ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS ......regioninio biuro duomenų baze „Sveikata visiems (HFA)“. 3 1. BENDROJI DALIS 1.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ ŠILUTĖS

PRITARTA

Šilutės rajono savivaldybės

tarybos 2020 m. sausio 30 d.

sprendimu Nr. T1-229

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2018 METŲ ATASKAITA

2019

1

TURINYS

ĮVADAS.........................................................................................................................................................2

1. BENDROJI DALIS.................................................................................................................................3

1.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ ŠILUTĖS RAJONO................................................3

SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)......................................3

2. SPECIALIOJIDALIS............... .............................................................................................................11

2.1. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PRIORITETINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ......................11

2.1.1. UŽREGISTRUOTI NAUJI TB ATVEJAI...................................................................................... 11

2.1.2. MIRTINGUMAS DĖL PRIEŽASČIŲ, SUSJUSIŲ SU ALKOHOLIO VARTOJIMU.................13

2.1.3. VAIKŲ, NETURINČIŲ ĖDUONIES PAŽEISTŲ, PLOMBUOTŲ IR IŠRAUTŲ DANTŲ,

DALIS (PROC.)............................................................................................................................................14

3. APIBENRINIMAS...................................................................................................................................16

4. REKOMENDACIJOS..............................................................................................................................17

2

ĮVADAS

Visuomenės sveikatos stebėsena – tai tęstinis, sistemingai atliekamas su sveikata susijusių ir

planuoti, įgyvendinti bei visuomenės sveikatos praktikai vertinti reikalingų duomenų rinkimas, analizė ir

interpretavimas (Pasaulio sveikatos organizacija, toliau – PSO). Pagrindinis atliekamos stebėsenos

produktas/rezultatas – tai informacija veiksmams/intervencijoms atlikti.

Visuomenės sveikatos stebėsenos Šilutės rajono savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti,

analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad remiantis išsamia

informacija apie Savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima

planuoti ir įgyvendinti Savivaldybės visuomenės sveikatos gerinimo priemones; taip pat vykdyti

visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti Savivaldybės politikus siekiant

efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškų visuomenės sveikatos

priežiūros funkcijų įgyvendinimo Savivaldybės teritorijoje.

Visuomenės sveikatos stebėsena savivaldybėse vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1203 patvirtintais bendraisiais

savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais.

Pagrindinis visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje dokumentas – Lietuvos sveikatos

2014–2025 metų programa, kurios strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų

sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Programoje

nurodyti 4 tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį;

sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą;

užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Programos

uždaviniai – sumažinti skurdo lygį ir nedarbą, sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją

šalies ir bendruomenių lygmeniu, sumažinti alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir

psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą, skatinti sveikos mitybos įpročius, ugdyti optimalaus

fizinio aktyvumo įpročius, gerinti motinos ir vaiko sveikatą, mažinti oro, vandens ir dirvožemio

užterštumą ir kt.

Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje pateikiami ir aprašomi 2018 m. visuomenės

sveikatos būklę atspindintys duomenys Šilutės rajono savivaldybėje. Pateikiami rodikliai (iš Valstybės

deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo) yra siejami su

Lietuvos sveikatos programos (toliau – LSP) tikslų bei jų uždavinių įgyvendinimu. LSP iškeltų tikslų ir

uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai, parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau

– PRS), kurį sudaro 51 unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekinius.

Ataskaita parengta naudojant Higienos instituto Sveikatos informacijos centro informacine

sistema (toliau–HISIC), HISIC parengtu leidiniu „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse

2018 m.“, Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalo informacija, PSO Europos

regioninio biuro duomenų baze „Sveikata visiems (HFA)“.

3

1. BENDROJI DALIS

1.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ ŠILUTĖS RAJONO

SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)

2018 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Šilutės r. sav. buvo 38 477, iš jų: 46,85 proc.

vyrų ir 53,15 proc. moterų. Mieste gyveno 39,67 proc., o kaime 60,33 proc. savivaldybės gyventojų. 0-17

metų amžiaus gyventojų dalis sudarė 19,01 proc., 18-44 m. amžiaus – 29,94 proc., 45-64 m.- 31,44 proc.,

o vyresnių kaip 65 m. gyventojų dalis siekė 19,62 proc. Per 2018 m. gimė 393 kūdikiai ir mirė 574

gyventojai.

Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas) atliekamas

siekiant palyginti 2018 m. Šilutės rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis

„šviesoforo“ principu, visos Lietuvos savivaldybės suskirstytos į 3 grupes:

1. Savivaldybės, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, priskiriamos

Savivaldybių su geriausiais rodikliais grupei ir žymimos žalia spalva.

2. Savivaldybės, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, priskiriamos

Savivaldybių su prasčiausiais rodikliais grupei ir žymimos raudona spalva.

3. Likusių savivaldybių rodiklio reikšmės žymimos geltona spalva. Šių savivaldybių rodikliai

interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.

Pagrindinių rodiklių sąrašo (toliau – PRS) analizės ir interpretavimo tikslas – įvertinti, kokia

esama gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant Lietuvos

sveikatos programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir kokių intervencijų/priemonių reikia

imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.

Šilutės rajono savivaldybės gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje

analizuojamų rodiklių duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje.

Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais išrinktos PRS reikšmės, kurių

rodiklis ar pokyčio kryptis prasčiausia palyginti su kitomis savivaldybės profilio reikšmėmis (pvz.,

raudonos spalvos PRS reikšmės). Sudarytas probleminių visuomenės sveikatos sričių (temų) sąrašas.

Šiose srityse atlikta atrinktų rodiklių išsami analizė ir vertinimas. Iš 1 lentelės pateiktų PRS rodiklių

reikšmių matyti, kad:

1. Iš visų sveikatos rodiklių lyginant su Lietuvos santykiu geresni yra (žalioji zona):

1.1. bandymų žudytis (X60-X64, X66-X84) skaičius 100 000 gyv.;

1.2. standartizuotas mirtingumas/mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V99) 100 000 gyv.;

1.3. pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.;

1.4. standartizuotas mirtingumas/mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu

(F11, F12, F14, F15, F16, F19, X41, X42, X61, X62, Y11, Y12) 100 000 gyv.;

1.5. šeimos medicinos paslaugas teikiančių gyventojų skaičius 10 000 gyv.;

1.6. apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyv.;

4

1.7. sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20-B22, B23 (B23.0-B23.2, B23.8),

B24, Z21, A50 (A50.0-A50.7, A50.9), A51-A53, A54 (A54.0-A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0-A56.4,

A56.8) 10 000 gyv.;

1.8. 2 metų amžiaus vaikų MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė)

skiepijimo apimtys, proc.;

1.9. 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo

Haemophilus influezae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės) proc.;

1.10. mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100 000 gyv.;

1.11. tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl

krūties vėžio finansavimo programoje 2017-2018 m.;

1.12. tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų

prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomosios sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo

programoje 2016-2018 m.

2. Rodiklių reikšmės patenkančios į prasčiausių analizuojamų reikšmių grupę

(raudonoji zona):

2.1. išvengiamas mirtingumas (proc.);

2.2. mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv.;

2.3. socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv.;

2.3. užregistruoti nauji TB atvejai (A15-A19) 100 000 gyv.;

2.4. sergamumas (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv.;

2.5. darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliais 10 000 gyv.;

2.6. sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyv.;

2.7. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (W65-W74) 100 000 gyv.;

2.8. transporto įvykiuose patirtos traumos (V00-V99) 100 000 gyv.;

2.9. mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5,

G62.1, G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15) 100 000 gyv.;

2.10. išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1000 gyv.;

2.11. užregistruoti daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (visos TB atvejų

registracijos kategorijos) (A15-A19) 100 000 gyv.;

2.12. vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.);

2.13. sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.

3. Dauguma Šilutės rajono savivaldybės rodiklių reikšmių patenka į Lietuvos vidurkį

atitinkančią analizuojamų reikšmių grupę (geltonoji zona) (žr. 1 lent.), tačiau vertėtų atkreipti

dėmesį į rodiklius, artėjančius prie „raudonosios zonos“, tai:

3.1. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;

3.2. standartizuotas mirtingumas/mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyv.;

3.3. ilgalaikio nedarbo lygis (proc.);

3.4. gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv.;

3.5. standartizuotas mirtingumas/mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y89) 100 000 gyv.;

3.6. mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, mokyklose skaičius 1000 gyv.;

3.7. socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv.;

5

3.8. asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000

darbingo amžiaus gyv.;

3.9. susižalojimai dėl nukritimų (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.;

3.10. standartizuotas mirtingumas/mirtingumas dėl nukritimų (W00-W19) 100 000 gyv.;

3.11. į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam

kilometrui;

3.12. nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų

kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyv.;

3.13. gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako

gaminiais;

3.14. gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais;

3.15. kūdikių išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus dalis (proc.);

3.16. išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyv.;

3.17. slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius;

3.18. užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (A15-A19) 100 000

gyv.;

3.19. kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių;

3.20. tikslinės populiacijos (6-14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo

silantinėmis medžiagomis programoje, proc.;

3.21. paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyv.;

3.22. mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) rodiklis 100 000 gyv.;

3.23. mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyv.;

3.24. tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios

diagnostikos finansavimo programoje 2017-2018 m.;

3.25. tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių

ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje 2018 m.

6

Pirmajame lentelės stulpelyje pateikiami PRS, suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir

uždavinius. Antrajame stulpelyje pateikiami atvejai absoliučiais skaičiais (pvz. kiek gyventojų mirė dėl savižudybių, kiek dirba šeimos

gydytojų, kiek išduota licencijų prekiauti alkoholiu ir pan.), trečiajame – Šilutės rajono savivaldybės rodiklio reikšmė, ketvirtajame –

atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio reikšmė, penktajame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame – didžiausia reikšmė tarp

visų savivaldybių, septintajame – savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir

savivaldybės vietos visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „šviesoforo“ principą).

1 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2018 m. rodiklių profilis

Rodiklis

Atvejų

skaičius

(abs. sk.)

Šilutė r.

savivaldybės

reikšmė

Lietuvos

rodiklis

Mažiausia

rodiklio

reikšmė

Didžiausia

rodiklio

reikšmė

Santykis

savivaldy-

bė/

Lietuva

1 2 3 4 5 6 7

STRATEGINIS TIKSLAS - PASIEKTI, KAD 2025 METAIS ŠALIES GYVENTOJAI BŪTŲ SVEIKESNI IR GYVENTŲ ILGIAU, PAGERĖTŲ

GYVENTOJŲ SVEIKATA IR SUMAŽĖTŲ SVEIKATOS NETOLYGUMAI

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) 74,6 75,9 69,9 78,6 0,98

Išvengiamas mirtingumas (proc.) 34,3 30,5 24,6 41,0 1,13

1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį

1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą

Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) (100 000 gyventojų)

12

31,2 24,4 0 79,5 1,28

Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) (100 000

gyventojų) 31,3 23,8 0 75,7 1,32

Bandymų žudytis (X60-X64, X66-X84) skaičius (100 000 gyventojų) 8 20,8 42,1 19,2 81,1 0,49

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose skaičius

(1000 gyventojų) 493 144,0 69,1 35,2 220,2 2,08

Socialinės rizikos šeimų skaičius (1 000 gyventojų) 258 6,7 3,3 0,3 8,7 2,03

Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.) 387 1,6 2,2 0,3 8,2 0,74

Gyventojų skaičiaus pokytis (1 000 gyventojų) -369 -9,6 -5,3 -23,7 8,4 1,83

7

1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalyje ir bendruomenėse

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) (100 000 gyventojų)

40

104,0 93,4 41,8 203,1 1,11

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89)

(100 000 gyventojų) 106,0 91,0 46,2 192,4 1,11

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius

(1 000 gyventojų) 968 201,9 148,9 57,4 339,9 1,36

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius (1 000 gyventojų) 1226 31,9 25,4 3,2 91,0 1,25

Užregistruoti nauji TB atvejai (A15-A19) (100 00 gyventojų) 29 75,4 32,9 0 88,4 2,29

Sergamumas (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15-A19)

(100 000 gyventojų) 34 88,4 37,9 0 88,4 2,33

2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką

2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe,

skaičius (10 000 darbingo amžiaus gyventojų) 1 0,4 0,9 0 3,9 0,45

Susižalojimo dėl nukritimų (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje

(10 000 gyventojų) 118 156,3 150,7 104,9 212,00 1,04

Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais

(10 000 gyventojų) 205 90,9 67,1 45,3 125,9 1,36

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08)

(100 000 gyventojų) 304 79,0 74,9 0 140,9 1,06

2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį

Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65-W74)

(100 000 gyventojų) 5

13,0 5,5 0 20,2 2,35

Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis

(W65-W74) (100 000 gyventojų) 14,9 5,5 0 19,6 2,71

Mirtingumas dėl nukritimų (W00-W19) (100 000 gyventojų) 7 18,2 16,1 0 38,1 1,13

8

Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19)

(100 000 gyventojų) 17,4 15,3 0 32,6 1,14

2.3. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių

Mirtingumas dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99)


2,6 8,0 0 25,4 0,33

Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis

(V00-V99) (100 000 gyventojų) 2,2 7,9 0 26,3 0,28

Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09)

(100 000 gyventojų) 0 0 3,0 0 17,4 0,00

Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius

(100 000 gyventojų) 33 85,8 58,9 29,3 136,3 1,46

2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis,

tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui (kg) 184 1011 63 34473 0,18

3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu


0 3,0 0 17,6 0,00

Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų

vartojimu (100 000 gyventojų) 0 3,1 0 24,8 0,00

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu


33,8 18,1 0 46,5 1,87

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio

vartojimu (100 000 gyventojų) 35,1 17,7 0 45,1 1,98

Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis

medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai)

(100 000 gyventojų)

19 49,4 85,8 0 442,1 0,85

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine

prekyba tabako gaminiais (asmenų skaičius 1-ai licencijai) 211 174,1 189,9 49,8 415,9 0,92

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais (asmenų skaičius 1-ai licencijai)

253 152,1 166,8 32,5 359,2 0,91

9

3.2. Skatinti sveikos mitybos įpročius

Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.). 80 21,3 36,7 11,7 73,5 0,85

4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

4.1. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais

Išvengiamų hospitalizacijų skaičius (1 000 gyventojų) 1432 37,2 32,5 20,0 64,9 1,15

Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius

(1 000 gyventojų) 258 8,3 6,9 4,1 10,0 1,20

4.2. Plėtoti sveikatos infrastuktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą

Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius 263 2,5 2,0 1,2 6,2 1,25

Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius

(10 000 gyventojų) 104 9,3 7,2 2,6 13,6 1,29

Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 377047 9,8 9,1 6,5 11,3 1,08

Užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai

(A15-A19) (100 000 gyventojų) 1 2,6 3,1 0 13,9 0,83

Užregistruoti daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (visos TB

atvejų registracijos kategorijos) (A15-A19) (100 000 gyventojų) 4 10,4 6,1 0,0 17,2 1,7

Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (10 000 gyventojų) 0 0,0 2,2 0 5,1 0,00

4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas (1 000 gyvų gimusių

kūdikių) 2 5,1 3,4 0 16,5 1,49

2 metų amžiaus vaikų MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės

vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys (proc.) 334 96,3 92,1 83,0 99,5 1,05

1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina,

poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo

apimtys (3 dozės) (proc.)

97,1 92,3 70,0 97,7 1,05

Tikslinės populiacijos (6-14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų

dengimo silantinėmis medžiagomis programoje (proc.) 439 14,5 12,9 5,7 52,7 0,94

Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis

(proc.) 320 9,6 18,9 7,5 28,3 0,51

Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius (1000 gyventojų) 4 6,2 4,4 0 15,8 1,40

10

4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99)

(100 000 gyventojų) 321

834,3 782,5 418,4 1372,3 1,07

Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis

(I00-I99) (100 000 gyventojų) 803,9 744,5 619,5 1059,0 1,14

Mirtingumas nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96)

(100 000 gyventojų) 100

259,9 286,6 199,8 496,7 0,91

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis

(C00-C96) (100 000 gyventojų) 250,2 247,7 219,6 347,1 1,01

Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69)


163,7 191,0 95,5 610,5 0,86

Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis

(I60-I69) (100 000 gyventojų) 158,8 181,8 83,8 485,7 0,87

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) (10 000 gyventojų) 318 82,6 56,6 26,9 112,0 1,46

Tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi atrankinės mamografinės

patikros dėl krūties vėžio prevencinėje programoje 2017-2018 m.

(proc.)

3286 54,3 50,2 13,8 71,7 1,08

Tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių

navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos

draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje 2016-2018 m. (proc.)

5233 56,7 52,7 28,9 72,0 1,07

Tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi storosios žarnos vėžio

ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje 2017-2018 m.

(proc.)

7077 54,7 53,1 28,6 66,0 1,03

Tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir

kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos

priemonių finansavimo programoje 2018 m. (proc.)

4111 43,5 42,9 26,2 61,4 1,01

Šaltiniai: HISIC, HFA, Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas

11

2. SPECIALIOJI DALIS

2.1. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS PRIORITETINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ

Šioje dalyje analizuojamos specifinės problemos ir rodikliai, kurie Savivaldybėje turi ekstremalias

reikšmes, lyginant su kitomis savivaldybėmis. Bendradarbiaujant su Šilutės rajono savivaldybės

specialistais buvo nuspręsta išsamesnei analizei, kaip prioritetines sveikatos sritis, išskirti šias problemas:

1. Užregistruoti nauji TB atvejai (A15-A19) 100 000 gyv.

2. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1,

G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15) 100 000 gyv.

3. Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.).

2.1.1. UŽREGISTRUOTI NAUJI TB ATVEJAI

Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcija, kadangi tuberkuliozės bakterijos nuo sergančiojo

asmens plinta gana lengvai. Be to, valstybei brangiai kai kainuoja jos gydymas, nes ligoniai ilgai (apie 80

dienų) gydomi specializuotose tuberkuliozės stacionaruose, ligonių gydymas ir priežiūra užtrunka ilgai (6-

24 mėn., o kartais ir ilgiau).

Lietuvoje tuberkuliozė aktuali problema, kadangi visose savivaldybėse (išskyrus Neringos,

Palangos ir Širvintų r. sav.) 2018 m. registruoti nauji šios ligos atvejai. Iš viso šalyje užregistruoti 922

nauji tuberkuliozės atvejai (32,9/100 00 gyv.), iš jų 41 asmeniui – įkalinimo įstaigose. Šilutės rajone 2018

m. užregistruoti 29 nauji tuberkuliozės atvejai.

1 pav. Užregistruoti nauji TB atvejai (A15-A19) 100 000 gyv., savivaldybių santykis

su Lietuvos vidurkiu

Šaltinis: Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse, Vilnius, 2019

12

Stebint rodiklius pateiktus lentelėje apačioje (žr. 2 pav.), matome, kad užregistruotų naujų

tuberkuliozės atvejų rodiklis Lietuvoje 2016-2018 metais ženkliai sumažėjo, t. y. nuo 66,7/100 000 gyv.

iki 32,9/100 000 gyv. Klaipėdos apskrityje 2017 m. šis rodiklis padidėjo, o 2018 m. vėl sumažėjo iki

35,6/100 000 gyv. Šilutės rajone 2017 m. matomas situacijos pagerėjimas (rodiklis mažesnis ir artėja prie

Lietuvos vidurkio 53,4/100 000 gyv.). Tačiau 2018 m. sergamumo tuberkulioze rodiklis Šilutės rajone

išaugo iki 75,4 /100 000 gyventojų ir Lietuvos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.

2 pav. Užregistruoti nauji TB (A15-A19) atvejai rodiklis 100 000 gyv. Šilutės r. sav., Lietuvoje ir

Klaipėdos aps. 2016–2018 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Ekspertų nuomone ir žiniomis, sergamumo tuberkulioze rodiklis metodiškai tiksliau skaičiuojamas

įtraukiant recidyvus (t. y. atkryčius, kada išgydoma liga atsinaujina, pasikartoja). TB recidyvas arba

atkrytis nustatytas 141 TB sirgusiam ir išgydytam pacientui. 2018 m. sergamumas (nauji atvejai ir

recidyvai) tuberkulioze buvo 37,9/ 100 000 gyv. (1063 atvejai). Tuberkulioze daugiausia sirgo Šilutės

rajono gyventojai (žr. 2 lentelę).

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis 100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis 100 000 gyv.

Neringos sav. 0,0 Šilutės r. sav. 88,4

Utenos r. sav. 13,3 Kazlų Rūdos

sav.

86,5

Visagino sav. 15,8 Pakruojo r. sav. 85,2

Birštono sav. 15,8 Kalvarijos sav. 82,5

Šiaulių m. sav. 20,9 Jonavos r. sav. 78,9

Lietuvos rodiklis 37,9/ 100 000 gyv.

2 lentelė. Sergamumas (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv.


13

2.1.2. MIRTINGUMAS DĖL PRIEŽASČIŲ, SUSIJUSIŲ SU ALKOHOLIO VARTOJIMU

Alkoholio vartojimas sukelia sunkias socialines pasekmes bei sveikatos sutrikimus, kurie gali

baigtis mirtimi. Tai skrandžio, kepenų bei kasos ligos, atsitiktiniai ir tyčiniai apsinuodijimai, vaisiaus ir

naujagimio patologijos, psichikos ir elgesio sutrikimai, epilepsiniai sindromai, polineuropatijos,

miopatijos ir kt. Standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu

didesnis pietrytinėje Lietuvos dalyje. Iš viso pastaraisiais metais Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo mirė

507 asmenys, t. y. 74 asmenimis mažiau nei 2017 m. (mirtingumo rodiklis 18,1/100 000 gyv.).

3 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu 100 000

gyv.


Analizuojant mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimo rodiklio kintamumą nuo

2016 m. iki 2018 m. galima pastebėti, kad šis rodiklis Šilutės r. sav. išaugo ir viršija Lietuvos bei

100 000 gyv.

0.0 - 1.0 (1)

1.0 - 13.1 (16)

13.1 - 20.5 (18)

23.0 - 29.3 (8)

31.0 - 34.1 (6)

35.1 - 40.8 (7)

42.3 - 45.1 (4)

14

Klaipėdos aps. vidurkius. Tuo tarpu 2016-2018 m. Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje šis rodiklis turėjo

tendenciją mažėti (žr. 4 pav.).

4 pav. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyv. Šilutės r.

sav., Lietuvoje ir Klaipėdos aps. 2016 m. – 2018 m.


2.1.3. VAIKŲ, NETURINČIŲ ĖDUONIES PAŽEISTŲ, PLOMUOTŲ IR IŠRAUTŲ DANTŲ,

DALIS (PROC.)

Kiekvienas mokinys kasmet į mokyklą turi pristatyti pažymą apie dantų būklę. Šiais mokslo metais

pažymos pateikiamos popierine arba elektronine versija. 2018 metais Šilutės r. sav. šias pažymas pristatė

68,20 proc. visų mokyklą lankančių vaikų. Nors beveik 70 proc. Šilutės r. sav. ugdymo įstangas lankančių

ugdytinių pristatė pažymas apie dantų būklę, tačiau kaip matome, to negana, kad profilaktinio sveikatos

patikrinimo metu vaikams yra apžiūrimi dantys. Profilaktinės apžiūros metu ne visada yra atliekamas

silantavimas, o vaikas odontologo kabinetą dažnai pasiekia tik kitais metais, vėl profilaktiškai

tikrindamasis sveikatą. 2018 metų duomenimis Šilutės r. sav. tik 10,28 proc. ugdymo įstaigas lankančių

vaikų neturėjo ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų. Vaikų, neturinčių sąkandžio problemų 2018

m. Šilutės r. sav. buvo 58,87 proc., vaikų turinčių žandikaulių patologiją - 16,12 proc., vaikų, turinčių

pavienių sąkandžio patologiją – 21,66 proc.

15

3 lentelė. Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.)


Analizuojant vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalies procentais

dinamiką, pastebima, kad 2016–2018 m. laikotarpyje Šilutės r. sav. šis rodiklis turėjo tendenciją didėti.

Todėl vaikų, ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius sumažėjo. Tačiau nuo šis rodiklis vis

dar žemesnis už Lietuvos ir Klaipėdos aps. vidurkį (žr. 5 pav.).

5 pav. Mokinių dantų ėduonies intensyvumo indeksas Šilutės r. sav. Klaipėdos aps. ir Lietuvoje

2016 m. - 2018 m.


Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis 100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis 100 000 gyv.

Utenos r. sav. 7,5 Jonavos r. sav. 28,3

Rietavo sav. 9,3 Kelmės r. sav. 28,1

Šilutės r. sav. 9,6 Palangos m. sav. 27,8

Šalčininkų r. sav. 10,2 Marijampolės sav. 27,7

Biržų r. sav. 10,8 Visagino sav. 25,3

Lietuvos rodiklis 18,9 proc.

16

3. APIBENRINIMAS

Apibendrinus visuomenės sveikatos būklę Šilutės r. sav. ir palyginus rodiklius su Lietuvos

vidurkiu, galima teigiamai vertinti, mirtingumą dėl transporto įvykių, pėsčiųjų mirtingumą dėl transporto

įvykių, į atmosferą iš stacionarių šaltinių išmestų teršalų kiekį, tenkantį 1 kvadratiniam metrui,

mirtingumą, susijusį su narkotikų vartojimu, šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičių,

apsilankymų pas gydytojus skaičių, tenkantį vienam gyventojui, sergamumą ŽIV ir lytiškai plintančiomis

ligomis, 2 metų amžiaus vaikų MMR (tymų, epiderminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimų

apimtis, 1 metų amžiaus vaikų DPT, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo

apimtis, mirtingumą nuo piktybinių navikų, tikslinės populiacijos dalį, dalyvavusią atrankinės

mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje bei tikslinės populiacijos dalį,

dalyvavusią gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo

sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje.

Vis dar aktuali situacija vaikų sveikatos srityje – du rodikliai susiję su vaikais, patenka į raudoną

zoną, apibūdinančią prasčiausius šalies rodiklius, tai: mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių

mokyklose skaičius ir vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų dalis (proc.). Kaip ir

daugelį metų Šilutės r. sav. aktuali problema yra sergamumas tuberkulioze. Šis rodiklis vis dar išlieka

didesnis už Lietuvos vidurkį. Taip pat nerimą kelią išaugęs mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su

alkoholio vartojimu rodiklis Šilutės r. sav. Šis rodiklis viršija šalies ir Klaipėdos apskrities atitinkamus

rodiklius.

17

4. REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos skirtos Šilutės rajono savivaldybės įstaigoms, siekiant kontroliuoti ir gerinti

prioritetinių sveikatos stebėsenos sričių rodiklius.

1. Siekiant sumažinti naujų TB atvejų skaičių:

1.1. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui ir kitoms įstaigoms vykdyti Šilutės

rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-595 patvirtintą Tuberkuliozės

profilaktikos Šilutės rajono savivaldybėje programą;

1.1.1. teikti Šilutės rajono gyventojams informaciją apie TB epidemiologinę situaciją, profilaktiką

ir kontrolę rajone.

1.1.2. Informuoti bei konsultuoti Šilutės r. sav. gyventojus apie esamas ir galimas priemones TB

prevencijos ir gydymo srityje.

1.1.3. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagalba išsiaiškinti TB galimai sergančius asmenis,

organizuoti atvykimą į sveikatos priežiūros įstaigą, teikti pagalbą nukreiptiems asmenims tolimesniam

gydymui.

2. Siekiant sumažinti vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų

skaičių:

2.1. Pagal kompetenciją vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio

8 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtintą „Nacionalinę burnos sveikatos 2016–2020 metų programą” (toliau –

Burnos sveikatos programa), bei 1 kartą per metus Šilutės r. savivaldybėje atlikti profilaktinius burnos

sveikatos tikrinimus ne mažiau kaip 50 proc. vaikų, nustatyti higieninį indeksą (dantų apnašų nudažymas

bei įvertinimas, KPI indekso skaičiavimas); mokyti taisyklingos burnos higienos; parinkti individualios

profilaktikos priemones, konsultuoti dėl individualios asmens burnos higienos; išanalizuoti individualią

mitybą ir ją koreguoti; hermetizuoti krūminių dantų vageles ir duobeles stiklo jonomeriniais silantais;

hermetizuoti krūminių dantų vageles ir duobeles kompoziciniais silantais; atlikti profesionalią burnos

higieną; padengti dantų paviršių fluoridų preparatais (fluoridų laku, fluoridų geliu); įvertinti seilių

antikariozines savybes (seilių pH, buferines savybes).

2.2. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui pagal kompetenciją vykdyti

Burnos sveikatos programą, organizuoti burnos sveikatos prevencines iniciatyvas: skaityti paskaitas

tėvams ir mokytojams, rengti individualius užsiėmimus vaikų ugdymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigose. Taip pat analizuoti vaiko sveikatos pažymėjimų dantų ir žandikaulių būklės vertinimo dalį,

teikti šių duomenų suvestines Higienos institutui. Taip pat informaciją apie dantų būklę talpinti Vaikų

sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje, šiuos duomenis analizuoti, viešinti ir siekti, kad vaikų,

neturinčių ėduonies, plombuotų ir išrautų dantų, dalis proc. Savivaldybėje būtų kuo mažesnė.

2.3. Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriui ir Šilutės rajono savivaldybės visuomenės

sveikatos biurui skatinti mokyklas įsitraukti į mokyklų stiprinančių sveikatą tinklą, tobulinti sveikatos

priežiūros paslaugų kokybę ugdymo įstaigose, vykdyti visapusišką sveikatos mokymą švietėjiškomis

priemonėmis.

18

3. Siekiant mažinti mirtingumą dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu:

3.1. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vykdyti Ankstyvosios intervencijos,

skirtos nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ar eksperimentuojantiems jomis

jaunuoliams, programą.

3.2. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui organizuoti Priklausomybių

konsultantų paslaugų teikimą savivaldybėje.

3.3. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui organizuoti Šilutės rajono

savivaldybės gyventojams paskaitas susijusias su alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo

prevencija.

____________________________________

Documents

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS ......regioninio biuro duomenų baze „Sveikata visiems (HFA)“. 3 1. BENDROJI DALIS 1.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ ŠILUTĖS