ŠILUTĖS RAJONO PAŠYŠIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

2012 m.

PRITARTAŠilutės r. Pašyšių pagrindinės mokyklos tarybos2012 m. rugsėjo 21protokolu Nr.V3-31

PRITARTAŠilutės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio d. sprendimu Nr.

PATVIRTINTAŠilutės r. Pašyšių pagrindinės mokyklos direktoriaus

2012 m. d.įsakymu Nr.

ŠILUTĖS R. PAŠYŠIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

2012 m.

Pašyšiai

TURINYS

2

1. Bendrosios nuostatos.............................................................................................................41.1. Formalieji duomenys apie įstaigą.......................................................................................41.2. Įstaigos ugdymo filosofijos ištakos, kryptys......................................................................41.3.Vaikų poreikiai.....................................................................................................................51.4.Tėvų lūkesčiai......................................................................................................................51.5. Regiono ypatumai...............................................................................................................51.6. Įstaigos unikalumas............................................................................................................61.7. Įstaigos personalas, jo kompetencija..................................................................................62. Ugdymo principai..................................................................................................................73. Programos tikslas ir uždaviniai.............................................................................................74. Ugdymo turinys.....................................................................................................................84.1. Metodai ir būdai.................................................................................................................84.2. Ugdymo(si) priemonės........................................................................................................94.3. Socialinė kompetencija.......................................................................................................94.4. Sveikatos saugojimo kompetencija...................................................................................114.5. Pažinimo kompetencija.....................................................................................................124.6. Komunikavimo kompetencija...........................................................................................134.7. Meninė kompetencija........................................................................................................145. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas....................................................................................166. Naudota literatūra................................................................................................................ 19

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. FORMALIEJI DUOMENYS APIE ĮSTAIGĄ

Šilutės rajono Pašyšių pagrindinė mokykla savivaldybės biudžetinė įstaiga, viešas juridinis

asmuo. Pagrindinės veiklos rūšys – priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ugdymas ir kvalifikacijos

3

tobulinimas. Mokyklos adresas – Pašyšių kaimas, Juknaičių seniūnija, LT-99323 Šilutės rajonas.

Įstaiga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003,

Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755, Nr. 120-4437; 2006, Nr. 73-2758; 2007, Nr. 43-1628, Nr. 77-

3045, Nr. 81-3324; 2009, Nr. 89-3802, Nr. 93-3975; 2010, Nr. 15-701), Jungtinių Tautų vaiko teisių

konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaikų teisių

konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), Lietuvos Respublikos seimo 2003 m. gegužės

nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (Žin., 2003, Nr. 52-

2316), Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1509 „Dėl vaikų

nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio

aprašo“. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2667 patvirtinta

Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010

m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 75:2010

„Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai“, įstaigos nuostatais, Šilutės rajono savivaldybės Tarybos sprendimais ir šia

individualia ugdymo programa, parengta pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1009 patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo kriterijų aprašą.

Programa sudaryta atsižvelgiant į vaikų , tėvų (globėjų) poreikius. Ugdymo tikslas suderintas su

Valstybės, rajono švietimo ugdymo tikslais, strategija.

1.2. ĮSTAIGOS UGDYMO FILOSOFIJOS IŠTAKOS, KRYPTYS

Mokytis niekada nevėlu, bet geriausia tai pradėti šiandien.  Žmogaus ugdymas – vientisas

procesas, paremtas natūralia vaiko prigimtimi ir sugebėjimų pačiam kurti save. Kartu su šeima

formuoti vertybines nuostatas, ugdyti unikalius vaiko gebėjimus, laisvai pasirenkant naują veikla,

turinti galimybę samprotauti ir daryti sprendimus, stiprinti vaiko galias sėkmingai socializuotis

nuolatinės kaitos sąlygomis. Ugdymo procese akcentuojamos ne žinios ir žinojimas, o ugdytinio

gebėjimas spręsti problemas, vertinti sukauptą informaciją, ją interpretuoti. Norint visapusiškai

ugdyti vaiką – reikia pakilti iki jo lygio.

1.3. VAIKŲ POREIKIAI

Požiūris į vaiką kaip į individualybę: ne lyginimas jo su kitais, o dėmesio sutelkimas į tas

vaiko asmenybės galias, kurios yra nuspalvintos vaikystės esminių poreikių.

Išreikšti save, realizuoti aktyvios veiklos poreikį.

Gauti specialiąją pagalbą (vaikams turintiems specialiųjų poreikių).

Jaustis saugiai patirti džiugių, turiningų, prasmingų pramogų.

4

Turėti galimybę pažinti ir eksperimentuoti, aktyviai judėti, kurti aplinką.

Gerbti save ir kitus žmones.

Būti mylimu, laukiamu.

Žaisti ir bendrauti su kitais vaikais, surasti draugų.

1.4. TĖVŲ LŪKESČIAI

Visapusiško vaikų ugdymo.

Vaiko taisyklingos tarties ir žodyno formavimo.

Vaiko teigiamos savivertės formavimo.

Padėti vaikui suprasti ir priimti savo ir kitų jausmus.

Išmokti valdyti emocijas.

Kad vaikas darželyje išmoktų bendrauti sugyventų su kitais.

Individualių vaiko ugdimosi poreikių patenkinimo galimybės.

Įdomiai praleistų laiką.

Jaustųsi jaukiai ir saugiai.

Pasiruoštų mokymuisi mokykloje.

Tėvų ir personalo sąveikos būdai: individualūs pokalbiai, iš anksto numatyti pokalbiai

apie vaiko vystimąsi, pasiekimus, konsultavimas; teminės diskusijos – „apskritas stalas“; tėvų

susirinkimai; mokyklos tarybos veikla; pageidaujamos specialistų konsultacijos; tėvų apklausos

analizė, auditas; tėvų talkos, bendri projektai, parama.

1.5. REGIONO YPATUMAI

Vaikus supažindiname su artimiausia aplinka. Pašyšiai – kaimas Juknaičių seniūnijoje, 1,3

km į pietryčius nuo Šilutės, ant Šyšos upės kranto (nuo jos kilo ir vietovės pavadinimas).

Evangelikų liuteronų parapija įsteigta 1896 m., bažnyčia pastatyta 1910 m., paštas, dvi pieninės, du

vėjo malūnai, kelios krautuvės. Per Šyšos upę pastatyti du tiltai. Yra biblioteka (Šilutės F.

Bajoraičio bibliotekos filialas), medicinos punktas, lentpjūvė. Gyvenvietės puošmena – fontanas.

1736 m. atidaryta pirmoji mokykla. 1936 – privati pirmoji lietuvių pradžios mokykla. 1939 m.

mokykla uždaryta. 1950 m. vėl atidaroma pradinė mokykla, 1953 m. – jau septynmetė. 1985 m. –

devynmetė. Vaikai susipažįsta ir su Pamario krašto įžymybėmis: H. Šojaus dvaru, Bitėnų

kapinėmis, Vydūno muziejumi, Ventės ragu, Rusnės sala ir etnografine sodyba.

1.5. ĮSTAIGOS UNIKALUMAS

Pašyšių pagrindinėje mokykloje yra devyni klasių komplektai: du pradinių klasių, šeši

vyresniųjų ir priešmokyklinio ugdymo grupė. Mokykla yra pažangi mokymosi įstaiga, sudaranti

sąlygas mokiniams mokytis ankstyvosios anglų kalbos, diegianti naujausias informacines

5

technologijas ugdymo procese, teikianti galimybes mokytojų ir mokinių tobulėjimui, bei gebanti

veikti besikeičiančioje visuomenėje.

1.7. ĮSTAIGOS PERSONALAS, JO KOMPETENCIJA

Mokyklos personalas – kvalifikuota, kompetentinga, gebanti keistis komanda, nuolat

besimokanti, ieškanti naujovių ir jas pritaikanti kasdieninėje veikloje.

2. UGDYMO PRINCIPAI

6

Pašyšių pagrindinėje mokykloje ikimokykliniu ugdymu siekiama sudaryti sąlygas vaiko

socializacijai, fizinių, psichinių ir dvasinių galių harmoningam skleidimuisi, palengvinti jam pereiti

prie sistemingo ugdymosi mokykloje. ikimokyklinio ugdymo turinys sudarytas remiantis šiais

principais: vertybinių nuostatų ugdymo – programoje prioritetas teikiamas bendrųjų vertybių ir

pozityvių nuostatų pradmenų formavimui(si); socialinio kultūrinio kryptingumo – ugdymo

turinys orientuotas įvaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų

plėtojimą ir tautinio tapatumo jausmo žadinimą, tikslingumo – programa orientuota į vaiko

adaptacijos naujoje aplinkoje lengvumą, socializaciją, ugdimosi motyvacijos žadinimą ir prielaidų

tolimesniam ugdimuisi sudarymą.; prieinamumo – ugdymo turinys atitinka ikimokyklinio amžiaus

vaikų psichofizines galimybes, jų pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio

modelius bei emocijų pasaulį. Ugdymo turinys sudarytas taip, kad jį būtų galima lanksčiai taikyti

atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus ir galimybes. Ugdymo turinys

pritaikytas skirtingoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeimoje ar institucijoje) augusiam ir

ugdytam vaikui; integralumo – ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio

suvokimą ir jo mąstymo bei veiklos konkretumą; tęstinumo – ugdymo turinys suderintas su

ikimokyklinio ir pirmos klasės ugdymo turiniu siekiant, kad vaikas nuosekliai pereitų nuo ugdymo(-

si) šeimoje ar priešmokyklinėje grupėje, prie ugdymo(-si) mokykloje

Pašyšių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikų ugdymas(sis)

grindžiamas vadovaujantis šalies, rajono švietimo strategija, programose numatytais principais.

Tautiškumas – papročių integracija į vaiko kasdieninį gyvenimą. Partnerystė su šeima –

grindžiama tėvų ir pedagogų iniciatyvų derinimu, partnerystės plėtojimu, pedagoginiu švietimu.

Ugdymo programa bus įgyvendinama per ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų

kompetencijų ugdymą.

3. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI TIKSLAS:

Atsižvelgiant į pažangiausios mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti tinkamas

sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius.

UŽDAVINIAI:

1. Saugoti ir stiprinti vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, tenkinat jų poreikius, garantuoti

saugumą.

2. Sudaryti tinkamas sąlygas vaikų ugdymui(-si), skatinti žingeidumą, aktyvumą,

savarankiškumą.

7

3. Sudaryti sąlygas žaidybinei veiklai. Žaidimas pagrindinė ugdymo priemonė (metodas),

leidžiantis vaikui daug kartų bandyti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti kūrybiškai

interpretuoti.

4. Plėtoti vaiko sampratą apie aplinkinį pasaulį, sudaryti galimybes patirti pažinimo

džiaugsmą, plėsti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus.

5. Lavinti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams,

pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais.

6. Plėtoti specialiųjų poreikių turinčių vaikų gebėjimus, tenkinti individualius jų poreikius.

4. UGDYMO TURINYSVertybinių nuostatų ugdymo – prioritetas teikiamas bendrųjų vertybių ir pozityvių

asmeninių nuostatų pradmenų formavimui(-si).

Socialinio kultūrinio kryptingumo – orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(-si)

reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą ir tautinio tapatumo jausmo žaidimą.

Tikslingumo – programos turinys atitinka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tikslus

ir uždavinius. Jis orientuotas į vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje lengvinimą, socializaciją,

ugdimosi motyvacijos žadinimą ir prielaidų tolesniam ugdimuisi sudarymą.

Prieinamumo – ugdymo turinys atitinka 4,5/6 metų vaiko psichofizines galimybes, jo

pažinimo ir raiškos būdus, stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį.

Ugdymo turinys sudarytas taip, kad jį būtų galima lanksčiai taikyti atsižvelgiant į kiekvieno

vaiko individualius poreikius, interesus ir galimybes.

Tęstinumo – priešmokyklinio ugdymo turinys suderintas su ikimokyklinio ir pirmosios

klasės ugdymo turiniu siekiant, kad vaikas nuosekliai pereitų nuo ugdymo(-si) šeimoje prie

ugdymo(-si) mokykloje.

4.1. METODAI IR BŪDAI Žaidybinis metodas – žaisdami vaikai patiria, išgyvena, sužino, kuria, atranda ir perima

svarbiausias vertybes.

Vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio

objektus ir reiškinius.

Kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti

problemų sprendimo būdų. Juos papildome projektiniu metodu, kurio taikymas padeda formuoti

įvairesnį ugdymo procesą;

Praktinis metodas – vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką.

8

Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) – suteikia galimybę perduoti informaciją;

Projektų metodas – vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą,

lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko

gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą.

4.2. UGDYMO(SI) PRIEMONĖSMokykloje kuriama aktyvaus vaiko aplinka, orientuota į vaiko amžių, poreikius, galimybes,

skatinanti vaiko protinių, fizinių, emocinių ir socialinių galių skleidimąsi, prioritetus teikiant vaiko

pažintinės bei socialinės kompetencijos ugdymui. Aplinka yra:

saugi, atitinkanti sanitarinius-higieninius reikalavimus;

estetiška ir funkcionali;

skatinanti judėti, aktyviai veikti, pažinti ir atrasti;

skatinanti bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais;

laiduojanti gerą vaikų savijautą.

Priemonės išdėstytos orientuojantis į vaikų interesus, kylančius sumanymus, žadina

savaiminį perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Ugdymo(si) priemonės – tikslingos,

veiksmingos, keičiamos pagal galimybę. Mokykloje yra šios ugdymo(si) priemonės: vaizdinės

ugdymo(si) priemonės, formuojančios tautiškumą (žemėlapiai, tautodailės, smulkioji tautosaka,

tautinė simbolika ir kt.), priemonės pažintinei veiklai (žmonių buities, profesijų atributai, žaislai,

transporto priemonės paveikslai, eismo ženklai, gyvūnų, paukščių paveikslėliai ir kt.), kalbos

ugdymui (enciklopedijos, paveikslai, žurnalai, vaikiškos knygelės, pasakų įrašai ir kt.), žaidimų ir

kūrybos priemonės bei medžiagos – žaidimai ir žaislai socialinių įgūdžių raidai (siužetiniai,

konstrukciniai, techniniai žaislai ir kt.), priemonės meniniam ugdymui (tapymui, lipdymui,

muzikavimui, vaidybai ir kt.), judesiui (kamuoliai, šokdynės, čiužiniai, lankai, laipiojimo kopėčios

ir kt.), įranga (magnetinė lenta, širmelės, kilimėliai ir kt.), informacinės priemonės (kompiuteriai).

Visos priemonės, žaislai, knygos ir kt. išdėstyti taip, kad vaikams būtų prieinami, skatintų norą

pažinti, žaisti.

4.3. SOCIALINĖ KOMPETENCIJA UŽDAVINIAI:

Skatinti ir palaikyti ir palaikyti vaiko domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusių žmonių

sukurtais daiktais ir kultūros vertybėmis.

Sudaryti palankias sąlygas vaikui pasijusti grupės nariu. Vaikų santykiai grupėje pagrįsti

pagarba ir tolerancija.

9

Padėti vaikui atskleisti ir tenkinti savo norus, reikmes, pomėgius. Padėti vaikui surasti tokią

veiklą, kuri atitiktų jo sugebėjimus.

Padėti vaikams suprasti informaciją apie šeimą, draugus, kaimynus, bendruomenę, žmonių

darbus ir būsimus savo ryšius su ja. Plėsti vaikų žinias apie savo tautos kultūrą bei papročius.

Lavinti vaikų sugebėjimą naudotis prieinamais informacijos šaltiniais: knygomis,

žemėlapiais, įvairiomis iliustracijomis.

Ugdyti pasitikėjimą savimi bendraujant su kitais, skatinti savojo „aš“ suvokimą.

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

4-5 metų vaikų veikla 5-6 metų vaikų veikla1 2

Pratintis pasitikėti savimi ir savo gebėjimais.Suvokti save kaip savitą ir ypatingą.Suvokti augimą kaip natūralų žmogaus keitimąsi.Atpažinti ir įvardinti savo jausmus.Rūpintis savo kūnu ir gera savijauta.Suvokti, kad yra grupės narys, savo unikalumą ir priklausymą grupei.Pastebėti ir įvardinti žmonių panašumus ir skirtumus.Suvokti savo poreikius, išsiaiškinti, kurie jų svarbūs gyvybei ir sveikam augimui.Susipažinti su bendravimo, elgesio taisyklėmis.Pratintis pagarbiai bendrauti su suaugusiais (mokyklos bendruomenės nariais, draugų tėveliais, grupės svečiais) ir vaikais, tinkamai reikšti savo nuomonę, įsiklausyti ir suprasti kitą.Nusiteikti bendrauti, ieškoti ryšio su kitais žmonėmis.Pastebėti kvietimą bendrauti ir rodyti norą bendrauti.Bendraujant keistis, dalintis emociniu turiniu, išreikšti savo „aš“, dalintis socialiniais svarstymais, aiškinimais, pažintine informacijaPradėti suprasti, kad šeima yra ypatinga ir svarbi, kad kiekvienas šeimos narys pasiskirsto pareigomis.Plėtoti supratimą apie draugystę ir draugus, žinoti, kaip galima susidraugauti.Pradėti suprasti apie draugystę ir draugus, žinoti, kaip galima susidraugauti.Pradėti suprasti kas sudaro bendruomenę, kuo žmonės skirtingi ir panašūs; sužinoti, kad

Bendrauti ir bendradarbiauti, priimti kvietimą žaisti, gebėti pasidalyti žaislais, kurti žaidimų taisykles ir laikytis jų, sėkmingai realizuoti sumanymus.Kurti grupės taisykles ir jų laikytis.Suvokti kas stiprina (nuoširdumas, pagalba, dėmesys ir kt.) ir kas silpnina draugystę (melas, pavydas ir kt.)Gebėti įvardinti jausmus – džiaugsmas, liūdesys, kaltė, baimė, nerimas ir kt.Gebėti stresinę situaciją, iškilusį konfliktą suvaldyti. Išsakyti užplūdusias mintis išklausyti kitas nuomones, nusiraminti ir keisti požiūrį.Gebėti atjausti kitokį ar vienišą žmogų, mokėti jam padėti.Suvokti, kad jaukią aplinką kuriame patys. Dalyvauti grupės ir mokyklos aplinkos tvarkyme.Suvokti, kad vardus turi ne tik žmonės, gyvūnai ar augalai.Skirti kokius rūbus nešioja berniukai, kokius mergaitės, kokius tik berniukai, tik mergaitės.Suvokti, kad kiekviena šeima kuria savo tradicijas ir šventes.Suprasti, kad šeimos dydis gali kisti (gimus kūdikiui, netekus artimųjų).Gebėti įvardyti savo šeimos narius, pasakyti jų vardus, pavardes, gyvenamąją vietą.Gebėti prisiimti atsakomybę už savo ir kitų saugumą.Susipažinti ir žinoti įspėjamuosius simbolius, kurie žymi pavojingas vietas.Žinoti kaip pereiti gatvę, kelią iš namų į mokyklą

10

žmonės turi jausmus ir emocijas, mąsto. ir iš mokyklos į namus.1 2

veiksmus; meluoti, išvengti atsakomybės, palikti nelaimės ištiktą draugą.Gebėti priimti tinkamus sprendimus iškilus kebliai situacijai.

4.4. SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA

UŽDAVINIAI:

Plėsti vaiko žinias (aš – vienintelis ir nepakartojamas). Padėti suprasti kaip elgtis su nepažįstamaisiais.

Gebėti savarankiškai ar padedant suaugusiems saugiai elgtis buityje, žaidžiant ar judant namie, vaikų grupėje, lauke, kelyje ar nepažįstamoje vietoje.

Pratinti kasdieninėje veikloje laikytis sveikos gyvensenos principų, įtvirtinti sveikatai palankią patirtį, lavinti higienos įpročius.

Sąmoningai valdyti jausmus, emocijas.

Gilintis į saugaus eismo taisykles, pagrindinius kelio ženklus.

Mokyti vaikus bendrauti ir bendradarbiauti.

4-5 metų vaikų veikla 5-6 metų vaikų veikla1 2

Bendrauti su bendraamžiais, pasakyti savo vardą, pavardę.Tyrinėti ir pabandyti pavadinti pagrindinių kūno dalių paskirtį, atrasti lyčių skirtumus, tyrinėti kūno dalių judesius.Žinoti kaip taisyklingai valyti dantis, taisyklingai sėdėti piešiant, klausantis pasakos.Laikytis mitybos higienos įpročių. Žinoti ką valgyti naudinga ir kas gali pakenkti sveikatai. Jausti savo fizinių gebėjimų ribas, mokėti pailsėti, atsipalaiduoti. Savarankiškai laikytis asmens higienos. Gebėti paaiškinti žalingų įpročių (rūkymo, narkotikų) poveikį sveikatai.Įgyti elementarių savisaugos įgūdžių. Sąmoningai aktyviai judėti žaidžiant judriuosius žaidimus.Ugdyti motoriką: tobulinti ėjimo, bėgimo, šuoliukų, metimo, laipiojimo judesius.Lavinti koordinaciją, greitumą, vikrumą, pusiausvyrą.Atlikti elementarius judesius taisyklingai laikysenai ugdyti.

Žinoti kas yra žmogus, gebėti apibūdinti žmonių panašumus ir skirtumus. Žinoti, kad kūno pagrindas yra kaulai, o raumenys padeda atlikti visus veiksmus.Žinoti, kad oda, tai tvirtas apvalkalas, saugantis kaulus ir raumenis nuo sužeidimų, perkaitimų ir peršalimų.Žinoti, kad mato akimis, girdi ausimis, kad nosis skirta kvėpuoti, kvapui užuosti.Žinoti, kad širdis galingiausias ir svarbiausias raumuo. Gebėti prižiūrėti dantis, Žinoti kaip juos saugoti. Mokėti taisyklingai valyti.Žinoti maisto piramidę. Formuoti taisyklingo maitinimosi įgūdžius.Suvokti savo fizinių gebėjimų ribas, mokėti pailsėti, atsipalaiduoti.Išmokti taisyklingai kvėpuoti fizinio apkrovimo metu.Išsiugdyti poreikį sportuoti, mankštintis.Lavinti atskirų kūno dalių ir viso kūno koordinaciją: vikrumą, jėgą, pusiausvyrą.Atlikti fizinius pratimus taisyklingai laikysenai

11

Pratinasi dalintis žaislais ir inventoriumi.Išmoksta žaisti liaudies žaidimus-ratelius, judriuosius žaidimus, siužetinius imitacinius žaidimus.

formuoti.Mokėti savarankiškai laikytis asmens higienos.Suvokti judėjimo reikšmę sveikatai. Suvokti grūdinimosi naudą organizmui, kad grūdinimasis apsaugo nuo ligų, stiprina sveikatą, gerina nuotaiką.Suvokti kenksmingų įpročių žalą mūsų

1 2organizmui.

4.5. PAŽINIMO KOMPETENCIJA

UŽDAVINIAI:

Sudaryti sąlygas pažinimo kompetencijai ugdyti, suteikti vaikui galimybę stebėti, tyrinėti, atrasti, dalytis patirtimi, klausinėti, klausytis pasakojimų, skaitymo, gamtos ir muzikos garsų, dainų.

Padėti vaikui įgyti žinias apie save ir kitus, socialinę aplinką (šeimą, kaimynus, bendruomenę, žmonių darbus ir ryšius joje, padėti pažinti gimtinę, Tėvynę).

Padėti vaikui suvokti, jog jis gamtos dalis, perprasti žmogaus, jo veiklos ir gamtos ryšį, pajusti pagarbą Gyvybei, Žemei.

Ugdyti bendrą supratimą apie laiką, erdvę, daiktus joje, jų dydį, formą, spalvą, svorį, paviršių.

Skatinti domėtis artimiausioje aplinkoje esančiais augalais, gyvūnais, kai kuriais negyvosios gamtos objektais ir reiškiniais, susipažinti su vaikui prieinamomis gyvybės stadijomis.

Plėsti ir turtinti žodyną, ugdyti kalbą: pavadinti, aiškinti, apibūdinti daiktus, , reiškinius, žodžiais perteikti savo patirtį kitam ir suprasti kito perteikiamą informaciją.

Patirtus įspūdžius ir išgyvenimus fiksuoti vaizdais, išreikšti žodžiais, judesių ir gestų kalba, perkelti į žaidimus ir meninę veiklą.

4-5 metų vaikų veikla5-6 metų vaikų veikla

1 2Pradėti suvokti teigiamas savo savybes, kartu ir neigiamus bruožus, kurie gali būti ištaisyti. Įgyti žinių apie tai, kad kūnas juda erdvėje. Suvokti, kad tą patį vardą gali turėti keli žmonės.Atpažinti kitų draugų daiktus. Gebėti pasakyti kieno jie.Stebint atrasti formų įvairovę, pažinti formas (apskritimas, kvadratas, trikampis), naudoti jas piešiant, tapant, aplikuojant.Tyrinėti erdvę, judėti nurodyta kryptimi, orientuotis stalo, popieriaus paviršiuje. Intuityviai suvokti laiko tėkmę, vartoti sąvokas

Išbandyti įvairius savo pažinimo būdus: klausinėti, aiškintis, tyrinėti ieškoti ir atrasti informaciją, savo patyrimą išreikšti veikloje.Sužinoti Pašyšių kaimo istoriją, iš kur kilopavadinimas.Dalyvauti šventėse. Intuityviai suvokti šeimos, bendruomenės, tautos švenčių prasmę.Pritaikyti turimą patirtį įvairiose situacijose. Gebėti įveikti iškilusius sunkumus, Sukaupti jėgas, valią ir ištvermę. Gebėti grupuoti, rūšiuoti daiktus į grupes/pogrupius, nurodyti grupavimo požymius.Gebėti vartoti palyginimus susijusius su

12

apibūdinančias paros ir metų laiko tėkmę. Pradėti suprasti mitybą, virškinimą.Žinoti kaip galima išvengti traumų.Pradėti sąmoningai suprasti jutimo organų galimybes.Būti iniciatyviam, veikliam, jaučiant atsakomybę už savo poelgius ir veiklos rezultatus.Gebėti laikytis tam tikrų taisyklių.Suprasti, kad elgesys gali būti tinkamas ir netinkamas, stengtis elgtis laikantis žinomų doro, oraus elgesio taisyklių.Žaidžiant manipuliuoja su daiktais, lyginti juos,

skaičiais, dydžiu, forma, svoriu, garsu ir kt.Domėtis matavimo prietaisais (laiko, svorio, ilgio ir kt.).Gebėti suvokti laiko sąvokas: vakar, šiandien, rytoj ir kt.Bandyti išvardyti savaitės dienas, metų mėnesius. Suvokti žmogaus, augalo, gyvūno gyvenimo ciklą.Suvokti vandens, saulės naudą ir pavojų žmogui, gamtai. Suvokti pagrindinius ekologijos principus.Skaičiuoti daiktus iki 10. Sąmoningai sudaryti skaičių eilę, įsiminti skaičių seką, perprasti

1 2vartoti dydį ir kitus daiktų požymius nusakančias sąvokas.Dėlioti daiktus didėjančia ir mažėjančia tvarka.Matuoti daiktų ilgį, plotį. Pažinti skaitmenis nuo 1 iki 5.Gebėti susieti praeitį, dabartį, ateitį.Suvokti, kad reikia tvarkytis savo darbo ar gyvenimo aplinką.Dalyvauti mokyklos šventės, renginiuose, susitikimuose.Susipažinti su tautiniais simboliais. Pajusti jog turi Gimtinę, Tėvynę.

sąvoką.Gebėti palyginti gretimus skaičiusSuvokti kiekinę skaičiaus sandarą iš vienetų.Gebėti atlikti monetų keitimo operacijas (iki 10 centų vertės) parodant kiekvieno skaičiaus sandarą iš vienetų ar kelių mažesnių skaičių.Gebėti stebėti gyvybę vandenyje, ant žmogaus odos (su padidinamuoju stiklu, mikroskopu), po žemėmis, medžio žievėje, vorus, vikšrus ir kt.Plėtoti naminių ir laukinių gyvūnų sąvokas.Suvokti žmogaus ir gyvūnų bičiulystę.Stebėti augalų gyvenimo ciklą. Suvokti kaip iš mažos sėklos užauga augalas.

4.6. KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

UŽDAVINIAI:

Skatinti vaiko norą domėtis kitais žmonėmis, nusiteikti bendravimui, skatinti kasdieninį bendravimą.

Ugdyti pagarbą gimtajam žodžiui ir tautos kultūrai.

Tenkinti vaiko norą bendrauti ir pažinti pasaulį.

Sudaryti sąlygas ir pratinti naudotis kalba kaip universalia saviraiškos priemone – ugdyti vaiko gebėjimus reikšti mintis, jausmus, pasakoti patirtus įspūdžius, reikšti savo nuomonę.

Sudaryti sąlygas klausytis ir girdėti įvairius aplinkos garsus ir įvairaus stiliaus tekstus.

Skatinti vaiko norą pasakoti, klausinėti, atsakinėti, deklamuoti, žaisti žodžiais, taisyklingai tarti garsus.

Sužadinti vaikų domėjimąsi knyga, sudominti grafiniais simboliais, skatinti domėtis skaitymu ir rašymu.

Pratinti įsiklausyti į draugo, pedagogo kalbą, išgirsti pateikiamą informaciją, pajusti kalbėjimo emocijas.

13

Skatinti vaiką įvairiomis priemonėmis išreikšti savo kūrybiškumą.

Ugdyti vaiko sakytinę kalbą.

4-5 metų vaikų veikla 5-6 metų vaikų veikla

1 2Bendrauti su vaikui svarbios grupės nariais. Užmegzti kontaktą, pakviesti kartu žaisti, piešti.Domėtis kitais žmonėmis.Bandyti paguosti užjausti kitus, pasidžiaugti savo ir kitų darbais.Naudoti lankstesnes valios reiškimo formas: prašymą, derėjimąsi raminimą, susitarimą ir kt.Atsakyti į klausimus sakiniais. Užduoti klausimus siekiant gauti informaciją.Kurti pasakojimą pagal iliustracijas.Gebėti klausyti. Išgirsti atskirus garsus.Pakartoti patarles, priežodžius, pasakas be galo, greitakalbes.Suprasti paprastas kalbos menines priemones:

Bendrauti su mokyklos darbuotojais ir svečiais.Gebėti susipažinti.Gebėti ką nors pranešti, papasakoti grupei.Intuityviai suprasti žodžiu(rašmenimis), vaizdu, muzikos garsais, judesiu perteikiamą prasmę.Siekti tarpusavio supratimo; interesų nuomonių bendrumo, išgyvenimo panašumų.Demonstruoti savo asmenines savybes: geranoriškumą, sumanumą, kūrybiškumą.Pastebėti bendraamžių reiškiamas simpatijas, draugiškumo, prieraišumo jausmus ir atsakyti tuo pačiu.Bandyti pasiekti vieningos nuomonės su bendraamžiais.Pastebėti gerąsias kito vaiko savybes. Pradėti

1 2vaizdingumą, ritmą, pakartojimus, pauzes, tempą. Žaisti žodžiais.Pažinti ir mokėti parašyti savo vardo raidę.Bandyti kopijuoti savo vardą.Rodyti norą dėlioti raidžių korteles.Imituoti skaitymą, rašymą žaidžiant.

suprasti kito vaiko emocines nuostatas ir reikšti savąsias, bandyti jas derinti bendraujant ir bendradarbiaujant. Suvokti meninio judesio komunikacinę prasmę: išraiška ir saviraiška, plastiniu judesiu, šokiu ir kt.Klausytis skaitomų tekstų, įrašų. Pajusti įvairių tekstų stiliaus skirtingumą.Pasakoti apie savo šeimą, pagal paveikslėlių serijas.Jausti pasakojimo pradžią, pabaigą, pasakojimo esmę.Inscenizuoti trumpus grožinės literatūros kūrinius. ,,Žaisti” žodžiais, kuria tekstus, pasakas, reiškia kūrybinę iniciatyvą.Gebėti išgirsti pirmą, paskutinį, bei žodžio viduryje esančius garsus.Pastebėti garsų skirtumus ir panašumus, sieti su raidėmis.Rašyti spausdintines raides, priskirti jas garsui.Rašyti savo vardą spausdintinėmis raidėmis. Atpažinti parašytą vardą tekste.Kurti įvairias knygeles.Užduoti vis sudėtingesnius klausimus, sieti klausimus su savo gyvenimo patirtimi.Inicijuoti ir palaikyti pokalbį, nuosekliai reikšti mintis, laisvai išsakyti savo nuomonę apie patirtus įspūdžius.Vartoti kalboje būdvardžius, daiktavardžius,

14

veiksmažodžius, būseną nusakančius veiksmažodžius ir bei jaustukus.

4.7. MENINĖ KOMPETENCIJA

UŽDAVINIAI:

Atsižvelgiant į vaikų amžiaus psichofizinius ypatumus , sudaryti sąlygas meninei veiklai. Sukurti tokią emocinę atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi pakankamai gabus

menui, jaučiasi mylimas ir laimingas.

Sudaryti sąlygas intuityviai suvokti meno kūrinius, liaudies ir šiuolaikinę muziką.

Sudaryti sąlygas įsitraukti į meninę veiklą, atsiskleisti joje, pažinti save, tenkinti ir pratinti prigimtinius poreikius grožiui, gėriui, geranoriškam bendravimui.

Žadinti vaiko kūrybiškumą, puoselėti kūno laisvumą, mąstymą ir veiksmingumą.

Sudaryti sąlygas save išreikšti meninėje veikloje.

4-5 metų vaikų veikla 5-6 metų vaikų veikla

1 2Piešimas, tapymas, štampavimas

Stebėti, gėrėtis dailės kūriniais, vieni kitų darbais.Klausyti muzikos kūrinio ir reikšti savo nuotaikąlinijomis, spalvomis.

Naudoti įvairias dailės priemones (kreideles, pastelę, guašą), mišrią techniką.Daryti darbelius, derinant tapymą su štampavimu, vaško kreideles su tapymu ir kt.

1 2Gebėti pasirinkti meninę veiklą, meniškai išreikšti patirtus įspūdžius, jausmus, nuotaiką.Piešti ant didelio popieriaus lapo įvairiomis piešimo priemonėmis.Atlikti kolektyvinius darbus. Naudoti įvairias grafikos priemones ir medžiagas, eksperimentuoti, atrasti įvairias linijas ir kt.Eksperimentuoti maišant spalvas.

Bandyti rasti ir pavadinti įvairius atspalvius, atrasti „šiltas“ ir „šaltas“ spalvas. Bandyti spalvomis reikšti nuotaiką.Naudoti linijas žmogaus, gyvūno, paukščiuko nuotaikai perteikti. Štampuoti pirštu, teptuku, trintuku ir kt.

LipdymasBandyti lipdyti pirštais, formuoti plastilino ritinėlį, ištemti, sulenkti, susukti ir kt.Lipdyti įvairias geometrines formas, jas jungti.Puošti lipdinį raižiniais, ornamentu, gamtine medžiaga.

Daryti paveikslėlį iš spalvoto plastilino ant kartono.Daryti įvairias figūras: žmogaus, paukščio, gyvūno ir kt.Formuoti įvairias geometrines figūras.Lipdant panaudoti buitines medžiagas (siūlus, audinius) ir kt.), gamtinę medžiagą.

AplikacijaKirpti įvairias formas iš popieriaus ir jas klijuoti.Klijuoti plokščią formą, nupiešti smulkias detales.Plėšyti, klijuoti, derinti aplikaciją su piešimu.

Kirpti įvairias plokščias formas.Tvarkingai klijuoti ant popieriaus įvairias iškirptas formas.Kirpti pagal kontūrą nesudėtingas formas, dėlioti

15

siužetą, atlikti grupinius darbus.Plėšyti, dėlioti, klijuoti nesudėtingą vaizdelį, siužetą.Papildyti aplikaciją realiomis medžiagomis.

DramatizacijaVaidinti žaidžiant, sportuojant, dainuojant ir kt.Bandyti atkurti patirtus jausmus.Pabandyti vaidinti pagal girdėtą pasaką.Plėtoti žaidimo siužetą, įsivaizduojant, fantazuojant, improvizuojant.

Bandyti inscenizuoti girdėtą kūrinį.Bandyti įsijausti į personažo vaidmenį.Sieti vaidybą su kitomis veiklomis (daile, muzika, kūno kultūra).Suvokti subtilesnius veikėjų kalbėjimo, poelgių, kostiumų niuansus ir juos vertinti.

Muzikos klausymasGebėti išgirsti ir pajausti muzikos nuotaiką, melodiją.Klausyti ir išgirsti įvairius aplinkos ir gamtos garsus.Patiems kurti muziką.Skirti kai kurių instrumentų (būgno, dūdelės, varpelio) tembrą(aukštas, žemas), nuotaiką.Atpažinti girdėtus kūrinius, pasakyti kas atlieka(vaikas, vyras, moteris).

Sukaupti dėmesį klausantis natūralių gamtos garsų (medžių ošimo. paukščių čiulbesio), muzikos įrašų.Įsiklausyti į įvairius aplinkos garsus, skirti jų stiprumą, tembrą.Suprasti kai kuriuos muzikinės kalbos elementus: tempą (lėtas, vidutinis, labai greitas), nuotaiką (linksma, liūdna), skirti muzikos instrumentus (armonika, pianinas, smuikas ir kt.).Išgyvena ir pateikia muziką įvairiais būdais (dainuoja, šoka, groja, piešia. Skirti muzikinius žanrus: liaudies daina, šokis, opera, baletas, simfonija ir kt.)

DainavimasIntonuoti garsažodžius, skaičiuotes ir kt.Dainuojant taisyklingai kvėpuoti, artikuliuoti ir

Mėginti dainuoti., intonuoti įvairius tekstus.Pratintis taisyklingai kvėpuoti dainuojant, žinoti

1 2aiškiai tarti garsus. (Grupės diapazonas re¹ - si¹)Dainuojant pritaikyti imitacinius judesius.Groti vaikiškais ritminiais instrumentais: būgneliais, varpeliais ir kt.Kurti ritmus žodžiams, skanduoti.

taisyklingą kūno laikyseną. Aiškiai artikuliuoti.Tiksliai intonuoti pasitaikančias 2-3 natas vienam skiemeniui.Tyrinėti ir aptarti savo balso galimybes: dinamiką, ritmą, tempą.Pamėginti išgauti ritmus, keičiant greitį, judėjimo kryptį.Kurti ritmus, melodijas tekstams.

5. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Pedagogas nuolat stebi ir fiksuoja vaikų veiklą ir elgesį. Vaikų stebėjimas numatomas

savaitiniuose veiklos planuose. Vertinamos penkios raidos sritys: kalba, socialinė ir emocinė raida,

pažinimo įgūdžiai, kūno judesiai, pirštų ir riešo judesiai.

16

Pedagogas, atlikęs vaiko stebėjimą, rengia vaiko aprašą. Matydamas, kad vaikas išlavino

tam tikrą įgūdį, atitinkamai pertvarko ugdymo turinį ir planus – tokiu būdu paspartindamas vaiko

daromą pažangą.

Medžiaga apie vaiko pasiekimus kaupiama vaikų autorinėse knygose: „Aš ir ruduo“, „Aš ir

žiema“, „Aš ir pavasaris“. Tai gali būti:

vaikų darbelių pavyzdžiai;

nuotraukos (leidus tėvams);

vaiko stebėjimų aprašai;

vaiko mintys;

interviu su vaiku;

specialistų komentarai;

tėvų pastebėjimai.

Vaikų pasiekimai vertinami du kartus per metus (rudenį ir pavasarį), reikalui esant atliekami

tarpiniai vertinimai.

Įgyvendinus programą, vaikai įgys naujų asmeninių ir socialinių gebėjimų: mokės pasirinkti

veiklas, patys pasiūlys idėjas, pasitikės savimi ir savo jėgomis, mokės bendrauti ir bendradarbiauti

tarpusavyje ir su suaugusiais.

Ugdymo pasiekimų vertinimo vykdytojai ir dalyviai: pedagogas, specialistai, tėvai,

vadovai.

17

4-6 METŲ VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMŲ APRAŠAS

________________________________________(vaiko vardas, pavardė, amžius)

Tam tikru periodiškumu stebima vaiko raida ir pažymima simboliu ☺ prie atitinkamos skilties pagal vaiko pasiektus gebėjimus.

Vaiko ugdymo(si) kompetencijos Pasiekti gebėjimai

Gebėjimai dar

formuojasi

Reikia pagalbos

Komentarai/rekomendacijos

Pažinimo Geba sutelkti dėmesį atlikdamas tam tikrą veiklą Domisi aplinka, tyrinėja, eksperimentuojaGeba apibūdinti įvairių daiktų atskirus požymiusGeba palyginti daiktus (pagal aukštį, dydį, kt.)Žino daiktų paskirtį ir geba įvairiai juos panaudoti savo veiklojePagal turimą patirtį nustato reiškinių priežastingumąKalbos ir komunikavimoGeba papasakoti apie save, šeimos nariusKalba sakiniaisĮvardija objektą, veiksmą, reiškinįĮvardija tai, ką geba atliktiSupranta žodžių prasmęGeba papasakoti pasakojimą, istorijąSveikatos saugojimo Geba greitai ir tolygiai bėgti, lengvai sustotiGeba šokti į tolį įsibėgėjusGeba šokinėti ant vienos kojosKontroliuoja savo veiksmusGeba išlaikyti pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojosPakankamai išlavėjusi smulkioji motorika (geba užsisegti užtrauktuką, sagas, kt.)Laikosi higienos įgūdžių

18

Socialinė Geba valdyti savo emocijas, įvardija savo jausmusGeba įsijausti į kito būseną (užjausti, džiaugtis, kt.)Gali priimti sprendimus, spręsti problemasGeba bendrauti, drauge veikti su bendraamžiaisGeba dalytis Dažnai rodo iniciatyvą, pasitiki savimiMeninė Geba pasitelkti vaizduotę kurdamas, muzikuodamasVaizduoja žmones, gyvūnus, augalus, kt.Noriai klauso, atlieka, dalyvauja muzikinėje veiklojeGeba pasirinkti meno raiškos priemonesOriginaliai vaizduoja aplinkoje esančius daiktus, reiškiniusGeba pabaigti pradėtą darbą

Tėvų komentaras:

Naudota literatūra:1. Ruzgienė, A. Petružienė, S. ((2005) Vaikas ir aplinka.2. Szarkowicz, D. (2011) Stebėjimas ir refleksija vaikystėje.3. Žukauskienė, R. (1996) Raidos psichologija.

6. NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin.., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr.

103-3755, Nr. 120-4437; 2006, Nr. 73-2758; 2007, Nr. 43-1628, Nr. 77-3045, Nr. 81-3324; 2009,

Nr. 89-3802, Nr. 93-3975; 2010, Nr. 15-701).

2. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo

strategijos 2003-2012 metų nuostatų“. (Žin.,2003, Nr. 71-3216).

3. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-08-20 nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl vaiko gerovės valstybės

politikos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2316).

19

4. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos

įstatymu Nr. I-983.

5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003-07-09 įsakymas „Dėl Priešmokyklinio

ugdymo standarto ir Lietuvos Bendrojo lavinimo mokyklos programų ir išsilavinimo standartų I-IX

klasėms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3525).

6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. 52-1752 „Dėl

ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo (Žin., 2005,Nr. 52-1752).

7. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Priešmokyklinis ugdymas.

8. Mockevičienė O. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai. Vilnius, 1995.

9. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.

10. Mockevičienė O., Palačionienė L. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinių

įgūdžių ugdymo ir žalingų įgūdžių prevencijos programa. Vilnius, 2003.

11. Šeibokienė G. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programa 2007–2012 metams.

Švietimo ir mokslo ministerija. Konferencijos medžiaga, 2007.

12. Diane Trister Dodge Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Presvika, 2007.

13. Mano didžioji ikimokyklinuko knyga. Skaitymas, rašymas, skaičiavimas. Mūsų knyga, 2007.

14. Grinevičienė N. Vaikystės žaidimai. Kaunas „Šviesa“, 2002.

15. Diane Trister Dodge, Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, Presvika, 2008.

16. LR švietimo ir mokslo ministerija, Gyvenimo įgūdžių ugdymas, Vilnius, 2004.

17. Laužikas J., Pedagoginės idėjos ir dabartis, Lucilijus, 2004.

20