MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS AKUŠERIJOS – GINEKOLOGIJOS KLINIKA · MA – medicinos akademija maks. – maksimumas MF – medicinos fakultetas μg – mikrogramai mm

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

AKUŠERIJOS – GINEKOLOGIJOS KLINIKA

AKVILĖ JAŠISKYTĖ

TOLIMOSIOS IŠEITYS PO KONSERVATYVAUS NESIVYSTANČIO NĖŠTUMO GYDYMO

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Saulius Paškauskas

KAUNAS, 2016

2

TURINYS

1. SANTRAUKA .................................................................................................................................. 4

2. PADĖKA .......................................................................................................................................... 6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ............................................................................................................. 6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS .................................................................................................. 6

5. SANTRUMPOS ................................................................................................................................ 7

6. SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS .................................................................................................................. 8

7. ĮVADAS ........................................................................................................................................... 9

7.1 Darbo tikslas ................................................................................................................................. 10

7.2 Darbo uždaviniai ........................................................................................................................... 10

8. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 11

8.1 Nesivystančio nėštumo sąvoka ..................................................................................................... 11

8.2 Nesivystančio nėštumo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ........................................................... 11

8.3 Nesivystančio nėštumo priežastys ir diagnostika ......................................................................... 12

8.4 Nesivystančio nėštumo gydymas: laukimo taktika ...................................................................... 13

8.5 Chirurginis nesivystančio nėštumo gydymas ............................................................................... 13

8.6 Konservatyvus nesivystančio nėštumo gydymas ......................................................................... 14

8.7 Chirurginių intervencijų poreikis po konservatyvaus nesivystančio nėštumo gydymo ............... 15

8.8 Nėštumo baigtys po konservatyvaus nesivystančio nėštumo gydymo ......................................... 16

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI .......................................................................................... 17

9.1 Tyrimo organizavimas .................................................................................................................. 17

9.2 Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 17

9.3 Instrumentiniai tyrimo metodai .................................................................................................... 17

9.4 Duomenų analizės metodai ........................................................................................................... 18

9.5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas ..................................................................................... 18

10. REZULTATAI ............................................................................................................................ 20

3

10.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nėštumo laiką ir buvusių nėštumų skaičių ............................... 20

10.2 Konservatyvaus NN gydymo baigtys ......................................................................................... 21

10.3 Endometriumo storis tiriant ultragarsu po įvykusio persileidimo .............................................. 22

10.4 Pakartotiniai apsilankymai gydymo įstaigoje po konservatyvaus NN gydymo, jų priežastys ... 22

10.5 Pakartotinai hospitalizuotų ligonių gydymo metodai po buvusio nesėkmingo konservatyvaus

NN gydymo ........................................................................................................................................ 24

10.6 Pakartotinai hospitalizuotų ligonių endometriumo storis ........................................................... 25

10.7 Pakartotiniai pastojimai po buvusio konservatyvaus gydymo dėl NN ....................................... 25

10.8 Partotino nėštumo eiga po buvusio NN ...................................................................................... 26

11. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 27

12. IŠVADOS .................................................................................................................................... 29

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................... 30

14. PRIEDAI ..................................................................................................................................... 33

4

1. SANTRAUKA

Akvilės Jašiskytės magistro baigiamasis darbas „Tolimosios išeitys po konservatyvaus

nesivystančio nėštumo gydymo“/ mokslinis vadovas doc. dr. S. Paškauskas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Akušerijos – ginekologijos

klinika, Kaunas.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti nesivystančio nėštumo konservatyvaus gydymo tolimuosius

rezultatus.

Tyrimo uždaviniai: Nustatyti nepavykusių sužadinti abortų dažnį konservatyviai gydant

nesivystantį nėštumą; Nustatyti pakartotino hospitalizavimo priežastis ir chirurginių intervencijų dažnį

po nepavykusio konservatyvaus nesivystančio nėštumo gydymo; Nustatyti pastojimo ir pakartotinų

nesivystančių nėštumų dažnį po buvusio nesivystančio nėštumo.

Tyrimo metodika. Tyrimo populiaciją sudarė 188 respondentės, gydytos dėl nesivystančio

nėštumo, atliktas kiekybinis tyrimas, taikytas anketinės apklausos metodas. Klausimyną sudarė 8

uždarojo tipo klausimai. Iš viso tyrimo metu išsiųsta 180 klausimynų. Analizei buvo atrinkti 87 tinkamai

užpildyti klausimynai. Duomenys buvo analizuojami, naudojant Microsoft Office Excel 2013 programą.

Rezultatai. 4,6 proc. moterų po konservatyvaus NN gydymo prireikė pakartotino gydymo.

Pakartotinos hospitalizacijos priežastys: pilvo skausmas (50 proc.), pilvo skausmas ir pykinimas (25

proc.), kraujavimas iš genitalijų (25 proc.). 75 proc. pakartotinai hospitalizuotų respondečių po buvusio

konservatyvaus NN gydymo prireikė gimdos abrazijos, likusioms - buvo tęsiamas medikamentinis

gydymas. Po konservatyvaus NN gydymo 54,1 proc. respondenčių mėgino pakartotinai pastoti, iš jų

67,5 proc. sėkmingai išnešiojo ir pagimdė, 20 proc. nėštumas buvo komplikuotas ir 12,5 proc.

pasikartojo NN.

Išvados. Didžiajai daliai respondenčių konservatyvus NN gydymas buvo efektyvus ir tik

kelioms pacientėms nepavyko sužadinti pilno aborto. Visos pakartotinai hospitalizuotos ligonės

skundėsi pilvo apatinės dalies skausmais ir trečdaliui jų prireikė chirurginės intervencijos. Apie pusę

respondenčių sėkmingai pakartotinai pastojo po buvusio konservatyvaus NN gydymo, o dešimtadaliui

moterų pasikartojo nesivystantis nėštumas.

5

SUMMARY

Long term outcomes of conservative missed abortion management. By Akvilė Jašiskytė.

Master’s Thesis. Supervisor Doc. dr. Saulius Paškauskas.

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Department of Obstetrics –

Gynecology.

Aim of the study: was to analyze long term outcomes of conservative missed abortion

management.

Objectives of the study were to identify the frequency of unsuccessfully induced abortions

during conservative missed abortion management; to identify the causes for repeated hospitalizations

(galbūt tiesiog readmissions) and surgical intervention frequency after unsuccessful concervative missed

abortion management; to identify the frequency of conception and repeated missed abortion after missed

abortion.

Methodology. Research population consisted of 188 female respondents who were treated for

missed abortion. A quatitative study was performed, survey method was applied. The questionnaire

consisted of 8 closed-ended questions. 180 questionnaire were sent out, of which 87 correctly filled were

selected for the analysis. Data analysis was performed using Microsoft Office Excel 2013 program.

Results. 4,6% women after conservative missed abortion management needed repeated

treatment. Causes of repeated hospitalization were: abdominal pain (50%), abdominal pain and nausea

(25%), bleeding from the genitals (25%). 75% repeatedly hospitalized respondents after conservative

missed abortion management in need of uterus abrasion. The remaining women continued medical

treatment. After conservative missed abortion management 54,1% women tried to get pregnant again,

of which 67,5% successfully gave birth, 20% had a complicated pregnancy and 12,5% had a repeated

missed abortion.

Conclusions. For most respondents conservative missed abortion management was effective

and very few patients failed to stimulate a full abortion. All re-hospitalized patients complained of lower

abdominal pain,a third of them required surgery. About half of the respondents successfully conceived

after former conservative missed abortion management, and one tenth had a repeated missed abortion.

6

2. PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovui Gerb. doc. dr. S. Paškauskui už paramą ir

pagalbą, rašant magistrinį darbą.

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras. Išdavimo data –

2016 01 15. Bioetikos leidimo numeris – BEC-MF-198.

7

5. SANTRUMPOS

CD – cukrinis diabetas

cm – centimetrai

hCG – žmogaus choriono gonadotropinas

IFN – inkstų funkcijos nepankamumas

IUS – intrauterinė sistema

LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas

MA – medicinos akademija

maks. – maksimumas

MF – medicinos fakultetas

μg – mikrogramai

mm – milimetrai

NN – nesivystantis nėštumas

Nr. – numeris

Proc. - procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

Sav. – savaitės

Val. – valandos

8

6. SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Abortas - medicininis nėštumo nutraukimas (dirbtinis) arba nutrūkimas (savaiminis) iki 21 sav. + 6

d.

Anketa – tai klausimynas, kuris naudojamas tyrimo duomenų surinkimo tikslais.

Duomenys - imties elementų tiriamo požymio reikšmės.

Embrionas - tai raidos stadija per pirmąsias 8 savaites po apvaisinimo.

Gimdos abrazija - tai gydymo ir diagnostikos tikslais taikoma operacija, kurios metu specialiu

instrumentu atliekamas gimdos kaklelio kanalo ir gimdos ertmės išvalymas.

Misoprostolis - tai sintetinis E1 prostoglandinas, sukurtas ir patvirtintas kaip vaistas nesteroidinių

vaistų nuo uždegimo sukeltoms skrandžio opoms gydyti.

Nesivystantis nėštumas - tai vaisiaus iki 21 sav. + 6 d. mirtis gimdoje.

Nėštumas - laikotarpis, kai motinos organizme išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki

gimdymo.

Respondentas - tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus.

Trimestras – nėštumas yra padalinamas į tris laikotarpius, vadinamus trimestrais. I trimestras tęsiasi

nuo 0 iki 12 sav., II- 13-28 sav. ir III – 29-40 sav.

Ultragarasinis tyrimas - tai tyrimas, skirtas pamatyti organus ir vidines struktūras,

naudojant ultragarso bangas.

Vakuumo aspiracija - tai procedūra, kurios metu embrionas ir placenta yra pašalinami iš gimdos

išsiurbimo būdu per išplėstą gimdos kaklelį.

http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/D/dirbtinishttp://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/S/savaiminishttps://lt.wikipedia.org/wiki/Apvaisinimas

9

7. ĮVADAS

Nėštumo praradimas yra vis dažnėjanti problema šiuolaikinėje visuomenėje tiek Lietuvoje, tiek

visame pasaulyje. Viena iš dažnai pasitaikančių nėštumo komplikacijų yra nesivystantis nėštumas (NN)

[19]. Tai patologija, kai nėštumas nustoja vystytis gimdoje iki 21 sav. + 6 d. [1].

Galimi keli NN gydymo būdai:

1) laukimo taktika. Laukiama savaiminio aborto.

2) konservatyvus. Medikamentais sužadinamas persileidimas.

3) chirurginis. Anksčiau dažniausiai buvo pasirenkamas chirurginis gydymas – gimdos kaklelio dilatacija

ir gimdos ertmės abrazija ar vakuumo aspiracija. Šis būdas yra gana saugus, tačiau kartais pasitaikančios

chirurginės komplikacijos vis dėlto vertė ieškoti saugesnių būdų [13].

Konservatyvus NN gydymas – tai labai veiksminga, saugi ir moterų pageidaujama gydymo

taktika. Sintetinių prostaglandinų naudojimas gerokai sumažino grėsmę moterų sveikatai ir leido saugiai

ir efektyviai gydyti nesivystantį nėštumą. Tačiau visgi pasitaiko atvejų, kada medikamentais nepavyksta

sužadinti persileidimo ir žuvusius nėštuminius audinius tenka pašalinti iš gimdos chirurgiškai [21]. Koks

skaičius moterų grįžta į gydymo įstaigą po nepavykusio medikamentinio persileidimo sužadinimo,

įvertinti sunku. Tam išsiaiškinti buvo atlikti vos keli tyrimai.

Moterys, kurioms buvo nustatytas nesivystantis nėštumas, turi ne tik daug didesnę riziką

pakartotinam nesivystančiam nėštumui, bet ir nėštumo ir gimdymo komplikacijoms. Dažnai po NN

moterims iškyla daug klausimų dėl galimo kito nėštumo. Po kiek laiko galima pastoti, ar nepasikartos

NN [26]? Apie tai, kaip, pakartotinai pastojus, vystėsi jų nėštumai, duomenų yra labai mažai.

Moterų, kurioms buvo nustatytas NN ir gydytas medikamentiniu metodu, tolimieji šio gydymo

rezultatai nėra žinomi. O tokių tyrimų Lietuvoje ir pasaulyje tik pavieniai.

Mūsų tyrimo tikslas yra įvertinti moterų po konservatyvaus nesivystančio nėštumo gydymo

tolimuosius rezultatus, siekiant mūsų pacientėms parinkti geriausią ir tinkamiausią gydymo būdą.

10

7.1 Darbo tikslas

Išanalizuoti nesivystančio nėštumo konservatyvaus gydymo tolimuosius rezultatus.

7.2 Darbo uždaviniai

1. Nustatyti nepavykusių sužadinti abortų dažnį konservatyviai gydant NN.

2. Nustatyti pakartotino hospitalizavimo priežastis ir chirurginių intervencijų dažnį po nepavykusios

konservatyvaus NN gydymo.

3. Nustatyti pastojimo ir pakartotinų NN dažnį po buvusio NN.

11

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1 Nesivystančio nėštumo sąvoka

Nesivystantis nėštumas - tai embriono ar vaisiaus iki 21 sav. + 6 d. mirtis ir užsilaikymas

gimdoje [1]. Moteris, kuriai nėštumas nustoja vystytis, gali nieko blogo nejausti ir neįtarti, o nėštumas

užsilaikyti gali net iki 4-8 savaičių [2]. Išskiriami du nesivystančio nėštumo tipai – embrioninis ir

vaisiaus. Kai embriono ilgis lygus ar didesnis nei 5 cm ir nėra nustatoma jo širdies veikla, toks NN

vadinamas embrioniniu. O kada vaisius yra 7-21 sav. + 6d. ir taip pat nenustatoma jo širdies veikla, toks

NN vadinamas vaisiaus [3].

8.2 Nesivystančio nėštumo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

NN yra dažna patologija, kuri pasitaiko 20-30 proc. visų nėštumų. Dažniausia savaiminio pilno

ar dalinio persileidimo priežastis yra NN [3]. Apie 10 proc. nėštumų pasibaigia pirmojo trimestro metu.

Nesivystantis nėštumas gali pasikartoti nuo 0,5 iki 1 proc. pakartotinai bandančių pastoti moterų [4].

Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis 2014 metais abortų pagal medicinines indikacijas

įvyko 2,7 proc., o savaiminių persileidimų - 27,4 proc. (1 lentelė) [5].

1 lentelė. Abortų struktūra procentais Lietuvoje.

2010 2011 2012 2013 2014

Savaiminiai (proc.) 26,3 26,5 24,9 24,0 27,4

Pagal medicinines

indikacijas (proc.)

1,4 1,6 2,4 1,5 2,7

12

8.3 Nesivystančio nėštumo priežastys ir diagnostika

Nesivystančio nėštumo rizika yra daug didesnė vyresnio amžiaus moterims ir moterims su

įgimtomis lytinių takų anomalijomis, sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis, CD, IFN ar esant

skydliaukės disfunkcijai. Nesivystačiam nėštumui turi įtakos kai kurie aplinkos veiksniai, kurie ženkliai

padidina susirgimo riziką, pvz.: alkoholio vartojimas ir rūkymas [6].

Pagrindinės nesivystančio nėštumo priežastys: anembrioninis nėštumas, vaisiaus chromosomų,

embriono, placentos, gimdos anomalijos ir motinos sisteminės ligos (2 lentelė) [4].

2 lentelė. Svarbiausios nesivystančio nėštumo priežastys.

Svarbiausios nesivystančio nėštumo priežastys

Morfolologinės anomalijos/struktūriniai apsigimimai

Genetinės anomalijos: chromosomų mutacijos, genų mutacijos, iš tėvų subalansuotos

translokacijos, trombofilija, su X chromosoma susijusios ligos, placentos mozaicizmas

Endokrinologija: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, liuteininės fazės defektas, policistinis

kiaušidžių sindromas

Aplinkos veiksniai: alkoholis, tabakas, narkotikai ir kitos cheminės medžiagos

Imunologija: antifosfolipidinis sindromas, motinos autoimuninis faktorius

Gimdos anatominės anomalijos: įgimti gimdos pakitimai, miomos, sinechijos, gimdos kaklelio

pakitimai

Infekcijos: virusai, bakterijos, grybai, mikoplazmos

Jeigu gimda laispniškai nedidėja ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kiekis yra per

žemas gestaciniam amžiui arba nepadidėja dvigubai per 48 valandas, galima įtarti nesivystantį nėštumą

[7].

Nesivystančio nėštumo tiksli diagnozė nustatoma ultragarso tyrimu, kai širdies veiklos

nebuvimas parodo embriono ar vaisiaus mirtį. Ultragarsu matomi negyvo embriono ar vaisiaus judesiai

yra tik pasyvios fliuktuacijos rezultatas. Antriniai žuvusio vaisiaus pokyčiai gali atsirasti vėliau ir

nulemti įvairias nėštumo komplikacijas. Visa tai priklauso nuo laiko, kuris trunka nuo vaisiaus žūties

momento iki diagnozavimo [8].

13

8.4 Nesivystančio nėštumo gydymas: laukimo taktika

Nesivystantis nėštumas per ilgą laiko tarpą gali spontaniškai pasišalinti pats, tačiau kartais tai

gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius nuo diagnozės patvirtinimo. Moterys išvengia chirurginio ar

medikamentinio gydymo galimų šalutinių reiškinių ar komplikacijų [9], bet laukimo taktika esant NN

yra susijusi su didesne kraujavimo, nepilno aborto ir neplanuotos skubios chirurginės intervencijos rizika

[10]. Pasirinkus laukimo taktiką, labai svarbu įvertinti gyvybinius rodiklius, bendrą pacientės būklę ir

galimos infekcijos riziką.

Taip pat laukimo taktika moterims gali sukelti nemažai neigiamų emocinių potyrių. Todėl

medicininėje praktikoje dažniau pasirenkama šią situaciją spręsti mediciniškai, o nelaukti. Kaip saugiai

ir efektingai tai padaryti, diskutuota jau labai seniai [11].

8.5 Chirurginis nesivystančio nėštumo gydymas

Chirurginis nutrūkusio nėštumo gydymo būdas yra labai veiksmingas, rezultato pasiekiama

greitai, tačiau galimi gimdos kaklelio pažeidimai, infekcijos, gimdos perforacija ar komplikacijos,

susijusios su anestezija. O pasirinkus konservatyvią laukimo taktiką ar medikamentinį gydymą, moteris

gali išvengti su operacija ir anestezija susijusių komplikacijų. Visgi, konservatyvus gydymas turi

trūkumų taip pat: rezultato tenka laukti ilgiau, rūpestis dėl skausmo, kraujavimo. Be to, daliai moterų

nepavyksta medikamentais sužadinti persileidimo, ir išlieka skubios chirurginės intervencijos galimybė

[12, 9, 2].

Plačiausiai taikomi metodai:

1) vakuumo aspiracijos

Vakuumo aspiracija - tai saugi procedūra, kuri plačiai naudojama iki 12 nėštumo savaitės, o

patyrę specialistai gali saugiai ją atlikti ir iki 15 nėštumo savaitės. Komplikacijų dažnis iki 1 proc.

Vakuuminė aspiracija yra tokia pat veiksminga kaip ir gimdos abrazija, o ir jų komplikacijų dažnis

beveik nesiskiria. Šiai procedūrai labai svarbus tinkamas gimdos kaklelio išplėtimas. Per mažai išplėtus

gimdos kaklelį, gimdos turinio evakuacija gali būti atlikta nepilnai, o per didelis kaklelio išplėtimas

žalojant audinius gali turėti neigiamų padarinių kitiems nėštumams. Procedūros metu atsiurbimo

vamzdelis yra įvedamas į gimdą ir, sudarius neigiamą slėgį, atsiurbiant pašalinami gimdoje esantys

audiniai. Procedūra gali būti atliekama elektriniu arba rankiniu siurbliu. Pasitaikančios komplikacijos:

pilvo spazmai, skausmas ar kraujavimas, gimdos perforacija [13, 14, 15].

2) dilatacijos ir abrazijos

14

Nesivystančio nėštumo gydymas, taikant gimdos abrazijos metodą, yra taip pat efektyvus.

Gimdos kaklelio subrandinimas prieš šią chirurginę intervenciją gali sumažinti komplikacijų, kurios yra

susijusios su šios operacijos atlikimo metodika, riziką, kadangi kaklelis suminkštėja ir daug lengviau

išsiplečia. Dilatacija ir abrazija – tai procedūros, kurių metu naudojami gimdos kakleliui atverti

mechaniniai dilatatoriai ir gimdos sienelėms išgramdyti metaliniai instrumentai - kiuretės. Dilatacija ir

abrazija yra atliekamos taikant bendrinę nejautrą. Komplikacijos retos, iš jų dažniausiai pasitaiko:

kraujavimas, infekcija ar gimdos perforacija. PSO rekomenduoja šią procedūrą atlikti tada, kai vakuumo

aspiracija ar medikamentinis gydymas negalimas ar neveiksmingas [15, 16].

Daug metų chirurginis gydymas buvo NN gydymo standartas. Prieš kelis dešimtmečius pradėta

svarstyti, ar, nutrūkus nėštumui ir nesant komplikacijų, būtina chirurginė intervencija [12].

8.6 Konservatyvus nesivystančio nėštumo gydymas

Konservatyvus nesivystančio nėštumo (NN) gydymas yra veiksmingas, paprastas naudoti,

sąlyginai nebrangus ir natūralesnis nei chirurginis gydymas. Misoprostolis – tai vienas dažniausiai

naudojamų medikamentų konservatyviai gydant NN. Jo veiksmingumas ir saugumas buvo nustatytas

kelių atsitiktinių ir kontroliuojamų imčių tyrimų metu [17].

Mizoprostolis – tai sintetinis E1 prostaglandinas, kuris buvo sukurtas ir patvirtintas kaip vaistas

nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeltoms skrandžio opoms gydyti. Mizoprostolis daugelyje pasaulio

šalių, taip pat ir Lietuvoje, naudojamas nėštumo nutraukimui. Šis vaistas, vartojamas nėštumo metu,

skatina gimdos kaklelio atsivėrimą, minkštėjimą ir gimdos susitraukimus bei gimdos turinio pasišalinimą

bet kokiame gestaciniame amžiuje. Mizoprostolio poveikis priklauso nuo tam tikrų sąlygų: gestacinio

amžiaus, vartojimo būdo, dozės, vartojimo intervalų ir kumuliacinės dozės. Pagrindinės šio vaisto

indikacijos ir rekomenduojamos dozės NN gydymui pateikiamos 3-ioje lentelėje [18].

Vaistas gaminamas tabletėmis, skirtomis gerti (25, 100 ar 200 μg), tačiau klinikinėje praktikoje

jis vartojamas ir kitais būdais: dedamas į tiesiąją žarną, makštį, po liežuviu, duodamas sučiulpti ar

geriamas ištirpintas vandenyje. Yra galimybė pasirinkti patogiausią misoprostolio vartojimo būdą

įvairiose klinikinėse situacijose, taip pat tai turi įtakos jo farmakokinetikai bei farmakodinamikai [19].

Dažniausiai misoprostolio sukeliamos nepageidaujamos virškinimo sistemos reakcijos yra

viduriavimas ir pilvo skausmai. Rečiau pasitaiko vėmimas, pykinimas galvos skausmas, karščiavimas,

šaltkrėtis, gimdos susitraukimai. Reakcijų stiprumas priklauso nuo vaisto dozės ir vartojimo būdo.

Gastrointestinalinių simptomų intensyvumas susijęs su vaisto vietinio poveikio žarnynui trukme.

Nutraukus misoprostolio vartojimą, visi nepageidaujami reiškiniai išnyksta savaime [19].

15

3 lentelė. Misoprostolio dozės aborto indukcijai.

Indikacijos Dozės Pastabos

Nesivystantis

nėštumas

(0-12 savaičių)

800 μg į makštį kas 3 val. (maks. 2

k.) ar 600 μg po liežuviu kas 3 val.

(maks. 2 k.)

Paskyrus 2 dozes, moteris

išleidžiama po 1-2 sav.

(išskyrus gausaus kraujavimo

ar infekcijos atvejus)

Nesivystantis

nėštumas (vaisiaus

mirtis gimdoje)

(13-17 savaičių)

200 μg į makštį kas 6 val. ar po

liežuviu (maks. 4 k.)

Nesivystantis

nėštumas (vaisiaus

mirtis gimdoje)

(18-26 savaitės)


liežuviu (maks. 4 k.)

Gimdos kakleliui

paruošti prieš

procedūrą

(0-12 savaičių)


liežuviu 2-3 val. iki procedūros

Naudojama IUS įvesti, prieš

chirurginį nėštumo nutraukimą,

prieš gimdos kaklelio dilataciją

ar kiuretažą, prieš

histeroskopiją

8.7 Chirurginių intervencijų poreikis po konservatyvaus nesivystančio nėštumo gydymo

Dauguma moterų renkasi medikamentinį abortą, nes nori išvengti operacijos ir tiki, kad toks

būdas yra daug natūralesnis ir privatesnis [20]. Medikamentinis abortas, vartojant prostaglandinų

analogus, yra labai efektyvus, tačiau ar pavyks sėkmingai sužadinti abortą, priklauso nuo tinkamos

medikamentų vartojimo schemos. Apie 30 proc. moterų, vartojusių mizoprostolį, gimdos turinio

pasišalinimas nebuvo pilnas, nors kliniškai jos sėkmingai persileido. Tai parodo atliktas ultragarsinis

tyrimas po gydymo kurso. Daliai šių ligonių vėliau reikalingas chirurginis gydymas [21].

16

Apie 3–5 proc. moterų po konservatyvaus gydymo misoprostoliu buvo atliekama gimdos

abrazijos operacija, o apie 2–3 proc. moterų sugrįžo į gydymo įstaigą šiai procedūrai dėl atsiradusio

skausmo ir kraujavimo [22].

Norint nustatyti, ar chirurginė intervencija yra tikrai reikalinga, svarbu atskirti nepilnai įvykusį

abortą nuo įprastai vykstančio aborto, sukelto medikamentų. Ultragarsinis tyrimas yra atliekamas

ambulatoriškai, kada nustatoma, ar nėštuminių audinių likučiai dar matomi gimdoje [23]. Šio tyrimo

pagrindinė paskirtis - įvertinti gimdos endometriumo storį po gimdos išsivalymo. Endometriumo storis,

kuris yra mažesnis nei 15 mm, nurodo visišką gimdos išsivalymą po savaiminio ir medikamentinio

aborto. Atliekant didelės apimties perspektyvias studijas vis dėlto nebuvo atrastas tikslus gimdos

endometriumo storis, kuris prognozuotų gimdos abrazijos galimybę po medikamentinio aborto. Vienas

retroperspektyvių tyrimų netgi rodo, kad endometriumo storis nėra kliniškai reikšmingas,

prognozuojant, ar po medikamentinio NN gydymo bus reikalinga chirurginė intervencija [22].

Jei ultragarsu gimdoje stebimi likutiniai nėštuminiai audiniai, tolimesnės intervencijų gairės

skiriasi. Svarstoma dėl medikamentinio gydymo pratęsimo, papildomai skiriant kitą mizoprostolio dozę

arba galimybės pasirinkti chirurginį gydymo metodą [24].

8.8 Nėštumo baigtys po konservatyvaus nesivystančio nėštumo gydymo

Moterys, kurioms buvo nustatytas nesivystantis nėštumas, turi ne tik daug didesnę riziką

pakartotinam nesivystančiam nėštumui, bet ir galimam komplikuotam vėlesniam nėštumui ir gimdymui.

Šioms pacientėms pastojus antrą kartą didėja rizika persileidimams, priešlaikiniam gimdymui ar

pogimdyviniam kraujavimui [25]. Todėl dažnai NN moterims kelia daug klausimų, susijusių su kitu

pastojimu. Kiek laiko pora turėtų laukti po persileidimo, kad bandytų dar kartą pastoti, yra vis dar

prieštaringas klausimas. Vieni mano, kad nereikia ilgai atidėlioti kito nėštumo, kadangi ilgas laikas iki

kito pastojimo, mažai tikėtina, kad pagerins perinatalines išeitis. Kiti siūlo laukti mažiausiai šešis

mėnesius, kad moteris atsigautų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dabartinės PSO gairės rekomenduoja,

kad moterys lauktų ne mažiau kaip šešis mėnesius prieš bandant pakartotinai pastoti [26].

Atsiranda ir kita problema, kada moterys yra linkusios per ilgai laukti ir atidėlioti kitą nėštumą,

bandoma pakartotinai pastoti vyresniame amžiuje, kas sąlygoja ir lemia didesnę įvairių su nėštumu

susijusių komplikacijų riziką [27].

Iki šiol trūksta duomenų apie tolimuosius rezultatus po konservatyvaus NN gydymo, nes tai

pakankamai naujas NN gydymo metodas.

17

9. TYRIMO METODIKA IR METODA

9.1 Tyrimo organizavimas

Prieš organizuojant tyrimą buvo sistemingai renkama ir analizuojama literatūra bei ankstesni

moksliniai darbai NN tema. Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai,

suformuluoti uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai, pasirinktas tyrimo imties dydis.

9.2 Tyrimo metodai

Ruošiant magistrinį darbą, buvo naudojami šie tyrimo metodai:

1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir apibendrintai aprašytos mokslinės publikacijos,

tyrimai, kurie susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.

2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas –

anketavimas. Tai duomenų rinkimo metodas, kai respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą

klausimyną. Tokiu būdu moterims, kurios buvo gydytos dėl NN, sudarytos sąlygos klausimyną

pildyti joms patogiu metu, išsaugant anonimiškumą. Anketinės apklausos buvo paruoštos ir

išsiųstos moterims į namus. Sulaukti atgaliniai laiškai su užpildytais klausimynais surinkti ir

įvertinti apibendrintai, siekiant įvertinti tolimuosius rezultatus po konservatyvaus nesivystančio

nėštumo gydymo.

3. Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojantis Microsoft Office Excel

2013 programa.

9.3 Instrumentiniai tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa, į kurios klausimus pacientės atsakinėjo anonimiškai.

Anketoje pateikti 8 uždarojo tipo klausimai, t. y. respondentės turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų

atsakymo variantų.

Anketos struktūrinės dalys:

1. Įvadinė dalis. Joje moterys supažindinamos su anketa, motyvuotai paaiškinama, kodėl atliekamas

šis tyrimas.

18

2. Klausimai apie moters pakartotiną apsilankymą gydymo įstaigoje, t. y. ar moteris po taikyto

konservatyvaus gydymo vėliau kreipėsi į gydymo įstaigą, kokius simptomus jautė prieš

kreipiantis, koks buvo taikomas tolimesnis gydymas.

3. Klausimai apie pastojimą, t. y. ar moterys stengėsi pastoti po buvusio nesivystančio nėštumo, po

kiek laiko jos tai darė, ar pastojus nėštumas buvo komplikuotas, ar nepasikartojo nesivystantis

nėštumas.

9.4 Duomenų analizės metodai

Tyrimo duomenys buvo kaupiami ir analizuojami naudojant Microsof Office Excel 2013

programą. Buvo apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis (SN). Duomenys pateikti

absoliučiais skaičiais ir procentais.

9.5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas

Tiriamoji grupė buvo atrinkta remiantis LSMU Akušerijos – ginekologijos klinikos registro

duomenimis. Šią grupę sudarė moterys, kurios nuo 2011 m. sausio 1d. iki 2012 gruodžio 31 d. buvo

gydytos dėl nesivystančio nėštumo (Tarptautines ligu klasikacijos (TLK) kodas O02.1).

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 metų sausio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio. Apklausos buvo

siunčiamos laiškais moterims registro duomenyse nurodytu adresu į namus. 1 paveiksle parodyta

tiriamųjų atrankos schema.

19

1 pav. Tiriamųjų atranka.

Dėl nesivystančio nėštumo gydytos moterys (N=180)

Moterys, neatsakiusios anketinę

apklausą (N=93)

Moterys, atsakiusios anketinę apklausą (N=87)

Nesivystantis

nėštumas I

trimestrą (N=69)

Nesivystantis

nėštumas II

trimestrą (N=18)

20

10. REZULTATAI

10.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nėštumo laiką ir buvusių nėštumų skaičių

Tiriamųjų amžiaus vidurkis 32,4 ( ± 5,7) m. Jauniausia tyrime dalyvavusi respondentė – 19 m.,

vyriausia – 46 m.

Pirmą nėštumo trimestrą nesivystantis nėštumas buvo diagnozuotas 79,3 proc. (N=69) moterų,

antrą nėštumo trimestrą – 20,7 proc. (N=18) moterų. Tikslesnis nėštumo laikas, kada moterims buvo

nustatytas NN pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Nėštumo laikas, kada moterims diagnozuotas NN.

Nėštumo laikas, kai diagnozuotas NN

(savaitėmis)

Moterų skaičius

procentais

7 savaitės 8 proc. (N=7)

8 savaitės 12,6 proc. (N=11)

9 savaitės 15 proc. (N=13)

10 savaičių 17,2 proc. (N=15)











40,2 proc. (N=35) apklaustų moterų nustatytas nesivystantis nėštumas, kada jos laukėsi pirmą

kartą, 31 proc. (N=27) – laukėsi antrą kartą, 17,2 proc. (N=15) – trečią kartą, 5,8 proc. (N=5) – ketvirtą

kartą ir 5,8 proc. (N=5) – penktą kartą (2 pav.).

21

2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal NN nustatymo laiką

10.2 Konservatyvaus NN gydymo baigtys

Taikant konservatyvų gydymą per pirmą parą persileido 87,3 proc. (N=76) moterų, per antrą

parą persileido 10,3 proc. (N=9) moterų, o per trečią parą – 2,4 proc. (N=2) moterų (3 pav.).

3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal persileidimo laiką po taikyto konservatyvaus NN gydymo

40,2 proc. (N=35)

31 proc. (N=27)

17,2 proc. (N=15)

5,8 proc. (N=5)2 proc. (N=5)

Pirmas nėštumas

Antras nėštumas

Trečias nėštumas

Ketvirtas nėštumas

Penktas nėštumas

87,3 proc. (N=76)

10,3 proc. (N=9)2,4 proc. (N=2)

Pirma para

Antra para

Trečia para

22

10.3 Endometriumo storis tiriant ultragarsu po įvykusio persileidimo

Po persileidimo, prieš išleidžiant ligones į namus, dalis moterų buvo tiriamos ultragarsu

(per pilvo sieną arba per makštį) ir matuojamas gimdos gleivinės storis. 19,5 proc. moterų šis tyrimas

nebuvo atliktas, o daugumai likusių pacienčių endometriumo storis sumatuotas 1-15mm, ir tik 7

pacientėms (8,1 proc.) – 15-30 mm storio (4 pav.)

4 pav. Endometriumo storis po taikyto NN konservatyvaus gydymo

10.4 Pakartotiniai apsilankymai gydymo įstaigoje po konservatyvaus NN gydymo, jų priežastys

Po medikamentinio persileidimo sužadinimo dėl NN daugumai pacienčių tolimesnė eiga buvo

sklandi ir tik 4 pacientėms prireikė pakartotinai apsilankyti gydymo įstaigoje (5 pav. ir 6 pav.). Visais

atvejais pasireiškė apatinės pilvo dalies skausmai. Detalesnės pakartotinų apsilankymų priežastys

pateiktos 5 lentelėje.

19,5 proc. (N=17)

72,4 proc. (N=63)

8,1 proc. (N=7)

Netirtos

1-15 mm

15-30 mm

23

5 pav. Pakartotiniai apsilankymai ligoninėje po buvusio konservatyvaus NN gydymo

6 pav. Pakartotino kreipimosi į gydymo įstaigą laikas po buvusio aborto sužadinimo

95,4 proc. (N=83)

4,6 proc. (N=4)

Neprireikė pakartotino

apsilankymo ligoninėje

Prireikė pakartotino

apsilankymo ligoninėje

25 proc. (N=1)

50 proc. (N=2)

25 proc. (N=1)

Kreipėsi po 1 dienos

Kreipėsi po 2 dienų

Kreipėsi po 7 dienų

24

5 lentelė. Pakartotinių apsilankymų gydymo įstaigoje po konservatyvaus NN gydymo priežastys.

Simptomai Moterų skaičius procentais

Skausmas 50 proc. (N=2)

Pykinimas, skausmas 25 proc. (N=1)

Pykinimas ir kraujavimas iš

genitalijų

25 proc. (N=1)

10.5 Pakartotinai hospitalizuotų ligonių gydymo metodai po buvusio nesėkmingo konservatyvaus

NN gydymo

Daugumai ligonių, hospitalizuotų pakartotinai po nesėkmingo konservatyvaus NN gydymo,

buvo taikomas chirurginis gydymas ir tik vienai ligonei buvo pakartotas Misoprostolio skyrimas (7 pav.)

7 pav. Pakartotinai hospitalizuotų ligonių po buvusio NN gydymo metodai

75 proc. (N=3)

25 proc. (N= 1)

Gimdos abrazija

Medikamentinis gydymas

25

10.6 Pakartotinai hospitalizuotų ligonių endometriumo storis

Visos moterys, kurioms prireikė pakartotinos hospitalizacijos ir gydymo, pirmą kartą iš

medicinos įstaigos po taikyto konservatyvaus NN gydymo išvyko su ultragarsu sumatuotu

endometriumo storiu daugiau 15mm (6 lentelė).

7 lentelė. Ultragarsu sumatuotas endometriumo storis ligonėms, kurioms prireikė pakartotinos hospitalizacijos.

Endometriumo storis Moterų skaičius

17mm 50 proc. (N=2)

18mm 25 proc. (N=1)

25,8mm 25 proc. (N=1)

10.7 Pakartotiniai pastojimai po buvusio konservatyvaus gydymo dėl NN

Tiriamojoje grupėje beveik pusė pacienčių bandė pastoti pakartotinai (pav. 8) ir dauguma iš jų

praėjus ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui po buvusio NN (pav. 9)

8 pav. Pakartotiniai bandymai pastoti po buvusio NN

45,9 proc.

(N=40)

54,1 proc.

(N=47)

Bandė pastoti

Nebandė pastoti

26

9 pav. Laikotarpiai iki pakartotinų bandymų pastoti po buvusio NN

10.8 Partotino nėštumo eiga po buvusio NN

Daugumai respondenčių, pakartotinai pastojus po buvusio konservatyvaus NN, nėštumo eiga

buvo sklandi, bet 12,5 proc. pasikartojo NN (10 pav.)

10 pav. Pakartotino nėštumo eiga po buvusio NN konservatyvaus gydymo

7,5 proc. (N=3)

2,5 proc. (N=1)

2,5 proc. (N=1)

32,5 proc. (N=13)

27,5 proc. (N=11)

15 proc. (N=6)

12,5 proc. (N=5)

Po 3 mėnesių

Po 4 mėnesių

Po 5 mėnesių

Po 6 mėnesių

Po 12 mėnesių

Po 18 mėnesių

Po 24 mėnesių

67,5proc. (N=27)

20 proc. (N=8)

12,5 proc. (N=5)

Vystėsi gerai

Buvo komplikuotas

Pasikartojo nesivystantis

nėštumas

27

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, analizuojančių moterų tolimąsias išeitis po

konservatyvaus NN gydymo. Norint parinkti tinkamą gydymo metodą ligonėms, svarbu žinoti, ko

galima tikėtis ateityje, kokios galimos tolimosios komplikacijos, galimybės pastoti ir t.t. Mūsų tyrimo

rezultatai padės gydytojui lengviau apsispręsti, kokį NN gydymo metodą pasirinkti.

Vienas iš mūsų tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti konservatyvaus NN gydymo efektyvumą, tai

yra, kaip dažnai medikamentais nepavyksta sužadinti persileidimo ir po to prireikia chirurginės

intervencijos. 2009 m. Lietuvoje atliktame tyrime buvo vertinami nutrūkusio ankstyvojo nėštumo

gydymo metodai. Šio tyrimo rezultatai skiriasi nuo mūsų atlikto tyrimo rezultatų. Minėtame tyrime 76

proc. nėščiųjų buvo taikytas chirurginis gydymas, 13 proc. – medikamentinis, o 11 proc. taikyta laukimo

taktika. Devynioms nėščiosioms, kurioms taikytas medikamentinis gydymas, prireikė pakartotino

chirurginio gydymo (tai sudarė 69 proc.) [12]. Tuo tarpu mūsų tirtoje grupėje konservatyvaus gydymo

efektyvumas buvo labai aukštas, o chirurginės intervencijos prireikė tik 4,6 proc. pacienčių.

Šiuos skirtumus būtų galima paaiškinti tuo, kad anksčiau daug dažniau iš karto buvo

pasirenkama chirurginė intervencija (76 proc. atvejų), o medikamentinis gydymas sudarė tik nedidelę

dalį gydymo, todėl ir ligonių imtis konservatyvaus NN gydymo grupėje buvo nedidelė. Šiuo metu

klinikoje pirmiausia yra pasirenkama konservatyvi NN gydymo taktika, jei nėra kontraindikacijų. Mūsų

gauti rezultatai yra labai panašūs kaip ir 2015 m. atlikto multicentrinio tyrimo (Austrijoje, Suomijoje,

Norvegijoje ir Švedijoje), kurio metu buvo tiriamos moterys po medikamentinio aborto. Šio tyrimo metu

nustatyta, kad chirurginio gydymo po medikamentinio aborto sužadinimo prireikė tik 4 proc. moterų

[28].

Nors chirurginis NN gydymo metodas yra efektyvus, tačiau dažnai jis susijęs su nemaža

komplikacijų rizika, pvz., anestezijos komplikacijos, gimdos perforacija, Ašermano sindromas, gimdos

kaklelio traumos ar infekcijos [29]. Renkantis konservatyvaus gydymo taktiką, galima išvengti

chirurginių ir anestezinių komplikacijų, patogus vaistų vartojimas ir dozavimas padeda saugiai ir

efektyviai pašalinti NN, moterys taip gali išsaugoti privatumą ir tokį būdą laiko daug labiau natūralesniu,

nei chirurginis gydymas [12, 17, 20].

Daugelyje šalių iki šiol yra renkamasi chirurginė NN gydymo taktika ir dėl daug geresnio

chirurginės intervencijos apmokėjimo, lyginant su medikamentiniu gydymu, bet atlikti tyrimai rodo, kad

koncervatyvus NN gydymas yra ekonomiškiausias [30].

28

Endometriumo vertinimas ultragarsu po medikamentinio aborto sužadinimo yra komplikuotas.

Sudėtinga atskirti nėštuminių audinių likučius nuo krešulių, endometriumo nėštuminių pokyčių, todėl

radinius sunku interpretuoti, o juo labiau prognozuoti ar ateityje, esant vienokiam ar kitokiam

endometriumo storiui, prireiks chirurginės intervencijos. Akivaizdaus santykio tarp endometriumo

storio ir chirurginės intervencijos poreikio ankstyvojo nėštumo nesekmės atveju vis dėlto nėra. Kai kurie

tyrimai įrodė, kad endometriumo storis negali būti naudojamas, kaip chirurginių operacijų diagnostinis

kriterijus [31, 32].

Neaiškios ir indikacijos chirurginei intervencijai po medikamentinio aborto sužadinimo. Iš kitos

pusės, po medikamentinio aborto sužadinimo, ligonės kurį laiką gali pakraujuoti iš genitalijų, o su krauju

pasišalina ir nėštuminių audinių likučiai. Be to, po vieną kartą nepavykusio aborto skatinimo galima

bandyti dar kartą sužadinti nėštuminių audinių pasišalinimą medikamentais. Prasidėjus gausiam

kraujavimui iš genitalijų, ryškėjant anemizacijai, dėl nėštuminių audinių likučių gimdoje, po

medikamentinio aborto sužadinimo, chirurginė intervencija yra efektyviausias gydymo metodas.

Pasaulyje yra atlikta panašių tyrimų, kurie įverina moterų tolimuosius pastojimo rezultatus ir

nėštumo baigtis. Škotijoje atliktas tyrimas, kuriame analizuojami moterų, turėjusių nesivystantį nėštumą

nuo 1980 iki 2000 metų, pastojimo rezultatai. Vertinant po kiek laiko moterys, gydytos dėl NN, stengėsi

pastoti, matomi panašūs į mūsų rezultatai - didžioji dalis moterų pastojo po 6 ir po 12 mėnesių [26].

Analizuojant nėštumo baigtis, 2007 m. Danijoje atliktame tyrime gauti rezultatai taip pat mažai skyrėsi

nuo mūsų tyrimo rezultatų. Po medikamentinio aborto pastojusių moterų nėštumų baigtys didžiajai daliai

buvo sėkmingos ir tik dešimtadaliui pasikartojo NN [33].

29

12. IŠVADOS

1. Didžiajai daliai moterų konservatyvus NN gydymas buvo efektyvus ir tik keliems ligoniams

nepavyko sužadinti pilno aborto.

2. Visos pakartotinai hospitalizuotos ligonės skundėsi apatinės dalies skausmais ir trečdaliui jų

prireikė chirurginės intervencijos.

3. Apie pusę respondenčių sėkmingai pakartotinai pastojo po buvusio konservatyvaus NN gydymo,

o dešimtadaliui moterų pasikartojo nesivystantis nėštumas.

30

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Zegers-Hochschild F, Adamson GD, Mouzon J, Ishihara O, Mansour R, Nygren K, Sullivan E,

Vanderpoel S. International Committee for Monitoring Assisted Reproductive Technology

(ICMART) and the World Health Organization (WHO) revised glossary of ART terminology,

2009. Fertility and Sterility. 2009;92(5):1520-1524.

2. Sheiner E. Bleeding During Pregnancy. Springer Science & Business Media; 2011. p. 25-44.

3. Ashaat N, Husseiny A. Correlation between missed abortion and insertional translocation

involving chromosomes 1 and 7. Iran J Reprod Med. 2012;10(1):15-22.

4. Warren E, Silver R. Genetics of Pregnancy Loss. Clinical Obstetrics & Gynecology.

2008;51(1):84-95.

5. Lietuvos sveikatos statistika 2014. Abortai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

ISSN 1648-0899.

6. Neilson JP, Gyte GML, Hickey M, Vazquez JC, Dou L. Medical treatments for incomplete

miscarriage. Cochrane Database Syst. Rev. 2010;(1):CD007223.

7. Miscariagge. Available at: http://www.merckmanuals.com/professional/gynecology-and-

obstetrics/abnormalities-of-pregnancy/spontaneous-abortion. Accessed September 25, 2015.

8. Zeqiri F, Paçarada M, Kongjeli N, Zeqiri V, Kongjeli G. Missed Abortion and Application of

Misoprostol. Med Arh. 2010;64(3):151-153.

9. Chen BA, Creinin MD. Contemporary management of early pregnancy failure. Clin Obstet

Gynecol. 2007;50:67–88.

10. Nanda K, Peloggia A, Grimes D, Lopez L, Nanda G. Expectant care versus surgical treatment

for miscarriage. Cochrane Database Syst Rev. 2006;CD003518.

11. Naher S, Begum K, Hakim M. Efficacy of using intravaginal misoprostol in mid-trimester missed

abortion. JAFMC Bangladesh. 2014;10(1).

12. Poznanskytė I, Barčaitė E, Bartusevičius A. Nutrūkusio ankstyvojo nėštumo gydymo metodų

analizė. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2009;12:198-204.

13. Meirik O, My Huong NT, Piaggio G, Bergel E, von Hertzen H. Complications of first-trimester

abortion by vacuum aspiration after cervical preparation with and without misoprostol: a

multicentre randomised trial. Lancet. 2012;379(9828):1817-24.

14. Choobun T, Khanuengkitkong S, Pinjaroen S. A comparative study of cost of care and duration

of management for first-trimester abortion with manual vacuum aspiration (MVA) and sharp

curettage. Arch Gynecol Obstet. 2012;286(5):1161-4.

15. Mesce D, Clifton D. Abortion facts and figures. Population Reference Bureau; 2011. p. 11-13.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25242969http://www.merckmanuals.com/professional/gynecology-and-obstetrics/abnormalities-of-pregnancy/spontaneous-abortionhttp://www.merckmanuals.com/professional/gynecology-and-obstetrics/abnormalities-of-pregnancy/spontaneous-abortionhttp://www.scopemed.org/?jid=10http://www.scopemed.org/?jid=10&iid=2010-64-3.000http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Meirik%20O%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22405255http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=My%20Huong%20NT%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22405255http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Piaggio%20G%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22405255http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Bergel%20E%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22405255http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=von%20Hertzen%20H%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22405255http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22405255http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Choobun%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22684851http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Khanuengkitkong%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22684851http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Pinjaroen%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22684851http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22684851

31

16. Wang Y, Huang M, He T, Zeng R, Zhu W, Tu M. Comparison of Clinical Efficacy of Three

Methods for Cervical Ripening followed by Surgical Evacuation in Early Missed Abortion.

Journal of Reproduction & Contraception. 2012;23(2):103-109.

17. Gurung G, Rana A, Baral J. Use of Misoprostol in the Management of Early Pregnancy Loss.

NJOG. 2012;7(2):9-13.

18. Sinkevič A, Paliulytė V. Dirbtinis abortas pagal medicinines indikacijas Lietuvoje. Medicinos

teorija ir praktika. 2013;19(3):273-278.

19. Bartusevičius A, Malakauskienė L. Misoprostolio vartojimas akušerijoje ir ginekologijoje.

Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2010;13:61-62.

20. Ho PC. Women‘s perceptions on medical abortion. Contraception. 2006;74:11-5.

21. Verschoor M, Lemmers M, Bossuyt P, Graziosi G, Hajenius P, Hendriks D et al. Surgical versus

expectant management in women with an incomplete evacuation of the uterus after treatment

with misoprostol for miscarriage: the MisoREST trial. BMC Pregnancy and Childbirth.

2013;13:102.

22. Reeves M, Fox M, Lohr P, Creinin. Endometrial thickness following medical abortion is not

predictive of subsequent surgical intervention. Ultrasound Obstet Gynecol. 2009;34:104–109.

23. Winikoff B, Dzuba IG, Creinin MD, Crowden WA, Goldberg AB, Gonzales J, et al. Two distinct

oral routes of misoprostol in mifepristone medical abortion: a randomized controlled trial. Obstet

Gynecol. 2008;112:1303-10.

24. Reeves MF, Kudva A, Creinin MD. Medical abortion outcomes after a second dose of

misoprostol for persistent gestational sac. Contraception. 2008;78:332-5.

25. Bhattacharya S, Townend J, Shetty A, Campbell D. Does miscarriage in an initial pregnancy lead

to adverse obstetric and perinatal outcomes in the next continuing pregnancy? BJOG.

2008;115:1623-9.

26. Love E, Bhattacharya S, Smith N. Effect of interpregnancy interval on outcomes of

pregnancyafter miscarriage: retrospective analysis of hospital episode statistics in Scotland.

BMJ. 2010;341:c3967.

27. Aref-AdibM, Freeman-Wang T, Ataullah I. The older obstetric patient. Obstetr Gynaecol Reprod

Med 2008;18:43-8.

28. Oppegaard KS, Qvigstad E, Fiala C, Heikinheimo O, Benson L, Gemzell-Danielsson K. Clinical

follow-up compared with self-assessment of outcome after medical abortion: a multicentre, non-

inferiority, randomised, controlled trial. The Lancet. 2015;385(9969): 698-704.

29. Patamasingh O, Herabutya Y, Chanrachakul B, Israngura N, O-Prasertsawat P. A Comparison

of the Efficacy of Sublingual and Oral Misoprostol 400 Microgram in the Management of Early

32

Pregnancy Failure: A Randomized Controlled Trial. J Med Assoc Thai 2006;89 (Suppl 4):S5-

10.

30. Rausch M, Lorch S, Chung K, Frederick M, Zhang J, Barnhart K. A cost-effectiveness analysis

of surgical versus medical management of early pregnancy loss. Fertility and Sterility. Vol. 97,

No. 2, February 2012 0015-0282

31. Vejborg TS, Nilas L. Medical management of first trimester miscarriage according to

ultrasonographic findings. Acta Obstetricia et Gynecologica. 2007;86:604-609.

32. Reeves M, Lohr P, Harwood B, Creinin M. Ultrasonographic Endometrial Thickness After

Medical and Surgical Management of Early Pregnancy Failure. Obstet Gynecol 2008;111:106–

12.

33. Virk J, Zhang J, Olsen J. Medical Abortion and the Risk of Subsequent Adverse Pregnancy

Outcomes. N Engl J Med 2007;357:648-53.

33

14. PRIEDAI

1 priedas.

Laba diena,

Jūs buvote gydyta LSMUKL dėl nesivystančio nėštumo. Šiuo metu pasaulyje yra taikomi keli sprendimo

būdai gydant šią patologiją: vienas iš jų chirurginis, kitas – medikamentinis. Tačiau gydymo tolimieji

rezultatai nėra žinomi.

Siekiant mūsų pacientėms parinkti geriausią gydymo būdą, prašome užpildyti anketą, kuri padės įvertinti

medikamentais sužadinto persileidimo rezultatus ligoniams jau išvykus iš gydymo įstaigos.

Gyd. Saulius Paškauskas

Studentė Akvilė Jašiskytė

1. Pacientės amžius metais: .......

2. Ar reikėjo pakartotino apsilankymo ligoninėje po konservatyvaus nesivystančio

nėštumo gydymo?

Taip

Ne

(Jei atsakėte į šį klausimą neigiamai, pereikite prie 6 klausimo.)

3. Po kiek laiko kreipėtės į gydymo įstaigą?

4. Dėl kokios priežasties kreipėtės į gydymo įstaigą?

Skausmas

Pykinimas

Vėmimas

Karščiavimas

34

Kita .................................

5. Koks gydymas buvo taikomas pakartotinai kreipiantis į gydymo įstaigą?

Abrazija

Vakuumo aspiracija

Tęsiamas medikamentinis gydymas

6. Ar bandėte dar kartą pastoti?

Taip

Ne

7. Po kiek laiko bandėte pastoti? ..........

8. Kaip vystėsi Jūsų nėštumas?

Vystėsi gerai

Buvo komplikuotas

Pasikartojo nesivystantis nėštumas

Ačiū už Jūsų atsakymus!

Documents

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS AKUŠERIJOS – GINEKOLOGIJOS KLINIKA · MA – medicinos akademija maks. – maksimumas MF – medicinos fakultetas μg – mikrogramai mm