JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 12 (2650)Leidžiamas nuo 1947 07 25

2012

Gru

odis

Ambasadorė Asta Skaistgirytė-Liauškienė: svarbu būti geranoriškais ir solidariais

Mokytojų seminare diskutuota apie daugiakultūrės aplinkos keliamus iššūkius

Lietuvių parodą aplankė BBC garsenybė

Jei Kalėdas tenka leisti vienam

Gruodis | 2012

2012 pralėkė su vėju. Deimantinis Karalienės jubiliejus ir Olimpinės žai-dynės Jungtinėje Karalystėje, Seimo rinkimai Lietuvoje – visa tai vienaip ar ki-taip palietė kiekvieną. Nežinau, kaip jums, bet man truputį gaila, kad 2012-ieji praeina. Ne dėl to, kad man asmeniškai jie būtų buvę labai geri, galėjo būti ge-resni, gaila dėl to, kad praeina metai, kurių buvo labai laukta. Ypač Britanijoje. Nuo maždaug 2007-ųjų laukta dėl Olimpiados, nuo 2010-ųjų - dėl Jubiliejaus. Tryliktieji, atrodo, beldžiasi neprašyti. Net keista, kad jie ateina. Nenusimato nieko įspūdingo, jokių pribloškiančių iškilmių, ir beveik išsemtos viltys, kad gy-venimas pagerės. Gal blogą įtaką daro Majų kalendorius, kuris baigiasi 2012. 12. 21, tarsi skelbdamas, kad laukti nebeliko ko?Na ir tegu galas su tais nelaukiamais 13-aisiais. Kol dar 12-ieji pasidžiaukime tuo, ką jie žadėjo ir ką paliko. Londone lietuvių bendruomenei jie buvo įdomūs. Štai lapkritis į šią Karalystę atgabeno naują ambasadorių – A. Skaistgirytę-Liauškienę, kuri greit suskubo susipažinti su čionykščių lietuvių organizacijų veikla ir savo pirmaisiais įspū-džiais dalinasi su „Britanijos lietuvio“ skaitytojais.Pastarieji metai kaip niekad parodė, kad ilgesnį laiką Anglijoje pagyvenę lietu-viai ne tik patys įsitvirtina, bet ir tampa lietuviško verslo ar kultūros ambasa-doriais. Štai Edita Tamulytė ne tik savo iniciatyva ir jėgomis surengė Londone lietuvių dailininkų parodą, bet ir priviliojo į ją BBC garsenybę Fioną Bruce. O lapkričio vidury įvykęs septintasis mokytojų seminaras sutraukęs rekordinį skaičių lituanistinių mokyklėlių mokytojų tarsi patvirtino, kad lietuviškumo iš-laikymas tebėra svarbus. Mokytojų gausa - aiškus ženklas, kad lietuvių vaikučių čia vis daugiau, o ir noro lietuviškai juos lavinti nemažėja. Nors, tiesą sakant, to noro galėtų būti ir daugiau. Kalėdos – džiaugsmo metas, bet Kalėdų metu neretą aplanko ir sunkūs emo-ciniai išgyvenimai. Kaip išbūti Kalėdas, kai kitų džiaugsmas tarsi tik sustiprina netekties ir praradimo, vienišumo jausmus? Kalėdos turi ir tą tamsesniąją pusę, kurios nereikia ignoruoti, o priimti kaip gyvenimo dalį, nes ir liūdnos Kalėdos gali būti šventė, tik kitokia – apie tai kalba mūsų nuolatinės psichologinės ru-brikos autorė.Bet kaip bebūtų, liūdnų Kalėdų nelinkiu nei sau, nei „Britanijos lietuvio“ ben-dradarbiams, nei skaitytojams. Tegu šios Kalėdos į kiekvieno širdį neša kibirkš-tėlę šviesos, o į mintis – kalėdinio baltumo.

Šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų!

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir reda-guoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą re-dakcija neatsako.

Kontaktai:

Redaktorė Zita ČepaitėTel. +44 7534857093El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

AKTUALIJOS Ambasadorė

A. Skaistgirytė-Liauškienė: svarbu būti geranoriškais

ir solidariais

INFORMACIJAInformacija, renginiai

4

8

26

12ŠVIETIMAS

Mokytojų seminare diskutuota apie daugiakultūrės

aplinkos keliamus iššūkius

KULTŪRA Lietuvių parodą

aplankė BBC garsenybė

Informacija:Tel. +44 7534857092El. paštasinfo@britanijoslietuvis.co.uk

Elektroninį „Britanijos lietuvio“ variantą skaitykiteJungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės puslapyje

Viršelio nuotrauka http://www.sxc.hu

MES ANGLIJOJE

18

16

23

21

www.jklb.org

VERTA ŽINOTI

PSICHOLOGIJA

Ką veikia teisme prisiekusiųjų žiuri?

Kalėdinis stresas

LIETUVIAI PASAULYJE

Kanados lietuvių bendruomenė minis 60-metįPo pergalingo

lietuviškos komandos

pasirodymo NBA – lietuvių diena

ToronteMokslo premijos

užsienio lietuviamsUžsienio lietuviai

sutaria, kad kliūčių bendradarbiauti su

Lietuva nėra

Gruodis | 2012

4 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Lapkričio vidury darbą pradėjo Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje – Asta Skaistgirytė-Liauš-kienė. Skaitytojų dėmesiui – interviu su naująja ambasadore.

Sveikinam pradėjus darbą Jungtinėje Karalystėje. Ar jau spėjote susipažinti su čia gyvenančių lietuvių gausa ir jų veikla, ir koks jūsų pirmieji įspūdžiai apie čionykštę lietu-vių bendruomenę?Nuoširdžiai dėkoju Jums už svei-kinimus. Į Jungtinę Karalystę atvykau neseniai, tačiau jau spė-jau susipažinti su čia gyvenančių lietuvių bendruomene ir pabu-voti gražiuose lietuvių bendruo-menės organizuojamuose rengi-niuose. Vos tik atvykus, turėjau garbės pasveikinti mokytojus,

gausiai susirinkusius į kasmetinį ambasadoje organizuojamą lituanisti-nio švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo seminarą. Taip pat džiaugiuosi, kad suspėjau bent mažu indėliu prisidėti prie tradicinio Kalėdinio labdaros renginio, kurio metu surinktos lėšos skiriamos Lietu-

Zita Čepaitė

Ambasadorė Asta Skaistgirytė-Liauškienė: Svarbu būti geranoriškais vieni kitų atžvilgiu ir solidariais

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 5

voje sunkiai sergantiems vaikučiams ir jų šeimoms. Didžiuojuosi Londono lietuvių katalikų aktyvumu, jų darbštumu ir pastangomis puoselėti Lietuvos kultūrą Jungtinėje Karalystėje. Tai teko pajusti Šv. Kazimiero bažnyčioje vykusiame 100 metų jubiliejaus šventės uždaryme. Išties nuostabu matyti drauge susibūrus ir pačius mažiausius, ir garbaus amžiaus bendruome-nės narius. Taip pat jau turėjau galimybę susitikti su kai kurių lie-tuvių bendruomenės organizacijų vadovais, studi-juojančio lietuvių jaunimo atstovais, verslininkais. Su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės vadovais aptarėme lituanistinio švietimo Jungtinėje Karalystėje klausimus, ateinančių metų bendruomeninius rengi-nius. Su Pasaulio lietuvių jaunimo ir Jungtinės Karalys-tės lietuvių jaunimo sąjungos atstovais aptarėme 2013 metų vasarą vyksiančio XIV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso reikalus, o su Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje valdyba diskutavome, kaip verslininkai galėtų plėstis į naujas rinkas. Darbo Jungtinėje Karalystėje pradžia rodo, kad čia lietuvių bendruomenė pasižymi ne tik savo skaitlin-gumu, bet taip pat ir gražių lietuviškų renginių, inicia-tyvų bei idėjų gausa, taigi šioje srityje laukia intensy-vus, tačiau malonus darbas. Kaip jūs įsivaizduojate LR ambasados ir ben-druomenės ryšius? Ar gali ambasada tapti po svečią šalį išsibarsčiusių lietuvių namais, tegu ir simboline prasme?Žinoma, ambasada – Lietuvos Respublikos atstovy-bė, o platesne prasme - lietuvių namai. Šiuose namuo-se su tautiečiais kalbame gimtąja kalba ir ambasados durys atviros kiekvienam iš Jūsų. Didelę reikšmę tei-

kiame bendravimui ir bendradarbiavimui su įvairaus profilio lietuvių bendruomenės organizacijomis, litu-anistinio švietimo įstaigomis, lietuviška žiniasklaida. Malonu pagal mūsų turimas galimybes prisidėti prie įvairių lietuvių bendruomenės projektų, renginių ir švenčių, drauge siekiant plačiau pristatyti savo šalies istoriją, tradicijas bei kultūrinį paveldą.Esame čia, kad padėtume visiems savo piliečiams. Kiekvieną dieną ambasadoje sprendžiami lietuviams aktualūs klausimai. Mūsų bendruomenės skaitlin-gumas sąlygoja ir ambasados atliekamų konsulinių darbų apimtis – lyginat su kitomis Lietuvos diplo-matinėmis atstovybėmis daugelyje sričių esame pir-maujantys. Ambasados konsuliniai pareigūnai tvarko vaikų, gimusių Jungtinėje Karalystėje, dokumentus, registruoja Lietuvos piliečių santuokas, tarpininkauja keičiant, išduodant Lietuvos pasus, atlieka notarinius veiksmus, konsultuoja ir padedama asmenims, pate-kusiems į nelaimę. Džiaugiamės, kad dabartinės am-basados patalpos Bessborough Gardens leidžia mums kokybiškiau ir greičiau suteikti minėtas paslaugas.Kiek žinau, jūs pirmoji moteris - ambasadorė ats-tovaujanti Lietuvai JK. Turbūt ir kitose šalyse ne kartą teko būti pirmąja moterim, vadovaujančia diplomatų korpusui. Ar nebuvo sunku, nes šiaip ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje diploma-tija paprastai vyrų veiklos laukas?Taip, esu pirmoji moteris paskirta Lietuvos ambasa-dore Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikrai ne pirmoji moteris - ambasadorė Lietuvos diplomatiniame kor-puse. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, buvo pradėtas formuoti ir mūsų valstybės diploma-tinis korpusas – į tarnybą priimami išsilavinę, gabūs,

Gruodis | 2012

6 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

iniciatyvūs ir puikiomis asmeninėmis savybėmis pasi-žymintys, darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, vis mažiau profe-sijų ir darbų skirstoma į vyriškus ir moteriškus. Džiugu, kad Lietuvoje vis daugiau moterų užima vadovaujan-čias pareigas ir jas atlieka atsakingai ir sėkmingai.Kurios šalyse jums teko kaip ambasadorei atsto-vauti Lietuvai?Lietuvos ambasadore esu dirbusi Prancūzijos ir Izrae-lyje. Taip pat kaip nereziduojanti ambasadorė, buvau akredituota Tunisui ir Pietų Afrikos Respublikai. Kurios šalies lietuvių bendruomenė jus kuo nors nepaprastai nustebino ar paliko netikėtą įspūdį?Įgyta darbo patirtis rodo, kad nepriklausomai nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis lietuviai gyvena, esant norui, sugeba išsaugoti savo šaknis, išlaikyti ir puose-lėti mūsų tautos tradicijas ir papročius. Neabejotina, kad ilgalaikis gyvenimas svetur, ryšiai su kitų tauty-bių žmonėmis, vienaip ar kitaip, mus visus įtakoja, tačiau niekas negali pakeisti ar sunaikinti lietuvio stiprios prigimties prieš jo valią. Pagarbą reiškiu lie-tuviams, kurie, nepriklausomai nuo patirtų sunkumų, skaudžių išgyvenimų, išsaugojo savo tautinį identite-tą – taisyklingai kalba savo gimtąja kalba, vaikams ir vaikaičiams perdavę pagarbą ir meilę Tėvynei, tau-tos papročiams ir tradicijoms. Žinoma, kartais tenka nusiminti, išgirdus, kad vos keletą metų užsienyje pagyvenę lietuviai „pamiršta“ gimtąją kalbą ir nieko nenori girdėti apie Tėvynę, tačiau, matyt, tokių yra nedaug. Diplomatinis darbas suteikia galimybę su-tikti daug įdomių, didžiausios pagarbos nusipelniusių lietuvių netikėčiausiuose pasaulio kampeliuose. Šiuo metu daug diskutuojama apie globalią Lie-

tuvą, apie emigrantų ryšio su savo šalimi išlaiky-mą. Kas jūsų nuomone svarbiausia, kad tas ryšys nenutrūktų? Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pasiekus stra-teginius tikslus – įstojus į Europos Sąjungą ir NATO - žmonėms atsivėrė galimybė laisvai keliauti, pasirink-ti kur gyventi, mokytis ir dirbti. Viena vertus, skaudu Lietuvai netekus tiek daug gyventojų, kita vertus, visi sutiksime, kad dar svarbiau – žmogaus pasirinkimo laisvė. Šiuolaikinės virtualaus pasaulio galimybės bei nedidelis Vilnių ir L ondoną skiriantis atstumas pa-deda palaikyti betarpiškus ryšius su Tėvyne, su joje gyvenančiais artimaisiais ir draugais. Neabejotinai ir mes, diplomatai, kaip Lietuvos valstybės atstovai, užsienyje siekiame palaikyti ir stiprinti lietuvių ben-druomenę, ją įtraukti į aktyvius politinius, ekonomi-nius, pilietinius ir kultūrinius ryšius su Lietuva. Džiu-gina neseniai Užsienio reikalų ministerijos užsakymu padarytos apklausos rezultatai, patvirtinantys, kad dauguma užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje ir didžioji dauguma mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra – tereikia daugiau asmeninės iniciaty-vos ir pačiam norėti tai daryti. Ambasados Londone ryšiai su įvairiomis lietuvių bendruomenės organiza-cijomis - gražus bendradarbiavimo pavyzdys. Galime pasidžiaugti metai iš metų drauge organizuojamais kokybiškais renginiais, gražiomis iniciatyvomis, ku-rios sutraukia didelę čia gyvenančių lietuvių dalį. Stengiamės įrodyti, kad nepriklausomai kur mes fiziš-kai esame – Lietuvoje ar svetur – esame viena tauta, jungiama bendros lietuviškos tapatybės ir mūsų visų gerovė priklauso nuo mūsų pačių bendrai sutelktų pastangų. Mums svarbus kiekvienas lietuvis, pasižy-mintis darbštumu, pagarba, atsakingumu, nuoširdu-

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 7

mu ir kūrybiškumu. O kad išlaikytume tvirtus ryšius su savo Tėvyne, be jokios abejonės, būtinas abipusis noras bendradarbiausi, būti geranoriškais vieni kitų atžvilgiu ir solidariais. Niekas nepasiekiama vienos pusės pastangomis. Džiaugiamės, kad tą abipusį su-pratimą čia, Jungtinėje Karalystėje, jaučiame, vadina-si, judame ta pačia kryptimi. 2013 m. – Lietuvos pirmininkavimo Europos Są-jungoje metai. Ar ta proga Londone numatomas labiau intensyvesnis Lietuvos kultūros bei verslo pristatymas?Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje metu tikrai netruks kultūrinių renginių. Pirmininkavimo sezoną Londone atidarys jauna, tačiau gerai žinoma Lietuvos muzikos grupė „Keymono“. Londone, Edin-burge ir Kardife koncertuos vienas iškiliausių muziki-nių ansamblių - Čiurlionio kvartetas. Vyks šiuolaikinio meno, architektūros ir fotografijų parodos. Londono Džiazo festivalyje laukiame garsių Lietuvos džiazo atlikėjų. Lietuvos kultūros dienose Kardife velsiečiai turės progą pasigėrėti Kauno šokio teatro „Aura“ pa-sirodymu. Bus rodomi lietuviški filmai. Pasinaudoda-ma šia proga, maloniai kviečiu ir mūsų bendruomenę aktyviai dalyvauti minėtuose renginiuose.

Ekonominiai veiklos prioritetai 2013 m. iš esmės išliks tie patys: eksporto plėtra, investicijų pritraukimas, įvažiuojamojo į Lietuvą turizmo skatinimas, ryšių tarp mokslo įstaigų stiprinimas bei bendradarbiavimas su ERPB ir Londono Sičiu. Žinoma, išnaudodami kitų metų galimybes, renginiais sieksime kiek galima pla-čiau Lietuvą pristatyti kaip jaukią, kuriančią ir moder-nią valstybę ir tuo pačiu būti naudingi mūsų valstybės verslui. Jau dabar kalbamės su partneriais Londone ir Lietuvoje dėl architektūros ir dizaino parodos, kon-ferencijų atskirais Europos Sąjungos politikos klau-simais organizavimo. Su Lietuvos komercijos rūmais Jungtinėje Karalystėje tariamės dėl Lietuvos kulinari-nio paveldo pristatymo Taste of London festivalyje. Kartu su Valstybiniu turizmo departamentu planuo-jame didelį renginį , kuriame Jungtinės Karalystės turizmo verslo atstovams pristatysime Lietuvą kaip turistams patrauklią kryptį. Su Londono Sičiu kalba-mės apie galimybę surengti konferenciją ekonominio augimo tema. Dar kartą pasinaudodama galimybe, maloniai kviečiu lietuvių organizacijas bei įmones tapti mūsų pirmininkavimo ES programos Jungtinėje Karalsytėje įgyvendinimo partneriais.

Ačiū už pokalbį

Gruodis | 2012

8 Britanijos lietuvis KULTŪRA

Zita Čepaitė

Rytų Londone įsikūrusią ne itin didelę, bet jaukią Brick Lane galeriją lapkričio 21-28 dienomis okupavo trijų lie-tuvių dailininkų darbai. Parodos sumanytoja – Anglijoje gyvenanti restauratorė ir dailininkė Edita Tamulytė, o fi-nansavo ją meno kūriniais prekiaujanti kompanija „Drai Fine Art“. Atidarymo vakarą parodos rengėjai buvo ap-imti virpulio – visi laukė ypatingos atidarymo viešnios, BBC vakaro žinių pranešėjos ir populiarios laidos „Antic‘s Road Show“ vedėjos Fionos Bruce.

E.Tamulytė prie tapomo paveikslo, kuris buvo parduotas aukcione, už jį gautus pinigus skiriant labdarai.

F. Bruce apžiūri parodą.

Rytų Londone įsikūrusią ne itin didelę, bet jaukią Brick Lane galeriją lapkričio 21-28 dienomis okupavo trijų lie-tuvių dailininkų darbai. Parodos sumanytoja – Anglijoje gyvenanti restauratorė ir dailininkė Edita Tamulytė, o fi-nansavo ją meno kūriniais prekiaujanti kompanija „Drai Fine Art“. Atidarymo vakarą parodos rengėjai buvo ap-imti virpulio – visi laukė ypatingos atidarymo viešnios, BBC vakaro žinių pranešėjos ir populiarios laidos „An-tic‘s Road Show“ vedėjos Fionos Bruce.Patikėti, kad tokio rango garsenybė apsilankytų lietuvių parodoje buvo sunku, tad buvo smalsu iš parodos inici-atorės Editos Tamulytės išpešti, kaip pavyko prisikalbinti Fioną Bruce. „Mes pakvietėm ir ji sutiko. Su žymiais žmonėmis būna taip – parašai jų agentui ir lauki, peržiūrėję kvietimus jie pasirenka renginį ir praneša, kad atvyks. Tai, žinoma, kainuoja, nes už kiekvieną jų pasirodymą reikia mokėti. Na, o garsenybės kviečiamos dėl to, kad pritrauktume platesnės publikos dėmesį, toks jau gyvenimas,“ – sakė Edita.Beveik dešimtmetį Anglijoje gyvenanti Edita spėjo ne-blogai įsisavinti meno rinkos taisykles, nes visą tą laiką sukasi prekiautojų menu pasaulyje.

Lietuvių parodą aplankė BBC garsenybė

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 9

E. Tamulytės tapyba.

Niekada negalvojau, kad dirb-siu valytoja ar užsiimsiu kokiu nors kitu tarp emigravusių lie-tuvių populiariu darbu. Savo specialybės aš mokiausi šešis metus ir buvau įsitikinusi, kad tikrai būsiu susijusi su menais.

„Niekada negalvojau, kad dirbsiu valytoja ar užsiimsiu kokiu nors kitu tarp emigravusių lietuvių populiariu darbu. Savo specialybės aš mokiausi šešis metus ir buvau įsitikinusi, kad tikrai būsiu susijusi su menais.“Į Angliją Edita atvyko atostogų, bet pasiliko ilgesniam laikui, kad šiek tiek užsidirbtų. Tačiau kokio nors paprasto darbelio gauti jai nepavyko.„Tada pamaniau, kodėl turėčiau ieškoti darbo, kurio aš ne-noriu. Ir tada pradėjau ieškoti darbo pagal specialybę, iš-siuntinėjau tūkstančius savo CV, ieškojau per meno galeri-jas, kolekcionuotojus ir užsikabinau. Vienu metu teko dirbti galerijoj, kurioje buvo prekiaujama menu, atliekami įrėmi-nimo darbai ir toje galerijoje sutikau kitus restauratorius ir pradėjau restauruoti, nes mano profesija paveikslų restau-ravimas. Po to sutikau meno verslo pasaulio žmones ir tas ratas įsisuko.“Edita pradėjo dirbti su privačiais paveikslų kolekcionuoto-jais, padėdavo jiems aukcione išsirinkti paveikslus, pati juos restauruodavo. Dar vėliau ir pati ėmė pirkti meno darbus, rinkti kolekciją. Ši veikla suvedė ją su verslininku, kuris buvo pardavęs savo verslą ir norėjo investuoti į menus. Edita pa-siūlė įkurti kompaniją, kuri restauruotų senus paveikslus ir juos pardavinėtų. Kadangi pati Edita ne tik restauruoja, bet ir užsiima tapyba, tad natūralu, kad kompanija ėmėsi pre-kybos ir šiuolaikiniu menu, tarp jų ir Lietuvių dailininkų dar-bais. Prieš metus įkurta kompanija augo ir plėtėsi, ir Edita ne visada viena pati suspėja atlikti visus restauravimo darbus – tada į pagalbą ji kviečiasi savo kolegas iš Lietuvos.Parodos sumanymas susijęs su kompanijos „Drai Fine Art“ komerciniais tikslais. „Meno kūrinius mes pardavinėjam internetu ir žmonės retai mato originalus, o reikia, kad juos turėtų galimybę pamaty-ti. Mes buvom surengę parodą Brightone ir buvo gana sė-kminga, daug gerų atsiliepimų,“ – sakė Edita.Parodoje – pačios Editos ir dar dviejų Lietuvoje gyvenančių profesionalių dailininkų, kuriuos abu parodos organizatorė pažįsta iš Lietuvos laikų, darbai.„Eksponuojamos Benjamino Jenčiaus akvarelės. Lietuvoje

Gruodis | 2012

10 Britanijos lietuvis KULTŪRA

Kai restauruoju paveikslus, tenka susidurti su daug problemų. Nere-tai kyla klausimas ar tai originalas ar ne, reikia įrodyti, kad tikrai to menininko paveikslas. Būna tokių - matai, kad yra lenta, beveik nu-silupusi ir tapybos darbo nesima-to, bet jei randi parašą, kuris pri-deda paveikslui daug vertės, tada rankos šiek tiek ima drebėti. Bet turi savim pasitikėti, nes Anglijoje žmonės paveikslus restauruoti pa-tiki ne visada profesionaliems res-tauratoriams. Ir kai pamatai tokį „nurestauruotą“ darbą, tada atei-na pasitikėjimas savimi, nes žinai, kad geriau padarysi, negu kiti.

Dailininko Leo darbai.

jis gerai žinomas, dalyvauja parodose Europoje, Amerikoje, jo akvarelės pakankamai populiarios. Aš žaviosi akvarele, nes akvarelė mano silpnoji pusė, aš nemoku jų lieti, o jo akvarelės nulietos naudojant specialias technikas, jų neįmanoma nukopi-juoti. Kitas parodos autorius – Leo. Jis gerai žinomas tapytojas Lietuvoj, bet negalim skelbti jo pavardės, nes autorius to ne-nori.“ Pristatyti Londone lietuvišką dailę - reiškia populiarinti Lietuvos kultūrą. Edita įsitikinusi, kad tai daryti yra prasminga ir kad lie-tuvių kūryba yra verta dėmesio.„Jei mūsų įmonė finansuos, po Naujųjų metų planuojam dar vieną parodą kur nors arčiau Lonono centro, ne rytuose,“ – sako Edita. E.Tamulytė Vilniaus dailės akademijoje studijavo paveikslų restauravimą, vėliau stažavosi Suomijoje. Darbas atkuriant se-nuosius paveikslus jai labai įdomus, jis reikalauja daug žinių ir kruopštumo.„Kai restauruoju paveikslus, tenka susidurti su daug problemų. Neretai kyla klausimas ar tai originalas ar ne, reikia įrodyti, kad tikrai to menininko paveikslas. Būna tokių - matai, kad yra len-ta, beveik nusilupusi ir tapybos darbo nesimato, bet jei randi parašą, kuris prideda paveikslui daug vertės, tada rankos šiek tiek ima drebėti. Bet turi savim pasitikėti, nes Anglijoje žmo-nės paveikslus restauruoti patiki ne visada profesionaliems

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 11

Benjamino Jenčiaus akvarelės.

restauratoriams. Ir kai pamatai tokį „nurestauruotą“ darbą, tada ateina pa-sitikėjimas savimi, nes žinai, kad geriau padarysi, negu kiti.“Ji prisipažįsta restauravimo pagrindus įgijusi Lietuvoje, tačiau labai daug davė studijos Suomijoje, nes ten restauravi-mo technologijos yra labai aukšto lygio ir jie kviečia profesorius iš viso pasau-lio, tad yra galimybė susipažinti su pa-čiais įvairiausiais restauravimo meto-dais ir technikomis. Tiesa, Edita priduria, kad anglai diplo-mo neprašo, bet prieš patikėdami rim-tą darbą naujoką visada išbando, duo-da paprastą darbelį atlikti, pasitikrina, ar tikrai sugebi kokybiškai dirbti. Niekas neprašo diplomo, bet žiūri į darbą, kiek savim pasitiki ir ar esi profesionalas. O paskui garsas pradeda eiti iš lūpų į lū-pas.“Edita daug laiko praleidžia Eastbourne, kur kompanija turi didžiulę studiją, bet dažnai būna ir Londone, nes reikia su-sitikti su meno pirkliais, lankytis aukci-onuose. Beje, viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta kviesti ne kokią kitą garseny-bę, o Fioną Bruce – tai, kad ji rengia lai-das apie antikvarines vertybes. „Vakaro žinių“ pranešėja bei populia-rios laidos „Antics Road Show“ vedėja Fiona Bruce pasidžiaugė gražia paroda ir papasakojo apie naująją savo laidą, kurioje meno žinovai ir restauravimo specialistai nustato, ar vienas ar kitas žymiam menininkui priskiriamas dar-bas yra originalas ar falsifikatas.

Gruodis | 2012

12 Britanijos lietuvis ŠVIETIMAS

Į seminarą susirinko gausus būrys mokytojų.

Seminaro dalyvius pasveikinusi Lietuvos ambasado-rė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė Liauškienė pabrėžė, kad lituanistinės mokyklos užsienyje atlieka išskirtinį vaidmenį ne tik ugdant mokinius, bet ir stipri-nant ryšius su Lietuva.

„Jūsų indėlis puoselėjant lietuvybę, saugant gimtąją kalbą, kultūrą ir tapatybę, skiepijant vaikams ir jauni-mui neblėstančią meilę Lietuvai nenuginčijamai svar-bus ne tik vaikams, bet ir mūsų šaliai – dabar ir ateity-je“, – pedagogams sakė A. Skaisgirytė Liauškienė.

Seminare paskaitas skaitė Lietuvoje pripažinti eduka-cijos ir kalbos specialistų.Pasaulio lietuvių akademijos direktorė Dr.Vida Bagdonavičienė apžvelgė lituanisti-nio švietimo tikslų kaitą skirtingais Lietuvos istorijos etapais, pabrėždama, kad panašias problemas užsieny-je esančių lietuvių bendruomenių pedagogai sprendžia jau visą šimtmetį.

Vytauto Didžiojo universiteto darbuotoja Dr. Odeta Norkutė pristatė projektą, kurio tikslas padėti litua-

nistinių mokyklų mokytojams kelti savo kvalifikaciją. Jos nuomone svarbu, kad svetimos kultūros aplinkoje dirbantys mokytojai sugebėtų parengti ir pateikti mo-kiniams tokią medžiagą, kuri atspindėtų tarptautinę aplinką, kuri būtų įdomi, patraukli ir padėtų toje dau-giakultūrėje aplinkoje gyventi. Ji ragino lituanistinių užsiėmimų metu neapsiriboti vien pažintiniais tekstais apie Lietuvą, bet ir diskutuoti apie problemas, su ku-riomis susiduria daugiakultūrėje aplinkoje gyventan-tys vaikai. Viena iš problem – požiūris į kitas tautas, sterotipinis jų vertinimas. Šių problem diskutavimui O.Norkutė siūlė pasitelkti pačią netikėčiausią, kasdie-nėje aplinkoje egzistuojančią medžiagą – anekdotus apie skirtingų tautybių asmenis, priežodžius, lakias fra-zes, padedant mokiniams susigaudyti, iš kur kyla tam tikri įsitikinimai ir pažiūros.

Šią temą pratęsė Vytauto Didžiojo universiteto pro-fesorė Laima Sajienė. Ji kalbėjo apie daugiakultūrinio pasaulio iššūkius mokytojams, kai dėl vaiko dėmesio tenka kovoti su daugybe šiuolaikinių informacijos ir

Lapkričio 18 dieną LR ambasadoje Londone jau septintus metus iš eilės buvo surengtas JK lituanistinio švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Šiemetinio seminatro tema: “Šiandienos mokytojas: galimybės ir iššūkiai”. Jame beveik 100 pedagogų iš įvairių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų ir būrelių dalinosi patirtimi su kolegomis, klausėsi ir diskutavo su Lietuvos ir JK dėstytojais.

Mokytojų seminare diskutuota apie daugiakultūrės aplinkos keliamus iššūkius

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 13

Seminare ne tik pasakitos, bet ir praktiniai užsiėmimai.Seminaro dalyvius pasveikino naujoji LR ambasadorė Jungtinėje Karalystėje A. Skaisgirytė Liauškienė.

Reikalingas dialogas, kaip turi būti suprantamas

lituanistinis ugdymas, nes globalizacijos

įtakoje jis yra priverstas taikytis prie šiuolaikinės visuomenės ypatumų ir

iššūkių.

interaktyvių pramogų šal-tinių. Ji teigė, kad lituanis-tinis ugdymas yra kitos, negu lietuvių kalbos mo-kytojo, kuris dirba pagal atitinkamas Lietuvos švie-timo programas. “Reika-lingas dialogas, kaip turi būti suprantamas litu-anistinis ugdymas, nes globalizacijos įtakoje jis yra priverstas taikytis prie šiuolaikinės visuomenės ypatumų ir iššūkių.” Pro-fesorės nuomone litua-nistinis ugdymas turi būti dinamiškas, lengvai kin-tantis keičiantis aplinkai, jis turi tapti pagalba jau-nam žmogui formuojant ir palaikant tautinę tapa-tybę. Ji teigė, kad tautinės tapatybės turinys kinta irk ad būti lietuviu nereiškia griežtai laikytis tam tikrų pažiūrų, elgesio modelių ar tikėjimo. “Kol supran-tame, kad štai tas man svetima, o tas – sava, tol su ta tapatybe viskas tvar-koj,” – teigė L.Sajienė.

Itin aktuali, klausytojus sudominus tema buvo dr. Ilonos Tandzegolskienės

pranešimas apie dvikalbystę ikimokykliniame amžiuje. Su šia problema daugelis mokytojų susiduria praktiš-kai – ir pačios augindamos savo vaikus ir dirbdamos lituanistinėse mokyklėlėse. Dvikalbystės tema tebėra pakankama naujiena ir tik pastaruoju metu ji imama tyrinėti, kad būtų galima pateikti išsamius atsakymus į dvikalbėje aplinkoje augančių vaikų tėvams ir moky-tojams iškylančius klausimus. I.tandzegolskienė ragino neišsigąsti, jei dvikalbėje aplinkoje augančio vaiko kal-

biniai įgūdžiai vystosi lėčiau, tai natural, nes vaiko są-monėje turi susiformuoti dvi klabinės sistemos ir tam reikia daugiau laiko. Visa tai susiformuoja ikimokykli-niame amžiuje ir vėliau dvikalbystė vaikui teikia daug naudos. Aišku, visuomet kyla pavojus, kad toji kalba, kuri vartojama plačiau, gali užgošti tą, kuri vartojama vien šeimos aplinkoje.

“Kai nėra pavyzdžių, ką gera tą kalbą mokėdamas ir ją naudodamas gali nu-veikti, tuomet kalba ima nykti,” – teigė pranešėja.

Lietuvių kalbos institu-to direktorė Jolanta Za-barskaitė papasakojo apie lietuvių kalbos žodynus ir kaip juos savo darbe gali panaudoti lituanistinių mokyklėlių mokytojai.

Centro mano pirmieji mokslai vadovė Simona Staputienė kalbėjo apie mokytojo kūrybines ga-lias, kad svarbu ne tik ži-nios, bet ir būdas, kaip jos pateikiamos. Jos manymu vaikai daug imliau priima tai, kas jiems įdomu, kas susiję su jų pačių patirti-mi, ką jie gali panaudoti savo gyvenime. Ji papa-sakojo apie mokykloje “Mano pirmieji mokslai” taikomus kūrybinius me-todus ir pademonstavo pradinukų sukurtą filmu-ką.

Kūrybiškumo temą pratę-sė dailininkė Sigutė Ach, pravedusi praktinį užsiė-

Gruodis | 2012

Seminare skaitytus pranešimus galite rasti

svetainėje www.jklb.org atidarę meniu langelį -

švietimas

mimą “Nerimtieji paišymai”, kurio metu buvo pristaty-tas vaizduotės lavinimo būdas, įtraukęs visus seminaro dalyvius. Mokytojai buvo paprašyti ant akvarelinio van-deniu sudrėkinto popieriaus lapo uždėti kelis taškelius akvarelinių dažų, leisti jiems skleistis, ir tada iš įvairių pu-sių pažvelgus į lape susiformavusius pavidalus, sugalvoti piešinukams pavadinimus.

Seminaras baigėsi jo rezultatų aptarimu ir planais atei-čiai. Seminaro dalyviams buvo įteikti kvalifikaciniai pa-žymėjimai.

14 Britanijos lietuvis ŠVIETIMAS

Kol mokytojai liejo akvareles, lektorės D.Norkutė (dešinėje), I. Tandzegoslkienė (vidury) ir L. Sajienė (kairėje) dalinosi įspūdžiais.

Kūrybingumo pamokos su dailininke Sigute Ach (viduryje)

Savo patirtimi dalijosi mokyklos “Mano pirmieji mokslai” vadovė S.Staputienė.

Akvarelės liejimas dalyvėms skaidrino nuotaiką.

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 15

2013

Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Tegul šventinė nuotaika, pripildžiusi širdis šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų visus metus.

Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė.Te bus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai.

Sparnų Jūsų svajonėms,Prasmės Jūsų darbams,

Meilės ir gerovės Jūsų namams.

Žurnalo „Britanijos lietuvis“ kolektyvas

Gruodis | 2012

16 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

Komercijos, žiniasklaidos, religijos pristatomos Kalėdos

kaip šeimos ir draugų šentė kai kuriems gali išryškinti vienišumo

jausmą dėl to, kad vienas būdamas žmogus netelpa į šį

rėmą. Atskirtumo jausmas sukelia mumyse nepilnavertiškumą ir

emocinį skausmą.

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Artėjant Kalėdoms, artėja ne tik mielų kvapų, spalvotų lempučių, dovanų ir šentimo metas, bet taip pat ir streso pilnas laikotarpis. Kiekvienam kalėdinį stresą kelią skir-tingi dalykai. Vieniems galbūt vienatvė ir vienišumo jausmas, kitiems dovanų rinki-mas, maisto ruoša, svečių priėmimas, dar kitiems ilgos nedarbo dienos ar viešojo transporto nepatogumai.

Kalėdinis stresas

Kalėdų šventės gali būti įtampos, streso ir vienišumo pilnas laikmetis, jei jos primena, kad nėra šeimos, kad ji toli, kad šeimoje nėra šiltų palaikančių santykių, kad žmogus yra vienas. Kalėdinis laikotarpis gali sukelti mu-myse nereikalingumo, vienišumo, nevilties, atskirtumo jausmus. Vieniši ir nereikalingi galime jaustis tiek būda-mi kartu su kitais, tiek būdami vieni. Buvimas kartu su žmonėmis, kurie yra labai skirtingi nuo mūsų gali mu-myse sukelti nepasitikėjimo savimi jausmus.Vienišumo jausmas šventiniame laikotarpyje gali kilti dėl išsiskyrimo su artimu žmogumi, mylimo žmogaus netekties, uždaro gyvenimo būdo, persikėlimo gyven-ti į naują vietą, kur nėra pažįstamų, artimų žmonių, draugų. Komercijos, žiniasklaidos, religijos pristatomos Kalėdos kaip šeimos ir draugų šentė kai kuriems gali iš-ryškinti vienišumo jausmą dėl to, kad vienas būdamas žmogus netelpa į šį rėmą. Atskirtumo jausmas sukelia mumyse nepilnavertiškumą ir emocinį skausmą.

Taigi, ką daryti, jei ten-ka švęsti Kalėdas vie-niems?Pirmiausiai, tai puiki proga pabūti su savimi, leisti sau daryti tai, ko norime, būti čia ir dabar. Tik galėdami būti ramybėje su savim, priimdami save tokius ko-kie esame, nesmerkdami savęs už savo nesėkmes, už juodžiausius savo še-šėlius, gebėdami savimi pasidžiaugti ir sau atleisti, galėsime būti pilnavertiš-kai ir su kitais. Kalėdos su savimi – puiki proga sau pačiam dar giliau atsiverti ir švęsti save. Taip dažnai mes visą savo energiją nukrei-piame į įtikimą kitiems, bėgimą dėl kitų, bėgimą nuo savęs. Taip dažnai mes nekreipiame dėmesio į tai kaip patys jaučiamės ir ko ištikrųjų trokštame. Taip dažnai mes leidžiame kitiems savęs negerbti ir nevertinti.

Buvimas su savimi yra puiki proga prisiminti, jog aš ir esu tai, ką geriausio savo gyvenime turiu. Kaip apleisti, palikti, vieniši besijaustumėm, visada savo viduje gali-me rasti išminties, stiprybės ir meilės, kas įkvėps mus žengti žingsnį į priekį bei rasti palaikančių, draugiškų ir gerbiančių žmonių. Savo vidinio balso klausydami gali-me suprasti, ko ištikrųjų mums reikia ir kaip tai pasiekti.Kalėdos su savimi yra gera proga pažiūrėti mėgiamą filmą, paskaityti įdomią ir įkvepiančią knygą, palepin-ti save vonioje, pamaloninti skaniais pietumis, išgerti gero vyno taurę, padovanoti sau dovaną, kurios nieka-da sau neleidome. Kelionė ten, kur niekad nebuvom, savanorystė benamiams, pasivaikščiojimas miške ar prie jūros, miuziklas, baletas, geras koncertas, mėgia-mos muzikos klausymas namuose gali būti atgaiva kalė-diniam laike. Paplepėti telefonu su draugais ar šeimos nariais, nors ir jie yra kitoje vandenyno pusėje, gali būti gera idėja kai kuriems. O taip pat, jei savy atrastume

bent lašelį drąsos, galime pamėginti ieškoti žmonių, kurie taip pat kaip ir mes ieško bendrystės ir šilto buvimo kartu.Kartais mums atrodo, jog nėra išeities iš šventinio vienišumo ir varganumo. Tačiau ištikrųjų mes visa-da turime netgi ne vieną pasirinkimą.Kaip sau padėti, jei jau-čiamės vieniši savo šei-moje, draugų rate?Daug drąsos reikia, nes paprastai skaudu pripa-

žinti, jog vieniši jaučiamės artimųjų tarpe. Skaudu, kai lempučių ir žvakių šiluma, gardžių patiekalų kvapai ne-teikia paguodos ir vidinės šilumos, nes savo namuose jaučiamės svetimais tarp svetimų. Galbūt tuomet šven-tinis laikas yra galimybė iššūkiui bei apmąstymui, ko iš-tikrųjų norime, ką galėtume daryti kitaip. Galbūt žmo-

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 17

Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtu-mėte konfidencialios psichologinės pagal-bos, galite kreiptis tel. 07748802795, ar el. paštu therapy.creative@gmail.com.

Galbūt kaip tik šios Kalėdos mums galėtų būti įkvėpimas

ir padrąsinimas daryti tai, ko niekada nedarėme, bet

troškome bei nedaryti to, ką automatiškai nesusimąstydami

darėme metai iš metų.

nės esanys šalia nėra pajėgūs mylėti, vertinti, priimti, dalintis šiluma. O galbūt mes bijome atsiverti tiems, kurie nori mumis rūpintis ir mus gerbti, suprasti ir ap-kabinti tokius kokie esame. Galbūt kaip tik šios Kalėdos mums galėtų būti įkvėpimas ir padrąsinimas daryti tai, ko niekada nedarėme, bet troškome bei nedaryti to, ką automatiškai nesusimąstydami darėme metai iš metų. Kokios gilios bei įsisenėjusios bebūtų tradicijos, kaip grėsmingi beatrodytų kontroliuoti linkę šeimos nariai, draugai ar giminės, visada yra galimybė pasakyti „ne“. Kaip baisu bebūtų rizikuoti ir daryti kažką kitaip, visada verta mėginti ir leisti sau save pažinti, patirti, ieškoti.Kaip įveikti nerimą kylantį dėl dovanų parinkimo?Manau, kad pastarasis kyla mumyse, kai nesam tikri dėl savęs pačių ar dėl ryšio su žmogum kam dovanos ieškome. Kai nedvejojame savo pačių vertingumu ir galimybėmis, tuomet nebus pagundos pirkti mūsų galimybes viršijančias, perdėm brangias dovanas savo artimiesiems. Tuomet gebėsime įvertinti savo realias galimybes bei kūrybingai parinkti tai, kas maloniai nu-stebintų artimą žmogų. Kai tarpusavio ryšiai yra grįsti pasitikėjimu, gailestingumu ir švelnumu, tuomet dova-nos parinkimas bus malonumas, o ne sunki našta.Jei negalime išvengti dovanoti dovanas tiems, kurie jo-mis yra nuolat nepatenkinti, tikriausiai naudinga būtų mums patiems per daug energijos jų parinkimui ir neiš-naudoti. Tačiau svarbu ir suvokti, kokią žinią tokiu savo pasirinkimu perduosime kitam žmogui ir kokios gali būti to pasekmės. Ar esame pasirengę už jas prisiimti atsakomybę? Dovanos parinkimas yra komunikavimas sau ir kitam apie savo įsitikinimus, vertybes, nuostatas, ryšį, jausmus. Taigi, naudinga yra sąmoningai sau įsi-vardinti kokią žinią norime perduoti kitam dovanodami kalėdinę dovaną.Kokioje situacijoje bebūtumėm kalėdiniam laikotarpy-je, tikriausiai svarbu prisiminti, kad visada turime pasi-rinkimą. Galbūt kartais, kai aplinkybės yra sunkios ir tai, ko norėtumėm atrodo beveik neįmanoma, reikia šiek

tiek daugiau laiko pasiruošti tas aplinkybes pakeisti. Tuomet gera ir naudinga išsikelti sau tikslą ir pradėti mąstyti apie nuoseklų planą kaip sieksime to, ko norime. Viskas yra įmanoma ir mes dažniausiai galime daugiau, nei patys įsivaizduojame. Taip dažnai mes įkaliname save savo pačių ne-gatyvių įsitikinimų kalėjimuose ir nebegali-me matyti realių galimybių bei tikėti savim.Kiek labai užsiėmę bebūtume per ar prieš kalėdines šventes arba kiek daug laisvo lai-ko beturėtume, nepamirškime patys savęs ir leiskim sau būti savimi.Na ir kaip besijaustume artėjant šventėms, neužmirškime, kad jos ateis ir praeis ir gy-venimas tęsis toliau.

Gražių Kalėdų švenčių!

Gruodis | 2012

18 Britanijos lietuvis VERTA ŽINOTI

Zita Čepaitė

Lietuvoje dėl vienokio ar kitokio teismo sprendimo dažniausiai kaltinami teisėjai, nes jie, o ne kas kitas, nusprendžia kaltas teisiamasis ar ne ir dėl kokių veikų kaltas. Britanijoje sistema visiškai kitokia – kaltas teisimasis, ar ne lemia prisiekusiųjų ver-

Ką veikia teisme prisiekusiųjų žiuri?

diktas, o teisėjas tik skiria įstatymiškai numatytą bausmę. Neretai angliškame teisme apsilankę lietuviai nesu-pranta prisiekusiųjų tarėjų vaidmens, o kai kurie būna nepatenkinti, kad “kažkokie žmonės” t.y. paprasti, teisinio išsilavinimo neturintys piliečiai, gali nuspręsti jų likimą. Ką veikia teisme prisiekusieji tarėjai ir kodėl Britanijoje teisėjai kitokios sistemos neįsivaizduoja ir nenorėtų, “Britanijos lietuviui” papasakojo Karalienės konsultanto (Queens Counsel) rangą turintis Basildono Karališkojo teismo teisėjas Owen Davies.

Lietuvoje ar katinamasis kaltas, ar ne, sprendžia teisėjas. JK šis sprendimas patikėtas tarėjams. Ko-dėl? Nejau teisėjas to negali padaryti?Tarėjų institucija yra susiformavusi per šimtmečius ir puikiausiai pasiteisino. Pavyzdžiui, pastarąsias tris die-nas nagrinėjau bylą, kuri yra labai geras pavyzdys, koks svarbus prisiekusiųjų vaidmuo. Byla susidėjo iš dviejų dalių. Pirma, teisiamasis buvo kaltinamas grasinimu nužudyti. Išklausius nukentėjusiosios parodymus, ap-klausus liudytojus, kaltinamąjį žiuri turėjo nu-spręsti, ar toks grasimas buvo, o gal kas šioje byloje meluoja. Kita bylos dalis – klausimas dėl po-licijos veiksmų, nes kaltinamasis sulaikymo metu patyrė sužaloji-mus. Buvo iškeltas klausimas, ar policija sulaikymo metu taikė tinka-mas priemones, o gal piktnaudžiavo valstybės jai suteiktomis galiomis. Ir būtent tais atvejais, kai skundžiamasi dėl policijos ar kitų valstybės institucijų veiksmų, ypaš aiškiai matyti, koks svar-bus tarėjų, t.y. visuomenės atstovų vai-dmuo teisme. Jeigu, pavyzdžiui, teisėjas spręstų policija elgėsi atsakingai ar ne, labai lengvai jį galima apkaltinti šališkumu, kadan gi jis yra tos pačios teisingumo sistemos dalis. Teisėjas priims policininkams nepalankų sprendimą – gali atsirasti bereikalinga įtampa tarp tų struktūrų, ku-rios turėtų bendradarbiauti.

Nežinau ar rasite teisėją ar kitą teisėtvarkos profesio-nalą, kuris manytų, kad žiuri teisme nereikalingi. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas, mes nekaltiname žiuri, mes sakome, kad prokurorai nesu-

rinko pakankamai įkalčių arba gynėjus, dėl netinkamos gynybos, arba teisėjus, kurie galbūt pritaikė ne tą įsta-tymo straipsnį.

Tarėjų žiuri yra darinys, kuris yra didesnis nei jo sudedamosios dalys ir taip yra todėl, kad sprendi-mą kaltas ar ne-k a l t a s

p r i i m a ne vienas ar keli

teisėjai, o 12 žmonių, ku-riems nereikia nerimauti, kad jų

priimtas sprendimas gali vienaip ar kitaip lemti jų karjerą, ar sudaryti galimybes prasimušti,

jie yra anonimiški ir baigę savo darbą nustatytoje by-loje ištirpsta minioje. Pavyzdžiui, mano minėtu atveju, prisiekusiesiems reikės spręsti, kas melavo - policinin-kas ar kaltinamasis, ir prisiekusiųjų sprendimą žmonės priims kaip teisingą. Nes prisiekusieji nebijo pasakyti, kaip jiems atrodo, nebijo, kad, pavyzdžiui, gali atsirasti susipriešinimas su policija, nes ką policija gali padaryti prisiekusiems.

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 19

Lietuvoje dažnai teigiama, kad prisiekusieji nesu-gebės priimti teisingo sprendimo, nes neišmano įstatymų.Jiems ir nereikia išmanyti. Būdamas teisininku privalai žinoti daugybę įstatymų, pritaikomų įvairioms situaci-joms. Bet daugybėje kriminalinių atvejų įstatymas yra labai paprastas ir teisėjas privalo išaiškinti prisieku-siems, koks įstatymas konkrečiu atveju taikomas, ko iš jų reikalaujama ir padėti susigaudyti, kaip vertinti bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus. Kai kuriais itin sudėtingais atvejais teisėjas taikomo įstatymo išaiškini-mą pateikia raštu ir išvardija klausimus, į kuriuos priei-siekusieji bylos nagrinėjimo metu turės atsakyti. Manau, kad žmonės, kurie kritikuoja pri-siekusiųjų teismus, nesupranta, kaip jie veikia. Sprendi-mas, kurį turi p r i -

imti prisie-kusieji yra susijęs su

sprendimu apie vieno ar kito asmens elge-

sį, atsižvelgiant į tai, ką sako liudininkai, ir remiantis savo pačių patirtimi. O 12 įvairiau-siems sluoksniams priklausančių žmonių patirtis yra labai įvairi, ir toji patirtis padeda įvertinti liudi-jimų teisingumą. Nemanau, kad teisėjai yra patys puikiausi žmo-nių elgesio ekspertai , jie galbūt geri įstatymų žinovai, bet nebūti-nai sugeba įsigilinti į tai, ar liudi-ninkų parodymai teisingi.

Ar visose bylose dalyvauja prisiekusieji?Pagrinde jie dalyvauja krimina-linėse bylose, bet kai kurių civilinių bylų nagrinėjime irgi privalo būti žiuri. Tokios, pavyzdžiui, yra bylos dėl šmeižto, aiškinantis kaltę dėl sugadintos kieno nors re-

putacijos. Tarėjai būtinai privalo dalyvauti, jeigu pilietis į teismą paduoda policiją, ir tarėjų vaidmuo tokiose by-lose yra ypatingas, nes jie traktuojami kaip konstituci-nių visuomenės teisių garantas. Sakysim, prisiekusieji priėmė nusprendį, jog policija piktnaudžiavo savo ga-liomis, ir policija gali pateikinėti kokius tik nori pasitei-sinimo motyvus, bet jei žiuri policijos veiksmai nepatin-ka – viskas, jokių ginčų.

Kas nutinka, jei prisiekusiems nepavyksta priimti vieningo sprendimo?Pagal įstatymą verdiktą kaltas ar ne visa prisiekusiųjų

žiuri turi priimti vieningai. Tačiau labai komplikuo-tais atvejais prisiekusieji turi priimti sprendimą per

dvi valandas ir jį palaikyti turi ne mažiau nei 10 prisiekusiųjų. Jei po 2 valandų teisėjui praneša-

ma, kad prieisiekusieji nepriėmė sprendimo ir kad jį priimti vargu ar pavyks, tada prisiekusieji

paleidžiami ir teismo procesas pradedamas iš naujo su nauja prisiekusiųjų žiuri. Tokių

atvejų pasitaiko, bet labai retai. Na, o jei ir antrą kartą prisiekusieji negali priimti ver-

dikto, byla nutraukiama.

Ar teisėjas turi galimybę įtakoti pri-siekusiųjų spremdimus?

Teisėjas vadovauja teismo procesui ir bylos nagrinėjimui baigiantis jis turi

padaryti du darbus, pirma, paaiškinti prisie-kusiems, koks įstatymas šiuo konkrečiu atveju taiko-mas ir pateikti jiems bylos santrauką primenant, kokie liudijimai buvo pateikti nagrinėjant bylą. Tačiau tai da-rydamas jis jokiu būdu negali daryti įtakos ar spaudimo prisiekusiems. Mūsų teismų sistema nėra inkvizicinė,

kada teisėjas sprendžia, kas kaltas, o kas ne. Tai kaltintojas ir gynėjas siekia įrodyti kaltumą ar nekaltumą, o teisėjas prižiūri, kad viskas vyktų teisėtai ir pade-da prisiekusie-siems susigau-dyti situacijoje. Ir dar – teisėjas neposėdžiauja kartu su prisie-

kusiaisiais priimtant sprendimą. Prisiekusieji tai daro patys vieni. Pavyzdžiui, Vokietijoje, teisėjas posėdžiau-ja kartu su prisiekusiais. Anglijoje - ne.

Gruodis | 2012

Vadinasi bendravimas tarp teisėjų ir prisiekusiųjų vyksta tik posėdžių salėje?Išimtinai tik posėdžių salėje, ir visi tai žino. Net teismo pastatai yra pastatyti taip, kad teisėjai, tarėjai bei publi-ka vaikšto atskirais koridoriais ir jų keliai neturi galimy-bių susikirsti. Jie susiduria tik teismo salėje.

Kas tada, jei sužinoma, kad tarp prisiekusiųjų gali būti asmuo ar keli asmenys, kurie dėl kokių nors priežasčių bus neobjek-tyvūs?Na, būdų kaip tai sužinoti nėra. Bet yra reikalavimas, kad prieš prasidedant bylos nagrinėjimui prisiekusieji praneštų, jei yra kokiu nors būdu susiję su nagrinėjama byla. Buvo atvejis, kada vie-nas žiuri narys informavo, jog tarp jų yra rasistiškai nusiteikęs asmuo, ir tada teisėjui reikėjo nuspręsti, ką daryti – ar paleisti visą žiuri, ar vieną narį pakeisti kuo nors kitu. Beje, bylos nagrinėjimo pradžioje prisiekusieji yra įspėjami, kad nesidalintų, pavyzdžiui, internete apie byloje pateiktus liudijimus, kad nežaistų detektyvų ir nebandytų patys rinkti papildomos informacijos - prisiekusieji turi rem-tis tik tuo, ką išgirdo teismo salėje.

Ar jūsų nuomone teisėjui lengviau dirbti, kai ne-reikia pačiam spręsti, ar teisiamasis kaltas ar ne?Prisipažinsiu, bylos nagrinėjimo metu daugeliu atveju aš įsivaizduoju, kokį sprendimą priimčiau, tačiau yra atvejų, kada neturiu supratimo, ar teisiamasis kaltas ar ne. Ir man nereikia sukti dėl to galvos, nes ne aš spren-džiu. Tiesą sakant, visiškai nesvarbu, ką aš manau. Būna atvejų, kai prisiekusiųjų priimtas sprendimas mane nu-stebina, susimąstau, kodėl būtent toks sprendimas, bet

giliau paanalizavęs imu suprasti jų svarstymo logiką. Aš labai gerbiu prisiekusiuosius ir jų priimtus sprendimus. Kai kuriose bylose galėčiau ir pats vienas priimti spren-dimą, bet kai sprendimą priima prisiekusieji, visuome-nėje jis daug labiau gerbiamas. Juk dažnai tenka atsa-kyti į tokius gyvenimiškus klausimus, kaip pavyzdžiui, ar savigynos atveju panaudotos priemonės buvo propor-cingos kilusiam pavojui, arba, kuris iš konfliktuojančių pusių pasielgė garbingai, o kuris ne. Ir kai tuos klausi-

mus diskutuoja ir sprendimą priima 12 žmonių, vien dėl to, kad tai 12 žmonių sprendimas, juo labiau pasitikima, negu tada, jei sprendimą priimtų vienas ciniškas profesionaliai pasikaustęs teisėjas.

Kartais ginčijamasi, ar visose bylos reikalinga prisiekusiųjų žiuri. Prieš tapdamas teisė-ju aš ilgą laiką dirbau gynėju ir kadangi turiu aukščiausią, karalienės konsultanto ran-gą (Queens Counsel) man yra tekę darbuotis labai kompli-kuotose ir ilgai trunkančiose

procesuose. Bet mano manymu nepaisant kokia ilga ir komplikuota byla, prisiekusiųjų žiuri turi būti išlai-kyta, nes žiuri sprendimas sudaro galimybę visuome-nės nariams apginti savo teises, ir kiek aš pastebėjau, prisiekusieji tikrai nestokoja nuovokos ir bylą kai kada supranta kur kas geriau, negu profesionalus teisėjas. Kartą man teko nagrinėti labai komplikuotą bylą ir kai kurie prisiekusiųjų iškelti klausimai buvo labai reikš-mingi ir labai padėjo.

Vienas iš argumentų prieš prisiekusiųjų instituci-ją, kad tai labai brangiai kainuoja.Ar brangiai? Taip, tai nėra pigu, bet teismuose, kur nėra prisiekusių-jų, sprendimą priimti turi ne vienas, o keli - trys ar pen-ki teisėjai, ir tai išeina ne ką pigiau, negu išlaikyti žiuri.

20 Britanijos lietuvis VERTA ŽINOTI

Gruodis | 2012

Britanijos lietuvis 21MES ANGLIJOJE

Gruodis | 2012

Jonas Mekas Londone

GRUODŽIO 5 D. – 2013 M. SAUSIO 27 D. Londono „Serpentine“ galerijoje galėsite išvysti bene žymiausio lietuvių kilmės filmų kūrėjo, kritiko, poeto ir meninin-ko Jono Meko parodą, kurią dienraštis "The Guardian" rekomenduoja kaip vieną geriausių Londone šventiniu laikotarpiu. Įėjimas į parodą nemokamas. Britų filmų institute (BFI) gruodžio 6-16 dienomis ir sausio mėnesį bus pristatyta Jono Meko filmų retrospektyva. Šiais metais per Kalėdas 90-metį švęsiantis Jonas Me-kas (gim.1922m.) vienas labiausiai pasaulyje žinomų lietuvių menininkų.Iš Lietuvos jis pasitraukė po Antrojo pasaulinio karo ir 1949 m. atsidūrė Amerikoje. Praėjus dviem savaitėm po atvykimo pasiskolino pinigų, įsigijo 16 mm filmavi-mo kamerą ir pradėjo fiksuoti savo gyvenimo momen-tus. Gyvendamas Niujorko centre susidomėjo kaimy-nystės kino teatruose rodomais avangardiniais filmais ir 1956 m. pradėjo kurti savo filmus. J. Mekas tapo viena iš Amerikos avangardinio filmo vedančių perso-nų, ir dirbo įvairiuose su filmo kuravimu susijusiuose darbuose.

Parodos atidarymas „Serpentine“ galerijoje. R.Valiukonytės nuotr.

Jonas Mekas

Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Gins-berg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí.1995 m. J.Mekas apdovanotas Lietuvos nacionaline kul-tūros ir meno premija, o 2008 m. už nuopelnus meno ir mokslo srityse Austrijos Menų komiteto sprendimu įteiktas aukščiausias Austrijos apdovanojimas – Pasi-žymėjimo ženklas. Jį įteikė Austrijos prezidentas Heinz Fisher. Gavęs šį apdovanojimą, J. Mekas taip pat tapo Austrijos Menų komiteto nariu.Tačiau garbingiausias vardas, kuriuo tituluojamas Niu-jorke šiuo metu gyvenantis ir dirbantis lietuvis - ameri-kietiškojo avangardo kino krikštatėvis.Daugiau informacijos apie Londone J.Mekui skirtus ren-ginius rasite Serpentine galerijos internetiniame pusla-pyje: http://www.serpentinegallery.org

Gruodis | 2012

Kanados lietuvių bendruomenė mini 60-metį

Mokslo premijos užsienio lietuviams

Kanados lietuvių bendruomenė mini 60-ies metų veiklos jubiliejų. Ta proga Prisikėlimo parapijos patalpose Toronte surengtas šventinis Kanados lietuvių bendruomenės ir Ka-nados lietuvių fondo renginys.Minėjime dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Kanadoje Vytau-tas Žalys bendruomenės nariams perdavė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio sveikinimus ir pabrėžė ilgametę šios organizacijos paramą Lietuvai, jos aktyvumą bei vidinę darną. Su Kanados lietuvių bendruomenės valdyba V. Žalys aptarė artėjan-tį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, pristatė tuo metu ambasados laukiančius iššūkius ir pakvietė bendruomenę padėti juos įveikti.„Pirmininkavimas ES – tai ne tik išbandymas, bet ir puiki galimybė Lietuvai pademonstruoti aukšto lygio kompetenci-

Ambasadorius V. Žalys su Kanados lietuviais

ją, organizuotumą ir ryžtą sprendžiant svarbiausius Se-nojo žemyno klausimus“, – pažymėjo ambasadorius. Vizito Toronte metu V. Žalys taip pat lankėsi lituanisti-nėje Maironio mokykloje, kur susitiko su mokyklos pe-dagogais ir mokiniais, lietuviškų organizacijų atstovais, aplankė Kanados lietuvių kapines. Kanados lietuvių bendruomenei priklauso visi šalyje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, laikantys save lietuviais ar jiems prijaučiantys. Pagrindinis bendruo-menės tikslas – išlaikyti lietuvybę Kanadoje. Ben-druomenė įsteigta 1952-ųjų rugpjūtį Monrealyje vy-kusiame visos Kanados lietuvių atstovų suvažiavime.Šiuo metu šalyje gyvena apie 50 tūkst. Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų. Toronte bei jo apylinkėse su-sitelkusi didžiausia lietuvių bendruomenė Kanadoje.

Lapkričio 8 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo įteiktos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietu-vių kilmės mokslininkams. Mokslo premijas pelnė Vokietijoje gyvenantis chemikas Vi-lius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungti-nės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietu-vių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę. Mokslo premijos dydis - 13 tūkst. litų.Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės Vokietijoje klinikinės chemijos ir diagnostikos specialistas Vilius Lėnertas mokslo premija įvertintas už aktyvų bendra-darbiavimą ir paramą Lietuvai laboratorinės medicinos, ypač paveldimų ligų diagnostikos srityje.Oksfordo universiteto Ludvigo vėžio tyrimų instituto Jungtinėje Karalystėje biochemijos specialistas Skir-mantas Kriaučionis apdovanojamas už pasaulinės reikš-mės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos biotechnologais.Neįgalumo nustatymo tarnybos Mičigano socialinio draudimo departamento JAV klinikinės psichologijos

specialistas Romualdas Kriaučiūnas premijos nusipelnė už mokslo pasiekimų sklaidą.Iš viso mokslo premijoms šiemet užsienio lietuviai pateikė 14 kandidatūrų. 4 kandidatų paraiškų sulauk-ta iš JAV, po dvi - iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos, po vieną kandidatą - iš Italijos, Šveicarijos, Australijos, Rusijos, Ispanijos ir Taivano. Kandidatų paraiškas ver-tino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo minis-terijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų mi-nisterijos atstovų.Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau šeštus metus. Iki šiol premijas yra gavę aštuoniolika mokslininkų.Premijų tikslas - skatinti išeivijos mokslininkus puose-lėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaiky-tų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių vei-kloje. Premijų laureatai savo pasiekimus visuomenei.

URM informacija

Britanijos lietuvis 23LIETUVIAI PASAULYJE

Gruodis | 2012

24 Britanijos lietuvis LIETUVIAI PASAULYJE

Užsienio lietuviai sutaria, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tereikia daugiau iniciatyvos

Užsienio reikalų ministerijoje lapkričio 22 dieną prista-tyti ministerijos užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktos apklausos rezultatai byloja, kad absoliuti dau-guma užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje ir net 7 iš 10 užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradar-biauti su Lietuva nėra – tereikia daugiau asmeninės iniciatyvos.Tyrimo duomenimis, net 9 iš 10 užsienio lietuvių domi-si įvykiais tėvynėje, tačiau tik 38 proc. jų viena ar kita forma dalyvauja Lietuvos viešajame gyvenime. Tokie duomenys leidžia daryti prielaidą, jog užsienio lietu-viai, nors ir nemato kliūčių aktyviau bendradarbiauti su Lietuva, šalies gyvenime vis dėlto dažnai užima ste-bėtojo vaidmenį.„Šiuolaikinėje daugiakultūrinėje aplinkoje ir globali-zacijos amžiuje lietuvių šeimos portretas yra nuolat kintantis. Užsienyje gyvenantys lietuviai yra labai skir-tingi savo poreikiais, interesais, pomėgiais, todėl visi kartu turime atrasti efektyviausias bendradarbiavimo formas, patobulinti jau egzistuojančius ir sėkmingai veikiančius bendradarbiavimo modelius, kad Lietuvos ir jos diasporos pastangos kurti ateities Lietuvą būtų sėkmingos“, - diskusijoje apie apklausos rezultatus tei-gė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.Viceministras atkreipė dėmesį, kad vienas iš tokių nau-jų Lietuvos ir užsienyje gyvenančių tautiečių bendra-darbiavimo įrankių yra Lietuvos diasporos profesionalų tinklų, kurie pagal interesus ir profesinę specializaciją vienytų Lietuvos diasporos įvairių sričių profesionalus, kūrimas – tam pritaria net 7 iš 10 apklausoje dalyva-vusių užsienio lietuvių.Apklausa patvirtino, kad absoliučiai užsienio lietuvių daugumai (91 proc.) lietuvybės išlaikymas yra svarbus, ir sąlygos tam yra pakankamai geros. Pastebima ten-dencija, kad dalyvavimas užsienio lietuvių bendruo-menių ir organizacijų veikloje yra veiksnys, padedantis išsaugoti tautiškumą.

Apklausos rezultatus pristatė apklausos užskovai bei vykdytojai

Diskusijose apie tyrimo rezultatus taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius ir tyrimų bendrovės „RAIT“ atstovės Inga Nausėdienė ir Lina Juodkienė. Užsienio lietuvių poreikių apklausa atlikta įgyvendi-nant „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitrauki-mo į Lietuvos gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. pro-gramą, kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija.Vieni svarbiausių „Globalios Lietuvos“ programos dar-botvarkės prioritetų yra tautinio tapatumo išsaugoji-mas užsienyje, užsienio lietuvių įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą, protų cirkuliacijos ir patirties mainų proceso suaktyvinimas. Užsienio reikalų ministerija kartu su šių tikslų siekiančiais partneriais aktyviai bendradarbiauja, įgyvendina, remia prasmingą veiklą: lituanistinio švie-timo įstaigų aprūpinimą, užsienio lietuvių bendruome-nių, jaunimo sąjungų, ir organizacijų projektus, tarp kurių – 2012 m. vasarą vykęs Pasaulio lietuvių jauni-mo susitikimas, XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas, Lietuvos diasporos mentorystės ir užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje programos, gruodį įvyk-siantis Lietuvos diasporos profesionalų apdovanojimo renginys, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, festi-valis „Sugrįžimai“, iniciatyva „Migruojantys paukščiai“, Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Mi-nisterijos darbotvarkėje taip pat numatytas Lietuvos diasporos profesionalus jungiančių tinklų kūrimas ir plėtojimas.

Gruodis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25

URM informacija

Po pergalingo lietuviškos komandos pasirodymo NBA – lietuvių diena Toronte

Susitikimas su knygą apie Lietuvą išleidusia populiaria televizijos laidų vedėja

Kanados lietuvių bendruomenė ir Toronto „Raptors“ krepšinio klubas lapkričio 18 dieną surengė dvigubą šventę Kanados lietuviams – lietuviška „Raptors“ ekipa laimėjo Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asoci-acijos (NBA) rungtynes, o jų metu „Air Canada“ arenoje vyko Kanados lietuvių šventė „Lithuanian Heritage Day with Raptors“.Lietuvos ambasadorius Kanadoje Vytautas Žalys po rungtynių sveikino 800 lietuvių sirgalių minią, dalyva-vusią susitikime su „Raptors“ žaidžiančiais tautiečiais Linu Kleiza bei Jonu Valančiūnu, ir atkreipė dėmesį į lietuvių aikštėje demonstruojamą ryžtą bei kovingumą.„Nors ir esame nedidelė valstybė, tačiau turime puikią krepšinio mokyklą ir ištikimiausius sirgalius. Noriu pa-sveikinti visus su puikia pergale ir padėkoti „Raptors“ už šį nuostabų lietuviams skirtą renginį. O matant su kiek energijos, noro ir ryžto žaidžia Linas ir Jonas, lin-

V. Žalys (trečias iš dešinės antroje eilėje); pirmoje eilėje iš dešinės: L. Kleiza, J. Valančiūnas, L. Rautins.

kiu jiems tapti pirmaisiais lietuviais, iškovojusiais NBA čempionų žiedus“, – sakė V. Žalys.Kanados lietuvių vaikų choras „Gintarėliai“ prieš var-žybas giedojo Kanados ir JAV himnus, didžiosios per-traukos metu pasirodė Toronto lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Atžalynas“.Lietuvius sveikino ir buvę NBA krepšininkai – lietuviškų šaknų turintis NBA komentatorius Leo Rautins ir buvęs „Raptors“ žaidėjas Jamaalas Magloire‘as.

Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje gruodžio 6 dieną surengtas lietuvių bendruomenės susitikimas su knygos „Pasimatymas su Lietuva“ autore, žurnaliste, prodiusere ir laidų vedėja Edita Mildažyte.Lietuvos ambasadorė JK Asta Skaisgirytė Liauškienė pa-dėkojo autorei ir knygą išleidusios leidyklos „Tyto Alba“ vadovei Lolitai Varanavičienei už išskirtinį Lietuvos var-dą pasaulyje garsinantį kūrinį.

Knygos autorė E.Mildažytė (dešinėje) su leidėja L.Varanavičiene

„Ši knyga – graži lietuvių meilės Tėvynei išraiška ir pui-ki priemonė pristatyti Lietuvą draugams užsienyje“, – sakė ambasadorė.„Pasimatymas su Lietuva“ – tai retomis fotografijomis iliustruotas leidinys, pasakojantis apie esminius Lietu-vos istorijos įvykius, valstybės vardą garsinančias asme-nybes, lietuvių tautos kultūrą, papročius ir tradicijas.

26 Britanijos lietuvis INFORMACIJA

LIETUVIŠKI RENGINIAI ANGLIJOJE

LR BRITŲ-LIETUVIŲ PAGALBOS VAIKAMS LIETUVOJE FONDAS kaip ir kiekvienais metais taip šiemet parėmė nemažai projektų, kurių tikslas padėti sergantiems ar ne-galią turintiems vaikams. Skelbiame paramos gavėjų padėkas.

Renginių ciklas „Žydai ir lietuviai istorijos kontekste“Gruodžio 17 - 19 d. LR ambasadoje ir University College London (UCL) įvyks renginiai tema "Žydai ir lietuviai istorijos kontekste“, jų metu vyks diskusijos, konferencija, knygų pristatymai, paroda, akordeonisto Martyno Levickio ir smuiki-ninko Abe McWilliams koncertas. Šia proga Londone svečiuosis filosofas, Europos parlamento narys Leonidas Donskis, istorikai Darius Staliūnas, Šarūnas Liekis, Vladas Sirutavičius, kultūrologė ir germanistė Irena Veisaitė bei kiti garbūs svečiai. Daugiau informacijos rasite: www.lithuaniaconference.eventbrite.co.uk

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti Britų-lietuvių fondui vai-kams Lietuvoje remti už pagalbą Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro Vaikų širdies chirurgijos skyriui. Jūsų dosni parama ( už 4257 svarus sterlingų nupirkta 16 vienetų medicinos instrumentų) įgalino mus atnaujinti medicinos instrumentus, skirtus operuoti įgimtas širdies ydas. Labai labai ačiū ir kuo geriausi linkėjimai.Prof. Virgilijus Tarutis, Vilniaus Universiteto, Širdies chirurgijos centro vadovas.

Dėkojame Britų-lietuvių pagalbos fondui Lietuvoje už mums atsiųstus du siuntinius. Ačiū jums brangieji už rūbe-lius, batus, žaislus ir linkėjimus. Jūsų paaukoti daiktai su-šildo ne vieną širdelę. Ačiū jums už pasiaukojimą ir atjau-tą kitam žmogui. Linkime jums geros sveikatos, stiprybės, šviesių ir malonių dienų. Su pagarba ir meile Šakių raj. Mokyklos-darželio „Berželis“ bendruomenė

Nuoširdžiai dėkojame Britų-lietuvių fondui Lietuvos vai-kams remti už didelę paramą mūsų pediatrijos skyriui: 3 vaikiškas lovytes, gyvybinių veiklos rodiklių matavimo monitorių, skysčių valdymo sistemą ir du pulsoksimetrus. Įsigyti medicininės įrangos prietaisai padės mums geriau, kokybiškiau ir efektyviau užtikrinti modernią medicinos pa-galbą mažiesiems pacientams. Dar kartą dėkojame Jums.Vaikų ligoninės Pediatrijos sk. vedėja prof. A. Jankauskienė

Britų-lietuvių pagalbos vaikams Lietuvoje fonduiNuoširdus ačiū jums už pinigėlius ir drabužėlius mūsų „Šeimynos“ vaikams. Jums padėjus galėjom n upirkti, kmo reikia mokyklai ir gražiai išpuošti vaikus. Dievo palaimos už jūsų gerus darbus.Panevėžio šeimų bendrijos „Panevėžio šeimyna“Visų tėvelių vardu Violeta Jarošiūnienė

LAISVAI SAMDOMI VERTĖJAI:

ANDRIŪNAITĖ INGA 07852 343575, ingaandriunaite@yahoo.co.uk

ANUSAITĖ AISTĖ (London) 07788 533497, aiste_anusaite@yahoo.co.uk

ARNOLD JURGA 07814 476877, kentdahlia@yahoo.co.uk

BUDINAS SAULIUS 07787 226640, info@consult-ants.co.uk

ČEPAITĖ ZITA 07912 516626, zitacepaite@yahoo.com

GRAINIENĖ VAIDĖ (London), www.vertimai.co.uk 07791 962366, info@vertimai.co.uk

GRIGALIŪNAITĖ LINA 07809 573075, grilina@hotmail.co.uk

GRINIŪTĖ UGNĖ 07742 189180, ugnegriniute@yahoo.com

GUDAITĖ GERTRŪDA 07810 807057, tpkonsultacijos@gmail.com

ILGŪNAITĖ ŽIVILĖ (London) 07949 150854, zivileilg@yahoo.com

JODONYTĖ EDITA (London), www.edija.com 07721 777538, info@consult-ants.co.uk

JOKUBAUSKĖ INGA 07843 586462, ingasp@yahoo.com

JOKUBAUSKIENĖ LINA 07783 791938, vertimams@yahoo.com

JONES LINA (Redhill) 07757 116745, maillina@ntlworld.com

KADYTĖ LINA 07762 946989, linakadyte@yahoo.com

KAIRYTĖ GRETA MARYTĖ, www.vertejailondone.com 07540 321275, vertejai.londone@yahoo.com

KATAUSKAITĖ DIANA 07895 261846, katauskaite@gmail.com

KINDURYTĖ DAIVA, www.d-lingua.co.uk 07727 679747, info@d-lingua.co.uk

KRANAUSKAITĖ AGNĖ 07784 313725, agnekranauskaite@gmail.com

KVIETKUTĖ AUDRONĖ 07828 600750, audronekvietkute@yahoo.com

MAJAUSKIENĖ MONIKA, www.fita.me.uk 07511 27526, fitavertimai@gmail.com

MEGVINIENĖ GITANA 07810 261872, gmegvin@yahoo.co.uk

NEVERAUSKIENĖ EDITA (Somerset) 07598 321547, editanev@talktalk.net

PETRAUSKAITĖ VITA (vertimai tik žodžiu) 020 7284 1194, 07961 367026

PLEINYS REMIGIJUS 07786 242896, rpleinys@finansec.co.uk

POCEVIČIENĖ AGILĖ 07835 154960, agile.poceviciene@gmail.com

PUKYTĖ PAULINA, 07960 878521 RADAVIČIUS RYTIS (London)

07540 987315, rytis.radavicius@gmail.comRUSAKOVIENĖ JOLANTA

07729 115375, jolanta.rusakoviene@gmail.comSINGH ERIKA

01205 310004, erika@pabtranslation.co.uk TAMAŠAUSKIENĖ MANTĖ

07766 252655, mante@tamasauskas.com TAMOŠAITĖ JURGITA (Kent)

07813 127685, adomajurga@hotmail.comTUMELIONYTĖ AUŠRA

07869 688204, ausra.rendering@gmail.comTREČIOKIENĖ MARGARITA (London)

07525 751977, margarita.tre@gmail.com TRIČYS PAULIUS (London)

020 8866 8738, paul@tricys.demon.co.uk

VAVILOVA NATALIJA 07936 001123, natalija.vavilova@gmail.com