Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizėkurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/Eksporto-skatinimo-priemoni... · Pavyzdžiai Jungtinėje Karalystėje teikiamos konsultacinės

1

JPP KURK LIETUVAI

Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizė

Alina Ostroverch

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ –

pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios

užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri

suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir

idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

2

1 Contents 2 ĮVADAS ................................................................................................................................................................................ 3

3 JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJO ANALIZĖ IR PRITAIKOMUMAS LIETUVAI ......................................................................... 3

3.1 JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJO ANALIZĖ ................................................................................................................. 3

3.2 PALYGINIMAS SU LIETUVA, IŠVADOS IR PASIŪLYMAI .............................................................................................. 13

4 ĮVERTINIMO MODELIS ....................................................................................................................................................... 16

Pav. 5 ĮVERTINIMO MODELIS – PRITAIKYTAS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONĖMS ........................................................... 19

5 LIETUVOS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ .................................................................................................. 23

5.1 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI .......................................................................................................................................... 23

5.2 ŪKIO MINISTERIJA IR VšĮ „VERSLI LIETUVA“ ............................................................................................................. 24

5.2.1 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA ..................................................... 24

5.2.2 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ APŽVALGA ................................................................... 26

5.2.3 VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ KOKYBINĖ ANALIZĖ .................................................................................................. 26

5.2.4 VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ .................................................................................................. 29

5.3 ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA ........................................................................................................................................ 32

5.3.1 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA ..................................................... 32


5.4 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪRA (LITFOOD) .............................. 33


5.4.2 VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ .................................................................................................. 34


5.5 LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA (LPK) ..................................................................................................... 35


5.6 UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA .............................................................................................................................. 36

5.6.1 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA IR KIEKYBINĖ ANALIZĖ ................. 36


6 PRIEDAS 1. KLAUSIMYNAS ................................................................................................................................................ 39

3

2 ĮVADAS

Pirmos projekto gairės eigoje buvo pasirinkta parodų ir verslo misijų eksporto skatinimo veikla bei proceso vertinimo

metodas šiai veiklai analizuoti1.

3 JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJO ANALIZĖ IR PRITAIKOMUMAS LIETUVAI

3.1 JUNGTINĖS KARALYSTĖS ATVEJO ANALIZĖ

Jungtinėje Karalystėje eksportą skatina UKTI- UK Trade & Investment, neministerinė valstybinė organizacija, dirbanti

su JK įmonėmis ir skatinanti jų sėkmingą eksportą bei vystymąsi tarptautinėse rinkose. UKTI atitikmuo Lietuvoje yra

VšĮ „Versli Lietuva“. UKTI taip pat skatina užsienyje esančioms kompanijas ir padeda joms įsisteigti ar plėsti savo verslą

JK (kaip VšĮ Investuok Lietuvoje). Projekto metu nagrinėjama eksporto skatinimo dalis.

UKTI skatina eksportą panašiomis priemonėmis, kaip ir Lietuva – verslo misijomis, parodomis, mokymais, ir pan.

UKTI teikiamos paslaugos ir priemonės eksporto skatinimui

Pavyzdžiai

Jungtinėje Karalystėje teikiamos konsultacinės paslaugos (angl. UK – based advisory services).

Passport to Export Service – tai eksporto vertinimo ir paramos programa mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) . Ji padeda naujoms ar nepatyrusioms įmonėms mokymais, planavimu ir parama, kad jos galėtų plėsti savo verslą užsienyje. Gateway to Global Growth – tai 12 mėnesių programa, skirta padėti MVĮ įmonėms su 2-10 metų patirtimi auginti savo verslą užsienyje ir individualiai pritaikyta įmonės poreikiams. Ši paslauga siūlo strategijos peržiūrą padedant patyrusiam tarptautinės prekybos patarėjui prekybos vystymosi poreikių įvertinimui ir veiksmų plano sudarymui, eksporto specialistų konsultacijas bei mentorystę, ir paramą specializuotomis temomis. Ji taip pat apima prieigą prie Jungtinės Karalystės prekybos ir investicijų tarptautinio tinklo, rinkos tyrimų, kalbos ir kultūros pagalbą, ir galimybes mokytis iš kitų eksportuotojų (angl. networking).

Užsienio tinklas (angl. overseas network).

Įvadas į užsienio rinką (angl. Overseas Market Introduction Service) – įmonė tiesiogiai suvedama su UKTI darbuotojais užsienyje (100+ rinkose), kurie padeda gauti prieigą prie tinkamų tarptautinių kontaktų ir partnerių, rasti geriausius būdus verslo vykdymui, sudaryti sėkmingą įėjimo į rinką strategiją, padidinti pelną, naudojant efektyvią reklamą užsienyje.

Renginiai (angl. Events) – įvairūs renginiai eksportui skatinti.

Kiti – įvairūs renginiai eksportui skatinti, tokia kaip sektoriniai renginiai JK ir užsienyje.

1 Alina Ostroverch, Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizės metodikos ir priemonių atrinkimas, 2016

http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/Eksporto-skatinimo-priemoni%C5%B3-efektyvumo-analiz%C4%97s-metodikos-ir-priemoni%C5%B3-atrinkimas3.pdf

4

Parodos ir verslo misijos (angl. Tradeshows and missions).

Vizito į rinką parama (Ang. Market Visit Support) – padeda įmonėms su vizitais į užsienio rinkas organizuotose grupėse arba individualiai. Apsilankymai gali padėti įmonėms užmegzti naujus kontaktus ir tirti užsienio rinkas. UKTI padeda pasiruošti vizitui, suteikia JK ambasadų ir konsulatų paramą užsienyje bei suteikia finansinę paramą. Parama priklauso nuo įmonės poreikių. Įmonės gali važiuoti šiais tikslais: rinkos tyrimas, potencialių pardavimo vadovų vizitai, parodų vizitai bei susitikimai su potencialiais agentais ar platintojais. Parodos prieigos programa (angl. Tradeshow Access Programme) – verslas gali aplikuoti ir gauti paramą parodos plotui, stendo dizainui, konstrukcijai ir paruošimui. Taip pat pagal šią programą įmonės gali gauti paramą prisistatydamos konferencijose – dalyvio mokesčio bei reklaminės medžiagos paruošimo sąnaudų padengimą. Pavyzdžiui, štai tokią paramą UKTI siūlo verslui:

Kategorija Dabartiniai paramos

dydžiai

Grupinė paroda (Europoje) £1,500

Grupinė paroda (tolimesnė vieta) £2,000

Grupinė paroda (tipinė spartaus augimo

rinka)

£2,500

Tinklalapis ir pranešimai/ ataskaitos (angl. Web and Report).

Gynybos ir saugumo organizacijos atvysktamosios misijos (angl. DSO Inward Missions ) – UKTI atskirai išskiria gynybos ir saugumo sektoriaus įmones ir rengia verslo misijas, įvairius reginius, skirtus padėti joms eksportuoti ir plėsti UK gynybos ir saugumo pramonę, sektoriaus teikiamus produktus bei paslaugas.

Gynybos ir saugumo organizacija (angl. Defence and Security Organisation (DSO)).

Specialūs pranešimai (angl. Special reports) – pranešimai apie Tiesiogines Užsienio Investicijas.

Kiti –Website Business Opps

5

UKTI analitika

Projekto metu buvo susisiekta su UKTI analitikais, kurie pasidalino medžiaga ir patirtimi apie tai, kaip jie vertina

eksporto skatinimo priemones.

2004 metais UKTI biudžetas buvo sumažintas dėl kilusių abejonių apie UKTI teikiamų paslaugų ekonominį

naudingumą. Abejonių iškilo, nes trūko analitinio pagrindimo ir įrodymų, kurie pateisintų organizacijos vykdomą

politiką ( angl. policy), padėtų įvertinti verslo poreikius bei teikiamų paslaugų poveikį verslui ir ekonomikai bei

kokybę.

Todėl UKTI įvedė Stebėsenos ir vertinimo programą „Programme of Monitoring and Evaluation“, kurios rezultatas

buvo toks, kad UKTI veikla buvo pripažinta ekonomiškai naudinga ir UKTI biudžetas buvo padidintas (nepaisant

biudžeto sumažinimų kitose srityse).

UKTI Analitinė strategija

Pav. 1 rodo UKTI analitinės strategijos logikos modelį. Jis pavaizduotas piramide, kurią sudaro kelios pakopos –

duomenys apie:

1) sąnaudas,

2) veiklą,

3) produktus ir paslaugas,

4) tarpinius rezultatus,

5) ekonominius rezultatus.

Duomenys, esantys aukštesnėje piramidės pakopoje, remiasi žemesnės pakopos duomenimis.

6

Pav. 1 UKTI Analitinė strategija

EKONOMINIAI REZULTATAI

Padidėjęs našumas, BVP. Akademiniai tyrimai apie eksporto poveikį verslo veiklai ir ekonomikai. [TYRIMAI]

TARPINIAI REZULTATAI

Poveikis paremtų įmonių veiklai: Prekybos klientai padidina pelną ir našumą, spartesnis augimas, padidėjusios

inovacijos/MTEP; tvarios darbo vietos. PIMS + Ekonometriniai poveikio tyrimai (duomenų susiejimas) + Ekonominiai

vertinimai [VERTINIMAS]

PRDUKTAI ARBA PASLAUGOS

Poveikis paremtų įmonių galimybėms ir elgesiui: Pvz. % įmonių, įveikusių naujų rinkų barjerus;

PIMS + Kokybiniai giluminiai tyrimai [STEBĖSENA]

VEIKLA

Pasiektų įmonių skaičius; Klientų kokybė ir pasitenkinimas; Klientų profilis. CDMS + PIMS

SĄNAUDOS

UKTI £ išlaidos (įskaitant darbuotojus). Vidaus finansų apskaita

7

Pirmosios 4 dalys – tai „bottom up“ metodas, kurio metu einama iš apačios į viršų, blokas po bloko, renkant duomenis

bei atliekant analizę, reikalingą eksporto skatinimo priemonių efektyvumo suvokimui. Paskutinė dalis – tyrimai apie

eksporto poveikį verslo aplinkai ir ekonomikai – yra „top down“ metodas, kurio metu einama iš viršaus į apačią, ir taip

visos analitinės piramidės dalys yra sujungiamos ir gaunamas pilnas eksporto poveikio paveikslas.

1) Sąnaudos (angl. inputs)

Visų pirma, UKTI renka duomenis apie savo sąnaudas, tai yra apie įstaigos išlaidas, skirtas verslui paremti, įskaitant

darbuotojų atlyginimus ir susijusias išlaidas.

2) Veikla (angl. activities)

Taip pat UKTI renka duomenis apie savo veiklą- aptarnautų įmonių skaičių, klientų aptarnavimo kokybę ir

pasitenkinimą, bei aptarnautų įmonių profilį. UKTI renka šiuos duomenis per CDMS (Central Data Management

system) – centrinę duomenų valdymo bazę ir PIMS (Perfomance and Impact Monitoring Survey).

PIMS apklausa

PIMS – tai apie 1000 klientų, paremtų prieš 4 – 6 mėnesius apklausa, atliekama telefonu kas ketvirtį. Ji vykdoma UKTI

paramos poveikiui bei efektyvumui pamatuoti bei įvertinti. Apklausos metu surenkami duomenys apie skirtingus

rodiklius, tokius kaip paslaugų kokybę, jų naudą verslui , klientų profilį ir poreikius. Tai leidžia apskaičiuoti UKTI

paslaugų poveikį verslo veiklai bei palyginti skirtingas UKTI veiklas ir jų efektyvumą tarpusavyje.

UKTI atliekamos PIMS apklausos susideda iš 4 pagrindinių dalių: pagrindinės apklausos, tolimesnės (angl. follow up)

apklausos, tolimesnės kokybinės apklausos ir nevartotojų (įmonių, nesinaudojusių UKTI paslaugomis) apklausos.

PAGRINDINĖ

APKLAUSA

• Prasidėjo 2006; ketvirtinės ataskaitos • Apie 4000 interviu telefonu į metus • http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonit

oringsurvey/quarterlysurveys.html

TOLIMESNĖ

(FOLLOW – UP)

APKLAUSA

• Prasidėjo 2007; metinės ataskaitos

• 400 interviu telefonu į metus • http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonit

oringsurvey/followupsurveys.html

TOLIMESNĖ

(FOLLOW – UP)

KOKYBINĖ

APKLAUSA

• Ad hoc principu (~2 per metus)

• Giluminiai kokybiniai interviu dominančiomis temomis

• http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonit

oringsurvey/qualitativesurveys.html

PAGRINDINĖS PIMS APČIUOPIAMOS SRITYS

paslaugų kokybė ir vartotojų pasitenkinimas;

poveikis ir nauda verslui;

pranešto poveikio papildomumas (kiek stebimas poveikis gali būti priskirtas UKTI

paramai);

verslo profilis (įskaitant inovacijų veiklą , augimo patirtį ir tikslus, ir lūkesčius dėl ateities );

verslo kontekstas ir eksporto strategija.

http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonitoringsurvey/quarterlysurveys.html

http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonitoringsurvey/quarterlysurveys.html

http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonitoringsurvey/followupsurveys.html

http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonitoringsurvey/followupsurveys.html

http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonitoringsurvey/qualitativesurveys.html

http://www.ukti.gov.uk/uktihome/aboutukti/ourperformance/performanceimpactandmonitoringsurvey/qualitativesurveys.html

8

3) Produktai ir paslaugos (angl. outputs)

UKTI taip pat renka duomenis apie savo produktus ir paslaugas, atsakant į klausimą, kokį poveikį UKTI veikla (pav.

išvažiavimas į parodas) padarė įmonių elgesiui ir galimybėms – plėstis, augti, daugiau eksportuoti. Pavyzdžiui, kiek

procentų paremtų įmonių po dalyvavimo parodoje ar verslo misijoje įveikė į naujas rinkas, pakeitė savo elgesį ir

pagerino savo eksporto ir plėtros strategiją ar patobulino savo produktus ar paslaugas, padidino savo įgūdžius ir

kompetencijas. Šie duomenys yra taip pat renkami per PIMS apklausas bei per kokybinius giluminius tyrimus.

4) Tarpiniai rezultatai (angl. intermediate outcomes)

Kita piramidės dalis yra tarpiniai rezultatai, kurie išmatuoja UKTI vykdomų eksporto (ir verslumo) skatinimo priemonių

poveikį paremtų įmonių veiklai. Pavyzdžiui, prekybos klientų padidėjęs pelnas ir našumas, spartesnis įmonių augimas,

padidėjusios inovacijos/MTEP, tvarios darbo vietos. Šie duomenys apie tarpinius rezultatus taip pat yra renkami per

PIMS apklausą, tiesiogiai klausiant aptarnautų įmonių apie skirtingų priemonių poveikį jų veiklai.

Lentelė 1 – tai pavyzdys, kaip atrodo apibendrinti apklausos rezultatai, kurie leidžia a) palyginti tarpusavyje skirtingų

priemonių efektyvumą tam tikram rodikliui pasiekti (horizontalus palyginimas) bei b) išanalizuoti tam tikros priemonės

efektyvumą, pagal skirtingus rodiklius (vertikalus palyginimas).

A) Pavyzdžiui, pagal kokybės įvertinimo rodiklį, Jungtinėje Karalystėje teikiamos UKTI paslaugos pasiekė geriausią

rezultatą (88%), o prasčiausiai pasirodė tinklapio ir ataskaitų paslaugos (56%). Žiūrint į pagerintos įmonių veiklos

rodiklį, efektyviausios buvo parodos ir verslo misijos bei vėl gi JK teikiamos konsultacinės paslaugos, o mažiausiai

poveikio šiam rodikliui turėjo renginiai. Verslo misijos ir parodos taip pat buvo efektyviausia priemonė padidinti

įmonių kompetencijas, pakeisti elgesį, padidinti MTEP veiklą, peržengti barjerus (prasiveržti) į naujas rinkas,

atnešti reikšmingą naudą verslui (lyginant su kitomis priemonėmis). Daugiausia papildomų pardavimų ir pelno

įmonėms generavo Gynybos ir Saugumo Organizacijos parama – vidutiniškai £3.148.000 pardavimų ir £515.000

pelno.

B) Norint įsigilinti į tam tikros priemonės, pavyzdžiui, parodų ir verslo misijų efektyvumą, galima išskirti parodų ir

verslo misijų stulpelį ir palyginti skirtingus rodiklius tarpusavyje. Pavyzdžiui, iš lentelės matoma, kad parodos ir

verslo misijos buvo labiausiai veiksmingos šiose srityse: reikšminga nauda verslui (85%), bendras pasitenkinimas

(80%), pagerinta įmonių veikla (77%). Parodų ir verslo misijų dėka taip pat buvo gana gerai peržengti barjerai į

naujas rinkas (77%), tačiau jų poveikis MTEP veiklai, nors ir didžiausiai lyginant su kitomis priemonėmis, yra vis

dėl to nedidelis (25%). Taip pat, parodos ir verslo misijos generavo vidutiniškai £1.639.000 papildomų pardavimų

ir £139.000 papildomo pelno.

Šie PIMS paklausos generuoti duomenys ir jų analizė leidžia suprasti, kokios priemonės yra labiausiai veiksmingos

norint pasiekti tam tikro tikslo, pavyzdžiui, barjerų į naujas rinkas įveikimo. Taip pat, kaip rodo lentelėje panaudotos

skirtingos šviesoforo spalvos, ši informacija leidžia pamatyti, stipriąsias bei silpnąsias priemonių sritis. Turint šią

įrodymais pagrįstą informaciją, galima tikslingai paskirstyti organizacijos išteklius. Pavyzdžiui, jei organizacijos

strategija yra padėti įmonėms peržengti barjerus į naujas rinkas, daugiau lėšų reikėtų skirti parodoms ir verslo

misijoms. Taip pat, raudona spalva pažymėti rodikliai rodo, kur reikėtų tobulinti priemones. Pavyzdžiui, reikėtų kelti

tinklapio ir ataskaitų paslaugų kokybę.

9

JK teikiamos

konsultacinės

paslaugos

Užsienio

paslaugų

tinklas

Renginiai

Parodos ir

verslo misijos

Tinklapio ir

ataskaitų

paslaugos

Gynybos ir

Saugumo

Organizacijos

parama

Bazė: Visos paremtos įmonės 957 1258 1293 395 293 113

Aptarnautų įmonių skaičius

(Number of supported

businesses)

6,840 11,980 18,210 6,850 4,860 940

Kokybės įvertinimas (Quality

Rating) 88% 78% 78% 72% 56% 79%

Bendras pasitenkinimas

(Overall Satisfaction) 82% 75% 75% 80% 54% 71%

Pagerinta įmonių veikla

(Improved Business

Performance)

57% 45% 39% 77% - 48%

Padidėjusios kompetencijos

(Increased Skills) 56% 43% 45% 68% 38% 41%

Pakitęs elgesys (Changed

Behaviour) 65% 47% 47% 71% 26% 40%

Padidėjęs MTEP (Increased

R&D) 19% 11% 12% 25% - 10%

Peržengti barjerai (Barriers

Overcome) 64% 58% 52% 77% 52% 49%

Reikšminga nauda verslui

(Significant Business Benefit) 74% 65% 61% 85% 58% 57%

Vidutinis papildomas pelnas

(Mean Additional Profit) £117.000 £163.000 £136.000 £139.000 £215.000 £515.000

Vidutiniai papildomi

pardavimai (Mean Additional

Sales)

£1.130.000 £1.175.000 £1.074.000 £1.639.000 £1.016.000 £3.148.000

Lentelė 1.

10

Ekonometriniai tyrimai

Turint tarpinius rezultatus ir juos išanalizavus, UKTI daro šių duomenų tolimesnę analizę – ekonometrinius poveikio

tyrimus (per duomenų susiejimą, angl. data linking). Ši analizė nagrinėja tai, kodėl vienos priemonės yra labiau

efektyvios vienoje srityje, o kitos – kitoje, kokie faktoriai tai lėmė.

PAGRINDINIAI KINTAMIEJI, KURIE BUVO NAUDOJAMI EKONOMETRINIAME TYRIME

Priklausomi kintamieji (angl. outcome variables): UKTI paramos poveikis



Padidėjęs MTEP

Finansinė nauda >£10.000


Nepriklausomi kintamieji (angl. predictors): verslo pobūdis ir strategija

Įmonės amžius

Procentinė eksporto apyvarta

Darbuotojai

Inovatyvi įmonė

Labai inovatyvi įmonė

Augimo tikslas

Užsienio valdymas

Verslo planas, turintis pardavimų užsienyje tikslą

11

Lentelė 2: Verslo charakteristikos ir strateginiai veiksniai, turintys POZITYVŲ statistiškai reikšmingą poveikį raportuojamų rezultatų tikimybei

Priklausomi kintamieji Didesnė tikimybė raportuojamų rezultatų: UKTI Renginiai

Didesnė tikimybė raportuojamų rezultatų: Visos UKTI paslaugos


1. Įmonės su verslo

planu, turinčiu pardavimų užsienyje tikslą

2. Įmonės su mažesne eksporto patirtimi

3. Inovatyvesnės įmonės 4. Vidaus nuosavybės

(angl. domestic ownership) įmonės

5. Senesnės įmonės

1. Inovatyvesnės įmonės 2. Įmonės su verslo



4. Vidaus nuosavybės (angl. domestic ownership) įmonės


1. Įmonės su verslo




1. Inovatyvesnės įmonės 2. Įmonės su labiau

ambicingais augimo planais



5. Mažesnės įmonės 6. Vidaus nuosavybės


Padidėjęs MTEP

1. Inovatyvesnės įmonės 2. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi 3. Mažesnės įmonės 4. Įmonės su mažiau

ambicingais augimo planais

1. Inovatyvesnės įmonės 2. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi 3. Mažesnės įmonės 4. Vidaus nuosavybės



1. Senesnės įmonės 2. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi 3. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi 4. Vidaus nuosavybės

(angl. domestic

1. Senesnės įmonės 2. Inovatyvesnės įmonės 3. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi 4. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi 5. Mažesnės įmonės

12

ownership) įmonės





3. Didesnės įmonės 4. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi



3. Didesnės įmonės 4. Įmonės su mažesne

eksporto patirtimi

Lentelė 2 parodo, kokie verslo pobūdžio ir strategijos veiksniai turi daugiausia įtakos teigiamam UKTI paramos

poveikiui. Pavyzdžiui, iš lentelės matoma, kad įmonės inovatyvumas turi daugiausia įtakos tam, ar įmonė pajus UKTI

paramos poveikį didele finansine suma (daugiau negu puse milijono svaro sterlingų papildomos finansinės naudos).

Ekonominis vertinimas

Taip pat, turint poveikio duomenis, jie yra analizuojami dar toliau, atliekant ekonominį vertinimą.

Pavyzdžiui, iš PIMS gauti duomenys apie vidutinį papildomą pelną įmonei, kuri dalyvavo UKTI renginiuose,

padauginami iš renginiuose dalyvavusių įmonių skaičiaus ir taip gaunama papildoma finansinė renginių generuojama

nauda. Iš kitos pusės, turimi duomenys apie UKTI renginių kaštus. Iš naudos ir kaštų duomenų paskaičiuojamas

sąnaudų ir naudos santykis.

Pavyzdžiui, UKTI tyrimas2 parodė, kad visos UKTI renginių išlaidos 2011/2012 finansiniais metais sudarė apie £90.6

milijonus. Vidutinis papildomas pelnas siekė £173,000. Padaugintas iš 17,084 įmonių dalyvavusių UKTI renginiuose,

generuoja sąnaudų – naudos santykį lygų 33:1. Šis rezultatas yra jautrus mažam „didelių pergalių“ –labai didelio

papildomo pelno, pasiekto dėka dalyvavimo UKTI renginiuose – skaičiui.

Jei neįtraukti viršutinių 2 % pranešto pelno prieaugio , vidutinis papildomas pelnas, pasiektas dėka dalyvavimo UKTI

renginiuose, nukris iki £ 56.500, o naudos ir sąnaudų santykis taps 11 : 1.

Nors šie rezultatai yra stipriai paveikti ekstremalių išskirčių, vis dėl to šių „didelių pergalių“ įtraukimui į sąnaudų – naudos santykio apskaičiavimą yra tvirtas pagrindas. Jos yra tikros: įmonės patvirtino gavusios labai didelį pelną UKTI renginių dėka.

5) Ekonominiai rezultatai (angl. economic outcomes)

Paskutinė piramidės dalis yra ekonominiai rezultatai, tokie kaip padidėjęs našumas, BVP. Šie duomenys yra gaunami

atskirai, per akademinius tyrimus apie eksporto poveikį verslo veiklai ir ekonomikai.

2 An assessment of the impact and cost‐effectiveness of UKTI’s support for Events, 22

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/473288/Assessment_of_Events_FINAL.pdf

13

3.2 PALYGINIMAS SU LIETUVA, IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Lyginant UKTI analitinės strategijos modelį su situacija Lietuvoje, galima padaryti išvadą, kad jau daug kas yra daroma

Lietuvoje, bet dar yra, kur būtų galima tobulėti.

Visų pirma, žiūrint į Sąnaudų komponentą. Informacija apie išlaidas, skirtas eksporto skatinimo priemonėms yra,

tačiau ne visada yra lengvai pasiekiama ir vienoje vietoje. O papildomi kaštai, tokie kaip darbuotojų laikas,

organizuojant parodas, nėra skaičiuojami.

Antra, žiūrint į Veiklos bloką, duomenys apie veiklas yra kaupiami ir prieinami, tokie kaip organizuotų parodų skaičius,

suteiktų konsultacijų skaičius, pasiektų įmonių skaičius ir taip toliau. Tačiau šie duomenys nėra tikslingai sugrupuoti,

pagal skirtingo tikslo siekiančias eksporto skatinimo priemones, pvz. pagal verslo misijas, parodas, mokymus. Kalbant

apie teikiamų paslaugų kokybę ir klientų pasitenkinimą, „Versli Lietuva“ užsako konsultantus, kurie kartą per metus

atlieka įmonių, bendradarbiavusių su VšĮ „Versli Lietuva“ (VL), apklausą. Tačiau ši apklausa nėra tokia plati bei gili,

kaip PIMS. Klientų profilis yra kaupiamas, tačiau taip pat trečiąja šalimi, o VL neturi prieigos prie šių duomenų dėl

konfidencialumo priežasčių.

Lyginant trečiąją piramidės pakopą tarp UKTI ir Lietuvos, situacija yra panaši. UKTI per PIMS kaupia duomenis apie jų

veiklų daromą poveikį įmonių galimybėms ir elgesiui, pvz. kiek % įmonių, gavusių UKTI paramą, įveikė barjerus į naujas

rinkas, pagerino savo produktus ar paslaugas, kompetencijas bei gebėjimus. „Verslios Lietuvos“ apklausa neapima

visų šių aspektų.

Kalbant apie kokybinius giluminius tyrimus, tikslinių eksporto rinkų projekto3 rėmuose buvo atliktos giluminės

kokybinės analizės fokus grupių metodu. Fokus grupių su verslo bei verslo asociacijų ir konfederacijų atstovais metu

buvo nagrinėjami tokie klausimai kaip Lietuvos ekonominio atstovavimo sistema, eksporto informacijos sistema ir

pan. Giluminės kokybinės analizės leidžia geriau suprasti veiksnius, kurie veikia įmones bei jų augimo bei eksporto

potencialą. Tačiau tokios giluminės kokybinės analizės nėra strategiškai suplanuotos pastoviam vykdymui kas tam

tikrą laikotarpį, kaip daro UKTI.

Liečiant ketvirtą piramidės bloką – tarpinius rezultatus – dalinai šie duomenys yra kaupiami. Pavyzdžiui, per „Verslios

Lietuvos“ apklausą įmonės, gavusios „Verslios Lietuvos“ paramą, yra klausiamos apie jų eksporto apimčių pokytį.

Tačiau kiti svarbūs įmonių pokyčio aspektai – tokie kaip padidėjęs pelnas ir produktyvumas, sparesnis augimas,

padidėjęs MTEP, tvarios darbo vietos – nėra įtraukti į apklausą.

Kas liečia 5- tąjį bloką – ekonominius rezultatus – užsienio akademiniai tyrimai apie eksporto poveikį verslo veiklai ir

ekonomikai iš principo gali būti pritaikomi ir Lietuvai. Tuo tarpu yra tyrimų ir specifinių Lietuvos atvejui, tokių kaip

Thomas E. H. Notten’o tyrimai “Pasiūlos ir paklausos veiksnių svarba Lietuvos eksportui: ardl rėžių testavimo

metodas”4 ir “Lietuvos reeksporto ekonominė reikšmė bei jį lemiantys veiksniai”5.

Taip pat, turint visus šiuos 4 analitinius duomenų pagrindus, UKTI eina toliau ir vykdo tolimesnę ekonometrinę

poveikio analizę bei ekonominį savo veiklos įvertinimą (paskaičiuojant skirtingų veiklų sąnaudų – naudos santykį).

Tačiau, kol nėra tvirto pirmųjų blokų pagrindo, neįmanoma vykdyti tolimesnės analizės, kuri padeda suprasti skirtingų

3 Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai

http://www.verslilietuva.lt/uploads/media/5719ba37694e4/Lietuvos_tikslines_eksporto_rinkos_ataskaita.pdf 4 Thomas E. H. Notten, Pasiūlos ir paklausos veiksnių svarba lietuvos eksportui: ardl rėžių testavimo metodas

http://www.lb.lt/pinigu_studijos_2012_m_nr_2#page=21 5 Thomas E. H. Notten, THE ECONOMIC IMPORTANCE AND DETERMINANTS OF LITHUANIAN RE-EXPORTS

https://www.lb.lt/ps_2015_2_notten

14

veiklų poveikį, efektyvumą, silpnąsias bei stipriąsias puses. Norint tai padaryti, reikia visų pirma turėti stiprų pirminį

pamatą.

Taigi siūloma:

Sukurti analitinę eksporto skatinimo srities strategiją Lietuvai, remiantis jau esančiomis analitinėmis veiklomis ir

siekiant UKTI analitinės strategijos (Pav. 2) pavyzdžiu. Tai leis sukurti patikimą analitinę bei duomenų bazę, kuri

suteiks galimybę patikimai matuoti skirtingų eksporto skatinimo priemonių efektyvumą. Šios žinios leis kryptingai bei

tikslingai planuoti išteklius eksportui skatinti bei eksporto skatinimo veiklas bei priemones, koreguoti jas bei jų

įgyvendinimą.

Taigi, pasiūlymai pagal analitinės strategijos piramidės blokus:

Pirmas blokas. Turėti sąnaudų informaciją vienoje, lengvai pasiekiamoje ir prieinamoje analitikams vietoje.

Apskaičiuoti vidutines papildomas darbuotojų sąnaudas, reikalingas vykdant tam tikras eksporto skatinimo

priemones, pavyzdžiui, dalyvavimą parodoje.

Antras blokas. Tikslingai grupuoti veiklos duomenis pagal eksporto skatinimo priemones – verslo misijas, parodas,

mokymus, ir pan.

Taip pat pasiekti, kad klientų profilio duomenys, tokie kaip:

• įmonės amžius

• procentinė eksporto apyvarta

• darbuotojai

• įmonės inovatyvumo laipsnis

• augimo tikslas

• užsienio ar Lietuvos valdymas

• verslo plano, turinčio pardavimų užsienyje tikslą, buvimas

būtų kaupiami bei prieinami analitikams, tolimesniam ekonometriniam tyrimui atlikti, norint nustatyti lemiamus

veiksnius skirtingų eksporto skatinimo priemonių efektyvumui.

Trečias ir ketvirtas blokai. Išvystyti, patobulinti, praplėsti įmonių apklausą, nes tokiu būdu gaunami svarbiausi

duomenys, leidžiantys toliau analizuoti ir suprasti, kokios eksporto skatinimo priemonės yra efektyvios skirtingose

srityse. Siūloma „Versliai Lietuvai“ užimti lyderio poziciją (kadangi VL yra ta institucija, kuri įgyvendina daugelį

Lietuvos eksporto skatinimo priemonių ir jau turi apklausą) ir įtraukiant kitas institucijas, kurios taip pat vykdo

eksporto skatinimo priemones (tokias kaip Litfood), patobulinti ir išplėsti jau vykdomą apklausą, imant pavyzdį iš

PIMS.

Taip pat reikėtų sudaryti kokybinių apklausų planą ir įtraukti jį į analitinę strategiją. Kokybinė apklausos tema bei

forma neturi būti griežtai užfiksuota, ją siūloma vykdyti pagal poreikį bei dominančiomis temomis, pavyzdžiui, norint

patikslinti tam tikrus aspektus iš „Verslios Lietuvos“ apklausos, panašios į PIMS. Tačiau svarbu bent kas metus vykdyti

tokią apklausą gilesnių įžvalgų gavimui bei išvadų, gaunamų iš „Verslios Lietuvos“ vykdomos apklausos, patikslinimui.

Penktasis blokas. Tęsti tyrimus apie eksporto poveikį verslo veiklai ir ekonomikai bei sekti užsienio tyrimus bei jų

pritaikomumą Lietuvai. Sieti ir lyginti tyrimų išvadas ir siūlymus su išvadomis, gaunamomis pirmųjų keturių blokų

analizės dėka.

15

Labai svarbu, kad įžvalgos, gautos analizuojant apklausos rezultatus, būtų sistemiškai bei organizuotai

komunikuojamos visoms suinteresuotoms šalims kiekvienos įtrauktos organizacijos viduje – žmonėms, tiesiogiai

dirbantiems su verslo misijų ar kitų eksporto skatinimo priemonių kūrimu bei planavimu, o taip pat derinimu,

administravimu, vykdymu ir vertinimu. Svarbu, kad įžvalgos būtų įtrauktos į darbus (o ne tik pasidalinamos),

ypatingai planuojant naujas ar koreguojant esamas eksporto skatinimo priemones.

16

4 ĮVERTINIMO MODELIS

Norint tikslingai bei efektyviai skatinti eksportą, reikia iš pradžių žengti keletą žingsnių atgal (Pav. 3). Visų pirma, reikia

tikslingai planuoti bei vykdyti eksporto skatinimo priemones, o kad tai būtų pasiekta, reikia iš pradžių suprasti, kaip

šios priemonės veikia ir kokį poveikį jos turi skirtingoms įmonių veikloms. Šiam supratimui reikia stiprios analitinės

bazės. Atlikus esamos situacijos Lietuvoje analizę ir palyginus ją su analitine baze JK, pateikti siūlymai kaip reikėtų

stiprinti bei plėsti Lietuvos eksporto skatinimo priemonių analitinę bazę (skyrius 3.2). Neįgyvendinus šių pasiūlymų,

nebus galima pasiekti norimo tikslo – tikslingai paskirstyti ribotus išteklius, daugiausia investuojant į priemones, kurios

sukuria didžiausią pridėtinę vertę.

Pav. 3 reikalingi žingsniai efektyviam eksporto skatinimui pasiekti

Kaip minėta „Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizės metodikos ir priemonių atrinkimas“ darbe6,

svarbu suprasti analizės vietą vyriausybės intervencijų įgyvendinimo cikle.

Viena iš schemų, rodančių Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklą ir plačiai naudojamų JK Vyriausybėje, yra

ROAMF7 ( priežastis, tikslas, įvertinimas, stebėsena, įvertinimas, grįžtamasis ryšys) ciklas. Pav. 1 parodo, kaip šis

Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklas atrodytų eksporto skatinimo politikos (angl. policy) kontekste.

6

7 Rationale, Objectives, Appraisal, Monitoring, Evaluation, Feedback

įgyvendinti pasiūlymai

stipri analitinė bazė

įrodymais paremtos įžvalgos

tikslingas išteklių

paskirstymas

efektyvus eksporto

skatinimas

17

Kaip matoma iš Pav. 4, įvertinimas šiame cikle figūruoja dukart – prieš eksporto skatinimo priemonių

įgyvendinimą ir po jo.

Pirma, nustačius problemą, kurią norima spręsti, bei

suformavus jos sprendimo būdus ir išgryninus jų tikslus,

reikia įvertinti potencialią šių priemonių naudą ir kaštus.

Tai reikia atlikti prieš priemonių įgyvendinimą.

Šis įvertinimas suteikia sprendimo priėmėjui informaciją

apie potencialių problemos sprendimo būdų

atsiperkamumą arba „pinigų kainą“ (angl. value for money),

tai yra kiek naudos tenka kašto vienetui. Kai pasiekiamas tam

tikras naudos ir kaštų santykis, į priemonę verta investuoti.

Kuo didesnis šis santykis, tuo labiau tokia investicija

atsiperka.

Taip pat yra svarbu įvertinti priemonę po jos įgyvendinimo.

Toks įvertinimas atskleidžia, kas veikė gerai ir ką reikėtų tęsti

toliau, o kas veikė neteisingai, ar galbūt priemonė turėjo

netgi priešingą, nei buvo manoma, poveikį. Tokiu atveju

priemonę galima laiku sustabdyti ir/ar pakoreguoti, tobulinant eksporto skatinimo priemones per grįžtamąjį ryšį.

Taigi, Vyriausybės eksporto skatinimo (bei kitų sričių) priemonių prieš ir po įvertinimas turi didžiulę naudą –

leidžia priimti informuotus, įrodymais pagrįstus sprendimus (angl. evidence- based decision/ policy making),

tikslingai naudoti ribotus resursus, kad jie atneštų maksimalią naudą, bei tobulinti politiką, nuolat besimokant iš

padarytų darbų ir jų poveikio visuomenei.

PIEMONIŲ ĮVERTINIMAS – PRIEŠ ĮGYVENDINANT

Potencialių priemonių įvertinimas,

prieš jas įgyvendinant, yra vadinimas

appraisal (angl.). Taip pat, kalbant apie tokį

įvertinimą, dažnai vartojama sąvoka ex ante

(lot.), kuri reiškia „prieš veiksmą“.

PIEMONIŲ ĮVERTINIMAS- PO ĮGYVENDINIMO

Žodis evaluation (angl.) taip pat

verčiamas kaip „įvertinimas“. Tačiau šis

priemonių įvertinimas vyksta po priemonių

įgyvendinimo (lot. ex post). Ši analizė siekia

pamatuoti, ar priemonė pasiekė norimus

rezultatus, ir jei taip, kaip efektyviai tai buvo

padaryta.

18

Pav. 4 Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklas.

Vyriausybės intervencijos

eksporto skrityje priežastis (rationale)

Eksporto skatinimo

priemonių tikslai (objectives)

Eksporto skatinimo priemonių įvertinimas (appraisal)

Eksporto skatinimo priemonių stebėsena

(monitoring)

Eksporto skatinimo priemonių įvertinimas (evaluation)

Grįžtamasis ryšys (feedback)

19

Pav. 5 ĮVERTINIMO MODELIS – PRITAIKYTAS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONĖMS

Siūloma visų pirma įgyvendinti pasiūlymus, stiprinant eksporto skatinimo priemonių analitinę bazę (pagal Pav. 1

Analitinės strategijos piramidę). Pagrindiniai pasiūlymai liečia šiuos priemonių Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo

ciklo komponentus – Stebėsenos ir Įvertinimo.

Taigi, siejant Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklo modelį, Analitinės strategijos piramidės modelį (Pav 1.), ir

pateiktus pasiūlymus analitinės bazės stiprinimui, siūlomas toks eksporto skatinimo priemonių modelis:

Renkami patikimi duomenys per

išplėstą VL apklausą

ESP

stebėsena

(monitoring)

Apibendrinami ir analizuojami

apklausos duomenys

Pateikiama rezultatų lentelė, kaip

Lentelė 1.

Atliekama kokybinė giluminė

analizė

ESP

įvertinimas

(evaluation)

Nustatomos temos, kurias norima

patikslinti

Iš lentelės ir kokybinės analizės

padaromos išvados apie

priemonių efektyvumą, lyginant

jas tarpusavyje bei pagal

skirtingus kriterijus

20

Pavyzdžiui, jei svarbu padidinti MTEP veiklą, iš lentelės 1 matoma, kad tai efektyviausiai padarys

Parodo ir verslo misijos, ir t.t.

Išvados komunikuojamos

priemonių formuotojams,

planuotojams ir vykdytojams

Esamos priemonės koreguojamos

pagal kriterijus, kuriuos jos siekia

pasiekti ir analizės išvadas.

Grįžtamasis

ryšys

(feedback)

Naujos priemonės planuojamos

pagal išvadas, nustatant

kriterijus, kuriuos norima

pasiekti.

21

Paraleliai surenkama kita aktuali

analizė, tokia kaip praėjusių

priemonių įvertinimų ataskaitos

Ar išvados ir rekomendacijos

buvo įgyvendintos?

Ne

Ar turėtų būti įgyvendintos?

Taip

Taip Ne

Įtraukti į ESP planą.

Suburti ekspertų- turininkų,

planuotojų, vykdytojų- fokus

grupę.

ESP

įvertinimas

(evaluation)

Grįžtamasis

ryšys

(feedback)

22

Surinkti kokybines įžvalgas.

Aktualias įžvalgas įtraukti į

eksporto skatinimo priemonių

planą.

Ar planuojamos ESP atitinka

Tikslines eksporto rinkas?

Taip Ne

Intervencijos

priežastis

(rationale)

Strateginis

atitikimas

Pagrindimas, kodėl ne.

Patvirtintas spredimo priėmejo

(ministro/kt.)

23

5 LIETUVOS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ ANALIZĖ

Analizės metu buvo susisiekta su organizacijų, administruojančių, derinančių, įgyvendinančių Lietuvos eksporto

skatinimo priemones, atstovais. Tarp jų: Ūkio Ministerija , VšĮ „Versli Lietuva“, Žemės Ūkio Ministerija, Lietuvos Verslo

Paramos Agentūra (LVPA), Lietuvos Pramoninkų Konfederacija (LPK), Užsienio Reikalų Ministerija, Lietuvos Žemės

Ūkio ir Maisto Produktų Rinkos Reguliavimo Agentūra (Litfood).

Atskirų susitikimų su skirtingomis organizacijomis metu buvo pristatytas projektas ir jo tikslas bei iškelti klausimai

šiomis pagrindinėmis temomis – organizacijos vykdomų eksporto skatinimo priemonių apžvalga, verslo misijų ir

parodų apžvalga ir supratimas, kaip vyksta šis procesas, bei kokybinė ir kiekybinė analizė. Buvo vadovaujamasi Priede

1 esančiu klausimynu, tačiau pokalbio metu kai kurios temos ar aspektai buvo aptariamos lanksčiai, pagal poreikį ir

pokalbio eigą.

Ne visos organizacijos atsakė į visus klausimus, todėl tolimesniame datalesniame aprašyme ne visos potemės yra

padengtos. Tačiau nepaisant to, tam tikros temos aiškiai iškyla ir galima padaryti kelias tvirtas išvadas.

5.1 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Remiantis padaryta analize, galima teigti, kad tyrime dalyvavusių organizacijų atstovai, apklausti atskirai ir

nepriklausomai vienas nuo kito, išreiškė panašias nuomones bei įžvalgas. Ekspertai sutinka, kad ir parodos, ir verslo

misijos yra svarbios bei naudingos Lietuvos eksporto skatinimo priemonės.

Gilinantis į detales, paaiškėjo, kad, deja, nėra tokio modelio, pagal kurį būtų galima pasakyti, kada įmonei reikėtų

pasirinkti parodą, o kada verslo misiją. Daugelis ekspertų pabrėžė, kad norint maksimaliai išnaudoti įmonės eksporto

potencialą, svarbu naudoti priemones kompleksiškai, tai yra ir parodas, ir verslo misijas, ir mokymus.

Taip pat ne kartą skirtingi atstovai pabrėžė, kad norint sudaryti eksporto kontraktus, dažniausiai reikia važiuoti į tam

tikrą parodą kelerius metus ištisai, signalizuojant įmonės gyvybingumą bei patikimumą potencialiems užsienio

partneriams.

Kalbant apie valstybės finansinę paramą įmonėms, vykstančioms į parodas ar verslo misijas, visi tyrimo dalyviai

nepriklausomai vienas nuo kito pareiškė, kad parama yra ypač svarbi mažesnėms, naujesnėms įmonėms. Be valstybės

paramos daugelis mažų ir vidutinių įmonių nedalyvautų parodose. Nors yra keli variantai, kaip įmonė galėtų

nuvažiuoti į parodą be valstybės paramos, tokioje situacijoje įmonių galimybė gauti naujų klientų naujose rinkose yra

ribota.

Organizacijų (tokių kaip VšĮ „Versli Lietuva“ bei Lietuvos Žemės Ūkio Ir Maisto Produktų Rinkos Reguliavimo Agentūra

(Litfood)), įgyvendinančių eksporto skatinimo priemones, administracinis darbas, reikalingas ruošiantis dalyvavimui

parodoje, šiuo metu įmonėms yra nemokamas. Tai taip pat yra valstybės parama, kuri sutaupo įmonėms nemažai

sąnaudų, be kurios tam tikrų įmonių (ypatingai mažesnių) dalyvavimas parodose taip pat būtų abejotinas.

Taip pat ne vienas tyrimo dalyvis paminėjo tikslinių eksporto rinkų svarbą efektyviam bei tikslingam išteklių

panaudojimui, planuojant būsimas parodas bei verslo misijas. Siūloma toliau vadovautis tikslinėmis eksporto rinkomis

planuojant būsimas parodas, ir tai daryti dar daugiau ir griežčiau, sekant „Tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė

ir verslo iššūkiai“ projekto išvadomis.

24

5.2 ŪKIO MINISTERIJA IR VšĮ „VERSLI LIETUVA“

5.2.1 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA

Pagrindinės eksporto skatinimo priemonės per finansinę valstybės paramą:

Per Europos Sąjungos paramą8:

1. „Naujos galimybės LT“

Finansuojamas įmonių dalyvavimas tarptautinėse parodose, verslo misijose, mugėse, įskaitant pasiruošimo

šiems renginiams išlaidas, kelionės ir apgyvendinimo, renginių mokesčių, stendo ir reklaminės medžiagos

paruošimo išlaidas.

Priemonės biudžetas – 28 962 002 Eur.

2. „Expo sertifikatas LT“

Finansuojama įmonių produkcijos, kurią planuojama eksportuoti į užsienio valstybes, sertifikavimo veikla,

įskaitant bandymus, tyrimus, ekspertų konsultacijas.


3. „Verslo klasteris LT“

Finansuojama įmonių grupių (klasterių) sinergija paremtos veiklos, nukreiptos į naujų eksporto rinkų paiešką

(konsultacinės, įskaitant ekspertines paslaugos, narystė tarptautiniuose tinkluose (platformose), rinkodaros

priemonių, skirtų įsilieti į tarptautinius tinklus, rengimas).


Kitos eksporto skatinimo priemonės, kurias kaip paslaugas teikia „Versli Lietuva“9:

4. Klasterizacija

Konsultacijos (individualios ir grupinės) įmonėms ir organizacijoms, norinčioms kurti klasterius,

Įmonių, norinčių burtis į klasterius, susirinkimų organizavimas, moderavimas

Konsultacijos (individualios ir grupinės) įmonėms, klasteriams, formuojant klasterio tikslus, strategiją ir

sudarant veiksmų planus tikslams pasiekti;

Pranešimai seminaruose, konferencijose, edukacinių renginių organizavimas: klasterių naudos

pristatymas verslui, viešinimas valdžios institucijoms, visuomenei;

Konsultacijos formalizuojant klasterį (juridinio asmens formos parinkimas, steigimas ir pan.).

ES fondų paramos priemonių, skirtų klasterių vystymuisi, plėtrai, bendradarbiavimui ir pan. pristatymas;

Pagalba ieškant verslo kontaktų užsienyje, siekiant padėti užmegzti ryšius su panašaus pobūdžio

klasteriais su tikslu vykdyti kartu bendrą veiklą.

5. „Eksporto Akademija“ programa

Tai eksportuotojų mokymo programa, skirta Lietuvos įmonių eksporto įgūdžių tobulinimui ir įmonės eksporto

strategijos paruošimui ir įgyvendinimui, siekiant padidinti įmonės konkurencingumą ir eksporto apimtis užsienio

rinkose. Programa įgyvendinama kartu su tarptautiniais ir Lietuvos ekspertais.

Programą sudaro 3 dalys:

8 http://www.verslilietuva.lt/lt/eksportas/eksporto-finansavimo-galimybes/europos-sajungos-parama-eksporto-pletrai

9 http://www.verslilietuva.lt/lt/eksportas-paslaugos

25

Bendrieji eksporto mokymai;

Specializuoti mokymai;

Įmonių stažuotė.

6. „Lyderystės ekspresas“ programa

Programos tikslas – per 7 dienas perteikti esmines, vadovams būtinas žinias, pasidalinti įvairialype patirtimi

bei padėti atrasti naujas idėjas, įžvalgas, sprendimus tolesniam sėkmingam verslo vystymui. Programa skirta

verslų savininkams, kurie patys vadovauja savo įsteigtoms įmonėms.

7. BrandLab

BrandLAB projekto tikslas – suteikti kritiškai būtinas žinias apie prekės ženklo kūrimą ir vystymą, sudaryti

galimybes projekto metu dalyviams susikurti (arba atsinaujinti) prekės ženklo koncepciją ir prekės ženklo

vizualizaciją.

8. Eksporto klubas

VšĮ „„Versli Lietuva““ renginių ciklas „Eksporto klubas“ – tai dalykinės verslininkų diskusijos, pristatant

konkrečios šalies potencialą ir aptariant jos specifiką, ekonominius, politinius ir kultūrinius aspektus. Šių

renginių tikslas yra suteikti Lietuvos įmonių atstovams visą reikiamą informaciją apie eksporto rinkas, įėjimo

būdus, verslo kultūros niuansus, pasidalinti turima patirtimi ir sėkmės istorijomis.

9. „GLL patarėjai verslui“ programa

Tai pirmoji diasporos mentorystės programa Lietuvos įmonėms, kurią įgyvendina VšĮ „„Versli Lietuva““ ir

pasaulinis tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (GLL), vienijantis lietuvių kilmės arba save su Lietuva siejančius

įvairių sričių profesionalus.

Programos tikslas – sudaryti sąlygas Lietuvos verslui gauti strategines konsultacijas iš užsienyje gyvenančių ir

dirbančių lietuvių ar save su Lietuva siejančių įvairių verslo sričių ekspertų.

10. Mokymai

Įvairūs mokymai per aukščiau išvardytas programas.

11. Iki 5 kontaktų / vizitų paslauga

Tiesioginė pagalba per atstovus užsienyje surandant kontaktus konkrečioms Lietuvos įmonėms.

Egzistuoja dvi paslaugos:

Potencialių prekybos partnerių kontaktinių duomenų paieška (iki 5 užsienio įmonių kontaktai ir

pirminis interesų indentifikavimas);

Individualių vizitų organizavimas (5 potencialūs klientai).

12. Komercijos atašė veikla siekiant skatinti eksportą.

Komercijos atašė uranda užsienio įmones susitikimams su Lietuvos įmonėmis, rengia individualius vizitus,

teikia konsultacines ir informacines paslaugas Lietuvos įmonėms, inicijuoja verslo misijas, renginius į Lietuvą ir

iš Lietuvos į užsienį, organizuoja dvišalius verslo atstovų susitikimus.

26

5.2.2 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ APŽVALGA

Parodos ir verslo misijos – tai vienos iš įmonės rinkodarinių instrumentų. Kiti įmonės rinkodariniai instrumentai:

interneto svetainė, plėtros strategija. Besiruošiant važiuoti į parodą, svarbu pagalvoti, kurį produktą pristatyti, ką

pakviesti į parodą, kas dar bus parodoje. Darbuotojų pasirengimas, reklaminė kampanija – taip pat svarbūs

rinkodariniai aspektai, padedantys įmonėms plėsti eksportą.

5.2.3 VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ KOKYBINĖ ANALIZĖ

Klausimai „Verslios Lietuvos“ darbuotojams, ekspertams verslo misijų ir parodų srityje.

Klausimas 1: Jei nebūtų valstybės paramos verslo misijoms bei parodoms, kas atsitiktų, kaip elgtųsi įmonės?

Atsakymas 1: Be valstybės paramos daugelis įmonių nedalyvautų parodose- atkristų didžioji dalis mažų ir vidutinių

įmonių.

Be valstybės paramos įmonių galimybė gauti naujų klientų į naujas rinkas yra ribota. Tačiau yra keli variantai:

1) Važiavimas į parodą per asocijacines struktūras, Prekybos ir pramonės amatų rūmus, kurie turi kontaktų su

užsienio Prekybos ir pramonės amatų rūmais. Įmonės gali važiuoti su savo šalies Prekybos ir pramonės amatų

rūmais pas kitos šalies Prekybos ir pramonės amatų rūmų įmones, pvz. Lietuva – Vokietija, su verslo misijomis

ir susitikimais. Kaštai tokiu atveju yra mažesni – juos pagrinde sudaro kelionės, apgyvendinimas. Taip pat

organizacijos, tokios kaip Europos verslo tinklas European Enterprise Network dalijasi ir keičiasi informacija.

2) Įmonė važiuoja į parodas savarankiškai, be valstybės paramos. Tačiau tokio atveju įmonės rinkodariniai kaštai

būtų daug didesni (minimum 2 kartus, o gali būti ir daugiau kartų didesni). Taigi įmonė mažina parodų,

kuriose ji dalyvauja, skaičių, renkasi parodas atsakingai, nes rizika yra didesnė. Įmonei yra sunkiau, o jos

situaciją dar labiau apsunkina tai, kad jos konkurentai (tokie kaip didesnės įmonės, kurios ir taip pačios

važiuoja į parodas ir verslo misijas) lieka stiprūs.Mažesnės įmonės netekusios valstybės paramos labiau jaučia

didesnių, stipresnių įmonių konkurenciją.

Svarbu paminėti, kad kai kurių parodų organizatoriai teikia pirmenybę įmonėms, atvykstančioms su valstybę

reprezentuojančia organizacija, tokia kaip „Versli Lietuva“, Litfood ir pan. Kai kurios šalys, tokios kaip Jungtiniai Arabų

Emyratai, net gi neįleidžia kiekvienos įmonės į tam tikrų sektorių parodas, pavyzdžiui į „Gulfood“ maisto produktų

parodą, be valstybę atstovaujančios organizacijos, tokios kaip Litfood. Taigi įmonėms važiuojant savarankiškai be

valstybės paramos į kai kurias parodas nebūtų įmanoma patekti.

Klausimas 2: Kuo skiriasi parodos nuo verslo misijų? Kada įmonei reikėtų važiuoti į parodą, o kada į verslo misiją?

Atsakymas 2:

Paroda

Važiuodama į parodą, įmonė siekia šių tikslų:

- Gauti naujų kontaktų,

- Palaikyti ryšį su esamais klientais,

- Pamatyti konkurentus, ką kiti parduoda.

27

Verslo misija

Yra du pagrindiniai būdai nuvažiuoti į verslo misiją:

1) Pasisamdyti konsultantą. Šis būdas yra brangesnis, nes reikia sumokėti konsultantui už darbą. Taip pat

reikalingas laikas pačiai įmonei pasiruošti verslo misijai (parengti informaciją apie įmonę, apie tai, ko nori

klientas, ir pan.).

2) Važiuoti per Prekybos ir pramonės amatų rūmus – Lietuvos ir užsienio. Šis būdas yra pigesnis, nes nereikia

mokėti konsultantui. Kaip ir pirmąjame būde, reikalingas laikas pasiruošti.

Tačiau šis būdas turi apribojimų. Prekybos ir pramonės amatų rūmai turi savo verslo misijų planą, pvz., šiais

metais važiuoja su turizmu, o ne su tekstile. Jeigu įmonė yra tekstilės sektoriaus, jai reikia ieškoti kontaktų per

kitus kanalus.

Šiame variante vysktančios įmonės nekonkuruoja tarpusavyje, būna netgi atvirkščiai, kad nepakankamai

įmonių susirenka verslo misijai.

Verslo misijų ir parodų tikslų palyginimas:

- Per verslo misiją, lyginant su paroda, įmonė gauna mažiau naujų kontaktų, nes susitinka su daug mažesniu

įmonių, potencialių partnerių, skaičiumi.

- Per verslo misiją ar po jos įmonė taip pat gali palaikyti ryšį su esamais klientais, kaip ir važiuojant į parodą.

- Lyginant su paroda, per verslo misiją galimybė pamatyti konkurentus yra mažesnė, nes įmonių, dalyvaujančių

verslo misijoje, skaičius yra mažesnis.

- Verslo misija turi keliavimo kartu aspektą, taigi įmonė turi galimybę bendrauti su kitomis Lietuvos įmonėmis.

- Verslo misijos privalumas yra tiesioginis susitikimas su klientais, kuris yra dažna verslo misijos pasekmė.

- Nors paroda nėra kokybiškų kontaktų garantas, tai yra papildomas rinkodarinis kanalas, leidžiantis įmonei

pritraukti klientus, apie kuriuos ji net nežino (ko verslo misija padaryti negali).

Tokio modelio, kuris suformuluoja, kada rinktis parodą, o kada verslo misiją, nėra. Geriausia, kai įmonė pasitelkia ir

parodas, ir verslo misijas.

Klausimas 3: Kada naudinga važiuoti į verslo misiją su valstybės atstovų, pvz., ministrų, diplomatų, parama?

Atsakymas 3: Valstybės parama (turima omenyje ne finansinė parama, o valstybės atstovų važiavimas kartu su verslu)

yra naudinga ar kartais net būtinai reikalinga tam tikrose šalyse, ypatingai autokratinio režimo šalyse. Tada valdžios

palaikymas yra svarbus, padeda sukurti pasitikėjimą, atidaryti duris tiek įmonei, tiek asocijuotoms struktūroms.

Valstybės parama mažiau reikalinga ar net visiškai nereikalinga tokiose šalyse, kaip Norvegija, arba tariantis su didele,

inovatyvia kompanija, kuriai važiuojanti Lietuvos įmonė yra reikalingas užsienio partneris.

Valstybės paramos naudingumas taip pat labai priklauso nuo valstybę atstovaujančio konkretaus žmogaus

kompetencijų bei įgūdžių.

28

Poveikis Apibrėžimas Pritaikymas verslo misijų (VM) ir parodų (P) srityje

Išstūmimo Vyriausybės politikos skatinami teigiami rezultatai yra nusverti tos pačios politikos neigiamais rezultatais, pasireiškiančiais kitur.

- Kokie gali būti/ yra VM, P neigiami rezultatai? Įmonės pildo popierius vietoj įprasto darbo? Kiek laiko? VL: Ne, kaip tik kai įmonės važiuoja su valstybės pagalba, joms padeda VL ir asocijuotos struktūros administracinius darbus atlikti.

- Jei blogai pasirodo, blogas įvaizdis Lietuvai ar sektoriui? VL: Taip, jeigu įmonė pasirodo nekompetentingai, padaroma žala sau, o taip pat gali būti ir Lietuvai, jeigu atstovaujama Lietuvą. Bet taip atsitinka retai, dažniausiai įmonė stengiasi gerai pasirodyti, nes nuo to priklauso jos tolimesnė sėkmė, taip pat įmonė moka savo pinigus (valstybė dengia tik dalį išlaidų), todėl intencija yra parodoje pasirodyti gerai.

Pakeitimo (substitucijos)

Intervencijos poveikis konkrečiam individui, grupei arba vietovėms yra realizuotas kitų individų, grupių ar vietovių sąskaita.

- Ar į VM ir P važiuojančios įmonės važiuoja kitų įmonių sąskaita? Kokios įmonės važiuoja, o kokios ne? Pagal dydį? Ar specifiniai reikalavimai iškreipia, kas važiuoja į P ir VM? VL: Pagal „Naujas Galimybes“ didelės įmonės negali gauti paramos važiavimui į parodą, bet jos ir pačios yra pajėgios važiuoti.

Nuotėkio Ši politika yra naudinga kitiems, nesantiems tikslinėje grupėje ar vietovėje.

- VL: Dalyvavimas parodose priverčia kompaniją pasitempti, jos pamato, kaip kiti atrodo, veikia- tiek parodos dalyviai, tiek bendro stendo dalyviai, tiek užsienio kompanijos.

- VL: Teigiamas nuotėkio efektas per tiekimo

grandinę. Pavyzdžiui, įmonė po parodos ar verslo misijos gauna didelį kontraktą. Įmonei reikia žaliavų/ dalių, ji savo ruožtu pasirašo kontraktą su žaliavas teikiančia įmone, ir t.t. Taigi gaunasi dauginamasis poveikis, vienos įmonės sėkmė gali atnešti sėkmę dark keletui įmonių, net nevažiavusių į VM ar P.

Savaimiškumo ( sunkybės)

Politika palaiko rezultatus , kurie ir taip būtų įvykę.

- Ar įmonės, važiuojančios į VM/P, gavusios paramą, būtų ir taip nuvažiavusios, be paramos? Didelės, vidutinės, mažos? VL: Jei įmonė jau turi veiklos plėtros strategiją, jei jau investuoja, nuosekliai, ir taip važiuos. Jei įmonė gali važiuoti pati, bet ima iš valstybės pinigus/ paramą, ji sutaupo savo pinigus ir skiria juos kitur: 1. Investuoja į savo įmonę, pvz., paruošia interneto svetainę, išduoda darbuotojams premiją, kad geriau pasiruoštų parodai/ verslo misijai, ir pan. 2. pasilieka pinigus sau asmeniškai. Tokiu atveju, valstybės parama VM ir P yra neefektyvi, nes ji palaiko rezultatus, kurie ir taip

29

būtų įvykę. Nėra mechanizmo, kaip tai būtų galima numatyti ar užtikrinti kad neįvyktų 2. variantas. Per „Naujas Galimybes“ buvo finansuojami marketingo parengimo projektai. LVPA numatė naudojimąsi, įsisavinimą kitai veiklai ir padarė fiksuotus įkainius, daugiau nebegali naudotis kitai veiklai.

5.2.4 VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ

Administraciniai „Verslios Lietuvos“ kaštai (arba nauda/ kaštų sutaupymas įmonėms) organizuojant verslo misijas

bei parodas

Įmonė gali nuvažiuoti į parodą dviem būdais:

1 variantas: per jungtinį stendą. („Versli Lietuva“ nepriimama pavienių įmonių, o organizuoja nacionaliniį stendą, po

kuriuo įmonės reprezentuoja save ir Lietuvą.) Su šiuo variantu susiję kaštai:

- Pačios įmonės laikas formų pildymui, minimalus – 2- 3 val.,

- VL administruoja.

2 variantas: įmonė važiuoja pati. Su šiuo variantu susiję kaštai:

- Pačios įmonės laikas formų pildymui, minimalus – 2- 3 val.,

- „Verslios Lietuvos“administravimo darbą atlieka pati įmonė. Jeigu įmonė turi kompetetingą žmogų, kas atliktų

šį darbą, laiko sąnaudos panašios į “Verlios Lietuvos” laiko sąnaudas, o jei neturi – laiko sąnaudos ir

administraciniai kaštai atitinkamai didesni.

Rengiant parodą ar verslo misiją VL atlieka daug administracinių darbų, už kuriuos įmonės neturi mokėti.

Pagrindinės organizavimo veiklos- paroda:

įmonių pritraukimas (jei reikia, reikalingų dokumentų iš įmonių surinkimas)*,

sutarčių sudarymas,

ploto užsakymas,

stendo derinimas su įmonėmis ir stendo gamintoju,

visos pirkimų procedūros,

konsultacijos įmonėms kaip pasiruošti dalyvavimui parodoje,

faktinis dalyvavimas parodoje (3 dienos (būna ir 5 dienos), pasiruošimas prieš ir po + 2 dienos),

reklaminės / informacinės medžiagos apie nacionalinį stendą bei jo dalyvius paruošimas,

viešinimas Lietuvoje ir užsienyje,

potencialių klientų / lankytojų / profesinės žiniasklaidos kvietimas į stendą,

palaikomas ryšys su įmonėmis po parodos,

rezultatų / sėkmės istorijų viešinimas.

Pagrindinės organizavimo veiklos - verslo misija:

Įmonių pritraukimas, (jei reikia, reikalingų dokumentų iš įmonių surinkimas ),

sutarčių sudarymas,

30

partnerio, dirbsiančio prie verslo misijos organizavimo pasirinktoje rinkoje (pvz., komercijos atašė,

konsultantas (jei konsultantas perkamas, tada dar prisideda visi viešieji pirkimai (dokumentų paruošimas,

konsultantų atranka ir pan.), suradimas,

Lietuvos įmonių aprašymų / profilio paruošimas,

dienotvarkės ir susitikimų organizavimas / derinimas su partneriu toje šalyje,

jei verslo misijos metu pristatoma šalis / sektorius – pranešėjų paieška ir derinimas, pranešimų / tezių

rengimas, konsultacijos įmonėms pasiruošimui verslo misijoje,

faktinis dalyvavimas misijoje (3-5 dienos – paprastai 1 – 3 dienos),

palaikomas ryšys su įmonėmis po misijos.,

rezultatų / sėkmės istorijų viešinimas.

*Kursyvu išskirtos veiklos, kurias reikia padaryti tiek organizuojant verslo misiją, tiek parodą.

Šie netiesioginiai kaštai susideda iš laiko, skirto atliekant aukščiau išvardytus darbus.

Darbuotojų laiko vertė yra apskaičiuojama alternatyviosios sąnaudos (angl. opportuity cost of time) principu, nes šį

laiką darbuotojas būtų galėjęs skirti alternatyvioms veikloms – tai yra darbuotojo vidutinis bruto darbo užmokestis

plius su darbo užmokesčiu nesusijusios sąnaudos (tokios kaip socialinės įmokos, patalpų nuoma ir pan. išlaidos).

Vidutinis eksporto departamento darbuotojo (kuris organizuoja parodas ir misijas) atlygis yra apie 79

EUR/darbo dienai (su visais mokesčiais – darbuotojo ir darbdavio). Pritaikius 1,3 koeficientą10 (su darbu

nesusijusiom sąnaudom padengti) vieno darbuotojo, rengiančio parodas ir verslo misijas, laiko sąnaudos yra

apie 103 Eur/ dieną.

Parodą/ misiją organizuoja 1 darbuotojas (išimtiniais atvejais 2 darbuotojai (ypač tuomet, kai vienas iš jų

naujas darbuotojas));

Parodai / misijai suorganizuoti reikia gero mėnesio laiko (labai priklauso nuo parodos „sudėtingumo“,

„susikalbėjimo“ su įmonėmis (jei jos jau surinktos), jei dar įmonių nėra, ir reikia jas surinkti / atrinkti – tai

tikrai ilgiau). Taigi, remiantis šia informacija, apskaičiavimui naudojama prielaida, kad organizaciniai darbai

trunka apytiksliai nuo 1 mėnesio (minimali vertė) ir 2 mėnesių (maksimali vertė).

Paroda paprastai pradedama organizuoti prieš 6 mėnesius iki parodos pradžios (parodos ploto užsakymai

kartais vykdomi net prieš metus iki parodos; jei paroda, tarkime, vyksta kas dveji metai – tai parodos ploto

užsakymas gali būti vykdomas ir prieš dvejus metus). Misija trumpiau (1-2 mėnesiai iki misijos pradžios jau

turi būti pradedama užsienio įmonių atranka. O iki tol dar turi būti padaryta labai daug darbų, tokių kaip

partnerio, dirbsiančio prie verslo misijos organizavimo pasirinktoje rinkoje, suradimas);

Taigi, vienos parodos arba verslo misijos organizavimo kaštai, patiriami „Verslios Lietuvos“ ir atitinkamai

sutaupomi įmonėmis, gali siekti apie 7,000 Eur vidutiniškai, remiantis aukščiau išvardytomis prielaidomis

apie reikalingus darbus bei darbo kainą. Minimali vertė siekia apie 3,000 EUR, jei organizaciniai darbai trukna

tik 1 mėnesį ir atliekami tik 1 darbuotojo, o maksimali vertė siekia apie 12,000 EUR, jei organizaciniai darbai

trunka 2 mėnesius ir atliekami 2 darbuotojų, remiantis aukščiau išvardytomis prielaidomis.

Pagal „Verslios Lietuvos“ duomenis, vidutinis „Verslios Lietuvos“ organizuojamų verslo misijų bei parodų į

metus skaičius gali skirtis skirtingais metais. Tačiau apytiksliai, jis siekia apie 10 „Verslios Lietuvos“

organizuojamų verslo misijų ir 15 parodų į metus. (Minimalus organizuojamų verslo misijų skaičius yra 5, o

maksimalus – 17 verslo misijos. Atitinkamai, minimalus organizuojamų parodų skaičius yra 12, o maksimalus –

10

1,3 koeficientas ( kitaip tariant 130%) yra taikomas Jungtinės Karalystės alternatyviosios laiko sąnaudos apskaičiavimui.

30% - tai vidutiniškos papildomos išlaidos, tokios kaip socialinės įmokos, patalpų nuoma ir pan. išlaidos. Neturint šio koeficiento Lietuvai, pritaikomas Jungtinės Karalystės valsytbės tarnyboje naudajomas koeficientas. Jis neturėtų smarkiai skirtis Lietuvoje.

31

18 parodos. Šie skaičiai parinkti remiantis kelerių metų duomenimis ir šioje srityje dirbančių darbuotojų

nuomone.)

Taigi, „Verslios Lietuvos“ organizaciniai kaštai, kasmet patiriami organizuojant verslo misijas siekia vidutiniškai

apie 70,000 EUR (minimum apie 15,000 EUR ir maksimum – apie 200,000 EUR). Atitinkamai, Verslios Lietuvos

organizaciniai kaštai, kasmet patiriami organizuojant parodas siekia vidutiniškai apie 100,000 EUR (minimum

apie 40,000 EUR ir maksimum – apie 220,000 EUR).

Taigi, organizaciniai kaštai Versliai Lietuvai organizuojant verslo misijas bei parodas sudėjus kartu siekia

vidutiniškai apie 170,000 EUR į metus (minimum apie 50,000 EUR ir maksimum – apie 400,000 EUR)

Taigi, šie kaštai yra padengiami valstybės ir sutaupomi verslo.

32

5.3 ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

5.3.1 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA

Žemės Ūkio ministerijos parodų pavyzdžiai:

„AgroBalt“ – įvažiuojamoji paroda Lietuvoje. Pagal ŽŪM, tai reikšmingiausia ir didžiausia Baltijos regione

tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda. Jos tikslas yra stiprinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus

konkurencingumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą kaimo vietovėse, užmegzti regioninių žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonių bei institucijų kontaktus su kitomis šalimis.

„Ką pasėsi?“ Stulginskio universitetas, mašinų, traktorių paroda laukuose.


Maisto pramonė sudaro 1/5 viso Lietuvos eksporto.

Maisto pramonės įmones galima suskirstyti į 3 grupes – dideles, vidutines ir mažas:

1) Didelės – turi skyrių rinkų paieškai bei rinkodarai. Gali mažiau dalintis informacija dėl konkurencijos

priežasčių.

2) Vidutinės – dažnai turi 1 žmogų pardavimams, kuris dažnai vykdo ir kitas funkcijas, pvz. su žaliavom. Tokioms

įmonėms pagalba atneša naudą, pvz. „Verslios Lietuvos“ teikiama informacija apie eksporto galimybes.

3) Mažos – patys ir augina, ir gamina, turi porą pasamdytų žmonių. Dažniausiai patys nepildo paraiškų. Jiems

pagalba, tokia kaip mokymai, kaip ieškoti informacijos, aplikuoti į eksporto skatinimo paramą, yra labai

naudinga.

ŽŪM įžvalgos ir pasiūlymai:

Komercijos atašė veikla ambasadose, tokia kaip padėti įmonėms skverbtis į naujas eksporto rinkas ar plėstis esamose,

yra naudinga. Atašė veiklos vertinimas yra gerai, nes leis tikslingai nukreipti jų darbą.

Strateginės, prioritetinės rinkos turėtų būti skirtingos pagal eksporto veiklą, pagal sektorių, pvz., kas tinka lengvąjai

pramonei nebūtinai tinka maistui. Eksportuojant maisto produktus reikia atsižvelgti į daugelį faktorių, (pavyzdžiui, į kai

kurias šalis reikia specialaus leidimo, norint įvežti maisto produktus), kurie gali būti neaktualūs, norint eksportuoti

kitus produktus ar paslaugas.

Kai į Lietuvos verslo susitikimus su užsienio įmonėmis kartu važiuoja ministras, tai duoda didelę pridėtinę vertę-

pagerina bendradarbiavimą ir jo efektyvumą, pvz., pagreitina leidimų eksportuoti į tam tikrą šalį, pvz. Kiniją, gavimą.

33

5.4 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪRA (LITFOOD)


Litfood vykdo ŽŪM formuojamą politiką – vykdo prikimus, teikia paraiškas, organizuoja stendus, plotą parodose. ŽŪM

atsakingi už viešuosius ryšius, delegacijas.

Naujų rinkų paieška bei važiavimas į parodas vykdomi šiais etapais:

1. Litfood ieško tinkamų rinkų ir parodų. Orientuojasi į ŪM kryptis- prioritetines eksporto rinkas.

2. Iš daugelio įvairių parodų maisto produktams (gali būti 100-200 parodų) atrenka labiausiai tinkančias rinkas ir

parodas – didžiausias ir svarbiausias maisto sektoriui (gali būti apie 40-60 parodų), bet ne perdaug specifines,

pvz. tik prieskoniams, nes tai būtų per siaura.

3. Apklausia įmones, kur jos norėtų važiuoti, pateikia parodų sąrašą ir klausia, ar norėtų dalyvauti (patys ar su

Litfood).

4. Teikia pasiūlymą ŽŪM su rinkų ir parodų sąrašu ir įmonių atsakymais.

5. ŽŪM atrenka ir rinkas, ir parodas bei numato finansavimą. Kartais tuo pačiu metu, kai ŽŪM atrenka parodas,

skiria ir finansavimą, o kartais finansavimo skyrimas gali būti šiek tiek uždelstas. Pavyzdžiui, 2014 buvo

patvirtintos 5 parodos, 2015 – 10 parodų, o 2016 patvirtintos 8 parodos.

6. Litfood informuoja įmones, kviečia dalyvauti. Vėl siunčia parodų sąrašą, kurį prašo užpildyti, kaip ir pirmą

kartą. Formuoja naują sąrašą.

7. Paraiškų pildymas

Pildant paraišką, nurodoma įvairi informacija:

bendra pasirinkto sektoriaus, pavyzdžiui pieno ar vėžiagyvių, eksporto statistika Lietuvos mastu į

pasirinktą šalį. Jeigu tam tikras sektorius mažiau augo, tai vienas iš pagrindimų, kad reikia išnaudoti

parodos galimybę stimuliuoti šį sektorių ir jo augimą.

Taip pat paraiškoje nurodoma informacija apie šalį, į kurią aplikuojama nuvykti, pavyzdžiui, apie tai,

kaip sutvarkyti leidimai maisto produktams įsivežti.

Taip pat nurodoma informacija apie Litfood pajėgumą parodų srityje, pvz. Statistinė informacija apie

Litfood organizuotų parodų skaičius per metus už porą metų atgal.

Nurodomi sąmatos bei kaštai – bendra parodos išlaidų suma. Pagal taisykles nurodoma, kokioms

įmonėms (turi atitikti aplikuojančių į paramą reikalavimus, pvz. užsiimti žemės ūkio veikla) bei už ką

yra dengiami kaštai (pvz., už parodinį plotą, dalyvio mokestį, stendo įrengimą, kelionės išlaidas).

Galutinių pagalbos gavėjų (įmonių, kurios nori važiuoti į parodą) skaičius. Paramos suma, į kurią

aplikuojama, dalinama iš viso įmonių, norinčių važiuoti į parodą, skaičiaus, bei nurodoma paramos

suma vienai įmonei.

Taip pat paraiškas užpildo pačios įmonės.

8. Litfood ir įmonių paraiškos siunčiamos Žemės Ūkio ministerijai. (Anksčiau būdavo tik viena paraiška, pildoma

Litfood, 2016 metais taisyklės pasikeitė ir dabar siunčiamos ir Litfood ir įmonių paraiškos Žemės Ūkio

ministerijai. Kadangi šis pakitimas yra naujas ir praėjo nedaug laiko, sunku palyginti, bei pasakyti, kuris

paraiškų pildymo ir siuntimo metodas buvo efektyvesnis.)

9. ŽŪM patvirtina suderintą paraišką.

34

Įmonių skaičius. Praktika yra tokia, kad būtų bent 5 įmonės (pvz., 3 įmonės būtų per mažai), kurios buriasi po jungtiniu

Lietuvos stendu, reprezentuoja Lietuvą. Litfood kviečia daug įmonių, nes su daugiau įmonių padidėja įmonių bei

Lietuvos matomumas parodose. Svarbu garsinti ir Lietuvos, ir pačių įmonių, vardą.

Didžiosios įmonės dalyvauja parodose pačios, atskirai.

5.4.2 VERSLO MISIJŲ IR PARODŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ

Panašiai, kaip ir „Versli Lietuva“, Litfood atlieka administracinį, organizacinį darbą ruošiantis važiuoti į parodą, tokį

kaip ploto rezervavimas parodoje, stendo organizacija ir pan.

Iš pokalbio tyrimo metu buvo matyti, kad žmonių skaičius bei laikas, reikalingas atlikti šiuos darbus panašus į „Verslios

Lietuvos“ laiką. Tačiau tikslesni duomenys nebuvo pateikti, todėl nėra galimybės paskaičiuoti Litfood administracinius

kaštus, bei palyginti su, pavyzdžiui, „Verslia Lietuva“. Tačiau kaip ir „Verslios Lietuvos“, Litfood organizacinis darbas

rengiant parodas šiuo metu teikiamas įmonėms nemokamai, taigi įmonės sutaupo kaštus, vykstant į parodas su

Lidfood.

Parama, skiriama Litfood organizuojamoms parodoms, yra maža ir sudaro tik 10-15% visų mokamų išlaidų. Po to ši

parama dar yra padalinama tarp dalyvių. Taigi dalyvis gauna 10-15% paramos ar mažiau. Litfood pasidalijo įžvalgomis,

kad tai yra labai mažai ir galėtų būti daugiau.


Litfood įžvalgos kokybiniu verslo misijų bei parodų aspektu panašios į įžvalgas, kurias išreiškė kitos organizacijos,

dalyvavusios tyrime.

Pavyzdžiui, Litfood taip pat minėjo, kad reikia kelis metus iš eilės, pvz., 4,5,6, važiuoti į parodą, kad įmonę pastebėtų,

pasitikėtų bei pasiūlytų sudaryti su ja kontraktą. Nors būna ir atvejų, kai įmonė iš karto gauna kontraktą po pirmo

dalyvavimo parodoje. Pavyzdžiui Foodex Japan parodoje sūris „Mildė“ gavo pasiūlymą bei sudarė kontraktą.

Litfood taip pat minėjo, kad mato vertę tyrimuose ir norėtų tai daryti, tačiau šiai veiklai trūksta žmogiškųjų išteklių.

Tyrimo metu taip pat buvo išreikštos abejonės dėl parodos „AgroBalt“ efektyvumo sąnaudų naudos atžvilgiu. Buvo

kalbama apie galimybę išsamiau pažvelgti į šį klausimą, pavyzdžiui, peržiūrint įmonių atsiliepimus apie dalyvavimą

šioje parodoje už kelis metus.

35

5.5 LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA (LPK)


Parodos organizuojamos per paramą, daugiausia ES. Verslo misijos organizuojamos privačiu pagrindu.

Skelbia informaciją apie parodas ir verslo misijas, jų programą bei kainą per naujienlaiškį, email, tinklapį.

Iš pokalbio galima pasakyti, kad važiavimo į parodas administracija ir organizavimas panašus į „Verslios Lietuvos“ ir

Litfood. Detalesne informacija nebuvo pasidalinta, todėl administracinių kaštų palyginimas su kitomis organizacijomis

nėra galimas.

Kalbant apie važiavimą į verslo misijas, jis susideda iš šių dalių:

1. Įmonių apklausa apie tai, kokios rinkos jas domina.

2. Analizė:

- Kokie yra ryšiai su šia valstybe?

- Ar LPK jau darė ten verslo misiją neseniai?

- Potenciali kaina – logistika, pragyvenimas, maržas.

- eksporto proveržis, kur yra.

3. LPK siūlo verslo misiją, kainą, bei siūlo įmonėms aplikuoti.

4. Įmonės aplikuoja.

5. LPK organizuoja verslo misiją kartu su užsienio partneriais.

6. Važiuoja į verslo misiją.

7. Grįžtamasis ryšys iš dalyvavusių įmonių.

36

5.6 UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

5.6.1 ORGANIZACIJOS VYKDOMŲ EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA IR KIEKYBINĖ ANALIZĖ

Užsienio Reikalų Ministerija (URM) veikla skiriasi nuo „Verslios Lietuvos“, Litfood, Ūkio Ministerijos. ŪM formuoja

politiką, o URM padeda įgyvendinti, organizuoti. URM nevaldo pinigų, nederina su LVPA.

URM eksporto skatinimo veiklos:

1. Dvišalis bendradarbiavimas- Verslo misijos ir parodos. URM patys neburia verslo misijų ir parodų. Tai daro

„Versli Lietuva“, verslo asociacijos ir konfederacijos, tokios kaip Lietuvos Pramoninkų Konfederacija (LPK).

URM padeda savo infrastruktūra- ambasadomis bei žmogiškaisiais ištekliais. Pavyzdžiui, URM organizuoja

žmonių grupę ambasadoje toje šalyje, kurioje vyks verslo misija ar paroda, kurie ieško potencialių klientų,

suderina stendą, gali padėti surasti renginiui patalpas.

Šiai veiklai skiriamas labai nedidelis kiekis pinigų- iš viso 51,000 Eur per metus. Į juos įeina parama

atstovybėms, komandiruotėms, pvz. 500 Eur B2B susitikimui- salei, vaišėms ir pan.

2. Dvišalis bendradarbiavimas- Verslo misijos ir parodos. Išimtiniais atvejais, ministerijos atstovai patys suburia

verslo misiją. Tai įvyksta, kai tokia galimybė atsiranda netikėtai ir norima ją išnaudoti. Pavyzdžiui, verslo

misijos į tam tikrą užsienio šalį laukiama metus ar dvejus, netikėtai tos šalies atstovai susisiekia ir pasiūlo

artimą datą, pavyzdžiui už mėnesio. Mėnuo yra per mažai tipinei verslo misijai surengti, joms rengiamasi iš

anksto – „Versli Lietuva“, LPK ir kiti planuoja verslo misijas iš anksto, įtraukia jas planuodami biudžetą. Todėl

tada URM pati susisiekia su įmonėmis ir vežasi jas į verslo misiją. Tokiais atvejais įmonių skaičius būna

nedidelis, dažniausiai 6 – 7 žmonės (po 1 žmogų nuo įmonės), daugiausia apie 10 žmonių.

Kitos veiklos:

3. Užsienio prekybos politika – atstovauti ES interesams, išlaikyti esamas rinkas ir atrasi naujas. ES taiko

bendrąją politiką, tie patys muitai visoje ES, pvz. antidempingo muitai Kinijai. URM prisideda prie eksporto

skatinimo, konsultuojasi su įmonėmis, kad tikslingai atstovautų Lietuvos poziciją, gintų Lietuvos įmonių

interesus. Iš viso – 61,000 Eur į metus.

4. Tarptautinės ekonominės organizacijos, tokios kaip Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO) (angl. World Trade

Organization), OECD, Trade barriers committee prie PPO, ginčų sprendimo mechanizmai, e.g. dėl netarifinių

apribojimų. Iš viso- 9,500 Eurį metus.

5. Sutartinė bazė- Netiesioginė priemonė, skatinanti verslo ryšius, tuo tarpu ir eksportą.

Tokios, kaip dviejų šalių sutartys dėl:

- pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos – lengvesni ryšiai

(FinMin),

- investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos,

- ekonominio bendradarbiavimo (bendra sutartis, tarpvyriausybinė komisija, susitinkama su verslu bei

aptariama, kas svarbu, kokios turimos problemos).

Viso 121,500 Eurį metus – apie 120,000 Eurį metus.

37


Poveikis Apibrėžimas Pritaikymas verslo misijų (VM) ir parodų (P) srityje, URM


Kokie gali būti/ yra VM, P neigiami rezultatai? - Jei blogai pasirodo, blogas įvaizdis Lietuvai ar sektoriui?

URM: Būna, kad įmonės nusiunčia netinkamą žmogų prastų komunikavimo gebėjimų, arba įmonės būna ne visada pasiruošusios. Tai padaro blogą įvaizdį įmonei, bet taip pat daro ir blogą įvaizdį Lietuvai.

- Ar yra mechanizmų, kurie padėtų to išvengti? URM: Dabar „Versli Lietuva“ praskanuoja įmonę, kuri norėtų važiuoti į parodą ar verslo misiją pardavimų galimybių aspektu. Buvo atvejų, kai buvo randami potencialūs pirkėjai Lietuvoje (net gi esantys šalia esančioje vietovėje), kurie galėtų nupirkti didžiąją įmonės produkcijos dalį. Tokiais atvejais įmonei nebereikėjo važiuoti į verslo misiją ar parodą tuo laikotarpiu. Priemonė „Akademija Lt“ padeda mažom ir vidutinėm įmonėm regionuose, teikia konsultacijas. „Versli Lietuva“ palaiko ryšį su daugeliu įmonių ir gali patarti įmonei, norinčiai važiuoti į parodą ar verslo misiją, kad įmonei tai neatneštų daug naudos toje išsivystymo, brandos ir pasirengimo stadijoje, kurioje įmonė yra tuo laikotarpiu. Įmonė gali priimti „Verslios Lietuvos“ patarimą ir nevažiuoti. Tačiau formalių įsipareigojimų tai padaryti nėra. Kitų mechanizmų nėra.


Intervencijos poveikis konkrečiam individui, grupei arba vietovėms yra realizuotas kitų individų, grupių ar vietovių sąskaita.

- Ar į VM ir P važiuojančios įmonės važiuoja kitų įmonių sąskaita? Jei taip, Lietuvos mastu nėra pridėtinės vertės, tik naudos perkėlimas iš įmonės A į B (jei gaunama nauda yra tokia pati). Ar yra įmonių, važiuojančių į VM, P skaičiaus apribojimas? Koks? Kur daugiau apribojimo? URM: Nėra įmonių skaičiaus apribojimo, visos įmonės gali važiuoti. Dažniausiai važiuoja 10-15 įmonių. Jeigu reikia, gali ir daugiau. Pavyzdžiui, į Kazachstaną, kurio kultūra yra tokia, kad svarbu asmeniškai nuvažiuoti, galima net gi čarteriu skristi.


- Ar garsinamas Lietuvos vardas, tam tikri sektoriai? Ar tai yra gerai, nes pasipelni kitos, nedalyvaujančios įmonės bei tos, kurios įsikurs ateityje? URM: Taip, be abejo.

- Kontaktai – ar yra nutekėjimas? URM: Jei klasterizacija- tai taip, skatinama. Klasterizacija yra gerai, kai kur gali įtikinti kitą sektorių, suteikia matomumo.


Politika palaiko rezultatus , kurie ir taip būtų įvykę.

- Ar įmonės, važiuojančios į VM/P, gavusios paramą, būtų ir taip nuvažiavusios, be paramos? Didelės, vidutinės, mažos? URM: SVV įmonės neišvažiuotų be paramos, didelės išvažiuoja ir be paramos.

- Ar įmonės ir be VM, P būtų gavusios kontaktus, kuriuos normaliai gautų per VM ar P? URM: Parodos- pirmas žingsnis

38

kontaktams gauti. SVV įmonėms parodos labai padeda. Pirmą kartą važiuojama pasivaikščioti po parodą, pažiūrėti, kas ir kaip pristato savo produkciją ar paslaugas bei įvertinti savo įmonės galimybes, ar surastų pirkėjų. Antrą kartą galima važiuoti su stendu ir pristatyti savo įmonę ir produkciją ar paslaugas. Svarbu parodose dalyvauti kasmet, pvz., 5 metus iš eilės, nepraleidžiant nė vienų metų. Tai signalizuoja potencialiems klientams patikimumą, kad įmonė gyva ir turi resursų. Dažniausiai pirmus metus vykstant į parodą nėra užsakymų, antrus – apie 1 – 2 užsakymus, po to užsakymų daugėja, ypač po 5 metų iš eilės pristatant savo įmonę parodose. Paskui jau nebūtina dalyvauti kasmetinėse parodose.

39

6 PRIEDAS 1. KLAUSIMYNAS

Eksporto skatinimo priemonės- visos.

1) Organizacijos vykdomų eksporto skatinimo priemonių apžvalga.

Verslo misijos (VM) ir parodos (P).

2) Organizacijos vykdomų verslo misijų ir parodų apžvalga. Informacija- kokios jos yra, kokios buvo įvykdytos, gal būt būtų galima sugrupuoti pagal tikslą.

3) Parodų ir verslo misijų logikos modeliai- sudėlioti kartu.

4) Kokybinė analizė- iš įgyvendinimo ir kokybės pusės:

Jei nebūtų paramos ir jei nebūtų pačių VM/P kaip megztųsi kontaktai?

kas veikia gerai?

kas galėtų būti patobulinta?

ar sąsajos logikos modelyje veikia taip, kaip yra tikimąsi?

kaip elgiasi subjektai, įmonės, gaunančios eksporto skatinimo priemonę?

kaip keičiasi jų elgesys palyginus su situacija be priemonės?

ar yra kitų efektų?

Kaip įvertintumėte verslo misijų ir parodų poveikį, pagal išstūmimo, pakeitimo, nuotėkio ir savaimiškumo kategorijas? Lentelėse žemiau yra pateikti apibrėžimai bei pavyzdžiai anglų (originalo) ir lietuvių kalbomis. Įvertinkite poveikį ir užpildykite lentelę.

Poveikis Aktualumas verslo misijoms bei parodoms

Išstūmimo


Nuotėkio


5) Kiekybinė analizė. Informacija apie:

kaštus, tiesioginius (total cost / metus), bei netiesioginius, pvz. kas dar turi kiek laiko skirti papildomam administraciniam darbui, paraiškų pildymui bei ataskaitom (kiek valandų, kokio lygio specialistas (užmokestis), kiek specialistų, kokiam darbui- gali paskaičiuoti papildomus administracinius kaštus).

40

veiklą, pavyzdžiui kiek per praeitus metus buvo susitikimų (VM, P) su potencialiais verslo partneriais,

produktus arba paslaugas, pvz. kiek naujų kontaktų užmegzta ar senų atnaujinta.

tarpiniai rezultatai, pvz. eksporto apimčių, eksportuojamų produktų kainos pakitimai, kiti pokyčiai įmonėje, pvz. daugiau darbuotojų, daugiau MTEP veiklos.

Poveikis Apibrėžimas Pavyzdys Pritaikymas verslo misijų (VM) ir parodų (P) srityje


Nusikaltimo išstūmimas, persikėlimas iš vieno rajono, kuriame buvo vykdama nusikalstamumo mažinimo politika, į kitą, šalia esantį, rajoną.

Kokie gali būti/ yra VM, P neigiami rezultatai? - Įmonės pildo popierius vietoj įprasto darbo?

Kiek laiko? - Jei blogai pasirodo, blogas įvaizdis Lietuvai ar

sektoriui? - Išsiskyrimas didėja- tarp gerai ir blogai

eksportuojančių- barjerai naujom, mažom įmonėm?

Pakeitimo (substitucijos) Intervencijos poveikis konkrečiam individui, grupei arba vietovėms yra realizuotas kitų individų, grupių ar vietovių sąskaita.

Siekiant užtikrinti įdarbinimo subsidiją darbdavys samdo bedarbį, esantį vyriausybės nedarbo mažinimo programoje, vietoje kito reikalavimus atitinkančio kandidato.

- Ar į VM ir P važiuojančios įmonės važiuoja kitų įmonių sąskaita? Jei taip, Lietuvos mastu nėra pridėtinės vertės, tik naudos perkėlimas iš įmonės A į B (jei gaunama tokia pat nauda).

- Ar yra įmonių, važiuojančių į VM, P skaičiaus apribojimas? Koks? Kur daugiau apribojimo?

- Kokios įmonės važiuoja, o kokios nebe? Pagal dydį? Ar specifiniai reikalavimai iškreipia, kas važiuoja į P ir VM?

- Ar dažnai įmonės gauna tuos pačius kontaktus? Ar dažnai jos konkuruoja dėl kontrakto?

Padidėjusi konkurencija yra gerai.


Į darbus, generuotus tikslinėje vietovėje, yra priimami žmonės, gyvenantys už šios vietovės ribų.

- Garsinamas Lietuvos vardas, tam tikri sektoriai? Tai yra gerai, nes pasipelni kitos, nedalyvaujančios įmonės bei tos, kurios įsikurs ateityje?

- Kontaktai- ar yra nutekėjimas? Jei klasterizacija- skatinama? Jei eksporto darbuotojai keičia įmones?

Savaimiškumo ( sunkybės) Politika palaiko rezultatus , kurie ir taip būtų įvykę.

Darbdavys gauna subsidiją pasamdyti darbuotoją, kurį jis ir taip būtų pasamdęs.

- Ar įmonės, važiuojančios į VM/P, gavusios paramą, būtų ir taip nuvažiavusios, be paramos? Didelės, vidutinės, mažos?

- Ar įmonės ir be VM, P būtų gavusios

41

kontaktus, kuriuos normaliai gautų per VM ar P?

42

Effect Definition Example

Displacement Positive outcomes promoted by government policy are offset by a negative outcome of the same policy elsewhere.

The displacement of crime from one area, where a crime reduction policy is being implemented, to a bordering area.

Substitution The effects of an intervention on a particular individual, group or area are only realised at the expense of other individuals, groups or areas.

An employer appointing a jobless person from a government scheme, rather than a standard applicant, in order to secure a recruitment subsidy.

Leakage The policy benefits others outside the target area or group.

Jobs generated in a target area are taken by those who live outside it.

Deadweight The policy supports outcomes which would have occurred anyway.

An employer receives a subsidy to take on workers who were going to be appointed anyway.11

11

HM Treasury The Magenta Book, https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf

43

Logikos modelis

Verslo misijų, parodų logikos modelis

Sąnaudos Veikla Produktai

arba paslaugos

Tarpiniai rezultatai

Poveikis

$, laikas

Susitikimai su pt. verslo

partneriais

Nauji kontraktai

Įmonių eksportas

auga

Lt eksportas

auga

44

Verslo misijų, parodų logikos modelis- sąsajų tyrinėjimas, pavyzdys

$, laikas Susitikimai

su pt. verslo partneriais

Nauji kontraktai

45

Documents

Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizėkurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/Eksporto-skatinimo-priemoni... · Pavyzdžiai Jungtinėje Karalystėje teikiamos konsultacinės