VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

Rita Natkevičienė

NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ IR MAKROEKONOMINIŲPROCESŲ SĄSAJŲ VERTINIMAS BALTIJOS ŠALYSE

Magistro baigiamasis darbas

Makroekonominės analizės ir politikos studijų programa, valstybinis kodas 62404S112

Ekonomikos studijų kryptis

Vadovė Dr. Jonė Kalendienė __________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta Prof.habil.dr. Pranas Žukauskas __________ __________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2010

2

Turinys

Santrauka........................................................................................................................................ 3 Abstract .......................................................................................................................................... 4 Įvadas ............................................................................................................................................. 5 1. Ekonominių lūkesčių teorinė analizė ........................................................................................... 7

1.1. Ekonominių lūkesčių teorijų pradžia..................................................................................... 7 1.2. Ekonominių lūkesčių įtaka vartojimo ir taupymo sprendimų priėmimui.............................. 12 1.3. Infliacijos lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose.................................................... 17 1.4. Nedarbo lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose ...................................................... 23 1.5. Ekonominiai lūkesčiai ir palūkanų normos ......................................................................... 25 1.6. Ekonominiai lūkesčiai ir valiutos kursas ............................................................................. 28

2. Namų ūkių ekonominių lūkesčių Baltijos šalyse analizė ir tyrimo metodologija ........................ 32 2.1. Namų ūkių ekonominių lūkesčių Baltijos šalyse analizė ..................................................... 32

2.1.1. Namų ūkių ekonominių lūkesčių suderinamumo vertinimas......................................... 32 2.1.2. Ekonominių lūkesčių dinamikos palyginamoji analizė ................................................. 342.1.3. Ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių palyginamoji analizė........... 39

2.2. Tyrimo metodologija .......................................................................................................... 43 3. Namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių sąsajų tyrimas Baltijos šalyse ... 51

3.1. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai ............................... 51 3.2. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai................................................. 56 3.3. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija .......................................................................................... 60 3.4. Nedarbo lūkesčiai ir nedarbo lygis...................................................................................... 63

Išvados ......................................................................................................................................... 68 Naudotos literatūros sąrašas .......................................................................................................... 71 Priedai .......................................................................................................................................... 74

3

Santrauka

Baigiamojo darbo autorius: Rita Natkevičienė

Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas: Namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominiųprocesų sąsajų vertinimas Baltijos šalyse

Baigiamojo darbo vadovas: Dr. Jonė Kalendienė

Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: Vytauto Didžiojo universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Kaunas, 2010

Puslapių skaičius: 73

Lentelių skaičius: 18

Paveikslų skaičius: 15

Priedų skaičius: 4

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką

makroekonominiams procesams.

Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių

autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu,

palūkanų norma ir valiutų kursu.

Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys,

jų tarpusavio suderinamumas, ekonominių lūkesčių kaitos tendencijų ir realių makroekonominių

kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai.

Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių

lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, sudaromos

tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti.

Atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra labiau numatantys nei

prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių

makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrime tikrinama pagrindinė

hipotezė, kad gerėjant namų ūkių ekonominiams lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija,

priimama, remiantis regresinės analizės rezultatais.

4

Abstract

Author of diploma paper: Rita Natkevičienė

Full title of diploma paper: Evaluation of link between households’ economic expectations and macroeconomic processes in Baltic countries.

Diploma paper advisor: Dr. Jonė Kalendienė Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and

Management, Kaunas, 2010

Number of pages: 73

Number of tables: 18

Number of pictures: 15

Number of appendixes: 4

The aim of this master‘s final paper is to analyze the influence of households’ economic

expectations on macroeconomic processes.

In the first part of the paper the development of economic expectations theories is

overlooked, the researches of other authors about the link between expectations and consumption,

saving, inflation, unemployment, interest rates and exchange rates are presented.

In the second part of the paper the households’ expectations’ data, the compatibility between

them, the similarities and differences of fluctuation of expectations and real macroeconomic

variables are analyzed.

In the third part of the paper the evaluation of the link between households’ expectations and

real macroeconomic indicators in Baltic countries, the assessment of this link’s strength are

presented, linear regression equations aimed to predict economic indicators are designed.

The research showed that expectations of households are more likely to be forward-looking

rather than adaptable to the past information. Therefore it is worth to regard them when predicting

changes of macroeconomic indicators in the nearest future. In this research the main examined

hypothesis that when households’ expectations improve, economic situation in country also

improves, are accepted with reference to the results of regression analysis.

5

Įvadas

Makroekonomikos teorijoje teigiama, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai turi didelę reikšmę

šalyje vykstantiems ekonominiams procesams. Kiekvieno veikėjo nuomonė apie tam tikrus

reiškinius yra formuojama jo turimos informacijos. Suprantama, kad kuo daugiau informacijos

žmogus turi apie šalies ekonominę ir politinę padėtį, tuo realesnį valstybės situacijos paveikslą gali

susidaryti. Manoma, kad daugiausiai informacijos apie ekonominius rodiklius turi ekspertai. Tačiau

namų ūkių vertinimai ir lūkesčiai yra jautresni tokių ekonominių rodiklių kaip nedarbas ar kainų

lygis pokyčiams ir namų ūkiai reiškia nuomonę apie savo pačių būsimą elgseną (tuo tarpu ekspertai

prognozuoja ne savo pačių elgseną). Namų ūkių lūkesčių analizė aktuali tuo, kad, jei jie gali įtakoti

ekonominius procesus šalyje, tuomet jų įvertinimas bet kuriuo laiko momentu tampa svarbus

valstybės valdymo sprendimams priimti, ekonominiams procesams kontroliuoti.

Užsienio literatūroje ekonominiai lūkesčiai analizuojami gana plačiai. Tačiau Lietuvoje

ekonominių lūkesčių empirinių tyrimų nėra daug. Kaip vieną iš nedaugelio ekonominių lūkesčių

tyrimų galima paminėti M. Dapkaus ir K. Matuzevičiūtės (2008) darbą, kuriame autoriai laikėsi

nuomonės, jog gyventojų lūkesčiai įtakoja emigraciją. Taigi, mano manymu, Lietuvoje susiduriama

su nepakankamo ekonominių lūkesčių ištirtumo problema, todėl į šiuos lūkesčius mažai

atsižvelgiama prognozuojant šalies makroekonominių dydžių pasikeitimus ir formuojant valstybės

makroekonominę politiką.

Šiame darbe, remiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos duomenimis, bus siekiama išsiaiškinti,

ar iš tiesų ryšys tarp ekonomikos dalyvių lūkesčių ir vėlesnių jų realių veiksmų yra stiprus.

Šio magistro baigiamojo darbo objektas – namų ūkių ekonominiai lūkesčiai.

Darbo tikslas – išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką makroekonominiams

procesams. Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti ir pateikti skirtingų autorių požiūrius į namų ūkių ekonominių lūkesčių

poveikį atskiroms ekonomikos sritims;

• Palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių ekonominių lūkesčių tyrimų rezultatus;

• Įvertinti ekonominių lūkesčių poveikį šalies makroekonominiams procesams.

Darbe remiamasi Europos statistinių duomenų bazės, Lietuvos statistikos departamento

tyrimų duomenimis, ekspertų nuomonėmis, analitikų straipsniais.

Baigiamajame darbe naudojami tokie tyrimo metodai:

• Statistinių duomenų analizė. Surinkti duomenys sisteminami, grupuojami pagal tam

tikrus požymius, analizuojami, tuomet pateikiami vertinimai.

• Mokslinės literatūros analizė. Nagrinėjama problema aprašoma literatūroje, iškeliami

galimi jos sprendimo būdai.

6

• Grafinis modeliavimas. Pateikiami grafikai vizualiai išreiškia problemą sąlygojančių

veiksnių priežastinius ryšius.

• Palyginamoji analizė. Lyginami kelerių metų statistiniai bei tyrimų duomenys padeda

nustatyti panašumus ir skirtumus tarp panašių objektų bei rasti priežastinius ryšius.

• Koreliacijos metodas. Apskaičiuojami koreliacijos koeficientai, rodantys ryšio stiprumą

tarp pasirinktų kintamųjų.

• Regresinė analizė. Remiantis turimais duomenimis randamos tiesinės regresijos

funkcijos, kurios parodo priklausomybę tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų.

Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių

autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu,

palūkanų norma ir valiutų kursu.

Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių apklausomis paremti

ekonominių lūkesčių duomenys, šių lūkesčių tarpusavio suderinamumas, jų kaitos tendencijų ir

realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Taip pat aptariama atlikto tyrimo

metodologija, vertinamas tyrime naudojamų duomenų ir metodų patikimumas.

Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių

lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, remiantis

atlikto tyrimo rezultatais sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos

rodikliams prognozuoti.

7

1. EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ TEORINĖ ANALIZĖ

Makroekonomikos teorijoje visuotinai sutariama, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai turi

įtakos makroekonominiams procesams. Tačiau šiandien nėra bendro sutarimo dėl to, kaip tie

lūkesčiai formuojami ir kokią jie turi prognozuojamą reikšmę. Todėl daugelis autorių įvairiais

modeliais tikrina teorijas apie ekonominių lūkesčių formavimąsi ir jų – kaip ateitį prognozuojančio

veiksnio – patikimumą.

Šioje darbo dalyje atskiruose skyriuose aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida,

pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos

bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu.

1.1. Ekonominių lūkesčių teorijų pradžia

Idėja, kad ekonominiai lūkesčiai turi reikšmės ekonomikai, nėra nauja. Kad būtų galima iš

esmės suprasti lūkesčių vaidmenį ekonomikoje, pravartu žinoti, kokios lūkesčių teorijos buvo

plėtojamos skirtingų autorių, kuo jos buvo grindžiamos ir kaip priimamos.

Makroekonomikos teorijoje didesnis dėmesys į ekonominius lūkesčius atkreiptas XX

amžiuje. Anot I. Brannon (2006), ekonomika kaip disciplina Didžiosios depresijos metu išgyveno

krizę. Tuo metu iškilo keletas ekonomistų, mėginusių paaiškinti, kodėl tokia situacija susiklostė.

J.M.Keynes 1936 metais savo darbe teigė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios depresija tęsėsi,

buvo ta, kad žmonės nėra pakankamai protingi suprasti kainų pokyčius ir todėl jie priima visokių

tipų neracionalius sprendimus. Pavyzdžiui, ketvirtajame dešimtmetyje kainos staigiai nukrito.

J.Keynes teigė, jog dėl tos priežasties, kad žmonės nepamatė krentančių kainų, jie nenorėjo

susimažinti atlyginimų, kas būtų išsaugoję jiems darbus ir palikę tokią pačią materialinę gerovę,

kokia buvo iki tol. Taigi, šio nesupratimo pasekmė buvo ta, kad atlyginimai nekrito ir prasidėjo

nedarbo augimas. Pasak I. Brannon (2006), J. Keynes idėjos buvo laikomos ne tik atsakymu į

klausimą, kodėl kilo Didžioji depresija, bet ir valdžios veiksmų, siekiant pastatyti ekonomiką ant

kojų, pagrindu. Tačiau autoriaus modelis susidūrė su tam tikrais neatitikimais. Pirma, atlyginimai

nebuvo tokie jau nepaslankūs: ketvirtojo dešimtmečio pradžioje jie sumažėjo beveik trečdaliu.

Antra, Keynes modelis nepaaiškino ekonomikos veikimo (aukštas infliacijos ir nedarbo laipsnis

negalėtų drauge egzistuoti jo modelyje, tačiau kartais realybėje egzistuoja).

Tokiam modeliui oponavo J. Muth sakydamas, kad žmonės rinkoje sistemiškai klaidų

nedaro, ir kad jie naudoja visą prieinamą, ekonomikos situacijai suvokti reikalingą informaciją,

kurią turi (I. Brannon, 2006).

8

Pasak W. Poole (1976), J. Keynes Bendrojoje teorijoje lūkesčiai buvo traktuojami kaip

neracionalūs. Kadangi jie egzistavo mintyse, buvo analizuojami kaip psichologinis reiškinys.

Ekonominių lūkesčių pasikeitimai buvo laikomi dažnais ar net savaime teikiančiais pasitenkinimo.

Po Antrojo Pasaulinio karo dvi aplinkybės nukreipė ekonomistus nuo psichologiškai

nulemtų ekonominių lūkesčių požiūrio. Pirma, pastangos sukurti ir įvertinti kiekybinius verslo ciklų

modelius, įtraukiant ekonominių lūkesčių kintamuosius, privertė priimti idėją, kad lūkesčių funkcija

suformuota remiantis išmatuojamais duomenimis, nes be jų tokie modeliai negalėtų būti įvertinti ir

empiriškai patikrinti. Kita aplinkybė – kilusi diskusija, ar spekuliacija atskirose rinkose

stabilizavosi.

W. Poole (1976) teigimu, kol vyko diskusijos, pasirodė J.Muth darbas, kuriame jis aiškino,

kad lūkesčių teorija turėtų daryti prielaidą apie racionalų, maksimizuojantį elgesį. Septintajame

dešimtmetyje J.Muth darbas padėjo pamatus besitęsiančioms studijoms apie kainų elgseną

spekuliacinėse rinkose.

Taigi, nors įsivyravo nuomonė, kad ekonominiai lūkesčiai turi didelės reikšmės ekonomikos

funkcionavimui, nebuvo sutarimo, kaip tie lūkesčiai yra formuojami. Pasak W.Young ir W.Darity

Jr. (2001), šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo išvystyti trys endogeninio lūkesčių

formavimo modeliai: adaptyvus, racionalus ir implicitinis. Pirmieji du – gerai žinomi, tuo tarpu

trečiasis nebuvo plačiai nagrinėjamas. Adaptyvus modelis, išvystytas M. Nerlove 1954 metais, gali

būti matematiškai išreikštas taip:

P = A t-1 + λ (P t-1 – A t-1)

kur P yra prognozuojama vertė, A – tikroji vertė, P-A – prognozės paklaida, λ – paklaidos

koeficientas.

Adaptyviajam požiūriui buvo pasiūlytos dvi alternatyvos – E. Mills ir J. Muth. Pasak

W.Young ir W.Darity Jr. (2001), E. Mills 1957 metais pristatė implicitinių (numanomų) lūkesčių

koncepciją. Ji buvo paremta prielaida, kad nėra sąsajos tarp prognozės paklaidos ir realios vertės

(paklaida nekoreliuoja su realia verte). Šį modelį apibūdina formulė:

P = α0 + α1 A + ε

kur α0 = 0, α1 = 1, ε = P – A, o E (ε) = 0, t.y. tikėtina paklaidos reikšmė lygi 0. Remiantis

šiuo argumentu, tikroji vertė naudojama kaip numatytoji vertė.

J. Muth savo ruoštu 1961 metais išvystė koncepciją priešingą E.Mills numanomų lūkesčių

požiūriui (W.Young, W.Darity Jr., 2001). Jo racionalių lūkesčių hipotezė teigė, kad prognozės

paklaida turi būti atskirta nuo numatomos vertės (paklaida nekoreliuoja su numatoma verte). Šis

modelis gali būti išreikštas taip:

A = β0 + β1P + ε

9

kur β0 = 0, β1= 1, o E (ε) = 0. Šiuo atveju P neturi koreliuoti su ε, ε turi koreliuoti su A,

taigi P sklaida yra mažesnė nei A. Tai yra atvirkščias variantas E.Mills teorijai, kur numanomi

lūkesčiai turi didesnę sklaidą nei tikroji vertė.

Adaptyvūs lūkesčiai reiškia, kad ateities lūkesčiai yra mechaniškai prisitaikantys prie

ankstesnių lūkesčių klaidų: jei šiandienos kainų lygis viršija ankstesnius lūkesčius apie šiandienos

kainas, tai šiandienos lūkesčiai dėl ateities kainų lygio prisitaiko proporcingai tai paklaidai. Taigi,

tokie lūkesčiai reiškia, kad rinkos dalyviai mechaniškai kartoja ankstesnes klaidas net

nesuprasdami, koks primityvus jų metodas. Šie lūkesčiai remiasi praeitimi.

Racionalūs lūkesčiai – priešingai adaptyviems – remiasi žvilgsniu į priekį ir atspindi labiau

išprususį ir realistiškesnį ekonominių lūkesčių formavimo būdą: ekonomikos dalyviai mokosi iš

savo klaidų, naudojasi savo protinėmis galiomis, kad suprastų, kaip veikia ekonomika, ir išnaudoja

prieinamą informaciją efektyviai. Racionalių lūkesčių hipoteze nenorima pasakyti, kad visi

ekonomikos dalyviai turi tą pačią informaciją, ar kad visi dalyviai žino „tikrąjį“ ekonomikos modelį

– ji tiesiog reiškia, kad dalyviai naudoja prieinamą informaciją geriausiu būdu ir renka papildomą

informaciją tik tada, kai tikėtina nauda viršija kaštus.

Kaip pabrėžia J. McDonald (1987), nors kai kurie autoriai dar prieš J.Muth teoriją teigė,

kad racionalūs ekonomikos agentai gali formuoti savo lūkesčius naudodami didesnį duomenų

rinkinį nei tik praeities faktai apie kintamųjų pasikeitimus, bendrai sutariama, kad J.Muth buvo

pirmasis formalizavęs racionalių lūkesčių koncepciją. 1961 metais J. Muth apibendrino racionalių

lūkesčių hipotezę taip: „Kad gana paprastai paaiškintumėm, kaip formuojami lūkesčiai, mes

tariame, kad jie yra iš esmės tas pats kas susijusios ekonominės teorijos prognozės. Hipotezė

įrodinėja, kad ekonomika nešvaisto informacijos, ir kad lūkesčiai priklauso nuo visos sistemos

struktūros.“

Pasak J. McDonald (1987), hipotezės veikimą J. Muth įrodinėja formalizuodamas

ekonominę teoriją. Šiam įrodymui jis pasitelkia paprastos rinkos pavyzdį, parodantį trumpo

laikotarpio kainų svyravimus uždaroje rinkoje su daugeliu pirkėjų ir pardavėjų. Daroma prielaida,

kad prekė negali būti laikoma sandėliuose, o gamyba atsilieka vienu laiko vienetu, taigi, paklausa

priklauso nuo dabartinės kainos, o pasiūlos kiekis – nuo sprendimų, priimtų praėjusiame

laikotarpyje, remiantis informacija apie dabartines kainas, kuri buvo prieinama anuomet. Taigi,

pasiūlos ir paklausos modelis:

Dt = - βpt

St = γ etp + ut

Dt = St,

kur etp yra lūkesčiai apie kainą t laikotarpiu, suformuoti t-1 laikotarpiu, remiantis

informacija, kuri buvo prieinama t-1 laikotarpiu ir žiniomis apie rinką (įskaitant parametrų β ir γ

10

parametrus); ut yra paklaidos trukmė, kai t-1 laikotarpiu u t-1 yra žinoma, bet ut – ne, o visi

kintamieji matuojami kaip nuokrypis nuo pusiausvyros reikšmių. Anot J. McDonald (1987),

supaprastinimo tikslais J.Muth laikė, kad pasiūla yra tiesiogiai susieta su pt vidurkiu, o dar tiksliau –

su tikėtina pt reikšme, remiantis t-1 laikotarpio informacija. Ši tikėtina reikšmė gali būti apibrėžta E

t-1 (pt), taigi J.Muth darė prielaidą, kad etp = E t-1 (pt)

J.Muth racionalių lūkesčių hipotezė tvirtina, kad ekonomikos dalyviai formuoja savo

lūkesčius tarsi optimizuodami to paties kriterijaus, kuris lemia kitą jų elgesį, funkciją. Lūkesčiai yra

apibrėžiami darant prielaidą, kad dalyviai turi informaciją apie susijusią ekonominę sistemą

(įskaitant sistemos parametrų reikšmes). J. Muth suprato ir tai, kad žmonės dažnai neturi

informacijos apie kintamuosius, kuriuos nuspėja. Racionalių lūkesčių hipotezė daro prielaidą, kad

visi individai ekonomikoje turi neribotą skaičiuojamąjį gebėjimą ir žino, kaip panaudoti

informaciją, kuria disponuoja. Tačiau ši prielaida iš tiesų neatitinka realybės ir todėl, suvokdamas

tai ir drauge kritikuodamas savo paties teoriją, J.Muth teigė, kad žmonės nėra labai geri statistikai.

Kaip teigia E. M. Sent (2002), J. Muth parašė tris darbus, kuriais išplėtojo savo racionalių

lūkesčių hipotezę. Pirmajame - „Racionalūs lūkesčiai ir kainų svyravimų teorija“ (1961 m.) – jis

pabrėžė, kad dažnai yra būtina protingai prognozuoti tai, kaip pasikeis lūkesčiai, kai arba

prieinamos informacijos kiekis arba sistemos struktūra pasikeis. Antrasis darbas buvo labiau susijęs

su makroekonominių sąlygų, kurioms esant adaptyvių lūkesčių hipotezė sutampa su racionalių

lūkesčių hipoteze (t.y. su situacijomis, kuriose adaptyvių lūkesčių mechanizmas gali būti

racionalizuotas), tyrimu. Trečiajame darbe jis apibūdino ekonometrinius metodus, kuriais galima

vertinti racionalių lūkesčių modelius.

Kaip savo knygoje apie racionalius lūkesčius teigia S. M.Sheffrin (1996), nors J.Muth

pateikti pavyzdžiai kilo iš mikroekonomikos, jų tyrimas visgi yra makroekonomikos sritis. Jo

teorijos prielaidos pradėjo naują racionalių lūkesčių makroekonomiką.

Racionalių lūkesčių teorija tapo revoliucine ekonomikos mokslų pasaulyje. Todėl

nenuostabu, kad pradininko darbų keliu ėmė sekti ir kiti ekonomistai. Vienas iš jų – R.E.Lucas.

Kaip teigia R.E.Hall (1996), R.Lucas buvo pirmasis tyręs makroekonominius reiškinius kaip

dinaminius bendrosios pusiausvyros modelius. Tipinio R.Lucas darbo pradžios taškas yra

ekonomikos ir jos dalyvių sprendimų priėmimo problemų formulavimas. Toks formulavimas

reikalauja ekonomikos dalyvių pirmenybių bei technologijų, institucinės tvarkos, kuri formuoja

žmonių elgesį, informacijos struktūros, kuri lemia, ką kiekvienas dalyvis žino kiekvienoje būsenoje

ir kiekvienu laiko momentu, bei pačios pusiausvyros koncepcijos apibūdinimo. Kiekvienas dalyvis

pasirinks konkrečią strategiją, siekdamas maksimizuoti savo tikslų funkciją, atsižvelgdamas į savo

nuomonę apie kitų dalyvių strategijas.

11

Ekonomikos dalyvių ateities lūkesčiai yra akivaizdžiai svarbūs daugeliui jų dabartinių

sprendimų. Taigi, ekonomikos vystymasis tam tikru laipsniu įtakojamas dabartinių ekonominių

lūkesčių. Vienas pavyzdžių – atlyginimų struktūra, kur lūkesčiai apie ateities infliaciją ir darbo

jėgos paklausą stipriai paveikia sutariamą atlyginimą kontrakto periodu, kas savo ruožtu stipriai

įtakoja tikrąją infliaciją. Palūkanų normos keičiasi, atsižvelgiant į būsimų laikotarpių infliaciją,

kadangi akcijų turėtojai nori gauti kompensaciją už nuvertėjimą, sąlygotą infliacijos. Investavimas į

kapitalą ar finansinį turtą yra veikiamas šio turto kainų ir tikėtinų ateities grąžos normų, pajamų bei

mokesčių.

R.E.Hall (1996) teigimu, R.Lucas savo darbuose rėmėsi konkurenciniu Markovo

makroekonomikos modeliu. Jame individo veiksmai tiesiogiai neatsispindi kito individo pajamų

funkcijoje. Kintamieji, kuriems turi įtakos bendras visų ekonomikos veikėjų elgesys (tokie kaip

kainos), individui yra egzogeniniai, tačiau endogeniniai visai ekonomikai. Prielaida, kad

ekonomikos dalyviai žino visų kintamųjų svyravimo priežastis, įtakojančias jų sprendimų priėmimą,

leidžia daryti išvadą, kad gali susidaryti racionalių lūkesčių pusiausvyra.

L.E.O.Svensson (1995), apibūdindamas R.Lucas mokslinį indėlį į racionalių lūkesčių

teoriją, teigia, jog jis praplėtė ir pritaikė hipotezę bendrosios pusiausvyros situacijoms. Jis

pademonstravo, kad ji gali būti sėkmingai pritaikyta ekonominės politikos tyrimams. R. Lucas

suprato ir paaiškino endogeninio racionalių lūkesčių formavimo pasekmes, ypač ekonominei

politikai.

B. Kantor (1979) pabrėžė, kad racionalių lūkesčių požiūris į pasaulį turi pribloškiančios

reikšmės įprastinei stabilizacijos politikai. Tokios politikos intervencijos prielaida yra ta, kad ji

ekonomiką veikia netikėtai. Racionalių lūkesčių hipotezė teigia, kad ekonomikos dalyviai numato

politinių veiksmų pasekmes. Jei politiniai veiksmai ir pasekmės reguliuojamos, tai bus išsiaiškinta ir

suformuos dalį informacijos, kuria remiasi ekonominiai planai. R. Lucas glaustai apibendrino šiuos

argumentus. Jis aiškino, kad ekonominės politikos teorijoje ekonomikos veikimas gali būti

apibūdintas tokia lygtimi:

yt+1 = F (yt, xt, θ, εt)

kur funkcija F ir parametrų vektorius θ yra gaunami iš ekonomikos dalyvių paklausos ir

pasiūlos funkcijų, yt yra struktūrinis kintamasis, xt rodo sistemos kintamųjų (pvz., vyriausybės

fiskalinės ar monetarinės politikos) elgseną, εt – atsitiktinės klaidos trukmę. Anot B. Kantor (1979),

R.Lucas pažymėjo, jog nėra prielaidos, kad F ir θ bus lengva surasti, bet yra pagrindinė ekonominės

politikos teorijos prielaida, kad, kai jie jau kartą apytikriai sužinomi, išliks stabilūs sutartinai

keičiantis kintamųjų xt rezultatams. Taigi, vertinant R. Lucas indėlį į ekonominių lūkesčių teorijas,

galima apbendrinti, kad jis racionalių lūkesčių hipotezę panaudojo bendrosios pusiausvyros

modeliams sudaryti ir ekonominių lūkesčių įtakai šalies ekonominei politikai atskleisti.

12

Apibendrinant galima pasakyti, kad didesnio dėmesio ekonominiai lūkesčiai kaip

ekonominis veiksnys sulaukė XX amžiuje. Vystant teorijas, apimančias ekonomikos veikėjų

lūkesčius, buvo visuotinai priimta, kad ekonominiai lūkesčiai turi įtakos ekonomikos

funkcionavimui. Šeštajame dešimtmetyje buvo išvystyti trys lūkesčių formavimo modeliai:

adaptyvus, racionalus ir implicitinis. Racionalių lūkesčių teorijos pradininku laikomas J.Muth, kurio

hipotezę vėliau plėtojo kiti ekonomistai, tarp jų – R.Lucas. Kaip teigia I. Brannon (2006), vienas iš

argumentų, kodėl Nobelio premija už racionalių lūkesčių teorijos plėtojimą atiteko R.Lucas, o ne

J.Muth yra tai, kad kol J. Muth svarstė šią idėją, R. Lucas ją išpopuliarino ir padarė centrine

ekonomikos tyrimuose. Kitas argumentas – būtent R.Lucas racionalių lūkesčių teoriją pritaikė

makroekonomikoje.

1.2. Ekonominių lūkesčių įtaka vartojimo ir taupymo sprendimų priėmimui

Vartojimas – didelė šalies bendrojo produkto dalis. Todėl svarbu išsiaiškinti veiksnius,

įtakojančius vartojimo lygį, tarp jų – ir ekonomikos dalyvių lūkesčių vaidmenį. Šiuo tikslu

atliekami tyrimai bei plėtojamos įvairios teorijos.

Viena iš vartojimo veiksnių teorijų – J. Keynes absoliučiųjų pajamų teorija. Pasak T.

Ramanausko ir A. Jakaitienės (2007), esminis 1936 metais J. M. Keynes sukurtos teorijos postulatas

– vartojimas priklauso nuo esamo pajamų lygio, o palūkanų normos, pinigų kiekis, paskolų gavimo

galimybės ar ekonominiai lūkesčiai visuminio vartojimo kitimui neturi didelės įtakos. Tuo tarpu

kitas garsus ekonomistas M. Friedman oponuoja šiam požiūriui ir pabrėžia, kad vartojimą lemia ne

tik esamos, bet ir numatomos pajamos, taigi vartojimo išlaidų kitimas priklauso nuo to, koks yra

pajamų pokytis – nuolatinio ar laikino pobūdžio.

T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2007) teigimu, M.Friedman 1957 metais pasiūlė

nuolatinių pajamų hipotezę, pagal kurią dabarties vartojimui didelės svarbos turi numatomos ateities

pajamos. Šia hipoteze pabrėžiama, kad namų ūkių vartojimą iš esmės lemia nuolatinės pajamos

(esamos ir laukiamos), o vartojimo išlaidų elastingumas nuolatinių pajamų atžvilgiu priklauso nuo

įvairių veiksnių, pavyzdžiui, palūkanų normų, turimo turto, vartotojo teikiamų prioritetų, ateities

vartojimo naudingumo neapibrėžtumo, kuris mažina polinkį vartoti iš einamųjų pajamų. Namų ūkio

pajamas sudaro nuolatinės (laukiamos ilgo laikotarpio pajamos iš pagrindinio šaltinio) ir laikinosios

pajamos (skirtumas tarp einamųjų ir nuolatinių pajamų, susidarantis dėl nenumatytų veiksnių).

Pasak T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2007), vartojimo išlaidų ir pajamų priklausomybė šioje

hipotezėje gali būti apibrėžta:

13

kur ptc ir

Ttc - nuolatinės ir laikinosios vartojimo išlaidos, p

ty - nuolatinės pajamos, kt –

vartotojo jautrumo pajamų pokyčiams funkcija.

Kaip matyti iš šios vartojimo lygties, M.Friedman teorijoje pabrėžiama, kad namų ūkių

vartojimas priklauso ne tik nuo einamųjų to laikotarpio pajamų, bet ir nuo ateityje laukiamų. Iš to

seka, kad su vartojimu susijusių sprendimų priėmimui didelės įtakos turi vartotojų ateities lūkesčiai

apie būsimas pajamas.

T.Ramanausko ir A.Jakaitienės (2007) teigimu, nuolatinių pajamų hipotezei artima

F.Modigliani ir R. Brumberg 1954 metais iškelta gyvenimo ciklo hipotezė, pagal kurią vartojimas

yra ateities perspektyvas vertinančių ir viso gyvenimo vartojimo naudingumą maksimizuojančių

vartotojų sprendimų išdava, t. y. vartotojas, rinkdamasis vartojimo lygį, įvertina tikėtiną pajamų ir

poreikių kaitą baigtiniu (viso gyvenimo) laikotarpiu ir atsižvelgia į esamą gyvenimo ciklo etapą.

Šiuo požiūriu abi minėtos hipotezės (nuolatinių pajamų ir gyvenimo ciklo) panašios – namų ūkiai

vartojimo sprendimus priima, atsižvelgdami į savo ateities lūkesčius. T.Ramanauskas ir

A.Jakaitienė (2007) teigia, kad gyvenimo ciklo hipotezės principai panašūs į nuolatinių pajamų

hipotezės, tik vertinama tai, kad vartotojų gyvenimas yra baigtinis ir atsižvelgiama į vartojimo

poreikių bei galimybių kaitą per gyvenimo ciklą. Gyvenimo ciklo teorija teigia, kad dalį savo

gyvenimo individas kaupia turtą (sakykim, iki pensinio amžiaus), o likusį laikotarpį tą sukauptą

turtą suvartoja. Todėl čia itin svarbų vaidmenį vaidina individualūs lūkesčiai apie ateities veiksnius,

nes reikia nuspręsti, kokią dalį pajamų suvartoti, o kokią – palikti ateities vartojimui. Akivaizdu,

jog, jei tikimasi, kad gyvenimo laikotarpis, kuriame nebus gaunama pajamų (arba jos bus gaunamos

žymiai mažesnės nei einamuoju laikotarpiu), bus ilgesnis, einamuoju laikotarpiu individui reikės

sukaupti daugiau lėšų, todėl jo polinkis vartoti bus mažesnis. Ir atvirkščiai, jei tikimasi visą baigtinį

laikotarpį dirbti ir gauti pastovias pajamas, dabartinio laikotarpio vartojimas greičiausiai bus

didesnis. Žinoma, taupymo sprendimus įtakoja ne tik gyvenimo trukmės lūkesčiai, bet ir kitų

kintamųjų – kainų, palūkanų normų, vyriausybės socialinės politikos pasikeitimų – lūkesčiai, tačiau

pastaroji hipotezė atkreipia dėmesį į individų sprendimus, susijusius su jų viso gyvenimo ciklo

trukmės ir atitinkamų etapų trukmės lūkesčiais.

Nuolatinių pajamų ir gyvenimo ciklo hipotezių trūkumas tas, kad, skaičiuojant nuolatines

namų ūkio pajamas, remiamasi praeities duomenimis, tačiau tokio skaičiavimo rezultatai –

trumpalaikiai, nes greitai besikeičiant ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir individų lūkesčiai apie

nuolatines pajamas.

Taigi, kadangi šios teorijos turėjo trūkumų, buvo vystomos kitos hipotezės. Viena jų – 1978

metais R.Hall pasiūlyta racionaliųjų lūkesčių nuolatinių pajamų hipotezė. Pasak T.Ramanausko ir

14

A.Jakaitienės (2007), ši hipotezė numato, kad geriausia vartojimo prognozė yra dabartinis vartojimo

lygis ir kad vartojimo pokyčiai yra grynai atsitiktinio pobūdžio ir neprognozuojami.

Vartojimą apibūdinanti lygtis:

ct = c t-1 + εt

kur εt atspindi būtent neprognozuojamus veiksnius, kurie ir lemia vartojimo pasikeitimą,

palyginus su ankstesniu laikotarpiu.

Tiesa, nors ši teorija ir aiškino vartojimo pokyčių atsiradimą kitaip (kaip atsitiktinį reiškinį)

nei prieš tai minėtos teorijos, jos visos buvo panašios tuo, kad laikė vartojimą esant proporcingą

individų įvertinamoms viso gyvenimo pajamoms.

Kad ekonominiai lūkesčiai paaiškina vartojimo pasikeitimus rodo ir daug paskutiniaisiais

dešimtmečiais atliktų tyrimų. Vienas tokių – R. Batchelor ir P. Dua (1992) atliktas tyrimas. Autorių

teigimu, kiekvienas individas konkrečiu laiko momentu formuoja realaus vartojimo planą

ateinančiam periodui (likusiam gyvenimui), kad maksimizuotų laukiamą naudą iš vartojimo. R.

Batchelor ir P. Dua (1992) tyrimo rezultatai parodė, kad ekonominių lūkesčių tyrimas teikia

reikšmingos informacijos, paaiškinančios vartojimo pokyčius. Tačiau gyvenimo ciklo nuolatinių

pajamų teorija atmetama kaip netinkama trumpo laikotarpio vartojimo pokyčiams apibūdinti. Ilgo

laikotarpio modelis rodo, kad planuotas vartojimas priklauso nuo dabartinių ir tikėtinų realių

pajamų bei dabartinių ir tikėtinų palūkanų normų, kaip ir teigiama naudotoje teorijoje. Be to, kas

taip pat atitinka teoriją, tyrimo rezultatai rodo, kad nėra įrodymo, jog infliacija (ar netikėta

infliacija) nepriklausomai veikia vartojimą. Infliacija reikšminga tradiciniuose vertinimuose todėl,

kad koreliuoja su laukiama infliacija, kuri savo ruožtu ženkliai įtakoja tikėtinas realias pajamas.

Taigi, tikėtinos pajamos yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių vartojimo pokyčius. Šiai išvadai pritarė

T.Ramanauskas ir A.Jakaitienė (2007), kurie atliko Lietuvos namų ūkių vartojimo tyrimą,

remdamiesi 1995 – 2006 metų duomenimis.

T.Ramanausko ir A.Jakaitienės (2007) tyrimo rezultatai patvirtino, kad lūkesčiai gali būti

tinkamas pagrindas nagrinėti vartotojų atliekamus pajamų tvarumo vertinimus ir prognozes apie

tolesnio pajamų lygio kitimą. Pasak jų, gauti rezultatai iš esmės atitinka M. Friedman pateiktą

nuolatinių pajamų hipotezę, kad vartotojai, priimdami vartojimo sprendimus, vertina, ar pajamų

pokyčiai yra tvarūs – jeigu pajamos padidėja dėl trumpalaikio šoko, tik šiek tiek daugiau negu pusė

papildomai gautų pajamų skiriama einamojo laikotarpio vartojimui, o jeigu padidėja nuolatinės

pajamos (t. y. pajamų padidėjimas gana tvarus, kad jis būtų laikomas nuolatinio pobūdžio pajamų

padidėjimu), vartojimui skiriamos beveik visos papildomos pajamos.

T.Ramanausko ir A.Jakaitienės (2007) tyrimą papildo S. Brown ir K. Taylor (2006) namų

ūkių tyrimas (analizuoti Didžiosios Britanijos namų ūkių duomenys), kuriuo autoriai siekė nustatyti,

kaip individualūs finansiniai lūkesčiai įtakoja vartojimą ir taupymą. Jų teigimu, namų ūkių

15

vartojimo ir taupymo analizė yra svarbiausia politikams, kadangi individams taupymas palengvina

vartojimo paskirstymą laiko juostoje, o visai ekonomikai taupymas – finansinio investavimo

ištekliai. Jų gauti rezultatai rodo, kad aukštesnė pajamų rizika teigiamai susijusi su taupymu, ir kad

kuo finansiškai optimistiškesni yra individai, tuo jų taupymas mažesnis, o vartojimas didesnis.

Taigi, pagrindinė S. Brown ir K. Taylor (2006) tyrimo išvada ta, kad einamojo laikotarpio

finansiniai lūkesčiai padeda prognozuoti ateities vartojimą. Šiai nuomonei antrina ir K. J. Kleinjans

bei J. Lee (2006), kurie tyrė pensinio amžiaus žmonių lūkesčius, norėdami nustatyti ryšį tarp

individualių lūkesčių ir taupymo. Aiškintasi, kaip žmonių apsisprendimą taupyti įtakoja galimybė

ateityje persikelti į slaugos namus (už ką reikėtų mokėti). Šis tyrimas atskleidžia sprendimų

priėmimo proceso eigą: kaip individas įvertina įvykio (kėlimosi gyventi į slaugos namus) tikimybę,

ką mano apie taupymo reikalingumą, kaip vykdo savo priimtus sprendimus. Šiuos žingsnius

individas turi apsvarstyti, jei formuojami tam tikri ateities lūkesčiai. Ekonominių lūkesčių tyrimas

(šalia kitų kintamųjų, tokių kaip amžius ar pajamos, tyrimo), anot autorių, duoda papildomos

informacijos apie individų sprendimų priėmimo procesą. Gauti rezultatai parodė aiškų ryšį tarp

lūkesčių keltis į slaugos namus ir realios šio įvykio tikimybės ateityje. Tarp šių lūkesčių ir taupymo

normos nustatytas teigiamas ryšys, kuriam įtakos neturi individo sveikatos būklė. Vadinasi, žmonių

lūkesčiai sąlygoja atitinkamus jų veiksmus. Todėl namų ūkių ekonominiai lūkesčiai gali būti

tinkami makroekonominei situacijai prognozuoti.

Šiam požiūriui oponavo N. S. Souleles (2004) teigdamas, kad lūkesčiai yra neefektyvūs. N.

S. Souleles (2004) atliko tyrimą, norėdamas įvertinti vartotojų ekonominių lūkesčių racionalumą.

Tuo tikslu modeliuodamas autorius naudojo namų ūkių apklausų rezultatus bei duomenis apie

ekonominius šokus. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominiai šokai skirtingai veikia namų ūkius. Be

to, nustatyta, kad lūkesčiai yra šališki, o šis šališkumas bėgant laikui nėra pastovus – jis susijęs su

infliacine situacija ir verslo ciklu. Duomenys rodo, kad žmonės nepakankamai įvertino devintojo ir

dešimtojo dešimtmečio defliaciją bei verslo ciklų smarkumą. N. S. Souleles (2004) teigia, kad

ekonominiai lūkesčiai yra neefektyvūs, nes žmonių prognozių klaidos koreliuoja su jų

demografinėmis ypatybėmis, t.y. klaidos yra nevienalytės. Tačiau jis pabrėžia tai, kad apklausų

duomenys visgi gali būti naudojami namų ūkių vartojimo išlaidoms prognozuoti. Pasak jo, tie

klausimai, kuriais klausiama namų ūkio, kaip jis vertina savo paties situaciją suteikia kur kas

vertingesnės informacijos (kuri gali būti panaudota prognozėms) nei klausimai apie bendrą

ekonominę šalies situaciją. Racionalių lūkesčių hipotezę atmetė ir M. Das ir A. Soest (2000), kurie

aiškinosi, ar Olandijos namų ūkių lūkesčiai apie ateities pajamas sutampa su realiomis ateinančio

laikotarpio pajamomis. Namų ūkių buvo klausiama, kaip per metus pasikeitė jų pajamos ir kokio

pasikeitimo jie tikisi per artimiausius metus. Praėjus metams, individų ekonominiai lūkesčiai buvo

sulyginti su realiais pajamų pokyčiais. Autorių sudarytas modelis parodė, kad racionalių lūkesčių

16

hipotezė atmetama. Išsiaiškinta, jog namų ūkių prognozuoti pokyčiai ateinantiems metams

koreliuoja su paskutinių metų realiu pokyčiu. Šis rezultatas nesuderinamas su racionalių lūkesčių

hipoteze, tačiau atitinka adaptyvių lūkesčių hipotezės prielaidas.

Panašias išvadas padarė ir S. M. Sheffrin (1996), kuris teigia, kad apklausų duomenys

nepatvirtina racionalių lūkesčių hipotezės. Tačiau mišrūs įrodymai iš visų tokių apklausų nebūtinai

nurodo, kad racionalių lūkesčių hipotezė ekonomikoje gali būti naudojama ribotai.

Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl nereikėtų už gryną pinigą priimti kai kurių apklausų

išvadų. Pirma – ir paprasčiausia – žmonės gali nedaryti to, ką sako darysiantys. Nėra jokios

priežasties, kodėl ši žmogaus prigimtis negalėtų pasireikšti čia. Antra, apklausos naudojamos

nustatyti vidutinius lūkesčius, bet daugelyje rinkos situacijų didžiausią įtaką daro kraštutiniai

atvejai. Galiausiai, prielaidų tikrinimo reikšmė – ribota. Racionalių lūkesčių prielaida papildo

naudingumo maksimizavimo prielaidą teigdama, kad ekonomikos veikėjai, siekdami maksimizuoti

naudą, turimą informaciją naudoja efektyviai. S. M. Sheffrin (1996) mano, jog kaip ir nauda,

ekonominiai lūkesčiai nėra išmatuojami, todėl apklausos negali būti naudojamos racionalių lūkesčių

hipotezei tikrinti. Galima tikrinti tik tai, ar teorija (kuri apima racionalius ar neracionalius lūkesčius)

atitinka stebėjimus, ar ne. Jei kiekviena apklausa (įskaitant namų ūkių apklausas) atskleistų, kad

ekonominiai lūkesčiai visai neatitinka realybės, tuomet tyrėjai daug nesitikėtų iš tyrimų, paremtų

racionaliais lūkesčiais.

Remiantis įvairiais tyrimais galima sakyti, kad žmonių lūkesčiai apie jų ateities pajamas ir

vartojimą turi didelės įtakos jų realiam vartojimui. Ką tai duoda makroekonominių problemų

tyrimui? J. C. Fuhrer (1988) teigia, kad individualių lūkesčių tyrimų informacija nėra vien

statistiškai reikšminga, bet turi naudos taisant realių kintamųjų prognozių klaidas. Pavyzdžiui,

ateinančių metų nedarbo situacijos vertinimas gali paaiškinti realaus vartojimo prognozių klaidas

makroekonominiuose modeliuose.

Apibendrinant galima teigti, jog vartojimo veiksnių įtaką vartojimui aiškina ne viena teorija:

J.Keynes absoliučių pajamų, M.Friedman nuolatinių pajamų, F.Modigliani ir R. Brumberg

gyvenimo ciklo, R.Hall racionaliųjų lūkesčių nuolatinių pajamų hipotezė. Visos šios hipotezės

panašios tuo, kad laiko vartojimą esant proporcingą individų įvertinamoms pajamoms. Atlikta daug

tyrimų, besiaiškinant, ar vartotojų ekonominiai lūkesčiai yra reikšmingi, prognozuojant būsimų

laikotarpių vartojimo lygį šalyje. Vėliausių tyrimų suvestinė pateikiama 1 lentelėje.

17

1 lentelė

Ekonominių lūkesčių įtakos vartojimo ir taupymo sprendimams tyrimų suvestinė

Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada

J.C.Fuhrer 1988 Namų ūkiųvartojimas

Individualių lūkesčių tyrimų informacija turi naudos taisant realių kintamųjų prognoziųklaidas

R.Batchelor, P.Dua 1992 Namų ūkių

vartojimas Ekonominių lūkesčių tyrimas teikia reikšmingos informacijos, paaiškinančios vartojimo pokyčius.

S.M.Sheffrin 1996 Namų ūkiųvartojimas

Ekonominiai lūkesčiai nėra išmatuojami, todėl apklausų rezultatų pritaikymas ribotas.

M.Das, A.Soest 2000 Olandijos namų

ūkių pajamos

Namų ūkių prognozuoti pokyčiai ateinantiems metams koreliuoja su paskutinių metų realiu pokyčiu.

N.S.Souleles 2004 Namų ūkiųvartojimas

Ekonominiai lūkesčiai yra neefektyvūs, tačiau apklausų duomenys gali būti naudojami vartojimui prognozuoti.

S.Brown, K.Taylor 2006

D.Britanijos namų

ūkių vartojimas ir taupymas

Kuo finansiškai optimistiškesni yra individai, tuo jų taupymas mažesnis, o vartojimas didesnis.

K.J.Kleinjans, J.Lee 2006 Pensinio amžiaus

žmonių taupymas Tarp lūkesčių ateityje persikelti į slaugos namus ir taupymo normos nustatytas teigiamas ryšys.

T.Ramanauskas, A.Jakaitienė 2007 Lietuvos namų ūkių

vartojimas Vartojimo sprendimams būsimų pajamų

vertinimas turi esminės reikšmės. Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais

Nors daugelis tyrimų atmeta racionalių lūkesčių teorijos prielaidas, visgi sutariama, kad į

vartotojų lūkesčių apklausų duomenis turėtų būti atkreipiamas dėmesys sudarant šalies vartojimo

lygio prognozes.

1.3. Infliacijos lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose

Infliacijos lūkesčiai – daugelyje tyrimų analizuojami ekonominiai lūkesčiai. Kainų lygis iš

tiesų svarbus visiems ekonomikos veikėjams (tiek verslininkams, tiek namų ūkiams). Kainų

pokyčiai lemia paklausos ir pasiūlos pokyčius, todėl infliaciniai lūkesčiai užima pirmąją vietą tarp

visų ekonominių lūkesčių, aiškinantis jų poveikį makroekonominiams procesams.

Remiantis namų ūkių apklausomis galima spręsti, kokios infliacijos jie tikisi artimiausiais

laikotarpiais. Kyla tik klausimas, ar šie namų ūkių lūkesčiai yra patikimi ir tinkami ateities

prognozėms sudaryti. Pasak A. Inoue ir kt. (2009) namų ūkių apklausų duomenys apie jų

infliacinius lūkesčius dažnai naudojami ekonominėje analizėje, tačiau apklausų duomenis reikėtų

vertinti skeptiškai. Individai dažnai turi sunkumų aiškiai reikšti savo požiūrį apie ateities infliaciją,

atsakinėdami į apklausos klausimus. Todėl autoriai savo tyrime įvertindami lūkesčius rėmėsi namų

18

ūkių vartojimo išlaidų duomenimis. A. Inoue ir kt. (2009) požiūrio esmė ta, kad vertindami ateities

vartojimą palyginus su dabartiniu vartojimu, individai efektyviai perteikia savo infliacinius

lūkesčius, net jei to patys nesupranta. Kaip teigia A. Inoue ir kt. (2009), visiems žinoma, kad namų

ūkių apklausos apie infliacijos lūkesčius gali skirtis nuo realių infliacijos rodiklių. Tai galima

paaiškinti tuo, kad individai paprasčiausiai nesielgia racionaliai. Arba, anot jų, gali būti, kad kai

kurie individai tiesiog nemoka tiksliai perteikti savo lūkesčių atsakinėdami į apklausose pateiktus

klausimus.

A. Inoue ir kt. (2009) tyrimo rezultatai parodė, kad žemesnio išsilavinimo žmonės ne taip

tiksliai atsako į klausimus apie savo ateities lūkesčius nei aukštesnio išsilavinimo žmonės. Autorių

nuomone, tai gali sąlygoti dvi priežastys. Pirma, tai gali būti sąlygota prastesnio mažiau išprususių

individų sugebėjimo gauti ir suprasti informaciją. Antra, žemesnio išsilavinimo individų

sugebėjimas perteikti savo nuomonę taip pat prastesnis. Todėl tikėtina, kad aukštesnio išsilavinimo

žmonės turės daugiau informacijos, ją geriau supras ir tiksliau perteiks savo nuomonę apie tikėtinus

kintamųjų ateities svyravimus. Pagrindinė A. Inoue ir kt. (2009) tyrimo išvada ta, kad veiksmai gali

pasakyti daugiau nei žodžiai, t.y. namų ūkių apklausose gauti rezultatai patikimi tik iš dalies (pasak

autorių, patikimesni individų su aukštesniu išsilavinimo lygiu), nes viena gali būti sakoma, o kitaip

daroma (arba, kaip išdėstyta anksčiau, gali būti nesugebama tinkamai perteikti to, kas galvojama).

Visgi, išlieka teisingas teiginys, kad vartotojų sprendimų priėmimui lūkesčiai turi lemiamos

reikšmės. Šiam teiginiui pritaria R. Jacobson ir C. Obermiller (1990) teigdami, kad priimdami

pirkimo sprendimą vartotojai renkasi iš kelių alternatyvų, tarp kurių svarsto ir pirkimo atidėjimą

ateičiai. Šioje situacijoje svarbūs tampa ateities kainos lūkesčiai. Kiekvienas kainos pasikeitimas

įtakoja ne tik dabartinio pirkimo tikimybę, bet ir ateities kainų lūkesčius. Laikinas kainų

sumažinimas (kad išaugtų prekės paklausa) gali turėti neigiamas pasekmes dabartiniams ir ateities

kintamiesiems. Kadangi vartotojas gali ir ateityje tikėtis tokios pačios kainos, ar dar didesnio kainų

kritimo, gali nukentėti dabartinė prekės paklausa (vartotojas atidės pirkimą dėl savo lūkesčių apie

geresnes pirkimo ateityje sąlygas). Kita vertus, ateities paklausa prekei gali nukentėti dėl dažnų

nuolaidų, kuomet istoriškai susiformuoja žemos prekės kainos informacija, kuria naudodamasis

vartotojas gali nenorėti prekės tuo metu įsigyti už reguliarią kainą (nes manys, kad ji per didelė).

R.Jacobson ir C.Obermiller (1990) teigimu, vartotojo kainos lūkesčiai gali būti „žiūrintys

atgal“ ir „žiūrintys į priekį“. Vieni individai formuoja lūkesčius remdamiesi praeities ir

dabartinėmis rinkos kainomis („žiūrintys atgal“ individai). Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje

dominuoja individai „žiūrintys į priekį“. Toks vartotojas įvertina dabartinio pirkimo kaštus ir naudą

ir lygina juos su pirkimo ateityje vertėmis. Remiantis šiuo požiūriu, vartotojas pirks tuomet, kai

manys, kad maksimizuoja naudą, gaunamą iš pirkimo. Taigi, jei individas tikisi, kad ateityje kainos

augs, dabartinis pirkimas atrodo patraukliau. Ir atvirkščiai, jei tikisi, kad kainos kris, greičiausiai

19

atidės pirkimą. R.Jacobson ir C.Obermiller (1990) manymu, daugybė teorijų, kurios aiškina

vartotojų kainos lūkesčių formavimą, skiriasi tarpusavyje informacijos, kurią turi vartotojas, lygiu.

Kraštutinė pilnos informacijos prielaida naudojama racionalių lūkesčių teorijoje. Joje vartotojai taip

formuoja kainos lūkesčius, tarsi naudotų tas pačias kainos nustatymo taisykles, kokias naudoja ir

vadybininkai, kurie tą kainą nustato. Nors daugelis tyrėjų neigia racionalių lūkesčių teorijos

prielaidas, kai kurie tyrimai rodo, kad individai gali nesugebėti atlikti tinkamų skaičiavimų ir

tinkamai įvertinti įvykių tikimybes, bet jie gali elgtis taip, tarsi sugebėtų tai padaryti.

Visgi, kur kas realesnes prielaidas pateikia riboto racionalumo teorija, kur vartotojo prieiga

prie informacijos ir sugebėjimai apskaičiuoti laukiamas kintamųjų reikšmes, remiantis ta

informacija, yra riboti (R.Jacobson, C.Obermiller, 1990). Pavyzdžiui, vartotojas kaip geriausią

būsimų kainų prognozę gali pasirinkti esamą kainą. Tačiau vartotojas taip pat mato rinkoje signalų,

kad dabartinė kaina gali nebūti geriausia prognoze. Sakykim, prekės reklamoje pateikiama

informacija gali nurodyti, kad esama kaina – išimtis. Tokiu atveju, individas remsis ne tik dabartine

kaina, bet atsižvelgs ir į praėjusio laikotarpio prekės kainas. Taigi, kaip jau minėta anksčiau,

vartotojai ne visada gali racionaliai įvertinti situaciją ir atitinkamai joje elgtis (arba bent jau jų

racionalumas nėra stiprios formos). Todėl jų ateities situacijos prognozavimas irgi gali būti ne

visiškai racionalus. Šį požiūrį iš dalies papildo A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001), kurie tyrė

infliacijos prognozių racionalumą. Kadangi daugelis tyrimų, paremtų racionalių lūkesčių hipoteze,

atmetė šios teorijos prielaidas, pagrindinis autorių tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip didesni

pastarųjų dešimtmečių pasiūlos šokai galėjo prisidėti prie netikslių, neobjektyvių ir neefektyvių

infliacijos prognozių, atliktų profesionalių ekonomistų ir privačių namų ūkių.

Pasak A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001), kai kurie tyrėjai tiki, kad ankstesni teorijos

neatitinkantys apklausų rezultatai galėjo didele dalimi būti sąlygoti didesnių pasiūlos šokų.

Manoma, kad galėjo būti neįvertinta tai, jog ekonomikos veikėjai galėjo nenumatyti šių šokų

pasekmių ir, žinoma, negalėjo šokų numatyti patys. Galima numanyti, kad, jei šių didelių pasiūlos

šokų nebūtų buvę, tyrimų rezultatai būtų palankesni racionalių lūkesčių hipotezei (rezultatai

patvirtintų didesnį racionalumą prognozuojant būsimų laikotarpių kainų lygio svyravimus). Tačiau

A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001) manymu, toks argumentas nepaiso potencialios pasipriešinimo

jėgos, veikiančios prognozuotojo nuomonę. Gerai žinoma, kad aukštesni infliacijos rodikliai yra

susiję su didesniu infliacijos kintamumu. Kadangi infliacija labiau kinta, kai yra aukšta, tokiu metu

didelių prognozės klaidų padarymo tikimybė išauga. Jei veikėjai nemėgsta rizikuoti, jiems prireiks

daugiau laiko ir dėmesio infliacijos prognozėms sudaryti laukiamos aukštos infliacijos laikotarpiui

(stengiantis sumažinti didelių klaidų tikimybę). Taigi, informacijos apie galimus nepalankius

pasiūlos šokus atsiradimas signalizuoja veikėjams padidinti laiko, dėmesio ir pastangų kiekį

prognozėms atlikti. A. P. Grant ir L. B. Thomas (2001) tyrimo rezultatai rodo, kad infliacijos

20

prognozės buvo tikslesnės tuo metu, kai nebuvo pasiūlos šokų. Todėl autoriai daro išvadą, kad bet

koks iracionalumas ekonomikos veikėjų apklausose greičiausiai nebuvo sąlygotas prognozių

šališkumo ar neefektyvaus informacijos panaudojimo.

Papildydami savo pačių tyrimo rezultatus, A. P. Grant ir L. B. Thomas 2008 metais atliko

tyrimą, kuriuo aiškinosi JAV ir Australijos namų ūkių lūkesčių apie ateities infliaciją tikslumą,

objektyvumą ir efektyvumą ir nustatė, kad namų ūkiai gana tiksliai, efektyviai ir objektyviai

prognozuoja būsimų laikotarpių infliaciją. Taigi, remiantis šiuo tyrimu, galima daryti išvadą, kad

namų ūkių apklausos apie ateities kintamųjų lūkesčius yra patikimos ir gali būti naudojamos šalies

makroekonominiams kintamiesiems prognozuoti. Tuo tarpu C. D. Carroll (2003) atsargiau vertina

apklausų duomenis ir jų prognozuojamąją reikšmę, kadangi, anot jo, namų ūkių ekonominiai

lūkesčiai yra gana panašūs į ekspertų prognozes. Jo teigimu, užuot pilnai supratę makroekonominį

modelį ir nuolatos sekę paskutinius statistinius duomenis, kad galėtų sukurti makroekonominę

prognozę, žmonės paprastai kuria požiūrį į ekonomikos kintamuosius pasitelkdami žiniasklaidą. Be

to, ne kiekvienas žmogus įdėmiai analizuoja visas makroekonomines žinias. Modelyje daroma

prielaida, jog individai sugeria ekonomines žinias atsitiktine tvarka, todėl gali užtrukti gana ilgai,

kol pasikeitusių makroekonominių aplinkybių žinios pasieks visus ekonomikos dalyvius. Galiausiai,

žiniasklaida dažniausiai atskleidžia profesionalių ekonomistų požiūrį.

C. D. Carroll (2003) itin paprastu pavyzdžiu sumodeliuoja, kaip teoriškai gali būti

formuojami asmens lūkesčiai. Sakykim, dauguma individų formuoja savo lūkesčius apie ateities

kainų lygį skaitydami laikraščių straipsnius. Tarkim, kiekviename straipsnyje apie infliaciją

pateikiama pilna būsimų laikotarpių infliacijos rodiklio prognozė ir bet kuris žmogus, kuris skaito

tokį straipsnį gali atsiminti visą prognozę. Tuomet skaitytojai būtų informuoti apie tikėtinas būsimų

laikotarpių infliacijos reikšmes. Tačiau, jei ne visi skaito kiekvieną laikraščio straipsnį apie

infliaciją, individai, kurie neperskaitė paskutinio straipsnio, vis dar pasikliauja vėliausiai skaityta

prognoze. Be to, laikraščių straipsniuose nepateikiami kiekvieno ketvirčio prognozuojami

infliacijos rodikliai, o jeigu ir būtų pateikiami, mažai tikėtina, kad kiekvienas individas atsimintų

detalias prognozes. Taip šiame modelyje atsiranda skirtumai tarp individų ateities lūkesčių. Žinoma,

realybė yra daug sudėtingesnė, todėl toks modelis yra per paprastas atskleisti individų lūkesčių

formavimo procesui, tačiau jis labai akivaizdžiai parodo, kad vienodi lūkesčiai realybėje negali

egzistuoti.

Pasak C. D. Carroll (2003), namų ūkių prognozės ganėtinai panašios į profesionalių

ekonomistų prognozes, tačiau specialistų kreivėje pakilimai ir nuolydžiai yra ne tokie staigūs kaip

namų ūkių kreivėje. Be to, pastarieji linkę prognozuoti didesnes infliacijos rodiklio reikšmes nei

specialistai. Anksčiau C. D. Carroll (2001) atliktame tyrime, kur analizuoti profesionalų ir namų

ūkių infliacijos lūkesčiai, nustatyta, kad prognozės, daromos remiantis namų ūkių apklausomis, turi

21

didelę pranašaujamą reikšmę, bet ekspertų prognozės kur kas reikšmingesnės. Dar viena išvada,

išplaukianti iš gautų rezultatų, yra ta, kad namų ūkių infliacijos prognozės tuo tikslesnės, kuo

daugiau informacijos jie gauna.

Argumentui, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai panašūs į ekspertų nuomonę, nepritaria

M. W. M. Roos (2005), kurio tyrimo rezultatai rodo, kad vartotojai neformuoja savo lūkesčių

racionaliai, jie dažnai ignoruoja ekspertų nuomonę apie trumpo laikotarpio pokyčius, o dažnai net ir

ilgo laikotarpio. Vartotojų bendri ekonominiai lūkesčiai dažnai ekstrapoliuoti, nes stipriai koreliuoja

su esamų ekonominių sąlygų vertinimu. Kai prognozės kokybė vartotojams nelabai rūpi, jie remiasi

adaptyviais lūkesčiais, kadangi jie paprasti ir nebrangūs. Tačiau kartais, kai makroekonominės

sąlygos yra svarbios vartotojų elgesiui (pvz., prieš rinkimus), jie įdeda daugiau pastangų ir į savo

lūkesčių formavimo procesą įtraukia ekspertų prognozes.

Išvadai, kad namų ūkių lūkesčių reikšmė mažesnė nei ekspertų, pritaria R. L.Driver (2006),

kuri tyrė infliacijos lūkesčių įtaką JAV ir Didžiosios Britanijos infliacijos ir nedarbo rodikliams.

JAV rinkai tirti naudoti profesionalių prognozuotojų apklausų duomenys, o Didžiosios Britanijos

ekonomikai – vartotojų apklausų duomenys. Greičiausiai todėl ir rezultatai, gauti modeliuojant

šiuos duomenis, yra skirtingi. R. L. Driver ir kt. (2006) gauti rezultatai rodo, kad infliacijos

lūkesčiai yra reikšmingai susiję su realiais infliacijos ir nedarbo rodikliais. Tačiau JAV atveju,

infliacijos lūkesčiai turi didesnę reikšmę nei Didžiosios Britanijos atveju (ko gero, dėl skirtingo

duomenų rinkinio). Vadinasi, galima padaryti išvadą, kad panašiai kaip C.D.Carroll (2001) tyrime,

kur namų ūkių infliacijos lūkesčių reikšmė mažesnė nei ekspertų prognozių, šiame tyrime matoma

profesionalių prognozuotojų nuomonė tiksliau apibūdina faktinius situaciją.

Kaip parodė anksčiau minėtų tyrimų rezultatai, namų ūkių apklausų duomenys gali būti

pasitelkiami į pagalbą sudarant būsimų laikotarpių infliacijos prognozes. Analizuojant infliacijos

lūkesčius reikia paminėti, jog dažnai infliacijos veiksniai tiriami atsižvelgiant į infliacijos ryšį su

kitais makroekonominiais kintamaisiais. Pavyzdžiui, ekonominiuose modeliuose dažnai

analizuojamas infliacijos ir nedarbo ryšys. Ekonominių lūkesčių įtaką infliacijai tyrinėjo žymus

ekonomikos profesorius E. S. Phelps. Jis lūkesčių veiksniu papildė žymiąją Phillips kreivę, kuri

nurodo ryšį tarp infliacijos ir nedarbo. Tokia papildyta teorija daro prielaidą, kad realiam infliacijos

lygio rodikliui įtakos turi ne tik nedarbo lygis, bet ir laukiamas infliacijos lygis. Lietuvos banko

(2007) straipsnyje apie 2006 metų ekonomikos mokslų Nobelio premijos laureatus teigiama, kad E.

S. Phelps pirmasis atliko nedarbo ir infliacijos priklausomybės analizę ir įvertino infliacijos

lūkesčių reikšmę. E. S. Phelps didžiausią dėmesį sutelkė į rinkos dalyvių lūkesčių analizę, darė

esminį skirtumą tarp tikėtinos ir netikėtos infliacijos ir nagrinėjo šio skyrimo reikšmę

makroekonomikai. Jis pabrėžė, kad būtent skirtumas tarp faktinės ir tikėtinos infliacijos, o ne

infliacija pati viena yra susijusi su nedarbu.

22

E. S. Phelps aprašė lūkesčiais papildytą Phillips kreivę: π = f(u) + πe

kur π – faktinis infliacijos lygis, πe – tikėtinas infliacijos lygis, f(u) – mažėjanti nedarbo

funkcija. Kaip matyti iš lygties, faktinė infliacija priklauso ne tik nuo nedarbo lygio pasikeitimų, bet

ir nuo infliacijos lūkesčių. Jeigu sakysime, kad nedarbo lygis yra fiksuotas, tuomet vieno

procentinio punkto tikėtino infliacijos lygio padidėjimas sąlygos faktinės infliacijos padidėjimą

vienu procentiniu punktu. Taigi, ši E.Phelps lygtis parodo, kad infliacijos lūkesčiai sąlygoja realius

infliacijos pasikeitimus. Šiam teiginiui pritaria W. Poole (1976), kurio teigimu S. Phelps drauge su

M.Friedman argumentavo, kad kainų ir atlyginimų pokyčių lūkesčiai galiausiai realizuoja kainų ir

atlyginimų pokyčius. Kadangi elgesio funkcijos priklauso labiau nuo realių nei nominalių dydžių,

pastoviai aukštesnis infliacijos lygis negali „atpirkti“ pastoviai žemesnio nedarbo lygio. Taigi,

trumpo laikotarpio Phillips kreivė turi kilti iš neatitikimo tarp laukiamos ir tikrosios infliacijos.

Anot W.Poole (1976), praktiškai visuose to meto darbuose, kurie pritaikė racionalių lūkesčių

modelius makroekonomikos teorijai, buvo aptariami Phillips kreivės klausimai, iškelti M.Friedman,

S.Phelps, R.Lucas ir kitų. Apie lūkesčių, susijusių su nedarbu, svarbą plačiau bus kalbama kitame

skyriuje.

Apibendrinant galima teigti, kad infliacijos lūkesčiai dar septintajame praėjusio šimtmečio

dešimtmetyje buvo susieti su realiu infliacijos rodikliu kaip jį įtakojantis veiksnys. Šiuolaikinių

namų ūkių infliacijos lūkesčių tyrimų suvestinė pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė

Infliacijos lūkesčių tyrimų suvestinė

Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada

R.Jacobson, C.Obermiller 1990 Namų ūkių

vartojimas Infliaciniai lūkesčiai įtakoja realų vartojimą.

C.D.Carroll 2001, 2003 Infliacija

Namų ūkių apklausų rezultatai turi didelępranašaujamą reikšmę, bet ekspertų prognozės reikšmingesnės.

A.P.Grant, L.B.Thomas

2001, 2008

Infliacijos prognoziųefektyvumas

Infliaciniai lūkesčiai efektyvūs, namų ūkiai gana tiksliai, prognozuoja būsimų laikotarpių infliaciją.

M.W.M.Roos 2005 Infliacija Vartotojai neformuoja savo lūkesčių racionaliai, jie dažnai ignoruoja ekspertų nuomonę.

R.L.Driver, J.V.Greenslade, R.G.Pierse

2006 JAV ir D.Britanijos infliacija

Infliacijos lūkesčiai reikšmingai susiję su realiais infliacijos ir nedarbo rodikliais, bet namų ūkiųlūkesčių reikšmė mažesnė nei ekspertų prognozių.

A.Inoue, L.Kilian, F.B.Kiraz

2009 Namų ūkiųvartojimas

Individai efektyviai perteikia savo infliacinius lūkesčius, tačiau apklausose gauti rezultatai patikimi tik iš dalies, nes viena gali būti sakoma, o kitaip daroma.

Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais

23

Tyrimų rezultatai parodė, kad infliacijos lūkesčiai turėtų būti pasitelkiami į pagalbą sudarant

būsimų laikotarpių infliacijos prognozes.

1.4. Nedarbo lūkesčių vaidmuo ekonominiuose modeliuose

Nedarbas išlieka viena iš didesnių šiandieninės makroekonomikos problemų. Nedarbo lygiui

įtakos turinčių veiksnių analizė gali padėti efektyviau spręsti šią problemą. Nedarbo lūkesčiai –

vienas iš veiksnių, sąlygojančių makroekonominių procesų pokyčius.

Darbo netekimas namų ūkiams dažniausiai asocijuojasi su pastovaus pajamų šaltinio

netekimu. Prarastos pajamos reiškia sumažėjusį vartojimą, didesnių pirkinių atsisakymą, taupymo

ateičiai sumažėjimą. C. D. Carroll ir W. E. Dunn (1997) tyrė namų ūkių biudžetų ir pirkimo

sprendimų ryšį. Šiam ryšiui tirti autoriai naudojo nedarbo lūkesčių duomenis iš namų ūkių

apklausų. Jie nustatė, kad nedarbo lūkesčiai turi įtakos vartojimo sprendimų priėmimui, kadangi šie

lūkesčiai duoda informacijos apie ateities pajamų lygį. Todėl autoriai sukūrė teorinį modelį,

naudojantį duomenis apie skola finansuojamus ilgalaikio naudojimo prekių pirkimus, kurie turi

didelės reikšmės darbo pajamų neapibrėžtumui. Pagal šį modelį, jei išauga ateities pajamų

neapibrėžtumas, vartotojai gali atidėti ilgalaikio naudojimo prekių pirkimą. Palyginus šį modelį su

empiriniais duomenimis (JAV namų ūkių apklausos rezultatais), daroma išvada, kad modelis gali

paaiškinti dalį, bet ne visus duomenis. Modelyje nedarbo lūkesčių pokyčių vaidmuo žymiai didesnis

negu realiuose duomenyse. Visgi, C. D. Carroll ir W. E. Dunn (1997) tyrimo rezultatai rodo, kad

atsiliekančio nedarbo lūkesčių rodiklio reikšmė tvirtai koreliuoja su namų ūkių vartojimo

išlaidomis. Todėl galima daryti išvadą, kad nedarbo lūkesčiai, kaip būsimų laikotarpių su darbo

santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumo matas, gali pasitarnauti kaip papildomas veiksnys

prognozuojant ateinančių laikotarpių namų ūkių vartojimą.

Šiam požiūriui pritaria ir R. T. Curtin (2003), kuris taip pat tyrė nedarbo lūkesčius. Jis

teigia, kad tradiciniai ekonominiai modeliai, kurie neįtraukia prevencinių vartotojų motyvų, gali

pasiūlyti klaidingas prognozes apie namų ūkių išlaidas ir taupymą, net jei pajamų neapibrėžtumas

yra mažas. Didesnis ateities pajamų neapibrėžtumas susijęs su mažesniu vartojimu ir didesniu

taupymu. Didelis turto kiekis gali akivaizdžiai susilpninti pajamų neapibrėžtumo įtaką vyresnio

amžiaus žmonių vartojimui. Tuo tarpu jaunesniems žmonėms, turintiems mažai turto, pajamų

neapibrėžtumas gali turėti didelės reikšmės jų vartojimo sprendimams. R. T. Curtin (2003) tyrimas

koncentruojasi į neapibrėžtumą, kuris susijęs su ateities darbo pajamomis. Šis neapibrėžtumas

matuotas kaip namų ūkių lūkesčiai apie ateinančių metų nacionalinį nedarbo lygį. Autoriaus

teigimu, nors vartotojų lūkesčių apie nedarbą duomenys paprastai nėra įtraukiami į

24

makroekonominius modelius, jie suteikia naudingos prognozuojančios informacijos. Nedarbo

lūkesčiai negali atspindėti visų potencialių pajamų neapibrėžtumo šaltinių, tačiau jie atspindi

prevencinių motyvų reikšmę dirbančiųjų gyventojų vartojimo ir taupymo sprendimų priėmimui.

R. T. Curtin (2003) tyrimo dalis sutelkia dėmesį į ryšį tarp nedarbo lūkesčių ir realaus

nedarbo lygio rodiklio, nekreipiant dėmesio į jokio kito veiksnio įtaką nedarbo lūkesčiams ar

nedarbo lygiui. Tokio tipo tyrimų tikslas – nustatyti, ar namų ūkių ekonominių lūkesčių

pasikeitimai suteikia reikšmingos nepriklausomos informacijos ateities nedarbo lygio prognozei.

Rezultatai parodė, kad lūkesčiai buvo stipriai koreliuoti su ateities nedarbo lygio pokyčiais, taigi,

akivaizdu, jog ryšys tarp šių dviejų dydžių yra reikšmingas. Be to, tyrimo duomenys rodo ir tai, kad,

jei neseniai nedarbo lygio rodiklis padidėjo, namų ūkiai tikėsis, kad ateityje šis rodiklis sumažės.

Nepaisant to, nedarbo lūkesčių duomenys pasirodė esą labiau suderinami su racionalių lūkesčių

hipoteze nei su modeliais, kurie individualių lūkesčių formavimą apibrėžia adaptyviu ar mokymosi

iš klaidų procesu. R. T. Curtin (2003) išvadas apie nedarbo lūkesčių ir realaus nedarbo lygio

rodiklio papildo C. D. Carroll (2001), kuris tyrė ekspertų ir namų ūkių nedarbo lūkesčių ryšį su

realiu nedarbo rodikliu. Nustatyta, kad ekspertų prognozės kur kas labiau atitinka realius būsimus

rodiklius nei namų ūkių prognozės. Autorius šią išvadą komentuoja taip, kad vidutiniškai žmonės

turi daug informacijos apie tai, kaip nedarbo lygis turėtų pasikeisti būsimais laikotarpiais, tačiau

profesionalai žino kur kas daugiau nei namų ūkiai.

Svarbiausias papildomas veiksnys, įtakojantis nedarbo lūkesčius, yra laukiama visos šalies

ekonomikos situacija. Nenuostabu, kad dabartinės ekonomikos stabilumas turi svarbių pasekmių

ateities nedarbo lygiui (nedarbo lygis – vėluojantis ekonominės situacijos rodiklis). Todėl

informacija apie nedarbo lūkesčius gali būti gaunama iš namų ūkių nuomonės apie būsimą šalies

ekonomikos būklę.

Palyginus su taisyklingais ekonomistų modeliais, namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra

daugiau fragmentiški nei rišlūs, parodo vidinį nepastovumą dažniau nei nuoseklumą ir nėra labai

tikslūs. Apskritai, analizė, paremta racionalių ir adaptyvių lūkesčių modeliais, parodė, kad namų

ūkių lūkesčiai susideda iš į ateitį orientuotos informacijos apie nedarbo lygio pokyčius. Kaip ateities

pajamų neapibrėžtumo matas, aukštesnio nedarbo lygio lūkesčiai atspindi potencialaus darbo

praradimo bei lėtesnio pajamų augimo (dėl mažiau dirbtų valandų, premijų netekimo) tikimybės,

kuri lydi aukštesnį nedarbo lygį, poveikį namų ūkių vartojimui ir taupymui.

Apibendrinant galima teigti, kad atliktų nedarbo lūkesčių tyrimų rezultatai parodė, jog

nedarbo lūkesčiai gali būti naudojami kaip nedarbo lygį prognozuojantys duomenys. Be to, nedarbo

lūkesčiai (kaip ateities pajamų neapibrėžtumo matas) gali parodyti namų ūkių vartojimo

tendencijas. Tyrimai taip pat patvirtina, kad profesionalios prognozės tiksliau įvertina faktinius

25

rodiklius nei namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys. Šiuolaikinių nedarbo lūkesčių tyrimų

suvestinė pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė

Nedarbo lūkesčių tyrimų suvestinė

Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada

C.D.Carroll, W.E.Dunn 1997 Namų ūkių

vartojimas

Nedarbo lūkesčiai, kaip pajamų neapibrėžtumo matas, gali pasitarnauti prognozuojant ateinančių laikotarpiųvartojimą.

C.D.Carroll 2001 Nedarbo lygis Ekspertų prognozės labiau atitinka būsimus nedarbo rodiklius nei namų ūkių prognozės.

R.T.Curtin 2003 Namų ūkiųvartojimas, nedarbo lygis

Nedarbo lūkesčiai turi įtakos vartojimui. Jie stipriai koreliuoja su ateities nedarbo lygio pokyčiais.

Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais

1.5. Ekonominiai lūkesčiai ir palūkanų normos

Namų ūkių apsisprendimui taupyti ar vartoti turi jų lūkesčiai apie ateityje gausiamas

pajamas (ar galės sau leisti ir ateityje vartoti tiek pat), apie būsimą kainų lygį (ar pigiau pirkti

šiandien, ar rytoj), o taip pat apie palūkanų normas (ypač aktualu tiems ekonomikos veikėjams,

kurie ketina įsigytas prekes finansuoti skolintomis lėšomis). Lūkesčių apie palūkanų normas tyrimų

atlikta taip pat nemažai ir iš šių tyrimų galima matyti tam tikras tendencijas.

Kaip teigia K. Mitusch ir D. Nautz (1990), atlikę paskolų rinkos palūkanų normų tyrimą,

lūkesčiai dėl ateities palūkanų normų yra esminis faktorius paskolos gavėjo sprendime apie

ateinantį laikotarpį. Paprastai, jei tikimasi, kad palūkanų norma nukris, skolininkai renkasi paskolas

su dažniau kintančia palūkanų norma, tuo tarpu, jei tikimasi normos kilimo, skolininkai linkę rinktis

fiksuotą palūkanų normą ilgesniam laikotarpiui. Šis elgesys paskolų rinkoje kartais vadinamas

”auksine taisykle”. K. Mitusch ir D. Nautz (1990) atliktas tyrimas patvirtino minėtos taisyklės

galiojimą. Rezultatai rodo, kad toks skolininkų elgesys patvirtina lūkesčių teorijos prielaidas. Šiam

požiūriui pritaria ir kita autorių grupė – P. Della Corte ir kt. (2006), kurie tyrė, ar lūkesčių hipotezė

gali būti pritaikyta nustatytos trukmės JAV grąžos normoms. Tyrimas nukreiptas konkrečiai į

trumpo laikotarpio (nuo vienos dienos iki trijų mėnesių) grąžos normas. Pasak autorių, toks tyrimas

svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, jei hipotezė nepasiteisina trumpame laikotarpyje, mažai

tikėtina, kad pasiteisins ilgesniame. Antra, lūkesčių hipotezės tyrimui grąžos normos priimtinos

todėl, kad jos parodo tikruosius nerizikingų vertybinių popierių laikymo kaštus.

26

Nors P. Della Corte ir kt. (2006) tyrimo rezultatai ir parodė, kad lūkesčių hipotezė

atmetama, tačiau autorių manymu, ekonominės analizės rezultatai palankūs šiai hipotezei, nes

statistinis atmetimas yra ekonomiškai nereikšmingas. Taigi, lūkesčių hipotezė suteikia ganėtinai

pagrįstą vertybinių popierių rinkos funkcionavimo paaiškinimą. Šią nuomonę papildo R. G. King ir

A. Kurmann (2002), kurie tyrė veiksnius, įtakojančius ryšį tarp skirtingos trukmės palūkanų normų

tyrimas.

Pasak R. G. King ir A. Kurmann (2002), ryšio tarp trumpo ir ilgo laikotarpio palūkanų

normų dominuojantis paaiškinimas yra ekonominių lūkesčių teorija, pagal kurią ilgo laikotarpio

normos yra išimtinai valdomos laukiamo trumpo laikotarpio normų. Ir, nors daugelis tyrimų atmeta

ekonominių lūkesčių teorijos prielaidas, ji vis dėlto turi ir tiesos elementų. Todėl daugelis centrinių

bankų ir kitų monetarinės politikos specialistų taiko ją kaip netobulą, tačiau naudingą etaloną. R. G.

King ir A. Kurmann (2002) savo tyrime siekė atskleisti sąlyčio taškus, kuriuose lūkesčių teorija

pagrindžia ryšio tarp ekonominių lūkesčių ir palūkanų normos egzistavimą ir kuriuose nepagrindžia.

Pagal gautus rezultatus, lūkesčiai apie palūkanų normų rodiklius yra labai svarbūs ilgo laikotarpio

palūkanų normų svyravimams dėl dviejų priežasčių. Pirma, ilgo laikotarpio palūkanų normų

pokyčiai iš esmės atspindi trumpo laikotarpio palūkanų normų pokyčių tendencijas. Antra,

skirtumai tarp trumpo ir ilgo laikotarpio palūkanų normų smarkiai priklauso nuo nukrypimų nuo

minėtų trumpo laikotarpio normų tendencijų. Nors stipri lūkesčių teorijos forma atmetama dėl

statistinių testų, daugeliui tikslų ji išlieka tinkama. Ilgo laikotarpio palūkanų normų pokyčiai yra

signalas, kad bendra palūkanų normų tendencija pasikeitė; didelis skirtumas tarp skirtingo

laikotarpio normų yra signalas, kad ateityje trumpo laikotarpio normos kils. Iš šių išvadų galima

spręsti, kad ekonominių lūkesčių poveikis palūkanų normoms neturėtų būti ignoruojamas. Panašias

išvadas padarė ir M. Jasienė ir G. Čapskas (2008), tyrę palūkanų normų kaitos veiksnius Lietuvoje

1994 – 2006 metų laikotarpiu. Anot autorių, išskiriamos trys pagrindinės teorijos, aiškinančios

palūkanų normų kaitą, tarp kurių ir racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad, jei yra

numatomas palūkanų normų didėjimas ateityje, ilgo termino palūkanų normos bus didesnės nei

trumpo. Ekonominių lūkesčių įtaką palūkanų normos svyravimams autoriai įrodo pavyzdžiu: nuo

2004 m. vidurio sustiprėjo lūkesčiai, kad ECB padidins palūkanų normas; tai nulėmė nežymų

palūkanų normų kilimą. Taigi, galima sakyti, kad lūkesčiai apie palūkanų normų kilimą turėjo

įtakos realiam palūkanų normų padidėjimui.

M. Jasienės ir G. Čapsko (2008) tyrimo išvadas, kad lūkesčiai apie palūkanų normas yra

svarbūs realiems palūkanų normų pasikeitimams, patvirtina ir G. Evans ir S. Honkapohja (2008)

tyrimo rezultatai. G. Evans ir S. Honkapohja (2008) tyrė ryšius tarp ekonominių lūkesčių,

mokymosi ir monetarinės politikos. Jų teigimu, ateities lūkesčiai yra esminiai, lemiant einamojo

laikotarpio makroekonominius reiškinius ir monetarinės politikos formavimą. Racionalių lūkesčių

27

hipotezė naudojama daugelyje monetarinės politikos ir palūkanų normų tyrimų. Hipotezės

prielaida, kad ekonominiai veikėjai turi pilną informaciją, nėra realistinė, todėl realybėje

ekonomistai modelius (skirtus makroekonominėms prognozėms) performuoja, kai tik gaunama

nauja informacija. Kitaip tariant, vyksta mokymosi apie ekonomiką procesas.

G. Evans ir S. Honkapohja (2008) tyrimas remiasi pažintinio nuoseklumo principu,

teigiančiu, kad individai ir politikos kūrėjai ekonomikoje elgiasi taip, tarsi jie būtų ekonomistai ar

ekonometrijos žinovai. Todėl keliama sąlyga, kad makroekonominių kintamųjų lūkesčiai

formuojami naudojant statistinius ar kitus formalius prognozės modelius bei procedūras. Pasak G.

Evans ir S. Honkapohja (2008), kadangi lūkesčių teorijos prielaida apie individų racionalumą yra

sunkiai realizuojama, reali prielaida būtų ta, kad žmonės yra sumanūs, bet ribotai racionalūs, todėl

realesnė – pažintinio nuoseklumo nuostata. G.Evans ir S.Honkapohja (2008) daro išvadą, kad

įgyvendinant optimalią monetarinę politiką, reikalinga tinkamai atsižvelgti į privataus sektoriaus

ateities ekonominius lūkesčius. Dar daugiau – politikos kūrėjai turi naudoti politiką ekonominiams

lūkesčiams valdyti. Jei vykstant mokymosi procesui išlieka nukrypimai nuo racionalių lūkesčių,

tuomet monetarinei politikai gali tekti agresyviau reaguoti į infliaciją, kad stabilizuotų lūkesčius.

Vykdant tinkamą politiką, galima minimizuoti makroekonominių grėsmių (tokių kaip hiperinfliacija

ar defliacinė spiralė) riziką.

Apibendrinant lūkesčių apie palūkanų normas tyrimus, jų suvestinė pateikiama 4 lentelėje.

4 lentelė

Lūkesčių apie palūkanų normas tyrimų suvestinė

Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada

K.Mitusch, D.Nautz 1990 Palūkanų normos

Lūkesčiai dėl ateities palūkanų normų yra esminis faktorius paskolos gavėjo sprendime apie ateinantį laikotarpį.

R.G.King, A.Kurmann 2002

Ilgo ir trumpo laikotarpio palūkanųnormos

Lūkesčiai labai svarbūs ilgo laikotarpio palūkanų normų svyravimams.

P.Della Corte, L.Sarno, D.L.Thornton

2006 Palūkanų normos Lūkesčių hipotezė suteikia ganėtinai pagrįstąvertybinių popierių rinkos funkcionavimo paaiškinimą.

M.Jasienė, G.Čapskas 2008 Lietuvos palūkanų

normų kaitos veiksniai Lūkesčiai apie palūkanų normas turi įtakos realiems palūkanų normų pasikeitimams.

G.Evans, S.Honkapohja 2008 Monetarinė politika

Politikai turi naudoti politiką ekonominiams lūkesčiams valdyti, nes jie turi reikšmės makroekonominiams procesams.

Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais

28

Apibendrinant galima teigti, kad, remiantis atliktų tyrimų rezultatais, lūkesčiai apie būsimų

laikotarpių palūkanų normas gali suteikti reikšmingos informacijos apie ateityje tikėtinus individų

veiksmus. Lūkesčių teorijos prielaidos nėra realistinės, todėl dažnai tyrimų modeliuose jos yra

atmetamos, tačiau teorinis modelis iš esmės nėra atmetamas ir gali būti naudojamas tam tikroms

prognozėms atlikti.

1.6. Ekonominiai lūkesčiai ir valiutos kursas

Ekonomikos veikėjų lūkesčių poveikis daugelio autorių analizuotas ir valiutų rinkai.

Kadangi atsiskaitymai už prekes ar paslaugas šalyje ir tarp šalių paprastai vyksta ne viena valiuta,

valiutos kurso pokyčiai tampa labai reikšmingais sandorio metu. Todėl svarbu nustatyti, kokios

įtakos valiutos kursams gali turėti ekonominiai lūkesčiai. J. T. Harvey (1999) atliko tyrimą, kurio

tikslas – išsiaiškinti, ar ekonomikos veikėjai tiesiog pasyviai prognozuoja ateities įvykius, ar iš tiesų

juos sąlygoja. Autoriaus teigimu, postkeinsistinė teorija teigia, kad ekonominiai lūkesčiai formuoja

veiksmus. Šis dinaminis procesas keičia kriterijus, paveikdamas ateities sprendimus. Todėl

lūkesčiai yra priežastiniai. Tuo tarpu racionalių lūkesčių teorija apibrėžia pasaulį, kuriame

ekonomikos veikėjai paprasčiausiai reaguoja, todėl šiuo atveju ekonominiai lūkesčiai neįtakoja

realių kintamųjų pokyčių. Taigi, autoriaus darbas skirtas empiriškai patikrinti šiuos du požiūrius,

naudojant valiutų kursų rinkos duomenis.

Racionalių lūkesčių hipotezė remiasi prielaida, kad rinkoje vyrauja racionalūs,

maksimizuojantys naudą ekonomikos veikėjai. Ši prielaida sąlygoja dvi rinkos savybes: prognozės

objektyvumą ir informacinį efektyvumą. Pirmoji kyla iš to, kad, jei veikėjai yra racionalūs,

pastovios klaidos (po mokymosi periodo) bus atpažįstamos ir ištaisomos, todėl vidutiniškai

prognozės bus teisingos (objektyvios). Informacinis efektyvumas atsiranda todėl, kad veikėjai

prognozuodami naudoja visą susijusią prieinamą informaciją.

Pagrindinis postkeinsistinio požiūrio į ekonominius lūkesčius principas tas, kad ekonomikos

veikėjai priima sprendimus nežinomybės kontekste. Taigi, rinkos dalyvių veiksmai turi būti paremti

kažkuo kitu, o ne tiksliais galimų pasirinkimų tikėtinos vertės skaičiavimais. Todėl veiksmai kyla iš

ateities vertinimų ir kitų veikėjų veiksmų. J. Keynes suformuotame modelyje ekonominiai lūkesčiai

– varomoji jėga, kuria remiasi ekonominė veikla.

Kaip teigia J.Harvey (1999), daugelis tyrimais paremtų racionalių lūkesčių teorijos

patikrinimų prieina prie išvados, kad prognozės objektyvumo ir informacinio efektyvumo prielaidos

`turi būti atmestos. Postkeinsistinėje ekonominės minties mokykloje ekonomistai be didelių

sunkumų įrodo priežastinį ekonominių lūkesčių vaidmenį. Šio autoriaus tyrimo rezultatai patvirtina

29

šiuos teiginius, nes jo sudarytuose modeliuose racionalių lūkesčių hipotezė nepasitvirtino, tačiau

pasitvirtino postkeinsistinio modelio prielaidos.

J.Harvey (1999) nuostatoms prieštarauja R. Dornbusch (1976) valiutų kursų dinaminio

modelio prielaidos. Šiame modelyje trumpo laikotarpio makroekonomika veikia taip: kai gaunama

žinių (informacijos apie dabartinius ir ilgo laikotarpio valiutų kursus), rinkos dalyviai formuoja

lūkesčius apie ateities valiutų kursus, kurie, drauge su užsienio palūkanų norma, nulemia šalies

palūkanų normą. Kadangi modelyje daroma prielaida, kad kainos neelastingos, visuminė paklausa

apibrėžiama, kai fiksuojamos palūkanų normos. Jei ši visuminė paklausa skiriasi nuo natūralaus

gamybos lygio, pradeda veikti kainų reguliavimo mechanizmas. Tuo pat metu, kadangi visuminė

paklausa apibrėžta, prekių rinka nulemia valiutų kursą, kuris gali būti (arba nebūti) toks, kaip

pradžioje. Taigi, priežastinių ryšių ratas prasideda vis iš naujo, todėl, anot R. Dornbusch (1976),

tiesa ta, kad rinkos dalyviai tiesiog reaguoja į įvykius formuodami ekonominius lūkesčius, kurie

nulemti nepriklausomų ir santykinai stabilių atsitiktinių procesų. Kitaip tariant, įvykiai nulemia

lūkesčius. Visai kitaip priežastinių ryšių grandinė veikia postkeinsistinėje lūkesčių formavimo

hipotezėje, teigiančioje, kad ekonominiai lūkesčiai valdo veiksmus, o tie veiksmai kuria pasaulį.

Taigi, priešingai nei dinaminiame modelyje, lūkesčiai nulemia veiksmus.

Postkeinsistinio modelio prielaidoms pritaria kitas autorius, finansų profesorius I. A. Moosa

(2002), kuris tyrė keturių valiutų (Japonijos jenos, Vokietijos markės, Didžiosios Britanijos svarų ir

Šveicarijos frankų) santykių su JAV doleriu rinką 1991 – 1999 laikotarpiu. Tyrimo tikslas –

atskleisti ekonominių lūkesčių įtaką užsienio valiutų kursams. Kaip teigia I. A. Moosa (2002),

lūkesčiai valiutų rinką veikia labai paprastai: sakykime, dauguma prekiautojų valiuta tiki, kad

laukiama tam tikros valiutos vertė pakils. Taigi, šie prekiautojai pirks tą valiutą, nes tokiu būdu jie

gaus pajamų. Valiutos paklausos padidėjimas sąlygos jos pabrangimą. Tokiu būdu lūkesčiai (dėl

valiutos brangimo) sąlygoja veiksmus (valiutos pirkimą), kurie sąlygoja įvykį, kurio tikimasi (tikrąjį

valiutos brangimą). I. A. Moosa (2002), atlikęs tyrimą, kuris rėmėsi istoriniais valiutų kursų

duomenimis, nustatė, kad valiutos yra stipresnės tada, kai tikimasi, kad jos bus stipresnės, ir

atvirkščiai. Tiek trumpo laikotarpio, tiek vidutinės trukmės laikotarpio ekonominiai lūkesčiai veikia

valiutų kursus ta pačia kryptimi, bet trumpo laikotarpio lūkesčių įtaka žymiai stipresnė.

J.T. Harvey (1999) ir I.A. Moosa (2002) atlikti tyrimai patvirtina postkeinsistinę hipotezę.

I.Moosa tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominiai lūkesčiai yra ekstrapoliuoti (t.y. remiantis

dabartiniais stebėjimais, numatomi būsimų laikotarpių kintamieji) trumpu laikotarpiu ir regresyvūs

(nuomonė apie būsimų laikotarpių kintamuosius formuojama remiantis ankstesnių laikotarpių

informacija) ilgesniais laikotarpiais. Kitas autorius, H. Akiba (2004), savo tyrime tikrina šias

išvadas. Autorius nustatė, kad trumpu laikotarpiu, esant ekstrapoliuotiems lūkesčiams, valiutos

kursas nepasiekia pusiausvyros vertės (rinkos dalyviai nepakankamai įvertina valiutos kursų

30

pokyčius), o vidutinės trukmės laikotarpiu, esant regresyviems lūkesčiams, valiutų kursas visada

viršija pusiausvyros vertę (rinkos dalyviai pervertina valiutos kursų pokyčius).

Anksčiau išdėstytus rezultatus, pagal kuriuos valiutų kursų prognozės atmeta racionalių

lūkesčių hipotezę taip pat patvirtina R. Jongen ir kt. (2008) modeliavimo rezultatai. R. Jongen ir kt.

(2008) atlikto tyrimo duomenimis, ekonominiai lūkesčiai yra iracionalūs tuo, kad ekonomikos

veikėjai nenaudoja visos prieinamos informacijos efektyviai. Be to, kuo tolimesnę ateitį veikėjai

prognozuoja, tuo mažiau įvairių elementų iš duoto informacijos rinkinio jie naudoja. Individualių

ekonominių lūkesčių analizė taip pat parodė, kad užsienio valiutos kiekis, parduodamas kas savaitę,

yra susijęs su lūkesčių sklaida ir nežinomybe užsienio valiutų rinkoje. Pasak R. Jongen ir kt. (2008),

nors racionalių lūkesčių hipotezė turi patrauklumo kaip teorinis modelis, ji nepateikia atitinkamo

lūkesčių dėl valiutų kursų pokyčių daugelyje apklausomis paremtų tyrimų aiškinimo.

Apibendrinant lūkesčių apie valiutų kursus tyrimus, jų suvestinė pateikiama 5 lentelėje.

5 lentelėLūkesčių apie valiutų kursus tyrimų suvestinė

Autoriai Metai Tyrimo objektas Pagrindinė tyrimo išvada

R.Dornbusch 1976 Valiutų kursai Rinkos dalyviai reaguoja į įvykius formuodami ekonominius lūkesčius, t.y. įvykiai nulemia lūkesčius.

J.T.Harvey 1999 Valiutų kursai Rinkos dalyvių ateities vertinimai sąlygoja realius pokyčius.

I.A.Moosa 2002

Trumpo ir vidutinės trukmės laikotarpio valiutų kursai

Ekonominiai lūkesčiai veikia valiutų kursus, bet trumpo laikotarpio lūkesčių įtaka žymiai stipresnė.

H.Akiba 2004

Trumpo ir vidutinės trukmės laikotarpio valiutų kursai

Trumpu laikotarpiu rinkos dalyviai nepakankamai įvertina valiutos kursų pokyčius, o vidutinės trukmės laikotarpiu - pervertina.

R. Jongen, W.F.C.Verschoor, C.C.P.Wolff

2008 Valiutų kursai

Ekonominiai lūkesčiai įtakoja veiksmus, tačiau lūkesčiai yra iracionalūs, nes rinkos dalyviai nenaudoja visos prieinamos informacijos efektyviai.

Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais

Apibendrinant galima teigti, kad atlikti tyrimai parodė, jog ekonominių lūkesčių svarba

valiutų kursų pasikeitimams – akivaizdi. Tikrinant lūkesčių apie valiutų kursus duomenis racionalių

lūkesčių hipotezės ir postkeinsistiniame modeliuose nutarta, kad rezultatai palankesni

postkeinsistinio požiūrio prielaidoms, kurios teigia, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai įtakoja

realius įvykius ekonomikoje (o ne atvirkščiai).

31

Atlikta literatūros analizė rodo, kad ekonominių lūkesčių vaidmuo ekonomikoje gana plačiai

tiriamas. Analizuojama ekonominių lūkesčių svarba atskiroms ekonomikos sritims. Ekonomikos

dalyvių ateities lūkesčiai yra akivaizdžiai svarbūs daugeliui jų dabartinių sprendimų, nuo kurių

priklauso jų realūs veiksmai, o drauge ir pokyčiai visoje ekonominėje sistemoje.

Remiantis kitų autorių atliktų tyrimų rezultatais galima padaryti išvadą, kad į ekonominius

lūkesčius verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus. Kitose

magistro baigiamojo darbo dalyse bus mėginama empiriškai patikrinti šią idėją trijų Baltijos

valstybių atveju.

32

2. NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ BALTIJOS ŠALYSE

ANALIZĖ IR TYRIMO METODOLOGIJA

Mokslinės literatūros analizė parodė, kad teoriškai ekonomikos dalyvių lūkesčiai apie

asmeninę finansinę ir visos valstybės makroekonominę situaciją gali turėti įtakos realiems

ekonomikos kintamiesiems. Naudojant namų ūkių apklausų duomenis ir realių kintamųjų istorinius

duomenis buvo tiriami ryšiai tarp jų JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių

ekonomikose.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – patikrinti, kaip lūkesčiai atspindi realių kintamųjų

ateities pokyčius Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejais. Tokio tyrimo rezultatai leistų daryti išvadas

apie ekonominių lūkesčių svarbą atliekant ekonomines prognozes.

Šioje darbo dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių apklausomis paremti

ekonominių lūkesčių duomenys, šių lūkesčių tarpusavio suderinamumas, jų kaitos tendencijų ir

realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Taip pat aptariama atlikto tyrimo

metodologija, vertinamas tyrime naudojamų duomenų ir metodų patikimumas.

2.1. Namų ūkių ekonominių lūkesčių Baltijos šalyse analizė

Atlikus kitų autorių tyrimų analizę paaiškėjo, kad ekonominiai lūkesčiai gali turėti

prognozuojamos reikšmės makroekonominei situacijai, todėl tikslinga išsiaiškinti, kokie buvo namų

ūkių lūkesčiai Baltijos šalyse analizuojamu laikotarpiu.

2.1.1. Namų ūkių ekonominių lūkesčių suderinamumo vertinimas

Norint sužinoti, kaip ekonominių lūkesčių pokyčiai yra susiję su makroekonominių rodiklių

kaita, reikia išsiaiškinti, ar turimi duomenys apskritai yra patikimi, ar vienos srities lūkesčiai

neprieštarauja kitiems, kaip lūkesčiai ir realūs rodikliai kinta laikui bėgant.

Atliekant tyrimą, paremtą namų ūkių lūkesčiais, reikalinga aptarti duomenų rinkinio

patikimumą. Vidinis duomenų patikimumas priklauso nuo respondentų atsakymų į pateiktus

klausimus (kaip teisingai respondentai sugeba įvertinti situaciją ir perteikti savo subjektyvią

nuomonę). Sunku įvertinti, kuo respondentai remiasi pateikdami savo prognozes, ar jų turima

informacija yra patikima, ar jie nuoširdžiai atsakinėja į klausimus, ar sugeba perteikti tikrąją savo

nuomonę. Visi šie neapibrėžtumai riboja duomenų patikimumą, jų dažnai nėra įmanoma išmatuoti.

Tačiau analizuojant apklausų duomenis, galima įvertinti respondentų atsakymų į tam tikrus

klausimus tarpusavio suderinamumą.

33

-50,0

-40,0

-30,0

-20,0

-10,0

0,0

10,0

20,0

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

Bal

ansa

s

Finansinės padėties lūkesčiai Didelių pirkinių lūkesčiai

1 pav. Finansinės padėties ir didelių pirkinių lūkesčiai Lietuvoje (2001.05-2010.02 laikotarpiu)

1 paveiksle pateikiama Lietuvos gyventojų finansinės padėties lūkesčių ir ketinimų įsigyti

didelius pirkinius dinamika. Vartotojas, kuris mano, jog jo finansinė situacija ateinančiais

laikotarpiais taps prastesnė, tikėtina, planus įsigyti didelius pirkinius atidės geresniems laikams.

Todėl tokio žmogaus atsakymai į klausimus apie jo ateinančių laikotarpių finansinę padėtį ir

didelius pirkinius turėtų turėti tą patį kryptingumą. Kaip matyti iš 1 paveikslo, namų ūkių nuomonių

tyrimų rezultatų tendencijos atitinka šį dėsningumą (išskyrus keletą atvejų). Matyti, kad tuo metu,

kai manoma, jog namų ūkio finansinė padėtis pablogės (kreivė smunka žemyn), drauge sumažėja ir

ketinimai įsigyti didelius pirkinius, ir atvirkščiai. Tai ypatingai gerai atsispindi paskutiniaisiais

mėnesiais, kai ne tik kreivių kryptys, bet ir jų nuolydžio laipsniai beveik sutampa. Išsiskiria tik 2007

metų pabaigos – 2008 metų pradžios lūkesčiai, kuomet respondentai mano, kad jų finansinė padėtis

prastės, bet ketina įsigyti didelių pirkinių. Tai galbūt galima paaiškinti tuo, kad iki šio laikotarpio

apklausiamųjų finansinė padėtis buvo geresnė ir jie galėjo turėti santaupų, kurias ketino išleisti

ateinančiu laikotarpiu.

Latvijos ir Estijos vartotojų nuomonių tyrimų duomenys taip pat patvirtina atitinkamas

tendencijas. Šis pavyzdys rodo, kad visų trijų valstybių apklausų dalyviai, planuodami didelius

pirkinius įvertina savo ateinančių laikotarpių finansines galimybes (ar galės sau leisti įsigyti

vertingesnių pirkinių). Taigi, galima sakyti, jog namų ūkių lūkesčiai, atspindintys respondentų

nuomonę apie jų asmeninę situaciją ateityje, yra tarpusavyje suderinami ir kad respondentai logiškai

susieja materialines galimybes su pirkiniais.

2 paveiksle pateikiama Lietuvos gyventojų lūkesčių apie bendrą šalies ekonominę situaciją,

nedarbą ir infliaciją dinamika. Iš šio paveikslo matyti, jog, jei respondentai tikisi, kad kainos augs

smarkiau ir nedarbas didės, tai, jų nuomone, bendra ekonominė situacija šalyje suprastės. Ir

34

atvirkščiai, tais laikotarpiais, kai manoma, jog nedarbas mažės, o kainų augimas sulėtės, tikimasi,

kad bendra situacija pagerės.

-80,0-60,0-40,0

-20,00,0

20,040,0

60,080,0

100,0

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

Bal

ansa

s

Bendros situacijos lūkesčiai Nedarbo lūkesčiai Infliacijos lūkesčiai

2 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos, nedarbo ir infliacijos lūkesčiai Lietuvoje

(2001.05-2010.02 laikotarpiu)

Tokią nuomonę paprasta pagrįsti. Jei nedarbo lygis šalyje didėja, vadinasi, daugiau žmonių

neturi darbo, todėl negauna pajamų, kas sąlygoja jų vartojimo mažėjimą. Jei šalyje auga kainos, o

atlyginimai išlieka tokie patys, vadinasi, žmonių perkamoji galia krenta ir jų vartojimas taip pat

krenta. Taigi, iš grafike pateikiamų kreivių dinamikos galima spręsti, kad apklausų dalyviai,

perteikdami savo nuomonę apie šalies makroekonominę situaciją, atsižvelgia į kintamųjų tarpusavio

ryšius.

Aptartas namų ūkių ekonominių lūkesčių suderinamumas rodo, kad respondentai ne tik

apgalvotai vertina savo asmeninę situaciją, bet ir logiškai susieja makroekonominių kintamųjų

pasikeitimų pasekmes. Dėl šios priežasties galima teigti, jog vartotojų nuomonių tyrimų duomenys

yra patikimi ir tinkami naudoti atliekant tiriamąjį darbą.

2.1.2. Ekonominių lūkesčių dinamikos palyginamoji analizė

Tiriamajame darbe palyginimo tikslais analizuojami trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos

ir Estijos – duomenys. Namų ūkių ekonominiai lūkesčiai dėl to paties kintamojo skirtingose šalyse

skiriasi. Tai galima paaiškinti ne tik skirtingais valstybių ekonomikų aspektais, tačiau ir nuo senų

laikų susiklosčiusiomis tradicijomis, kultūra, tautoje vyraujančiais požiūriais, skirtingu mentalitetu,

gyvenimo būdu. Daugelio žmonių ateities viltis, susijusias su visos šalies situacija, įtakoja ir

pasitikėjimo valstybės valdančiaisiais lygmuo.

35

Konkrečių šalių pasirinkimą galima pagrįsti tuo, kad šios valstybės yra kaimyninės viena

kitai ir sudaro bendrą Rytų Pabaltijo regioną. Taip pat jos panašios savo istorine situacija. Visos trys

valstybės nepriklausomybę paskelbė 1918 metais, ją prarado 1940 metais, Antrojo pasaulinio karo

metu, kuomet buvo okupuotos ir ištisus dešimtmečius priverstinai priklausė Tarybų Sąjungai.

Nepriklausomybę šalys atgavo taip pat panašiu laiku – 1990 – 1991 metais. Taigi, šie faktai nurodo

tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija ilgą laiką vadinosi Tarybų Respublikomis, buvo priklausomos nuo

Rusijos valdžios ir jų ekonomikos buvo planinės. Prieš du dešimtmečius pradėjusios laisvą savo

kelią, šios valstybės turėjo pereiti prie rinkos ekonomikos. Vadinasi, nuo Vakarų Europos valstybių

(ES šalių senbuvių) jos skiriasi ganėtinai trumpa rinkos, kuri, galima sakyti, vis dar formuojasi,

istorija. Taip pat, minėtos šalys panašios savo geografiniu dydžiu ir gyventojų skaičiumi, kas

atskiria jas nuo tokių Europos gigančių kaip Vokietija ar Prancūzija. Be to, Lietuvos, Latvijos ir

Estijos ekonomikos augimo dinamika gana panaši (žr. 3 pav.), todėl ir namų ūkių lūkesčiai turėtų

kisti panašiai.

-25,0

-20,0

-15,0

-10,0

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

Estija Latvija Lietuva

3 pav. BVP augimo tempai 2001-2009 metais

Vis dėlto, nepaisant panašių BVP augimo tempų, šalys skiriasi kai kuriais savo ūkių

aspektais: Lietuvoje pramonės indėlis į šalies bendrąjį produktą žymiai didesnis nei Latvijos ir

Estijos, tuo tarpu Estijos finansinių paslaugų sektorius akivaizdžiai didesnis nei Lietuvos ir Latvijos,

Estija mažiau priklausoma nuo Rusijos dėl gausesnių iškastinio kuro atsargų. Taigi, lūkesčius lemia

daugiau faktorių nei tik ekonominės realijos.

4 paveiksle pateikiama trijų Baltijos valstybių lūkesčių apie ateinančių laikotarpių bendrą

ekonominę situaciją šalyje dinamika. Kaip matyti iš 4 paveikslo, laikotarpio pradžioje prasčiausios

šalies ekonominės situacijos tikėjosi lietuviai. Jų lūkesčiai pralenkia kitų šalių gyventojų lūkesčius

2004 metais – 2005 metų pirmoje pusėje, taip pat 2007 metų antroje pusėje. Visais likusiais

laikotarpiais Lietuvos namų ūkiai pesimistiškiau nusiteikę nei estai, dažnai ir prasčiau nei latviai.

36

Tai ypač išryškėja 2009 metų pradžioje. Šį faktą, žinoma, galima paaiškinti šalies ekonominio

nuosmukio įsisiūbavimu.

-70,0-60,0-50,0-40,0-30,0-20,0-10,0

0,010,020,030,040,0

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

Bal

ansa

s

Estija Latvija Lietuva

4 pav. Bendros ekonominės šalies situacijos lūkesčiai 2001.05-2010.02 laikotarpiu

Tai, kad laukiama ūkio recesijos, atspindi staigus lūkesčių kreivės nuolydis jau 2007 metų

pabaigoje. Tuomet per ketvirtį metų lūkesčių balanso reikšmė nukrito nuo 15 iki -11, nors šalies

BVP augimo tempas tuo laikotarpiu nukrito kur kas švelniau – tik nuo 11,1% iki 9,2% – ir vis dar

buvo didesnis nei kelerių paskutinių metų vidurkis. Lietuvos namų ūkių lūkesčių „dugnas“

pasiektas 2008 metų gruodį, kuomet respondentai valstybės bendrą ekonominę situaciją ateinančiais

artimiausiais 12 mėnesių įsivaizdavo pačią sunkiausią (ką, beje, rodo ir 2009 metų BVP augimo

rodikliai, nusiritę į neįprastas -19,5% žemumas).

Estijos namų ūkių lūkesčiai nagrinėjamu laikotarpiu daugeliu atvejų geresni. Net pasiekę

žemiausią tašką jie kur kas optimistiškesni nei lietuvių ir latvių lūkesčiai. Vertėtų paminėti, kad

Lietuvos BVP augimo tempo rodiklis 2009 metų pirmą ketvirtį buvo pats geriausias tarp trijų

Baltijos valstybių ir siekė -13,3%, o tas pats rodiklis Estijoje siekė -15%. Tačiau Estijos gyventojai

vis tiek buvo mažiau nusivylę nei lietuviai. Tokiam nusiteikimui įtakos galėjo turėti tai, kad tuo

laikotarpiu Estijos namų ūkiai tikėjosi mažiausių kainų ir mažiausio nedarbo lygio tarp trijų Baltijos

valstybių.

2009 metų pabaigoje estų lūkesčių balansas vėl įgyja teigiamą reikšmę, kai tuo pat metu

Lietuvos ir Latvijos namų ūkiai vis dar prastai nusiteikę spręsdami apie ekonominę padėtį. Latvijos

gyventojų lūkesčiai kinta gana panašiai (išskyrus keletą atvejų) kaip Lietuvos gyventojų. Tai iš

dalies galėtų paaiškinti faktas, kad šių šalių namų ūkių lūkesčių dėl nedarbo balansai bene dvigubai

prastesni nei Estijoje. O, kaip žinoma, didelis nedarbas neigiamai paveikia visus sektorius.

Taigi, vartotojų lūkesčiai apie bendros šalies ekonominės situacijos pasikeitimus trijose

Baltijos valstybėse kito gana panašiai. Matyti, kad dažniausiai Lietuvos gyventojai pesimistiškiau

37

nusiteikę nei Estijos namų ūkiai, bet iš ekonomikos tikisi panašių pasikeitimų kaip kad laukia

Latvijos gyventojai.

Finansinės situacijos lūkesčiai. Atkreipkime dėmesį, kaip trijų šalių namų ūkiai vertina

savo finansines galimybes nagrinėjamu laikotarpiu. 5 paveiksle pateikiama namų ūkių finansinės

situacijos lūkesčių dinamika.

-50,0

-40,0

-30,0

-20,0

-10,0

0,0

10,0

20,020

01.0

520

01.0

920

02.0

120

02.0

520

02.0

920

03.0

120

03.0

520

03.0

920

04.0

120

04.0

520

04.0

920

05.0

120

05.0

520

05.0

920

06.0

120

06.0

520

06.0

920

07.0

120

07.0

520

07.0

920

08.0

120

08.0

520

08.0

920

09.0

120

09.0

520

09.0

920

10.0

1

Mėnuo

Bal

ansa

s

Estija Latvija Lietuva

5 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai 2001.05-2010.02 laikotarpiu

Kaip matyti iš 5 paveikslo, finansinės situacijos lūkesčiai ekonominio nuosmukio

laikotarpiu buvo optimistiškiausi Estijoje. Tai rodo, kad estai net ekonominės krizės metu išlieka

gana optimistiškai nusiteikę. Visą analizuojamą laikotarpį iki tol lūkesčiai gana panašūs, pakaitomis

geresni tai vienoje, tai kitoje šalyje. Žinoma, geriausios finansinės situacijos tikėtasi prieš

nuosmukį, kuomet šalys gyvavo pakilimo stadijoje. Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos

lūkesčiai lenkė kitas šalis 2004 metais – 2005 metų pirmoj pusėj ir 2007 metų antroj pusėj. Tai

galbūt gali būti siejama su tuo, kad šiuo laikotarpiu pastebimas vidutinio darbo užmokesčio šalyje

padidėjimas. Kitu laikotarpiu lietuvių finansiniai lūkesčiai prastesni nei latvių ir estų. Tai ypač

gerai matyti 2010 metų pradžioje, kuomet lietuvių finansinės situacijos lūkesčiai kur kas prastesni

nei estų. Šis faktas gali būti paaiškinamas tuo, kad šiuo laikotarpiu Estijos gyventojų lūkesčiai ir dėl

visos šalies ekonominės situacijos buvo kur kas optimistiškesni nei lietuvių (galbūt jie labiau

pasitikėjo vyriausybės sugebėjimu apsaugoti piliečius nuo neigiamų krizės padarinių).

Infliacijos lūkesčiai. Lūkesčių apie kainų pasikeitimus dinamika pateikta 6 paveiksle.

Matyti, kad 2003 metais – 2004 metų pirmoje pusėje Lietuvos gyventojai tikėjosi, kad kainos kils

mažiau negu kad to tikėjosi kitų Baltijos šalių gyventojai, taigi, galima sakyti, kad tuo laikotarpiu

lietuviai buvo šiek tiek optimistiškesni. Tačiau nuo 2006 metų iki pat analizuojamo laikotarpio

pabaigos lietuvių infliacijos lūkesčių kreivė pasislinkusi aukščiau nei latvių ir estų. Tai rodo, kad

Lietuvos namų ūkiai yra pesimistiškiau nusiteikę net nepaisydami to fakto, kad nuo laikotarpio

38

pradžios iki 2008 metų kovo mėnesio Lietuvos infliacijos rodiklis buvo mažiausias tarp šių trijų

valstybių, o didesnis už likusių dviejų šalių tapo tik 2009 metų gegužę.

-60,0

-40,0

-20,0

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

Bal

ansa

s

Estija Latvija Lietuva

6 pav. Infliacijos lūkesčiai 2001.05-2010.02 laikotarpiu

Visų trijų valstybių namų ūkių infliacijos lūkesčiai aukščiausius taškus pasiekė 2004 metų

kovo – gegužės mėnesiais, po ko iš tiesų sekė realių infliacijos rodiklių padidėjimas. Tačiau

didžiausi infliacijos rodikliai buvo 2008 metų balandžio – birželio mėnesiais, kuomet Latvijoje ir

Estijoje lūkesčių balanso reikšmės sumažėjo, o Lietuvoje – nežymiai padidėjo. Taigi, galima

padaryti išvadą, kad latviai ir estai, net esant panašiai prastai situacijai, linkę optimistiškiau vertinti

būsimą kainų lygį šalyje.

Nedarbo lūkesčiai. Nedarbo lūkesčių balansas Lietuvoje beveik visą analizuojamą

laikotarpį buvo mažiausias tarp trijų šalių, o Latvijoje ir Estijoje gana panašūs (žr. 7 pav.).

-40,0

-20,0

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

Bal

ansa

s

Estija Latvija Lietuva

7 pav. Nedarbo lūkesčiai 2001.05-2010.02 laikotarpiu

39

Atsižvelgiant į tai, kad Estijoje visą analizuojamą laikotarpį realūs nedarbo rodikliai buvo

mažiausi, galima teigti, kad estai į pokyčius darbo rinkoje reaguoja šiek tiek jautriau nei lietuviai ir

latviai. Nedarbo lūkesčiai staigiai išauga 2008 metų antroje pusėje. Tai galima susieti su tuo, kad

prasidėjo ekonominis sunkmetis ir respondentai suvokė, jog nedarbo lygis šalyje turėtų augti.

Apibendrinant galima teigti, kad tarp trijų valstybių optimistiškiausi lūkesčiai dažniausiai

būna Estijos namų ūkių. Estijos realaus BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis visą

analizuojamą laikotarpį yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Jei šį rodiklį vertinsime kaip ekonominės

gerovės matą, galėsime teigti, kad estai paprasčiausiai geriau gyvena, todėl ir jų lūkesčiai geresni

nei lietuvių ir latvių. Tuo tarpu lietuviai, kurių minėtas rodiklis gana panašus į latvių (daugeliu

atvejų mažesnis), dažnai pesimistiškiau nusiteikę. Tačiau nereikia pamiršti, kad namų ūkių

lūkesčius dažnai veikia ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir šalies politikos stabilumas ar per ilgą

laikotarpį nusistovėję požiūriai.

2.1.3. Ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių palyginamoji analizė

Tiriant ekonominių lūkesčių svarbą realiems ekonomikos pokyčiams, pravartu palyginti

lūkesčių kaitos tendencijas su to paties laikotarpio makroekonominių kintamųjų kaitos

tendencijomis. Namų ūkių lūkesčiai yra matuojami kaip balansas tarp teigiamų ir neigiamų

atsakymų, t.y. nėra prašoma įvardinti, kokios konkrečios kintamojo reikšmės tikimasi. Jei tokios

reikšmės būtų įvardijamos, tuomet būtų galima palyginti, kaip lūkesčiai atitiko realią kintamojo

reikšmę, kokia paklaida tarp šių lyginamų dydžių. Tačiau dabar galima lyginti tik kaitos

tendencijas, t.y. kaip, keičiantis lūkesčiams, keičiasi realūs ekonomikos dydžiai.

BVP augimo tempai. Bendros šalies ekonominės situacijos gerėjimą ar prastėjimą rodo

daug rodiklių. Tačiau palyginimo tikslais pasirinktas BVP. Nors BVP rodiklis pilnai ir neatspindi

ekonominės šalies padėties, tačiau jis glaudžiai susijęs su kitais makroekonominiais kintamaisiais ir

daugelis autorių savo tyrimuose naudoja jį kaip šalies ekonominės gerovės matą.

Kaip matyti iš 8 paveikslo, iki ekonominio sunkmečio pradžios bendros šalies ekonominės

situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai kito permainingai. Iš šio laikotarpio nagrinėjamų pokyčių

galima spręsti, kad ekonominės situacijos lūkesčiai vienu ketvirčiu pralenkia BVP augimo tempų

pasikeitimus. Atitinkamai galima vertinti kintamųjų pokyčius ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Namų ūkių lūkesčių kreivė žemiausią tašką pasiekia 2009 metų pirmą ketvirtį. Tuo tarpu BVP

augimo tempų kreivės „dugnas“ pasiektas tų pačių metų antrą ketvirtį. Panašiai kreivės kinta ir

likusiu laikotarpiu, tačiau galima pastebėti ir ilgesnį nei vieno ketvirčio atotrūkį.

40

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

Bal

ansa

s

BVP augimo tempai Bendros situacijos lūkesčiai

8 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Lietuvoje 2001-

2009 metais

Latvijos ir Estijos atvejais (žr. 2 priedo 1, 2 pav.) taip pat yra laikotarpių, kuomet BVP

augimo tempai kinta su trijų mėnesių atotrūkiu nuo ekonominės situacijos lūkesčių. Tačiau visų

šalių kreivėse yra laikotarpių, kuomet BVP augimo tempai neseka namų ūkių lūkesčių

tendencijomis. Taigi, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti ekonominės šalies situacijos lūkesčių

ir BVP augimo tempų ryšius, reikalinga nuodugniau ištirti turimus duomenis.

Vartojimo augimo tempai. Atkreipkime dėmesį į finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo

augimo tempų kaitos tendencijas Latvijoje (žr. 9 pav.). Finansinės situacijos lūkesčiai nėra

vartojimo lūkesčių atitikmuo, tačiau, jei respondentai mano finansinę situaciją išliksiant stabilią,

vadinasi, jie neturėtų mažinti vartojimo.

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-35-30-25-20-15-10-5051015

Bal

ansa

s

Vartojimo augimo tempai Finansinės padėties lūkesčiai

9 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Latvijoje 2001-2009 metais

41

Kaip matyti iš 9 paveikslo, namų ūkių finansinės padėties lūkesčiai gerai atspindi vartojimo

augimo tempų pokyčius šalyje. Taigi, galima sakyti, kad tarp finansinės situacijos lūkesčių ir

bendro namų ūkių vartojimo Latvijoje egzistuoja glaudus ryšys. Panašias tendencijas galima matyti

ir Lietuvos atveju visą analizuojamą laikotarpį bei Estijos atveju 2005-2009 metų laikotarpiu (žr. 2

priedo 3, 4 pav.). Taigi, galima teigti, kad visose trijose valstybėse ryšys tarp finansinės situacijos

lūkesčių ir vartojimo augimo tempų vienaip ar kitaip egzistuoja. Tačiau ryšio stiprumui įvertinti

reikia atlikti išsamesnį tyrimą. Tuomet bus galima pasakyti, kokios prognozuojamos reikšmės

finansinės situacijos lūkesčiai turi bendram šalies namų ūkių vartojimui.

Infliacija. 10 paveiksle pateikiama infliacijos rodiklio ir infliacijos lūkesčių kaitos

tendencijos Lietuvoje.

-4-202468

101214

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

%

-1001020304050607080

Bal

ansa

s

Infliacija Infliacijos lūkesčiai

10 pav. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Lietuvoje 2001.05-2010.02 laikotarpiu

Kaip matyti iš 10 paveikslo, nuo 2001 metų pabaigos Lietuvoje infliacijos lūkesčiai

palaipsniui mažėja (iki 2003 metų birželio mėnesio, kuomet vėl pradeda augti). Realūs infliacijos

rodikliai kristi pradeda nuo 2002 metų vasario. Galima sakyti, kad šiuo laikotarpiu lūkesčiai

„įspėjo“ apie kainų kritimą prieš tris mėnesius. Kuomet namų ūkių lūkesčiai pasiekia viršūnę (2004

metų gegužę), realus kainų lygis taip pat pradeda kilti.

Realaus infliacijos rodiklio kreivė pasiekia viršūnę 2008 metų birželio mėnesį. Tuo metu

kyla ir lūkesčių kreivė. Infliacijai mažėjant 2009 metų sausio, staigiai krenta ir lūkesčiai. Tačiau

lūkesčių kreivė į žemiausią tašką nukrenta 2009 metų birželį, po to vėl pradeda kilti, o realūs

infliacijos rodikliai toliau krenta ir kreivės „dugno“ nematyti.

Latvijos ir Estijos atvejais (žr. 2 priedo 5, 6 pav.) taip pat galima įžvelgti panašumų tarp

infliacijos lūkesčių kaitos ir realios infliacijos pokyčių, tačiau reikia paminėti, kad lūkesčių kreivės

nuolydžiai ir pakilimai dažnai „atsilieka“ nuo realios infliacijos kreivių. Taigi, galima teigti, kad

galbūt namų ūkių infliacijos lūkesčių ir realaus infliacijos rodiklio kaitos tendencijos nėra

42

vienalaikės. Ko gero, vienas nagrinėjamas dydis atsilieka nuo kito su tam tikru atotrūkiu. Tačiau, ar

egzistuoja šis dėsningumas, sunku pasakyti atliekant vien tik grafinį modeliavimą, tam išsiaiškinti

reikia gilesnio tyrimo.

Nedarbas. Atkreipkime dėmesį į nedarbo lūkesčių ir realaus nedarbo lygio kaitos

tendencijas Estijoje (žr. 11 pav.)

02468

1012141618

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

%

-30-20-1001020304050607080

Bal

ansa

s

Nedarbo lygis Nedarbo lūkesčiai

11 pav. Nedarbo lūkesčiai ir realus nedarbo lygis Estijoje 2001.05-2010.02 laikotarpiu

Nedarbo atveju lūkesčių ir realių rodiklių pokyčių tendencijos Estijoje panašesnės nei

infliacijos atveju. Tačiau pastebima, kad namų ūkių nedarbo lūkesčiams pasiekus tašką, nuo kurio

kreivė pradeda kilti (2006 metų gruodžio mėnuo), realus nedarbo lygio rodiklis vis dar krenta ir tokį

tašką pasiekia tik 2008 metų sausį. Taigi, galima sakyti, kad šiuo atveju nedarbo lygio rodiklio

kreivė „pavėlavo“ vienerius metus. Pažvelgus į Estijos nedarbo lūkesčių kreivės viršūnę (2009 metų

vasario mėnesį) taip pat matoma, kad po ja esanti realaus nedarbo kreivė vis dar kyla ir 2009 metų

gruodį yra aukščiausiame taške (kaip kis toliau, kol kas nežinoma). Taigi, vėl matyti stiprus

vienerių metų atsilikimo laikotarpis.

Laikotarpis nuo to taško, kuriame namų ūkių lūkesčių kreivė pradėjo kilti, iki kreivės

viršūnės sudaro daugiau nei dvejus metus (2006 metų gruodis – 2009 metų vasaris). Laikotarpis nuo

to taško, kuriame pradeda kilti realaus nedarbo lygio kreivė, iki laikotarpio pabaigos užtrunka

dvejus metus (2008 metų sausis – 2009 metų gruodis). Iš to galima spręsti, jog nedarbo lūkesčių

kaitos tendencijos atitinka realaus nedarbo lygio kaitos tendencijas, tačiau pakilimai ir nuosmukiai

neprasideda ir nesibaigia vienu metu. Lietuvos ir Latvijos atveju (žr. 2 priedo 7, 8 pav.) galima

pastebėti labai panašius dėsningumus. Tačiau, kaip ir infliacijos atveju, šiems dėsningumams

patvirtinti, visgi, reikia gilesnio tyrimo.

43

12 paveiksle pavaizduota nedarbo lūkesčių dinamika ir BVP augimo tempų pokyčiai

Latvijoje.

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-20-100102030405060708090

Bal

ansa

s

BVP augimo tempai Nedarbo lūkesčiai

12 pav. Nedarbo lūkesčiai ir BVP augimo tempai Latvijoje 2001-2009 metais

Iš 12 paveikslo matyti, kad šalies BVP augimo tempai kinta atvirkščiai proporcingai namų

ūkių nedarbo lūkesčiams. Kai BVP augimo tempai lėtėja, nedarbo lūkesčių balansas auga, ir

atvirkščiai. Jeigu šalyje susidaro palanki situacija ir išauga gamyba, vartojimas, o kartu ir BVP,

tikėtina, kad darbdaviams prireiks daugiau darbo jėgos. Taigi, mažai kas tikisi, kad, augant BVP,

bedarbių skaičius augs. Ir atvirkščiai – kai ekonomikos augimas lėtėja, vartojimas mažėja ir dėlto

greičiausiai prireiks mažiau darbuotojų prekių gamybai ir tiekimui. Lietuvos ir Estijos atvejais šių

ryšių tendencijos taip pat ryškios. Šių šalių nedarbo lūkesčių ir BVP augimo tempų dinamika

pateikiama 2 priedo 9 ir 10 paveiksluose.

Apibendrinant galima teigti, jog ekonominių namų ūkių lūkesčių kaita turi panašumų su

atitinkamų realių ekonominių kintamųjų dinamika visose analizuojamose šalyse. Tačiau ryšiui tarp

šių dydžių įvertinti reikalingas išsamesnis tyrimas.

2.2. Tyrimo metodologija

Namų ūkių ekonominiai lūkesčiai – kaip buvo aptarta pirmojoje darbo dalyje – gana plačiai

nagrinėjami užsienio autorių. Tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje nėra daug. Reikėtų paminėti M.

Dapkaus ir K. Matuzevičiūtės (2008) atliktą emigracijos veiksnių tyrimą, kuriame buvo

analizuojama būtent ekonominių lūkesčių įtaka emigracijai, remiantis Lietuvos vartotojų nuomonės

tyrimo rezultatais. Autoriai laikosi nuostatos, kad lūkesčiai turi įtakos emigracijai. Kadangi tokio

44

pobūdžio studijų nėra daug, šiame magistro baigiamajame darbe atliktas tyrimas, kurio tikslas –

įvertinti sąsajų tarp namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių procesų stiprumą.

Tyrime tikrinama pagrindinė hipotezė, kad namų ūkių ekonominių lūkesčių gerėjimas

teigiamai veikia realią makroekonominę situaciją. Ši pagrindinė hipotezė bus tikrinama suskaidant

ją į keletą konkretesnių hipotezių.

H1 => Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius

BVP augimo tempus.

H2 => Finansinės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius vartojimo augimo

tempus.

H3 => Infliacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realią infliaciją.

H4 => Nedarbo lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realų nedarbo lygį.

Hipotezėms tikrinti naudojami duomenys – vartotojų nuomonės tyrimų rezultatai ir

pasirinkti makroekonominiai rodikliai.

Namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys surenkami vykdant apklausas. Kaip teigia

Statistikos departamentas prie LRV (2010), vartotojų nuomonių tyrimo pagrindą sudaro gyventojų

nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos (namų ūkio) materialinę padėtį, ekonominę šalies

padėtį, jos pokyčius ir šių pokyčių įtaką ketinimams pirkti ar taupyti. Lietuvoje namų ūkių

apklausos duomenims surinkti naudojamas metodas – interviu akis į akį arba telefonu (kaip

pasirenka respondentas). Apklausiama 1200 gyventojų, ne jaunesnių kaip 16 metų. Latvijoje

interviu vykdomas akis į akį respondentų namuose, apklausiama 1000 gyventojų, kurių amžius – ne

mažiau kaip 15 metų. Estijoje apklausos duomenims surinkti naudojamas metodas – telefoninis

interviu, kiekvieną mėnesį apklausiama 800 gyventojų, kurių amžius – ne mažiau kaip 16 metų.

Apklausų duomenys yra kokybiniai (neįvardina konkrečių skaitinių reikšmių), tačiau, kad

būtų galima palyginti lūkesčių dinamiką tam tikru laikotarpiu, apskaičiuojamos skaitinės reikšmės.

Sumuojant rezultatus skaičiuojamas atsakymų į kiekvieną klausimą procentinis pasiskirstymas, o iš

jo – teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas, vadinamas balansu. Pasak Statistikos departamento

prie LRV (2010), balansas skaičiuojamas pagal formulę:

Balansas = (LG + 21 G) – (

21 B + LB)

kur: LG – atsakymas „daug geriau“; G – atsakymas „geriau“; LB – atsakymas „daug

blogiau“; B – atsakymas „blogiau“. Mėnesiniai balanso pokyčiai parodo reiškinio tendenciją. Jeigu

teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičius yra vienodas, balanso reikšmė bus 0. Jeigu balanso reikšmė

yra minus 10, tai reikš, kad neigiamų reikšmių buvo 10 procentų daugiau negu teigiamų.

Namų ūkių ekonominių lūkesčių rodikliai tiriamajame darbe susiejami su pasirinktais

makroekonominiais rodikliais: BVP augimo tempu, vartojimo augimo tempu, infliacija, nedarbo

45

lygiu, darbo našumu, vidutiniu darbo užmokesčiu, darbo jėga, eksportu, importu, valstybės

išlaidomis, valstybės biudžeto deficitu, investicijomis, nacionaliniu taupymu.

Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą naudoti koreliacinės analizės ir regresinės analizės

metodai. Koreliacijos metodas pasirinktas todėl, kad yra, ko gero, populiariausias metodas ryšio

stiprumui tarp dviejų kintamųjų įvertinti. Šį metodą ekonominių lūkesčių tyrimuose naudojo C. D.

Carroll ir W. E. Dunn (1997), M. W. M. Roos (2005), M. Dapkus ir K. Matuzevičiūtė (2008) ir kiti.

Pritaikius šį metodą ir nustačius, kad kintamieji yra reikšmingai susiję, galima prognozuoti, kaip,

pasikeitus vienam faktorius, keisis kitas. Tai pagrindinis šio metodo privalumas. Tačiau yra ir

trūkumas. Tai, kad du kintamieji yra tarpusavyje susiję, nenurodo priežasties, kodėl jie susiję ir

kuris daro poveikį kuriam – šis sprendimas paliekamas tyrėjo interpretacijai. Tyrime apskaičiuojami

koreliacijos koeficientai naudojami nustatyti, kokio stiprumo ryšys sieja ekonomikos dalyvių

lūkesčius su realiais ateinančių laikotarpių makroekonominiais kintamaisiais.

Dažnai, norint prognozuoti tam tikrų dydžių reikšmes, remiantis statistiniais duomenimis,

naudojama regresinė analizė, o jos pasekmė – sudaromas regresijos modelis. Šiame baigiamajame

darbe taip pat sudaromos tiesinės regresijos funkcijos, siekiant nustatyti funkcinę priklausomybę

tarp namų ūkių ekonominių lūkesčių rodiklių ir atitinkamų makroekonominių kintamųjų.

Atliekant tyrimą naudojami būtent tokie metodai, kadangi šio tiriamojo darbo tikslas –

išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką realiems makroekonominiams procesams – gali

būti pilnai pasiektas ištyrus ryšį tarp anksčiau minėtų kintamųjų, nustačius jo stiprumą ir

priežastingumą. Pastariesiems uždaviniams pasiekti naudojami koreliacinės ir regresinės analizės

metodai.

Tyrimo logika. Siekiant išsiaiškinti ekonominių lūkesčių įtaką realiems ekonominiams

kintamiesiems, nepasikliaujama vienos valstybės – Lietuvos – situacijos rodikliais (kadangi tyrimo

rezultatus gali nulemti tam tikri tik šiai šaliai būdingi išskirtinumai), todėl atliekant tyrimą lyginami

trijų valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) duomenys. Iškeltos hipotezės tikrinamos kiekvienai iš

pasirinktų šalių. Lietuvos statistikos departamentas apklausas vykdo nuo 2001 metų gegužės

mėnesio, o Latvijos ir Estijos tarnybos jas pradėjo anksčiau, todėl visi tyrime panaudoti duomenys

pradedami lyginti nuo minėto laikotarpio.

Atliekant tyrimą siekiama nustatyti, ar namų ūkių ekonominiai lūkesčiai įtakoja realius

makroekonominės situacijos pasikeitimus, ar atvirkščiai. Tuo tikslu apskaičiuojami koreliacijos

koeficientai tarp skirtingų laikotarpių duomenų. Koreliacijos koeficientai kiekvienoje iš pasirinktų

šalių buvo apskaičiuoti tarp namų ūkių lūkesčių rodiklių ir atitinkamų makroekonominių kintamųjų,

t.y. tarp bendros ekonominės šalies situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų, tarp namų ūkių

finansinės situacijos lūkesčių ir šalies vartojimo augimo tempų, tarp infliacijos lūkesčių ir infliacijos

rodiklio, tarp nedarbo lūkesčių ir nedarbo rodiklio

46

Pirmiausia randamas laikotarpis, kuriame ryšys tarp ekonominių lūkesčių rodiklių ir

atitinkamų realių makroekonominių rodiklių yra stipriausias (t.y., kuriame koreliacijos koeficientas

yra didžiausias). Tai nustatoma apskaičiuojant koreliacijos koeficientus tarp fiksuoto laikotarpio

namų ūkių lūkesčių duomenų ir skirtingų laikotarpių atitinkamo makroekonominio rodiklio

duomenų. Namų ūkių lūkesčių duomenų laikotarpis nustatomas nuo 2002 metų gegužės iki 2008

metų gruodžio mėnesio (imties dydis n = 80). Tuomet atitinkamo makroekonominio rodiklio

duomenų laikotarpis slenkamas kas mėnesį atgal, o vėliau kas mėnesį į priekį (2001 metų gegužės –

2009 metų gruodžio mėnesio laikotarpio diapazone), išlaikant imties dydį n = 80. Kitaip tariant,

makroekonominio rodiklio duomenys imami su 1 - 12 mėnesių atotrūkiu į vieną ar kitą pusę. Jei

stipriausia koreliacija apskaičiuojama, kuomet makroekonominio rodiklio duomenys „atsilieka“ nuo

ekonominių lūkesčių duomenų, daroma prielaida, kad realūs pokyčiai įtakoja lūkesčius. Jei

stipriausia koreliacija apskaičiuojama, kuomet ekonominių lūkesčių duomenys „atsilieka“ nuo

makroekonominio rodiklio duomenų, daroma prielaida, kad lūkesčiai įtakoja realius pokyčius.

Radus laikotarpį, kuriame ryšys tarp namų ūkių ekonominių lūkesčių rodiklių ir realių

makroekonominių rodiklių yra stipriausias, ir nustačius, kad namų ūkių lūkesčiai įtakoja realius

makroekonominius procesus, sudaromi tiesinės regresijos modeliai kintamųjų funkcinei

priklausomybei išreikšti. Regresijos funkcijos išraiška bendruoju atveju:

Y = a + b1X1 + b2X2 + ... + bnXn + e

kur a ir b yra regresijos parametrai, e – atsitiktinė paklaida. Atliekant tyrimą, regresijos

modeliai sudaromi pasitelkiant SPSS statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programinę įrangą.

Minėta programa apskaičiuojami regresijos parametrai bei kiti rodikliai, apibūdinantys duomenų

tinkamumą tiesinės regresijos modeliui.

Norint, kad regresijos funkcijos kaip įmanoma geriau atspindėtų ryšius tarp tiriamų

kintamųjų, įtraukiami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos priklausomam

kintamajam. Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa

namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y)

– BVP augimo tempai, pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos

BVP augimo tempų pokyčiams: vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos, eksportas ir importas,

darbo našumas.

Vartojimo, investicijų, valstybės išlaidų ir eksporto bei importo rodikliai pasirinkti todėl,

kad jie įeina į vadinamąją BVP lygtį, pagal kurią šalies BVP apskaičiuojamas išlaidų metodu.

Investicijų rodiklis parodo įmonių išlaidas naujiems įrengimams pirkti, technologijoms diegti, todėl

jų augimas skatina valstybės ekonominį vystymąsi, o taip pat ir BVP augimą. Valstybės išlaidos

atspindi vyriausybės „vartojimą“ – prekių ir paslaugų pirkimą, į šias išlaidas įeina įvairių valstybės

prisiimtų funkcijų vykdymo išlaidos, todėl jų augimas gerina bendrą šalies situaciją. Eksporto

47

augimas didina, o importo augimas mažina šalies BVP, todėl šie rodikliai taip pat pasirinkti kaip

papildomi kintamieji BVP augimo tempų modeliui sudaryti. Darbo našumo indeksas pasirinktas

todėl, kad augant darbuotojo darbo našumui, jis pagamina daugiau produkcijos, tai gali sumažinti

pagaminamos produkcijos kainas ir skatinti vartojimą. Vartojimui augant, t.y. išaugus paklausai,

auga ir gamybos apimtys, auga ir BVP.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių finansinės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) vartojimo augimo

tempai, kaip papildomi nepriklausomi kintamieji, galintys turėti įtakos priklausomam kintamajam,

pasirinkti BVP augimo tempai, infliacija, vidutinis darbo užmokestis, nedarbas, darbo jėga,

nacionalinis taupymas.

BVP augimo tempų rodiklis pasirinktas todėl, kad iš dalies parodo, ar ekonominė situacija

šalyje gerėja, ar blogėja. Jei ekonominė šalies situacija gerėja, tampa labiau tikėtina, kad išaugs ir

vartojimas, ir atvirkščiai. Infliacija su vartojimu gali sietis dvejopai. Kylant kainoms, t.y. prekėms

brangstant, o pirkėjų pajamoms išliekant pastovioms, gali mažėti vartojimas, kadangi sumažėja

žmonių perkamoji galia. Kita vertus, jei mažėja vartojimas, pardavėjai parduoda mažiau

produkcijos, todėl didėja konkurencija ir jie būna priversti mažinti savo parduodamos produkcijos

kainas. Vidutinio darbo užmokesčio faktorius pasirinktas, nes esant didesnėms pajamoms, žmogus

gali sau leisti (o dažniausiai ir leidžia sau) daugiau vartoti arba vartoti brangesnes prekes, įsigyti

prekių, kurių nebūtų galėjęs įsigyti, esant mažesnėms pajamoms. Nedarbo rodiklis su vartojimu

sietinas taip pat dėl namų ūkių pajamų. Jei šalyje auga nedarbas, vadinasi, vis daugiau žmonių

netenka nuolatinių pajamų, todėl jie pradeda mažiau vartoti ar vartoti pigesnes prekes. Dėl tų pačių

priežasčių pasirinktas ir darbo jėgos rodiklis. Jo didėjimas reiškia, kad šalyje daugiau dirbančiųjų

(gaunančių nuolatines pajamas), todėl tikėtina, kad ir vartojimas bus didesnis. Nacionalinio

taupymo duomenys rodo, kokia dalis disponuojamųjų pajamų liko atėmus išlaidas, t.y. kokia dalis

nebuvo suvartota. Taigi, šie duomenys siejasi su vartojimu tiesiogiai.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių infliacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) – infliacijos rodiklis,

pasirenkami papildomi makroekonominiai dydžiai, kurie gali turėti įtakos infliacijos pokyčiams:

vartojimas, darbo našumas, nedarbas, vidutinis darbo užmokestis, valstybės biudžeto deficitas.

Darbo našumo indeksas gali būti susietas su infliacija dvejopai. Pirma, augant darbo

našumui, o gamybos apimtims nekintant, reikalinga mažiau darbuotojų tam pačiam produkcijos

kiekiui pagaminti, todėl atsiranda sąlygos nedarbui didėti. Nedarbo augimas savo ruožtu sąlygoja

kainų lygio mažėjimą (nes nedirbantys žmonės gali mažiau vartoti, todėl, esant išaugusiai

konkurencijai, kainos krenta). Antra, darbo našumo augimas reiškia, kad vienam darbuotojui tenka

daugiau pagaminamos produkcijos, todėl produkcijos kaina mažėja. Darbo užmokesčio kintamasis

48

pasirinktas, kadangi jo augimas lemia didesnes namų ūkių pajamas, o tai sąlygoja didesnį vartojimą

ir kainų augimą. Valstybės biudžeto deficitas reiškia, kad valstybė yra priversta skolintis lėšų savo

išlaidoms padengti (nes jų nepadengia surenkamos pajamos), o tai savo ruožtu didina infliaciją.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių nedarbo lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju (Y) – nedarbo lygio rodiklis,

pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos nedarbo lygio pokyčiams:

vartojimas, darbo našumas, vidutinis darbo užmokestis, BVP augimo tempai.

Vartojimas ir nedarbo lygis gali būti susieti tokiu aspektu: esant vartojimo augimui,

produkcijos gamintojai pateikia rinkai daugiau prekių ir paslaugų, o didesnėms apimtims pasiekti

reikalinga pasamdyti daugiau darbuotojų, todėl nedarbas mažėja. Esant dideliam darbo našumui,

nedarbo lygis gali augti, nes tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti užtenka mažiau darbuotojų.

BVP augimo tempų rodiklis pasirinktas todėl, kad, augant šalies ekonomikai, išauga vartojimas ir

reikalinga daugiau darbuotojų išaugusiai produkcijos paklausai patenkinti, todėl mažėja nedarbas.

Čia taip pat svarbus darbo užmokesčio rodiklis, nes vykstant ekonomikos augimui ir mažėjant

bedarbių skaičiui, darbdaviai turi siūlyti didesnį atlyginimą, norėdami pasisamdyti specialistą, nes

jis turi daugiau galimybių įsidarbinti kitur (kitaip tariant tarp darbdavių atsiranda šiokia tokia

konkurencija dėl gero darbuotojo). Ir atvirkščiai, esant dideliam nedarbui, darbuotojas sutinka dirbti

ir už mažesnį atlyginimą, nes išauga konkurencija tarp darbuotojų dėl geros darbo vietos.

Sprendžiant, ar įtraukti papildomus kintamuosius į funkciją, apskaičiuoti koreliacijos

koeficientai tarp jau nustatyto laikotarpio priklausomų kintamųjų duomenų ir skirtingų laikotarpių

papildomų nepriklausomų kintamųjų duomenų. Kitaip tariant, tarp Y ir papildomų X nustatomas

labiausiai koreliuojančių duomenų laikotarpis (analogišku būdu, kaip ir ieškant labiausiai

koreliuojančio laikotarpio tarp namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių, t.y. paslenkant

papildomų nepriklausomų kintamųjų duomenų imties laikotarpį).

Nepriklausomi kintamieji turi nekoreliuoti tarpusavyje. Jei nepriklausomi kintamieji

koreliuoja tarpusavyje, atsiranda multikolinearumo problema (kuomet sunku nustatyti, kiek kuris

faktorius paveikia priklausomą kintamąjį, todėl regresijos funkcija tampa nestabili).

Multikolinearumui nustatyti naudojamas dispersijos mažėjimo rodiklis VIF ir tolerancijos įvertis

(randami SPSS programa). Kuo VIF didesnis, o tolerancijos įvertis mažesnis, tuo nepriklausomi

kintamieji labiau susiję tarpusavyje. Kintamasis yra per daug multikolinearus, jei VIF kriterijaus

reikšmė didesnė nei 4, o tolerancijos įvertis mažesnis nei 0,2. Jei modelyje nustatoma

multikolinearumo problema, toks modelis atmetamas kaip statistiškai nepatikimas.

Suradus stipriausią ryšį atspindinčių duomenų laikotarpius, sudaromos tiesinės regresijos

funkcijos. Regresijos parametrų statistinis reikšmingumas įvertinamas pagal vadinamąją p-reikšmę.

P-reikšmė – tai tikimybė, kad hipotezė apie koeficiento lygybę nuliui yra teisinga. Jei p-reikšmė

49

didesnė už α (reikšmingumo lygmenį, kurio tradiciškai pasirenkamos reikšmės lygios 0,01, 0,05

arba 0,1), tuomet parametras laikomas statistiškai nereikšmingu ir toks modelis atmetamas. Kiti

modeliai, kuriuos sudarant gaunami statistiškai reikšmingi parametrai ir nenustatoma

multikolinearumo problema, priimami kaip tinkami ryšiams tarp ekonominių lūkesčių rodiklių ir

realių makroekonominių rodiklių atspindėti.

Apibendrinant tyrimo logiką galima teigti, jog tyrimas atliekamas etapais. Įvertinamas ryšių

tarp lūkesčių ir makroekonominių dydžių stiprumas, nustatomi laikotarpiai, kuriuose šie ryšiai buvo

stipriausi. Vėliau pasirenkami papildomi ekonominiai kintamieji, galintys turėti įtakos pasirinktiems

makroekonominiams dydžiams, ir įvertinamas jų tinkamumas regresiniams modeliams.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus, sudaromos tiesinės regresijos funkcijos, siekiant įvertinti

priklausomybę tarp namų ūkių lūkesčių ir pasirinktų makroekonominių kintamųjų.

Tyrimo apribojimai ir rezultatų patikimumas. Kad tyrimo rezultatai būtų patikimi ir

tinkami naudoti, turi būti analizuojami patikimi duomenys, pasirenkami patikimi ir tinkami tyrimo

metodai. Išorinis tyrime naudojamų duomenų patikimumas pagrindžiamas tuo, kad apklausas vykdo

valstybinės institucijos nacionaliniu lygiu. Pagal LR statistikos įstatymą (1999), oficialiosios

statistikos organizavimas grindžiamas tokiais principais kaip objektyvumo ir profesinio

nepriklausomumo nuo politinių bei kitų interesų grupių, statistiniuose stebėjimuose taikomų metodų

ir metodikų skaidrumo, tarptautinių klasifikacijų ir standartų, pagal kuriuos tvarkomi statistiniai

duomenys, laikymosi. Todėl galima teigti, jog Statistikos departamento prie LRV surenkami

duomenys yra išoriškai patikimi. Kitų lyginamų valstybių duomenis surenkančios organizacijos,

taip pat kaip ir Lietuvos statistikos departamentas, susistemintą informaciją talpina ES šalims

bendroje Eurostat duomenų bazėje, todėl institucijų veiklos patikimumas turi būti patikrintas ES

lygiu. Dėl šios priežasties galima teigti, kad ir kitų valstybių – Latvijos ir Estijos – apklausų

duomenys yra išoriškai patikimi.

Apklausų metodas taikytas statistinius duomenis renkančių institucijų, ne šio darbo autorės,

tačiau, vertinant tyrimo patikimumą, svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu duomenys, kurie analizuojami

tiriamajame darbe, buvo surinkti. Vartotojų nuomonių tyrimas yra kokybinis ekonominis tyrimas.

Apklausiamųjų neprašoma įvardinti konkrečių skaičių, kaip, jų nuomone, turėtų pasikeisti

kintamųjų rodikliai ir kokias reikšmes jie turėtų įgauti. Todėl, atliekant tyrimą, susiduriama su tam

tikrais apribojimais, nes negalima palyginti konkrečių rodiklių reikšmių.

Pasirinkti tiriamojo darbo metodai yra tuo patikimesni, kuo mažiau darbo autorės subjektyvi

nuomonė turi įtakos galutiniams tyrimo rezultatams. Koreliacinės ir regresinės analizės metodai yra

patikimi, nes apskaičiuojant koreliacijos koeficientų ir regresijos parametrų reikšmes asmeninė

nuomonė poveikio neturi. Daugiausiai klaidų atliekant tyrimą galima padaryti interpretuojant gautus

rezultatus, kadangi ši interpretacija remiasi subjektyviu autorės požiūriu, bei nustatant analizuojamų

50

reiškinių priežastis, jei priežastingumas nėra išmatuojamas, o remiamasi asmenine nuomone apie

ekonomikos mechanizmo veikimą.

Apibendrinant galima teigti, kad baigiamojo darbo tyrimas atliktas remiantis namų ūkių

apklausų duomenimis, kuriais įvertinami namų ūkių lūkesčiai apie ateinančių laikotarpių šeimos

finansinę padėtį bei šalies makroekonominę situaciją. Tyrimo metodai ir analizei naudojami

pirminiai duomenys yra pakankamai patikimi. Rezultatų patikimumui poveikio turi asmeninės

nuomonės objektyvumo lygmuo, mokėjimas teisingai perteikti nuomonę ir galimos informacijos

interpretavimo klaidos.

Atlikta analizė rodo, kad namų ūkių lūkesčiai yra logiškai paaiškinami ir suderinami

tarpusavyje, o jų dinamika turi panašumų su realių ekonomikos kintamųjų kaitos tendencijomis.

Tačiau ryšio tarp šių dviejų dydžių stiprumui ir dėsningumams išsiaiškinti reikia gilesnio tyrimo,

kurio rezultatai pateikiami kitoje tiriamojo darbo dalyje.

51

3. NAMŲ ŪKIŲ EKONOMINIŲ LŪKESČIŲ IR

MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJŲ TYRIMAS

BALTIJOS ŠALYSE

Atlikta namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių procesų analizė parodė, kad

ekonominių lūkesčių kaita turi panašumų su atitinkamų realių ekonominių kintamųjų dinamika.

Tačiau ryšio tarp lūkesčių ir makroekonominių dydžių stiprumui įvertinti reikalingas išsamesnis

tyrimas. Tokio tyrimo rezultatai pristatomi trečiojoje magistro baigiamojo darbo dalyje.

Tyrime naudojami duomenys gauti iš Europos Sąjungos statistikos biuro (Eurostat)

duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje talpinami duomenys surenkami visų ES šalių narių, todėl iš

jų gaunamos informacijos patikimumas užtikrinamas nacionaliniu lygmeniu. Tyrimu siekiama

įvertinti ryšius tarp namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių, todėl naudojami vartotojų

apklausų rezultatų duomenys ir BVP augimo tempų, vartojimo augimo tempų, infliacijos, nedarbo

lygio bei kitų makroekonominių kintamųjų duomenys.

Šioje darbo dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių lūkesčių ir realių

makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, remiantis atlikto tyrimo

rezultatais sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams

prognozuoti.

Įvertinus sąsajas tarp lūkesčių ir ekonominių rodiklių, galima spręsti, ar lūkesčiai yra

tinkamas ir patikimas rodiklis makroekonominiams kintamiesiems prognozuoti. Vertinimas

suskirstytas į keturias dalis (remiantis antroje darbo dalyje iškeltomis hipotezėmis), kuriose atskirai

tiriamos bendros šalies ekonominės situacijos, namų ūkių finansinės situacijos, infliacijos ir

nedarbo lūkesčių ir – atitinkamai – BVP augimo tempų, vartojimo augimo tempų, infliacijos, ir

nedarbo lygio sąsajos.

3.1. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai

Kaip parodė atliktos analizės rezultatai, pirma kinta namų ūkių ekonominiai lūkesčiai, o,

priklausomai nuo jų pasikeitimo, keičiasi ir reali makroekonominė situacija. Todėl tikrinant pirmąją

tyrimo hipotezę, kad bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia

realius BVP augimo rodiklius, visų pirma nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių bendros

šalies ekonominės situacijos lūkesčių rodiklių ir BVP augimo tempų stiprumas bei laiko atotrūkio

tarp jų ilgis. Laiko atotrūkis tikrinamas nuo vieno iki dvylikos mėnesių. Apskaičiuoti koreliacijos

koeficientai pateikiami 6 lentelėje. Koeficientai apskaičiuoti paslenkant BVP augimo tempų

52

duomenų laikotarpio pradžią kas mėnesį, bet lentelėje pateikiami ne visi apskaičiuoti koeficientai,

nes šio rodiklio kitimo tendencijoms stebėti užtenka ir pateikiamų reikšmių.

6 lentelė

Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų Baltijos šalyse

koreliacija

BVP augimo tempų duomenųatotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos)

-12 -0,2282 -0,2200 0,1918 -8 0,0253 0,3429 0,6815 -4 0,4013 0,5966 0,7747 0 0,7607 0,7540 0,8283 3 0,8787 0,8245 0,8096 4 0,8831 0,8160 0,8038 6 0,8898 0,7945 0,7954 8 0,8510 0,7957 0,7828

12 0,7547 0,7540 0,6847 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Kaip matyti iš 6 lentelės, Lietuvos atveju stipriausias ryšys nustatytas, kuomet BVP augimo

tempų duomenų laikotarpis atsilieka nuo bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių šešis

mėnesius (didžiausias koreliacijos koeficientas r = 0,8898). Tai rodo, kad ir šiuo atveju lūkesčiai

greičiausiai nėra paremti praeities informacija (nes ryšys tarp lūkesčių ir BVP augimo tempų

duomenų stipriausias, kuomet pastarųjų duomenų laikotarpis atsilieka), todėl galima daryti išvadą,

kad namų ūkių lūkesčiai nėra adaptyvūs, greičiau – numatantys ir, prognozuojant BVP augimo

tempų pasikeitimus, galima atsižvelgti į namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčius.

Remiantis Latvijos duomenimis stipriausias ryšys (r = 0,8245) nustatytas, kuomet BVP

augimo tempų duomenų laikotarpis atsilieka nuo lūkesčių tris mėnesius. Estijos atveju stipriausias

ryšys (r = 0,8283) rastas, kuomet bendros šalies situacijos lūkesčių laikotarpis sutampa su BVP

augimo tempų laikotarpiu. Tačiau vėlesnių laikotarpių duomenų koreliacijų vidurkis didesnis nei

ankstesnių laikotarpių koreliacijų vidurkis, todėl galima daryti išvadą, jog namų ūkių lūkesčiai šiuo

atveju labiau nuspėjantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos.

Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp bendros šalies ekonominės

situacijos lūkesčių ir BVP augimo tempų, Lietuvos BVP augimo tempai nuo bendros šalies

ekonominės situacijos lūkesčių atsilieka šešis mėnesius, Latvijos – tris mėnesius, o Estijoje šių

dviejų dydžių laikotarpiai sutampa.

53

Suradus didžiausius koreliacijos koeficientus tarp makroekonominių kintamųjų duomenų ir

namų ūkių nuomonės tyrimo duomenų ir, remiantis jais, nustačius laikotarpius, kuomet šių dydžių

ryšys yra stipriausias, galima sudaryti tiesinės regresijos modelius.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju – BVP

augimo tempai, pasirenkami papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos BVP

augimo tempų pokyčiams: vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos, eksportas ir importas, darbo

našumas. Pasirinkus galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp

priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi.

7 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos BVP

augimo tempų ir pasirinktų nepriklausomų kintamųjų bei tarp namų ūkių bendros šalies ekonominės

situacijos lūkesčių ir kitų nepriklausomų kintamųjų. Lentelėje taip pat pateikiamos koreliacijos

koeficientų p-reikšmės, kurios parodo, ar koreliacija tarp kintamųjų yra statistiškai reikšminga.

7 lentelė

Lietuvos BVP augimo tempų, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų

kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

BVP augimo tempai

(laikotarpio pradžia

2002.11)

p-reikšmė

Bendros situacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Darbo našumas -9 -0,560 0,000 -0,459 0,000 Grynasis eksportas -15 0,748 0,000 0,628 0,000 Grynasis eksportas' 6 -0,509 0,000 -0,535 0,000 Importas -9 -0,694 0,000 -0,597 0,000 Eksportas -9 -0,722 0,000 -0,634 0,000 Valstybės išlaidos -6 -0,689 0,000 -0,658 0,000 Investicijos -9 -0,694 0,000 -0,589 0,000 Investicijos' 12 0,264 0,023 0,228 0,051 Vartojimo augimo tempai 0 0,910 0,000 0,857 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Kai kuriems kintamiesiems apskaičiuoti du koreliacijos koeficientai – didžiausias teigiamas

ir didžiausias neigiamas, kas rodo, kad, esant vienam laikotarpiui, nepriklausomo ir priklausomo

kintamųjų ryšys proporcingas, o esant kitam laikotarpiui – atvirkščiai proporcingas.

Kaip matyti iš 7 lentelės, visi nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai koreliuoja su

BVP augimo tempais, reikšmingumo lygmeniui esant α=0,05. Jei α=0,01, tuomet investicijų (su 12

mėnesių atotrūkiu) koreliacija su BVP augimo tempais statistiškai nereikšminga, tačiau verta

54

patikrinti šį faktą išsamiau, įtraukiant šį kintamąjį į modelį. Tai galima padaryti, nes investicijų

duomenų koreliacija su bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių duomenimis statistiškai

nereikšminga, esant reikšmingumo lygmeniui α=0,05.

Latvijos atveju (žr. 3 priedo 1 lentelę) visi nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai

koreliuoja su BVP augimo tempais, reikšmingumo lygmeniui esant α=0,01. Tačiau regresijos

funkcijai gali būti tinkami tik du – eksportas (su 24 mėnesių atotrūkiu) ir valstybės išlaidos (su 27

mėnesių atotrūkiu), nes jų duomenų koreliacija su namų ūkių lūkesčių duomenimis statistiškai

nereikšminga (α=0,01). Remiantis skaičiavimais, atliktais pagal Estijos duomenis (žr. 3 priedo 2

lentelę), visų papildomų kintamųjų koreliacijos koeficientai reikšmingi, kai α=0,01, išskyrus

eksportą (su 24 mėnesių atotrūkiu), kurio koreliacija reikšminga, kai α=0,1 (nes p=0,095). Šio

kintamojo duomenys beveik nekoreliuoja su bendros situacijos lūkesčių duomenimis ir koreliacija

nereikšminga (p=0,923). Ji nereikšminga ir valstybės išlaidų (su 33 mėnesių atotrūkiu) duomenims

(p=0,204), todėl šiuos kintamuosius galima įtraukti į regresijos funkciją. Nereikia pamiršti, kad visi

nepriklausomi kintamieji turi nekoreliuoti tarpusavyje (kol kas buvo pateiktas tik X1 ryšių su

likusiais X vertinimas), todėl sudarant regresijos modelį, bus pateikiamas vertinimas, ar

neegzistuoja multikolinearumo reiškinys.

Atrinkus papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami

tiesinės regresijos modeliui, sudaromos regresijos funkcijos. Visų pirma sudaromas BVP augimo

tempų priklausomybės nuo namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių modelis,

remiantis Lietuvos duomenimis. Apskaičiuojami rodikliai, kuriais remiantis įvertinama modelio

struktūra, patikimumas ir duomenų tinkamumas. 13 paveiksle pateikiami bendrieji modelio

parametrai.

13 pav. Bendrieji Lietuvos BVP augimo tempų modelio parametrai

Paveiksle matyti, kad priklausomas kintamasis – BVP augimo tempai, o nepriklausomas –

bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai. Čia pateikiamas determinacijos ir koreliacijos

koeficientai. Determinacijos koeficientas r2=0,792 rodo, kad 79,2 % BVP augimo tempų variacijos

paaiškina regresijos lygtis.

14 paveiksle pateikiama dispersinės analizės lentelė, kurioje apskaičiuotos reikšmės parodo,

ar modelio rezultatai yra tinkami tiesinei regresinei analizei.

55

14 pav. Lietuvos BVP augimo tempų modelio dispersinės analizės rodikliai

Apskaičiuota F kriterijaus reikšmė rodo, kad kintamųjų dispersijos nehomogeniškos, t.y. kad

jos reikšmingai skiriasi, vadinasi, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai (nepriklausomas

kintamasis) turi įtakos BVP augimo tempams (priklausomam kintamajam). O p-reikšmė (0,000)

patvirtina, kad modelis yra statistiškai reikšmingas.

15 paveiksle pateikiami apskaičiuoti regresijos parametrai ir jų reikšmingumą įvertinantys

rodikliai.

15 pav. Lietuvos BVP augimo tempų modelio regresijos parametrai

Iš paveikslo matyti, kad regresijos parametrai yra: a=5,290, b=0,443. Šie parametrai yra

statistiškai reikšmingi (nes p=0,000), esant reikšmingumo lygmeniui α=0,05 arba α=0,01. Įvertinus

modelio ir atskirų koeficientų tinkamumą ir reikšmingumą, galima sudaryti tiesinės regresijos

funkciją. Atlikus analogiškus skaičiavimus su Latvijos ir Estijos duomenimis sudaromos tiesinės

regresijos funkcijos visų trijų šalių BVP augimo tempų priklausomybei nuo namų ūkių bendros

šalies ekonominės situacijos lūkesčių atspindėti (žr. 8 lentelę).

8 lentelė

BVP augimo tempų regresijos modeliai

a b r2

BVP augimo tempai (LT) = a + b * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 5,290 0,443 0,792BVP augimo tempai (LV) = a + b * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 6,690 0,532 0,680BVP augimo tempai (EE) = a + b * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai 4,633 0,281 0,686

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

56

Iš 8 lentelės matyti, kad tarp trijų šalių didžiausią poveikį BVP augimo tempams turi

Latvijos namų ūkių lūkesčiai (b = 0,532), o mažiausią – Estijos (b = 0,281). Parametrai a rodo, kad

bendros situacijos lūkesčių rodikliui įgijus 0 reikšmę (teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičiui esant

vienodam), BVP augimo tempai būtų aukščiausi Latvijoje. Determinacijos koeficientai rodo, kad

didžiausią dalį BVP augimo tempų variacijos paaiškina modelis, sudarytas, remiantis Lietuvos

duomenimis (regresijos lygtis paaiškina 79,2% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti

regresijos modeliai ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 1, 2, 3 lygtis).

Į Lietuvos BVP augimo tempų modelį įtraukus investicijas kaip papildomą nepriklausomą

kintamąjį gaunama lygtis, paaiškinanti mažiau priklausomo kintamojo variacijos nei modelis be

investicijų, o koeficiento b2 p-reikšmė=0,202, todėl šis modelis nepriimamas (žr. 4 priedo 4 lygtį). Į

Latvijos modelį įtraukus papildomus kintamuosius – eksportą ir valstybės išlaidas – sudaromos

regresijos lygtys (žr. 4 priedo 5, 6 lygtis), kurių parametrai statistiškai nereikšmingi, todėl šie

modeliai atmetami kaip nepatikimi. Į Estijos modelį įtraukus papildomus kintamuosius – eksportą

ir valstybės išlaidas – paaiškėjo, kad, nors modeliai ir yra statistiškai reikšmingi, jų determinacijos

koeficientai (atitinkamai r2=0,350, r2=0,372) mažesni nei modelyje be papildomų kintamųjų, todėl

šios regresijos funkcijos taip pat atmetamos (žr. 4 priedo 7, 8 lygtis).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad augant bendros šalies

ekonominės situacijos lūkesčių reikšmei, didėja ir BVP augimo tempų reikšmė. Kitaip tariant,

bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia BVP augimo tempus.

Todėl galima sakyti, kad hipotezė H1, iškelta antroje darbo dalyje, yra patvirtinta.

3.2. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai

Tikrinant antrąją tyrimo hipotezę, kad finansinės situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai

veikia realius vartojimo augimo rodiklius, nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių finansinės

situacijos lūkesčių rodiklių ir vartojimo augimo tempų stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis.

Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai, keičiantis vartojimo augimo tempų duomenų imties

laikotarpiui (9 lentelė).

Kaip matyti, Lietuvos atveju stipriausias ryšys nustatytas (didžiausias koreliacijos

koeficientas r = 0,7975), kuomet vartojimo augimo tempų duomenų laikotarpis atsilieka nuo

finansinės situacijos lūkesčių penkis mėnesius. Todėl galima sakyti, jog namų ūkių nuomonė apie

finansinės situacijos pasikeitimus iš dalies atspindi realius vartojimo augimo tempų pasikeitimus

artimiausioje ateityje.

57

9 lentelė

Finansinės situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų Baltijos šalyse koreliacija

Vartojimo augimo tempųduomenų atotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos)

-12 0,1823 -0,0450 0,3482 -8 0,2100 0,3704 0,6184 -4 0,4742 0,6134 0,6047 0 0,7353 0,7620 0,6599 1 0,7529 0,7896 0,6548 4 0,7939 0,7449 0,6090 5 0,7975 0,7245 0,5783 8 0,7577 0,6628 0,4997

12 0,6437 0,5029 0,3768 Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Remiantis Latvijos duomenimis, matyti, kad stipriausias ryšys pastebimas (r = 0,7896)

vartojimo augimo tempams nuo namų ūkių finansinės situacijos lūkesčių atsiliekant tik vienu

mėnesiu. Taigi, ir Latvijos duomenys rodo, kad lūkesčių duomenys – labiau pralenkianti nei

atsiliekanti informacija. Estijos atveju stipriausias ryšys nustatytas (r = 0,6599), kuomet finansinės

situacijos lūkesčių laikotarpis sutampa su vartojimo augimo tempų laikotarpiu. Tačiau vartojimo

augimo tempų laikotarpio su vieno mėnesio pralenkimu duomenų ryšys su namų ūkių lūkesčiais (r

= 0,6386) silpnesnis nei laikotarpio su vieno mėnesio atsilikimu duomenų (r = 0,6548), todėl galima

sakyti, kad ir šiuo atveju vartojimo augimo tempai labiau atsilieka nei pralenkia lūkesčius. Taip pat

verta atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausias Estijos koreliacijos koeficientas yra daugiau nei viena

dešimtąja mažesnis nei Latvijos ir Lietuvos. Tai rodo, kad tarp Latvijos ir Lietuvos vartotojų

nuomonės apie jų finansinę padėtį duomenų ir vartojimo augimo tempų tose šalyse egzistuoja

stipresnis ryšys nei Estijos atveju.

Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp finansinės situacijos lūkesčių

ir vartojimo augimo tempų, Lietuvos vartojimo augimo tempai nuo namų ūkių finansinės situacijos

lūkesčių atsilieka penkis mėnesius, Latvijos – mėnesį, o Estijoje šių dviejų dydžių laikotarpiai

sutampa.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių finansinės situacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju vartojimo augimo tempai,

kaip papildomi nepriklausomi kintamieji, galintys turėti įtakos priklausomam kintamajam,

pasirinkti BVP augimo tempai, infliacija, vidutinis darbo užmokestis, nedarbas, darbo jėga,

nacionalinis taupymas.

58

Pasirinkus galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp

priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi. 10 lentelėje pateikiami didžiausi

apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos vartojimo augimo tempų ir nepriklausomų

kintamųjų bei tarp finansinės situacijos lūkesčių ir kitų nepriklausomų kintamųjų.

10 lentelė

Lietuvos vartojimo augimo tempų, finansinės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų

koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Vartojimo augimo tempai

(laikotarpio pradžia 2002.10)

p-reikšmė

Finansinės situacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

BVP augimo tempai 0 0,896 0,001 0,826 0,000 Infliacija -10 -0,760 0,000 -0,537 0,000 Infliacija' 15 0,427 0,000 0,742 0,000 Vidutinis DU -15 -0,744 0,000 -0,515 0,000 Nedarbo lygis 7 -0,636 0,000 -0,768 0,000 Darbo jėga 9 -0,624 0,000 -0,551 0,000 Darbo jėga' -12 0,237 0,034 0,006 0,961 Nacionalinis taupymas -5 -0,484 0,000 -0,275 0,013

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Kaip matyti iš 10 lentelės, visi nepriklausomi kintamieji statistiškai reikšmingai koreliuoja

su vartojimo augimo tempais, reikšmingumo lygmeniui esant α=0,05. Tačiau regresijos funkcijai

gali būti tinkami tik du paskutinieji – darbo jėga (su |-12| mėnesių atotrūkiu) ir nacionalinis

taupymas, nes jų duomenų koreliacija su finansinės situacijos lūkesčių duomenimis statistiškai

nereikšminga, esant reikšmingumo lygmeniui α=0,01. Vėliau, sudarant regresijos modelį, duomenų

tinkamumas dar kartą tikrinamas ir kintamasis įtraukiamas į modelį arba jo atsisakoma.

Latvijos atveju (žr. 3 priedo 3 lentelę) matyti, kad visi pasirinkti nepriklausomi kintamieji

statistiškai reikšmingai koreliuoja su vartojimo augimo tempais, esant reikšmingumo lygmeniui

α=0,01. Šiuo požiūriu, būtų galima juos visus įtraukti į tiesinės regresijos modelį. Tačiau jie taip pat

statistiškai reikšmingais ryšiais susiję ir su namų ūkių finansinės situacijos lūkesčiais (α=0,01).

Vadinasi, siekiant išvengti multikolinearumo ir regresijos funkcijos iškraipymo, nė vienas iš

pateiktų papildomų kintamųjų negali būti įtraukiamas į regresijos modelį. Todėl šiuo atveju modelis

bus vienmatis, t.y. atspindės vartojimo augimo tempų priklausomybę tik nuo finansinės situacijos

lūkesčių.

Estijos atveju (žr. 3 priedo 4 lentelę) visų papildomų kintamųjų koreliacijos su vartojimo

augimo tempais koeficientai statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo α=0,01. Esant tam

59

pačiam kriterijui, infliacijos (su |-3| mėnesių atotrūkiu), vidutinio darbo užmokesčio (su |-9| ir 30

mėnesių atotrūkiu), darbo jėgos (su 30 mėnesių atotrūkiu) ir nacionalinio taupymo duomenų

koreliacija su finansinės situacijos lūkesčiais yra silpna ir statistiškai nereikšminga.

Atrinkus papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami

tiesinės regresijos modeliui, sudaromos regresijos funkcijos su pasirinktais nepriklausomais

kintamaisiais (žr. 11 lentelę).

11 lentelė

Vartojimo augimo tempų regresijos modeliai

a b1 b2 r2

Vartojimo augimo tempai (LT) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai 7,037 0,851 - 0,636Vartojimo augimo tempai (LT) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b2 * Nacionalinis taupymas 14,173 0,766 -0,024 0,712Vartojimo augimo tempai (LV) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai 5,956 1,227 - 0,623Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai 6,262 0,521 - 0,435Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b2 * Infliacija 12,626 0,391 -1,262 0,776Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b2 * Vidutinis DU (su |-9| mėn. atotrūkiu) 18,781 0,431 -0,023 0,709Vartojimo augimo tempai (EE) = a + b1 * Finansinės situacijos lūkesčiai + b2 * Nacionalinis taupymas 15,313 0,448 -0,046 0,614

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Iš 11 lentelės matyti, kad vienmatės regresijos atveju tarp trijų šalių didžiausią poveikį

vartojimo augimo tempams turi Latvijos namų ūkių lūkesčiai (b = 1,227), o mažiausią – Estijos (b =

0,521). Parametrai a rodo, kad finansinės situacijos lūkesčių rodikliui įgijus 0 reikšmę, vartojimo

augimo tempai būtų aukščiausi Lietuvoje. Determinacijos koeficientai rodo, kad didžiausią dalį

vartojimo augimo tempų variacijos paaiškina modelis, sudarytas, remiantis Lietuvos duomenimis

(regresijos lygtis paaiškina 63,6% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai

ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 9, 10, 11 lygtis).

Į sudarytus modelius įtraukus papildomus kintamuosius gaunamos kitos lygtys. Į Lietuvos

vartojimo augimo tempų modelį įtraukus darbo jėgos kintamąjį gaunamas modelis (žr. 4 priedo 12

lygtį), kuriame egzistuoja multikolinearumo problema, todėl šio modelio rezultatai tampa

nepatikimi. 11 lentelėje matyti parametrai modelio, gaunamo įtraukus nacionalinį taupymą į

vienmatį modelį. Šis modelis paaiškinantis didesnę dalį (71,2%) priklausomo kintamojo variacijos

nei modelis be nacionalinio taupymo (žr. 4 priedo 13 lygtį). Į Estijos vartojimo augimo tempų

modelį galima įtraukti papildomus infliacijos, vidutinio darbo užmokesčio, darbo jėgos ir

60

nacionalinio taupymo kintamuosius. Įtraukus darbo jėgos kintamąjį, gaunamas modelis, kuriame

egzistuoja multikolinearumo problema, todėl šio modelio naudoti negalima (žr. 4 priedo 14 lygtį).

Nepatikimas ir kitas modelis, įtraukiant vidutinio darbo užmokesčio duomenis su 30 mėnesių

atotrūkiu (žr. 4 priedo 15 lygtį). Tačiau gauti ir trys patikimi modeliai (žr. 4 priedo 16, 17, 18

lygtis), pateikiami 11 lentelėje. Sudėti šių kintamųjų į vieną modelį negalima, nes papildomi

nepriklausomi kintamieji koreliuoja tarpusavyje ir regresijos lygtis taptų nepatikima. Matyti (iš 11

lentelės), kad modelis su infliacijos kintamuoju paaiškina didesnę dalį priklausomo kintamojo

variacijos (77,6%) nei kitos dvi funkcijos. Modelyje su nacionalinio taupymo kintamuoju Lietuvos

atveju finansinės situacijos lūkesčiai turi didesnę reikšmę nei Estijos atveju (0,766 > 0,448), o

nacionalinio taupymo kintamasis didesnės svarbos turi Estijos modelyje (|-0,046|>|-0,024|).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad, augant finansinės

situacijos lūkesčių reikšmei, didėja ir vartojimo augimo tempų reikšmė. Kitaip tariant, finansinės

situacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia vartojimo augimo tempus. Todėl galima sakyti, kad

hipotezė H2, iškelta antroje darbo dalyje, yra patvirtinta.

3.3. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija

Tikrinant trečiąją tyrimo hipotezę, kad infliacijos lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius

infliacijos rodiklius, nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių infliacijos lūkesčių rodiklių ir

infliacijos stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai,

keičiantis infliacijos duomenų imties laikotarpiui (12 lentelė).

12 lentelė

Infliacijos lūkesčių ir infliacijos rodiklių Baltijos šalyse koreliacija

Infliacijos duomenųatotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos)

-12 0,2108 -0,0618 -0,6689 -8 0,3503 -0,0776 -0,6156 -4 0,4192 -0,0068 -0,5492 0 0,5127 0,2163 -0,3081 4 0,6190 0,4782 0,0990 8 0,6765 0,6745 0,3789 9 0,6778 0,7009 0,4106

10 0,6683 0,7101 0,4295 12 0,6295 0,6814 0,3789

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

61

Kaip matyti iš 12 lentelės, Lietuvos atveju stipriausias ryšys nustatytas (didžiausias

koreliacijos koeficientas r = 0,6778), kuomet infliacijos duomenų laikotarpis atsilieka nuo

infliacijos lūkesčių laikotarpio devynis mėnesius. Remiantis didžiausio koreliacijos koeficiento

kriterijumi galima teigti, kad namų ūkių infliacijos lūkesčiai gali būti naudingi prognozuojant

ateityje vyksiančius infliacijos pasikeitimus.

Latvijoje stipriausias ryšys nustatytas (r = 0,7101) infliacijos duomenų laikotarpiui nuo

infliacijos lūkesčių atsiliekant dešimt mėnesių. Estijos atveju didžiausia koreliacijos reikšmė (r = -

0,6689) apskaičiuota, kuomet infliacijos duomenys dvylika mėnesių pralenkia lūkesčių duomenis.

Tačiau šis koeficientas yra neigiamas, o tai reikštų ne tik tai, kad apklausų respondentai vadovaujasi

praeities informacija, bet ir kad tikisi atvirkštinių tai informacijai procesų, kas būtų nelogiška. Todėl

šiuo atveju bus remiamasi didžiausiu teigiamu koeficientu (r = 0,4295), kuriam esant, infliacijos

duomenų laikotarpis, kaip ir Latvijoje, nuo lūkesčių atsilieka dešimt mėnesių.

Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp infliacijos lūkesčių ir

infliacijos, Lietuvos infliacija nuo namų ūkių infliacijos lūkesčių atsilieka devynis mėnesius, o

Latvijos ir Estijos – dešimt mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys pastebimas Latvijoje.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių infliacijos lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju – infliacijos rodiklis, pasirenkami

papildomi makroekonominiai dydžiai, kurie gali turėti įtakos infliacijos pokyčiams: vartojimas,

darbo našumas, nedarbas, vidutinis darbo užmokestis, valstybės biudžeto deficitas. Pasirinkus

galimus papildomus kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp priklausomo ir

nepriklausomų kintamųjų yra stipriausi.

13 lentelė Lietuvos infliacijos rodiklių, infliacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Infliacija (laikotarpio

pradžia 2003.02)

p-reikšmė

Infliacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Vartojimas -3 0,885 0,000 0,658 0,000 Vartojimo augimo tempai 14 -0,869 0,000 -0,389 0,001 Vartojimo augimo tempai' -16 0,552 0,000 0,645 0,000 Darbo našumas -4 0,838 0,000 0,630 0,000 Valstybės biudžeto deficitas 10 -0,720 0,000 -0,268 0,022 Valstybės biudžeto deficitas' -32 0,373 0,001 0,228 0,042 Nedarbo lygis 1 -0,876 0,000 -0,706 0,000 Vidutinis DU 0 0,873 0,000 0,602 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

62

13 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos

infliacijos rodiklių ir pasirinktų nepriklausomų kintamųjų bei tarp namų ūkių infliacijos lūkesčių ir

kitų nepriklausomų kintamųjų.

Kaip matyti iš 13 lentelės, visų pasirinktų papildomų nepriklausomų kintamųjų koreliacijos

su priklausomu kintamuoju koeficientai yra statistiškai reikšmingi (α=0,01). O į modelį tinkamas

gali būti tik valstybės biudžeto deficito (su 10 ir |-32| mėnesių atotrūkiu) kintamasis, nes jo ir

infliacijos lūkesčių duomenų koreliacijos koeficientas mažas ir statistiškai nereikšmingas (α=0,01).

Todėl šį rodiklį galima mėginti įtraukti į regresijos funkciją.

Latvijos atveju (žr. 3 priedo 5 lentelę), visų kintamųjų pasirinktų laikotarpių duomenys

statistiškai reikšmingai koreliuoja su infliacijos duomenimis, kuomet reikšmingumo lygmuo

α=0,05. Jei α=0,01, tuomet valstybės biudžeto deficito (su |-9| mėnesių atotrūkiu) koreliacija su

infliacija statistiškai nereikšminga (nes p=0,016), tačiau verta patikrinti šį faktą išsamiau, įtraukiant

šį kintamąjį į modelį. Tai padaryti galima, nes šio kintamojo ir X1 koreliacija silpna (0,252) ir

statistiškai nereikšminga, kai α=0,01 (nes p=0,024). Kiti papildomi kintamieji netinka regresijos

modeliui, nes jie statistiškai reikšmingai koreliuoja su infliacijos lūkesčiais.

Remiantis skaičiavimais, atliktais pagal Estijos duomenis (žr. 3 priedo 6 lentelę), visų

pasirinktų kintamųjų koreliacijos su infliacijos rodikliais koeficientai yra statistiškai reikšmingi.

Regresijos funkcijai gali būti tinkami: vartojimas, vartojimo augimo tempai (su 13 ir |-21| mėnesių

atotrūkiu), darbo našumas, valstybės biudžeto deficitas (su 8 mėnesių atotrūkiu) ir vidutinis darbo

užmokestis, nes jų visų ir infliacijos lūkesčių koreliacinis ryšys statistiškai nereikšmingas, net esant

α=0,1.

Atrinkus papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti tinkami

tiesinės regresijos modeliui, sudaromos regresijos funkcijos (žr. 14 lentelę).

14 lentelė

Infliacijos regresijos modeliai

a b1 b2 b3 b4 r2

Infliacija (LT) = a + b1 * Infliacijos lūkesčiai -4,179 0,163 - - - 0,459Infliacija (LT) = a + b1 * Infliacijos lūkesčiai + b2* (Valstybės biudžeto pajamos - išlaidos) (su 10 mėn. atotrūkiu) -3,794 0,128 -0,025 - - 0,782Infliacija (LV) = a + b1 * Infliacijos lūkesčiai -3,488 0,240 - - - 0,504Infliacija (EE) = a + b1 * Infliacijos lūkesčiai 0,079 0,096 - - - 0,184Infliacija (EE) = a + b1 * Infliacijos lūkesčiai + b2* (Valstybės biudžeto pajamos – išlaidos) + b3 * Vartojimo augimo tempai (su |-21| mėn.atotrūkiu) + b4* Vidutinis DU -8,944 0,056 -0,018 0,278 0,013 0,788

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

63

Iš 14 lentelės matyti, kad vienmatės regresijos atveju tarp trijų šalių didžiausią poveikį

infliacijai turi Latvijos namų ūkių lūkesčiai (b = 0,240). Determinacijos koeficientai rodo, kad

didžiausią dalį infliacijos variacijos paaiškina modelis, sudarytas, remiantis Latvijos duomenimis

(regresijos lygtis paaiškina 50,4% priklausomo kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai

ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 19, 20, 21 lygtis). Estijos vienmatės regresijos lygtyje

parametro a įvertis statistiškai nereikšmingas, esant reikšmingumo lygmeniui α = 0,1 (p-reikšmė =

0,945), todėl šis modelis nėra patikimas. Tačiau įtraukus papildomus kintamuosius gaunama

statistiškai reikšminga funkcija.

Į sudarytus modelius įtraukus papildomus kintamuosius gaunamos kitos lygtys. Į Lietuvos

infliacijos modelį įtraukus valstybės biudžeto deficito su 10 mėnesių atotrūkiu kintamąjį gaunamas

modelis, kurio parametrai matyti 14 lentelėje. Šis modelis paaiškina didesnę dalį (78,2%)

priklausomo kintamojo variacijos nei modelis be papildomo kintamojo (žr. 4 priedo 22 lygtį). Jei

būtų imami biudžeto deficito duomenys su |-32| mėnesių atotrūkiu, toks modelis paaiškintų 51%

infliacijos variacijos (žr. 4 priedo 23 lygtį), todėl priimtinesnė pirmoji lygtis. Į Latvijos modelį

įtraukus biudžeto deficito kintamąjį gaunami statistiškai nereikšmingi regresijos parametrai, todėl

šis modelis atmetamas (žr. 4 priedo 24 lygtį). Estijos infliacijos modeliai, į kuriuos papildomais

nepriklausomais kintamaisiais įtraukti vartojimas ir darbo našumas, atmesti dėl multikolinearumo

(žr. 4 priedo 25, 26 lygtis). Į modelį įtraukus likusius atrinktus kintamuosius gaunama regresijos

funkcija, paaiškinanti 78,8% infliacijos variacijos (žr. 4 priedo 27 lygtį). Jei į šią funkciją nebūtų

įtrauktas infliacijos lūkesčių kintamasis, modelis paaiškintų 73,4% infliacijos variacijos. Tai rodo,

kad lūkesčių duomenų įtraukimas į modelį jį patikslina ir nekenkia jo parametrų patikimumui.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad mažėjant infliacijos

lūkesčių reikšmei, mažėja ir infliacijos rodiklio reikšmė. Kitaip tariant, infliacijos lūkesčių

gerėjimas teigiamai veikia realią infliaciją. Todėl galima sakyti, kad hipotezė H3, iškelta antroje

darbo dalyje, yra patvirtinta.

3.4. Nedarbo lūkesčiai ir nedarbo lygis

Tikrinant ketvirtąją tyrimo hipotezę, kad nedarbo lūkesčių gerėjimas teigiamai veikia realius

nedarbo lygio rodiklius, nustatytas ryšio tarp Baltijos šalių namų ūkių nedarbo lūkesčių rodiklių ir

nedarbo lygio stiprumas bei laiko atotrūkio tarp jų ilgis. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai,

keičiantis nedarbo lygio duomenų imties laikotarpiui (15 lentelė).

Iš 15 lentelės matyti, kad, remiantis Lietuvos duomenimis, stipriausias ryšys rastas

(didžiausias koreliacijos koeficientas r = 0,9091), kuomet nedarbo duomenų laikotarpis atsilieka

64

nuo nedarbo lūkesčių laikotarpio septyniais mėnesiais. Tai rodo, kad namų ūkių nuomonė apie

nedarbo lygio pasikeitimus gana stipriai atspindi realius nedarbo lygio rodiklių pasikeitimus

artimiausioje ateityje.

15 lentelė

Nedarbo lūkesčių ir nedarbo rodiklių Baltijos šalyse koreliacija

Nedarbo duomenų atotrūkis (mėnesiais) r (Lietuvos) r (Latvijos) r (Estijos)

-12 0,2983 0,0034 -0,0245 -8 0,3791 0,1213 0,0401 -4 0,4433 0,2133 0,1558 0 0,5831 0,5318 0,3795 4 0,8409 0,8737 0,7252 7 0,9091 0,9450 0,8770 8 0,9084 0,9384 0,9107

11 0,8692 0,8862 0,9319 12 0,8372 0,8541 0,9179

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Latvijos atveju stipriausias ryšys (r = 0,9450) nustatytas, kai nedarbo duomenų laikotarpis

atsilieka nuo nedarbo lūkesčių laikotarpio tiek pat, kaip ir Lietuvos atveju, t.y. septyniais mėnesiais.

Matyti, kad Estijos duomenimis stipriausias ryšys (r = 0,9319) nustatytas, kuomet nedarbo rodiklių

laikotarpis atsilieka vienuolika mėnesių. Tai reiškia, kad geriausiai namų ūkių nuomonė apie

nedarbo lygio pasikeitimus atspindi realius pokyčius, kurie įvyks praėjus beveik metams nuo

prognozės.

Apibendrinant galima sakyti, jog, esant stipriausiam ryšiui tarp namų ūkių nedaro lūkesčių ir

realių nedarbo lygio rodiklių, Lietuvos ir Latvijos nedarbo rodikliai nuo namų ūkių nedarbo

lūkesčių atsilieka septynis mėnesius, o Estijos – vienuolika mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias

ryšys pastebimas Latvijoje.

Sudarant tiesinės regresijos modelius, kuriuose nepriklausomu kintamuoju (X1) tampa namų

ūkių nedarbo lūkesčių duomenys, o priklausomu kintamuoju – nedarbo lygio rodiklis, pasirenkami

papildomi nepriklausomi kintamieji, kurie gali turėti įtakos nedarbo lygio pokyčiams: vartojimas,

darbo našumas, vidutinis darbo užmokestis, BVP augimo tempai. Pasirinkus galimus papildomus

kintamuosius, randami laikotarpiai, kuomet ryšiai tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų yra

stipriausi.

16 lentelėje pateikiami didžiausi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp Lietuvos nedarbo

lygio rodiklių ir pasirinktų nepriklausomų kintamųjų bei tarp namų ūkių nedarbo lūkesčių ir kitų

nepriklausomų kintamųjų.

65

16 lentelė

Lietuvos nedarbo lygio rodiklių, nedarbo lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Nedarbo lygis (laikotarpio

pradžia 2002.12)

p-reikšmė

Nedarbo lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Vartojimas 12 -0,972 0,000 -0,916 0,000 Vartojimo augimo tempai -21 -0,621 0,000 -0,499 0,000 Darbo našumas 0 -0,760 0,000 -0,585 0,000 Vidutinis DU 15 -0,972 0,000 -0,937 0,000 BVP augimo tempai -3 -0,365 0,001 -0,586 0,000 Infliacija 9 -0,866 0,000 -0,857 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Iš 16 lentelės matyti, kad visi kintamieji pasirinktu laikotarpiu statistiškai reikšmingai

koreliuoja su nedarbo lygiu (α=0,01). Tačiau taip pat statistiškai reikšmingai jie koreliuoja ir su

namų ūkių nedarbo lūkesčiais. Remiantis šiais kriterijais, modelis bus vienmatis, t.y. atspindės

nedarbo lygio priklausomybę tik nuo nedarbo lūkesčių.

Latvijos ir Estijos atvejais (žr. 3 priedo 7, 8 lenteles), skaičiavimo rezultatai analogiški. Visi

papildomi kintamieji reikšmingai koreliuoja su nedarbo lygio duomenimis, tačiau netinka regresijos

modeliui, nes jie statistiškai reikšmingai koreliuoja ir su pagrindiniu nepriklausomu kintamuoju –

nedarbo lūkesčiais. Todėl bus sudaromos vienmatės regresijos funkcijos, vaizduojančios Y

priklausomybę nuo X1.

Kadangi atrenkant papildomus nepriklausomus kintamuosius, kurių duomenys gali būti

tinkami tiesinės regresijos modeliui, paaiškėjo, kad papildomi kintamieji koreliuoja su namų ūkių

nedarbo lūkesčiais, sudaromos vienmatės regresijos funkcijos (žr. 17 lentelę).

17 lentelė

Nedarbo lygio regresijos modeliai

a b r2

Nedarbas (LT) = a + b * Nedarbo lūkesčiai 9,658 0,175 0,896Nedarbas (LV) = a + b * Nedarbo lūkesčiai 7,089 0,175 0,893Nedarbas (EE) = a + b * Nedarbo lūkesčiai 6,693 0,161 0,868

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

Iš 17 lentelės matyti, kad tarp trijų šalių mažiausią poveikį nedarbo lygiui turi Estijos namų

ūkių lūkesčiai (b = 0,161), o Lietuvos ir Latvijos nedarbo lūkesčių poveikis vienodas (b = 0,175).

Parametrai a rodo, kad nedarbo lūkesčių rodikliui įgijus 0 reikšmę, nedarbo lygis būtų aukščiausias

Lietuvoje. Determinacijos koeficientai rodo, kad didžiausią dalį nedarbo lygio variacijos paaiškina

66

modelis, sudarytas, remiantis Lietuvos duomenimis (regresijos lygtis paaiškina 89,6% priklausomo

kintamojo variacijos). Sudaryti regresijos modeliai ir jų parametrai pateikiami 4 priede (žr. 28, 29,

30 lygtis).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas regresijos lygtis, galima teigti, kad mažėjant nedarbo

lūkesčių reikšmei, mažėja ir nedarbo lygio rodiklio reikšmė. Kitaip tariant, nedarbo lūkesčių

gerėjimas teigiamai veikia realų nedarbo lygį. Todėl galima sakyti, kad hipotezė H4, iškelta antroje

darbo dalyje, yra patvirtinta.

Apibendrinant galima teigti, kad, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, namų ūkių lūkesčiai

yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti

prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrimo

rezultatai taip pat parodė, kad gerėjant namų ūkių lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija.

Sudarius vienmatės tiesinės regresijos modelius nustatyta, kur namų ūkių ekonominių lūkesčių

rodiklių poveikis šalies makroekonominiams rodikliams didžiausias (18 lentelė).

18 lentelė

Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių poveikio makroekonominiams

rodikliams palyginamosios analizės rezultatų suvestinė

Namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaka priklausomam kintamajam Priklausomas kintamasis

Didžiausia Mažiausia

Regresijos modelis paaiškina didžiausią

dalį priklausomo kintamojo variacijos

BVP augimo tempai Latvijoje Estijoje Lietuvos Vartojimo augimo tempai Latvijoje Estijoje LietuvosInlfiacija Latvijoje Estijoje Latvijos Nedarbo lygis Latvijoje - Lietuvoje Estijoje Lietuvos

Pastaba: lentelė sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais

Namų ūkių lūkesčių tyrimai Lietuvoje nėra dažni. Tačiau vartotojų nuomonės pokyčių

analizė gali padėti suprasti ekonominių dydžių pasikeitimų priežastis ir prognozuoti šių pokyčių

kryptingumą. Todėl siūloma į realius ekonominių rodiklių prognozavimo modelius įtraukti namų

ūkių lūkesčių kintamąjį. Priklausomam kintamajam prognozuoti, žinant nepriklausomų kintamųjų

reikšmes, naudojami regresijos modeliai. Taigi, jei žinomi namų ūkių nuomonės tyrimo rezultatai,

atlikus papildomą tyrimą galima prognozuoti, kaip pasikeis atitinkami makroekonominiai rodikliai

artimiausioje ateityje.

Tyrimui naudoti trijų Baltijos valstybių duomenys, todėl remiantis jais gauti rezultatai gali

būti nepritaikomi kitų šalių atvejais. Skirtingose šalyse įvykus tokiam pačiam įvykiui susiklosto

skirtinga situacija, kadangi šalyse veikia skirtingi ekonominiai ir socialiniai modeliai. Tiriant

situaciją vienoje šalyje, gautas rezultatas gali būti priešingas nei būtų ištyrus situaciją kitoje šalyje.

Todėl tyrimų rezultatų taikymas tampa ribotu.

67

Ekonominė situacija šalyje laikui bėgant keičiasi, kinta ir statistiniai duomenys, ekonomikos

veikėjų lūkesčiai, galiausiai – gyvenimo būdas, požiūriai, tradicijos (kas taip pat turi reikšmės šalies

socioekonominei situacijai). Siekiant sudaryti tikslesnes makroekonominių rodiklių prognozes,

verta plėsti, gilinti ar net kartoti tyrimus, kadangi, pasikeitus duomenims, kis ir tyrimų rezultatai.

Taip pat reikėtų tobulinti ekonominių lūkesčių įtakos makroekonominiams rodikliams tyrimo

metodiką.

Atlikto tyrimo eigoje sudaryti regresijos modeliai daugeliu atveju numato realių ekonominių

rodiklių priklausomybę tik nuo namų ūkių lūkesčių, nes kitų kintamųjų įtraukimas nepadidina

modelio patikimumo ir neatskleidžia tikslesnio priklausomo kintamojo variacijos paaiškinimo.

Todėl, atliekant ekonominių dydžių prognozes, tokio pobūdžio modelius galima naudoti kaip

papildomą priemonę. Kitų papildomų kintamųjų, kurie gali lemti tirtų priklausomų kintamųjų

pokyčius ir šiame darbe nebuvo paminėti, įtraukimas į tokio tipo modelius galėtų būti kitų tyrimų

objektas.

68

Išvados

Atlikus namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių procesų sąsajų vertinimą

Baltijos šalyse, galima padaryti tokias išvadas:

1. Makroekonomikos teorijoje didesnio dėmesio lūkesčiai kaip ekonominis veiksnys

sulaukė XX amžiuje. Vystant teorijas, apimančias ekonomikos veikėjų lūkesčius, buvo visuotinai

priimta, kad lūkesčiai turi įtakos ekonomikos funkcionavimui. Šeštajame dešimtmetyje buvo

išvystyti trys lūkesčių formavimo modeliai: adaptyvus, racionalus ir implicitinis. Implicitinių

lūkesčių koncepcija buvo paremta prielaida, kad nėra sąsajos tarp prognozės paklaidos ir realios

vertės. Adaptyvūs lūkesčiai reiškia, kad ateities lūkesčiai yra mechaniškai prisitaikantys prie

ankstesnių lūkesčių klaidų. Šie lūkesčiai remiasi praeitimi. Racionalūs lūkesčiai remiasi žvilgsniu į

priekį ir atspindi labiau išprususį ir realistiškesnį lūkesčių formavimo būdą: ekonomikos dalyviai

mokosi iš savo klaidų, naudojasi savo protinėmis galiomis, kad suprastų, kaip veikia ekonomika, ir

išnaudoja prieinamą informaciją efektyviai. Racionalių lūkesčių teorijos pradininku laikomas

J.Muth, kurio hipotezę vėliau plėtojo kiti ekonomistai, tarp jų – R.Lucas.

Vartojimo veiksnių įtaką vartojimui aiškina ne viena teorija: J.Keynes absoliučių pajamų,

M.Friedman nuolatinių pajamų, F.Modigliani ir R. Brumberg gyvenimo ciklo, R.Hall racionaliųjų

lūkesčių nuolatinių pajamų hipotezė. Visos šios hipotezės panašios tuo, kad laiko vartojimą esant

proporcingą individų įvertinamoms pajamoms. Sutariama, kad į vartotojų lūkesčių duomenis turėtų

būti atkreipiamas dėmesys sudarant šalies vartojimo lygio prognozes. Infliacijos lūkesčiai dar

septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo susieti su realiu infliacijos rodikliu kaip jį

įtakojantis veiksnys. Šiuolaikinių namų ūkių lūkesčių tyrimų rezultatai parodė, kad infliacijos

lūkesčiai turėtų būti pasitelkiami į pagalbą sudarant būsimų laikotarpių infliacijos prognozes.

Atliktų nedarbo lūkesčių tyrimų rezultatai parodė, jog nedarbo lūkesčiai gali būti naudojami kaip

nedarbo lygį prognozuojantys duomenys. Be to, nedarbo lūkesčiai (kaip ateities pajamų

neapibrėžtumo matas) gali parodyti namų ūkių vartojimo tendencijas. Lūkesčiai apie būsimų

laikotarpių palūkanų normas gali suteikti reikšmingos informacijos apie ateityje tikėtinus individų

veiksmus. Lūkesčių teorijos prielaidos nėra realistinės, todėl dažnai tyrimų modeliuose jos yra

atmetamos, tačiau teorinis modelis iš esmės nėra atmetamas ir gali būti naudojamas tam tikroms

prognozėms atlikti. Atlikti tyrimai parodė, jog lūkesčių svarba valiutų kursų pasikeitimams –

akivaizdi. Tikrinant lūkesčių apie valiutų kursus duomenis racionalių lūkesčių hipotezės ir

postkeinsistiniame modeliuose nutarta, kad rezultatai palankesni postkeinsistinio požiūrio

prielaidoms, kurios teigia, kad ekonomikos veikėjų lūkesčiai įtakoja realius įvykius ekonomikoje (o

ne atvirkščiai).

69

2. Namų ūkių lūkesčių analizė rodo, kad tarp trijų Baltijos valstybių optimistiškiausi

lūkesčiai dažniausiai būna Estijos namų ūkių. Estijos realaus BVP, tenkančio vienam gyventojui,

rodiklis visą laikotarpį yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Jei šį rodiklį vertinsime kaip ekonominės

gerovės matą, galėsime teigti, kad estai paprasčiausiai geriau gyvena, todėl ir jų lūkesčiai geresni

nei lietuvių ir latvių. Tuo tarpu lietuviai, kurių minėtas rodiklis gana panašus į latvių (daugeliu

atvejų mažesnis), dažnai pesimistiškiau nusiteikę. Tačiau nereikia pamiršti, kad namų ūkių

lūkesčius dažnai veikia ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir šalies politikos stabilumas ar tiesiog per

ilgą laikotarpį nusistovėję požiūriai. Grafinis modeliavimas parodė, kad ekonominių namų ūkių

lūkesčių kaita turi panašumų su atitinkamų realių ekonominių kintamųjų dinamika visose

analizuojamose šalyse. Atliekant Baltijos šalių namų ūkių lūkesčių sąsajų su realiais ekonominiais

kintamaisiais tyrimą naudoti koreliacijos ir regresinės analizės metodai. Šių metodų pritaikymas

tyrimui padėjo išsiaiškinti, kaip lūkesčiai įtakoja makroekonominius rodiklius.

3. Atlikta namų ūkių ekonominių lūkesčių ir makroekonominių rodiklių koreliacinė analizė

parodė, jog Lietuvos BVP augimo tempai nuo bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių

atsilieka šešis mėnesius, Latvijos – tris mėnesius, o Estijoje šių dviejų dydžių laikotarpiai sutampa.

Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir BVP

augimo tempų nustatytas Lietuvos duomenims. Lietuvos vartojimo augimo tempai nuo namų ūkių

finansinės situacijos lūkesčių atsilieka penkis mėnesius, Latvijos – mėnesį, o Estijoje šių dviejų

dydžių laikotarpiai sutampa. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp namų ūkių finansinės

situacijos lūkesčių ir vartojimo augimo tempų pastebimas Lietuvoje. Lietuvos infliacijos rodikliai

nuo namų ūkių infliacijos lūkesčių atsilieka devynis mėnesius, o Latvijos ir Estijos – dešimt

mėnesių. Tarp trijų valstybių stipriausias ryšys tarp namų ūkių infliacijos lūkesčių ir realios

infliacijos nustatytas Latvijos duomenims. Lietuvos ir Latvijos nedarbo rodikliai nuo namų ūkių

nedarbo lūkesčių atsilieka septynis mėnesius, o Estijos – vienuolika mėnesių. Tarp trijų valstybių

stipriausias ryšys tarp nedarbo lūkesčių ir realių nedarbo lygio pasikeitimų pastebimas Latvijoje.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, namų ūkių lūkesčiai yra labiau numatantys nei

prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių

makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Regresinės analizės rezultatai

parodė, kad tyrime tikrinta pagrindinė hipotezė, jog namų ūkių ekonominių lūkesčių gerėjimas

teigiamai veikia realią šalies makroekonominę situaciją, pasitvirtino.

Remiantis regresinės analizės rezultatais galima teigti, kad namų ūkių ekonominių lūkesčių

poveikis atitinkamiems makroekonominiams kintamiesiems tarp trijų Baltijos valstybių mažiausias

Estijoje, o didžiausias Latvijoje (nedarbo atveju Latvijoje ir Lietuvoje vienodas). Tarp trijų Baltijos

šalių Lietuvos regresijos modeliai geriausiai paaiškina BVP augimo tempų, vartojimo augimo

70

tempų ir nedarbo lygio variacijas, o infliacijos variacijas geriausiai paaiškina Latvijos regresijos

modelis.

Namų ūkių ekonominių lūkesčių sąsajų su realiais ekonominiais kintamaisiais tyrimo

rezultatai gauti, remiantis Baltijos šalių duomenimis, todėl kitų šalių atveju gali būti nepritaikomi.

Vartotojų nuomonės pokyčių analizė gali padėti suprasti ekonominių dydžių pasikeitimų priežastis

ir prognozuoti šių pokyčių kryptingumą. Todėl siūloma į realius ekonominių rodiklių prognozavimo

modelius įtraukti namų ūkių lūkesčių kintamąjį. Kitų papildomų kintamųjų, kurie gali lemti tirtų

priklausomų kintamųjų pokyčius, įtraukimas į ekonominius modelius, tobulinant tyrimo metodiką,

galėtų būti kitų tyrimų objektas.

71

Naudotos literatūros sąrašas

1. Akiba, H. (2004). Expectations, stability, and exchange rate dynamics under the Post Keynesian

hypothesis // Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 27, No. 1.

2. Batchelor, R., Dua, P. (1992). Survey expectations in the time series consumption function //

The review of economics and statistics.

3. Brannon, I. (2006). Remembering the Man Behind Rational Expectations // Regulation, Spring.

4. Brown, S., Taylor, K. (2006). Financial Expectations, Consumption and Saving: A

Microeconomic Analysis. Sheffield: University of Sheffield.

5. Carrol, C.D. (2001). The Epidemiology of Macroeconomic Expectations. Baltimore: The Johns

Hopkins University.

6. Carrol, C.D. (2003). Macroeconomic Expectations of Households and Professional Forecasters

// The Quarterly Journal of Economics, February.

7. Carroll, C.D., Dunn, W.E. (1997). Unemployment Expectations, Jumping (S,s) Triggers, and

Household Balance Sheets. Baltimore: The Johns Hopkins University.

8. Curtin, R.T. (2003). Unemployment Expectations: The Impact of Private Information on

Income Uncertainty // Review of Income and Wealth, Series 49, Number 4.

9. Dapkus, M., Matuzevičiūtė, K. (2008). Lūkesčių įtaka emigracijai: Lietuvos atvejis //

Ekonomika ir vadyba, 2008.13.

10. Das, M., Soest, A. (2000). Expected versus Realized Income Expectations: A Test of the

Rational Expectations Hypothesis. Tilburg: Tilburg University.

11. Della Corte, P., Sarno, L., Thornton, D.L. (2006). The Expectation Hypothesis of the Term

Structure of Very Short-Term Rates: Statistical Tests and Economic Value. St. Louis: Federal

Reserve Bank of St. Louis.

12. Dornbusch, R. (1976). Expectations and Exchange Rate Dynamics // Journal of Political

Economy, 84 (6).

13. Driver, R.L., Greenslade, J.V., Pierse, R.G. (2006). Whatever Happened to Goldilocks? The

Role of Expectations in Estimates of the NAIRU in the US and the UK // Oxford Bulletin of

Economics and Statistics, 68,1.

14. Eurostat. Statistiniai duomenys. Prieiga per internetą: <http://epp.eurostat.ec.europa.eu>,

(prisijungta 2010 03 07).

15. Evans, G., Honkapohja, S. (2008). Expectations, Learning and Monetary Policy: An Overview

of Recent Research. St. Andrews: University of St. Andrews.

16. Fuhrer, J.C. (1988). On the Information content of consumer survey expectations // The review

of economics and statistics.

72

17. Grant, A.P., Thomas, L.B. (2001). Supply Shocks and The Rationality of Inflation Forecasts //

Quarterly Review of Economics and Finance.

18. Hall, R.E. (1996). Robert Lucas, Recipient of the 1995 Nobel Memorial Prize in Economics //

Scandinavian Journal of Economics, 98 (1).

19. Harvey, J.T. (1999). The nature of expectations in the foreign exchange market: a test of

competing theories // Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 21, No. 2.

20. Inoue, A., Kilian, L., Kiraz, F.B. (2009). Do Actions Speak Louder Than Words? Household

Expectations of Inflation Based on Micro Consumption Data // Journal of Money, Credit and

Banking, Vol. 41, No. 7.

21. Jacobson, R., Obermiller, C. (1990). The Formation of Expected Future Price: A Reference

Price for Forward-Looking Consumers // Journal of Consumer Research, Vol. l6, March.

22. Jasienė, M., Čapskas, G. (2008). Palūkanų normų kaitos ir jos veiksnių tyrimas Lietuvoje 1994-

2006 m. // Verslas: Teorija ir praktika, 9 (1).

23. Jongen, R., Verschoor, W.F.C., Wolff, C.C.P. (2008). Foreign exchange rate expectations:

survey and synthesis // Journal of Economic Surveys, Vol. 22, No. 1.

24. Kantor, B. (1979). Rational Expectations and Economic Thought // Journal of Economic

Literature, Vol. XVII.

25. King, R.G., Kurmann, A. Expectations and the Term Structure of Interest Rates: Evidence ant

Implications // Economic Quarterly, Vol. 88/4.

26. Kleinjans, K.J., Lee, J. (2006). The link between individual expectations and savings: Do

nursing home expectations matter? Aarhus: University of Aarhus.

27. LR Statistikos įstatymas (1999). LR Seimas // Valstybės žinios, Nr. 114-3299

28. McDonald, J. (1987). Muth’s concept of rational expectations // Australian Economic Papers,

December.

29. Mitusch, K., Nautz, D. (1995). Expectations and Interest Rates on Mortgage Loans // Empirical

economics, 20.

30. Moosa, I.A. (2002). A test of the Post Keynesian hypothesis on expectation formation in the

foreign exchange market // Journal of Post Keynesian Economics, Vol. 24, No. 3.

31. Nobelio 2006 m. ekonomikos mokslų premijos laureatai. (2007). Lietuvos bankas // Pinigų

studijos, Nr.2.

32. Poole, W. (1976). Rational Expectations in the Macro Model // Brookings Papers on Economic

Activity, 2:1976.

33. Ramanauskas, T., Jakaitienė, A. (2007). Namų ūkių vartojimo modeliavimas // Pinigų studijos,

Nr.1.

73

34. Roos, M.W.M. (2005). TV Weather Forecast or Look through the Window? Expert and

Consumer Expectations about Macroeconomic Conditions // Kyklos, Vol. 58, No. 3.

35. Sent, E.M. (2002) How (Not) to Influence People: The Contrary Tale of John F. Muth // History

of Political Economy, 34:2.

36. Souleles, N.S. (2004). Expectations, Heterogeneous Forecast Errors, and Consumption: Micro

Evidence from the Michigan Consumer Sentiment Surveys // Journal of Money, Credit, and

Banking, Vol. 36, No. 1.

37. Svensson, L.E.O. (1996) The Scientific Contributions of Robert E. Lucas, Jr. // Scandinavian

Journal of Economics, 98 (1).

38. Thomas, L.B., Grant, A.P. (2008). The Accuracy and Rationality of US and Australian

Household Inflation Forecasts: A Comparative Study of The Michigan and Melbourne Institute

Surveys // The Economic Record, Vol. 84, No.265.

39. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai 2009 (2010). Lietuvos Statistikos Departamentas prie LR

Vyriausybės. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=

3&id=1854&PHPSESSID=2f912b786292b77142b9573e58696428>, (prisijungta 2010 03 17).

40. Young, W., Darity Jr., W. (2001). The Early History of Rational and Implicit Expectations //

History of Political Economy, 33:4.

74

PRIEDAI

75

1 priedas

Pagrindinės darbo sąvokos ir terminai

Absoliučių pajamų teorija – teorija, kurios esminis postulatas – vartojimas priklauso nuo

esamo pajamų lygio, o palūkanų normos, pinigų kiekis, paskolų gavimo galimybės ar ekonominiai

lūkesčiai visuminio vartojimo kitimui neturi didelės įtakos. (Jakaitienė, A., Ramanauskas, T.

(2007))

Adaptyvių lūkesčių teorija – teorija, teigianti, kad ekonomikos veikėjai lūkesčius apie

būsimų laikotarpių kintamųjų reikšmes formuoja remdamiesi praeitų laikotarpių duomenimis.

Ekstrapoliuoti lūkesčiai – lūkesčiai, kurie formuojami, remiantis stebėjimais tam tikroje

srityje ir išvadas apie stebėjimų rezultatus išplečiant kitų sričių kintamiesiems prognozuoti.

Gyvenimo ciklo teorija – teorija, pagal kurią vartojimas yra ateities perspektyvas

vertinančių ir viso gyvenimo vartojimo naudingumą maksimizuojančių vartotojų sprendimų išdava.

(Jakaitienė, A., Ramanauskas, T. (2007))

Informacinio efektyvumo prielaida – prielaida, pagal kurią ekonomikos veikėjai,

prognozuodami ateities kintamųjų reikšmes, naudoja visą susijusią prieinamą informaciją pačiu

geriausiu būdu.

Lūkesčiais papildyta Phillips‘o kreivė – Phillips’o kreivė (nurodanti ryšį tarp infliacijos ir

nedarbo), papildyta lūkesčių veiksniu, teigiant, kad realiam infliacijos lygio rodikliui įtakos turi ne

tik nedarbo lygis, bet ir laukiamas infliacijos lygis.

Namų ūkis – tai vienas asmuo ar grupė asmenų, gyvenančių drauge viename būste ir

turinčių bendrą biudžetą.

Namų ūkių bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai – namų ūkių nuomonė apie

šalies ekonominės padėties pasikeitimus per artimiausius 12 mėnesių.

Namų ūkių ekonominių lūkesčių balansas – sumuojant namų ūkių apklausų rezultatus

skaičiuojamas teigiamų ir neigiamų atsakymų į kiekvieną klausimą procentinio pasiskirstymo

skirtumas.

Namų ūkių finansinės situacijos lūkesčiai – namų ūkių nuomonė apie jų finansinės

padėties pasikeitimus per artimiausius 12 mėnesių.

Namų ūkių infliacijos lūkesčiai – namų ūkių nuomonė apie kainų pasikeitimus per

artimiausius 12 mėnesių, palyginti su kainų pokyčiais per praėjusius 12 mėnesių.

Namų ūkių nedarbo lūkesčiai – namų ūkių nuomonė apie bedarbių skaičiaus pasikeitimus

šalyje per artimiausius 12 mėnesių.

76

Nuolatinių pajamų teorija – teorija, pagal kurią dabarties vartojimui didelės svarbos turi

ne tik dabartinės namų ūkio pajamos, bet ir numatomos ateities pajamos bei kiti veiksniai (palūkanų

normos, turimas turtas, vartotojo prioritetai).

Pažintinio nuoseklumo principas – principas, sakantis, kad individai ir politikos kūrėjai

lūkesčius formuoja taip, tarsi jie būtų ekonomistai ar ekonometrijos žinovai (naudodami statistinius

ar kitus formalius prognozės modelius bei procedūras).

Postkeinsistinė lūkesčių teorija – teorija, teigianti, kad lūkesčiai, formuojami nežinomybės

kontekste, sąlygoja realius įvykius.

Prognozės objektyvumo prielaida – prielaida, teigianti, kad, jei ekonomikos veikėjai yra

racionalūs, pastovios klaidos (po mokymosi periodo) bus atpažįstamos ir ištaisomos, todėl

vidutiniškai jų prognozės bus teisingos (objektyvios).

Racionalių lūkesčių nuolatinių pajamų teorija – teorija, teigianti, kad geriausia vartojimo

prognozė yra dabartinis vartojimo lygis ir kad vartojimo pokyčiai yra grynai atsitiktinio pobūdžio ir

neprognozuojami.

Racionalių lūkesčių teorija – teorija, teigianti, kad ekonomikos veikėjai racionaliai ir

objektyviai formuoja savo lūkesčius apie būsimų laikotarpių kintamųjų reikšmes, efektyviai

naudodamiesi visa prieinama informacija.

Regresyvūs lūkesčiai - lūkesčiai apie būsimų laikotarpių kintamuosius, kurie formuojami

remiantis ankstesnių laikotarpių informacija.

Valiutų kursų dinaminis modelis – modelis valiutų kursų dinamikai aiškinti, nurodantis,

kad lūkesčiai apie ateities valiutų kursus formuojami įvertinus dabartinius ir ilgo laikotarpio valiutų

kursus, t.y. įvykiai formuoja lūkesčius.

Vartotojų nuomonių tyrimas – tai kokybinis ekonominis tyrimas, kurio pagrindą sudaro

gyventojų nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos (namų ūkio) materialinę padėtį,

ekonominę šalies padėtį, jos pokyčius ir šių pokyčių įtaką ketinimams pirkti ar taupyti. (Statistikos

departamentas prie LRV (2010))

77

2 priedas Baltijos šalių ekonominių namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių

rodiklių dinamika 2001-2009 metais

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

1520

01Q

0220

01Q

0320

01Q

0420

02Q

0120

02Q

0220

02Q

0320

02Q

0420

03Q

0120

03Q

0220

03Q

0320

03Q

0420

04Q

0120

04Q

0220

04Q

0320

04Q

0420

05Q

0120

05Q

0220

05Q

0320

05Q

0420

06Q

0120

06Q

0220

06Q

0320

06Q

0420

07Q

0120

07Q

0220

07Q

0320

07Q

0420

08Q

0120

08Q

0220

08Q

0320

08Q

0420

09Q

0120

09Q

0220

09Q

0320

09Q

04

Ketvirtis

%

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

Bal

ansa

s

BVP augimo tempai Bendros situacijos lūkesčiai

1 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Latvijoje 2001-2009 metais

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

Bal

ansa

s

BVP augimo tempai Bendros situacijos lūkesčiai

2 pav. Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai ir BVP augimo tempai Estijoje 2001-2009 metais

78

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-35-30-25-20-15-10-5051015

Bal

ansa

s

Vartojimo augimo tempai Finansinės padėties lūkesčiai

3 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Lietuvoje 2001-2009 metais

-25-20

-15-10

-5

05

10

1520

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

Bal

ansa

s

Vartojimo augimo tempai Finansinės padėties lūkesčiai

4 pav. Finansinės situacijos lūkesčiai ir vartojimo augimo tempai Estijoje 2001-2009 metais

79

-10

-5

0

5

10

15

20

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

%

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

Bal

ansa

s

Infliacija Infliacijos lūkesčiai

5 pav. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Latvijoje 2001.05-2010.02 laikotarpiu

-4-202468

101214

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

%

-40

-20

0

20

40

60

80

100

Bal

ansa

s

Infliacija Infliacijos lūkesčiai

6 pav. Infliacijos lūkesčiai ir infliacija Estijoje 2001.05-2010.02 laikotarpiu

80

02468

1012141618

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

%

-40-20020406080100

Bal

ansa

s

Nedarbo lygis Nedarbo lūkesčiai

7 pav. Nedarbo lūkesčiai ir realus nedarbo lygis Lietuvoje 2001.05-2010.02 laikotarpiu

0

5

10

15

20

25

2001

.05

2001

.09

2002

.01

2002

.05

2002

.09

2003

.01

2003

.05

2003

.09

2004

.01

2004

.05

2004

.09

2005

.01

2005

.05

2005

.09

2006

.01

2006

.05

2006

.09

2007

.01

2007

.05

2007

.09

2008

.01

2008

.05

2008

.09

2009

.01

2009

.05

2009

.09

2010

.01

Mėnuo

%

-20-100102030405060708090

Bal

ansa

s

Nedarbo lygis Nedarbo lūkesčiai

8 pav. Nedarbo lūkesčiai ir realus nedarbo lygis Latvijoje 2001.05-2010.02 laikotarpiu

81

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-40

-20

0

20

40

60

80

100

Bal

ansa

s

BVP augimo tempai Nedarbo lūkesčiai

9 pav. Nedarbo lūkesčiai ir BVP augimo tempai Lietuvoje 2001-2009 metais

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2001

Q02

2001

Q03

2001

Q04

2002

Q01

2002

Q02

2002

Q03

2002

Q04

2003

Q01

2003

Q02

2003

Q03

2003

Q04

2004

Q01

2004

Q02

2004

Q03

2004

Q04

2005

Q01

2005

Q02

2005

Q03

2005

Q04

2006

Q01

2006

Q02

2006

Q03

2006

Q04

2007

Q01

2007

Q02

2007

Q03

2007

Q04

2008

Q01

2008

Q02

2008

Q03

2008

Q04

2009

Q01

2009

Q02

2009

Q03

2009

Q04

Ketvirtis

%

-30-20-10010203040506070

Bal

ansa

s

BVP augimo tempai Nedarbo lūkesčiai

10 pav. Nedarbo lūkesčiai ir BVP augimo tempai Estijoje 2001-2009 metais

82

3 priedas

Latvijos ir Estijos ekonominių namų ūkių lūkesčių, atitinkamų

makroekonominių rodiklių bei papildomų kintamųjų koreliacija 1 lentelė

Latvijos BVP augimo tempų, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjųkoreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

BVP augimo tempai

(laikotarpio pradžia

2002.08)

p-reikšmė

Bendros situacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Darbo našumas -15 -0,568 0,000 -0,596 0,000 Grynasis eksportas 12 -0,825 0,000 -0,503 0,000 Importas -18 -0,742 0,000 -0,736 0,000 Eksportas -21 -0,708 0,000 -0,683 0,000 Eksportas' 24 0,817 0,000 -0,316 0,010 Valstybės išlaidos -3 -0,648 0,000 -0,637 0,000 Valstybės išlaidos' 27 0,767 0,000 -0,208 0,104 Investicijos 3 0,599 0,000 0,364 0,001 Vartojimo augimo tempai 3 0,897 0,000 0,783 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

2 lentelė

Estijos BVP augimo tempų, bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų

koreliacija

Kintamasis

Papildomų

X duomenųatotrūkis

nuo Y (mėnesiais)

BVP augimo tempai

(laikotarpio pradžia

2002.05)

p-reikšmė

Bendros situacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Darbo našumas -18 -0,581 0,000 -0,483 0,000 Grynasis eksportas 12 -0,822 0,000 -0,746 0,000 Importas -28 -0,797 0,000 -0,639 0,000 Eksportas -28 -0,794 0,000 -0,637 0,000 Eksportas' 24 0,204 0,095 -0,012 0,923 Valstybės išlaidos -12 -0,727 0,000 -0,637 0,000 Valstybės išlaidos' 33 0,452 0,000 0,168 0,204 Investicijos 15 0,735 0,000 0,621 0,000 Vartojimo augimo tempai 3 0,942 0,000 0,841 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

83

3 lentelė

Latvijos vartojimo augimo tempų, finansinės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų

X duomenųatotrūkis

nuo Y (mėnesiais)

Vartojimo augimo tempai

(laikotarpio pradžia 2002.06)

p-reikšmė

Finansinės situacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

BVP augimo tempai 0 0,842 0,000 0,722 0,000 Infliacija 18 0,938 0,000 0,660 0,000 Vidutinis DU -9 -0,536 0,000 -0,486 0,000 Vidutinis DU' 27 0,781 0,000 0,329 0,008 Nedarbas 11 -0,899 0,000 -0,698 0,000 Darbo jėga -15 -0,540 0,000 -0,531 0,000 Darbo jėga' 21 0,753 0,000 0,392 0,001 Nacionalinis taupymas -1 -0,459 0,000 -0,436 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

4 lentelė

Estijos vartojimo augimo tempų, finansinės situacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų

X duomenųatotrūkis

nuo Y (mėnesiais)

Vartojimo augimo tempai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Finansinės situacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

BVP augimo tempai 0 0,928 0,000 0,636 0,000 Infliacija -3 -0,741 0,000 -0,271 0,015 Infliacija' 21 0,700 0,000 0,565 0,000 Vidutinis DU -9 -0,651 0,000 -0,213 0,058 Vidutinis DU' 30 0,339 0,007 0,325 0,010 Nedarbas 15 -0,823 0,000 -0,558 0,000 Darbo jėga -21 -0,743 0,000 -0,314 0,005 Darbo jėga' 30 0,349 0,005 0,158 0,219 Nacionalinis taupymas -15 -0,554 0,000 -0,213 0,057

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

84

5 lentelė

Latvijos infliacijos rodiklių, infliacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Infliacija (laikotarpio

pradžia 2003.03)

p-reikšmė

Infliacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia

2002.05)

p-reikšmė

Vartojimas -1 0,642 0,000 0,420 0,000 Vartojimo augimo tempai -18 0,911 0,000 0,549 0,000Darbo našumas -7 0,608 0,000 0,469 0,000 Valstybės biudžeto deficitas 13 -0,647 0,000 -0,369 0,002 Valstybės biudžeto deficitas' -9 0,268 0,016 0,252 0,024

Nedarbo lygis -6 -0,815 0,000 -0,694 0,000 Vidutinis DU 10 0,790 0,000 0,587 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

6 lentelė

Estijos infliacijos rodiklių, infliacijos lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Infliacija (laikotarpio

pradžia 2003.03)

p-reikšmė

Infliacijos lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Vartojimas 4 0,678 0,000 -0,022 0,849 Vartojimo augimo tempai 13 -0,863 0,000 0,105 0,391Vartojimo augimo tempai' -21 0,644 0,000 0,180 0,109 Darbo našumas -6 0,670 0,000 0,059 0,603 Valstybės biudžeto deficitas -9 0,375 0,001 0,293 0,008 Valstybės biudžeto deficitas' 8 -0,590 0,000 -0,053 0,651

Nedarbo lygis -4 -0,864 0,000 -0,289 0,009 Vidutinis DU 11 0,778 0,000 0,056 0,645

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

85

7 lentelė

Latvijos nedarbo lygio rodiklių, nedarbo lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Nedarbo lygis (laikotarpio

pradžia 2002.12)

p-reikšmė

Nedarbo lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Vartojimas 13 -0,916 0,000 -0,808 0,000 Vartojimo augimo tempai -11 -0,838 0,000 -0,836 0,000

Darbo našumas 0 -0,561 0,000 -0,394 0,000 Vidutinis DU 19 -0,968 0,000 -0,907 0,000 BVP augimo tempai -11 -0,907 0,000 -0,884 0,000 Infliacija 7 -0,850 0,000 -0,842 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

8 lentelė

Estijos nedarbo lygio rodiklių, nedarbo lūkesčių ir kitų kintamųjų koreliacija

Kintamasis

Papildomų X duomenų

atotrūkis nuo Y (mėnesiais)

Nedarbo lygis (laikotarpio

pradžia 2003.04)

p-reikšmė

Nedarbo lūkesčiai

(laikotarpio pradžia 2002.05)

p-reikšmė

Vartojimas 12 -0,884 0,000 -0,785 0,000 Vartojimo augimo tempai -15 -0,799 0,000 -0,765 0,000

Darbo našumas -2 -0,551 0,000 -0,586 0,000 Vidutinis DU 15 -0,940 0,000 -0,839 0,000 BVP augimo tempai -15 -0,789 0,000 -0,778 0,000 Infliacija 3 -0,869 0,000 -0,839 0,000

Pastaba: skaičiavimai autorės, remiantis Eurostat duomenimis

86

4 priedas Baltijos šalių ekonominių namų ūkių lūkesčių ir makroekonominių

rodiklių funkcinės priklausomybės modeliai

1. BVP augimo tempai (LT) = 5,29 + 0,443 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai

1 pav. Bendrieji 1 modelio parametrai

2 pav. 1 modelio dispersinės analizės rodikliai

3 pav. 1 modelio regresijos parametrai

4 pav. 1 modelio multikolinearumo rodikliai

2. BVP augimo tempai (LV) = 6,69 + 0,532 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai

5 pav. Bendrieji 2 modelio parametrai

87

6 pav. 2 modelio dispersinės analizės rodikliai

7 pav. 2 modelio regresijos parametrai

8 pav. 2 modelio multikolinearumo rodikliai

3. BVP augimo tempai (EE) = 4,633 + 0,281 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai

9 pav. Bendrieji 3 modelio parametrai

10 pav. 3 modelio dispersinės analizės rodikliai

11 pav. 3 modelio regresijos parametrai

88

12 pav. 3 modelio multikolinearumo rodikliai

4. BVP augimo tempai (LT) = 5,814 + 0,221 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,002 * Investicijos

13 pav. Bendrieji 4 modelio parametrai

14 pav. 4 modelio regresijos parametrai

5. BVP augimo tempai (LV) = 0,263 + 0,057 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,014 * Eksportas

15 pav. 5 modelio regresijos parametrai

6. BVP augimo tempai (LV) = 4,065 + 0,02 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,009 * Valstybės išlaidos

16 pav. 6 modelio regresijos parametrai

89

7. BVP augimo tempai (EE) = 5,346 + 0,09 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,002 * Eksportas

17 pav. Bendrieji 7 modelio parametrai

8. BVP augimo tempai (EE) = 5,279 + 0,068 * Bendros šalies ekonominės situacijos lūkesčiai + 0,006 * Valstybės išlaidos

18 pav. Bendrieji 8 modelio parametrai

9. Vartojimo augimo tempai (LT) = 7,037 + 0,851 * Finansinės situacijos lūkesčiai

19 pav. Bendrieji 9 modelio parametrai

20 pav. 9 modelio dispersinės analizės rodikliai

21 pav. 9 modelio regresijos parametrai

90

22 pav. 9 modelio multikolinearumo rodikliai

10. Vartojimo augimo tempai (LV) = 5,956 + 1,227 * Finansinės situacijos lūkesčiai

23 pav. Bendrieji 10 modelio parametrai

24 pav. 10 modelio dispersinės analizės rodikliai

25 pav. 10 modelio regresijos parametrai

26 pav. 10 modelio multikolinearumo rodikliai

91

11. Vartojimo augimo tempai (EE) = 6,262 + 0,521 * Finansinės situacijos lūkesčiai

27 pav. Bendrieji 11 modelio parametrai

28 pav. 11 modelio dispersinės analizės rodikliai

29 pav. 11 modelio regresijos parametrai

30 pav. 11 modelio multikolinearumo rodikliai

12. Vartojimo augimo tempai (LT) = 0,849 * Finansinės situacijos lūkesčiai + 0,083 * Darbo jėga – 126,131

31 pav. 12 modelio regresijos parametrai

92

32 pav. 12 modelio multikolinearumo rodikliai

13. Vartojimo augimo tempai (LT) = 14,173 + 0,766 * Finansinės situacijos lūkesčiai – 0,024 * Nacionalinis taupymas

33 pav. Bendrieji 13 modelio parametrai

34 pav. 13 modelio dispersinės analizės rodikliai

35 pav. 13 modelio regresijos parametrai

36 pav. 13 modelio multikolinearumo rodikliai

93

14. Vartojimo augimo tempai (EE) = 0,152 * Finansinės situacijos lūkesčiai + 0,05 * Darbo jėga – 24,409

37 pav. Bendrieji 14 modelio parametrai

38 pav. 14 modelio multikolinearumo rodikliai

15. Vartojimo augimo tempai (EE) = 6,495 + 0,142 * Finansinės situacijos lūkesčiai + 0,005 * Vidutinis DU

39 pav. Bendrieji 15 modelio parametrai

40 pav. 15 modelio regresijos parametrai

16. Vartojimo augimo tempai (EE) = 12,626 + 0,391 * Finansinės situacijos lūkesčiai – 1,262 * infliacija

41 pav. Bendrieji 16 modelio parametrai

94

42 pav. 16 modelio dispersinės analizės rodikliai

43 pav. 16 modelio regresijos parametrai

44 pav. 16 modelio multikolinearumo rodikliai

17. Vartojimo augimo tempai (EE) = 18,781 + 0,431 * Finansinės situacijos lūkesčiai – 0,023 * Vidutinis DU

45 pav. Bendrieji 17 modelio parametrai

46 pav. 17 modelio dispersinės analizės rodikliai

95

47 pav. 17 modelio regresijos parametrai

48 pav. 17 modelio multikolinearumo rodikliai

18. Vartojimo augimo tempai (EE) = 15,313 + 0,448 * Finansinės situacijos lūkesčiai – 0,046 * Nacionalinis taupymas

49 pav. Bendrieji 18 modelio parametrai

50 pav. 18 modelio dispersinės analizės rodikliai

51 pav. 18 modelio regresijos parametrai

96

52 pav. 18 modelio multikolinearumo rodikliai

19. Infliacija (LT) = 0,163 * Infliacijos lūkesčiai – 4,179

53 pav. Bendrieji 19 modelio parametrai

54 pav. 19 modelio dispersinės analizės rodikliai

55 pav. 19 modelio regresijos parametrai

56 pav. 19 modelio multikolinearumo rodikliai

20. Infliacija (LV) = 0,24 * Infliacijos lūkesčiai – 3,488

57 pav. Bendrieji 20 modelio parametrai

97

58 pav. 20 modelio dispersinės analizės rodikliai

59 pav. 20 modelio regresijos parametrai

60 pav. 20 modelio multikolinearumo rodikliai

21. Infliacija (EE) = 0,079 + 0,096 * Infliacijos lūkesčiai

61 pav. Bendrieji 21 modelio parametrai

62 pav. 21 modelio regresijos parametrai

22. Infliacija (LT) = 0,128 * Infliacijos lūkesčiai – 0,025 * (Valstybės biudžeto pajamos – išlaidos) – 3,794

63 pav. Bendrieji 22 modelio parametrai

98

64 pav. 22 modelio dispersinės analizės rodikliai

65 pav. 22 modelio regresijos parametrai

66 pav. 22 modelio multikolinearumo rodikliai

23. Infliacija (LT) = 0,151 * Infliacijos lūkesčiai + 0,021 * (Valstybės biudžeto pajamos – išlaidos) – 3,067

67 pav. Bendrieji 23 modelio parametrai

68 pav. 23 modelio regresijos parametrai

99

24. Infliacija (LV) = 0,231 * Infliacijos lūkesčiai + 0,005 * (Valstybės biudžeto pajamos – išlaidos) – 2,986

69 pav. Bendrieji 24 modelio parametrai

70 pav. 24 modelio regresijos parametrai

25. Infliacija (EE) = 0,086 * Infliacijos lūkesčiai + 0,024 * Vartojimas – 12,558

71 pav. 25 modelio regresijos parametrai

72 pav. 25 modelio multikolinearumo rodikliai

26. Infliacija (EE) = 0,087 * Infliacijos lūkesčiai + 0,17 * Darbo našumas – 22,944

73 pav. 26 modelio regresijos parametrai

100

74 pav. 26 modelio multikolinearumo rodikliai

27. Infliacija (EE) = 0,056 * Infliacijos lūkesčiai – 0,018 * (Valstybės biudžeto pajamos – išlaidos) + 0,278 * Vartojimo augimo tempai + 0,013 * Vidutinis DU– 8,944

75 pav. Bendrieji 27 modelio parametrai

76 pav. 27 modelio dispersinės analizės rodikliai

77 pav. 27 modelio regresijos parametrai

78 pav. 27 modelio multikolinearumo rodikliai

101

28. Nedarbas (LT) = 9,658 + 0,175 * Nedarbo lūkesčiai

79 pav. Bendrieji 28 modelio parametrai

80 pav. 28 modelio dispersinės analizės rodikliai

81 pav. 28 modelio regresijos parametrai

82 pav. 28 modelio multikolinearumo rodikliai

29. Nedarbas (LV) = 7,089 + 0,175 * Nedarbo lūkesčiai

83 pav. Bendrieji 29 modelio parametrai

84 pav. 29 modelio dispersinės analizės rodikliai

102

85 pav. 29 modelio regresijos parametrai

86 pav. 29 modelio multikolinearumo rodikliai

30. Nedarbas (EE) = 6,693 + 0,161 * Nedarbo lūkesčiai

87 pav. Bendrieji 30 modelio parametrai

88 pav. 30 modelio dispersinės analizės rodikliai

89 pav. 30 modelio regresijos parametrai

90 pav. 30 modelio multikolinearumo rodikliai