Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
gabriel Tagauri
qarTuli folkloris kvali
`vefxistyaosanSi~
Tbilisi
2017
3
Sesavali
arakadac ki Tqmula legendebi „vefxistyaosansa~ da mis avtorze. SeiZleba iTqvas, es erTaderTi qar Tuli nawarmoebia, romlis irgvlivac Seqmnila uamravi xalxuri Tqmuleba Tu legenda. xalxis cnobierebaSi, odiTganve didi pativiscemiTa da siyvaruliT sargeblobda TviTon poemaca da poemis Semqmnelic; faqtobrivad, xalxma sakralur nawarmo ebad Seracxa „vefxistyaosani~, rac kargad Cans, Tundac iqidan, rom mTavari personaJebis saxelebi daarqves TavianT Svilebs, im personaJebisa, romelnic muxlCauxrelad ibrZvian sikeTis borotebaze gamarjvebisaTvis, romelTa saxec mudmivi dinamikidan ikveTeba da sabolood, maTi moqmedebis Sedegad mkiTxveli igebs da aRiqvams poemis dauZle vel da ukvdav ideasuls (mxedvelobaSi gvaqvs: tarieli, avTandili, fridoni, asmaTi, nestani, TinaTini). amgvard, poemis Seqmna gaxda sawindari qarTul sivrceSi axa li saxe lebis gaCenadamkvidrebisa da metic, maT iseTi aqtiuri gamoyeneba hpoves SemdgomSi, rom dResac ki ar daukargavT aqtualoba da xsenebul saxelebs axlac ki aniWeben axalSobilebs. albaT, didi pativi iyo bavSvisaTvis, rodesac mas „tariels~ daarqmev dnen, radganac garegnuli da aseve Sinagani TvalsazrisiT, is swored tariels miamsgavses. aRniSnuli, SesaZloa, mSoblebis mxridan Svilis dalocvis ritualadac gaviazroT: maT, jer kidev, mcirewlovan Svils, daucvelsa da umweos, usur ves ta rie lis ga regnoba, axovaneba, gamZleoba („Wirsa Si gan gamagreba isre unda, viT qvitkirsa~), brZo
redaqtori: amiran arabuli
© gabriel Tagauri, 2017
gamomcemloba `musfondi~, Tbilisi, 2017
ISBN 978-9941-27-180-9
4 5
lisunarianoba, Seud rekeloba, dasaxuli miznisaken swrafvis survilis gauqarvebloba da momavali dideba. bevrma maTganma poemis personaJebi re alur pirovnebebadac ki aRiqva, gaacocxla da gaaTamaSa qarTul realobaSi, imi tom rom isini uzadod da unaklod bunebrivi gaxldaT qarTuli azrovnebisaTvis, SesaniSnavad miesadaga gamogonil pirovnebaTa xasiaTi qarTul yofas, moTavsda ararealuri „realuris~ CarCoSi da damaxinjebis magier, gaalamaza da gaamdidra qarTuli si namdvile. „vefxistyaosanma~ CamoZerwa misabaZi da axleburi gmirebi, visTvisac siyvarulisaTvis Tavganwirva aRaraa ucxo, isini umRerian, ugaloben, Sehxarian, Seh frfvinvian siyvaruls, rogorc zecadamamaRlebel, aRmyvanel movlenas:
„wagikiTxavs, siyvarulsa mociqulni ragvar weren?
viT ityvian, viT aqeben? can, cnobani miaferen!
siyvaruli aRgvamaRlebs, viT eJvanni amas JReren...~
gamomdinare aqedan, rusTavelma qarTul sinamdvileSi dabada axali tradicia, romelsac kidev sxva mravali saTuTi tradiciis Seqmna mohyva. Cven aq mxedvelobaSi gvaqvs hagiografiaSi damkvidrebuli xazis gagrZelebaganviTareba, rac gansxeulebas hpovebs `qristes mxedris~ transformirebaSi, rom poemaSi moyvasisaTvis, megobrisaTvis Tavdadeba qristesTvis sicocxlis gawirvas, mowameobriv Rvawls utoldeba. amitomac, imgvarad axlobeli aRmoCnda qarTveli xalxisaTvis araerTgzis SeniSnuli nawarmoebi, rom maT araerTi interpretacia SemogvTavazes poe ma „vefxistyaosnisa~ da Seqmnes kidec e. w. „xalxu ri vefxistyaosnebi~, igive `tarieliana~, rac kar gad warmoaCina qarTulma samecniero sivrcem. poemis xalxurobaze muSaobdnen is
eTi titani profesormecnierebi, rogorebic iyvnen: vukol beriZe, aleq sandre xaxanaSvili, mixeil Ciqovani, maT Soris, did ma vaJafSavelamac miaqcia Tavisi yuradReba `vefxis tyaosans~ da CaerTo am mwvave literaturul kritikaSi. swored maTs saxels ukavSirdeba lite raturul skolaSi am samecniero mimarTulebis, gnebavT qvedargis Camoyalibeba. zemodasaxelebul mkvle varTa samagido kvlevebma xeli Seuwyves mRvive interesis gaCenas Semdgom TaobebSi da dResdReobiT ukve uamravi naSromi arsebobs poemis xalxur motivebTan da warmomavlobasTan dakavSirebiT. vfiq robT, vaJafSavelas warmoCena literaturis kritikosad, da aramwerlad, erTob sasrgeblo da sa Wiro saqme unda iyos, vinaidan emsaxureba mwerlis naklebad cnobili mxaris warmoCenas. aqve unda aRvniSnoT erTi misasalmebeli faqtic: am cota xnis win, Tanamedroveobis gamorCeulma mweralma da SesaniSnavma mkvle varma bn rostom CxeiZem daiwyo pavle ingoroyvas `rusTvelianas~ xelaxali gamocema (sul gamova 4 tomi), rac, udaod, did erovnul saqmed migvaCnia. gasul saukuneSi saqarTvelos soflebSi SexvdebodiT werakiTxvis ucodinar xalxs, romelnic miuxedavad werakiTxvis arcodnisa, iyvnen saqveynod cnobili ganTqmuli „mTqmelebi~, e. i. xalxuri sibrZnis zepiri gziT gamavrcelebelni. (Sen. zepiri gziT gavrceleba oTx moTxovnaTagan erTerT kriteriums warmoadgens „xalxurobisa~, rac wonad mniSvnelobas iZens masalis xalxurad miCnevaSi). sakvirveli is aris swored, rom maT mTeli vefxistyaosani zepirad icodnen, Tu mTeli ara, _ naxevari mainc, romelTac „mesaganZureebs~ eZaxdnen. vfiqrobT, sityva „saganZuriT~ Semkoba „vefxistyaosnisa~, gamoxatavs qar TvelTa mowiwebiT damokidebulebas aRniSnuli wminda da Seuryvneli Se moqmedebiTi naxelavisadmi da igi aranair damate
6 7
bas aRar saWiroebs, amiT yvelaferi naTqvamia. yovelive zemoTqmulidan, „vefxistyaosani~ gvevlineba sakulto mniSvnelobis nawarmoebad, amitom misi mxolod literaturul planze ganxilva araa swori, is ganxilul unda iqnes eTnologiur, folklorul, Teologiur, istoriul, fsiqologiur, socialur, sociolingvistur, leqsikologiur donezec. bevri cdila poemis axsnas aRmosavluri samyarodan, naxuloben iq aRmosavluri kulturisaTvis damaxasiaTebel atributebs, Cvens mokrZalebul mizans ki warmoadgens, warmovaCinoT poemis fabulis qarTuli samyarodan momdinareoba, da ara _ aRmosavluridan, sxvagvarad, amovxsnaT poemaSi aRwerili ambis qarTul fesvebTan Tanaziarobis saidumlo.
qarTuli folkloris kvali
„vefxistyaosanSi~
XIX sis bolos al. xaxanaSvilma wamoayena idea, romlis mixedviTac SoTa rusTavelis „vefxistyaosans~ safuZvlad unda dadeboda xalxSi gavrcelebuli tarielis ambavi; miuTiTebda ambis zepiri gziT aRmosavleTidan Semosvlis SesaZleblobazec; igi gazeT ̀ iveriaSi~ werda: (N25, 1890w. 1 Tebervali, xuTSabaTi; statiis saxeli: ̀ xalxSi darCenili tarielis ambavi da SoTas `vefxis tyaosani~, gv. 23)~ xalxSi darCenili tarielis ambavi jerjerobiT viciT xuT variantad. vrceli da damTavrebuli xal xuri `vefxistyaosani~ Cawerilia fSaveTSi d. xlis* mier.Aamas garda nawyvetebi am poemisa Segvxvda `iveriis~ 45e nomerSi (1888w.) da me 224 nomerSi (1887 w.); ori variantic me Cavwere yizlarSi (N131, 1888w.) da biw
mendSi (N165, 1888w.)... yovel amis gamo kaci uneb lied ekiTxeba Tavis Tavs, rogor aix snas es erTgvaroba dedaazrisa da gansxvaveba mis formalur SemuSavebisa? SoTas poemam imoqmeda eris mexsiereba zed da daaswavla, rogorc erisganve Sedgenili moTxroba, Tu saerod gavrcelebulma `vefxistyaosanma~ misca masala poets tarielis ambavi salite raturo, xelovnebiT agebul nawerad gadaeqcia? Tu SoTas `vefxistyaosanma~ daaCnia Tvis zed moqmedebis kvali saero leqsebs, maSin rad aris Si naarsiT sakvirveli msgavseba da formiT didi gansxvaveba maT Soris?Aazri, mokled gamoTqmuli xalxis poemaSi, xelovnur nawarmoebSi Sevsebulia da gandidebulgazviadebulia. ...(mkvlevars sailustraciod mohyavda strofebi rogorc SoTas, aseve xalxuri `vefxistyoasnidan~ da gvTavazobda Sepiris pirebiT Se darebaanalizs). Semdeg agrZelebda: SoTas ufro dawvrilebiT aqvs aRwerili pirisaxe, tani, Casacmeli, iaraRi tarielisa, vidre saero poemaSi vxedavT. poeti aZlevs sisrules, xelovneba Txoulobs azris gansazRvrul damTavrebas. nawyveti leqsebi xalxisa gardaqmnila literaturul poemad. poets Seutania kacis amamaRlebeli da ganmaspetakebeli grZnoba siy varulisa, Tavidgan bolomde gautarebia es az ri da amiT SeuerTebia dawyvetili saero leqsebi. So Tas gaumSvenebia xalxuri poema fi losofiuris mosazrebiT, metyvelis eniT, poeturis aRmafreniT. ...SeiZleba es Sinaarsi aziidam iyos gadmosuli da erSi gavrcelebuli. am SemTxve vaSi erTi mosazreba unda warmoiTqvas: Semotana tarielis ambisa piradad SeiZleboda, radganac ver vxedav am SemTxvevaSi literaturul gavlenas sxva erisas qarTvelebzed. ...SeiZleba azri saero da saliteraturo vefxistyaosnisa ekuTvnodes im ciklis nawarmoebaTa, ro
8 9
melic agebulia esred wodebul mosiarule, anu moarul siuJetzed, rogorc maga liTad Cveni solomon brZeni, sibrZne balavarisa. am mosiarule ambavTa Sesaxeb ixile am sagnis mcodnesi, akademikosis veselovskis sxvadasxva Txzu lebani (CamoTvlaa)... rom saero tarielis zRapari ufrosia xniT Tavis saliteraturo moZmezed, amas amtkicebs kidev erTi sabuTi, Cvenis azriT, friad sayuradRebo. aqamdis cnobil yvela variantebSi gamoukleblad ipoeba erTi leqsi. im leqsSi dasaxelebulia ori kaci: edem da omare.
`adeqiT, aiyareniT,Zmano: edem da omare, is kaci aq momiyvaneT,
vin aris velTa mdgomare.~
`edem da omare~ SoTas poemaSi ar ipoveba. poet ma imaTis saxelebis aRniSvna saWirod ar icno. amiT, rasakvirvelia, imis qmnilebas ara akldebara, magram Sesadarebladki gvaZlevs gamosadeg Rones. `edem da omare~ qarTuli saxelebi ar aris; saca tarieli, farsadani da sxva ipoeba, iqve unda moiZebnos am or `ZmaTa~ saxelic. Tu SoTas poema gavrcelda xalxSi, maSin imisi sami usaxelo Zma usaxelod darCebodnen saero gardmonacemSiac.~ (citatis dasasruli). vfiqrobT, SesaZloa mZlavr kontrsaagrumentacio mosazrebad gamodges is Semdgomi garemoeba, rom rusTavelis poemamac, Tavis mxriv, gavlena iqonia xalxur warmodgenebze da STaagona mas ramdenime brZnuli gamonaTqvami, ai magaliTad: „bindisgva ria sofeli, eseTur, amad binddebis, kokasa Sigan raca dgas, igive warmodindebis.~ (vefx.) _ „bindisferia sofeli, TandaTan ufro binddeba, ra aris Cveni sicocxle, CitiviT gagvifrindeba!~ (xalx.); Sen. SeniS
nul msgavsebaze yuradReba mimaqcevina prof. mindia ugrexeliZem. vaxtang kotetiSvilma Tavis wignSi `xalxuri poezia~ 1934 gv. 5 Semogvinaxa sakma od saintereso varianti `bindisferia sofelisa~ romelsac srulad davimowmebT:
bindis feria sofeli
bindis feria sofeli, ufro da ufro binddeba, ra ari Cami sicocxle CitiviT gagvifrindeba. wamogeweva sibere mgeliviT wamogvardeba, sikvdili gzaSi giyelebs, Tvalebi gaavdardeba. mogigoneben Svilebi, mzes Sexedaven maRliTa: sofelSi SemoaRamda, bindma ZaRliviT dafliTa. neta sicocxlis mamgoni RmerTi Tu jojoxeTia? bevri simware minaxavs, bevric sxva gadamxedia.
imave wignSi (gv.23) moyvanili gaxlavT nimuSi, saxelwodebiT `leqso amogTqom~; is ase iwyeba:
leqso amogTqom oxero
Toro iqneba vkvdebode,
da Sen ki Cemad saxsovrad
saaqaosa rCebode,
gimRerden Cemebr sworebi,
fanduris xmaze hyvebode,
qveyana mxiarulobdes
da me saflavSi vlpebode.
10 11
cxadi xdeba, dReisaTvis arsebul amave saxelwodebis qarTul xalxur simReraSi teqstis pirveli nawili aRebulia zemomoxmobili leqsidan `bindis feria sofeli~ xolo danarCeni nawili ki Sevsebulia leqsidan `leqso amogTqom~. erTi versiiT, es leqsi ekuTvnis mixa xelaSvils da amdenad, is aRar iqneba `xalxuri~ vinaidan ucvleli wesis Tanaxmad, aucilebelia anonimurobis dacva; amito macaa rom xalxur leqssa Tu zRapars avtori ar hyavs da swored es faqti apirobebs variantulobis movlenasac. rogorc Cans, aramarto cnobili piri, saxelmoxveWili mwerali mimarTavda xalxuri nawarmoebis saliteraturod qcevas, aramed TviTon xal xic ereoda uxeSad da TviTneburad asxvaferebda manamde Seqmnil nimuSebs da xalxurad asaRebda, metsac getyviT, araa gamoricxuli romelime erT konkretul pirovnebas gadaekeTebina xalxuri uZvelesi nawarmoebi, Tu mTlianad ara, nawili mainc da amgvari saxecvlili variantiT moeca, Semdeg ki gaseaRebina originalad. amis faqti zemoT vaCveneT simReris teqstTan dakavSirebiT. rasakvirvelia, aseT viTarebaSi rTulia gamorkveva imisa, Tu romeli maTgania originali. Cven mainc migvaCnia, rom ase gadaWriT Tqma da mtkicebuleba im azrisa, rom tarielis ambavi Semosulia aziidan moaruli siuJetis wyalobiT, _ arasworia, Tan sakmaod saxifaToc. a. xaxanaSvils vaJafSavela gamoexmaura weriliT `vefxistyaosnis~ Sesaxeb (oriode sityva pasuxad bn a. xaxanaSvils)~ romelic dabeWda gazeT iveriis 39e nomerSi, 1890w. 21 Tebervali, oTxSabaTi; gv.12. moviyvanT amonaridebs, maS: `cxadia yvelasaTvis, Tu ra mniSvneloba aqvs meTods samecniero movlenaTa gasagebSesagneblad. meTodi sasworia, sazomi, romliTac unda aiwonos da gaizomos asawoni da gasazomi. xSirad SeiZleba, rom es sazomi yalbi iyos
da maSin sandobi ar aris am gvaris sasworsazomiT aRebmimcemi kaci. ... bns a. xaxanaSvils swored es yalbi saswori auRia xelSi `vefxistyaosanis~ istoriis gasarCevlad. winaswar Sedgenilis azriT dauwyia sabuTebis kvlevaCxreka, Tumcaki TiTonac kargad icis, rom jer sabuTebis Segnebaa saWiro da mere azri Tavis Tavad dadgindeba, xolo maSin SeiZleba azris gamoyvana. ... (mokled ganixilavda istoriul WrilSi. SevniSnavT, poemis siuJetis, Sinaarsis misadagebis mcdeloba realur ambavTan dabeWdilia amave gazeTis amave wlis me14 nomerSi, 19 ianvari, paraskevi, saxeliT `vefxistyaosnis~ gamo; avtoris vinaoba ver davadgineT, radgan fsevdonimiT ixseniebs Tavs) gagrZeleba: `vefxistyaosnis~ literaturuls Camomavlobas isic amtkicebs, rom sxvadasxva taeps sxvadasxva riTma(daboloveba) aqvs da saero `vefxistyaosanSiac~ amasve vxedavT. namdvils erovnul leqsebs am Tvisebas ver vamCnevT: romeli dabolovebaca aqvs leqsis pirvels striqons, igive daboloveba rCeba yvela striqons. Cvens xalxs ar uyvars, sazogadod rom vsTqvaT, leqsad zRaprebi da verc ipovniT qarTulserovnuls zRapars galeqsils. rac galeqsilebia, isinic ucxo naTesavisani arian(beJaniani, eTeriani da sxv.) ... ̀ nawyveti leqsebi xalxisa gardaqmnila literaturul poemad. poets Seutania kacis amamaRlebeli da ganmaspetakebeli grZnoba siyvarulisa, Tavidgan bolomde gautarebia es azri da amiT SeuerTebia dawyvetili saero leqsebi. SoTas gaumSvenebia xalxuri poemac filosofiuris mosazrebiT, metyvelis eniT, poeturis aRmafreniT.~ rogor? nawyveti leqsebi iyo da mere am leqsebs azri araferi hqonda? amis Tqma saSineleba rom ar iyos, sasacilo iqneboda. rCeba sawyals SoTas marto burTi da moedani gmirebis tanisamosis, pirisaxis, abjarafqrisa, da amis gamoxatvas xom
12 13
azri ara hqvian. aq raRa SuaSia, Cemo kargo, aRmafrena poeturi?! gamovida, rom rusTavels marto erTmanerTze miukowiwebia es leqsebi, mouquCebia erTad, rogorc exla agroveben bevrni saxalxo leqsebs. ... SevadaroT saero `vefxistyaosnisa~ da literaturulis gamoTqma, Tu marTla erTmaneTs ara hgavs: saliteraturo: ̀ naxes ucxo moyme vinme, jda mtirali wylisa pirsa~ da sx. saero: `erTi kaci zRvisa pirsa namtirali gvanda gmirsa~ metiRa msgavseba SeiZleba wyobiT, riTmiT, Tu SinaarsiT? bns xaxanaSvils mohyavs sxva alagi poemidam da ambobs: `azri mokled gamoTqmuli xalxis poemaSi xelovnur nawarmoebSi Sevsebulia da gandidebulgazviadebuli~ xolo sae ro `vefxistyaosani~ moWriT gvacnobebso. SevadaroT es SoTas `gandidebgazviadeba~ da `moWriT
cno beba~ xalxisa erTmaneTs. ai es magaliTi:
saliteraturo: xvarazmSas sisxli ubralo saxlad rad damadebine, Tu Cemi qali gindoda, rad ara Semagebine? me bersa Sensa gamzdelsa sicocxle maarmebine, dRed sikvdilamde Senica Tavi ar maaxlebine.
saero: tariel dagsvi vezirad, sityva Sen gagabWobine; giyvarda nestandarejan, ratom ar Sematyobine? ra aris aq erTSi gazviadebuli da meoreSi `moW
riT~ naTqvami? rusTaveli mets ambobs, minam eri, da, rasakvirvelia, gazviadebulad moeCveneba zogs. nes
tandarejanis mama farsadani, saliteraturo variantis mixedviT, marto imas rodi sCivis, Tu tarielma ratom ar gamoucxada mefes, rom misi qali nestandarejani uyvarda, rogorc xalxuri varianti mogviTxrobs, mefe kidev imas sCivis xvarazmSas ubralo sisxli rad damade kiserze, sxvis codvaSi rad Camayeneo. ra simarTle iqneba, amis Semdeg, vab raloT erTs `gazviadeba~ da meores `moWriT~ Tqma?!Ggana is ufro marTali ar iqneba vsTqvaT, rom xalxis mexsierebaSi fexi ver moikida am `ubralo
sisxlis saxlad dadebam~ da daaviwyda ers?! am zemo moyvanils leqsebSi sxva ra garCevaa formaSi: riTma erTi aqvs da pafosi, erTisa da imave sityvebiT aris
gamoTqmuli azri. SevadaroT sxva leqsebic.
saliteraturo: ubrZana: `xelTa aiReT abjari Tqven saomare, midiT da aqa momgvareT, vin aris iqa mjdomare!~
saero: adeqiT, aiyareniT Zmano: edem da omare, is kaci aq momiyvaneT, vin aris velTa mdgomare.
es nu Tu msgavseba ara hgonia formaSi bns xaxanaSvils? saeroSi marto ucxo saxelebs vxedavT, `edem da omare~ romelic ufro imas amtkicebs, rom xalxs daviwyebia dedanis: ̀ abjari Tqven saomare~ da nacvlad amisa CauCxiravs `edem da omare~ striqonis Sesavseblad, da kidev imas, rom literaturuli `vefxistyaosani~ winad yofila gavrcelebuli xalxSi, xalxs Sehyvarebia poema da, rac dahviwyebia poemidam; is TiTon ukeTebia da umatebia. ... dasas
14 15
ruls visurveb, rom bni a. xaxanaSvili frTxilad da fxizlad moekidos `vefxistyaosans~ ufro istoriulis TvaliT ucqiros. darwmunebulica var, roca Seadarebs yvela variants da daupirdapirebs erTierTmaneTs, dagveTanxmeba da bedauridam ar Camoaxdens SoTas.~ (werilis dasasruli). rogorc xedavT, vaJas toni sakmaod mkacria, rac miuTiTebs mis pirovnul siZlieresa da xasiaTis gautexlobaze, bunebiT Seudrekelobaze. man yvelanairi eTikis dacviT umkacresi ganaCeni gamoutana a. xaxanaSvilis hipoTezas da misi avtori, ase vTqvaT, samsjavros winaSe daayena. vaJafSavelas amiT ar daumTavrebia fiqri `vefxistyaosnis~ Sesaxeb da 21 wlis Semdeg, 1911 wels Jurnal ganaTlebaSi (VIII, oqtomberi) sakmaod vrceli statia gamoaqveyna saxelwodebiT `fiqrebi `vefxistyaosnis~ Sesaxeb~ gv.441452. ai epizodebi aRniSnuli statiidan: (gv.441442) `sakvirveli mkvlevarni aRmouCndnen am bolo dros `vefxistya osans~ da saqme iqamdis mihyavT, lamis bedaurze mjdomi misi avtori lamanCeli aznauris jaglaga rosinantze Sesvan. saRerReli `ganqeqilebisa~ Cvens orientalistebs auSala b. n. marrma, romelmac am ocis wlis winad sajarod aRiara, Tumca dRemde araviTari damamtkicebeli sabuTi mas ar warmoudgenia, rom `vefxistyaosnis~ msgavsi Txzuleba mas enaxos britaniis muzeumSi. Cveni molodini b. marrma ver gaamarTla, araferi msgavsi `vefxistyaosnisa~ man versad veraferi hpova, mainc ar iSlis dResac da mainc sjera rom `vefxistyaosnis~ dedani adre Tu gvian usaTuod aRmoCndeba sparseTSio. me orgulobas, Cvendami mtrobas, ganzrax simarTlis damaxinjebas veravis Sevwameb amgvari TqmisaTvis, magram vinc zneobrivad imarTlebs Tavs, igi gonebrivis mxriT mainc damnaSaved CaiTvleba. pir da pir vityvi, rom amisTana adamians ara aqvs unari gaigos da daafa
sos xelovnuri nawarmoebi, ar icis rogor iwereba xelovnuri nawarmoebebi sazogadod, erTi sityviT, ver Seugnia Semoqmedebis procesis Tviseba, xasiaTi... gana aRuSfoTeblad SeiZleba movisminoT `vefxistyaosnis~ Sesaxeb is, rac am mkvlevarTagan gvesmis, Tunda araki poemisa Tavidan bolomde sparsulic iyos? gana amis mTqmeli, Tu ki is guliT ambobs amas, rogorc sakuTars rwmenas, da ara ganzrax,SeiZleba viwamoT xelovnuri nawarmoebis damfaseblad? ara da aTasjer ara. Tu ki b. marrs axlavs es unari poeturi nawarmoebis dafasebisa, aqvs alRo, rusebi rom `niuxs~ eZaxian, unda egrZno `vefxistyaosnis~ kiTxvis dros diadi niWis Zliereba da Zliereba Semoqmedebisa, romliTac es Txzuleba Tavidan bolomdea gaJRenTilgaciskrovnebuli... eri rom agre advilad aRmerTebdes ubralo mTargmnelebs, rogorc SoTa hyavs gaRmerTebuli qarTvel ers, saTvalavi ar eqneboda, imdeni geniosebi da rusTavelebi eyoleboda kacobriobas, magram egre advili ar gaxlavT eris siyvarulis moxveWa... b. marrs mimbaZvelni aRmouCndnenmkvlevarni, Sehxedes `vefxistyaosans~ kritikulis TvaliTa: daiwyo ganqeqileba. erTma yalbi adgilebi aRmoaCina, rac marTalia, magram Tavi ver Seikava da yalbs adgilebs namdvili rusTavelis dawerili taepebic zed miayola. mesamem sruliad uarhyo vefxistyaosnis wina da ukana sityvaoba. meoTxem kveri daukra marrs da `vefxistya osani~ sparsulidan naTargmnad aRiara da sxv. da sxv. vis SeuZlian kvlevaZiebis winaaRmdeg sityva sTqvas? vin iqneba iseTi ubiri, Tavxedi gadmodges da daiZaxos: iwameT yovelive rac Zvelad dawerila ukritikod, auwondauwonladao!.. (gv. 443) sawyino Cveni axalmodis mkvlevarebisagan is ari, rom b. marri miuCneviaT iseT avtoritetad, romlis yovelive azri unda ukritikod miiRos yvelamao. igi kaci ar
16 17
motyuvdebao; amaT ar uwyian, rom Tavis Tavs abezReben, Tavis gonebrivs uZlurebas aRiareben. rogor? maS sakuTari azri, sakuTari msje loba aRar viqonioT? es gana ekadreba romelsame mecniers!.. amisTana mkvlevarT rom avyveT, SeiZleba mTel Cvens istoriul warsulze xeli agvaRebinon, radgan cdiloben mTeli Cveni istoria, kultura qar sa da wyals waaRebinon. ... (gv. 444) ai amisTana mkvlevarT Caigdes `vefxistyaosani~ xelSi da swewen aRmadaRma, gardigardmo da scdiloben saiTac rogorc iqneba, dagvimtkicon misi sparsuloba, `obieqturobac~ ganamtkicon. `siuJeti mainc SoTas sparsulidan aqvs nasesxebio~. ... mkvlevari da amxsneli swored amisTana ormagad, da orWofad naTqvams unda da ara imas, rom vardi ueklod ar moikribebiso. Cveni mkvlevarni aRar gascdnen dednis asoebs,dauwyes ReWa imasac, rac amoikiTxes... aq gaiyina imaTi kvlevaZieba. `vefxistyaosnis~ kritikosebma Tavdapirvelad, ratom es ar ifiqres, rom Tu `vefxistyaosnis~ araki mar Tla sparsulia, amisTana Sinaarsians araks gamleqsavi, damweri TviT sparseTSiac bevri aRmouCndeboda, rad gan mgosnebi, poetebi, rogorc me11 saukuneSi, ise me12Si sparseTs auarebeli hyavda. rogor moxda rom qarTvelma saqarTvelodan ipovna es ambavi sparseTSi, xolo spar selebma ki veRar Tavis mSobel qveyanasparseTSi? nu Tu didebuli firdousi (XI sauk.) `Sahnames~ avtori, am gvar araks gauSvebda xelidan? an Tu sparsel xalxSi iyo es Tqmuleba, rogor SeiZleba aseTi SesaniSnavi zRapari ise Cak vda, ise daikarga, rom misi natamali aRarsad darCa?! SeuZlebelia yovlad da, maSasadame, imis povna rac ar arsebobs, warmoudgenelia.~ (cit. dasasruli). imave werilSi vaJa erT friad mniSvnelovan momentze amaxvilebda yuradRebas, kerZod avtoris enaze, stilsa da weris maneraze. man, SeiZleba iTqvas, kalmis erTi
mosmiT Zalian mokled da moxerxebulad gadmogvca is, razec aTasgverdiani naSromis dawerac ki SeiZleba; 449e gvze werda: `gana WkvaTa myofeli adamiani am taeps an SeusabamoT icnobs (29 taepi) da an ar ifiqrebda rusTavels garda ase lamazad, ase mkveTrad sxva veravin ityoda...
`mijnuri Smagsa gviqvian arabuliTa eniTa, miT rome Smagobs misisa ver mixdomisa wyeniTa; zogTa aqvT samRvTo siaxle, daSvrebis aRmafreniTa, kvlav zogTa qveuZT buneba keklucTa zedan freniTa.~
ra vqna me am taepis siyalbes ver vityvi, radgan sxvas rom Tavi davaneboT sityvebi `keklucTa zedan freniTa~ mxolod SoTas SaeZlo eTqva~ (citatis dasasruli). martivad SesamCnevia, damowmebul werilSi iseTi mZime braldeba gaxlavT wayenebuli mkvlevarTadmi, rom amis damwers sakmao argumentebisa da didi gulis, gambedaobis qona esaWiroeboda, magram es xom vaJa iyo... dRes, samwuxarod, daviwyebas eZleoda am ori didi bumberazis _ vaJasa da al. xaxa naSvilis es brwyinvale samecniero polemika `vef xistyaosnis~ urTules sakiTxebTan dakavSirebiT; aqve aRvniSnavT, rom yvela aw dasabeWdi lietarturuli Tu sxva saxis mecnieruli kritika swored im kriteriumebs unda akmayofilebdes, rac vaJasa da xaxanaSvilis polemikidan naTlad gamosWvivis. friad sasixarulo aRmoCnda is faqti, rom dReisaTvis gamorCeulma rusTvelologma, prof. murman TavdiSvilma iTava saSviliSvilo saqme da miviwyebas ar da aneba, gaaxsena axal Taobas 1890 wels dawyebuli Rrmamecnieruli da WeSmaritad saintereso, umniSvnelovanesi msjeloba; igi Tavis erTerT werilSi, `vaJafSavela, rogorc rusTvelologi~ sagangebod Seexo jer kidev saukunenaxevris win gaCaRebul
18 19
eTikur kamaTs. (daibeWda: saliteraturosamecniero Jurnali `paraleli~ N8 2016 w. gv.: 237246). bnma murmanma sazogadoebas miuTiTa is JurnalgazeTebi Tavisi nomrebiT, sadac zemoxsenebuli 2 didi mecnieris naazrevi ibeWdeboda. mogexsenebaT, yvela avtors Tavisi xelwera gaaCnda, risi wyalobiTac xerxdeba `atribucia~ amitom yoveli patara niuansic ki Zvirfasi da gasaTvaliswinebelia istoriisaTvis, raTa ar daikargos avtoris suli. vaJa werda `vefxistyaosani~ da ara erTad`vefxistyaosani~; aseTi daweriloba poemis saTaurisa, `vefxistyaosani~ didi vaJas sakuTrebaa da ar unda wavarTvaT mas es, ra viciT ramxela azrs debda SigniT... `vefxistyaosnis Sesaxeb~ am saTauriT, SesaZloa romelime sxva avtorTanac gadavawydeT statias, da kidev er Ti: maZiebeli mkiTxvelisaTvis saorientaciod da misTvis gzis gasamartiveblad, ukeTesi iqneba miTiTeba imisa, Tu vis pasuxadaa dawerili; aba vaJafSavela, aranairi azri rom ar hqonoda, TviTonve xom aRar miuwerda frCxilebSi (`oriode sityva pasuxad bn a. xaxanaSvils~)o?! amrigad, saTauri srulad unda iqnes gadatanili nebismier gamocemaSi da sasurvelia mieTiTos mwerlis bolo varianti sityvaformis dawerilobisa. piradad CvenTvis, poemis ambis warmomavlobasTan dakavSirebiT, ufrore vaJafSavelas azria misaRebi, TumcaRa es mcireodenac ki ver daakninebs aleqsandre xaxanaSvilis didi xnis naRvawevsa da naazrevs. a. xaxanaSvilis idea gaiziara prof. m. Ciqovanma, romelmac ufro gaaRrmava da ganavrco misi hipoTeza. misi azriT, XII sdan moyolebuli „tarielianam~ „vefxistyaosnis~ didi gavlena ganicada. poetis virtuozobam ajoba saxalxo momRerals da daimorCila igi. SoTas qmnilebam adrindeli Tqmuleba daimsgavsa, daiaxlova da pirvandeli saxe daukarga, ris gamoc CvenTvis
axla, TiTqmis SeuZlebelia aRvadginoT „tarielianas~ pirvandeli varianti. raRa Tqma unda, sar wmunoa poemis Sinaarsis siaxlove qarTul xalxur tradiciasTan, magram sirTules warmoSobs „oridan pirveladobis~ sakiTxi. zemoCamoTvlil mecnierTagan gansxvavebiT, Cven migvaCnia, rom pirveli iqneboda, TviT poema, xolo Semdgom misi narativi da erTob imanenturi xasiaTi gamsWvalavda xalxis mier axleburad warmoCenagaazrebis tendenciebs da daedeboda kidec safuZvlad uamrav „tarielianas~. sainteresoa, rom ara „vefxistyaosani~,rogori iqneboda tarielis personaJi, rogorc pirovneba? gveqneboda ki, Tvinier poemisa, dRes tarielis amdeni saxecvlili varianti, anu ramdenad SeZlebda adamiani erTi konkretuli siuJetis ararsebobis fonze personaJiT manipulirebas?... faqtobrivad, ramdeni mkiTxvelicaa, imdeni „tarieli~ arsebobs. 1917 wels gamosul `vefxistyaosnis~ ungrul gamocemas ydaze pirdapir `tarieli~ aweria, (mTargm. bela vikari), romel gamocemasac da mis mTargmnels batonma guram SaraZem sagangebo naSromi miuZRvna: `masalebi bela vikaris arqividan~ Tb. 1981; inglisur da rusul enebze saTaurs Targmnian rogorc `raindi panteris (ing.) /vefxvis (rus.) tyavSi.~ amgvari gandideba da agrerigad Seyvareba tarielisa arcaa gasakviri, radganac, swored mis garSemo xdeba da trialebs movlenebi nawarmoebSi. aRmosavluri filosofiis qveteq stualuri wakiTxvadoba unda gaviazroT rogorc, mxolod poemis mxatvruli Rirebuleba da avtoris gan swavlulobis mimaniSnebeli individualuri akademiuri gadawyvetileba. saerTodac, „vefxistyaosani~ aris ara ontologiuri, aramed gnoseologiuri gaSinaarsebis mqone „xelixel sagogmanebi~ obieqti, amitomac mkvlevarTagan moiTxovs kognitur Sefasebasa da „racios~ daZabviT Seswavlas
20 21
TiToeuli umniSvnelo detalisa, vinaidan saboloo jamSi, saerTo suraTis warmoCenis saqmeSi es mcire niuansebi iqcevian uzarmazar „codnis svetad~ da Seasruleben kidec mTavar rols ideur asparezze. maS, vnaxoT isini... moviyvanT amonaridebs v. kotetiSvilis wignidan„xalxuri poezia~, 1934 da Sesabamis adgilze miTiTebiT (komentari:) davurTavT Cvens komentarebs.
„iavnana: am simReras, TiTqmis dakarguli aqvs pirveladi saweso xasiaTi. dRes, met wilad akvnis simRerad aris gadaqceuli... (Semdeg mohyavda ingiloebSi Semonaxuli „nana~)... es aris tipiuri akvnis simRera, romlis hangic aucileblad sxva aris. akvnis „nanis~ sakuTari kilo dResac Senaxu lia saqarTvelos zogierT kuTxeebSi. „iavnana~ ki garkveuli saweso xasiaTis simRera aris, savse uZvelesi miTiuri warmod genebiT. am leqsSi yoveli calke fraza mTeli miTosia.
ras niSnavs TviT „iavnana, vardo nana~, _ gadawyvetiT Tqma ar SeiZleba. nagulisxmevia „ia~ da „vardi~ yvavilebis mniSvnelobiT; Tu sul sxva saxelebia, romelT mniSvnelobac daikarga da SeemTxva, SeeTvisa sul sxva rigis cnebebs, garkveuli pasuxis gacema jer Znelia. ... sagulisxmoa, rom sulxan saba orbelianis ganmartebiTve, qunTruSas ewodeba agreTve vardgoxa. ueWvelia rom am „vards~ da „batonebis~ vards naTesaoba aqvT, es „vardi~ avadmyofobasTan aris dakavSirebuli.
am leqsis asaxsnelad Cven viRebT im sakraluri xasiaTis ricxvs „Svids~, romelic am teqstSi gansa kuTrebul mniSvnelobas iRebs. rasakvirvelia, es „Svidi~ ar aris mxolod am leqsis kuTvnileba. am ricxvis RvTaebrivoba mraval adgilas iyo modebuli... Cven aq ufro is momenti gvainteresebs,
romelsac gadavyevarT wina aziis Zvel qveynebSi, mag. babilon Si, da iqaur ZeglebTan dakavSirebiT, Cvens leqsSi xmarebuli ricxvi sruliad garkveul da damTavrebul saxes iRebs. Cven viciT, rom babilonSi (sumerebis kultura), ricxvi „xuTi~ miRebuli iyo zeciur qveynis ricxvad, xolo „Svidi~ _ qveciuri qveynisa; es ukanaskneli iTvleboda cud ricxvad, romelic SeiZleboda gadaqceuliyo karg anu samRvTo ricxvad, imis mixedviT, Tu romeli TvaliT SevxedavT maT, mTvarisa Tu mzis moZRvrebaTa safuZvelze. „SeiZleboda dagvedgina rogorc ZiriTadi azri, rom moZRvreba mTvaris mixedviT, ricxvs Svids CasTvlida cud ricxvad, moZRvreba ki mzis mixedviT,kargad. babilonSi sWarbobs aRricxva mTvaris mixedviT da aqedanve SeiZleboda warmomdgariyo warmodgena ricxvi Svidis cudi Tvisebebis Sesaxeb~. (ix. vinkleri: babil. kultura, r. T. gv. 7586)~ (cit. das.) komentari: xedavT, marTlac ukidegano miTosuri rwmenawarmodgenebi imaleba ricxvebs „xuTsa~ da „Svids~ miRma. Tu es ricxvebi Tavs iCenen poema „vefxistyaosanSi~,maSin isini, didi albaTobiT, zemoTqmuli gaSinaarsebiT aRiWurvebian, radganac ma Ti warmoCena oden ritmul da riTmis Semqmnel elementebad, dahfaravs im Rrma ideas, romlis Tqmac surda Tavad avtors amgvari enigmaturi xerxiT; metic, riTmisa da ritmulobisaTvis xsenebul ricxvTa garda or marcvals Sehqmnida yvela cifri 1dan 10is CaTvliT „rvisa~ da „cxris~ gamoklebiT da aseve ricxvi 20. cxadia, saTvalavi ar unda ascdes adamianTa sicocxlis saSualo asaks. (1, 2, 3, 4, 6, 10, 20). sainteresoa, rusTavels SeeZlo kidev sxva 7 cif risa Tu ricxvis gamoyeneba, magram man uxvi savaraudo SesaZlo variantebidan maincdamianc „5~ da „7~ amoarCia, rac arcerT SemTxvevaSi versifikaciasa da SemTxveviTobas ar unda mivawe
22 23
roT. maS, citatebi „vefxistyaosnidan~: Tavi: „tarielisagan Tavis ambis mboba, odes avTandils uambo~.
„me xuTisa wlisa viyav, daorsulda dedofali~. ese ra Tqva, ymaman sulTqvna, cremliT brZana:
„Soba qali~. dabnedasa miewura, asmaT asxa gulsa wyali, Tqva: „maSinve mzesa hgvanda, aw medebis visgan ali!~ (326)
„mas qalsa nestandarejan iyo saxelad xmobili. Svidisa wlisa Seiqmna qali wynari da cnobili, mTvarisa msgavsi SvenebiT, mzisagan verSefrobili, missa viT gasZlebs gayrasa guli almasi, wrTobili.~
(331)
niSandoblivia, nestani TxrobaSi, swored am zemomoyvanili strofiT Semodis, rodesac is ukve 7 wlisaa, e.i. poemaSi masze manamde araferia naTqvami, sxvagvarad, CvenTvis ucnobia nestandarejanis saxe 7 wlamde asakSi. axla, raze metyvelebs es faqti, anu ra winaswar gafrTxilebas Seicavs avtoris mxridan. Cven ukve viciT, rom „7~ qveciuri qveynis ricxvia da moZRvreba mTvaris mixedviT mas cud ricxvad Tvlis, maSasadame hmosavs mas ubedobis samosliT da kargs arafers uqadis. Tu amis Semdeg nestanis epiTetad gamova mTvare da igi swored masTan iqneba Sedarebuli, maSin es yovelgvari WoWmanis gareSe unda miviRoT nestanis momavali didi ubedurobis momaswavebel miniSnebad (uari tarielTan SeuRlebaze da misi qajeTSi gadakargva). marTlac, momdevno striqonSive vkiTxulobT: „mTvarisa msgavsi SvenebiT, mzisagan ver Sefrobili~. xolo amis Semdgom striqonSi, tarieli daSifruli saxiT auwyebs mis win mjdom avTandils „7 wlis qalisa~ da Tavisi siyvarulis
tragikul ambavs da amgvari xerxiT ganawyobs ucnobi ambis maZiebel Wabuks ukeT, meti interesiT smenisaken: „missa viT gasZlebs gayrasa guli almasi, wrTobili~, riTic tarieli pirdapir, daufaravad acxadebs: CemsaviT Zlier, gautexel pirovnebasac ki ar ZaluZs satrfos gareSe cxovreba da Cemi, erT dros sicocxliT aRsavse guli, umisod axla kvdeba da suls Rafavs; amis dasturia, Tundac es faqti: mas sayvareli qalis saxelis xsenebaze, TiT qmis yoveljerze misdis guli:
„me xuTisa wlisa viyav, daorsulda dedofali.
ese ra Tqva ymaman sulTqvna, cremliT brZana: „Soba
qali.~
dabnedasa miewura, asmaT asxa gulsa wyali,
Tqvva: „maSinve mzesa hgvanda, aw medebis visgan ali!~
SevniSnavT, vinaidan poemis originali ar mogvepoveba da didi xnis manZilze „vefxistyaosnis damdgeni komisia~ adgenda da asworebda teqsts, Cvenc gvaqvs ufleba sul mcireodenze gamovTqvaT Cveni mosazreba: umjobesia aq: „Tqva:~ maSinve mzesa hgvanda, aw medebis visgan ali~, daiweros: „Tqva: `ma Sinve mTvares hgvanda, aw medebis visgan ali~. albaT, ase ufro swori iqneba, radganac ar dairRveva ideuri nawili; naxeT? tarieli erTgan ambobs: „mTvarisa msgavsi SvenebiT, mzisagan ver Sefrobili~, e. i. mzeze ufro maRali, mzisTvisac ki miuwvdomeli, miuRweveli substanciaa, da amis Semdeg raRatom daamcirebda satrfos da ratom ityoda masze „mzesa hgvandao`? faqtobrivad, tarielis cnobierebaSi mTvare mzeze maRla dgas da masze Zlieria, Sesabamisad igi am naTqvamiT Tavis TavTan winaaRmdegobaSi movidoda; (ix. Cemi wigni „rusTvelologiis sakvanZo sakiTxebi~,red. a. arabuli; Tb.2015. _ ganTavse
24 25
bulia saqarTvelos erovnuli sajaro biblioTekis eleqtronul vebgverdzec: http://dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/132854/1/RustvelologiisSakvandzoSakitxebi.pdf) Tan isic ar unda dagvaviwydes, rom TiToeuli sityvis miRma udidesi miTosi imaleba.
saocaria! _ Tu nestani 7 wlis asakSi gaicno mkiTxvelma, tarieli poemis SinaarsSi, rogorc personaJi da moqmedi piri, swored maSin iWreba, rodesac is 5 wlis gaxlavT. mkiTxevlisaTvis ucnobia „5 wlamdeli~ tarielis saxe. maS, amiT ra gvamcno rusTavelma?is, rom nestani mTvare da aqedan gamomdinare qveciuri qveynis Svili, xolo tarieli mze da zeciuri qveynis Svili iyo. isini zustad mTvarisa da mzis metaforebiT Semodian „vefxistyaosnis~ narativSi da ase gvacnobs avtori CvenTvis jer kidev ucnob personaJebs: „mTvarisa msgavsi SvenebiT, mzisagan ver Sefrobili`(nestandarejani), „Tvalni mzeebr gamiretdes, guli metad SemiZrwunda~ (tarieli; rostevanis gamorCeulma raindebma Tvali ver gauswores tariels, amis mizezi misi „mzeobaa~. Tu fridoni umzers mzes da saWiro daxmarebasac uwevs, maSin es avtorma raRaciT unda gaamarTlos, da, marTlac, fridonis saxe lomis eidosis saSualebiT daxata: „SevsTvale: „dadeq, miCvene, lomsa vin gawyens romeli?~ bunebaSi lomi da arwivi oradori arsebani arian, romelnic mzes Tvalebgaxelili Sescqerian. vrceli msjelobisaTvis ix. miTiTebuli wigni Cemi avtorobiT). amgvari axsniT, nestanis mSoblebi gaiazrebian qveciuri qveynis mbrZaneblis msaxurebad, maT dahbades mTvare da Sehxarian mas. mTvaris dambadebeli an TviT mTvarea, an kidev misi ganmadidebeli, anu is, visTvisac mTvare RmerTis Camnacvlebel gansadidebel, Tayvansacem obieqts warmoadgens. farsadanma mTvare koSkSi gamoketa da qalis momavali bedis ganmweseblad Tavad iqca, meo
renairad, mouspo qaliSvils sakuTari arCevanis gakeTebis ufleba, riTic man daarRvia qristianuli morali da Tavisive samefoSi Tavadve ganamravla Wiri. saridanma 1 samefo farsadanis eqvs samefos SeuerTa, jamSi aqac 7s viRebT, 6+1=7. figurirebs ra ricxvi 7, es imas niSnavs, rom farsadanis samefoSi moxdeba ubedureba da sixarulisaTvis ganmzadebul samefoSi datrialdeba moulodneli gansacdeli. mamis aseTma udierma mopyrobam qalSi gaaRviZa dapirispirebis sindromi, Tavis namdvil mijnurs moakvlevina misTvis saqmrod SerCeuli xvarazmSas princi, rac mas ukacur, amoralur, arahumanur qajeTSi gadasaxlebis tolfasad daujda; amrigad, farsadanma da misma meuRlem dakarges is adamiani, romelic samefos didebas moutanda. sxvaTaSoris, koSki aramarto ubedobis, WirTaTmenis, martoobis, amqveyniuri cxovrebidan mowyvetis, gansacdelebis simboloa, aramed is gvevlineba sibrZnis Secnobis etalonadac; wm. didqalwulmowame barbarem, swored koSkSi Seicno Semoqmedi RmerTi da iq eziara WeSmaritebas. pirdapiri paralelis daZebna SeiZleba „sibrZne balavarianTan~ _ iq iodasafi brZendeba koSkSi. maSasadame, martoobas gaaCnia kargi mxarec, kerZod is aZlierebs pirovnebas sulierad da es motivi gaxda safuZveli nestanis qajTa samflobeloSi gautexelobisa, is ar eziara qajTa uwmindur saqmeebs. Cans, nestanis mSoblebma icodnen tarielis „mzeobis~ Sesaxeb da amitomac uketavdnen Segnebulad nestandarejanamde misasvlel gzas. CvenTvis ukve cnobilia erTi friad sayuradRebo niuansi: „Svidi~ miiCneoda cud ricxvad iyo ra sakuTreba qveciuri qveynisa, magram SeiZleboda misi transformacia karg ricxvad, imis mixedviT, Tu romeli TvaliT SevxedavdiT mas,mzisa Tu mTvarisa. aq ukve erTi ram dResaviT naTelia: tariels (mzes) SeeZlo
26 27
nestanis(mTvaris) borotebis klanWebisagan daxsna, mxolod mas epyra xelT is Zala, romelic dedoflobas Camocilebul umSvenieres qals ubedobas bednierebiT Seucvlida; bunebaSic xom asea? _ mTvare naTdeba mzis sxivebiT, is mzis sxivebis mimRebi da amrekli ciuri sxeulia, amitomac iRebs aseT pompezur mniSvnelobas poemaSi nestanis qajTagan xsna: Tu tarieli Tavis mTvaris msgavs satrfos ar daixsnida, maSin igi samudamod Caqreboda, Caqroba ki sikvdils udrida, vinaidan mas aRar moxvdeboda mzis Suqi da veRarc gaanaTebda. mkiTxvelisaTvis uc nobia tarielis deda, nawarmoebSi araferia masze naTqvami. vfiqrobT, SeniSnuli garemoeba aixsneba momavali ambis winaswar gaucxadeblobis motiviT, kerZod, Tu tarieli zeciuri mbrZaneblis Svili gaxldaT, is aucileblad daixsnida nestandarejans da amgvarad, Tavidanve daukargavda rusTaveli poemas mTel interess. SeiZleba iTqvas, „vefxistyaosani~ aris pirveli qarTuli deteqtivuri Janris nawarmoebi sakmaod daZabuli siuJetiT. es azri, rom poema warmoadgens pirvel qarTul deteqtivs Cven ar gvekuTvnis, _ movismineT bni amiran gomarTelis leqciebze. faqtobrivad, tariels dedis magivrobas asmaTi uwevda: „mze ar maxlavs, Segetyvebis, TrTvilo asre miT mawyeno?`(avTandilisa da asmaTis saubari). maS, qveteqstualuri wakiTxvadobiT, mzis Semcvleli asmaTis saxe gaiazreba varskvlavad, da am faqts ver Secvlis is, rom avtori mis metaforad „varskvlavs~ ar iyenebs, is metaforis gareSea warmodgenili poemis narativSi; varskvlavi _ rogorc patara mze).
citata: „Cvenamde Senaxulia Teologiuri medicinis dargidan erTi vrceli nawarmoebis nawyvetebi, sadac ganxilulia „Svidi avi sulis~ moqmedeba da
mocemulia magiuri formulebi, am sulTa avi gavlenis asacdenad. avadmyofoba da yovelgvari ubedureba maTgan momdinareobs. amas yvelaze naTlad mTvare aaSkaravebs, romelic maTi gavleniT yovel Tve bneldeba. (epilefsiur Semotevas da gulyras dResac xalxi axal mTvaresTan akavSirebs). ... Cvenis azriT, Cvens „iavnanaSi~ xsenebuli „Svidi batoni daZmani~ emTxvevian Zvel babilonur „Svid av suls~, romelTac avadmyofoba SeaqvT yovel ojaxSi, da es sasimRero formulebi , romelnic „iavnanas~ teqts warmoadgenen, receptia maTi avi gavlenis asacdenad.
ricxvi 7is mavneblobis Sesaxeb Cvens SelocvebSic vxvdebiT garkveul cnobebs: arsebobs Selocva „samecniero TormetTa da TeqvsmetTa varskvlavTa~, sadac sxvaTa Soris naTqvamia: ... „ayare kenWi uTvalavi da axsene gulSi rac gedvas da dahyav xeli... erTi dagrCes, qen rasac lami, Tu ori dagrCes, kidev qen, keTilad mogixdes... Svidi dagrCes, _ nu iq, boroti moaqvs~... (cit. das.) v. kotetiSvils aq mohyavda erTerTi rusuli Selocvac, romlis qarTul Targmansac SemogTavazebT: „sworedac rom meSvide ciebcxeleba aris yvelaze Zlieri da daundobeli seni sxva yvela saSinel daavadebaTagan. sxvaTaSoris, qarTulma xalxurma simReramac Semoinaxa erTob saintereso Selocva: ̀ guSin Svidni gurjanelni sanadirod wasuliyvneno, iq enaxaT erTi jixvi, mis kvalzed wasuliyvneno; SvidTav esroles SvidSvidi arcerTi moekidao, esrola berma papama, jixvi rqiT daekidao.~ (Sen. simReris meore striqoni, vfiqrobT SecdomiTaa mosuli Cvenamde: `iq moeklaT TeTri taxi, sxva nadirze wasuliyvneno~mcireoden gadavakeTeT; pirvel rigSi, ra SuaSia TeTri taxi, ar SeiZleba aseTi mciremoculobiTi leqsi orsiuJetiani iyos, meorec, Svid monadireze `Svidi avi suli~
28 29
moqmedebs, anu TiToze TiTo; rogor? maT imxela taxi mokles da jixvs ver moklavdnen? Ggamomdinare aqedan, Tu maT `jado ar aexsnebodaT~ isini nadi robidan xelcarielebi dabrundebodnen. Cans, jados asaxsnelad saWiroa `rva~ (7+1=8), amitomac simReris teqstSi Semodis me8 monadire, romelic klavs jixvs. wesis Tanaxmad, mas nanadirevi Svidive monadirisaTvis unda gaeyo; amas gvidasturebs vaJas `stumarmaspinZelic~). komentari: savaraudoa, tarielze moqmedebs „Svidi avi suli~ (is cxovrobs erT samefod gaerTianebul Svid samefoSi, aRarc saxli aqvs da aRarc mSoblebi hyavs), ris gamoc mas axali mTvaris, anu axalgazrda nestanis danaxvaze guli wauvida:
„asmaT fardagsa azidna, gare vdeg mofardagulsa, qalsa Sevxeden, laxvari meca cnobasa da gulsa.~...
„durajni mivscen gaviRe, sxva vera gzaRa Tavisa,
daveci, davbndi, wamixda Zali mxarTa da mklavisa...~
iciT, tarieli 3 dRe ugono mdgomareobaSi imyofeboda, bodavda da xilvebi awvalebda, mis Svelas ki veravin axerxebda, verc eqimebi da verc dedofali. sad unda veZioT amis mizezi? ra Tqma unda, isev „iavnanaSi`; Cans, zemoTqmuli magiuri formulebi mxolod dedis namRerze moqmedebdnen da iRebdnen magiur, makurnebel Zalas, sxvagvarad, Tu deda ar umRerebda avadmyof bavSvs, Tvinier misa, sxvas aravis SeeZlo senSeyrilis gankurnebamobruneba. amis dasturad gamodgeba iakob gogebaSvilis moTxroba „iavnanam ra hqmna~ da aseve, xsenebuli moTxrobiT STagonebuli SesaniSnavi qarTuli filmi amave saxel wodebiT. gulwasuli tarieli ver moabrunes verc rjulis msaxurebma (muyriyuranis mcodne,
mola), misnebma (mulimimahmadiani misani, mkiTxavi, mkur nali), verc ganTqmulma eqimebma da verc dedofalma, rome lic uamrav cremls Rvrida, imitom rom is ar iyo tarielis deda.
„srulni muyrni da mulimni me gare Semomcvidian,
maT xelTa hqonda musafi, yovelni ikiTxvidian...~
iqve:
„aqimnica ikvirvebdes: „ese seni ragvaria?
samkurnalo ara sWirs ra, sevda rame Semohyria~.
zogjer Smagad wamoviWri, sityva mcTari wameria.
dedofali zRvasa Seiqms, mas rom cremli dauRvria.~
nadirobidan dabrunebul, daRlil tariels xSirad Wamis Ronec ki ar gaaCnda da umalve mSvidad eZineboda. safiqrebelia, asmaTi mas „iavnanas~ umReroda, rac icavda mas borot ZalTagan da sabolood xdeboda safuZveli velad gaWrili tarielis qvabulSi uvneblad dabrunebisa. sagulisxmoa, magia grZnobs dedobriv mzrunvelobas, amitomac dedis movaleobis Semsrulebeli asmaTi aRWurva avi sulebis gandevnis jadoTi. axla ki droa, uSualod „iavnanas~ teqsti moviyvanoT:
`iav nana, vardo nana, iav naninao, aq batonebi mobrZandnen, vardo naninao. mobrZandnen da gagvaxares, iav naninao. batonebis mamidasa iav naninao,qveS gauSliT xaliCasa, vardo naninao, imasac ar davajerebT, iav naninao, zed gaufenT orxosaca vardo naninao. am batonebis dedasa iav naninao, udgia oqros akvani, vardo naninao. Sig uwevT batoniSvili iav naninao, usxiaT oqros qoCori, vardo naninao,
30 31
atlasis sabani hxuravs, iav naninao, zarbabTisa artaxebiT vardo naninao, movis perangi ucviaT, iav naninao, mTvare grexilaT uvliaT, vardo naninao, varskvlavi Rilad ubiaT, iav naninao, lalis CanCxura ubiaT, vardo naninao. gadahkvren, gadaarweven, iav naninao, amod brZaneben nanasa: vardo naninao. Svidi batoni daZmani, iav naninao, Svid sofels movefineTo, vardo naninao, Svidganve davciT karavi, iav naninao, Svidganve movilxineTo, vardo naninao, iagundis maranSia iav naninao, Rvino sdgas da lali sWvivso, vardo naninao. Sig alvis xe amosula iav naninao, totebi aqvs nargiziso, vardo naninao. zed bulbuli Semomjdara, iav naninao, Savardeni frTasa Sliso, vardo naninao, ia vkrife, vardi vSale, iav naninao,
win batonebs gauSale, vardo naninao.~
(`iavnanas~ es varianti daculia v. kotetiSvilis
wignSi `xalxuri poezia~ 1934).
moxmobili nimuSi gvafiqrebinebs imasac, rom am simReras mxolod maSin ki ar umRerodnen bavSvs, rodesac mas raime saxadi Seeyreboda, aramed maSinac, roca is saxsalamaTi da sruliad janmrTeli iqneboda, raTa ar Sehyroda mosalodneli daavadeba. Aamrigad, deda yoveldRiurad icavda Svils `iavnanas~ simReriT av sulTa Tu yovelgavri borotebisagan. maSasadame, `iavnana~ ar aris mxolod hangi da melodia, is gaxlavT savedrebeli locva da misi ganxilva aramxolod folkloris TvaliT, ara med religiuri kuTxiTac SeiZleba. sacodnelia,
ikrZaleba `batonebis~ gakicxva, radgan daavadebulze sasikvdilo Sedegs gamoiwvevs(Tu dResac Sesruldeba sadme es rituali, aRniSnuli momenti gasaTvaliswinebelia). Llogikurad, araa gasaxari avadmyofobis Semosvla ojaxSi, magram amitomacaa rom teqstSi vkiTxulobT:
`aq batonebi mobrZandnen, vardo naninao. mobrZandnen da gagvaxares, iav naninao. batonebis mamidasa iav naninao,qveS gauSliT xaliCasa, vardo naninao, imasac ar davajerebT, iav naninao,
zed gaufenT orxosaca vardo naninao.~
Cans, qeba da pativiscema daavadebas keTilad ganawyobda ojaxisadmi da maleve wavidoda, ris Semdegac bavSvi ikurneboda da saxlSi kvlav bedniereba isadgurebda. sasimRerosaritualo leqsSi CamoTvlilia saWiro atributebi: oqros akvani, oqros qoCori, atlasis sabani, zarbabTis artaxebi, movis perangi, lalis CanCxura; zemomoyvanil nimuSSi ar weria, Tumca esecaa: oqros beWdis Semotareba ak vnis garSemo. zemoTqmulidan viciT, `vardica~ da `iac~ orive daavadebis, e. w. `batonebis~ simboloa.
`batoni~ aramarto saxadi, nebismieri avadmyofoba SeiZleba iyos. erTgvari wyveta SeiniSneba leqsis sawyissa da bolos Soris, daswyisi: `iav nana, vardo nana, iav naninao, aq batonebi mobrZanden, vardo naninao, mobrZandnen da gagvaxares, iav naninao.~Ddasasruli: `ia vkrife, vardi vSale, iav naninao, win batonebs gauSale, vardo naninao.~ maS, leqsi iwyeba gandidebiT, xolo sruldeba imisve ganadgurebiT, rasac ganadidebdnen. SevadaroT demetre pirvelis avtorobiT cnobili himni `Sen xar venaxi~: dasaw. `Sen xar venaxi, axlad ayvavebuli...
32 33
dasasr. da TaviT TvisiT mze xar gabrwyinebuli~. aq visi didebiTac iwyebs avtori, misive didebiT asrulebs, Zalian organulia sagalobelis prologi da finali.Aaxla vnaxoT, ra saxesimboloebi meordeba `vefxistyaosanSi~ da ra sixSiriT. davsvaT aseTi kiTxva: koSkSi martodSTenil nestandarejans vin umReroda `iavnanas~?aravin! Cven vTqviT, Tu yoveldRiur saxes ar atarebs am saritualo simReris Sesruleba dedis mxridan Svilis mimarTulebiT, maSin deda veRar SeZlebs Svilis dacvas da amgvarad gaswiravs mas didi ubedurebisaTvis. rodesac farsadanma miiRo nestanis qajeTSi gagzavnis gadawyvetileba, indoeTis samefos dedofals, nestanis dedas amis sawinaaRdegod araferi gaukeTebia, igi uZluri gaxldaT win aRdgomoda usamarTlobas, vinaidan manve miiyvana qaliSvili `usamarTlobis ufskrulamde~. amrigad, nestani koSkSi gamoketvis dRidanve, rodesac is moSorda dedobriv zrunvasa da siTbos, ganwiruli iyo cudisaTvis. savaraudod, Svid av suls bavSvze negatiuri zegavlenis moxdena 7 wlis asakis CaTvliT SeeZlo, 8 wlisaze ki misi moqmedeba aRar vrceldeboda. niSandoblivia, rom adre Svilebs skolaSi swored am asakSi uSvebdnen, rodesac magiur formulebs aRar SeeZloT bavSvisaTvis zianis miyeneba. maSasadame, `iavnanas~ deda Svidi wlis CaTvliT umReroda Svils, Svidi wlis Semdeg individi ukve mozardad iTvleboda da midioda kidec saswavleblad skolaSi, e. i. hqonda damoukideblad azrovnebis unari, xolo piorvneba, romelic aRWurvili gaxlavT aRniSnuli SesaZleblobiT, is ukve bavSvad aRar CaiTvleba. nestani Svidi wlis iyo koSkSi rom Casves, e.i. masze jer kidev uflebamosilebiT sargeblobda `Svidi avi suli~ da marTlac, erTi welic ki sakmarisi aRmoCnda qalis momavali cxovrebis Savi ZafiT mosa
qargad. Tu `rva~ imarjvebs magiaze da fantavs jados, maSin rva wlamde ratom ar daacades nestans, mSoblebma xom uwyodnen amis Sesaxeb? Cven gamiznul qmedebad migvaCnia farsadanisa da misi meuRlis saqcieli, rom maincdamainc 7 wlisas auges koSki da SigniT gamoketes. maT, albaT, erTi weli didi dro ar egonaT da amitomac fiqrobdnen, erT welSi ra ise unda dazaraldes Cveni Svili, magram amiTi Cven mas ufro did safrTxes movaSorebT, kerZoddavaSorebT tariels, magram isini sworedac rom aq Secdnen... SoTa rusTaveli koSkSi gamoketili nestandarejanis saxes ase gvixatavs:
`mefeman koSki aago, Sigan sayofi qalisa, qvad fazari sxda, kubo dga iagundisa, lalisa, pirsa baRCa da sabanlad saraji vardis wyalisa, igi mun iyvis medebis, visgan saxmili alisa. dRe da Rame mujamriTa ekmeodis alva Tlili, zogjer koSks jdis, zogjer baRCas Camovidis, ra
dgis Crdili, davar iyo da mefisa, qvrivi, qajeTs gaTxovili, mas sibrZnisa saswavlelad TviT mefeman misca
Svili. sra edga mofardaguli oqsinoTa da vardiTa, vervin vxedevdiT, Seiqmna piriTa minavardiTa, asmaT da orni monani hyvian, imRerdis nardiTa, mun izrdebodis taniTa, gabaons ganazardiTa.~
axla SevadaroT `iavnanas~ teqsti da Cven srul damTxvevas miviRebT:
iavnanaiagundis maranSia iav naninao, Rvino sdgas da lali sWvivso, vardo naninao. Sig alvis xe amosula iav naninao, totebi aqvs nargiziso, vardo naninao. ...
34 35
am batonebis dedasa iav naninao, udgia oqros akvani, vardo naninao. Sig uwevT batoniSvili iav naninao, usxiaT oqros qoCori, vardo naninao, atlasis sabani hxuravs, iav naninao, zarbabTisa artaxebiT vardo naninao, movis perangi ucviaT, iav naninao, mTvare grexilaT uvliaT, vardo naninao, varskvlavi Rilad ubiaT, iav naninao, lalis CanCxura ubiaT, vardo naninao.
vefxistyaosani
`mefeman koSki aago, Sigan sayofi qalisa, qvad fazari sxda, kubo dga iagundisa, lalisa, pirsa baRCa da sabanlad saraji vardis wyalisa, igi mun iyvis medebis, visgan saxmili alisa. dRe da Rame mujamriTa ekmeodis alva Tlili, zogjer koSks jdis, zogjer baRCas Camovidis, ra
dgis Crdili, davar iyo da mefisa, qvrivi, qajeTs gaTxovili, mas sibrZnisa saswavlelad TviT mefeman misca
Svili.~
iavnana batonebis mamidasa iav naninao,qveS gauSliT xaliCasa, vardo naninao, imasac ar davajerebT, iav naninao, zed gaufenT orxosaca vardo naninao. vefxistyaosani `sra edga mofardaguli oqsinoTa da SardiTa, vervin vxedevdiT, Seiqmna piriTa minavardiTa, asmaT da orni monani hyvian, imRerdis nardiTa, mun izrdebodis taniTa, gabaons ganazardiTa.~
xedavT, epizodebi, gnebavT suraTebi, organve erTnairi simboloebiTaa daxatuli, e.i. simboluri gaazreba da ideuri datvirTva erTi eqnebaT. `iavnanas~ teqstSi garkveviTaa naTqvami: batonebis mamidaso, maSasadame am mamidas xelT epyra garkveuli Zala sxvisaTvis zianis miyenebisa, amitomacaa rom gansakuTrebul pativs miageben mas, rom iqneb man Tavisi mrisxaneba ukan waiRos da daindos `msxverpli~. xom SeeZlo rusTavels mamidis magivrad romelime sxva naTesavi mieCina maswavleblad nestanisaTvis? Tanac, nestanis epiTeti mTvarea; (`mTvare grexilaT uvliaT~) avtori is gaxldaT da ga dawyvetilebebsac is iRebda, magramara, is amiT ideurad daazianebda poemas. davari nestanis mamida iyo, da swored is zrdida dedofals, raSic Ta vidanve dafaruli azri Caido: Tu nestani uars ityoda misTvis SerCeul saqmroze, maSin mas, yovelgvari eWvis gareSe, qajeTSi gagzavnidnen; ase rom, sasjelis es zoma adrevec mofiqrebuli hqondaT farsadansa da davars da swored amitomac, qajeTSi gaTxovili, Sesabamisad, qajeTis teritoriebisa da TviTon qajebis uzado mcodne miuCina qaliSvils damrigeblad. mcirediT SevCerdeT vardisa da iis simbolikaze, rac ufro naTels gahxdis Cvens msjelobas. vardi da ia binaruli semantikiT xasiaTdebian, iteven iseT or ukiduresad gansxvavebul cnebas, rogoricaa sicocxle da sikvdili, amrigad, warmogvidgenen sxvadasxva azrobriv plans. vardi iis msgavsad sicocxlis, energiulobis, mudmivmoqmedebis, silamazis, zeciuri samyaros, RvTaebriobis, siwmindis, umwikvlobis, sixarulis, siyvarulis, gamarjvebis, sikeTis simboloa, magram amave dros gvevlineba omis, brZolis, borotebis, ukeTurebis, uwmindurobis, tanjvis, mwuxarebis, ngrevis, uRmerTobisa da sikvdilis simbolodac. sparselebi vards
36 37
gamwmend Zalas aniWeben. TeTri vardi, Tqmulebis Tanaxmad, muhamedis cremlis wveTebidan aRmocenda, rodesac is locvis dros Rame cad amaRlda. amis gamoa, rom arc erTi muslimani vards fexiT ar gaTelavs, aiRebs da wminda yvavils sufTa adgilas moaTavsebs. vardi Zvel indoeTSi, Turme iseTi pativiscemiT sargeblobda, rom arsebuli kanonisamebr, yvela kacs, vinc vardis Taiguls miarTmevda mefes, yvelafris Txovna SeeZlo qveynis mbrZaneblisagan. vardiT agebdnen taZrebs, sadac unda gaevlo sadResaswaulo msvlelobas, aseve vardebiTve rTavdnen mefeebis gansasvenebel savaneebsa da darbazebs. CineTis imperatoris biblioTekaSi 18 000 wignidan 500 tomi vards eZRvneboda da saerTodac, adreul periodSi nebismieri dResaswauli uvardod ar Caivlida. maS, vardi samefo yvavilic gaxlavT, amSvenebda ra mefedidebulebis sasaxleebs. arkeonis gadmocemiT, vardi saberZneTSi dabadebula. rodesac siyvarulis qalRmerTi afrodite banaobis Semdeg zRvis napirze gavida, misi sxeulis mfaravi unazesi TeTri qafi vardad iqca; misi mSvenebiT moxib lulma qalRmerTma vards neqtari Seasxura, ramac RvTaebrivi surneleba daumkvidra samudamod. zevsma promeTes Zmis, titan atlasis erTerTi qaliSvili iad gadaaqcia, raTa exsna igi mzis RmerT apolonis Semwveli sxivebisagan. niSandoblivia, RmerTTagan dasjil atlass cis TaRi eWira xelSi, igi welSi moxrili Tavisi zurgiT amagrebda TaRs, rom ar Camo vardnoda. adreuli qristianebis warmodgeniT, mTavarangelozma gabrielma adams RvTis neba gadasca, romliTac RmerTi mas Cadenil pirvel codvas patiobda; am ambiT gaxarebul adams Tvalebidan cremlebi waskda da misi wminda cremlebidan daibada vardi. (Sen. Zalian hgavs sparsuli da qristianuli xedva erTmaneTs, amitomac ar unda gavuwyreT SoTas sityva `sparsu
lis~ xmarebisaTvis; amave dros, `sparsi~ urjulos, uRmerTos, urwmunos sinonimia; gamrCev saSualebad konteqsti warmogvidgeba). am kuTxiT sainteresoa gvirilas simbolikac, vinaidan warmoadgens xsenebuli 2 yvavilisvardisa da iis simbolur kompilacias. gvirila ojaxis keTildReobis, siyvarulis, erTgulebis simboloa, mas SuaSi yviTeli guli, xolo garsi TeTri aqvs. aqve unda aRiniSnos erTi ramac: rogorc Cans, materialuri ferebis simboluri gaazreba pirdapir gadadis misive Seferilobis nivTze, feri sZens sagans konkretul simbolikas, anu yviTeli sagani yviTlis simboluri semantikiT aRiWurveba, TeTriTeTrisaTi da a.S. vardisa da iisaTvis gadamwyvet rols TamaSobs wiTeli da lurji ferebi. iciT, TeTri RmerTis, sispetakisa da siwmindis simboloa, yviTelisixarulisa, amitomaa rom gvirila saboloo jamSi ojaxis keTildReobis, siyvarulisa da erTgulebis simbolod gvevlineba. maS, ra miviReT? – is vinc warmaval siyvaruls, sixaruls, bednierebas, erTgulebas maradiul cnebebad giqcevs, Segicvlis da Senc am maradisobis mkvidrad Segqmnis, Tavad RmerTia, es erTob saintereso sqema ki gvirilaze gaxlavT gamosaxuli. (SuaSi yviTeliamqveyniuri siyvaruli, sixaruli; garSemo TeTrimaradiuli, dausrulebeli, uSreti da ganuqarvebeli siyvaruli, sixaruli; maTi momniWebeli erTi RmerTi). qristianul samyaroSi (ufro orTodoqsebTan) wiTeli vardi ormagi simbolikiT daitvirTa, razec zemoTac visaubreT. wiTeli feri ganasaxierebs ra mowa meTa daRvril sisxls, Seiqmna dResaswaulis, sixarulis, eklesiisa da sulieri sisufTavis simbolod; wiTeli vardi amis gamoZaxilia. swored amitomaa, rom dResaswaulebze mRvdelmsaxurni da eklesiis sxva danarCeni msaxurni wiTeli feris SesamoslebiT imosebian da xatebs
38 39
wiTeli vardis furclebiT rTaven. SevniSnavT, evropaSi amgvarma gaazrebam fexi ver moikida da wiTel vards SerCa oden uaryofiTi azrobrivi datvirTva. aseTi wiTeli vardi yovel Tvis msxverpls iTxovs da dasaRupad swiravs sikeTis mqmnels azrs ukargavs ra mis dauRalav mondomebas, sabolood misi mcdelobebi uSedegod mTavrdeba. faqtiurad, boroteba imarjvebs sikeTeze. or magaliTs moviyvanT naTqvamis sailustraciod: oskar uaildis `bulbuli da vardi~ yvelasaTvis cnobilia; iq axaldawyebuli siyvarulis gagrZelebisa da gaRrmavebisaTvis Tavganwiruli keTili bulbulis gulidan gadmonawurma sisxlma TeTri vardis furclebi wiTlad SehReba. igi mTeli Rame daudumebelad galobda da mis gulSi gamWolad gamavali ekali nelnela, wveTwveTad sisxlisagan clida. (pasaJi SeiZleba gaviazroT, rogorc vardis inkarnacia, desakralizeba). diliT bulbulma sunTqva Sewyvita. axalgazrda Wabukma, Txovnisamebr, satrfos swored es wiTeli vardi miarTva, magram qalma daiwunaCems kabas ar mouxdebao, gabrazebulma ymawvilma ki wminda da uspetakesi yvavili mtvriani quCis mdinarebas gaatana. nikoloz baraTaSvilis leqsSi `bulbuli vardzed~ keTilmosurne bulbuls ar sTxoven zvarakad, msxver plad Sewirvas, is cocxali rCeba gansxva vebiT uaildis bulbulisagan. miuxedavad imisa, rom baraTaSvilTan bulbulis galobam Sedegi ar gamoiRo, rodi miiCneva es leqsi pesimisturi ganwyobisad? metic, bulbuli Tavisi swori saqcielis gamo sxvaTaTvis Seiracxeba WeSmariti gzis manaTobel lamprad.
`ganTiadiT Ramedmde Sevfrfinvidi kokrobas, ar vzogavdi sicocxles, uZilobas, galobas, mqonda mcire wadili, ver mivxvdiki Znelobas:
msurda gaSla vardisa, ar vhfiqrobdi daWknobas!~
amgvari simboluri dapirispirebani kargadaa warmoCenili sxva qarTvel poetebTanac, ai ramdenime maTgani:
`gulSi ifeTqa siamem,
sevdebi ukuvyareo,
ia da vardi damWknari
xelaxlad gamixareo!..~
a. wereTeli `ganTiadi~
d. yifianis neStis win mdgarma mgosanma uwyoda, rom gansvenebuli am sikvdiliT ufro gacocxlda, vinaidan SeerTo maradiulobas, igi amaRlda sikvdilze da mowameobrivi gvirgviniTac Seimko. amitomac, poetis sixaruli da Tanagancda, Tanaziaroba RvTiur saidumloebaSi udidesi gaxldaT da misi erT dros dadardianebuli guli kvlav sixaruliT aivso, masSi bedniereba uxvad CaiRvenTa. faqtobrivad, `ia da vardi damWknari xelaxlad gamixareo~ sicocxlis sikvdilze gamarjvebis, anu aRdgomis simboloa, Tanac a. wereTeli moyvanil sityvebs Tavad d. yifians aTqmevinebs Tavis leqsSi: `da gulis pasuxs narnarad umReris turfa mxaresa~...
`dedao RvTisav, mzeo mariam!
rogorc nawvimar silaSi vardi,
Cemi cxovrebis gza sizmaria
da Soreuli cis silaJvarde. ...
Sexede! dastkbi! Cemi Tvalebi
winaT rom feTqdnen cvrebiT, iebiT,
RamenaTevi da namTvralevi
savsea cremlTa SurisZiebiT!~...
g. tabiZe `silaJvarde anu vardi silaSi~
40 41
galaktionis am leqsSi vardisa da iis uaryofiTi mxareebia warmoCenili; maS, poetma amgvari mxatvruli xerxiT gadmogvca da gagviziara Tavisi Sinagani gancdebi, rom is imxanad sulierad itanjeboda, xolo es mSfoTvare sulieri mdgomareoba fizikurzec hpovebda asaxvas, da erTaderTi visac gasaWirSi misi daxmareba SeeZlo da Tavadac sjeroda Txovnis adresatisa, es RvTismSobeli mariami iyo, amitomac igi deda RvTismSobels sTxovda Semweobas.
`aq Cems axlos moxucis lands sZinavs mefur ZiliT,
aq mwuxare sasaflaos vardiT da gviriliT efineba varskvlavebis krToma mxiaruli... Tu sikvdilis siaxlove rogor asxvaferebs momakvdavi gedis hangTa vardebs da CanCqerebs, Tu rogor vgrZnob, rom sulisTvis am zRvam rom aRzarda,
sikvdilis gza arra aris vardisfer gzis garda!~...
g. tabiZe `mTawmindis mTvare~
vardi da gvirila migvaniSnebs wminda saflavze, rom iq marTali adamianis suli ganisvenebs. Cans, ga laktioni Caswvda cxovrebis Rrma azrs, amoxsna sikvdilis saidumlo da mas sikvdilis aRar eSinoda. igi werda kidec: `sikvdilis gza arra aris vardisfer gzis garda!~ poetma ipova qriste, SeiTvisa, irwmuna da Seisisxlxorca igi; vardi sicocxlisa da RmerTis simboloc gaxlavT, maS am striqoniT galaktionma brZana: ar meSinia sikvdilis, vinaidan amiT maradiulobaSi gadavinacvleb, mival WeSmarit RmerTTan, sikvdilis gza sxva araferia, Tu ara qris tesTan dabruneba da RmerTis saxe xom cnobilia, rogorc `cxovrebis moniWebeli, sikvdilis sikvdiliT damTrgunveli~.
v. kotetiSvili batonebis mobrZanebasTan dakavSirebul wesCveulebebzec mogviTxrobda: (`xalxuri poezia~ gv. 292) `an. erisTavxoStaria, Tavis moTxrobaSi: `batonebma ar daiwunes~ ase aswers am scenas: avadmyof bavSvebs TaviT edgaT wiTeli sufriT gadafarebuli skami, masze elagnen pawawa purebi, Saqrebi, sxva da sxva feri naWrebi, dedoflebi, bairaxebi, wiTlad daRebili kvercxebi da sxv. es gax ldaT batonebisaTvis gaSlili sufra. melana dabali xmiT iavnanas eubneboda Svilebs:
`iavnana, vardo nana, iavnaninao, batonebo mwyaloblebo, iavnaninao, iasa vkref, vardsa vfinav, iavnaninao, Cems bavSvebs uSeRavaTeT, iavnaninao!~ melana wamodga da xelebis kvanwiT Camouara: `batonebis baRSiao, iavnaninao, TeTri TuTa asxiao, iavnaninao, Walas viyav, Wala vnaxe, iavnaninao, verxvi verxvsa exveoda, iavnaninao, TeTri zRvidan wamovediT, iavnaninao, Svidni Zmani, Svidni dani, iavnaninao, Svid sofels movefinebiT, iavnaninao, Svid sofels davscemT karavsa, iavnaninao, rogorc mosvliT gagvaxareT, ise wasvliTao, nana, nana batonebsa, iavnaninao!~
pirvel nawilSi vardisa da iisadmi Txovnaa aJRerebuli, rom maT TavianTi meore, kargi mxarec gamoamJRavnon da ̀ bavSvebs uSeRavaTon~. ̀ wiTeli sufra~ mwuxarebis, ubedurebis, usixarulobis maniSnebeli gaxlavT. sixarulis Jams `lurj sufras~ Slidnen (aq lurji wiTlis antonimia), amitomac lurjma sufram sasixarulo, mdidruli, Tavaduri, TavadebisaTvis gaSlili sufris mniSvnelobac mi
42 43
iRo. arsebobs aseTi qarTuli xalxuri, kaxuri simRera`turfani~ sadac lurji sufris simboluri datvirTva naTladaa warmoCenili:
`turfani sxedan CardaxsaarigebCarigebuli,win lurji sufra uSliaT,zed Rvino morigebuli;pursai sWamen da Rvinos smensimReras ar ityviano,alalme Senca da mecaSeni survili dameca,gogov, genacvlebi Sena,Senma cqeram damamSvena.~
teqstis meore nawili ki pirdapir moTxovnas Seicavs; melana daufaravad ambobs: `rogorc mosvliT gagvaxareT, ise wasvliTao~ rac niSnavs, _ sikvdilo wadi, modi sicocxle! zustad analogiuri formula gadava nestandarejanzec. `qvad fazari sxda, kubo sdga, iagundisa lalisa, pirsa baRCa da sabanlad saraji vardis wyalisa~; nestanisaTvis koSki SeiZleba iqces rogorc mwuxarebisa da sikvdilis, aseve bednierebisa da sicocxlis momtanad. unda CaiTvalos, rom dedis mzrunvelobas moSorebul nestans, ideuri TvalsazrisiT, dedobas tarieli uwevda, iseTive rols asrulebda, rogorc melana. misi umoqmedoba qals sikvdilisaTvis gaswiravda, samudamod Caagdebda borotebis xaxaSi, amitomaa rom poemaSi yvelaze meti moZraoba, energiuli moqmedeba, sworedac tariels evaleboda, amave mizeziT, gaCerebul da imedgacruebul tariels avTandili mudmivad afxizlebda da brZolis ganaxlebisaken mouwodebda. SemTxveviTi araa, rom qajeTis cixis aRebasa da nestandarejanis xsnaSi
mTavari dartyma, mTavari roli tarielma Seasrula. naxeT? friad saintereso movlenasTan gvaqvs saqme: nestans borotebisagan icavs tarieli, tarielsasmaTi. Tvinier asmaTisa, axovani gmiri ver moaxerxebda mSvenieri satrfos daxsnas da misTvis bednierebis miniWebas. xalxuri sibrZnis Tanaxmad, yvelaze meti RvTiuri madli SuagulSi, centralur adgilze iyo davanebuli; misi moSla Temis daqcevaganadgurebas gulisxmobda. vfiqrobT, nestanis koSki Suagul adgilad moiazreba. aqedan gamomdinare, alvis xesaviT aziduli vardis(nestanis) mowyveta samSoblodan da ukacur qajeTSi gadasaxleba indo eTis samefos dacemis tolfasi gaxldaT. sayuradReboa is faqtic, rom davari grZneulebasa da magiaSi kargad erkveoda. roca RvTiuri Zala moisurvebs ama Tu im adgilas damkvidrebadafuZnebas, im adgilis dasakuTrebas, keraze ifani aRmocendeba da Tan amohyveba gvelic, es ki Tvalxiluli niSania imisa, rom iq mcxovrebma adamianma sxvagan unda eZebos TavSesafari. Tu adamiani SeewinaaRmdegeba RvTis nebas, aucileblad daisjeba urCobisaTvis. qajis simbolur saxed gveli gamodis, gveli rogorc boroti, uwminduri, qvemZromi, TvalisaTvis SeumCneveli, grZneuli arseba; gvelis Sxamisagan samkurnalo wamlebs amzadeben. gavixsenoT rogor mTavrdeba nestandarejanis qajTagan xsnis epizodi: `naxes mzisa Sesayrelad, gamoeSva mTvare gvelsa~ anu tarielTan Sesayrelad qajebma nestandarejani tyveobisagan gamouSves, gaaTavisufles. amrigad, es SesaniSnavi finali oden mxatvrulobis CarCoSi ver Caeteva, aq Rrma simbolika imaleba TiToeuli sityvis miRma da arcerTi sityva ar gaxlvaT SemTxveviT, ubralod dawerili, arc riTmis Seqmnis elements warmoadgens `sityva~ rusTavelTan. vrceli msjelobisaTvis ixileT Cemi wigni `rusTvelologiis sakvanZo sakiTxe
44 45
bi~ Tb.2015. maSasadame, Tu `qaji~ gvelia, e. i. davaric avtomaturad gvelad warmogvidgeba. vinaidan koSkSi, sadac nestani imyofeboda, gveli aRmocenda, (gveli davaris saxiT), nestans umalve unda daetovebina is adgili, magram mas amis neba ar hqonda, ar SeeZlo Tavisuflad moqmedeba da damoukideblad gadawyvetilebebis miReba Tavisive samflobeloSi. amas xvarazmSas princis momentic TvalnaTliv warmoaCens. gamomdinare aqedan, nestans aiZules winaaRmdegobaSi mosuliyo RvTis wmida nebasTan, ris gamoc is aucileblad daisjeboda; Cven vambobT, axalgazrda qali gaswires didi ubedurebisaTvis, radganac mas Tavisi nebiT ar daur Rvevia RvTis kanoni. cxadia, sasjeli ar ascdeboda davarsac da metic, mas ufro mZime saxis sasjeli, sazRauri eloda rogorc RvTis wesis Segnebulad damrRvevs. marTlac, davars sicocxlis dakargvis tolfasad daujda RmerTTan brZola, nestani ki qajeTis cixeSi imyofeboda, magram cocxali da fizikurad sruliad janmrTeli.
`zRviTke gaavlnes sarkmelni, maSinve gauCinarda. davar Tqva: ̀ mqmneli amisi, vin ar damqolos, vin arda! vire momklvides, movkvdebi, sicocxle gasawyinarda~.
dana daica, mocakvda, daeca, gasisxlmdinarda.~
rodesac saubaria Suagulur adgilebze, aq,EeWvgareSe, ivaraudeba didi doziT sakraluroba. aseTi niSniT gamoirCevian fSavSi laSaris jvari da laSaris bermuxa, xolo xevsureTSixmalas alvis xe. laSaris jvari mdebareobs ukana fSavSi, misi sab rZanisi ̀ xmelgoris~ saxelwodebiTaa cnobili. aq mdgara uzarmazari bermuxa, romelic kenweroze mobmuli oqros SibiT (jaWviT) ukavSirdeboda zeciur samyaros. Semoseuli mteri yovelTvis cdilobda am Suagulis moSlasa da damorCilebas, raTa Semdgom
Tavisi gavlenis qveS moeqcia mTeli kuTxe, Tumca amas ver axerxebda, radganac ar icoda bermuxis moWris saidumlo. bolos gamoCnda erTi moRalate, romelic variantebSi ixsenieba ariSaul berad. am gamcemma Seatyobina moZaladeebs, rom mieyvanaT kata, daeklaT da misi sisxli esxurebinaT xisaTvis, kmaroda erTi wveTic. laSaris bermuxis moWris istoriuli aqti amgvarad gaiazreba xalxur poeziaSi:
`Sib gawyda, ciske wavida,
wioda rogorc gvelio.~
nestanis koSki oqros SibiT ukavSirdeboda indoeTis sasaxles, Sesabamisad, koSkis moSla indoeTis samefos daqcevas moaswavebda. `vefxistyaosanSi~ igive pasaJi gameorda, rac laSaris bermuxis moWris ambavSia gadmocemuli da imave simboluri gaazrebiTave itvirTeba. qajebma, anu gvelebma iwivles (Sen. `iyivles~ rusTavelTan `iwivles~ tolfasia) `ipiipia~; maT gamarjveba gauxardaT da TavianT enaze gamoxates emocia:
`man uTxra: ̀ wadiT, dakargeT, mun sada zRvisa Wipia,wmidisa wylisa ver naxos myinvare, verca lipia~; maT gaexarnes, xmamaRlad iyivles: `ipi, ipia!~
ese vnaxe da ar movkve, ara mgavs arca sipia.~
meore andrezi ukavSirdeba xmalas alvis xes, romelic mdgara xevsureTSi, saxeldobr barisaxoSi. xmala yofila Zveli salocavi da mis ezoSi mdgara Tvaluwvdeneli alvis xe. alvis xis ZirTan Zalzed Rrma darani (gvirabi) Cadioda. alvis xis monaJuri mironi am daranSi arsebul qvevrebSi grovdeboda. wiaRSi Sesvlis ufleba mxolod wminda kacebs hqondaT da erTerTi aseTi pirovnebis sityviT, ise Ti Rrma yofila darani, rom cxra fexi sanTeli dasWirvebia CasvlaSi da amdenivedabrunebaSi. aqac
46 47
analogiuri istoria meordeba. alvis xe Tavisi Si biT ukavSirdeboda mopirdapire goraze mdgar Suriscixes. alvis xis mokveTam ganapiroba kavSiris gawyveta alvis xesa da Suriscixes Soris. aRniSnuli sakraluri siuJetebis SuagulSi dganan jvarxatTa xelqveiTebi, kultmsaxurni, qadagxevisbrebi da dekanozebi.
citata: (gv. 293294; 303304) `sazogadod oqro miTologiuri eniT mnaTobTa atributia. oqros Tmebi, oqros qoCori da fafari, Cveulebriv, mzis damaxasiaTebeli niSania. heliosi (mze) oqros qoCriani iyo. zRaprebSi xSiria oqros Tmiani qali, oqros qoCriani vaJi...oqros sawmisiani verZi. ... amave rigis cneba aris `oqros akvanic~ da tanisamosic, romelic ise poeturad aris CamoTvlili: `atlasis sabani hxuravs, zarbabTisa artaxebiT... movis perangi ucviaT, mTvare grexilad uvliaT, varskvlavi Rilad ubiaT~... uZvelesi warmodgeniT, ca RvTis samoselia, varskvlavi kiRili, romliTac es mantia aris Sekruli.~ ... wiTeli movis perangi: wiTeli feri am SemTxvevaSi Wabukis sikvdilTan aris dakavSirebuli. iqve aris `ukuni~ `wyvdiadi~ e.i. Savi. ... viciT isic, rom wiTeli feric sikvdilis ferad iTvleboda. berZnulromauli miTologiis plutonos, qvesknelis RmerTi, wiTel perangiania; homirosis thanatos (sikvdili) mewamulia, wiTeli. CvenSi, wiTlad Camaval mzes, dResac micvalebulebis mzes uwodeben. `wiTeli xari~ cecxlic aris Cveni gamocanis mixedviT da sikvdilic (balaxi aRar amova); Cvens zRaprebSic `wiTeli~ sikvdilisa da gansacdelis feria, an qvesknelis feri. zRaparSi `vaSla~: _ `gauvso Wiqa wyliT da uTxra: sanam es wyali WiqaSi fers ar icvlis, cocxali miguleT, gawiTldeba damkvdari varo.~ (T. raz. fS. zR. gv. 21). zRapari `iadonisa
da bulbulisa~: `Savze ro Samjdariyo kaci, gaqangamoqandeboda, xan iqiT hkravda kldes da xan aqeT da ise mohklavda. is sikvdilis mociquli iyo. wiTelze rom Semjdariyo kaci, ufro qveviT wavidoda, da TeTrze rom Semjdariyo,zecas. am qveynad is naTlis mociquli iyo.~ (iqve, gv. 17) xogais mindis sikvdils xalxuri leqsi ase aswers: `xogais mindi kvdeboda, mze wiTldeboda, cxreboda.~ leqsSi `ciskarma amoanaTa~ `avidnen samcornozeda, mze wiTlad amodisao... ava deda mters biWebo, xma aris qistebisao,... RiRiniT savse Tvalebi udrood daxuWisao~... magaliTebis moyvana kidev mravlad SeiZleboda, magram kmara. ra mniSvneloba aqvs Cveni leqsisaTvis am wiTel fers? is mniSvneloba aqvs, rom am niSniTac Cveni Tavfaravneli Wabuki dionises enaTesaveba. dionise orbunebovania, rasac gviCvenebs imisi ormagi niRabi. es ori bunebovaneba ki gamoixateba wiTeli da Savi ferebis simbolikiT. Cveni gmiric am ori feris simbolikiT xasiaTdeba: Savi wyvdiadi da wiTeli perangi. ise rom, Wabukis `wiTel movis pe rangs~ garkveuli azri eZleva.~ (cit. das.) komentari: xalxuri leqsi, kotetiSvili v. `xalxuri poezia~ 1934 gv. 13.
Sen Cemo dido imedo
`Sen Cemo dido imedo, koSko nagebo kiriTa, kaxeTs moWrilo isaro qalaqs naRebo iniTa! wiTelo movis perango Svidgan Sekrulo RiliTa, cav wmindav varskvlaviano, mzev dafenilo diliTa, ukvdavebisa wyaroo
48 49
nadeno oqros miliTa, SenTanamc yofniT gamaZRo, SenTanamc wola ZiliTa.~
uzarmazar masalas Seicavs es leqsi, maS ganvixiloT is: Tu ratom aris koSki `didi imedi~ amaze cota qvemoT mogaxsenebT. zemoTac iTqva garkveviT, rom wiTeli sikvdilis feria da wiTeli movis perangic Wabukis sikvdilTanaa dakavSirebuli; iqvea ukuni, wyvdiadi, anu Savi. axla gavixsenoT `vefxistyaosnidan~ is siuJeti, rodesac rostevani Tavis amalasTan erTad `ucxo moymes~ gadaeyara:
`naxes ucxo moyme vinme, jda mtirali wylisa pirsa, Savi cxeni sadaviTa hyva lomsa da viTa gmirsa, xSirad esxa margaliti lagamabjarunagirsa. cremlsa vardi daeTrTvila, gulsa mduRrad anatirsa.
mas tansa kaba emosa gareTma vefxis tyavisa, vefxis tyavisa qudive iyo sarqmeli Tavisa, xelTa naWedi maTraxi hqonda usxosi mklavisa; naxes da naxva mounda ucxosa sanaxavisa.~
moxmobil leqsSi vkiTxulobT: `wiTelo movis perango, Svidgan Sekrulo RiliTa, cav wmindav varskvlaviano, mzev dafenilo diliTa.~ ca RvTis samoseli gaxlavT, varskvlavi kiam samoselis Rili. amgvarad, ̀ cav wminda varskvlaviano~ miniSnebaa imisa, rom es wiTeli movis perangi RvTis Sesamoselia, amis Camcmelmatarebels Tavad RmerTi warmoadgens; mantia varskvlavebiT ikvris, varskvlavebi aqvs Rilebis nacvlad mibmuli. vnaxeT isic, rom `Svidi~ magiuri ricxvia, SeuZlia rogorc avi, aseve sasargeblo gavlenis moxdena adamiansa da nebismier cocxal arsebaze. `Svidi~ eqvemdebareba transformirebas, misi modifikaciisa da desakralizebis unariZala xelT
upyriaT gamorCeul, wminda, RvTis rCeul adamianebs. es perangi rom wminda adamianis Sesamoselia, amtkicebs Semdegi fraza: `mzev dafenilo diliTa~ _ mze RmerTis simboloa, maSasadame `wiTeli movis perangi~ gamodis Ze qristes, anu RvTis adamianuri bunebis Sesamoseli; qriste dedamiwaze am perangiT dadioda... am leqsSi brwyinvaledaa naCvenebi wiTeli perangis(da saerTod, wiTlis) desakralizeba, wiTeli xom sikvdilisa da sicocxlis simbolocaa. wiTeli perangi Wabukis sikvdils exmmianeba, mis aRsasruls moaswavebs da raoden niSandoblivia, rom qristec mxsnelad moevlina amqveyanas da zvarakad daikla kacobriobis saxsnelad: `qriste aRdga mkvdreTiT, sikvdiliTa sikvdilisa damTrgunveli, dasaflavebis SinaTa, cxovrebis mimniWebeli~. `vefxistyaosanSi~ kaba ar aris qalis Sesamoseli, igi emijneba dRevandel definicias da iRebs amgvar semantikas: kabaperangi, mosasxami, mantia. maSasadame, poemaSi tarielis `kaba~ (`mas tansa kaba emosa~) wiTeli ferisaa, misi zeda Sesamoseli wiTelia. mantia gulmkerdis midamo ebSi ikvreba varskvlavebiT, e. i. aqedanac cxadia is faqti, rom asmaTi, vinc guldamwvar gmirs gverdidan arasodes moSorebia, _ varskvlavia, anu mis simbolur epiTetad gamodis varskvlavi. wiTeli perangis qoniT rusTavelma xazi gausva gmiri tarielis gamorCeulobas, ase vTqvaT, RvTiur warmomavlobas. aqve vityviT, sasurvelia `vefxistyaosnis~ ilustraciebze, romelic amis Semdgom gamova, tarieli gamoisaxos ̀ wiTeli perangiT~ mosili, raTa maqsimalurad SenarCunebul iqnas poemis ideuri suli da avtoris saTqmeli. ra Tqma unda, wiTeli mosasxami, eWvgareSe, asaxavs tarielis Sinagan, sulier da aseve xorciel, fizikur mdgomareobasac; Tu wiTeli feri Wabukis sikvdils ukavSirdeba, marTlac,
50 51
imxanad tarieli sulierad mkvdari da xorcielad daZabunebuli iyo, radganac waarTves satrfo, ugzoukvlod dakarges da mijnurisagan moSorebulma ar uwyoda qalis (aq: nestandarejanis) avanCavani. gasaTvaliswinebelia tarielis `Savi cxenic~:
`Savi cxeni sadaviTa hyva lomsa da viTa gmirsa, xSirad esxa margaliti lagamabjarunagirsa~.
tarieli glovis procesSi imyofeboda da iciT, adamiani vismes an rasmes rom glovobs, is yvelanair garegnul samSveniss, samkauls ixnis da SavebSi imoseba, tarielis cxeni ki mdidruladaa aRkazmuli, Zvirfasi TvlebiT gaxlavT morTuli da bu nebrivad Cndeba iseTi asociacia, TiTqos tarieli ar unda glovobdes satrfos dakargvaso. qarTul folklor Si aris ̀ cxenis dakurTxvinebis~ tradicia. am tradiciis mixedviT, romelic ufro mTis xalxSi sruldeboda, adamians axlobeli rom gardaecvleboda, gamoiyvanda sakuTar cxens, Tu sakuTari ar hyavda, naTesavs eTxoveboda, morTavda mdidrulad da soflis wyaroze waiyvanda, sadac am wyals daalevinebda da miapkurebda. am movlenas `cxenis dakurTxvineba~ anu cxenis kurTxeva, ganwmenda ewodeba. xSirad yofila SemTxvevebi, rodesac am ritualis Sesrulebis dros, cxens Tvalebze cremli mosdgomia. maS, morTuli Savi cxeniT mkiTxvels tarielis ubedurebis Sesaxeb euwya, rom man warsulSi TavisaTvis Zalian Zvirfasi adamiani dakarga, es Zvirfasi adamiani ki nestandarejani gaxldaT. Wabuki qals, rogorc mkvdars ise dastiroda, vinaidan arcerTi sulieri ar moiZebna, visac nestanis adgilsamyofeli ecodineboda. Savisa da wiTlis erToblivi simbolika gmiris orbunebovnebas warmoaCens, rac garedan momzirali TvalisaTvis rTulad SesamCnevi
da amosakiTxia Tavisi enigmaturi xasiaTis gamo. Tu tarielis mosasxami wiTeli ferisaa, cxeni ki _ Savi, es imas niSnavs, rom mkiTxvelis winaSe warmomdgari gaxlavT ori bunebis, rogorc adamianuris, aseve RvTaebrivi bunebawarmomavlobis mqone protagonisti. amgvari gaazrebiTa da gaSinaarsebiT, tarielis amqveynad movlineba RvTisSvilis, RmerTkacis dabadebas warmoadgens. savaraudod, naxevarRmerTs morige RmerTisagan samarTlianobis aRdgena daevaleboda, risi daskvnis gamotanis saSualebasac, TviT, narativi iZleva. TvalsaCinoebisaTvis: mas tyuilad, umizezod, mxolod sakuTar survilTa kmasayofelad ar mouklavs xvarazmSas princi, maSasadame, misi es gadawyvetileba ar iyo gamowveuli nestanis xelSi Cagdebis mizniT, da amdenad, tarielis gadawyvetileba antigones brZnul, mamacur nabijsa da arCevans utoldeba. zogadad rTulia, amoarCio: _ `pirovneba, Tu samSoblo?~ magram am SemTxvevaSi orive protagonisti swored moiqca, vinaidan maT gacnobierebuli aqvT is, rom pirovneba qmnis samSoblos da pirovnebebze dgas qveyana. poemidan vuwyiT tarielis mamis personaJi, Tumca, araferia naTqvami (tarielis) dedis Sesaxeb. mivadeqiT `vefxistyaosnis~ amocanas~sworedac esaa rusTavelis udidesi gamocana, rom man Segnebulad damala tarielis dedis vinaoba; deda gaxlvaT RmerTi, gnebavT, RmerTqali, tarieli RvTis danabadia! amiT aixsneba misi yvelaferSi gamorCeuloba, araadamianuri Zalis, energiis floba, wamieri gauCinareba, xalxisagan moSorebiT cxovreba (beruli cxovrebis wesi), lomvefxvze gamarjveba, qajebze Zleva, gamWriaxoba, mofiqrebuloba... ar SeiZleba avtorma pirdapir miawodos mkiTxvels amocanis pasuxi, metadre, Tu dedaazris funqcia ekisreba. pirvel rig
52 53
Si, erTpirovnuli gmiris saxes Camoqnida, Tavadve dakargavda mravalgvari gaazrebis interpretirebis SesaZleblobas, meorecerTi, uinteresos gaxdida nawarmoebs, windawin gaxsnida ra saidumlos.
`naxes ucxo moyme vinme, jda mtirali wylisa pirsa~ – moyvanil konteqstSi `wyali~ winaaRmdegobis simbolod warmogvidgeba. wyali rogorc winaaRmdegobis Semcveli elementi, xels uSlis pirovnebas, an individTa jgufs sanukvari miznis miRwevaSi. am kuTxiT sainteresoa odisevsis xetiali ukidegano wyalSi da moses mier ebraelebis gamoyvana egviptelTa batonobidan, monobisagan; odisevss troadan mSobliur iTakaSi dabrunebis saSualebas poseidonis brZanebiT aRzevebuli, aRelvebuli wyali ar aZlevda, ebraelebs monobis umZimesi uRlis zidvas wiTeli zRva aiZulebda. mosem aRamaRla kverTxi da es zRva orad ganapo, orad ganyo, ris Semdegac ebraelebma mSralze gaiares da gaTavisufldnen egviptelTa batonobisagan, amieridan maT egviptelebis brZanebebis Sesruleba aRar mouwevdaT. maS, wylis stiqiis daZlevis, gadalaxvis Zala RvTaebrivi bunebis mqone adamianebs upyriaT xelT, kacobrivi warmoSobis `ubralo adamiani~ daiRupeba wyalSi. (klasikosTa Semoqmedebidan ikveTeba da gamosWvivis xsenebuli motivi; mag. ak. wereTlis `naTela~, sadac aw ukve kanonizirebulma cotne dadianma naTelas gulis mosagebad, TeTri raSiT adidebuli yvirila gadalaxa. iliasTan Tergi `qarTvelobadakarguli qarTvelis~ dasustebuli saqar Tvelos simboloa. konstantine gamsaxurdias ro manSi `mTvaris motaceba~ momakvdavi fexmZime Tamaris naxvis msurvel TaraS emxvars adidebuli enguri moitacebs da iRupeba). SeiZleba asec gavigoT: damwuxrebul tariels satrfos dabrunebaSi mis win
Camomdinari wyali uSlida xels. vinaidan man gadalaxa wyali da sabolood, bevri Tavdauzogavi brZolis Sedegad daibruna umSvenieresi mijnuri, e. i. is, marTlac, naxe varRmerTi iyo. wylis zemoSeniSnuli simboluri datvirTva uxsovari droidan iRebs saTaves, masSi uSoresi warsuli irekleba. amaze, jer kidev, vaxtang kotetiSvili miuTiTebda(miTiTebuli wigni, gv. 295): `Tavfaravneli Wabuki (gv.10) am leqsis zerele gadakiTxviTac ki mkiTxveli igrZnobs raRac zRaprul, fantastiur qveyanas. marTalia leqsi Zalian daaxlovebulia satrfialo romantikasTan, mag ram mainc SerCenia ramdenime dokumenti, romelic amJRavnebs leqsSi daculi miTosis nawilebs da maT Zvelis Zvelobas. ... arsebobda Zvel saberZneTSi miTosi herosa da leandrosis Sesaxeb. imaT erTmaneTi uyvardaT. qali koSkSi ijda, vaJi ki zRvis meore mxridan miscuravda qalisaken, romelic koSkSi CiraRdans unTebda gzis gasakvlevad. erTxel zRva aboboqrdeba, CiraRdani Caqreba, vaJi gzasa hkargavs da iRupeba. vaJufliswulis cxedars mebaduri daiWers da napirze gamoitans. hero dastiris da Tavs iklavs. es fabula baladis saxiT daswera ovidiusma, romelic Semdeg, saSualo saukuneebSi aTasnairad gadamuSavda.~ mohyavda `Silleris~ varianti da aseve miuTiTebda `heroleandresa~ da `Tavfaravneli Wabukis~ struqturul da ideur siaxloveze. vgonebT, orive Sedevrs erTi zepiri gardamocema, Tqmuleba unda dadeboda safuZvlad, amitom, miuxedavad ovidiusis dabadebis TariRis codnisa(Zv.w. 43w. 20 marti), mainc gaZneldeba romelimesaTvis pirveladobis miniWeba.
Tavfaravneli Wabuki `Tavfaravneli Wabuki aspanas qalsa hyvarobda,
54 55
zRva hqonda winad savali, gasvlas Sig ara zarobda. qali anTebda sanTelsa, sanTeli kelaptarobda, erTi avsuli beberi vaJisTvis avsa lamobda, sarkmelze anTebul sanTels aqrobda, abezarobda, Tan imas eubnebodawinadac ega gyvarobda. vaJi miangrevs talRebsa, gulmkerdi ara Cqamobda, calxeliT dolabi miaqvs, calxeliT niavqarobda, zRvis gaRma erTi sanTeli gamoRma kelaptarobda. Rame Camodga wyvdiadi ukuns ramesa hgvanobda, talRa talRaze nacemi vaJis CanTqmasa lamobda. dahkarga foni, SeSWirda, morevi boboqarobda, gaTenda dila lamazi, keklucis Tvalebs hgvanobda, wyalsa daexrCo Wabuki, Woroxze egdo, qanobda, wiTeli movis perangi zevidan dahfarfarobda, leSs dasjdomoda zed orbi, guls uglejavda, xarobda.~
(v. kotetiSvili, `xalxuri poezia~ 1934; gv.10)
vfiqrobT, `Tavfaravnel WabukTan~ mimarTebiT saeWvo unda iyos RvTaebrivi warmomavlobis kvalis Zieba. Cans, rusTavelic daesesxa xsenebul miToss,
kerZod ki, tarieli daxata `Tavfaravneli Wabukis~ darad. nestani mSoblebma koSkSi Casves, saidanac iwyeba qalis ubedureba; amiT is moaSores tariels, arafrad Caagdes maTi siyvaruli. Semdeg, avsulma beberma davarma is yvelasaTvis gaugonar qajeTis cixeSi gaatana Tavis 2 monas (`wamodges orni monani piriTa miT qajebiTa~), sadedoflod gamzadebul qals sanTeli Cauqro da sikvdilis merec ̀ abezarobda~ gamudmebiT uqrobda sanTels, TumcaRa RmerTisaTvis (aseve naxevarRmerTisaTvis) araferia SeuZlebeli. Tu davakvirdebiT, davinaxavT, rom tariels 2jer mouwia winaaRmdegobis daZlevagadalaxva, razec miuTiTebs nestandarejanis erTi koSkidan meoreSi gadayvana, davazustebT, indoeTis koSkidan _ qajeTis koSkSi. aucilebelia mcirediT SevCerdeT `koSkis~ simbolikaze. koSki aris miuRwevelobisa da idumalebis simbolo, amitomac yvela koSki mTis, kldis wverze, an ukidegano wylis SuaSi, centrSi gaxlvaT aRmarTuli. SeniSnuli semantikuri veli `koSkisaTvis~ uamrav wels iTvlis ukan da `wylis~ simbolikas enaTesaveba.
`mTis mwvervalze, cis maxloblad, mercxlis buded raRac mosCans; TvalT isari Senatyorcni ver arCevs mis sigrZes da gans. is facxaa mRvimis pirad, mownuli da migrexili...~ (`gamzrdeli~ akaki)
`sadac didebuls mTasa myinvarsa orbni, arwivni ver Sehxebian, sad wvimaTovli yinulad qmnilni mzisgan arodes ara dnebian, sad udabursa mas myudroebas,
56 57
kacT Jriamuli ver Seswvdenia, sad meufeba Weqaquxilsa yinuls da qarTa mxolod hSTenia, uwindels droSi RvTisa mosavTa gamouqvabavT mun monsateri da im yinulSi SeTxrils RvTis taZars beTlems uwodes dResaca eri~. (`gandegili~ ilia)
`Ramis wydviadSi Cafluli gamtknarebulis saxiTa, mosCans qisteTis midamo salis kldeebis taxtiTa... gaRma sCans qistis sofeli arwivis budesaviTa, saamo aris sacqerladdiacis ubesaviTa... mividnen, koSkebi daCnda, aqaiq hyefen ZaRlebi, karebSi icqirebian cnobismoyvare balRebi.~
(`stumarmaspinZeli~ vaJa)
koSkis sinonimebadaa gasaazrebeli `monasteri~ `so feli~ `gamoqvabuli~ `facxa~ da saerTodac, sava ra udod, nebismieri adgili, sadac adamians daedgomeba, gnebavT, ecxovreba. konkretul sakulto adgilze misul uRirs pirovnebas daRupva uweria, e.i. gardauvali gaxlavT misi tragikuli sikvdili; faqtiurad, uRirsi aRTqmul nayofs ver iRebs....
koSki uxvad figurirebda qarTul xalxur zRaprebSi, sadac analogiuri ideuri datvirTva gaaCnda. bunebrivia, qarTvelma mwerlebma koSkis aseTi modifikacia asaxes TavianT nawarmoebebSi, rac imTaviTve
cxadhyofs im utyuar faqts, rom qarTvel mweralTa Semoqmedeba gaJRenTilia qarTuli Tu msoflio folkloris uRrmesi plastebiT. am TvalsazrisiT erT ideur zolze dalagdebian `verxklis cixe~ `idumlis koSki~ `qajeTis cixe~. tarielis personaJSi imzireba qarTuli zRapris gmiri, WinWraqa iqneba es, xuTkunWula, nacarqeqia Tu asfurcela. man moxer xebulobiT dajabna devebi da dasaxlda devebis gamoqvabulSi. devebis moreva sikeTis msaxur RvTisSvils (gamorCeul gmirs) SeeZlo da im adgilze sikeTis daTesvas, motanas gulisxmobda. maS, devebis dammarcxebeli naxevari bunebiT mainc RmerTi unda yofiliyo. (am kuTxiT ix. m. Ciqovanis ̀ SoTa rusTaveli da qarTuli folklori~ Tb. 1966, gamomc. mecn.). koSkis Tavze Semoskupebulma WinWraqam devs uTxra: koconi daanTe, Sig Caxti da ali aq amogiyvanso; devmac daijera, Caxta da Seixruka kidec, nacrad iqca. xuTkunWulam msgavs xerxs mimarTa: lodi aitana da devs CamosZaxa: daweqi gulaRma, lods Camovagdeb da rom dagecema aq amogaxtunebso; devi Suaze gaixliCa. gansakuTrebiT mdidaria simboluri saxeebiT da ̀ vefxistyaosnis~ siuJetTan siaxloves amJRavnebs zRapari `asfurcela~. erT moxuc qals 2 vaJi da erTi qaliSvili hyavda. Zmebis kvals gayolili da uzarmazari devis gamoqvabulSi moxvda; devis dedam gadamala is. nadirobidan dabrunebulma devma adamianis suni igrZno da mxolod maSin ga mouCina qali dedam, rodesac misgan `SeuWmelobis~ piroba miiRoar SevWamo. devma Seasrula sityva da coladac ki SeirTo. dis wamosayvanad misuli Zmebi devma gadaylapa. deda eloda maT, magram rom aRar dabrundnen, mixvda raSic iyo saqme. dadardi anebul dedas erTma moxucma berikacma wiTeli vaSli gauwoda da uTxra as nawilad gaeWra is da yoveldRe TiTo cali eWama. mease naWris miRebis Semdeg dedas as
58 59
furcela gauCnda(Sen. Cveni azriT, logikuria davuSvaT asfurcelas nawilianobis hipoTeza). asfurcelam devi yvelaferSi dajabna: sanam devi erT irems gaatyavebda, mas 2 ukve gaetyavebina da moexarSa, dajabna WidaobaSic. moxerxebulobiTa da gonebamaxvilobis wyalobiT, devs Tavebi waaWra, amoiyvana Tavisi Zmebi, dac gaaTavisufla devis samsaxurisagan da saxlis gzas daadgnen. asfurcelam Tavisi da xelmwifis vaJze gaaTxova, Zmebic daojaxdnen. esaa Zalian mokled am zRapris Sinaarsi. mcire monaxazidanac ki bevri saerTo SeiniSneba `vefxistyaosanTan~. SoTa rusTavelis mier interpretirebulia adamianis kidobanSi gadamalvis suraTi, (asmaTi pirispir mxolod maSin Seaxvedrebs avTandilsa da tariels, rodesac am ukanasknelisagan miiRebs pirobas, rom is ar moklavda masTan misul Wabuks), asfurcelas yvela Tviseba gaaCnia tariels, igi Sem kulia araadamianuri ZalebiTurT. yovelive es sruli ueWvelobiT daamtkicebs `vefxistyaosnis~ fabulis qarTuli sivrcidan warmoSobilobas, rom is amoizarda qarTuli miTosuri samyarodan. SesaZloa saubari tarielis nawilianobaze; am mxriv, poemis mTavari gmiri amiranis darad warmogvidgeba. (Sen. mosazreba ekuTvnis akad. Salva nucubiZes) igi amiranis eposs `warmarTul vefxistyaosans~ uwodebda. Sinaarsoblivi mravalferovnebiT, motivebis siuxviTa da kompoziciuri mTlianobiT gamoirCeva fSavuri versia. amiranis dabadeba saswaulebriv motivebs Seicavda. svanuri variantis Tanaxmad, amiranis deda nadirobis qalRmerTi dali gaxldaT, mamas darjalani, an sulkalmaxi erqva. faqti, rom amirani aRWurvilia RvTiuri warmomavlobis niSnebiT, xazs usvams mis araCveulebriobas. mas Cveulebrivi mokvdavebisagan gansxvavebiT dReSi maTraxis taris simaRle emateboda, hqonda oqros kbili. gansxvavebu
lebi da gamorCeulebi iyvnen amiranis Zmebic (zogi versiis Tanaxmad, biZebi an biZaSvilebi). usups beWebs Sua mzis niSani ejda, badrsmTvarisa. xalxuri leq si maT ase axasiaTebs:
`badri qalsa hgav lamazsa,
saqmared gamzadebulsa,
usupi brolis cixesa
Tavbolo gamzadebulsa,
amiran Savsa Rrubelsa,
saavdrod gamzadebulsa.~
usupi gonierebiT, badri garegnuli silamaziT, xolo amirani usazRvro ZalRonis qoniT ga mo irCeoda. amirani borotad iyenebda Tavis fizikur SesaZleblobebs. ganawyenebulma qalma urCia, misi mamisaTvis Tvalis wamrTmevi devi daesaja. marTlac, amirani daeria devebs da musri gaavlo. man aramarto piradi Suri iZia, aramed mTels sofelsa da saTavisianos mSvidoba moutana, rac boroti Zalebisagan adamianTa sacxovrisi teritoriebis gaTavisuflebaSi gamoixateboda. am kuTxiT amirani didad emsgavseba iaxsarsa da kopalas, romelTac agreTve demiurguli Rvawli miewerebaT saTanado miTosur siuJetebSi. amrigad, Zneli saTqmelia vin ufro adre mihyo xeli sociumis SeqmnisaTvis saWiro pirobebis momzadebas cisqveSeTSi. vfiqrobT, gveleSapTan brZo la sakuTar TavTan brZolis tolfasia, gveleSapze gamarjveba ki sakuTar Tavze, nebasurvil ze gamarjvebad Seiracxeboda. badrim da usupma martivad daamarcxes gveleSapebi (ig. gvelveSapi/gvelvarSapi), badrimTeTri, usupma _ wiTeli. Savis damarcxeba friad gauWirda amirans da igi gveleSapis mucelSi aRmoCnda. Cans, feri Tanxvdeba adamianis Sinagan bunebas da swored aqedan gamomdinare, unda
60 61
momxdariyo `Savi~s desakralizeba, anu amiranis ganwmenda. Tu ufro zustad vityviT, borotebisaken mimarTuli goneba sikeTisaken unda motrialeboda. Zmebis daxmarebiT amiranma gveleSaps daniT muceli gauWra da samSvidobos gamovida. Tumca, am faqtma ar daafiqra ZalRoniT savse gmiri, man ar isurva gonebis sruli ganwmenda, rac samomavlod misTvis sabediswero aRmoCnda. gaTamamebuli amirani RrubelTbatonis qaliS vilisyamaris mosataceblad gaemarTa. igi badris TeTroniT (TeTri raSiT) gaeSura caTa samefosaken. koS ki, sadac yamari imyofeboda, dakidebuli iyo Sua zRvis Tavze da iq aRwe va mxolod mfrinavi raSis daxmarebiT SeiZleboda. (paraleli gaivleba qajeTis cixesTan, identuri aqvs teritoriuli ganlagebac). gmirma warmatebiT gaiara dabrkolebebi da moitaca Tavisi gulisswori. yamaris mamam qajeSmakebi daadevna. Zmebis daxmarebiT amiranma maTgan Tavis daRweva moaxerxa, magram amiT brZola ar damTavrebula; dadga gadamwyveti faza, _ Seibnen amirani da RrubelTbatoni. amiranis xmali yamaris mamis beqTarze naperwklebs yrida da mis patrons verafers aklebda. am dros yamarma Tavis rCeuls dauZaxa:
`amiran, coldeda mkvdaro, omi ver ici kilosa! maRla ki nu scem spilosa, dabla Semohkar rbilosa, ZarRvni ro daiWrebian,
daecemian Zirosa!~
amiranma daujera, gangmira beqTari da gamarjvebuli saxlis gzas daadga. (msgavsebaa evripides `medeasTan~) gzad ambri arabis deda Sexvda, romelmac sTxova amirans urmidan gadmokidebuli Tavisi gardacvlili Svilis barZayi uremze Seedo, magram
gmirma Zvra ver uyo. am ambis Semdeg, sasowarkveTili amirani 1 weli sabneloSi ijda, gareT ar gamodioda. (tarielic ase moiqca mamis gardacvalebis gamo). amiranma daxmareba Tavis naTlias sTxova, naTlia Tavad RmerTi gaxldaT. RmerTma mas ufro meti Zala uboZa. gaTavxedebulma da RTvis mowyalebiT waxalisebulma amiranma RmerTTan daWideba moisurva. (aq aSkaraa bibliuri pasaJi: adamevas sindromi, maT RmerToba moisurves da swored amitomac daarRvies RvTis kanoni, rac akrZaluli xilis gemos xmevaSi gamoixateba; aseve, iakobis RmerTTan Serkinebis scena). RmerTma yavarjeni miwaSi Caaso da uTxra naTluls: Tu samjer amoiReb, gaimarjvebo. 2 jerze mar tivad amoiRo, mesamed ki RmerTma imgavard Rrmad CaarWo miwaSi, fesvebi dedamiwis Suaguls miswvda. daarxeinebuli Wabuki daswvda mesamejer yavarjens, magram Zvra ver uyo, misi yoveli mcdeloba fiaskoTi sruldeboda. (xalxuri gamoTqmebi: `RmerTi samobiTaa~ `mesame da samarTali~!) ganrisxebulma RmerTma amirani kavkasionis qeds miajaWva; mas yovel Rame arwivi ukortnida RviZls. erTi versiis Tanaxmad, im usqeles jaWvs, romliTac miWedebuli iyo kldeze ampartavani da gulzviadi gmiri, finia lokavda da aTxelebda; rodesac gaaTxelebda da gawyvetis zomamde miiyvanda, TeTri mtredi Semojdeboda jaWvze, RmerTi samjer Semohkravda uros jaWvs da kvlav amTelebda. qristianul kulturaSic, TeT ri mtredi RvTis simbolo gaxlavT. yovel Svid weliwadSi erTxel ixsneboda kavkasionis qedis Sua nawili da yvela sulieri cocxali arseba xedavda amiranis tanjvawamebis suraTs. gaxsovT, zemoT vrclad visaubreT ricxvi Svidis magiur SesaZleblo bebze. maS, amiranTan mimarTebiT, ver Sesrulda `Svidis~ karg ricxvad qceva, misi desakralizeba da formis cvlilebatransformireba, ar isurva ra
62 63
TviTon RvTisrCeulma. amiT amiranma dakarga RvTaebrioba, Camoexsna madli da Zala, riTic is `dacemul angelozs~ miemsgavsa. amgvari gaazrebiT, amirani, vinc kopalasa da iaxsars unda gatoleboda, daemsgav seba TorRva Zagans. amiranis eposis variantebidan uaRresad sagulisxmoa Tedo razikaSvilis mier Cawerili leqsvarianti. yovelive zemoTqmuli warmoaCens erT Zalian mniSvnelovan aspeqts: RmerTobas, RvTaebriv bunebasa da warmomavlobas SenarCuneba sWirdeboda, rac gamorCeuli gmirisagan mudmiv moqmedebas, gonebis mouduneblobas iTxovda. amgvarad, qristianulma kulturam bevri ram aiRo war marTuli xanidan. tarielis nawilianobas poemaSi nestandarejani amJRavnebs qajeTidan tarielisadmi miwe ril werilSi. (Sen. aRniSnul msgavsebaze migviTiTa da magaliTi gvapovnina prof. amiran arabulma).
`mze uSenod ver iqnebis, radgan Sen xar misi wili, ganaRamca mas eaxel misi etli, ar Tu wbili! muna gnaxo, madve gsaxo, ganminaTlo guli Crdili, Tu sicocxle mware mqonda, sikvdilimca mqonda
tkbili!~
mTeli poema gaJRenTilia baladuri suliTa da SemarTebiT, iqneba es satrfialo, sawesCveulebo Tu samonadireo balada. (ix. z. kiknaZis `avTandilis anderZi~ Tb. 2001w.) Zmadnaficobis tradiciis paralelurad sxva uamravi qarTuli folkloridan nasazrdoebi tradiciis kvali SeiniSneba, dailandeba `vefxistyaosanSi~.
amrigad, tarielis saxeSi kompilirebulia TiTqmis mTeli qarTuli miTosi da antikuri xanis literaturuli azrovneba, rac imaze miuTiTebs, rom Cven aq saqme gvaqvs ori udidesi, Tanadrouli da uar
qaulesi kulturis TanakveTasTan _ berZnulisa da qarTulis.
yovelive zemoTqmulis, nafiqralisa da naazrevis gaTvaliswinebagasigrZeganebiT, iqneb Rirdes dafiqreba poema ̀ vefxistyaosnis~ fabulis qarTulobazec...
uwyebuleba:
naSromi gadagzavnilia SoTa rusTavelis dabadebidan 850 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero konkursze, romelic gamoacxada gazeTma `literaturulma mesxeTma~. Semdgom aRniSnuli kvleva davamuSaveT wignad da gTavazobT mciredi SesworebebiT.
64
damowmebuli literatura:
1. abzianiZe, elaSvili 2006 (t1) 2007 (t2) _ z. abzianiZe, q. elaSvili, `simboloTa ilustrirebuli enciklopedia~ 2 tomad, gamomc. bakmi, Tbilisi.
2. arabuli 1992 _ g. arabuli, `SoTa rusTavelis bi ografia qarTul mecnierebaSi~, gamomc. `merani~, Tbilisi.
3. inwkirveli eT. `literaturuli teqstis folklorizacia: ̀ vefxistyaosani~ da ̀ tarieliani~ weliwdeuli, t. IV, quTaisi, 2012/eZRvneba `vefxistyaosnis~ pirveli beWduri gamocemis 300 wlisTavs. (quTaisis ilia WavWavaZis saxelobis samecniero biblioTeka).
4. kekeliZe 1981 _ k. kekeliZe, `Zveli qarTuli literaturis istoria~, t. II, gamomc. mecn. Tbilisi.
5. nozaZe v. `vefxistyaosnis sazogadoebaT met yveleba~ santiago de Cile, 1958.
6. samxaraZe g. `xalxuri xotba rusTavelisa~ quTaisis sax. ped. inst.is Sromebi; quTaisi 1966. t. 29, gv. 129146.
7. sixaruliZe 1966 _ q. sixaruliZe, `vefxistyaosani~ da qarTuli xalxuri sagmiro poezia~ w. 2. Tbilisi, gv. 542 /dabeWdilia saiubileo krebulSic, romelic mieZRvna rusTavelis dabadebis 800 wlisTavs; gv. 174195.
8. sixaruliZe 1970 _ q. sixaruliZe, `qarTuli xal xuri sagmiro poeziis sakiTxebi~ w. 1. gamomc. ganaTleba, Tbilisi.
9. Ciqovani 1937 _ m. Ciqovani, `xalxuri vefxistyaosani: gamokvleva, teqstebi, leqsikoni~ Tsus gamomc. Tbilisi
10. WinWarauli 1982 al. WinWarauli, `vefxistyaosnis enisa da teqstis sakiTxebi~, gamomc. ganaTleba, Tbilisi
11. xinTibiZe 2009 _ el. xinTibiZe, `vefxistyaosnis ideurmsoflmxedvelobiTi samyaro~, Tbilisi.
damowmebuli literaturidan zogierTi miTiTebulia naSromSi.