2011 | gruodis JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Naujoji ambasada atvėrė duris

Vasaros atgarsiai – lietuviška stovykla East Hame

Čiurlionio metams –pianistų maratonas Londone

Nr. 4 (2639)Leidžiamas nuo 1947 07 25

GRUODIS 2011

Mieli tautiečiai,

Sveikiname jus su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais

Metais. Linkime, kad Kalėdos būtų taikios, džiaugsmingos

ir pilnos lietuviškos dvasios, nesvarbu, ar jas

švęstumėte Lietuvoj, ar Jungtinėje Karalystėje ar

kurioje kitoje šalyje, ir kad ateinantys 2012 metai į

kiekvienus namus atneštų klestėjimą ir darną.

Nuoširdžiai,

JKLB valdyba

GRUODIS 2011

Štai jus ir pasiekė paskutinis šių metų „Britanijos lietuvio“ numeris. Dėl fi-nansinių ir kitų sunkumų šiais metais išėjo tik keturi žurnalo numeriai. Atsi-prašome visų ir ypač nuolatinių leidinio skaitytojų, kurie jį prenumeruoja ir

tikėjosi, kad žurnalas pasieks juos dažniau.Šiek tiek norėčiau paaiškinti, kas nutiko. Per pastaruosius 2011 m. bent keletą kartų keitėsi žurnalo redaktoriai – aš jau būsiu trečia – ir ta dažna kaita negalėjo užti-krinti nei sklandžios žurnalo leidybos, nei pakankamos tvarkos perduodant naujai komandai žinias apie leidinio įsipareigojimus prenumeratoriams bei rėmėjams. Tad jeigu buvote žurnalą užsiprenumeravę, bet jo negavote ar jeigu jūsų kaip rėmėjų informacija, dėl kurios buvo sutarta su ankstesniais redaktoriais, nepateko į šio žur-nalo puslapius, prašau pranešti apie tai šio puslapio apačioje nurodytais kontaktais.Na, o dabar šiek tiek smagesni dalykai. Artėja Kalėdos ir Naujieji Metai. Nežinia, ar 2012 bus geresni, ekonominės prognozės nežada nieko gero, bet kaip bebūtų, tai nauji me-tai, kitokie nei buvo, ir verti sutikti su džiaugsmu ir viltimi. Tad šio žurnalo puslapiuose jūs rasite ir šiltų Kalėdinių sveikinimų ir laimės palinkėjimų kitiems metams.Beje, Britanijos lietuvių bendruomenės gyvenime naujumai prasidėjo dar Naujiems metams neatėjus. Vienas jų labai ilgai lauktas – tai naujojos Lietuvos ambasados pas-tato atidarymas Londone. Pastatas daug didesnis nei buvusys, viena salė jame skirta bendruomenės renginiams, ir ypač džiugina erdvus ir patogus konsulinis skyrius.Kita bedruomenės gyvenimo naujiena – Neeilinis JKLB suvažiavimas. Dėl ko jo pri-reikė ir ką tas suvažiavimas nusprendė, sužinosite perskaitę JKLB centro valdybos informaciją.Beje, kai kurie dalykai Britanijos lietuvių bendruomenėje vyksta tartum nejučia. Kar-tais atrodo, kad jie atsiranda iš nieko, iš to, kad kokiame nors suėjime vienas ar du žmonės tarsteli – o gal pabandom? Tas „pabandom“ pavirto tikrai puikiu renginiu, skirtu Čiurlionio mirties šimtmečio paminėjimui, kai septyni Londone gyvenantys lietuvių pianistai atliko Čiurlionio kūrinius. Paskutinysis metų ketvirtis kaip visada, viščiukų skaičiavimo, ar rimčiau kalbant, derliaus metas. To žemdirbių kultūrai būdingo cikliškumo lietuviai nepamiršta ir Londone. Vaikams tai primena jau kelinti metai iš eilės rengiama rudens gėrybių šventė, kurios metu renkamos gražiausios rudens puokštės. Tam tikra prasme „viščiukų skaičiavimo metas“ buvo ir lapkričio mėnesį vykęs kas-metinis lituanistinių mokyklėlių mokytojų seminaras, nes jame išaiškėjo, kiek naujų lituanistinių mokyklėlių susikūrė ir kaip reikalinga, kad seniau dirbantys ir naujai savo veiklą pradėję mokytojai galėtų keistis informacija ir patirtimi. Šis „Britanijos lietuvio“ numeris nėra nauja pradžia. Jis yra 2011 metų pabaiga. 2012 m. bus grįžtama prie mėnesinio žurnalo, nors ir labai nelengva, nes tai yra sava-noriškas, neapmokamas darbas ir trūksta talkininkų. Tad kviečiu tuos, kurie nori rašyti ar fotografuoti, sugeba tai daryti ir turi ūpo pasidalinti žiniomis ar patirtim apie tai, kaip mes čia gyvenam.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd2 Bessborough GardensWestminster, London SW1 2JE

Foto

: ww

w.d

ream

stim

e.co

m © „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas ketvirtį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir re-daguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemoka-me. Autorių nuomonė ne-būtinai sutampa su redak-cijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Kontaktai:Redaktorė Zita ČepaitėTel: +44 7534857093El. p.: editor@britanijoslietuvis.co.uk

Informacija:Tel: +44 7534857092El. p.: info@britanijoslietuvis.co.uk

Dizainerė Evelina Garliauskienė

Viršelio foto: www.dreamstime.com

AKTUALIJOS Naujoji

ambasada atveria duris

ŠVIETIMASMokytojų seminare

socializacijos problemos

ir stalo teatras

VISUOMENĖDr. Odeta Norkutė

Vaikų socializacijos ypatumai įsijungiant į naujas kultūrines

aplinkas

SUSITIKIMAIV. Ušackas apie

Afganistaną ir gyvenimą Kabule

TĖVYNĖJEInformacija apie Seimo

ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos

veiklą

MES ANGLIJOJE „Vasarėlės“ sumanymas

pavyko

PADĖKOSIR SKELBIMAI

LIETUVIAIPASAULYJE

Kalėdinė kauniečių dovana

Vokietijos lietuviams

ŠVENTĖS Rudenėlio

šventė – pramoga vaikams

4

BENDRUOMENĖ Neeilinis

suvažiavimas ir jo sprendimai68

12

1315

17

20

2425

19

RENGINIAI Londono lietuvių

dedikacija Čiurlioniui.

R. Vingras Lietuviškojo pasau-

lio tvėrimas

A. Zuokas: „Vilnius bus geriausias miestas vaikams auginti“

Žurnalą parėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

GRUODIS 2011

04 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Centriniame Londone, Westminster rajone, lapkričio 11 d. duris oficialiai atvėrė nau-jasis Lietuvos ambasados pastatas. Jis įsikūręs ne per toliausiai nuo pagrindinių JK valdžios institucijų ir parlamento. Vieta patogi čia atvykstantiems su reikalais ar į ren-ginius – nuo Pimlico metro stoties (Victoria line) iki ambasados vos penkios , o nuo Victoria stoties – penkiolika minučių pėsčiomis. Naująjį ambasados pastatą perkirpdami juostą iškilmingai atidarė LR užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis ir ambasadorius Oskaras Jusys. A. Ažubalis linkėjo, kad naujasis ambasados pastatas taptų čia gyvenančių lietuvių namais. „Šis pastatas nėra ambasadoriaus, nėra ministro, nėra valstybės nuosavybė. Tai yra visos tautos nuosavybė,“ – sakė ministras. Naująją ambasadą pašventino kun. Petras Tverijonas, Lithuania

House pavadintiems namams linkėdamas būti bendravimo bei geranoriškumo namais, ir trumpa ceremonija prie

durų buvo baigta. Susirinkusieji buvo pakviesti į priėmimą, kuris vyko trečiajame aukšte esan-

čioje reprezentacinėje salėje.Į atidarymą susirinkusiems svečiams -

britų pareigūnams, verslo ir kultūros veikėjams, Londono diplomatinio

korpuso ir Jungtinės Karalystės lie-tuvių bendruomenės atstovams - Klaipėdos universiteto ansamblis „Žuvėdra“ pademonstravo nuo-taikingą Lotynų Amerikos šokių programą.Beje, ilgesnį laiką Anglijoje gy-venantys ir bendruomeninėje

veikloje aktyviai dalyvaujantys tautiečiai šį modernų pas-

Naujoji Lietuvos ambasada po ketverius metus užtrukusio remonto galiausiai atvėrė duris. Naujajame pastate bus vietos ne tik bendruomenės renginiams, bet ir, o tai ypač svarbu daugeliui čia gyvenančių lietuvių, konsulinis skyrius erdvesnis ir lankytojams patogesnis.

NAUJOJI AMBASADAATVĖRĖ DURIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA JUNGTINĖJE DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖJE

Lithuania House2 Bessborough GardensWestminsterLondon SW1V 2JE, UKtel. +44 20 7592 2840faksas +44 20 7592 2864el. paštas amb.uk@urm.lt

AMBASADOS DARBO LAIKAS:I-IV 8:30-17:30; V 8:30-16:15LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ PRIĖMIMO KONSULINIAIS KLAUSIMAIS LAIKAS: I-V 9:00 - 13:00

Naujoji ambasada – erdvi, moderni, patogi.

Foto: S. Matulis

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 05 AKTUALIJOS

Z.Č.

tatą Pimlico rajone jau neblogai pažįsta. Iškart po pastato įsigijimo dar nesuremontuotose patalpose vyko keletas bendruomenės renginių, surengta čia gyvenančių lietuvių menininkų paroda.Ši 1.5 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusi „Rolls-Royce” povande-ninių laivų variklių gamybos padalinio būstinė buvo nupirkta 2007 m. už 60 mln. litų. Tuometinis ambasadorius Vygaudas Ušackas jau 2008 m. kovo 11 d. ketino čia švęsti įkurtuves, tačiau realiai pastato rekons-trukcija pradėta pernai rugsėjį. Naujai nupirkto pastato atnaujinimo reikalais teko rūpintis naujajam ambasadoriui Oskarui Jusiui.Rekonstrukcijos darbų vertė Užsienio reiklaų ministerijos duomeni-mis - apie 11.7 mln. litų. Šias išlaidas planuojama padengti pardavus senąjį 843 kvadratinių metrų ploto pastatą.Ambasados salėse bus galima rengti vaizdo konferencijas su bet ku-riuo pasaulio miestu, priėmimus, koncertus ir kitus renginius. Beje, viena salė, kaip ir buvo žadėta dar ambasados įsigijimo metu, skirta lietuvių bendruomenės reikmėms. Pastato viršuje įrengti keturi tarnybiniai butai apsaugos darbuoto-jams ir techniniam personalui. O nuo stogo terasos atsiveria įspū-dingas vaizdas – Westminster Abbey, Big Ben, London Eye vadina-mas apžvalgos ratas - visa centrinio Londono panorama.

Konsulinis skyrius erdvus ir modernusDidžioji dalis čia gyvenančių lietuvių susiduria ne tiek su pačia amba-sada, bet su vienu jos padaliniu – konsuliniu skyriumi. Ankštos pus-rūsio patalpos senojoje ambasadoje pastaruosius metus buvo viena didžiausių konsulinio skyriaus problemų.Naujosios konsulinės patalpos įrengtos pirmajame ambasados aukš-te ir įeinama į jas iš ramios šoninės gatvelės. Atvykę su neįgaliojo ar kūdikio vežimėliu, gali pasinaudoti specialiu liftu. Įėjus šviesi ir erdvi laukiamoji sale su ištisa eile kėdžių, jei tektų palaukti. Tačiau, kaip pastebėjo patalpas aprodęs konsulinis pareigūnas Gie-drius Tamašauskas, eilių prie konsulinių paslaugų susidaryti neturėtų. Pirmiausia dėl to, kad vietoj buvusių dviejų klientų aptarnavimo lan-gelių dabar įrengti net septyni. Keturi jų žmonėms atvykstantiems tvarkytis asmens dokumentus. Dar trys, įrengti gretimoje patalpoje, skirti klientams, norintiems gauti LR vizą. Laukiamajame prie pat įėjimo sumontuota elektroninė klientų

srautų valdymo sistema ir panašiai kaip banke, pasirinkus reikalingą konsulinę paslaugą, tereikia palaukti, kol švieslen-tėje užsidegs kliento numeris ir nuoroda prie kokio langelio eiti. Tais atvejais, kai klientui tenka aiškintis sudėtingus asmeninius klausimus, jis gali eiti prie stikline siena atitverto langelio, kur jo asmeninės problemos nebus girdi-mos kitiems.Konsuliniame skyriuje įrengti du apa-ratai moderniems pasams gaminti, tad dokumentų gavimo procedūra turėtų ge-rokai paspartėti.Na ir galiausiai išspręsta atrodytų labai buitinė problema, iki šiolei sudariusi ne-mažai nepatogumų lankytojams, ypač atvykstantiems su mažais vaikais – kon-suliniame skyriuje atsirado tualetas. Naujasis konsulinis skyrius įrengtas taip, kad atitiktų Šengeno erdvei priklausan-čios šalies konsulinio skyriaus reikala-vimus. Ir tikėtina, puikiausiai tenkins ir čia gyvenančių tautiečių, kurie neretai skųsdavosi konsulinių paslaugų kokybe pageidavimus.

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė sveikina ambasadorių O. Jusį su įkurtuvėmis.

Juostą perkirpo LR užsienio reikalų ministras A. Ažubalis (kairėje) ir ambasadorius O. Jusys

Svečius Lotynų Amerikos šokiais džiugino garsusis Klaipėdos universiteto šokių kolektyvas „Žuvėdra“

S. Matulio nuotraukos

GRUODIS 2011

06 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

2011 m. spalio 15 d. LR ambasados patalpose Londone, įvyko neeilinis JKLB suvažiavi-mas, kurio sprendimu buvo išrinkta laikinoji JKLB valdyba ir jai pavesta vykdyti pagrin-dines organizacijos funkcijas, įgyvendinti 63-iojo JKLB suvažiavimo nutarimus bei pasi-ruošti metiniam suvažiavimui.

Neeilinį suvažiavimą nuspręsta sušaukti todėl, kad po 63-iojo suvažiavimo JKLB pirmininkei Renatai Retkutei bei pusei išrinktų Centro valdybos narių atsistaty-dinus iš savo pareigų, JKLB kaip organi-zacijai, iškilo daug problemų numatytos veiklos vykdymo bei organizacijos atsto-vavimo srityse. Mandatų komisijai patvirtinus kvorumą, suvažiavimas pradėjo darbą. Po trumpų diskusijų, įvertinus pasiūlytus darbotvar-kės pakeitimus, buvo patvirtintas praėju-sio 63-ojo suvažiavimo protokolas. Suvažiavimą pasveikino ir palinkėjo sė-kmės naujoji LR ambasados Londone

NEEILINIS JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SUVAŽIAVIMAS

patarėja darbui su bendruomene Gitana Kilinskaitė. Ji pabrėžė, kad ambasada ir toliau bendradarbiaus su bendruomene, ieškos būdų ir galimybių prisidėti prie bendruomenės gyvenimo, kultūri-nio ir švietėjiško darbo. Pasidžiaugė naujame ambasados pastate Lithuania House, bendruomeninei veiklai skirtomis patalpomis.Nuo š.m. gegužės mėn. JKLB pirmininkės vairą perėmusi Valerija Chockevičienė trumpai pristatė susidariusią situaciją ir pranešė, kad š.m. spalio mėn. 13 dienos nutarimu ir likusieji Centro valdy-bos nariai atsistatydino, norėdami sudaryti galimybes susirinki-mui išrinkti naują, JKLB lūkesčius tenkinančią valdybą. Ji pasakė: ,,Bandau galvot, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia, žmonės atstovais nuo skyrių į suvažiavimą renkami labai atmestinai, pagal draugys-tę, palaikyti kompaniją, jei žmona išrinkta, tai vyras vyksta kartu ir t.t. Tokiu būdu suvažiavime iškyla problemų rinkimų į atsakingas pozicijas metu. Asmenys, kurie siūlomi ar renkami, turėtų įvertin-

Suvažiavimo akimirkos Pasisako JKLB Tarybos pirmininkė Daiva Lydekienė

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 07BENDRUOMENĖ

JKLB Centro Valdyba

ti savo galimybes. Taip įvyko šiais metais, kai Simonas Audickas žinodamas, kad po mėne-sio išvažiuoja gyventi į Lietuvą, sutiko būti renkamas į valdybą. Todėl norėčiau palin-kėti gerai apgalvoti kandidatus prieš siūlant ir renkant į valdybą“.Diskusijose dėl Bendruomenės ateities ir svarbiausių uždavinių buvo minimi Lietuvos pristatymo JK reikšmė, dalyvavimas ben-druose kultūriniuose projektuose. Svarbu ir toliau išlaikyti ir tęsti tradicinius renginius, kurie sutelkia Jungtinėje Karalystėje gyve-nančius lietuvius, tokius kaip Nepriklauso-mybės dienos minėjimas, Sekminių šventė ir pan. Būtina atnaujinti ir pagyvinti infor-macinę veiklą - atnaujinti JKLB tinklapį, tęs-ti žurnalo ,,Britanijos lietuvis‘‘ leidybą, šiai veiklai ieškant rėmėjų, atnaujinti ryšius su kitomis lietuviškomis organizacijomis, jau-nimu, pritraukiant į organizacijos veiklą, ieškoti būdų, kaip gausinti bendruomenės narystę, atstatyti organizacijos atstovavimą PLB ir kitose pasaulio lietuvių klausimus gvildenančiose organizacijose.Suvažiavimo sprendimu buvo sudaryta nauja Centro valdyba iš 5 asmenų: Valerija Chockevičienė, Zita Čepaitė, Živilė Ilgūnai-tė, Milda Lileikienė ir Kostas Malinauskas. Šiai valdybai pavesta vykdyti eilines orga-nizacijos funkcijas, atstovauti JKLB Pasau-lio lietuvių klausimus svarstančiose insti-tucijose bei organizacijose, parengti naują JKLB įstatų redakciją, stiprinti organizaciją ir parengti ją ateinančiam metiniam suva-žiavimui. Centro valdyba pasiskirstė pareigomis: ben-dru valdybos sprendimu JKLB pirmininke tapo Živilė Ilgūnaitė ir paskirta vadovauti Bendruomenei iki būsimo metinio suvažia-vimo. Kitų Centro valdybos narių pareigos pasi-skirstė taip: Milda Lileikienė – sekretorė ir atsakinga už švietimą;Valerija Chockevičienė – iždininkė;Zita Čepaitė – viešieji ryšiai ir informacijos sklaida;Kostas Malinauskas – renginiai ir kultūra.

GRUODIS 2011

08 Britanijos lietuvis RENGINIAI

LIETUVIŠKOJO PASAULIO TVĖRIMASAr sutiktumėte, jei sakyčiau, jog gyvenant svetimoje šalyje imame labiau bran-ginti sąlytį su gimtąja kultūra? Aš manau, kad taip. Jei prieš gerą dešimtmetį kas būtų paprašęs rengti M. K. Čiurlionio maratoną Lietuvoje, vargu ar būčiau tokį pasiūlymą svarstęs. Dabar kitaip. Manyčiau todėl, jog gimtoji kultūra nėra kasdienė terpė, jog ji reikalauja pastangų. Ir ne vien valios pastangų - jai reikia kūrybos. Kurti yra sunku. Galbūt todėl ir atsigręžiame į didžiuosius kūrėjus, kad savo pastangose nesijaustume vieniši. Ir į savo klasiką – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.

Prieš keletą mėnesių JAV Ohajo Universiteto profeso-rius A. Mickūnas „Kultūros baruose“ paskelbė straipsnį, kuriame iškėlė du įdomius klausimus apie mūsų kalbą. Filosofas klausė, kokia būtų filosofija, jei ji būtų buvusi ra-šoma lietuviškai? Antrasis klausimas buvo toks: koks yra lietuvių kalbos pasaulis? Abu jie išplaukė iš pateiktos dvi-dešimtojo amžiaus pradžios kalbos filosofų idėjų apžval-gos, akcentuojant pagrindinę jų mintį – kalba ne vien tik įvardija daiktus arba reiškinius, bet taip pat kuria pasaulio vaizdinį. Perskaitęs šį straipsnį, savo ruožtu paklausiau – kokia būtų šio lietuviškojo pasaulio garsinė išraiška? Su-pratau, jog veržiuosi per atdaras duris: nėra jokio reikalo svartyti kokia ji būtų. Ji jau yra. Yra vienas žmogus, kuris tam lietuviškajam pasauliui sukūrė muzikinę išraišką, jį „prakalbino“. Tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.Apie 1905 metus Čiurlionis apsisprendė būti lietuviu. Pradė-jo mokytis lietuvių kalbos. Taip iki galo jos ir neišmoko – len-kiškai bendrauti jam buvo lengviau. Ir štai užmojis - sukurti profesionalią lietuvių muziką. Kas ją klausys? Juk ne vien tik muziką reikėjo sukurti. Reikėjo sukurti ir Lietuvą. Pasverkite patys: iki Nepriklausomybės paskelbimo dar daugiau nei de-šimtmetis; tik ką pasibaigė spaudos draudimas; lietuviškoji literatūra bei dailė (čia vėl milžiniškas Čiurlionio įnašas) vos stiebiasi; lietuviškai šnekama kaime, mieste daugiau lenkiš-kai; net bažnyčioje vyksta kova dėl kalbos (Čiurlionio tėvas per tai prarado vargonininko darbą). Perfrazuojant Balį Sruogą ga-lėtume sakyti, jog tuomet Lietuva kėlėsi iš numirusių.Prisipažinsiu, kiekvieną kartą, kai išlipu Londono Baker Street metro stotyje mane nukrato šiurpas: juk ši stotis atidaryta 1863 m., tada, kai Lietuvoje panaikinta baudžia-va, dvylika metų prieš Čiurlionio gimimą. Jis nebuvo vienintelis profesionalus lietuvių kompozitorius XX a. pradžios Lietuvoje. Jau tuomet aktyviai kūrė Juozas Naujalis, Mikas Petrauskas, Česlovas Sasnauskas. Kas nulė-mė tai, jog lietuviškąją estetinę savimonę formavo būtent Čiurlionis? Manyčiau keletas dalykų. Pirmiausia, Čiurlionio profesinis pasirengimas – jis Varšuvos ir Leipcigo konservato-rijų auklėtinis. Tai puikus išsilavinimas net ir pagal šių dienų

M. K. Čiurlionis

profesinius standartus. Tuometinėje Lietuvoje tokio pasiren-gimo kiti kompozitoriai neturėjo. Antra, kūrybos autentiš-kumas: drąsa mąstyti visiškai naujai, nesiremti į jau esančias formas, kurti naująją kokybę ir ieškoti jai išraiškos.Palyginkite Naujalio ir Čiurlionio kūrinius ir pastebėsite, jog yra esminis kokybinis skirtumas. Pirmasis įgudusiai manipuliuoja jau esamomis duotybėmis, pavyzdžiui pagal klasikinės harmonijos taisykles suharmonizuoja lietuvių liaudies dainą. Antrasis abejais elementais remiasi, bet su-kuria visiškai naują kokybę – tai, ko dar nebuvo. Šį skirtumą pabrėžiu specialiai, norėdamas akcentuoti autentiškos kū-rybos vertę. Mano galva, būtent šis aspektas ypač svarbus šiandien, kai kasdien susiduriame su kūrybos falsifikavimu, viešųjų ryšių manipuliacija. Ir trečias dalykas, išskiriantis Čiulionį iš kitų to laikotarpio Lietuvos kūrtėjų - įspūdingas minties užmojis. Man atrodo, jog būdamas Druskininkuose sprendė tas pačias menines ir žmogiškąsias problemas, su kuriomis grūmėsi A. Skriabinas Maskvoje, A. Šionbergas Vienoje arba V. Kandinskis Miun-chene. Kiekvienas iš jų ieškojo savųjų asmeninių atsakymų į globaliuosius meno, kultūros ir žmonijos klausimus, tarytum atsitiktinai susiliesdami atonalumo, menų sintezės plotmė-se. Ieškojo kartu, bet individualiai. Ieškojo kurdami.Vienas dokumentuotas pasakojimas: Peterburge susirin-ko tuometinė lietuvių bendruomenė. Kaip visada: pirma valgis, paskui šokiai. Kas gros šokiams? Samdyti muzikan-tus brangu, o pasilinksminti norisi ... Sodina Čiurlionį prie pianino ir jis groja šokiams visą naktį. Pamaniau: paban-dykit jūs taip šiandieninį „klasiką“ šokiams groti pasodin-ti. Dar nebandėte? Pabandykite.Užbaigti šiuos savo pasvarstymus norėčiau taip: turbūt esminė priežastis dėl kurios atsigręžiame į Čiurlionį yra ta, jog jis kūrė ne vien tik muziką, bet ir mūsų pasaulį. Dabar tas pasaulis priklauso mums. Ir turime tęsti jo kūrimą – ne meluoti, ne manipuliuoti, bet kurti. Šiandien kurti yra sunku. Bet sunku buvo ir Čiurlioniui.

Rimantas VingrasLondono Santaros Šviesos klubo koordinatorius

GRUODIS 2011

LONDONO LIETUVIŲ DEDIKACIJA ČIURLIONIUI

Britanijos lietuvis 09RENGINIAI

Santaros-Šviesos klubas kartu su Jungtinėje Ka-ralystėje gyvenančiais menininkais bei Lietuvų bendruomene JK Mikalojaus Konstantino Čiur-lionio mirties 100-mečiui paminėti lapkričio 19 d. Barbikano St. Giles bažnyčioje surengė Čiurlionio fortepijoninės muzikos maratoną, kurio metu pasirodė net septyni pianistai – M. Jatkauskaitė, M. Grigaliūnaitė, J. Makarova, V. Panamariovai-tė, K. Radzvilaitė, M. Verbaitė ir R. Vingras. Bene visiems Čiurlionio maratone dalyvaujantiems pianistams Čiurlionio muzika visų pirma yra susijusi su vaikystės atmintim, patirtais įspūdžiais, Čiurlio-nio vietomis, mokykla. Čiurlionio muzikos maratoną Londone organiza-vo pianistas Rimantas Vingras. Jo žodžiais tariant „Čiurlionio kūryba turi jėgą sutelkti žmones ir šis fortepijoninis maratonas yra tik dar vienas šio fak-to patvirtinimas.“

Maratonas pavyko ir sutraukė nemažą būrį klausytojų. Tad keletas klausimų renginio iniciatoriui R.Vingrui.Kaip visgi pavyko suburti tiek daug lietuvių pianistų Londone į vieną vietą? Norėčiau dar kartą padėkoti visiems pianistams, kurie dalyvavo maratone. Man nereikėjo nieko įkalbinėti, nei per daug derinti, organizuoti. Patys savaime susiderinom, kas ką grojam. Mano įspūdis yra tas, jog jei būtume norėję, būtume gal ir 20 pianis-tų surinkę. Akivaizdu, jog Jungtinėje Karalystėje yra tikrai solidus meninis potencialas. Klausimas yra tas, kaip jį panaudoti Lietuvos kultūros sklaidai?Gal jau planuoji daugiau renginių su Londone gyvenančiais lie-tuvių pianistais?Mano supratimu, Čiurlionio maratono projektas buvo labai sė-kmingas. Tą sėkmę nulėmė trys veiksniai: pirma, pianistų noras dalyvauti; antra, publikos noras palaikyti šį projektą, t.y. praktiškai kiekvienas žmogus, kuris atėjo ir nusipirko bilietą buvo šio kon-certo rėmėjas – ir morališkai, ir finansiškai; trečia, Londono San-taros Šviesos klubo narių noras atlikti organizacinius darbus. Aš manyčiau, jog prieš rengiant kitą panašų projektą, reikėtų labai įsiklausyti į tai, ką muzikantai norėtų daryti ir ką klausytojai norėtų išgirsti. Šiuo metu norėčiau labai paprašyti, jog mes bendrautu-me, kalbėtumėmės, ieškotume idėjos naujam galimam projektui. Jei kas turite minčių, rašykite, susiekite.Ar Čiurlionio mirties šimtmečio paminėjimas sukėlė bent kokį tarptautinį atgarsį, visgi tai vyksta Londone turbūt pirmą kartą čiulioniados istorijoje?Aš negaliu vertinti Čiurlionio metų minėjimo poveikio – aš sekiau tai, kas vyko Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Aš nematau visu-mos. Mūsų rengto Čiurlionio maratono siekis buvo labai papras-tas: sujungti žmones - pianistus ir klausytojus -, kuriems svarbus Čiurlionis, viename renginyje.

Parengė Z. Čepaitė

Po koncerto St. Giles bažnyčioje: (iš dešinės į kairę) Kamilė Radzvilaitė, Martyna Jatkauskaitė, Vita Panamariovaitė, Maria Verbaitė, Morta Grigaliūnaitė, Jelena Makarova. Už nugaros Rimantas Vingras su koncerto vedėju Romu Kinka.

Į koncertą susirinko nemažas būrys Čiulionio muzikos mylėtojų.

GRUODIS 2011

Foto

: ww

w,d

ream

stim

e.co

m

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 11 ŠVENTĖS

Kalėdas krikščionys pradėjo švęsti ne iš karto po Jėzaus gimimo. Dabar mums gali at-rodyti keista, kad Jėzaus gi-mimo dienos šventimas krikš-čionišką prasmę įgavo tik IV amžiuje. Iki tol būdavo švenčia-ma romėnų nenugalimojo die-vo – Saulės – šventė. Pagoniška šventė, kuri buvo susieta su dienos ilgėjimu, tuo metu žinomoje žemės da-lyje tapo didele krikščioniška švente. Kristaus gimimas krikščioniškajam pasauliui tapo Tikrosios Šviesos pergale. Svarbu, kad ši šventė prasidėjo tada, kai atsirado gana daug Jėzų mylinčių žmo-nių. Kažkur esu girdėjęs, kad galbūt todėl Dievui reikia žmogaus rankų ir širdžių, kad Jis galėtų mylėti visus žmones. Kalėdų šventė yra kupina ypatingos žmogiškumo šilumos, galbūt todėl ji netgi pralenkė Velykų šventę – svarbiausią krikščionių tikėjimo slėpinį. Per Kalėdas prieš akis iškyla beginklė Dievo meilė. Dievas nusižeminimu ir gerumu parodo save mums šiame pasaulyje ir moko mus naujos gyvensenos ir mylėsenos. Tegul šią naktį Dangus atveria savo lobynus ir teišlieja ant mūsų ramybės, meilės ir san-tarvės lietų. Telydi ši Dangaus malonė Jus ištisus ateinančius metus!

KŪČIOS, gruodžio 24 d., šeštadienis

12 val. Kūčių dienos šv. Mišios

18 val. Kūčių vakaro šv. Mišios

22 val. Piemenėlių šv. Mišios

KALĖDOS, gruodžio 25 d., sekmadienis

10 val. Kalėdų dienos šv. Mišios

12 val. Kalėdų dienos šv. Mišios

14 val. Vaikų šv. Mišios

L O N D O N O L I E T U V I Ų Š V . K A Z I M I E R O B A Ž N Y Č I A

Kun. Petras Tverijonas

Foto

: ww

w.dr

eam

stim

e.co

m

SU ŠV. KALĖDOM,MIELITAUTIEČIAI

GRUODIS 2011

12 Britanijos lietuvis ŠVENTĖS

RUDENĖLIO ŠVENTĖ – VAIKŲ PRAMOGAIKiekvieną rudenį maž-daug tuo metu, kai diena susilygina su nak-tim, Lietuvių bendruo-menės Pirmo skyriaus aktyvistai surengia sau ir vaikams rudenėlio šventę. Šiemet šventė vyko Šv. Kazimiero baž-nyčios kieme ir parapi-jos salėje. Kieme eita ratelio, žaista ir šokta, o salėje visų laukė jau iš anksto parengtos ir iš namų atsineštos rude-ninės puokštės, kurios stebino savo išradingu-mu ir šiuolaikiškumu.

Einaro Vildės nuotraukos

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 13 ŠVIETIMAS

MOKYTOJŲ LITUANISTŲ SEMINARE – IR SOCIALIZACIJOS PROBLEMOS, IR STALO TEATRAS

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai dr. Odetai Nor-kutei kalbant apie vaiko socializaciją svetimoje aplinkoje, užvirė diskusija apie socialinę traumą patiriančius vaikus, šiems staiga susidūrus su nežinia naujoje kultūroje ir po-reikiu prisitaikyti prie naujų taisyklių. Anot kai kurių disku-sijos dalyvių, vaikų imlumas paverčia juos tarpininkais tarp užsienio kalbos nemokančių tėvų ir vietinės bendruome-nės. Tik kyla klausimas: tai turi būti įvardinta kaip našta ar kaip pasididžiavimas turint galimybę padėti šeimai? „Jei šeimoje santykiai pilnaverčiai, jokie kalbos barjerai nepri-vers vaiko blogai jaustis ar gėdytis dėl savo tėvų”, nuomo-nę dėstė viena savaitgalinės mokyklos mokytoja.Kadangi į savaitgalines lietuvių mokyklas ateina ir vaikai, šeimoje nekalbantys lietuviškai, mokytojams buvo itin naudinga išklausyti Vilniaus vidurinės mokyklos „Lietu-vių namai“ mokytojos-metodininkės Aušros Dambraus-kienės pranešimą apie lietuvių kalbos mokymą per mi-nimalų laiką, kuriame buvo pateikta daugybė nuorodų į elektroninius puslapius ir kompiuterines programas, leidžiančias vaiką mokyti per žaidimus. „Per trumpą lai-ką tu gali išmokti daug, nes tu pamiršti, kad mokaisi“, kalbėjo A. Dambrauskienė.Entuziazmu auditoriją užkrėtė Ugdymo plėtros centro vyriausioji metodininkė Ona Vaščenkienė, pasakojusi apie savo kompiuterinę programą, leidžiančią interakty-viai mokytis mokyklose dėstomų dalykų, tarp jų ir lietu-vių kalbos bei istorijos. Profesionaliai sukurtus žaidimus ir mokymosi programas galima rasti tinklalapyje http://mkp.emokykla.lt. Seminarui žaismingumo ir vaikiškai skaidrios nuotaikos suteikė „Stalo teatro“ įkūrėjos, režisierės Saulės Deguty-tės suvaidintos lietuviškos pasakos. Jose personažai už-gimė iš buitinių daiktų: kempinių, puodų, šakučių, pinti-nių, plaktukų, replių. Seminaro dalyviai grįžo į vaikystę ir džiugiai įsitraukė į vaidinimus, plonindami vilkui liežuvį, niūniuodami lopšinę, ieškodami vandens šulinio, kuda-kuodami ar giedodami. Keletas jų muzikinio spektaklio

Per septyniasdešimt iš įvairių Jungtinės Karalystės vietų suvažiavusių lietuvių kalbos mokytojų jau šeštąjį kartą Lietuvos ambasadoje Londone sėmėsi žinių apie kūrybingą, įkvepiantį ir efektyvų lietuvių kalbos mokymą. Prane-šimus skaitė iš Lietuvos atvykusios lituanistinio švietimo bei vaikų ugdymo specialistės, ne tik pateikusios išsamią teoriją, bet ir įtraukusios auditoriją į diskusijas bei žaidimus.

metu gavo muzikos instrumentus su „slaptažodžiais“, kuriuos išgirdę pasakoje, būtinai turėjo sugroti savo dalį. Be pristatytų spektaklio formų, režisierė dar pabrėžė vai-kų meilę šešėlių teatrui.Visą dieną trukęs kvalifikacijos kėlimo seminaras atitiko ir su mažiausiaisiais, ir su vyresniaisiais dirbančių moky-tojų lūkesčius. S. Degutytės metodais susižavėjo Notin-gemo šeštadieninės mokyklos „Pumpurėliai“ mokytojos Virginija ir Jurgita, džiaugsmu vadinančios darbą su 3-6 metų lietuvių atžalomis. „Įspūdį tikrai paliko Saulės pasi-rodymas, būtinai bandysime jos priemones taikyti savo pamokose“, teigė Jurgita.

Paskaitą skaito lektorė – Aušra Dambrauskienė.

Į seminarą susirinko lituanistinių mokyklų mokytojos ir vaikų ugdymo specialistės ne tik iš Londono, bet ir iš kitų gausiai lietuvių gyvenamų JK vietovių.

GRUODIS 2011

Živilė Kasparavičiūtė. Nuotraukos autorės

14 Britanijos lietuvis ŠVIETIMAS

Iš Š. Airijos atvykusi Akvilė dėsto paaugliams, todėl žada pasinaudoti A. Dambrauskienės programų nuo-rodomis bei O. Vaščenkienės projekto teikiamomis galimybėmis. „Buvo be galo įdomu klausytis užde-gančiai pasakojusios Onos Vaščenkienės, tikiuosi savo mokiniams parodyti naujų, įdomesnių mokymo-si būdų”,- planus dėstė Akvilė.Trumpai pakalbinta S. Degutytė teigė savo semina-ruose siekianti ugdyti mokytojus, kad jie dar geriau sugebėtų patraukti vaikus ir skatinti jų kūrybiškumą.Ar duodate išskirtinių patarimų į Jūsų seminarus at-ėjusiems pedagogams?Visada sakau, kad patrauktų vaikus, mokytojas pats turi tapti vaiku. Žinoma, kai kuriems žmonėms yra nedrąsu kažką daryti prieš visus, bet vienintelis atsi-palaiduoti padedantis mūsų siūlomas receptas – įsi-jausti į tai, ką darai, patikėti daiktais. Taip ir vaikas: pa-duok jam lėlę, pasakyk, kad ji dainuoja, ir jam atrodo, jog tai ne jis, o ta lėlė dainuoja – jis lyg ir pasislepia už tos lėlės. Taip pačiai į daiktus gali įsijausti mokytojai ir pamiršti bet kokį baimės jausmą. Kita teigiama daiktų teatro pusė – fantazijos lavinimas, kai daiktas vaidina kažką konkretaus. Tuomet vaikas pats pradeda įžvelg-ti jame akis, nosį ir svarbiausią vietą užima personažo charakteris, o ne tai, kaip jis atrodo. Gal įžvelgiate skirtumų tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių vaikų?Beveik nėra. Turbūt svetur gyvenantys vaikai atrodo kiek lėtesni, gal dėl to, kad žino mažiau lietuviškų pa-sakų ir sunkiau atpažįsta personažus. Nors ir Lietuvo-je pasitaiko įvairių vaikų.Iš kur Jūs pati semiatės įkvėpimo?Iš vaikų. Pati turiu 3 vaikus ir kai stebiu juos žaidžian-čius tarpusavyje, gaunu naujų idėjų, atsiranda įkvėpi-mas. Ir aš pati vis nenustoju žaisti nuo vaikystės, dar vis neužaugau.Kaip renkatės pasakas? Ar turite specialius kriterijus?Kiekviena pasaka į mūsų teatrą ateina labai skirtingai. Kartais paimu pasaką ir jos pabaiga netikėtai paveikia vaikus. Pavyzdžiui, darželyje, kur turiu teatro pamo-kas, pasaka „Jonukas ir Grytutė“ stebėtinai pakeitė vaikų elgesį. Jie puolė tvarkytis savo žaislus, išgirdę, kad Grytutė pas raganą pateko, nes namie nenorė-jo tvarkytis. Toks auklėjimas neakivaizdžiais moralais vaikus skatina tinkamai elgtis. Turime nepamiršti, kad vaikai yra labai imlūs, todėl dabartiniai animaciniai filmai gali jiems pakenkti. Geriausia rinktis laiko pa-tikrintas pasakas, tuomet net psichologijoje nepasi-kaustę tėveliai nesuklys.

Lektorė Saulė Degutytė su čia pat ant auditorijos stalo iš paprasčiausio laikraščio pagamintomis lėlėmis.

„Saduto“ vadovai Ligita ir Kostas Malinauskai pamokino seminaro dalyvius tautinių šokių.Seminaro dalyvės kavos pertraukėlės metu.

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 15 VISUOMENĖ

Augančio žmogaus įsijungimo į visuomenę procesas nėra lengvas net savoje kultūroje ir dar keblesnis, kai reikia įsijungti, rasti savo vietą ir išlaikyti savąjį aš at-vykus į naują šalį ir nepažįstamą kultūrą. Socializacijos, t.y. noro būti kaip visi kiti ir personalizacijos, t.y. porei-kio išlaikyti savitumą, būti kaip niekas kitas, sandūra itin paaštrėja vaikui ar paaugliui atsidūrus naujoje kul-tūrinėje aplinkoje.Socializacijos procese išmokstama kitą žmogų priimti kaip vertybę, gebėti pasiaukoti dėl kilnių tikslų ar kitų žmonių, vystyti savo kūrybingumą ir remtis juo savo veikloje, sugebėti savarankiškai projektuoti savo ateitį, turėti gyvenimo tikslą, išsiugdyti atsakomybės jausmą savo ir kitų atžvilgiu.Tad kaip šį socializacijos procesą paveikia emigracija?Kodėl migraciją galima vadinti trauma?Migravimas - ne vien įtampa. Tai gali būti ir ilgai tru-kusios įtampos sumažinimas, tikintis, kad išvykimas padės išspręsti susikaupusias problemas. Tačiau nau-jos galimybės, kurios atsiveria migruojant, siejamos su sunkumais, kurie ne visuomet įveikiami tinkamai ir len-gvai, kaip buvo tikėtasi. Būtent tai neretai gali sukelti

VAIKŲ SOCIALIZACIJOS YPATUMAI ĮSIJUNGIANT Į NAUJAS KULTŪRINES APLINKAS(Sutrumpintas pranešimo, skaityto Mokytojų lituanistų seminare, variantas)

sudėtingas problemas ar net traumuoti.Migrantai atvykę į svečią šalį dažnai atsiduria svečios kultūros nuošalėje, tampa marginalais.Marginalizavimui būdingas aiškus socialinių sluoksnių atidalijimas bei skirstymas į etnines grupes. Dar vienas požymis – tai stigmatizacija pagal socialinius sluoks-nius. Atvykėliai yra įvardijami kaip „trečiasis pasaulis“, „paralelinė visuomenė“, „probleminis rajonas“, „soci-alinis centras“, „ypatinga kaimynystė“, „getas“, „kinų kvartalas“ ir pan. Visuomenėje atsiranda prieštaringa informacija apie etnines grupes ir jų gyvenimą.Visa tai turi poveikį atvykusiems asmenims ir sukelia tai, kas vadinama probleminėmis migracijos pasekmė-mis. Pagrindinės jų yra šios: identifikacijos konfliktai, socialiniai sunkumai bei integracijos problemos Dar viena iš migracijos pasekmių, į kurią ne visuomet yra pakankamai atsižvalgiama - tai trauminiai išvykusio asmens išgyvenimai. Juos sukelia santykių su artimais ir svarbiais asmenimis bei kultūrinio identiteto praradi-mas bei nesaugumas gyvenamojoje aplinkoje. Po vie-nerių metų 20-30 % išvykusių vaikų pasireiškia potrau-

Kas yra socializacija? Pavyzdžiais kalbant tai yra tai, ką darom mes

patys ir visi kiti aplink mus.

Tai yra tai, ką daro tėvai

sakydami: „Padėk broliui užsisagstyti

sagas“; „Nosį šluostome nosine,

o ne rankove“...

Tai, ką daro mokytojai, teigdami: „Šį vakarą

tau reikėtų pasimokyti naujų žodžių“; „Mūsų šalyje religijos laisvė“...

Tai, ką daro kiekvienas darbdavys, primindamas: „Jūsų pareiga atidaryti

parduotuvę 8 val. ryto ir išdėlioti prekes ant lentynų“; „Jūsų prašymas turi būti

pateiktas raštu“...

Tai, ką daro kiekviena religija,

reikalaudama: „Gerbk savo

tėvą ir motiną“; „Nevok“ ir t.t.

Tai, ką daro kiekviena vyriausybė, pasitelkdama teisės ir bausmių už

nusikaltimus sistemą.

Tai, ką daro draugai, kurie priima arba atstumia, priklausomai nuo to,

ar jūs atitinkate jų vertybes.

Tai, ką daro žiniasklaida ir medijos, siūlydamos

elgesio ir vaidmenų modelius bei bendrų

problemų sprendimus.

Dr. Odeta Norkutė

GRUODIS 2011

16 Britanijos lietuvis VISUOMENĖ

minis sindromas, kurį lemia tokie veiksniai kaip: šeimos ir šalies praradimas, nepripažįstamas arba neišgyvena-mas liūdesys, apribota saviraiška ir savarankiškumas, padidinta psichinių problemų rizika. Į svečią šalį atvykusi šeima susiduria su tokia situacija, kai reikia tenkintis menkai apmokamais darbais, reikia išmokti naują kalbą, reikalinga pagalba ieškant būsto, kreipiantis dėl sveikatos priežiūros apskritai prisitai-kant prie esamos tvarkos. Moderniose Europos visuomenėse konkurencingumas darbo rinkoje teikia žmogui didžiules pasirinkimo ga-limybes, tačiau žmonės socialiai atskirti ir pažeidžiami yra ne dėl to, kad šiuo metu yra bedarbiai, jų pajamos žemos, yra neįgalūs ar kt. - jie atskirti ir pažeidžiami dėl to, kad ribotos jų pasirinkimo galimybės ir menkos ateities perspektyvos.Šeimos socializacijos problemos veikia ir vaikus. Būtent jie dažnai tampa „kalbos ir kultūros tarpininkais“. Tė-vams nemokant kalbos jiems į pagalbą dažnai ateina čia mokyklas lankantys vaikai. Iš to gali kilti problemos ir vaikams, ir tėvams. Vaikams - padidinta atsakomybės našta, tėvams – autoriteto ir orumo išsaugojimo pro-blemos. Tarpininkų vaidmenyje atsidūrusiems vaikams gali kilti klausimas, kam reikalinga gimtoji kalba, ir kaip suderinti gimtosios ir naujos šalies kultūras. Religija ir kontaktai su nauja kultūra ar kitais vaikais gali tapti parama adaptacijos sunkumus išgyvenančiam vaikui. Pažintis su konkrečiai visuomenės grupei būdin-gomis žiniomis, įsitikinimais, menu, elgesio normomis, įstatymais, papročiais, tradicijomis, elgesio taisyklėmis padeda greičiau suvokti naują kultūrą ir rasti joje savo vietą. Sociokultūriniai lūkesčiai, t. y. žinojimas, ko kon-kreti visuomenė tikisi iš savo narių, daro įtaką žmogaus elgesiui ir laiduoja, kad jis prisitaikys prie nusistovėju-sių papročių, perims šioje kultūroje įprastas normas.Anglosaksiškos kultūros bruožaiAtvykus į Angliją, yapč į didžiuosius miestus, kuriuose gyvena pačių įvairiausių rasių, tautybių ir kultūrų žmo-nės, toje įvairovėje nėra lengva susigaudyti. Tačiau visa šios šalies gyvensena yra paremta per amžius susiklos-čiusia anglosaksiška kultūra. Tad verta žinoti, kas joje svarbiausia:• Aktyvios veiklos, o ne nuolankaus pasyvumo, akcen-tavimas. Individai atsakingi už save. • Darbo etikos vertinimas. Darbštumo, ambicingumo, kompetencijos, individualizmo, savarankiškumo svar-ba. Socialinė padėtis priklauso nuo darbo, išsilavinimo, finansinės gerovės. • Atkaklumo ir laimėjimų siekių svarba. Asmeniniai pasiekimai vertinami labiau, nei tėvų ar protėvių. • Sąžiningumo vertinimas. Lygios galimybės socialinė-

je, politinėje, ekonominėje srityse. • Domėjimasis pasaulio įvykiais, o ne gilinimasis į as-meninius jausmus ir jų reikšmes. Sėkmės matas – įsigy-tų materialinių vertybių kokybė. • Pokyčių, tėkmės, judėjimo akcentavimas. Naujovės, modernumas vertinami labiau, nei tradicijos ir įprasti dalykai, pabrėžiama ateitis, o ne dabartis ar praeitis. • Tikėjimas racionalumu, o ne tradicijomis. Dalykai nepripažįstami tik todėl, kad jie jau seniai vyksta. Kie-kviename vyksme ieškoma loginių priežasčių. • Draugiškų ryšių vertinimas, o ne pritarimas hierar-chijai. Palaikomi lygybės principai. • Dėmesys asmenybei (individualizmas, savarankišku-mas), o ne tapatinimuisi su grupe ir pareigai (kolektyviz-mas, tarpusavio priklausomybė). Idealas – prisitaikanti, bendraujanti, o ne besilaikanti tradicijų, intravertiška asmenybė. • Santykiai su kitais žmonėmis nuasmeninti arba objek-tyvūs, komunikacija tiesioginė arba konfrontacinė. • Asmeninis ir bendruomeninis gyvenimas pagrįstas teisingumo ir neteisybės principais, o ne gėda, negarbe ar pajuoka.

Religija – vieninga įsitikinimų ir veiksmų, susijusių su šventais dalykais, sistema irgi labai svarbi siekiant su-prasti konkrečių visuomenės grupių kultūrą.Kaip dvikalbis ar daugiakultūris mokymas atitinka so-cializacijos poreikiusEtninės grupės kalba ir kultūra turi būti išsaugota tam, kad visuomenėje tobulėtų ir stiprėtų teigiamas grupės tapatumas. Kita vertus, etninės grupės vaikai tuo geriau pasirengs konkuruoti visuomenėje, kuo anksčiau bus pradėti mokyti etninės daugumos (pvz., anglų) kalbos. Daugiakultūrio ar dvikalbio ugdymo poveikis yra po-zityvus, nes vaiko mokymas gimtąja kalba palengvina naujos kalbos mokymąsi. Kartais tėvai to nesupranta ir mano, kad mokymas gimtąja kalba vaiką tik apsunkina. Kita vertus, kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis nau-jos kalbos, tuo didesnė tikimybė, kad jam pavyks gerai ją išmokti. Žinoma, vaiko sėkmę lemia ne vien mokytojų ir tėvų pastangos, bet ir individualūs vaikų gabumai, turima patirtis, mokymosi stilius ir tempas, socioekonominė padėtis, šeimos dalyvavimas lavinimo procese, moky-mo kokybė ir kiti veiksniai. Nereikia pamiršti, kad mokytojas su vaiku bendrauja savosios kultūros stiliumi (pvz., kiek laiko duoda atsa-kymui pateikti; koks akių kontaktas, balso tonas ir pan.) Tad, pavyzdžiui, gimtosios kalbos mokantis išmokstama ne vien kalbos, bet ir tos kalbos vartotojams būdingo bendravimo stiliaus.

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 17 SUSITIKIMAI

SUSITIKIMAS SU AMBASADORIUM VYGAUDU UŠACKU

TRUMPA PASKAITA APIE AFGANISTANĄ IR GYVENIMĄ KABULELondone darbo reikalais lankęsis ambasadorius Vygau-das Ušackas spalio 28 d. susitiko su Londone gyvenačiais lietuviais. Susitikimą organizavo Sičio klubas ir Lietuvių komercijos rūmai JK.2006-2008 m. Lietuvos ambasadoriumi JK dirbusį Vygaudą Ušacką čia gyvenantys lietuviai puikiai prisimena. Jis buvo naujojo ambasados pastato, kur galėtų įsikurti ne tik amba-sada, bet būtų vietos ir lietuvių bendruomenės renginiams, įsigijimo iniciatorius. Jis skatino, ragino ir pats nemažai pri-sidėjo, kad čia gyvenantys lietuviai burtųsi į organizacijas ne tik savo lietuviškumui palaikyti, bet ir bendriems Lietuvai naudingiems projektams vykdyti. Ir dabar, nors pats jau dir-ba ne Lietuvoj, o yra paskirtas Europos Sąjungos ambasa-doriumi Afganistane, darbo reikalais užsukęs į Londoną jis mielai susitinka su čia gyvenančiais lietuviais. Spalio 28 d. jis porą valandų skyrė pokalbiui su gausiai į Lietuvos ambasadą susirinkusiais lietuviais, papasako-jo apie šalį, kurioje jau pusantrų metų dirba ir pristatė ten sutiktus draugus, kurie itin sudėtingomis sąlygomis Afganistane plėtoja savo verslą. Įdomu, kad vienas jų, Leonard Delunas, Afganistano draudimo korporacijos pirmininkas, yra lietuvių kilmės amerikietis. Beje, į vieną pokalbio metu iškilusį klausimą, kaip afganistaniečių tau-ta per ilgus alinančio karo metus sugeba išlaikyti tikėjimą ateitimi ir gereniu gyvenimu, jis atsakė palyginimu apie po karo į Ameriką pasitraukusius lietuvius.„Augdamas Amerikoje aš mačiau žmones, kurie tikėjo, kad Lietuva bus laisva, o aš stebėjausi, kaip galima tuo tikėti, nes tai atrodė neįmanoma,“ – pabrėžė L.Delunas, siūlydamas to atysakymo ieškoti savo tautos patirtyje. Afganistanas daugeliui lietuvių atrodo pernelyg tolimas kraštas, kad būtų reikalinga juo domėtis, ir labiausiai paplitusi žinia, kad ten vyksta karas ir kartu su kitų šalių kariais savo misiją ten atlieka ir lietuvių karių būrys. Tad

trumpa ten gyvenančio ambasadoriaus V. Ušacko pas-kaita apie šią šalį buvo įdomi ir naudinga. Ir neformali, o praturtinta savo paties pastebėjimais apie šios šalies gyventojų būdą, papročius, pomėgius, pavyzdžiui, naci-onalinį sportą, kuris vadinasi buškaži.„Pašaliečiui sunku susigaudyti, kas vyksta. Aikštėje vyrai ant arklių ir prie virvės pririšta užmušta avis, kurią reikia nugalbenti iš vieno aikštės galo į kitą. Vienas mano pa-žįstamas afganistanietis paaiškino man, kad šis sportas atspindi jų tautinį charakterį, nes visi kovoja vienas pries kitą,“- kalbėjo V.Ušackas.Beje, visiems žinoma, kad Londone V. Ušackas ne tik pats mėgo žaisti golfą, bet ir buvo Ambasadoriaus golfo taurės turnyro iniciatorius. Ar yra sąlygos žaisti golfą Af-ganistane? V. Ušackas vienintelį Afganistane esantį golfo aikštyną pavadino labiausiai ekstremaliu, kokiame jam kada nors yra tekę žaisti. Pirmiausia dėl pavojaus užlipti ant minos, nes daug Afganistano vietvių yra užminuotos. „Kai pirmą kartą nuvažiavau į golfo lauką, klausiau šeiminin-ko, ar nepavojinga. Jis sako ne, nes per golfo aikštyną buvo pervaryta 500 avių, tai tik 100 liko gyvos, t.y. visos minos, kurios ten buvo pakastos, susprogo,“ – prisiminė V.Ušackas.O kaip pasikeitė asmeninis gyvenimas? Ir ar neištiko šokas iš europietiškos kultūros sostinės atsidūrus nepa-žįstamoje, visiškai skirtingos kultūros šalyje? V. Ušackas pripažino, kad jo asmeninis gyvenimas yra apribotas, nes dėl itin didelės rizikos oficialiems valstybių ir organizacijų atstovams nerekomenduojama atsivežti šeimos, be to, gyventi tenka taip vadinamame kompaunde, mūrine sie-na aptvertoje ir sargybinių saugomoje teritorijoje, už jos ribų išvykstant tik su palyda. Tačiau profesiniu požiūriu gyvenimas ten jam labai įdomus – tai nauja šalis, kurios istorija ir kultūra labai prieštaringa ir neįprasta, tačiau jis mato didžiulį, iki šiol neišnaudotą šios šalies potencialą.

Z.Č.

GRUODIS 2011

18 Britanijos lietuvis SUSITIKIMAI

MERAS A. ZUOKAS: „VILNIUS BUS GERIAUSIAS MIESTAS VAIKAMS AUGINTI”

Pakviestas į Tarptautinę turizmo mugę Londone, nes išgarsėjo tuo, kad tanku suvažinėjo ne vietoj pastatytą automobilį, Vil-niaus meras ne tik apžiūrėjo mugėje įvairių šalių turizmo sten-dus, bet ir susitiko su Londone gyvenančiais lietuviais. „Britanijos lietuviui“ meras sake, kad yra labai patenkintas trum-pa bet naudinga išvyka į Londoną, nes net 8 žiniasklaidos priemo-nėms davė interviu ir turėjo progą priminti turizmo industrijai apie Lietuvą ir Vilnių ir neišnaudotas galimybes. Taigi, kuo Vilnius gali būti patrauklus verslui, investicijoms bei tu-ristams? Būtent apie tai ir sukosi kalba susitikimo metu.Pirmiausia A. Zuokas pabrėžė, jog Vilnius turi būti patrauklus pa-siturintiems turistams, turi traukti savo kultūra ir aukštos koky-bės paslaugomis. Nes tie turistai, kurie atvyksta dėl pigaus alaus, šalyje, kurioje jie lankosi, palieka mažai pinigų ir daug problemų. Prie pastarųjų jis priskyrė bernvakarių šventėjus bei piligrimus.Beje, meras pabrėžė, kad Vilnius vienintelis miestas Lietuvoj, kuris išlaiko gyventojų skaičių ir pateikė statistiką, kad Kaunas prarado 40 tūkst. gyventojų ir pirmauja Lietuvoje pagal gyven-tojų mažėjimą procentais. Po to pagal prarastų gyventojų skaičių rikiuojasi Klaipėda ir Panevėžys.

„Pries išvykdami iš Lietuvos žmonės dar užsilaiko Vilniuje,“ – pusiau juokais sakė A.Zuokas, kviesdamas susitikimo dalyvius grįžti į Vilnių ir prašydamas sąrašo pageidavimų, ką Vilniuje padaryti, kad žmonės norėtų į jį sugrįžti. Jo nuomone, būtent aktyvioji Lietuvos visuomenės dalis atsidūrė už Lietuvos ribų.O ką naujo ir gražaus meras pamatė Londone, ką jo nuomone būtų galima parvežti ir pritaikyti Vilniuje? A. Zuokas išsitraukė savo mobilų telefoną su gausybe nufotografuotų objektų. Jo akis sugavo daugybę įdomių detalių, kurių pritaikomumą meras ketino išbandyti, ir žinoma, pažadėjo, kad panašiai kaip Londone, taip ir Vilniuje bus įsteigti dviračių nuomos punktai. O ir Vilniaus parkų valdymas bus pertvarkomas, kad kiekvienas parkas turėtų sodininką, o ir atminimo suoliukai juose galės atsirasti. Dar viena idėja, apie kurią turbūt pimieji išgirdo į susitikimą su meru atėję Londono lietuviai – Vilniaus savivaldy-bė kartu su privačiu kapitalu ketina steigti naują aviakompaniją ir jau numatyti skrydžiai iš Vilniaus į 6 miestus. Į kuriuos – šios paslapties meras neatskleidė, bet pabrėžė, jog turėti aukštesnę nei ekonominė klasė kokybę užtikri-nančias avialinijas yra būtina norint miestą padaryti patraukliu verslui ir investicijoms.Ir dar - A.Zuokas patikino susirinkusius, kad jo idėja – pasiekti, kad Vilnius garsėtų kaip miestas labiausiai tinkamas vaikams auginti.

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 19TĖVYNĖJE

Pasaulio lietuvių bendruomenės va-dovė R. Narušienė: „Nenorint priimti sprendimų, pasitelkiama Konstitucija“Lapkričio pradžioje Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija svarstė pasaulio lietuviams aktualius dvigubos pilietybės bei internetinio balsavimo klausimus.Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pir-mininkės Reginos Narušienės teigimu diskusijoje dėl užsienyje gyvenantiems tautiečiams aktualių dvigu-bos pilietybės ar balsavimo internetu klausimų prieš-taravimo Konstitucijai argumentas atrodo politinis.„Kiekvienas įstatymas yra diskriminacija, kadangi leidžia kam nors daryti ką nors, o kitam neleidžia. Toks gyvenimas. Labai įdomūs atsakymai politiniai, nenorint sprendimo daryti - viskas pasidaro kons-tituciniai arba prieštaraujantys Konstitucijai klausi-mai“, - BNS sakė R. Narušienė.„Dėl pilietybės galima gerai surašyti - kad būtų galima apsaugoti Lietuvos interesus ir taip pat kad nepriešta-rautų Konstitucijai. Kitos tautos tai gali padaryti, kodėl mes negalime? Kodėl viskas yra prieš Konstituciją?“, - kalbėjo ji. PLB valdybos pirmininkės R.Narušienės nuomone internetinis balsavimas padėtų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams būti išgirstiems.„Kas būtų gerai Lietuvai - internetinį balsavimą pa-bandyti su užsienio lietuviais. Nes tai yra maža gru-pė, nėra visa tauta. Tuomet iš tikrųjų gali pamatyti, kas veikia, kas neveikia, nors mūsų balsavimas nepa-darys kokių nors pakeitimų, kadangi mes visi balsuo-jame vienoje rinkimų apygardoje“, - sakė ji.Posėdyje buvo pristatytas „Globalios Lietuvos“ kū-rimo programos įgyvendinimo planas, kuriame, be kita ko, numatyta balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti ir įdiegti 2012, 2013 ir 2014 metais skirti atitinkamai 500 tūkst., 1,5 mln. ir 3 mln. litų. Tačiau plane pažymima, kad ši priemonė bus vykdo-ma tik tuo atveju, jei bus priimti rinkimus reglamen-tuojančių įstatymų pakeitimai ir papildymai, nusta-tantys balsavimą internetu.Seimas vėl yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įtei-sinti balsavimą internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į parlamento salė jie grįš po svarstymų parlamentiniuose komitetuose. Taip pat Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui, kuris balsavimą internetu leistų tik užsienyje gyvenan-tiems lietuviams. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą prieštarą Konstitucijai, nes Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems piliečiams būtų sudaromos skirtingos sąlygos dalyvauti rinkimuose.

Iš Rytų Europos šalių daugiausia pasiryžusių emigruoti – Lietuvoje ir Rumunijoje Lietuviai su rumunais pirmauja tarp šešių Rytų Europos šalių gyventojų pagal pasiryžimą emigruoti. Tuo atveju, jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam lai-kotarpiui paliktų 73,2 proc. rumunų ir 70 proc. lietuvių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę 65,6 proc. vengrų, 64,3 proc. slova-kų, 61,9 proc. lenkų ir 51,4 proc. čekų, rodo personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa.Tyrimo duomenimis, sprendžiant dėl naujo darbo 36,7 proc. res-pondentų Lietuvoje svarbiausias atlyginimas, 34,2 proc. – parei-gos ir atsakomybė, 16,2 proc. – galimybė tobulėti. Šiuo požiūriu Lietuvos darbo rinka panaši į Rumunijos ir Vengrijos, kuriose taip pat maždaug trečdaliui (atitinkamai 34,8 proc. ir 33,9 proc.) res-pondentų svarbiausias atlyginimas, o likusiems dviems trečda-liams – kitos darbdavio siūlomos sąlygos ir privilegijos: atsako-mybė ir pareigos, galimybė tobulėti, darbo saugumas, kolektyvas.Paklausus apie aplinkybes, skatinančias gyventojus neišvykti iš šalies, visų šešių šalių gyventojų atsakymuose dominavo šeima. Antrą vietą daugeliu atveju užėmė gera ekonominė gimtos šalies situacija. „Grafton Recruitment“ vasaros pabaigoje atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 5500 Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slo-vakijos ir Vengrijos gyventojų.

Pasaulio lietuviai nepritaria referendumui dėl dvigubos pilietybės Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija nepri-taria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę.Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstitu-ciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieš-taraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Be to, nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą. Referendumas laiko-mas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus.Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių pasitraukė iki Ne-priklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pi-lietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.Naujos redakcijos įstatyme liko ir anksčiau įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietu-vos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 die-ną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Parengta pagal Lietuvos spaudą

GRUODIS 2011

20 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

„VASARĖLĖS“ SUMANYMAS PAVYKO Kaip kiekvieną taip ir praėjusią vasarą didžausias galvosūkis tėveliams, kuo užimti savo atžalas, kad per dienas prie kompiuterio ar televizoriaus ne-kiurksotų ar gatvėmis nesišlaistytų. Suprasdama, kad ne visi savo vaikus gali išvežti vasaros atosto-goms pas senelius į Lietuvą, JK lietuvių bendruo-menės taryba organizavo lietuvių vaikų vasaros dienos stovyklą.

Daiva Lydekienė

Projekto tikslas buvo suteikti vaikams progą pa-bendrauti su tėvynainiais, girdėti taisyklingą ir tur-tingą lietuvių kalbą, susipažinti bent su nedidele dalimi mūsų etnokultūros lobyno. Be to, kalbė-damiesi lietuviškai tarpusavyje ir su pedagogais, vaikai turėjo progą užpildyti bent dalį savo kalbos spragų, išmoko lietuviškų žaidimų, dainų, skaičiuo-čių, patarlių, mįslių. Stovykla suteikė puikų pagrindą formuotis vaikų tautinei savimonei, skatino domėtis savo kilme, tauta, tėvų šalies istorija ir kultūra, aktyvino šeimų pastangas tautiniam identitetui išsaugoti. O jam yra iškilusi reali grėsmė.Vasaros stovyklos užsiėmimai vyko vaikų laisvalai-kiui ir žaidimams pritaikytose patalpose East Ham Trinity centre. Stovyklos vadove dirbti pakviesta patyrusi pedagogė ir logopedė Milda Lileikienė, padėjusi parengti stovyklos programą ir tinklapį (www.vasarele.lt). Šis tinklapis iki šiol populiarus tarp stovyklautojų ir jų tėvelių, nes ne tik primena čia praleistas malonias akimirkas, jame galima rasti patikusių stovykloje gamintų ir ragautų gardumynų receptų, mįslių, patarlių bei kitos naudingos infor-macijos. Štai keletas pačių stovyklautojų bei jų tėve-lių atsiliepimų, atkeliavusių į internetinę svetainę.Dvi savaitės pralėkė kaip viena diena. Tačiau, nors, rodos, buvome čia tik kelias akimirkas, daug išmo-kome, sužinojome, patyrėme.Orai pasitaikė geri, todėl kasdien lankėmės parke, kur sportavome, supomės, karstėmės ir patyrėme daug neišdildomų įspūdžių.

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 21MES ANGLIJOJE

Stovyklos patalpose taip pat nenuobodžiavome: žaidė-me, piešėme, konstravome, vaidinome. Mūsų stovyklos mergaitės labai mėgsta įvairius rankdarbius: verti apy-rankes, gaminti papuošalus plaukams, sveikinimo atvi-rukus... Visko ir neišvardysi. O kokius namus lėlėms jos įrengė! Ne namai, o tikri rūmai!Šeimininkavome tikroje virtuvėje ir išmokome pasiga-minti paprastų, bet labai gardžių valgių: kepti blynus, sausainius, picą, net duoną, gaminti "Tinginį".O dviejų stovyklautojų gimtadieniams, kurie buvo tą pačią dieną, kepėme tikrą gimtadienio tortą! Ir tokį skanų, kad liežuvį gali praryti. Netikite? Pasigaminki-te ir paragaukite - įsitikinsite. Aišku, jūs sakysite, kad tortas - ne toks jau paprastas patiekalas, ir kad jį paga-minti nėra taip lengva. Patikėkite, vadovaujant vadovei Daivai ir dirbant visiems drauge - visai nesunku. Todėl ir jūs nesnauskite. Kvieskite mamą, tėtį, močiutę, drau-gus ir - marš į virtuvę! Tik prieš tai nepamirškite užsukti į mūsų tinklapį, kuriame rasite visų "Vasarėlėje" gamin-tų patiekalų receptus.Ypač smagu būdavo sulaukus svečių. Stovyklautojus aplankė konditerė Laima, kuri išmokė kepti labai ska-nius sausainius, gamtininkas Renatas, papasakojęs apie įvairius gyvūnus ir net keletą jų atsinešęs į stovyklą. Vi-siems labai patiko vandens vėžliukai, nes jie tokie mie-li! Tačiau sužinojome, kad prieš įsigyjant gyvūną, reikia labai gerai viską apsvarstyti, nes gyvūnėlis nėra žaislas, kuris numetamas, kai nusibosta.Vieną dieną mus aplankė “Saduto” - Londono lietuvių folkloro ansamblio - šokėja ir dainininkė Birutė. Pasi-puošusi tautiniais dzūkų krašto drabužiais, viešnia pa-pasakojo apie Lietuvos regionų tautinę aprangą, galvos apdangalus, apavą. Stovyklautojai ne tik išgirdo įdomių pavadinimų, bet ir sužinojo, kad vien tik pažvelgus į se-novės lietuvę buvo galima pamatyti, ar ji ištekėjusi, ar ne. Kartu su viešnia sukome smagius ratelius "KLausė žvirblis čiulbuonėlis" ir "Graži mūsų šeimynėlė", daina-vome "Ant kalno mūrai" ir kitas gražias liaudies dainas.

Paskutinę dieną stovykloje nutarėme kaip reikiant pa-silinksminti ir viešnios fotografės Dovilės paskatinti surengėme tikrą fotosesiją. O Dovilė mus fotografavo, fotografavo... Stovyklautojų liūdesį dėl būsimo išsiskyrimo išsklaidė siurprizai: tėvelių suruoštas vaišių stalas (ant kurio pui-kavosi ir mūsų pačių gamintas "Tinginys") bei dangaus žibintas, kurį su visų mūsų norais ir svajonėmis palei-dome link debesų. Ar kas užrašė visų bendrą norą - nežinia. Bet, net ir neužrašytas, jis vis viena išsipildys: "Vasarėlė" kada nors ir vėl sukvies vaikučius. Būtinai!Vaikų nuomonė ir tėvelių akivaizdžiai atsiliepimai patvirtino, kad tokia stovykla ne tik reikalinga, bet ir labai naudinga: vaikai susirado draugų, bendravo tar-pusavyje tik lietuviškai, išmoko daug naujų žaidimų, dainelių, patarlių, skaičiuočių. Kasdien turtėjo vaikų žodynas, jie ėmė kalbėti gramatiškai taisyklingiau, pa-sakojo vis daugiau, sakiniai darėsi ilgesni. Stovyklau-tojai ne tik įgijo žinių ir įgūdžių; vasaros stovykloje jie mokėsi bendrauti, suprasti kito žmogaus nuotaikas, jausmus, pratinosi padėti kitam. Tam puikią progą su-teikė stovyklaujanti mergaitė su fizine negalia bei spe-cialiųjų poreikių turintis berniukas. Įvairiapusė veikla, teminės dienos, nevienodas vaikų amžius bei patirtis labai padėjo formuotis jų socialiniams įgūdžiams bei kalbai. Mažesnieji mokėsi iš vyresniųjų, o vyresnieji stengėsi pamokyti mažesniuosius, rodyti jiems gerą pavyzdį. Tėvelių, o ypač stovyklavusių vaikučių pageidavimu ši graži iniciatyva bus tęsiama ir plečiama. Sekite in-formaciją tinklapyje lengvai įsimenamu pavadinimu: vasarele.lt.Stovyklos organizatoriai, vaikai ir jų tėveliai dėkoja JKLB kuri skyre £200 patalpu nuomai, nežinomu išlikti norėjusiam rėmėjui, paaukojusiam £50 bei stovykloje talkinusiems savanoriams: Laimutei Vaitkevičiūtei, Bi-rutei Gelumbauskienei, Renatui Lileikai, Editai Jakienei, Dovilei Lydekaitei ir Irenai Gelčienei.

GRUODIS 2011

22 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

Lapkričio 25 d. lietuvių Londono Sičio klubas (LCLC) pakvietė savo narius į diskusiją su verslo atstovais ir ekonomistais iš Lietuvos. Renginyje dalyvavo Lietuvos bankų asociacijos pre-zidentas Doc. dr. Stasys Kropas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ įkūrėjas Dr. Irmantas Nor-kus, EVLI banko partneris Julijus Grigaliūnas, atsa-kingas už Baltijos šalių įmonių finansų veiklą bei Všį „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius; sveikinimo žodį tarė LR amba-sadorius Dr. Oskaras Jusys. Doc. dr. Stasys Kropas kalbėjo apie Europos krizę. Pa-sak jo, Europa šiuo metu yra atsidūrusi kryžkelėje, ir Briuselyje esančios institucijos balsuodamos prieš bankų politiką neįvertina iš ko bus finansuojamas eko-nomikos augimas. Kalbėtojas pabrėžė, kad Europoje trys ketvirtadaliai finansinių resursų ateina is bankų sektoriaus, skirtingai nuo JAV, kur trys ketvirtadaliai finansavimo ateina iš kapitalo rinkų. Dr. Irmantas Norkus papasakojo apie savo patirtį, kai prieš 15 metų padirbėjęs Sityje grįžo į Lietuvą įkur-ti savo teisininkų kompaniją. Lygindamas Lietuvos teisininkus su užienyje dirbančiais profesionalais Dr. Norkus džiaugėsi, kad šie niekuo nenusileidžia savo kolegoms, ypatingai lyginant teisininkų darbą tarptau-tiniuose sandoriuose. Diskusijos dalyviai pasidalijo mintimis apie galimybes kurti savo verslą Lietuvoje.Lietuvių Londono Sičio Klubas (LCLC) buria Sičio ir Londono lietuvius profesionalus, dirbančius finansų, teisės ir verslo konsultacijų srityse. Klubui šiuo metu vadovauja Daumantas Mockus.

Spalio 25 –osios vakarą pačiame Londono cen-tre esančiame „Prince Charles Cinema“ kino teatre savo kelią po užsienio šalis pradėjo Lie-tuvoje rekordiškai populiarus filmas „Tadas Blinda. Pradžia“. Filmo premjeros savo mieste Londone gyve-nantys lietuviai labai laukė tad bilietai, kai-navę brangiau nei įprastai, buvo išgraibstyti akimirksniu.Sausakimšoje salėje buvo galima pamatyti itin įvairią publiką: peržiūroje apsilan-kė ir jaunimas, ir dar puikiai senąjį Tadą Blindą prisimenantys vyresniosios kartos atstovai. Po premjeros visi, norintys pabendrauti su filmo aktoriais Mantu Jankavičiumi, Dainiumi Kazlaus-ku, Mykolu Vildžiūnu, režisieriumi Donatu Ulvy-du bei prodiuseriu Žilvinu Naujoku, rinkosi šalia kino teatro esančiame restorane, dovanų gavo „Tadas Blinda. Pradžia“ kalendorius su kūrybi-nės komandos narių autografais. Žiūrovai juostą sutiko audringomis ovacijomis, o vėliau atvirai dalijosi gerais įspūdžiais iš kino salės.„Lietuviško kino naktys Londone vyko ir anksčiau, tačiau tai, kad šiemet, penktojo gimtadienio pro-ga, organizatoriai atvežė žiūrimiausią Lietuvos fil-mą – didžiulis jų nuopelnas “, – per pietus Lietu-vos ambasadoje Londone pabrėžė O.Jusys.

Diskusijos dalyviai

LONDONO SIČIO LIETUVIAI DISKUTAVO APIE VERSLO IŠŠŪKIUS LIETUVOJE

„LIETUVIŠKO KINO NAKTIS“ Į LONDONĄ ATGABENO „TADĄ BLINDĄ“

Sičio klubo inf.

Būrys tautiečių nekantriai laukė filmo premjeros (A.Petručenia nuotr.)

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis 23MES ANGLIJOJE

Kaip kiekvienų metų pabaigoje, taip ir šiemet lapkričio 25 d. „Saduto“ dainų ir šokių kolektyvas liaudiškos kultūros mėgėjus pakvietė į smagią ir jaukią va-karonę, kurios metu žiūrovai ne tik klausėsi liaudies dainų ir stebėjo liaudies šokius, bet ir patys galėjo aktyviai juose dalyvauti. Nemokantys dainų, traukė jas skaitydami iš pateiktų lapų, o nemokančius šokti mokino patys kolektyvo nariai. Neliko nei vieno abejingo. Nuotaiką kėlė ir smagūs intarpai, kurių metu žemaičių, suvalkiečių, dzūkų ir

Spalio 29 d. Trinity centre (East Ham) vyko jau trečiasis Britanijos lietuvių talentų konkursas „Tai bent“. Žiuri komisijos sprendimu pirmoji vieta buvo skirta Žydrės Šicher ir Dovilės Bau-blytės duetui. Joms atiteko pagrindinis konkurso prizas – 500 svarų vertės „Litua-nicos“ čekis. Duetas buvo apdovanotas ir krikštoline „Tai bent“ žvaigžde. Antrosios vietos laimėtojas – Arvidas Smalinskas tapo ir žiūrovų numylėtiniu. JK lietuvių ben-druomenės įsteigtą Žiūrovų simpatijų prizą ir 200 sv. jis pasidalino su kita konkurso dainininke – Gabija Pociūte. 3 vieta Mindaugui Jepšui.Projekto vadovė Stasė Misiūnienė sakė, kad talentų konkursas „TAI BENT!“ - puiki galimybė išbandyti save kiekvienam, mėgstančiam dainuoti, šokti, groti, pradžiu-ginti kitus ir pamatyti ilgai puoselėtą svajonę realybėje.

TARMIŠKAS SADUTO SIAUTULYS

TALENTŲ KONKURSE „TAI BENT“ LAIMĖJO BALSINGI

Agnė Kranauskaitė

Dainuoja „Saduto“ kolektyvas

Konkurso dalyviai (S. Matulio nuotr.)

aukštaičių tarmėmis mus kalbino sadutiečiai. Jie minė mįsles ir juokino šmaikščiomis istorijomis, atskleidusiomis lietuvių kalbos įvairovę. Nenuobodžiavo nei vyresnės kartos atstovai, kurie galėjo spėti, ką reiškia žiogspiros, špi-tolė ar pieskos, nei jaunesnieji, kurie karpė ausimis ir juokėsi girdėdami keistus ar negirdėtus žodžių junginius. Netrūko nei šokių, nei dainų, nei lietuviškų užkandžių. Visus vienijo liaudiškas siautulys. Kartais net užsimiršda-vai, kad esi ne Lietuvoje. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...

GRUODIS 2011

24 Britanijos lietuvis LIETUVIAI PASAULYJE

KALĖDINĖ KAUNIEČIŲ DOVANA VOKIETIJOS LIETUVIAMS

Vokietijos lietuvių bendruomenė

Hiutenfeldas, 2011 m. lapkričio 28 d.: Lapkričio 27-osios popietę į lietuviškąją Romuvos sodybą Hiutenfelde, Vokietijoje, rinkosi Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) atstovai, tautiečiai, Hiutenfeldo ir kaimyninių apylinkių gyventojai, čia vyko tradicija tampanti Kalėdų eglutės įžiebimo šventė. Romu-vos pilies bokštas, kuriame daugeliu progų plevesuoja Lietuvos veliava, pirmąjį Advento sekmadienį sužibo šimtais lem-pelių, pavirsdamas aukščiausia regione Kalėdine egle. Susirinkusiems drauge su-skaičiavus iki starto, pilies bokšte tvyks-telėjo 600 lempučių, kurios džiu-gins miestelio gyventojus ir svečius iki Trijų karalių.

Tačiau šiais metais sužibo ne tik pilies bokštas – šventės dalyvių akį traukė Romuvos pilies kieme-lyje stovinti pasakiško grožio eglė, kurią Vokietijos lietuviams dovanojo kauniečiai. Kaip nutiko, kad gražuolė baltaskarė atkeliavo beveik 1500 km?Šių metų vasario 24-ąją Romuvos pilyje Vokie-tijos lietuvių bendruomenė ir Europos lietuvių kultūros centras organizavo Lietuvos ir Vokietijos verslininkų susitikimą, kuriame buvo aptariamos verslo realizavimo galimybės mūsų šalyje. VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, kalbėdamas su VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktoriumi Zigmu Kalesinsku užsiminė, jog čia, Hiutenfelde, kur įsi-kūrusi 60 metų veikianti Vasario 16-osios gimna-zija, Europos lietuvių kultūros centras (ELKC), Lie-tuvių kultūros institutas (LKI) ir VLB, yra puikios galimybės skleisti profesionalų lietuvių meną.Sugrįžęs į namus Z. Kalesinskas inicijavo iškiliau-sių Kauno menininkų susitikimą tema „Kaip Lie-tuva galėtų prisidėti prie profesionalaus meno sklaidos istoriškai lietuviams prasmingoje vietoje Vokietijoje“. Diskusijos metu tekstilininkų ir daili-ninkų gildijos galerijos „Balta“ direktorė Jolanta Šmidtienė pasiūlė Kalėdų eglutės projekto idėją.LR Kultūros ministerijai buvo pateikta paraiška „Profesionalaus meno sklaida Europos lietuvių bendruomenėse“, prie projekto ,nansavimo pri-sidėjo ir Kauno laisvosios ekonominės zonos di-rektorius Vytautas Petružis, projekto globėjas – Zigmas Kalesinskas.Dailininkės tekstilininkės J. Šmidtienės eglutės idė-ją realizavo Tomas Šmidtas, Vytautas Gabševičius, Birutė Gabševičiūtė, Eglė Čibirienė, Dalia Grakuls-kytė-Poškienė, Martina Dauskurdytė. Įgyvendi-nant projektą prisidėjo VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, ELKC direktorius Rimas Ču-plinskas, VLB valdybos narys Gintaras Ručys.Įdomūs faktai: kuriant eglutę sunaudota 16 km specialiai paruoštos pakavimo plėvelės, 450 m girliandų, kuriose šviečia 4500 lempučių. Šio pro-jekto globėjas sakė, jog ateityje įgyvendins ir dau-giau kūrybinių idėjų, tokiu būdu sutvirtindamas tiltą Lietuva-Vokietija.

GRUODIS 2011

Vilniaus Santariškių Universitetinė vaikų ligoninė

Nuoširdžiai dėkojame mūsų nuolati-niams rėmėjams Britų-lietuvių vaikų fondui už paramąnusiperkant Vilniaus universiteto vaikų ligoninei naujagi-mių intensivios terapijos skyriui mo-dern dirbtinio kvepavimo aparatą,kuris padės išgelbėti ne vieną trapią gyvybę ir gražinti šeimoms džiaugsmą ir viltį.Lai padeda Dievas Jūsų geruose darbuose.

Dr Arūnas LiubšysNaujagimių intensyvios terapijos skyriaus vedėjas

(Fondas prie šio pirkinio prisidėjo 20 000 litų )

Pamūšio Šv.Antano Paduviečio parapijaŠiuo laišku noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti Jums už £1500 paramą Pamū-šio Šv.Antano Paduviečio parapijos vai-kų globos namams įsigyjant skalbimo mašiną bei skalbinių džiovyklą.

Prelatas Ričardas Rutkauskas, Pakruojo dekanas

Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Motinos Vaiko Globos namai

Vilniaus arkivyskupijos caritas motinos ir vaiko globos namai dėkoja Jums už paaukotas lėšas ir įdėtą širdį pagelbėjant

mūsų mamytėms su mažutėliais. Lai Jūsų geri darbai džiugina pasaulį ir atne-ša Jums tinkamą atlygį.

Vida Neveronienė, Carito projektų koordinatorė

Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“Mūsų darželio vaikai su savo vadovais dėkoja paramos aukotojams ,kad neuž-miršta savo lietuvos vaikų,kurie nori augti ir būti naudingi Lietuvai.

„Dobilėlio“ vedėja R.Adomėnienė

Panevėžio šeimynaDėkojame Jums už Jūsų paramą atsiustą Panevėžio šeimynai.Šiuo metu šeimyna globoja 92 gausias nepasiturinčias šeimas, kurioms parama didelis džiaugsmas.

Šeimynos vadovė V.Jakašienė

Mieli ir brangūs Britų-lietuvių pa-galbos vaikams Lietuvoje rėmėjai ir

aukotojai,Mes,Fondo valdyba, padedami Jūsų įvairiomis aukomis ir parama galėjome atlikti padėkose minimus darbus.Nuošir-džiausias lietuviškas Ačiū,ačiū visiems! Stasys Kasparas, Fondo patikėtinis

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25PADĖKOS

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ KIEKVIENĄ MĖNESĮ GAUTI Į NAMUS? UŽSIPRENUMERUOKITE. Prenumeratos kaina metams (12 mėn.) – £20, pusei metų (6 mėn.) – £10. Šie pinigai skirti pašto išlaidoms padengti.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ PAREMTI? Kartu su prenumeratos čekiu galite atsiųsti ir aukos čekį išrašytą Britanijos lietuvis vardu. Arba pinigus už prenumeratą bei aukojamą sumą galite pervesti į sąskaitą: Britanijos lietuvis Account Number 92538636Sort Code 40-02-26HSBC bankas

PRENUMERUOKITE IR SKAITYKITE

KIEKVIENĄ MĖNESĮ!

Projektas – Lietuvos vaikai kuria pasakas

Sveiki, Lietuvos vaikai!Nesvarbu, kokiam pasaulio kampu-ty bebūtumėt, prigimties balsas yra stipriausias tarp visų, pasislėpusių ir pačiose mažiausiose širdelėse. TODĖL visus visus, 6–12 metų amžiaus lietu-vaičius, gyvenančius už Lietuvos ribų, kviečiame tapti jubiliejinio mažųjų ra-šytojų konkurso „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ dalyviais. Jau penkeri metai, kaip vaikai iš visos Lietuvos kuria ir siunčia pasakas, kurių gražiausios kie-kvieno konkurso pabaigoje išleidžia-mos atskiroje „Lietuvos vaikų pasakų“ knygoje. Ir jūs šįkart galite tapti naujos knygos bendraautoriais. Dideli atstu-mai nėra kliūtis, juolab, kad turite sti-prų sąjungininką – savo lakią vaizduotę ir, žinoma, mylimus tėvelius bei moky-tojus, kurie visuomet padės jūsų pasa-kai pasiekti Lietuvą. Svajokite, kurkite, o rezultatą siųskite elektroniniu paštu: info@kalendorius.lt. Daugiau informa-cijos svetainėse www.kalendorius.lt, www.ljtc.lt. Kad ir kur dabar jūsų na-mai, per pasaką pabūkime kartu, am-žiais nenustygstantys Lietuvos vaikai.

Lietuvos jaunimo turizmo centrasLeidykla Kalendorius

Ne visi žinome, kad JK gyvenantys lietuviai ne tik remia Lietuvoje likusius savo arti-muosius, bet ir randa lėšų bei mato prasmę paremti Lietuvoje vykdomus pagalbos pro-jektus bei labdaringa veikla užsiimančias organizacijas. Norėdami plačiau paskleisti žinią, kam buvo panaudoti jūsų suaukoti pinigai, spausdiname į British-Lithuanian Relief Fund for Children in Lithuania (Britų-Lietuvių pagalbos fondą vaikams Lietu-voje) atėjusius padėkos laiškus.

GRUODIS 2011

26 Britanijos lietuvis SKELBIMAI

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pavardė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Adresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pašto kodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tel. nr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

El. paštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prenumeruoju: metams (12 mėn) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pusei metų (6 mėn). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

UŽPILDYTĄ PRENUMERATOSLAPELĮ BEI ČEKIUS SIŲSKITE ADRESU:

Z. Čepaitė 3 Trinity HouseTrinity Church PassageBarnes, LondonSW13 8DQ

PRENUMERATOS KVITAS 2012

Lietuviška Kalėdinė mugė –Latvių namuoseLietuviška Kalėdinė mugė Londone vyks gruodžio 18 d., sekmadienį, nuo 11.30 iki 17.30, Latvių namuose. Įėjimas laisvas.

Adresas: 72 Queensborough Terrace, W2 3SH (metro stoteles: Queensway arba Bayswater). Norinčius prekiauti, prašom skambinti tel: 07424302520, Mantui. Sta-lo kaina - 20 svarų. Vietų skaičius ribotas.

GLOBE TO GLOBE festivalyje – lietuviškas „Hamletas“2012 metais metais Londono Globe te-atras pristato “Globe to Globe” festivalį, kuriame 37 teatrai iš viso pasaulio vaidins visas 37 Shakespeare'o pjėses įvairiomis pasaulio kalbomis. Festivalis vyks nuo ba-landžio 21 iki birželio 3 d., festivalio užda-rymui yra kviečiamas lietuvių režisieriaus Eimunto Nekrošiaus režisuotas spektaklis “Hamletas”. Hamleto vaidmenyje – daini-ninkas ir aktorius Andrius Mamontovas. Šis legendinis “Hamleto” pastatymas Londone bus rodomas pirmą sykį. Bilietai į festivalį jau parduodami. Daugiau informacijos rasite: http://globetoglobe.shakespearesglobe.comŠis festivalis yra “London 2012 Festival” programos dalis.

Britanijos lietuvis

GRUODIS 2011

Žurnalas „BRITANIJOS

LIETUVIS“ laukia kūrybingų

žmonių!

Visus, kuriems rūpi šio leidinio ateitis, kviečiame bendradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idėjas, taip pat prenumeruoti žurnalą!

ESATE PROFESIONALUS ŽURNALISTAS? O GAL TIESIOG MĖGSTATE RAŠYTI?

Nelaukite, rašykite dabar - info@britanijoslietuvis.co.uk