Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Dvi tikros istorijos iš emigrantų gyvenimo JAV5 p.

Klonuoti medžiai valys užterštą aplinką13 p.

Aštrių pojūčių mėgėjų ledinis vanduo

negąsdina14 p.

Tropikų šauksmo pakerėtas11 p.

Dažnas baidarininkas išsimaudo srauniame Dūkštelės vandenyje.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 1Aktualijos

Vida TAVORIENĖ

Jau kurį laiką visuomenę stulbi-na savižudybių ir žmogžudysčių ro-dikliai, patyčios ir smurtas šeimoje, gatvėje, televizijoje, internete. To-kioje aplinkoje veši ir vaikų agresija, kuri kaip virusas plinta iš suaugusių-jų pasaulio ir tampa kone įprastu jų bendravimo būdu. Ar mūsų visuo-menė pasirengusi padėti patyčias pati rianti ems vaikams ir suvaldyti smurtaujantį jaunimą?

Lietuvoje patyčių daugiausia

Paskutiniai tyrimai rodo, kad pa-tyčias Lietuvos mokyklose regulia-riai patiria 30 vaikų iš 100. Iš savo bendraamžių tyčiojasi apie 30 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių. Pas-tebima, kad pastarųjų tyčiojimosi formos yra žiauresnės.

„Pas mus ateina vis daugiau tėvų, vaikų, kurie pasipasakoja apie paty-čias, prašo pagalbos. Jei problema suvokiama, tai jau gana didelis pa-siekimas, kuris leidžia ieškoti būdų, kaip sustabdyti patyčias“, – paste-bi Kauno Dainavos jaunimo centro vadovė Vytautė Užaitė.

„Agresijos protrūkių mokyklose nemažai. Vaikai mokosi iš suaugu-siųjų, o visuomenėje daugėja ir paty-čių, ir smurto. Maža to, suprastėjusi šeimų ekonominė ir socialinė pa-dėtis, išaugęs skurdas, didelė emig-racija kelia dar daugiau rūpesčių ir turi įtakos patyčioms. Tendencijos ryškiai blogėja. Kol nespręsime šių problemų valstybės lygiu, lokalios priemonės ar trumpalaikės akcijos bus bejėgės“, – neabejoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezi-dentas, Šiaulių „Romuvos“ gimnazi-jos direktorius Vytautas Giedraitis.

Lietuvos mokinių parlamento atstovė Justina Nemanytė apgai-lestauja, kad patyčios tapo paauglių bendravimo būdu. „Tai yra baisiau-sia. Jei tinkamai nereaguosime, šis

reiškinys tik gilės. Deja, daug kas yra linkęs tai ignoruoti ir praeiti pro šalį“, – kremtasi moksleivė.

Pasaulinės sveikatos organizaci-jos tyrimo duomenimis, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietu-voje patyčių daugiausia, nors pas-taraisiais metais jų mūsų šalyje su-mažėjo.

Kovo 21–27 d. viešoji įstaiga „Vaikų linija“ ir partneriai organi-zuoja akciją „Savaitė be patyčių“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į agresiją tarp vaikų ir skatinti pagar-bius, draugiškus santykius. Antrą kartą rengiamoje akcijoje dalyvau-ja daugiau kaip tūkstantis ugdymo įstaigų bei nevyriausybinių organi-zacijų iš visos Lietuvos.

Žiaurumas – iš suaugusiųjų

Pasak „Jaunimo linijos“ vadovo psichologo Pauliaus Skruibio, paty-čios – viena dažniausių problemų, dėl kurių pagalbos kreipiasi jaunuoliai. Jos gali tapti vienu svarbesnių veiks-nių, pastūmėjančiu savižudybės link.

„Vaikai, paaugliai – visuomenės veid rodis. Kiek smurto tarp suau-gusiųjų, kiek moralinio melo, nepa-kantumo, netolerancijos! Tad stebėtis reikėtų ne jaunimo, o suaugusiųjų, iš kurių jis to išmoksta, žiaurumu“, – teigė P.Skruibis.

Psichologo įsitikinimu, visuomenė, kurioje labai daug smurto, nėra pasi-rengusi padėti patyčias patiriantiems vaikams. Lietuvoje aukščiausias savi-

žudybių ir vienas aukščiausių žmog-žudysčių rodiklių.

Anot „Jaunimo linijos“ vadovo, kalbant apie smurto ir patyčių pre-venciją, tenka konstatuoti, kad mūsų visuomenėje daug bejėgiškumo.

„Pedagogai skundžiasi, kad reikia ginti ne mokinių, o mokytojų teises. Vadinasi, jie jaučiasi bejėgiai, nesusi-tvarko su mokiniais. Nenoriu kaltin-ti mokytojų, tačiau tai rimta proble-ma. Tėvai, smurtaudami prieš vaikus, irgi demonstruoja, kad yra bejėgiai. O kiek diskusijų sukėlė bandymas pri-imti įstatymą, kuriuo būtų uždraus-tos fi zinės bausmės prieš vaikus! Tai rodo valstybės bejėgystę“, – sampro-tavo psichologas.

Saulius TVIRBUTAS

Šalies politi nėje padangėje atsira-do dar viena parti ja – Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Naujai iškepta politi nė organi-zacija ti kisi savo įtaka prilygti sėkmin-

gai veikianti ems kolegoms Vakaruose. Pagrindiniai parti jos uždaviniai – atsi-sakyti atominės elektrinės statybos planų, plėtoti atsinaujinančius energe-ti kos šalti nius, kovoti prieš geneti škai modifi kuotų organizmų panaudojimą,

propaguoti kitas ekologijos idėjas. O visuomeninis Lietuvos žaliųjų judėji-mas mano, kad naujai parti jai suderin-ti politi nes ambicijas ir meilę gamtai bus neįmanoma.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Trys galingi sprogimai Japonijos atominėse jėgainėse visame pasau-lyje sukėlė nerimą dėl branduolinės energeti kos ateiti es. Naujos Visagi-no AE statybų šalininkai ti kina, kad nelaimė Japonijoje nepakoreguos Lietuvos planų – mūsų šalis statys atominę elektrinę, bet statybų kai-na gali būti per didelė.

Neišvengiamai pabrangs statyba

Seime prieš interpeliaciją atsilaikęs energetikos ministras Arvydas Sekmo-kas neatskleidžia, ar tragedija Fukuši-mos AE pakoreguos Lietuvos planus Visagine. „Atidžiai stebime įvykius Ja-ponijoje, o kvalifi kuočiausias išvadas dėl jų padarys TATENA“, – teigė mi-nistras A.Sekmokas. O Lietuvos ener-getikos instituto direktorius, akade-mikas Jurgis Vilemas neabejoja, kad nelaimė jau daro įtaką.

„Iki šiol net didžiausi pasaulio bankai nenoromis finansuodavo branduolinių jėgainių statybų pro-jektus, kreditus teikdami labai di-delėmis palūkanomis, nes jėgainių atsiperkamumas labai ilgas, – sakė J.Vilemas. – Įvertinus ir paskuti-nį atvejį, neabejoju, kad tie kreditai ato minių elektrinių statyboms bus dar brangesni, o sykiu atbaidys ir pa-skutinius investuotojus.“

Kad Visagino AE statyba brangs, diegiant papildomas saugumo siste-mas, pritaria ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Atominės jėgainės statyba – miglose

Nukelta į 3 p.

Prieš vaikų patyčias ir smurtą visuomenė bejėgė

Politi kos ringe – Žaliųjų sąjūdžio parti ja

Išaugęs skurdas, socialinė atskirti s didina ne ti k emigraciją, bet ir vaikų nepakantumą, patyčias.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje įsteigta Lietuvos žaliųjų sąjūdžio parti ja žada siekti mandatų artėjančiuose Seimo rinkimuose ir aktyviai kovoti prieš atominę energeti ką Lietuvoje ir už jos ribų.

T yrimai rodo, kad Iš savo bendraamžių tyčiojasi apie 30 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio parti ja žada atkyviai įsilieti į politi nį Lietuvos gyvenimą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daugybė vyriausybių jau sustabdė dau-giamilijardinius atominės energeti kos projektus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)2

Dalyvaus rinkimuose

Steigiamajame Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos suvažiavime pir-mininku išrinktas Juozas Dautar-tas“ teigė, kad partija jau sulaukė žaliųjų partijų iš kitų Europos šalių sveikinimų. „Turime daugiau kaip 2,4 tūkst. narių, – sakė pirminin-kas. – Mūsų tikslas – keisti valsty-bės požiūrį į aplinką, žmonių gy-venseną, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.“ J.Dautarto teigimu, partija neturi išankstinio požiūrio, kurių kitų politinių jėgų pažiūros jiems artimiausios. „Socialiniais klausi-mais daugiau esame kairioji jėga, bet daug kur mūsų nuostatos arti-mos dešiniųjų pažiūroms, – kalbėjo pirmininkas. – Dirbsime abiem ran-komis – ir dešine, ir kaire.“

Partijos lyderis tikino, kad partija būtinai dalyvaus artimiausiuose rin-kimuose į Seimą 2012 m. J.Dautartas šiuo metu dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento di-rektoriaus pavaduotoju.

Atominei energijai – ne

Partija paskelbė, kad vienu svar-biausių tikslų jai bus kova prieš ato minių elektrinių statybas Lie-tuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningra-de. „Visas savo jėgas sutelksime, kad tiek mūsų Vyriausybė, tiek užsie-nio žaliosios partijos, tiek Europos Parlamento žaliųjų frakcija imtųsi priemonių, jog tai neįvyktų“, – tei-gė J.Dautartas. Dėl to partija šalyje žada inicijuoti ir referendumą.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmi-ninko pavaduotojo Sauliaus Pikšio manymu, atominė energetika ne tik pavojinga, bet ir per didelė fi nansinė našta mūsų šaliai. „Vietoje jos turi-me plėtoti alternatyvius energijos šaltinius“, – įsitikinęs jis.

Tai, kad partijos suvažiavimas su-rengtas būtent tada, kai abejonės dėl atominės energetikos perspektyvų po avarijos Japonijoje, Fukušimos atominėje elektrinėje, pasklido vi-

same pasaulyje, partijos primininkas laiko sutapimu. „Nesame populistai, kurti politinę partiją rengėmės be-veik dvejus metus, kruopščiai ruo-šėme įstatus, nes mums neužtenka tik paskelbti dešimt Dievo įsaky-mų, kaip darė kai kurios kitos nau-jos partijos“, – tvirtino J.Dautartas.

Kiti žalieji liks nuošaly

Prie naujos partijos neprisijungė visuomeninis Lietuvos žaliųjų judė-jimas. „Dauguma tos partijos žmo-nių neturi nieko bendro su žaliaisiais ir spekuliuoja judėjimo vardu, klaidi-na Lietuvos žmones, – mano Žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. – Norint ginti gamtą, ne-būtina steigti partiją.“

A.Kerpausko nuomone, kovojan-tys už ekologiškas idėjas žmonės po-litikoje neišvengiamai turės priim-ti kompromisus ar net išduoti savo ideologiją. „Juk partijai išlaikyti reikės

didelių lėšų: steigti skyrius, įdarbin-ti žmones, rengti rinkimų kampa-nijas, – aiškino jis. – Kyla daug abe-jonių, ar pritraukus rėmėjų paskui neteks jiems nuolaidžiauti. Štai Lat-vijoje, nors ir yra politinė žaliųjų par-tija, vis tiek buvo nuniokoti miškai.“

J.Dautartas savo ruožtu tikina, kad nemažai partijos žmonių daly-vavo ar tebedalyvauja žaliųjų orga-nizacijų „Atgaja“, „Žemyna“ veik-loje. „Pats esu buvęs „Žemynos“ pirmininku prieš 23 metus. Mes nenorime konfrontuoti su Žaliųjų judėjimu ir kviečiame juos bendram darbui“, – kalbėjo jis.

Teks daug paplušėti

Politologas Algis Krupavičius aiš-kino, kad žaliųjų partijos Vakaruo-se jau seniai turi savo nišą politikoje. „Vokietijoje jos nariai kartais dalyvau-ja valdančiosiose koalicijose, kitur taip pat sėkmingai konkuruoja rinkimuose ir gauna vietų parlamentuose, – kal-bėjo politologas. – Lietuvoje dabar daug palankesnė situacija tokiai par-tijai įsteigti nei buvo prieš 20 metų. Tada įsteigta žaliųjų partija nesulaukė visuomenės palaikymo.“

Pasak A.Krupavičiaus, naujai poli-tinei jėgai teks nelengva užduotis kon-kuruoti su daugybe kitų partijų. Šiuo-se savivaldos rinkimuose dalyvavo 23 partijos, o iš viso jų jau įregistruota 41. „Viskas priklausys nuo to, kaip žalie-siems pavyks įtikinti visuomenę pa-laikyti jų ideologiją, – sakė politolo-gas. – Įveikti 5 proc. barjerą rinkimuose į Seimą bus nelengva, bet jie dar turi nemažai laiko pasirengti rinkimams.“

Mokyklos maskuoja smurtą?

Su vaikais dirbantys psichologai pastebi, kad mokyklos vis dar yra lin-kusios maskuoti patyčių ir smurto ap-raiškas, tarsi tai būtų išskirtinė vienos įstaigos bėda. Psichologams kartais iš moksleivių tenka išgirsti, kad šiems pildant anketas apie patyčias moky-tojai paragina nedramatizuoti situaci-jos ir atsakyti į klausimus pozityviau.

Lietuvos mokyklų vadovų asocia-cijos prezidentas V.Giedraitis nenorė-

tų sutikti, kad mokyklos slepia smur-to atvejus. „Mokyklose yra socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie dir-ba savo darbą. Kai prireikia, kreipiasi pagalbos į kitas institucijas“, – tvir-tino Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius.

Tačiau vaikams pagelbėti galintys specialistai dirba toli gražu ne kiek-vienoje mokykloje. Nemažai rajonų mokyklų neturi psichologų ir socia-linių darbuotojų.

V.Giedraitis pripažino, kad peda-gogams, taip pat ir tėvams stinga pa-sirengimo kovojant su vaikų smurto ir

patyčių apraiškomis. Anot jo, tais me-todais, kurie buvo taikomi anksčiau, jau neįmanoma paveikti ir pasiekti teigiamų rezultatų. „Gąsdinimais ne-paveiksi, su vaikais reikia kitaip ben-drauti ir dirbti“, – įsitikinęs sakė gim-nazijos vadovas.

Lietuvos mokyklų vadovų aso-ciacijos prezidentas pasigenda vals-tybinio požiūrio rengiant įvairias prevencines programas. „Pastarųjų yra nemažai, tačiau susidaro įspū-dis, kad tai tėra padrika atskirų or-ganizacijų segmentinė veikla – ne-sujungta ir nekoordinuojama. Todėl

sunku ir mums, vadovams, ir mo-kytojams įvertinti, kokia prevencinė priemonė efektyviausia“, – tvirtino V.Giedraitis.

Iš paauglių tyčiojamasi ir elektroninėje erdvėje

Anot psichologų, šiuolaikinės technologijos padeda patyčių, agresi-jos sklaidai. Atsiradus naujoms tech-nologijoms, pasklido naujos patyčių formos. Siuntinėjamos įžeidžiančio turinio elektroninės žinutės, interne-te vis daugiau galima pamatyti nufi l-muotų jaunimo smurto scenų.

Elektroninė erdvė leidžia pasislėp-ti, todėl įžeidinėti ar tyčiotis gali ir tie, kurie realybėje taip nedrįstų elgtis. Kauno Dainavos jaunimo centro va-dovės V.Užaitės teigimu, patyčių mas-tas elektroninėje erdvėje kelia nerimą. Apie tai kalba ir tėvai, ir vaikai.

Agresijos apstu ir televizijoje. Tė-vai įnikę žiūri kovinius fi lmus, o vaikai neatsitraukia nuo animacinių fi lmu-kų, kuriuose pilna žudynių. Pasak psi-chologų, ekrane rodomas smurtas be tolesnių pasekmių aiškinimo iškreipia vaikų suvokimą, jie tampa nejautrūs arba ne tokie jautrūs aplinkai. Filmų herojų elgsenos modelius ir problemų sprendimo būdus jie linkę perkelti į gyvenimą.

„Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų jau būna pamatę apie 7 000

įvairiausių smurto apraiškų per tele-viziją, internetą. Visuomenė tai tole-ruoja, tad ko norime iš paauglių? Tai, kas anksčiau jiems atrodydavo žiauru, dabar tampa matyta ir vos ne įpras-ta“, – teigė V.Užaitė.

Vienas apsiginti negali

Anot „Vaikų linijos“ psicholo-gės, iniciatyvos „Savaitė be patyčių“ koor dinatorės Marinos Mažionie-nės, patyčias patiriančiam vaikui bū-tina suau gusiųjų pagalba. Pastebima, kad skriaudikų būna daugiau, jie būna stip resni, todėl vienam skriaudžia-mam vaikui sunku tai sustabdyti.

„Vaikai jaučia gėdą, kaltės jausmą, išgyvena didelį bejėgiškumą, kad iš jų tyčiojamasi. Suaugusieji gali laiku pastebėti tokią jų emocinę būklę, at-kreipti dėmesį į pokyčius“, – kalbėjo M.Mažionienė.

Psichologo P.Skruibio teigimu, la-bai svarbu išlaikyti bei stiprinti tėvų ir vaikų emocinį ryšį. Tai padeda spręsti visokius iškylančius sunkumus.

„Jei sunku rasti kalbą su vaiku, rei-kia prašyti specialistų pagalbos. Daž-nai atsitinka taip, kad tėvai laukia iki paauglystės, kai problemos tampa labai aštrios ir būna per vėlu auklėti savo vaikus. Svarbiausia išlaikyti ryšį – domėtis vaiko gyvenimu, džiaugsmais ir nesėkmėmis“, – patarė „Jaunimo li-nijos“ vadovas.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų jau būna pamatę apie 7 000 įvairiausių smurto apraiškų per televiziją, internetą. Visuomenė tai toleruoja, tad ko norime iš paauglių?

„Norint ginti gamtą, nebūti na steigti parti ją“, – įsiti kinęs Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys A.Kerpauskas.

Prieš vaikų patyčias ir smurtą visuomenė bejėgė

Politi kos ringe – Žaliųjų sąjūdžio parti ja

Su vaikais dirbantys psichologai pastebi, kad mokyklos vis dar yra linkusios maskuoti patyčių ir smurto apraiškas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Juozo Dautarto teigimu, parti ja neturi išanksti nio požiūrio, kurių kitų politi nių jėgų pažiūros jiems arti miausios. Eltos nuotrauka

Administracinių nusižengimų ko-deksas leis visiems pažeidėjams grei-čiau susitaikyti su valstybe.

Teisingumo ministras Remigijus Ši-mašius siūlo leisti už bet kurį pirmą kartą padarytą administracinės teisės pažeidimą skirti ti k pusę minimalios baudos. Šią ir kitas naujoves siūloma įtvirti nti naujame Administracinių nu-sižengimų kodekso (ANK) projekte, ku-ris turėtų pakeisti dar 1984 m. priimtą ir tebegaliojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

Nuo šių metų sausio nepiktybiniai pažeidėjai galėjo sumokėti pusę baudos ti k jei pripažino savo kaltę, prasižengė pirmą kartą, jiems grėsė ne didesnė nei 3 tūkst. litų piniginė bauda ir nebuvo padaryta žalos.

Dabar siūloma leisti tokią tvarką tai-kyti visiems pirmąkart padariusiems administracinius nusižengimus, sutei-kiant galimybę skirti pusę baudos arba perpus sutrumpinti nuobaudos termi-ną (pvz., laikotarpį, kuriam ati mamos teisės). Tiesa, lieka galioti išlygos, kad lengviau nuo bausmės išsisukti nega-lės ti e, kurie nusižengė būdami neblai-vūs, neatlygino padarytos žalos ar iš jų numatyta konfi skuoti turtą. Naujame ANK projekte siūloma įtvirti nti nuobau-das, kurios pirmiausia orientuotos į as-menų elgesio keiti mą, o ne represines priemones. Visiškai atsisakoma areš-to bausmės už administracinius pažei-dimus (ji paliekama kaip baudžiamoji sankcija), įtvirti nama daugiau galimy-bių skirti viešuosius darbus, įvedama galimybė asmenims kaip bausmę skirti išklausyti auklėjamuosius kursus.

GK inf.

Pakeistas kodeksas

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 3

„Įvykiai, be abejo, gali turėti įtakos Lietuvos planams, nes psichologinis poveikis, kurį mes visi patiriame, gali turėti ir politinių pasekmių“, – sakė D.Semaška.

Akademikas J.Vilemas teigia, kad brangiai kainavę Fukušimos AE reak-toriai po jų aušinimo jūros vandeniu yra negrįžtamai prarasti.

„Japonija atsigaus po šoko, nes turi trečią pagal dydį ekonomiką pasauly-je, – konstatavo J.Vilemas. – O Lietu-vai atominės jėgainės statyba gali tap-ti nepakeliama našta, nelaimės atveju valstybės lauktų bankrotas.“

Derasi ir su japonais?

Seimo Atominės energetikos ko-misijos pirmininkas Rokas Žilinskas teigė, kad įvykiai Japonijoje neturės jokios įtakos Lietuvos deryboms su galimais Visagino AE investuotojais. „Įvykiai Japonijoje niekaip nepakore-guos mūsų planų statyti atominę elek-trinę, nes net ir nenaujausios branduo-linės technologijos parodė, kad jos yra saugios“, – tikino R.Žilinskas.

Reaktoriai Fukušimos AE buvo įrengti prieš 30–40 metų.

„Mūsų reikalas yra formuoti vi-suomenės nuomonę, kad branduolinė energetika net nelaimių akivaizdoje yra saugi“, – akcentavo R.Žilinskas.

Jis nei paneigė, nei patvirtino, ar tarp galimų Visagino AE investuo-tojų yra Japonijos kompanija. Reak-torius Fukušimos AE suprojekta-vo amerikiečių bendrovė „General Electric“, o statė Japonijos kompa-nija „Kajima“.

„Esu informuotas apie derybas, bet kol jos vyksta, partnerių tikrai neat-skleisime“, – teigė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas R.Žilinskas.

Lietuvos žalieji neprotestuos

Įvykiai Fukušimos AE jau sukė-lė protestų prieš atominę energetiką bangą Vokietijoje. Tūkstančiai pro-testuotojų sudarė 45 km ilgio žmo-nių grandinę nuo Štutgarto iki Ne-karvesthaimo atominės elektrinės. Šia akcija siekiama užkirsti kelią bran-duolinių jėgainių darbo pratęsimui, už kurį pasisakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Protestų banga nusirito per Pran-cūziją ir Italiją.

Skirtingai nuo kitų valstybių, Lie-tuvos žaliųjų judėjimas (LŽJ) neketi-na rengti jokių protesto akcijų. „Šiuo metu turime aktualesnių temų, pa-vyzdžiui, Miškų įstatymo pakeitimai, žemės pardavimas ir panašiai, – var-dijo LŽJ atstovas Aleksandras Ker-pauskas. – Neigiamą savo nuomonę dėl Visagino AE esame išreiškę jau anksčiau ir ta mūsų nuomonė nepa-sikeitė. Kol kas tikrai nesiruošiame rakintis prie stulpų.“

Pasak A.Kerpausko, naujos akci-jos dėl Visagino AE būtų tik viešųjų ryšių akcija, todėl organizacija sutelks dėmesį į „žemiškesnius“ siekius.

Užsimirš kaip ir Černobylis

„Šiuo metu tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams nėra“, – tei-gia Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) specia-listai, atidžiai stebintys situaciją.

Akademikas J.Vilemas tikina, kad Fukušimos įvykiai greitai nepa-simirš.

„Po Černobylio avarijos prireikė maždaug 25 metų, kad visuomenė beveik viską pamirštų, tad panašiai bus ir su Japonijos įvykiais“, – teigė J.Vilemas.

Daugybė vyriausybių jau sustabdė daugiamilijardinius projektus, kol ne-bus ištirtos visos nelaimės priežastys.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Gimtasis kraðtas

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Atkelta iš 1 p.

Naujos atominės jėgainės statyba – vis dar miglose

Naujos atominės elektrinės projektas pakiboRimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analiti kas

Akivaizdu, kad po įvykių Japonijo-je visuomenės pasiti kėjimas bran-duoline energeti ka nepadidėjo, o ti kėjimas naujos atominės jėgai-nės statyba Visagine ti k sumažė-jo. Pasaulinė prakti ka rodo, kad įvykus net nedidelėms avarijoms tokie stambūs projektai būna ati -dedami bent jau kuriam laikui. AE projektai yra ilgalaikiai, todėl jiems būti nas ir visuomenės pritarimas. Tokios avarijos ti k sukelia papildo-mą sumaištį , ir svyruojanti esiems tampa lengviau apsispręsti , kuriai stovyklai jie save priskiria – staty-bos šalininkams ar priešininkams. Galime daryti prielaidą, kad bankai Visagino AE statybai kreditus teiks su didesne rizika, bet ne kartą esu sakęs, jog tokios elektrinės staty-ba mūsų šaliai yra per sunki naš-ta. Bent jau arti miausius 15 metų mūsų pramonės elektros energijos poreikis išliks nedidelis, o jį pasiga-minti valstybė pajėgi iš atsinauji-nančios energeti kos.

Žmonės nesigilina, kas iš ti krųjų sprogoJonas Gylys, KTU Energeti kos technologijų insti tuto direktorius

Įvykiai Fukušimos AE visuomenės nuomonę ti krai paveiks, nes žmo-nės nesigilina, kas ten iš ti krųjų sprogo. Vandenilio sprogimą gy-ventojai neretai prilygina reakto-riaus sprogimui, todėl neabejoti -nai formuosis neigiama nuomonė. Manau, kad šia nelaime pasinaudos atominės energeti kos priešininkai ir išpūs didelį burbulą, nors vande-nilio garų sprogimas neturi nieko bendra su branduoliniu sprogimu. Net šios nelaimės Japonijoje fone Visagino atominė elektrinė Lietu-vai reikalinga.

Seime prieš interpeliaciją atsilaikęs energeti kos ministras A.Sekmokas neat-skleidžia, ar tragedija Fukušimos AE pa-koreguos Lietuvos planus Visagine.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Reaktoriai Fukušimos AE buvo įrengti prieš 30–40 metų.

Akademikas J.Vilemas ti kina, kad Fukušimos įvykiai greitai nepasimirš.EPA-Eltos nuotraukos

Laikrodžio rodykles pasuksime valandą pirmynŠį savaitgalį, naktį iš kovo 26-osios į kovo 27-ąją,

Lietuvos gyventojai privalės pasukti laikrodžių rodyk-les valandą pirmyn ir pereiti prie vasaros laiko, kurio ritmu šalis gyvens iki šių metų spalio pabaigos.

GK inf.

Išsiuntė pakartoti nį kvieti mą

Bendrovės „Lietuvos dujos“ priva-tizavimo sutartyje koncernas „Gaz-prom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis. Tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad šios nuostatos jis nesilaikė ir taip pažeidė „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutar-tį. Kad šis pažeidimas būtų ištaisytas, Energetikos ministerija pasiūlė kon-cernui „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos nustatymo sėstis prie derybų stalo Briuselyje. Atsakymo dėl dery-bų kol kas nesulaukta. Tad ketvirta-dienį koncernui „Gazprom“ išsiųstas pakartotinis kvietimas.

Ministerija taip pat pasiūlė kon-cernui „Gazprom“ paviešinti „Lietu-vos dujų“ privatizavimo sutartį. Dėl sutarties atskleidimo koncernas ne-prieštaravo.

Traukti s iš valdybos neketi na

Energetikos ministerija gavo dviejų „Lietuvos dujų“ valdybos na-rių Valerijaus Golubevo ir Kirilo Se-lezniovo atsakymus į raštą „Lietuvos dujoms“, raginantį, kad jos vykdytų savo įsipareigojimus lygiai visiems akcininkams. Tuose atsakymuose V.Golubevas ir K.Selezniovas nera-šo apie ketinimus trauktis, tik mini „Lietuvos dujų“ įstatus.

Energetikos ministras A.Sekmo-kas gautuose atsakymuose įžvelgia „Lietuvos dujų“ susitapatinimą su koncernu „Gazprom“ ir žada, kad Lietuva toliau gins savo interesus.

„Lietuvos dujų“ atsakymas atėjo kovo 10 dienos pabaigoje, šiuo metu teisininkai jį nagrinėja, tačiau, kaip mi-nėjau, mūsų pozicija nesikeičia ir mes ruošiamės savo, kaip mažojo akcininko, interesus ginti visomis teisinėmis prie-monėmis“, – kalbėjo A.Sekmokas.

Suabejojo lobizmo teisėtumu

Energetikos ministerija Rusi-jos dujų koncernui „Gazprom“ yra

išsiuntusi pranešimą dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažei-dimo ir neteisingos dujų kainos Lie-tuvai nustatymo. Rusijos dujų mil-žinui suteiktas 60 dienų laikotarpis nustatyti teisingą dujų kainą šalies vartotojams.

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kuri kontroliuoja, kaip laikomasi Lobistinės veiklos įsta-tymo, prašydamas įvertinti koncerno „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ val-dybos narių vykdomą galimą lobis-tinę veiklą.

Pasak jo, praėjusią savaitę Seimo nariai gavo laišką, pasirašytą koncer-no „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo V.Golubevo ir „E.ON Ruhrgas“ valdybos nario Peterio Fran-kenbergo, kuriame išdėstyti faktai, su-siję su „Lietuvos dujomis“, kritikuo-jama Vyriausybė, grasinama didinti kainas ir prašoma „kritiškai įvertinti“ teikiamus įstatymo projektus.

„Nei p. Golubevas, nei p. Franken-bergas nėra užsiregistravę kaip legalūs lobistai, todėl jų lobistinė veikla yra galimai neteisėta. Iki šiol verslo atsto-vai buvo pratę savo interesus lobuoti taip, kaip sumanydavo, o tai neretai neatitinka Lobistinės veiklos įstaty-mo“, – sakė K.Masiulis.

Lobistinės veiklos įstatymas, anot jo, draudžia tyčia klaidinti nurodant faktus ir aplinkybes, kurie gali lemti sprendimą dėl teisės akto priėmimo.

GK, Eltos inf.

Rusijos milžinas derėti s su Lietuva neskubaEnergeti kos ministerija Rusijos koncernui „Gazprom“ išsiuntė pakartoti nį kvieti mą susiti kti Briuselyje ir tarti s dėl teisingos dujų kainos taikymo Lietuvos vartotojams.

„Gazprom“ įsipareigojo ti ekti gamti -nes dujas į Lietuvą teisingomis kaino-mis, tačiau šio pažado nesilaiko.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)4 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Pagal naują Švieti mo įstatymo redakciją jau nuo kitų mokslo metų pradžios tauti nių mažumų mokyklose valstybinės lietu-vių kalbos mokymui bus skirta ne mažiau laiko kaip ir gimtajai kalbai. Lietuvos istorija, geografi ja ir pilieti nio ugdymo pagrin-dai tauti nių mažumų mokyklose bus dėstomi lietuvių kalba. Gerai tai ar blogai?

Tauti nės mažumos turės aktyviau mokyti s lietuvių kalbos

Tai europinis modelisGintaras Songaila, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Buvo atlikti tyrimai ir paaiškėjo, kad mažiausiai 42 proc. baigusiųjų tautinių mažumų mokyklas silpnai moka valstybinę kalbą. Vilniuje gy-venant yra daugiau galimybių iš-mokti lietuvių kalbą, bet valstybės pagalbos kaimiškuose rajonuose esančioms tautinių mažumų mo-kykloms reikia daugiau. Tas mode-lis, kuris dabar įteisintas įstatyme, yra pasiteisinęs ir egzistuoja viso-se kaimyninėse valstybėse, išskyrus Baltarusiją, kur visai jokio modelio nėra, tik fakultatyvai kitomis kal-bomis. Europos saugumo ir ben-dradarbiavimo organizacija, Euro-pos Taryba rekomenduoja būtent tokią sistemą, siekiant išsaugoti abi vertybes: tautinės kultūros tapaty-bę ir pilietinę integraciją. Išplėtus ugdymą valstybine kalba, padidės tas mokyklas baigusiųjų galimybės konkuruoti darbo ir studijų rinkoje. Ir Latvijoje, ir Estijoje valstybinės kalbos egzaminas visiems vienodas. Siekiama, kad ir pas mus taip būtų, bet, matyt, ministerija dar įvairių išlygų darys.

Lenkų rinkimų akcija (LRA) stengiasi įrodyti, kad tautinė ma-žuma diskriminuojama. Ši partija su feodaliniais valdžios bruožais valdo du rajonus. Yra ir daugiau Lietuvoje vietų, kur vietinė valdžiukė įsitvirti-nusi ne demokratinėmis priemonė-mis. Bet LRA įsitvirtinimui naudoja tautinį aspektą. Liepė mokyklų va-dovams, kurių darbo vieta priklau-so nuo savivaldybės politikų, rinkti parašus, jie ir rinko. LRA pirminin-kas Valdemaras Tomaševskis važia-vo į tėvynainių susitikimą Klaipėdo-je, siekė užjudinti ir rusų mažumos organizacijų atstovus. Rusų orga-nizacijos irgi protestavo, bet paskui nurimo. LRA sako, kad mes diegia-me prievartą, o va Lenkijos tautinės mažumos savo noru apsisprendžia kai kuriuos dalykus mokytis lenkų kalba. Bet ten irgi yra teisės aktu nustatyta tvarka. Dabar taip bus ir pas mus.

Nenorime prievartosJaroslavas Narkevičius, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys

Mes, lenkai, už tai, kad valsty-binės kalbos mokymas būtų su-stiprintas. Bet būdas priverstinai mokyti atskirus dalykus valstybine kalba yra netinkamas. Reikia gerin-ti lietuvių kalbos metodinę medžia-gą, vadovėlius. Sistema, kuri veikia dabar, gana neblogai subalansuota. Vaikai, baigę mokyklas rusų arba lenkų kalba, sėkmingai laiko vals-tybinius brandos egzaminus. Įsto-jimo į aukštąsias mokyklas vidur-kis – per 70 proc.

Mokėti lietuvių kalbą mūsų valstybėje būtina sąlyga, be jos mo-kykla bus nekonkurencinga. Tėvai juk nori savo vaikui geriausios mo-kyklos. Kiekvienas mokytojas, di-rektorius tai supranta ir siekia, kad valstybinės kalbos mokėjimas būtų labai aukšto lygio. Šalia gimtosios kalbos vadovėlių jie naudoja ir va-dovėlius valstybine kalba, pratybų sąsiuviniai neverčiami į kitą kalbą. Nereikia prievartos, tai jau vyks-ta geranoriškai. Ir dabar galima rinktis kai kuriuos dalykus mo-kytis valstybine kalba. Kai kuriose mokyklose taip yra priklausomai nuo konkretaus poreikio ir mode-lio. Bet jie patys tai daro sąmonin-gai, o dabar įstatymu siaurinamos jų teisės. Iš principo tai ne tas ke-lias. Priėmus tą įstatymą, nebelieka teisės visus dalykus mokytis gim-tąja kalba. Sakoma, kad taip yra ir Lenkijoje. Bet žinau pavyzdžių, kai vaikai ten panoro laikyti egzami-nus gimtąja kalba. Tarkime, atsira-do tokie du, ir jiems užduotys buvo paruoštos jų gimtąja kalba. Mes di-džiuojamės tuo, ką mums pavyko išsaugoti ir puoselėti Lietuvoje. Bet nuolat mums reikia stengtis, kad situacija neblogėtų. 60 tūkst. pa-rašų surinkta, tėvai prašė, kad būtų palikta teisė visus dalykus mokytis gimtąja kalba. Dabar kalbėjau su mokiniais ir mokytojais, jie sune-rimę. Sako: mes gerbiame valsty-bę, mokomės valstybinės kalbos, o kodėl mus nuolat spaudžia?

Saulius STOMA

Taip jau yra. Žengdami į trečią at-kurtos nepriklausomybės dešimtmetį mes staiga supratome, kad nebeturi-me aiškaus tikslo ir nebežinome, ku-riuo keliu traukti toliau. Tarsi Dantės „Dieviškosios komedijos“ herojus at-sidūrėme klaidžiame miške. Sustojo-me ir dairomės. Kur dabar eiti? Kas galėtų parodyti tikrąjį kelią?

Gal taip ir turėjo būti? Gal Lie-tuva jau tapo tingia gerovės valstybe? Bet juk akivaizdu, kad ne! Pesimis-tinės nuotaikos ėmė tvenktis anks-čiau nei prasidėjo ekonominė krizė. Visi indeksai šaukia apie visuome-nės galios paralyžių. Tauta pamažu išsivaikšto. Nacionalinė idėja merdi. Arba gaivinama tik radikalų.

Slogu. Nuo visa apimančios kriti-kos jau darosi bloga. Ši kritika nega-li mobilizuoti, o tik stumia į sociali-nę neviltį. Todėl pats laikas suprasti: reikia naujo pažangaus tikslo. Reikia uždegančios nacionalinės idėjos.

Kas dabar galėtų mus uždegti ir suvienyti? Manau, tą idėją ir naują tikslą galėtume pavadinti Didžioji Lietuva. Tai Lietuva, kuria mes di-džiuojamės. Tai daug daugiau nei tė-viškės žemė ir dangus. Tai – visi mes, kuriuos ta idėja jungia. Nesvarbu, kur gyventum, svarbu, kad turėtum tą jausmą ir norą savyje. Ir žinoma – kad tuo dalytumeisi su kitais.

Kalbant sausai politologiškai, tikslas

būtų labai paprastas: grąžinti Lietuvos žmonėms jų socialinės galios suvokimą. Ne vien suvokimą, bet ir pačią galią.

Juk ne valdžia kuria Lietuvą, o jos žmonės. Valdžia kartais net-gi trukdo. Todėl dabar atėjo per-silaužimo metas. Valstybė, valdžia turi nustoti stiprinti save ir pradėti stiprinti visuomenę. Atiduoti pasi-glemžtą galią žmonėms.

Paprastai žmogus didžiuojasi tuo, ką jis pats sukūrė. Milijonas, stovė-jęs Baltijos kelyje, kūrė laisvą Lie-tuvą. Laisvės ir galios troškimas yra natūrali žmogaus būsena. Kaipgi tą visuomeninę galią grąžinti šiandie-niniam lietuviui? Kokias politines technologijas čia reikia pasitelkti?

Geroje ir teisingoje valstybė-je valdžia turi kilti iš apačios, o ne

iš viršaus. Tačiau kaip tai padaryti? Žinoma, pirmiausia reikia pakeisti pačią mąstymo nuostatą. Lietuvoje tai būtų beveik kultūrinė revoliucija verta naujo sąjūdžio.

Akivaizdu, kad tokių ambicingų tikslų nepajėgi kelti nė viena iš da-bartinių didžiųjų partijų. Tai būtų nenaudinga jų viršūnėlėms. Gaivi, iš apačios kylanti demokratijos ener-

gija didžiąją dalį dabartinių lyderių tiesiog nušluotų į pašalius.

Todėl reikia kuo skubiau galvoti apie naujos galingos politinės jėgos kūrimą. Nuo visų kitų ji akivaizdžiai skirtųsi tiesioginės demokratijos tai-kymu savo viduje. Judėjimo dalyviai visų pirma turėtų įsitraukti į veiklą ar-timiausioje aplinkoje: gyvenamojoje, darbo, pomėgių ir panašiai. Kaip Są-jūdžio laikais, vėl reikia imti iš apa-čios kontroliuoti valdžios institucijas ir darbdavius. Svarbiausia – atgaivinti paprastų žmonių tikėjimą jų įsitrauki-mo į politiką nauda. Skatinti bendruo-meniškumą ir socialinę lyderystę.

Atėjus į valdžią reformos būtų greitos ir radikalios. Dėl visų svar-biausių sprendimų būtų atsiklausia-ma žmonių. Savivaldai būtų grąžin-ta jos tikroji esmė. Išeivijai suteikta teisė visapusiškai dalyvauti kuriant naująją Lietuvą. Turėtų būti įves-ta absoliuti biurokratijos ir politikų kontrolė iš apačios. Skurdo palies-tam beveik milijonui darbingų lietu-vių mokestinių lengvatų ir skatinimo programomis būtų sudaryta galimy-bė atskleisti savo verslumo dvasią.

Visa tai išlaisvintų gyvybinę tautos energiją ir prikeltų Lietuvą naujam gyvenimui. Mūsų suirusi visuomenė taptų save gerbiančia, didinga visuo-mene. Paprastas žmogus pajustų savo socialinę vertę ir išsivaduotų iš valdžios gniaužtų. Tai jis kontroliuotų valstybės institucijas, o ne atvirkščiai.

Ir tada, jausdamiesi tikraisiais savo laimės kalviais, mes vėl imtu-me didžiuotis savimi ir Tėvyne.

Gal šitas judėjimas galėtų vadin-tis „Mes“ arba „Didžioji Lietuva“? O gal trumpai ir visiems supranta-mai: „Už Lietuvą!“

Svarbu, kad tai būtų žodžiai, pa-liečiantys širdį. Kad kiekvienas čia gyvenantis suprastų – tai mano šalis ir aš čia esu reikšmingas dalyvis. O visi kartu mes esame Lietuvos kūrė-jai. Mūsų rankose – didžiulis tūks-tantį metų kauptas turtas. Ir būtų kvailystė jo atsisakyti.

Ne valdžia kuria Lietuvą, o jos žmonės

Seimo Eti kos ir procedūrų ko-misija šią savaitę nusprendė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų frakcijos narys M.Adomėnas nusižengė ti k tuo, kad nepati kslindamas privačių in-teresų deklaracijos pažeidė Vie-šųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

M.Adomėnas į eti kos sargų akiratį pateko paaiškėjus, kad tapęs Seimo na-riu jis ėjo Demokrati nės politi kos insti -tuto (DPI) prezidento ir valdybos nario pa reigas, taip pat gavo honorarą iš Švie-ti mo ir mokslo ministerijos už Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mo-kyklose 2010–2014 metų strategijos kū-rimą. Be to, jis už atlygį skaitė paskaitas.

Dėl to, kad tapęs Seimo nariu kon-servatorius vis dar ėjo jo įsteigto De-mokrati nės politi kos insti tuto prezi-dento ir valdybos nario pareigas, po-liti kui pareikšta pastaba, nors Seimo statutas nustato, kad Seimo narys ne-tenka mandato, jeigu neatsisako dar-bo, nesuderinamo su jo pareigomis.

„Ne Eti kos ir procedūrų komisija turi

priimti sprendimą dėl Seimo nario liki-mo. Komisija ti k turi konstatuoti , ar Sei-mo narys dirbo su jo pareigomis nesu-derinamą darbą, o nusprendus, kad toks darbas buvo dirbtas, galuti nį sprendimą, ar pašalinti jį iš Seimo, be jokios abejo-nės, turi priimti visas Seimas“, – sako opozicijos lyderis Seimo Darbo parti jos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

„Akivaizdu, kad M.Adomėnas pa-žeidė Seimo statutą ir įstatymus. Mano įsiti kinimu, jis turėtų atsisakyti Seimo nario mandato nedelsiant. Tačiau nea-bejoju, kad jam pačiam neužtektų drą-sos taip pasielgti . Todėl sprendimą dėl jo likimo turėtų priimti visas Seimas“, – įsiti kinęs opozicijos lyderis.

GK inf.

M.Adomėno likimą siūlo spręsti Seimui

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Valstybė, valdžia turi nustoti sti printi save ir pradėti sti printi visuomenę. Ati duoti pasiglemžtą galią žmonėms.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Geroje ir teisingoje valstybėje valdžia turi kilti iš apačios, o ne iš viršaus. Tačiau kaip tai padaryti ?

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 5EmigracijaMeilė JANČORIENĖ

Apyti ksliais duomenimis, Jung-ti nėse Amerikos Valsti jose gyvena apie 50 000 lietuvių. Juos sąlyginai būtų galima suskirstyti į dvi grupes: vieni yra ofi cialiai tapę Amerikos pi-liečiais, gyvena ir dirba šalyje legaliai, kiti ti esiog kartą nusipirko bilietą ir tyliai dingo iš Lietuvos. Dvi ti kros is-torijos iš emigrantų gyvenimo Jung-ti nėse Amerikos Valsti jose.

Į AMERIKĄ PASKUI MOKSLININKĘ

Vida ir Gediminas gyvena Los Andžele. Pora turi didelį namą, ba-seiną ir augina tris vaikus, kurie mo-kosi vietinėje mokykloje ir lietuviš-kai nekalba, net su tėvais bendrauja anglų kalba. Į šeštadieninę lietuvišką mokyklėlę tėvai vaikų neleidžia.

Gediminas šioje šalyje apsigyve-no prieš 25 metus, dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Studi-juodamas Maskvos universitete, su-sidraugavo su iš Vokietijos į Rusijos sostinę mokytis atvykusia mokslinin-ke žyde. Po kiek laiko jo draugė tapo nėščia, tačiau tekėti nenorėjo. Sakė, kad vyro jai nereikia, ji bendravusi su pabaltijiečiu tik norėdama gauti „gerų genų“ kūdikiui. Gediminas, padova-nojęs savo draugei tuos genus, taip pat nenorėjo varžyti savo laisvės.

Jo ir mokslininkės sūnus gimė Vokietijoje. Tik po pusmečio Ge-diminas nuvažiavo pasižiūrėti savo vaiko ir – koks netikėtumas – vai-kutis buvo toks panašus į jį, kad jis neabejodamas pasipiršo savo sūnaus motinai ir pažadėjo visą gyvenimą ja rūpintis. Tiesa, Gediminas jau žino-jo, kad ji kviečiama dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tačiau neilgai jie gyveno kartu. Po kelerių metų moteris su sūnumi grįžo į Vokietiją, o jos vaiko tėvas pasiliko svajonių šalyje Amerikoje.

Gediminas mokėsi, dirbo, gyveno sunkiai, bet savo tikslą pasiekė – gavo diplomą, tapo šios šalies piliečiu ir iš tiesų pasijuto amerikiečiu.

Vakarėliai baigėsi

Kai po kelerių metų viename vakarėlyje jis susitiko gražuolę lie-tuvaitę Vidą, galėjo moterį ne tik priglausti, bet ir aprūpinti ją mate-rialinėmis gėrybėmis.

Vidai, prieš šešerius metus gavu-siai žalią kortą, gyvenimas Ameri-koje vis dar buvo kupinas džiaugs-mų – vakarėliai, draugai, šokiai, muzika. Jauna moteris vertėsi pri-vačiomis šokių pamokomis, pinigų pragyvenimui užteko. Tekėdama už Gedimino, Vida buvo 35 metų.

Vakarėliai baigėsi, lopšyje pravir-ko jos ir Gedimino kūdikis. Šokti jau

nebuvo kada, teko įsijausti į motinos-namų šeimininkės vaidmenį. Vieni metai tokio vaidmens, ir mamytei pradėjo „stogas važiuoti“. Gimė dar vienas kūdikis, po poros metų – tre-čias. Į pagalbą dukrai iš Lietuvos at-važiavo motina. Po kiek laiko ji vietoj savęs atsiuntė kaimynę, už tam tikrą atlyginimą tapusią vaikučių aukle.

Atrodytų, viskas gerai – Vida turi pagalbininkę, jos vyras uždirba pakan-kamai pinigų, išlaiko namus su baseinu, vaikus, žmoną, auklę, netgi vyriausią-jį sūnų studentą iš pirmos santuokos, savo „gerųjų genų“ rinkinį.

Žvaigžde svetur netapsi

Tačiau Vida ėmė girtauti. Jau ga-lėjo pradėti dirbti, šokti arba mokyti vaikus, tačiau ji nieko neveikė. Vi-sus darbus namuose atlikdavo sam-domos moterys, „parsisiųsdintos“ iš Lietuvos, o Vida liūdėjo, pasiilgusi motinos ir Tėvynės.

Prasidėjo barniai, riksmai, vaikų verksmai. Vidai viskas atrodė blogai, ji panoro grįžti į Lietuvą. Jei būtų li-kusi Tėvynėje, gal būtų tapusi garsia šokėja, šmėžuotų televizijoje, apie ją rašytų laikraščiai ir žurnalai. Ji ga-lėjo būti žvaigžde. O čia? Pernelyg daug vietinių žvaigždučių.

Dabar ji tik namų pelytė, pelenė. „Tu sugadinai mano gyvenimą ir karjerą, – pasipylė priekaištai vyrui, – aš nieko ne-pasiekiau, jaučiuosi vieniša, neturiu šalia mamos, brolio, sesės, draugų.“

Dabar Vida kasmet su vaikais va-žiuoja į Lietuvą. Grįžusi porą mė-nesių jaučiasi geriau, tačiau paskui ir vėl ją ima graužti ilgesys.

Bedarbis su „Hugo Boss“

Prasidėjus krizei, Gediminas ne-teko gerai apmokamo darbo, tačiau net ir tapęs bedarbiu sugebėjo ir di-delę šeimą, ir nedirbančią žmoną, ir jos pagalbininkes išlaikyti. Juk dar pusę metų jis gavo tokio pat dydžio atlyginimą, tuo pat metu galėdamas verstis atsitiktiniais užsakymais ir atkakliai ieškotis kito darbo.

Šeimos galvos bedarbystės pusme-tis dabar turi savo ritmą: kartą per sa-vaitę Gediminas išsilygina marškinius, apsivelka fi rmos „Hugo Boss“ mėlyną kostiumą, užsiriša brangų kaklaraištį ir eina į susitikimus ir pokalbius dėl darbo. Krizė jam kelia nerimą, o nori-mo darbo vis negauna. Tikriausiai dėl to, mano jis, kad yra netikras ameri-kietis. Nors, atrodo, viską daro taip, kaip jie, ir šypsosi iki ausų, ir perka geriausių fi rmų drabužius.

Kažkas išduoda, kad jis – emi-grantas. Kas?

O jei grįžtume į Lietuvą?

Vidos ir Gedimino vaikai jau už-augs tikrais amerikiečiais, Lietuvą jie prisimins tik kaip vaikystės kai-mą, kuriame gyvena močiutė.

Gedimino jau nekamuoja ilgesys. Jo tėveliai išėję anapilin, tik brolis dar tebėra Lietuvoje.

O Vida vis dejuoja ir ilgisi jau-nystės draugų. „Jei taip nori, va-žiuokime, įsikurkime ir gyvenkime ten“, – kartą jai tarė Gediminas.

„O iš ko gyvensime? – susimąstė ji. – Kas išlaikys vaikus?“

Argi jos vyras Tėvynėje uždirbs tiek, kiek uždirba čia, net ir bedar-biu būdamas?

Didelė šeima liko gyventi Los Andžele, tačiau jų sielos vis dar blaškosi tarp dviejų žemynų.

ROMANAI IŠ VIENATVĖS IR LIŪDESIO

Kai Rožė išvažiavo į Ameriką, jos sūneliui buvo septyneri. Dabar jam jau septyniolika. Moteris jau dešimt metų dirba už Atlanto, o sūnų mato tik kompiuterio ekrane.

Į Ameriką ji atvažiavo kartu su vyru. Žinoma, abu turėjo tik turis-tines vizas, tačiau ėmė dirbti ir užsi-buvo ilgiau, nei leido imigracijos tar-nyba. Ji – slauge, senelių prižiūrėtoja, jis – statybose. Po poros metų vyras

grįžo į Lietuvą, norėdamas investuo-ti uždirbtus pinigus, pradėti statyti namą. Sutvarkęs reikalus, vėl nusi-pirko bilietą į Ameriką – juk reikėtų dar padirbėti kartu su žmona! Tačiau Čikagos oro uosto migracijos tarnyba į šalį jo neįleido. Pažeidęs migracijos režimą Rožės vyras, nesusitikęs su ja (nors buvo taip arti!) buvo įsodintas į lėktuvą ir išsiųstas atgal. Taip jau yra – nelegaliai gyventi galima, niekas tavęs negaudo, bet jeigu išvažiuosi iš šalies, daugiau į ją nesugrįši.

Kas beliko Rožei? Grįžti į Lietuvą ir ten vėl dirbti lietuvių kalbos moky-toja? O gal pasilikti Amerikoje, kentė-ti baisią vienatvę, nelegaliai darbuotis

ir siuntinėti pinigus namo? Aplankyti šeimos, suprantama, ji negali, o ir šie pas ją niekada neatvažiuos.

Rožė pasirinko – dar padirbės, kol vyras pastatys namą, o tada grįš į Lietuvą.

Ir štai jau dešimt metų Rožė toli nuo Tėvynės, viena, be šeimos. Ji vis dirba, nes pinigų jiems vis negana. Namas jau pastatytas, tačiau dar rei-kia sūnui butą nupirkti, į studijas iš-leisti. Juk vaikas jau beveik užaugo.

Nuo liūdesio gelbsti kūryba

Rožė matė vyrą ir paauglį sūnų tik kompiuterio ekrane. Ilgėjosi jų ir savo tėvų, Lietuvos ežerų ir miškų taip, kad kartais sumaišydavo sva-jones su realybe. Kad neišprotėtų, pradėjo rašyti romanus.

Jos romanai – apie meilę, vaikys-tę, vienatvę, senelius, apie sutiktus žmones. Ji turi pinigų, tad knygas iš-leisti problemų nekyla. Rožė nema-no, kad tie jos kūriniai labai vertingi, tačiau kūryba padeda jai išgyventi.

Lietuvoje jos knygų galbūt nie-kas net ir nepirktų. Niekas Tėvynėje Rožės nepažįsta, niekam nerūpi jos sentimentalūs romanai. Tačiau čia, Čikagoje, ji kiekvienam sutiktam lietuviui dovanoja savo knygas.

Ji rašo ir rašo, bandydama kažkaip

ištverti vienatvę, stengdamasi išlikti tvirta. „Mirštu iš nuobodulio. Beveik nieko neveikiu, tik kas rytą nuprau-siu savo senolį, padarau jam pusry-čius, aprengiu. Sodinu jį į kėdutę su ratukais ir vežioju po lauką. Taip ir pati porą valandų po gryną orą pa-sivaikštau. Maistas man nekainuoja, pragyvenimas – taip pat. Ir dar už tą nuobodžiavimą man pinigus moka, kas savaitę gaunu nemažą sumą. Ta-čiau kas aš esu? Kambarinė pelytė, šluostė. Slaugė, kuriai nereikia jokių mokslų ir jokių diplomų.

Inteligentės moterys, atvykusios iš Lietuvos, amerikiečių šeimose tampa tik naminiais gyvulėliais. Daugelis jų atvyksta tik tam, kad ištekėtų ir pasi-liktų čia visam laikui. O tada – siunti-nėja pinigėlius ir siuntinius namie li-kusiems vaikams, padeda tėvams. Bet jų, artimųjų, nei girdi, nei mato.“

Sapnai apie Tėvynę

„Virš Čikagos – debesys, nušvies-ti besileidžiančios saulės spindulių. Tokie patys, kaip mano šalyje. Jau šaltoka, retkarčiais palyja. Pagaliau atėjo ruduo, baigėsi ilga ir karšta, varginančiai karšta, vasara.

Bandau pati išsiaiškinti, kas atsi-tiko su mano šalimi. Kodėl taip il-gai mes negalime normaliai gyventi? Jau tiek laiko praėjo po nepriklauso-mybės atkūrimo, jau net į Europos Sąjungą įstojome, o mano broliai ir sesės vis dar skursta. Daugeliui vos užtenka maistui ir būstui. O kur visa kita? Kur kelionės, pramogos, kon-certai, knygos?

Aš jau nieko, atrodo, nebemyliu. Ir nieko nebenoriu. Man jau visai vis tiek, kaip kas gyvena ir kaip kam sekasi. Man atrodo, kad esu jau seniai vieniša ir niekam nereikalinga. O šita šalis – lyg kažkoks sapnas, lyg perėjimas per skais-

tyklą į pragarą. Arba į nebūtį, ten, kur visi atsidursime. Net stebiuosi kartais – ar aš vis dar gyva“, – atvirauja emigraci-jos bangos nublokšta moteris.

Lengvesnės duonos ieškoti ?

„Ir kodėl mes, palikę Tėvynę, priversti uždarbiauti užsienyje? – rašo Rožė. – Juk esame mąstantys žmonės, tie, kurie ir galėjo pasaky-ti STOP! Tačiau pasakėme – tepa-sikaria. Ir aš išvažiavau, kaip sako, „lengvesnės duonos ieškoti“.

Nėra ji čia lengva. Dažnai verkiu, kaip noriu namo, kaip pasiilgau ar-timųjų. Bet ką aš galiu padaryti, jei mano Tėvynė nemyli manęs? Neiš-tvėriau. Juk ir aš, ten būdama, dalyva-vau nežmoniškose lenktynėse, tačiau vis nespėdavau atbėgti pirma. Dirb-dama už menkus pinigėlius, drebėjau, kad tik bosas iš darbo neišmestų. Po darbo, vakare, dirbau dar vieną darbą, savaitgaliais – kitą. O mano sesuo, vis dar bėgdama tą patį maratoną, rašo man: „Dar pabūsiu Lietuvoje, čia to-kie gražūs saulėlydžiai. Gal pavyks iš savo profesijos išgyventi?“

Kartą gavau mamos laišką: „Gal tu pati nemyli Tėvynės, o ne ji tavęs? Ko tau trūksta? Reikėtų tik porei-kius apriboti...“

Mama, o gal... tu teisi?

Kas atsiti ko su mano šalimi

„Aš jau nieko, atrodo, nebemyliu. Ir nieko nebenoriu. Man jau visai vis ti ek, kaip kas gyvena ir kaip kam sekasi. Man atrodo, kad esu jau seniai vieniša ir niekam nereikalinga.“

Amerikoje irgi nelengva, tačiau lietuviai emigrantai grįžti į Tėvynę neskuba. GK archyvo nuotraukos

(Užs. 178)

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)6

Ryti s BURNECKAS

Pasaulio ir Europos čempionės Ispanijos futbolo rinkti nės tre-neris Visentė del Boskė rengti s 2012 m. Europos čempionato at-rankos rungtynėms su Lietuvos ir Čekijos komandomis pakvietė 20 žaidėjų, kurie pernai Pietų Afrikos Res-publikoje (PAR) laimėjo pasau-lio čempionų titulą. Na, o šiandien Lietu-va sužais drau-giškas rungtynes su Lenkijos nacio-naline komanda.

Rinkti nėje – pasaulio geriausieji

„Norime stabilumo, tačiau atsižvelgiame ir į tuos žaidėjus, kurie de-monstruoja gerą spor-tinę formą. Labai keisti rinktinės sudėtį nėra tiks-lo. Laukia dvejos rungty-nės su labai stipriais varžovais, pirmiausia – su Čekijos rinkti-ne, kuri yra arčiausia mūsų turnyro lentelėje“, – kalbėjo Ispanijos nacio-nalinės komandos strategas.

Iš viso į rinktinę pakviesti 22 žai-dėjai, iš kurių šeši atstovauja Bar-selonos „FC Barcelona“ komandai, penki – Madrido „Real“, po tris – Bilbao „Athletic“ ir „Villarreal“, po vieną – „Sevilla“ ir „Valencia“ klu-bams. Dar du žaidėjai rungtyniau-ja Anglijoje.

Iš pernai pasaulio čempiona-te trium favusių futbolininkų šį kar-tą Ispanijos rinktinėje nebus tik trijų traumuotų žaidėjų – „FC Barcelona“ gynėjo Karleso Pujolio ir puolėjo Pe-

dro Rodrigeso bei Londono „Arse-nal“ (Anglija) saugo Sesko Fabrego. Juos pakeis „Athletic“ gynėjas Ando-nis Iraola ir Ispanijos jaunimo (iki 21 m.) rinktinei pastaruoju metu atsto-vavę Chavis Martinesas bei Chuanas Mata.

Ispanijos futbolininkai šiandien Granadoje susitiks su Čekijos ko-

manda, o kovo 29 dieną (antradie-nį) 21.45 val. Kauno S.Dariaus

ir S.Girėno stadione žais su Lietuvos rinktine.

Lietuvių treneris nusiteikęs opti misti škai

„Aikštėje turėsime po vienodai žai-

dėjų. Jei

netikėsi – nelaimėsi“, – prieš dvikovą su ispanų žvaigždynu optimistiškai kalbėjo mūsų nacionalinės rinktinės strategas, buvęs žinomas futbolinin-kas Raimondas Žutautas.

Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė treniruočių stovyklą su-rengė Marijampolėje, o Lenkijos ir Ispanijos nacionalinių komandų rungtynėms ruošis Kaune.

„Marijampolėje yra treniruočių aikštynas, geros būklės stadiono aikštė. Dėkoju kolegoms iš Kauno ir Marijampolės, kurie daro viską, kad užtikrintų optimalią aikščių ko-kybę. Visa kita priklausys nuo oro sąlygų“, – sakė rinktinių direktorius Robertas Tautkus.

Pasak jo, Ispanijos rinktinė pati sutiko žaisti kovo mėnesį ir supran-ta, kad sąlygos aikštėje gali būti ne idealios. „Ispanai puikiai prisimena, kai prieš keletą metų spalio mėnesį sužaidėme lygiosiomis. Tada jiems daugiau treniruotis neleido oro są-

lygos. Negalima garantuoti, kad nebus panašios situacijos.

Kai derinome tvarkaraš-tį, jie sakė – proble-

mos nėra, žaidžia-me kovo mėnesį.

Pasitarėme su treneriu ir sutikome“, – sakė R.Tautkus.

Lietuvos ir Lenkijos rinktinės susitiks šiandien, 21.30 val., Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione.

Ispanų pasiekimai daugiau nei įspūdingi

Ispanijos rinktinės aukščiau-si pasiekimai – aukso medalis 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse, pirmoji vieta 1964 m. ir 2008 m. Europos čempionate bei 2010 m. pasaulio futbolo čem-pionate.

2008 m. liepą Ispanijos rinktinė pasiekė pirmą vietą FIFA reitinge ir tapo šešta rinktine, kuri kada nors pasiekė šio reitingo viršūnę.

Ispanijos rinktinė 2009 m. bir-želio 20 d. pasiekė pasaulio rekor-dą, kada laimėjo 15 varžybų iš eilės. Taip pat Ispanijai drauge su Brazili-ja priklauso 36 iš eilės nepralaimėtų varžybų rekordas.

Dabartinę ispanų nacionali-nę komandą treniruoja Sena-

jame žemyne labai garsus specialistas Vinsentė del

Boskė.Per visą Ispanijos

futbolo istoriją dau-giausia įvarčių yra

įmušę Raulis ir Davi-das Vila – po 44.

Daugiausia rungtynių už nacionalinę komandą

žaidė A.Zubizareta (126).

Sportas

Lietuviai žada mūšį pasaulio čempionams

Argentinietis Lionelis Mesis ir portugalas Žozė Mourinjas yra ge-riausiai apmokami futbolo žaidėjas ir treneris, skelbia prestižinis žurna-las „France Football“.

„Barcelona“ klubui atstovaujantis dukart geriausias planetos futbolinin-kas L.Mesis 2011 m. sudėjus atlygi-nimą, įvairias kitas pajamas už rek-lamą ir kt. uždirbs 31 milijoną eurų. Tuo metu Ž.Mourinjas sąskaitą šiais metais papildys 13,5 milijono eurų.

Tiesa, L.Mesis negali prilygti geriau-siam apmokamam sportininkui golfo žaidėjui Taigerui Vudsui, kurio įplaukos per metus siekia 53 milijonus eurų.

Antrą vietą futbolininkų sąra-še užima Madrido „Real“ žvaigž-dė Krištianas Ronaldas (27,5 mln.

eurų), trečią – Mančesterio „United“ puolėjas Veinas Runis (20,7 mln.).

Įdomu, kad buvusios Anglijos pir-menybių žvaigždės britas Deividas Bekhemas ir prancūzas Tjeris Anri taip pat yra turtingiausiųjų sąraše. Pirmasis užima aukštą penktą vie-tą (19 milijonų eurų), o prancūzas – 11-ą (13,6 mln). Tarp strategų „Real“ vadovaujantis Ž.Mourinjas lenkia ar-šiausio konkurento „Barcelona“ vairi-ninką Pepą Guardiolą (10,5 mln.) ir buvusį Milano „Inter“ trenerį Rafaelį Benitezą (10,2 mln.).

Pirmajame dvidešimtuke yra net septyni Anglijos „Premier“ lygoje rungtyniaujantys futbolininkai.

GK inf.

Praėjusių metų „Formulės-1“ nu-galėtoju tapo ir šampano pursluose maudėsi 23 metų vokietis Sebas-tianas Fetelis, tačiau daugiausia už-dirbančių pilotų sąraše „Red Bull“ lenktynininkas – tik trečias.

2010 m. pasaulio čempionas tre-čią vietą daugiausia uždirbančiųjų sąraše dalijasi su „McLaren“ pilo-tu Liuisu Hamiltonu. Šiais metais niekas neprilygsta „Ferrari“ žvaigž-dei Fernandui Alonsui. Ispanas savo sąskaitą papildys 28 mln. eurų, iš kurių 20 mln. sudaro atlyginimas, o 8 mln. – lėšos, gautos už reklamą.

Antrą vietą daugiausia uždirban-

čių 2011 m. „Formulės-1“ pilotų są-raše užima legendinis vokietis Mi-chaelis Šumacheris. Septynis kartus

pasaulio čempionas šįmet turėtų už-dirbti 18 mln. eurų.

GK inf.

Milijonieriai – ispanų ir anglų futbolo lygose

Geriausias planetos futbolininkas L.Mesis 2011 m. uždirbs 31 milijoną eurų.

Žozė Mourinjas sąskaitą šiais metais papildys 13,5 milijono eurų.

Turti ngiausi autopilotai pasaulyjeLenktynininkas, šalis, komanda, bendros pajamos (kontrakto suma / reklamos pajamos)

1. Fernandas Alonsas (Ispanija, „Ferrari“) – 28 mln. eurų (20 / 8). 2. Michaelis Šumacheris (Vokieti ja, „Mercedes“) – 18 mln. (12 / 6). 3–4. Sebasti anas Fetelis (Vokieti ja, „Red Bull“) – 15 mln. (11 / 4). 3–4. Liuisas Hamiltonas (Didžioji Britanija, „McLaren“) – 15 mln. (10 / 5). 5. Felipė Masa (Brazilija, „Ferrari“) – 14 mln. (10 / 4). 6. Džensonas Batonas (Didžioji Britanija, „McLaren“) – 12 mln. (8 / 4). 7. Nikas Rosbergas (Vokieti ja, „Mercedes“) – 10 mln. (8 / 2). 8. Markas Veberis (Australija, „Red Bull“) – 8 mln. (6 / 2). 9. Rubensas Barikelas (Brazilija, „Williams“) – 6 mln. (5 / 1).10–11. Vitalijus Petrovas (Rusija, „Renault“) – 5 mln. (1 / 4).10–11. Pastoras Maldonadas (Venesuela, „Williams“) – 5 mln. (2 / 3).

Turti ngiausi autopilotai pasaulyje – Fernandas Alonsas, Michaelis Šumacheris ir Sebasti anas Fetelis. EPA-Eltos nuotraukos

DALYVAVIMAS PASAULIO ČEMPIONATUOSE1930 m. – nedalyvavo.1934 m. – ketvirtf inalis.1938 m. – nedalyvavo dėl pilieti -nio karo.1950 m. – 4 vieta.1954 m. – neįveikė atrankos.1958 m. – neįveikė atrankos.1962 m. – I etapas.1966 m. – I etapas.1970 m. – neįveikė atrankos.1974 m. – neįveikė atrankos.1978 m. – I etapas.1982 m. – aštuntf inalis.1986 m. – ketvirtf inalis.1990 m. – aštuntf inalis.1994 m. – ketvirtf inalis.1998 m. – I etapas.2002 m. – ketvirtf inalis.2006 m. – aštuntf inalis.2010 m. – nugalėtojai.

DALYVAVIMAS EUROPOS ČEMPIONATUOSE1960 m. – ketvirtf inalis.1964 m. – nugalėtojai.1968 m. – ketvirtf inalis.1972 m. – neįveikė atrankos.1976 m. – ketvirtf inalis.1980 m. – I etapas.1984 m. – 2 vieta.1988 m. – I etapas.1992 m. – neįveikė atrankos.1996 m. – ketvirtf inalis.2000 m. – ketvirtf inalis.2004 m. – I etapas.2008 m. – nugalėtojai.

Ispanijos futbolo rinkti nės sudėti sVarti ninkai: Ikeras Kasilas (Madrido „Real“), Viktoras Valdesas („FC Barcelo-na“), Pepė Reina („Liverpool“, Anglija).Gynėjai: Alvaras Arbeloa, Serchijus Ramosas, Raulas Albiolis (visi trys – Madrido „Real“), Gerardas Pikė („FC Barcelona“), Karlosas Marchena, Chua nas Kapdevila (abu – „Villarreal“), Andonis Iraola (Bilbao „Athleti c“).Saugai: Ksavis, Andresas Iniesta, Ser-chijus Busketas (visi trys – „FC Bar-celona“), Ksabis Alonsas (Madrido „Real“), Chavis Marti nesas („Athle-ti c“), Santi s Kazorla („Villarreal“), Da-vidas Silva („Manchester City“, Ang-lija), Chesusas Navasas („Sevilla“), Chuanas Mata („Valencia“).Puolėjai: Davidas Vila („FC Barcelo-na“), Fernandas Toresas (Londono „Chelsea“, Anglija), Fernandas Lo-rentė („Athleti c“).

Per visą Ispanijos futbolo istoriją daugiausia įvarčių yra įmušę Raulis ir Davidas Vila (nuotraukoje) – po 44. EPA-Eltos nuotraukos

Dabarti nę ispanų nacionalinę koman-dą treniruoja Senajame žemyne labai garsus specialistas Vinsentė del Boskė.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 7Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Lietuvos keliuose ir miestų gat-vėse šiemet išbarstyta rekordiškai daug smėlio ir druskos mišinio. Vi-siškai išvalyti miestų gatves nuo šių teršalų geriausiu atveju pavyks iki gegužės. Valymo darbų intensyvu-mas priklausys ir nuo vairuotojų su-prati ngumo.

Darbininkams išdalyti respiratoriai

Šiauliuose ir Radviliškyje gatves prižiūri AB „Specializuotas transpor-tas“. Pasak bendrovės direktoriaus, miestų gatvės, kiek leidžia galimy-bės, yra tvarkomos ir prižiūrimos.

„Moterys ir vyrai valo gatves ir pėsčiųjų takus rankiniu būdu su spe-cialia įranga. Surenkamas po žiemos barstymo likęs smėlis ir kitos sąš-

lavos: druskos likučiai, nuokritos, šiukšlės. Sąšlavos sušluojamos į di-deles atskiras krūvas, kurias surenka speciali ratuota technika. Paskui vis-kas vežama į sąvartyną“, – sakė AB „Specializuotas transportas“ direk-torius Rolandas Stanys.

Paklaustas, ar darbuotojams saugu valyti smėlį, susimaišiusį su druska ir kitomis kenksmingomis medžiago-mis, gatvių priežiūros bendrovės di-rektorius tvirtino, kad darbuotojams yra išdalyti respiratoriai.

Tvarkymo darbus stabdo žema oro temperatūra dienomis ir naktinis šal-tukas. „Pietinėse gatvės pusėse kai kur dar laikosi ledas. Šiukšlės sušalusios, tad dar reikia palaukti šiltesnių orų“, – sakė R.Stanys.

Klaipėdoje gatvių valymo darbus taip pat stabdo vėsūs orai. „Šiuo metu, kiek leidžia gamtos sąlygos, smėlis va-lomas nuo pėsčiųjų takų. Naktimis

vis dar pašąla ir dar yra neištirpusio sniego, tad vakuuminėmis mašinomis ir rankiniu būdu valyti smėlį yra sun-ku“, – sakė UAB „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valasinas.

Vairuotojams, besiskundžiantiems kelininkų darbais, reikėtų nepamiršti, kad nuo jų pačių labai daug priklau-so, ar greitai bus nuvalyta kelio danga. Pasak R.Stanio, kelininkai turi dau-giau skundų vairuotojams, o ne vai-ruotojai kelininkams.

„Transporto priemonės yra palie-kamos ant gatvių važiuojamosios da-lies, tad valymo darbai tampa kompli-kuoti. Prašome, kad vairuotojai būtų supratingi“, – sakė vairuotojų gerano-riškumu tikintis R.Stanys.

Rekordiniai smėlio kiekiai

Utenoje smėlio surinkimo darbai prasidėjo nuo pirmadienio. „Dirba-

me tik tose gatvių dalyse, kur prie ke-lio borto nėra sušalusio ledo. Tokių gatvių yra dar labai nedaug. Storiau-sias smėlio sluoksnis dabar valomas krautuvais su specialiai tam paruoš-tais kaušais. Taip apvalius gatves leisi-me specialias šlavimo mašinas, kurios drėkina paviršių ir surenka sąšlavas“, – pasakojo UAB „Utenos komunali-ninkas“ direktoriaus pavaduotojas Ri-mantas Kaušylas.

Pasak R.Kaušylo, galutinai gat-vės turėtų būti nuvalytos iki gegužės 1-osios.

Šią žiemą į Vilniaus gatves buvo išbertas rekordinis smėlio ir druskos mišinio kiekis – net 25 tūkst. kub. m. Druskos mišinio – dar apie 13 tūkst. kub. m. Įprastą žiemą sostinės gat-vėms barstyti užtekdavo iki 15 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinio. Vil-niuje gatvės bus tik šluojamos. Plauti jas numatoma vasarą.

Vilnietį Sigitą labiausiai erzina miesto gatvėse sušluotos ir ant va-žiuojamosios dalies paliktos smėlio krūvelės. „Argi negalima tą smėlį su-šlavus iš karto ir išvežti? Verkių gatvė-je jau kelinta diena tos krūvelės kėpso, o pravažiuojančios mašinos sušluotą smėlį vėl išsklaido“, – pasipiktinimo kelininkų darbais neslepia Jeruzalės rajone gyvenantis vilnietis.

Labiausiai apleistas Kaunas

Kauniečiams nerimą kelia ne iš-barstyto smėlio ir druskos kiekiai, bet atsivėrusios naujos didelės duobės jau ir taip labai prastai tvarkomose miesto gatvėse. „Neįmanoma nor-maliai net į darbą nuvažiuoti. Visada reikia žiūrėti, kad ratų duobėse nepa-liktum“, – sakė Vičiūnų mikrorajo-ne gyvenantis Linas, kasdien į darbą centre važiuojantis jau labai seniai re-monto nemačiusiu A.Juozapavičiaus prospektu. Jei nebus imtasi kokių nors priemonių, greitai šia gatve bus galima važiuoti tik traktoriais ar sunk vežimiais. Vairuotojai, ban-dydami aplenkti didžiules duobes, rizikuoja susidurti su kitais automo-biliais ir važinėja tarsi slalomo traso-mis. Vargu ar dar kur nors Lietuvoje pamatysi tokių gatvių. Pasak Lino, Panemunės ir Žemųjų Šančių rajo-nai tiesiog skendi smėlyje.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Nuo šio mėnesio pradžios įsigalio-jusiuose Administracinių teisės pažei-dimų kodekso (ATPK) pakeiti muose piniginės baudos padidėjo mažiausiai dvigubai. Dabar Kelių eismo taisykles (KET) pažeidę ne ti k vairuotojai, bet ir pėsti eji privalės mokėti gerokai di-desnes baudas. Tiesa, yra viena pa-guoda – per metus pirmą kartą prasi-žengusiajam ir nedelsiant skirtą baudą keti nančiajam sumokėti ji gali būti su-mažinta per pusę.

Daugiau nei dvigubai padidėjo bauda už kelio ženklų ar ženklinimo nepaisymą, vairuotojų pareigų pėstie-siems nevykdymą (išskyrus nesusto-jimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to rei-kalauja taisyklės), taip pat važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų (iki šiol buvo nu-matyta nuo 50 iki 100 litų bauda).

Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vai-ruotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadu-kų ir po jais, tolimųjų šviesų neper-

jungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešprie-šiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automa-gistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą bus skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda (iki kovo 1 d. – 40–80 litų bauda).

Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų sig-nalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jo-mis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transpor-to priemonės variklis išjungtas), ne-silaikymą. Iki šiol buvo skiriama nuo 20 iki 40 litų bauda arba įspėjimas, o nuo kovo pradžios nustatyta bauda nuo 100 iki 300 litų.

„Dažnas atsipirkdavo įspėjimu, nors kalbėjimas telefonu neretai tap-davo avarijų ar spūsčių priežastimi. Nuo šio mėnesio bauda padidinta nuo 100 iki 300 litų. Dar griežtes-ne (nuo 300 iki 500 litų) bauda arba nuo vieno iki trijų mėnesių vairuotojo pažymėjimo paėmimu bus baudžiami vietinio susisiekimo maršrutais kelei-vius vežančių autobusų vairuotojai“, –

vairuotojus būti atsakingus ragina ke-lių policijos pareigūnai.

Padidintos baudos ir nedrausmin-giems pėstiesiems, kurie važiuojamą-ją kelio dalį pereis ne tam skirtoje, eiti draudžiamoje vietoje, nepaklus eismo reguliavimo signalams, kelio ženklams ar ženklinimui, nesilai-kys saugaus eismo tvarkos automa-gistralėse. Iki šiol už šiuos pažeidi-mus grėsė bauda nuo 50 iki 100 litų, o dabar ji padidėjo iki 80–140 litų.Dviratininkai, vadeliotojai ir pėstieji

tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, nevilkintys aprangos su šviesą atspindinčiais elementais ar nesinaudojantys atšvaitais, bei mo-pedu ar keturračiu motociklu važiuo-jantieji be apsauginio šalmo bus bau-džiami nuo 80 iki 140 litų (anksčiau bauda buvo nuo 20 iki 40 litų).

Statistika rodo, kad ne visi moki-niai naudoja šviesą atspindinčius ele-mentus ar atšvaitus. Iš tyrime daly-vavusių 1 200 moksleivių, 80 proc. nešiojo atšvaitus.

Artėjant šiltajam sezonui vai-ruotojai jau dairosi vasarinių pa-dangų. Dažnai pirkėjas, apžiūrinė-damas padangas parduotuvėje, klausia: „Kodėl vienos padangos net kelis kartus brangesnės už ki-tas, nors iš išorės jos beveik vie-nodos?“ Kokias padangas reikėtų rinkti s artėjančiam šiltajam se-zonui?

Iš pirmo žvilgsnio padangos ti krai gali būti labai panašios, tačiau būti na atsižvelgti į plika akimi nepastebimus dalykus. Autoservisų ir padangomis prekiaujančių parduotuvių specialis-tai sako siūlantys kokybiškas padan-gas, tačiau vairuotojai patys spren-džia, kokios jiems priimti nesnės.

„Padanga – viena svarbiausių au-tomobilio sudedamųjų dalių. Juk au-tomobilio sukibimas su kelio danga daugiausia priklauso nuo padangų. Jų pasirinkimas lemia ir mūsų saugu-mą kelyje“, – padangų svarbą pabrė-žia „Kemi“ autoservisų ti nklo direk-torius Žygimantas Tubuti s.

Pasak jo, šiuo metu prekyboje ga-lima rasti daug nežinomų gaminto-jų padangų. Dažniausiai tokios at-keliauja iš Azijos šalių. „Rekomen-duočiau vairuotojams nepulti pirkti padangų ti k pagal kainą. Renkanti s naujas padangas, reikėtų pasikliauti žinomais padangų gamintojais, kurie garantuoja ir atsako už savo produk-ciją“, – sakė Ž.Tubuti s.

„Padangų pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių. Visą laiką stengia-mės atsižvelgti į kliento poreikius, automobilį, važiavimo manierą ir biudžetą. Išsiaiškiname, ar klientas pageidauja greituminių padangų ar tylesnių, komforti škesnių ar ekono-minių. Pirkėją taip pat supažindina-me su naujovėmis“, – sakė Vytautas Pekarskis, UAB „Autotoja“ poparda-vimų departamento direktorius.

Autoservisų specialistai pataria artėjančiam vasaros sezonui rink-ti s kokybiškas ir saugias padangas. „Pirkdami pigias padangas dėl dažno broko, prasto resurso, didesnio de-galų sunaudojimo sumokėsite beveik tokią pat sumą pinigų, kaip ir už ge-ras kokybiškas padangas. Pigiomis ir nekokybiškomis padangomis rizikuo-site savo ir aplinkinių saugumu kely-je, o tai gali kainuoti kur kas daugiau nei visas padangų komplektas“, – at-sakingai rinkti s padangas pataria vie-no Šiaulių autoserviso meistras.

GK inf.

Po šaltos žiemos gatvėse – krūvos smėlio ir duobės

Su geromis padangomis kelyje bus saugiau

Nedrausmingų vairuotojų laukia didesnės baudos

Tvarkymo darbus stabdo žema oro temperatūra dienomis ir nakti nis šaltukas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Padidintos baudos privers eismo dalyvius elgti s drausmingiau.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Autoservisų specialistai pataria artė-jančiam vasaros sezonui rinkti s koky-biškas ir saugias padangas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)8 Sveikata

Meilė JANČORIENĖ

Europos miestuose apie 75 pro-centus teršalų paskleidžia kelių transportas. „Važiuojantys automo-biliai pakelia teršalus nuo kelių dan-gos, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuome-nės sveikatos administratorė Alina Rogoža. – Juk žiemą keliai barsto-mi smėliu ir druska, gatvėse pilna dulkių. Jų atsiranda dylant stabdžių trinkelėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos.“ Be to, su išmetamosiomis dujomis į orą patenka anglies monoksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių jun-ginių, sunkiųjų metalų, benzeno, su-odžių dalelių.

Kenkia sveikatai

Moksliniai tyrimai kietųjų dale-lių poveikiui nustatyti parodė, kad ir ilgalaikis, ir trumpalaikis kietųjų da-lelių poveikis sveikatai yra neigiamas. Amerikos vėžio draugijos atliktų il-galaikio kietųjų dalelių poveikio tyri-

mų duomenimis, daugėjant smulkių kietųjų dalelių (2,5 μ), didėja mir-tingumas nuo širdies ir plaučių ligų, daugėja ir susirgimų plaučių vėžiu. Tiriant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą ir į ligonines dėl plaučių ligų patekusius pacientus paaiškė-jo, kad stambiųjų dalelių trumpalai-kis poveikis toks pat stiprus, kaip ir smulkiųjų.

„Didžiausią rūpestį kelia kieto-sios dalelės (KD10 ir KD2.5), anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, ozonas, – pa-sakoja visuomenės sveikatos centro specialistė. – Jie veikia aplinką ir svei-katą arba patys, arba sudarydami che-mines reakcijas su kitomis medžiago-mis.“ Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, žie-mos pabaigoje ir pavasario pradžio-je visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galio-jančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 μg/m³) netu-ri būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.

Labiausiai teršia automobiliai

Anglies monoksidu (CO) užter-šia orą miesto transportas. A.Rogoža perspėja, kad CO, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančia mo-lekule) ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas per-nešti deguonį. Paaštrėja širdies ir krau-jotakos sistemos ligos, suprastėja koor-dinacija ir laiko suvokimas. Manoma, kad anglies monoksidas aplinkos ore padidina širdies infarkto tikimybę ir neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi.

Azoto oksidai formuojasi degi-mo procesų metu. Pagrindinis terša-lų šaltinis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektri-nės ir gamyklos. Azoto dioksidas gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparu-mą kvėpavimo takų infekcijoms (gri-pui ir kitoms).

Ozonas virsta smogu

Kaip tyriausias gamtos oras, gai-vus kvapas po audros, tampa terša-lu? Pasak Alinos Rogožos, ozonas yra naudingas viršutiniame atmosferos sluoksnyje, tačiau susidaręs pažemio sluoksnyje – tai oro teršalas. Pažemėje esantį ozoną sudaro azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurie, veikiami sau-lės spindulių, reaguoja tarpusavyje ir sudaro fotocheminį smogą (arba pa-žemės ozoną). Ozonas veikia plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius, sutrikdo kvėpavimą“.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, dėl to žmogus gali pajusti skausmus krūtinėje (lyg ją kas veržtų),

skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavi-mą, pradėti kosėti, dusti.

Dar vienas teršalas – sieros diok-sidas, kuris susidaro degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškasti-nį kurą, kuriame yra sieros junginių), naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Patekęs į atmosferą sieros dioksidas gali ok-siduotis iki sieros trioksido (SO3). Jeigu yra vandens garų, SO3 greitai virsta sieros rūgšties migla. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis dirgina kvėpavimo takus, odą ir gleivinę.

Išsklaido sti prus vėjas

Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba snie-gas. Tačiau pavasarį, įsivyravus sau-siems orams, net ir stiprus vėjas ne-padeda. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja dėl po žiemos nenuvalytų gatvių, nesutvarkytos aplinkos, iš sta-tybviečių kylančių dulkių.

Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė – antici-klonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai.

Pasirodžius informacijai, kad dėl įvykių Japonijoje radiacijos išsigandę lietuviai ėmė vaisti nė-se pirkti jodo preparatus, gydyto-jai ir specialistai dar kartą tvirti -na, jog šiuo metu Lietuvoje jokių apsaugos priemonių nereikia, o be reikalo jodo preparatus var-tojantys žmonės rizikuoja savo sveikata.

„Tikrai nėra reikalo papildomai ger-ti jodo preparatus, nebent keti nama vykti į radiacijos zoną. Tada galbūt reikėtų papildomai pavartoti kalio jo-dido tablečių. Žmonės, kurie vartoja didesnes jodo dozes be reikalo, rizi-kuoja savo sveikata, nes tai gali sukelti endokrininių susirgimų – skydliaukės veiklos suaktyvėjimą arba skydliaukės slopinimą, o tai gali turėti neigiamų

pasekmių kiti ems organams“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santa-riškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius prof. Vaidotas Urbanavi-čius. Profesorius aiškino, kad žmogui per parą reikia 100–200 mikrogramų kalio jodido. Jodą žmogus gauna su maistu, jo kiekį papildo vartodamas joduotą druską.

GK inf.

Be reikalo nevartokite jodo

Naudinga žinoti :• Aplinkos oro taršai būdinga tai, kad jos poveikio labai sunku iš-

vengti . Todėl jeigu aplinkos oras užterštas, yra didelė ti kimybė, kad dauguma gyventojų bus paveikta taršos.

• Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia. Miestuose nereikėtų eiti pasivaikščioti gatvėmis, ypač su mažais vaikais. Geriau į parkus, miškelius, atokiau nuo judrių gatvių.

• Apskaičiuota, kad, sumažinus oro užterštumą 10 μm dydžio kieto-siomis dalelėmis nuo 70 iki 20 μg/m3, mirčių sumažėtų 15 proc.

• Dalelių prasiskverbimo gylis į kvėpavimo sistemą priklauso nuo jų dydžio: kuo mažesnis skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia. Ten nusėdusios gali pradėti kaupti s ir suformuoti palankią terpę lėti nei ligai išsivystyti .

Ką daryti , padidėjus oro taršai?

• Padidėjus aplinkos oro tar-šai, gyventojams patariama ribo-ti darbinę veiklą ir fi zinį aktyvumą lauke, o švieti mo ir ugdymo įstai-goms – atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke.

• Neati darinėti orlaidžių, lan-gų.

• Vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu au-diniu.

• Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.

• Serganti esiems lėti nėmis li-gomis reikėtų pasirūpinti vaistų at-sarga ir, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vis dar viršija leisti ną normą. Belieka laukti , kol visiškai sniegas nuti rps ir ti k tada kelininkai teršalus sušluos.

Pagrindinis teršalų šalti nis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gamtos dovanos

Želmenyse kai kurių vitaminų yra bent keliasdešimt kartų dau-giau nei kituose žalumynuose, be to, juose daug virškinimą gerinan-čios natūralios ląstelienos.

Želmenyse taip pat gausu mais-tingųjų medžiagų, mineralų, enzimų (virškinimą skatinančių fermentų). Itin svarbus žalių augalų kompo-nentas – chlorofi las, kuris organiz-me virsta hemoglobinu.

Želmenų sultys suteikia energi-jos, šalina iš organizmo toksinus, stiprina imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, pa-didina hemoglobino kiekį, gerina regėjimą, padeda vaduotis iš depre-sijos, didina vyrų lytinę potenciją ir net stabdo vėžio ląstelių augimą.

Japonijoje ir Jungtinėse Ameri-kos Valstijose želmenų sultimis gy-doma priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.

Želmenų sultys puikiai tinkamos grožio procedūroms. Jomis galima valyti ir minkštinti odą, gydytis nuo saulės ar kitokių nudegimų.

Įdėjus šiek tiek pastangų, švie-žiomis želmenų sultimis galima sveikatintis ir namuose. Tereikia užsiželdinti želmenų, juos nupjau-ti, sumalti ir nukošti sultis.

Dažniausiai želdinami kviečiai, tačiau galima želdinti ir miežius, ru-gius. Vasarą jų galima pasėti darže. Namuose grūdai sėjami į negilias dėžutes arba 4–7 cm aukščio padėk-lus. Svarbu, kad juose nesikauptų vanduo ir nepradėtų augti pelėsiai. Geriausia į dėžutes sėti jau sudai-

gintus grūdus.

Prieš sėją juos patariama pa-brinkinti šaltame vandenyje apie 12 valandų, o prisigėrusius vandens pridengti drėgna drobele arba po-pieriumi, kad neperdžiūtų. Sudai-gintus grūdus reikia suberti į dėžutes ant drėgno 3–5 cm storio substrato. Žemėmis užberti nereikia. Pakanka pridengti drėgna drobele, popieriumi arba polietileno plėvele. Sudaigin-ti grūdai įsišaknija per kelias paras. Tada pasėlį galima nudengti. Svarbu, kad jis nuolat būtų drėgnas.

Maždaug po savaitės želmenys turėtų pasiekti 15–20 cm. Tokio aukščio jie sultingiausi, tad ilgiau auginti neverta. Nupjautus želme-nis reikia sumalti mėsmale, o gautą tyrę išsunkti per drobę.

Išspaustas sultis reikia suvartoti kuo greičiau – po paros jos tampa bevertės. Pradžioje rekomenduojama gerti 30–50 gramų, o įpratus – 100 gramų per dieną. Jas patartina išger-ti likus pusvalandžiui iki valgio arba praėjus bent 2 valandoms po jo.

GK inf. ir nuotrauka

Jei pavasarį trūksta energijos

Kietosios dalelės trumpina gyvenimą

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 9Gyvenimas

Nijolė BARONIENĖ

Jo talentas formavosi tylumoje, o charakteris – gyvenimo verpetuo-se. Tačiau paskuti nioji personalinė paroda „Kol dar esame Lietuvoje...“ privertė suklusti ne vieną žinomo menininko Vaidoto Žuko gerbėją. Nejaugi jis keti na emigruoti ?

Menininkas ti kino kol kas neke-ti nąs išvykti iš Lietuvos.

Jei ne Lietuvoje, kokioje šalyje norėtumėte gyventi?

Man visur gerai, kur galiu dirbti. Trys iš šešių mūsų vaikų mokosi ir dirba užsienyje, bet apie savo išvyki-mą dar negalvoju. Kitas reikalas, jei gauni kitos šalies kvietimą ar užsa-kymą. Tada važiuoju, nes Lietuvoje jų vis mažiau.

Ar skaičiuojate savo kūrinius? Kiek jų iškeliavo pas meno mylė-tojus?

Niekada nesurašinėjau savo dar-bų, tik apytikriai galiu pasakyti: keli šimtai yra užsienyje, kita tiek – Lietu-vos kolekcijose. O tai, kad dirbi gana daug, dar nereiškia, kad ir padarai daug. Kartais išties pavyksta padary-ti gana greitai, lyg su įkvėpimu. Bet esu iš tų, kurie tą patį darbą gali šli-fuoti ilgai ir kantriai – kartais keletą metų. Šitaip gali prisotinti mintį, iš-tobulinti formą. Bet kartais labai no-risi šviežumo.

Atsisakęs kupinos netikėtumų žurnalistikos pasinėrėte į kūrybos tylą. Ar ilgam?

Daile užsiimu jau beveik 40 metų, nuo ankstyvos jaunystės, o žurnalisti-koje buvau naujokas, atėjęs tik Atgi-mimo metais, kai atsikovojome žo-džio laisvę. Pastebėjau, kad mene ir žurnalistikoje galioja panašūs kūry-biniai principai: visur reikalingas ak-tualumas, netikėtumas, įtaiga, reikia gero temos parinkimo, siužeto vysty-

mo, reikia išauginti kulminaciją, baig-ti epilogu arba apibendrinimu. Visur būtinas ne tik temos, bet ir formos patrauklumas, originalumas.

Net šeimos ir valstybės gyvenime matau tuos pačius dėsningumus, tą pačią komponavimo būtinybę. Ką no-rėjau ir galėjau, per 15 žurnalistikos ir vadybos metų pasakiau ir padariau. Dabar tiesiog grįžau ten, kam ruo-šiausi nuo jaunystės.

Dažnas stebisi ir džiaugiasi gausia jūsų šeima. Kokios ver-tybės buvo puoselėjamos jūsų ir žmonos šeimose?

Mes irgi stebimės ir džiaugia-mės mūsų gerais jau užaugusiais vaikais. Jokios papildomos šeimy-ninės vertybės nebuvo puoselėjamos nei mano, nei žmonos Auksės šeimo-se. Tiesiog susituokę mes ne svajojo-me, bet negaišome laiko.

Ar galite pasidalyti savo sėkmin-gos santuokos receptu? Ar žmona yra ta geroji fėja, apsauganti jus kaip menininką nuo buities rūpesčių?

Manau, sėkminga santuoka būna tada, kai bent vienas iš sutuoktinių yra kantrus. Ir jei šeimoje yra vienijanti pasaulėžiūra. Žmona – mūza? Ne-būtinai. Juk žinote tą pasaką, kai bė-gikas prisirišo medžius prie kojų, kad per toli nenubėgtų. Kartais kūryboje tai irgi gali labai praversti.

Įkvėpimą kartais jaučiu, kartais ne. Kartais su įkvėpimu padarau prastą dalyką, kartais be įkvėpimo – sėkmin-gą. Todėl esu nuolatinio darbo, nuo-latinės kūrybos šalininkas. Nepaisant aplinkybių.

Į meną pasuko tik du vaikai. Raginote juos eiti tokiu keliu ar, atvirkščiai, prilaikėte?

Tikrai neskatinome jų, nes linkėti savo vaikui to paties vargo būtų nedora. Bet viena dukra tapo muzike, o prieš-paskutinis sūnus pasirinko dailės studi-jas – na, mes netrukdysime, padėsime.

Esate žinomas liaudies meno ir senosios bažnytinės dailės kolek-cininkas. Ar tie kūriniai įkvepia jus naujiems darbams?

Taip, senoji mūsų dailė įkvepia. Mo-bilizuoja. Tie tikri, taurūs šventųjų veidai tarsi kamertonai – gyvenime ir kūryboje. Jie ir lietuviški, ir universalūs. Turiu vieną medinę Marijos Maloningosios fi gūrą, kurios veidas – kaip nulietas iš tų di-džiųjų akmeninių fi gūrų, surastų Velykų salose. Savo darbuose sąmoningai sak-ralumą tai priartinu, tai atitolinu. Kar-tais nuo jo norisi pabėgti, norisi įžvelgti prasmę paprasčiausiuose žmogaus ran-komis sukurtuose daiktuose, pasodin-tuose augaluose. Nesinori sakralumo nuvalkioti, norisi šviežio žodžio ir vaiz-do. Todėl kartais verta jo išsiilgti.

Koks žmogaus bruožas jus la-biausiai žavi, o koks piktina?

Mane glumina ir siutina apsime-tėliai, pataikūnai ir tinginiai. O žavi išmintingi ir kilnūs žmonės.

Ar pasikeitė požiūris į meną ir kūrėją dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje?

Nežinau vieno atsakymo. Gal pa-sikeitė, gal ir ne. Snobų visada buvo. Bet dailininkui svarbu, kad būtų vie-nas kitas, kuris neieškotų išorinių efektų, bet justų geras aspiracijas, skir-tų tikrus dalykus nuo imitacijų.

Jus, patriotas, atitolote nuo po-litinio šalies gyvenimo. Dėl ko la-biausiai išgyvenate galvodamas apie Lietuvą?

Labiausiai sopa širdį dėl politiko-je esančios gausybės niekšų, egoistų, kurie turėtų rūpintis kitais, bendruo-ju gėriu, pirmiausia – labiausiai sto-kojančiais, o rūpinasi savimi. Ir dar skauda, kad tie patys varguoliai lei-džiasi apkvailinami, renka į valdžią prietrankas. Belieka užsimiršti ir im-tis kūrybos.

Kodėl gyvenimą iš triukšmingo kultūrinio sostinės centro iškeitėte į atokesnę ir ramesnę vietą Žvėryne?

Romantiškai įrengtame Vilniaus mokslininkų namų bute buvo smagu kitiems – dailininkams, dizaineriams, muzikantams, žurnalistams, bet tik ne gausiai mūsų šeimai. Todėl be jo-kio gailesčio šias patalpas pardavėme ir išsikėlėme į patogesnę aplinką, kur poilsis po darbo yra daug kokybiškes-nis. Nesame sentimentaliai prisirišę prie namų ar butų – šeimoje turi būti visiems gerai, vieno ar kito nuomonė pas mus nedaug tereiškia, nes mūsų namuose – demokratija – daugumos teisė. Su matriarchato pakraipa. Tiesa, aš pats pastaraisiais metais ypač vasarą dažniau gyvenu kaime. Piešiu Aukš-taitijoje prie Alantos.

Esate žinomas ir kaip keramikas, tačiau kažkodėl pastaruoju metu šią meno sritį nustūmėte į šoną.

Gal prieš aštuonetą metų svečia-vausi Leliūnuose pas keramikos meis-trą ir muziejininką Vytautą Valiušį. Jis mane pažinojo, sako: „Atvažiuok pas mane rimčiau padirbėti, duosiu mo-lio, žiedimo ratą, glazūrų, krosnių.“ Po pirmos vasaros užkibau. Penkerius metus savo studijoje Vilniuje lipdžiau ir degiau glazūruotos keramikos rel-jefus, kartais iš jų montavau dides-nius pano – šamotinius koliažus, pa-dariau keramikos stulpų, papuošalų, skulptūrų.

Bet dabar ir šitas periodas pasibai-gė, krosnis padėta po laiptais. Bet jei kam reikėtų tokių darbų, iškart ją iš-sitraukčiau. Glazūrų kibiruose turiu, užsakyčiau Kuršėnuose užmaišyti ke-lis šimtus kilogramų balto šamoto – ir į priekį. Keramika turi savo techno-loginę magiją. Tai trijų pagrindinių stichijų rezultatas – žemės, vandens

ir ugnies. Ji žmogui labai artima, kūniška, erotiška.

Pavasarį paprastai žmo-nėms išauga sparnai, jie taip pat prisimena ir neišsipil-džiusias svajones.

Mano svajonės beviltiškai skrajoja, negalėdamos atlikti savo misijos. Jos manęs nesu-gundo ir prie laivo stiebo man nereikia prisirišti. Jų papras-čiausiai neprisileidžiu. Todėl ir praradimų ar netekčių su jomis nepatiriu.

Idėja, kūrybinis sumany-mas nėra svajonė. Ji yra kon-kreti. Idėjų yra daug – belie-ka kritiškai atsirinkti ir atlikti. Padaręs vieną darbų ciklą eini prie kito. Toks mano meto-das – racionalus, be jokių sva-jonių, bet ir be traumų. Tačiau man reikia nuolatos stebėti aplinką, žmones, gamtą, matyti

ir analizuoti autentiškos kultū-ros reiškinius – mokytis iš jų temų

gretinimo, netikėtų simbolių, spal-vų ir formų įtaigos.

Ko siekiu ar laukiu dabar? Laukiu pavasario! Dar niekada

nebuvau pasodinęs tiek obelų, vyš-nių, kriaušių, aviečių, dar ąžuolų, vi-joklių, kelių veislių erškėčių, gudo-belių... Sodybą komponuoju kaip paveikslą. Jeigu visa tai prigis – pie-šiu sprogstančias šakas, žiedus, la-pus, uogas, vaisius. Bet jei kas ne-prigis, piešiu ir tapysiu tas pačias, tik nudžiūvusias šakas, tame pačia-me laukų, uosių ir baltosios Alantos bažnyčios fone. Nes gyvenimas yra visoks, jo ženklai yra iškalbingi, bet supinti, o metaforos – keliasluoks-nės. Pavyzdžiui, driežas, išlindęs į saulės šviesą, gali būti ir velnio, ir Kristaus simbolis. Svarbu pasirink-ti, kurio tau labiau reikia.

Mokėsi Vilniaus 23-ioje vidurinėje ir Vilniaus dailės mokyklose, 1979 m. baigė Vilniaus dailės insti tutą.

1989 m. įkūrė „Lietuvos katalikų radijo“ redakciją ir iki 1997 m. jai va-dovavo, rengė kultūrines ir religines radijo laidas. 1990 m. sukūrė dviejų dalių televizijos fi lmą „Agrastų vy-nas“. Spaudoje paskelbė straipsnių apie kultūrą ir religiją. 2000–2001 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos ge-neralinis direktorius, vėliau vedė ti e-siogines Lietuvos radijo laidas.

Dailės parodose dalyvauja nuo 1979 m. Surengė asmeninių tapy-bos parodų ir dalyvavo keliasdešim-tyje grupinių – Lietuvoje ir užsienyje. Kuria įvairių žanrų dailę: molberti nę tapybą, freskas, grafi ką, žiestą ir rel-jefi nę keramiką, juvelyriką. Naujau-si jo keramikos darbai padengti ke-liasluoksnėmis glazūromis, po kelis kartus išdegti 1 000–1 300 laipsnių krosnyse. Kūriniuose ryški religinė temati ka: plaketės su liepsnojančios širdies, madonos su kūdikiu, rokaili-nių ornamentų reljefais asocijuojasi su archeologiniais radiniais, slėpi-ningais ženklais iš praeiti es. Tapybai būdingas sodrus, išraiškingas kolo-ritas, paveikslus užpildanti s ekspre-syvios faktūrų žymėmis.Dailininkas Vaidotas Žukas savo personalinės parodos ati daryme su žmona

Aukse ir sūnumis Benediktu ir Pranciškumi. Gretos Mikoliūnaitės nuotrauka

Idėja, kūrybinis sumanymas nėra svajonė. Ji yra konkreti . Idėjų yra daug – belieka kriti škai atsirinkti ir atlikti .

Svajonės skrajoja, negalėdamos atlikti savo misijos

Menininkas Vaidotas Žukas ragina branginti autenti škas mūsų gamtos ir kultūros formas, krašto ženklus ir simbolius, apmąstyti visa tai profesionaliai, be pompasti kos ir verkšlenimų.

Vaidotas Žukas yra nuolati nio darbo, nuolati nės kūrybos šalininkas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)10

Jolanta MIŠKINYTĖ

Baigta restauruoti ir konservuoti vieninte-lė Europoje trikampė medinė Degučių Šv. Vin-cento Ferero bažnyčia, esanti Šilutės rajone.

Ši šventovė keliskart apstulbino neti kėtais radi-niais. Tvarkant eksterjerą tarp pastato sienų buvo apti kti aukso siūlais siuvinėti bažnyti niai drabu-žiai. Polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų surastas konsekravimo kryžius, o palėpėje – į ri-ti nėlį susuktas sakralinio, kaip manoma XVIII a., paveikslo fragmentas.

Po nuosekliai atliktų tyrimų restauruojant baž-nyčios vidų buvo ati dengti net keturi dažų sluoks-

niai, senojo bažnyčios polichrominio dekoro frag-mentai. Darbų metu buvo nuvalyta ir užkonser-vuota lubų tapyba, paryškinti ant sijų išlikę de-koro elementai, išsaugotas virš sakyklos esanti s mėlynos spalvos su augaliniais motyvais tapybinis dekoras, suvienodintas sienų spalvinis tonas. Ant vienos lubų sijos rastas užrašas, kad pastarasis bažnyčios interjero – lubų, sienų, frizo, vargonų tribūnos – dažymas buvo atliktas po 1984 m. Nu-tarta išsaugoti šį ati dengtą užrašą.

Interjerą restauravo aukščiausios kategorijos specialistai – medžio ekspertas A.Šaulys, sieninės tapybos restauratorė A.Kaušinienė.

Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoni-niais pastatais, trišlaičiu stogu barokinė Degučių

bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pa-statė Vainuto seniūnas Tadas Bile-vičius, o svarbiausi rėmėjai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bo-gumila. Sprendžiant iš archyvinių dokumentų, Degučių maldos na-muose gyvenimas tekėjo stebėti -

nai pastoviai. Parapija visada buvo maža, todėl neturti nga.

Tačiau ne vienas dokumentas liudija, kad ji buvo tvarkingai prižiūrima. Per du su puse šimto metų bažnyčia nedaug pasikeitė, nors buvo triskart atnau-jinta – 1840 m., XIX a. pabaigoje ir 1923–1938 m. Ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtrauk-ta į programą „Lietuvos baroko kelias“.

Atliktus darbus priėmusi komisija pasidžiaugė, kad prieš tai eksterjerą sutvarkiusi bendrovė UAB „Žibai“ sutaupė pinigų, kurių pakako ir interjerui atgaivinti . Visi šios išskirti nės kultūros vertybės tvarkybos darbai įgyvendinti iš Europos ekonomi-nės erdvės ir Norvegijos fi nansinių mechanizmų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Istorijos vingiai

Restauratoriai sutaupė Degučių bažnyčios interjerui

Vienintelė Europoje trikampė medinė Degu-čių Šv. Vincento Ferero bažnyčia, esanti Šilu-tės rajone, vėl džiugina lankytojus.

GK archyvo nuotrauka

Dr. Dalia KLAJUMIENĖ

Fragmenti škai išlikusi Lietuvos sieninė tapyba pasižymi sti lių, spal-vų, siužetų ir technologijų įvairove. Nepaprastai svarbu visa tai pažinti ir išsaugoti ateinančioms kartoms.

Sluoksnis ant sluoksnio

Lietuvoje statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo viduram-žių laikų. Dažniausiai buvo kuriama netikros freskos (al secco) technika, t. y. tapoma ant sauso tinko. Dėl šios tech-nologijos specifi kos kompozicijos, nuo jų sukūrimo praėjus vos 50–100 metų, prarasdavo spalvų vaiskumą ir pirminį grožį, todėl dažniausiai jas užtinkavus ant viršaus būdavo tapomi nauji siu-žetai. Restauruojant Lietuvos seno-sios architektūros kompleksus vienoje sienoje, skliaute ar lubose yra randami keli (kartais net 7–8) skirtingų stilisti-nių laikotarpių tapybos sluoksniai.

Klasicizmo epochoje labiausiai vertinta balta sienų spalva, todėl dau-gelio pastatų senosios freskos buvo nubaltintos, o naujos tapytos retai. Dėl tos priežasties nemažai XVI–XVIII a. sukurtų kompozicijų dar ir dabar yra po XIX–XX a. tinko sluoksniais ir jos žinomos tik iš ne-gausių rašytinių šaltinių ar restaura-torių atliktų polichromijos tyrimų.

XX a. aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje atsiradus profesionalių sie-nų tapybos restauratorių kartai nau-jam gyvenimui buvo prikelta daugy-bė senosios sienų tapybos kūrinių. Daugiausia jų esama Vilniuje.

Seniausia polichromija

Seniausia iki mūsų dienų išlikusi freska – Vilniaus katedros kriptoje XIV a. pabaigoje nutapyta epitafi -nė kompozicija „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu“. Naujausi tyrimai rodo, kad tai yra vietinio meistro kūrinys. Stilisti-kos, plastikos ir ikonografi jos anali-zė liudija, kad freskos kūrėjas buvo įgudęs tapyti stačiatikių ikonas, ta-čiau atlikdamas šį užsakymą stengėsi kuo tiksliau laikytis krikščioniškosios ikonografi jos reikalavimų.

Kiti iki mūsų dienų išlikusios goti-kinės sienų tapybos pavyzdžiai – taip pat iš Vilniaus statinių. XX a. pabai-goje buvo atidengtos ir konservuotos Vilniaus Bernardinų bažnyčios ir vie-nuolyno sienų freskos. Ši XVI a. pra-džioje sukurta sienų tapyba – didžiau-sias Lietuvoje išlikęs gotikos tapybos kūrinys, išsiskiriantis itin sudėtinga, pagal vokiečių grafi kos pavyzdžius sukurta ikonografi ja.

2001 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios skliaute buvo atidengta

gotikinė ornamentinė polichromija. Gotikos laikų tapybos madą atsklei-džia ir nedideli fragmentai, išlikę se-nuosiuose miestiečių namuose Vil-niaus Vokiečių gatvėje. Šios gat vės 20-o namo eksterjere esančios ne-didelės apvalios nišos ištapytos ar-kangelų fi gūromis, o sienų braukos dekoruotos įrašais gotišku šriftu.

Žinoma, kad gotikos laikų tapy-ba gausiai puošė Trakų salos pilies menių sienas. Deja, įdomių siuže-tų, atspindinčių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių gyvenimą, yra išlikę tik XIX–XX a. pradžios menininkų akvarele ar tušu darytose kopijose.

Šventovių ornamenti ka

Renesanso laikotarpiu Lietuvo-je, kaip ir kituose Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos kraštuose, dirbę sie-nų tapybos meistrai ypač daug kūrė sgrafi to technika. Sienas padengus kelių spalvų (dažniausiai baltos ir juodos) tinko sluoksniais, jų pavir-šiuose būdavo išraižomos sudėtingos fi gūrinės ir ornamentinės kompozi-cijos. 1974 m. renesansinio sgrafi to fragmentai buvo restauruoti Vilniu-je, Aušros Vartų gatvės 8-o namo pagrindiniame fasade. Tačiau bene didžiausias pastarųjų metų Lietu-vos paveldosaugos specialistų atra-dimas – Vilniaus Šv. Stepono baž-nyčia. Polichromijos tyrimai parodė, kad visa renesansinės šventovės išo-rė XVII a. pradžioje buvo išpuošta sgrafi to ornamentais ir fi gūrinėmis

scenomis. Visa tai jau kelerius me-tus restauratoriai kantriai atidengia iš po vėlesnių tinko sluoksnių.

Be sgrafi to, Renesanso laikotar-piu neužmiršta ir al secco technikos tapyba. Ypatingu plastikos grožiu ir ikonografi jos sodrumu garsėja buvu-sios viduramžių cecho patalpos Vil-niuje, Rūdininkų g. 13. Įdomu tai, kad čia yra ištapytos ne tik mūrinės tinkuotos sienos, bet ir medinės lubų sijos. Kadaise Lietuvoje būta daug tapyba dekoruotų medinių lubų, ta-čiau išliko vos vienas kitas pavyzdys ir tai dažniausiai avarinės būklės.

Iki mūsų dienų Lietuvoje dau-giausia yra išlikę baroko laikotarpio sienų tapybos pavyzdžių. Du šimt-mečius (XVII ir XVIII a.) klestė-jusi puošni ir teatrališka baroko epocha paliko ryškų pėdsaką mūsų krašto dailės ir architektūros istori-joje. Puikus vietinės XVII a. tapybos pavyzdys – 1668 m. ištapyta kadai-se Trakų dominikonams priklausiusi Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia (Tra-kų r.). Šventovės sienose yra įamžin-ti fundatorių Marcijono Oginskio ir jo žmonos portretai, Kryžiaus kelio stočių ciklas ir dominikonų šventų-jų atvaizdai. Restauruojant Kryžiaus kelio scenas sienoje buvo rasta įrėžta tapybos data (1668 m.) ir tapytojo Jono Janavičiaus pavardė.

Neabejotinais barokinės sienų tapybos šedevrais yra laikomi fl o-rentiečio tapytojo Mikelandželo Palonio kūriniai. Apie 1674 m. šį menininką pasikvietė Lietuvos Di-

džiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas ir užsa-kė jam dekoruoti Pažaislio kaman-dulių vienuolyną ir bažnyčią. Apie 1692 m. M.Palonis ištapė Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią. Šis menininkas daug prisidėjo prie iliu-zinės perspektyvinės sienų tapybos mados paplitimo Lietuvoje. Be to, jis vienas iš nedaugelio Lietuvoje kūrė tikros freskos technika.

XVIII a. ypač buvo paplitusi sie-nų tapyba, kurios geriausiai išlikusių, be to, ir daugiau tirtų, pavyzdžių yra sakralinėje architektūroje. Visos gra-žiausios šio šimtmečio barokinės Vil-niaus bažnyčios (Šv. Jono, Šv. Teresės, Šv. Jurgio, Šv. Dvasios, Šv. Kryžiaus Atradimo ir kt.) buvo gausiai ištapy-tos. Sostinei nenusileido ir kitų Lie-tuvos vietų šventovės, tačiau jų po-lichromija daug prasčiau išsilaikė.

Kryžiaus kelio scenos

Verta pamatyti ir patyrinėti tapy-tas Kryžiaus kelio scenas buvusiame Tytuvėnų (Kelmės r.) bernardinų ansamblyje. Buvusioje Videniškių (Molėtų r.) atgailos kanauninkų vienuolyno infulato rezidencijoje yra restauruota vienuolyno vyres-niųjų portretų galerija. XX a. pa-baigoje naujam gyvenimui prikeltos Liškiavos (Varėnos r.) Švč. Trejybės bažnyčios skliauto freskos. Ne itin vykusiai restauruota, bet vis tiek ta-pytu dekoru pribloškianti yra Jiezno (Prienų r.) Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo šventovė.

Itin mažai yra išlikusios tapybos medinėje architektūroje. Buvusią jos gausą patvirtina tik rašytiniai šalti-niai, o mūsų dienomis galime pama-tyti vos vieną kitą XVIII a. ir pagal baroko tradiciją XIX a. pirmojoje pusėje sukurtą pavyzdį. Iš jų pami-nėtinos Grūšlaukės (Kretingos r.) kapinių koplyčia, Degučių (Šilutės r.) Šv. Vincento Ferariečio ir Griš-kabūdžio (Šakių r.) Kristaus Atsi-mainymo bažnyčios.

XIX a. klasicizmo, romantizmo ir kitų stilistinių srovių madą atspin-dinčios sienų tapybos išliko mažai. Jos kiek daugiau esama Vilniaus se-namiestyje, privačiuose interjeruose, todėl ji nedaug kam matoma. Ryš-kiausias XIX a. pabaigos profesio-naliosios sienų tapybos pavyzdys – Kauno katedroje šv. apaštalų Petro ir Pauliaus gyvenimo scenas vaiz-duojantis ciklas. Devynių scenų cik-lą 1895 m. sukūrė tapytojas Janas Čajevičius, garsėjęs kaip Varšuvos, Sankt Peterburgo, Gardino ir Kau-no šventovių dekoruotojas.

Paslėpti lobiai

Freska „Dievo Moti na su apsiaustu“ Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Freska Vilniaus arkikatedros kriptoje „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir Šv. Evangelistu Jonu“. Nuotrauka iš Vilniaus arkivyskupijos archyvo

Gimtasis kraštas 112011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) Kultūra

Nijolė TUMĖNIENĖ

Atsiti kti nai nublokštas į tolimus kraštus be lėšų, pastogės, draugų ir arti mųjų, Jonas Rimša niekada ne-prarado gimtosios Lietuvos. Ją dar labiau pamilo ir atrado tai, kas svar-biausia. Džiunglės menininkui pri-minė žaliosios Lietuvos grožį, gyven-damas Pietų kraštuose giliau pajuto sidabrinės žiemos žavesį, stebėda-mas indėnų palikuonių kasdienybę ir šventes atrado jų tauti nių drabu-žių meniškumą, lietuvių tauti nį kos-ti umą primenančią spalvų darną ir ornamento simboliką.

Lietuvių meno misionierių atrado bolivai

Lotynų Amerika padėjo J.Rimšai atrasti archajišką pagoniškosios Lie-tuvos kultūrą. Gal todėl jo kūriniai mums suprantami, artimi lyg jų auto-rius niekada nebūtų iš Lietuvos išvažia-vęs. Jaudino jo kūrinių emocionalumas, panašus į XX amžiaus lietuvių tapybą, linkusią į spalvų ir tapymo būdo eks-presiją, ir šiuolaikiškas intensyvių spal-vų derinimas. Mūsų akiai nauja – tik egzotiški motyvai, tik neįprastų bruožų ne europietiški veidai ir judesiai. O jų dvasinis pasaulis – nuoširdus ir subti-lus, temperamentas be agresijos po-žymių, kunkuliuojantis viduje, bet su-tramdytas moralės nuostatų.

Joną Rimšą pirmiausia įvertino ir iškėlė bolivai, apdovanoję jį aukščiau-siais ordinais ir vardais, nes jis mokė mylėti ir gerbti indėnus, vertinti se-nąją jų kultūrą, šalies istoriją, mito-logiją ir gamtą. Dailininkas už lėšas, gautas pardavus paveikslus, įkūrė se-noviniame Sucrės mieste meno mo-kyklą, o ją baigusius gabiausius mo-kinius pats siuntė studijuoti į Europą. Todėl Bolivija iki šiol brangina kūry-binį menininko palikimą, o jo autorių vadina „meno misionieriumi“.

Lietuvis sulaukė gerų atsiliepimų apie savo kūrybą Argentinoje, Boli-

vijoje, Peru ir Lietuvoje. Tik į Lietu-vą sugrįžti jam nebuvo lengva.

Rūpinosi Prezidentas Valdas Adamkus

Grįžo tik dailininko padovanoti paskutinio gyvenimo tarpsnio kūri-niai Taičio motyvais, nes jis pats jau buvo pasiligojęs ir nebeturėjo sveika-tos atvykti. Lietuvos Prezidentas Val-das Adamkus, rūpinosi jo paveikslų perdavimu Lietuvai ir ilgą laiką glo-bojo ir visokeriopai rėmė dailininką, netgi padėjo jam persikelti gyventi į JAV, nuvykti į Taičio salą ir pamaty-ti iš arti dar vieną archajišką kraštą, artimą indėnų kultūrai.

J.Rimšos sugrįžimas į Lietuvą vyksta ir šiandien. Turime išmintingų kolekcininkų, kurių dėka, be 23 Lie-tuvos dailės muziejuje saugomų kū-rinių, dabar galime didžiuotis sugrą-žinę Lietuvon jau apie 120 J.Rimšos tapybos ir akvarelės paveikslų. 2010 m. Lietuvos dailės muziejuje įvykusi Jono Rimšos kūrinių paroda jau aprėpė visą jo kūrybą.

Keturi periodai

Praėjusią savaitę pasirodė kny-ga apie J.Rimšos gyvenimą ir kū-rybą. Joje apibendrintas J.Rimšos

kaip menininko nueitas kelias, iš-skirti keturi kūrybos periodai: is-paniškasis, boliviškasis, indėniškasis ir taitietiškasis, kurie ne tiek keitė vienas kitą, kiek nuosekliai išaugo vienas iš kito. Ispaniškasis buvo su-sijęs su tamsaus kolorito ispanų kla-sikinės tapybos patirties perėmimu, kur juntami ir itališkos mokyklos atgarsiai.

Bolivijos laikotarpis prasidėjo nuo geriausių Paryžiaus mokyklos tradi-cijų įsisavinimo – dėmesio sudėtingo kolorito problemoms, impresioniz-mo pamokų, nuo siekio tapyti švie-siau, erdviau, emocionaliau.

Indėniškojo periodo kūryboje ra-dosi monumentalus apibendrinimas, sustiprėjo emocinė kontūro reikšmė, atsirado sukaupto ritmo indėnų šo-kiai ir folkloro motyvai, džiunglių nuotaiką atspindintys peizažai, kur jausmus užburia žalia miško gūdu-ma ir gaivinanti šešėlių vėsa.

Taičio tapyba tarsi susumavo J.Rimšos pasiekimus tapant kompo-zicijas, peizažus, portretus, išgrynino spalvų skambesį, įtaigaus ritmo apraiš-kas, vidinę primityvios kultūros įtam-pą, atsirandančią išoriniame veiksme paslėpus sutramdytas emocijas.

Palyginus su Poliu Gogenu, J.Rimša, atrodo, naujai ir moderniai atradęs savo temą – seksualų meilės

šokį „Tamure“, atskleidusį mums atvi-rą ir subtilų gundymo meną, provo-kuojantį plastiškai ir lanksčiai judėti žmogaus kūną. (Beje, šis šokis krikš-čionių misionierių buvo uždraus-tas.) J.Rimša giliai įsijautė į džiunglių dvasią – jos paslaptingumą ir vilionių trauką, jos sodrią vešlią augmeniją. Jo portretai sklidini humaniškų jausmų. J.Rimšos egzotika suvokiama ne kaip išskirtinė buitis, nepažįstama, svetima, o kaip sava, artima mums savo žmo-gišku turiniu ir jausmų nuoširdumu.

Bėgo nuo civilizacijos

Troškimas pažinti senąsias pri-mityvias kultūras, artimas jį suža-vėjusiai senovės indėnų dvasiai, nu-vedė J.Rimšą gyvenimo saulėlydyje ir į tolimąjį Taitį. Ten praleistas lai-kas įkvėpė tapytoją naujai kūrybai – temperamentingo ritmo ir ryškių spalvų, derinamų kontrasto princi-pu. Sugrįžęs į Santą Moniką (Ka-lifornija), dailininkas nutapė savo brandžiausius paveikslus.

J.Rimša nemėgo šiuolaikinės ci-vilizacijos ir bėgo nuo jos į palaimos šalį. Bet jam svarbiausia buvo ne eg-zotika, o pati tapyba – spalva, ritmas, judesių arabeska – visa tai, kas padeda išreikšti dvasinį taitiečių pasaulį. To-dėl ir šiandien jo kūryba savitu sod-riu spalvingu koloritu, tvirtai, pagal ypatingą muzikalų ritmą suręstomis kompozicijomis ne tik kelia pasigėrė-jimą, bet ir atveria tenykščių žmonių gyvenimo ir gamtos specifi ką.

Keliautojas ir vienišius

Knygoje iš įvairių šaltinių surinkti J.Rimšos gyvenimo ir kūrybos faktai. Siekiau nustatyti svarbiausių gyveni-mo įvykių datas ir kūrinių buvimo vie-tą, sudaryti parodų sąrašą, atkurti pa-veikslų pavadinimus, nes dailininkas buvo keliautojas, vienišius, kuris nepa-liko ant paveikslų jokių rašytinių žinių. Jam buvo svarbiausia – tapyti. Mūsų nepasiekė jo kūrinių ir parodų sąrašai (gal jų ir nebuvo), o paveikslai išsisklai-dė po kelias valstybes – Braziliją, Ar-gentiną, Boliviją bei JAV – ir dažniau-siai pateko į privačias kolekcijas.

J.Rimša visada turėjo vieną svar-biausią tikslą – giliau pažinti archa-jiškas kultūras: indėnų, lietuvių ar taitiečių. Gilinosi į mitologiją, į sau-lės ir mėnulio kultą. Jis labai do-mėjosi lietuvių liaudies menu, buvo muzikalus ir mėgo lietuvių liaudies dainas. Išvykdamas į kitą vietą galė-jo sukrauti laužą ir be gailesčio su-deginti savo ankstesnius kūrinius, jeigu abejojo jų verte. Jam savo dva-sia buvo artimas keliautojas Matas Šalčius, su kuriuo mielai bendravo.

Vienas svarbiausių knygos užda-vinių buvo rekonstruoti šio Lietuvai svarbaus žmogaus gyvenimo ir kū-rybos faktus. Žinias teko rinkti po kruopelytę. Svarbus tyrinėjimo šalti-nis buvo J.Rimšos atvirlaiškiai ir laiš-kai, visą gyvenimą, išskyrus Lietuvos izoliacijos nuo pasaulio laiką (iki 1959 m.), rašyti jaunystės draugui Juozui Dzenajevičiui. Nemažai svarbios in-formacijos suteikė Karolės Pažėraitės laiškai seseriai Alei Rūtai ir J.Rimšos rašytas ilgas laiškas Bernardui Braz-džioniui apie gyvenimą Taityje.

Tropikų šauksmo pakerėtas Ritmo ir spalvos meistrasSavo dvasia Jonas Rimša nieka-

da nebuvo ati trūkęs nuo Lietuvos. Nors nesimokė Kauno meno mo-kykloje, bet svarbiausias meninin-ką su lietuviais siejanti s ryšys buvo Paryžiaus meno mokyklos dvasia. Meniniu tapybos lygiu J.Rimša pri-lygsta žymiausiems lietuvių daili-ninkams – savo amžininkams Anta-nui Gudaičiui, Antanui Samuoliui, Viktorui Vizgirdai. Bet yra origina-lus tuo, kad didelį dėmesį skyrė pa-veikslo kompozicijai, ritmui ir kolo-rito skambesiui.

Jo ištobulinto žalios spalvos skambėjimo, auksinės geltonos spin-desio ir raudonos vidinio švytėjimo gimti nėje gyvenusiems mūsų tapy-tojams nepavyko pasiekti . Jo kūri-niai labai muzikalūs, asocijuojasi su M.K.Čiurlionio, K.Šimonio tapyba, L.Truikio sukurtais operų scenovaiz-džiais. Tęsdamas poimpresionisti nės, fovisti nės tapybos tradiciją, jis aukš-tai iškėlė kolorito vertę. J.Rimšos me-ninė pati rti s šiandien svarbi visiems, kurie neatsisakė mene tapybos pa-veikslo formos ir ti ki jos ateiti mi.

Svajojo apie Lietuvą Jonas Rimša (1903–1978) – vie-

nas ryškiausių lietuvių išeivijos daili-ninkų, garsinusių Lietuvos vardą sve-tur, nusipelnęs Bolivijos kultūrai, ap-dovanotas aukščiausiu civiliams ski-riamu Andų Kondoro kavalieriaus or-dinu. Jam suteiktas ir Bolivijos vals-tybės garbės piliečio ti tulas. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos vals-tybės įstaigoms. Didžiulis J.Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas“ (1948 m.) kabo Bolivijos sosti nės munici-paliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, pas privačius asmenis. Gyvenimo aplin-kybių nublokštas į tolimus kraštus, jis niekada neužmiršo Lietuvos, svajojo joje apsilankyti . 1938 m. tris savo pa-veikslus jis atsiuntė į IV rudens dai-lės parodą Kaune. Kai pas J.Rimšą viešėjo tuometi nis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudy-nas, dailininkas Lietuvai padovanojo ir visus savo dirbtuvėje turėtus ge-riausius paveikslus.

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus rūpinosi Jono Rimšos paveikslų perdavimu Lietuvai, ilgą laiką globojo ir visokerio-pai rėmė dailininką. Centre – knygos autorė menotyrininkė N.Tumėnienė, pirmas iš kairės – muziejininkas R.Budrys.

Sumanių kolekcininkų dėka Jono Rimšos sugrįžimas į Lietuvą tebevyksta iki šiol. Ką ti k pasirodė ir knyga apie garsaus menininko gyvenimą ir kūrybą.

Teisininkas R.Valiūnas iti n domisi J.Rimšos kūryba. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

J.Rimša kartodavo: „Aš esu lietuvis. Kur ti k nuvykstu, jaučiuosi ti k svečias.“

Indėnės portretas. Nuolankumas.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)12 Kelionės

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Seniausiame planetos žemyne Eu-ropoje yra ką pamatyti . O nusprendu-sieji aplankyti trečią pagal dydį Graki-jos salą Kosą lieka sužavėti .

Hipokrato gimimo vieta

Kosas – žavi Elados provincija, kurioje gimė Hipokratas. Po jo mir-ties buvo įsteigtas Asklepionas – li-goninė ir šventovė, tapusi įžymi vi-soje Viduržemio jūros teritorijoje. Vėliau Kosas garsėjo vyno ir šilko gamyba. Per du amžius, nuo XIV iki XVI, sala priklausė riteriams joani-tams, vėliau – turkams, o nuo 1948 metų – Graikijai.

Šios salos paviršius lygus (nors šiaurės vakaruose yra neaukšti kal-nai), žalias, todėl ji dažnai vadinama plaukiojančiu sodu. Paplūdimių smė-lis gali būti ir baltas, ir beveik juodas. Sostinė Kosas – gana didelis miestas-uostas, kuriame galima pamatyti įvai-rių istorinių paminklų ir pasimėgauti šiuolaikinėmis pramogomis. Išilgai paplūdimio pastatyti 2–5 žvaigždu-čių viešbučiai, kuriuose geros sąlygos poilsiui, daugybė barų, diskotekų ir tavernų.

Taupantiems ir pinigų stokojan-tiems lietuviams atostogos Kose gali atsieiti iki 1 000 Lt ar net dar ma-žiau. Iš Lietuvos patartina skristi pigių skrydžių kompanijos lėktuvu tiesiogiai į Koso salą. Akylai stebint bilietų kainas internete, juos galima nusipirkti vos už 200 Lt (skrydžiai pirmyn ir atgal).

Pasilepinti termų vandeniu

Lėktuvas nusileidžia Iraklidžio oro uoste, šalia Antimachijos mies-to. Už 2,9 euro autobusu nuvažiuoju į didžiausią salos miestą – Kosą. Ne-brangi nakvynė jaukiame „Angelos studios and apartments“ poilsinių namų komplekse – vos 12,5 euro per parą. Didelį kambarį su balko-nu, virtuvėle ir dušu gaunu viename iš 2 aukštų poilsio namų. Draugiški ir visada padėti pasirengę viešbučio šeimininkai pataria aplankyti karš-tąsias versmes – termas.

Termos – karštos, druskingos versmės, tekančios iš uolų į jūrą. Viena iš 2 termų yra vos už 8 km į pietus nuo Koso. Kelionė autobu-su į abi puses atsieina 5 eurus. Kad būtų galima pasilepinti termų van-deniu, iš akmenų padarytas natū-ralus baseinas, kuriame ilgėliau už-sistovi karštas vanduo. Informacija

skelbia, kad termų vanduo gali būti naudojamas kaip gydomasis akims, odai ir sąnariams.

Kitą dieną traukinuku ant ratų ap-lankau Asklepiono šventyklų kom-plekso griuvėsius. Šventyklų mieste-lis statytas 3 a. pr. Kr. Išlikusios kelios kolonos, laiptai, skulptūros. Viena iš šventyklų, manoma, buvo skirta grai-kų grožio dievui Apolonui.

Neapsakomas karšti s

Saloje labai populiarūs dviračiai, įvairūs motociklai. Dviračio nuoma dienai kainuos vos 3, motociklo – 15, keturračio motociklo – 20 eurų. Dienomis svilindavo 37laipsnių C karštis, tad nutariau išsinuomo-ti automobilį ir pakeliauti po salą. Pigiausia automobilio nuoma pa-rai – 40 eurų. Dar 10–15 eurų rei-kės degalams. Litras benzino saloje kainuoja 1,1–1,5 euro.

Pirmiausia patraukiame Antima-chijos pilies griuvėsių link. XIV a. joa-nitų statyta pilis yra įspūdingo dydžio. Yra išlikę nemažai gynybinės sienos, kelių grindinio, įvairių statinių fra-gmentų ir bažnyčia. Atsigaivinti po kaitrios saulės patraukiame į paplūdi-mį. Pietinė salos dalis garsėja švariais, smėlingais paplūdimiais, o buriuoto-jai čia gali pagauti stiprų vėją. Verta pamatyti miestelius Pyli, Zia, Mar-mari, Kardamena, Kefalos, Kamari. Įspūdingai atrodo pietvakarių salos paplūdimiai. Vyrauja visiška ramybė, kurioje girdisi tik jūros ošimas ir kaž-kur tolumoje mekenančios ožkos.

Mažytės salos bažnytėlės

Mažos, gražios ir labai jaukios Koso salos bažnytėlės. Į jas bet kada gali įeiti atsirakinęs ant sienos kaban-čiu raktu. Viduje labai jauku ir ma-loniai vėsu. Už simbolinę auką gali-ma uždegti žvakutę, atsigerti vandens, pasivaišinti saldainiais arba tiesiog pasigrožėti ikonomis, vidaus inter-jeru. Ypač graži Šventosios Teologi-jos (Agios Th eologos) bažnytėlė salos pietvakarių paplūdimiuose. Į bažnyčią patenkama tiltu per išdžiūvusią upę (viešbučio šeimininkų pasakojimu, gegužės pradžioje upės buvo ne tik pilnos vandens, bet net sukėlė potvy-nį ir purvo nuošliaužas), ant išlinkusio medžio šakos kabo varpas, kviečian-tis į mišias, o į jūros pusę pastatytas ilgas marmurinis stalas švenčių metu sukviečia salos gyventojus.

Kitą dieną leidžiuosi į 3 salų eks-kursiją laivu. Visą dieną trunkanti ke-lionė su pietumis Kalymnos saloje

kainuoja 20 eurų. Ekskursijos metu laivo keleiviai mėgaujasi vaizdais į ki-tas Graikijos salas, apsilanko kempinių apdorojimo gamyklėlėje Kalymnoje, maudosi atviroje jūroje šalia Plati sa-los. Be to, aplankoma švariais paplūdi-miais ir seklia pakrante garsėjanti Pse-rimos sala.

Šauni graikiška virtuvė

Koso mieste nuobodžiauti tikrai neteks. Galima aplankyti senojo Koso griuvėsius, miesto muziejų, apsipirkti centrinėje agoroje, pasivaikščioti siau-romis senamiesčio gatvelėmis. Dau-gybė barų, tavernų, naktinių klubų kviečia papramogauti vakarais.

Verta paragauti vietinio salos vyno ir specialaus rudojo sūrio, alyvuogių, mousakos (nacionalinis Graikijos pa-tiekalas – daržovių ir mėsos apkepas), tzatziki (natūralaus jogurto, smul-kintų agurkų, česnako bei specialių prieskonių mišinys) ir kitų graikiškų patiekalų. Tavernose populiariausio „Mythos“ alaus bokalas kainuos 2–3,5 euro, taurė baltojo arba raudonojo sta-lo vyno – 2–4 eurus, mousaka – 4,5–6,5 euro, žuvies kepsnys – apie 7 eu-rus. Skanios šviežios apelsinų sultys kainuoja apie 2 eurus.

Vakaras uodų draugijoje

Vakare, kai temperatūra nukrenta iki dvidešimt penkių laipsnių šilumos, gali pasirodyti uodai. Graikai siūlo įsi-gyti įvairių šiuos vabzdžius atbaidančių skysčių ar purškalų. Elementarus skys-tis nuo uodų kainuoja nuo 5 eurų. Ma-tyt, graikai nebuvo Lietuvos kaime.

Savaitė Koso saloje prabėgo grei-tai. Laikas įsigyti keletą suvenyrų. Ka-dangi skrisdamas neėmiau bagažo, tad galėjau vežtis tik iki 100 ml talpos buteliukų skysčių. Tačiau čia, Kose, ir apie tai pagalvota. Yra galimybė nusi-pirkti mažyčių 40–100 ml talpos įvai-rių skonių likerių ir „Ouzo“ (graikiš-kos anyžių degtinės) buteliukų. Taip pat siūlyčiau parsivežti vietinių aly-vuogių maišelį, sūrio, saldumynų, vai-sių. Turistams skirtos parduotuvėlės siūlo įvairių keramikos gaminių, pa-puošalų, namų apyvokos daiktų, bižu-terijos, graikiškos kosmetikos, vietinių gėrimų, tarp kurių ypač didelis vynų pasirinkimas.

Pavasarį kol kas rodo ti k kalendorius. Šaltukas vis dar verčia pamąstyti apie kelionę ten, kur šilta, giedra, skaidri jūra, draugiški ir linksmi žmonės.

Atokiau nuo miesto centro – uosto takai mėgstanti esiems ramybę.

Į šalia Koso esančią Kalymnos salą galima patekti ti k laivu.

Kosas – žydinčių krūmų miestas.

Maža, graži ir labai jauki Koso sala

Karštą dieną pavėsį galima rasti ir po palme. Koso saloje įsikūrę daugybė aukštos klasės viešbučių. Autoriaus nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 13Gamta

Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių su-kėlę pastarieji žemės drebėjimai Ja-ponijoje neleidžia būti pernelyg ti k-riems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės Žemės plutos tek-toniniai lūžiai. Ligi šiol žemės drebėji-

mų šalyje nebuvo užfi ksuota, tačiau, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direkto-riaus pavaduotojo Jono Satkūno, Bal-ti jos jūros regione ir greti moje Balta-rusijoje nuo 1616 m. jų būta apie 40.Tų drebėjimų intensyvumas epicen-

truose siekė 5–7 balus. 2004 m. rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir Lietu-voje, kur Žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie drebėjimai.

Norint sukaupti pakankamai duo-menų apie šalies seismines sąlygas, reikia turėti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių ti nklą. Jis bus baigtas kurti dar šiais metais.

Lietuvoje seisminiai stebėjimai buvo pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos insti tute, buvo įrengta seismi-nė stoti s. 1999 metais jos veikla nu-traukta, o Ignalinos atominės elektri-nės apylinkėse įrengtos keturios seis-minės stotys. Dabar baigiamos įreng-ti seisminės stotys Paberžėje (Kėdai-nių r.) ir Žemaiti jos nacionaliniame parke.

Nuolati niai seisminio aktyvumo ste-bėjimai leidžia nustatyti padidinto seis-minio pavojingumo tektonines struk-tūras ir zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą. Remianti s gautais duome-nimis, baigiamas sudaryti šalies terito-rijos seisminio pavojingumo žemėlapis, kuriame bus nurodytos seisminiu po-žiūriu pavojingiausios zonos.

Aplinkos ministerijos inf.

Visžalės sekvojos, didingai iški-lusios virš šiaurinės Kalifornijos pa-krantės, Airijoje augantys iki 1 tūkst. metų senumo ąžuolai, legendiniai Libano kedrai – tai vieni žymiausių medžių Žemėje. Kadaise gausią jų populiaciją sunaikino miškų kirti -mas, oro užterštumas ir ligos.

Atkurs senovinius miškus

Ne pelno siekianti organizaci-ja, pasivadinusi „Archangel Ancient Tree Archive“, skuba surinkti seniau-sių Žemės medžių genetinę medžiagą ir pasodinti šių augalų klonus.

Taip tikimasi atkurti senovinius pasaulio miškus, kurie galėtų valyti aplinką ir absorbuoti anglies dvidegi-nį – dujas, sukeliančias pasaulinį atši-limą, praneša naujienų agentūra AP.

„Žmonija sunaikino apie 98 proc. senųjų miškų, kurie tūkstančius metų palaikė gamtos pusiausvyrą. Mes tiki-mės ją vėl atkurti“, – teigė vienas gru-pės įkūrėjų Davidas Milarchas.

Viename Mičigano miestely-je gyvenantis medelyno savininkas D.Milarchas su sūnumis senųjų me-džių genetines kopijas kuria jau de-šimtmetį. Kartu su verslininke Lesle Li ir grupe tyrėjų jie įkūrė organiza-ciją „Archangel Archive“. Dabar ši or-ganizacija turi 17 darbuotojų bei me-džių tyrimo ir auginimo kompleksą.

Augimo čempionai

Organizacijos tikslas – klonuoti seniausius ir didžiausius ypač didelę ekologinę vertę turinčių medžių rūšių atstovus bei įtikinti žmones pirkti ir sodinti milijonus jų kopijų – gamyk-lų ir koledžų miestelių teritorijose, palei upių krantus ir miestų gatves, miškuose, ūkiuose, parkuose ir savo namų kiemuose.

„Tai, kiek šių medžių paveldėtojų bus įsodinta į žemę, ir bus pagrindinis mūsų sėkmės matas“, – kalbėjo L.Li, projektui pradėti skyrusi keletą mili-jonų dolerių.

Mokslininkų nuomonės apie tai, ar šie šimtmečius išlikę medžiai pasi-žymi geresniais genais, ar tiesiog tin-kamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir išvengė ugnies, gamtos katastrofų ir kitų nelaimių, skiriasi. Tačiau organi-zacijos „Archangel Archive“ atstovai nuoširdžiai tiki šia supermedžio idėja. Jie jau surado ir klonavo didžiausius ir seniausius daugiau kaip 60 rūšių augalus.

Entuziastų tikslas – užauginti 200 svarbiausiomis laikomų skirtin-gų medžių rūšių kopijas. Medžiai pa-laiko ekosistemos įvairovę, iš žemės ir atmosferos įsisavina toksinus, kaupia anglį, o į aplinką išskiria brangų de-guonį, iš jų gaunamos sudedamosios vaistų dalys.

Apsodinus miškus šiais klonais-čempionais, būtų galima sumažin-ti amžius trukusio piktnaudžiavimo gamta padarinius ir „laimėti daugiau laiko žmonijai“, teigia Ontario moks-lininkė Diana Beresford-Krioger, stu-dijavusi medžių įtaką aplinkosaugai.

Kalifornijos pakrantėse augančios sekvojos, didžiausi pasaulio medžiai, tinkamiausi anglies dvideginiui ab-sorbuoti, mat jie dideli, sparčiai auga ir yra ilgaamžiai, teigia „Archangel Archive“ konsultantas, buvęs Kalifor-nijos universiteto medžių genetikas Bilas Libis. Kuo ilgiau medis gyvena, tuo ilgiau anglis užkonservuojama ir nepatenka į atmosferą.

„Jie auga kaip išprotėję. Galinia-me kieme turiu aukščiausios pasau-lyje visžalės sekvojos kloną. Ji vis dar kūdikis, vos 30 metų. Tačiau medis jau dabar aukštesnis už viską, kas yra aplink. Jo aukštis jau siekia 25–30 metrų“, – pasakojo B.Libis.

„Archangel Archive“ atstovai pa-ėmė 2–3 tūkst. metų senumo sekvo-jų pjuvenų. Tarp jų buvo Stago me-dis, laikomas šešta pagal dydį sekvoja pasaulyje, Krioklio sekvoja, vadina-ma plačiausiu medžiu Žemėje. Jos kamieno apimtis prie žemės siekia 47 metrus.

Trys dešimtys visžalės sekvojos klonų ir devynios didžiosios sekvojos pasodintos keliose Kalifornijos vieto-se. Grupė taip pat sėkmingai iš kel-mų klonavo medžius, nukirstus prieš daugybę metų, vieno jų skersmuo sie-kė 10 metrų.

Organizacija klonavimui naudoja keletą būdų. Vienas jų – mikrodaugini-mas, kurio metu trumpesni nei 2,5 cen-timetro šakų galiukai kelioms savaitėms sodinami į talpyklas, pripildytas į želę panašaus vitaminų, trąšų ir hormonų mišinio. Augalai laikomi ant lentynų, apšviesti dirbtine šviesa. Galiausiai jie perkeliami į vazonus su dirvožemiu. Ki-tas metodas – sodinti iki 20 centimetrų ilgio šakas į dirvožemio mišinį ir auginti jas rūko kambariuose.

Klimato kaitos ekspertai teigia, kad didžiuliai medžiai galėtų padėti kovoti su šylančiu klimatu, jei aibė tokių augalų būtų pasodinta ten, kur jie gyvuotų daugybę metų.

Dideli, pavėsį sudarantys medžiai gali sumažinti energijos sąnaudas vasarą, tačiau jei bus pasodinti per arti, gali apgadinti namus.

Pavojus išnykti

Surasti genetiškai pranašesnius medžius yra tikras iššūkis, tačiau or-ganizacijos vadovai pripažįsta, kad sunkiausia gali būti įtikinti visuo-menę, jog atkurti senuosius pasaulio miškus yra gyvybiškai svarbu.

D.Milarchas teigia buvęs pri-blokštas, kai sužinojo, kad Airijoje auginamos didžiulės medžių plan-tacijos – ne tradiciškai ten augantys ąžuolai, bet iš Kalifornijos atvežtos pušys ir kiparisai, kurie greitai auga ir gali būti greičiau kertami.

„Visiškai nesuprantama, kam so-dinti egzotinių rūšių monokultūras, kai paskutiniesiems didžiuliams te-nykščiams medžiams kilęs pavojus visiškai dingti nuo Žemės pavir-šiaus“, – kalbėjo jis.

Pagal AP parengė Bronė Rupeikaitė

Žemė dreba ir Lietuvoje

Šimtmečius Žemėje augančius medžius klonuoti ir jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai ti kisi išvalyti ir išgelbėti planetą.

Klonuoti medžiai valys užterštą aplinką

Milžiniškos sekvojos auga Kalifornijos nacionaliniame parke.

Sekvojos šakelė.

Klimato kaitos ekspertai teigia, kad didžiuliai medžiai galėtų padėti kovoti su šylančiu klimatu. GK archyvo nuotraukos

Sekvojos kamieno apimti s prie žemės siekia nuo 10 iki 40 metrų.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)14 Laisvalaikis

Avinai turi energingiau imti s darbo, kad užbaigtų svarbius projektus. Jums pa-ti nka jūsų veikla, tad jai skirkite daug laiko, o atlygio nereikės ilgai laukti . Jei bendraujant su draugais kyla nesutarimų, ati dėkite san-tykių aiškinimąsi vėlesniam laikui.

Jaučiai gali neti kėtai susidurti su kliūti mi. Bet jūs lengvai ją įveiksite, jeigu ramiai ir planingai toliau žengsite į numaty-tą ti kslą. Už tai sulauksite aplinkinių pagar-bos. Bet atminkite, kad griežtas žodis arba nepateisinamas užsispyrimas gali niekais paversti visa, kas buvo pasiekta.

Dvyniai turėtų vengti staigių poky-čių ir nesiimti neapgalvotų priemonių. Iš anksto numatykite atsitraukimo kelius, kad ir ką darytumėte. Ateinanti savaitė bus la-bai vaisinga, jeigu atkreipsite dėmesį į smul-kmenas. Pasistenkite suteikti kiek daugiau šilumos arti miesiems.

Vėžiai kitą savaitę visą savo laiką skirs santykiams šeimoje ir bendravimui su giminėmis. Gali būti , kad namiškiai pridarys jums šiek ti ek rūpesčių, bet labai ati džiai išklausykite jų prašymus. Tai jums suteiks nemažai džiaugsmo. Verslo srityje nebūki-te pernelyg aktyvūs.

Liūtai kitą savaitę sėkmingai suda-rys svarbų sandorį arba įsigis didelį pirkinį. Jeigu turite su kuo nors užmegzti santy-kius, pasistenkite tai padaryti arti miausio-mis dienomis – jums tai lengvai pavyks. Taip pat atsiras nebloga galimybė susipažinti su svarbiais žmonėmis.

Mergelių nenuilstamos pastangos pastaruoju metu bus deramai įver-ti ntos vyresnybės. Visi rūpesčiai

liks nuošalyje, juos pakeis ilgas ir visais atžvilgiais stabilus laikotar-

pis. Garantuotą pelną duos įvairios prekybos operacijos ir sandoriai, su-

daryti su partneriais užsienyje.

Svarstyklės kitą savaitę labai len-gvai įgyvendins visus savo norus ir suma-nymus, ti esa, turėsite apsispręsti , kas šiuo metu jums svarbiausia. Jeigu jaučiate porei-kį bendrauti , tai drąsiai kvieskite svečius – susiti kimai su draugais suteiks pasiti kėjimo savo jėgomis ir pakels nuotaiką.

Skorpionas turėtų vengti staigių po-kyčių, nors kitą savaitę labai magės ką nors kardinaliai pakeisti savo gyvenime. Darbe viskas puikiai klojasi, todėl neverta dar ko nors ieškoti . Savo energiją skirkite kūrybai arba imkitės būsto remonto.

Šauliai turės gerą progą būti pama-tyti ir išgirsti . Su darbu susiję reikalai klosis puikiai, o visos problemos pasitrauks į antrą planą. Darbovietėje visi ankstesni konfl iktai bus sureguliuoti , stabilizuosis santykiai su kolegomis ir vyresnybe. Kitą savaitę galėsite maloniai bendrauti su giminėmis.

Ožiaragiui kita savaitė bus tinka-mas metas nestandartiniams sprendimams priimti ir originalioms idėjoms įgyvendinti. Jums ypač seksis, jeigu savo sumanymus realizuosite be didelio triukšmo, nepasa-kodami apie juos net labai patikimiems žmonėms.

Vandeniui artimiausią savaitę pa-siekti naujų aukštumų daugelyje gyvenimo sričių padės bendravimas su bičiuliais. Jūsų kantrybė ir mokėjimas klausytis bus dera-mai įvertinti. Neskubinkite įvykių ir nesi-stenkite reaguoti į visa, ką matote. Gerai apgalvokite visus savo žingsnius.

Žuvys kitą savaitę galės imti s aktyvių veiksmų. Kuo labiau įsitrauksite į garbin-gų žmonių kolektyvą, tuo drąsiau jausitės ir tuo didesnė bus ti kimybė, kad suti ksi-te asmenį, kurio interesai bus panašūs. Taip pat vertėtų daugiau dėmesio skirti santykiams su priešinga lyti mi, ti k elkitės korekti škai.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

HoroskopaiHoroskopai(kovo 28–balandžio 3 d.)

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Prilygsta kalnų upėms

Negalintiesiems nusėdėti namuo-se, kai upės veržiasi iš krantų, mėgs-tantiesiems gamtą ir nebijantiesiems pasimurkdyti lediniame pavasario vandenyje siūlome plaukimą bai-darėmis Lietuvos upėmis.

Žiemą ir pavasarį keliautojai žy-gius baidarėmis dažniausiai orga-nizuoja srauniomis upėmis. Tokių upių Lietuvoje nedaug, dauguma jų vasarą yra seklios, mažai vandenin-gos ir plaukti baidarėmis netinka. Tačiau žiemą ir pavasarį jos atrodo visiškai kitaip, būna srovios ir vieto-mis netgi primena kalnų upes.

Pavasarį plaukti baidarėmis daugeliu upių nepavyks. Tam tin-kamos Dubysa, Želsva, Jiesia, Grū-da, Akmena ir dar kelios. Vasarą

jos nusenka. Kai kurios šių upių beveik prilygsta kalnų upėms. Dėl to gali tekti lediniame vandenyje ir išsimaudyti.

„Pagrindinis baidarių nuomos punktų pasiruošimas sezonui praside-da vos nutirpus sniegui. Įranga tvar-koma, atnaujinama susidėvėjusi, pa-kilus vandeniui valomos upės, kuriose vis dar gausu šiukšlių“, – sakė „Aukš-taitijos baidarės“ nuomos punktų, įsi-kūrusių Švenčionių ir Anykščių rajo-nuose, šeimininkas Povilas.

Pasak Povilo, pagrindinis baida-rininkų sezonas prasideda sušilus vandeniui, kai jau nebijoma išvirsti

ir sušalti. Patirtis rodo, kad taip būna kelios savaitės iki Joninių, o daugiau-sia plaukiančiųjų sulaukiama liepos ir rugpjūčio mėnesiais, bet visa tai pri-klauso nuo orų: jei šalta ir lietinga – norinčiųjų plaukti lieka itin mažai.

Aštrių pojūčių mėgėjai plaukia pavasarį

„Yra ir ekstremalių pojūčių mėgė-jų, kurie renkasi pavasarį patvinusias upes. Entuziastai dažniausiai ir žie-mą neuždaro sezono. Saulėtą žiemos ar pavasario dieną plaukiojimas būna kupinas nuotykių“, – teigė Povilas.

Aštrių pojūčių mėgėjų ledinis vanduo negąsdinaNemažai Lietuvos baidarininkų ti nkamiausiu keliauti laiko ne šiltąjį metų laiką, o atšiaurųjį sezoną – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Jų teigimu, tokiu metu plaukiant srauniomis upėmis pati riama kur kas daugiau aštrių pojūčių.

Ankstyvą pavasarį Dūkštele saugiausia plaukti gumine valti mi.

Upės vingyje prie senojo Bradeliškių kaimo Širvintų rajone.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 15Laisvalaikis

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusia-me GK numeryje, 14 p., atsakymai:

Verti kaliai: Įtaka. Uranas. Varėna. Fa-nas. Tas. Antena. Rėkyva. Sara. Sūri. Atos. Ausis. Oseras. Dasenas. Las. La-pai. Likeris. Uv. Kreti nas. Ali. Lenta. Na-sau. Grad. Guslės. Skalinė.Horizontaliai: Butas. Alelė. Kamara. Ping. Nauda. Tu. Saikas. Įsienis. Sele-nė. „Alfas“. Nitas. Akis. Rosenas. Varis. Rauk. Masė. Elis. Karas. GL. Vėtytas. Ari. Navos. Ulan. Lasas. Avidė.Pažymėtuose langeliuose: ROBERTAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusia-me GK numeryje, 15 p., atsakymai:

Verti kaliai: Rasakila. Eurazija. Laris. Keist. Vis. Misa. Pala. Šlakiu. Ataka. Itar. „Rimi“. Sausgyslės. Diena. Sati . Basanis. Mantas. Rausta. Irt.Horizontaliai: Mažule. Vija. Pabars. Rainis. Saša. Pilis. Zita. Tiras. „Badas“. Bati ka. Kamiu. Omerta. Abarius. Anais. Anau. Sin. Kaitri. Atskalos.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: OŽKUTĖS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 4)

(Užs. 2)

(Užs. 13)

– Brangioji, šeštadienį mes galėsime pui-kiai praleisti vakarą. Aš nupirkau tris bilie-tus į kiną!

– O kodėl tris?– Vieną – tavo tėvui, vieną – moti nai ir

vieną – broliui...• • •

Ponas Miuleris triumfuodamas grįžta vakare namo ir taria vakarienę ruošiančiai savo žmonai:

– Šefas šiandien man nepadidino atly-ginimo. Norėdamas atkeršyti , pakviečiau jį į namus vakarienės.

• • •Šmitas skambina savo žmonai:– Nukritau nuo dešimti es metrų aukš-

čio kopėčių.– Ar tu ligoninėje, ar nesusižeidei?– Ne, man pavyko. Aš stovėjau ant apa-

ti nio laiptelio.• • •

Teisėjas klausia kalti namojo:– Kuo apmėtėte ieškovą?– Tik pomidorais!– Meluojate, pomidorais mušti nės žaiz-

dos nepadaromos.– Taip, pone teisėjau, bet pomidorai

buvo sti klainyje.

• • •Monika atlieka autogenines treniruo-

tes. Guli ant sofos ir kartoja:– Aš esu graži, aš esu graži.Po savaitės jos vyras guli ant tos pa-

čios sofos ir kartoja:– Aš esu aklas, aš esu aklas.

• • •Kodėl vyrams patinka meilė iš pir-

mo žvilgsnio? Todėl, kad taip sutaupo-ma daug laiko.

• • •Sekretorė sako savo viršininkui: – Mūsų archyvas jau visiškai pilnas.

Gal reikėtų sunaikinti visus laiškus, kurie yra senesni nei 20 metų?

– Nuostabi idėja. Tačiau prieš tai pa-darykite visų laiškų kopijas.

• • •– Mano seneliui jau 80 metų, bet jis

kiek vieną rytą anksti keliasi ir bėga pen-kis kilometrus.

– O ką jis veikia vakarais?– Bėga paskuti nį kilometrą.

• • •Pareigūnas klausia pensininko:– Ar užtenka pensijos pasisoti nti ?– Pasisoti nti pakanka, bet troškuliui

numalšinti – ne.

Pasijuokime

(Užs. 8)

Pagrindiniai pavasariniai plauki-mai organizuojami siauromis, srau-niomis ir patvinusiomis upėmis, ku-riomis vasarą neįmanoma plaukti. „Pavasarį plaukti patariama tik tiems, kurie nebijo ledinio vandens. Pavasarį gausu ir ramių, platesnių upių, tinkamų smagiai pasiplaukioti ir pasigrožėti atbundančios gamtos grožiu“, – sakė Povilas.

„Žiemos ar pavasario plaukimai nelabai ir skiriasi nuo vasaros, tie-siog reikia apsirengti atitinkamais drabužiais ir turėti baidarėje šiltų gėrimų. Žiemą ir pavasarį siūlome plaukti su mūsų palydovu, kuris,

esant reikalui, gali pagelbėti“, – apie plaukimą šaltuoju sezonu pasako-jo „Baidarkiemio“ savininkė Dovilė Kazlauskienė.

Pasak jos, šaltuoju sezonu organi-zuojami baidarių žygiai tik Šventą-ja. Baraučiznos kaime (Ukmergės r.) įsikūrusios sodybos šeimininkai ne tik nuomoja baidares, bet ir po šalto žygio iškūrena karštą pirtį, paruošia vengrišką troškinį.

Atsiriboja nuo pasaulio

Daugėja vandens pramogų mėgė-jų, kurie mieliau renkasi žvarbų, ta-čiau ramų pavasario rytą nei šiltą, bet sausakimšą žmonių vasaros dieną.

Plaukiojimas baidarėmis vasa-rą gali virsti ne poilsiu, o noru kuo greičiau pabaigti kelionę. Tuo teko įsitikinti ne vienam, išbandžiusiam baidarininkų labiausiai mėgstamą, dažnai vadinamą „autostradine“ Ūlos upę. Vasarą vienos švariausių Lietuvos upių pakrantės „pasipuo-šia“ šiukšlių krūvomis, o nuo plau-kiančiųjų gausos vanduo tiesiog virsta iš vagos.

Visai kitas vaizdas ankstyvą pa-vasarį. „Gali būti ramus, kad kitų plaukiančių baidarininkų nesutiksi. Nereiks brūžintis baidarei į baidarę. Jokios triukšmingos muzikos, kitu metų laiku sklindančios nuo upių pakrančių. Jautiesi visiškai atsiribo-jęs nuo pasaulio“, – pasakojo baida-rėmis ankstyvą pavasarį mėgstantis plaukti vilnietis Mantas.

Vaikinas kartu su šaltuko nebi-jančiais draugais iš Kauno ir Alytaus kiekvieną pavasarį upėmis plaukia bent du kartus. Vyrai jau išbandė Jiesią, Grūdą ir Akmeną. Šiais me-tais ekstremalių pojūčių mėgėjai baidares nuleis į Želsvą. „Labiau-siai įsiminė plaukimas Jiesia. Upė srauni, daug ekstremalių situacijų: staigūs posūkiai, netikėtos brastos, rėvos. O krioklys po geležinkelio tiltu nepaliks nė vieno abejingo“, – įspūdžiais dalijosi Mantas.

Pasak keliauninko, pavasarį gera keliauti ir dėl bundančios gamtos grožio. „Plaukiant Jiesia ar Grū-da stebina miškų grožis, įspūdingi skardžiai, grįžtančių paukščių čiul-bėjimas ir žaliuoti pradedančios pievos. Tai tiesiog reikia pamatyti ir pajusti“, – sako iš baidarės į atgims-tančią gamtą pasižvalgyti mėgstan-tis vaikinas.

Išsiilgusiesiems ramybės – Dubysa

Vasarą rami, mažai vandeninga upelė kiekvieną pavasarį tarsi pašėlsta. Tai baidarininkų mėgstama Širvinta. Ypač daug rėvų ir didelių akmenų pa-čiame Širvintos upės žemupyje. Upė gana plati ir beveik be užvartų, plaukti ja nėra labai sudėtinga. Daugelio van-dens turistų nuomone, Širvintos žemu-pys – vienas gražiausių Lietuvoje.

Jei išsiilgote ramybės, tylos ir sva-jojate atsidurti atokioje nuo žmonių vietoje, plaukite Dubysos upe. Mai-ronio apdainuota, viena gražiausių Vidurio Lietuvos upių išteka iš Bu-bių tvenkinio, dar vadinamo Bubių mariomis arba Šiaulių jūra, kuri už-liejo tikrąsias upės ištakas – Raiz-gių ežerą, telkšojusį netoli Rėkyvos. Plaukiant upe galima grožėtis žaliai-siais Tytuvėnų šilais.

Patarimai naujokams• Susiruošusiesiems į žygį bai-

darėmis patarti na turėti neopre-ninį kosti umą. Yra dviejų rūšių ne-opreniniai drabužiai – „sausi“ ir „šlapi“.

„Šlapias“ neoprenas kūną šildo tuomet, kai sušlampa. Kosti umas neišleidžia kūno šilumos. Kūnas su-šildo po drabužiu patekusią drėg-mę, kuri toliau šildo kūną.

„Sausas“ neoprenas – tai sto-resnė medžiaga, naudojama narų kostiumams. Tačiau baidarinin-kams ji yra per stora ir su ja nela-bai patogu plaukti .

• Pravers ir neopreninės pirš-ti nės.

• Drabužių ir batų rekomen-duojama pasiimti du komplektus: vienas komplektas dėvimas kelio-nėje, kitas komplektas paruoštas ir supakuotas laikomas kuprinėje ir naudojamas persirengti , jei ne-tyčia sušlaptumėte.

• Miegmaišiai nakvynei turi būti lengvi ir atsparūs šalčiui. Reikalin-gas storesnis kilimėlis, kuris sulai-kytų nuo žemės kylantį šaltį .

• Reikalingi neperšlampami maišeliai fotoaparatams ir mobi-liesiems telefonams.

• Būti na turėti vaisti nėlę, pei-lį ir virvę.

• Maistui gaminti reikia pasiim-ti nešiojamą viryklę. Būti nas dube-nėlis ir šaukštas.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Plaukimas baidare būna kupinas nuotykių.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir draugai“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Bardų muzikos vakaras.

12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir draugai“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 Kultūros archyvai.

Romeriai ir Lietuva. 17.45 Pramoginės muzikos

koncertas. 18.05 G.Ilgūno 75-osioms

gimimo metinėms. Premjera. „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“. Dok. f.

19.05 LTV aukso fondas. „Procesas“. 2 s. Vaid. f. 1993 m.

20.15 Vienas eilėraštis. 20.25 Kasdienybės aitvarai. 21.05 Vizijos ir tikrovė. XIX a.

Vilniaus salonai – kultūrinis paveldas.

21.55 Durys atsidaro. 22.30 Pasaulio dokumentika.

Į gamtą. 23.00 Pasaulio dokumentika.

Keliaujantys namų dailintojai.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Renesanso muzika.

24.00 Panorama. 0.45 Iškilminga Lietuvos

teatro apdovanojimų ceremonija „Auksiniai scenos kryžiai”.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija”.

Animac. serialas. 9.50 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo“. 10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai (k.). 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“.

Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 17.00 „Moters auka“. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Trileris „Įsakymo

vykdymas“. (N-14) 22.55 „Atskalūnas”. (N-7) 23.55 „Mentalistas“.

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Smėlynų gyvatės“.

Karo drama. 23.20 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Skonio reikalas (k.).

11.05 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Paukščiai siaubūnai” (k.). (N-7)

12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.10 „Gongo Gangas“. TV

žaidimas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 2012 m. Europos futbo-

lo čempionato atrankos rungtynės. Lietuva–Is-panija. Tiesioginė trans-liacija iš Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono.

23.45 Serialas „Zona“. (N-14) 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.25 Detektyvai. 17.05 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Atpildas”. 22.15 Sapno valdymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.20 Vėlai vakare. 1.05 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras (k.).

12.00 Veidai. Legendos. S.Krasauskas (k.).

12.50 Durys atsidaro. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Muzikos istorijos.

J.V.Gėtės kūryba dainose (k.).

15.00 Etnokultūros ratas. Raštai ir nežinios (k.).

15.25 Literatų gatvė (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Pasaulio dokumentika

„Gyvenimas su priešu“.

19.00 Žmonės kaip žmonės. 19.40 Detektyvo klasika.

„Šerloko Holmso sugrįžimas“. (N-7)

21.25 Septynios Kauno dienos.

22.05 Muzikinis viešbutis. K.Antanėlis ir draugai (k.).

24.00 Panorama. 0.45 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.50 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano

nuotykiai”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas“. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. (N-7)

18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Romantinė komedija

„Išsiskyrimas“. (N-7) 23.00 „Atskalūnas“. (N-7) 24.00 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 12.00 Gražuolės ir

moksliukai. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 18.00 Gražuolės ir

moksliukai. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Pakeleivis“. Trileris. 23.15 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Ilgai ir laimingai (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Kas tu toks? (k.). 11.05 Dok. serialas

„Naikinanti jėga”. „Žaibas” (k.).(N-7)

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2009 (1) (k.).

23.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.05 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Lauk manęs. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 TV serialas „Atpildas”. 22.10 Liudytojai. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.15 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 10.00 Romantinė

komedija „Bilis ir Medisonas“ (k.).

12.00 Dviračio šou. 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Komedija „Malonus

miestelis“ (1998 m., JAV). (N-7)

1.05 „Detektyvė Džonson“.

2.05 „Kelias per ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Senis“ (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Pulsas (k.). 12.45 Savaitė (k.). 13.15 Klausimėlis.lt (k.). 13.30 Duokim garo! (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio

taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Proto šturmas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Sveikinimų

koncertas (k.). 15.25 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio

saugumo agentas“. (N-7)

23.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7)

24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7)

1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Bėglys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.40 Komiška drama.

„Karštis“ (2006 m., Rusija).

13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Komedija

„Buvusieji“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Keliautojas į

praeitį“. (N-7) 1.00 „Herojai“. (N-14) 1.50 „Kalnų gelbėtojai“.

Kovo 28, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. 22.58 LR himnas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 „Detektyvė

Džonson“. (N-7) 1.30 „Kelias per

ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Gedimino Ilgūno

75-osioms gimimo metinėms. Premjera. Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas.

13.30 Mūsų dienos – kaip šventė (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Kai

gandras nuvilia“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Melodrama.

„Mylinčios širdys“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Broliukai Didlai“ (1998 m., JAV). (N-7)

23.00 Fenomenas (k.). (N-7)

24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7)

1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Bėglys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Paskutinė

instancija. 11.25 Gyvenimas yra

gražus. 12.05 Akistata. (N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Keliautojas į

praeitį“. (N-7) 1.00 „Harperio sala“.

(N-14) 1.50 „Kalnų gelbėtojai“.

Kovo 29, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. R.Keturakis. 22.58 LR himnas.

„Komisaras Reksas“. „Malonus miestelis“ . „Pasmerkti “. Nerealios namų šeimininkės.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Trauma“. „Marinela“. „Broliukai Didlai“.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Penki vakarai (k.).

12.55 Poeto M.Martinaičio 75-mečiui. Kūrybos metas (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius.

Nuojautos. 17.40 Likimai. Vyrų hobis. 18.15 Veidai. Arti toli. 19.00 Gabrielės

Petkevičaitės-Bitės 150-sioms gimimo metinėms. Iškilmingas minėjimas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.

21.00 Kuluarai. 21.40 Laiko portretai.

Ugnis, vanduo ir molis.

22.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO.

22.50 Pasaulio dokumentika. „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Senosios muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija“. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas”.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Trileris „ Karys”. (N-14) 22.55 „Atskalūnas”. 23.55 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Nepasiekiamasis“.

Veiksmo f. 23.15 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Gongo Gangas (k.). 11.05 Laida „NKTV” (k.). 11.35 Namų daktaras (k.). 12.05 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova -

„Akropolio” turnyras. 23.45 Penktoji pavara (k.). 0.15 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 TV serialas „Atpildas”. 22.15 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.20 Spręskite patys. 1.10 Žvaigždėlaivis. 1.25 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Renesanso muzika (k.).

12.00 Kultūros archyvai. „Romeriai ir Lietuva“ (k.).

12.30 G.Ilgūno 75-osioms gimimo metinėms. „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“. Dok.f.

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai

(k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 17.15 Lietuvių dokumentika.

Akademikas V.Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje (k.).

18.05 Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su Vladu Gaidžiu.

19.05 Europos kinas. „Mergaitė ant šluotos“. Fantastinis nuotykių f.

20.35 Vakaro autografas. 21.30 Sporto panorama.

Savaitės apžvalga. 22.00 Poeto M.Martinaičio

75-mečiui. Kūrybos metas.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. serialas.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „ Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Veiksmo trileris

„Greiti ir įsiutę. Tokijo lenktynės”. (N-7)

23.00 „Atskalūnas”. 24.00 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Juodoji našlė“. Mistinis

trileris. 23.20 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 Reporteris (k.). 9.00 Gongo Gangas (k.). 9.50 Super L.T. (k.) (N-7). 10.20 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.)

11.35 Galiūnų pasaulio čempionatas 2009 (1) (k.).

11.35 Šiandien kimba. 12.05 Ekovizija. 12.50 Reporteris (k.). 13.20 Ilgai ir laimingai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.20 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 TV serialas „Atpildas”. 22.00 Gyvenamoji aplinka. 23.00 Lietuvos „Laikas”. 23.05 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.00 GKŠ. 0.55 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo.. Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti

gyvenimai. (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Gili žydra jūra“ (1999 m., JAV). (N-14)

0.40 „Detektyvė Džonson“.

1.40 „Kelias per ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

12.55 Sveikinimų koncertas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Komedija.

„Broliukai Didlai“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.00 Veiksmo f. „Nindzė“ (k.). (N-7)

1.00 Statybų TV (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Bėglys“. (N-7) 9.00 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.05 „Amžini jausmai“. 10.35 „Širdys

paklydėlės“. 11.15 Kodėl? 12.10 Prieš srovę. 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... 21.10 „Pasmerkti“. 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Daktaras Hausas“.

(N-14) 1.05 „Herojai“. (N-14) 1.55 „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

Kovo 30, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. 22.58 LR himnas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.45 Lietuvos

supermiestas (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Robotas policininkas. Aklas teisingumas“ (2000 m., JAV). (N-7)

0.20 „Detektyvė Džonson“.

1.20 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Linksmoji

šeimynėlė(k.). 12.45 Teisė žinoti (k.). 13.45 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Taurė perpildyta“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 „Lobių sala“ (k.).

(N-7) 15.05 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-14)

23.45 Veiksmo drama. „Lemiamas koncertas“ (k.). (N-7)

1.45 Autopilotas. 2.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Bėglys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 11.15 Dar pažiūrėsim.

(N-7) 12.00 Vaikų balsas 2011.

(N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Bakuganas“. 14.00 „Hana Montana“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“. 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Aferistas“ (2009 m.,

JAV). (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“.

(N-7) 1.00 „Harperio sala“.

(N-14) 1.50 „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

Kovo 31, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę (k.). 23.48 Vidurnakčio lyrika. S.Nėris. 23.58 LR himnas.

Teisė žinoti . „Gili žydra jūra“. „Daktaras Hausas“. „Aštuntas faktorius“.

„Makleodo dukterys“. „Robotas policininkas. Aklas teisingumas“. Paskuti nė instancija. „Srautas II“.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)18 TV programa

LTV2 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas.

Laida lenkų kalba. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Kelias.

Laida evangelikams. 9.30 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Žemaitė „Kunigo naudą

velniai gaudo”. 11.35 Pramoginės muzikos

koncertas (k.). 11.55 Kulinarinės kelionės. 12.25 Keliaukim! 12.50 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas.

Gyvasis vanduo. 13.45 Laiko ženklai. 14.35 Poeto M.Martinaičio

75-mečiui. Vilniaus „Lėlės” teatro spektaklis „Žemės dukra”.

15.30 Poeto M.Martinaičio knygos „K. B. Įtariamas” ir vertimo į anglų kalbą pristatymas Rašytojų klube.

16.40 Veidai. Arti toli (k.). 17.20 Muzikos istorijos.

K.Debiusi. Iš jūros ir vėjo.

18.00 Pasaulio dokumentika. Pamirštas kraštas (k.).

19.00 Muzika gyvai. Kinijos radijo ir televizijos valstybinis liaudies instrumentų orkestras.

20.25 Dailininkės Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės 80-mečiui. Skliautai. Vilniaus Jeruzalės sodas.

21.40 TV spektaklis. F. Dostojevskio „Nuolankioji”.

22.30 Panorama. 23.00 „Gaisrininkų puota“.

Komedija. Čekija. (N-7) 0.15 Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.35 Spąstai. 10.05 „Laukiniai globotiniai”.

Dok. serialas.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą”. Dok. serialas.

12.10 Pasivaikščiojimai. D.Žemaitytė. Žurnalo „Žmonės” vyr. redaktorė.

12.45 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „ Kitas Džimio pasaulis”.

Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 18.00 „Čakas“. Serialas. 19.00 „Užribis”. 20.00 „Puma”. Realybės šou. 21.00 Komedija

„Sunkus vaikas 2“. 22.40 Lietuviško kino vakaras.

„5 dienų avantiūra“. Komedija.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Dar pažiūrėsim. 10.35 Kovotojas nindzė. 11.05 „Sugrįžau“. Komedija. 12.00 Mados reidas. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „Žvaigždžių vartai.

Visata“. Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne! 19.00 Ledo kelias. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. Fantasti-

nis siaubo serialas. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“ (2). Fantast. nuotykių serialas.

1.00 „Erotinės istorijos“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.25 Padėkime augti. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Dok. serialas „Naikinanti

jėga”. „Potvyniai”. (N-7) 14.00 Penktoji pavara. 14.30 Galiūnų pasaulio čempi-

onatas 2009. 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 LKL čempionatas: „Lietuvos

rytas” (Vilnius)–„Šiauliai” (Šiauliai). Tiesioginė trans-liacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

19.00 Žinios. Orai. 19.02 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Gongo Gangas (k.). 22.20 Komedija „ Devintam

danguj“. (N-7) 0.20 Serialas „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Grok, armonika! 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 9.55 Stanislavas

Govoruchinas. 11.00 Naujienos. 11.20 Vaidybinis f. „Keleivė”. 13.10 TV serialas „Palaiminkite

moterį”. 17.05 Vaidybinis f.

„Vorošilovo šaulys”. 19.00 Žvaigždžių fabrikas. 20.00 Laikas. 20.15 Žvaigždžių fabrikas. 21.50 Paris Hilton prožektorius. 22.30 Kas? Kur? Kada? 23.45 Vaidybinis f. „Meilė

choleros metu”. 2.00 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Senosios muzikos vakaras (k.).

12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai. Ugnis,

vanduo ir molis (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 17.15 Veidai. Legendos.

Gražina Kernagienė. 18.00 Tarp žemės ir dangaus. 18.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Moniką Mironaitę. 19.00 Poeto M.Martinaičio

75-mečiui. „Žolės prakalbėjimas“. Dok. f.

19.20 „Vakar ir visados“. Muz. f.

20.25 Literatūrinės dainos. 21.10 Gyvenimas mano -

džiaugsmas mano. 22.00 Klounų duetas

„Nu, geras”. 22.35 Pasaulio dokumentika.

Pamirštas kraštas. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Šiuolaikinė muzika.

24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”. 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.55 „Džekio Čano

nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai“. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”. 15.00 „Atskalūnas“. 16.55 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Penktadienio

detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Tik ne mano kieme“. (N-7)

22.45 „Atskalūnas”. 23.45 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. Drama. 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Penktadienio vakaro

žiburiai“. 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“ (1). Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Erotinės istorijos“. Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7)

10.20 „Ilgai ir laimingai“. TV žaidimas (k.).

11.05 Padėkime augti (k.). 11.35 Pagaminta Lietuvoje. 12.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Ekovizija (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai. 22.40 Vertas kinas. Nuotykių

drama „Apokalipto”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Animacinis f. 14.45 Federalinis teisėjas. 15.50 Detektyvai. 16.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 17.20 TV žaidimas

„Stebuklų laukas”. 18.45 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Vaidybinis f. „Griežtojo

režimo atostogos”. 23.10 Vaidybinis f. „Pasaka

apie tamsą”. 1.40 Muzikinis kanalas.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai

5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.30 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.00 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 16.00 „Keršto bučiniai“. 17.00 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Dviračio

žvaigždė 2011“. Nacionaliniai šou verslo politikos apdovanojimai.

21.45 Nuotykių f. „Skorpionų karalius“ (2002 m., Belgija, JAV, Vokietija).

23.35 Premjera. Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Muzikos stovykla“ (2005 m., JAV). (N-7)

0.35 Karinė drama „Mūsų tėvų vėliavos“ (2006 m. JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Senis“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Gustavo

enciklopedija (k.). 12.45 Talentų ringas (k.). 14.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! 23.00 „Giminės po 20

metų“ (k.). 24.00 Istorinis serialas

„Elžbieta I – skaisčioji karalienė“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 13.10 Katastrofų

trileris „Aštuntas faktorius“ (k.). (N-7)

15.05 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Rahanas“. 15.50 „Miesčionys II“. 17.10 „Srautas II“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 20.55 Amerikos

talentai V. 22.45 Romantinė drama

„Jausmų galia“ (2004 m., JAV). (N-14)

1.00 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Bėglys“. 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.15 Chorų karai. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Auksiniai svogūnai

2011. Tiesioginė apdovanojimų ceremonijos transliacija.

21.40 Veiksmo komedija „Laukiniai šernai“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.45 Komedija „Kelyje“ (2000 m., JAV). (N-14)

Balandžio 1, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. 23.58 LR himnas.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 Animac f.

„Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas

Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija. „Bethovenas 3“ (2002 m. JAV).

12.05 Veiksmo komedija „Kūdikis už 30 000 000“ (2006 m., Honkongas). (N-7)

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Veiksmo f.

„Pragaro pasiuntinys“ (1993 m., JAV). (N-14)

0.25 Siaubo fi lmas. „Valentino diena“ (2001 m., JAV, Australija). (S)

8.15 Krikščionio žodis. Laida rusų kalba.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai.

Pilviškiai. 13.40 TV spektaklis

„Skapeno klastos“. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.30 Keliaukime po

Lietuvą. 19.00 „Atpildo diena“

(1975 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Zenonas 2011.

Perkrauta“. Pompastiškas Teatro dienos minėjimas Keistuolių teatre.

23.05 Premjera. Drama „Juodas batalionas“ (2008 m., Australija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“.

TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos talentai

V (k.). 14.00 „Detektyvas Kalas“

(N-7) 15.00 „Merlino

nuotykiai“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai.

Romantinė komedija „Pabėgusi nuotaka“ (1999 m., JAV).

18.25 „Gelbėtojai 112“. (N-7)

19.00 „Žaibiški tyrimai“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio

saugumo agentas“ (k.).

21.20 Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (2010 m., JAV). (N-14)

23.25 Trileris „Šėtoniškas bunkeris“ (2008 m., D.Britanija). (N-7)

1.20 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių f. „Lesė“

(1994 m., JAV). 11.55 Komedija

„Beždžionėlė riedlentininkė“ (2001 m., JAV, Kanada).

13.40 Komedija „Aš – ne blogesnė“ (2005 m., JAV). (N-7)

16.25 Gyvenimas yra gražus.

17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija

„Ratai“ (2006 m., JAV).

21.20 Nuotykių f. „Auksinė akis“ (1995 m., JAV, D.Britanija). (N-7)

0.05 Veiksmo f. „Asai“ (1995 m., JAV). (N-7)

Balandžio 2, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Dabulskis. 23.58 LR himnas.

„Skorpionų karalius“. „Laukiniai šernai“. „Jausmų galia“.

„Juodas batalionas“.

„Senis“.

„Pragaro pasiunti nys“. „Ratai“. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Galina

Dauguvietyte. 9.05 Lietuvininkų kraštas.

Krikštai. 9.30 Kultūros archyvai.

Mykolas Žilinskas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Ramūnas Vyšniauskas. 12.45 Mūsų miesteliai. Žagarė. 13.35 Vienas eilėraštis. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Atpildo diena“.

Drama. (N-7) 15.50 Gyvenimas mano –

džiaugsmas mano (k.). 16.35 Dalia Kutraitė kalbina ...

Moniką Mironaitę (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika.

Premjera. „Meninykai“. 19.00 Auksinės melodijos.

Koncertas „Mes mylim bitlus”.

20.30 Literatų gatvė. 21.00 L.Šepečio knygos

„Ar galėjau” pristatymas Signatarų namuose.

22.30 Panorama. 22.45 „Juodas balionas“.

Drama. (N-7)

TV1 8.40 Retrospektyva.

„Dailininkas Leonardas Tuleikis”.

9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir

televirtuvė. 10.05 „Laukiniai globotiniai“.

Dok. serialas. 11.10 „Kelionės į pasaulio

kraštą“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.45 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”

(1). Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano nuotykiai”. 14.05 „Bilio Engvalo šou”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas.

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „ Užribis”. Kriminalinis

serialas. (N-7) 20.00 „Puma”. Realybės šou. 21.00 „Keturmatės erdvės

žmogus“. Fantastinis siaubo trileris. (N-7)

22.35 Pasivaikščiojimai. D.Žemaitytė. Žurnalo „Žmonės” vyr. redaktorė (k).

23.05 Retrospektyva. „Dailininkas Leonardas Tuleikis” (k.).

23.40 „Bilio Engvalo šou”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Dar pažiūrėsim... 10.35 Kovotojas nindzė. 11.05 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 Mados reidas. 12.30 Topmodeliai. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Ledo kelias. 16.00 „Žvaigždžių vartai.

Visata“. Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Dievai tikriausiai

pamišę“. Komedija. 21.30 „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. 22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Erotinės istorijos“.

Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Penktoji pavara. 10.30 Laida „NKTV”.

11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas”. „Rykliai pabaisos”. (N-7)

13.00 Serialas „Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A

lygos čempionato rungtynės: Vilniaus „Žalgiris”–Klaipėdos „Klaipėda”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 „Du karaliai“. Laida apie

sportinį pokerį. 0.20 „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.10 Naujienos. 7.20 Top-shop. 7.35 Animacinis f. 7.50 Laida kariams. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Animacinis f. 11.25 Noriu žinoti. 12.05 Vaidybinis f.

„Nepasiduodantys”. 13.35 Gyvenamoji aplinka. 14.35 Keturi mitai apie sveiką

gyvenseną. 15.40 Vaidybinis f. „Pinigai

dukteriai”. 17.35 Žiaurūs žaidimai. 20.00 Laikas. 21.10 Animacijos asmenybės. 21.50 Yesterday live. 22.45 Mytiščių maniakas. 0.45 Pozneris. 1.35 Muzikinis kanalas.

6.30 Animac. f. „Žaibo smūgis“.

6.55 „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 „Betmenas

ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas

Tenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Nenaudėlė beždžionėlė“ (1994 m. JAV, Japonija).

11.55 Premjera. Romantinė komedija „Jaunos ir karštos“ (2009 m. JAV). (N-7)

14.00 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Lietuvos

supermiestas. 22.00 Premjera. Veiksmo

trileris „Karalystė“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

0.15 Premjera. Veiksmo f. „Paliktasis 3. Paskutinis karas“ (2005 m., JAV, Kanada). (N-7)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir draugai“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. „Gyvenimas su priešu“.

13.30 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Premjera. „Giminės

po 20 metų“. 22.15 Elito kinas.

Premjera. Komiška drama „Visada svajojau būti gangsteriu“ (2007 m., Prancūzija).

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas

Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Merlino nuotykiai“

(k.). 13.00 „Žaibiški tyrimai“

(k.). 14.00 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

16.30 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Gelbėtojai 112“.

(N-7) 19.00 Fenomenas 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Meilės

melodija“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

22.50 Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (k.). (N-14)

1.30 Bamba. (S).

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f.

„Karalius ir aš“ (1999 m., JAV).

11.45 Komedija „Beždžionėlė ekstremalė“ (2003 m., Kanada).

13.25 Komedija „Prezidento sūnus“ (1996 m., JAV).

15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.35 Darom 2011.

Ekologinė laida. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Kriminalinė drama. „Narkotikų kelias“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-14)

Balandžio 3, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Mes, moterys (k.).

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.44 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.31 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Mačernis. 23.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Visada svajojau būti gangsteriu“. „Karalystė“. „Narkoti kų kelias“. „Mirtis iš gelmių“.

Lietuvos ryto TVPirmadienis – penktadienis

20.25 val. Pramoginė laida „Super L.T.“ Vedėjai J.Morkūnas ir V.Vosylė.

Kokia jūs žvaigždė, jeigu jūsų nemedžioja „Super L.T.“!Politikų paslydimai ir nuslėpti vaikai, pagauti meilužiai,

garsenybių skyrybos ir turto dalybos, prabangios dovanos ir karščiausi vakarėliai – niekas nepraslysta pro akylai stebinčias laidos kameras. Tiesa, kai kurioms žvaigždutėms gali nepa-tikti pikantiški šou verslo užkulisiai, kurie visada intriguoja žiūrovus, bet visa tai ir toliau pristatys pasikandžioti nebi-jantys vedėjai.

BTVAntradienis, kovo 29 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Komedija „Broliukai Did-lai“. JAV, 1998 m. Rež. Steve Boyum (N-7).

Vaidina: Steve Van Wormer, Paul Walker, A.J. Langer, John Ashton, Dennis Hopper, Eric Braeden.

Du dvyniai – išlepę milijonieriaus sūnūs, audringai atšven-tę aštuonioliktąjį gimtadienį, išsėmė visas tėvo kantrybės at-sargas. Tėvas išsiunčia juos persiauklėti į specialią mokyklą, kur jie turėtų gauti tikrojo vyriškumo pamokas, o namo grįžti atsakingi ir pajėgūs kada nors perimti didžiulės Didlų kom-panijos vairą. Tačiau per klaidą broliukai Didlai patenka į aplinkos tvarkymo savanorių būrį. Linksmi ir nepakartojami broliukų Didlų nuotykiai ekstremalių situacijų, nenutrūksta-mo veiksmo, nuostabaus grožio merginų ir gamtos apsuptyje. Ar jie taps tikrais išauklėtais džentelmenais?

TV6Antradienis, kovo 29 d.

21.30 val. Karo drama „Smėlynų gyvatės“. JAV, Kanada. 2009 m. Rež. Jeff Renfroe.

Vaidina: Jason Gedrick, Tamara Hope, Elias Toufexis.Grupelė Amerikos kareivių Vidurinėje Azijoje tiria įvykį,

kuris galėjo būti teroristinis išpuolis. Amerikiečių kariai suren-gia pasalą, kad užbėgtų už akių dar vienam išpuoliui.

TV6Ketvirtadienis, kovo 31 d.

21.30 val. Veiksmo fi lmas „Nepasiekiamasis“. JAV, Lenkija. 2004 m. Rež. Po-Chih Leong.

Vaidina: Steven Seagal , Ida Nowakowska, Agnieszka Wagner.Bilis Rėjus Lesingas – buvęs nusipelnęs Amerikos specialių-

jų tarnybų agentas. Pavargęs nuo kraujo, jis nusprendžia likusį savo gyvenimą gelbėti ir auklėti našlaičius. Kartą Rėjus sužino, kad jo globotinė paslaptingai dingo iš našlaičių namų Lenkijo-je. Lesingas išvyksta į Europą ieškoti mergaitės. Atvykęs į vietą jis imasi tyrimo ir sužino tikrą siaubą, kad pastaraisiais metais jis ne tik nepadėjo našlaičiams, bet ir skatino prekybą jais. Rė-jus aptinka tarptautinę gaują, kuri nesibodi pačių šlykščiausių pasipelnymo būdų.

TV3Penktadienis, balandžio 1 d.

21.40 val. Veiksmo komedija „Laukiniai šernai“. JAV. 2007 m. Rež. Walt Becker.

Vaidina: Tim Allen, John Travolta, Martin Lawrence, William H. Macy, Ray Liotta.

Keturi pusamžiai vyrai nusprendžia motociklais pervažiuoti Ameriką. Pranešę žmonoms, kad išvyksta į komandiruotę, vy-rukai leidžiasi į nuotaikingą, tačiau pavojingą kelionę. Nuotykiai prasideda viename Naujosios Meksikos bare, priklausančiame agresyviai vietos baikerių gaujai.

BTVŠeštadienis, balandžio 2 d.

23.25 val. Trileris „Šėtoniškas bunkeris“. Didžioji Britanija, 2008 m. Rež. Steve Barker.(N-14).

Vaidina: Ray Stevenson, Julian Wadham, Richard Brake, Paul Blair, Brett Francy, Enoch Frost, Julian Rivett.

Jie – tikri karo veteranai ir geriausi samdomi smogikai, tačiau turi tik 48 valandas, kad ištirtų apleistą bunkerį, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo atliekami žiaurūs biologiniai ekspe-rimentai. Dideli pinigai už mažą riziką... O gal tik taip atrodo? Karinė misija virsta tikromis skerdynėmis – kažkas nežinomas pradeda medžioklę...

TV3Sekmadienis, balandžio 3 d.

13.25 val. Komedija „Prezidento sūnus“. JAV. 1996 m. Rež. David M. Evans

Vaidina: Sinbad, Brock Pierce, Blake Boyd, Timothy Busfi eld, Art LaFleur.

Lukas – trylikametis Amerikos prezidento sūnus, negalintis pakęsti nuolat šalia jo esančių asmens sargybinių. Specialieji agen-tai taip pat nekenčia pasipūtėlio, todėl kai iš pareigų atleidžia-mas dar vienas neįtikęs sargy-binis, šis sunkus darbas atitenka specialiųjų tarnybų keistuoliui Semui Simsui. Šis nė neketi-na nusileisti prezidento sūne-liui. Iš pradžių jiedu nesutaria, tačiau netrukus Simsas pastebi, kad berniukas tiesiog nori gy-venti kaip kiti jo bendraamžiai. Besimokydami boksuotis jiedu susidraugauja, tačiau laimingos dienos baigiasi, kai Simsą neti-kėtai atleidžia, o Lukas patenka į piktadario pinkles...

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 25–balandžio 1 d., Nr. 12 (56)20 Pasaulis per savaitę

Kinijos sostinėje Pekine uždrausta prabangos prekių rekla-ma plakatuose.

Ukrainos valstybinis kaltintojas antradienį pradėjo baudžia-mąją bylą prieš buvusį šalies prezidentą Leonidą Kučmą dėl jo vaidmens opozicijos žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužu-dyme 2000 metais. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Rena-tas Kuzminas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma neigia davęs nurodymų, susijusių su žurnalisto nužudymu.

Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzijos pajėgos toliau atakuoja Libijos diktatoriaus Muamaro el Kadafi o pajėgas.Pirmus šūvius Prancūzijos karo lėktuvas Libijoje paleido šeštadienio popietę. Per ataką sunaikinti keli kariniai automobiliai.Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas ofi cialiai patvirtino, kad operacijoje Libijoje dalyvauja ir jo šalies karo lėktuvai. Brazilijoje viešintis JAV prezidentas Barakas Obama pareiškė, kad Libijoje „JAV imasi ribotų karo veiks-mų“ ir taip prisideda prie pasaulinės koalicijos.Po raketų atakos M. el Kadafi s pasakė trumpą kalbą šalies žmonėms ir juos paragino priešintis. „Atidaryti ginklų sandėliai, ir žmonės ginkluojasi, norėdami apginti Libijos nepriklausomybę, vienybę ir garbę“, – tvirtino Libijos diktatorius.

Italai naktį į kovo 17 d. minėjo 150-ąsias savo valstybės įkū-rimo metines.

Kinija

UkrainaLibija

Didžiosios Britanijos princas Viljamas susitiko su potvynių Australijoje aukomis koncerte, surengtame Tuvumbos mieste, Kvinslendo valstijoje, kuris buvo užlietas sausio mėnesį.

Didžioji Britanija

Izraelis

GraikijaItalija

Pirmoji Prancūzijos ponia Karla Bruni-Sarkozi Paryžiaus knygų mugėje bendravo su vaikais. Jos globojamas fondas kovoja su neraštingumu ir vaikams dovanoja knygų.

Prancūzija

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Apie 5 tūkst. komunistų partijos šalininkų sekmadienį Grai-kijos sostinėje Atėnuose protestavo prieš Vakarų koalicinių pajėgų antskrydžius Libijoje.

Trečiadienį Jeruzalėje nugriaudėjo galingas sprogimas. Preli-minariais duomenimis, sužeista apie 30 žmonių.