Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Iš odontologijos kabineto – į naujagimių slaugytojas5 p.

Nepakartojamas ledinės Aliaskos žavesys

13 p.

Eltos nuotrauka

Lietuvių krepšinio tornadas nusiaubė

pasaulį

Gyvenęs ir žaidęs ypatingu istoriniu laikotarpiu12 p.

6–7 p.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 1

Saulius TVIRBUTAS

Jau beveik metai praėjo nuo škva-lo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti aud-ros padarinius, pasodino naujų me-džių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Dzūkijoje vietos valdžia skambina pavojaus varpais, kad žmo-nėms pavojų kelia netvarkomos priva-čių miškų valdos.

Nesitvarko net įspėti

Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėju-sių regionų. Ten stichija pridarė žalos už maždaug 10 mln. Lt. Visoje šalyje nuostoliai siekė pusšimtį milijono litų. Varėnos rajono savivaldybė neseniai paskelbė, kad nemažai privačių miš-kų dar net nepradėti tvarkyti.

Saulius TVIRBUTAS

Kauno senamiesti s galėtų būti vienas gražiausių šalyje. Čia stūk-so išlikę goti kos, renesanso, ba-roko epochų, savitos tarpukario laikų architektūros pastatai. Bet architektai juos vadina išbarstytais pavieniais perlais nesutvarkyto-je ir nepatrauk lioje aplinkoje. O ir daug senųjų pastatų virtę griuvė-siais. Nemažai jų privati zuoti ti kin-ti s brangiai parduoti , bet jau daug metų jie ti k šiurpina turistus, kurie klausinėja, ar Kauno nenusiaubė koks nors šių laikų karas.

Miesto valdžia jau ne pirmi me-tai siūlo keisti įstatymus, kurie leistų didinti nekilnojamojo turto mokestį apleistų pastatų savininkams.

Gražuolis išdaužtais danti mis

Architektas Audrys Karalius ap-gailestaudamas tiesiai šviesiai rėžia, kad Kauno senamiesčio veidas yra bjauriai sudarkytas. „Šis miestas yra tarsi gražuolis su išmuštais dantimis ir nusėtas mėlynių, – vaizdžiai apibū-dino architektūrinę miesto situaci-ją A.Karalius. – Taip, čia yra nuosta-bių pastatų, bet tai tarsi architektūros perlai, neįpinti į jokį vientisą miesto audinį, nes stūkso tarp apleistų sta-tinių.“

Architektas pastebi, kad senamies-čio kiemai yra neskoningai perstatyti, netekę savo natūralių erdvių, nesu-tvarkyti. „Jei ir atsiranda iniciatyvių gyventojų, kurie norėtų sukurti jau-kią aplinką, jiems to neleidžia įvai-rios valdžios biurokratinės kliūtys“, – teigė jis.

Pasak A.Karaliaus, labiausiai mies-tą bjauroja apleisti, griūvantys stati-niai. „Tik Vilniaus gatvė išoriškai su-tvarkyta, čia padaugėjo kavinių, tai sukėlė paauglišką džiūgavimą esą se-namiestis atgimsta, bet užtenka pa-žvelgti į šalutines gatveles, kiemus ir džiaugsmas greitai išgaruoja“, – rėžė A.Karalius.

Pastatai vaiduokliai, pasak archi-tekto, daro senamiestį nepatrauklų. „Skirtingai nei sostinėje, čia nėra pres-tižinė vieta gyventi ir dauguma centre įsikūrusių žmonių yra iš žemesnio nei vidutinis socialinio sluoksnio“, – įsi-tikinęs jis.

Klausia, ar nebuvo karo

Naujoji Kauno taryba neseniai kreipėsi į šalies valdžią, kad būtų lei-džiama padidinti nekilnojamojo turto mokestį neprižiūrintiems savo turto savininkams. Šiuo metu savivaldybė gali nustatyti nuo 0,3 proc. iki 1 proc.

nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Maksimalus 1 proc. tarifas taikomas 33 Kaune esantiems pastatams, bet iš viso priskaičiuojama per 100 to-kių statinių.

Kauno tarybos narys Gintautas Labanauskas mano, kad mokestį rei-kėtų didinti bent iki 3 proc. „Tikiuosi šis pasiūlymas Seime neužstrigs ir ap-leisto turto savininkai nepaveiks poli-tikų“, – vylėsi jis.

G.Labanauskas prisimena, kai vie-na savivaldybėje apsilankiusi užsienio delegacija, pasivaikščiojusi po sena-miestį, paklausė, ar Lietuvai kartais neteko įsivelti į pilietinius karus kaip

Balkanuose. „Juos nustebino griuvė-sių miesto centre gausa“, – sakė po-litikas.

Didinti nekilnojamojo turto ta-rifą šią vasarą pasiūlė ir parlamen-taras Jurgis Razma. Jis mano, kad galima leisti mokestį didinti iki 6 proc. „Inicijuoti įstatymo pataisas paprašė Palangos valdžia, kuri negali priversti savininkų sutvarkyti griuvė-sius gražiose gamtos vietose,– pasa-kojo jis. – Tokie apleisti statiniai ne tik kelia pavojų, bet ir yra piktžaiz-dės turistus siekiantiems pritraukti miestams.“

Aktualijos

Lietuvos vartotojai ir toliau gasdinami dujų kainomis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dujų ti ekėjo apeti tas sunkiai pažabojamas

Kauno senamiesti s galėtų būti vienas gražiausių šalyje, tačiau daug senųjų pastatų virtę griuvėsiais. Autoriaus nuotrauka

Kaunas – griuvenų karalystė

Nukelta į 3 p.

Gamtos sti chijos pernai Lietuvoje pri-darė milijoninės žalos.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Laikinojoje sosti nėje gausu pavojingų, metų metais darkančių miesto veidą stati nių.

Saulius TVIRBUTAS

Šios kadencijos Vyriausybė ge-riausiai demonstruoja ryžtą ten, kur sumano ką nors sunaikinti ar sukelti konfrontaciją, bet daug vangiau įgyvendina savo užmojus. Tai pripažino ir iš esmės valdančią-ją koaliciją palaikanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vis dar rengiami dokumentai

Vyriausybė parodė sugebėjimus gana greitai sugriauti, bet įgyven-dinti visuomenei pateiktas strate-gijas jai sekasi sunkiai. Energetikos srityje valdžia lyg uraganas sunaiki-no išties abejotiną darinį „Leo LT“, bet vietoje to sukūrė naują energe-

tinį monstrą, iš kurio nauda kol kas tik valdantiesiems, nes ten padidė-jo jų įtaka.

Lėtai vyksta ir suskystintų dujų terminalo statyba, kol kas rengiami tik dokumentai. Kantrybės, atrodo, netenka ir Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė.

Valdžios užmojis sutramdyti dujų monopolininkę „Gazprom“ kol kas duoda ti k ti ek, kad už dujas mokame daugiausia iš Balti jos šalių. Žadamas monopolio suardymas jau dvejus metus tėra ti k vizija.

Dzūkijos girios uogautojams ir grybautojams kelia pavojų, nes po pernai rugpjūtį prasiautusios vėtros liko daug netvarkytų privačių miško valdų.

Kunkuliuoja aistros dėl škvalo padarinių

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)2

„Vertinant šios Vyriausybės darbą energetikos srityje, galima sakyti taip: sugebėjo sugriauti „Leo LT“, ir tam aš pritariau, bet sukurti ar pastatyti kaž-ką naują kol kas nesugebėjo. Vyriau-sybė moka griauti efektyviai, o kurti kol kas – ne“, – sakė ji žiniasklaidai.

Jos nuomone, Vyriausybė dvejus metus tuščiai vilkino laiką dėl dujų terminalo statybos, nors tai nėra la-bai sudėtingas objektas.

D.Grybauskaitės vyriausiasis pa-tarėjas ekonominės ir socialinės po-litikos klausimais Nerijus Udrėnas irgi ne kartą yra sakęs, kad terminalo buvimas padėtų derėtis su dujų mo-nopolininku, nes dujų kainos būtų galima nesieti su naftos rinkos verte kaip yra pagal dabartinę dujų tieki-mo sutartį.

Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų ES šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padė-tį, tačiau vietoje derybų ir realių ar-gumentų buvo pasukta atviros konf-rontacijos keliu. Kol kas rezultatas tik

toks: mokame net 15 proc. brangiau nei mažiau gyventojų turinčios Lat-vija ir Estija.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad koncernas „Gazprom“ nepagrįstai didindamas kainas pažeidžia „Lietuvos dujų“ pri-vatizavimo sutartį ir dėl to bus bylinė-jamasi. Lietuvos Vyriausybei priklau-so 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos koncernui „Gazprom“ – 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas In-ternational“ – 38,9 proc. Vyriausybė teigia, kad dalis „Lietuvos dujų“ vado-vų proteguoja tik „Gazpromą“, todėl jie turi atsistatydinti.

Ministerija numatė 14 mln. Lt samdyti teisininkus būsimam teismo procesui. Tačiau viešasis konkursas buvo sustabdytas dėl sąlygų tikrinimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.

Brangs šildymas

Kol Energetikos ministerija ren-giasi bylinėtis (pavasarį jau įteikė ieš-kinį), dujų kainos kyla kaip ant mielių. Dujos, pernai Lietuvos pasienyje kai-navusios 306 JAV dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų, šiemet pavasario pa-baigoje perkopė 400, o iki rudens gali pasiekti ir 489 JAV dolerius.

Daugumai šilumos įmonių pa-grindinis kuras yra dujos, todėl gy-ventojams gali brangti šildymas. Dar ir dabar žmonės, įmonės ir savivaldy-bės šilumos tiekėjams skolingi apie 200 mln. Lt. Šilumos tiekėjų asociaci-ja tikina, kad šilumos kainos augs dar labiau, ir siūlo žmonėms tam rengtis bei neišlaidauti per atostogas.

Geriau nekonfrontuoti

Akademikas energetikas Jurgis Vilemas mano, kad konfl iktuodami su koncernu „Gazprom“ nepasieksi-

me jokių nuolaidų. „Lietuva yra pa-sirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo su-tartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Ga-lima tikėtis tik malonių. Tuo ir nau-dojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistralinius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvi-ja turi dujų saugyklas, kurias nuo-moja koncernui „Gazprom“. O mes dar neturėdami dujų terminalo, tai-gi ir jokių alternatyvų ar kitų povei-kio svertų, iš anksto ėmėme erzinti Rusijos koncerną. Vargu ar galima gauti naudos tampant liūtą už ūsų“, – mano akademikas.

Nesusitarė dėl bendro terminalo

Trišalės tarybos Energetikos ko-miteto pirmininkas Algirdas Jaruše-vičius kritikuoja visų kadencijų Vy-riausybes. „Per 20 metų visos valdžios sugebėjo tik kalbėti apie suskystintų dujų terminalą, – stebėjosi jis. – Ke-lia nerimą tai, kad nežinia, ar pavyks gauti ES lėšų terminalo statybai. Jeigu ne, ar neatsitiks taip, kad dujų negalė-

sime piginti vien dėl to, jog objektas brangiai kainavo? Pasigendu skaičia-vimų ir aiškių ekonominių argumen-tų. Apskritai pastebiu, kad Energeti-kos ministerijoje nėra apie energetiką išmanančių specialistų.“

Šiuo metu derinama terminalo statybos dokumentacija. Skaičiuo-jama, kad objektas kainuos 200 mln. eurų. Jį tikimasi pastatyti iki 2014 m.J.Vilemas mano, kad terminalas Lietuvai būtinas. „Gaila, kad nepa-vyko susitarti Baltijos šalims dėl vie-no bendro terminalo, – apgailestavo akademikas. – Geriausia vieta tam būtų Ryga, kur jau yra dujų saugyk-la, tad projektas taptų pigesnis. Bet jei nepavyko, tenka statyti atskirai. Tai ne tiek ekonominis, kiek politi-nis reikalas, nes nebūsime priklauso-mi nuo vieno tiekėjo.“

Kainas gali pažaboti ti k sprendimai

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Luko-ševičius įsitikinęs, kad vien dujų termi-nalas neišvaduos nuo didelių mokesčių už šilumą ir elektrą. „Kol daugumai ši-lumos gamintojų pagrindinis kuras bus dujos, tol gausime dideles sąskai-tas, nes vis tiek būsime priklausomi nuo pasaulio dujų rinkos. Juk kiti dujų tiekėjai neparduos kur kas pigiau nei „Gazpromas“, – aiškino jis. Taip pat V.Lukoševičius pastebi, kad paten-kinti dabartinį dujų poreikį vien ter-minalo nepakaktų, todėl „Gazpromas“ vis tiek turėtų didelę įtaką. „Planuoja-ma terminalo galia būtų apie 2 mlrd. kubinių metrų. Šalis suvartoja apie 3 mlrd., bet labai netolygiai – žiemą dujų poreikis šokteli penkis kartus, o tada terminalo pajėgumų neužtektų, nebent turėtume talpias saugyklas“, – svarstė V.Lukoševičius. Pasak specia-listo, energetikos kainas pažaboti gali tik kompleksiniai valdžios sprendi-mai. „Vien masinė renovacija leis-tų sutaupyti 30 proc. išlaidų, – teigė V.Lukoševičius. – Kita kryptis – bio-kuro panaudojimo plėtra.“ Pasak jo, skandinavų patirtis rodo, kad vietinio kuro kaina visada būna stabilesnė. Pa-vyzdžiui, dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o bio-kuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė.

Vyriausybė kurčia

G.Labanauskas mano, kad reikėtų ne tik didinti mokesčius apsileidusiems savininkams, bet ir perimti efektyvesnę kovos taktiką, taikomą daugelyje kitų šalių. „Pavyzdžiui, JAV įspėja savinin-kus net jei šie reprezentacinėse vietose nenusipjauna žolės. Jei įspėjimo nepai-

soma, savivaldybė savo lėšomis atlie-ka tuos darbus, tik didesniais įkainiais, ir paskui pateikia sąskaitą, – pasakojo jis. – Pas mus irgi būtų galima sutvar-kyti statinius už savivaldybės lėšas ir išieškoti išlaidas iš savininko. Nemo-kumo atveju jis prarastų neprižiūrėtą ir savivaldybės sutvarkytą turtą.“

Kitas Kauno tarybos narys, buvęs meras Andrius Kupčinskas pasakojo, kad savivaldos pastangas dažnai su-

žlugdo Aplinkos ministerija. „Versli-ninkai teisėtai piktinasi, kad, investa-vę į statinių atnaujinimą, turi mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nes pakyla valdomo turto vertė, o ap-leistų pastatų šeimininkai nieko ne-veikdami moka tą procentą nuo ba-lansinės, taigi daug mažesnės, vertės. Tačiau mūsų pasiūlymas per pinigus paveikti netvarkingus savininkus lik-davo neišgirstas.“

Kelia pavojų

Šiais metais Aleksoto mikrorajone sugriuvo apleistas vilnietėms pensi-ninkėms priklausantis namas. Griū-damos sienos sulamdė du automobi-lius. Baisesnė nelaimė pernai įvyko Kauno rajone, kai nuo audros apleis-tame statinyje pasislėpusius keliauto-jus sužalojo pažirusios plytos, o vieną jų sužalojo mirtinai. Taigi neprižiū-rimi statiniai kelia pavojų ir praei-viams. Kauno savivaldybė ne kartą siūlė padidinti baudas apleistų pas-tatų savininkams nuo dabar maksi-malios 5 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt. Bet irgi veltui.

Netgi mažesnėmis baudomis nu-bausti savininkai išsisuka teismuose. „Jie paprasčiausiai aptveria apleistą pastatą tvora ir formaliai ta teritorija laikoma kaip nekelianti pavojaus, va-dinasi, ir bausti nėra už ką“, – skėste-lėjo rankomis A.Kupčinskas.

Senamiesčio gyvenamuosius pas-tatus administruojančios bendrovės „Žaidas“ atstovas Vilius Mackonis teigė, kad situacija gerėja – bent jau senamiesčio daugiabučiuose. „Cent-ro gyventojus sunku įtikinti skirti lėšų saviems būstams remontuoti. Ten taikomi griežti paveldosaugos reikalavimai, namų konstrukcijos yra senoviškos ir specifi nės, o tai la-bai brangina darbus, – aiškino jis. – Tačiau per ilgus gyventojų įtikinė-jimo metus situacija lėtai gerėja: jau yra dešimtys namų, kurių sutvarkyti pavojingai nusidėvėję balkonai, pa-keisti stogai.“

Apleistų pastatų gausu visoje Lietuvoje

Net ir privertus savininkus sutvar-kyti savo turtą, Kaune dar liktų daug statinių, kurių šeimininkai nėra aiš-kūs. Juos būtų galima pripažinti be-šeimininkiais, bet ši teisinė procedū-

ra yra itin sudėtinga ir ilgai trunkanti. Paskui būtina suformuoti ir įregist-ruoti griuvėsių sklypą, net jei ketina-ma juos tik nugriauti, o tai kainuoja nemenkus pinigus.

Daug apleistų, griūvančių ir pa-vojingos būklės pastatų yra ne tik Kaune. Šalyje esama apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų pastatų neturi savininkų.

Aktualijos

Užsienio delegacija, pasivaikščiojusi po griūvantį senamiestį , paklausė, ar Lietuvai kartais neteko įsivelti į pilieti nius karus.

Dujos gali brangti vien dėl didesnės jų paklausos Kinijoje, o biokuras yra gaminamas vietoje ir ten pat parduodamas, todėl jo kaina visada yra mažesnė.

Dujų ti ekėjo apeti tas sunkiai pažabojamas

Daug apleistų, griūvančių ir pavojingos būklės pastatų yra ne ti k Kaune. Šalyje esama apie 9 tūkst. apleistų stati nių.Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Lietuva dabar už dujas moka daugiausia iš visų ES šalių. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Atkelta iš 1 p.

Kaunas – griuvenų karalystė

Prezidentės nuomone, Vyriausybė dvejus metus tuščiai vilkino laiką dėl dujų terminalo statybos, nors tai nėra labai sudėti ngas objektas.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 3

„Nesutvarkytuose plotuose daug vėjo išverstų ir pavojingai pakibusių medžių, kurie kelia ypač didelį pavo-jų miške besilankančių žmonių gyvy-bei“, – tvirtino rajono meras Elvinas Jankevičius.

Pasak rajono vadovo, neprižiū-rimuose miškuose yra didelis gais-rų pavojus, o pažeisti medžiai – labai palanki terpė daugintis greitai plin-tantiems medžių kenkėjams.

Jis teigė nesuprantąs, kodėl iki šiol nepriimami jokie sprendimai. „Kas atsakys, jei nesutvarkytuose Varėnos rajono miškuose žus žmogus?“ – pik-tinosi E.Jankevičius.

Mero nuomone, jeigu privačių miškų savininkai net ir po įspėjimo nesugeba sutvarkyti savo valdų, tada šiuos darbus priverstinai gali atlikti konkurso būdu parinktos privačios įmonės arba urėdijos. Patirtos išlaidos būtų išieškotos iš savininkų.

E.Jankevičius su šiuo pasiūlymu kreipėsi į Seimą, Aplinkos ministeriją, Generalinę miškų urėdiją.

Nesusitvarkė ti k apsileidėliai

Kitų nukentėjusių nuo audros urė-dijų vadovai tikino, kad ir valstybiniai, ir privatūs miškai sutvarkyti. Dzūki-joje esančios Valkininkų miškų urėdi-jos urėdas Arvydas Strazdas tvirtino, kad rajono valdžia, skelbdama apie didelį pavojų, perlenkia lazdą. „Išties yra netvarkytų plotų, bet tai pavieniai sklypai, – mano urėdas. – Kai kuriuos valdo tarpusavyje nesutariantys savi-ninkai, todėl nė vienas jų nieko neda-ro, kitų neįmanoma rasti.“

Varėnos miškų urėdijos urėdo pa-vaduotojas Gintaras Kazlauskas taip pat įsitikinęs, kad nesutvarkytų miš-kų plotų likę ne daugiau kaip 5 proc. „Aplinkosaugininkų išsiųsti laiškai to-kių apleistų miškų savininkams grįžta

atgal, matyt, jie yra išvykę į užsienį“, – svarstė G.Kazlauskas.

Miškininkai įsitikinę, kad tvarkin-gi savininkai seniai galėjo susitvar-kyti savo plotus. „Po audros daugybė įmonių siūlė tvarkymo paslaugas, o už parduotą medieną savininkai ga-lėjo ne tik padengti tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno, – kalbėjo A.Strazdas. – Be to, parengusieji miš-ko atsodinimo projektus galėjo gau-ti iki 80 proc. kompensacijas kirtimo išlaidoms.“

Situaciją blogina naujos vėjavartos

Lietuvos miško savininkų aso-ciacijos pirmininkas Algis Gaižutis Varėnos valdžios skleidžiamą infor-maciją pavadino klaidinančia, o kai kurie urėdijų miškininkai mano, kad tai panašu į politikavimą. „Aplinko-saugininkų duomenimis, netvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų liko ne daugiau kaip 10 proc. – teigė A. Gaižutis. – Privačiuose miškuose škvalo pažeis-tų nesutvarkytų plotų, kur reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, beveik ne-liko, kaip ir valstybiniuose miškuose.

Šiuo metu privačių miškų savininkai kreipiasi tik dėl pavienių pažeistų me-džių tvarkymo.“

A.Gaižutis pastebi, kad situaciją blogina vis naujai praūžiančios vėt-ros ir atsirandančios naujos vėjavartos. „Ten, kur gali kilti pavojus miško lan-kytojų sveikatai ir gyvybei, miškingų rajonų savivaldybės turėtų pasinau-doti būtent joms įstatymų suteikta teise apriboti lankymąsi“, – kalbėjo pirmininkas.

Meras E.Jankevičius savo ruožtu tvirtino, kad kalbėdamas apie Dzū-kijos miškus ne reklamuojasi, o ke-lia rimtas problemas. „Man nesvarbu, kiek procentų liko netvarkyta – 5 ar 10. Juk kalbame apie pavojų gyvybei. Tai ne politikavimas – į Seimą eiti neketinu, – tvirtino meras. – Prava-žiuokite miško keliais ir pamatysite baisų vaizdą.“

Niekas negali priversti

A.Strazdo teigimu, škvalas pa-rodė, kad dar reikia tobulinti miškų priežiūros tvarką. „Iš tikrųjų nėra re-alių priemonių, kurios priverstų savi-

ninkus tvarkyti savo plotus, – aiškino jis. – Aplinkosaugininkai išrašo admi-nistracines baudas, įspėjimus, bet tai nieko negelbsti, jei savininkas išvykęs. Būna, kad žmogus sumoka tą baudą ir vis tiek nieko nedaro.“

Pasak miškininko, reikėtų rem-tis kai kurių kitų šalių patirtimi, kai apleistus privačius miškus sutvarko valstybė, o tada išieško išlaidas iš sa-vininko.

A.Gaižutis mano, kad škvalas tik išryškino senus skaudulius. „Būtina rasti mechanizmą, kuris leistų sklan-džiai vykdyti privačių miškų priežiū-rą, – sakė jis. – Seniai siūlėme šalia valstybinio formuoti privačią miš-ko ūkio valdymo struktūrą, skatinti savininkų kooperaciją, kaip tai da-roma žemės ūkyje, bet apie miški-ninkystės strategiją niekas nenori diskutuoti.“

Pernai rugpjūčio 8 d. siautusi vėt-ra nuniokojo Alytaus, Kaišiadorių, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Val-kininkų ir Varėnos rajonų miškus. Mažesnės audros šių metų vasarį ir balandį dar išvartė daug išjudintų šk-valo medžių.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Pasak miškininko, reikėtų pasinaudoti kai kurių kitų šalių pati rti mi, kai apleistus privačius miškus sutvarko valstybė, o tada išieško išlaidasiš savininko.

Miškų priežiūra – būti nybėGintaras Visalga, generalinio urėdo pavaduotojas

Miškų priežiūra būti na dėl sanitarijos, saugant medžius nuo kenkėjų pliti mo, priešgaisrinės prevencijos. Valstybiniai miškai prižiūrimi atsakingai, o privačių savininkai konsultuojami, mokomi. Po škvalo sutvarkyti valstybiniai ir priva-tūs miškai, ti k Varėnoje liko rūpesčių. Apskritai miškų priežiūrą privačiame sektoriuje reikėtų tobulinti .

Dauguma savininkų atsakingiRyti s Kuliešius, Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos vadovas

Nemanau, kad reikėtų papildomų regla-mentų privačių miškų savininkams.Suti n-ku, kad yra nesąžiningų žmonių. Tačiau dauguma miškų tvarkomi gerai, žmonės nė nepastebi skirtumo tarp valstybinių ir privačių girių. Daug privačių plotų paten-ka į drausti nius, kitas saugoti nas terito-rijas, bet savininkai vis ti ek negaudami jokių kompensacijų tvarko miškus.

Miškininkai įsiti kinę, kad tvarkingi savininkai seniai galėjo susitvarkyti savo plotus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kitais metais po rinkimų nu-matomas Seimo sudėti es pasikei-ti mas valstybės biudžetui gali kai-nuoti , preliminariais duomenimis, 5,8 milijono Lt. Tokia suma būtų skirta išeiti nėms kompensacijoms.

„Mes iš karto turime planuoti iš-eitines kompensacijas tiems Seimo nariams ir jų padėjėjams, kurie ne-bus išrinkti į Seimą. Susidaro tikrai gana didelė suma. Paprastai pasikei-čia maždaug apie 100 Seimo narių

ir 300 Seimo narių padėjėjų“, – ket-virtadienį po Seimo valdybos posė-džio žurnalistams sakė Seimo pir-mininkė Irena Degutienė.

Posėdyje buvo pateiktas pirmi-nis kitų metų Seimo kanceliarijos biudžeto projektas.

Seimo statutas numato, kad pa-sibaigus Seimo nario įgaliojimams jam išmokama tiek vidutinių mė-nesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadenci-

ja Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesi-nių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nevisus kadencijos metus, tai dides-nės negu 6 mėnesių trukmės lai-kotarpis laikomas visais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgalioji-mai nutrūko, vėl išrenkamas Sei-mo nariu.

GK, Eltos inf.

Parlamentarų išleistuvės kainuos milijonus

Lietuvos kariuomenės kariai ir is-torinių klubų nariai šį savaitgalį da-lyvauja Žalgirio mūšyje – jie atsto-vauja Lietuvai Lenkijoje Griunvaldo lauke rengiamoje Žalgirio mūšio ins-cenizacijoje.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys re-konstruotas XIV a. Lietuvos didžio-sios kunigaikštystės karių uniformas, kartu su riteriais iš Trakų pilies broli-jos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir kitų istorinių klubų inscenizuotame mūšy-je kaunasi jungtinės kariuomenės gre-tose kaip Lietuvos Didžiosios Kuni-gaikštystės kariai. Šiemet pirmą kartą mūšyje lietuvių gretose yra ir vidu-ramžių lankininkų, kuriuos pasiuntė istorinis klubas „Strėlė“.

Inscenizuotame mūšyje dalyvau-jantys kariai ir jų pagalbininkai įsikūrė pagal viduramžių papročius įrengtoje stovykloje, kurioje gyvena to laikotar-pio stilistikos palapinėse, naudoda-mi viduramžiams būdingus rakandus ruošia valgį, tvarko ginklus, ilsisi.

Stovykloje lankytojams siūloma apžiūrėti ginklų ir šarvų parodą, ste-bėti parodomąją kovos programą su senaisiais lietuvių ginklais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo palapinę, paben-drauti su jos šeimininku ir kariais.

Šeštadienį stovykloje bus sureng-tos į mūšį išvykstančių Lietuvos karių išlydėtuvės.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Len-kijoje pradėtos rengti 1998 m. Jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Ri-terių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m.

1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žal-girio mūšis – Lietuvos istorinis pasi-didžiavimas, įvykis, sustiprinęs Lietu-vos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių. Vytauto ir Jogailos vado-vaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalys-tės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus.

GK, Eltos inf.

Lietuviai vėl kausis Žalgirio mūšyje

Kunkuliuoja aistros dėl škvalo padarinių

Atkelta iš 1 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)4 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją savo dvejų metų prezidentavimo proga. Pasipylė verti nimai, ką gero nu-veikė ir kokias klaidas padarė politi kė, iti n populiari visuomenėje.

Dveji Prezidentės metai

Pirmoji atsigręžė į vidaus politi kąJurgis Razma, Seimo narys

Prezidentės veiklą vertinu labai teigiamai. D.Grybauskaitė pirmo-ji iš Lietuvos prezidentų atsigręžė į vidaus politikos sritis, ko labiau-siai trūko prie ankstesnių šalies va-dovų. Valdas Adamkus beveik visą dėmesį skirdavo užsienio politikai. D.Grybauskaitė rado labai gerą ba-lansą tarp užsienio ir vidaus politikos. Būtent ji iš esmės atkreipė dėmesį į teisėsaugos, teisėtvarkos ir kovos su korupcija problemas, padėjo suskai-dyti LEO LT, naikina monopolijas. Ar prisimenate kitą tokį Lietuvos Prezidentą, kuris taip ryžtingai būtų ėmęsis veiksmų? Žinoma, užsienio politikoje Prezidentė didesnį dėmesį galbūt skiria Europos Sąjungos vals-tybėms, bet tai suprantama – 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES, todėl glaudesni ryšiai tik pravers. Nenoriu sureikšminti to, kad Prezidentės ir premjero reitingai kardinaliai skiria-si. Juk premjerui faktiškai tenka visa atsakomybė ir dažnai – nepelnyta. Sunkmetis palietė daugelį šalių. Bet Andriaus Kubiliaus ir Prezidentės bendradarbiavimas yra konstrukty-vus. Kiekvieną savaitę jie aptaria Lie-tuvos aktualijas.

Žmonėms kalba tai, ką jie nori girdėti Lauras Bielinis, politologas

Per dvejus metus D.Grybaus-kaitės populiarumas nė kiek nenu-krito. Tai paaiškinčiau jos kalbėjimo visuomenei retorika. Preziden-tė žmonėms kalba tai, ką jie nori girdėti, visiškai neatsižvelgdami į konk rečius darbus. O tų darbų ne-buvo daug. Sveikintina tai, kad Pre-zidentė mėgino išjudinti sustaba-rėjusią biurokratinę sistemą, ėmėsi tam tikrų žygių reformuojant pro-kuratūros sistemą. Deja, panašu, kad net šioje srityje įnešta daugiau sumaišties, o ne racionalumo. Per dvejus metus įžvelgiau ir esminių D.Grybauskaitė klaidų. Pavyzdžiui, užsienio politikoje visiškai nusisuk-ta nuo Rytų krypties. Lietuva tikrai gali daug nuveikti Moldovoje, Gru-zijoje ar net daryti įtaką Ukrainai. Prezidentė koncentruojasi į santy-kius su turtingomis Vakarų Euro-pos šalimis, bet ten Lietuvos balsas vargu ar girdimas. Aišku, šios klai-dos atsirado ir dėl D.Grybauskaitės politinės patirties stokos, neturint geros komandos. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas nieko neišmanė politikoje, bet apie save buvo sutel-kęs visą politikų žvaigždyną.

Kokią valstybę kuriame?

Rimanto Dovydėno piešinys

Vitalijus BALKUS

Per kelias pastarąsias dienas vie-šojoje erdvėje vienu metu pasirodė net keli straipsniai, kuriuose buvo bandoma įvilkti į tautinius drabu-žius visiems žinomą amerikietiškos svajonės viziją. Daug kartų buvo pa-minėti žodžiai „galimybės“ ir „efek-tyvumas“ bei teigta, kad Lietuva yra puiki šalis verslui vystyti.

Palikime tų autorių sąžinei ne-kritišką vieno ar kito virtualaus verslininko teiginių perteikimą kaip neginčijamą tiesą. Juk virtu-alus verslininkas tuo ir stiprus, kad moka užsidirbti iš savo paties su-kurto ir vartotojui įteigto poreikio, jam negalioja dauguma veiksnių, tu-rinčių įtakos realiam sektoriui.

Pagaliau visiškai atvirai buvo paskelbta vadinamojo modernaus verslo samprata, paliekanti valstybei pagalbinį vaidmenį. Valstybės pa-grindas yra nebe piliečiai, o kažkas, kas vadinama „verslu“. Tiesa, toks požiūris nėra naujas. Jis dažnai pa-teikiamas ultraliberalų ar stambiam fi nansiniam (bankų) kapitalui tie-siogiai atstovaujančių analitikų re-komendacijose. Sunku nesutikti, kai jie kalba apie biurokratinę valstybės aparato prigimtį, apie nepakanka-mą įstatymų kokybę ir pasirinktinį jų taikymą. Tačiau ar mes, dažnai kalbantys apie tą patį, iš tiesų ma-tome tuos pačius problemų spren-dimo kelius, o svarbiausia – tą patį siektiną tikslą?

Valstybės raidą galime nusa-kyti seka: kunigaikščių valstybė – monarchinė valstybė – teritorinė valstybė – nacijos valstybė. Naci-jos valstybės modelis – tai visuo-menės modelis, kuris į piliečių ins-

titutą įtraukia plačiausius gyventojų sluoksnius. Nacijos valstybė pilie-čiais pavertė visus šalies gyventojus, visą naciją (etninę organizacijos for-mą, kurios bazinis vienetas yra in-dividas). Valstybė ir nacija susitapa-

tino. Aukščiausia nacijos valstybės forma – gerovės valstybė („welfare state“), kurioje piliečiams užtikri-nama didžiausia socialinių paslau-gų apimtis.

Tačiau toks valstybės modelis, ypač jei jis orientuotas į gerovės valstybės sukūrimą, yra nepriim-tinas tarptautinėms kompanijoms, nes daug paprasčiau dirbti su uni-fi kuotu vartotoju unifi kuotoje vers-lo aplinkoje.

Valdžios ir kapitalo santykiai, ku-riuose valdžia tampa kapitalo eko-nominių laisvių garantu, verčia mus kitaip traktuoti patį naująjį valstybės modelį. Iš visų šio modelio apibūdi-nimų taikliausias, mano nuomone, valstybės-korporacijos terminas.

Valstybė-korporacija – tai viena-lytis valdžios ir privačios nuosavy-

bės darinys, kurio funkciniai užda-viniai grįsti bendrojo ekonominio efektyvumo siekiu. Atitinkamai šio modelio sėkmė grindžiama verslui būdingais kriterijais. Vienas jų – mažinti išlaidas, t.y. atsisakyti ne-perspektyvių ir nuostolingų pilie-čių. Nerentabili piliečių dalis turi būti atskiriama nuo bendrojo gėry-bių pyrago dalybų arba išstumiama už sistemos ribų. Būtent tą mes ma-tome stebėdami emigracinius pro-cesus Lietuvoje.

Valstybė ima veikti kaip kor-poracija, kuriai principas „išgyve-na stip riausias“ tampa pagrindinis. Formaliai valstybė-korporacija iš-laiko visus nacionalinės valstybės atributus, maža to, dalis teisės aktų gali ganėtinai griežtai reglamentuo-ti formalią nacijos atributikos ap-saugą, tačiau po šiuo kevalu slepiasi jau visai kitas darinys.

Valdžios organai valstybėje-korporacijoje pirmiausia atstovau-ja grupiniams interesams. Grupės, cecho ar klano vaidmuo tokioje valstybėje apskritai yra pats svar-biausias. Valdžia joje tiesiogiai vyk-dys korporacijų nurodymus arba savo sprendimus perleis per kor-poracinių interesų prizmę. Savaime suprantama, kad stiprėjant grupi-niams interesams mažėja indivi-do (piliečio) vaidmuo . Valstybė-je-korporacijoje nėra jokių realių svertų daryti įtaką valdžios spren-dimams. Parlamentinėje atstovau-jamoje demokratijoje sprendimų priėmimo įrankiai – partijos. To-dėl būtent partijos yra pirmiausia privatizuojamos.

Už įstatymo ribų sudaromi su-sitarimai tarp valdžios ir korpora-cijų bei tarpusavio susitarimai tarp korporacijų yra normalus reiškinys valstybėje-korporacijoje. Mes net negalime vartoti žodžio „korupcija“, nes, vadovaujantis korporacine eti-ka, tai tampa įprastu komunikacijos procesu. Juo labiau reikia nepamirš-ti, kad korupcija – tai visuomeninių funkcijų panaudojimas privatiems interesams.

Mes dar negyvename valstybėje-korporacijoje, tačiau tendencija su-lydyti kapitalą ir valstybės valdymą aiškiai pastebima, ir ji tik stiprės. Oligopolinių junginių formavimas šalies viduje, o svarbiausia – tiesio-ginių tarptautinių kompanijų atėji-mas paverčia ne tik Lietuvą, bet ir visas buvusias Rytų bloko valstybes idealia terpe šiam modeliui įsiga-lėti. Šį procesą dar labiau pagreiti-na pilietinės savivaldos ir pilietinės kontrolės mechanizmų nebrandu-mas, sovietinio socializmo (o gal vis dėlto valstybinio kapitalizmo?) metais susiformavęs įprotis gyven-ti politiškai ir ekonomiškai tvirtai valdomoje visuomenėje.

Vienas dalykas, kai apie įstaty-mų skaidrumą kalba korporacijos, ir visai kitas, kai apie tą patį kal-ba pilietinės valstybės šalininkai. Jei apsiribosime antraščių ir pavienių citatų skaitymu, galėsime susida-ryti klaidingą įspūdį – juk stambus korporacinis verslas pasisuko veidu į pilietį. Maža to, nemažai piliečių šiandien noriai palaiko stambiajam kapitalui atstovaujančius politikus. Jie nesuvokia, kad dėl tariamo efek-tyvumo bei konkurencingumo bus smarkiai nutolta nuo nacijos valsty-bės modelio ir gerovės valstybė taps nebeįmanoma.

Mes dar negyvename valstybėje-korporacijoje, tačiau tendencija sulydyti kapitalą ir valstybės valdymą aiškiai pastebima, ir ji ti k sti prės.

Valdžios ir kapitalo santykiai, kuriuose valdžia tampa kapitalo ekonominių lais-vių garantu, verčia mus kitaip traktuoti patį naująjį valstybės modelį.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 5Emigracija

Emigraciją ir nedarbą siūloma stabdyti perpus mažinant valsty-bės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose šalies mokyklose. Lie-tuvos studentų sąjunga kriti škai verti na Seimo nario Andriaus Bur-bos siūlymą, pateiktą birželio 22 d. Seime vykusioje diskusijoje dėl re-zoliucijos „Dėl Lietuvos Respubli-kos demografi nės padėti es gerini-mo ir emigracijos stabdymo“.

„Siūlymas stabdyti emigraciją ir mažinti nedarbą nemokamo aukš-tojo mokslo kaina atrodo mažiau-siai neadekvatus ir prasilenkiantis su logika. Perpus sumažintas valstybės fi nansuojamų vietų skaičius gali tik paskatinti didesnę jaunuolių emi-graciją. O darbo rinkoje tokie spren-dimai po 4–5 metų Lietuvoje gali atsiliepti kvalifi kuotos darbo jėgos trūkumu“, – Lietuvos studentų są-

jungos prezidentas Dainius Dikšaitis komentavo Seimo nario siūlymą.

Taip pat kyla abejonių dėl tokių siūlymų atitikties Konstitucijai, ku-rioje teigiama, kad aukštasis mokslas yra prieinamas visiems gerai besimo-kantiems piliečiams. Būtina akcentuoti ir tai, jog Europos Sąjungoje visos vals-tybės narės skatinamos aukštąjį mokslą išskirti prioritetine šalies veikla ir akty-viau didinti šios srities fi nansavimą.

Šiuo tikslu Lietuvos studentų sąjunga artimiausiu laiku pateiks siūlymus, kuriuos įgyvendinus jau-nuoliams būtų daugiau paskatų stu-dijuoti Lietuvoje. Kartu studentų

atstovai pasiūlys, kaip galima būtų motyvuoti išsilavinusius asmenis re-alizuoti save Lietuvoje, panaudojant įgytą išsilavinimą.

„Savas“ inf.

Emigraciją siūloma stabdyti nemokamo mokslo kaina

Raimundo Šuikos nuotrauka

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Ar slaugytojus slegiančios prob-lemos pažįstamos šios specialybės atstovams, dirbanti ems Jungti nė-je Karalystėje? Apie tai suti ko pa-pasakoti Karališkosios Londono li-goninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja Asta Laukaitytė.

Kaip atsidūrėte Jungtinėje Ka-ralystėje?

Mokslus baigiau Prienų „Žibu-rio“ gimnazijoje. Po vidurinės ne-buvau tik ra, kur noriu mokytis, tad nusprendžiau niekur neskubėti ir ne-stoti bet kur. Kadangi brolis gyveno Londone, su mama sutarėme, kad nuvyksiu pas jį, pabūsiu kelis mėne-sius ir tada grįšiu studijuoti. Tuoj po vidurinės, 2002 metais, išvažiavau.

Po kelių mėnesių Jungtinėje Kara-lystėje gavau pasiūlymą baigti kursus ir pradėti dirbti odontologo asistente. Grįžimą atidėjau. Mokiausi Angli-joje: iš pradžių tobulinau anglų kal-bos įgūdžius vakarais, paskui baigiau dviejų savaičių odontologo asistentės savaitgalinius kursus, kol galiausiai apsisprendžiau stoti į universitetą ir įgyti slaugytojos specialybę.

Mokslus, reikalingus registracijai, baigiau pernai vasarą. Šiuo metu dirbu visu etatu ir baigiu bakalauro studijas.

Ar teko dirbti odontologo pa-dėjėja?

Odontologijos kabinete dirbau truputį daugiau nei dvejus metus. Paskui mane pervedė į registratū-rą, galiausiai, kai išėjo vadybininkė, teko porą mėnesių ir jos darbą dirb-ti. Vėliau nusprendžiau keisti darbą, nes vakarais netoli namų mokiausi anglų kalbos kursuose, o tarp namų ir darbo – apie valandą kelio me-tro, todėl nelabai suspėdavau. Kitas odontologijos kabinetas, kuriame dirbau, buvo privatus. Ten dirbau daugiau nei dvejus metus. Išėjau, nes pradėjau slaugytojos mokslus.

Kai lankiau slaugytojų kursą, lais-vadieniais trejus metus dirbau odon-tologo asistente per agentūrą. Čia tai populiaru: kas nors suserga ar išva-žiuoja atostogų, paskambina į agen-tūrą ir gauna asistentę dienai, savaitei, keliems mėnesiams, kaip kam reikia.

Tada teko pamatyti visokių dantistų, ypač tarp tų, kurių paslaugos valsty-bės fi nansuojamos. Kartais pama-čius, kaip jie dirba, norėdavosi bėgti, nes ten viskas dėl kiekybės – nuo jos priklauso atlyginimas. O kokybė bū-davo apgailėtina. Prisižiūrėjusi tokio gydymo, pati dabar lankausi tik pas tokius dantistus, kurių darbą stebė-jau ir kuriais pasitikiu.

Nors darbas nebuvo sunkus, jis man pradėjo atsibosti. Tad atėjo lai-kas pokyčiams.

Koks jūsų darbo krūvis Karališko-sios Londono ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje?

Dirbame 150 valandų per 4 savai-tes, tai yra 37,5 valandos per savaitę. Dirbame pamainomis po 12, 5 valan-dos (1 val. pertraukai). Todėl dažniau-siai tris savaites tenka dirbti po tris pamainas, vieną savaitę – keturias pa-mainas. Pagal reglamentą slaugytojai turi tekti vienodai dieninių ir naktinių budėjimų, bet į tai griežtai nežiūrima. Dažniausiai paskiriama budėti tada, kai labiausiai tuo metu reikia.

Ar galite kai kuriuos sprendimus priimti savarankiškai, be gydytojo?

Galime. Iš keturių Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus palatų viena yra slaugytojų vado-vaujama („nurse led“). Joje daugu-mą sprendimų priima slaugytojos, o gydytojai ateina kartą per dieną ir tada, kai yra kviečiami.

Slaugytojos, atsižvelgiant į jų išsilavi-nimą, patirtį, specializaciją ir t. t., skirs-tomos į skirtingus lygius („bands“). Kuo aukštesnis lygis – tuo daugiau galių slaugytoja turi priimant spren-dimus, nes pagal lygį skirstomos pa-reigos. Kiekviena pamaina turi paskir-

tą vadovaujančią slaugytoją („nurse in charge“). Be jos žinios niekas nevyks-ta. Dar yra paskirtos slaugytojos ats-kiroms palatoms vadovauti.

Ar jūsų atlyginimas priklauso nuo darbo stažo, išsilavinimo ir pan.?

Dirbantiesiems valstybinėse svei-katos priežiūros įstaigose atlygini-mas skaičiuojamas atsižvelgiant į minėtą lygį ir patirtį.

Naujai kvalifikuota slaugytoja skiriama į 5 lygį ir tas lygis kyla kas

6 mėnesius nuo darbo pradžios. Bet kad pereitum, pvz., į 6 lygį, turi ati-tikti tam tikrus reikalavimus, kurie skirtingi kiekvienam darbui. Daž-niausiai tai reikalavimai baigti tam tikrus kursus, turėti atitinkamos pa-tirties ir pan.

Dirbantiesiems Londone prie metinio atlyginimo pridedama dar apie 5 tūkst. svarų, nes pragyveni-mas brangesnis nei kitur.

Kuo Jums patinka Anglijos svei-katos priežiūros sistema? Kuo ne-patinka, kas, jūsų nuomone, galėtų būti geriau organizuota?

Patinka tuo, kad visą reikalingą gydymą galima gauti nemokamai, nereikia nelegaliai susimokėti gy-dytojui ir kitam medicinos perso-nalui, kad atliktų savo darbą, nėra diskriminacijos.

Nepatinka tai, kad daug kur yra didelės eilės, kurias dabar bandoma mažinti. Skirtingoms ligoms nu-

statyti skirtingi maksimalaus laiko nuo pirmosios kreipimosi į gydytoją dienos iki pradedamo gydymo limi-tai. Beje, dauguma žmonių nežino, kaip sveikatos sistema čia veikia, tad, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, kai kosti ir pakyla temperatūra, jie išsi-kviečia greitąją ir atvažiuoja į priima-mąjį, kur jų problema nėra priorite-tas, nes jų gyvybei pavojus negresia. Tada skundžiamasi, kad ilgai ten-ka laukti. Dėl to švaistomos lėšos – greitosios išsikvietimas, kad nuvežtų į priimamąjį, kainuoja apie 400 sva-rų, o dar lėšos gydymui, papildomo personalo atlyginimams…

Ar neketinate grįžti dirbti į Lie-tuvą?

Kol kas į Lietuvą grįžti neplanuo-ju, būtų sunkoka ten pradėti dirbti, nes tektų perprasti kitokią sveikatos sistemą, priprasti prie kitokios apa-ratūros, kitokių taisyklių.

vlmedicina.lt

Iš odontologijos kabineto – Iš odontologijos kabineto – į naujagimių slaugytojasį naujagimių slaugytojas

Londone darbuojasi tūks-tančiai mūsų šalies piliečių.

GK archyvo nuotrauka

„Po kelių mėnesių Jungti nėje Karalystė-je gavau pasiūlymą baigti kursus ir pra-dėti dirbti odontologo asistente“, – sakė Londone gyvenanti Asta Laukaitytė.

Ligoninė dabar.Asmeninio archyvo

nuotraukos

Po 6-8 mėnesių ligoninė persikels į šį baigiamą statyti pastatą.

Į Lietuvą grįžti neplanuoju, būtų sunkoka pradėti dirbti , nes tektų perprasti kitokią sveikatos sistemą.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)6 Sportas

Ryti s BURNECKAS

Valstybiniai apdovanojimai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos krepšininkams, Latvijoje tapusiems pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionais, vakar įteikė vals-tybinius apdovanojimus – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius.

Prezidentės teigimu, Lietuva gali didžiuotis ne tik šlovinga, daug isto-rinių pergalių padovanojusia sporto praeitimi, bet ir stipria, vilčių tei-kiančia ateitimi.

„Krepšinio laimėjimais ne kartą parodėme pasauliui savo atkaklu-mą ir tvirtybę. Tikrinome ir ugdėme savo pačių patriotiškumą. Iškovotos reikšmingos pergalės ypač suvieni-ja tautą – tomis pakiliomis triumfo akimirkomis suprantame, kad esa-me vienos valstybės – Lietuvos – pi-liečiai. Visi kartu. Visi išvien. Visa tai yra didžiulis Jūsų nuopelnas“, – susirinkusiems jauniesiems krepši-ninkams sakė D.Grybauskaitė.

Teikdama apdovanojimus, ša-lies vadovė krepšininkams palinkėjo

sėk mės ir ryžto toliau siekti sporto aukštumų. Krepšininkai ir jų tre-neriai Prezidentei padovanojo Lie-tuvos jaunimo krepšinio rinktinės marškinėlius ir krepšinio kamuolį su visų žaidėjų parašais.

Vyriausybė skyrė premiją

Lietuvos vaikinų krepšinio rink-tinei Vyriausybė nusprendė skirti 150 tūkst. Lt premiją. Trenerio Ka-zio Maskvyčio auklėtiniams pinigai bus skirti iš Kūno kultūros ir sporto departamento lėšų.

„Tai turime daryti todėl, kad įprastinėje apdovanojimų tvarkoje nėra numatyti tokie apdovanojimai laimint pasaulio jaunimo čempio-natus“, – posėdyje sakė mūsų šalies premjeras Andrius Kubilius.

Šios kartos mūsų šalies rinkti-nė laimėjo du iš eilės savo amžiaus grupių Europos čempionatus ir tapo pajėgiausia planetoje.

Pasaulio čempionus audringai pasveikino daugiatūkstantinės Lie-tuvos krepšinio gerbėjų minios Vil-niuje ir Kaune.

Finale grūmėsi jau antrąkart

Primename, kad Lietuvos jau-nių (iki 19 metų) krepšinio rinkti-nė Lat vijoje vykusio pasaulio čem-pionato fi nale 85:67 (18:13, 21:19, 23:15, 23:20) nugalėjo Serbijos krepšininkus ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo planetos jaunių čempionato aukso medalius.

Lietuvos rinktinė į pasaulio jau-nių čempionato fi nalą iškopė ant-rą kartą. 2003 m. mūsiškiai pelnė planetos pirmenybių sidabro me-dalius.

Kazio Maksvyčio treniruojamo-je mūsų šalies komandoje nesulai-komas buvo Jonas Valančiūnas. Jo sąskaitoje – net 36 taškai, 8 atkovoti kamuoliai, 3 blokuoti metimai ir 9 išprovokuotos varžovų pražangos. Nugalėtojams Edgaras Ulanovas pelnė 12 taškų, Vytenis Čižauskas ir Arnas Butkevičius – po 9.

Serbijos komandoje Džordžė Drenovacas pelnė 14 taškų, Bog-danas Bogdanovičius – 13, Aleksan-dras Cvetkovičius ir Bogičius Vujo-ševičius – po 11.

Pasaulio čempionato bronzos medalius iškovojo Rusijos rinkti-nė, kurioje treneriu dirba lietuvis Rolandas Radvila. Ji rungtynėse dėl trečios vietos 77:72 (19:19, 16:21, 15:13, 27:19) įveikė Argentinos krepšininkus.

Naudingiausias planetoje

Lietuvos rinktinės vidurio puolė-jas Jonas Valančiūnas išrinktas nau-dingiausiu Latvijoje vykusio pasau-lio jaunių čempionato žaidėju.

19-metis 210 cm ūgio J.Va-lančiūnas planetos pirmenybėse Latvijoje per rungtynes pelnydavo vidutiniškai po 23 taškus, atkovo-

davo po 13,9 kamuolio ir blokuo-davo po 3,2 metimo. Lietuvis pa-gal šiuos rodiklius pirmavo tarp visų čempionato dalyvių. J.Valančiūno vedama Lietuvos rinktinė pasau-lio čempionate iškovojo 7 pergales iš 9 galimų.

Lietuvių krepšinio tornadas Lietuvių krepšinio tornadas nusiaubė pasaulįnusiaubė pasaulį

Krepšininkai ir jų treneriai Prezidentei padovanojo krepšinio rinkti nės marškinėlius ir krepšinio kamuolį su visų žaidėjų parašais.

Lietuvos krepšinio rinkti nei Vyriausybė Lietuviai fi nale sutriuškino Serbijos jaunimo rinkti nę.

Čempionų taure džiaugėsi 8 tūkst. Rygos arenoje fi nalą stebėjusių lietuvių ir milijonai mūsų tauti ečių visame pasaulyje.

Lietuvos jaunių krepšinio rinkti nė pirmą kartą sporto istorijoje tapo pasaulio čempione.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 7SportasĮ simbolinį geriausių planetos

pirmenybių žaidėjų penketuką, be J.Valančiūno, dar pateko serbas Aleksandras Cvetkovičius, rusas Dmitrijus Kulaginas, amerikietis Džeremis Lembas ir australas Hju Grynvudas.

Krepšinio žvaigždės pagyros

Lietuvos devyniolikmečių trium-fą Rygos arenoje stebėjęs legendi-nis šalies krepšininkas Arvydas Sa-bonis basketnews.lt pareiškė, kad J.Valančiūnas jau šį rudenį turėtų pra-verti vyrų rinktinės duris. „Baikit ba-jerius, turi būti“, – atsakė A.Sabonis, paklaustas, ar J.Valančiūnas turėtų būti vyrų rinktinėje.

„Ką, mes mėtomės tokiais cent-rais? Aš įsivaizduoju, kad čia mūsų ateities fl agmanas. Juk aplink jį lip-dys komandą. Aišku, čia tik mano nuomonė, yra treneriai ir jie matys. Tobulėti jis gali tik žaisdamas su stipresniais. Jeigu žaisi su silpnes-niais arba užmigsi ant laurų, sustosi vietoje. O iš kur daugiau to poten-cialo paimti?“ – klausė legendinis Lietuvos krepšininkas.

„Kad jis stipresnis tarp savų, ma-tyti – kaip tėtis, bet reikia dar meti-mus patobulinti. Šiandien varžovai jį kelis kartus paliko, bet užtikrin-tumo nematėme“, – basketnews.lt sakė A.Sabonis.

Prezidentės neramioji nakti s

„Lietuvos jaunieji krepšininkai – geriausi pasaulyje. Tai garbingiausia pergalė. Didžiuojuosi, kad mūsų ša-lyje auga stiprūs, talentingi ir ryž-tingi jaunieji sportininkai, kurie savo ryžtu ir darniu komandiniu darbu plačiai garsina Lietuvos var-dą“, – pranešime spaudai cituojama Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, krepšinis yra ypatinga sporto šaka, kurioje ge-riausi rezultatai pasiekiami visai ko-mandai vieningai ir pasiaukojamai siekiant pergalės.

Prezidentė žurnalistams teigė Lietuvos devyniolikmečių rinkti-nę laikanti sektinu pavyzdžiu visai tautai.

„Visą naktį sveikinome. Miegoti buvo net sunku. Išties didžiulis pasi-didžiavimas savo tauta, savo jaunąja karta. Labai viliuosi, kad šis gražus pavyzdys įkvėps ir mūsų krepšinin-kus Europos čempionate“, – sakė D.Grybauskaitė.

Kartu – jau nuo penkiolikos

„Kaip įvertintumėte savo ko-mandos žaidimą?“ – po šio čem-pionato paklausėme trenerio K.Maksvyčio.

„Serbai buvo gerai pasiruošę, to-dėl pradėjome rungtynes sunkiai. Bet po pertraukos ėmėme naudoti aikštės gynybą, kuri atvėrė galimy-bes kontratakoms. Kai keletą kartą apsigynėme ir sėkmingai nubėgo-me į greitą puolimą, pajautėme savo žaidimą: greitą, akiai malonų krep-šinį. Tuomet iš karto paaiškėjo ir šio mačo nugalėtojas. Vyrai – šaunuo-liai, užuodę kraują, išlaikė persvarą iki galo ir laimėjo.

Bent keturi žaidėjai šioje koman-doje rungtyniauja nuo penkiolikos metų. Viskas prasidėjo, kai laimėjo-me olimpinį festivalį, vėliau tapome Europos šešiolikmečių ir aštuonio-likmečių pirmenybių čempionais, o dabar jau esame ir pasaulio čempio-nai. Mes pažįstame vienas kitą la-bai ilgą laiką, esame susidraugavę. Ši komanda turi charakterį, be to, šiose pirmenybėse iki galo atsisklei-dė Jonas Valančiūnas“, – džiaugėsi Lietuvos rinktinės treneris.

Nė viena kita Lietuvos krepšinio karta tris kartus iš eilės nenusky-nė auksinių laurų. Ar toli nuo tie-sos būtų teiginys, kad tai geriausia per šalies nepriklausomybę jaunimo komanda?

„Sunku vertinti – pamatysime ateityje. Praeityje matydavome, kad

iš jaunimo rinktinių, tapusių čem-pionėmis, nemažai krepšininkų kil-davo aukštyn. Tikėsimės, kad ir ši žaidėjų karta neišsibarstys ir gal-būt kada nors net sudarys suaugu-siųjų rinktinės pagrindą“, – sakė K.Maksvytis.

Pamišę sirgaliai

Po įspūdingo Lietuvos rinktinės triumfo pasaulio jaunimo čempio-nate Latvijoje gražių žodžių mū-siškiams bei visos šalies krepšiniui nepagailėjo ir Rusijos žiniasklaida. Portalo sports.ru žurnalistas Vla-dimiras Spivakas ne tik džiaugėsi savo komandos iškovotais bronzos

medaliais, bet ir negailėjo liaupsių lietuvių meilei šiam žaidimui bei K.Maksvyčio auklėtiniams.

„J.Valančiūnas vėl tapo jaunių turnyro naudingiausi žaidėju. Ko-manda su juo ketvirtus metus iš ei-lės savo amžiaus kategorijoje lai-mi turnyrą. Čempionatas Latvijoje J.Valančiūnui tapo reikšmingu įvy-kiu – jis iš berniuko virto vyru ir greičiausiai nebežais jaunių rink-tinėse ateityje. Nenustebsiu, jei jau artimiausiame Europos vyrų čem-pionate jam bus skirtas solidus žai-dimo laikas suaugusiųjų komando-je“, – rašo V.Spivakas.

„Na, bent jau lietuvių aistruo-liams labai šito norėtųsi – 19 m. vi-durio puolėjas jau antrus metus yra populiariausias šalyje krepšininkas, o tai prilygsta populiariausio žmo-gaus titului“, – pažymi Rusijos žur-nalistas.

Rungtynėse dėl trečios vietos,kai J.Valančiūnas pasirodė arenoje (tuo metu dar vyko rungtynės dėl bron-zos tarp Rusijos ir Argentinos), salė iš karto ėmė skanduoti „Lietuva“. Ir taip garsiai, kad rusų žaidėjai ne-noromis atsiminė šeštadienį vykusį pusfi nalį, sutriko ir du kartus pra-rado kamuolį. Vėliau J.Valančiūnas pradžiugino savo gerbėjus – fi nale pelnė 36 taškus.

Lietuvių aistruoliai pavergia savo neaprėpiama meile krepšiniui. Fi-nale lietuviai su J.Valančiūnu ir 8 tūkst. aistruolių palaikymo armi-ja tiesiog negalėjo pralaimėti. Tai galėtų patvirtinti bet kuris Rusijos jaunimo komandos žaidėjas. Vla-dislavas Truškinas net pasiūlė kitą čempionatą rengti Afrikoje, „kad šitie neatvažiuotų“. Vis dėlto pana-šu, kad šitie dėl krepšinio pamišę aistruoliai prasibrautų ir iki Juodo-jo žemyno.

Pasaulio čempionus audringai pasveikino daugiatūkstanti nės Lietuvos krepšinio gerbėjų minios Vilniuje ir Kaune. Eltos nuotraukos

Lietuvos jaunių rinkti nė pirmą kartą sporto istorijoje tapo pasaulio čempione.

nusprendė skirti 150 tūkst. Lt premiją. Kauno miesto valdžia planetos čempionus apdovanojo įspūdingais kalavijais.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)8 Švieti masGediminas STANIŠAUSKAS

Valstybės insti tucijų abejingu-mas Vilniaus kraštui ir jo prob-lemoms sugrįžta nemalonumais pačiai Lietuvai. Per 2011 m. savi-valdos rinkimus, kaip ir per anks-tesniuosius, tuo savireklamai pasi-naudojo Europos Parlamento (EP) narys Valdemaras Tomaševskis. Tai tas pats politi kas, kuris anksčiau viešai buvo išplaktas už lenko kor-tą, kuri išduodama ti k Lenkijai lo-jaliems lenkams.

Įsikišo lenkų europarlamentarai

V.Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija sa-vivaldos rinkimuose ne tik nušlavė tradicines partijas, bet vos neužė-mė Lietuvos sostinės mero kėdės ir toliau sėkmingai aplink save buria nepatenkintuo-sius.

Šių metų kovo 17 d. priimtas Švietimo įsta-tymas, kurį ne-seniai pasirašė Prezidentė Da-lia Grybauskaitė, be problemų dėl asmenvardžių ir vietovardžių rašy-bos, suteikė papil-domos dingsties dirbtinai bloginti Lietuvos ir Lenki-jos santykius.

Paakinti įvy-kių Lietuvoje, EP priklausantys 26 Lenkijos europarlamentarai kreipėsi į Briuselį, ragindami Europos Sąjungą „apginti autochtoninės Lietuvos len-kų tautinės mažumos teises (...), imtis visų įmanomų veiksmų siekiant, kad Lietuvoje būtų baigtas lenkų tautinės mažumos diskriminavimas“.

Papylė šmeižikiškų skundų

Kreipimosi autoriai nurodo, kad prieš 700 metų įsikūrusi lenkų tau-tinė mažuma šiuo metu kai kuriuo-se Lietuvos rajonuose sudaro dau-gumą (Vilniaus r. gyvena 61 proc., o Šalčininkų r. – 79 proc. lenkų), o Lietuva ją diskriminuoja.

Lenkai jau 20 metų siekia, kad Lie-tuvos valdžia leistų dokumentuose var-dus ir pavardes, taip pat gatvių ir kitus pavadinimus Vilniaus krašte rašyti len-kų kalba, tai yra leistų naudoti „W“ ir kitas ne lietuviško raidyno raides.

Šis nedidelis nesutarimas iki šiol buvo daugiau diskusijų, derybų tarp abiejų šalių klausimas ir netrukdė ge-rai valstybių kaimynystei. Įtampa pa-siekė apogėjų kovo mėnesį Lietuvos Seimui priėmus Švietimo įstatymą. Lenkai tikina, kad įstatymas gerokai apriboja lenkų tautinės mažumos tei-ses į mokymąsi gimtąja kalba.

Lietuvos valdžią kaltinančius pa-reiškimus ES vadovams, JAV am-basadai Lietuvoje išsiuntė Lietuvos lenkų sąjunga, kitos organizacijos ir judėjimai.

Galiausiai kreipimąsi į Briuselį pasirašė 26 iš 50 Lenkijos europar-lamentarų.

Asamblėja nutraukė darbą

Lietuvos ir Lenkijos Seimų asam-blėjos, kuri aptaria aktualiausius dvi-šalius klausimus ir problemas, narys parlamentaras Saulius Stoma apgai-lestauja, kad tik kadencijos pradžioje

buvo surengtas vienintelis Seimų de-legacijų narių susitikimas.

„Po susitikimo Vilniuje eina jau treti metai, ir lenkai mūsų į Lenkiją net nekviečia, Seimų santykiai visiš-kai nutrūko, – lenkams priekaištavo S.Stoma. – Tai vienas pavyzdžių, kaip santykiai yra politizuoti vien dėl tokių veikėjų kaip V.Tomaševskis kaltės.“

Politiko teigimu, Lenkų rinki-mų akcija siekia įsitvirtinti Vilniaus krašte ir naudodama šovinistines bei nacionalistines priemones siekia su-vienyti savo rinkėjus. „Tai pats šlykš-čiausias politinis elgesys, ir jiems tai pavyksta“, – pridūrė S.Stoma.

LR Seimo narys nepatikslino, ko-dėl santykiai tarp šalių taip stipriai pablogėjo, nes, panašu, Lietuva iš tie-sų nepadarė nieko, ką sutartimis įsi-pareigojo abiejų valstybių politikai.

Lenkijos lietuviai jaučia įtampą

Skirtingai nuo Lietuvos lenkų Vilniaus krašte, Lenkijos lietuviai Punske gali, bet nesinaudoja jiems suteiktomis laisvėmis.

Lenkijos lietuvių bendruome-nės valdybos pirmininkė Irena Gas-peravičiūtė žurnalistui pripažino, kad formaliai Lenkijos lietuviai gali naudotis teise dokumentuose varto-ti lietuvišką raidyną.

„Tiesa, tai padaryti neretai būna neįmanoma, nes lietuviško raidyno dažna valstybės institucija neturi, be to, nenorime būti įkaitais, kad gir-di Lenkijoje lietuviai gali vardus ir pavardes rašyti lietuviškai, todėl ir Lietuvoje lenkams suteikite tokią teisę“, – teigė I.Gasperavičiūtė.

Jos teigimu, visaverčiai savo tei-ses į gimtąją kalbą lietuviai gali įgy-vendinti tik Punsko valsčiuje, kuria-me galima net gatvių pavadinimus užrašyti lietuviškai.

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės įsitikinimu, įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos es-kaluojama dirbtinai.

„Jaučiame tą įtampą skaitydami Lenkijos žiniasklaidą, nors realiai mūsų situacija čia, Lenkijoje, nepa-blogėjo“, – sakė I.Gasperavičiūtė.

Lenkija bent jau de jure įtvirtino tautinių mažumų teises, o Lietuva net to nesugebėjo padaryti.

Rašyba aiškiai reglamentuota

Vienas patriotiškiausių lietuvių kalbos sergėtojų Vilniaus universi-teto Lietuvių kalbos katedros deka-nas dr. Antanas Smetona teigia, kad lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybos tema Lietuvoje eskaluojama dirbtinai, o iš abiejų šalių girdėti tik tuščios ambicijos.

„Kažkam patogu kelti sumaiš-tį, nors visi tie rašybos klausimai yra labai paprastai surašyti Lietu-vių kalbos instituto 1997 metais iš-leistoje „Lietuvių kalbos gramatiko-je“, – sako A.Smetona.

Šioje knygelėje teigiama, kad lie-tuvių kalboje yra 22 raidės, bet sve-timų kalbų vardai gali būti rašomi ir originalo kalba, taigi ir lenkų.

„Kas kita yra vietovardžių ir gat-vių pavadinimų rašymas, kuriuos reguliuoja tarptautinės sutartys, to-

dėl juos reikėtų rašyti lietuviškai, jei mes gerbiame savo šalį ir laikome šią žemę sava“, – tikino VU Lie-tuvių kalbos katedros dekanas dr. A.Smetona.

Jis neabejoja, kad jeigu neliks ra-šybos problemų, nacionalizmą pro-

paguojantys politikai ras kitų būdų, kaip rinkimams suvienyti rinkėjus.

„Pavyzdžiui, pamaldos Suder-vės, Dūkšto ir Maišiagalos baž-nyčiose vyksta ne lietuvių, o len-kų kalba. Štai jums dar viena tema eskaluoti nacionalizmą“, – kalbėjo A.Smetona.

Kalti nimus paneigė laišku

Seimo narys S.Stoma pripažįsta, kad po nepriklausomybės atkūrimo valdžia „pamiršo“ Vilnijos kraštą, to-dėl dabar ir skina rūgščius vaisius.

„Sąjūdžio laikais ten retas žmo-gus pasisakydavo esąs lenkas, o dau-guma save laikydavo tuteišais, tik-rais Lietuvos piliečiais, bet dabar dalis žmonių pasuko kitu keliu“, – prisiminė S.Stoma.

Valdžią kaltina ir EP narys V.Tomaševskis.

„Nemanau, kad šis konfliktas kyla dėl lietuvių požiūrio į lenkus. Šis konfl iktas kilo dėl dabartinės valdančiosios koalicijos Lietuvo-je“, – sakė V.Tomaševskis.

Kaip į Lenkijos europarlamen-tarų laišką sureagavo Lietuvoje iš-rinkti politikai?

Lietuvos EP nariai laišku kreipė-si į ES vadovus teigdami, jog jie yra „didžiai nusivylę, kad Europos lyde-riai yra klaidinami, bandoma įžiebti neapykantą tarp žmonių, kurie de-šimtmečius taikiai gyvena vieni šalia kitų, ir nubrėžti naujas skiriamąsias linijas tarp vietos bendruomenių“.

„Lietuva nepažeidžia jokių tarp-tautinių sutarčių, gerbia ir gerbs joje gyvenančių mažumų teises (...). Esame vieningi ir pasiryžę stabdyti bet kokius bandymus kurti naujas įtampas tarp Europos tautų“, – ti-kina Lietuvos atstovai.

„V.Tomaševskis skelbia klaidin-gą informaciją ir pats kursto dviejų tautų nesantaiką, – įsitikinusi eu-roparlamentarė Radvilė Morkū-naitė-Mikulėnienė. – Juk Švietimo įstatymas Lietuvoje yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje.“

Jos teigimu, pastaraisiais metais Lenkijos užsienio politika pasikeitė ir ši šalis ieško sąlyčio taškų su Ru-sija, siekdama įsirašyti į didžiųjų ES valstybių gretas.

Nesantaiką kurstanti s Valdemaras Tomaševskis beldžiasi į atviras duris

Lietuvos ir Lenkijos santykiai dėl kai kurių politi kų ambicijų tapo vieni blogiausių per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį ir dabar primena šaltojo karo laikus.

„V.Tomaševskis skelbia klaidingą informaciją ir pats kursto dviejų tautų nesantaiką“, – įsiti kinusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vienas patrioti škiausių lietuvių kalbos sergėtojų Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dekanas dr. Antanas Smetona teigė, kad vietovardžius ir gat vių pavadinimus reikėtų rašyti lietuviškai, jei mes gerbiame savo šalį ir laikome šią žemę sava.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Lenkų rinkimų akcija, inspiruojama V.Tomaševskio, siekia įsitvirti nti Vilniaus krašte ir naudodama šovinisti nes bei nacionalisti nes priemones siekia suvienyti savo rinkėjus.

Europos par-Europos par-lamente dirb-lamente dirb-ti nai eskaluo-ti nai eskaluo-jama „lenkų jama „lenkų problema“.problema“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 9Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Net ir gerokai padidėjus degalų kainoms, lietuviai lieka išti kimi au-tomobiliams, o viešąjį transportą renkasi ti k nedidelė dalis. Degalų brangimas nekeičia beveik 70 proc. lietuvių važiavimo automobiliu įpročių. Vis dėlto nemažai vairuo-tojų prisipažįsta, kad ieško būdų, kaip sumažinti degalų sąnaudas.

Važiavimą riboja netvarkingos gatvės

16 proc. lietuvių automobilį vis dažniau keičia į viešąjį transportą, o 19 proc. pripažįsta, kad didėjančios degalų kainos yra naudingos – da-bar jie stengiasi daugiau va-žinėti dviračiu, vaikš-čioti pėsčiomis.

Prognozuo-ta, kad degalų kainų didėji-mas pakeis lietuvių va-žiavimo au-tomobiliu į p roč iu s , tačiau taip neatsitiko. Dažniausios to priežastys – automobilis reika-lingas dirbant bei per didelis prisirišimas ir pato-gumo jausmas.

Vilnietė Jurga be automobilio neįsivaizduoja nė vienos dienos. „Man jo reikia nuvykti į darbą, taip pat darbo metu. Viešuoju transportu nespėčiau nuvažiuoti į įvairias mies-to vietas ir laiku atlikti pavestų už-duočių“, – sakė 6 metų vairavimo stažą turinti mergina, dirbanti ne-kilnojamojo turto bendrovėje.

O studentas Deividas sako, kad, pabrangus degalams, labiau pagal-voja, kur ir kuo važiuoti. „Anksčiau važinėdavau dažniau, o pastaraisiais metais jau labiau skaičiuoju. Pa-

vyzdžiui, į m i e s -to cent rą vykstu tro-leibusu –

taip pigiau ir nereikia sukti

galvos, kur pa-likti automobilį“, –

sakė Kaune informati-ką studijuojantis vaikinas.

Pasak Deivido, važiavimą auto-mobiliu riboja ne tik aukštos ben-zino kainos, bet ir itin netvarkingos miesto gatvės. „Turi nuolat stebėti kelią. Ne eismo ženklus, o būtent kelią, nes Kauno gatvėse – duobė už duobės. Ne kartą teko keisti ratų diskus ar pačias padangas“, – sakė studentas ir pridūrė, kad dažniausiai automobiliu vyksta aplankyti tėvų į nedidelį Žemaitijos miestelį.

Kas ketvirtas lietuvis per dieną automobiliu nurieda nuo 50 iki 100 kilometrų, o 12 proc. vairuotojų – daugiau nei 100 kilometrų. Įdomu

tai, kad 65 proc. automobilius vai-ruojančiųjų per metus nuvažiuoja daugiau nei 11 tūkst. km.

„Tiek pat vairuoju, kaip ir sta-tistinė dauguma vairuotojų – savo vairavimo įpročių nekeičiu dėl dega-lų kainos“, – sakė vilnietis Zenonas, per dieną nuvažiuojantis mažiausiai 50 km. Vis dėlto vairuotojas prisi-pažino, kad, kylant degalų kainoms, pradėjo ekonomiškiau važiuoti, op-timalų greitį pasirinkti, kad mažiau benzino sudegintų.

Atbaidytų dar didesnės kainos

Vienos vairuotojų apklausos re-zultatais, didesnė dalis (54 proc.) važinėja dyzelinu varomais automo-biliais, beveik 27 proc. – benzinu ir tik kiek daugiau nei 19 proc. – ben-zinu arba dujomis.

Gargždiškis Vytas vairuoja ben-zinu varomą „Mazda 626“. 23 metų vairavimo stažą turintis vyras sako,

kad darbo reikalais daug keliauja į kaimyninę Latviją ir Estiją. „La-tvijoje degalų kainos apie 15 centų mažesnės nei Lietuvoje, o Estijo-je – net 40–50 centų pigiau. Kai-myninėse šalyse dažnai ir benzino įsipilu“, – sakė daug keliaujantis vai-ruotojas, per dieną vidutiniškai nu-važiuojantis per 200 km.

„Anksčiau mėgdavau ir Lietu-voje laisvomis dienomis pakeliauti, tačiau dabar tam nebelieka laiko, ir tikrai ne dėl pabrangusių degalų. Jei litras benzino kainuotų daugiau kaip 5 litus, tada jau gal ir susimąs-tyčiau“, – sakė gargždiškis.

Vytui pritarė ir šiaulietis Tomas, kurį nuo nebūtinų kelionių atbaidy-tų 5 Lt/l degalų kainos. „Dabar važi-nėju tiek, kiek noriu ir kiek man rei-kia, tačiau jei litras benzino kainuotų penkis litus ar daugiau – nebūtinas keliones atidėčiau“, – sakė šiaulietis, tikinantis, kad vieną dieną nuvažiuo-jantis 500 km, o kitą dieną net neiš-varantis automobilio iš garažo.

Amerikoje – perpus pigiau

Vairuotojų apklausos parodė ir tai, kad degalų rūšis turi įtakos nu-važiuotų kilometrų skaičiui. Dau-giausia vairuotojų, kurie per metus nulekia per 11 000 km, vairuoja au-tomobilį su dyzeliniu varikliu (74 proc.), mažiausiai (51 proc.) – su benzininiu varikliu.

„Kai litras benzino kainavo iki 4 litų – pilną baką prisipildavau už 100 litų, o dabar – 180 litų. Man tai labai daug. Išaugusios degalų kainos iš manęs atima kosmetologę, kirpėją ir kitus moteriškus malonumus. Aš, kaip moteris, turiu save nuskriaus-ti“, – sakė vilnietė Jorūnė.

Vilnietė dabar labai apgalvoja kiekvieną kelionę, atsisako nebū-tinų. „Dažnai važiuoju į sodą netoli Maišiagalos. Priklausom sodų ben-drijai, todėl su kaimynais sutarėm, kad vieni kitus vežiosim – taip pi-giau ir linksmiau“, – sakė moteris.

Las Vegase gyvenantis Andrius Galnaitis sakė, kad Amerikoje ben-zinas perpus pigesnis nei Lietuvoje. „Amerikiečiai jau dabar susiėmę už galvų, kad didelės degalų kainos, ta-čiau, palyginti su Lietuva, jie čia kelis kartus pigesni“, – sakė prieš pusant rų metų į Ameriką išvykęs vilnietis.

Tikriausiai visi su baltu pavydu žvelgiame į naftos turtingų šalių de-galų kainas, kurios siekia vos trečda-lį ar pusę lito už litrą. Tačiau gana bauginamai atrodo aukštu pragy-venimo lygiu garsėjančios Norve-gijos kainos, kur litro degalų kaina viršija 6 litus.

Kiekviena šalis gali pasigirti tu-rinti bent po vieną legendinį ke-lią. Kai kurie tų kelių yra keisti , kai kurie gražūs, o kiti ti esiog baisiai pavojingi! Rusijoje toks įvairiais pasakojimais apipintas yra Lenos greitkelis, kuris dažniau vadinamas Rusijos greitkeliu į pragarą.

Lenos greitkelis driekiasi autono-minėje Jakutijos Respublikoje maždaug 1235 km palei Lenos upės krantus ir jungia Skovorodino miestą Amūro srityje su Jakutsku, o dar tiksliau – su Žemutiniu Bestiachu, nes vis dar nėra tilto, leidžiančio pasiekti kitame upės krante esantį Jakutsko miestą.

Federalinis kelias M56 „Lena“ eina lygiagrečiai su dar nebaigtu Amūro – Jakutsko geležinkeliu (BAM-o atša-ka). Kelias pastatytas kalinių ir tremti-nių, tarp jų ir lietuvių, 1925–1964 m.

Lenos kelias – neįprastas greit-kelis. Didžioji jo dalis neasfaltuo-

ta, nebetonuota ir net negrįsta jokia tinkama skalda. Kadangi jis drie-kiasi amžino įšalo žeme, juo ganėti-nai saugu ir patogu keliauti didžiąją metų dalį. Pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, kelias pažliunga ir jo paviršių padengia didžiulis purvo sluoksnis.

Dažnai skundžiamės netvarkingais mūsų krašto keliais ar žvyrkeliais, ta-čiau mes net neįsivaizduojame, kokių baisių ir nepravažiuojamų kelių gali būti! Įdomu, kaip mūsų kelius, gatves ir juos prižiūrinčias tarnybas įvertintų vairuotojai, jei nors kartą išbandytų automagistralę M56 Rusijoje.

Trumpą vasarą, prasidėjus lietų sezonui, kelias M56 virsta klam-paus purvo neišvažiuojamu košma-ru. Pakelėje stovintys greičio ribo-jimo ženk lai, draudžiantys važiuoti greičiau kaip 70 km/val., tarsi įžūliai tyčiojasi iš įstrigusių ir iš vietos ne-galinčių pajudėti vairuotojų.

Liūdniausia, kad šis greitkelis yra vienintelė žemyninė arterija, jungianti Jakutską su šalies pietumis. Drėgnuo-ju sezonu miesto gyventojai tampa šio nepravažiuojamo kelio įkaitais. Jakuts-ko miestas kol kas nėra sujungtas gele-žinkeliu, todėl vienintelis realus būdas keliauti tarp miestų tuo metų laiku – skristi lėktuvu arba plaukti laivu.

Vasarą Lenos upe netgi kursuo-ja keltas. Tačiau Jakutsko gyventojai dažnai gyvena skurdžiai ir neturi pini-gų netgi kelionei laivu. Todėl, nors ir suvokia visas skaudžias to pasekmes, prispyrus reikalui jie bando keliauti purvinuoju Lenos greitkeliu.

Rusijos vyriausybė ne kartą ban-dė taisyti šią „purviną“ situaciją. Buvo netgi bandymų padengti kelią asfaltu. Bet žiemą to padaryti neįmanoma, nes asfaltas tuoj pat suskilinėja, o vos atšilus orams kelias tuoj pat pavirsta į nepravažiuojamą purvo pragarą, o bandyti pilti asfaltą ant skysto pur-vo – absurdiška. Vis dėlto kelios as-faltuotos atkarpos šiame kelyje buvo nutiestos, tačiau tai mažai kuo gelbsti keliaujantiesiems.

Paradoksas šiame kelyje – spūs-tys. Bandantieji įveikti Lenos greit-kelį vasaros metu iki šiol dažnai pa-kliūva į spūstis, sukeltas mašinų, įstrigusių purve. Žmonės, įstrigę šiame pragare, dažnai yra priversti praleisti čia net kelias dienas.

Nors šiame kelyje dar niekas ne-mirė, jame yra kilę riaušių ir netgi ligų protrūkių. Viena moteris, užstrigu-si mašinų kamštyje, netgi sėkmingai pagimdė. Taigi jeigu jums kada nors teks keliauti Lenos greitkeliu vasaros metu, bent jau tinkamai tam pasiruoš-kite: pasiimkite su savimi pakankamai maisto atsargų, vandens, degalų, trau-kimo lyną, šiltų drabužių ir užklotų, o gal net ir šaunamąjį ginklą. Bet geriau pasistenkite išvengti tokios kelionės.

GK, ratestogo.com inf.

Pasaulio šalių degalų kainos (litais už litrą).

Šalis A95 DyzelinasSaudo Arabija 0,39 0,31Kuveitas 0,58 0,5Meksika 1,9 2Baltarusija 2,19 2,17JAV 2,35 2,62Rusija 2,38 2,17Kinija 2,46 2,32Kanada 3,31 3,4Esti ja 4,18 4,11Bulgarija 4,2 4,25Slovėnija 4,35 4,25Latvija 4,48 4,28Lenkija 4,48 4,35Liuksemburgas 4,49 4,07Ispanija 4,59 4,35Lietuva 4,64 4,3Japonija 4,72 4,5Austrija 4,76 4,56Vengrija 4,82 4,73Malta 4,87 4,49Šveicarija 4,92 4,64Čekija 4,98 4,88Slovakija 5,08 4,66Airija 5,25 4,94Italija 5,32 4,87Portugalija 5,35 4,63Vokieti ja 5,46 4,8Švedija 5,49 5,46Prancūzija 5,56 4,94Suomija 5,63 4,73Graikija 5,73 5,04Danija 5,78 5,3Belgija 5,8 4,97Olandija 5,9 4,83Norvegija 6,58 6,1

Brangstant degalams lietuviai savo kelionių automobiliu netrumpina

Kas ketvirtas lietuvis per dieną automobiliu nurieda nuo 50 iki 100 kilometrų, o 12 proc. vairuotojų – daugiau nei 100 kilometrų. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Purvinasis Lenos greitkelisPurvinasis Lenos greitkelis

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)10 Sveikata

Roberta TYLAITĖ

Dažniausiai vasarą traumos iš-ti nka dėl neatsargaus elgesio van-denyje, kelyje ar ti esiog lauke. Tam didelės įtakos turi ir nesaikingas al-koholio vartojimas. Vilniaus grei-tosios pagalbos universiteti nės li-goninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas dr. Al-gimantas Pamerneckas teigia, kad žmonės visada turėtų pasitelkti svei-ką protą ir be reikalo nerizikuoti .

Anot A.Pamernecko, viena tragiš-kiausių vasaros traumų patiriama šoki-nėjant į vandenį: „Šokant žemyn gal-va, tikimybė, kad žūsi arba liksi visam gyvenimui neįgalus, didžiulė. Kaklo

trauma ir nugaros smegenų pažeidi-mas kaklo srityje iš esmės yra bilie-tas į kapines.“ Dažniausiai į nežino-mus vandens telkinius šokinėja jauni vaikinai. Vieniems toks šuolis bus sė-kmingas, tačiau kiti gali atsitrenkti į vandenyje slypintį akmenį ar kelmą. „Neriate trise. Du šalia tavęs išniro sė-kmingai, o tu – lavonas, tavo gyveni-mas baigėsi“, – pateikia pavyzdį gydy-tojas. Jis pataria prieš šokinėjant kuo geriau ištirti vandens telkinio dug ną, pabraidyti, paklausinėti vietinių.

Po tokių nesėkmingų šuolių ken-čia ne tik pats jaunuolis, bet ir visa šeima. „Jei paralyžiuojama viskas, kas žemiau kaklo – kojos, rankos, sutrin-ka šlapinimosi, tuštinimosi funkcijos.

Šie žmonės patys nepasituština, jiems tenka daryti klizmas. Jie patys nepasi-šlapina, į šlapimo takus vedamas kate-teris, per kurį į šlapimo pūslę gali pa-tekti infekcija. Nuolatinis sauskelnių naudojimas, šlapimo kvapas, pragulos, infekcijos, klizmos – tiek daug bėdų užgula šeimos pečius. Ta šeima tiesiog iškrenta iš visuomeninio gyvenimo“, – dėsto A.Pamerneckas. Ilgai prasikan-kinę tokie ligoniai neretai numiršta nuo įvairių komplikacijų.

Kaip mirtiną derinį traumatolo-gas įvardija neatsargumą ir alkoholio vartojimą.

Gydytojo A.Pamernecko teigimu, mažiau rizikinga į vandenį šokti ne galva, o kojomis.

Jolanta KURAITYTĖ

Norime to ar ne, bet kai karšta – prakaituojame smarkiau. Vilniaus universiteti nės ligoninės Santariš-kių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė doc. dr. Mati lda Bylaitė aiškina, kad prakaitavi-mas – labai reikalinga organizmo funkcija. Anot jos, prakaituojant ne ti k pašalinamos organizme su-sidariusios toksinės medžiagos, druskos, bet ir išsiskiria kai kurie vaistai, prieskoniai, reguliuojama organizmo temperatūra. Pasitaiko žmonių, kurie turi mažiau prakai-to liaukų, negali normaliai prakai-tuoti , todėl aktyvesnė fi zinė veikla karštą dieną juos gali privesti prie peršilimo, karščio šoko.

Intensyviau prakaituoja žmonės, kurie sportuoja, gyvena aktyviai, pa-tiria stresą ar yra genetiškai tai pavel-dėję. Jei žmonės vartoja aštresnį mais-tą, geria tonizuojančius, alkoholinius gėrimus, stiprią kavą, arbatą, tuomet ir prakaitas gali būti aštresnio, nema-lonaus kvapo. Medikė pataria visada laikytis asmens higienos ir naudoti dezodorantus: „Nereikia pamiršti, kad tose pačiose patalpose dirba kolegos, yra žmonių, važiuojančių tuo pačiu autobusu ar troleibusu, todėl reikėtų gerbti aplinkinius. Žmonės yra jaut-rūs kvapams, ypač per karščius. Esant gausesniam prakaitavimui, vertėtų iš-bandyti ir antiperspirantus.“

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad prakaituoja ne tik pažastys, bet ir del-nai, padai, visas kūnas. Ypatingą dė-mesį reikėtų skirti padams: kasdien drungnu vandeniu plauti kojas, dėvėti kuo natūralesnę, ne sintetinę avaly-nę, galima naudoti antiperspirantus, specialius kremus. Jei prakaitavimas itin didelis ir jokios priemonės nepa-deda, pacientams siūlomos botulino toksino injekcijos, kurios pusę metų efektyviai suvaldo prakaitavimą. Tie-

sa, ši procedūra nepigi, tačiau labai veiksminga.

Vis dėlto itin gausiai prakaituojant reikėtų susimąstyti apie to priežastis. „Atkreipkite dėmesį, ar nepadidėjo fi zinis aktyvumas, nepasikeitė hobis, nepervargstate, ar nepadaugėjo stre-so šeimoje, įtampos darbe“, – galimas priežastis vardija M.Bylaitė. Jei pra-kaitavimo negalite paaiškinti, tai gali būti ne tik endokrininių liaukų pa-tologijos, cukrinio diabeto ženklas, bet ir rimtos ligos, pavyzdžiui, krau-jo vėžio, pirmas požymis. Sunerim-ti reikėtų, jei smarkiai prakaituojate naktimis, atsibundate šlapias. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų tikslią diagnozę.

Prakaituojame, kad neperkaistume

Šokant žemyn galva, ti kimybė, kad žūsi arba liksi visam gyvenimui neįgalus, didžiulė.Raimundo Šuikos nuotrauka

Atsargumas gėdos nedaro

Gydytojos patarimai:• Karštą dieną gerkite daug

vandens, geriausia mineralinio, kad atsikurtų vandens ir natūra-lių druskų kiekis organizme. Ta-čiau valgomosios druskos never-tėtų padauginti .

• Budriai stebėkite mažų vaikų, kūdikių aktyvumą ir prakaitavimą. Jų termoreguliacinė sistema nėra iki galo susiformavusi, todėl or-ganizmo vandens balansas labai greitai sutrinka.

• Dėvėkite natūralaus pluoš-to medvilninius, neprigludusius drabužius, avėkite natūralią, atvi-rą avalynę.

• Norėdami išvengti nemalo-naus kvapo, venkite sti muliuojan-čių gėrimų, alkoholio, pikanti škų aštrių prieskonių.

• Dažnai prauskitės drungnu vandeniu, ypač labiau prakaituoti linkusias vietas.

• Naudokite prakaito kvapą mažinančius dezodorantus ir jį stabdančius anti perspirantus.

• Prakaituojant dėl streso, pra-vartu užsiimti joga, išmokti kon-troliuoti emocijas.

Aurelija MEŠKAITĖ

Dauguma žmonių per atostogas keliauja, o kai kurie išvyksta į iti n eg-zoti škus kraštus. Šiuo metu Londone gyvenanti s kaunieti s Donatas Pu-zaras aplankė 60 pasaulio šalių: ke-liavo po Europą, Afriką, Viduriniuo-sius Rytus, Aziją. Vaikinas pasakoja, kad kelionių metu neretai susiduria su įvairiomis sveikatos problemo-mis, tačiau kuo daugiau keliauja, tuo daugiau pati rti es įgyja, todėl kita ke-lionė jau būna lengvesnė.

Būti na pasiruošti

Donatas dažniausiai keliauja po turistų mažai lankomas vietas, kur di-desnė ligų, infekcijų rizika, todėl sten-giasi pasidomėti informacija apie ligas ir sveikatos sistemą tose šalyse, pasi-skiepija. Tačiau vaikinas pripažįsta: kelionėms pasiruošęs geriau, daugelio probleminių situacijų jis galėjo ir ne-patirti. Pavyzdžiui, jei nebūtų taupęs: „Galėjau pirkti brangiau kainuojantį maistą, kur sanitarinės sąlygos atro-dė padoresnės, arba negerti bet kokio vandens.“ Daug naudingos informa-cijos, kaip apsisaugoti, anot Donato, galima sužinoti bendraujant su vieti-niais gyventojais.

Sveikatos mokymo ir ligų pre-vencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus ve-dėja Rūta Babravičienė teigia, kad no-rint išvengti virškinimo problemų ke-lionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą. Ke-liaujantiesiems patariama negerti ne-virinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Anot jos, daž-nai kelionėse pasitaikantis virškini-mo sutrikimas – viduriavimas. „Už-sienyje mūsų virškinimo traktą staiga užplūsta galybė jam svetimų mikro-organizmų, tarp jų pasitaiko ir ligų sukėlėjų. Organizmas nuo jų ginasi jam įprastu būdu – viduriavimu“, – aiškina specialistė.

Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka ne-gazuotas mineralinis vanduo. Trum-pas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus orga-nizmo valymasis. Tačiau jei viduriavi-mas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguis-tumas, svaigsta galva, pakyla tempe-ratūra, vemiate ar išmatose pastebi-te kraujo – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus,

gydytoją būtina informuoti, kad bu-vote išvykęs.

Apsaugo skiepai

Vykstant į egzotiškas šalis, R.Babravičienė pataria pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų li-kus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali pri-reikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydy-tojas specialistas. Gydytojas įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidu-rių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt. Specialistė aiškina, kad pavojinga liga maliarija susergama, jei įkanda šį parazitą pernešantis uodas. Ypač didelė tikimybė ja užsikrėsti yra Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afri-koje, Pietų Azijoje, Vidurio Rytuose. Reikėtų vengti maliarinių uodų įkan-dimų, o profi laktiškai galima vartoti vaistus, tačiau, anot R.Babravičienės, labai svarbu laikytis šių vaistų varto-jimo instrukcijos.

Vertėtų pasiimti vaisti nėlę

Specialistės rekomenduoja į kelio-nę pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus rastumėte bet kurioms aplinkybėms tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elasti-nio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat varto-jate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamirškite gydytojo recepto. Preparatų nuo alergijos vertėtų turė-ti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai sureaguoti į egzotišką maistą, auga-lus, vabzdžių įkandimus.

Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie la-bai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsi-moms mamoms R.Babravičienė išvy-kas pataria tik antrojo nėštumo metu, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeiti-mų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad truk-dytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms reko-menduojama atsisakyti kelionių į to-limas šalis, nes nepatartina skiepytis. Išsiruošus į bet kokią kelionę pravers papildomas sveikatos draudimas, o keliaujantiesiems Europoje naudinga bet kurioje teritorinėje ligonių kasoje užsisakyti Europos sveikatos draudi-mo kortelę. Apsidraudusiesiems pri-valomuoju sveikatos draudimu ji iš-duodama nemokamai.

R.Babravičienė teigia: norint mė-gautis kelione, užtenka šiek tiek ja pa-sirūpinti iš anksto.

Susiruošus į tolimą šalį būti na imti s specialių apsaugos priemonių.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Keliautojas Donatas Puzaras mėgsta turistų mažai lankomas vietas, bet ir pavo-jus sveikatai jose didesnis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Mėgauti s kelione geriau sveikam

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 11Sodo lapas

(Užs. 268)

Nijolė BARONIENĖ

Atsiradus galimybei augalus so-dinti ne ti k pavasarį, dažnas vasa-ros viduryje įsigyja iš medelynų ar augalininkystės centrų vazonuose parduodamus augalus. Tinkamai pa-sodinti bei prižiūrimi iki rudens jie puikiai įsišaknija ir puošia sodybą.

Pasirinkimas didelis

Sumaniusiesiems savo namų val-das apsodinti gyvatvore, dendrologė Irena Noreikienė sakė, kad galima pa-sirinkti visais metų laikais žaliuojančią ar numetančią lapus gyvatvorę. „Šiau-rinėje sodybos pusėje geriau sodinti atsparius žvarbiam vėjui ir šalčiams lapuočius – ligustrus, gudobeles, kau-kazines slyvas, sedulas, pūslenius, kau-lenius. Šiuos medžius ir krūmus gali-ma karpyti. Pavėsį mėgsta kukmedžiai ir darželinės hortenzijos, tačiau reikia atsiminti, kad jos leidžia atžalas“, – patarė specialistė. Didžiausias augalų pasirinkimas saulėtai vietai. Galima sodinti visžalius, spygliuočius koloni-nius kadagius ‘Skyrocket‘, paprastuo-sius kadagius ‘Hibernica‘, kolonines tujas. Įspūdingai atrodys tujos ‘Sma-ragd‘. Išvardytų augalų nereikės kar-pyti, nes jų formą lemia veislė.

Geriau jaunesni augalai

Dendrologė pataria nesižavėti puskiparisiais. Jų gyvatvorė bus gra-

ži, bet neilgaamžė. Po šaltesnės žie-mos puskiparisiai iššals arba stipriai apšalę nuruduos. Šalčiui jautrios ir raudonlapės kaukazinės slyvos. „Jei bijote, kad gyvatvorė neiššaltų, ga-lima sodinti alyvas, putinus, gudo-beles, ginalinius klevus, skroblus, Zybolto obelis, pūslenius, ligustrus, kaulenius, – vardijo specialistė, – ta-čiau reikia atsiminti, kad karpomi krūmai ir medžiai nežydės. Jei nori-te neaukštos ir žydinčios gyvatvorės, reikia rinktis japoninę lanksvą arba sidabrakrūmius.“

Pasak dendrologės I.Noreikienės, norintieji suformuoti gražią karpomą gyvatvorę turi sodinti jaunus auga-lus. „Klysta manantieji, kad pasiso-dinę ūgtelėjusius augalus galės iškart džiaugtis gražia karpoma gyvatvo-re, – perspėjo I.Noreikienė. – Vien-mečiai ar dvimečiai augalai geriau su-tankėja nei senesni. Iš jaunų augalų galima lengvai suformuoti neperma-tomą pageidaujamo pločio gyvatvo-rę. Pasodinus pirmaisiais metais gy-vatvorė nesiau rinama, laukiama, kol medeliams ir krūmams užaugs šoni-nės šakelės, taigi karpomas tik viršus. Sezono metu gyvatvorės karpomos mažiausiai du kartus. Jei formuojama žema ir tanki gyvatvorė, augalai kar-pomi 3–4 kartus per vegetaciją.“

„Pikta“ ir nepraeinama

Jei teritorija neaptverta, galima sodinti gerai sutankėjančius spy-

gliuotus augalus, pro kuriuos ne-praeis nei žmogus, nei žvėris. Tokia gyvatvorė, anot dendrologės, namus saugos geriau už tvorą. „Ilgaamžiš-kiausios ir „pikčiausios“ yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės, – sakė pašne-kovė. – Dvimečius, trimečius sodi-nukus reikia sodinti 30–40 cm ats-tumu. Jų viršūnė kerpama 30–40 cm aukštyje. Kai augalai pradeda šako-tis, jiems suteikiama norima forma. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinių slyvų, erškėčių ir raugerškių gyvatvorės.“

Eilės ir atstumai

Siaurai gyvatvorei augalai sodi-nami viena eile, plačiai – šachma-tiškai dviem eilėmis. „Tujų ir kitų visžalių spygliuočių negalima so-dinti dviem eilėmis, – perspėjo den-drologė. – Jei formuojama karpoma gyvatvorė iš vakarinių tujų, medeliai puikiai sutankėja ir galima palaiky-ti norimo aukščio ir pločio formą. Koloninės tujos ir kadagiai suaugs ir susiglaus nekarpomi. Svarbu nesu-

sodinti jų per tankiai, nes nenume-tantys spyglių ir lapų visžaliai au-galai gali išplikti arba pradėti sirgti grybelinėmis ligomis. Geriausias atstumas – 70–80 cm. Lapuočiai sodinami tankiau – viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatiš-kai 30 x 30 cm.“

Būti na prižiūrėti

Pasak specialistės, šalia gyva-tvorės sodinant kitus augalus svar-bu išlaikyti tinkamus atstumus. „Jei auginate aukštą medelių, o ne krū-mų gyvatvorę, vaismedžius ir vais-krūmius nuo jos sodinkite 8 metrų atstumu, – patarė I.Noreikienė. – Derlių duodantys augalai turi augti 4 metrų atstumu nuo kaulenių, li-gustrų, sedulų, lanksvų, sidabrakrū-mių, žilakrūmių gyvatvorės. Gyva-tvorė „neapvalgys“ šalia pasodintų augalų, jei bus patręšta. Žaliąja te-ritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti po-medžius, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais.“

Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpinti s, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais. Autorės nuotrauka

Rūta LAUKAITYTĖ

Pasak biologės, augalų kolekci-ninkės Danguolės Šereikienės, van-dens telkinys ne ti k pagyvina aplin-ką. Jame galima „prisodinti “ daug įvairių augalų rūšių.

„Reikia nepamiršti, kad dalį van-dens telkinio paviršiaus turi dengti vandens augalų lapai. Jie sudarys še-šėlį ir neleis gausiai augti dumbliams. Karštomis vasaros dienomis vanduo

po lapais ne taip įkaista, o tai labai svarbu, jei tvenkinyje yra žuvų ir kitų vandens gyvūnų“, – sakė pašnekovė.

Dažniausiai įsirengusieji tvenkinį galvoja, kaip jame pasisodinti vandens lelijų. Puikūs jų žiedai išsiskleidžia ryte ir užsiskleidžia vakarop arba prieš lietų. Vienas žiedas žydi 3–4 dienas. „Geriausias laikas sodinti vandens le-lijas – gegužės–birželio mėn., nors ga-lima jas sodinti ir iki rugpjūčio. Sodi-nama į krepšius ar dėžes, kurios turi

būti su skylutėmis šonuose, – perspėja augalų kolekcininkė. – Sodinimui tin-ka molinga daržo žemė, į kurią labai gerai būtų įmaišyti perpuvusio karvės mėšlo. Sodinant lelijas reikia kruopš-čiai paskleisti šaknis, senesnes ar pa-juodusias išpjauti aštriu peiliu.“

Pasodinus lelijas, D.Šereikienė pataria žemės paviršių užberti 2 cm žvyro ar smulkių akmenėlių sluoks-niu. Lelijas rekomenduojama sodinti į 30 x 50 cm dydžio ir bent 20 cm gylio dėžes ar krepšius. Kad vandens leli-jos gerai augtų ir žydėtų, saulė tven-kinį turi apšviesti ne mažiau kaip 5 valandas per parą. Nesodinkite lelijų prie fontanų ar krioklių, joms patinka ramus vanduo. Didžiausią problemą kelia lelijų žiemojimas, ypač jei tven-kinys negilus ir žiemą iki pat dugno užšąla. Tokiu atveju lelijas rudenį rei-kia pernešti žiemoti į rūsį.

augalai.net

Vandens lelijoms pati nka ramybė

Gyvatvorės turi būti genimos reguliariai. Daugumą gyvatvorių reikia genėti bent du kartus per metus. Genėjimas vasarą pasparti na ūglių augimą, dėl to neišretėja gyvatvorės apačia. Naujų ūglių augimą skati na ir reguliarus tręšimas, laistymas. Pavasariais verta patręšti azoto trąšomis. Jei pamatėte, kad jūsų gyvatvorė apačioje prie žemės yra gerokai praretėjusi, suteikite jai tokią formą, kad apati nes šakas pasiektų saulės spinduliai. Dėl daugelio augalų plasti škumo galite suformuoti įvairiausių formų fi gūras.

Gyvatvorė ir puošia, ir saugoNusprendusieji vietoj mūrinės, metalinės ar medinės tvoros pasisodinti gyvatvorę turi atsiminti , kad rūpesčių su gyva tvora užteks visais metų laikais.

Joana GIEDRAITYTĖ

Iš visų augalų ligų didžiausią dalį (per 80 proc.) sudaro grybinės ligos. Laiku apsaugoję savo daržo-ves nuo ligas sukeliančio grybelio, sulauksite gausaus derliaus.

Grybeliai lengvai patenka į nusilpu-sių augalų audinius. Pastebėję, kad ant augalų atsirado grybinės ligos požy-mių, skubiai nuskinkite pažeistus lapus ir naudokite biologinius preparatus, į kurių sudėtį įeina leciti nas. Galima pa-ruošti organinių trąšų.

Pvz., svogūnų ir česnakų ištrauka neleis plisti grybeliams. Tokiam nuo-virui paruošti imkite 500 g svogūnų ir česnakų, užpilkite juos 10 l vandens ir kurį laiką palikite, kad pritrauktų. Paskui paruoštą ištrauką praskieskite 10 dalių vandens ir palaistykite dirvą.

Veiksminga priemonė nuo grybi-nių ligų yra dirvinių asiūklių nuoviras. Norint išsaugoti sveikus augalus, labai svarbu juos ti nkamai prižiūrėti . Nepa-tarti na pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sie-nelės tampa porėtos, o tai leidžia gry-belio sporoms lengvai patekti į augalo audinius.

Jei netaupote vietos ir daržovių ne-susodinote pernelyg tankiai, tai po lie-taus ar laistymo greičiau išdžiūva lapai, nesusidaro palankios sąlygos ligai plis-ti . Laistant reikia stengti s nesudrėkinti lapų, sti ebų, žiedų ar vaisių. Geriausias laikas laistyti – pavakarys, o vanduo turi būti drungnas. Kartą per mėnesį daržo-vių daigus nupurkškite augalų nuovi-rais. Jei norite, kad dirva kuo ilgiau išlik-tų drėgna, tarpus tarp daržovių būti nai mulčiuokite smulkintais lapais, nupjau-ta žole ar šiaudais.

Vietoje daug azoto turinčių trąšų naudokite kalio trąšas, augalams gali būti naudingas žaliosios piktžolių masės nuoviras. Dirvinių asiūklių nuoviras turi daug silicio rūgšti es. Jis sti prina augalų audinius, todėl grybelio sporoms sun-ku prasiskverbti . 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilkite 10 l vandens ir palaikykite parą. Tada nuovirą pavir-kite pusę valandos. Jį atvėsinkite ir su-maišykite su 5 dalimis vandens. Vėliau juo nupurkškite augalus.

Kaip darže apsieiti be chemijos

GK archyvo nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas12 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)GyvenimasMonika PAVASARYTĖ

Kai prieš dvidešimt vienerius metus Lietuvoje dainavo Sąjūdžio revoliucija, krepšinio legenda Ša-rūnas Marčiulionis vienas pirmųjų iš Europos ir dar sovietų kariuome-nės kontroliuojamos Lietuvos pra-siveržė pro geležinę uždangą užka-riauti iki tol lietuviams nepažintos sti priausios pasaulyje NBA lygos.

1989-aisiais palikęs Vilniaus „Sta-tybą“ Šarūnas pradėjo savo pirmąjį sezoną klube „Golden State War-riors“. Pradžia nebuvo lengva, kaip ir vėlesnis krepšinio bei verslo kelias.

Daugeliui Lietuvos krepšininkų pirmosios galimybės išvykti žaisti į už-sienį atsivėrė po Geros valios žaidynių Maskvoje 1986-aisiais, kai lietuvius, žaidusius tuometinėje SSRS rinktinėje, pastebėjo Amerikos Atlantos „Hawks“ klubo savininkas Denis Terneris.

1988-aisiais SSRS rinktinė nu-galėjo amerikiečius. Ši pergalė tapo dar vienu įrodymu, kad lietuviai, ku-rių visas būrys žaidė tuometinėje rinktinėje, – puikūs kovotojai ir ga-būs krepšininkai.

Pralaužęs geležinę uždangą

Ar 1989-aisiais į JAV išvažiavo-te jau kaip Lietuvos atstovas, ar dar kaip SSRS?

Prašymą išvažiuoti rašiau kaip SSRS rinktinės narys. Visus dokumentus iš-vykti į JAV padėjo susitvarkyti šachma-tininko Gario Kasparovo juristai.

Atvykęs į JAV nepatyrėte šoko? Ar sunkiai prita-pote naujajame pasaulyje?

Kai atvykda-vau rungtyniauti į JAV, važinėdamas autobusu iš vienos salės į kitą tik dai-rydavausi pro lan-gą ir stebėdavau va-karietišką gyvenimą. O kai jau reikėjo įsi-kurti, įsitraukti į tre-niruočių sistemą, kuri tuo metu buvo visiškai kitokia nei Lietuvoje ar SSRS, ištiko psicholo-ginis šokas. Pagaliau ir mano anglų kalba buvo tik buitinio lygio. Maž-daug metus jutau vadi-namąjį šuns sindromą – supranti, ką tau sako, bet atsakyti tinkamai negali ir tik link-čioji. Reikėjo išmokti daugybę spor-to terminų, kad galėčiau žaibiškai reaguoti į trenerių nurodymus. Ne-visavertiškumo komplekso atsikra-čiau tik normaliai išmokęs susikal-bėti angliškai.

Dažnai grįždavote į Lietuvą? Juk tai buvo įdomus metas, prasi-dėjo nepriklausomybės kovos?

Kai buvo skelbiama Lietuvos ne-priklausomybė, buvau Amerikoje. Kai išvykau, parvažiuoti į Lietuvą turė-jau galimybę 1991 m. vasarą. Tada ir vėliau parveždavau Amerikos lietu-vių suaukotos labdaros – drabužių, maisto, medikamentų, siuntų vaikų namams. Už Atlanto, kaip ir Lietuvo-je, buvo jaučiamas didžiulis tautiečių pakilimas – žmonės pagaliau sulaukė nepriklausomybės tėvynėje paskel-bimo, todėl rėmė ją kiek išgalėdami. Veždavau tas labdaros siuntas, nes su-pratau, kad tai būtina, kad daugeliui Lietuvoje reikia pagalbos.

Per daug susireikšminame

Nenorėjote visko mesti ir grįžti į Lietuvą, nes čia tuo metu vyko vieni reikšmin-giausių praėjusio šimtmečio mūsų šalies istorijos įvykių?

Apie tai net negalėjau pagalvoti, nes buvau pasi-rašęs sutartį su klubu, ir viskas. Privalėjau žaisti.

Ar tai, kad esate iš Lietuvos, jums kaip nors padėjo?

Paprasti amerikiečiai tuo metu nė nežinojo, kur ta Lietuva ir kas joje iš tikrųjų dedasi. Jiems buvo nei šilta, nei šalta.

Mes patys sau, ko gero, prieš dvi-dešimt vienerius metus atrodėme be-veik pasaulio centras, ypač svarbūs...

Ir dabar save laikome per daug ypatingais. Galbūt dėl to nesugeba-me daugelio dalykų įvertinti objek-tyviai ir pasižiūrėti į save iš šalies.

Istorinių pergalių vedlys

Dabar jus daug kas vertina kaip istorinę asmenybę – pirmasis Lie-tuvos krepšininkas, įveikęs geleži-nę uždangą.

Istorine asmenybe savęs nelaikau. Kita vertus, iš tikrųjų buvau atsidūręs iki tol niekam nepatirtoje situacijoje. Dariau tai, ko anksčiau niekas nebu-vo daręs. Juk Lietuvoje buvo sekamas kiek vienas mano žingsnis, tiesiog jau-

čiau tautiečių kvė-pavimą į nugarą. Tai ir padėjo, ir įpareigojo. Negalėjau grįžti į Lietuvą nepritapęs JAV arba kaip pralaimėto-jas. Nenorėjau jaustis kaip bloga inves-ticija. Taip pat supratau, kad, jeigu man pasiseks, ir kitiems Lietuvos krepšinin-kams praskinsiu kelią į NBA.

Kiek kartų žaisdamas JAV buvo-te pakviestas į Lietuvos vyrų krep-šinio rinktinę?

1992, 1993, 1995 ir 1996 metais. Tos rinktinės buvo skirtingos ir jų ly-ginti neįmanoma.1992-aisiais Barselo-nos olimpinėse žaidynėse nacionalinė komanda buvo tarsi Lietuvos simbolis. Patys ją suklijavome, patys pinigų su-metėme kiek galėjome, patys treneriu Vladą Garastą išsirinkome, patys ir medalius iškovojome (juokiasi).

Mūsų šalis pernelyg apsnūdusi

K r e p š i -nį palikote 32

metų, kai tokio amžiaus dau-gelis krepšinin-

kų dar sėkmingai žaidžia. Neviliojo trenerio darbas?

Dar žaisdamas JAV, Lietuvoje įsukau verslą – buvo pastaty-

tas viešbutis ir krepši-nio mokykla. Visu tuo reikėjo rūpintis, todėl

imtis trenerio darbo tie-siog nebuvo laiko.

Pagaliau norėjau ir sau laiko skirti – juk NBA se-zonas trukdavo devynis mėnesius.

Bet ir baigęs krepšininko karjerą dar atstovavote Lietu-

vai – turėjote įgaliotojo amba-sadoriaus rangą. Jį tebeturite?

Šis rangas man buvo su-teiktas, kai Gediminas Vagno-rius pirmą kartą buvo premjeras. Turėdamas jį galėjau nemažai

nuveikti Lietuvos krepšinio labui. Galbūt būčiau galėjęs tarpininkauti ir įsikuriant kokioms nors pasaulio kompanijoms Lietuvoje, deja, valdžia prieš dešimt metų neturėjo realios strategijos – ko labiausiai mūsų šaliai reikia. Panaši padėtis ir dabar. Pasi-žiūrėkime, kaip vystosi kitos mažos Europos šalys – Slovėnija ar Slovaki-ja. Per CNN galima išvysti bėgančią

eilutę su informacija, ko-kie šiose šalyse vers-

lo mokesčiai. O ką Lietuva apie

save pasauliui praneša? Be to, mūsų valdžia nesugebėjo ir iki šiol nesu-geba pasinaudoti žinomais pasaulyje tautiečiais ir jų laimėjimais, kad būtų susidomėta investicijomis Lietuvoje.

Žvaigžde savęs nelaiko

Ar aštuonmetis sūnus Augustas ir dukra Urtė lanko jūsų krepšinio akademiją?

Sūnus krepšinio akademiją lanko antrus metus. Jis neišrankus spor-tui – žaidžia ir futbolą, ir krepšinį, ir lauko tenisą. Pastebiu, kad Augustas nori nugalėti – nori laimėti ir kovo-damas savęs negaili. Ši jo savybė gera ir svarbi kaip sportininkui. Sudarysiu jam visas sąlygas sportuoti ir tobulė-ti. Sportu užsikrėtė ir jaunėlė dukra Urtė. Pamačiusi, kaip brolis sportuo-ja, bando jau kamuolį mėtyti ir atsi-spaudimus daryti. Jeigu ateityje spor-tuos, galėtų pasiekti gerų rezultatų, nes ji – kovinga ir stipri mergaitė. Vyresnioji Kristina, gyvenanti Ame-rikoje, taip pat bandė žaisti krepšinį, bet dabar nebežaidžia. Ji kitokia.

Kaip niekas kitas turėjote unika-lių galimybių likti Amerikoje ir ten pastatyti tą pačią krepšinio mokyk-lą ar viešbutį. Kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą?

Matyt, turiu vadinamąjį ungurio instinktą. Kita vertus, jei ilgiau bū-čiau gyvenęs su amerikiete, šeima būtų labiau susaisčiusi mane su JAV. Juk ne vienas lietuvis liko už Atlan-to ne dėl to, kad nenorėjo grįžti į Lietuvą, o dėl to, kad ten sukūrė šei-mas su amerikietėmis.

Daugeliui lietuvių jūs – žvaigždė, legendinis krepšininkas. Toks santy-kis jums labiau trukdo ar padeda?

Man tiesiog pasisekė, kad gyve-nau tokiu istoriniu laiku. Kaip dabar madinga, žvaigždinis būti tikrai ne-sistengiu ir man to nereikia. Su vi-sais bendrauju vienodai. Kai žmogus

gyvenimo kartelę pakelia aukščiau už savo galimybes, ją labai sun-

ku nuleisti. Aš nesistengiu jos pakelti tiek, kad negalėčiau

įveikti aukščio.„Ieva“

Gyvenęs Gyvenęs ir žaidęs ir žaidęs ypati ngu ypati ngu istoriniu istoriniu laikotarpiulaikotarpiu

Šarūnas savo įspūdingą sporti nę karjerą pradėjo Vilniaus „Statybos“ klube. Eltos ir GK archyvo nuotraukos

Š.Marčiulionis NBA lygoje pasižymėjo kieta gynyba.

„Kaip dabar ma-dinga, žvaigž-dinis būti ti k-rai nesistengiu ir man to ne-reikia,“ – sako olimpinis čem-pionas, o da-bar verslininkas Š.Marčiulionis.

Gimtasis kraštas 132011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) Kelionės

Eglė JASIŪNIENĖ

Trečdalį pasaulio išmaišęs vil-nieti s keliautojas Vytautas Gaučys su bendražygių grupe sėkmingai įkopė į aukščiausią Aliaskos kal-nagūbrio ir visos Šiaurės Amerikos viršūnę – Makinlį.

Tik pusę pasiekia ti kslą

Kelionei į Aliaską lietuviai rengė-si porą metų. Anot Vytauto, tai nor-malus laikotarpis išsiruošti į tolimąją šiaurę: reikia įsigyti aprangos ir įran-gos, atsparios 30–40 laipsnių šalčiui ir stingdančiam vėjui, Makinlio vir-šukalnėje kartais siaučiančiam net 160 km/val. greičiu. Lietuvos alpinistai įsigijo geriausios Europoje ir pasauly-je mantos. „Niekas ten nerizikuoja“, – kaip ledkirčiu nukerta Vytautas.

Užtrunka gauti JAV vizų, užsiregis-truoti, sumokėti mokesčius ir pateikti duomenis apie ankstesnę patirtį kal-nuose. Pastaruoju reikalavimu sten-giamasi atbaidyti avantiūristus, pavyz-džiui, iš Pietų Afrikos, Pietų Korėjos ar Amerikos, vykstančius į Makinlį tik todėl, kad jis yra arčiausiai. „Visi į Ma-kinlį atskridę europiečiai į jį įkopia – skystablauzdžiai nevažiuoja, – sako Vytautas. – Kelionė yra brangi, tad vyksta tik tie, kurie nori ir gali įkop-ti.“ Tuo tarpu iš viso į šalčiausią viršu-kalnę sėkmingai užsiropščia tik pusė kopiančiųjų.

Laikraštį galima skaityti ir mėnulio šviesoje

Didžiausiame Aliaskos mieste An-koridže nėra dangoraižių – čia stovi dažniausiai vienaaukščiai žemės spal-vų pastatai, nemažai jų suręsta iš me-džio. Suvenyrų krautuvėlės, žuvies res-toranėliai ir net maisto parduotuvės vilioja turistus lokių iškamšomis.

„Atvykus į svečią šalį pirmiausia reikia paragauti alaus ir pažiūrėti, ar jis nėra geresnis už lietuvišką“, – juo-kiasi Vytautas. Paprašęs atnešti geriau-sio keliautojas nustebo taurėje išvydęs skaisčiai oranžinį gėralą, paska-nintą apelsino griežinėliu. Pasirodo, tai buvo ne-alkoholinis vaisinis Sietlo alus.

Didžiausias Aliaskos deli-katesas – laši-šinės žuvys ir jūros gėrybės. Jų prigaudo-ma tiek, kad pakanka ir ki-toms valstijoms. Į Sietlo žuvų tur-gų produkcija irgi gabenama iš Aliaskos. Pirkėjams brukte bruka-mos krevetės, raibuliuojančių jūros akmenėlių spalvos omarų uodegos, o karališkieji krabai tarsi girdamie-si žnyplėse laiko užrašus „Fat crab“ (riebus krabas).

Žuvį nepopuliaru rūkyti – ji ke-pama arba verdama. Nemažai jūros gėrybių sužvejojama ir iš trijų pusių Ankoridžą supančioje Kuko įlanko-je. Iš ketvirtosios miestas remiasi į akinamai baltus kalnus.

Aliaska lietuvius pasitiko gana švelniu oru. Kalnų baltumo įspūdį nu-stelbė baltosios naktys. Beveik mėnesį po Amerikos šiaurę keliavę alpinistai taip ir neregėjo sutemų. „Ankoridže prieblanda trunka apie valandą, bet vis

tiek galima skaityti laikraščius“, – pa-sakoja Vytas. Čia trumpiausios nak-tys būna birželio 15–24 dienomis, o kalnuose apskritai netemsta.

Kalnų taksi

Aukščiausias Šiaurės Amerikos kalnas Makinlis priklauso Aliaskos kalnagūbriui, apie 1000 km besidrie-kiančiam per centrinę valstijos dalį ry-tų-vakarų kryptimi. Kalną tuometi-nio Respublikonų partijos kandidato į prezidentus Viljamo Makinlio var-du 1896 metais praminė vienas auk-so ieškotojas – šitaip jis norėjo išgar-sinti aršų aukso standarto šalininką ir

atsikirsti burnojantiems sidab ro kasyklų sa-

vininkams. Ma-kinlio pavadi-

nimas labiau

paplitęs Eu-ropoje, o Alias-koje populiaresnis se-nasis – atabaskų indėnų duotas vardas Denali (Aukštasis).

Arčiausiai Denali esanti gyvenvie-tė – Talketna. Nedideliame miestely-je negausu gyventojų – tik apie 600. Čia kasmetės žiemos šventės šurmu-lyje renkamas šauniausias kalnietis ir Šiaurės amazonė. Talketnoje lietu-viai išklausė paskaitą, kaip elgtis kal-nuose, ir gavo... du maišus šiukšlėms parsinešti. Kalnuose šiukštu nega-lima šiukšlinti, net gamtiniai reika-

lai atliekami keliose vietose įreng-tuose stacionariuose tualetuose ar į tarpek lius. Baltas spindintis sniegas rodo, jog šios taisyklės niekas nelau-žo. Alpinistai iš anksto įspėjami, kad bus tikrinami, ar parsinešė atliekas (šiukšlių maišai sveriami ir lyginami su kitų turistų parsigabentais).

Lietuviai netruko įsitikinti, jog kalnuose – ideali švara. Talketnoje li-kus valandai iki išskridimo vienas ke-liautojas iš jų grupės smarkiai įsipjovė pirštą – teko siūti. Per 13 dienų steri-lioje kalnų aplinkoje pirštas sugijo.

Kelionė į Makinlio viršūnę prasi-deda 2200 metrų aukštyje, Kalhitnos ledyne. Į šią stovyklavietę atskraidina Talketnos taksi, kurių, anot keliauto-jų, čia daugiau nei lėktuvų Vilniaus oro uoste. Alpinistai apsiauna šiltus arktinius batus dvigubu padu, pasi-ima ledkirčius, užsiverčia 40–50 kg

kuprines, sėda į lėktuvą ir jau po pusės valandos nusileidžia

Kalhitnoje.Ypač pavojin-

gose vietose ten-ka eiti susirišus. Plyšių plotis kartais siekia iki 15 metrų, todėl du žmo-nes rišanti vir-vė privalo būti

bent 20 metrų – vienam įsmukus į tarpeklį, kitas gali jį išlaikyti. Kol kelias ledynu nestatus, kai kur net nuožulnus, alpinistai mantą gabena-si rogėmis, o per gurgždantį sniegą klampoja iš odos nupintais sniegžen-giais – slides primenančiais įrengi-niais riestu galu, tik 3–4 kartus pla-tesniais ir trumpesniais.

Čia vienintelės spalvos – melsvai balta sniego ir vaiskiai žydra dan-gaus, dar ryškesnės dėl kaitrios sau-lės. Tik vakarais, pasikeitus spin-dulių lūžio kampui, šešėliai įgauna nežemišką violetinį atspalvį.

Septintą kelionės dieną pasiekę 5200 metrų aukštį ir rimtai pasiruošę lemiamam žygiui į viršūnę alpinistai taip ir nepajudėjo iš stovyklos – už-klupo pirmoji pūga.

Tądien lietuviai į kalną įkopė ant-rieji – juos aplenkė niujorkiečių gru-pė. Nedidukėje viršūnėje telpa penki ar šeši žmonės. Vytautas Gaučys ap-gailestauja, kad pasitaikė debesuota diena – baltiems kamuoliams ran-gantis apie snieguotas uolienas buvo matyti vos viena viršukalnė.

Reikėjo skubėti – apačioje eilės laukė suomiai ir norvegai. Viršukal-nė – toli gražu ne kelionės pabaiga. Visi nelaimingi atvejai Makinlyje ir dauguma alpinizmo istorijoje įvyko leidžiantis, kai jėgos išsekusios, dė-mesys atbukęs. Retkarčiais teko eiti atbulomis, kad vieni raumenys pail-sėtų, o kiti padirbėtų. Bjūrantis oras vertė skubėti.

Kiek kainuoja oras?

Lietuviai buvo pasiruošę kopti 19 dienų, bet nuo kalno nusileido 13 paros vakarą. Sutaupytas laikas – puiki proga pasižvalgyti po valstiją. Jie išsinuomojo automobilį ir pajudėjo šiauriausiu am-žino įšalo žemės greitkeliu, jungiančiu pramoninį miestą Ferbanksą ir Siuar-do uostą Kenajo pusiasalyje.

Aliaskos miestuose važinėjama išklerusiais kledarais – čia automo-biliai, kaip ir visi daiktai, tarnauja iki pabaigos. Amerikiečiai ne tik tau-pūs, bet ir išradingi – atvykėliams pardavinėja maišelius su aukso smil-čių žiupsniais bei buteliukus, pripil-dytus... Aliaskos oro.

Aliaska – bene mėgstamiausia turistų Amerikos valstija. Kiekvie-ną dieną Siuardo uoste prisišvartuoja kruizinis laivas su trimis tūkstančiais žmonių. Šis Kenajo pusiasalio uostas vilioja vandenyno faunos mylėtojus. Nedidukais laiveliais jie plukdomi į garsiuosius Kenajo fi ordus stebėti jū-ros liūtų, ruonių, banginių ir paukš-čių. Vienas gražiausių paukščių – pa-pūgą primenantis pufi nas oranžiniu snapu. Aliaskoje jo vardu vadinami restoranai ir parduotuvės.

balsas.lt

Nepakartojamas ledinės Aliaskos žavesys

Ankoridže prieblanda trunka apie valandą, bet vis ti ek galima skaityti laikraščius. GK archyvo nuotraukos

Aliaskos miestuose važinėjama išklerusiais kledarais – čia automobiliai, kaip ir visi daiktai, tarnauja iki pabaigos.

Aliaskos didybę ir platybę nusako pusiasa-lio pavadinimas — senųjų gyventojų aleutų kalba Aliaska reiškia Didžiąją žemę.

Rusų laikus pri-mena slaviški vie-tovardžiai: Miko-lajevsk, Ninilčik, Russian Lake (rusų ežeras).

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)14 Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Prieštaringų verti nimų kasmet sulaukianti s muzikos festi valis „Vel-nio akmuo“, kurį bando užgniaužti dvasininkai ir kuris jau yra patekęs į teisėtvarkininkų akiratį , su kuo tai-kiausiomis nuotaikomis jau šį savait-galį Anykščių Dainuvos slėnyje įvyks trečią kartą.

„Velnio akmuo“ prasidėjo ketvir-tadienį įžanginiu trijų jaunų Lietu-vos grupių pasirodymu didžiųjų fes-tivalio koncertų išvakarėse. Nuo to momento įsisukęs veiksmas įtrauks festivalio lankytojus į muzikalią, po-zityvią ir energingą savaitgalio iš-kylą klausant daug gyvos, kūrybiš-

kos muzikos iš įvairių pasaulio šalių.Kaip ir kasmet didžiojoje sceno-je pasirodys daugiau nei 20 grupių iš Norvegijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Italijos ir JAV. Itin galingas lietuviškos muzikos desan-tas – net devyni kolektyvai. Anot or-ganizatorių, šiemet nėra svarbiausių, svarbesnių ar pagrindinių grupių. Su-rinktos tikrai stiprios ir kiekvieną sti-lių savitai reprezentuojančios koman-dos. Tačiau verta paminėti sunkiosios muzikos pasaulyje puikiai žinomus ir dominuojančias pozicijas užimančius metalo grandus. Tai britai „Benedicti-on“, vieni sėkmingiausių ir ryškiausių

death metalo veteranai amerikiečiai „Inquisition“, išsiskiriantys nesume-luota ideologija ir profesionalumu, italai „Forgotten Tomb“, vieni iš de-presyvaus metalo pradininkų, taip pat švedai „Octovber Tide“ ir norvegai „Susperia“.

Deja, viena iš anksčiau paskelbtų grupių, death metalą grojantys pran-cūzai „Destinity“, neatvyks dėl nepa-lankiai susiklosčiusių aplinkybių.

„Velnio akmens“ programoje svar-bią vietą užims kūrybinės dirbtuvės – Muzikos laboratorija – kuriose save išbandyti kviečiami visi grojantys ir dainuojantys entuziastai. Čia pat visi būgnininkai galės pademonstruoti savo miklumą Greičiausio būgninin-ko konkurse, o sugebantys „plėšyti“ gerkles laukiami „MC Growl“ kovo-se. Festivalio renginiai vyks ir naktį. Visi naktinėtojai galės šėlti smagioje rokotekoje arba ramiai įsitaisyti nak-tiniame kine, kuriame bus rodoma kultinė ir radikali animacija. Akty-viausieji laukiami futbolo varžybose šeštadienį. Be viso to, kaip ir kasmet festivalio svečiai galės mėgautis ar-batos meistrų sukurta arbata, atsigai-vinti Šventosios upėje ar tiesiog gro-žėtis jaukiu Anykščių miesteliu ir jį supančia gamta.

GK inf.

„Velnio akmens“ į šoną nenurideno

HoroskopaiHoroskopai(liepos 11–17 d.)

Avinai dėl juos persekiojan-čių nesėkmių profesinėje sferoje įpykę ant viso pasaulio. Nusiraminkite ir pa-sistenkite įveikti savo ambicijas, persi-orientuokite į kitą veiklos sritį . Nebijo-kite nežinomų dalykų. Kaip rodo prak-ti ka, visa, kas vyksta, – ti k į gera.

Jaučiai visą ateinančią savaitę turės skirti su darbu susijusioms pro-blemoms. Naujos idėjos ir planai da-bar bus atmesti , todėl užbaikite tai, ką jau seniai reikėjo padaryti . Tik tada galėsite žengti toliau ir planuoti savo veiklą likusiam pusmečiui.

Dvyniams kažkas mėgins pri-daryti nemalonumų. Tikėjimas savo teisumu jums padės atremti visus priešiškus išpuolius. Atminkite, kad sti prus tas, kuris teisus. Kita savaitė bus ypač sėkminga komercinės mąs-tysenos žmonėms – jie labai efektyviai atskleis savo sugebėjimus.

Vėžiai turėtų pasistengti su niekuo nekonfliktuoti. Tramdykite save bet kokiomis aplinkybėmis ir ne-eikvokite energijos menkniekiams, at-minkite, kad gyvybinės jėgos lengvai prarandamos, o atgaunamos labai sunkiai. Kita savaitė žada teigiamas tendencijas. Vyresnybė jus deramai įverti ns.

Liūtai turi tvarkyti reikalus, su-sijusius su įvairiais popieriais ir doku-mentais. Tokia būti nybė jau seniai pri-brendo. Pademonstruokite visus savo organizacinius sugebėjimus, tai leis pasiekti teigiamų rezultatų bet kokia-me darbe. Išplėsite pažinčių ratą.

Mergelės turės gerų perspek-tyvų papildomai užsidirbti . Jums seksis ieškoti naujų pajamų šalti nių, jeigu ben-

drausite su žmonėmis, mo-kančiais ne ti k gražiai kalbėti , bet ir priimti reikiamus spren-dimus. Arti mieji parems jūsų

naujus projektus.

Svarstyklės gali sėkmingai įgy-vendinti visus sumanymus, susijusius su karjera arba išsilavinimu. Šiose sri-tyse padėti s klostysis jūsų naudai. Ne-kreipkite dėmesio į kai kuriuos nesu-tarimus su aplinkiniais. Jūs lengvai at-liksite įprastus darbus.

Skorpionų laukia savaitė, ti n-kama aktyviai veiklai įvairiose srity-se – nuo verslo iki išsilavinimo. Esa-ma galimybių pakelti savo profesinį lygį ir visuomeninį statusą. Savaitė labai palanki anksčiau su bičiuliais parengtų komercinių projektų įgy-vendinimui.

Šauliai turi ati džiai stebėti pa-dėti es raidą ir neišleisti iniciatyvos iš savo rankų. Tai jums suteiks galimybę sėkmingai išspręsti visus darbo klausi-mus. Pati rti s ir profesionalumas jums leis tapti svarbiausiu strategu. Bendra-darbiai ir arti mi žmonės ti ksliai reali-zuos jūsų pasiūlymus.

Ožiaragiai turės pritapti prie naujos aplinkos. Tai susiję su kopimu karjeros laiptais arba naujo viršininko atėjimu. Jūsų sugebėjimas įti kinėti šio-mis dienomis gerokai susti prės, todėl aplinkiniai parems jūsų sumanymus. Yra galimybių įgyvendinti visus jūsų kūrybinius polėkius.

Vandeniai turi visus šansus pasiekti didelių profesinės veiklos lai-mėjimų, ti k reikės pademonstruoti da-lykinę iniciatyvą ir sumanumą. To re-zultatas bus jūsų ti kslų įgyvendinimas. Galimas daiktas, kad atsivers nauji pa-jamų šalti niai, todėl galėsite daugiau pinigų skirti mylimiems žmonėms.

Žuvys galės realizuoti planus, kuriuos anksčiau buvo sunku įgyven-dinti . Įgysite naujų globotojų, daug padės arti mieji. Darbe gali būti tam ti krų keblumų, bet įtakingas asmuo padės jų išvengti . Priimdami svarbius sprendimus, būti nai pasitarkite su ar-ti mu žmogumi.

Met

pdkabedim

nau

Britų metalo pažiba „Benedicti on“ koncertuos Anykščiuose. Rengėjų nuotrauka

Liepos 16 d. 20 val. Vilniaus mo-kytojų namų kiemelyje Nojus (Da-rius Mileris) kartu su bičiuliu ir scenos partneriu Eimantu Belicku surengs akusti nį koncertą.

Šiuo metu Nojus, gyvenantis Airi-joje, retokai pasirodo gimtinėje, tačiau visada nelieka abejingas čionykščių muzikos organizatorių kvietimams.

Kūrybinį kelią pradėjęs 1988 m., Darius Mileris 1991 m. grojo grupėje „Vynas“, 1992 m. vasario mėn. pasiva-dino Nojumi, o tų pačių metų rude-nį su draugais sukūrė grupę „Airija“, įrašė 5 albumus, aktyviai koncertavo ir kūrė Lietuvoje. Iširus grupei nuo 2001 m. Nojus tęsia solinę muzikinę veiklą Dubline.

Koncerto svečias multiinstru-mentalistas Eimantas Belickas nuo 1992 m. kartu su Nojumi grojo gru-

pėje „Airija“, o 1998 m. padėjo Nojui įrašyti pirmą solinį albumą „Vardas“. Geriausios šio albumo ir grupės „Ai-rija“ dainos ir skambės šį vakarą.

Kartu su Nojumi ir Eimantu kon-certe dalyvaus grupė „Karma“.

Grupės „Karma“ pradžia – 2009 m. birželis. Trys koncertai Andriaus Ma-montovo 1 000 koncertų ture, Alytaus, Druskininkų ir Utenos miestuose. Vė-liau „Karma“ nesustojo koncertavusi, kūrusi ir repetavusi. 2010 m. muzi-kantai buvo pakviesti groti Sostinės dienų atidaryme. 2011 m. su naujais nariais ir programa „Karma“ išvažia-vo į savo pirmą turą per Lietuvą. Šiuo metu grupė – Kazimieras, Danas, To-mas, Ieva ir Žygimantas – toliau re-petuoja, koncertuoja ir ruošiasi išleisti savo pirmą albumą.

GK inf.

Akusti nis koncertas Vilniaus mokytojų namų kiemelyje

Kartu su Nojumi ir Eimantu koncerte dalyvaus grupė „Karma“. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 15Laisvalaikis

Ada PAUKŠTYTĖ

Spalvingu korėjiečių ansam-blio „Yeongnam Yesuldan“ koncer-tu šiomis dienomis prasidėjo sep-ti ntas Druskininkų teatro festi valis. Jo programoje tradiciškai išvysime ryškiausius sezono spektaklius, fi l-mus, muzikinius projektus. Iki šiol stogo virš galvos neturinčio festi va-lio organizatoriai sako esą gyvi fl u-xus dvasia.

Šį savaitgalį (liepos 15–17 d.) fes-tivalis pakvies į šiuolaikinio bale-to premjerą „Arachnė“ ir „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotą šokio spektaklį „Budėjimai“. Išgirsime iš Anglijos grįžusią Rasą Bubulytę su grupe, Airijos dvasią skleidžiančio Denio Maklohlino koncertą, garsūs Lietuvos muzikantai pagerbs maes-tro Vytautą Kernagį.

Spektaklio „Arachnė“ ašis – anti-kinis Ovidijaus kūrinys „Metamorfo-zės“. Jis byloja apie visais laikais aktu-alią pražūtingą puikybę. „Arachnėje“ akcentuojamos antikinio mito aktu-alijos, susipinančios su šių dienų tie-somis, taip pat moterų santykiai, kova dėl konkurencijos. Spektaklis ypatin-gas ir tuo, kad jame naudojamas ne-įprastas apšvietimo dizainas – teatre

paplitusi taisyklė, kad apšvietimo turi nesimatyti, čia akivaizdžiai laužoma.

Festivalyje svečiuosis ir vienu įdo-miausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų laikomas choreografas Vytis Jankauskas. „Auksiniu scenos kryžiu-mi“ apdovanotas jo spektaklis „Bu-dėjimai“ nagrinėja žmogaus vidinio būdravimo temą. Ypatingą dėmesį formai skiriantis menininkas teigia, kad „Budėjimuose“ galima įžvelgti pasikartojantį tikėjimo, nusivylimo, atsižadėjimo ir sugrįžimo prie užsi-brėžto tikslo ciklą. Šis spektaklis ypač gražus savo harmonija ir šokėjų susi-klausymu.

Po spektaklių kvies muzikiniai renginiai. Rasa Bubulytė ir norvegai Snorė, Sindrė, Nils bei Bjorn pristatys Liverpulyje gimusį projektą „Rasaba-sa“. Grupės kuriamą muziką priskirti vienam žanrui būtų sudėtinga – vis-kas, ko klausosi „Rasabasa“ nariai, susilieja į visumą ir virsta netipišku muzikiniu audiniu. Festivalyje bus pa-gerbtas Vytauto Kernagio, kuris šie-met bū tų šventę s savo 60-ies metų jubiliejų, atminimas. „Vytautas Ker-nagis „Gyvai“ – koncertas, kuriame maestro dainuoja iš didžiulio ekrano, o jam gyvai pritaria būrys profesiona-lių muzikantų.

Iki rugpjūčio pabaigos šurmuliuo-siantis Druskininkų teatro festivalis pristatys solidžią ir intriguojančią tea-tro programą, kurioje po ilgos pertrau-kos vėl puikuosis tokių režisierių kaip Oskaras Koršunovas, Rimas Tuminas vardai. Pamatysime tarptautinį pripa-žinimą pelniusius jų spektak lius „Du-gne“ pagal Maksimą Gorkį ir „Mis-tras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Su scenos metrais originaliais darbais „rungsis“ būrys jaunųjų kūrėjų – Šiau-lių dramos teatre „Valentinų dieną“ re-žisavusi Loreta Vaskova, „Antigonės“ mitą šifruojantys „Atviro rato“ akto-riai. Išvysime ir Prancūzijoje gyvenan-

čio vertėjo bei režisieriaus Mišelio Poli Rusų dramos teatre pastatytą komediją „Kvailių vakarienė“. Vienu netikėčiau-sių festivalio projektų taps šiuo metu Maskvoje režisūros mokslus kremtan-čio aktoriaus ir muzikanto Vido Ba-reikio įkurto judėjimo „No Th eatre“ naujo spektaklio „Mr. Fluxus“ labora-torija. Ji truks visą mėnesį, tad visi at-vykę į Druskininkus gali netyčia tap-ti šios akcijos dalyviais. Projekto, kurį konsultuoja Jonas Mekas, pristatymas vainikuos festivalio pabaigą.

Įvairove džiugins muzikinė Drus-kininkų teatro festivalio programa. Su tradicinėmis gruziniškomis dainomis aranžuotomis džiazo stiliumi pažin-dins Šorena, akustinį koncertą ir nau-jas dainas festivalio svečiams dovanos Jurga Šeduikytė, pasiausti kvies tarp-tautinis kvartetas su brazilu Gaio de Lima priešaky. Viena festivalio nak-tis tradiciškai priklauso jaunimui – po atviru dangumi jis vėl šėls „Druskos naktyje“ pagal elektroninę muziką. Vasaros amfi teatre taip pat koncer-tuos nenuilstanti SEL.

Festivalis tęs pažintį su tarptauti-nį pripažinimą pelniusiais Europos kūrėjų darbais ir lietuviško kino nau-jienomis, kvies į susitikimus su fi lmų kūrėjais.

• • •Šuo:Jis mane maiti na,Jis manimi rūpinasi,Jis suteikia man pastogę,Jis turbūt Dievas!Kati nas:Jis mane maiti na,Jis manimi rūpinasi,Jis suteikia man pastogę,Aš turbūt Dievas!

• • •Tapo zuikis tardytoju. Tuoj pradėjo

miške tvarką daryti . Pasikviečia lapę ir klausia:

– Kieno kailį nešioji?– Savo.– Meluoji, rudoji, pavogei.Pasodino lapę į kalėjimą. Sėdi lapė,

knygas skaito. Po savaitės į tą pačią kamerą pasodina žąsį.

Lapė nustebusi:– O už ką tave pasodino?– Zuikis pradėjo domėti s, už ko-

kias aš lėšas kiekvienais metais į pie-tus skraidau.

• • •Susiti nka du alkoholikai:– Na, jau pusryčiavai?– Ne, dar nė lašo...

• • •Medikas pacientui:– Jums labai pakilo temperatūra.– O, tai todėl man taip šąla kojos.

• • •– Klausai, ko norėtum – broliuko

ar sesutės?– Oi, jei tau būtų nesunku, mamy-

te, pageidaučiau ponio.

• • •Įsimylėjėlių pora audringai ginči-

jasi.Ji:– Jei būtum mano vyras, aš tau

duočiau nuodų.Jis:– Jei būčiau tavo vyras, juos pa-

imčiau!• • •

Tapytojas modeliui:– Šiandien nedirbsime. Likite su

drabužiais, gersime šampaną.Staiga už durų pasigirsta bildesys.– Renkitės, greitai renkitės, – išsigąs-

ta tapytojas. – Mano žmona ateina!• • •

Mokytoja:– Ką čia pieši, Anita?– Karvę.– O kur uodega?– Dar pieštuke.

• • •– Daktare, nemiga mane visai iš-

sekino. Ką daryti ?– Ar nebandėte skaičiuoti avių?– Bandžiau, nepadeda.– Tuomet tegu kiekviena avis pa-

pasakoja savo biografi ją.

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Vabalas. Apati nė. Apibarti . Ema-lis. Linèas. Ešerys. Ka. Þais. Resursai. Ûgiu. „Orbit“. Uta. Li. Alkis. Tau. Anti lopë. Ada. Testas. Ekscesas. Am. Izaokas. La. Sausės. Os. Caras. Horizontaliai: Vaižgantas. Sapnai. Tema. Bièiulis. Labas. Ilti s. Las. Oazė. Dar. Rapsas. Sterblė. Išeik. Eko. Esti škas. Peru. SS. Pamyro. AC. TASS. Dega. Il. Autas. Niki-ta. Ala. Vėsa. Auksas.Pažymėtuose langeliuose: ZODIAKAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Druskininkų teatro festi valis gyvas fl uxus dvasia

Festi valio rengėjų nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Čiurlionio kodas (k.). 15.10 Septynios Kauno dienos. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 LTV aukso fondas.

„Dviese sūpuoklėse“ (2). TV fi lmas.

20.10 Veidai. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m.

23.00 „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertuoja M.Sogny fondo jaunieji pianstai.

24.00 Panorama. 0.30 Labdaros koncertas

„Musica liberat” (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafi s“.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 „Jos vardas Nikita”. Nuotykių serialas.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos” (1). Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Netikėta sėkmė”. Veiksmo komedija. (N-7)

22.50 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Spec. būrys“. Veiksmo

drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Vaikinai, tapę istorija“.

Drama. (N-14) 23.55 „Pietų parkas“ 0.25 „CSI Niujorkas“. 1.20 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?” 10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės”.

(N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „100% FKE“. Speciali

laida apie futbolą. 19.00 UEFA Čempionų lygos

atrankos rungtynės: „Ekranas” (Panevėžys)–„Valletta” (Malta). Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Dok. serialas „Katastrofų

pamokos”. „Tuneliai” (k.) 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Kruizas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Kamerinės muzikos

vakaras (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas.

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Aloyzą Sakalą. 1998 m. (k.).

15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Raudonoji karalienė. Majų paslaptis.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Detektyvo klasika.

„Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

20.50 Septynios Kauno dienos.

21.30 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

22.00 Elito kinas. „Titas“. Istorinė drama. (N-14)

0.40 Panorama. 1.10 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Ekomitas”. 9.40 „Antinas Dafi s“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi”. 11.00 „San Francisko

raganos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 „Jos vardas Nikita” (1). 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Ponas Didsas”.

Romantinė komedija. (N-7)

22.50 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Spec. būrys“. Veiksmo

drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“.

Veiksmo drama. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Pagieža“.

Siaubo f. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. 24.00 „CSI Niujorkas“. 1.00 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 24/7 (k.). 8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”. 9.45 Kas tu toks? (k.) 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.).

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Animacinis f. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Vienatvės tinkluose. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Kruizas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.45 Nuotykių f.

„Gimusi laisva“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada V“. 18.45 Žinios. 19.10 Neišgalvoti

gyvenimai. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“.

(N-14) 0.30 „Vampyro

dienoraščiai“. (N-14)

1.30 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po

žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

14.30 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai

ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Snaiperis“ (2009 m., Honkongas). (N-14)

22.50 Baimės faktorius (k.).

23.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

1.10 Karštas vakaras. 1.35 Bamba. (S)

6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Nuotykių f.

„Mažasis sniego žmogus“ (1997 m., JAV).

13.10 Norite – tikėkite, norite – ne!

14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Akistata. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f.

„Amerikos nindzė“ (1985 m., JAV). (N-7)

1.05 „Išgelbėk mane“. 2.00 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.50 „Biuras“. (N-7)

Liepos 18, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika P.Panavas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Neišgalvoti

gyvenimai. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Romeo turi mirti“ (2000 m., JAV). (N-7)

1.55 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė 2009.

Grupės „Rondo“ koncertas (k.).

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 Klausimėlis.lt 14.30 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė

drama „Vestuvės Hardingsholme“ (k.). (N-7)

14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai

ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Romantinė komedija „Nežinomybė“ (2009 m., JAV). (N-7)

23.15 Baimės faktorius (k.).

0.15 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

1.25 Karštas vakaras (k.).

2.00 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.05 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Akistata. (N-7) 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Vilko bilietas“.

(N-7) 23.00 Veiksmo f.

„Amerikos nindzė 2“ (1987 m., JAV). (N-7)

0.45 „Išgelbėk mane“. 1.40 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.30 „Biuras“. (N-7)

Liepos 19, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Nyka-Niliūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Komisaras Reksas“. „Specialioji Los Andželo policija“. „Amerikos nindzė“. „Snaiperis“.

„Makleodo dukterys“. „Romeo turi mirti “. „Amerikos nindzė 2“. „Nežinomybė“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. Animac. f.

9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. fi lmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.).

13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Palanga (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 20.55 Kuluarai. 21.40 Šalia mūsų. Labdarių

portretų salė. 22.00 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (2). 22.30 Gimtojo uosto dainos. 22.45 Pasaulio dokumentika.

„Švedijos Karelija“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”.

Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafi s”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi“. 11.00 „San Francisko

raganos II”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (2). Nuotykių serialas.

16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Spec. būrys“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Atgal į gamtą“.

Nuotykių f. (N-7) 0.40 „Pietų parkas“. (N-14) 1.10 „CSI Niujorkas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Ilgai ir laimingai (k.).

13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas

„Katastrofų tyrimai”. „Černobylio katastrofa”. (N-7)

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.).

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 A.Makarevičiaus

koncertas. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.30 Žvaigždėlaivis. 1.50 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Kultūros paveldas.

„Pietizmas. Kas tai?“ 11.45 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai. 15.10 Veidai. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Antano

Baranausko giesmynas.

19.05 Europos kinas. „Peteris ir Pavla“. Drama. (N-7)

20.40 Gyvenimo ratu. Gyvenimą prailginanti kūryba.

21.15 Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

22.25 Dalia Kutraitė kalbina... Gražiną Ručytę- Landsbergienę. 1997 m.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus (k.). 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. 9.40 „Antinas Dafi s“.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. 11.00 „San Francisko

raganos II”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė”.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. Nuotykių serialas.

16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Klastotė”. Veiksmo f. (N-14)

22.45 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Spec. būrys“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Spec. būrys“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Jūrų pėstininkas“.

Veiksmo f. (N-14) 23.40 „Pietų parkas“. 0.10 „CSI Niujorkas“. 1.00 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras.

12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Dok. serialas

„Katastrofų pamokos”. „Traukiniai“ (k.).

15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

(N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 21.35 Festivalis „Tamsta

muzika”. „Antis”. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Bušido LT. 0.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Liudmila Čiursina. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Kruizas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Neišgalvoti

gyvenimai. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Laiko

policininkas“ (1994 m., JAV). (N-14)

0.35 „Vampyro dienoraščiai“

1.35 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.).

10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Kelios

dienos rugsėjį“ (k.). 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai

ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Sukčius“ (2010 m., Kanada). (N-14)

22.50 Baimės faktorius (k.).

23.50 „Srautas I“. 0.50 Karštas vakaras

(k.). 1.25 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Mano vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Ūkininkas ieško

žmonos. 12.05 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Akistata. 20.00 „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. 21.00 Pasirink mane.

Pasimatymų šou. 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Veiksmo f.

„Dingę be žinios“ (1984 m., JAV). (N-14)

1.10 „Išgelbėk mane“. 2.05 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.55 „Biuras“. (N-7)

Liepos 20, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. H.Nagys. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 Neišgalvoti

gyvenimai (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7) 20.10 Nuo... Iki... 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“ (1997 m., JAV). (N-17)

0.45 „Vampyro dienoraščiai“.

1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas„Tuk tuk Indija“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Autentiška

dokumentika. „Karo šešėlyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė

komedija „Geras vaikinas, blogas vaikinas“ (k.). (N-7)

14.55 Smagiausios akimirkos.

15.20 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai

ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Romantinė drama „Kartachena“ (2009 m., Prancūzija). (N-7)

23.00 Baimės faktorius. 24.00 „Srautas I“ (k.).

(N-14) 1.00 Karštas vakaras. 1.35 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.10 Didieji pokyčiai. (N-7)

12.05 Pasirink mane. Pasimatymų šou.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Akistata. (N-7) 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 22.00 „Pagrindinis

įkaltis“. (N-7) 23.00 Veiksmo f.

„Pagrindinis įkaltis“ (1984 m., JAV). (N-14)

0.55 „Išgelbėk mane“. 1.50 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.40 „Biuras“. (N-7)

Liepos 21, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Kaip apiplėšti banką“. „Baikeriai“. Statybų TV.

„Senis“. „Laiko policininkas“. „Dingę be žinios“. „Sukčius“.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas.

„Etnoversija. Ar esame nykstanti tauta?”

12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. Aktorės

Marijos Černiauskaitės-Barauskienės 80-mečiui. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kas bijo Virdžinijos Vulf?”

16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Mįslingi

reiškiniai. NSO“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika.

„Karo šešėlyje“ (k.). 18.45 „Beatričė“. LTV muzik. f. 19.00 Muzika gyvai. Skambina

Petras Geniušas. Koncertas, skirtas pianisto jubiliejui.

20.35 Trakų festivalis-2000. Choreografi nės miniatiūros „Naktis su Karmen”.

21.05 „Brangioji Prudens“. Trileris. (N-14)

22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Rašytojas P.Dirgėla”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas.

13.30 „Omnitel” 1 000 km lenktynės. Tiesioginė transliacija.

13.45 Sąžinės balsas. 14.15 „Senosios Kristinos

nutikimai”. Humoro serialas.

14.45 „Omnitel” 1 000 km lenktynės.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

16.15 „Omnitel” 1 000 km lenktynės.

16.30 „Pasitikėk manim”. 17.30 „Omnitel” 1 000 km

lenktynės. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Mamos vaikučiai“.

Romantinė komedija. (N-7)

22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.15 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 „Džeimis Oliveris

Amerikoje“. Kulinarinis šou.

13.40 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Žinių vedėjas“.

Komedija. 21.00 „Pretendentas“. Drama. 22.00 „Po uragano“. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“.

23.55 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“.

0.50 „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! 10.00 Mitų griovėjai. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas „Katastrofų

pamokos”. „Stadionai”. „Dangoraižiai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 18.50 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 Europos krepšinio

karštligė. Europos jaunimo (vyrų iki 20 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Pusfi naliai. Transliacija iš Ispanijos.

0.45 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 8.00 Animacinis f. 8.05 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Aleksandras Kaidanovskis. 11.00 Naujienos. 11.20 TV serialas „Palikimas”. 15.35 Vaidybinis f. „Mes iš

džiazo”. 17.25 Koncertas. 19.00 Aš – supermenas. 20.00 Laikas. 20.20 Vaidybinis f. „Ant

kabliuko”. 22.30 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 0.15 Vaidybinis f. „Aukso

veršis”. 3.05 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė.

Antano Baranausko giesmynas (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi

reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Kultūros paveldas.

„Pietizmas. Kas tai?“ (k.).

15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Tbilisis, Tbilisis“. Drama. (N-7)

20.40 LNOBT spektaklis. Baletas „Don Kichotas”.

22.30 Jonas Strielkūnas. Meilės lyrika. Skaito Dalia Jankauskaitė.

22.50 Autentiška dokumentika. „Karo šešėlyje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Dviese sūpuoklėse“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Edas, Edis ir Edys”. 9.40 „Antinas Dafi s”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Jos vardas Nikita”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Taikinyje – detektyvai”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.25 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Spec. būrys“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Po uragano“.

Krimin. serialas. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“.

Krimin. drama. (N-14)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

0.50 „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora”

(k.). 9.45 Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reproteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „MAD MEN. Reklamos

vilkai“ (k.). 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”.

(N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas.

„Myliu tave, Paryžiau”. Drama. (N-14)

0.10 „Policijos nuovada”. (N-7)

1.10 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7)

1.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Animacinis f. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.05 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 20.00 Laikas. 20.35 Respublikos turtas. 22.50 Vaidybinis f. „Startos”. 1.20 Naktinis eteris.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK

koncertai „Žvaigždžių duetai 5“. (k).

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai „Kai švenčia svarstyklės“.

21.10 Veiksmo trileris „Terminatorius 3. Mašinų prisikėlimas“ (2003 m., D.Britanija JAV). (N-7)

23.25 Premjera. Veiksmo komedija „Rytdienos paštas“ (2009 m., JAV,). (N-14)

1.10 Kriminalinis trileris „Paslaptingas langas“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 22.45 Trileris „Slenkstis“

(2006 m., JAV).

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė drama

„Kartachena“ (k.). 14.45 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 Mano šaunioji

sodyba. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai V. 22.10 „Tauras“

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. III etapas, Birštonas.

23.10 Veiksmo f. „Snaiperis“ (k.). (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.10 Nuodėmių dešimtukas.

12.05 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. 20.00 Komedija

„Paskutinis jaunikio išbandymas“. (2000 m., JAV). (N-7)

22.10 Nuotykių komedija „Didingiausias fi lmas“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.55 Siaubo f. „Veidrodžiai“ (2008 m., JAV, Rumunija). (N-14)

Liepos 22, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas

Dafi s“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo ir nuotykių komedija „Turtuolis Ričis“ (1994 m. JAV).

12.00 „Omnitel“ 1 000 km lenktynės. Tiesioginė starto transliacija.

13.00 Kriminalinė komedija „ Apvali sumelė“ (2005 m., JAV, Kanada).

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 „Omnitel“ 1 000 km

lenktynės. Didysis nugalėtojų sutikimo koncertas.

22.00 Melodrama „Tai nutiko Manhatane“ (2002 m., JAV). (N-7)

0.15 Veiksmo f. „Masalas“ (2000 m., JAV). N-14)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.00 „Kaimynai“ (2). 13.15 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 TV muzikinė

pasaka „Geltonų plytų kelias“ (1993 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė

2010. Atidarymo koncertas „Prie jūros gimusiųjų dainos“.

23.15 Premjera. Istorinė drama „Džefersonas Paryžiuje“ (1995 m., JAV, Prancūzija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 „Tauras“

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. III etapas, Birštonas (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai

V (k.). 12.50 Baimės faktorius

(k.). 13.50 „Mylimam

Tėveliui“. Koncertas.

15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 21.20 Veiksmo f.

„Mirtinas smūgis“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.25 Romantinė komedija „Septyniolikmečiai“ (2002 m., JAV, Kanada).

1.25 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Komedija „Atkovotas kamuolys“ (2005 m., JAV). (N-7)

11.40 Komedija „Ideali porelė“ (1997 m., JAV).

13.40 Komedija „Kaukazo belaisvė, arba nauji Šuriko nuotykiai“ (1967 m., TSRS).

15.10 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 EUROBASKET 2011.

Naujo krepšinio himno rinkimai.

21.30 Komedija „Geri metai“ (2006 m., JAV). (N-7)

24.00 Trileris „Skiriamoji juosta“ (2002 m., JAV). (N-14)

1.55 Komiška drama „Orų pranešėjas“ (2005 m., JAV).(N-14)

Liepos 23, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika

P.Lembertas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Rytdienos paštas“. „Didingiausias fi lmas“. „Linksmasis našlys“.

„Džefersonas Paryžiuje“.

„Slenksti s“.

„Tai nuti ko Manhatane“. „Geri metai“. „Mirti nas smūgis“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72) 19

BTVPirmadienis, liepos 18 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Snaiperis“. Honkongas, 2009 m. Rež. Dante Lam (N-14).

Vaidina: Richie Ren, Edison Chen, Huang Xiaoming, Mango Wong, Michelle Ye, Bowie Lam, Wilfred Lau, Charmaine Fonh.

Hartmanas ir Linkol-nas buvo geriausi snaiperiai policijos istorijoje ir amži-ni konkurentai. Per nelai-mingą atsitikimą sudėtin-gos misijos metu Linkolnas netyčia nušauna nusikaltė-lių įkaitą – jam tenka sėsti į kalėjimą. Dabar Hartmanui atėjo ne pačios lengviausios dienos: jis priverstas apmo-kyti ir prižiūrėti visiškai ža-lią savo partnerį ir tuo pat metu sekti buvusį kolegą

Linkolną, kuris grįžęs iš cypės dirba gangsterių bosui ir visais būdais stengiasi jam padėti pabėgti iš kalėjimo. Vienu šūviu bu-vęs faras nori nušauti du zuikius: gerai užsidirbti iš mafi jos boso ir atkeršyti buvusiems kolegoms policijos nuovadoje, o ypač Har-tmanui, kuris, Linkolno nuomone, nuslėpė įkalčius jo byloje... Pa-vojingas žaidimas tarp buvusių kolegų ir konkurentų prasideda. Tik vienas iš jų gali būti geriausias snaiperis...

BTVTrečiadienis, liepos 20 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Sukčius“. Kanada, 2010 m. Rež. Risa Bramon Garcia (N-14).

Vaidina: Donald Sutherland, Russell Peters, Terra Vnesa, Re-becca Romijn, Sarah Roemer, Rosif Sutherland.

Temperamentingas žavus vyriškas, pašėlęs ir neslepiantis kriminalinės praeities, – vyro menininko idealas? Galbūt. Vin-cento talentą pastebėjo vienos žymiausios galerijos darbuoto-ja ir per vieną dieną nepralenkiamas miesto automobilių vagis tapo menininku, kurio skulptūrų, iš garaže besimėtančių atlie-kų, trokšta visas pasaulis. Jam patinka žingsniuoti raudonuoju kilimu, gurkšnoti šampaną ir uždirbti krūvas pinigų, tačiau jam labai nepatinka dar kartą susitikti su miesto nusikaltėlių „tėve-liu“, kuris vėl privers jį dirbti... Pirmas darbas lyg ir nėra toks blogas – žigolo, tačiau antrasis – didžiausia metų automobi-lių vagystė privers buvusį šios srities profesionalą gerai pasukti galvą, kad jam vėl netektų sėsti į belangę...

TV6Ketvirtadienis, liepos 21 d.

21.35 val. Nuotykių fi lmas. „Atgal į gamtą“. JAV, 2007 m. Rež. Sean Penn.

Vaidina: Emile Hirsch, Marcia Gay Harden, William Hurt, Jena Malone, Brian H. Dierker, Vince Vaughn.

22-ejų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui prieš akis – daug žadanti ateitis. Tačiau, užuot iš karto puolęs nau-dotis jos teikiamais pranašumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ir ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį į gyvenimą, svajo-nes... Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti ką nors didingo, jis tampa tragiška fi gūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmo-gaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvai-riausių žmonių iš visų Amerikos visuomenės grupių. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį.

TV3Penktadienis, liepos 22 d.

20.00 val. Komedija „Paskutinis jaunikio išbandymas“. JAV, 2000 m. Rež. Jay Roach (N-7).

Vaidina:Robert De Niro, Ben Stiller, Teri Polo, Blythe Danner.Ligoninės sanitaras

Gregas ilgai repetavo, kaip pasipiršti myli-mai merginai Pem. Jis vyksta į užmiestį su-sipažinti su jos tėvais. Čia jis turėtų iškilmin-gai pasipiršti merginai. Tačiau Gregas – nevy-kėlis, kurio geriausi su-manymai virsta niekais ir gyvenimą paverčia košmaru. Nelaimėlis nė nenutuokia, kokie išbandymai jo laukia. Paaiškėja, kad Pem tėvas – CŽV atsar-gos karininkas ir kiekvienam Pem draugui surengia griežtą iš-bandymą. Tikrina net melo detektoriumi. Egzaminuojamas Gregas padaro daugybę klaidų. Be to, dingo ir Grego bagažas, kuriame sužadėtuvių žiedas...

Staiga Gregas nustoja svajoti apie vedybas su Pem. Jam svar-biausia išsinešdinti iš šių namų. Deja, tai ne taip paprasta...

TV3Sekmadienis, liepos 24 d.

22.50 val. Drama „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. JAV. ,2007 m.

Gūdžiame Teksaso valstijos užkampyje Vietnamo karo ve-teranas Levelynas Mosas netyčia suranda du milijonus dolerių. Tiesa, be didžiulės grynųjų sumos kulkų suvarpytame furgone guli keli kūnai su šautinėmis žaizdomis ir heroino krovinys. Kaubojus nusprendžia pinigus priglausti savo namuose, tačiau dviejų milijonų niekas taip paprastai iš rankų nepaleidžia... Netrukus kaitriuose Teksaso smėlynuose įsiplieskia kruvinos gaudynės. Levelyno pėdomis seka žiaurūs mafi jozai ir bebai-mis negailestingas žudikas. Savo aukas pasirinkdamas tiesiog mesta moneta – herbas ar skaičius, į apsnūdusį miestelį jis at-neša negailestingą blogį.

TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu.

Gyvenimą prailginanti kūryba (k.).

9.05 Šalia mūsų. „Labdarių portretų salė“ (k.).

9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Palanga (k.). 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.15 Trakų festivalis-2000 (k.). 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 Kine kaip kine. 15.40 „Geltonų plytų kelias“.

TV muzik. pasaka. 16.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Gražiną Ručytę-Lands-bergienę. 1997 m. (k.).

17.05 Krašto garbė. 18.00 Dok. fi lmų ciklas „Senieji

Lietuvos vienuolynai”. 19.10 Auksinės melodijos.

Ryčio Cicino jubiliejinis koncertas. 2 d.

20.20 Žvelgiu namop... Juozas Strolia.

21.00 Istorinė drama „Džefer-sonas Paryžiuje“. (N-14)

23.15 Panorama. 23.30 Karlo Orfo kantata

„Carmina burana”. Teatralizuotas koncertas Palangos gintaro muziejaus parke.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas.

12.10 Tarptautinis žurnalistų ralis Šiauliuose. 2011.

12.40 „Gyvenimo prieskoniai” (1). Serialas.

13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristinos nuti-

kimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė” (1).

Serialas. 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika.

Iš Utos Danielos kolekcijos „Šokis ant vaivorykštės“. Romantinis f. (N-7)

22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.15 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 12.15 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Aiškiaregys“ (1). Krimi-

nalinė komedija. (N-7) 16.00 „X mutantai“. Fantasti-

nis nuotykių serialas. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Vokietijos Didžiojo prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) 23.00 „Vilko bilietas“. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Girių takais. 10.30 Dok. serialas „Gimę žudyti”.

„Žmogėdros”. (N-7) 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas

„Grobuonys”. „Masinis puolimas”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Aligatoriai Jungtinėse Valstijose”. (N-7)

13.00 „Pagrindinis įtariama-sis”. TV serialas (k.).

15.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 „Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai”–Marijam-polės „Sūduva”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Europos krepšinio

karštligė. Europos jau-nimo (vaikinų iki 20 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Finalas

24.00 Du karaliai. 1.10 „Zona” (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.50 Genijai ir piktadariai. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 Liudmila Čiursina. 12.30 Vaidybinis f. „Užmigęs

keleivis”. 14.05 Vaidybinis f. „Seniai

plėšikai”. 16.00 Vladimiras Vysockis. 18.05 TV serialas „Teismo

kronika”. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.30 Vaidybinis f.

„Nusišypsok, kai verkia žvaigždės”.

23.20 Yesterday live. 0.10 Vaidybinis f.

„Barchanovas ir jo asmens sargybinis”.

2.10 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animacinis f. „Batuotas katinas“ (1970 m., Japonija).

11.40 Drama „Džeris Makgvairas“ (1996 m., JAV). (N-7)

14.35 Pričiupom! 15.00 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo f.

„Universalus karys. Kita karta“ (2010 m., JAV). (N-14)

23.05 Veiksmo f. „Juodojo vanago žūtis“ (2001 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklope-

dija. 11.00 Grupės „Saulės vai-

kai“ dešimtmečio šventinis koncertas. 1 d.

12.30 Pasaulio dokumen-tika. „Civilizacijų paslaptys. Raudo-noji karalienė. Majų paslaptis“.

13.30 Dok. fi lmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 17.00 Septynios Kauno

dienos. 17.45 Popietė su Algi-

mantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Tragikomedija

„Pažadėk man“ (2007 m., Serbija). (N-14)

23.30 Elito kinas. Premje-ra. Drama „Monstrų puota“ (2001 m., JAV, Kanada). (S)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Laida apie žūklę ir

medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Komedija „Meilė su

prieskoniais“ (2005 m., Indija).

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Melodrama

„Savaitgalis Zioderholme“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

23.15 Veiksmo drama „Mirtinas smūgis“ (k.). (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Nuotykių f.

„Mažasis sniego žmogus 2“ (1997 m., JAV).

11.50 Romantinė komedija „Aleksas ir Ema“ (2003 m., JAV). (N-7)

13.50 Romantinė drama „Mėnesienos mylia“ (2002 m., JAV). (N-7)

16.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

16.40 „Choras“. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 22.50 Drama „Šioje

šalyje nėra vietos senukams“ (2007 m., JAV). (N-7)

1.10 Kriminalinė drama „Sutemos“ (1998 m., JAV). (N-7)

Liepos 24, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.43 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Kunčinas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Pažadėk man“. „Universalus karys. Kita karta“. „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. „Meilė su prieskoniais“.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 15–22 d., Nr. 28 (72)20 Lietuva per savaitę

Projekto „Misija Sibiras“ dalyviai išvyko į buvusias lietuvių trėmimų, masinių žudynių, koncentracijos stovyklų ar įkalinimo vietas Rusijoje ir Tadžikistane. 24 jaunuoliai tvarkys kapavietes, statys medinius kryžius negrįžusiems lietuviams atminti.

Projektas ,,Misija Sibiras“ tęsiasi

Baltijos jūroje ir kranto smėlyje prie Šventosios aptikta de-šimtys Antrojo pasaulinio karo minų be sprogdiklių. Visos jos išgabentos į Kairių karinį poligoną ir sunaikintos.

Karūnuota gražiausia lietuvaitė

Jauniai – pasaulio čempionai!

,,Meilės žygis Valdovų keliu“

Minos prie Balti jos jūros

Žurnalas „Veidas“ jau septintą kartą paskelbė geriausią Metų valstybės tarnautoją – juo tapo Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. Apdovanojimų ce-remonijoje dalyvavo premjeras Andrius Kubilius.

Metų valstybės tarnautojas

Savaitgalio orai

Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį – 12–17, aukščiausia dieną – 19–24 laipsniai šilumos. Sekmadienį be didesnio lietaus. Žemiausia temperatūra naktį – 10–15, aukš-čiausia dieną – 20–25 laipsniai šilumos.

Miškuose sirpsta mėlynės, šilauogės, avietės... Turguje už litrą mėlynių prašo 9-10 litų. Brangoka? Tada eikite į mišką.

Palangos vasaros estradoje 14 žaviausių lietuvaičių varžė-si dėl gražiausiosios titulo ir „Mis Lietuva 2011“ karūnos. Ja šiemet pasipuošė Ieva Gervinskaitė. „Mis Foto“ titulas atiteko Eglei Jakubavičiūtei, „Mis Elegancija“–- Liudvikai Jankaus-kaitei, „Mis Publika“ – Brigitai Buožytei, „Mis Gracija“–- Kristinai Ivanovai. Pirmąja vicemis tapo Greta Savickytė.

Raimundo Šuikos nuotraukaRaimundo Šuikos nuotrauka

Lietuvos jaunių (iki 19 metų) vaikinų krepšinio rinktinė Latvijoje vykusio pasaulio čempionato fi nale 85:67 (18:13, 21:19, 23:15, 23:20) nugalėjo Serbijos krepšininkus ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo planetos jaunių čempionato aukso medalius.

Valdovų rūmuose Vilniuje pristatytas projektas „Meilės žygis Valdovų keliu“. Tai „2000 km istorijos“ žygio iki Juo-dosios jūros organizatorių rengiamas naujas žygis žirgais se-nuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu, kuriuo Žygi-mantas Augustas prieš 560 metų lydėjo Barboros Radvilaitės palaikus. Rugpjūčio mėnesį 10 raitelių su žemaitukais ketina nujoti nuo Vilniaus iki Krokuvos.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Dieną: +19 +24°

Naktį : +12 +17°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +20 +25°

Naktį : +10 +15°

Pilnati s. Saulė teka 5.01, leidžiasi 21.48.