-
Globalūs Lietuvos verslui ir
ekonomikai įtaką darantys
veiksniai: ar gali pasikartoti 2008 m.
krizė?
Dr. Gitanas Nausėda
SEB banko vyriausias ekonomistas
2018 m. kovo 7 d.
-
2
Pasaulio ekonomika išlaiko augimo tempą
6.9 6.7 6.9 6.66.2
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.* 2019 m.*
Kinija
*Prognozė
Šaltinis SEB banko grupės prognozės.
Metinis realiojo BVP pokytis (proc.)
3.4 3.23.9 4.0 3.9
2015 m. 2016 m. 2017 m.* 2018 m.* 2019 m.*
Pasaulis
2.0 1.82.5 2.5 2.2
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.* 2019 m.*
Euro zona
-2.5-0.2
1.5 2.2 2.0
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.* 2019 m.*
Rusija
2.9
1.5
2.32.8
2.5
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.* 2019 m.*
JAV
1.7 1.92.2 2.5 2.2
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.* 2019 m.*
Vokietija
-
Ekonomikos ciklai ilgėja ir plokštėja
45 3924
106
36
58
12
92
120
73
104
0
50
100
150
1949 10 1954 05 1958 04 1961 02 1970 11 1975 03 1980 07 1982 11
1991 03 2001 11 2009 06
JAV ekonomikos augimo mėn. skaičius nuo ekonomikos ciklo dugno
(mėn.)
Šaltinis SEB grupės leidinys „Nordic Outlook“ 3
7.6
4.3
5.7 5.95.3
4.8
0.8
5.14.3
3.02.4
0
2
4
6
8
1949 10 1954 05 1958 04 1961 02 1970 11 1975 03 1980 07 1982 11
1991 03 2001 11 2009 06
Vidutinis metinis BVP padidėjimas ekonomikos augimo stadijoje
(proc.)
-
JAV ekonomika daug labiau įkaitusi negu euro zonos ūkis
0.5
1.0
1.5
2.0
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Infliacija ir nedarbas euro zonoje
Nedarbo lygis, proc., kairė skalė
Metinė grynoji infliacija, proc., dešinė skalė
Šaltinis Macrobond.
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Infliacija ir nedarbas JAV
Nedarbo lygis, proc., kairė skalė
Metinė grynoji infliacija, proc., dešinė skalė
-
Akcijų rinkų svyravimai globalinės krizės metu
ir dabar
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
2016 2017 2018
S&P 500 akcijų indekso dinamika
+88 proc.
*Cyclically adjusted P/E
Šaltinis Macrobond.
+320 proc.
-56 proc.
Savaitės proc.
2008 m. 40-41 sav. -27,6
2008 m. 46-47 sav. -14,6
2008 m. 38-39 sav. -13,6
2008 m. 39-40 sav. -12,7
2011 m. 30-31 sav. -11,1
2008 m. 45-46 sav. -10,1
2018 m. 5-6 sav. -9,0
2011 m. 31-32 sav. -8,9
2010 m. 17-18 sav. -8,9
2010 m. 25-26 sav. -8,7
Didžiausi akcijų nuosmukiai per
dvi savaites nuo 2003 m.
P/E* 33
P/E* 27
-
FED ir ECB politika šiuo metu daug labiau
ekspansinė negu 2007-2008 metais
0
1
2
3
4
5
6
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
2016 2017 2018
Bazinė palūkanų norma, nustatyta FED ir ECB (proc.)
FED ECB
Šaltinis Eurostatas.
-
95
100
105
110
115
120
125
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Baltijos šalių BVP dinamika 2011–2017 metais2011 m. BVP = 100
proc.
Lietuva Latvija Estija
Baltijos šalių augimo ciklui jau užaugo žila
barzda
Šaltinis Eurostatas.
-
Lietuvos fiskalinė politika 2006-2008 m. buvo
kur kas labiau procikliška nei dabar
-374
518.7
2.7
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
-500
-400
-300
-200
-100
0
100
2006-2008 m. 2015-2017 m.
Valstybės biudžeto balansas, mln. EUR, kairė skalė BVP metinis
augimas, proc., dešinė skalė
Valstybės biudžeto balansas ir ekonomikos augimo
Šaltinis Eurostatas.
-
Lietuva turi visas galimybes siekti fiskalinio
pertekliaus keletą metų iš eilės
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
4
Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP)
Estija Lietuva
Šaltiniai Eurostatas, SEB banko prognozės.
*Prognozė
-
2007-2008 m. Lietuva sirgo klasikine „deficitų-
dvynių“ liga
-7.6 -7.3
-10.9
-13.6
1.4
-1.3
-4.6
-1.4
0.8
3.2
-2.8
-1.1
0.9
-15
-10
-5
0
5
10
-8,000
-6,000
-4,000
-2,000
0
2,000
4,000
6,000
pro
c. B
VP
mln
. E
UR
Lietuvos einamosios sąskaitos balansas
Antrinių pajamų balansas, mln. EUR
Pirminių pajamų balansas, mln. EUR
Paslaugų balansas, mln. EUR
Prekių balansas, mln. EUR
Einamosios sąskaitos balansas, proc.BVP, dešinė skalė
Šaltinis Lietuvos bankas.
-
Nors namų ūkių ir verslo įsiskolinimas auga,
jis yra mažesnis nei prieš dešimtmetį
0
10
20
30
40
50
60
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.2017 m.III ketv.
Namų ūkių ir bendrovių finansinė skola (proc. BVP)
Namų ūkių Ne finansų bendrovių
Šaltinis Lietuvos bankas, SEB banko
skaičiavimai.
-
Paskolos yra kur kas mažiau finansuojamos iš
užsienio šaltinių nei prieš dešimtmetį
0.00
0.50
1.00
1.50
2.00
2.50
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.III ketv.
Finansų sektoriaus priklausomybė nuo finansavimosi užsienyje
Kredito įstaigų finansiniai įsipareigojimai užsieniui, kairė
skalė, proc. BVP
Paskolų Lietuvos rezidentams ir Lietuvos rezidentų indėlių
santykis, dešinė skalė
Šaltinis Lietuvos bankas, SEB banko
skaičiavimai.
-
Būsto įperkamumas yra dvigubai didesnis, o
kainos – penktadaliu mažesnės nei 2007 m.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
0
500
1,000
1,500
2,000
2,500
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
2015 m. 2016 m. 2017 m.
Būsto kaina ir jo įperkamumas
Vidutinė buto kaina Vilniuje, EUR/m2, kairė skalė
Būsto* kainos ir vidutinių gyventojų pajamų Vilniuje santykis,
dešinė skalė
*50 m2 butas Vilniuje.
Šaltinis Lietuvos bankas, SEB banko
skaičiavimai.
-
2005-2008 m. darbo užmokesčio sąnaudos išaugo
daugiau nei per pastarųjų septynerių metų
laikotarpį
100
120
140
160
180
200
220
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.III ketv.
pro
c.
Vienetinės darbo sąnaudos (2004 m. lygis = 100 proc.)
ES Estija Latvija Lietuva
Šaltinis Eurostatas.
-
Išvados
Tarptautinė ekonomikos konjunktūra yra palanki, nes atskirų
valstybių plėtra
yra gana tolygiai pasiskirsčiusi
Lietuvos fiskalinė politika yra mažiau procikliška, o einamoji
sąskaita labiau
subalansuota nei prieš dešimtmetį
Nekilnojamojo turto rinka vėsta taip ir nepasiekusi labai
aukštos
„temperatūros“
Vienetinių darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas blogina
konkurencingumą,
tačiau šią problemą pirmiausia privalo spręsti įmonės
aktyviau
investuodamos
-
Ačiū už dėmesį
