INFASHION #2

i n F a s h i o n

b e p r o t o

2011 balandis Nr.2 ISSN 2029-6150

mim

i.c dienos,M

ados infekcijos vakarai ir išprotėję genijai

2011 m. B a L a n D i s nr.2

leidėjas: UAB „Domino leidyba“redakcijos adresas: J.Basanavičiaus g. 7, Vilnius, verslo centras „B7“ / +37060997303ISSN 2029-6150

tiražas: 10 000

vyriausioji redaktorė: Gabrielė Vaitkutė/ g a b r i e l [email protected]

redaktorė: Jekaterina Merežnikova/ k a t i [email protected]

straipsnių autoriai: Oksana Denisenko, Agnė Mankutė, Deimantė Bulbenkaitė, Rugilė Ereminaitė, Agnė Mankutė

fotografai: Rūta Jankauskaitė, Aušra Osipavičiūtė, Mantas Kvederis, Domantė Kaminskaitė

iliustratoriai: Marija Tiurina, Žybartas Čiurlys

savo indėlį įnešė: Morta Paulė, Simona Mužaitė, Solveiga Mykolaitytė, Ieva Daugirdaitė, Indrė G., Visvaldas Morkevičius, Justine Jukevich, Milda Čergelytė, Ugnė Vasyliūtė, Amparo Tobarra, Stasys Ma.,Karolis Sabeckis

taip pat straipsniuose naudotos nuotraukos iš scanpix ir corbis archyvųinformaciją, publikuotą šiame leidinyje, galima naudoti tik gavus raštišką redakcijos sutikimąuž reklamos turinį redakcija neatsako

reklama: Adomas Gustainis/ +37064898168 / r e k l a m [email protected]

spaudė: „Spaudos kontūrai “, Vakarinė g. 1, Pašilaičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., LT-14158,

viršelio autoriai: Fotografė Rūta Jankauskaitė/ www.marla.ltModelis Augustė Ciukšaitė

inFashion

8 Mados infekcija: užrašai

20 Egidijus Sidaras: Aš ne doleris, visiems patikti negaliu

26 Gatvės mada

28 Beprotiškas 9-asis dešimtmetis

32 Išprotėję

38 Iš Rytų

42 Tendencijos

46 Dvidešimt pirmojo amžiaus eilinis

50 Tendencijos

54 MMN

56 Mildos Čergelytės dienoraštis

62 Bounty Shag/ Kormoranas

68 Lietuvos mada: Ieva Daugirdaitė

72 Palaiminti idiotai

6

inFashion TURINyS

Žyb

arto

Čiu

rlio

iliu

str.

8

inFashion REDAKCIJOS ŽODIS

9

REDAKCIJOS ŽODIS inFashion

Pavasarį iš proto eina visas pasaulis: gamta ir žmonės. Pastarieji, visiškai pakvaišę, panikuoja, nesupranta, ko nori, netikėtai įsimyli, elgiasi ne-atsakingai, pradingsta ir vėl atsiranda... Visa tai patyrėme ir mes savo pirmojo pavasario pra-džioje. Pametusios protą nusprendėme, kad ir mūsų beprotybė galėtų būti kam nors įdomi.

INFASHION žurnalas skaitytinas, jei jums, kaip ir mums, pasireiškia šie simptomai:

nerimas ir aštrus susidomėjimas bene svar-biausiu Lietuvoje mados renginiu;

nesugebėjimas priimti sprendimo, kas yra beprotiškesnis: Virginia Woolf, Vincentas van Goghas ar Michaelas Jacksonas;

nepaaiškinamas noras sužinoti daugiau apie dizainerių avangardinę praeitį, klasikinę da-bartį ir neplanuojamą ateitį;

pasąmonė dieną naktį jus atakuoja;

trendomanija.

Kontraindikacijos:

protui esant racionaliam ir nepriimančiam ne-logiškų dalykų;

esant nemeilei Madonnai ir netikėtumams.

Šį balandžio numerį ruošėme pasitikėdamos iracionaliąja intuicija, dalykais, kuriais negali-ma pasitikėti, bet kuo, tik ne protu. Apsiėjo-me ir be jo. Pavasario pradžioje beprotybės stadija buvo švelni ir visai pakenčiama, o likus kelioms dienoms iki žurnalo maketo kelionės į spaustuvę mus užklupdavo juoko priepuoliai ir idėjų išpuoliai pačiu netikėčiausiu metu ir keis-čiausiomis aplinkybėmis. Naktį. Redakcijoje. Fast food‘o maišų krūvoje.

Gabrielė, Katia

m a D o s

Grosser Heinrich

Giedrius Šarkauskas

Laura Dalidėnienė

Kristel Kuslapuu

i n F e K c i j a

Kristina Kruopenytė

Agnė Biskytė

Marija Popadničenko

Giedrius Paulauskas

D.Kuzmickaitė ir A.Urbanavičiūtė

Sandra Straukaitė

Txell Miras

Egidijus Sidaras

Agnė Kuzmickaitė

Po visų dizainerių plejados pristatytų kolekcijų per tris, o ne septynias dienas (kaip priimta mados pasau-lyje) naudinga ir malonu trumpam sustoti, atsikvėpti, susidėlioti įspūdžius ir sutvarkyti mintis. Kai kurios labai ilgai lauktos kolekcijos nuvylė, kitos – kaip tik netikėtai pradžiugino. Tai tik dar kartą įrodo, jog turėti vieno dizainerio favorito negalima: visiems atei-

na įkvėpimas, kartais išeina ir grįžta. Savo užrašuose INFASHION autorė subjektyviai interpretuoja tris lietuvių kolekcijas, kurios buvo demonstruojamos skirtingomis dienomis ir sukėlė didžiausias emocijas, ir vieną prancūziškąją, kad prisidėtų prie Prancūzijos aukštosios mados kulto kūrimo.

Bibi Ghost

Vitalis Čepkauskas

Milda Čergelytė

Jereonas van Tuylas

Man

to K

vede

rio

nuot

rauk

os

14

inFashion UŽRAŠAI

Man

to K

vede

rio

nuot

rauk

os

Jurgos Januškevičiūtės-Žiugždienės kolekcija, pri-statyta pirmąją Mados infekcijos dieną, išliks žiūrovų atmintyje nepriklausomai nuo to, patiko ji ar ne. Nors dažniausiai dizainerės kolekcijose pasireiškia skirtingi istoriniai stiliai ir epochos, šiemet jos požiūris į drabužį buvo labiau geografinis nei istorinis. Ji nusprendė derinti sunkiai suderinamus dalykus: Azijos motyvus, britiškas detales ir baltams ypatingą reikšmę turintį gintarą.

Drabužis pagal J. Januškevičiūtę-Žiugždienę – saugumą užtikrinantis kasdienybės elementas, ap-saugantis nuo žalingo išorinio pasaulio poveikio, informacijos gausos, dovanojantis šventą jaukumą ir ramybę, sakralumą.

Nusiteikti kolekcijai, interpretuojančiai sakralumą, absoliučiąją būtį, padėjo dizainerės parinkta muzika, kuri perkėlė žiūrovą į tolimuosius Azijos vienuoly-nus. Azijietišką nuotaiką palaikė ir pirmieji pasirodę modeliai, apsirengę raudonais kimono tipo rūbais. Šiek tiek ironiškai atrodė tai, kad modeliai podiumu ėjo nešdami šiuolaikinę šventybę – nešiojamuosius kompiuterius – nors ir jie vienaip ar kitaip susiję su Azija. J. Januškevičiūtė-Žiugždienė rodo kitokią šiuolaikinę Aziją, patyrusią Vakarų įtaką: čia ir lan-guoti audiniai, ir Bekingemo rūmų gvardiečių gal-

vos apdangalai. Betrūko tik Didžiosios Britanijos vėliavos Union Jack, kuri mėgaujasi gana pavydėtinu populiarumu mados pasaulyje. Tačiau dizainerė ne-nueina pramintu kičo takeliu, o įmaišo į angliškai azijietiškus/azijietiškai angliškus derinius senovės baltų pagonybės – gintaro. Jis pritraukė dėmesį ir privertė sutrikti, nes atrodė kitaip, nei dauguma Baltijos šalių gyventojų įpratę jį matyti. Gintariniai karoliai gausiai puošė natūraliai pilkų, smėlio spalvų drabužius.

Kadangi žodis kimono japoniškai reiškia kažkas, ką vilki, visa kolekcija galėjo būti pavadinta ki-mono, kad ir iš kokios medžiagos pasiūti ar kokios formos buvo drabužiai. Anksčiau minėtas natūralias spalvas pabrėžė vienas kitas ryškiai raudonas elementas, o tai, be abejo, yra labai rytietiška. Modelių demonstruojami deriniai buvo lyg sukonstruoti pagal Rytų filosofijos in ir jang principą: apačia – haremo kelnės – laisva, viršus – griežtas, su military stiliaus prieskoniu.

Suderinti nesuderinamus dalykus – kiekvieno dizainerio svajonė. Ar pavyko tai J. Januškevičiūtei-Žiugždienei? Bet koks atsakymas į šį klausimą būtų subjektyvus.

SATJURGA JANUŠKEVIČIūTė-ŽIUGŽDIENė

15

UŽRAŠAI inFashion

16

inFashion UŽRAŠAI

Kolekcijos pristatymo fonas – Peggy Lee atliekama džiazo kompozicija Fever, leidžianti pajusti XX amžiaus pirmosios pusės šarmą. Šarmas – tinka-miausias žodis Dovilės Gudačiauskaitės kolekci-jai apibūdinti. Pristatyti drabužiai nėra ypatingai susiję su inspiracijomis ir koncepcijomis. Toks buvo dizainerės tikslas – pabandyti atsiriboti nuo įprastų kūrybos variklių ir pabandyti gauti malonumą iš darbo, prisilietimo prie audinių, o ne fantazijos vaisių realizavimo. Ji nenorėjo kurdama šią kolekciją prisirišti prie žodžių ar įvaizdžių. Panašu, kad įgyvendinti šį norą sekėsi sunkiai, tačiau, nepaisant to, kolekcija Gud yra good.

Kad ir kaip dizainerė stengėsi atsiriboti nuo inspiracijų, to, kad ją žavi penktojo dešimtmečio estetika, paslėpti nepavyko. Apie tai bylojo vis-kas: pradedant muzika, makiažu ir šukuosenomis, baigiant drabužių siluetais ir auksiniais Holivudo pamėgtais atspalviais.

Nors, rombai – labiausiai nuvalkiotas biuro darbuotojų ornamentas, D. Gudačiauskaitė drąsiai imasi šio rašto ir sugeba jį panaudoti taip, kad jis suke-lia susižavėjimą, o ne nuobodulį. Publikos dėmesį dizainerė pritraukia svarbiomis smulkmenomis,

kurios ir formuoja bendrą vaizdą: minimalistinių suknelių užtrauktukai, pabrėžiantys stuburo liniją, ugly fur paltuko rankovės ar milžiniški karoliai.

Visa kolekcija palieka žaidimo įspūdį. Koks galėtų būti tas žaidimas, kurį žaidžia Dovilė Gudačiauskaitė? Intelektualus ir reikalaujantis strateginio mąstymo: šachmatai. Rombų orna-mentas – deformuota šachmatų lenta, strategija – atsiribojimo nuo inspiracijų deklaravimas, žiūrovo vedžiojimas už nosies.

Grakštumas, šiltos spalvos ir subtilumas – tokių paprastų iš pirmo žvilgsnio elementų naudojimas kuriant drabužius atrodo beprotiškai žavingai. Net vienam kitam nesklandumui ant podiumo, pavyzdžiui, nusmukusiam modelio aukštakulniui, nepavyko sugadinti įspūdžio. Mergina, kuri nesutriko pametusi batelį, neplanuotai atskleidė pagrindinę kolekcijos mintį: pasitikėjimas savimi yra gud, o rūbai turi tai suteikti.

Tik vargu ar leopardiniai raštai, panaudoti vie-name derinyje, yra labai gerai. Tikėkimės, kad tai vienintelis netyčia užklydęs leopardas ir kitose D. Gudačiauskaitės kolekcijose jo nepamatysime.

GUDDOVILė GUDAČIAUSKAITė

17

UŽRAŠAI inFashion

18

inFashion UŽRAŠAI

Eglės Žiemytės pristatyta kolekcija yra žiemiškai jauki. Ji tobula savo netobulumu, kuris atsispindi netikėtose priešingybių kombinacijose.

Beprotiškai aukšti platforminiai batai, šiek tiek primenantys McQueeno killer boots, ir neprie-kaištinga modelių eisena – dalykas, išskiriantis šios kolekcijos pristatymą iš visų kitų. Drebančių kojų, nedrąsių žingsnių nebuvo matyti. Galbūt lygį pakėlė dizainerės drabužius demonstravusi Julija Steponavičiūtė. Gal. Bet turbūt dėl visko kalti drabužiai, kurie suteikia pasitikėjimo savimi kiekvienai juos vilkinčiai merginai.

Skirtingų formų, įvairių kirpimų ir medžiagų pal-tų variacijos, jau ne pirmą kartą siūlomos dizai-nerės, naujoje kolekcijoje meistriškai derinamos su romantiškais ilgais tamsių atspalvių sijonais. Ramios spalvos, jaukios natūralios medžiagos pa-gyvinamos netikėtais aksesuarais: modelių galvos puošiamos užtrauktukais, o akys dengiamos ke-purėmis plačiais kraštais iš šviesiai rudo kailio.

Paltai – E. Žiemytės stichija – šiemet pusiau bo-hemiški, pusiau militaristiniai, tačiau nė kiek ne-

agresyvūs. Kad ir paltas gali būti lengvas ir švel-nus, ypač gerai parodo dizainerės sumodeliuotas lengvos medžiagos palto kirpimo rūbas, derina-mas su priešingybėmis: sunkia kailine kepure pla-čiais kraštais ir kūno spalvos triko.

Rengdama kolekciją E. Žiemytė rėmėsi tokia fabu-la: <...> Vazose mirko ką tik skintos gėlės. Susirinkę svečiai jomis grožėjosi. Viena mergina iš kišenės iš-sitraukė nosinę ir nusišnypštė nosį. Svečiai nusisu-ko nuo gėlių ir sužiuro į ją. Šnypštimas lyg trimito gausmas aidėjo per milžiniškas senojo namo sales. Mergina švelniai nuraudo ir gūžtelėjo pečiais. „At-siprašau“, – sumurmėjo ji. Pro langą išskrido bitė...

Jokių abejonių, kad dizainerei pavyko įgyvendinti savo sumanymą, ir būti negali. Šnypštimas – na-tūralumo netobulumas – buvo atskleistas, gražios gėlės – kolekcijos modeliai – parodyti, o išskridu-si bitė – šiek tiek iškrintantis iš bendro konteksto margas paltas ir iš tokios pat medžiagos pasiūtos kelnės – uždėjo ryškų akcentą.

IMPERFECTLy PERFECTEGLė ŽIEMyTė

19

UŽRAŠAI inFashion

20

inFashion UŽRAŠAI

Manoma, kad prancūzai ir kokybiška aukštoji mada neatskiriami. Būtų galima pasiginčyti, bet įrodyti, kad tai netiesa, nėra kaip, o ir kūrėja iš Prancūzijos, šiemet dalyvavusi Mados infekcijoje, taip pat nepa-deda paneigti šio stereotipo. Lucile Puton – viena iš nedaugelio dizainerių, galinčių tiksliai nurody-ti savo įkvėpimo šaltinį, ji nesileidžia į poetiškas pakylėtas kalbas, kad ją įkvepia viskas. Kolekcijos Hide & Seek ištakos – kažkur Kelno meno galerijoje prie fotografo Walterio Niedermayrio nuotraukų albumo. Jame – užburiantys snieguoti kalnai. Bū-tent vyrams, sugebantiems įsimylėti tas vos pasie-kiamas viršūnes, dizainerė skiria savo kolekciją.

Nors kolekcija dedikuota vyrui, norinčiam susilie-ti su gamta, šiuo atveju kalnuose, vietomis ener-ginga muzika, gelsvos šviesos, kaukės ir agresyvi modelių eisena vertė galvoti ne apie baltą sniegą ir kalnų ramybę, o apie apokalipsę, teroristus mirti-ninkus ar branduolinę katastrofą.

Pagrindinis visų pristatytų modelių bruožas – dau-giasluoksniškumas. Sakysite, kad sluoksniuojasi kasdien visi, kas netingi? Galbūt. Tačiau L. Puton

daugiasluoksnę kolekciją pristato ypatingai: daug drabužių tamsiai pilkos spalvos, nestandartinių kirpimų ir ryškūs netikėtų spalvų, pavyzdžiui, dangaus žydrumo, akcentai.

L. Puton nesivaiko mados kurti vyrišką aprangą su moteriškumo prieskoniais: jos vyro tipažas – bru-talus, drąsus nuotykių ieškotojas, kuriam drabužis – apsaugos nuo atšiaurių oro sąlygų priemonė, o ne narcisizmo apraiška.

Apsaugos priemonė pagal L. Puton pirmiausia turi būti patvari, šilta, apgalvota iki smulkmenų. Tačiau, nepaisydama šio praktiško požiūrio į rūbą, dizainerė atranda savo kolekcijoje vietos ir aksesu-arams, kurie iš tikrųjų yra savotiška alpinisto atri-butų interpretacija.

Pristatyti modeliai vargu ar padės susilieti su gam-ta: jie pabrėžia žmogaus antgamtiškumą ir suge-bėjimą nugalėti kovoje su vėju, sniegu, spiginančia saule ar lietumi.

KATIA MEREŽNIKOVA

HIDE & SEEKLUCILE PUTON

21

UŽRAŠAI inFashion

Man

to K

vede

rio

nuot

r.

22

inFashion INTERVIU

KAS JUMS YRA MADA, STILIUS IR KAS DIZAINAS? KAIP VISA TAI SUSIJĘ IR KUO SKIRIASI?

Svarbiausia man vis dėlto yra drabužio dizainas. Stilius jau yra kita pakopa, kai tu imi kažkokius daiktus ir juos derini. Lietuvoje nelabai atskiria-mos sąvokos stilistas ir dizaineris. Stilistas ima gatavus daiktus ir juos komplektuoja. Save laikau kostiumo dizaineriu ir pirmiausia darau drabužį. Jau paskui prie jo galiu kažką derinti, bet dėmesį skiriu pačiam rūbui kaip dizaino objektui. O tai jau tiesiogiai siejasi su mada. Ta prasme, kad to drabužio dizainui įtakos turi kažkokios ma-dos tendencijos. Gali būti, tarkim, teoriškai, kad mano sukurti drabužiai daro įtaką madai. Tai to-kios sąsajos būtų.

JŪSŲ KURIAMI DRABUŽIAI YRA GAN KLASIKINIŲ FORMŲ. MŪSŲ EPATAŽO LAIKAIS, KAI VISI STENGIASI VIENI KITUS ŠOKIRUOTI, TAI YRA SAVOTIŠKA BEPROTYBĖ. KODĖL KLA-SIKINIS STILIUS? AR VISADA JŪSŲ KURIAMI DRABUŽIAI BUVO TOKIE?

Aišku, kad ne visada. Savo stiliaus ieškojimas eina per visą gyvenimą. Pačioj pradžioj, kol mo-kiausi, buvo įvairiausių paieškų ir avangardinių sprendimų. Gal pats gyvenimas padiktavo kurti klasikinius drabužius, nes Lietuvo-je nedaug žmonių mėgsta išsiskirti, atrodyti ekstravagantiškai. Tuo labiau kad dirbu su klien-

tais mados namuose. Ieškau įdomių dalykų detalėse, subtiliuose kirpimuose ir man atrodo, kad tai yra kur kas sudėtingesnis kūrybos kelias, kai ieškai subtilių dalykų, proporcijų, negu tada, kai šokiruoji formomis, spalvomis, kai efektas yra užkoduotas tavo sumanyme.

KAIP ATRODĖ JŪSŲ PIRMASIS SUMODELIUO-TAS DRABUŽIS?

Aš drabužius pradėjau kurti, kai dar mokiausi ir gyvenau Kaune. Ten būdavo tokie vieno mo-delio konkursai ir tai buvo gera proga pradėti bandyti kažką daryti. Yra buvę ir pakankamai avangardinių sprendimų. Kol buvom jauni, nebuvo pinigų, darėm iš to, kas buvo, iš visokių alternatyvių medžiagų. Manau, kad daugelio pradedančiųjų tokia yra duona. Esu daręs iš pop-ieriaus, laikraščių, bet tai buvo tik pažaidimai. Pamenu, pradėjęs dirbti su audiniais, vieno mo-delio konkursui dariau modelį tema Džiazas. Kaip dabar atsimenu, suknelė buvo iš pamušalo, pilkai sidabrinė, pats išpaišiau natas, penklinę ant jos, o galvos apdangalas užsibaigė tokia susukta viela.

ŠIUOLAIKINIS PAMIŠIMAS DĖL MADOS TURI ĮTAKOS JŪSŲ DARBUI? AR PASAULINĖS TEN-DENCIJOS KAŽKĄ LEMIA JŪSŲ KŪRYBOJE?

Aišku, kad negalima būti kažkur šone ir daryti tik tai, kas tau patinka. Ypač dabar, kai informaciją gali rasti internete, pagūglinti ir viską turėti tuoj

EGIDIJUS SIDARAS: AŠ NE DOLERIS, VISIEMS PATIKTI

NEGALIU.

Man

to K

vede

rio

nuot

r.

23

INTERVIU inFashion

pat, tai bet kuriuo atveju veikia. Mados sostinėse pristatytas kolekcijas visada daugiau mažiau seki, žiūri, kuriame kontekste pats galėtum ir norėtum būti, kokių dizainerių kūryba yra artima. Šiaip vengiu kažką kritikuoti, nes žinau tą virtuvę, kaip tai yra daroma, kaip sudėtinga padaryti kolekciją ir ją idėjiškai sustyguoti, kad viskas būtų taip, kaip tu nori. Ant kolekcijos kūrimo kabinasi ir muzika, ir makiažas, ir avalynė, ir pats parodymas, apšvietimas – visa masė dalykų norint, kad paro-dymas būtų sėkmingas.

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP MADOS GENIJŲ? KUO JŪS TIKRAI ŽAVITĖS?

Vieno aš turbūt tikrai neįvardinsiu. Daug yra, kuo galima žavėtis. Žmonės, kurie pristato kolekcijas Paryžiuje ir Niujorke, yra savaip įdomūs. Vienais metais gali patikti kolekcija, kitais metais to paties kūrėjo gal ir nelabai. Nėra vieno tokio guru. Be to, aš ir nenoriu turėti kažkokio vieno vardo, į kurį labai orientuočiausi ir kad tai labai turėtų įtakos mano kūrybai.

Man patinka, nors to nėra mano paties kūryboje, labiau avangardiški sprendimai. Kažkokie įdomesni dalykai, liečiantys konstrukciją, audi-nius, audinių faktūrų, tekstūrų parinkimą, formą. Pas mus žmonės kitokie, tu nori nenori gyveni čia, ir net statūs švarkelio pečiai jau žmonėms yra daug.

Vieno patinkančio dizainerio nepasakysiu, bet man patinka avangardistai: Riccardo Tisci, Ga-rethas Pughas, Viktor & Rolf, Nicolas Ghesquière (Balenciaga), Galliano ir McQueeno kūryba labai įspūdinga, Jeano Paulio Gaultier. Visi senieji gran-dai yra įdomūs, visuomet peržiūriu jų kolekcijas.

AR VISI GENIJAI TURI BŪTI BEPROČIAI?

Turbūt ta riba tarp genialumo ir beprotybės yra la-bai subtili ir slidi. Ir ne tik madoje. Didieji meno kūrėjai dažniausiai turi polinkį į beprotybę. Jeigu klaustum taip ar ne, tai sakyčiau, kad taip. Kita vertus, tai nestebina, nes jei labai susikoncen-

truoji į kūrybą, kiti dalykai tau yra ne tiek svarbūs.

KOKS MADOS RENGINYS PALIKO JUMS DIDŽIAUSIĄ ĮSPŪDĮ?

Man teko pabūti Paryžiaus mados savaitėje. Turbūt tas ruduo ir buvo labai įspūdingas. Daugybė garsių mados namų pristatymų, per dieną po tris ketu-ris parodymus. Iš tikrųjų, kai tu tai pamatai, kai šiurpuliukai pradeda lakstyti per odą, tada yra la-bai įspūdinga. Aš puikiai atsimenu, koks tai lygis, koks renginių mastas, ir kai palygini su tuo, kas vyksta Lietuvoje, tai yra didžiulis skirtumas. Vil-nius niekada nebus mados sostinė, nes čia tiesiog nėra tiek žmonių.

LAIKOTARPIS MADOS ISTORIJOJE, KURIS JUMS ATRODO BEPROTIŠKIAUSIAS.

Manau, buvo labai beprotiška, kai po Antrojo pasaulinio karo Christianas Dioras pristatė new look. Po karo, kai žmonės neturėjo daug audinių drabužiams ir buvo labai taupoma, išsiskleidė platūs sijonai, suspausta talija ir korsetai. Tuo metu tai turėjo atrodyti tikrai beprotiškai.

Kai kurios kolekcijos, pristatomos dabar, kartais visiems atrodo tokios nerealios ir maždaug: ai, ką čia tie dizaineriai vėl prigalvojo. O po to, žiūrėk, po trejų, ketverių metų atsiranda madoje vienokia ar kitokia forma. Tos tendencijos iš pradžių visada atrodo beprotybė, o po kelių sezonų jas nešioja vi-sas miestas ir džiaugiasi.

LIETUVOS GATVĖS MADA: KAŽKUO YPATIN-GA AR TAI MITAS?

Šiaip tai mitas, kad yra kažkokia labai lietuviška mada. Vis tiek mes esame pasaulinės mados at-spindy. Lietuvoje gatvės mada ypatinga tikrai nėra, mes rengiamės panašiai kaip ir kitur. Galbūt niūriau dėl mūsų klimato, kuriam būdingos tamsesnės spalvos. Bet šiaip yra ir labai prastai besirengiančių, o yra ir labai gerai, stilingai. O tai, ką daro dizaineriai Lietuvoje, aišku, turi kažkokį

24

inFashion INTERVIU

Vis

vald

o M

orke

viči

aus

nuot

rauk

os

25

INTERVIU inFashion

Vis

vald

o M

orke

viči

aus

nuot

rauk

os

26

inFashion INTERVIU

braižą. Tai formuoja ir mūsų renginiai, tarkim, Mados infekcija. Tu gali ten parodyti daugiau idėjų. Jau nusistovėjo per dešimt metų, kad Ma-dos infekcijoje yra novatoriški dalykai. Nors yra žmonių, kurie ateina ir sako: oi, ir vėl čia meni-ninkai prisuko. Čia nesąmonė. Taip, aišku, visada bus, bet, kaip kažkas sakė: aš ne doleris, visiems patikti negaliu. Labai normalu, kad kažkam mano kūryba nepatinka ir atrodo nesąmonė.

AR YRA KOKIA VYRIŠKOS MADOS TENDENCI-JA, KURI VARO IŠ PROTO BLOGĄJA TO ŽODŽIO PRASME?

Sunku pasakyt, kas čia labai jau mane nervintų. Nervina tai, kad Lietuvoje dažnai pagaunama viena klišė ir bandoma ją pritaikyti sau, neatsižvelgiant į figūros ypatumus. Tai, ką rodo ant podiumo, yra viena, o tai, ką žmonės vilki ir gali vilkėti, yra vi-sai kas kita. Kai kas rengiasi gal per jaunatviškai arba kaip tik per diediškai. Kartais netgi loginio supratimo nėra. Dar iki dabar, pavyzdžiui, vasarą vyriškas basutes, vadinamąsias basanoškes, avi su kojinėmis. Kažkokia visiška nesąmonė. Pir-miausia tai yra nepatogu, tos kojinės susipurvi-na nuo mūsų šaligatvių. Arba kartais per teliką pamatai, kad pakankamai rimti vyrai užsiriša idiotišką kaklaraištį su kaukolėmis ar vaikiškais piešinukais. Tai netgi ne mados, o skonio reikalas.

KAIP ĮSIVAIZDUOJATE SAVO ATEITĮ LIETUVOS MADOS KONTEKSTE?

Nesu mėgėjas planuoti: kažkaip viskas vyksta savaime. Susidomėjau mada baigęs vidurinę

mokyklą. Pradėjau mokytis siuvimo, vėliau įstojau į aukštesniąją, po to – į Vilniaus dailės akademiją. Po bakalauro studijų pagalvojau, kad man reikia ir magistro studijų. Dar studijuodamas dirbau kostiumų dailininko asistentu televizijoje. Tada padirbėjau fabrike Lelija, kur visiška masovkė ir mados praktiškai nėra. Po Lelijos kelerius metus dirbau mūsų mados grando Juozo Statkevičiaus asistentu, o po to ir vėl buvau nuėjęs į televiziją. Tada nusprendžiau, kad mane vis dėlto domina ne stilisto, o dizainerio darbas. Gavau progą padirbėti Cantas mados namuose, kur prasidėjo darbas su klientais ir labiau kūrybinių kolekcijų pristatymai. Galiu sau leisti dirbti su geros kokybės audiniais, su gerais meistrais, ir jau pačiam nereikia siūti. Taip vis po truputį lipu aukštyn. Manau, ir ta ateitis kažkokia tai bus. Aišku, visada norėjosi turėti savo studiją, kur tik mano vardas būtų, nors, kita vertus, kai pradedi galvoti, kokios galimybės yra čia, gal kartais gerai būti samdomu dizaineriu. Tuo labiau kad pasaulyje taip dažniausiai ir vyksta: dizaineriai dirba mados namams. Planų, darbų yra, o labai toli aš neplanuoju. Mūsų, dizainerių, tokia specialybė, kad tos kūrybos lyg ir yra, bet save riboji visokiais rėmais. Nėra taip, kad atsisėdau, paveikslą nutapiau ir čia mano išraiška. Viskas labai arti žmogaus, o drabužiai irgi neilgaamžiai. Padarei kolekciją ir, žiūrėk, jau tau ji neįdomi, nebegraži. Norisi tada imtis kažkokio naujo darbo, darbas po darbo... Pavasariui padarei, jau rudeniui reikia pradėti.

KALBINO GABRIELė VAITKUTė IR KATIA MEREŽNIKOVA

27

INTERVIU inFashion

FOTOGRAFAVO DOMANTė KAMINSKAITė

aLeKsanDRa Lina

GoDa DomanTas

28

inFashion GATVėS MADA

simonas ViKToRija iR aDomas

siLVija maRija

29

GATVėS MADA inFashion

Kuo drąsiausiai galima teigti, kad 9-ojo dešimtmečio stilius yra vienas kontroversiškiausių ir beprotiškiausių visoje spalvingoje mados istori-joje. To meto stilių lėmė daugybė veiksnių, prade-dant populiariais televizijos serialais, baigiant Velso princesės Dianos pamėgtomis aprangos detalėmis. Įsivyravęs mados chaosas sugebėjo ne tik išlaikyti nors ir ryškią, tačiau savotiškai darnią stilistiką, bet ir daro nemažą poveikį naujausioms mados namų kolekcijoms. 9-ojo dešimtmečio mada yra dalis to, dėl ko šiandien iš proto eina stilingas jaunimas, – neatskiriamas vintage stiliaus prieskonis.

9-ojo dešimtmečio mada pasižymėjo gausybe įvaizdžių, kurie sugebėjo atsirasti ir gyvuoti vienas šalia kito. Moterys suvokė, kad nesuklys pasi-rinkusios bet kurį iš tuomet vyravusių kontrastingų stilių. Kita vertus, pats stipriausias ir, galima sakyti, įtakingiausias šio dešimtmečio įvaizdis buvo pa-siskolintas iš televizijos: platūs pečiai – šiandien be šios detalės to meto mada iš viso sunkiai įsivaizduojama. Tai ganėtinai nepriekaištingo sti-liaus laikotarpis, kai bent jau švarkas, jei ne visas kruopščiai suderintas kostiumas, buvo privalo-mas stilingos asmenybės atributas. Apskritai šiuo laikotarpiu galima išskirti bene keturis skirtingus įvaizdžius: nepriekaištingą itin griežtų siluetų, neoromantišką, sportišką ir nutįsusių, netvarkingų siluetų stilių.

Tuometei madai įtakos turėjo ir besiplėtojančios naujovės, įvairių medijų komunikacijos procesai. 9-ojo dešimtmečio mada buvo tuomet daugumos

žinomų televizijos serialų, tokių kaip Dinastija ir Dalasas, atspindys. Kostiuminių dramų įvaizdis tiesiog įsiveržė į realų gyvenimą. Būtent ši muilo opera Dinastija išpopuliarino plačių pečių įvaizdį. Viena pagrindinių serialo aktorių Linda Evans kaip tik turėjo natūraliai plačius pečius, dėl to ir kiti serialo aktoriai privalėjo bent nežymiai dirbtinai pabrėžti savuosius – galima teigti, kad šios muilo operos kostiumų dizaineris Nolanas Milerris buvo tas žmogus, kurio dėka ir šiandien tiek moterys, tiek mados namų kūrėjai neužmiršta tokio origina-laus silueto. Nė kiek nenuostabu, nes šis televizi-jos serialas turėjo daugiau nei 2,5 milijono žiūrovų auditoriją visame pasaulyje. Netrukus antpečiai pradėti siūti ir į džemperius, švarkus ar megztukus – nepaisant to, kad kai kurie buvo pagaminti iš tokių minkštų audinių kaip angora ar moheris.

Ši muilo opera prisidėjo ir prie didžiulio masyvių papuošalų populiarumo beprotiškąjį dešimtmetį. Noras tiek dieną, tiek vakare puoštis daugybe papuošalų tapo viena pagrindinių tendencijų. Se-gami didžiuliai paauksuoti auskarai paryškindavo veidą, kurį kiek užgoždavo platoka pečių linija. Papuošalai galėjo būti inkrustuoti akmenimis, visiškai nesvarbu, tikrais ar dirbtiniais. Moterys, norinčios dar labiau išsiskirti iš minios, dabinda-vosi auksiniais, deimantiniais ar perlų vėriniais.

Itin originaliai ir šiandien atrodo 9-ajame dešimtmetyje dėvėtas prabangus apatinis trikotažas bei triko, prie kurių populiarumo vėliau itin prisidėjo ir popmuzikos karalienė Madonna.

BEPROTIŠKAS 9-ASIS DEŠIMTMETIS

Nuo

trau

kos

iš C

orbi

s ar

chyv

o

inFashion MADOS ISTORIJA

30

Kitas populiarus serialas Dalasas į realų gyvenimą atpūtė didelių ir efektingų šukuosenų bangą. Mados kritikė Pauline Weston Thomas tuomet daugybe plaukų lako ir želė formuotas šukuosenas lygino su prasiskleidusiais dideliais gėlių žiedais. Ir išties pažvelgus į to meto fotografijas aišku, kad svarbiausia modeliuojant šukuoseną buvo sukur-ti apimtį. Garbanoti, pasišiaušę, suvelti, keistai surišti viršugalvyje ar dažyti ryškiomis sruogomis – vardan mados tiek vyrų, tiek moterų plaukai turėjo paklusti bet kokiam išbandymui. Stilingas vyras džiaugdavosi ne ką trumpesnėmis sruogo-mis nei moteris.

Dar vienas itin svarbus 9-ojo dešimtmečio mados bruožas – labai intensyvios spalvos, tokios kaip fuksijų rožinė, jūros žalumo, purpurinė, karališkoji mėlyna ir, aišku, raudona. Ryškiai buvo rengiama-si nuo galvos iki kojų – dažnai tokiomis spalvomis

sušvisdavo laisvo kirpimo suknelės ar įmantrios palaidinės, kurios buvo įkvėptos praėjusių mados laikotarpių romantikos. Buvo įprastos sluoks-niuotos, klostuotos, su daug detalių pečių srityje palaidinės. Pasiūtos iš lengvų medžiagų, jos pui-kiai derėjo tiek po vyriškais, tiek po moteriškais šiurkštokais švarkais ir taip sušvelnindavo įvaizdį. Vietą tarp itin mėgtų įvairiausių originalių palaidinių išsikovojo ir jau minėtasis triko.

Be jokios abejonės galima teigti, kad populiariųjų televizijos serialų epizodai užkariavo kasdienį gyvenimą. Viskas beprotiška ir nauja buvo dėl to, kad moterys nebesivaržė rinkdamosios vieną ar kitą įvaizdį, – pačios nuspręsdavo, kaip turi atrodyti, ir dizainerių įtaka tuomet nebuvo tokia ryški kaip dabar. Atvirkščiai, dizaineriai, patai-kaudami stileivoms, vis ieškojo, kaip originaliai ir dar nematytais būdais pabrėžti pečių liniją. Nors

MADOS ISTORIJA inFashion

31

ši tendencija buvo ilgam pasitraukusi iš mūsų gyvenimo, prieš porą sezonų vėl griausmingai grįžo ant podiumų ir į gatves. Ir tai nėra vienintelė 9-ojo dešimtmečio detalė, puikiai atgijusi, nors ir vėl blankstanti šiandien.

Chaotiškąjį dešimtmetį moterys itin pamėgo skaras ir šalius, kurie buvo ne mažiau verti stiliaus atributai nei papuošalai. Šaliai galėjo būti tiek paprasti, tiek išmarginti egzotiškais rytietiškais raštais ar linksmais atvaizdais. Ne tiek dėl praktiškumo, kiek dėl grožio nešiojamos skaros derėjo ir rišamos ant kaklo, ir gaubiančios pečius. Šiandien tikriausiai ne kiekviena išdrįstų dieną prie ryškiaspalvių skarų derinti dar ir daugybę blizgančių papuošalų.

Tuomet populiarios delninukės taip pat buvo ryškiaspalvės. Jau tada pamėgtos amžinąja kla-sika tapusios dygsniuotos Chanel rankinės su ilga auksine grandine. Populiarumo viršūnėje atsidūrė ir kur kas praktiškesnės rankinės, tokios kaip lagaminėlio formos Louis Vuitton ar nailoninių Prada krepšių modeliai. Prie rankinių mielai buvo derinami tokie pat ryškiaspalviai blizgūs bate-liai. Visai nebijant nepataikyti į mados rėmus, buvo renkamasi nuo elegantiškų princesės Dia-nos pamėgtų žemakulnių, kitaip dar vadinamų laiveliais, iki ekstravagantiškų aukštakulnių ar gremėzdiškų Doctor Marten‘s stiliaus batų. Nieko nuostabaus, kad pastaruosius tų laikų stileivos sugebėdavo suderinti su gėlėtų audinių suknio-mis. Doctor Marten‘s avėjo ir stipriosios lyties at-stovai. 9-ajame dešimtmetyje patogumo sumeti-mais kasdienę aprangą papildė ir įvairūs sportiniai bateliai, jais avint buvo nesibodima eiti ir į darbą.

Timpės, kurias taip pamėgome nešioti ir kurių taip sunkiai sugebame atsisakyti, anuomet irgi buvo pasiekusios populiarumo viršūnę. Ties blauzdos apačia nukirptos pėdkelnės žaižaravo spalvomis ir

raštų įvairove – lyg ir nieko naujo. Ir gėlėtos, ir auk-so blizgumo, taškuotos ar acid spalvų pėdkelnės puošė daugumos merginų kojas.

Tokioje raibuliuojančioje gausybėje aksesuarų, atrodo, nebeturėtų likti vietos daugiau niekam. Tačiau šį dešimtmetį netikėtai sugrįžo ir dar viena labai svarbi aprangos detalė – skrybėlė. Dėl Velso princesės Dianos elegantiško stiliaus įtakos vėl populiarios tapo karaliaus Edvardo laikų skrybėlės.

Kalbant apie vyrų madą 9-ajį dešimtmetį reikėtų paminėti vieną populiariųjų serialų Miami Vice (Majamio policija). Netgi vyriškoje madoje televizija diktavo spalvas. Vyrai, kaip ir moterys, išmoko kas-dienius marškinėlius derinti su oficialiais švarkais ir priešintis taisyklėms – patogiuose batuose vi-sai nemūvimos kojinės. Kitą blizgią tendenciją atnešė Michaelas Jacksonas ir jo muzika. Vyrai buvo pamišę dėl tamsių blizgių, dažnai odinių rūbų, juodų akinių ir pirštinės ant vienos rankos. Vėliau madingos tapo jau ne tokios ryškios aviato-riaus stiliaus striukės. Kalbant apie sportinį stilių, populiarumo viršūnėje atsidūrė sportinių kostiumų gamintojas Adidas. Nebuvo nieko nuostabaus juos vilkėti kasdien. Populiariausiu aksesuaru tarp vyrų tapo spalvingi rankiniai laikrodžiai.

Būtų nuodėmė dar kartą nepabrėžti žodžių: spalvinga, beprotiška, chaotiška, įsimintina ir ilgaamžiška. Mada, gimusi neužmirštamų pop-muzikos atlikėjų kūrinių ir populiariosios tele-vizijos šešėlyje, tokia pat nenuspėjama kaip ir šiandienės medijos. 9-ojo dešimtmečio stiliuje nuspėjamas tik noras išlaisvinti fantaziją, atskleisti ir paryškinti privalumus, priblokšti aplinkinius ar tiesiog atgaivinti taip pat neprastus senus laikus.

RUGILė EREMINAITė


32


33

Fotografė – Rūta JankauskaitėModelis – Solveiga MykolaitytėStilistė – Morta PaulėGrimuotoja – Simona Mužaitė

„Į savo darbus aš sudėjau visą savo širdį ir sielą, o procese pamečiau protą.“

Vincentas van Goghas

IŠPROTėJĘ

„Apie balsus aš galvojau kaip apie... kažką šiek tiek besiskiriantį nuo ateivių. Juos laikiau labiau angelais... Iš tiesų tai kalba mano pasąmonė, taip ir buvo... Dabar aš tai žinau.“

Johnas Nashas

„Širdyje aš visuomet jausiuosi kaip Piteris Penas.“

Michaelas Jacksonas

„Labas vakaras, ponios ir ponai. Mes esame šio vakaro linksmybės!“

Heathas Ledgeris

„Kalbant apie visą industriją, aš nuolatos būdavau draskomas prieštaringų minčių. Dabar esu laimingas ir jaučiuosi stabiliai. Na, gal vis dėlto šiek tiek nestabiliai.“

Alexanderis McQueenas

„Man lemta būti draskomai. Visą gyvenimą man lemta būti išjuoktai. <...> Kaip gedulo juostelė aš esu toli nuskraidinama kiekvieną kartą atsidarius durims.“

Virginia Woolf

Cor

bis

nuot

r.

40

inFashion TENDENCIJOS

Mados kūrėjai pripažįsta – jų mūzos šiais laikais negali visą laiką dailiai sėdėti Paryžiaus Eliziejaus laukų kavinukėje ir, užkėlusios koją ant kojos, diktuoti vis tų pačių elegancijos taisyklių. Joms reikia laisvės, dar neatrastų emocijų, nematytų ir nepažintų kraštų, todėl jas galime aptikti visur: tiek pankuojančiame aštuntojo dešimtmečio Lon-done, tiek aštuonioliktojo amžiaus Vienoje ar net viduriniųjų viduramžių Bizantijoje. Tačiau šį pava-sario ir vasaros sezoną dizaineriai savo svajas nukėlė į seniai neliestas platumas – didįjį Azijos žemyną.

Šį pavasarį kiekviena mados gerbėja tikrai liks nustebinta spalvų ryškumo, pristatomų siluetų dramatiškumo, prabangos atspindžių net smul-kiausiose detalėse. Visa tai, be abejo, siejama su didingąja Azijos kultūrų tendencija. Nuo pat Rene-sanso epochos pradžios, kai Europos karalystės atrado jūrų kelią į Indiją, nubraižė ganėtinai tikslius žemėlapius ir pradėjo intensyvią prekybą tiek su Ar-

timaisiais, tiek su Tolimaisiais Rytais, manieringosios europietės troško iš tolimų kraštų gabenamo šilko, spalvingų brangakmenių, įstabių brangiųjų metalų dirbinių. Žinoma, paskui sekusi kolonizacija nulėmė nenutrūkstamą prabangos prekių srautą į galingiau-sias Europos šalis, tad Azijos kultūros didybė pamažu blėso, kol išvis buvo užmiršta, o jos vietą užėmė pačių europiečių iš naujo sukurta prabangos sąvoka.

Į mados istorijos vadovėlių puslapius Azija antrą kartą grįžta jau tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Tada gimsta dekoratyvus ir ryškiomis spalvomis išmargintas art deco stilius, prasideda kultūrų asimi-liacija. Stilingiausios ponios susidomi itin puošniais aksesuarais, tamsiu makiažu, o pamažu gimstančios aukštosios mados meistrai ieško naujų audinių, naujų galimybių pritaikyti pasakymą more is more. Čia vėl padeda Azija – įkvėpti Indijos, Senovės Per-sijos tautų ir jų turtų, kūrėjai moteris papuošia tur-banais, plaukus nusagsto briliantais, o šilkinius

IŠ RyTų

Nuo

trau

kos

iš A

P/

Sca

npix,

Reu

ters

/Sca

npix a

rchy

vų

41

TENDENCIJOS inFashion

Nuo

trau

kos

iš A

FP/

Sca

npix,

AP/

Sca

npix a

rchy

vo

42


audinius išmargina dar nematytais gėlių (ypač popu-liarios lelijos ir kiniškos rožės) ornamentais, paplinta platėjančios rankovės, vadinamasis kimono kirpimas.

Prie naujosios Azijos prisideda ir žymioji panelė Ga-brielle Coco Chanel. Visada pasisakiusi prieš bet ko-kius griežtus, net šiek tiek puritoniškus suvaržymus, ji ragino moteris atsisakyti jų laisvę varžančių drabužių, pradėti drąsiau rinktis papuošalus, taip pat ir kvepalus. Pasakojama, kad daugelį pirmųjų jos kūrinių ir netgi garsųjį kvapą No.5 įkvėpė ne kas kita, o... panelės aistra Azijos šalims, ypač Kinijai. Iš kur tokie įdomūs spėjimai, jei jos stilius vadinamas nenuginčijamai prancūzišku? Užtenka žvilgtelėti į iki šiol išlikusius Coco Chanel apartamentus Paryžiuje ir viskas pasidarys aišku – interjeras tam-sus, šiltų prislopintų spalvų, jame gausu stilingų kiniškų gervių statulėlių, pertvarų, gobelenų.

Tačiau metas grįžti iš mados istorijos labirintų ir persikelti ant šių dienų podiumų. Ne paslaptis, jog šiandien garsioji Rytų šalių prabanga paprastus mados gerbėjus kiek glumintų, tad dizaineriai savo kolekcijose pritaikė tik po vieną kitą ryškesnę detalę. Pradėkime nuo labiausiai į vakarus nukrypusios Azijos dalies – Artimųjų Rytų. Mintyse iškart atsi-randa klajoklių genčių vaizdiniai, nuo smėlio audrų pasislėpti padedančios palapinės, neutralūs atspal-viai su kukliais, bet įsimintinais ornamentais. Gali-ma spėti, kad būtent tokia idėja kuriant pavasario ir vasaros kolekciją sukosi ir Paryžiaus mados namų Celine kūrėjos Phoebe Philo mintyse – jos pristatyti drabužiai pasižymi ypatingu erdvumu, laisvumu, vyrauja plačios kelnės ir tarsi per didelės palaidinės.

Antroji stotelė – Persija, Babilonas, atsispindintys Gucci mados namų kolekcijoje. Vyriausioji Gucci dizainerė Frida Giannini teigė bandžiusi eksperi-mentuoti su kuo didesne spalvų gama, gal net šiek nukrypti į provokaciją. Ir, atrodo, jai tai puikiai pavyko – pasitelkdama ryškias šiltas spalvas, pato-gias haremo stiliaus kelnes ir net vieną kitą auksinį ar pintą akcentą, ji atskleidė ne tik Gucci moters norą atrodyti viliojamai, bet ir pradžiugino tikro-sios prabangos gerbėjus.

Negalima pamiršti ir šiek tiek kitokios Azijos – Taivano, Vietnamo, kuriuos savo darbe apgyven-dino Missoni mados namai. Ši kolekcija – tarsi didžiulė kelionė, – užkulisiuose pasakojo kūrėja An-gela Missoni. Negalima nesutikti – gausybė spalvų (pradedant mėlyna ir baigiant oranžine), saulėtus tropikų kraštus primenančių jaukių siluetų nesto-kojanti kolekcija išties atrodė skirta nerūpestingai dvidešimt pirmojo amžiaus vėjavaikei, įsimylėjusiai Pietryčių Azijos kultūrą ir žmones.

Paskutiniai ir turbūt ryškiausi akcentai buvo sudėti Paryžiaus mados savaitės metu per Louis Vuitton ir Dries Van Noten pristatymus. Pirmieji su dizaineriu Marcu Jacobsu priešakyje nagrinėjo vieno tolimiausių Azijos taškų – Kinijos temą. Manote, jog kolekcijoje vyravo kuklus kiniškas minimalizmas ir nuosaiku-mas? Klystate, nes M.Jacobsas, didysis mados provo-katorius, atskleidė ryškiąją Kinijos veido pusę – jo kur-ti šilkiniai kimono pražydo ryškiausiomis violetine ir geltona spalvomis, manekenės rankose nešėsi dailias vėduokles. Visiška priešingybė šiam darbui – Dries Van Noten kolekcija, įkvėpta kiniško porceliano ir keramikos dirbinių. Kaip ir buvo galima tikėtis, dizai-neris D. Van Notenas į savo asmeninį kuklų ir tyrą braižą įliejo šiek tiek spalvų ir ornamentų, o įprastus standžius audinius pakeitė tarsi vanduo nuo kūno tekančiu sidabriniu šilku.

Taigi tenka pripažinti, jog dažnai pamirštama ar net kičine vadinama Azijos tendencija šį sezoną buvo atgaivinta viso būrio talentingų dizainerių, sugebėjusių matyti ne tik auksinį Babiloną ar kiniškus drakonus. Žinoma, pagrindiniai bruožai (ryškios spalvos, tiesūs ir judesių nevaržantys kir-pimai, šilkinis audinys) išliko, tačiau moteriai jau leidžiama rinktis širdžiai mielesnį įvaizdį – kuk-lios dykumų klajoklės šviesiu apdaru, išraiškingos persės su aukso papuošalais ar įspūdingos kinės šilkiniu kimono. Juk Azija – savo kultūros ir istorijos lobiais visada stebinęs žemynas, tad nepasinaudoti proga atskleisti bent mažą dalį jo paslapčių būtų tikra nuodėmė.

DEIMANTė BULBENKAITė

43


Puikiai žinome, jog aukštakulnių platformos jau keletą metų yra laikomos kolekcijų konstanta. Ieškodami ko nors naujo ir laužydami standar-tus, garsiausi mados kūrėjai keitė šios tendenci-jos pamatus ir pademonstravo neįprastą, gal kiek ekscentrišką variantą. Ne itin aukštos, skirtingų faktūrų, tačiau visiškai lygios platformos nėra nau-jasis mados keiksmažodis. Būtent tai šį pavasarį tapo kertiniu masinių dizainerių kolekcijų akme-

niu. Kenzo pasiūlymas, aiškiai atspindintis geišų dvasią, vakariniai Chanel ir Prada variantai, dvel-kiantys romantika, bei drastiška Muccios Prados mesta korta. Nesibodėkite šios netikėtos, tačiau itin perspektyvios tendencijos, nes lygiosios plat-formos nepriekaištingai derės prie pavasarinės vėjyje besiplaikstančios suknelės klosčių ar laisvų Kaprio kelnių.

LyGIOSIOS PLATFORMOS

Nuo

trau

kos

iš A

P/

Sca

npix,

AFP

/Sca

npix,

Reu

ters

/Sca

npix a

rchy

vų.

(Chanel, Kenzo, Prada)

44


Išaušo naujas, netikėtų galvos apdangalų rytas. Griežtų, dramatiškų formų, sušvelnintų sub-tiliais potėpiais, kepurės iškilmingai lingavo ant pastarąsias mados savaites pristačiusių manekenių viršugalvių. Issey Miyake pasiūlyti kūgio formos apdangalai atrodo tarsi pinti iš tamsių šiaudų, tarsi kaimo ir triukšmingų miesto gatvių derinys. Marco Jacobso rėkiančios ryškiaspalvės skrybėlės, rodos, ką tik pavogtos iš braziliškosios Karmen Mirandos. Stebinantis Missoni atradimas – savaip interpretuotas absolvento galvos dangalas ir

Carolinos Herreros pragmatizmo ir praktiškumo stoka cilindruose. Visos kepurės, nors ir iš pirmo žvilgsnio nepritampančios kasdienėje erdvėje, alsuoja prabangia estetika, kuri neabejotinai pritaps prie jūsų pavasarinio garderobo. Spalvų įvairovė kaip niekad gausi – sodrus flamingų at-spalvis, vandens oazės mėlis ar kareiviška chaki. Sielos džiaugsmą ras net klasikos gerbėjos – juodi, tamsūs atspalviai niekur nedingo iš dizainerių kūrybinių minčių.

įDOMIų FORMų IRMEDŽIAGų KEPURėS

Par

engė

Agn

ė M

anku

tė

(Carolina Herrera, Marc Jacobs, Issey Miyake)

45


Japoniškojo teatro – kabukio motyvai šiųmetėse pavasario ir vasaros kolekcijose atsiskleidė stul-binamomis azijietiškomis detalėmis ir atributais, švelniomis drabužių linijomis ir žaižaruojančiomis, kartu su skaniais šerbeto tonais derintomis spalvo-mis. Niekam ne paslaptis, kad Japonija jau seniai skelbiama elegancijos ir harmonijos tvirtove. Sonia Rykiel išskyrė gaivias kimono drapiruotes, viską pasukusi 90 laipsnių kampu gavo nepakartojamą

prêt-à-porter variantą. Žiūrovų širdis pasirodymo metu sustabdė ir įspūdingi pagal Marco Jacobso dūdelę groti Louis Vuitton rezultatai, inspiruoti ne tik azijietiškų prieskonių, bet ir netikėtai mestų kabareto užuominų. Nuo jų nė per pusę žingsnio neatsiliko koketiška Carolinos Herreros kolekcija, kurioje dominuoja prislopintos miškų žalsvumo ir kraujo sodrumo spalvos.

JAPONIŠKI MOTyVAI

(Carolina Herrera, Sonia Rykiel, Louis Vuitton)

46


Šio pavasario ir vasaros kolekcijų rankinės neabe-jotinai peržengia konservatyvumo rėmus. Visa, kas įprasta, nuobodu ir nuvalkiota, šį sezoną vaidina antraplanį vaidmenį. Nieko preciziško, truputis akį rėžiančio ryškumo, šlakelis komforto ir didelis pliūpsnis beprotiškumo – štai ko siekė mados skelbėjai, pristatydami modernizmo per-sunktas rankines. Mados novatoriaus Valentino atstovai parodė, kaip neįprastai žavingai gali at-rodyti futurizmo ir vintažo mišinys. Jų pristaty-

tos pitono odos delninukės, puoštos ilgomis, žvilgančiomis metalinėmis rankenomis, panašiai kaip ir Emporio Armani pasiūlytos geometrinės puošmenos, sulaukė pritarimo ir pripažinimo, nors tai ir visai neįprasti dizainerių sprendimai. Be abejo, reikšmingiausi šį pavasarį tapo Jil Sander kūriniai. Prabangios maišų kopijos, mini palapinės, deginančios spalvos – ar dar reikia įrodymų kodėl? Ginčytis neverta, tokie rankose laikomi padarai tik-rai yra ironiško modernizmo spektaklio dalis.

KEISTOS RANKINėS

(Emporio Armani, Jil Sander, Jil Sander)

47


Niekam ne paslaptis, jog mūsų visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad vyrų mada neturi nieko bendra su tikru vyriškumu ir yra skirta nebent dėl drabužių galvą pametusiems jauniems tur-tuoliams arba stilingiems netradicinės seksualinės orientacijos vaikinams. Manoma (ir net teigia-ma!), kad vyriškąją madą kuriantys dizaineriai net nežino tokių dalykų kaip neutralumas, paprastu-mas, galų gale – prakaitas. Tačiau pagaliau ir į Lietuvos gatves įžengusio pavasario kolekcijos

rodo visai ką kita. Į vyrų spintas grįžta ne bliz-gios aptemptos kelnės ar prasagstyti šilkiniai Ka-zanovos marškiniai – su derama pagarba pasitikite militarizmo tendenciją!

Tiesa, militarizmas vis tiek neatsiduoda prakaitu ir nėra pažymėtas purvo dėmėmis. Jis – gerokai modernesnis, švaresnis, vietomis netgi susijęs su kostiumo istorija ir tarsi iš muziejaus archyvų atkeliavusia karininkų apranga. Juk šiuolaikinis

DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS EILINIS

Nuo

trau

kos

iš A

P/

Sca

npix,

AFP

/Sca

npix a

rchy

vų

48

inFashion VyRAMS

Cor

bis

nuot

r.

49

VyRAMS inFashion

vyras, kad ir kaip šlovinantis jėgos ir stiprybės kultą, dažniausiai savo kasdienę aprangą turi derinti prie darbo ar mokslo įstaigos aplinkos, gyvenimo būdo, tad nesirenka nei kamufliažinio audinio, nei kišenėmis ir užtrauktukais dekoruotų vadinamųjų cargo kelnių. Jam kur kas priimtines-ni vyriški tamsūs žali ir rudi atspalviai, griežtesnio silueto švarkas ar marškiniai, kuriuos lengva de-rinti prie kasdienių džinsų, patogių laisvalaikio batelių.

Vienas svarbiausių pavasario ir vasaros sezono atributų vyro spintoje – švarkas arba lietpaltis, puikiai tinkantis vėjuotiems ir gana lietingiems lietuviškiems orams. Juos šį sezoną dizaineriai siuvo įkvėpti vieno didingiausių karinės apran-gos formavimosi periodų – Napoleono laikų: jam būdingas ilgis kiek virš kelių, dideli atlapai, švelniai paryškintas liemuo, neretai asimetriškas užsegimas ar net dvi eilės sagų. Itin puikiai Prancūzų revoliucijos periodo aprangą interpreta-vo Alexander McQueen mados namų dizainerė Sa-rah Burton, savo kolekcijoje pristačiusi nuostabius lengvo šviesaus audinio lietpalčius dekoratyvia kaklo sritimi, juos derinusi su siaurėjančiomis klasikinėmis kelnėmis.

Kiek kitokį variantą pasiūlė britų mados na-mai Burberry Prorsum, kurių vyriškoje kolek-cijoje dizaineris Christopheris Bailey tyrinėjo viduramžių palikimą ir net įmaišė keletą baikeriškų detalių. Žinoma, kolekcijoje dominavo klasikiniai Burberry Prorsum lietpalčiai su languoto audinio pamušalu, spalvų gama maloniai ramino akis žaliais tonais, tačiau tikra staigmena tapo riterių šarvus primenantys odiniai švarkai. Juos iš puikiai išdirbtos rusvų atspalvių odos siūti siūlantys ma-dos namai drabužius gausiai papuošė metaliniais užtrauktukais, siūlėmis odą tarsi išsluoksniavo.

Gerokai kasdieniškesnius ir vasariškesnius ansam-blius pristatė italų mados namai Bottega Veneta ir jų dizaineris vokietis Thomas Mayeris. Nusprendęs į militarizmo tendenciją pažiūrėti kiek paprasčiau, jis pasiūlė rinktis ne griežtus siluetus, o patogias

laisvas paraitotas žemės atspalvių kelnes, talpius kelioninius krepšius, odinius švarkus, paraitotus šortus iš kokybiško netepaus audinio.

Bet jei karinė tematika nežavi, o tokie siluetai ir žemiškos spalvos atrodo stokojantys elegancijos, jūsų lūkesčius turėtų pateisinti Paryžiaus mados na-mai Lanvin, savo kolekcijas dedikuojantys moder-niajam didmiesčių romantikui. Tiesa, militarizmas neaplenkė ir jo, tačiau Lanvin šią tendenciją pavertė tinkama elegantiškam vėjavaikiui – jo paltai kiek nubrizgę, kelnės trumpokos, marškiniai laisvesni, bet spalvų paletė išlaikyta, o kamufliažinis raštas pavirto kažkuo panašiu į pikselizuotą roplio odą.

Žinoma, militarizmo atspindžiai buvo ryškiai ma-tomi ir kitose kolekcijose, tačiau šios keturios pa-rodo, kokia ji universali ir lengvai pritaikoma bet kurio vyro spintoje. Tad leiskite nors vienam chaki spalvos paltui ar odiniam švarkui apsigyventi ir jūsų drabužinėje – gal ir be dėklo šautuvui, bet su tikra vyriška dvasia.

DEIMANTė BULBENKAITė

50

inFashion VyRAMS

Nuo

trau

kos

iš A

P/

Sca

npix,

AFP

/Sca

npix a

rchy

vų


51

VyRAMS inFashion

Stebint šių metų pavasario ir vasaros vyrų kolek-cijas, į galvą šauna mintis – dizaineriai paskutinę pristatymo minutę išsitraukė žirkles ir jomis gero-kai išniokojo savo pačių kūrybą. Nors pirmoji prieštaringa emocija gali susidaryti būtent tokia, neverta pamiršti esminių dizainerių inspiracijų. Tamprios sportininkų kostiumų detalės ir aštuoniasdešimtųjų mados sensacijos – rodos, nesuderinami dalykai, tačiau juk toks ir buvo bendras kolekcijos tonas. Griausmingi aplodis-

mentai turėtų atitekti Calvinui Kleinui. Jis taip sumaniai įgyvendino kirpimų idėją, jog visa į kolekcijos pristatymą susirinkusi grietinėlė neteko žado. Štai lengvai atpažįstamą Giorgio Armani stilistiką šiemet papildė unikalios formos, lenki-mai, pristatyta kitokia maudymosi kostiumo kon-cepcija. Esminis netikėtų kirpimų niuansas – tai kiek kitoks aprangos pasiūlymas, itin praktiška ir lengvai pritaikoma vis besisukančio, užburto ma-dos rato idėja.

NETIKėTI KIRPIMAI

Nuo

trau

kos

iš A

P/

Sca

npix,

AFP

/Sca

npix a

rchy

vų

(Calvin Klein, Calvin Klein, Emporio Armani)

52


Odos paklausa naujausiose mados kolekcijose buvo milžiniška. Jau ilgą laiką grūdama moterims, oda atsigręžia ir į vyrus. Tiesa, čia galioja žodis daug. Oda nuo galvos iki kojų – skamba neskoningai ir amoraliai? Priešingai, mados pranašų pristatyta eklektika sužibėjo ant pasaulio podiumų, o mono-chromija, nekintančios spalvų gamos variacijos ir pustoniai suteikė aprangos ansambliui dinamikos ir savotiško žaismingumo. Emporio Armani kos-tiumas, kupinas dendiškos dvasios, Burberry roko

žvaigždės idėja su neblėstančiu nūdienos atribu-tu – kniedėmis ir Jeano Paulio Gaultier odiniai švarkeliai, tarsi mestelėti iš ekrane rodomo filmo apie Robiną Hudą. Pasiūlymų netrūksta, minčių taip pat, reikia tik tinkamo nusiteikimo. Jei odai nuo galvos iki kojų dar nesate pasiruošę, įsigykite nors vieną detalę ir drąsiai derinkite ją prie medvilnės, laisvų ir patogių kasdienių drabužių ir prigesintų žemiškų spalvų.

ODA. DAUG ODOS

Par

engė

Agn

ė M

anku

tė

(Emporio Armani, Jean Paul Gaultier, Burberry)

53


Šis sezonas – kuo tikriausias rojus aksesuarų gerbėjams. Vieni jų – masyvūs, ilgi ir traukian-tys akį kaklo papuošalai. Šįkart jie itin įperkami – mes nesiūlome jums aukščiausios prabos aukso ar rodžiuoto sidabro, už papuošalus neprivalo kalbėti jų vardas. Svarbiausia – įspūdis ir staigus, subjektyvus išgyvenimas. Britų pankroko karaliene tituluojama Vivienne Westwood šiuo klausimu pasistengė ir sėkmingai įvykdė užduotį. Podiumu

žygiuojančių modelių papuošalai nenublanko net ryškių, egzotiškų spalvų drabužių apsupty. Masyvūs pakabučiai idealiai derėjo ir prie švelnių Versace propaguojamų formų, klasikinių tonų, ir net prie vyriško kostiumo elementų. Reziumuojant ir api-bendrinant pavasarinius mados šou galima daryti išvadą, jog metas atsikratyti prastų asociacijų su masyviais, sunkiais vyriškais papuošalais ir nedel-siant papildyti savo aksesuarų spintelę nors vienu.

KAKLO PAPUOŠALAI

(Vivienne Westwood, Versace, Vivienne Westwood)

54


Spalvų riksmas, ryškumo klyksmas, tarsi Rio de Žaneiro karnavalo dvasios perteikimas rūbe, tikras šou ant podiumo parketo... Calvinas Kleinas šįkart tikrai buvo įkvėptas vandenyno grožio ir didybės – vandens mėlio gama puikiai atsiskleidė jo pava-sario kolekcijoje. Turkio atspalvis, dėl kurio visa mados industrija jau antrus metus eina iš proto, idealiai pritiko klasikinio kostiumo kontūruose. Enrico Coveri paplūdimio žvilgesys privertė at-sidusti visus vasaros išsiilgusius kūnus, o Prada

įkaitusių anglių raudonis perliejo juos šiluma. Be galo įdomus šiųmetinis Etro pasirodymas, kupi-nas ryškiaspalvio citrininio žavesio, sufleruojančio apie pasitraukiančią žvarbą. Drąsiems ir pasitikin-tiems savimi mados sekėjams neprošal būtų gausiai papildyti savo spintą ryškiaspalviais audiniais, nes rėkiančių spalvų tendencija dar ilgai nesitrauks nuo podiumų. Na, o ieškantys kiek santūresnio ir standartinio varianto drąsiai gali įsigyti individualų spalvingą apdarą ir derinti jį su tamsiais tonais.

RyŠKIOS SPALVOS

(Calvin Klein, Etro, Prada)

55


MMNPavasarį kiekvienas žmogus atranda savyje naujų norų. Ko būtent norisi? Meilės, kad nelytų ar dar ko nors. Be visų šitų egzistencinių norų, mėgstantiems gražiai atrodyti atsiranda dar vienas: norisi atnau-jinti garderobą. Ko būtent norisi – sijono, kelnių ar skrybėlės – stileiva dažniausiai neįsivaizduoja, o jei ir įsivaizduoja, kad nori ko nors konkretaus, neturi jokio supratimo, kaip turėtų atrodyti tas daiktas. Parduotuvėse visko daug, deficito nėra, bet kažko trūksta. Ko? Jausmo, kad nusipirkęs vieną ar kitą drabužį atrodysi nepakartojamai. Nėra padėties be išeities: visada galima nueiti į mados namus, kuriuose drabužiai siuvami pagal individualius užsakymus.

Priimta manyti, kad mados namai – brangus malo-numas. Tiesos čia, žinoma, yra. Tačiau dvi studentės, laimėjusios Vilniaus miesto organizuojamą jauni-mo verslumo skatinimo konkursą Verslauk!, mano kitaip. Projekto idėja, nusipelniusi savivaldybės palankumo, yra gana paprasta, tačiau niekam iki šiol

neatėjusi į galvą. Jos esmė – mados namai, kuriuose dirbtų jaunieji dizaineriai, siekiantys įgyvendinti savo sumanymus, tačiau iki šiol neturėję galimybės pristatyti savo kūrinių plačiajai auditorijai.

Inga ir Lina, Mažųjų mados namų (MMN) įkūrėjos ir sumanytojos, prisipažino, kad pasirinko savo pro-jekto sritimi madą ne dėl to, kad yra mados vergės ar pačios kuria drabužius nuo penkerių metų. Tik-rai ne. Galvodamos apie verslo idėją, jos stengėsi surasti tokią veiklą, kuri būtų maloni, įdomi joms pačioms ir pritrauktų jaunus kūrybingus žmones. Idėja pavyko – savo darbą Mažuosiuose mados namuose pradėjo penkios dizainerės, įveikusios net kelis atrankos etapus: pokalbį ir praktinę siuvi-mo bei modeliavimo užduotį.

Guoda Dinsmonaitė, Alina Vaitkevičiūtė, Lina Bernotaitytė, Ruzana Bagdasarian, Anžela Gan – tai vardai, kuriuos mados žiniasklaidoje galbūt Ju

stin

e Ju

kevich

nuo

trau

kos

56

inFashion APIE MADĄ

matote pirmą kartą, tačiau tikėtina, kad ne paskutinį. Nors keturios merginos dar studijuoja, o penkta visai neseniai pabaigė mokslus, jos jau turi savo braižą, kuris pasireiškia ne tik forma, bet ir priemonėmis, kurias naudoja dizainerės.

Mažieji mados namai pritrauks klientus ne gar-siais vardais ar veidais, o sunkiu jaunų talentingų kūrėjų darbu bei pasiryžimu įgyvendinti kliento norus ir pasiūti svajonių drabužius už patrauklią kainą. Rasti šiuos miniatiūrinius jaukius mados namus galima Didžiosios gatvės trisdešimtojo namo trečiajame aukšte. Ateiti rekomenduojama su pavasariškai gera nuotaika ir nusiteikimu kurti bei fantazuoti. Perspėjame iš anksto: tai sunkiau nei nueiti į parduotuvę.

Sunkiau, bet šiek tiek maloniau, nes padedant dizaineriams sugalvoti drabužiai tobulai atitiks figūros ypatumus ir bus vienetiniai. Be visa ko,

kūrybinis procesas, ieškojimai ir bendravimas su žmonėmis, kurie gali įgyvendinti tavo norus, savaime yra malonūs. Tačiau, be abejo, yra ir tokių, kuriems nepatartina bandyti užsisakyti drabužių Mažuosiuose ar kituose mados namuose. Tai užkietėję konservatoriai, nelinkę rizikuoti. Savo fantazijose ar planuose kiekvienas gali atrodyti nuostabiai su nauju, netikėto kirpimo drabužiu, o realybėje rizika gali nepasiteisinti. Yra tokia tikimybė. Prekių ženklų maniakams ir vardinių drabužių ieškotojams MMN – netinkamas varian-tas. Bent jau kol kas ten nedirba iš Dior atleistas Galliano ir Burberry šalikų niekas nesiūlo.

Sprendimas, kur atnaujinti savo garderobą atėjus pavasariui, yra individualus, MMN – viena iš mažiau žinomų vietų (kol kas), kur galima atrasti šį tą įdomesnio.

KATIA MEREŽNIKOVA

57

APIE MADĄ inFashion

Esu Milda, drabužių dizainerė mimi.c, šiuo metu gyvenu Londone. Savo stilių apibūdinčiau kaip joks, nuoširdžiai pasakius – neturiu savo stiliaus, rengiuosi viską, kas man patogu. Pastaruoju metu dažniausiai vilkiu oversized megztinius, vyriškus marškinius arba marškinėlius, timpes... Pora žiedų, raudoni lūpų dažai, dvi dienas nešukuoti plaukai, ir viskas! Labai daug laiko skiriu naujiems dalykams kurti, tad kartais nespėju pagauti visų mados tendencijų, o kartais jas lenkiu, tačiau neslėpsiu: kai kurios klišės dominuoja ir mano garderobe. Nors darbe mane supa garsiausi prekių ženklai, kainuojantys tūkstančius, naujų drabužių pirkti nemėgstu. Kasdien braukdama ranka per Alexander McQueen ar Celine pakabus pagal-voju, kad norėčiau grįžti į Lietuvą ir aplankyti mažų

miestų dėvėtų drabužių parduotuves, o eidama pro Louis Vuitton skyrių ir eilę laukiančių apsižvalgyti rytiečių mintyse svarstau, kiek žmonių būtų galima padaryti laimingus už sumą, kurią išleidžia moterys, įstodamos į LV logotipuotų aksesuarų klubą. Brangi mada man pirmiausia yra kokybė arba originalus dizainas, o ne didžiulis logotipas.

Dizaineriai yra lygiai tokie pat žmonės kaip kiti – mūsų kišenėse ir spintose kartais švilpauja vėjai. Sti-liaus paslaptis yra menas surasti ir jungti skirtingus dalykus. Žinoma, kai kuriuos tiesiog lydi sėkmė ir juos daiktai kartais susiranda patys. Taip atsitinka ir man – nemažai dizainerių darbų gaunu nemokamai.

58

inFashion DIENORAŠTIS

STILIAUS PASLAPTIS yRA MENAS JUNGTI SKIRTINGUS DALyKUS

Ugn

ės V

asyliū

tės

Nuo

trau

kos

Am

paro

Tob

arra

nuo

tr.

Pirmoji diena. Londonas ūžia: mados savaitė. Deja, dėl darbo pirmuosius renginius teko praleisti, tačiau guodžiu save after party. Vilkiu savo pačios gamintą kutų paltuką, suknelę, priderinau delninukę, mamos nešiotą prieš dešimt metų, ir aviu paprastus, pigius, tačiau elegantiškus batus.

Antroji diena. Labai dažnai mieste atrodau taip: tamsiai dažytos lūpos ir vintažinė odinė striukė, kurią prieš daugiau nei metus pati papuošiau spygliais. Kai kuriuos tokia lūpų spalva gąsdina ar verčia jaustis nepatogiai, o man suteikia energijos. Prie lūpų derinu purpurinę palaidinę, o susirišusi arklio uodegą atrodau lyg prie tamsių plaukų prisisegusi šviesų šinjoną.

59

DIENORAŠTIS inFashion

Trečioji diena. Nors pramiegu, susiruošiu greitai: aunuosi aukščiausius batus, maxi sijoną, močiutės megztą megztinį, o makiažui pasirenku raudonus lūpų dažus, kurių per visą gyvenimą turbūt suvalgysiu kelis kibirus. Knygos formos delninukę radau dėvėtų drabužių parduotuvėje ir iškart pamėgau. Dirbtinės knygos nešiojimas rankoje kiek kompensuoja skaitymo ilgesį, atsiradusį dėl laiko stokos...

Ketvirtoji diena. Day off! Nugriebusi laisvą valandą nuo darbo einu apsipirkti. Šiandienos apranga – vintažiniai batai, pačios plėšyti džinsai, palaidinė ir Sonia Rykiel švarkelis. Žalią medalioną aptikau antikvariate.

60


Penktoji diena. Vos visur spėdama išlekiu tvarkyti reikalų. Atrodau taip: susivėlę plaukai ir daugybė sluoksnių. Draperijos suknelę gavau dovanų, diržas pirktas dėvėtų rūbų parduotuvėje. Kiek kontrastingai atrodo už kelis svarus pirktas žiedas ir Dior delninukė. Tai vienas smagiausių dalykų stilizuojant – maišyti viską ir visaip.

Šeštoji diena. Velniškai vėjuota! Kad nusifotografuočiau, turėjau nusivilkti mane saugiai gaubiantį paltą. Po juo slėpėsi YSL vyriški marškiniai ir gintaro koljė, pasiskolinta iš mamos aksesuarų saugyk-los, prie jos puikiai dera sena rankinė ir rankų darbo liemenė. Praleidau ne vieną akimirką žavėdamasi pynimo raštais, nes tai labai panašu į tai, ką pati darau.

61


Aštuntoji diena. Šiandien viena iš tų dienų, kai kūnas ir siela reikalauja juos palepinti ir išeiti pakvėpuoti grynu oru. Pasivaikščiojimui po rajoną pasirinkau raudoną suknelę ir švarką. Derinį užbaigia mazgeliu užrištas diržas ir baltos kojinaitės.

Septintoji diena. Per dideli vyriški marškinėliai – mano silpnybė, kuriai niekada neatsispiriu. Šiuos radau Lietuvoje prieš porą metų, taip pat kaip ir džinsus. Skrybėlę pasiskolinau iš kambarioko, norėdama praskaidrinti sau dieną, ir tai pavyko: kitą dienos dalį lijo, ir mano galva ir jos turinys buvo apsaugoti.

62


Dešimtoji diena. Šiandien jaučiuosi dalykiška, tad pasirenku šį tą elegantiško ir neutralias spalvas. Vėl tie patys batai (velniškai patogūs), Jeager palaidinė ir vintage paltukas auksinėmis sagomis. Dviejų spalvų plaukus puošia Louis Vuitton kaspinas. Aš lyg chameleonas: visas stilius keičiasi, atsižvelgiant į nuotaiką ir aplinkybes.

Devintoji diena. Įvynioju savo kūną į viską, kas man patogu ir neįpareigoja: į suknelę nėriniuotu viršumi ir mėgstamiausią odinę striukę su spygliukais. Viską užbaigiu keliais aksesuarais: tarp jų mano Vivienne Westwood pakabučio ir storesnės grandinės su žiogeliais interpretacija. Orai visiškai pavasariški, jaučiuosi labai rami ir laiminga matydama saulę Londone, o tai lygu stebuklui!

63


THE BOUNTy SHAGFotografė – Aušra Osipavičiūtė

Makiažas ir drabužiai – Ieva DaugirdaitėModelis – Indrė G.

Kar

olio

Sab

ecki

o nu

otr.

70

inFashion LIETUVOS MADA

KAIP ATRODĖ PIRMASIS JŪSŲ SUMODELIUO-TAS DRABUŽIS?

Kalbėdama apie pirmąjį sumodeliuotą modelį, pri-siminčiau pirmąjį bandymą, kuris buvo pagrįstas pirmąja koncepcija, idėja, o ne pirmąsias kelnes, pa-siūtas iš megztinio ar marškinėlių. Koncepcija buvo paprasta: miestas ir jo žmogus. Kokia yra žmogų su-panti aplinka ir kaip ji jį veikia. Pirmasis blynas buvo suknelė-švarkelis. Pasirinkau žaliavinį kūno spalvos audinį, kurio kvapas primena džiovintus obuolius ir kuris yra labai pigus, maždaug trys litai. Suknelė buvo trumpomis rankovėmis, visa plisuota (rankomis), puošta spaudais, kurie padaryti panaudojant trafare-tus ir purškiamuosius dažus. Užsegimams panaudoti durų lankstai, o nugaroje – milžiniškas gobtuvas, pri-menantis bites kopinėjančio žmogaus. Šią suknelę dar turiu paslėptą nenaudojamų daiktų spintoje.

ŠIAIS LAIKAIS VISI STENGIASI VIENI KITUS ŠOKIRUOTI. AR SUNKU NUSTEBINTI IR SU-KURTI KĄ NORS TIKRAI NAUJO?

Nemanau, kad koks nors dizaineris pradeda kolekcijos kūrimą nuo minties: Reikia šį kartą šokiruoti. Svarbiausia turėti gerą idėją, kuriai esi tuo metu atsidavęs. O tada jau darai ir viskas sa-vaime išplaukia. Tačiau nuo kiekvieno dizainerio priklauso, iki kokio lygmens jis realizuos savo ko-lekciją ir kiek ji bus įdomi. Nors, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Vienam bus tikrai įdomu, kitam paskutinis šlamštas. Tačiau XXI amžiaus žmogus tapo reiklesnis, aplinkui pilna naujovių ir įdomybių, tad jei kiek nusileidi laipteliu nuo XXI amžiaus, jau esi nebetoks populiarus ir įdomus. Norėdamas sužavėti didesnę dalį žmonių, turi pa-siūlyti ką nors dar neatrasto, įdomaus. Savo audi-nių pasirinkimą, siuvimo technologijas, idėjas sie-

ti su išradimais, naujovėmis, tada kartu žygiuosi ir su mada, ir šiandienos pasauliu.

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP MADOS GENIJŲ? KUO TIKRAI ŽAVITĖS?

Jų yra labai daug. Ir kiekvienas žavi dėl skirtingų dalykų. Balenciaga puikiai atskleidžia skulptū-riškumą, kuris man asmeniškai labai patinka, ir kaskart atranda naujų konstrukcijų tam išreikš-ti. Jil Sander neįtikėtinai jaučia minimalizmą. O tai bene sunkiausias dalykas, nes kai reikia labai mažai, viskas turi būti itin tikslu. Net menkiausia detalė svarbi. Taip pat žavi, kaip Galliano nenuils-tamai interpretuoja istorinius laikotarpius.

BEPROTIŠKIAUSIAS, JŪSŲ MANYMU, MADOS ISTORIJOS LAIKOTARPIS.

Barokas. Pernelyg daug aukų dėl tariamo grožio: suveržti korsetai, sunkios suknelės, begalės pro-blemų dėl higienos.

KEISČIAUSIAS JŪSŲ SUKURTAS DRABUŽIS.

Labai sunku vertinti savo darbus, nes esi jau su jais taip susigyvenęs, kad jie atrodo visiškai normalūs, nekeisti ir kasdieniai. Galėčiau paminėti kolekciją Militissa, kurtą iš kiek keistoko audinio, kurio tikrai nerasite nė vieno mūsų garderobe, nes jis puošia mūsų namų grindis. Tai – linoleumas. Jį sudėtinga siūti, tačiau skulptūriškumui išreikšti tinkamesnio reikėtų paieškoti. Kolekcijos meistravimas vyko ga-raže su grąžtais, vinimis ir kitais vyriškais įrankiais.

BEPROTIŠKOS MADOS FENOMENAS LIETUVOJE.

Vyriškos rankinės per petį.

IEVA DAUGIRDAITėMADOS INJEKCIJOS 2010 DALyVė

71

LIETUVOS MADA inFashion

Foto

sesi

jų n

uotr

auko

s –

Auš

ros

Osi

paviči

ūtės

, ak

sesu

arų

nuot

rauk

os –

Sta

sio

Ma.

72

inFashion LIETUVOS MADA

73

LIETUVOS MADA inFashion

AP/

Sca

npix n

uotr.

74

inFashion KULTūRA

Turbūt tokia siena apmūrijusi ne vieną žmogų. Deja, ji atima laisvę. Laisve vadinu gebėjimą būti pačiu savimi, atjungti protą, pakilti aukščiau įmanomo. Gebėjimą elgtis laisvai, atsidavusiai, tarsi iš inercijos.

Ypatingi suvaržymai pastebimi kūrybos procese. Net dabar, rašant, kyla klausimų: ar taip tinka, ar taip galima, ar ne per daug, ar ne per aštriai, ar su-pras... ir taip toliau. Nors imk kūjį ir daužyk.

André Bretonas yra pasakęs: Nuo šiol vaizduotei, kuri anksčiau buvo beribė, leidžiama save parodyti tik prisitaikant prie praktinės naudos įstatymų [...].

Vaizduotės ir sapnų galia yra nuvertinta, fantazija suvaržyta. Dėl to mes dažnai pametame iš savo gaubliukų genialiausius atradimus, didesnius nei Amerika. Imame sąmoningai formuluoti mintis, jas atrinkinėti ir dėlioti į lentynėles, nekreipdami dėmesio į spontaniškai iškylančias idėjas, atmesda-mi vaizdinius ir kitus, atrodo, neįprastus reiškinius, tarsi bijodami likti nesuprasti.

Tikriausiai yra tekę stebėti, rodos, bepročio me-nininko darbus. Lieki išsižiojęs, išsprogdinęs akis ir kasydamas pakaušį. Sumišimas, šokas ir pasipik-tinimas. Nesuvokei, ką pamatei, kas įvyko. Būna,

75

KULTūRA inFashion

PALAIMINTI IDIOTAI

45 MINUTėS POPIETėS MIEGO PASTATO PORĄ VALANDų TRUNKANTį BEPROTIŠKIAUSIO SIUŽETO FILMĄ. KūNĄ įSUKA KARŠTIS IR NORISI BėGTI. TAČIAU TUO PAT METU, DAR SAPNE, SAU KARTOJU: TAI REIKIA įSIMINTI IR UŽSIRAŠyTI. 5 MINUTėS PO SAPNO PABAIGOS IR AŠ NEBEPAMENU, KAS MANE SUKRėTė. KUR VISA TAI DINGSTA? TUOMET, KAI TVIRTAI ATSISTOJU, PASTATAU KOJAS ANT ŽEMėS, ANT JOS NUSILEIDŽIA IR MANO MINTyS. TAI, KAS BUVO BEPROTIŠKO, IŠGARUOJA, PAKIMBA ORE IR, KAD IR KIEK BANDyTų SUGRįŽTI į MANO GAUBLį, VIS ATSITRENKIA į LOGIKOS IR RACIONALUMO SIENĄ.

tikrai būna, darbai atrodo nelogiški, nesveiki ir be-prasmiai. Bet ar nėra kiekviename iš mūsų dalelės beprotybės? Tikrai yra. Salvadoras Dali labai tai-kliai apibūdino tai, ką norėjau pasakyti, trumpa fraze: Ne aš vaidinu klouną, bet baisiai ciniška ir nesąmoningai naivi visuomenė vaidindama rimtį stengiasi paslėpti savo beprotybę.

Kas yra beprotybė, apie kurią tiek daug kalbu? Beprotybė – tai būvis, kai išjungtas galvos mecha-nizmas, kūrybai pasitelkiama tik nuojauta, fan-tazija, vaizduotė ir viskas vyksta atsitiktinumo tvarka. Beprotybė – tai cinkelis, kuris padaro kiekvieną išskirtinį (tarsi talentas ). Interpretuoti galima visaip, bet būtent beprotybė – nesąmoninga kūryba – yra pagrindinis bruožas to, ką noriu pris-

tatyti ir dėl ko po šias lankas vedžioju. Tai idėja meno srovės, vadinamos SIURREALIZMU.

Po Pirmojo pasaulinio karo smuko beveik visos gyvenimo sritys: visuomeninio, ekonominio, so-cialinio, politinio. Tarpukaris (1918-1939) buvo reabilitacijos laikotarpis. Pavargusieji nuo poli-tikos slėpėsi meno užuovėjoje. Susirinkę me-nininkai piktinosi gyvenimo paviršutiniškumu, materialiąja kultūra, technikos ir mokslo (kurie buvo plėtojami karo reikmėms) aukštinimu. Dėl tuščio gyvenimo ir nesantaikos buvo kaltina-mas buržuazijos sluoksnis. Kaip protestas kūrėsi revoliucinis antimenas – menas, norėjęs pakeisti nusistovėjusias, pasenusias idėjas. Tuo metu SIUR-REALIZMAS sužibo ryškiausiai.


76

inFashion KULTūRA

Cor

bis

nuot

r.

Jau anksčiau minėtas A. Bretonas yra siurrea-lizmo tėvas. Jis ieškojo naujų talentų, senuosius pritraukdavo ir visus priglausdavo po siurrealizmo sparneliu vienoje Paryžiaus kavinių Flor. Tačiau žodį siurrealizmas sugalvojo visai ne Bretonas, o poetas Guillaume’as Apollinaire’as, kuris, galima sakyti, piešė eilėraščius.

Kaip ir bet koks judėjimas, siurrealizmas taip pat turėjo savo idėjų, kurios jį ir skyrė nuo kitų. Rašydamas savo pirmąjį Le manifeste de surrealism (Siurrealizmo manifestą), nuo ku-rio turbūt ir reikėtų pradėti kildinti šią meno srovę, A. Bretonas rėmėsi Sigmundo Freudo idėjomis, kad sapnai ir vaizduotė turi ypatingos reikšmės ir galios. A. Bretonas tikėjo, kad siur-

realistai sukurs naują žvilgsnį, kuris išlaisvins nuo proto galios. Apskritai siurrealistams buvo svarbiausia sunaikinti net menkiausią logikos įsikišimą į kūrybos procesą. Jie stengėsi išrauti bet kokias įsišaknijusias ribas tarp realybės ir fantazijos. Menininkai tikėjosi, o gal tiksliau būtų sakyti, svajojo sukurti naują, tobulesnį ir puikesnį pasaulį, kuriame laisvai vyktų asociacijų žaidimai, o sąmoningumas būtų su-stabdytas ir netrukdytų į išorę lietis pasąmonės reiškiniams.

Kai kalbama apie siurrealizmą, negalima palik-ti nuošalyje vieno puikaus simbolinio termino automatinis laiškas. Šis dviejų žodžių junginys paaiškina siurrealistų kūrybos procesą. Tai būdas,


77

KULTūRA inFashion

Cor

bis

nuot

r.


78

inFashion KULTūRA

Mar

ijos

Tiu

rino

s ilius

tr.

leidžiantis kūrybinėms idėjoms kilti iš pasąmonės gelmių, semtis jų iš sapnų ar haliucinacijų, nustum-ti proto kontrolę kuo toliau. Tačiau tai nepavyksta iš karto. Vis dėlto nuolat prasmunka rimta min-tis ir sugriauna įsibėgėjusį kūrybos žaidimą. Todėl buvo sukurtos technikos, kurios leistų prijungti prie tinklo neracionalius įkvėpimo ir kūrybingumo šaltinius, galinčius išvyti protą, skonį ir sąmoningą valią iš kūrybos proceso. Viena tokių technikų pavadinta atsitiktinis skėčio ir siuvimo mašinos susitikimas ant operacinio stalo. Šios technikos esmė – paimti du visiškai nesusijusius daiktus ir perkelti į dar netikėtesnę ir netinkamesnę vietą. Taip gaunami patys nerealiausi rezultatai.

Tipinis šios technikos pavyzdys – koliažas, kuris tapo itin populiarus siurrealizmo laikotarpiu. Ku-riant koliažą sujungiami įvairūs elementai ir tai sukuria nepakartojamą haliucinacinį efektą.

Be koliažo, siurrealizmas buvo apėmęs visas meno formas: tapybą, skulptūrą, kiną, fotografiją... Vi-zualieji menai susijungė su literatūra.

Siurrealistai buvo vieni talentingiausių XX a. menininkų. Daug kartų girdėtas Salvadoras

Dali, Maxas Ernstas, Giorgio de Chirico, Marse-lis Duchamp’as, Jeanas Arpas ir daugelis kitų, sukūrusių stebinančius darbus. Taip pat čia gali-ma vardinti menininkus, kurie, nors ir negirdėjo siurrealizmo balso, tačiau kūrė ta pačia dvasia ankstesniais amžiais: Dante, Giugo, Moreau ir kiti. Gali atrodyti, kad siurrealistų darbai – gry-na haliucinacija, kažkas abstraktaus ir visiškai neaiškaus. Tačiau siurrealistai labai daug dėmesio skyrė formai, erdvei, detalėms. Žiūrėdamas į siur-realisto paveikslą gali užduoti sau kausimą, ar tai ne fotografija? Siurrealizmas – sudėtingas meno palikimas žmonėms – nes čia vyrauja simbolika, asociacijos, sapnai, iliuzijos, apipynusios realų gyvenimą, kurias suprasti iki galo neįmanoma, belieka interpretuoti.

A. Bretonas teigė, kad siurrealizmas turįs pa-liesti visas egzistencijos ribas, įlieti į visuomenę socialinių ir psichologinių permainų.

Dabar visuomenės fantazija merdi, todėl siurrea-lizmas aktualus kaip niekada anksčiau.

ANASKO


79

KULTūRA inFashion

INFASHION RASITE:

80

inFashion

IR KITOSE NETIKėTOSE VIETOSE

81

inFashion

INFASHION – naujas ambicingas mados žurnalas, pasiruošęs sulaužyti stereoti-pus. Mes atsisakome nuostatos, kad ma-dos žurnalai turi būti brangūs, INFASHION bus platinamas nemokamai. Mes neigia-me faktą, kad mados pasaulis gyvas tik kažkur už jūrų marių ir sienų – mada yra čia ir dabar: Vilniuje, Klaipėdoje, Šilalėje ar Anykščiuose.

INFASHION žurnalo skaitytoju-vartytoju gali būti bet kas: jaunas ar senas, links-mas ar liūdnas, studentas ar verslinin-kas. INFASHION skaitytojas mąsto jauna-tviškai, nebijo naujovių ir eksperimentų. Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti tokius žmones padaryti taip, kad Lietuvoje jų būtų daugiau.

INFASHION pradžiugins neabejingus gro-žiui žmones, o abejingus bandys įkvėpti ir priversti mąstyti kritiškai. Galų gale abe-jingų tiesiog neliks.

INFASHION pakels uždangą ir parodys Lietuvos bendruomenei tikrąjį Lietu-vos mados veidą. Sužinoti, kaip rengia-si A.Chung ar kokius batelius nusipirko O.Palermo, galima interneto platybėse, tad INFASHION palieka užnugaryje visas neįperkamas ir tviskančias užsienines svajones ir atsigręžia į mūsų šalies kūrė-jus, renginius ir įvykius.

Didžiausias INFASHION siekis, kad geras skonis taptų norma Lietuvoje. Geras sko-nis viskam: pradedant auskarais ir bai-giant pačiu gyvenimu.

Žyb

arto

Čiu

rlio

iliu

str.

inFashion APIE PROJEKTĄ

82

2min

2min

2min

2min

Documents

INFASHION #2