VILNIAUS UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

VIDAUS LIG Ų PAGRINDŲ IR SLAUGOS KATEDRA

TVIRTINU:

Katedros ved÷ja prof. D. Kalibatien÷

2006. 06.

ENTERINöS MITYBOS PRIEŽI ŪROS IR

SLAUGYTOJŲ ĮGŪDŽIŲ ĮVERTINIMAS

INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE

SLAUGOS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo autorius:

Slaugos magistrantūros II kurso student÷

Evelina Litvinskien÷ ........................... (parašas)

Vadovas doc. V. Ožeraitien÷ .............. (parašas)

VILNIUS

2006

2

SANTRAUKA ANGL Ų KALBA

SUMMARY

Litvinskien÷ Evelina.

“Enteral nutrition care and nurses‘ skills evaluation in intensive care units”

Final Master‘s paper on the speciality of Nursing

Supervisor: doc. Ožeraitien÷ V.

Vilnius University, Faculty of Medicine

Department of Fundamentals of Internal Diseases and Nursing

Center of Propaedeutics and Nursing Studies, Antakalnio 57, Vilnius, Lithuania

Aim of the study: To analyze and evaluate enteral nutrition (EN) care and

professional skills of intensive care nurses.

Tasks of the study:

1. To investigate enteral nutrition knowledges and care skills of intensive care nurses.

2. Determine factors, the most affecting intensive care nurses work, employing enteral

nutrition.

3. Determine if experience and skills can affect EN complication’s character and

frequency.

Object of the study: Intensive care nurses, their professional skills, knowledge, related

to enteral nutrition (EN).

Methods: Anonymous nurses survey was conducted in intensive care units of: VUL

Santariskiu clinics, cardiology, VU Oncology institute, VUGPL, acute toxication,

VMUL, VU children. Questionnaire form survey was parried out on 2006 03– 2006 04

months. Research data was processed and analyzed applying the SPSS 11 version of

statistical data accumulation and analysis programming package. The difference of

indices were statistically meaningful at p<0.05.

Results: 173 nurses, working in ICUs participated in the survey. More than half of the

respondents were older than 31 years old. Majority of the surveyed (43%) were working

full-time, were married (66%), and had higher education (49%). Only 15% had

university degree. 67% of respondent were not completely satisfied with the work.

Major unsatisfaction reasons – high work load (39%), continuous emotional stress

because of extreme situations (32%), bad work organization, care tools shortage (27%),

absence of psychological support, in case of troubles (16%). 84% of respondents are not

satisfied with the salary. Common nurse satisfaction with the work was not affected by

age, experience, but statistically important was if they were working full-time or less

3

(p<0.01). Objectively evaluating knowledge of respondents, in 61% cases it was

satisfactory. 58% respondents subjectively were assuming, that their knowledge in EN

care process and professional skills is enough for everyday work, but one third of

respondents (36%) were feeling knowledge shortage and would like to improve it, 2%

of respondents declared that they do not want it and have no time for it. Generally EN is

employed after surgery (48%), in case of neurological diseases (41%), pancreatitis

(30%), oncology diseases, after injury (23%). Most frequent EN complications are:

gastrointestinal complications (77%), enteral tube complications (19%). For patient EN

care nurses spend averagely from 0.5 to 2.0 hours per day.

Conclusions:

1. Respondents participated in research knowledge’s level was found satisfying in 61%

cases, objectively evaluating survey answers. Subjectively majority of nurses (58%)

own knowledge’s in EN care process and professional skills evaluate as “enough for

everyday work”, and 2% of respondents are not concerned about their own

knowledge’s.

2. Most important factors, affecting intensive care nurses work are hard, emotionally

stressed, badly organized and financially-psychologically not valued by society work.

3. Nurses professional skills and experience, neglecting some professional flaws, high

work load, and low financial motivation had no affect on EN complication character

and frequency.

4

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ...............................................................5

SANTRAUKŲ IR JŲ PAAIŠKINIMŲ SĄRAŠAS .............................................. 7

1. ĮVADAS ........................................................................................................... 8

2. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................... 10

2.1. Enterin÷ mityba intensyvioje terapijoje, gydant kritin÷s būkl÷s ligonius .. 10

2.2. Enterin÷ mityba ir jos taikymas ................................................................. 14

2.2.1. Enterin÷s mitybos būdai ir jų charakteristika ................................. 16

2.2.2. Enterin÷s mitybos zondai, jų įvedimo metodai ...............................17

2.2.3. Enterin÷s mitybos mišiniai, jų pasirinkimo principai ..................... 20

2.2.3.1.Enterinių mišinių skyrimo būdai .............................................. 23

2.2.4. Enterin÷s mitybos komplikacijos ................................................... 24

2.3. Ligonio priežiūra taikant enterinę mitybą ................................................. 26

2.3.1. Zondo priežiūra ............................................................................... 27

2.3.2. Burnos priežiūra .............................................................................. 28

3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ............................................................. 29

4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .............................................. 31

4.1. Respondentų charakteristika ..................................................................... 31

4.2. Veiksniai įtakojantis RITS slaugytojų darbą ............................................. 34

4.3. Respondentų žinios apie enterinę mitybą ................................................. 38

4.4. Respondentų enterin÷s mitybos priežiūros įgūdžiai .................................. 42

4.5. Tyrimo rezultatų aptarimas ....................................................................... 50

5. IŠVADOS ......................................................................................................... 54

6. PASIŪLYMAI .................................................................................................. 55

LITERATŪRA ....................................................................................................... 56

1 PRIEDAS. Enterin÷s mitybos priemonių priežiūros taisykl÷s ........................... 58

2 PRIEDAS. Intensyvios terapijos slaugytojų apklausos anketa ........................... 59

5

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentel÷. Susirgimai, dažniausiai gydomi RITS ................................................... 10

2 lentel÷. Energijos poreikio apskaičiavimai, atsižvelgiant į ligonio

fizinį aktyvumą ir streso faktorius ............................................................12

3 lentel÷. EM kontraindikacijos ............................................................................. 15

4 lentel÷. Anketos sudedamosios dalys .................................................................. 30

5 lentel÷. Respondentų nuomon÷, kaip sekasi suderinti darbą ir

pareigos šeimoje ...................................................................................... 36

6 lentel÷. Atsakymų į klausimą “Ar visada paaiškinate ligoniui,

kas yra EM” pasiskirstymas ................................................................... 42

7 lentel÷. Ligonio pad÷tis lovoje, taikant enterinį maitinimą ................................. 43

8 lentel÷. Dažniausiai taikomi EM būdai respondentų praktikoje ......................... 43

9 lentel÷. Atsakymų į klausimą “Kas jūsų praktikoje dažniausiai įveda

nazogastrinį zondą ligoniui?“ pasiskirstymas ....................................... 44

10 lentel÷. Atsakymų į klausimą “Jūsų praktikoje, kokiems ligoniams

sunkiau įvesti nazogastrinį zondą?” pasiskirstymas ........................... 44

11 lentel÷. EM mišinių rūšys naudojami respondentų praktikoje ........................ 46

12 lentel÷. EM lašinimo sistemų keitimo dažnis ................................................... 46

13 lentel÷. Dažniausios EM komplikacijos respondentų praktikoje ................... 48

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Maitinimo būdai ......................................................................................... 16

2 pav. Enterinio maitinimo zondų pad÷tis ............................................................. 17

3 pav. Maitinimo būdo pasirinkimo schema ...........................................................19

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ................................................... 31

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal bendrą darbo stažą ............................... 31

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo etato krūvį .................................. 32

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę pad÷tį ................................. 32

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ......................................... 33

9 pav. Respondentų pasitenkinimas savo darbu .................................................... 34

10 pav. Bendro pasitenkinimo darbu ir darbo etato krūvio priklausomyb÷ ......... 35

11 pav. Respondentų nepasitenkinimo darbu priežastys ...................................... 35

6

12 pav. Darbo ir pareigos šeimoje suderinimo priklausomyb÷

nuo darbo etato krūvio............................................................................... 36

13 pav. Respondentų nuomon÷ ar jų darbas pakankamai atlyginamas

materialiai ................................................................................................... 37

14 pav. Respondentų atsakymų į teiginius apie EM pasiskirstymas ...................... 38

15 pav. Respondentų žinios apie EM ..................................................................... 39

16 pav. Respondentų savo žinių apie EM vertinimas ............................................ 39

17 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal amžių ................................................. 40

18 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal bendrą darbo stažą ............................ 40

19 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal šeimyninę pad÷tį .................... .......... 41

20 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal išsilavinimą ...................................... 41

21 pav. Dažniausios situacijos, kai respondentai taiko EM ................................. 42

22 pav. EM taikymo dažnumas respondentų praktikoje ....................................... 43

23 pav. Nazoenterinių zondų rūšys dažniausiai naudojami

respondentų praktikoje ............................................................................... 44

24 pav. Nazogastrinio zondo įvedimo sunkumai pagal amžių .............................. 45

25 pav. Dažniausi zondo pad÷tį skrandyje tikrinimo būdai ................................... 45

26 pav. EM mišinių supylimo būdai pro zondą ................................................... 46

27 pav. EM lašinimo sistemų keitimo dažnio priklausomyb÷ nuo

respondentų bendro darbo stažo ................................................................. 47

28pav. Skrandžio liekamojo turinio patikrinimo priklausomyb÷ nuo

respondentų amžiaus, taikant EM .............................................................. 47

29pav. EM komplikacijų pasiskirstymas tarp ligonių ............................................ 48

30 pav. Ryšys tarp EM priežiūrai skiriamo laiko ir slaugytojų

bendro darbo stažo ...................................................................................... 49

7

SANTRAUKŲ IR JŲ PAAIŠKINIM Ų SĄRAŠAS

CD - Cukrinis diabetas

DPV - Dirbtin÷ plaučių ventiliacija

EM - Enterin÷ mityba

KBL - Kritin÷s būkl÷s ligoniai

PM - Parenterinis maitinimas

RITS - Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius

VUL - Vilniaus universitetin÷ ligonin÷

8

1. ĮVADAS

Sugeb÷jimas įveikti ligą ar traumos pasekmes, priešintis infekcijai, ar kovoti su

užsitęsusiomis komplikacijomis priklauso nuo žmogaus organų ir jų sistemų galimyb÷s

funkcionuoti. Tam yra reikalinga energija, baltymai, vitaminai, makro ir

mikroelementai, kitos maisto medžiagos. Tod÷l adekvati mityba yra labai svarbus

ligonių priežiūros komponentas.

Ligonių maitinimas yra fundamentalus slaugos komponentas, gydymo

priemonių dalis. Ligonių maitinimas turi įtakos ligos išeičiai, komplikacijų dažniui ir

hospitalizacijos trukmei. Dabartin÷mis turimomis priemon÷mis tinkamai maitinti galima

beveik kiekvieną, net ir itin sunkiai sergantį ligonį. Ligoniai, kurie negali valgyti patys,

kai funkcionuoja virškinimo traktas, yra maitinami enteriniu būdu.

Enterinis maitinimas apibr÷žiamas kaip maitinimas, kuris atliekamas zondais,

įvedant juos per nosį arba pilvo sienelę į skrandį arba žarnos viršutinę dalį. (visų

reikiamų žmogaus organizmui medžiagų supylimas per zondą į virškinamąjį traktą) yra

vienas iš tinkamiausių būdų užtikrinti gerą ligonio mitybą ar koreguoti jau įvykusius

sutrikimus.

Tyrimai rodo, kad enterinis maitinimas, palyginus su parenteriniu (intraveniniu),

yra pranašesnis, nes yra fiziologiškai efektyvus ir saugus, ekonomiškai naudingas

gydymo metodas. Jo panaudojimas įtakoja palankesnę ligos prognozę, sutrumpina

gul÷jimo stacionare laiką.

Enterinis maitinimas yra taikomas jau visą šimtmetį. Iš pradžių jis nebuvo

paplitęs, nes trūko techninių priemonių, enterinio maitinimo mišinių, gaminamų

pramoniniu būdu. Šiuo metu yra gaminami įvairūs, kokybiški enterinio maitinimo

mišiniai, zondai, lašinimo sistemos bei pompos. Tod÷l yra visos galimyb÷s enterinį

maitinimą plačiau naudoti medicinin÷je praktikoje.

Enterin÷s mitybos tikslas yra aprūpinti organizmą pilnaverčiu maistu, reikiamų

kalorijų, maisto medžiagų ir skysčių kiekiu atsižvelgiant į ligonio būklę. Šie tikslai

pasiekiami, išmokius personalą vertinti ligonio mitybą, išmokius enterinio maitinimo

pagrindus.

Enterin÷ mityba plačiai taikoma intensyvios terapijos skyriuose kritin÷s būkl÷s

ligoniams kaip įvairių ligų kompleksinio gydymo sud÷tin÷ dalis, apsaugoti nuo mitybos

nepakankamumo išsivystimo.

Intensyvios terapijos slaugytojos yra svarbios šio proceso grandis, nes būtent jos

taiko ir administruoja enterinę mitybą kritiškai sunkiems ligoniams.

9

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti intensyvios terapijos slaugytojų enterin÷s

mitybos priežiūros ir darbo įgūdžius.

Uždaviniai: 1. Ištirti intensyvios terapijos slaugytojų enterin÷s mitybos žinias bei

priežiūros įgūdžius.

2. Nustatyti veiksnius, labiausiai įtakojančius intensyvios terapijos

slaugytojų darbą, taikant enterinę mitybą.

3. Nustatyti, ar darbo patirtis ir įgūdžiai gali tur÷ti poveikį EM

komplikacijų charakteriui ir dažniui.

Tyrimo objektas – intensyvios terapijos slaugytojos, jų darbo įgūdžiai, žinios,

susijusios su enterine mityba (EM)

Darbo metodai: 1. Teorin÷ mokslin÷s literatūros, leidinių, publikacijų apžvalga.

2. Intensyvios terapijos skyrių slaugytojų anketin÷ apklausa

žinioms ir įgūdžiams ištirti, dirbant su enterine mityba.

3. Gautų rezultatų aptarimas ir jų analiz÷.

Šiame magistro darbe apžvelgta mokslin÷ literatūra, moksliniai leidiniai bei

publikacijos bei atlikta slaugytojų anketin÷ apklausa VU MF Vidaus ligų ir

propedeutikos centro baz÷je ir VUL Santariškių klinikų I RITS, II RITS, kardiologijos

RITS, vaikų RITS; Vilniaus universiteto Onkologijos instituto RITS; Vilniaus

universitetin÷s greitosios pagalbos ligonin÷s RITS, ūmių apsinuodijimų RITS; Vilniaus

miesto universitetin÷s ligonin÷s RITS; Vilniaus universiteto vaikų ligonin÷s RITS.

Tyrime nustatyta: pagrindiniai veiksniai, įtakojantys RITS slaugytojų darbą

taikant enterinę mitybą; respondentų žinios bei priežiūros įgūdžiai.

Darbą sudaro 57 puslapiai (be priedų), 13 lentelių, 30 paveiksl÷lių.

D÷koju už pagalbą organizuojant šitą mokslo tiriamąjį darbą prof. D. Kalibatienei,

diplominio darbo vadovei doc. V. Ožeraitienei už nuoširdžius bei kritiškus patarimus, o

taip pat VUL Santariškių klinikų I RITS, II RITS, kardiologijos RITS, vaikų RITS;

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto RITS; Vilniaus universitetin÷s greitosios

pagalbos ligonin÷s RITS, ūmių apsinuodijimų RITS; Vilniaus miesto universitetin÷s

ligonin÷s RITS; Vilniaus universiteto vaikų ligonin÷s RITS slaugytojoms, kurios mielai

sutiko dalyvauti anketin÷je apklausoje.

10

2. LITERAT ŪROS APŽVALGA

2.1. Enterin÷ mityba intensyvioje terapijoje,

gydant kritin ÷s būkl÷s ligonius

Reanimacijos-intensyvios terapijos padalinys – tai ligonin÷s padalinys, kuriame

gydomi sunkiausi, sud÷tingiausi pagal esamą būklę, pacientai. Čia patenkama po sunkių

traumų, apsinuodijimų, sud÷tingų operacijų, ryškiai pablog÷jus ligai, kai yra būtinas

pastovus paciento gyvybinių funkcijų sekimas ir palaikymas aparatūros pagalba,

intensyvus medikamentinis gydymas.

Jie patenka į RITS, kai sutrinka svarbių sistemų veikla (1 lentel÷).

1 lentel÷. Susirgimai, dažniausiai gydomi RITS

Kardiovaskulin ÷ sistema

1. Sergant ūmiu MI 2. Esant nestabiliai stenokardijai, dažniems skausmams 3. Kardiogeninis šokas 4. Hipertenzin÷s kriz÷s (encefalopatija, plaučių edema) 5. Nestabili hemodinamika

Kv÷pavimo sistema

1. Ūmus kv÷pavimo nepakankamumas kai reikia DPV 2. Sergantys sunkia astma 3. Plaučių arterijos embolija 4. Esant pneumo, hemotoraksu

Neurologiniai sutrikimai 1. Ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas d÷l insulto 2. Degeneracin÷s ligos

Intoksikacija 1. Sąmon÷s sutrikimai 2. Nestabili hemodinamika

Virškinamojo trakto sistema

1. Kraujavimas iš virškinimo trakto 2. Papildomos ligos apsunkinančios kraujavimą 3. Ūmus kepenų nepakankamumas 4. Ūmus pankreatitas

Endokrinin ÷ sistema 1. CD, hipo, hiperglikemija, diabetin÷ ketoacidoz÷ 2. Hiperosmoliarin÷s, toksin÷s būkl÷s 3. Elektrolitų sutrikimas

Pooperaciniai ligoniai 1. Pradin÷ būkl÷ nelengva, ilgai trunka operacija, atverta

krūtin÷s ląstą, pilvo ertm÷, aortos operacija. 2. Po neurochirurginių operacijų.

Kitos priežastys Infekcin÷s problemos. Sepsis. Hospitalin÷ infekcija.

Ligoniai, kurie gydomi reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose (RITS),

apibūdinami taip:

• Ūmiai, sunkiai sergantys, nestabilūs, hipovolemiški, nukraujavę ligoniai, kuriems

reikalingas intensyvus monitoringas, gydymas, kurio negalima užtikrinti ne RITS

palatose, nes reikia dirbtin÷ plaučių ventiliacija (DPV), vazoaktyvių medžiagų.

11

• Kritiškai sergantys ligoniai, kuriems būkl÷ gali pager÷ti, nors ir maža vilčių visiškai

pasveikti nuo l÷tin÷s komplikuotos ligos. Tai širdies, kv÷pavimo ligomis, v÷žiu

sergantys pacientai, kurių būkl÷ komplikuojasi kita liga.

• Sunkūs ligoniai, kuriems reikalingas intensyvus sekimas. Tai sergantys cukriniu

diabetu (CD) su besivystančia hipoglikemine būkle.

• Beviltiški ligoniai su negrįžtamu smegenų pakenkimu, komos būsena, v÷žiniu

susirgimu, kai išnaudotos chemoterapijos priemon÷s.

Intensyvios terapijos ligoniai dažnai vadinami kritin÷s būkl÷s ligoniais (KBL).

KBL medžiagų apykaita gali būti apibūdinama metabolinio streso terminu,

kuriam būdingas hipermetabolizmas, hiperkatabolizmas. Multiorganin÷ patologija,

sumaž÷jęs imunitetas, infekcin÷s komplikacijos būdingos šiems ligoniams [1].

Tokių ligonių maitinimo tikslas – metabolin÷ pagalba, užtikrinanti pakankamą

energijos, baltymų ir kitų maisto medžiagų kiekį, būtiną audiniams atstatyti ir sveikti,

atsparumui infekcijai didinti.

Dažniausiai KBL negali normaliai valgyti, tod÷l jų organizmas negali būti

aprūpintas reikalingomis maisto medžiagomis, suaktyv÷jus katabolizmui. Tod÷l jiems

skiriamas enterinis arba parenterinis maitinimas. Visais atvejais, kai virškinamasis

traktas funkcionuoja, reikia pirmiausiai rinktis EM. Pasak H. J. Randell žodžiais: „Jei

žarnynas dirba – išnaudok tai“ [12].

Virškinamasis traktas yra ne tik maisto medžiagų įsisavinimo vieta. Jis atlieka

svarbią rolę, apsaugant organizmą nuo infekcijos. Žarnyno apsaugin÷ funkcija

pasireiškia keliais šiais mechanizmais – barjerin÷s gleivin÷s funkcijos veikla (glaudžiai

gulinčios ląstel÷s nepraleidžia bakterijų), Ig-A produkcija, pogleivio makrofagų,

limfocitų, mezenterinių limfmazgių proliferacija. Sumaž÷jus gleivin÷s vientisumui,

pakitus gleivin÷s imuninei sistemai, bakterijos iš žarnyno spindžio gali patekti į

mezenterinius limfmazgius ir sisteminę kraujotaką. KBL žarnyno gleivin÷s vientisumas

pažeidžiamas d÷l hipoperfuzijos (šokas, sepsis), mitybos nepakankamumo,

medikamentų, padid÷jusio bakterijų kiekio žarnyne (staz÷, bakterijų išveš÷jimas).

Nepakankama mityba (neigiamas azoto balansas, baltymų katabolizmas) taip pat

sąlygoja imuniteto sumaž÷jimą ir padid÷jusią infekcijos riziką [1, 24].

Ankstyva EM, pakankamai aprūpinanti maisto medžiagomis žarnų gleivinę,

padeda išlaikyti gleivin÷s vientisumą ir mažina bakterijų translokacijos galimybę.

Marik ir Zaloga [23] atliktos studijos parodo, kad anksti prad÷ta EM intensyvios

terapijos ligoniams po chirurginių intervencijų, traumų, nudegimų, dirbtin÷s

12

ventiliacijos metu sumažina infekcijos pavojų ir sutrumpina ligonių buvimo laiką

stacionaruose.

R. H. Bower ir kt. ligoniams, nuo pooperacinių sepsinių komplikacijų

gydomiems intensyvios terapijos skyriuose, skyr÷ ankstyvą EM imuniniais mišiniais.

Gydymo duomenys buvo lyginti su „placebo“ grupe. Imuniniais EM mišiniais maitintų

ligonių stacionarinio gydymo laikas sutrump÷jo 40 proc., sumaž÷jo hospitalin÷s

infekcijos atvejų [4].

Kritin÷s būkl÷s atveju, EM rekomenduojamas prad÷ti kuo greičiau. Klinikiniai

tyrimai rodo, kad prad÷jus EM per 6 valandas nuo ligos pradžios, sumaž÷ja streso

hormonų kiekis ir katabolinių procesų greitis, ger÷ja žarnyno funkcija, geriau gyja

žaizdos. Pageidautina, kad EM būtų prad÷tas per 48 valandas nuo ligos pradžios [9].

Dažniausiai pasitaikančios problemos, skiriant EM kritin÷s būkl÷s ligoniams yra

nepakankamas energijos ir maisto medžiagų kiekis, didelis skrandyje liekančio turinio

kiekis, gastrointestinalin÷ disfunkcija. Nereikia be saiko didinti paros kalorijų kiekio ar

stengtis koreguoti neigiamą azoto balansą. Bereikalingas organizmo perkrovimas

energin÷mis medžiagomis ir baltymais yra žalingas, nes galimos hipertermin÷s

reakcijos, trikdoma kv÷pavimo, kepenų funkcija [1].

Kai n÷ra galimyb÷s atlikti netiesioginę kalorimetriją, kuri teisingausiai atspindi

individualų ligonio kalorijų poreikį (bazinę medžiagų apykaita), energijos kiekis yra

apskaičiuojamas pagal Harrisono-Benedikto formulę, dauginant gautą kalorijų skaičių iš

koeficiento, pasirenkamo pagal streso lygį, paciento fizinį aktyvumą (2 lentel÷) [2].

2 lentel÷. Energijos poreikio apskaičiavimai, atsižvelgiant į ligonio fizinį aktyvumą

ir streso faktorius PEP - paros energijos poreikis; PEP = PMA x AF x SF x TF

PMA -pagrindin÷ medžiagų apykaita, apskaičiuojama remiantis Harriso ir Benedikto lygtimi PMA (vyr.) = 66,5 + (13,75 x W) + (5 x R) - (6,77 x A) PMA (mot.) = 655,1 + (9,56 x W) + (1,8 x R) - (4, 67 x A) PMA (vaikų) = 22,1 + (31,1 x W) + (1,2 x R) - (6,8 x A)

AF-aktyvumo faktorius SF - streso faktorius TF - T° faktorius W - kūno mas÷ (kg) R - ūgis centimetrais A-amžius

AF SF Lovos režimas 1,1 Pacientas be komplikacijų 1.0 Pusiau lovos režimas 1,2 Po vid. apimties operacijų 1.1 Vaikščiojantis 1,3 Sepsis 1.3

TF Peritonitas 1.4 38o C 1,1 Daugybin÷ trauma 1.6 39o C 1,2 30-50 % nudegimai 1.7 40o C 1,3 50-70 % nudegimai 1.8 41o C 1,4 70-90 % nudegimai 3.0

13

Skiriant EM kritin÷s būkl÷s ligoniams, ypač atidžiai reikia steb÷ti jų mitybin÷s

būkl÷s pokyčius (kūno svorį, maisto medžiagų deficito požymius), skysčių balansą,

organų funkcijas atspindinčius rodiklius, elektrolitų ir gliukoz÷s kiekius kraujuje.

EM svarbus multiorganinio nepakankamumo prevencija, aprūpinant

reikalingomis maisto medžiagomis KBL. Did÷ja ligonių atsparumas infekcijai, greičiau

gyja žaizdos, maž÷ja mirštamumas [5].

14

2.2. Enterin÷ mityba ir jos taikymas

Chirurgin÷ trauma, sepsis ir kitos sunkios būkl÷s aktyvuoja katabolinius

procesus. Negaudamas maisto medžiagų, organizmas naudoja savo angliavandenių,

baltymų, riebalų ir kitų medžiagų rezervus. Progresuojant baltymų - kalorijų

nepakankamumui dažn÷ja infekcin÷s komplikacijos, blog÷ja žaizdų gijimas [14].

Klinicistai, gydantys KBL, dažnai susiduria su prieštaringomis nuomon÷mis

sprendžiant mitybos skyrimo optimalų laiką ir būdą. Pastaruoju laikotarpiu enterin÷-

zondin÷ mityba (EZM) tampa vis populiaresn÷ ir d÷l poveikio virškinamajam traktui, ir

d÷l mažesn÷s kainos bei komplikacijų skaičiaus lyginant su parenteriniu maitinimu.

Aiškiai įrodyta, kad maitinimas, jei tik įmanoma, tur÷tų būti skiriamas enteriniu būdu.

Kritin÷s būkl÷s atveju rekomenduojama jį prad÷ti kuo anksčiau, nes enterocitų gamyba

(sparčiai besidalijančios ląstel÷s) kritinių būklių metu nepakankamai greita, tod÷l

atrofuojasi žarnyno gleivin÷, did÷ja jos pralaidumas, sutrinka imunin÷s virškinamojo

trakto sistemos veikla, kinta žarnyno mikroflora [8].

EM privalumai: [27]

1. Yra fiziologiškas (maisto medžiagos geriau įsisavinamos per virškinamąjį traktą;

žarnynas ir kepenys efektyviausiai reguliuoja amino rūgščių patekimo į organizmą

tempą; geresn÷ azoto apykaitos šalutinių produktų eliminacija iš organizmo).

2. Palaiko žarnyno barjerines funkcijas, mažina bakterijų translokacijos galimybę.

3. Aktyvina žarnyno sekreciją, motoriką, stimuliuoja parenchiminių organų kraujotaką.

4. Išsaugo virškinamojo trakto imunines funkcijas.

5. Mažina septinių komplikacijų, sisteminio uždegimo atsako sindromo ir dauginio

organų disfunkcijos sindromo išsivystymo dažnį - trump÷ja hospitalizacijos laikas.

6. Stresinių opų profilaktika, maitinant į skrandį.

7. Nesukelia PM būdingų pavojingų komplikacijų kaip sepsis, penumo- ir hidrotoraksas,

tromboz÷, embolizacija, arterijų sužalojimas, seruminis hepatitas.

6. Ekonominis efektas - EM pigesn÷ nei PM.

EM indikacijos: [1]

• Mitybos nepakankamumas (malnutricija) – tai sutrikimas, kai d÷l nepakankamo

makro- ir/ar mikro maistinių medžiagų vartojimo sutrinka įvairių organų

funkcija, pakinta kraujo sud÷tis, maž÷ja kūno mas÷.

• Negali valgyti, o virškinamasis traktas funkcionuoja.

15

Tai būdinga, esant šioms situacijoms: [24, 25]

⇒ Pasirengimas operacijai ir pooperacin÷ būkl÷

⇒ Onkologin÷s ligos

⇒ Virškinamojo trakto ligos (disfagija, trumpos žarnos sindromas, enterin÷s

fistul÷s, malabsorbcijos sindromas)

⇒ Ūmus ar l÷tinis kepenų nepakankamumas

⇒ Neurologin÷s ligos, kai kartu būna rijimo sutrikimas ir/arba sąmon÷s

sutrikimas

⇒ Apetito sutrikimas

⇒ Sunkios traumos (kaukol÷s, smegenų)

⇒ Katabolin÷s būkl÷s (nudegimai, sepsis)

Enterin÷s mitybos tikslas - pirmiausia tai ne kaloražo užtikrinimas, o žarninio

gleivin÷s ir imunin÷s virškinamojo trakto funkcijų išsaugojimas, sekrecija, motorikos

aktyvinimas [12].

Prieš pradedant enterinę mitybą, užtikrinamos gyvybin÷s funkcijos, koreguojama

šokas, hipovolemija, pH, glikemija. Zonduojamas esamas turinys ir pradedama EM.

Naudojami preparatai - Nutricomp, Nitrison, Ensure, Semper. EM pompų naudojimas

leidžia užtikrinti pastovią infuziją. Kritin÷s būkl÷s ligoniams mityba pradedama

mažomis doz÷mis, 10-20 ml/h greičiu. Skrandžio liekamasis tūris tikrinamas 3-4 kartus

per parą.

EM adaptavimo laikotarpiu galimi netoleravimo požymiai: pilvo pūtimas,

v÷mimas, didelis liekamasis turinys, diar÷ja. Tada EM skyrimas koreguojamas pagal

klinikinę situaciją: mažinamas EM greitis, vartojami prokinetikai, keičiama zondo vieta,

mitybos preparatai arba EM nutraukiama. Nutraukus maitinama, bandymas kartojamas

po 12 vai. Esant gerai tolerancijai jos greitis didinamas po 12-24 valandų, po 10-20

ml./h [12].EM kontaindikuotinas šiais atvejais (3 lentel÷)[27]:

3 lentel÷. EM kontraindikacijos

KONRAINDIKACIJOS

Absoliučios Reliatyvios

• ūmus kasos uždegimas enzimin÷s

toksemijos faz÷je;

• šokas;

• visiškas žarnyno nepraeinamumas;

masyvus kraujavimas į virškinamąjį traktą;

• intensyvus viduriavimas;

• ūmus enterokolitas;

• daugybin÷s plonosios žarnos fistul÷s,

kai išsiskiria daugiau 500 ml turinio ir

neįmanoma jo reinfuzija

16

2.2.1. Enterin÷s mitybos būdai ir j ų charakteristika

EM pasirenkamas atsižvelgiant į:

1. klinikinę situaciją;

2. ligonio mitybos būklę;

3. numatoma EM trukmę.

EM galima skirti į įvairias virškinimo trakto vietas (skrandį, plonąsias žarnas),

pasirinkti vieną ar kitą maitinimo formą - per zondą, stomą, fistulę ( 1 pav) [1].

1 pav. Maitinimo b ūdai

Sunkiai sergantiems ligoniams patogesnis yra intragastrinis zondo įvedimas aklu

būdu. Šis maitinimo būdas paprastai yra geriau toleruojamas, galimas didesnis mišinio

lašinimo greitis, įgalinantys greičiau pasiekti norimą paros kalorijų kiekį. Vis tik d÷l

sutrikusios skrandžio motorikos, intragastrinis maitinimas KBL n÷ra optimaliausias.

Taip maitinant, dažnai randamas didelis skrandyje liekančio turinio kiekis, iškyla

aspiracijos pavojus. Tokių atveju, siekiant išvengti aspiracijos, zondas tur÷tų būti įvestas

į dvylikapirštę ar tuščiąją žarną. Ligoniams, kuriems yra aiškių gastroparez÷s požymių

ar aspiracijos rizika, reik÷tų iš karto skirti intraduodeninį ar intrajejuninį maitinimą [30].

Intraduodeninis ir intrajejuninis maitinimo būdai yra mažiau fiziologiški, tod÷l

dažniau galimos tokios komplikacijos kaip pilvo pūtimas, viduriavimas. Šie būdai

pasirenkami, kai ligoniai yra vyresnio amžiaus, nesąmoningi, sutrikus rijimo ar

atsikos÷jimo refleksams, jei anksčiau buvo aspiracija, ankstyvuoju pooperaciniu ir

potrauminiu laikotarpiu, nes plonosios žarnos funkcija sutrinka mažiausiai ir atsistato

greičiau nei skrandžio ar storosios žarnos [1].

17

2.2.2. Enterin÷s mitybos zondai, jų įvedimo metodai

EM zondai gaminami iš polietileno, silikono, poliuretano, polivinilchlorido. Jų

ilgis - nuo 100 iki 120 cm, vidinis skersmuo > 2 mm, bendras skersmuo < 4 mm. Zondai

yra rentgenokontrastiniai, atsparūs žarnos fermentų poveikiui, nesukelia pragulų

virškinamojo trakto gleivin÷je. Kad būtų lengviau įstumti zondą į norimą virškinamojo

trakto vietą, į jo vidų įkišamas zondas-vedlys, zondo gale gali būti įlydytas svarelis,

kuris palengvina zondo prastūmimą per ryklę, prievarčio kanalą [1].

Guminių ar storesnių kaip 4 mm skersmens polimerinių zondų EM geriau

nenaudoti, nes jie gali sukelti sinusitą, faringitą, gleivinių praguląs stempl÷je, skrandyje.

Ligoniai tokius zondus blogai toleruoja. Skrandžio zondai ir dvylikapiršt÷s žarnos

zondai pagaminti iš paprastos plastmas÷s netinkami maitinimui, nes yra per stori ir kieti,

tod÷l dirgina gleivinę. Jie maitinimui suteikia nereikalingai nemalonių išgyvenimų.

Zondai pritaikyti maitinimui turi būti labai minkšti (iš poliuretano, silikono) įvedant tokį

zondą per nosį, pacientas beveik nejaučia, jog jis ten yra. Jis nedirgina gleivin÷s, zondas

minkšt÷ja kūno temperatūroje[1, 7].

EM zondas į pageidaujamą virškinamojo trakto vietą (2 pav.) įkišamas

neoperacinių (nazoenteriniu) arba operaciniu (per suformuotą stomą) metodu [1].

2 pav. Enterinio maitinimo zondų pad÷tis

18

Neoperacinis metodas naudojamas, jei ligonis yra rengiamas operacijai arba

numatomas tik konservatyvus gydymas, o EM planuojamas ne ilgiau kaip vieną m÷nesį.

Min÷tu metodu galima įkišti zondą trim būdais: [14]

• Akluoju, kai zondas įkišamas ligoniui per išorinę nosies landą.

• Endoskopo pagalba, kai zondas įstumiamas stebint jo slinkimą virškinamuoju

traktu per endoskopą.

• Rentgeninis, Lietuvoje d÷l radiologinio kenksmingumo n÷ra populiarus.

EM zondo pad÷ties kontrol÷ būtina: [30]

⇒ Tuoj po procedūros, jei zondas buvo įkištas, nenaudojant endoskopo ar rentgeno

kontrol÷s.

⇒ Pirmą kartą prieš pradedant EM.

⇒ Jei yra abejonių d÷l zondo pad÷ties.

Maitinimą per stomą rekomenduojama pasirinkti, kai EM planuojama tęsti ilgiau

kaip 30 dienų. Pagal anatominę lokalizaciją yra skiriamos: ezofagostoma, gastrostoma,

duodenostoma, jejunostoma. Stoma gali būti suformuojama: atliekant kaklo, pilvo

sienos pjūvį arba praduriant pilvo sieną ir įkišant zondą į skrandį ar plonąją žarną,

panaudojant specialius instrumentus, endoskopinę techniką [1].

Zondai, kurie naudojami maitinimui per gastro- ar enterostomas, yra sterilūs,

gaminami iš polimerinių medžiagų, kurios nesukelia uždegimo žarnoje, yra atsparios

fermentų poveikiui. Ant jų sienelių yra žymos, kurios nurodo, kaip giliai įkištas zondas.

Maitinimą per gastrostomą galimą prad÷ti, pra÷jus 24 val. po stomos

suformavimo [4].

Maitinimo būdo pasirinkimą lemia atsakymas į klausimą, ar funkcionuoja

virškinimo traktas. Sprendimo algoritmas pateiktas 3 paveiksle [1].

19

3 pav. Maitinimo būdo pasirinkimo schema

20

2.2.3. Enterin÷s mitybos mišiniai, jų pasirinkimo principai

Enterinio maitinimo mišiniai – tai produktai, išskirtinai vartojami ligonių

dietiniam maitinimui prižiūrint medikui, kai ligonis negali ar nepaj÷gia d÷l ligos

pasiimti, suvirškinti, pasisavinti ar pašalinti įprastinių maisto produktų arba d÷l ligos

maisto produktai turi būti specifin÷s sud÷ties. Šis apibr÷žimas yra nurodytas 1991 m.

priimtame maisto produktų standarte (Codex Alimenatrius Standart) [3].

Šiuo metu visi EM mišiniai yra skiriami į dvi rūšis – tai suplaktas (sumaišytas, iš

įprastinių maisto produktų) maistas ir komerciniai enterinio maitinimo mišiniai.

Paskutiniu metu suplaktų mišinių atsisakoma, nes gaminant mišinį galimas bakterinis

užteršimas, neįmanoma išlaikyti vienodos mišinio sud÷ties, o kartu ir nustatyti, kokį

kiekį baltymo ir energinių medžiagų gauna ligonis. Tokio mišinio negalima pilti į

tuščiąją žarną. Komerciniai EM mišiniai, skirti medicinos tikslams, turi daug privalumų,

palyginti su mišiniais iš įprastinių maisto produktų, nes yra aišku, kiek ir kokių

medžiagų gauna pacientas, galima labai griežta kokyb÷s kontrol÷, medžiagų sud÷tis

mišiniuose yra parenkama, remiantis mitybos specialistų rekomendacijomis.

Europos Sąjungoje yra nustatyti reikalavimai maisto produktams, kurie skirti

medicinos tikslams. Visa tai nurodyta Dietinio produkto, skirto medicinos tikslams,

standarte (Commisinion Directive on Dietary Foods for Special Medical Purpose

(FSMPs). Direktyva priimta 1999 m [3].

Komerciniai EM mišiniai pagal FSMPs skirstomi į :

• Standartinius, iki galo subalansuotus produktus;

• Iki galo subalansuotus, ligai specifinius produktus

• Nesubalansuotus produktus (mišiniai-moduliai, jose n÷ra visų reikiamų

makro- ir mikroelementų.

Specialiosios sud÷ties EM mišiniai skiriami šiais atvejais:[20]

o Sergant diabetu galima vartoti mišinius su didesniu riebalų kiekių ir fruktoze –

sumažintas lengvai virškinamų angliavandenių ir padidintas sud÷tinių

angliavandenių kiekis.

o Sergant kepenų ligomis (hepatiniai mišiniai) – sumažintas kiekis aromatinių amino

rūgščių, praturtinti šakotomis amino rūgštimis;

o Esant kv÷pavimo funkcijos nepakankamumui (respiraciniai mišiniai) – su didesniu

riebalų ir mažesniu angliavandenių kiekiu;

21

o Sergant inkstų ligomis (renaliniai mišiniai) – juose yra minimalus elektrolitų kiekis

ir tik esencin÷s amino rūgštys;

o Sergant Krono liga, trumposios žarnos sindromu, esant kasos funkcijos

nepakankamumui, ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu – galima skirti mišinius su

mažesniu riebalų kiekiu.

Organizmo imunitetui didinti svarbios ir kai kurios enteriniuose mišiniuose

esančios maisto medžiagos. Manoma, kad argininas, gliutaminas, riebiosios rūgštys,

nukleotidai turi imunomoduliuojančių savybių. Argininas ir gliutaminas, būdamos

neesmin÷mis amino rūgštimis, kritinių būklių atveju tampa sąlyginai esmin÷mis.

Argininas skatina kolageno sintezę, gerina žaizdų gijimą, stimuliuoja ląstelinį imunitetą.

Gliutaminas dalyvauja daugelyje metabolinių procesų, yra greitai besidauginančių

ląstelių (enterocitų, limfocitų) oksidacin÷ medžiaga. Ši amino rūgštis gerina žarnyno

gleivin÷s barjerinę funkciją, apsaugo nuo bakterijų translokacijos, stimuliuoja limfocitų

aktyvumą. Kadangi kritinių būklių atveju gliutamino kiekis plazmoje sumaž÷ja,

rekomenduojama papildomai kasdien jo skirti 20-40 g [1].

Riebiosios rūgštys yra eikosanoidų (tromboksanų, leukotrienų ir prostaglandinų)

pirmtakai, tod÷l vaidina svarbią rolę imuninio atsako genez÷je. Nukleotidai gerina T-

limfocitų ir makrofagų atsaką infekcijai [29].

J. M. Daly ir kt. ligonius, sergančius virškinimo trakto viršutin÷s dalies ir kasos

v÷žiu, maitino EM mišiniais, kuriuose gausų nesočiųjų riebalų rūgščių. Gydymo

rezultatai buvo lyginami su „placebo“ grupe. Ligonių, maitintų nesočiųjų riebalų

rūgščių praturtintais EM mišiniais, grup÷je 70 proc. sumaž÷jo pooperacinių žaizdų

komplikacijų dažnis, 22 proc. sutrump÷jo stacionarinis gydymas [4].

Skiriant EM kritin÷s būkl÷s ligoniams, reik÷tų rinktis mišinius, turinčius

gliutamino, arginio, riebiųjų rūgščių.

Nutrientų doz÷s turi atitikti ligonio metabolizmo poreikius. Skiriant EM mišinį

svarbu įvertinti ligonio energijos, baltymo ir kitų medžiagų poreikius, mišinio turinį, jo

osmoliariškumą ir turima aparatūrą [2].

1. Kalorijų, baltymo ir kitų medžiagų poreikis. Pacientui per parą reikalingas kalorijų ir

skysčių kiekis apskaičiuojamas pagal formules ir individualius poreikius. Nuo to

priklauso skiriamo mišinio kiekis. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apskaičiuotame mišinio

kiekyje būtų rekomenduojamos paros mineralų bei vitaminų doz÷s. Būtina nepamiršti,

kad skiriamas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis taip pat priklauso ir nuo ligos.

22

2. Mišinio turinys. Skiriant EM, būtina atsižvelgti į: paciento ligą, kuri sąlygoja

specifinius poreikius, individualų mišinio sud÷tinių dalių toleravimą.

3. Mišinio osmoliškumas. Mišinio osmolišumas priklauso nuo jame esančių

angliavandenių, baltymų, elektrolitų, mineralinių medžiagų kiekio jame. Didesnio, nei

200 mosm/l osmoliškumo mišiniai l÷tina skrandžio išsituštinimą ir gali sukelti

gastroezofaginį refliuksą. Didesnio nei 300 mosm/l mišiniai skatina skysčių

susikaupimą plonosiose žarnose ir sukelia viduriavimą bei dehidrataciją.

4. Turima maitinimo aparatūra. Mišinio pasirinkimas taip pat priklauso nuo maitinimo

zondų dydžio, turimo inventoriaus (maitinimo pompos) ir kitos įrangos [1, 3].

23

2.2.3.1. Enterini ų mišinių skyrimo būdai

Mišinius į virškinamąjį traktą galima supilti švirkštu, gravitaciniu metodu ir EM

pompomis [14] .

• Gravitacinis metodas. Mišinys lašinamas, naudojant specialias infuzines sistemas -

maitinimo konteinerius. Jų talpa - 500-1000 ml. Šis būdas n÷ra labai patogus

personalui, nes reikia nuolat steb÷ti ir reguliuoti lašinimo greitį, kuris kinta

priklausomai nuo skrandžio ir žarnų tonuso, peristaltikos, intragastrinio ir

intražarninio sl÷gio.

• EM pompos. Pompos naudojamos, kai reikia griežtai kontroliuoti maitinimo greitį,

arba vartojami mišiniai didesnio klampumo. Pompos turi dozavimo sistemas, tod÷l

jas saugu ir patogu naudoti, nes lašinimo greitis nekinta, keičiantis intražarniniam

sl÷giui ar žarnų tonusui.

EM mišinius galima lašinti dviem būdais:

1. Intermituojančiu (porciniu), kai lašinant daromos pertraukos (tai svarbu, kai

pacientas yra aktyvus), mišiniai lašinami 5-8 kartus per dieną, imituojant įprastą

mitybos režimą.

2. Pastovia infuzija, kai mišiniai lašinami be pertraukos iki 24 valandų per parą.

Prad÷ti EM geriau pastovia infuzija ir tik v÷liau panaudoti porcinį maitinimo

būdą. Jei gydytojas ir slaugytoja gerai žino pagrindinius EM lašinimo sistemų tipus, jų

panaudojimo galimybes, taisykles, labai palengv÷ja ligonių priežiūra, galima išvengti

komplikacijų. [1].

EM lašinimo sistemos:

1. Sistemos, skirtos tik gravitaciniam lašinimui.

2. Sistemos, skirtos lašinimui gravitaciniu metodu ir per EM pompą.

EM pompos

EM pompos yra dviejų tipų - stacionarin÷s ir portatyvin÷s. Pagal darbo režimą jos yra

porcinio (boliusinio) ir nuolatinio veikimo. Šiomis pompomis galima dozuoti bendrą bei

per valandą sulašinamo EM mišinio kiekį, pompose yra indikatoriai, nurodantys darbo

sutrikimus.

Paprastai 1 lašas mišinio lygus 0,05 ml mišinio, 1 ml = 20 lašų, arba

lašų skaičius per minutę x 3 =ml per valandą [1, 3].

Yra tam tikros EM priemonių priežiūros taisykl÷s, kurių būtinai turi laikytis

slaugytoja, norint palengvinti ligonio priežiūrą ir išvengti komplikacijų (1 Priedas).

24

2.2.4. Enterin÷s mitybos komplikacijos

Enterinio maitinimo komplikacijų galima išvengti, tinkamai parenkant pacientus

bei maitinimo būdą ir įrangą. Gana retos gr÷smingos komplikacijos, pavyzdžiui

aspiracin÷ pneumonija. Mažiau pavojingos komplikacijos pasitaiko taip pat retai, tačiau

būtina jas laiku atpažinti ir gydyti.

Enterinio maitinimo komplikacijos [2, 25] :

⇒ Gastrointestinalin÷s – pykinimas, v÷mimas, pilvo pūtimas, diar÷ja,

obstipacijos; spazmai

⇒ Mechanin÷s – zondo dislokacija, zondo užsikimšimas, ezofagitas,

nazolabialin÷s erozijos;

⇒ Metabolin÷s – skysčių balanso sutrikimas, elektrolitų balanso sutrikimas,

gliukoz÷s koncentracijos svyravimai, kitų biocheminių rodiklių pokyčiai

Ligonius dažnai vargina zondo buvimas, atsiranda nosies, rykl÷s, stempl÷s

gleivinių uždegimai ar net išop÷jimai, d÷l mažo zondų diametro dažnai jie užsikemša,

per plonus zondus sunkiai lašinti enterinius mišinius, kuriuose yra skaidulų, kartais

ligoniai netyčia ištraukia EM zondus miegodami [1].

Gastrointestitinio netoleravimo riziką didina cukrinis diabetas, sepsis, narkotiniai

analgetikai, raminamieji, simpatomimetikai, gulima pad÷tis [15].

S.R.Roberts atlikti tyrimai rodo, kad dažniausios gastrointestinalin÷s

komplikacijos intensyvios terapijos ligoniams yra didelis skrandžio liekamasis turinis

(38 %), diar÷ja (28%), obstipacija (24 %), pykinimas (14 %); rečiausia komplikacija –

kraujavimas (0,02 %) [27].

J.C.Montjego pažym÷jo, kad maitinant per jejunum RITS ligonius,

gastointestinalinių komplikacijų skaičius mažesnis, negu maitinant į skrandį. Jo studijos

išvados panašios į S.R.Roberts: dažniausios EM komplikacijos yra didelis skrandžio

liekamasis turinys (25 %), diar÷ja (14 %), pilvo pūtimas (9 %), v÷mimas (6 %),

obstipacija (5 %), daugumai tirtųjų (61 %) buvo nors viena iš šių komplikacijų [26].

P.Wentzel savo tyrimuose pasteb÷jo, kad komplikacijų atsiradimui turi

intensyvios slaugytojų darbas. Dažniausiai jei trūksta slaugytojai žinių, taikant enterinę

mitybą, ji iš pradžių konsultuojasi su savo koleg÷m. Ne visos slaugytojos, dirbant su

EM, tikrina maitinamųjų ligonių skrandžio liekamąjį turinį. Ketvirtadalis steb÷tų

maitinamų ligonių gul÷jo mažiau 30o kampu. Pasteb÷tas EM priežiūros įgūdžių

skirtumas tarp įvairių ligoninių, skiriasi rekomenduojama slaugytojų priežiūra nuo

esamos, taikomos praktikoje [31].

25

Komplikacijų profilaktika reikalauja daug d÷mesio.

Intensyvios terapijos slaugytojos gali sumažinti tokias komplikacijas kaip

aspiracija, pykinimas, diar÷ja, zondo užsikimšimas, nazolabialin÷s erozijos, laikydamasi

šių principų: [32]

• pastoviai kontroliuoti zondo pad÷tį

• parinkti tinkamą maitinimo būdą (geriausia - pastovų ar intermituojantį)

• lašinti mišinius nedideliu greičiu (iki 80 ml/val. visą parą)

• maitinti ligonį, pakelti lovos galvos galą 30-45° kampu

• pastoviai steb÷ti skrandyje liekančio skysčio kiekį

• laikytis aseptikos, antiseptikos reikalavimų

Intensyvios terapijos slaugytojų EM žinios ir pareigų supratimas kartu su

sistemine dokumentacija gal÷tų optimizuoti jų slaugomų ligonių EM priežiūra.

26

2.3. Ligonio priežiūra taikant enterinę mityba

Slaugytojos vaidmuo ligonio gydyme yra išskirtinis, nes, palyginus su kitais

komandos nariais, ji ligoniui skiria daugiausia laiko ir d÷mesio, žino jo džiaugsmus ir

rūpesčius.

Skiriant EM kritin÷s būkl÷s ligoniams, norint įvertinti EM efektyvumą, išvengti

komplikacijų, slaugytoja ypač atidžiai privalo steb÷ti ligonio organizmo funkcionavimo

parametrus - klinikinę būklę, svorį, hidratacijos laipsnį, svarbiausiu elektrolitų,

mikroelementų kiekį kraujo serume ir kt.[22].

Būtina žym÷ti, kiek suvalg÷ (ar kiek supilta EM mišinio, kokios sud÷ties), kiek

kartų tuštinosi ar toleravo maistą (viduriavimas, v÷mimas, vidurių užkiet÷jimas,

aspiracija). Reikia registruoti paros skysčių balansą, reguliariai tirti plazmos

elektrolitus, gliukozę, albuminą, bendrą baltymą, kreatininą, šlapalą, hematokritą ir, jei

reikia, atlikti kitus tyrimus [2].

Slaugytoja kasdien sveria ligonį, ima kraujo tyrimus ir pristato į laboratoriją.

Gautus atsakymus užrašo į ligonio sekimo lapą arba į slaugos istoriją. Ligonio sekimo

lapuose ar ligos istorijoje būtinai turi būti surašyta: indikacija zondo įvedimui, įvedimo

data ir laikas, zondo tipas, zondų keitimo datos.

Nuolat stebimas kraujospūdis, pulsas, kv÷pavimas. Jei šitos gyvybin÷s veiklos

kontroliuojamos monitoriaus pagalba, slaugytoja privalo suprasti monitoriaus ekrane

matomus parodymus. Monitoravimas padidina ligonių saugumą, nes monitoriai

nedelsiant signalizuoja apie paciento gyvybinių funkcijų sutrikimus.

Pradedant skirti EM ir esant nestabiliai ligonio būklei, daugelį rodiklių reikia

kontroliuoti kasdien ar net kelis kartus per dieną. Būklei stabilizuojantis ir ger÷jant

ligonio virškinimo traktui adaptavus prie EM, tyrimų skaičių galima mažinti [1].

Atlikus procedūrą slaugytoja apie ją pažymi ligos istorijoje, paskyrimu lape,

įrašus patvirtina parašu[6].

27

2.3.1. Zondo priežiūra

Pacientas, priverstas naudoti zondą ilgesnį laiką, turi išvengti su juo susijusių

nereikalingų nemalonumų. Zondą reikia gerai prižiūr÷ti, kad jo nereik÷tų keisti dažniau

nei būtina.

Galimos problemos pirmiausia yra zondo užsikimšimas arba išslydimas net iki

burnos, pavyzdžiui, v÷mimo, stipraus kos÷jimo arba trach÷jos siurbimo metu. Kad

zondas neužsikimštų, jį reikia skalauti drungnu vandeniu maždaug kas keturis valandas.

Kiekvienam skalavimui reikia mažiausiai 20 ml vandens. Susmulkintos tablet÷s gali

pereiti per zondą, tačiau reikia vengti tokiu būdu tiekti medikamentus, kadangi zondas

gali greitai užsikimšti.

Zondo vietą reikia tikrinti kasdien, įpučiant į jį oro ir tuo pat metu stetoskopu

klausant epigastriumo srityje. Oras sukelia tipišką kliuksintį (arba gurgiantį) garsą.

Kosint zondas gali lengvai išlysti, tod÷l labai svarbu kasdien tikrinti zondą. Siurbiant

ryklę, zondas gali prilipti prie siurbimo kateterio ir pasitraukti aukštyn [7].

Zondą reikia gerai prifiksuoti. Reikia paaiškinti pacientui, kad valydami nosį, jis

turi stipriai nepūsti ir, atsargiai naudoti nosinę.

D÷l prakaito arba riebalų ant nosies gerai užklijuoti pleistrą gali būti sunku. Pats

zondas sudr÷ksta nuo nosies sekreto, taigi pleistras atsiklijuoja. Prieš užklijuojant

pleistrą, ir nosis, ir zondas turi būti visiškai sausi, o prie nosies ir zondo reikia priklijuoti

ilgą pleistro juostelę. Daug sluoksnių pleistro užklijuotų vienas ant kiro, duoda mažai

naudos.

Tais atvejais, kai zondą į skrandį reikia įvesti per pilvo sienelę, atliekant

gastrektomiją, galima naudoti storesnį zondą, nenukeliant pacientui papildomo

nemalonumo. Anga skrandyje padaroma taip, kad rūgštus skrandžio turinys nenutek÷tų į

pilvo ertmę. Be to, gydytojas kiek galima geriau zondą užsandarina, kad skrandžio

turinys negriaužtų pilvo sienel÷s. Odą aplink stomą reikalauja geros priežiūros, kad būtų

išvengta išop÷jimų. Pora kartų per dieną arba po sekreto nutek÷jimo reikia odą nuplauti

švelniu muilu ir gerai nusausinti. Be to, dažnai reikia tepti odą vandens

nepraleidžiančiais tepalais. Visa tai reikia uždengti tvarsčiu. Kai zondas nenaudojamas

jį reikia praplauti vandeniu, uždaryti, susukti ant pilvo ir uždengti švariu tvarsčiu [7].

28

2.3.2. Burnos priežiūra

Jei pacientas mažai arba nieko negauna per burną, ypač reikalinga burnos

priežiūra. Gleivin÷s ir lūpos išdžiūsta, o ant liežuvio gali susidaryti apnašos. Skrepliai,

kuriuos pacientas atkosti, gali likti burnoje, jei jis nesugeba jų pašalinti. Tai labai

nemalonu. Pacientas jaučiasi neprižiūrimas, jo burnoje nemalonus skonis, po kurio laiko

susidaro storos apnašos, jas gali būti sunku pašalinti. Tokioje burnoje geros bakterijų ir

grybelių auginio sąlygos. Lengvai vystosi ir ÷duonis.

Jei burnoje susidaro apnašos, jas reikia suminkštinti izotoniniu sūriu vandeniu, ir

pinceto pagalba pašalinti. Jeigu burnos valymu buvo panaudojamos vandenilio

peroksidas, po to pacientui burna turi būti skalaujama gero skonio skalavimo skysčiu

arba ištepama šepet÷liu. Jei pacientas gauna didelį kiekį antibiotikų, lengvai kyla

grybelin÷ infekcija, nes burna yra dr÷gna. To galima išvengti geros profilaktikos, taigi ir

nuodugnios burnos priežiūros d÷ka.

Pacientai, kurie yra intubuoti, reikalinga ypač gera burnos priežiūra. Burnoje

susikaupia dideli kiekiai gleivių ir gleivingų seilių, o pacientas nesugeba jų visų nuryti.

Tod÷l slaugytojas turi reguliariai siurbti seiles iš paciento burnos.

Prižiūr÷ta burna, išvalyti dantys ir pateptos lūpos kelia paciento gerovę.

Daugumai pacientų, tai reiškia daug daugiau nei tik švarią burną: tai yra ir vienas iš

patvirtinimų, kad jie yra, kad jie egzistuoja kaip žmon÷s ir, kad jiems nebereikia bijoti,

jog jie kelia pasibjaur÷jimą [7, 17].

29

3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Tyrimo objektu pasirinkti VUL Santariškių klinikų I RITS, II RITS, kardiologijos

RITS, vaikų RITS; Vilniaus universiteto Onkologijos instituto RITS; Vilniaus

universitetin÷s greitosios pagalbos ligonin÷s RITS, ūmių apsinuodijimų RITS; Vilniaus

miesto universitetin÷s ligonin÷s RITS; Vilniaus universiteto vaikų ligonin÷s RITS

slaugytojos, jų darbo įgūdžiai, žinios, susijusios su enterine mityba.

Šį pasirinkimą l÷m÷ tai, kad:

• šiuose skyriuose taikoma enterin÷ mityba

• siekta ištirti RITS slaugytojų enterin÷s mitybos priežiūros įgūdžius bei

profesines žinias

Respondentų atranka buvo tikslin÷. Į šią grupę nepateko moterys, esančios

n÷štumo ir gimdymo ar vaikų iki 1 – 3 metų auginimo atostogose, išvykę dirbti ar

stažuotis į užsienį, esantys specializacijose ar kasmetin÷se atostogose. Buvo išdalinta

205 anketų. Surinktos 173 (84 proc.) užpildytos anketos.

Tyrimo metodika

Pasirinktų skyrių respondentų EM priežiūros įgūdžiams išsiaiškinti buvo sudaryta

anketa (2 Priedas). Anketinis tyrimo metodas buvo pasirinktas tod÷l, kad turi privalumų,

reikalingų statistinio pobūdžio moksliniams darbams:

• Per trumpą laiko tarpą galima apklausti daug žmonių;

• Lengva užtikrinti anketų anonimiškumą;

• Galima duomenų apdorojimui pasitelkti informacines sistemas.

Reikiamas kiekis anketų buvo paliekamas skyrių vyr. slaugytojoms – slaugos

administrator÷ms, kurios anketas respondentams išdalindavo ir jas surinkdavo. Anketos

buvo pildomos darbo metu, turint laisvesnį laiką.

Anketin÷ apklausa buvo vykdoma 2006 03 13– 2006 04 11 dienomis.

Anketą sudar÷ 37 klausimai. Pradžioje pateikiami dokumentin÷s dalies klausimai,

paskui - specialiosios dalies klausimai, į kuriuos atsakant reikia susikaupti ir daugiau

pagalvoti. Specialiosios dalies klausimais siekiama išsiaiškinti, kokios respondentų

žinios enterin÷s mitybos klausimais, kokie veiksniai įtakoja jų darbą, kokie praktiniai

įgūdžiai. Taip pat norima sužinoti respondentų nuomonę apie įvairias priemones

padedančias užtikrinti geresnę enterinę mitybą. Anketą pagal klausimų pobūdį galima

suskirstyti į keletą dalių ( 4 lentel÷).

30

4 lentel÷. Anketos sudedamosios dalys

Anketos dalys Klausimų numeriai

1. Dokumentin÷ 1, 2, 3, 4, 5

2. Veiksniai įtakojantis RITS slaugytojų darbą 6, 7, 8, 9

3. Respondentų žinios apie enterinę mitybą 10, 12-15, 20, 22, 30, 32, 34, 37

4 Enterin÷s mitybos priežiūros įgūdžiai 11, 16-19, 21, 23-29, 31, 33, 35, 36

1-5 klausimai yra dokumentiniai duomenys apie respondentus. Pagal amžių

išskirtos keturios grup÷s: iki 25 m., 26-30 m., 31-40 m., virš 41 m. Pagal išsilavinimą –

trys grup÷s: universitetinis aukštasis, neuniversitetinis aukštasis ir aukštesnysis. Pagal

darbo stažą – keturios grup÷s: iki 5 m., 6-10 m., 11-15 m., virš 16 m.

2006 03 10 – 2006 03 12 dienomis buvo atlikta bandomoji anketin÷ apklausa.

VUL Santariškių klinikų I RITS buvo išdalintos 8 anketos. Jas pildę respondentai

nurod÷ neaiškias formuluotes, sunkiau suprantamus klausimus, kurie buvo pakoreguoti.

Tyrimo duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant SPSS 11 versijos

statistinį duomenų kaupimo ir analiz÷s programinį paketą. Naudotos statistin÷s

procedūros: chi kvadrato (x2) kriterijus, Spearman`o koreliacijos koeficientas. Rodiklių

skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Statistin÷s duomenų analiz÷s rezultatai pateikiami lentel÷mis ir diagramomis.

31

4. TYRIMO REZULTATAI IR J Ų APTARIMAS

4.1. Respondentų charakteristika

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti intensyvios terapijos profesionalių

darbuotojų pasiskirstymą pagal amžių, bendrą darbo stažą, darbo etato krūvius,

šeimyninę pad÷tį ir išsilavinimą. Apklausoje dalyvavo tik moterys.

Tiriant respondenčių pasiskirstymą pagal amžių, jos buvo sugrupuotos į grupes 5

metų intervalu (4 pav.). Didžioji dalis respondenčių (net 49,7 proc.) buvo 31-40 metų

amžiaus grup÷je, 27,7 proc. buvo 25-30 metų amžiaus. Jaunų slaugytojų 25 metų

amžiaus buvo mažiausias skaičius, tik 8,1 proc. Vyresnio amžiaus slaugytojų virš 41

metų tyrimo metu dalyvavo 14,5 proc.

8,1

27,7

49,7

14,5

0

10

20

30

40

50

proc

enta

i

Iki 25 m. 25-30 m. 31-40 m. virš 41 m.

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Sugrupavus slaugytojus pagal darbo stažą (kas 5 metai), slaugytojos buvo

įvairaus darbo stažo, kiekvienoje grup÷je dirbo vidutiniškai po 30 proc. respondenčių.

Šiek tiek mažiau, t.y. 16,8 proc. buvo iki 5 metų bendro darbo stažo (5 pav.).

16,8

26

29,527,7

0

5

10

15

20

25

30

iki 5 m. 6-10 m. 11-15 m. Virš 16m.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal bendrą darbo stažą

32

Pagal darbo krūvį respondent÷s sugrupuoti kas 0,5 etato grup÷mis. Tyrimo

rezultatai parod÷, kad daugiausia slaugytojos dirbo 1 etato krūviu (42,8 proc.). Didesniu

nei 1,25 etato ir 1,5 etato krūviais iki 30% respondenčių (6 pav.).

1,7 0,6

42,8

25,428,9

0,6

0

10

20

30

40

50

proc

ent

ai

0,25 etat. 0,5 etat. 1 etat. 1,25 etat. 1,5 etat. 1,5 > etat.

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo etato krūvį

Tirdami respondenčių šeimyninę pad÷tį, nustat÷me, kad dauguma slaugytojų

tyrimo metu nurod÷, kad yra ištek÷jusios (65,9 proc.), turi šeimą ir augina vaikus.

Netek÷jusių ir išsituokusių buvo apie ketvirtis respondenčių (7 pav.).

65,9

22,5

11,6

0

20

40

60

80

pro

cen

tai

Ištek÷jusi Netek÷jusi Išsituokusi

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę pad÷tį

Dominuojantis išsilavinimas respondenčių tarpe buvo aukštesnysis arba spec.

vidurinis (49,1 proc.). Daugiau nei trečdalis slaugytojų įgijusios aukštąjį neuniversitetinį

išsilavinimą arba šiuo metu studijuoja ir 15 proc. aukštąjį universitetinį (arba šiuo metu

studijuoja) (8 pav.).

33

15

35,8

49,1

0

10

20

30

40

50

proc

enta

i

Aukštasis universitetinis (šiuo metu studijuojate)

Aukštasis neuniversitetinis(šiuo metu studijuojate)

Aukštesnysis/spec.vidurinis

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

34

4.2. Veiksniai įtakojantis RITS slaugytojų darbą

Vertinant veiksnius įtakojančius slaugytojų darbą, buvo klausiama apie bandymą

suderinti darbą ir pareigas šeimoje, apie pasitenkinimą darbu ir nepasitenkinimo

priežastis bei materialaus atlyginimo už darbą vertinimą.

Nagrin÷jant atsakymus į klausimą „Respondentų pasitenkinimas savo darbu“ buvo

skaičiuota koreliacija su amžiumi, darbo etato krūviu, bendru darbo stažu – visų jų

gavosi statistiškai nereikšminga, tod÷l pavaizduotas bendras šio klausimo

pasiskirstymas. Tyrimas parod÷, kad daugiau nei pus÷ slaugytojų (67 %) yra ne visada

patenkintos savo darbu. Tik ketvirtadalis respondenčių yra patenkintos savo darbu ir

8 proc. – nepatenkintos (9 pav.).

Taip25%

Ne8%Ne

visada67%

9 pav. Respondentų pasitenkinimas savo darbu

Analizuojant respondentų nepasitenkinimo darbu priežastys, statistiškai reikšm÷s

netur÷jo jų amžius, darbo stažas, darbo krūvis, tod÷l siekiant gauti statistiškai patikimų

duomenų, įved÷me naują kintamąjį, kurį pavadinome „Bendras pasitenkinimas darbu“.

Šis naujas kintamasis sudarytas iš 8 klausimo „Kokios yra nepasitenkinimo darbu

priežastys?“ galimų atsakymų. Atsakymų variantai buvo šeši: didelis darbo krūvis,

nuolatinis emocinis stresas d÷l ekstremalių situacijų, kasdieninis susidūrimas su mirtimi,

blogas darbo organizavimas, slaugos priemonių trūkumas, trūksta žinių dirbant su nauja

technika, n÷ra psichologinio palaikymo kolektyve, atsiradus sunkumams. Dar÷me,

prielaidą, kad slaugytojos, kurios pasirinko tik vieną arba du iš šešių galimų

nepasitenkinimo priežasčių, yra sąlyginai patenkintos darbu, pasirinkusios 3-4

vidutiniškai patenkintos ir 5-6 – nepatenkintos darbu.

Tokiu būdu gauname, kad bendram slaugytojų pasitenkinimui darbu netur÷jo

reikšm÷s slaugytojų amžius, stažas, tačiau statistiškai reikšm÷s tur÷jo darbas etato

krūviu (p<0,01).

35

64.3 proc. slaugytojų dirbančių 1,0 darbo etatų krūviu yra vidutiniškai patenkinti

darbu, tai reiškia, kad jos pamin÷jo 3-4 nepasitenkinimu darbu priežastys

(10 pav.).

0,6 0 0

7,1

41

64,3

26,9

14,3

30,8

14,3

0,6 00

10

20

30

40

50

60

70

proc

enta

i

0,25 0,5 1 1,25 1,5 1,5>

sąlyginai patenkinti darbu

vidutiniškai patenkintidarbu

10 pav. Bendro pasitenkinimo darbu ir darbo etato krūvio priklausomyb÷

(Chi2 = 14,92, df = 5, p = 0,011)

Vertinant atsakymų nepasitenkinimo darbu priežastis 38,7 proc. slaugytojų

nurod÷ per didelį darbo krūvį, 31,8 proc. – nuolatinį emocinį stresą d÷l ekstremalių

situacijų. Trečia pagal dažnumą nepasitenkinimo priežastis buvo blogas darbo

organizavimas, slaugos priemonių trūkumas (11 pav.).

38,7

31,8

8,7

26,6

5,8

15,6

12,1

0 10 20 30 40

procentai

didelis darbo krūvis

nuolatinis emocinis stresas d÷l ekstremaliųsituacijų

kasdieninis susidūrimas su mirtimi

blogas darbo organizavimas, slaugos priemoniųtrūkumas

trūksta žinių dirbant su nauja technika

n÷ra psichologinio palaikymo kolektyve, atsiradussunkumams

n÷ra

11 pav. Respondentų nepasitenkinimo darbu priežastys

36

Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma respondentų (61,3 %) skaito, kad darbą ir

šeimos pareigas derina lengvai, sunkiai – 16,8 proc., o 8,7 proc. respondentams tai visai

neaktualu(5 lentel÷).

5 lentel÷. Respondentų nuomon÷, kaip sekasi suderinti darbą ir pareigos šeimoje.

Dažniai Procentai Labai lengvai (tai nesukelia jokiu problemų)

21 12,1

Lengvai 106 61,3 Sunkiai 29 16,8 Labai sunkiai 2 1,2 Neaktualu 15 8,7 Iš viso 173 100,0

Darbo ir pareigos šeimoje suderinimui neturi reikšmingos įtakos respondentų

amžius, bendras darbo stažas, tačiau reikšmingai įtakoja darbo krūvis (p<0,001).

Slaugytojos, dirbančios 1,5 ir didesniu nei 1,5 etato darbo krūviu sunkiai ir labai sunkiai

derina pareigas darbe ir šeimoje (12 pav.).

4,8 42,9 33,3 19

1 45,7 24,8 28,6

31 27,6 41,4

50 50

50 25 25

0 20 40 60 80 100 120

procentai

labai lengvai

lengvai

sunkiai

labai sunkiai

neaktualu

0,25

0,5

1

1,25

1,5

1,5 >

12 pav. Darbo ir pareigos šeimoje suderinimo priklausomyb÷

nuo darbo etato krūvio(Chi²=96,91; df=20; p<0,001)

37

Vienas iš pasitenkinimo darbu veiksnių yra materialus atlyginimas už darbą,

kadangi nei su amžiumi, nei su darbo krūviu, nei darbo stažu koreliacijos n÷ra,

pavaizduotas bendras atsakymų pasiskirstymas: tik 10 proc. respondenčių nurod÷, kad

jų darbas yra pakankamai atlyginamas materialiai. Net 84 proc. slaugytojų yra

nepatenkintos savo darbo atlygiu (13 pav.).

Taip10%

Ne84%

Nežinau6%

13 pav. Respondentų nuomon÷ ar jų darbas pakankamai atlyginamas materialiai

38

4.3. Respondentų žinios apie enterinę mitybą

Vertinant slaugytojų žinias apie enterinę mitybą, joms buvo užduoti teiginiai apie

enterin÷s mitybos privalumus, trūkumus ir taikymą. Respondent÷ms buvo užduotas

klausimas apie tai, kaip jos pačios vertina šiuo metu savo žinias, slaugos procesą,

profesinius įgūdžius. Slaugytojos nurod÷ ir savo pagrindinius informacijos apie EM

šaltinius.

Visos 173, tyrime dalyvavusios slaugytojos žinojo, enterinis maitinimas – tai visų

reikiamų žmogaus organizmui medžiagų supylimas per zondą į virškinamąjį traktą.

(kitas atsakymas, kuris buvo siūlomas - „visų reikiamų žmogaus organizmui medžiagų

suleidimas į veną“).

Į teiginius apie EM dauguma slaugytojų atsak÷ teisingai, pasirinkdami atsakymo

variantą „Taip“ (14 pav.).

83,8 2,98,15,2

39,9 20,2 23,7 16,2

69,9 2,97,5 19,7

61,3 8,7 19,7 10,4

0 20 40 60 80 100 120

procentai

EM apsaugo nuo virškinamojo trakto atrofijos,palaiko jo vientisumą

EM apsaugo nuo tulžies pūsl÷s akmenlig÷s, sepsio,cholestaz÷s, palaiko imunitetą

EM yra pigesnis, f iziologiškesnis, saugesnis neiparenterinis maitinimas, nors ir sukelia tam tikrų

Mechaninis žarnų nepraeinamumas yra EMkontraindikacija

Taip Ne Nežinau Abejoju

14 pav. Respondentų atsakymų į teiginius apie EM pasiskirstymas.

Pagal šiuos teiginius ir jų atsakymus, buvo įvestas naujas kintamasis, kuris

įvertintas trim dimensijomis: teisingai atsak÷, neteisingai atsak÷ ir nežinojo arba

abejojo. Iš 15 paveikslo matome, kad daugiau nei pus÷ slaugytojų (60,7 %) teisingai

atsak÷ į joms užduotus teiginius, tačiau buvo ir tokių kurios atsak÷ neteisingai arba

nežinojo ar abejojo (atitinkamai 31,2 % ir 8,1 %).

39

60,7

31,2

8,1

0

20

40

60

80

proc

enta

i

teisingai atsak÷ netesingai atsak÷ nežinojo arba abejojo

15 pav. Respondentų žinios apie EM

Tik 4 proc. respondentų šiuo metu savo žinias bei įgūdžius apie EM slaugos

procesą vertina puikiai. Dauguma skaito, kad „ jų pakanka kasdieniniam darbui“,

trečdalis (36 %) jaučia žinių trukumą ir nor÷tų jas papildyti, o 2 proc. slaugytojų

mokymuisi neturi laiko ir noro (16 pav.).

Jaučiu žinių trūkumą ir nor÷čiau

papildyti jas36%

Mokymuisi neturiu laiko

2% Jos puikios4%

Jų pakanka kasdieniniam

darbui58%

16 pav. Respondentų savo žinių apie EM vertinimas

Slaugytojos domisi EM klausimais iš įvairių informacijos šaltinių. Koreliacin÷

analiz÷ parod÷, kad egzistuoja statistikai reikšmingas ryšys tarp slaugytojų EM

informacijos šaltinių ir slaugytojų amžiaus (p<0,05). Iš 17 paveikslo matome, kad

skirtingose amžiaus grup÷se dominuoja skirtingi informacijos apie enterinę mitybą

šaltiniai. Iki 25 metų amžiaus grup÷s slaugytojos dažniausiai ieško informacijos

internete, 25-30 metų taip pat renkasi interneto galimybes ir konferencijas, seminarus.

31 – 40 metų slaugytojos daugiausia informacijos šia tema gauna enterin÷s mitybos

priemonių gaminančių kompanijų pristatymuose ir iš vyresnių kolegų ar gydytojų, tuo

40

tarpu virš 41 metų respondent÷s nurod÷ konferencijas, seminarus, kaip pagrindinį

informacijos apie EM šaltinį.

8,9 24,4 53,3 13,3

3,2 29 50 17,7

15 35 45 5

9,7 27,2 55,3 7,8

6,5 19,4 61,3 12,9

0% 20% 40% 60% 80% 100%

skaitau slaugytojams skirtus žurnalus

konferencijose, seminaruose

ieškau informacijos internete

klausiu patarimo, atsakymų iš vyresniųkolegų slaugytojų ir gydytojų

EM priemones gaminančių kompanijųpristatymo metu

Iki 25 m. 25 -30 m. 31 - 40 m. virš 41 m.

17 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal amžių

(Chi² =20,84; df=12; p=0,05)

Informacijos šaltinių apie EM pasiskirstymas pagal darbo stažą panašus kaip ir

pagal amžių. Mažesnio bendro darbo stažo slaugytojos rinkosi internetą, o didžiausios

patirties (virš 16 metų bendro darbo stažo) slaugytojos rinkosi konferencijas, seminarus

(18 pav.).

17,8 23,3 31,1 27,8

11,3 27,4 30,6 30,6

35 25 20 20

20,4 25,2 31,1 31,1

19,4 16,1 32,3 32,3

0% 20% 40% 60% 80% 100%

skaitau slaugytojams skirtus žurnalus

konferencijose, seminaruose

ieškau informacijos internete

klausiu patarimo, atsakymų iš vyresniųkolegų slaugytojų ir gydytojų

EM priemones gaminančių kompanijųpristatymo metu

iki 5 m. 6-10 m. 11-15 m. virš 16 m.

18 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal bendrą darbo stažą

(Chi²=15,32; df=12; p>0,05)

41

Tyrimo rezultatai parod÷, kad ištek÷jusių slaugytojų žinių apie EM šaltiniai

dažniau buvo šias priemones gaminančių kompanijų pristatymai ir kitų kolegų

patarimai. Tuo tarpu netek÷jusių slaugytojų dažniausias informacijos šaltinis yra

slaugytojoms skirti žurnalai, o išsituokusių – internetas (19 pav.).

61,1 27,8 11,1

64,5 24,2 11,3

55 25 20

67 20,4 12,6

71 25,8 3,2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

skaitau slaugytojams skirtus žurnalus

konferencijose, seminaruose

ieškau informacijos internete

klausiu patarimo, atsakymų iš vyresniųkolegų slaugytojų ir gydytojų

EM priemones gaminančių kompanijųpristatymo metu

ištek÷jusi netek÷jusi išsituokusi

19 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal šeimyninę pad÷tį

(Chi²=6,9; df=8; p>0,05)

Vertinant informacijos šaltinius pagal respondentų išsilavinimą paaišk÷jo, kad

slaugytojos su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu dažniausia informacijos apie EM

ieško internete, aukštojo neuniversitetinio – skaito slaugytojoms skirtus žurnalus,

aukštesniojo (spec. vidurinio) – žurnalai ir konferencijos, seminarai (20 pav.).

11,1 35,6 53,3

14,5 32,3 53,2

30 30 40

18,4 34 47,6

19,4 29 51,6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

skaitau slaugytojams skirtus žurnalus

konferencijose, seminaruose

ieškau informacijos internete

klausiu patarimo, atsakymų iš vyresniųkolegų slaugytojų ir gydytojų

EM priemones gaminančių kompanijųpristatymo metu

aukštasis universitetinis aukštasis neuniversitetinis aukštesnysis (spec. vidurinis)

20 pav. Žinių apie EM gavimo būdai pagal išsilavinimą

(Chi²=6,8; df=8; p>0,05)

42

4.4. Respondentų enterin÷s mitybos priežiūros įgūdžiai

Vertinant enterin÷s mitybos priežiūros įgūdžius, slaugytojoms buvo užduota eil÷

klausimų. Jų pasiskirstymai parodyti lentel÷se ir paveiksl÷liuose.

Tyrimo rezultatų duomenimis, 48 proc. slaugytojų nurod÷, kad pas jas įstaigoje

dažniausiai taikomas enterinis maitinimas po operacijų; 41 proc. - d÷l neurologinių ligų

kai kartu būna rijimo sutrikimas ir/arba sąmon÷s sutrikimas; 30,1 proc. – sergant

pankreatitu; 24,3 proc. – esant onkologin÷m ligom; 23,1 proc. – po traumų (21 pav.).

30,1

11,6

24,3

13,9

23,1

41

486,4

0 10 20 30 40 50

pankreatitas

ūmus ir l÷tinis kepenų nepakankamumas

išsekimas d÷l onkologin÷s ligos

užsitęsusi anoreksija

traumos

neurologin÷s ligos kai kartu būna rijimosutrikimas ir/arba sąmon÷s sutrikimas

po operacijų

kitos

21 pav. Dažniausios situacijos, kai respondentai taiko EM

Dauguma slaugytojų (61,3 %) informuoja pacientus kas yra EM, kod÷l jis

reikalingas, supažindina su netoleravimo požymiais. Tyrimo rezultatai parod÷, kad

anaiptol ne visos slaugytojos taip daro, 12,7 proc. atsak÷ neigiamai į šį klausimą, o 15,6

proc. – tik kai turi laiko (6 lentel÷).

6 lentel÷. Atsakymų į klausimą “Ar visada paaiškinate ligoniui, kas yra EM”

pasiskirstymas

Dažniai Procentai Taip 106 61,3 Ne 22 12,7

Retkarčiais, kai turiu laiko 27 15,6 Tą darbą atlieka gydytojas 18 10,4

Iš viso 173 100,0

43

Beveik pus÷ (46,2 %) slaugytojų kasdien susiduria su EM; 28,9 proc. - 1-2 kartus

per savaitę; 23,1 proc. – 1-2 kartus per m÷nesį. (22 pav.).

46,2

28,9

23,1

1,7

0

10

20

30

40

50

Kiekvienądieną

1-2 k. persavaitę

1-2 k. perm÷nesį

Nesusidūriu

22 pav. EM taikymo dažnumas respondentų praktikoje

Dauguma slaugytojų (94,8 %) EM taiko ligoniui pak÷lus jam galvūgalį > 30o

kampu, ir taip apsaugo jį nuo galimos aspiracijos. (7 lentel÷).

7 lentel÷. Ligonio pad÷tis lovoje, taikant enterinį maitinimą

Dažniai Procentai

Galvūgalis pakeltas > 30 laipsniu kampu 164 94,8 Ligoniui s÷dint 1 0,6

Guli tiesiai, galvūgalis nepakeltas 8 4,6

Iš viso 173 100,0

Dažniausiai respondenčių praktikoje taikomas nazogastrinis EM būdas. Šį būdą

pasirinko net 89,0 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų, atsakymą „per gastrostomą“

niekas nepasirinko (8 lentel÷).

8 lentel÷. Dažniausiai taikomi EM būdai respondentų praktikoje

Dažniai Procentai

Nazogastrinis 154 89,0

Nazoduodeninis 5 2,9

Per jejunostomą 14 8,1

Per gastrostomą - -

Iš viso 173 100,0

44

Beveik visos tyrime dalyvavusios respondent÷s (80,3 %) sutiko, kad dažniausiai

nazogastrinį zondą ligoniui įveda pačios slaugytojos (9 lentel÷).

9 lentel÷. Atsakymų į klausimą “Kas j ūsų praktikoje dažniausiai įveda nazogastrinį zondą ligoniui?“ pasiskirstymas

Dažniai Procentai

Slaugytojos 139 80,3

Jūsų skyriaus gydytojai 17 9,8

Endoskopuotojai 5 2,9

Chirurgai 12 6,9

Iš viso 173 100,0

Praktikoje dažniausiai naudojami poliuratiniai zondai (48,6 %), antroje vietoje

pagal naudojimo dažnumą yra polivinilchloridiniai zondai (27,2 %) (23 pav.).

13,3

27,2

48,6

11

0

10

20

30

40

50

Politileniniai Polivinilchloridiniai Poliuratiniai Silikoniniai

23 pav. Nazoenterinių zondų rūšys dažniausiai naudojami respondentų praktikoje

Daugiau nei pus÷ respondenčių (64,2 %) sutiko, kad sunkiausia nazogastrinį zondą

įvesti sąmoningiems ligoniams (10 lentel÷).

10 lentel÷. Atsakymų į klausimą “Jūsų praktikoje, kokiems ligoniams sunkiau įvesti nazogastrinį zondą?” pasiskirstymas

Dažniai Procentai

Be sąmon÷s 24 13,9

Sąmoningiems 111 64,2

Intubuotiems 38 22,0

Iš viso 173 100,0

45

Praktiniai zondo įvedimo įgūdžiai statistiškai reikšmingai priklauso (p<0,002)

nuo respondenčių amžiaus. Nustat÷me, kad respondent÷ms iki 30 m. amžiaus sunkiausia

yra įvesti zondą ligoniams be sąmon÷s, 31-40 m. amžiaus – sunku įvesti sąmoningiems

ligoniams, o slaugytojoms virš 41 m. amžiaus – intubuotiems ligoniams (24 pav.).

20,8

8,5

41,7

23,625,6 25,4

57,5

46,2

12,510,4

28,2

0

10

20

30

40

50

60pr

ocen

tai

Iki 25 m. 25 -30 m. 31 - 40 m. virš 41 m.

be sąmon÷s

sąmoningiems

intubuotiems

24 pav. Nazogastrinio zondo įvedimo sunkumai pagal amžių

(Chi² =21,26; df=6; p=0,002)

Analizuojant kokiais būdais slaugytojos tikrina zondo pad÷tį skrandyje,

nustat÷me, kad su amžiumi, stažu, darbo krūviu, šeimynine pad÷timi, išsilavinimu n÷ra

statistiškai reikšmingų ryšių (p>0,05). Zondo pad÷tį skrandyje respondentai dažniausiai

(95,4 %) tikrina: pro zondą suleidžia oro ir tuo metu klausoma fonendoskopų;

58,4 proc. tikrina, bandant iš zondo išsiurbti skrandžio turinį; 33,5 proc. pamatuoja kiek

cm zondo įstumta vidun, aspiranto pH kontrolę niekas neatlieka. Kadangi

respondent÷ms galima buvo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą, tod÷l bendra suma

daugiau nei 100 proc. (25 pav.)

33,5

58,4

95,4

4

1,2

0

0 20 40 60 80 100

Pamatuojame, kiek įstumta vidun cm

Prie zondo prijungimas švirkštas ir bandote išsiurbtiskrandžio turinį

Pro zondą įleidžiate oro ir tuo metu klausomafonendoskopu, ar oras patenka į skrandį

Per zondą suleidžiate 15-20 ml skysčio ir stebite, ar tainesukels kosulio, dusulio

Rentgeno kontrol÷

Aspirato pH kontrol÷

25 pav. Dažniausi zondo pad÷tį skrandyje tikrinimo b ūdai

46

Respondent÷s naudoja įvairius mišinių supylimo pro zondą būdus. Nustat÷me, kad

31,2 proc. naudoja enterinio maitinimo pompą, 27,7 proc. – mišinius supila infuzine

sistema, gravitaciniu būdu, 26,6 proc. – naudoja įvairius būdus ir 14,5 proc. naudoja

švirkštus (26 pav.).

14,5

27,731,2

26,6

0

10

20

30

40

Švirkštu EM infuzinesistema,

gravitaciniu būdu

EM pompa Įvairiais

26 pav. EM mišinių supylimo būdai pro zondą

Daugiausia apklausoje dalyvavusios slaugytojos naudoja komercinius EM

mišinius (68,8 %). 30,6 proc. respondenčių kombinuoja komercinius mišinius su

ligonin÷s virtuviniu arba artimųjų paruoštu maistu (11 lentel÷).

11 lentel÷. EM mišinių rūšys naudojami respondentų praktikoje Dažniai Procentai

Komerciniai EM mišiniai (pvz., Nutricia, Fresenius, Semper)

119 68,8

Ligonin÷s virtuvinis maistas ar artimųjų paruoštas

1 0,6

Kombinuojant abu variantus 53 30,6

Iš viso 173

Enterinio maitinimo lašinimo sistemos dažniausiai keičiamos kas 24 val., tokį

atsakymą pasirinko 76,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų (12 lentel÷).

12 lentel÷. EM lašinimo sistemų keitimo dažnis

Dažniai Procentai

1 sistema naudojama kol neužsikemša 21 12,1

kas 24 val. 133 76,9

kas 48 val. 19 11,0

Iš viso 173 100,0

47

Koreliacin÷ analiz÷ parod÷, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys

tarp lašinimo sistemų keitimo įgūdžių ir slaugytojų bendro darbo stažo. Slaugytojos,

kurių darbo stažas iki 10 m. teigia, kad dažniausiai EM lašinimo sistemos naudojamos

tol, kol neužsikemša; 47,4 proc. respondentų (darbo stažas-11-15 m.) keičia sistemas

kas 48 val.; o 30% respondenčių (darbo stažas >virš 16 m.) EM lašinimo sistemas keičia

kas 24 val. (27 pav.).

33,3

15,8

5,3

33,3

24,131,6

9,5

30,1

47,4

23,8

30,1

15,8

0

10

20

30

40

50

proc

enta

i

iki 5 m. 6-10 m. 11-15 m. virš 16 m.

sistema naudojama,kol neužsikemšakas 24 val.

kas 48 val.

27 pav. EM lašinimo sistemų keitimo dažnio priklausomyb÷ nuo respondentų bendro darbo stažo (Chi² =12,13; df=6; p=0,05)

Skrandžio liekamojo turinio patikrinimo įgūdžiai statistiškai reikšmingai

(p<0,002) priklauso nuo slaugytojų amžiaus. Slaugytojos iki 25 m. amžiaus dažniausiai

liekamąjį turinį tikrina 1 kartą per parą; 25-30 m. amžiaus grup÷je – 2 kartus,

respondent÷s 31-40 m. amžiaus grup÷je– dažniausiai tikrina 4 kartus per parą, rečiau 6;

vyriausios slaugytojos (virš 41 m. amžiaus) skrandžio liekamąjį turinį tikrina 1-2 kartus

per parą (28 pav.).

20,810,4

3,6

16,7

34,3

25,525,9

41,7 34,3

67,3

59,3

20,8

20,9

3,6

14,8

0

10

20

30

40

50

60

70

proc

enta

i

Iki 25 m. 25 -30 m. 31 - 40 m. virš 41 m.

1 kartą

2 kartus

4 kartus

6 kartus

28 pav. Skrandžio liekamojo turinio patikrinimo pri klausomyb÷ nuo respondentų

amžiaus, taikant EM (Chi² =25,51; df=9; p=0,002)

48

13 lentel÷je matyti, kad dispepsijos reiškiniai buvo dažniausia EM komplikacija

(pasitaik÷ net 76,9 proc. atvejų) , kurią nurod÷ respondent÷s.

13 lentel÷. Dažniausios EM komplikacijos respondentų praktikoje

Dažniai Procentai Dispepsijos reiškiniai

(pykinimas, v÷mimas, viduriavimas) 133 76,9

Zondo praeinamumo sutrikimai 32 18,5

Rinito, laringito požymiai 1 0,6 Mechaniniai (nosies, rykl÷s gleivin÷s) pažeidimai,

kraujavimas 7 4,0

Iš viso 173 100,0

Dažniausiai EM komplikacijos pasitaiko chirurginiams ligoniams (61,8 %).

35,8 proc. slaugytojų man÷, kad tiek chirurginiams, tiek terapiniams ligoniams tolygiai

vienodai būna komplikacijų d÷l EM (29 pav.).

61,8

2,3

35,8

0

20

40

60

80

Chirurginiamsligoniams

Terapiniamsligoniams

Tolygiai vienodai

29 pav. EM komplikacijų pasiskirstymas tarp ligonių

Analiz÷ parod÷, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys tarp EM

priežiūrai skiriamo laiko ir slaugytojų bendro darbo stažo. Slaugytojos, kurių darbo

stažas iki 5 m., EM priežiūrai skiria iki 1 val. per parą; 6-10 m. darbo stažo respondentai

priežiūrai skiria 1,0-1,5 val. per parą; dirbančios virš 16 m. EM skiria daugiausia laiko –

1,5-2,0 val. per parą (30 pav.).

49

13,8

8,95,9

10,4

44,8

24,4

31,431,3

13,8

44,4

39,2

14,6

27,6

22,223,5

43,8

0

10

20

30

40

50

proc

enta

i

iki 0,5 val. 0,5 - 1 val. 1,0 - 1,5 val. 1,5 - 2,0 val.

iki 5 m.

6-10 m.

11-15 m.

virš 16 m.

30pav. Ryšys tarp EM priežiūrai skiriamo laiko ir slaugytoj ų bendro darbo stažo. (Chi²= 19,53; df=9; p=0,021)

50

4.5. Tyrimo rezultatų aptarimas

Tyrimo rezultatai parod÷, kad 173 respondent÷s, dirbančios įvairių Vilniaus

miesto ligoninių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, aktyviai dalyvavo

apklausoje, atsak÷ į visus klausimus, kurie atspind÷jo daug faktorių, įtakojančių jų darbą

ir darbo kokybę. Pasaulio mokslin÷je-tiriamojoje literatūroje n÷ra atlikta daug tokių

tyrimų, tod÷l gauti rezultatai yra labai svarbūs, ieškant būdų pagerinti sunkų ir

pasiaukojantį slaugytojų darbą RITS.

Tyrimo metu nustat÷me, kad apklausoje dalyvavo prityrusios respondent÷s, nes

buvo vyresnio amžiaus ir jau daug metų pradirbusios RITS: didžioji respondenčių dalis

(50 %) buvo 31-40 metų amžiaus, 14,5 % sudar÷ vyresnio amžiaus slaugytojų (virš 41

metų amžiaus grup÷). Dauguma apklaustųjų (43%) dirba 1,0 darbo etato krūviu, yra

ištek÷jusios (66 %), turi aukštesnįjį arba spec. vidurinį išsilavinimą (49%). Aukštąjį

išsilavinimą turi tik 15 proc. respondentų (slaugytojai su aukštuoju išsilavinimu

ruošiami Kauno medicinos Universitete nuo 1990, o nuo 1996 metų – Vilniaus

Universitete) [10].

Dirbant slaugytoja tenka atlikti sveikatai pavojingus darbus bei susidurti su kitų

žmonių kančiomis, mirtimi, gal tod÷l slaugytojos dažnai patiria emocinį išsekimą, fizinį

stresą bei psichologinę įtampą.

Tyrimo metu dauguma respondenčių (67 %) nurod÷, kad ne visada patenkinti

savo darbu. Respondent÷s pažym÷jo, kad pagrindin÷s nepasitenkinimo darbu priežastys

yra didelis darbo krūvis (39 %), nuolatinis emocinis stresas d÷l ekstremalių situacijų

(32 %), blogas darbo organizavimas, slaugos priemonių trūkumas (27 %). Tik 15,6 %

respondenčių nurod÷, kad nejaučia psichologinio palaikymo kolektyve, atsiradus

sunkumams. Bendram slaugytojų pasitenkinimui darbu netur÷jo reikšm÷s slaugytojų

amžius, stažas, tačiau statistiškai reikšmingai tur÷jo reikšm÷s darbas etato krūviu

(p<0,01) Matyt, esant dideliam darbo krūviui ir emocinei naštai nelieka laiko

bendravimui, psichologinio pasitenkinimo paieškai tarp kolegių. Atliktas tyrimas kiek

skiriasi nuo KMUK atlikto tyrimo „Stresas intensyvios terapijos skyrių slaugytojų

darbe“ [13]. Autoriai nurod÷, kad 20 proc. respondentų jaut÷ socialin÷s ir psichologin÷s

paramos trūkumą, 78 proc. nepatenkintos gaunamais atlyginimais. Vertinant atlygį už

darbą, slaugytojų nepasitenkinimas buvo vienodas tiek dirbančių Vilniuje, tiek Kauno

RITS. Mūsų respondent÷s 84% atvejų buvo nepatenkintos gaunamu atlyginimu.

51

Moterims stresą darbe gali padidinti namų rūpesčiai, šeima, vaikai. Mūsų tyrimo

dauguma slaugytojų (61 %) atžym÷jo, kad darbą ir pareigas šeimoje suderina lengvai,

tačiau pasteb÷ta, kad dirbančios vieno darbo etato krūviu ir daugiau - darbą ir pareigas

šeimai derina sunkiai. Darbo ir pareigos šeimoje suderinimui neturi reikšmingos įtakos

respondentų amžius, bendras darbo stažas, tačiau reikšmingai įtakoja darbo krūvis

(p<0,001). Nustat÷me, kad svarbiausi veiksniai, įtakojantys intensyvios terapijos

slaugytojų darbą, yra sunkus, emociškai įtemptas bei materialiai-psichologiškai

neįvertintas darbas visuomeniniame lygmenyje.

Greitas sveikatos priežiūros keitimasis ir did÷jantys gyventojų poreikiai gauti

aukšto lygio profesionalią sveikatos priežiūrą verčia slaugytojas nuolat mokytis ir

tobul÷ti. Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma respondentų skaito slaugytojams skirtus

žurnalus, klauso patarimo iš vyresnių kolegų ir gydytojų, dalyvauja konferencijose,

ieško informacijos internete.

Tyrimas parod÷, kad dažniausiai informacijos apie EM internete ieško

slaugytojos iki 25 metų amžiaus grup÷s (15%), mažesnio bendro darbo stažo (35%),

išsituokusios (20%), turinčios aukštąjį išsilavinimą (30%). Dažniausiai skaito žurnalus

ir dalyvauja konferencijose ir pristatymuose didžiausios patirties (virš 16 metų bendro

darbo stažo) slaugytojos (17%), ištek÷jusios (61%), su aukštesniuoju išsilavinimu

(53%).

Vertinant slaugytojų žinias apie enterinę mitybą, trečdalio respondenčių žinios

rastos su trūkumais, o 8% atvejų padar÷ klaidų. Tai rodo, kad slaugytojos, nors ir domisi

savo darbu, skaito žurnalus, lankosi interneto svetain÷se, matyt d÷l laiko stokos, darbo

krūvio negali atnaujinti žinių.

Dirbančiųjų slaugytojų žinias vertinti gana sud÷tinga, negalima teigti, kad jeigu

tu jauna, tai tavo žinios prastos arba jeigu tu neturi aukštojo išsilavinimo tu nieko

neišmanai. Tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (58 %) mano, kad jų

žinių apie EM slaugos procesą bei profesinių įgūdžių pakanka kasdieniniam darbui, bet

trečdalis tirtųjų (36 %) jaučia žinių trūkumą ir nor÷tų jas papildyti, deja buvo ir tokių,

kurie mokimuisi neturi laiko ir noro (2 %).

Dažniausios situacijos, kai taikomas EM slaugytojos nurod÷: po operacijų

(48 %), sergant neurologin÷mis ligomis, kai kartu būna rijimo sutrikimas ir/arba

sąmon÷s sutrikimas (41 %), sergant pankreatitu (30 %), onkologin÷mis ligomis, po

traumų (23 %).

52

Dauguma slaugytojų (46 %) su EM dirba kiekvieną dieną, taikant jį ligoniui

visada paaiškina kas tai yra, kuo jis svarbus ir kokie galimi netoleravimo požymiai

(61 %). Taip pat didžioji dalis respondentų laikosi EM taikymo principu: maitinamo

ligonio galvūgalis pakeltas > 30o kampu ir taip apsaugo ligonį nuo galimos aspiracijos

(95 %), EM lašinimo sistemos keičiamos kas 24 val. (77 %). Nustatyta, kad tik

slaugytojos dirbančios virš 16 m. sistemas keičia kas 24 val., kiti naudoja ilgiau, gal d÷l

l÷šų taupymo ar nežinojimo kaip reikia dirbti su EM.

Apibendrinant įvairių autorių siūlymus, rekomenduojama kas 4-8 val. tikrinti

skrandžio liekamąjį turinį [15]. Mūsų tyrime nustatyta, kas skrandžio liekamojo turinio

patikrinimo įgūdžiai statistiškai reikšmingai (p<0,002) priklauso nuo slaugytojų

amžiaus: slaugytojos iki 25 m. amžiaus dažniausiai liekamąjį turinį tikrina 1 kartą per

parą; grup÷ 25-30 m. – 2 kartus, respondentai 31-40 m. dažniausiai tikrina 4 kartus per

parą, rečiau 6; slaugytojos virš 41 m. skrandžio liekamąjį turinį tikrina 1-2 kartus per

parą. Tikrinant 1 kartą galima nepasteb÷ti EM netoleravimo požymių, gali būti

aspiracijos pavojus, kita - gali atsirasti zondo praeinamumo sutrikimai, tačiau teisinga

tikrinti 6 kartus kritin÷s būkl÷s ligoniams.

Praktikoje dažniausiai slaugytojos (80 %) įveda nazogastrinį zondą ligoniui,

pagaminta iš poliuretano (49 %), kuris turi daug pranašumų už kitus, atitinkamai

dažniau taiko nazogastrinį maitinimo būdą (89 %), dažniau naudoja komercinius EM

mišinius (69 %), negu virtuvinį maistą, kuriuos supila įvairiais būdais (27 %), bet jei yra

galimyb÷ naudoja EM pompas (31 %), jų naudojimas irgi turi daug privalumų lyginant

su kitais.

Slaugytojos (64 %) pastebi, kad sąmoningiems ligoniams sunkiau įvesti zondą,

tačiau praktiniams įgūdžiams tur÷jo reikšm÷s respondenčių amžius: respondentams iki

30 m. amžiaus sunkiausia yra įvesti zondą ligoniams be sąmon÷s, grupei 31-40 m.

sunku įvesti sąmoningiems, o slaugytojoms virš 41 m. – intubuotiems ligoniams.

Koreliacin÷ analiz÷ parod÷, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys tarp

lašinimo sistemų keitimo įgūdžių ir slaugytojų bendro darbo stažo.

Zondo pad÷tį skrandyje respondent÷s tikrina derinant kelis būdus kartu,

dažniausiai pro zondą įleidžia oro ir klauso fonendoskopu, ar oras patenka į skrandį, po

to prijungia švirkštą ir bando išsiurbti skrandžio turinį, pamatuoja kiek centimetrų

įstumta vidun, pavieniais atvejais tikrina rentgenu, niekas netikrina aspiranto pH.

Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausios EM komplikacijos būna dispepsijos

reiškiniai (pykinimas, v÷mimas, viduriavimas, pilvo pūtimas - 77 %), zondo

praeinamumo sutrikimai (19 %) ir daugiau pasireiškia chirurginiams ligoniams (62 %)

53

negu terapiniams (2 %), nors trečdalis respondentų mano, kad komplikacijos tolygiai

vienodai išsivysto ir terapiniams ir chirurginiams pacientams.

Slaugytojų pasteb÷jimai sutampa su užsienio tyr÷jų išvadomis, nežiūrint darbo

įgūdžių ir patirties, darbo specifikos Lietuvoje. S.R.Roberts atlikti tyrimai rodo, kad

dažniausios gastrointestinalin÷s komplikacijos intensyvios terapijos ligoniams yra

didelis skrandžio liekamasis turinis (38 %), diar÷ja (28%), obstipacija (24 %),

pykinimas (14 %) [27]; J.C.Montjego pažym÷jo, dažniausios EM komplikacijos yra

didelis skrandžio liekamasis turinys (25 %), diar÷ja (14 %), pilvo pūtimas (9 %),

v÷mimas (6 %), obstipacija (5 %), daugumai tirtųjų (61 %) buvo nors viena iš šių

komplikacijų [26].

Nustatyta, kad ligonio EM priežiūrai turi įtakos bendras slaugytojų darbo stažas

(p<0,05). Mažiausia laiko (iki 1,0 val. per parą) skiria slaugytojos, kurių bendras darbo

stažas iki 5 m.; o vyresn÷s slaugytojos, turinčios didesnį darbo patirtį skiria daugiausia

laiko (1,5-2,0 val. per parą) EM priežiūrai.

Prieinamoje literatūroje nepavyko rasti duomenų,, kuriuos galima būtų palyginti

su mano tyrimo rezultatais, nes dauguma atliktų tyrimų yra orientuoti į ligonio gydymą,

jo išgyvenamumą., pagrindinis d÷mesys skiriamas, kada prad÷ti EM, kokiu būdu, kokiu

greičiu, kokiais EM mišiniais maitinti ligonius, kokios komplikacijos išsivyst÷. Mažai

kas tyrin÷jo, kokia slaugytojų įtaka taikant EM, kaip jos dirba ir kokios jų žinios.

Prieinamoje literatūroje neradau duomenų, apie tyrimus, ar slaugytojos paaiškina

ligoniui apie EM procedūrą, ar pakelia ligoniui galvūgalį, ar praplauna zondą, ar laikosi

EM priemonių priežiūros taisyklių.

Atliktas šiame darbe tyrimas gali būti naudingas tolimesniems darbams,

nagrin÷jantiems, ar darbo įgūdžiai ir žinios turi įtakos darbo kokybei, ar išnaudotos

visos galimyb÷s tobulinti slaugytojų darbą RITS, ar žinių ir įgūdžių kokyb÷ prilygsta

europiniams standartams, ką dar galima nuveikti ateityje, vystant EM mokslą ir

praktiką. Bet tai - ateities darbai.

54

5. IŠVADOS

1. Tyrime dalyvavusių respondenčių žinios rastos pakankamos 61% atvejų,

vertinant jas objektyviai iš apklausos atsakymų. Subjektyviai dauguma slaugytojų

(58 %) savo žinias apie EM slaugos procesą bei profesinius įgūdžius vertina kaip

„pakanka kasdieniniam darbui“, o 2 % savo žiniomis nesirūpina.

2. Nustat÷me, kad svarbiausi veiksniai, įtakojantys intensyvios terapijos slaugytojų

darbą, yra sunkus, emociškai įtemptas, blogai organizuotas bei materialiai-

psichologiškai neįvertintas darbas visuomeniniame lygmenyje. Bendram slaugytojų

pasitenkinimui darbu netur÷jo reikšm÷s slaugytojų amžius, stažas, tačiau statistiškai

reikšmingai tur÷jo reikšm÷s darbas etato krūviu (p<0,01). Koreliacin÷ analiz÷ parod÷,

kad egzistuoja statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys tarp EM priežiūrai skiriamo laiko,

lašinimo sistemų keitimo įgūdžių ir slaugytojų bendro darbo stažo.

3. Slaugytojų darbo įgūdžiai ir patirtis, nežiūrint kai kurių profesinių trūkumų,

didel÷s darbo apimties, blogo materialinio paskatinimo neturi įtakos EM komplikacijų

charakteriui ir dažniui.

55

6. PASIŪLYMAI

� Vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 03 16 įsakymu

Nr. 120 patvirtintus „Tretinio lygio reanimacijos – intensyviosios terapijos paslaugų

(Reanimacija III) teikimo suaugusiems pacientams reikalavimus“ ir l. e. sveikatos

apsaugos ministro pareigas 1999 05 14 įsakymu Nr. 234 patvirtintus „Antrinio lygio

reanimacijos – intensyviosios terapijos paslaugų (Reanimacija II) teikimo suaugusiems

pacientams reikalavimus“. Teikiant tretinio lygio paslaugas vienas slaugytojas prižiūri 1

ligonį, 1 slaug÷ pad÷j÷ja slaugo 3 ligonius. Teikiant antrinio lygio paslaugas vienas

slaugytojas prižiūri 2-3 ligonius, 1 slaug÷ pad÷j÷ja slaugo 6 ligonius.

� Į RITS pacientus stacionarizuoti per pri÷mimo skyrių, kuriame pacientams

būtų: užtikrinamos gyvybin÷s funkcijos (pvz., intubuojami); sutvarkomos žaizdos;

atliekami būtiniausi tyrimai ir nustatoma diagnoz÷; kviečiami konsultantai; atliekamas

kūno švarinimas.

� Pasenusią medicininę techniką pakeisti modernesne.

� Visą medicininį personalą (kiekvieną asmeniškai) išmokyti naudotis turima

medicinine technika, supažindinti su naudojimo instrukcijomis ir technin÷mis

galimyb÷mis.

� Teikti nemokamas psichologo konsultacijas RITS darbuotojams, pacientams ir

jų artimiesiems.

� Skatinti personalą kokybiškai dirbti visomis įmanomomis skatinimo, už

kokybišką darbą, priemon÷mis: premijos, pagyrimai, pad÷ka, patogesnis darbo, atostogų

grafikas, viešas pripažinimas ir kt.

56

LITERAT ŪRA

1. Adamonis K., Bachmackis G. Enterinis maitinimas. – K., KMA, 1997. – 39 p.

2. Bačiulis V. Vaikų enterinis maitinimas. – V., VU, 1998, - 63 p.

3. Bradulskis S. Enterinio maitinimo preparatai ir jų panaudojimas // Farmakoterapija,

2003, Nr. 5. – p. 43-46

4. Bradulskis S., Adamonis K. Chirurginių ligonių perioperacinis maitinimas: ar jis

reikalinga? //Lietuvos Chirurgija, 2003, 1 tomas, Nr. 2.- p. 183-189

5. Burokien÷ V., Karmanovas V. Vaikų enterinis maitinimas intensyvios terapijos

skyriuje // III-as Lietuvos parenterin÷s ir eterin÷s mitybos draugijos suvažiavimas. –

V., 2003, p. 6

6. Daugirdien÷ B. ir kt. Slaugos specialistų atliekamų procedūrų metodikos. – V.,

Evalda, 2001. – p. 36-39

7. Hallbjorg A. Klinikin÷ slauga. –T. 1. – V., Charibde, 1999, - p. 420-423

8. Jodžiūnien÷ L., Alekna R., Bradulskis S. ir kt. Mitybos problemos ilgalaik÷s

ventiliacijos sąlygomis. // I-as Lietuvos parenterin÷s ir enterin÷s mitybos draugijos

suvažiavimas. – V., 1999,- p. 28-29

9. Juočas J., Bradulskis S. Enterinio maitinimo įtaka klinikinei sunkaus ūminio

pankreatito eigai. // III-as Lietuvos parenterin÷s ir eterin÷s mitybos draugijos

suvažiavimas. – V., 2003, - p. 5

10. Kalibatien÷ D. Slaugos istorija, V., VU, 2004, 103 p.

11. Kalibatien÷ D. Slaugos standartai, V., VU, 2004, 128 p.

12. K÷kštas G., Lisauskien÷ I., Vilkelis S. Ankstyva enterin÷ mityba ir jos taikymas

„Santariškių klinikų“ I-ame reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje // I-as

Lietuvos parenterin÷s ir enterin÷s mitybos draugijos suvažiavimas. – V.,

1999,- p. 38

13. Kriukelyt÷ D., Vaškelyt÷ A., Žitinait÷ L. Stresas intensyvios terapijos skyrių

slaugytojų darbe. // Sveikatos mokslai, 2005, Nr. 3. – p. 8-11

14. Petkevičien÷ L. Dietinio gydymo vadovas. – II knyga, I dalis – V., Vilspa, 2000,

p. 161-192

15. Pipirait÷ D., Kvaščevičius R. Sunkia galvos smegenų traumą patyrusių ligonių

klinikinis maitinimas. // Lietuvos chirurgija, 2004, 2(1), p. 9-16

16. Purtokas A., Bradulskis S., Juočas J., Adamonis K. Bendrieji enterinio ir

parenterinio maitinimo klausimai chirurgijos praktikoje. // I-as Lietuvos parenterin÷s

ir enterin÷s mitybos draugijos suvažiavimas. – V., 1999,- p. 41-43

57

17. Roper N. Slaugos pagrindai. – V., 1999, - p. 456

18. Šerpytis M., Klimašauskas A., K÷kštas G. Ankstyvas enterinis maitinimas po

didel÷s apimties abdominalinių operacijų // III-as Lietuvos parenterin÷s ir eterin÷s

mitybos draugijos suvažiavimas. – V., 2003, - p. 11

19. Binnekade JM., Tepasek R., Bruynzeel P. et al. Daily enteral feeding practice on the

ICU: attainment of goals and interfering factors.// Critical Care. 2005, 9(3): 218-225

20. Chan S., McCowen K. C., Blackburn G. L. Nutrition management in the ICU. //

Chest. 1999, 115(5): 145-148

21. Jolliet P., Pichard C., Biolo G. et al. Enteral nutrition in intensive care patients: a

practical approach. // Intensive care Med 1998, 24: 848-859

22. Kondrup J., Alison S. P., Elia M., Vellas B., Plauth M. ESPEN Gudelines for

nutrition Screening 2002. // Clinical Nutrition. 2003, 22(4): 415-421

23. Marik PE, Zaloga GP. Early enteral nutrition in acutely ill patients: a systematic

review. // Crit. Care Med. 2001; 29:2264-2270

24. McClave S. A., Mallampalli A. Nutrition in the ICU, Part 1: Enteral feeding – when

and why? // Journal of Critical Illness. 2001, April

25. McClave S. A., Mallampalli A. Nutrition in the ICU, Part 2: Enteral feeding –

candidates and complications. // Journal of Critical Illness. 2001, May

26. Montjego J. C., Grau T., Acosta J.. et al. Multicenter, prospective, randomized,

single-blind study comparing the effecacy and gastrointestinal complications of

early jejunal feeding with early gastric feeding in critically ill patients. // Critical

Care Medicine. 2002, 30(4): 795-800

27. Roberts S. R, Kennerly D. A., Keane D., George C. Nutrition support in the

intensive care unit. // Critical care Nurse . 2003 Dec;23(6):49-57

28. Rombeau J. L., Caldwell M. D. Enteral and tube feeding, 1984, p. 253

29. Sobotka L. Basics in clinical nutrition. Galen, 1999, 219 p.

30. Stroud M., Duncan H., Nightingale J. Gudelines for enteral feeding in adult hospital

patiens. // Gut. 2003 Dec;52 Suppl 7:1-12.

31. Wentzel P. M., Larison B. W., Hall-Lord M. L. Enteral nutrition in intensive care

nurses‘ perceptions and bedside observations. // Intensive and Critical Care Nursing.

2006 Apr;22(2):82-94.

32. Williams T. A., Leslie G. D. A review of the nursing care of enteral feeding tubes in

critically ill adults. // Intensive and critical care nursing. 2004 Dec;20(6):330-43.

58

1 PRIEDAS. ENTERINöS MITYBOS PRIEMONIŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLöS

Enterin÷s mitybos priemonių priežiūros taisykl÷s

1. Pradedant dirbti su EM flakonais, lašinimo sistemomis, pompomis, zondais

būtina nusiplauti rankas su muilu ir užsimauti pirštines.

2. Maitinimo mišinių flakonų dangtelius, prieš juos atidarant, būtina nuvalyti

spiritu, neliesti rankomis jų vidinio paviršiaus.

3. Sutepus, aplaistytus indus prieš naudojimą būtina nuplauti vandeniu su muilu.

4. Į EM konteinerius iš karto galima supilti ne daugiau kaip 250 ml mišinio.

Pakartotinai EM mišinys pilamas tik į išplautą konteinerį.

5. Prieš ir po EM, laikinai nutraukus EM zondai praplaunami 20-30 ml 0,9 % NaCl

tirpalu.

6. Medikamentai, lašinimui pro EM zondus turi būti visiškai ištirpę, po jų

sušvirkštimo, zondai praplaunami.

7. Enterinio maitinimo aparato žarnel÷s kasdien plaunamos šiltu vandeniu, kol

nelieka EM mišinio likučių.

8. EM lašinimo sistemos keičiami kas dieną.

9. EM pompos kas dieną valomos vandeniu.

10. Apipylus mišiniu EM pompą, flakoną, lašinimo sistemą, juos reikia tuoj pat

nuvalyti.

11. Atidarytus EM flakonus reikia laikyti šaldytuve, o mišinį suvartoti per 24 val.

59

2 PRIEDAS. INTENSYVIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ APKLAUSOS ANKETA

A N K E T A

Mielos slaugytojos, Jūs esate intensyvios terapijos padalinių profesionalios darbuotojos ir nemažai žinote

apie enterinį maitinimą (EM) bei susiduriate su įvairiais EM slaugos sunkumais, komplikacijomis savo darbe.

VU MF organizuoja tyrimą, nor÷dami išaiškinti, kokie sunkumai pasitaiko Jūsų darbe, su kokiomis komplikacijomis susiduriate, kokių žinių Jums trūksta, ar jaučiate kolektyvo palaikymą, spręsdami slaugos uždavinius.

Jūsų nuoširdus dalyvavimas apklausoje yra labai svarbus, tobulinant ir įgyvendinant enteriniu būdu maitinamų pacientų slaugą.

Iš galimų atsakymų pasirinkite vieną tinkamą, apibraukdami. Anonimiškumas garantuojamas. Iš anksto d÷koju už atvirumą ir suteiktą informaciją.

1. Jūsų amžius? 1. Iki 25 m 2. 26-30 m. 3. 31-40 m. 4. virš 41 m.

2. Koks Jūsų bendras darbo stažas? 1. Iki 5 m 2. 6-10 m. 3. 11-15 m. 4. virš 16 m.

3. Kokių darbo etato krūvių dirbate? 1. 0,25 2. 0,5 3. 1,0 4. 1,25 5. 1,5 6. 1,5>

4. Jūsų šeimynin÷ pad÷tys? 1. Ištek÷jusi 2. Netek÷jusi 3. Našl÷ 4. Išsituokusi

5. Koks Jūsų išsilavinimas? 1. Aukštasis universitetinis (šiuo metu studijuojate) 2. Aukštasis neuniversitetinis (šiuo metu studijuojate) 3. Aukštesnysis / spec. vidurinis

6. Jūsų nuomon÷, kaip Jums sekasi suderinti darbą ir pareigas šeimoje? 1. Labai lengvai (tai nesukelia jokių problemų) 2. Lengvai 3. Sunkiai 4. Labai sunkiai 5. Neaktualu

7. Ar Jūs jaučiate pasitenkinimą savo darbu? 1. Taip 2. Ne 3. Ne visada

8. Kokios yra nepasitenkinimo darbu priežastys? 1. Didelis darbo krūvis 2. Nuolatinis emocinis stresas d÷l ekstremalių situacijų 3. Kasdieninis susidūrimas su mirtimi 4. Blogas darbo organizavimas, slaugos priemonių trūkumas 5. Trūksta žinių dirbant su nauja technika 6. N÷ra psichologinio palaikymo kolektyve, atsiradus sunkumams 7. N÷ra

60

9. Jūsų nuomon÷, ar Jūsų darbas pakankamai atlyginamas materialiai? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau

10. Iš kur gaunate žinias apie enterinio maitinimo (EM) slaugos ypatumus? 1. Skaitau slaugytojams skirtus žurnalus 2. Konferencijose, seminaruose 3. Ieškau informacijos internete 4. Klausiu patarimo, atsakymų iš vyresnių kolegų slaugytojų ir gydytojų 5. EM priemones gaminančių kompanijų pristatymo metu

11. Ar Jūsų skyriuje taikomas enterinis maitinimas (EM)? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau

12. Kas Jūsų nuomone yra EM? 1. Tai – visų reikiamų žmogaus organizmui medžiagų supylimas per zondą į

virškinamąjį traktą 2. Tai – visų reikiamų žmogaus organizmui medžiagų suleidimas į veną

13. Ar sutinkate, kad EM apsaugo nuo virškinamojo trakto atrofijos, palaiko jo vientisumą? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau 4. Abejoju

14. Ar teisingas teiginys, kad EM apsaugo nuo tulžies pūsl÷s akmenlig÷s, sepsio, cholestaz÷s, palaiko imunitetą? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau 4. Abejoju

15. Ar sutinkate su teiginiu, kad EM yra pigesnis, fiziologiškesnis, saugesnis nei parenterinis maitinimas, nors ir sukelia tam tikrų komplikacij ų? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau 4. Abejoju

16. Ar visada paaiškinate ligoniui, kas yra EM, kad jis reikalingas, kol negalimas valgymas įprastiniu būdu, per burną, kokie netoleravimo požymiai it kt. ? 1. Taip 2. Ne 3. Retkarčiais, kai turiu laiko 4. Tą darbą atlieka gydytojas 5. Pacientui to žinoti nereikia

17. Ar Jūsų praktikoje taikomas ankstyvas (per pirmąsias 24 val. nuo ligos pradžios ar po operacijos) enterinis maitinimas? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau

18. Esant kokiom situacijom dažniausiai Jūsų įstaigoje taikomas EM? 1. Pankreatitas 2. Ūmus ir l÷t. kepenų nepakankamumas 3. Išsekimas d÷l onkologin÷s ligos 4. Užsitęsusi anoreksija 5. Traumos 6. Neurologin÷s ligos, kai kartu būna rijimo sutrikimas ir/arba sąmon÷s sutrikimas 7. Po operacijų 8. Kitos:........................................................................................................................

19. Kaip dažnai kasdieniniame darbe susiduriate su EM taikymu? 1. Kiekvieną dieną 2. 1-2 k. per savaitę 3. 1-2 k. per m÷nesį 4. Nesusiduriu

61

20. Kokia ligonio pad÷tis lovoje, taikant enterinį maitinimą? 1. Galvūgalis pakeltas > 300 kampu 2. Ligonis s÷di 3. Guli tiesiai, galvūgalis nepakeltas

21. Koks dažniausiai enterinio maitinimo būdas taikomas Jūsų praktikoje? 1. Nazogastrinis 2. Nazoduodeninis 3. Per jejunostomą 4. Per gastrostomą

22. Kurie vamzdeliai įstatomi, jei reikalingas ilgos trukm÷s (m÷nesiais) maitinimas?

1. Nazogastrinis 2. Nazoduodeninis 3. Enterostominis 4. Nežinau 5. Visi tinka

23. Kokiais būdais EM mišinius supilate pro zondą? 1. Švirkštu 2. EM infuzine sistema, gravitacinių būdų 3. EM pompa 4. Įvairiais

24. Kokius EM mišinius supilate pro zondą? 1. Komerciniai EM mišiniai (pvz., Nutricia, Fresenius, Semper ir kt.) 2. Ligonin÷s virtuvinis maistas, ar artimųjų paruoštas 3. Kombinuojat abu variantus

25. Kokie nazoenteriniai zondai dažniausiai naudojami Jūsų praktikoje? 1. Polietileniniai 2. Polivinilchloridiniai 3. Poliuretaninai 4. Silikoniniai

26. Kas Jūsų praktikoje dažniausiai įveda nazogastrinį zondą ligoniui? 1. Slaugytojos 2. Jūsų skyriaus gydytojai 3. Endoskopotuojai 4. Chirurgai

27. Jūsų praktikoje, kokiems ligoniams sunkiau įvesti nazogastrinį zondą? 1. Be sąmon÷s (komos būsenoje) 2. Sąmoningiems 3. Intubuotiems

28. Kokiais būdais dažniausiai tikrinate zondo pad÷tį skrandyje (galite nurodyti kelis variantus)? 1. Pamatuojame, kiek įstumta vidun cm 2. Prie zondo prijungimas švirkštas ir bandote išsiurbti skrandžio turinį 3. Pro zondą įleidžiate oro ir tuo metu klausoma fonendoskopu, ar oras patenka į

skrandį 4. Per zondą suleidžiate 15-20 ml skysčio ir stebite, ar tai nesukels kosulio, dusulio 5. Rentgeno kontrol÷ 6. Aspirato pH kontrol÷

62

29. Kiek kartų paroje tikrinate skrandžio liekamąj į turin į, taikant enterinį maitinim ą?

1.1 k. 2. 2 k. 3. 4 k. 4. 6 k.

30. Kaip dažnai yra keičiamos EM lašinimo sistemos? 1. Sistema naudojama, kol neužsikemša 2. Kas 24 val. 3. Kas 48 val.

31. Kokios dažniausiai komplikacijos pasitaiko Jūsų praktikoje, taikant EM ? 1. Dispepsijos reiškiniai (pykinimas, v÷mimas, viduriavimas, pilvo putimas ir kt.) 2. Zondo praeinamumo sutrikimai 3. Rinito, laringito požymiai 4. Mechanin÷s (nosies, rykl÷s gleivin÷s pažeidimai, kraujavimas iš nosies) 5. Aspiracin÷ pneumonija

32. Jei ligonis viduriuoja, taikant EM , kokios gali būti viduriavimo priežastys? 1. Lašintas šaltas maistas 2. Lašintas infekuotas maistas 3. Laktoz÷s netoleravimas, maitinant baltyminiais mišiniais 4. Lašinamas per greitai 5. Dempingo sindromas 6. Hipoalbuminemija 7. Antibiotikų sukeltas Clostridium difficile superinfekcija 8. Nazogastrinis vamzdelis nuslinko į dvylikapirštę žarną. 9. Visi atsakymai teisingi

33. Kuriems ligoniams Jūsų praktikoje dažniau pasitaiko EM komplikacijos? 1. Chirurginiams ligoniams 2. Terapiniams ligoniams 3. Tolygiai vienodai

34. Jūsų nuomon÷ ar mechaninis žarnų nepraeinamumas yra EM kontraindikacija?

1. Taip 2. Ne 3. Nežinau 4. Abejoju

35. Kiek laiko skiriate ligonio priežiūrai per parą, kuriam yra taikomas enterinis maitinimas ? (įskaičiuokite: zondo įvedimas, zondo pad÷ties tikrinimas, zondo fiksavimas, EM sistemų užpildymas ir jų pakeitimas, EM rezervuarų papildymas, liekamojo turinio tikrinimas 3-4 k./parą, zondų praplovimas ir kt.) 1. Iki 0,5 val. 2. 0,5-1,0 val. 3. 1,0-1,5 val. 4. 1,5-2,0 val.

36. Ar nor÷tum÷te pildyti EM protokolus, kur žym ÷tum÷te EM pradžią, toleravimą, komplikacijas, kiek supilta enterinių mišinių, skrandžio liekamąj į turin į ir kt. ? 1. Taip 2. Ne 3. Nežinau 4. Jau turime sukūrę savus ir pildome

37. Kaip vertintum÷te šiuo metu SAVO žinias apie EM, slaugos procesą, profesinius įgūdžius? 1. Jos puikios 2. Jų pakanka kasdieniniam darbui 3. Jaučiu žinių trūkumą ir nor÷čiau papildyti jas 4. Mokimuisi neturiu laiko ir noro.

Ačiū už dalyvavimą apklausoje