7/29/2019 bt butinoji gintis

1/2

B t i n o j i g i n t i s , remiantis baudiamosios teiss teorija, apibriama kaip tam tikra situacija,kai baudiamojo statymo gina miems interesams ala padaroma ginant save, kit asmen, nuosavy

b, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiaigresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo nebuvo perengtos btinosios ginties ribos.

1.Nuo kada galima pradti gintis?Btinosios ginties bkl atsiranda ne tik paiu pavojingo ksi nimosi momentu, bet ir tais atvejais,kai yra reali jo grsm (isitrau kiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantis apsupamas kitasme n ir pa i, taip pat tuomet, kai gynyba vyksta vos pasibaigus ksini muisi, kurio pabaigosmomentas besiginaniajam nebuvo aikus.2.Kada baigiasi gynyba?

Besiginaniojo veiksmai, padarant alos kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi, kaipavojingas jo ksinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigs ir besiginantysis tai suprato, todl aikiainebuvo reikalo gintis. Tokiu atveju atsakomyb u padarytus veiksmus atsiran da bendrais

pagrindais. Paymtina, kad besiginaniojo veiksmai, pada rant alos kitam asmeniui, kaipavojingas ksinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigs ir besiginantysis tai suprato, gali peraugti

asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikym.3.Kokie reikalavimai keliami ksinimuisi(upuolimui)?

Ksinimsi apibdina trys slygos: ksinimosi pavojingumas, ksinimosi akivaizdumas, ksinimosirealumas.K s i n i m o s i p a v o j i n g u m rodo tai, kad besiksinanio asmens veiksmai,sudarantys ksinimosi turin, nukreipti prie kito asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb,

bsto nelieiamy-b, kitas asmens teises ar laisves, visuomens ar valstybs interesus.Pavojinguksinimusi laikomos tik tos baudiamajame statyme numatytos veikos, kurios gali pasireiktiveikimu. Btinoji gintis negalima prie veik, kuri padaroma neveikimu (pavyzdiui, BK 164 str.numatyt vengim ilaikyti vaik). Pavojingu ksinimusi turt bti pripainti ir toki asmen,kurie dl koki nors asmenini savybi ir pan. negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn,veiksmai. Leidiama gintis ir nuo pavojing veiksm, kuriuos daro, pavyzdiui, nepakaltinamas,maametis asmuo ar pan. Antra vertus, humanizmo principas reikalauja, kad toki asmenksinimasis bt atremtas padarant jiems minimaliai alos, o jei yra galimyb - apskritai ivengiantalos j sveikatai, turtui ir pan4.Kokie reikalavimai keliami paiai gynybai?

Reikalavimus g y n y b a i nulemia pats ksinimosi pobdis.Be to, gynyba turi atitikti iuospoymius: ala padaroma tik besiksinaniajam, ala padaroma atremiant pavojing ksinimsi,padaryta ala neperengia btinosios ginties rib.Ginantis a l a p a d a r o m a t i k b e s i k s i n a n i a j am,o ne tretiesiems asmenims. ala,

padaryta btinosios ginties metu, gali bti gyvybs atmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas,smgi sudavimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir pan. Komentuojamo straipsnio atvilgiu

nesvarbu, ar ala, padaryta besiksinaniajam b tinosios ginties atveju, yra maesn, ar didesn ual, kuri upuo likas ketino padaryti besiginaniajam. Kokybikai ir kiekybikai ji gali neatitiktialos, kuri grs dl ksinimosi. Upultasis gali gintis ir ne tiesioginiu bdu.5.Kas yra btinosios ginties rib perengimas?

B t i n o s i o s g i n t i e s r i b perengimas yra tuo atveju,kai tiesiogine tyia nuudoma arbasunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo.Btinosios ginties ribos perengiamos, kai yra btinos visos slygos vienu metu: a) nuudymas arbasunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaro ma tiesiogine tyia (t. y. ginantysis suvokia, joggynybai nra btini tokie padariniai, taiau j nori ir siekia); c) gynyba aikiai neatitinka ksinimosi

pavojingumo ir pobdio. Paymtina, kad naujasis BK iplt btinosios ginties ribas, kadanginustat, jog btinosios ginties rib perengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogine tyia nuudoma ar

sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pob dio ir pavojingumo.statym leidjas pabria, kad tokiu atveju gynyba a i k i a i neatitinka ksinimosi pobdio irpavojingumo. Tai lengvai suvokiamas ir nekeliantis abejoni ksinimosi pobdio ir pavojingumo

7/29/2019 bt butinoji gintis

2/2

neatitikimas. is aikumas yra fakto ir jo vertinimo klausimas. Baudia mosios teiss doktrinojeteigiama, kad tai, jog gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo reikt suvoktidvejopai: a) objek-tyviu poiriu tai yra objektyviai iorikai neatitinkantis ksinimosi pavojingumoir pobdio aktas; b) vertinant subjektyviu poiriu tai yra vidinis-psichologinis veikianio subjekto

santykis su esamu neatitikimu,t. y. is neatitikimas yra akivaizdus, aikus paiam besiginaniajam.Baudiamasis statymas nereikalauja, kad gynybos priemons ir j taikymo intensyvumas visikaiatitikt ksinimosi pobd ir pavojingum. statymas neriboja naudojam priemoni gynybai nuo

pavojingo ksinimosi.Asmuo gali gintis vien savo fizinmis jgomis, gali naudoti irneaunamuosius ar aunamuosius ginklus. Ribojamas tik mogaus sveikatai padaromos alos dydis.6.Kokie atvejai nelaikomi btinosios ginties perengimu?

Baudiamajame statyme numatyti du atvejai, kuriems esant nepripastama, jog perengtosbtinosios ginties ribos. Neutraukia baudiamosios atsakomybs veikimas, kai: a) btinosiosginties ribos perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl pavojingasksinimasis; b) ginantis nuo sibrovimo bst padaryta vei ka. Abu ie atvejai statym leidjo nrasaistomi su besiksinania jam padarytos alos dydiu. Komentuojamame straipsnyje numatytas

didelis sumiimas ar igstis yra emocin besiginaniojo bsena, pavojingoje situacijoje, susijusiojesu nusikalstama besiksinaniojo veika. Tokia asmens bsena turi bti vertinama tiek pagalsubjektyv besiginaniojo situacijos suvokim (igyvenimo stiprum ir specifi k, kurie priklausonuo pavojaus pobdio), tiek pagal faktines bylos aplinkybes. Emocins besiginaniojo bsenosvertinimui gali bti kvieiami specialistai ar skiriama atitinkama ekspertiz (psichologi n,

psichologin-psichiatrin ir kitos). Pabrtina, kad teismai, ver tindami konkrei situacij, privaloturti omenyje, jog besiginanty sis visada yra blogesnje padtyje, nes neturi laiko paruoti gynybos

plano, pasirinkti gynybos vietos, laiko, bd ar priemoni ir 1.1.7.Kas yra tariamoji btinoji gintis?

T a r i a m o j i b t i n o j i g i n t i s gali bti tuo atveju, kai nra realaus pavojingo ksinimosi,taiau susidariusios vykio aplinkybs pagrstai leidia manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiaigresia, o besiginantysis neturi ar negali numatyti, kad vykio aplinkybes suvokia klaidingai, todltariamos ginties metu padaryta ala kitam asmeniui laikoma padaryta esant btinajai giniai. Jeigu,esant toms paioms slygoms, besiginantysis turjo ir galjo numatyti, kad i tikrj ksinimosinra, jo veiksmai dl alos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami kaip padaryti dl neatsargumo.

Negalima laikyti tariamja gintimi atvej, kai nebuvo pakankamo pagrindo tiktis ksinimosi irgintis pradta i baims ar dl nepagrsto tarumo. alos padarym tokiomis aplinkybmis reikialaikyti tyine nusikalstama veika, jei ji atitinka konkreius nusikalstamos veikos sudties poymius.Pavyzdiui,Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija 2001 m. gegus 22 d.(Baudiamoji byla Nr. 2K-486/2001) nutartyje akcentavo, kad nukentjusiojo asmenyb (baustas uveiksmus prie policijos pareignus ir anksiau), jo elgesys prie pat vyk (smurtas prie mon)

negali bti pagrindas btinajai giniai, nes: < ... > tokia gintis neatitikt btinosios ginties teistumoslyg, < ... > btinoji gintis galima tik nuo pavojingo ksinimosi, o ne nuo pavojing asmen"(Teism praktika", 2001, Nr. 16, p. 217).