Cheminiai elementai
Cheminiai elementai
Neorganins mediagos: H2O;
Druskos;
Rgtys.
Organins mediagos ir j sudtis: Angliavandeni C, H ir O;
Baltym C, H, O, N, S;
Lipid C, H, O, o kai kuriuose P, N;
Nukleorgi ir ATP C, H, O, N, P.
Reikm:
Fe chlorofilo sintezs katalizatorius, hemoglobino sudedamoji
dalis, reikalinga O2 perneti.
Ca yra kauluose, dantyse dalyvauja kraujo krejime.
K palaiko lsteli osmosin slg, skatina augal krmijimsi, didina
derlinguma, turi takos nervini impuls perdavimui, raumen ir irdies
darbui.
Na reikalingas lsteli osmosiniam slgiui ir membran pralaidumui
palaikyti.
Angliavandeniai (sacharidai)
MonosacharidaiGalaktozAptinkama induoli piene
RibozRandama ATP ir RNR sudtyje
DeoksiribozRandama DNR sudtuje
FruktozAptinkama meduje, vaisiuose
GliukozYra gyvn kraujyje, augal vaisiuose, meduje; gaunama
energija
DisacharidaiLaktoz (gliukoz + galaktoz)Aptinkama piene
Maltoz (2gliukozs molekuls)Aptinkama dygstaniose sklose,
susidaro virkinant krakmol
Sacharoz (gliukoz + fruktoz)Gausu augal vaisiuose, cukriniuose
runkeliuose, cukranendrse.
PolisacharidaiKrakmolas (gliukozs molek. grandins)Aptinkma augal
lstelse; gausu jav grduose, bulvi stiebagumbiuose. Kaupiamas kaip
atsargins mediagos.
Glikogenas (gliukozs molek. grandins)Stuburini gyvn
organizmuose, kaupiama kepenyse ir raumenyse kaip atsargin
mediaga.
Celiulioz (gliukozs molek. grandins)Linuose, kanapse, medvilnje,
medienoje statybin mediaga; sudarytos augal lsteli sienls.
Chitinas (gliukozs molek. su prisijungusiomis aminorgtimis
grandins)Sudaro nariuotakoj gyvn iorinius griauius, gryb lsteli
sienel statybin mediaga.
Lipidai (riebalai)
Riebalai (trigliceridai)Glicerolis + 3 riebal rgtys
Gyvuliniai (taukai, sviestas lajus)Glicerolis + soiosios riebal
rgtys
Augaliniai( aliejai)Glicerolis + nesoiosios riebal rgtys
VakaiAlkoholis + riebal rgtys
FosfolipidaiHidrofolin galvut ( dlicerolis + fosfato grup +
azoto turinti grup) ir hidrofobin uodegl ( 2 riebal rgi
molekuls)
Steroidai4 anglies atom iedai su prijungtomis funkcinmis
grupmis.
Riebal reikm:
Energijos altinis skaidant iskiria energija.
Atsagins maisto mediagos kaupiasi poodyje, riebaliniame
audinyje, augal sklose.
Apsaugin poodinis gyvn riebal sluoksnis saugo nuo mechaninio
sualojimo ir alio.
Fosfolipid reikm:
Lsteli membranoje atlieka struktrin funkcij, lemia mediag
laidum.
Steroid reikm:
J dariniai yra vitaminai A ir D, kai kurie hormonai estrogenai,
testosteronas. Cholesterolis - tai steroid gamybos
aliava.Fosfolipidai
Galvut hidrofilin (polin).
Uodegl hidrofobin (nepolin).
Lsteli membranoje atlieka strktrin funkcij, lemia mediag
laidum.Baltymai
Polimerai sudaryti i monomer aminori, susijungusi ilgas
grandines.
Lstelse daniausia aptinkama 20 skirting aminori:
Leucino (Leu);
Serino (Ser);
Prolino (Pro);
Treonino ( Thr);
Glutamino (Glu);
Kitos.
Aminori sandara:
- COOH karboksilo (rgties) funkcin grup
- NH2 amino funkcin grup
- R radikalas (visose skirtingas)
Peptidinis ryys susidaro tarp karboksilo grups vienoje
aminorgties molekulje ir amino grups kitoje, atskylant H2O
molekulei.
Baltym struktros lygmenys:
Pirmin struktra aminori, sujungt kovalentiniais ryiais,
grandin.
Antrin struktra polipeptidin grandin, susirangiusi spiral ar
klostes.
Tretin struktra polipeptidin spiral, susisukusi sudting erdvin
konfigracij.
Ketvirtin struktra kompleks susijungusios polipeptid
makromolekuls.
Denatracija natralios baltymo struktros paeidimas.
Renatracija denatracijos grtamasis procesas.
Baltym funkcijos:
Struktrin kolagenas yra jungiamojo audinio tarplstelins
mediagos, sausgysli ir kremzli, keratinas odos, nag, plauk, plunksn
sudedamoji dalis.
Apsaugin fibrinogenas dalyvauja kraujo krejime, apsaugo arganizm
nuo nukraujavimo, antiknai neutralizuoja svetimknius.
Medaig pernaos hemoglobinas transportuoja O2. Katalizin
fermentai spartina lstelse chemini reakcij eig.
Fermentai
Katalizuoja sintezs( smulkios melek. sujungiamos stambesnes) ir
skaidymo( stambesns molek. suskaidomos smulkesnes) reakcijas.
Specifiki katalizuoja tik vien reakcij, nes substrato forma
atinka fermento aktyvj centr kaip raktas spyn.
Fermentini reakcij greitis priklauso nuo aplinkos slyg:
Temperatros;
pH;
substrato kiekio.
Nukleorgtys ir ATP
Deoksiribonukleortis (DNR) ir ribonukleortis (RNR) polimerai,
monomerai nukleotidai.
Nukleotid sandara:
DNRRNR
Fosfatas (fosforo rgties liekana)Fosfatas (fosforo rgties
liekana)
Angliavandenis deoksiribozAngliavandenis riboz
Azoto turinti baz adeninas (A), guaninas (G), citozinas (C),
timinas (T).Azoto turinti baz adeninas (A), guaninas (G), citozinas
(C), uracilas (U)
Adenino ir Timino susidaro 2 vandeniliniai ryiai, o tarp Guanino
ir Citozino 3.
DNR ir RNR reikm
DNR saugo paveldim informacij apie lstels baltym struktr ie apie
DNR replikacij.
RNR atsakinga u baltym sintez:
Informacin (iRNR) nukopijuoja DNR sandar ir atnea informacij
apie baltymo struktra i lstels branduolio ribosomas.
Transportin (tRNR) transportuoja aminorgtis ribosomas.
Ribosomin (rRNR) sudaro ribosomas.
Adenozintrifosfatas (ATP) - tai monomerin mediaga. ATP vadinama
nukleotidu, bet jie nesijungia grandines.
ATP universalus energijos altinis.
ATP nukleotid sudaro:
Azotin baz adeninas (A);
Angliavandenis riboze;
Trifosfatas (3 fosforo rgties liekanos).
Lsteli sandra
Prokariotins lstels sandara
Prokariotins lstels neturi membrana apgaubto branduolio ir
membranin organeli.
1. Kapsul dalyvauja sudarant kolonijas ir atlieka apsaugin
funkcij.
2. Sienel dengia lstel, suteikia bding form, atlieka atramos,
apsaugin funkcij.
3. Plazmin membrana vykdo mediag mainus, gaubia lstel.
4. Nukleoidas bakterijos chromosoma, paveldimos informacijos
neja, iedin DNR.
5. Plazmid maa iedo pavidalo pagalbin DNR molekul.
6. Citoplazma upildo vid, jungia arganeles, vykdo mediag
apykait.
7. Ribosomos sintetina baltymus.
8. Intarpai kaupia maisto mediag atsargas.
9. iueliai atlieka judjimo funkcij.
10. Fimbrijos prisitvirtina prie aplinkos daikt, eimininko
lsteli.
Tilakoidai vykdo fotosintez melsvabakterse.
Eukariotins lstels sandara
Eukariotins lstels turi membrana apgaubt branduol ir membranines
organeles.
Gyvnin lstel
11. Branduolys saugo ir perduoda genetin informacij,
kontroliuoja gyvybines funkcijas.
12. Mitochondrijos vyksta lstelinis kvpavimas, aprpin lstel
energija.
13. Endoplazminis tinklas:
14. iurktusis sintetina, supakuoja ir pro lstel transportuoja
baltymus.
15. Lygusis sintetina, kaupia ir transportuoja lipidus.
16. Goldio aparatas - kaupia, modifikuoja baltymus, lipidus,
supakuoja psleles ir transportuoja plazmins membranos link
sekrecija.
17. Lizosomos kaupia virkinimo fermentus, skaido lstel patekus
maist, suvirkin net savosios lstels funkcin aktyvum praradusias,
potologikas dalis- autoliz.
Augalin lstel
18. Chloroplastai vykdo fotosintez.
19. Centrin vakuol kaupia lstelines sultis, atsargines maisto
mediagas, pigmentus, nuodingas mediagas, atlieka atramos funkcij
palaiko vidin augal lstels slg, sutekia tvirtumo.
Prokariotini ir eukariotini lsteli skirtumai
PoymiaiProkariotins lstelsEukariotins lstels
Lstels dydisMaosDidels
OrganizmaiBakterijos, melsvabaktersAugalai, gyvnai, grybai,
protistai
BranduolysNeturi branduolio, iedin DNR sudaro chromosom nuleoido
zonojeTuri branduol, kuris nuo citop;azmos atskirtas dangalu, o DNR
yra silikos formos chromatine
ChromosomosVienaSkirtingas skaiius
PlazmidsYra citoplazmojeNra
OrganelsYra tik ribosomosaYra daug vienguba ar dviguba membrana
(chloroplastai, mitochondrijos) apgaubt organeli
SienelSudaro mureinasTuri tik augalins lstels, sudaro celiulioz,
o gryb lstels chitinas
iueliaiSudaryti i baltymo flagelinoSudaryti i mikrovamzdeli
MezosomosYra, vyksta kvpavimasNeturi, kvpavimas vyksta
mitochondrijose
Judjimasiueliaisiueliais, blakstienlmis arba pseudopijomis
SpecializacijaNebdinga, visos lstels atleika joms bdingas
gyvybines funkcijasBdinga specializacija, gyvn ir daugumos augal
sudaro audinius.
Augal, gyvn ir gryb lsteli skirtumai
PoymiaiAugalo lstelGyvno lstelGrybo lstel
SienelStora, kieta, sudaryta i celiuliozs, atlieka apsaugin
funkcijNraChitin
ChloroplastaiYra, vykdo fotosintezNraNra
VakuolsStambi centrin vakuol, padengta tonoplastu, kaupia maisto
mediagasGali bti smulki, trumpai gyvuojani, neturi tonoplastoYra,
kaupia glikogeno atsargas
CentriolsYra kai kuri augal lstelse, kai lstel dalijasi,
nedalyvauja susidarant verpsteiYra po dvi, sudaro centrosomas, kai
lstel dalijasi, dalyvauja susidarant verpstei ir reguliuoja
chromatidi isiskyrimKartais randama
Kaupiamos med.KrakmolasGlikogenasGlikogenas
ATP sintez vykstaMitochondrijose ir
chloroplastuoseMitochondrijoseMitochondrijose
Mediag pernaa
Pernaos bdai:
Pasyvioji kai molekuls juda pro plazmin membran pagal
koncentracijos gradient, todl nereikalinga energija.
Aktyvioji kai molekulms prasiskverbti pro plazmin membran btina
energija, nes molekuls juda prie koncentracijos gradient.
Pasyvioji pernaa:
Difuzija molekuls juda i didesns koncentracijos maesn, kol
abiejose plazmins membranos pusse pasiskirsto vienodai.
Osmosas vandens molekuli difuzija pro plazmin membran t pus, kur
didesn itirpusi mediag koncentracija, bet maiau vandens.
Palengvintoji pernaa molekulms pro plazmin membran perneti
btinas specialus membranos baltymas neiklis.Tirpal rys:
Izotoninis kuriame itirpusi mediag koncentracija tokia kaip
lstelje, todl H2O abi puses pereina vienodas kiekis, lastels
nesikeiia.
Hipotoninis - kuriame itirpusi mediag koncentracija yra maesn
negu lstelje, jame daugiau H2O, todl vandens lstel patenka daugiau,
negu i jos pasialina. Gyvnins lstels sprogsta, o augal
ipampsta.
Hipertoninis kuriame itirpusi mediag koncentracija didesn negu
lstelje, jame maiau H2O, todl vandens daugiau patenka i lstels negu
j. Gyvn lstels susitraukia, susirauklja, o augal plazmolizuojasi,
nes centrin vakuol netenka vandens ir plazmin membrana atsitraukia
nuo lstels sienels.
Aktyviosios pernaos bdai:
Endocitoz kai lstel patenka makromolekuls: baltymai,
polisacharidai, aplink kurias susiformuoja plazmins membranos
pslels. Reikalinga ATP energija.
Egzocitoz medaigos iskiriamos i lstels ior. Egzocitozei vykdyti
btina ATP energija.Endocitozs bdai:
Fagocitoz kai lstel patenka didels, stambios, kietos mediagos ar
net lstels.
Pinocitoz lstel patenka skystosios mediagos, laeliaiLsteli
dalijimasis
Mitoz
Lstels gyvenimo ciklas:
Interfaz lstels pasirengimo dalijimuisi laikotarpis.Mitoz lsteli
dalijimosi bdas, kai susidaro dvi dukterins lstels ir isaugomas
nepakits chromosom skaiius (2n).
Mitozs fazs: profaz, metafaz, anafaz, telofaz.
InterfazSusidaro naujos organels, branduolyje matomas
chromatinas, padvigubja DNR, formuojasi dalijimosi verpst,
sintetinama ATP.
ProfazPrasidedas branduolio dalijimasis - kariokinez. Irykja
chromosomos, sudarlkalasytos i dviej seserini chromatidi, kurios
sutvirtintos centromera, inyksta branduollis, sutrkinja ir inyksta
branduolio apvalkalas, chromosomos atsiduria citoplazmoje.
MetafazSudvigubjusios chromosomos isidsto metafazinje pusiaujo
ploktumoje.
AnafazSuyra centromeros, atsiskiria chromatids, kurias
dalijimosi verpsts silai tempia lstels polius.
TelofazInyksta dalijimosi verpst, aplink dukterines chromosomas
susidaro branduolio apvalkalas, atsiranda branduolliai. Chromosomos
matomos kaip chromatinas, prasideda citoplazmos dalijimasis
citokinez.
MejozInterfaz lstels pasirengimo I dalijimuisi laikotarpis,
vyksta DNR replikacija.
Mejoz lsteli dalijimosi bdas, kai susidaro keturios genetikai
skirtingos haploidins lstels (n)
Interkinez lstels pasirengimo II mejozs dalijimuisi laikotarpis,
nevyksta DNR replikacija, nes chromosomos yra dvigubos.
Mejozs fazs: I profaz, I metafaz, I anafaz, I telofaz,
interkinez, II profaz, II metafaz, II anafaz, II telofaz.
InterfazI dalijimasis
I profazIrykja chromosomos, sudarytos i 2 chromatidi, formuojasi
dalijimosi verpst, trkinja branduolio apvalkalas, pranyksta
branduolliai. Homologins chromosomos priartja viena prie kitos
sinaps, susidaro bivalentai. Vyksta mainai tarp neseserini
chromatidi krosingoveris.
I metafazBivalentai keliauja verpsts pusiaujo link ir homologins
poros isidsto metafazinje ploktelje.
I anafazSudvigubjusios homologins chromosomos isiskiria ir
keliauja lstels polius.
I telofazSusiformuoja branduolio apvalkalas, atsiranda
branduolliai, susidaro 2 haploidins dukterins lstels.
Interkinez
II dalijimasis
II profazTrkinja branduolio apvalkalas, susiformuoja dalijimosi
verpst.
II metafazDukterins chromosomos, sudarytos i 2 chromatidi,
isidsto metafazinje ploktumoje.
II anafazChromatids atsiskiria, tempiamos verpsts sil juda
prieingus lstels polius.
II telofazSusiformuoja branduoli apvalkalais, pranyksta
dalijimosi verpst, prasideda citokinez, susidaro 4 haploidins
lstels.
Mitozs ir mejozs skirtumai:
Mitoz 1 dalijimasis, mejoz dalijimasis.
Mitoz homologins chromosomos nesudaro por, mejoz sudaro poras
(bivalentus).
Mitoz krosingoveris nevyksta, mejoz vyksta.
Mitoz dukterins lstels identikos tarpusavyje ir su motinine
lstele, mejoz skiriasi tarpusavyje ir nuo motinins lstels.
Mitoz susidaro 2 dukterins lstels, mejoz 4.
Mejoz gyvn organizme: Gyvn diploidiniuose subrendusiuose
organizmuose mejozs bdu susidaro gametos.
Po mejozs, susiliejus dviem lytinmis lstelms, ilieka pastovus
cromosom skaiius, bdingas riai; tolygiai pasiskirsto homologins
chromosomos, vyksta genetin rekombinacija.
mogaus gyvenimo ciklas: mogaus organizme vyksta ir mitoz, ir
mejoz.
Vyro organizme mejoz vyksta sklidse, moters kiauidse.
Po mejozs i vienos pirmins lstels gali susidaryti 4 genetikai
nevienodos lstels (pvz., 4 spermatozoidai) arba 1 didel lstel
(kiauialst) ir 3 daug maesni, poliniai kneliai.
Kiauintakyje vyksta apvaisinimas ir susidaro diploidin zigota
(2n).
Zigota dalijasi mitozs bdu ir i jos isivysto kdikis.
Mitoz tsiasi, kol vaikas auga, subrsta, tuomet lytinse liaukose
prasideda mejoz.
Mejoz augal organizme:
Augaluose po mejozs susidaro haploidins sporos, i kuri auga
haploidiniai gametofitai.
Gametofitai be mejozs formuoja lytines lsteles, kurioms
susijungus iauga diploidinis organizmas (sporofitas).
Sporofitas formuoja haploidines sporas, io proceso metu vyksta
mejoz.
iedini augal gametos susidaro dulkinse ir sklapradiuose.
Lsteli specializacijaAudinys - tai lsteli ir tarplstelins
mediagos sistema, kuriai bdinga bendra kilm, sandara ir
paskirtis.
Specializacija tai yra lsteli sandaros prisitaikymas atlikti tam
tikras funkcijas.
Specializuot lsteli pavyzdiai:
Epitelinis dengia ir apsaugo giliau esanius audinius.
Raumenis geba susitraukinti.
Nervinis perduoda nervinius impulsus.
Kaulins suteikia atram.
Kraujo atlieka transportin ir apsaugin funkcijas.
Epidermio apsaugin funkcija.
Mezofilio vykdo fotosintez.
Vandens ir rtini ind atlieka transportin funkcij.
Varstomosios lstels vykdo transpiracij ir duj apykait.
Augal audiniai
Dengiamasis audinys (epidermis)Sudaro augal iorin sluoksn, kuris
atlieka apsaugin funkcij. Per dengiamj audin vyksta duj mainai,
garinamas vanduo - vyksta transpiracija.
Apytakos audiniaiPadeda ineioti mediagas organizme. Skirstomi
vandens indus (nuo akn per stieb vanden nea iki lap, ied, vaisi) ir
rtinius indus (jais keliauja nuo lap organins mediagos).
Asimiliacinio audinioVykdo fotosintez. io audinio lstels turi
chloroplast su aliu pigmentu chlorofilu. Gali bti purusis ir
statusis. Asimiliaciniai audiniai skiriasi tik lsteli
isidstymu.
Gaminamasis audinysKiekvienas j utikrina lsteli dalijimsi bei
augalo augim skirtingomis kryptimis. Tokio audinio yra tam tikrose
vietose: 1) aknies galiuke (aknis ilgja), 2) pumpuruose (utikrina
kasmetin augalo prieaug) bei 3) stiebe - brazdas (utikrina medi
storjim, dl jo atsiranda metins rievs).
Ramstiniai audiniaiUtikrina tvirtum, isidsto iilgai stieb,
lstels su storomis celiulozinmis sienelmis.
Gyvn audiniaiEpitelinis audinysSvarbiausios funkcijos: apsaugin
(dengia organizm, atskirus organus) ir gaminamoji (gamina vairius
cheminius junginius). Skirstomas tokias grupes: vienasluoksnis,
daugiasluoksnis, liaukinis, virpamasis. Turi maai tarplstelins
mediagos.
Nervinis audinysFunkcija impuls perdavimas tik viena kryptimi.
Sudaro CNS (galvos ir nugaros smegenys) bei nervus. Lstels neuronai
su ataugomis keliais trumpais dendritais ir viena ilga - aksonu
Raumeninis audinysPagrindin funkcija susitraukti. Utikrina kno
judesius, apsaug. Lstels ilgos ir sudaro skaidulas. is audinys yra
skirstomas lygiuosius ir skersaruoius (griaui ir irdies). Audiniai
skiriasi vieta ir susitraukimo valingumu valingai susitraukia tik
griaui skersaruoiai.
Jungiamasis audinysJungia visus organus visum. iam audiniui
priklauso kraujas, kremzls, kaulai bei kiti audiniai. Sandaros
ypatumas daug tarplstelins mediagos
Fotosintez
Fotosintez tai Sauls viesos energijos virsmas angliavandeni
chemini ryi energija.
Fotosintezs lygtis:
Sauls viesos energija + 6CO2 + 6H2O C6H12O6 + 6O2Lap
prisitaikymas fotosintezs efektyvumui didinti:
Plokia lapalkio forma (gauna daugiau viesos);
Didelis lapalakio paviriaus plotas;
Lap isidstymas mozaika, kai jie neudengia vienas kito;
Lapkoiai gali isilenkti (viesos link);
Labai ploni (greiiau vyksta duj apykaita).
Fotosintezs eiga
Nuo viesos priklausanios reakcijosNuo viesos nepriklausanios
reakcijos
Vyksta chloroplast talakoiduoseVyksta chloroplast stromoje
Sugeriama viesaVyksta angliavandeni sintez, kurios metu
panaudojams CO2.
Skaidomas vanduo (fotoliz) ir susidaro O2ioje fazje vykstani
reakcij visuma vadinama Kalvino ciklu.
Susidaro ATP ir NADPHSusidaro gliukoz.
Fotosintezs reikm
io proceso metu susidaro organin mediaga C6H12O6 , kuri ir pats
augalas naudoja kaip energijos altin, ir kaip aliav kitoms
organinms mediagoms, pvz., celiuliozei gaminti. Vias O2 nesantis
atmosferoje ir itirps vandenyje, yra susidars per fotosintez O2
btinas lsteliniam kvpavimui, degimui.
Fotosintezs metu sunaudojamas atmosferoje esantis CO2.
Lstelinis kvpavimas
Lstelinis kvpavimas procesas, kurio metu angliavandeniai ar kiti
apykaitos produktai laipsnikai skaidomis, tuo pat metu susidarant
ATP.
Aerobinis kvpavimas
Aerobinis kvpavimas kvpavimas, kai vartojamas deguonis.
Atsipalaiduoja daug deguonies.
Aerobinio kvpavimo lygtis:
C6H12O6 + 6O2 6CO2 + 6H2O + energijaAerobinio kvpavimo eiga:
Glikoliz reakcija, vykstanti lstels citozolyje, kurios metu
C6H12O6 skyla 2 piruvato molekules, susidaro 2 ATP.
Krebso ciklas mitochondrij matrikse baigima skaidyti C6H12O6,
susidaro 2 ATP.
Elektron pernaos sistema vyksta mitochondrij kristose.
Elektronams judant savo pernaos sistema,
atsipalaiduoja energija, kuri panaudojama ATP sintezei, susidaro
34 ATP. iam etapui reikalingas deguonis.Anaerobinis kvpavimas
rgimas
Anaerobinis kvpavimas rgimas kvpavimas, kuris vyksta be
deguonies.Bdingos rgimo savybs:
Iskiria energij i cukr, aminorgi.
Nereikalauja O2.
Nereikia Krebso ciklo ir lektron pernaos grandins.
Gamina tik maus ATP kiekius, nes daug energijos lieka
galutiniuose organiniuose rgimo produktuose: laktate (pieno rgtyje)
arba etanolyje (etilo alkoholyje).
Rgimo rys:
Alkoholinis rgimas. Vyksta mielse, kai kuri augal lstelse. I
C6H12O6 molekulms pagaminama 2 ATP molekuls, CO2, etilo
alkoholis.
Pienargtis rgimas. Vyksta daugelyje bakterij ir danai gyvlinse
lstelse esaniose anaerobinse slygose. io rgimo produktas pieno
rgtis (laktatas). mogaus raumen lstelse susikaups laktato
perteklius sukelia skausm ir raumenys negali efektyviai
dirbti.Fotosintezs, kvpavimo ir rgimo proces lyginimas
Lyginimo poymiaiFotosintezAerobinis kvpavimasRgimas
Kur vykstaChloroplast tilakoid membranoseMitochondrij
kristose.Lstels citozolyje.
Energijos naudojimasSauls viesos energijaOrganini jungini
energijaOrganini jungini energija
DeguonisIskiriamas kaip nereikalingas produktasNaudojamas
skaidyti gliukozeiNereikalingas, nes is procesas vyksta bedeguonje
aplinkoje
Pradins mediagosCO2 ir H2OC6H12O6 ir O2C6H12O6
Susidariusios mediagosC6H12O6 ir O2CO2 ir H2OEtilo alkoholis ir
CO2, laktatas
Baltym biosintez
Genetinis kodas ir jo savybs
Genas tai DNR molekuls fragmentas, koduojantis informacij ape
baltymo aminorgi sek arba apie rRNR bei tRNR struktr.Genetinis
kodas paaikina, kiap DNR nukleotid seka lemia aminorgi sek baltymo
molekulje.Genetinio kodo savybs:
Genetinis kodas yra tripletinis. Vien aminorgt koduoja 3
nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i 4 ri skirting nukleotid:
adenino (A), guanino )G), timino (T), citozino(C). i nukleotid dka
ukoduojama 20 aminorgi.
Genetinis kodas yra nesanklodinis. Jis nuosekliai skaitomas po
tris bazi tripletus, vadinamus kodonais.
Genetinis kodas laikomas isigimusiu, nes daugum aminori koduoja
ne 1 kodonas, o keli 2, 4, 6.
Kodas turi pradios ir pabaigos signalus.
Genetinis kodas yra universalus jis bdingas visiems gyviesiems
emes organizmams ir beveik nepakits egzistuoja milijonus met.
Baltymo sintezs eiga
Baltymo sintezs etapai:
Transkripcija procesas, kai nuo dalies DNR nuraoma mRNR
kopija.
DNRTGA-CTT-ACG-TTT
iRNRACU-GAA-UGC-AAA
Transliacija tai procesas, iRNR (mRNR) ukoduota informacija
paveriama polipeptido aminori seka.
Transportins RNR (tRNR) molekuls, kurios atnea aminorgtis
baltymo sintezs viet ribosomas.Mutacijos ir mutagenai
Mutacijos tai organizmo DNR pakitimai.
Mutacij klasifikavimas
Pagal tai, kuriuose organizmo lstelse vyko, mutacijos skirstomos
generatyvines: vyksta lytinse ir somatines: vyksta nelytinse
lstelse.
Pagal genotipo pokyius branduolins mutacijos skirstomos:
Genomo mutacijos pakits chromosom skaiius. Daniausiai
pasitaikantys pakitimasi poliploidija ir trisomija. Chromosom
mutacijos chromosom sandaros pokyiai.
Gen (takins) mutacijos atskir gen pokyiai. PVZ., vien azotin baz
pakeiia kita, gen siterpia nauja bazi seka, padvigubja kuris nors
geno fragmentas arba prarandami keli nukleotidai.Mutagenai
Mutagenai veiksniai sukeliantys mutacijas.
Mutagen tipai:
Fiziniai mutagenai jonizuojantieji spinduliai (Rentgeno,
ultravioletiniai spinduliai).
Cheminiai mutagenai skvarbio mediagos, kurios reaguoja su DNR,
geba keisti chromosom bkl, veikia lsteli dalijimosi procesus. Pvz.:
pesticidai.
Biologiniai mutagenai kai kurie virusais (Hepatito B
virusas).Modifikacinis kintamumas
Modifikacijos tai nepaveldimi fenotipo pokyiai, kuriuos sukelia
aplinkos veiksniai.
Reakcijos norma poymio verts svyravimo, genotipui nesikeiiant,
ribos.
Variacin kreiv tai poymio kintamumo grafin iraika, kuri
atspindi, kaip variantai pasiskirsti variacinje eilje.
Gen ininerijaGen ininerijos metodais galima sukurti transgenini
organizm. Transgeniniais vadinami laisvai aplinkoje gyvenantys
organizmai, turintys svetim gen. Pvz.: transgenins bakterijos
gamina insulin, somatotropin, interferon, aminorgtis, vakcinas nuo
vairi lig ir kt. Transgeniia augalai derlingesni, atspars
vabzdiams, viruams, herbicidams, kariui ar aliui. Transgeninia
gyvnai bna didesnio svorio, atsapresni ligoms.
Pagal ES taisykles ir raglamentus vartotojai turi bti
informuojami apie produkt, sukurt naudojantis gen ininerijos
technologijomis vartojim.
Paveldimumas ir kintamumas
Genetika biologijos mokslo aka, tirianti genus, paveldimumo
dsnius, kintamum.
Paveldimumas tai organizm savyb perduoti kitai kartai savo
poymius ir vystimosi ypatumus.
Kintamumas organizm savyb gyti nauj poymi individualiai
vystantis.
Aleliai alternatyvios gen formos, kurios lemia 1 poym tai vienas
i gen variant.
Aleliniai genai giminingi genai, kurie sudaro poras. Jie yra
toje paioje homologini chromosom vietoje. PVZ.: irni skl geltona ir
alia spalvos.
Homozigotinis organizmas toks, kuris turi abu vienodus
alelius.PVZ.: dominuojanioji AA arba recisyvioji aa.
Nealeliniai genai negiminingi genai. PVZ.: skl splava ir
forma.
Dominuojantysis alelis tai toks alelis, kuris gali ugoti kito
veikl. PVZ.: A geltona irnio sklos spalva.
Recesyvusis alelis toks aleli, kurio pasireikim gali nustelbti
dominuojantysis.PVZ.: a alia irnio sklos spalva.
Heterozigotinis organizmas toks, kuris turi 2 skirtingus kurio
nors geno alelius. PVZ.: Aa.
Hibridas tai mirnas, heterozigotinis organizmas. Jeigu jis
heterozigotinis pagal vien gen por monohibridas (Aa), jeigu pagal 2
gen poras dihibridas (AaBb).
Genotipas sveikaujani organizmo gen visuma, susidaranti po
apvaisinimo.
Fenotipas tai organizmo poymi ir savybi visuma, susidariusi
sveikaujant organizmo genotipui ir aplinkai. Fenotipas nusako jo
ivaizd. PVZ.: raudoni ir balti iedai.Mendelio dsniai:
1. I hibrid kartos vienodumo taisykl. Kryminant homozigotinius
individus, kurie skiriasi vienu poymiu, I kartoje pasireikia tik
dominuojantysis poymis; visi individai vienodi.
2. Poymi isiskyrimo dsnis. Kryminant du heterozigotinius
individus, palikuoni aleliniai poymiai pagal fenotip isiskiria
santykiu 3:1, o pagal genitip 1:2:1.
3. Nepriklausomo poymi paveldjimo desnis. Visiems eukariotams
yra bdingas genetinis gamet grynumas.Monohibridinis kryminimas
Monohibridiniu vadinamas toks kryminimas, kai tvins formos
skiriasi tikviena alternatyvi poymi pora.
Dihibridinis kryminimas
Atliekant dihibridinius kryminimus, i karto tiriamas 2 poymi
paveldjimas. Kai alelinai genai, lemiantys skirtingus poymius, yra
skirtingose homologini chromosom porose, ie poymiai paveldimi
nepriklausomai vienas nuo kito.Analizuojantis kryminimas
Analizuojaniu kryminimu galima nustatyti, ar individas su
dominantiniu fenotipi yra heterozigotinis ar homozigotinis. Tuomet
tiriamas individas kryminamas su recesyviniu homozigotiniu. Jeigu
palikuonys, gauti po kryminimo turs vienodus poymius, vadinasi,
tiriamas individas homozigotinis. Jeigu 50% palikuoni turi
dominuojant fenotip ir 50% - recesyvin, tai tiriamasis individas
buvo heterozigotinis. Paprasiausi kryminimai ir laukiami rezultati
esant visikam dominavimui:
PavyzdiaiSkilimo pagal fenotipus santykiai
AaAa3:1 (3 dominuojantys, 1 recesyvinis)
Aaaa1:1 ( 1 dominuojantis, j recesyvinis)
AaBbAaBb9:3:3:1 (9 dominuojantys, 3 mirs, 3 mirs, 1
recesyvinis)
AaBbaabb1:1:1:1 (vis galim derini po 1)
Kraujo grupi paveldjimas
Kraujo grup nustatoma pagal 2 sistemas: AB0 ir rezus. Kartais
poym lemia daugiau negu du aleliniai genai. Tokie genai vadinami
polialeliais. A, B, 0 kraujo grups mogaus poymio pavyzdys, kur
kontroliuoja polialeliai: IA, IB, i.
Kraujo grup, fenotipasGalimas genotipas
0 (I)ii
A (II)IAIA, IAi
B (III)IBIB, IBi
AB (IV)IAIB
Perpilant krauj btina atsivelgti ir rezus faktori. Per 80%
europiei kraujyje turi tam tikr baltym, vadinam rezus faktoriumi.
Rh+ genas yra dominuojantis, Rh- - recesyvinis. Rezus teigiami mons
gali turti Rh+ Rh+ arba Rh+ Rh- genotipus. Tuo tarpu rezus neigimai
tik Rh- Rh- genotip.
0 grups mons vadinami universeliais donorais.
AB grups mons vadinami universaliais recipientais.Su lytimi
sukibusi poymi paveldjimas
Lytinse chromosomose yra gen, lemiani poymius nieko bendra
neturinius su lytimi. Tokie poymiai, kuriuos lemia alelia, esantys
lytinse chromosomose, vadinami su lytimi sukibusiais poymiais. X
chromosoma didesn, joje gali bti keli ligas (hemofilija,
deltonizmas) lemiantys genai.
Aleli sveika per nevisik dominavim
Nevisiko dominavimo atveju heterozigotiniai organizmai skiriasi
nuo homozigotini. Pvz.: kryminant raudoniedes ir baltaiedes
vakarutes, F1 kartos augalai (hibridai) bus tarpins spalvos
roiniai. Kryminant toliau gautas roines vakkarutes, F2 kartoje vl
atsiranda raudon ir balt vakarui.Genealoginiai mediai
Genealoginiu mediu vadinama schena, kurioje surayti giminaiiai.
Tai yra vienas i universali tyrim mogaus genetikoje. Schemoje
vaizduojamos 4 kartos.
Virkinimo sistema
Virkinimo traktas
Burnos ertm dantimis maistas smulkinamas, vilgomas seilmis,
paragaujamas ir pradedamas virkinti.
Rykl, stempl stumia maist skrand.
Skrandis iskiria skrandio sultis su fermentais, kurie skaido
baltymus ir pieno riebalus.
Plonoji arna baigiamos virkinti maisto mediagos ir siurbiami
smulkiamolekulianiai junginiai.
Storoji arna slenka nesuvirkintos maisto liekanos; siurbiamas
vanduo ir mineralins mediagos, vitaminai; bakterijos (arn lazdels)
padeda susidaryti K i B grups vitaminams.
Iorin danties sandara:
Vainikas;
Kaklelis;
aknis.
Vidin danties sandara:
Emalis dengia dant, atlieka apsaugin funkcij.
Dentinas sudaro dant, suteikia kietumo.
Danties ertm su kraujagyslmis ir nervais maitina dant, padaro
jautr.
Cementas tvirtina dant andikaul.
Dant rys:
Kandiai atkandamas maistas.
Iltiniai atkandmas, prilaikomas maistas.
Kapliai smulkinamas, sukramtomas maistas.
Krminiai sutrinamas, sukramtomas maistas.Lieuvis
Varto, stumdo maist burnos ertmje.
Lieuvio paviriuje yra isidst skonio receptoriai
Juntamas skyst ar seilse itirpusiu chemini mediag skonis.
Juntama maisto temperatra.
arn mikrogaurelis
kraujagysles aktyviosios pernaos bdu siurbiamos aminorgtys,
gliukoz, galaktoz.
limfagysles difuzijos bdu siurbiamos glicerolis ir riebal
rgtys.
Vikinimo liaukos Seili fermentai: seili amilaz skaido krakmol
maltoz; seili maltaz skaido maltoz i gliukoz. Skrandio fermentai:
pepsinas baltymus skaido peptidus.
Kasa fermentai: tripsinas baltymus skaido aminorgtis; amilaz ir
maltaz angliavandenius gliukoz; riebalus lipaz glicerol ir riebal
rgtis. Kepenys gamina ir dvylikapirt arn iskiria tul, kuri riebalus
emulguoja smulkius laelius.Maisto mediagos Blatymai pagrindin
lsteli statybin mediaga. I j organizmas gamina antiknius; baltymas
hemoglobinas aprpina organizm O2.
Riebalai energijos altinis. Su riebalais mogus gauna riebaluose
tirpi vitamin (A,D, E, K). Riebalai salyvauja kai kuri hormon
gamyboje.
Angliavandeniai energijos altinis. Skaidulins mediagos pagerina
arnyno peristaltik.
Vitaminai organins mediagos, nedideliias kiekiais btinos mediag
apykaitai.
A btinas regjimui, odai, kaul formavimuisi. B1 reikmingas
angliavandeni apykaitoje, nerv sistemos veiklai, gerina apetit,
irdies ir raumen darb. B2 btinas baltym sintezei, kaul iulp
funkcijai.
B6 svarbus aminorgi apykaitoje, galvos smegen veiklai, dalyvauja
Na ir P apykaitoje, skatina kraujo gamyb, stiprin imunitet. B12
svarbus eritrocit gamyboje, kraujo krejimui, kepen funkcijoms,
cholesterolio apykaitai. C skatina medaig apykait, reikmingas
baltym sintezs procesuose.
D reikalingas kaul ir dant formavimuisi. E btinas vaisiaus
ineiojimui, eritrocitams susidaryti.
Virkinimo eiga
Burnoje maistas smulkinamas, vilgomis seilmis, paragaujamas ir
pradedamas virkinti. Jis smulkinamas dantimis, kuri mogus turi 32.
Seiles iskiria 3 poros seili liauk (paausins, palieuvins,
paandins). Seils yra armins reakcijos (pH 6,5-7,5). Jose esama
ferment, virkinani angliavandenius.
I burnos maistas nuryjamas pro rykl stempl, o i susitraukiant
raumenims peristaltiniais judesiais j stumia skrand.
Skrandyje gleivins liaukos iskiria skrandio sultis. Tai rgios
reakcijos skystis (pH 2), nes jame yra druskos rgties (HCl).
Skrandio sultyse yra ferment, skaidani baltymus.I skrandio maistas
patenka dvylikapirt arn. ia virkinami baltymai, riebalai bei
angliavandeniai. j atsiveria kasos ir kpen itekamieji latakai.
Kasa iskiria kasos sultis, kuriose gausu vairi virkinimo
ferment. Kepenys gamina tul, kuri kaupiama tulies pslje ir tulies
lataku teka dvylikapirt arn.
I dvylikapirts arnos maistas toliau slenka plonja arna,
stumiamas peristaltini judesi. Joje vyrauja armin reakcija (pH8,5)
ir arn suli fermentai baigia virkinti.
Plonosios arnos gleivins pavirius turi daugyb ma iaug, vadinam
arn gaureliais. Jie padidina siurbiamj paviri. Kiekviename
gaurelyje yra kraujagysl ir limfagysl. gaurelius siurbiamos
suvirkintos maisto mediagos:
kraujagysles - aminorgtys ir monosacharidai;
limfagysles - glicerolis ir riebal rgtys.
I plonosios arnos nesuvirkintos maisto liekanos patenka storj
arn. Jos gleivin yra be gaureli. Joje siurbemas vanduo ir
mineralins mediagos bei vitaminai.
I nesuvirkint maisto liekan formuojasi imatos. Jos patenka
tiesij arn ir periodikai paalinamos pro ieinamj (analin) ang.
Kvpavimo sistema
Kvpavimo takai apsaugo plauisu nuo paeidim ir infekcij, pro juos
kvpiamas ir ikvpamas oras. Virpamasis epitelis ikloja kvpavimo
takus, blakstienls istumia patekusius svetimknius.
Nosies ertm suildo ir apvalo kvpt or.
Nosiarykl nukreipia or gerklas.
Gerklos, trachja suildo, apvalo or, apsaugo nuo udusimo.
Bronchai paskirsto or plauius.
Plauiai juose vyksta duj apykaita.
Nosies ertms sandara:
Kaulin kremzlin pertvara padalina nosies ertm dein ir kair
puses, padidina paviriaus plot, suildo ir apvalo or.
Landos padidina nosies ertms paviriaus plot.
Gleivin ikloja paviri, liaukos iskiria gleives, kurios sulaiko
ir nukenksmina svetimknius.
Gerkl sandara:
Kremzls sudaro sieneles, apsaugo mog nuo udusimo.
Antgerklis saugo, kad gerklas nepatekt ryjamas maistas.
Balso aparatas susidaro garsas.
Trachjos sandara:
Kremzliniai pusiediai sudaro priekin sienel, saugo nuo
udusimo.
Raumenys ir raiiai sudaro vidin sienel, netrukdo stemple slinkti
maistui.
Bronch snadara:
Kremzliniai iedai neleidia susiaurti spindiui.
Bronchiols nukreipia or alveoles.
Plaui sandara:
Alveols pslels apraizgytos kapiliar, sienels sudarytos i vieno
lsteli sluoksnio, vidinis pavirius padengtas biologikai aktyvi
mediag plvele, kuri neleidia alveolms sublikti ir naikina
mikroorganizmus.
Plaui krtinplv dengia plaui paviri.
Kvpavimo judesiai
kvpimasSusitraukia diafragma ir tarponkauliniai
raumenysIkvpimasAtsipalaiduoja diafragma ir tarponakuliniai
raumenys
Plauiai isipleiaPlauiai susitraukia
Padidja krtins lstos trisSumaja krtins lstos tris
Oro slgis plauiuose sumajaOro slgis plauiuose padidja
Oras srva plauiusOras srva i plaui
Kvpavimo reguliavimas:
Kvpavimo judesius reguliuoja pailgose smegenyse esantis kvpavimo
centras.
Jo veikl slygoja CO2 kiekis kraujye, kuo jis didesnis, tuo
stipriau dirginamas kvpavimo centras.
Nervinis impulsas i kvpavimo centro pasiekia kvpavimo judesius
atliekanius organus.
vyksta kvpimas ir ikvpimas.
Duj apykaita gyvn organizme
Plauiuose:
Alveolse esaniame ore yra daug O2 ir labai maai CO2.
Kapiliar veniniame kraujyje O2 yra maai, bet daug CO2.
Todl O2 difunduoja i alveoli krauj, o CO2 i kraujo alveoles.
Tai iorinis kvpavimas.
Audiniuose: audinius atitekjusiame arteriniame kraujyje O2 yra
daug, o maai CO2.
Audini lstelse daug CO2, bet maai O2.
Todl O2 i kraujo difunduoja audini lsteles.
Tai vidinis kvpavimas.Per od:
Oda plona, drgna.
Didelis pavirius plotas.
Kvpuoja kai kuriuos kirmels (sliekas), varls.
Per trachjas:
Tankus trachj tinklas organizme, kuris ior atsiveria
kvptukais.
Kvpuoja vabzdiai.Per iaunas:
Sudarytos i iaun lank su kuokeliais ir lapeliais.
Gausus kapiliar tinklas.
Kraujas kapiliarais ir vanduo pro iaunas teka prieprieine
srove.
Kvpuoja uvys.Duj apykaita augaluose Vyksta pro lap ioteles.
Difuzijos bdu pagal koncentracijos gradient.Kvpavimo metu:
Sugeriamas O2,
Iskirimas CO2.
Fotosintezs metu:
Sugeriamas CO2.
Iskirimas O2.
Transpiracija tai vandens garinimas pro lap ioteles.
Transpiracijos greitis priklauso nuo:
Apvietimo intensyvumo( kuo intensyvesnis, tuo greiiau).
Oro temperatros (kuo auktesn, tuo greiiau).
Oro judjimo (kuo vjuotesnis, tuo greiiau).
Oro drgms (kuo didesn, tuo liau).
iotels Daugumos sausumos augal iotels bna isidsiusios tik lap
apatins puss odelje, kuri sudaro dengiamasis audinys.
Vandnes augal iotels yra tik virutinje lapo pusje.
iotel sudaro:
Dvi varstomosios lstels, kurios yra alios, nes turi
chloroplast.
iotels plyys tarpas tarp varstomj lsteli.
Vandens, mineralini ir organini mediag judjimas augaluose
I dirvos vanden augalas siurbia akniaplaukius osmoso bdu.
Vanduo ir jame itirp mineralins mediagos i akn lapus keliauja
medienos vandens indais.
Vanduo kyla dl kohezijos (vandens molekuli, judnai augalo
stiebu,sukibimas), adhezijos (vandens molekuli prilipimas prie
augalo vandens ind sieneli), transpiracijos, akninio slgio.
Mineralins mediagos akniaplaukius gali patekti pagal
koncentracijos gradient difuzijos bdu.
Kai mineralini mediag koncentracija akn lstelse bna didesn nei
dirvoje aktyviosios pernaos pinocitozs bdu.
Lapuose fotosintezs metu pasigamina sacharoz ir patenka
karnienos rtinius indus.
Karnienos rtiniais indais organin mediagos gali judti abiem
kryptimis: i lap aknis ir i akn pumpurus.vairi organizm
kvpavimas:
Bakterijos gali gyventi anearobinje ir aerobinenje aplkinkoje,
kvpuodamos atmosferos deguonimi, visu kno paviriumi. Dauguma
bakterij yra aerobiniai heterotrofai. Dalis bakterij yra autotrofai
ir vykdo fotosintez, kurios metu iskiria O2.
Protistai:
Pirmuonys:
Ameba kvpuoja difuzijos bdu vandenyje itirpusiu O2, patenkaniu
citoplazm, pro vis kno paviri. O2 padeda suskiadyti maisto
mediagas. Iskiria energija reikalinga organizmo gyvybinei veiklai.
Taip pat CO2 difuzijos bdu paalinamas i lstels.
Klumpel kvpuoja visu kno paviriumi, vnadenyje itirpusiu O2.
Dumbliai vykdo fotosintez, todl deguonimi apsirpina patys j
pasigamindami.
Grybai pagal poreik O2 grybai gali bti anearobai ir aerobai.
Grybai kvpuoja visu kno paviriumi, difuzijos bdu.
Augalai pro ioteles, pro kurias vyksta duj mainai, paimamas
atmosferos O2 ir iskiria CO2. Augal aknys difuzijos bdu kvpuoja
visu kno paviriumi.
Gyvnai:
Duobagyviai kvpuoja visu kno paviriumi, vandenyje itirpusiu
O2.
Kirmels:
Plokiosios neturi speciali kvpavimo organ, kvpuoja visu kno
paviriumi. Parazitins gali gyventi ir bedeguonje terpje, kvpuoja
rgimo bdu.
Apvaliosios kvpuoja visu kno paviriumi, vandenyje itirpusiu O2.
Parazitins kirmels prisitaikiusios gyventi bedeguonje terpje.
ieduotosisos kvpuoja atmosferos O2, per drgn od.
Varliagyviai kvpuoja atmosferos O2. Kvpavimo organai plauiai ir
oda. Plauiai silpnai isivyst, todl kvpavmas per od yra labai
svarbus. Duj apykaita gli vykti tik tada, kai oda drgna. Vandenyje
varliagyviai kvpuoja tik drgna oda.
Ropliai turi plauius ir kvpuoja j pagalba.J plauiai korti,
kvpuoja atmosferos O2. uvys i burnos ertms vanduo teka pro iaun
plyius, esanius rykls sienelse ir skalauja kvpavimo organus iaunas.
Idiv iaun lapeliai negali praleisti O2 ir CO2. Kvpuoja vandenyje
itirpusiu O2.
Paukiai bdingas dvigubas kvpavimas.Plaui pagalba ir oro
maieliais. Oro maieliai yra visur, kur yra tarpai tarp organ.
Ramybs bsenoje pauktis kvpuoja suspausdamas ir iplsdamas krtins
lst. Skraidant ir mojuojant sparnais, susitraukia ir isipleia oro
maieliai, i kuri oras pereina plauius. Kuo daniau mojuoja sparnais,
tuo intensyviau cirkuliuoja oras. Kvpuoja atmosferos
deguonimi.Kraujotakos sistema
Kraujas
Kraujas bna:
Arterinis skaisiai raudonas, prisotintas deguonies.
Veninis tamsiai raudonos spalvos, prisotintas anglies
dioksido.
Krauj sudaro:
Krauja plazma. Kraujo kneliai eritrocitai, leukocitai ir
trombocitai.Eritrocitai:
Bebranduols, abipus gaubto disko formos lstels.
Sudtyje turi hemoglobino.
Pernea deguon.
Leukocitai:
Baltieji kraujo kneliai.
Turi branduol, nevienodos formos.
Saugo organizm nuo svetimkni.
Limfocitai susidaro limfmazgiuose ir gamina antiknus.
Fagocitai gaminasi kaul iulpuose ir fagocituoja svetimknius,
paeistas organizmas audini lsteles. Taip kovodami jie sta,
sudarydami plius.
Trombocitai:
Kraujo ploktels.
Dalyvauja kraujo krejime.
Kraujo grups:
A (II)
B (III)
AB (IV)
0 (I)
Kraujo grupi schema
Kraujo grupsABAB0
Agliutino genai eritrocituoseAgliutinogenas AAgliutinogenas
BAgliutinogenas ABNra
Agliutinai kraujo plazmojeAgliutininas Agliutininas
NraAgliutininas ir
Agliutinogenai eritrocituose esanios baltymins kilms mediagos A
ir B.
Agliutininai kraujo plazmoje esanios mediagos ir .
Rezus faktorius eritrocituose esantis baltymas Rh.
Rezus teigiami kuri eritrocituose yra io baltymo.
Rezus neigiami kuri eritrocituose io baltymo nra.
ImunitetasImunitetas tai yra organizmo atsparumas ukreiamoms
ligoms.
Natralus gimtas ir gytas.
Dirbtinis aktyvus ir pasyvus.
gimtas kai mogus i tv paveldi antiknus.
gytas susidaro, kai mogus perserga ukreiama liga ir kraujyje
pasiliekapasilieka antiknai tos ligos sukljams.
Aktyvus susidaro, kai mogus yra skiepijamas ir pradeda gaminti
antiknus, apsauganius j nuo tos ligos.
Pasyvus kai susirgusiam mogui leidiama serumo, kuriame jau yra
antikn, naikinani tos ligos sukljus.
Kraujo funkcijos:
Transportin pernea hormonus, maisto mediagas, lapal, CO2,
O2.Apsaugin antiknai sunaikina ir nukenksmina organizm patekusius
mikroorganizmus, fibrinogenas dalyvauja kraujo krejime.
Termoreguliacin visame kne paskirsto ilum.
Homoralin pernea hormonus, kurie daro tak organizmo veiklai.
irdis: irdplv gaubia ird.
Miokardas tai raumuo, kuris susitraukindamas varinja krauj.
Vainikins arterijos maitina irdies raumen.
Prieirdiai (kairysis, deinysis) juos suteka kraujas venomis.
Skilveliai (kairysis ir deinysis) i j kraujas teka
arterijas.
Pertvara padalina ird dein ir kair puses, neleidia kraujui
susimaiyti.
Buriniai votuvai praleidia krauj i prieirdi skilvelius ir
neleidia grti atgal.
Pusmnuliniai votuvai praleidia krauj i skilveli arterijas ir
neleidia grti atgal.
Kraujagysls
Arterijos: kraujas teka i irdies. Storos raumenins sienels.
Sienelje daug elastinio audinio. Maas spindis. Auktas kraujo
spaudimas. Kraujas teka grietai. Kraujas teka pulsuodamas. Venos:
kraujas teka atgal ird. Plonos raumenins sienels. Sienelje maai
eleastinio audinio. Didelis spindis. emas kraujo spaudimas. Kraujas
teka ltai. Nra pulsacijos. Votuvai neleidia kraujui tekti atgal.
Kapiliarai: audiniuose sujungia arterijas ir venas. Neturi raumen:
sienel sudaryta i vienos lstels storio endotelio. Nra elastinio
audinio. Maas spindis tokio dydio, kad galt praeiti raudonasis
kraujo knelis. Kraujui tekant kapiliaru, spaudimas krinta. Nra
pulsacijos. Nra votuv.Kraujo apytakos ratai
Maasis kraujo apytakos ratas tai kraujo kelias i deiniojo
skilvelio kairj prieird.
I deiniojo skilvelio iteka veninis kraujas plaui kamien, kuris
akojasi dvi plaui arterijas.
Plauiuose arterijos isiakoja kapiliarus, kur vyksta duj
mainai.
Veninis kraujas virsta arteriniu krauju, suteka plaui venas ir
teka kairiaj prieird.
Arterijomis teka veninis kraujas, o venomis arterinis.
Didysis kraujo apytako ratas tai kraujo kelias i kairiojo
skilvelio deinj prieird.
I kairiojo skilvelio iteka arterinis kraujas aort.
Ji akojasi arterijas, kurios kiekviename organe isiakoja
kapiliarus.
Kapiliaruose vyksta duj ir maisto mediag mainai, arterinis
kraujas virsta veniniu.
I kapiliar veninis kraujas suteka smulkesnes venas, o jomis
apatin ir virutin tuiasias venas.
Apatine ir virutine tuiosiomis venomis kraujas teka dein
prieird.
Arterijomis teka deguonies prisotintas arterinis kraujas, o
venomis veninis kraujas.
Vidin organizmo terp
Vidin terp sudaro: kraujas, audini skystis, limfa. kapiliarus
atiteka arterinis kraujas. Dl aukto spaudimo pro plonas kapiliar
sieneles filtruojasi dalis kraujo plazmos ir sudaro audini
skyst.
Audini skyio perteklius suteka limfos kapiliarus.
Audini skysio pertekliuslimfos kapiliaruose vadinamas limfa.
Limfos kapiliarai jungiasi limfagysles.
Limfagysls jungiais limfinius latakus, kuriais limfa suteka
tuisias venas.
Dauginimasis ir individualus vystymasis
Dauginimosi bdaiNelytinis dauginimasis
Nesusidaro gametos. Nra apvaisinimo. Lsteli dalijimosi bdas
mitoz.
Genetikai identiki palikuonys.
Geriausiai prisitaik stabiliose aplinkos slygose.
Didelis vislumas per trump laiko trap.
Lytinis dauginimasis
Reikalingos gametos, kurios susidaro mejozs bdu.
Palikuonys produkuojami susiliejus dviems gemetoms (kiauialstei
ir spermatozoidui)
Susidaro zigota
Genetikai skirtingi palikuonys, susidar dl kombinacinio
kintamumo, adaptyvs kintanioje aplinkoje.
mogaus dauginimasis
mogaus lytiniai organai reikalingi:
Lyitnms lstelms susidaryti ir subrsti.
Lytinms lstels susijungti.
Gemalui ir vaisiui vystytis.
Vyro lyties organai:
Ioriniai tai varpa ir kapelis.
Vidiniai tai sklids, sklidi prielipai, skliniai latakai, priein
liauka ir lapl.
Moters lytiniai organai:
Ioriniai lyties lpos, varput bei makties prieangis.
Vidiniai tai kiauids, kiauintakiai, gimda ir maktis.
mogaus kiauialsts ir spermatozoido susidarymas Kiauialst
susidaro kiauidse, o spermatozoidai sklidse.
Lytini lsteli susidarymas vadinamas gemetogeneze: kiaialsi
oogeneze, spermatozoid spermatogeneze.
Gemetogenezs metu vyksta mejoz, po kurios gametose sumaja
chromosom skaiius.
Kiauialsi formavimasis prasideda dar gemalinje stadijoje, o
spermatozoid prasidjus lytiniam brendimui.
Subrendusios moters organizme kas mnes formuojasi 1 kiauialst, o
vyro organizme spermatozoidai formuojasi nuolat dieliais
kiekias.
Kiauialsts ir spermatozoido prisitaikymas atlikti funkcijas.
Kiauialst ir spermatozoidas yra haploidiniai, dl to zigota po
apvaisinimo susidaro diploidinis chromosom rinkinys.
Spermatozoido prisitaikymas
Judrus, turi iuel ir gali pasiekti kiauialst.
Turi daug mitochondrij, kurios gamina ATP, reikaling judti:
pasiekti kiauialst.
Maas, todl sunaudoja maiau energijos judti.
J yra daug ir tai padidina apvaisinimo tikimyb.
Turi akrosom, kurios fermentai itirpina kiauialsts apvalkal.
Kiauialsts prisitiakymas
Didel ir nejudri lstel, turi daug citoplazmos, joje yra daug
maisto mediag bsimam gemalui maitintis.
Kiauialsts apvalkalai praleidia lstel tik vien spermatozoid.
Kiauialsts apvalkaluose yra jungini, pagal kuriuos jos atpasta
tik savo ries spermatozoidus.
Apvaisinimas ir gemalo sitvirtinimas gimdoje
Apvaisinimas tai spermatozoido ir kiauialsts susiliejimas.
Kai spermatozoidas patenka kiauialst, aplink j susiformuoja
dangalas, neleidiantis vid kit spermatozoid.
Po apvaisinimo kiauintakyje susidaro zigota.
Apvaisinimo metu nulemia lytis. Jei dalyvauja spermatozoidas su
X chromosoma gims mergait, jei su Y berniukas.
Zigota pradeda dalytis ir gemalas formuojasi kiauintakyje.
Gemalas slenka gimd ir sitvirtina jos gleivinje.
Susidaro placenta.
Dvyniai
Monozigotiniai (identiki) dvyniai
Vystosi i 1 zigotos.
Jie bna tos paios lyties, labai panas. Tai atsitinka dl tam tikr
prieasi zigotai pasidalijus dvi genetikai identikas, simetrikas
dalis.
Siamo dvyniai visada yra monozigotiniai, isivyst ne iki galo
pasidalijus embrionui ir neatsiskyrus identikiems dvyniams.
Dizigotiniai dvyniai
Vystosi i 2 skirting zigot, kurios susidar 2 kiauialstes
apvaisinus 2 skirtingais spermatozoidais.
ie dvyniai gali bti skirting lyi, nes vienas spermatozoidas gali
turti X, o kitas y chromosom.
Placenta
Placenta ima formuotis, kai tik embrionas visikai sitvirtina
gimdoje (treio mnesio pabaigoje)
Vaisius su motinos organizmu jungiasi per placent. Placentos
paviriuje yra gaureli, padidinani jos plot. Gaurelis skalauja
motinos kraujas.
I motinos vaisius gauna deguon ir maisto mediagas.
Pro placent alinamas anglies dioksidas, lapalas, kiti mediag
apykaitos produktai.
iedinio augalo gyvenimo ciklas
Vyrauja sporofitas (2n), po mejozs subrsta 2 ri jo sporos:
megasporos ir mikrosporos.
I spor susidaro mikrogametofitas iedadulk ir megagametofitas
gemalinis maielis, kurie yra priklausomi nuo sporofito.
Gemaliniame maielyje vyksta dvigubas apvaisinimas.
Susidaro skla.
iedini augal dauginimasis
Lytinis dauginimasis
Augalai dauginasi sklomis. Vyksta ltai.
Paliekama daug palikuoni.
Palikuonys genetikai skirtingi.
Dauginantis lytiniu bdu vyksta apdulkinimas, susidaro lytins
lstels, vyksta apvaisinimas.
Nelytinis dauginimasis
Augalai dauginasi vegetatyviniais organais (lapais, stiebais,
aknimis)
Vyksta greitai
Palikuonys vienodi, paveldi tik vieno motininio augalo
poymius.
Nra kombinacinio kintamumo.
Sodininkystje, darininkystje danai augalai dauginami
vegetatyviniu du, nes isaugomos vertingos veisls savybs, greitai
gaunamas gausus derlius.
ied reikm dauginimuisi
Juose susidaro augal lytins lstels kuokeli dulkinse spermiai, o
piesteli mezginse kiauialsts.
Rykiais vainiklapiais, nektaru vilioja vabzdius
apdulkintojus.
Usimezga vaisius, kuris apsaugo viduje esanias sklas.
iedo dalys:
Taurlapiai apsaugo pumpure esant ied.
Vainiklapiai vilioja vabzdius apdulkintojus.
Kuokeliai juose vystosi iedadulks. iedadulk vyrikas gametofitas
(mikrogametofitas).
Piestel jose vystosi sklapradiai. Gemalinis maielis moterikas
gametofitas (megagametofitas).ApdulkinimasSavidulka tai
apsidulkinimas to paties iedo ar kit to paties augalo ied
iedadulkmis (irniai, pupels, paprikos).
Krymadulka apdulkinimas tos paios ries kito augalo iedadulkmis
(obelis, slyva, liepa).
Vabzdi apdulkinam augal poymiaiVjo apdulkinam augal poymiai
Piesteli purkos ir kuokeli dulkins yra maos ir slypi iedo
viduje.
iedadulks stambios, lipnios, j iorin sienl grublta.
iedai stambs, ryks, danai kvapns, turi nektaro, link augti
pavieniui.
Suformuoja nedaug iedadulki, kurios prikimba prie vabzdio
kno
Pavyzdys obelis, saulgra. Dulkins ilindusios iedo iorje, kad
iedadulks lengvai pagaut vjas.
Purkos taip pat ilindusios i iedo, kad pagaut vjo neamas
iedadulkes.
iedadulks lengvos, smulkios, j daug.
iedai smulks, neryks, bekvapiai.
Augalai link augti grupmis.
Pavyzdys rugiai, berai.
Dvigubas iedini augal apvaisinimas
Patekusios ant piestels purkos iedadulks sudygsta.
Dulkiadaigiu slenka du spermiai (n), kurie pro mikropil patenka
gemalin maiel.
vyksta dvigubas apvaisinimas: vienas spermis apvaisina kiauialst
(n), o kitas susilieja su diploidine centrine lstele (2n).
Po dvigubo apvaisinimo susidaro zigota (2n) ir triploidin lstel
(3n). I zigotos susidaro sklos gemalas, endosperme kaupiasi sklos
maisto mediag atsargos, i mezgins sieneli apyvaisis.
Skla isivysto i sklapradio.
Skla ir vaisius
Skla iedini augal dauginimosi organas.
Vaisius tai subrendusi mezgin, kurioje bna skl.
Skl plitimo bdai:
Vjas: platina lengvas, skirstuk turinias sklas, pvz.:kiaulpiens,
klevo.
Gyvnai: platina sklas, turiias skan apyvais, nes sklos turi
virkinimo sultims atspari luobel ir su imatomis paalinamos
nepakitusios, pvz.: vynios, obels.
Nerv sistema
Neuronai
Neuron sudaro:
Knas (branduolys, citopazma, organels).
Ataugos:
Dendritai (vienas ar keli) akotos, trumpesns ataugos, kuriuomis
nerviniai impulsai perduodami neurono kn.Aksonas (vienas) ilgesn
atauga, danai padengta baltu mielininiu dangalu, kuria nervinis
impulsas perduodamas i neurono kno.Neuron rys:
Juntamieji (sensoriniai) perduoda impulsus i jutimo organ
nugaros ar galvos smegenis.Judinamieji (motoriniai) perduoda
impulsus i nugaros ar galvos smegen raumenis ir kitus organus.
terptiniai galvos ar nugaros smegenyse perduoda impulsus i
juntamj neuron judinamiesiems.
Nervinio impulso perdavimas sinapsje
Sinaps neuron kontakto vieta.Sinaps sudaro:
Vieno neurono aksono membrana presinapsin membrana.
Kito neurono dendrito membrana postsinapsin membrana.
Tarpas tarp j sinapss plyys.
Perduoti nervinius impulsus per sinapss ply padeda mediagos,
vadinamos mediatoriais. Kai nervinis impulsas pasiekia aksono gal,
pslels trksta ir mediatorius patenka sinapss ply. Mediatorius
sudirgina kito neurono membranoje esanius receptorius ir sukelia
nervin impuls.
Galvos smegenys Pailgosios smegenys svarbiausi organizmo
gyvybini funkcij (kvpavimo, virkinimo, irdies veiklos). Reguliavimo
centrai.
Smegenls reguliuoja kno raumen darb, pusiausvyr, judesi
koordinacij. Vidurins smegenys jose yra poieviniai regjimo ir
klausos analizatori centrai. Tarpins smegenys svarbiausias
vegetacins nerv sistemos valdymo centras, pagumburis svarbus
homeostazei. Galins smegenys (didieji pusrutuliai) j iev yra
auktosios nervins veikos pagrindas, susijusi su mstymu, atmintimi,
kalba, smone. ia yra slygini refleks centrai.Refleksai
Refleksas tai organizmo reakcija dirginim, kuri kontroliuoja
centrin nerv sistema. Reflekso lankas kelias, kuriuo sklinda
nerviniai impulsai reflekso metu.
Reflekso lanko dalys:
Receptorius lstels jauianios dieginim.
Juntamoji dalis (juntamasis neuronas). Centrins nerv sistemos
dalis (galvos ir nugaros smegenys). Judinamoji dalis (judinamasis
neuronas). Vykdomasis organas (raumuo arba liauka).Neslygini ir
slygini refleks skirtumai
Neslyginiai refleksaiSlyginiai refleksai
gyti, paveldti i tv gyjami gyvenimo bgyje
Bdingi tam tikrai riai Individuals
Ilieka vis gyvenim Gali ir inykti jei aplinkos slygos
pakinta
Pvz.: seili isiskyrimas patekus maistui burn. Pvz.: seili
isiskyrimas pagalvojus apie maist.
Organizmo liaukos
Vidaus sekrecijos liaukos ir j funkcijos
Vidaus sekrecijos liaukos priklauso endokrininei sistemai,
neturi itekamj latak. Jos gamina hormonus, kuriuos iskiria tiesiai
krauj.
1. Kankorin laiuka dalyvauja paros ritmo reguliavime.
2. Hipofiz (pasmegenin liauka) jos hormonas somatotropinas
skatina augimo procesus.
3. Skydliauk hrmonas tiroksinas skatina mediag apykaita.
4. Ukrio liauka stimuliuoja T limfocit brendim.
5. Antinksiai hormonas adrenalinas isiskiria patyrus stres ir
greitina irdies darbo ritm, sutraukia kraujagysles, skatina
isiskirti gliukoz i kepen krauj.
6. Kasos Langerhanso salels gamina hormonus insulin ir
gliukagon. Insulinas maina, o gliukagonas didina gliukozs kiek
kraujyje.
7. Moterikosios lytins liaukos kiauids gamina moterikus lytinius
hormonus estrogen, progesteron.
8. Vyrikos lytins liaukos sklids iskiria hormon testosteron. ie
hormonai skatina formuotis antrinius lytinius poymius.
Iors sekrecijos liaukos Turi itekamuosius latakus, kuriais
iskiria pagamintas mediagas kitus organus ar kno paviri.
Tai seili, aar, prakaito, skrandio liaukos.
Nervinio ir humoralinio reguliavimo skirtumai
PoymiaiNervinis reguliavimasHumoralinis reguliavimas
Kas vykdoNerv sistemaEndokrinin sistema
SignalasNervinis impulsasHormonai
Reakcijos greitisLabai didelisPalyginti maas
Veikimo trukmReakcija staiga prasideda ir greitai baigiasiGali
trukti kelias valandas ar dienas
Judjimas ir atrama
Judjimo reikm gyvnams Keiia gyvenamj viet ir ieko maisto.
Gyvnai pabga, slepiasi nuo prie.
Lengviau ivengia pavoj.
Svarbus dauginimuisi, nes taip lengviau susirasti dauginimosi
partner.
Skelet rys Hidrostatinis skeletas skysiu upildyta kno ertm (turi
duobagyviai, kirmels). is skeletas atlieka atramin funkcij ir
pasiprieina raumen susitraukimui, taip sukurdamas judes.
Egzoskeletas (iorinis skeletas) esantis gyvn kno iorje, apsaugo
gyvnus nuo prie, nepalanki gamtini slyg, iorinio poveikio, atrama
gyvno raumenims (turi molouskai, sraig, nariuotakojai).
Endoskeletas (vidinis skeletas) padeda ilaikyti didesn kno mas,
apsaugo gyvybikai svarbius vidaus organus ir yra apsaugoti iorini
audini (turi stuburiniai).mogaus alinimo organai
Mediag apykaitos atliek alinimas
alinimo funkcij organizme vykdo oda, plauiai, arnynas ir lapimo
alinimo sistema.
Odoje yra prakaito liaukos, per kurias paalina i organizmo
prakaitas. Jo sudtyje yra vandens, drusk ir lapalo.
Plaui alveolse paalinamas didelis CO2 kiekis ir H2O garai.
Pro arnyn su imatomis paalinamos nesuvirkintos maisto
liekanos.
Inkstai alina vandens ir drusk pertekli, azotines
atliekas.lapimo alinimo sistema
Inkstai filtruoja krauj, juose i atnet mediag susidaro
lapimas.
lapimtakiai ilgi vanzdeliai, jungiantys inkstus su lapimo psle,
jais lapimas suteka lapimo psl.
lapimo psl neporinis maielio formos organas storomis
raumeningomis sienelms, kuriame kaupiasi ir periodikai alinamas ior
lapimas. Jo oa telpa 300 500 ml.
lapl paalinamas lapimas.
Sfinkteris reguliuoja lapimo isiskyrim.
NefronasInksto struktrinis ir funkcinis vienetas, kur sudaro
knelis ir kanalli sistema.
lapimo susidarymas:
1. Filtracija kapiliar kamuolliuose.
2. Atrankinis nauding mediag (gliukozs, amino rgi) siurbimas
proksimaliniame vingiuotame kanallyje.
3. aling mediag isiskyrimas distaliniame vingiuotame
kanallyje.
4. Koncentruoto lapimo gamyba surenkamajame kanallyje.
Homeostaz
Homeostaz dinaminis pastovios gyvo organizmo vidaus terps
palaikymas.
Organai, palaikantys homeostaz
Oda dalyvauja termoreguliacijoje ( pastovios kno temperatros
palaikymas ir reguliacija).
Plauiai palaiko deguonies ir anglies dioksido pusiausvyr.
Inkstai dalyvauja vandens ir drusk koncentracijos
reguliacijoje.
Kasa ir kepenys svarbs reguliuojant gliukozs koncentracij.
Gliukozs koncentracijos reguliavimasEkologija
Ekologija mokslas apie gyv organizm tarpusavio ryius bei sveik
su negyvja aplinka.
E. Warming (1841 1924) ekologijos, kaip mokslo disciplinos
pradininkas.
Biologins organizacijos lygmenys
Ekosistema tai yra visi gyvi organizmai (biotin dalis),
sveikaujantys tarpusavyje ri juos supanti negyvoji aplinka (abiotin
dalis).
Bendrija tai yra skirting ri organizm visuma, gyvenani toje
paioje vietoje ir sveikaujani tarpusavyje.
Populiacija tai vienos ries individ grup, gyvenanti tam tikroje
teritorijoje.
Ekosistemos
Ekosistemos dalys:
Biotin dalis tai ekosistemos vairi ri gyvieji organizmai,
gyvenantys tam tikroje vietoje.
Abiotin dalis tai ekosistemos negyvoji aplinka, bdingos aplinkos
slygos: vanduo, temperatra, viesa, dirva, oras.
Funkcins karalijos:
Gamintojai (autotrofai) tai organizmai, kurie patys
pasigaminaorganines mediagas i neorganini jungini ir jomis aprpina
kitus organizmus.
Fototrofai vykdo fotosintez (bulv, kopstas, gyslotis).
Chemotrofai organini mediag sintezei energijos gauna oksiduodami
neorganines mediagas (sierabakters, gelbakters).
Vartotojai (heterotrofai) tai organizmai, kurie nesugeba
pasigaminti organini maisto mediag i neorganini, todl minta kit
organizm pagamintomis.
Gyvadiai tai yra organizmaii, kurie minta kitais gyvaisias
organizmais (eys, gyvat, virblis, zyl).
Augaldiai minta augalais.
Plrnai minta gyvnais.
Visadiai minta augalais ir gyvnais.
Parazitai minta organinmis mediagomis.
Skaidytojai tai yra organizmai (bakterijos, grybai), kurie
negyvas ir yranias organines mediagas suskaido iki neorganini
jungini.
Detritadiai tai yra smulks gyvnai (sliekai, imtakojai,
moliuskai), kurie minta negyvomis organinmis mediagomis, augal
nuokritomis, gyvn imatomis, negyvais knais.
Funkcini karalij sveika:
Gamintojai vykdydami fotosintez gamina organin mediag ir iskiria
deguon.
Gyvadiai minta gamintoj pagaminta organine mediaga ir kvpuoja
iskirtu deguonimi.
Skaidytojai minta augaline produkcija, kuri tampa
nuokritomis.
Skaidytojai suskaido gyvadi lavonus ir imatas iki mineralini
mediag.
Gamintojai pasisavina mineralines mediagas itirpusias
vandenyje.
Gyvadiai ir skaidytojai kvpuodami atmosfer iskiria anglies
dioksid, kur gamintojai sunaudoja fotosintezs metu organini mediag
gamybai.
Mikrokosmai tai laboratorins ekosistemos, kurios mediag i
aplinkos negauna, todl yra nestabilios ir trumpai
egzistuojanios.
Ekologins bendrijos Ekologin bendrija tai yra visi tam tikroje
vietoje gyvenantys organizmai.
Gamtins bendrijos:
Didel rin vairov
Vyrauja natraliai augantys augalai ir gamtoje laisvai gyvenantys
gyvnai.
Maas konkurentabilumas trap skirting ri organizm.
Stabilios, nes vyksta savireguliacija.
Maisto mediagos cirkuliuoja udaru ratu.
Netaikomos agrotechnikos priemons.
Vyrauja gamtin atranka.
mogaus sukurtos bendrijos:
Maa rin vairov.
Vyrauja kultriniai augalai.
Didelis konkurentabilumas,nes vyrauja vienos ries
organizmai.
Nestabilios, nes negali savs reguliuoti, reikalinga mogaus
prieira.
Maisto mediag ciklas atliekinis, nes dalis produkcijos
prarandama, iveama su derliumi.
Taikomos agrotechnikos priemons dirbama em, triama, naikinami
kenkjai ir piktols.
Vyrauja dirbtin atranka.
Bendrij kaita
Sezonin kaita trunka vienerius metus, kai bendrija kinta
keiiantis met laikams.
Daugiamet tai kaita trunkanti daug met, kol viena bedrija
nuosekliai pakeiia kit.
Pirmin kai bendrija kuriasi pirm kart vietovje, kur nra
dirvoemio (po ugnikalnio isiverimo, ant smlio kop jros
pakrantse).
Kop apaugimas:
Vjas supusto pakrantje smlio kopas.
Bangos imeta ant smlio organini mediag, kurias suskaido
skaidytojai.
sikuria keps ir oliniia augalai.
Susiformuoja dirvoemis.
Pradeda augti krmai, mediai.
Susiformuoja mirus mikas.
Antrin nauja bendrija kuriasi vietovje, kur anksiau egzistavo
kita bendrija ir yra susiformavs dirvoemis (gaisraviet, miko
vjovartoje).
Eero upelkjimas:
eero vanden patenka daug organini mediag.
Pagausja vandens augal, uelia pakrants.
Ant dugno kaupiasi dumblas.
Vandens paviriuje susiformuoja liulantis sluoksnis plovas.
Plovas susijungia su dumblu, susidaro pelk.
Pelkje formuojasi mirus mikas.
Mitybos grandins
Mitybos grandins tai ryiai tarp damo ir danio, parodantys,
kaskuo maitinasi, kaip perduodamos maisto mediagos ir energija.
Mitybos grandini rys:
Gyvadi grandins prasideda gamintojais, fotosintetinaniais
organizmais. Rodykls parodo maisto mediag ir energijo perdavimo
krypt.
Detritadi grandins prasideda negyva organine mediaga, detrito
dalelmis.
Mitybos tinkas tai kelios mitybos grandins, susijusios
trapusavyje mitybos ryiais.
Mitybos tinklas rodo bendrijos organizm mitybos ryius.
Gyvadiai minta keliomis rimis organizm, todl gyvadi grandins
jungiasi tarpusavyje.
Gali detritadi grandins organizm susti gyvadi grandins
individas.
Inykus vienai riai mitybos tinkle, susiformuoja nauji mitybos
ryiai.
Mitybos lygmenys tai yra organizmo vieta mitybos grandinje,
parodanti kuo jis minta.
Pirmas mitybos lygmuo gamintojai.
Antras mitybos lygmuo augaladiai, pirminiai vartotojai. Treias
mitybos lygmuo msdiai, plrnai, antriniai vartotojai.
Ketvirtas mitybos lygmuo msdi msdiai, plrn plrnai, tretiniai
vartotojai.
Maisto mediag ir energijos perdavimas Pirminis energijos altinis
yra sauls energija.
Gamintojai Sauls energij paveria organini mediag chemine
energija.
Augalas dal energijos suvartoja gyvybinms funkcijoms atlikti, o
likusi energijos dalis veriama pirmine produkcija.
Gyvadiai gauna energij organini mediag pavidalu.
Augalo nuokritos atitenka skaidytojams, jie gauna energij i
negyv organini mediag.
Energijos perdavimas mitybos grandinje vyksta su
nuostoliais.
Energija prarandama su imatomis, lapimu, suvartojama kvpuojant,
judant, augant ir ispinduliuojma aplink ilumos pavidalu.
Mitybos grandinje sulig kiekvienu vartotoju energijos ir maisto
mediag kiekis sumaja
apie 10 kart.
Energija keliaudama mitybos grandinmis, galiausiai virsta
iluma.
Ekologins piramids vaizduoja ryius tarp organizm, priklausani
skirtingiems mitybos lygmenims.
Ekologini piramidi rys:
Produkcijos (biomass), piramid, kuri parodo organizm biomas tam
tikrame mitybos lygmenyje, tenkani trio ar ploto vienetui.
Energijos piramid, kuri parodo organizm energijos kiek tam
tikrame mitybos lygmenyje, tenkant trio ar ploto vienetui.
Energijos ir produkcijos perdavimui i emesnio mitybos lygmens
auktesn taikoma 10% taisykl. Produkcijos ir energijos kiekis su
kiekvienu lygmeniu sumaja 10 kart.
Skaii piramid, kuri parod, koks individ skaiius yra konkretaus
mitybos lygmens ploto ar trio vienete.
Anglies ir deguonies ciklasSvarbs procesai:
Fotosintezs metu augalai i aplinkos paima angl, esani CO2
sudtyje ir panaudoja gliukozs gamybai, o iskiria deguon.
Maitinantis anglis mitybos grandine patenka gyvadiams ir
skaidytojams.
Puvimo ir skaidymo metu anglis grta atmosfer.
Kvpavimo metu i aplinkos paimamas O2, o atmosfer iskiriamas
CO2.
Degimo metu atmosfer isiskiria anglis esanti ikastiniame kure:
akmens anglyje.
Azoto ciklas
Svarbs procesai:
Azoto fiksacija tai yra procesas, kurio metu i oro paimamos
azoto dujos ir paveriamos organine forma.
Fiksacijos bdai:
Atmosferin aibuojant, krintant meteoritams azoto junginiai su
lietumi patenka ant ems ir yra asimiliuojami augal.
Pramonin azotini tr gamyklose oro azotas cheminiu bdu jungiamas
azoto tras, kurios beriamos em.
Biologin kai melsvabakters, gumbelins bakterijos fiksuoja
atmosferoje esanio azoto dujas.
Amonifikacija procesas, kurio metu nuokritas, imatas, negyvus
organizmus, lapim skaido skaidanios bakterijos ir iskiria azotas
amonio jon pavidalu.
Nitrifikacija procesas, kurio metu nitrifikuojanios bakterijos,
aztobakters oksiduoja amonio jonus nitritus ir nitratus.
Nitratus siurbia i dirvos augalai ir panaudoja organini mediag
gamybai. Augalais minta vartotojai, taip azotas keliauja mitybos
grandine.
Denitrifikacija yra procesas, kai denitrifikuojanios bakterijos
nitratus ir amonio jonus paveria azoto dujomis, kurios vl patenka
atmosferos or.
Populiacijos
Populiacijos dydis tai individ skaiius populiacijoje.
Populiacijos tankis tai populiacijos individ skaiius tam tikrame
ploto ar trio vienete.
Populiacijos augimo bdai:
Eksponentinis augimas esant idealioms slygoms su keikviena karta
individ skaiius kiek nors kart padidja.
Bdingos fazs:
Delsimo kai individ skaiius nedidelis, populiacija negausi.
Eksponentinio gausjimo kai individ skaiius didja labai
greita.
Logistinis augimas tai populiacijos augima, kai tam prieinasi
aplinka.
Bdingos fazs:
Delsimo kai individ skaiius nedidelis, populiacija negausi.
Eksponentinio gausjimo kai individ skaiius didja labai
greitai.
Sultjimo populiacija auga liau.
Stabilios pusiausvyros augimas menkas atba jo nra, nes nauj
organizm atsiranda tiek kiek ir mirta.
Demografinis sprogimas tai staigus populiacijos individ skaiiaus
pagausjimas, kai populiacija tampa neprastai didel:
Kai introdukuojamos naujos rys tas vietoves, kuriose anksiau jos
negyveno.
Kai inaikinami natrals ries individ prieai.
Ekologin nia - tai organizm uimama vieta (buvein) ir sveika su
kit ri organizmais.
Tarpriniai santykiai:
Plrumas kai plrnai minta grobiu (aukomis) juos nuudydami. Plrn
populiacija didja, o auk maja.
Parazitizmas kai prazitai minta eimininkais, naudojasi jais kaip
buveine, j nenuudydami. Parazit populiacija auga, o eiminink
maja.
Mutualizmas tai dviej ri organizm abipusiai naudingi santykiai.
Abiej ri populiacijos auga.
Komensalizmas kai vienos ries organizmas i i santyki turi
naudos, o kitos nepatiria nei naudos, nei alos. Vienos ries
populiacijos gausumas auga, o kitos nekinta.
Konkurencija kai skirting ri individai varosi tarpusavyje, nes
naudojasi tais paiais itekliais, kuri kiekis ribotas. Abiej ri
populiacij individ skaiius maja.
Aplinkosauga
Ekologin kriz ekosistem normalios veiklos sutrikimas didelse
teritorijose. Prie globalini problem priskiriama: iltnamio efektas,
rgtieji krituliai, dirvos erozija, upi ir eer tara, ozono sluoksnio
plonjimas.
iltanmio efektas
iltnamio efektas sukelia pasaulin (globalin) klimato atilim dl
padidjusios CO2 koncentracijos ore.
CO2 koncentracijos didjimo prieastys:
Organinio kuro deginimas, kurio daugiausia sunaudojama
energetikos ir transporto sektoriuose.
Mik naikinimas (j kirtimas ir gaisrai).
Globalinio atilimo poveikis:
Vyksta klimato kaita, didja atmosferos temperatra, dl to pradeda
tirpti ledynai, pakyla jr vandens lygis, uliejami sausumos
plotai.
Itirpusi ledyn glas vanduo pakeiia vandenyn vandens druskingum.
Rys prisitaikiusios prie sraus vandens nyksta.
Oro cirkuliacija suaktyvja ir padidja uraganini vj grsm.
Oro taros mainimo bdai:
Vietoj naftos, angli naudoti alternatyviuosius energijos
altinius: sauls, vjo.
Isaugoti daugiau alij plot.
Rgtieji krituliai
Rgtieji krituliai susidaro, kai sieros dioksidas (SO2) ir azot
oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka atmosfer, ir susimai su
vandeniu, virsta rgtimis.
Rgij liet poveikis:
Kultriniai augalai tampa nebeatspars ligoms ir kenkjams.
sta mik plotai. Spygliuoiai meta spyglius, tampa neatspars
alnoms ir ausroms, juos puola ligos ir kenkjai.
I dirvos iplaunamos augalams btinos mediagos: K, Mg, Ca.
Vyksta spartus eer vandens rgtjimas ir vandens gyvnijos
nykimas.
I dirvos vanden iplaunami sveikatai pavojingi metalai, pvz.: Hg,
Cd, Al.
Vyksta dirv rgtjimas. Ypa nukenia tam jautrs skaidytojai:
bakterijos, dirvos grybai.
Greiiau vyksta statini, istorini paminkl, meno krini korozija
bei irimas.Dirvos erozija
Tai reikinys, kai nupustomas arba nuplaunamas virutinis,
derlingiausias dirvoemio sluoksnis.
Dirvos erozij spartina:
Mik naikinimas, ikirtimas.
Pernelyg intensyvus mineralini tr, pesticid naudojimas.
Erozijos mainimo bdai:
Nepalikti dirvos plikos, be augalins dangos.
em dirbt minimaliai, maiau naudoti tr, pesticid.
Upi ir eer tara
Eutrofikacija vandens telkini ulimas, pakrani udumbljimas dl
utertumo organinmis atliekomis. proces spartina vanden patek
nitratai ir fosfatai, nuotekos i kanalizacij, nuoplovos i gyvuli
ferm, dl mik kirtimo padidjusi dirvoemio erozija.
Eutrofikacijos poveikis vandens ekosistemoms:
Padidjus nitrat ir fosfat daugja vienalsi dumbli ir prasideda
vandens ydjimas.
alia dumbli mas ukloja vandens paviri (susidaro plovas),
nepraleidia viesos ir todl nyksta dugno augalija ir dumbliai.
Vandenyje pradeda trkti O2.
Dl deguonies ieikvojimo pradeda dusti uvys, kiti vandens
gyvnai.
Vyksta bendrij kaita ir eeras upelkja.
Ozono sluoksnio plonjimas
Ozonas sudaro gyvybikai svarb skyd vir ems, kuris saugo gyvyb
nuo alingo UV spinduliavimo.
Ozono sluoksn ardo:
Freonai, kurie naudojami aldytuvuose, kondicionavimo sistemose,
aerozoliniuose balionliuose.
Paemiui skraidantys lktuvai, dirbtiniai ems palydovai.
Padidjusios ultravioletins spinduliuots poveikis:
UV spinduliai paeidia lsteli DNR, todl sutrinka normalus
genetins informacijos perdavimas.
Greitja organizmo senjimas.
Aplinkos bioindikatoriai
Bioindikatoriai organizmai, i kuri buvimo ir gausumo ar nebuvimo
tam tikroje aplinkoje sprendiama apie tos aplinkos savubes, pvz.:
vanden, oro utertum.
Uterto vandens bioindikatoriai:
Siliniai dumbliai.
Koli grups bakterijos, kurios vanden patenka su imatomis.
Uterto oro bioindikatoriai:
Oro utertumui labai jautrios perps. Smarkiai utertoje aplinkoje
medi kamienai nekerpja, beveik visos kerps inyksta.
Utertame ore paruduoja pu spygliai, nudista virns.
Biologins vairovs isaugijimo galimybs
Biologin vairov vis vienu metu gyvennai skirting ri skaiius.
mogus turt saugoti visas ris.
Nenaikinti mik.
Kuo maiau naudoti pesticid.
Riboti vejyb ir mediokl.
Neterti oro, vandens, dirvoemio.
Evoliucija
Evoliucija mokslas apie vystymsi, gyv organizm bruo pokyius per
kartas, apimant ir anuj ri atsiradim. Visi iuolaikiniai organizmai
yra siejami bendros kilms, o j vairov atsirado dl milijardus met
trunkanios evoliucijos.
. Darvino evoliucijos teorija
arlzas Darvinas XIXa. Sukr evoliucijos teorij, nurod evoliucijos
varomsias jgas:
Paveldimas kintamumas nauj poymi atsiradim lemia chromosom arba
gen pasikeitimai, naujos j kombinacijos palikuoni organizme. Yra
dvi paveldimo kintamumo rys, tai kombinacinis kintamumas ir
mutacinis kintamumas.
Kova dl bvio igyvena ir gali daugintis tik nedidel individ
dalis. Yra trys kovos dl bvio formos: vidurin, tarprin ir kova su
nepalankiomis aplinkos slygomis.
Gamtin atranka procesas, kai ilieka ir susillaukia palikuoni
individai, turintys nauding tomis slygomis paveldim pakitim. Kuo
aplinkos slygos yra stabilesns, tuo maiau kinta ries
populiacijos.
Gamtin atranka
Skiriamos trys gamtins atrankos rys:
Kryptingoji (varomoji) atranka vyksta kai keiiasi aplinkos
slygos. Pranaum turi kratutin fenotipo iraika. Susiformuoja
populiacija su kratinio fenotipo poymiais.
Stabilizuojanioji atranka vyksta tada, kai yra pastovios
aplinkos slygos. Pranaum turi labiausiai paplit tarpiniai
fenotipai, o maiausiai prisitaik kratutiniai fenotipai
eliminuojami.
Iskirianioji atranka pasireikia tada, kai n viena tos ries
organizm grup neturi didelio pranaumo kovoje dl bvio. i atranka
neigiamai veikia su tarpiniais poymiais individus, pirmenyb teikia
dviem ar daugiau kratutini fenotip.
Dirbtin atrankaSelekcija mokslas, tiriantis nauj veisli krim ir
sen, jau turim, gerinim.
Dirbtin atranka procesas, kurio metu atrenkami ir kryminami tie
organizmai, kurie turi mogui nauding poymi.
Veisl mogaus ivesta ries individ grup, turinti jam nauding
savybi. Veisls skiriasi daugeliu poymi, bet gali tarpusavyje
krymintis.Dirbtins ir gamtins atrankos palyginimas
Dirbtin atrankaGamtin atranka
Vykdo mogus, sukuriamos naujos namini gyvuli ir kultrini augal
veisls.Vykdo aplinkos slygos, atsiranda naujos rys.
Sukurtos veisls yra pritaikytos mogaus poreikiams ir negalt
gamtoje egzistuoti, jeigu iais individais nesirpint mogus.Sukuria
ris, kurios prisitaikiusios gyventi tam tikromis laukins gamtos
slygomis.
mogaus evoliucija
Remiantis ikastinmis liekanomis nustatyta, kad mogaus protviai
yra australopitekai. I j isivyst sumanusis ir staiasis, o vliau ir
protingasis mogus.
mogaus (homo) geniai priskiriami:
Sumanusis mogus (Homo habilis) smegen tris apie 700 800 cm3,
geriau isivysiuosios smegen srutys, kurios siejamos su kalba.
Staiasis mogus (Homo erectus) smegen tris apie 800 1000 cm3,
naudojosi ugnimi.
Protingasis mogus (Homo sapiens) smegen tris apie 1300 cm3,
gaminosi sudtingus akmeninius rankius, mtydavo ietis. Mediojo
kolektyviai, vartojo kalb, gyveno maomis grupelmis.
Biologins ir kultrins mogaus evoliucijos poymiai
mogaus biologinis vystymasis:
Pradjus vaikioti 2 kojomis, stuburas ilinko S raids forma.
Krtins lsta iplatjo.
Kno svorio centras atsidr dubens srityje.
Kojos padas tapo igaubtas.
Smegenin kaukols dalis padidjo, veidin sumajo.
mogaus kultrinis vystymasis:
Prie 2 milijonus met pagaminti pirmieji akmeniniai rankiai. Prie
500 tkstani met pradta naudoti ugnis.
Prie 11 tkstani met fiksuojama emdirbysts pradia.
Prie 5 tkstanius met atsiranda ratas.
mogaus kilms rodymai: Paleontologiniai tai inykusi organizm
ikasamos fosilijos, pagal kurias galima sprsti apie anksiau
gyvenusi ir dabartini moni panaumas ir skirtumas. Lyginamosios
anatomijos remiasi vairi stuburini gyvn ir mogaus atskir organ
lyginimu. Homologai tai vienodos sandaros ir kilms organai,
paveldti i bendro protvio, atliekantys skirtingas funkcijas.
Rudimentai organai, kurie tolimj protvi buvo normaliai isivyst ir
funkcionavo, bet vykstant evoliucijai liko tik j liekanos.
Embriologiniai organizm embrion vystymosi panaumai, kurie padeda
rodyti evoliucijos proces ir iaikinti organizm giminyst.
Besivystani gemal panaumas maja, kai pradeda rykti besivystani
embrion poymiai, bdingi klasei ir pagaliau ruies gyvnai.
Ris
XVII a. Karlas Linjus sukr mokslini ries pavadinim sistem lotynu
kalba. Ries pavadinimas dvinaris, nes susideda i 2 odi:
Pirmas odis apibdina gent, kuriai priklauso tas organizmas.
Antras odis tos genties riai bdingas epitetas.
Ris tai visuma vienos kilms individ, pasiymini tam tikromis
sandaros ir funkcinmis ypatybmis, gyvenani tam tikrame areale,
galini tarpusavyje krymintis ir turti vaising palikuoni.
Organizm vairov
Visi emje gyvenantys ir turintys lstelin sandar organizmai
priskiriami prie vienos i 5 karalysi: Moner ( prokariotiniai judrs
arba nejudrs, maist siurbiantys arba fotosintetinantys, belyiai,
vienalsiai).
Protist (eukariotiniai, siurbiantys, ryjantys maist, kai kurie
fotosintetinantys, vienalsiai arba daugialsiai).
Gryb (eukariotiniai, nejudrs, siurbiantys maist,
daugialsiai).
Augal (eukariotiniai, nejudrs, fotosintetinantys,
daugialsiai).
Gyvn (eukariotiniai, judrs, ryjantys maist, lytikai
diferencijuoti, daugialsiai).
Taip pat emje aptinkama nelstelin gyvybs forma virusai.
AugalaiGyvnai
Karalyst
SkyriusTipas
Klas
EilBrys
eima
Gentis
Ris
Dviskili ir vienasklii klasi palyginimas
VienaskiliaiDviskiliai
SklaViena sklasklitDvi sklaskilts
LapaiGyslotumas lygiagretusGyslotumas tinklikasis
StiebasInd kneliai stiebo skerspjvyje netvarkingai isibarstInd
kneliai stiebo skerspjvyje isidsto aikiais ratais
aknysKuoktinsLiemenins
iedasiedo dali skaiius trij kartotinisiedo dali skaiius keturi
ar penki kartotinis
http://www.mokslobaze.lt/darbo-atsiuntimas/
