2016 m. rugsëjo 9 d. Nr. 685

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

2016 metø pavasará dienosðviesà iðvydo Marijos Valuc-kienës parengta knyga „Ra-dyðèius. Giminiø medþiø so-das”. Knyga skirta Dzûkijoskaimui „Radyðèius” (Merki-nës sen.) ir jo þmonëms, gy-venusiems nuo XIX a. pabai-gos iki XXI a. atminti. Uni-kali vertybë – knygoje pateika-mi kaimo þmoniø ir jø ðeimøgeneologiniai medþiai...

Aldona Þemaitytë. Kokssiekis ar noras vedë Jus pa-rengti daugiau kaip tûkstan-èio puslapiø turinèià knygà„Radyðèius”, kurioje polifo-niðkai perteikiama Jûsø gim-tojo kaimo istorija? Ar Jus kasnors skatino tokiam skrupu-lingumo ir kantrybës reikalau-janèiam darbui? Ar tai buvotiesiog Jûsø sielos ðauksmas,á kurá turëjote atsiliepti?

Marija Valuckienë. Lëmëtrys prieþastys: iðëjau á uþtar-nautà poilsá ið labai aktyvausdarbo. (Marija vadovavoEkonomikos mokymo centrui– A.Þ.) Atsirado daug laisvolaiko, já uþpildyti kaþkuo no-rëjosi, nes esu judraus cha-rakterio, man reikia kuonors aktyviai uþsiimti. Nega-

Raðytinis paminklas gimtajam kaimuiAldonos Þemaitytës ir Marijos Valuckienës pokalbis apie knygà

Ðiai Leonardo Grudzinsko sodybai jau daugiau kaip 100 metø

Marija Valuckienë (kairëje) su Radyðèiaus kaimo gyventoja

liu sëdëti tik su namø rûpes-èiais.

Antra prieþastis – raðytikaimo istorijas tapo mada:jau keli aplinkiniai kaimaituri savo kaimo knygas. Ne-seniai buvau perskaièiusi Ni-jolës Marcinkevièienës kny-gelæ apie gretimà kaimà„Levûnø kaimo paproèiai”,V. Mizaro knygà-apybraiþàapie Vilkiautinio kaimà, ku-ris ribojasi su Radyðèiumi.Paþástu Marijà Navickienæ,buvusià Ricieliø pagrindinësmokyklos mokytojà ir mûsøkaimo marèià, kuri jau de-ðimtis kaimø apraðë. Manobuvæs vadovas, Leipalingiovidurinës mokyklos direkto-rius Bronislovas Misevièiusparaðë labai iðsamià savogimtojo kaimo istorijà. Ma-no buvusi kolegë OnutëBleizgienë paraðë net dviknygas apie kaimus. Pama-niau, kodël kiti kaimai turisavo knygas, o Radyðèius ne-turi; kodël man nepaban-dþius paraðyti apie savo gim-tàjá kaimà, kuriame gimiau,uþaugau... Kol buvo gyvi ma-no tëvai, á èia sugráþdavauatostogø metu ir laisvalaikiu.

Man tai brangiausias kai-mas...

Daug tokiø memoraliniøknygø perskaièiusiusi, pano-rau paraðyti kitaip – geriau,iðsamiau, plaèiau. Man labaipatiko knyga, kurioje buvopaèiø kaimo gyventojø pasa-kotos istorijos. Pasiskolinautik idëjà. Pasitariau su Ra-dyðèiaus þmonëmis ir nu-sprendëm, kad knygà raðysi-me visi kaimo gyventojai.Kas geriau uþ juos paèius þi-no apie savo ir savo protë-viø gyvenimus.

Treèia prieþastis – Radyð-èius yra nykstantis kaimas,nes XIX a. pabaigoje èia gy-veno 300 þmoniø, 1960 m. –222, o 2015 m. 21 sodybojegyveno tik 42 gyventojai. Perpenkerius knygos raðymometus mirë dvylika kaime gi-musiøjø, bet neatsirado nëvieno naujagimio. Kaime da-bar gyvena tik ðeði jauniþmonës, o 1962 m. jame bu-vo per 50 jaunø þmoniø. To-dël norëjau áamþinti kaþka-da gyvenusius ir dabar gyve-nanèius þmones, kad jie ið-liktø gyvi knygoje su savo gy-venimo istorijomis. Ir kadjie, gyvi liudininkai, papasa-kotø apie save, nepagraþin-dami savo gyvenimø, kadjaunoji karta gebëtø supras-ti ne tik kaip gyveno, bet irkodël taip gyveno mûsø pro-tëviai, seneliai, tëvai ir kodëlmes kitaip gyvename ðian-dien, kas átakoja toká mûsøgyvenimà. Pagaliau, kà turi-me daryti, kad gyvenimaskeistøsi mûsø norima lin-kme.

Kaip Jums pavyko sutelktipasipasakojimams deðimtisþmoniø, kaime gimusiø, gyve-nusiø, gyvenanèiø, dalyvauti„Giminiø sode“? Tas sodas la-bai veðlus, lapotas, jo tankmëjegali pasiklysti eilinis skaityto-jas, esantis atokiau nuo Ra-dyðèiaus...

Kai tvirtai nusprendþiau,kad ðito darbo imuosi, para-ðiau laiðkà-kreipimàsi á Ra-dyðèiaus gyventojus ir keliau-dama per kaimà, sustodavauprie kiekvienos trobos, ku-rioje dar gyveno þmonës. La-bai nudþiugau, kad mane vi-si paþino, priëmë kaip gar-bingà vieðnià. Visiems papa-sakojau savo idëjà ir praðiau

dalyvauti ðiame projekte, pa-raðyti ar papasakoti savo gi-minës gyvenimo istorijà. Pa-likau laiðkà-kvietimà, kadþmonës pagalvotø, parinktønuotraukø. Be to, paaiðki-nau, kaip bus raðoma knyga,koká laikotarpá turi apimti jøpasakojimai. Laiðke buvo su-raðyti klausimai, á kuriuosþmonës turëtø atsakyti. Visimano idëjai pritarë: vieni pa-tys raðë, kitus teko man pa-kalbinti ir uþraðyti jø pasako-jimus.

Ar manote, kad knyga skir-ta tik su ðiuo kaimu susiju-siems þmonëms? Ar tikitës,kad ji sudomins kraðtotyrinin-kus, apskritai Lietuvos kaimubesidominèius istorikus (krað-tutiniu atveju – ið to kaimo ki-lusius þmones)? Ðeimø istori-jos – ar toks buvo Jûsø, kaipknygos sumanytojos ir sudary-tojos, tikslas – áamþinti ðeimøistorijas per dokumentiðkaitikslø pristatymà? Ar tai vie-no kaimo enciklopedija su ly-riniais nukrypimais á praeitá?Kam skirta knyga – nedidelioþemës lopinëlio gyventojams irjø giminës ratui ar platesniamskaitytojø bûriui?

Pradinis sumanymas buvoskirti knygà tik kaimo gyven-tojams ir jø giminaièiams,susijusiems su giminës me-dþiu, kurio ðaknys yra Radyð-èiuje: seneliams, jei tokiø darbûtø, tëvams, vaikams ir vai-kaièiams, kurie iðsibarstæ povisà Lietuvà ir visà pasaulá.Mat, vienus radau Lietuvosmiestuose ir miesteliuose,kitus – JAV, treèius – Didþio-joje Britanijoje, dar kitus netAustralijoje ir kitose ðalyse.Taigi, knygà platinti tikëjau-si tik tarp kaimo þmoniø irjø giminaièiø. Todël knygostiraþas yra ganëtinai maþas(tik 500 egzemplioriø). No-rëjau sudaryti istorinæ knygà,bet raðydama pamaèiau, kadtikrà istorinæ knygà neiðeissudaryti. Knygoje patalpintigiminës medþiai prasidedane nuo ðaknø, o nuo ápusë-jusio giminës medþio kamie-no: nuo XIX a. antrosios pu-sës. Vis tiek norëjau, kad pa-sakotojai iðsakytø savo trum-pesnes, bet tikras giminës gy-venimo istorijas ir poþiûrá ágyvenimà: kad jø gyvenimainebûtø pagraþinti, o ávilkti á

ðiandieninio gyvenimo dra-buþá.

Daþnai þmonës linkæ pa-graþinti vienà ar kità laiko-tarpá, o að norëjau, kad ðiknyga bûtø kaip sociologinistiesos sakymo tyrimas: þmo-gaus nuomonë neturi bûtipagraþinta ar sumeluota.Dþiaugiuosi, kad knygojeskaitytojai ras ávairiø nuo-moniø nuo XIX a. antrosiospusës iki XXI a. dvideðimt-meèio kaimo þmoniø ir jø gi-minaièiø gyvenimà. Juk gy-vename visi skirtingai, – nekaip norime, o kaip galimegyventi, susiklosèius tam tik-roms, mus átakojanèioms ap-linkybëms. Norëjau, kadknyga bûtø lyg kaimo encik-lopedija ir kad taptø ðeimørelikvija, pereinanti ið kartosá kartà. Todël beraðant kilomintis, kad knygoje derëtøpatalpinti ir þinias apie kaikuriuos kaimà supanèius beikaimui vienokià ar kitokiàátakà daranèius administra-cinius objektus: apie Varënà,kaip rajono administracinácentrà, jo istorijos gabalëlá,kuris suteiktø þiniø ið Varë-nos istorijos, o jà turëtø þi-noti kiekvienas ðio rajono gy-ventojas; apie Merkinæ, kaipseniûnijos centrà; apie Lið-kiavà, kaip parapijos centrà,apie Liðkiavos mokyklà, ku-ri daugelá ðio kaimo vaikø ið-lydëjo á kitoká gyvenimà, ne-gu jø tëvai gyveno.

Knygoje apraðyti ir kaimevyravæ amatai bei darbai, gy-ventojø pravardës, nes dau-gelio kaimo gyventojø yravienodos pavardës; taip patkaimo ðviesuoliai ir jø nuo-traukos, kaimo sodybø iðsi-dëstymo planas, savininkøpavardës, o svarbiausia –kompiuterio pagalba sudary-ti giminiø medþiai, kaimo gy-ventojø paraðyti eilëraðèiai irpamëgtos dainos. Èia suras-ta vietos ir vietine tarme pa-raðytam tekstui, taip pat su-darytas tarmiðkø, kaime var-tojamø, þodþiø þodynëlis. To-kia knyga supaþindins ne tiksu kaimo gyventojø istorijo-mis, bet ir su kaimà supan-

èia aplinka.Idëja sukurti tokio pobûdþio

knygà – ádomi ir netikëta. Kasiðprovokavo jà parengti, sure-daguoti gausià, ið ávairiø pro-fesijø þmoniø surinktà me-dþiagà, kaip istorijos amþinin-kø prisiminimà? Ar tai siau-ro akiraèio, ar platesniø hori-zontø knyga?

Per tuos penketà metø te-ko bendrauti su 170 þmoniø,gyvenanèiø Radyðèiuje ar ki-lusiø ið ðio kaimo. Susisiektisu giminës nariais padëjo vi-sagaliai kompiuteriai ir tele-fonai. Ðeimos nariai mielaiduodavo kitø giminaièiø te-lefonø numerius. Bendravi-mas vyko ir telefonais, irelektroniniu paðtu. Su tais,kurie valdo kompiuterá, bu-vo lengva bendrauti, tikslin-ti jø raðinius, gauti nuotrau-kas.

Netikëtai geri atsiliepimaitø þmoniø, kurie jau paskai-të knygas. „Radyðèiaus“ pri-valomi egzemplioriai yra pri-statyti Lietuvos nacionalinësMartyno Maþvydo, Moksløakademijos Vrublevskiø,Vilniaus universiteto biblio-tekoms, Lietuviø kalbos,Lietuviø literatûros ir tauto-sakos institutams. Gal kas irsusidomës, bet kol kas apietai nieko dar negalëèiau pa-sakyti. Vienas sutiktaskraðtietis, pamatæs knygànaujø knygø ekspozicijojeM. Maþvydo bibliotekoje,taip jà ávertino: kokia kapi-talinë knyga!

Kaip suradote mecenatus,patikëjusius, kad knyga busvertinga ir ádomi ávairiemsskaitytojø sluoksniams?

Kadangi knyga yra apievienà kaimà, mecenatø daugnesuradau. Kaime tokiø ne-buvo. Kreipiausi á keletà la-bai turtingø ámoniø savinin-kø ir vienà stambø ûkininkà.Parëmë viena ámonë, nors jinëra labai turtinga, po nedi-delæ sumà paaukojo giminai-èiai ir draugai. Didþiausiàdalá teko paèiai pridëti ið sa-vø santaupø...

Bus daugiau