinė apklausa. Bendruomenės slaugytojoms buvo

išdalintos anketos, kurias jos užpildė anonimiškai. Svarstant, ar sudarytos anketos klausimai yra

pakankamai aiškūs ir visas klausimynas reprezentuoja tyrimą, buvo atliktas bandomasis tyrimas,

kurio metu pora anketų (n=2) buvo išdalinta vienoje iš privačių PSP įstaigų. Anketa buvo

redaguota ir patvirtintas galutinis jos variantas. Siekiant aktyvesnio bendruomenės slaugytojų

dalyvavimo, jų susirinkimų metu, slaugytojos buvo informuotos apie tyrimą, joms paaiškinta

tyrimo esmė, tikslas. Anketas slaugytojos galėjo pildyti turėdamo laisvo laiko, ar po darbo.

Anketos pirmos dalies užpildymo vidutinė trukmė 10-15 min., o antrosios – 20-25 min.

Tolimesnei analizei tinkamos buvo tos anketos, kurios užpildytos pilnai (100 proc.).

Siekiant įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų

veiklų atitiktį, buvo išanalizuota literatūra ir sudaryta anketa, kurioje iš dalies (apie 50 proc.)

*

40

buvo remtasi bendruomenės slaugytojų ir bendrosios praktiksos slaugytojų medicinos normomis.

Likusi anketos dalis buvo papildyta remiantis literatūros analize. Anketa buvo pagrindinė tyrimo

dalis (Priedas Nr. 1). Antrą dalį bendruomenės slaugytojų veiklos laiko atžvilgiu, t.y. pagrindinių

savo veiklų pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje arba pacientų namuose konkrečiu laiko

momentu įvardijimas (Priedas Nr. 2).

Tyrimo anketą sudaro 40 klausimų:

1. Duomenys apie asmenį ir darbo organizavimo aspektus (1-14 kl.);

2. Veikla paciento namuose (15-21 kl.);

3. Profilaktinė veikla, sveikatos mokymas (22-29 kl.);

4. Atliekamos procedūros (30 kl.);

5. Profesinis tobulėjimas ir laiko planavimas (31-35 kl.);

6. Pasiūlymai bendruomenės sveikatos gerinimui ir bendruomenės slaugai (36-40

kl.).

Antra tyrimo dalis, kaip minėta anksčiau, yra „Bendruomenės slaugytojos veiklos laiko

atžvilgiu“, kurioje respondentų prašyta užpildyti dviejų savo darbo dienų atliktų veiklų lapą,

nurodant konkrečios darbo dienos laiką. Respondentams buvo leidžiama apjungti savo darbo

valandas, pvz.: 9-10 val. – pacientų konsultacija poliklinikoje. Taipogi jų prašyta atsakyti, ar

vakarykštė diena buvo įprastinė, o jei ne – atsakyti kodėl.

2.3. Statistinės duomenų analizės metodai

Atlikus anketinę apklausą, sudaryta duomenų bazė, kurioje suvesti duomenys apdoroti

kompiuteriniu duomenų kaupimo ir analizės paketu „SPSS for Windows 13.0“ (Package for

Social Science Release) bei Microsft Office Excel 2003. Statistinės duomenų analizės rezultatai

pateikiami lentelėse, grafikuose bei diagramose. Tyrimo duomenys vertinti standartiniais statistinės analizės metodais. Taikytas Chi-

kvadrato (χ2) kriterijus. Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo 95 proc., paklaidos tikimybė –

p=0,05. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, jei p< 0,05.

41

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo analizė

Atlikus duomenų analizę nustatyta, jog 82 proc. bendruomenės slaugytojų pagrindinės

pareigos yra viešosiose, o likusių (18 proc.) - privačiose PSP įstaigose.

Net 91 proc. respondentų nedirba antraeilio darbo. 5 proc. slaugytojų nurodė, jog jų

antraeilės darbo pareigos yra privačioje medicinos įstaigoje, o 4 proc. – viešojoje (žr. 11 pav.).

4% 5%

91%

Viešojoje PSP įstaigoje Privačioje PSP įstaigojeNedirbu antraeilio darbo

11 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo antraeilių darbo pareigų

viešosiose ar privačiose PSP įstaigose

12 pav. matyti, kad net 94 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose nedirba

antraeilio darbo. Panašūs rezultatai gauti ir privačiose PSP įstaigose: 77 proc. (n=14) nurodė, kad

nedirba antraeilio darbo. 5 proc. viešosiose ir 6 proc. privačiose įstaigose dirbančių respondentų,

turi antraeiles pareigas privačiose medicinos įstaigose. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=9,24,

lls=2, p=0,01) respondentų turi antraeiles darbo pareigas viešosiose medicinos įstaigose,

dirbdami privačiose PSP įstaigose (17 proc., n=3), nei viešosiose PSP įstaigose (1 proc., n=1).

42

1%

17%

5% 6%

94%

77%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Viešojoje PSP įstaigoje Privačioje PSP įstaigoje Nedirbu antraeilioapmokamo darbo

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos

* - p=0,01, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

12 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal

antraeiles darbo pareigas

Atlikus respondentų darbo krūvio pagrindinėse pareigose analizę, nustatyta, kad 95 proc.

tyrime dalyvavusių respondentų dirba 1,0 etato darbo krūviu. Antroje vietoje pagal darbo krūvį –

respondentai, dirbantys 1,5 etato krūviu. Jie sudaro 2 proc. (n=2) visų respondentų (žr. 13 pav.).

1%

95%

1%1%

2%

0,5 0,75 1 1,25 1,5

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo krūvį (etatais) pagrindinėse pareigose

Daugiau nei 90 proc. dirbančių viešosiose (95 proc., n=78), privačiose (94 proc., n=17)

PSP įstaigose dirba 1,0 etato krūviu. 1,2 proc. (n=1) respondentų tiek viešosiose, tiek privačiose

įstaigose dirba 1,5 etato krūviu.

*

43

Net 59 proc. respondentų dirba 30-39 val./sav. Antroje vietoje - respondentai, kurie

dirba – 40-49 val./sav. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį visų respondentų (36 proc.).

Nustatyta, jog 2 proc. respondentų dirba 50 ir daugiau valandų per savaitę (žr. 14 pav.).

2%

59%

36%

3%

iki 30 val./sav. 30-39 val./sav.

40-49 val./sav. 50 ir daugiau val./sav.

14 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo valandų skaičių per savaitę

pagrindinėse pareigose

Didžioji dalis respondentų, dirbančių viešosiose (55 proc., n=45) ir privačiose (78 proc.

n=14) PSP įstaigose dirba 30-39 val./sav. 42 proc. (n=34) respondentų, dirbančių viešosiose

įstaigose, dirba 40-49 val./sav., o privačiose PSP įstaigose - 11 proc. (n=2).

9 proc. iš 100 respondentų nurodė, jog turi antraeiles pareigas, iš kurių 8 proc. dirba 0,25

etato krūviu, vidutiniškai 10 val./sav., o 1 proc. - 0,5 etato krūviu, vidutiniškai 20 val./sav.

Nustatyta, jog 46 proc. respondentų dirba atskirame kabinete, o 41 proc. – kartu su

šeimos gydytoju (žr. 15 pav.).

41%

46%

13%

Taip, dirbame tame pačiame kabineteNe, dirbu atskirame kabineteDirbu įvaiiriai

15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo vietą PSP įstaigoje

44

Lyginant privačias PSP įstaigas su viešosiomis, nustatyta, jog privačiose respondentai

nedirba kartu su šeimos gydytoju viename kabinete. Statistiškai reikšmingai daugiau (50 proc.

(n=41) respondentų kartu su šeimos gydytoju viename kabinete dirba viešosiose PSP įstaigose

(χ2=32,09, lls=2, p=0,00). Respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose tarpe po lygiai (50

proc., n=9) dirba atskirai, arba įvairiai (žr. 16 pav.).

50%

0%

45%

50%

5%

50%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Taip, dirbu tame pačiamekabinete

Ne, dirbu atskirai Dirbu įvairiai

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

16 pav.. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal darbo vietą

PSP įstaigoje

Bendruomenės slaugytojų buvo prašoma parašyti, kokius slaugos dokumentus pildo apie

savo pacientus. Nustatyta, kad dauguma (55 proc.) pildo, ar rašo įrašus Asmens sveikatos

istorijoje (f025/a), kuri nėra tiesiogiai susijusi su bendruomenės slaugos dokumentais. Kadangi

buvo galima įrašyti ne vieną dokumentą tad, 13 proc. respondentų nurodė, kad pildo ir formas,

skirtas siuntimui konsultuoti, tirti ir gydyti (f028-1/a) bei laboratoriniams tyrimams skirtas

formas (pvz.: 210/a, 219/a, 224/a ir t.t.). Pagrindiniai slaugos dokumentai, kuriuos įvardijo

respondentai buvo slaugymo lapai (41 proc.), pacientų poreikių namuose vertinimo lapas (25

proc.), patronažnio darbo apskaitos žurnalas (13 proc.), bambutės priežiūros protokolas (7 proc.),

žaizdų (pragulų) vertinimo lapas (6 proc.) (žr. 17 pav.).

*

45

6%

7%

13%

13%

25%

41%

55%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Žaizdų (pragulų) vertinimo lapas

Bambutės priežiūros protokolas

Patronažinio darbo apskaitos žurnalas

Formos, skirtos siuntimui konsultuoti, t irti irgydyti (F028-1/a)

Pacientų poreikių namuose vertinimo lapas

Slaugymo lapai

Asmens sveikatos istorija (F025)

17 pav. Respondentų nurodytų pagrindinių pildomų dokumentų dažniai

Asmens sveikatos istoriją (f025/a) pildo 58 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP

įstaigose ir 52 proc. – privačiose. 44 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 39 proc. –

privačiose PSP įstaigse nurodė, kad pildo slaugymo lapus. Po 25 proc. respondentų, tiek

viešosiose, tiek privačiose įstaigose įvardijo, jog pildo pacientų poreikių namuose vertinimo

lapus.

Visi 100 respondentų atsakė į klausimą, ar žino apie bendruomenės slaugytojo

medicinos normą. 98 proc. iš jų nurodė, kad žino apie ją ir tik 2 proc. – ne. Šie 2 proc.

respondentų dirba vienoje iš viešųjų PSP įstaigų. Daugiau nei pusė (55 proc.) resondentų

medicinos norma savo darbe vadovaujasi visada, o šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) –

dažnai. Retai arba niekada ja nesivadovauja tik 3 proc. respondentų (žr. 18 pav.).

55%37%

5% 3%

Visada Dažnai Kartais Retai arba niekada

18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vadovavimosi bendruomenės slaugytojo medicinos

norma kasdieninėje veikloje dažnumą

46

56 proc. (n=46) dirbančių viešosiose ir 50 proc. - privačiose PSP įstaigose

bendruomenės slaugytojo medicinos norma vadovaujasi visada. Iš 82 proc. respondentų,

dirbančių viešosiose įstaigose dažnai šia norma naudojasi 38 proc. (n=31), o iš 18 proc. dirbančių

privačiose – 33 proc. (n=6).

Siekiant įvertinti, kokias paslaugas dažniausiai tenka teikti pacientams PSP įstaigoje,

bendruomenės slaugytojos užrašė įvairias veiklas, kurios buvo sugrupuotos į dvi grupes:

paslaugas, susijusias su tiesiogine bendruomenės slauga ir paslaugas, kurios siejosi su

administraciniu darbu (pažymėtos žydra spalva). 19 pav. pavaizduotos dažniausiai atliekamos

paslaugos PSP įstaigoje. Tarp jų, daugiausiai respondentų nurodyta AKS matavimas (63 proc.).

Daugiau nei trečdalis pažymėjo klausos/regėjimo tikrinimą (37 proc.), injekcijas/skiepus (37

proc.). 35 proc. respondentų įvardijo žaizdų (pragulų priežiūrą), 30 proc. kraujo tyrimo ėmimą.

Kaip minėta anksčiau, buvo išskirtos ir paslaugos, kurios nesusijusios tiesiogiai su slauga. 40

proc. respondentų nurodė formų pildymą, o 25 proc. – pažymų pildymą, kaip vienas dažniausių

tokių paslaugų.

10%

20%

25%

40%

8%

18%

19%

29%

30%

35%

37%

37%

63%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Ambulatorinių kortelių tvarkymas

Registracijos pas specialistus

Pažymų pildymas

Formų pildymas

EKG užrašymas

Pacientų sveikatos mokymas

Temperatūros matavimas

Antropometrinių duomenų rinkimas

Kraujo tyrimo ėmimas

Žaizdų (pragulų) priežiūra

Injekcijos/skiepai

Klausos/regėjimo tikrinimas

AKS matavimas

19 pav. Pagrindinių paslaugų, kurios susijusios ir nesusijusios su tiesiogine

bendruomenės slauga, dažniai

Tiek viešosiose (65 proc.), tiek privačiose (61 proc.) PSP įstaigose respondentai

daugiausiai įvardijo AKS matavimą. Toliau sekė klausos/regos tikrinimas, kurį nurodė 40 proc.

viešosiose ir 34 proc. – privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų, Tarp dažniausių

47

procedūrų buvo ir injekcijos/skiepai: 39 proc. viešosiose ir 35 proc. – privačiose. Net 45 proc.

respondentų iš viešųjų ir 35 proc. privačių PSP įstaigų teigė, kad pildo įvairias formas, pažymas

(viešosiose ir privačiose po 25 proc. respondentų), atlieka registracijas pas specialistus

(viešosiose - 10 proc., privačiose – 30 proc.).

Kaip ir buvo galima tikėtis didžioji dalis (91 proc.) respondentų su pacientų sveikata

susijusias problemas dažniausiai aptaria su šeimos gydytoju, 9 proc. – su pediatru. 11

respondentų papildomai nurodė, jog problemas aptaria ir su kitais sveikatos priežiūros

specialistais: iš kurių 55 proc. (n=6) su chirurgu, 18 proc. (n=2) – neurologu. 27 proc. (n=3)

respondentų su pacientų sveikata susijusias problemas aptaria ir su kitomis bendruomenės

slaugytojomis (žr. 20 pav.).

91%

9%

Su šeimos gydytojuSu pediatru

55%

18%

27%

Su chirurguSu neurologu

Su kitom is bendruomenės s laugytojomis

20 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pacientų sveikatos problemų

aptarimo su šeimos gydytoju ir kitais sveikatos priežiūros specialistais

95 proc. respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose problemas, susijusias su

pacientų problemomis aptaria su šeimos gydytoju, o tuo tarpu viešosiose – 89 proc. Po 55 proc.

respondentų, dirbančių viešosiose ir privačiose įstaigose nurodė, kad papildomai problemas

aptaria su chirurgu, po 18 proc. – su neurologu bei po 27 proc. su kitomis bendruomenės

slaugytojomis.

Apibendrindami galime teigti, jog tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose didžioji

dalis bendruomenės slaugytojų dirba 1,0 etato darbo krūviu, vidutiniškai 30-39 val./sav. Vis dėlto

kartu su šeimos gydytoju viename kabinete daugiau bendruomenės slaugytojų dirba viešosiose

PSP įstaigose. Asmens sveikatos istorija bei slaugymo lapai yra pagrindiniai dokumentai,

kuriuos pildo dauguma bendruomenės slaugytojų dirbančių viešosiose bei privačiose PSP

48

įstaigose. Tarp pagrindinių paslaugų, kurios teikiamos tiek viešosiose, tiek privačiose PSP

įstaigose, dominuoja techninės slaugos procedūros.

3.2. Bendruomenės slaugytojų veiklos paciento namuose analizė

Didžioji dauguma respondentų ( 91 proc.) atsakė, kad turi savo apylinkę, kurioje teikia

priminės sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir bendruomenės slaugą. Tik nedidelė dalis (9

proc.) respondentų apylinkės neturi. Visi 82 respondentai, dirbantys viešosiose PSP įstaigose turi

savo apylinkę. Privačiose PSP įstaigose pusė respondentų turi savo apylinkę, o pusė – neturi (50

proc., n=9). Taigi, nustatyta, kad viešosiose PSP įstaigose dirbančių respondentų statistiškai

reikšmingai (χ2=45,0, lls=1, p=0,00) daugiau turėjo savo apylinkes, nei tie, kurie dirba privačiose

(21 pav.).

100%

50%

0%

50%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip, turiu Ne, neturiu

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00,, lyginant su viešosiomisPSP įstaigomis

21 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo

aptarnaujamos apylinkės turėjimo

Analizuojant prisirašiusiųjų pacientų skaičių, mažiausias buvo 410, o didžiausias – 2300.

Vidutiniškai vienam respodentui priklauso 1232,4 ± 366,9 paciento. 91 proc. respondentų,

kuriens priklauso apylinkės, prisirašiusių pacientų skaičių nutarta suskirstyti į tris grupes (<1000,

1000-1500 ir >1500 pacientų). Nustatyta, jog 60 proc. respondentų priklauso po 1000-1500, 22

proc. - mažiau nei 1000, o daugiau nei po 1500 prisirašiusių pacientų priklausė 18 proc.

respondentų (žr. 22 pav.).

*

49

22%

60%

18%

<1000 pacientų 1000-1500 pacientų>1500 pacientų

22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal prisirašiusių pacientų skaičių

59 proc. (n=48) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose turi po 1000-1500, 22

proc. (n=18) po mažiau nei 1000 prsirašiusių pacientų. 78 proc. (n=7) respondentų, dirbančių

privačiose PSP įstaigose ir turinčių savo apylinkes, turi po 1000-1500 ir 22 proc. (n=2) po mažiau

nei 1000 pacientų. Daugiau nei 1500 prisirašiusių pacientų privačiose PSP įstaigose dirbantys

respondentai neturėjo, o viešosiose - 20 proc. (n=16).

Visi 100 proc. (n=100) respondentų atsakė, jog lanko savo pacientus jų namuose. Apie

specialiųjų poreikių (SPP1, SPP2) sąrašus jų darbovietėje žino 94 proc. (n=94) respondentų. Tik

6 proc. atsakė, jog nežino, ar tokie sąrašai yra. 94 proc. (n=77) dirbančių viešosiose ir ir tiek pat

procentų (94 proc., n=17) - privačiose PSP įstaigose respondentų žino apie specialiųjų poreikių

sąrašus jų darbovietėse.

Respondentams atsakius į klausimą, „Kiek pacientų aplankote per savaitę?“ nustatyta,

jog vidutiniškai kiekvienas jų aplanko 9±5,8 paciento per savaitę. Mažiausiai aplankomi 2

pacientai, daugiausiai - 30 pacientų per savaitę. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) respondentų

aplanko 5-9 pacientus per savaitę. 31 proc. 10-19, o 21 proc. - mažiau nei 5 pacientus per savaitę

(žr. 23 pav.).

50

21%

39%

32%

8%

<5 pacientų 5-9 pacientai10-19 pacientų ≥20 pacientų

23 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo aplankomų pacientų skaičiaus per savaitę

17 proc. (n=14) respondentų, dirbančių viešosiose ir net 39 proc. – privačiose PSP

įstaigose per savaitę aplanko mažiau nei 5 pacientus. Daugiau nei pusė, t.y. 51 proc. (n=42)

dirbančių viešosiose ir šiek tiek daugiau nei trečdalis (33 proc., n=6) – privačiose PSP įstaigose

aplanko nuo 5 iki 10 pacientų. 11-20 pacientų aplanko 24 proc. (n=20) viešosiose ir 17 proc.

(n=3) viešosiose PSP, dirbančių respondentų.

Vertinant laiką, kuris skiriamas vienam pacientui jo lankymo namuose metu, nustatyta,

kad vidutiniškai vienas respondentas vienam pacientui skiria apie 39,94 ±15,9 minutės.

Mažiausiai skiriama 15 min., o daugiausiai - 90 min. Suskirsčius laiką į tris grupes (<30, 30-40,

>40 min.) matyti, jog beveik pusė, t.y. 47 proc. respondentų vidutiniškai skiria 30-40 min.

vienam pacientui jo lankymo namuose metu. Daugiau nei 40 min. skiria taip pat nemaža dalis

respondentų – 39 proc. Na, o likusi dalis (14 proc.) nurodė, kad pas pacientą užtrunka mažiau nei

30 minučių (žr. 24 pav.).

14%

47%

39%

<30 min. 30-40 min. >40 min.

24 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo apsilankymo trukmės (min.)

paciento namuose

51

Vertinant laiką, skiriamą pacientui jo lankymo namuose metu PSP įstaigose, nustatyta,

kad dauguma, t.y. 44 proc. (n=8) respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose pacientui

namuose skiria daugiau nei 40 min., kai tuo tarpu viešosiose net 49 proc. (n=40) respondentų

dažniausiai skiria 30 - 40 minučių. Mažiausiai respondentų nurodė, kad skiria mažiau nei po 30

minučių: 13 proc. (n=11) viešosiose, ir 17 proc. (n=3) – privačiose PSP įstaigose.

Išanalizavus klausimo, „Kokias pagrindines veiklas dažniausiai atliekate paciento

namuose lankymo metu?“ atsakymus, nustatyta, kad dažniausios procedūros, kurias nurodė

respondentai yra AKS matavimas (67 proc.), kraujo tyrimo ėmimas (51 proc.), injekcijos/vaistų

leidimas (39 proc.), žaizdų/pragulų priežiūra (37 proc.), naujagimių priežiūra (23 proc.).

Pokalbiai su pacientais/šeimos nariais įvairiomis temomis buvo įvardinti 19 proc. respondentų, o

sveikos gyvensenos patarimai, informacija - 13 proc. (žr. 25 pav.).

13%

19%

5%

6%

23%

37%

39%

51%

67%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Sveikos gyvensenos patarimai

Pokalbiai su pacientais /šeimos nariais

Vais tų peržiūra

Pulso skaičiavim as

Naujagim ių priežiūra

Žaizdų (pragulų) priežiūra

Injekcijos /skiepai

Kraujo tyrim o ėmim as

AKS matavim as

25 pav. Pagrindinių respondentų nurodytų veiklų pacientų namuose dažniai

Tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose dažniausiai įvardintos paslaugos pacientų

namuose buvo AKS matavimas (viešosiose - 65 proc., privačiose – 69 proc.), kraujo tyrimo

ėmimas (viešosiose – 55 proc., privačiose – 47 proc.), injekcijos/skiepai (viešosiose – 38 proc.,

privačiose - 40 proc.), žaizdų pragulų priežiūra (tiek viešosiose, tiek privačiose po 37 proc.

Pokalbiai su pacientu/šeimos nariais buvo įvardinti 22 proc. dirbančių viešosiose ir 16 proc. –

privačiose PSP įstaigose.

52

Apibendrinant šio skyrelio rezultatus, galima teigti, jog didžioji dalis bendruomenės

slaugytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose vidutiniškai turi 1000-1500

prisirašiusių pacientų. Tačiau viešosiose PSP įstaigose didesnė dalis dirbančių bendruomenės

slaugytojų vidutiniškai aplanko iki 10 pacientų/savaitę bei skiria jiems daugiau nei 40 min, kai

tuo tarpu privačiose – iki 5 pacientų bei mažiau nei 40 min. Pagrindinės veiklos, atliekamos

pacientų namuose daugumos bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP

įstaigose buvo techninės slaugos procedūros.

3.3. Bendruomenės slaugytojų profilaktinė veiklos, sveikatos mokymo

analizė

26 pav. matyti, jog didžioji (64 proc.) dalis respondentų į klausimą „Kaip dažnai

pasikalbate su pacientais apie šių gyvensenos veiksnių poveikį?“ atsakė, jog apie rūkymo poveikį

kalba retai, tačiau apie likusius gyvensenos veiksnius, tokius, kaip alkoholis (51 proc.), mityba

(84 proc.), padidėjęs svoris (77 proc.), padidėjęs AKS (80 proc.) ir fizinį krūvį (62 proc.)

pasikalba dažnai. Įdomu tai, kad vis dėlto nedidelė dalis respondentų nurodė, jog apie įvairius

gyvensenos veiksnius ir jų poveikius retai arba niekada nesikalba su savo pacientais (žr. 26 pav.).

62

80

77

84

51

7

17

11

32

13

35

28

4

6

5

2

10

64

1

3

2

1

4

1

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Fizinio krūvio

Padidiėjusio AKS

Padidėjusios svorio

Mitybos

Alkoholio

Rūkymo

Dažnai Kartais Retai Niekada

26 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pokalbių su pacientais apie gyvensenos

veiksnių poveikį dažnumą

68 proc (n=56) respondenų, dirbančių viešosiose ir 44 proc. (n=8). – privačose PSP

įstaigose pažymėjo, kad apie rūkymą su savo pacientais pasikalba dažnai. Nemaža dalis

53

respondentų pažymėjo, jog apie rūkymą kalbasi tik kartais: viešosiose 26 proc. (n=21), o

privačiose PSP įstaigose – 38 proc. (n=7) respondentų.

55 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose (n=45) ir 33 proc. (n=6)

privačiose, su pacientais dažnai kalbasi apie alkoholį.

93 proc. (n=76) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose apie mitybą su

pacientais kalbasi dažnai. Privačiose PSP įstaigose, dirbantys respondentai po lygiai nurodė, kad

kalbasi dažnai ir kartais (44 proc., n=8) bei retai arba niekada (6 proc., .n=1).

87 proc. (n=71) respondentų, kurie dirba viešosiose PSP įstaigose ir 33 proc. (n=6) –

privačiose, pažymėjo, jog apie padidėjusį svorį kabasi dažnai. 44 proc. (n=8) respondentų,

dirbančių privačiose ir 11 proc. (n=9) – viešosiose apie padidėjusį svorį kalbasi tik kartais.

Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose, lyginant su

dirbančiais viešosiose PSP įstaigose apie padidėjusį svorį su savo pacientais kalbasi retai

(χ2=25,69, lls=3, p=0,00) (žr. 27 pav.).

87%

33%

11%

44%

2%

17%

0%

6%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos

* - p=0,00, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

27 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pokalbių su pacientais apie padidėjusį svorį dažnumą

84 proc. (n=69) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose apie padidėjusį AKS

pasikalba dažnai, 7 proc. (n=6) – kartais, 6 proc. (n=5) – retai bei 2 proc. (n=2) – niekada

nesikalba. Dauguma (61 proc., n=11) respondentų, kurie dirba privačiose PSP įstaigose kalbasi

dažnai, 28 proc. (n=5) – kartais.

Apie fizinio krūvio poveikį gyvensenai su savo pacientais dažnai kalbasi 63 proc. (n=52)

respondentų, kurie dirba viešosiose bei 56 proc. respondentų (n=10) – privačiose PSP įstaigose.

*

54

33 proc. (n=27), dirbančių viešosiose ir 28 proc. (n=5) – privačiose PSP įstaigose dirbančių

respondentų, apie fizinį krūvį kalbasi kartais. Likusi nedidelė dalis respodnentų apie tai su savo

pacientais kalbasi retai: viešosiose 4 proc. (n=3), o privačiose – 6 proc. (n=1). 11 proc. (n=2)

respondentų iš privačių PSP įstaigų nurodė, kad visai nesikalba apie fizinio krūvio svarbą.

Statistiškai reikšmingai (χ2=9,5, lls=3, p=0,023) daugiau respondentų, dirbančių privačiose PSP

įstaigose, lyginant su viešosiomis, nesikalba apie fizinio krūvio poveikį paciento gyvensenai, (žr.

28 pav.).

63%

56%

33%28%

4% 6%

0%

11%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,023, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

28 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo pokalbių su pacientais apie fizinį krūvį dažnumą

Tyrimo pradžioje manyta, kad bendruomenės slaugytojai retai arba niekada savo

pacientams neduoda patarimų sveikos gyvensenos klausimais, tačiau, kaip matome 9 pav.

didžioji dalis respondentų dažnai duoda patarimus, kaip mesti rūkyti (59 proc.), kad reikia riboti

alkoholį (44 proc.), sveikai maitintis (84 proc.), reguliuoti kūno svorį (72 proc.), reguliuoti

padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (82 proc.) bei didinti fizinį aktyvumą (63 proc.). Visgi

nemažai respondentų mesti rūkyti (32 proc.), riboti alkoholį (41 proc.), ar didinti fizinį aktyvumą

pataria kartais. Likusi nedidelė dalis atsakė, kad pataria įvairiais sveikos gyvenseno klausimais

retai arba niekada (žr. 29 pav.).

*

55

59

44

84

72

82

63 30

9

22

15

41

32

6

7

5

9

7

1

2

1

1

6

2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Didinti fizinį aktyvumą

Reguliuoti padidėjusįAKS

Regliuoti kūno svorį

Sveikai maitintis

Riboti alkoholį

Mesti rūkyti

Dažnai Kartais Retai Niekada

29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal patarimų sveikos gyvensenos klausimais

dažnumą

65 proc. (n=53) respondentų, dirbančių dirbančių viešosiose ir 33 proc. – privačiose

nurodė, kad mesti rūkyti pataria dažnai. Kartais mesti rūkyti pataria 28 proc. respondentų,

dirbančių viešosiose PSP įstaigose ir 50 proc. - privačiose. Statistiškai reikšmingai daugiau

(χ2=13,85, lls=3, p=0,003) respondentų, kurie niekada nepataria mesti rūkyti, dirba privačiose

PSP įstaigose, nei viešosiose (žr. 30 pav.).

65%

33%

28%

50%

7% 6%

0%

11%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00,, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

30 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal mesti

rūkyti patarimų dažnumą

46 proc. viešosiose ir 33 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų pataria

mesti/riboti alkoholį dažnai. Kartais tą daro 40 proc. viešosiose ir 44 proc. privačiose PSP

dirbančių respondentų. 89 proc. respondentų iš viešųjų ir 61 proc. – privačių PSP įstaigų dažnai

*

56

savo pacientams pataria sveikai maitintis. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=10,84, lls=2,

p=0,004) respondentų iš privačių PSP įstaigų, lyginant su viešosiomis, tik kartais pataria savo

pacientams maitintis sveikai (žr. 31 pav.).

89%

61%

2%

17%

1%

11%7%

1%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos

* - p=0,004,, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

31 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP pagal sveikai maitintis

patarimų dažnumą

78 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 44 proc. – privačiose PSP įstaigose

reguliuoti svorį savo pacientams pataria dažnai. Kartais tą daro 20 proc. viešosiose ir 33 proc.

privačiose įstaigose dirbantieji respondentai. AKS reguliuoti dažnai savo pacientams pataria 83

proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 78 proc. privačiose PSP įstaigose. 65 proc. viešosiose

ir 56 proc. privačiose PSP įstaigose, dirbančių respondentų savo pacientams didinti fizinį

aktyvumą pataria dažnai.

Lietuvoje vykdoma nemažai profilaktinių programų apie kurias bendruomenės

slaugytojai informuoja savo pacientus. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog daugiau nei 80

proc. respondentų dažnai informuoja savo pacientus apie širdies ir kraujagyslių ligų (84 proc.),

gimdos kaklelio (84 proc.), krūties (83 proc.), prostatos (84 proc.), storosios žarnos vėžio (84

proc.) profilaktikos programas. Taip pat nustatyta, kad daugiau respondentų atsakė, jog

neinformuoja niekada, nei tie, kurie informuoja kartais, arba retai (žr. 32 pav.).

*

57

84

84

83

84

84

3

3

6

5

3

1

1

2

3

3

12

12

9

8

10

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Storosios žarnos vėžio

Prostatos vėžio

Krūties vėžio

Gimdos kaklelio vėžio

Širdies ir kraujagysliųligų

Dažnai Kartais Retai Niekada

32 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos teikimo pacientams apie

Lietuvoje vykdomas profilaktines programas dažnumą

Didžioji dauguma viešosiose (87 proc., n=71) ir privačiose PSP įstaigose (61 proc.),

dirbančių respondentų pažymėjo, jog savo pacientams dažnai teikia informaciją apie Lietuvoje

vykdomą širdeis ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą. Kartais tą daro 2 proc. viešosiose ir

6 proc. privačiose įstaigose dirbantys respondentai. 89 proc. viešosiose ir 61 proc. privačiose PSP

įstaigose dirbančių respondentų nurodė, kad savo pacientes apie gimdos kaklelio vėžio programą

informuoja dažnai. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=12,42, lls=3, p=0,006) respondentų

privačiose PSP įstaigose apie šią programą informuoja kartais, nei tie, kurie dirba viešosiose (žr.

33 pav.). 89%

61%

2%

17%

1%

11%7%

1%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,006, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

33 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP pagal informavimo

dažnumą apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą

*

58

Atlikus tyrimą nustatyta, jog 88 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 61 proc.

privačiose PSP įstaigose savo pacientes apie krūties vėžio profilaktikos programą informuoja

dažnai. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=12,39, lls=3, p=0,006) respondentų, dirbančių

privačiose PSP įstaigose, apie šią programą informuoja tik kartais, nei tie, kurie dirba viešosiose

(žr. 34 pav.).

88%

61%

2%

22%

1%6% 9% 11%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,00, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

34 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal

informavimo dažnumą apie Lietuvoje vykdomą krūties vėžio profilaktikos programą

Dauguma viešosiose (88 proc., n=72) ir privačiose (67 proc., n=12) PSP įstaigose

dirbančių respondentų savo pacientus apie prostatos bei storosios žarnos vėžio profilaktikos

programas informuoja dažnai. Tačiau po 10 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 22 proc. –

privačiose informacijos apie šias programas neteikia niekada.

Į klausimą „Ar domitės paciento šeimos narių sveikata?‘ 56 proc. respondentų atsakė,

kad kartais pasidomi. Nemažai (27 proc.) respondentų nurodė, kad domisi dažnai. Deja buvo ir

tokių nors ir labai nedaug, kurie pažymėjo, kad retai (13 proc.) arba visai nesidomi (4 proc.) (žr.

35 pav.).

*

59

4%13%

56%

27%

Niekada Retai Kartais Dažnai

35 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal domėjimosi paciento šeimos narių sveikata

dažnumą

Nustatyta, jog 61 proc. (n=50) dirbančių viešosiose ir 33 proc. (n=6) privačiose PSP

įstaigose respondentų paciento šeimos narių sveikata domisi tik kartais. 28 proc. (n=23)

respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose pažymėjo, kad domisi dažnai ir labai nedidelė

dalis respondentų, kurie pasidomi retai (10 proc., n=8), arba niekada (1 proc., n=1). Tuo tarpu,

analizuojant respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose ir besidominčiais pacientų šeimos

narių sveikata, nustatyta, kad retai domisi 28 proc. (n=5), o niekada – 17 proc. (n=3). Privačiose

priminės sveikatos priežiūros įstaigose statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=14,69, lls=3, p= 0,02)

respondentų nurodė, jog pacientų šeimos narių sveikata niekada nesidomi (žr. 36 pav.).

28%

22%

61%

33%

10%

28%

1%

17%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Dažnai Kartais Retai Niekada

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p= 0,02, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis

36 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo o

domėjimosi paciento šeimos narių sveikata dažnumo

*

60

Nagrinėjant tyrimo rezultatus, nustatyta, jog vidutiniškai vienas respondentas pacientų

sveikatos mokymui skiria 3,70 ±3,0 valandos per savaitę. Mažiausiai 1 val./sav. daugiausiai 12

val./sav., skiriant pacientų sveikatos mokymui. 69 proc. respondentų pažymėjo, kad sveikatos

mokymui skiria mažiau nei 5 valandas, beveik trečdalis (29 proc.) – skiria 5-10 valandų per

savaitę. Labai nedidelė dalis respondentų sveikatos mokymui skiria daugiau nei 10val./sav. (žr.

37 pav.).

69%

29%

2%

<5 val./sav. 5-10 val./sav. >10 val./sav.

37 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo pacientų sveikatos mokymo

trukmės (val./savaitę)

65 proc. (n=53) respondentų, dirbančių viešosiose ir 90 proc. (n=16) privačiose PSP

įstaigose nurodė, kad skiria mažiau nei 5 valandas sveikatos mokymui per savaitę. Iš 18

respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose, 11,1 proc. (n=2) atsakė, kad skiria 5-10

val./sav., tuo tarpu iš 82, dirbančių viešosiose - 33 proc. (n=27).

Į klausimą „Kokias pagrindines temas dėstote savo pacientams?“, kaip ir buvo galima

tikėtis dažniausi respondentų atsakymai buvo susiję su sveika gyvensena, žalingais įpročiais. 78

proc. respondentų pažymėjo, kad viena pagrindinių temų yra subalansuota mityba (78 proc.), taip

pat rūkymo žala (58 proc.). Šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) – apie fizinio aktyvumo

svarbą. Arterinio kraujo spaudimo kontrolę, kaip vieną iš pagrindinių dėstymo temų nurodė 14

proc. respondentų, cukrinio diabeto kontrolę -13 proc., padidėjusio cholesterolio kontrolę – 12

proc. Mažiausiai (9 proc.) respondentų atsakė, jog moko tėvus apie kūdikių/vaikų priežiūrą (žr.

38 pav.).

61

9%

12%

13%

14%

25%

37%

48%

58%

78%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Kūdikių/vaikų priežiūra

Cholesterolio kontrolė

Cukrinio diabeto kontrole

AKS kontrolė

Padidėjusio svorio reguliavimas

Fizinio aktyvumo svarba

Alkoholio žala

Rūkymo žala

Subalansuota mityba

38 pav. Pagrindinių respondentų nurodytų pacientams dėstomų temų dažniai

61 proc. respondentų nevertina pacientų sveikatos mokymo, o 39 proc. nurodė

vertinantys. Nemaža dalis, t.y. 57 proc. (n=47) dirbančių viešosiose PSP įstaigose ir 78 proc.

(n=14) privačiose pažymėjo, kad nevertina pacientų sveikatos mokymo. Tokie rezultatai verčia

susimąstyti, nes kokiu būdu galima sužinoti mokymo veiksmingumą, jo nevertinant. Šiek tiek

daugiau nei 40 proc. (43 proc.) respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose nurodė, kad vis

dėlto sveikatos mokymą vertina, o privačiose tai sudaro 22 proc. (n=4).

Kaip minėta anksčiau, 39 proc. respondentų atsakė, jog vertina pacientų sveikatos

mokymą. Šie respondentai nurodė ir kokiu būdu jie vertina pacientų sveikatos mokymą. Atlikus

šių duomenų analizę, nustatyta, jog pacientų sveikatos mokymas vertinamas dviem pagrindiniais

metodais, t.y. 56 proc. (n=22) vertina pacientų sveikatos būklės pagerėjimą, o 44 proc. (n=17) –

pokalbių metu, klausinėjant pačių pacientų, ar jie laikosi nurodymų, kaip jaučiasi ir pan. 55 proc.

respondentų, dirbančių viešosiose ir 57 proc. privačiose sveikatos mokymo naudą įvertina

pacientų sveikatos būklės pagerėjimu.

Sveikatos būklės pagerėjimu sveikatos mokymą vertina 58 proc. respondentų, dirbančių

viešosiose ir 54 proc. – privačiose PSP įstaigose. Likusi dalis respondentų vertino pokalbiais su

pacientais (viešosiose - 42 proc., privačiose – 46 proc.).

Apibendrinant galima teigti, jog apie kai kuriuos gyvensenos veiksnių poveikius, tarp

kurių yra rūkymas, nesubalansuota mityba, padidėjęs svoris, fizinio aktyvumo stoka, didesnė

dalis bendruomenės slaugytojų visai nesikalba, neduoda patarimų ar tik kartais tą daro, yra tarp

dirbančių privačiose PSP įstaigose, nei tie, kurie dirba viešosiose. Nustatyta, jog vėlgi, didesnė

62

dalis bendruomenės slaugytojų, dirbančių privačiose PSP įstaigose, lyginant su viešosiomis, savo

pacientes apie gimdos kaklelio bei krūties vėžio profilaktikos programas informuoja tik kartais.

Nors ir bendruomenės slaugytojos atlieka pacientų sveikatos mokymą, tačiau didesnė dalis jų

viešosiose ir privačiose PSP įstaigose, šios veiklos nevertina.

3.4. Bendruomenės slaugytojų atliekamų veiklų analizė

Atlikus respondentų atliekamų asmens sveikatos priežiūros profilaktinių ir kitų

procedūrų bei tyrimų analizę nustatyta, jog dažniausios procedūros, kurios atliekamos visada yra

antropometrinių duomenų rinkimas (44 proc.), arterinio kraujo spaudimo matavimas (68p roc.),

kraujo tyrimo ėmimas (38 proc.). Daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, jog higieninę ausų

landų priežiūrą (31 proc.), injekcijas (32 proc.), kūno temperatūros matavimą (54 proc.), odos

priežiūrą (31 proc.), pulso skaičiavimą (46 proc.), žaizdų tvarkymą, priežiūrą (43 proc.) atlieka

dažnai. Labai didelė respondentų dalis didžiąją dalį nurodytų procedūrų, tyrimų pažymėjo, jog

atlieka retai arba niekada, tarp jų buvo diurezės stebėjimas ir vertinimas (84 proc.), drabužių

keitimas (71 proc. ), gydomosios vonelės (69 proc.) ledo pūslė (68 proc.), pabarstų naudojimas

(64 proc.), paciento transportavimas (75 proc.), skrandžio turinio ėmimas (95 proc.), skrandžio

zondavimas (91 proc.), šlapimo pūslės kateterizavimas (88 proc.) ir pan. Pastarieji rezultatai

nenustebino, nes daugelį procedūrų bendruomenės slaugytojams tenka atlikti labai retai arba

niekada. Stebėtina tai, jog nedidelė dalis respondentų, tačiau visgi mano, jog kai kurias

procedūras ar tyrimus turi atlikti gydytojas, pvz.: burnos ertmės priežiūra (2 proc.), deguonies

davimas (4 proc.), plaučių gyvybinės talpos nustatymas (7 proc.), skrandžio zondavimas (7

proc.). Tokie rezultatai iš dalies leidžia daryti prielaidą, kad nevisi respondentai iš tiesų visiškai

žino, kokios proecdūros jiems priklauso, remiantis jų medicinos norma (žr. 39 pav.).

63

22

3

1

3

1

6

1

1

1

1

2

25

1

1

1

1

3

14

1

1

17

25

38

6

3

32

5

2

17

4

68

44

43

22

9

24

1

9

11

1

46

1

9

7

13

2

9

31

8

6

7

21

54

32

13

4

7

37

6

31

1

4

2

11

8

23

1

39

28

39

17

33

8

29

7

1

4

32

2

24

3

13

31

28

22

24

37

33

7

24

39

17

21

34

22

19

24

40

48

29

2

23

13

16

5

35

5

7

11

7

35

71

40

88

56

91

91

95

93

55

95

5

89

77

60

58

75

64

18

59

76

68

23

4

9

47

74

71

7

53

15

69

94

71

84

54

91

51

4

92

6

12

2

1742

2

7

1

111

4

12

42

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Žaizdų tvarkym as , priežiūra, perriš imas

Vaistų davimas

Tremoforo dėjimas

Tepalų tepimas

Šlapimo pūs lės kateterizavimas

Šlapimo laboratoriniam tyrim ui ėmimas

Skreplių laboratoriniam tyrim ui ėmimas

Skrandžio zondavimas

Skrandžio turinio ėmimas

Skrandžio plovimas

Skysčių sugirdymas

Sekreto iš kvėpavim o takų iš ss iurbimas

Pulso s kaičiavimas

Plaučių gyvybinės talpos matavimas

Parengim as rentgeniniam tyrimui

Pagalba vem iančiam , viduriuojančiam

Pagalba kosinčiam , skrepliuojančiam

Paciento trans portavimas

Pabars tų naudojimas

Odos priežiūra

Nos ies landų valymas

Lovos perkolojimas

Ledo pūslė

Lašinės s istem os pajungimas

Kūno tem peratūros matavimas

Kraujo tyrimo ėmimas

Kom presas

Klizm a

Išm atų tyrim ui ėmimas

Injekcijos

Higieninė dirbtinių kūno angų priežiūra

Higieninė aus ų landų priežiūra

Gydomoji vonelė

Dujų vamzdelio įkiš imas

Drabužių keitimas

Diurezės s tebėjimas ir vertinimas

Dirbtinis ir natūralus m aitinimas

Deguonies davimas

Burnos ertmės priežiūra

Arterinio kraujo s paudim o matavimas

Antelės, bas ono padavimas

Antropom etrinių duomenų rinkimas

Beveik visada Dažnai Kartais Retai arba niekada Tai gydytojo veikla 39 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atliekamų asmens sveikatos priežiūros

profilaktinių procedūrų ir tyrimų, dažnumą

Apibendrindami paminėsime, jog dažniausiai atliekamos asmens sveikatos priežiūros

profilaktinės procedūros ir tyrimai pagal savo pasiskirstymą, labai panašūs į pagrindines

veiklas, atliekamas PSP įstaigoje bei pacientų namuose.

64

3.5. Bendruomenės slaugytojų profesinis tobulėjimo ir laiko planavimo analizė

Vidutiniškai vienas respodentas mokslinės literatūros skaitymui skiria 5 val./mėnesį.

Trumpiausias laikas, kurį skiria buvo 1 val./mėn., o ilgiausias – 20val./mėn. Dauguma (66 proc.)

respondentų skiria mažiau nei 5 valandas mokslinės literatūros skaitymui per mėnesį. 5-10

val./mėn skiria 22 proc. respondentų, o likusi dalis, t.y. 12 proc. daugiau nei 10 val./mėn. (žr. 40

pav.).

66%

22%

12%

<5 val./mėn 5-10 val./mėn. >10 val./mėn.

40 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo laiko (val./mėn.), skiriamo mokslinės

literatūros skaitymui

66 proc. (n=53) respondentų, dirbančių viešosiose ir 72 proc. (n= 13) privačiose PSP

įstaigose mokslinės literatūros skaitymui vidutiniškai skiria mažiau nei 5 val./mėn. Nuo 5 iki 10

val./mėn. tiek viešosiose (22 proc., n=18), tiek privačiose (22 proc., n=4) PSP įstaigose

respondentai skiria panašiai.

32 proc. respondentų nurodė, kad neskiria laiko tobulinimosi kursams. Tokį rezultatą

galima grįsti tuo, kad galbūt daugelis bendruomenės slaugytojų tobulinimosi kursuose dalyvauja

ne kiekvieną mėnesį. Iš 68 proc., kurie atsakė, vidutiniškai vienas respondentas skiria 3 val./mėn.

Trumpiausia pažymėta laiko trukmė – 1 val.mėn., o ilgiausia – 12 val./mėn. (žr. 41 pav.)

65

32%

56%

11% 1%

Neskiria visai <5 val./mėn.

5-10 val./mėn. >10 val./mėn.

41 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo laiko (val./mėn.), skiriamo

tobulinimosi kursams

60 proc. viešosiose ir 52 proc. privačiose PSP įstaigose, dirbančių respondentų

tobulinimosi kursams skiria mažiau nei 5 val./mėn.

4 iš 100 respondentų pažymėjo, jog savo laiką skiria ir mokslinio darbo rašymui.

Net 39 proc. respondentų nurodė, kad jiems netrūksta teorinių žinių. 61 respondentas

nurodė, kad visgi trūksta teorinių žinių. Iš jų 33 proc. respondentų, kaip ir buvo galima tikėtis

atsakė, kad norėtų daugiau sužinoti apie slaugos teorijos naujoves, 23 proc. – onkologijos, 18

proc. – pediatrijos srities teorinių žinių. Prie nurodytų sričių, kuriose trūksta teorinių žinių buvo ir

psichologija (9 proc.), pirmoji medicinos pagalba (7 proc.), geriatrija (2 proc.) (žr. 42 pav.).

39%

61%

Netrūksta visaiTrūksta teorinių žinių

7%

9%

18%

23%

33%

2%3%

5%

Slaugos teorijos naujovės OnkologijaPediatrija PsichologijaPirmoji med. pagalba Informacinės technologijosChirurgija Geriatrija

42 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo teorinių žinių trūkumo

66

Stebėtina tai, jog teorinių žinių netrūksta 34 proc. viešosiose ir 61 proc. privačiose PSP

dirbančių respondentų. Bendruomenės slaugoje nuolat vyksta pokyčiai, atsiranda naujovės, o

norėdamas būti dar labiau kompetetingesniu šios profesijos atstovais, slaugytojai turi nuolat

tobulinti ir atnaujinti savo žinias. Tarp dažniausiai įvardintų sričių, kuriose trūksta teorinių žinių

19 proc. įvardijo pediatriją, tiek pat onkologiją, su slauga susijusias naujoves nurodė 26 proc., o

psichologijos žinių trūksta 11 proc. respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose Tarp

respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose dažniausiai nurodyti atsakymai buvo: po 28

proc. geriatrija bei su slauga susijusios naujovės, po 14 proc. respondentų įvardijo onkologją,

pirmąją med. pagalbą, psichologiją.

Į klausimą „Kuriam laikotarpui planuojate savo darbo veiklas?“didžioji dalis (60 proc.)

respondentų atsakė, jog veiklas planuoja savaitei. Šiek tiek mažiau nei trečdalis (26 proc.)

nurodė, kad planuoja vienai dienai. 9 proc. respodentų pažymėjo, kad savo darbo veiklas

susiplanuoja visam mėnesiui (žr. 43 pav.).

5%

26%

60%

9%

Neplanuoju visai Planuoju dienaiPlanuoju savaitei Planuoju mėnesiui

43 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo veiklų planavimo laiko

atžvilgiu

Vertinant respondentų darbo veiklų planavimą PSP įstaigose, nustatyta, kad 62 proc.

(n=51), dirbančių viešosiose ir 50 proc. (n=9) - privačiose įstaigose planuoja savo veiklas

savaitei. Iš 18 respondentų, dirbančių privačiose PSP staigose 28 proc. (n=5) savo veiklas

planuoja mėnesiui. Statistiškai reikšmingai daugiau (χ2=12,47, lls=3, p=0,006) dirbančių

viešosiose PSP įstaigose, nei viešosiose, savo veiklas planuoja dienai (žr. 44 pav.).

67

5%

28%

62%

50%

29%

11%

4%

11%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Planuoju mėnesiui Planuoju savaitei Planuoju dienai Neplanuoju visai

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos

* - p=0,006, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

44 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo

darbo veiklų planavimo laiko atžvilgiu

Į klausimą „Kas dažniausiai trukdo sklandžiai atlikti savo darbą?“, daugiau nei

trečdaliui respondentų (34 proc.) niekas netrukdo. Iš likusių 66 proc. respondentų, 32 proc.

(n=21) vis dėlto didelis darbo krūvis yra priežastis, trukdanti atlikti sklandžiai savo darbą. Dideli

pacientų srautai 24 proc. (n=16) respondentų taipogi trukdo, po 16 proc. (n=11) respondentų

trukdo laiko stoka ir nenumatyti darbai, o 12 proc. (n=7)– administracinio darbo gausumas (žr. 45

pav.).

34%

66%

Netrukdo niekasTrukdo kai kurios priežastys

32%

24%16%

16%

12%

Didelis darbo krūvis Dideli pacientų srautai

Laiko stoka Nenumatyti darbai

Daug administracinio darbo

45 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo priežasčių, trukdančių atlikti

bendruomenės slaugytojo darbą

*

68

Vertinant pagrindinių priežasčių, trukdančių sklandžiai atlikti savo darbą bei

atsižvelgiant į PSP įstaigą, nustatyta, jog 65 proc. respondentų dirbančių viešosiose PSP įstaigose

ir 72 proc. – privačiose kasdieniniam darbui atlikti trukdo įvairios priežastys. Likusieji 35 proc.

respondentų, dirbantys viešosiose ir 28 proc. – privačiose PSP įstaigose, pažymėjo, kad jų darbui

niekas netrukdo. Tokie rezultatai verčia stebėtis, nes bendruomenės slaugos aplinka yra

dinamiška ir joje neretai atsiranda kliūčių, trukdančių atlikti darbą: nenumatyti darbai, pacientų

skaičius ir t.t.

30 proc. (n=16) dirbančių viešosiose ir 38 proc. (n=5) - privačiose PSP įstaigose darbui

trukdo dideli darbo krūviai. 28 proc. respondentų dirbančių viešosiose ir tik 8 proc.- privačiose,

teigė, kad trukdo dideli pacientų srautai. Laiko stoką viešosiose PSP įstaigose įvardijo 20 proc.

(n=10) respondentų. Net 46 proc. (n=6), dirbančių privačiose PSP įstaigose nurodė, kad darbą

sklandžiai atlikti trukdo nenumatyti darbai, kai tuo tarpu viešosiose – 9 proc. (n=5). Statistiškai

reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių privačiose PSP, nei viešosiose įstaigose, darbui

atlikti trukdo nenumatyti darbai (χ2=13,48, lls=5, p=0,019,). Statistiškai reikšmingai daugiau

respondentų (χ2=14,30, lls=5, p=0,014) administracinis darbas trukdo atlikti darbą viešosiose

PSP įstaigose, nei dirbantiems (n=7, 13 proc.) privačiose (žr. 46 pav.). Toks rezultatas galėjo būti

susijęs su didesniu pacientų skaičiumi viešosiose PSP įstaigose, ko pasekoje padidėja

administracinio darbo apimtys.

30%

38%

28%

8%

20%

8%9%

46%

13%

0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Dideli darbokrūviai

Dideli pacientųsrautai

Laiko stoka Nenumatytidarbai

Daugadministracinio

darbo

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,019, lyginant su viešosiomis PSP įstaigomis ** - p=0,014, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

46 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo

dažniausiai sklandžiai trukdančių atlikti bendruomenės slaugytojo darbą priežasčių

**

*

69

Siekta išsiaiškinti, kurioms veikloms respondentai skiria daugiausiai savo darbo laiko.

46 pav. matyti, jog 44 proc. respondentų nurodė, jog daugiausiai savo darbo laiko laiko skiria

administraciniam darbui, 34 proc.- tiesioginei bendruomenės slaugai ir su ja susijusioms

procedūroms (pvz.: AKS matavimas, žaizdų priežiūra ir pan.). Iš 100 proc. respondentų, 22 proc.

atsakė, kad bendravimui (į jį traukti pokalbiai, mokymai, informacija) skiria daugiausiai savo

darbo laiko (žr. 47 pav.).

34%

22%

44%

Slaugai, su ja susijom s procedūromsBendravim ui su pacientu/šeimos nariaisAdministraciniam darbui

47 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklas, kurioms skiriama daugiausiai darbo laiko

31 proc. viešosiose ir 50 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų įvardijo,

kad daugiausiai laiko skiria slaugos procedūroms. 46 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir

33 proc. privačiose PSP įstaigose nurodė, kad administracinis darbas reikalauja daugiausiai laiko.

Apibendrinant galima teigti, jog didžioji dalis bendruomenės slaugytojų, dirbančių tiek

viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose, mokslinės literatūros skaitymui neskiria nei 5 val./mėn.

Nustatyta, jog ir teorinių žinių netrūksta daugiau nei trečdaliui bendruomenės slaugytojų,

dirbančių viešosiose bei privačiose PSP įstaigose. Visgi planuodamos savo laiką daugiau

bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose, nei privačiose PSP įstaigose jį planuoja dienai.

Tačiau vis dėlto, nenumatyti darbai trukdo sklandžiam darbui didesnei daliai dirbančiųjų

privačiose PSP įstaigose, o viešosiose- administracinis darbas.

70

3.6. Bendruomenės slaugytojų pasiūlymų bendruomenės sveikatos gerinimui ir

bendruomenės slaugai, analizė

25 iš 100 proc. bendruomenės slaugytojų nurodė, jog negali atsakyti į klausimą „Kokiais

būdais Jūsų nuomone, būtų galima daugiau įtraukti bendruomenę į jos pačios sveikatos

išsaugojimą bei stiprinimą?“. Pokalbius su pacientais ar jų šeimos nariais nurodė daugiau nei

trečdalis slaugytojų, t.y. 35 proc. Šiek tiek mažiau, 32 proc. įvardijo, jog svarbu informuoti ir

pačią visuomenę, vedant paskaitas apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą. Pasitelkti žiniasklaidą,

informacines priemones pasiūlė 8 proc. respondentų (žr. 48 pav.).

35%

32%

8%

25%

Pokalbiai su pacientais/šeimos nariais Paskaitos visuomenei apie sveikatos išsaugojimąŽiniasklaidos/informacinių priemonių pasitelkimasNegaliu atsakyti į šį klausimą

48 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo jų nuomonės apie bendruomenės

įtraukimą į sveikatos išsaugojimą, stiprinimą

Daugiau nei trečdalis respondentų, dirbančių viešosiose (33 proc., n=28) ir privačiose

(39 proc., n=7) PSP įstaigose nurodė, jog siekiant įtraukti bendruomenę į jos sveikatos

išsaugojimą bei stiprinimą svarbu pokalbiai su pačiais pacientais, jų šeimos nariais. Paskaitų

svarbą visuomenei apie sveikatos išsaugojimą paminėjo 31 proc. (n=25) respondentų, dirbančių

viešosiose ir 39 proc. (n=7) privačiose PSP įstaigose. Kad reikia pasitelkti žiniasklaidą ir kitas

informacines priemones pažymėjo 10 proc. viešosiose PSP įstaigose, dirbančių respondentų ir tai

buvo statistiškai reikšmingai (χ2=13,52, lls=3, p=0,01) daugiau, nei nurodė respondentai,

dirbantys privačiose (žr. 49 pav.). Toks rezultatas šiek tiek nustebino, tačiau galbūt viešosiose

71

PSP įstaigose dirbantys respondentai, labiau linkę priimti naujoves bei galimybes, kurias siūlo

žiniasklaida.

33%

39%

31%

39%

10%

0%

26%

22%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Pokalbiai s upacientais /šeimos nariais

Pas kaitos vis uom enei apies veikatos išsaugojim ą

Žiniasklaidos/informaciniųpriem onių pasitelkim as

Negaliu atsakyti į š įklausim ą

Viešosios PSP įs taigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,01, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

49 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai

jų nuomonės apie bendruomenės įtraukimą į sveikatos išsaugojimą, stiprinimą

Kaip minėta anksčiau, bendruomenės slaugytojai turi ir nemažai vaidmenų. Tai nustatyta

ir respondentams atsakius į klausimą apie jų galimą vaidmenį, siekiant pagerinti gyventojų

sveikatą. Visgi net 38 proc. respondentų teigė, kad negali atsakyt į šį klausimą. Tokį rezultatą

galima būtų interpretuoti, kaip kad respondentai tiesiog neturėjo laiko apgalvoti savo vaidmens ir

jo aprašyti. Antroje vietoje liko sveikatos mokytojo vaidmuo, kurį įvardijo 29 proc. respondentų.

18 proc. nurodė, kad galėtų atlikti konsultanto vaidmenį. Beveik dešimtadalis respondentų teigė,

kad jų vaidmuo galėtų būti, kaip patarėjo (žr. 50 pav.).

29%

9%

18%6%

38%

Sveikatos mokytojo Patarėjo

Konsultanto Lyderio

Negaliu atsakyti į šį klausimą

50 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų vaidmenis pacientų sveikatos išsaugojime

*

72

33 proc. respondentų, dirbančių viešosiose ir 11 proc. privačiose PSP įstaigose, kad

siekiant išsaugoti pacientų sveikatą jie galėtų vaidinti sveikatos mokytojo vaidmenį. 20 proc.

viešosiose ir 11 proc. privačiose įstaigose dirbančių respondentų nurodė, kad galėtų būti

konsultantais. Net 56 proc. respondentų, kurie dirba privačiose ir 34 proc. viešosiose PSP

įstaigose įvardijo, kad negali atsakyti į šį klausimą.

Iš 100 respondentų net 83 proc. pažymėjo, jog neteikė savo vadovybei jokių pasiūlymų,

kaip galima būtų pagerinti bendruomenės slaugą. Kadangi atsakyti į šį klausimą reikia šiek tiek

laiko, tad galbūt daugelis respondentų tiesiog neturėjo galimybės apgalvoti ir aprašyti savo

pasiūlymus arba iš tiesų bendruomenės slaugytojai savo vadovybei teikia labai mažai pasiūlymų.

Iš 17 bendruomenės slaugytojų, kurie teikė pasiūlymus vadovams, kaip galima būtų

pagerinti bendruomenės slaugą, atsakymai buvo sugrupuoti į kelias grupes. Pagal tai, 50 proc.

(n=9) iš šių slaugytojų įvardijo, jog teikė bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo

pasiūlymus, 28 proc. (n=9) – kad reikia gerinti šių slaugytojų atliekamų veiklų kokybę bei 22

proc.(n =4) pacientų srautų optimizavimo (žr. 51 pav.).

50%

28%

22%

Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo

Bendruomenės slaugytojų veik lų gerinimo

Pacientų srautų optimizavimo

51 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo teiktų pasiūlymų temų

bendruomenės slaugos gerinimui

Lyginant rezultatus, susijusius su respondentų siūlymais bendruomenės slaugos

gerinimui viešosiose ir privačiose PSP įstaigose, nustatyta, jog 56 proc. respondentų, dirbančių

viešosiose įstaigose įvardijo, kad siūlė savo vadovybei bendruomenės slaugytojo darbo

organizavimo pakeitimus. Privačiose įstaigose nei vienas iš respondentų tokio pasiūlymo neteikė.

Po 50 proc. respondentų, kurie dirba privačiose PSP įstaigose teigė, kad siūlė bendruomenės

73

slaugytojo veiklos gerinimo bei pacientų srautų optimizavimo. Tuo tarpu viešosiose PSP

įstaigose 25 proc. respondentų siūlė bendruomenės slaugytojo veiklos gerinimo ir 19 proc. –

pacientų srautų optimizavimo.

Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog į klausimą apie tai, ką reikėtų keisti

bendruomenės slaugytojų darbe, išryškėjo penkios pagrindinių atsakymų grupės. Į šį klausimą

atsakė 52 iš 100 respondentų. Vienoje iš šių grupių 44 proc. (n=23) respondentų įvardijo, jog

reikia mažinti administracinio darbo apimtis. 19,2 proc. (n=10) teigė, kad svarbu didinti

bendruomenės slaugytojų profesinį savarankiškumą, po 14 proc. (n=7) pažymėjo, kad reikia

gerinti darbo sąlygas bei mažinti darbo krūvį. Nedidelė dalis (10 proc., n=5) iš atsakiusiųjų į šį

klausimą teigė, jog turi būti didinamas darbo užmokestis (žr. 52 pav.). Tokie rezultatai nebuvo

stebinantys, nes kaip ir anksčiau minėtuose tyrimuose, taip ir mūsų atliktame tyrime, dažniausios

problemos tiek bendruomenės tiek ir bendrosios praktikos slaugoje, yra šios minimos sritys,

kurias reikėtų keisti, tobulinti.

10%

43%19%

14%

14%

Darbo užmokesčio didinimasAdministracinio darbo apimčių mažinimasProfesinio savarankiškumo didinimasDarbo krūvio mažinimasDarbo sąlygų gerinimas

52 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų nuomonę apie pakeitimus bendruomenės

slaugoje

Įdomu tai, jog tik viešosiose PSP įstaigose, dirbantys respondentai pažymėjo, kad reikia

didinti jų darbo užmokestį. 47 proc. (n=21) respondentų, kurie dirba viešosiose PSP įstaigose,

nurodė, jog bendruomenės slaugoje reikėtų mažinti administracinio darbo apimtis, o privačiose

įstaigose tai nurodė 29 proc. (n=2) respondentų. 18 proc. (n=8) viešosiose ir 29 proc. (n=2)

privačiose įstaigose, dirbančių respondentų teigė, jog norėtų didesnio profesinio savarankiškumo.

Darbo krūvio mažinimo norėtų 28 proc. (n=2) privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų, o

viešosiose šiek tiek mažiau – 11 proc. (n=5). Beveik po lygiai respondentų iš viešųjų (13 proc.,

74

n=6) ir privačių (14 proc., n=1) PSP įstaigų nurodė, kad reikia gerinti darbo sąlygas. Statistiškai

reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių viešosiose, ne tie, kurie dirba privačiose PSP

įstaigose nurodė, jog reikia didinti darbo užmokestį (χ2=6,55, lls=3, p=0,04,). (žr. 53 pav.).

11%

0%

47%

29%

18%

29%

11%

28%

13% 14%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Darboužmokesč io

didinimas

Administraciniodarbo apimčių

mažinimas

Profesiniosavarankiškumo

didinimas

Darbo krūviomažinimas

Darbo sąlygųgerinimas

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,04, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

53 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose pagal jų

nuomonę apie pakeitimus bendruomenės slaugoje

Apibendrinant skyrelio rezultatus reikia paminėti, jog daugiau bendruomenės

slaugytojų, kurie dirba viešosiose, nei tie, kurie privačiose PSP įstaigose, į bendruomenės

sveikatos išsaugojimą pasitelktų žiniasklaidą ir kitas informacines priemones. Tačiau savo

vaidmens pacientų sveikatos išsaugojime negalėjo įvardinti didžioji dalis, dirbančiųjų tiek

viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose. Darbo užmokesčio didinimo norėtų didesnė dalis

bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose.

3.7. Bendruomenės slaugytojų veiklų laiko analizė

Viena privati pirminės sveikatos piežiūros įstaiga (n=5) atsisakė nurodyti veiklas, bei

laiką skiriamą joms atlikti, todėl darbo veiklų laiko analizei naudotos 95 bendruomenės

slaugytojų anketos. Buvo analizuojamas dviejų darbo dienų laikas ir skaičiuojamos vidutinės

laiko trukmės. Atlikus darbo trukmės analizę, nustatyta, jog mažiausias darbo valandų skaičius

per vieną dieną yra 4 val., o ilgiausias – 9 val. Bendras dviejų darbo dienų valandų skaičius 1236

val., vidurkis 618 val. Vidutiniškai vienas respondentas dirba 6,5 ±1,010 val./dieną. Darbo

valandų skaičius per dieną pasiskirstė beveik tolygiai. 34 proc. (n=32) respondentų per dieną

*

75

dirba 8 valandas, 30 proc. (n=29) – 6 val./dieną. 18 proc.(n=17) nurodė, kad dirba 5 val./dieną

(žr. 54 pav.).

6%18%

30%11%

34%

1%

4 val./dieną 5 val./dieną 6 val./dieną7 val./dieną 8 val./dieną 9 val./dieną

54 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo bendros darbo trukmės

(val./dieną)

Lyginant respondentų pasiskirstymą priklausomai nuo bendros darbo trukmės per dieną

viešosiose ir privačiose, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis (32 proc., n=26) respondentų,

dirbančių viešosiose PSP įstaigose vidutinė darbo trukmė yra apie 6 val./dieną. Privačiose PSP

įstaigose 46 proc. (n=6) dirbančiųjų nurodė, kad dirba apie 8 val./dieną, o viešosiose tai sudarė 32

proc. (n=26). Privačiose PSP įstaigose nebuvo nei vieno respondento, nurodžiusio, kad dirba 5 ar

9 val./dieną. Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose, nei

privačiose, dirba 5 val./dieną (χ2=30,56, lls=9, p=0,01) (žr. 55 pav.).

6% 8%

19%

0%

32%

23%

10%

23%

32%

46%

1% 0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

4 val./dieną 5 val./dieną 6 val./dieną 7 val./dieną 8 val./dieną 9 val./dieną

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos * - p=0,01, lyginant su privačiomis PSP įstaigomis

55 pav. Respondentų pasiskirstymas viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai

nuo bendros darbo trukmės (val./dieną)

*

76

39 proc. (n=37) bendruomenės slaugytojų PSP įstaigose vidutiniškai dirba 6 valandas

per dieną, 26 proc. (n=25) – 5 val., 23 proc. (n=22) – 4 val. Mažiausiai slaugytojų (2 proc., n=2.)

dirba valandas 2 val., o po 3 proc.(n=3) – 7 ir 8 valandas (57 pav.). Bendras valandų skaičius,

kurį respondentai (n=95) praleidžia PSP įstaigoje sudaro 495 val. Vidutiniškai vienas

respondentas PSP įstaigoje dirba 5,2 valandos per dieną (žr. 56 pav.).

2% 4%

23%

26%

39%

3% 3%

2 val./dieną 3 val./dieną 4 val./dieną 5 val./dieną6 val./dieną 7 val./dieną 8 val./dieną

56 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo trukmės (val./d.) PSP įstaigoje

Lyginant rezultatus, susijusius su darbo trukme PSP įstaigoje viešosiose ir privačiose

PSP įstaigose, nustatyta, jog viešosiose įstaigose 6 val./dieną dirba 40 proc. respondentų, o

privačiose – 38 proc. 5 val./dieną PSP įstaigoje praleidžia 24 proc. viešosiose ir 28 proc.

respondentų, dirbančių privačiose PSP įstaigose. 4 val./dieną PSP įstaigoje dirba 20 proc.

viešosiose ir 26 proc. privačiose įstaigose dirbantys respondentai.

Siekiant įvertinti, kiek bendruomenės slaugytojai skiria savo darbo laiko darbui

apylinkėje, apskaičiuotas vidutinis valandų skaičius, kurį praleidžia 95 respondentai per vieną

dieną savo apylinkėje. Vidutiniškai vienas respondentas per vieną darbo dieną darbui apylinkėje

skiria 1,29 ±0,27 valandos. Nustatyta, jog net 33 proc. (n=31) respondentų iš savo bendro darbo

laiko neskyrė visiškai darbui apylinkėje. Toks rezultatas šiek tiek stebinantis, nes bendruomenės

slauga yra neatsiejama nuo darbo bendruomenėje. 36 proc. respondentų (n=34) skiria 2 valandas,

22 proc. (n=21) – 1 valandą, o 8 proc. (n=8) – net 3 valandas (žr. 57 pav.).

77

32%

22%

36%

8% 2%

0 val./dieną 1 val./dieną 2 val./dieną

3 val./dieną 4 val./dieną

57 pav. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo bendros darbo trukmės (val./dieną) apylinkėje

Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog viešosiose PSP įstaigose 25 proc. respondentų ir

privačiose – 39 proc. darbui apylinkėje neskyrė nei vienos valandos. 26 proc. dirbančių

viešosiose ir 18 proc. – privačiose PSP įstaigose darbui apylinkėje vidutiniškai skiria 1 val./dieną.

Šiek tiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) viešosiose ir 34 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių

respondentų nurodė, kad visgi vidutiniškai 2 val./dieną skiria darbui apylinkėje.

Bendruomenės slaugytojų buvo prašoma patiems užrašyti, kokias veiklas atlieka vieną ar

kitą dieną. Daugelis atsakymų buvo labai panašūs, todėl jie buvo sugrupuoti. Pagal tai konkrečios

respondentų atliekamos veiklos buvo suskirstytos į tam tikras grupes. Buvo siekiama ne tik

įvertinti, kokias veiklas atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigose bendruomenės slaugytojai

bei apskaičiuoti, kiek vidutiniškai kiekvienai veiklų grupei skiriama laiko. Sudaryta lentelė,

kurioje nurodytos veiklų grupės, bei joms atlikti skiriamas vidutinis laikas. 4 lentelėje matyti, jog

daugiausiai darbo laiko tiek viešosiose (138 min./dieną), tiek privačiose (161 min./dieną) PSP

įstaigose respondentai skiria administraciniam darbui. Po jo seka profilaktinis darbas: viešosiose -

84 min./dieną, o privačiose PSP įstaigose 90 min./dieną). Įvairioms bendruomenės slaugos

procedūroms viešosiose įstaigose skiriama 72 min./dieną, o privačiose – 61 min./dieną. Darbui

kabinete respondentai, dirbantys viešosiose PSP įstaigose skiria vidutiniškai 18 min./dieną. Tuo

tarpu privačiose įstaigose, darbui kabinete visai neskiriama laiko.

78

4 lentelė. Respondentų veiklos viešosiose bei privačiose PSP įstaigose ir joms atlikti skiriama

vidutinė laiko trukmė (min./dieną)

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos Veikla PSP įstaigoje

(min./dieną) (min./dieną)

1) Darbas kabinete:

Pagalba gydytojui;

Kabineto paruošimas.

18 min./dieną

(6 proc.)*

-

2) Procedūros:

Neinvazinės o Arterinio kraujo spaudimo matavimas; o Temperatūros matavimas; o Ausų landų higieninė priežiūra; o Žaizdų priežiūra, perrišimai; o Antropometrinių duomenų rinkimas ir pan.

Invazinės o Kraujo tyrimų ėmimas; o Injekcijos; o Lašinės sistemos pajungimas.ir pan.

72 min./dieną

(24 proc.)

61 min./dieną

(19 proc.)

3) Profilaktinis darbas:

Pokalbiai apie sveikatos išsaugojimą

bei stiprinimą;

Informacijos teikimas apie Lietuvoje

vykdomas profilaktines programas;

Pacientų, jų šeimos narių sveikatos

mokymas.

84 min./dieną

(26 proc.)

90 min./dieną

(29 proc.)

4) Administracinis darbas:

Ambulatorinių kortelių tvarkymas;

Elektroninių epizodų vedimas į

kompiuterį;

Siuntimų, pažymų, išrašų, receptų

rašymas;

Registracijos pas specialistus

138 min./dieną

(44 proc.)

161 min./dieną

(52 proc.)

*- skliausteliuose nurodyta, kiek procentų vidutiniškai veiklos atlikimas sudaro bendros darbo trukmės PSP

įstaigoje

79

Iš 95 respondentų, kurie pildė veiklų laiko analizės lapus, 35 (37 proc.) dviejų darbo

dienų laikotarpiu neskyrė darbui apylinkėje visiškai. Tad toliau nagrinėtos likusių 65 respondentų

veiklų apylinkėje laikas bei pačios veiklos. 5 lentelėje matyti sugrupuotos veiklos apylinkėje

viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Vidutiniškai 43 min./dieną respondentai, dirbantys

viešosiose PSP įstaigose ir 35 min./dieną – privačiose, skiria profilaktiniam darbui apylinkėje. Po

10 min. skiriama tiek invazinėms, tiek neinvazinėms bendruomenės slaugos procedūroms

viešosiose, o po 16 min./dieną – privačiose PSP įstaigose. Atlikdami naujagimių, kūdikių

patronažinį darbą vidutiniškai 16 min./dieną skiria pokalbiams, informacijos teikimui apie

naujagimių, kūdikių priežiūrą viešosiose PSP įstaigose dirbantys respondentai ir 20 min./dieną –

privačiose.

5 lentelė. Respondentų veiklos apylinkėje ir joms atlikti skiriamas laikas

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos Veikla apylinkėje

(min./dieną) (min./dieną)

1) Suaugusių pacientų lankymas ir

su juo susijusios veiklos:

1. Procedūros

Neinvazinės

Invazinės

2. Profilaktinis darbas

10 min./dieną

(14 proc.)*

43 min./dieną

(57 proc.)

16 min./dieną

(21 proc.)

35 min./dieną

(47 proc.)

1) Naujagimių, kūdikių

patronažas ir su juo susijusios veiklos

1. Kvietimai skiepams

2. Pokalbiai, informacijos teikimas

apie naujagimių, kūdikių priežiūrą

6 min./dieną

(8 proc.)

16 min./dieną

(21 proc.)

4 min./dieną

(5 proc.)

20 min./dieną

(27 proc.) * - skliausteliuose nurodyta, kiek procentų vidutiniškai veiklos atlikimas sudaro bendros darbo trukmės

apylinkėje

Apibendrinant galima teigti, jog darbui PSP įstaigoje didžioji dalis bendruomenės

slaugytojų tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose skiria mažiau nei 5 val./dieną. Nustatyta,

80

jog didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose ir

privačiose įstaigose, skiria administraciniam bei profilaktiniam darbui. Dirbdamost apylinkėse,

šios specialistės didžiąją savo darbo laiko dalį skiria profilaktiniam darbui.

3.8. Bendruomenės slaugytojų veiklų atitiktis medicinos normai

Remiantis gautais tyrimo rezultatais, vertinta bendruomenės slaugytojų atliekamų

kasdieninių veiklų atitiktis jų medicinos normai viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Kadangi

medicinos normoje nėra įvardinta, kiek, kokių veiklų turi atlikti bendruomenės slaugytojai, todėl

ir vertinti tam tikrų veiklų atitikį – pakankamai sudėtinga. Tačiau remiantis mūsų tyrimo

duomenimis, išskirta 12 dažniausiai bendruomenės slaugytojų atliekamų veiklų (žr. 6 lent.)

6 lentelė. Kasdieninės bendruomenės slaugytojų veiklos

VEIKLA 1. Slaugos dokumentų pildymas.

2. Slaugos paslaugų organizavimas ir teikimas pirminės sveikatos paslaugas teikiančioje įstaigoje.

3. Bendradarbiavimas su pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais gydytojais, kitais asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros, slaugos specialistais ir socialinių paslaugų darbuotojais.

4. Organizavimas ir slaugos paslaugų teikimas pirminės sveikatos paslaugas paciento namuose ir bendruomenėje (tarp jų

ir asmenų, turinčių spec. poreikių slauga).

5. Pacientų konsultavimas, žalingų įpročių, sveikos gyvensenos, ligų profilaktikos klausimais.

6. Informavimas bei dalyvavimas Lietuvoje vykdant profilaktines programas.

7. Sveikatos mokymo organizavimas ir (ar) savarankiškai mokyti įvairaus amžiaus pacientų, jų šeimos narių ir

bendruomenės sveikatos stiprinimo, palaikymo, išsaugojimo, lėtinių ligų profilaktikos ir valdymo.

8. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas, studijų tęsimas, persikvalifikavimas.

9. Paciento, šeimos, bendruomenės įtraukimas dalyvauti stiprinant ir išsaugant sveikatą savo pačių sveikatą.

10. Siūlymų teikimas darbdaviams dėl darbo organizavimo ir sąlygų gerinimo.

11. Naujagimių, kūdikių, vaikų slaugos organizavimas.

12. Savo profesinės veiklos planavimas ir analizavimas.

Šios veiklos buvo sugrupuotos (1-4, 5-9, >9 veiklų) pagal tai, koks jų skaičius

atliekamas bei atitinka medicinos normą. Nustatyta, jog net 70 proc. (n=57) respondentų, kurie

dirba viešosiose PSP įstaigose ir 80 proc. (n=14) – privačiose, atlieka tik 1-4 veiklas. 5-9 veiklas

81

nurodė, kad vykdo 18 proc. respondentų, kurie dirba viešosiose ir 15 proc. – privačiose PSP

įstaigose. Deja likusi nedidelė dalis, kuri beveik pilnai atlieka visas normoje nurodytas veiklas

(>9 veiklų) yra tik 12 proc. viešosiose ir 5 proc. privačiose PSP įstaigose dirbančių respondentų

(žr. 58 pav.). Reikšmingų skirtumų tarp viešųjų ir privačių PSP įstaigų nenustatyta.

70%

80%

18%15%

12%

5%

0%

20%

40%

60%

80%

1-4 veiklos 5-9 veiklos >9 veik lų

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos 58 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų atliekamų veiklų skaičiaus atitikimą

medicinos normai

Nustatyta, jog grupėje nuo 1 iki 4 veiklų, didesnė dalis (70 proc.) respondentų iš viešųjų

PSP įstaigų, jas atlieka nuo 50 iki 75 proc. Vertinant šiose įstaigose 5-9 bei daugiau nei 9 veiklų

atlikimą, dauguma (58 proc. ir 54 proc.) respondentų jas atlieka tarp 50 ir 75 proc.

Kaip minėta anksčiau, didžioji dalis respondentų tiek viešosiose, tiek privačiose PSP

įstaigose atlieka tik maždaug trečdalį visų veiklų. Nustatyta, jog atlikdami tiek 1-4 veiklas, tiek 5-

9 bei >9 veiklų, vėl gi didesnė dalis respondentų iš viešųjų bei privačių PSP įstaigų jas atlieka

nepilnai, t.y. nuo 50 iki 75 proc. Mažiausia dalis respondentų, dirbančių tiek viešosiose, tiek

privačiose PSP įstaigose visose veiklų grupėse atlieka daugiau nei 75 proc. (žr. 59 pav.).

82

10%

41%

35%

70%

58%54%

20%

1%

10%

22%

48%

40%

60%

50%

55%

12%

2%5%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

<50 proc. 50-75 proc. >75 proc. <50 proc. 50-75 proc. >75 proc.

Viešosios PSP įstaigos Privačios PSP įstaigos

1-4 veiklos 5-9 veiklos >9 veiklų

59 pav. Respondentų pasiskirstyma viešosiose ir privačiose PSP įstaigose priklausomai nuo

atliekamų veiklų atitikties medicinos normai

Apibendrinant galima teigti, jog tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose didesnė

dalis bendruomenės slaugytojų vykdo tik trečdalį bendruomenės slaugytojo normoje numatytų

veiklų, tačiau nebuvo nei vienos bendruomenės slaugytojos, kuri atliktų visas numatytas šiame

dokumente veiklas.

83

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame darbe ne tik nustatytos pagrindinės bendruomenė slaugytojų atliekamos

kasdieninės veiklos, tačiau jos palygintos ir su bendruomenės slaugytojų medicinos norma.

Taipogi atlikta ir šių specialistų atliekamų veiklų laiko analizė.

Anglijos mokslininkai 2007 metais siekė įvertinti pagrindines priežastis, kurios susijusios

su bendruomenės slaugytojų skaičiaus mažėjimu. Išanalizavus Anglijos sveikatos statistikos

departamento duomenis, nustatytas įdomus faktas, jog, net 1/3 iš visų bendruomenės slaugytojų,

dirbančių Anglijose pirminėje sveikatos priežiūroje yra 50 metų ar vyresnės. Mūsų tyrime 53

proc. bendruomenės slaugytojų buvo 50 ir vyresnio amžiaus [78]. Galima teigti, kad slauga yra

išskirtinai moteriška profesija [88]. Negana to, daugelyje pasaulio šalių dirbančių slaugytojų

amžiaus vidurkis yra apie 40 metų (Kanada – 44,6, Danija – 43,8, Islandija -44, Anglija -42

metai), kai tuo tarpu mūsų tyrimo respondentų amžiaus vidurkis buvo 48 metai [62].

Atlikus mūsų tyrimą, nustatyta, jog aukštąjį medicininį išsilavinimą turi tik 19 proc.

bendruomenės slaugytojų (tarp jų, 13 proc. turi aukštąjį neuniversitetinį, 6 proc. aukštąjį

universitetinį medicininį išsilavinimą). Palyginus mūsų duomenis su kitu tyrimu, atliktu

Jungtinėse Amerikos Valstijose 2007 metais, kuriame dalyvavo bendruomenės slaugytojai

(n=48), nustatyta, jog šiame tyrime net 48 proc. respondentų sudarė turintys aukštajį medicininį

išsilavinimą [88]. Kaip nustatyta 2009 metų T.Markham ir M. Carney tyrime, bendruomenės

slaugytojai pareiškė, jog norint savo darbe būti komptetetingais ir gerai išmanyti šią sritį, vienas

iš būdų, leidžiančių tai pasiekti yra išsilavinimas. Tačiau taip pat nurodoma, jog neretai pati

vadovybė neskatina siekti aukštesnio išsilavinimo [67]. Siekiant palyginti bendruomenės

slaugytojų darbą ne tik plačiąja prasme, tačiau ir atskirai viešosiose bei privačiose įstaigose,

nustatyta, jog daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių privačiose PSP įstaigose turi aukštąjį

medicininį universitetinį išsilavinimą. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai neskiria dėmesio

išsilavinimui ir tai viena problemų, kurias nurodo V. Jakimavičienė savo straipsnyje 2011 metais

[15].

Jau minėto anksčiau tyrimo (Zurmehly J., 2007), kuriuo siekta įvardinti bendruomenės

slaugytojų atliekamas veiklas. Labai panašūs rezultatai gauti, vertinant darbo patirtį iki 10 metų,

t.y. 21 proc. bendruomenės slaugytojų, dalyvavusių mūsų tyrime ir 19 proc. Amerikos

mokslininkės, turėjo iki 10 metų bendruomenės slaugytojo darbo patirtį. Didžioji dalis (35 proc.)

84

dalyvavusių mūsų tyrime bendruomenės slaugytojų turėjo 30-39 metų darbo patirtį (lyginant su

J.Zurmehly, daugiau nei 30 metų darbo patirtį turėjo tik 4 proc.).

Lietuvoje daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų vis dar nėra patvirtintų slaugos specialistų

darbo krūvių, neskiriama pakankamai dėmesio darbo intensyvumui, sudėtingumui [15]. Atlikus

bendruomenės slaugytojų darbo krūvio pagrindinėse pareigose analizę, nustatyta, tiek viešosiose

(96 proc.), tiek privačiose (94 proc.) didžioji dalis bendruomenės slaugytojų dirba 1,0 etato

krūviu. 2005 metais Australijos mokslininkai išanalizavo įvairių laikotarpių sveikatos statistikos

duomenis ir nustatyta, jog bendruomenės slaugytojų, dirbančių vienu etato krūviu pastebėta lėta

tendencija didėti, t.y. dar 1998 metais buvo 210, o 2000 netais – 223 slaugytojai [65]. LSSO

preizidentė D. Margelienė apie darbo krūvių nepatvirtinimą V. Jakimavičienės straipsnyje teigė,

jog 3 savivaldybės iš 53 informavo, kad jų pavaldume esančios įstaigos patvirtintų darbo krūvių

neturi. 102 asmens sveikatos priežiūros įstaigos iš 280 taip pat pripažino, jog nėra patvirtinusios

darbo krūvių reglamentų [15].

Mūsų tyrime siekta įvertinti, kokius pagrindinius statistinius dokumentus apie savo

pacientus pildo bendruomenės slaugytojos. Nustatyta, jog net nemaža dalis jų rašo įrašus Asmens

sveikatos istorijoje (f025/a), pildo slaugymo lapus, pacientų poreikių namuose vertinimo lapus.

Deja, nėra atlikta tyrimų, ar literatūros analizių kuriose būtų atskirai nagrinėjama apie tai. Netgi

medicinos normoje, reglamentuojančioje bendruomenės slaugytojo darbą, nėra konkrečiai

įvardintų dokumentų, kuriuos turėtų pildyti šios specialistės.

Šiek tiek stebėtina, kad visi 100 bendruomenės slaugytojų nurodė žinantys apie savo

medicinos normą, nes įvertinus, įvairių procedūrų atlikimo dažnumą, nors ir nedidelė dalis, tačiau

nurodė, kad tai visgi ne jų veikla, o gydytojų. Medicinos norma naudojasi tik šiek tiek daugiau

nei pusė jų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose. Bendruomenės slaugytojų medicinos

normoje, išleistoje 2011 metais nurodoma, jog vienas iš dokumentų, kuriuos savo darbe turi

vadovautis šie specialistai ir yra ši norma.

Bendruomenės slaugytojai kasdieninio darbo metu atlieka daugybę veiklų tiek susijusių

su tiesiogine slauga, tiek netiesiogine. Mūsų tyrimo metu nustatytos pagrindinės veiklos, kurias

atlieka bendruomenės slaugytojos dažniausiai PSP įstaigoje. Nustatyta, jog pagrindinės veiklos

yra susijusios su technine bendruomenės slaugos puse (AKS matavimai, klausos/regėjimo

tikrinimai, injekcijas/skiepai, kraujo tyrimo ėmimo procedūros ir t.t.). Negana to, remiantis

85

bendruomenės slaugytojų atsakymais antroje vietoje liko administracinis darbas (įvairių formų,

pažymų pildymas ir pan.).

Tarptautinės tendencijos rodo, kad vis daugiau šalių naudojasi komandinio darbo

principais. Komandinis darbas yra susijęs su įvairiais teigiamais rezultatais ir yra naudingas tiek

pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Jis gali tapti puikiu būdu pagerinti sveikatos

priežiūros specialistų darbo teikiamų paslaugų kokybę. Efektyvus komandinis darbas siejasi su

komunikacija, atvirumu, pagarba ir t.t. [71] Mūsų tyrimo duomenimis, beveik visos

bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose (89 proc.) ir privačiose (100 proc.) PSP

įstaigose su pacientų sveikata susijusias problemas dažniausiai aptaria su šeimos gydytoju. Įdomu

tai, jog pakankamai nedidelė dalis jų papildomai pažymėjo, jog tariasi ir su neurologu, chirurgu,

kitais bendruomenės slaugytojomis. Tai verčia pamąstyti, ar komandinis darbo principas

ezgistuoja nevisose PSP įstaigose.

Bendruomenės slaugytojų darbas neapsiriboja tik veikla PSP įstaigoje, tačiau tam tikrą

savo darbo laiko dalį skiria ir darbui apylinkėje, lankydami pacientus jų namuose. 2008 metais

Korėjos mokslininkai bandė nustatyti, kokios dažniausios tam tikrų bendruomenių narių

sveikatos problemos, pagrindinės bendruomenės slaugytojų veiklos. Analizuota 1003

bendruomenės slaugytojų anketos. Bendruomenės slaugytojų veiklos apylinkėje buvo vertinamos

vizitų į pacientų namus per mėnesį vidurkiu, kuris buvo 42 pacientai per mėnesį. Taip pat

vertintas ir vidutinis laikas, skiriamas vieno paciento lankymui jo namuose. Rezultatai parodė,

jog vidutiniškai vienas vizitas užtrukdavo 56,5 minutės, įskaitant ir kelionės laiką [80].

Analizuojant laiką, skiriamą vieno paciento vizitui į namus, nustatyta, jog vidutinė vizito trukmė

39,94 min. Tačiau viešosiose PSP įstaigose didesnė dalis dirbančių bendruomenės slaugytojų

vidutiniškai aplanko iki 10 pacientų/sav. bei skiria jiems daugiau nei 40 min, kai tuo tarpu

privačiose – iki 5 pacientų bei mažiau nei 40 min. Tad lyginant mūsų tyrimo duomenis su

Korėjos mokslininkų, tiek aplankomų pacientų skaičius, tiek trukmė jų lankymui skiriasi

nežymiai.

Pacientų lankymo namuose tikslas susijęs ne vien tik su atliekamomis pagrindinėmis

procedūromis, tačiau kartu siekiama palaikyti ir išsaugoti paciento sveikatą, sumažinti ligos ar

negalios poveikį [53]. Ilgėjanti gyvenimo trukmė, senstanti populiacija ir besikeičiantis ligų

pobūdis, reikalauja kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų teikti bendruomenėse, pacientų

namuose [86]. Pagrindinės veiklos, atliekamos pacientų namuose daugumos bendruomenės

86

slaugytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose PSP įstaigose buvo techninės slaugos procedūros.

Remiantis profilaktikos lygmenimis, galima teigti, jog bendruomenės slaugytojos dažnai atlieka

antrinę ligų profilaktiką [86].

Vertinant atskirai viešąsias ir privačias PSP įstaigas, apie kai kuriuos gyvensenos veiksnių

poveikius, tarp kurių yra rūkymas, nesubalansuota mityba, padidėjęs svoris, fizinio aktyvumo

stoka, didesnė dalis bendruomenės slaugytojų visai nesikalba, neduoda patarimų ar tik kartais tą

daro, yra tarp dirbančių privačiose PSP įstaigose, nei tie, kurie dirba viešosiose. Alkoholio

sąlygojami susirgimai pirminės sveikatos priežiūros grandyje dažnai nepakankamai gerai

diagnozuojami, pavojų keliantis alkoholinių gėrimų vartojimas neretai pamirštamas [1,7]. Atlikus

duomenų analizę, nustatyta, ketvirtadalis bendruomenės slaugytojų pacientams tik kartais duoda

patarimus, kad alkoholį reikia vartoti saikingai arba visai jo atsisakyti. Aštuntojo dešimtmečio

pabaigoje ir šio pradžioje išspausdinti JAV mokslininkų darbai įrodė, kad neteisinga mityba ir

maisto faktoriai tiesiogiai nulemia beveik 50 proc. mirčių, taigi sveika mityba iš tikrųjų yra

sveikatos pagrindas [27]. Nustatyta, jog dauguma mūsų tyrime dalyvavusių bendruomenės

slaugytojų tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose savo pacientams dažnai pataria maitintis

sveikai. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena.

Šios ligos lemia daugiau kaip 54 proc. visų mirčių Lietuvoje [35]. Remiantis literatūra,

bendruomenės slaugytojoms, dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programose,

galima pasiekti geresnių rezultatų, papildomai paskatinant pacientus rūpintis savo sveikata [58].

Tą patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai, t.y. daugiau nei pusė bendruomenės slaugytojų apie

Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą savo pacientus informuoja

dažnai, tačiau didesnė dalis privačiose PSP įstaigose, dirbančių bendruomenės slaugytojų,

lyginant su viešosiomis, rečiau pataria savo pacientams maitintis sveikai Pagal sergamumą ir

mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp Europos Sajungos šalių. Didžioji

dalis tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų įvardijo, kad apie Lietuvoje vykdomas

gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos vėžio prevencijos programas savo

pacientus informuoja dažnai.

Egzistuojantis pasitikėjimas ir glaudus ryšys tarp bendruomenės slaugytojų ir pacientų

šeimų, reiškia, kad tokiu būdu šie sveikatos priežiūros specialistai geriausiai gali paskatinti

rūpintis savo sveikata ne tik pacientus, tačiau ir visus jų šeimos narius [69]. Atlikus mūsų tyrimo

rezultatų analizę, nustatyta, jog visgi daugiau nei pusė bendruomenės slaugytojų domisi pacientų

87

šeimos narių sveikata dažnai. Tačiau privačiose priminės sveikatos priežiūros įstaigose daugiau

bendruomenės slaugytojų, nei dirbančių viešosiose, nurodė, jog pacientų šeimos narių sveikata

niekada nesidomi.

Nustatyta, jog didelė dalis bendruomenės slaugytojų pacientų sveikatos mokymui skiria

mažiau nei 5 val./sav. Sveikatos mokymas, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais gerina

pacientų, jų šeimų, bendruomenių sveikatą, netgi gali padėti sumažinti priešlaikinių mirčių

skaičių [43]. Lietuvoje paskutinį dešimtmetį pradėti vykdyti įvairūs tyrimai, kurie susiję su

pacientų mokymu. 2002 metais atlikto slaugytojų nuomonių tyrimo duomenimis, daugiausiai

slaugytojų pasisakė, kad pacientus reikia mokyti ligų profilaktikos ir konsultuoti mitybos

klausimais [18]. Ir iš tiesų dauguma mūsų tyrimo bendruomenės slaugytojų pažymėjo, kad viena

pagrindinių temų yra subalansuota mityba, taip pat rūkymo žala. Sveikatos mokymas gali būti

siejamas su naujo pacientų, bendruomenių požiūrio į sveikatą ir jos išsaugojimo bei stiprinimo

formavimu [59]. Sveikatos mokymo vertinimas gali būti įvairus, t.y. jis gali būti įvertintas

atitinkamomis soformuotomis naujomis žiniomis, įgūdžiais, elgsenos sveikatos labui pokyčiais,

sveikatos būklės pokyčiais ir pan. Nors ir bendruomenės slaugytojos atlieka pacientų sveikatos

mokymą, tačiau atlikus rezultatų analizę, nustatyta, kad didesnė dalis jų viešosiose ir privačiose

PSP įstaigose, šios veiklos nevertina.

Kokybiškas darbo laiko planas leidžia pasiekti išsikeltus tikslus ir svarbius uždavinius,

leidžia susikoncentruoti ir nesiblaškyti bei kontroliuoti laiko sąnaudas [38.]. Nustatyta, jog

daugiau nei pusė mūsų tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų savo darbo veiklas

dažniausiai planuoja savaitei. Daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių iešosiose PSP

įstaigose veiklas planuoja dienai, nei tos, kurios dirba privačiose PSP.

Didelę sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, kuri nesusijusi su

tiesioginiu jų darbu, t.y. registracijos pas specialistus, informavimu apie galimas paslaugas,

dokumentacijos pildymu, tvarkymu ir pan. Neadekvačiai dideli darbo krūviai neleidžia pasiekti

aukščiausių darbo rezultatų, kokybiškai atliekant savo funkcijas [42]. Visgi, trečdaliui mūsų

tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų vis dėlto didelis darbo krūvis yra priežastis,

trukdanti atlikti sklandžiai savo darbą. Daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose

PSP įstaigose, nei privačiose, administracinis darbas trukdo atlikti darbą. Kai tuo tarpu privačiose

PSP įstaigose darbui trukdo nenumatyti darbai.

88

Bendruomenės sveikata sukurta kolektyviškai dirbant žmonėms, kad būtų pasiekiama ir

užtikrinama norimi sveikatos rezultatai. Tačiau nevisada bendruomenių nariai žino, kaip galima

būtų sustiprint ir išsaugoti sveikatą. Tuomet svarbų vaidmenį vaidina pirminės sveikatos

priežiūros specialistai, tarp kurių yra bendruomenės slaugytojai. Bendruomenė turi būti įgalinti

prisimti atsakomybę ir rūpintis savo sveikata [50]. Atlikus mūsų tyrimo duomenų analizę,

nustatyta, jog daugiau bendruomenės slaugytojų, dirbančių viešosiose PSP įstaigose, kaip vieną

pagrindinių būdų, kuriuo būtų galima labiau įtraukti bendruomenę į jos pačios sveikatos

išsaugojimą bei stiprinimą yra žiniasklaida ir informacinės priemonės.

Mažas atlyginimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatos priežiūros specialistų darbui. Jis

gali sutkelti nepasitenkinimą, motyvacijos darbui trūkumą, paskatinti migraciją [68]. Įdomu tai,

jog tik viešosiose PSP įstaigose, dirbančio bendruomenės slaugytojos pageidautų, jog būtų

didinamas darbo užmokestis. V.Gerikienės tyrime 2011 metais buvo 46 proc. (n=1389)

bendruomens slaugytojų nepatenkintos per mažu profesiniu savarankiškumu. Lyginant duomenis

su mūsų tyrimu, nustatyta, jog 19 proc. teigė, kad svarbu didinti bendruomenės slaugytojų

profesinį savarankiškumą.

Darbui PSP įstaigoje didžioji dalis bendruomenės slaugytojų tiek viešosiose, tiek

privačiose PSP įstaigose skiria mažiau nei 5 val./dieną. Anksčiau minėjome, jog 2008 metais

atlikto „Nursing Times“ tyrimo rezultatai parodė, jog net (n=3700) 66 proc. slaugytojų pripažino,

jog skiria apie 30 proc., o 22 proc. teigė, kad praleidžia daugiau nei 50 proc. savo darbo laiko

dokumentų pildymui. Labai panašūs rezultatai gauti ir mūsų tyrime, t.y. nustatyta, jog didžiąją

PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose

ir 52 proc.- privačiose įstaigose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam darbui (26 proc. –

viešosiose ir 29 proc. – privačiose PSP įstaigose). Dirdamos apylinkėse bendruomenės

slaugytojos didesnę laiko dalį skiria profilaktiniam darbui (57 proc. – viešosiose ir 47 proc. –

privačiose PSP įstaigose bendros darbo trukmės apylinkėje).

Deja nėra galimybių palyginti mūsų tyrimo metu apskaičiuotą bendruomenės slaugytojų

kasdieninių veiklų atitiktį su kitais tyrimais, nes jų kol kas nėra atlikta, tačiau galime teigti, jog

tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose didesnės dalies bendruomenės slaugytojų

kasdieninės veiklos jų medicinos normai atitinka nuo 50 iki 75 proc., tačiau nebuvo nei vienos

veiklos, kuri atitiktų 100 proc.

89

IŠVADOS

1. Dominuojančios bendruomenės slaugytojų veiklos tiek viešosiose, tiek privačiose

PSP įstaigose yra techninės slaugos procedūros bei administracinis darbas. Pagrindinės

veiklos pacientų namuose, tai pat susijusios su įvairiomis slaugos procedūromis bei

profilaktiniu darbu.

2. Didžiąją PSP įstaigoje laiko dalį bendruomenės slaugytojos, dirbančios viešosiose ir

privačiose įstaigose, skiria administraciniam (44 proc. - viešosiose ir 52 proc.- privačiose

įstaigose bendros darbo trukmės) bei profilaktiniam darbui (26 proc. – viešosiose ir 29

proc. – privačiose PSP įstaigose). Dirbdamos apylinkėse, šios specialistės didžiąją savo

darbo laiko dalį skiria profilaktiniam darbui (57 proc. – viešosiose ir 47 proc. – privačiose

PSP įstaigose bendros darbo trukmės apylinkėje).

3. Tiek viešosiose, tiek privačiose PSP įstaigose tik beveik kas dešimta bendruomenės

slaugytoja atlieka daugiau nei tris ketvirtadalius veiklų ir nei viena slaugytoja nenurodė,

kad vykdo visas minėtoje normoje nurodytas veiklas.

90

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Tobulinti bendruomenės slaugos teisinę bazę ir nuostatus:

Sukurti vieningą slaugos praktikos standartų sistemą;

Redaguoti pagrindinius bendruomenės slaugą reglamentuojančius dokumentus;

Sukurti ir patvirtinti bendruomenės slaugos veiklos apskaitos dokumentus, kurie leistų

planuoti, įgyvendinti bei įvertinti bendruomenės slaugytojų atliktų veiklų rezultatus bei jų

kokybę;

Siekiant geresnio bendradarbiavimo tarp pirminės sveikatos priežiūros specialistų,

paslaugų tęstinumo bei kokybės gerinimo, toliau vystyti komandinio darbo principus;

Sukurti ir įdiegti atskirą apmokėjimo tvarką už suteiktas pirminės sveikatos priežiūros

paslaugas;

Optimizuoti darbo krūvį, kas užtikrintų ne tik slaugytojų veiklos organizavimą, bet ir

profesinį saugumą;

Skirti didesnį dėmesį bendruomenės slaugytojų darbui apylinkėse, siekiant geresnio

bendruomenės slaugos paslaugų prieinamumo visiems prisirašiusiems pacientams.

2. Pirminės sveikatos priežiūros vadovai turi:

Skatinti bendruomenės slaugytojų profesinį tobulėjimą;

Skatinti bendruomenės slaugytojų universitetines studijas, kurios suteiktų karjeros

galimybes;

Įtraukti bendruomenės slaugytojus į sprendimų priėmimą, tuo pačiu skatinant

teikti pasiūlymus, kaip galima būtų gerinti atliekamų paslaugų kokybę bei pačią

bendruomenės slaugą;

Patys tobulinti ne tik teorines, bet ir praktines žinias žmogiškųjų išteklių vadyboje

bendruomenės slaugoje, kas suteiktų galimybę labiau suprasti apie bendruomenės slaugą, jos

ypatumus.

3. Didinti bendruomenės slaugytojų profesinį savarankiškumą, leidžiant joms savarankiškai

atlikti kuo daugiau jiems priklausančių veiklų.

4. Gerinti bendruomenės slaugytojų fizines darbo sąlygas, kurios susijusios su reikalingų darbo

priemonių suteikimu, tačiau nepamirštant ir psichologinės, kuri leistų jaustis saugiai darbo

aplinkoje.

91

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alkoholis ir pirminė sveikatos priežiūra: Ankstyvo atpažinimo ir trumpų intervencijų

mokymo programa. Vilniaus priklausomybes ligu centras, 2009.

2. Andrijauskaitė D. Slaugos sistema Lietuvoje: darbas ir bedarbystė, slaugos specialistų

kompetencija, progresija, savarankiškumas. Gydymo menas, 2004;1-5.

3. Andruškevičienė K. Galimi sveikatos sektoriaus prioritetai 2014-2020 m. Europos Sąjungos

struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos

ministerija. Vilnius, 2011.

4. Bendruomenės slauga. Vienos konferencija, 1988.

5. Bendruomenės slauga. Prieiga per inernetą:www.lsveikata.lt/senas/index.php?pageid=262&s

6. Čiočienė A. Bendruomenės slauga pirminėje sveikatos priežiūroje. Sveikatos mokslai,

2002;4:2-5.

7. Dūdonis M, Veryga A, Subata E, Valius L. Pirminės sveikatos priežiūros pecialistų vaidmuo

mažinant alkoholinius gėrimus vartojančiųjų skaičių (metodikos santrauka). Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas 2010, tomas XIV, Nr. 7.

8. Geresnė pirminė sveikatos priežiūra – geresnei sveikatai mūsų regione Pirminės sveikatos

priežiūros ekspertų grupė. Šiaurės matmens partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės

gerovės srityje 2008,7:1-10.

9. Gerikienė V. Bendruomenės slaugytojų pasitenkinimo darbu sąsajos su jų kaita,

pasididžiavimu savo profesija ir darboviete. Moksliniai darbai, 2009;6-16.

10. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu pirminės sveikatos

priežiūros sąlygomis. Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata

Kaunas, 2007.

11. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu profesinę veiklą

veikiančių veiksnių kontekste. Medicinos teorija ir praktika, 2011;11(2):175-180.

12. Gerikienė, V, Petrauskienė, J. Profesinio pasitenkinimo veiksniai ir jų grįžtamasis ryšys su

bendruomenės slaugytojų pasitenkinimu darbu. Medicinos teorija ir praktika, 2009;4, 399-45.

13. Gutauskaitė G. Darbuotojų darbo motyvavimas daugiaprofilinėse sveikatos priežiūros

įstaigose. Sveikatos mokslai, 2005;2(39):67-70.

14. Gužauskienė T.Slaugytojų teises, pareigas ir kompetenciją reglamentuoja naujos medicinos

normos. Slauga: mokslas ir praktika, 2011;9(177):1-20.

15. Jakimavičienė V. Slaugytojai ir gydytojai – partneriai ar…? Lietuvos žinios, 2011-04-05.

92

16. Jankauskienė Ž, Kubilienė E, Juozulynas A, Stukas R. Veiksnių, formuojančių slaugytojų

profesinę elgseną, analizė. Medicinos teorija ir praktika, 2009;15(4):372-81.

17. Kalėdienė R. Šiuolaikinės sveikatos vadybos svarba Lietuvos sveikatos reformos sėkmei.

Medicina, 2004;40(9):891-6.

18. Kriukelytė D, Tamošiūnienė R. Slaugytojų požiūris į pacientų apmokymą. (Nurses attitude

towards patient education.). Sveikatos mokslai, 2002;4:46.

19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl MN 57: 1998

„Bendruomenės slugytoja (slaugytojas), funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir

atsakomybė“. Valstybės žinios, 1998 m. lapkričio 27 d. Nr. 691.

20. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl medicinos normos MN

57:1998 bendruomenės slaugytoja (slaugytojas) papildymo“. Vilnius, 2000 m. lapkričio 16 d.

Nr.671.

21. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas: „Dėl MN 57:2011

„Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Valstybės žinios,

2011 m. birželio 30 d. Nr. V-650.

22. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos

normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir

atsakomybė“ patvirtinimo. Valstybės žinios, 2011 birželio 8 d. Nr. V-591.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

etapo strategija: patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d.

nutarimu Nr. 647. Valstybės žinios 2006; 74:2827.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija:

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335.

Valstybės žinios 2003;28:1147.

25. Lietuvos slaugos politikos strategija. Gairės. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2005.

26. Lietuvos slaugos specialistų profesinės organizacijos VI-ojo Kongreso Rezoliucija Dėl

strateginių tikslų įgyvendinimo 2005 - 2006 metais. Vilnius, 2004.

27. Lietuvos sveikatos programa. Pagrindiniai integruoti poveikio būdai

http://sena.sam.lt/lt/main/veikla/programos_ir_projekt/programa/4

28. Lietuvos sveikatos programa 2020. Rekomendacijos dėl 2011-2020 metų Lietuvos sveikatos

programos tikslų ir uždavinių. Prieiga per internetą: www.sveikatosprojektai.org/node/41

29. LSSO II bendruomenės slaugos forumo rezoliucija, 2010. Prieiga per internetą:

www.lsso.lt/?ac=news&id=188]

93

30. Meištienė R, Brožaitienė J. Slaugos kokybei įtakos turinčių veiksnių analizė. Sveikatos

mokslai, 2009;5(5):2692-6.

31. Nacionalinė Sveikatos Taryba. Nutarimas dėl Sveikatos reformos įgyvendinimo. Šeimos

gydytojo institutcija – planuotas modelis, dabartis, perspektyvos. 2009 m. gegužės 6 d. Nr. N-

3 Vilnius.

32. Nacionalinės sveikatos tarybos 2004 metų veiklos ataskaita. Vilnius; 2005.

33. Petrauskienė J, Misevičienė I. Visuomenės sveikatos magistro diplominio darbo rengimo

vadovas. Kaunas: KMU leidykla, 2007.

34. Pirminė sveikatos priežiūra: slauga. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/slauga

35. Prevencinės programos – Jūsų galimybė nemokamai išsitirti. Gimdos kaklelio, krūties vėžio,

priešins liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. 2011.

36. Slauga pirminėje sveikatos priežiūroje. XXI amžiaus link. Vilnius: Charibdė, 1998.

37. Slaugos specializacijos Kauno kolegijoje. Prieiga per internetą:

www.kauko.lt/kolegija.php?id=126

38. Stoškus S, Petukienė E. Laiko valdymo efektyvumas: teorinis ir praktinis aspektai.

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008;3(12):319-328.

39. Sveikatos priežiūros sritys: slauga. Prieiga per internetą: www.sam.lt/lt/sritys/asmens-

sveikata/slaugytojas.

40. Tamošiūnas A, Milašauskienė Ž. Bendruomenė ir bendruomenės slauga. Kaunas: KMU

leidykla; 2008.

41. Valius L. Pirminė sveikatos priežiūra Lietuvoje: politiniai dokumentai, reformos eiga,

problemos. III nacionalinė sveikatos politikos konferencija: Lietuvos sveikatos politika XXI

amžiuje. Vilnius, 2001. p. 90-5.

42. Visockienė B.. Šeimos gydytojo komandos praplėtimas slaugos darbuotojais (vystymosi

perspektyvos). Slaugos mokslas ir praktika, 2011;6(174):10-11.

43. Zagurskienė D, Misevičienė I. Pacientų ir slaugytojų nuomonės apie sveikatos mokymą ir

slaugytojų dalyvavimą šiame procese palyginimas. Medicina (Kaunas), 2008;44(11):1-10.

44. Žydžiūnaitė V. Komandinio darbo kompetencijų edukacinė diagnostika ir jų vystymo,

rengiant slaugytojus, pagrindimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai. Edukologija –

Kauno technologijos universitetas, Kaunas, 2003.

45. Aiken L, Clarke S, Sloane D, Sochalski J: Cause for concern: nurses„ reports of hospital care

in five countries. LDI Issue Brief, 2002, 6: 1-4.

94

46. Aiken L, Clarke S, Sloane D: Hospital staffing, organization, and quality of care:cross-

national findings. Int J Qual Health Care, 2002, 14;5-13.

47. Aranda K. Exploring new advanced practice roles in community nursing: a critique. Nursing

Inquiry, 2008;15(1):3-10.

48. Armstrong-Stassen M, Cameron S. Concerns, satisfaction and retention of Canadian

community health nurses. Journal of Community Health Nursing 2005;22(4):181-94.

49. Aston M, Meagher-Stewart D, Edwards N, Young L. Public Health Nurses’Primary Health

Care Practice: Strategies for Fostering Citizen Participation. Journal of Community Health

Nursing, 2009;26:24–34.

50. Baisch M. Community health: an evolutionary concept analysis. Journal of Advanced

Nursing, 2009;65(11): 2464–2476.doi: 10.1111/j.1365-2648.2009.05068.x.

51. Bigbee J, Hampton C, Blanford D, Ketner P. Community Health Nursing and Cooperative

Extension:A Natural Partnership. Journal of Community Health Nursing, 2009; 26:192–197.

52. Brady A, .Byrne G, Horan P, Griffiths C, Macgregor C, Begley C. Measuring the workload of

community nurses in Ireland: a review of workload measurement systems. Journal of Nursing

Managemen,t 2007;15: 481–489.

53. Canadian Healthcare Association. Home Care in Canada: From the Margins to the

Mainstream. Ottawa, 2009.

54. Community Health Nurses Association of Canada.Canadian Community Health Nursing

Standards of Practice. Canada, 2008:1-20.

55. Declaration of Alma Ata. International Conference on Primary Health Care, Alma-Ata,

USSR, 6-12 September 1978.

56. Donnelly L. Nurses tied down by excess paperwork. Journal of Nursing Management,

2007;2:1-10.

57. Fletcher C. Hospital RN’s job satisfactions and dissatisfactions. Journal of Nursing

Administration, 2002;31(6):324-31.

58. Fletcher B, Himmelfarb C, Lira M, Meininger J, Pradhan S, Sikkema J, et. al. Global

Cardiovascular Disease Prevention: A Call to Action for Nursing Community-Based and

Public Health Prevention Initiatives. Journal of Cardiovascular Nursing, 2011;26(45):1-10.

59. Glanz K, Rimer B, Viswantah K, editors. Health Behaviour and Health Education. Theory,

research, and practice. Fourth edtion. USA, 2008 .

95

60. Gould D, Berridge E, Kelly D. The National Health Service Knowledge and Skills

Framework and its implications for continuing professional development in nursing. Nurse

Education Today, 2007;27:26-34.

61. Henderson J, Willis E, Walter B, Toffoli L. Community mental health nursing: keeping pace

with care delivery? International Journal of Mental Health Nursing, 2008;17(3):162-170.

62. Internationl Center for Human Resources in Nursing An Ageing Nursing Workforce, 2008:1-

6.

63. Jarvis A. District Nurses` perceptions of their workload, time management and job

satisfaction: A pilot study. Final report. Community nursing Primary and Community

Division, 2005:1-73.

64. Keleher H, Parker R, Abdulwadud O, Francis K. Systematic review of the effectiveness of

primary care nursing. International Journal of Nursing Practice, 2009;15:16-24.

65. Kemp L, Harris E, Comino E. Changes in community nursing in Australia: 1995:2000.

Journal of Advanced Nursing, 2005;49(3):307-314.

66. Laurant M, Reeves D, Hermens R, Braspenning J, Grol R, Sibbald B. Substitiution of doctors

by nurses in primary care (Review). The Cochrane Collaboration, 2007;2-39.

67. Markham T, Carney M. Public Health Nurses and the delivery of quality nursing care in the

community. Journal of Clinical Nursing, 2008;17: 1342–1350.

68. McCoy D, Bennet S, Witter S, Pond B, Baker B, Gow J, et al. Salaries and incomes of health

workers in Sub-Saharan Africa. Lanet, 2008;3:675-681.

69. Nurses always there for you: Caring for families. International Council of Nurses, 2002;12-

15.

70. O`Brien-Pallas L, Doran D, Murray M, Cockerill R, Sidani S, Laurie-Shaw B, et al.

Evaluation of a client care delivery model, part 1: variability in nursing utilization in

community home nursing. Nursing Economics, 2002;20(1):13-21, 36.

71. O`Neill M, Cowman S. Partners in care: investigating community nurses’ understanding of an

interdisciplinary team-based approach to primary care. Journal of Clinical Nursing, 17, 3004–

3011 doi: 10.1111/j.1365-2702.2008.02068.x.

72. Paterson B, Duffett-Leger L, Cruttenden K. Contextual Factors Influencing the Evolution of

Nurses` Roles in a Primary Health Care Clinic. Public Health Nursing, 2009;26(5):421-429.

73. Perlino M. The Public Health Workforce Shortage: Left Unchecked, Will We Be Protected?

Issue Brief. American Public Health Association, 2006;9:1-12.

96

74. Philibin N, Griffiths C, Byrne G, Horan P, Brady A, Begley c. The role of the public health

nurse in a changing society. Journal of Advanced Nursing, 2010;66(4):743-752.

75. Pierrynowski Gallant D. Primary Health Care. Nursing 105,2008. Available from:

www.slideshare.net/thinkrn/primary-health-care-nursing.

76. Public Health- Community Health Nursing Practice in Canada. Fourth edition. 2010;1-44.

77. Schofield R, Betker C, Bruyere D, Parton L, Slepkov M, Ashley L, et al. Vision statement:

definition of community health nursing practice in Canada. Community Health Nurses of

Canada, 2009:1-4.

78. Storey C, Ford J, Cheater F, Hurst K, Lesse B. Nurses working in primary and community

care settings in England: problems and challenges in identifying numbers. Journal of Nursing

Management, 2007;15, 847–852.

79. Stuart E, Jarvis A, Daniel K. A ward without walls? District nurses` perceptions of their

workload management priorities and job satisfaction. Journal of Clinical Nursing,

2008;17:3012-3020. doi: 10.1111/j.1365-2702.2008.02316.x.

80. Sun Ko I, Wha Lee T, Sook Lee I. Community health practitioner’s practice guideline for a

changing health care: Korean contribution. Journal of Clinical Nursing: Nursing Workofrce,

2009;18:1190-1198. doi: 10.1111/j.1365-2702.2008.02664.x.

81. The Role of the Public health Nurse withing the Regional Health Authority. Manitoba Health,

2002. Available from: www.gov.mb.ca/health.

82. The Value of Nurses in the Coomunity. Prepared for Canadian Nurses Association, 2003;4:1-

42.

83. Thomas L, Reynolds T, O`Brien L. Innovation and change: shaping district nursing services

to meet the needs of primary health care. Journal of Nursing Management, 2006;14: 447–454.

84. Van Loon A, The changing professional role of community nurses, 2007;19:315-330.

85. White S. Community nurses are the cornerstones of primary health care. Aust Nurs J,

2005;30(6):4.

86. World Health Organization. Comprehensive Community- and Home-based Health Care

Model. 2004, 1-77.

87. World Health Organization. Prieiga per inetrnetą:www.who.int/topics/nursing/en/

88. Zelek B, Philips SP. Gender and power: nurses and doctors in Canada. Int J Equity Health

2003;2:1. Available from: http://www.equityhealthj.com/content/2/1/1

89. Zurmehly J. A Qualitattive Case Study Review of Role Transition in Community Nursing.

Norsing Forum, 2007;42(4):162-170.

97

PRIEDAI

98

Priedas Nr. 1

Gerb. bendruomenės slaugytoja, Šiandien nekyla abejonių, kad bendruomenės slaugytojų veikla yra labai svarbi, siekiant geresnės

bendruomenės sveikatos. Gana dažnai teisės aktuose reglamentuojamos medicinos darbuotojų veiklos nėra visiškai pagrįstos, neatitinka nūdienos reikalavimų. Mūsų tyrimo tikslas - įvertinti bendruomenės slaugytojų medicinos normoje įvardintų ir atliekamų veiklų atitiktį. Maloniai prašome užildyti anketą. Jūsų atsakymai labai svarbūs siekiant pasiūlyti bendruomenės slaugytojų medicinos normos pataisas, paskatinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus atsižvelgti į Jūsų lūkesčius ir pagerinti darbo organizaciją, kad vykdomos veiklos taptų veiksmingomis ir efektyviomis.

Į klausimus atsakykite pažymėdamos Jums tinkantį atsakymą (tinkamą atsakymą žymėkite X), arba įrašykite skaičius kur prašoma arba parašykite savo nuomonę. Anketa yra anoniminė, todėl konfidencialumą garantuojame.

Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą Pagarbiai, Deimantė Obelienytė LSMU VSF, visuomenės sveikatos vadybos magistrantė (Mob. tel. 867113908). I. Duomenys apie asmenį ir darbo organizacinius aspektus 1. Jūsų gimimo data (įrašykite) ___________________ 2. Jūsų išsilavinimas (įrašykite) ________________________________ 3. Jūsų turima (-os) kvalifikacija (-os) (įrašykite)

_________________________________________________________ 4. Ar baigėte persikvalifikavimo kursus?

1 Taip 2 Ne 5. Jei taip, kokius persikvalifikavimo kursus baigėte? (įrašykite)

____________________________________________ 6. Darbo patirtis, kaip bendruomenės slaugytojos ______ m. 7. Jūsų pagrindinės pareigos yra: Jūsų antraeilės pareigos yra:

1 Viešojoje medicinos įtaigoje 3 Viešojoje medicinos įstaigoje 2 Privačioje medicinos įstaigoje 4 Privačioje medicinos įstaigoje

5 Nedirbu antraeilio apmokamo darbo 8. Jūsų darbo krūvis pagrindinėse pareigose _______ etatas(-o) Vidutiniškai ____ valandų per

savaitę Jūsų darbo krūvis antraeilėse pareigose ________ etatas(-o) Vidutiniškai ____ valandų per savaitę

9. Ar Jūs dirbate kartu su gydytoju tame pačiame kabinete? 1 Taip, dirbame tame pačiame kabinete 2 Ne, dirbu atskirame kabinete 3 Dirbu

įvairiai 10. Kokius slaugos dokumentus pildote apie savo pacientus?(įrašykite)

__________________________________________________________________________________________ 11. Ar žinote apie egzistuojančią bendruomenės slaugytojų medicinos normą?

1 Taip 2 Ne 12. Jei taip, ar vadovaujatės ja kasdieninėje savo veikloje?

1 Visada 2 Dažnai 3 Kartais 4 Retai arba niekada 13. Išvardinkite, kokias paslaugas Jums tenka teikti savo pacientams poliklinikoje dažniausiai?

__________________________________________________________________________________________ 14. Su kuriuo iš pirminės sveikatos priežiūros specialistų dažniausiai aptariate problemas, susijusias su Jūsų

pacientų sveikata? (įrašykite) _____________________________________________________________________________

II. Veikla paciento namuose 15. Ar turite savo apylinkę?

1 Taip 2 Ne 16. Jei taip, tai koks apytikslis prisirašiusių pacientų šioje apylinkėje skaičius (įrašykite) ________

99

17. Ar lankote savo pacientus jų namuose? 1 Taip 2 Ne

18. Ar yra ligonių, turinčių specialiuosius poreikius (SP1, SP2), sąrašas? 1 Taip 2 Ne 3 Nežinau 19. Įrašykite apytikslį pacientų skaičių, kurį Jūs aplankote namuose per savaitę _________ 20. Kiek laiko apytiksliai skiriate vienam pacientui jo lankymo namuose metu? _________ 21. Pagrindinės veiklos, kurias dažniausiai atliekate paciento namuose lankymo metu. (įrašykite) ______________________________________________________________________________________________

III. Profilaktinė veikla, sveikatos mokymas 22. Kaip dažnai pasikalbate su pacientais apie šių gyvensenos veiksnių poveikį?

Dažnai Kartais Retai Niekada 1. Rūkymo 1 2 3 4 2. Alkoholio 1 2 3 4 3. Mitybos 1 2 3 4 4. Padidėjusio svorio 1 2 3 4 5. Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo 1 2 3 4 6. Fizinio krūvio 1 2 3 4

23. Kaip dažnai Jūs patariate savo pacientui:

Dažnai Kartais Retai Niekada 1. Mesti rūkyti 1 2 3 4 2. Riboti alkoholį 1 2 3 4 3. Sveikai maitintis 1 2 3 4 4. Reguliuoti kūno svorį 1 2 3 4 5. Reguliuoti padidėjusį kraujospūdį 1 2 3 4 6. Didinti fizinį aktyvumą 1 2 3 4

24. Kaip dažnai Jūs informuojate savo pacientus apie Lietuvoje vykdomas profilaktines programas

Dažnai Kartais Retai Niekada 1. Širdies ir kraujagyslių ligų 1 2 3 4 2. Gimdos kaklelio vėžio 1 2 3 4 3. Krūties vėžio 1 2 3 4 4. Prostatos vėžio 1 2 3 4 5. Storosios žarnos vėžio 1 2 3 4

25. Ar pasikalbate su paciento šeimos nariais apie jų gyvensenos ypatumus (pvz.: rūkymą, alkoholį, fizinio

aktyvumo stoką, mitybą)? 1 Visada 2 Dažnai 3 Kartais 4 Retai arba niekada

26. Kiek vidutiniškai laiko skiriate pacientų sveikatos mokymui per savaitę? (įrašykite) _______ val. 27. Kokias pagrindines temas dėstote savo pacientams? (įrašykite)

__________________________________________________________________________________ 28. Ar vertinate pacientų sveikatos mokymą?

1 Taip 2 Ne 29. Jei taip, kokiu būdu vertinate pacientų sveikatos mokymą? (įrašykite)

__________________________________________________________________________________

IV. Atliekamos procedūros 30. Kaip dažnai Jūs atliekate asmens sveikatos priežiūros profilaktines ir kitas procedūras, tyrimus?

100

Profilaktinės ir kitos procedūros, tyrimai

Beveik visada Dažnai Kartais Retai arba

niekada

Tai gydytojo

veikla 1. Antropometrinių duomenų rinkimas 1 2 3 4 5 2. Antelės , basono padavimas 1 2 3 4 5 3. Arterinio kraujo spaudimo matavimas

1 2 3 4 5

4. Burnos ertmės priežiūra 1 2 3 4 5 5. Deguonies davimas 1 2 3 4 5 6. Dirbtinis ir natūralus maitinimas 1 2 3 4 5 7. Diurezės stebėjimas ir vertinimas 1 2 3 4 5 8. Drabužių keitimas 1 2 3 4 5 9. Dujų vamzdelio įikišimas 1 2 3 4 5 10. Gydomoji vonelė 1 2 3 4 5 11. Higieninė ausų landų priežiūra 1 2 3 4 5 12.Higieninė dirbtinių kūno angų priežiūra

1 2 3 4 5

13.Injekcijos 1 2 3 4 5 14.Išmatų tyrimui ėmimas 1 2 3 4 5 15 Klizma 1 2 3 4 5 16. Kompresas 1 2 3 4 5 17.Kraujo tyrimo ėmimas 1 2 3 4 5 18. Kūno temperatūros matavimas 1 2 3 4 5 19. Lašinės sistemos pajungimas 1 2 3 4 5 20. Ledo pūslė 1 2 3 4 5 21. Lovos perklojimas 1 2 3 4 5 22. Nosies landų valymas 1 2 3 4 5 23. Odos priežiūra 1 2 3 4 5 24. Pabarstų naudojimas 1 2 3 4 5 25. Paciento transportavimas 1 2 3 4 5 26. Pagalba kosinčiam, skrepliuojančiam

1 2 3 4 5

27. Pagalba vemiančiam ir viduriuojančiam

1 2 3 4 5

28. Parengimas rentgeniniam tyrimui 1 2 3 4 5 29. Plaučių gyvybinės talpos nustatymas

1 2 3 4 5

30. Pulso skaičiavimas 1 2 3 4 5 31. Sekreto iš kvėpavimo takų išsiurbimas

1 2 3 4 5

32. Skysčių sugirdymas 1 2 3 4 5 33. Skrandžio plovimas 1 2 3 4 5 34. Skrandžio turinio ėmimas 1 2 3 4 5 35. Skrandžio zondavimas 1 2 3 4 5 36. Skreplių laboratoriniam tyrimui ėmimas

1 2 3 4 5

37. Šlapimo laboratoriniam tyrimui ėmimas

1 2 3 4 5

38. Šlapimo pūslės kateterizavimas 1 2 3 4 5 39. Tepalų tepimas 1 2 3 4 5 40. Termoforo dėjimas 1 2 3 4 5 41. Vaistų davimas 1 2 3 4 5 42. Žaizdų tvarkymas, priežiūra, perrišimas

1 2 3 4 5

V. Profesinis tobulėjimas ir laiko planavimas 31. Kiek valandų per mėnesį Jūs paprastai skiriate profesiniam tobulėjimui?

101

Mokslinės literatūros skaitymui ________ val. Tobulinimosi kursams ________ val. Moksliniam darbui __________ val. 32. Kaip manote, kurioje (-iose) srityje (-yse) Jums trūksta teorinių žinių? (įrašykite)

__________________________________________________________________________________________ 33. Kokiam laikotarpiui Jūs planuojate savo darbo veiklas?

1 Planuoju mėnesiui 2 Planuoju savaitei 3 Planuoju dienai 4 Neplanuoju visai

34. Kas dažniausiai trukdo sklandžiai atlikti savo darbą? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________

35. Kokiai (-ioms) veiklai (-oms) skiriate daugiausiai savo darbo laiko? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________

VI. Pasiūlymai bendruomenės sveikatos gerinimui ir bendruomenės slaugai 36. Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima daugiau įtraukti bendruomenę į jos pačios sveikatos

išsaugojimą bei stiprinimą? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________

37. Koks galėtų būti Jūsų vaidmuo, siekiant pagerinti gyventoju sveikatą? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________

38. Ar teikiate pasiūlymus vadovams, kaip galima pagerinti bendruomenės slaugą? 1 Taip 2 Ne

39. Jei taip, kokius pasiūlymus teikiate vadovams, kaip galima gerinti bendruomenės slaugą? (įrašykite) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti bendruomenės slaugytojų darbe? (įrašykite) __________________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________

Dėkojame už nuoširdžius atsakymus

102

Priedas Nr. 2

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJOS VEIKLOS LAIKO ATŽVILGIU I. Ar vakarykštė diena darbe buvo įprastinė?

Taip Ne

Jei ne, įrašykite, kodėl ji buvo neįprasta?___________________________________________________

Prašome Jūsų įrašyti žemiau nurodytos savaitės dienos, kaip bendruomenės slaugytojos, atliktas veiklas. *P.S. Darbo valandas galite apjungti, pvz.: 9 - 10 val. poliklinikoje konsultavau pacientus.

Savaitės diena__________________ Darbo laikas nuo ___ val. iki ___ val.

LAIKAS ATLIKTA VEIKLA

800

900

1000

1100

1200

1300

1400

1500

1600

1700

1800

1900

2000