2012 | sausis JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Atgal į Lietuvą kaip į svečią šalį

Jūrų skautai – kablys visam gyvenimui

Dvi vieno lietuvio palaimos

Nr. 1 (2640)Leidžiamas nuo 1947 07 25

Kalėdinis spektaklis pradžiugino šimtus Londono lietuviukų

SAUSIS 2012

MIELI TAUTIEČIAI! KVIEČIAME VISUS DRAUGE ŠVĘSTI

VASARIO 16-ĄJĄ, LIETUVOS

NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENĄ

ŠVENTĖ VYKS VASARIO 19 D. ŠV.KAZIMIERO BAŽNYČIOJE

Maloniai kviečiame!

12 val. – IŠKILMINGOS MIŠIOS13 val. – KONCERTAS

PO KONCERTO – VAIŠĖS SVETAINĖJE

ŠV.KAZIMIERO BAŽNYČIOS ADRESAS: 21 THE OVAL, HACKNEY ROAD, HACKNEY, LONDON, E2 9DT

SAUSIS 2012

Kalėdinės atostogos daugelį buvo išviliojusios atgal į Lietuvą. Tegu trumpam – artimųjų aplankyti, dovanas nuvežti, truputį šaltesniu oru pakvėpuoti – bet Kalėdos be kontakto su Lietuva - ne Kalėdos. Nesvarbu, į kokias tolimas šalis

išklydę bebūtume, nepaisant, kiek pagiežos širdyje bebūtų išsivežta, Kalėdos yra tas me-tas, kai pasižvalgoma atgal, ir tas atgal dažniausiai yra Lietuva ir ten likę artimieji. Beje, šventinis pasibuvimas Lietuvoje daugeliui yra ir pasitikrinimas – o kaip ten klostosi reikalai, gal pagerėjo gyvenimas, gal jau grįžti atgal? Į šeimą ir artimuosius orientuotos žiemos šventės neretai užaštrina klausimą – kur ir su kuo aš iš tikrųjų noriu gyventi? Kur norėčiau būti ne tik šiandien, bet ir pavyzdžiui, po dešimties metų? Kur bus ta vieta, kuri vadinsis šeimos namais ir taps brangia ne tik vaikams, bet ir anūkams?Socialinės apsaugos ir Darbo miniterijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad trečdalis per pastaruosius metus Lietuvą palikusių emigrantų jau yra apsisprendę ne-begrįžti, trečdalis – dar svarsto, su kuria šalimi jie susies savo ateitį, o trečdalis rimtai planuoja anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą.Grįžimas į Lietuvą ir su tuo susiję klausimai ir yra svarbiausia šio numerio tema. Apie asmeninę grįžimo į tėvynę patirtį kalbamės su 15 metų Anglijoje pragyvenusia ir praeitą vasarą atgal į Lietuvą išvykti nusprendusia Lina Stankevičiene. Kas nulėmė šeimos ap-sisprendimą ir koks jausmas grįžus į Lietuvą su dukromis, kurių gimtinė jau yra Anglija?Kita „Britanijos lietuvyje“ spausdinama istorija kiek kitokia – apie tai, kaip Anglija pama-žėl tampa sava šalimi, suteikiančia ne tik darbą ir uždarbį, bet ir atveriančia daug savirea-lizacijos galimybių. Daugiau kaip 15 metų Londone gyvenantis, statybų verslu užsiimantis, o laisvalaikiu menus kuriantis Audrius Kazbaras tik visai neseniai nustojo svarstęs, ar likti Anglijoje, ar grįžti Lietuvon, ar gal dar kur kitur išvykti. Londone jis jau saviškis. Tiems, kas nusprendė savo gyvenimą susieti su Anglija ir nebesijaučia čia laikini, bus įdomu ir verta susipažinti su tuo, kuo kvėpavo ir kaip savo gyvenimo pagrindus klojo čia gerokai anksčiau įsikūrę lietuviai. Tad nuo šio numerio kiekviename žurnale pateik-sime šiek tiek žinių apie lietuvių gyvenimą ir veiklą tuo metu, kai JK buvo už geležinės uždangos, ir rinktis, kur geriau – ar čia ar Lietuvoj – nebuvo įmanoma. Kadangi sausis yra paženklintas skaudžia ir atmintina Lietuvos kelio į laisvę data, tad pirmasis pasako-jimas apie tai, kaip Sausio 13-osios aukos Lietuvių bendruomenės JK pastangomis 1991 m. buvo pagerbtos Trafalgaro aikštėje. Beje, prisimenant praeitį, paminėtina dar viena svarbi detalė - lietuviškai šv. Kazimiero bažnyčiai Londone, kurią savo lėšomis pastatė tuometiniai lietuviai emigrantai, šiemet sukanka 100 metų. Apie tai, kaip galite prisidėti prie šios lietuviams šventos vietos palai-kymo ir puoselėjimo, sužinosite 26 puslapyje.Nuo šio numerio į „Britanijos lietuvio“ puslapius vėl grįžta psichologė Edita Radzevičiūtė su savo pokalbiais psichologinėmis temomis. Ji ne tik aptars jautrias tarpusavo santy-kių, bendravimo ar gyvenimo krizių problemas, bet ir pasiruošusi atsakyti į asmeninius skaitytojų klausimus. „Britanijos lietuvis“ siekia būti ne tik įdomiu, bet ir naudingu žurnalu, tad kviečiame ir kitus Anglijoje gyvenančius lietuvius specialistus pasidalinti sukaupta gyvenimo čia patirtimi, nes tik vieni kietiems patardami ir padėdami savo aplinką darome mielesnę ir jaukesnę.Skaitykite, rašykite, dalinkitės naujienomis, sumanymais ir nuomonėmis. Laukiame jūsų laiškų bei žinučių ir esam pasirengę ir papasakoti apie jūsų gerą patirtį ir paanalizuoti jums iškylančias problemas.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, WestminsterLondon SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir re-daguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemoka-me. Autorių nuomonė ne-būtinai sutampa su redak-cijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Kontaktai:Redaktorė Zita ČepaitėTel: +44 7534857093El. p.: editor@britanijoslietuvis.co.uk

Informacija:Tel: +44 7534857092El. p.: info@britanijoslietuvis.co.uk

Dizainas: Evelina Garliauskienė

Viršelio foto: www.dreamstime.com

AKTUALIJOS Grįžimą į Lietuvą

apsunkina ir informacijos

stygius

Atgal į Lietuvą kaip į svečią šalį

PAŽINTIS Dvi vieno lietuvio

palaimos

PSICHOLOGIJA Pošventinis sindromas

INFORMACIJA, SKELBIMAI

4

BENDRUOMENĖ Sausio 13 aukos

buvo pagerbtos ir Trafalgaro aikštėje

Dail. Marijai Barėnienei - 90 m.

8

18

25Žurnalą parėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

ŠVENTĖ VYKS VASARIO 19 D. ŠV.KAZIMIERO BAŽNYČIOJE

12 JAUNIMAS

Jūrų skautai – kablys visam gyvenimui16

TĖVYNĖJE Emigracija iš Lietuvos ne

mažėja, o auga

Emigrantai buriami

Vilkaviškyje20MES ANGLIJOJE Verslo konferen-

cija Londone – Lietuva turi didelį

potencialą sulaukti investuotojų

Kalėdinis spek-taklis pradžiugino šimtus Londono

lietuviukų

21

24 KNYGŲ LENTYNA Naujausių knygų apžvalga

04 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Nors ekspertai ilgalaikės emigrantų grįžimo į Lietuvą tendencijos nemato, tačiau užsieny pagyvenę ir į Lietuvą grįžę žmonės jau skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Tiesa, išvykstančiųjų skaičius vis vien išlieka penkis kartus didesnis nei atvykstančių. Bet kaip bebūtų grįžimo į Lietuvą galimybę anksčiau ar vėliau svarsto nemaža dalis išvykusiųjų. Ir nemaža jų dalis, ypač tie, kas užsienyje gyveno ilgesnį laiką susiduria su problema, iš kur gauti informaciją apie tai, kas jų laukia Lietuvoje ir kaip tam pasiruošti.

GRĮŽIMĄ Į LIETUVĄ APSUNKINA IR INFORMACIJOS STYGIUS

Visiškai neseniai į JKLB valdybą pasiekė alytiškio Ričardo B. laiškas, kuriame jis pasakojo, jog po 2 metų darbo Anglijoje jo sutartis buvo nutraukta. Vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir ten kreipėsi į darbo biržą. Darbo birža paprašė, kad jis pateiktų P45 formą, kurią nutraukiant darbo sutartį turi išduoti buvusi darbovietė. Be tos formos Darbo birža negali išmokėti bedarbystės pašalpos. Ričardas kreipėsi į buvusią įmonę, prašydamas, kad jie išsiųstų jam reikalingą dokumentą, tačiau sulaukė jo tik po gerų trejų mėnesių, ir visą tą laiką jam priklausančios bedarbystės pašalpos negalėjo gauti. Paklaustas, ar nežinojo, jog minėtą dokumentą reikėjo pasiimti iškart, kai įmonė nutraukė su juo sutartį, vyras patikino nemanęs, kad jos prireiks Lietuvoje.„Žinojau, kad jeigu JK noriu pakeisti įmonę, tada turiu pasiimti šitą formą iš buvusios darbovietes, bet kadangi mano planuose nebuvo ketinimo dirbti JK, o nusprendžiau grįžti į Lietuvą, tai ir nepasiėmiau,“ – sakė pardavimų vadybininku dirbęs Ričardas. Vyras minėjo, kad ne jis vienas nežino, ko gali prireikti grįžtant į Lietuvą; daug kas net neturi supratimo, kur šią informaciją gauti. Kadaise veikęs Išeivijos grįžimo informacijos centras, kurio užduotis buvo teikti grįžtantiesiems reikalingą informaciją, prieš porą metų buvo uždarytas. Užsienyje gyvenačių lietuvių reikalais rūpinasi Užsienio reikalų ministerijai priklausantis Užsienio lietuvių departamentas. Tačiau, kur gali gauti atsakymus į jam rūpimus klausimus grįžti sumanęs mūsų tautietis?2007 m. Lietuvos vyriausybė patvirtino Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją (EMRS), kurioje buvo numatytos įvairios išvykusiųjų informavimo priemonės.Buvo platinami specialūs leidiniai, organizuojami renginiai, pradėta transliuoti lietuviška televizija per palydovą, planuota sukurti išvykusiems skirtą interneto portalą, svarstyta galimybė užsienyje steigti informacinius centrus.Nemažai dėmesio skirta į Lietuvą ketinantiems grįžti emigrantams aktualios informacijos apie darbo, mokymosi, investavimo sąlygas Lietuvoje sklaidai. Tačiau šios pastangos nebuvo rezultatyvios.

Socialinės ir darbo ministerijos užsakymu atliktas EMRS efektyvumo tyrimas atskleidė, kad didelei daliai išvykusiųjų trūksta informacijos apie darbo ir mokymosi sąlygas Lietuvoje, įsidarbinimo, verslo steigimo galimybes ir t. t. Valstybės institucijos esą teikia tokią informaciją, tačiau pusė išvykusiųjų nėra nieko apie tai girdėję. Atliktas tyrimas atskleidė, kad būta daug įvairių valstybės iniciatyvų, tačiau taip pat parodė, kad apie šias iniciatyvas nepakankamai žinoma, jos nenaudojamos, nepasitikima jų turiniu. Tyrimo metu buvo apklausti užsienyje gyvenantys lietuviai ir daugiau kaip pusė jų nurodė, kad jiems reikalinga informacija apie darbo sąlygas ir atlyginimų lygį Lietuvoje (63,1 proc.), apie įsidarbinimo galimybes (56,2 proc.), darbo stažo įskaitymą ir kvalifikacijos, įgytos užsienyje, pripažinimą (52,1 proc.). Buvo atlikta ir grįžusiųjų gyventi į Lietuvą apklausa. Ji irgi patvirtino, kad gyvenant užsienyje labiausiai jiems buvo reikalinga informacija apie įsidarbinimo galimybes ir darbo sąlygas. Be to, paaiškėjo, kad informavimo srityje didesnė problema yra ne informacijos kiekis, o jos nesistemiškumas ir sudėtinga paieška.Galima sakyti, jog didžiulis ir greičiausiai nemažai kainavęs tyrimas parodė tai, ką dauguma išvykusiųjų žino ir taip – informaciją apie grįžimo į Lietuvą sąlygas reikia susirankioti pačiam, nes paprasto ir aiškaus būdo, kaip ją rasti, net jei tokia ir egzistuoja, nėra. Ir nors, kaip rodo jau minėto tyrimo metu atlikta atlikta išvykusiųjų apklausa, grįžti planuoja tik maždaug trečdalis šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių (trečdalis nurodo, kad jau yra apsisprendę negrįžti), visgi tas grįžtančiųjų trečdalis turint galvoje šimtus tūkstančių emigravusių, yra pakankamai daug, ir grįžimo jiems palengvinimas turbūt būtų vertas valstybės pastangų. EMRS įgyvendinimo efektyvumo tyrimo autoriai atskleidė išvykusiųjų informavimo spragas ir pasiūlė Vyriausybei, kaip gerinti išvykusiesiems teikiamos informacijos kokybę ir prieinamumą ir galbūt atnaujinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija nebus vien tuščių frazių rinkinys.

Zita Čepaitė

SAUSIS 2012

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 05 AKTUALIJOS

2010 m. viduryje Lina Stankevičienė buvo patvirtinta Canning Towne (Rytų Londonas) įsikūrusio vaikų darželio „Moksliukas“ vadove, o 2011 pabaigoje jau ruošė sau pamainą, nes pati su šeima po penkiolikos metų, praleistų Anglijoje, susiruošė atgal į Lietuvą. Tiesą sakant, šeima – vyras su dviem mokyklinio amžiaus dukromis, jau įsikūrė Kėdainiuose, kad mergaitės mokslo metus pradėtų jau naujoje mokykloje. Pati Lina kol neparuoš sau pamainos ir kol naujas žmogus nebus patvirtintas Ofstedo, kurio sistemoje darželis „Moksliukas“ yra registruotas, išvykti negali. Tačiau kaip bebūtų, sausio pabaigoje su Londonu ji planuoja visam laikui atsisveikinti. Kas lėmė, kad šeima daugiau kaip dešimtmetį pragyvenusi Londone, nusprendė grįžti į Lietuvą ir kaip sekasi adaptuotis gimtinėje?

ATGAL Į LIETUVĄ – LYG Į KITĄ ŠALĮ

Kai žmonės sužino, kad į Lie-tuvą grįžote po 15 metų gyve-nimo Londone, tubūt pirmas klausimas, kurį tenka išgirsti yra – kas privertė? Juk dau-gelio akimis žiūrint čia buvote neblogai įsikūrę, o Lietuva vis dar neatrodo ta vieta, kur ren-kamasi gyventi?Iš tikrųjų 15 metų netrumpas laiko tarpas. Čia gimė abi jaunesnės du-kros, čia susibūrė draugų ir artimų žmonių ratas, subrendo mūsų baž-nytinė bendruomenė. Visa tai labai svarbu. Bet prieš kokius tris metus mudu su vyru pradėjom svarstyti, kiek ilgai mes pasiruošę gyventi Londone. Kadangi auginame mo-kyklinio amžiaus vaikus, aštuonių ir dvylikos metų - vyriausioji jau suaugus ir ji nusprendė likti Angli-joje - būtent dėl mokyklinio am-žiaus mergaičių ir iškilo klausimas, kur jos pabaigs mokyklą. Kol vaikas lanko pradinę mokyklą, pakeitus ją, didelio poveikio vaikui nebus. Bet vėliau jau reikia apsispręsti, ir mums, kaip tėvams, kilo klausi-

mas, ar dar 10 metų likti čia gyventi, ar artimiausiu metu pradėti kurti gy-venimą Lietuvoje. Tą klausimą svarstėm maždaug 3 metus. Vyras užsiėmė mašinų verslu, pradėjo dažniau į Lietuvą važinėti ir kartą grįžęs sako - ži-nai, visą gyvenimą neįsivaizduoju, kad galėčiau šitoje šaly gyventi, traukia savo miškas, savo kiemas, lietuviškos pelkės, žvejyba, gyvenimas arčiau gamtos, ko čia nėra. Aš tuo metu turėjau savo verslą, buvau įkūrusi dar-želį, turėjau lituanistinę mokyklėlę “Linelis”, buvau labai užimta bažnyti-nėje veikloje, su Lietuva nuolat palaikėm ryšį, tai aš tokio didelio poreikio grįžti nejaučiau. Jaučiausi čia laiminga, dėkojau Dievui už man suteiktas galimybes, pabaigiau čia universitetą, ir man čia viskas tiko. Jeigu man vienai būtų reikė-ję spręsti, būčiau ma-niusi – galiu čia ir visą gyvenimą pragyventi. Bet kai klausimas kyla šeimoje, reikia į visų poreikius atsižvelgti. Ilgai analizavom, stebė-jom ekonominę padėtį Lietuvoj ir pastaraisiais metais ji tikrai dar pablogėjo, ir kadangi čia turėjom darbą ir pajamas atrodė nelogiška viską palikti ir vėl pradėti iš naujo.Ar iš tikrųjų taip ir yra, kad grįžus į Lietuvą, viską tenka pradėti iš naujo?Sitaucija panaši, lyg būtum į kitą šalį persikėlęs. Vienas tik pliusas – savo kalba gali susikalbėti, nereikia kalbos mokytis ir nervintis, kad ko nors ne-supratai ar ne taip supratai dėl kalbos barjero. O visa kita – labai panašu.

Lina Stankevičienė

SAUSIS 2012

Vyras buvo įsitikinęs, kad duonai ir Lietuvoj galima užsidirbti, nes daug jo draugų, Anglijoje ilgokai pragyvenusių, grįžo į Lietuvą, ir jie neskursta ir tenai. Bet iš esmės apsisprendimą lėmė supratimas, kad jeigu dabar neišvažiuosim, po to negalėsim išvažiuoti dėl vaikų. Tad praeitą vasarą galutinai apsi-sprendėm ir užregistravome savo dukras M.Daukšos mokykloje Kė-dainiuose.Kaip reaguoja mokykloje, kai ateinate su vaikais, grįžusiais iš užsienio?Mums buvo labai svarbu, kad du-kros patirtų kuo mažiau traumos. Suaugęs kitaip į viską žiūri, nes pats priima sprendimus, o vaikai turi prisitaikyti, tad prieš važiuo-dami mes daug bendravom su Lie-tuvon jau grįžusiom šeimom, do-mėjomės, kaip sekėsi jų vaikams. Buvo visokių nuomonių, buvo, kurie sakė, kad vaikai nepritapo, ir būtent dėl vaikų reikėjo važiuo-ti vėl į Angliją. Buvo tokių, kurie skundėsi, jog pedagogų požiūris į grįžusius vaikus labai negeras. Visko prisiklausėm. Ir buvom ma-loniai nustebinti, kad mergaitės mokykloje buvo priimtos su tokiu dėmesiu ir rūpesčiu, kokį, nežinau, ar čia buvo patyrusios. Kadangi pati dirbu švietimo sistemoj, gerai žinau, kaip Anglijoj yra – visi žino taisykles, kurių privalu laikytis, visi welcome, bet ar tai plaukia iš

širdies? Durys čia visiems atviros, bet diskriminacija kaip vyko taip

06 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

ir vyksta, tik niekas viešai nekalba, tokia sakyčiau tylioji diskriminacija. Lietuvoj pajutom labai nuoširdų rūpestį, buvo peržiūrėti ir išanalizuoti visi mergaičių atsivežti sertifikatai, patikrinti lietuvių kalbos gebėjimai. Kaip vyksta lietuvių kalbos gebėjimų tikrinimas?Yra parengtas tam tikras kalbos lygio testas. Iš pradžių - pokalbis, paskui duodamos užduotys raštu. Bet man patiko neformalus mokytojų požiū-ris, nes buvo viskas daroma, kad vaikai nepatirtų traumos. Dėl kalbos testo buvom iš anksto perspėti, buvo net svarstyta, ar išvis tą testą da-ryti. Kai mergaitės pradėjo lankyti mokyklą, mokytojai labai daug ben-dravo su mumis, teiravosi, kaip jos jaučiasi. Atėjus pirmą kartą į klasę dukroms buvo skiras pagrindinis dėmesys, tiek šilumos, supratimo pa-jutom, atrodė, esi laukiamas, visi džiaugiasi, jog grįžai, ir kad tu būtent kaip lietuvis esi mielai priimamas.Ar toks šiltas priėmimas priklauso nuo asmens, ar yra kokios ben-dros gairės, švietimo specialistų parengta metodika, kaip elgtis su sugrįžusiais emigrantų vaikais?Kadangi aš Anglijoje jau ilgai dirbu su lietuvių vaikais, tai pamenu, kaip mums, lituanistinių mokyklėlių mokytojoms, Išeivijos ir Tautinių ma-žumų departamentas surengė pirmąjį kvalifikacijos kėlimo seminarą. Jis vyko Trakuose, susirinko mokyklėlių vadovai iš viso pasaulio. Bū-tent to seminaro metu buvo pranešta, kad yra rengiama programa grįžtantiems emigrantų vaikams, o po metų jie išsiuntinėjo metodinę medžiagą, ko gali tikėtis į Lietuvos mokyklas grįžę emigrantų vaikai. Mes tą informaciją paskleidėm ir vėliau man teko sutikti tėvų, grįžusių Lietuvon, bet paskui atgal čia atvykusių, ir jie sakė, kad taip, metodika yra, bet patirties trūksta, nėra įgūdžių, kaip padėti grįžusiems vaikams adaptuotis. Bet mūsų atveju patirtis buvo vien tik teigiama. Svarbiau-sia, kas buvo padaryta, buvo sukurta labai gera emocinė terpė mūsų dukroms, ir dabar, praėjus beveik trejetui mėnesių, jos pasiekė tikrai gerų rezultatų.Ar joms užteko lietuvių kalbos žinių, kad galėtų lygiavertiškai mo-kytis su kitais bendraklasiais?Tuo metu, kai gimė dukros, planų grįžti į Lietuvą tikrai neturėjom. Kaip daugelis lietuvių, kurie išvyksta su pykčiu ir nuoskauda, taip ir aš buvau viena iš tų, ieškojusių geresnio gyvenimo. Lietuvoj mokiausi režisūros ir maniau, kad dirbsiu kultūros namuose. Tačiau taip nutiko kad atsidū-riau užsieny ir teko dirbti fabrikuose, ir tokių klausimų, ar myli Lietuvą,

ar galvoji grįžti, niekas sau nekėlė, vienas klausimas buvo, kaip čia išlikti ir išgyventi. Bet susidūrus su lietuvių vai-kais, pradėjo jausmai atsigauti, pajutau, kad man gimtoji kalba tikrai brangi, kad liaudies dainos virkdina širdį, ir per tai supratau, kad mano kaip mamos atsakomybė bet kokia kaina išsaugoti savo vaikams lietuvybę, kad mano tėvams ir mano seneliams nebūtų streso, kad jų anūkė ar proanūkė nebekalba lietuviškai, arba jos kalba yra lau-žyta, darkyta, sunkiai suprantama. Tai suvokusi įsijungiau į lietuvišką veiklą, stengiausi tų vaikų Lietuvai neprarsti. Mano dukros visą laiką buvo šalia, nes įkūriau lituanisti-nę mokyklėlę ir ten jos bendravo su lietuviukais, kartu

su jais mokėsi kalbos. Be to, mes su vyru nutarėm, kad dėl tėvų turim dažnai važiuoti į Lietuvą ir kiekvienais metais lankydavomės tėvynėje

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 07AKTUALIJOS

po tris kartus. Krikščionių bažnyčioje renginius rengdavom irgi tik lietuviškai. Nors vaikams angliškai daug paprasčiau, pavyz-džiui, skaityti Šv.Raštą, nes iš karto supranta apie ką eina kal-ba, o kai lietuviškai skaitau, jie klausia, o ką tas ar kitas žodis reiškia. Bet mes turėjom tikslą – mūsų šaknys yra lietuviškos ir turim jas puoselėti. Taip neleidom vaikams pamiršti gimtosios kalbos, išmokinom ir skaityti, ir rašyti. Ar dukros norėjo važiuoti gyventi į Lietuvą, nes juk fak-tiškai jų gimtinė – Anglija? Apsisprendę grįžti, mes jas iš anksto pradėjom pratinti prie minties, kad gyvensim Lietuvoje. Lankydamiesi Lietuvoj vis užvesdavome kalbą, kaip būtų, jei čia gyventume. Jos – oi ne, nenorim į Lietuvą. Nenorėjo dėl drau-gų, nes tokiame amžiuje draugai labai svarbūs. Jos labiausiai nerimavo, kaip bus, jei su manim niekas nenorės draugauti, jei aš nesusikalbėsiu. Gąsdino tai, kas ir mus, suaugusius natūraliai gąs-dina, pavyzdžiui, pereinant į naują darbovietę, pan. Neretai tenka girdėti tėvus sakant, kad vaikai gyvens Anglijoje ir kam jiems ta lietuvių kalba? Supratau vieną dalyką - niekada nežinai, kaip bus. Ir čia gy-venančių lietuvių požiūris, kad mano vaikai kalba angliškai, ir to gana, yra baisus. Tai labai skurdus mąstymas. Todėl ir reikalingos lietuviškos mokyklos, lietuviški darželiai. Pavyz-džiui, britų požiūris į gimtąją kalbą yra visiškai kitos – jie ska-tina tėvus sudėti vaikams gimtosios kalbos pagrindus, mūsų atveju - tai lietvių kalba. Atrodytų, kodėl britams turėtų rū-pėti lietuvių, ar indų ar kitos kalbos, bet jie puikiai žino, kaip svarbu vaikui turėti gimtosios kalbos pamatus, nes ant tų pamatų yra formuojama antroji, t.y. anglų kalba. Jie net skyrė pinigų lietuviškam lankstinukui, kuriame pateikiami atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus, ar pavyzdžiui, gimtosios kalbos mokymasis netrukdys išmokti angliškai ir pan. Mes tuos lankstinukus padalinome, kad tėvai suprastų, jog skatinimas vaikus mokyti lietuviškai, nėra mūsų pačių su-galvotas, kad mokslininkų tyrimai rodo, jog vaiko vystymuisi tai yra labai gerai, jis protingesnis nuo to. Ir tai mane paska-tino mokyti vaikus lietuviškai dar tada, kai konkrečių planų grįžti į Lietuvą neturėjom. Čia gimę vaikai pripranta prie visiškai kitokių mokytojų-mokinių santykio, kitokio bendravimo, ir panašiai. Kokie pagrindiniai mokyklos Lietuvoje ir Anglijoje skirtumai?Dukroms buvo labai keista, kad yra dabartinė jų mokykla yra didelė ir mokiniai visokio amžiaus. Čia jos mokėsi mažose mo-kyklose, vaikai buvo panašaus amžiaus, tai joms buvo keis-ta, jos stebėjosi - mama, kokio dydžio ten vaikai ateina. Kitas skirtumas susijęs su vaikų saugumu. Anglijos mokyklose ji la-bai stipri, vieno vaiko iš mokyklos neišleidžia, o Lietuvoj nuo pirmos klasės vaikas pats ateina į mokyklą per miškus ir atgal pareina. Be to, per pertrauką vaikai gali išeiti iš mokyklos, kas

čia nebuvo galima. Iš pradžių jos nesuprato, ką daryti, baiminosi, ar nenubaus. Nors joms ir buvo paaiškinta visa sistema, vis vien pri-reikė laiko, kol jos tai pradėjo priimti natū-raliai. Be to, pertraukų metu Lietuvoj vaikai dūksta, apsistumdo, pasimuša, gali elgtis be didelių suvaržymų, kol, žinoma, budinti mo-kytoja nepamato. Anglijoje net paliesti vai-ko negalima, žiūrima, ar nėra prievartos, ar nėra spausdimo, žiūrima, kad neužsigautų. Lietuvoje vaikams daugiau laisvės.

O kas buvo jums, kaip tėvams, labiausiai netikėta?Visiška naujovė buvo rugsėjo pirmoji. Čia, pavyzdžiui, tėvams rugsėjo pirmajai ruoš-tis nereikia. Nuėjai į mokyklą, pasakei uni-formos dydį, susimokėjai pinigėlius, vaiką aprengei ir išvedei į mokyklą. Tavo misija baigta, tereikia kiekvieną dieną vaiką laiku į mokyklą atvesti ir iš ten pasiimti. Lietuvoje gavom didžiausius sąrašus – pratybos sąsiu-viniai, vadovėliai, dažai, pieštukai, vieni na-muose, kiti mokykloje – reikia viską supirkti nuo a iki z. Kadangi mūsų vaikai čia gimė ir čia pradėjo eiti į mokyklą, mes su tuo ne-buvom susidūrę, tai turėjom susigaudyti ir suprasti, kad tai yra normalu, kad išleidžiant vaiką į mokyklą reikia ir tėvams paplušėti. Kokią išvadą padarytumėt iš savosios grįžimo į Lietuvą patirties?Pirma, ką patarčiau šeimoms su vaikais – niekada nereikia padėti taško, tvirtinant, kad niekada negrįši. Ir gyvenant Britanijoj labai svarbu nepamiršti, kad esi lietuvis. Ir tą emigrantinę savijautą galima sušvelninti, žinant, kad vieną dieną galėsi grįžti. O kad tavo vaikas mokės lietuviškai ne tik kalbėti, bet ir skaityti bei rašyti, tikrai nepamaišys net jei jis gyvens Britanijoje.

Kalbėjosi Zita Čepaitė

SAUSIS 2012

08 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

SAUSIO 13-ąjąANGLŲ ŽINIASKLAIDA VADINO KRUVINĄJA DIENA, O ŽUVUSIEJI BUVO PAGERBTI TRAFALGAROAIKŠTĖJEKiekvienais metais Lietuva mini Sausio 13-osios aukas - už laisvę kovojusius ir žuvusius žmones. Tą dieną pagerbia-mas žuvusiųjų atminimas, o daugelio atmintyje iškyla šiurpūs tos atmintinos nakties vaizdai. Masės žmonių tą naktį susirinko prie televizijos bokšto bei Seimo, kad ap-gintų laisvai išrinktą, Lietuvos nepriklausomybę paskel-busią valdžią – laisvė turėjo būti apginta. Ši kova siekiant apginti Lietuvos laisvę nuo Sovietų agresijos vyko ne vien Lietuvoje, ji vyko visur, kur gyveno lietuviai. Čia pateikia-ma ištrauka iš Kazimiero Barėno knygos „Britanijos lietu-viai 1974 – 1994“ primena tuos jau per porą dešimtmečių nutoliusius laikus.

1991 m. sausio 19 d. Londono Trafalgaro aikštėje su-rengtame mitinge pareikštas protestas dėl Lietuvoje

įvykdytų sausio 13 žudynių ir paminėtos tų žudynių aukos. Dalyvavo apie 1000 žmonių.Korespondentų nuolatiniai pranešimai spaudai, radijui, te-levizijai apie sovietų tankų ir parašiutninkų puolimą prieš beginklius civilius gyventojus ir žiaurius žudymus sukrėtė Britanijos ir kitų šalių gyventojus, todėl nėra ko stebėrtis, kad sausio 19 d. suėjo visų pakraipų politiniai veikėjai, suėjo minia pabaltiečių, baltarusių, ukrianiečių, čekų ir kitų nuo so-vietinio imperializmo nukentėjusių tautų atstovų, nešdamiesi plakatus ir tautines vėliavas. Prie Nelsono kolonos po mitin-go buvo pritvirtinti 14 žuvusiųjų didvyrių simboliniai antka-piai, ant kurių surašyta mirusiųjų vardai, pavardės, gimimo

Foto

: ww

w.dr

eam

stim

e.co

m

SAUSIS 2012

Vasario 20 d. ta pati parlamentarė M. Ewing pateikė 6 klausimus Užsienio ir britų sandraugos ministrui D. Hogg. Ar po nepriklausomybės plebiscito Lietuvoje jis yra krei-pesis į Lietuvos prezidentą V. Landsbergį, Sovietų Sąjun-gos prezidentą M. Gorbačiovą, Sov. Sąjungos ambasadą Londone ir DBLS ir ar gavo iš jų kokių pasiūlymų? Ar yra rūpinęsis, kad tie plebiscito rezultatai būtų svarstomi JT Saugumo taryboje ar Europos saugumo ir bendardarbia-vimo taryboje. Ar iškels tą klausimą Europos Bendrijos ministrų susitikime? Į visus tuos ir dar kitus jos klausimus ministras Douglas Hogg atsakė neigiamai, nes dar neatė-jęs laikas tokiems klausimams kelti. D. Hogg pritarė M. Ewing organizuojamai visų partijų par-lamentarinei delegacijai, bet tik į Maskvą, ne į Lietuvą. Delegacija važiavo į Lietuvą.

Britanijos lietuvis 09BENDRUOMENĖ

DBLS ir Baltų Tarybos suruošta demonstracija ir mitingas Trafalgaro aikštėje 1991 m. kovo 16 d. reikalaujant laisvės.(Nuotr. Iš K. Barėno knygos)

1991 Sausio 13 d. įvykių minėjimas Trafalgaro aukštėje Londone. Ruošė DBLS ir Baltų Taryba.

Ištrauka iš Kazimiero Barėno knygos „Britanijos lietuviai 1974 – 1994“

ir mirties datos. Susikaupusią minią pasveikino DBLS pir-mininkas Jaras Alkis ir perskaitė iš Vilniaus gautą AT pir-mininko V. Landsbergio laišką. Po jo kalbėjo įvairių tautų atstovai, reikšdami užuojautą. Latvių ir šį mitingą suorga-nizavusios Baltų tarybos vardu kalbėjo Andrius Abakuks. Toliau kalbas sakė Sir Russell Johnson, liberalų demokratų parlamentinės partijos vadas Paddy Ashdown, Škotijos ir Valijos (Velso – red. pastaba) vardu parlamentarai Tho-mas, Robert Dale. Darbo partijos vadas parlamente Neil Kinnock atsiuntė laišką, užuojautą pareiškė ir Darbo par-tijos atstovas lordų rūmuose lordas Ennals. Sveikinimą at-siuntė Edwina Currie. Londono latvių choras sugiedojo ke-lias giesmes. Į susirinkusius prabilo kun. Ričardas Repšys, neseniai atvykęs iš Lietuvos. Maldą už mirusius sukalbėjo anglų evangelikų kunigas. Kalbėjo dar Arthur Rimkiewicz, perskaitytas parlamentaro Nicholas Winterton laiškas, Sir Bernard Braine laiškas, kalbą pasakė ir buvusi politi-nė kalinė poetė Irina Ratušinskaja. Rašytojas ukrainietis Jurijus Pokalčiukas kalbėjo „Ruch“ fronto vardu, pasisakė Stewart Northolt, vietnamiečių ir afganistaniečių atstovai, Estijos poetė Kersti Uibo, Vladimiras Bukovskis ir kt. John Wilkinson parašė laišką. Demonstracija užtruko 3 valandas. Sugiedoti Lietuvos, Es-tijos ir Latvijos himnai.Apie tą patį laiką britų Darbo partijos vykdomasis komite-tas savo pareiškime griežtai pasmerkė sovietinės valdžios ir vadinamųjų nacionalinio gelbėjimo komiteto smurto veiksmus Pabaltijo respublikose. Londono lioetuviai, estai, latviai, ukrainiečiai, anglai ir kitų tautybių atstovai buvo susirinkę prie Sov. Sąjungos amba-sados ir protestavo prieš sovietinės kariuomenės įvykdy-tas žudynes Lietuvoje ir Latvijoje. Britų parlamento narys David Atkinson paskelbė rezoliu-ciją, smerkiančią sovietų sąjungos vykdomą priespaudą Pabaltijo valstybėse. Tą rezoliuciją pasirašė 27 parlamen-tarai. Rezoliuciją smerkiančią Sov. Sąjungos ginkluotą agresiją Pabaltijos valstybėse paskelbė liberalų demo-kratų parlamentaras David Alton, ir tą pasirašė dar 24 kiti parlamentarai. DBLS CV (Didžiosios Britanijos lietuvių są-jungos Centro valdyba – red. pastaba) paragino lietuvius rašyti laiškus savo rajonų parlamento nariams, kad jie pri-sidėtų prie tų rezoliucijų.

Tam tikro sujudimo tada buvo Britanijos parlamente ir už parlamento. Vasario 11 d. Škotijos nacionalinei partijai ats-tovaujanti Margaret Ewing parlamento posėdyje pateikė tokio turinio rezoliuciją: „Parlamentas sveikina Lietuvos žmones,didžiule dauguma išreiškusius paramą demokrati-nei nepriklausomybei ir už ją atidavusius 90,47 proc. balsų visų dalyvavusių vasario 9 d. šeštadienio plebiscite“ ir t.t.

SAUSIS 2012

10 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

Apie sausio mėnesį devyniasdešimtmetį atšventusią Mariją Magdale-ną Barauskienę (Barėnienę) žinių nėra daug – pati dailininkė nelinkusi apie save kalbėti. Ji gimė 1922m. sausio 1d. Kaune, 1947m. atvyko į Angliją ir savo darbi-nę veiklą pradėjo Mančesterio mieste. Šiame mieste ji susipažino ir iš-tekėjo už Kazimiero Barausko (Barėno). 1957m. jie persikėlė į Londo-ną ir Vakarų Londone įsigijo namą, kuriame p.Marija gyvena iki šiol.

M.M.Barėnienė visada buvo aktyvi lietuvių bendruomenės narė: ji da-lyvavo skautų veikloje, savo namuose buvo atidariusi lituanistinę mo-kyklėlę, ruošė mokymosi programas, Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos vadovėlius. Tačiau didžiausia jos gyvenimo aistra buvo dailė. Baigusi tapybos kursus ji visą savo gyvenimą tapė draugų ir kolegų portretus, didelę kūrybos dalį skyrė atmintyje išlikusių tėvynės peizažų perkėlimui ant drobės. Jos tapyti Lietuvos istorinių asmenybių portretai ir šiandien puošia Lietuvių Sodybos sales, o 2010 m. Sekminių šventės metu tau-tiečiai galėjo ne tik apžiūrėti Lietuvių Sodyboje saugomą jos kūrybos lobyną, bet ir įsigyti patikusius darbus.

Marija daug nusipelnė rūpindamasi savo vyro rašytojo Kazimiero Barausko (Barėno) kūrybiniu palikimu, kurį visą sutvarkė ir perdavė Petkevičaitės Bitės bibliotekai Panevėžyje. Jų šeimos paskirta Barausko (Barėno) vardo kasmetine pinigine premija apdovanojamas jaunas Lietuvos prozininkas.

Sveikiname gražaus jubiliejaus proga!

Karalienės Mortos portretas ir šiandien puošia Lietuvių Sodybos konferencijų salę.

Praeitą vasarą per Sekmines buvo galima ne tik apžiūrėti M.Barėnienės paveikslus, bet ir juos įsigyti.

DAILININKEI MARIJAI BARĖNIENEI – 90!

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 11BENDRUOMENĖ

Š. m. kovo 24-25 d.Lietuvių Sodyboje,

Headley Park Hotel, Picketts Hill,

Sleaford near Bordon, Hampshire GU35 8TE,

įvyks

JUNGTINĖS KARALYSTĖS

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

IRLIETUVIŲ NAMŲ

BENDROVĖS ATASKAITINIAI SUVAŽIAVIMAI

JKLB atstovų ir LNB akcininkų registracija prasidės šeštadienį,

kovo 24 d., nuo 11 val.

Suvažiavimų pradžia 13 val.

Teirautis tel. 07534857092

Jei nori susirasti draugų, bendraminčių, turiningai

praleisti laiką, esi kūrybingas, pilnas idėjų, nori jas įgyvendinti, išmokti lietuviškų dainų, aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose ir prisidėti prie lietuvių išeivijos kultūrinės istorijos – esi labai

laukiamas!

Kviečia visus norinčius prisidėti prie kultūrinės veiklos!

Repeticijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį 19 val.

Adresas: 121 Middleton Road,Higher Crumsall

ManchesterM8 4JY

Išsamesnės informacijos kreipkitės el. paštu:recordare88@yahoo.com

arba tel: 07747328132 vadovė Julija

SAUSIS 2012

12 Britanijos lietuvis PAŽINTIS

DVI VIENO LIETUVIO PALAIMOS

Į galeriją „The Cave“ mane atvilio-jo į mobiliuko ekraną atkeliavusi žinutė. Joje buvo skelbiama apie dainuojamosios poezijos vaka-rą, kuris vyks netoli North Acton stoties, paėjus į kairę, pasukus į dešinę (arba atvirkščiai), kažkur Westwood Bussiness centro rajo-ne. Numeris - U15 . U reiškia unit - taip turbūt vadinamos gamybinės patalpos be aiškios paskirties. Ne-pasakyčiau, kad būtų skambėję la-bai patraukliai ir įsivaizdavau, kad pataikysiu į vakarėlį, kuriame daug alkoholio, ir kur visi save laiko ne-suprastais menininkais. Patamsyje tą „unitą“ surasti nebu-vo lengva, bet prie vieno sandėlio stoviniavę vyrukai, pasiteiravę, ar į vakarėlį, greit parodė, kur tai vyks-ta. Renginiai sandėlių ir garažų ra-jone vietiniams neatrodė naujiena, panašu, kad jie prie to pripratę.Bet pasirodo, prie renginių „The Cave“ galerijoje pripratę ir nema-ža dalis Londono lietuvių, nes į jokiomis įprastomis žiniasklaidos priemonėmis neskelbtą dainuoja-mosios poezijos vakarą susirinko per 200 žmonių. Vaišės sunešti-nės, bet alkoholio – vyno ir alaus - įsigyti galima tik prie laikino baro, kurame vienvaldiškai šeimininkavo pats galerijos savininkas Audrius Kazbaras. Galerijos patalpa buvo modernios studijos, teatrališkai (tą pabrėžė

pora raudonu pliušu aptrauktų fotelių bei scenos drapiruotė) ap-statyto salono bei gamyklos cecho junginys. Tokia erdvė ne kiekvieno skoniui, bet įrengta įdomiai, savitu stiliumi

Sandėlys virto galerijaPer dainuojamosios poezijos vaka-rą su Audrium Kazbaru susipažinau tik prabėgom. Rimtesniam pokal-biui susėdom po geros savaitės. Kai pabeldžiau į galerijos duris, Audrius dar nebuvo grįžęs, nes jo darbas statybose užsitęsia iki nakties, tad vidun įleido juodaplaukė mergina, žinoma fotografė Miglė Bačkovai-tė. Viduje kita jauna mergina tapė didžiulę, į sieną atremtą drobę. Po kiek laiko patalpose sušmėžavo dar viena moteriška figūra.Na, o Audriui vos spėjus grįžti vi-dun užsuko du anglakalbiai vyru-kai, kurie apžiūrėjo patalpas, nes planuoja čia rengti tarptautinį di-džėjų vakarą. Buvo akivaizdu, kad galerijoje gyvybė verda ne vien renginių metu, ir kad šitą erdvę ga-lima vadinti ne vien galerija, bet ir kūrybinėmis dirbtuvėmis.„Facebooke“ save muzikantu, kompozitorium ir fotografu pri-statantis Audrius prisipažįsta, kad pirminis jo sumanymas ir buvo su-sikurti sau kūrybinę erdvę. „Anksčiau nuomavausi ofisą, ir kažkaip kartą pasiguodžiau mene-

džeriui, jog pas mane niekas netel-pa, nei daiktai, nei buities rakan-dai, o aš ir fotografija užsiiminėju, atspaudus reikia kažkur laikyti... Ir šiaip esu žmogus, kuriam reikia er-dvės... Tai jis mane čia atvedė, bet, sako, tau tikrai nepatiks. Bet aš iš karto pamačiau paveiksliuką, kaip čia galima įsikurti, ir išsinuomavau. Tada dar negalvojau, kad galeri-ją darysiu, ruošiausi sau, draugus pasikviesti, pakabinti ant sienos savo darbus, kad būtų maloni pa-buvimui vieta. O paskui pamaniau – kodėl kitų nepakvietus, kad savo darbus eksponuotų. Taip ir pasida-rė galerija.“

Audrius teigia nežinąs, kas šioje patalpoje buvo anksčiau, panašu, kad garažas ar krovinių sandėlys, nes grindinys buvo smarkiai išva-žinėtas, betonas ištrupėjęs. Teko daug padirbėti - sudėti grindis, sutvarkyti lubas, įsirengti virtuvę, vonią ir tualetą, įruošti gyvenamą-sias patalpas. Nes šiame „unite“ ne tik organizuojami renginiai, ruošia-masi parodoms, bet ir gyvenama.

Menininkų komunaŠiuo metu greta galerijos esančias patalpas dalinasi keturiese. „Iš pradžių įsikūriau vienas, paskui įsikėlė Miglė. Mes su ja susipaži-nom labai seniai. Portabelo turgu-je ji su drauge pardavinėjo suveny-rus, o aš buvau atvežęs parduoti

Atvykę į Angliją kiekvienas stengiasi įsikurti kaip išmano. Daugelio rūpestis užsidirbti pragyvenimui, automobi-liui, namui. Tačiau pasitaiko ir kitokių, ne visai tipiškų lietuvių, kurie uždirbtus pinigus investuoja į savo pomėgį. Toks yra Audrius Kazbaras industrinio Vakarų Londono rajono gamybinėse patalpose įkūręs galeriją.

Zita Čepaitė

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 13 PAŽINTIS

Audrius vienas iš trynių brolių Kazbarų.

Audrius mėgsta pasiblaškyti po pasaulį.

Gyvenimas Londone nebuvo len-gvas. Beveik 5 metus dirbau įvairius darbus, kol vieną dieną sutikau žmo-gų, paraginusį ir įkvėpusį fotografuo-ti. Tai – Audrius Kazbaras, Londono meno galerijos „The Cave“ savininkas.

( Iš Miglės Bačkovaitės interviu „Panevėžio rytui“.)

rankų darbo žvakes, kurias mano draugas Lietuvoj gamino, ir taip susipažinom. Užsiiminėjau tada fotografija, pakviečiau ją – gal nori papozuoti? Ji sako – o kokias fotografijas? Sakau – erotines. Sako, kad aš labai drovi. Bet pabandėm, pridarėm daug nuotraukų, ir ji pati susi-domėjo fotografija ir pradėjo daryti darbus, ir labai neblogi. Kartą, man jau čia gyvenant, ji paskambi-no, sako, išeidinėju iš savo senos vietos, gal tu kam-barį atskirą turėsi... Sakau, sukalsiu aš tau atskirą kambarį. Olga irgi sena pažįstama, paskambino, kad išsikrausto, irgi čia persikėlė. Paskui Monika iš Lie-tuvos atvažiavo. Kartą pamačiau jos tapybą, sakau, ką tu sėdi dabar Klaipėdoje, atvažiuok, sėdėk čia ir piešk. Dabar jau bendrą parodą planuojam daryti.“Audrius pripažįsta, kad jie gyvena kaip kokia komu-na – visi vienas kitą palaikydami, drauge organizuo-dami renginius, dalindamiesi ir plotu, ir idėjomis, ir maistu.Visiškai neseniai galerijos sieną papuošė naujas paveikslas – tikras bendradarbiavimo pavyzdys: Miglės fotografiją tapybos priemonėmis Audrius ir Monika perkėlė ant mūro sienos.Pats Audrius sako tapybos niekada nesimokęs ir piešti jam nelabai išeina, tapyba jam tai išsliejimas spalvomis.„Norisi išsikrauti, išsitaškyti vizualiai. Arba kitą kartą sėdu prie pianino groti, irgi iškrova, tai man ta kūryba tam ir reikalinga.“

Menas ir verslas - gretaBeje, su muzika Audriaus gyvenimas susijęs nuo mažens. Raseiniuose lankė muzikos mokyklą, mo-kėsi Kaune konservatorijoje, baigė Klaipėdos uni-versiteto Liaudies instrumentų katedrą. Triūba gro-jęs maždaug dvidešimt metų ir įsigijęs muzikanto specialybę Audrius staiga suprato, kad muzikos jam gana. O ir laikai buvo tokie, kad visiems parūpo už-siimti verslu, tai ir Audrius su bendraminčiais važi-nėjo į Moldaviją, gabeno trešnes ir pomidorus, pa-siekdavo net Dubajų ir prekiavo viskuo - aparatūra, maistu, nes tai buvo metas, kada visko trūko. „Ką vežei, tą pirko,“ – pirmuosius verslininkystės metus prisimena Audrius. Bet tie“ visko pirkimo“ laikai pa-sibaigė, Audriaus įmonė bankrutavo, o jis pats iš-siruošė po pasaulį pasiblaškyti. Dirbo kruiziniame laive, paskui apsigyveno Majamyje, ten įrašė keletą savo sukurtų kompozicijų. „Instrumentinę muziką pradėjau kurti, kai mečiau muzikavimą kaip profesiją, nes muzika vis viena liko širdy. Dabar jau vėl įsigijau triūbą, net dvi jau turiu, kai kada pagroju. Norint gerai groti triūba reikia kiekvieną dieną ppo penkias valandas groti, tai tiek laiko neski-riu, bet miela kartkartėmis paimti į rankas, paimprovizuoti.“Andrius ne tik triūba groja, savo kompozicijas išmėgina ant pianino, kurį įsigijo per e-bay.„Antikvarinis, Londone gamintas, labai mielas instrumentas. Kai nuvažiavau pasiimti, supratau, kad instrumen-

SAUSIS 2012

14 Britanijos lietuvis PAŽINTIS

tą parduoda senas muzikantas,nes namuose maty-ti, viskas su muzika susiję. Nuotraukos iš koncertų ir pan. Jis ir sako -ar jūs parduoti žadate, ar sau. Sakau, sau, aš pats groju. Tai, sako, džiugu girdėti, tikiuosi, kad gerose rankose atsidurs, bus mylimas.“Audrius planuoja artimiausiu metu išleisti savo dis-ką, ir sudėti ten ir naujai sukurtas, ir anksčiau įrašy-tas kompozicijas, tarp jų ir tas, kurios įrašytos kartu su žinomu Lietuvos džiazo atlikėju Kongu – Vytautu Grubliausku.

Statybų verslo pradžia – paauksuotas židi-nys Audrius, vienas iš Raseiniuose gimusių Kazbarų šeimos trynukų, Londone gyvena jau penkiolika metų. Iš pradžių atvyko vienas, bet po kiek laiko prisikalbino ir savo identišką dvynį, kad į Londoną persikeltų, nes judviejų ryšys labai stiprus. Trečiasis brolis liko Lietuvoj.Dabar Londone kaip namuose besijaučiantis Au-drius prispažįsta, kad priprato ne iš karto.„Dešimt metų man čia vis nepatiko, vis ruošiausi išvykti, ar į Lietuvą, ar ten, kur šilčiau – Ispaniją, Italiją, Prancūziją. Kaip namuose pasijutau tada, kai persikėliau į šias patalpas, kai nustojau mėtytis po namus, butus. O čia man – naminė atmosfera.“Ir nors tokią galerijos atmosferą namine pavadintų toli gražu ne kiekvienas, tačiau turbūt daugeliui lie-tuvių Anglijoje tas noras įsikurti kaip patinka, labai suprantamas ir pasiilgtas. Įsikurti kaip patinka Audriui padėjo ir tai, kad jis jau penkeri metai turi nuosavą interjero dizaino kom-paniją, bet ne tik kuria namų ir butų pertvarkymo projektus, bet ir juos įgyvendina. „Statybų verslą pradėjau neturėdamas žalio supra-timo apie tai. Viskas prasidėjo atsitiktinai, dirbant gyvenamojo namo South Kensingtone, kur gyvena labai turtingi žmonės,apsaugoj. Kartą vienas dar-buotojas, arabų šeicho apartamentų prižiūrėtojas pasiteiravo gal žinau, kas galėtų bute esantį židinį paauksuoti. Aš žinojau auksavimo technologiją ir sakau – galiu aš padaryti. Pasakiau, kad esu daili-ninkas, na ir jis pasitikėjo. Paauksavau tą židinį, at-važiavo šeicho šeima ir jiems labai patiko. Paklau-sė, kokia darbo kaina. Aš pasimečiau, nes tik kelis vakarus patepliojau, neatrodė, kad kažką ypatinga padariau. Sako – tau tūkstančio svarų užteks? Aš nutylėjau, negi prieštarausi. Po to kiti paprašė, kad butą išdažyčiau. Pažinojau kelis dažytojus, pasi-kviečiau, padarėm, vėliau atsirado dar užsakymų ir taip prasidėjo mano verslas.“

Galerijoje „The Cave“ praeitą rudenį buvo smagiai atšvęstas Halloween vakarėlis.

Metų pradžioje Londone atidaryta lietuviui Audriui Kazbarui priklau-santi meno galerija „The Cave“ ne-snaudžia. Šį penktadienį, gegužės 20-ąją, galerijos savininkas ir gru-pelė Anglijoje gyvenančių lietuvių fotografų kartu su įžymiuoju Willie Nash‘u pristato labdaringą parodą.Ekspozicija veiks kaip vienas iš viso ciklo gegužės pabaigoje Londone vyksiančių panašaus pobūdžio ren-ginių. Fotomenininkas ir muzikas A. Kazbaras asmeniškai dalyvaus ir labdarai skirtame dešimties kilo-metrų maratone.

(Iš straipsnio „Lietuvos ryte“)

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 15 PAŽINTIS

Nors pradžia buvo gana lengva, toliau sekėsi ne taip sklandžiai – teko kelis kartus bankrutuoti. Bet Au-drius ne iš tų, kurie lengvai pasiduoda. „Dantis su-kandęs vėl į tą patį verslą, nes man patiko, pajutau, kad atradau save, nes tai irgi kūryba. Sugalvoji in-terjerą, planuoji, kaip erdvę sutvarkyti, kokias spal-vas, medžiagas parinkti, nes užsakovas dažniausiai prašo – pdaryk man gražiai, ir viskas.“ Audrius sako, kad bankrutvaimo pamokos jam išė-jo į naudą, nes jos išmokė kaip verslą organizuoti. Dabar net krizės sąlygomis užsakovų stygiaus jis ne-jaučia ir dažniausiai jie atsiranga per buvusių klien-tų rekomendacijas.

Gražaus rytojaus nelaukiaAudriaus optimizmo nedrumsčia net tai, kad ši galerija – tik laikinai, nes industrinį rajoną, kur jis nuomoja patalpas planuojama renovuoti, tad visi sandėliai bus nugriauti ir greičiausiai įsikurs gyve-namųjų namų kvartalas. „Buvo planai šiemet griauti, bet kokiai porai metų viskas atidėta, tai dar čia pabūsiu. O paskui vėl kitoj vietoj ieškosiu. Man patinka, kitur kurdamasis vis-ką gali kitaip padaryti. Kai išsinuomavau patalpas, klausiau ar galima bus pertvarkyti. Sako – daryk ką nori, jei tau negaila energijos ir medžiagų. Ne, sa-kau, negaila.“Audrius neslepia, kad tai kainuoja ir kad galerijos įrengimui jis yra išleidęs nemažą sumą.„Kiek galima taupyti, reikia gyventi šia diena. Kada tas rytojus gražus ateis... Žmonės taupo taupo ir prisitaupę numiršta. Žinoma, kitas gal namą pirk-tų, kitas gal mašiną brangią nusipirktų– kiekvienam savo džiaugsmas. Čia kiekvieno reikalas – kas kam patinka. Man patinka šitoj galerijoj būti. Mano dar-bas statybinis ir aš jį myliu, tai mano palaima. O čia kita mano palaima.“

Galerijoje „The Cave“ praeitą rudenį buvo smagiai atšvęstas Halloween vakarėlis.

Galerijoje “The Cave” atidaroma jau trečia paroda pavadinimu „In the Eye of the Beholder“. Jos or-ganizatoriai Miglė Bačkovaitė, Ale-na Burova, Paulė Petrokaitė visus kviečia į gana unikalų renginį: vie-nos nakties fotografijos šou, kurio metu bus eksponuojami fotografų Willie Nash‘o, Neringos Rekašiūtės, Klaudijaus Kairio, Deivido Sutkai-čio, Cept Id, pačių Miglės Bačko-vaitės ir Audriaus Kazbaro darbai. Už parduotus kūrinius ir gėrimus surinkti pinigai bus skirti Britanijos Širdies Fondui (BUPA).

(Iš straipsnio „Lietuvos ryte“)

Parodos „In the eyes of the beholder“ atidarymo metu.

SAUSIS 2012

16 Britanijos lietuvis JAUNIMAS

JŪRŲ SKAUTAI – KABLYS VISAM GYVENIMUIJei manęs kas paprašytų trimis žodžiais apibūdinti jūrų skautus atsakyčiau „tai kablys visam gyvenimui“. Kažkada šeštoje klasėje geografijos mokytojo para-ginta pradėjau skautauti ir vis dar aktyviai tai darau. Peržvelgus visus šiuos skautavimo metus galiu drą-siai teigti, jog skautiška idėja ir veikla nepamainomai praturtino ir papildė mano gyvenimą šviesa ir gėriu, kuriuo norisi dalintis su kitais. Nepamirštami išban-dymai, patirti nuotykiai bei įgyta patirtis padėjo su-siformuoti mano asmenybei, tapti savarankiškai, su-sirasti pačių geriausių draugų bei išugdė patriotizmo jausmą. Skautai - tai viena didelė šeima, kur skautas skautui brolis, kur vyresnis moko jaunesnį, stipresnis globoja silpnesnį, o senoliai visada gerbiami. Pagrindinis skautiškos veiklos principas – mokyma-sis veikiant. Skautai skirstomi pagal amžiaus grupes, kurioms sudarytos atskiros programos, padedančios kuo geriau įsisavinti ir tobulinti įvairaus pobūdžio ži-nias bei įgūdžius. Jūrų skautas – tai atsakingas, pasitikintis savimi, iš-tvermingas žmogus. Jis stengiasi kuo geriau pažinti save ir kitus, atrasti ypatingą su jūra, ežerais ir upė-mis susijusį pasaulį bei patirti, ką reiškia nuotykiai, bendros dainos prie laužo, pliaupiantis lietus, kai nėra kur pasislėpti, ir nepamirštami išbandymai, ku-

Jovita Šarpnickaitė

rių nepatyrus būtų net sunku tokius įsivaizduoti. Jūrų skautas niekada nepraleidžia progos paburiuoti dides-niais ar mažesniais laiveliais, pairkluoti valtį, baidarę ar plaustą. Jūrų skautų jauniausieji yra vadinami bebriukais ir udrytėmis. Vyresnieji – jūrų jauniais arba tiesiog jūrų skautais. Dar vyresni – patyrusiais jūrų skautais, na o vyriausieji – budžiais ir gintarėmis. Mažiausias viene-tas yra valtis. Kelios valtys sudaro laivą, o laivai - tuntą.Jūrų skautų pastovyklė pasižymi tuo, kad rikiuotės vyksta butaforiniame laivo denyje. Tai yra pagrindinis ir svarbiausias atributas stovykloje. Ant pagrindinio laivo stiebo keliama jūrų skautų vėliava, o durkyje (taip vadinamas laivo galas) yra mažesnis stiebas Lie-tuvos vėliavai. Denyje yra du tilteliai (išėjimai): vienas stovyklautojams, o kitas stovyklos štabui. Įeinant į denį visada reikia prašyti leidimo bei pagerbti abi vė-liavas. Į rikiuotes skautus kviečia stovyklos adjutantas specialiu bocmano švilpuku, kuriuo švilpti nėra taip jau paprasta. Taip pat laivo denyje neapseinama be vairo bei varpo, kurie turi būti durkyje. Denis papuo-šiamas jo viduryje išdėliojant skautų ženklą, kuris pa-gaminamas naudojant įvairias miško gėrybes.Stovyklos dažniausiai vyksta prie vandens telkinių, to-dėl labai svarbu jūrų skautams turėti uostą, kuriame

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 17 JAUNIMAS

laikomi laivai, bei jūrinį inventorių. Neretas atvėjis, kai lieptą laivams priplaukti skautai turi pasistatyti patys dar prieš stovyklos pradžią. Už uosto tvarką yra pa-skiriamas atsakingas asmuo, kuris prižiūri laivus bei inventorių, reguliuoja skautų kiekį uosto teritorijoje.Jūrų skautų stovykliniame gyvenime yra daug draus-mės, reikalingi įvairiausi leidimai bei egzistuoja dau-gybė taisyklių. Tačiau visa tai yra vardan saugumo ir pagrįsta tradicijomis. Kadangi jūrų skautų didžioji dalis programos yra vykdoma vandenyje tiek vadovai, tiek jaunieji skautai privalo išlikti itin budrūs. Jūrų skautų pastovyklėje stengiamasi elgtis atsakingai ir drausmin-gai, kaip jūreiviai elgiasi laive. Jūrų skautai taip pat turi įžodžio davimo tradicijas. Kaklaraiščiai dažniausiai duodami gamtoje prie van-dens, prieš jūrų skautų arba Lietuvos vėliavas. Prieš duodant įžodį kaklaraiščio galai turi būti sušlapinami. Jūrų skautai mini ir švenčia kelias svarbias datas. Tai jūrų skautų bei skaučių gimtadieniai. Jūrų skautai buvo įkurti 1922 m. kovo 12 dieną, o jūrų skautės – 1936 m. vasario 16-ąją. Labai svarbus yra žuvusiųjų gelmėse pagerbimas, kuris minimas liepos 15 d. – tai jūrų skautų jachtos „Budys“ dužimo diena. Yra ir dau-

giau skautų, kurių gyvybes nusinešė Neptūnas. Jų visų pagerbimui yra minima ši diena. Kita svarbi šventė – jūros diena. Tradiciškai ji švenčiama vasaros metu. Išeivijos jūrų skautai tęsia šią tradiciją, taip parody-dami savo meilę Baltijos jūrai ir pabrėždami Lietuvos, kaip jūrinės valstybės svarbą.Jūrinės skautų tradicijos kūrėsi bei vystėsi metų me-tus. Jos perduodamos iš kartos į kartą visame pa-saulyje. Norėdamos išlaikyti tai, kas įskiepyta mūsų širdyse, nusprendėme tęsti jūrų skautų legendą Lie-tuvių Skautų Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje. Taigi, nesvarbu, kiek Tau metų, jei susidomėjai skautavimu, nori pasidalinti savo patirtimi bei sužinoti naujų daly-kų, prisijunk prie mūsų! Jūrų skautai laukia Tavęs!

Kontaktiniai duomenys:Jovita: el. p. jovita.sarpnickaite@yahoo.com tel. 075 0672 3403

Asta: el.p. asta.kederyte@gmail.com tel. 079 3588 5285

Jūrų skautų stovyklos akimirkos.

SAUSIS 2012

18 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

POŠVENTINIS SINDROMAS

Visi esame skirtingi ir išgyvename bei švenčiame šias žiemos šventes skirtingai. Skirtingai patiriam religi-nius, kultūrinius, komercinius švenčių aspektus. Ta-čiau jų prasmė ir mūsų lūkesčiai visur yra panašūs. Kiekvienas norime švenčių metu pailsėti nuo darbų bei kasdienės įtampos ir būti kartu su artimais žmo-nėmis. Čia tikriausiai būtų svarbu pripažinti, kad ne kiekvienam šių lūkesčių įgyvendinimas yra prieina-mas dėl įvairių priežasčių, o ypač gyvenant emigraci-joje. Kiek mūsų lūkesčiai buvo atliepti, kiek leidome sau švęsti šias šventes taip, kaip norime, kiek buvome laimingi, kokias asociacijas bei reakcijas mumyse šios šventės sukėlė, kiek galėjome savo patirtis ir jausmus sąmoningai įvardinti, kiek pajėgėme prisiimti atsa-komybę už savo pačių pasirinkimus ir jų pasekmes? Lūkesčiams neišsipildžius dažniausiai jaučiamės nusi-vylę, apvilti, pavargę, pikti, kalti, susierzinę, pasimetę.

Kalėdos – šeimos šventė. Vien šis teiginys vieniems sukelia šiltus, jaukius, laimingus ir saugius prisimi-nimus bei jausmus susijusius su meile, viltim, daliji-musi, gerumu, dėkingumu, įvertinimu, supratimu, priėmimu. Kitiems tas pats teiginys gali kelti įtampą, skausmą, pyktį, pasimetimą. Šeimoms, kuriose atviri, nuoširdūs, šilti santykiai, tarpusavio supratimas ir pa-laikymas yra svetimi dalykai, Kalėdų šventės gali būti sunki patirtis. Kaip tik Kalėdos gali būti netgi sunkesnė patirtis nei kasdienybė, nes pasirengimas šventėms gali kelti papildomą įtampą dėl pasirengimo darbų gausos ir vienas kitam keliamų didelių reikalavimų bei iššaukti konfliktines reakcijas, o nefunkcionalioje šei-moje konfliktai paprastai sprendžiami agresyviomis pranašumo lenktynėmis. Šį reiškinį puikiai atspindi angliškų muilo operų kalėdinės serijos.

Kalėdų šventės jau praeity, tačiau galim pasirinkti iš anksto kaip norėtume švęsti kitas Kalėdas. Svarbu įvardinti sau, ko norime ir atrasti drąsos leisti sau taip

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Ilgu, žibančiu pasirengimu ėjome link Kalėdų ir Naujųjų metų sutiki-mo švenčių, o jos praėjo labai greitai. Kur kiekvienas esame po šių švenčių? Kaip jas išgyvenom ir ką patyrėm? Kaip jaučiamės šiandien šventėms jau esant gerokai praeity? Pilni įkvėpimo, naujų jėgų, idėjų ir pasiryžimų, pailsėję, džiugūs ir laimingi ar pilni apatijos ir nusivyli-mo, pavargę ir pikti, prislėgti ir be energijos?

ir švęsti, net jei aplinkinių būtume pasmerkti ar ne-suprasti. Žmones, kurie nesupranta ir negerbia sun-ku vadinti artimais, net jei jie yra šeimos nariai. Sun-kiausia rasti jėgų pasakyti ko norime žmonėms, jei jie nėra linkę išklausyti, išgirsti ir suprasti. Sunku gali būti kalbėti ir jei mumyse pačiuose yra daug baimės. Kyla konfliktas: būti savim ir paprieštarauti nusistovėju-sioms tradicijoms, galbūt netgi sulaukti labai priešiš-kos reakcijos bei atmetimo ar negerbti savęs ir sutikti su tuo kaip yra vardan „šventos ramybės“. Kiekvienas esame vertas ir laisvas švęsti šventes taip kaip norime, tačiau dažnai renkamės negalvodami, o vėliau perke-liame atsakomybę už savo pačių pasirinkimus kitiems, iš ko kyla daugybė nesusipratimų. Tikriausiai ne tik šventės, bet ir gyvenimas teiktų daugiau pasitenki-nimo, jei atrastume savyje jėgų sąmoningai įvardinti savo patirtį, jausmus, realybę bei prisiimti atsakomy-bę už tai ir daryti sąmoningus pasirinkimus.

Naujųjų metų sutikimas – tai tarsi pabaiga vieno eta-po ir pradžia kito. Kaip jaučiamės pradėję naujus me-tus priklauso ir nuo to, kiek gebame būti dėkingi už praėjusių metų patirtis, kiek esame pajėgųs priimti savo klaidas ir augti iš jų mokydamiesi, kiek gebame džiaugtis savo pasiekimais ir didžiuotis, kiek leidžiame sau svajoti ir kiek turime drąsos kelti didelius tikslus tikėdami savimi, kiek leidžiame sau atsiverti nežino-mybei ir ją priimti kaip neišvengiamybę. Linkiu visiems šiais metais meilės, pagarbos ir atlaidumo sau, pasiti-kėjimo savim bei drąsos svajoti ir siekti didelių tikslų.

Be abejo pošventinis sindromas egzistuoja ir nepri-klausomai nuo konkrečių ir skirtingų mūsų patirčių. Ilgas rengimasis šventėms, dovanų ieškojimas, finan-sinės išlaidos, gausybė dekoracijų, kvapų ir garsų, gėrimų ir skanėstų, naujametinis susimąstymas apie praėjusius ir ateinančius metus, staigi ilgų žibančių švenčių, išpardavimų pabaiga – visa tai mus emo-

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 19PSICHOLOGIJA

POŠVENTINIS SINDROMAS

ciškai gerokai išsekina. Taigi natūralu jausti vidinę tuštu-mą ir pošventinį nuovargį bei nusivylimą ir be negatyvių šventinių patirčių. Mūsų pojūčiai per šventes įpranta prie visapusiškos stimuliacijos gatvėje, darbe, parduotuvėse, namuose. Užgesus lemputėms, nutilus šventinei muzikai, išgaravus kepamos mėsos ir cinamono kvapams, ištuštėjus midaus ąsočiams, išgyvename alkį, lengvą abstinencijos reiškinį. Išgyvename šventinės aplinkos ir atmosferos stai-gią netektį. Reikia vėl grįžti į pilką kasdienybę ir darbus, pa-sitikrinti ištuštėjusią sąskaitą, susimokėti mokesčius, pra-dėti įgyvendinti naujametinius pasiryžimus. Todėl svarbu sąmoningai suvokti ir vienas kitam priminti, jog natūralu būti prislėgtos nuotaikos po tokių ilgų švenčių.

Jei pastebėjome, kad mus ar mūsų artimus žmones iš-tiko pošventinis sindromas, reikėtų imtis priemonių pa-dėti sau ar kitiems. Geriausia iš šventinio laikotarpio iš-eiti palaipsniui. Kultūrinė, komercinė ir religinė aplinka neša mums žinią – šventės baigėsi. Negalime pakeisti šios žinios, tačiau visada galime keisti savo pačių mąstymą. Pavyzdžiui, prisiminę Vytautą Kernagį galime galvoti, kad visas mūsų gyvenimas yra šventė ir pasitelkę savo kūry-biškumą atrasti būdų kaip juo džiaugtis. Galbūt paskam-binti senam draugui, iškepti pyragą ar bulvių plokštainį ir pasikviesti draugų, sužaisti monopolį ar sukviesti draugus krepšinio ar futbolo varžyboms, surengti sūrio ir karšto vyno ar įdomiausios skrybėlės vakarėlį, susitikti su drau-gais pintai alaus jaukioje smuklėje su židiniu, nuvažiuoti prie jūros ar nueiti į parką, pasididžiuoti savimi pradėjus įgyvendinti naujametinius pasiryžimus. Šį sarašą, tikiu, pasitelkus kūrybingumą, galima tęsti be galo.

Be to, galime leisti ir gamtai mus įkvėpti ir pradžiuginti: saulė jau kyla aukščiau ir diena ilgėja, paukščiai neša ži-nią apie artėjantį pavasarį. O jei kartais dar mus nuste-bintų ir sniego baltuma, tai irgi puiki proga su šeima ar draugais juo pasidžiaugti.

Su šiek tiek pastangų bei artimų žmonių bendryste nei nepastebėsim, kad gyvenimas po švenčių vėl įsibėgėjo ir su kiekviena diena atneša mums kažką naujo.

Laimingų 2012-ųjų!

Žadu aplankyti jus, mieli Britanijos lietuvio skaitytojai, kie-kviename numeryje. Turiu jums pasiūlyti daugybę temų. Rašykite ir siūlykite, kas jums įdomu ir aktualu. Mielai at-sakysiu į jums rūpimus klausimus.Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių psi-chologinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psicho-loginės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, tel. 077 4880 2795

Daugiau informacijos apie psichologinę pagalbąwww.therapycreative.co.uk

Foto

: ww

w.d

ream

stim

e.co

m

20 Britanijos lietuvis TĖVYNĖJE

EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS NE MAŽĖJA, O AUGA

EMIGRANTAI BURIAMI VILKAVIŠKYJE

Parengta pagal Lietuvos spaudą

Lietuvoje iki šiol negirdėta pilietinė iniciatyva - suburti iš šio miestelio emigravusius žmones - kilo Vilkaviškyje. „Stengėmės, kad emigrantai susipažintų ir vieni kitiems vėliau svečioje šaly-je galėtų padėti. Taip pat parodėme, kad jie rūpi ne tik giminai-čiams, bet ir buvusiems mokytojams, rajono valdžios žmonėms“, - LŽ teigė Alvito pagrindinės mokyklos mokytoja, savivaldybės ta-rybos narė B. Šeimienė, surengusi po pasaulį išsibarsčiusių ir tik šventėms į tėviškę grįžusių vilkaviškiečių susitikimą. Moters teigi-mu, kitose valstybėse domimasi emigrantų likimais, stengiama-si, kad jie neprarastų ryšio su tėvyne. Tad susitikimai jos organi-zuotame klube galėtų būti nuolatiniai, naudingi tiek išvykusiems kraštiečiams, tiek rajono žmonėms, tiek merijos vadovams.Į pirmąjį emigrantų iš Vilkaviškio rajono klubo susitikimą suspė-jo suvažiuoti tik nedidelė emigravusiųjų dalis. Statistikos depar-tamento duomenimis, pernai iš Vilkaviškio rajono gyventi į už-sienį išvyko apie 1 tūkst. žmonių. Neabejojama, kad ir šiemet - ne ką mažiau. Tačiau tik saujelė jų grįžo namo Kalėdoms. Atvy-ko keletas užsienyje besimokančių vaikinų ir merginų, atvažia-vo ir jau turinčiųjų gyvenimo užsienyje patirties, tokių kaip An-gelė Roversteinienė, Airijoje įkūrusi savo įmonę. Moteris sakė dirbanti sėkmingai, tačiau vis galvojanti apie grįžimą į tėvynę. LŽ ji prisipažino bijanti, kad čia nebus laukiama, kaip atsitiko JAV gyvenusiai ir į Lietuvą grįžusiai R. Miliauskienei. Ši jau kuris laikas negali rasti darbo.„Kitos valstybės rūpinasi emigrantais, laikas tai pradėti daryti ir Lietuvoje. JAV ir kai kurių Europos valstybių miestų merijose yra ne tik darbuotojai, bet ir departamentai, kurie rūpinasi ryšiais su emigravusiais kraštiečiais. Tik Lietuvoje emigrantai užmiršti. Išvažiavo - ir jų čia tarsi niekad nebūta“, - apgailestavo B. Šeimie-nė. Pasak tarybos narės, iki šiol viskas baigdavosi vien kalbomis, esą reikia atsigręžti į žmogų. „O ką darome, kad sugrįžtų? Iš savo patirties žinau, kaip nejaukiai žmonės jaučiasi trumpam grįžę į tėviškę, nes mano du vaikai gyveno ir mokėsi užsienyje. Gal susi-pažinę, pabendravę tarpusavyje ar su rajono valdžios atstovais, ir įsitikinę, kad jie laukiami tėvynėje, žmonės pamažu grįžtų namo. Gal ne į Vilkaviškį, bet nors į Lietuvą“, - sakė B.Šeimienė. Vilkaviš-kio rajono meras A. A. Greimas taip pat dalyvavo emigrantų susi-tikime ir neslėpė vilčių, kad ilgainiui šis kraštiečių būrelis išaugs į nemažą klubą. „Suteiktume klubui patalpas. Jei kiltų įdomių idė-jų, padėtume jas įgyvendinti. Iš patirties žinau, kad žmonėms, gyvenusiems svečiuose kraštuose, kyla gerų minčių tobulinti ir tėvynėje likusiųjų gyvenimą. Tad tikimės nuolat bendrauti ir bendradarbiauti“, - kalbėjo Greimas. Pasak mero, net ir po ne-gausaus pirmojo emigrantų susitikimo jį tą pačią savaitę pasiekė keletas dalyvių elektroninių laiškų su įvairiais pasiūlymais.

Europos Komisija paskelbė, kad 2011 m. Lietuvą ap-leido 2 proc. šalies gyventojų. Tokios sparčios emi-gracijos pastaraisiais metais nėra buvę nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje.

SAUSIS 2012

Pasak Briuselio ekonomistų, Lietuva emigracijos re-kordus muša jau antrus metus iš eilės. Pirmasis re-kordas -2010 m. Lietuvą paliko 1,6 proc. gyventojų, nors ankstesniais metais išvyksta nčiųjų buvo perpus ma-žiau.Tokį niūrų skaičių Europos Komisija paskelbė, išna-grinėjusi naujausius duomenis apie emigraciją. Tai beveik dvigubai liūdnesnis skaičius, nei Briuselio prognozuotas pavasarį – tada spėta, kad 2011-aisiais Lietuvą paliks 1,2 proc. čia gyvenančių žmonių. Su pesimistine nuomone sutinka ir Lietuvos statis-tikos departamentas. Departamentas nurodo, kad 2010-aisiais per 11 mėn. iš šalies paskelbė išvykę 52 tūkst. žmonių – keletą kartų daugiau nei kriziniais 2009 m., kai iki gruodžio išvyko beveik 20 tūkst. žmo-nių. Iki krizės per vienuoliką mėnesių šalį palikdavo ne daugiau kaip keliolika tūkstančių gyventojų.Oficiali statistika skelbia, kad pernai per 11 metų mėnesių emigrantų buvo daugiau, nei šįmet – tada buvo sulaukta 79 tūkst. emigracijos deklaracijų. Bet Statistikos departamento turima informacija ne vi-siškai tiksliai atspindi, kas tais metais vyko, kadangi išvykimą tais metais deklaravo ne tik emigruojantys, bet ir anksčiau Lietuvą palikę žmonės. Taip jie rea-gavo paaiškėjus, kad iš nedeklaravusiųjų bus reika-laujama sumokėti sveikatos draudimo mokestį. Sta-tistikos departamento duomenimis, į šalį įvažiavusių imigrantų skaičius 2011 m. irgi buvo rekordinis. Atvy-ko 14 tūkst. žmonių – tris kartus daugiau, nei pernai. Ankstesniais metais apie 70 % įvažiuojančiųjų buvo grįžtantys emigrantai, bet ar ta pati tendencija kar-tojosi ir 2011 m. – neaišku.Kiek kitaip nei Europos Komisija skaičiuoja Lietuvos bankas. Pasak jo specialistų, 2011 m. emigrantų iš šalies jau buvo pradėję mažėti. Tačiau bankas įspėjo, kad tokia tendencija gali pasikeisti. Pasak Statistikos departamento, emigracija iš Lietuvos auga jau beveik dešimtmetį, atoslūgis jautėsi tik 2006-2007 m., prieš pat krizę. Vėliau emigracijos kreivė šovė aukštyn.

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 21MES ANGLIJOJE

VERSLO KONFERENCIJA LONDONE –LIETUVA TURI DIDELĮ POTENCIALĄ SULAUKTI INVESTUOTOJŲLietuva gali pasiūlyti ne tik aukštos kvalifikacijos, pasiruošusius prisiimti riziką specialistus, bet ir puikią infras-truktūrą bei patogią geografinę padėtį, vieningai kalbėjo Lietuvos ir užsienio pranešėjai gruodžio 5 d. Lietuvos ambasadoje Londone surengtoje Pirmojoje Lietuvos – Jungtinės Karalystės Verslo Konferencijoje, kur buvo pri-statyta naujausia informacija apie Lietuvos verslo aplinką ir finansinę bei ekonominę politiką.

Pranešimus apie investicijas Lietuvoje skaitė VšĮ „Inves-tuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų aplikacijų plat-formos „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laurs ir „Barclays“ banko Globalios technologijų infrastruktūros ir paslaugų stra-tegijos padalinio vadovas Adrianas Hallas. Apie ekspor-to galimybes iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukaus-kas, Ariogaloje įkurto fabriko „Camira Fabrics“ finansų direktoius Nicholas Brownas ir Belgijoje įkurtos įmonės „Vichiunai Europe“ direktorius Dirk Belmans.Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys susirinkusius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės versli-ninkus sveikino, sakydamas, jog šios šalys turi labai gerą potencialą bendradarbiavimui. Pasak ambasadoriaus, po šiais metais įvykusio Jungtinės Karalystės premjero D. Camerono susitikimo su Baltijos šalių ministrais, ši verslo konferencija yra perspektyvus kelio tęsinys užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.Tobulas lietuviško verslumo pavyzdys I. Laurs pristati-nėdamas savo įmonę, pabrėžė lietuvių imlumą naujau-sioms technologijoms ir tikino, jog jaučiasi visiškai ramus dėl jų potencialo tobulėti ir kurti ateityje. Remdamasis savo įmonės investuotojų nuomone, pranešėjas Lietuvos visuomenę įvardijo kaip „energingą ir besiformuojančią“ bei „ekstremaliai išalkusią darbo“. Auditoriją I. Laurs pa-tikino, jog „lietuviai dirbtų labai daug, kad įsigytų savo pirmąjį automobilį ar butą“.

Živilė Kasparavičiūtė

Daug sėkmingų Lietuvos verslininkų istorijų žinantis P. Lukauskas pasakojo apie Lietuvos kompanijų bendra-darbiavimą su tarptautinėmis įmonėmis, vardijo sti-priausias Lietuvos pramonės šakas, keliskart pabrėžda-mas lietuviškos produkcijos kokybę. „Lietuva yra ypač stipri lazerių pramonėje, tereikia žinoti, kaip tai paversti pelno šaltiniu. Taigi, jei jūs Lietuvoje pasidalintumėte ži-niomis, kaip tai padaryti, šis ryšys virstų į patikimą ben-dradarbiavimą“, į Jungtinės Karalystės verslininkus krei-pėsi P. Lukauskas.Svarbų akcentą į Jungtinę Karalystę savo produkciją ke-tinantiems eksportuoti verslininkams davė D. Belmans, pabrėžęs, kad sėkmingas produktas savoje rinkoje ne-būtinai sulauks dėmesio JK rinkoje, nes britai turi gilias tradicijas ir nuostatas. Todėl, pasak pranešėjo, geriausia bendradarbiauti su vietiniais pramonės ekspertais, galin-čiais pritaikyti naujai importuotą produktą.JK verslinkai susidomėjimą bendradarbiavimo galimy-bėmis rodė aktyviai užduodami klausimus pranešėjams. Po konferencijos susirinkusieji turėjo galimybę asmeniš-kai pabendrauti vieni su kitais, todėl tikėtina, jog buvo užmegzta kontaktų, kurie ateityje bus naudingi abiems šalims.Konferenciją organizavo Lietuvos Ambasada kartu su viešosiomis įstaigomis „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lie-tuvoje”, Lietuvių Londono Sičio Klubu, Lietuvių Komerci-jos Rūmais Jungtinėje Karalystėje ir Didžiosios Britanijos Prekybos Rūmais Lietuvoje.

SAUSIS 2012

22 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

Vaikams buvo parodytas spalvingas ir muzikalus pasakojimas apie medinuko Buratino nuotykius.

Režisierė R. Laurinaitytė (kairėje) repeticijos metu.

Kalėdų Senis visada mylimas ir laukiamas.

Šimtai vaikučių susirinko į naujai atidarytos ambasados salę.

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis 23MES ANGLIJOJE

KALĖDINIS SPEKTAKLIS PRADŽIUGINO ŠIMTUS LONDONO LIETUVIUKŲJKLB pirmasis skyrius jau ketvirti metai Londone gyvenančius lietuvių vaikus pakviečia į kalėdinį spektaklį, po kurios vaikus aplanko ir Kalėdų Senis su dovanėlėmis. Šis renginys kasmet sukviečia šimtus mažųjų lietuvaičių ir jų tėvelių. Šiemet vaikams buvo parodytas spektaklis „Buratino nuotykiai“, kurį režisavo aktorė ir režisierė Rasuo-lė Laurinaitytė, o pagrindinius vaidmenis atliko „Saduto“ ansamblio dalyviai. Nesudėtingas, tačiau muzikalus ir draugiškas vaidinimas patiko ir vaikams, ir jų tėveliams, paskatindamas spektaklio kūrėjus ir kitais metais pratęsti Kalėdinių vaidinimų tradiciją.

SAUSIS 2012

24 Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Šį mėnesį pristatome:

Vicki Myron ir Bret WitterDEVYNI KATINO DIUJO GYVENI-MAI. Mažo miestelio bibliotekos katino, kuris įkvėpė begalę žmo-nių, palikimas.Vicki Myron ir Bret Witter dovano-ja dar vieną jaukią, šiltą ir kupiną katiniškų nuotykių knygą „Devyni katino Diujo gyvenimai“. Jei jus er-zina Londoną skalbiantys lietūs ar neturite laiko išeiti pasivaikščioti

saulėtą popietę parke ar tiesiog nematote priežasties, ko-dėl reikia labai džiaugtis – ši knyga jums ir gal būt apie jus. Vicki Myron mažo miestelio Spencerio Ajovos valstijoje JAV bibliotekininkė priglaudžia katinėlį, kuris ilgainiui tampa bibliotekos „gerąja dvasia“ dovanojanti bibliote-kos lankytojams sielos ramybę ir džiaugsmą ir tokiu būdu keičianti jų gyvenimus. Šią knygą siūlome tiems, kurie ne-mėgsta romanų, bet patinka tikros istorijos, kurios dažną atvejį įdomesnės už sukurtas.

„Angelo rūbas“ skirtas Jurgos Ivanauskaitės 50-osioms gi-mimo metinėms. Tekstą spaudai parengė Jurga Užkurny-tė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Pratarmėje Julius Sas-nauskas rašo : „Nežinau, kaip ir kada Jurga Ivanauskaitė susidraugavo su angelų pasauliu. Maldose, eilėse, dailės kūriniuose angelų istorija be paliovos rašoma toliau. Ir ne tik kartojama nugrotas melodijas, bet kupina naujo, stul-binamo tikrumo bei įtaigumo.“Jurgos Ivanauskaitės personalinėje parodoje „Angelariu-mas“ (2005) kartu su paveikslais buvo eksponuota instalia-cija, kurioje, be kitų objektų, kabojo autorės kurtais maldų tekstais ranka išrašyti „Marškinėliai angeliškiems sapnams sapnuoti“ (vėliau jiems prigijo „Angelo rūbo“ pavadini-mas). Šie tekstai ir spausdinami knygoje. Tai improvizuotos maldos už save ir mylimus žmones, kreipimaisi į Angelą Sargą ir kitas dangiškas esybes. Jas kartu su autore gali kal-bėti kiekvienas – už save, savuosius ir visą pasaulį, o kartu per jas įkvėpti svaigaus dangaus sferų oro.

Jean-Paul SartreBRANDOS AMŽIUS Jean-Paul Sartre (Žanas Polis Sartras, 1905–1980) – prancūzų rašytojas, publicistas, dra-maturgas. Vienas iš žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų. Brandos amžius (1945 m.) – romanas, kuriuo pradedama rašytojo trilogija Laisvės keliai.1930-ieji, bohemiškasis Paryžius: Liuksem-burgo soduose gyvenimu mėgaujasi ponai su fetrinėmis skrybėlėmis, briliantinu tepto-

mis galvomis ar korsetais, prilaikančiais padribusius pilvus, damos muslino suknelėmis, vyno kartėliu lūpose... Romane – trys lemtingos filosofijos mokytojo, „sekmadienių rašytojo“ Matjė gyvenimo dienos. Per šias tris dienas romano veikėjai, ne tik Matjė, priversti priimti sprendimus paliesiančius ne tik jų, bet ir aplin-kinių gyvenimus. Matjė meilužė laukiasi jų kūdikio – pasilikti vaiką ar daryti abortą, jei taip, tai reikia susituokti, jei abortą daryti, kur gauti pinigų. Tai tik viena iš romano situacijų, kurios metu atsiskleidžia vei-kėjų santykių povandeninės srovės. Svarbiausias Matjė sprendimas – kaip atsisakyti įsivaizduojamos Laisvės – gyvenimo „lyg tarp kitko“ ir atsiduoti šeimos gyvenimui. Galiausia Matjė supranta, kad tikrosios laisvės nepasiekė, priešingai, uždarė save, izoliavo nuo bet kokių san-tykių, kurie grąsintų jo laisvei. Ir tada tiesiog suprato, kad taip prarado ir laisvę. „Niekas nevaržė mano laisvės, ją išgėrė mano gyvenimas.“

V. GerulaitisPAVĖSINĖJE SU RICHARDU WAGNERIU. Neišgalvotos muzikos istorijos.Naujoji V. Gerulaičio knyga „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu. Neišgalvotos muzikos is-torijos“ – tai intriguojanti kelionė po XVIII–XX a. muzikinę Europą. Jo akiratyje – asmenybės, kurių muzikinis mąstymas peržengė jų epo-chos ribas: E.Griegas, J.Brahmsas, R.Straussas, R.Wagneris, B.Smetana, E.Enescu ir kt.Knyga skirta muzikos mėgėjams , kurie gali

patvirtinti, kad kiekvienos istorijos veikėjų žodžiai, jų gyvenimo fak-tai ir aplinkybės, įvykiai ir nutikimai yra dokumentiškai tikslūs. Tačiau linksmas šiek tiek primenantis detektyvines istorijas pasakojimo sti-lius „užkabins“ net tuos, kurie apie didžiuosius muzikus girdėjo tik per muzikos pamokas. Ir kokia gera knyga apsieina be meilės istorijų?! Meilė įkvepia ne tik amžinus kūrinius, bet ir kvailystes, kurių taip pat netrūksta didžiųjų muzikų gyvenumuose: Hectoras Berliozas, persirengęs moteriškais drabužiais skuodžia į Paryžių ... nušauti savo mylimosios, jos vyro, motinos ir pats nusišauti.Knygos autorius noras paskatinti padedamam muzikos atrasti savyje dar nepažįstamas pajautas. Išmokti atsiverti muzikos gyvasčiai jautriau ir pilniau, o ne tik linksma-liūdna, gera-bloga.

Jurga Ivanauskaitė ANGELO RŪBAS

SAUSIS 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25SKELBIMAI

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ KIEKVIENĄ MĖNESĮ GAUTI Į NAMUS? UŽSIPRENUMERUOKITE. Prenumeratos kaina metams (12 mėn.) – £20, pusei metų (6 mėn.) – £10. Šie pinigai skirti pašto išlaidoms padengti.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ PAREMTI? Kartu su prenumeratos čekiu galite atsiųsti ir aukos čekį išrašytą Britanijos lietuvis vardu. Arba pinigus už prenumeratą bei aukojamą sumą galite pervesti į sąskaitą: Britanijos lietuvis Account Number 92538636Sort Code 40-02-26HSBC bankas

PRENUMERUOKITE IR SKAITYKITE

KIEKVIENĄ MĖNESĮ!

Žurnalas „BRITANIJOS

LIETUVIS“ laukia kūrybingų

žmonių!

Visus, kuriems rūpi šio leidinio ateitis, kviečiame bendradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idėjas, taip pat prenumeruoti žurnalą!

ESATE PROFESIONALUS ŽURNALISTAS? O GAL TIESIOG MĖGSTATE RAŠYTI?

Nelaukite, rašykite dabar - info@britanijoslietuvis.co.uk

RENGINIAI:Pianistės Martynos Jatkauskaitės koncertasLaikas: Sausio 15 d. sekmadienis, 15.00 Vieta: Guildford United Reform Church, 83 Portsmouth Road, Guildford GU2 4BS

JKLB Tarybos suvažiavimas ir diskusija„Šiuolaikinė bendruomenė – ką galim nuveikti kartu“2012 m. sausio 21 d. naujosiose Lietuvos ambasados patal-pose vyks JKLB Tarybos suvažiavimas ,,Šiuolaikinė bendruo-menė: ką galim nuveikti kartu". Kviečiame visus neabejingus visuomeninei veiklai susiburti, kad kartu neštume lietuvybes ugnelę kiekvienam, gyvenčiam toli nuo gimtinės. Mums reikia būti kartu, kad išliktume tvirti ir vieningi. Registruotis prašome el. paštu: d.lydeka@googlemail.comRenginio laikas: sausio 21 d., pradžia 12 val. Registracijos pradžia – 11.00 Renginio vieta: LR ambasada, Lithuania House, 2 Bessborough Gradens, Westminster, SW1V 2JE

Artimiausia metro stotis – Pimlico (Victoria line)

Cosima Piano QuintetLaikas: Sausio 30 d. pirmadienis, 13.00 Vieta: Blackheath Halls, 23 Lee Road, London SE3 9RQ

Evelinos Puzaitės (fortepijonas) ir Andriaus Puskunigio (obojus) koncertų ciklasLaikas: Vasario 5 d., sekmadienis 19.30 Vieta: Dysart Arms,135 Petersham Road,Richmond TW10 7AALaikas: Vasario 6 d., pirmadienis , 13.00 Vieta: Blackheath Halls,23 Lee Road,London SE3 9RQLaikas: Vasario 8 d., trečiadienis, 19.30Vieta: St Mary's,Perivale Lane,Perivale UB6 8SS

SAUSIS 2012

26 Britanijos lietuvis PARAPIJOS INFORMACIJA

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pavardė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Adresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pašto kodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tel. nr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

El. paštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prenumeruoju: metams (12 mėn) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pusei metų (6 mėn). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

UŽPILDYTĄ PRENUMERATOSLAPELĮ BEI ČEKIUS SIŲSKITE ADRESU:

Z. Čepaitė 3 Trinity HouseTrinity Church PassageBarnes, LondonSW13 8DQ

PRENUMERATOS KVITAS 2012Britanijos lietuvis

NAUJI VARGONAI BAŽNYČIAI!

NEMOKAMA PAGALBA PILDANT DOKUMENTUS

Jau šiais metais kovo mėnesį švęsime mūsų, Lietuvių Šv. Kazimiero, bažnyčios 100 metų jubiliejų. Pradedame pasiruošimą šiai gražiai šventei. Parapijos istorijoje ra-dau įrašą, parašytą prieš daugiau nei pusę amžiaus: „... Galop 1951 m. Kristaus Karaliaus šventėje atsiliepė bažnyčioje nauji vargonai”. Deja, šie vargonai neišliko iki mūsų dienų. Šiuo metu naudojame prieš 20 metų nupirktus elektroninius vargonėlius, kurie yra visiškai susidėvėję. Mūsų bažnyčiai labai reikalingi vargonai.Kviečiu įsijungti į aukų rinkimo akciją naujiems bažnyčios vargo-nams įsigyti. Nauji vargonai kainuoja £ 20 000. Kviečiu visus para-pijiečius, pagal išgales prisidėti prie naujų vargonų pirkimo. Čekį galite išrašyti: „Lithuanian Church“

Dėkoju Jums ir Viešpats tegul atlygina už Jūsų dosnumą!Kun. Petras

Žmonėms su ribotomis anglų kalbos žiniomis, iš anksto susita-rus, padedama nemokamai užsipildyti dokumentus. Tai pagalba skambinant į įvairias institucijas, ieškant informacijos internete, pildant formas anglų kalba ir pan. Būtina išankstinė registracija SMS žinute tel. 07768936820 (šis numeris galioja tik žinutėms, į skambučius nebus atsakinėjama). Galite registruotis 30–45 min. susitikimui, nurodydami laiką, kada galite atvykti tarp 15 ir 18 val. Susitikimai vyksta šv. Kazimiero bažnyčios svetainėje.

SAUSIS 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25PARAPIJOS INFORMACIJA

KAS TAI YRA

GIFT AID?„Gift Aid“ yra paramos sistema Didžiojoje Britanijoje, kuri lei-džiaindividualiems mokesčių mo-kėtojams efektyviau aukoti lab-daros organizacijoms. Nuo asmens per metus paaukotos sumos valstybė bažnyčiai duoda 25 %. Taigi jeigu mūsų parapijietis yra mokesčių mokėtojas ir aukoja „Gift Aid“ būdu, jis leidžia parapi-jai gauti 25% daugiau pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus „Gift Aid“ būdu paaukoja 100 svarų, valsty-bė prideda 25 svarus, ir bažnyčia iš viso gauna 125 svarus.

Kaip aš galiu naudoti „Gift Aid“?

• Pirmiausia, aukotojas turi būti mokesčių mokėtojas.

• Jis turėtų užpildyti „Gift Aid“ deklaraciją. Ją galima gauti iš kun. Petro arba Onutės Verbic-kienės.

Pagal „Gift Aid“ planą galite au-koti trimis būdais:

1. Auka įdedama į specialų voką, kurį galite rasti šv. Kazimiero baž-nyčios gale virš religinių reikmenų spintelės. Ant voko užrašomas au-kotojo numeris, kurį gausite užpil-dę deklaraciją, ir piniginė auka.

2. Vienkartinė auka išrašant čekį „Lithuanian Church“ vardu.

3. Tiesioginis banko pavedimas į parapijos sąskaitą. Formą galite gauti iš kun. Petro arba Onutės Verbickienės.

PRADEDAMI PASIRUOŠIMO SANTUOKAI KURSAI:

TVIRTI PAMATAI – ILGALAIKĖ SANTUOKAKas yra Pasiruošimo santuokai kursas? Pasiruošimo santuokai kursas yra skirtas sužadėtinių poroms, norinčioms pasirengti Santuokos sakramentui, suprasti, kas yra krikščioniška Santuoka, ką reiškia Bažnyčioje pries Dievą vienas kitam ištarta priesaika.Kurso temos: Bendravimo menas, įsipareigojimo svarba, konfliktų sprendimas, draugystės puoselėjimas, tikslai, vertybės ir svajonės, santuokos sakramentas, krikščioniškos vertybės šeimoje.Kaip viskas vyksta? Vakaro metu vyksta diskusijos grupėje, žiūrima vaizdinė me-džiaga, klausomasi šeimų dalijimosi savo patirtimi. Nemažai laiko skiriama įvairių klausimų aptarimui privačiai poroje.Kas gali dalyvauti? Kurse gali dalyvauti santuokai besirengiančios sužadėtinių po-ros (sužadėtiniai šiame kurse negali dalyvauti po vieną), taip pat turinčios klausimų dėl tarpusavio santykių nesusituokusios poros. Nors kursas yra grįstas krikščioniš-kais principais, jis tinka bei gali būti naudingas ir nekrikščionių porai.

Sužadėtiniai gali registruotis į šias grupes:1201 grupę, kurios susitikimai vyks:Sausio 15 d., sekmadienį, 20 val.Sausio 22 d., sekmadienį, 20 val.Sausio 29 d., sekmadienį, 20 val.Vasario 5 d., sekmadienį, 20 val.Vasario 12 d., sekmadienį, 20 val.Vasario 19 d., sekmadienį, 20 val.1202 grupę, kurios susitikimai vyks:Sausio 19 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Sausio 26 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Vasario 2 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Vasario 9 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Vasario 16 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Vasario 23 d., ketvirtadienį, 19.30 val.

1203 grupę, kurios susitikimai vyks:Vasario 26 d., sekmadienį, 20 val.Kovo 11 d., sekmadienį, 20 val.Kovo 16 d., penktadienį, 20 val.Kovo 18 d., sekmadienį, 20 val.Kovo 25 d., sekmadienį, 20 val.Balandžio 1 d., sekmadienį, 20 val.1204 grupę, kurios susitikimai vyks:Kovo 1 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Kovo 8 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Kovo 15 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Kovo 20 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Kovo 22 d., ketvirtadienį, 19.30 val.Kovo 29 d., ketvirtadienį, 19.30 val.

Kurso trukmė: Kursas trunka 6 vakarus.Kurso mokestis: Kurso mokestis porai – £ 70 (metodinė medžiaga, patalpos, kava, arbata, organizacinės išlaidos). Kurso mokestis nėra kliūtis dalyvauti kurse.Registracija: Poras norinčias dalyvauti kurse prašome registruotis nurodant vardus, pavardes, gimimo datas, tel. numerius ir grupės numerį. REGISTRACIJA BŪTINA! Neužsiregistravusių porų negalėsime priimti, nes mūsų patalpos yra riboto dydžio.Registruotis prašome:El. paštu: lithuanianchurch@btinternet.com (subject eilutėje pažymėkite: dėl pa-sirengimo santuokai)Paštu: 21 The Oval, London E2 9DT

El. paštuptverijonas@btinternet.comTelefonu +44 20 7739 8735Faksu +44 20 7739 8735Adresas: Lithuanian R. C. Church of St. Casimir21 The Oval Rd., London E2 9DT

www.londonas.co.uk

SUSISIEKITE:

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖLietuvių Sodyboje!Lietuvių Sodyboje!

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖ

Lietuvių Sodybos adresas: Picketts Hill, Sleaford near Bordon, Hampshire, GU35 8TE

Renginį remia

Šventė vyks vasario 26 d., sekmadienį. Pradžia: 12.00

Šventė vyks vasario 26 d., sekmadienį. Pradžia: 12.00

Kaip kasmet, taip ir šiemet visi JK gyvenantys lietuviai kviečiami į Užgavėnių šventę

LietuviųSodyboje. Vyks karnavalas, iš kiemo varysim žiemą ir deginsim Morę.

Dalyvavimas nekainuoja, o smagumo daug. Dėmesio! Šventės metu bus renkama gražiausia Užgavėnių

kaukė, o įdomiausias kaukes pasigaminusios šeimos laukia vertingas prizas – 4 bilietai į baleto spektaklį.

Kaip kasmet, taip ir šiemet visi JK gyvenantys lietuviai kviečiami į Užgavėnių šventę

Lietuvių Sodyboje Vyks karnavalas, iš kiemo varysim žiemą ir deginsim Morę.

Dalyvavimas nekainuoja, o smagumo daug. Dėmesio! Šventės metu bus renkama gražiausia Užgavėnių

kaukė, o įdomiausias kaukes pasigaminusios šeimos laukia vertingas prizas – 4 bilietai į baleto spektaklį.