Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Oro balionai mūsų šalyje į dangų kyla vos du dešimtmečius, tačiau lietuviai pilotai savo pasiekimais jau nosis šluosto gilias tradicijas turintiems vakariečiams.

Iš už Atlanto Lietuva atrodo kitaip5 p.

Viešintų miestelį garsina gražios sodybos

ir kraštotyrininkai

Šorena ir jos širdies muzika

Lietuvos oreiviai pranoko savo mokytojus

8 p.

12 p.

6 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 1Aktualijos

Saulius TVIRBUTAS

Šį šeštadienį Šventojoje bus ati -darytas pramoginių ir žvejų laivų uostas. Čia prisišvartuos pirmosios jachtos, pramoginiai laiveliai.

Senovėje buvęs svarbus pirklių ir žvejų uostas, konkuravęs su Klai-pėda ir Ryga, Šventosios uostas il-gai laukė atkūrimo. Planus visiškai atstatyti uostą puoselėjo Lietuvos ir Lenkijos respublikos, kol nebuvo okupuotos Rusijos, paskui tai ban-dyta daryti tarpukario Lietuvos lai-kais, ilgai apie atkūrimą kalbėjo ir šių dienų nepriklausomos valsty-bės valdžia.

Laivų savininkai džiaugiasi da-bar galėsią pasiūlyti poilsiauto-jams ilgesnį plaukiojimo jūra marš-rutą, o vietos valdžia teigia, kad jai uosto ati darymas bus paskata gra-žinti miestą.

Kviečia į šventę

Šventosios uosto atidarymo pro-ga kurorto pakrantėje bus sureng-

tas mažųjų jachtų paradas, fi nišuos regata, kurioje jachtos lenktyniaus nuo Klaipėdos iki Šventosios, o uostą atstatinėjusios įmonės BGS ir „Hidrostatybos“ vadovai Klaipė-dos valstybinio jūrų uosto direk-cijai (KVJUD) įteiks simbolinius raktus.

Šventėje visi bus kviečiami pasi-vaišinti žuviene, vyks folklorinių ir vaikų kolektyvų pasirodymai. Šven-tosios kultūros centre bus rengiami istoriniai skaitymai apie miestelio praeitį.

Vadovaujantis Šventosios valsty-binio jūrų uosto įstatymu, atkurta-me uoste bus aptarnaujami pramo-giniai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai. Taip pat čia apsistos valstybės sienos apsaugos tarnybos, gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, prieš-gaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivai.

Kol neįsteigta Šventosios vals-tybinio jūrų uosto direkcija, uosto atkūrimo darbais rūpinsis ir šiam uostui priskirtą žemės sklypą pati-

kėjimo teise valdys Klaipėdos vals-tybinio jūrų uosto direkcija.

Žada plėsti s

Direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad kol kas įgy-vendintas tik pirmasis uosto atkū-rimo etapas. „Dabar įplauka išvaly-ta iki 3 metrų gylio, prie krantinių gali švartuotis 2–2,5 metro grimz-lės laivai. Šis projektas direkcijai kainavo apie 4 mln. Lt“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Uosto akvatorijoje įrengtos plau-kiojančios prieplaukos 40 laivų, ku-rių ilgis iki 12 metrų. Rytinėje da-lyje užteks vietos dar 30 mažesnių laivelių.

A.Čėsnienė tvirtino, kad, atsi-žvelgiant į uosto populiarumą, bus svarstoma tolesnė jo plėtra. „Ispa-nų kompanijos „Alatec“ parengto-je galimybių studijoje siūloma nu-tiesti į jūrą 400 m ilgio molus, kurie apsaugotų Šventosios upės žiotyse įkurtą uostą nuo bangų ir smėlio sąnašų. Tada akvatorijoje būtų gali-

ma įrengti apie 500 laivų švartavimo vietų“, – aiškino ji.

Šie darbai kainuotų 180 mln. Lt. Jų tikimasi pritraukti iš ES fondų. Ant-rojo etapo darbai truktų iki 2013 m.

Pasak A.Čėsnienės, Šventosios uostas visada bus skirtas tik pramo-ginei laivybai. Uostas teiks ir laivų laikymo paslaugas. Pasak KVJUD direktorės Šventosios uostui Airi-dos Čėsnienės, parai palikti 6–10 m ilgio laivą Šventojoje kainuos 30 Lt. „Bet jeigu savininkas nuomosis švartavimo vietą mėnesiui, mokestis bus 350 Lt, o jei ilgiau nei 2 mėne-siams – minėtai sumai taikysime 20 proc. nuolaidą“, – teigė direktorė.

Ir laukia, ir bijo

Pramoginių laivų savininkai džiaugiasi naujuoju uostu. Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas sakė, kad dabar verslinin-kai galės paįvairinti savo paslaugas.

Nukelta į 2 p.

Jūros vartus atveriančioje Šventojoje vėl ūkaus laivaiĮ Šventąją jau galima atplaukti jūra pramoginiais laivais, tačiau vietos valdžia nerimauja, ar šis mažas pajūrio miestelis bus patrauklus pramogų išsiilgusiems žmonėms.

Šventosios uostas taps nauju kurorto akcentu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Lietuvoje šiuo metu nei Sei-mas, nei Vyriausybė, nei teisingu-mo ministras nežino, kiek iš ti esų išduodama sankcijų sekti privačius asmenis, apie juos sukaupti šnipi-nėjimo duomenys nesunaikinami net ir tada, kai paaiškėja, kad sek-tas žmogus visai nebuvo prisidėjęs prie nusikalti mų.

Esame nepati kimi

Duodama interviu Seimo pirmi-ninkė I.Degutienė išreiškė susirūpi-nimą dėl didelės emigracijos, esą ir žiniasklaida prisideda prie nepalan-kios atmosferos kūrimo Lietuvoje.

„Kai įsijungi radiją, televiziją ir paskaitai laikraščius, atrodo, kad Lietuva – juodžiausia skylė Euro-poje“, – sakė I.Degutienė.

Tačiau kad valstybėje klesti netvarka net jautriausiais žmogaus teisės klausi-mais, parodo ir neseniai per šalį nuvil-nijęs skandalas, kai Europos Komisija paskelbė, kad 2008 m. Lietuvoje buvo sekami net 85,3 tūkst. piliečių.

„Tokie skaičiai yra stulbinantys ir sunkiai suvokiami, ypač kai lygini su kaimyninėmis Latvijos ir Estijos valstybėmis“, – pareiškė premjeras.

Tai gerokai viršija užklausų skai-čius ekonomiškai turtingose, demo-kratinėse ES šalyse, kuriose gyvena ne tik dešimtimis milijonais dau-giau žmonių, bet ir teisėsaugininkų gretos yra gerokai gausesnės.

Nukelta į 3 p.

Lietuvos valstybė mus stebi ir seka

Europos Komisijai pateiktoje šokiruojančioje ataskaitoje matyti , kad 2010 m. užklausų kiekis telekomunikacijų bendrovėms sudarė 98,2 tūkst.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Neseniai karštai pikti nęsi, kad Lietuva pirmauja pagal sekamų gyventojų skaičių ES, politi kai, užuot puolę sti printi parlamenti nės teisėsaugos kontrolės, nėrė į krūmus.

Prezidentės Dalios Grybauskai-tės Seime skaitytas meti nis prane-šimas sulaukė skirti ngų valdan-čiosios daugumos, opozicijos ir politologų verti nimo. Bene dau-giausia aistrų šį kartą sukėlė Pre-zidentės D.Grybauskaitės teiginys, kad tauta turi pažinti ne ti k savo didvyrius, bet ir įvairius niekda-rius, nemokšas, o ypač parsida-vėlius, nes korupcija yra skau-džiausia, giliausiai įsišaknijusi ir sunkiausiai gydoma mūsų valsty-bės negalia. Kaip meti nį praneši-mą verti na mūsų politi kai ir po-litologai?

Valstybėje reikia daugiau tvarkos

Valdas Adamkus,kadenciją baigęs Prezidentas

Galiu pasveikinti, kad Preziden-tė yra ryžtinga ir pastovi savo nusi-statytoje linijoje išrauti korupciją iš valstybės bet kokia kaina. Tą ji pa-tvirtino ir šiandien. (...) Jos yra aiš-kus ir tvirtas nusistatymas, kad vals-tybėje reikia daugiau tvarkos, (...) ir tas buvo pabrėžta.

D.Grybauskaitės dėmesys skirtas panaikinti visas negeroves valstybė-je, ypač korupciją, be to, Prezidentė pažymėjo, kad būtinos permainos teisėsaugos srityje. Tai sveikintina ir, Dieve, jai padėk.

Nukelta į 3 p.

Meti nis pranešimas: nuomonės ir verti nimai

Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)2

Atkelta iš 1 psl.

„Iki šiol nuo Klaipėdos plukdėme tik iki Palangos tilto ir atgal, – kal-bėjo jis. – Dabar maršrutas pailgės, todėl uostas neturėtų būti tuščias.“

Antra vertus, A.Valentinas pa-stebi, kad Šventoji gali pasirodyti nuobodi turistams. „Kažkur toli nuo prieplaukos niekas nenorės eiti, o uosto apylinkės yra tragiškos: stūkso apleisti namai, nėra jokių pramogų objektų“, – apgailestavo jis.

Palangos savivaldybei priklausan-čios Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas pripažino, kad uostas bus ne tik kurorto traukos centras, bet ir didelis iššūkis vietos valdžiai. „Sa-vivaldybė, kuriai priklausome, dau-giau lėšų skiria Palangai, o Šventajai tenka mažiau dėmesio, – pripažino

jis. – Reikės labai pasitempti, kad nenuviltume atplaukiančių laivais poilsiautojų.“

E.Čilinskas pasakojo, kad uostas gali pakeisti ir kurorto pobūdį. „Nuo seno Šventoji buvo ramus šeimų ku-rortas, čia mažai atvažiuodavo turtuo-lių. Dabar gali būti, kad čia dažniau lankysis ir didesnės prabangos ieš-kantys žmonės“, – mano seniūnas.

Tūkstantmetė istorija

Šventosios upės žiotyse uostas galėjo būti įkurtas dar prieš tūks-tantį metų. Šventoji ilgai buvo strategiškai svarbesnė už Palangą, o XVI a. anglų pirkliai gavo privi-legiją įrengti didelį uostą, į kurį ga-lėtų įplaukti dideli prekybiniai lai-vai. Čia veikusiose laivų dirbtuvėse

lankėsi anglų, olandų ir švedų lai-vai, kurie išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manu-faktūros dirbinių, druskos, vyno, sil-kių, ginklų.

1701 m. Šiaurės karo metu Šven-tosios uostas buvo sugriautas. Tar-pukario Lietuvoje uostas tarnavo žvejybai, čia planuota įkurdinti ka-rinį laivyną. Sovietmečiu kurį laiką Šventojoje bazavosi torpediniai karo kateriai. Vėliau uostas buvo visiškai apleistas.

Nuo 2002 m. vyko ginčai tarp verslo ir valdžios struktūrų dėl de-taliojo uosto plano, nustatant sklypų ribas. Po metų Vyriausybės strate-ginio planavimo komitetas prita-rė, kad tikslinga atkurti uostą. Pas-kui ilgai rengti įvairūs dokumentai. Tik 2009 m. uostui priskirtas 15,3 ha ploto žemės sklypas ir 209,6 ha išorinė akvatorija, o realūs darbai pradėti šių metų pradžioje.

Pajūryje yra ir daugiau naujovių

Vasarą pasitikęs pajūris pažė-rė ir daugiau naujienų poilsiauto-jams. Norintieji persikelti iš Se-nosios perkėlos į Smiltynę dabar vyksta ne į Kruizinių laivų termi-nalą, o į kitapus upės esantį Šiaurės ragą. Čia švartuojasi keltai „Kintai“ ir „Nida“.

Kai prie naujai pastatyto pirso buvo sudarytos sąlygos vienu metu švartuotis dviem keltams, pradėta rengti tiesioginius kelto reisus į Jūrų muziejų. Numatyti 4 reisai per die-ną, kurie yra suderinti su Jūrų mu-ziejuje rengiamais jūrų liūtų pasi-rodymais.

Šiaurės rage įsikūrė ir Jūrų mu-ziejaus kasa, todėl žmonėms ne-reikės gaišti laiko dar vienoje eilė-je muziejuje. Į Šiaurės ragą galima grįžti iš Jūrų muziejaus arba iš įpras-tos keltų švartavimosi vietos Smil-tynėje su tuo pačiu bilietu.

Šią vasarą Šiaurės rage klientai bus aptarnaujami laikinuose stati-niuose, kurie perkelti iš Kruizinių laivų terminalo. Kitais metais prie krantinės turėtų iškilti vieno aukšto, 450 kv. m ploto statinys su kasomis, keleivių laukimo sale, sanitarinėmis patalpomis, kavinuke.

Aktualijos

Jūros vartus atveriančioje Šventojoje vėl ūkaus laivai

Statant uostą įplaukoje užti krintas 3 met rų gylis, kad čia galėtų laisvai plau-kioti laivai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Šventosios uoste bus aptarnaujami pramoginiai, mažieji, sporti niai ir žvejybos laivai. Čia apsistos valstybės sienos apsaugos tarnybos, gelbėjimo, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės insti tucijų laivai.

Nuo kitų metų sausio 1-osios ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kas-met bus didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per me-tus, kol pasieks senatvės pensijos amžių – 65 metus.

Už tokias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 60 Seimo na-rių, prieš buvo 42, susilaikė 12 par-lamentarų.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisin-gumas“ seniūnas Valentinas Mazu-ronis mano, kad pensinio amžiaus ilginimas yra nenaudingas jauniems žmonėms, kurie stumiami į nedar-bą, jis nenaudingas brandaus am-žiaus žmonėms, „kuriuos mes ver-čiame dirbti iki kapo duobės“.

Seimo narys „darbietis“ Mečis-lovas Zasčiurinskas stebėjosi, kad „taip tyliai viskas praėjo, nors priim-tas istorinis dokumentas“. „Tai smū-gis pensininkams. Valstybės veikėjų klaidas jūs užmetėte pensininkams ant pečių“, – piktinosi jis.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė apskritai apgailestavo, kad moterims pensinis amžius ilginamas dvigubai greičiau nei vyrams, tai „iš tikrųjų labai neteisinga“.

Pensinis amžius turėtų būti il-ginamas ne mechaniškai, o lanks-čiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą – dirb-ti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar

atvirkščiai, teigia Vilniaus universi-teto profesorius Romas Lazutka.

„Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų ge-resnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai. Žmonėms, kurie sutiktų ilgiau dirbti ir negauti

pensijos sulaukę dabartinio pensinio amžiaus, galėtų būti pažadama di-desnė pensija už papildomai išdirb-tus mėnesius, taip pat būtų ieškoma su žmonėmis individualios sutarties. O kitiems gal yra aktualiau anksčiau išeiti į pensiją ir jos dydis nėra toks reikšmingas, nes vaikai padės“, – svarstė R.Lazutka.

Pasak ekonomisto, kitose šalyse yra paplitęs dalinis išėjimas į pensiją, kai žmogui sudaroma galimybė dirbti puse krūvio ir jis gauna pusę pensijos. Tai yra vyresnio amžiaus žmonėms ir lengviau, ir labiau priimtina.

Ekonomistas konstatuoja – darbo rinka nėra draugiška pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad ieškant arba keičiant darbą amžius yra vienas iš pagrindinių dis-kriminacijos kriterijų, vyresnio am-žiaus žmonės nenoriai priimami.

O valdančiosios TS-LKD frak-cijos seniūno Jurgio Razmos many-mu, tai vienas iš projektų, kurių vi-suma turi užtikrinti orią senatvę ne tik dabar, bet ir po keliolikos metų ir dar vėliau.

GK, Eltos inf.

Seimas apsisprendė iš naujo svarstyti Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės vetuotas Miškų įstaty-mo pataisas. Ketvirtadienį už tai balsavo 102 Seimo nariai, 1 parla-mentaras pasisakė už tai, kad įsta-tymas būtų laikomas nepriimtu.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pateikęs šalies va-dovės grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, sakė, kad Seimo priimtos nuosta-tos atveria kelią galimybei piktnau-džiauti, kad „tai būtų praturtėjimas tam tikros grupės žmonių“.

Seimo narys Petras Gražulis pa-dėkojo Prezidentei, kad ji sureagavo į dalies Seimo narių ir visuomenės prašymą ir vetavo šį įstatymą. „Šian-dien neprieiname prie ežerų, jie tapo privati valda ir ruošiamės užtverti vi-sus miškus“, – piktinosi politikas.

Seimo priimtomis Miškų įstaty-mo pataisomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti bu-vusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuria-mos sąlygos išvengti pareigos atkur-ti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.

Prezidentės teigimu, tokios įsta-tymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prie-laidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokoji-mui bei apriboja visuomenei priėji-mą prie miškų.

Anot Prezidentės, priimant įsta-tymą, kuris turėjo įgyvendinti Kons-titucinio Teismo nutarimą ir nusta-tyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme – įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.

Itin reta išimtis, pasak Preziden-tės, turi būti ir miškų skaidymas į ma-žesnes nei 5 ha valdas, o pagal Miš-kų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas yra neū-kiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pa-keisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Šalies vadovės nuomone, visuo-menės interesus pažeidžia ir pasku-tiniu pataisų priėmimo momentu at-siradusi miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.

Miškų įstatymas, pasak Prezi-dentės, turi tarnauti valstybės, o ne atskirų asmenų interesams, todėl iš-imtys gali būti numatytos tik stra-teginių valstybės projektų įgyven-dinimui.

Aplinkos ministerijos duomeni-mis, pagal šį įstatymą statybos galė-tų vykti 140 tūkst. miško valdų.

GK, Eltos inf.

Seimas tolina pensinį amžių vyrams ir moterims

Taisys nevykusiai pataisytą Miškų įstatymą

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Darbo rinka nėra draugiška pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 3

Atkelta iš 1 psl.

Viskas buvo pasakyta subalansuotai

Irena Deguti enė, Seimo pirmininkė

Manau, kad viskas buvo labai su-balansuotai pasakyta, tiek Seimo at-žvilgiu, tiek Vyriausybės. (...) Pasa-kyta buvo gana objektyviai. Šį kartą Prezidentės metiniame pranešime tikrai mačiau valstybės mastu kur kas daugiau pozityvių pastebėjimų negu vien kritiką. Manau, kad yra tam tikras turbūt lūžis, teigiamas lūžis. Valstybės vadovė savo praneši-me mato ne vien tik problemas Lie-tuvoje, bet ir tai, kad jos yra spren-džiamos. Ji paragina toliau visas valdžios institucijas, tarp jų ir Sei-mą, Vyriausybę, eiti į priekį ir tas problemas spręsti iki galo.

Vyriausybę tarsi pamiršo

Vytautas Gapšys, Seimo Darbo parti jos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis

Metiniame Prezidentės praneši-me Vyriausybė praktiškai visai ne-fi gūruoja, negalėčiau pasakyti, ar tai reikėtų suvokti kaip teigiamą, ar kaip neigiamą dalyką, jos papras-čiausiai šitame pranešime nėra. (...) Atrodo, kad Vyriausybė šituo atveju nelabai ir reikalinga.

Norėjau išgirsti daugiau apie ekonomikos skatinimą, apie eko-nomikos atsigavimą, kas bus daro-

ma nedarbo mažinimo srityje. Per-nykštis metinis pranešimas iškėlė labai svarbią temą, kad žmogus turi tapti vertybe ir kad visa valstybė ir visa valstybės tarnyba turi tarnauti žmogui. Šiandien ta tema buvo gal šiek tiek ir palikta nuošalyje, nors ir paminėta, tačiau nedetalizuota, ko-kie kiti žingsniai, kad žmogus būtų ta vertybė. Daugiausia dėmesio Pre-zidentės pranešime buvo skirta tei-sėsaugai ir teisėtvarkai.

Liko išti kima sau

Andrius Šuminas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas

Prezidentė D.Grybauskaitė, skaitydama savo metinį praneši-mą, liko ištikima savajai griežtai kalbėjimo retorikai. Lakoniškoje ir abstrakčioje kalboje šalies vadovė susikoncentravo į save ir priminė gerą mokytoją, atėjusią vesti pa-mokos į neklaužadų klasę. Meti-nio pranešimo formatas daug kuo nuo praėjusių metų pranešimo ne-siskiria. Įdomus dalykas, kad la-bai buvo akcentuojamas praėjusių metų pranešimas, ir šitas praneši-mas buvo pateikiamas tarsi tąsa, parodymas nuveiktų darbų, kurie buvo realiai padaryti. Kelis kartus, man atrodo tris, buvo pabrėžtinai grįžtama prie praėjusių metų pra-nešimo ir sakoma, kas buvo pada-ryta. Tačiau pranešime pasigedau aiškumo, jis buvo gana trumpas ir abstraktus.

Dažnai kalbėta pirmuoju asme-niu – „aš darau“, „aš siūlau“. Už-sienio vadovų metiniuose praneši-muose taip pat kalbama pirmuoju asmeniu, tačiau koncentruojamasi į daugiskaitą, siekiama susitapatin-ti su liaudimi, išgyventi bendrumo jausmą. Tuo tarpu D.Grybauskaitė, priešingai, siekia save išskirti.

Ar ti krai mūsų valstybė tokia korumpuota?

Algirdas Butkevičius, Seimo Socialdemokratų parti josfrakcijos seniūnas

Man, kaip Seimo nariui, šiek tiek buvo nemalonu klausytis to-kių pasakymų kaip kyšininkai, vos ne vagys, korumpuoti. Žinote, eina ketvirta kadencija, bet kad kažkas siūlytų čia kyšius – tokių žmonių praktiškai nesutinku. Šis klausimas

buvo per daug sudramatizuotas. Nereikėtų apie savo valstybę kal-bėti vartojant tokius epitetus, nes tai gali neigiamai paveikti ir užsie-nio investuotojus.

Prezidentės pranešimo klausosi ir jį analizuoja užsienio valstybės,

užsienio investuotojai, kurie ruo-šiasi į Lietuvą atvykti. Man pasida-rytų šiek tiek šiurpoka, ir aš tikrai pagalvočiau, ar čia verta ateiti į tokią korumpuotą valstybę.

GK, Eltos inf.

Atkelta iš 1 psl.

Vokietijoje dėl slaptos informaci-jos apie privačius asmenis kreiptasi 12 tūkst. kartų, Ispanijoje – 53 tūkst., Suo-mijoje ir Estijoje – po 4 tūkst. kartų.

Šokiruojanti ataskaita

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) viršininkas Al-girdas Kunčinas „Gimtajam kraš-tui“ teisinosi, esą Europos Komisi-jos pateikti skaičiai nėra tikslūs dėl skirtingos skaičiavimo metodikos atskirose ES valstybėse.

„Didžiausia klaida Lietuvoje, kad žmonės painioja skirtingus da-lykus, – aiškino A. Kunčinas. – Ats-kiros šalys ES direktyvą perkėlė į savo teisę, bet remiasi skirtingomis skaičiavimo metodikomis. Pavyz-džiui, Vyriausybė 2009 m. liepos 22 d. nutarimu įpareigojo mus teikti ataskaitas Europos Komisijai, bet iš

kažkur EK skelbia 2008 m. duome-nis, nors mes jų net neteikėme.“

A.Kunčino teigimu, sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais įtaria-mų asmenų sekimo statistika patei-kiama neišskiriant telefoninio srau-to užklausų ir pasiklausymų.

„Srauto sekimas yra visų veiks-mų telefonu atlikimas, tai yra kam skambino ir su kuo kalbėjosi as-muo, o statistikos apie pasiklausy-mą mes net neturime. Tai skirtingi dalykai“, – teigė A. Kunčinas.

Jo vadovaujama inspekcija Europos Komisijai pateikė šokiruojančią atas-kaitą, kad 2010 m. užklausų kiekis tele-komunikacijų bendrovėms sudarė 98,2 tūkst. Tai dvigubai daugiau nei 2009 m., kai užklausų būta tik 46,3 tūkst.

Slapta klausomi pokalbiai

Užklausos, kuriomis leidžiama skaityti privačių asmenų elektroninį paštą, naudojimosi internetu istori-

ją, 2009–2010 metais sudarė vieno-dai – beveik po 20 tūkst. kartų. Ste-bėtina, kad net atsakingos institucijos šiandien visuomenei negali paaiškinti, koks yra piliečių šnipinėjimo mastas.

„Problema yra reali, nes sužino-ti tikslų pasiklausymų balansą yra

be galo sunku. To sekimo yra labai daug, iš tikrųjų aš net negaliu konk-rečiai pasakyti kiek“, – „Gimtajam kraštui“ sakė teisingumo minist ras Remigijus Šimašius.

Slapta klausytis pokalbių, skaity-

ti elektroninius laiškus turi teisę net 8 institucijos, kurios atskirai kaupia duomenis.

D.Grybauskaitei pasirašius Ope-ratyvinės veiklos įstatymą, nuo šiol leidimus klausytis telefoninių po-kalbių ir sekti fi nansines operaci-jas sankcionuos tik apygardų teismų pirmininkai. „Iš viso tokią teisę turi 12 teisėjų“, – aiškino Nacionalinės teismų administracijos atstovė spau-dai Živilė Navickaitė-Babkina.

Ji teigė, kad teismų administraci-ja žino, kiek suteikė tokių sankcijų, bet informacija esą yra įslaptinta.

Iš Seimo narių kol kas vieninte-lis Aleksandras Sacharukas iškėlė sekimo problemą ir pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žurnalis-tų, politikų ir verslininkų pokalbių klausymosi bei kitokių operatyvinių priemonių taikymo.

Jis kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kad ji inicijuotų laikinąją tyrimo komisiją.

Europos Parlamento narys Leoni-das Donskis baisisi EK pateikta pri-vačių asmenų sekimo statistika, net jei ji ir nėra labai tiksli, kaip skelbia A.Kunčinas, vis dėlto yra arti tikrovės.

L.Donskis mano, jog, turėdama didelius svertus savo rankose, Prezi-dentė D.Grybauskaitė „pagaliau tu-rėtų pastatyti į vietą VSD“, kuri tie-siogiai pavaldi valstybės vadovei.

„Galbūt tie teisėjai turi tam tikrų dėmių savo biografi joje ir todėl leidžia-si šokdinami VSD, – sakė L.Donskis. – Nes mes esame „kompromatų“ valsty-bė, ir Lietuvoje VSD elgiasi taip, kaip FSB tarnyba Rusijoje verslininkų, tei-sėjų ir kitų asmenų atžvilgiu.“

Įžvelgia neteisėtą sekimą

VDAI viršininkas A. Kunčinas pridūrė, kad teisėsaugininkai ins-pekcijai pateikia neatsijotą infor-maciją, kurioje nematyti, ar gyven-tojai sekami dėl kaltinimų sunkiais nusikaltimais, ar dėl kitų tyrimų, tai yra tik prašant iš operatorių telefo-ninio srauto duomenų, dėl kurių į juos gali kreiptis eilinis tyrėjas.

„Srauto duomenims gauti iki šiol nebuvo būtinas teismo sprendimas, o teismo sankcija buvo reikalinga tik telefoninių pokalbių perklau-sai“, – sakė A. Kunčinas.

Pokalbių galima klausytis tik tuo atveju, jei asmuo kaltinamas sunkiu arba labai sunkiu nusikaltimu.

A.Kunčinas pripažino, kad kreiptis dėl vieno ar kito žmogaus telefoninio srauto duomenų į operatorius tyrėjas galėjo net tuo atveju, jei žmogus aps-kritai nefi gūravo jokiuose nusikalti-muose. „Apie tokius atvejus esu girdė-jęs, bet kol kas nė vienas patikrinimas to nepatvirtino. Tiesa, mūsų tyrimai apėmė tik labai nedidelę dalį asme-nų“, – sakė A.Kunčinas.

Aktualijos

Pokalbių galima klausyti s ti k tuo atveju, jei asmuo kalti namas sunkiu nusikalti mu.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Lietuvos valstybė mus stebi ir seka

Slapta klausyti s pokalbių, skaityti elektroninius laiškus turi teisę net 8 insti tucijos, kurios atskirai kaupia duomenis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Meti nis pranešimas: nuomonės ir verti nimai

Prezidentės meti nis pranešimas sulaukė ne ti k pagyrų, bet ir aštrios kriti kos. Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)4

Saulius STOMA

Kalba Seime ir prasidėjęs dve-jų prezidentavimo metų aptarimas verčia atidžiau pažvelgti į Dalios Grybauskaitės inicijuotus Lietuvos politikos pokyčius. Šįkart susitelki-me ties užsienio reikalais.

Manau, čia neįvyko kokių nors esminių perversmų, tačiau atsira-do naujas ir labai svarbus akcentas. Tai – ne vien žodinis, kaip anks-čiau, o realus suvokimas, kad užsie-nio politika visų pirma turi tarnauti nacionaliniam interesui ir pratęsti vidaus politikos siekius.

Naujoji Prezidentė grąžino už-sienio politikai nacionalinio inte-reso – o tai reiškia ir pragmatišku-mo – svarbą. Žinoma, demokratijos plėtra Rytų kryptimi ir toliau yra mūsų nacionalinis interesas. Nerei-kia tuo abejoti. Tačiau dalyvauti šia-me procese mums dera ne tuščiomis deklaracijomis, o realiai, protingai ir tik tiek, kiek tai nekenkia svar-besniam mūsų interesui – žmonių gerovei ir saugumui.

Santykių su Baltarusija pavyzdys čia pats tinkamiausias. Tariama pa-rama diktatoriui Aleksandrui Lu-kašenkai įvardijama kaip didžiau-sia Dalios Grybauskaitės klaida.

Ar tik rai? Jeigu tai nesėkmė, tai ką Lietuva dėl to prarado?

Manau, kol kas dar niekas ne-prarasta. Kodėl? Nes didieji kritikai neatsako į svarbiausią klausimą: o ką Lietuva ten norėjo atrasti? De-mokratiją, žmogaus teises? Puiku. Tačiau koks mūsų nacionalinis in-teresas dabarties Baltarusijoje, o ne idealių abstrakcijų pasaulyje?

Visų pirma mums reikia drau-giškos, glaudžiai su mumis bendra-darbiaujančios, nepriklausomos ir demokratiškos Baltarusijos. Da-bar atsakykime į dar vieną klau-simą. Kas labiau atitiktų Lietu-vos interesą artimiausiais metais: draugiška, rinkos laisvę pamažu di-dinanti ir mūsų verslą įsileidžian-ti nepriklausoma Baltarusija su A.Lukašenka ar į visišką Rusijos oligarchų nuosavybę perėjusi „vals-tybė“ be A.Lukašenkos?

Kaip tik antras variantas yra la-biausiai tikėtinas, jei dabartinė fi -nansų krizė ims kelti Baltarusijoje politinę sumaištį. Turime suvok-ti – mūsų svarbiausia (taip, nes ilgus amžius buvome viena valstybė) kai-mynė stovi istorijos kryžkelėje tarp

Rytų ir Vakarų. Kur ji pasuks, smar-kiai lems ir Lietuvos ateitį.

A.Lukašenka šiuo metu labai sėk-mingai taiko atvirkštinę Buridano asilo strategiją. Jis stovi tarp dviejų šieno kupetų tarsi negalėdamas pa-sirinkti, iš kurios ėsti, nors iš tikrų-jų tik laukia, kuri šieno kupeta pasi-rodys esanti didesnė. Jeigu Vakarai dabar padarys neatitaisomą klaidą ir atiduos Baltarusiją Rusijai – taip tar-si bausdami diktatorių dėl pamintų demokratijos vertybių, labiausiai nu-kentės ne kas kitas, o Lietuva.

Todėl jokiu būdu negalima pasi-duoti kritikams, rėkiantiems apie ne-deramus kontaktus su diktatoriumi. Gal tai bus nepopuliaru, tačiau kaip tik dabar būtina imtis tarpininkavimo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tiesiog privalo skirti Baltarusijai jos prašomą papildomą paskolą. Jos sąly-gos turi būti šiek tiek geresnės nei siū-

lomos iš NVS šalių banko. Rusija už tai reikalauja, kaip sako pats A.Lukašenka, „banditiškos privatizacijos“.

Beje, šie žodžiai buvo pasaky-ti NVS viršūnių susitikime Ka-zachstane. Ten pat A.Lukašenka prašneko apie bausmės dovanoji-mą politiniams kaliniams, taip tar-si parodydamas, kad vėl ima gręž-tis į Vakarus. Gudrusis autokratas, atrodo, bus viską gerai apgalvojęs. Kaliniams malonė būtų suteikta pa-sibaigus teismams, į kurių sprendi-mus jis tariamai negalėjo kištis, o svarbiausia – gavus pinigų iš TVF.

Nacionalinio intereso gynimo požiūriu įsidėmėtinas ir dar vienas dalykas. A.Lukašenka ypač prieši-nasi dujotiekio privatizavimui, o tai reiškia – atidavimui Rusijai. Mūsų Prezidentas Algirdas Brazauskas, deja, nebuvo toks atsargus.

Čia nesirengiu teigti, kad dik-tatorius valstybės interesą kartais gali ginti geriau nei demokratas. Bet laikinos autokratijos naudą ne-priklausomybei išlaikyti ir nacijai formuoti yra pabrėžę netgi tokie liberaliosios demokratijos šaukliai, kaip Francis Fukuyama.

Taigi mūsų Prezidentė Baltarusi-jos atžvilgiu yra teisi. Sava diktatūra geriau nei svetima oligarchija. Ir at-rodo, kad šiuo metu A. Lukašenka iš tikrųjų yra svarbiausias Baltarusijos nepriklausomybės garantas.

Juk šita kaimynė neturi ir arti-miausiu metu neturės ES suteiktų bent jau formalių demokratijos ir suverenumo garantijų, kokias turi, tarkim, Latvija. Todėl oligarchų įsi-viešpatavimas jai būtų pražūtingas. O juk tokį demokratėjimo scenarijų lemtų iš Rusijos valdoma Kirgizijos tipo revoliucija mūsų pašonėje.

Tad gal ramybė ir lėtos reformos Baltarusijoje geriau ne tik mūsų pragmatiniu požiūriu? Gal tai ge-riau ir Baltarusijos žmonėms?

Pripažinę šią tiesą, nutiltų ir už-kietėję naujosios politikos kritikai. Mat pragmatinis interesas šiuo atveju gina ir bendrąsias vertybes.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Didesnį kaip 7500 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) – 975 tūkst. litų – turtą turinčius, bet jo įsigijimo teisėtomis pajamomis negalinčius pa-grįsti asmenis siūloma bausti laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso patai-soms pritarė Vyriausybė. Ar tai padės įveikti išvešėjusią korupciją?

Ar atsakomybės griežti nimas už neteisėtą praturtėjimą sumažins korupciją?

Įgyvendinti sumanymą bus sunkuSergejus Muravjovas, „Transparency Internati onal“ Lietuvoje vadovas

Siūlymas iš esmės nėra blogas. Viskas priklausys nuo to, kaip jis bus taikomas realybėje. Ar pavyks užfi k-suoti tokio pobūdžio nusikaltimus? Jei šios sankcijos bus taikomos rea-liame gyvenime – taip, tai gali pa-dėti kovoje su korupcija. Šiuo atve-ju pagrindinė problema Lietuvoje ta, kad mums nepavyksta užfi ksuo-ti nusikaltimų ir mes neturime tam pakankamai pajėgumų. Dabar atsi-randa galimybė konfi skuoti turtą ir grąžinti dalį lėšų į valstybės iždą. Ta-čiau kaip tai bus daroma? Ar iš tiesų tai sulauks didelio rezonanso, kokio žmonės tikisi? Svarbu, kad viskas ne-taptų pavienėmis parodomosiomis akcijomis. Šiuo metu Lietuvoje pa-stebiu labai pavojingą tendenciją – labai daug dėmesio skiriama bau-džiamajam persekiojimui ir bausmių griežtinimui. Didesnį dėmesį reikėtų skirti švietimui. Pasaulinė praktika rodo, kad kompleksiškai sprendžiant korupcijos problemas galima pasiekti ilgalaikių rezultatų. Lietuvoje jau se-niai atėjo laikas sutvarkyti pranešėjo apsaugos įstatymus. Apie tai šneka-me jau labai daug metų, bet reikalai nejuda į priekį.

Ministerija keičia ne tą straipsnįJulius Sabatauskas, Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas

Pirmiausia reikėtų žinoti, ar iš tie-sų didėja tokia nusikalstama veika? Jei didėja – tada verta griežtinti tokią atsakomybę, jei ne – tai kur pagrįs-tumas ir prasmė? Jei žmogus sukčia-vo, vogė ar kitomis nusikalstamomis veikomis įgijo stambaus turto ir jo įsigijimo pagrįsti negali – turi būti baudžiamas. Šis Vidaus reikalų mi-nisterijos pasiūlymas praktiškai nieko naujo neįneša.Bausmės lieka tos pa-čios, tik skiriasi laisvės atėmimo me-tai. Siūloma tik konkretizuoti dydį. Manau, keičiamas ne tas straipsnis. Turėtų būti keičiamas 190 straips-nis, nes ten nurodomas turto vertės, skaičiuojamos MGL’ais, išaiškinimas. Tad 189 straipsnio, kuriame aiškina-masi nusikalstamu būdu gauto tur-to įgijimas ar realizavimas, keisti vi-sai nereikia. Kokie žmonės gali būti baudžiami? Reikėtų skaidyti į kelias grupes. Pirmojoje būtų nusikalsta-ma veika pralobę mašinų, butų vagys. Trumpai tariant, kai žmogus niekur nedirba, o stambaus turto turi daug. Kitoje grupėje – korupciniai nusi-kaltimai, sukčiavimai, savanaudiškos paskatos, kai turtas perimamas, pa-vyzdžiui, iš žuvusiųjų.

Mūsų Prezidentė klysta?

Rimanto Dovydėno piešinys

Turime suvokti – mūsų svarbiausia (ilgus amžius buvome viena valstybė) kaimynė stovi istorijos kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Kur ji pasuks, smarkiai lems ir Lietuvos ateitį .

Santykių su Baltarusija pavyzdys čia pats ti nkamiausias. Tariama parama dikta-toriui Aleksandrui Lukašenkai įvardijama kaip didžiausia Dalios Grybauskaitės klaida. Ar ti krai? Jeigu tai nesėkmė, tai ką Lietuva dėl to prarado? Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 5Meilė JANČORIENĖ

Apie pilietybę, gyvenimą emig-racijoje kalbamės su Rima Girniu-viene (Girnius), JAV lietuvių bend-ruomenės Bostono apylinkės pirmininke, JAV lietuvių bendruo-menės tarybos nare ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadove.

Kaip atsidūrėte Amerikoje?Ištekėjau už „amerikono“ –

Amerikos lietuvio, matematikos daktaro Tomo Girniaus, kuris tuo metu gyveno Lietuvoje ir dirbo Vy-tauto Didžiojo universitete. Buvo 1992 m., aš dirbau Lietuvos radijo žurnaliste. Kartu su kolegomis ren-gėme laidą studentams „Juventus“. Mano būsimasis vyras buvo atvy-kęs į Lietuvą ieškoti savo lietuviš-kų šaknų. Rado, bet mes vis tiek iš-vykome gyventi į JAV. Kodėl? Jei Fortūna tau duoda galimybę – pasi-naudok ja, nes kaprizinga deivė gali antrą kartą jos nebepasiūlyti.

Taigi kartu su 7 mėnesių dukrele Monika atvykome į JAV 1994 metų kovo 14 dieną – tą datą prisimenu geriau nei savo vestuvių dieną, nes tai buvo didžiausias mano gyveni-me lūžis.

Kokia buvo Jūsų gyvenimo sve-timoje šalyje pradžia?

Gyvenimo pradžią Amerikoje (manau, ir bet kurioje kitoje svečioje šalyje) labai tiksliai atspindi anekdo-tas, kurį amžinatilsį Vytautas Kerna-gis atvežė į Bostoną: „Numirė žmo-gelis ir pateko į dangų. Ateina velnias ir sako: „Gal pageidautum ekskursi-jos po pragarą?“ Žmogus nuvyks-ta į pragarą, pamato ten linksmy-bes – skamba muzika, šokiai, liejasi šampano upeliai, aplink pilna gražių moterų. Velnias jam sako: „Gal no-rėtum nuolat čia gyventi? Pasirašyk“. Žmogus pasirašo. Grįžta į dangų, pa-sako „čiau“ ir lekia gyventi į pragarą. Atsidaro pragaro vartai – ir žmogus atsiduria smalos katile. Iškišęs galvą, įkvepia oro ir sušunka: „Kodėl mane apgavai, juk visai ne tai anksčiau ro-dei?“ O velnias jam ir sako: „Skirk turizmą nuo emigracijos.“

Panaši ir yra gyvenimo emigra-cijoje pradžia. Reikia viską pradėti nuo nulio. Su mažu vaiku ant ran-kų, be kalbos ir abu – be darbų. Juk mano vyras Lietuvoje pragyveno trejus metus, tad po tiek laiko grį-žus į JAV viską reikėjo pradėti iš naujo – darbą, gyvenimą, pažintis. Man susirasti darbą kliudė kalbos barjeras ir kultūrinis šokas: viskas, ką ten pamačiau, atrodė blogai, nes viskas – kitaip nei Lietuvoje.

Kaip Jūsų šeimai sekasi dabar, praėjus beveik dvidešimčiai emig-racijos metų?

Taip ir esame trise – vyras To-mas, duktė Monika ir aš, dar turime dvi kates. Gyvename Masačusetso valstijoje, Kvinsio (Quincy) mieste, šalia Bostono. Mūsų namas stovi gražioje vietoje, prie pat vandenyno. Pragyvenimas čia kainuoja brangiai, juk Masačusetsas yra viena iš pir-mųjų JAV valstijų pagal pragyve-nimo brangumą. Tačiau čia gyvena labai daug išsilavinusių ir kultūrin-gų žmonių. Bostone daug universi-tetų (garsiausias – Harvardo), garsių ligoninių, vaistų gamybos įmonių. Skaičiau spaudoje, kad net Niujor-ko Brodvėjaus teatras savo šou pro-gramas pirmiausia atveža parodyti Bostone – jeigu šio miesto publi-ka priims, Niujorke irgi viskas bus gerai.

Mano vyras baigęs Harvardo uni-versitetą, jis – matematikos moks-lų daktaras. Aš analizuoju duomenų bazes sveikatos draudimo kompani-joje, naudojuosi pasaulyje žinomo-mis statistinėmis kalbomis SPSS ir SAS. Mano darbe gal kiek trūksta kūrybiškumo, tad jo stoką kompen-suoju bendruomenine veikla – esu JAV lietuvių bendruomenės Bosto-no apylinkės pirmininkė ir vadovauju ansambliui „Jaunos širdys“, kuriame jauni žmonės, pritardami gitaro-mis, gieda bažnytines giesmes. An-samblį sukūrėme, kad būtų išgelbė-ta Bostono lietuvių bažnyčia – jau buvo pradėjusi nykti dėl jaunosios kartos nesilankymo. Neseniai išlei-dome kompaktinį diską su giesmė-mis ir Lietuvos Atgimimo laikotar-pio dainomis.

Mūsų duktė Monika šiemet bai-gia vidurinę mokyklą, ji jau įstojo į Makgilio (McGill) universitetą Ka-nadoje, Monrealio mieste.

Kodėl nenorėjo studijuoti šalia namų, Bostone? Juk ten tiek daug universitetų!

Todėl, kad Makgilio universite-tas – labai geras ir mokslas čia kai-nuoja perpus pigiau nei JAV uni-versitetuose. JAV aukštasis mokslas ir gydymas pasidarė tokie nežmo-niškai brangūs, kad gali sužlugdy-ti valstybę ir jos jaunus (ir nelabai

jaunus) žmones. Juk dabar, jei kas nors rimtesnio atsitinka su sveika-ta, neturėdamas draudimo gali pra-rasti namus ir visą turtą – gydymas kainuoja šimtus tūkstančių dolerių. Aukštasis mokslas – taip pat: jeigu nori gauti bakalauro diplomą ne-blogame universitete, už mokslą per ketverius metus turi sumokėti apie 150–200 tūkst. dolerių, maždaug tiek, kiek kainuoja namas. Mažai kas pajėgia tokias sumas sumokėti, o jauni žmonės dažniausiai įklimps-ta į skolas visam gyvenimui.

Ar pasiilgstate Lietuvos? Dažnai apsilankote čia?

Lietuvoje liko mano tėvai, brolis su šeima, draugai. Pirmą kartą sugrį-žau į Tėvynę po metų. Kaip jau mi-nėjau, pirmieji metai man labai prail-go. Draugė patarė: parvažiuok namo, pamatysi, kad Lietuvoje dar blogiau, gal tada nebesijausi taip blogai. Taip ir padariau. Kita draugė pasakė, kad man blogai dėl to, kad staiga nukir-tau lietuviškas šaknis. Pasiūlė aplan-kyti Lietuvos bažnyčias. Aplankiau, gal kiek ir padėjo. Aš ir dabar mėgs-tu Lietuvoje lankyti bažnyčias, jose labai daug dvasingumo. Sugrįžusi į Ameriką, pasijutau kiek geriau.

Dabar su artimaisiais susitinka-me kartą per kelerius metus. Ilgiau-siai Lietuvoje nebuvau aštuonerius metus.

Ką malonaus prisimenate iš tų laikų, kai dar gyvenote Lietuvoje?

Geriausi prisiminimai – nors gal ir sunku pavadinti juos maloniau-siais – mūsų kova už nepriklauso-mybę. Tada, kai siekėme atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos, visai kitaip jautėme gyvenimo prasmę. Buvome geri vieni kitiems, dvasingi. Mylėjo-me vieni kitus ir Lietuvą.

O kokie nemaloniausi prisimi-nimai, susiję su Lietuva?

Kai man ir mano dukrai, kaip ko-kioms nusikaltėlėms, buvo atimta Lietuvos pilietybė. Man – dėl to, kad 1998 m. tapau JAV piliete, nežinoda-ma ir net nenujausdama, kad dėl to galiu netekti Lietuvos pilietybės. Įsta-tymas dėl pilietybės praradimo buvo pritaikytas atgaline data, įsigaliojo ge-rokai vėliau, apie 2006 m. Dukrai pi-lietybę atėmė dėl to, kad gimdama ji tapo JAV piliete – juk tėvas pilietis.

Lietuvai kažkodėl atrodo, kad lie-tuvių yra per daug. Amerika nemėto savo piliečių, atvirkščiai, juos susi-renka iš svetimų kraštų. Kaip tokia maža šalis gali šitaip elgtis? Kaip gali išbraukti iš savo sąrašų šimtus tūks-tančių emigrantų ir atimti jiems pi-lietybes, kartu atimdama galimybę kada nors sugrįžti atgal į Lietuvą?

Kodėl mes turėjome priimti JAV pilietybę? Todėl, kad, nebūda-mi JAV piliečiais, neturėtume lygių galimybių gyvenime, negalėtume dirbti daugelio darbų ir pan.

Kitas nemalonus dalykas įvy-ko pernai, kai Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė atsisakė susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama. JAV lietuviams, kaip ir kai kuriems pasaulio spaudos atstovams, tai ne-atrodė labai diplomatiškas žings-nis. Šis faktas lyg ir buvo atitaisytas 2011m. pavasarį, gegužės 28 d., bet nuosėdų vis tiek liko.

Palyginkite lietuvius Amerikoje ir lietuvius Lietuvoje.

Lietuviai sako: „Visur gerai, kur mūsų nėra.“ Amerikiečiai turi pana-šų posakį: „Grass is greener on the other side“ (Kitoje pusėje žolė yra žalesnė). Lietuviai turbūt išverstų taip – kaimyno žolė žalesnė, tai ei-siu ir sutrypsiu.

Ir dar vienas pastebėjimas: Lie-tuvoje žmonės greičiau sensta. Kai kurie lietuviškų laikraščių skelbi-mai mus, čia gyvenančius, pritren-kia. Pavyzdžiui: „Moterys virš 35 metų dėl šio darbo prašome nesi-kreipti.“ Arba: „Autobusas partren-kė 50 metų senutę.“

Man jau gerokai „virš 35-erių...“

Ką manote apie mus, likusius Tėvynėje? Ką norėtumėte patarti?

Aš negalvoju blogai, nes Lietu-va – mano pačios dalis, o aš vis tiek tebesu dalis Lietuvos. Su vyru pla-nuojame gyvenimo pabaigai sugrįž-ti į Lietuvą – žinoma, jei priims. Jei ne – tiek jau to.

Ką patarti? Nebūti tokiems ant visų supykusiems. Nepavydėti iš-vykusiems. Priimti atgal tuos, kurie svetimos duonos atsikando ir su-grįžo. Susirinkti visus lietuvius, po pasaulį išsibarsčiusius. Neapvaginė-ti Lietuvos.

Emigracija

Iš už Atlanto Iš už Atlanto Lietuva atrodo kitaipLietuva atrodo kitaip

Rimai Girniuvienei, prieš daugelį metų atsidūrusiai Amerikoje, skaudžiausią smūgį smogė naujoji nepriklausomos Tėvynės valdžia, ati mdama iš jos ir dukters Monikos Lietuvos pilietybę.

2006 metais Rima Girniuvienė apsigynė ma-gistro diplomą iš taikomosios sociologijos.

Monika Girnius kartu su tėvais Bostono lituanisti nės mokyklos baigimo dieną.

Rimos Girniuvienės vadovaujamas ansamblis „Jaunos širdys“ dažniausiai gieda bažnyti nes giesmes.Asmeninio archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)6

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Pirmieji skrydžiai karšto oro ba-lionu įvyko jau XVIII a. pabaigoje. Ši romanti ška transporto priemonė mus žavi ir šiandien. Žmogus, ku-ris nors kartą atsiplėšė nuo žemės balionu, nepamirš pati rtų įspūdžių visą gyvenimą. Oro balionai Lietu-voje palyginti dar nauja sporto rū-šis, tačiau lietuviai greitai įsitvirti -no tarp geriausių pasaulio pilotų ir turi svarų balsą vykstančiose oreivių konferencijose.

Reikia ti nkamai pasiruošti

Lietuvoje oro balionais aktyviau susidomėta tik po Nepriklausomy-bės. Oreivystės pradininkai mūsų ša-lyje – kauniečiai. 1988 m. gruodžio 21 d. įkuriamas Kauno oro balionų klubas „Antis"(šiuo metu jis vadinasi Kauno oreivių klubas „Antis“). Orei-viams vadovauja daugkartinis Lietu-vos čempionas Gintautas Mockaitis, į dangų kylantis jau 23 metus.

Paklaustas, kaip reikia ruoštis pirmajam skrydžiui, ką būtina ži-noti naujokui, Gintautas Mockaitis

atsako, kad nieko ypatin-go nereikia.

„Žmogus turi būti pasirengęs kaip į medžioklę. Gali tekti nu-sileisti į dilgėlyną ar vakare uodų bus, pieva reikės paeiti, tad reikia būti tam pasiruošus. Drabužiai – ilgomis rankovėmis. Ne todėl, kad šalta viršuje, atvirkš-čiai – nuo karščio. Virš galvos yra vėdyklė, kuri nuolatos įkaitinama. Aukštesniam žmogui ar merginoms su aukštomis šukuosenomis kepurė apsaugos plaukus“, – sakė oreivystės specialistas.

Kaip juo pakylama?

G.Mockaitis balioną vadina tie-siog dideliu maišu su krepšiu. „Į krepšį įvyniotą ir įdėtą maišą iši-mame ir išvyniojame. Tada į jį ven-tiliatoriais pripučiame oro. Tą orą pakaitiname. Šiltas oras kyla į vir-šų. Štai jums ir visa technika“, – aiš-kiai ir paprastai oro baliono veikimo principą išdėsto oreivis.

Vėjas oro balionams negali būti per stiprus – ne daugiau kaip 15 mazgų, tai yra 7,5 m/s. Dažniau-siai skraidoma esant 5 m/s vėjui. Balionai į orą kyla anksti ryte (1–2 valandos po saulėtekio) arba vėlai vakare (1–2 valandos prieš saulė-lydį), kai nėra pavojingų vertikalių oro srovių.

Ką daryti, kad jis leistųsi? „Ne-kaitini, palauki, kol oras atšąla, ir leidiesi. O jei greitai norime leistis – viršuje atidarome vožtuvą (uždengta skylė) ir išleidžiame šilumos. Nulei-dę karšto oro, pradedame greičiau

leistis“, – apie nusi-

leidimo ypa-tumus pasakojo

G.Mockaitis.Paklaustas, ar pa-

sitaikė kuriozinių ar neplanuotų nusileidimų,

G. Mockaitis iškart pabrė-žia, kad oro balionas – ne lėk-

tuvas, jam nereikia aerodromo, pakilimo ir tūpimo takų. Rei-kia suplanuoti tik starto vietą.

„Ką reiškia – neplanuotų nu-sileidimų? Planuoji skrydį dažniau-siai virš vieno miesto, o kur nusilei-si – priklausys nuo vyraujančių vėjų. Jei ryte pūtęs vėjas pakeičia kryptį, mes nemanome, kad nusileidome neplanuotoje vietoje. Skrydžio metu perplanuojame maršrutą ir stebime vietą, kur geriau nusileisti. Jei lėktu-vas nenusileido į planuotą oro uos-tą, tai jau bus avarinis nusileidimas. O su oro balionais visai kitaip. Mes niekad niekam nesakome, kur mes nuskrisime ir kur nusileisime. Su-planuoti galime tik starto vietą“, – sakė daugkartinis Lietuvos oreivys-tės čempionas.

O jei oro balionas leidžiasi miš-kingoje vietoje ar į vandens telkinį? Kas tada? „Mes visada turime dide-lį dujų rezervą, kad galėtume ežerą ar mišką praskristi. Atsargų turime 1,5 karto ilgesniam keliui negu bu-vome planavę. Man tokių problemų dar nėra buvę, o skraidau jau 23 me-tus, ilgesnio stažo turinčio lietuvio nėra“, – pasakoja G.Mockaitis.

Pasak oreivystės veterano, vis dėlto kartą jam yra tekę leistis į mišką. „Tai buvo 2007 metų Europos

čempionatas Magdeburge, Vokie-tijoje. Buvo daug rungčių, tad tie-siog pasibaigė visos degalų atsargos, tačiau nelaukėme paskutinio lašo ir planuotai pasirinkome miško jau-nuolyną, kuriame tarp medžių nu-leidome balioną. Iš karto privažiavo mūsų automobilis, atvežė papildo-mas dujų talpyklas, kurias pasikeitę ir pakaitinę iš jaunuolyno vėl paki-lome ir tęsėme varžybas. Svarbiau-sia nesutrikti ir viską daryti atsakin-gai“, – pasakojo tuomet septintąją vietą iškovojęs pilotas.

Aukščiausias lietuvių laimėji-mas – Gintaro Šurkaus iškovotas bronzos medalis 1999 m. Austrijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse.

Pralenkėme lenkus, mokome latvius

Lietuvoje oro balionų pilotai nėra nuolat ruošiami. Susidomė-jus reikia kreiptis į Lietuvos oreivių draugiją, kur metus atsakingai mo-komasi ne tik, kaip pakilti į orą, bet ir gilinamasi į teorines žinias.

„Kai susirenka daugiau norin-čiųjų, pilotai entuziastai imasi juos mokyti. Žiemą savaitgaliais vyksta teorinės paskaitos, laikomi teorijos egzaminai. Vasarą su instruktoriu-mi reikia atsiskaityti už praktinius skraidymus, vėliau – atsiskaity-mai pas egzaminatorius. Pirmiau-

sia vyksta moky-kliniai, o vėliau

ir valstybiniai teoriniai bei p r ak t in i a i

egzaminai“, – sakė G. Mockaitis, pridurdamas, kad labai uolūs ir itin besidomintys oreivyste „kursantai“ mokslus baigia ir per pusmetį.

Visus oreivius mūsų šalyje vieni-ja Lietuvos oreivių draugija, kuriai priklauso 11 klubų. Klubai įsikūrę įvairiose šalies vietose: Kaune, Vil-niuje, Prienuose, Alytuje, Klaipėdo-je, Nemunaityje bei ne itin aktyvūs Panevėžyje ir Mažeikiuose.

Lietuviai oro balionų pilotavimo įgūdžių sėmėsi iš kaimynų lenkų. „Lenkai šia sporto šaka galėjo už-siimti anksčiau, o mums trukdė so-vietmetis. Buvome labai geri moki-niai ir netrukus pralenkėme lenkus savo pasiekimais“, – didžiuodamasis kalbėjo G.Mockaitis.

Kitiems mūsų kaimynams seka-si prasčiau. Pasak piloto, latviai yra mūsų mokiniai, nes vėliau pradėjo užsiimti šia šaka, o baltarusiai dar tik dabar pradeda skraidyti. Lietu-vos pilotai aktyvūs, dalyvauja čem-pionatuose, laimi aukštas vietas, mūsų šalis daug kur užima lyderės pozicijas šioje sporto šakoje.

Esame tarp lyderių pasaulyje

„Skaičiuojant tūkstančiui gy-ventojų Lietuva pirmauja pasauly-je pagal oro balionų populiarumą. Balionių turime daug, esame akty-vūs oreiviai. Pasauliniuose oreivių reitinguose kol kas mūsų šalis nėra aukštoje vietoje. Tam įtakos turi šios sporto šakos brangumas, o svarbiau-sia – vėliau įsijungėme, nes tik prieš 23 metus pradėjome. Kitos šalys ge-rokai daugiau turi patirties“, – Lie-tuvos oreivystės oro balionais ypatu-mus komentavo G. Mockaitis.

Nepaisant to, kad lietuviai dar naujokai, jie jau šluosto nosis sen-buvių šalių oreiviams. „Kai daly-vavome Europos čempionate Vo-kietijoje, pagal reitingus buvo skaičiuojama, kiek šalis gali turė-ti dalyvių. Tik Vokietija ir Lietuva iškovojo po 6 vietas. Nė viena šalis negavo 5 vietų, 4 vietomis turėjo tenkintis pirmuosius oro balionų skrydžius surengusi Prancūzija“, – šalies pasiekimais džiaugiasi pilo-tas ir pabrėžia, kad geriausiųjų de-šimtuke buvo net 3 lietuviai, o dar vienas tautietis užėmė aukštą 12 vietą.

2003 metais Europos oro balio-nų čempionatas buvo surengtas ir Lietuvoje. Tuomet laimėjo daug-kartinis Europos čempionas Uvas Šnaideris iš Vokietijos.

Pernai lietuvių iniciatyva su-rengtas pirmasis Europos moterų čempionatas Nemunaityje (Alytaus r.) sukvietė 28 komandas iš 12 ša-lių. Lietuvai tuomet atstovavo net 8 pilotės. Aukštą 4 vietą iškovojo didžiausią oreivystės patirtį turinti Kristina Sunaitienė.

Lietuvių iniciatyva, posėdžiau-jant Japonijoje, buvo įteisinta nau-ja kategorija jaunimui iki 29 metų. Nieko nelaukdama, Lietuva pirmo-ji pasaulyje prieš 3 savaites surengė jaunimo čempionatą Marijampo-lėje. Pasak G.Mockaičio, šis čem-pionatas buvo gera repeticija prieš kitų metų pasaulio jaunimo čempi-onatą, kurį, kaip ir Lietuvos čempi-onatą, surengti pasiryžusi Suvalki-jos sostinė.

G.Mockaitis pabrėžia, kad rengti oro balionų čempionatus, ypač Eu-ropos ar pasaulio, ne tik brangiai kainuoja, bet ir reikalauja didelio bei ilgo darbo.

Lietuvos oreiviai pranoko savo mokytojus

Pomėgis

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Oreiviams vadovauja daugkarti nis Lie-tuvos čempionas Gintautas Mockaiti s.

Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų Lietuva pirmauja pasaulyje pagal oro balionų populiarumą.

Oro balionų pilotai apgailestauja, kad dažnai jų mėgstamas užsiėmimas netraktuojamas kaip sporto šaka.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 7Sportas

Vyriausybė iš Privatizavimo fon-do skyrė 700 tūkst. litų rinktinei pa-sirengti Europos krepšinio čempio-natui, kuris šiemet vyks Lietuvoje.

„Yra nustatytas uždavinys Euro-pos krepšinio čempionate gauti bent jau šeštą vietą, bet tai yra uždavinys minimumas. Aš tikrai nuoširdžiai

tikiu, kad krepšininkai pasirodys kur kas geriau“, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Pasak ministro, šie pinigai bus panaudoti stovykloms, draugiš-koms rungtynėms, fi ziniam pasi-rengimui.

GK, Eltos inf.

Krepšinio rinkti nei – 700 tūkst. litų

Lenkijoje vykusiame 8-ajame bro-lių Pričkovskių memorialiniame jau-nių graikų-romėnų imtynių turny-re Lietuvos atstovai iškovojo keturis medalius. Svorio kategorijoje iki 42 kg nugalėtoju tapo Lietuvos olimpi-nio sporto centro auklėtinis Kristu-pas Šleiva.

Bronzos apdovanojimus pel-nė klaipėdietis Paulius Galkinas (58 kg), kaunietis Norbertas Marma (76 kg) ir visaginietis Romas Fridri-kas (85 kg).

Kaunietis Jonas Paulauskas (46 kg) bei vilniečiai Andrius Jure-vičius (54 kg) ir Paulius Ivanauskas

(58 kg) užėmė penktas vietas. Ko-mandų įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė penktą vietą. Pirmą vietą užė-mė Baltarusijos sportininkai. Turnyre dalyvavo 89 imtynininkai iš Baltaru-sijos, Norvegijos, Lenkijos, Prancūzi-jos, Rusijos ir Lietuvos.

GK, Eltos inf.

Imtynininkai iškovojo keturis medalius

Draugiškose futbolo rungtynė-se Brazilijos rinktinė San Paule 1:0 (1:0) įveikė Rumunijos futbolinin-kus. Šiose rungtynėse su nacionali-ne komanda atsisveikino 34 m. puo-lėjas Ronaldas. Šias rungtynes taip pat stebėjo Ronaldo sūnūs Ronaldas ir Aleksas.

Dukart pasaulio čempionas Ro-naldas 1994–2006 m. Brazilijos rink-tinei per 97 rungtynes pelnė 62 įvar-čius. Ronaldas žaidė nuo 31 min. iki pertraukos. Ronaldo visas vardas – Ronaldo Luís Nazário de Lima (g. 1976 m. rugsėjo 22 d.). 2011 m. vasario 14 d. paskelbė, kad baigia profesionalo karjerą. Nacionalinėje komandoje žaidžia nuo 1994 m. kovo 23 d. Su rinktine žaidė 1994, 1998, 2002 ir 2006 m. pasaulio čempio-natuose, 1998 m. išrinktas geriausiu turnyro žaidėju. 2006 m. čempionate per pirmas ketverias rungtynes įmušė tris įvarčius ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą. 2006 m. tapo rezultaty-viausiu visų laikų pasaulio čempio-natų fi nalinių turnyrų žaidėju, iš viso per 1998, 2002 ir 2006 m. čempiona-tus pelnė 15 įvarčių.

GK, Eltos inf.

Ronaldas atsisveikino su Brazilijos rinkti ne

Rungtynės

(įvarčiai)Profesionalūs klubai 1993–1994 m. „Cruzeiro EC“ 14 (12)1994–1996 m. „PSV Eindhoven“ 46 (42)1996–1997 m. „FC Barcelona“ 37 (34)1997–2002 m. Milano „Inter“ 68 (49)2002–2007 m. Madrido „Real“ 127 (83)2007–2008 m. „AC Milan“ 20 (9)2008–2011 m. „Corinthians“Nacionalinė komanda

1994–2006 m. Brazilija 97 (62)

PasiekimaiFIFA pasaulio metų žaidėjas (1996, 1997, 2002 m.)UEFA naudingiausias žaidėjas (1998 m.)Pasaulio čempionas (1994, 2002 m.) bei čempionato „Auksinio bato“ savininkas (1998 m.)„Copa América“ čempionas (1997, 1999 m.)UEFA taurė (1998 m.)UEFA taurių laimėtojų taurė (1997 m.)UEFA čempionų lyga (2007 m.)Nyderlandų taurė (1996 m.)Ispanijos „A Liga“ čempionas (2003 m.)Tarpžemyninė taurė (2002 m.)Europos supertaurė (2002 m.)Ispanijos supertaurė (2003 m.)

Lietuvos futbole – nesantaikos kibirkštys. Puikia atmosfera garsė-jančios nacionalinės ekipos vienas lyderių Marius Stankevičius atvirai prabilo apie nesutarimus su šalies federacijos vadovais.

Duodamas interviu vienai televi-zijai gynėjas taip pat užsiminė, kad sensacingai pralaimėtoms rungty-nėms Lichtenšteine nebuvo gerai pasiruošta, o dėl fi asko kaltę turėtų prisiimti ne tik daug kritikos sulau-kę futbolininkai, bet ir treneris.

Europos čempionato atrankos turnyre lietuviai praėjusį penktadie-nį 0:2 nusileido kukliai Lichtenštei-no vienuolikei, o M.Stankevičius ant atsarginių suolelio sėdo jau po pirmo kėlinio. Vėliau federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius jį viename socialinių tinklų viešai, bet netiesiogiai apkaltino dėl pen-kių pastarųjų nacionalinės koman-dos praleistų įvarčių.

„Žmogus turi savo nuomonę, tačiau maloniausia, jei ji yra pasa-koma tau į veidą. Kai yra bijoma tai padaryti, kalbama per kitus as-

menis, – sakė M.Stankevičius. – L.Varanavičiaus nuomonė man nėra labai įdomi, nes apie futbolą jis ne itin daug nusimano. Federacijos va-dovas turėtų dirbti savo darbą – tą, kurį išmano, o kaip jam sekasi, ma-tome iš rezultatų. Aišku, sužaidė-me prastai, bet kaip pasiklojome, taip išmiegojome. Negalima žaisti prieš Lichtenšteiną taip pat, kaip prieš ispanus.“

Paklaustas, kaip vertina trenerio Raimondo Žutauto darbą, gynė-jas kalbėjo: „Tokiame lygyje reikė-

tų daugiau patirties. Tačiau kiekvie-nam futbolininkui ir treneriui nėra ribų tobulėti. Tiesiog pasekmes ma-tėme – juk klysta ne vien žaidėjai. Lietuva kol kas nemoka kurti fut-bolo. Mes mokame žaisti kontrata-kuodami, tačiau ne kurti, nes tą rei-kia paruošti. Ar teisingai, jeigu taip žaidžiama prieš ispanus, kurie tave puola, o paskui tokia pat sistema rungtyniaujama prieš Lichtenštei-ną? Juk tai du skirtingi dalykai, rei-kia žaidimą ruošti kitaip.“

balsas.lt, GK inf.

Futbolo vadovas nenusimano apie futbolą?

Šiaurės Amerikos Naciona-linės krepšinio asociacijos (NBA) čempionato ketvir-tosiose fi nalo rungtynėse Rytų konferencijos čem-pionė Majamio „Heat“ komanda, kuriai ats-tovauja Žydrūnas Il-gauskas, svečiuose 83:86 (21:21, 26:24, 22:20, 14:21) pralai-mėjo Vakarų konferen-cijos nugalėtojai Dalaso „Mavericks“ ekipai ir serijos iki keturių pergalių rezulta-tas tapo lygus 2:2.

„Heat“ komandoje rezul-tatyviausiai žaidė Dveinas Veidas. Jo sąskaitoje – 32 taškai. Krisas Bošas surin-ko 24 taškus, o Lebronas Džeimsas pridėjo 8 taškus. Ž.Ilgauskas net nebuvo re-gistruotas rungtynėms.

„Mavericks“ ekipoje Dir-kas Novickis (11 atk. kam.) pelnė 21 tašką, Džeisonas Teris – 17, Šonas Merionas – 16, Taisonas Čandleris (16 atk. kam.) – 13, Dešonas Stivenso-nas – 11.

„Heat“ ir „Mavericks“ klubai dėl NBA čempiono titulo kovojo ir 2006 m. Tada pergalę šventė Maja-mio komanda.

Penktosios fi nalo rungtynės buvo žaidžiamos vakar vėlai vakare Da-lase.

Dalaso „Mavericks“ lyderis Dir-kas Novickis ketvirtosiose NBA fi -nalo serijos rungtynėse nežaidė

taip, kaip sirga-liai įpratę maty-ti. Tačiau „Ma-

vericks“ nukovė Majamio „Heat“ ir išlygino seri-jos rezultatą.

Po pirmų tri-jų taiklių meti-mų D.Novickis pataikė tik vie-

ną metimą iš 11 bei prametė pirmą

baudą nuo ketvirtųjų Vakarų konferencijos fi nalo rungtynių.

Tuomet buvo prabilta apie žai-dėjo ligą. Pasirodo, D.Novickis žaidė karščiuodamas.

„Kaskart, kai ban-dydavo ką nors pa-sakyti, jis kosėdavo ir nuolat slogavo“, – tiki-no vokiečio komandos draugas Taisonas Čan-dleris.

Tiesa, D.Novickiui tai nesutrukdė iki mačo pabaigos likus žaisti 14 sek. pataikyti dvitaškio,

kuris svarbiu metu padidino „Mave-ricks“ persvarą iki

trijų taškų. Aukšta-ūgis iš viso pelnė 21 tašką ir buvo rezulta-tyviausias nugalėtojų gretose.

GK, Eltos inf.EPA-Eltos nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis toliau priverstas kantriai laukti, kada galės grįžti į

teniso aikštelę. Jis šiuo metu vieši Olandijoje, kur jį prižiūri ir konsul-tuoja vieni geriausių Europos spe-cialistų.

Reabilitacija dar užtruks, todėl R.Berankis turės praleisti prestiži-nį Vimbldono turnyrą. Tačiau 20 metų tenisininkui jau leista po tru-putį pradėti sportuoti. Olandijoje R.Berankis atlieka nesudėtingus fi -zinius pratimus, o šį savaitgalį Vil-niuje kartu su treneriu Remigijumi Balžeku eis ir į teniso aikštę.

GK, Eltos inf.

Presti žinį turnyrą teks praleisti

Garsus Brazilijos futbolininkas Ronaldas baigia karjerą. EPA-Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Čempionato fi nalo serijoje kova be kompromisų

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)8 Miesteliai

Vida TAVORIENĖ

Šalia poilsiautojų pamėgto Vie-šinto ežero įsikūręs miestelis gar-sėja sodybų gražinimo tradicijomis ir kraštotyrininkų darbais. Pernai išleista Tautvilio Užos kraštotyros knyga „Iš širdies – viešinti škiai“ – dar vienas indėlis į Viešintų krašto istoriją. Leidinyje sugulė žmonių pasakojimai apie praeitį , papro-čius, šventes, buitį , pokario, kolūki-nių laikų bei dabarti es aprašymai.

Skendi gėlynuose

„Tai skola gimtinei. Nors jau ne-mažai laiko gyvenu toliau nuo gimtųjų Viešintų, šis miestelis, jį supantys kai-mai man iki šiol artimi ir brangūs. Gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotrau-kose, žmonių atsiminimuose. Troški-mas nepamiršti praeities liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai“, – sako Panevėžyje gyvenantis, bet iki šiol nuo tėviškės nenutolęs ir jai atsidavęs kraš-totyrininkas, fotografas T.Uža.

Miestelis yra įsikūręs šalia Viešin-to ežero, apie 23 kilometrus nutolęs nuo Anykščių ir Kupiškio miestų.

Viešintų dvaras minimas nuo XVI amžiaus. 1591 m. jo savininkas Fran-cas Kulvietis gavo privilegiją steigti miestelį ir rengti turgus. Iki XX a. pradžios Viešintų dvaras priklausė Petkevičiams, paskui Komarams. Mi-rus paskutiniam savininkui, dvaras buvo įkeistas bankui ir dalimis išpar-duotas keliems ūkininkams.

1734 m. miestelyje tebuvo 33 sody-bos. Dabar Viešintos – seniūnijos cen-tras. Miestelyje ir prie jo prisišliejusia-me Viešintėlių kaime gyvena daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų.

Sena viešintiškių tradicija – gra-

žiausiai tvarkomų sodybų konkursas. Pavyzdingas sodybas tenka rinkti iš daugiau nei pusšimčio išpuoselėtų ir gėlynuose skendinčių sodybų, kurių kasmet atsiranda vis daugiau.

„Darželių puoselėjimo paprotys mūsų krašte itin gajus. Ir dabartiniai miestelio gyventojai, ir kitur gyventi išvykę viešintiškiai linkę puošti savo sodybas ir kiemus“, – pastebėjo ak-tyvus miestelio bendruomenės narys T.Uža. Jis dalyvauja ir renkant gra-žiausias sodybas.

Sodybų puoselėjimo tradicijas pa-laiko nuo 2000 m. Viešintų seniūnijai vadovaujanti aistringa gėlininkė Janė Každailienė. Jos ir aktyvių moterų pastangomis miestelyje įrengtas ne vienas gėlynas, gražiai tvarkomas par-kas. Anot seniūnės, tarp viešintiškių plinta „grožio virusas“, kuris pakeičia jų gyvenimo būdą ir padeda sukurti rojaus kampelius savo kiemuose.

Bemaž šimto ne tik Viešintų krašto gyventojų, bet ir kitur gyve-nančių kraštiečių gražiausių sodybų vaizdai sudėti į prieš keletą metų T.Užos išleistą albumą „Viešintiš-kių pražydinta žemė“.

Garsina talenti ngi režisieriai

Kultūrinį Viešintų gyvenimą gaivi-na nuo 1984 m. miestelyje apsigyvenę talentingi režisieriai Galina ir Vytautas Germanavičiai, išgarsinę šį kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

V.Germanavičius įkūrė Viešintų klojimo teatrą, į kurį sutelkė įvai-

raus amžiaus ir profesijų miestelio gyventojus. Per daugiau nei du de-šimtmečius klojimo teatras yra su-rengęs daug gastrolių po šalį, nuolat dalyvauja mėgėjų teatrų festivaliuo-se Lietuvoje ir Lenkijoje.

G.Germanavičienė mažuosius viešintiškius subūrė į vaikų folklo-ro teatrą „Žaginys“. Jos režisuoti spektakliai, kuriuose susipina pan-tomima, šokiai, lėlės ir kaukės, ro-dyti Lietuvos teatrų scenose, tarp-tautiniuose festivaliuose.

Be režisierės neapsieina įvairūs Anykščių krašto renginiai. 2007 m. ant Vorutos piliakalnio buvo parody-tas pagal Antano Vienuolio kūrybą G.Germanavičienės sukurta ir pastatyta istorinė misterija „Vorutos runų bylės“.

„Žaginys“ ir Viešintų klojimo

teat ras ne kartą yra nuskynę įvairių teatrų švenčių ir konkursų laurus, o jų vadovai yra pelnę apdovanojimų.

Neįkainojamas šviesuolių indėlis

Viešintiškiai gali didžiuotis kraš-totyrininko, senosios Lietuvos isto-rijos sergėtojo Povilo Jurkšto pali-kimu. Kelis dešimtmečius jis rinkto etnografi nes senienas ir kaupė jas savo sodyboje. Į kiemą pervežė ke-lias senovines klėtis.

Tūkstančius senienų sukaupęs P.Jurkštas buvo įkūręs privatų mu-ziejų, kurį lankydavo turistai. Dalį savo rinkinio viešintiškis yra pado-vanojęs Anykščių rajone įsikūrusiam Arklio muziejui. Kraštotyrininkui iš-ėjus anapilin, jo surinkti daiktai dul-ka gyvenamajame name ir klėtyse. Dabar miestelyje planuojama įsteigti jo vardo etnografi nį muziejų.

Neįkainojamas miestelio švie-suolio, Viešintų klojimo teatro ak-toriaus Algimanto Bekenio indėlis į kraštotyrą ir tautosaką. Pasakojimus, legendas apie gimtąjį kraštą ir kitus žmonių prisiminimus jis sudėjo į kraštotyros leidinį „Viešintos“, kurį išleido kartu su istoriku Raimondu Guobiu. Į dviejų dalių knygą „Vie-šintiškių pamėgtos dainos“ sugulė jo surinktos dažniausiai šio krašto žmonių dainuojamos dainos.

A.Bekenis – aistringas bibliofi las, paveldėjęs nemažą biblioteką iš tėvo ir nemažai knygų pats surinkęs. Per šimtą savo kolekcijos leidinių, išleistų iki 1940 m., viešintiškis padovanojo Anykščių rajono savivaldybės L. ir S.Didžiulių viešajai bibliotekai.

Sviestą ir bekonus vežė į Vakarus

T.Užos kraštotyros knygoje „Iš širdies – viešintiškiai“ sudėti įdo-mūs senųjų gyventojų pasakojimai apie tarpukario gyvenimą.

A.Bekenis ir Jurgis Malinauskas prisimena, kad miestelyje buvo pie-ninė, kurioje pagamintas kokybiškas sviestas pasiekdavo Vokietiją ir Ang-liją. Per savaitę pieninėje prisukdavo apie 6 t sviesto, kurį sudėdavo į me-dines statines ar dėžes ir iš Surdegio bei Subačiaus geležinkelio stočių ga-bendavo į Klaipėdos uostą.

Vakarų rinkai viešintiškiai augi-no ir bekonus. Juos veždavo į Ku-piškio geležinkelio stotį, kur pirkėjai atsirinkdavo tik pačius geriausius.

Viešintas garsino brolių Mato ir Mykolo Strolių raudonų plytų malū-nas. Vienomis girnomis buvo mala-mi grūdai gyvuliams šerti, kitomis – duonai kepti. Čia sumalti miltai buvo aukštos kokybės, dėl to malūnas pel-nė gerą vardą. Malūnas veikė ir so-vietmečiu, tačiau buvusios kokybės neišlaikė. Atkūrus nepriklausomybę

paveldėtojas susigrąžino malūną ir suremontavo įrenginius.

Iki šių dienų neišliko pietinė-je miestelio pusėje ant kalniuko stovėjęs vėjo malūnas. Viešintiškė Gertrūda Tvaskutė tik mena, kaip šį malūną 1940 m. įsigijo jos tėvas Kazimieras. Amerikoje pinigų už-sidribęs vyras pirkiniu džiaugėsi tik kelis mėnesius. Užėjusi sovietų val-džia malūną nusavino, o šeiminin-kus įtraukė į tremiamųjų sąrašą.

Dvasinė skola gimti nei

„Mes, praėjusio šimtmečio vai-kai, gimtajam kraštui turime ati-duoti dvasinę skolą. Trokštame, kad nors maža Viešintų krašto kaimų bei atskirų šeimų istorijų dalis tap-tų gimtinės atminimo ženklu atei-ties kartoms“, – sako Viešintų met-raštininkas.

Atsidavęs kraštotyrininkas knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas.

Ne vieno Viešintų krašto gy-ventojo biografi ją knygoje parašęs T.Uža nuosekliai domisi savo gi-minės istorija, organizuoja giminių susitikimus. Jis yra surinkęs septy-nių kartų tėvo giminės ir šešių kartų iš Kupiškio krašto kilusios mamos giminės duomenis genealoginiam medžiui. Vyras pildo ir uošvio gi-minės genealoginį medį.

Maždaug prieš dešimtmetį Vie-šintų miestelis vos sutalpino plačią T.Užos kelių kartų tėvo giminę. Ku-piškyje dažniau susitinka mamos gi-minaičiai.

„Nepaprastai gražu, kai suvažiuoja kelių kartų giminaičiai, atsiveža vai-kus. Kai kurie tik susitikę sužinojo, kad yra giminės. Antros trečios kar-tos pusbroliai ir pusseserės jau pame-tę giminės saitus. Tokių susitikimų labai reikia jaunimui, kad domėtųsi praeitimi ir išlaikytų savo šaknis“, – įsitikinęs T.Uža.

Viešintų miestelį garsina sodybos ir kraštotyrininkai

Vaizdingas apylinkių kraštovaizdis vietos gyventojus įkvepia puoselėti savo aplinką, domėti s krašto istorija ir jo žmonėmis.

Viešintų krašto metrašti ninkas Tautvi-lis Uža pasiryžęs gimtajam kraštui ati -duoti dvasinę skolą.

Išpuoselėti gėlynai – Viešintų miestelio veidas.

Viešintų krašto žmonės nuo seno gražina sodybas. Tautvilio Užos nuotraukos

Knygoje „Iš širdies – viešinti škiai“ įdėtas gėlių mėgėjos Adelės Raišelienės pasa-kojimas apie senovėje švęstas šventes.

Atsidavęs kraštotyrininkas T.Uža knygų apie gimtąjį kraštą leidybai paaukojo už paveldėtą žemę gautas pajamas.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 9Sodo lapas

Irma DUBOVIČIENĖ

Vos sudygusių augalų tyko įvai-rūs išmėginimai: atlaikyti piktžolių konkurenciją, vienų ar kitų mais-to medžiagų trūkumą, kenkėjų ir ligų atakas. Kad kažkas negerai, pirmiausia išduoda augalo lapai.

Gelsta svogūnų laiškai

Svogūnų laiškų galiukai gelsta ne dėl trąšų stygiaus, o dėl svogūni-nių musių lervų veiklos. Šie kenkėjai gausiausiai skraidė ir dėjo kiaušinius alyvoms žydint. Mūsų krašte būna dvi svogūninių musių generacijos, tačiau antroji padaro mažiau žalos, nes svogūnai jau būna užaugę.

Svogūninių musių lervos daugiau-sia gadina iš sėklų ir sėjinukų augina-mus svogūnus. Kenkia ir česnakams, porams, kitiems svogūniniams auga-lams: pragraužia jaunų ropelių dugną, ir augalai sunyksta. Lervų apnikti jie

lengvai išsirauna iš dirvos. Vos vienam augalui žuvus, lervos ropoja prie kito.

Vengiant nuplikyti lapus, pasirink-ta priemone pirmą kartą laistoma, kai svogūnų lapai ne mažesni kaip 5 cm, po 20 parų – dar kartą. Nudžiūvę au-galai išraunami ir sunaikinami. Nuė-mus derlių, sunaikinami visi augalai, kuriuose yra svogūninių musių lervų.

Norint apsaugoti svogūnus nuo musių, dirvos nepatartina tręšti šviežiu mėšlu, svogūninių augalų neauginti šalia mėšlo krūvų.

Užuovėjoje svogūnų laiškus daž-nai apninka netikroji miltligė. Ma-žiau nukenčia, kai greta pasėti juo-

dieji ridikai. Pasodintus svogūnus vertėtų mulčiuoti durpėmis.

Dėmės ant burokėlių lapų

Gana paplitusi raudonųjų bu-rokėlių liga – lapų rudmargė. Ant kai kurių vos pradėjusių augti lape-lių iš abiejų pusių susidaro nedide-lių gelsvai rusvos iki pelenų pilkumo su tamsesniais rudais ar purpurinės raudonos spalvos kraštais dėmelių. Paprastai rudmargė pradeda plisti liepos antroje pusėje, ypač ten, kur rūgštesnės, šlapios dirvos. Tokį pasėlį reikėtų nupurkšti fungicidais. Ligai

smarkiai išplitus, tenka purkšti pa-kartotinai.

Burokėliai atsparesni ligoms, jeigu toje pačioje lysvėje auginami darant ne mažesnes kaip 2–3 metų pertraukas (po agurkų, ankstyvų-jų kopūstų, pomidorų), netręšiami šviežiu mėšlu.

Prieš sėją į dirvą naudinga įterp-ti vandenyje ištirpinto boro (3 g/kv. m) arba sėklas 10–12 val. pamir-kyti 1 proc. (1 g/100 ml vandens) boro rūgšties tirpale, arba likus 1,5 mėn. iki derliaus nuėmimo pasė-lį nupurkšti boro rūgšties tirpalu (10 g/10 l vandens). Patręšus boru sustip rėja šaknys, padidėja derlius. Tarp burokėlių eilučių pravartu pa-barstyti medžio pelenų.

Burokėlius tinkamai išretinus, augalai išleidžia papildomų šakne-lių, pasisavina daugiau maisto me-džiagų, neišvirsta pradėjus formuo-tis šakniavaisiams. Nepamirškime augalų 1–2 kartus apkaupti.

Kad užaugtų sultingesni, tra-pesniu, saldesniu minkštimu, bu-rokėlius 7–8 tikrųjų lapelių tarpsny-je naudinga palaistyti valgomosios druskos tirpalu (šaukštelis/10 l van-dens – 1 kv. m).

Garbanojasi morkų lapai

Jaunas morkas, salierus, petra-žoles, krapus, gelsves ar kalendras puola morkinės musės, amarai. Amarams čiulpiant lapų ir lapko-čių sultis, morkų lapai susigarbano-ja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių. Apnikti augalai skursta, prasčiau auga.

Ant drėgnos žemės šalia augalų gegužės pabaigoje padėjo kiaušinė-lius morkinės musės. Iš jų išsiritusios lervos kenkia apie mėnesį. Antrosios

generacijos musės pradeda skraidyti liepos antroje pusėje ir morkas puola iki pat derliaus nuėmimo.

Norint išvengti šių kenkėjų, užsėtą lysvę patartina uždengti daržo plėve-le, sudygusius augalus tinkamu atstu-mu išretinti, morkas auginti saulėtoje, vėjo perpučiamoje vietoje. Šalia pra-vartu pasodinti svogūnų, nes jų fi ton-cidai atbaido morkines muses.

Kenkėjų apniktas morkas pata-riama purkšti česnakų, ramunėlių, pelynų nuovirais. Nupurškus insek-ticidu deciu (4 ml/10 l vandens), šak niavaisius galima rauti ne anks-čiau nei po 20 dienų.

Morkoms auginti tinkames-nės lengvos priesmėlio ar priemo-lio, humusingos, su giliu ariamuo-ju sluoksniu (iki 30 cm) dirvos. Sunkaus priemolio, nederlingose, akmenuotose, rūgščiose, pernelyg drėgnose ar pertręštose azoto trą-šomis arba mėšlu tręštose dirvose šakniavaisiai būna smailesni, jų pa-viršius gruoblėtas, sutrūkinėjęs, pa-tys šakniavaisiai – išsišakoję.

Šakniavaisinėms daržovėms labai kenkia po liūčių telkšantis vanduo.

Ligos mažiau puola, kai morkos au-ginamos po mėšlu tręštų kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų, žirnių, ankstyvųjų žalumyninių daržovių, į tą pačią lysvę sėjamos ne anksčiau kaip po 4–5 metų.

Pirmoji pagalba daržo augalams

Kokių imti s priemonių:• gelstančius svogūnus bent du

kartus (kas 5–7 dienos) pa-laistyti karštu (50 laipsnių) medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų/10 l vandens);

• kad musės nedėtų kiaušinių svogūnuose, jų skraidymo pe-riodu lysvę 1–2 kartus apdul-kinti tabako ir kalkių mišiniu (1:1) po 10 g/kv. m;

• svogūnus palaistyti druskos sū-rymu (200 g/10 l vandens) arba terpenti no ti rpalu (3 šaukštai terpenti no/10 l vandens).

Svogūnai mažiau nukenčia, kai greta būna pasėti juodieji ridikai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Mėta JUŠKAITĖ

Nitratai yra augalams gyvybiš-kai būti no azoto judri forma. Ne-gerai, kai daržovėse, vaisiuose su-sikaupia per daug nepanaudotų šių cheminių medžiagų. Dėl to vi-suomenėje dažnai kyla diskusijų. Kiek jos pagrįstos?

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad sveikatai nepavojingas iki 5 mg/kg kūno svorio per parą tenkantis nitratų kiekis (300 mg – 60 kg svorio žmogui). Didžiausias pavojus gauti per didelę nitratų dozę yra valgant užterštas daržoves.

Labiausiai nitratai kaupiasi au-

galuose, gau-siai tręšiamuose azoto trąšomis, kai dirvožemis ir vanduo už-terštas azoto junginiais. Tai lemia augimo sąlygos, dirvožemio fi zinės ir cheminės savybės, biologinės au-galų savybės ir kt.

Įvairios daržovės azoto junginius linkusios kaupti nevienodai. Jų kie-kis gali kisti net tą pačią dieną. An-tai agurkuose ar salotose iš ryto bei vakare būna daugiau nitratų negu vi-durdienį, mat šviesa didžiąją jų dalį paverčia organiniais junginiais.

Yra nemažai būdų, kaip užtikrin-ti derliaus biologinę vertę.

Rūgštesnes dirvas būtina kal-kinti, vienu metu nenaudoti kelių rūšių azoto trąšų. Nitratų trąšos ar salietra labiau tinka rūgštesniems dirvožemiams ir rūgščiai reakcijai jautrioms daržovėms. Amonio trą-šos rūgštinės reakcijos dirvožemį gali dar labiau parūgštinti; jas geriau

seikėti neutraliame ar kalkingame dirvožemyje.

Svarbu, kad intensyvaus augimo metu augalams pakaktų šviesos, er-dvės, drėgmės (karštesnę vasarą).

Auginant daržoves šiltnamyje, norint išvengti taršos nitratais, ten-ka įdėti kur kas daugiau pastangų. Augalai yra sveikesni, kai šiltnamyje mažesnė temperatūrų kaita. Optima-

lu, kai dieną vyrauja 23, o naktį – 13 laipsnių temperatūra.

Ar galima išvengti nitratų

Nitratai augalams reikalingi, tačiau didesnis jų kiekis tampa nuodais.

Įdomesni špinataiKostė ŠVIRMICKĖ

Tiek Malaboro, ti ek indiniai špina-tai savaime auga Indijoje, Ceilone. Au-gimo vieta lėmė jų vardą. Šių augalų botaniniai vardai – Basella alba ir Ba-sella rubra. Savo gimti nėje tai aukšti daugiamečiai vijokliai. Lietuvoje au-ginami kaip vienmečiai – išauga iki 2 metrų, jiems būti nos atramos. Maistui vartojami panašiai kaip dekoratyvinės vijoklinės pupelės. Mėsingi, malonaus skonio jauni lapai ir ūgliai naudami sa-lotoms, sriuboms, troškiniams gamin-ti , galima konservuoti žiemai.

Špinatai gerai auga apsaugotoje nuo vėjų saulėtoje vietoje, lengvo priemolio ar priesmėlio, bet neįmir-kusioje derlingoje dirvoje. Gali augti didesniuose vazonuose terasoje ar balkone. Patariama tręšti vieną kar-tą per mėnesį kompleksinėmis trą-šomis. Šiltesnę ir lieti ngesnę vasarą špinatai užauga aukštesni ir gausiau žydi (žiedai neišvaizdūs), o rugpjū-čio–rugsėjo mėnesį subrandina di-desnes mėsingas, tamsias uogas. Jos

ti nka kompotams, kisieliams, uogie-nėms.

Žemuoginiai špinatai (Chenopo-dium capitatum) priklauso balandinių šeimai. Vienmečių dekoratyvių žolinių augalų plačiai išsišakoję kereliai išau-ga iki 50 cm aukščio. Lapai primena žąsies koją ir šiek ti ek panašūs į daržo špinatus (Spiacia oleracea).

Jie gerai auga ti ek saulėtoje, ti ek pavėsingoje vietoje, atsparūs saus-rai, šalnoms, gausiai dera. Galima sėti ti esiai į dirvą balandžio mėnesio pa-baigoje–gegužės pradžioje. Smulkios sėklos sėjamos 0,3 cm gyliu 15×20 cm atstumais. Ankstyvesniam derliui sė-jami kovo mėnesį į daigynėlį.

Žemuoginių špinatų raudonos uo-gos užauga lapų pažastyse. Jos truputį suplotos, saldžios, primena avietes ar braškes. Lapus ir uogas galima valgyti ti ek šviežias, ti ek šaldytas. Jos sutei-kia maistui gražią spalvą. Uogose yra baltymų, vitaminų (A, E, C, B2, B6, PP), mineralinių medžiagų (geležies, kal-cio, magnio, ypač daug kalio).

Špinatai yra dieti nė daržovė, pa-tarti na vartoti sergant mažakraujys-te, kvėpavimo takų ligomis, norint

pagerinti virškinamojo trakto veiklą.

GK archyvo nuotrauka

Daugiau nitratų būna lapinėse daržovėse, ridikėliuo-se, ridikuose, poruose. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Ruošiant maistui žinoti na

Kad sumažėtų nit-ratų perteklius ir išlik-tų vitaminai, kitos ver-ti ngos medžiagos, svar-

bu parinkti ti nkamą ku-linarinį daržovių paruoši-

mo būdą. Nitratų daržovėse sumažėja:

• gerai nuplovus – 10–15 proc.;• pora valandų vandenyje pamir-

kius – 20 proc. Sūriame, vitaminu C parūgšti ntame, karštame van-denyje efektas spartesnis;

• virtose daržovėse – 80 proc., troš-kintose – 10 proc., keptose – 40–60 proc. mažiau nei žaliose;

• raugintuose kopūstuose – 25–40 proc. mažiau nei šviežiuose.

Ruošiant daržoves maistui, pa-tarti na pašalinti tas dalis, kuriose kaupiasi daugiausia nitratų. Agur-kams, moliūgams, cukinijoms pa-šalinama prie kotelio esanti 2–3 cm vaisiaus dalis, žievė.

Nitratai virsta nitritais, kai daržo-vių pati ekalai ilgai laikomi šaldytuve, kai dažnai keičiama temperatūra ga-minant pati ekalus. Šaldytas daržoves geriau dėti ti esiai į verdantį vandenį ir virti . Tinkamai sandėliuojamose daržovėse nitratų kiekis mažėja.

Ir nitratai, ir nitritai organizme nesikaupia, lengvai pasišalina su šlapimu.

Šakniavaisinėms daržovėms labai kenkia po liūčių telkšanti s vanduo.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)10 Sveikata

Vida TAVORIENĖ

Pasak gydytojų, karščiai labiau-siai pavojų kelia padidėjusį krau-jospūdį turinti ems, vyresnio am-žiaus žmonėms. Tačiau jie nelinkę klausyti medikų patarimų. Vieni pluša saulės atokaitoje, kiti neat-sisako riebaus maisto, o pagyvenu-sius žmones reikia įkalbinėti gerti daugiau skysčių.

Reikia išmokti keisti planus

Vasarą daug prakaituojant ir ne-pakankamai vartojant skysčių padi-dėja krešulių atsiradimo rizika. Susi-darę trombai gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles, dėl to gali iš-tikti smegenų ar miokardo infarktas. Sutrikus elektrolitų balansui, gali sutrikti širdies ritmas.

„Tiems, kam yra padidėjęs krau-jospūdis, pavojinga dirbti saulėje, ypač palenkta galva. Taip galima pri-sišaukti hipertenzinę krizę. Ištikus jai, ligoniui veržia pakaušį, svaigsta galva, mirga akyse, pykina. Tokią bū-seną nelengva ištverti, be to, žmogų apima mirties baimė“, – tvirtino Pa-nevėžio kardiologas Jurgis Sutkus.

Anot gydytojo, hipertenzinė kri-zė gali praeiti, bet gali baigtis ir sun-kesnėmis ligomis. „Sergančiajam vi-sada reikia prisitaikyti, įvertinti savo jėgas ir išmokti keisti planus, kad nepakenktų savo sveikatai“, – aiški-no kardiologas.

Gerti ti ek, kiek reikia

Anot gydytojų, per karščius būti-na vartoti pakankamai skysčių. At-sigerti tiek, kiek norisi, J.Sutkus re-

komenduoja ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.

„Yra ir tokia nuomonė, kad šiems ligoniams rekomenduotina riboti skysčių kiekį, kad jie nesikauptų or-ganizme. Vis dėlto jiems reikia at-sigerti tiek, kiek reikia. Kad karštą dieną kraujo tirštumas nepadidė-tų, reikėtų išgerti 2,5–3 litrus skys-čių“, – dėstė kardiologas.

J.Sutkus pastebėjo, kad pagyvenę žmonės dažnai nejaučia troškulio. Karštą dieną jų organizmui trūksta skysčių, o gerti nesinori. Jiems rei-kėtų tiesiog tai atsiminti ir prisiverti atsigerti tiek, kiek reikia.

Gydytojas pripažino, kad į šir-dies bei kraujagyslių ligas linku-siems žmonėms sunku patarti ir dėl tinkamos mitybos. Anot jo, dažnai beviltiška aiškinti, kad jie mažiau vartotų gyvulinės kilmės riebalų.

Pravers galvos apdangalai

Perkaitimas gali ištikti pabuvus saulės atokaitoje ar tvankioje patal-poje. Jei šilumos smūgį gavęs žmo-gus neteko sąmonės, reikia kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks gydyto-jai, ligonį reikėtų paguldyti į vėses-nę vietą, atlaisvinti drabužius, duoti atsigerti vėsaus vandens, apšlakstyti vėsiu vandeniu.

Taip pat reikėtų elgtis, jeigu žmogus sąmoningas. Pajutęs slėgi-mą viršugalvyje, pykinimą, kiekvie-nas turėtų prašyti aplinkinių pagal-bos, skubiai trauktis į pavėsį, vėsintis vandeniu, vėduotis.

Šilumos smūgio geriausia išvengti tinkamai elgiantis karštą dieną. Per karščius būtina išmintingai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad ne-reikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje. Jeigu yra galimybių, nau-dinga atsivėsinti vėsiu dušu.

Būtina nešioti galvos apdangalus, geriausia rengtis šviesiais, natūralaus audinio drabužiais.

Reikia ne tik pakankamai gerti skysčių, bet vengti kofeino turinčių gėrimų, alkoholio. Per karščius ne-reikėtų gausiai valgyti.

Galima gurkšnoti žolelių arbatą

Karštą dieną savijautą gali page-rinti ir įvairios žolelės. Pasak žolinin-kės Adelės Karaliūnaitės, tokią die-ną naudinga gerti beržų lapų arbatą. Ją pasigaminti nėra sudėtinga. 10 g džiovintų beržų lapų užplikyti litru karšto vandens ir palaikyti 15 minu-čių, kad pritrauktų. Į atvėsusią arbatą galima įsidėti medaus ir per dieną ją gurkšnoti. Ši arbata, anot žolininkės, gerina inkstų funkciją, šaliną šlakus, gerina limfos apytaką.

Kraujo tirštėjimą mažina gluos-nių arbata. Pakanka penkis šešis lapelius užplikyti litru karšto van-dens. Jeigu nuskinama su šakelė-mis, galima pavirinti. Tinka vartoti ir širdažolių, daržo žliūgių, akišvei-čių arbatas.

Pasak žolelių žinovės, organizmo skysčių apytaką sureguliuoja ir ke-penų veiklą pagerina kardažolės. „O jeigu kepenys gerai dirba, sveika bus ir širdis“, – tvirtino A.Karaliūnaitė.

Žolininkės teigimu, krešulių at-siradimo riziką sumažina arbatinio grybo arbata. Anot jos, arbatos gry-bą išauginti galima ne tik juodojoje arbatoje. Jį auginti A.Karaliūnaitė pataria pasaldintoje varnalėšų lapų ir žiedynų arbatoje.

Per kaitrą bet ką gali išti kti šilumos smūgisPer karščius reikėtų išminti ngai planuoti darbus, daryti pertraukėles, kad nereikėtų užsibūti saulėje ar tvankioje patalpoje.

Ar gali būti didesnis malonumas už vaikščiojimą basomis? Ypač va-saromis, kai rasa švariai kojas švei-čia, kai žolė švelniai padus kutena, masažuoja.

Tiesa, vaikštant basomis tyko ir tam tikri pavojai. Galima ir įsidurti, ir įsipjauti. Tačiau, jei taip atsitinka, niekuomet neužmirškime, kad čia pat žolėje yra ir puikių vaistų. Be abejo, sužeistą vietą pirmiausia reikia šva-riai nuplauti ir dezinfekuoti. Tam tiks bent truputį spirito savo sudėty-je turinčios priemonės. Kiekvienoje namų vaistinėlėje dar tikriausiai tu-rime jodo. Dezinfekavę žaizdą, būti-nai ją apriškime.

Dabar tam yra visokiausių prie-monių, lipdukų, pleistrų. Bet nėra nieko geriau už trauklapį. Jį reikia švariai nuplauti ir uždėti ant žaiz-

dos. Trauklapis neleidžia žaizdai pri-džiūti prie audeklo, todėl perrišant žaizda neatsinaujina. Jis labai stip-

riai traukia karštį bei joje užsiliku-sius nešvarumus, todėl žaizda daug greičiau gyja. Jos gijimą dar galima paskubinti bičių pikiu, tačiau persi-stengti neverta, nes bet kokiai žaiz-dai užgyti reikia laiko.

Suskirdusių kojų niekas taip gerai negydo kaip saldi grietinėlė ar tikras sviestas. Bet tam tikrai netiks rieba-lų mišiniu vadinamas parduotuvių sviestas. Kartais baiminamės vaikš-čioti basomis, kad kojų padai nepa-juostų. Juos išties šiek tiek nudažo žemė motinėlė ir žolė, ypač jei po ką tik nupjautą vaikštai. Bet nepagei-daujama spalva bemat pradings, jei odą patrinsite su perpjauto rūgštaus obuolio pusele, agrasto košele – bet kuo, kas rūgštu. Visai nebūtina ieško-ti citrinos ar cheminių priemonių.

Vasara yra pats palankiausias me-tas išsigydyti ant kojų ar kitur atsi-radusias karpas. Susiraskite pievoje karpažolę ir iš jos koto trykštančiu baltu pieneliu patepkite karpą. Jei iš pirmo karto nepavyks, pamėginkite dar kartą. Bet geriausia tai daryti per delčią. Netikite? Pamėginkite, juk tai nieko nekainuoja.

GK inf.Trauklapis neleidžia žaizdai pridžiūti prie audeklo, todėl perrišant žaizda neatsinaujina.

GK archyvo nuotrauka

Trauklapių gydomoji galia

Patarimai

Kaip išvengti apsinuodijimų

Visuomenės sveikatos centro bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įspėja gyvento-jus, kad apsinuodijimo maistu atve-jų padaugėja kiekvieną vasarą. Kad taip neatsiti ktų, kelionėse ar iškylau-jant būti na vengti greitai gendančių produktų su įdarais, nevirinto šviežio pieno, negerti nežinomų telkinių van-dens, nes jis dažnai būna užterštas.

Žarnyno ligos ir toksinės mais-to infekcijos dažniausiai plinta per mik roorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Apsinuodijęs žmogus pras-tai jaučiasi: vemia, jam skauda pilvą, svaigsta galva, jaučia silpnumą.

Galvokime, kokį maistą varto-sime, ką gersime poilsiaudami. Vi-suomenės sveikatos centro specia-listai rekomenduoja pasiimti į kelio-nę ti k saugių, greitai negendančių produktų.• Jei neturite nešiojamo krepšio-šaldik-

lio, į iškylą neimkite greitai gendančių pieno produktų, mėsos vynioti nių, paštetų, daržovių mišrainių, pyragai-čių su kremais. Tegu gamtoje skrandis pailsi nuo tokių skanėstų.

• Ant laužo kepamą mėsą, verdamą žuvienę ar kitus gaminamus pati e-kalus būti na gerai termiškai apdo-roti , negailėti nei malkų, nei laiko. Jei nenorite sudeginti mėsos keps-nio, geriau jį troškinkite.

• Saugūs produktai kelionėje ar išky-loje yra duona, batonas, šalto rū-kymo dešros, lašiniai, sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ir žuvų konservai, pomidorai, agurkai.

• Geriausias desertas gamtoje – rie-šutai ir razinos. Jie neužima daug vietos. Tai sveikas, sotus ir skanus užkandis (ti k reikėtų prieš valgant nepamiršti razinų nuplauti ).

• Negalima gerti atvirų vandens tel-kinių vandens, juo plauti rankų ar indų.

• Negalima valgyti nenusiplovus rankų. Jeigu nėra švaraus vandens, pirmoje pasitaikiusioje baloje rankų geriau neplauti , o jas kruopščiai nuvalyti drėgnomis servetėlėmis.

• Maistą geriau imti ne plika ranka, o su servetėle. Todėl servetėlių į iškylą reikėtų pasiimti daugiau juolab kad jos labai lengvos.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro inf.

Būti na nešioti galvos apdangalus, geriausia rengti s šviesiais, natūralaus audi-nio drabužiais.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Mobilieji telefonai gali sukelti smegenų auglį

Pasaulio sveikatos organizaci-ja (PSO) įspėja, kad mobiliųjų te-lefonų skleidžiama spinduliuotė gali sukelti vėžį.

Tai parodė nauja studija, ku-rios rezultatai neseniai paskelb-ti . Kartu ekspertai pripažįsta, jog būti ni papildomi tyrimai, kad tai būtų galuti nai įrodyta.

PSO paragino vartotojus kiek įmanoma vengti galbūt kenks-mingos mobiliųjų telefonų spin-duliuotės. Anksčiau organizacijos ekspertai teigė, kad nėra įrody-mų, ar egzistuoja ryšys tarp mo-biliųjų telefonų ir vėžio.

Šio tyrimo rezultatų nekant-riai laukė mobiliojo ryšio kon-cernai. Šiuo metu pasaulyje mo-biliaisiais telefonais naudojasi 5 mlrd. žmonių.

GK inf.

Nesvarbu, koks amžius, per karščius reikia gerti ti ek, kiek širdis geidžia. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 112011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) Gamta

Diana RAKAUSKAITĖ

Šiais metais daug savanorių iš užsienio šalių darbuojasi Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Savanoriams siūloma valstybinių parkų darbuotojams įprasta veikla – prižiūrėti gamtos objektus, rinkti šiukšles, lydėti turis-tų grupes parko teritorijoje, stebėti biologinę įvairovę. 2011-uosius ES

Taryba paskelbė Savanorystės me-tais, skati ndama piliečius aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą.

Kviečiami ir lietuviai

Savanorystės tradicijas puoselėja Kurtuvėnų regioninis parkas. Šiais metais čia darbuojasi net keturi sa-vanoriai iš Vokietijos, Rumunijos ir Italijos. Savanoriams tenka tvarkyti regioninio parko aplinką, versti in-formaciją į užsienio kalbas, siūlomas net ekologinių stovyklų vadovų dar-bas. Iki šiol parke dirbo savanoriai tik iš užsienio, tačiau nuo šių metų kviečiami visi, norintys įsijungti tvar-kant Kurtuvėnų dvaro parką bei kitas lankomas vietas. Organizatoriai pasi-rūpins savanorių atvežimu iš Šiaulių. Savanoriai vaišinami arbata, sumuš-tiniais, sudaromos sąlygos susipažin-ti su Kurtuvėnų regioniniame parke saugomomis vertybėmis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai neseniai suteiktas Euro-

pos savanorių tarnybos priimančios organizacijos statusas. Pernai Kur-šių nerijoje darbavosi savanoriai iš Prancūzijos ir Ukrainos, šiais me-tais – iš Ispanijos ir Prancūzijos. Is-panas Chuanas Alvaresas pasakojo, kad jam patinka dirbti gamtos par-ke: „Tvarkome aplinką, sodiname medžius, renkame šiukšles, lankome

įvairias Kuršių nerijos nacionalinio parko vietas.“

Rašo dienoraštį

Gražutės regioniniame parke šiais metais – dvi savanorės iš Vokieti-jos ir Ispanijos. Jos mokosi vesti eks-kursijas ir edukacinius užsiėmimus gamtoje, organizuoja renginius vietos bendruomenei, tvarko parko aplinką, kartu su direkcijos darbuotojais ste-bi kraštovaizdį, fl orą ir fauną. Par-ko direkcija ketina suburti savano-rių klubą, įtraukti į veiklą ir vietos bendruomenę.

Dzūkijos nacionaliniame parke iki gruodžio mėnesio darbuosis sa-vanoriai iš Ukrainos ir Italijos.

Italas Klaudijus Stelacis savo dienoraštyje rašo: „Darbavausi par-ke, padėdamas kirsti atžalas atvirose parko buveinėse, kad būtų sudary-tos geresnės sąlygos tetervinų tuok-tuvėms; kitą dieną praleidome prie šaltinio, kur iškirtome krūmus, kad

artėjančio sezono metu būtų gali-ma prieiti lankytojams. Mes esame pašaukti apsaugoti gamtą nuo žmo-gaus arogancijos...“

Savanoriai Lietuvoje – naujovė

Pasak Valstybinės saugomų te-ritorijų tarnybos prie AM direk-torės Rūtos Baškytės, šiais metais saugomose teritorijose savanoriauja daugiau žmonių. „Pastebime ryškią savanorystės naudą saugomose teri-torijose. Jauni žmonės ne tik suvokia, kad jie atsakingi už gamtos išsaugo-jimą, bet ir sulaukiame realios pagal-bos tvarkant gamtines teritorijas.

Savanoriai – tai asmenys, kurie atlieka visuomenei naudingą darbą negaudami už tai atlygio. Savano-rių judėjimas Lietuvoje labai jaunas. Lyginant su kitomis Europos šali-mis, Lietuvoje į savanorišką veiklą įsitraukia kur kas mažiau žmonių. NVO informacijos ir paramos cen-tro duomenimis, pas mus savanoriš-kai yra dirbę ne daugiau kaip 5 proc. žmonių, o Vokietijoje – daugiau kaip 20 proc.“, – sakė direktorė.

Savanoriai dirba saugomose teritorijose

Dzūkijos nacionaliniame parke iki metų pabaigos darbuosis savanoriai iš Ukrainos ir Italijos.

Ispanijos ir Prancūzijos savanoriai dirba Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Kurtuvėnų regioniniame parke savanoriai iš Vokieti jos, Rumunijos ir Italijos tvarko parko aplinką, verčia informaciją į už-sienio kalbas, vadovauja ekologinėms stovykloms. GK archyvo nuotraukos

Diana RAKAUSKAITĖ

„Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja“ – poeto Maironio eilės puikiai atspindi prie Dubysos upės esančio krašto vertybes.

Dubysos regioninio parko direk-cijos kultūrologė Laimutė Pečkai-tienė viliasi, kad šią vasarą keliauto-jai norės aktyviau pažinti Raseinių kraštą kaip Maironio gimtinę. Artė-ja poeto 150-osios gimimo metinės. Ta proga siūlomi nauji maršrutai, vingiuojantys poeto pamėgtomis ir apdainuotomis vietovėmis.

Prieš porą dienų pažintinėje eks-kursijoje buvo išbandytas poeto marš-rutas. Prasidėjo jis poezijos skaitymu Maironio tėviškėje Bernotuose. Vė-liau svečiams buvo pristatytos Ra-seinių krašto kultūros ir gamtos ver-tybės. Ekskursijoje po Pasandravio istorinį draustinį apžiūrėta Maironio gimtinė Pasandravyje, kur išlikę gy-venamojo namo pamatai, svirtinis šu-linys, pastatytas paminklinis akmuo.

Bernotuose išlikusioje sodybo-je yra muziejus, kuriame įamžinta valstietiška gyvenamoji aplinka, for-mavusi Maironį kaip poetą ir kuni-gą. Maironio gimtinę Pasandravį ir tėviškę Bernotus jungia 1,5 km il-gio ąžuoliukais apsodintas takas, ap-statytas kryžiais ir koplytėlėmis. Tai puiki pažintis su kryždirbystės tradi-cijomis. Pakeliui – poeto pamėgtas šaltinėlis ir apdainuotos vietovės.

„Dubysos grožį būtina pamatyti kiekvienam lietuviui. Visi Dubysos regioninio parko gamtos ir kultūros objektai tiesiogiai susieti su Dubysos upe ir jos intakais. Stačiašlaitis Du-bysos slėnis, daug natūralių pievų,

mažesnių upelių santakos sukuria poilsiui tinkamą atmosferą, o gam-tos vertybių deriniai sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gy-vūnų rūšių“, – sakė Dubysos regi-oninio parko direkcijos kultūrologė L.Pečkaitienė.

Vaizdingas Dubysos slėnis prime-na Šveicariją, stebina išskirtiniu lo-viniu slėniu, paskendusiu žalumoje. Siekiant išsaugoti šį trapų grožį buvo įkurtas Dubysos regioninis parkas, kuriame galima ne tik aplankyti pi-liakalnius, miestelius, kaimus, bet ir pasidžiaugti puikiais peizažais bei iš-vysti įdomių gamtos darinių – skar-džių, senvagių, raguvų, šaltinių.

Dubysa – viena populiariausių vandens turizmo trasų. Vidutinio sraunumo, nors ir duburiuota, upė tinka bičiulių žygiams ir šeimy-niniam turizmui. Trasą patartina įveikti per dvi dienas su nakvyne.

Vandens turizmo mėgėjai ypač apsidžiaugs keliaudami šią vasarą, nes šalia Dubysos upės įrengta nau-ja turistinė infrastruktūra: išsilaipi-nimo vietos, poilsiavietės, stovykla-vietė, tad plaukiantieji baidarėmis galės patogiai pailsėti.

Kelionės Maironio apdainuotu kraštu

2011 m. papils užtemimų kaip iš gausybės rago: įvyks 4 Saulės ir 2 Mėnulio užtemimai. Lietuvos astro-nomijos mėgėjams gamta šįkart su-teiks progų pasidžiaugti keliais jų.

Pirmasis dalinis Saulės užtemimas įvyko 2011 m. sausio 4 d. Lietuvoje Saulės diskas buvo užtemdytas net 80 proc.! Mėnulio šešėlis prabėgo per Šiaurės Afriką, Europą, Vidurio Azi-ją. Vilniuje Mėnulio kraštas palietė Saulę 9 val. 22 min., o maksimumą užtemimas pasiekė 10 val. 45 min.

Tik prasidėjus vasarai (birželio 1 d.) įvyko antras dalinis Saulės užte-mimas. Europoje, išskyrus šiaurinius Rusijos, Švedijos ir Norvegijos regio-nus, jis nebuvo matomas. Maksimumą (kai užtemdyta kiek daugiau nei pusė Saulės disko) užtemimas pasiekė 21 val. 16 min. pasauliniu laiku (Lietuvo-je jau buvo po vidurnakčio). Geriausiai jis buvo matomas Sibiro šiaurėje.

Birželio 15 d. turėsime progos pa-simėgauti visišku Mėnulio užtemimu, nes dangus birželio naktimis dažnai būna giedras. Žemės šešėlis palies Mėnulio kraštą 21 val. 23 min. Lie-tuvos laiku, o visiškas raudonis Že-mės palydovą užlies 22 val. 22 min. Tiesa, Mėnulis Lietuvoje jau pate-kės iš dalies užtemdytas, todėl vertėtų stebėjimui pasirinkti aukštesnę vietą, kad niekas neužstotų pietryčių hori-zonto, kitaip didžiąją dalį užtemimo galima ir pražiopsoti (Žemės šešėlis galutinai pabėgs 1 val. nakties).

Visai netrukus (liepos 1 d.) įvyks dar vienas dalinis Saulės užtemi-mas. Tiesa, jis bus visai nevykęs, nes maksimumo metu bus užtemdyta vos dešimtadalis Saulės, o ir stebėti jį tegalės prie Antarktidos krantų.

Ketvirtas ir gana įspūdingas Sau-lės užtemimas bus lapkričio 25 d. Šį kartą, be pingvinų, jį galės stebėti da-lis Pietų Afrikos, Tasmanija, Naujoji Zelandija. Maksimumo metu (6 val. 20 min. pasauliniu laiku) bus užtem-dyta net 90 proc. Saulės disko.

Besibaigiant metams (gruodžio 10 d.), jei tik pasitaikys palankūs orai, ga-lėsime stebėti antrąjį šiais metais vi-sišką Mėnulio užtemimą. Mėnulis te-kės prieš pat 16 val. Lietuvos laiku, kai užtemimas jau bus prasidėjęs, tačiau maksimumas bus 16 val. 6 min., todėl bent antrą užtemimo pusę turėtume neblogai matyti. Šešėlis nuo Mėnulio veido pabėgs 18 val. 18 min.

GK inf.

Saulės ir Mėnulio užtemimai 2011 metais

GK archyvo nuotrauka

Vaizdingas Dubysos slėnis primena Šveicariją. Grakštus Lyduvėnų ti ltas krašto-vaizdį paįvairina ir pagražina. GK archyvo nuotraukos

Bernotuose išlikusioje sodyboje šulinys su svirti mi primena Maironio vaikystę.

Gimtasis kraštas12 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)Gyvenimas

Irena IVENKOVĖ

Šorena, ar visos moterys Gruzi-joje tokios gražios?

Manau, kad taip. Gruzijoje iš tiesų daug ryškių ir gražių moterų.

Neseniai sukūrėte gruziniškų dai-nų programą „Mano širdies muzika“. Apie ką tos nuostabios dainos?

Dainos apie jausmus. Bet kokius jausmus, kokie tik gali užsimegz-ti žmogaus širdyje: meilę, liūdesį, džiaugsmą, švelnumą, skausmą, jau-dulį... Visos šios emocijos, jausmai iš gyvenimo – ne plastmasiniai ar išgal-voti dalykai. Dažnai, atlikdama po-puliariąją muziką, jausdavau, kad ji man netinka, kad jaučiuosi nenatū-raliai, nejaukiai. Rinkausi, išbandžiau įvairius žanrus, bet būtent gyvenimiš-ki dalykai – tikroji mano širdies mu-zika. Tiesiog visos mažos, smulkios gyvenimo detalės ir spalvos susilieja į jaudinančias melodijas. Jas girdėjau dar vaikystėje, tik kurį laiką buvau primiršusi.

Tai aranžuotos autentiškos gruzi-nų tautos dainos. Jos išlaiko savitumą, bet kartu skamba moderniai.

Lietuvių liaudies dainos daž-niausiai liūdnos. Galbūt gruzinų linksmesnės? Ar tai mitas?

Gruzinai turi įvairių dainų – links-mų, žinoma, taip pat. Bet kiekvienas renkasi dainuoti tokias dainas, ku-rios jam artimiausios pagal prasmę, pagrindinę mintį.

Koncertuose dainuoju gruziniškai, bet tikiuosi, kad mano perteikiamos emocijos yra aiškios ir suprantamos.

Beje, Juozo Statkevičiaus kurta koncertinė suknelė buvo nuostabi, jūs su ja atrodėte puikiai. Ar mėgs-tate puoštis?

Mėgstu rengtis pagal dienos nuo-taiką. Ne visada mėgstu puoštis, bet apsirengti Juozo Statkevičiaus kurtais drabužiais, be abejo, specialios nuo-taikos nė nereikia – ji atsiranda savai-me, vos išvydus drabužį. Pasisekė, kad man talkina tikri profesionalai.

Bet vis tiek pristatydama savo dai-nų programą labai jaudinausi. Vis dėlto tai – naujas žanras Lietuvo-je. Kilo klausimų, kaip žmonės jį priims, ar supras, pagaliau ar su-gebėsiu perduoti emocijas ne tik balsu, bet ir rankomis, judesiais... Gyvenime esu labai jautri, to-dėl pamaniau, kad ir šimtą premjerų pristačiusi vis tiek turbūt jaudulio neįveiksiu. Taigi tie-siog giliai įkvėpiau ir žengiau ant scenos.

Paskui jau buvo lengviau, nes pajutau publikos reakciją ir scenos aplinką.

Kaip manote, ar grožis padeda gyvenime pasiekti daugiau?

Nemanau, kad tuš-čias, šaltas grožis gali kažkuo padė-ti gyvenime, bet jei prie talento ir proto dar yra gro-žio – tuomet tik-

riausiai jis padeda. Visada reikia labai daug darbo ir nors šiek tiek sėkmės.

Ar tiesa, kad niekada profesio-naliai nesimokėte muzikos? Galbūt balsą, klausą paveldėjote iš kurio nors giminaičio?

Iki tada, kai atsidūriau televizijos dainų projekte, niekada nesimokiau muzikos, nelankiau dainavimo pamo-kų. Tuo metu net nebijojau eidama į sceną – tiesiog stengiausi iš projekto gauti kiek įmanoma daugiau malo-numo. Nesitikėjau laimėti. Vertinant iš muzikinės pusės, ten buvo daug už mane vertesnių žmonių.

Bet nuo to laiko prabėgo jau treji metai, per kuriuos nuolat mokiausi muzikos, tobulinau vokalą. Na, ma-nau, kad galbūt dar turiu ir tam tin-kamų genų. Gruzijoje juk visi dai-nuoja, daugelis turi ir klausą, ir balsą. Mano tėtis gražiai dainuoja. Pasi-taikius progai mėgstame padainuoti kartu. Aš dar pritariu gitara.

Ar netrokštate garantuotos kar-jeros? Ko klausotės dažniau – šir-dies ar praktiško proto balso?

Nelabai suprantu, ką reiškia toji garantuota karjera. Sėkmės garantijų gali būti bet kurioje sferoje, bet tik ne kūrybinėje. Arba patinki žmonėms, arba ne, arba tave priima, arba ne – ir viskas! Džiaugiuosi, kad, regis, šio-je srityje man sekasi. Žmonės palan-kūs, geranoriški, man sekasi sutikti gerų žmonių. O dėl proto ir širdies pusiausvyros... Kuo toliau, tuo labiau mokausi galvoti ne tik širdimi.

Lietuvių kalba jums jau nebe-sunki?

Kad ji man nebesunki, turbūt ga-lėsiu pasakyti tik tada, kai prabėgs daugiau laiko. Kalbu, bet darau klai-dų, o kai nebebūna išeities – peršoku į kitą kalbą. Užtat jau galiu rašyti.

Ar gyvendama Lietuvoje jaučia-te lietuvių ir gruzinų temperamen-tų skirtumą? Ką manote apie lie-tuvių tautą? Mes dažnai apie save sakome, kad esame pavydūs, užgui-ti ir t. t.

Temperamento labai nesureikš-minčiau. Juk net tos pačios nedidelės šeimos narių charakteriai ir tempera-mentai skiriasi. Taip, tarp Gruzijos ir Lietuvos, be abejo, yra nemažai kul-tūrinių skirtumų, bet šauniausia, kad abi šalys šiame globalėjančiame pasaulyje stengiasi išsaugoti savo tradicijas. O šiaip tiek vienoje, tiek kitoje šaly-je nesunku atrasti pačių įvairiausių žmonių.

Lietuviai galbūt mano, kad gruzinai labai linksmi džigitai ir be galo bendruo-

meniški, bet ir ten paieškojęs ap-tiksi tiek vienišų, tiek liūdnų. Juk visur

b ū n a

vis-ko, net pačiose lai-mingiausiose šalyse.

Kaip norėtumė-te nugyventi gyveni-mą? Lietuviai mano, kad reikia užaugin-

ti vaiką, pastatyti namą ir pasodinti medį.

K o l k a s mano gyve-nime viskas

klostosi taip, kaip aš noriu, todėl savo gyvenimo nekeisčiau į jokį kitą. To-liau stengiuosi gyventi vadovauda-masi savo norais. Pagaliau ir likimu skųstis negaliu. Mano gyvenime pasi-taikė tiek laimingų atsitiktinumų, kad likimu netikėti būtų tiesiog nepado-ru.Kai Gruzijoje prasidėjo karas, Lie-tuvoje su draugėmis atėjau į mitingą prie Rusijos ambasados ir sugiedojau Gruzijos himną. Ten mane pastebėjo fi lmavimo kameros. Taip buvau pa-kviesta į „Muzikos akademiją“. O juk kaip tik norėjau padirbėti televizijoje! Tada norėjau visko ir visur – juk man buvo vos dvidešimt metų!

Lietuvoje gyvenate jau seniai. Ar nepasiilgstate artimųjų?

XXI amžiuje bendravimo galimy-bės tokios plačios, kad nė pasiilgti ne-spėju. Mama jau du kartus buvo at-vykusi manęs aplankyti. Pirmą kartą, kai dalyvavau šokių projekte, o an-trą – kai pristačiau gruziniškų dainų projektą. Mamai labai patiko, nors ji tikrai jaudinosi – galbūt ne mažiau už mane. O apskritai ji į mano pa-sirinkimą gyventi Lietuvoje reaguo-ja ramiai. Ji džiaugiasi, kad mane čia myli ir priima.

Ar Gruzijoje yra vieta, kuri jums labai graži ir numylėta?

Esu gimusi ir augusi Tbilisyje, todėl pirmiausia gražiausios ir my-limiausios vietos man yra susijusios su šiuo miestu. Tačiau antroje vieto-je – Svanetijos vietovė kalnuose. Tai nuostabi, tiesiog pasakiška, fantastiška vieta! Lietuvoje jau taip pat atradau daug vietų ir miestų, kurie man labai gražūs. Pavyzdžiui, Druskininkai.

„Moters savaitė”

Šorena ir jos širdies muzika

Labai švelni, labai graži, poeti ška, jautri ir temperamenti nga. Kartu ir atvira, ir uždara, kai ką pasilaikanti griežtai ti k sau. Tokia ji, Šorena Janiašvili, – gruzinė, labai greitai pritapusi Lietuvoje. Beje, ji lengvai pritaptų bet kur – mat visus sužavi išvaizda, mielu charakteriu ir talentu.

Nelabai suprantu, ką reiškia toji garantuota karjera. Sėkmės garanti jų gali būti bet kurioje srityje, bet ti k ne kūrybinėje.

Šorena Lietuvoje išpopuliarėjo

dalyvaudama dainų ir šokių telvizijos

projektuose.

Audriaus Bagdono nuotraukos

Gimtasis kraštas 132011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) Kelionės

Nijolė BARONIENĖ

Ieškodama galimybės išvyk-ti į užsienį, mergina pirmiausia galvojo apie naują patirtį, nau-ją saviraiškos sritį ir naujas ga-limybes. Visa tai ir dar daugiau ji rado tapusi tarptautinės stu-dentų organizacijos AIESEC nare ir stažuotoja.

Sulaukė atsako

Pasak Rūtos Kuzminskaitės, pa-žintis su visame pasaulyje sukauptais šios organizacijos stažuočių duo-menimis ir buvo pirmasis žingsnis kelionės į Malaiziją link. „Būtent AIESEC duomenų bazėje radau informaciją apie organizacijas, ku-rioms išsiunčiau savo gyvenimo ap-rašymą. Taip prasidėjo mano odisėja po Pietryčių Aziją“, – įdomių patir-čių pradžią prisiminė mergina.

Nieko nežinodama nei apie šalį, į kurią vyksta, nei apie darbą, kurį rei-kės dirbti, ji išvyko į Malaiziją. „Tai buvo savarankiškos kelionės, truku-sios daugiau nei pusantrų metų, pra-džia. Išvykdama į šią egzotišką šalį žinojau labai nedaug apie tai, ką teks artimiausiu metu patirti ir išmokti. Po daugiau nei metus trukusių paieškų aktyviai susirašinėjant su įvairiomis organizacijomis, pasisekė užmegzti ryšius su Malaizijos, Tailando ir Fi-lipinų atstovais. Į mano siunčiamus klausimus ir pageidavimus dirbti sa-vanore atsiliepė visų trijų valstybių vietinių nevyriausybinių organiza-cijų atstovai, kurie susidomėjo gali-mybe savo organizacijoje turėti sa-vanoriškai dirbančią jauną merginą iš Lietuvos“, – pasakojo Rūta. Paieškas ji pradėjo ketindama įsidarbinti ku-

rioje nors Vakarų Europos valstybėje. Bet po kelių mėnesių atsakymus gavo tik iš trijų Pietryčių Azijos šalių, nors būtent ten siųsdama savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką dėjo mažiausiai vilčių.

Sužavėjo organizacijos įkūrėjas

Sėkmė užsibrėžto tikslo siekian-čiai merginai šypsojosi. „Netrukus sulaukiau atsakymų iš Malaizijoje esančios nevyriausybinės organi-zacijos „Science of Life Systems“, dirbančios su vaikais ir paaugliais

iš neturtingų šeimų ir padedan-čios jauniems žmonėms išsiverž-ti iš skurdo ir neraštingumo“, – sakė R.Kuzminskaitė. Ją sužavėjo tos organizacijos įkūrėjas, daugiau nei 30 metų dirbantis su vaikais ir jaunimu Mohanas Singas. Jis kilęs iš vidutinės klasės Malaizijos indų giminės. Sėkmingą dėstytojo ir verslo konsultanto karjerą didelėje tarptautinėje kompanijoje išmai-nė į visuomeninę veiklą. M.Singas niekada nė sekundės nesigailėjo šio kažkada itin prieštaringai vertin-to sprendimo. Dar 1997 m. savo namuose pirmų mokinių iš Rytų

Timoro sulaukęs M.Singas tie-siog darė tai, ką manė esant rei-kalinga. Nemokamai mokė rašto, anglų kalbos ir matematikos visus tuomet karo nuniokotos valstybės jaunuolius.

Dirbdama savanore Rūta turėjo laiko susipažinti su šalimi, kurioje apsistojo ilgesniam laikui. Malakoje daug istorinių įžymybių, kurios dera su turistų nutryptomis gatvėmis ir nemenka doze kičo. Miestas didelis, bemaž Kauno dydžio, tačiau atrodo daug mažesnis, – pasakojo Rūta. – Malaka sudaryta iš centrinės seno-sios daniškosios dalies, kur iki šiol

labai jaučiama kolonistų dvasia – stovi rausvos katalikiškos bažnyčios, jose savaitgaliais renkasi vietiniai katalikai. Tarp ryškiausių gėlių žie-dų trykšta fontanas. Galima keliauti ir truputį civilizuotesniu nei Indijo-je rikšų vežimu, kuris meistriškai la-viruoja tarp begalės turistų.“

Šiurpios mulų giesmės

Merginai padarė įspūdį marga-tautės Malakos gatvės. „Tarp katali-kų puikiai jaučiasi smilkalais ir žva-kėmis prekiaujantys budistai kinai. Kas tris valandas savo raudas gie-dantys mulos šiurpiais balsais išgąs-dina didžiulius būrius paukščių, ku-rie kildami iš visų miesto medžių ir šiukšlynų praneša apie kaimyninėse mečetėse prasidėjusias pamaldas“, – pasakojo mergina. Centrinę, senąją miesto dalį, anot Rūtos, galima ap-

eiti per gerą pusvalandį. Savait-galiais čia pilna vietinių malajų turistų. Jie kaip pamišę varinė-ja kelis būrius vietinių rikšų, kurie laksto pirmyn atgal po pagrindines miesto gatves.

„Malaka yra vienos savait-galio dienos kelionės atrakci-

ja. Čia yra ką veikti šeimų tu-rizmo mėgėjams. Toks menkas

azijietiškais mastais miestelis turi keturis vandens pramogų parkus, kelis didelius prekybos centrus, keturias muziejų gat ves. Beje, dėl muziejų situacija labai juokinga, nes muziejus ši tauta kuria beveik iš nieko, visoms temoms turi po muziejų: Jaunimo rūmai ir mu-ziejus, Malaizijos mokslo ir meno muziejus, Aborigenų muziejus,

Karo ir jūreivystes muziejus... Kad ir kur eitum, vis muziejus. Tik įėjęs į vidų pamatai, kad viskas aptriušę, tad užsukti į juos verta nebent no-rint pasislėpti nuo gatvėje tvyran-čio karščio“, – įspūdžiais linksmai dalijosi Rūta.

etkstigt

gag

zjir riem

nizuz

o r

į vidų

šiukšlmečepasakmie

eitg

gjag

rizazij

keturkelisketurmuzines miš nmuzziejmuz

Karoir kurį vidų

Malaka tarsi malajų Kernavė. Joje daug istorinių įžymybių, kurios dera su nemenka doze kičo.

Malaka yra vienos savaitgalio dienos kelionės atrakcija. GK archyvo nuotraukos

Savanorystė nuvedė net net į egzoti škąją į egzoti škąją MalaizijąMalaiziją

Rikšos – turistų mėgstamas, ekologiškas ir patogus transportas.

Rausvose Malakos bažnyčiose savaitgaliais renkasi vieti niai katalikai.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)14

Lota BALSYTĖ

Birželio 11–12 d. Trakų istori-jos muziejus jau tryliktąjį kartą pa-kvies į kasmetę Viduramžių šven-tę, kurios metu vyks įspūdingos pilies šturmo bei kitos viduramžių miesto gyvenimo inscenizacijos, bus demonstruojami senoviniai miesti ečių kosti umai, triūs se-nųjų amatų meistrai.

„Kasmet ieškome vis naujų vi-duramžių gyvenimo pristatymo būdų, – sako Brigita Balčytienė, Tra-kų istorijos muziejaus Ryšių su visuo-mene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Inscenizacijos padeda geriau pajusti viduramžių dvasią, gilina istorijos ži-nias, skatina domėtis istorija.“

Šiemet renginyje dalyvaus apie 90 istorijos rekonstrukcijos klubų narių iš Lietuvos ir Lenkijos, bene 30 amatininkų. Prie Lietuvos senų-jų amatų puoselėtojų prisidės ir du meistrai – juvelyras bei odininkas – iš Latvijos.

Senųjų amatų entuziastai susi-rinkusiems parodys ir papasakos, kaip viduramžių gyventojai lipdė ant stovylų, degė raugo keramiką, žiedė puodus, rišo varžas, apdirbo

odas, drožė, gamino žvakes, muilą, juvelyrinius dirbinius, stiklo karoliu-kus ir vitražus, kaldino ginklus. Klu-bo „Mysteria Mundi“ nariai mokys

siuvimo, siuvi-nėjimo, juostų pynimo, tink-lelio mezgimo ir rišimo subti-lybių.

Įdomias progra-mas šventės svečiams parengė Kauno istorijos klubas kartu su senovinių šokių ir kultūros klubu „Mysteria Mun-di“, karybos klubai: Olštyno pilies, Nidzicos komtūrijos, „Excalibur“, „Viduramžių pasiuntinių“ riterių

brolijos, lan-kininkų klu-

bas „Strėlė“, gyvosios istori-

jos klubai „Hos-pitalierių ordinas“ ir

„Utgardas“.Šiais metais pirmą kartą šventėje

dalyvaus senosios muzikos ansamb-lis „Festinamus“, jis pristatys jaunat-višką viduramžių muzikos interpre-taciją. Į renginio dalyvių gretas taip

pat įsilies folkroko grupė „Pievos“. Naujas pasirodymas laukia ir mažų-jų renginio lankytojų. Be kasmečio Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklio „Trys paršiukai“, jie taip pat išvys lėlių teatro „Avilys“ spektaklį „Pan-čas ir Džudė“.

Renginio svečiai galės išbandyti senovinius stalo žaidimus ar specia-lias riterių rungtis, dalyvauti šaudy-mo iš arkbalistos, arbaletų ir lankų varžybose. Mažųjų lankytojų laukia

lipdymo iš molio ir piešimo kon-kursai.

Tradiciniais viduramžių valgiais vaišins Vilniaus puodžių cechas. Dai-nomis ir šokiais svečius linksmins vi-duramžių muzikos ansamblis „Cornu-copia“ iš Baltarusijos, senovinio šokio studija „Viduramžių pasiuntiniai“, roko grupė „Th undertale – Perkūno sakmė“. Šeštadienio vakarą šokio ir ugnies studija „Čiutyta“ užburs magiš-ku ugnies šou „Ugnies sutartinė“.

Laisvalaikis

Avinai neturėtų ti kėti paskalomis. Visą gaunamą informaciją reikia kruopščiai ti krinti prieš priimant tuos ar kitus spren-dimus. Savo planų verčiau neafi šuoti , tuo-met atsiras puiki galimybė neblogai uždirb-ti , užimti aukštesnį postą arba pereiti į kitą darbovietę.

Jaučiams snerekomenduojama aiškinti s santykių su aplinkiniais. Priešin-gu atveju jums nepavyks įgyvendinti savo idėjų ir sumanymų, susijusių su karjera ir darbo užmokesčiu. Verslo srityje reikia elg-ti s atsargiai, čia galimi nesusiprati mai su partneriais.

Dvyniams žadamas geras pelnas. Už atkaklų darbą jums bus deramai atly-ginta. Be to, galite gauti pinigų iš gana ne-įprasto šalti nio. Verslininkai ti kriausiai įgy-vendins seniai puoselėjamus sumanymus, susijusius su veiklos plėtra arba naudingu sandoriu. Gausite malonią žinią.

Vėžiai kitą savaitę gerokai išplės savo ryšius – giminės jus supažindins su naudingais ir įtakingais žmonėmis. Verti nkite šiuos kon-taktus, nes ateityje jie jums leis pasiekti įspū-dingų profesinės veiklos laimėjimų ir išspręsti visus dalykinius klausimus.

Liūtai kitą savaitę pajus jėgų antplū-dį. Tai jums leis sutvarkyti visus numatytus reikalus. Kad išvengtumėte klaidų, turite re-aliai verti nti savo galimybes ir gerai apgalvoti visus būsimus veiksmus. Tuomet ti krai galėsite įkopti į sėkmės viršūnę.

Mergelės pasieks didelių verslo lai-mėjimų ir palypės karjeros laiptais, jeigu

paprašys senų pažįstamų ir pa-ti kimų bičiulių pagalbos. Jie ti k-

rai neatsisakys jums padėti , to-dėl netrukus jūs galėsite užimti

aukštesnį postą. Jūsų sėkmingas darbas bus deramai įverti ntas vy-

resnybės.

HoroskopaiHoroskopai(birželio 13–19 d.)

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės labai lengvai įgyvendins savo norus, ti esa, turėsite apsispręsti , kas jums šiuo metu svarbiausia. Jeigu jaučiate poreikį bendrauti , tai drąsiai renkite šventes ir kvieskite svečius. Susiti kimai su draugais ir giminėmis suteiks jums daug teigiamų įspūdžių ir emocijų.

Skorpionai turėtų susilaikyti nuo bet kokių eksperimentų kelyje į užsibrėž-tą ti kslą. Bus kur kas pati kimiau veikti vi-siems žinomais metodais. Vienas patarimas: kad sutaupytumėte jėgų ir laiko, pirmiausia kruopščiai viską apgalvokite, o ti k tada per-kelkite savo planus ant popieriaus.

Šauliai bus puikios fi zinės formos ir pajus didžiulį jėgų ir energijos antplūdį. Skirkite šį laikotarpį ištvermės reikalaujan-ti ems darbams. Būkite atlaidūs arti miems žmonėms, kilniaširdiškai dovanokite jiems už nedidelius trūkumus ir silpnybes.

Ožiaragiai kitą savaitę neturėtų kliautis vien tik sėkme. Kad pasiektumė-te užsibrėžtą tikslą, turėsite kaip reikiant padirbėti, tik tada bus galima tikėtis tei-giamų rezultatų. Dar vienas patarimas – ateinančiomis dienomis pasistenkite ne-skolinti ir neinvestuoti pinigų į abejotinus sandėrius.

Vandeniai turėtų santūriau ben-drauti su draugais ir giminėmis. Jūsų per-nelyg gera nuomonė apie save, užsispyri-mas ir noras visus mokyti sukels konfl iktą su artimais žmonėmis. Šito galima išveng-ti, jeigu padarysite teisingas išvadas, at-kreipsite dėmesį į savo elgesį ir laiku jį pa-koreguosite.

Žuvys kitą savaitę pagaliau galės rea-lizuoti seniai puoselėjamus planus. Čia jums padėti pasirengę ti ek arti mi žmonės, ti ek ko-legos. Vasaros pradžia žada sėkmę darbuo-se, susijusiuose su statybomis, aplinkos tvar-kymu ir sodininkyste bei daržininkyste.

mėjimų ir papati

radė

aukdarb

resny

o

Trakų pusiasalio pilyje – viduramžių buiti es ir kovų inscenizacijos

Šiemet renginyje dalyvaus apie 90 istorijos rekonstrukcijos klubų narių iš Lietuvos ir Lenkijos, bene 30 amati ninkų. Trakų istorijos muziejaus nuotraukos

Gimtasis kraštas 152011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) Laisvalaikis

• • •Ji:– Ar tu turi kiekvieną vakarą taip

vėlai grįžti iš alaus baro?Jis:– Žinoma, ne. Tai aš darau sava-

noriškai.• • •

Daktaras pacientui:– Na ir kaip mūsų seni skausmai?– Nežinau. Mes jau metai kaip iš-

siskyrę, – atsako šis.• • •

Blondinė skrenda į Maljorką ir už-ima vietą verslo klasės salone, nors turi nusipirkusi ti k ekonominės kla-sės bilietą. Ji nesileidžia į jokias kal-bas su sti uardese ir atsisako grįžti į jai priklausančią vietą. Neti kėtai priėjęs pilotas kažką sušnabžda blondinei į ausį. Ši skubiai nubėga į ekonominės klasės saloną. „Pasakiau, kad verslo klasė Maljorkoje nesileidžia“, – nu-stebusiems keleiviams paaiškina pi-lotas.

• • •Kalbasi du draugai:– Ar žinai, kad vedę vyrai gyvena

ilgiau už viengungius? – klausia pir-masis.

– Nesąmonė. Tiesiog vedusiesiems gyvenimas atrodo daug ilgesnis, – at-šauna draugas.

• • •Kalbasi du valdininkai:– Gal baigsi savo pusryčius! Po 20

minučių einu pietauti ir ti krai tavęs nelauksiu!

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai:Verti kaliai: Intubacija. Oslas. Iešmuti s. Liepk. Keli. Lai. Karuka. Gestas. LS. Ran. LV. Papa. Pali. Geiša. Ratas. ELTA. NZ. Onikė. Aga. Tinkavimas. Ni. Vėjas. Ekas. Lajus. Avėdra. Apysaka.Horizontaliai: Va. Snieglentė. Televizija. Pušis. Nav. BM. Auksė. Aulas. Actas. „Rover“. III. Panika. LJS. Fati ma. Pakasa. Klasės. Polas. Ly. Sir. Peanas. Pleuralgija. Apkalta. UK. Skania. Ąsa.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KARTOJIMAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai:Verti kaliai: Kavalkada. Klasė. „Rūta“. Frau. Kortesai. Karė. Sakė. Sula. Batuta. Kara. Kol-tas. „Cisa“. Riba. Mara. Gilė. Karosas. Akys. Pamatas. Piroga. Sukynė. Nulis. Garas. Lima. „Pony“.Horizontaliai: Prefektas. Kasa. Atgairė. Savas. Keturakė. Lėlė. Ohajas. „Rasa“. Rami. Taukai. Kapibara. Gidas. Kiaurymė. Sakala. Korys. Kosa. Lupa. Teilor. Lapės. Nava. Mina. Stasys.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: JACINTAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

(Užs. 15)

• Prigimti s žmones suarti na. Įpročiai – išskiria.

• Tik neištaisyta klaida yra klai-da.

• Nesikeičia ti k didieji išminčiai ir visiški kvailiai.

• Kilniam žmogui gėda, kai jo žodžiai pralenkia jo darbus.

• Mokykites, tarsi bijotumėt, kad nieko neįgysit, tarytum būgštautumėt, jog prarasit žinias.

Konfucijus

Mintys

(Užs. 22)

Sosti nės galerijoje „Vartai“ pri-statomi perspektyvaus lietuvių menininko Ugniaus Gelgudos du intriguojantys projektai bei pirmoji autorinė knyga.

Šio menininko kūryba jau yra įvertinta Lietuvos bei užsienio ins-titucijų, 2010 metais Vilniaus dai-lės akademijoje jam buvo suteiktas meno licenciato laipsnis.

Naujausiame Ugniaus Gelgudos videodarbe „A Paradise tree“ (liet. „Rojaus medis“) dokumentuojamas Vilniuje kylantis naujas menininkų kvartalas, dirbtinai gretinamas su Niu-jorko Soho rajono modeliu ir dvasia.

Savitai išplėsdamas dokumentikos žanrą menininkas kalba apie pirmuo-sius nenatūraliai didmiestyje gimstan-čios bendruomenės žingsnius, kuriems „nupasakoti“ pasitelkė hipertekstinį ryšį su dar 1990 m. Jono Meko su-kurtu menkai žinomu videodarbu „A walk“ (liet. „Pasivaikščiojimas“).

Šiame valandos trukmės pasi-vaikščiojime po lietumi merkiamą Soho rajoną Mekas intymiai ir pad-rikai pasakoja šio rajono kūrimosi is-toriją, pirmąjį jo ir Mačiūno šiame industriniame rajone pasodintą medį ir neatpažįstamai savo veidą ir gyven-tojus pakeitusias Soho gatves.

Ugniaus Gelgudos videodarbe dar kartą permąstomas miesto erdvės ir

bendros idėjos palaikomos bendruo-menės santykis, jo neišvengiama kai-ta bėgant laikui ir veikiant stipriems komerciniams mechanizmams. Vaiz-do kamerai lėtai slenkant Ševčenkos kvartale įrenginėjamų loftų siluetais bei vis dar egzistuojančio, tačiau savo funkciją pakeitusio fabriko griaučiais, tarsi propagandiniame fi lme supina-mi grubių ir pilkų pastatų vaizdai su būsimų naujakurių viltimis, tokiu būdu realias erdves perkeliant į fi k-tyvų ar galimą pasakojimą.

Parodoje eksponuojama U.Gel-gu dos fotografi jų serija „Krimina-liniai peizažai“ kalba apie Lietuvos žiniasklaidoje įsigalėjusių simbo-linių vaizdų bei žodinių tekstų simbiozę. Fotoprojekte meninin-

kas analizuoja vizualinio ir žodinio pranešimo juoduosiuose Lietuvos žiniasklaidos puslapiuose neatitiki-mą ir iš šio neatitikimo iškelia „kri-minalinio peizažo“ sąvoką.

Nagrinėjant lietuviškoje spaudoje pateikiamas kriminalinių pranešimų iliustracijas paaiškėja, kad, atskyrus iliustruojančius vaizdus nuo žodi-nio pranešimo konteksto, jie tarsi tampa atsitiktiniais, plačią reikšmių skalę turinčiais vaizdais. Tokiuose vaizduose neužfi ksuojami patys kri-minaliniai įvykiai, o tik įvykių vie-tos arba tuos įvykius atspindintys vaizdiniai, tačiau dėl nuoseklaus jų gretinimo su itin kryptingo turinio pranešimais juos tapo įmanoma at-pažinti konkrečiuose kontekstuose:

vandens telkinys – skenduolis, sody-ba – šeimos tragedija, gamtos pei-zažas – rasti palaikai.

Cikle „Kriminaliniai peizažai“ sa-vaip atkuriami Lietuvos dienraščių kri-minaliniuose puslapiuose rasti ir at-rinkti vaizdai, slepiantys kriminalinių įvykių nuojautą, tačiau tų įvykių ne-vaizduojantys arba juos imituojantys.

Ugnius Gelguda projektą tęsė ir įgyvendino meninės rezidencijos metu Zalcburge, „Fotohof“ galeri-joje, kur paaiškėjo, kad austriškoje žiniasklaidoje veikia panašūs vaizdo ir žodžio derinimo mechanizmai.

GK inf.

Paroda „Vartų“ galerijoje (Vilnius, Vilniaus g. 39) veiks iki liepos 2 d.

Meno galerijoje – kriminaliniai peizažai Žygis aplink Rėkyvos ežerą

Dvidešimt trejus metus veikian-ti s Šiaulių gamtos ir kultūros pa-veldo apsaugos klubas „Aukuras“ ateinantį savaitgalį žygyje-ekspedi-cijoje „Aplink Rėkyvą“ paminės Pa-saulinę aplinkos apsaugos dieną.

Žygis truks 2 dienas. Ekspedicijos metu gamtos mylėtojai fi ksuos gamti -nes vertybes ir jų niokojimo atvejus, fo-tografuos, lygins 2005-ųjų žygyje surink-tus duomenis, žymės pažinti nį maršru-tą, rinks šiukšles, naikins laužavietes. Išvykos metu žygeiviai aplankys Rėky-vos aukštapelkę, durpyną, ežerą, Gegu-žių kalną, Akmenų Rūžą (velnio kelią) – siaurą, aukštą ir ilgą akmenimis nusėtą kalvą, liudijančią apie ledynų slinkimo Lietuvos teritorija pėdsakus.

Pirmąją žygio dieną keliautojai nak-vos savo palapinėse „Žemaiti škoje pas-togėje“ Gegužių kaime, rengs bendrą sunešti nį vaišių stalą. Negalinti eji na-kvoti galės grįžti į Šiaulius. Sekmadie-nio rytą žygis bus tęsiamas.

Organizatoriai pataria apsirengti tu-risti ne apranga pagal oro sąlygas, turėti neperšlampamą avalynę, lietpaltį , puo-delį, šaukštą, dubenėlį, asmens higienos reikmenis, priemones nuo vabzdžių.Susiti kimo data: 2011 m. birželio 11 d. (šeštadienis).Susiti kimo laikas: 10:00 val.Susiti kimo vieta: Rėkyvos ti ltas (Rė-kyvos mikrorajonas, Šiauliai).Dalyvių registracija: Kristi na, tel. 8-684-33-121, el.paštas: info@aukuras.lt.

Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ inf.

Užsilikusi petarda tapo nelaimės priežasti mi. Parodos organizatorių nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.35 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Senieji estrados meistrai.

12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Čiurlionio kodas (k.). 15.15 Septynios Kauno

dienos. 15.45 Kultūros paveldas.

Dubingiai. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.40 „Robotukas“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“. TV

serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 Gedulo ir vilties dienai.

„Šiaurės Golgota“. LTV dok. f.

20.00 Gedulo ir vilties dienai. Tikros istorijos. Kovoję už Lietuvos nepriklausomybę.

20.25 Atmintis. Lietuvių tremtinių kalėjimo vietos Sibire.

20.55 Nemirties dainos. 21.30 Romualdo Ozolo

knygos „Aušros raudonis“ pristatymas Signatarų namų salėje.

23.00 „Lemtingi metai“. 23.35 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Scenos legendos.

24.00 Panorama. 0.30 Gedulo ir vilties dienai.

H.Berliozo „Requiem“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė“.

12.00 „San Francisko raganos“.

13.00 „Gilmoro merginos“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 „Beverli Hilso policininkas 3“. Veiksmo komedija. (N-7)

23.10 „Vaiperis“. Kriminalinis serialas (k.). (N-7)

0.10 „4400“.

TV 6 9.20 Teleparduotuvė. 9.40 Tavo augintinis. 10.10 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. 21.35 „Konanas – barbaras“.

Nuotykių f. (N-7) 0.20 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. TV

serialas. (N-7) 8.20 „Gongo Gangas“. TV

žaidimas (k.). 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai. 10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės“. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.25 Dok. f. „1941 m. tremtis

vaikų akimis“. 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. f. „Sugrįžimas“.

(N-14) 23.15 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.20 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 „Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.10 „Serafi ma Gražioji“. 22.25 „Sklypas“. 23.35 Lietuvos „Laikas“. 23.50 E.Radzinskis. „Adolfas

Hitleris. Kelias į valdžią“ (2).

0.55 „Pėdsakas“. 1.30 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Europos kultūrizmo

ir fi tneso mėgėjų čempionatas ir 43-iasis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras.

15.25 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Visokavičienę (k.).

16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Egiptas. Dešimt iškiliausių atradimų“.

17.50 „Likimo valsas“. TV serialas (1, 2).

18.35 Sietynas. 19.05 „Mano žemės ir mano

namų balsas“. Rašytojas Antanas Vaičiulaitis.

20.50 Septynios Kauno dienos.

21.15 Miesto kodas (k.). 22.10 Elito kinas. „Šiaurės

rytai“. Drama. (N-7) 24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Eko mitas“. 9.40 „Antinas Gudruolis“.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „ Velniūkštė“.

Telenovelė. 12.00 „San Francisko

raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“. 19.00 „4400“ . 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. 21.00 „Praktinė magija“.

Komedija. (N-7) 23.10 „Vaiperis“ (k.). 0.10 „4400“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Žmogėdra“. Siaubo f.

(N-14) 23.35 „Pietų parkas“. Animac.

komedija.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Griūk negyvas! 7.20 „Policijos nuovada“. TV

serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks?

17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės“. TV

serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.20 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Laida kariams. 7.40 Noriu žinoti. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.25 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 L.Parfi onovo

fi lmas „Zvorykinas Muromiškis“.

13.45 Vaid. f. „Aukštuma“. 15.50 Legendinės kino

komedijos. 17.05 Vaid. f. „Dryžuotasis

reisas“. 18.55 TV serialas

„Paslaptingomis aplinkybėmis“.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas“.

20.50 Sporto naujienos. 20.55 „Paslaptingomis

aplinkybėmis“. 21.55 Animacijos asmenybės. 22.30 „Yesterday live“. 23.40 Lietuvos „Laikas“. 23.50 „Sklypas“. 0.55 E.Radzinskis. „Adolfas

Hitleris. Kelias į valdžią“ (1).

1.45 Muzikinis kanalas.

6.20 „Benas Tenas prieš ateivius“ (k.).

6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“

(k.). 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 „Tomas ir Džeris“. 12.25 Farai (k.). 13.00 „Tazmanija“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Teresa“. 17.40 Serialas „Kaimo

daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Karališkos

kančios“. (N-7) 0.30 „Deksteris“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 14.45 Sporto panorama

(k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f. „Misija –

Sibiras“. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio

taikinyje“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“.

(k.). 9.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.20 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Fenomenas“. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

0.10 „Žaibiški tyrimai“ (k.).

1.10 Autofanai (k.). 1.45 Bamba. (S)

6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Nuotykių f.

„Flukas“. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Mistinis trileris

„Keršto paslaptis“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.55 „CSI Majamis“. (N-7)

1.50 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.15 „Auksinė valanda“.

Birželio 13, pirmadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Tazmanija“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Teresa“. 17.40 „Kaimo daktarė“.

Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Romantinė

komedija „Auklė pagal iškvietimą“ (2009 m., JAV). (N-7)

0.20 Kriminalinis serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV). (N-14)

1.20 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Dok. f. „Vilties

galia“. 10.00 Lietuvos Respublikos

Seimo iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti.

11.15 Ant svarstyklių. 12.00 Valstybės vėliavos

pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.

12.30 Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje.

13.00 Vilties dainos. 16.00 Dok. f. „Sibiro

Lietuva“. 16.30 Publicistinė

apybraiža „Įspaudas“.

17.30 Gedulo ir vilties dienai. Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f.

„Misija – Sibiras Kazachstane“.

23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Dingę“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Kinija“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija-parodija „Broliukai Didlai“ (1998 m., JAV). (N-7)

23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

0.10 „Srautas I“ (k.). (N-7)

1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 Siaubo f. „Žvėries

akis“. (N-14) 0.50 „CSI Majamis“.

(N-7) 1.45 „Mano vardas

Erlas“. (N-7) 2.10 „Auksinė valanda“.

Birželio 14, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.00 Iškilmingas Lietuvos Respub-

likos Seimo posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti.

11.15 Ant svarstyklių. 12.10 Daina Lietuvai. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Baladės. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Mačernis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Makleodo dukterys“. „Deksteris“. „Viešbuti s „Babilonas“. Nerealios namų šeimininkės.

Teisė žinoti . „Kaimo daktarė“. „Liudininkai“. „Broliukai Didlai“.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“ (k.).

13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai.

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Kudirkos Naumiestis. 17.50 „Likimo valsas“. TV

serialas. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 21.10 Kuluarai. 21.55 Savęs link. „Jeigu

akmenys kalbėtų“ (3). 22.45 Pasaulio dokumentika.

„Striomsio viloje“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė“. 12.00 „San Francisko

raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis

serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas“. (N-14)

22.30 „Vaiperis“ (k.). 23.30 „4400“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Virtuvės mitų griovėjai. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Bėgantis paskui

aitvarą“ Drama. (N-14) 0.20 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. 8.20 Ekovizija. 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai.

18.28 Rinkis studijas Lietuvoje.

18.30 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas

„Katastrofų tyrimai“. „Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimas“. (N-7)

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

0.15 „Pora kaip tvora“. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafi ma

gražioji“. 22.25 TV serialas „Sklypas“. 23.30 Lietuvos „Laikas“. 23.45 Žmogus ir įstatymas. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.25 Detektyvai. 1.55 Žvaigždėlaivis. 2.15 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Romualdo Ozolo

knygos „Aušros raudonis“ pristatymas Signatarų namų salėje (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.15 Okupacijos ir genocido

dienai. Laisvės kovų dainos.

16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. TV

serialas. 18.35 Brydė. Rašytoja Jolita

Skablauskaitė. 19.05 Europos kinas. „Bek

Kapo salos paslaptis“. Fantastinis nuotykių f.

20.25 Kultūros paveldas. Dubingiai (k.).

20.40 Okupacijos ir genocido dienai. „Prezidentų likimai“. Dok. f.

21.30 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“.

22.35 Sporto panorama. Savaitės apžvalga.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus. 1.20 „Dingę“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“.

Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė“.

12.00 „San Francisko raganos“.

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis

serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

Veiksmo serialas. 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 „Desperado“. Trileris. (N-7)

23.10 „Vaiperis“ (k.). 0.10 „4400“ (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Baudėjas“. Veiksmo f.

(N-14) 23.25 „Pietų parkas“. (N-14) 0.20 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. 8.20 Ilgai ir laimingai. 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai. 10.40 Girių takais. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris.

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės“. 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.05 Du karaliai. 1.15 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafi ma

Gražioji“. 22.20 TV serialas „Sklypas“. 23.25 Lietuvos „Laikas“. 23.45 E.Radzinskis. „Adolfas

Hitleris. Kelias į valdžią“ (2).

0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.25 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akdemija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Tazmanija“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Teresa“. 17.40 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Gelbėjimo misija 2. Mirtinas pavojus“ (2006 m., JAV). (N-7)

0.15 „Deksteris“. 1.15 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Koncertas Gedulo

ir vilties dienai. 13.15 Okupacijos ir

genocido dienai. Dok. f. „Karlagas – mirties žemė“.

14.15 Okupacijos ir genocido dienai. Dok. f. „Lietuvos generalinis konsulatas Vilniuje 1939 metais“.

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Evelina Sašenko.

„Je t’aime – Aš tave myliu”. Geriausios dainos.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dok. f. „Misija –

Sibiras’10“. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.25 „Lūšiukas Feliksas“

(k.). 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.05 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). (N-7)

1.20 Statybų TV (k.). 1.50 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Ūkininkas ieško

žmonos. 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“ (1). Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 „Didieji pokyčiai.

2011“. Realybės šou. (N-7)

21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“.

(N-7) 23.05 Kriminalinė drama

„Išlikimo pamoka“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.45 „CSI Majamis“. (N-7)

1.45 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.10 „Biomoteris“. (N-14)

Birželio 15, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. „Pienė“. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Farai. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė

komedija „Kvaili atsitiktinumai“ (2000 m., JAV). (N-7)

0.40 Mistinė melodrama „Vampyro dienoraščiai“. (N-14)

1.40 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Klausimėlis.lt (k.). 13.45 Savanorių biuras

(k.). 14.30 Žingsnis po

žingsnio (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Klausimėlis.lt. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Komedija „Broliukai

Didlai“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.20 Katastrofų trileris „Aštuntas faktorius“ (k.). (N-7)

1.20 Autopilotas. 1.50 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. Komedija. (N-7)

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.10 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. (N-7)

12.10 „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Siaubo f. „Pragaro

skalikai“. (2009 m., Kanada). (N-14)

0.50 „CSI Majamis“. (N-7)

1.40 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.10 „Biomoteris“. (N-14)

Birželio 16, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. „Sigutė“. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.A.Jonynas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Evelina Sašenko. „Je t’aime – Aš tave myliu“. Nuo... Iki... „Melo teorija“. „Aštuntas faktorius“.

„Šilko kelias“. „Meilė ir kančia“. „Biomoteris“. „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų

gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas

(k.). 13.55 TV spektaklis.

G.Kanovičius „Nusišypsok mums, viešpatie“.

16.20 Kultūros paveldas. Dubingiai (k.).

16.35 Kuluarai (k.). 17.15 Savęs link. „Jeigu

akmenys kalbėtų“. 18.00 Pasaulio dokumentika.

„Aktualusis dvejetukas. Ilgas atsisveikinimas“ (k.).

18.50 Vienas eilėraštis. 19.00 Muzika gyvai.

Koncertas Ferenco Liszto 200 gimimo metinėms.

20.35 Veidai. Arti toli. 21.15 „Gaisrininkų puota“.

Komedija. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Kompozitorius Mindaugas Urbaitis“.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu“. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė“. Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės“ (1). Serialas.

17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai“. Kriminalinis

serialas. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė“. 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 „Atvykėliai“. Komedija.

(N-7) 22.40 Lietuviško kino

vakaras. „Andrius“. Drama. (N-7)

23.50 Sąžinės balsas (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.05 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 12.00 Virtuvės mitų griovėjai. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne! 19.00 „Iš peties“. Realybės

šou. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Pretendentas“. 22.00 „Ryklys“. (N-7) 23.00 „Moterų detektyvių

klubas“. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.).

7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas

„Katastrofų tyrimai“. „Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimas“ (k.).

11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris. 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai“.

15.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis“. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Komedija „Merė ir

Briusas“. (N-14) 23.30 „Policijos nuovada“.

(N-7) 0.30 „Zona“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 Grok, armonika! 8.05 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 10.00 Michailas Deržavinas. 11.00 Naujienos. 11.15 Gyvenamoji aplinka. 12.20 TV serialas „Kapitonas

Gordejevas“. 13.20 TV serialas „Chemikas“. 17.20 Vaid. f. „Paslaptingoji

sala“. 19.15 Šlovės minutė. 20.00 Laikas. 20.15 Šlovės minutė. 22.45 Kas? Kur? Kada? 0.00 Andrejus Makarevičius. 1.30 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytoja Jolita

Skablauskaitė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. „Jeigu

akmenys kalbėtų“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. TV

serialas. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino

klasika. „Keletas interviu asmeniniais klausimais“. Drama. (N-7)

20.45 LNOBT spektaklis. Baletas „Rusiškasis Hamletas“.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Aktualusis dvejetukas. Ilgas atsisveikinimas“.

23.29 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 „Šiaurės Golgota“. Dok.

f. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“.

Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. Animac. serialas.

11.00 „Velniūkštė“. 12.00 „San Francisko

raganos“. 13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XX. Kameros akiratyje“. (N-14)

22.40 „Vaiperis“. 23.40 „4400“ (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“. (N-14) 22.00 „Ryklys“. Kriminalinė

drama. (N-7) 23.00 „Moterų detektyvių

klubas“. Kriminalinė drama. (N-7)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 7.20 „Policijos nuovada“. 8.20 Ilgai ir laimingai (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Griūk negyvas! (N-7) 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai.

14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Drama

„Giesmė tremtiniui“. (N-7)

23.45 „Policijos nuovada“. 0.45 „Pora kaip tvora“. 1.15 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 TV kanalas „Labas

rytas“. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.10 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas“. 17.55 Tegul kalba. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų

laukas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 Vaid. f. „Slaptas

agentas“. 23.15 Vaid. f. „Nepažįstamoji“. 1.35 Muzikinis kanalas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policija akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK

koncertai. Naujieji metai pagal Saulių Pošką (k.).

12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK

koncertai „Slavianski bazar 2010“.

21.00 Veiksmo f. „Moteris-katė“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7)

23.10 Veiksmo trileris „Naujokėlis“ (1990 m., JAV). (N-7)

1.40 Siaubo f. „Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų valdovas“ (1988 m., JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Afrika.LT. Dokumentinė realybė (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos..

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Duokim garo! 22.45 Trileris „Negyva

mergina“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 „Meilės mieste“.

Koncertas (k.). 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Mano šaunioji

sodyba. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Amerikos talentai

V. 22.50 Kriminalinė drama

„Išdavystė“ (2007 m., JAV). (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Fantastinis

nuotykių f. „Spaidervikų kronikos“ (2008 m., JAV). (N-7)

22.15 Komedija „Aš, kitas aš ir Irena“. (N-14)

0.15 Siaubo f. „Ir kalnai turi akis“ (2007 m., JAV). (N-14)

Birželio 17, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. „Fortūnos

pilis“. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Kaziela. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Kazamas“ (1996 m., JAV).

11.50 Komedija „Apgautasis“ (2000 m., JAV). (N-7)

13.25 „Drakonų kova Z“ (k.).

13.55 „Nepaprastoji istorija“ (2).

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 17.30 Valanda su Rūta. 18.40 Kas gali būti

gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Gintarinis atspindys

2010. Teatralizuotas antrininkų šou.

21.00 Kriminalinis trileris „Kol jos nebuvo“ (2008 m., JAV). (N-14)

22.40 Veiksmo f. „Bėglys“ (1993 m., JAV). (N-7)

1.25 Muzikinė komedija „Lakas plaukams“ (2007 m., JAV, D. Britanija).

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.00 TV fi lmas

„Raudonmedžio rojus“ (2).

13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 Drama. „Niekas

nenorėjo mirti“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Benai, plaukiam į

Nidą“. 23.30 Nuotykių komedija

„Darvino premija“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.35 Be recepto (k.). 12.05 Amerikos talentai

V (k.). (N-7) 13.55 Juliaus Siurbio

jubiliejinis koncertas.

15.40 Filmas šeimai. Komedija „Pragaro komanda“ (2010 m., Vokietija).

17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Drama „Naktis,

kai dingo kaimas” (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.30 Komedija. „Savas“ (2000 m., Prancūzija, D. Britanija).

1.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai

„Šailas 3. Gelbstint Šailą“ (2006 m., JAV).

11.45 Komedija „Vargai jūroje“ (1997 m., JAV). (N-7)

14.00 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou.

14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Žurnalo „Žmonės“

apdovanojimai 2010.

21.10 Veiksmo f. „Spąstai“ (1999 m., JAV, D. Britanija, Vokietija). (N-7)

23.30 Fantastinis veiksmo f. „X failai“ (1999 m., JAV, Kanada). (N-14)

Birželio 18, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.36 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.00 Nidos festivalio koncertas

„Benai, plaukiam į Nidą“. 3 d. 23.30 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

K.Bradūnas. 24.00 Nakties programa.

„Moteris-katė“. „Spaidervikų kronikos“. Amerikos talentai V.„Negyva mergina“.

„Niekas nenorėjo mirti “. „Kol jos nebuvo“. „Spąstai“. „Nakti s, kai dingo kaimas”.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su ... Gintaru

Rinkevičiumi. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Kudirkos Naumiestis (1). 11.35 Muzika gyvai (k.). 13.05 Būtovės slėpiniai. 13.55 „Niekas nenorėjo mirti“.

Drama. 15.40 „Šiaurės Golgota“. LTV

dok. f. 16.45 Dalia Kutraitė kalbina...

Alfredą Tiškevičių. 17.05 Krašto garbė. 18.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos

vienuolynai“. 19.05 Auksinės melodijos.

Koncertas „Visos žvaigždės“.

20.45 Kultūros paveldas. Dubingiai. Radvilų statytos bažnyčios likimas (k.).

21.00 Nuotykių komedija „Darvino premija“.

22.30 Panorama. 22.45 Bohemiečių spektaklis.

J. Massenet „Verteris“.

TV 1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu“. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė“. 12.40 „Šnipų žaidimai“. 13.40 „Draugai VI“. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės“.

Serialas. 17.00 „Liežuvautoja“.

18.00 „Skaičiai“. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė“. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 Sekmadienio romantika

„Alpių klinika. Rizikingas sprendimas“. Romantinė drama. (N-7)

22.50 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

23.50 „Draugai VI“.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.30 Topmodeliai. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Iš peties“. Realybės šou. 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Norbitas“. Komedija. 21.00 „Klyvlendo šou“. 21.30 „Šeimos bičas“. 22.00 „Ryklys“. Kriminalinė

drama. (N-7) 23.00 „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Karštoji linija“. Erotinis

f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas

„Grobuonys“. „Išlikimas“. 10.30 Dok. serialas „Gimę

žudyti“. „Medžiotojų gaujos“

11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas“. „Tigrų beieškant“. (N-7)

13.00 TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7)

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės“ (k.).

(N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“. (N-7) 23.20 Bušido LT. 23.55 „Policijos nuovada“ (k.).

(N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 „Jeralaš“. 12.00 TV serialas „Kapitonas

Gordejevas“. 14.00 Vaid. f. „Viengungiai

aprūpinami bendrabučiu“.

15.50 Pašaukimas. 18.00 TV serialas

„Paslaptingomis aplinkybėmis“.

20.00 Laikas. 20.55 Didelis skirtumas. 22.20 Vaidybinis f. „O, laimės

kūdiki!“ 0.15 Pozneris. 1.25 Muzikinis kanalas.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Premjera. Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Melagių melagis“ (2002 m., JAV. Vokietija).

11.40 Komedija „Mirtis jai tinka“ (1992 m. JAV).

13.50 „Nepaprastoji istorija“. Nuotykių serialas.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris

„Aš esu legenda“ (2007 m., JAV). (N-14)

24.00 Veiksmo f. „Ašmenys“ (1998 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 Linksmoji šeimynė-

lė. 9.30 „Kurmis ir...“ 9.45 „Robotukas“. 10.05 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklope-

dija. 11.00 Sekmadienio vaikų

koncertas. Muzikos festivalis „Mes – pasaulis“ (2).

13.00 Pasaulio dokumen-tika. „Civilizacijų paslaptys. Neferti-tės paslaptis“.

14.00 „Šerloko Holmso nuotykiai. Šantažo karalius“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 17.45 Popietė su Algi-

mantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žings-

nio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Veiksmo komedija

„Triukas“ (2010 m., Lenkija). (N-7)

23.15 Elito kinas. Drama „Vidaus imperija“ (2006 m., Prancūzi-ja). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Sveikatos kodas. 11.50 „Fenomenas“ (k.). 12.50 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Keiptaunas“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7)

23.00 Kriminalinė drama „Išdavystė“ (k.). (N-14)

1.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė

kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Nuotykių komedija „Žaidimų aikštelė. Kelionė namo“ (2007 m., JAV).

12.00 Komedija „Pagaminta Amerikoje“ (1993 m., JAV, Prancūzija).

14.15 Nuodėmių dešimtukas.

15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių

dešimtukas. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Drama „Pakartota

žmogžudystė“ (1999 m., Vokietija, Kanada, JAV). (N-14)

23.55 Trileris „Įkaitas“ (2004 m., JAV). (N-14)

Birželio 19, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys (k.). 10.03 Tetos Betos viktorina.

11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.47 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai.

20.03 Vaikų radijo teatras. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Strielkūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Vidaus imperija“. „Aš esu legenda“. „Pakartota žmogžudystė“. „Svajonių viešbuti s: Keiptaunas“.

Lietuvos ryto TVPirmadienis–penktadienis

7.20 val. TV serialas „Policijos nuovada“. Rež.: Antonello Grimaldi, Monica Vullo (N-7).

Policijos darbas – tai nesibaigiantis karas su nusikaltėliais.Vagystės, pagrobimai, žudynės ir viską kontroliuojanti italų mafi ja.Tačiau ši žiauri kasdienybė vienija policijos nuovados žmones, kurių priešakyje – inspektorė moteris. Italų detek-tyvinis serialas „Policijos nuovada“ – dramatiškas, kartais iro-niškas, bet tiesus žvilgsnis į amžiną kovos tarp nusikaltimo ir įstatymo pasaulį.

BTVAntradienis, birželio 14 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Broliukai Didlai“. JAV, 1998 m. Rež. Steve Boyum (N-7).

Vaidina: Steve Van Wormer, Paul Walker, A.J. Langer, John Ashton, Dennis Hopper, Eric Braeden, Richard Lineback, Ro-bert Englund.

Du dvyniai – išlepę milijonieriaus sūnūs, audringai atšven-tę aštuonioliktąjį gimtadienį, viršijo visas tėvo kantrybės at-sargas. Tėvas išsiunčia juos persiauklėti į specialią mokyk lą, kur jie turėtų gauti tikrojo vyriškumo pamokų, o namo grįžti atsakingi ir pajėgūs kada nors perimti didžiulės Didlų kom-panijos vairą. Tačiau per klaidą broliukai Didlai patenka į aplinkos tvarkymo savanorių būrį. Linksmi ir nepakartojami broliukų Didlų nuotykiai ekstremalių situacijų, nenutrūksta-mo veiksmo, nuostabaus grožio merginų ir gamtos apsuptyje. Ar jie taps tikrais išauklėtais džentelmenais?

TV6Trečiadienis, birželio 15 d.

21.35 val. Veiksmo fi lmas „Baudėjas“. JAV, 1989 m. Rež. Mark Goldblatt (N-14).

Vaidina: Dolph Lundgren, Louis Gossett Jr., Jeroen Krabbe.

Kovinių fi lmų žvaigždė Dolfas Langrenas, pradėjęs kar-jerą žiauraus rusų boksininko Drago vaidmeniu įžymiajame „Rokyje 4“, šį kartą imasi triuškinti mafi ją. Raumeningas ir patyręs policininkas, tvirtas įstatymo sergėtojas, patiria skaudų smūgį – mafi ja nužudo jo žmoną ir dukteris. Įniršęs kovoto-jas už teisingumą išsižada savo priesaikos įstatymui ir prade-da be teismo retinti mafi jos gretas. Jis per daug patyręs, kad patektų į policijos rankas, ir per daug užsiliepsnojęs pykčiu, kad jį įveiktų nusikaltėliai.

BTVPenktadienis, birželio 17 d.

22.50 val. Kriminalinė drama „Išdavystė“. JAV, 2007 m. Rež. Billy Ray (N-14).

Vaidina: Chris Cooper, Ryan Phillippe, Laura Linney, Caro-line Dhavernas, Gary Cole, Dennis Haysbert, Kathaleen Quin-lan, Bruce Davison, Tomas Barnett.

2001-ųjų vasario mėnesį suimamas Robertas Hansenas, vyresnysis FTB agentas. Jis įtariamas šnipinėjimu. Šis žmo-gus atsakingas už tai, ką kai kas įvardija „didžiausia saugumo išdavyste Amerikos istorijoje“. Erikas O’Neilas, kompiuterių specialistas, norintis tapti agentu, yra paskiriamas R.Hanseno padėjėju ir šnipu, jo pareiga surinkti visą informaciją apie savo bosą. Per kelias savai-tes prisiekęs katalikas R.Hansenas pripranta prie naujojo padėjėjo ir net pradeda juo pasiti-kėti. Kuo baigsis jauno, ambicingo jaunuolio ir patyrusio FTB agento pavojingas vienas kito stebėjimo žaidimas? Juosta paremta tikrais įvykiais ir faktais.

TV3Penktadienis, birželio 17 d.

21.50 val. Komedija „Aš, kitas aš ir Irena“. JAV, 2000 m. Rež. Bobby Farrelly, Peter Farrelly (N-14).

Vaidina: Jim Carrey, Renée Zellweger, Chris Cooper, Richard Jenkins, Robert Forster.

Čarlis (akt. Džimas Keris) – Roudailendo policininkas. Jis švelnus ir geraširdis, todėl nenuostabu, kad vietos gyventojai, net vaikai, nelabai klauso jo nurodymų laikytis įstatymų ir tvarkos. Tačiau vieną dieną mielasis policininkas virsta piktu pašaipū-nu, kuris nedvejodamas skaudžiai baudžia drįstančius nepaisyti tvarkos ar tiesiog bandančius iš jo pasišaipyti. Policininką išti-ria gydytojai ir pateikia neįtikėtiną diagnozę. Čarlio asmeny-bė susidvejinusi. Policijos viršininkas nusprendžia išleisti varg-šą pareigūną atostogų, bet prieš tai pateikia jam nereikšmingą užduotį. Čarlis turi nugabenti žavią blondinę Ireną (akt. Renė Zelveger) į Niujorką, kur ši neva padarė nusikaltimą...

TV6Sekmadienis, birželio 19 d.

19.00 val. Komedija „Norbitas“. JAV, 2007 m. Rež. Brian Robbins (N-7).

Vaidina: Eddie Murphy, Th andie Newton, Terry Crews.

Norbitui amžinai nesiseka. Jam vaikystę praskaidrino tik įtėvio meilė ir graži mergaitė, kuriai jis nesiryžo prisipažinti apie savo jausmus. Kai atėjo laikas vesti didžiausią miestelio skandalistę, apsirijėlę ir bjaurybę Rasputiją, netikėtai į mies-telį sugrįžo jo vaikystės simpatija...

Gimtasis kraštas20 2011 m. birželio 10–17 d., Nr. 23 (67)Lietuva per savaitę

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, ofi cialiai atidaryta geriausių praėjusių metų pasaulio spaudos fotografi jų paroda. Presti-žinių darbų keliaujančią parodą, kurią aplankė maždaug 45 mln. lankytojų visame pasaulyje, dabar gali nemokamai ap-žiūrėti ir sostinės svečiai.

Ati dengta paminklinė lenta

„Dovana Tėvui“

Diena be mokesčių

Spaudos fotografi jų paroda

Birželio 8 d. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pri-ėmė Europos moterų šachmatų čempionato aukso medalio laimėtoją Viktoriją Čmilytę. Už pergalę Europos čempionate šachmatininkei skirta 20 tūkst. litų premija.

Slovakijos prezidento vizitas

Savaitgalio oraiŠeštadienį per Lietuvą slinks atmosferos frontas. Dieną daug kur numatomi trumpi lietūs. Vietomis griaudės perkūnija.

Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra vidurdienį sieks 22–27 laipsnius, pajūryje bus vėsiau – 18–21 laipsnis.Sekmadienio naktį vietomis, dieną vėl daug kur prognozuojami trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Pūs šiaurės, šiaurės

vakarų, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra naktį bus 12–17, dieną – 20–25, prie jūros – 17–19 laipsnių.Pagaliau nusistovės tikra lietuviška vasara su šiluma, lietumi ir perkūnija.

Vilniuje, Tauro g. 20/K. Kalinausko g. 7, atidengta pamin-klinė lenta Vilniaus miesto garbės piliečiui, lietuvių kilmės lenkų rašytojui, poetui, literatūros mokslininkui, Nobelio pre-mijos laureatui Česlavui Milošui.

Dieną: +22 +27°

Naktį : +13 +18°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +20 +25°

Naktį : +12 +17°

Priešpilnis. Saulė teka 4.46, leidžiasi 21.50.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje sekmadienį „Ąžuoliu-ko“ chorai (meno vadovas Vytautas Miškinis) surengė kon-certą „Dovana Tėvui“, skirtą Tėvo dienai.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Vilniuje praėjusį šeštadienį paminėta tradicinė Laisvės nuo mokesčių diena. Procesijos dalyviai nuo Vyriausybės rūmų Seimo link Gedimino prospektu stūmė simbolinį mokesčių naštos akmenį. Liberalų ir centro sąjungos, Jaunųjų liberalų al-janso, Lietuvos liberalaus jaunimo rengiamos Laisvės nuo mokesčių dienos eitynės organizuojamos jau keliolika metų, šie-met jos vyko vėliausiai.

Pirmadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu ofi cialaus vizito į Lietuvą buvo atvykęs Slovakijos preziden-tas Ivanas Gašparovičius.

Pagerbė šachmatų čempionę