Cyvenvietes istorija / 1 5

Gyvenvietes istorija

ii^ij-pia^

Lietuvos didziojo kunigaikscio Kfstucio zmona Birute. Apie 1904

Lietuvos didysis kunigaikstis K^stutis. Apie 1904

Palanga jsikurusi Baltijos pajuryje, palei nedidelio R^zes* upelio ziotis. Lietuviq archeologai sioje vietoje aptiko jrodymq, kad joje gy-venta jau neolito periodu\s taip pat pavyko rasti aiskiq pedsakq, kad X-XIII a. cia buta gyvenvietes, issidesciusios jurineje terasoje Birutes kaIno papedeje j pietus nuo upelio, taip pat kaino virsuneje buvusiq mediniq jtvirtinimL{ liekanq.

Su siuo kainu siejama Praurimes pagoniskos sventyklos tradicija. Legenda byloja, kad sventykloje tarnavusiq Birutf, Vidmanto dukterj, pamilo is karo su kryziuociais grjztantis K^stutis. Nors sioji buvo pazadejusi dievams saugoti skaistyb^, K^stutis issiveze ir vede grazi^^ vaidilut^. Birute tapo Vytauto ir jo brolitj bei seserij motina. Neabe-jojama j ^ buvus istoriniu asmeniu, ji minima keliuose metrasciuose, tarp J4 Bychovco kronikoje, o jos gyvenimas su metais buvo apipintas legendomis, praturtinanciomis kukli^ biografij^l Tiksliai nezinoma, nei kada ji gime, nei kada ir kokiomis aplinkybemis mire, bet nepaliau-jamas Birutes kalno kultas Palangoje galbut patvirtina versij^, kad po vyro mirties 1382 m. ji sugrjzo j Palang^ ir gyveno cia iki dieni| galo. Manoma, kad cia ji ir palaidota.

Galima sakyti, kad grazioji Kfstucio zmona Palangoje prisime-nama ligi siol. Birutes kalnas vietiniq gyventoj^ buvo itin garbinamas, apie tai, pavyzdziui, raso Maciejus Stryjkowskis 1582 m. isleistame veikale Kronika Polska, Litewska, Zmudzka i Wszystkiej Rusi {Lenkijos, Lietuvos, Zemaitijos ir visos Rusios kronikay. Savo jspQdzius jis uirase tokiais zodziais: „ 0 Palangoje prie juros pats maciau didingai iskilusj kaln^ tosios Birutes, kuri^ ir siandien Kurso zemaiciai svent^a Birute vadina ir po siai dienai svencia josios sventf iskilming^, ten toje vietoje, kur ir Romos kunigas uzsuka, o is zvakiq ir auk^ nemaz^ naud^ ima, nors nemanau, kad tas aukas Dievas priima, nes Birute buvo pagone.""

Kitame simtmetyje ant kaino buvo pastatyta medine kataiikiska koplycia, o siai sugriuvus, j ^ atstojo kryzius, taciau gyventojai zemaiciai ir toliau garbino Birutf. Apie tai, be visa ko, rase Liudvikas Jucevicius ieidinyje Rysy Zmudzi (Zemaitijos bruozai), isleistame 1840 m.: „Net

'Palangos istorija aptarta kolektyviniame veikale: Zulkus, 1999. 2 Pig.: Narbutt, 1835-1841:1 .1 ,1835, p. 86-88; t. 5,1839, p. 300-303; Baliiiski, Lipiriski, 1846, p. 531-532; Kraszewski, 1850, p. 282-283. ' Stryjkowski, 1846, t. 2, p. 46-47. * Stryjkowski, 1846, t. 2, p. 47.

'Autore vartoja ta rminf vandenvardzio form^ Rouze. Siame Ieidinyje pasirinkta vartoti norminius lietuviskus vandenvardzius ir vietovardzius. (Red.)

Cyvenvietes istorija / 19

Thomas Raikesas skundesi susidQr^s su sunkumais pervezant knygas. Muitininkai jas tikrindavo itin kruopsciai, o aptikf knygq apie politik^, jas konfiskuodavo". Panasiq nemalonumq turejo ir vokieciq sokeja Karoline Bauer, vykusi gastroliq j Peterburga 1818 m.; priekabus jos nemenko bagazo, kurj daugiausia sudare scenos drabuziai, tikrini-mas istampe nervus ne tik primabalerinai, bet ir j ^ lydinciai motinai^*. Apsukruoliai isvengdavo pasienyje keblumq, jei sugebedavo laiku jsprausti pasienieciui j rankq tam tikr^ duoklf, kaip tai padare Eduar-das Kolbe, jteikfs karininkui „nauJ4 zerintj Frydrich^ Vilhelm^ I I I"" .

Can nejprastq isgyvenimq teko patirti vokieciq dramaturgui Augustui von Kotzebue. Po keleriq metq, praleistq Vokietijoje, drauge su zmona ir trimis vaikais jis nusprende sugrjzti j Rusij^, kurioje kadaise nemazai meti} gyveno. Taigi 1800 m. jis issiruose j Peterburg^, taciau Palangos pasienio poste buvo suimtas del jtariamq rysiq su jakobi-nais ir istremtas j Sibir^™. Issigelbejo parasydamas smagi^ komedij^ ir padovanojfsj^ carui Povilui I. Pastarasis suteikejam malon^, pasikviete j Peterburga ir kaip kompensacija uz patirt^ zal^ padovanojo dvar^ Livonijoje. Palang^ buvo pasiek^s net Biblijos draugijos atstovas Rober­tas Pinkertonas, jis susitiko ten su Zemaitijos vyskupu ir lygosi del pigaus Sventojo Rasto leidimo, skirto zemaiciams^\

Kartais paaiskedavo, kad pasienyje iskilf nesklandumai yra gerokai keblesni, ir tuomet tekdavf uzsibuti Palangoje laukiant, kol

" Raikes, 1838, p. 27-28. " Bauer K., 1880, Bd. 2, p. 249-253. " K o l b e E., 1846, p. 107. ^"Kotzebue, 1801,p. 13.

'̂ Pinkerton, 1833, p. 119-120.

Sienos perejimo punktas prie Palangos. Apie 1907

Kur or to pradzia 111

Kurorto pradzia Susidomejimas Palanga, kaip jQrinio klimato balneologine

vasarviete, siekia XIX a. antr^j desimtmetj ir yra susij^s su visame Balti­jos juros baseine „atrandama" nauda sveikatai, koki^ teikiqs poiisis prie juros ir maudymasis. Sis procesas prasidejo dar XVIII a. paskutiniame desimtmetyje, taciau Napoleono karai buvo trumpam pristabdf tokio pobudzio iniciatyvas. Apie maudym^si juroje Palangoje pirmq kart^ placiai rasoma Jano Tadeuso Bulgarino rusq kalba isleistoje knygoje Pasivazmejimas po Livonijq, kurios fragmentq, skirtq Palangai ir isverstij j lenkq kalb^, pasirode zurnale Kolumb 1828-aisiais\e tekste tei-giama, kad j Palanga „jau penkiolika metq nenutrukstamai vaziuoja pilieciai"l Stanistawas Czerskis knygoje apie Zemaitijos vyskupij^, isleistoje 1830 m., apie Palangos parapij^ raso, kad „maudynes [...] cia jprastos jau keliolika metq" l Savo ruoztu Liudvikas Adomas jucevicius pasakojimuose Zemaitijos bruozai, rasytuose treciojo desimtmecio pa-baigoje, apie maudynes juroje raso, kad „jau dvidesimt metq kaip jos cia jprastos"Maigi galima daryti prielaid^, kad [ Palangq, kaip j pajurio kurort^, pradeta vykti tuoj po Napoleono zygio j Maskv^, vadinasi, jau 1813 m. Nejmanoma siandien nustatyti, kas tiesiogiai paskatino juros maudyniij iniciatyv^ Palangoje. Galbut jtakos turejo tai, kad Rytq Prusijoje tuo metu lankesi nemazai prancuzq gydytojij, kurie cia atvyko su Napoleono kariuomene, telkiama zygiui j Maskv^ 1811 ir 1812 m. Kita vertus, jmanoma ir prielaida, kad sios zinios pasieke Palanga per vokieciq medicinos literature, kuri nuo XVIII a. devintojo desimtmecio vis daugiau demesio skirdavo talasoterapijai. Gydytojas Johannas Danielis Metzgeris, 1793 m. paskelb^s straipsnj „Ueber den Mangel an Anstalten zu Seebadern in Preussen" („Apie jstaigq trQkumq Prusijos pajijrio kurortuose"), buvo medicinos profesorius netolimame Karaliauciujel Vis delto tiesioginf Rytq Prusijos pajurio kurorti| jtak^ dera atmesti, nes pirmasis j i | - Krantas (vok. Cranz, rus. Zelenogradsk) atsirado Sembos pusiasalyje tik 1816 m.

Pirmaisiais pajurio kurorto funkcionavimo desimtmeciais ja-me ilsedavosi daugiausia kaimyniniij Lietuvos guberniji| gyventojai.

' Butharyn, 1828. ^Ibid, p. 197. 'Czersk i , 1830, p. 27. ' ' Jucewicz,1840, p. 25.Tekstas apie Palanga veliau perspausdintas beveik be pakeitimq: Jucewicz, 1842, p. 110-122. ^Johann Daniel Metzger, „Ueber den Mangel an Anstalten zu Seebadern in Preussen", Preussischer Archiv, 4.1793, H. 5, 368 p., cit. is: Tilitzky, Glodzey, 1984, p. 515.

Rezidencija / 37

Naujasis Palangos savininkas Feliksas Tyszkiewiczius 1893 m. rugpjucio 15 d. vede Antonin^, pagal kilm§ Korzbok-t^ck^, jauniausi^ ordinate Wtadystawo Korzbok-t^ckio, Posadovo dvaro Didziojoje Len-kijoje savininko, ir Antoninos, pagal kilmf Skorzewskos, dukterj. Sutuok-tiniq santykius jdomiai apibudino Helena Ostrowska: „Feliksui, kuris irgi buvo apimtas rezidencijq statymo manijos, tai buvo veikiau lizdelio arba graziq ..remq" kurimas tokiam zaviam seimos rateliui. Mat jis dievino savo mylim^ zmon^ ir devynis mielus vaikus, ir visa kita, kas nebuvo su jais susij^, jam neegzistavo. Kaip pavyzdj galiu papasakoti, kaip sykj, kai po vestuviq su juo ir su savo broliene Antolka atsiduriau sanatorijoje ir sedejome drauge svetaineje, mano brolis nedr^siai kreipesi j mane, pra-sydamas: „Mano brangioji, ar negaletumei perseti j Antolkos viet^ ant sofos, nes as vis bijau, kad tie sunkus remai gali ant jos nukristi."^

Metams praejus po vestuviq jaunoji pora jau susilauke pirma-gimio, todel pribrendo reikalas nuspr§sti, kokioje vietoje bus statomas nuosavas namas. Kaip prisimine jauniausias Felikso ir Antoninos Tysz-kiewicziq sunus Alfredas Tyszkiewiczius, Palang^ pasirinkti pagrindine seimos buveine nusprende jo motina, susizavejusi sios pajijrio vietoves krastovaizdziu''.

' Ostrowska, b. d., masinrastis, p. 117. pat) anekdot^ cituoja Antonis Kieniewiczius: ibid., „Nad Prypeciq dawno temu . . . Wspomnienia zamierzchtej przesztosci", Wroclaw 1989, p. 347.

Interviu su Alfredu Tyszkiewicziumi, Siedlecka, 1998, p. 111-122.

Felikso ir Antoninos Tyszkiewicziy vaikai rumii terasoje. XX a. pr.