Giedrius donas

lera dalyvio Latvijos menininko Imanto Ozolino sukurti dailininki), koiegij ekslibrisai, 2011 Nidietis Eduardas Jonosas 1998 m. sukure atminimo Ienta, sktrta priminti buvusi? menininktj slov? - kasmet rinktis ir tapyti Nidoje

lanks pirmq kartq gyvenime vien del plenerq. I Nidos motyvai, simboliniai jvaizdziai, jums usi kuryboje savoje? Kodel (formos - spalvi; ir kontunj, 5 pozymiais, irvidiniu, turinio, filosofijos poziuriu)?

*ime iiuolaikSkai, del ko siandien zmogus vaziuoja j /foray :u, kad del kurorto, pajurlo ir papludimiq, del pros. Manou, vukayra pagrindine priezastis: unikalioje gamtoje dvasiskai .pabutisusavimi ro tikslas - tapyba, kuiybiniai atsiverimai ir bendravimas su szmonemis. Tik tokia menininkq stovykla suteikia galimybf lugeliui alvykti j menininkui labai brangiq Nidq. Man per netq Nidoje buvo tikrq atradimq ir atsiverimq. Tapiau Nidos ; Mij, Nidos dangq, kol maestro Romualdas Kunca pries Qdziq atvede mane ir Arturq Savickq prie juros, i nudistq ) nuo 2005 m. atradau Nidq kaip kurortq - su moterimis, nis ir pajurio zaidimais... Pradejome papludimyje rengti 'yti model{ juros fone. Su uzupieciq menininkais surengeme 'leidimo svent^. Visi sie isgyvenimai yra nerealus... Isliko -, ir piesiniai paveikslaL.

, kaip jusij vidinio gyvenimo ir siekig, svajonig israiska. fantazija jusij kuryboje Nidoje.

Kjo, tun buti balansas, nesjel nugales vien tik realybe, tal 01 nekvepuos Matysime tik dazus, gal net kalnq dazq, bet ieko. Nidoje negallma kurti blogai ar net „chalturinti". As mono kolegij Nidoje lankomes vos tik kartq per metus,

le nedaug, vos dvi plenero savaltes. Tas blkas da greit tiksi m save tapytojui jis yra labai brangus, netgi nefkainojamas nekas apllnk mus nesikartoja: nel svlesa, nei aplinkybes, s naujojo siuzeto apsisprendlmq, nel tapytojo busena, ar kuryblnis (nirsis, kurls Istinka tapybos proceso metu. antazijos profesionalus menlnlnkas negall egzistuoti Kursiq kia lelstl fantazljai paclal pustl vejq tavo pusen, stengiantis ti iprastoms schemoms ar inercijai, netgi mentalitetui kadjis 'I kad neatsirastq patalkavlmo... Sakralu Irlobal asmenlsko...

ta ir civilizadja Nidoje ir jusij kuryboje? tuoja du prlvalumai. du metodai Tal tapyba Is naturos, kaip amtoje-plenerine, ir kitas metodas - tapyblnes kompozicjos, ista klek veliau, jau studljose, Nidoje pllaupiant lietui ar Alnlq. 1 manymu abijosyra vertlngos. Kq nutapalgamtoje, is naturos lojamas turtas, tarytum fotografo kadras - nepakartojamas, Todel nesilkiuju sugertl jspudzlq, kasdlen savo kellonese

areles. Tal pirminis Ir spontanlskas aplinkos pajautimas per nq, nuostabos busenq. Pvz, Baltljos jura tun vlenoklq spalvq nerjo, o klek tolellau, Pomeranljoje arAhrensopo menininkq jau kltoklq... Tal pastebetl imanoma tik tapant Is gamtos, ; molbertq prlejuros. jdomu, kokla yra Gledrious nuomone... utas Tumenas: 2009 ir 2011 m. Nidos tapybos plenere ilyvavo Uzupio menininkai. Uzupio meny inkubatoriaus pleneristij gmp^ suorganizavo ir jos veikl^ Nidoje m UMI vadovas Giedrius Bagdonas. Tikrai jdomu, ado galimybe Uzupio menininkams dalyvauti Nidos ie? Kaip uzsimezge Jusij bedradaifoiavimas su S. Kniopiu? Jzupio ir Nidos tapybos plenerus?

Irius Bagdonas: „Bendradarbiavlmo tarp Uzupio Ir Nidos 'eja kilo palalpsnluL Zlnoma, tarn didellq inspiracljq sutelke 'nMumas Ir musq veiklos sqlytis - neatsltlktlnal Uzupio jbatorlaus bendruomenes Ir Nidos plenerq Inlclatyvos glme

tals paclals, 1995 metals. Svarbl Ir vertyblne bel zmoglskojl bendryste tarp plenerq organizatorlq, vldlnes kultijros Ir Idealizmo puoseiejimas Su tapytoju Sauliumi Kruoplu esame pazlsiamljau nuo plrmojo Uzupio plenero, kunamejis Irgl dalyvavo.

Ar galima teigti, kad su Neringa jus dvasiskai jungia ir Romualdo Kuncos asmenybe? Juk jis buvo jQsy Uzupio bendmomenes narys, kartu visa siela jsimylej^ krastovaizdp

Plrmojo Uzupio plenero metu S. Kruopl supazlndlnau su musq kalmynu, buvuslu M. K. Clurllonlo meno mokyklos mokytoju Romualdu Kunca. Tal kad Romualdas Itln mego tapyti Nidoje, puse

jo dlrbtuvlq slenq buvo nukablneta Neringos vleta/lq peizazais, Saulkil buvo tlkras atradlrnas. R. Kunca jau tals paclals metals buvo pakvlestas { Nidos ekspreslonlstlnes tapybos plenerq. Talp ir prasidejo plenen^ tiitai tarp Uzupio ir Nidos, o per keletq metq Nidos pleneruose sudalyvavo nemazas burys uzupleclq: Mlndaugas Skudutls, Valentlnas Antanavlclus, Vytenls Bazaras, Saule Urbonavldute, Asta Janciauskalte, Daniellus Rusys, Vygantas Vejas, Dlna Clutde Ir klti 2009 m. tiltq j Nidq nutleseme net nuo Tblllslo - Marlus Abramavlaus suorganizavo Gruzljos menininkq Murtaz Schvelldze Ir Merab Survlladze dalyvavimq Nidos ir Uzupio pleneruose. 2012 m. organizavome dideles menininkq grupes Isvykq j Kurybin^ stovyklq - plenerq Danijoje, kur dvi savaltes menininkai gyveno ir kure (zymlajame Krlstlanjos menininkq rajone. Taip pat buvo surengta elle Uzupio plenerq kolekcyos parodq uzslenyje: Tblllsyje (2009), Lelpclge (2011), Kopenhagoje Ir Barselonoje (2012)'.'

Sauliau, koki^ viet^ tavo kurybos visumoje uzima Nidos plenerai?

Nidos plenerq (taka mono tapybai yra milzinlska: tapybon netlketal jslverze ekspreslonlstlne prlelga,joje atslrado pajurlo mot/val Ir mauduoles Nlekada Ikl Nidos plenero nepletojau slq temq, nors Lietuvos, Vokletijos arJuodosios juros pakrantese teko tapyti Ir anksSau. Nidos pleneras teikia sansq tapyti gamtoje, pazinti vis kltus Nidos magljos sleplnlus Ikl Nidos (ir dabar) lablau megau slmbollzmq, Istorin^ tapybq. Taclau dabar supratau, gal net SUVOKIAU, kokla yra svarbl menininkq koionijq misija, kol kasmet jose yra lankomasi Tq jaute vlsi menininkai savo suslburlmuose nuo Barblzono ar Pont Aveno mokyklq ikurlmo. Galeclau sj relsklnj sugretlnti su zmogaus gyvenlmu, kal klntajo mqstymas,jo vldlnes vertybes, Igjus patyrlrno ar gyvenlmlskos Ismlnties. Pasaulls dinamiskas, musq jusles nuolat klnta, kelclosl aplinkybes, busenos Ir nuotaikos. Jaunysteje visl skalteme A Perluso knygas apie prancuzq tapytojq gyvenimus Jel jus skaltytumete jas siandien, jau subrend^, pastebetumete vlsal kitus, naujus dalykus.*

Ar nuolatinis intensyvus bendravimas su jvairiausiais zmonemis organizuojant plenerus neprivercia pasiilgti vienumos, artimo ir giliai asmeninio bendravimo su gamta?

Vlskas yra susij^: menininko profesja relkalauja atsiverimo, skatlna nuolatini kuryblni budrumq. Lietuvos blclulls t^taestro Mstlsbvas Rostropovlclus kartq yra lyg per kokla Ispazlntf prlslpazlnp: „Pastebejau, kad jau senstqjau man relkla 2-3 valandq mlego. Dar visai nesenial galejau Istlsomls valandomls skaltyti semtls dvaslnes ismlnties, rasyti, uzsllmtl naujomls partlturomls Ikl sauleteklo. Lava llkdavo nepallesta. Nenoliu praleisti ne minutes, ne akimirkos. Gal naktl aptanl^ mane mintis, o as tuo metu miegosiu. Kal lieku vienas, man svarbu paslnertl savyje, (slgllintL Klekvlenas menlnlnkas nors Ir prltraukla daugelj zmonlq, is tikrqjq - jis yra vlenlsas Pacltuoslu A Pusklnq -„Esi valdovas - gyvenki vienas!" Kal groju Bacho sultq, esu vlslskoje vlenumoje, vlenumoje su Dlevu. Tal toks Intymus santykls, menininko Ir AuksSauslojo Kurejo santykls, {kur'{ nlekam nevalla (zengti Klausyklmes tylos,jos kalbayra ne klekvlenam glrdlma" Aciu uz pokalbj. •

Uzupio konstitucijos sienoje yra vienas S. Kruopio kuriniij „Tiltas, Nida-Uzupis"

Tarptautinis tapybos pleneras Uzupyje, 2004 in.

• Btrauka is A. Periuso biografijos „Sezano gyvenimas":

Slave - toi ne tik pagyrlmai bet Ir konevelklmas, pavydas, neapykanta, purvlnlmas. Kq turl galvotl aple savo praejuslq lalkq svajones net Ir Zola, prislmlnp jaunystes dlenas Ekse, kuomet Ir jis del savo atvlro laSka ,As kaltinu" buvo tempiamas (prlslekuslqjq teismq, nutelstas, turejo begti {Anglljq, kad neatsldurtq kalejlme, llgus meneslus gyveno tremtyje, buvo uzgaullojamas, smeiziamas, graslntajl nuzudyti Slave - tal ir aklumas, pamazu uzgeslnantls Edgarul Dego akiq sviesq, tal ir reumatas, parguklantis Renuarq, tal Ir jo patles, Sezano, cukrallge, nepermaldaujamal allntljegos... Slave - susmukusl bedante sene, kurlos saipulys - kaip numlrello kaukoles „Valnlkas Ir myllmoji, kuriuos dievas mums numate, kal tureslrne dvldeslmt metq!' Kokle jle buvo naivus! Ir stalga, kaip tik sluo momentu, Sezanul pranesama, kad Zola mire del nelalmlngo Ivyklo: naktl i rugsejo 29 dlenq Paryzluje romanlstas nuslnuodjo smalkemis is krosnles. Uzmlrsp apie visa tal, kas juodu galq gale perskyre, nepaprostol sujaudintas tos zlnlos, Sezanas apslverkla. Zola! Zola. Dabar Sezano jaunyste jau tikrai mire. Uzslrakln^s savo dlrbtuveje jis rouda Istlsq dlenq. Bet gyvenimas vel prazysta. Gyvenimas turl be paUavos vel prazysti

N I D A 1 3

lOJE, KUR DIEVAS TAPE... ^ONAITE ^muva" 2011 04, Nr. 1

tg, likimo pokstas, kad tapytojo Romualdo Kuncos, klaus ir labai delikataus zmogaus antras vardas buvo [r simboliska, nes siemet per R. Kuncai atminti skirtq ner „Nidos ekspresija", selo gaivaliskos audros... as ir jo tradicijos ;nj Nidoje 17-^] kartq vyko tradicinis tarptautinis tapybos idos ekspresija", t?siantis ekspresionistines „Brucke" (1905-linky kolonyos Nidojetradicijas.Vilniecio tapytojo Sauliaus cijuotas, pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje sumanytas ngiamas kasmet, nors ir kaip spaudziamas finansiniij ar ilemy. „Nidos ekspresija" jau turi graziq irvertingq kurybos dingq plenere sukurty darby, eksponuoty ne tik Lietuvoje, lyje parody zemelapj.

i tikrai yra kq. Juk per septyniolika mety „Nidos " kure apie 300 menininky is Lietuvos ir daugiau kaip 20 stybiy atstovy. Sukurta per 500 tapybos ir grafikos kuriniy, pristatyti 115-oje parody Lietuvoje ir uzslenyje. Taclau

„Nidos ekspresijoje" - menininkai. Plenere kure ryskiausi ininkai; tarp jy - Dalia Kasciunaite, Grazina Vitartaite, :iiene, Irena Dauksaite-Guobiene, Aloyzas Stasiulevicius, intanavicius,AlgimantasKliauga, Henri kas Carapas,Arvydas ,ntanas Obcarskas, Gintaras Palemonas Janonis, Vilmantas :ius. Trys menininkai - Audrius Puipa (1950-1997), ltl<unas (1955-2005), Romualdas Kunca (1935-2011) -lusy pasaulj. Jy sviesiam atminimui kolegos skyre plenerus Dus. Toks buvo ir pastarasis tapytojy susiburimas „Nidos '": jungtinis Nida-Juodkrante-Uzupis pleneras, skirtas )mualdui Kuncai, sly mety birzelio 28-^q iskeliavusiam , atminti. Jungtinis, nes vilnietis R. Kunca, daug mety kur^s veje Uzupyje, buvo aktyvus Uzupio menininky kolonijos eno ir kure tarsi dviejuose pasauliuose. Jis, daug demesio 30Je skyr^s sostines senamiesciui, sukur?s jsimintiny f ir portrety, visa savo esybe verzesi j Nidq, kurioje ipsilank?s dar 1957-aisiais, taip buvo pakeretas Neringos kasmet po kelis kartus cia atvykdavo. Tape, liejo akvareles. ravo su vietos gyventojais. Cia jis buvo savas, artimas ir labai bipus? tapytojo ir neringieciy meil? tarsi sutvirtino 2008 15 savivaldybes nupirkta R. Kuncos 52-jy darby kolekcija. >ia vienoje valstybineje institucijoje - Neringos istorijos saugoma R. Kuncos kurybos palikimo dalis. sis intelektualas

isazinis internetas apie Romualdq Kuncq pateikia labai Drmacijos. Verta prisiminti ir gal kiek papildyti zinias apie j dieny Uetuvos tapytojq. Glme Veliuonoje. 1957 m. per uvos valstybiniame dalles institute (dabar Vilniaus dalles priesdiplomin? praktikq, kuriai vadovavo prof. Antanas

irmqkart apsiianke Nidoje. Kursiy nerija taip pakerejo.

kad, noredamas cia ilgiau buti ir tapyti, paprase nukeiti jo diplominio darbo „Buriuotojai Nidoje" gynimq. Lik^s Nidoje daug kure, kurj laikq dirbo dailininku apipavidalintoju ir „kultmasoviku" „Jurates" viesbutyje, organizuodavo ekskursijas po kopas. 1959 m. baige institutq. Su zmona medike, gav? nukreipimus dirbti Klaipedoje, jsikure uostamiestyje. Taclau, kaip prisiminimuose rase R. Kunca, specialiosios tarnybos, atradusios jvairiy priekabiy, priverte vadovus isvaryti jj is tarnybos ir dirbtuves; liepe „ciuozti" tolyn nuo juros. Grjzo j Vilniy. 1965-1999 m. deste Vilniaus M. K Clurllonlo vidurineje meno mokykloje (dabar Nacionaline Mikalojaus Konstantino Ciurlionio meny mokykia). Nuo 1962 m. - Uetuvos dailininky sqjungos narys, Lietuvos-Prancuzijos asociacijos narys. Beje, tik del R Kuncos energijos ir uzsispyrimo issaugotas prancuzy kalbos knygynelis sostines Didziojoje gatveje. Pavyko jrodyti, kad prancuzisky knygy reikia ir vilnieciams, ir jam, kiekvienq menesj is savo pensijos nusiperkanciam knygq prancuzy kalba...

Lietuvoje surengta daugiau kaip desimt personaliniy R Kuncos parody; net tris - per paskutiniuosius dailininko gyvenimo metus. Taclau akivaizdu, kad R. Kunca dar deramai nejvertintas, nelabai zinomas placiajai visuomenei. Menotyrininke Njole Tumeniene daug mety pazinojo menininkq, gerai zino jo kurybq. .Romualdas Kunca buvo ryskus XX a. realistines pakraipos dailininkas. Jis lablau vertino tradicijq, nei dabar madingq postmodernistin? kulturq, - kalba N. Tumeniene. - Taclau jam, XX a. dailininkui, neuzteko vaizduoti vien objektq, realistinj vaizdq. R. Kuncos kurybai budingas spaivy intensyvumas, jy kontrastai ir gebejimas tuos kontrastus suderinti. Savo drobese jis sprende meno dekoratyvumo, spaivy skambesio ir ritmo, kitus dalykus. Tokiu budu R. Kunca pasireiske kaip ryskus XX a. modemiosios tapybos atstovas.

Pasak menotyrininkes, realistiniai R Kuncos paveikslai unikalus, nes juose - besikeicianti Nida ir visa Neringa; laivai, namai, zmones. Nidos paveikslas nebuty toks pilnas,jei neturetume R Kuncos.

Manau, didziausia menininko problema, kad baig^ studijas ViiniuJe,Jis isvaziavo dirbti {Klaipedq, - samprotauja N. Tumeniene. -Juk uostamiescio menas tuomet buvo tarsi Lietuvos kulturos procesq parasteje Apie Klaipedos menininkus, jq kurybq pradeta kalbeti tik tuomet, kai miestui erne vadovauti Alfonsas Zaiys, rod^s kurejams isskirtini, demesl net kviet^sjuos dirbti; Klaipedq.

N. Tumeniene su R. Kunca susipazino, kai jis is Klaipedos grjzo i Vilniy, pradejo dirbti M. K Ciurlionio vidurineje meno mokykloje. Moters sunus mokesi sios mokyklos Dailes skyriuje, tal ji daznai mate R Kuncq, kuris kartu su kitais pedagogais negailedamas sav?s dirbo su moksleiviais, steige mokyklos muziejy, vazinejo po Lietuvq ieskodamas talentingy vaiky, vykdavo j kurybines vasaros stovyklas.

R. Kunca kiek jaunesnis uz musq garsiuosius tapytoJus,jo kolegas pedagogus M. K. Ciurlionio meno mokykloje Vytautq Clplljauskq, Vlncq Klsarauskq, Aloyzq Staslulevlclq, - sako N. Tumeniene. - Vyresnlems

buvo lengvlau. Jle jau buvo surad^ savo kurybos kryptl, zlnojo, kur glllntls, kq tollau daryti R. Kuncai buvo sudetlnglau. Jis anksti pradejo destytl ir vlslskal paslnere j pedagoglnj darbq. Dirbo savo kuryblnio laiko sqskaita...

Strichai portretui Plenero metu surengtas RKuncos atminimo vakaras.Jjj is Vilniaus

atvyko skulptore Asta Vasiliauskaite ir zurnaliste, kulturoioge Aldona Petrauskiene. Asta atveze RKuncq jamzinusiy fotografijy ekspozicijq, Aldona - graziy prisiminimy ir dailininkui dedikuotq eilerastj.

Mono svainls, M. K Clurllonlo meno mokyklos Dalles skyrlaus pedogogas Jonas Rimsa pries 25 metus supazindlno mane su R. Kun­ca, - prlslmena A Petrauskiene. - Tuo metu, Atglmlmo lalkals, dlrbau Vilniaus unlversltete, kur atvykdavo daug moksllnlnkq Is uzslenlo. Jle klausdavo manp, kas ta Lletuva, kokle zmones, kokle menininkai cia gyveno. Tal as, atsakydama {jq klauslmus, vesdavau sveclus IR. Kuncos dlrbtuvf, - dailininkas pulklal reprezentuodavo Lietuvos menq, kulturq Ir musq salies Intellgentljq. R. Kunca buvo erudltas, pollglotas, kalbejp prancuzq, Italq, vokledq, lenkq, rusq kalbomls... Jis vlslems dare dldzlul{ (spud^ O vlesniq is buvusios Jugoslav jos, Isgyvenuslq Balkanq tragedljq, ikl asarq sugraudlno. Kal dailininkas {telke natlurmortq su mollugais. Toklals, kuriuos auglno moters senells...

A. Petrauskienes seima artimai bendravo su dailininku. Sako, R. Kunca buvo isskirtinio padorumo zmogus, nlekam „nelipo per galvas" del parody, lengvaty ar kokiy kity daiyky. Taclau ir j biciuliy ratq ne visus jsileisdavo, nes iskart pajusdavo dvilypius zmones, labai nemego issididinusiy persony. Dar moteris pasakoja, kad nemate tokio menininko, kuriam taip sunku buty issiskirti su savo kuriniais ir kuriam visai nerupety pinigai. Net ir budamas nepritekliuje, jis vijo salin mintis apie savo kurinio pardavimq. Nes pardavimas - prilygo praradimui. O jis tikejo, kad ty darby gall prireikti parodoms...

Moteris prlslmena, kaip apsidziauge suzinojusi, kad Neringos savivaldybe ketina nupirkti R. Kuncos darby. Ir kaip ilgai teko jj jkalbineti, kad jis bentnueity pasikalbeti su jj tqkart pakvietusiais miesto vadovais... Manau, tlkras stebuklas, kad R. Kunca perleldo kurlnlus savlvakJybes zlnlon, - sako A. Petrauskiene. - Tlkrlauslal tik del to, kad jo rysys su Nlda buvo ypatlngas. Cia dailininkas kasmet po kells kartus atvazluodavo, net norejo islkurti Dziaugluosi kad menininko svajone bent per darbus Isslpllde. Dldele R. Kuncos kurybos dalls yra Nidoje. Ten, kur Ir buvo sukurta; Nidoje liks amzinai

A. Vasiliauskaite ypac daug fotografavo R Kuncq nuo 2006 m., kai, dailininko patarta, jsigijo gerq skaitmeninj fotoaparatq. Moteris turi daugyb? dailininko fotografijy; portrety, reportaziniy darby is jo tapybos pleneruose, parodose, susitikimuose su parody lankytojais. Tai jdomus, unikalus ir labai vertingi kadrai - patles dailininko perziureti, profesionaliai jvertinti. Regis, paskutiniuosius 26-erius gyvenimo metus R Kunca bene artimiausiai bendraudavo su kolege, skulptore Asta. Mat likimas leme, kad menininky dirbtuves Uzupyje

NIDA 15

Romualdui Kuncai atminti Tapytojo Maest ro R o m u a l d o Kuncos a t m i n i m o el<spozicija Nidoje paruose dail inlnlte Asta Vasi l iauskaite

OS pleneras „Nidos ekspresija 2011" vyko mgsejo 7-17 d. -26dJuodkranteje.Tarptautlnlai Nidos plenerai tarytum ke" {..Tiltas") manifesto-programos idejq - burtis ir kurti ant kurybinius tiltus tarp kulturij ir bendruomeniy. eneras skirtas nesenial Anapilin iskeliavusiam tapytojui

Kuncai (1935-2011) atminti. Anot ilgamecio nerij organizatoriaus dailininko Sauliaus Kruopio, t iskilaus tapytojo atminimg, menininky stovykla rengta tarsi dvasinis tiltas, jungiantis Uzupj, kur ininko dirbtuves, ir Kursiy nerijq. Todel siemet plenero dalyviy sudare Uzupio menininky kolonijos , kuriy bendruomenes narys buvo ir Romualdas nininkai Nidoje gyveno Hermano Blodes name „Villa iabar poilsio namai „Nendre"). Jau antri metai dalis padirbej? Nidoje, persikelia j Juodkrantes poilsio zuolynas", kuriy seimininkai j iems suteikia progq savait? tapyti savitq Kursiy nerijos krastovaizdj. Kaip aji siy mety plenero tema iskilo padrindiniai Nidos

ilstamas kasmetinis jo rengejas Saulius Kruopis ad grupine kurybine kalve yra stipriausia plenery nero tikslas - tapyba, kurybinlal atsiverimai ir tas su savo „gltdljos"zmonemis. Tik tokia, organizuota stovykla suteikia gollmyb^ daugellul menininkq 'abal brangiq Nidq. <...>Vlsl menininkai skirtingl. •(• sovgs, nel kltq prievartauti. Estl Ir kotorlstlnes loro, Ir lalsvesnes - ekspreslonlstlnes, kltl dlrba 7 darysl ~ [valroveyra, glncal tarp sroviq visals lalkals eran kvleclu evolluclonuojanclus tapytojus, kurle turl ' tlkslq. Plrmenybe - asmenybems, apslsprenduslems nlu kellu, topantlems nuolatos, ne del plnlgq, Juos tlkralslals profeslonalams.

us Uzupio menininky bendruomenei atstovavo Bagdonas, Asta Janciauskalte, Vytenis Bazaras, Rusys, Saule Urbanaviciute, Vygantas Vejas, Dalia

Mazeikyte ir dailetyrininkas Vytautas Tumenas. ir kity tapytojy: Saulius Kruopis, Arturas Savickas, s Algirdas Taurinskas, kretingiskis Andrius aunietis Gintaras Pankevicius, siaulietis Dalvis lalininkietis Juozas Budzinauskas, menininkai is ius Katia Cerevko ir Maksas Popovas, vokietes is iayreuth) krasto Kristel Golner, Helga Hopfe ir Elfi stviy menininkai is JCirmalos - pramonines grafikos ekslibrisy meistras Imantas Ozolinis ir j o zmona Ina Inta Linina-Ozolina. Siaulieciai kino rezisieriai i Berzinis ir Lina Pcelincevaite pristate savo fllmq neras 2010" ir kure filmq apie siy mety plenerq. ypatingq popiet? buvo surengta kurybine akcija

pajurio kopose: visi plenero dalyviai drauge tape etiudus mauduoliy tema. Pozuoti buvo pakviestas gyvas modelis. Taip glme savitos V. Vejo, V. Bazaro, S. Kruopio, K. Cerevko, G. Pankeviciaus ir A. Savicko plenerines improvizacijos, vaizduojancios jaunq apsinuoginusiq merginq, besideginanciq juroje. Plenero programq praturtino ir laivy „makety" plukdymo akcija, kuriq Nidos vaiky dziaugsmui surenge Uzupio menininkai. O plenero uzdarymo proga dalyvius Kursiy mariomis plukde Neringos savivaldybes jachta „Nida".

Nidos kulturos centre „Agila" surengto R. Kuncos atminimo vakaro metu buvo parodytas Gedimino Berzinio dokumentinis filmas apie 2010 m. Nidos plenerq, kuriame jamzintas ir paskutinis R. Kuncos kurybinis ruduo Nidoje, bei unikalus skulptoriaus Juozo Ruzgo filmas apie sio iskilaus tapytojo studentisko gyvenimo kasdienyb?, pokariu studijuojant Vilniuje, tuometiniame Lietuvos dailes institute.

Nidos pleneruose tradiciskai isrenkamas ir apdovanojamas ryskiausias naujas plenero autorius. Siame plenere kuriniy meniskumu ir israiskingumu issiskyre Astos Janciauskaites tapyba. Rati dailininke savo tapybos stilly vadina simbolistiniu ekspresionizmu. Spaivy israiskingumas, gamta ir spalvos jai svarbiausias demuo. Semdamasi vaizdiniy is tikroves, keturiose drobese j i savitai isreiske vldlnes busenas, jausmy verzlumq ir polekj. Taip gime paveikslas „Smelyny laivai". Jame vasaros kopy karsciu dvelkiancioje juroje, saules kaitra svytinciomis buremis Nidos burlaiviai plaukia po rausvai deganciu, zaizaruojanciu dangumi. Kituose paveiksluose virs marly pavirsiaus iskyla besisukancios milzinisko dydzio zvaigzdes, pietietisku karsciu dvelkianc iy smelio kopy su laivu danguje mirazai. Autore komentuoja: Kal valkstal kopose, akyse tarsi mlrazal susllleja smelynal su dangumi. Daug kas i tapybq atelna Ir Is mono praeities galvojlmq, valzduoclq. <...>Smelynuose norlsl pajaustl, {zvelgtl senoves, lalko, praeities mirazq. Tapytoja Neringos gamtoje iesko pastovumo ir lokalumo zenkly: Nidos plenere llglesl senoves zenklq arba smello, kurls talp pat asocljuojasl su lalko tekme. Slam lalkmeclul aktualu, kad Uetuvlskumas nelsnyktq, llktq kazkas labai seno kuryboj lyg smiltele. Tapau kurenus, kad netaptume „vlen visas pasaulls."

Ekspresija ir jausmingumas isreiskia dailininkes kulturfilosofines nuostatas. Jos teigimu, norlsl nenutoltl nuo lletuvlskos kulturos tradicijos, ryslo su senove. Stengluosl Ir spolvlskal nenutoltl nuo lletuvlsko kolorlto. Todel kartals

juostq zenklq fragmentus „iaudzlu" j tapybq, tarsi savo parasq uzsidedu.

Viename jspudlngesniy Algirdo Taurinsko darby vaizduojamas retas motyvas, autoriaus perkeltas dar is astuntojo XX a. desimtmecio naturos eskizo. Paveikslas byloja

apie nenumaldomq gamtos ir laiko jegq, pasiglemzianciq zmogaus darbo vaisius - uzpustytas senas valtis, kysancias is smelio.

Dailininkas Arturas Savickas komentuoja savo tapybos kolorlto pobudj: Pilna menininkq, daranclq purvlnas spalvas... Kal mokiausi, visokias plastlkos kalbas Isbandzlau: tapiau ir abstrakclal, ir reallal, Ir purvinomis, Ir svleslomls spalvomis... Dabar man norlsl tlkrq spalvq, nes derlntl pllkas - tal tas pat kaip tureti juodq apsirangos stlllq - vlsada bus geral. Man (domiau suderinti tarsi nesuderlnamas spalvas, surandant skambq jq santyki. Spaivy kompozicija j am rupi labiausiai: Noreclau, kad mono kuryboje vlsko butq daug. Todel megstu {valrq kolorltq. Nenorlu apslbreztl rlbq, sleklu ivairoves. Rltmas man labia svarbu - kompozlclnlal spalvq paslkartojlmai tarsi nepaisant objekto, nes svarbiausla - spalvlnes nuotaikos kurlmas. Nors Is esmes objektal Islleka, gall juos atsektl. Juk kosmoso nekurlu - mono darbal paremtl matytu valzdlnlu. Is jo sudarau kompozicljq, pertelklu pajaustq jausmq, nuotalkq.

Meluoclau sakytamas, kad megstu tapyti nelglamus dalykus. Galvoju, kodel apllnk tlek btogq dalykq? Vlsq gyvenlmq su tuo suslduriame. Bet negi sou blogo linkesi? Todel, manau, relkla velktl su tarn tlkra pozltyvla nuostata. Del to nesinori tapyti blogq dalykq. Man kuryba - tal slokla tokia medltaclja, 0 medltuodamas jogas juk negalvoja aple blogus dalykus... Kurybai turiu atslpalalduotl. Talp, dzlugeslo mono darbuose daug Ir vlsal nemanau, kad jle turetq buti lludnl. Sutlnku su profesoriaus A. Andrljausko nuomone, kad genlalQs kurinial glmsta tik lludesyje Ir vlenatveje. Taclau manau, kad vlenatveje lludesys gall bCitl, bet Ir jis turl buti svlesus, o ne persunktas apmaudo ar gallesclo del kazko, o vidlne rlmtls. Neislvalzduoju, kaip gall buti darbas be filosofijos. Jel be filosofijos - tal Irgl tom tlkra fllosoflja. Per tapybos darbus pazistu dar Ir save.

Atvykusj j plenerq tapytojq traukia patirti tikry gamtos spaivy gyvyb?. Atvaziavus Nldon norlsl prlslllestl prle naturos spalvq. As cia atslgaunu, kad paskul gr\zfs galeclau kurti savo dirbtuvese. Nidos man reikia, kad neuzslblokuotq, llktq jautrl mono spalvq „klausa". Cia, Nidoje, gall nueltl prle juros, pabutl su savlml, todel labai geral jautiesi Mleste to padarytl negall. Klta vertus, Isvazlav^s j kurybines dirbtuves, „gauni sprigtq j kaktq", nes apllnka cia vlslskal kltokla, nel esl prlpratp. Keltlesl, Iml daug kq daryti kltalp. Grjzfs noma, sugrfztl Ir j savo {prastq busenq. Taclau buvlmu kuryblneje stovykloje pagyvlnl savo kurybln^ vlenatv^... Atvazluoju j Nidq kartq per metus. Butent cia Iselnu su drobe Ir molbertu { gamtq. Man labai smagu apcluoptl Ir pertelkti gamtq, apllnkq: med(, pus{, namq, vandenj. Tal neslkelcla. Norlu, kad mono paveiksluose butq jauclamas tos akimirkos, tos vietos kvapas, - pasakojo A. Savickas. Dvi drobes autorius nutape zvelgdamas nuo Uosves kalvos.

NIDA 19