Dr. Kazimieras Gaigalis L½U Vandens tyrim³ institutas

  • View
    71

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Žemėnaudos, vandens ir kritulių cheminės sudėties ir savybių, sėtinių pievų tyrimų tipiškose žemės ūkio ekosistemose rezultatai, agroekosistemų monitoringo svarba ir perspektyva aplinkosaugoje. Dr. Kazimieras Gaigalis LŽŪU Vandens tyrimų institutas. Aktualumas. - PowerPoint PPT Presentation

Text of Dr. Kazimieras Gaigalis L½U Vandens tyrim³ institutas

  • emnaudos, vandens ir krituli chemins sudties ir savybi, stini piev tyrim tipikose ems kio ekosistemose rezultatai, agroekosistem monitoringo svarba ir perspektyva aplinkosaugojeDr. Kazimieras GaigalisLU Vandens tyrim institutas

  • AktualumasPasklidoji tara maisto mediagomis blogina Lietuvos pavirini vanden kokyb.Svarbu vertinti maisto mediag iplovimo mast ir altinius siekiant pasiekti ger vandens telkini bkl.Monitoringo duomenys reikalingi ataskaitoms vairioms tarptautinms institucijoms.Tyrim rezultatai panaudojami modeliams (platesniam vertinimui bei prognozms).

  • Stebjim baseinaiPietryi

  • Atliekami stebjimaiemnauda: inventorizuojami pasliai, j trimas, derliai, sudaromi azoto/fosforo/kalio balansai, atliekami dirvoemio tyrimai.Hidrologiniai tyrimai: upelio, drenao vandens debitas.Upeli, krituli, gruntinio vandens chemins sudties tyrimai. Stini piev struktros ir produktyvumo tyrimai.Upelio bentofaunos tyrimai.

  • Stebjim baz

  • Upelio vandens matavimo postasVandens lygis ir paskaiiuotas debitas upje,Drenao nuotkis tiriamoje sistemoje,Vandens pH,Itirps vandenyje deguonis mg l-1,Vandens drumstumas NTU,Vandens temperatra oCVisi duomenys imami kas 1 min., o uraomi valandos vidurkiai, fiksuojant minimalias ir maksimalias buvusias t valand reikmes.Meteostotelje:Oro temperatra oC,Santykin oro drgm %,Krituli kiekis mm,Vjo greitis m s-1,Sauls radiacija w m-2,Atmosferos slgis.

  • Stini piev struktros ir produktyvumo monitoringasParinktose stacionariose aiktelse atliktas intensyviai ir ekstensyviai naudojam st piev bendrij bkls vertinimas.

  • REZULTATAI:

    emnauda

  • Maisto mediag balansas kinink pasliuose

    kio Nr.Pasli %Maisto mediag likutis ar trkumas, kg ha-1iem. javaivasar. augalaikaup. augal.daug. olsNPK119,952,616,311,37,34,4-6820,00,0100,00,0-134-38-84324,768,50,46,3-10,2-26,3-49,744,921,218,255,8-49,8-20,8-49,3546,430,84,518,223,3-25-376100,00,00,00,0-99,6-82,6-140720,352,83,023,8-18,5-26,6-55,480,064,28,827,0-1,6-6-50,19100,00,00,00,0-44,3-32,5-66,9100,00,05,894,222,2-3,8-12,4

  • Azoto ir fosforo balansas baseine

  • REZULTATAI:

    hidrologiniai ir hidrocheminiai tyrimai

  • Upelio debitas 2009 m. m3/s

  • Upeli metinio nuotkio kaita monitoringo laikotarpiu

  • Azoto jungini koncentracijos kitimas Graisupio upelio vandenyje 2009 m.

  • Azoto jungini koncentracijos kitimas Lyenos baseino krituliuose 2009 m.

  • Nitrat azoto koncentracijos kitimas gyventoj geriamojo vandens uliniuose 2001-2009 m.

  • Azoto iplovimo ir balanso baseine palyginimas

  • Fosforo balanso ir iplovimo kaita

  • Graisupio upelio vandens chemini analizi rezultatai 2009 m.

    AnalitsMgini pamimo laikas mn.010203040506070809101112VMP Graisupio upelispH7,848,027,668,338,167,68,218,168,248,148,247,93NH4+- N mg/l0,0540,0740,0160,0280,0340,030,0220,0180,0020,0181,440,118NO2- - N mg/l0,0170,0170,0110,0880,0110,020,0180,0020,0020,0030,0190,13NO3- - N mg/l10,67,38,617,080,0144,722,31,093,089,211,56,18N bendr. mg/l10,68,4110,57,661,216,852,71,334,499,2213,26,33PO4-3 - P mg/l0,0170,0840,0440,0480,0340,0580,0780,0960,0290,0210,0510,406P bendr. mg/l0,1460,1220,0660,0640,0340,3560,1360,0990,0370,0280,0980,483Itirps deguonis mgO2/l12,812,2612,028,588,258,678,728,889,4710,739,268,26BDS7 mgO2/l3,034,163,51,235,422,91,121,280,881,320,874,71Cl mg/l3025,728282911394035513737Na mg/l9,86,25,31010814119,5117,312K mg/l5,34,233,24,23,55,86,14,944,314Ca mg/l9881981151068413511610512613698Mg mg/l281028343423343737413518SO4 mg/l4040,39,1443413386346343634HCO3- mg/l293241268354372281476384390439433299SEL mSi/cm0,6710,5650,6240,740,5240,640,7790,7610,0860,8620,645

  • Nitrat azoto koncentracija Graisupio baseino drenao sistem vandenyje 2002 m.

  • Azoto ir fosforo vidutins koncentracijos bei iplovimo koeficientai Graisupio baseino pasli grupms 1999-2009 m.

    AzotasFosforasKoncentracija, mg l-1Iplovimas, kg ha-1 Koncentracija, mg l-1Iplovimas, kg ha-1 Pasli grups:1. Kaupiamieji augalai13,322,70,0680,1162. ieminiai javai12,821,90,0540,0923. Vasariniai javai12,421,20,0730,1254. Ganyklos6,110,40,0870,149

    Ariamoji em (1-3 grups vidurkis)12,721,70,0710,121ems kio laukai (1-4 grups vidurkis)11,319,30,0750,128

  • REZULTATAI:

    stini piev struktros ir produktyvumo monitoringasolyno amius ir naudojimo pobdis turi takos stini piev sukcesijos intensyvumui.

  • Intensyviai (INT) ir ekstensyviai (EKST) naudojam stini piev botanins vairovs kaita Ekstensyvus piev olyn naudojimas sudar slygas botaninei ri vairovei atsikurti

  • Intensyviai (INT) ir ekstensyviai (EKST) naudojam stini piev produktyvumas ir kin vert kiniu poiriu vertingesni derlingesni ir geresns kins verts intensyviai naudojami jauni olynai

  • Ekstensyviai naudojami olynaiolyn natraljimo proceso stebjimas yra perspektyvus tiek biologins vairovs atsikrimo, tiek ir kins verts kait analizavimo poiriais.Ekstensyviai naudojamuose olynuose botanin ri vairov atsikuria ymiai greiiau nei intensyvaus kininkavimo slygomis.

  • Dabar vykstant intensyviems emvaldos skaidos ir emnaudos kaitos procesams ypa svarbu iekoti galimybi ekologinei pusiausvyrai gamtoje atstatyti, biologinei vairovei atkurti ir agrarinio kratovaizdio struktringumui ir kokybei pagerinti. Todl stini olyn isaugojimas ir j bkls stebjimas yra svarbus agroekosistem tyrim udavinys.

  • St piev natralizacijos tyrimai svarbs nustatant biologins vairovs atsikrimo procesus anksiau kinms reikmms sisavintuose plotuose. Tai ypa aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Ryt Europos kratuose, kur sumajus intensyviai naudojam ems kio naudmen plotui, didelje teritorijos dalyje vyksta st piev natraljimas ar net degradacija.Svarbu inoti kokiu mastu natralizacijos veikiamos stins pievos gali atspindti vietovei bding sinantropins kilms natrali piev biologin vairov.Stini piev monitoringo perspektyvos ir reikalingumas

  • Ri gausos tyrimai svarbs gyvendinant biologins vairovs konvencijos reikalavimus.Tyrimai svarbs nustatant aplinkosaugos ir ems kio politik, bei gyvendinant Lietuvos kratovaizdio politikos kryptis

    Stini piev monitoringo perspektyvos ir reikalingumas

  • REZULTATAI:

    Bentofaunos tyrimai

  • Graisupio upelio makrozoobentoso bendrijos ir vandens kokybs rodikliai 2005-2009 m. pavasar (P) ir ruden (R)

    Rodiklis20052006200720082009PRPRPRPRPRBiomas, gm-229,07,017,13,518,19,227,63,132,81,9Takson skaiius31243327203129293616Shannon-Wienerio biovairovs indeksas, bitai ind-13,451,931,084,003,403,122,423,403,943,19Simpson o biovairovs indeksas 0,160,450,760,080,120,190,420,200,130,15Trento biotinis indeksas 9897899897vidutinis Chandlerio biotinis indeksas 60475140605055515745

  • Makrobentoso rodiklius enkliai takoja klimatiniai veiksniai.Graisupio upelio ekologin bkl pagal biotinius rodiklius ruden daniausiai bna prastesn nei pavasar. Per 2005-2009 m. laikotarp aiki pokyi trend nenustatyta.Jei ateityje prioritetas teikiamas lokalaus mogaus poveikio (kininkavimo) stebsenai, siloma pasirinkti stabilesn agroekosistem, arba stebjimus tsti Graisupio upelyje kasmet, bet tik vegetacijos sezono pradioje.

  • Ai u dmes

    Kam naudoja ms ataskait duomenis tegu pristato AAA. Ir koki duomen jiems labiausiai reikia, pagal tai mes galime pakreipti savo vykdomus stebjimus.**Reikt pridti apie pievas ir bentofaun.Graisupio baseinas yra pagrindinis Agroekosistem monitoringo baseinas. Tai - nedidelis 14 km2 ploto upelio baseinas, kuriame vyrauja ems kio veikla. Galite papasakoti kaip 1995-1996 m. buvo pasirinkti ie reprezentyvs baseinai.**Stini piev ir upelio bentofaunos tyrimai atliekami tik Graisupio upelio baseine, kiti ir Graisupio, ir Lyenos upeli baseinuose.Tarptautini projekt dka (Skandinavijos ali suteikta finansin parama) buvo rengta stebjim baz, kuri iuo metu priklauso LU. Darbuotojai turi ilgamet patirt. Bt gerai lauko bandym nuotrauka (pvz. kaip daro grin ar ima dirvoemio mgin, bet a tokios neturiu) vietoj Giedriaus schemos.Kaip minjau, baseinuose atliekami ir kiti tyrimai (emnaudos, piev, bentofaunos tyrimai), kuriems nra reikalinga daug kainuojanti stacionari baz, taiau svarbus vietini moni bendradarbiavimas, kuris per daugel met yra ivystytas iame baseine (visa stebsena vykdoma natraliomis kininkavimo slygomis). Aktualus yra ir tyrim tstinumas, nes tyrimus perklus kit viet utrukt nauj slyg ityrimas.*Tarptautini projekt dka (Skandinavijos ali suteikta finansin parama) buvo rengta stebjim baz, kuri iuo metu priklauso LU. Darbuotojai turi ilgamet patirt. Bt gerai lauko bandym nuotrauka (pvz. kaip daro grin ar ima dirvoemio mgin, bet a tokios neturiu) vietoj Giedriaus schemos.Kaip minjau, baseinuose atliekami ir kiti tyrimai (emnaudos, piev, bentofaunos tyrimai), kuriems nra reikalinga daug kainuojanti stacionari baz, taiau svarbus vietini moni bendradarbiavimas, kuris per daugel met yra ivystytas iame baseine (visa stebsena vykdoma natraliomis kininkavimo slygomis). Aktualus yra ir tyrim tstinumas, nes tyrimus perklus kit viet utrukt nauj slyg ityrimas.**Kiekvienais metais apie auginamus paslius yra apklausiami baseino kininkai bei bendrovi darbuotojai siekiant nustatyti kiek potencialios taros patenka basein vykdant ems kio veikl.ia pateikiamas pavyzdys: 2009 m. Graisupio baseino rezultat dalis (tik pus kinink pateikta paveiksle, nes visus rezultatus pateikiant skaiiai bt sunkiai irimi). kininkai apklausiami apie auginam pasli plotus upelio baseino teritorijoje, tr kiekius, derli, i toki duomen apskaiiuojamas maisto mediag balansas kiekvienam kiui bei visam baseinui.*ia Graisupio baseino rezultatai. Balansai buvo vertinami ir Lyenos baseine.Baseino dirvoemio balansas tai vidutinis azoto ar fosforo kiekio pokytis baseino dirvoemyje dl kins veiklos (tr