Embed Size (px)
Citation preview
7
I S T O R I J A
ISTORIJA . 5 . VADOVĖLIS
7
ISTORIJA
ISTORIJA . 5 . VADOVĖLIS
7
I S T O R I J A
IST
OR
IJA
. 5 . V
AD
OV
ĖLI
S
1–10
TE
MO
S
Metodikos konsultantėdr. Nelija Kostinienė
Leidinio vadovėJurgita Skominienė
Redaktorė Ilona Mugenienė
Serijos „Atrask“ dailininkas Jonas Liugaila
UDK 94(3)(075.3)Is79
© Eugenijus Jovaiša, 2016© Audronė Kučinskienė, 2016© Nijolė Juchnevičienė, 2016© Kęstutis Petrauskis, 2016© Kristina Vilkelienė, 2016© Artūras Čiurlionis, 2016© Birutė Čiegienė, 2016© Leidykla „Šviesa“, 2016
Serija „Atrask“ ISTORIJAVII klasei
Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“,Vytauto pr. 29, LT-44352 KaunasEl. p. [email protected] puslapis http://www.sviesa.lt
Šis leidinys negali būti dauginamas be leidėjo sutikimo.Bet koks savavališkas dauginimas yra autorių teisių pažeidimas.
7
I S T O R I J AEugenijus JovaišaAudronė KučinskienėNijolė JuchnevičienėKęstutis PetrauskisKristina VilkelienėArtūras ČiurlionisBirutė Čiegienė
TURINYSP.
Skyrius, tema, pagrindinis temos klausimas
Ko sieksime?
įvAdAS Kaip mokysimės istorijos?
I SKYRIUSISTORIJOS pRAdžIA
10–12 1. KodėL MoKoMėS IStorIJoS(Kęstutis Petrauskis)Kaip istorija žmonėms padeda orientuotis dabartyje?
1. Išsiaiškinti, ką tiria istorijos mokslas.2. Išsiaiškinti, kuo panašus istoriko ir seklio darbas.
13–15 2. IStorIJoS rAIdA Ir JoS LAIKotArPIAI(Kęstutis Petrauskis)Kas daro įtaką istorijos raidai?
1. Išsiaiškinti, kas turi įtakos istorijos raidai.2. Pateikti pavyzdžių, kaip asmenybės gali pakeisti žmonių gyvenimą.3. Paaiškinti, kodėl įvairios tautos laiką skaičiuoja skirtingai.
16–18 3. PrIEŠIStorėS ŽMoNIŲ GYVENIMAS(Birutė Čiegienė)Kaip gyveno pirmieji žmonės?
1. Išsiaiškinti žmogaus kilmės teorijų panašumus ir skirtumus.2. Išsiaiškinti, kur ir kaip įsikūrė pirmykščiai žmonės.3. Paaiškinti, kas lėmė pirmykščių žmonių gyvenimo kaitą.
19–21 4. PIrMIEJI GYVENtoJAI dABArtINėS LIEtuVoS tErItorIJoJE(Eugenijus Jovaiša)Kas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai?
1. Išsiaiškinti, kada dabartinės Lietuvõs teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės. 2. Išsiaiškinti, iš kur atkeliavo pirmieji gyventojai, kas buvo būdinga jų kultūrai.3. Suvokti ir gebėti paaiškinti, kaip neolito laikotarpiu pakito žmonių gyvenimas.
22–23 5. SENIEJI tIKėJIMAI(Artūras Čiurlionis)Kuo tikėjo akmens amžiaus žmonės?
1. Išsiaiškinti, kodėl žmonės pradėjo tikėti.2. Išsiaiškinti, kodėl pirmykščiam žmogui buvo svarbūs religiniai ritualai.3. Paaiškinti, kodėl žmogus stebėjo dangaus kūnus.
24–25 Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti I skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome.
II SKYRIUSSENOvĖS RYTAIIstorinis tyrimas Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketai
28–30 6. PIrMoSIoS CIVILIZACIJoS(Kęstutis Petrauskis)Kur atsirado pirmosios civilizacijos?
1. Išsiaiškinti, ką vadiname civilizuota visuomene.2. Išsiaiškinti, kaip civilizacijų kūrimas susijęs su gamtos sąlygomis.3. Paaiškinti, kur ir dėl kokių priežasčių buvo sukurtos pirmosios civilizacijos.
31–33 7. MESoPotAMIJoS VALStYBėS Ir JŲ GYVENtoJAI(Artūras Čiurlionis)Kas būdinga pirmosios civilizacijos visuomenei?
1. Išsiaiškinti, kokios įtakos Mesopotãmijos gamtos sąlygos turėjo žmonių gyvenimo būdui.2. Apibūdinti Mesopotãmijos civilizacijų visuomenės struktūrą.3. Įrodyti, kad žmogaus gyvenimas priklausė nuo jo padėties visuomenėje.
34–36 8. MESoPotAMIJoS GYVENtoJŲ PALIKIMAS(Artūras Čiurlionis)Kuo mums svarbus Mesopotamijos gyventojų palikimas?
1. Nurodyti svarbiausius Mesopotãmijos civilizacijų išradimus.2. Išsiaiškinti, kurie Mesopotãmijos gyventojų mokslo ir ūkio laimėjimai pritaikomi ir šiais laikais.3. Įvertinti rašto atsiradimo svarbą senovės ir mūsų laikų civilizacijoms.
37–39 9. SENoVėS EGIPto VALStYBė(Kęstutis Petrauskis)Kaip buvo valdoma suvienyta Egipto valstybė?
1. Nurodyti aplinkybes, dėl kurių susikūrė Egpto valstybė.2. Išsiaiškinti, kaip valstybė buvo valdoma, kokių valdžios galių turėjo faraonas.3. Išsiaiškinti kitų visuomenės grupių vaidmenį valstybėje.
40–42 10. EGIPto dIEVAI Ir tIKėJIMAS(Kęstutis Petrauskis)Kaip pasaulį suprato senovės egiptiečiai?
1. Išsiaiškinti, kodėl egiptiečiai turėjo daug dievų.2. Išsiaiškinti, kaip egiptiečiai pagerbdavo mirusiuosius.3. Įrodyti, kad egiptiečiai tikėjo pomirtiniu gyvenimu.
43–45 11. GYVENIMAS PrIE NILo(Kęstutis Petrauskis)Kokia buvo egiptiečių kasdienybė?
1. Išvardyti pagrindinius Egpto gyventojų amatus.2. Išsiaiškinti, kodėl amatininkų darbas buvo labai svarbus.3. Išsiaiškinti, kuo skyrėsi kasdienis egiptiečių aukštuomenės ir paprastų žmonių gyvenimas.
46–48 12. EGIPto PALIKIMAS(Kęstutis Petrauskis)Kodėl Egipto civilizacijos palikimas yra svarbus?
1. Išsiaiškinti, kodėl egiptiečiams raštas buvo labai svarbus.2. Išsiaiškinti, kurioms ūkinio gyvenimo sritims reikėjo skaičiavimo sistemos.3. Įrodyti, kad egiptiečių tapyba yra istorijos žinių šaltinis.
49–51 13. ŽYdŲ VALStYBėS SuSIKŪrIMAS(Kęstutis Petrauskis)Kodėl mums svarbus žydų tautos palikimas?
1. Išsiaiškinti, kaip žydų tauta įsikūrė Pažadėtoje žemėje.2. Išsiaiškinti, kodėl Mozė vadinamas žydų tautos pranašu.3. Įvertinti Biblijos svarbą judaizmo ir krikščionybės išpažinėjams.
52–53 Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti II skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome.
III SKYRIUSSENOvĖS GRAIKIJAIstorinis tyrimas Svečiuojamės pas graikų mokslininką
56–58 14. GrAIKIJA Ir rYtAI(Nijolė Juchnevičienė)Ko graikai išmoko iš Rytų kaimynų ir ką pritaikė savajai kultūrai?
1. Išsiaiškinti, su kokiomis Rytų šalimis ir kodėl graikai daugiausia bendravo.2. Išsiaiškinti, kaip plėtojosi graikų kultūra, kokią įtaką jai darė Rytų kultūros. 3. Išsiaiškinti graikų ir Rytų kultūrų skirtumus.
59–62 15. SPArtA Ir AtėNAI: dIdŽIAuSI GrAIKŲ PoLIAI(Kęstutis Petrauskis)Kas lėmė, kad Sparta ir Atėnai buvo valdomi skirtingai?
1. Išsiaiškinti, kaip buvo valdoma Spárta.2. Išskirti svarbiausius Atnų demokratinio valdymo požymius.3. Nurodyti Spártos ir Atnų polių gyvenimo ir valdymo skirtumus.
63–65 16. KAIP GYVENo PILIEČIAI Ir NEPILIEČIAI(Kęstutis Petrauskis)Kas yra pilietis ir kodėl ne visi graikai turėjo piliečio teises?
1. Išsiaiškinti, kodėl graikams buvo svarbu gyventi polyje.2. Išvardyti polio piliečių teises.3. Išsiaiškinti, kaip buvo valdomi graikų poliai.
66–69 17. GrAIKŲ KoLoNIJoS(Nijolė Juchnevičienė)Kokią įtaką kitoms tautoms turėjo graikų įkurtos kolonijos?
1. Išsiaiškinti, kodėl graikai kūrė kolonijas.2. Suvokti graikų ir vėlesnių laikų kolonizacijos skirtumus.3. Įrodyti graikų kolonizacijos svarbą patiems graikams ir kitoms tautoms.
70–73 18. GrAIKŲ KArAI Su PErSAIS(Nijolė Juchnevičienė)Kokia graikų karų su persais reikšmė?
1. Išsiaiškinti, kodėl kilo graikų karai su persais.2. Suvokti šių karų reikšmę senovės Grakijos istorijoje.3. Įvertinti graikų pergalės mūšiuose su persais padarinių įtaką vėlesniems laikams.
74–77 19. GrAIKŲ dIEVŲ PASAuLIS(Audronė Kučinskienė)Kuo mums svarbūs graikų mitai?
1. Susipažinti su „mitologijos“ sąvoka, mitų santykiu su graikų religija.2. Atpažinti svarbiausius graikų dievus ir jų ženklus.3. Suvokti graikų mitų savitumą ir jų svarbą Europos kultūrai.
78–80 20. GrAIKŲ HEroJŲ PASAuLIS(Audronė Kučinskienė)Kokie graikų mitai ir herojai dažniausiai vaizduojami literatūroje ir mene?
1. Susipažinti su žymiausiais graikų mitų herojais ir jų žygiais.2. Išsiaiškinti, kaip mitų herojai susiję su graikų religija ir istorija.3. Mokytis atpažinti graikų mitus dabarties kultūros reiškiniuose.
81–83 21. oLIMPINėS ŽAIdYNėS(Nijolė Juchnevičienė)Kokia olimpinių žaidynių reikšmė senovės Graikijoje ir mūsų laikais?
1. Susipažinti su olimpinių žaidynių organizavimu ir eiga senovės Grakijoje.2. Išsiaiškinti šių žaidynių reikšmę Antikos pasauliui.3. Suvokti šiuolaikinių ir antikinių olimpinių žaidynių panašumus ir skirtumus.
6−7
2 3
1. Išsiaiškinti, ką apie baltus ir aisčius žinojo graikai.2. Išsiaiškinti, ką apie baltus ir aisčius žinojo romėnai.3. Išsiaiškinti, ką apie baltus ir aisčius žinojo Viduramžių žmonės.
84–86 22. VAIKŲ uGdYMAS AtėNuoSE Ir SPArtoJE(Nijolė Juchnevičienė)Kaip vaikai buvo ugdomi Atėnuose ir Spartoje?
1. Išsiaiškinti Atnų ir Spártos vaikų ugdymo sistemų ypatumus.2. Išsiaiškinti, kodėl šiose valstybėse vaikai buvo ugdomi skirtingai.3. Išsiaiškinti, kaip antikinio ugdymo patirtis pritaikyta vėlesniais laikais.
87–89 23. GrAIKŲ tEAtrAS(Nijolė Juchnevičienė)Kokią reikšmę polio gyvenime turėjo teatras?
1. Išsiaiškinti, kaip susikūrė graikų teatras.2. Išsiaiškinti teatro reikšmę graikų kultūrai.3. Paaiškinti senovės graikų teatro įtaką Vakarų kultūrai.
90–93 24. ALEKSANdro dIdŽIoJo ŽYGIAI(Kęstutis Petrauskis)Kaip Aleksandrui Didžiajam pavyko sukurti milžinišką imperiją?
1. Nusakyti, kas lėmė makedonų pergales prieš kitas tautas.2. Išsiaiškinti, kodėl Aleksandras Makedonietis buvo pavadintas Didžiuoju.3. Įrodyti, kad per Aleksandro Didžiojo žygius Rytų šalyse buvo skleidžiama graikų kultūra.
94–97 25. HELENIZMAS: VAKArŲ Ir rYtŲ KuLtŪrŲ SuSILIEJIMAS(Nijolė Juchnevičienė)Kaip Aleksandro Didžiojo žygis į Rytus pakeitė graikų ir nukariautų kraštų kultūrą?
1. Išsiaiškinti, ką vadiname helenizmu.2. Išsiaiškinti, kokie mokslo ir kultūros pokyčiai įvyko helenistiniu laikotarpiu.3. Įrodyti, kad helenizmas turėjo įtakos tolesnei pasaulio kultūros raidai.
98–99 Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti III skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome.
Iv SKYRIUSSENOvĖS ROMAIstorinis tyrimas Romos teisės sistema pagal Dvylikos lentelių įstatymus
102–104 26. roMoS PrAdŽIA(Audronė Kučinskienė)Nuo ko prasidėjo Roma?
1. Išsiaiškinti, kurių genčių įtaka didžiausia Ròmos istorijai ir kultūrai.2. Susipažinti su Ròmos įkūrimo legendomis.3. Paaiškinti, kaip Romà buvo valdoma karalių laikotarpiu.
105–107 27. roMoS rESPuBLIKA(Audronė Kučinskienė)Kaip buvo valdoma Romos respublika?
1. Susipažinti su svarbiausiais pirmųjų Ròmos respùblikos amžių politiniais ir kariniais įvykiais.2. Išsiaiškinti Ròmos piliečio sampratą.3. Išanalizuoti Ròmos respùblikos santvarkos struktūrą, jos atspindžius dabartinėje politinėje sistemoje.
108–111 28. KArINė roMėNŲ GALIA(Kęstutis Petrauskis)Kaip romėnams pavyko sukurti galingiausią to meto kariuomenę ir nugalėti priešus?
1. Paaiškinti, kaip buvo formuojama Ròmos kariuomenė.2. Pateikti pavyzdžių, kaip romėnai lavindavo karinius įgūdžius.3. Paaiškinti, kaip Pūnų karai paveikė Ròmos teritorijos plėtrą Europoje ir Afrikoje.
112–115 29. PASKutINIS rESPuBLIKoS AMŽIuS(Audronė Kučinskienė)Kodėl žlugo Romos respublika?
1. Aptarti svarbiausius politinius paskutinio respublikos amžiaus įvykius.2. Susipažinti su žymiausiomis respublikos pabaigos asmenybėmis ir įvertinti jų vaidmenį Ròmos istorijoje.3. Išsiaiškinti priežastis, lėmusias Ròmos respùblikos žlugimą.
116–118 30. AuGuSto PrINCIPAtAS(Audronė Kučinskienė)Ką pasauliui reiškė Augusto taika?
1. Susipažinti su politiniais įvykiais, lėmusiais imperinį valdymą.2. Išsiaiškinti, kodėl Augusto valdymo laikotarpis vadinamas principatu, o ne imperija.3. Įvertinti Augusto valdymo svarbą.
119–121 31. roMėNŲ ŪKIS(Kęstutis Petrauskis)Kodėl Romos valstybėje klestėjo ekonomika?
1. Įvardyti sąlygas, kurios darė įtaką romėnų ūkio klestėjimui.2. Nurodyti svarbiausius romėnų ūkio verslus ir paaiškinti jų svarbą Ròmos klestėjimui.3. Išsiaiškinti, kodėl romėnai negalėjo išsiversti be vergų darbo.
122–125 32. roMA – PASAuLIo SoStINė(Audronė Kučinskienė)Kodėl sakoma, kad „visi keliai veda į Romą“?
1. Išsiaiškinti, kaip plėtėsi Ròmos miestas.2. Susipažinti su svarbiausiais Ròmos statiniais.3. Išsiaiškinti, kaip ir kodėl Romà tapo pasaulio sostine.
126–128 33. roMėNŲ rELIGIJA(Audronė Kučinskienė)Kaip sugyveno žmonės ir dievai?
1. Išsiaiškinti romėnų religijos požymius.2. Ištirti, kokius religijos elementus romėnai perėmė iš graikų ir etruskų.3. Išsiaiškinti, kokios žynių kolegijos tvarkė kulto reikalus Ròmos valstybėje.
129–132 34. roMėNŲ BuItIS Ir PAProČIAI(Audronė Kučinskienė)Kaip gyveno turtingieji ir vargšai?
1. Susipažinti su svarbiausiais romėnų gyvenimo, mitybos, elgsenos įpročiais.2. Išsiaiškinti, kokiose srityse itin ryškūs romėnų visuomenės socialiniai skirtumai.3. Išsiaiškinti, kokiais romėnų buities elementais naudojamės ir šiandien.
133–135 35. MoKYKLA Ir uGdYMAS(Audronė Kučinskienė)Ko ir kaip mokėsi jaunasis romėnas?
1. Susipažinti su romėnų ugdymo sistema.2. Perprasti šios sistemos tikslus, privalumus ir trūkumus.3. Išsiaiškinti svarbiausias su ugdymu susijusias sąvokas, vartojamas ir dabar.
136–138 36. PIrMIEJI KrIKŠČIoNYBėS AMŽIAI(Audronė Kučinskienė)Kaip išplito Jėzaus Kristaus mokymas?
1. Išsiaiškinti, kaip atsirado krikščionybė ir kaip ji plito pirmaisiais amžiais.2. Išsiaiškinti Konstantino pertvarkų lemiamą vaidmenį Ròmos istorijai.3. Suvokti, kas buvo būdinga pirmųjų krikščionių apeigoms.
139–142 37. VALStYBė Nuo ŠIAurėS JŪroS IKI rAudoNoSIoS JŪroS(Audronė Kučinskienė)Kodėl ir kaip sunyko didžiausia visų laikų imperija?
1. Aptarti svarbiausius Ròmos impèrijos raidos etapus.2. Išsiaiškinti Diokleciano reformų padarinių įtaką tolesnei imperijos raidai.3. Išsiaiškinti priežastis, lėmusias valstybės padalijimą ir nuosmukį.
143–145 38. KuLtŪrINIS roMoS PALIKIMAS(Audronė Kučinskienė)Ką pasauliui davė romėnų kultūra?
1. Išsiaiškinti, ką svarbaus Europos kultūra paveldėjo iš Ròmos.2. Įvertinti antikinės kultūros svarbą Europos kultūrai.3. Atpažinti romėnų kultūros elementus savo gyvenamojoje aplinkoje.
146–147 Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti IV skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome.
v SKYRIUSAISČIAIIstorinis tyrimas Baltų pirklio kelionės įspūdžiai
150–152 39. BALtAI, AISČIAI Ir JŲ GYVENAMoJI ErdVė(Eugenijus Jovaiša)Iš kur kilę lietuvių protėviai?
1. Išsiaiškinti, iš kur kilo vardai „baltai“ ir „aisčiai“.2. Išsiaiškinti, kas sieja indoeuropiečius ir baltus.3. Išsiaiškinti, kokioje teritorijoje kūrėsi baltai.
153–155 40. BALtAI Ir AISČIAI SVEtIMŠALIŲ AKIMIS(Eugenijus Jovaiša)Kokių žinių apie baltus ir aisčius mums pateikė senovės ir Viduramžių autoriai?
156–158 41. dIdŽIoJI AISČIŲ MIGrACIJA(Eugenijus Jovaiša)Koks buvo aisčių vaidmuo formuojantis naujajai Europai?
1. Išsiaiškinti, kodėl aisčiai pradėjo migruoti.2. Išsiaiškinti, kaip migracija keitė aisčių gyvenimo būdą.3. Išsiaiškinti, kaip keitėsi aisčiai ir kaip jie keitė Europą.
159–160 42. AISČIAI Ir GINtAro KELIAS(Eugenijus Jovaiša)Kokią reikšmę aisčiams turėjo Gintaro kelias?
1. Išsiaiškinti, kada užsimezgė aisčių ir romėnų prekybiniai ryšiai.2. Išsiaiškinti, kodėl romėnai vertino gintarą ir kur jį naudojo.3. Įrodyti, kad Gintaro kelias buvo svarbus ir aisčiams, ir romėnams.
161–163 43. AISČIAI Ir dIdYSIS tAutŲ KrAuStYMASIS(Eugenijus Jovaiša)Kaip aisčių visuomenę paveikė Didysis tautų kraustymasis?
1. Išsiaiškinti, kaip formavosi karinė aristokratija, kaip jos laikais gyveno aisčiai.2. Išsiaiškinti, kokių žinių apie aisčių ginkluotę pateikia senosios kapavietės.3. Išvardyti aisčių gentis, susiformavusias Didžiojo tautų kraustymosi laikais.
164–165 Pasikartokime ir įsivertinkime Pasikartoti V skyriaus medžiagą ir įsivertinti, ko išmokome.166–167 Žodynėlis168–169 Istorinės asmenybės
4 5
Skyrių įvadinės dalies ir skyrių Pasikartokime ir įsivertinkime autorė – Kristina Vilkelienė, istorinių tyrimų autorė – Birutė Čiegienė.
įvAdAS
22 23
5. SENIEJI TIKĖJIMAIKuo tikėjo akmens amžiaus žmonės?
Tikėjimas pomirtiniu gyvenimuDvasinis mūsų protėvių gyvenimas buvo toks pat įvairus kaip ir kitų Europos gyventojų. Jie domėjosi pasauliu, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, troško sužinoti, kas bus po mirties. Negalėdami paaiškinti daugelio gamtos reiškinių pirmykščiai žmonės ėmė juos garbinti.
Mokslininkai nustatė, kad pirmykščiai žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Ištyrę kapavietes ar-cheologai atskleidė kai kuriuos akmens amžiaus laidojimo papročius. Manoma, kad gentainių lai-dojimas su įkapėmis, papuošalais, ginklais, darbo įrankiais liudija apie žmonių tikėjimą pomirtiniu gyvenimu.
Remdamiesi seniausių kapaviečių tyrinėjimais, žodine ir muzikine mūsų tautos kūryba (dainomis, šokiais, pasakomis, sakmėmis, mitais ir padavimais) mokslininkai siekia išsiaiškinti, kuo tikėjo mūsų protėviai.
Totemas – genties globėjasPaleolito laikotarpiu žmonės manė, kad juos saugo totèmas – protėvių genties globėjas. Totemu galė-davo būti gyvūnas, gamtos reiškinys, rečiau augalas. Totemų ir medžiotojų santykiai paremti draugyste ir pagalba. Medžiotojai garbindavo savo totemą, atlikdami apeigas prašydavo leidimo sumedžioti gyvūną. Taip pirmykštis žmogus elgėsi todėl, kad neišskyrė savęs iš gamtos.
1 pav. Stounhendžas
(Jungtnė Karalỹstė)
2 pav. Laskò urvo piešinys (Prancūzijà)
Pirmykštės tautos pasaulį aiškino kurdamos mitus. Mtai – tai pasakojimai, kuriais žmonės pa-aiškina juos supančius gamtos reiškinius, pasaulio atsiradimą, kitus dalykus. Jie atskleidžia kiekvienos tautos tikėjimų pagrindus. Totemui, kad su juo būtų galima bendrauti, mituose priskiriamos žmo-giškosios savybės.
Mitai ir ritualaiKiekvieną mitą ar tikėjimą dažniausiai lydėdavo ritualas. Mitas aiškindavo, kas ir kodėl vyksta, ri-tualas tarsi parodydavo, kaip tai vyksta. Jam vado-vaudavo žynys, kartais genties vadas. Lietuvõs te-ritorijoje ritualams būdavo naudojamos apeiginės lazdos (4 pav.) su briedės galva. Kad gentainiams pavyktų sumedžioti briedį, žynys atlikdavo ritua-lą – šokdavo, dainuodavo.
Mituose teigiama, kad žmonės gali išgyventi lai-kydamiesi tam tikros griežtos tvarkos. Tokia griež-ta tvarka palaikoma ir nuolat kartojama ritualuose.
Kaip ir visos Europos medžiotojai, žvejai, mūsų protėviai atlikdami apeigas atnašaudavo aukas. Tad svarbiausias ritualo veiksmas – aukojimas.
Ritualai būdavo atliekami įvairiomis progomis, kaip antai gimus ar mirus genties nariui, sutuo-kiant, įšventinant jaunuolius medžiotojais. Vienas svarbiausių ritualų susijęs su naujais metais. Pir-mykštis žmogus tikėdavo, kad prasidėjus kitiems metams baigiasi nesėkmių laikotarpis.
Burtai – vienas iš praktinių tikėjimo elemen-tų. Priešistorės žmonėms jie buvo labai svarbūs, padėdavę sužinoti dievų valią. Norėdami apsisau-goti nuo nelaimių žmonės nešiodavosi ir gyvūnų, žmonių figūrėlių – amuletų. Kai kurie buvo itin puošnūs – padaryti iš gintaro (5 pav.).
Ritualai davė pradžią atsirasti menui – dai-noms, šokiams, muzikai, dailei (2 pav.).
Kodėl reikia pažinti dangaus kūnusVisi Žemės gyventojai mokėsi pažinti dangaus skliautą ir didžiuosius jo šviesulius – Saulę, jos palydovą Mėnulį, ryškiausias žvaigždes. Žmonės stebėjo dienos ir nakties ritmą, Mėnulio fazes, metų sezonų kaitą, ryškiausių žvaigždžių tekėjimą ir laidą. Tvarkingas dangaus šviesulių judėjimas padėjo pirmykščiam žmogui pajusti laiką, jo tėkmę. Kad galėtų stebėti dangų, žmonės kūrė įvairiausius statinius. Vieni būdavo paprasti, kiti sudėtingesni. Žymiausias neolito laikotarpio sta-tinys iš akmenų dangui stebėti yra Stounhendže (Jungtnė Karalỹstė) (1 pav.).
Stebėdami dangaus šviesulius, aiškindamiesi, kaip jie juda, žmonės sudarydavo kalendorius. Mūsų tautos mitologijoje ir senojoje pasaulėžiū-roje labai svarbus Paukščių Takas.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Iš kokių šaltinių sužinome apie senuosius tikėji-
mus?
2. Kodėl žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu?
3. Kaip medžiotojai ir žvejai garbindavo dievus?
*4. Kodėl žmonės stebėjo dangaus šviesulius ir jų
judėjimą?
**5. Paaiškinkite, kaip gamta susijusi su tikėjimo for-
mavimusi.
ŠALTINIS
Labai įdomi tokio senoviško tikėjimo atmintis, kad per pusiaužiemį meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Šis tikėji-mas ateina tikriausiai iš pirmykščio, dar gentinės bendruomenės medžiotojų kalendoriaus, kai būdavo skiriami tik du metų laikai – žaliasis ir sniegingasis. Per pirmąjį miške karaliavo Meška ar Lokys, per antrąjį – Elnias ar Briedis <...>. Štai dėl ko graudenosi gerasis Žemaičių vyskupas Mo-tiejus Valančius, rašydamas <...>, kad XIX a. vidu-ryje tebebuvo gyvi papročiai, susiję su tikėjimais globėjiškomis miško žvėrių galiomis.
Libertas Klimka. Lietuviškų tradicijų skrynelė
1. Kuri metų diena kalendoriuje žymi pusiaužiemį?
2. Kodėl pirmykščiai žmonės tikėjo, kad meškai apsi-vertus ateis pavasaris?
Kokius laukinius gyvūnus pavaiz-davo Lasko urvo
gyventojas?
Pakeliaukite po Lasko urvą ir ap-žiūrėkite senovi-
nius piešinius(goo.gl/PHkXHb).
ŠALTINIS
Meniškų dirbinių archeologai randa jau akmens amžiaus gyvenvietėse ir kapinynuose. Mezolite, neolite ir net žalvario amžiuje sukurta nemažai dirbinių, kuriuos galima būtų susieti su žvėrių kultu (lot. cultus – „garbinimas“). Pavyzdžiui, neolito laikų gyvenvietėse randama briedžių, elnių, meškų, ruonių, vilkų, kiaunių, bebrų figū-rėlių. Dažnas papuošalas – tai žvėrių dantys ir iltys, kurie pragręžiami, suveriami ir kabinami ant kaklo. Tokie amuletai buvo ypač svarbūs medžioklės magijai, nes tikėta, kad žvėris galima įveikti jų pačių jėga.
Algirdas Girininkas, Ovidijus Lukoševičius. Lietuvos priešistorė
1. Kokių dirbinių kapuose randa archeologai?
2. Kodėl pirmykščiai žmonės dėjo į kapus amuletų?
*3. Kodėl senovės medžiotojai nešiojo amuletus? Ar šiais laikais žmonės nešioja amuletus?
5 pav. Gintarinė figūrėlė
4 pav. Apeiginė lazda
Kurioje Lietuvõs vietovėje gyvenę
žmonės turėjo galimybę pasidaryti gintarinių amuletų?
Kaip manote, iš kokios medžiagos padaryta ši lazda?
Savo atsakymą pagrįskite.
Kodėl šis statinys iki šiol domina moks-
lininkus?
Mieli septintokai!Penktoje klasėje per istorijos pamokas nagrinėjote Lietuvõs praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų, šeš-toje klasėje sužinojote, kaip klostėsi Europos istorija. Mokydamiesi ne tik išsiaiškinote, kas, kur, kada, ką padarė, bet ir įgijote istorijos tyrėjui būtinų gebėjimų.
Šiais metais leisitės į kelionę laiku – sužinosite, kas vyko pasaulyje nuo seniausių laikų iki Ròmos impèrijos žlugimo.
Pernai sužinojote, kas yra civilizacija. Šiemet aiškinsitės, kur susikūrė pirmosios civilizacijos, kaip žmonių gyvenimą veikė gamtos sąlygos, kur ir kaip formavosi pirmosios valstybės, kaip jos buvo val-domos, ką sukūrė ir mums paliko prieš tūkstančius metų gyvenę žmonės. Vėliau nusikelsite į Vidurže-mio jūros pakrantę, nagrinėsite senovės graikų ir romėnų istoriją, keliausite prie Báltijos jros ir su-
Kaip mokysimės istorijos?
sipažinsite su lietuvių protėvių – báltų – gyvenimu. Pagrindiniai jūsų pagalbininkai – vadovėlis, užduo-čių sąsiuvinis (Užrašai), skaitmeninės mokymosi aplinkos klase.eduka.lt (http://klase.eduka.lt) ištekliai.
Vadovėlis – pagrindinė mokymosi priemonė –padės įgyti būtinų žinių ir ugdytis istorijos suvoki-mui ir tyrimui reikalingus gebėjimus. Turinyje pa-teikiami siekiai (Ko sieksime?), padėsiantys išsikelti mokymosi uždavinius.
Vadovėlį sudaro penki skyriai. Kiekvieno sky-riaus įvade sužinosite, ko mokysitės. Kiekviena tema pradedama pagrindiniu klausimu, į kurį ieško-site atsakymo skaitydami vadovėlio tekstą, nagrinė-dami istorijos šaltinius, iliustracijas ir žemėlapius, diskutuodami, stebėdami, tyrinėdami.
Kiekvienoje temoje pateikiama skirtingo sudė-tingumo užduočių, nuorodų į informacinius šalti-nius. Informacijos galima ieškoti ir pagal reikšmi-nius žodžius, jie pabraukti.
Kad susidarytumėte nuoseklų pasaulio ir Lietuvõs istorijos raidos vaizdą nuo seniausių laikų iki Ròmos impèrijos žlugimo ir baltų genčių susiformavimo, visi įvykiai pateikiami chronologiškai, svarbiausi pažymė-ti laiko juostoje (kiekvieno skyriaus pradžioje).
Naujos sąvokos paryškintos, jos paaiškintos žo-dynėlyje knygos gale. Čia rasite ir trumpas tekstuo-se minimų istorinių asmenybių biografijas.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje rasite temą Pasi-kartokime ir įsivertinkime. Nagrinėdami šaltinius (I, II, III, V skyriai) arba kurdami pasakojimą (IV skyrius) pasitikrinsite, ar suprantate šaltinių tekstą, ar galite paaiškinti vartojamas sąvokas, ar gebate logiškai ir argumentuotai pateikti savo nuomonę. Atsakydami į šešis skyriaus kartojimo klausimus su-voksite, ar supratote ir išmokote skyriaus medžiagą, kokias temas reikia pasikartoti, kokių žinių ar gebė-
jimų dar trūksta. Įsivertinimo gaires ir mokymosi tiks-lus rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt .
Vadovaudamiesi nurodytais tyrimo žingsniais šiais metais atliksite keturis tyrimus: Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketai, Svečiuojamės pas graikų mokslininką, Ròmos teisės sistema pagal Dvylikos lentelių įstatymus, Baltų pirklio kelionės įspūdžiai.
Papildomų užduočių banką rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt .
Užduočių sąsiuvinis (Užrašai) – svarbi mokymosi priemonė, skirta jūsų praktiniams įgūdžiams plėsti, tyrimams atlikti, žinioms ir gebėjimams įsivertinti. Su vadovėlio medžiaga siejamos užduotys padės įsidėmėti svarbiausias sąvokas, taikyti įgytas žinias praktikoje. Atlikdami užduotis ugdysitės gebėjimą tyrinėti, kelti klausimus, diskutuoti, daryti išvadas, kritiškai vertinti ir kūrybiškai pritaikyti tai, ko išmokote.
Taigi ženkite į paslaptingą senosios istorijos pasaulį!
Klausimai, skatinantys mąstyti, ieškoti sprendimo būdų, daryti išvadas
Temos pavadinimas
Pagrindinis temos klausimas
Svarbiausios (naujos) temos sąvokos
Istorijos šaltiniai, papildantys pagrindinį tekstą
Klausimai ir užduotys
6 7
10 11
1. KodėL MoKoMėS IStorIJoSKaip istorija žmonėms padeda orientuotis dabartyje?
2. IStorIJoS rAIdA Ir JoS LAIKotArPIAIKas daro įtaką istorijos įvykiams?
3. PrIEŠIStorėS ŽMoNIŲ GYVENIMASKaip gyveno pirmieji žmonės?
4. PIrMIEJI GYVENtoJAI dABArtINėS LIEtuVoS tErItorIJoJEKas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai?
5. SENIEJI tIKėJIMAIKuo tikėjo akmens amžiaus žmonės?
Norą pažinti visada žadina smalsumas. Juk įdomu su-žinoti, kaip gyveno mūsų protėviai, kuo jie buvo į mus panašūs ir kuo nuo mūsų skyrėsi. Tik kaip mes galime tai išsiaiškinti? Ogi skaitydami istorikų parašytas knygas. Rengdamas knygą istorikas susipažįsta su įvairiais istorijos šaltiniais: archeologiniais radiniais, piešiniais, architek-tūros statiniais, literatūros kūriniais, ankstesniais istorikų darbais. Jam tenka atlikti ir tiriamąjį darbą: išsiaiškinti įvy-kių laiką, jų priežastis, padarinius ir reikšmę.
Skaitydami šį skyrių suprasite, kaip istorikai sužino apie praeitį, kaip skaičiuojamas istorinis laikas, susipažinsite su kai kuriais istorijos laikotarpiais.
Taip pat sužinosite, kaip skirstomi istorijos šaltiniai, kokios informacijos jie pateikia apie praeitį.
Apie istorijos laikotarpį – priešistorę, kai žmonės dar nebuvo sukūrę rašto, sužinome iš įvairių senovinių daiktų: akmens, žalvario, geležies dirbinių, drabužių, ginklų, kapa-viečių, piešinių. Šiame skyriuje išsiaiškinsite, kad apie žmo-gaus kilmę yra įvairių nuomonių, susipažinsite su senovės žmonių gyvenimo būdu ir raida, papročiais, tikėjimo apei-gomis, patys įvertinsite istorijos įvykius.
Dabartinės Lietuvõs teritorijoje pasirodo pirmieji medžiotojai
Senovės Šumere užrašytas seniausias pasakojimas apie pasaulio sukūrimą
Čarlzas Darvinas sukūrė žmogaus evoliucijos teoriją
XIX a.
I SKYRIUSISTORIJOS pRAdžIA
žINIOS Sužinosite, ką tiria istorijos mokslas
ir kaip dirba istorikai. Susipažinsite su istorijos laikotarpiu –
priešistore.
GEBĖJIMAI Išsiaiškinsite, su kokiais sunkumais susiduria istorikai
tirdami praeitį.
Nagrinėsite istorijos šaltinius ir mokysitės vertinti juose pateiktą informaciją.
Sužinosite, kad istorikų nuomonė gali skirtis, ir išsiaiškinsite, kodėl taip yra.
XI tukstm. pr. Kr. apie XVIII a. pr. Kr.
Patarimai, kaip skaityti ir suvokti tekstą, dirbti su istorijos
šaltiniais Prieš gilindamiesi į skyrių ar skyrelį perskaitykite pagrindinį temos klausimą,
pasvarstykite, kaip galėtumėte į jį atsakyti.
Perskaitykite temos pabaigoje pateiktus klausimus ir atidžiai ieškokite atsakymo
tekste. Vadovėlyje rasite daug iliustracijų, dokumentų ištraukų, amžininkų pasakojimų,
istorikų darbų ir prie jų pateiktų klausimų. Atsakydami į juos pamąstykite, kaip
įvairūs šaltiniai papildo tekstą.
8 9
12
Langas į praeitį„Archeologai po žeme aptiko ne vieną vandens re-zervuarą, gerai išplėtotą vandentiekio sistemą, rado nemažai puošybos elementų. Dalį radinių ketina-ma perkelti į muziejų, o kitus uždengti apsauginiu gaubtu, kad juos galėtų matyti metro keliaujantys Ròmos gyventojai ir svečiai“, – taip apie netikėtą radinį tiesiant naują metro liniją Ròmoje 2014 m. rašė pasaulio žiniasklaida.
Skaitydami tokius pranešimus, grožėdamiesi praeities statiniais, meno kūriniais galime įsivaiz-duoti, kaip kadaise gyveno žmonės.
Išsamų ir pagrįstą vaizdą apie žmonijos praeitį, įvykius perteikia istorijos mokslas.
Kas yra istorija? Pats žodis „istorija“ į įvairias pasaulio kalbas atėjo iš graikų kalbos. Jis reiškia tiks-lingą praeities tyrinėjimą ir jo rezultatų surašymą, skirtą ne tik amžininkams, bet ir ateities kartoms. Pirmasis jį pavartojo graikų istorikas Herodòtas V a. pr. Kr. Istorijos mokslas tiria žmonijos raidą,
1. KOdĖl MOKOMĖS ISTORIJOS?Kaip istorija žmonėms padeda orientuotis dabartyje?
1 pav. Valdovų rūmų archeologiniai tyrimai 2006–2008 m.
2 pav. Aureliano siena Ròmoje, pastatyta 270–275 m.
Kokios infor-macijos mums
suteikia archeo-loginiai tyrimai?
3 pav. Pirmojo Knijos impera-toriaus keraminiai kariai ir arkliai. 210 m. pr. Kr.
4 pav. Misterijų vilos freska Pompėjuose
Istorijos mokslas atskleidžia žmonijos patirtį. Sužinome ne tik apie jos laimėjimus, bet ir apie pa-darytas klaidas, nesėkmes, tragiškus įvykius. Visa tai skatina žmones, tautas, valstybes nekartoti praeities klaidų.
Istoriko darbasNe visada istorija buvo suprantama kaip dabar. An-tikos laikais ir Viduramžiais metraštininkai, moksli-ninkai įvairias legendas, mitus, išlikusius užrašytus pasakojimus irgi laikė istorija. Jiems svarbiausia buvo perteikti žinias ir nevertinti turimos informa-cijos kritiškai.
Istoriko darbas yra sudėtingas ir kruopštus. Aiškindamasis įvykius ar reiškinius istorikas privalo atsakyti į daugybę klausimų, kaip antai: kas atsitiko? kodėl ir kaip tai įvyko? Pavyzdžiui, analizuodamas žmonių veiklą, karus ar revoliucijas jis turi išsiaiškinti visas detales, kad kuo išsamiau atkurtų įvykį ar reiškinį. Tirdamas, kas ir kodėl įvyko, istorikas privalo surinkti kuo daugiau faktų iš įvairiausių šaltinių. Tik turėdamas pakankamai medžiagos jis imasi tikrinti ir lyginti faktus. Galiausiai viską susieja į vientisą pasakojimą, padaro išvadas.
Prie kokios istorijos šaltinių grupės priski-
riama ši freska? Atsakymą argu-
mentuokite.
ŠALTINIS
<...> Ir visuomeninius, ir privačius reikalus jie svarsto tik ginkluoti, tačiau niekas nedrįsta pagal paprotį nešioti ginklo anksčiau, negu bendruomenė pripažins jį tinkamu tam reikalui. Tada čia pat, susirinkime, kas nors iš vadų, tėvas ar giminaičiai įteikia jaunuoliui skydą ir ietį. Iki šiol, regėjos, jie buvo šeimos dalis, o nuo šiol – genties. Dėl aukštos jų pačių kilmės ar didelių prosenelių nuopelnų dar visai jaunučius juos pripažįsta vertus būti vadais; jie prisideda prie kitų suaugesniųjų ir jau anksčiau pripažintų vertais, ir jiems ne gėda pasirodyti palydovų būry.
Tacitas. Germanija, 13. Vertė Janina Mažiulienė
Kodėl istorikams yra svarbūs iki
mūsų laikų išlikę praeities statiniai?
Kokių žinių suteikia Knijos imperatoriaus
kapas?
10 11
ŠALTINIS
[Germãnų] visuomenė remiasi laisvais žmonėmis – kariais, susietais vienas su kitu ir su savo vadais tarsi kokia sąjunga, sutvirtinta priesaika. Per karą jie privalo besąlygiškai paklusti vadui, bet taikos laikotarpiu šie laisvi žmonės telkiasi į sueigas, turinčias didesnę negu karalius politinę valdžią, kad ir kokia ji kukli būtų.
Frédéric Delouche, Jacques Aldebert, Johan Bender ir kt. Europos istorija
1. Apie kokią gentį pasakojama šaltiniuose?
2. Kaip jaunuolis tapdavo vadu?
3. Palyginkite A ir B šaltiniuose pateikiamą informaciją. Paaiškinkite, kaip vienas šaltinis papildo kitą.
4. Kuris šaltinis yra pirminis, kuris antrinis? Savo atsakymą pagrįskite.
tai tartum langas į jos praeitį. Istorija ne tik pasa-koja, kas vyko anksčiau, bet ir padeda suprasti, kas ir kodėl vyksta dabar. Istorija turi įtakos ir ateičiai. Kodėl? Kaip tai nutinka?
Įvykiai, kurie keičia pasaulįKaip mes vertiname tautų, valstybių problemas, nuolat kylančius konfliktus? Tai priklauso nuo mūsų pažiūrų ir gyvenamosios aplinkos. Tačiau net nesu-simąstome, kad mūsų vertinimui turi įtakos istorija. Ji formuoja mūsų kaip piliečių tapatybę. Istorija padeda pajusti, kad esame tautos, valstybės dalis, suprasti, kodėl išpažįstame vienokį ar kitokį tikėjimą, laikomės tam tikrų papročių, kokia mūsų kultūrinė aplinka.
O kas daro įtaką istorijai? Kaip žmonija išspren-dė daugybę konfliktų, kūrėsi ir žlugo daug civiliza-cijų, valstybių, imperijų, politinių santvarkų? Kas tai lėmė ir iki šiol lemia?
Žmonijos raidą labai veikė gamta. Skaitydami šį senovės istorijos vadovėlį sužinosite, kad kaip tik ten, kur buvo palankios gamtos sąlygos, ėmė rastis pirmosios civilizacijos, valstybės. Pavyzdžiui, viena pirmųjų civilizacijų susikūrė tarp Tigro ir Eufrato upių – Mesopotãmijoje (Tarpupyje). Šiltas klimatas, derlingos žemės, vandens ištekliai sudarė sąlygas plė-toti žemdirbystę. Pakrantėse buvo gausu medžiagų namams statyti. Panašiomis gamtos sąlygomis kūrėsi ir kitos civilizacijos (egiptiečių, indų, kinų).
Laikui bėgant žmogus išmoko prisitaikyti prie gamtos, pajungti ją savo reikmėms.
Istorijos įvykius veikė ir ekonominės sąlygos. Žmonės gamino vis daugiau maisto produktų, įran-kių, išmoko įvairių amatų, tad daugėjo ir gyventojų. Žmonės ne tik turėjo daugiau maisto, bet galėjo mė-gautis ir prabanga: gyventi patogesniuose namuose ar rūmuose, vilkėti puošnesnius drabužius, nešioti aukso ir sidabro papuošalus.
Pasaulyje vienos valstybės klestėjo, kitos skurdo, vieni žmonės gyveno visko pertekę, kiti badavo. Tarp tautų, valstybių daugėjo konfliktų. Stipresnės valstybės siekė pavergti silpnesnes arba, priešingai, į turtingas valstybes veržėsi gentys, trokšdamos turtų.
Istorijos raidai didelę įtaką daro ir iškilios asme-nybės, valstybių vadovai, mąstytojai (A šaltinis).
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS1. Kas yra istorija ir ką ji tiria? 2. Pateikite konkretų pavyzdį, kada jums prireikia isto-rijos žinių.3. Į kokius svarbius klausimus tirdami praeitį turi atsa-kyti istorikai?4. Nurodykite, su kokiais sunkumais susiduria istorikai tirdami praeitį.5. Paaiškinkite, kas yra pirminiai ir antriniai šaltiniai, kaip jie papildo vieni kitus.
Šaltiniai ir pagalbiniai mokslaiKiekvieną įvykį ar reiškinį tiriantis istorikas remia-si šaltiniais. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiais laikomi tie, kuriuos sukūrė to laikotar-pio žmonės. Tai gali būti daiktai, pastatai, laiškai, dienoraščiai, užrašai, grožinės literatūros kūriniai. Antriniai šaltiniai – istorikų darbai, parašyti naudo-jantis pirminių šaltinių informacija.
Kaip dar istorikai sužino apie priešistorę, žmogaus atsiradimą, gamtą ir gyvenamąją aplinką? Tirdami praeitį jie pasitelkia kitus mokslus. Pavyzdžiui, siek-dami sužinoti, kaip gamtos sąlygos veikė žmogaus gyvenimą, remiasi geografija. Žinių apie priešistorės gamtą, gyvūnus ir augalus istorikai semiasi iš biologi-jos tyrinėjimų. Ypač svarbūs istorikui yra archeologų radiniai (1 pav.). Atkasti namai, kapavietės, miestų ir gyvenviečių liekanos (5 pav.), darbo įrankiai ir pa-puošalai leidžia susidaryti vaizdą, kaip gyveno ir kuo užsiėmė žmonės. Amulètai, statulėlės, piešiniai daug ką pasako apie dvasinį to meto žmonių pasaulį (4 pav.). Archeologų radiniai, išlikę pastatai, šventy-klos, keliai, piešiniai priskiriami prie nerašytinių, taigi daiktinių, šaltinių (2 pav.).
Iš kartos į kartą žmonių perduodami pasakoji-mai, legendos, mitai, dainos yra žodiniai šaltiniai.
Istorikui svarbiausi rašytiniai šaltiniai. Maždaug prieš 5 tūkst. metų žmogus sukūrė raštą, tada pra-dėjo viską užrašinėti (6 pav.). Kuo daugiau istorikas turi tokių rašytinių dokumentų, tuo tikslesnį praei-ties įvykių vaizdą gali susidaryti. Pirminiais šaltiniais laikomi visi tiriamuoju laikotarpiu parašyti raštai, metraštininkų arba liudininkų sukurti darbai (A šal-tinis). Remiantis šiais šaltiniais kuriami antriniai šal-tiniai. Juos, kruopščiai išanalizavę visus prieinamus
5 pav. Per ugnikalnio išsiveržimą žuvusių Pompėjų miesto
gyventojų gipsinės išliejos
pirminius šaltinius, rašo istorikai (B šaltinis). Pir-minius ir antrinius istorijos šaltinius paprastai skiria ilgas laiko tarpsnis. Pavyzdžiui, Aristòtelis (gyvenęs 384–322 m. pr. Kr.) knygoje „Politika“ aprašė atė-niečių valstybę. Tai pirminis šaltinis. O įvairiose knygose ir vadovėliuose pateikiami istorikų darbai apie senovės Atnus – jau perpasakoti įvykiai ir fak-tai. Juos laikome antriniais šaltiniais.
Kaip išlikę Antikos laikotarpio piešiniai, skulptū-ros padeda įsivaizduoti to meto įvykius, visuomenės ir politinius veikėjus, rodo toks pavyzdys. Ką mums pasakoja išlikusi romėnų laikų mozaika, vaizduo-janti Aleksandrą Didįjį (p. 91)? Makedonų vadas parodomas kaip ryžtingas karvedys. Palyginę šį ir kitus šaltinius istorikai nustatė, kad Aleksandras Didysis iš tiesų pirmosiose gretose puldavo prieši-ninką ir įkvėpdavo savo kareivius. Be to, mozaika atskleidžia, kad amžininkai gerbė ir teigiamai verti-no Aleksandrą Didįjį.
6 pav. Šumerų dantiraščio plytelė
2. ISTORIJOS RAIdA IR JOS lAIKOTARpIAI Kas daro įtaką istorijos raidai?
1 pav. Lietuvõs vardo tūkstantmečio medalis
Apie ką galėtų papasakoti
Pompėjų mies-to gyventojai?
Kokiu istorijos šaltiniu laikoma
ši dantiraščio plytelė?
Asmenybių įtaka istorijai „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“, – skelbė Jėzus Kristus I a. pradžioje Palestnoje. Jo idėjos, mokymas sufor-mavo naują religiją – krikščionybę, vėliau padėjusią Europos, Vakarų civilizacijos vertybinius pagrindus (2 pav.).
Jėzus Kristus savo mokymą skyrė žydams. O kaip šį mokymą perėmė kitos tautos? Vienas iš Kristaus mokinių buvo šventasis Paulius, žydas, gyvenęs Mažojoje Azijoje ir mokėjęs graikų kalbą. Jis keliavo po Mažosios Azijos, Grakijos ir Makedònijos mies-tus skleisdamas gerąją naujieną (evangeliją) – apie Dievo į Žemę atsiųstą Jėzų, kuris darbais ir žodžiais liudijo savo tikėjimą. Taigi šventojo Pauliaus dėka daugybė graikų tapo naujos religijos sekėjais.
Lietuvõs istorijoje gausu asmenybių, dariusių įtaką valstybės raidai. Pavyzdžiui, Mindaugas suvienijo valstybę, pasikrikštijo, buvo karūnuotas Lietuvõs karaliumi (1 pav.). Lietuvõs valstybė sustiprėjo.
Kodėl karalius Mindaugas
pavaizduotas medalio centre?
12 13
17
XIX a., kai Lietuvà priklausė carinei Rùsijai, istorikas Simonas Daukantas, žemaičių vyskupas Motiejus Valančius priešinosi lietuvių rusinimui, žadino ir švietė lietuvių tautą. Jų pastangos nebuvo bevaisės – XIX a. pabaigoje kiti lietuvių tautos lyderiai, kaip antai Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, švietė žmones, ragino atkurti Lietu-võs nepriklausomybę. Susiklosčius palankioms aplinkybėms 1918 m. Lietuvõs valstybė buvo atkurta.
Politiniai lyderiai taip pat veikia istorijos raidą. Iš karvedžių, valstybių vadovų veiklos, darbų nesunku matyti, kaip istorijos eigą jie gali pasukti pažangos keliu arba pridaryti daug blogio. Pavyzdžiui, XX a.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Kaip žmonijos istoriją veikė gamtos ir ekonomi-
nės sąlygos?
2. Kokia asmenybių įtaka istorijos raidai?
3. Išvardykite istorijos laikotarpius.
4. Kodėl įvairios tautos skirtingai pradėjo skaičiuoti
žmonijos metus?
5. Prisiminkite, nuo kokio įvykio mes pradėjome
skaičiuoti savo valstybės istoriją. Paaiškinkite,
kodėl.
Istorijos laikotarpiaiKiekvieno žmogaus gyvenimas suskirstytas į tam tikrus laikotarpius. Žmogus gimsta, vėliau lanko darželį, eina į mokyklą, dirba, kuria šeimą ir t. t. Klausydamiesi tėvų, senelių, prosenelių, kitų artimų-jų pasakojimų galime įsivaizduoti, kaip jie gyveno. Taigi turime žinių apie savo giminės kelių kartų praeitį.
Žmonijos istorijai tūkstančiai metų. Kad būtų paprasčiau nagrinėti praeities įvykius ir reiški- nius, istorikai praeitį skirsto į penkis laikotarpius (3 pav.), išsiskiriančius žmonių veikla, gyvenimo būdu. Jų trukmė nevienoda.
Skiriami ir dar ilgesni laiko tarpsniai – eros. Krikš-čioniškose šalyse jos yra dvi – era prieš Kristaus gimi-mą (pr. Kr.) ir era po Kristaus gimimo (po Kr.).
Kai kurių kitų religijų, tautų žmonės laiką skai-čiuoja kitaip. Pavyzdžiui, žydų tauta pasaulio sukū-rimo metais laiko 3761 m. pr. Kr. Senovės graikai savo metus skaičiavo nuo pirmosios olimpiados 776 m. pr. Kr. Nuo tada kas ketveri metai vyko olim-pinės žaidynės. Romėnams atskaitos taškas buvo Ròmos miesto įkūrimas – 753 m. pr. Kr. O arabai savuosius metus skaičiuoja nuo 622 metų, kai Ma-hometas buvo priverstas bėgti iš Mèkos.
Slenkant amžiams valstybės, tautos turėjo įvairių kalendorių ir skirtingai skaičiavo laiką. Tad istori-kams tenka gerokai paplušėti norint nustatyti tikslią kurio nors įvykio datą.
Šis senovės istorijos vadovėlis apima patį ilgiausią laikotarpį. Kelionę pradėsime nuo priešistorės, vėliau keliausime kelis tūkstančius metų trukusių ankstyvų-jų civilizacijų keliais (B šaltinis).
Priešistorė – nuo žmogaus atsiradimo iki rašto sukūri-mo IV tūkstm. pr. Kr.
Senovė – nuo IV tūkstm. pr. Kr. iki V a. pabaigos
Viduriniai amžiai (Viduramžiai) – nuo V a. pabaigos iki XV a. pabaigos
Naujieji laikai – nuo XV a. pabaigos iki XX a. pradžios
Naujausieji laikai – nuo XX a. pradžios iki šių dienų
3 pav. Religinių apeigų vieta neolito laikotarpiu (Piẽtryčių Tukija prieš 11 tūkst. metų)
2 pav. Jėzus Kristus, nešantis kryžių
ŠALTINIS
Aristotelis, Aleksandro Didžiojo auklėtojas, ir vėliau palaikęs glaudžius ryšius su makedonų karaliumi, pavaizduotas dviejuose paveiksluose, kurių tema – Aleksandro gyvenimo tarpsniai. <...> Aleksandras rėmė buvusį auklėtoją, padėjo rinkti manuskriptus* ir mokslinę medžiagą Aristotelio bendradarbių būriui, be to, pagerbė savo mokyto-ją ir draugą pastatydamas statulą. Ant jos užrašė: „Išmintį visą aprėpusį Nikomacho dievišką sūnų Aristotelį pagerbė šia statula Aleksandras“. <...>Buvo rasti keli Aristotelio portretai. Savimi pasi-tikintis filosofas, bendravęs su galingiausiu ano meto žmogumi, nešiojo sruogomis krintančius ant kaktos plaukus ir trumpą barzdą. <...>Aristotelis – Platono mokinys, – sukaupęs visas graikų mokslo žinias, jautėsi netgi pranokstąs Aleksandrą. Jo uždavinys buvo perduoti šiam pu-siau graikui, pusiau makedonui senosios Heladės kultūrą kritišku metu, kai ypač reikėjo įžvalgių protų.
Germanas Hafneris. Žymūs Antikos žmonės
*Manuskriptas – čia senovinis rankraštis.
1. Kaip Aleksandras pagerbė savo mokytoją? Kodėl mokytojui rodoma tokia pagarba?
2. Kuo kiekviena paminėta istorinė asmenybė buvo svarbi aprašomu laikotarpiu?
3. Paaiškinkite, kodėl šaltinyje teigiama, kad Aristotelis „jautėsi netgi pranokstąs Aleksandrą“.
Ką simbolizuoja Jėzaus Kristaus
nešamas kryžius?
diktatoriai Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris siekda-mi pakeisti savo valstybių istoriją išžudė milijonus nekaltų žmonių ir sukėlė baisiausią visų laikų karą.
Šie pavyzdžiai parodo, kokią įtaką istorijos raidai turi asmenybės.
4 pav. Religinių apeigų vieta neolito laikotarpiu (Piẽtryčių Tukija, prieš 11 tūkst. metų)
Remdamiesi papildomais infor-macijos šaltiniais
pasidomėkite, kodėl religinėms apeigoms atlikti žmonės įreng-
davo šventvietes.
ŠALTINIS
„Štai net, Peleidai, tu pats, smarkiausias iš vyrų smarkiųjų,Ėmęs nuvežki aukas ir išmelski mums Foibo malonę.“Jam, pažiūrėjęs skersom, greitakojis Achilas atsakė:„Suktas gobšūne, seniai palydėjusis gėdą visokią!Kas gi achajų norės širdingai tavęs paklausyti,Kelią keliauti kada ar stoti į kovą su priešais?Trojon kariaut su plačiai pagarsėjusiais ietim trojėnaisAtplaukiau ne dėl savęs – jokių man skriaudų nepadarė:Jaučių jie man nepagrobė nei mano žirgų nenuvarė <...>.“
Homeras. Iliada, I, 146–154. Vertė Antanas Dambrauskas
1. Apie kokį karą rašoma šiame kūrinyje? Atsakymą pagrįskite remdamiesi šaltinio tekstu.
2. Kokią įtaką šis karas turėjo vėlesnių laikų literatūrai, dailei, teatrui, kinui?
3. Remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais išsiaiš-kinkite, ar šis karas yra mitas, ar jį galima pagrįsti faktais (goo.gl/0rK9Is).
3 pav. Istorijos laikotarpiai
14 15
kad Biblijoje aprašytas pasaulio sukūrimas priešta-rauja gamtos dėsniams. Darvino teorija vadinama evoliùcijos teòrija.
Evoliucijos teoriją pagrindžia rastos foslijos – išnykusių organizmų liekanos. Jos rodo, kokia gy-vybė egzistavo ir kaip ji keitėsi. Afrikoje, Etiòpijoje, 2013 m. rasta žmogaus žandikaulio fosilija yra 2,8 mln. metų senumo (2 pav.).
Abi kilmės teorijos aiškina, kaip atsirado žmogus. Kreacionizmo teorija remiasi tikėjimu, o evoliucijos teorija – moksliniais tyrimais. Pastarajai dar trūksta duomenų, nerasta kai kurių tarpinių rūšių, kurios gal-būt padėtų įrodyti, kad iš vienų rūšių išsivystė kitos.
Iš kur kilę seniausi žmonėsMokslininkai plėtojo evoliucijos teoriją ir pateikė įvairių nuomonių apie pirmųjų žmonių protėvių pėdsakus. Vieni mano, kad jie rasti Afrikoje, kiti – esą Azijoje, treti teigia, kad ir Azijoje, ir Afrikoje žmonių protėviai apsigyveno tuo pat metu.
3. pRIEŠISTORĖS žMONIŲ GYvENIMASKaip gyveno pirmieji žmonės?
1 pav. Pasaulio sukūrimas (pagal Bibliją)
2 pav. Žmogaus žandikaulio fosilija, rasta Etiòpijoje
3 pav. Tanzãnijoje ugnikalnio pelenuose aptikta australopiteko pėdų
Kokios informaci-jos mokslininkai gali gauti ištyrę
šią fosiliją?
ŠALTINIS
Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gy-vūnų: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko. Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera. Tuomet Dievas tarė:„Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“
Biblija. Pradžios knyga, 1, 24–26
1. Kokia žmogaus kilmės teorija aprašoma šaltinyje?
2. Pagal kieno paveikslą Dievas sukūrė žmogų?
3. Kodėl žmogui buvo paskirta valdyti visus Žemės gyvūnus?
Pamažu keitėsi gamtos sąlygos: mažėjo miškų, sausėjo ir šiltėjo klimatas. Medžiuose gyvenan-čioms beždžionėms ėmė trūkti maisto, tad jos vis dažniau jo ieškodavo ant žemės. Prisitaikiusios gy-venti atvirose vietose pradėjo vaikščioti ne keturio-
mis, o dviem kojomis. Pamažu keitėsi jų išvaizda ir kūno laikysena.
Vieni mokslininkai mano, kad Rytų Afrikoje apsigyveno tolimieji žmonių protėviai australo-pitekai. Jie priminė beždžionę, vaikščiojo stačio-mis, mito augalais ir gyvūnais, mokėjo naudotis lazdomis ir akmenimis. Gyveno urvuose, tačiau nemažai laiko praleisdavo medžiuose: ten miego-davo, maitindavosi, slėpdavosi nuo plėšrių žvėrių. Pasak mokslininkų, iš australopiteko išsivystė sumanusis žmogus. Jis mokėjo iš akmens, medžio ir kaulo pasidirbdinti paprastų įrankių, vaikščiojo dviem kojomis. Dažniausiai maitindavosi vaisiais, riešutais, sėklomis, kartais paragaudavo ir mėsos. Mokslininkai juos praminė pirmaisiais žmonėmis.
Žmonių protėviai Azijoje ir EuropojePirmykščiai žmonės gebėjo prisitaikyti prie kli-mato, aplinkos, išmoko apsisaugoti nuo puldinė-jančių žvėrių. Laikui bėgant žmonių daugėjo, dėl sausros mažėjo maisto išteklių, todėl žmonės iš Afrikos patraukė į šiaurę ir pasiekė Vakarų Aziją. Jie buvo dar labiau prisitaikę prie aplinkos, tapo išradingesni. Vaikščiojo stačiomis, nebuvo palinkę į priekį, jau primityviai kalbėjo. Išmoko įkurti ugnį. Ji buvo naudojama medžioklėje, maistui apdoroti, būstui šildyti, be to, padėjo gintis nuo plėšriųjų žvėrių. Medžiojo elnius, arklius, lokius, graužikus. Šio laikotarpio žmogus vadinamas stačiuoju.
Žmogaus kilmės teorijosGyvybė Žemėje atsirado prieš milijardus metų. Že-mėje nuolat kito ir dabar kinta gamtos sąlygos. Pas-kutinis ledynmetis baigėsi prieš 12 tūkst. metų.
Kaip susikūrė Žemė ir gyvybė, žmogus ėmė svarstyti tada, kai suvokė, kad yra visiškai priklau-somas nuo gamtos. Norėdamas rasti atsakymą jis stebėjo ir tyrinėjo, kaip keičiasi aplinka. Galiausiai priėjo išvadą, kad pasaulį ir žmogų sukūrė dievai arba vienas Dievas.
Įvairiuose kraštuose gyvenę žmonės pasaulio sukūrimą suvokė skirtingai, tačiau Dievas visur vaizduotas kaip pasaulio ir gyvybės kūrėjas (1 pav.). Jis žmogų kūrė iš augalų, gyvūnų, molio, medžio, akmens ir jam suteikė savo išvaizdą. Toks žmogaus kilmės aiškinimas vadinamas kreacionizmù.
Seniausias pasakojimas apie pasaulio sukūrimą užrašytas senovės Šumerè maždaug XVIII a. pr. Kr. Ši teorija aprašyta ir senovės žydų sukurtame Šven-tajame Rašte – Bblijoje (A šaltinis). Joje teigiama, kad visatą, Žemę, gyvūnus ir žmogų sukūrė Dievas.
Laikui bėgant keitėsi žmogaus mąstymas, to-bulėjo mokslas, tad pasaulio sukūrimo teorija imta abejoti. Pirmieji hipotezių apie gyvosios gamtos raidą ir kaitą iškėlė graikų filosofai. Vėliau prancūzų gamtininkas Žanas Babtistas Lamarkas (1744–1829) paneigė vyravusią rūšių pastovumo teoriją ir įrodė, kad kintant aplinkai organizmai įgyja nau-jų savybių ir jos tampa paveldimos. Taip gausėja gyvųjų būtybių formų. Jis teigė, kad nereikalinga organizmo savybė nunyksta, o naudinga lavėja, todėl išlieka tos organizmų rūšys, kurios geriausiai prisitaiko prie aplinkos. Remdamasis Lamarko teo-rija anglų keliautojas, mokslininkas Čárlzas Dárvinas (1809–1882) kėlė prielaidą, kad dabartiniai augalai ir gyvūnai yra kilę iš bendrų protėvių. Po ilgų stebė-jimų Darvinas įrodė, kad organizmai prisitaiko prie aplinkos ir pamažu keičiasi vykstant natūraliajai atrankai. Mokslininko teigimu, gyvybė išsivystė pamažu, todėl pirmýkščiai žmónės ir beždžionės yra artimi giminaičiai ir turi panašumų. Jis teigė,
16 17
dabartinės Lietuvos teritorijoje apsigyvena žmonėsPaleolto laikotarpiu apie XI tūkstm. pr. Kr. Nẽmu-no ledynmečio ledynas iš Lietuvõs teritorijos trau-kėsi Skandinavijos link. Prasidėjo poledynmečio atšilimas ir iš ledų išsilaisvinusioje žemėje jau galėjo kurtis žmonės. Maždaug tuo metu į rytinės Báltijos kraštus paskui medžiojamus gyvūnus atėjo pirmieji gyventojai (1, 4 pav.). Klimatas formavo žmonių gyvenimo būdą: jie ėmė statydintis patvarius ir šiltus būstus, rūpintis, kad ant jų stogų nesikauptų lietaus ir tirpstančio sniego vanduo, kad būstai būtų apsaugoti nuo nepalankių vėjų. Drabužiai turėjo būti šilti ir patogūs. Daug ką seniesiems gyvento-jams davė pati gamta, pavyzdžiui, medžių būstams statytis, titnago ir kaulo įrankiams ir buities reikme-nims dirbdintis. Kad išsimaitintų, žmonės medžiojo žvėris, paukščius, gaudė žuvis, rinko maistinguosius augalus. Iš gyvūnų kailių, odos, paukščių plunksnų susikurpdavo drabužių, apavo, iš jų kaulų pasiga-mindavo ginklų, medžioklės ir žvejybos įnagių (A ir B šaltiniai).
Lietuvõs teritoriją pirmieji žmonės – medžio-tojai – pasiekė iš dviejų Europos sričių. Vieni buvo kilę iš Jutlandijos pusiasalio ar piečiau esančių vietų. Eidami paskui šiaurinių elnių ir mamutų bandas jie pasiekė Letuvą pietiniu Báltijos pajūriu ir paskleidė archeologinę Madlèno kultrą. Kitas žmonių migracijos kelias į Báltiją vedė iš Vidurio Europos. Šių bendruomenių kultūra vadinama Svdrų kultūrà, ji buvo paplitusi tarp Vyslos ir Neriẽs
4. pIRMIEJI GYvENTOJAI dABARTINĖS lIETUvOS TERITORIJOJE
Europoje ir vakarinėje Azijos dalyje paplito neandertaliečiai. Pavadinimas kilęs iš vienos pirmųjų radimviečių (čia rasta neandertaliečių palaikų) Neanderio slėnyje, Vokietjoje. Nean-dertaliečiai buvo stiprūs ir ištvermingi, gyveno urvuose arba gyvūnų kailiais dengtose palapi-nėse. Jie patobulino akmeninius įrankius, nau-dojo kaulinius dirbinius. Turėdami kur gyventi, nuolatos kūrendami ugnį, mokėdami susikurpti drabužių iš kailių neandertaliečiai sugebėjo išgy-venti ledynmečio sąlygomis.
Laikui bėgant neandertaliečiai išnyko, radosi kromanjoniečiai – protingųjų žmonių protėviai. Prancūzjoje, Kro Manjono oloje, archeologai rado šių žmonių griaučių, darbo įrankių, piešinių. Jie turėjo tobulesnių negu jų pirmtakai darbo įrankių ir ginklų, apdirbo titnagą, pradėjo gamin-ti svaidomuosius įrankius. Medžiotojai ietimis ir strėlėmis nukaudavo stambių gyvūnų, gyvenan-čių bandomis.
Dėl gamtos sąlygų, klimato kaitos kito pir-mykščių žmonių išvaizda ir gyvenimo būdas. Jie prisitaikė prie aplinkos, išmoko vaikščioti stačio-mis, lavėjo jų smegenys, formavosi kalba.
Nėra vienos nuomonės apie žmogaus kilmę, todėl galime pasirinkti tą, kuri mums priimti- nesnė.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Nurodykite dvi žmogaus kilmės teorijas.
2. Kuo žmogaus kilmės teorijos skiriasi ir kuo pana-
šios?
3. Kuri teorija jums priimtinesnė? Atsakymą pagrįskite.
4. Paaiškinkite, kaip žmonių evoliuciją veikė gamtos
sąlygos.
5. Remdamiesi papildomais informacijos šaltiniais su-
kurkite pasakojimą apie pirmųjų žmonių gyvenimą.
4 pav. Pirmykščių žmonių evoliucija
Kas buvo pirmieji mūsų krašto gyventojai?
2 pav. Titnago strėlės antgalis 3 pav. Titnago peiliai
ŠALTINIS
Visame pasaulyje augalai ir gyvūnai prisitaikyda-mi prie aplinkos įgavo geriausiai ją atitinkančią struktūrą <...>. Baltoji meška, turėdama storą odą su poodiniu riebalų sluoksniu ir puikiai plaukiodama, gerai prisitaikė gyventi poliari-niuose ledynuose. <...> Kiti organizmai prisitai-kė gyventi atogrąžų miškuose, ore virš didelių vandenynų, karstiniuose vandens telkiniuose (po žeme) <...>. Kiekvienas toks prisitaikymas yra susijęs su natūraliąja atranka.
Ričardas Fosteris Flintas. Žemės istorija
1. Paaiškinkite, kaip gyvi organizmai prisitaiko prie aplinkos.
2. Kokia žmogaus kilmės teorija grindžiama gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos?
Australopitekas (gyveno daugiau kaip prieš 3,5–2 mln. metų)
Sumanusis žmogus (gyveno daugiau kaip prieš 2–1,5 mln. metų)
Stačiasis žmogus (gyveno daugiau kaip prieš 300 tūkst. metų)
Neandertalietis (gyveno daugiau kaip prieš 100 tūkst. metų)
Kromanjonietis (gyveno daugiau kaip prieš 40 tūkst. metų)
Kaip keitėsi pir-mykščių žmonių išvaizda ir gyve-
nimo būdas?
1 pav. Pirmųjų baltų gyvenvietės
ĮDOMUKuri kultūra pirmoji pasiekė Letuvą? Dabartiniai duome-nys rodytų, kad Madleno medžiotojų kultūra. Jų stovyk-los datuojamos 9800–9000 arba 9000–8000 m. pr. Kr. Atlikus tyrimus Oksforde (Jungtnė Karalỹstė) paaiškėjo, kad seniausias žinomas Lietuvõs gyventojas – Spigino žmogus – gyveno vėlyvajame mezolitè, apie 5780 m. pr. Kr.
Kurių dabartinių valstybių teri-torijose kūrėsi
pirmosios baltų gyvenvietės?
Pirmųjų baltų gyvenvietės
Madleno kultūros plitimo kryptis
Svidrų kultūros plitimo kryptis
;
; ;
;
;
;
;
;
;
;
;
;
;
;
18 19
upių. Archeològinė kultūrà – tai tam tikros teritorijos ir laikotarpio archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) visuma, turinti bendrų savybių.
Pabaltijo Madleno kultūros žmonės laikinas stovyklas įsirengdavo aukštose Nẽmuno, Neriẽs, Mekio terasose. Jie naudojo titnago dirbinius (2, 3 pav.), kaip antai plačius strėlių antgalius su siauru smailiu įtvaru, plačius gremžtukùs. Buvo pa-plitę ir dirbiniai iš kaulo bei rago: kapliai, žeberklai ir strėlių antgaliai.
22
6 pav. Vėlyvojo neolito laikotarpio gyvenamasis būstas
Paleolitas Mezolitas Neolitas Ankstyvasis Senasis Vidurinis Vėlyvasis
Akmens amžius
Bronzos amžius
Geležies amžius
12 500 m. pr. Kr.
9600 m. pr. Kr.
5500 m. pr. Kr.
2000 m. pr. Kr.
500 m. pr. Kr.
10 m. po. Kr.
450 m. po. Kr.
900 m. po. Kr.
1200 m. po. Kr.
5 pav. Laiko juosta
7 pav. Medinis luotas
9 pav. Vėlyvojo neolito kirviai
medžio išskobdavo luotus (7 pav.), jais plaukiodavo irkluodami, pasistumdami kartimis. Žvejodavo ne tik žeberklais, bet ir tinklais, bùčiais , kabliukais.
Buvusiose neolito gyvenvietėse randama stam-biųjų ir smulkiųjų raguočių, arklių, kiaulių kaulų. Tai rodo gyvulininkystės pradžią. Žmonės vertėsi ir žemdirbyste, žemę įdirbdavo kapliais, arklais, au-gindavo sorų, kviečių, kanapių.
Neolito pabaigoje vyko didelės permainos. Iš pietų į senųjų kultūrų žmonių apgyventus plotus pradėjo skverbtis indoeuropiẽčių kultūra. Tai buvo labai karingi, gerai ginkluoti žmonės. Jie persirito per dabartinę Lietuvõs, Lãtvijos ir Ѐstijos teritoriją, pasiekė net Skandinaviją. Atvykėliai ne tik kariavo su vietiniais – patys iš jų išmoko žemdirbystės, perėmė kai kuriuos papročius, o laikui bėgant susimaišė su vietos gyventojais.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS1. Kada dabartinės Lietuvõs teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės?2. Savais žodžiais paaiškinkite, ką šioje temoje vadina-me žodžiu „kultūra“. 3. Iš kokių dviejų Europos sričių žmonės atėjo į dabar-tinės Lietuvõs teritoriją vėlyvojo paleolito laikotar-piu?
4. Pateikite pavyzdžių, kaip vienos kultūros veikia kitas.
5. Pasidomėkite, kokių akmens amžiaus paminklų yra jūsų gyvenamojoje vietovėje ar netoli jos. Parenkite pristatymą.
ŠALTINIS
Lietuvõs teritorijoje gyvenę žmonės nuo pat atė-jimo į atšiauraus klimato zoną buvo priversti pri-sitaikyti prie esamų gamtos sąlygų ir gyventi prie-šiškoje aplinkoje. Pagrindiniu vėlyvojo paleolito maisto šaltiniu buvo šiauriniai elniai, prie kurių gyvenimo ciklo žmonės, atėję į Lietuvõs teritori-ją, jau buvo prisitaikę. Gyvendami prie šiaurinių elnių migracijos kelių to meto medžiotojai puikiai prisitaikė prie aplinkos sąlygų ir užtikrino savo egzistenciją* atšiauriomis klimato sąlygomis.
Algirdas Girininkas. Lietuvos archeologija
*Egzistencija – čia buvimas.
1. Kokios gamtos sąlygos buvo Lietuvõs teritorijoje, kai joje apsigyveno pirmieji žmonės?
2. Kuo maitindavosi vėlyvojo paleolito žmonės?
3. Paaiškinkite, kaip žmonės prisitaikė gyventi atšiauriomis sąlygomis.
Svidrų kultūros žmonių gyvenvietės kiek dides-nės, tačiau taip pat nebuvo ilgalaikės. Jiems būdingi šiek tiek ilgėlesni titnaginiai strėlių antgaliai, pailgi gremžtukai, rėžtukai.
Vietos gyventojų kultūros susiformavimasVietos gyventojų pirmosios kultūros susikūrė ryti-nėje Báltijos pakrantėje mezolito laikais. Seniausių gyvenviečių liekanų randama toliau nuo vandens, aukštose upių terasose. Šio laikotarpio žmonės gyveno mažose gyvenvietėse. Jose apsistodavo neil-gam, bet į patogesnes gyventi po kurio laiko grįžda-vo. Manoma, kad vienoje stovykloje gyvendavo 1–4 šeimos.
Neolito atradimaiSenųjų Lietuvõs gyventojų kultūros sparčiai plėto-josi neolito laikais. Šio laikotarpio viduryje atsirado naujų kultūrų. Jų bendruomenės turėjo nemažai kaulinių, raginių dirbinių, šiek tiek titnaginių. Žmo-nės lipdė plačiaangius katilo pavidalo smailiadu-gnius puodus (8 pav.), juos negausiai puošė įspaus-tomis duobutėmis, trikampėliais, pėdutėmis.
Kai kurios bendruomenės gyvenvietes įkurdavo prie ežerų, netoli plačialapių miškų. Žmonės staty-
davosi keturkampius su dvišlaičiu arba keturšlaičiu stogu būstus (6 pav.). Daugiausia vertėsi medžiokle ir žvejyba. Naudodavo lankus, strėles, ietis, medžio-ti padėdavo šunys. Ypač ištobulėjo žvejyba. Žvejai iš
4 pav. Klajojantys pirmykščiai gyventojai
ŠALTINIS
Šiaurinius elnius medžiojo žeberklais, ietimis, lankais ir strėlėmis. Ateidami į Letuvą medžio-tojai jau atsinešė visus šiuos ginklus. Viena <...> stovykla aptikta prie Mekio Puvõčiuose. Me-džiotojai buvo apsistoję šešiose aikštelėse, jose dar galėjo stovėti po 2–3 palapines. Didžiąją jų inventoriaus dalį, beveik du trečdalius visų dirbinių, sudarė strėlių antgaliai, tačiau buvo ir gremžtukų, rėžtukų. Matyt, čia apdorodavo ir kaulus bei kailius. Paleolitiniai strėlių antgaliai visi gana panašūs – siauro ar plataus lapelio pavi-dalo su įtvaru, vadinami svidriniais ir arensburgi-niais. Apie lankus ir ietis sužinome iš gerokai vė-lesnių paminklų, tačiau tos paprastos medžioklės priemonės vargu ar pakito nuo paleolito laikų.
Rimutė Rimantienė. Lietuva iki Kristaus
1. Nurodykite šaltinyje minimas paleolito laikotarpio medžioklės priemones.
2. Iš kokių medžiagų žmonės darydavosi medžioklės įrankius?
3. Kodėl paleolito laikotarpio gyventojams buvo svar-bu sumedžioti šiaurinių elnių?
*Lentelę „Rytų Baltijos kultūros ir gentys iki valstybės susikūrimo“ rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt (http://klase.eduka.lt).
Daugiau informacijos apie pirmuosius Ryt Pabáltijo gyventojus rasite goo.gl/S3muQp.
Apibūdinkite pirmykščių
žmonių aprangą ir ginkluotę.
8 pav. Neolito puodai
20 21
5. SENIEJI TIKĖJIMAIKuo tikėjo akmens amžiaus žmonės?
tikėjimas pomirtiniu gyvenimuDvasinis mūsų protėvių gyvenimas buvo toks pat įvairus kaip kitų Europos gyventojų. Jie domėjosi pasauliu, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, troško sužinoti, kas jų laukia po mirties. Negalėda-mi paaiškinti daugelio gamtos reiškinių pirmykščiai žmonės ėmė juos garbinti.
Mokslininkai nustatė, kad pirmykščiai žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Tai liudija gentainių laidojimas su įkapėmis, papuošalais, ginklais, darbo įrankiais. Ištyrę kapavietes archeologai atskleidė kai kuriuos akmens amžiaus laidojimo papročius.
Remdamiesi seniausių kapaviečių tyrinėjimais, žodine ir muzikine mūsų tautos kūryba (dainomis, šokiais, pasakomis, padavimais) mokslininkai siekia išsiaiškinti, kuo tikėjo mūsų protėviai.
totemas – genties globėjasPaleolito laikotarpiu žmonės manė, kad juos saugo totèmas – protėvių genties globėjas. Totemas ga-lėjo būti gyvūnas, gamtos reiškinys, rečiau augalas. Totemų ir medžiotojų santykiai paremti draugyste ir pagalba. Medžiotojai garbindavo savo totemą, atlikdami apeigas prašydavo leidimo sumedžioti gyvūną. Taip pirmykštis žmogus elgėsi todėl, kad neišskyrė savęs iš gamtos.
1 pav. Stounhendžas
(Jungtnė Karalỹstė)
2 pav. Laskò urvo piešinys (Prancūzijà)
Pirmykštės tautos pasaulį aiškino kurdamos mitus. Mtai – tai pasakojimai, kuriais žmonės pa-aiškina juos supančius gamtos reiškinius, pasaulio atsiradimą, kitus dalykus. Jie atskleidžia kiekvienos tautos tikėjimo pagrindus. Kad su totemu būtų ga-lima bendrauti, mituose jam priskiriamos žmogui būdingos savybės.
Mitai ir ritualaiKiekvienas mitas ar tikėjimas dažniausiai turėdavo savo ritualų. Mitas aiškindavo, kas ir kodėl vyksta, ritualas tarsi parodydavo, kaip tai vyksta. Jam va-dovaudavo žynys, kartais genties vadas. Lietuvõs teritorijoje ritualams būdavo naudojamos apeigi-nės lazdos (4 pav.) su briedės galva. Kad gentai-niams pavyktų sumedžioti briedį, žynys atlikdavo ritualą – šokdavo, dainuodavo.
Mituose teigiama, kad žmonės gali išgyventi lai-kydamiesi tam tikros griežtos tvarkos. Tokia griež-ta tvarka palaikoma ir nuolat kartojama ritualuose.
Kaip ir visos Europos medžiotojai, žvejai, mūsų protėviai atlikdami apeigas atnašaudavo aukas. Tad svarbiausias ritualo veiksmas – aukojimas.
Ritualai būdavo atliekami įvairiomis progomis, kaip antai gimus ar mirus genties nariui, sutuo-kiant, įšventinant jaunuolius medžiotojais. Vienas svarbiausių ritualų susijęs su naujais metais. Pir-mykštis žmogus tikėjo, kad prasidėjus kitiems me-tams baigsis nesėkmių laikotarpis.
Burtai – vienas iš praktinių tikėjimo elemen-tų. Priešistorės žmonėms jie buvo labai svarbūs, padėdavo sužinoti dievų valią. Norėdami apsisau-goti nuo nelaimių žmonės nešiojo amuletą – gyvūno arba žmogaus figūrėlę. Kai kurie amuletai iš gintaro buvo itin puošnūs (5 pav.).
Ritualai davė pradžią atsirasti menui – dai-noms, šokiams, muzikai, dailei (2 pav.).
Kodėl reikia pažinti dangaus kūnusVisi Žemės gyventojai mokėsi pažinti dangaus skliautą ir didžiuosius jo šviesulius – Saulę, Mė-nulį, ryškiausias žvaigždes. Žmonės stebėjo die-nos ir nakties ritmą, Mėnulio fazes, metų sezonų kaitą, ryškiausių žvaigždžių tekėjimą ir laidą. Tvarkingas dangaus šviesulių judėjimas padėjo pirmykščiam žmogui justi laiką, jo tėkmę. Kad galėtų stebėti dangų, žmonės kūrė įvairiausius statinius. Vieni būdavo paprasti, kiti sudėtinges-ni. Žymiausias neolito statinys iš akmenų dangui stebėti yra Stounhendže (Jungtnė Karalỹstė) (1 pav.).
Stebėdami dangaus šviesulius, aiškindamiesi, kaip jie juda, žmonės sudarydavo kalendorius. Mūsų tautos mitologijoje ir senojoje pasaulėžiū-roje labai svarbus Paukščių Takas.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Iš kokių šaltinių sužinome apie senuosius tikėjimus?
2. Kodėl žmonės tikėjo pomirtiniu gyvenimu?
3. Kaip medžiotojai ir žvejai garbindavo dievus?
4. Kodėl žmonės stebėjo dangaus šviesulius ir jų
judėjimą?
5. Paaiškinkite, kaip gamta susijusi su tikėjimo forma-
vimusi.
ŠALTINIS
Labai įdomi tokio senoviško tikėjimo atmintis, kad per pusiaužiemį meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Šis tikėji-mas ateina tikriausiai iš pirmykščio, dar gentinės bendruomenės medžiotojų kalendoriaus, kai būdavo skiriami tik du metų laikai – žaliasis ir sniegingasis. Per pirmąjį miške karaliavo Meška ar Lokys, per antrąjį – Elnias ar Briedis <...>. Štai dėl ko graudenosi gerasis Žemaičių vyskupas Mo-tiejus Valančius, rašydamas <...>, kad XIX a. vidu-ryje tebebuvo gyvi papročiai, susiję su tikėjimais globėjiškomis miško žvėrių galiomis.
Libertas Klimka. Lietuviškų tradicijų skrynelė
1. Kuri metų diena kalendoriuje žymi pusiaužiemį?
2. Kodėl pirmykščiai žmonės tikėjo, kad meškai apsi-vertus ateis pavasaris?
Kokius laukinius gyvūnus pavaiz-davo Laskò urvo
gyventojas?
Pakeliaukite po Laskò urvą ir ap-žiūrėkite senovi-
nius piešinius(goo.gl/PHkXHb).
ŠALTINIS
Meniškų dirbinių archeologai randa jau akmens amžiaus gyvenvietėse ir kapinynuose. Mezolite, neolite ir net žalvario amžiuje sukurta nemažai dirbinių, kuriuos galima būtų susieti su žvėrių kultu (lot. cultus – „garbinimas“). Pavyzdžiui, neolito laikų gyvenvietėse randama briedžių, el-nių, meškų, ruonių, vilkų, kiaunių, bebrų figūrė-lių. Dažnas papuošalas – tai žvėrių dantys ir iltys, jie pragręžiami, suveriami ir kabinami ant kaklo. Tokie amuletai buvo ypač svarbūs medžioklės magijai, nes tikėta, kad žvėris galima įveikti jų pačių jėga.
Algirdas Girininkas, Ovidijus Lukoševičius. Lietuvos priešistorė
1. Kokių dirbinių kapuose randa archeologai?
2. Kodėl pirmykščiai žmonės dėjo į kapus amuletų?
3. Kodėl senovės medžiotojai nešiojo amuletus? Ar šiais laikais žmonės nešioja amuletus?
Kodėl šis statinys iki šiol domina moks-
lininkus?
5 pav. Gintarinė figūrėlė
4 pav. Apeiginė lazda
Kurioje Lietuvõs vietovėje gyvenę
žmonės turėjo galimybę pasidaryti gintarinių amuletų?
Kaip manote, iš kokios medžiagos padaryta ši lazda?
Savo atsakymą pagrįskite.
22 23
26 27
pASIKARTOKIME IRįSIvERTINKIME
ŠALTINIS
Jericho griuvėsiai
ŠALTINIS
Jericho vartai buvo uždaryti ir saugomi nuo izraelitų. Nie-kas negalėjo išeiti ar įeiti. VIEŠPATS tarė Jozuei: „Žiūrėk, atiduosiu į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir užgrūdintus vyrus. Težygiuoja aplink miestą visi jūsų kariai, apeidami aplink miestą vieną kartą. Taip darykite šešias dienas.Septyni kunigai, eidami pirma Skrynios, tesineša septynis avino rago trimitus. O septintą dieną, kunigams pučiant ragus, apeisite aplink miestą septynis kartus. Pasigirdus il-gam rago garsui, kai tik išgirsite tą rago balsą, visi žmonės sušuks galingu šauksmu. Tada miesto sienų mūrai staiga nugrius, žmonės veršis pirmyn, kiekvienas iš savo vietos.“Nūno sūnus Jozuė pasišaukė kunigus ir paliepė jiems: „Im-kite Sandoros Skrynią! Septyni kunigai, eidami pirma VIEŠ-PATIES Skrynios, tesineša septynis avino rago trimitus.“ O žmonėms jis tarė: „Pajudėkite! Žygiuokite aplink miestą! Priekinė sauga težygiuoja pirma VIEŠPATIES Skrynios!“
Biblija. Jozuės knyga, 6, 1–6
Užduotis atlikite remdamiesi šaltinių informacija ir savo žiniomis.
ŠALTINIS
Jordano upės slėnio oazėje, į šiaurę nuo Negyvosios jūros, stūkso vienos ankstyviausių žemdirbių gyvenviečių – Jericho – griuvėsiai. Žmonės čia gyveno maždaug nuo IX tūkstm. pr. Kr. pradžios. Šiltas klimatas, nuolatinės van-dens atsargos leido klestėti žemdirbystei. IX ir VIII tūkstm. pr. Kr. sandūroje Jericho teritorija užėmė 1,6 hektaro. <...> Žmonės augino kviečius, miežius, medžiojo žvėris, pavyz-džiui, gazeles, o kartu laikė gyvulius mėsai ir pienui.
Mike Corbishley. Senovės pasaulis: nuo žmogaus atsiradimo iki Romos žlugimo
1. Kuriame tūkstantmetyje buvo įkurtas Jerichas?
Kas tuo metu vyko Lietuvõs teritorijoje? 2. Kokios dabartinės valstybės teritorijoje yra Jericho
griuvėsiai? 3. Atsakymą į antrą klausimą pagrįskite argumentais
iš B ir C šaltinių. Paaiškinkite, kodėl taip nuspren-dėte.
4. Kaip vadinamas istorijos laikotarpis, kai buvo įkur-tas Jerichas? Kokių dar žinote istorijos laikotarpių?
5. Remdamiesi A šaltinyje parodytais miesto griuvė-siais paaiškinkite, kokios mokslo srities atstovai ir kokių žinių gali pateikti apie Jerichą. Kokių žinote senųjų miestų kasinėjimo vietų Lietuvojè?
6. Kokios informacijos apie Jerichą sužinome iš B šaltinio?
7. Iš kokios religinės knygos B šaltinio ištrauka? 8. Kuo istoriko darbui svarbi A ir B šaltiniuose pateik-
ta informacija? 9. Kuo pirmus du šaltinius papildo C šaltinis?10. Kokios sąlygos lėmė, kad vienas pirmųjų miestų
buvo įkurtas šioje teritorijoje?
žINIOS Išsiaiškinau, ką tiria istorijos mokslas
ir kaip dirba istorikai. Susipažinau su istorijos laikotarpiu –
priešistore.
GEBĖJIMAI Išsiaiškinau, su kokiais sunkumais susiduria istorikai
tirdami praeitį. Galiu nagrinėti istorijos šaltinius ir suprantu juose
pateiktą informaciją. Gebu paaiškinti, kodėl istorikų nuomonė gali skirtis.
Amulètas, archeològinė kultūrà, Bblija, bùčius, evoliùcija, gremžtùkai, indoeuropiẽčiai, kreacionzmas, kultūrà, Madlèno kultūrà, Mesopotãmija, mezoltas, mtas, paleoltas, pirmýkščiai žmónės, Svdrų kultūrà, teòrija.
pAAIŠKINKITE SvARBIAUSIAS SĄvOKAS.
ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS
1. Kokie archeologijos radiniai yra svarbūs istori-
kui? Kodėl?
2. Paaiškinkite, kodėl vienas iš istorijos laikotarpių
vadinamas priešistore?
3. Kodėl žmogus garbino gamtos reiškinius? Įvar-
dykite tris priežastis.
4. Kokios yra dvi žmogaus kilmės teorijos?
Kuri teorija jums priimtinesnė? Kodėl?
5. Sudarykite žmogaus tobulėjimo laiko juostą ir
išvardykite svarbiausius laimėjimus. Nurody-
kite, kaip keitėsi žmogaus verslai, gyvenamieji
būstai.
6. Padiskutuokite, kokią įtaką istorijos raidai daro
asmenybės. Savo nuomonę pagrįskite konkre-
čiais pavyzdžiais.
Patarimų, kaip įsivertinti žinias ir gebėjimus, rasite virtualioje mokymosi aplinkoje klase.eduka.lt .
pASAKYKITE, KAS SvARBAUS vYKO ŠIAIS AMžIAIS (METAIS).
XIX a.XI tukstm. pr. Kr. apie XVIII a. pr. Kr.
24 25
28 29
II SKYRIUSSENOvĖS RYTAI
6. PIrMoSIoS CIVILIZACIJoSKur atsirado pirmosios civilizacijos?
7. MESoPotA-MIJoS VALStYBėS Ir JŲ GYVENtoJAIKas būdinga pirmosios civilizacijos visuomenei?
8. MESoPotA-MIJoS GYVENtoJŲ PALIKIMASKuo mums svarbus Mesopotamijos gyventojų palikimas?
9. SENoVėS EGIPto VALStYBėKaip buvo valdoma suvienyta Egipto valstybė?
10. EGIPto dIEVAI Ir tIKėJIMASKaip pasaulį suprato senovės egiptiečiai?
11. GYVENIMAS PrIE NILoKokia buvo egiptiečių kasdienybė?
12. EGIPto PALIKIMASKodėl Egipto civilizacijos palikimas yra svarbus?
13. ŽYdŲ VALStYBėS SuSIKŪrIMASKodėl mums svarbus žydų tautos palikimas?
žINIOS Sužinosite, kokie požymiai būdingi
civilizacijai.
Susipažinsite su senovės Rytų civilizacijomis.
GEBĖJIMAI Nagrinėsite pirminius ir antrinius istorijos šaltinius.
Mokysitės skaityti įvairius istorijos šaltinius, lyginti ir vertinti juose pateiktą informaciją.
Mokysitės sugrupuoti istorijos šaltinius.
Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketaiKalbėdami apie senųjų civilizacijų architektūros paminklus pirmiausia pagalvojame apie Egpto piramides. Egiptiečiai buvo puikūs statybininkai ir sumanūs architektai. Įspūdingais pastatais garsėjo ir kitos senovės Rytų civili-zacijos. Pasirinkite vieną iš senųjų civilizacijų architektūros paminklų ir padarykite jo maketą.
ISTORINIS TYRIMAS
Egpto architektūros paminklai (piramidės, šventyklos ir kt.).
Babilòno architektūros paminklai (zikuratai, deivės Ištarės vartai ir kt.).
3100 m. pr. Kr. XIII a. pr. Kr.
Mesopotamijoje susikūrė pirmoji civilizacija
IV tukstm. pr. Kr.
Faraonas Menas suvienijo Egiptą
Parašytas Hamurapio teisynas
Mozė išvadavo žydų tautą iš Egipto vergijos, atsirado judėjų religija – judaizmas
XVIII a. pr. Kr.
Šiame skyriuje sužinosite, kad pirmoji civilizacija susikūrė dabartinio Irãko teritorijoje tarp Tigro ir Eufrato upių. Nors čia gamtos sąlygos buvo palankios gyventi, žmonės turėdavo įveikti vieną sudėtingiausių gamtos reiškinių – potvynius. Tačiau ne vien gamta vertė žmones kurti civilizaciją. Nagrinėdami skyrių aiškinsitės, kas dar turėjo įtakos pokyčiams.
Susipažinsite su senovės Egiptù, žydų tautos istorija. Tyrinėsite, kodėl šių civilizacijų palikimas svarbus žmonijos istorijai. Sužinosite, kad senovės Rytuose susikūrė vieni pirmųjų pasaulio miestų, atsirado raštas, buvo parašyta Biblija, kad kalendorių, matematikos žinias, meno, technikos laimėjimus iš senųjų civilizacijų perėmė vėlesnės kartos.
Nagrinėdami skyriaus temas mokysitės skaityti pirminius ir antrinius istorijos šaltinius, analizuosite ir vertinsite juose pateiktą informaciją.
1. Pasiskirstykite į grupes ir išsirinkite konkretų tyrimo objektą. 2. Naudodamiesi įvairiais šaltiniais raskite
informacijos apie senųjų civilizacijų archi-tektūros paminklus, jų statybą ir statytojus. Apsilankykite muziejuose ir susipažinkite su parengtais miestų, pilių, dvarų maketais.
3. Sudarykite grupės darbo planą, išsiaiškinki-te, kaip pagaminti architektūros paminklo maketą, parenkite maketo brėžinį, apgal-vokite, iš kokių medžiagų gaminsite (po-pieriaus, kartono, plastiko, medienos ir kt.), pasirinkite maketo mastelį, apskaičiuokite, kiek medžiagų reikės, nutarkite, kaip darbą apipavidalinsite. Pasikonsultuokite su dai-lės ir technologijų mokytojais. Padarykite maketą.
4. Surenkite popietę ir pristatykite pasirinkto architektūros paminklo maketą klasei.
5. Įvertinkite kitus ir įsivertinkite patys.
6. Išrinkite įdomiausiai atliktą ir pristatytą darbą.
Kaip atlikti tyrimą
26 27
30
6. pIRMOSIOS CIvIlIZACIJOSKur atsirado pirmosios civilizacijos?
Svarbiausi pokyčiaiPrieš šešis tūkstančius metų ėmė kurtis pirmosios civilizacijos. Gentys jungėsi į gerai organizuotas visuomenes, statė miestus, kūrė valstybes, išrado raštą, o savo veiklą ir tarpusavio santykius nutarė grįsti įstatymais. Dėl ko ėmė kurtis civilizacijos?
Gyvenimo sąlygos pietiniuose regionuose jau buvo labai panašios į dabartines, daugėjo žmonių. Kad išsimaitintų, be medžioklės, rinkimo, žmonės ėmė verstis žemdirbyste, gyvulininkyste, pradėjo gaminti tobulesnius įrankius. Šie pokyčiai sudarė sąlygas kurtis gyvenvietėms, gyventi sėsliai.
Gyvenant didelėmis grupėmis reikėjo nustatyti bendro gyvenimo, tarpusavio bendravimo taisykles, išsirinkti vyresniuosius, kartu gintis nuo priešų. Taip pradėti kurti įstatymai, kurių privalėjo laikytis visi bendruomenės nariai. Taisykles ir įstatymus reikėjo užrašyti. Atsiradus žemdirbystei žmonės ėmė keistis savo darbo vaisiais, prekiauti. Jie turėjo užrašyti, kiek derliaus išaugino, kiek pardavė, kas kam liko skolin-gas. Todėl buvo sukurtas raštas.
Pokyčiai skatino išrasti ir susisiekimo priemonių. Juk norint mainytis, prekiauti reikėjo susisiekti su aplinkiniais. Žmonės ėmė dirbdinti pirmuosius ve-žimus, laivus.
Lotalas
Varanasis
Mučiris
Madurajus
Napata
Sotka Ko Patna
Mohendžo Daro
Mergaras
Anantangas
Harapa
ARABIJOSJŪRA
BENGALIJOSĮLANKA
Gangas
Indas
Godvaris
TIBETAS
Babilonas
Akadas
Sūzai
Ninevija
Ašūras
Maris
LagašasUrukas
Ūras
Eridu
Larsa
Nipūras
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIOJŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Sargono I valdos
1 pav. Tigro ir Eufrato upių baseinas
3 pav. Nilo užliejamos pievos 4 pav. Ìndijos pusiasalis
Norėdami suprasti gamtą ir negalėdami paaiš-kinti sudėtingų dalykų žmonės sukūrė religiją. Savo jausmus išreikšdavo piešdami, rašydami, kurdami meno dirbinius.
Kokiame regione susikūrė Mesopotãmijos
civilizacija?
Kokius įrankius žmonės naudojo
derliui nuimti?
Kaip Indo slėnio miestai buvo
apsaugoti gamtos?
būdavo labai karštos, kartais neiškrisdavo nė lašo lietaus, Nilo, Tigro ir Eufrato upės sudrėkindavo žemę: rudenį ir pavasarį jos patvindavo, užliedavo nemažus pakrančių plotus ir pamaitindavo laukus ne tik drėgme, bet ir derlingu dumblu (2, 3 pav.). Į tokią dirvą buvo galima sėti grūdus ir tikėtis dide-lio derliaus. O kad derlius vasarą nežūtų, kad per sausrą galėtų palaistyti laukus, žmonės išmoko kasti kanalus, statyti užtvankas.
Labai panašios sąlygos buvo Šiaurės Afrikoje, Nilo upės pakrantėse, ir toliau į rytus – prie Indo upės (4 pav.) dabartinėje Ìndijoje ir prie Geltono-sios upės Knijoje.
Pirmosios civilizacijosNėra bendros nuomonės, ar civilizacijos tose vie-tose, kur susidarė palankios gamtos sąlygos joms kurtis, atsirado vienu metu. Vyrauja nuomonė, kad pirmoji civilizacija susikūrė Piet Mesopotãmijoje (Tarpupyje) IV tūkstm. pr. Kr. (1 pav.).
Tigro ir Eufrato upių žemumoje, dabartinio Irãko teritorijoje, buvo puikios sąlygos žemdirbystei. Šios upės pavasarį ir rudenį apsemdavo pakrančių plotus.
Manoma, kad kiek vėliau prie Nilo upės ėmė kurtis Egpto civilizacija. Vasarą patvinęs Nilas užliedavo žemes ir jas storai užnešdavo derlingu dumblu. Tai sudarė sąlygas šiame regione plėtoti žemdirbystę. Nilo pakrantėse stūksančiuose kal-nuose buvo gausu statybinių medžiagų – akmenų, Sinajaus pusiasalyje buvo naudingų išteklių – vario rūdos.
ŠALTINIS
Utnapištis pasakoja Gilgamešui apie tvanąŠešetą dienų ir (septynetą) naktų siautėjo vėjas, tvanas; uraganas siaubė šalį. Išaušus septintajai dienai uraganas, tvanas, audra, kurie grūmėsi tartum kariuomenė, liovėsi. Nurimo jūra, nutilo uraganas, nustojo kilęs vanduo. Žvilgtelėjau, koks oras, – tvyro tyla, o visa žmonija virto moliu; lyguma susilygino su jūra. Atvėriau langą, ir šviesa nuplieskė man veidą, aš palinkau, atsisėdau ir pravirkau, mano skruostais riedėjo ašaros. Apžiūrėjau vietovę, jūros plotus... išniro sala. Ant Nisiro kalno laivas stovi; Nisiro kalnas laiko laivą ir neleidžia jam suptis... Kai išaušo septinta diena, išnešiau balandį ir paleidau jį; nulėkė balandis, apsuko ratą, vietos nebuvo, ir jis grįžo. Išnešiau kregždę ir paleidau ją; nuskrido kregždė, apsuko ratą, vietos nebuvo, ir ji grįžo. Išnešiau varną ir paleidau jį; nuskrido varnas ir pamatė, kad vanduo slūgsta; jis lesė, teršė, kranksėjo ir negrįžo.
Senovės istorijos chrestomatija. Sudarė Julija Kruškol
1. Apie kokį gamtos reiškinį rašoma šaltinyje?
2. Ar žinote kūrinių, kuriuose aprašomi panašūs gam-tos reiškiniai? Nurodykite juos.
3. Padiskutuokite. Kaip mes dabar vertiname šį reiškinį ir kaip jį galėjo vertinti žmonės, gyvenę daugiau negu prieš 5 tūkst. metų?
Gamtos sąlygosKo dar reikėjo, kad žmogus ne tik prisitaikytų prie aplinkos, bet ir keistų gamtą, savo gyvenimo sąly-gas? Kur buvo palankiausios sąlygos pirmosioms civilizacijoms kurtis? Tinkamiausios vietos apsi-gyventi bendrai, plėtoti žemdirbystę, amatus buvo tose teritorijose, kur netrūko derlingų žemių ir van-dens, vyravo šiltas klimatas.
Kad žmonės galėtų statyti namus, kurti miestus, apylinkėse turėjo būti užtektinai akmenų arba mo-lio, o kad galėtų pasigaminti įrankių – metalų. Ne-toliese turėjo būti ir miškų, nes iš medžių žmonės galėjo pasistatyti pirmuosius plaustus, laivus.
Geriausios gamtos sąlygos susidarė teritorijoje, kurią dabar vadiname Artimaisiais Rytais, tiksliau, tai teritorija, besidriekianti nuo Kaspijos jūros iki Persijos įlankos rytuose ir nuo Egėjo jūros iki Nilo vidurio vakaruose. Čia buvo šilta, vešliose pievose galėjo ganytis prijaukinti gyvuliai, upių slėniuose buvo tinkamos sąlygos žemdirbystei. Nors vasaros
2 pav. Derliaus nuėmimas Egiptè
28 29
32
7. MESOpOTAMIJOS vAlS-TYBĖS IR JŲ GYvENTOJAIKas būdinga pirmosios civilizacijos visuomenei?
Apsaugoti gamtosXX a. pradžioje archeologai Indo upės slėnyje (dabartiniame Pakistanè) atkasė miestų liekanų (5 pav.). Paaiškėjo, kad III tūkstm. pr. Kr. viduryje juose gyveno žmonės ir buvo sukūrę gana aukštą kultūrą. Šiltas klimatas, Indo vanduo ir nešamas dumblas padėjo čia gyvenančioms gentims plėtoti žemdirbystę. Be to, Himalajų kalnai, iš kurių ište-ka Indo upė, buvo natūrali apsauga nuo klajoklių. Pietuose miestus saugojo Indijos vandenynas ir Arabijos jūra. Geležies rūdos šios gentys galėjo par-sigabenti iš toliau pietuose esančių plokščiakalnių, o medžių – iš džiunglių.
Panašiai saugoma gamtos sukurtų sienų – jū- ros, kalnų ir dykumos – prie Geltonosios upės III tūkstm. pr. Kr. ėmė kurtis savita Knijos civi- lizacija (B šaltinis). Kadangi upės nešamas dumblas buvo gelsvos spalvos, ji buvo pavadinta Geltonąja.
Nors pirmosios civilizacijos – šumerų – mies- tai po kelių šimtmečių nusilpo, Mesopotãmija tapo kitų senovės valstybių ir imperijų lopšiu: čia susikūrė Akãdo valstýbė, Babilònas, Asrijos karalỹstė, o vėliau įsiviešpatavo Pèrsijos impèrija.
Babilonas
Ninevija
Ašūras
LagašasUrukas
ŪrasEridu
Nipūras
Akadas
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Nilas
EGIPTAS
KANAANAS(PALESTINA)
ASIRIJA
BABILONIJA
ŠUMERAS
Šumerų civilizacija
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imerija
Pirmoji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Antroji Babilonijos karalystė
Kuo vertėsi šumeraiApie IV tūkstm. pr. Kr. į Piet Mesopotãmiją – kraštą tarp Tigro ir Eufrato upių – ėmė keltis gyven-tojai, aplinkinių vadinti šumerais (1, 2 pav.). Jie atkeliavo iš kalnuotų vietovių kitų genčių verčiami. Savo gyvenvietėse šumerai statė dievams aukštas šventoves – zikuratùs (3 pav.). Didžiuliai pastatai sau-godavo žmones nuo potvynių, kitų puolančių genčių. Juose buvo laikomos ir maisto atsargos. Ilgai-niui gyvenvietės išsiplėtė ir tapo miestais-valstybėmis. Taip atsirado šumerų miestai: ras, Nipras, Urùkas, Lagãšas.
Aukštesnėse vietovėse šumerai kasė kanalus išdžiūvusiai žemei drėkinti. Jei nepakenkdavo dideli potvyniai, sunkus darbas atsipirk-davo gausiu derliumi. Žemdirbiai augino miežių, sezamų, iš pastarųjų spausdavo aromatingą aliejų. Ga-nyklose ganėsi avys, ožkos, asilai, stovėjo pavėsinės, apsaugodavusios gyvulius nuo deginančių saulės spindulių, upėse klegėjo žąsys ir antys.
Šumerų pirkliai krovinius ne tik plukdydavo ka-nalais – gabendavo juos ir vežimais. Svarbiu verslu tapo žuvininkystė. Gyvendami tarp pelkių ir upių 6 pav. Kinų raštas
Medis
Žmogus
Vanduo
Moteris
Arklys
Valgis
Ugnis
Metalas
Žuvis
Judėjimas
Augalas
Krituliai
1 pav. Mesopotãmijos civilizacija
3 pav. Zikuratas (rekonstrukcija) Kodėl buvo statomi ziku-
ratai?
5 pav. Mohendžo Daro (Mirusiųjų kalva) – senovinio miesto griu-vėsiai dabartiniame Pakistanè. Tai buvo vienas svarbiausių Indo slėnio miestų. Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas 1980 m.
Iš kokių medžia-gų pastatytas
miestas?
ŠALTINIS
Senovės kinų legenda Praėjo keli mėnesiai, ir į pievą, ieškodami maisto, užklydo žmonės ir sustojo apstulbę. Pakraščiais, tarytum žalios kartys, stiebiasi į dangų pupos. Dideli moliūgai geltonuoja kiek tolėliau. Lygiomis eilė-mis sugludusios auksinės kviečių varpos. Žaliuoja kanapės. Bet ypač vešliai keroja soros. Varpa į varpą. Grūdas į grūdą <...>. Žinojo žmonės ir anksčiau apie šiuos skanius vaisius ir javus. Bet anksčiau jie skendėjo žolėse, iš jų nebuvo jokio labo. Žmonės negalėjo suprasti, kur dingo piktžolės, užgožiančios žemę. Staiga prasiskleidė soros, ir jie išvydo nuosta-bų kūdikį.– Chou-czi! Chou-czi! – ėmė džiūgauti žmonės. Praminę kūdikį Karaliumi Sora, žmonės ėmė jį garbstyti ir jam tarnauti, o jis išmokė juos arti, sėti, naikinti piktžoles.
Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis
1. Kas, pasak legendos, išmokė kinus žemdirbystės?
2. Kokie augalai buvo pagrindiniai senovės kinų mityboje?
3. Paaiškinkite, kodėl kinams buvo svarbi žemdir-bystė.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Kur atsirado pirmosios civilizacijos?
2. Kokia gamtos įtaka civilizacijų kūrimuisi?
3. Kodėl pirmosios civilizacijos kūrėsi prie
didžiųjų upių?
4. Išvardykite svarbiausius civilizacijos požymius.
5. Apskaičiuokite, kiek amžių praėjo nuo tada, kai
atsirado pirmoji civilizacija, iki Lietuvõs valstybės
sukūrimo. Apsilankykite Mohendžo Daro mieste (goo.gl/TygoyO).
7 pav. Geltonoji upė (Knija)
Šumerų civilizacija
Babilonas
Ninevija
Ašūras
LagašasUrukas
ŪrasEridu
Nipūras
Akadas
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Nilas
EGIPTAS
KANAANAS(PALESTINA)
ASIRIJA
BABILONIJA
ŠUMERAS
Šumerų civilizacija
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imerija
Pirmoji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Antroji Babilonijos karalystė
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imperija
Babilonas
Ninevija
Ašūras
LagašasUrukas
ŪrasEridu
Nipūras
Akadas
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Nilas
EGIPTAS
KANAANAS(PALESTINA)
ASIRIJA
BABILONIJA
ŠUMERAS
Šumerų civilizacija
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imerija
Pirmoji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Antroji Babilonijos karalystė
Pirmoji Babilonijos karalystė
Babilonas
Ninevija
Ašūras
LagašasUrukas
ŪrasEridu
Nipūras
Akadas
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Nilas
EGIPTAS
KANAANAS(PALESTINA)
ASIRIJA
BABILONIJA
ŠUMERAS
Šumerų civilizacija
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imerija
Pirmoji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Antroji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Babilonas
Ninevija
Ašūras
LagašasUrukas
ŪrasEridu
Nipūras
Akadas
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Nilas
EGIPTAS
KANAANAS(PALESTINA)
ASIRIJA
BABILONIJA
ŠUMERAS
Šumerų civilizacija
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imerija
Pirmoji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Antroji Babilonijos karalystėAntroji Babilonijos karalystė
Babilonas
Ninevija
Ašūras
LagašasUrukas
ŪrasEridu
Nipūras
Akadas
PERSIJOS ĮLANKA
KASPIJOSJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
JUODOJI JŪRA
RAUD
ON
OJI
JŪRA
TigrasEufratas
Nilas
EGIPTAS
KANAANAS(PALESTINA)
ASIRIJA
BABILONIJA
ŠUMERAS
Šumerų civilizacija
Pirmasis Mesopotamijos suvienijimas – Akadų (Sargono I) imerija
Pirmoji Babilonijos karalystė
Asirijos imperija
Antroji Babilonijos karalystė
2 pav. Šumerų vyras ir moteris
Apibūdinkite vyro ir moters
aprangą. Kodėl šumerų apranga
mums atrodo neįprasta?
30 31
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Kuriame tūkstantmetyje susikūrė pirmoji Rytų civili-
zacija?
2. Iš kokių šaltinių sužinome, kaip suklestėjo
Mesopotãmijos civilizacija?
3. Kokiais amatais vertėsi senovės šumerai?
4. Kokie sluoksniai sudarė šumerų ir babiloniečių
visuomenę?
5. Paaiškinkite, kodėl visuomenė susiskaido į luomus.
Kaip tokia padėtis įtvirtinama ir išlaikoma?
žmonės negalėjo išsiversti be laivų. Kadangi trūko medienos, laivus surišdavo iš nendrių, meldų, du-gną išplūkdavo moliu.
Šumerų miestuose-valstybėse buvo galima sutik-ti įvairių amatininkų: puodžių, mūrininkų, pynėjų, verpėjų, audėjų, kailininkų, stiklių, odininkų, duo-nos kepėjų.
Mesopotamijos visuomenėMesopotãmijos visuomenę sudarė trys sluoksniai. Valdovai, žyniai, turtingi valdovų pavaldiniai ir pirkliai buvo aukščiausiasis sluoksnis. Žemdirbiai, žvejai, amatininkai, neturtingi pirkliai buvo viduri-nis sluoksnis ir gausiausias. Ant žemiausio laiptelio stovėjo vergai – laisvę praradę žemdirbiai, karo be-laisviai, skolininkai.
Didelę galią turėjo žyniai – žmonių ir dievų tar-pininkai. Tik jiems buvo leidžiama patekti į zikura-to viršūnę. Žyniais galėjo būti ir vyrai, ir moterys. Mesopotãmijos gyventojai garbino apie 3000 dievų (dievai buvo įsivaizduojami kaip žmonės ar gyvūnai). Vyriausiasis šumerų dievas Ãnus globojo dangų, jo sūnus Enllis – žemę, vaikaitis Eñkis – vandens gelmes. Šventyklos tviskėjo prabanga: jose stovėjo dievų statulos iš aukso, puošto brangakmeniais. Šu-merai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, manė, kad miręs žmogus tampa šešėliu ir iš mirusiųjų karalystės nieka-da negrįžta.
Šumerų visuomenėje šeimos galva buvo vyras. Žmona irgi nebuvo beteisė: ji galėjo tvarkyti savo kraitį, turėti vergų. Vaikai paveldėdavo tėvų turtą lygiomis dalimis.
Šumerai vis kariaudavo tiek su kitomis gentimis, tiek tarpusavyje. Kariai būdavo ginkluoti ietimis ir kirviais, dėvėdavo avikailio sijonus, nešiodavo šarvus. Kartais kuris nors miestas užimdavo kitus ir laikinai suvienydavo Šumèrą. Apie 2300 m. pr. Kr. Akãdo miesto karalius Sárgonas Senàsis suvienijo Mesopotãmiją į vieną valstybę. Taip atsirado viena pirmųjų pasaulyje impèrijų.
Babilono visuomenėŠumerų miestai-valstybės klestėjo tūkstantį metų, kol III tūkstm. pr. Kr. šalį užgrobė į Mesopotãmijos žemumą atklydusi didelė semitų genčių sąjunga. Atėjūnai ant Eufrato kranto supylė milžinišką kalną ir pastatė Babilòno miestą. Jį apjuosė iš plytų sumū-ryta siena su bokštais ir vartais.
Perėmę Mesopotãmijos gyventojų laimėjimus ir žinias babiloniečiai patobulino raštą, matematiką, išplėtė šumerų mitus.
4 pav. Hamurapio teisyno obelsko fragmentas. Hamurapis iš saulės dievo Šamašo gauna teisyną.
Asirai užėmė ir sugriovė Babilòną. Užkariautojai buvo negailestingi ir žiaurūs. Po kelių šimtmečių sustiprėję babiloniečiai sulygino Asrijos sostinę Ninèviją su žeme. Mesopotãmija buvo suvienyta dar kartą, tačiau neilgam. Kai Lietuvõs teritori-joje pradėjo formuotis baltų gentys, Babilòną VI a. pr. Kr. parklupdė stiprėjanti Pèrsijos impèrija.
Kodėl vaizduojama,
kad Hamurapis teisyną gauna
iš dievo?
6 pav. Asirų sukonstruota sienų griovimo mašina
Daugiau apie Mesopotãmiją žiūrėkite goo.gl/gEyxAq.
• Kokių pranašu-mų turėjo taranus naudojanti kariuo-
menė? • Su kokiais sunku-mais susidurdavo
kariai?
ŠALTINIS
Iš pasakojimo „Įstatymas“Mano tėvas buvo kalvis, vardu Enchegalas. Aš mėgdavau žiūrėti, kaip jis dideliu kūju daužo įkai-tintą metalą <...>.Bet labiausiai man patikdavo šnekučiuotis su apsi-lankančiais pas mus žmonėmis <...>.Sykį keleivis ugniaspalve barzda man paaiškino, kad jo šalyje nėra finikų, užtat auga didžiuliai me-džiai, iš kurių varva lipnios sultys. Pusę metų tenai iš dangaus krinta šalti pūkai <...>. Tada sustoja visos upės ir jomis galima važinėti ir vaikščioti. Sve-timšaliui išėjus, tėvas pratrūko juoktis: – <...> Svetimšalis laiko mus kvailiais ir pripasako-jo visokiausių nebūtų dalykų.
Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis
1. Koks tai šaltinis – pirminis ar antrinis? Kodėl taip manote?
2. Kodėl svetimšalis lankosi kalvio namuose? Koks svečio amatas?
3. Iš kokio krašto galėjo būti kilęs kalvio svečias? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
ŠALTINIS
Iš karaliaus Hamurapio teisyno§ 7. Jei žmogus perka arba paima saugoti iš žmogaus sūnaus ar iš vergo rankų be liudytojų ir sutarties arba sidabro, arba vergą, arba vergę, arba jautį, arba avį, arba asilą, arba ką kita, [tai] tasai žmogus – vagis, jį reikia nužudyti.§ 10. Jei pirkėjas neatsiveda pardavėjo ir liudytojų, prie kurių jis pirko, o dingusio daikto savininkas atsiveda liudytojus, atpažįstančius dingusį daiktą, tai pirkėjas – vagis, jį reikia nužudyti.§ 53. Jei žmogus iš tingumo nesutvirtina savo lauko užtvankos ir joje atsiranda pralauža, o vanduo apse-mia bendruomenės įdirbtą žemę, tai žmogus, kurio užtvankoje atsiranda pralauža, turi atlyginti už javus, sunaikintus dėl jo kaltės.§ 229. Jei dailidė pastato žmogui namą, bet netvirtą, tas sugriūva ir prislegia namo savininką, [tai] tą daili-dę reikia nužudyti.§ 195. Jei žmogus išdūrė akį žmogaus sūnui, tai jam reikia išdurti akį.
Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis
1. Kokiais amatais vertėsi Babilònijos gyventojai?
2. Kokios bausmės grėsė Babilònijos gyventojams už įstatymų nesilaikymą? Kokioms bausmėms jūs nepritariate?
Babilònijos karalỹstė ypač suklestėjo valdovo Hamurãpio laikais, XVIII a. pr. Kr. antroje pusėje (4 pav.). Jis suvienijo Piet Mesopotãmiją. Hamura-pio valdininkai tvarkė mokesčius, reguliavo užsienio politiką, prižiūrėjo valdovo paskirtas žemes. Apie Babilòno visuomenės santykius istorikai sužinojo iš Hamurapio teisyno (B šaltinis). Jame buvo numaty-tos bausmės už įstatymų pažeidimus. Ar bausmė bus griežta, priklausė nuo žmogaus užimamos padėties: kuo ji aukštesnė, tuo bausmė švelnesnė. Tik vieno-dą padėtį užimantiems žmonėms galiojo taisyklė „akis už akį, dantis už dantį“. Iš teisyno žinoma, kad Babilonè gyveno kelios gyventojų grupės. Tai laisvieji gyventojai, galėdavę paveldėti turtą, atvykėliai, ištiki-mi karaliui ir taip praturtėję, ir vergai. Teisyno tekstai buvo iškalti dantiraščiu akmeniniame stulpe.
Babilònas ne kartą buvo suvienijęs Mesopotã-miją. Karingi kaimynai vos ne tūkstantį metų siaubė miestą ir apylinkes, Babilònas žlugdavo ir vėl atsigau-davo, kol IX a. pr. Kr. atiteko Asrijai.
Karingieji asiraiXIX a. vid. archeologai atkasė Asrijos karalių bib- lioteką ir rado 22 tūkst. molio plytelių. Iš jų moksli-ninkai nustatė, kad asirų tauta palyginti taikiai gyveno Tigro vidurupio slėniuose, vertėsi gyvulininkyste ir prekyba. Tačiau laikui bėgant pradėjo rengti sėkmingus karo žygius į kitas valstybes.
Asirų valdovai turėjo samdomų karių armiją ir pir-mieji sukonstravo taranùs (6 pav.). Samdinių kariuo-menei išlaikyti reikėjo daug pinigų, tad asirų valdovai kariavo ne tik su Mesopotãmijos, bet ir su Finkijos, Egpto miestais.
32 33
36 37
8. MESOpOTAMIJOS GYvENTOJŲ pAlIKIMASKuo mums svarbus Mesopotamijos gyventojų palikimas?
1 pav. Pasaulio stebuklas – kabantieji Semiramidės sodai
2 pav. Babilono miestas
3 pav. Bãbelio bokšto griūtis
Šumerai apie 3500 m. pr. Kr. sukūrė raštą. Šis išradimas žymi istorijos mokslo pradžią. Jie pirmieji pasaulyje pradėjo steigti mokyklas – „lentelių na-mus“. Kasdien į jas skubėdavo turtingų tėvų ir žynių vaikai. Mokyklose nusmailinta nendre drėgnose molio plytelėse jie mokydavosi braižyti ženklus. Drausmę mokyklose palaikydavo „rykštės meistrai“.
Šumerai vieni pirmųjų ant molio plytelių pra-dėjo rašyti rišlius tekstus. Tai liudija ir vėlesniais laikais klestėjęs asirų miestas Ninèvija, jis garsėjo milžiniška molio plytelių biblioteka.
Visais laikais žmonės bijojo ligų ir negandų. Me-sopotamiečiai manė, kad ligas sukelia nematomos būtybės. Ligoniai būdavo gydomi vaistais, pagamin-tais dažniausiai iš augalų. Šumerų sveikatos dievo simbolis – dvi susivijusios gyvatės. Vėliau šį simbolį perėmė graikai.
Mesopotãmijoje trūko įvairių žaliavų, ypač me-talų. Tai skatino šumerus eksperimentuoti. Jiems pavyko sulydyti varį su alavu ir gauti bronzą.
rašto raida Net 95 proc. rastų dantiraščio plytelių – ūkinės veiklos aprašymai. Tad galima daryti išvadą, kad raštą tobulino šumerų mokesčių rinkėjai norėdami suskaičiuoti, kiek ir kas privalo sumokėti mokesčių, išmatuoti laukus, sudaryti gyventojų turto sąrašą.
4 pav. Dantiraštis
Babilonè miesto globėjui dievui Mardukui buvo pastatytas zikuratas. Manoma, kad jis buvo apie 90 metrų aukščio. Kalno viršūnėje stovėjo šventykla ir auksinė šio dievo statula. Iki mūsų dienų zikuratas neišliko, jį sugriovė į miestą įsiveržę persai.
Biblijoje pasakojama, kad Babilòno gyventojai buvę labai išdidūs ir turtingi, jie ėmę statyti dangų siekiantį bokštą. Pasak legendos, nenorėdamas, kad žmonės būtų vieningi, Dievas sumaišęs jų kalbas. Tad negalėdami susikalbėti žmonės bokšto nebai-gę, jis sugriuvęs (3 pav.).
Kodėl toks raštas buvo vadinamas
dantiraščiu?
Apibūdinkite statinio
konstrukciją.
Civilizacija ir miestaiŠumerai dar 7500 m. pr. Kr. ėmė auginti javus ir veisti naminius gyvulius. Darbštūs žemdirbiai išmo-ko drėkinti žemę, tad sulaukdavo gausaus derliaus. Nemažai šumerų užsiimdavo amatais ir įsikurda-vo gyvenvietėse. Šios plėtėsi ir laikui bėgant virto miestais. Juose pamažu susiformavo dvi gyventojų grupės: vieni gamindavo prekes, kiti jomis prekiau-davo. Kad mieste nekiltų kivirčų, iš įtakingiausiųjų būdavo renkami valdytojai. Valdžią paveldėdavo jų vaikai. Taip susiformavo dinãstinis valdymas ir miestai tapo miestais-valstybėmis. Didžiausi Šumèro miestai – ras, Urùkas, Lagãšas, Nipras – varžėsi dėl įtakos.
Mesopotãmijos lygumose buvo daug statybinės medžiagos – molio. Sumanūs šumerai iš molio ir nendrių gamindavo plytas, jas išdžiovindavo saulė-je. Turtingieji statydavosi namus iš tvirtesnių ply- tų – molio ir sakų mišinio. Miestus juosiančios ply-tų sienos saugojo gyventojus nuo puolančių priešų.
Atskirais laikotarpiais Šumèro miestuose, pa-vyzdžiui, Babilonè, gyveno beveik pusė milijono žmonių. Šio miesto didybę aprašė graikų istorikas Herodotas. Miestas svečius žavėjo kabančiaisiais Semiramidės sodais (1 pav.). Pasakojama, kad šį 25 metrų aukštyje žydintį gėlių ir medžių rojų ka-ralius Nabuchodonosaras II sukūrė savo žmonai princesei Amitei, besiilginčiai kalnuotos ir žalios tėvynės Pèrsijos kalnuose.
Molio plytelėse jie įspausdavo avių, ožkų, grūdų ir kitas piktogramàs. Bėgant šimtmečiams raštas buvo supaprastintas ir pavadintas dantiraščiu (4 pav.). Keli danteliai sudarė ženklą, jis reiškė visą žodį arba skiemenį. Ilgainiui šis raštas buvo užmirš-tas. Tik XIX a. mokslininkams pavyko jį perskaityti.
Kam šumerai pritaikė išradimusŠumerų amatininkai pirmieji pradėjo žiesti puodus. Vėliau žiedžiamąjį ratą apvertę išrado ratą. Šis išra-dimas padėjo prekybai. Į miestus dardėdavo jaučių, neretai ir asilų traukiami vežimai. Karo vežimai (5 pav.) gabendavo karius į nesibaigiančius grobia-muosius žygius, kad padidintų valstybės pajamas.
Prekybai ir mokslui reikėjo vienodų svorio, laiko, atstumo matavimo vienetų. Šumerai sukūrė šešiasde-šimtainę skaičiavimo sistemą, jie pirmieji valandas ir minutes pradėjo skirstyti į šešiasdešimt dalių. Šumerų matematikai apskritimą padalijo į 360 laips-nių. Skaičiuodami dienas Mesopotãmijos žyniai padalijo metus į dvylika Mėnulio fazių, mėnesį į ke-turias savaites, savaitę į septynias paras. Taip atsirado kalendorius.
Kaip buvo įtvirtintas Babilòno miestas?
Saulė
Dievas, dangus
Kalnai
Žmogus
Jautis
Žuvis
3500 m. pr. Kr.
2500 m. pr. Kr.
700 m. pr. Kr.
500 m. pr. Kr.
Ko žmonės siekė statydami tokį
bokštą?
Kodėl aukštai ant stogų augan-
tys augalai, to laikotarpio žmonių manymu, prilygo
stebuklui?
1.
2.
3.
4.
5.
6.
34 35
5 pav. Šumerų kariai
9. SENOvĖS EGIpTO vAlSTYBĖKaip buvo valdoma suvienyta Egipto valstybė?
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
7 pav. Akmeninis Babilòno žemėlapis
6 pav. Gilgamešas kovoja su liūtu
Kodėl babilonie-čiai žemėlapio
centre pavaizdavo Babilòno miestą?
1 pav. Senovės Egptas
Mokesčių rinkėjams ir teisėjams reikėjo patvirtin-ti dokumentus, tad babiloniečiai pirmieji ėmė nau-doti antspaudus.
Šumerai – astronòmijos mokslo pradininkai. Gie-dromis naktimis tyrinėdami dangų jie sukaupė daug žinių apie jo kūnų judėjimą, gebėdavo apskaičiuoti, kada vėl pasirodys viena ar kita žvaigždė, kada bus Saulės ar Mėnulio užtemimas. Astrològijos šaknys taip pat glūdi Babilonè.
Babiloniečiai nubraižė žemėlapį ir jo centre pa-vaizdavo Babilòno miestą (7 pav.). Manoma, kad tai pirmasis pasaulyje žemėlapis.
Apie šumerų gyvenimą, tarpusavio santykius, religiją daug sužinome iš Gilgamešo èpo (6 pav.). Tai vienas seniausių grožinės literatūros kūrinių pasaulyje.
Kokias Gilgamešo savybes siekiama
atskleisti vaiz-duojant jo kovą
su liūtu?
Kas lėmė, kad senovės Egiptè buvo sukurta gerai organizuota valstybė? Svarbus vaidmuo teko gamtai. Pasibaigus Nilo potvyniui laukus per trumpą laiką, kol jie neišdžiūdavo, reikėdavo paruošti sėjai: įrengti ir sutvirtinti pylimus, dámbas, išvalyti drėkinimo kanalus ir iškasti naujų. Žmonių įrankiai buvo primi-tyvūs: kirtikliai, kapliai, iš nendrių nupinti krepšiai.
ŠALTINIS
Dar įdėmiau patyrinėję, pastebėsime keistą dalyką: po tų žiaurių kovų lieka daug negyvėlių ir sužeistų-jų, bet tarp jų nė vieno asiro. Pagyrų ir propagan-dos menas anais tolimais laikais buvo gerai ištobu-lintas. Matyt, reikėtų atidžiau vertinti asirus. Gal ir juos veikė senasis prietaras <...> – tikėjimas, kad atvaizdas nėra vien tik atvaizdas. Gal dėl kokios panašios priežasties jie nenorėjo vaizduoti sužeistų asirų.
E. H. Gombrich. Meno istorija
1. Ką šis šaltinis sako apie Mesopotãmijos gyventojų tarpusavio santykius?
2. Kodėl išlikusiuose senovės atvaizduose asirai ne-vaizdavo sužeistų ar žuvusių savo karių?
3. Paaiškinkite, kas yra propagandinis karas. Koks jis mūsų laikais?
ŠALTINIS
Mesopotãmijos <...> menas mums žinomas ne taip gerai kaip Egpto. Iš dalies tai atsitiktinumas. Šiuose slėniuose nebuvo skaldomo akmens, ir daugelis pas-tatų buvo statomi iš degtų plytų <...>. Netgi akmens skulptūrų čia mažai. <...> Pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad šios tautos, ne taip kaip egiptiečiai, nemanė, jog žmogaus kūnas ir jo pavidalas turi būti išsaugoti, kad siela ir po mirties galėtų gyventi.
E. H. Gombrich. Meno istorija
1. Kodėl mažai žinome apie Mesopotãmijos meną?
2. Kuo skyrėsi Egpto ir Mesopotãmijos gyventojų įsivaizdavimas apie pomirtinį gyvenimą?
3. Informacijos šaltiniuose raskite, kuriuose Euròpos muziejuose sukaupta daugiausia Mesopotãmijos meno kūrinių. Kodėl?
ŠALTINIS
Didžioji Egpto dalis yra Šiaurės Afrikoje, šiai šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis – pietvakarių Azijos dalis. Karas – Egpto sostinė. Šalies plotas – daugiau negu milijonas kvadratinių kilometrų, tačiau net 90 procentų egiptiečių (80–82 mln.) gyvena siaurame (20–30 km pločio) derlingos žemės ruože, Nilo upės slėnyje. Pietuose, kur Nilo pakrantės kalnuotesnės, derlingos žemės ruožas dar susiaurėja. Į rytus nuo Nilo slėnio driekiasi Ara-bijos dykuma, apsupta kalnų grandinės. Į vakarus nuo Nilo slėnio plyti Libijos dykuma (ji užima du trečdalius šalies teritorijos). Šiaurėje Egptą skalau-ja Viduržemio, rytuose – Raudonoji jūros. Egpto klimatas – karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemą.
www.delfi.lt
1. Palyginkite žiniasklaidos pranešimą ir vadovėlio tekstą. Ar per tūkstančius metų pasikeitė Egpto gamta?
2. Ar šių dienų Egptą galime laikyti jūrine valstybe? Atsakymą pagrįskite.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS1. Kodėl buvo sukurtas raštas?2. Pateikite pavyzdžių, kam Mesopotãmijos gyventojai naudojo molį.3. Kuo panašūs ir kuo skiriasi Mesopotãmijos ir dabar-tiniai miestai?4. Nurodykite, kuriuos Mesopotãmijos civilizacijos laimėjimus pritaikome dabartiniais laikais.5. Naudodamiesi informacijos šaltiniais raskite, kaip savo kūriniuose Babilòno (Mesopotãmijos) vaizdi-nius panaudojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (goo.gl/wVcPDt).
Valstybės sukūrimasDerlinga Nilo pakrančių žemė išaugindavo gausų derlių, todėl vietos gentys dažnai kariaudavo, pul-dinėdavo vienos kitas: laimėtojai užimdavo pralai-mėjusiųjų žemes, o vadai nugalėtojai tapdavo kelių genčių valdovais. Ilgainiui Nilo slėnyje susikūrė dvi didelės karalystės: Nilo deltoje – Žemutnio Egpto karalỹstė, pietuose – Aukštutnio Egpto karalỹstė.
Apie 3100 m. pr. Kr. faraonas Mènas suvienijo abi karalystes į vieną valstybę ir įkūrė sostinę Mefį (1 pav.). Egpto valdovai buvo vadinami faraonais (egiptiečių kalba faraonas reiškė „didysis namas“).
Kokiame geogra-finiame regione susikūrė Egpto
valstybė?
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės
Memfis
Tėbai(Luksoras,Karnakas)
Achetatonas
Karaliųslėnis
Giza
RAUDONOJIJŪRA
VIDURŽEMIO JŪRA
Nilas
AUKŠTUTINISEGIPTAS
ŽEMUTINISEGIPTAS
NUBIJA
LIBIJOSDYKUMA
ARABIJOS D
YKUM
A
SINAJAUSPUSIASALIS
Senoji karalystė
Vidurinė karalystė
Naujoji karalystė
Sostinės
Miestai
Piramidės36 37
40 41
apie nepaprastai ilgą kai kurių faraonų valdymo laikotarpį ar ilgai gyvenusius didikus. Vaikai greitai subręsdavo, dvylikos metų sulaukęs berniukas bū-davo laikomas vyru. Žemdirbių ir amatininkų įpėdi-niai turėdavo mokytis tėvų amato. Tik diduomenės sūnūs nuo mažens mokydavosi rašyti, skaičiuoti, įgydavo karybos žinių.
KaimynaiNilo pietuose, prie jo slenksčių buvo įsikūrusi Nù-bijos karalỹstė – afrikiečių valstybė. Jos ir Egpto santykiai buvo permainingi, valstybės dažnai ka-riaudavo (4 pav.). Apie I tūkstm. pr. Kr. Egptas užkariavo Nùbiją ir privertė mokėti duoklę.
Egptas palaikė glaudžius ryšius su Srijos, Palestnos žemių valstybėmis. Ilgainiui jos taip pat buvo priverstos Egptui mokėti duoklę.
Egptą dažnai puldinėdavo libiai, afrikiečių gen-tys, gyvenančios į vakarus nuo Sacharos dykumos. Geografinė padėtis – dykuma, Viduržemio jūra šiaurėje ir kalnai pietuose – vis dėlto padėjo Egp-tui apsisaugoti nuo priešų. Per keletą tūkstančių metų jis tik kartą buvo nukariautas priešų. II tūkstm. pr. Kr. į Egptą įsiveržė klajoklių hiksų gentys. Hiksai užėmė Egptą, jų vadai netgi tapo faraonais, tačiau užpuolikų buvo nedaug ir ilgainiui jie susimaišė su egiptiečiais.
Paskutiniu senovės Egpto gyvavimo tūkstant-mečiu valstybės raida sulėtėjo. Aplinkinės tautos įrankius, ginklus jau kaldavo iš geležies, o egiptiečiai ir toliau naudojo bronzą. Buvo vis sunkiau pasiprie-šinti kaimynams. VI a. pr. Kr. Egptą užkariavo per-sai, o IV a. pr. Kr. – Aleksandras Didysis.
5 pav. Nilo pakrantė
3 pav. Faraonų skulptūros Abu Simbelo šventykloje
Apibūdinkite senovės egiptie-
čių ginkluotę.
4 pav. Egiptiečių karo vežimas
2 pav. Kapo freskoje vaizduojami ūkio darbai
ŠALTINIS
Iš Aukštutinio Egipto viršininko pasakojimo Kai buvau rūmų tarnautojas ir faraono sandalų nešiotojas, jo didenybė girdavo mane už budrumą, apsaugą, kuria rūpindavausi stovyklavietėje, labiau negu kurį kitą pareigūną, labiau negu kurį kitą didi-ką, labiau negu kurį kitą savo tarną. <…> Aš buvau jam labai tinkamas Aukštutnio Egpto viršininkas, tad ten niekas nieko neskriaudė. Atlikdavau visus darbus, apdėjau mokesčiais visus, ką tik reikėjo, rūmų naudai. <…> Aš ėjau viršininko pareigas pavyzdingai čia, Aukštutniame Egiptè. <…> Aš dariau viską taip puikiai, kad jo didenybė mane gyrė.
Senovės istorijos chrestomatija. Sudarė Julija Kruškol
1. Remdamiesi šaltinio tekstu nurodykite, kokių par-eigų turėjo Aukštutnio Egpto viršininkas.
2. Už kokias savybes faraonas girdavo pareigūną?
3. Kaip pats pareigūnas vertino savo darbą? Paaiš-kinkite, kas lėmė tokį savęs vertinimą.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1. Kada ir kas suvienijo Egpto valstybę?
2. Paaiškinkite, kodėl Egpto valstybė susikūrė
prie Nilo.
3. Kaip buvo valdoma ši valstybė?
4. Remdamiesi tekstu paaiškinkite, kodėl Egpto farao-
nai buvo laikomi dievais.
5. Kodėl per tūkstančius metų Egptas buvo užkariau-
tas tik keletą kartų?
Kaip jausdavosi žmogus stovėda-
mas šalia tokių skulptūrų?
Kokie ūkio darbai vaizduoja-
mi freskoje?
Remdamiesi įvairiais šaltiniais ir „Google“ paieškos sistema raskite informacijos apie Egpto faraonus. Apie vieną faraoną parenkite norimos formos pranešimą.
Kad darbai būtų atlikti laiku, reikėdavo skubiai suburti visus žmones ir jiems sumaniai vadovauti. Senovės Egpto valstybės teritorija apėmė Nilo slėnį su delta – apie 40 tūkst. kvadratinių kilometrų (tai daugiau negu pusė Lietuvõs teritorijos). Nilo slėnis driekėsi kelis šimtus kilometrų: vienur plotis siekė kelias dešimtis kilometrų, kitur – vos keletą. Tokiai valstybei valdyti reikėjo išmintingų vadovų ir daug valdininkų.
Egipto valdymasEgiptiečiai manė, kad valdovai yra dievai (3 pav.). Faraonas, jų įsitikinimu, buvo saulės dievo Ra sūnus, vandenų valdovas, gebantis sukelti lietų arba jį sulai-kyti. Jis kaip dievas galįs valdyti ir Nilo tėkmę (B šaltinis).
Dar III a. pr. Kr. žynys Manetonas parašė Egpto istoriją. Iš jos sužinome, kad per kelis tūkstančius metų šalį valdė net 30 dinastijų.
Faraonas duodavo įsakymus visiems valstybės gyventojams. Jis nurodydavo, kada ir ką žmonės turi dirbti, kokius augalus sėti ir sodinti, kur statyti pira-mides, rūmus ar šventyklas, kada mokėti mokesčius, kariauti (2 pav.). Kaip vykdomi įsakymai, prižiūrėda-vo gausybė valstybės pareigūnų. Svarbiausi iš jų – vizriai. Jie gaudavo nurodymų iš faraono ir paskirs-tydavo užduotis. Be vizirių, faraonui tarnaudavo ir daugiau pareigūnų, kaip antai iždo saugotojai, rūpin-davęsi, kaip surinkti mokesčius ir duoklę, paskirstyti karo grobį, aruodų prižiūrėtojai, atsakingi už derliaus nuėmimą ir saugojimą, statybos darbų prižiūrėtojai, karaliaus raštvedys, kariuomenės vadas ir kiti. Visi tarnautojai turėjo mokėti skaityti ir rašyti.
Archeologų rasti raštai, piešiniai, freskos rodo, kad visus faraono, kitų pareigūnų nurodymus, ata-skaitas užrašydavo raštininkai. Jie rašydavo ir laiš-kus, teisės aktus. Iki šių dienų išliko matematikos, astronomijos, medicinos įrašų, literatūros kūrinių.
Visa šalis buvo padalyta į administracinius viene-tus – nomus. Kiekvieną jų valdė faraono paskirtas valdytojas, jis perduodavo įsakymus pavaldiniams. Egptą valdė ne tik vyrai. Būta ir faraonių. Štai farao-nė Hačepsutà valdė net 21 metus!
Vidutinė egiptiečio gyvenimo trukmė buvo vos trisdešimt šešeri metai, tiesa, yra išlikę duomenų
38 39
43
1 pav. Ra – saulės dievas, vienas svarbiausių dievų, dievas kūrė-jas. Šventasis Ra gyvūnas – sakalas, todėl šis dievas vaizduoja-mas su sakalo galva ir saulės disku.
2 pav. Deivė Nuta
10. EGIpTO dIEvAI IR TIKĖJIMASKaip pasaulį suprato senovės egiptiečiai?
Ozyris tapo mirusiųjų karalystės teisėju. Su Ozy- rio kultu susijęs paprotys balzamuoti kūną ir jį iš-saugoti pomirtiniam gyvenimui.
Egpto gyventojai tikėjo, kad Ozyris valdo pože-mio karalystę, kurioje maisto ir vandens yra gerokai daugiau negu žemėje. Mirusieji, patekę į Ozyrio ka-ralystę, galėdavo sočiai maitintis, turtingai gyventi ir patirti didesnę laimę negu žemėje. Tačiau ne visi galėjo ten pakliūti – mirusieji pirmiausia turėjo stoti prieš dievo Ozyrio teismą. Į palaimingą pomirtinį gyvenimą jis įleisdavo tik teisingus, padorius žmo-nes. Iš šio ir kitų mitų matyti, kokios vertybės buvo svarbios senovės egiptiečiams, kokį elgesį jie laikė tinkamu, o kokį smerkė (B šaltinis).
Egiptiečiai manė, kad ir žmonės, ir gyvūnai turi sielą, vadinamą Ka. Siela, jų manymu, patekdavo į kūną žmogui gimus ir likdavo su juo jam mirus. To-dėl žmonės buvo įsitikinę, kad kūnus reikia išsaugo-ti ir paruošti pomirtiniam gyvenimui.
MumijosFantastinėse knygose ar kino filmuose neretai vaiz-duojamos paslaptingos mùmijos (4 pav.). Senovės egiptiečiai tikėjo, kad jos atgyja: esą jeigu prisikėlė dievas Ozyris, gali prisikelti ir mirusysis.
Kaip kūnas būdavo balzamuojamas? Iš jo pir-miausia pašalindavo vidaus organus, kūną kruopš-čiai išvalydavo ir išmirkydavo druskos tirpale. Paskui įtrindavo kvapiaisiais aliejais ir įvyniodavo į linines drobes. Mumiją paguldydavo į kūno pavida-lo karstą – sarkofagą (3 pav.), padarytą iš akmens arba medžio. Mirusiojo balzamavimas buvo labai sudėtingas darbas, todėl neretai užtrukdavo net 70 dienų. Šis paprotys gyvavo daugiau negu tris tūkstančius metų.
3 pav. Sarkofagas
4 pav. Mumija
Gausybė dievų Egiptiečiai, negalėdami suvokti gamtos paslapčių, įvairiems reiškiniams paaiškinti sukūrė dievus. Jų gar-binta beveik 2 tūkstančiai. Dievai buvo vaizduojami esą žmogaus kūno ir su gyvūno (pavyzdžiui, avino, sakalo) galva arba su žmogaus galva ir gyvūno kūnu.
Archeologai senovės Egpto kapavietėse, šven-tyklose randa daug gyvūnų atvaizdų, statulėlių, amuletų. Tad galima manyti, kad egiptiečiai garbi-no gyvūnus, juos siejo su nesuprantamais gamtos reiškiniais. Jie tikėjo, kad gyvūnai turi sielą ir jiems nugaišus ji atgimsta kitame pasaulyje. Ypač garbin-tas jautis. Jį egiptiečiai siejo su dievu Apiu. Mote-riškumą ir motinystę įkūnijo meilės ir linksmybės deivė Hator. Ji laikyta ir menų globėja. Deivė Bas-tet, moteris katės galva, buvo egiptiečių džiaugsmo ir pramogų deivė, moterų, kačių globėja. Nilą ir jo teikiamas gėrybes simbolizavo dievas Sebekas, vaiz-duotas kaip žmogus su krokodilo galva arba kaip krokodilas. Dievas Horas, sakalas arba žmogus su sakalo galva, buvo tamsos nugalėtojas. Juk sakalas mato ne tik dieną, jo žvilgsnis aštrus ir naktį!
dievai ir vertybėsEgiptiečiai manė, kad dievai, kaip ir žmonės, turi šeimas. Iš gausybės dievų jie išskyrė keletą svar-biausių. Vienas iš jų – saulės dievas Ra (1 pav.). Egiptiečiai tikėjo, kad dieną Ra keliauja dangaus skliautu, vakare miršta ir patenka į pomirtinį pa-saulį, o ryte atgimsta. Deivė Nuta (2 pav.) globojo dangų, dievas Gebas – žemę. Oro dievas Šu atskyrė žemę nuo dangaus. Dangaus deivė ir žemės dievas susilaukė sūnaus Ozyrio. Pastarasis buvo egiptiečių derlingumo, vaisingumo dievas, pomirtinio pasau-lio valdovas. Pasak egiptiečių mito, pavydus brolis Setas užmušęs Ozyrį, jo kūną sukapojęs į gabalėlius ir išmėtęs po visą Egptą. Ozyrio žmona Izidė surin-kusi visus gabalėlius, surišusi juos lino juostomis ir vyrą atgaivinusi.
Kodėl taip vaizduojamas
dievas Ra?
Kas pavaiz- duota ant
sarkofago?
5 pav. Egpto piramidės ir sfinksas
ŠALTINIS
Bendra Begijos ir Egpto archeologų ekspedici-ja aptiko vieno iš dvariškių, gyvenusio pirmuoju senovės Egpto istorijos laikotarpiu (2181–2055 m. pr. Kr.), kapavietę. Al Minjos provincijoje aptiktas unikalus radinys – viena geriausiai išsi-laikiusių senovės Egpto kapaviečių. Per daugiau negu keturis tūkstančius metų plėšikams nepavyko jos rasti. Tai žmogaus, vardu Chenu, kuris faraono rūmuose greičiausiai buvo atsakingas už religinius klausimus, amžinojo poilsio vieta. Be sarkofago su nepaliesta Chenu mumija, kapavietėje rasta plytų gamintojų, alų darančių ir javus kuliančių moterų statulų. Kapavietę puošia nedidelis paminklas pa-čiam „ištikimiausiam draugui“.
www.delfi.lt
1. Kaip vadinamas kapavietėje rastas žmogaus kūnas?
2. Kuriame amžiuje buvo įrengta kapavietė?
3. Kokių papildomų žinių suteikia kapavietėje rastos statulos?
Kaip būdavo balzamuojami
mirusieji?
Kodėl iš Septynių pasaulio stebuklų
išliko tik Egpto piramidės?
40 41
Piramidės ir šventyklosŽmogui, kad būtų tinkamai pasirengęs pomirti-niam gyvenimui, reikėjo ne tik išsaugoto kūno, bet ir namų, daiktų, maisto. Todėl kapavietės būdavo įrengiamos kaip namai. Ypač rūpestingai pomirti-niam gyvenimui ruošdavosi faraonai.
Apie 2700 m. pr. Kr. pradėtos statyti pirami-dės (5 pav.). Jų gausu netoli Mefio – pirmosios senovės Egpto sostinės. Šiandien ši vietovė, nuo dabartinės Egpto sostinės Karo nutolusi vos keletą dešimčių kilometrų, vadinama al Gizos nekropoliu.
Viena didžiausių yra faraono Cheòpso piramidė. Jos aukštis 146 metrai, o kiekvienos kraštinės ilgis 232 metrai. Piramides statydavo iš tašyto akmens luitų, jų atsigabendavo iš skaldyklų dykumoje. Cheòpso piramidei reikėjo net 2 mln. 300 tūkst. to-kių luitų. Piramidėje į vieną patalpą padėdavo farao-no karstą, kitose prikraudavo daiktų, maisto, kartais balzamuotų gyvūnų, kurių žmogui galėtų prireikti pomirtiniame gyvenime (A šaltinis).
Per karus ir neramumus piramides vis išplėšdavo, todėl vėliau faraonams kapus iškirsdavo uolose. Iki šių dienų išlikusi tokia faraonų laidojimo vieta netoli Egpto miesto Tėbų vadinama Karalių slėniu.
Kiti turtingieji įsirengdavo gerokai kuklesnius kapus.
Egiptiečiai statydavo dievams didingas šventy-klas (6 pav.). Žyniai – dievų tarnai – į šventyklas atnešdavo maisto, kitų gėrybių ir išdėliodavo prie-šais dievų paveikslus manydami, kad taip pamaitins dievų sielas. Žmonės tikėjo, kad būdami nuolankūs sulauks dievų malonės, kaip antai gausesnio der-liaus, didesnio gyvulių prieauglio, pagalbos ištikus nelaimei.
Pažiūrėkite, kaip atrodė faraono kapavietė oloje(goo.gl/Do5Z01).
ŠALTINIS
Iš pasakojimo apie SinuhetąSinuhetas parkrito. Jo kūnas krūpčiojo nuo raudos.– Būk maloningas man, – kalbėjo jis, pripuolęs pasiuntiniui prie kojų. – Pasakyk Kilniajam Dievui, kad aš per neišmanymą sužinojau rūmų paslaptį, bet nusinešiau ją pas beduinus*, tad niekas nepatyrė nelaimių.– Kilnusis Dieve gailestingas! – tarė pasiuntinys, keldamas senuką. – Jis pamirš tavo kaltę, jeigu padėsi man grįžti į Egptą <...>.
Senovės istorijos skaitiniai. Sudarė Aleksandras Nemirovskis.
*Beduinai – klajoklių gentis. 1. Kodėl Sinuhetas bijojo užrūstinti dievą?
2. Ką šis tekstas sako apie Egpto žmonių religiją?
3. Pasidomėkite, kokiame kūrinyje aprašomas Sinuhe-tas. Ar šis kūrinys išverstas į lietuvių kalbą?
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS1. Ar egiptiečiai turėjo svarbiausią dievą? Atsakymą pagrįskite.2. Kaip egiptiečiai vaizdavo savo dievus?3. Ko mes galime pasimokyti iš mito apie dievą Ozyrį?
4. Kodėl egiptiečiai balzamuodavo mirusiųjų kūnus?
5. Paaiškinkite, kodėl vėlesniais laikais Egpto pirami-dės ėmė vilioti įvairių šalių plėšikus.
6 pav. Deivės Hator šventykloje
AAgorà – svarbiausia senovės Grakijos miestų aikštė su šventyklomis, turgaviete, valstybinėmis įstaigomis.Áisčiai (vakarų baltai) – pirmą kartą juos paminėjo Tacitas 98 m. veikale „Germanija“. Jis aprašė prie Báltijos jros gyvenusias, gintarą rinkusias ir juo prekiavusias gentis. Aisčių terminu apibūdinami vakarų baltai.Akvedùkas – romėniškas statinys, vandentiekis, kurio antžeminės dalys neretai būdavo iškeltos ant arkinių tiltų.Akvilja – Ròmos impèrijos laikais stambus gintaro apdirbimo centras Apeninų pusiasalio šiaurinėje dalyje, prie Adrijos jūros.Amazònės – mitinė moterų kariūnių tauta, graikų įsivaizdavimu, gyve-nusi prie Juodosios jūros.Amfiteãtras – ovalo formos romėniškas statinys, skirtas gladiatorių kovoms ir žvėrių medžioklėms rengti. Jo viduryje įrengta aikštė vadina-ma arena.Ámfora – senovės Grakijoje ir Ròmoje paplitęs molinis indas su dviem ąsomis aliejui, vynui laikyti.Amulètas – nedidelis žmonių nešiojamas daiktas, tariamai turintis ma-giškos galios, saugantis nuo nelaimių.Apaštala – dvylika pirmųjų Jėzaus Kristaus pasirinktų mokinių, kuriuos Jis siuntė skelbti pasauliui apie save ir savo mokymą.Apolòno šventyklà Dèlfuose – garsiausia pranašysčių vieta Centrnėje Grakijoje, Parnaso kalno papėdėje. Graikai manė, kad Delfai yra Žemės centras.Archeològinė kultūrà – tai tam tikro laikotarpio reliktų (gyvenviečių, laidojimo paminklų ar atskirų objektų) visuma, pasižyminti bendromis savybėmis ir sutelktai pasitaikanti apibrėžtoje teritorijoje.Aristokrãtija – valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso privilegi-juotam visuomenės sluoksniui.Asimiliãcija – vienos tautos susiliejimas su kita perimant šios kultūrą, papročius, kalbą.Astrològija – Babilonè II tūkstm. pr. Kr. susiformavęs mokymas apie tai, kad dangaus kūnų judėjimas ir žmonių gyvenimas yra susiję.Astronòmija – visatos sandaros ir raidos mokslas. Atribùtas – skiriamasis daiktas, ženklas, požymis.
BBáltai – grupė indoeuropietiškos kilties tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminiškomis kalbomis (pvz., prūsų, lietuvių, latvių), sudaran-čiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos atšaką.Bazlika – teismams, prekybai ir verslui skirtas romėniškas pastatas su kolonomis viduje. Vėliau krikščionys, nusižiūrėję į bazilikas, ėmė statyti panašias bažnyčias.Bblija – krikščionių Šventasis Raštas.Bùčius – iš vytelių pintas krepšys žuvims gaudyti.
dDámba – pylimas, užtvanka, kranto sutvirtinimas.Dekalògas – Dešimt Dievo įsakymų.Denãrijus – senovės Ròmos nedidelė sidabrinė moneta, sverianti 3–4,5 g.Diasporà – tautos dalis, gyvenanti ne savo valstybėje.Didỹsis taut kráustymasis – IV–VII a. vykęs barbarų genčių verži-masis į Ròmos impèriją ir su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje. Didžióji áisčių migrãcija – I a. antroje pusėje prasidėjęs ir VI a. pabai-goje ar VII a. pradžioje pasibaigęs naujų aisčių kultūrų kūrimosi ir kėli-mosi į naujas gyvenamas vietas laikotarpis. Migracijai įtaką darė Didžiojo tautų kraustymosi įvykiai: gotų, hunų, alanų ir avarų, o vėliau ir slavų migracijos.Didžióji Grakija – Piet Itãlija ir Sicilija, kur nuo seno buvo įsikūrusios kolonijos.Diktatūrà – valdymo forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno žmogaus rankose.Dinãstija – tos pačios giminės valdovai.Dramà – literatūros veikalas, skirtas vaidinti scenoje, spektaklis.
EEltas – rinktinė visuomenės dalis, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš kitų.Ѐpas – didelės apimties, dažniausiai eiliuotas istorinės ar mitologinės tematikos kūrinys.Etrùskai – tauta, gyvenusi į šiaurę nuo Ròmos.Evoliùcija – laipsniškas gamtos ir visuomenės kitimas; žmogaus išsivys-tymo iš žemesniųjų gyvūnų teorija.
FFaktòrija – prekybinė gyvenvietė arba laikina stovykla prekybai su vietos gyventojais.Falánga – senovės graikų ir makedonų sunkiai ginkluotų pėstininkų keturkampė rikiuotė, paprastai sudaryta iš aštuonių eilių.Fãsciai – virbų ryšulys su kirviu – Ròmos magistrato valdžios ženklas.Fòrumas – pagrindinė romėniško miesto aikštė.
GGermãnai – už Reino upės gyvenusios gentys. Vienos jų – kimbrai ir teutonai.Gimnãsijas – senovės Grakijoje ugdymo įstaiga. Čia jaunuoliai spor-tuodavo ir klausydavo filosofų ir oratorių paskaitų. Gimnasiją sudarė stadionas, palestra (sporto, ypač kumštynių, imtynių, aikštė), portikai ir kiti pastatai.Gyvãčių kolonà – didžiulė (iki 8 metrų aukščio) bronzinė trijų susivijusių gyvačių kolona, kurią vainikavo auksinis trikojis. Graikų pastatyta Delfuo-se pergalei prieš persus įamžinti. Imperatorius Konstantinas I 324 m. įsakė ją perkelti į savo naująją sostinę Konstantinòpolį (dab. Stambùlas).Gòtai – rytų germanų gentys. Migruodami nuo Juodosios jūros Vakarų Europoje sukūrė rytų ir vakarų gotų valstybes.Gramãtikas – antrosios pakopos mokytojas romėnų ugdymo sistemoje.Gremžtùkai – titnaginiai arba kauliniai kailių dirbimo, grandymo ir minkštinimo įrankiai.
HHelenzmas – senovės Grakijos ir kai kurių Rytų šalių istorijos ir kultūros laikotarpis, trukęs nuo Aleksandro Didžiojo laikų iki I a. po Kr.Helòtai – užkariautojų spartiečių pavergti senieji Spártos gyventojai žem-dirbiai.Heròjai – graikų mituose pusdieviai, dievų arba deivių ir mirtingų moterų ar vyrų sūnūs.Hipodròmas – žirgų bėgimo takas.Hopltai – sunkieji pėstininkai, pagrindinė kariuomenės rūšis senovės Grakijoje, sudaryta iš piliečių; buvo ginkluoti ietimis ir kardais, turėjo aps-kritus skydus, šalmus ir šarvus. Hoplitai kovodavo sutelktomis falangomis. Hùnai – genčių sąjunga. Susiformavo II–IV a. Pauralės ir Pavolgio stepė-se. Hunų žygiai paspartino Didįjį tautų kraustymąsi. Atilos (434–453 m.) laikais hunai 437 m. įsiveržė į Ròmos impèriją ir pasiekė Konstantinòpolį. Mirus Atilai, 455 m. hunai buvo sumušti ir jų sąjunga iširo.
IIndoeuropiẽčiai – tautų grupė, apimanti buvusias ir esančias tautas, kalbėjusias ir kalbančias giminingomis kalbomis. Ìnsula – daugiabutis daugiaaukštis gyvenamasis romėnų namas.
KKaleñdos – romėnų kalendoriuje taip vadinosi kiekvieno mėnesio pirmo-ji diena. Tą dieną būdavo aukojama. Iš čia kilo žodis „kalendorius“.Karãliškasis kẽlias driekėsi daugiau negu 2500 km. Jame buvo įrengta 111 sargybos postų. Tai buvo pirmasis greitojo pašto kelias: karaliaus žinią raitelis perduodavo artimiausiam postui. Karnė aristokrãtija – visuomenės organizavimosi forma, būdinga besi-kuriančiai etninei valstybei. Valdžia (kunigaikščiai, vadai, bendruomenių vyresnieji ir kt.) renkama liaudies susirinkimuose. Katakòmbos – požeminiai urvai, kuriuose krikščionys laidojo miru-siuosius.Kãtedra – krėslas su atkalte senovės Ròmoje. Tokiame krėsle sėdėdavo romėnų mokytojas – gramatikas. Dabar universiteto padalinys; svarbiau-sia vyskupijos bažnyčia.Kentáuras – mitinė būtybė, pusiau žmogus, pusiau arklys.Komèdija – senovės Atnuose susiformavusi linksma drama, išjuokianti žmonių ir visuomenės ydas.Kratèras – indas su dviem ąsomis ir plačiu kaklu. Dėl panašios formos tuo pačiu žodžiu vadinamas ir ugnikalnio krateris.Kòsmas – taip graikai vadino darnų, pažinų pasaulį.Kreacionzmas – tikėjimas, kad visata, Žemė, gyvybė buvo sukurti Dievo.Kultūrà – žmogaus santykis su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų pritaikymas materialinėms ir dvasinėms vertybėms kurti.Kùndos kultūrà – mezolito kultūra. Paplitusi Šiáurės Lietuvojè, Lãtvijoje, Ѐstijoje, Baltarùsijos Padauguvyje ir pietinėje Súomijoje. Jai būdingi kauliniai ir raginiai, titnaginiai dirbiniai. Lietuvojè žinoma apie dvidešimt Kundos kultūros stovyklų ir apie keturiasdešimt radimviečių.Kùpolas – pusrutulio formos statinio stogas, imtas naudoti romėnų archi-tektūroje.
žOdYNĖlIS
42 43
lLãcijus – Centrnės Itãlijos sritis, kurioje buvo įkurta Romà.Lakòniška kalbà – trumpa, aiški ir glausta kalba.Lãrai – namus ir šeimą globojusios romėnų dievybės.Latifùndija – didelė privati žemės valda, įsigyta perkant praskolintas arba atimtas žemes.Lbija – taip graikai vadino jiems žinomą Afrikos žemyno dalį.Ldija – karalystė dab. Vakar Tukijoje (Anatolijoje), klestėjusi VIII–VI a. pr. Kr. pirmoje pusėje. Sostinė – Sárdės (Sárdai), žymiausias kara-lius – Kroisas (560–546 m. pr. Kr.).
MMadlèno kultūrà – manoma, kad šios kultūros žmonės atsikėlė iš da-bartinės Šiáurės Vokietjos ir Dãnijos teritorijų. Būdingi radiniai: platūs strėlių antgaliai su įtvaru, trumpi, platūs gremžtukai ir rėžtukai, piramidės arba laivelio formos skaldytiniai.Magistrãtai – kasmet renkami Ròmos pareigūnai, valdžios vykdytojai.Mainãdės – dievo Dioniso garbintojos, dar vadinamos bakchantėmis.Mesjas – žydų ir krikščionių religijoje Dievo siųstas žmonių gelbėtojas.Mesopotãmija (dar vadinama Tapupiu) – regionas tarp Tigro ir Eufra-to upių dab. Tukijoje, Srijoje ir Irakè.Mezoltas – vidurinis akmens amžius (Lietuvojè VIII–V tūkstm. pr. Kr.).Msija – atsakingas uždavinys, pavedimas, paskirtis.Mtas – pasakojimas apie antgamtines būtybes, pasaulio ir gamtos reiški-nių kilmę, nepaprastus didvyrius.Mitològija – mitų visuma, taip pat mokslas, tyrinėjantis mitus.Monotezmas – religija, pripažįstanti tik vieno Dievo buvimą.Mùmija – išdžiūvęs arba balzamuotas mirusio žmogaus arba gyvūno kūnas.
NNmfos – graikų deivės, įkūnijančios gamtos gyvybingumą ir grožį.
OObelskas – smailėjančios briaunotos kolonos pavidalo paminklas.Okeãnas – graikų mitologijoje upė, juosianti žinomą pasaulį.Oligárchija – valstybės valdymo forma, kai visa valdžia priklauso nedide-lei žmonių grupei.Orãkulas – šventovė, kurioje dievas per žynius žmonėms pranašaudavo; taip pat pati pranašystė, ištarmė.Orãtorius – senovės Grakijoje ir Ròmoje – iškalbos meną įvaldęs žmo-gus, valstybės veikėjas, gynėjas ir kaltintojas teisme, kalbų sakytojas ir rašytojas.Orchestrà – senovės graikų teatro dalis, apskrita aikštelė, kurioje dramas vaidindavo choras ir aktoriai.
pPaleoltas – senasis akmens amžius (Lietuvojè XI–IX tūkstm. pr. Kr.).Pamarỹs – žemės dabartinėje Lénkijos Respùblikoje (tarp Vyslos ir Ode-rio upių).Paprusas – senovės Egiptè ir kituose Viduržemio jūros kraštuose rašymui naudota į popierių panaši medžiaga, pagaminta iš papirusinių viksvuolių.Patrcijai – kilmingieji Ròmos piliečiai, senųjų giminių atstovai.Pélkių rūdà – nuosėdinė uoliena. Lietuvõs pelkių rūdoje yra nuo 18 iki 40 proc. geležies. Jos randama pelkėse, paežerėse, upių krantuose, pažliu-gusiose, šaltiniuotose vietovėse.Periòikai – laisvi nevisateisiai Spártos gyventojai. Peristlinis kiẽmas – vidinis nuosavo romėniško būsto kiemas, dažniau-siai juosiamas kolonų.Piktogramà – sutartinis ženklas, kuriuo vaizduojamas daiktas, įvykis ar veiksmas.Piliẽtinis kãras – karas ne su išorės priešu, o piliečių tarpusavio karas.Pirmýkščiai žmónės – remiantis evoliucijos teorija tai pirmieji žmonės, išsiskyrę iš gyvūnijos.Ptija – Apolono žynė ir ištarmių teikėja Delfuose.Platãnas – stambus lapuotis medis, augantis Viduržemio jūros srities šalyse, Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje.Plebjai – iš kitur atsikraustę Ròmos piliečiai, kovoję su patricijais dėl lygių teisių.Pòntas – graikų kolonija prie Juodosios jūros.Pòrtikas – dengta kolonada, paprastai rėminanti romėnų miestų aikštes.Principãtas – Oktaviano Augusto valdymo laikas Ròmos istorijoje. Augustas vadino save princepsu, t. y. pirmuoju senatorių sąraše.Proskrpcija – senovės Ròmoje viešas priešų sąrašo paskelbimas ir teisė-tas susidorojimas su jais. Prsai – nuo IX a. antros pusės prūsais vadinamų aisčių genčių junginys, gyvavęs pietrytinėje Báltijos jros pakrantėje ir kalbėjęs prūsų kalba.
RRateliai – antrasis pagal turtingumą (po senatorių) Ròmos gyventojų sluoksnis, kariuomenėje sudaręs raitiją; kitaip negu senatorių luomui, raiteliams buvo leista užsiimti verslu ir prekyba, tad daugelis jų buvo turtingi ir įtakingi.Reljèfas – skulptūros rūšis; iškilus skulptūrinis vaizdas plokštumoje.Rètorius – retorikos, arba iškalbos, mokytojas romėnų aukščiausios pakopos mokykloje.
SSatỹrai – graikų mituose gamtos dievybės, dievo Dioniso palydovai, mene vaizduoti su ožio kojomis, ragais ir barzdomis.Senãtas – Ròmos seniūnų taryba, kuriai priklausė aukščiausioji respub-likos valdžia.Septyn pasáulio stebùklai – taip vadinami didžiausi ir įspūdingiausi senovės pasaulio paminklai: Cheopso piramidė al Gizoje, Egiptè; Ar-temidės šventykla Efese; Halikarnaso mauzoliejus; Semiramidės sodai Babilonè; Dzeuso statula Olimpijoje; Aleksándrijos švyturys Faro salo-je; bronzinė Helijo statula Rode. Iki šių dienų yra išlikusi tik Cheopso piramidė.Sestèrcijus – Ròmos laikų piniginis vienetas, atitinkantis 2,5 aso. Iš apyvartos išimtas III a. pab. – IV a. pr., kai Dioklecianas įvykdė pinigų reformą.Sibolis – ženklas, turintis kokią nors sutartinę reikšmę.Stlius – romėnų rašiklis. Svdrų kultūrà – paleolito kultūra, pavadinta pagal archeologinės gy-venvietės (Didieji Svidrai) Lénkijoje pavadinimą, siejama su pirmaisiais Lietuvõs gyventojais.
TTarãnas – senovinis pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams, vartams griauti.Tapupis – žr. Mesopotãmija.Teòrija – tikrovės reiškinių aiškinimas, nepagrįstas įrodymais, prielai-domis.Tèrmos – romėniškų pirčių kompleksas.Tetrárchija – keturių valdovų valdymo forma, įvesta Diokleciano.Togà – tautinis taikos meto romėnų vyrų drabužis.Torà – penkios pirmosios Senojo Testamento knygos.Tragèdija – senovės Atnuose susiformavusi dramos rūšis, kurioje vaizduojami nesutaikomi konfliktai, pražudantys veikėjus.Trijerà – graikų karo laivas, atsiradęs apie VII a. pr. Kr.: pailgos (apie 40 m ilgio, iki 5 m pločio), manevringos, irklais ir burėmis valdomos trijeros buvo kur kas pranašesnės už persų laivus. Apie 170 irkluotojų jose sėdėdavo trimis aukštais šachmatų tvarka. Triumvirãtas – trijų vyrų sąjunga, padėtis valstybėje, kai trys stipriausi valstybės vyrai paima valdžią į savo rankas. Jie vadinami triumvrais. Triumviratas Ròmą valdė du kartus.Tùlė – legendinė sala. Manoma, kad dar II a. viduryje ji žymėjo tuome-tinio žinomo pasaulio pabaigą. Jos vieta įvairiai nurodoma – Islándija, Šètlandas, Grenlándija ar net Skandinãvija.
vVandãlai – germanų gentis, V a. užėmusi ir nusiaubusi Ròmą.Vandalzmas – kultūros ir meno vertybių niokojimas. Vestãlės – romėnų deivės Vestos žynės, sergėjusios deivės šventykloje amžinai degančią ugnį. Panašiai kaip lietuvių vaidilutės jos privalėjo saugoti skaistybę.Vyriáusiasis pontfikas – svarbiausias romėnų žynys. Dabartiniais laikais taip vadinamas Ròmos popiežius.Vizris – aukščiausias senovės Egpto valdininkas.
ZZikurãtas – aukštas laiptuoto bokšto pavidalo kulto pastatas (dievo buveinė) su aklinomis sienomis ir aikštele viršuje.
TEKSTŲ ŠAlTINIAIP. 11 Publijus Kornelijus Tacitas. Rinktiniai raštai. Vertė Dalia Dilytė, Janina Mažiulienė Vilnius: Vaga, 1972 // Frédéric Delouche, Jacques Aldebert, Johan Bender, M. Jan Krzysztof Bielecki, Jiri Grusa ir kt. Europos istorija. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė, Ramutė Ramunienė, Jūratė Karazijaitė. Vilnius: Alma littera, 2001. P. 82P. 11 Frédéric Delouche, Jacques Aldebert, Johan Bender, M. Jan Krzysztof Bielecki, Jiri Grusa ir kt. Europos istorija. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė, Ramutė Ramunienė, Jūratė Karazijaitė. Vilnius: Alma littera, 2001. P. 83P. 14 Germanas Hafneris. Žymūs Antikos žmonės. Iš vokiečių kalbos vertė Vanda Manikaitė-Kazanskienė. Vilnius: Vyturys, 1987. P. 61–62P. 15 http: // www.saltiniai.infoP. 17 http: // www.biblija.netP. 18 Ričardas Flintas. Žemės istorija. Iš rusų kalbos vertė J. Augustauskas, D. Griniūtė. Vilnius: Mokslas, 1985. P. 90P. 20 Algirdas Girininkas. Lietuvos archeologija. T. I. Akmens amžius. Vilnius: Versus aureus, 2009. P. 265P. 21 Rimutė Rimantienė. Lietuva iki Kristaus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1995. P. 44–45P. 23 Libertas Klimka. Lietuviškų tradicijų skrynelė. Vilnius: Didakta, 2014. P. 40P. 23 Algirdas Girininkas, Ovidijus Lukoševičius. Lietuvos priešistorė. Vilnius: Agora, 1997. P. 115 P. 25 www.biblija.net P. 25 Mike Corbishley. Senovės pasaulis: nuo žmogaus atsiradimo iki Romos žlugimo. Vertė Dalia Vabalienė. Vilnius: Alma littera, 1996. P. 10
P. 29 Julija Kruškol. Senovės istorijos chrestomatija. Knyga mokytojams. Sudarė Julija Kruškol, Nadežda Murygina, Jekaterina Čerkasova. Iš rusų kalbos vertė Ona Balčytienė, Danutė Bartulienė. Kaunas: Šviesa, 1983. P. 67–68P. 30 Aleksandras Nemirovskis. Senovės istorijos skaitiniai. Iš rusų kalbos vertė Adomas Subačius. Kaunas: Šviesa, 1989. P. 75P. 33 Aleksandras Nemirovskis. Senovės istorijos skaitiniai. Iš rusų kalbos vertė Adomas Subačius. Kaunas: Šviesa, 1989. P. 39P. 33 Julija Kruškol. Senovės istorijos chrestomatija. Knyga mokytojams. Sudarė Julija Kruškol, Nadežda Murygina, Jekaterina Čerkasova. Iš rusų kalbos vertė Ona Balčytienė, Danutė Bartulienė. Kaunas: Šviesa, 1983. P. 67–74P. 36 E. H. Gombrich. Meno istorija. Vertė Irena Jomantienė. Vilnius: Alma littera, 1995. P. 43P. 36 E. H. Gombrich. Meno istorija. Vertė Irena Jomantienė. Vilnius: Alma littera, 1995. P. 45P. 37 http: // www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/pazink-is-arciau-egiptas.d?id=58629953 (žiūrėta 2016-04-15)P. 39 Julija Kruškol. Senovės istorijos chrestomatija. Knyga mokytojams. Sudarė Julija Kruškol, Nadežda Murygina, Jekaterina Čerkasova. Iš rusų kalbos vertė Ona Balčytienė, Danutė Bartulienė. Kaunas: Šviesa, 1983. P. 38–39P. 41 http: // www.delfi.lt/mokslas/mokslas/egipte-aptikta-plesiku-nepaliesta-kapaviete.d?id=13271628 (žiūrėta 2016-04-25)P. 42 Aleksandras Nemirovskis. Senovės istorijos skaitiniai. Iš rusų kalbos vertė Adomas Subačius. Kaunas: Šviesa, 1989. P. 10
IlIUSTRACIJŲ ŠAlTINIAIPaaiškinimai: v – viršuje, k – kairėje, d – dešinėje, a – apačioje, c – centre.
P. 10v Valdovų rūmų archeologiniai tyrimai. 2006–2008 m. © Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Fotografas Mindaugas KaminskasP. 10a The ancient Aurelian Walls in Rome, Italy. © Viacheslav Lopatin / Shutter-stock.com / ID:121232542P. 11v „Warriors grave“. © Alexander Vershinin / Shutterstock.com / ID:42661690P. 11a Painted wall in Pompeii city destroyed in 79BC by the eruption of Mount Vesuvius. © S-F / Shutterstock.com / ID:315866285P. 12k Pompeian excavations. © balounm / Shutterstock.com / ID:179318804P. 12d Clay tablet with cuneiform writing of the ancient Sumerian or Assyrian civilization isolated on white with clipping path. © Kamira / Shutterstock.com / ID:52444420P. 13 Lietuvos vardo tūkstantmečio medalis. © Lina Kalinauskaitė. http://www.lina-kalinauskaite.lt/lt/site/images/2/2P. 14 GENT – JUNE 23: Jesus and Mary on the cross way. Paint in st. Peter s church by Josef Piens Cooreman on June 23, 2012 in Gent, Belgium. © Renata Sedmakova / Shutterstock.com / ID:119209240P. 15 Gobekli Tepe is an archaeological site at the top of a mountain ridge in the Southeastern Anatolia Region of Turkey. © cornfield / Shutterstock.com / ID:288563663P. 16 Dievas kuria pasaulį. Iliustracija iš 1050–1074 m. Biblijos rankraščio. http://www.europeana.eu/portal/record/9200397/BibliographicRe-source_3000126259962.htmlP. 17v Minasse Wondimu Hailu / Anadolu Agency / Getty ImagesP. 17a Replica of Laetoli footprints, exhibit in the National Museum of Nature and Science, Tokyo, Japan. / Author: © Momontarou2012 / 2013 / Wikimedia Com-mons / The Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported license;P. 18 Human evolution. © Nicolas Primola / Shutterstock.com / ID:240352051P. 19ak Trikampis įtveriamasis strėlės antgalis. Neolito pabaiga – ankstyvasis bronzos amžius. II tūkstm. pr. Kr. © Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. Fotografė Dalia VaičiūnienėP. 19ad Ancient stone knife on a white background, isolated. © Wlad74 / Shutter-stock.com / ID:341368025; ID:341368022.P. 20 People of the Ice Age. © Esteban De Armas / Shutterstock.com / ID:248931799P. 21v Vėlyvojo neolito laikotarpio gyvenamasis būstas pagal Kretuono (Švenčio- nių r.) archeologinius pavyzdžius © Fotografė Rima KazickienėP. 21c Wooden canoe in Biskupin Museum – Poland. © Doin Oakenhelm / Shutter-stock.com / ID:149535965P. 21ak Neolito puodai III tūkstm. pr. Kr. pab. – II tūkstm. pr. Kr. pr. © Lietuvos nacionalinis muziejus. P. 21ad Vėlyvojo neolito laikotarpio kirviai (iš Janapolės ir Linkuvos). © Vytauto Didžiojo karo muziejusP. 22v Photography of Lascaux animal painting / Author: © Prof saxx / 2006 / Wikimedia Commons / The Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported license;P. 22a Stonehenge – England. © Bryan Busovicki / Shutterstock.com / ID:454670P. 23k Raginė apeiginė lazda iš Šventosios 3-iosios gyvenvietės. © Lietuvos naciona-linis muziejusP. 23d Gintarinė figūrėlė iš Juodkrantės. © Lietuvos Dailės muziejaus padalinys Lietu-vos gintaro muziejus. PGD_4531P. 24 Old ruins and remains in Tell es-Sultan better known as Jericho the oldest city in the world, with the mount of temptation on the background. © Robert Hoetink / Shutterstock.com / ID:280109147P. 28v Ancient Egyptian Mural of Grain Harvest. © jsp / Shutterstock.com / ID:10214053
P. 28a Nile riverside. © Cardaf / Shutterstock.com / ID:28763029P. 30v MOHENJO-DARO, PAKISTAN. MARCH 28 2015: Mohenjo-daro is an ancient Indus Valley Civilization city that built around 2600 BCE and flourished till 1900 BCE. It was rediscovered in the 1920s. © suronin / Shutterstock.com / ID:268672616P. 30c Hieroglifuraktai / 2006 / Wikimedia Commons / Public DomainP. 30a P. 30 Yellow river in China. © Mo Wu / Shutterstock.com / ID:395987836P. 31vk Sumerian Statuette of the God Abu. Corbis ID: IH020452. P. 31vd A. DAGLI ORTI / De Agostini / Getty ImagesP. 31ak Ziggurat Computer generated 3D illustration. © Michael Rosskothen / Shutterstock.com / ID:323974460P. 31ad Relief of ancient assyrian warriors in a horse drawn chariot. © Kamira / Shutterstock.com / ID:57377896P. 32 Law Code of Hammurabi Stele. inscribed on a basalt stele (c. 1790 BC) in the Akkadian language in the cuneiform script. These laws stand as one of the first written codes of law in recorded history. © jsp / Shutterstock.com / ID:32989780P. 33 Illustration of Assyrian relief of Tiglath-Pileser III besieging a town. From Nineveh; in the British Museum / Author: © Assyrian Artist / 1889 / Wikimedia Commons / Public DomainP. 34v De Agostini Picture Library / Getty ImagesP. 34a Theatre backdrop featuring the entrance to the ancient city of Babylon. © Lakeview Images / Shutterstock.com / ID:301889576P. 35 Tower of Babel as religion concept © Elena Schweitzer / Shutterstock.com / ID:198402005P. 36k Old relief representing an assyrian warrior hunting lions. © Kamira / Shutterstock.com / ID:38809144P. 36d Babylonian map of the world 7th-5th century B. C. © Corbis, ID: 42-26876198P. 38vk Painting of various Egyptian workers from a tomb in Thebes, Egypt. © Everett Historical / Shutterstock.com / ID:252132721P. 38vd Abu Simbel in the heart of Nubia, the Temple of Rameses II / Author: © Steve F-E Cameron / 2006 / Wikimedia Commons / The Creative Commons Attribution-Share Alike, 3.0 Unported, 2.5 GenericP. 38a Ancient egyptian relief. © Nagib / Shutterstock.com / ID:10560052P. 39 LUXOR, EGYPT – NOV 30, 2014: Coastline of the river NIle near Luxor. Nile is 6,853 km long. The Nile is an „international“ river shared by eleven countries. © Anton_Ivanov / Shutterstock.com / ID:238974118P. 40v Ra-Horakhty is a combined deity of Horus and Ra, and is usually depicted as a falcon-headed man wearing a sun disk on his head. / Author: © Jeff Dahl / 2007 / Wikimedia Commons / The Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 Interna-tional, 3.0 Unported, 2.5 Generic, 2.0 Generic and 1.0 Generic licenseP. 40a Dangaus deivė Nuta https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Goddess_ nut.jpgP. 41v Egyptians sarcophagus isolated with clipping path. © Jose Ignacio Soto / Shutterstock.com / ID:88406506P. 41c Mummy of pharaoh from a tomb. © Mikhail Zahranichny / Shutterstock.com / ID:60021193P. 41a The Sphinx and Pyramid of Khafre, Cairo, Egypt. © Don Mammoser / Shutterstock.com / ID:149766902P. 42 Stunning gigantic carved and painted Hathor columns in the ancient Egyptian fertility and love temple of the goddess Hathor at Dendera, in Egypt. © mountainpix / Shutterstock.com / ID:69796492
44
KAIp MOKOMASI TIRIANT?
Serija ATRASK – leidyklos „Šviesa“ mokymosi komplektai, skirti mokytis tiriant.Komplektą sudaro: VadovėlisUžrašaiSkaitmeniniai ištekliai virtualioje mokymo(si) aplinkoje
Mokytojams, pradedantiems dirbti pagal mokymosi tiriant metodiką, leidykla „Šviesa“ organizuoja metodinius seminarus. Seminarai rengiami ir internetu.Registruokitės mokymocentras.sviesa.lt/atrask
Keliu klausimą. Svarstau, ką jau žinau ir ką dar turėčiau sužinoti.
Formuluoju hipotezę – spėju.
Tariuosi su draugais, ieškau informacijos vadovėlyje, kituose šaltiniuose, stebiu, tyrinėju.
Informaciją nagrinėju, atrenku tai, kas svarbu, apibendrinu.
Darau išvadas. Svarstau, kur žinias ir patirtį galėčiau pritaikyti.
Virtuali mokymo(si) aplinka
klase.eduka.lt
klase.eduka.lt
![Brochure APSYS A4 V2 (passion) · complex es et ambitieux . Avec toujours une mê me préoccupation de pérennité. (J[L\Y KL SH ]PSSL KL KLTHPU Concevoir des lieux innovants et durables](https://img.pdfslide.tips/doc/110x75/5ba15f6709d3f2b66a8c2bf0/brochure-apsys-a4-v2-passion-complex-es-et-ambitieux-avec-toujours-une-me.jpg)
