D R U S K I N I N K Ø V A S A R A S U M . K . È I U R L I O N I U

M.K.Èiu r l i on i s i r amþ in inka i

LIETUVOS MUZIKØRËMIMO FONDAS

T A R P T A U T I N I SMENØ FESTIVALIS

D R U S K I N I N K Ø V A S A R AS U M . K . È I U R L I O N I U

2 0 0 7birþelio 30 – rugsëjo 27 d.

Festivalá globoja ir remiaLIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJALIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJALIETUVOS KULTÛROS IR SPORTO RËMIMO FONDASVALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS PRIE ÛKIO MINISTERIJOSNEÁGALIØJØ REIKALØ DEPARTAMENTAS PRIE SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

DRUSKININKØ SAVIVALDYBË

„Jeigu trokðtame savo muzikos, tai tegu dirba kiekvienas, kam yra suteikta gaminimo galimybë, o savo darbo vaisiais tegu su broliais pasidalija.”

M.K.Èiurlionis

4 5

Lietuvos muzikø rëmimo fondo direktorei p. Liucijai Stulgienei

Buvo gera diena, ðviesi ir skambi diena buvo, kai prieð 15 metø susikûrë

Lietuvos muzikø rëmimo fondas. Tarytum atsivërë durys á neaprëpiamà,

aukðtà ir gilø pasaulá, garsø ir spalvø pilnà. Pasaulá, kuriame uþsimezga ir ima funkcionuoti

paslaptingas dvasinis ryðys tarp kûrinio,atlikëjo ir klausytojo.

Aèiû Jums, kad neapleidþiate mûsø, kad stiprinate ðá ryðá, raginate mus klausyti ir iðgirsti.

Patirti muzikà. Iðgyventi jà savyje ir su visais. Paþinti save ir kitus.

Tas duris, kurias prieð 15 metø atvërëte – saugokite, kad koks skersvëjis jø neuþtrenktø. Su dëkingumu galvojame apie Fondo rëmëjus,

padedanèius iðlaikyti ðias duris atvertas.

Just. MARCINKEVIÈIUS

2007 metais LIETUVOS MUZIKØRËMIMO FONDAS paþymi 15 metø sukaktá

Ðia proga Fondà sveikinoLR Prezidentas Valdas Adamkus

LR Seimo Pirmininkas Viktoras MuntianasLR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Kultûros, ðvietimo ir mokslo, aplinkos, socialinës apsaugos ir darbo,

kraðto apsaugos, ûkio, vidaus reikalø ministraiVilniaus apskrities virðininkas

Tautiniø maþumø ir iðeivijos, Kûno kultûros ir sporto departamentø generaliniai direktoriai

Kultûros, ðvietimo ástaigø, verslo organizacijø vadovai Þymûs menininkai ir jaunieji muzikai

Fondo koncertø lankytojai, programø dalyviai

5

LR Ministras Pirmininkas G.Kirkilas ir p. L.Kirkilienë pasveikino Fondo darbuotojus su 15-os metø sukaktimi

Jei kuriame kultûringà visuomenæ – nepamirðkime ir kultûringos muzikos. O jà, dþiaugiuosi, jau penkiolika metø sëkmingai populiarina Lietuvos muzikø rëmimo

fondas. Druskininkuose, kur þmonës randa atnaujintas gydyklas, sëkmingai surasta tauri meno niða – tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”.

Tad nuoðirdþiai linkiu Penktojo tarptautinio menø festivalio „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” sumanytojams, rengëjams ir dalyviams – atlikëjams ir klausytojams – puikiø áspûdþiø, kad visi ið Druskininkø kurorto iðsiveþtume paèius graþiausius prisiminimus, o ir daugiau suþinotume, geriau paþintume mûsø didájá kûrëjà.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKASGEDIMINAS KIRKILAS

FESTIVALÁ SVEIKINA FESTIVALÁ SVEIKINA6

Lietuvos muzikø rëmimo fondas festivalio „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu“ metu kasmet iðkelia ir ágyvendina Druskininkø kurorte daug puikiø

iniciatyvø, pristato daugybæ talentingø atlikëjø - ir jau iðgarsëjusiø, ir tik pradedanèiø. Ðis tradiciniu tapæs renginys, iðsiugdæs savo vis didëjanèià klausytojø auditorijà, ne tik primena itin gilias garsaus lietuviø menininko ir jo vaikystës miesto sàsajas, bet kas kartà jas atnaujina, kvieèia ir vël pasinerti á nuostabø klasikinës muzikos pasaulá.

Tikimës, jog prasminga ðiø metø koncertinë programa sustiprins norà plësti meno paþinimo ribas, praturtins dvasiná mûsø visuomenës gyvenimà, priartins prie M.K.Èiurlionio kûrybos palikimo.

DRUSKININKØ MERASRIÈARDAS MALINAUSKAS

F E S T I V A L I O G L O B Ë J A S

FESTIVALIO GARBËS PIRMININKAS

EUROPOS PARLAMENTO NARYSprof. VYTAUTAS LANDSBERGIS

Ðiø metø spalio 18 dienà þymusis M.K.Èiurlionio kûrybinio palikimo tyrinëtojas ir populiarintojas prof. Vytautas Landsbergis minës 75-àjá gimtadiená. Maloniai sveikiname.

Ta proga dþiaugiamës, kad nuo pat pirmojo tarptautinio menø festivalio „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” jis buvo ir yra Festivalio globëjas, nuoðirdus ðio sumanymo palaikytojas, ne kartà skambinamais M.K.Èiur-lionio kûriniais M.K.Èiurlionio name muziejuje Druskininkuose pradëjæs Festivalá, skaitæs praneðimus M.K.Èiurlionio studijø savaitës „M.K.Èiurlio-nis ir pasaulis” surengtose mokslinëse konferencijose.

Prieð ketverius metus sveikindamas Festivalá, profesorius raðë: „Druskininkai galëtø vadintis Èiurlionio Druskininkais. Èia jis buvo ir liko, ir Druskininkai ðiandien yra kitokie, saviti, vieninteliai didþia dalimi todël, kad èia gyveno ir kûrë Mikalojus Konstantinas Èiurlionis… Sunku sumàstyti natûralesná kultûros reiðkiná kaip muzikos festivalis Druskininkuose, papuoðtas M.K.Èiurlionio vardu, nuðviestas jo dvasios. Geros kloties! ”

Po metø jo sveikinime vël prasmingos „gaidos”: „Tegul tik ásitvir-tina graþus Druskininkø festivalis „Vasara su Èiurlioniu”, tegul jis paskatin-damas rodo graþiø kûrybos apraiðkø ir ágyja platø skambesá… Druskininkai turi tapti pasauly þinoma muzikos vieta! ”

2005-aisiais, priminæs M.K.Èiurlionio laimæ bûti Druskininkuose, tæsë: „Tegul ir ðiandien jo muzika moko mus mylëti gyvenimà.”

Pernai Europos parlamento narys prof. V.Landsbergis raðë: „Dar viena vasara kvieèia mus susitikti su M.K.Èiurlioniu jo gimtinëje. Dar kartà Èiurlionis kvieèia mus susitikti muzikoje. Tai graþûs kvietimai. Kas galime – atsiliepkime! ”

O ðámet prof. V.Landsbergis labai lakoniðkas: „Linkiu Festivaliui, kaip ir visiems: gyvybës ir teisybës! ”

6

10 11

SEIMO NARYS Uþsienio reikalø komiteto pirmininkasDruskininkø garbës pilietisprof. JUSTINAS KAROSAS

F E S T I V A L I O G L O B Ë J A I F E S T I V A L I O G L O B Ë J A I

KULTÛROS MINISTRASJO NAS JU ÈAS

Viename ið laiðkø Mikalojus Konstantinas Èiurlionis yra pasakæs, kad jo simfoninë poema „Miðke“ prasideda tyliais, plaèiais

akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus lietuviðkø puðø oðimas. Ðie þodþiai labai tinka ir „Druskininkø vasarai su M. K. Èiurlioniu“, jau tapusiai iðskirtiniu mûsø kultûros reiðkiniu, nusakyti. Ðis menø festivalis – tai tylûs ir platûs dvasiniø versmiø akordai, kuriuos kasmet iðgirsta vis dau-giau klausytojø. Visiems jo dalyviams linkiu kuo daugiau kûrybinës ugnies, o ákvëpimo ir atgaivos semtis ið poetiðkos mûsø kraðto gamtos.

APLINKOS MINISTRASARÛNAS KUNDROTAS

Mieli druskininkieèiai ir kurorto sveèiai! Vasara su M. K. Èiurlioniu tradiciðkai ir vël sugráþta. Ne vienø metø patirtis

parodë, kiek svarbus ir ypatingas ðis sugráþimas. Sàlytis su M. K. Èiurlionio muzika – didþiulë dvasinë atgaiva visiems. Malonu, kad bene daugiausia, kà duoda susitiki-mai su Didþiojo Maestro muzika, yra sielos taurinimas, jos didingas bei romantiðkas pakylëjimas. Kaip politikas negaliu nepasakyti, jog mes, deja, gana daþnai paskæstame smulkmenose, primirðdami vertybes ir idealus, dël kuriø verta gyventi bei dirbti.

Visiems linkiu áspûdingos ir malonios vasaros Druskininkuose su M. K. Èiurlioniu.

Jau tradiciniu tapæs tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M. K.Èiurlioniu“ kvieèia pasisemti atgaivos ir ákvëpimo drauge su didþio

menininko kûrybos dvasia. Ðis festivalis pateikia turtingà, ávairius meno þanrus apimanèià programà, sukvieèia pasida-linti patirtimi bei atradimais þymiausius M. K. Èiurlionio kûrybos tyrinëtojus, taip populiarindamas jo kûrybiná pali-kimà. Dþiugu, kad „Druskininkø vasara su M. K.Èiurlioniu“ kasmet sulaukia vis didesnio publikos susidomëjimo, tampa vis reikðmingesniu kultûrinio gyvenimo ávykiu, turtinanèiu miesto gyventojø ir sveèiø meninæ patirtá.

Dëkoju ðio festivalio rengëjams, linkiu visiems jo dalyviams ir lankytojams nepamirðtamø áspûdþiø, pakilios nuotaikos ir pilnatvës akimirkø.

12 13F E S T I V A L I O R E N G Ë J A I

DRUSKININKØ MERO PAVADUOTOJAKRISTINA MIÐKINIENË

LIETUVOS MUZIKØ RËMIMO FONDO DIREKTORËLIU CI JA STUL GIE NË

Menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu“ jau tapo iðskirtiniu mûsø kurorto kultûros reiðkiniu. Kasmet

su meile ir pagarba puoselëjama graþi tradicija praturtina miesto kultûriná gyvenimà, sukvieèia talentingus atlikëjus, sulaukia ypatingo druskininkieèiø ir sveèiø dëmesio. Garsaus menininko M.K.Èiurlionio kûrybos palikimo - muzikos, dailës, literatûros, - iðsiskirianèio daugialypiu turiniu ir idë-jø platumu, galia neiðmatuojama. Jis pakylëja nuo pilkos kasdienybës, ugdo kilniausius jausmus, atveria þmogaus ir gamtos harmonijà.

Nuoðirdþiai linkiu visiems prasmingø akimirkø, neiðdildomø áspûdþiø ir ilgai ðirdyje iðliekanèiø susitikimø su M.K.Èiurlioniu.

Þymusis M.K.Èiurlionio kûrybos tyrinëtojas profesorius Vytautas Landsbergis yra pastebëjæs, kad „Druskininkai turi tapti pasauly þinoma muzikos vieta!” Tikrai to sie-

kia Lietuvos muzikø rëmimo fondas kartu su Druskininkø savivaldybe, jau penktà kartà Druskininkuose rengdamas tarptautiná menø festivalá „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”, èia sukvieèiantis ðio mûsø meno genijaus kûrybos puoselëtojus ir gerbëjus. Kasmet Druskinin-kus aplanko þmonës ið ávairiausiø pasaulio kampeliø, ir dþiaugiamës, kai jie ið èia iðvykdami daugiau suþino ne tik apie garsøjá Lietuvos kurortà, bet ir apie Druskininkuose gyvenusá ir kûrusá M.K.Èiurlioná, kurio kûriniø interpretacijas pateiks ne tik mûsø tautieèiai ir sveèiai ið Austrijos, Vokietijos, JAV, D.Britanijos ir kitø ðaliø.

Skverbkimës á tikràsias meno vertybes, artëkime prie jø, pa-þinkime M.K.Èiurlioná ir jo kûrybos atlikëjus, patirkime Druskininkø groþá ir jo nuostabø meniná paveldà.

M.K .Èiurlionis. Pasaulio sutvërimas. XI ið 13 paveikslø ciklo.1905 m.

M.K.ÈIURLIONIS IR AMÞININKAI

MIKALOJUS KONSTANTINAS ÈIURLIONIS (1875-09-22 – 1911-04-10) – genialus lietuviø dailininkas, kompozitorius, kultûros veikëjas. Èiurlionio darbai origina-lumu ir minties gilumu stebino ne tik amþininkus, bet ir ðiandieniniame meno pasaulyje susidomëjimas jo kûryba ne tik nemaþëja, taèiau auga ir pleèiasi.

M. K. Èiurlionio gyvenime ir kûryboje Druskininkai uþima iðskirtinæ vietà. Èia jis augo, pas tëvà vargonininkà iðmoko pirmàsias muzikos pamokas, o vëliau, studijø me-tais, daþnai sugráþdavo á namus, kuriuose jautë tëvø, broliø ir seserø meilæ ir dëmesá. Èia, Tëvø namuose, jis visada jautësi laisvas ir nevarþomas, èia gimë jo dràsiausi kûrybiniai sumanymai, brandþiausi kûriniai. Visa tai mums ðiandien liudija Druskininkuose 1963 m. ákurtas M.K. Èiurlionio memorialinis muziejus, kuriame rûpestingai saugoma mûsø tautos iðkiliausio Menininko ðvytinti dvasingumo aura.

2007-uosius UNESCO paskelbë EDVARDO GRIEGO (1843-1907) metais. Tad ir ðiømetis tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” primena didájá norvegø muzikos kûrëjà ir atlikëjà, taip kaip ir penktàjá kartà rengiamas Druskininkø festivalis garsina ir ateityje garsins M.K.Èiurlioná – mûsø didá kompozitoriø ir dailininkà, primindamas ir jo prasmingà atlikëjo veiklà. Du kûrëjai-amþininkai, abu darbavæsi savose meninëse pla-tumose, abu, tikriausiai to neþinodami, klojæ pamatus savøjø kraðtø profesionaliajai muzikinei kultûrai. Gal tai ir to meto nusiteikimas, bet ir E.Griego, ir M.K.Èiurlionio instrumentinëje kûryboje sumirga specialiai stilizuotos liaudið-ko muzikavimo nuotaikos. Profesorius Vytautas Landsbergis, giliai iðstudijavæs M.K.Èiurlioná, pastebi: „… Dvasinio turinio poþiûriu jau ankstyvoji Èiurlionio muzika atskleidþia savo „ðiaurietiðkà” charakterá, turi kai kuriø bendrumø su E.Griegu /èia galima atkreipti dëmesá á Pastoralæ Des-dur ir Mazurkà Ges-dur, VL 187, 193, ir ið dalies á Noktiurnà fis-moll, Preliudà b-moll, VL 169. Preliudà, VL 188, ádomu net palyginti su „Solveigos daina” !/, nors rastume ir F.Schu-berto ir R.Schumanno atgarsiø. Beje, Chopinà ir Griegà suvokiame kaip sàlygiðkai subjektyvaus ir objektyvaus prado atstovus visame Rytø ir Ðiaurës Europos nacionaliniame romantizme, o Èiurlionio iðeities taðkas bûtø maþdaug vidury tarp jø; tà pozicijà lemia kompozitoriaus asmenybë ir ypatingas jo aplinkos, tëvynës gamtos, liaudies dainø poveikis…” (V.Landsbergis. Èiurlionio muzika. V., 1986, p.132).

Beje, prof. V.Landsbergis pabandë atsakyti á klausimà – o kaip interpretuotinas ankstyvasis Èiurlionis, tie preliudai ir pjesës, kuriuose girdimi tiesioginiai ar tolimesni kitø, jam imponavusiø kompozitoriø stilistikos poþymiai: „…Èia galimi ir praktiðkai taikomi du keliai. Vienas – matyti Èiurlioná tarp kitø amþininkø ir þymiø pirmtakø kaip romantinës linijos tæsëjà, skambinti já panaðiai kaip Chopinà, Schumannà, Griegà, savitumo paieðkant jo pjesiø lietu-viðkuose motyvuose, gamtos nuotaikose. Kitas kelias – þvelgti á ankstyvàjá Èiurlioná jo brandþiosios kûrybos poþiûriu, ieðkant dar neiðryðkëjusiø dvasios ir stiliaus pradmenø…” (ten pat, p. 142).

Þvelgdamas á M.K.Èiurlionio muzikiná palikimà, prof. V.Landsbergis pastebi, kad „…istoriðkai Èiurlioniui teko tartum pavëluotas nacionalinio romantiko vaidmuo, ir jis ne visai tame vaidmenyje sutilpo. Semdamasis ákvëpi-mo ið tëvynës gamtos, folkloro, istorijos (simfoninë poema „Miðke”, uvertiûra „Kæstutis”, 1901 m. preliudai), taigi lyg paðauktas tapti lietuviðkuoju Griegu ar Smetana, netrukus Èiurlionis pasuko ðiuolaikiðkesniu individualiu keliu, primenanèiu veikiau B.Bartóko siekius…” (ten pat, p. 216-217).

Muzikologas Vaclovas Juodpusis

Upë prasideda ið nedidelio ðaltinëlio. Èiurlionio ge-nijus prasideda èia, nedidelëje Lietuvoje, taèiau, gilëdamas ir platëdamas, jis nelyginant ta upë nuplaukë, nuskambëjo per visà pasaulá, garsindamas savo gimtojo ðaltinio – Lietuvos vardà.

Justinas Marcinkevièius, 1965

Að manau, kad Èiurlionis tarp þmonijos milþinø yra vienas didþiausiø! Linkiu ið visos ðirdies, kad greit ateitø laikas, kai visai þmonijai taps aiðku, kokiø dvasios turtø suteikë maþoji lietuviø tauta þmonijai savo genijaus Èiurlionio veikalais!

Prof. Dr. Viktor Falkenhahn, Berlin, 1966

E.Grieg

15

16 17

For the fifth time there is starting the international art Festival „Druskininkai Summer with M.K.Èiurlio-nis”. It is organized by the Lithuanian Musicians’ Support Foundation together with Druskininkai city Council. This year the Festival is scheduled in June-September and it is dedicated to the anniversary of E.Grieg.

People of the most magnificent Lithuanian resort and the guests are going to see over 50 different cultural events, where the celebrated Lithuanian and foreign artists will introduce and reveal the beauty of M.K.Èiurlionis art to the new generation of his admirers and followers, enriching at the same time the cultural life of contem-porary Druskininkai. The events will involve about 90 performers and soloists, one ensemble, three choirs, two orchestras, two quartets and one quintet. The total number of the Festival performers is 280.

During the Festival a special study week and the conference „M.K.Èiurlionis and the World” will be organized, as well as the traditional violin music fiesta and the violin mastery courses. The famous scientists and M.K.Èiurlionis art experts from Germany, Norway, Estonia, Ukraine, along with the prominent Lithuanian musicologists and art critics will participate in the events.

Through all the summer the beautiful chamber music will sound in the M.K.Èiurlionis Memorial Mu-seum and Druskininkai city museums, complemented by the traditional „Druskininkai Serenade” concerts. The sacred music concerts, so appreciated by the hearers will be arranged in Druskininkai, Old Varëna and Liðkiava. Some Festival events will be „hosted” by „Lietuva” and „Draugystë” sanatoria, as well as by the recreation centre „SPA Vilnius”. From June till September painting lovers will enjoy the exhibitions of the Lithuanian and foreign artists and the drawings of Druskininkai the young and talented. Literature lovers will be certainly attracted by the film and literary-musical soirees, contests of students’ essays and promotion of new books on M.K.Èiurlionis life, followed by the overall discussions. The exceptional importance in the programme of the Festival will be attached to the performance of M.K.Èiurlionis works and the M.K.Èiurlionis contest winners’ concerts of the piano and organ music. During the Festival opening the Song and Dance ensemble „Lietuva” will perform the „gold fund” works of the composer Vytautas Juozapaitis.

The National Culture and Art award winners’ Jurgis Juozapaitis and the Lithuanian Government Cul-ture and Art award winners’ Giedrius Kuprevièius recitals and premieres will adorn the Festival. The best artistic achievements will be demonstrated by the prominent Lithuanian performers and art masters from abroad.

During the „Druskininkai Summer” the mastery workshops will permit the young violinists and the string quartet members to polish their skills. The violin mastery courses will be directed by the Professor Petru Munteanu from Hamburg (Germany); the string quartet and violin ensembles will be consulted by the Lithu-anian Music and Theatre Academy Professor Kornelija Kalinauskaitë and finally, the young violinists will be taught by the National M.K.Èiurlionis Art school teacher-expert Gintvilë Vitënaitë.

The organizers express their sincere gratitude to all the Festival partners, sponsors, volunteers, perfor-mers and participants, who have made to Druskininkai people and city guests such a magnificent present – a beautiful and meaningful art fiesta.

We open our hearts and the Festival gates to Druskininkai people and city guests.Festivalio direktorë Genovaitë Ðaltenienë

Please, find the information about the festival and its events at www.lmrf.lt or in the daily „Lietuvos þinios”, or Druskininkai weeklies „Druskonis”, „Druskininkø naujienos”.

Penktàjá kartà Druskininkuose vyks tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlio-niu“. Festivalio organizatoriai – Lietuvos muzikø rëmimo fondas kartu su Druskininkø savivaldybe. Ðiais metais jis rengiamas birþelio – rugsëjo mënesiais primenant E. Griego metus.

Graþiausio Lietuvos kurorto gyventojams ir sveèiams bus pasiûlyta per 50 ávairiø meno renginiø, kuriø metu þymûs Lietuvos bei uþsienio ðaliø menininkai pristatys ir atvers M.K. Èiurlionio kûrybà naujoms mylëto-jø ir puoselëtojø kartoms bei praturtins Druskininkø kultûriná gyvenimà. Renginiuose dalyvaus iki 90 atlikëjø – solistø, 1 ansamblis, 3 chorai, 2 orkestrai, 2 kvartetai, 1 kvintetas. Ið viso Festivalio programoje dalyvaus per 280 muzikos atlikëjø.

Festivalio metu bus rengiama M.K.Èiurlionio studijø savaitë su moksline konferencija „M.K.Èiurlio-nis ir pasaulis“, tradicinë smuiko muzikos ðventë su meistriðkumo kursais. Jose dalyvaus þymûs mokslininkai, M.K.Èiurlionio tyrinëtojai ið Vokietijos, Norvegijos, Estijos, Ukrainos, þinomi Lietuvos muzikologai, dailëtyri-ninkai.

Visà vasarà M.K.Èiurlionio memorialiniame bei Druskininkø miesto muziejuose skambës kamerinë muzika, vyks ir tradiciniai „Druskininkø serenadø“ koncertai.

Klausytojø jau pamëgtos sakralinës muzikos valandos bus rengiamos Druskininkø, Senosios Varënos, Liðkiavos baþnyèiose. Festivalio renginiai „sveèiuosis“ „Lietuvos“, „Draugystës“ sanatorijose, sveikatingumo ir poilsio centre SPA VILNIUS. Dailës meno mylëtojus birþelio – rugsëjo mënesiais pakvies Lietuvos bei uþsienio dailininkø tapybos, Druskininkø moksleiviø pieðiniø parodos. Literatûros gerbëjus pamalonins literatûrinës – muzikinës, kino filmø popietës, moksleiviø raðiniø konkursai, naujø knygø apie M.K.Èiurlioná pristatymai ir aptarimai. Ypatingas dëmesys Festivalio programoje bus skirtas M.K.Èiurlionio kûriniø atlikimui, M.K.Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursø laureatø pasirodymams.Festivalio pradþios ðventëje dainø ir ðokiø ansamblio „Lietuva“programoje skambës kompozitoriaus Vytauto Juozapaièio „aukso fondo “ kûriniai.

Vyks Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureato Jurgio Juozapaièio, LR Vyriausybës kultûros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus autoriniai vakarai ir jø kûriniø premjeros. Savo meninius sugebëjimus pristatys ir kiti þymûs Lietuvos muzikos atlikëjai, taip pat meno meistrai ið uþsienio ðaliø.

Per „Druskininkø vasarà“ vyks meistriðkumo mokyklos, jose ágûdþius tobulins maþieji ir jaunieji smui-kininkai bei kameriniai ansambliai.

Smuikininkø meistriðkumà ugdys þymûs pedagogai: profesorius Petru Munteanu ið Hamburgo (Vokie-tija), styginiø kvartetà ir smuikininkø ansamblius konsultuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorë Kornelija Kalinauskaitë, jaunuosius smuikininkus mokys nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë.

Festivalio rengëjai dëkoja visiems renginio partneriams, rëmëjams, pagalbininkams, muzikos atlikëjams, dalyviams, kuriø dëka druskininkieèiams ir kurorto sveèiams bus padovanota graþi ir prasminga meno ðventë.

Laukiame ir tikimës druskininkieèiø bei kurorto sveèiø dëmesio!Festivalio direktorë Genovaitë Ðaltenienë

Informacijos apie festivalá ir jo renginius ieðkokite:internetinëje svetainëje www.fondas.lt, laikraðèiuose „Lietuvos þinios“, „Druskonis“, „Druskininkø naujienos“, þurnale „Muzikos barai”

ir kituose leidiniuose.

Penktasis tarptautinis menø festivalisDRUSKININKØ VASARA SU M.K.ÈIURLIONIU

Fifth international arts festival DRUSKININKAI SUMMER WITH M.K.ÈIURLIONIS

16 17

18 19P R O G R A M AF E S T I V A L I O FESTIVALIO PRADÞIOS ÐVENTËBirþelio 30 d., ðeðtadiená, 16.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali-niame muziejujeKvieèiami dalyvauti LR Seimo narys Justinas Karosas LR kultûros ministras Jonas JuèasLR ðvietimo ir mokslo ministrë Roma ÞakaitienëLR aplinkos ministras Arûnas KundrotasAlytaus apskrities virðininkas Eugenijus PalavinskasDruskininkø meras Rièardas MalinauskasDruskininkø vicemerë Kristina MiðkinienëLietuvos muzikø rëmimo fondo direktorë Liucija Stulgienë M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina Aldona Eleonora Radvilaitë19.00 val. sanatorijoje „Lietuva“ Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Dailës skyriaus moksleiviø parodos pristatymasParoda veiks iki liepos 22 d. 19.30 val. Iðkilmës prie M.K.Èiurlionio paminkloDalyvauja Valstybinis dainø ir ðokiø ansamblis „Lietuva“20.30 val. Pramogø aikðtëjeAnsamblio „Lietuva“ ðventinis koncertas Vadovas Giedrius SvilainisVyriausiasis chormeisteris Algimantas KriûnasVyriausiasis baletmeisteris Vytautas Buterlevièius Dirigentas Saulius PrusevièiusDalyvauja kompozitorius Vytautas JuozapaitisProgramoje M.K.Èiurlionis, V.Juozapaitis,J.Ðvedas, Vydûnas

Liepos 1 d., sekmadiená, 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèiojeMykolo Romerio universiteto miðrus chorasMeno vadovë ir dirigentë Loreta LevinskaitëChormeisterë ir koncertmeisterë Vitalija Semeniukienë

DalyvaujaRegina Maciûtë (sopranas)Gediminas Kviklys (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, G.Venislovas, F.Mendelssohn, F.Schumann, R.Schubert, G.Mignemi, H.Hahn, S.Tanejev, G.Gershwin19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeSakralinës muzikos valandø ciklas „Èiurlioniðkàjà stygà palietus“Ciklà sudarë LMTA doc. Gediminas KviklysPradþios koncertasNaujø idëjø kamerinis orkestras Augusta Jusionytë (smuikas) Dalia Dedinskaitë (smuikas) Vytautas Martiðius (altas) Gleb Pyðniak (violonèelë)Meno vadovas ir dirigentas Gediminas GelgotasProgramoje J.S.Bach, J.Ch.Bach, G.Gelgotas

Liepos 8 d., sekmadiená,19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeSabina Martinaitytë (sopranas)Renata Marcinkutë (vargonai)Audronë Eitmanavièiûtë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, C.Franck, Ch.Gounod, L.Luzzi, H.Marschner, D.Kairaitytë,N.Èepaitës kûrinio „Angelo mio” premjera

Liepos 14 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus terasojeDRUSKININKØ SERENADOSLietuvos nacionalinës kultûros ir meno prem-ijos laureatasÈIURLIONIO KVARTETAS Jonas Tankevièius (I smuikas) Darius Dikðaitis (II smuikas) Gediminas Daèinskas (altas) Saulius Lipèius (violonèelë)Solistas Algirdas Budrys (klarnetas)Programoje M.K.Èiurlionis, J.Haydn, W.A.Mozart

Liepos 15 d., sekmadiená, 19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeGintarë Skerytë (sopranas) Mindaugas Þemaitis (baritonas)Daiva Gudelevièiûtë (altas)Þivilë Survilaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, G.Fauré

Liepos 20 d., penktadiená,16.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali-niame muziejujeMuzikos ir þodþio kûrybos vakaras „Ið didelio ilgesio...“ (M.K.Èiurlionis)Egidijus Aliðauskas (birbynë)Rûta Mikelaitytë (fortepijonas)Birutë Marcinkevièiûtë-Mar (aktorë)Programoje M.K.Èiurlionis, B.Dvarionas, F.Schubert, A.Piazzolla, F.Kreisler ir kt.Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø vieðàja biblioteka

Liepos 21 d., ðeðtadiená,20.30 val. Pramogø aikðtëjeKariniø jûrø pajëgø orkestras (Klaipëda)Kapelmeisteris Pranciðkus MemënasDalyvauja Klaipëdos muzikinio teatro solis-tas Viaèeslavas Tarasovas (tenoras)Programoje V.Klova, J.Strauss, R.Williams, M.Novikas, Ph.Sparke, N.Iwai

Liepos 22 d., sekmadiená, 19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeOna Matusevièiûtë (sopranas)Giedrius Prunskus (bosas)Jurgita Kazakevièiûtë (vargonai)Programoje J.S.Bach, W.A.Mozart, F.Schubert, M.K.Èiurlionis

Liepos 26 d., ketvirtadiená,19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus terasojeBaltijos akordeonø kvintetas EXCELSIORVadovas Eduardas GabnysProgramoje A.Piazzolla, L.Anderson, F.Poulenc

Liepos 29 d., sekmadiená,12.00 val. Senosios Varënos baþnyèiojeKastytis Mikiðka (birbynë)Eugenijus Èiplys (birbynë)Dalia Ðakenytë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.Juozapaitis, W.F.Bach, A.Piazzolla ir kt.

19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeKristina Zmailaitë (sopranas)Edmundas Seilius (tenoras, JAV)Eleonora Taðkinaitë (vargonai)Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, Ch.W.Gluck ir kt.

Liepos 30 – rugpjûèio 5 d.M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËKonferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PA-SAULISSMUIKO MUZIKOS ÐVENTËSMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSAIStudijø savaitës programà sudarë Rimantas Astrauskas, muzikologas, LMTA docentas

Smuiko muzikos ðventës meno vadovai ir smuikininkø meistriðkumo kursø peda-gogai:Petru Munteanu, Hamburgo aukðtosios muzikos mokyklos profesorius (Vokietija)Kornelija Kalinauskaitë, LMTA profesorë Gintvilë Vitënaitë, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja ekspertë Liepos 30 d., pirmadiená,19.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklojeDruskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ geriausiø darbø parodos pristatymas

20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS Pradþios koncertasDiana Galvydytë (smuikas, D.Britanija)Lina Ðatkutë (fortepijonas)Programoje E.Chausson, C.Saint-Saëns, E.Balsys, E.Elgar, P.Sarasate

Liepos 31 d., antradiená, 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Kamerinës muzikos koncertas Dalia Kuznecovaitë (smuikas)Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Voki-etija)Programoje J.Brahms, M.Ravel, M.K.Èiurlionis, P.Sarasate

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená,10.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali-niame muziejujeM.K.Èiurlionio studijø savaitës,Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis” atidarymasKvieèiami dalyvauti:LR Seimo ir Vyriausybës nariai, Kultûros, Ðvietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijø,Alytaus apskrities, Druskininkø savivaldybës ir Lietuvos muzikø rëmimo fondo vadovai Uþsienio ðaliø sveèiaiAleksandr Dirdovskij ( reþisierius, Ukraina) Tanel Ðubin ( dailininkas, Estija)Laima Petrusevièiûtë-Sjur ( menotyrininkë, Norvegija)M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina Birutë VainiûnaitëProgramoje M.K.Èiurlionis, R.Schumann, S.Ðimkus, S.Vainiûnas, J.Gruodis11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osioms gimimo metinëms, pristatymas.Parodà pristato M.K.Èiurlionio memoria-linio muziejaus skyriaus vedëjas, dailininkas Darius Joneika

12.00 val. Lietuvos banko poilsio namuoseKonferencija „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ Praneðëjai Kristina Miðkinienë, Druskininkø vicemerëJonas Bruveris, LMTA Muzikos istorijos katedros docentas Jan Braun, Magdeburgo universiteto dok-torantas (Vokietija)Vaclovas Juodpusis, muzikologas, Stasio Vainiûno namø Vilniuje direktorius16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialini-ame muziejujeNaujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, paroda–pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“Dalyvauja knygø autoriaiVirginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëjaDarius Kuèinskas, muzikologasMilda Kulikauskienë, menotyrininkëJûratë Landsbergytë, muzikologëAdelbertas Nedzelskis, menotyrininkasDalia Palukaitienë, skulptorë, M.K.Èiurlionio anûkëLaima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija)20.00 val. sanatorijoje LIETUVATanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø parodø atidarymas.Dalyvauja autoriai 20.30 val. sanatorijoje LIETUVAMultimedijø kompozicijø vakaras M.K.Èiurlionio kûriniø motyvaisProgramoje Mantauto Krukausko ir Lino Paulauskio kompozicijosDalyvauja Brigita Bublytë (vokalas)Jan Maksimoviè (saksofonas)

20 21P R O G R A M AF E S T I V A L I O Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená,10.00 val. Lietuvos banko poilsio namuoseKonferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ tàsaPraneðëjai Antanas Andrijauskas, Vilniaus dailës akademijos profesorius, hab. dr.;Rimantas Astrauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos kat-edros docentas, dr.; Rimantas Janeliauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros docentas, dr.; Eugenijus Ignatonis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros profesorius, dr.; Egidijus Maþintas, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos insti-tuto docentas, dr.; Rita Nomicaitë, Lietuvos muzikos ir tea-tro akademijos Muzikologijos instituto mokslinë bendradarbë; Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija); Stasys Urbonas, Memorialinio kultûros centro Èiurlionio namai Vilniuje direktorius16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialini-ame muziejujeKino filmø popietë „M.K. Èiurlionis ir kinematografas“Susitikimas su reþisieriumi Aleksandru Dirdovskiu (Ukraina)Vedëjas fotomenininkas Juozas Valiuðaitis20.00 val. Sveikatingumo ir poilsio centre SPA VILNIUSKompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus kûrybos ir improvizacijø vakaras Programoje „Echo–Aidas“(Pasaulinë premjera)Dalyvauja Kamerinis ansamblis „Grazioso“ Joana Gedmintaitë (sopranas) Viktorija Zabrodaitë (fleita) Vilma Rindzevièiûtë (fortepijonas)

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 9.30 val. Ekskursija po M.K.Èiurlionio pamëgtas vietoves Druskininkø apylinkëse12.00 val. Miðko muziejuje GIRIOS AIDASSusitikimas-pokalbis su Aplinkos ministeri-jos ir kitais gamtosaugos specialistaisLiteratûrinis muzikinis puslapisTADA AÐ LAIMINGAS . . .Antano Vienaþindþio kûrybos motyvaisDanielius Sadauskas (baritonas)Vytautas Juozapaitis (armonika, akordeonas, sega)Ferdinandas Jakðys (aktorius)15.00 val. Ekskursija á Liðkiavà 15.30 val. Liðkiavos baþnyèioje Muzikos valandaMeistriðkumo kursø smuikininkø koncertasVadovai prof. Petru Munteanu,mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë18.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklojeLietuvos kompozitoriø smuiko muzikos vakarasMeistriðkumo kursø smuikininkaiVadovai prof. Petru Munteanu,prof. Kornelija Kalinauskaitë,mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë21.00 val. Druskininkø miesto muziejaus terasojeMeistriðkumo kursø styginiø kvartetas Augusta Jusionytë (I smuikas) Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Regina Gylytë (violonèelë)Vadovë prof. Kornelija KalinauskaitëProgramoje L. van Beethoven, M.K.Èiurlionis, W.A.Mozart ir kt.22.30 val. M.K.Èiurlionio memorialini-ame muziejujeVakaro improvizacija M.K.Èiurlionio kûrybos temomisMuzikinis plenerasAtlikëjai

Pianistë Aleksandra ÞvirblytëVizualizacija Aleksandro Dirdovskio (reþisierius, Ukraina)

Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, 16.00 val. Druskininkø baþnyèiojeGroja meistriðkumo kursø smuikininkaiVadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë20.00 val. Sanatorijoje LIETUVALietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureato, kompozitoriaus Jurgio Juozapaièio kûrybos vakarasAsta Krikðèiûnaitë (sopranas)Audronë Kisieliûtë (fortepijonas)Kastytis Mikiðka (birbynë)Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas)Giedrë Gabnytë (fortepijonas)Birutë Bizevièiûtë (fortepijonas)Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas Augusta Jusionytë (I smuikas) Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Regina Gylytë (violonèelë)Vakaro vedëjaiKompozitorius Jurgis JuozapaitisMuzikologas Vaclovas Juodpusis

Rugpjûèio 5 d., sekmadiená,17.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokykloje Jaunøjø smuikininkø meistriðkumo kursø Pabaigos koncertasVadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeAnsamblis Trio per Due Jûratë Landsbergytë (vargonai) Laurie Penpraze (trombonas, JAV) Todd Craven (trimitas, JAV)Programoje M.K.Èiurlionis, G.Sakalauskas, G.Tartini, A.Persichetti, J.Haydn, G.F.Händel, D.Pinkham, L.Bernstein ir kt.20.00 val. sanatorijoje DRAUGYSTËSMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ Pabaigos koncertas

Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas ir smuikininkaiSmuiko muzikos ðventës meno vadovai ir smuikininkø meistriðkumo kursø pedagogaiprof. Petru Munteanu, prof. Kornelija Kalinauskaitë

Rugpjûèio 12 d., sekmadiená, 19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeAmelie Dembski (sopranas, Vokietija)Henning Dembski (vargonai, Vokietija)Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, M.K.Èiurlionis

Rugpjûèio 17 d., penktadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejujeKamerinës muzikos koncertasEdvardas Armonas (violonèelë, Vokietija) Gabrielius Alekna (fortepijonas, JAV)Programoje M.K.Èiurlionis, J.Brahms, R.Schumann, C.Franck

Rugpjûèio 18 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejujeMuzikinë poetinë kompozicijaE.Griego „Ákvëpimo þemë“Rita Preikðaitë (mecosopranas)Rûta Blaðkytë (fortepijonas)Virginija Kochanskytë (aktorë)

Rugpjûèio 19 d., sekmadiená, 19.30 val. Druskininkø baþnyèiojeJûratë Vizbaraitë (sopranas)Andrejus Kalinovas (tenoras, Austrija)Graþina Petrauskaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, W.A.Mozart, C.Franck, G.Bizet

Rugpjûèio 25 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejujeMuzikinë-poetinë kompozicija „Skambanèios sekundës“.Inga Ulevièiûtë (mecosopranas) Graþina Zalatorienë (fortepijonas)Graþina Urbonaitë (aktorë)Programoje M.K.Èiurlionis, A.Kaèanauskas, V.Jakubënas, J.Pakalnis, A.Belazaras, G.Gudauskienë

Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø vieðàja biblioteka

Rugpjûèio 26 d., sekmadiená,19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Regina Ðilinskaitë (sopranas)Diana Encienë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, G.F.Händel

Rugsëjo 2 d., sekmadiená,13.30 val. Druskininkø baþnyèiojeMindaugas Jankauskas (tenoras)Vygantas Ðilinskas (trombonas)Dalia Jatautaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, A.Kaèanauskas, J.Lemmens ir kt.

Rugsëjo 9 d., sekmadiená,13.30 val. Druskininkø baþnyèiojeAuðra Liutkutë (sopranas)Giedrius Gelgotas (fleita)Jarûnë Barkauskaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis , J.S.Bach, A.Vivaldi ir kt.

Rugsëjo 16 d., sekmadiená, 13.30 val. Druskininkø baþnyèiojeEugenija Klivickaitë (mecosopranas)Vytenis Gurstis (fleita)Virginija Survilaitë (vargonai)Programoje J.S.Bach, G.Donizetti, G.Caccini, J.Stanley

Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená17.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeKoncertas M.K.Èiurlionio gimimo dienaiDruskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai ir mokytojaiLietuvos muzikos ir teatro akademijos stu-dentaiDruskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ irraðiniø konkursø „Sapnavau Èiurlionio karalius“ bei „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“ laureatø ap-dovanojimas

Rugsëjo 23 d., sekmadiená, 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèiojeMoterø choras „Liepos“ Meno vadovë ir dirigentë Audronë Steponavièiûtë-ZupkauskienëProgramoje M.K.Èiurlionis, V.Augustinas, D.Macintyre, J.Luciuk, F.Schubert ir kt.13.30 val. Druskininkø baþnyèiojeM.K. Èiurlionio 132-osioms gimimo metinëms Sakralinës muzikos valandø ciklo „Èiurlioniðkàjà stygà palietus“ Pabaigos koncertasRegina Maciûtë (sopranas)Ieva Prudnikovaitë (mecosopranas)Gediminas Kviklys (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S. Bach, W.A.Mozart, Ch.M.Widor

FESTIVALIO PABAIGOS ÐVENTËRugsëjo 27 d., ketvirtadiená, 19.30 val. Sveikatingumo ir poilsio centre SPA VILNIUSPopuliariosios klasikinës muzikos koncertasChoras JAUNA MUZIKAMeno vadovas ir vyr. dirigentasVaclovas AugustinasSolistai tarptautiniø konkursø laureatai

Koncertø vedëjas muzikologas Vaclovas Juodpusis

Nuo birþelio 30 d. iki rugsëjo 22 d. kiekvienà penktadiená 17 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje rodomi filmai apie M.K.Èiurlioná

22 23F E S T I V A L I O PRADÞIOS ÐVENTË

20.30 val. Pramogø aikðtëjeAnsamblio „Lietuva“ ðventinis koncertas Vadovas Giedrius SvilainisVyriausiasis chormeisteris Algimantas KriûnasVyriausiasis baletmeisteris Vytautas Buterlevièius Dirigentas Saulius PrusevièiusDalyvauja kompozitorius Vytautas JuozapaitisProgramoje M.K.Èiurlionis, V.Juozapaitis,J.Ðvedas, Vydûnas

F E S T I V A L I O PRADÞIOS ÐVENTË

Birþelio 30 d. 16.00 val.

IÐKILMINGAS FESTIVALIO ATIDARYMAS

Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeKvieèiami dalyvauti LR Seimo narys Justinas Karosas LR kultûros ministras Jonas JuèasLR ðvietimo ir mokslo ministrë Roma ÞakaitienëLR aplinkos ministras Arûnas KundrotasAlytaus apskrities virðininkas Eugenijus PalavinskasDruskininkø meras Rièardas MalinauskasDruskininkø vicemerë Kristina MiðkinienëLietuvos muzikø rëmimo fondo direktorë Liucija Stulgienë

M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina Aldona Eleonora Radvilaitë

19.00 val. sanatorijoje „Lietuva“ Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Dailës skyriaus moksleiviø parodos pristatymasParoda veiks iki liepos 22 d.

19.30 val. Iðkilmës prie M.K.Èiurlionio paminkloDalyvauja Valstybinis dainø ir ðokiø ansamblis „Lietuva“Kompozitorius Vytautas Juozapaitis

Paminklas M.K.Èiurlioniui. Pastatytas 1975 m., paþymint menininko

100-àsias gimimo metines. Skulptorius V.Vildþiûnas

ALDONA ELEONORA RADVILAITË gimë Kaune. Mokësi ir 1956 m. baigë Kauno deðimtmetæ muzikos mokyklà (dabar – J.Naujalio muzikos gimnazija), mokytojos B.Strolienës fortepijono klasæ. Tæsë mokslus Maskvos P.Èaikovskio konservatorijoje (prof. V.Nosovo, A.Gabrieliano ir T.Petruðevskajos klasëse). 1964 m. baigë ðios konservatorijos aspirantûrà. Nuo 1964 m. iki ðiol dirba LMTA fortepijono katedroje, profesorë (1995). 1974–1976 m. dëstë Centrinës Suomijos konservatorijoje (Jyväskylä mies-te), ten rengë solinius koncertus. 1984–1994 m. tæsë pedagoginá darbà ir koncertavo vasaros meistriðkumo stovyklose Suomijos miestuose Suolahti ir Karstula, kur dirbo pasaulinio garso muzikai ið daugelio ðaliø. 1968 m. tapo tarptautinio M.K.Èiurlionio konkurso laureate. Nuolat koncertuoja. Gastro-liavo Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje, Kaukazo ðalyse, Kazachstane, Italijoje. Grojo diriguojant A.Klenickiui, J.Domarkui, M.Dvarionaitei, S.Sondeckiui, I.Musinui, K.Eliasbergui. Kaip solistë, koncertmeisterë, kamerinio ansamblio dalyvë grojo su þymiais rusø atlikëjais T.Dokðiceriu, J.Jegorova, V.Gvozdec-kiu, E.Pozdëjevu, J.Èelkausku, smuikininke ið Kanados A.Ðarpyte.

Valstybinis dainø ir ðokiø ansamblis LIETUVA – profesionalus ðokëjø, liaudies instrumentø orkestro ir choro grupiø jungtinis meno kolektyvas. Ásteigtas 1940–øjø lapkritá, jau kitø metø vasario 22 dienà surengë pirmà savo koncertà. Pirmojo meno vadovo kompo-zitoriaus Jono Ðvedo ir ðokiø grupës vadovo Juozo Lingio kûryba kelis deðimtmeèius buvo ansamblio repertuaro pagrindas. Ryðkø pëdsakà kolektyvo kûryboje paliko deðimtmetá ansambliui vadovavæs ir brandþias programas parengæs Vladas Bartusevièius. Ilgiausiai – 27 metus – „Lietuvai“ vadovavo doc. Pranas Budrius, pradëjæs savo kûrybiná kelià ðiame kolektyve kaip birbynininkas. Nuo 2004 m. ansambliui va-dovauja kompozitorius Giedrius Svilainis, jau 2003 metais dalyvavæs kuriant muzikà ansamblio „Lietuva“ naujam mitologinës tematikos muzikiniam spektakliui „Perkûnas“. Su jo atëjimu pradëta ieðkoti naujø ansamblio kûrybiniø keliø, taip gimë keletas naujø projektø: „Þaibo gëlës“, „Nepamirðtama. Sena – nauja“, „Lietuviðkos giesmës“, „Kur bakûþë samanota...“. Prieð kiekvienas Kalëdas „Lietuva“ parengia naujà ðventiná spektaklá maþiesiems þiûrovams, o per metus surengia apie 60 koncertø Lietuvos mokyklose. Per visà „Lietuvos“ gyvavimà parengta apie 40 naujø programø, jose skambëjo per 1000 lietuviø autoriø kûriniø. Visas ansamblis arba jo grupës surengë apie 8500 koncertø ne tik gimtinëje, bet ir 38 uþsienio ðalyse.

„Lietuva“ – visada jaunas, verþlus ir kûrybingas kolektyvas, gerai þinomas ir laukiamas ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Tai patvirti-na 2007 metø vasario mënesá Sicilijoje, Agridþento mieste, vykusiame 52-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje tarp 18 stilizuoto liaudies meno kolektyvø ið viso pasaulio iðkovotas prizas – pirmoji vieta muzikos grupiø kategorijoje.

23

Ansamblio „Lietuva“ ðventinio koncerto programa tai tarsi kompozi-toriaus VYTAUTO JUOZAPAIÈIO kûrybos vakaras, kur skambës jo kûriniai ið „aukso fondo“.

O dainà „Gromatëlæ paraðiau“ (S.Þlibino þ.), kurià ansamblis atliks kar-tu su autoriumi, ðiandien dainuoja visa Lietuva.

24 25R E N G I N I A I M . K . È I U R L I O N I O

M E M O R I A L I N I A M E M U Z I E J U J ER E N G I N I A I M . K . È I U R L I O N I OM E M O R I A L I N I A M E M U Z I E J U J E

Liepos 20 d., penktadiená, 16.00 val.

Muzikos ir þodþio kûrybos vakaras „Ið didelio ilgesio...“ (M.K.Èiurlionis)

Egidijus Aliðauskas (birbynë)Rûta Mikelaitytë (fortepijonas)Birutë Marcinkevièiûtë-Mar (aktorë)

Programoje M.K.Èiurlionis, B.Dvarionas, F.Schubert, A.Piazzolla, F.Kreisler ir kt.

Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø vieðàja biblioteka

M.K.Èiurlionio g. 35

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená,

10.00 val. M.K.Èiurlionio studijø savaitës,Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis” atidarymasKvieèiami dalyvauti:LR Seimo ir Vyriausybës nariai, Kultûros, Ðvietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijø, Alytaus apskrities, Druskininkø savivaldybës ir Lietuvos muzikø rëmimo fondo vadovai Uþsienio ðaliø sveèiaiAleksandr Dirdovskij (reþisierius, Ukraina) Tanel Ðubin (dailininkas, Estija)Laima Petrusevièiûtë-Sjur (menotyrininkë, Norvegija)

M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina Birutë VainiûnaitëProgramoje M.K.Èiurlionis, R.Schumann, S.Ðimkus, S.Vainiûnas, J.Gruodis

11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osi-oms gimimo metinëms, pristatymas.Parodà pristato M.K.Èiurlionio memorialinio muzie-jaus skyriaus vedëjas, dailininkas Darius Joneika

16.00 val. Naujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, paroda-pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“Dalyvauja knygø autoriaiVirginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëjaDarius Kuèinskas, muzikologasMilda Kulikauskienë, menotyrininkëJûratë Landsbergytë, muzikologëAdelbertas Nedzelskis, menotyrininkasDalia Palukaitienë, skulptorë, M.K.Èiurlionio anûkëLaima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija)

BIRUTË MARCINKEVIÈIÛTË-MAR – aktorë, reþisierë, poetë. 1993 m. Sankt Peter-burgo (Rusija) teatro, muzikos ir kino institute ágijo teatro aktorës ir reþisierës specialybes, vëliau mokësi japonø Noh teatro dainavimo ir ðokio Kita Noh mokykloje bei tradicinio Nihon Buyo ðokio Tokijuje (Japonija). Nuo 1994 m. yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorë. Sukûrë vaid-menø reþisieriø J.Vaitkaus, R.Tumino, I.Buèienës, K.Kymantaitës, L.Zappia ir kt. spektakliuose. Nuo 1998 m. kuria savarankiðkus monospektaklius

(„Þodþiai smëlyje”, „Meiluþis”, „Antigonë”, „Poetë”), 1999–2006 m. pelniusius tarptautiniø teatro festivaliø apdovanojimø ir prista-tytus daugelyje Europos ðaliø, taip pat Meksikoje, Kolumbijoje, Jungtiniuose Arabø Emyratuose, Japonijoje, Taivanyje, Mongoli-joje, Jordanijoje, JAV, Filipinuose.

Iðleido 5 knygas (kûryba versta á daugelá pasaulio kalbø), sukûrë daugelá libretø operoms, ðokio spektakliams, (1996 ir 1997 m. pelnë B.Sruogos ir Baroko literatûros skaitovø konkursø apdova-nojimus, 2000 m. - „Poezijos pavasario“ skaitovë-laureatë), vaidina kino filmuose, taip pat reþisuoja ir muzikos kûrinius.

RÛTA MIKELAITYTË Lietuvos muzikos ir teatro akademijà baigë 1999 m. (prof. J.Karnavièiaus fortepijono ir prof. R.Vaitkevièiûtës koncertmeisterio kl.), ágydama muzikos ma-gistro laipsná. 1997 m. tapo respublikinio pianistø – koncertmeiste-riø konkurso laureate, 2005 m. tarptautinio konkurso diplomante. 2003 m., po meno aspirantûros studijø baigimo, buvo suteiktas meno licenciato laipsnis. 1999-2006 m. dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertmeistere. Staþavo pas daugelá þymiø fortepijono, kamerinës muzikos bei vokiðkos romantinës dainos (Lied) pedagogø Europos ðaliø aukðtosiose muzikos mokyklose. Dalyvavo ávairiuose festivaliuose. Yra 2005 m. susikûrusio ansamblio

„Naujasis Vilniaus trio“ narë (kartu su smuikininku Darium Dikðaièiu ir klarnetininku Antanu Taloèka), inspiruoja ðiuolaikiniø Lietuvos kompozitoriø naujø kûriniø sukûrimà ðiam ansambliui. 2006 m. su nauja programa dalyvavo ðiuolaikinës muzikos festivalyje Kaune „Ið arti“. Nuolat koncertuoja ir kitø kameriniø ansambliø sudëtyje, akompanuoja Lietuvos, taip pat ir uþsienio ðaliø dainininkams (R.Marian, G.Bardini, C.Süß), didelá dëmesá skiria kamerinës vokalinës muzikos studijoms ir propagavimui. Ypaè domisi vokie-èiø dainos (Lied) meistrø, pirmiausia F.Schuberto, R.Schumanno, J. Brahmso, H.Wolfo ir R.Strausso kûryba, pati verèia dainø tekstus á lietuviø kalbà.

EGIDIJUS ALIÐAUSKAS –Lietuvos muzikos ir teatro akademi-joje 1995 m. baigë birbynës bakalau-ro studijas. 1996 m. gavo magistro diplomà (birbynës specialybë), 1998 m. - orkestro dirigavimo studijø baka-lauro diplomà. 1999 m. ágijo karinio orkestro dirigento kvalifikacijà.

Birbynæ ir jos galimybes mu-zikuojant, aktyviai koncertuodamas

ávairiuose renginiuose, yra pristatæs ne tik Lietuvoje.Kaip dirigentas koncertuoja su ávairiais orkestrais

ir ansambliais: Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos or-kestru (yra orkestro vadovas), LMTA liaudies instrumentø orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakø festivalio orkestru, Liaudies instrumentø ansambliu „Sutartinë” (an-samblio vadovas), Rygos puèiamøjø orkestru.

BIRUTË VAINIÛNAITË nuo pat 1965 m. ávykusio Pirmojo respublikinio M.K.Èiurlionio pianistø konkurso, kuriame iðkovojo laureatës vardà, intensyviai dalyvauja Lietuvos muzikiniame gyvenime ne tik kaip savito braiþo pianistë, bet ir kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorë, savarankiðkam kûrybiniam gyvenimui parengusi nemaþà bûrá atlikëjø, kuriø ne vie-nas laureato vardà pelnë tarptautiniuose konkursuose. Pastaraisiais metais ji aplankë daugelá Lietuvos miestø ir rajonø, kur surengë ne tik solinius koncertus, bet ir teikë atviras fortepijono pamokas, kad patyrimo pasisemtø ne tik jaunieji pianistai, bet ir jø pedagogai. Tam kilniam tikslui pasitarnauja ir ðimtai jos áraðø, skambanèiø per Lietuvos radijà ir televizijà, deðimtys jos atlikimo menà uþfiksavusiø plokðteliø, kompaktiniø plokðteliø su þymiau-siais Lietuvos dirigentais, orkestrais, ansambliais. Ji yra viena ið tø pianistø, savo repertuare turinti daug lietuviø kompozitoriø kûriniø, su kuriais nuolat supaþindina Len-kijos, Vokietijos, Prancûzijos klausytojus.

26 27R E N G I N I A I M . K . È I U R L I O N I O

M E M O R I A L I N I A M E M U Z I E J U J ER E N G I N I A I M . K . È I U R L I O N I OM E M O R I A L I N I A M E M U Z I E J U J E

Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená, 16.00 val. Kino filmø popietë „M.K. Èiurlionis ir kinematografas“Susitikimas su reþisieriumi Aleksandru Dirdovskiu (Ukraina)Vedëjas fotomenininkas Juozas Valiuðaitis

ALEKSANDRA ÞVIRBLYTË 1989 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà (prof. O.Ðteinberg fortepijono kl.). Staþavo Maskvos P.Èaikovskio konservatorijoje pas pasaulinio garso pedagogus Levà Vlasenko, Michailà Pletniovà ir Nikolajø Sukà. Tobulinosi Vokietijoje, Ðveicarijoje (prof. B.Ringeissen, R Buchbinder, K.H.Kammer-ling). Yra M.K. Èiurlionio pianistø konkurso Vil-niuje, Y.K.A.A. (Young Keyboard Artists Association) tarptautinio pianistø konkurso Oberline (JAV) lau-reatë. 1999 m. Paryþiuje vykusiame tarptautiniame N.Rubinðteino pianistø konkurse pelnë Grand Prix. Nuolat koncertuoja Lietuvos miestuose, gastroliavo daugelyje Europos ðaliø, JAV. Bendradarbiauja su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu, Charko-vo filharmonijos, Sankt Peterburgo konservatorijos bei muzikinio teatro, Bulgarijos konservatorijos simfoniniais ir kitais orkestrais. Jos repertuare ávai-riø stiliø, epochø ir þanrø muzika, taip pat lietuviø kompozitoriø kûriniai. Veda atlikëjø meistriðkumo kursus, skaito praneðimus mokslinëse metodinëse konferencijose, dalyvauja tarptautiniø konkursø þiuri darbe.

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 22.30 val. Vakaro improvizacija M.K.Èiurlionio kûrybos temomisMuzikinis plenerasAtlikëjai Pianistë Aleksandra ÞvirblytëVizualizacija Aleksandro Dirdovskio (reþisierius, Ukraina)

Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená, 17.00 val. Koncertas M.K.Èiurlionio gimimo dienaiDruskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai ir mokyto-jaiLietuvos muzikos ir teatro akademijos studentaiDruskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ irraðiniø konkursø „Sapnavau Èiurlionio karalius“ bei „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“ laureatø apdovanojimas

JUOZAS VALIUÐAITIS, g.1964 m. Kaune. Fotografas ið ákvëpimo. 1982–1984 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo fizikà ir astronomijà, bet nepagavæs laiko dvasios – ieð-kodamas poezijos ir filosofijos, pasuko á kûrybinæ fotografijà. Dirba detalës – kaip visumos þenklo – áprasminimo kryptimi. Mëgsta religinius apmàstymus, poetines uþuominas. Ypaè vertina skoningà dokumentinæ fotografijà. 2004-øjø revoliucijos metu pusæ metø gyveno Ukrainoje. Nuolat gyvena ir kuria Vilniuje. Nuo 1991 m. yra surengæs 67 fotografijos parodas.

„Praeities prasivërimas” (1991), „Puslapis ir Ðulinys” (1994), „Augmuo ir Dangus” (1996), „Lituanicos pakylëjimas” (1996), „Palyginimø karalystë” (1996), „Laisvës kaina” (1998), „Mokytojau, kur gyveni?” (1997), „Gyvenimas Apvaizdos vyz-dy” ir „Ðventoji keliauninkë” (2002), „Kijevo auksas, rûdys ir liepsnojantis ruduo” (2004).

ALEKSANDR DIRDOVSKIJ (*1956) – reþisierius, operatorius, scenarijø autorius, ávairiø tarptautiniø projektø bei kino festivaliø dalyvis ir laureatas (didysis prizas ir medalis uþ autoriná filmà apie V.Orvidà „Vilius Gabrielius. Septintasis sàsiuvinis” tarptautiniame festivalyje UNICA prie UNESCO 1992 m. Burþe, Prancû-zija). 2005 m. M.K.Èiurlionio namai Vilniuje pakvietë A.Dirdovská dalyvauti projekte kuriant DVD filmà apie M.K.Èiurlioná. Jo sukurtas 15 min. trukmës nuotaikingas filmas „Allusion”, kaip ir filme skambanti Mindaugo Urbaièio muzika, yra skirti mûsø didþiojo Menininko atminimui.

A.DirdovskijDruskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai M.K.Èiurlionio gimimo dienai skirtame koncerte, 2006 m.

Kai Èiurlionis skambindavo, baigdavosi ðio pasaulio gyvenimas: pats menininkas persikeldavo ir perneðdavo savo klausytojus á kitus graþesnius svajoniø ir miraþø pasaulius.

A.Þmuidzinavièius

28 29

Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená17.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje

Koncertas M.K.Èiurlionio gimimo dienaiDruskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai ir mokytojaiLietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai

Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ irraðiniø konkursø „Sapnavau Èiurlionio karalius“ bei „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“ laureatø apdovanojimas

Konkursai rengiami su Druskininkø savivaldybës administracijos Ðvietimo skyriumiKuratorës: DALIA CHOCHIENË, Druskininkø savivaldybës administracijos Ðvietimo skyriaus vedëjo pavaduotojaÞIVILË BANDORIENË, Pedagogø profesinës raidos centro Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. metodininkë

Raðiniø konkurso, skirto M.K.Èiurlionio 132-osioms gimimo metinëms, nugalëtojai

5-8 klasiø grupëjeI vieta neskirtaII vieta EVELINA PIGAGAITË, Vieèiûnø pagr. mokykla, 6 klasëIII vieta REGINA SABONYTË, Vieèiûnø pagr. mokykla, 8 klasë

9-12 klasiø grupëjeI vieta EGLË JAZUKEVIÈIÛTË, „Atgimimo“ vid. mokykla, 11 klasëII vieta GYTIS KRANCEVIÈIUS, Leipalingio pagrindinë mokykla, 9 klasëIII vieta SIMONA JURGELEVIÈIÛTË, Senamiesèio vid. mokykla, 9 klasëIII vieta ELENA VAIKÐNORAITË, Senamiesèio vid. mokykla, 10 klasë

Pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K. Èiurlioná” nugalëtojai

GODA ÐERELYTË, 13 m. „Saulës“ pagrindinë mokykla, mokytoja G.SutkienëSANGEDA BERNIKAITË, 15 m. „Ryto“ gimnazija, mokytoja G.SutkienëMELITA JUSEVIÈIÛTË, 11 m. V.K. Jonyno dailës mokykla, mokytoja L.VrubliauskienëUGNË VOLUNGEVIÈIÛTË, 12 m. V.K. Jonyno dailës mokykla, mokytoja E.ÐturmaitëINDRË RUTKAUSKAITË, 14 m. „Atgimimo“ mokykla, mokytoja E.MaraèinskaitëTOMA ÞILIONYTË, 14 m. „Senamiesèio“ mokykla, mokytojas A.MosiejusMARTYNAS GAILIUÐAS, 15 m. „Senamiesèio“ mokykla, mokytojas A.MosiejusDIANA TARUÐKAITË, 13 m. „Saulës“ pagrindinë mokykla, mokytoja G.SutkienëIEVA DERÐONAITË, 16 m. „Ryto“ gimnazija, mokytojas V.SutkusPIJUS BARTAINIS, 12 ? m. Vieèiûnø pagrindinë mokykla, mokytoja A. VilûnienëAKVILË KUKLYTË, 15 m. V.K. Jonyno dailës mokykla, mokytoja R.ÞukauskaitëTOMAS PAKALA, 12 m. „Atgimimo“ mokykla, mokytoja E.Maraèinskaitë

K O N K U R S A I K O N K U R S A I

...Þiûrëdamas á Jûsø kûriná „Þemaièiø kapinës“, matau ne tik koplytstulpius uþ akmeninës sienos, matau uþ jø sau-lëlydá, uþleidþiantá vietà danguje þvaigþdëms. Kai tà pieðiná apverèiau, nustebau pamatæs, kad dabar prieð akis atsiveria lyg aukðtomis mûrinëmis sienomis paremta sala, kurià supa ramûs vandenys, atspindëdami á medþius panaðø koplytstulpiø vaizdà. Sunku suvokti, kaip viename pieðinyje sugebëjote pavaizduoti du visiðkai skirtingus vaizdus. Galbût ðis bruoþas yra dar viena tobulybës iðraiðka?...

Giliai ðirdy tikiu, kad anksti ið gyvenimo pasitraukëte ne dël atsitiktinumo ar, kaip raðoma, kraujo iðsiliejimo á sme-genis. Tikiu, jog per trisdeðimt ðeðerius metus atlikote þemëje Jums patikëtà Dievo misijà ir Dievas Jus pasiðaukë pas save, kad þmonës prisimintø ir ieðkodami tobulybës tartø Jûsø vardà...

/Ið Gyèio Krancevièiaus, Druskininkø savivaldybës Leipalingio pagrindinës mokyklos 9 klasës mokinio raðinio „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“/

...Pati að groti taip ir neiðmokau, nors visada su didþiu-liu susiþavëjimu ir nekaltu pavydu stebëdavau, kaip subtiliai ir lengvai þaidþia klaviðais pianisto pirðtai... Ir staiga, kaþkur ið pasàmonës prieð mane iðkyla Èiurlionio paveikslai, ausyse skamba „Miðke“... Tuomet viskas pasirodo taip sudëtinga... Kaip teptukas gali pieðti muzikà?... Kaip akvarelë drobëje gali pavirsti nato-mis?...Apsidairau aplinkui ir jauèiu, jog viskas pulsuote pulsuoja Èiurlioniu, jis tarsi atgyja... Regis, perþengsiu jo namø slenkstá ir iðvysiu sëdintá prie pianino ar tapantá... Ir taip lengva bus pa-klausti: kas slypi Jumyse?

/Ið Eglës Jazukevièiûtës, Druskininkø „Atgimimo“ vidu-rinës mokyklos 11 klasës mokinës raðinio „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“/

Toma Þilionytë

Melita Jusevièiûtë

Goda Ðerelytë

30 31MIESTO MUZIEJUJE

28RENGINIAI DRUSKININKØ

M.K.Èiurlionio g. 59

Liepos 14 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje

DRUSKININKØ SERENADOS

Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatasÈIURLIONIO KVARTETAS Jonas Tankevièius (I smuikas) Darius Dikðaitis (II smuikas) Gediminas Daèinskas (altas) Saulius Lipèius (violonèelë)Solistas Algirdas Budrys (klarnetas)Programoje M.K.Èiurlionis, J.Haydn, W.A.Mozart

ÈIURLIONIO KVARTETAS – vienas aktyviau-siø Lietuvos kameriniø ansambliø, gyvuojantis beveik keturis deðimtmeèius. Susibûrë 1968 m., jo nariams dar studijuojant Lietuvos muzikos akademijoje. Vëliau ágûdþius bei meist-riðkumà tobulino pas Borodino, Tanejevo, Tatrai kvartetø narius profesorius D.Ðebalinà, V.Ovèarekà, V.Tatrai. Tarp ðio ansamblio aplankytø festivaliø – „Berliner Festwochen”, „Prahos pavasaris”, Ðlezvigo – Holðteino, „Vlaanderen”, „Ja-naèkuv mai”, „Moravian Autumn”, „Balve Höle”, „Pietre che cantano”, B.Bartóko 100-osioms gimimo metinëms Budapeðte, Zalcburgo, Freiburgo, Ðtutgarto, Duisburgo, Merano, Kuhmo, Zagrebo, Oslo, Reikjaviko, Maskvos, Sankt Peterburgo, Niþnij Novgorode A.Sacharovo ir kiti. Koncertuota Leipcigo „Gewandhaus”, Amsterdamo „Con-certgebouw”, Bonos „Beethovenhaus”, Berlyno „Schauspiel-haus”, Paryþiaus „Musee d’Orsay”, Berlyno Otto Braun, Londono Royal Festival Hall, Varðuvos, Briuselio filharmo-nijø salëse. 2005 m. M.K.Èiurlionio ir kitø kompozitoriø kûriniai atlikti Japonijoje. Stilistiniu poþiûriu kvarteto repertuaras ávairialypis. Tad ansamblis neseniai pradëjo monumentaliø monografiniø programø ciklà (jau atliktos B.Bartókui, R.Schumannui, C.Franckui ir F.Schubertui skirtos programos). 1990 m. Èiurlionio kvartetui suteikta Lietuvos nacionalinë kultûros ir meno premija.

Liepos 26 d., ketvirtadiená,19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje

DRUSKININKØ SERENADOS

Baltijos akordeonø kvintetas EXCELSIORVadovas Eduardas GabnysProgramoje A.Piazzolla, L.Anderson, F.Poulenc

ALGIRDAS BUDRYS (klarnetas)Tai vienas þymiausiø mûsø ðalies

kultûros ir meno veikëjø, klarneto virtuozas, „Trimito” orkestro meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, aktyvus klasikinës, ðiuolaikinës lietuviø bei uþ-sienio kompozitoriø kûrybos propaguotojas. Neatsitiktinai jis pristatytas tarp 40-ties geriau-siø pasaulio klarnetininkø 1989 m. P.Weston knygoje „Pasaulio klarneto virtuozai”. Su jo atlikëjo ir pedagogine veikla siejamas puèiamø-jø instrumentø suklestëjimas Lietuvoje. 1999 m. apdovanotas LDK Gedimino ordinu, jam paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybës meno premija.

Kolektyvo ákûrimo idëja gimë 1999 metais, kai tarptautinio akordeo-no ir bajano muzikos festivalio Èeliabinske (Rusija) metu scenoje kompozicijà kartu atliko du akordeonø duetai – Eduardas Gabnys ir Genadijus Savkovas (Lietuva) bei Vladimiras Uðakovas ir Sergejus Lichaèiovas (Rusija). Netrukus prie muzikantø prisijungë Latvijos atlikëja Svetlana Stavickaja, kuri yra Sankt Peterburgo Musette ansamblio solistë. Keleri kûrybinio bendradarbiavimo metai buvo turtingi reikðmingø ávykiø. Koncertuota Rusijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje; dalyvauta tarptauti-niuose festivaliuose Sankt Peterburge, Minske, Vilniuje ir kt. miestuose. 2002 metais itin sëkmingas kvintetui buvo pusantro mënesio trukæs koncertinis turas po Europà, pernai koncertuota áþymiojoje Maskvos P. Èaikovskio salëje.

Nuo 2003 m. tai – Tarptautinis Baltijos akordeonø kvintetas Excel-sior. 2002 ir 2003 metai kvinteto biografijoje paþymëti ypatingos sëkmës þenklu – ansamblis dalyvavo ir pelnë net kelis apdovanojimus dviejuose tarptautiniuose akordeonininkø konkursuose Italijoje: I premijà klasikinës muzikos kategorijoje (2003), II premijà variete muzikos kategorijoje (2002) ir III premijà Astoro Piazzollos muzikos kategorijoje (2002) Citta di Castelfidardo tarptautiniame akordeonininkø konkurse bei I premijà kamerinës muzikos kategorijoje (2002) Citta di Lanciano tarptautiname akordeonininkø konkurse.

Kvinteto repertuare – klasikinës muzikos aranþuotës, ðiuolaikiniø kompozitoriø kûriniai, tarp jø – A.Piazzollos, L.Andersono, F.Poulenco, bei paraðyti specialiai ðiam ansambliui, populiariõs muzikos kompozicijos. Kvin-tetas áraðë 3 kompaktines plokðteles.

32 33MIESTO MUZIEJUJERENGINIAI DRUSKININKØ

Liepos 30 d., pirmadiená,20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS Pradþios koncertasDiana Galvydytë (smuikas, D.Britanija)Lina Ðatkutë (fortepijonas)Programa E.Chausson, C.Saint-Saëns, E.Balsys, E.Elgar, P.Sarasate

Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas

DIANA GALVYDYTË gimë 1984 m.Vilniuje ir pradëjo grieþti smuiku bûdama ðeðeriø metø. 1990 m. ástojo á Nacionalinæ M.K.Èiurlio-nio menø mokyklà, kur mokësi LMTA doc. Undinës Jagëlaitës klasëje. Po sëkmingo pasirodymo Yehudi Menuhino konkurse Anglijoje 2000 m. buvo pakviesta mokytis á Menuhino mokyklà pas profesoræ Natalia Boyarsky. Nuo 2003 m. mokosi Karaliðkajame Muzikos Koledþe Londone profesorës N.Bo-yarsky klasëje. Dalyvavo meistriðkumo kursuose pas profesorius Z.Bronn, M.Rostropoviè, P.Munteanu, S.Gheorghiu, G.Turèianinovà, Juri ir Dana Mazurkeviè, D.Schmalenberg, Ð.Lupu, Z.Zeitlin. Grieþë solo su Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos kameriniu, Karaliðkojo Muzikos Koledþo Londone simfoniniu (dirigentas Thomson), Lietuvos nacionaliniu simfoniniu (dirigavo prof. J.Domarkas ir doc. R.Ðervenikas), Lietuvos valstybiniu simfo-niniu (dirigavo prof. G.Rinkevièius ir M.Staðkus), Ðv. Kristoforo kameriniu (dirigavo prof. D.Katkus), Lietuvos kameriniu ir kitais orkestrais.

Dalyvavo daugelyje muzikos festivaliø ir tapo 15 tarptautiniø konkursø laureate bei prizininke. Lietuvos Respublikos Prezidentas apdo-vanojo Dianà padëkos raðtu uþ sëkmingus pasirodymus tarptautiniuose konkursuose.

LINA ÐATKUTË 1993 m. baigë Kauno J.Naujalio menø gimnazijà, 2003 m. – LMTA doc. J.Bialobþeskio klasæ. Itin reikðmingà kûrybinës veiklos atkarpà biografijoje sudaro 1995–1998 metø laikotarpis, kuomet buvo nuolatinë lietuviø smuikininko Vilhelmo Èepinskio soliniø koncertø partnerë ir surengë daug koncertø po visà Lietuvà. Kartu su V.Èepinskiu padarë áraðø Lietuvos ir Èikagos radijo fonduose. Yra keliø tarp-tautiniø konkursø laureatë, kaip solistë pasirodë Kauno filharmonijos, Lietuvos muzikø rëmimo fondo sureng-tuose koncertuose. Kaip koncertmeisterë koncertuoja ávairiuose renginiuose su þymiais lietuviø ir uþsienio ðaliø muzikais: saksofonininku P.Vyðniausku, tûbininku S.Kirsenka ir kitais Lietuvos bei uþsienio atlikëjais.

LEONIDAS DORFMANAS gimë Vilniuje. Pirmoji fortepijono mokytoja – mama, þinoma pedagogë Lidija Dorfman. Nacionalinëje M.K.Èiur-lionio menø mokykloje mokësi pas T.Freidbergienæ. Laimëjæs jaunøjø atlikëjø konkursà, turëjo galimybæ groti su Lietuvos ir Latvijos simfoniniais orkestrais. 1986 metais su pagyrimu baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà (prof. M.Azizbekovos kl.). 1986-1990 metais tobulinosi Maskvos konservatorijos aspi-rantûroje (prof. M.Voskresenskio kl.). Nuo 1990 metø gyvena Frankfurte prie Maino. Èia tobulinosi fortepijono, kamerinës muzikos ir dainavimo akompana-vimo aspirantûrose, staþavo Zalcburge ir Vienoje, buvo smuikininko R.Katiliaus koncertø partneris. Dabar studijuoja dirigavimo menà. Baigë kapelmeisterio aspirantûrà Frankfurto aukðtojoje muzikos mokykloje, dalyvavo dirigavimo meistriðkumo kursuose Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lietuvoje. Koncertavo su Budapeðto, Plovdivo, Minsko, Frankfurto simfoniniais orkestrais. Nuo 1997 metø dësto Mainco J.Gutenbergo universitete, veda kapelmeisterio ir dainavimo akompanavimo meistriðkumo kursus Vokietijoje ir Lietuvoje. 2001 metais laimëjo konkursà ir pradëjo dëstyti Trozingeno aukðtojoje mokykloje. Nuolat dalyvauja prestiþiniuose Vokietijos ir kitø ðaliø renginiuose.

Liepos 31 d., antradiená, 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Kamerinës muzikos koncertas Dalia Kuznecovaitë (smuikas)Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Vokietija)Programoje J.Brahms, M.Ravel, M.K.Èiurlionis, P.Sarasate

Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas

DALIA KUZNECOVAITË (g.1988) mokësi Nacionalinëje M.K.Èiur-lionio menø mokyklos mokytojos eksper-tës B.Vasiliauskaitës – Ðmidtienës klasëje, o nuo 2004 m. mokosi pas prof. J.Urbà. Yra trijø nacionaliniø ir penkiø tarptau-tiniø konkursø bei Karalienës Mortos premijos laureatë. Koncertavo su Lietuvos kameriniu ir Lietuvos valstybiniu simfoni-niu orkestrais. 2004 m. suteikta M.Rost-ropovièiaus fondo stipendija.

2006 m. mokësi prof. Z.Brono klasëje Kelno aukðtojoje muzikos mo-kykloje, o nuo 2007 m. studijuoja prof. P.Munteanu klasëje Rostoko (Voki-etija) aukðtojoje muzikos ir teatro aka-demijoje.

33

34 35

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 21.00 val. Druskininkø miesto muziejaus terasojeMeistriðkumo kursø styginiø kvartetas Augusta Jusionytë (I smuikas) Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Regina Gylytë (violonèelë)Kursø vadovë prof. Kornelija KalinauskaitëProgramoje L.van Beethoven, M.K.Èiurlionis, W.A.Mozart ir kt.

Dainininkë RITA PREIKÐAITË, pianistë RÛTA BLAÐKYTË, aktorë VIRGINIJA KOCHANSKYTËpristato muzikiná poetiná projektà – E.Griego ,,Ákvëpimo

þemë“. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistë Rita Preikðaitë (mecosopranas) ðalia kuriamø vaidmenø operose, operetëse, miu-zikluose aktyviai koncertuoja. Jos parengtø vokaliniø programø skalë itin plati – nuo baroko muzikos iki ðiuolaikiniø kompozi-toriø kûriniø. Jos balso dëka klausytojai patiria stipriø emociniø iðgyvenimø. Kaskart dainininkës dainuojama daina iðgyvenama lyg ið naujo – èia ir dabar.

Tarptautiniø konkursø Romoje (1998) ir Paryþiuje (1999) laureatës, LMTA meno doktorantës pianistës Rûtos Blað-kytës skambinimas pasiþymi subtilumu, jautrumu, preciziðka atlikimo technika. Puiki ansamblistë noriai dalyvauja bendruose projektuose.

Virginijos Kochanskytës aktyvioje kûrybinëje veikloje ypatingas vaidmuo tenka ávairiems meniniams projektams. Aktorë nuolat þavi gerbëjus puikia tekstø interpretacija, kuriamø poetiniø spektakliø scenarijø ir reþisûros intelektualumu, teatrine þaisme, þodþio ir muzikos derme, dëmesiu autoriui ir klausytojui.

Ðiø trijø menininkiø sukurtos programos – E.Griego ,,Ákvëpimo þemë“ dramaturgija pasiþymi neskubriu tempu, ypa-tingu dëmesiu detalëms, nuolat kylanèia emocine temperatûra. Publikai tai vienu metu ir nuostabus dvasinis atsipalaidavimas, ir intensyvus darbas, bandant perprasti norvegø kompozitoriaus minèiø ir jausmø verpetus. E.Griego paveikslas atsiskleidþia pilnak-raujai – menininkës átaigiai kalba jo laiðkø ir muzikos balsu. Tarsi ið ávairiø pusiø tyrinëdamos E.Griego kûrybos prigimtá, atlikëjos apnuogina menininko sielà, subrandintà dosnios ákvëpimo þemës, kuri programos eigoje skleidþiasi visu sodrumu, gyvybingumu, uþburdama klausytojus vaizdiniø gelme ir groþiu.

STYGINIØ KVARTETAS - Augusta Jusionytë, Diana Moisejenkaitë, Jurgis Juozapaitis, Regina Gylytë - susibûrë 2005 metais. Jau atstovavo Lietuvai „Lietuvos kultûros dienose“ Kalugoje (Rusija), praeità vasarà dalyvavo festivalyje „Nepaklusniøjø þemë“ Nidoje ir Juodkrantëje. Visai neseniai Izidoriaus Vasyliûno vardo VI Lietuvos kom-pozitoriø kamerinës muzikos atlikimo konkurse laimëjo 1-àjà vietà.

Kvarteto nariai koncertuoja ir kaip solistai, ir ávai-riuose ansambliuose Lietuvoje bei uþsienyje. Yra dalyvavæ respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, meistrið-kumo kursuose.

Ðiuo metu LMTA kvarteto disciplinà studijuoja prof. Augustino Vasiliausko klasëje.

RENGINIAI DRUSKININKØ

Rugpjûèio 18 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejujeMuzikinë poetinë kompozicijaE.Griego „Ákvëpimo þemë“Rita Preikðaitë (mecosopranas)Rûta Blaðkytë (fortepijonas)Virginija Kochanskytë (aktorë)

MIESTO MUZIEJUJE

Iðdidþiai neða ant peèiø savo senatvæ mûriniai namai. Pir-miausia paminëtina graþuolë „Vila Linksma“ Èiurlionio gatvëje. Jos savininkas turtuolis Adolfas Kersnovskis, sulenkëjæs, bet laikæs save lietuviu, vilai parinko paèià graþiausià vietà su reginiu á Druskonio eþerà ir pavadino jà lietuviðku vardu „Vila Linksma“. (Ið J .Èiurliony-tës kn. „Atsiminimai...“)

„Anapus eþero besileidþianèià saulæ ir tà ðventàjà tylà lydëjo graudingi varpo garsai. Taip saulei leidþiantis Druskininkuose bûda-vo pagerbiami anapus eþero kapuose ilsintys mirusieji. Varpø dûþiø monotonija ákvëpë Èiurlioná sukurti vienà nuotaikingiausiø jaunatvës preliudø, kurá jis pavadino „Vakariniais varpais“. (Ið J .Èiurlionytës kn. „Atsiminimai...“)

36 37

Rugpjûèio 25 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejujeMuzikinë–poetinë kompozicija „Skambanèios sekundës“Inga Ulevièiûtë (mecosopranas) Graþina Urbonaitë (aktorë)Graþina Zalatorienë (fortepijonas)Programoje M.K.Èiurlionis, A.Kaèanauskas, V.Jakubënas, J.Pakalnis, A.Belazaras, G.Gudauskienë

Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø vieðàja biblioteka

MIESTO MUZIEJUJE

Kaþin ar galësim kada nors pasakyti: „Jau esu profesionali aktorë, dainininkë, pianistë!” Juo toliau, tuo labiau abejojam. Juk kiekvienas koncertas, kaip gyvas ðaltinio vanduo, nuplauna nuo sielos kasdienos apnaðas bei „puoðmenas“ ir iðvysti save negailestingoje (o kartais labai skaudþioje) tiesos ðviesoje... Gautas Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijos baigimo diplomas tik atvërë vartus á didá paslaptingà Kûrybos Sodà. O savàjà obelá reikia kasdien auginti, sergëti, puoselëti. Kad þaliuotø. Kad þydëtø. Kad bitës (þiûrovai) jos þiedus (koncertus) aplankytø.

Ir ðitaip kasdien. Atkakliai. Nelengva?.. Taip. Bet...á niekà To nekeistum.

„Jau penki deðimtmeèiai kai vis þengiu á scenà ir stengiuos dalytis su Jumis visu tuo, kà patyriau, suvokiau, ágijau graþaus ir prasmingo. O iki to buvo vingiuotas ir siauras takelis per studijø auditorijas, knygø puslapius, trenaþø sales. Ir kai dabar skaitau savo pasirinktas literatûros programas, man vis atrodo, kad galop vienà kartà save atpaþinsiu, priar-tësiu prie savæs ir galësiu iðtarti: „Sveika, Graþina. Ðtai mes ir susitikom!” O susitikti save ir suvokti, kad bent maþa dalelyte pateisinai tau skirtà laikà – man svarbiausia.” GRAÞINA URBONAITË

INGA ULEVIÈIÛTË 2002 metais baigusi vokalo magistrantû-rà Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, operos solistës Jolantos Èiurilai-tës klasëje, ðiandien dþiugina lietuviø kamerinës muzikos klausytojus.

Solistës repertuare G.Gudauskienës, V.Jakubëno, J.Pakalnio, A.Belazaro, A.Kaèanausko ir kitø lietuviø kompozitoriø originalios bei harmonizuotos lietuviø liaudies dainos. Yra iðleidusi ðios muzikos CD rinkiná.

Rengia ir atlieka netradicines baþnytinës muzikos programas, kur netikëtai gali nuskambëti tiek lietuviø kompozitoriø, tiek uþsienio ðiuolaikinës muzikos pavyzdþiai (S.Barber, Ch.Yves, W.Bolcom, A.Cop-land ir kt.).

GRAÞINA ZALATORIENË baigë Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijà (V.Kulvietienës kl.) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademi-jà (prof. L.Digrio fortepijono kl.). 1995 m. baigë vargonø asistentûrà (prof. L.Digrio kl.). Ðiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijos Dainavimo katedros solinio dainavimo koncertmeistere. Koncer-tuoja su dainininkais, talkina jiems Lietuvoje bei uþsienyje vykstanèiuose konkursuose, festivaliuose.

Rugpjûèio 17 d., penktadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejujeKamerinës muzikos koncertasEdvardas Armonas (violonèelë, Vokietija) Gabrielius Alekna (fortepijonas, JAV)Programoje M.K.Èiurlionis, J.Brahms, R.Schumann, C.Franck

EDVARDAS ARMONAS (violonèelë)Pirmasis M.Rostropovièiaus violonèelës fondo Kronberge (Vo-

kietija) stipendininkas, laimëjæs teisæ groti fondui priklausanèia italø meistro Alberto Zabbini violonèele.

Gimë 1978 m. muzikø ðeimoje. 1996 m. su pagyrimu baigë M.K.Èiurlionio menø gimnazijà, savo tëvo, violonèelininko prof. Ri-manto Armono klasæ. 1996-2002 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. R.Armono klasëje (ágijo menø magistro laipsná). 1998-2003 m. taip pat studijavo Kelno aukðtojoje muzikos mokykloje, prof. Franso Helmersono klasëje (diplomas su pagyrimu). Po to savo meistriðkumà tobulino ðios mokyklos solinëje aspirantûroje prof. F.Hel-mersono klasëje, kurià baigë 2005 m. 2001 m. studijavo Paryþiaus Nacio-nalinëje konservatorijoje pas prof. Philippe Muller. Ðiuo metu tobulinasi Kelno aukðtosios muzikos mokyklos kamerinës muzikos aspirantûroje Alban Berg kvarteto profesoriø klasëje. Dalyvavo daugelyje violonèelës meistriðkumo kursø, 1997 m. staþavo Paryþiuje. Laureato vardà pelnë penkiuose tarptautiniuose konkursuose Èekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, o 2004 m. su fortepijoniniu trio PAN‘ARTA 14-ajame tarptautiniame kamerinës muzikos konkurse Helexpo Salonikuose (Graikija) iðkovojo 1-àjà premijà. Grieþë tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Vokietijo-je, Rusijoje, Prancûzijoje, Italijoje. Nuo 2004 m. taip pat koncertuoja fortepijoninio trio PAN‘ARTA sudëtyje.

GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas)„Ypatingai talentingas pianistas ir muzikas” – taip apie Gab-

rieliø Aleknà atsiliepë vienas þymiausiø dabarties muzikø Danielis Barenboimas.

Muzikos studijas pradëjo bûdamas penkeriø. Baigæs M.K.Èiurlionio menø gimnazijà, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Liucijà Dràsutienæ. 1996 m. buvo pakviestas tæsti mokslø Juilliardo mokykloje Niujorke. Vadovaujamas prof. Jero-me Lowenthalio, èia baigë bakalauro, magistro ir daktaro studijas.

Tarptautinio L. van Beethoveno pianistø konkurso Vienoje (2005 m.) laureatas G.Alekna – pirmasis lietuvis, su visa stipendija priimtas á Juilliardo mokyklà Niujorke, o 2006 metais tapæs ir pirmuo-ju lietuviu, kuriam suteiktas ðios mokyklos muzikos menø daktaro laipsnis. Yra keturiolikos konkursø Vokietijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Èekijoje, Lietuvoje ir JAV laureatas. Nuolat koncertuoja su pagrindi-niais Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais, Lietuvos bei Ðv. Kristoforo kameriniais orkestrais. Austrijoje yra koncertavæs su Vienos radijo simfoniniu, o JAV – su Juilliardo orkestru (Niujorkas). 2000 m. vasarà praleido prestiþiniame S.Ozawos vadovaujamame Tanglewoodo festivalyje. L.van Beethoveno kûriniø koncertà surengë festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu 2005”.

RENGINIAI DRUSKININKØ 36

38 39SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

Liepos 1 d., sekmadiená, 19.30 val.

Pradþios koncertas

NAUJØ IDËJØ KAMERINIS ORKESTRASAugusta Jusionytë (smuikas)Dalia Dedinskaitë (smuikas)Vytautas Martiðius (altas)Gleb Pyðniak (violonèelë)Meno vadovas ir dirigentas Gediminas GelgotasProgramoje J.S.Bach, J.Ch.Bach, G.Gelgotas

Vos prieð keletà mënesiø kompozitoriaus Gedimino Gelgoto suburtas ir vadovauja-mas NAUJØ IDËJØ KAMERINIS ORKESTRAS ðiandien spaudoje vadinamas „svajoniø komanda“. Jo pristatomi dràsûs, netradiciniai muzikiniai projektai greitai susilaukë visuo-menës susidomëjimo, palankaus kritikø vertinimo. Artistø muzikine kompetencija galima neabejoti - jaunieji kolektyvo muzikantai pelnë laureatø vardus daugiau nei penkiasdeðimtyje tarptautiniø ir respublikiniø konkursø, profesines þinias nuolat gilina þymiausiø pasaulio meistrø vedamuose kursuose.

Lietuvos muzikiniame gyvenime jaunojo Gedimino Gelgoto pavardë paþástama. Ðiandien kompozitorius – akyvus jaunasis muzikas, klausytojus dþiuginantis originaliais muzikiniais projektais. Autoriaus kûriniai jau skambëjo festivaliuose Lietuvoje, Rusijoje, Itali-joje, Kuboje. Kaip trimitininkas ir pianistas laureato vardus pelnë ne viename tarptautiniame ir respublikiniame konkurse. LMTA studijuoja profesoriø V.Barkausko, G.Rinkevièiaus, L.Melniko, asistentës A.Krikðèiûnaitës klasëse.

Sakralinës muzikos valandø ciklas ÈIURLIONIÐKÀJÀ STYGÀ PALIETUS

Ciklà sudarë LMTA doc. Gediminas Kviklys

DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE

Liepos 8 d., sekmadiená, 19.30 val. Sabina Martinaitytë (sopranas)Renata Marcinkutë (vargonai)Audronë Eitmanavièiûtë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, C.Franck, Ch.Gounod, L.Luzzi, H.Marschner, D.Kairaitytë,N.Èepaitës kûrinio „Angelo mio” premjera

SABINA MARTINAITYTË – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistë, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto Dainavimo katedros lektorë. Tarptautiniø konkursø laurus laimëjo jaunøjø atlikë-jø (Kiðiniovas, Moldova, I premija), G.Otso jaunøjø operos dainininkø (Talinas, Estija, I premija), M.Glinkos vokalistø (Ryga, IV premija) konkursuose, tarptautiniame F.Ðaliapino festivalyje (Kazanë, Rusija). Dalyvavo daugelyje tarptautiniø festivaliø.

Ávairiø tarptautiniø ir respublikiniø dainavimo konkursø þiuri narë, veda meistriðkumo kursus (Lietuvo-je, JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje).

Ásimintiniausio Kauno menininko vardas (2000). Uþ Violetos vaidmená G.Verdi operoje „Traviata“ apdo-vanota prizu „Fortûna“, uþ Madalenos vaidmená U.Giordano operoje „Andrë Ðenjë“ apdovanota prizu „Fortûna“ ir nominuota „Kristoforo“ apdovanojimui (2000). Uþ Karalienës Bonos Sforcos vaidmená G.Kuprevièiaus operoje „Karalienë Bona“ apdovanota prizu „Fortûna“ ir Lietuvos kultûros ministerijos premija „Uþ geriausià 2001-2002 m. sezono operiná vaidmená“ (2002).

AUDRONË EITMANAVIÈIÛTË – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto Dainavi-mo katedros lektorë. B.Dvariono jaunøjø pianistø, tarptautiniame kameriniø ansambliø konkurse Taline (Estija) pelnë laureatës vardà. Geriausio koncertmeisterio vardas pripaþintas tarptautiniame G.Otso jaunøjø operos solis-tø konkurse Taline (Estija), tarptautiniuose dainininkø konkursuose (Kohtla Jarve, Estija) 2006 ir 2007 metais, tarptautiniame operos dainininkø konkurse „Uþmirðta opera“ (Karpatis, Lenkija). Su ávairiais solistais surengë apie 800 koncertø. Buvo daugelio tarptautiniø dainininkø konkursø koncertmeisterë arba vertinimo komisijos narë. Vedë meistriðkumo kursus Rusijoje (Maskva, Sankt Peterburgas), Ukrainoje (Charkovas), Estijoje (Talinas, Kohtla Jarve), JAV (Èikaga) ir kitur.

RENATA MARCINKUTË baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono bei vargonø specialybes.

1992-1993 m. staþavo Salzburgo aukðtojoje muzikos mokykloje, prof. Heribert Metzger klasëje. Dalyvavo vargonø meistriðkumo kursuose pas þymius Europos profesorius - Sigizmund Sathmary, Jean Boyer, Jan Laukvik, Margaret Philips ir kitus.

1989 m. tapo tarprespublikinio vargonininkø konkurso Kijeve laureate, 1991 m. – Flor Peeters meistriðkumo kursø laureate Belgijoje, Mecheleno mieste, taip pat – tarptautinio M.K.Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkurso Vilniuje laureate.

Daug koncertuoja kaip solistë bei su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kame-riniu orkestrais, geriausiais Lietuvos chorais, ávairiais solistais bei ansambliais, nuolat kvieèiama vargonuoti muzikos festivaliuose, daug gastroliuoja ir yra kvieèiama groti vargonø inauguracijos bei atidarymo renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse. Vedë meistriðkumo kursus Austrijoje, Salzburgo universitete „Mozarteum“, taip pat Lenkijoje, Poznanës muzikos akademi-joje. Nuolat kvieèiama dalyvauti nacionaliniø bei tarptautiniø konkursø þiuri nare. Ðiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonø ir klavesino katedros lektorë.

39

40 41 SAKRALINËS MUZIKOS

Liepos 15 d., sekmadiená, 19.30 val. Gintarë Skerytë (sopranas) Mindaugas Þemaitis (baritonas)Daiva Gudelevièiûtë (altas)Þivilë Survilaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis,J.S.Bach, G.Fauré

GINTARË SKERYTË Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigë fortepijono ir dainavimo studijas. Ypaè ávairus ir platus jos kaip dainininkës repertuaras – nuo senosios iki ðiuolaikinës muzikos kûriniø. Dalyvauja visuose Lietuvoje rengiamuose muzikos festivaliuose (Vilniaus, „Ðv.Kristoforo“, „Gaidos“, „Paþaislio“).Yra parengusi ir atlikusi daug solo programø ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Ny-derlandø, Suomijos, Ðvedijos, Danijos, Islandijos ir JAV koncertø salëse. Nuolat koncertuoja su ávairiais Lietuvos ir uþsienio ðaliø orkestrais, chorais bei kameriniais ansambliais. Daug pagrindiniø vaidmenø yra sudainavusi barokiniø operø tarptautiniuose projektuose – H.Purcell „Didonë ir Enëjas“ (Didonë), C.Monteverdi „Orfëjas ir Euridikë“ (Euridikë), G.B.Pergolesi „Tarnaitë – ponia“, F.Caccini „Rudþero iðlaisvinimas ið Alèinos salos“ (Alèi-na) bei tarptautiniuose festivaliuose.

1998 m. Lietuvos TV sukurtas filmas apie jos kûrybiná kelià. Nuo 1992 m. vokalinio meistriðkumo patirtá perteikia Lietuvos

muzikos ir teatro akademijos studentams bei chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitës“ mokiniams.

DAIVA GUDELEVIÈIÛTË baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Petro Radzevièiaus alto klasæ. Po studijø pradë-jo dirbti Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre ir Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kamerinio ansamblio katedros iliustratore. Nuolat muzikuoja ávairiuose kameriniuose ansambliuose, kvartetuose. Nemaþa metø graþi kûrybinë draugystë tæsiasi su Lietuvos vargonininkais J.Barkauskaite, Þ.Survilaite, B.Vasiliausku.

ÞIVILË SURVILAITË Lietu-vos muzikos akademijoje baigë fortepi-jono ir vargonø specialybes. Tobulinosi atlikëjø meistriðkumo kursuose Èekijoje, Austrijoje, Ðveicarijoje. Koncertuoja kaip solistë, talkina chorams, solistams. Gastroliavo JAV, Prancûzijoje, Rusijoje, Èekijoje, Austrijoje, Lenkijoje, D.Britani-joje, Vokietijoje, Ðveicarijoje. Ðiuo metu dirba pedagoginá darbà „Àþuoliuko” ir „Lyros” muzikos mokyklose.

VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE

Liepos 22 d., sekmadiená, 19.30 val. Ona Matusevièiûtë (sopranas)Giedrius Prunskus (bosas)Jurgita Kazakevièiûtë (vargonai)Programoje J.S.Bach, W.A.Mozart, F.Schubert, M.K.Èiurlionis

JURGITA KAZAKEVIÈIÛTË 1995 m. ástojo á Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijà, kur studijavo vargonø ir fortepijono specialybes. 2002 m. baigë vargonø magistrantûros studijas ir ástojo á meno aspirantûrà. 2001 – 2003 m. studijavo Austrijoje, „Mozarteum” universitete pas prof. H.Metzger (vargonai) ir prof. Hiroko Miki (fortepijonas). 2004 m. tapo pirmojo J.Naujalio vargonininkø konkurso laureate. Koncertavo Lietuvoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.

ONA MATUSEVIÈIÛTË yra Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijos auklëtinë, doc. G.Kaukaitës ir doc. A.Stasiûnaitës vokalo klasiø absolventë, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetø pedagogë. Solistë daug koncertuoja Lietuvoje, gastroliavo Ispa-nijoje ir kitose uþsienio ðalyse. Buvo Lietuvos muzikø rëmimo fondo ásteigtos bendrijos „At-gaiva” prezidentë, dabar – valdybos narë.

MINDAUGAS ÞEMAITIS gimë 1970 metais Vilniuje. 1997 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantûros studijas profesoriaus Virgilijaus Noreikos dai-navimo klasëje. 1995 – 1997 metais dalyvavo J. Gruodþio, J. Banaièio, B. Grincevièiûtës vo-kalistø konkursuose ir laimëjo laureato vardà arba tapo diplomantu.1997 m. tarptautinio jaunøjø operos solistø konkurse Romoje laimë-jo pirmàjà vietà.

1999 m. – Milano „La scala” Tarptau-tinio operos solistø konkurso I – III turø bei finalo dalyvis.

GIEDRIUS PRUNSKUS gimë 1971 m. Ðiauliuose. Mokësi Jurbarko vidurinëje, muzikos mo-kyklose. Dainavimà studijavo Kauno J.Gruodþio kon-servatorijoje pas dëst. R.Kabalinienæ, vëliau – pas doc. G.Ðmità. Dainavimo studijas tæsë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete. 2001 – 2002 m. stu-dijavo dainavimà Vokietijoje, Leipcigo F.Mendelssohn - Bartholdy aukðtojoje muzikos mokykloje pas prof. J.Ko-vařikovà-Richter. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos staþuotojas. Ðiuo metu tobulinasi LMTA meno aspirantûros antrame kurse. Dainavimo pedagogas – prof. V.Noreika. Nuo 2003 m. dirba LMTA Kauno fakulteto Dainavimo katedros asistentu.

1999 ir 2004 m. dalyvavo tarptautiniame J.Vîtolo dainininkø konkurse Rygoje. 2001 m. daini-ninkø konkurse S.Baro premijai laimëti pelnë pirmàjà vietà. Dalyvavo daugelyje koncertø ávairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Èekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ðveicarijoje, Estijoje.

42 43DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE

Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, 19.30 val. Ansamblis Trio per Due Jûratë Landsbergytë (vargonai) Laurie Penpraze (trombonas, JAV) Todd Craven (trimitas, JAV)Programoje G.Tartini, A.Persichetti, M.K.Èiurlionis, J.Haydn, G.F.Händel, G.Sakalauskas, D.Pinkham, L.Bernstein, G.Frescobaldi

Ansamblis TRIO PER DUE susikûrë 2001 metais Vilniuje vargonininkës Jûratës Landsbergytës, kartais vargonuojanèios evangelikø liuteronø baþnyèio-je anglø kalba vykstanèioms pamaldoms, iniciatyva. Èia ji ir sutiko amerikieèiø variniø puèiamøjø porà: trombonininkæ Laurie Penpraze ir jos vyrà trimitinin-kà Todd Craven. Nuo to laiko ansamblis koncertuoja Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV, dalyvauja tarptautiniuo-se festivaliuose: Paþaislio, Musica Sacra (Kaunas), Ðv. Kristoforo (Vilnius), Druskininkø vasara su M.K.Èiur-lioniu, Aukðtaitijos vargonø ir Berlyno Kirchentage. Ansamblio pavadinimas reiðkia, kad atliekama muzika duetu, trio ir solo, priklausomai nuo repertuaro ávairo-vës, kurioje dominuoja barokas ir ðiuolaikinë muzika. Be vargonø solo, ðiuolaikinës avangardinës muzikos solo kûriniai skamba ir trombonu, o trimitas karûnuoja baroko ðedevrus. Ansamblis jau iðleido dvi kompaktines plokðteles: Trio per Due, 2005 ir Reiseskizzen, 2006 (áraðyta JAV, iðleido Vilniaus plokðteliø studija), kurio-se ðalia þinomø baroko korifëjø skamba ðiuolaikiniai lietuviø ir amerikieèiø kompozitoriø kûriniai.

SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

Liepos 29 d., sekmadiená, 19.30 val. Kristina Zmailaitë (sopranas, JAV)Edmundas Seilius (tenoras, JAV)Eleonora Taðkinaitë (vargonai)Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, Ch.W.Gluck ir kt.

Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, 16.00 val. Groja meistriðkumo kursø smuikininkaiVadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë

Operos solistë KRISTINA ZMAILAITË studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vainikavo magistro diplomu (prof. R.Maciûtës dainavimo kl.). Jau studijø metais ásijungë á aktyvø muzi-kiná gyvenimà. Po sudainuotos Adinos G.Donizetti operoje „Meilës eliksyras” sekë nemaþa kitø operiniø ir operetiniø vaidmenø: Mrs. Ford O. von Nicolai „Vindzoro ðmaikðtuolëse”, Dþuljeta Ch.Gounod operoje „Romeo ir Dþuljeta”. Dainuota ne vien Lietuvoje, bet ir Ðvedi-joje, Prancûzijoje, Lenkijoje, Didþiojoje Britanijoje, Austrijoje. 2002 m. laimëta Vokietijos valstybinë DAAD stipendija suteikë galimybæ toliau koncertuoti ir tobulintis toje ðalyje. Nuo ðiø metø dainininkë sëkmingai studijuoja ir koncertuoja JAV.

Operos solistas EDMUNDAS SEILIUS Lietuvos muzikos ir teatro akademijà (V.Juozapaièio dainavimo kl.) baigë magistro laipsniu. Studijø metais sudainuotas Nemorinas G.Donizetti operoje „Meilës eliksyras” davë impulsà rengti kitus vaidmenis: Romeo Ch.Gounod operoje „Romeo ir Dþuljeta”, Pang – G.Puccini „Turandot”, Jurgelá – B.Dvariono „Dalia”, Leopoldà J.F.Halevy operoje „Þydë”, Alfredà – G.Verdi „Traviata” ir t. t. Dainuota Prancûzijoje, Vokietijoje, Len-kijoje, Japonijoje (su Varðuvos Didþiuoju teatru), Austrijoje. Ðiuo metu studijuoja ir dainuoja JAV.

OLGA ELEONORA TAÐKINAITË gimë fleitininko ir pianistës ðeimoje, fortepijonu pradëjo groti nuo ketveriø metø.Vëliau mokësi Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje, J.Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje mokykloje, baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà. Jau pen-kiolika metø dirba Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos koncertmeistere ir groja to paties teatro orkestre.

„Èiurlionio kelias – tai ne tik graþi liaudies meistrø dova-na mûsø didþiajam menininkui, tai kartu ir naujas kelias maþosios lietuviø architektûros, kuri netelpa parodø salëse, o plaukia erdve kartu su saule”. (Aldona Kireilienë, menotyrininkë).

44 45 DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE

Rugpjûèio 19 d., sekmadiená, 19.30 val. Jûratë Vizbaraitë (sopranas)Andrejus Kalinovas (tenoras, Austrija)Graþina Petrauskaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, W.A.Mozart, C.Franck, G.Bizet

JÛRATË VIZBARAITË, baigusi Vilniaus B.Dvariono deðimtmetæ muzikos mokyklà, soliná dainavimà studijavo Vilniaus J.Tallat–Kelpðos konser-vatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. G.Kaukaitës klasëje. 1999 metais baigusi magistrantû-ros studijas, ágijo solistës ir pedagogës specialybæ. Dai-navo su Lietuvos ir Vilniaus ðv. Kristoforo kameriniais, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestrais. Solistës repertuarà puoðia pasaulinës klasikos, kameri-nës muzikos kûriniai. Dainininkë yra B.Grincevièiûtës kamerinio dainavimo konkurso laureatë. Ðiuo metu dirba Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje LIEPAITËS ir vadovauja balso lavinimo sky-riui. 2001 m. iðleido autorinæ kompaktinæ plokðtelæ.

ANDREJUS KALINOVAS gimë Kavarske 1976 m. 1998-1999 m. Rokiðkio kolegijoje ágijo baþnyèios var-gonininko ir anglø kalbos specialybes. 2006 m. baigë Lietuvos muzikos ir teat-ro akademijà (prof. E.Kaniavos dainavi-mo kl.). Suteikti du muzikos magistro kvalifikaciniai laipsniai. LMTA operos studijoje sukurti vaidmenys: Jozefas (J.Strausso operetë „Vienos kraujas“), Zupanas (I.Kálmáno operetë „Grafienë Marica“), Princas (S.Prokofjevo opera „Meilë trims apelsinams“), Hu-saras (I.Stravinskio opera „Mavra“). 2002 m. dalyvavo Kraþiø senosios muzikos vasaros festivalyje. Projekto metu sukurtas Angelo vaidmuo liturginëje prancûzø dramoje „Quem Queritis“. 2005-2006 m. pakvies-tas dainuoti á Klaipëdos muzikiná teatrà, kur sukurti ðie vaidmenys: Febas (Z.Liepiòðo opera „Paryþiaus katedra“), Alfredas (J.Strausso operetë „Ðikðnosparnis“), Grafas Almaviva (G.Rossini opera „Sevilijos kirpëjas“). Nuo 2006 m. Grazo menø universiteto teatro „Theatre in Palaice“ operos studijos narys (Austrija). 2006-2007 m. sezono laikotar-piu paruoðti ðie vaidmenys: Don Ottavio (W.A.Mozarto opera „Don Giovanni“), Tamino (W.A.Mozart „Die Zauberflöte“), Evangelisto bei Jokûbo tenoro solo (J.S.Bach „Johannes-Passion“). 2007 m. koncerti-nio turo Lietuvoje metu atliko solo partijà Vecchi komedijoje del‘arte „L‘amfiparnass“ (dirigentas G.Venislovas).Yra keliø respublikiniø ir tarptautiniø konkursø laureatas bei diplomantas. Dalyvavo tarptauti-niuose meistriðkumo kursuose Lietuvoje ir Vokietijoje.

SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

Rugpjûèio 12 d., sekmadiená, 19.30 val. Amelie Dembski (sopranas, Vokietija)Henning Dembski (vargonai, Vokietija)Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, M.K.Èiurlionis

HENNING DEMBSKI (*1970, Mecher-nich/ Eifel) katalikø baþnytinæ muzikà 1989 –1994 m. studijavo Düsseldorfo R.Schumanno aukðtojoje muzikos mokykloje pas prof. W.Seifenà ir kitus. Po to vargonavimo studijas tæsë Vokietijoje ir kitose ðalyse (prof. Ben van Oosten, Hubert Schoonbroodt, Thierry Mechler). 1993 m. Düsseldorfe vykusiame Gottfried-Schreuer vargonininkø konkurse pelnë I premijà. 1994-1995 m. dirbo Zülpicho ðv. Petro baþnyèios kantoriumi, 1995-1998 m. – Erzingeno/ Südbadeno ðv. Jurgio baþnyèios kantoriumi ir koncertø meno vadovu, taip pat Freiburgo arkivyskupijoje mokë var-gonuoti, uþsiëmë tarptautine koncertine veikla. Nuo 1999 m. iki ðiol yra Korschenbroicho ðv. Andrejaus baþnyèios kantorius ir tarptautiniø vargonø muzikos savaièiø bei vargonø muzikos bièiuliø draugijos meno vadovas, nuo 2001 m. – ir tarptautinio vargonininkø konkurso þiuri pirmininkas.

AMELIE DEMBSKI gimë Kor-schenbroiche (Vokietija). Èia gavo bendràjá ir muzikiná iðsilavinimà. Ðiuo metu Amelie studijuoja dainavimà Eseno aukðtojoje muzi-kos mokykloje pas profesoriø R.Robinsà. Karu su vyru H.Dembski festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” sveèiuojasi antrà kartà.

GRAÞINA PETRAUSKAITË 1990 m. baigë Nacionalinæ M.K.Èiurlionio menø mokyklà, ágydama choro dirigavimo specialybæ. 1999 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà, vargonø magistran-tûrà (J.Barkauskaitës kl.). Tobulinosi vargonø vasaros kursuose Ðvedijoje. 1999 m. dalyvavo tarptautiniame M.K.Èiurlionio vargonininkø konkurse. Dirba choro artiste, pedagoge, koncertmeistere, chorvede. Koncertuoja kaip vargonininkë solistë bei su kameriniais ansambliais.

46 47DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, 19.30 val.Regina Ðilinskaitë (sopranas)Diana Encienë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, G.F.Händel

REGINA ÐILINSKAITË – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistë. 1992 m. baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ágijo operos ir kamerinio dainavimo solistës diplomà (prof. V.Mikðtaitë ir doc. A.Stasiûnaitë). 1992 –1996 m. meist-riðkumà këlë pas prof. L.Sukis (Austrija), A.Orlowitz (Danija), J.Loibl (Vokietija). 1992 m. tapo tarptautinio jaunøjø atlikëjø konkurso „Baltic Stars” diplomante. Atlieka pagrindinius vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dainavo soprano partijas stambiø formø vokaliniø simfoniniø kûriniø koncertuose, koncertavo ávairiuose Lietuvos miestuose, Vokietijoje, Ðveicarijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Danijoje, Prancûzijoje, Latvijoje, Estijoje, JAV. 2004 m. Kultûros ministerijos premijos ir atminimo þenklo „Auksinis scenos kryþius” uþ geriausià 2003/2004 m. sezono vaidmená operetëje Valensjena F.Leháro „Linksmoji naðlë” nominantë.

2005 m. tapo Kultûros ministerijos premijos ir atminimo þenklo „Auksinis scenos kryþius” Nr. 20 laureate uþ geriausià 2004/2005 m. sezono Eudoksijos vaidmená J.F.Halevy operoje „Þydë”.

DIANA ENCIENË 1988 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono ir vargonø (prof. L.Digrys) specialybes. Atlikimo meistriðkumà tobulino þymiø Europos var-gonininkø – L.Kremmer, L.Rogg, Z.Szathmanry, A.Rössler, N.Daby kursuose. Koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Bendradarbiauja su þinomais Lietuvos menininkais. Ðiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

VYGANTAS ÐILINSKAS mokësi Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijoje (J.Barakausko trombono kl.). Respublikinio jaunøjø atlikëjø konkurso II vietos, B.Jo-nuðo variniø puèiamøjø instrumentø konkurso I vietos laureatas.

Dalyvavo tarptautiniame seminare Vokietijoje, Veimare (prof. A.Rosin). Nuo 1989 m. – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trombonø grupës koncertmeiste-ris. Dalyvauja ávairiuose projektuose su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Kristoforo, Kauno kameriniais orkestrais, „Vilniaus brass” orkestru, tarptautiniu baroko ansambliu. Ákûrë SOSTINËS VARIO KVINTETÀ ir aktyviai su ðiuo ansambliu dalyvauja Lietuvos kultûriniame gyvenime. Surengë per 200 koncertø Lietuvoje ir uþsienyje.

DALIA JATAUTAITË Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijoje studijavo fortepijono ir vargonø specialybes. 1996 m. baigë studijas Graco (Austrija) menø universitete ir ágijo baþnytinës mu-zikos magistro diplomà. Dalyvavo tarptautiniuose meistriðkumo kursuose, kuriems vadovavo þymiau-si pasaulio vargonininkai – G.Bovet, H.Meister, A.Rössler, H.Vogel ir kiti. Koncertavo daugelyje Europos ðaliø, JAV, Kanadoje, o 2000 m. – vienin-teliø pasaulyje iðlikusiø bambukiniø vargonø festi-valyje Maniloje (Filipinai). Ðiuo metu dirba Kauno J.Gruodþio konservatorijoje, vadovauja Kauno religinës muzikos centrui.

MINDAUGAS JANKAUSKAS ðámet baigë Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijos bakalauro studijas (prof. V.Noreikos dainavimo kl.). 2006 m. debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre operoje „Eugenijus Oneginas” (Grafas Trike). 2004 m. su Kauno valstybinio dramos teatro aktoriumi Egidijumi Stanciku paruoðë poetinæ – muzikinæ programà „Þodþio kelias”, skirtà Spaudos draudimo 100-meèiui paminëti. Su ðia programa keliavo po lietuviø bendruomenes JAV.

Dalyvavo daugelyje projektø ir renginiø: festivalyje „Palangos vasara 2006”, projekte „Þodis ir spalva”, Th.Dubois oratorijoje „Septyni Kristaus þodþiai”, V.Klovos operos „Pilënai” pastatyme Èikagos lietuviø operoje (JAV), minint Èikagos lietuviø operos ákûrimo 50-àsias metines, su tautiniø instrumentø ansambliu „Tûto” dalyvo Vokietijos katalikø dienose Saarbrücken mieste.

Rugsëjo 2 d., sekmadiená, 13.30 val. Mindaugas Jankauskas (tenoras)Vygantas Ðilinskas (trombonas)Dalia Jatautaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, A.Kaèanauskas, J.Lemmens ir kt.

47

48 49DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE

Rugsëjo 9 d., sekmadiená, 13.30 val.Auðra Liutkutë (sopranas)Giedrius Gelgotas (fleita)Jarûnë Barkauskaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, A.Vivaldi ir kt.

AUÐRA LIUTKUTË 2002 m. Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijoje baigë dainavimo studijas (prof. V.Mikðtaitës kl.) ir meno aspirantûrà. Ðiuo me-tu yra Dainavimo katedros asistentë, staþavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje (vadovas prof. V.Noreika). Dalyvavo meistriðkumo kursuose Olandijoje, Austrijoje, staþavo pas profeso-rius C.Deutekom, A.Nonat, R.Döring, L.Sukis. Yra B.Grincevièiûtës konkurso 2-osios premijos bei V.Jo-nuðkaitës-Zaunienës konkurso 1-osios premijos laimë-toja. Daþnai koncertuoja su kameriniais ansambliais, chorais. Gastroliavo Olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, Lenkijoje, JAV.

JARÛNË BARKAUSKAITË bûdama 15 metø tapo B.Dvariono pianistø konkurso diplomante. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusi fortepijono ir var-gonø specialybes, 1994-1995 m. studijavo vargonus Stokholmo aukðtojoje muzikos mokykloje. Dalyvavo prof. A.Rössler, G.Bovet, H.Vogel, L.Lohman, G.Boy-er ir kitø tarptautiniuose vargonø kursuose. Ðiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dëstytoja.

SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

Rugsëjo 16 d., sekmadiená, 13.30 val. Eugenija Klivickaitë (mecosopranas)Vytenis Gurstis (fleita)Virginija Survilaitë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, G.Donizetti, G.Caccini, J.Stanley

EUGENIJA KLIVICKAITË (mecosopra-nas) baigë Lietuvos muzikos akademijos doc. E.Dir-sienës dainavimo klasæ. Tarptautinio J.Medinio konkurso Rygoje laureatë. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistë, atliekanti pagrindinius mecosoprano vaidmenis – Mirtà V.Klovos operoje „Pilënai”, Azuèenà G.Verdi operoje „Trubadûras”, Amneris – „Aidoje”, Ulrikà – „Kaukiø baliuje”, Gra-fienæ P.Èaikovskio operoje „Pikø dama”. Dainuoja ir stambiø vokaliniø simfoniniø kûriniø mecosoprano partijas.

VIRGINIJA SURVILAITË 1977 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijà, kur studijavo fortepijono ir vargonø specialybes (prof. L.Digrio kl.). 1984 m. baigë Kijevo konservatorijos aspirantûrà (prof. A.Kotliarevskio kl.). Staþavo tarp-tautiniuose vargonininkø meistriðkumo kursuose Èekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ðvedijoje. Ðiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonø specialybës docentë. Nuolat koncertuoja Lietuvoje ir uþsienio ðalyse – Latvijoje, Estijoje, Rusijo-je, Moldovoje, Èekijoje, Ðvedijoje, Vokie-tijoje, Austrijoje, Ðveicarijoje.

VYTENIS GURSTIS mokosi „Àþuoliuko” muzikos mo-kyklos mokytojos Þ.Valkaitytës fleitos klasëje. Dviejø respublikiniø J.Pakalnio konkursø pirmosios vie-tos laureatas ir dviejø tarptautiniø konkursø – Jelgavoje ir Vilniuje antrosios vietos laimëtojas. Nuo dvylikos metø nuolat koncertuoja Lietuvoje, dalyvauja festivaliuose. Koncertavo Baltarusijos ir Vokieti-jos miestuose.

GIEDRIUS GELGOTAS 2003 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistro studijas (doc. V. Gelgotas). 2002 - 2003 staþavo Londone, pas vienà þymiausiø pasaulyje profesoriø W. Bennett (Royal Academy of Music).

Kaip solistas ir kamerinës muzikos atlikëjas dalyvavo Vilniaus, Kauno, Paþaislio, Birþø, Palangos, Druskininkø festivaliuose, taip pat festivaliuose Latvijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Ja-ponijoje.

G.Gelgotas – Lietuvos fleitø kvarteto bei Vilniaus Kristupo mediniø puèiamøjø instru-mentø kvinteto narys bei ákûrëjas. Su ðiuo kvintetu 2005 metais áraðë kompaktinæ plokðtelæ. Taip pat 2006 metais áraðë Sonatà (su pianiste I.Baikðtyte) F. Latëno kûrybos kompaktinei plokðtelei. Taip pat daug áraðinëjo Nacionalinio radijo fondams, grojo solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu bei Ðv. Kristoforo orkestrais.

Ðiuo metu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro artistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vienos (Austrija) muzikos ir teatro universiteto doktorantûros studentas, taip pat aktyviai koncertuoja solo, su Kristupo kvintetu, Lietuvos fleitø kvartetu, Ðv. Kristoforo orkestru bei kitose kamerinës muzikos grupëse. Britø fleitininkø asociacijos narys. Kviestinis Kairo (Egiptas) operos teatro solo fleitininkas. Pedagoginá darbà dirba muzikos mokykloje „Lyra“. Sangeda Bernikaitë, 15 m. „Ryto“ gimnazija

50 51DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE

Rugsëjo 23 d., sekmadiená, 13.30 val.M.K. Èiurlionio 132-osioms gimimo metinëms Regina Maciûtë (sopranas)Ieva Prudnikovaitë (mecosopranas)Gediminas Kviklys (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.S. Bach, W.A.Mozart, Ch.M.Widor

GEDIMINAS KVIKLYS, pianistas, klavesinininkas ir vargonininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonø ir klavesino katedros vedëjas, docentas, yra surengæs per 1000 vargonø muzikos koncertø, kuriø programas puoðia baroko, klasicizmo epochø, ðiuolaikiniø uþsienio ir, þi-noma, lietuviø kompozitoriø kûriniai, su kuriais eina nuo pat kûrybinës veiklos pradþios, kai 1969 metais baigë prof. Stasio Vainiûno fortepijono, o 1973 metais – prof. Leopoldo Digrio vargonø klases. Savo profesinio meistriðkumo galias tvirtino staþuodamas Prahos muzikos akademijoje pas klavesino prof. Z.Ruþièkovà, taip pat Austrijoje, JAV, Ðvedijoje. O kur dar gilinimasis á klavesi-no muzikos aruodus, koncertai su ávairiais ansambliais ir ypaè su kamerinës muzikos ansambliu „Musica humana”. Visa tai lëmë, kad G.Kviklio koncertø marðrutai nusidriekë per visà Lietuvà, koncertuota Vokietijoje, Èekijoje, Ðvedijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Danijoje, JAV, Prancûzijoje, Didþiojoje Britanijoje… Malonu priminti, kad jis nuoðirdþiai koordinuoja visø vargonininkø pasirodymus menø festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”.

REGINA MACIÛTË daugiau kaip tris deðimtmeèius yra Lietuvos nacionalinës filharmonijos solistë. 1976 m. tapo 6-ojo M.Glin-kos vokalistø konkurso laureate.

Koncertuoja su þymiausiais Lietuvos orkestrais bei uþsienio ðaliø kameriniais ansambliais.

Nuo 1988 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedroje, profesorë. Paruoðë daug talentingø atlikëjø. Dalyvauja ávairiø konkursø þiuri darbe, nuo 1995 m. – Lietuvos na-cionaliniø kultûros ir meno premijø komiteto narë.

Apdovanota Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1997). 1997 m. jai paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybës meno premija.

SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

Sakralinës muzikos valandø ciklo ÈIURLIONIÐKÀJÀ STYGÀ PALIETUS Pabaigos koncertas

IEVA PRUDNIKOVAITË studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. R.Maciûtës dainavimo klasëje. Teko koncertuoti su Lietuvos valstybiniu simfoni-niu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Kauno simfoniniu, Kristoforo kameriniu, I.J.Paderewskio muzikos akademijos simfoniniu (Lenkija), XXI a. simfoniniu (Estija), Budapeðto simfoniniu MÀV (Vengrija) orkestrais, Klaipëdos Camerata, ansambliais „Musica Humana“ bei „Vilniaus Arsenalas“. Dainavo daugelyje Lietuvos miestø, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, JAV. 2006 m. tarptautiniame dainininkø konkurse Kelne (Vokietija) apdo-vanota diplomu bei specialiu þiuri prizu. 2007 m. – Yamaha dainininkø konkurso bei V.Jonuðkaitës-Zaunienës daininin-kiø konkurso nugalëtoja.

Druskininkø Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës baþnyèia M.K.Èiurlionis. Druskininkø baþnytëlë. 1905 „Didelë raudonø plytø baþnyèia – gotikos epigonas … Kaip su

ja lygintis anø laikø kukliai, baltai baþnytëlei, kurios varpai skambino Èiurlionio preliudo ritmà. Ji buvo neþymi, medþiuose pasislëpusi, ir tik raudonas stogas su maþyèiu bokðteliu nedràsiai kyðojo ið uþ tuopø ir klevø. Jà supo daili tvora, lyg grandimis sujungta mûriniais stulpais. O vartø bokðte skambëjo du varpai.“ (Ið J.Èiurlionytës kn. „Atsiminimai...”)

Druskininkø Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës neogotikinio stiliaus baþnyèia pastatyta 1931 m. pagal architekto Stefano Ðilerio projektà. Senoji baþnyèia 1931 metais nugriauta.

52 53SENOSIOS VARËNOS IR LIÐKIAVOS BAÞNYÈIOSE

Liepos 29 d., sekmadiená,12.00 val. Senosios Varënos baþnyèiojeKastytis Mikiðka (birbynë)Eugenijus Èiplys (birbynë)Dalia Ðakenytë (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, J.Juozapaitis, W.F.Bach, A.Piazzolla ir kt.

Rugsëjo 23 d., sekmadiená, 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèiojeMoterø choras „Liepos“ Meno vadovë ir dirigentë Audronë Steponavièiûtë-ZupkauskienëProgramoje M.K.Èiurlionis, V.Augustinas, D.Macintyre, J.Luciuk, F.Schubert ir kt.

LIÐKIAVOS BAÞNYÈIOJE

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 15.30 val. Muzikos valandaMeistriðkumo kursø smuikininkø koncertas

Vilniaus „Taurakalnio kultûros centro“ moterø choras LIEPOS ákurtas 1989 metais. Dau-guma choro dainininkiø – mergaièiø choro studijos „Liepaitës“ auklëtinës.

„Liepos“– ðalies ir tarptautiniø festivaliø, konkursø dalyvës ir laureatës. 2003 metais tapo „Aukso paukðtës“ laureatu nominacijoje „Ryðkiausia Lietuvos þvaigþdë“. Taip ávertintas daugiau nei deðimt metø produktyviai dirbantis kolektyvas – aktyviai koncertuojantis, rengiantis ir ágyvendinantis ádomias ir originalias koncertines programas.

2006 metais suaugusiøjø chorø konkurse laimëjo I vietà.

Repertuare – chorinë muzika nuo griga-liðkojo choralo iki ðiuolaikiniø opusø. Parengtos ir atliktos teminës programos: prancûzø choro muzika, renesanso choro muzika, kalëdinë muzika, ciklai „Ave Maria“ ir „Meilës poema“.

SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS

SENOSIOS VARËNOS BAÞNYÈIOJE

Liepos 1 d., sekmadiená, 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèiojeMykolo Romerio universiteto miðrus chorasMeno vadovë ir dirigentë Loreta LevinskaitëChormeisterë ir koncertmeisterë Vitalija SemeniukienëDalyvaujaRegina Maciûtë (sopranas)Gediminas Kviklys (vargonai)Programoje M.K.Èiurlionis, G.Venislovas, F.Mendelssohn, F.Schumann, R.Schubert, G.Mignemi, H.Hahn, S.Tanejev, G.Gershwin

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MIÐRUS CHORAS Estetinio ug-dymo centre atlieka dvejopà funkcijà: studentø estetinio lavinimo, meninës savivokos bei kriterijø formavimo ir kaip meninio kolektyvo.

Dalyvauja visose Dainø ðventëse, aukðtøjø mokyklø chorø festivaliuose, tarp-tautiniame menø festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”, chorinës dainos ðventëje „Kur vingiuoja Nemunëlis”... Ðámet dalyvavo miðriø chorø konkurse, pateko á stipriausiøjø Lietuvos chorø kategorijà ir pripaþintas kaip labai aukðto meistriðkumo kon-certinis kolektyvas.

Choras suburtas 1992 m. meno vadovës ir dirigentës Loretos Levinskaitës inicia-tyva. Beje, dar 1980 m. Vilniaus universitete ji ásteigë merginø chorà „Virgo”, kuriam va-dovavo 12 metø. Dirigentë yra baigusi dirigavimà Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. A.Jozëno kl.). Yra Lietuvos chorø sàjungos narë, vadovauja Universiteto estetinio ugdymo centrui, áraðyta leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje” 2002 m., 2006 m. ir tarptauti-niame – „Living Legends 2003 m.”

Mykolo Romerio universiteto choro chormeisterë ir koncertmeisterë – Vitalija Semeniukienë. Dirbo profesionaliuose kolektyvuose – dainø ir ðokiø ansamblyje „Lietuva”, „Vilniaus“, Lietuvos radijo ir televizijos valstybiniame choruose. Atlieka ávairiø kûriniø soprano solo partijas.

Ðis trio koncertuoja nuo 1999 metø. Kartu groti paskatino originalus vargonø ir birbyniø dueto skambesys. Ansamblio koncertuose skamba baroko ir lietuviø kompozitoriø muzika. Trio koncertuota Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje, Anykðèiø, Nidos baþnyèiose. 2006 metais dalyvavo tarptautiniame vargonø muzikos festivalyje Liubeke (Vokietija).

DALIA ÐAKENYTË EUGENIJUS ÈIPLYSKASTYTIS MIKIÐKA

54 55RENGINIAI PRAMOGØ AIKÐTËJE

KARINIØ JÛRØ PAJËGØ ORKESTRAS gyvuoja nuo 1966 metø. Anksèiau tai buvo profesionalus Klaipëdos miesto orkestras „Bangpûtys“. Augant orkestro muzikan-tø profesionalumui, tvirtëjo ir tobulëjo orkestro repertuaras. Disciplina, kûriniø atlikimo techniðkumas ir tikslumas – tai vieni pagrindiniø orkestro sau keliamø reikalavimø. Res-publikiniuose konkursuose 1971, 1974 ir 1977 metais laimëjo 2-àsias, o 1979, 1980 ir 1983-aisiais – 1-àsias vietas. Repertuarà puoðia ávairi lietuviø ir uþsienio kompozitoriø orkestrinë, ðiuolaikinë muzika. Nuo 2004 m. liepos 1 dienos orkestras pavaldus Lietuvos karinëms jûrø pajëgoms. Kapelmeisteris – PRANCIÐKUS MEMËNAS.

Ðiandien be Kariniø jûrø pajëgø orkestro neásivaizduojami daugelis Klaipëdos miesto bei apskrities renginiø. Jis dalyvauja iðkilmingose ceremonijose kariniø ir valstybiniø ðvenèiø metu, visuomenës ir kariuomenës renginiuose, orkestrø festivaliuose Lietuvoje ir uþsienyje, dainø ðventëse, savo programà pristato ávairiuose Lietuvos miestuose ir mieste-liuose. Yra koncertavæs Èekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Prancûzijoje bei Vokietijoje.

Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 20.30 val. Ansamblio „Lietuva“ ðventinis koncertas Vadovas Giedrius SvilainisVyriausiasis chormeisteris Algimantas KriûnasVyriausiasis baletmeisteris Vytautas Buterlevièius Dirigentas Saulius PrusevièiusDalyvauja kompozitorius Vytautas JuozapaitisProgramoje M.K.Èiurlionis, V.Juozapaitis,J.Ðvedas, Vydûnas

Liepos 21 d., ðeðtadiená, 20.30 val. Kariniø jûrø pajëgø orkestras (Klaipëda)Kapelmeisteris Pranciðkus MemënasDalyvauja Klaipëdos muzikinio teatro solistas Viaèeslavas Tarasovas (tenoras)Programoje V.Klova, J.Strauss, R.Williams, M.Novikas, Ph.Sparke, N.Iwai

P.Memënas

55

„Norëèiau sudëti simfonijà ið bangø oðimo, ið ðimtametës girios paslaptingos kalbos, ið þvaigþdþiø mirksëjimo, ið mûsø daineliø ir mano bekraðèio ilgesio”.

Ið M.K.Èiurlionio laiðko Sofijai Kymantaitei-Èiurlionienei

M.K.Èiurlionis. Jûros sonata. Allegro. 1908 m.

56 57P A R O D O S

M.K.Èiurlionio g. 41

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená,11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osioms gimimo metinëms, pristatymas.Parodà pristato M.K.Èiurlionio memorialinio muziejaus skyriaus vedëjas, dailininkas Darius Joneika16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeNaujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, paroda–pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“Dalyvauja knygø autoriaiVirginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëjaDarius Kuèinskas, muzikologasMilda Kulikauskienë, menotyrininkëJûratë Landsbergytë, muzikologëAdelbertas Nedzelskis, menotyrininkasDalia Palukaitienë, skulptorë, M.K.Èiurlionio anûkëLaima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija)20.00 val. sanatorijoje LIETUVATanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø parodø atidarymas.Dalyvauja autoriai

P A R O D O S

Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 19.00 val. sanatorijoje „Lietuva“ Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Dailës skyriaus moksleiviø paro-dos pristatymasParoda veiks iki liepos 22 d.

Liepos 30 d., pirmadiená,19.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklojeDruskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ geriausiø darbø parodos pristatymas

Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos jaunøjø dailininkø darbai nuolat eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Kinijoje, Taivanyje, Lenkijoje, Olandijoje, Australijoje, Latvijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje, JAV bei kitose uþsienio ðalyse ir yra pelnæ aukð-èiausius apdovanojimus ávairiuose konkursuose ir parodose. Dailës skyrius palaiko glaudþius ryðius su Lenkijoje ir Vokietijoje esanèiomis giminingomis mokyklomis.

Geriausi mokiniø kûrybiniai darbai puoðia ligonines, ávairias ástaigas, Pietryèiø Lietu-vos mokyklas, spausdinami respublikiniuose jaunimo leidiniuose, taip pat nuo 1996 m. vaikø kûrybos reprodukcijos spausdinamos JAV leidþiamame gimnazijø þurnale „StoneSoup“

Kasmet vyksta per 30 parodø mokyklos patalpose esanèioje galerijoje „Mûza“ ir kitur.

Baigæ Dailës skyriø, mokiniai ágyja tapybos, grafikos, skulptûros, dizaino specialy-biø pagrindus, o vëliau sëkmingai gali tæsti mokslus Lietuvos ir uþsienio aukðtosiose menø mokyklose.

T.Ðubin

G.Grickevièius

58 59

Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 19.00 val. Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Dailës skyriaus moksleiviø parodos pristatymasParoda veiks iki liepos 22 d.

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, 20.00 val. Tanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø parodø atidarymas.Dalyvauja autoriai

RENGINIAI SANATORIJOJE LIETUVA

V.Kudirkos g. 43

LINAS PAULAUSKIS gimë 1969 m. 1992 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà, prof. Algirdo Ambrazo muzikos teorijos klasæ. 1991-2000 m. dirbo kultûros savaitraðtyje „Ðiaurës Atënai” (1994-2000 m. – vyr. redaktorius). Nuo 2000 m. dirba Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centre. Yra paskelbæs netoli ðimto publikacijø ávairioje Lietuvos bei uþsienio spaudoje. Kaip kompozitorius ir atlikëjas pasirodo ávairiuose ðiuolaikinës muzikos festivaliuose Lietuvoje – Jaunimo kame-rinës muzikos dienose Druskininkuose, festivaliuose „Gaida”, „Jauna muzika”, „Ðv. Kristupo vasaros muzika” ir kt. Jo muzika taip pat skambëjo Vokietijoje, Austrijoje, Didþiojoje Britanijoje, Lenkijoje. 2003 m. gavo Vokietijos kultûros fondo stipendijà kûrybiniam darbui menininkø namuose „Lukas” (Ahrenshoopas, Vokietija). 2005 m. apdovanotas „Mûzø malûno” prizu (kartu su muzikiniø projektø bendraautoriu Linu Rimða).

GERDENIS GRICKEVIÈIUS gimë 1987 metais, 2006 metais baigë Nacionalinæ M.K.Èiurlionio menø mokyklà, tapybà pas R.Martinënà. Studijuoja Vilniaus dailës akademijoje tapybà (dëstytojas R.Nemeikðis). Pirmoji paroda buvo Berlyne, 2006 metø sausio mënesá, Stephanus baþnyèioje. Tø paèiø metø rugsëjá darbai buvo eksponuojami Vilniaus Ðv. Ignoto baþnyèioje, o spalá - atidaryta paroda Stasio Vainiûno namuose. Gruodþio mënesá ágyvendinta kilusi idëja ið savo laiptinës, esan-èios miesto centre, padaryti meninæ ir atvirà projektams erdvæ. Iðkabintas pieðiniø ciklas su filosofinëmis citatomis.

Dabar organizuojamas projektas „Laiptinë-muziejus“. Yra atviras ávairiai kultûrinei veiklai, dalyvauja kultûriniuose projektuose ne vien kaip tapytojas. Domisi fotografija, grafika, pieðimu, plakatu, filmavimu, filmø kûrimu, teatru.

MANTAUTAS KRUKAUSKAS 2004 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos ir for-tepijono studijas. Yra nacionaliniø ir tarptautiniø konkursø laureatas, tarptautiniø kursø ir vasaros muzikos akademijø dalyvis. Kaip pianistas dalyvavo Mozarteum vasaros akade-mijos meistriðkumo kursuose Zalcburge (Austrija), kaip pianistas ir kompozitorius – Vienos muzikos universiteto organizuotuose vasaros kursuose „Prag–Wien–Budapest”, kur geriausios kompozicijos konkurse pelnë II vietà. Kon-certuoja Lietuvoje ir uþsienyje kaip pianistas ir kameriniø ansambliø dalyvis. Sukurtos kompozicijos skambëjo Lietu-vos muzikos ir teatro akademijos salëse, Vilniaus rotuðëje, Kauno filharmonijoje, Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ðveicarijoje, buvo transliuotos per Lietuvos bei Vokietijos radijo programas.

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, 20.30 val. Multimedijø kompozicijø vakaras M.K.Èiurlionio kûriniø motyvaisProgramoje Mantauto Krukausko ir Lino Paulauskio kompozicijosDalyvauja Brigita Bublytë (vokalas)Jan Maksimoviè (saksofonas)

RENGINIAI SANATORIJOJE LIETUVA

TANEL ÐUBIN gimë 1971 metais Ta-line. Pradëjo pieðti nuo vaikystës. Taline baigë vidurinæ taikomojo meno mokyklà. Daug keliavo – po Lietuvà, Latvijà, Suomijà, Ðvedijà. Dirba baþ-nyèioje varpininku, laisvu laiku dainuoja chore. Svarbiausieji darbai: Kilingi-Nõmme koplyèios vitraþas ir tapybos darbai Kilingi-Nõmme vieð-butyje „Villa“.

59

60 61

Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, 20.00 val. Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureato, kompozitoriaus Jurgio Juozapaièio kûrybos vakarasAsta Krikðèiûnaitë (sopranas)Audronë Kisieliûtë (fortepijonas)Kastytis Mikiðka (birbynë)Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas)Giedrë Gabnytë (fortepijonas)Birutë Bizevièiûtë (fortepijonas)Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas Augusta Jusionytë (I smuikas) Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Regina Gylytë (violonèelë)Vakaro vedëjaiKompozitorius Jurgis JuozapaitisMuzikologas Vaclovas Juodpusis

JURGIS JUOZAPAITIS (g. 1942) 1968 m. Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigë prof. J.Juzeliûno kompozicijos klasæ. 1969-1977 m. buvo Lietuvos TVR garso reþisierius. Nuo 1991 m. dësto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1978 m. uþ simfonijà „Rex“ paskirta Lietuvos valstybinë premija. Yra penkiolikos Lietuvos kultûros ministerijos Stasio Ðimkaus premijø uþ vokali-næ kûrybà laureatas. 2002 m. tapo Lietuvos nacionalinës premijos laureatu. 2004 metais tarptautiniame kompozi-toriø konkurse „Sinfonia Baltica“ Rygoje laimëjo pirmàjà premijà uþ kûriná „Bokðtø kontrapunktai“ simfoniniam orkestrui, 2005 m. Juozo Karoso kompozicijos konkur-se – antràjà premijà uþ Maþàjá koncertà fortepijonui

ir styginiø orkestrui. Kûrinius ávairiuose tarptautiniuose festivaliuose bei koncertuose atliko þymûs atlikëjai: Maskvos valstybinës filharmonijos (Rusija), Prahos filharmonijos (Èekija), Ostrobotnijos kamerinis (Suomija), kamerinis „Musica vitae“ (Ðvedija) orkest-rai ir kiti kolektyvai.

RENGINIAI SANATORIJOJE LIETUVA

BIRUTË BIZEVIÈIÛTË ir GIEDRË GABNYTË drauge muzikuoja nuo 2002 metø. 2003 metais laimëjo Grand Prix tarptautiniame fortepijoniniø ansambliø konkurse – festivalyje „Muzika be sienø“ Druskininkuose. 2005 metais dalyvavo XV tarptautiniø konkursø laureatø fes-tivalyje Lenkijoje. Tais paèiais metais festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu“ drauge su M.K.Èiurlionio styginiø kvartetu atliko J.Juo-zapaièio kûriná „Pavasario varpai“ fortepijoniniam duetui ir styginiø kvartetui. 2006 metais laimëjo II vietà V tarptautiniame fortepijoniniø duetø kon-kurse Kaune. Tame paèiame konkurse pirmà kartà drauge su Kauno miesto simfoniniu orkestru atliko G.Kuprevièiaus Koncertà dviem fortepijonams ir orkestrui, laimëjo prizà uþ geriausià jo atlikimà.

ASTA KRIKÐÈIÛNAITË baigë Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijà (doc. A.Vilèinskaitës solinio daina-vimo kl.). Klaipëdos muzikiniame teatre sukûrë vaidmenis: Ritos – G.Donizetti operoje „Rita“, Monikos – G.C.Menotti operoje „Mediumas“. 1992 m. – tarptau-tinio L.Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomantë. 1991–1994 m. sta-þavo Niujorke (JAV) pas C.Alexander, Yv.Abelá bei J.Bakken Klaviter. 2004 m. apdovanota Baltosios þvaigþdës ordinu uþ nuopelnus Estijos kultûrai, 2005 m. tapo Lietuvos muzikø sàjungos „Auksi-nio disko“ laureate.

Koncertinis repertuaras turtin-gas ne tik dainomis, romansais, voka-liniais ciklais, bet ir oratorijø, kantatø solo partijomis, operø vaidmenimis. Koncertuoja po pasaulá su þymiausiais dirigentais, simfoniniais orkestrais. Nuo 2005 m. dësto soliná dainavimà Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

RENGINIAI SANATORIJOJE DRAUGYSTË

Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, 20.00 val. SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ Pabaigos koncertas Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas ir smuikininkaiSmuiko muzikos ðventës meno vadovai ir smuikininkø meistriðkumo kursø pedagogaiprof. Petru Munteanu, prof. Kornelija Kalinauskaitë

AUDRONË KISIELIÛTË – Lietuvos muzikos ir teatro akademi-jos Koncertmeisterio katedros docentë. Pasirinkusi ansambliná muzikavimà, pianistë teikia pirmenybæ bendradar-biavimui su dainininkais. Yra talkinusi daugiau nei 15-oje tarptautiniø konkur-sø. A.Kisieliûtës skambinimas – tikslus, laisvas, skoningas, juvelyriðkai subalan-suotas. Pasak spaudos, pianistës inter-pretacijos pasiþymi subtiliai iðjaustu kameriðkumu, puikia stilistine pagava, ansamblio ir emocinës raiðkos darna, jautrumu muzikinei aplinkai.

Smuikininnkø meistriðkumo kursø pedagogai: prof. P.Munte-anu, koncertmeisterë D.Bagdonaitë, G.Vitënaitë, D.Stulgytë-Schmalenberg, T.Schmalenberg po festivalio pabaigos koncerto „Draugystës” sanatorijoje. 2006 m.

Smuikininnkø meistriðkumo kursø kamerinis orkestras ir smuikininkai, 2006 m.

62 63SVEIKATINGUMO IR POILSIO CENTRAS VILNIUS

K.Dineikos g. 1

Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená, 20 val. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus kûrybos ir improvizacijø vakaras Programoje „Echo–Aidas“(Pasaulinë premjera)Dalyvauja Kamerinis ansamblis „Grazioso“ Joana Gedmintaitë (sopranas) Viktorija Zabrodaitë (fleita) Vilma Rindzevièiûtë (fortepijonas)

Trio GRAZIOSO savo koncertinæ veiklà pradëjo 1997 m. Ansamblio repertuare ávairiø autoriø ir epochø kûriniai, tarp kuriø reikðmingà vietà uþima romantinës muzikos palikimas. Daug koncertuoja Lietuvoje. Dalyvavo koncertø cikluose „Netradiciniø ansambliø fantazija ir þavesys“ Vilniaus rotuðëje, „ Didþio-sios aulos muzikos vakarai“ Vytauto Didþiojo universitete Kaune, „Alma Mater musicalis“ Ðv. Jonø baþnyèioje, prestiþiniuose festivaliuose „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu“ (2003), Paþaislio festivalyje Kauno rotuðëje, Ðiaurës Lietuvos muzikos festivalyje „Birþai 2004“ Birþø pilyje, renginyje „Didysis muzikø paradas 2003, 2006“. Trio „Grazioso“ koncertai sulaukë pripaþinimo Danijoje, 2006 metais iðleista kompaktinë plokðtelë.

GIEDRIUS KUPREVIÈIUS Apie save tegaliu pasakyti, kad muzika mano gyve-

nime yra patsai gyvenimas, o visa kita – kaip pas visus: ryte pusryèiai, vakare – vakarienë, o dienos pripildytos bendravimo dþiaugsmais su ávairiausiais þmonëmis, reiðkiniais ir nuotykiais. Visa tai vëliau sugula natomis á kûrinius, kuriø vienas ðákart pirmà kartà suskambës po ðia Saule.

Rugsëjo 27 d., ketvirtadiená, 19.30 val.

FESTIVALIO PABAIGOS ÐVENTË

Populiariosios klasikinës muzikos koncertasChoras JAUNA MUZIKAMeno vadovas ir vyr. dirigentas Vaclovas Augustinas

Solistai tarptautiniø konkursø laureatai

Choras JAUNA MUZIKA susikûrë 1989 m. 1993 m. tarptautiniø chorø konkursø asociacijos rengiamose Didþiøjø prizø nugalëtojø varþytuvëse choras laimëjo aukðèiausià apdovanojimà – Didájá Europos prizà (Grand Prix Europeo). 1994 m. „Jauna Muzika” tapoVilniaus savivaldybës choru. Svarbi jo veiklos dalis yra lietuviðkojo choro meno reprezentavimas uþsienyje.

Koncertiniø kelioniø marðrutai driekiasi per Europos ðaliø miestus. Koncertuota Kinijoje, po keletà sykiø Japonijoje ir Izraelyje. Teko dainuoti tokiose garsiose pasaulio salëse kaip Miuncheno filharmonija, Suzan Dellal Centras Tel Avive, The Fredric R. Mann Audito-rium (Tel Avivas), Haifa Auditorium, „Bimot”(Jeruzalë), Drezdeno kultûros rûmø didþioji salë,Liudvigsburgo teatro salë, Ðv. Mato baþnyèia (Budapeðtas), „Alte Oper” (Frankfurtas), S. Rachmaninovo salë Maskvoje, Berlyno filharmonijos kamerinës muzikos salë, Berlyno festivalio teatre, Ðanchajaus didþiojoje operoje.

JAUNA MUZIKA yra Tarptautinës choro muzikos federacijos narë. 1999 m. Roterdame vykusiame ðios organizacijos pasaulio choro muzikos simpoziume, kuris organizuojamas kas penkeri metai vis kitoje pasaulio ðalyje, kolektyvas atstovavo Lietuvos choro menui.

SVEIKATINGUMO IR POILSIO CENTRAS VILNIUS63

VACLOVAS AUGUSTINAS (*1959) yra baigæs Lietuvos muzikos ir teatro akademijà kaip choro dirigentas (prof. H.Perelðteino kl., 1981) ir kompozi-torius (prof. J. Juzeliûno kl., 1992). Nuo 1992 m. – Vilniaus savivaldybës kamerinio choro „Jauna muzika”meno vadovas ir vyr. dirigentas. Taip pat dësto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus pedagogi-niame universitete, yra ávairiø chorø Lietuvoje ir uþsienyje kviestinis diri-gentas, vadovauja meistriðkumo kursams. Muzikinëje kûryboje dominuoja opusai chorams.

64 65M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËliepos 30 – rugpjûèio 5 d.Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d..

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená,

10.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeM.K.Èiurlionio studijø savaitës,Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis” atidarymasKvieèiami dalyvauti:LR Seimo ir Vyriausybës nariai, Kultûros, Ðvietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijø,Alytaus apskrities, Druskininkø savivaldybës ir Lietuvos muzikø rëmimo fondo vadovai Uþsienio ðaliø sveèiaiAleksandr Dirdovskij (reþisierius, Ukraina) Tanel Ðubin (dailininkas, Estija)Laima Petrusevièiûtë-Sjur (menotyrininkë, Norvegija)M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina Birutë VainiûnaitëProgramoje M.K.Èiurlionis, R.Schumann, S.Ðimkus, S.Vainiûnas, J.Gruodis

11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osioms gimimo metinëms, pristatymas.Parodà pristato M.K.Èiurlionio memorialinio muziejaus sky-riaus vedëjas, dailininkas Darius Joneika

12.00 val. Lietuvos banko poilsio namuoseKonferencija „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ Praneðëjai Kristina Miðkinienë, Druskininkø vicemerëJonas Bruveris, LMTA Muzikos istorijos katedros docentas Jan Braun, Magdeburgo universiteto doktorantas (Vokietija)Vaclovas Juodpusis, muzikologas, Stasio Vainiûno namø Vilniuje direktorius

M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËliepos 30 – rugpjûèio 5 d.

Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d.

Liepos 30 – rugpjûèio 5 d.M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËKonferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULISSMUIKO MUZIKOS ÐVENTËSMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSAIStudijø savaitës programà sudarë Rimantas Astrauskas, muzikologas, LMTA docentas

Smuiko muzikos ðventës meno vadovai ir smuikininkø meistriðkumo kursø pedagogai:Petru Munteanu, Hamburgo aukðtosios muzikos mokyklos profesorius (Vokietija)Kornelija Kalinauskaitë, LMTA profesorë Gintvilë Vitënaitë, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja ekspertë Liepos 30 d., pirmadiená,19.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklojeDruskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ geriausiø darbø parodos pristatymas

20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS Pradþios koncertasDiana Galvydytë (smuikas, D.Britanija)Lina Ðatkutë (fortepijonas)Programoje E.Chausson, C.Saint-Saëns, E.Balsys, E.Elgar, P.Sarasate

Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas

Liepos 31 d., antradiená, 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Kamerinës muzikos koncertas Dalia Kuznecovaitë (smuikas)Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Vokietija)Programoje J.Brahms, M.Ravel, M.K.Èiurlionis, P.Sarasate

Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas

JAN MARTIN BRAUN (g.1981) yra Otto-von-Guericke universiteto Magde-burge magistrantas. Jo muzikiniai gabumai atsiskleidë labai anksti, tad jis pradëjo pûsti trombonà ávairiuose ansambliuose. 2001 m. ástojo á Otto-von-Guericke universite-tà, pasirinko muzikos ir fizikos mokytojo specialybæ. Jis studijavo muzikologijà pas prof. Tomi Makelà, o trombonà – pas Berlyno Rundfunk simfoninio orkestro trombonø primarijø Christianà Sprengerá. Pastaruoju metu jis raðo baigiamàjá darbà, kuriame nagrinëja Mikalojaus Konstantino Èiurlionio simfoniniø poemø sàsajas su vizualiais menais.

LAIMA PETRUSEVIÈIÛTË-SJUR, menotyros daktarë, Vilniaus dailës akademijos docentë.

Meno istorijà ir teorijà studijavo Vilniu-je, daktaro disertacijà, kurios tema „Modernizmas ir XX a. pirmosios pusës Lietuvos tapyba“, apgynë 1994 metais. Dirbo moksline bendradarbe Lietu-vos MA Istorijos instituto Menotyros skyriuje, redagavo „Kultûros barø“ dailës skyriø, 10 metø dëstë Vilniaus dailës akademijoje. Nuo 1990 metø ið dalies, o nuo 1995-øjø nuolat gyvena Osle, dësto meno istorijà ir teorijà Norvegijos Valstybinëje muzikos akademijoje ir Askerio Meno koledþe. Ðalia pagrindinës tyrimø srities – modernizmo dailës Lietuvoje ir pasaulyje, yra komparatyviosios meno analizës ðalininkë ir puoselëtoja, taip pat raðo kritinius straipsnius ðiuolaikinës dailës klausimais.

Etnomuzikologas RIMANTAS ASTRAUSKAS yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, huma-nitariniø mokslø (muzikologija) daktaras. Yra Festivalio M.K.Èiurlionio Studijø savaitës programos sudarytojas ir tarptautinës konferencijos „Èiurlionis ir pasaulis“ vedëjas. Parengë du konferencijos praneðimø almanachus „Èiurlio-nis ir pasaulis / Èiurlionis and the World“.

66 67

Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená,10.00 val. Lietuvos banko poilsio namuoseKonferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ tàsaPraneðëjai Antanas Andrijauskas, Vilniaus dailës akademijos profesorius, hab. dr.;Rimantas Astrauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros docentas, dr.; Rimantas Janeliauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros docentas, dr.; Eugenijus Ignatonis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros profesorius, dr.; Egidijus Maþintas, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinës komunikacijos instituto docentas, dr.; Rita Nomicaitë, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto mokslinë bendradarbë; Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija); Stasys Urbonas, Memorialinio kultûros centro Èiurlionio namai Vilniuje direktorius

16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeKino filmø popietë „M.K. Èiurlionis ir kinematografas“Susitikimas su reþisieriumi Aleksandru Dirdovskiu (Ukraina)Vedëjas fotomenininkas Juozas Valiuðaitis

20.00 val. Sveikatingumo ir poilsio centre SPA VILNIUSKompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus kûrybos ir improvizacijø vakaras Programoje „Echo–Aidas“ (Pasaulinë premjera)Dalyvauja Giedrius KuprevièiusKamerinis ansamblis „Grazioso“ Joana Gedmintaitë (sopranas) Viktorija Zabrodaitë (fleita) Vilma Rindzevièiûtë (fortepijonas)

M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËliepos 30 – rugpjûèio 5 d.Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d..

M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËliepos 30 – rugpjûèio 5 d.

Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d.

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená,

16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeNaujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, paroda– pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“Dalyvauja knygø autoriaiVirginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëjaDarius Kuèinskas, muzikologasMilda Kulikauskienë, menotyrininkëJûratë Landsbergytë, muzikologëAdelbertas Nedzelskis, menotyrininkasDalia Palukaitienë, skulptorë, M.K.Èiurlionio anûkëLaima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija)

20.00 val. sanatorijoje LIETUVATanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø parodø atidarymas.Dalyvauja autoriai

20.30 val. sanatorijoje LIETUVAMultimedijø kompozicijø vakaras M.K.Èiurlionio kûriniø motyvaisProgramoje Mantauto Krukausko ir Lino Paulauskio kompozicijosDalyvauja Brigita Bublytë (vokalas)Jan Maksimoviè (saksofonas)

68 69

Rugpjûèio 3 d., penktadiená,

15.00 val. Ekskursija á Liðkiavà 15.30 val. Liðkiavos baþnyèioje Muzikos valandaMeistriðkumo kursø smuikininkø koncertasVadovai prof. Petru Munteanu,mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë

18.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklojeLietuvos kompozitoriø smuiko muzikos va-karasMeistriðkumo kursø smuikininkaiVadovai prof. Petru Munteanu,prof. Kornelija Kalinauskaitë,mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë

Druskininkø miesto jaunesniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „Sapnavau M.K.Èiurlionio karalius”laureatø darbø pristatymas

M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËliepos 30 – rugpjûèio 5 d.Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d..

M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITËliepos 30 – rugpjûèio 5 d.

Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d.

DANIELIUS SADAUSKAS gimë 1940 m. Dainavimo menà studijavo valstybinëje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Per 25 metus, dirbdamas Lietuvos nacionalinës filharmonijos solistu, surengë tûkstanèius koncertø, paruoðë apie 1500 ávairiø epochø ir stiliø kûriniø. Daugelá áraðë á Lietuvos radijo muzikos fondus. Pastaraisiais metais iðstudijavæs atkûrë 18 giesmiø ið lietuviðkø Martyno Maþvydo giesmynø, kaip ir Antano Strazdo, Antano Baranausko giesmes (tarp jø Anykðèiø ðilelá), Antano Vienaþindþio, Jono Basa-navièiaus, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Vaièaièio, Vydûno dainas áraðë á Lietuvos radijo fondus. Ádainavo 7 plokðtelëse. Koncertavo JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Vidurinëje Azijoje, Vietname, Australijoje, Suomijoje, Ðvedijoje, Latvijoje, Estijoje. Yra labdaros ir paramos fondo „Vinco Kudirkos vardui áamþinti“, labdaros fondo „Muzikinë auka“, Valdovø rûmø atstatymo draugijos „Pilis“ steigëjas.

VYTAUTAS JUOZAPAITIS – originali asmenybë ir visapusiðkas muzikas – profesionalus chorvedys, kompozitorius, liaudiðkos muzikos ansambliø vadovas ir atlikëjas.

Ðalia stambiosios formos kûriniø – simfonijø, oratorijø, koncertø bei vokaliniø – instrumentiniø ciklø – jam bûdingos istorinës te-mos. Atskleidë Martyno Maþvydo Katekizmo giesmiø sakraliná groþá, suteikë joms naujos prasmës – melodingumo, didingumo. Lygiai taip pat atgimë Antano Baranausko giesmiø ciklas, prasmingai pavadintas „Artojø giesmës ðventos“.

Kompozitorius tarsi sutvertas liaudies muzikai arba suradæs lietuviðko liaudiðkumo paslaptis. Dël to já laiko savu ðalies dainø ir ðokiø ansambliai, liaudies instrumentinës muzikos orkestrai, kapelijø, chorø vadovai, instrumentininkai ir dainininkai. Dël to jo kûryba skamba Dainø ðventëse, kituose stambaus masto renginiuose. Ir dël to ðiandien V.Juozapaitá turëtume laikyti visuomenës meninës kultûros ir tautið-kumo ugdytoju.

FERDINANDAS JAKÐYS greta darbo teatre, kine, televizijoje yra surengæs literatûriniø, poezijos vakarø programø. Skaitë A.Miðki-nio, E.Mieþelaièio, K.Donelaièio, S.Nëries, J.Aisèio, B.Brazdþionio poezijà. Yra paruoðæs K.Ostrausko monospektaklá „Vaiþgantas“. Iðkilmingai minint A.Vienaþindþio mirties 100-àsias metines, 1992 m. solistas D.Sadauskas, kompozitorius V.Juozapaitis ir F.Jakðys parengë muzikiná – poetiná puslapá „Tada að laimingas...“ Ðá kûriná daugelá metø karðtai sutikdavo Lietuvos visuomenë, jaunimas, moksleiviai, já dabar Druski-ninkuose norima pristatyti kaip nesenstanèià graudulingà poezijà ir ilgesio kupinà muzikà.

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 9.30 val. Ekskursija po M.K.Èiurlionio pamëgtas vietoves Druskininkø apylinkëse12.00 val. Miðko muziejuje GIRIOS AIDASSusitikimas-pokalbis su Aplinkos ministerijos ir kitais gamtosaugos specialistaisLiteratûrinis muzikinis puslapisTADA AÐ LAIMINGAS . . .Antano Vienaþindþio kûrybos motyvaisDanielius Sadauskas (baritonas)Vytautas Juozapaitis (armonika, akordeonas, sega)Ferdinandas Jakðys (aktorius) 21.00 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje

Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas Augusta Jusionytë (I smuikas) Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Regina Gylytë (violonèelë)Vadovë prof. Kornelija KalinauskaitëProgramoje L. van Beethoven, M.K.Èiurlionis, W.A.Mozart ir kt.

22.30 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejujeVakaro improvizacija M.K.Èiurlionio kûrybos temomisMuzikinis plenerasAtlikëjai Pianistë Aleksandra ÞvirblytëVizualizacija Aleksandro Dirdovskio (reþisierius, Ukraina)

69

A.Dirdovskij

Ið kairës: F.Jakðys, D.Sadauskas, V.Juozapaitis

M.K.Èiurlionio g. 102

70 71

Vytauto g. 23

SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËMEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËMEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

Liepos 30 d., pirmadiená, 19.00 val. Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ geriausiø darbø parodos pristatymas

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 18.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklojeLietuvos kompozitoriø smuiko muzikos vakarasMeistriðkumo kursø smuikininkaiVadovai prof. Petru Munteanu,prof. Kornelija Kalinauskaitë,mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë

Druskininkø miesto jaunesniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „Sapnavau M.K.Èiurlionio karalius” laureatø darbø pristatymas

Rugpjûèio 5 d., sekmadiená,17.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokykloje Jaunøjø smuikininkø meistriðkumo kursø Pabaigos koncertasVadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë

Druskininkø miesto jaunesniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „Sapnavau M.K.Èiurlionio karalius” laureatø darbø pristatymas

DRUSKININKØ M.K.ÈIURLIONIO MUZIKOS MOKYKLOJE

Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos bendruomenë

Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“

laureatø apdovanojimas, 2006 m.

71

Ðioje mokykloje visà savaitæ nuo ankstyvo ryto iki vë-lyvo vakaro skamba smuiko garsai.

Meistriðkumo pamokose studentai ir moksleiviai ið visos mûsø ðalies stengiasi ásidëmëti visas pedagogø pastabas, uþfiksuoti, átvirtinti grojamø kûriniø interpretacijos niuansus, dar ir dar kartà suvokti ðio nuostabaus instrumento atliekamos muzikos groþá ir paslaptis.

72 73SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËMEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

GINTVILË VITËNAITË, baigusi Nacionalinæ M.K.Èiur-lionio menø mokyklà, studijavo Maskvos P.Èaikovskio konservato-rijos prof. B.Belenkio klasëje. Gráþusi á Vilniø, nuo 1979 m. dirba Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje.

Be pedagoginio darbo, grojo Lietuvos nacionalinës filharmonijos rengiamuose koncertuose, radijuje ir televizijoje, bendradarbiavo su Lietuvos kompozitoriø sàjunga, atliko lietuviø kompozitoriø naujai paraðytus kûrinius.

1982 – 1989 metais grojo Lietuvos kameriniame orkestre, su kuriuo koncertavo daugelyje Vakarø Europos ir buvusios Tarybø Sàjungos ðaliø.

Mokytoja ekspertë G.Vitënaitë yra paruoðusi ne vienà nacionaliniø ir tarptautiniø konkursø laureatà. Jos mokiniai tarp-tautiniuose J.Kociano, A.Glazunovo, B.Dvariono konkursuose yra pelnæ laureatø bei diplomantø vardus.

JAUNØJØ SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ PEDAGOGË

SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ PEDAGOGË

Prof. KORNELIJA KALINAUSKAITËSmuikavimas – tai profesorës subtili kalbëjimo galimybë,

tikrasis jos gyvenimas. Ið prigimties bûdama labai muzikali, nuo maþens mokësi skambinti fortepijonu ir smuikuoti. Ðias dvi specia-lybes baigë Vilniaus konservatorijoje – 1945 m. prof. S.Ðpinalskio fortepijono, o 1948 m. prof. J.Targonskio smuiko klasæ. Geras skonis, muzikos stiliaus pajautimas, atkaklus darbas, suderintas su meile muzikai, subrandino savo vaisius. Profesorë visà gyvenimà akylai sekë muzikos kûrybos naujienas, gilinosi á jas, o sukauptà paþinimà ir patirtá dosniai dalijo savo klausytojams.

Be galo áspûdinga, turininga ir ádomi K.Kalinauskaitës soli-niø bei kameriniø programø panorama. Pradëjusi vieðai koncertuoti 1943 metais, dar bûdama Vilniaus muzikos mokyklos moksleivë, ðià veiklà tæsë beveik 50 metø .

Savo didelæ menininkës kûrybinæ patirtá, sukauptas þinias profesorë K.Kalinauskaitë perteikia jaunajai muzikø kartai. Nuo 1948 metø iki ðiol ji dësto Lietuvos muzikos akademijoje, Kameri-nio ansamblio katedroje.

Profesorius PETRU MUNTEANU mokësi Bukareðte pas prof. G.Manoliu, tobulinosi meistriðkumo kursuose pas J.Jankelevièiø (Maskva) ir M.Vaimanà (Sankt Peterburgas). Dëstë Bukareðto, Liubeko, Rostoko konservatorijose, vadovavo Bukareðto muzikos mokyklai. Pastaraisiais metais dirba Ham-burgo konservatorijoje.

Prof. P.Munteanu yra gerai þinomas ne tik Vokieti-joje, bet ir pasaulyje kaip atlikëjas ir pedagogas. Kvieèiamas vesti meistriðkumo kursus JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje, Ðveicarijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Èekijoje, yra tarptautinio smuikininkø konkurso ir stygininkø meistriðkumo kursø Kloster Schöntal meno vadovas.

Jo studentai groja geriausiuose Vokietijos orkestruose, laimi laureatø vardus ávairiuose tarptautiniuose konkursuose. Tarp mokiniø yra ir Dalia Stulgytë – Schmalenberg , Drezdeno filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisterë.

Prof. P.Munteanu daþnai kvieèiamas dalyvauti ávairiø tarptautiniø konkursø („Concertino Praha” Èekijoje, H.Wie-niawskio Lenkijoje, J.S.Bacho Leipcige, G.Enescu Bukareðte, P.Èaikovskio Maskvoje ir daugelyje kitø) þiuri darbe. Vadovauti meistriðkumo kursams Druskininkuose atvyksta treèià kartà.

SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ PEDAGOGAS

SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËMEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

M.K.Èiurlionis. Ðaulys. 1906 m.

74 75

Festivalio koncertø vedëjas muzikologas VACLOVAS JUODPUSIS

FESTIVALIO PABAIGOS ÐVENTË

VACLOVAS JUODPUSIS – muzikologas, Lietuvos kompozitoriø sàjungos, Lietuvos muzikø sàjungos, Lietuvos re-formacijos istorijos ir kultûros draugijos, LDK Gedimino ordino kavalieriø draugijos narys.

1957–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinëje konser-vatorijoje (prof. K.Griauzdës muzikos teorijos kl.). Nuo 1959 iki 1976 metø – Lietuvos radijo, Lietuvos TV, savaitraðèio „Kalba Vilnius” muzikos redakcijø redaktorius, vyresnysis ir vyriausiasis redaktorius, 1989 – 1996 laikraðèio „Muzikos barai” vyriausiasis redaktorius. Nuo 1996 dirbo Kultûros ministerijoje.1992 – 2001 m. LR Kultûros ministerijos vyriausiasis specialistas muzikai.

Monografijø apie þymius ðalies muzikos atlikëjus, kom-pozitorius, vokalinës muzikos rinkiniø, vokaliniø kûriniø, „Mu-zikos kalendoriø”, straipsniø enciklopedijose, knygose autorius, sudarytojas, rengëjas ir redaktorius, svarbiø moksliniø konferencijø Vilniuje, Rygoje ir kituose miestuose praneðëjas.

Uþraðë per 4000 lietuviø liaudies dainø melodijø. 10 metø rengë ir vedë Lietuvos radijo kassavaitines laidas „Muzikinës naktys“, „Tautieèiø balsai“, radijo laidø ciklus „Lietuviø liaud-ies dainininkai, pasakoriai, muzikantai“, „Lietuviø tautosakos rinkëjai ir puoselëtojai“, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Latvijos, Vokietijos ir kitø ðaliø atlikëjø ir kompozitoriø kûrybos vakarus. Nuolat domisi Lietuvos ir kitø ðaliø muzikiniais kontaktais, lietu-viø iðeiviø muzikine veikla.

Uþ muzikologinius darbus apdovanotas V.Jakubëno premija (1993), uþ nuopelnus Lietuvai – Didþiojo Lietuvos kuni-gaikðèio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1998).

Ðiuo metu vadovauja Stasio Vainiûno namams, kuriuose rengiami muzikos, poezijos vakarai, nuolat veikia dailës parodos.

SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËMEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

MEISTRIÐKUMO KURSØ KONCERTMEISTERËS

JÛRATË KAMINSKIENË gimë ir augo Ðiauliuose. 1997 m. Lietuvos muzikos akademijoje baigë magistro studijas (S.Okruðko fortepijono kl., R.Biveinienës koncertmeisterio kl.). Nuo 2000 m. dirba Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje. Nuolatos talkina jauniesiems atlikëjams ávairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, seminaruose, koncertuose.

ANASTASIJA GOVOROVA gimë Klaipëdoje.Baigusi S.Ðim-kaus konservatorijà ( vyr.dëst. V.Ruzgienës fortepijono kl.), ástojo á Lietuvos muzikos ir teatro akademijà.Ðiuo metu studijuoja III kurse ( Z.Ibelhaupto fortepijono kl., R.Vaitkevièiûtës koncertmeisterio kl.). Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose pianistø solistø, koncertmeisteriø konkursuose.

Anastasija tobulinasi þymiø profesoriø meistriðkumo kursuose - Valentinos ir Pavelo Bermanø, Tigarano Alichanovo, Tamami Hon-mos, Hanso Schikerio, Mûzos Rubackytës ir kt. 2006 m. – klavyrinës ir kamerinës muzikos interpretavimo kursø dalyvë ( vadovas Aleksandras Puliajevas, Vokietija).

74

76 77FESTIVALIO ORGANIZATORIAIFestivalio koncepcijà kûrëLiucija Stulgienë, Fondo direktorëLiucija Armonaitë, kultûrologëVaclovas Juodpusis, muzikologasFestivalá parengë ir vykdoLietuvos muzikø rëmimo fondasDruskininkø kultûros centrasBendrija ATGAIVA ir partneriaiFestivalio partneriaiDruskininkø savivaldybës administracijos Ðvietimo skyrius M.K.Èiurlionio memorialinis muziejus Druskininkø miesto muziejusM.K.Èiurlionio muzikos mokyklaDruskininkø savivaldybës vieðoji bibliotekaFestivalio koordinatorësEglë Ugianskienë, Fondo direktorës pavaduotojaRima Viniarskaitë, Druskininkø kultûros centro direktorëFestivalio programà ir bukletà spaudai parengëGenovaitë Ðaltenienë, Festivalio direktorëM.K.Èiurlionio studijø savaitës programà parengëLMTA doc. Rimantas Astrauskas, muzikologasSakralinës muzikos valandø ciklà sudarë LMTA doc. Gediminas Kviklys Festivalio reklama rûpinasiIrta Ðimkienë, Fondo programø vadovëDailininkasRomas DubonisFestivalio leidinius maketavoStasë Garðvaitë, Fondo renginiø reþisierë

Buklete panaudotosM.K.Èiurlionio paveikslø reprodukcijos, nuotraukos ið leidiniø apie Druskininkus, LMRF archyvø, fotografø A.Þigavièiaus, V.Grigo, G.Jaronio, M. Raskovskio, M.Sneþnajos, J.Valiuðaièio, S.Varno, A.Zavadskio darbaiVirðelyje – M.K.Èiurlionis. Miestas. 1908.II

LIETUVOS MUZIKØ RËMIMO FONDASBernardinø g. 8/8, LT-01124 VilniusTel. 2613174, faks. 2613146el. paðtas fondas@lmrf.ltwww.lmrf.lt

RËMËJAI

PARTNERIAI

GENERALINIS RËMËJAS

INFORMACINIAI RËMËJAI

DRUSKININKØKOMUNALINIS ÛKIS

V. ANTANAIÈIO PERSONALINË ÁMONË

UAB SARVIJA

PAGRINDINISINIS RËMËJAS

UAB „Druskininkø vandentiekis”

Jaunøjø dainininkø programas remia Felicijos ir Igno Malciø fondas (Kanada)

78

KVIEÈIAME VISUS PAREMTI VALDOVØ RÛMØ ATSTATYMÀ!

M.K.Èiurlionis. Vandenis. 1906 m.