Elektroninė versijapasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2015/07/pasaulio-lietuvis-2015-birzelis-liepa1.pdfPLB KONSTITUCIJA XV PLB SEIMO REGLAMENTAS XV PLB SEIMO PROGRAMA s PLB valdybos

ISSN 1732 - 0135

MĖNESINIS ŽURNALAS | LEIDŽIAMAS NUO 1963 2015 BIRŽELIS–LIEPA 06/538

Pa

sau

lio

LIETUVIŲ CHARTIJAPLB KONSTITUCIJAXV PLB SEIMO REGLAMENTASXV PLB SEIMO PROGRAMA

SeimasPLB valdybos ataskaitaSeimo ir PLB komisijos veiklos pristatymasUžsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos pranešimas32 kraštų lietuvių bendruomenių veiklos apžvalgos

XV PLBSeimasPRENUMERUOKITE

Elektroninė versija – www.readadvice.com

IR BŪKITE PASAULIO LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖS DALIMI

Informaciją apie prenumeratą rasite www.pasauliolietuvis.lt bei gausite el. paštu [email protected]

Metinė prenumerata nuo

17,38 Eur

PL_2015 Birzelis_liepa virseliai 1.indd 2 2015.06.29 10:43:08

AIRIJAArūnas Teiš[email protected] The Court, Moyglare Hall,Maynooth, co. [email protected]

ARGENTINAJuozas [email protected] 2280 (1870), Avellaneda, Buenos Aires, ARgENTINA

AUSTRALIJARamutis Zakarevič[email protected] Box 374, Epping, NSW 1710, AuSTRALIA

AUSTRIJAAngelika [email protected]+436767057973www.lietuviai.at

BALTARUSIJAAlfridas Kerš[email protected] Matulevič[email protected]

BELGIJAArnoldas Pranckevič[email protected]

BRAZILIJARosana [email protected]ça República Lituana Nº 74São PauloBRASILCEP: 03140-050

BULGARIJASotera Chananova Vanderhaghen [email protected]

ČEKIJASigitas Adomavič[email protected] 1070463 11 Liberec 30+420 725 863 315CZECH [email protected]

DANIJAInga Merkytė[email protected] [email protected]

ESTIJACecilija Rasa [email protected] tee 37–45Tallinn 12612ESTONIAwww.hot.ee/elu

LIETUvIų BENDRUomENėS IR Jų KoNTAKTAI pASAULyJE

GRAIKIJAJurgita Montvydaitė[email protected]. Palama 35, 11141 AthensgREECE

GRUZIJAZina Karukhnishvili [email protected] 1 – 18Tbilisi 0179 gEORgIA

ISLANDIJAJurgita Motiejūnaitė[email protected]

ISpANIJARegina gelūnienė [email protected] +34 678953997

ITALIJARomas Kazakevič[email protected]

JApoNIJADaiva [email protected] 13- 7- 205 Ebisu, Shibuya- ku, Tokyo 150- 0013 JAPANwww.japonija.org

JUNGTINėS AmERIKoS vALSTIJoSSigita Šimkuvienė[email protected]@gmail.com43 Anthony St. New Haven, CT 06515uSAwww.lithuanian-american.org

JUNGTINė KARALySTėDalia Asanavičiūtė[email protected]

KANADAJoana Kuraitė-Lasienė[email protected] Resurrection Road Toronto ON M9A 5g1 CANADAwww.klb.org

KAZACHSTANASLietuvių kultūros draugija „Aidas“Rolandas Kliuč[email protected]

Lietuvių bendrija „Lituanika“ Vitalijus Tvarijonas [email protected] Bukhar-Žyrau pr. 55-30 Karaganda KAZAKHSTAN

KoLUmBIJAStasytė Slotkutė [email protected] 115 A # 70 C 75 Cons. 4, Clinica ShaioBogotaCOLOMBIA

LATvIJARolandas Ž[email protected]

LENKIJADanutė Valukonytė11-Marca ul. 1616-515 [email protected]+48875161013 www.punskas.pl

LIUKSEmBURGASEglė Jurienė [email protected] http://lietuva.lu/drp/bendruomene/

moLDAvIJAIrena garliauskaitė[email protected] Dacija [email protected]

NAUJoJI ZELANDIJAPovilas Bartašiū[email protected] arba [email protected]

NoRvEGIJA gediminas Karoblis [email protected]

NyDERLANDAILina Mengotienė[email protected]

poRTUGALIJADenisas [email protected]. 5 de Outubro, 81-1 Esq.1050-050 LisboaPORTugALwww.pt-lt.org

pRANCŪZIJALinas Maknavičiuswww.facebook.com/[email protected]

RUSIJARusijos Lietuvių Tarybagintautas Ž[email protected]

SLovėNIJASlovėnų–lietuvių draugija „Baltica“Ūla Kepežinskaitė Đurić[email protected]ška 391000 LjubljanaREPuBLIC OF SLOVENIA

SUomIJAJurgita [email protected] 13 A 00170 Helsinki FINLANDwww.lietuviai.fi

ŠvEDIJARūta Miklovienė[email protected]

ŠvEICARIJAJūratė [email protected] 198CH- 8706 MeilenSWITZERLAND www.lietuviai.ch

UKRAINADalia [email protected]

URUGvAJUSgustavo Martí[email protected]. +598 2 902 23 71Mob. tel. +598 99 15 10 20Rio de Janeiro 4001MontevideoREPuBLICA ORIENTAL DEL uRuguAy

vENESUELAVytenis [email protected] Rosales-Statkus (ryšiams)[email protected]

vENGRIJALina Sakalauskaitė[email protected]

voKIETIJAAntanas Šiugž[email protected] Str.168623 Lampertheim-Huettenfeld [email protected]

PLB SEIMO NARIAI-KRAŠTAI K.V. PIRM. J.S. PIRM. RINKTI ATSTOVAI IŠ VISO1 AIRIJA 1 0 4 52 ARGENTINA 1 1 1 33 AUSTRALIJA 1 1 3 54 AUSTRIJA 1 0 1 25 BALTARUSIJA 1 0 2 36 BULGARIJA 1 0 1 27 BELGIJA 1 0 1 28 BRAZILIJA 1 1 1 39 ČEKIJA 1 0 1 210 DANIJA 1 1 2 411 ESTIJA 1 1 1 312 GRAIKIJA 1 0 1 213 GRUZIJA 1 0 1 214 ISLANDIJA 1 0 1 215 ISPANIJA 1 1 2 416 ITALIJA 1 0 1 217 JAPONIJA 1 0 1 218 JUNGTINĖ KARALYSTĖ 1 1 4 619 JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS 1 1 20 2220 KANADA 1 1 8 1021 KAZACHSTANAS 1 0 1 222 KOLUMBIJA 1 0 1 223 LATVIJA 1 1 2 424 LENKIJA 1 1 3 525 LIUKSEMBURGAS 1 0 1 226 MALTA 1 0 1 227 MOLDAVIJA 1 0 1 228 NAUJOJI ZELANDIJA 1 0 1 229 NORVEGIJA 1 1 2 430 OLANDIJA 1 0 1 231 PORTUGALIJA 1 0 1 232 PRANCŪZIJA 1 1 1 333 RUSIJA 1 1 8 1034 SLOVĖNIJA 1 0 1 235 SUOMIJA 1 1 1 336 ŠVEDIJA 1 0 3 437 ŠVEICARIJA 1 0 1 238 UKRAINA 1 1 2 439 URUGVAJUS 1 1 1 340 VENESUELA 1 1 1 341 VENGRIJA 1 0 1 242 VOKIETIJA 1 1 4 6 IŠ VISO 42 19 96 157 PLB VALDYBA 12 12

PLB ATSTOVAS 1 1

PLB KONFLIKTŲ SPRENDIMO KOMITETO PIRMININKAS 1 1

PLB KONTROLĖS KOMISIJOS PIRMININKAS 1 1

IŠ VISO 57 19 96 172

pASAULIo LIETUvIų BENDRUomENėS Xv SEImo (2015–2018) NARIų SKAIČIUS

Lentelė patvirtinta pLB valdybos posėdyje 2014 m. rugsėjo 23 dieną, patikslinta 2014 m. lapkričio 26 dieną bei 2015 m. birželio 15 dieną.pLB Xv Seimo pirmoji sesija šaukiama 2015 m. liepos 14–17 dienomis vilniuje, Lietuvoje.


turinysP

asa

uli

o

REDAKTORĖS ŽODIS Skirtingi, bet vieningi .................................................................. 5

PLB XV SEIMO AKTUALIJOS IR DOKUMENTAI PLB tradicijos tęsiamos ............................................................... 6Lietuvių chartija............................................................................ 7PLB Konstitucija ........................................................................... 8PLB XV Seimo programa ...........................................................10 PLB XV Seimo darbo taisyklės (reglamentas) ......................... 12

PLB VALDYBOS ATASKAITA PLB valdybos pirmininkės ataskaita ....................................... 15 PLB atstovybės ataskaita ............................................................22 PLJS ataskaita ...............................................................................24 Finansų reikalų komisijos ataskaita .........................................25Kultūros reikalų komisijos ataskaita ........................................27Naujosios emigracijos reikalų komisijos ataskaita ............... 30Pietų Amerikos reikalų komisijos ataskaita............................ 31PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos ataskaita ......................34Rytų kraštų ir Rusijos komisijos ataskaita ..............................36Sibiro lietuvių veiklos ataskaita ................................................39Sielovados reikalų komisijos veiklos apžvalga ...................... 40Švietimo reikalų komisijos ataskaita .......................................42

PLB IR LIETUVOS VALDŽIOS KOMISIJŲ VEIKLASeimo ir PLB komisija ............................................................... 46Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija ................ 49

KRAŠTŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ VEIKLAAirijos lietuvių bendruomenė ...................................................52Argentinos lietuvių bendruomenė ...........................................53

Australijos lietuvių bendruomenė ...........................................55Austrijos lietuvių bendruomenė ...............................................57Baltarusijos lietuvių bendruomenė (Pelesos lietuvių bendruomenė) ...............................................58Belgijos lietuvių bendruomenė .................................................59Brazilijos lietuvių bendruomenė ............................................. 60Bulgarijos lietuvių bendruomenė .............................................61Danijos lietuvių bendrija ............................................................62Estijos lietuvių bendruomenė .................................................. 64Graikijos lietuvių bendruomenė ..............................................65Gruzijos lietuvių bendrija „Rūta“ ............................................ 66Islandijos lietuvių bendruomenė ............................................ 68Italijos lietuvių bendruomenė ................................................. 69JAV lietuvių bendruomenė ........................................................70Kanados lietuvių bendruomenė ...............................................73Kolumbijos lietuvių bendruomenė .........................................74Latvijos lietuvių bendruomenė .................................................74Lenkijos lietuvių bendruomenė ...............................................77Liuksemburgo lietuvių bendruomenė ....................................78Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė .........................79Olandijos lietuvių bendruomenė ............................................ 80Prancūzijos lietuvių bendruomenė ..........................................81Rusijos lietuvių bendruomenė (Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė) .............................82Suomijos lietuvių bendruomenė ............................................. 86Švedijos lietuvių bendruomenė ................................................87Šveicarijos lietuvių bendruomenė ........................................... 88Ukrainos lietuvių bendruomenė ............................................. 90Urugvajaus lietuvių bendruomenė ..........................................92Venesuelos lietuvių bendruomenė ...........................................93Vengrijos lietuvių bendruomenė ............................................. 94Vokietijos lietuvių bendruomenė .............................................95

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 3

Mėnesinis žurnalas. 2015 m. 6/538Leidinys PasauLio Lietuvių Bendruomenės gyvenimui ir minčiai

LEIDĖJASpasaulio lietuvių bendruomenė (plb). žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų.platinti „pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World lithuanian“ magazinepublished monthly by the lithuanian World Community, inc.Copyright by the lithuanian World Community, inc.

žurnalo „pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies remia užsienio reikalų ministerija

Marija Danguolė Navickienė (JAV)plb pirmininkė, Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Simonas Černiauskas (Vokietija)plJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijų [email protected]

Dalia Henke (Vokietija)plb įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, plb valdybos pirmininkės [email protected]

Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų komisijos pirmininkas, plb valdybos pirmininkės [email protected]

Jūratė Caspersen (Šveicarija)Kultūros reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)pietų amerikos reikalų komisijos [email protected]

Antanas Rasiulis (Rusija)[email protected]

Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos [email protected]

Aurelija Norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos [email protected]

Laima Apanavičienė (JAV)Švietimo reikalų komisijos pirmininkė[email protected]

Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Šiaurės amerikoskomisijos pirmininkė[email protected]

PLB biuro adresas: 213 West lake shore DriveCary, ill 60013 usa

PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212lt-01109 Vilniustel./faks. +37052396264el. p.: [email protected]; [email protected]/plbwww.plbe.org

PLB atstovė LietuvojeVida bandis+370 52 396 [email protected]

PLB konfliktų sprendimo komitetas:Vytautas Maciūnas (JaV),Marytė Šmitienė (Vokietija),rūta žilinskienė (Kanada)

PLB kontrolės komisija:saulius Kačiulis (italija),angelė nelsienė (JaV),aldona seghal (Švedija)

PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593el. p. [email protected] Cardiff Drivesaugus, Ca 91350usa

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS (PLB) VALDYBA(2012–2015)

lietuvos spaudos, radijo ir televizi-jos rėmimo fondas remia „pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdo-mą projektą „lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis paveldas užsienyje, ryšiai su lietuva“

už žurnalo „pasaulio lietuvis“ prenumeratą galima sumokėtiper „paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia el. paš[email protected] parašyti laišką ir paprašyti sąskaitos apmokėjimui.

Pa

sau

lio

PPRENUMERATA METAMS:LIETUVOJE – 17,38 eur

ELEKTRONINĖ VERSIJA – 17,38 eurportale: http://www.readadvice.comelektroninę žurnalo „pasaulio lietuvis“ versiją galite užsiprenumeruoti pervesdami lėšas į sąskaitą lietuvoje ir el. pašto adresu [email protected] atsiųsdami savo el. pašto adresą. tuomet jums bus atsiųstas kodas, kurį įvedę žurnalą galėsite skaityti savo kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekrane.portale http://www.readadvice.com galite įsigyti ir atskirus žurnalo numerius. Vieno kaina – 2,90 eur / 3,56 usD.

EUROPOS VALSTYBĖSE paprasta prenumerata – 45 eurgarbės prenumerata – 65 eur užsakant į lietuvą – 26 euržurnalą „pasaulio lietuvis“ galite užsiprenumeruoti pervesdami lėšas į sąskaitą lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu [email protected] adresą, kuriuo siųsti žurnalą.

Banko rekvizitai:Gavėjas: pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė lietuvojesąskaitos nr. lt76 7300 0101 2423 6579bankas: ab „swedbank“banko adresas: Konstitucijos pr. 20a, 03502 Vilniusbanko kodas 73000sWiFt kodas Habalt22AUSTRALIJOJE paprasta prenumerata – 60 auDgarbės prenumerata – 93 auDužsakant į lietuvą – 32 auDČekius siųsti adresu: Monika Čyplys511 Marion streetGeorges Hall 2198 nsW, australiaJAV, KANADOJE ir kituose pasaulio kraštuosepaprasta prenumerata – 63 usDgarbės prenumerata – 90 usDužsakant į lietuvą – 36 usDČekius siųsti adresu: Vytenis Vilkas(„pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350, usael. paštas: [email protected]

Vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitė[email protected] redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas Darius MarkūnasAutoriai: Deimantė Dokšaitė, Dalia Henke, Danguolė navickienė, Gintautas želvys, Jūratė Caspersen, artūras Maslauskas, aurelija norienė, Juan ignacio Fourment Kalvelis, simonas Černiauskas, antanas rasiulis, laima apanavičienė, ramutis Zakarevičius, Jonas Matiulevičius, sandra Cristina Mikalauskas petroff, lucia Maria Jodelis butrimavičius, Justina Mikeliūnaitė, neringa Jablonskytė Kelting, Cecilija rasa unt, lina Delli, aistė Klimavičiūtė, linas Maknavičius, evelina uždavinytė, alberto Kaluževičius, Jurgita Motiejūnaitė, sigita Šimkuvienė-rosen, Dalia Makarova Fotografai: Denisas nikolajevas, rima brazinskaitė, laura Kliušenkovienė, agnė buckutė, ramūnė sakalaitė-Jonaitienė, simonas rudaminas, alfonsas Kairys, Jonas Kuprys, ana berezovskaja, ramutis Zakarevičius, ramūnas astrauskas, Gintarė Malinauskaitė, Olga posaškovaPastaba: plb dokumentuose bendruomenių ir valdymo organų pavadinimai pateikti didžiosiomis raidėmis, kokie buvo patvirtinti, todėl šiame „pasaulio lietuvio“ numeryje galima dvejopa jų rašyba.Iždininkas Vytenis VilkasSpaudė ab „spauda“Redakcijos adresas: laikinai laiškus „pasaulio lietuviui“ galima siųsti plb atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212, lr seimo iii rūmai, lt-01109 Vilnius, lietuvažurnalo „pasaulio lietuvis“ portalas www.pasauliolietuvis.ltPLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135

Už viršelio nuotrauką dėkojame projektui „We love Lithuania“

Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto adresu: [email protected]

4 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

reDaKtOrės žODis

Šis mūsų numeris ypatingas – daugiau nei dvi-gubai storesnis ir skirtas išimtinai tik Pasaulio

lietuvių bendruomenės XV Seimui. Tad sveikinu visus Seimo delegatus,

susirinkusius Vilniuje į svarbiausią PLB forumą, kurio metu aptariamos reikš-mingiausios PLB temos bei renkama

nauja PLB valdyba. Nors PLB valdybos ir atskirų jos komi-

sijų veiklą apžvelgiame nuolat, šiame nume-ryje tiek valdybos pirmininkė Danguolė Navic-kienė, tiek kiti valdybos nariai savo veiklą per visą kadenciją aptaria išsamiai, pristatydami ne tik nuveiktus darbus, bet ir iškilusius iššū-kius. Skaitydama ataskaitas pagalvojau, jog būtų dar geriau, kad balotiruodamiesi kan-didatai trumpai ne tik prisistatytų, kas tokie esą, bet ir ką ketina nuveikti valdyboje, kokių idėjų turi. Tuomet, praėjus trejiems metams, renkant arba perrenkant tuos pačius narius, Seimo dalyviai galėtų aiškiau įvertinti, ar tai, kas žadėta, įgyvendinta, nes dabar vienintele programa valdybai tampa tai, ką pats Seimas nubalsuoja – privalu vykdyti jo pateiktas rezo-liucijas. Kita vertus, gal toks Seimo ir valdybos valdžių pasidalinimas jau patikrintas – Seimas PLB veiklos gaires formuoja, o PLB valdyba jau tik ieško būdų, kaip jas įgyvendinti.

Savo veiklą per pastarąją kadenciją šiame numeryje apžvelgia ne tik PLB valdyba, kurios

nebūtų, jei nebūtų kraštų lietuvių bendruo-menių. Tad savo džiaugsmus ir rūpesčius pasakoja ir 32 kraštų bendruomenės. Smagu, kad šįkart jų keturiomis daugiau nei „Pasau-lio lietuvio“ numeryje, publikuotame PLB XIV Seimui. Labai dėkoju tiems, kurie skyrė brangaus laiko ir parengė savo šalies lietuvių bendruomenės veiklos retrospektyvą. Juk gra-žu ir prasminga vieniems apie kitus sužinoti, palyginti, suprasti, kad panašios problemos ir iššūkiai kamuoja visų kraštų lietuvių bendruo-menes, pasimokyti vieniems iš kitų ir pagaliau savo nuopelnais pasigirti.

Kitas numeris išeis rudeniop, jame – visos PLB XV Seime aptartos aktualijos, taip pat naujosios PLB valdybos pristatymas. Pasi-stengsime surankioti ir kitus šios vasaros svar-biausius įvykius ir suverti į įdomius karolius iš straipsnių ir nuotraukų.

O pabaigoje visos redakcijos vardu sveikinu su Pasaulio lietuvių vienybės diena, švenčiama liepos 17 dieną. Vienybė – didi vertybė, kurios mes, lietuviai, deja, per dažnai stokojame. Todėl jos ir linkiu mums visiems, po pasaulį pabirusiems. Vienybė, tiesa, ne tas pats, kas vienodybė. Būkime skirtingi, bet vieningi.

Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ redaktorė DEImANTė DOKŠAITė

Skirtingi, bet vieningi

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 5

aKtualiJOs ir DOKuMetai reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

r vėl apsisuko vienos kadencijos ratas. Be galo džiaugiuosi, kad žurnalas „Pasaulio lietuvis“ sėkmingai leidžiamas ir turi nemažai naujovių bei sulaukia pagyrų ir komplimentų ne tik už įdomų turinį ir kokybišką leidybą, bet ir už naujas galimybes jį skaityti savo kompiuteryje ar planšetėje bei įvairovių pilną naują internetinę žurnalo svetainę.

Už šią „Pasaulio lietuvio“ sėkmę dėkoju visiems žurnalo prenumeratoriams, straipsnių kūrėjams ir žurnalo rėmėjams: Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, Užsienio reikalų ministe-rijai ir Lietuvių fondui. Ypač noriu padėkoti vyr. redaktorei Deimantei Dokšaitei ir „Pasaulio lietuvio“ maketuotojui Dariui markūnui bei kalbos redaktorei Sandrai Sirvidienei.

Kad „Pasaulio lietuvis“ išlieka ir yra toks, koks dabar yra, ir kad veikia mūsų PLB internetinė svetainė, reiškiu padėką visiems PLB Spaudos komisijos nariams: PLB atstovybės administratorei Virginijai Grybaitei, už finansus atsakingam Artūrui maslauskui, www.plbe.org administra-toriui Sigitui Birgeliui, naujai www.Pasauliolietuvis.lt redaktorei Nome-dai Repšytei bei, be abejo, PLB atstovei Lietuvoje Vidai Bandis.

Linkiu mums visiems ir toliau dėti visas pastangas ir tęsti senas ir geras tradicijas, atskleidžiant po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių gyvenimą ir veiklą bei išlaikant šią unikalią galimybę tokia forma rašyti ir archy-vuoti mūsų PLB istoriją. Tai turiningas ir prasmingas Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis.

Rekomenduoju ir raginu visus PLB XV Seimo dalyvius prenumeruoti „Pasaulio lietuvį“ ir paraginti savo draugus tą patį padaryti, taip būsite ir Jūs Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!

NuoširdžiaiDALIA HENKE, PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė

iPLB tradicijos tęsiamos

6 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

LIETUVIŲ CHARTIJA 1. tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.

2. Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ug-dyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. savo tėvų išlaikytą Lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.

3. Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė.

4. Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą.

5. tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai.

6. valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.

7. mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lie-tuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju.

Lietuvių chartijaLIETUVIŲ TAUTA,

užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo

tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą. lietuvių tautos amžinųjų siekimų vardan skelbiama ši

8. draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkinin-kė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jauni-mo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas.

9. mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis įpareigojimas visoms Lietuvių tau-tos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį.

10. tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims.

11. tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą.

12. Lietuvio tautinės spalvos: geltona – žalia – raudona. Lietuvio tautinė šventė –vasario 16-oji. Lietuvio šūkis: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!“

13. Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.

vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo Komitetas tremtyje, 1949 m. birželio 14 d.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 7

PAsAULIo LIETUVIŲ BEndrUomEnės

nizacijos atstovai, tokiai organizacijai prašant ir PLB valdybai nutarus bei atstovų skaičių nustačius;

b) PLB valdybos nariai; c) kraštų Lietuvių Bendruomenių valdybų pirminin-

kai arba jų įgalioti valdybų nariai; d) Konfliktų sprendimo Komiteto ir Kontrolės

Komisijos pirmininkai; e) Kraštų Lietuvių Jaunimo sąjungų valdybų pirmi-

ninkai arba jų įgalioti valdybų nariai. 6. Kraštų Lietuvių Bendruomenių atstovų rinkimo tvarką nustato kiekvieno krašto Lietuvių Bendruome-nė atskirai, o seime dalyvaujančios organizacijos savo atstovus parenka ar keičia savo tvarka. 7. Krašto Lietuvių Bendruomenės atstovui mirus arba raštu nuo mandato atsisakius, jo vieton įeina kitas pagal balsų daugumą kandidatas. Kandidato nesant, atstovą parenka Krašto valdyba. 8. Kiekvieno krašto Lietuvių Bendruomenė renka į Pa-saulio Lietuvių Bendruomenės seimą bent vieną atstovą. 9. Kraštų Lietuvių Bendruomenių renkamųjų atstovų skaičių kiekvienu atveju nustato Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba. 10. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo atstovai renkami trejiems metams. 11. seimo atstovu gali būti kiekvienas lietuvis, ne jaunesnis kaip 18 metų. savo mandato atstovas negali perleisti kitam. 12. Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdyba šaukia seimo sesijas, nustato sesijų laiką ir vietą, parengia sesijos dienotvarkės ir reguliamino projektus. 13. Paprastosios sesijos Pasaulio Lietuvių Bendruome-nės seimas šaukiamas bent kartą per trejus metus. 14. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai nutarus arba vienam trečdaliui seimo atstovų pasiūlius ir svarsty-tinus dalykus nurodžius, PLB valdyba turi ne vėliau kaip per šešis mėnesius sušaukti seimą nepaprastai sesijai. 15. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sesija įvyksta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip vienas trečdalis seimo at-stovų. susirinkus mažiau negu pusei seimo atstovų, sei-me sprendžiami tik tie klausimai, kurie nurodyti iš anksto PLB valdybos paskelbtame dienotvarkės projekte. 16. seimo sesijai vadovauja seimo rinktasis prezidiumas. 17. visi klausimai sprendžiami seimo posėdyje dalyvau-jančių atstovų paprasta balsų dauguma, jeigu klausimui

KonstitucijaI. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė 1. a) Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB) sudaro visi lietuviai, gyveną už Lietuvos respublikos ribų, bei jų šeimų nariai.

b) Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstitucija remiasi Lietuvių Charta, paskelbta 1949 m. birželio 14 d. 2. Kiekvieno krašto Lietuvių Bendruomenė tvarkosi pagal savo priimtą statutą, prisiderindama prie vietos sąlygų bei įstatymų ir PLB Konstitucijos. 3. vyriausiasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės orga-nas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas.

II. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas 4. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas taria visus PLB reikalus:

a) priima ir keičia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstituciją;

b) remia nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos demokratiškai išrinktas vadovybes. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas nesieja savęs nei su kokia nors viena politine partija, grupe ar judėjimu, nei su kokia nors viena idėja bei pasaulėžiūra, nei su kokia nors viena religija. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo pagrindinis tikslas ir darbų atrama yra nepriklausomos Lietuvos valstybė ir už jos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė.

c) sprendžia bendruosius reikalus ir aptaria ryšius tarp atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių;

d) renka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą, Kontrolės Komisiją ir Konfliktų sprendimo Komitetą;

e) ieško priemonių lietuvybei išlaikyti; f) derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą; g) priima Pasaulio Lietuvių Bendruomenės val-

dybos apyskaitą, Kontrolės Komisijos aktą ir išklauso Konfliktų sprendimo Komiteto pranešimą;

h) svarsto PLB seimo narių, PLB valdybos ir kraštų Bendruomenių valdybų siūlymus. 5. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seime balsavimo teisę turi:

a) atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių rinktieji atstovai ir atskirais atvejais, kur krašto bendruomeni-nėje veikloje dar nedalyvauja didesnis lietuvių skaičius, to krašto gausingiausios visuotinio pobūdžio orga-

8 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

spręsti Konstitucija nenustato kvalifikuotos daugumos. Kvalifikuotą daugumą sudaro du trečdaliai nuo sesijoje asmeniškai užsiregistravusių atstovų. Kvalifikuota dauguma reikalinga: Konstitucijai keisti, nepasitikėjimui PLB valdybai, Kontrolės Komisijai, Konfliktų spren-dimo Komitetui ar atskiriems tų institucijų nariams pareikšti ir seimo jau priimtai dienotvarkei keisti. 18. seimas sesijos metu gali sudaryti komisijas atski-riems uždaviniams. 19. tarpsesiniu metu, reikalui esant, seimas sprendžia atskirus klausimus korespondenciniu balsavimu, kurį praveda PLB valdyba.

III. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba 20. Pasaulio Lietuvių Bendruomenei atstovauti ir atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių veiklai derinti, skatinti bei plėsti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas renka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą. Be seimo rinktųjų PLB valdybos narių, į PLB valdybą įeina Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungos pirmininkas arba PLJs valdybos paskirtas atstovas. Ji:

a) vykdo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo nutarimus;

b) derina pasaulio lietuvių švietimo, tautinės kultū-ros, socialinę, šalpinę, ekonominę ir politinę veiklą, tuo reikalu bendradarbiaudama su kitais lietuvių veiksniais;

c) informuojasi ir informuoja atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių valdybas apie lietuvių padėtį;

d) kartą per metus pateikia Pasaulio Lietuvių Bendruo-menės seimo nariams praėjusių metų veiklos pranešimą ir ateinančių metų finansų sąmatą bei veiklos planą;

e) pateikia PLB seimui tvirtinti savo veiklos apyskaitą; f) atlieka kitus šios Konstitucijos ir PLB seimo

pavestus uždavinius. 21. PLB valdyba renkama trejiems metams. Jos narių bei kandidatų skaičių ir būstinę nustato PLB seimas. 22. PLB valdybos kadencija baigiasi naujai valdybai pareigas perdavus. Perdavimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų naują valdybą išrinkus. 23. valdybos nariai pareigomis ir darbo sritimis pasi-skirsto patys. 24. PLB valdyba arba jos atskiras narys atsistatydina, PLB seimui pareiškus nepasitikėjimą 17 straipsnio nustatyta tvarka. 25. svarbesnėms sritims tvarkytis PLB valdyba gali sudaryti atskiras komisijas arba skirti įgaliotinius. 26. rinktam PLB valdybos nariui dėl kurių nors priežasčių nustojus būti valdybos nariu, jo vieton, ne vėliau kaip per 30 dienų įeina daugiausia iš eilės balsų gavęs kandidatas. 27. valdyba prireikus gali kooptuoti naujų narių, kurių

skaičius negali būti didesnis kaip vienas trečdalis rinktųjų narių. Kooptuotieji nariai turi lygias teises su rinktaisiais.

IV. PLB atskirų darbo sričių institucijos 28. PLB valdybos nariai, vadovaujantieji atskiroms darbo sritims, gali prie savęs turėti vienkartines ar nuolatines komisijas, kurias tvirtina PLB valdyba ir kurios veikia pagal PLB valdybos patvirtintą statutą. 29. PLB Konfliktų sprendimo Komitetas renkamas trejiems metams. Jo narių ir kandidatų skaičių nustato PLB seimas. PLB Konfliktų sprendimo Komitetas suinteresuotoms institucijoms prašant:

a) aiškina PLB Konstituciją ir PLJs statutą; b) pasisako dėl PLB valdybos ir PLJs valdybos ir

kitų PLB bei PLJs institucijų sprendimų bei veiksmų teisėtumo;

c) pasisako principiniais lietuvių garbės reikalus liečiančiais klausimais. PLB Konfliktų sprendimo Ko-mitetas veikia pagal PLB seimo patvirtintą statutą;

d) sprendžia Kraštų Lietuvių Bendruomenių konfliktus, kurie nėra išsprendžiami pačių Kraštų Bendruomenių.30. PLB Kontrolės Komisija renkama trejiems metams. Jos narių ir kandidatų skaičių nustato PLB seimas. PLB Kontrolės Komisija:

a) tikrina PLB valdybos, PLJs valdybos ir kitų PLB bei PLJs institucijų finansinę atskaitomybę;

b) surašo atskaitomybės tikrinimo aktus ir juos pa-teikia atitinkamoms institucijoms – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimui arba Pasaulio Lietuvių Jauni-mo Kongreso atstovų suvažiavimui tvirtinti. 31. visų PLB atskirų darbo sričių institucijų kadencija baigiasi kartu su PLB valdybos kadencija.

V. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės lėšos 32. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra ne pelno organizacija. 33. PLB lėšas sudaro:

a) atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių įnašai, ne mažesni kaip 15 procentų tautinio solidarumo įnašų;

b) aukos, palikimai, dovanos bei kitos pajamos; c) kraštų Bendruomenių paskirta parama.

VI. Pereinamieji nuostatai 34. Ši PLB Konstitucija yra priimta PLB iv seimo, įvy-kusio 1973 m. rugpjūčio 30–rugsėjo 2 d. vašingtone; pa-keista PLB seimo korespondenciniu balsavimu 1979 m. gegužės 31 d; PLB vi seime, įvykusiame 1983 m. birželio 27–30 d. čikagoje; ir PLB iX seime, įvykusiame 1997 m. liepos 1–7 d. vilniuje; ir PLB Xiv seime, įvykusiame 2012 metų rugpjūčio 7–10 dienomis vilniuje.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 9

Liepos 14 d. (antradienis)17.00–21.00 val. PLB XV Seimo atidarymas Nacionalinio muziejaus Lietu-vos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius).

Registracija, atstovų prisistatymas. meninė dalis.

Liepos 15 d. (trečiadienis)09.15 val.Pasaulio lietuvių bendruomenės vėliavos pakėlimas Nepri-klausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo.

10.00–11.00 val. Iškilmingas posėdis. Invokacija. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Svečių sveikinimai. PLB valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės prane-

šimas.

11.00–11.30 val. Kavos pertrauka.

11.30–13.00 val. PLB Seimo prezidiumo, sekretoriato, Balsų skaičiavimo, Nominacijų ir Rezoliucijų komisijų rinkimai. Darbotvarkės pateikimas ir priėmimas. Reglamento patvirtinimas. PLB Konstitucijos keitimas.

13.00–14.00 val. Pietų pertrauka.

14.00–15.00 val. Pranešimai: PLJS valdybos veikla. PLJS pirmininkas Simonas Černiauskas.

PLB Kontrolės komisijos pranešimas. Komisijos pirmi-ninkė Angelė Nelsienė.

PLB Konfliktų sprendimo komiteto pranešimas. Komite-to pirmininkas Vytas maciūnas.

Diskusijos. Pranešimų patvirtinimas.

15.00–15.15 val. Pertrauka.

15.15–16.00 val. Parodos „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“ atidarymas. Rengia: martyno mažvydo bibliotekos Lituani-kos skyrius. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų galerija.

16.00–17.30 val. Pasaulio lietuvių bendruomenės bendradarbiavimas su Lietu-vos Respublikos institucijomis.

Pranešimai:„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valsty-

bės gyvenimą programos įgyvendinimo apžvalga (2011–2014 metai). URm Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruome-nės komisijos veikla. Komisijos pirmininkas iš PLB dr. Jonas Prunskis.

Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos veikla. Komisijos pirmininko pavaduotoja Danguolė Navickienė.

Diskusijos pranešimų temomis.

Liepos 16 d. (ketvirtadienis)9.00–9.45 val. Lituanistinis švietimas užsienio šalyse, užsienio lietuvių stovy-klos, studijos bei praktika Lietuvoje.

Pranešėjai: Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių sky-

riaus vedėja Virginija Rinkevičienė;PLB Švietimo komisijos pirmininkė Laima Apanavičienė.

9.45–10.00 val. Tautinės kultūros puoselėjimas ir sklaida. Uždaviniai, būdai ir iššūkiai. PLB kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

PAsAULIo LIETUVIŲ BEndrUomEnės XV sEImo ProGrAmA

lietuvos respublikos seimo iii rūmų Konferencijų salė (Gedimino pr. 53, Vilnius)

2015 m. liepos 14–17 d.

aKtualiJOs ir DOKuMetai

10 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

10.00–10.20 val. PLB archyvo darbo grupės veikla – atlikti darbai ir ateities projektai.

Pranešėjai:PLB archyvo darbo grupės narys dr. Ramūnas Kondratas;Lietuvos vyriausiasis archyvaras (LVAT) dr. Ramojus Kraujelis;Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (LVAT) vyriausia-

sis specialistas Darius Bujokas.

10.20–11.00 val.Diskusijos pranešimų temomis.


11.30–11.45 val. PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir žurnalo „Pasaulio lietu-vis“ reikalai. Komisijos pirmininkė Dalia Henke.

11.45 –12.00 val. Lėšų telkimas ir PLB veiklos finansavimas. PLB Finansų komisijos pirmininkas Artūras maslauskas.

12.00–13.00 val. Diskusijos pranešimų temomis.

13.00–14.00 val. Pietūs.

14.00–17.00 val. Pranešimai ir diskusijos tema: Pasaulio lietuvių bendruome-nės ateitis – „Kokiu keliu?“ PLB struktūra ir veikla. Ryšiai su Lietuva.

Įvadas ir moderavimas – PLB valdybos narė Jūratė Caspersen.Pranešėjai:JAV LB pirmininkė Sigita Šimkuvienė-Rosen;Rusijos LB pirmininkas Gintautas Želvys;Australijos LB atstovas Romas Cibas;Airijos LB pirmininkas Arūnas Teišerskis.Diskusijos.

Liepos 17 d. (penktadienis)9.00–9.45 val. Pranešimai tema: Prekyba žmonėmis.

Pranešėjai:PLB Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas

Edmundas Putrimas;Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kancle-

ris Algirdas Stončaitis;Lietuvos policijos generalinio komisaro vyriausiasis pata-

rėjas Alvydas Šakočius;Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas kunigas Algir-

das Toliatas.

9.45–11.00 val. Kandidatų į PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir Konfliktų sprendimo komitetą pristatymas.


11.30–12.00 val. Rinkimai.

12.00–13.30 val. Nutarimai ir rezoliucijos. Diskusijos. Priėmimas.

13.30–14.30 val. Pietų pertrauka.

14.30–15.45 val. Nutarimai ir rezoliucijos (tęsinys). Diskusijos. Priėmimas.

15.45–16.00 val. Rinkimų rezultatų paskelbimas.

16.00–16.30 val. PLB XV Seimo apibendrinimas ir uždarymas.

18.00 val. Pasaulio lietuvių vienybės dienai skirtas koncertas

(Lietuvos nacionalinis dramos teatras,

Gedimino pr. 4, Vilnius)

PLB XV Seimą remia:

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 11

aKtualiJOs ir DOKuMetai

SEIMO SUDĖTIS1. Seimą sudaro atstovai pagal PLB Valdybos iš anksto nustatytą ir kraštų Lietuvių Bendruomenėms praneštą atstovų skaičiaus paskirstymą (lentelę).

2. Seimo atstovais (nariais) yra ir pagal PLB Konstituciją Seime balsavimo teisę turi:

a) atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių išrinkti atstovai;b) PLB Valdybos nariai;c) PLB Konfliktų sprendimo komiteto ir Kontrolės ko-

misijos pirmininkai;d) kraštų Lietuvių Bendruomenių valdybų pirmininkai

ar jų įgaliotas Valdybos narys;e) kraštų Lietuvių Jaunimo Sąjungų valdybų pirminin-

kai ar jų įgaliotas Valdybos narys (toliau jie visi vadinami atstovais);

f) PLB atstovas/-ė Lietuvoje;g) kiekvienas atstovas turi tik 1 balso teisę.

3. Išrinkto PLB Seimo atstovo kadencija prasideda Sei-mui susirinkus į pirmąją sesiją ir baigiasi po trejų metų, susirinkus naujam Seimui. PLB organų ir kraštų valdybų pirmininkų, kaip naujo PLB Seimo atstovų, kadencija prasideda Seimui susirinkus į pirmąją sesiją ir baigiasi su jų pareigų kadencijos pabaiga, kada atstovavimą Seime perima nauji pirmininkai.

4. Atstovavimas yra garbės pareiga. Seimo atstovams nėra atlyginama.

5. Nedalyvaujantis Seimo sesijoje ar posėdyje atstovas savo mandato negali perleisti kitam, tačiau gali raštu jo visiškai

atsisakyti. Tada jo vieton eina kitas to krašto Lietuvių Bendruomenės kandidatas, gavęs daugiausiai balsų. Kandidato nesant, atstovą parenka Krašto Valdyba, raštu apie tai pranešdama PLB Valdybai.

6. Seimo posėdžiuose siūlymus pateikia, kalba, diskutuoja ir balsuoja tik atstovai.

7. Į Seimo komisijas gali įeiti ar atskirų sričių pranešėjais būti ir ne Seimo atstovai. PLB Valdybos pakvietimu arba pasiūly-mu ir Seimo pritarimu jie yra Seimo referentai, prelegentai ar talkininkai. Tokie referentai, prelegentai ar talkininkai Seime neturi balsavimo teisės, bet turi teisę kalbėti.

8. Į Seimą PLB Valdyba gali pakviesti Lietuvos valdžios ir gausiausių religijų atstovus kaip garbės svečius.

9. Svečiai gali stebėti Seimo eigą, tačiau teisės kalbėti jie neturi. Tos teisės jiems perleisti ar suteikti negali nė vie-nas PLB Seimo atstovas ar Seimo Prezidiumas.

a) Svečio teisėmis taip pat į PLB Seimo posėdžius yra kviečiami jau susikūrusių, bet į PLB dar nepriimtų LB atstovai, tačiau teisės kalbėti nei balsuoti jie neturi.

10. PLB Valdyba iš anksto parengia iš kraštų bendruo-menių gautų pranešimų Seimo atstovų pagal kraštus sąrašą ir jį perduoda Seimo mandatų komisijai. mandatų komisija susideda iš trijų PLB Valdybos narių. Atstovai Seime registruojasi pagal savo kraštų Lietuvių Bendruo-menių duotus įgaliojimus. Registraciją vykdo Seimo Registracijos komisija, sudaryta iš PLB Valdybos iš anksto pakviestų asmenų. Įgaliojimų teisėtumą iš anksto prieš

PAsAULIo LIETUVIŲ BEndrUomEnės XV sEImo dArBo TAIsYKLėsVadovaudamasi pasaulio lietuvių bendruomenės Konstitucija, pasaulio lietuvių bendruomenės Valdyba skelbia pasaulio lietuvių bendruomenės seimo darbo taisykles (reglamentą), paremtas plb Konstitucija, plb buvusių seimų praktika bei nutarimais ir lietuvių bendruomenių susirinkimų tvarkos taisyklėmis bei tradicijomis.

(rEGLAmEnTAs)

12 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Seimo sesiją ir vėliau sesijos metu patikrina PLB Valdybos sudaryta Seimo mandatų komisija.

11. Dėl atstovų įgaliojimų teisėtumo kilusius klausimus, neaiškumus, skundus ir kitus reikalus gavusi svarsto Seimo mandatų komisija ir, juos išsprendusi, savo išvadas pateikia susijusiems asmenims, PLB Valdybai ir Seimo Prezidiumui.

SEIMO KVORUMAS12. Seimas įvyksta susirinkus ir įsiregistravus ne mažiau kaip trečdaliui Seimo atstovų. Susirinkus mažiau negu pusei Seimo atstovų, Seime sprendžiami tik tie klausimai, kurie yra nurodyti iš anksto PLB Valdybos paskelbtoje darbotvarkėje.

13. Posėdžių kvorumą sudaro Seime įsiregistravusių atsto-vų dauguma.

14. Kvorumą patikrinti gali reikalauti kiekvienas atstovas bet kuriuo posėdžio metu, kai gauna balsą, tačiau negali-ma pertraukti kalbančiojo ar jau pradėto balsavimo. Toks balsavimas vėliau neginčijamas.

15. Kvorumo nesant, Seimo posėdyje galima:a) išklausyti darbotvarkėje numatytus pranešimus;b) svarstyti bei nutarti dėl klausimų, susijusių su per-

trauka ir su posėdžio tęsimu.

SEIMO ORGANŲ SUDARYMAS 16. PLB valdyba pasiūlo ir Seimas patvirtina Prezidiumą, Sekretoriatą, komisijas ir kitus reikalingus organus, nusta-to jų narių skaičių, sudarymo būdą ir pareigas.

17. Seimo darbo komisijos yra: a) Registracijos (iš anksto sudaryta iš PLB Valdybos kvies-

tų asmenų registracijai vykdyti) – keturi Seimo nariai;b) mandatų – iš anksto sudaryta iš trijų PLB Valdybos

narių patikrinti atstovų įgaliojimų teisėtumui;c) Balsų skaičiavimo (balsams skaičiuoti) – keturi Seimo

nariai;d) Nominacijų (surasti, surašyti ir pasiūlyti kandidatus į

PLB organus) – trys Seimo nariai;e) Nutarimų (surinkti, redaguoti ir pateikti Seimui pri-

imti nutarimus) – penki Seimo nariai;f) kitos komisijos, Seimo sudaromos specialiems tikslams.

18. Kandidatus į komisijas siūlo PLB Valdyba. Bet siūlyti taip pat gali ir kiekvienas atstovas, gavęs siūlomojo žodinį sutikimą (jei siūlomas kandidatas dalyvauja posėdyje) arba raštu (jei siūlomas kandidatas nedalyvauja posėdyje).

19. Organai renkami posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma. Išrinktųjų organų nariai pareigomis pasiskirsto patys, jei Seimas nenutaria kitaip.

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS RINKIMAI20. Pasiskirsčius balsam po lygiai, į PLB Valdybą įeina pagal amžių vyresnis.

21. Seimas nustato Valdybos narių skaičių, renka PLB val-dybos pirmininką ir valdybos narius slaptu balsavimu ir

Galimi variantai: a) Seimas renka PLB pirmininką. Prieš PLB valdybos

pirmininko rinkimus kandidatai į pirmininkus pateikia PLB Seimui savo būsimos Valdybos narių sąrašą;

b) Seimas renka PLB valdybos pirmininką ir valdybos narius į pateiktas darbo sritis (nariai kandidatuoja į parei-gybes), pvz.:

1) PLB įvaizdžio, Spaudos ir žiniasklaidos,2) Spec. projektų ir Organizacinių reikalų,3) Finansų,4) Švietimo,5) Kultūros,6) Naujosios emigracijos.(Iš šių 6 valdybos narių išrenkamas vienas vykdomasis

pirmininko/-ės pavaduotojas/-a);c) Seimas renka PLB Valdybą. Ji tarpusavyje pasiskirsto

pareigomis ir išsirenka pirmininką.

SEIMO DARBOTVARKĖ22. Preliminari darbotvarkė turi būti Valdybos pateikta šešios savaitės prieš PLB Seimą.

23. Seimo darbotvarkę pateikia PLB Valdyba. Darbotvarkės pakeitimus ar papildymus gali siūlyti kiekvienas atstovas iš anksto tik raštu arba sesijos pradžioje žodžiu. Siūlomas pakeitimas ar papildymas turi būti raštu pateiktas ir kito atstovo paremtas. Tik raštu pateiktas ir paremtas siūlomas pakeitimas ar papildymas yra svarstomas. Darbotvarkę Sei-mas priima posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma.

24. Darbotvarkė priimama visai Seimo sesijai. Vėliau posėdžių eigoje jos pakeitimams ar papildymams reikalingas Seime įsiregistravusių atstovų dviejų trečdalių daugumos nutarimas.

DARBOTVARKĖS VYKDYMAS25. Seimą atidaro ir iki jo Prezidiumo bei Sekretoriato su-darymo Seimui pirmininkauja PLB Valdybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas PLB Valdybos narys.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 13

26. Seimo posėdžiai yra atviri. Prezidiumo ir dešimt atstovų siūlymu Seimas posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma gali nutarti daryti uždarą posėdį atski-riems-specifiniams klausimams aptarti.

27. Prezidiumas posėdžio pradžioje skelbia to posėdžio darbotvarkę ir posėdžio pabaigos laiką.

28. Prezidiumas yra atsakingas už darbotvarkės įvykdy-mą. Prezidiumo nutarimu arba atstovų siūlymu posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma gali būti nutarta:

a) baigti kalbėtojų sąrašą;b) apriboti kalbėjimo laiką;c) neleisti tuo pačiu klausimu kalbėti daugiau kaip vieną

kartą.

29. Posėdžio pirmininkas, norėdamas kalbėti ar reikšti savo nuomonę, dalyvauti svarstomo klausimo disku-sijose, pirmininkavimą perleidžia kitam Prezidiumo nariui.

30. Posėdžio laikas pratęsiamas (bet ne ilgiau kaip iki kito priimtos sesijos darbotvarkės posėdžio pradžios) posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma.

SIŪLYMŲ SVARSTYMAS IR BALSAVIMO BŪDAI31. Siūlymus Seimui svarstyti pateikia PLB Valdybos nariai, klausimų referentai, komisijos ir Prezidiumas. Jų siūlymams parėmimo nereikia.

32. Atstovo siūlymas turi būti kito atstovo paremtas (siūlymas gali būti paremtas neprašant žodžio, iš vietos garsiai pasakant „siūlymą remiu, vardas ir pavardė, atsto-vas iš …… krašto“). Neparemtas siūlymas nesvarstomas. Ilgi ar sudėtingi siūlymai ar siūlomi nutarimai tuoj po jų pateikimo žodžiu įteikiami Prezidiumui raštu ir tik tuomet svarstomi.

33. Parėmimo nereikia:a) siūlant daryti pertrauką ar posėdį pratęsti;b) prašant žodžio dėl tvarkos ar procedūrai paaiškinti;c) reikalaujant perskaičiuoti balsus;d) apeliuojant dėl posėdžio pirmininko sprendimo.

34. Žodis suteikiamas pagal prašymo eilę. Referentui ir PLB Valdybos nariui žodis gali būti suteikiamas be eilės. Žodis be eilės suteikiamas procedūros klausimais.

35. Seimas renka PLB valdybos pirmininką, Konfliktų sprendimo komisijos ir Kontrolės komisijos narius atskirais slaptais balsavimais. Visais kitais klausimais Seimas balsuoja viešai ir atvirai, pakeliant balsavimo korteles. Balsų skaičiavimą tvarko Prezidiumas (jis gali pats nuspręsti, ar yra balsų dauguma, arba kviesti Balsų skaičiavimo komisiją balsus suskaičiuoti).

36. Seimas Prezidiumo nutarimu arba posėdyje daly-vaujančių atstovų balsų dauguma gali nutarti balsuoti vardiniu būdu: kiekvieno Seimo atstovo pavardė yra atskirai pašaukiama ir jis pasako, kaip balsuoja. Balsų skaičiavimo komisija skaito Seimo atstovų sąrašą, pažy-mi jų balsus sąraše ir, suskaičiavusi balsavimo duome-nis, juos pateikia Seimo Prezidiumui.

37. Slapto balsavimo atveju Balsų skaičiavimo komi-sija skaito Seimo atstovų sąrašą, iš kiekvieno atstovo asmeniškai paima tik jo slapto balsavimo kortelę, pažymi atstovų sąraše, kas balsavo, ir vėliau suskaičiuo-ja gautus balsus. Balsavimo duomenis pateikia Seimo Prezidiumui.

38. Siūlymai svarstyti teikiami taip, kad vienu metu gali-ma būtų balsuoti tik dėl vieno siūlymo.

39. Siūlymai įvairiais klausimais priimami Seimo posėdyje dalyvaujančių atstovų paprasta balsų dauguma. Balsų dauguma yra daugiau kaip pusė dalyvaujančiųjų atstovų.

40. Kvalifikuotos Seime įsiregistravusių atstovų balsų daugumos reikia PLB Konstitucijoje numatytais atve-jais: PLB Konstitucijai keisti, nepasitikėjimui pareikšti, Seimo priimtai darbotvarkei ir Darbo taisyklėms keisti. Kvalifikuotą daugumą sudaro du trečdaliai sesijoje įsiregistravusių atstovų.

41. Balsams pasidalijus po lygiai, siūlymas perbalsuoja-mas. Jei balsai ir vėl pasidalija po lygiai, siūlymas laiko-mas atmestu.

42. Iškilus kitiems procedūriniams klausimams, vado-vaujamasi JAV LB susirinkimų taisyklėmis, kurios buvo priimtos 1973 metais ir jomis buvo naudotasi ankstes-niuose PLB Seimo posėdžiuose.

PLB Valdyba2015-05-31

14 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

plb ValDybOs atasKaita

Tremtyje prieš 64 metus mūsų tautos vadų parašyta Lietuvių chartija buvo kaip kelrodis ir įkvėpimas tai daugybei karo

pabėgėlių, kurie prarado savo tėvynę. Net ir atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvių char-tijos mokomos vertybės niekados neišeis iš mados – meilė Lietuvai, jos kalbai, kultūrai ir istorijai mus įkvepia; iš tautinio solidarumo mes gauname ryžto ir stiprybės. Jaučiame pareigą visa tai perduoti savo vaikams ir jų vaikams.

Natūraliai iš to iškyla visi svar-biausi Pasaulio lietuvių bendruo-menės veiklos aspektai – kultūra, lituanistinis švietimas, stiprūs ryšiai tarp užsienio lietuvių ir su Lietuva. Nenuostabu, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas kuria rezoliucijas, susijusius su tais iššūkiais ir vertybėmis. PLB prioritetai niekados nesikeis. Kei-sis tik aplinkybės, kuriomis tęsime savo veiklą. Tos aplinkybės gerokai pasikeitė nuo okupacijos laikų iki Nepriklausomybės atgavimo ir iki dabartinės masinės emigracijos.

Pasaulio lietuvių bendruome-

danguolė nAVIcKIEnėnės valdybos prioritetas visada turi būti PLB Seimo rezoliucijų įgyvendinimas, nes Seimas yra PLB aukščiausias organas. 2012 metų liepos mėnesio 6–10 dieno-mis susirinkęs PLB XIV Seimas išrinko naują valdybą 2012–2015 metų kadencijai. Dėl to, kad buvo keli kandidatai, surinkę po tiek pat balsų, rinkimų komisijai teko kelis kartus juos perskaičiuoti ir naujoji valdyba buvo paskelbta Seimui jau išsiskirsčius. Naujoji valdyba, PLB XIV Seimo išrinkta iš 10 narių ir dviejų kooptuotų valdybos narių, pasiskirstė pareigomis ir sutiko imtis pirmininkauti 11 komisijų:l Danguolė Navickienė – pir-mininkė; Visuomeninių reikalų komisija;l Dalia Henke – pirmininkės pavaduotoja; Spaudos, PLB įvaiz-džio, informacijos sklaidos ir „Pa-saulio lietuvio“ reikalų komisija;l Gintautas Želvys – pirminin-kės pavaduotojas; Rytų kraštų ir Rusijos komisija;l Jūratė Caspersen – Kultūros komisija;l Juan Ignacio Fourment Kal-

velis – Pietų Amerikos reikalų komisija;l Aušra Laurušaitė-Kromelis – Organizacinių reikalų ir specialių-jų projektų komisija (atsistatydino 2013 metais – organizacinį darbą perėmė valdyba);l Artūras maslauskas – Finansų komisija; l Aurelija Norienė – Naujosios emigracijos reikalų komisija;l prelatas Edmundas Putrimas – Sielovados komisija;l Angelė Vaičiūnienė – Švietimo reikalų komisija (2013 m. pabaigoje Švietimo reikalų komisiją perėmė Laima Apanavičienė, A. Vaičiūnie-nei buvo paskirti Šiaurės Amerikos ir specialūs reikalai);l Kęstas Pikūnas – PLJS pirmi-ninkas; Jaunimo ir sporto reikalų komisija (2014 m. komisiją perėmė naujasis PLJS pirmininkas Simo-nas Černiauskas).

XIV PLB SEIMAS ŠIAI VALDYBAI UŽDAVĖ 15 REzOLIUCIJŲ: PLB Seimas –Dėl pilietybės: laikosi nuomonės, kad užsienio lie-

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

PLB valdybos pirmininkės ir Visuomeninių reikalų komisijos ataskaita

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 15

tuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ir šį klausimą Seimas gali išspręsti kitomis teisinė-mis priemonėmis nei referendumas; ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidentę kuo skubiau priimti Pilietybės įstatymo pataisas įgyven-dinant lietuvių kilmės Lietuvos pilie-čiams ir jų palikuonims prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę; kreipiasi į Lietuvoje registruotas politines partijas su prašymu į savo rinkimų programas artėjančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose įtraukti Lietuvos Respublikos piliety-bės išsaugojimo klausimo sprendimo siūlymus.

Šiai rezoliucijai įgyvendinti buvo skirta didžiausia dalis Visuome-ninių reikalų komisijos veiklos. Į pasitarimus dėl pilietybės išsaugo-jimo į Visuomeninių reikalų komi-siją pakviečiau Reginą Narušienę, Rūtą Avulytę, Petrą maksimavičių ir Arūną Teišerskį.

Nuo 2012 metų rugpjūčio mėne-sio pilietybės klausimu duota dau-gybė interviu žiniasklaidai, taip informuojant Lietuvos ir užsienio lietuvius apie PLB poziciją.

Prieš Seimo rinkimus PLB valdyba išsiuntinėjo anketas visoms LR politinėms partijoms su klausimais apie jų pozicijas dėl pilietybės išsaugojimo kitomis teisinėmis priemonėmis nei refe-rendumas, balsavimą internetu ir kitus užsienio lietuviams aktua-lius klausimus. Gauti atsakymai buvo išsiuntinėti visiems kraštų pirmininkams su prašymu skleisti šią informaciją savo krašto lie-tuviams prieš rinkimus. Kadangi PLB yra nepolitinė organizacija, nebuvo jokios agitacijos balsuoti ar nebalsuoti už bet kurį kandi-datą. Kiekvienas rinkėjas galėjo pats pasidaryti savo išvadas.

Sausio mėnesį susitikau su Prezidente Dalia Grybauskaite,

ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu susipažinti ir pa-reikšti PLB pozicijos dėl pilietybės išsaugojimo.

Per susitikimą su Prezidente pa-minėjau, kad nemažai Seimo narių siūlo mėginti palengvinti referen-dumo sąlygas. Prezidentė atsiliepė, kad tokį Seimo siūlymą ji vetuotų.

Po Konstitucinio Teismo pasi-sakymo, kad jis nekeičia savo po-zicijos, vyko daugybė pasitarimų, ką daryti, jei referendumas būtų paskelbtas. Nutarta kovoti už teisę pasiūlyti savo formuluotę, kadangi iki tol nebuvo nė vienos tinkamos.

Seimas pradėjo skubiai rengti nutarimą „Dėl referendumo dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straips-nio antrosios dalies paskelbimo“.

Kartu su R. Narušiene susi-tikome su Seimo Pirmininku

ekspertais, ieškoti teisinio regla-mentavimo būdo.

Susitikau su LR vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku. Jis patvirtino, kad nebuvo jokios galimybės, kad Konstitucinis Teismas pakeistų savo pirmąjį pasisakymą. Z. Vai-gauskas išsakė nuomonę, kad galų gale referendumas bus neišvengia-mas. Taip pat buvo iškelta interne-tinio balsavimo tema. Z. Vaigaus-kas pasisakė, kad Lietuvoje ilgesnį laiką jis dar nebus įvestas.

Dalyvavau Seimo Konstitucijos komisijos posėdyje, prašydama per jį progos PLB siūlomiems Konsti-tucijos ekspertams argumentuoti savo siūlymus Seimo siūlomiems ekspertams. Dauguma Konstitu-cijos komisijos narių net nenorėjo apie tai girdėti.

Kartu su R. Narušiene krei-pėmės į Konstitucijos komisijos pirmininkę Rimantę Šalaševičiūtę, vėl siūlydamos išklausyti mūsų ekspertus.

Per susitikimą su R. Šalaševi-čiūte buvo išsamiai apsvarstytos galimybės sukurti abiejų pusių ekspertų darbo komisiją, kurios tikslas būtų surasti visiems priim-tiną teisinį būdą išsaugoti pilie-tybę tiems užsienio lietuviams, kurių tėvai ar protėviai buvo Lie-tuvos piliečiai prieš sovietų okupa-cijos pradžią. Nors laikinai buvo atidėtas referendumo skelbimas.

Ir per antruosius kadencijos metus PLB valdyba nuosekliai ir pasišventusiai tęsė kovą už Lietu-vos pilietybės išsaugojimą trečio-sios bangos emigrantams. Buvo lankomi politikai ir šis klausimas nuolat buvo keliamas LR Seimo Konstitucijos komisijoje. Buvo išsikovotas balsas praėjusį rudenį Konstitucijos komisijos suruoštoje konferencijoje dėl galimybių teisės aktuose ne referendumo būdu iš-

Per susitikimą su Prezidente paminėjau, kad nemažai Seimo narių siūlo mėginti palengvinti referendumo sąlygas. Prezidentė atsiliepė, kad tokį Seimo siūlymą ji vetuotų.

V. Gedvilu ir Petru Auštrevičiumi ir prašėme neskubinti skelbti jų nutarimo. Atsisakėme pasirašyti pritarimą referendumui, kadangi PLB iš principo jam nepritaria, be to, iki šiol net nėra parinktos tinkamos formuluotės.

LR Seimo ir PLB komisijoje išsamiai diskutuotas pilietybės išsaugojimo klausimas ir patvir-tinta PLB pozicija siekti jos išsau-gojimo teisinėmis priemonėmis. PLB pusė teigė, kad LR Seimas neišnaudojo visų galimybių svars-tyti galimus teisinius pakeitimus be referendumo, ragino sudaryti darbo grupę su PLB pasiūlytais

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDasplb ValDybOs atasKaita

16 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

saugoti Lietuvos pilietybę priėmus kito krašto pilietybę.

Per šią konferenciją savo nuomones išdėstė R. Narušienė, Pat Streeter – Amerikos lietuvių advokatų asociacijos pirminin-kė, Arūnas Pemkus ir aš. Beveik visi kiti, išskyrus Latvijos vidaus reikalų ministerijos atstovą ir my-kolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direk-torių prof. dr. Saulių Katuoką, pasisakė prieš galimybę šį klausi-mą išspręsti teisiniu būdu.

Praėjus porai savaičių po kon-ferencijos, PLB valdyba buvo nu-stebinta Seimo Konstitucijos ko-misijos pareiškimo, kad nutarta, jog nereikia keisti LR Konstituci-jos ir įmanoma įgyvendinti pilie-tybės išsaugojimą teisiniu būdu. Kitas žingsnis buvo pasisakymai dėl formuluotės. Laiškais ir per susitikimus gavome patikinimus, kad Artūro Paulausko siūloma formuluotė, jog Lietuvos pilietis gali būti ir kito krašto pilietis, yra nepriimtina, kadangi per daug plati. Taip pat iš R. Šalaševičiūtės, Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės, gavome pareiškimą, kad tolimesnėje veikloje siekiant tinkamos formuluotės bus atsi-žvelgta į PLB nuomonę.

Kartu si Vida Bandis aplankė-me naująją LR Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę susipažinti ir paraginti Darbo partiją remti pilietybės išsaugojimą teisiniais būdais, kai bus svarstoma ir bal-suojama Seime.

Deja, džiaugsmas neilgai tęsėsi, kadangi 2014 metų gale buvo gautas pranešimas, kad LR Seimas nutarė, jog visgi pilietybės klau-simą reikės spręsti referendumo būdu. Argumentas tas pats kaip anksčiau – Konstitucinis Teismas to reikalaus ir, be to, yra pakan-

kamai lietuvių, turinčių užsienyje gyvenančių giminaičių bei draugų, tad manoma, jog referendumas ne toks rizikingas, kaip PLB teigia. PLB pareiškė protestą, bet vilčių mažai, kad kas pasikeis. Per likusį kadencijos laiką dar bus stengiama-si paveikti Seimo frakcijas pakeisti savo nuomonę. Jei nepavyks, tikrai ne dėl to, kad trūko pastangų.

Per visą veiklą dėl pilietybės išsaugojimo teisiniais būdais R. Na-

kilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tiems, kurie nelegaliai gyvena kituose kraštuose, neatimama Lietuvos pilietybė. mes turime nutarti, ko mes tikrai norime. Jei norime teisės balsuoti, mes turime įrodyti, kad mums tai svarbu. Turime balsuoti, ypač jei bus paskelbtas referendu-mas dėl pilietybės išsaugojimo. PLB turi toliau kovoti, kad bet kuriuo atveju būtų tinkama referendumo formuluotė – nepavojinga Lietuvai ir išsauganti pilietybę tiems, kurie ją gimdami įgijo.

Dėl Lietuvos trispalvės: kreipiasi į Lietuvos Respublikos Sei-mą išsaugoti trispalvę kaip Lietuvos tautinę vėliavą.

PLB atstovė Lietuvoje V. Bandis dalyvavo posėdyje ir pranešė, kad nėra grėsmės trispalvei nelikti Lietuvos tautine vėliava.

Dėl Lietuvos Respublikos atskiros institucijos ryšiams su lietuviais užsienyje sukūrimo:kreipiasi į Lietuvos Respublikos Pre-zidentę, Seimą, Vyriausybę priimti politinį sprendimą prie Lietuvos Res-publikos Vyriausybės įkurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais.

Iškėliau šį klausimą per susitiki-mus su premjeru A. Butkevičiumi bei užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir šis klausimas buvo svarstomas per Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdžius. Buvo atsakyta, kad dėl ekonominių priežasčių neįmano-ma išlaikyti dar vienos LR Vyriau-sybės institucijos. Buvo įsteigtas naujas URm Užsienio lietuvių departamentas (ULD), vadovau-jamas Gintės Damušytės, skirtas „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimui koordinuoti.

Gaila, kad dvipusis bendra-darbiavimas sunkiai plėtojamas,

Kokia pilietybės išsaugojimo ateitis? Sunku prognozuoti dėl Referendumo įstatymo griežtumo, t. y. kad referendumas pavyktų, turi pritarti daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

rušienė aktyviai dalyvauja ne vien kaip patarėja, bet ir kaip projekto iniciatorė ir globėja. PLB valdyba jai dėkoja už nuoseklumą ir pasiš-ventimą šiam sunkiam darbui.

Kokia pilietybės išsaugojimo ateitis? Sunku prognozuoti dėl Referendumo įstatymo griežtumo, t. y. kad referendumas pavyktų, turi pritarti daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos pilie-čių, turinčių rinkimų teisę. Kai rinkimuose geriausiu atveju daly-vauja vos pusė Lietuvos piliečių, turinčių teisę balsuoti, galimybė menka, kad referendumas įvyks.

mes iš dalies patys kalti, kadangi užsienio lietuviai, turintys teisę balsuoti, nesinaudoja ta privilegija. Kaip tada įrodyti, kad mes esame jos verti? Kokie kiti argumentai mums išlaikyti Lietuvos pilietybę priėmus savo gyvenamojo krašto pilietybę? Europos Sąjungos ir daugumos kitų kraštų piliečių keliavimas į Lietuvą ir atgal visai laisvas, be trukdžių. Kitų kraštų piliečiai gali pirkti ne-

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 17

nieko neprikišant nei ULD, nei URm. Iš URm gavome ir gauna-me paramos ne vienam iš savo projektų – tarp jų pirmininkų suvažiavimams, PLB Seimui, koncertams ir panašiai, o dar ir kraštų lietuvių bendruomenės tiesiogiai gauna paramos. Bet „Globalios Lietuvos“ programos tikslas yra bendradarbiavimas tarp PLB ir įvairių Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių institucijų edukacinėje, kultū-rinėje ir ekonominėje srityje. Viceministrės Astos Skaisgirytės-Liauškienės žodžiais: „Kiekvienas esame svarbus, reikalingas ir reikšmingas Lietuvai, kiekvienas savo žiniomis, idėjomis, darbais ir patirtimi galime prisidėti prie mūsų valstybės ir visuomenės pažangos.“

Tokiam bendradarbiavimui neužtenka vien PLB valdybos. mūsų yra per mažai, mes netu-rime savojo krašto, tik galime koordinuoti kraštų veiklą Lietuvos labui. Reikia pagalvoti, ar nerei-kėtų paskirti vieną valdybos narį išimtinai tam tikslui.

Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai:pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui užsienio lietuvių neformaliojo švietimo kuravimą iš Užsienio reikalų minis-terijos perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai nuo 2013 metų sausio 1 d. ir siūlo Švietimo ir mokslo ministe-rijai įkurti lituanistiniam švietimui kuruoti atskirą padalinį.

Neformaliojo lituanistinio švietimo kuravimo perdavimas Švietimo ir mokslo ministerijai oficialiai įvyko 2013 m. sausio 1 d. Užtruko šiek tiek laiko įsibėgėti, bet dabar labai gražiai bendra-darbiaujame globojami Smm

Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Virginijos Rinkevičienės.

Dėl ryšių su lietuviais užsienyje pa-laikančių komisijų darbo tęstinumo:vertina Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruome-nės bei Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijų veiklos prasmingumą; ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę,

l Lietuvos etninių žemių LB: Irena Gasperavičiūtė;l Pietų Amerikos kraštų LB: Edmundas Putrimas;l Okeanijos (Australijos, Naujo-sios Zelandijos) bei Rytų Azijos kraštų LB: Gabrielius Žemkalnis, kurio vietą dabar perėmė buvęs pavaduotojas Henrikas Antanaitis.

Narių pavaduotojais išrinkti:l JAV LB: Arvydas Urbonavičius, Laura Garnytė, Gediminas Dama-šius;l Kanados LB: Joana Kuraitė-La-sienė;l Vakarų Europos LB: Živilė Ilgū-naitė, marytė Šmitienė;l Rytų Europos, Rusijos ir Cen-trinės Azijos kraštų LB: Bernardas Razgus;l Lietuvos etninių žemių LB: Vitalija Kolesnikova;l Pietų Amerikos kraštų LB: ma-risa Leonavičienė;l Okeanijos (Australijos, Naujo-sios Zelandijos) bei Rytų Azijos kraštų LB: Henrikas Antanaitis.

Dėl atstovų į Lietuvos Respublikos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją delegavimo: nutaria įpareigoti PLB valdybą pagal reglamentą deleguoti savo at-stovus į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos laikotarpiu.

PLB valdyba pranešė visiems kandidatams, kad jie bus renkami ketveriems, ne trejiems metams.

Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio: prašo Lietuvos Respublikos Vy-riausybės ir Komisijos įtraukti PLB atstovą į koordinacinę grupę, rengsiančią ir koordinuosiančią Lie-tuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą.

PLB valdybos Kultūros komi-

Iš URM gavome ir gauname paramos ne vienam iš savo projektų – tarp jų pirmininkų suvažiavimams, PLB Seimui, koncertams ir panašiai, o dar ir kraštų lietuvių bendruomenės tiesiogiai gauna paramos.

prašydamas užtikrinti šių komisijų veiklos tęstinumą.

2013 m. gegužės 3 d. pavasa-rinis Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos (ULRKK) posėdis:

PLB atstovai:Danguolė Navickienė – Pa-

saulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė (komisijos pirmininko pavaduotoja), Vida Bandis, Jūratė Caspersen, Da-lia Henke, Artūras maslauskas, Kęstas Pikūnas, Gintautas Želvys ir Edmundas Putrimas.

2013 m. gegužės 7–10 d. pava-sarinis LR Seimo ir PLB komisijos posėdis:

PLB valdyba išrinko atstovus į LR Seimo ir PLB komisiją:l JAV LB: Regina Narušienė, Jonas Prunskis, Kęstutis Eidukonis; l Kanados LB: Ramunė Jonaitie-nė;l Vakarų Europos LB: Ričardas Bačkis, Kęstutis Liobikas;l Rytų Europos, Rusijos ir Cen-trinės Azijos kraštų LB: Antanas Rasiulis;


18 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

sijos pirmininkė J. Caspersen yra šios koordinacinės grupės narė. Daugiau informacijos apie tai – jos pranešime.

Dėl balsavimo internetu, rinkimų apygardų užsienyje gyvenantiems lietuviams ir balsavimo punktų išplėtimo: prašo naujai išrinkto Lietuvos Respu-blikos Seimo ir būsimos Lietuvos Res-publikos Vyriausybės priimti sprendi-mą, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai kituose Lietuvos Respublikos rinkimuose, užtikrinus interneto saugumo reikalavimus ir anonimiškumą, l galėtų balsuoti internetu;l atsižvelgiant į užsienyje gyve-nančių lietuvių realų skaičių, įkurti daugiau rinkimų apygardų, skirtų užsienyje gyvenantiems lietuviams;l įsteigti daugiau balsavimo punktų šalyse, kuriose gyvena gausus lietu-vių, plačiai paplitusių geografiniu požiūriu, skaičius.

Keletą kartų susitikau su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Z. Vaigauskui pasitarti rinkimų reikalais. Per diskusijas aiškinau, kad užsienio lietuviai, ypač naujieji emigrantai, dažnai telkiasi ne seniau įsisteigusiuose telkiniuose, kur yra veikianti ben-druomenė, konsulas ir infrastruk-tūra, kaip parapija ar lietuvių cen-tras, kur lengva ateiti ir pabalsuoti, kur registruojami bendruomenės nariai, kur daug lengviau gauti informaciją apie rinkimus. Buvo pateiktas pavyzdys, kaip balsavimo lapai laiku nenuvyko į Australiją. Balsavimas internetu labai pa-lengvintų procesą ir paskatintų gausiau balsuoti. Anot Z. Vaigaus-ko, dar neatėjo laikas internetiniam balsavimui Lietuvos rinkimuose.

Diskusijose dėl daugiau rinki-mų apygardų, skirtų užsienyje gyvenantiems lietuviams, ir

dėl daugiau balsavimo punktų šalyse, kuriose gyvena gausus lietuvių, plačiai geografiniu požiūriu paplitusių, skaičius, atsakymas buvo tas pats: negana užsienio lietuvių balsuoja, kad būtų galima įsteigti daugiau apygardų ar balsavimo punktų. Vėl mums pamoka dėl gausesnio dalyvavimo rinkimuose.

Per 2014 m. rudens LR Seimo ir PLB komisijos posėdžius atsi-rado viltis, kad į PLB prašymus atsižvelgiama. Komisija paprašė PLB nuomonės, kuris variantas dėl rinkiminių apygardų mums palankiausiais. Anketos buvo išsiuntinėtos visiems PLB Seimo nariams su pasirinkimo variantais: 1. Užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja Naujamiesčio rinkimų apygardoje ir renka Seimo narį kartu su balsuojančiais toje apy-gardoje vilniečiais (taip yra dabar); 2. Užsienio lietuviai renka LR Seimo narį, kuris atstovautų tik užsienio lietuviams; 3. Užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja toje apygardoje, iš kurios jie ar jų tėvai, seneliai yra išvykę. Didelė daugu-ma atsiliepusiųjų pasirinko antrąjį variantą.

Šiuo reikalu rūpinasi D. Henke, pirmininkės pavaduotoja.

Dėl vyksiančių lietuvių bendruo-menių kultūrinių renginių sąrašų pateikimo PLB valdybai: prašo lietuvių bendruomenių val-dybas pateikti PLB valdybai 2013 metais bendruomenėse vyksiančių kultūrinių renginių sąrašą, pvz., S. Dariaus ir S. Girėno metinių minėjimas, siekiant įtraukti ben-druomenėse numatomus renginius į Lietuvoje vyksiančių kultūrinių renginių sąrašą.

Anot PLB kultūrinių reikalų komisijos pirmininkės J. Casper-sen, PLB Kultūros reikalų komisija stengėsi padėti kraštų LB kultū-rininkams pasiruošti įvairiems renginiams. Daugiau apie tai – jos ataskaitoje.

Dėl atstovų į PLB Seimą delegavimo:pataria PLB valdybai išnagrinėti at-stovų į PLB Seimą rinkimų tvarką ir pateikti savo rekomendacijas kitam PLB Seimui.

PLB valdyba išpildė šią rezoliu-ciją sušaukdama PLB XV Seimą. Buvo sumažintas atstovų skaičius, siekiant geresnės tvarkos ir sklan-desnės eigos.

Dėl „Pasaulio lietuvio“ leidybos:įsipareigoja toliau tęsti žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą; rekomen-duoja naujai išrinktai PLB valdybai sudaryti darbo grupę, koordinuojan-čią „Pasaulio lietuvis“ (PL) leidybą, platinimą, reklamą ir panašiai; rekomenduoja kraštų lietuvių ben-druomenėms surasti prenumeratos agentą savo šalyje.

PLB valdyba praleido daug laiko svarstydama dėl „Pasaulio lietuvio“ leidybos išlaidų sumaži-nimo, turinio kokybės išlaikymo, internetinės versijos leidybos, turint tikslą finansiškai išsilai-

PLB valdyba praleido daug laikosvarstydama dėl „Pasaulio lietuvio“leidybos išlaidų sumažinimo, turinio kokybės išlaikymo, internetinėsversijos leidybos, turint tikslą finansiškai išsilaikyti ir pritraukti daugiau skaitytojų.

Dėl Vasario 16-osios gimnazijos: kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Heseno žemės Vyriau-sybę, Mainco vyskupiją, Bergštrasės apskrities ir Lampertheimo miesto valdžią ir prašo toliau teikti Vasario 16-osios gimnazijai labai reikalingą paramą.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 19

kyti ir pritraukti daugiau skaity-tojų. Viena pagrindinė problema yra ta, kad jaunimas labiau mėgsta skaitmeninę žiniasklaidą, o senesnieji skaitytojai išmiršta, o jaunesni prenumeratoriai nesi-domi. D. Henke plačiau pasakoja apie „Pasaulio lietuvio“ veiklą savo pranešime, bet norėčiau šia proga paskatinti kraštų pirmi-ninkus ir Seimo narius daugiau pasirūpinti prenumerata savo kraštuose. Per kiekvieną didesnį, ypač patriotinį renginį, „Pasaulio lietuvio“ atstovas gali pasinau-doti proga aktyviau pardavinėti prenumeratą. Lengviau poten-cialius skaitytojus sudominti atsivežus pademonstruoti kelis „Pasaulio lietuvio“ numerius. Kasmet vien per JAV LB tarybos sesiją, parduodu apie 10 nau-jų prenumeratų, taip pat per Lietuvių dienas Los Andžele. Asmeniškai užkalbinus nėra taip sunku.

Dėl PLB valdybos apklausos atlikimo Lietuvos Respublikos Seimo rinki-muose dalyvaujančių partijų atstovų ir užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtų rinkimų apygardų kandidatų: įpareigoja naujai išrinktą PLB val-dybą surengti apklausą rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovų ir užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtų rinkimų apygardų kandidatų, siekdamas sužinoti jų nuomonę apie PLB svarbių klausimų sprendimus. Šią informaciją PLB valdyba privalo pateikti lietuvių bendruomenių nariams.

Prieš 2012 m. LR Seimo rin-kimus PLB valdyba išsiuntinėjo anketas visoms LR politinėms partijoms su klausimais apie jų pozicijas dėl pilietybės iš-saugojimo kitomis teisinėmis priemonėmis nei referendumas, balsavimo internetu ir balsavimo

punktų užsienyje plėtimo bei kitų klausimų, susijusių su užsie-nio lietuviais. Gauti atsakymai buvo išsiuntinėti visiems kraštų pirmininkams, prašant skleisti šią informaciją savo krašto lietu-viams prieš rinkimus. Kadangi PLB yra nepolitinė organizacija, nebuvo jokios agitacijos balsuoti ar nebalsuoti už bet kurį kandi-datą. Kiekvienas rinkėjas galėjo pats padaryti savo išvadas.

Dėl artėjančių rinkimų:prašo Lietuvos Respublikos diplo-matinių atstovybių atspausdinti rinkėjo anketas ir išdalyti bažnyčiose ar kultūros centruose, mokyklose, darželiuose, kur renkasi lietuvių ben-druomenių nariai, jas atiduoti ir/ar padėti užpildyti.

Šis prašymas buvo perduotas Užsienio reikalų ministerijai.

KITA PIRMININKĖS VEIKLA:2012 m.l Susitikimas su URm vicemi-nistre A. Skaisgiryte-Liauškiene (dabar LR ambasadorė Jungtinėje Karalystėje) aptarti „Globalios Lietuvos“ programos veiklos.

l 2012 m. lapkričio mėn. pakviesta URm ULD direktorės G. Damušy-tės nuvykau į Vašingtoną pasitarti dėl bendradarbiavimo. Aplankiau LR ambasadą Vašingtone, Kanados konsulatą, JAV užsienio reikalų departamentą. Buvo aptarti būdai bendradarbiauti dėl informacijos sklaidos pagal Kanados mode-lį, dirbti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios darbuojasi verslo ir visuomeninėje veikloje. Vyko susipažinimas / susitikimas su Vašingtono apylinkės lietuviais. Buvo svarstomas pilietybės išsau-gojimo klausimas.

l 2012 m. lapkričio mėn. PLB val-dyba nominavo dr. Tomą Reimeikį kandidatu LR Seimo teikiamai „Laisvės premijai“. Nepaprastai daug nusipelnęs Lietuvai JAV lietu-vis politologas šia nominacija buvo pagerbtas, nors premija buvo pa-skirta Antanui Terleckui. Dr. T. Re-meikis nuo sunkios ir ilgos ligos mirė 2013 m. birželio mėn. 23 d.

2013 m.l Sausio mėn. atvykau į Vilnių susipažinti ir pasitarti su Prezi-dente D. Grybauskaite, Seimo Pirmininku V. Gedvilu, ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, užsienio reikalų ministru L. Lin-kevičiumi, URm ULD direktore G. Damušyte, švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu ir Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu. Apsilankymo tikslas buvo susipa-žinti su aukščiausiais LR pareigū-

URM paaiškino, kad finansiškainegali išlaikyti ambasados Argentinoje, bet žadėjo atidaryti ir atidarė konsulatą Brazilijoje aptarnautiPietų Amerikos lietuviams.

Kreipimasis dėl Lietuvos Respu-blikos ambasados Argentinoje uždarymo:prašo Prezidentės D. Grybauskaitės apsvarstyti Lietuvos Respublikos ambasados Argentinoje uždarymo pagrįstumą ir atsisakyti sprendimo uždaryti Lietuvos Respublikos am-basadą Argentinoje.

Šis klausimas buvo diskutuoja-mas per pirmąjį ULRKK posėdį. URm paaiškino, kad finansiškai negali išlaikyti ambasados Argen-tinoje, bet žadėjo atidaryti ir atida-rė konsulatą Brazilijoje aptarnauti Pietų Amerikos lietuviams.


20 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

nais ir pasidalinti nuomonėmis dėl visuomeninių ir švietimo reikalų – pilietybės išsaugojimo, „Globalios Lietuvos“ programos veiklos derinimo, lituanistinio švietimo kuravimo. Taip pat buvo pasinaudota proga per žiniasklai-dą pakalbėti apie PLB pasiprieši-nimą referendumui dėl pilietybės. Per beveik visus interviu tai buvo pagrindinis klausimas, kuriuo žurnalistai domėjosi.

l Susitikau su URm atstovais bei Skirmante ir Ramūnu Kondratais pasitarti dėl naujojo „Lietuvos istorijos“ vertimo į anglų kalbą, nes joje buvo pateikta ne visai tiksli informacija. Vertimo darbai dar vyksta.

l Gegužės 11 d. dalyvavau Jungti-nės Karalystės Lietuvių bendruo-menės organizacijų susitikime ir skaičiau pranešimą „Pasaulio lietuvių bendruomenė: praeitis, dabartis, ateitis“. Skatinau organi-zacijas jungtis į vieningą LB, teig-dama, kad tos organizacijos gali tapti dalis JK LB neprarasdamos savo tikslų ar tapatybės. Jaunimo talentai ir energija nepaprastai reikalingi ateities veiklai.

l Kraštų pirmininkų suvažiavimas liepos 15–16 d. Kaune:l S. Dariaus ir S. Girėno paminklo bei atmintinų vietų lankymas;l Liepos 17 d. – minėjimas ir koncertas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre;l S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio ir Pasaulio lietuvių vienybės dienos šventės proga.

l 2013 m. lapkričio mėnesį su ULD direktore G. Damušyte lankėme Baltarusijos ir Latvijos lietuvių bendruomenes, skatinau

jas susivienyti ir rinkti atstovus į komisijas ir suvažiavimus, kurie atstovautų ne krašto regionui ar vienai organizacijai, bet visai krašto LB. Tai buvo sėkmingai įgyvendinta abiejuose kraštuose. Be URm paskatinimo ir pagalbos, šis tikslas būtų buvęs sunkiai pasiekiamas.

l 2013 m. lapkričio 22 d. įsteigta PLB asociacija.

atkūrimo. Kadangi magistro ir doktorantūros programų sėkmė priklauso nuo daugiau studentų į bakalauro programą pritraukimo, patariau kreiptis į JAV veikiančias lituanistines mokyklas prikalbinti jaunimą studijuoti lituanistiką, nes šiais laikais iš to jau galima pragyventi daugybėje pasaulio kraštų, ne tik Lietuvoje.

l Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą: tik prasidėjus puolimams, parašiau laišką Prezidentui Barackui Oba-mai, ragindama aktyviai reaguoti, minėdama pavojų ir NATO bei Jungtinių Tautų sąjungininkėms Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Taip pat buvo parašytas laiškas visiems LB kraštų pirmininkams (išskyrus Rusiją), raginant parašyti laiškus savo valdžios pareigūnams, ypač tiems, kurie priklauso Jungtinėms Tautoms ir NATO. Apskritai, atėjo laikas PLB kraštams daugiau užsi-imti visuomenine veikla padedant Lietuvai. Ypač tiems, kurie yra savo gyvenamų kraštų piliečiai, jie turi kreiptis į savo valdžios insti-tucijas, kadangi kaip piliečiai, o ne svetimo krašto agentai, jie turi visą teisę pareikšti savo susirūpinimą Lietuva. Kuo daugiau laiškų gauna valdžios pareigūnai ar laikraščių redaktoriai, tuo daugiau dėmesio jie kreipia į iškeltus klausimus bei pageidavimus.

l Kraštų pirmininkų suvažiavimas liepos 8–9 d. Klaipėdoje:l Kristijono Donelaičio paminklo bei atmintinų vietų lankymas Karaliaučiuje.

l Dalyvavau visuose LR Seimo ir PLB bei ULRK komisijų posė-džiuose 2013, 2014 ir 2015 metais. Posėdžiai nevyko 2012 metais dėl Seimo rinkimų ir naujos Vyriausy-bės paskyrimo.

Atėjo laikas PLB kraštams daugiau užsiimti visuomenine veikla padedant Lietuvai.

l 2013 m. „Laisvės premijai“ PLB valdyba nominavo „Užsienio lietu-vį“. Premija paskirta vysk. Sigitui Tamkevičiui.

2014 m.l 2014 m., siekiant didesnės finansinės nepriklausomybės, buvo atkurtas PLB fondas. Jis dar neaktyvuotas, kol nebus rastas naujas PLB iždininkas Ameriko-je. Ieškoma Ilinojaus valstijoje, kadangi PLB fondas ten regis-truotas ir naujasis iždininkas turi būti susipažinęs su tos valstijos įstatymais ne pelno siekiančioms organizacijoms.

l 2014 m. atšvęstas Ilinojaus universiteto PLB Lituanistikos katedros 30 metų veiklos jubilie-jus. Dalyvavau parodydama PLB nenutrūkstamą įsipareigojimą, kad ši katedra gyvuotų, nors ir 2009 m. universiteto administra-cijos buvo panaikintos 25-erius metus veikusios magistro ir doktorantūros programos. Grįžau po poros mėnesių pasitarti su nauja Lingvistikos departa-mento vedėja dėl šių programų

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 21

Baigdama savo ataskaitą, PLB val-dybos vardu dėkoju Užsienio rei-kalų ministerijos Užsienio lietuvių reikalų departamento direktorei G. Damušytei ir Švietimo ir moks-lo ministerijos Užsienio lietuvių

skyriaus vedėjai V. Rinkevičienei už gražų bendradarbiavimą.

Nuoširdžiai dėkoju savanorei PLB atstovei Lietuvoje V. Ban-dis, kuri visur dalyvauja ir viską atlieka PLB valdybos vardu. Ne-

įkainojama pagalba ir nepaprastas jos pasišventimas PLB reikalams.

Labai ačiū PLB atstovybės admi-nistratorei Virginijai Grybaitei. Jos patarimai ir pagalba labai palen-gvina mūsų veiklą.

ATSTOVAVIMASPer visą ataskaitinį laikotarpį Vida Bandis atstovavo PLB interesams Lietuvos valdžios institucijose: du kartus per metus dalyvavo savaitės trukmės LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose, taip pat LR Vyriausybės Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos susitikimuose, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos metmenims parengti darbo grupėje, Kultūros ministe-rijos ekspertų darbo grupėje dėl Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir perlaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymo ir kt.

Atstovybei vadovauja Vida BAndIspastaruosius trejus metus aktyviai veikė plb atstovybė lietuvoje, kurios tikslas – atstovauti plb valdybai ir per ją visiems užsienio lietuviams. atstovybei nuo 2009 m. vadovauja Vida bandis, kuri dirba visuomeniniais pagrindais.

PLB poziciją užsienio lietu-viams ypač svarbiais pilietybės bei internetinio balsavimo klausimais PLB atstovė išsakė LR Seimo po-sėdžiuose, susitikimuose su Seimo nariais, radijo ir televizijos laidose, konferencijose. Šiais ir kitais aktualiais klausimais V. Bandis tarpininkavo užsienio lietuviams, bendravo su žiniasklaida, nevy-riausybinėmis organizacijomis.

V. Bandis atstovavo PLB ir kultūriniuose renginiuose, mi-nėjimuose, seminaruose, akade-minėje bendruomenėje. Ji veikia Vytauto Didžiojo universiteto taryboje, kuri šių metų birželį organizavo naujo VDU rektoriaus

atranką ir paskyrimą, Valdovų rūmų atkūrimo komisijoje, kur sprendžiama dėl tolimesnių darbų finansavimo bei iškylančios problemos. PLB atstovė priklauso Pasaulio lietuvių mokslo ir kūry-bos simpoziumo organizaciniam komitetui ir prisideda prie dauge-lio kitų lietuvių bendruomenėms svarbių iniciatyvų.

KRAŠTŲ RYŠIAIStiprinti PLB ryšius su kraštų LB ir kraštų tarpusavio ryšius yra dar viena svarbi PLB atstovybės veiklos kryptis. Atstovybė yra at-sakinga už tokių kertinių renginių visapusišką organizavimą kaip


PLB atstovybė

Olgos

posašk

ovos n

uotr.

22 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

PLB Seimas bei kraštų LB ir LJS pirmininkų metiniai suvažiavimai.

PLB valdybai nutarus, jog kraštų pirmininkų suvažiavimai turi būti rengiami ne tik Vilniuje, kaip iki šiol, bet ir kituose Lietuvos miestuose, atstovybė 2013 m. suva-žiavimą organizavo Kaune – su iškilmingu atidarymu laikinosios sostinės rotušėje ir, kaip dovana miestui, baigiamuoju koncertu Kauno filharmonijoje dalyvau-jant beveik 100 įvairių atlikėjų iš užsienio. Kitas kraštų pirmininkų suvažiavimas 2014 m. vyko Klai-pėdoje. Šį kartą atidarymo proga dalyviai galėjo plaukioti laivu po Klaipėdos uostą, o baigiamasis koncertas buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

PLB atstovybė svariai prisideda ir prie žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybos – tvarko prenumerato-rių duomenų bazę, paštu siunčia jiems spausdintus numerius, vykdo akcijas, siekdama pritrauk-ti daugiau skaitytojų. V. Bandis pabrėžia, kad žinios žurnale apie atskirų kraštų lietuvių bendruo-menių veiklą labai padeda atsto-vaujant jų interesams valstybės institucijose.

2014 m. rudenį PLB atstovė vyko į Sankt Peterburgą, kur dalyvavo LDK I Statuto leidinio, kaip ypa-tingo paveldo, kuris liudija gilias Lietuvos valstybingumo šaknis, pristatyme Rusijos nacionalinėje biblio tekoje. Įvairiuose susitiki-muose su vietos lietuviais ji patyrė, kokia gyvybinga yra LB Sankt Peterburge. Jai didžiulį įspūdį pa-liko šeštadieninė vaikučių mokyk-lėlė ir sekmadieninė suaugusiųjų mokykla.

V. Bandis lankėsi LR ambasado-rių ir Europos kraštų LB bei LJS pirmininkų suvažiavime, kuris vyko 2014 m. spalio 3–5 d. Hiuten-

felde, Vokietijoje. Susirinkusieji, tarp kurių buvo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, aptarė bendrą diplomatinės tarnybos ir LB darbą, atstovaujant Europos valstybėse gyvenančių lietuvių interesams, stiprinant pačias ben-druomenes bei jų gebėjimą veikti Lietuvos labui.

mažiausiai du ar tris kartus per metus PLB atstovė vyksta į Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos posėdžius. Po buvusios gimnazijos direktorės pasitraukimo 2014 m. vidurį, kuratorija surengė du konkursus, kurio antras davė vaisių ir nuo šių metų pradžios naująja direktore paskyrė Janiną Vaitkie-nę. Verta paminėti, kad V. Bandis asmeniškai dengia kelionių bei kai kurias kitas su PLB atstovavimu susijusias išlaidas.

PARAMALR Vyriausybei kasmet skiriant reikšmingą paramą įvairioms

1.279 mln. litų. Tai leido įsigyti ar atnaujinti mokymosi priemones, sukurti atitinkamus vadovėlius, rengti seminarus lituanistikos mo-kytojų kvalifikacijai kelti ir pan.

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių organizacijų pro-jektų atrankos komisija, kurioje PLB atstovė taip pat dalyvauja, 2013–2015 m. skyrė 687 tūkst. litų 263 projektams finansuoti. URm komisijos darbo apimtys kiek mažėjo nuo 2014 m., kai lituanis-tinio švietimo kuravimą ir rėmimą perėmė Šmm.

Daug lietuvių kilmės jaunimo iš viso pasaulio turi galimybę studi-juoti Lietuvoje remiant Valstybi-niam studijų fondui. Per šiuos tre-jus metus VSF kiekvieną semestrą suteikė nuo 139 iki 154 stipendijų išeivijos ir lietuvių kilmės užsie-niečių palikuonims bei kiekvieną semestrą skyrė socialines išmokas 48–68 iš šių asmenų. V. Bandis yra VSF komisijos narė, kuri nuo 2012 m. rudens iki 2015 pavasario iš viso skyrė 2,24 mln. litų stipen-dijų ir socialinių išmokų lietuvių kilmės užsienio jaunimui. Per šį laikotarpį VSF komisija galėjo patenkinti visus gautus prašymus, kurie atitiko kriterijus.

Su PLB atstovės organizacine pagalba bei URm ir Šmm parama 5 lietuvių kilmės studentai iš Pietų Amerikos praleido pirmąjį 2014 m. pusmetį Lietuvoje, mokėsi Lietu-vių namuose, susipažino su šalimi bei jos kultūra.

Kad būtų galima ateityje gauti daugiau lėšų LB projektams, ypač kai konkursų taisyklės neleidžia skirti paramos ne LR registruotoms organizacijoms, PLB atstovybė 2014 m. pradžioje Lietuvoje įsteigė Pasaulio lietuvių bendruomenės asociaciją. Apie ją galima daugiau sužinoti tinklala-pyje www.plba.lt.

Kad būtų galima ateityje gautidaugiau lėšų LB projektams,PLB atstovybė 2014 m. pradžiojeLietuvoje įsteigė Pasaulio lietuviųbendruomenės asociaciją.

LB svarbioms iniciatyvoms, PLB atstovė dalyvauja sprendimų dėl finansavimo priėmimo proce-suose. Nuo 2014 m. Švietimo ir mokslo ministerija perėmė užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo kuravimo funkcijas ir šiuo tikslu įkūrė atski-rą skyrių, V. Bandis buvo pakviesta į Užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektų vertinimo komisiją. Per 2 metus Šmm visiškai ar iš dalies finansavo 156 projektus, jiems iš viso skyrė

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 23

PLJS jungia lietuvių jaunimo organizacijoms priklausantį jaunimą bei atskirus asmenis, rūpinasi bendru jaunimo

veiklos planavimu ir derinimu. Aukščiausias PLJS tikslas – rūpin-tis lietuvių jaunimu, gyvenančiu už Lietuvos Respublikos ribų. Vykdydama šį uždavinį, PLJS informuoja lietuvių jaunimą aktualiais klausimais, parūpi-na kultūrines, švietimo ir kitas pagalbines priemones jaunimo veiklai, rūpinasi palaikyti stiprius ir glaudžius ryšius su Lietuvos Respublikos jaunimu, organizuoja kultūros festivalį Pasaulio lietu-vių jaunimo susitikimą bei kartu su PLB valdyba ruošia Pasaulio lietuvių jaunimo kongresus, kurie vyksta ne rečiau kaip kas penkeri metai. PLJS valdyba – vykdomasis PLJS organas, kuris yra renkamas PLJK atstovų balsų dauguma. Po kartų kaitos ir įvykusių pokyčių, PLJS valdybą šiuo metu sudaro pirmininkas Simonas Černiauskas ir 5 nariai: Gytė mankutė, Aistė Zalepuga, Ignas Ruibikas, Darius Tamauskas ir Tomas Kuras. Valdy-ba vykdo PLJK nutarimus – atsto-

vauja PLJS bendruose reikaluose, vadovauja atstovų posėdžiams, bendradarbiauja su PLB valdyba.

2014 metų liepos 10–13 dieno-mis vyko antrasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas „PLJS 2014“. Šis renginys pritraukė daugybę pasaulio lietuvių iš įvairiausių valstybių. Kultūrinė programa, diskusijų forumai bei vakarinės

biavimo su vietos bendruome-nėmis galimybes. Šiame suvažia-vime dalyvavo ne tik Austrijos, Vengrijos ir Čekijos lietuviai, bet taip pat dalyviai iš Italijos, Ispani-jos ir Nyderlandų. Tikimės atei-tyje paversti šį renginį tokia pačia gražia tradicija, koks yra Šiaurės Europos šalių lietuvių jaunimo suvažiavimas, kuris šiemet įvyko jau antrąjį kartą. Gruodžio 6–7 dienomis Suomijos lietuvių jaunimo sąjunga priėmė lietuvių jaunimo svečius iš Švedijos, Dani-jos, Norvegijos, Islandijos, Estijos ir Latvijos.

Gruodžio 22 dieną, prieš Kalėdas, Vilniuje taip pat buvo suorganizuoti bendri užsienio lietuvių mokymai lyderystės, bendradarbiavimo ir komunikaci-jos temomis. Šiais mokymais buvo siekiama sustiprinti ne tik dalyvių įgūdžius, bet ir aptarti bendras jaunimo sąjungų problemas bei galimas bendradarbiavimo su Lietuvos institucijomis formas. Į mokymus susirinko aktyvūs atstovai iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos,

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungasimonas ČErnIAUsKAs, pirmininkas

PLJS valdybą šiuo metu sudaropirmininkas Simonas Černiauskasir 5 nariai: Gytė Mankutė, Aistėzalepuga, Ignas Ruibikas, DariusTamauskas ir Tomas Kuras.

programos dalys sukūrė puikią bendravimo erdvę visiems daly-vavusiems ir leido labiau sutelkti lietuvių jaunimą.

2014 m. lapkričio 14 d. PLJS kartu su Austrijos bendruomene suorganizavo Vidurio Europos lietuvių jaunimo suvažiavimą. Šiuo renginiu buvo siekiama sustiprinti mažesnių lietuvių jau-nimo grupių Centrinėje Europoje aktyvumą bei aptarti bendradar-


Gintar

ės Malin

auskai

tės nu

otr.

24 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Artūras mAsLAUsKAs,komisijos pirmininkas

Finansų reikalų komisija

PLB FINANSŲ KOMISIJOS SUDĖTIS: Pirmininkas: artūras maslauskasnariai:Bernardas razgus (rF),miglė tauragytė (Jav)

PAGRINDINIAI FINANSŲ KOMISIJOS TIKSLAI BUVO ŠIE:l planuoti PLB ir „Pasaulio lietuvio“ biudžetą, stebėti biudžeto vykdymą;l rinkti PLB solidarumo mokestį;l rinkti lėšas iš kitų rėmėjų;l rinkti lėšas „Pasaulio lietuvio“ leidybai.

PLB FINANSŲ KOMISIJOS VEIKLA 2012–2014 METAIS:l buvo toliau tęsiamas nuoseklus ir pastovus PLB solidarumo mokesčio

rinkimas. Dėl sunkmečio PLB soli-darumo mokesčio surinkimas šiek tiek sumažėjo. Iš viso per 2012–2014 metus surinkta 1.400 USD mažiau nei per 2009–2011 metus;l Lietuvių fondo teikiama parama PLB atstovybei labai sumažėjo – 2012–2014 metais PLB atstovybė gavo net 18.449 USD mažesnę pa-ramą lyginant su parama, suteikta 2009–2011 metais;l tarp teigiamų pokyčių reikėtų pažymėti, kad LR URm toliau tei-

kė stabilią finansinę paramą PLB veiklai. 2012–2014 m. URm sutei-kė 3.798 USD didesnę paramą nei 2009–2011 metais, iš viso – 22.690 USD. Ši parama buvo panaudota tikslingai – PLB Seimo ir pirmi-ninkų suvažiavimų organizavimui;l Vykdant PLB XIV Seimo spren-dimą buvo tęsiama „Pasaulio lie-tuvio“ leidyba, 2012–2014 metais didelis dėmesys buvo skirtas tam, kad būtų sumažintas „Pasaulio lietuvio“ leidybos deficitas;

Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų, Ispanijos, Turkijos, Egipto ir Vietnamo.

PLJS taip pat parėmė 2015 m. sausio 14–18 dienomis Urugvajuje, montevidėjuje, vykusį XVIII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažia-vimą, taip siekdama sustiprinti ryšį su Pietų Amerikos lietuvių jaunimu ir išlaikyti tokią gražią regioninių susitikimų tradiciją, kuri vis labiau

įsitvirtina ir tarp jaunesnių Euro-pos lietuvių jaunimo sąjungų.

2015-uosius metus PLJS pradėjo su straipsnių ciklu „Nepriklau-somybės karta“, kuriame buvo kalbinami atkaklūs, sėkmingi ir savo tikslų siekiantys jaunieji lietuviai. Šiuo ciklu buvo siekiama įkvėpti jaunimą imtis iniciatyvos ir prisidėti prie lietuviškos kultūros puoselėjimo ir sklaidos.

Kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimu liepos 13-ąją dieną vyks Europos lietuvių jauni-mo sąjungų suvažiavimas, kuriame tikimės aptarti Europoje veikiančių lietuvių jaunimo sąjungų aktualius klausimus bei PLB Seimo progra-mą. Taip tikimės labiau įtraukti jaunuosius diasporos atstovus į Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 25

l „Pasaulio lietuvio“ leidybai buvo gauta parama iš LR URm ir Spau-dos, radijo ir televizijos rėmimo fon-do. Iš šių dviejų šaltinių buvo gauta iš viso net 23.756 USD. Per ankstes-nę 2009–2011 metų PLB valdybos kadenciją tokios paramos „Pasaulio lietuvio“ leidybai nebuvo gauta;l „Pasaulio lietuvio“ leidybą taip pat parėmė Lietuvių fondas – tačiau, kaip ir PLB atstovybės finansavimui, „Pasaulio lietuvio“ leidybai buvo skirta 3.629 USD mažesnė parama

nei 2009–2011 metais; l Lietuvių fondas parėmė „Pasau-lio lietuvio“ interneto svetainės atnaujinimą – 1000 USD;l „Pasaulio lietuvio“ leidyba išliko nuostolinga, tačiau deficitas buvo žymiai sumažintas. Bendras 2012–2014 m. „Pasaulio lietuvio“ leidybos nuostolis buvo 12.268 USD. Tai žymiai mažiau nei 2009–2011 metais, kai buvo pasiektas net 55.049 USD nuostolis;l Bendras 2012–2014 m. PLB

PLB iš visoValiuta: USD 2014 2013 2012 2011 2010 2009Pajamos 55.192 37.846 51.198 51.516 56.829 62.526Solidarumo mokestis, kitos šalys 3.806 5.153 5.165 7.142 2.475 2.985JAV LB solidarumo mokestis ir aukos 10.200 1.318 5.475 537 10.935 8.474Kitos aukos 225 528 1.200 8.852 456 957Kitos pajamos 16 1.346 4.436LF parama PLB atstovybei 2.049 1.971 3.063 5.651 5.950 13.930PLB Seimo / pirmininkų suv. registracija 1.472 2.268 7.885 4.640 4.970URM (TMID) parama PLB Seimo / pirmininkų suvažiavimų organizavimui 3.961 5.934 12.795 9.004 3.888 6.000

„Pasaulio lietuvis“ – pajamos 16.636 11.310 14.096 17.714 24.138 18.774URM ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo parama „Pasaulio lietuviui“ 15.843 7.913

LF parama „Pasaulio lietuviui“ 1.000 1.452 1.519 2.600 3.000 2.000Išlaidos -58.395 -47.655 -54.495 -55.342 -56.470 -73.827PLB atstovybės atlyginimai -14.422 -14.406 -14.430 -14.263 -12.739 -4.680PLB atstovybės išlaidos -469 -421 -391 -3.144 -1.084 -5.525PLB Seimo / pirmininkų suv. išlaidos -6.170 -8.318 -10.500 -4.695 -4.500 -5.000„Pasaulio lietuvio“ išlaidos -36.757 -24.263 -28.228 -31.741 -37.163 -54.372Kitos išlaidos -577 -247 -946 -1.499 -984 -4.249Iš viso -3.202 -9.809 -3.298 -3.825 358 -11.301

Tik „Pasaulio lietuvio“ fin. ataskaitaValiuta: USD 2014 2013 2012 2011 2010 2009„Pasaulio lietuvis“ – prenumerata, pardavimai, kitos pajamos 16.636 11.310 14.096 17.714 24.138 18.774URM parama 3.961 3.956 7.212Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo parama 11.883 3.956LF parama „Pasaulio lietuviui“ 1.000 1.452 1.519 2.600 3.000 2.000„Pasaulio lietuvio“ išlaidos -36.757 -24.263 -28.228 -31.741 -37.163 -54.372Iš viso -3.278 -3.588 -5.401 -11.426 -10.025 -33.598

veiklos nuostolis siekė 16.309 USD. Tai 10% didesnis nuostolis nei 2009–2011 metais. Didžiąją nuostolio dalį sudarė „Pasaulio lietuvio“ leidybos nuostolis, kuris siekė 12.268 USD, tačiau šio nuos-tolio buvo sunku išvengti, nes PLB Seimas įpareigojo tęsti „Pasaulio lietuvio“ leidybą. Pačios PLB atsto-vybės veiklos nuostolis 2012–2014 metais siekė 4.041 USD;l 2014 metų pabaigoje PLB pinigi-nis turtas sudarė 51.713,58 USD.

PLB FINANSINĖS ATASKAITOS*

*Pastaba: atiduodant spaudai Kontrolės komisija dar nebuvo patikrinusi 2012–2014 m. ataskaitų.


26 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Taip, kaip pirmųjų signatarų paskelbtas Vasario 16-osios aktas tapo amžina progra-ma lietuvių tautai, taip ir

lietuvybės išlaikymas yra amžina programa visai Lietuvos išeivijai ir visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Išlaikyti lietuvybę – reiškia išlaikyti savo tapatumą ir kalbą, pabrėžti savo kilmę, atspindėti tautines tradicijas, papročius ir etninę lietuvių pasaulėžiūrą. Laisvame ir globaliame pasaulyje tai galime padaryti tik neatitrūkę nuo savo šaknų ir nepraradę ryšio su savo tauta ir valstybe, solida-rizuodamiesi, bendraudami ir bendradarbiaudami su Tėvynėje gyvenančiais tautiečiais.

PAGRINDINIAI KULTūROS KOMISIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:1. Skatinti kraštų LB organizuoti tautinės kultūros palaikymą ir sklai-dą tarp tautiečių jų gyvenamuose kraštuose, įtraukti į metų švenčių planus Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB skelbiamas reikšmingas mūsų tautai ir valstybei datas;

2. Padėti kraštų LB vadovams ir kultūrininkams pasiruošti

teminiams renginiams, pagal galimybes parūpinant naudingos medžiagos;

3. Lietuvių suvažiavimų metu organizuoti kultūrinę dalį, atspin-dinčią minimų metų tematiką, suteikiant dalyviams galimybę daugiau sužinoti, giliau pažinti ir pažvelgti į minimų datų esmę ir reikšmę mūsų tautai ir valstybei;

4. Bendradarbiauti su įvairio-mis Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant naudin-gų abiem pusėms mainų ir tikslų įgyvendinimo;

5. Atstovauti PLB interesams pa-laikant ryšius su Lietuvos valsty-binėmis institucijomis, kuruojan-čiomis užsienio lietuvių tapatybės ir kultūros palaikymo bei Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje veiklą.

KULTūROS KOMISIJOS VEIKLA įGYVENDINANT UŽSIBRĖŽTUS TIKSLUS:

2012 M. – JONO MAČIULIO-MAIRONIO METAIPLB XIV Seimo metu buvo su-rengtas minėjimas, skirtas tautos dainiaus Jono mačiulio-maironio gimimo 150-osioms ir mirties 80-osioms metinėms pažymėti. Atstovai iš šešių šalių (Ukrai-

nos, Rusijos – Sankt Peterburgo, Šveicarijos, Vokietijos, Latvijos ir JAV) parengė pranešimus apie maironio pėdsakus jų gyvenamose šalyse ir kaip lietuviai tas vietas yra įamžinę. Bendradarbiaujant su Nacionaline m. mažvydo biblio-teka, Seimo metu buvo pristatyta paroda, skirta maironio jubiliejui, o minėjimo muzikinę dalį atliko Valstybinis Vilniaus kvartetas su solistu Liudu mikalausku, visiems kartu pradedant ir baigiant minė-jimą giesme „Lietuva brangi“.

Bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, PLB Kultūros komisija parūpino delegatams medžia-gos maironio metų šventėms jų kraštuose – plakatų, knygų bei CD su giesmėmis maironio žodžiais. Vargu ar buvo PLB kraštas, kuris neminėjo maironio metų. Dauge-lis renginių aprašų buvo patal-pinta žurnalo „Pasaulio lietuvis“ puslapiuose.

2013 M. – STEPONO DARIAUS IR STASIO GIRĖNO SKRYDŽIO PER ATLANTą 80-MEČIO SUKAKTISŠios sukakties pasiruošimui tri-juose žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeriuose (vasario, kovo ir ba-

Jūratė cAsPErsEn, komisijos pirmininkė

Kultūros reikalų komisija

landžio mėn.) Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen nušvietė S. Dariaus ir S. Girėno žygdar-bio reikšmę Lietuvai ir priesaiką mums, gyvenantiems ne savo Tėvynėje.

Pagerbiant lietuvių tautos di-dvyrius, metinis PLB ir PLJS pir-mininkų suvažiavimas vyko Kau-ne. Prieš suvažiavimą, liepos 14 d., Kultūros komisija suvažiavimo dalyviams suorganizavo ekskursi-ją į lakūnų gimtines. Aplankėme Stasio Girėno gimtinę – muziejų Šilalės rajone (susitikome su Šilalės savivaldybės atstovais) ir Stepono Dariaus muziejų Judrėnų sen. Klaipėdos rajone, pakeliui sustojome aplankyti Baublių mu-ziejų ir unikalią Girdiškės bažny-čią (su ąžuolo altoriumi).

Liepos 17 d., bendradarbiauda-mi su Kauno miesto savivaldybe, suvažiavimo dalyviai aplankė S. Dariaus ir S. Girėno atmintinas vietas Kaune, padėjo gėlių vaini-kus ant lakūnų kapo ir paminklo. Lankymosi Aviacijos muziejuje metu kraštų pirmininkai galėjo įsigyti knygų ir DVD su dokumen-tine bei vaizdo medžiaga skrydžio per Atlantą jubiliejiniams rengi-niams savo kraštuose. (PLB ir PLJS pirminikų suvažiavimo metu pa-sidžiaugėme originaliais lietuvių bendruomenių projektais minint šį įvykį, pvz., Gruzijos LB paga-mintu voku, ant kurio S. Dariaus ir S. Girėno nuotraukos ir jų žyg-darbis trumpai pristatytas anglų kalba bei pavadintas „80 YEARS Lituanica“. Toks vokas visus metus buvo naudojamas Bendruomenės korespondencijai siųsti.)

Pagerbiant S. Dariaus ir S. Gi-rėno žygdarbį garsinant Lietuvą, liepos 17 d. yra paskelbta Pasau-lio lietuvių vienybės diena. Šiai dienai paminėti 2013 metais PLB valdyba su Atstovybe Vilniuje bei

bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu liepos 17 d. vakare Kauno muzikiniame teatre surengė unikalų užsienio lietuvių koncertą „Lietuviais esame mes gimę“, kuriame dalyvavo virš 100 saviveiklinių ir profesionalių atli-kėjų iš 10 pasaulio šalių (paruoštas koncerto bukletas).

2014 M. – KRISTIJONO DONELAIČIO METAI Šie metai taip pat sulaukė didžiu-lio kraštų lietuvių bendruomenių dėmesio. minėdami lietuvių gro-

Kultūros komisija parūpino daly-viams dovanų knygas „Kristijonas Donelaitis. metų ir raštų ratas“, o URm Užsienio lietuvių departa-mentas padovanojo bendruome-nėms K. Donelaičio poemos „me-tai“ leidinį su CD metų minėjimų organizavimui jų kraštuose.

Kadangi K. Donelaičio gimtinė ir Tolminkiemis daugeliui buvo nelankyta vieta, PLB Kultūros komisija, bendradarbiaudama su LR generalinio konsulato Kali-ningrade darbuotojais, suorga-nizavo suvažiavimo dalyviams 2 dienų (liepos 10–11 d.) pažintinę kelionę į buvusią mažąją Lietuvą, aplankant Karaliaučių bei ten gyvenančius mūsų tautiečius ir K. Donelaičio pėdsakus me-nančias vietas (Gumbinę, Įsrūtį, Tolminkiemį). Kelionė aprašyta žurnale „Pasaulio lietuvis“ (2014 rugpjūčio–rugsėjo mėn. nu-meryje, p. 33–34), J. Caspersen straipsnyje „Kristijono Donelaičio gyvenimo ir kūrybos takais Kara-liaučiaus krašte“.

Toks pat didelis dėmesys 2014-aisiais buvo skirtas Dainų šventei Lietuvoje „Čia – mano namai“. Kvietimas dalyvauti šventėje ir šventės dienų progra-ma buvo mūsų žurnale paskelbta jau kovo mėnesį J. Caspersen straipsnyje „Dainų šventė – tai unikalus lietuvių tautos kultūros įvykis ir mūsų tapatybės išraiška“ („Pasaulio lietuvis“, 2014 m. kovo mėn., p. 16–19). Buvo kviečiami šioje šventėje dalyvauti ne tik pasaulio lietuvių folkloriniai ir šokių kolektyvai bei chorai, bet ir visi tautiečiai sugrįžti „namo“, pa-rodyti savo vaikams ir svečiams, kokia turtinga yra lietuvių gyvoji kultūra.

Tarp Dainų šventės dalyvių buvo daugiau nei 1100 užsienyje gyvenančių lietuvių iš Šiaurės ir

Tarp Dainų šventės dalyviųbuvo daugiau nei 1100 užsienyjegyvenančių lietuvių iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos, Rusijos ir Australijos.

žinės literatūros pradininko 300 metų gimimo jubiliejų, bendruo-menių kultūrininkai galėjo šią sukaktį susieti su gimtąja lietuvių kalba, su ankstyvąja lietuvių literatūra ir K. Donelaičio poema „metai“, su lietuvių likimu mažo-joje Lietuvoje, su Donelaičio kova prieš nutautinimą ir nutautėjimą svetimoje aplinkoje ir daugelį panašių temų, kurios šiandien mums yra tiek pat aktualios, kaip ir lietuviams XVIII a. mažojoje Lietuvoje. Pagerbdami K. Do-nelaitį ir mažąją Lietuvą, PLB ir PLJS pirmininkai į savo metinį suvažiavimą rinkosi Klaipėdoje. Suvažiavimo uždarymo dieną buvo suorganizuotas K. Done-laičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimas su poetine-muzikine impresija „metų šviesoje...“, kurią atliko profesionalūs Lietuvos atlikėjai (aktorė V. Kochanskytė, solistas L. mikalauskas ir klar-netininkas V. Andriuškevičius).


28 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Pietų Amerikos, Europos, Rusijos ir Australijos. 17 chorų, 25 liau-dies šokių kolektyvai, 11 folkloro ansamblių ir 1 teatras iš 14 šalių dar kartą patvirtino, kad užsienyje gyvenantys lietuviai buvo, yra ir visada išliks lietuvių tautos dalimi. Nuoširdų padėkos žodį tariame JAV lietuviams Dariui Polikaičiui ir Danguolei Varnienei už tiesio-ginį užsienio lietuvių kolektyvų kuravimą ir Lietuvių kultūros cen-trui už talkinimą rengiant Dainų ir šokių šventę.

2015 M. – DĖMESYS LIETUVOS VALSTYBĖS 100-MEČIO SUKAKTIES PASIRUOŠIMUI2018-uosius LR Seimas yra paskelbęs Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o 2014–2017 m. – pasiruošimo metais. Kultūros komisija skatina kraštų lietuvių bendruomenes aktyviai įsitraukti į pasiruošimą šiai reikšmingai mūsų valstybės sukakčiai, iš anksto apsvarstyti ir susidaryti konkrečių priemonių planą, aptariant ir reikiamus ište-klius tam planui įgyvendinti. PLB Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen yra darbo grupės, tu-rinčios parengti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programą, narė ir jau ne kartą kreipėsi į darbo grupę, atkreip-dama dėmesį į tai, kad reikalinga įtraukti užsienio lietuvių ben-druomenių reikšmingus projektus į valstybinę programą ir nors iš dalies juos finansuoti. PLB dar šiais metais turėtų sudaryti tokių projektų sąrašą.

PAGALBA KRAŠTŲ LB, BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS NEVYRIAUSYBINĖMIS ORGANIzACIJOMIS IR ATSTOVAVIMAS PLB KULTūROS KOMISIJAIPLB Kultūros komisija stengėsi padėti kraštų LB kultūrininkams

pasiruošti įvairiems renginiams, neretai siųsdama knygas, CD, DVD ir kitą medžiagą į kitas pasaulio šalis (pvz., maironio metų šventei Australijoje, oficialaus Lietuvių bendruomenės įsteigimo renginio stendui maltoje).

Taip pat pagal galimybes Kultū-ros komisijos pirmininkė daly-vavo kviestiniuose kultūriniuose renginiuose (paminint tik keletą): Išeivijos studijų dienos-2012, organizuotos „Santaros-Šviesos“ klubo Jungtinėje Karalystėje, ku-rių tema buvo „Išeivijos kūrėjų ir Lietuvos kultūros santykis“; išei-vijos menininkės Juzės Katiliūtės (Šveicarija) parodos „Po tolimu nežinomu dangum...“ atidarymas Druskininkuose (2013); Lietuvos kultūros pristatymo renginys Lie-tuvos pirmininkavimo Europos Tarybai proga Danijoje, Olborgo mieste (2013); Užsienio lietuviškų mokyklų meno kolektyvų festi-valis „Darni mūsų dainų ir šokių

ruoto (Nr. 75 ir Nr. 76) leidinio egzempliorius (išeivijos skulptorės Elenos Gaputytės knyga „Recon-ciliation. Susitaikymas“ , Oksfor-das, „Senecio“, 2002), kurie buvo pristatyti Išeivijos studijų dienose 2012 m. (VDU padėka PLB – pri-dėta priede).

ATSTOVAVIMAS PLB INTERESAMS PALAIKANT RYŠIUS SU LIETUVOS VALSTYBINĖMIS INSTITUCIJOMISLietuvos valstybės ryšius su užsie-nio lietuviais apibrėžia „Globalios Lietuvos“ programa ir jos įgyven-dinimui parengtas tarpinstitucinis veiklos planas. Šioje programoje dalyvauja 13 Lietuvos valstybinių institucijų pagal savo kompetenci-ją. PLB Kultūros komisija per visą kadenciją bandė užmegzti tiesiogi-nius ryšius su Kultūros ministeri-ja, prašydama pagalbos ir paramos užsienio lietuvių siekiui puose-lėti tautinį tapatumą ir kultūrinį savitumą. Buvo pranešta: tam kad Kultūros ministerija galėtų tuo rūpintis, yra reikalinga priimti teisinius aktus. Be jų ministeri-ja negali leisti užsienio lietuvių organizacijoms dalyvauti kultūri-nių ir lietuvių paveldo išlaikymo užsienyje projektų konkursuose. PLB atstovai ministro Pirmininko vadovaujamos Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdžių metu ir PLB pirminin-kų suvažiavimų metu (2013 m. ir 2014 m.) išreiškė susirūpinimą, kad teisės aktų projektai turėjo būti parengti dar 2012 m. Šiandien jų dar nėra. Nepadėjo nei lanky-masis pas kultūros viceministrą, nei pas ministrą, nei Užsienio lie-tuvių departamento, kuruojančio „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą, oficialus kreipima-sis į Kultūros ministeriją, raginant ją, kaip „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančią institu-

PLB Kultūros komisija per visąkadenciją bandė užmegzti tiesioginius ryšius su Kultūros ministerija, prašydama pagalbos ir paramos užsienio lietuvių siekiui puoselėtitautinį tapatumą ir kultūrinį savitumą.

pynė“ Lietuvių namuose,Vilniuje (2014).

Atsiliepiant į Nacionalinės m. mažvydo bibliotekos Litua-nikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės kreipimąsį į PLB valdybą skatinti kraštų LB parū-pinti Lietuvos fondams kitose šalyse spausdintus lietuvių kalba ar apie Lietuvą leidinius, Kultūros komisija 2012 metais nupirko ir padovanojo VDU bibliotekai ir m. mažvydo bibliotekos Lituani-kos skyriui du unikalaus nume-

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 29

ciją, įsitraukti į šią programą, „nes užsienio lietuvių bendruomenės yra viena iš pagrindinių Progra-mos tikslinių grupių“.

Kultūros ministerijos nenoras įsitraukti į „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą ir

KOMISIJOS TIKSLAI:l užmegzti ryšį su naujai besi-kuriančiomis bendruomenėmis, davusioms žinią apie savo egzis-tavimą bet kuriam PLB valdybos nariui ar organizacijai;l suteikti naujoms bendruo-menėms informaciją apie PLB, pakviesti prisijungti į PLB gretas, perduoti klausimus atitinkamoms PLB komisijoms;l atsakyti į naujų bendruomenių klausimus, iškylančius pradedant veiklą; l supratingai palaikyti ir pamažu stiprinti ryšį tarp PLB ir naujų bendruomenių;l perduoti informaciją apie naujas bendruomenes PLB, jei ta informacija gauta kitais kanalais.

NAUJIENOS:l naujos bendruomenės įsikū-rė Bulgarijoje, Egipte, Izraelyje, maltoje, meksikoje, Rumunijoje, Turkijoje; l PLB informaciją apie jas daž-niausiai gaudavo per pirmininkę, PLB atstovę ar atstovybės sekre-torę bei per „Pasaulio lietuvio“ redaktorę;l didžiausi naujųjų bendruome-nių iššūkiai yra rasti humanitari-nių ir materialiųjų išteklių veiklai savo šalyje, rasti laiko, žinių, galimybių įregistruoti organizaciją savo šalyje, atlikti visus reikalingus formalumus;l nepamirškime, kad kažką pradėti nuo nulio visuomet yra daug sudė-tingiau ir visais atžvilgiais brangiau

tiesioginio ryšio palaikymą su Pasaulio lietuvių bendruomene palieka mūsų kultūrinio gyveni-mo organizavimą saviveiklai ir savieigai. Negaunant profesio-nalios, sistemingos ir pastovios kultūrininkų pagalbos savo

tapatumo palaikymui ir kultūros puoselėjimui bei reikiamų prie-monių Lietuvos vardo garsinimui, silpnėja mūsų ryšys su pagrindi-niu tapatybės šaltiniu ir kenčia tautinės kultūros kokybė bei lygis lietuvių bendruomenėse.

nei, pvz., perimti jau seniai veikian-čios organizacijos vairą;l kiek galėjau, stengiausi susiraši-nėdama elektroniniu paštu patarti dėl registracijos, dėl paprastesnių veiklos galimybių ar lėšų rinkimo, stengiausi atsakyti į naujųjų ben-druomenių kūrėjų klausimus ar perduoti šiuos klausimus atitinka-moms PLB komisijoms.

IŠŠūKIAI:l supaprastinti naujųjų bendruo-menių įstojimo į PLB tvarką;l rasti lėšų ir galimybių bent vie-nam PLB valdybos nariui bent kartą aplankyti naujai besikuriančią ben-druomenę jų krašte, viename iš jų renginių, nes gyvas pokalbis vietoje yra vertesnis už 100 el. laiškų.

Naujosios emigracijos reikalų komisijaAurelija norIEnė, komisijos pirmininkė


30 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

TIKSLAI:l atstovauti PLB Pietų Amerikai; dirbti, bendrauti ir bendradar-biauti su Pietų Amerikos lietuvių draugijomis, organizacijomis ir institucijomis;l susieti ir labiau stiprinti Pietų Amerikos lietuvių ryšius, keistis informacija, kadangi lietuvių ben-druomenių situacija yra panaši; l stiprinti ryšį tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos kraštų, tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos valsty-binių ir nevyriausybinių organi-zacijų.

PIETŲ AMERIKOS REIKALŲ KOMISIJOS NAUJIENOS2014 m. nuo sausio 30 d. iki va-sario 2 d. Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas, kuriame dalyvavo lietuviai iš Urugvajaus, Brazili-jos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Iš viso dalyvavo daugiau nei 70 jaunuolių. Renginį organizavo Argentinos lietuvių jaunimo draugija ir Argentinos lietuvių bendruomenė (ALB ALOST).

Renginio dalyviai aplankė „Argentinos Lietuvių Centrą“, lietuvių draugiją – „Susivieniji-mą lietuvių Argentinoje“ Lanuso mieste, taip pat – Beriso miesto sodybą. Suvažiavimas yra Pasau-lio lietuvių jaunimo sąjungos

grantų šventės istorijoje – senjorų šokių ansamblis „miestelėnai“ iš Panevėžio. Ansamblis ,,mieste-lėnai“ aplankė Tandilio miestą, kur įsikūrusi „Laisvos Lietuvos“ organizacija.

2014 m., pirmą kartą Imigrantų šventės istorijoje, grojo garbės svečiai iš Lietuvos – tautiška kapela „Sutaras“ iš Vilniaus. Tai savarankiška, profesionali folkloro grupė. Kapela „Sutaras“ apsilankė ir koncertavo „Argenti-nos Lietuvių Centre“.

Abi delegacijos aplankė Uru-gvajų, koncertavo įvairiuose festivaliuose bei buvo susitikusios su Urugvajaus lietuvių bendruo-mene.

Delegacijų apsilankymą Beriso mieste globojo ir koordinavo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Ju-an’as Ignacio Fourment Kalvelis.

2014 m. rugpjūčio mėn. 9 d. vyko „Susivienijimo Lietuvių Ar-gentinoje“ (SLA) šimtmečio šven-tė, SLA patalpose atlikta meninė

Pietų Amerikos reikalų komisijaJuan IGnAcIo FoUrmEn KALVELIs, komisijos pirmininkas

Per „Susivienijimo Lietuvių Argentinoje” šimtmečio renginiusvyko viduramžių mugė, kur žmonės inscenizavo, kokia Lietuva buvo prieš keletą šimtmečių.

(PLJS) ir Pasaulio lietuvių ben-druomenės (PLB) projektas.

2013 m. ir 2014 m. spalio mė-nesiais į Imigrantų šventę Beriso mieste atvažiavo delegacijos iš Lietuvos. Į šventę susirinko dau-giau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių draugi-ja „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.

2013 m. koncertavo garbės sve-čiai iš Lietuvos, pirmą kartą Imi-

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 31

programa. Susirinko daug SLA narių bei kitų lietuviškų orga-nizacijų atstovų, kurie sveikino draugiją šios sukakties proga. Pasirodė SLA tautinių šokių grupės: „Dobiliukai“, „Dobilas“, „Žiburinis“ ir „Gintaras“ bei vokalinė grupė „Trys antys“.

Šios šventės proga sulaukėme daug sveikinimų iš: LR Prezi-dentės Dalios Grybauskaitės, LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir prelato Edmun-do Putrimo.

Per SLA šimtmečio renginius vyko viduramžių mugė, kur žmonės inscenizavo, kokia Lie-tuva buvo prieš keletą šimtme-čių. Šimtmečio šventės minė-jime Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis atstovavo PLB.

2015 m. sausio 2 d. Berise lietuvių draugijos „Nemunas“ valdyba šiltai priėmė Dakaro ra-lyje startavusį Benediktą Vanagą ir jo „General Financing – Auto-paslauga by Pitlane“ komandą, kurią apsilankymo metu globo-jo ir jo vizitą koordinavo PLB valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas.

2015 m. sausio 13–18 dienomis Argentinos lietuvių jaunimo ir Argentinos lietuvių ben-druomenės atstovai dalyvavo Urugvajaus sostinėje montevi-dėjuje vykusiame Pietų Ame-rikos lietuvių jaunimo susiti-kime – XVIII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime ir kartu sausio 16–18 dienomis vyko I Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Suvažiavimuose dalyvavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazi-lijos, Urugvajaus ir Kanados.

Suvažiavimą savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras mantvydas Bekešius, Užsienio

reikalų ministerijos (URm) Užsie-nio lietuvių departamento direk-torė ambasadorė Gintė Damušytė, Lietuvos generalinė konsulė San Paule, Brazilijoje, Laura Guo-bužaitė, suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas, Pasaulio lietuvių ben-druomenės Sielovados reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) de-legatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas E. J. Putrimas.

Prieš suvažiavimą Argentinos lietuvių bendruomenės patalpo-se susitiko PLB valdybos Pietų

gimnazijoje (Vokietija) bei Lietuvos aukštosiose mokyklose, kadangi remiant Švietimo ir mai-nų paramos fondui bei Švietimo ir mokslo ministerijai užsienio lietuvių jaunimas turi galimybę studijuoti Vilniaus universitete. Per pastaruosius trejus metus tokią galimybę turėjo 4 jaunuoliai iš Urugvajaus ir 6 jaunuoliai iš Argentinos.

Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis PLB valdybos pirmi-ninkės Danguolės Navickienės vardu dalyvavo ir atstovavo PLB organizacijai įvairiuose Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės renginiuose įvairiuose miestuose ir regionuose, lietuvių draugijos jubiliejaus šventėje. Taip pat dalyvavo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimuose, kuriuos organizuoja Argentinos lietuvių bendruomenės taryba.

Stiprinome ryšius su žurnalu „mūsų Lietuva“ (Brazilija), radijo valandėle „Ecos de Lituania“, su visais lietuvių organizaci-jos spaudos skyriais. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas skelbė karščiausias naujienas ir naujausias žinias mūsų lietuvių bendruomenėje ir Lietuvos bei Pietų Amerikos žiniasklaidoje.

Iki šiol stiprinome ryšį su Buenos Airių provincijos Vyriau-sybės Imigrantų departamento generaliniu direktoriumi Javier’u Nazar’u, kuris aktyvai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje ir renginiuose. Tai yra didelis pasie-kimas, gerinant PLB ir Lietuvos įvaizdį Pietų Amerikoje.

PLB VALDYBOS NARIŲ POSĖDIS SU PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖMIS2014 m. balandžio mėn. įvyko Pasaulio lietuvių bendruomenės

Pietų Amerikos reikalų komisijospirmininkas skelbė karščiausiasnaujienas ir naujausias žiniasmūsų lietuvių bendruomenėjeir Lietuvos bei Pietų Amerikosžiniasklaidoje.

Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, URm Užsienio lietuvių departamento direktorė ambasadorė Gintė Damušytė ir Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Buenos Airėse dr. Sergio Nunes, buvusiu Lietuvos Respu-blikos garbės konsulu ir Lietuvos Respublikos ambasados Buenos Airėse patarėju Algimantu Ras-tausku. Visi kartu aplankė Aušros vartų lietuvių parapiją Aveljane-doje (kuri gyvuoja virš 70 metų), „Susivienijimą Lietuvių Argenti-noje“ (SLA), kur draugijos salėje susitiko su valdybos nariais.

Suvažiavimo metu Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Pietų Amerikos reikalų komisi-jos pirmininkas Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis ragino jauni-mą studijuoti Vasario 16-osios


32 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

(PLB) valdybos narių posėdis su Argentinos, Urugvajaus ir Brazilijos lietuvių bendruome-nėmis. Posėdyje buvo aptartas svarbiausias tikslas – stiprinti ryšius tarp Pietų Amerikos lie-tuvių bendruomenių ir Pasaulio lietuvių bendruomenės.

Pirmasis posėdis įvyko balan-džio 20 d. Aušros vartų lietuvių parapijoje Aveljanedoje. Jame dalyvavo: Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas E. Putrimas ir PLB valdybos Pietų Amerikos reikalų komisi-jos pirmininkas Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Ar-gentinos lietuvių bendruomenės (ALB-ALOST) atstovais. Iš ALB-ALOST organizacijų į posėdį atvyko: „Nemuno“ lietuvių drau-gijos, „Susivienijimo Lietuvių Argentinoje“ (SLA), „Argentinos Lietuvių Centro“ (ALC), „Laisvos Lietuvos“, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS), lietu-viškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania – Lietuvos aidai“ ir Auš-ros vartų parapijos pirmininkai ir atstovai.

Antrasis posėdis įvyko balan-džio 21 d. Urugvajuje – Lietuvių kultūros centre montevidėjaus mieste, Cero rajone. Renginys prasidėjo šv. mišiomis ,,Nuestra Señora de Fátima“ lietuvių pa-rapijoje. mišias aukojo prelatas E. Putrimas kartu su vietiniais kunigais Jorge Crobara ir Anto-nio Ocaña. Po šv. mišių lietuviai džiaugėsi atsineštais įvairias-palviais ir įmantriais raštais dažytais Velykų margučiais, taip pristatydami visiems parapijie-čiams lietuviškas Velykų tradici-jas. Po mišių Lietuvių kultūros draugijoje vyko pietūs, į kuriuos

susirinko bendruomenės nariai. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Vyskupų Konferencijos delega-tas užsienio lietuvių sielovados reikalams. Visus susirinkusiuo-sius taip pat pasveikino PLB valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis. Pie-tų metu buvo paminėtas prieš 60 metų įkurto lietuvių katali-kiškojo choro „Aidas“ jubiliejus.

Urugvajuje prelatas E. Putri-mas ir Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis susitiko su garbės konsu-le Urugvajuje Cecilia Hernández Švobaite ir aptarė bendruomenės veiklos ateities planus.

Balandžio 27 ir 28 d. įvyko PLB posėdis San Pablo (Brazilijoje) lietuviškame Vila Zelinos regione. Jis vyko Švento Juozapo lietuvių parapijos salėje, kur dalyvavo atstovai iš Brazilijos lietuvių sąjungos, Brazilijos lietuvių bendruomenės, Brazilijos lietuvių Romos katalikų šv. Juozapo bendruomenės, Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos, „Nemuno“ ir „Rambyno“ šokių ansambliai.

Daugelis Pietų Amerikoslietuvių organizacijų atstovųmokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje,tapo lyderiais ir turi patirtieslietuviškos veiklos darbuose.

Amerikos lietuviams. Juan’as Ignacio Fourment Kalvelis turėjo progą susitikti su garbės konsulu San Paule Francis-co Ricardo Blagevitch’iumi ir papasakoti apie bendruomenės veiklos ateitį.

PAGRINDINĖS DISKUTUOTOS TEMOSDiskusijų metu Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje buvo pagerbti mirusieji bendruome-nės nariai, kalbėta apie tolimes-nę studentų galimybę studijuoti Lietuvoje ir Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Šiai temai skirtas ypatingas visų da-lyvių dėmesys, nes labai svarbu, kad šiuolaikinis jaunimas siektų ir turėtų galimybes mokytis lietuvių kalbos. Daugelis Pietų Amerikos lietuvių organizacijų atstovų mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, tapo lyderiais ir turi patirties lietuviškos veiklos darbuose.

Kita tema – auganti krizė – lietuvių narkotikų gabenimo ,,mulai“. Taip pat buvo svarstomi XVI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo (PALJS) ateities planai.

Be to, buvo skatinamas Pietų Amerikos lietuvių bendruo-menės dalyvavimas Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmi-ninkų suvažiavimuose, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime ir XIV Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, vyksiančiame Jungtinėje Karalystėje.

Aptarta dar viena labai svarbi tema – Lietuvos Respublikos ambasados Argentinoje uždary-mas. Argentinos lietuviai teigia apgailestaujantys dėl tokio Lietuvos valdžios sprendimo ir pabrėžia, kad ši netektis stipriai paveiks lietuviškų draugijų vei-klą ir nuotaikas.

Sekmadienį įvyko šv. mišios Švento Juozapo lietuvių para-pijoje Vila Zelinoje. Šv. mišias aukojo prelatas E. Putrimas. Jis kartu su Juan’u Ignacio Fourment Kalveliu susitiko su generaline konsule San Paule Laura Guobužaite ir jos patarė-ju Andriumi Pauga bei aptarė iškilusias aktualias temas Pietų

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 33

KOMISIJOS PASKIRTIS – UŽTIKRINTI „PASAULIO LIETUVIO“ LEIDYBą IR PLĖTRą!

PLB informacijos sklaida:l PLB svetainės www.plbe.org administravimas;l Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidyba; l „Pasaulio lietuvio“ svetainės www.pasauliolietuvis.lt adminis-travimas;l „Pasaulio lietuvio“ naujų pre-numeratorių paieška;l Atsiskaitymo formos su „Pasaulio lietuvio“ darbuotojais

(redaktorės, kalbos redaktorė, maketuotojas);l „Pasaulio lietuvio“ rėmėjų paieška; l Reklamos užsakovų paieška žurnalui „Pasaulio lietuvis“;l Reklamos užsakovų paieška PLB interneto svetainei ir „Pasau-lio lietuvio“ svetainei; l Žurnalo tiražo didinimas;l „Pasaulio lietuvio“ elektroninės leidybos organizavimas;l PLB „Facebook“ puslapio tobu-linimas;l Paraiškų teikimas URm, Spau-dos, radijo ir televizijos rėmimo

fondui bei Lietuvių fondui;l Įvairūs pranešimai Lietuvos žiniasklaidai;l Komunikacija su LB.

PLB spaudos komisijos veikla 2012–2015 metais:l Įvesta „Paypal“ mokėjimo sistema; l Įvairios informacinės akcijos 50-ojo „Pasaulio lietuvio“ jubilie-jaus proga;l Išleistas jubiliejinis „Pasaulio lietuvis“; l Kasmet teikiami projektai URm, Lietuvių fondui, Spaudos, radijo ir


dalia HEnKE, komisijos pirmininkė

KOMISIJOS SUDĖTIS: dalia Henke (vokietija) – pirmininkė, artūras maslauskas (danija) – atsakingas už finansus, deimantė dokšaitė (Lietuva) – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyr. redaktorė, virginija grybaitė (Lietuva) – PLB atstovybės administratorė ir nomeda repšytė (Lietuva) – www.Pasauliolietuvis.lt redaktorė. Komisijos patariamieji asmenys: vida Bandis (Lietuva) – PLB atstovė Lietuvoje, darius markūnas (Lietuva) – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ maketuotojas, sigitas Birgelis (Lenkija) – internetinio puslapio administratorius.

PLB įvaizdžio,informacijos sklaidos ir„Pasaulio lietuvio“ reikalų komisija

34 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

televizijos rėmimo fondui;l Reguliariai pateikiama in-formacija „Pasaulio lietuvio“ redaktorei apie naujienas iš PLB valdybos darbo; l Pasirašytos paslaugų teikimo sutartys su „Pasaulio lietuvio“ darbuotojais (vyr. redaktore, kal-bos redaktore ir maketuotoju);l Reguliariai (prieš išeinant mėnesiniam žurnalui „Pasaulio lietuvis“) leidžiamas „Pasaulio lietuvio“ naujienlaiškis, kuris siunčiamas PLB Seimo nariams ir kitiems PLB aktyvistams;l Išsiųsti raginimai Lietuvos miestų savivaldybėms su pasiūly-mu užsisakyti „Pasaulio lietuvį“;l „Pasaulio lietuvio“ redaktorei PLB valdybos vardu reguliariai pateikiami sveikinimai su nuo-traukomis įvairiomis progomis; l Sukurtas plakatas ir koncertinis leidinys Pasaulio lietuvių koncer-tui Kaune 2013 m.;l Koncerto reklamos organizavi-mas Kaune; l „Pasaulio lietuvio“ internetinės svetainės www.pasauliolietuvis.lt sukūrimas ir redagavimas;l „Pasaulio lietuvio“ elektroninė leidyba, galima skaityti žurnalą savo kompiuteryje ar planšetėje. Tai papildomas platinimo būdas

per internetą. Elektroninė versi-ja – www.readadvice.com;l „Pasaulio lietuvio“ tiražo didinimas per svarbius rengi-nius, pvz., per Dainų šventę, PLB Seimą;l Reklamos užsakovų paieška „Pasaulio lietuviui“;l Reklamos užsakovų paieška PLB interneto svetainei ir „Pasau-lio lietuvio“ interneto svetainei;l 2014 m. Dainų šventės daly-viams išdalinti žurnalai „Pasaulio lietuvis“; l Pasaulio lietuvių jaunimo sąskrydžio dalyviams išdalinti žurnalai „Pasaulio lietuvis“;l Pirmininkų suvažiavimų daly-viams išdalinti žurnalai „Pasaulio lietuvis“;l Bendradarbiavimas su kitais užsienio lietuvių leidiniais; l „Pasaulio lietuvio“ straipsnių talpinimas kitose Lietuvos žinias-klaidos priemonėse;l „Pasaulio lietuvio“ turinys 2014 / 2015: ciklas apie Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos veikė-

jus (sąjunga švenčia keturiasde-šimtmetį); bendradarbiavimas su Nacionalinės martyno mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriumi (į kiekvieną numerį jie paruošia po publikaciją); tęsiamas bendra-darbiavimas su Vilniaus lietuvių namų gimnazija, publikuojami mokinių laiškai; l Ieškoma galimybės turėti mokamų autorių, taip stipri-nant turinį ir įvedant stabilumo formuojant žurnalą (pvz., vienas arba du straipsniai į numerį);l Adresatų sąrašo plėtimas (per atstovybę), kuriems galėtume siųsti „Pasaulio lietuvio“ naujien-laiškį; l „Pasaulio lietuvio“ prenume-ratos informacijos / reklamjuos-tės įdėjimas į bendruomenių administruojamus internetinius puslapius ir leidinius;l Reklaminis laiškas LB pirmi-ninkams apie „Pasaulio lietuvio“ elektroninę leidybą.

Iššūkiai:Didinti „Pasaulio lietuvio“ ži-nomumą Lietuvoje (taip ne tik gerinant išeivijos įvaizdį, bet ir ruošiant pagrindą reklamos pri-traukimui) – nusiunčiant kelis nu-merius į bibliotekas, universitetus, savivaldybes, platinant oro uoste.

Žurnalas „Pasaulio lietuvis“ – nuolatinis ryšys su tūkstančiais lietuvybę puoselėjančių tėvy-nainių visame pasaulyje! Tai turiningas ir prasmingas Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimo metraštis. Leidinys, turintis senas ir geras tradicijas, atskleidžiantis po pasaulį išsimėčiusių lietuvių gyvenimą ir veiklą. Kviečiame jį skaityti ir platinti visose lietuviš-kose bendruomenėse!

Prenumeruokite ir būkite Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi!

Žurnalas „Pasaulio lietuvis“ –nuolatinis ryšys su tūkstančiaislietuvybę puoselėjančių tėvynainių visame pasaulyje!

„PASAULIO LIETUVIO“ PRENUMERATA PAŠTU

Iš viso prenumeratorių: 352Tiražas: 400

1. argentina 22. australija 283. Kanada 204. danija 35. estija 16. suomija 17, Prancūzija 48. vokietija 119. Latvija 1

10. Šveicarija 311. Jav 9312. Jungtinė Karalystė 113. rusija 9614. olandija 115. Lietuva 8316. Lenkija 217. Švedija 118. Kazachstanas 1

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 35

Kalbant apie Rytų kraštų veik-lą, iš karto susiduriama su ne viena problema. Jei laikytu-me, kad Rytų kraštų kon-

ferenciją sudaro Rusija, Latvija, Estija, Baltarusija, Gruzija, tai pagal dabar veikiančias nuostatas išvardintų kraštų lietuvių ben-druomenės yra savarankiškos ir lygiavertės organizacijos, kurios sprendžia iškilusius klausimus tiesiogiai su Lietuvos Respu-blikos užsienio reikalų minis-terija, kitomis valstybinėmis ir visuomeninėmis institucijomis. Poreikio bendrauti su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba nėra, nes valdybos galimybės remti lietuvių bendruomenių veiklą yra minimalios, jeigu ne absoliutaus nulio lygmens.

Kalbant apie Rytų kraštų bendruomenes, jų veiklos žymiu pavyzdžiu tampa konstruktyvi Lietuvos Respublikos ambasados Latvijoje veikla. Gilus ambasado-riaus Ričardo Degučio Latvijos lietuvių bendruomenės vidinių problemų supratimas padėjo lie-

tuviams išsirinkti vieną valdybą, pirmininką ir rezultatyviai ats-tovauti 23 tūkstančiams lietuvių Latvijoje. Buvo padėtas taškas ilgametėje santykių aiškinimosi istorijoje, besitęsusioje daugiau nei 10 metų. Kitas pavyzdys – maskvos lietuvių bendruomenė: iki šios dienos konstruktyvaus atstovavimo maskvos lietuviams nėra ir nelabai nusimato. Dar vienas pavyzdys – Sankt Peter-burgo lietuvių bendruomenė: ji ėjo tuo pačiu keliu kaip ir maskvos lietuvių bendruomenė. Vyko nuoširdus, kartais man-dagus, kartais nelabai manda-gus santykių aiškinimasis tarp bendruomenės narių. Taip būtų tęsęsi ir toliau, jei nebūtų atlik-tas didelis darbas, kuris baigėsi teisme. Taip buvo padėtas taškas aiškinantis santykius. Esu įsitiki-nęs, kad konstruktyvų vaidmenį kraštų lietuvių bendruomenių veikloje arba produktyvią veiklą gali atlikti Lietuvos Respublikos konsulatai bei ambasados. Kiek-vienas lietuvis, esantis išeivijoje,

turi ne tik moralinę, bet ir juri-dinę teisę reikalauti sau dėmesio ir pagalbos. Lygiai taip pat ir lietuviškos organizacijos, kurių viename mieste gali būti ne tik daug, bet labai daug. Ir jeigu jos yra organizuotos ir turi juridiniu pagrindu sutvarkytus dokumen-tus, sėkmingai atstovauja tam būriui žmonių. Pagal Rusijos Federacijos įstatymus pakanka 5 žmonių, kad būtų įsteigta ir už-registruota lietuvių bendruome-nės organizacija. Toliau anali-zuoti ir kalbėti apie Rytų kraštų lietuvių bendruomenių veiklas netikslinga, nes, kaip minėjau, tai yra savarankiški vienetai, gyvenantys ir besiplėtojantys priklausomai nuo vietos, laiko ir šalies specifikos.

Kitokia padėtis yra Rusijoje: 2008 m. buvo sukurta Rusi-jos lietuvių bendruomenių organizacijų taryba, kurios struktūra buvo grindžiama regiono pagrindu, Šiaurės Va-karų regionas – centras Sankt Peterburgas, Vidurinės Rusijos


Rusijos ir Rytų kraštų reikalų komisija

36 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

regionas – maskva, Sibiro regio-nas – Buriatija, Karaliaučiaus regionas. Gerai ar blogai buvo padaryta – įvertino laikas. Ne vi-siems nauja struktūra buvo prie širdies, kai kam labai norėjosi pažymėti kad: „... naujas darinys konkrečiais darbais nepasižy-mėjo, veiklos efektyvumo ar papildomų finansavimo šaltinių nesuteikė...“ („Pasaulio lietuvis“, 2012 m. liepa–rugpjūtis 07/509, teksto autorius Antanas Rasiu-lis, praeitos PLB valdybos narys, kuruojantis Rytų kraštus). ma-nau, kad tokios struktūros atsi-radimas Rusijoje ne iš karto, bet pakankamai greitai davė savo rezultatus. Atsirado legitimi ga-limybė bendradarbiauti su Rusi-jos bendruomenių pirmininkais ir spręsti ne siaurus klausimus, šios dienos problemas lietuvių bendruomenėse, kurias pirmi-ninkai vienokiu ar kitokiu būdu sprendžia patys, bet ieškoti būdų pajudinti iš vietos metais įstrigusius darbus.

VADOVĖLIS „PRAKTINĖ LIETUVIŲ KAL-BOS GRAMATIKA“ RUSŲ KALBAPavyzdžiu gali būti vadovėlis „Praktinė lietuvių kalbos grama-tika“ (rusų kalba). Šis vadovėlis yra vienintelė tokio lygio moko-moji priemonė, kuria naudojasi visos formaliojo ir neformalio-jo švietimo įstaigos Rusijoje. 2009 m. vadovėlis buvo paruoš-tas spaudai. Tuo laikotarpiu buvo ir Lietuvių kalbos švietimo komisija, ir Rytų kraštų komisija, bet vadovėlis gulėjo leidykloje. manau, kad iš dalies buvo inicia-tyvos stoka, bet ir struktūrinės problemos. Tuo metu lituanis-tinis švietimas buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos žinioje. Nebuvo

pakankamų galių pirmais veiklos metais ir Rusijos lietuvių tarybo-je. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, noro ir galimybių spręsti išeivijos klausimus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje, kuriai dabar priklauso lietuvių švietimas išeivijoje, sustiprėju-sios tarybos pozicijos ir kon-krečios veiklos davė rezultatą. 2014 m. vadovėlis išvydo šviesą.

ŽURNALO „PASAULIO LIETUVIS“ PLATINIMAS IR PRENUMERATAPrivalu kalbėti apie „Pasaulio lietuvio“ prenumeratą ir jo pla-tinimą Rusijoje. Vėl visas darbas buvo atliekamas per lietuvių bendruomenių pirmininkus. „Pasaulio lietuvio“ geografija Rusijoje plati: murmanskas, Bu-riatija, Altajaus kraštas, Petroza-vodskas, Krasnojarskas, Irkuts-kas, Syktyvkaras, Pskovas, Sankt Peterburgas, maskva. Ne tik plati geografija, bet ir didelis prenu-meratorių skaičius. Šiandien „Pasaulio lietuvį“ Rusijoje prenu-meruoja 98 prenumeratoriai.

mišių aukojimą lietuvių kalba. Visose kitose Rusijos kraštų platybėse šventos mišios lietuvių kalba buvo aukojamos kartas nuo karto. mano įsitikinimu, tai šiandien yra pirmaeilis darbas, kurį reikia atlikti operatyviai, konstruktyviai sprendžiant administracinius ir organizaci-nius klausimus. Kunigas Riman-tas Gudelis buvo įgaliotas atlikti sielovados patarnavimus Peter-burgo lietuviams. Daugiau nei 10 metų kunigas aukojo šventas mišias vieną kartą per mėnesį apsimokėdamas kelionės išlaidas savarankiškai. Kitų šalių kapelio-nai pagal paskirtį yra finansuo-jami valstybės ir atskirų fondų. Atėjo laikas, kai lietuviai kunigai privalo būti remiami, kai dirba išeivijos lietuviams.

VASAROS LIETUVIŲ KALBOS IR KULTūROS STOVYKLA ALANTOJEDar vienas pavyzdys – vasa-ros lietuvių kalbos ir kultūros stovyklos Alantoje. Konkretus pavyzdys, kai Rusijos lietuvių tarybos buvo inicijuota stovykla. Rusijos lietuvių kraštų bendruo-menių iniciatyvą parėmė taryba ir kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija organizavo Alantos vasaros sto-vyklą Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams, kurioje yra mokomasi lietuvių kalbos, susipažįstama su liaudies papročiais ir nacio-naline kultūra. Svarbu pažymėti, kad maskvos ir Sankt Peterbur-go lietuvių vaikai savarankiš-kai apmoka stovyklą, Šiaurės ir Sibiro vaikai savarankiškai apmoka tik kelionės išlaidas nuo gyvenamosios vietos iki Sankt Peterburgo. Visi stovyklos dalyviai susirenka Sankt Peter-burgo Lietuvių namuose, išbūna

SIELOVADAAtskira kalba yra apie sielovadą Rytų kraštuose. Sistemingo pla-nuojamo darbo 20 metų laiko-tarpiu nebuvo. Geriau reikalai sprendžiami Šiaurės Vakarų regio ne (Latvijoje, Estijoje, mas-kvoje, Sankt Peterburge), kur gali-ma kalbėti apie nuolatinį šventų

„Pasaulio lietuvio“ geografijaRusijoje plati: Murmanskas, Buriatija, Altajaus kraštas, Petrozavodskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Syktyvkaras, Pskovas, Sankt Peterburgas, Maskva.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 37

Peterburge nuo 2 iki 3 parų ir kiekvienais metais liepos 1 d. išvyksta į Alantą.

LIETUVIŲ KAPŲ TVARKYMASAtskira kalba apie lietuvių kapų ir lietuvių laidojimo vietų tvarkymą Šiaurėje ir Sibire. Dėl lietuvių bendruomenių, Šiaurės ir Sibiro bendruomenių nuošir-daus lietuvių pasišventimo savo lėšų sąskaita atliekamas didelis darbas. Lietuvių kapų tvarkymo veiklą remia daug institucijų ir praktiškai kiekviena institucija turi savo darbo taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įstatymus ir vidines nuostatas finansuoti projektus, kurie yra inicijuoti organiza-cijų, neregistruotų Lietuvoje, negalima. Galima skirti didžiu-lius pinigus projektui „misija Sibiras“, bet negalima skirti lėšų lietuvių bendruomenėms Altajuje, Buriatijoje, Irkutske, Krasnojarske, kur yra lietuvių tremtinių kapai. Dėl Šiaurės ir Sibiro lietuvių bendruomenių pirmininkų veiklos ir Rusijos kapeliono R. Gudelio iniciatyvos pavyko gauti finansavimą lie-tuvių kapų tvarkymui Rusijoje. Suprantama, kad niekas geriau neprižiūrės kapų, kaip žmonės, gyvenantys tose teritorijose. manau, būtų tikslinga sukon-centruoti lėšas viename šaltinyje ir sujungti patriotinę iniciatyvą „misija Sibiras“ su vietos lietu-vių bendruomenių galimybėmis. „misijos Sibiras“ dalyviai turėtų atvykti į paruoštas darbui vietas ir kartu su Šiaurės ir Sibiro lietuviais dirbti pagal iš anksto paruoštą darbų planą. Bet, kad tai įvyktų, maža gerų Rusijos lietuvių tarybos norų, lietuvių bendruomenės pirmininkų

norų, tam reikia kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pakeistų savo vidines nuostatas. Gražūs 2014 m. lietuvių kapų tvarkymo rezultatai padėjo gauti iš Kultūros ministerijos nemažai lėšų 2015 metais. Galbūt gražūs darbai 2015 m. paskatins Kultū-ros ministeriją tiesiogiai pradėti finansuoti kapų tvarkymą.

Apibendrinant visą tai, kas buvo pasakyta anksčiau, galima padary-ti šias išvadas:Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba ir valdybos komisijos turi

savo srities specialistų valdy-bą ir nuo pat valdybos pirmos darbo dienos turi buti pradėti XVI Seimo ruošos darbai. XVI Seimas suformuotų naujus PLB veiklos principus, grindžiamus ne komisijomis, ne atskirų sričių specialistais, atsakančiais už konkrečias kompetencijas. PLB valdyba dirbtų aktyviai ir rezul-tatyviai tuo atveju, jeigu ji būtų suformuota iš renkamų regioni-nių konferencijų pirmininkų. O išrinkti į valdybą konferencijų pirmininkai dirbtų su savo kraš-tų konferencijos bendruomenių pirmininkais.

PLB valdyba turi iniciatyvos teisę, pastovaus kryptingo darbo teisę, galimybę tiesiogiai dirbti su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe, įeidama į įvairias komisijas, bet ir mažiausiai yra įgaliota siekti teisėjo ar pro-kuroro funkcijos. Nuo 1990 m. kovo 11 d. praėjo 25 metai. Užaugo nauja išeivijos karta, pasikeitė Lietuvos požiūris į išeiviją. Jis tapo ryškiai nevie-nareikšmis. Nuolat veikiantys stambūs konferencijų projektai, sujungiantys Rytų ir Vakarų lietuvius, vykstantys ne kar-tas nuo karto, o turintys savo pastovią datą, laiką ir vietą, kaip Pasaulio lietuvių vienybės diena (liepos 17 d.), laikui bėgant duotų vaisius. Ir natūraliu būdu atsivertų galimybės aktyviai dalyvauti lietuviui išeiviui ne tik lietuvybės puoselėjimo veikloje toje šalyje, kurioje jis gyvena, bet ir būti naudingu Lietuvai. Nepertvarkius, neįvedus naujų organizacinių formų ir principų Pasaulio lietuvių bendruome-nės valdyboje ir jos struktūroje, laukti žymių poslinkių lietuvių išeivijos veikloje sunku.


Nuo 1990 m. kovo 11 d.praėjo 25 metai. Užaugo naujaišeivijos karta, pasikeitė Lietuvos požiūris į išeiviją. Jis tapo ryškiai nevienareikšmis.

moralinę teisę atsiskaityti už tuos darbus ir projektus, kuriuos jie inicijavo, organizavo, įvykdė, pa-rėmė. Aprašyti, vertinti ir pateikti kaip savo kitų organizacijų sava-rankiškai paruoštus ir įvykdytus projektus, manau, yra nekorek-tiška. Galima atsiskaityti tik už tą darbą, kurį dirbai pats. Bet ne už tą renginį, į kurį buvai pakviestas svečio teisėmis. Atėjo laikas, kai pamatu turi būti ne norai, fantazi-jos, o realios žmogaus galimybės dirbti darbą ir būti kompeten-tingu toje srityje, kurioje ruošiesi dirbti. Tai ypač svarbu nepamiršti renkant naują Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybą.

Trijų metų darbo patirtis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyboje duoda teisę išsaky-ti mintį: XV PLB Seimas turi išrinkti stiprių, kompetentingų

38 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

2012 M. Įgyvendintas projektas „Susipa-žink su savo tautiečiais“, projekto vadovas – Saulius Sidaras. Surink-ta medžiaga apie Sibiro lietuvių liaudies meną – taikomąją dailę. Paruošta ir išleista knyga „Langas į pasaką“, kuri atspindi Sibiro lietu-vių kūrybingumą ir dvasingumą.

Projekto tikslas – šviesti visuo-menę dokumentuojant ir platinant duomenis apie buvusių lietuvių kalinių bei tremtinių kūrybą TSRS lageriuose ir tremtyje Sibire. Surinktų duomenų pagrindu buvo planuojama išleisti šviečiamąjį lei-dinį apie ištremtų tautiečių kūrybą: medžio drožimą, kaulo, akmens apdirbimą, piešimą, tapybą ir t.t. Buvo planuojama taip pat surinkti vaizdo ir fotografijų archyvą apie Sibiro lietuvių tremtinių menus ir sukurti dokumentinį filmą.

Projekto uždaviniai: įvykdyti sprendimą, priimtą 2012 m. spalio 10–11 dienomis „Lietuva–Sibiras 70“ konferencijos Barnaule (Altajaus kraštas), skirtos masinės deportacijos lietuvių į Sibirą 70-mečiui paminėti, metu. Sprendime nurodyta: „Alta-jaus krašto lietuvių bendrijai kartu su Krasnojarsko, Tomsko, Irkutsko, Buriatijos ir Jakutijos bendrijomis

paruošti S. Sidaro knygos „Langas į pasaką“ antrosios dalies, papildymo ir redagavimo projektą glaudesnio Sibiro lietuvių bendrijų su Lietuva bendradarbiavimo ir gilesnio lietuvių tremtinių buities ir menų bei lietu-viškų tradicijų platinimo tikslu“.

Knygoje „Langas į pasaką“ apžvelgta meninė lietuvių buvusių tremtinių ir jų palikuonių patirtis, kuri yra lietuviškos kultūros ir dvasingumo išraiška. Sibiro lietu-vių taikomoji dailė yra žmogaus ir visuomenės konkrečios socialinės sistemos dvasingumo išraiška ir iki šiol buvo visiškai neišnagrinė-ta. Projektas yra tokios analizės pradžia.

drija, pirm. B. Razgus, Irkutsko srities visuomeninė organizacija „Irkutsko srities lietuvių tautinis kultūrinis centras“, pirm. L. Stryž-niova, Krasnojarsko regioninė lietuvių tautinė kultūrinė autono-mija „Lietuva“, pirm. A. Rasiulis, Tomsko regioninė visuomeninė organizacija „Tomsko lietuvių kultūros bendrija“, pirm. S. Ja-rumbavičiutė, Respublikos Sacha (Jakutija) lietuvių bendrija „Ginta-ras“, pirm. R. Trofimenko.

Knyga apie lietuvių tremtinių taikomuosius menus pristatyta lietuvių bendrijoms ir vietinei val-džiai, taip tikimasi, jog tai padidins lietuviškų bendruomenių Rusijoje žinomumą. Taip pat šios knygos bei susijusios medžiagos prista-tymas Lietuvoje suteiks galimybę susipažinti arčiau su Sibiro lietuvių gyvenimu.

Su projekto rezultatais susipa-žino apie 500 Sibiro lietuvių iš Altajaus ir Krasnojarsko kraštų, Irkutsko ir Tomsko sričių, Jakuti-jos, Buriatijos. Išleista ir išplatinta Sibiro bendruomenėse 500 egz. knygos „Langas į pasaką“ ir 100 egz. DVD „Kelionė į Korbiką“. Buvo pristatytos dvi fotografijų parodos: Lietuvos edukologijos universitete

Sibiro lietuvių taikomojidailė yra žmogaus ir visuomenėskonkrečios socialinės sistemosdvasingumo išraiška ir iki šiol buvo visiškai neišnagrinėta.

Sibiro lietuviaiAntanas rAsIULIs, PLB valdybos narys, kuruojantis sibiro lietuvius

alfon

so Ka

irio nu

otr.

Projektui įgyvendinti buvo numatyta tikslinė grupė: Altajaus krašto visuomeninė organizacija „Lietuviškos kultūros bendri-ja“, pirm. I. Koričko, Buriatijos lietuvių tautinė kultūrinė ben-

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 39

ir Krasnojarsko tarptautiniame kultūros centre.

2013 M.Įamžinta lietuvių, ištremtų masi-nių represijų laikais (1948–1951 m.) į Krasnojarsko kraštą (Jeniseisko ir Kazačinsko rajonus), atmintis. Šituose rajonuose ir kaimuose buvo ištremta ne vienas tūkstantis lietuvių ir daugelis jų čia mirė. Daug lietuvių kapų – Lėsosibirske (makla-kovas), Jeniseiske, Jarceve ir kitose vietovėse. Kaimų skaičius, kur gy-veno tremtiniai lietuviai, sudaro ne vieną dešimtį, o tremtinių skaičius yra ne vienas tūkstantis. Labai reikš-mingas čia (Kazačinsko rajone) pa-statytas kryžius, kuris žymi lietuvių tremtinių kančias, tai yra svarbus įvykis, reikalingas Krasnojarsko lietuvių bendruomenei bei litua-nistinės mokyklos mokiniams, jų

dvasingumo ugdymui. Labai svarbu, kad lituanistinės mokyklos mokiniai būtų paskatinti pažinti savo protėvių istoriją, žinoti apie masinių trėmimų įvykius, rinkti naują istorinę medžia-gą apie savo protėvius.

Krasnojarske surengta m. K. Čiurlionio paroda, Tautinio istorinio lietuviško kostiumo paro-da, Krasnojarsko lietuviu bendruo-menės istorijos fotografijų paroda; pristatyta m. Ivaškevičiaus pjesė „maLыš“. Visi renginiai buvo skirti pačios didžiausios lietuvių tautos deportacijos 65-mečiui.

2014 M.Tęsėme lietuvių, ištremtų masinių represijų laikais (1948–1951 m.) į Krasnojarsko kraštą (Jeniseisko ir Kazačinsko rajonus), atminties įamžinimą. Kaip minėta, tai itin svarbu Krasnojarsko lietuviams ir

jų vaikams, ypač mažųjų lietuviu-kų patriotiniam ugdymui.

2014 m. spalio 1–10 d. buvo organizuotas Sibiro vaikų ir lietu-viškos kilmės jaunimo bei buvu-sių tremtinių ir politinių kalinių palikuonių seminaras-mokykla. Iš viso surinkta 15 vaikų iš Irkutsko srities, Buriatijos, Krasnojarsko krašto, Altajaus krašto, seminaro trukmė – 10 dienų. mokinių am-žius – nuo 6 iki 22 metų.

Seminaras vyko Bazaichos kai-me netoli Krasnojarsko, dalyviai buvo apgyvendinti viešbutyje „Čaika“, taip pat buvo organizuo-tas mokinių ir jų palydovų mai-tinimas. Kaimas Bazaicha buvo parinktas dėl to, kad sovietiniais laikais į šitą vietovę buvo ištremta daug lietuvių, kurie dirbo miško pramonėje ir dabar jie tapo „lietu-viškos nelaisvės“ simboliu.

Sielovados reikalų komisija

neseniai savo kunigystės trisdešimtmetį minėjęs prelatas edmundas putrimas plb valdyboje – jau penkta kadencija, jo pareigos nesikeičia – jis rūpinasi po platųjį pasaulį pasklidusių tautiečių sielovadiniais reikalais.

Deimantė Dokšaitė


Komisijai vadovauja prelatas Edmundas PUTrImAs

„Tai jau toli gražu ne pirmoji mano kadencija PLB valdy-boje, dirbau dvi kadencijas su Vytautu Kamantu, paskui

su Gabrieliumi Žemkalniu, tuomet dvi kadencijas su Regina Narušiene, o dabar su Danguole Navickiene.

40 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Vadinasi, PLB valdyboje esu jau penkias kadencijas ir tris paskutines buvau kooptuotas narys, kitaip sa-kant, pakviestas, o ne pats balotira-vausi“, – pasakoja E. Putrimas.

Nors PLB valdyboje jis vado-vauja Sielovados reikalų komisi-jai, sako, kad ir nebūdamas PLB valdyboje šias pareigas atliktų, mat yra Lietuvos Vyskupų Konferen-cijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai.

„Tad iš esmės mano sielovadinės pareigos nepriklauso nuo PLB, jas aš esu įsipareigojęs atlikti Lietuvos Vyskupų Konferencijai. Tačiau dir-bant sielovadinį darbą labai svarbus yra ryšys su PLB ir ypač su konkre-taus krašto Lietuvių bendruomene. Ne visur esama lietuvių kunigų, ne visur yra įsteigtos lietuviškos katalikiškos parapijos, todėl tenka remtis pasauliečiais, remtis ta struktūra, kurią esame sukūrę užsienyje, – PLB ir kraštų lietuvių bendruomenėmis“, – svarbų ryšį tarp sielovadinių reikalų ir ben-druomenės paaiškina prelatas.

Anot jo, pastaruoju metu pas-tebima, kad pasauliečių vaidmuo bažnytiniame gyvenime darosi vis svarbesnis.

„Tai yra skatinama, nes daug kur lietuviai kunigai yra tik atvažiuojan-tys. Kai tam tikrame krašte yra ben-druomenė, kai yra valdyba, galima ja remtis prašant jų pagalbos. Kaip patogu būna, kai krašto valdyboje yra žmogus, su kuriuo galima susisiekti, aptarti, susiderinti, kaip lengviau atlikti tą sielovadinį darbą. Jei atsi-randa tokių sąmoningų pasauliečių, galinčių padėti, jie gali mokyti vaikus Katekizmo, gali aplankyti ligonius, padėti suorganizuoti šv. mišias. Juk mišios tai gyvas dalykas, ne tik formalumas, svarbu, kad atvykstan-čiam kunigui būtų parengta dirva“, – pasauliečių paramos reikalingumą akcentuoja E. Putrimas.

Gal paminėtumėte keletą pavyzdžių, kur lietuvių bendruomenių nariai pasauliečiai labai prisideda prie sielovadinės veiklos?Pavyzdžiui, San Paule, Brazilijoje, yra Šv. Juozapo parapija. Ten pasauliečiai paruošia mišioms lapelius skaiti-niams, parenka lietuviškas giesmes, parenka, kas skaitys skaitinius, choras gieda lietuviškai. San Paule, kaip ir visur kitur Pietų Amerikoje, nebėra lietuvių kunigų. Šv. Juozapo parapijo-je klebonas brazilas atnašauja mišias portugališkai, bet lietuviai skaito

šalies dalį. Kalbant apie Didžiąją Britaniją, ten svarbu, kad būtų lie-tuviai kunigai jau vien dėl didžiulių lietuvių skaičių. Sakoma, kad ten yra apie 250 000 lietuvių, vien Birmingemo apylinkėse apie 30 000 lietuvių. Ką jau kalbėti apie Londo-ną, kur sakoma, kad yra apie 80 000 lietuvių ir vienas lietuvis kunigas. Rytų Londone veikia Šv. Kazimiero parapija, kuri gyvuoja daugiau nei šimtas metų. Kunigas Petras Tveri-jonas kartu su parapijos komitetu nusprendė, kad kas gilyn ir bandys didinti bažnyčios erdvę, nes nebe-užtenka vietos. Kita vertus, kaip kartą pasakė kunigas Petras, jeigu visi Londone gyvenantys lietuviai eitų į mišias, tai jiems reikėtų trijų lietuviškų parapijų. Kunigas ten tik vienas, todėl į pagalbą jam ateina pasauliečiai, nes Šv. Kazimiero para-pijos veikla labai intensyvi, kasmet vien vedyboms jis paruošia virš 120 porų, veikia anoniminių alkoholikų draugija ir kt.

„Kodėl man kaip dvasiškiui svarbu jungtis į bendruomeninę veiklą?“ – klausia prelatas E. Putrimas.Aš užaugau Toronte, Kanadoje. Ten veikia trys lietuviškos parapijos – dvi katalikiškos ir viena liuteronų. mūsų parapijos yra bendruomenės centrai: religiniai, kultūriniai, švie-timo, socialiniai, dvasiniai. Aš užau-gau matydamas tokį bendruomenės modelį, kai jos veikla sukasi apie lietuvišką parapiją. Be to, kunigas yra neutrali figūra bendruomenėje. Ne paslaptis, kad mes, lietuviai, lin-kę skaldytis, juk sakoma: „kur trys lietuviai, ten šešios organizacijos“. O kunigas, būdamas neutralus, gali mus visus jungti, vienyti. Vienybė labai reikalinga, ypač dabar, kai matome, kad Lietuvos kaimynė Rusija vėl nerimsta. Reikia suprasti, kad gavę Nepriklausomybės dovaną, turime ją ir saugoti.

Ne paslaptis, kad mes, lietuviai,linkę skaldytis, juk sakoma: „kur trys lietuviai, ten šešios organizacijos“. O kunigas, būdamas neutralus, galimus visus jungti, vienyti.

skaitinius iš Šventojo Rašto ir gieda giesmes lietuviškai. Be to, kai vyksta kokios šventės, tradicijos būna lietu-viškos. Tai labai gražus pavyzdys.

Prieš keletą savaičių buvau Norvegijoje, ten yra toks miestas Hamaras (Hamar), netoli Oslo. Ku-nigas Valdemaras Lisovskis iš Oslo nuvyksta į Hamarą. Patys žmonės, patys lietuviai tame mieste papra-šė lietuvio kunigo atvykti ir vesti mišias lietuviškai, tai buvo pačios bendruomenės iniciatyva. man teko dalyvauti trečiose mišiose ir į jas buvo susirinkę apie šimtas lietuvių.

Štai Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje ne tik pagal tradiciją visuomet yra lietuvis kapelionas, bet ir todėl, kad būtų parodyta tos gimnazijos svarba lietuviams. Žinoma, ten labai svarbi jaunimo, moksleivių sielovada.

Neseniai buvo paskirtas lietuvis kunigas Birmingeme Didžiojoje Britanijoje, kuris aprėpia vidurinę

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 41

Reikia suprasti, kad krašto Lietu-vių bendruomenės tikslas tai – ne vien cepelinų puotas organizuoti, bet ir tautinio sąmoningumo išlai-kymas: kalbos, tradicijų ir kt.

Be to, kai esame susiorganizavę, susivieniję, įkūrę savo bendruome-nę, į mus kitaip žiūri ir vietos, gy-venamojo krašto valdžia ir institu-cijos. Tuomet esame pripažįstami ne kaip šiaip grupė, o kaip etninė grupė. O gerų ryšių palaikymas su gyvenamojo krašto valdžia yra labai svarbu, nes tuomet galime iš jos tikėtis supratimo ir paramos savo veiklai ir savo šaliai.

Valdyboje esate daug metų, dirbote su keliais pirmininkais. Kuo galite pasidžiaugti per šią kadenciją? Ir kas buvo sunku?Pasidžiaugti verta tuo, kad didžioji dalis valdybos buvo naujabangiai, tai yra išvykusieji po Nepriklauso-mybės atgavimo. man labai ma-

lonu matyti, kad jie taip aktyviai įsitraukia į PLB veiklą.

O didžiausias sunkumas buvo komunikacija. Valdybos nariai yra išsibarstę po visą platų pasaulį ir bendrauti bei dirbti daugiausia ten-ka internetu, tik labai retai susitin-kant gyvai. Būtent tas bendravimas ir darbas internetu ir yra ne toks lengvas, nes, žiūrėk, kas kažką ne taip suprato, kažkas kažką užmiršo, kažkuris ne taip suformulavo ir dėl to kyla nesklandumai, kurių būtų lengviau išvengti gyvai bendraujant. Bet nieko čia nepadarysi.

O jūsų sielovadinėje veikloje kas džiugino ir kas buvo rimti iššūkiai per pastarųjų trejų metų kadenciją?Labai džiugina, kai pačios ben-druomenės, patys žmonės prašo atsiųsti jiems kunigą. Arba kviečia mane dalyvauti per kokį nors įvykį. Buvimas tarp jų, bendravimas, susipažinimas yra neįkainojamas.

Kartu aplankau vietinį vyskupą, susipažįstu su juo, pristatau jam veikiančią organizuotą Lietuvių bendruomenę.

O kalbant apie sunkumus, ma-tyt, pirmiausia tai – lietuvių religi-nis pasyvumas. Bet, tiesą pasakius, pasyvumas toks pat, kaip ir visur kitur, štai, žiūrėkite, kiek užsie-nio lietuvių balsuoja, nors visaip raginame, sakome, kad tai svarbu. Taip ir dėl mišių lankymo, labai atsiliekame nuo kitų diasporų, pavyzdžiui, lenkų ar filipiniečių.

Be to, didelis iššūkis – kunigų trūkumas. Lietuvos bažnyčia nepa-jėgi išsiųsti tiek kunigų į tiek šalių, koks yra poreikis. Nėra tiek kunigų paruošiama, be to, nereikia pamirš-ti, kad ne kiekvienas kunigas tinka dirbti svetimoje šalyje, juk išvykda-mi ir jie patys tampa emigrantais, jiems irgi tenka susidurti su visais emigranto gyvenimo iššūkiais, ir ne kiekvienas gali tai pakelti.


Švietimo reikalų komisijaŠiuo laikotarpiu komisijai vadovavo Angelė VAIČIūnIEnė

(2012–2013 m.)

Reikšmingiausias PLB Švieti-mo reikalų komisijos veiklos įvykis per šią kadenciją buvo prisidėti prie užsienio lietuvių

neformaliojo švietimo kuravimo perdavimo iš Užsienio reikalų ministerijos (URm) Švietimo ir mokslo ministerijai (Šmm).

2012 m. PLB reikalaujant, užsie-nio lietuvių neformaliojo švietimo kuravimo perdavimo būtinybė iš URm Švietimo ir mokslo minis-

42 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

terijai buvo svarstoma abiejuose PLB ir Lietuvos valdžios (Seimo ir Vyriausybės) komisijų posėdžiuo-se. Lietuvos Vyriausybė nusprendė tai padaryti nuo 2013 m. sausio 1 d. Perdavimas nebuvo sklandus. URm Užsienio lietuvių departa-mentas (ULD) perdavė pareigas, bet ne lėšas, skirtas šioms funkci-joms vykdyti (išskyrus tiesiogines įdarbintų užsienyje mokytojų algas). Bylinėjimasis, į kurį netie-siogiai buvo įtraukta ir PLB, vyko daugiau nei pusę metų be pagei-daujamų rezultatų.

Kitas PLB tikslas buvo siekti, kad Šmm, perėmusi kuravimą, šioms funkcijoms efektyviai atlikti įkurtų ministerijoje atskirą skyrių. PLB valdybos nariai ir PLB atstovė Vilniuje 2013 m. sausio 18 d. susi-tiko su nauju švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu. Susitikimo tikslas – aptarti užsie-nio lietuvių neformaliojo švietimo padėtį įvairiose šalyse ir apsvars-tyti galimybę įkurti Šmm atskirą skyrių, skirtą kuruoti užsienio lietuvių lituanistiniam švietimui. Tokiam skyriui įkurti reikėjo 5 etatų. 2 etatus buvo tikimasi gauti iš ULD, o 3 paskirti iš Šmm vidaus struktūros. Deja, biudžetas nebuvo perskirstytas ir etatai iš ULD nebuvo gauti. Tik 2013 m. va-sarą Šmm įkūrė Užsienio lietuvių skyrių (vad. Virginija Rinkevičienė) ir ėmėsi sistemingo ir profesiona-laus užsienio lietuvių formaliojo ir neformaliojo švietimo moky-klų ir institucijų kuravimo bei bendradarbiavimo. Netrukus buvo paskelbtas „Užsienio lietuvių vaikų neformaliojo lituanistinio švieti-mo finansavimo tvarkos aprašas“ ir PLB buvo pakviesta pateikti savo pastabas. Tais pačiais metais nuostatai buvo patvirtinti ir Šmm paskelbė paraiškų teikimo projek-tams finansuoti konkursą.

ULD trečiąjį ir paskutinį užsie-nio lituanistinių mokyklų mo-kytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarą suorganizavo 2012 m. spalio 10–12 dienomis. Jame dalyvavo 50 mokytojų iš 22 šalių. Šiame seminare ir buvo paskelbta mokytojams, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. neformaliojo užsienio lietuvių švietimo kuravimas bus perduotas Šmm (nors ULD iš dalies ir 2013 m. rėmė lituanistinių

ženklas, rodantis, kad Lietuva nori palaikyti ir puoselėti ryšius su savo žmonėmis, pasklidusiais po visą pasaulį“ ir kad tai yra labai svei-kintinas Lietuvos žingsnis. 2013 m. mokslo premijų laureatais tapo biomedikas Feliksas Bukauskis ir fizikas Jonas Žmuidzinas iš JAV, kalbotyrininkė Jolanta Gelumbec-kaitė iš Vokietijos ir technologijos mokslų daktarė Vida malienė iš Jungtinės Karalystės. Išties džiugu, kad PLB prieš septynetą metų pasiūlytos premijos užsienio lietu-vių mokslininkams sulaukė Šmm dėmesio ir taip kasmet yra pager-biami mokslininkai, garsinantys Lietuvą už jos ribų ir palaikantys glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene.

2013 m. Vasario 16-osios proga PLB atstovybė Lietuvoje kartu su smulkių siuntų paslaugų ben-drove „DPD Lietuva“ įgyvendino socialinės atsakomybės projektą ir išsiuntė beveik 600 grožinės literatūros leidinių į 39 mokyklėlės 14-oje Europos kraštų. Šio pro-jekto ambasadorė – PLB atstovė Vilniuje V. Bandis. Šiai iniciatyvai neliko abejingos vaikų ir paauglių literatūrą leidžiančios leidyklos, Švietimo ir mokslo ministerija bei PLB, taip pat siuntusi žurnalų „Pasaulio lietuvis“. Projektu buvo siekiama padėti emigravusiems lietuviams puoselėti gimtąją kalbą ir kartu pasveikinti juos su Vals-tybės atkūrimo diena – Vasario 16-ąja. Vaikai ir paaugliai Airijo-je, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Pran-cūzijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje sulaukė dar retos, bet privačios iniciatyvos dovanų iš Lietuvos.

2013 m. viduryje Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų valdybos svarstė klausi-

Perdavimas nebuvo sklandus.URM Užsienio lietuvių departamentas(ULD) perdavė pareigas, bet ne lėšas, skirtas šioms funkcijoms vykdyti (išskyrus tiesiogines įdarbintų užsienyje mokytojų algas).

mokyklų projektus). Seminaro dalyviams buvo išdalinti mokymo priemonių komplektai ir DVD „Skrydis per Atlantą“ S. Dariaus ir S. Girėno minėjimo metams pasiruošti. Šiame seminare PLB Švietimo komisijai atstovavo ko-misijos narė Jūratė Caspersen.

2012 m. lapkričio 8 d. Šmm mokslo premijomis apdovanojo 3 Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusius užsienio lietuvių mokslininkus. Kasmet premijuo-jami lietuvių kilmės ar Lietuvos Respublikos pilietybę turintys, bet užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus ir bendradar-biavimą su Lietuva. Laureatais tapo chemikas iš Vokietijos Vilius Lėnartas, psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV ir biochemi-kas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės. PLB atstovė Vida Bandis pasveikino laureatus, įteikė gėlių ir sveikinimo kalboje pabrėžė, jog „šie apdovanojimai – tai labai realus ir labai reikalingas

mą dėl Pietų Amerikos jaunimo siuntimo mokytis lietuvių kalbos. Buvo svarstoma, ar yra tikslingiau tęsti lietuvių kalbos mokymąsi Va-sario 16-osios gimnazijoje Vokie-tijoje, ar pradėti siųsti mokinius į Vilniaus Lietuvių namus. Argenti-nos, Brazilijos ir Urugvajaus lietu-viai po ilgų diskusijų nutarė savo jaunimą siųsti į lietuvių kalbos kursus Lietuvių namuose Vilniu-je. „Nutraukti ilgametę tradiciją siųsti mokytis jaunimą į Vasario 16-osios gimnaziją buvo labai sunkus sprendimas, tačiau meilė brangiai gimnazijai ir jos kolekty-vui visada išliks. Vasario 16-osios gimnazijos įtaka ir visas jos įdėtas triūsas matosi iš to, kokia dabar aktyvi yra Pietų Amerikos lietuvių bendruomenė“, – buvo rašoma

Vasario 16-osios gimnazijos buvu-siai direktorei dr. Bronei Narkevi-čienei. Pereinamuoju laikotarpiu PLB aktyviai talkino idėjomis ir finansais, kad 5 Pietų Amerikos (3 iš Argentinos ir 2 iš Urugvajaus) lietuvių kilmės jaunuoliai galė-tų atvykti studijuoti pusę metų (2014 m. sausį–liepą) į Lietuvių na-mus Vilniuje. Nuoširdžiai dėkoja-me Šmm vadovybei už lankstumą ir geranoriškumą randant būdą moksleiviams virš 18 m. mokytis Lietuvių namų gimnazijoje pagal jų kalbos lygį ir poreikius sukurtą specialią programą.

Lietuvos valstybės parama išei-vijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams ir provaikai-čiams studijuoti Lietuvos aukšto-siose mokyklose taip pat yra labai

didelė. Valstybinio studijų fondo komisijos veikloje dalyvauja PLB atstovė Lietuvoje V. Bandis. Džiugu paminėti, kad Lietuvos valsty-bės parama 2013 m. buvo skirta visiems jos prašiusiems. Pavasario semestrą buvo gautos 152 studentų paraiškos iš 19 kraštų ir paskirta mokslo stipendijoms 427,080 Lt bei 51,900 Lt socialinėms vienkarti-nėms išmokoms. Rudens semestrą taip pat gauti 152 prašymai iš 22 kraštų ir paskirta 330,550 Lt, iš kurių – 294,450 Lt stipendijoms ir 36,100 Lt vienkartinėms socia-linėms išmokoms. PLB nuomone, tai labai efektyvi priemonė sie-kiant pritraukti vidurinį mokslą užsienyje baigusį lietuvių jaunimą studijuoti Lietuvoje ir dažnu atveju susieti jų ateitį su likimu tėvynėje.


Jono K

uprio

nuotr

.Į PLB Švietimo komisijos pirmininkus buvau pakvies-ta 2013 m. pabaigoje, tad ir ataskaita praktiškai apima

pusantrų metų laikotarpį. Lituanistinio švietimo srityje dirbu 16 metų. 13 metų buvau Čikagos lituanistinės mokyklos

pavaduotoja, 3 metus vadovau-ju šiai mokyklai. Buvau JAV LB švietimo tarybos narė, ne kartą buvau mokytojų konferencijų

Švietimo reikalų komisija(2013–2015 m.)

Laima APAnAVIČIEnė, komisijos pirmininkė

44 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

lituanistinių mokyklų moky-tojams organizacinio komi-teto narė, Dainavos stovyklos organizacinio komiteto narė. Per tą laiką gerai pažinau JAV lituanistinių mokyklų džiaugs-mus ir rūpesčius, teko dirbti su buvusiu TmID ir su URm vadovais.

Tapus PLB Švietimo komisijos pirmininke pirmiausia rūpė-jo susipažinti su kitose šalyse esančiomis mokyklomis, išgirsti jų rūpesčius. Turiu pasakyti, kad man labai pasisekė, kad lituanistinį švietimą kuruoti perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, kurioje buvo įsteig-tas Užsienio lietuvių skyrius, kuriam vadovauja Virginija Rinkevičienė. Po 16 metų galiu drąsiai pasakyti, kad taip len-gvai neteko dirbti nei su TmID, nei su URm žmonėmis, atsa-kingais už lituanistinį švietimą. Bendras susikalbėjimas, litua-nistinių mokyklų tikslų supra-timas, noras bendradarbiauti, naujų idėjų skatinimas, pagalba lituanistinėms mokykloms – džiugina. Reikia tikėtis, kad šis bendradarbiavimas sėkmingai tęsis ir toliau.

Per savo darbo laikotarpį man teko pabuvoti Europos lituanis-tinių mokyklų sąskrydyje Stok-holme (2014 m. birželio pra-džioje). Į sąskrydį susirinko 187 svečiai: mokytojai, mokiniai, tėveliai, menininkai. Festivalyje dalyvavo lietuviai iš Norvegijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lietuvos, Švedijos, Islandi-jos ir netgi Egipto.

2014 m. birželio mėn. dalyva-vau lituanistinių mokyklų mo-kytojų seminare Druskininkuo-se (iš viso pasaulio į šį seminarą, kurį organizavo Šmm, atvyko

51 dalyvis iš 16 šalių), o 2014 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą organizuotame besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir prade-dančiųjų dirbti jose mokytojų seminare Vilniuje dalyvavo ir mokytojai iš JAV, su kuriais teko pasikalbėti apie seminarą.

Šių metų kovo 25– 27 d. Anykš-čiuose vyko Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamas užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojų seminaras „Auginame lituanistinę moky-klą: kūrybiško mokytojo galia“. Jame dalyvavo keliasdešimt mokytojų iš Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos, Rusijos lituanisti-nių mokyklų. Jame ne tik teko

susipažinimas nėra ,,akis į akį“ (tam nėra nei laiko, nei pinigų), tačiau drąsiai galima pasakyti, kad dirbant kartu su Šmm pa-galiau reikalai pajudėjo. Šmm skelbiami projektų konkursai – didžiulė parama mokykloms.

Išleista lietuvių kalbos grama-tika lietuviams, gyvenantiems rusakalbiuose kraštuose. Šmm nupirko 100 skaityklių, kurias išdalino lietuviškų mokyklų bibliotekoms. Tose skaityklė-se – lietuvių autorių kūriniai. Įdomu ir tai, kad jas gali pa-pildyti savo norima literatūra. Pasibaigus akcijai ,,Lietuviškų knygų lentynėlė“ užsienio ben-drojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi lietuvių vaikai, biblio-tekoms padovanota grožinė, istorinė literatūra, enciklope-dijos ir kt. lietuviškos knygos. Pagaminta nauja mažiesiems skirta lietuvių kalbos moky-mosi daugiafunkcinė edukacinė priemonė FREPY. Rengiamos nuotolinės mokymo priemo-nės Pietų Amerikos regionui. Ir pagaliau po ilgų metų darbų pradėtas rengti vadovėlis-moky-mo priemonė 1–4 klasių moki-niams. Nors projekte skelbiama, kad ši priemonė skiriama JAV regionui, tačiau pasikalbėję su kitų regionų mokytojais pama-tėme, kad tokių vadovėlių reikia ir kituose regionuose įsikūrusio-se mokyklose. Šį projektą vykdo PLB Švietimo reikalų komisija, Čikagos lituanistinė mokykla ir Šmm. Gruodžio pabaigoje turė-tų pasirodyti vadovėlio pirmasis skyrius.

Darbo daug, tačiau smagu, kai jaučiamas susiklausymas. Tą pastebėjo visų seminarų, kuriuose man teko dalyvauti, dalyviai.

Man labai pasisekė, kad lituanistinį švietimą kuruoti perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, kurioje buvo įsteigtas Užsienio lietuvių skyrius,kuriam vadovauja VirginijaRinkevičienė.

klausyti pranešimų, bet ir pačiai pasidalinti gerąja patirtimi.

Šių metų birželį dalyvavau Nidoje vykusiame lituanistinių mokyklų vadovų seminare. Susitikimai seminaruose, po-kalbiai su mokytojais, moky-klų vadovais leido dar labiau suprasti, kokios pagalbos reikia visame pasaulyje išsibarsčiusių mokyklų mokytojams.

Šiuo metu esu susipažinusi su daugelio mokyklų veikla, tiek su 10-ties lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų, kuriose mo-kosi 1600 mokinių, veikla, tiek su visame pasaulyje veikiančių daugiau nei 160 lituanistinių mokyklų veikla. Tiesa, tas

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 45

Viena iš svarbiausių ir bene ilga-amžiškiausia erdvė išeivijos ir Lietuvos valdžios diskusijoms yra Seimo ir Pasaulio lietuvių

bendruomenės (PLB) komisija, kuri kas pusmetį renkasi į kelių dienų posėdžių sesijas. Kritikai teigia, kad Komisijoje tik tuo ir užsiima-ma – diskusijomis ir pašnekesiais, bet realių, apčiuopiamų jos veiklos rezultatų nesama, nes jos sprendi-mai – tik rekomendacinio pobūdžio rezoliucijos. Tačiau Komisijos pirmi-ninkas iš PLB pusės Jonas Prunskis įsitikinęs, kad Komisijos veiklos nau-da akivaizdi ir matuojama ne greitais ir apčiuopiamais rezultatais, bet tik įvertinus iš ilgesnio laiko perspekty-vos. J. Prunskio paprašėme išsamiau papasakoti apie jo ir kolegės iš Seimo pusės Onos Valiukevičiūtės vadovau-jamos Komisijos veiklą.

Koks temų spektras aptariamas Seimo ir PLB komisijoje?Stengiamės diskusijoms pasirinkti ne paviršutiniškas temas, o tokias, kurios reikalauja išsamesnės analizės. Pavyzdžiui, dažnai posė-džių darbotvarkėse būna temos, susijusios su ekonomika, nes jos tiesiogiai koreliuoja su emigracijos priežastimis, taip pat mums labai

aktuali pilietybės išlaikymo proble-ma. Be šių kertinių temų, kalbame ir apie kitas, pvz., siauresnė tema – lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos statusas, kuri buvo aktuali JAV lietuviams; Lietuvos darbo ko-deksas; arba aptarėme tokią temą, kuri gal kai kam gali pasirodyti ne-svarbi, – tai žemės ūkio paskirties žemės pardavimas užsieniečiams, bet ji susijusi su daug platesniu temų spektru negu vien tik žemės ūkis. Taip pat kalbame apie Lie-tuvos krašto apsaugą. Jau kelinti metai mes keliame klausimus apie Lietuvos įnašą į NATO, būtent šioje Komisijoje ėmėme apie tai šnekėti, kai visi dar galvojo, jog grėsmių Lietuvai nebėra ir gynybai skiriamas finansavimas vis mažėjo. Atsižvelgdami į aktualijas, įtrau-kiame į programą ir tokias temas, kaip paskutinėje sesijoje aptarta vėl atnaujinta šauktinių kariuome-nė. Taip pat diskutuojame ir apie pačią mūsų Komisiją, aptariame, kaip galime dirbti efektyviau.

Neretai pasigirsta tokių nuomonių, kad šios Komisijos jau nebereikia, juolab kad dabar Seime steigiama nauja Migracijos komisija. Ką apie tai manote?

Kad jos reikia – nėra abejonių. Jei mūsų darbotvarkė apimtų tik paviršutiniškų temų aptarimą, tuomet Komisijos veikla nebūtų tokia naudinga. Kadangi gilinamės į tikrai aktualias, rimtas ir svarbias temas, kurių aptarimo kartais kai kurie valdžios atstovai net nepageidauja, tai tik įrodo, kad Komisija reikalinga. Ir jei Komisi-joje yra karštai diskutuojama, tai irgi įrodymas, kad ji reikalinga. Be to, nereikia pamiršti, kad užsienio lietuvių įnašas yra visokeriopas, tiek finansinis, tiek kitokios pagalbos, jis visada buvo ir išlieka milžiniškas. Todėl šios Komisijos veikla, kaip dalis to išeivijos įnašo į Lietuvos vystymąsi, turi tęstis.

Priekaištaujama, kad Komisijoje tik pasikalbama, padiskutuojama ir tiek. O sprendimai – tik rekomen-dacinio ar patariamojo pobūdžio.Visada lengviau kritikuoti nei patiems kažką nuveikti. Tikra tiesa, kad Seimo ir PLB komisijos balsas tik patariamasis, kadangi Seime tik parlamento narių balsai turi galią, o mūsų Komisija sudaryta tokiu principu, kad joje pusė narių yra ne Seimo nariai, o PLB atstovai. Ta-čiau kas kartą po Komisijos sesijos

plb ir lietuVOs ValDžiOs KOMisiJŲ VeiKla reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

Seimo ir PLB komisija

Deimantė Dokšaitė

46 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

vyksta spaudos konferencijos, ku-rių metu mes galime žiniasklaidai išdėstyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, apie ką galbūt nepa-vyko kartu su Seimo nariais sutarti dėl rezoliucijos. Tiesa, pagal dabar galiojančias taisykles Seimo ir PLB komisija gali parengti vienokią ar kitokią rezoliuciją, jei jai pritaria visi Komisijos nariai. Šią tvarką no-rėtume pakeisti, taip padarydami Komisijos veiklą efektyvesnę, gal pakaktų, kad rezoliucijai pritartų dauguma arba du trečdaliai jos narių. Tada tų rezoliucijų pavyktų sukurti daugiau.

Kaip minėjau, net ir esant dabarti-nei tvarkai, kai dėl vieno prieštarau-jančio komisijos nario rezoliucija nepriimama, žurnalistams galime pasakoti, apie ką buvo kalbama, kokios nuomonės buvo išsakytos, ir ta informacija pasirodo viešumoje. Taip dėmesys į mūsų analizuojamą problemą atkreipiamas, kas mums ir svarbiausia. Be to, mes, komisijos nariai iš PLB pusės, esame laisvesni kalbėti nei Seimo nariai, nes jie turi visokių įsipareigojimų, tačiau mes savo lūpomis galime išsakyti ir tai, apie ką jie negali pasisakyti.

Pavyzdžiui, jau prieš keletą metų kalbėjome apie tai, kokią dalį bendrojo vidaus produkto Lietuva skiria gynybai, kad jis nesiekia mūsų įsipareigojimų NATO. Tuomet mes

siūlėme rezoliuciją, kuri nebuvo patvirtinta, nes jai nepritarė visi Ko-misijos nariai. Tačiau mes nepralei-dome progos atkreipti žiniasklaidos dėmesio į šią problemą, praėjus po-rai metų Seimo nariai patys sugrįžo prie šios temos, buvo pasirašytas partijų susitarimas ir pan.

Panašiai buvo ir dėl Darbo ko-dekso. mes apie jo keitimą kalbėjo-me jau prieš porą metų, tuomet irgi nepriėmėme jokios rezoliucijos. Bet dabar matome, kad Vyriausybė

ir Seimas ketina pakeisti Darbo ko-deksą taip, kaip mes aptarėme prieš kurį laiką savo Komisijoje.

mūsų Komisija tikrai efektyvi, tik reikia jos veiklą analizuojant žiūrėti į kelių metų laikotarpį, o ne vieną posėdžių sesiją.

Galbūt tuomet šios Komisijos nariai yra vizionieriai, nes numatote problemas porą metų į priekį? Gal iš toliau matosi geriau?Gal tiesiog matome tas problemas,

Mūsų Komisija tikrai efektyvi,tik reikia jos veiklą analizuojantžiūrėti į kelių metų laikotarpį, o nevieną posėdžių sesiją.

Olgos

posašk

ovos n

uotr.

Regina Narušienė

Irena Degutienė ir Vytautas Juozapaitis

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 47

Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija buvo sudaryta 2013 m. kovo 14 d. Seimo nutarimu Nr. XII-197.

seimo ir PLB komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavi-mą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Komisiją sudaro: 1) dešimt seimo narių pagal proporcinio seimo frakcijų atstovavimo principą. Komisijoje turi būti atstovauja-mos visos seimo frakcijos;2) dešimt Pasaulio lietuvių bendruomenės (toliau – PLB) valdybos išrinktų atstovų iš užsienio lietuvių bendruomenių deleguotų kandidatų.

Komisija turi du pirmininkus ir du pavaduotojus: pa-prasta balsų dauguma vieną pirmininką ir pavaduotoją renka ne mažiau kaip 2/3 seimo narių, dalyvaujančių rinkimuose, o kitą pirmininką ir pavaduotoją bendru sutarimu renka PLB valdybos išrinkti atstovai. Komisijos pirmininkus ir pavaduotojus tvirtina seimas.

Komisijos pirmininkė iš seimo pusės yra ona valiuke-vičiūtė (partija „tvarka ir teisingumas“), o pirmininkas iš PLB pusės yra Jonas Prunskis (Jav).

KOMISIJOS SUDĖTISSeimo nariaiOna Valiukevičiūtė (frakcija „tvarka ir teisingumas“) – Komisijos pirmininkė iš seimo pusės;Domas Petrulis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) – Ko-misijos pirmininkės iš seimo pusės pavaduotojas;Irena Degutienė (tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija);Vytautas Juozapaitis (tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija);Gintautas Mikolaitis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija);Aurelija Stancikienė (mišri seimo narių frakcija);Rita Tamašunienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija);Dalia Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija);Mečislovas Zasčiurinskas (darbo partijos frakcija); Zita Žvikienė (darbo partijos frakcija).

PLB atstovaiJonas Prunskis (Jav) – Komisijos pirmininkas iš PLB pusės;Irena Gasperavičiūtė (Lenkija) – Komisijos pirmininko iš PLB pusės pavaduotoja;Henrikas Antanaitis (australija);Ričardas Bačkis (Prancūzija);Kęstutis Eidukonis (Jav);Ramunė Jonaitienė (Kanada);Regina Narušienė (Jav);Edmundas Putrimas (Kanada, bet atstovauja P. ameriką);Antanas Rasiulis (rusija);Marytė Šmitienė (vokietija).

kurios dėl kokių nors politinių priežasčių, interesų būna palieka-mos nuošaly.

Reikia pažymėti, kad dauguma Seimo narių nori, kad mūsų Ko-misija veiktų ir dėl Seimo ji išlieka, kadangi Seimo nariai balsuoja, kad ši Komisija tęstų savo veiklą.

Nežinau, ar esame vizionieriai, tiesiog nesame įsipareigoję Lie-tuvos rinkėjams, kaip įsipareigoję Seimo nariai, ir tai mums leidžia laisviau siūlyti temas ir laisviau pasisakyti.

Užsiminėte, kad po Komisijos posė-džių vyksta spaudos konferencijos,

kurių metu galite pasisakyti ir tais klausimais, kuriais rezoliucijos nebuvo priimtos. Ar sulaukiate pakankamai Lietuvos žiniasklaidos dėmesio?manau, kad taip. Ir ne tik per spaudos konferenciją, bet ir visų posėdžių metu. Žurnalistai užim-ti, jie negali sėdėti visą dieną, bet orientuodamiesi į darbotvarkę jie ateina ir išklauso tai, kas jiems aktualu. Be to, pastebėjau, kad ne vienas žurnalistas mūsų posė-džius stebi internetu. Aišku, vi-sada būtų galima skelbti daugiau apie mūsų Komisijos veiklą, bet tikrai negaliu skųstis žurnalistų dėmesio stoka.

Kaip pats asmeniškai vertinate šią patirtį einant Komisijos pirmininko pareigas?Visi, kurie mane mato pirmą posėdžių sesijos dieną, paskui pa-skutinę dieną pastebi, kad per tas kelias dienas labai pasenstu. Tai jau antroji mano kadencija. Jokia paslaptis, kad būti pirmininku, tai tikrai daugiau atsakomybės nei būti tik nariu bet kokioje orga-nizacijoje. Kadangi darbas nau-dingas ir esu išrinktas atstovu iš JAV, kur priskaičiuojama 900000 lietuvių kilmės žmonių, jaučiu pareigą atstovauti jiems geriausiai, kaip tik galiu.


48 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

DISKUTUOTOS TEMOS:2013 m. pavasario darbotvarkė:l „Globalios Lietuvos“ programos tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas 2012 metais ir 2013–2014 metų perspektyvos. Plano įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros mechanizmo efekty-vumas.l Užsienio lietuvių neformalio-jo švietimo kuravimo praktinis perdavimas iš Užsienio reikalų ministerijos (URm) Švietimo ir mokslo ministerijai (Šmm). Nauja struktūra, finansiniai asignavimai, 2013 metų veiklos planai.l Ryšio palaikymo ir komunikaci-jos su Lietuvos diaspora pagrindi-niai instrumentai. Užsienio lietu-vių departamento (ULD) veikla.l Užsienio lietuvių organizaci-jų projektų atrankos konkursas 2013 m.; atrankos kriterijai, para-mos pagal šalis apžvalga.l S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio

per Atlantą 80-ųjų metinių minė-jimo priemonių plano įgyvendini-mas, ypač viešinimo srityje.l Pasiruošimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Komisijos sudarymas.l Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo galimybės.l ULRKK darbo organizavimas.

2013 m. rudens posėdžio darbotvarkė:l „Globalios Lietuvos“ programos tarpinstitucinio plano įgyvendini-mas. Kiekvienos iš 13 į šią progra-mą įtrauktų institucijų konkrečios 2014 metų priemonės ir ištekliai.l Užsienio lietuvių departamen-to (ULD) veikla ir planai 2014 m. Užsienio lietuvių organizacijų projektų finansavimas ir konkurso prioritetinės sritys. l Ryšiai su kraštų bendruome-nėmis (bendravimo priemonės, pagalba naujai formuojamoms

PLB ATSTOVAI UŽSIENIO LIETUVIŲ REIKALŲ KOORDINAVIMO KOMISIJOJE (ULRKK):danguolė navickienė – PLB valdybos pirmininkė; vida Bandis – PLB atstovė Lietuvoje; Jūratė Caspersen – PLB valdybos narė; dalia Henke – PLB valdybos narė; artūras maslauskas – PLB valdybos narys; Kęstas Pikūnas – PLB valdybos narys ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkas (nuo 2014 m. jį pakeitė ignas ruibikas, deleguotas PLJs); edmundas Putrimas – PLB valdybos narys; gintautas Želvys – PLB valdybos narys.

bendruomenėms, bendruomenių organizacinių gebėjimų stiprini-mas).l Švietimo ir mokslo ministerijos planai ir ištekliai, skirti užsienio lietuvių neformaliajam lituanisti-niam švietimui.l Stipendijos ir parama jauni-mui iš Pietų Amerikos mokytis Vilniaus lietuvių namuose ir likti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Remiant Šmm buvo nutarta atvežti penkis jaunuolius iš Pietų Amerikos, finansiškai prisidėjo PLB valdybos nariai Edmundas Putrimas, Vida Bandis, Jūratė Caspersen ir Danguolė Navickienė. Per šešių mėnesių laikotarpį šie jaunuoliai padarė nepaprastai didelę pažangą. Be abejonės, jie taps Pietų Amerikos lietuvių jaunimo vadovais.

2014 m. pavasario darbotvarkė:l Užsienio lietuvių reikalų koor-

Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijadanguolė nAVIcKIEnė

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 49

dinavimo komisijos darbo organi-zavimas. l „Globalios Lietuvos“ programos tarpinstitucinio veiklos plano reali-zacijos įvertinimas. Visų įsitrauku-sių į „Globalios Lietuvos“ progra-mos įgyvendinimą 13 institucijų veiklos (2012–2015 m.) pristatymas ir įvertinimas. „Globalios Lietuvos“ programos perspektyvos.l Pasirengimas Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimui ir užsienio lietuvių įtraukimas į valstybinę švenčių programą.l LR Vyriausybės politika / pro-grama emigracijai stabdyti ir išvy-kusiems lietuviams susigrąžinti.l Sibiro tremtinių kapų priežiūra.

PLB PASISAKYMASPasaulio lietuvių bendruomenė yra skėtinė organizacija. Jos veikla apima naujų kraštų bendruome-nių steigimą, kur jos pageidau-jamos tame krašte susikaupusių lietuvių, bei esamų lietuvių bendruomenių puoselėjimą. Tikslas – būti informacijos kanalu

ir tinklu, siejančiu kraštų lietuvių bendruomenes, siekiant išlaikyti užsienio lietuvių tautišką tapatybę per kultūrą, švietimą, bendrus visuomeninius reikalus išlaikant ryšius su Lietuva savo ir Lietuvos labui.

Kraštų bendruomenės, ypač di-desnės, stipresnės, į savo veikla gali įtraukti ir socialinius, ekonomi-nius, religinius, sporto bei mokslo reikalus. Tokios geriausiai sugeba bendradarbiauti su Lietuva jos la-bui, kadangi jų veikla yra platesnė ir labiau specializuota.

Per 50 okupacijos metų PLB ir kraštų lietuvių bendruomenės nenuilstamai kovojo už Lietuvos

nepriklausomybę, išlaikė savo lietuvišką tapatybę per lituanistinį švietimą bei kultūros puoselėjimą ir, kiek įmanoma, teikė labdaros ir vilties okupuotai Lietuvai.

Su nepriklausomybe nenutrūko ši veikla. Anaiptol, vietoje saujelės kraštų, PLB sieja ir rūpinasi 41-ame krašte veikiančiomis lietuvių ben-druomenėmis, kurių tikslai lieka tie patys. Galime pasigirti, kad kasmet privačiai į Lietuvą būna pervesti apie penki milijardai litų. Tik dabar, esant laisvai Lietuvai, atsirado daugiau progų prasmingai tiesiogiai dirbti su Lietuvos valdžia Lietuvos labui.

Daugybėje kraštų klesti lituanis-tinės mokyklos. Ugdomi susipratę, lojalūs lietuviai ir ateities lyderiai. Ryšiai su Lietuva palaikomi per LR Seimo ir PLB komisiją bei LR Vy-riausybės ir PLB Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją. Abiejų tikslas yra rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, puo-selėti stipresnius ryšius su Lietuva.

Kraštų bendruomenės, ypač didesnės, stipresnės, į savo veikla gali įtraukti ir socialinius, ekonominius, religinius, sporto bei mokslo reikalus. Tokios geriausiai sugeba bendradarbiauti su Lietuva jos labui.


50 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

PLB veikla su Lietuva turi buti dvipusė – PLB reikalinga skleisti informaciją kraštams, Lietuvoje atstovauti kraštų bendruomenėms aptariant bendrus interesus – pa-saulinius ir regioninius. Dažnokai tenka pastebėti, kad Lietuvai ir net užsienio lietuviams, veikiant ne Pasaulio lietuvių bendruomenėje ar kraštų lietuvių bendruomenėse, PLB būna apeita, ir mes sužinome apie projektus, apklausas ir t. t. tik post factum. Informacijos teikimo per PLB apėjimas silpnina PLB įvaizdį ir autoritetą. Taip PLB pajėgumas atstovauti užsienio lietuviams tampa abejotinu.

Neturėdama nuolatinio lėšų fondo, PLB tapo priklausoma nuo Lietuvos valdžios, Lietuvių fondo ir privačių rėmėjų dosnumo. Pradėtas atkurti PLB fondas, kuris prieš keletą metų buvo likviduo-tas išskirstant lėšas lietuviškiems reikalams. Kraštų LB yra nuolat skatinamos įgyti savo finansinę nepriklausomybę, nors posovie-tiniuose kraštuose ta koncepcija sunkiai suprantama.

Pasaulio lietuvių bendruome-nės asociacija yra kaip atskiras

juridinis asmuo remti PLB veiklai Lietuvoje. Nors dar tik pradžia, jau pateiktos penkios paraiškos, ir viena buvo priimta: gauta 15 000 litų paremti užsienio lietuvių įsitraukimui į „Kurkime Lietuvai“ projektą.

Su GLL atstovėmis pasikalbė-jome apie jų veiklos reklamavimą užsienyje. Žadame ir ateityje rasti būdų bendradarbiauti.

Nepriklausoma Lietuva dar vis eina per evoliucinį procesą. Taip pat ir Pasaulio ir kraštų lietuvių bendruomenės. Okupacijos metu

veikla buvo paprastesnė. Bendra-darbiavimas su Lietuvos valdžia net nebuvo veiklos planuose. Šiais laikais prisidėjo iššūkis prasmingai veikti su Lietuvos valdžia. Labai norime ir laukiame konkrečių pasiūlymų.

2015 m. pavasario darbotvarkė:l Parvykstančiųjų nuolat gyventi iš užsienio socialinės integracijos ir įsitraukimo į darbo rinką poli-tika; politinių kalinių ir tremti-nių integracijos Lietuvoje politika.l Pasirengimas Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimui ir užsienio lietuvių įtraukimas į valstybinę švenčių programą.l Šauktinių kariuomenė: ar planuojame įtraukti ir užsienio Lietuvos piliečius? l „Globalios Lietuvos“ programos tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo pristatymas.l PLB veikla telkiant užsienio lietuvius Lietuvos labui: rezultatai ir ateities lūkesčiai. l „Global Lithuanian Leaders“ veiklos pristatymas: veikla telkiant užsienyje gyvenančius profesio-nalus. Algirdas Butkevičius

Audrius Siaurusevičius, V. Bandis, I. Ruibikas, D. Navickienė, G. Želvys, D. Henke

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 51

2015-aisiais Airijos lietuvių ben-druomenė mini savo dešimties metų jubiliejų. Kovo 28-ąją, specialiai šiai progai paminėti

surengto padėkos vakaro „Balto paukščio skrydis“ metu, buvo pa-gerbti ir medinėmis skulptūrėlėmis už reikšmingus darbus puoselėjant lietuvybę Airijoje apdovanoti penki nominantai. Apdovanojimus gavo Airijos lietuvių katalikų misijos ku-nigas kapelionas Egidijus Arnašius, vakarų Airijos Balinrobo miestelyje kasmetinius lietuvių sąskrydžius organizuojanti majo (Mayo) grafystės lietuvių bendruomenė, talentinga fotografė ir aktyvi ben-druomenės narė Renata Dapšytė, lietuviškas teatras „Alternatyva al-ternatyvai“ ir pirmoji Lietuvos am-basadorė Airijoje Izolda Bričkovs-kienė, bendruomenės gyvavimo pradžioje labai rėmusi lietuvišką veiklą, inicijavusi Dublino „4 Vėjų“ mokyklos ir net pačios Airijos lie-tuvių bendruomenės steigimą. Per dešimt metų puoselėjant lietuvy-

bės daigą akmenuotoje Airijoje buvo įgyvendintas ne vienas projektas. Jų netrūko ir per pastaruosius trejus metus. Šiemet, kaip ir kitus aštuo-nerius metus prieš tai, Dublino lietuviai, vadovaujami L. Prokofje-vienės, kartu su airių grupe „City Fusion“ dalyvavo pagrindinio Dublino Šv. Patriko parado eisenoje. Kasmet organizuojamas visos Airi-jos lietuvių sąskrydis „mums vis dar reikia sparnų“ Balinrobo miestelyje majo grafystėje, kurio apylinkėse 1935 metais po skrydžio per Atlantą netikėtai nusileido lakūnas F. Vait-kus, lėktuvu „Lituanica II“ bandęs pakartoti S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį. Šiemet sukanka 80 metų nuo to įvykio, todėl šį rudenį organizuojama ypatinga šventė šiai progai paminėti. 2013 metų rudenį vyko Dublino lietuvių bendruome-nės inicijuotas labdaros projektas „Lietuva–Airija 2013“, kur įvairių renginių metu buvo renkamos lėšos Lietuvoje ir Airijoje veikiančioms organizacijoms, dirbančioms su au-tizmu sergančiais ir Dauno sindromą turinčiais vaikais. 2014-aisiais, ben-dradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos ambasadoms, estų, latvių ir lietuvių bendruomenėms Airijoje bei Dubli-no savivaldybei, pačiame Dublino centre buvo organizuotas Baltijos ke-lio 25-ųjų metinių minėjimas, kurio metu apie 1500 dalyvavusių žmonių buvo susikibę rankomis, sudarydami simbolinę žmonių grandinę.

Viena iš svarbiausių bendruo-menės darbo sričių yra lituanisti-nis švietimas. Pirmoji ir didžiausia

Airijos lituanistinė mokykla Du-blino „4 Vėjai“, vadovaujama Rasos Kėrienės ir Arūno Teišerskio, per savo 11 gyvavimo metų tapo pavyzdžiu kitoms lituanistinėms mokykloms. Šiuo metu mokyklą lanko virš 330 moksleivių, o joje dirba beveik 40 pedagogų ko-lektyvas. mokykla garsėja ir savo akademiniais pasiekimais – pernai pirmą sykį pasaulio lituanistinių mokyklų istorijoje pagal sutartį su Lietuvos švietimo ir moks-lo ministerija bei Nacionaliniu egzaminų centru mokyklos 4 ir 8 klasių moksleiviai rašė specialiai iš Lietuvos atsiųstus standartizuotus lietuvių kalbos testus – tokius pa-čius, kokius tuo metu rašė ir Lie-tuvos bendrojo lavinimo mokyklas lankantys moksleiviai. Jaunųjų Dublino lietuvaičių rezultatai pa-rodė, jog jų lietuvių kalbos žinios nė kiek nenusileidžia Lietuvoje besimokantiems bendraamžiams.

Taip pat verta atskirai paminėti neseniai pradėjusią veikti aktyvią paramos ir labdaros grupę „Airijos lietuviams rūpi“, kurios narės ben-dradarbiauja su Lietuvos organizacija „mamų unija“ ir renka paramos lėšas sergantiems vaikams Lietuvoje.

Bendruomenė nuolatos vystosi ir keičiasi – kuriasi naujos mo-kyklos bei visuomeninės organi-zacijos, o ALB aktyvistai nuolat sulaukia prašymų pakonsultuoti ar patarti įvairiais visuomeninės veiklos organizavimo klausimais iš įvairiose Airijos vietose įsikūrusių tautiečių.

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Airijos

52 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Argentinos lietuvių bendruo-menės oficialus pavadini-mas – Argentinos lietuvių or-ganizacijų ir spaudos taryba

(ALB ALOST). Organizacija buvo įkurta 1956 metais. Šiuo metu ją sudaro penkios draugijos: l lietuvių kultūros ir savišalpos draugija „Nemunas“ iš Beriso (Berisso), įkurta 1909 m.;l „Susivienijimas Lietuvių Argen-tinoje“ iš Vakarų Lanuso (Lanus Oeste), įkurtas 1914 m.;l „Argentinos Lietuvių Centras“ iš Buenos Airių, įkurtas 1926 m.;l lietuvių kultūros, savišalpos katalikiškoji draugija „mindau-gas“ iš Beriso, įkurta 1931 m.;l „Laisva Lietuva“ (Tandil), įkurta 2010 m.l Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga, įkurta 1976 m.;l Lietuvos informacijos biuras Argentinoje, įkurtas 1990 m.

1949 metais priimta Lietuvių chartija paskatino įkurti visus Argentinos lietuvius subursiančią organizaciją – Argentinos lietuvių bendruomenę.

Statistikos duomenimis, nuo XX amžiaus pradžios iki 1950 metų į Argentiną atvyko apie 35 000 lietuvių. Šiuo metu Argentinoje gyvena apie 200 000 lietuvių kilmės žmonių. Kiekvienoje Argentinos lietuvių draugijoje yra 120–300 narių. Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvauja beveik 700 narių. ALB ALOST koordinuoja visą lietuvių organizacijų veiklą. Kartu organizuoja Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimus.

Kiekviena lietuvių draugija švenčia svarbiausias Lietuvai datas. Reikia pabrėžti, kad kiekvienais metais LR garbės konsulatas šven-čia Vasario 16-osios minėjimą kar-tu su Rosarijo savivaldybe. Oficiali ceremonija vyksta prie Argentinos vėliavos paminklo. minėjimai taip pat vyksta Aveljanedoje, Aušros vartų lietuvių parapijoje ir Berise.

Per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2015 m. vienas iš svarbiausių ren-ginių buvo „Susivienijimo Lietuvių Argentinoje“ šimtmečio minėjimas. Svarbus minėjimas Pietų Amerikoje, kai visus metus Argentinos lietuviai dalyvavo įvairiuose renginiuose.

Kiekvienais metais draugijose „Argentinos Lietuvių Centras“ ir „Susivienijimas Lietuvių Argentino-

ArgentinosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ(ALB ALOST)

Taip pat yra Aušros vartų lietuvių parapija, įkurta 1942 metais Aveljanedoje, Buenos Airių sostinės priemiestyje. Berise veikia lietuviška radijo laidų valandėlė „Ecos de Lituania“ („Lietuvos ai-dai“), kuri transliuojama nuo 2003 metų. Eskelyje (Esquel), Čiubuto (Chubut) provincijoje, yra lietuviš-kas muziejus „Olgbrun“. Kiekvie-noje lietuvių draugijoje yra vaikų, jaunimo ir veteranų šokių ansam-bliai. Argentinoje yra du lietuvių chorai ir dvylika šokių ansamblių.

Nėra tiksliai žinoma, kada pirmieji lietuviai atvyko į Argenti-ną, tačiau didžiausias emigracijos srautas prasidėjo XX amžiaus pradžioje ir labai suaktyvėjo ne-priklausomos Lietuvos laikais. Po Antrojo pasaulinio karo į Argen-tiną atvykę lietuviai čia rado jau veikiančias tautines organizacijas, parapijas, įvairius sambūrius.

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas KraŠtŲ lietuViŲ benDruOMenės

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 53

je“ organizuojama Joninių šventė, į kurią susirenka apie 200 žmonių. Lietuvių draugija „mindaugas“ švenčia Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio mindaugo vainika-vimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Draugijose taip pat švenčia-ma motinos diena, kurios metu vyksta renginiai su lietuvių papro-čiais, šokių kolektyvų pasirodymais.

Gaudamas Amerikos lietuvių fon-do stipendijas, Argentinos lietuvių jaunimas turi galimybę studijuoti ir Vasario 16-osios gimnazijoje Vokie-tijoje, taip pat – Lietuvos aukštosio-se mokyklose. Per paskutiniuosius metus lietuvių jaunimas studijavo Vilniaus universitete, remiant Švie-timo ir mainų paramos fondui bei Švietimo ir mokslo ministerijai.

Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos valdyba organizuoja įvairius renginius, kurių tiks-las – įtraukti daugiau jaunimo į lietuvišką veiklą, išlaikyti lietuvybę

ir puoselėti ją tarp lietuvių. Kiek-vienu atveju pagrindinė veikla yra jaunimo stovykla, vykstanti Berise, kur susirenka apie 80 jaunuolių iš visų regionų ir draugijų, kar-tais – net ir iš Urugvajaus lietuvių bendruomenės. Dar vyksta konfe-rencijos, sporto dienos ir t. t.

Lietuviškos radijo laidų valan-dėlės „Ecos de Lituania“ siekis – išsaugoti lietuvybę Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje, puoselėjant gimtąją kalbą, išlaikant papro-čius bei tradicijas, perduodant tautosaką, istorijos, geografijos žinias ir t. t. „Ecos de Lituania“ yra vienintelė lietuviška radijo pro-grama visoje Pietų Amerikoje, kuri transliuojama jau 12 metų.

Draugija „Susivienijimas Lietuvių Argentinoje“ organizuoja ypatingą Alaus šventę, į kurią susirenka ne-mažas būrys Argentinos lietuvių.

SVARBIAUSI įVYKIAI 2012–2015 METAISALB ALOST toliau stiprina ryšį su Buenos Airių provincijos Vyriau-sybės Imigrantų departamento generaliniu direktoriumi ir Buenos Airių savivaldybės meru. Atstovai aktyviai dalyvavo lietuvių bendruo-menės veikloje ir renginiuose – tai didelis pasiekimas gerinant PLB ir Lietuvos įvaizdį Pietų Amerikoje.

2014 m. nuo sausio 30 d. iki vasa-rio 2 d. Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažia-

vimas, kuriame dalyvavo lietuviai iš Urugvajaus, Brazilijos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Iš viso daly-vavo daugiau nei 70 jaunuolių. Renginį organizavo Argentinos lietuvių jaunimo draugija ir prie šio svarbaus renginio organizavi-mo prisidėjo Argentinos lietuvių bendruomenė (ALB ALOST). Renginio dalyviai aplankė „Argen-tinos Lietuvių Centrą“, lietuvių draugiją „Susivienijimas lietuvių Argentinoje“ Lanuso mieste. Taip pat aplankė Beriso miesto sodybą.

2013 m. ir 2014 m. spalio mėnesiais per Imigrantų šventę Berise atvažia-vo delegacijos iš Lietuvos. Į šventes susirinko daugiau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.

2013 m. koncertavo garbės sve-čiai iš Lietuvos, pirmą kartą Imi-grantų šventės istorijoje – senjorų šokių ansamblis „miestelėnai“ iš Panevėžio miesto. Ansamblis irgi aplankė Tandilį, kur įsikūrusi „Laisvos Lietuvos“ organizacija.

2014 m. šventės metu pirmą kartą Imigrantų šventės istori-joje grojo garbės svečiai iš Lietu-vos – tautiška kapela „Sutaras“ iš Vilniaus, savarankiška, profesio-nali folkloro grupė. Kapela dar ap-silankė ir koncertavo „Argentinos Lietuvių Centro“ patalpose.

2014 m. balandžio 3 d. įvyko lietuvių draugijos „Nemunas“ 10 metų jubiliejaus proga tradicinis lietuvių moterų susirinkimas, kuris vadinasi „Arbatėlė“. Jos metu pasakojamos įvairios istorijos, susirandama naujų bičiulių, šiltai bendraujama tarpusavyje. Ta „Ar-batėlė“ taip pat vyksta ir Tandilyje.

2014 m. liepos mėn. 5 d. „Susivie-nijimo Lietuvių Argentinoje“ (SLA) tautinių šokių grupė „Žiburinis“ dalyvavo Lietuvos dainų šventėje

54 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

„Čia – mano namai“, Šokių dienoje dalyvavo kolektyvas „Sodautas“.

2014 m. rugpjūčio mėn. 9 d. vyko „Susivienijimo Lietuvių Argen-tinoje“ (SLA) šimtmečio šventė, SLA patalpose parodyta meninė programa. Susirinko daug susi-vienijimo narių bei kitų lietuviš-kų organizacijų atstovų, kurie sveikino draugiją šios sukakties proga. Pasirodė SLA tautinių šokių grupės „Dobiliukai“, „Dobi-las“, „Žiburinis“ ir „Gintaras“ bei vokalinė grupė „Trys antys“.

Per minėjimą gavome raštiškų sveikinimų, tarp jų – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir prelato Edmundo Putrimo. Taip pat per SLA šimtmečio renginius įvyko viduramžių mugė, kur žmonės inscenizavo, kokia Lietuva buvo prieš keletą šimtmečių.

2015 m. sausio 2 d. Berise lietu-vių draugijos „Nemunas“ valdyba

šiltai priėmė lietuvių Dakaro ralyje startavusį Benediktą Vanagą ir jo „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandą.

2015 m. sausio 13–18 dienomis Argentinos lietuvių jaunimo ir Argen-tinos lietuvių bendruomenės atstovai dalyvavo Urugvajaus sostinėje mon-tevidėjuje vykusiame svarbiausiame Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikime – XVIII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime, kartu sausio 16–18 dienomis vyko I Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Suvažiavimuose daly-vavo apie 50 atstovų iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Kanados. Su-važiavime dalyvavo Lietuvos Respu-blikos užsienio reikalų viceministras mantvydas Bekešius, Užsienio reikalų ministerijos (URm) Užsienio lietuvių departamento direktorė ambasadorė Gintė Damušytė, Lietuvos generalinė konsulė San Paule, Brazilijoje, Laura Guobužaitė, suvažiavimo įkūrėjas

ir globėjas, Pasaulio lietuvių ben-druomenės (PLB) Sielovados reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vys-kupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas.

Prieš suvažiavimą URm Už-sienio lietuvių departamento direktorė, ambasadorė G. Damu-šytė ir Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje L. Guobužaitė aplankė Argentinos lietuvių bendruome-nės patalpas, susitiko su Lietu-vos Respublikos garbės konsulu Buenos Airėse dr. Sergio Nunes, buvusiu Lietuvos Respublikos garbės konsulu ir Lietuvos Respu-blikos ambasados Buenos Airėse patarėju Algimantu Rastausku. Taip pat aplankė Aušros vartų lie-tuvių parapiją Aveljanedoje (kuri gyvuoja virš 70 metų), „Susivieni-jimą lietuvių Argentinoje“ (SLA), kur susirinko valdybos nariai ir aplankė draugijos salę.

Apžvelgę Australijos lietu-vių bendruomenės (ALB) veiklą per paskutiniuosius trejus metus, matome, kad

didesnės ALB yra įsikūrusios melburne, Sidnėjuje ir Adelaidė-

je. mažesnės – Gylonge, Kanberoje ir Brisbane, o dar kitur – labai mažos. Yra įsikūrę lietuvių klubai ar namai. Veikia chorai, tauti-nių šokių grupės, sporto klubai, skautai, lietuviškos mokyklėlės.

melburno lietuvių klubas, šįmet švenčiantis 50 metų nuo įkūrimo, veikia sėkmingiausiai iš lietuviš-kų klubų ir apskritai melburno lietuvių bendruomenė šiuo metu yra stipriausia. Adelaidėje yra lie-

Australijos LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Ramutis zakarevičius


2015 b i r ž e l i s – l i e pa 55

tuvių bažnyčia. mišios lietuviams katalikams kas sekmadienį yra atnašaujamos dviejose vietovėse – melburne ir Adelaidėje, kitur – re-čiau. Australijos lietuvių pasidi-džiavimas yra moderni melburno liaudies grupė „Pamesta klumpė“, vadovaujama Stepo Levickio.

Svarbiausi Australijos lietuvių sąskrydžiai vyksta per kas dvejus metus organizuojamas Australijos lietuvių dienas (ALD) ir kasmeti-nes sporto šventes (SŠ), kuriose pasirodo mūsų meniniai kolekty-vai ir vyksta lietuvių sportininkų varžybos. Per ALD posėdžiauja ALB krašto taryba, kuri išrenka ALB krašto valdybą dviejų metų kadencijai. Krašto valdyba rezida-vo Adelaidėje 2011–2012 metais, melburne – 2013–2014 metais, o 2015–2016 metais – Sidnėjuje. Australijoje taip pat turime ALB kultūros ir švietimo tarybą ir ALB archyvą. Neseniai įsikūrė Austra-lian Lithuanian Business Council, skatinantis verslo plėtrą tarp Australijos ir Lietuvos.

Svarbų vaidmenį atliekantis Australijos lietuvių fondas (ALF) buvo įkurtas 1972 metais su būs-tine melburne remti lietuviškai veiklai Australijoje. Jo ilgametis pirmininkas Algis Šimkus OAm ilgai triūsia lietuvybės srityje. ALF yra pagrindinis Australijos lietuvių dienų ir Sporto šventės mecenatas. Be ALF bet kokia rim-

tesnė lietuviška veikla Australijoje būtų sunkiai įgyvendinama.

Australijoje yra leidžiami lai-kraščiai „mūsų Pastogė“ Sidnėjuje ir „Tėviškės Aidai“ melburne, taip pat Brisbano biuletenis „Lapas“. „mūsų Pastogė“ 2014 metais įspūdingai atšventė savo 65 metų jubiliejų. Turime lietuviškų programų per radiją. Sidnėjaus lie-tuvių informacijos centro (SLIC) internetinė svetainė (www.slic.org.au) sėkmingai veikia virš 10 metų. SLIC’as buvo įkurtas ir toliau yra išlaikomas savanorių, vadovaujant Ramonai Ratas-Zakarevičienei. Į populiarias nemokamas lietuvių kalbos pamokas angliškai kalban-tiems sulaukiame lankytojų iš beveik visų pasaulio šalių.

Australijos lietuviai deda pa-stangas pristatyti lietuvių pasie-kimus tarp australų ir plačiau po pasaulį. Būtina paminėti Lietuvių studijų sąjungą (LSS) Tasmanijos universitete ir Lietuvos baleto bičiulius (LBB) Australijoje. LSS labai sėkmingai veikė arti 30 metų, inspiruota ir vadovaujama dr. Al-gimanto Taškūno. Deja, dr. A. Taš-kūnui išėjus į pensiją ir susidarius

kitiems sunkumams, LSS veikla atsidūrė kryžkelėje. 1500 tomų Lietuvos šaltinių biblioteką teko likviduoti ir persiųsti į Šiaulius. LSS yra daug pasiekusi – puose-lėtos disertacijos ir moksliniai straipsniai lietuviška tematika, išleistos knygos; metinis „Lithu-anian Papers“ žurnalas beveik 20 metų buvo pristatomas akademi-nei bendruomenei po visą pasaulį.

Vadovaujami R. Ratas-Zakare-vičienės, LBB jau beveik 20 metų pristato Lietuvos baleto pasieki-mus australų baletininkams. Iš surinktų lėšų remiami Lietuvos baleto talentai, pavyzdžiui, per praeitus trejus metus buvo pa-remti Lietuvos baleto „Kūrybinio impulso“ pastatymai.

Per šiuos trejus metus su liūdesiu palydėjom amžinybėn žymius Aus-tralijos lietuvių poetus Almį Jūragį ir Aldoną Vesčiūnaitę, turtinusius lietuvių poezijos lobyną, ir autores Eleną Jonaitienę ir dr. Genovaitę Kazokienę, kurių knygos apšvietė Australijos visuomenę apie lietu-vius ir jų pasiekimus. Netekome pasižymėjusių menininkų Jurgio Janavičiaus ir Adolfo Vaičaičio. ra

mučio

Zakar

evičia

us nu

otr.

ALB krašto taryba

56 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Didysis pastarojo meto įvykis Austrijos lietuvių bendruomenė-je (ALB) – tai jos veiklos oficialus atnaujinimas. Nors bendruo-

menė buvo įkurta 2006-aisias, tačiau, prabėgus penkeriems metams, jos veikla apmirė ir buvo sustabdyta. 2014 m. kovo 14-ąją įvyko visuotinis bendruomenės susirinkimas, kuriame išrinkta 8 asmenų valdyba. Pirminin-ke valdyba išrinko Angeliką Krause. Naujoji bendruomenės valdyba ėmėsi oficialaus veiklos atnaujinimo, patvirtino įstatus, metinį renginių planą, pradėjo leisti naujienlaiškį, kėlė kvalifikaciją seminarų ir mokymų metu, pradėjo lituanistinės mokyklė-lės veiklos atnaujinimo darbus. Vien 2014-aisiais naujoji valdyba suorgani-zavo per dešimtį renginių.

Šiuo metu Austrijoje gyvena daugiau nei 2000 gyvenamąją vietą deklaravusių lietuvių, iš jų – apie 600 Vienoje. Bendruomenės nario metinį įnašą moka apie 130 žmonių. Didžių-jų metinių bendruomenės renginių metu – per Velykas, Kalėdas – susi-renka apie 80–160 žmonių.

Bendruomenė gali pasidžiaugti itin geranorišku ir produktyviu bendra-darbiavimu su Lietuvos Respublikos amabasada Vienoje, kuriai nuo pra-ėjusių metų vadovauja ambasadorė Loreta Zakarevičienė. Jos dėka amba-sadoje kartą per mėnesį vyksta veiklą atnaujinusios lituanistinės mokyklėlės „Ąžuoliukas“ užsiėmimai, įvairūs kiti bendruomenės susibūrimai ir šventės

bei ypač pamėgtas ir populiarus tarp Austrijos lietuvių mariaus Davainio inicijuotas ir kas mėnesį vykstantis protų mūšis. Lituanistinės mokyk-lėlės veikla buvo atnaujinta vos po pusmetį trukusių parengiamųjų darbų. Per tą laiką buvo suburta mo-kytojų savanorių komanda, parengtas projektas ir gautas finansavimas iš LR švietimo ir mokslo ministerijos mo-kymo priemonėms įsigyti. mokyklėlė sulaukė didelio tėvelių susidomėjimo, į ją buvo užregistruota apie 50 vaikų nuo 4 iki 12 metų amžiaus. mokyklė-lėje vaikai mokosi lietuvių kalbos ir muzikos. Dirbama dviem grupėmis: mažųjų nuo 4 iki 7 metų amžiaus „Kodėlčiukų“ ir vyresniųjų nuo 8 iki 12 metų „Smalsiukų“. Ateityje planuo-jama kviesti ir vyresnius – 13–14 metų vaikus, ieškoma galimybių ir galvo-jama, kokius užsiėmimus pasiūlyti jaunesniems nei 4 metų vaikams.

Iniciatyvi ir aktyvi bendruomenės pirmininkė bendruomenei ne tik atstovauja tarptautiniuose rengi-niuose, bet ir pati juos organizuoja. Praėjusiais metais A. Krause dalyva-vo Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų lietuvių bendruomenių

pirmininkų suvažiavime Klaipėdoje bei LR ambasadorių ir Europos kraštų lietuvių bendruomenių bei jaunimo sąjungų pirmininkų suva-žiavime, kuris vyko Romuvos pilyje, Hiutenfelde, Vokietijoje, o lapkritį Vienoje įvyko Vidurio Europos lietuvių jaunimo suvažiavimas.

Renginį organizavo Austrijos lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir LR am-basada Vienoje. mokymus finansavo Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Suvažiavime apsilankė lietuvių bendruomenių atstovai iš Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Šveica-rijos. mokymus vedė LR užsienio reikalų ministro patarėjas Darius Skusevičius. Organizacijų atstovai pasidalino patirtimi, veiklos 2015 metais planavimo idėjomis. Dalyviai turėjo galimybes identifikuoti savo atstovaujamų šalių jaunimo sąjungų stiprybes ir trūkumus bei aktualiau-sias problemas ir pasvarstyti, kaip į bendruomenių veiklą įtraukti nau-jus narius, motyvuoti jau esamus.

Šie metai – ne mažiau gausūs įvykių ir renginių. Naujausias ir įdomiausias projektas – spalį vyksianti „Infozona“. Pagrindinis renginio tikslas padėti integruotis ir atsakyti į klausimus, susijusius su darbu ir gyvenimu Austrijoje, naujai į šalį atvykusiems žmo-nėms. Kitas renginio tikslas – in-tegruoti naujai atvykusius žmones į bendruomenės veiklą, paskatinti juos susipažinti ir bendrauti.

AustrijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Vidurio Europos jaunimo lietuvių organizacijų atstovų suvažiavimas


2015 b i r ž e l i s – l i e pa 57

Baltarusijoje veikia šios užregis-truotos bendruomenės: Pelesos lietuvių visuomeninis susivie-nijimas „Gimtinė“ (pirminin-

kas – Jonas matiulevičius), Gervėčių krašto lietuvių bendruomenė (pirmininkė – Svet lana Petrik), Gardino lietuvių visuomeninis susi-vienijimas „Tėvynė“ (pirmininkas – Antanas Juodaitis), Lydos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Rūta“ (pirmininkė – marina mitiukėvič), Rodūnios lietuvių visuomeninis susivienijimas „Gintaras“ (pirmi-ninkė – Valentina Drobyševskaja), minsko lietuvių visuomeninis susivienijimas „Vytis“ (pirminin-kas – Alfredas Keršis). Jos tarpu-savyje glaudžiai bendradarbiauja organizuodamos bendrus renginius, projektus. Daugiausia jų veikia lietuvių etninėse žemėse. Visos ben-druomenės palaiko artimus ryšius su Lietuvos ambasada Baltarusijoje ir Lietuvos generaliniu konsulatu organizuodamos įvairius švietimo ir kultūros renginius. Didele gausa pasižymi Pelesos ir Gervėčių lietu-viškos bendruomenės, kur veikia lietuviškos vidurinės mokyklos.

Pelesos lietuvių visuomeninis susi-vienijimas „Gimtinė“ pasižymi akty-via veikla ir organizuoja daug įvairių renginių, kuriuose noriai ir aktyviai dalyvauja bendruomenės nariai, mo-kyklos bendruomenė, kitos vietinės institucijos. Pelesos bendruomenės meno kolektyvai visada dalyvauja

Lietuvoje organizuojamose dainų šventėse bei kas 2 metus Baltarusijoje organizuojamuose respublikiniuose tautinių kultūrų festivaliuose.

Šv. Lino atlaidai – svarbi ben-druomenės šventė. Labai džiugu, kad atvyksta svečių iš Lietuvos ir Baltarusijos.

Vykdant projektą „Pažintis su Lietuva“ surengta ekskursija gerai besimokantiems mokiniams į Alytų ir Druskininkus.

mokyklos mokiniai ir mokytojai kiekvienais metais gruodį kviečiami į kalėdinį susitikimą prezidentūroje su Prezidente Dalia Grybauskaite. Į jį, be mūsų mokyklos mokinių ir mokytojų, buvo pakviesti ir kitų lietuviškų mokyklų Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje atstovai.

mokiniai ir mokytojai vyko į kalėdinę eglutę Lietuvos ambasa-doje minske. Čia organizuota įdomi šventinė programa, kurioje dalyvavo ir kitų lietuviškų mokyklų atstovai.

Ambasada Baltarusijoje orga-nizavo 2 Kauno kamerinio teatro

spektaklius, kuriuos su malonumu žiūrėjo ne tik mūsų mokyklos mo-kiniai, bet ir atvykę iš kitų moky-klų, taip pat kaimo gyventojai.

Teatro ir muzikos akademijos 4 kurso studentai pristatė meninę kompoziciją „Aš gyvas kalboje“ ir surengė viktoriną mokyklos moki-niams. Šio renginio organizatorius – LR generalinis konsulatas Gardine.

mokiniai ir mokytojai stebėjo ir aktyviai dalyvavo renginyje „Poezijos pavasaris Baltarusijoje 2015“, kurį organizavo Lietuvos ambasada ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Šventėje dalyvavo žymūs poetai ir nacionali-nės premijos laureatai, muzikantai bei operos solistė: Vladas Braziūnas, Aidas marčėnas, Juozas Budraitis, Dominykas Vyšniauskas, Herkus Kunčius, Sigutė Trimakaitė.

Įvykdytas projektas „Sporto ir turizmo šventė“, kurį finansavo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės. Joje dalyvavo bendruomenės na-riai ir lietuviškos mokyklos mokiniai.

mokyklos mokiniai ir mokytojai ambasados kvietimu vyko į minską, į „Vaikų pavasario šventę“. Programa buvo labai įdomi: visus nustebinusi dailininko Vidmanto Vaitkevičiaus darbų ant šilko paroda, operos solis-tų pasirodymas, išvyka į teatrą.

Šių metų krašto bendruomenės veikla buvo gan įvairi, labai įdomi ir naudinga visiems krašto gyven-tojams.

Baltarusijos

Jonas Matiulevičius

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDasKraŠtŲ lietuViŲ benDruOMenės

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ:PELESOS KRAŠTO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

58 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

BaltarusijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ:

Pastarieji treji metai mūsų bendruomenei tapo brandos metais. Praėjusių metų lapkritį inauguravome didžiausią mūsų

bendruomenės iniciatyvą – Lietuvių kultūros centrą Belgijoje (LKCB), kur vyksta kalbos ugdymo, muzi-kos, dailės pamokos vaikams, veikia kūrybinių žaislų dirbtuvės, o suau-gusieji buriasi į chorą „Be lietaus“, renkasi į vaikų auklėjimo semi-narus, knygos klubą, literatūros ir kino vakarus. Centre, įsikūrusiame Lietuvos atstovybės prie ES patal-pose, taip pat veikia lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, nuo kovo įkurta ir lietuviškų knygų biblioteka mažiesiems.

Šiemet taip pat surengėme jubiliejines dešimtąsias BeNeLux sporto žaidynes, kuriose savo jėgas kasmet išbando apie 500 Belgi-jos, Liuksemburgo ir Olandijos lietuvių,varžydamiesi net 14 sporto šakų, šiemet pasipildžiusių nauja – buriavimo – rungtimi. Šios žaidy-nės – puiki galimybė tiesti tiltus

tarp skirtingų lietuvių bendruo-menių ir jungtis rengiant bendrus projektus, kartu nešant Lietuvos vėliavą pasaulyje.

Toliau savo aktyvią veiklą tęsė Keliautojų klubas, surengęs jau penkias dešimtis išvykų po įvairiausius Belgijos kampelius, ir Debatų klubas, kvietęs Belgijos lietuvius diskutuoti aktualio-mis politinėmis, ekonominėmis, socia-linėmis temomis su Lietuvos minis-trais, Europos Parlamento ir Komisijos nariais, Nepriklausomybės signatarais, žymiais filosofais ir istorikais.

Tikinčiuosius į lietuviškas mišias buria pagausėjusi parapija, naujose erdvėse atgijo kasmėnesinė Lietu-viška kavinė, tradicinės Joninės su senaisiais papročiais ir tradicijomis įgavo naują kvėpavimą ir jau ke-tvirtus metus kvietė vainikus pinti, pagoniškas dainas dainuoti, laužą kūrenti ir paparčio žiedo ieškoti nuostabiame Prancūzijos Ardėnų maso upės slėnyje.

Stengiamės žinią apie Lietuvą skleisti ir už bendruomenės ribų. Lyg iš

BelgijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

gausos rago pasipylę kultūros renginiai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu atskleidė Belgijos ir tarptautinei bendruomenei gilų ir tur-tingą mūsų valstybės kultūros paveldą. Trispalvės spalvomis nudažėme gatves bėgdami Briuselio maratone ir specia-liame bėgime Sausio 13-osios aukoms atminti.

Taip pat nuolatos palaikome gyvą ryšį su Lietuva ir jos žmonėmis, kartu varžydamiesi protų mūšiuose, prisi-jungdami prie visuomeninių ir pilieti-nių iniciatyvų, aktyviai dalyvaudami LT Big Brother mentorystės programoje ir gausiai balsuodami rinkimuose.

Šiemet bendruomenė rinks naują valdybą, kuriai teks užduotis ne tik nesustoti vietoje, bet ir imtis naujų idėjų ir iniciatyvų. Esame įsitikinę, kad mūsų veikla gali būtų sėkminga tik tiek, kiek mes patys to norime. Vadovaujamės šūkiu, kad turėtu-me ne laukti Lietuvos pagalbos, o patys stengtis pagelbėti Lietuvai savo žiniomis, patirtimi, nuolatiniu dėmesiu.

Savo veiklos metu įsitikinome, kad norint palaikyti mūsų bendruomenę gyvą ir aktyvią, reikia daugiau nei vien erdvės pabendrauti lietuviškai, paska-nauti pasiilgtų lietuviškų patiekalų ar pašokti primirštus tautinius šokius. Reikia kur kas daugiau – erdvės, ku-rioje galime dalintis mintis ir idėjomis, kurioje savo pomėgius ir interesus gali atskleisti ir mažas, ir suaugęs. Erdvės, kurioje puoselėjama nuomonių įvairo-vė ir tolerancija, kur sąveikauja pagarba lietuviškoms tradicijoms ir atvirumas pasauliui. Erdvės, kurioje jaučiamės bendraminčiais, kur gera ir jauku ir kur matome prasmę bendrai veikti.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 59

Prabėgus beveik 90 metų nuo lietuvių imigracijos į Brazi-liją pradžios, belikus mažam imigrantų skaičiui, Brazilijos

lietuvių bendruomenė (BLB) vis dar stengiasi išlaikyti ir skleisti lietuviš-ką kultūrą. Šalia BLB veiklos prie lietuviškumo išlaikymo prisideda ir kitos organizacijos: Šv. Juozapo katalikų bendruomenė; Brazilijos lietuvių sąjunga; Brazilijos lietuvių jaunimo sąjunga (BLJS); žurnalas „mūsų Lietuva“; Šv. Juozapo ben-druomenės choras; tautinių šokių grupės „Nemunas“ ir „Rambynas“.

Kalbėdami apie tai, ką esame padarę per paskutiniuosius trejus metus, turime papasakoti apie dau-gelį kasmet pasikartojančių veiklų.

Nuo 1936 m. išlaikome mūsų nuosavą bažnyčią, sekmadieniais 11 val. joje būna atnašaujamos

šv. mišios lietuvių ir portugalų kalbomis, nes neturime lietuvio kunigo (skaitymai ir giesmės lietuviškai). 2016 m. vasario 16 d. švęsime 80-ąsias bažnyčios pasta-tymo metines. Šių metų sausio 25 d. atšventėme 75-ąją Šv. Juoza-po parapijos įkūrimo sukaktį.

Kiekvienais metais švenčiame šv. Kazimiero dieną, per kurią vyksta šv. mišios ir mugė. Taip pat dalyvau-jame Didžiosios savaitės liturgijoje ir Prisikėlimo rytmetinėje procesijoje bei mišiose pagal lietuvišką papro-tį. Po to vyksta suneštinė kavutė su margučiais, džiaugsmu ir gera nuotaika. Kovo mėnesį parapija mini savo globėjo šv. Juozapo šventę. Vyksta religiniai ir pramoginiai renginiai, tarp jų – mugė su įvairių tautų kioskais, vienas iš jų – lietuviš-kų patiekalų. Prisimename Gedulo ir

vilties dieną, melsdamiesi už Lietuvą ir lietuvius. Per Žolines pagerbiame Dievo motiną mariją, per mari-jos dangun ėmimo šventę vyksta procesija su gėlėmis. Iškilmingomis šv. mišiomis pagerbiame Šiluvos mariją ir bendraujame per lietuviškų patiekalų pietus. Jau dveji metai, kai gruodžio mėnesį bažnyčios prie-angyje pastatome Kalėdų eglutę su lietuviškais papuošalais Dalyvauja-me Kalėdų vigilijos šv. mišiose, po to Šv. Juozapo bendruomenės choras pristato Kalėdinę kantatą. Kartu su San Paulo konsulatu vėl surengėme kalėdinę šventę vaikučiams su šiai šventei pritaikytomis lietuviškomis pasakomis, žaidimais ir dainomis. Žinoma, ir su saldumynais bei dova-nėlėmis.

Per visus metus, mūsų rankdar-bių menininkės ir kulinarijos spe-cialistės, kada tik atsiranda proga, parodo mūsų kultūros ypatybes. Tai vyksta televizijoje, parodose ir kituose viešuose renginiuose, ypač Velykų ir Kalėdų proga, kada būna margučių dažymo, snaigių ir šiaudi-nukų kursai.

2012 m. balandžio 10 d. prel. Edmundo J. Putrimo ini-ciatyva, remiant tėvams bene-diktinams ir Lietuvių bendruo-menei, įvyko neeilinis renginys benediktinų vienuolyne – Dievo Gailestingumo simpoziumas. Buvo iškilmingai pristatyta Dievo Gailestingumo paveikslo kopija ir režisierės Dalios Uzdilaitės, atvy-

Sandra Cristina Mikalauskas Petroff ir Lucia Maria Jodelis Butrimavičius


60 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

kusios iš Portugalijos, pritaikyta choreografija, dalyvaujant „Ne-muno“ ir „Rambyno“ šokėjams. Iš monrealio atvykęs choras kartu su Šv. Juozapo bendruomenės choru atliko kompozitoriaus Aleksandro Stankevičiaus kūrinį „Requiem“.

Kiekvienais metais, kaip ir kitos pasaulio lietuvių bendruomenės, švenčiame Vasario 16-ąją – Nepri-klausomybės dieną, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. 2014 m. ypatingai atšventėme Baltijos kelio 25-ąjį jubiliejų.

Jaunieji šokėjai ne tik žavi auditoriją spalvingais tautiniais drabužiais ir gyvais šokiais, bet ir dalyvauja bei rengia jaunimo suvažiavimus ir kongresus.

2013 m. liepos mėnesį mūsų jaunimas suorganizavo 38-ąjį Pietų Amerikos lietuvių jaunimo

suvažiavimą kartu su Pasaulio jau-nimo diena. Priėmėme virš šimto jaunuolių, atvažiavusių iš Argenti-nos, Brazilijos, Kanados, Lietuvos, Šiaurės Amerikos, Urugvajaus ir Venesuelos. Tarp jų buvo du vys-kupai ir devyni kunigai. Dalyviai apgyvendinti seselių pranciškiečių Šv. mykolo Archangelo mokyklos patalpose ir lietuvių namuose.

Turime kelis kanalus, teikiančius informaciją apie lietuvišką kultūrą: svetaines, „Facebook“, bet pagrindi-nis dar yra žurnalas „mūsų Lietu-va“, jau 67 metus teikiantis žinias.

Lietuvos Respublikos konsulato San Paule atidarymas atnaujino mūsų jėgas. Gavome impulsą toliau tęsti mūsų darbą. Remiant konsulatui 2012 m. Lietuvos filhar-monija pasirodė San Paulo miesto teatre ir turėjome progą juos

išgirsti bei pabendrauti per pietus Sąjungos patalpose.

2014 / 2015 m. priėmėme Švie-timo ir mokslo bei Kultūros mi-nisterijų ir Lietuvos universitetų atstovus, kurie mums papasakojo apie mokslo bei studijų programas Lietuvoje. Pirmojo apsilankymo rezultatas jau pasirodė: šiais me-tais pradėjo veikti lietuvių kalbos mokykla „Vilnis“.

2015 metais mus aplankė svar-būs svečiai: LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vice-ministras mantvydas Bekešius ir Gintė B. Damušytė, URm Lietu-vių departamento direktorė.

San Paulo miestas su 12 milijonų gyventojų yra milžiniškas įvairių kultūrų katilas ir mes aktyviai dir-bame, kad Lietuvos kultūra būtų žinoma.

Bulgarijos lietuvių bendruome-nė – viena jauniausių pasau-lio lietuvių bendruomenių, skaičiuojanti trečiuosius savo

veiklos metus. Nors dalis lietuvių savo gyvenimą

šioje saulėtoje pietų Europos šalyje skaičiuoja dešimtmečiais, pirmieji tautiečių susibūrimai surengti 2008-aisiais, kai Sofijoje įsteigta

BulgarijosJustina Mikeliūnaitė

Lietuvos Respublikos ambasada ir darbą pradėjo ambasadorius Arūnas Vinčiūnas. Po metų prie septynių Rilos ežerų lietuviai pami-nėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį. Drauge imta minėti ir Kalėdas, Velykas, valstybines šventes. Nuo 2009-ųjų ambasadoriaus pareigas Bulgarijoje tęsė laikinasis reikalų patikėtinis Valdas Steponavičius,

nuo 2011-ųjų rezidavo laikinasis reikalų patikėtinis Darius Gaidys. Jo ir žmonos Renatos Gaidienės iniciatyva 2012 m. spalio 14 dieną įkurta oficiali Bulgarijos lietuvių bendruomenė.

Pirmuoju bendruomenės pirmi-ninku tapo Remigijus Narauskas, 2014 metais į šias pareigas išrinkta Sotera Vanderhaghen. Bulgarijoje



2015 b i r ž e l i s – l i e pa 61

gyvena apie 100 lietuvių, maždaug trečdalis jų – sostinėje Sofijoje. Taip pat auga lietuvių, gyvenančių Sla-vyani kaime, būrys – ten jų įsikūrę jau keliolika. Tautiečiai puoselėja kaimo turizmą ir kviečia užsukti Bulgarijos lietuvius ir šalies svečius.

Didelė netektis Bulgarijos lietu-viams buvo Vyriausybės sprendi-mas uždaryti Lietuvos ambasadą 2014 m. liepą. Nuo tada Lietuvių bendruomenė tapo pagrindiniu lietuvybės židiniu, puoselėjant tra-dicijas, kalbą, šventes ir tautiškumą. Taip pat bendruomenės gyvenime

aktyviai dalyvauja ir prie iniciatyvų prisideda Lietuvos garbės konsulas Bulgarijoje dr. Racho Ribarov’as.

Vienas iš didžiausių renginių – tarptautinė kalėdinė mugė, kasmet vykstanti gruodžio mėnesį. Lietuvių bendruomenės nariai mugėje daly-vavo ir pristatė Lietuvą jau 6 metus iš eilės. Pernai Tarptautinio mote-rų klubo Sofijoje organizuojamas renginys minėjo 20-metį. Tradicija tapusi mugė kasmet prieš Kalėdas kviečia įvairių tautų atstovus pri-statyti savo šalį – kultūrą, literatūrą, nacionalinę virtuvę, drabužius, muziką, šokius ir t. t., o mugės metu surinktos lėšos paaukojamos klubo pasirinktiems labdaros projektams. Lietuviai savanoriai šalies stende prekiauja savo kepta duona, tingi-niu, mezginiais, pristato lietuvišką virtuvę, meną ir kultūrą.

Bendruomenės tradicija tapo ir kita labdaringa iniciatyva – per Ve-lykas surengti šventę vietinių vaikų namų auklėtiniams. Bendruomenės atstovai nuveža vaikams dovanėlių, aplanko juos šventiniu laikotarpiu,

surengia programą, bendrauja, žaidžia, šoka.

Tradicijas puoselėti bendruo-menės nariai stengiasi rengdami susibūrimus, kartu švęsdami lie-tuviams svarbias šventes – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Jonines, min-daugo karūnavimo dieną, Kalėdas. 2013-aisiais grupelė Bulgarijos lietuvių minėjo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Pilotas Tzve-tan’as Tzolov’as Slivnicos aero-drome motorizuotu parasparniu skraidino Lietuvos trispalvę.

Siekdami sustiprinti tarpusavio ryšį ir geriau pažinti Bulgariją kar-tą per keletą metų lietuviai organi-zuoja ir išvykstamuosius susitiki-mus su nakvyne – aplankyti Rilos kalnai, melniko regionas, aiškiare-gės Vangos šventykla, Sandanski. Bulgarijos lietuvių bendruomenė prisideda ir prie pasaulio lietuvių iniciatyvų. Birželio 7 dieną Sofijoje vyko bėgimas. Įvairiose šalyse rengiamas bėgimas „5 už Lietuvą“ suvienijo pasaulio lietuvius.

Artūras Maslauskas ir Neringa Jablonskytė KeltingD

anijos lietuvių bendrija (DLB) buvo įkurta 1997 metų gegužės 2 dieną Kopenha-goje. Lietuvių bendruome-

nė „Jylland&Fyn“ Vejlės mieste

susikūrė 2009 metų rudenį ir per penkerius metus išsiplėtojo iš privataus kelių mamyčių klubo į oficialiai pripažintą visuomeninę organizaciją, kuriai dabar pri-

klauso keli šimtai narių, vaikų bei suaugusiųjų. 2012 metais įsikūrė ir Danijos lietuvių jaunimo sąjun-ga – LYS. Be oficialių organizacijų, lietuviai aktyviai reiškiasi ir kituo-


Danijos LIETUVIŲ BENDRIJA

62 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

se didesniuose Danijos miestuo-se – Odensėje, Olborge (Aalborg) ir Orhuse (Aarhus).

LIETUVIŠKOS MOKYKLOS – KULTūROS ŽIDINIAILituanistinis švietimas išlieka pagrindinė visų lietuviškų organi-zacijų veikla Danijoje.

Šeštadieninės lietuvių kalbos pa-mokos bei užsiėmimai ikimokykli-nukams organizuojami keturiuose Danijos miestuose: Kopenhagoje (mokytoja – Reda mieldažytė), Ol-borge (Aalborg, mokytoja – Laima Čikotienė), Odensėje (mokytoja – Brigita Bloze) ir Vejlėje (mokyto-ja – Geda Katauskienė).

Lietuvių bendruomenės „Jylland&Fyn“ pirmininkė Neringa Kelting pasakoja: „Bendruome-nės pastangomis Vejlėje veikia šeštadieninė lietuviška mokykla, kurioje gimtoji kalba vaikams dovanojama nuo pat gyvenimo pradžios. Dar įsčiose mažylius be-nešiojančios mamytės susitinka su kitomis vaikučius auginančiomis lietuvaitėmis „Varniukų klube“ ir kartu dainuoja, žaidžia bei vaidina savo atžaloms. Tuo metu vyresnie-ji broliukai ir sesutės, „Gandriu-kai“ ir „Pelėdžiukai“, mokytojų padedami kremta mokslo riešutė-lius dviejose integruotose klasėse. Po vasaros atostogų planuojama suburti dar vieną, „Sakalų“, klasę, kurioje paaugliai, vadovaujami mokytojos, galės kurti lietuvišką vaidmenų žaidimą, paremtą senąja lietuvių mitologija bei sakmėmis. Kaskart mokyklėlės užsiėmimų metu vyksta krepšinio treniruotės, paskaitos, diskusijos, o per pietus šeimininkės visada vaišina karšta sriuba bei kitais lietuviškos virtu-vės skanumynais. Be to, mokykloje yra įsikūrusi lietuviškų knygų biblioteka, kurią nuolatos papildo rėmėjų dovanos.“

ORGANIzACIJŲ VEIKLAYpač aktyviai šiuo metu Danijoje reiškiasi Kopenhagos ir Vejlės lietu-viai. Čia nuolatos vyksta valstybinių švenčių minėjimai, lietuviškos mi-šios, kalendorinės šventės, lietuviš-kų filmų premjeros, profesionalių Lietuvos teatrų pasirodymai. Tiek Vejlėje, tiek Kopenhagoje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų rengi-niams, kuriuose gali dalyvauti visa šeima, nes tik šeima išlieka lietuviš-kumo pagrindu ir akstinu vaikams mokytis lietuvių kalbos. Abi ben-druomenės akcentuoja folklorines lietuvių tradicijas, jas puoselėja, stengiasi į lietuviškos veiklos sūkurį įtraukti ir kituose miestuose gyve-nančius lietuvaičius.

Vejlėje bendruomenės narių dėka Jellingo kino teatre rodomi lietuviški kino filmai, o Vejlės miesto parke jau tradiciškai rengiama lietuviška gegu-žinė. Dažnai bendruomenėje lankosi svečiai iš Lietuvos: kompozitorius ir perkusininkas Tomas Dobrovols-kis, dailininkė keramikė Nomeda marčėnaitė, operos solistė Judita Leitaitė. Tai tik keletas pavardžių tų žmonių, kurie mums, esantiems emigracijoje, atveža dalelę Lietuvos kultūros. Kasmet gruodžio mėne-sį, lydimas vieno ar kito Lietuvos teatro, Danijos lietuvaičius aplanko Senelis Kalėda ir dovanoja lietuvišką

pasaką. Pernai toks pasakos karava-nas kartu su Panevėžio lėlių vežimo teatru dardėjo per visą Daniją, simboliškai sujungdamas visas čia esančias lietuvių bendruomenes – Olborge, Arhuse, Vejlėje, Odensėje bei Kopenhagoje.

Danijos lietuvių jaunimo sąjunga (LYS) aktyviai reiškiasi nuo pat įsi-kūrimo pradžios, įtraukdama į savo veiklą vis gausesnį lietuvių jaunimo būrį. LYS antrus metus iš eilės ge-gužės mėnesį organizuoja Lietuvių dienas Kopenhagoje, kuriose naujo-viškai pristato lietuvišką kultūrą. LYS taip pat reguliariai organizuoja LYS universiteto paskaitas, konferenciją „Backto.lt“, skatinančią domėtis įsidarbinimo galimybėmis Lietuvoje.

REIKŠMINGAS LIETUVIŲ KULTūROS PAVELDASDanijoje, Tistedo (Thisted) stovy-klos teritorijoje, lietuvių dipukai pastatė keletą paminklų, kurie yra išlikę iki šių dienų. Tai lietuviškais ornamentais puoštas ąžuolinis kryžius, iš spalvotos mozaikos sudėliotas Vytis ir Gedimino stul-pai su užrašu „mūsų troškimas – tėvynės laisvė“. Šie paminklai priminė kiekvienam lietuviui apie brangų širdžiai kraštą. Paminklai yra prižiūrimi ir saugomi Danijos valstybės.

LIETUVIŲ BENDRIJA

Vejlės lituanistinės mokyklos mokiniai

lauros

Kliuš

enkov

ienės

nuotr

.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 63

Pažvelgus gerokai atgalios, Estijos lietuvių bendruome-nei labiau būdinga kultūrinė, meninė ir literatūrinė veikla,

ne globalizuotas pasaulis, mokslo viršūnės, modernus verslas. O pil-dydama PLB valdybos reikalavimą rašyti į šį leidinį ne apskritai apie viską ir daug ką, o apie paskuti-niųjų trejų metų, t.y. nuo XIV iki XV Seimo vykdytą kultūrinę veiklą, patvirtinsiu savo žodžius.

2012 m. rudenį su gausiu būriu tautiečių, svečiais ir aktore Gražina Urbonaite paminėjome iškilaus lietuvių poeto maironio 150-ies metų jubiliejų.

LR ambasadoje priėmėme ir iš-klausėme Lietuvos jaunimo „misija Sibiras“ pilietiškumo ir patriotizmo pamokas apie tolimame Sibire atrandamus ir tvarkomus tautiečių kapus, kryžius, lietuvius. 2013-aisias 12 Estijos lietuvių bendruomenės

narių dalyvavo IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Klaipėdoje, pali-kusiose visiems neišdildomus įspū-džius apie atjaunėjusio ir išgražėju-sio uostamiesčio skverus, miškus, pakrantes, nuoširdžius žmones.

Tų pačių metų spalį įvyko ne-eilinis tautiečių susibūrimas prie buvusio prieškario LA karininko Kazimiero Truškausko (1912–1995) kapo, dalyvaujant pačiam skulp-toriui Dominykui Čiapui. Nuo ąžuolinio koplytstulpio atrideni-mo ir pastatymo Tiuri miestelio kapinaitėse praėjo 15 metų.

Didelio dėmesio sulaukė lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejaus renginiai „Pavasario linksmybės“ ir „Rudens gėrybės“, kai sukviesti tautinių mažumų atstovai deklamavo „Jau saulelė vėl...“ latvių, lenkų, vokiečių, rusų, ukrainiečių ir estų kalbomis. Įspū-

Estijos

Cecilija Rasa Unt


dingai praėjo Baltijos kelio 25-mečio minėjimas, kai per visą Estiją dviratininkų vežami fakelai pasiekė Estijos Dainų šventės tribūnas...

Dalyvauta XIII, XIV ir XV Estijos tautinių mažumų tradiciniuose foru-muose su puošniomis etnografinėmis mugėmis Talino Rotušės aikštėje.

Kasmet paminėtos Lietuvos ir Estijos nepriklausomybės datos, jau besirūpinant, kaip visa tai bus daro-ma ir kokį įnašą sugebėsime dovanoti mes, po pasaulį išsisklaidę lietuviai, sulaukus 100-mečių 2018 metais.

Nors šių metų gruodį mūsų ben-druomenei sueis 35 metai, nejau-čiame didelio pakylėjimo. Prisipa-žįstame, supilkėjome, pasenome ir pavargome. Jaučiame artėjančią krizę tiek finansiniuose, tiek tautiš-kumo puoselėjimo dirvonuose.

Tačiau ELB valdyba pasirūpino su-kurti ir išleisti jubiliejinį ELB kalen-dorių, kuris ateinančioms kartoms paliudys apie mūsų kultūrinę veiklą, atsidavimą ir meilę savo Tėvynei.

Estijos lietuviai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Klaipėdoje

ELB valdyba K. Donelaičiui skirtame renginyje

64 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Graikijos lietuvių bendruome-nės (GLB) pamatas – Atė-nuose ir jų apylinkėse gyve-nantys lietuviai. Tai didžiąja

dauguma moterys, gyvenančios mišriose santuokose ar porose.

Oficialiai bendruomenės veikloje dalyvaujančių narių yra mažiau nei 40, tačiau GLB veikla neapsiriboja tik jais, bet stengiasi suburti ir suvienyti kuo dau-giau visoje Graikijoje nuolat ar laikinai apsistojusių lietuvių. 90 procentų renginių bei susitikimų yra atviri visiems norintiesiems.

Norėtųsi pažymėti, jog per pastaruosius trejus metus ben-druomenės narių sudėtis kito: dalis lietuvių išvažiavo, tačiau į veiklą aktyviai įsitraukė naujai atvykę ar tik dabar atradę ben-druomenę žmonės, pasižymintys kūrybiškumu bei turintys daug energijos. Nauji nariai atvėrė savo namų duris bendruomenės renginiams, todėl galime dažniau susitikti šeimomis ir kokybiškai

leisti laiką ramioje, nevaržančioje aplinkoje. Kaip ir anksčiau, kas metai toliau tradiciškai švenčiame Kalėdas ir Velykas, Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios šventes, taip pat rengiama bent viena metinė šventė su dovanėlėmis ir žaidimais, skirta vaikams, dalyvaujame LR ambasa-dos Graikijoje organizuojamuose renginiuose. Stengiamasi prisitai-kyti prie esančių aplinkybių ir čia gyvenančių žmonių poreikių, pagal galimybes organizuojami susitiki-mai ar išvykos, stengiamės vieni su kitais palaikyti kontaktus ir per daug neatitolti. Pastaruosius dvejus metus nemažai lietuvių įsitraukė ir kasmet dalyvauja labdaros mugė-je, pasiūlydami savo rankdarbius ir kepinius. Bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, buvo surengtas kelių dienų semi-naras-mokymai, kurių tikslas buvo susipažinti su tikslų kėlimo prin-cipais organizacijose, veiklos pla-navimu, strateginiu organizacijos planavimu ir valdymu. Mokymus


Lina Delli

vedė Nacionalinio plėtros instituto vadovas ir verslininkas Mindau-gas Kiznis. O visai neseniai GLB aplankė ir Pasaulio lietuvių žinių komanda, buvo vesti trumpi mo-kymai apie vaizdinės medžiagos pateikimą Pasaulio lietuvių žinių laidai, o bendruomenės pirminin-kė J. Montvydaitė davė interviu laidos skilčiai Tapatybė.lt.

2014 m. buvo atnaujinta ben-druomenės „Facebook“ grupė, kurioje atsirado didesnis pasiti-kėjimas ir efektyvūs informacijos mainai, pagalba vienas kitam, kaip ir erdvė diskusijoms su lietuvaičiais, kurie gyvena ato-kiuose Graikijos kampeliuose ir rečiau turi galimybę pabendrauti su tautiečiais. Taip pat bendruo-menės pirmininkės iniciatyva buvo įkurta Graikijos mamyčių „Facebook“ grupė, kur lietuvės mamytės gali dalintis savo rūpes-čiais ir patirtimi.

Nors ir nedideli savo skaičiumi bei retai matomi viešojoje erdvėje, ne tokie oficialūs ir organizuoti ar galintys pasigirti įspūdingais lai-mėjimais, tačiau nenustojame būti lietuviais, džiaugiamės ir mylim vienas kitą tokius, kokie esame, stengiamės išlaikyti savo tapatybę svečioje šalyje.

Graikijos LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 65

Sąlygos Lietuvos ir Gruzijos ryšiams užsimegzti susiklostė XVIII–XIX amžių sandūroje, kai Lietuva ir Gruzija buvo

inkorporuotos į carinės Rusijos imperiją. Apie ankstyvuosius Lietuvos ir Gruzijos ryšius išlikę labai nedaug duomenų. Lietuvos metrikoje užfiksuotas 1465 metų kovo 10 dienos įrašas, kuriame pasakojama, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailai-čio pasiuntiniai aplankė Gruzijos (Iberijos) karalių Bagratą VI. Dau-guma lietuvių Gruzijoje atsidūrė kaip carinių represijų aukos, ypač po nesėkmingo 1830–1831 metų sukilimo. Tarp sukilimo dalyvių buvo ir talentingas geografas, geodezininkas, Vilniaus universi-teto auklėtinis Juozapas Chodzka (1800–1881). Jo dėka atliktas milži-niškas darbas – pirmasis išsamus geodezinis ir geografinis Kaukazo tyrimas, kurio pagrindu sudarytas detalus Kaukazo žemėlapis.

Antroji lietuvių banga Kaukazą užplūdo XIX amžiaus pabaigoje. Dauguma jų čia pateko kaip carinės armijos šauktiniai, kiti – kaip tar-nautojai ar tremtiniai. Tarp jų buvo ir kelių inžinierius, dramaturgas, publicistas, spėjamas pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ autorius Antanas Vilkutai-tis-Keturakis (1864–1903). A. Vilku-taitis yra pirmasis lietuvių rašytojas ir publicistas, taip plačiai Lietuvos skaitytojams atvėręs duris į Gruzijos

kasdienybę. 2012 metais greta Bor-žomio senosios geležinkelio stoties atidengtas paminklas A. Vilkutaičiui.

1903 metų birželio 10 dieną Tbilisyje atitarnavusio kareivio šeimoje gimė žinomas lietuvių poetas ir vertėjas Jonas Graičiūnas, po kelių dešimtmečių į lietuvių kalbą išvertęs ir Šota Rustavelio „Karžygį tigro kailiu“. 1900 metų rugsėjo 22 dieną Tbilisyje mirė jaunas lietuvių poetas, knygnešys Ignas Bitaitis (1876–1900). 1898 metais per kratą jo namuose caro policija rado 53 lietuviškas knyge-les, rankraščių, eilėraščių apmatų. I. Bitaitis buvo įkalintas ir 1900 metais caro sprendimu ištremtas į Kaukazą. Bėgdamas nuo caro

valdžios persekiojimų, 1903 metais į Tbilisį atvyko ir Antanas Žukaus-kas-Vienuolis (1882–1957). Čia jis praleido porą metų (1903–1905), dirbo vietos vaistinėje ir parašė nemažai vėliau lietuvių literatūros klasika tapusių kūrinių, tarp jų ir garsiąsias „Kaukazo legendas“. Pa-sak naujausių tyrinėjimų, Kaukaze lankėsi ir pasaulinio garso lietuvių dailininkas bei kompozitorius mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Kaukazas paliko pėd-saką ir vėlesnėje m. K. Čiurlionio kūryboje. Paveiksluose Kaukazo kalnų motyvas išnyra 1907 metų cikle „Zodiako ženklai“.

Lietuvių skaičius Gruzijoje ypač išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą.

LIETUVIŲ BENDRIJA „RŪTA“

66 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Tarp jų – ir veteranas inžinierius Petras Vileišis, garsus lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjas.

Taip prasidejo lietuvių draugijos veikla Tbilisyje. 1913 metų sausio 13 dieną senojoje Tbilisio rotušėje Jerevano (dab. Laisvės) aikštė-je įvyko steigiamasis Lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos susirinkimas, kuriame dalyvavo beveik 100 žmonių. Per pirmuo-sius dvejus metus ši draugija su-rengė daugiau kaip 10 lietuviškų vakarų. Į vieną 1916 metų spek-taklį susirinko net 494 žmonės. Veikė ir lietuviškas choras, kuriam vadovavo aštuoniolikmetis Julius Štarka (1894–1960), vėliau tapęs pirmuoju tarpukario Lietuvos operos choro vadovu.

1918 metų Lietuvių komiteto pirmininkas, Tbilisio 4-osios berniukų gimnazijos matema-tikos mokytojas Pranas Dailidė buvo akredituotas kaip pirmosios Lietuvos Respublikos atstovybės Gruzijoje atstovas.

Tarpukariu Lietuvos ir Gruzijos keliai vėl išsiskyrė. Sovietams oku-pavus Gruziją, galimybės megzti naujus šalių ryšius buvo smarkiai suvaržytos.

Gruzijos lietuvių bendrija „Rūta“ įregistruota 1996 m. Tais pačiais metais ji tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės nare. Ją sudaro visi lietuvių bendruome-nes nariai, lietuvių kilmės asme-nys, gyvenantys Gruzijoje, laikinai į Gruziją atvykę dirbti, studijuoti, kurti verslo, taip pat gruzinai, besidomintys Lietuvos kultūra ir istorija. 2012 m. metai pasižymėjo dar ir jaunimo lietuvių bendruo-menės ,,Labas“ susibūrimu. Tai naujų jaunų žmonių iniciatyva ir noras išlikti lietuviais. Daug prisidėjo gruzinų studentų, kurie nori tęsti studijas Lietuvoje ir lanko pamokas norėdami išmokti

lietuvių kalbos. Bendruomenės veikloje itin aktyviai dalyvauja se-kmadieninės mokyklos mokiniai. Jaunimas aktyvus, noriai mokosi lietuvių kalbos, domisi Lietuvos istorija, dalyvauja bendruomenės renginiuose. Siekdama išlaiky-ti lietuviškumą, bendrija dirba švietimo ir kultūros darbą. Vyksta renginiai, skirti valstybinėms šventėms (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Sausio 13-oji) paminėti. Kasmet bažnyčioje aukojamos mišios žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Vilniuje prie te-levizijos bokšto. minima Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, švenčiamos Kalėdos, Velykos, mo-tinos diena, Joninės. 2012 metais maironio jubiliejui skirta atvira pamoka su tėveliais ir svečiais iš kitų bendruomenių, filmo apie maironio gyvenimą demonstra-cija, taip pat mokinių konkursas, kas geriau skaito maironio eiles, kuris vyko visus metus. mairo-nio jubiliejui skirtas poezijos vakaras buvo metų baigiamasis akordas. 2013 metai buvo skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą paminėjimui. mūsų projektas išsiskyrė tuo, kad su-kūrėme pašto vokelius, ant kurių buvo S. Dariaus ir S. Girėno skry-džio per Atlantą trumpa istorija ir

LIETUVIŲ BENDRIJA „RŪTA“


jų nuotraukos. Tuos 2500 vokelių per oro linijų bendrovę ,,AIR BAL-TIC“ išplatinome po visą pasaulį, pirkdami bilietą keleiviai jį gauda-vo mūsų vokelyje ir galėjo susipa-žinti su mūsų herojais. Sulaukėme daug gražių atsiliepimų.

Praeitais metais tarp kasdieninio darbo akcentuotas Kristijono Done-laičio jubiliejus. Buvo atliktas didelis parengiamasis darbas. Su vokie-čių, lenkų, čekų, latvių, baltarusų, gruzinų, armėnų bendruomenėmis vestas poezijos vakaras, skirtas K. Donelaičio jubiliejaus metinėms. Išleistas diskas jubiliejaus proga, kuriame atspindėti K. Donelaičio ,,metų“ vertimai į daugelį kalbų ir į gruzinų. Šventinių metų pabaigoje Tbilisyje Šv. Petro ir Povilo kate-droje suruoštas sakralinės muzikos koncertas, skirtas K. Donelaičiui.

Apskritai praeiti metai – tai poezijos pavasaris Gruzijoje. Tbili-syje vyko almanacho „Šiuolaikinė lietuvių poezija“ pristatymas, į kurį sudėta viskas, kas per pastaruosius du dešimtmečius lietuvių poezijos yra išversta į gruzinų kalbą. Skai-tymai vyko Lietuvių kalbos ir kul-tūros centre, kur studentai mokosi mūsų kalbos. Sutikdami svečius jie giedojo Lietuvos himną, lietuviškai deklamavo Kristijoną Donelaitį ir kita. mūsų poetai taip pat skaitė savo eiles. Bendruomenės narės Nanos Devidzės pastangomis jų eilėraščiai buvo išversti į gruzinų kalbą – jos dėka gruzinų kalba pasirodė ir Romualdo Granausko knyga „Jaučio aukojimas“.

Šiandien Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje, Lietuvos verslininkų, gruzijos bendrijos ir visų Lietuvos žmonių pastangomis Gruzijoje kuriami nauji Lietuvos simboliai. Dauguma jų dar labai nauji, bet, tikimės, laikui bėgant įsirėš į Lietuvos ir Gruzijos gyven-tojų istorinę atmintį.

Vytautas Lansbergis ir bendrijos pirmininkė z. Karukhnishvili prie lentos P. Vileišiui

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 67

islandijos lietuvių bendruome-nė buvo įkurta 2008 m. gegužės mėnesį, registracija baigta tų pačių metų birželio mėnesį. Šiuo metu

bendruomenė turi virš šimto mokestį mokančių narių ir, sprendžiant iš atvirų renginių lankomumo, nemažą būrį palaikančiųjų. Bendruomenės tinklalapyje galima rasti daugiau in-formacijos apie bendruomenės veiklą bei naudingų nuorodų gyvenantiems Islandijoje. Bendruomenės „Facebo-ok“ grupė, kuri sieja beveik 800 narių, platina operatyvią informaciją apie lietuviškus ir islandiškus renginius, kitas žinias, svarbias Islandijos lietuviams. Kiekvienais metais Islan-dijos lietuvių bendruomenė kviečia į pagrindinių tradicinių lietuviškų švenčių – Velykų, Joninių, Kalėdų, Užgavėnių – renginius. Organizuoja-ma nemažai kitų renginių, tokių kaip paskutiniu metu ypatingo populiaru-mo sulaukę moterų vakarai.

Bendruomenės misija yra išlai-kyti lietuvybę skatinant ir remiant lituanistinį švietimą, propaguojant lietuvišką kultūrą, išlaikant lie-tuvybės dvasią ir tradicijas. Ben-druomenės tikslas yra skatinti savo narius vienytis bendrai lietuviškai veiklai. Veiklos metu iškilo dar vienas svarbus uždavinys – patiki-mos informacijos apie gyvenimą Islandijoje ir Lietuvoje skleidimas tiek tarp bendruomenės narių, tiek tarp visų Islandijos lietuvių.

Prie Islandijos lietuvių bendruo-menės veikia lituanistinė mokykla

„Trys spalvos“, muzikinė grupė „Gija“. Bendruomenė organizuoja katalikišką sielovadą lietuvių kalba: padeda rengti lietuviškas katali-kiškas mišias Landakot bažnyčioje, katekizmo mokymus vaikams, pasi-ruošimą Krikštui, Pirmajai Komu-nijai, Sutvirtinimo sakramento pri-ėmimui. 2011 m. Islandijos lietuvių bendruomenė įkūrė Paramos fondą. Iš bendruomenės išaugo ir sėkmin-gai į Islandijos sportinį gyvenimą įsiliejo klubas „Stál úlfur“ („Geležinis vilkas“). Tikimės netrukus, rem-damiesi sėkminga Skandinavijos šalių lietuvių jaunimo organizacijų patirtimi, įkurti lietuvių jaunimo organizaciją Islandijoje.

Islandijos lituanistinė mokykla buvo įkurta 2004 m. rugsėjo 1-ąją. mokyklos įkūrėja, ilgametė vadovė ir mokytoja yra Jurgita millerienė, gerai žinoma Islandijoje vertėja, aktyvi lietuvybės propaguotoja, lietuvių ir islandų kalbų mokytoja. 2008 m. su-sikūrus Islandijos lietuvių bendruo-menei lituanistinė mokykla tapo jos

dalimi ir tebelieka jos pagrindine šerdimi. Nuo 2009 m. pamokos vyksta katalikiškos mokyklos Landa-kotsskóli patalpose. Per tuos metus mokykla išugdė didelį mokinių būrį, sustiprėjo, išsiplėtė. Šiuo metu mo-kykloje mokoma penkiose amžiaus grupėse, ruošiama dar viena amžiaus grupė, planuojami intensyvūs kursai lietuviškos kilmės islandų aukštes-niosios vidurinės mokyklos moki-niams, norintiems pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. mokykloje dirba 6 mokytojos, pavasario pusmetį pabaigė virš 50 mokinių. Be lietuvių kalbos, mažieji mokiniai, vadovauja-mi mokytojų Renatos Pratusytės ir Rasos Vareikienės, mokosi dainuoti bei šokti. Praėjusiais metais mokykla šventė savo veiklos dešimtmetį. Šia svarbia proga mokykla gavo vardą „Trys spalvos“ ir labai gražų logotipą, atspindintį visas mokyklos ugdomas vertybes. Logotipo autorė klaipėdietė studentė Agnė Bajorūnaitė. moky-klos mokytojos, mokiniai ir jų tėvai yra daugumos bendruomenės šven-čių iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai.

Įsikūrus bendruomenei pirmo-sios tarybos narė Ona Amulytė įkūrė muzikinę grupę „Gija“. Onai išvykus iš Islandijos vadovavimą grupei perėmė Renata Pratusytė. Šiuo metu grupėje dainuoja de-šimt narių. „Gija“ aktyviai daly-vauja bendruomenės renginiuose, pristato lietuvišką muziką ir kul-tūrą bei atstovauja bendruomenei islandiškuose renginiuose.

IslandijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Jurgita Motiejūnaitė

ILB Reikjaviko tautų šventėje

68 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Svarbiausi paskutiniųjų trejų metų Italijos lietuvių ben-druomenės įvykiai – naujų apylinkių atidarymas, litua-

nistinių mokyklų sąskrydis „Drau-gystės tiltas“, naujo bendruome-nės portalo sukūrimas ir pirmą kartą Italijos Parlamente surengta konferencija apie Lietuvos parti-zanus ir ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą.

„mums nėra gėda būti lietuviais, todėl mes buriamės kartu. Ne to-dėl, kad nesugebėtume integruotis, kad bijotume kitų – faktai labiau byloja priešingai. Tačiau todėl, kad tas „buvimas lietuviais“, apie kurį sąmoningai dažnai ir nemąstome, turi žavumo ir smagumo, kurį mielai rodome ir perduodame kitiems“, – apie Italijos lietuvius kalbėjo bendruomenės pirminin-kas Romanas Kazakevičius.

Italijoje per paskutiniuosius metus įkurtos dar dvi lietuvių apy-linkės: Živilė Šiškauskaitė 2013 m. gegužės 11 d. į bendruomenę subūrė Pjemonto regiono lietu-vius, tų pačių metų lapkričio 24 d. šalies pietuose Simona Crisafulli

įkūrė Sicilijos-Kalabrijos regionų apylinkę. Iš viso Italijoje yra šešios lietuvių apylinkės: milano, Pje-monto, Genujos, Sicilijos-Kalabri-jos, Sardinijos, pagrindinė būstinė įsikūrusi Romoje. Tiesa, milano apylinkė, kuriai aktyviai ilgą laiką vadovavo Danutė Ereminaitė, šiuo metu veiklą yra pristabdžiusi.

Italijoje, Sardinijos saloje, 2013 m. birželį vyko lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugys-tės tiltas“. Vytautės Ramonaitės vadovaujama valdyba rūpinosi tris dienas trukusio festivalio organi-zacija, darbo grupei vadovavo Sar-dinijos lietuvė Nijolė Semionova.

Vienas iš svarbiausių paskutinių metų įvykių – naujo bendruo-menės portalo www.itlietuviai.it sukūrimas 2014-ųjų lapkritį. Juo pagerinta komunikacija tarp skir-tinguose regionuose gyvenančių Italijos lietuvių, publikuojami su jais susiję straipsniai, naudinga in-formacija, portale taip pat pasirodo tekstų apie Rusijos vykdomą agre-siją prieš Ukrainą, Italijos valdžios požiūrį į įvykius. Portalą reda-guoja žurnalistė Agnė Buckutė, jį

administruoja tinklalapių kūrėja ir dizainerė Sima Šilingytė.

2015 m. kovo 6 d. Italijos Par-lamente Romoje milano lietuvė Kotryna Vilkaitė-Buono suorgani-zavo Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui skirtą konferenciją „So-vietų okupacija ir Lietuvos pastan-gos sugrįžti į Europą“, ją globojo Lietuvos Respublikos ambasada Romoje. Konferencijos metu buvo pristatyta į italų kalbą išversta lie-tuvių istorikų Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio knyga „Nežino-mas karas“ apie ginkluotą antiso-vietinį pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m., pranešimus skaitė Lietuvos ir Italijos atstovai. Italijos lietuvių bendruomenė kasmet mini

ItalijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

pagrindines Lietuvos valstybines ir didžiąsias metų šventes, pasi-rodo atlikėjų iš Lietuvos. Trijose bendruomenės apylinkėse veikia lituanistinės mokyklėlės.

Italijos lietuvių bendruomenė buvo sukurta 1952 m. Romoje ir nenuilstamomis kunigo Vinco mincevičiaus pastangomis veikė keturis dešimtmečius. Lietu-vai atgavus Nepriklausomybę į Italiją atvyko naujų žmonių, ir 2002-aisiais bendruomenė buvo atkurta. Prie to ypač prisidėjo Kęstutis Liobikas ir Saulius Kubi-lius.

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas KraŠtŲ lietuViŲ benDruOMenėsbe

ndruo

menė

s arch

yvo nu

otr.

Pjemonto lietuvių Joninių šventė 2013-aisiais

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 69

JAV lietuvių bendruo-menė kaip organi-zacija šiais metais jau skaičiuoja

65 metus. Organizacijai tai yra nemažas laiko tarpas. Galima pasi-džiaugti, kad per trejus metus nuo praėjusio PLB Seimo JAV LB pa-daugėjo naujų veiklių bendruome-nininkų, kurie nuoširdžiai įsiliejo į lietuvišką veiklą. Noriu paminėti Krašto valdybos vicepirmininkę organizaciniams reikalams Austėją Sruogą, iždininką Juozą Kazlauską, vicepirmininką sporto reikalams (ŠALFASS atstovas) Tomą mitrule-vičių. Tai jauni veikėjai, kuriems ne tas pats, kas bus su JAV LB.

Per trejų metų laikotarpį Krašto valdyba pagerbė nusipelniusius LB veikėjus, įteikdama jiems jubiliejinį Žalgirio mūšio medalį, sąraše daug bendruomenininkų iš įvairių vieto-vių – nuo Niujorko iki Los Andželo ir Čikagos.

ŠVIETIMASŠiandien JAV lietuvių bendruome-nė po savo stogu glaudžia 41 litua-nistinę mokyklą. Prieš trejus metus buvo trisdešimt šešios. Labai vertiname Daivos Navickienės ir jos vadovaujamos Švietimo tarybos darbą. Pasirašyti bendradarbiavimo projektai su Švietimo ir mokslo mi-nisterija, ruošiami bendri projektai lituanistinių mokyklų mokytojų darbui palengvinti, ruošiant naują mokomąją medžiagą, pritaikytą

mūsų lituanistinėms mokykloms. Lituanistinių mokyklų mokiniai – būsimi LB nariai, tad juos auginti LB organizacijos dvasia ir perteikti jos tikslus reikia nuo mažens. Prezidiumo narė Janina Udrienė su darbo grupe ruošia LB vadovėlį lituanistinių mokyklų mokiniams, kuris supažindins su Lietuvių ben-druomene, jos struktūra ir veikla.

JAUNIMO REIKALAIArtimai bendradarbiauta su Lietu-vių jaunimo sąjungos (LJS) nariais Liepa Gus Boberiene, monika Ber-notaite, Rasa Ardytė Juška, Sirvydu Vėbra, svarstant Jaunimo sąjungos veiklą. Pagaliau pasiekta, kad būtų sudaryta nauja jos valdyba, jos pir-mininkė yra m. Bernotaitė, įvykęs

LJS suvažiavimas Los Andžele paro-dė, kad organizacija neturi lyderių ir būtina ruošti seminarus-mokymus naujiems veikėjams surasti. Krašto valdyba prisidėjo prie studentų žiemos stovyklos rengimo Pocono kalnuose (PA). Paruošta apklausa jaunimui ir išsiuntinėta į apylinkes, paskelbta „Facebook“ socialiniame tinkle ir tinklalapyje.

LISS PROGRAMAŠeštus metus gyvuojanti programa praėjusią vasarą globojo dvidešimt devynis studentus. Studentai dirbo dviejuose miestuose – daugiausia Vilniuje ir du Kaune. LISS darbo komitetas padėjo programos vado-vams dirbti su studentais. Susitarta su Vytauto Didžiojo universiteto

JAVLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

LISS programos dalyviai (2014 m.)

Sigita Šimkuvienė-Rosen

70 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

(VDU) prorektore Aukse Balčytiene dėl efektyvesnio JAV LB KV ir VDU bendradarbiavimo LISS programai pagerinti. Buvo sukurtas LISS „Face-book“ puslapis dėl studentų laisva-laikio po darbų. Studentai dalyvavo Klaipėdoje vykusios Jūros šventės renginiuose, bet svarbiausia – LISS programos geografija plečiasi. Susi-tikta su Klaipėdos universiteto (KU) rektoriumi ir jo darbo grupe dėl LISS bendradarbiavimo su KU. Šiuo metu dirbama prie bendradarbiavi-mo sutarties, kur man talkininkauja vicepirmininkas spec. projektams dr. Rimas Vaičaitis. Pagal LISS pro-gramą 5 moksleiviai dirbo Vilniaus savivaldybės labdaros projektuose. Programa pakeitė pavadinimą – nuo šiol ji bus vadinama ,,Gimnazistai – Lietuvai“.

Šiais metais į Lietuvą atkeliau-ja LISS programos studentai su nauja programos koordinatore Ina Stankevičiene ir dviem vadovais.

KULTūRATarybos pirmininkė Rūta Pakštai-tė-Cole – neįkainojamas lobis JAV lietuvių bendruomenei, ji glaudžiai bendradarbiauja su apylinkėmis ir telkiniais, padėdama jiems dėl me-ninių atlikėjų ir muzikinių progra-mų. Ji ir toliau renka JAV gyvenan-čių lietuvių kilmės meno žmonių sąrašą, sukūrė „Facebook“ puslapį ,,Uogienė“ (https://www.facebook.com/LTArtsJamUSAUogiene?fref=ts), kuriame talpinama informacija apie įvairius koncertus ir atlikėjus, meno parodas.

Svarbiausi trejų metų kultūriniai įvykiai – Lietuvoje vykusi Dainų šventė, kurioje dalyvavo mūsų išeivijos dainininkai ir šokėjai. Pra-ėjusių metų spalio 10 d. Lietuvių sostine vadinamoje Čikagoje vyko Teatro festivalis, kuriame dalyvavo šešios grupės: iš Lietuvos Glins-kio teatras, iš Kanados, Punsko,

Detroito, Čikagos. Šiais metais visi liepos pirmąjį savaitgalį skubėsime į lietuvių sostinę Čikagą, ten vyks X Šiaures Amerikos dainų šventė, kurioje užsiregistravo daugiau kaip pusantro tūkstančio choristų.

Per trejus metus daug nuveikta ir archyvų srityje, a. a. Dalė Lukie-nė surengė seminarus, kuriuose dalyvavo archyvarai iš Lietuvos, pradėti tvarkyti LB nusipelniusių veikėjų archyvai. Labai vertiname visų LB veikėjų darbus ir norim juos išsaugoti ateities kartoms.

FINANSAI Jau trečius metus pasiraitojęs ran-koves pluša mūsų vicepirmininkas finansams Algimantas Gustaitis. manau, kad ši Krašto valdyba tikrai gali pasidžiaugti pavyzdiniu finansų tvarkymu. Kiekvienai apylinkei, apygardai ar asmeniui, Lietuvių fondui ir kitoms organizacijoms vicepirmininkas A. Gustaitis parašė padėkos laiškus, dėkodamas už au-kas. manau, tai labai svarbu mūsų organizacijoje.

EKONOMIKOS KLAUSIMAIVicepirmininkė ekonominiams reikalams Angelė Kavakienė – verslininkė, ,,pramušusi“ eksporto

iš Lietuvos į JAV ledus. manau, pasitelkusi asmeninę patirtį ir ats-tovaudama JAV lietuvių bendruo-menei, padės Lietuvos įmonėms gauti informaciją apie galimybę jų produktams įsitvirtinti JAV rinkoje.

DARBO SUSITIKIMAILietuvoje dirbdama su LISS stažuočių programa, susitikau su gerbiamu profesoriumi Algirdu Avižieniu, VDU universiteto pro-rektore A. Balčytiene ir kitais.

manau, kad jau laikas JAV lietuvių bendruomenei parodyti Lietuvai, ką ji veikia, kuo gyvena, kodėl mums taip rūpi Lietuvos gyvenimas. Sostinė ir Kaunas tikrai daug žino apie mūsų išeiviją. Pernai per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir uostamiestis su-žinojo daugiau apie išeivijos lietu-vius. Šiais metais aplankėme šešis Lietuvos rajonus – Uteną, Kupiškį, Anykščius, Biržus, Tauragę, Klaipė-dą, Kauną – susitikome su miestų merais ir jų padėjėjais, pristatėme LB veiklą, ieškojome glaudesnių bendradarbiavimo galimybių. Keletas miestų merų paprašė tarpininkauti, surandant miestus-partnerius ben-dradarbiavimui. manome, kad šie ryšiai padės Lietuvai ateiti į JAV rinką su savo produkcija.


Teatro festivalis

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 71

INFORMACIJA IR LIETUVIŠKA SPAUDAPatys žinote, kaip svarbu šiuo lai-kotarpiu informacija. Jos gauname įvairios ir daug. Džiaugiuosi šaunia vicepirmininke informacijai Loreta Timukiene, kad ji tokia darbšti ir pareiginga. Dėkoju jos komandos narei, mano patarėjai dr. Elonai Vaišnienei, kuri talkina jai, atsaki-nėja į daugybę laiškų, gaunamų į JAV LB paštą. Jau antri metai kaip leidžiamas JAV LB žurnalas ,,Nau-jienos“. Jo redaktorė L. Timukienė atlieka didžiulį darbą, surinkdama medžiagą leidiniui, pakalbina įvairių kartų lietuvius. Raginu visus užsiprenumeruoti šį leidi-nį. Žurnalas ,,Bridges“ skaičiuoja 45-uosius gyvavimo metus. Apie Lietuvių bendruomenės renginius

ir šventes skelbiame lietuviškoje spaudoje – laikraščiuose ,,Drau-gas“, ,,Amerikos lietuvis“, ,,Dirva“. Apie JAV LB veiklą rašo ir Lietu-vos, ir amerikiečių spauda.

APYLINKĖS IR APYGARDOS Gana glaudžiai bendradarbiauja-me su apylinkėmis ir apygardomis, galiu pasidžiaugti vykdomojo pirmininko Rimanto Bitėno atsakingumu. Jis turėjo gana daug darbų praėjusiais metais, mat abu turėjome užpildyti susirgusio

Lauryno Vismano poziciją.Sausio mėnesį, kaip ir įprasta,

vyko svarbus pasiruošimas Nepri-klausomybės šventėms, paketų iš-siuntinėjimas apylinkėms. Dar vis pasitaiko atvejų, kai KV stengiasi laiku viską paruošti ir išsiųsti, bet apylinkių pirmininkai nepasirūpi-na gautą medžiagą išplatinti.

VISUOMENINIAI REIKALAIKV Visuomeninių reikalų komisija turi labai daug darbo, susijusio su įvykiais Ukrainoje. Komisijos pirmininkė Danelė Vidutienė išsiuntinėjo apylinkėms kvieti-mus ir raginimus susisiekti su savo atstovais Kongrese dėl įvykių Ukrainoje, LB apylinkės dalyvauja protesto akcijose, demonstracijose kartu su ukrainiečiais, palaikyda-mos šios tautos norą būti nepri-klausomais.

Norėtume visiems padėkoti už nenuilstamą darbą puoselėjant lietuvišką veiklą, ypač išskirti šiuos bendruomenininkus – Rūtą Pakštaitę-Cole, Loretą Timukie-nę, a. a. Dalę Lukienę, Algimantą Gustaitį, Juozą Kazlauską, Janiną Udrienę, dr. Eloną Vaišnienę, Da-rių Polikaitį, Juozą Polikaitį, Liną Orentą, Rimą Bitėną.

JAV LB medalininkai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse

Elizabeto (Elizabeth) apylinkės lietuviai

ramū

nės sa

kalaitė

s-Jona

itienės

nuotr

.

72 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Kanados lietuvių bendruomenė (KLB) oficialiai įsteigta 1952 metais. Jos istorija – netrumpa, labiausiai susikoncentravusi

monrealyje, Kvebeko provincijoje, ir Toronte bei Hamiltone, Ontarijo provincijoje. Šalia šių miestų yra dar šeši lietuvių telkiniai, kurių at-stovai renkasi kasmet pasitarti dėl bendros veiklos krypties ir atskirų apylinkių veiklos. Veikia penkios lituanistinės mokyklos, kuriose daugiau nei 300 mokinių. Skaičiai svyruoja, kai kur veikla visai išnyko, kai kur auga dėl naujai atvykusių lietuvių ir jų noro bendrauti ir išlaikyti lietuvišką kultūrą.

Kas veikiama telkiniuose? Visi būtinai švenčia Lietuvos Nepri-klausomybę – Vasario 16-ąją, dažniausiai per tą patį rengi-nį – ir Kovo 11-ąją. Vienur kartu švenčiamos Kūčios, kitur vyksta koncertai, gegužinės – žodžiu, veikiama pagal vadovų pastangas bei narių norą ir dosnumą. Taip pat dalyvaujama tarptautiniuose renginiuose, palaikomi ryšiai su vietiniais politikais.

Šių metų KLB atstovų suva-žiavime KLB Krašto valdybos pirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė susirinkusiuosius paragino sutelkti dėmesį į Birželio 14-ąją, trėmimų į Sibirą prisiminimą, bei Rugpjūčio 23-iąją – Juodojo kaspino dieną, kai tautą pražūčiai pasmerkė moloto-

vo-Ribentropo sutartis. Tai yra vėl itin aktualūs minėjimai, atsižvel-giant į nūdienos atnaujintą grėsmę Lietuvai, reikalaujant nepaliaujamo priminimo valdžioms, kad pavo-jus demokratijai yra tikras. Tokie priminimai yra ne tik krašto, bet ir apylinkių darbas. Kai kurias apylin-kes lanko pareigūnai ir kolektyvai iš Lietuvos, taip pat vyksta parodos. Juos priimti – kita ir apylinkių, ir Krašto valdybos veiklos dalis.

KLB Krašto valdyba bendradar-biauja su kitomis pabaltijiečių ir Rytų Europos bendruomenėmis bendrais tikslais, pvz., Otavoje, Ka-nados sostinėje, rengiamo Komu-nizmo aukų paminklo statyba. Kai kuriose srityse bendradarbiaujame su JAV lietuvių bendruomene, ypač švietimo ir tokiose programose kaip LISS – studentų stažuočių Lie-tuvoje programa. Kartu su valdyba dirba Kanados lietuvių jaunimo są-jungos vadovybė, Šiaurės Amerikos lietuvių sporto ir fizinio auklėjimo sąjungos Kanados apygarda, kurių renginiai yra itin svarbūs lietuvių jaunimui. Ateityje numatytas KLB narių sąrašų sudarymas apylin-kėse turėtų dar labiau sustiprinti visokeriopą veiklą, nes bus įmano-ma plačiau skleisti žinias ir telkti pastangas.

Didysis pastarųjų metų projek-tas, pajudėjęs į priekį po ilgokos pertraukos, tai Kanados lietuvių muziejus-archyvas, įsteigtas 1986 m. Atnaujinta KLmA vadovybė, vyk-domas aukų rinkimas ir kelis kartus per metus organizuojamos parodos bei kiti renginiai. Šiuo metu stengia-masi telkti lėšas muziejaus-archyvo ir pačios KLB internetinių ryšių bei informacijos atnaujinimui bei užtikrinimui. Patirtis rodo, kur išlaikomas dialogas, ten plėtojama ir vyksta veikla, nesvarbu, ar organi-zacijų, kraštų, ar pačios vadovybės viršūnių gretose.

KanadosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ


KLB krašto tarybos suvažiavimo dalyviai 2015 m. gegužės 2 d. Kanados lietuvių muziejuje-archyve Misisogoje (Mississauga, Ontario)

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 73

KolumbijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Per paskutiniuosius trejus metus Kolumbijos lietuvių bendruomenė kasmet rinkosi minėti Vasario 16-osios ir

Kovo 11-osios.2013 ir 2014 metais bendruome-

nės nariai vasario mėnesį susi-rinko Bogotoje kartu papietauti restorane. Kiekvieną kartą už stalo sėdo apie 50 lietuvių. Giedo-jome Lietuvos himną, pietavome ir smagiai bendravome.

Šiais metais Laima Didžiulienė, Lietuvos garbės konsulė Kolumbi-

LatvijosAistė Klimavičiūtė


joje, pakvietė Lietuvos Nepriklau-somybės šventę paminėti pas save. Ji savo lėšomis suorganizavo pietus ir gražų pasibuvimą savo ūkyje, Su-bachoque miestelyje, šalia Bogotos. Susirinko apie 100 žmonių. minė-jimo metu L. Didžiulienė pranešė, kad nustoja būti Lietuvos garbės konsule ir konsulatas uždaromas, nebent kas nors norėtų jos pareigas perimti. minėjime taip pat žodį tarė Antanas mockus, Liudas Klemas, Barbara Rimgaila, Claudia Durana ir Danutė Lukauskis.

Lietuviai Latvijoje nėra paskuti-niosios emigracijos bangos nu-sviesti išeiviai – tai jau daugiau nei šimtmetį egzistuojanti arti-

moji lietuvių diaspora. Nėra aišku, kada tiksliai lietuviai pasklido po Latviją, tačiau jau XIX a. pabaigoje

valstiečiai keliavo į didžiuosius Latvijos miestus – Rygą, Liepoją – ieškoti darbo ir dažnai jį rasdavo dideliuose fabrikuose. Taip tau-tiečiams persikraustant Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Ryga tapo pačiu lietuviškiausiu miestu

pasaulyje pagal gyvenusių lietu-vių skaičių. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę daug tautiečių grįžo į tėvynę, tačiau emigracija į Latviją vyko ir toliau. Lietuviai mėgo sezoninį uždarbiavimą ar ilgiau įsikurdavo. Tarpukariu jie

Iš kairės į dešinę: pirmoje eilėje sėdi: Danutė Lukauskis, Laima Didžiulienė, Gailė Karanauskaitė. Antroje eilėje stovi: Vytis Norkevičius, Leonas Norkevi-čius, Laima Lucia Didžiulis, Erika Kurz ir Monika Jankauskaitė su dukrele

74 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje ir politikoje. Taip pat buvo plačiai išplėtota lituanistinė veikla – dirbo lituanistinės moky-klos, buvo leidžiami periodiniai leidiniai. Kilęs Antrasis pasaulinis karas lietuvių visuomeninius ir tautinius darbus sustabdė ilgam laikotarpiui.

Sovietmečiu visa tautinė veikla okupuotose valstybėse, tarp jų ir Latvijoje, buvo nuslopinta, todėl pusę amžiaus lietuviai negalėjo viešai deklaruoti savo nacionali-nių nuostatų, puoselėti švietimo ir kitos jiems artimos lietuviškos veiklos. Prasidėjus Atgimimui, braškant Sovietų Sąjungai, lietuviai pajautė pučiant laisvės vėjus – pra-sidėjo lietuviškos veiklos atkūri-mas. Susikūrė Latvijos lietuvių bendruomenė. Tuomet buvo gyvenama laisvės džiaugsmo aki-mirkomis, didžių tikslų svajonėmis. Euforijai praėjus, buvo daromi dar-bai: kūrėsi lituanistinės mokyklos, leidžiami laikraščiai, švenčiamos valstybinės šventės. Vėliau Ben-druomenė suskilo, tačiau ir tuomet nenutrūko lietuvybę propaguojanti veikla – kiekviena draugija stengėsi kaip sugebėjo palaikyti lietuvybę pamokų ar renginių metu.

Šiuo metu po visą Latviją yra pasklidę beveik 30 000 lietuvių ir veikia 14 lietuvius vienijančių draugijų: Latvijos lietuvių ben-druomenė (pirmininkas – Rolan-das Žalnierius) vienija Liepojoje, Jelgavoje, Valmieroje, Bauskėje, Duobelėje, Daugpilyje veikiančias lietuvių kultūros draugijas. Latvijos lietuvių bendruomenės veikloje daugiausia dalyvauja vyresnio (pen-sinio) amžiaus asmenys. Pagrindinė Latvijos lietuvių bendruomenės veikla – lietuvių liaudies papročių ir tradicijų puoselėjimas, įvairių švenčių minėjimas. Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (pirminin-


kas – Tomas Kaikaris) vienija Ry-goje gyvenančius 15–35 m. amžiaus lietuvius ir lietuvių kilmės asme-nis. Pastaraisiais metais Latvijos lietuvių jaunimas aktyviai įsitraukė į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą. Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės branduolį sudaro Rygos lietuvių vidurinės mokyklos absolventai.

Latvijos lietuvių sąjunga (pirmi-ninkė – Audronė Blunava) vienija Rygoje veikiančias lietuvių kul-tūros draugijas, kurių pagrindinė veikla – lietuvių liaudies papročių ir tradicijų puoselėjimas, įvairių švenčių minėjimas:l Bauskės lietuvių kultūros drau-gija „Astra“ (pirmininkė – Danutė Slavinska);l Daugpilio lietuvių kultūros draugija „Rasa“ (pirmininkė – Ro-malda Žvirblytė-Žuka);l Duobelės lietuvių kultūros drau-gija (pirmininkė – Lidija Eizen-grauda);l Jelgavos lietuvių kultūros drau-gija „Vytis“ (pirmininkas – Algi-mantas Burba);l Liepojos lietuvių kultūros drau-gija „Rūta“ (pirmininkė – Stanisla-va Bezina);l Rygos lietuvių tautinė draugija „Rūta“ (pirmininkė – Jovita Budzi-

nauskienė);l Valmieros lietuvių kultūros draugija „Gintaras“ (pirmininkė – Regina Valtenberga);l Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugija (pirmininkas – Juozas Kružikas);l Latvijos lietuvių kultūros drau-gija Rygoje (pirmininkė – Irena Falalejeva).

Latvijos lietuvių kultūros draugijų veikla yra įvairi. Tam įtakos turi kaimyninė Lietuva. Latvijos lietuvių bendruomenė rengia Lietuvos vals-tybės švenčių ir istorinių įvykių bei datų minėjimus, Latvijos lietuvių dailininkų darbų parodas Latvijoje ir Lietuvoje, organizuoja mokinių ir bendruomenės narių ekskursijas į Lietuvą. Latvijos lietuvių bendruo-menės jungtinis folkloro ansamblis dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Latvijos dainų ir šokių šventėje, tradiciniuose Latvijos tau-tinių mažumų festivaliuose Rygoje „Latvijos vainikas“ ir tradicinėje lie-tuvių, latvių, estų kultūros šventėje „Baltijos pynė“.

2014 m. sausio 24 d. įvyko Latvi-jos lietuvių organizacijų vadovų ar įgaliotųjų atstovų susitikimas (iš 16 organizacijų dalyvavo 12 atstovų): nutarta sujungti visas organizacijas į vieną, ji vadinsis


„Bijūnas“

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 75

Latvijos lietuvių bendruomenė; suderinti įstatai; išrinkta Latvijos lietuvių bendruomenės taryba (pirmininkas – Rolandas Žalnie-rius, pavaduotojai: Tomas Kaikaris ir marija Audronė Blunava).

Latvijos bendruomenės pirmi-ninkas R. Žalnierius vadovauja Latvijos lietuvių senjorų tautinių šokių kolektyvui „Bijūnas“, dirba Rygos lietuvių vidurinėje mokyklo-je projektų vadovu ir moko vaikus Lietuvos istorijos ir etnokultūros. Jo vadovaujamas šokių kolektyvas šiemet atšventė 25-ąjį jubiliejų. Jame dalyvavo dešimt kolektyvų iš Lietuvos ir Latvijos (200 dalyvių).

Pirmininko organizuojamas Ry-gos lietuvių vidurinėje mokykloje vyko aštuntasis tarptautinis vaikų ir jaunimo šokių festivalis „mano Tėviškės spalvos“. Jame dalyvavo ne tik šokėjai iš Lietuvos, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje gyvenantys tautinių mažumų šokių kolekty-vai. Į festivalį susirinko apie 600 šokėjų. mokyklos kiemelyje veikė amatų mugė. Vyko susitikimas su Leonu Karaliūnu, kuris pristatė savo knygą „Krepšinio legendų muziejus“. Festivalis pradėtas organizuoti nuo 2007 metų. Jo idėja – į vieną erdvę sutelkti kuo įvairesnius šokėjus.

Labai svarbi bendruomenei projektinė veikla, kurią remia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Šiais metais bus

vykdomos edukacinės ekskursijos, stovyklos Latvijos lietuvių vaikams, mainų programos. Birželio mėnesį bendruomenė vyko į Čekiją, kur susitiko su Austrijos, Vengrijos, Čekijos lietuvių bendruomenėmis. Bendruomenė palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos Respublikos am-basada Latvijoje, rengia valstybines bei kitas šventes, renginius.

Latvijoje veikia formaliojo ugdy-mo mokykla – Rygos lietuvių vidu-rinė mokykla, kurioje įsikūrusi La-tvijos lietuvių bendruomenė. Pirma lietuviška klasė Rygos 85-ojoje vidu-rinėje mokykloje, kuriai vadovavo lietuvė Aldona Treija, buvo įkurta 1991 m. rugsėjo 1 d. Vėliau kasmet buvo atidaroma po naują lietuvišką klasę. 1995 m. Latvijos Respubli-kos Rygos Dūmos nutarimu buvo atidaryta Rygos lietuvių pagrindinė mokykla. 2000 m. mokyklai paskir-tos atskiros patalpos buvusiame vaikų darželyje (Prūšų gatvėje 42A) ir suteiktas vidurinės mokyklos statusas. Nuo to laiko mokykloje daug metų buvo vykdomi patalpų renovacijos darbai. 2011 m. mokykla minėjo 20-ies metų veiklos jubilie-jų. Nuo mokyklos įkūrimo iki dabar jai vadovauja A. Treija. Šiuo metu mokykloje mokosi 382 mokiniai, kartu su vietos mokytojais dirba ir mokytojai iš Lietuvos pagal pas-

laugų teikimo sutartis su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.

2009 m. prie mokyklos buvo atidarytas popamokinės veiklos centras, kuriame veikia paruošia-mosios klasės ir įvairūs būreliai. mokykla organizuoja labai įvairią popamokinę veiklą, joje veikia muziejus „Lietuviai Latvijoje“, yra įrengta futbolo aikštė ir vaikų žaidimų miestelis.

mokykla labai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje – įgyvendi-nami bendri projektai su Lietuva, Lenkija, Jungtine Karalyste, Ispa-nija, Turkija.

Dalis mokyklos abiturientų tęsia mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Lietuvos valdžia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį nepamiršo savo diasporos Latvijoje. Buvo siunčiami mokytojai į lituanistines mokyklas, prisidėta prie Rygos lietuvių vidurinės moky-klos statybos, inventoriaus pirkimo, įvairių projektų finansavimo ir renginių organizavimo. Tarpusavio bendradarbiavimas yra glaudus, lo-jalus ir vienijantis. Kasmet Bendruo-menės ir LR ambasados organizuo-jami valstybinių švenčių minėjimai pritraukia daug lietuvių ir Lietuvai prijaučiančių žmonių dėmesio, ska-tina ateities kartas mylėti Lietuvą ir jos turtingą kultūrinį paveldą.

Europos dienos proga atvirų durų diena Lietu-

vos ambasadoje

76 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Lenkijos lietuvių bendruome-nė – tai nuo amžių savo etninėse žemėse, Punsko ir Seinų krašte, gyvenantys lietuviai. Ši ben-

druomenė – ne emigrantų kuri nors karta ar kelios kartos, o vietiniai, savo žemę, kultūrą, papročius, kalbą, dainas ir pasakojimus, sakmes ir mi-tus paveldėję iš toje pačioje žemėje gyvenusių tėvų, senelių, prosenelių.

Pastarieji treji metai bendruomenei lengvi nebuvo. Šiuo metu susiduriame su labai skaudžia ir sunkiai spren-džiama (o gal ir visai neįmanoma jos išspręsti) bendruomenės siaurėjimo problema. Tai susiję su dviem reiški-niais: pirma – nutautėjimu (asimilia-cija), antra – krašto tuštėjimu (demo-grafine krize dėl daugybės priežasčių: mažo gimstamumo, ūkių stambėjimo, darbo vietų nebuvimo).

Kovoti su pirmuoju reiškiniu per dešimtmečius čia gyveną lietuviai išmoko šiame krašte kurdami lietu-viškas mokyklas, draugijas, kultūros židinius, saviveiklos ansamblius, leis-dami lietuviškus periodinius leidinius, knygas, lankydami šv. mišias lietuvių kalba. minėtieji darbai, kurie buvo pradėti mūsų senelių, tęsiami ir dabar, nors apimtis mažėja dėl bendruome-nės narių mažėjimo. Aptariamuoju laikotarpiu buvo uždarytos dar dvi lietuviškos mokyklos Pristavonyse ir Navinykuose. Taigi trijose mūsų krašto vietovėse – Punske, Seinuose ir Vidugiriuose – veikia mokyklos lietu-vių mokymo kalba. Yra trys kultūros centrai: Punske, Seinuose, Suvalkuose.

Leidžiami periodiniai leidiniai „Aušra“, „Suvalkietis“, „Aušrelė“, „Šaltinis“, kny-gos. Punsko, Seinų, Suvalkų, Smalėnų, Vidugirių ir Žagarių bažnyčiose per šventes ir sekmadieniais vyksta mišios lietuvių kalba. Rengiami koncertai, minėjimai, konkursai, festivaliai ir kt.

Lenkijos lietuvių bendruomenė, susidūrusi su naujais iššūkiais, privalo ieškoti ir naujų sprendimų. Todėl kreipėsi į Seinų apskrities valdžią, kad ši imtųsi iniciatyvos Lenkijos Vyriausybėje (Lietuvos Vyriausybės pavyzdžiu Pietryčių Lietuvoje) sukurti Seinų apskrities plėtros programą, kuri padėtų šiam regionui sumažin-ti ekonominę atskirtį nuo likusios Lenkijos teritorijos. Taip atsirastų darbo vietų, galbūt būtų įmanoma sustabdyti šio krašto lietuvių išvyki-mą į Lenkijos gilumą ar į užsienį ir išsaugoti šio krašto etninį paveldą.

Vienas svarbesnių Lenkijos lietu-vių bendruomenės uždavinių – ge-rinti lietuvių įvaizdį lenkų visuo-menėje, taisyti istorijos vingiuose sudėtingai susiklosčiusius lenkų ir lietuvių santykius, ypač tuose regio-

LenkijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

nuose, kur įsisenėjusios ir vis dar gyvos istorijos žaizdos.

Viena iš tokių skaudžių ir istoriškai sudėtingų vietų ir yra Seinai. Todėl Lenkijos lietuvių bendruomenė bendradarbiauja su Seinų miesto, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus vadovais, siekdama, kad čia vyraujanti atmosfera lietuvių atžvilgiu keistųsi, būtų daugiau dialogo ir abipusio supratimo. Šioje srityje matome labai teigiamų pokyčių.

Aptariamuoju laikotarpiu keitėsi Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba, 2014 m. gruodžio 14 d. įvyko Lenkijos lietuvių bendruomenės su-važiavimas. Ankstesnę kadenciją LLB valdyboje dirbo jos pirmininkas Jonas Vydra, nariai Jolanta Jonušonytė, Irena marcinkevičienė, Asta Pečiulie-nė, Daiva Valinčienė, Teresė Uzdilaitė, Algirdas Vaicekauskas, Sigitas Birgelis, Irena Gasperavičiūtė. Dabar LLB valdybos pirmininkė yra Danutė Valu-konytė, nariai: Janina macukonienė, Onutė Nevulienė, I. Gasperavičiūtė, J. Vydra, A. Vaicekauskas, Petras mak-simavičius.


2015 b i r ž e l i s – l i e pa 77

išeivių bendruomenėse dažnai pasigendama renginių ir vei-klos, kuri patrauktų tėvynainių dėmesį ir reprezentuotų Lietuvą.

Laimei, Liuksemburgo lietuviai gali pasigirti kultūrinių renginių ir tradicinių švenčių gausa.

Kasmet švenčiamos tradicinės Užgavėnės, susitinkama per Joni-nes ir Kalėdas. Valstybinių švenčių metu arba jų proga mus dažnai aplanko svečiai iš Lietuvos, o lie-pos 6-ąją jau tradiciškai giedama „Tautiška giesmė“.

Lietuvos pirmininkavimo Euro-pos Sąjungos Tarybai proga vyko daug parodų bei koncertų, ku-riuose pristatyti lietuvių kūrėjai ir atlikėjai. Tačiau ir vėliau renginių srautas nenutrūko.

2014 m. Kovo 11-osios proga lankėsi aktoriai Gediminas ir Ainis Storpirščiai, koncertavo Kauno kvintetas su soliste Rita Preikšai-te. Renginyje, skirtame Kristijono

Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti, dalyvavo aktorius Rolandas Kazlas, pasivaikš-čioti kvietė žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas, Kalėdų proga įvyko išskirtinis Donato montvydo koncertas „Norėčiau, kad būtum mano“ ir teatro „Lino lėlės“ spekta-klis vaikams bei visai šeimai – „Lie-tuviška pasaka apie tris seseris“.

„mediArt“ galerijoje vyko Egidi-jaus Rudinsko ir Ugnės Žilytės grafi-kos paroda, kitose erdvėse – tapytojų Vlado Tranelio ir Vytenio Lingio kū-rinių parodos, be to, šia proga savo kūrybą pristatė ir lietuviai – Europos institucijų darbuotojai.

Kasmet dalyvaujama Liuksem-burgo rengiamame migracijos, tautų ir kultūrų festivalyje, labda-ros mugėje „Bazar International“, Europos mokykloje rengiamose mugėse. Jau tradiciškai dalyvau-jame „CinEast“ kino festivalio programoje. Pastarąjį kartą – su Emilio Vėlyvio „Redirected / Už Lietuvą“ bei kitais filmais.

Lietuviai sportininkai Kovo 11-ąją tradiciškai pamini NeLKL krepšinio turnyru su gausiu svečių ir aistruolių būriu, taip pat karštai palaikomi lietuviai sporti-ninkai, kovojantys Liuksemburgo arenose: Lietuvos vyrų tinklinio rinktinė, UEFACUP futbolo rungtynės su FK „Atlantas“. Vasarą lietuviai sportininkai keliauja į BENELUX sporto žaidynes, ku-rios šiemet vyks dešimtąjį kartą.

Tikinčiuosius kasmet didžiųjų švenčių proga aplanko kunigai Al-girdas Šimkus bei Kęstutis Dvarec-kas iš Lietuvos ir veda diskusijas bei rekolekcijas, dalyvauja pamaldose.

Naujausių lietuviškų knygų bei žurnalų netrūksta Europos Parla-mento (KAD), Europos Komisijos ir Europos mokyklos bibliotekose.

Renginiuose dalyvauja ir kai ku-riuos remia LR garbės konsulas Ro-bert’as Wagener’is, LR ambasadorius Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Kunigaikštystei Gediminas Varvuolis, su lietuviais susitinka Už-sienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė.

Bendruomenės atstovai aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių organi-zacijų bei URm renginiuose.

2015 m. jau nuo pat pirmųjų die-nų taip pat pasižymi renginiais.

Į Liuksemburgo festivalius užsuka ir Lietuvos taikomųjų menų kūrė-jai – LUXEXPO vykusioje mugėje „Creativ“ su savo naujausiais darbais dalyvavo labai savitų ir akį traukian-čių drabužių dizainerė iš Lietuvos Aistė Anaitė, o migracijos, tautų ir kultūrų festivalyje kartu su kitais Lie-tuvos amatininkais bei menininkais savo darbus demonstravusi dailininkė odininkė Jūratė mierkienė iš Lietuvos vėliau pakvietė į kūrybines dirbtuves.

Sausio mėnesį, pasitinkant Vasario 16-ąją, įvyko susitikimas su lekto-riumi, buriuotoju, vienu iš projekto „Tūkstantmečio odisėja“ iniciatoriu-mi Pauliumi Kovu ir aktore Nijole Narmontaite.

Kovo 11-osios proga klausytojai buvo pakviesti į keletą renginių. Roko ir Sonatos Zubovų koncertą m. K. Čiurlionio darbų tema parėmė ir pristatė ambasadorius G. Varvuo-lis, Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė, ES Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, garbės konsulas R. Wagener’is ir buvęs

LiuksemburgoLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

ramū

no as

trausk

o nuo

tr.

78 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Liuksemburgo ministras pirminin-kas Žakas Santeras (Jacques Santer). Kitą dieną vyko filmo „Laiškai Sofi-jai“ peržiūra kino teatre „Utopia“ ir susitikimas su pagrindinio vai-dmens atlikėju bei m. K. Čiurlionio proanūkiu R. Zubovu. Lietuvos Ne-priklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti taip pat buvo skirtas Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“ (vad. Rasa Gelgotienė) ir Vilniaus universiteto kamerinio or-kestro atliktas italų baroko meistro G. B. Pergolesi šedevras „Stabat ma-ter“. Balandį nuskambėjo aksominio

džiazo vakaras su Viktorija Gečyte ir Julien Coriatt Orchestra. Liuksem-burgo žiūrovai turėjo galimybę gyvai stebėti pirmąją viešą TEDxVilnius konferencijos transliaciją.

Po Velykų bendruomenė džiaugė-si įkvepiančia diskusija apie užsie-nio politikos aktualijas su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Gegužės mėnesį netoli Liuksem-burgo rodyta šiuolaikinė lietuviška kamerinė opera „Geros dienos!“, jau nuskynusi ne vieno tarptautinio festivalio laurus.

Liuksemburgo lietuvių bendruo-

menę aktyviai remia LR ambasada, URm ir garbės konsulas, vis daugiau dėmesio sulaukiame iš pačių kūrėjų. Aktyviai veikia tiek Bendruomenė, tiek ir atskiri lietuviai, kuriems LLB suteikia paramą ir be kurių iniciaty-vos daugelis idėjų ir liktų tik idėjomis.

Kalbame apie pasaulio Lietuvą, kuri turėtų naudotis savo piliečiais sklei-džiant žinią apie save pasauliui.

Tai, kad vis daugiau piliečių apsigyvena užsienyje, galėtų tapti dar viena proga Lietuvos kultūrai pasklisti plačiau ir tapti labiau žinomai.

Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė yra aktyvi, gerai organizuota, tačiau negausi. Lietuvių yra stambesniuose

centruose – Oklende, Velingtone, Kraistčurče. 2013 m. gyventojų surašymo duomenimis, Naujojoje Zelandijoje gyvena 129 lietuviai. Tradiciškai gausiausiai susiburiame Vasario 16-osios proga.

2012 m. atstovavome Lietuvai Europos Sąjungos dienos renginyje

Oklende. 2014 m. gruodžio 2–3 d. pirmą kartą vyko ambasados orga-nizuota konsulinė misija. 2015 m. kovo 20 d. atidarytas Lietuvos garbės konsulatas. Dabar garbės konsulo pareigas užima John’as mak’as. Tą pačią dieną buvęs ilgametis garbės konsulas Jurgis Pečiulaitis buvo apdovanotas „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“ už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą. Balandžio 19 d. pradėjo-

me lietuvių kalbos pamokėles suaugusiesiems. Gegužės 30 d. Oklende vyko lietuvių fotografų mindaugo Kavaliausko, Edžio Jurčio ir Donato Stankevičiaus parodos atidarymas. Tai Oklendo fotografijos festivalio organizuo-tas renginys.

Naujosios Zelandijos lietuviai visada maloniai sutinka iš Lietuvos atvykusius sportininkus, meninin-kus, visuomenės ir valstybės veikė-jus. Per pastaruosius trejus metus tarp garbingų svečių verta paminėti ambasadorių Egidijų meilūną, užsienio reikalų ministrą Liną Lin-kevičių, „Ambersail“ buriuotojus.

Nuo 2014 metų pabaigos ultra-maratonų bėgikas Andrius Ramo-nas šlovina Lietuvos vardą savo laimėjimais įvairiose varžybose Naujojoje Zelandijoje.

Naujosios Zelandijos



Naujojo konsulato atidarymas

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 79

Lietuvių bendruomenė Ny-derlandų žemėje skaičiuoja savo pradžią nuo 1951-ųjų, kai po Antrojo pasaulinio karo

pirmieji lietuviai emigrantai už-mezgė tarpusavio ryšius ir bandė per vietinę spaudą surasti kitus tėvynainius.

Puoselėdami pagrindinius veiklos tikslus, kurie per šitiek metų liko beveik nepakitę (lietuvių kalbos ir kultūros palaikymas, informacijos apie Lietuvą sklaida ir Lietuvos vardo garsinimas), entuziastingi lietuviai Nyderlanduose šiandien galėtų skaičiuoti daugiau nei kelis šimtus renginių bei projektų per visą veiklos istoriją.

Pastaraisiais metais, be tradici-nių svarbiausių valstybinių datų minėjimų bei kalendorinių šven-čių, Nyderlanduose gyvenantys lietuviai sukūrė dar keletą įspūdin-gų bei įdomių projektų.

Kasmet rugsėjį Bendruomenės gretos pasipildo naujai atvyku-siais studijuoti jaunuoliais. Atvykę pagal mainų programas, studijuoti bakalauro ar magistro programas, lietuvaičiai pirmiausiai susiranda savo tėvynainius. Būtent tai paska-tino sukurti tradiciją suburti visus į kasmetinį studentų sąskrydį. Nauja aplinka, nauja kultūra, be abejonės, yra įdomus patyrimas, bet tai taip pat ir iššūkis. Studentų sąskrydis yra galimybė pasikalbėti visais rūpimais klausimais bei pasidalinti patirtimi ir patarimais. Kartu šis sąskrydis

skatina bendruomeniškumo jaus-mą. Neretai studentai, susipažinę sąskrydyje, palaiko glaudžius ryšius iki pat studijų pabaigos.

Bendraujant su studijuojančiu jau-nimu Nyderlanduose kilo kito feno-meno – projekto „Ltart.NL“ – idėja. Šis projektas – tai kasmetinis menų renginys, suburiantis lietuvių kultūrą ir meną puoselėjančius bendramin-čius į didžiausią Olandijos lietuvių bendruomenės meno renginį. Ren-ginio tikslas – sukurti erdvę lietuvių kilmės menininkams parodyti savo darbus olandų, lietuvių ir kitų tautų publikai. Renginio metu pristatomos skirtingos meno formos – tapyba, skulptūra, fotografija, keramika, mu-

zika, teatras ir net lietuviška virtuvė. Lankytojai kviečiami ne tik susipažin-ti su lietuvių menais, bet ir išvysti juos olandiškos kultūros kontekste.

Iniciatyva suburti draugėn lietuvių menininkus Olandijoje kilo 2010 m., kai čia gyvenantys ir kuriantys lietuviai panoro pristatyti lietuvių menininkų darbus. Pirmasis ren-ginys pritraukė apie 15 menininkų ir 200 lankytojų, pastarieji – virš 30 menininkų ir apie 1000 lanky-tojų. Kiekvienų metų renginys yra unikalus savo pasirenkama tematika ir darbais.

Kitas itin svarbus bendruomenei įvykis – lietuviškos šeštadieninės mokyklėlės atidarymas. 2013 me-tais švenčiant Kalėdas, susirinko nepaprastai didelis būrys vaikų. Didžioji jų dalis yra dvikalbiai ir lietuvių kalbą girdi itin retai, kas ir paskatino atidaryti lietuvišką mo-kyklėlę. Vos paskelbus apie moky-klos atidarymą, per savaitę susidarė pilna vaikų grupė ir 2014 metų balandžio mėnesį mokykla atvėrė duris. Nors amžiaus grupės yra labai mišrios ir programą sukurti sudėtinga, tačiau tai, kad vaikai jau antrus metus su malonumu lanko užsiėmimus, byloja apie sumany-mo sėkmę.

Lietuvių bendruomenės Nyderlan-duose veikla yra labai įvairiapusė ir atvira naujoms idėjoms. Praėjusiais metais Lietuvos karaliaus mindaugo karūnavimą bendruomenė kaip ir kasmet minėjo plaukdama laivais Amsterdamo kanalais. Čia ir gimė idėja suorganizuoti lietuvių buria-vimo regatą. Pirmoji regata sutapo su BeNeLux dešimtosiomis sporto varžybomis ir pritraukė lietuvius iš trijų kaimyninių šalių.

Dėl Lietuvių bendruomenės entuziastų nuoširdaus darbo yra organizuojami ir įgyvendinami visi šie renginiai bei garsinamas lietuvių tautos vardas.

OlandijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

80 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Prancūzijos lietuvių bendruo-menė (PrLB) aptariamuoju laikotarpiu (2012–2015 m.) labai suaktyvino veiklą, toliau

telkdama tautiečius šioje šalyje, tiesdama tiltus tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Iš tiesų, PrLB yra viena iš seniausių, turinčių turtingą as-menybių ir įvykių istoriją, bet iki šiol mažiausiai skaitlingų pasaulio kraštų lietuvių bendruomenių. Jos ištakos siekia 1944 metus, kai karo audros nublokšti pabėgėliai Paryžiuje susibūrė į Lietuvių šal-pos draugiją. Šį pavadinimą, kaip antrinį, PrLB išlaikė iki šiol. Tik 1947 m. kovo mėnesį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Draugiją oficialiai pripažino, tad ši data ir laikoma oficialiuoju gimtadieniu. PrLB 1952–1954 metais visomis teisėmis įsitraukė Pasaulio lietu-vių bendruomenės (PLB) sudėtį. Šiandien PrLB išlieka viena ben-dra brangi šeima, kur dauguma vieni kitus pažįstame.

Nuolatiniai kasmėnesiniai susi-tikimai ir tautinės šventės (Vasario 16-oji, Kalėdų šventė ir kitos) yra

PrLB daugiametės veiklos tradi-cinis pagrindas. Verta pažymėti, kad kasmet tradiciškai prie PrLB rengiamos Vasario 16-osios šventės (svarbiausios per metus) gausiai prisijungia ištikimi Prancūzijos–Lietuvos draugijų koordinacijos nariai, jau ilgus metus buriami Lietuvos garbės konsulės Prancūzi-joje Anne-marie Goussard.

Svarbūs pasikeitimai įvyko Lietuvių katalikų misijos Paryžiuje gyvenime. 2009 metais netekus misijos vadovo a. a. prelato Jono Petrošiaus, nenuilstamai besirū-pinusio lietuvių Prancūzijoje ir Belgijoje sielovada ilgiau nei 50 metų, Bendruomenė liko be nuo-latinio kunigo. misijos adminis-tracinius reikalus tvarkyti perėmė pasauliečiai (aktyvesni PrLB nariai, turintys patirties bažnytiniame gyvenime ir dirbant su jaunimu), o lietuvių kunigus kaskart teko kviestis iš Lietuvos, Italijos, Pran-cūzijos. Taip, kad ir sunkiai, PrLB išlaikė ilgų dešimtmečių tradiciją rengti tradicinius susitikimus kiekvieną mėnesį, o jų metu –

šv. mišias lietuviškai. Šiuo metu susitikimai vyksta Šv. Augustino parapijos koplyčioje Paryžiaus centre. 2014 metais PrLB kapelio-nu paskirtas kunigas mozė mitke-vičius iš Vilniaus arkivyskupijos, šiuo metu studijuojantis Romoje.

Bendruomenėje tęsiamas svarbus lituanistinio švietimo darbas. PrLB susitikimų metu visiškai savanoriš-kais pagrindais rengiame lituanisti-nės mokyklėlės „Genys“ (6–12 metų amžiaus) ir mažųjų „Zuikučių“ klubo (3–6 metų) užsiėmimus. 2014–2015 mokslo metais ypač pagausėjo mokinių skaičius – jų dabar turime net 50! (pavadinimas „Genys“ – todėl, kad mūsų mokiniai labai „margi“ kaip geniai: savo am-žiumi, patirtimi ir lietuvių kalbos žiniomis). Nuoširdžiu mokytojų užsidegimu su vaikais ruošiamos tradicinės šventės – mamos dienos minėjimai, Vasario 16-osios sveiki-nimai, kalėdiniai spektakliai, Velykų bei Rugsėjo pirmosios (mokslo metų pradžios) šventės, iš Lietuvos atvykstantys teatro ir muzikiniai kolektyvai džiugina vaikus nuošir-

Linas Maknavičius



2015 b i r ž e l i s – l i e pa 81

džiais spektakliais bei koncertais (Vilniaus „Stalo teatras“, Nemen-činės muzikos mokykla, Klaipėdos jaunimo teatras „Be durų“ bei kiti). PrLB lituanistinei mokyklai jau virš 10 metų nenuilstamai vadovauja PrLB vicepirmininkė Inga Kviete-laitienė.

Labai suaktyvėjo kultūrinė PrLB veikla: mėgėjai renkasi Bendruomenės knygos, poezijos ir kino klubuose, atvykstančių iš Lietuvos bei kitur meninin-kų koncertuose-pristatymuose (J. meko, Š. Barto, S. Eidrigevi-čiaus, V. Urmanos, S. Jančaitės, B. Vainiūnaitės, m. Rubackytės, A. Orlovos, O. Koršunovo teatro, džiazo bei folkloro atlikėjų ir kitų), Prancūzijos lietuvių menininkų, rašytojų ir diplomatų veiklos bei kūrybos pristatymuose (P. Gai-liaus, A. mončio, R. Jusionytės, V. Kraujelio, R. Neverdauskaitės, P. Dirmeikio, V. Papievio, R. Gary, J. Savickio, P. Klimo), aktyviai daly-vaujame Europos dienos šventėje ir festivaliuose (bendradarbiauda-mi su Paryžiaus merija bei regiono institucijomis), poeto Oskaro mi-lašiaus draugijos veikloje, Lietuvos nacionalinio diktanto konkurse,

pristatome lietuvių kalbą ir Lietu-vos turizmo potencialą parodose, rengiamose kartu su Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga, turizmo asociacija „Baltic Wave Communi-cation“ ir Lietuvos ambasada.

Anksčiau PrLB leistą spausdin-tą dvikalbį informacinį biuletenį „Prancūzijos lietuvių žinios“ pakei-tė informacinis portalas www.lietu-viai.fr, nušviečiantis lietuvių gyve-nimą ir įvykius visoje Prancūzijoje. mat organizuotos lietuvių grupės (apylinkės) veikia provincijoje: Elzase, Nicoje („Žydrojoje pakran-tėje“), Bretanėje, Bordo (Bordeaux) ir Liono (Lyon) miestuose. Aktyviai veikia lietuvių Prancūzijos „Face-book“ grupė: https://www.facebook.com/groups/27737495813/.

Labai glaudžiai bendraujame su Prancūzijos latvių sąjunga, reng-dami bendras šventes: Baltijos vienybės dienos iškylas, Jonines, Baltijos kelio 25-mečio minėjimą, ir kt. Solidarizuojamės su Ukrai-nos tauta ir stipria ukrainiečių bendruomene Paryžiuje, dalyvau-dami jų mitinguose.

2014 m. lapkritį visuotinio PrLB susirinkimo metu išrinkta nauja PrLB taryba. Išlaikyta dešimtmečių

išbandyta Bendruomenės struktū-ra su renkama 11-os narių taryba ir jos skiriama valdyba, kurios pirmininkas yra faktinis ir juridinis PrLB vadovas. Naujosios tarybos pirmininke išrinkta Inga Lanchas, valdybos pirmininku – Linas mak-navičius, Bendruomenei pirminin-kaujantis nuo 2003 metų.

Prancūzijos jaunimo sąjunga (PrLJS), ilgus metus veikusi PrLB sudėtyje, 2010 m. įsikūrė kaip atskira visuomeninė organizacija, burianti lietuvių jaunimą Prancū-zijos Respublikoje. Ji per penkerius organizuotos ir aktyvios veiklos metus pasirodė kaip sugebanti ypač sėkmingais renginiais (semi-narai, mokymai, koncertai, išvykos, iškylos) suburti lietuvių jaunimą užsienyje ir taip labai naudingai papildyti įprastinę PrLB savo tikslinės publikos (t. y. lietuviškojo jaunimo) veiklą. PrLJS glaudžiai bendradarbiauja su PrLB valdyba, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje, Lietuvos jaunimo or-ganizacijomis bei Europos lietuvių jaunimo sąjunga.

PLB XV Seimo dalyviams linkime vaisingo darbo globalios Lietuvos iššūkių akivaizdoje.

Šiuo metu lietuvių bendruome-nei Sankt Peterburge aktyviai atstovauja dvi išvien veikiančios regioninės visuomeninės orga-

nizacijos „Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė kultūros autonomija“ (oficialiai įregistruota 1999 m.) ir „Lietuvių kultūros draugija Sankt Peterburge“ (oficialiai įregistruota 1999 m.), oficialiai turinčios apie 300 aktyvių narių. Regioninių visuome-ninių organizacijų „Sankt Peter-burgo lietuvių nacionalinė kultūros autonomija“ ir „Lietuvių kultūros draugija Sankt Peterburge“ valdy-

SANKT PETERBURgO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Gintautas Želvys

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ:

Rusijos

82 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

bos bendromis jėgomis sprendžia svarbius lietuvių bendruomenei klausimus, puoselėja ankstesnių lietuvių bendruomeninių susivie-nijimų įsteigtas tradicijas ir vykdo naujus projektus. Abiejų organizaci-jų valdyboms vadovauja profesorius Gintautas Želvys. Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė aktyviai ben-drauja su kitomis Rusijos lietuvių kraštų bendruomenėmis.

2013 m. susikūrė Pskovo lietuvių bendruomenė. Bendruomenėje pradėjo veikti lietuvių kalbos sek-madieninė mokykla. 2014 m. į Pe-trozavodską atvyko lietuvių kalbos mokytoja, kurios darbo trukmė – 6 mėnesiai, po 3 savaičių pertraukos į Petrozavodską atvyks kitas lietuvių kalbos mokytojas. Rusijoje veikia stiprios lietuvių bendruomenės: murmanske, Buriatijoje, Altajaus krašte, Petrozavodske, Krasnojars-ke, Irkutske, Syktyvkare, Pskove, Sankt Peterburge.

TęSTINĖS SANKT PETERBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VEIKLOS1. Lituanistinis švietimasVaikų grupės lietuvių ir etnokultūros pamokos veikia nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio. mokytojos Kristinos Lapie-nytės-Kodesnikovos darbą apmoka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 2012 m. mokėsi 8–10 vaikų nuo 6 iki 9 metų amžiaus, 2013 m. 10–15 vaikų, 2014 m. – 20 vaikų, 2015 m. mokosi 28 vaikai. Nuo 2014 m. vaikų grupėje prasidėjo šokių ir dainavimo pamokos. Užsiė-mimai vyksta reguliariai šeštadieniais nuo 10 iki 12 val.

Sekmadieninėje lituanistinėje mokykloje vyksta trijų grupių užsiėmimai nuo 11 val. iki 18 val., kuriuos veda mokytoja Apolonija Kalniūtė. Nuolat lituanistinėje mo-kykloje mokosi iki 80 mokinių. Dėl kryptingos veiklos pavyko sukurti vieningą lietuvių kalbos ir kultūros

lavinimo sistemą iš trijų lygmenų: pradinukai (mokytoja K. Lapienytė-Kodesnikova), vidutinio amžiaus vaikai (nuo 10 iki 14 metų) ir suau-gę, moksleiviai kalbantys ir rašantys lietuviškai (mokytoja A. Kalniūtė).

Ypač svarbi lituanistinio auklėjimo vieta nuo 2013 m. tenka Rusijos lietu-vių vaikų vasaros stovyklai Alantoje. Į stovyklą suvažiuoja vaikai ir juos lydintys tėvai, taip pat jaunimas iš Rusijos šiaurės, Sibiro, maskvos, Sankt Peterburgo, Pskovo vietovių. Tradiciškai išvykstantys į Lietuvą apsistoja Sankt Peterburgo Lietuvių namuose dviem paroms, kol laukia-ma vizų, po to autobusu išvykstama iš Sankt Peterburgo į Alantą. Šiaurės Rusijos ir Sibiro vaikų apsilankymą Lietuvoje finansiškai remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-nisterija, kurios skirta parama leidžia apmokėti maitinimo, apgyvendini-mo, edukacijos išlaidas. 2013–2014 m. valstybė parėmė 25 vaikus, o 2015 m. remia 30 vaikų. Likusieji stovyklos dalyviai (apie 50 vaikų) dalyvauja stovykloje savo lėšomis.2. Lietuviška spaudaNuo 2012 m. Rusijos mastu Sankt Peterburgo lietuvių bendruome-nė organizuoja žurnalo „Pasaulio lietuvis“ platinimą Rusijoje. 2013 m. Rusijos lietuvių bendruomenėje buvo 80 prenumeratorių. Žurnalas perduodamas į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Sankt Peterbur-ge, o iš ten Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės išsiunčiamas paštu į Petrozavodską, Pskovą, murmanską, Ulan-Udę, Krasnojarską, Irkutską, Altajų, Barnaulą, Syktyvkarą. Į mas-kvą žurnalas atkeliauja per Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje. Tokiu pat principu buvo platinamas „Pasaulio lietuvis“ 2014–2015 m., prenumeratorių skai-čius išaugo iki 90.3. Dainų ir šokių veiklaVokalinis ansamblis „Neringa“ susi-

kūrė 2008 m., jo veikloje dalyvauja 14 narių. Repeticijos vyksta 2 kartus per savaitę po 3 valandas. Per septy-nerius savo veiklos metus vokalinis ansamblis „Neringa“ yra tapęs tarptautinių konkursų laureatu. Ansamblis dalyvauja Sankt Peter-burgo tarptautiniuose renginiuose, atstovauja Lietuvos kultūrai ir nacionalinėms tradicijoms.

Jaunimo liaudies šokių ko-lektyvas „Lenciūgėlis“ susikūrė 2013 m. Sankt Peterburgo meno ir kultūros akdemijos doktoranto Audriaus Jakovlevo vadovaujama-me kolektyve yra 9 poros. Kolek-tyvo nariai yra įsigiję tautinius drabužius. „Lenciūgėlis“ dalyvavo 2014 m. Dainų šventės Šokių die-noje. Kolektyvas nuolat repetuoja ir koncertuoja Sankt Peterburge. 2015 m. šokių kolektyvas „Lenciū-gėlis“ ir vokalinis ansamblis „Ne-ringa“ susijungė į lietuvių liaudies ir šokių ansamblį „Neringa“.4. Valstybinės šventės ir atmintinos datosTradiciškai Sankt Peterburgo lietu-vių bendruomenė kartu su latvių ir estų bendruomenėmis rengia Gedu-lo ir vilties dienos minėjimą, kurio metu organizuotai vykstama aplan-


Gedulo ir vilties diena prie lietu-viškojo kryžiaus Levašovo dykynėje

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 83

kyti lietuviškojo kryžiaus į Levešovo dykynę, kur sukalbamos maldos už mirusiuosius. Po kapų aplankymo vyksta ekumeninės šv. mišios, ku-riose dalyvauja visų Baltijos valstybių bendruomenių nariai, konfesijų šventikai ir generaliniai konsulai.

Vienas iš svarbiausių tradicinių metų renginių – šv. mišios lietu-vių kalba Vasario 16-osios proga, kurių metu Šv. Kotrynos bažnyčioje giedant chorui garbingai įnešama Lietuvos vėliava. Šiame renginyje kiekvienais metais dalyvauja lietu-vių bendruomenės nariai ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai.5. SielovadaSankt Peterburge nuo 2005 m. kiek vieną paskutinį mėnesio sek-madienį vyksta šv. mišios lietuvių kalba. 2010 m. Sankt Peterburgui ir Rusijos Šiaurės Vakarų regionui buvo paskirtas Rusijos lietuvių kapelionas – kunigas Riman-tas Gudelis. Taip pat šv. mišių aukojimas prasidėjo Petrozavdske, medvežjegorske, murmanske.6. Kalėdinis namelisNuo 2012 m. Sankt Peterbugo lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos Respublikos generali-niu konsulatu Sankt Peterburge organizuoja Lietuvišką namelį ir koncertinę programą tradicinės Sankt Peterburgo kalėdinės mugės metu. Jos lankytojai gali paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų, apžiūrėti ir įsigyti liaudies meistrų dirbinių. Lietuvių dalyvavimas mugėje yra žymus, nes miesto vadovybė trejus metus iš eilės Lietuvišką namelį ir koncertinę programą pripažino geriausiais.

SANKT PETERBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS PROJEKTAI 2012–2015 M.Tarptautinis lietuvių forumas 2012 m.2012 m. spalio 4–7 d. Sankt Pe-

terburgo lietuvių bendruomenė surengė Tarptautinį lietuvių forumą Sankt Peterburge, skirtą Rusijos Šiaurės Vakarų regiono lietuvių kultūros dienoms Sankt Peterburge. Rusijos lietuvių suvažiavimas buvo skirtas paminėti dviem Lietuvos istorijai ypatingoms datoms: 95 metų sukakčiai nuo Lietuvių Tautos tarybos iniciatyva sušaukto Rusijos lietuvių Seimo Petrograde ir Jono mačiulio-maironio 150-osioms gimimo metinėms.Suvažiavime dalyvavo daugiau nei 100 žmonių, tarp kurių Rusijos lietuvių bendruomenių atstovai iš Sankt Peterburgo, maskvos, Petrozavodsko, Pskovo, Syktyvka-ro, Buriatijos, Altajaus, Irkutsko, Krasnojarsko, Jakutijos. Suvažiavimo metu 7 vietose įvyko 15 renginių (paroda „VIII–IX a. Senosios Ladogos keramikos rekonstrukcija“, projekto „EtnoBalt“ pristatymas, Sankt Pe-terburgo nacionalinių susivienijimų tautinių amatų meistriškumo klasės, susitikimas su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministe-rijos darbuotojais, šv. mišios lietuvių kalba, apskritasis stalas „Rusijos lietuviai – vakar, šiandien, rytoj“, in-teraktyvi „Dvaro meistrų“ tradicinių amatų ekspozicija, Lietuvos stendas, lietuvių kalbos pamokėlė kraštotyros ir švietimo parodoje „Visos vėliavos į svečius pas mus“, Lietuvių amatinių tradicijų festivalis, paroda „Lietuvių autoriai Rusijos nacionalinės biblio-tekos kolekcijoje: literatūra, mokslas ir menas“, autorinės dr. D. Stepona-vičienės istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės drabužių kolekcijos defilė, garbių svečių priėmimas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Sankt Peterburge, lietuvių muzikos ir tautinių šokių koncertas, Jono mačiulio-maironio poezijos skaitymų konkursas lituanistinių mokyklų moksleiviams, suvažiavimo uždarymo vakaras). Suvažiavimo

kulminacija tapo lietuvių muzikos ir tautinių šokių koncertas, kuriame pasirodė Rusijos lietuvių kraštų ben-druomenių ansambliai (RVO „Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė kul-tūros autonomija“ ir RVO „Lietuvių kultūros draugija Sankt Peterburge“ vokalinis ansamblis „Neringa“ bei jaunimo šokių kolektyvas „Lenciūgė-lis“, Lietuvos nacionalinės kultūrinės autonomijos Karelijoje lietuvių tauti-nių šokių ansamblis „Rasa“, mas-kvos J. Baltrušaičio vardo vidurinio lavinimo mokyklos Nr. 1247 vokalo ir šokių grupė, atkurtas jungtinis Peterburgo lietuvių, latvių ir estų bendruomenių choras „Baltikum“).Rimtosios muzikos koncertai2013 m. kovo 26 d. Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė organizavo Kauno Juozo Gruodžio konserva-torijos studentų kamerinio orkes-tro (dirigentas Stasys Domarkas) koncertą. Kamerinis orkestras koncertavo „Jani kirik“ koncertų salėje Sankt Peterburgo ir Lietuvių bendruomenei. Svarbu, kad koncer-to programa buvo sudaryta iš lietu-vių kompozitorių kūrinių. Žinomas Balio Dvariono smuiko koncertas „Prie ežerėlio“ pirmą kartą suskam-bėjo Peterburge, iki tol šis lietuvių klasiko kūrinys niekada nebuvo atliktas šiame Rusijos mieste.Sankt Peterburgo lietuvių bendruo-menė kartu su Sankt Peterburgo tautų namais organizavo Algirdo Paulavičiaus vardo simfoninio orkes-tro gastroles į Lietuvą 2014 m. rugsė-jo 25–28 d. Tai buvo Sankt Peterbugo jaunųjų muzikantų atsakomasis vizitas Kauno Juozo Gruodžio vardo konservatorijai. Koncertai įvyko Vilniuje („Clinica muzicales“ Vilniaus respublikinės Santariškių klinikinės ligoninės pacientams, aptarnau-jančiam personalui, gydytojams, Vilniaus rotušėje), Bistrampolyje, Kaune (Kauno technologijos uni-versiteto didžiojoje salėje), Alantoje

84 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

(Alantos technologijos ir verslo mokyklos didžiojoje salėje). Koncertas Lietuvos pirmininkavimo ES proga2013 m. birželio 28 d. Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Sankt Peterburgo lietuvių bendruo-menės bendromis pastangomis įvyko koncertas, skirtas pažymėti Lietuvos pirmininkavimo pradžią. Koncerte dalyvavo Sankt Peter-burgo valstybinės kapelos choras (dirigentas prof. Černušenko). Programoje skambėjo Stasio Šim-kaus, Juozo Naujalio, Felikso Bajoro choriniai kūriniai. Kompozitorius Vidmantas Bartulis sukūrė specialų kūrinį „Bani Adam“ chorui, dviem violončelėm, vargonams ir dviem solistam. Koncerte dalyvavo Seimo narys Vytautas Juozapaitis, Asta Krikščiūnaitė, vargonininkė Rena-ta marcinkutė-Lesieur. Tarp kon-certo svečių buvo Sankt Peterburgo diplomatinio korpuso atstovai, akademinės visuomenės, meno ir kultūros bendruomenių nariai.Pasaulio lietuvių vienybės dienos koncertas Kaune 2013 m.Rusijos lietuvių bendruomenė akty-viai dalyvavo organizuojant Lietu-vių vienybės dienos koncertą Kauno muzikiniame teatre 2013 m. liepos 17 d. Koncerte dalyvavo kolekty-

vai, skaitovas ir solistai iš maskvos, Sankt Peterburgo ir Irkutsko.Lietuvių kalbos gramatikos vertimas į rusų kalbą2012–2014 m. buvo atlikti admi-nistraciniai parengiamieji darbai vadovėliui „Praktinė lietuvių kalbos gramatika“ rusų kalba išleisti. Paruoštas spaudai vadovėlis gulė-jo leidykloje nuo 2011 m. Nebuvo pilietinės valios skirti lėšų leidybai, apmokėti vertėjo darbo ir garantuoti vadovėlio išplatinimo. Pervertinti lietuvių kalbos gramatikos vadovėlio rusų kalba neįmanoma, nes tokio lygio paruošto vadovėlio Rusijoje iki tol nebuvo. Lietuvos Respubli-kos švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio ir Sankt Peterburgo lietuvių ben-druomenės bendromis pastangomis 2014 m. sausio mėn. rusų kalba buvo išleistas vadovėlis „Praktinė lietuvių kalbos gramatika“.Lietuvių kultūrinio palikimo populiarinimas Sankt Peterburge 2014 m.2014 m. balandžio 8 d. Sankt Peter-burgo lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvių verslo klubu organizavo teminį vakarą „Lietuvių kultūrinis pa-veldas Sankt Peterburge“. Profesorius Gintautas Želvys paruošė ir perskaitė pranešimą apie įžymius lietuvius, kurie mokėsi ir dirbo Sankt Peter-burge nuo 18 amžiaus pabaigos iki 20

amžiaus vidurio; ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos Nepriklauso-mybės Akto signatarams, iš kurių 11 buvo Sankt Peterburgo valstybinio universiteto auklėtiniai. 2014 m. balandžio 26 d. Rusijos valstybiniame etnografijos muziejuje įvyko Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės organizuotas Lietuvių kultūros, mokslo ir amatų pavasario festivalis, kurio metu vyko mokslinė konferen-cija „Lituanistika Sankt Peterburge“, lietuvių liaudies amatų paroda-mugė, meistriškumo klasės, bendras lietuvių ir miesto nacionalinių bendruomenių kolektyvų koncertas.LDK I Statuto pristatymas 2014 m.2014 spalio 20–26 d. Sankt Peter-burge įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės I Statuto 2014 m. leidimo pristatymas. Renginys buvo paruoštas bendradarbiaujant Sankt Peterburgo lietuvių ben-druomenei, Lietuvos Nepriklau-somybės Akto signatarų klubui, Sankt Peterburgo tautų namams ir Rusijos nacionalinei bibliotekai. 1529 m. Statutas yra studijuoja-mas Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Istorijos, Teisės ir Filologijos fakultetuose. Atski-rai studijuojami 7 rankraštiniai Statuto nuorašai, iš kurių šeši buvo Lietuvoje, o septintasis – Rusijos nacionalinėje bibliotekoje. 2014 m. spalio 24 d. įvyko oficialus I Statuto pristatymas Rusijos nacionalinės bibliotekos istorinėje mokslo tary-bos salėje. Statutą pristatė Rusijos nacionalinės bibliotekos vyresnysis mokslinis bendradarbis Sergejus Žemaitis ir Lietuvos delegacijos va-dovas, Lietuvos Respublikos Seimo kancleris Jonas milerius. Šia proga Rusijos nacionalinė biblioteka pa-gamino ir padovanojo skaitmeninį archyvinio Statuto nuorašą Vil-niaus universiteto bibliotekai, tad dabar ir Lietuvoje yra visi septyni LDK I Statuto nuorašai.


Premjeras A. Butkevičius su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės vaikų grupe

anos

berez

ovskaj

os nu

otr.

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 85

Suomijos lietuvių bendruo-menės narių per trejus metus beveik nepadaugėjo. Taip yra dėl labai jaučiamos tendenci-

jos pasisėmus žinių ir patirties grįž-ti į Lietuvą. Tačiau žymiai išaugo renginių skaičius ir kokybė.

Suomijoje veikia 4 lituanistinės mokyklėlės ir klasės, kuriose mo-kosi apie 40 vaikų.

Erika Andersson veda užsiėmimus ikimokyklinukams Šeštadieninėje lietuvių kalbos ir kultūros mokyklėlė-je, Regina Siira – labai rimtas pamo-kas 1–7 klasių mokiniams Helsinkio, Espoo ir „Europos“ mokyklose. Suomijoje dvikalbiams arba užsienie-čių vaikams skiriamos dvi valandos per savaitę gimtosios (antros gimto-sios, mūsų atveju – lietuvių) kalbos mokymo. Tai yra Suomijos švietimo sistemos dalis, pažymiai rašomi į atestatą, iš mokinių reikalaujama lankomumo ir namų darbų ruošimo, o iš mokytojo – profesionalumo.

Prieš metus Suomijoje susikū-rė lietuvių jaunimo organizacija, pasivadinusi „SiLTa“, lietuviškai – „tiltas“. Dabar dalinamės renginiais arba rengiame juos kartu. „SiLTa“ daugiau orientuota į renginius jau-nimui, bendravimą su universitetais, studentiškomis organizacijomis ir verslo projektus, o SLB gali susitelkti ties lietuvių kultūra ir švietimu.

Nors tai ir nėra naujovė, būtina paminėti, kad Suomijos penktojoje lygoje žaidžia lietuvių krepšinio komanda „Žalieji cepelinai“. Suomių

komandos, žinodamos, kad varžosi su lietuviais, žaidžia su dvigubu užsidegimu. Daugybė komandų savo tinklaraščiuose pažymi, jog turėjo galimybę žaisti su lietuviais.

SLB dėkinga LR ambasadoriui Arūnui Jievaltui ir visiems ambasa-dos darbuotojams už paramą, palai-kymą, paskatinimą, supratingumą ir bendradarbiavimą. Be ambasados geranoriškumo ir pagalbos daug ren-ginių tiesiog nebūtų įvykę.

įSIMINTINIAUSI SLB RENGINIAI PER PASTARUOSIUS TREJUS METUS:l tradicija tapęs lietuvių susitiki-mas-iškyla Nuuksio nacionaliniame parke kasmet birželį;l Valstybės dienos minėjimas ir „Tautiškos giesmės“ giedojimas LR ambasados rezidencijoje;l susitikimas su prof. Tomu Venclova;l susitikimas su Jonu meku Helsinkio „Kiasma“ modernaus meno muziejuje;l susitikimas su literatūrologe Solveiga Daugirdaite ir lietuvių li-

teratūros vakaras „Ko ieškome ir ką randame lietuviškose knygose“;l susitikimas-diskusija su prof. Leo-nidu Donskiu „XXI amžiaus iššūkiai Lietuvai ir Lietuva pasaulyje“;l nauja tradicija nuo 2014 m. – Pa-saulio lietuvių bėgimas, sugalvotas Suomijos ir Estijos lietuvių jaunimo sąjungų;l Lietuvos Nepriklausomybės jubi-liejaus minėjimas ir susitikimas su Pauliumi Kovu;l Atvelykio susitikimai su kunigu ir visuomenininku Antanu Saulaičiu vaikams ir suaugusiesiems, diskusija „Vertybės šiuolaikiniame pasaulyje“;l SLB prisidėjo prie LR ambasados ir Donelaičio Lietuvos bičiulių draugi-jos organizuojamų kasmetinių Lietu-viško kino dienų Helsinkyje ir surengė susitikimą su filmo „Kaip mes žaidėm revoliuciją“ režisiere Giedre Žickyte. Dalyvavome susitikime su suomių aktoriumi, pagrindinio vaidmens mariaus Ivaškevičiaus filme „Santa“ atlikėju Tommi Korpela.

SuomijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Iškyla Nuuksio nacionaliniame parke

86 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

„Vienykimės, tobulėkime, pramogaukime!“ – tokius tikslus sau kėlė pasta-raisiais metais Lietuvių

bendruomenė Švedijoje. Ir viską pavyko įgyvendinti su kaupu.

2013-aisiais, kai pasikeitė LBŠ valdyba ir pirmininke tapo Rūta mi-klovienė, nuspręsta daugiau dėmesio skirti naujų narių telkimui, kultūri-nei veiklai ir lietuvybės puoselėjimui.

Lietuvai svarbių datų minėjimas Stokholme visada tampa išskirtiniu renginiu. 2014 m. Vasario 16-osios proga buvo pakviestas švedų vertė-jas, žurnalistas bei kinematografi-ninkas Jonas Öhman’as ir rodomas filmas „Nematomas frontas“. Kovo 11-osios minėjime dalyvavo filmo „mes dar dainuosime“ prodiuseris Artūras Dvinelis. O į S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio minėjimą atvyko svečiai iš „Flygande Veteraner“ klubo ir istorikas iš Lietuvos Algimantas Kasparavičius, buvo demonstruo-jamas filmas ,,Skrydis per Atlantą“. Dar viena puiki tradicija – kasmet

liepos 6-ąją tautiečiai susirenka Ridarholmeno krantinėje giedoti „Tautišką giesmę“.

Lietuvių bendruomenė Stok-holme nuolat organizuoja susiti-kimus, kurie stiprina ryšius tarp Lietuvos ir Švedijos. Pernai įvyko diskusija apie turizmo skatinimą, susitikimas su kultūros ministru Šarūnu Biručiu. Didelio dėmesio sulaukė 2013 m. rudenį vykusi „Backto.Lt“ konferencija bei verslo diskusija apie statybų, IT ir poli-grafijos sritis Skandinavijos šalyse.

Šiemet įkurtas Lietuvių verslo klubas Švedijoje, kuriam vadovauja Rūta Smertinienė. Jaunimas irgi rodo iniciatyvą – veikia Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje.

Su latvių ir estų bendruomenėmis švenčiame Baltijos šalių vienybės dieną. Šioje kasmetinėje šventėje dalyvauja visų 3 šalių kolektyvai, ro-domi filmai, vyksta parodos ir mu-gės. Visų 3 bendruomenių atstovai kartu susirenka ir birželio 14-ąją per šv. mišias, skirtas minėti trėmimų iš Baltijos šalių aukoms.

Lietuvių bendruomenė didžiuojasi prieš 10 metų inicijavusi ir pernai su-rengusi jau dešimtąjį Europos litua-nistinių mokyklų sąskrydį „Draugys-tės tiltas“, kuriame daugiau nei 200 dalyvių galėjo pasidalinti patirtimi apie lietuvių kalbos puoselėjimą.

Daugelio lietuviškų ir švediškų renginių dalyvis – Stokholmo lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Baltija“ gyvuoja jau 12 metų. Jam

vadovauja Jurga Laurenčikienė. Dėl LBŠ iniciatyvų Švedijoje gyve-

nantys lietuviai pažiūri naujausius lietuviškus filmus. Per pastaruo-sius metus buvo rodomi „moterys meluoja geriau“, „Valentinas už 2rų“, „Kristina“, „Kaip pavogti žmoną“, Laiškai Sofijai“, „Gustavo nuotykiai“.

LBŠ kvietimu Valstybinis jaunimo dramos teatras į Stokholmą atvežė spektaklį ,,Jis ir Ji“, o Improvizacijos teatras – „Kitas kampas“ pasirodymą.

LBŠ narių iniciatyva organizuo-tos brolių pranciškonų rekolekci-jos ir mišios Stokholme.

metus visuomet vainikuoja Lietuvių bendruomenės kalėdinis va-karėlis su lietuviškomis vaišėmis, pa-pročiais ir, žinoma, tautine muzika.

Švedijos lietuviai svarbiausiais įvy-kiais ir informacija dalinasi svetainėje www.lietuviai.se, „Facebook“ tinkle ir Lit-liste. Bendruomenė džiaugiasi sėkminga lituanistinių mokyklų „Saulė“ ir „Gintaras“ veikla. Sporti-niais ir kultūriniais renginiais nuo Švedijos sostinės neatsilieka ir Sko-nės padalinys: vyko lietuviškų filmų seansai, motinos dienos minėjimo šventė, svečių iš Lietuvos Giedriaus ir Agnės Arbačiauskų koncertas, teatro „Labai“ spektaklis vaikams bei spektaklis suaugusiesiems ir įvairių sporto šakų turnyrai.

Bet labiausiai LBŠ pirmininkę R. miklovienę džiugina augantis bendruomenės narių skaičius. „Kuo mūsų daugiau – tuo mes stipresni!“

Evelina Uždavinytė

ŠvedijojeLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ


„Baltija“

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 87

Šveicarijos lietuvių bendruo-menė (ŠLB) buvo įkurta 1950 metų rugpjūčio 20 d., susijungus keletui Šveicarijoje

veikusių ir besikuriančių lietuvių organizacijų. ŠLB niekada nebuvo gausi, bet joje niekada netrūko žymių asmenybių ir Tėvynei pa-sišventusių lietuvių. Sovietmečiu čia gyveno tik truputis daugiau nei pusšimtis lietuvių.

Po Lietuvos Nepriklausomy-bės atkūrimo 1990 m. dėl įvairių Šveicarijos apsisaugojimo įstaty-mų nuo užsieniečių antplūdžio lietuvių skaičius tik palengva di-dėjo ir šiandien čia gyvena tik apie 1500 lietuvių. Jų pagrindą sudaro aukštos kvalifikacijos medici-nos, mokslinių tyrimų, finansų valdymo specialistai bei atitekėju-sios moterys. Taip pat nemaža jų dalis yra studijuojančio jaunimo ir tarptautinėse organizacijose bei bendrovėse laikinai dirbantys specialistai. Iš jų ŠLB yra užsire-gistravę apie 150 aktyvių narių. Aktyvūs nariai – tai metinį ŠLB solidarumo mokestį mokantys ir aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvaujantys lietuviai ir jų šeimos nariai. Šveicarijoje abi emigrantų bangos bendravo ir veikė darniai nuo pat pirmos dienos. Nuo 1999 metų Bendruomenei vadovauja trečiabangiai, nes karo pabėgėlių palikuonių čia yra labai nedaug. Labai gaila, bet per paskutiniuo-sius trejus metus Bendruomenė

neteko keleto šviesuolių, kūrusių ir per visą sovietmetį išlaikiusių ŠLB gyvą ir veiklią, – dr. Jurgio Steponavičiaus, Narcizo Prielaidos ir dr. Joanos Pečiulionytės.

Per 2012–2015 metų laikotarpį ŠLB aktyvių narių skaičius kito nežymiai, nors vyko judėjimas. Kasmet narių sąrašas pakinta apie 10–12 %. Kai kurie lietuviai grįžta į Lietuvą ar išvyksta gyventi į kitas šalis, o ŠLB pasipildo naujais, atsikėlusiais iš kitų šalių, rečiau tiesiogiai iš Lietuvos, tautiečiais.

ŠLB veikla yra pastovi, sistemin-ga ir kryptinga. Jos pagrindinės kryptys: l tautiečių telkimas tapatybei ir kalbai palaikyti bei kultūrai puo-selėti, valstybinių ir kalendorinių švenčių šventimas; l Lietuvos vardo garsinimas, lie-tuvių kultūros paveldo suradimas ir įamžinimas Šveicarijoje; l bendradarbiavimas su tautie-čiais ir pagalba Lietuvai.

Tautiečiams telkti ir jų tapatybei palaikyti yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Kasmet organizuoja-mos trys tradicinės šventės – Va-sario 16-oji, Advento šventė ir Joninės / Rasos. Jos švenčiamos skirtinguose šalies regionuose, išlaikant geografinę lygybę. Į jas susirenka 100–150 dalyvių, tarp jų ir ne ŠLB narių. Be tradicinių švenčių, ŠLB kasmet yra suor-ganizuojami dar 2–3 kultūriniai renginiai ar įgyvendinami ben-

dradarbiavimo projektai. Be to, Šveicarijos lietuviai net 6 miestuo-se (Ciuriche, Ženevoje / Lozanoje, Berne, Bazelyje ir Lugane) regulia-riai kas mėnesį ar ketvirtį renkasi į neformalius „penktadieninius“ susitikimus.

Bendruomenėje informacijos skaida ir bendravimas vyksta per ke-letą kanalų. Kasmet išleidžiami du „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai (24 puslapių), veikia internetinė svetainė www.lietuviai.ch, kiekvieno mėnesio pradžioje siunčiamas elek-troninis naujienlaiškis ir asmeniniai kvietimai į renginius, veikia inter-netinio susirašinėjimo forumas, kuriame dalyvauja didžioji dalis Šveicarijoje gyvenančių lietuvių.

Bendruomenėje nuolat veikia du lituanistiniai savaitgaliniai darželiai-mokyklėlės (Ciuriche ir Ženevoje), kuriuos lanko apie 30–40 vaikų. Abiejuose darželiuose užsiėmimus veda tėveliai, dažnai padedami profesionalių muzikos mokytojų, o mokslo metų pabaigoje yra kviečia-mi kūrėjai iš Lietuvos. Taip mūsų mažuosius 2012 m. aplankė vaikų knygų autorius ir iliustratorius Kęstutis Kasparavičius ir etnomu-zikologas, daugelio liaudies instru-mentų virtuozas Eirimas Velička. 2013 mokslo metų pabaigą vaini-kavo edukacinė muzikinė popietė „Zikamu“, kurią atvežė Keistuolių teatro aktoriai ir muzikos pedagogai Ilona Balsytė ir Aurimas miliešius. 2014 m. lituanistinius darželius-

ŠveicarijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Jūratė Caspersen

88 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

mokyklėles aplankė „Stalo teatras“ iš Vilniaus su edukacine programa „Seku seku pasaką“. Abiejuose dar-želiuose veikia mobiliosios lietuviš-kos bibliotekėlės.

Jau penkiolikti metai Ciuriche veikia Lietuviškos knygos klubas, per kurio vakarones yra aptariama šiuolaikinė lietuvių literatūra ir dažnai kviečiami lietuvių rašytojai paviešėti į Šveicariją ir pristatyti savo kūrybą.

2012 m. švenčiant maironio jubiliejinius metus buvo surengtas poetui skirtas minėjimas, aplankant maironio apdainuotas Šveicarijos vietas (Rigi Kulm kalno viršūnę, Keturių kantonų ežerą, Lucerną) ir užbaigiant popietę megene prie St. Charles Hall vilos, kur ŠLB pastangomis 2007 m. buvo atideng-ta poetui memorialinė lenta. Šiuo renginiu Šveicarijoje prasidėjo ir tarptautinio „Poezijos pavasario“ šventė, kasmet tebevykstanti iki šiol.

2013 m. minėjome S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlan-tą 80-metį. Šia proga ir minint

Pasaulio lietuvių vienybės dieną Šveicarijos lietuviai suorganiza-vo XI Europos lietuvių krepšinio turnyrą. Į olimpinį Lozanos miestą buvo susirinkusios 8 komandos iš 6 šalių – Švedijos, Vokietijos, Baltaru-sijos, Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos.

2013 m. Šveicarijos lietuviai da-lyvavo IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Klaipėdoje, pasiųsdami atstoves į šachmatų ir plaukimo rungtis. Jaunė Dominyka Jusevi-čiūtė laimėjo dvi antrąsias vietas (50 m. nugara ir 50 m. krūtine) ir parvežė Šveicarijon du sidabro medalius. Tais pačiais metais ŠLB dalyvavo ir PLB organizuotame užsienio lietuvių koncerte „Lie-tuviais esame mes gimę“ Kaune, skirtame Pasaulio lietuvių vieny-bės dienai, pasiųsdama profesio-nalų „Piano duo“ – Viliją Poškutę ir Tomą Daukantą, grojančius keturiomis rankomis arba dviem fortepijonais.

2014-uosius, Kristijono Done-laičio gimimo jubiliejinius metus,

pasitikome renginiu, į kurį bu-vome pakvietę rašytoją ir filosofą dr. Arvydą Juozaitį. Renginio metu skambėjo ištraukos iš poemos „metai“ lietuviškai ir latviškai, pri-simintas ir pagerbtas K. Donelai-čio gyvenimas, jo kova už lietuvių būrų teises ir prieš jų nutautinimą XVIII a. mažojoje Lietuvoje.

Lietuvos vardo garsinimui buvo skirti 2012–2013 m. vykę dvikalbiai (lietuvių–vokiečių ir lietuvių–prancūzų kalbomis) „Poezijos pavasario“ renginiai net 4 miestuose, pristatant vietiniams šveicarams šiandieninę lietuvių poeziją. 2014 m., bendradarbiau-jant su Bazelio miesto koncertine galerija, buvo surengtas naujosios lietuviškos muzikos ir Lietuvos kultūros pristatymas. Renginyje, pavadintame „Svečiuose Lietuva“, buvo pristatyta kompozitorės Zitos Bružaitės muzikinio kūrinio premjera, kurią atliko jaunas lietuvių trio ansamblis „Colors“. muzikinė programa buvo ap-gaubta pranešimais apie lietuvių visuomenės ir kultūros raidą „po posūkio“ 1990 metais ir lietuviš-komis vaišėmis po koncerto.

Trečioji veiklos kryptis – ben-dradarbiavimas su tautiečiais ir pagalba Lietuvai – kasmet įgauna vis platesnį spektrą. Per praėjusius trejus metus ŠLB surengė, dalyva-vo ar bendradarbiavo net keliuose projektuose ir akcijose.

2012 m. įvykdytas ŠLB bendra-darbiavimo projektas su asociaci-ja „Lietuvai pagražinti draugija“. Projekto tikslas – supažindinti Lietuvos atstovus su Šveicarijos gerąja darbo patirtimi savivaldos, smulkaus verslo kūrimo, aplin-kosaugos ir jaunimo užimtumo problemų sprendimo srityse. 8 draugijos nariai atvyko į trijų dienų seminarą, kurio metu net 12 įvairių sričių šveicarų specialis-

Šveicarijos LB valdyba: Vilma Kinčiūtė-Kern, Julija Daugėlaitė, Rita Žiedaitė, J. Caspersen, dr. Lijana Tagmann, Erika Kancerevyčienė


2015 b i r ž e l i s – l i e pa 89

Ukrainos lietuvių bendruo-menė gan jauna. Praeitais metais atšventė 10 metų, kai buvo oficialiai užregistruota

valstybinėse Ukrainos institucijo-se. Tiesa, pirmoji lietuvių draugija buvo sukurta 1990 m. Kijeve ir nuo to laiko Ukrainos lietuviai yra neatskiriama PLB dalis. Tad

šiemet Kijevo maironio lietuvių kultūros draugija švenčia savo 25 metų jubiliejų. Šiuo metu ULB sieja 10 draugijų, kurios veikia įvairiuose Ukrainos regionuose. Po Krymo aneksijos nustojo veikti Sevastopolio lietuvių kultūros draugija „Tauras“ bei Krymo AR m. K. Čiurlionio lietuvių kultūros

draugija, prasidėjus karui su Ru-sija netekome Donbaso lietuvių bendrijos. Kad ir kaip būtų keista, lietuvių bendrijos daugiausiai kūrėsi Ukrainos rytuose – tai Charkovas, Zaporožė, Dniepro-petrovskas, Dnieprodzeržinskas bei Nikopolis. Vakarų Ukrainoje veikia dvi bendrijos – Lvove ir

UkrainosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

tų-ekspertų iš vietos savivaldybių, verslo kompanijų ir NVO dalijosi savo darbo patirtimi.

2013 m. panašų seminarą ŠLB suorganizavo „Baltijos“ paramos fondo Lietuvoje atstovėms. Šio projekto tikslas buvo gerosios patirties kaupimo seminarai NVO veikloje kaimo vietovėse ir jų institucinių gebėjimų stiprinimas. Dvi „Baltijos“ fondo atstovės, tarpininkaujant ŠLB, susitiko su Fribūro universiteto Nevyriausybi-nių organizacijų valdymo instituto direktoriumi, profesoriumi Hans’u Lichtsteiner’iu ir aplankė tris Švei-carijos fondus, kurie remia NVO, veikiančias kaimo vietovėse. Po-kalbių tema – kaip užtikrinti NVO institucinį ir finansinį stabilumą ir kaip teikti kokybiškas paslaugas kaimo žmonėms.

2014 m. buvo įvykdytas bendra-darbiavimo projektas su Vilniaus dienos centru „Šviesa“, kuris globoja proto negalią turinčius suaugusius asmenis. Šio projekto tikslas – suteikti galimybę šio centro specialistėms aplankyti panašias institucijas ir pasisemti patirties ir naujovių iš senas vei-klos tradicijas šioje srityje turin-čios Šveicarijos. Didžiulis dėmesys buvo skiriamas žmonių su proto negalia prasmingam užimtumui, pagal galimybes įtraukiant juos į gamybą ir atlyginant už darbą.

Šveicarijos lietuviai nėra abejingi tautiečiams Lietuvoje, kuriems yra reikalinga parama, ir atsiliepia į pagalbos šauksmą. 2012–2014 metais buvo suorga-nizuotos dvi kalėdinės labdaros akcijos. 2012 m. ŠLB kalėdinės

akcijos metu buvo renkamos lėšos nelaimingai apkurtusiai 16 metų Telšių rajono mokyklos mokinei, kuriai reikėjo skubaus gydymo ir abiem ausims klausos aparatų. Buvo suaukota beveik 10 000 Lt, kurie padėjo moksleivei sugrąžin-ti ne tik klausą, bet ir gyvenimo džiaugsmą.

2014 m. kalėdinė akcija buvo surengta labdaros fondui „Tavo galimybė“ Kaune paremti. Šis fondas per dienos centrą globo-ja miesto vaikus ir paauglius iš daugiavaikių, socialiai remtinų ir asocialių šeimų. Už suaukotus virš 3200 eurų centro globotiniams buvo surengta Kalėdinė eglutė ir įteiktos dovanos, o didžioji lėšų dalis panaudota geresniam maistui, vitaminams, higienos ir mokyklinėms prekėms.

Dalia Makarova

90 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

Ivano-Frankovske, Ukrainos centre veikia trys bendrijos – Kijeve, mieste Belaja Cerkov, Vinicoje.

Bendrijos, kaip ir žmonės, gana skirtingos. Vienos dirba gana aktyviai, kitos yra gana pasyvios. Žinoma, visi mes švenčiame šv. Kalėdas ir šv. Velykas, minime Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją. Bendrijų saviveiklos kolektyvai aktyviai dalyvauja savo miestų kultūrinėje veikloje, tautinių mažumų festivaliuose. Džiugu, kad po ilgos pertraukos Zaparo-žėje pradėjo veikti sekmadieninė mokykla. Po 7-erių metų pertrau-kos Zaporožėje birželio 13–14 vyks 12-asis Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalis, skirtas Zaporožės srities lietuvių draugijos 20-mečiui paminėti. Dniepropetrovsko lietuvių kultūros ir verslo centras ,,Gintaras“ renka medžiagą apie žmones, kuriuos susiejo Lietuva ir Ukraina. Vienas iš jų – prof. Alek-sandras Belgardas, gimęs Lietu-voje, Lentvaryje. 1933–1972 m. jis vadovavo Dniepropetrovsko žemės ūkio universiteto Geobotanikos katedrai, palaikė ryšius su Lietuvos profesoriais Kazimieru Bundza,

Ramūnu Budriūnu, Antanu min-kevičiumi, Stasiu Gudanavičiumi, mykolu Lukanu, Kauno botanikos sodo direktore marija Lukaitiene. Lvovo lietuvių draugija „medeina“ 2013 m. minėjo 20-metį, o 2012 m. Lvovo lituanistinė mokykla sto-vyklavo Klaipėdoje, kur prie jūros šventė Jonines.

Vinicos lietuvių kultūros ir istorijos centras „Sakalas“ gruo-džio 21 d. Vinicos m. bibliotekoje surengė parodą „Baltijos kelias ir Ukraina“. Tikimės, kad Vinicos centras tęs savo veiklą, nes dėl įvairių priežasčių veikla buvo nutraukta beveik 7 metus.

2012 m. gautas kvietimas da-lyvauti 39-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje Turkijoje Silifke Kijevo maironio lietuvių kultūros draugiją pastūmėjo įkurti nedidelę folkloro grupę – taip gimė moterų šokių ansamblis „Sesulės“. Dabar Kijeve veikia du saviveiklos kolek-tyvai – folkloro ansamblis „Sesu-lės“ ir choras „Viltis“, kuris 2014 m. šventė 20-ąjį jubiliejų. 2013 m. folklorinis ansamblis „Sesulės“ dalyvavo 23-ajame tarptautiniame festivalyje Turkijoje, Akčabato mieste. Taip du Turkijos miestai – pirmas pietuose, o antras – Turki-jos šiaurėje – susipažino su lietuvių liaudies šokiais ir dainomis, o mes parsivežėme labai daug gerų įspūdžių ir prisiminimų: festiva-lių diplomus, medalį ir Silifkės miesto mero dovanotą fotoalbumą su nuotraukomis. 2013 m. spalį važiavome į Kišiniovą pasveikinti moldovos lietuvių bendruomenės 20-mečio proga. „Sesulės“ savo dai-nomis ir šokiais padėjo turiningai vesti renginį.

2014 m. gruodžio mėn. Ukrai-nos lietuvių vaikai dalyvavo URm surengtame piešinių konkurse „mano Kalėdos“. Pagal vaikų pieši-nius buvo atspausdintos kalėdinės atvirutės, kurios keliavo po visą pa-saulį, kur tik buvo LR ambasados.

Vienu iš pagrindinių renginių 2014 m. tapo choro „Viltis“ dalyvavi-mas Pasaulio lietuvių dainų šventėje ,,Čia – mano namai“. Tai jau penkta šventė, kurioje dalyvauja choras „Viltis“ nuo pat jo įkūrimo pra-džios. Keletą kartų choras dalyvavo koncertuose, skirtuose Ukrainos kariams palaikyti. Čia paminėta tik dalis koncertų, kur dalyvavo choras „Viltis“ ir ansamblis „Sesulės“. Tiki-mės ir ateityje dalyvauti įvairiuose renginiuose ir koncertuose, įgy-vendinti įvairius projektus. Svarbu neprarasti noro ir polėkio.


Choras „Viltis“ (2014 m.)

Turkijoje, Silifke (2012 m.)

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 91

Mūsų būstinės išlaikymas ir lietuvių kultūros puo-selėjimas bei garsinimas priklauso nuo mūsų pačių

įdėtų pastangų ir darbo, todėl Urugvajaus lietuvių bendruome-nė dirba kaip komanda. ULB yra gyva dėl savo narių bendravimo ir bendradarbiavimo. mums labai svarbus atsinaujinimas ir aktyvus jaunimo dalyvavimas bendruome-nės veikloje.

KULTūRINĖ VEIKLAKasmetinė veikla:metų pradžioje ULB valdyba paskelbia kiekvieno mėnesio kalendorių su pagrindinėmis šventėmis:l Vasario 16-oji;l Kovo 11-osios minėjimas;l Šv. Velykos (margučiai ir pamal-dos);l motinos diena;l Joninės;l Tėvo diena;l Vaikų diena;l Pavasario šventė;l Spalio mėnesio kultūrinė paro-da;l Naujųjų metų pokylis.

Papildoma kultūrinė veikla:l atstovai ir dalyviai vyko į Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą (PALJS) Brazilijoje 2013 m.;l atstovai ir dalyviai vyko į PALJS Argentinoje 2014 m.;

l 2015 m. sausį organizavome XVIII PALJS ir I Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavi-mą montevidėjuje;l pagerbėme lietuvių ir urugva-jiečių krepšinio komandos „Vytis“ didžius istorinius pasiekimus;l visus metus vyksta įvairūs pie-tūs, arbatėlės ir vakarienės;l moterų katalikių fondo įkūrimo minėjimas;l kas dveji metai dalyvaujame Imigrantų sporto žaidynėse;l paminėtos šokių kolektyvo „Ąžuolynas“ 45 metų sukaktuvės. Į šventę atvyko ir svečiai iš Lie-tuvos – Panevėžio „miestelėnų“ kolektyvas su nuostabia programa;l kunigo Jono Giedraičio 15-ųjų mirties metinių paminėjimas;l ULKD (Urugvajaus lietuvių kultūros draugija) gauna paramą iš URm.

BūRELIAIl „Rintukai“ – vaikų šokių ratelis (šokiai, žaidimai, lietuvių kalbos pamokos, dailė);l „Ąžuolynas“ – jaunimo šokių grupė; l „Gintaras“ – veteranų šokių ratelis;l „Atminties grupė“ – bent du kartus per metus ji pristato savo darbą, rengia medžiagą apie mūsų Bendruomenės istoriją ir organi-zuoja minėjimus. Ši grupė pagerbė Lietuvos bažnyčią, „Vyčio“ krepši-nio komandą, lietuvių chorą, ama-tininkų būrelį, kanklių ansamblį, radijo laidą, moterų katalikių sąjungą ir t.t.;l amatininkų būrelis;l kėglių komanda;l Lietuvių kalbos pamokos vaikams;l Lietuvių kalbos pamokos suau-gusiesiems;

Alberto Kaluževičius

UrugvajausLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Lietuvos aikštėje

92 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

l „Žinios“ – mėnesinis informaci-nis biuletenis.

IŠVYKOS IR VIzITAIl Urugvajaus lietuvių atstovai vyko į Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Londone 2013 m.;l dalyvavome PLB kraštų ben-druomenių pirmininkų suvažiavi-me Lietuvoje;l stipendininkai vyko mokytis lietuvių kalbos į Lietuvių namus ir į Vilniaus universitetą;l „Ąžuolynas“ vyko į Dainų šventę Lietuvoje;l Virna Vilimavičius (vaikų ratelio „Rintukai“ direktorė) vyko į Lietu-vą dalyvauti kultūros darbuotojų seminare;l Cecilia Hernández ir Verónica Kavaliauskas dalyvavo lietuvių kalbos mokytojų seminare;l Alberto Kaluževičius dalyva-vo seminare Vilniuje, skirtame užsienio lietuvių žiniasklaidos atstovams.

Paskutiniuoju metu mūsų bendruomenė žymiai sumažėjo, maždaug iki 500 narių. Didelė kliūtis bendrauti yra atstu-

mai tarp miestų, kuriuose gyvena

pasiekimas buvo sukurti bendruome-nės grupę „Facebook“ socialiniame tinkle pavadinimu „Comunidad Lituana de Venezuela“, kurioje jau yra 554 nariai. Tai mums labai padėjo

SVEČIŲ VIEŠNAGĖSl šokių kolektyvas iš Argentinos „Inkaras“; l šokių grupė iš Panevėžio „mies-telėnai“;l Dominyka Kukurytė buvo atvy-kusi į Urugvajų, kur dalyvavo Uru-gvajaus lietuvių bendruomenės veikloje ir padėjo Lietuvos garbės konsulate; taip pat vedė lietuvių kalbos kursus jaunimui; l kolektyvas „Sutaras“ iš Lietuvos; l URm viceministras mantvydas Bekešius, URm Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, LR generalinė konsulė iš Brazilijos Laura Guobužaitė,

prelatas Edmundas Putrimas; l per šių metų suvažiavimą mus aplankė svečiai iš Argentinos, Brazilijos ir Kanados.

DRAUGIJOS PASTATO PRIEŽIūRA IR NAUDOJIMAS l ULKD būstinė – gerai įrengta, talpina pusantro šimto svečių, to-dėl stengiamės surasti kuo daugiau norinčiųjų patalpas išsinuomoti renginiams ir šventėms. Gautos lė-šos padeda išlaikyti mūsų patalpas;l atnaujinome baldus, indus, užuolaidas, skalbimo mašiną, garsiakalbius ir magnetofonus, kompiuterio projektorių;l pataisėme ar keitėme viso pasta-to lubas ir stogą;l nupirkome keturis oro kondicio nierius;l atnaujinome visą elektros ins-taliaciją, šviestuvus ir perdažėme visas sienas;l visame pastate veikia belaidis internetas.

VenesuelosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

bendruomenės nariai, tačiau mūsų tikslas yra ir toliau išlieka puoselėti lietuvių papročius ir tradicijas bei motyvuoti jaunimą. Tikriausiai didžiausias mūsų paskutiniųjų metų


„ąžuolynas“ Dainų šventėje

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 93

išlikti vieningiems Venesueloje bei bendrauti su užsienio lietuvių bendruomenėmis. Ji taip pat padėjo surasti pavienius šalyje gyvenančius lietuvius, informuoti bendruome-nę bei yra puikus įrankis pakviesti tautiečius į susitikimus, kuriuos or-ganizuojame per metus. Susitikimus bandome surengti vis kitame mieste, kad kuo daugiau narių galėtų juose

dalyvauti. Įprastai susitinkame švęsti Nepriklausomybės dieną, Velykas, Tėvo ir motinos dieną bei Kalėdas. Taip pat susitinkame ir ypatingomis progomis, tokiomis kaip Lietuvos tūkstantmečio šventimas, Pirmų-jų lietuvių imigrantų į Venesuelą 60-metis, jaunimo susitikimai, mūsų žurnalistės Jūratės Statkutės de Ro-sales knygos krikštynos ir pan.

Kitas mūsų bendruomenės pasididžiavimas yra lietuvių kalbos mokyklėlė „Kodėlčiukas“, kurią prieš daugiau nei metus įkūrė ir jai vadovauja nauja mūsų bendruome-nės narė Jurgita Švogžlytė. Šiuo metu joje mokosi 10 nuolatinių mokinių, kurie kiekvieną šeštadienį kelioms valandoms susirenka į Valensijos miestą išmokti mūsų gražios kalbos.

Per kiekvieną mūsų susitiki-mą jaučiame pasitenkinimą ir didžiuojamės savimi, nes Lietuvos vardas čia visuomet gerbiamas. Nuoširdžiai dėkojame mūsų drau-gei žurnalistei Deimantei Dok-šaitei už kvietimą dalyvauti šiame specialiame leidinyje apie pasaulio lietuvių bendruomenes, kur galite susipažinti su mūsų veikla.

VengrijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Vengrijoje gyvenančių lietuvių nėra daug, turint minty, kokios didelės bendruomenės yra Airijoje, Anglijoje ar Norvegi-

joje. matyt, mažą mūsų tautiečių su-sidomėjimą šia šalimi yra nulėmusi gana panaši į Lietuvos ekonominė situacija – juk ne paslaptis, kad didžiausia mūsų emigracijos banga yra susijusi su geresnės gyvenimo kokybės paieškomis. Tad didžiąją ir bene tikrąją, aktyviąją Vengrijos

lietuvių bendruomenės dalį sudaro meilės emigrantai, kurie apsigy-veno čia, pasirinkdami Vengriją savo šeimos šalimi. Yra net kelios šeimos, kurių viena pusė lietuviško-ji, bendruomenės narių vadinami senbuviais, gyvenančiais Budapešte daugiau kaip 20 metų. Kita nemaža, bet nepastovi mūsų bendruome-nės dalis – studentai, atvykstantys iš Lietuvos pagal įvairias studijų mainų programas. Studentai čia

neužsibūna ilgiau nei metus. Tik keletas jų, atradę mielą širdžiai darbą, yra likę Vengrijoje. Dar viena, besikeičianti bendruomenės dalis – lietuviai, dirbantys Vengrijoje tarp-tautinėse bendrovėse bei Lietuvos ambasados darbuotojai, kurie gan aktyviai dalyvauja bendruomenės kūrybinėje veikloje.

mūsų bendruomenė pastaruo-ju metu nuolat keičiasi – į veiklą įsitraukia nauji veidai, kiti, suradę

Venesuelos lietuviškas jaunimas

94 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

laimę kitur, išvyksta. Šiltai išlydėti išvykstančius ar maloniai sutikti atvykusius tai – mūsų bendruome-nės kasdienybė. Visada stengiamės pažinti vieni kitus, todėl kartais jaučiamės kaip didelė šeima. Kaip ir dera tikroje šeimoje, stengiamės padėti vieni kitiems, kartu turi-ningai bei prasmingai leisti laiką, paminėti mums svarbias datas bei puoselėti mums svarbias verty-bes. Nors geografiniu požiūriu ir nesame labai nutolę nuo gimtinės, vis dėlto Vengrijoje progą bendrauti gimtąja kalba ne su šeimos nariais dažniausiai randame bendruome-nės susibūrimuose. Taigi, natūralu, jog nusistovėjo keletas pagrindinių renginių, kurie jau tapo tradicija.

Viena iš gražių tradicijų, atsiradu-sių per pastaruosius trejus metus, – nuotaikingai pažymėti Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Kasmet vasarį organizuoja-me protų mūšį ,,Aš myliu Lietuvą“, kuriame savo žinias apie Lietuvą pasitikrina bei pagilina tiek maži, tiek dideli. Taip pat vasaros pra-džioje rengiami „Namų muzikos vakarai“, kurie suburia neabejin-guosius muzikai pasimėgauti mūsų bendruomenės narių talentais. Šurmulingos Joninės su laužais bei,

žinoma, kalėdinė vakaronė ypač laukiama mažųjų bendruome-nės narių. O kur dar spontaniški poezijos vakarai, naminės duonelės ar kūčiukų kepimo seminarai, pažintinės ekskursijos bei lietuviš-kų filmų peržiūros. Beje, lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ peržiūra buvo įgyvendinta itin sėkmingai, projektas sulaukė ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių dėmesio. Stengiamės reprezentuoti savo šalį ir vietiniuose renginiuose. Šiais metais užmezgėme ryšius su Ven-grijos muzikos ir filmų festivaliu „mediawave“, į kurį pasikvietė-me tautinių šokių kolektyvą iš Lietuvos, organizavome lietuviškų vaišių stalą bei nuometo rišimo demonstravimą. mūsų organizuo-

tos dirbtuvės sulaukė itin didelio vietinių susidomėjimo.

Galime pasidžiaugti, kad Vengri-joje domimasi tiek Lietuva, tiek ir lietuvių kalba. Prieš 20 metų Ven-grijos ir LR švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms pasirašius bendradarbiavimo sutartį, Buda-pešto Lórando Eötvöso universitete atsirado lietuvių kalbos fakultatyvas. O per pastaruosius metus pastebi-me, jog vis daugiau vietinių vengrų, pamilusių ir išmokusių lietuvių kal-bą, dalyvauja mūsų bendruomenės susibūrimuose, kuriuos, be abejo, papildo kitomis spalvomis, skatina nuoširdų tarpusavio bendravimą bei pagarbą vieni kitiems.

Esame nedideli, bet laimingi, galė-dami kartu kurti Lietuvą Vengrijoje.


VokietijosLIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Vokietijos lietuvių bendruo-menė (VLB) buvo įkurta lietuvių pabėgėlių, pasitrau-kusių iš Lietuvos baigiantis

Antrajam pasauliniam karui. Lietuviai būrėsi DP (displaced persons) stovyklų barakuose, steigė mokyklas, leidyklas, leido knygas, laikraščius, plėtojo kultūrinę ir švietėjišką veiklą.

Istoriškai taip susiklostė, kad VLB yra tarp nedaugelio pasaulio lietuvių bendruomenių, turinčių savo patalpas – Romuvos sodybą. Čia jau šešis dešimtmečius gyvuo-

2015 b i r ž e l i s – l i e pa 95

ja ir lietuviška Vasario 16-osios gimnazija, kuriai nuo 2015 m. va-dovauja Janina Vaitkienė. Romu-voje įsikūrusios ir kitos lietuviškos organizacijos – Lietuvių kultūros institutas, Europos lietuvių kul-tūros centras, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga. Šiame Vokietijos lietuvių veiklos lopšyje, taip pat ir 24-iose VLB apylinkėse, gy-vuojančiose įvairiuose Vokietijos kraštuose, vykdoma įvairiapusė ir aktyvi lietuviška veikla. Greta įvai-rių susitikimų, švenčių, koncertų, Lietuvą pristatančių ir jos kultūrą populiarinančių renginių, VLB kasmet vis kitoje apylinkėje rengia VLB darbuotojų suvažiavimą, cen-trinį Lietuvos Nepriklausomybės minėjimą, kalėdinę mugę, Hiu-tenfelde organizuoja lituanistinę vasaros stovyklą.

Kasmetinis VLB darbuotojų suvažiavimas – bene svarbiausias metinis renginys, į kurį susiburia aktyviausi bendruomenės, jos apylinkių ir lietuviškų organizaci-jų veikėjai, aptaria metinę veiklą, pasidalina gerąja patirtimi.

Kasmet VLB drauge su Vasario 16-osios gimnazija ir kitais partne-

riais rengia centrinį Lietuvos Ne-priklausomybės minėjimą. Šventę savo vizitu bei prakalba dažnai pagerbia žinomi Lietuvos politi-kos ir kultūros veikėjai, muzikinę programą pristato Vasario 16-osios gimnazijos mokinių bei įvairių apylinkių ansambliai.

Pirmąjį advento sekmadienį VLB kartu su Vasario 16-osios gimna-zija ir Romuvos apylinke Renhofo pilies kiemelyje rengia aukščiausios regiono eglutės – Romuvos pilies bokšto – įžiebimo šventę.

2014 m. spalį Romuvos pilyje vyko LR ambasadorių ir Europos kraštų lietuvių bendruomenių bei jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, kuriame viešėjo LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kultūrinėje plotmėje verta pabrėžti aktyvų pastarųjų metų VLB apylinkių būrimąsi į lietuvių liaudies muzikos ansamblius. Vo-kietijos lietuviams 2014 m. Dainų šventėje atstovavo trys ansambliai: Hamburgo LB apylinkės liaudies šokių grupė „Gintaras“, Romuvos LB apylinkės folkloro ansamblis „Jorė“ bei Vasario 16-osios gimna-zijos vokalinis ansamblis.

Aktyvi VLB švietėjiška-eduka-cinė veikla: rengiami kasmetiniai Vokietijos šeštadieninių mokyklė-lių mokytojų ir vadovų seminarai, įvairūs lituanistinio ugdymo ren-giniai. Pastaruosius dvejus metus VLB Romuvos sodyboje rengiamos tarptautinės lituanistinės-edu-kacinės stovyklos lietuviams ir lietuvių kilmės vaikams. Apylinkė-se veikia lituanistinės mokyklos-darželiai.

Keturis kartus per metus toliau leidžiamas VLB žurnalas „Infor-macijos“, liepos mėn. pasirodo 555 numeris. Žurnalas pradėtas leisti 1951 m.

Padaryta pažanga internetinių technologijų srityje – per pasta-ruosius metus VLB atnaujino ir modernizavo bendruomenės in-terneto svetainę. Siekiant stiprinti ryšį tarp apylinkių ir valdybos, kiekviena apylinkė ir lietuviška organizacija naujojoje svetainėje turi savo informacijos ir naujienų skyrelį. Svetainę galima rasti adresu www.vlbe.org.

Romuvoje viešėjo daugelis aukšto rango Vokietijos ir Lietu-vos politikos ir kultūros atstovų. 2014 m. vasarį lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2013 m. lapkričio 8 d. Švietimo ir mokslo ministerijos premija užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslininkams už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų fizikos, biomedi-cinos, technologijos mokslų srityje apdovanotas ilgametis VLB narys, Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės Vokietijoje klinikinės chemijos ir diagnostikos specialis-tas dr. Vilius Lėnertas.

Po ilgesnės reguliarių lietuviškų mišių pertraukos, 2014 m. VLB ir Vasario 16-osios gimnazijoje darbą pradėjo naujas kunigas dr. Virgini-jus Grigutis.


96 b i r ž e l i s – l i e pa 2015

AIRIJAArūnas Teiš[email protected] The Court, Moyglare Hall,Maynooth, co. [email protected]

ARGENTINAJuozas [email protected] 2280 (1870), Avellaneda, Buenos Aires, ARgENTINA

AUSTRALIJARamutis Zakarevič[email protected] Box 374, Epping, NSW 1710, AuSTRALIA

AUSTRIJAAngelika [email protected]+436767057973www.lietuviai.at

BALTARUSIJAAlfridas Kerš[email protected] Matulevič[email protected]

BELGIJAArnoldas Pranckevič[email protected]

BRAZILIJARosana [email protected]ça República Lituana Nº 74São PauloBRASILCEP: 03140-050

BULGARIJASotera Chananova Vanderhaghen [email protected]

ČEKIJASigitas Adomavič[email protected] 1070463 11 Liberec 30+420 725 863 315CZECH [email protected]

DANIJAInga Merkytė[email protected] [email protected]

ESTIJACecilija Rasa [email protected] tee 37–45Tallinn 12612ESTONIAwww.hot.ee/elu

LIETUvIų BENDRUomENėS IR Jų KoNTAKTAI pASAULyJE

GRAIKIJAJurgita Montvydaitė[email protected]. Palama 35, 11141 AthensgREECE

GRUZIJAZina Karukhnishvili [email protected] 1 – 18Tbilisi 0179 gEORgIA

ISLANDIJAJurgita Motiejūnaitė[email protected]

ISpANIJARegina gelūnienė [email protected] +34 678953997

ITALIJARomas Kazakevič[email protected]

JApoNIJADaiva [email protected] 13- 7- 205 Ebisu, Shibuya- ku, Tokyo 150- 0013 JAPANwww.japonija.org

JUNGTINėS AmERIKoS vALSTIJoSSigita Šimkuvienė[email protected]@gmail.com43 Anthony St. New Haven, CT 06515uSAwww.lithuanian-american.org

JUNGTINė KARALySTėDalia Asanavičiūtė[email protected]

KANADAJoana Kuraitė-Lasienė[email protected] Resurrection Road Toronto ON M9A 5g1 CANADAwww.klb.org

KAZACHSTANASLietuvių kultūros draugija „Aidas“Rolandas Kliuč[email protected]

Lietuvių bendrija „Lituanika“ Vitalijus Tvarijonas [email protected] Bukhar-Žyrau pr. 55-30 Karaganda KAZAKHSTAN

KoLUmBIJAStasytė Slotkutė [email protected] 115 A # 70 C 75 Cons. 4, Clinica ShaioBogotaCOLOMBIA

LATvIJARolandas Ž[email protected]

LENKIJADanutė Valukonytė11-Marca ul. 1616-515 [email protected]+48875161013 www.punskas.pl

LIUKSEmBURGASEglė Jurienė [email protected] http://lietuva.lu/drp/bendruomene/

moLDAvIJAIrena garliauskaitė[email protected] Dacija [email protected]

NAUJoJI ZELANDIJAPovilas Bartašiū[email protected] arba [email protected]

NoRvEGIJA gediminas Karoblis [email protected]

NyDERLANDAILina Mengotienė[email protected]

poRTUGALIJADenisas [email protected]. 5 de Outubro, 81-1 Esq.1050-050 LisboaPORTugALwww.pt-lt.org

pRANCŪZIJALinas Maknavičiuswww.facebook.com/[email protected]

RUSIJARusijos Lietuvių Tarybagintautas Ž[email protected]

SLovėNIJASlovėnų–lietuvių draugija „Baltica“Ūla Kepežinskaitė Đurić[email protected]ška 391000 LjubljanaREPuBLIC OF SLOVENIA

SUomIJAJurgita [email protected] 13 A 00170 Helsinki FINLANDwww.lietuviai.fi

ŠvEDIJARūta Miklovienė[email protected]

ŠvEICARIJAJūratė [email protected] 198CH- 8706 MeilenSWITZERLAND www.lietuviai.ch

UKRAINADalia [email protected]

URUGvAJUSgustavo Martí[email protected]. +598 2 902 23 71Mob. tel. +598 99 15 10 20Rio de Janeiro 4001MontevideoREPuBLICA ORIENTAL DEL uRuguAy

vENESUELAVytenis [email protected] Rosales-Statkus (ryšiams)[email protected]

vENGRIJALina Sakalauskaitė[email protected]

voKIETIJAAntanas Šiugž[email protected] Str.168623 Lampertheim-Huettenfeld [email protected]

PLB SEIMO NARIAI-KRAŠTAI K.V. PIRM. J.S. PIRM. RINKTI ATSTOVAI IŠ VISO1 AIRIJA 1 0 4 52 ARGENTINA 1 1 1 33 AUSTRALIJA 1 1 3 54 AUSTRIJA 1 0 1 25 BALTARUSIJA 1 0 2 36 BULGARIJA 1 0 1 27 BELGIJA 1 0 1 28 BRAZILIJA 1 1 1 39 ČEKIJA 1 0 1 210 DANIJA 1 1 2 411 ESTIJA 1 1 1 312 GRAIKIJA 1 0 1 213 GRUZIJA 1 0 1 214 ISLANDIJA 1 0 1 215 ISPANIJA 1 1 2 416 ITALIJA 1 0 1 217 JAPONIJA 1 0 1 218 JUNGTINĖ KARALYSTĖ 1 1 4 619 JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS 1 1 20 2220 KANADA 1 1 8 1021 KAZACHSTANAS 1 0 1 222 KOLUMBIJA 1 0 1 223 LATVIJA 1 1 2 424 LENKIJA 1 1 3 525 LIUKSEMBURGAS 1 0 1 226 MALTA 1 0 1 227 MOLDAVIJA 1 0 1 228 NAUJOJI ZELANDIJA 1 0 1 229 NORVEGIJA 1 1 2 430 OLANDIJA 1 0 1 231 PORTUGALIJA 1 0 1 232 PRANCŪZIJA 1 1 1 333 RUSIJA 1 1 8 1034 SLOVĖNIJA 1 0 1 235 SUOMIJA 1 1 1 336 ŠVEDIJA 1 0 3 437 ŠVEICARIJA 1 0 1 238 UKRAINA 1 1 2 439 URUGVAJUS 1 1 1 340 VENESUELA 1 1 1 341 VENGRIJA 1 0 1 242 VOKIETIJA 1 1 4 6 IŠ VISO 42 19 96 157 PLB VALDYBA 12 12

PLB ATSTOVAS 1 1

PLB KONFLIKTŲ SPRENDIMO KOMITETO PIRMININKAS 1 1

PLB KONTROLĖS KOMISIJOS PIRMININKAS 1 1

IŠ VISO 57 19 96 172

pASAULIo LIETUvIų BENDRUomENėS Xv SEImo (2015–2018) NARIų SKAIČIUS

Lentelė patvirtinta pLB valdybos posėdyje 2014 m. rugsėjo 23 dieną, patikslinta 2014 m. lapkričio 26 dieną bei 2015 m. birželio 15 dieną.pLB Xv Seimo pirmoji sesija šaukiama 2015 m. liepos 14–17 dienomis vilniuje, Lietuvoje.


ISSN 1732 - 0135

MĖNESINIS ŽURNALAS | LEIDŽIAMAS NUO 1963 2015 BIRŽELIS–LIEPA 06/538

Pa

sau

lio

LIETUVIŲ CHARTIJAPLB KONSTITUCIJAXV PLB SEIMO REGLAMENTASXV PLB SEIMO PROGRAMA

SeimasPLB valdybos ataskaitaSeimo ir PLB komisijos veiklos pristatymasUžsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos pranešimas32 kraštų lietuvių bendruomenių veiklos apžvalgos

XV PLBSeimasPRENUMERUOKITE

Elektroninė versija – www.readadvice.com

IR BŪKITE PASAULIO LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖS DALIMI

Informaciją apie prenumeratą rasite www.pasauliolietuvis.lt bei gausite el. paštu [email protected]

Metinė prenumerata nuo

17,38 Eur


Documents

Elektroninė versijapasauliolietuvis.lt/wp-content/uploads/2015/07/pasaulio-lietuvis-2015-birzelis-liepa1.pdfPLB KONSTITUCIJA XV PLB SEIMO REGLAMENTAS XV PLB SEIMO PROGRAMA s PLB valdybos