ŽIV ir AIDS laisvės atėmimo vietose€¦ · Kas sieja šį metodinių priemonių rinkinį su kitais Jungtinių Tautų dokumentais dėl ŽIV kalinimo įstaigose? Pastarasis leidinys

ŽIV ir AIDSlaisvės atėmimo vietose

Metodinių priemonių rinkinys

bendrosios strategijos kūrėjams,

programų vadovams,

kalėjimų pareigūnams ir kalinimo įstaigų

sveikatos priežiūros darbuotojams

JUNGTINIŲ TAUTŲ NARKOTIKŲ IR NUSIKALSTAMUMO BIURASViena

ŽIV ir AIDS laisvės atėmimo vietoseMetodinių priemonių rinkinys

bendrosios strategijos kūrėjams, programų vadovams, kalėjimų pareigūnams ir kalinimo įstaigų

sveikatos priežiūros darbuotojams

JUNGTINĖS TAUTOSNiujorkas, 2008 m.

Šiame leidinyje pateikiama informacija ir naudojami pavadinimai jokiu būdu nėra Jungtinių Tautų sekretoriate, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Bendrojoje Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programoje vyraujanti nuomonė, susijusi su kurios nors šalies, teritorijos miesto ar regiono, taip pat jų val-dymo organų bei jų ribų ar sienų teisiniu statusu.

ii

Padėkos žodis

Šis metodinių priemonių rinkinys buvo sudarytas UNODC užsakymu. Už indėlį, rengiant šį metodinį leidinį, UNODC, UNAIDS ir PSO reiškia padėką šiems specialistams:

• Ralfui Jurgenui (Ralf Jürgens), konsultantui iš Mille-Isles (Kanada), paruošusiam ga-lutinį šio metodinių priemonių rinkinio teksto variantą, remiantis projektu, kurį pa-ruošė Robas Alenas (Rob Allen) ir Antonui Šepulanovui (Anton Shepulanov) iš Tarp-tautinio kalėjimų studijų cento Londone (Didžioji Britanija) bei Džonatanui Beinonui (Jonathan Beynon) iš Raudojo kryžiaus organizacijos Tarptautinio sekretoriato Žene-voje (Šveicarija), paruošusiam 5 Modulio tekstą;

• UNAIDS, PSO ir UNODC darbuotojams, prisidėjusiems prie šio metodinių priemo-nių rinkinio rengimo: Rikardai Amberg (Ricarda Amberg), Silvi Bertran (Sylvie Ber-trand), Anindijai Čaterdži (Anindya Chatterjee), Fabjenai Hariga (Fabienne Hariga), Kris ti ja nui Kroliui (Christian Kroll), Ying-Ru Lo ir Anetei Ferster (Annette Verster);

• Konsultacinio susirinkimo dėl ŽIV/AIDS prevencijos bei sergančių asmenų slaugos ir paramos kalinimo įstaigose, įvykusio Vienoje (Austrija) 2005 m. vasario 17–18 d., dalyviams, pasiūliusiems sukurti šį metodinių priemonių rinkinį kaip priedą prie sis-teminio dokumento, svarstyto šiame susirinkime;

• Ekspertams iš įvairių pasaulio šalių, recenzavusiems šio metodinio leidinio pirminį variantą bei pateikusiems savo vertingas pastabas: Parvizui Afšarui (Parviz Afshar), Guatamui Babarui (Guatam Babar), Sandrai Blek (Sandra Black), Liusei Grašijes (Lu-cie Grachies), Maženai Ksel (Marzena Ksel), The Hon, Samiolai Lotan (Samioullah Lauthan), Morag Makdonald (Morag McDonald), Martinai Melis (Martina Mellis), Peišens Sai (Patience Sai) ir Monikai Suareš (Monica Suarez).

iii

iv

Turinys

Informacija apie metodinių priemonių rinkinį ................................................................ix

Kodėl šį rinkinį sudaro metodinės priemonės, kurių pagalba siekiama spręsti ŽIV problemą kalėjimuose? ......................................................................................xi

1 modulis. Įvadas: ŽIV ir AIDS problemos esmė ................................................... 1

Pagrindinė informacija apie ŽIV ir AIDS .................................................................. 2

Gyvenimas pasaulyje su ŽIV ..................................................................................... 6

ŽIV kalėjimuose – tai rimta problema ...................................................................... 8

ŽIV, AIDS, žmogaus teisės ir kalėjimų sistemos reforma ........................................ 12

2 modulis: Temos, aktualios bendrosios strategijos kūrėjams, politikams ir parlamentarams ............................................................................. 15

Situacijos aprašymas .............................................................................................. 17

Jūs galite pakeisti situaciją! .................................................................................... 18

Prioritetinės veiklos sritys ...................................................................................... 37

3 modulis: Temos, aktualios kalėjimų sistemos vadovams ir kalėjimų direktoriams ...................................................................................... 47

Įvadas ir pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria kalėjimų vadovybė .... 49

Kokiu būdu užsikrečiama ŽIV kalėjimuose? ........................................................... 50

Ką žinome apie užsikrėtimą ŽIV kalėjime? ............................................................ 54

Kiti veiksniai, dėl kurių kalėjimuose padidėja rizika užsikrėsti ŽIV, ir kaip juos valdyti .................................................................................................. 55

Kokias ŽIV plitimo prevencijos priemones reikėtų taikyti kalėjimuose? ................. 59

Kalinių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS, gydymas, slauga ir jiems teikiama parama ... 89

Lygtinis paleidimas gailestingumo vardan .............................................................. 91

Artėjimas link įgyvendinimo ................................................................................... 93

Dažniausiai pateikiami klausimai ........................................................................... 93

v

ŽIV ir AIDSlaisvės atėmimo vietose

4 modulis: Temos, aktualios kalėjimų darbuotojams .......................................... 97

Lemiamas kalėjimų personalo vaidmuo ................................................................ 99

ŽIV darbo vietoje, t.y. kalėjime ............................................................................. 100

ŽIV plitimo prevencija jūsų kalėjime – visų labui ................................................. 102

Dažniausiai pateikiami klausimai ......................................................................... 111

5 modulis: Temos, aktualios kalėjimo sveikatos priežiūros personalui ............ 113

Tarptautinės normos ir standartai, kuriais vadovaujasi kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos .............................................................................................. 115

Kodėl kaliniai yra ypač pažeidžiami ŽIV?............................................................. 118

Ką gali nuveikti kalėjimo sveikatos priežiūros personalas, siekdamas sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV kalėjime? ............................................................................. 120

Praktinio pobūdžio klausimai kalėjimų sveikatos priežiūros personalui............... 133

Intarpai

1. Gydymas veikia! ....................................................................................................... 6

2. Pagrindinė informacija apie tuberkuliozę ................................................................. 6

3. Apytikris suaugusių ir vaikų, gyvenančių su ŽIV, skaičius 2007 m. pabaigoje .......... 7

4. Duomenys apie ŽIV paplitimo lygį atskirų šalių kalėjimuose .................................... 9

5. Pagrindinė informacija apie hepatitą C .................................................................... 9

6. Neigiamos privalomo tyrimo ir izoliavimo pasekmės ............................................. 20

7. Galima kalėjimų sistemos atsakomybė už neaprūpinimą narkotikais .................... 22

8. Testų dėl narkotikų vartojimo poveikis narkotikų vartojimui: Kanados pavyzdys .. 25

9. Narkotikų pasiūlos mažinimo strategijos įgyvendinimas, kaštai ir vertinimas ....... 26

10. Skiepijimas nuo hepatito B Kanados kalėjimuose .................................................. 29

11. Įstatymų ir teisinių normų, reglamentuojančių ikiteisminį kalinimą, pavyzdžiai .... 42

12. Nacionalinė ŽIV/AIDS strategija Malavyje ............................................................. 43

13. Indonezijos nacionalinė strategija siekiant suvaldyti ŽIV plitimą kalėjimuose ........ 43

14. Kanados užkrečiamųjų ligų prevencijos kalėjimuose bendroji strategija ................ 44

15. Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas .................................... 46

16. Narkotikų vartojimas viename Tailando kalėjimų .................................................. 51

17. Lytinių santykių kalėjime paplitimo mastai ............................................................ 52

18. Kitos nesaugaus elgesio apraiškos, pasitaikančios kalėjimuose.............................. 54

19. Tailando pavyzdys: kaip kaliniai prisideda prie ŽIV plitimo ................................... 54

20. Lietuvos pavyzdys: kas atsitinka, kai kalėjime įvyksta ŽIV protrūkis ...................... 54

vi

21. Keletas pavyzdžių, kaip Pietų Afrikos kalėjimų perpildymas veikia ŽIV ir AIDS plitimą kalėjimuose ............................................................................. 56

22. Gaujų veiklos įtaka ŽIV plitimui kalėjimuose .......................................................... 57

23. Kalėjimo personalo elgesio kodekso pavyzdys ........................................................ 58

24. Tarpusavio švietimo su ŽIV susijusiais klausimais centras Surinamo Boma kalėjime ........................................................................................................ 60

25. Radijo transliacijos Rusijos kalėjimuose ................................................................ 61

26. Lygių mokymo metodas veikia! Sibiro pavyzdys ..................................................... 62

27. Jaunimo dalyvavimo įvairių švietimo veiklos formų kūrime svarba... .................... 62

28. Prezervatyvų dalijimo programų teigiami vertinimai ............................................. 67

29. Kanada: OPT veiksmingumo vertinimai rodo jos naudą kalėjime ........................... 72

30. Teigiami rezultatai: palaikomasis gydymas metadonu Irano kalėjimuose .............. 73

31. Galimas dezinfekcinio skysčio dalijimo kalėjime būdas. Rekomendacija ................ 81

32. Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos Kirgizijos Respublikos kalėjimuose: pragmatiškų veiksmų pavyzdys ..................... 83

33. Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos Ispanijos kalėjimuose .................... 83

34. Italijos kaliniai, sergantys AIDS .............................................................................. 93

35. Kalėjimų personalo parama aprūpinimo adatomis ir švirkštais programoms ...... 111

36. Kas yra konsultavimas? ....................................................................................... 124

37. Šveicarija: sveikatos priežiūros personalas pradeda įgyvendinti pirmąją aprūpinimo adatomis ir švirkštais programą .......................................... 130

38. Moldova: sveikatos priežiūros personalas vykdo aprūpinimo adatomis ir švirkštais, kuriuos dalija darbui lygių grupėse apmokyti kaliniai, programos priežiūrą ............................................................................................ 130

Kontrolinių klausimų sąrašai

1. Praktiniai žingsniai didinant visuomenės informuotumą ir įtraukiant į šį procesą pagrindinius suinteresuotuosius asmenis ........................ 39

2. Teisinių normų ir kalėjimo taisyklių analizė ........................................................... 41

3. Informacinės ir švietimo programos ...................................................................... 63

4. Konsultavimo ir tyrimo dėl ŽIV programos ............................................................ 65

5. Prezervatyvų dalijimas ir lytinių santykių nesant abipusio susitarimo prevencija .. 69

6. Opioidų pakaitinė terapija (OPT) ir kitos gydymo nuo narkotikų priklausomybės formos ................................................................... 75

7. Kitos narkotikų paklausos mažinimo priemonės .................................................... 77

8. Narkotikų pasiūlos mažinimo priemonės ............................................................... 78

9. Dezinfekcinis skysčio naudojimas ir kiti švirkštimosi įrangos valymo būdai .......... 80

vii

10. Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos ....................................................... 85

11. Lytiškai plintančių infekcijų kontrolė ...................................................................... 86

12. Kalėjimo darbuotojų apsaugos priemonės .............................................................. 88

13. Kalinių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS, gydymas ........................................................ 90

14. Gailestingumas ir lygtinis paleidimas ..................................................................... 92

15. Lemiamas personalo vaidmuo .............................................................................. 112

16. Kalėjimo sveikatos priežiūros personalo vaidmuo ................................................ 138

viii

Informacija apie šį metodinių priemonių rinkinį

Šio ŽIV prevencijos kalinimo įstaigose metodinių priemonių rinkinio tikslas – suteikti informaciją ir veiklos gaires asmenims bei institucijoms, atsakingoms už kalinimo įstaigų veiklą ir ten kalinamus asmenis, bei asmenims, dirbantiems kalinimo įstaigose ar ben-dradarbiaujantiems su jomis. Be to, šis metodinis leidinys yra puiki pagalbinė priemonė visiems, vienokiu ar kitokiu būdu susijusiems su kalinimo įstaigomis.

Šiame rinkinyje pateikiamos metodinės priemonės skirtos įgyvendinti, visų pirma, nedi-delės ir vidutinės gerovės šalyse, tačiau gali būti tiek pat naudinga ir turtingų šalių gyven-tojams bei įvairioms organizacijoms, veikiančioms tokio tipo šalyse.

Šio leidinio dėmesio centre – ŽIV, tačiau jame pripažįstama, jog kiti susirgimai, konkre-čiai hepatitas ir tuberkuliozė, yra susiję su ŽIV ir sukuria rimtas problemas kalinimo įstaigose.

Šio rinkinio pagrindas – tarptautinės teisės reikalavimai ir standartai, mokslinių tyrimų rezultatai ir gerosios praktikos pavyzdžiai.

Šis rinkinys tęsia ŽIV kalinimo įstaigose temą, nagrinėjamą įvairiuose Jungtinių Tautų agentūrų dokumentuose, pateikdamas nuorodas į tokius dokumentus, kaip ir į visus kitus dokumentus, suteikiančius papildomos informacijos apie ŽIV kalinimo įstaigose.

Kas sieja šį metodinių priemonių rinkinį su kitais Jungtinių Tautų dokumentais dėl ŽIV kalinimo įstaigose?

Pastarasis leidinys yra taip pat ir dokumentų, sukurtų Jungtinių Tautų agentūrose, rinkinys, kurio tikslas suteikti naujausią, pagrįstą neginčijamais įrodymais informaciją apie ŽIV kalinimo įstaigo-se. Leidinyje panaudota medžiaga, pateikiama šiuose dokumentuose:

• HIV/AIDS Prevention, Care, Treatment and Support in Prison Settings: A Framework for an Ef-fective National Response. „ŽIV/AIDS prevencija, gydymas, ligonių slauga ir parama kalėjimo sąlygomis: veiksmingas šalies atsakas į šią problemą“. Dokumente pateikiamos veiksmingo šalies atsako į ŽIV problemą kalinimo įstaigose formavimo gairės, kurių pagrindas – surinkta me-džiaga, pristatyta analitinėje apžvalgoje „Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“, laikantis tarptautinių standartų ir rekomendacijų, bei konkretūs tinkamos kalinimo įstaigų va-dybos pavyzdžiai. Dokumente suformuota 11 principų ir nurodyta 100 konkrečios veiklos formų. Dokumentą galima rasti internete adresu: www.unodc.org/pdf/HIV-AIDS_prisons_July06.pdf

• Policy Brief: Reduction of HIV Transmission in Prisons. „Strategijos direktyvos: užsikrėtimo ŽIV atvejų kalėjimuose skaičiaus mažinimas“. Šis dokumentas – tai medžiagos apie ŽIV progra-mas kalinimo įstaigose dviejų puslapių apimties santrauka anglų ir rusų kalbomis. Dokumentą galima rasti internete adresu: www.who.int/hiv/pub/idu/idupolicybriefs/en/index.html.

• Evidence for Action Technical Papers on Effectiveness of Interventions to Address HIV in Pri-sons. „Praktinė veiklos instrukcija, įgyvendinant veiksmingas intervencijas prieš ŽIV plitimą ka-lėjimuose“. Šiame dokumente pateikiama išsami veiksmingų intervencijų, nukreiptų prieš ŽIV kalinimo įstaigose, apžvalga. Čia smulkiai ir kruopščiai analizuojama naujausia su ŽIV susijusi medžiaga, pateikiant šimtus nuorodų, bylojančių apie šios informacijos patikimumą. Šiame

ix

dokumente pateikiama sukaupta esminė faktinė medžiaga, aktuali kiekvie nam, besidomin-čiam ŽIV problema kalinimo įstaigose, ir yra neatsiejama dalis metodinių priemonių rinkinio ir atsako formavimo dalis. Dokumentą anglų ir rusų kalbomis galima rasti internete adresu: www.unodc/en/hiv-aids/publications.htlm arba www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html.

• Dar vienas dokumentas HIV /AIDS and HCV in Prisons: A Select Annotated Bibliography. „ŽIV/AIDS ir HCV kalėjimuose: bibliografija su komentarais“ buvo paruoštas Trečiajam tarptautiniam strateginiam dialogui ŽIV/AIDS kalinimo įstaigose, kurį surengė Kanados vyriausybė ir UNAIDS, tema. Čia išvardinta šimtai dokumentų dėl ŽIV prevencijos kalinimo įstaigose ir pateikiamos jų trumpos santraukos. Šio dokumento tikslas – suteikti žmonėms galimybę pagilinti žinias ir lengviau rasti dokumentus apie ŽIV ir HCV kalinimo įstaigose, taip pat padidinti vyriausybių, ka-linimo įstaigų sistemų, nevyriausybinių organizacijų bei įvairių tyrėjų kompetenciją telkiant juos veiksmingo atsako į iššūkius, susijusius su ŽIV ir HCV kalinimo įstaigose, formavimui. Šis doku-mentas buvo atnaujintas 2007 m. Dokumentą anglų ir prancūzų kalbomis galima rasti internete adresu: www.hc-sc.gc.ca/ahc-asc/pubs/int-aids-sida/hiv-vih-aids-sida-prison-carceral_e.html.

!Kadangi šis rinkinys papildo aukščiau išvardintus dokumentus, jame nėra tikslių nuo-rodų: visas konkrečias nuorodas, kurių pagrindu suformuoti esminiai teiginiai šiame metodinių priemonių rinkinyje galima rasti bendrame PSO,UNODC, UNAIDS 2007 m. paskelb tame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: HIV Care, Treatment and Support. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV pli-timą kalėjimuose. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.unodc/en/hiv-aids/publications.html arba www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html.

Šis metodinių priemonių rinkinys yra suskirstytas į penkis modulius

1 modulis skirtas visiems, vienokiu ar kitokiu būdu susijusiems su kalinimo įstaigomis ir turėtų būti nagrinėjamas bendrai su kitais moduliais. Jame pateikiama esminė faktinė informacija apie ŽIV bei paaiškinimai, kodėl būtinybė spręsti ŽIV problemą kalinimo įstaigose ir šios problemos sprendimo būdai yra glaudžiai susiję su platesniu kalinimo įstaigų reformos ir žmogaus teisių kontekstu.

2 modulis skirtas bendrosios strategijos kūrėjams, politikams ir įstatymų leidėjams, for-muojantiems kalėjimų, baudžiamojo teisingumo ir sveikatos priežiūros sistemų strategiją ir kuriantiems jų teisinę bazę. Mes tikimės, jis bus naudingas taip pat ir:

• teisingumo, vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms, atsakingoms už padėtį kalinimo įstaigose, bei Sveikatos apsaugos ministerijoms (kadangi kalinamųjų sveikata yra visuomenės sveikata);

• parlamentarams, besidomintiems teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos priežiūros klausimais;

• aukščiausiems valstybės pareigūnams, dirbantiems teisingumo, vidaus reikalų, pa-taisos ir sveikatos priežiūros departamentuose;

• teisėjams, teismo pareigūnams, prokurorams ir kitiems valstybės pareigūnams, dir-bantiems baudžiamojo teisingumo sistemoje;

ŽIV ir AIDS laisvės atėmimo vietoseMetodinių priemonių rinkinys bendrosios strategijos kūrėjams, programų vadovams, kalėjimų pareigūnams ir kalinimo įstaigų sveikatos priežiūros darbuotojams

x

• pilietinės visuomenės organizacijoms, besidominčioms kalinimo įstaigų, ŽIV ir žmo-gaus teisių problemomis;

• donorams, teikiantiems finansinę paramą programoms, kurių tikslas – stiprinti val-dymo sistemą, įstatymų viršenybę ir žmogaus teisių užtikrinimą bei veiklą, susijusią su sveikatos stiprinimu ir priežiūra.

3 modulis skirtas, visų pirma, tiems, kurie atsakingi už visos kalinimo įstaigų sistemos ir atskirų kalinimo įstaigų vadybą. Tikimės, jis bus naudingas:

• šalies ir jos regionų kalėjimų departamentų vadovybei;

• kalinimo įstaigų direktoriams ir administracijos atstovams;

• teisėjams ir inspektoriams, atsakingiems už išorinę sąlygų kalinimo įstaigose kon-trolę.

4 modulis skirtas, visų pirma, asmenims, dirbantiems kalinimo įstaigose ir kurių parei-gybė numato užtikrinti kalinamųjų saugumą ar jiems skirtų programų vykdymą. Tikimės, jis bus naudingas:

• kalėjimų pareigūnams;

• mokytojams ir instruktoriams, dirbantiems kalinimo įstaigose;

• pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant savanorius ir nevyriausybinių (pvz., religinių) organizacijų darbuotojus, besilankantiems kalinimo įstaigose ir vykdan-tiems ten atitinkamą veiklą.

5 modulis skirtas, visų pirma, sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems kalinimo įstaigose. Tikimės, jis bus naudingas:

• gydytojams;

• slaugytojams;

• felčeriams ir sanitarams;

• konsultantams ir psichiatrams.

Visų modulių sandara ir nagrinėjami klausimai yra analogiški, tačiau kiekviename ats-kirame modulyje išryškinamos problemos, ypač aktualios vienai ar kitai tikslinei audito-rijai, bei analizuojama, ką šią grupę sudarantys asmenys gali ir privalo padaryti, spren-džiant ŽIV problemą kalinimo įstaigose.

Nepaisant to fakto, kad nemažai gali nuveikti asmenys, atsakingi už atskirų užduočių įvykdymą bendros problemos, t.y. ŽIV kalinimo įstaigose, sprendimo kontekste, vis tik sėkmingiausių rezultatų pasiekiama suvienijus visų aktyvių proceso dalyvių pastangas.

Kodėl šį rinkinį sudaro metodinės priemonės, kurių pagalba siekiama spręsti ŽIV problemą kalėjimuose?

ŽIV yra rimta grėsmė kalinių sveikatai bei rimtas iššūkis kalinimo įstaigų ir sveikatos priežiūros sistemų vadovams bei šalių vyriausybėms.

Apie šį rinkinį

xi

Visame pasaulyje ŽIV infekcija vis labiau plinta tiek kalinimo įstaigose, tiek laisvėje. Šią situaciją dar labiau pablogina aukštas sergamumo kitomis užkrečiamomis ligomis, kon-krečiai, hepatitais B, C ir tuberkulioze, rodiklis.

Daugelyje šalių asmenys, itin pažeidžiami ŽIV prasme, sudaro taip pat ir asmenų, la-biausiai linkusių nusikalti ir atsidurti kalėjime, grupę. Taip yra todėl, kad daugelis tokių pačių socialinių ir ekonominių sąlygų ne tik sukuria pažeidžiamumą ŽIV, bet ir padidina įkalinimo tikimybę. Dėl šios priežasties šalyse, kuriose aukštas sergamumo ŽIV rodiklis būdingas tam tikriems visuomenės sluoksniams, šių visuomenės sluoksnių atstovai suda-ro daugumą kalinimo įstaigose. O šalyse, kuriose paplitęs švirkščiamųjų narkotikų varto-jimas, šio tipo narkotikų vartotojai sudaro daugumą šalies kalinimo įstaigose.

Kalinimo įstaigose ŽIV ar kitų infekcijų perdavimo rizika yra didžiulė. Kalinimo įstaigos yra dažniausiai perpildytos, smurtas ir baimė yra tarsi neatskiriama jų dalis. Nors lytiniai santykiai ten draudžiami, tačiau jų būna. Kaip ir visuomenėje apskritai, ten taip pat at-siranda ir neteisėtų narkotikų, nepaisant visų apsaugos priemonių. Įtampa auga, ir tada narkotikų vartojimas ar seksas tampa būdu nugalėti šias įtampas ir kalėjimo gyvenimo sunkumus. Prezervatyvų ne visada yra. Švirkščiantis narkotikus adatomis ir švirkštais, kurių niekada negana, disponuojama neteisėtai ir juos sunku paslėpti, todėl beveik visada yra bendro naudojimosi tikimybė, taigi ir galimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra didžiulė. Tatuiruotės taip pat yra dažnas reiškinys kalėjime; jos – kalėjimo subkultūros dalis, tačiau nesant sterilios įrangos tatuiravimas taip pat yra veiksnys, dėl kurio padidėja užsikrėtimo tikimybė. Bendrosios sveikatos priežiūros, odontologo ar ginekologo paslau-gos yra dažnai prastesnės kokybės ir nepakankamai užtikrina saugumą užkrečiamų ligų atžvilgiu.

Be abejo, didžiausia rizika užsikrėsti yra kaliniams, tačiau užsikrėtimo grėsmė kalinimo įstaigos personalui, kuris dirba toje pačioje aplinkoje, yra ne ką mažesnė. Kadangi ŽIV perduodamas tik per kraują ar kontaktą su kitais kūno skysčiais, kalinimo įstaigos dar-buotojai gali naudoti nesudėtingus ir įprastus apsisaugojimo būdus, smarkiai sumažinan-čius užsikrėtimo ŽIV tikimybę dėl priežasčių, susijusių su tiesiogine profesine veikla. Šie rizikos mažinimo būdai vadinami visapusiško apsisaugojimo priemonėmis1. Tačiau kitos infekcijos, plintančios lengviau nei ŽIV, konkrečiai tuberkuliozė, kelia tikrai didelę grėsmę kalinimo įstaigos personalui.

Be to, sveikatos kalėjimuose užtikrinimas yra taip pat ir visuomenės sveikatos užtikri-nimas. Kalinamieji ir kalinimo įstaigų personalas pastoviai kontaktuoja su visuomene. Kalinamieji ateina iš mūsų visuomenės, ir dauguma jų ten sugrįžta, atlikę trumpą laisvės atėmimo bausmę. Kalinimo įstaigų personalas, lankytojai ir tiekėjai taip pat juda tarp ka-lėjimo ir bendruomenės. Tai reiškia, kad visos priemonės, kurios taikomos – arba netai-komos – siekiant apsaugoti kalinamuosius ir personalą nuo užsikrėtimo turės atitinkamą poveikį plačiosios visuomenės sveikatai. Sveikatos kalėjime problema yra neišvengiamai plačiosios visuomenės sveikatos problema (žr. 1 pav.).

1 Visapusiško apsisaugojimo priemonės yra paprastos apsisaugojimo nuo infekcijos priemonės, suma-žinančios infekcijos perdavimo per kraują ar kitus kūno skysčius tikimybę tarp pacientų, sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų personalo grupių. Pagal „visapusiško apsisaugojimo“ principą bet kurio asmens kraujas ir kūno skysčiai turėtų būti laikomi užkrėsti ŽIV, nepaisant asmens žinomo ar numano-mo statuso. Injekcijų saugumo didinimas yra svarbus visapusiško apsisaugojimo komponentas.

xii


1 paveikslas. ŽIV paplitimas kalinimo įstaigose ir bendruomenėje.

Kalinimoįstaiga Bendruomenė

ŽIV

ŽIV

Veiksmingų ŽIV prevencijos, gydymo, taip pat sergančių ŽIV slaugos ir paramos pro-gramų įgyvendinimas kalinimo įstaigose yra teigiama visuomenės sveikatos priežiūros praktika.

Esama aiškių liudijimų apie tai, kiek daug galima nuveikti kalinimo įstaigose, mažinant užsikrėtimo ŽIV riziką ir užtikrinant tinkamą kalinamų asmenų, sergančių ŽIV, gydymą, slaugą ir paramą, kaip ir apie augantį sąmoningumą ir susirūpinimą dėl ŽIV ir AIDS kalėjimuose. Pavyzdžiui, 2005 m. balandžio mėn. 11-ojo Jungtinių Tautų kongreso nusi-kalstamumo tema, kuriame dalyvavo daugumos pasaulio šalių atstovai, buvo pažymėta, kad „... fizinės ir socialinės sąlygos, vyraujančios kalinimo įstaigose, gali pagreitinti ŽIV plitimą tiek tardymo izoliatoriuose, tiek laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, taigi, ir visuomenėje, tokiu būdu suformuodamos svarbiausią problemą, su kuria susiduria ka-linimo įstaigų administracija.“ Bankoko deklaracija, priimta kongreso metu ragina visas valstybes sukurti ir įgyvendinti priemones bei gaires, siekiant užtikrinti, kad konkrečios su ŽIV susijusios problemos šiose įstaigose yra tinkamai sprendžiamos. Pagal tarptau-tinės teisės reikalavimus šalys privalo vykdyti sveikatinimo veiklą kalėjimuose, t.y. dėti visas pastangas mažinant infekcijų perdavimo riziką. Nepaisant to, daugelyje šalių dar teks įgyvendinti visapusiškos ŽIV prevencijos progra-mas kalinimo įstaigose bei pasiekti tą sveikatos priežiūros lygį kalėjime, kuris atitiktų sveikatos priežiūros standartus, taikomus visuomenėje; priešingu atveju, keliamas pavo-jus tiek kalinių, tiek kalinimo įstaigos personalo, taip pat plačiosios visuomenės sveikatai.

Kai kuriems strategams ir kalinimo įstaigų sistemos vadovams sunkiai sekasi apsiprasti su mintimi, kad jų vadovaujamose kalinimo įstaigose kaliniai švirkščiasi narkotikus ir/ar praktikuoja lytinius santykius. Yra aiškiai įrodyta, kad narkotikai vartojami ir/ar lytiniai santykiai praktikuojami beveik visų pasaulio šalių kalėjimuose. Kai kurie aukščiau pami-nėti pareigūnai baiminasi, kad ŽIV prevencinės priemonės (prezervatyvų ir sterilių adatų bei švirkštų dalijimas kaliniams) pakenks saugumui ir kontrolei arba dar labiau skatins tokį elgesį. Tačiau yra pakankamai faktinės medžiagos, patvirtinančios, kad taip nėra.

xiii

Apie šį rinkinį

Šio metodinių priemonių rinkinio paskirtis – padėti šalims suformuoti veiksmingą at-saką į ŽIV problemą kalėjimuose visos šalies mastu bei pagerinti, o, esant reikalui, ir reformuoti savo kalinimo įstaigų sistemas. Šiame rinkinyje, remiantis mokslinių tyrimų medžiaga, atliktais faktinės medžiagos vertinimais ir įvairiose pasaulio šalyse sukaupta patirtimi, pateikiami:

• praktiniai patarimai, kokių priemonių šalys turi imtis artimiausiu metu, siekiant už-kirsti kelią ŽIV (ir kitų infekcijų) plitimui tarp kalinamųjų ir užtikrinant tokių ligonių gydymą, slaugą ir paramą jiems;

• patarimai dėl reformų, kurios turėtų būti įgyvendintos šiek tiek vėliau ar ilgainiui, siekiant šių priemonių įgyvendinimo.

Pastarasis metodinių priemonių rinkinys atsako ne į visus su sveikata ir saugumu ka-lėjime susijusius klausimus. Kalinių sveikata ir jų galimybės pasinaudoti paslaugomis yra plati ir sudėtinga tema. Labai dažnai asmenys, atvykstantys į kalėjimą, turi daugybę įvairiausių sveikatos problemų, yra priklausomi nuo narkotikų, serga infekcinėmis, yra protiškai atsilikę arba serga psichinėmis ligomis, jų mityba nepilnavertė, dantys nesveiki, juos kamuoja odos ligos. Ne visas šias problemas buvo įmanoma išnagrinėti šiame leidi-nyje.

Pastaba dėl terminologijos ir apimties

Įvairiose šalyse laisvės atėmimo vietos, kuriose kalinami asmenys laukia teismo nuosprendžio paskelbimo, atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar užtikrina skirtingą kalinių ap-saugos ir priežiūros laipsnį, įvardijamos skirtingai. Lygiai taip pat, įvairiai vadinami ir asmenys, kuriems atimta laisvė.

Šiame metodinių priemonių rinkinyje žodis „kalėjimas“ reiškia visų tipų laisvės atėmimo vietas, o terminas „kalinys“ naudojamas apibūdinti asmenis, esančius aukščiau įvardintose vietose, įskai-tant suaugusius ir nepilnamečius, vyrus ir moteris, laikomus baudžiamojo teisingumo ir pataisos įstaigose nusikaltimo tyrimo metu, belaukiant teismo nuosprendžio paskelbimo, paskelbus teis-mo nuosprendį ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nors formaliai šis terminas neapima asmenų, sulaikytų už imigracijos taisyklių pažeidimus ar įgijus pabėgėlio statusą, ir sulaikytų nepateikus jiems konkrečių kaltinimų, kaip ir asmenų, nuteistų priverstiniam gydymui ar gydymui reabilitacijos įstaigose, kadangi tokie centrai egzistuoja kai kuriose šalyse, pagrindinės šio dokumento nuostatos taikomos taip pat ir aukščiau nurodytų kategorijų asme-nims.

xiv


ŽIV ir AIDSlaisvės atėmimo vietoseMetodinių priemonių rinkinys bendrosios strategijos kūrėjams, programų vadovams, kalėjimų pareigūnams ir kalinimo įstaigų sveikatos priežiūros darbuotojams

Įvadas: ŽIV ir AIDS problemos esmė 1modulis


2

Šiame modulyje:

• pateikiama pagrindinė informacija apie ŽIV ir AIDS („Pagrindinė informacija apie ŽIV ir AIDS“);

• akivaizdžiai įrodoma, kad ŽIV yra viena didžiausių problemų įvairiose pasaulio šalyse („Gyvenimas pasaulyje su ŽIV“);

• pateikiama statistinė medžiaga, aiškiai įrodanti, kad ŽIV paplitimo lygis tarp asmenų laisvės atėmimo vietose gerokai aukštesnis už bendrą šalies gyventojų sergamumo ŽIV lygį; čia taip pat pateikiama paaiškinimai, kodėl taip yra (ŽIV kalėjimuose – rimta problema“); čia aptariama ryšys tarp ŽIV, žmogaus teisių ir kalėjimų reformos („ŽIV, žmogaus teisės ir kalėjimų reforma“).

Pagrindinė informacija apie ŽIV ir AIDS

Kas yra ŽIV?

ŽIV reiškia žmogaus imunodeficito virusą. ŽIV yra virusas, kuris pažeidžia žmogaus imu-ninės sistemos ląsteles ir sutrikdo arba pakenkia jų funkcijai. Užsikrėtus ŽIV prasideda imuninės sistemos silpnėjimas, sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą.

Žmonės su imuninės sistemos nepakankamu serga įvairiomis užkrečiamomis ligomis dažniau, nei kiti žmonės, kadangi organizmas nepajėgia kovoti su šiomis infekcijomis.

Kas yra AIDS?

AIDS reiškia įgytą žmogaus imunodeficito sindromą, o šis terminas naudojamas įvairiems simptomams ir infekcijoms, siejamoms su ŽIV sukelto imuninės sistemos nepakankamu-mu, apibūdinti. Atitinkamas CD4 ląstelių skaičius organizme, tam tikrų infekcijų ar vėžio rūšių atsiradimas rodo, kad ŽIV infekcija vystosi, ilgainiui pereidama į AIDS stadiją.

Susirgimai, siejami su sunkia imunodeficito forma, yra vadinami indikacinėmis ligomis. Tuberkuliozė kalėjimo sąlygomis yra svarbiausia tokio tipo infekcija, labai greitai plintan-ti žmonių perpildytose vietose.

CD4 yra ląstelė, esanti žmogaus kraujyje. Ji yra svarbi žmogaus organizmo apsaugos sistemos dalis. ŽIV pažeidžia ir sunaikina CD4 ląsteles. Sumažėjus CD4 ląstelių skaičiui, žmogus tampa neatsparus jo organizmą puolančioms bakterijoms ir lengviau suserga.

Kokie yra ŽIV infekcijos simptomai?

Dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽIV, nežino, kad yra užsikrėtę, nes pačioje infekcijos pra-džioje nėra jokių būdingų simptomų. Formuojantis ŽIV antikūnams, t.y. laikotarpiu nuo šešių savaičių iki trijų mėnesių po užsikrėtimo, kai kurie ligoniai sunegaluoja, o šį nega-lavimą lydintys simptomai panašūs į paprastą karščiavimą (jiems pakyla temperatūra, atsiranda bėrimas, sąnarių skausmai ir padidėja limfmazgiai).

1 modulisĮvadas: ŽIV ir AIDS problemos esmė

3

Nepaisant to, kad ŽIV infekcija nesukelia jokių pirminių simptomų, ŽIV užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą kitam asmeniui. Vienintelis būdas nustatyti, ar žmogaus organizme yra ŽIV, tai atlikti tyrimą dėl ŽIV.

Kaip perduodamas ŽIV?

ŽIV perduodamas, kai infekuotas kraujas, sperma, makšties išskyros ar krūties pienas patenka į kito žmogaus organizmą. Tai dažniausiai atsitinka lytinių santykių metu, kai nesinaudojama apsisaugojimo priemonėmis, arba švirkščiantis narkotikus, kai bendrai naudojamasi švirkštais ir adatomis. Bet kuris ŽIV užsikrėtęs žmogus gali perduoti šį vi-rusą kitam, nepriklausomai nuo to, ar užsikrėtęs žmogus jaučiasi ar nesiaučia sergąs, ar jam diagnozuotas AIDS, ar dar ne ir ar jis naudoja veiksmingus vaistus nuo ŽIV. Pastoju-sios užsikrėtusios ŽIV moterys gali perduoti ŽIV savo naujagimiams nėštumo ar gimdymo metu, taip pat maitindamos kūdikį krūtimi.

Lytiniai santykiai, nenaudojant apsisaugojimo priemoniųVisame pasaulyje nesaugūs lytiniai santykiai, visų pirma, lytinis aktas su užsikrėtusiu partneriu, atliekamas per makštį ar išangę, yra pagrindinis ŽIV perdavimo būdas. Orali-nių lytinių santykių metu egzistuoja mažesnė užsikrėtimo ŽIV tikimybė.

Kontaktas su virusu užkrėstu kraujuGreičiausias užsikrėtimo ŽIV būdas yra ŽIV infekuoto kraujo patekimas į kito organizmo kraujo apytaką, ypatingai infekuoto kraujo perpylimo metu. Dažniausiai virusas perduo-damas iš kraujo į kraują, naudojant užkrėstą švirkštimosi įrangą narkotikų vartojimo metu. Netinkama švirkštų ir kitos medicininės įrangos sterilizacija sveikatos priežiūros įstaigose taip pat gali sąlygoti užsikrėtimą ŽIV. O tiesioginių kontaktų su krauju reikia vengti bet kuriuo atveju, ne tik siekiant išvengti užsikrėtimo ŽIV, bet ir hepatitais B ar C, taip pat kitomis per kraują perduodamomis infekcijomis.

Didžioji dauguma surinktos faktinės medžiagos įrodo, kad ŽIV neužsikrečiama:

• per rankas (paduodant ranką sveikinantis),

• kosint ar čiaudint,

• lankantis ligoninėse ar medicinos punktuose,

• liečiant durų rankeną,

• kartu valgant maistą ar naudojantis tais pačiais indais ar valgymo įrankiais,

• geriant iš viešose vietose įrengtų vandens fontanėlių,

• naudojantis bendru tualetu ar dušo patalpa,

• įkandus uodui ar kitam vabzdžiui (neperneša vabzdžiai),

• kartu dirbant, bendraujant ar gyvenant kaimynystėje su ŽIV užsikrėtusiu kaliniu ar darbuotoju.


4

Kada žmogus suserga AIDS?

Terminu AIDS apibūdinama labiausiai pažengusi ŽIV infekcijos stadija. Daugumai ŽIV užsikrėtusių žmonių, jei jie negydomi, AIDS simptomai išsivysto per 8 – 10 metų. An-tivirusinis gydymas (žr. žemiau) gali sulėtinti ligos eigą, mažinant ŽIV skaičių žmogaus organizme.

Kaip sužinoti, serga žmogus ŽIV arba AIDS, ar ne?

To nesužinosime. Kai kuriems ŽIV užsikrėtusių žmonių simptomai atsiranda ankstyvo-je užsikrėtimo stadijoje; tuo tarpu kiti nejaučia jokių simptomų 15 ar daugiau metų po užsikrėtimo. Kadangi dauguma ŽIV sergančių žmonių neatrodo ligoniai, neįmanoma nu-statyti, ar asmuo gyvena su ŽIV vien pažiūrėjus į jį ar pasikalbėjus su juo. Kaliniai ar darbuotojai, turintys ŽIV, atrodo visiškai taip pat, kaip ir neužsikrėtę ŽIV žmonės.

Kas yra tyrimas dėl ŽIV ir kaip jį reikia atlikti?

Tyrimas dėl ŽIV yra procedūra, kurios metu ištiriamas žmogaus kraujas ar jo kūno skys-čiai, siekiant nustatyti, ar organizme gaminasi antikūnai kaip atsakas į ŽIV infekciją. Egzistuoja „lango periodo“ problema, susijusi su tyrimo technologija: tai reiškia, jog tik per 4-14 savaičių, o kartais ir ilgesnį laikotarpį, užsikrėtusio žmogaus organizme susifor-mavę ŽIV antikūnai pasiekia tokią koncentraciją, kuri sąlygoja teigiamą tyrimo rezultatą.

Ištyrimas dėl ŽIV turi būti atliekamas:

• suteikiant konsultaciją prieš tyrimo atlikimą ir po jo,

• gavus savanorišką ir sąmoningai suformuotą asmens, kuriam bus atliekamas tyri-mas, sutikimą (t.y. tiriamiems asmenims turi būti suteikta informacija apie tyrimo privalumus ir su juo susijusius rizikos veiksnius) ir

• konfidencialiai (t.y. tik pacientas informuojamas apie tyrimo rezultatą; niekam dau-giau ši informacija neteikiama).

Kalėjimuose tyrimas dėl ŽIV paprastai vyksta keliais etapais. Kaliniui pasiūloma išsitirti dėl ŽIV arba jis pats gali to paprašyti. Gydytojas, slaugytojas ar specialiai apmokytas konsultantas suteikia informaciją apie tyrimą ir aptaria su ŽIV susijusius klausimus bei atsako į kalinio klausimus (konsultavimas iki tyrimo). Jei kalinys duoda sutikimą atlikti tyrimą, slaugytoja ar pagalbinis medicinos personalas paima kraujo iš venos. Šis kraujo mėginys ištiriamas dėl ŽIV. Jei pirmasis tyrimas teigiamas, kraujas ištiriamas dar kartą, siekiant patvirtinti rezultatą.

Paaiškėjus tyrimo rezultatams, slaugytojas ar konsultantas tik patį pacientą informuoja apie tyrimo rezultatus ir suteikia konsultaciją. Jei tyrimo rezultatai rodo, kad kalinys už-sikrėtęs ŽIV (jo tyrimas yra ŽIV teigiamas), jis nukreipiamas tolesnei priežiūrai, gydymui arba jam suteikiama tolesnė pagalba.

Konsultacija prieš ir po tyrimo yra svarbus tyrimo dėl ŽIV komponentas. Konsultavimo metu turėtų būti aptariama ŽIV perdavimo rizika, profilaktinio apsisaugojimo galimybė,


5

taip pat įvertinamas žmogaus psichologinis pasiruošimas išgirsti žinią apie galimai tei-giamą tyrimo rezultatą, taip pat būsimos slaugos, gydymo ir paramos būdai. Konsultuo-jama prieš tyrimą dėl ŽIV ir po jo, visiškai nepriklausomai, ar tyrimo rezultatas teigiamas ar neigiamas.

Kai kuriose šalyse tyrimas dėl ŽIV atliekamas greitais testais. Toks tyrimas yra greitesnis, nei įprastinis tyrimas dėl ŽIV, o rezultatas tampa žinomas po 10 – 30 min. Daugelis greitų ŽIV tyrimo būdų yra gana nesudėtingi ir juos gali atlikti ne tik laboratorinių tyrimų spe-cialistai, bet ir gydytojai ar slaugytojos. Tačiau šie greiti tyrimai gali parodyti klaidingą rezultatą, jei griežtai nesilaikoma tyrimo atlikimo protokolo. Be to, kaip ir įprastų tyrimų atveju, rekomenduojama atlikti pakartotinį tyrimą dėl ŽIV, jei rezultatas teigiamas. Pa-kartotinis tyrimas nebūtinas, jei pirmojo tyrimo rezultatas neigiamas.

Ar visada užsikrėtimas ŽIV yra mirtinas?

Nebūtinai. Šiandien jau esama gydymo būdų, sulėtinančių ŽIV infekcijos eigą ir leidžian-čių ŽIV užsikrėtusiems žmonėms dar ilgai ir produktyviai gyventi, nejaučiant jokios ligos simptomų.

Ar egzistuoja ŽIV gydymo būdai?

ŽIV gydymui naudojami medicininiai preparatai, sulėtinantys ŽIV infekcijos vystymąsi. Kadangi ŽIV yra retrovirusas, preparatai šio viruso gydymui paprastai vadinami antire-trovirusiniais vaistais.

Medicininiai preparatai nuo ŽIV yra kelių grupių. Kiekvienas jų blokuoja skirtingą prote-iną, kurį ŽIV naudoja savo paties dauginimuisi. Šiuo metu ŽIV gydymas gali būti prade-damas šių klasių medicininiais preparatais:

• medicininiais preparatais, blokuojančiais proteino atvirkštinę transkriptazę, vadina-mais atvirkštinės transkriptazės blokatoriais arba RT inhibitoriais;

• medicininiais preparatais, blokuojančiais proteino proteazę, vadinamais proteazės inhibitoriais.

Yra taip pat keletas vaistinių preparatų ŽIV infekcijai gydyti. Šie vaistai įvairiais savo poveikio būdais neleidžia virusui atsigaminti. Kadangi ŽIV greitai matuoja ir tampa at-sparus kurio nors vieno vaisto poveikiui, pacientai turi naudoti kelių vaistinių preparatų derinius, siekdami maksimaliai slopinti ŽIV infekciją organizme.

Kompleksinis ŽIV gydymo būdas vadinamas antiretrovirusiniu gydymu, arba ART. ART pakeičia natūralią ligos eigą, žymiai pratęsdama laikotarpį iki simptomų atsiradimo. No-rint pasiekti tokių rezultatų, svarbu pradėti gydymą iki išsivystant AIDS simptomams, nors net ir pacientų, pradėjusių gydytis jau diagnozavus AIDS, sveikata gerokai ir ilgam pasitaiso. Nors ART efektyviai sulėtina su ŽIV susijusių ligų progresavimą, tai nėra pana-cėja. Kartu su pačios ŽIV infekcijos gydymu egzistuoja gydymo būdai, tiek neleidžiantys išsivystyti kitoms su ŽIV susijusiomis infekcijomis, tiek skirti tokių indikacinių ligų gydy-mui. Tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse ART rezultatas paprastai yra žymiai pagerėjusi sveikata ir gerovė žmonių, gyvenančių su ŽIV.


6

1 intarpas. Gydymas veikia!

Brazilijoje nuo 1997 iki 2002 m. ART buvo pritaikytas maždaug 125 tūkst. žmonių. Oficialių šaltinių vertinimu, ART galimybė padėjo išvengti mirties 90 tūkst. pacientų, kurie būtų neišvengiamai mirę per šį laikotarpį, jei nebūtų buvę gydomi.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ART buvo pradėtas plačiai taikyti praėjusio amžiaus pabaigo-je, mirtingumas dėl AIDS sumažėjo 66 proc. 1995 – 2002 m.

Kas sieja ŽIV su tuberkulioze?

ŽIV pandemijos plitimas pakirto visų šalių dedamas pastangas kontroliuoti tuberkulio-zės (TB) plitimą. ŽIV silpnina imuninę reakciją ir smarkiai padidina aktyvios TB formos išsivystymo grėsmę. Kai ŽIV užsikrėtęs asmuo užsikrečia pasyvia TB forma, rizika, kad tokiam asmeniui išsivystys aktyvi tuberkuliozė sudaro 5 proc. – 15 proc. per metus, pa-lyginus su 10 proc. rizika per viso gyvenimo laikotarpį, jei tuberkulioze sergantis asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV. Tai reiškia, kad kalėjimuose, kur tiek TB, tiek ŽIV pasitaiko gerokai dažniau, žmonėms su ŽIV kyla didesnė grėsmė užsikrėsti ir susirgti TB.

2 intarpas. Pagrindinė informacija apie tuberkuliozę

Tuberkuliozė yra užkrečiama liga, perduodama oro lašeliniu būdu, kai žmogus, sergantis aktyvia ligos forma kosi. Žmogus užsikrečia tuberkulioze, jei ištisomis dienomis ar savaitėmis būna infek-cijos židinyje. Tik apie 10 proc. tokiu būdu užsikrėtusių asmenų išsivystys aktyvi ligos forma, t.y. tuberkuliozė, nors tam tikroms asmenų kategorijoms, pvz., ŽIV užsikrėtusiems asmenims vėles-nėse ligos stadijose, gresia didesnis pavojus susirgti tuberkulioze. Buvimas perpildytose patal-pose, prasta vėdinimo sistema ir įvairios ŽIV užsikrėtusio asmens organizmo ypatybės padidina užsikrėtimo TB tikimybę.

Užsikrėtusių asmenų (užsikrėtimo faktas nustatomas remiantis tyrimo, atlikto leidžiant po oda tuberkuliną, rezultatu) profilaktinio gydymo izoniazidu efektyvumas gali siekti 70 – 90 proc., ap-saugant šiuos asmenis nuo aktyvios susirgimo formos.

Ankstyvas ligos nustatymas ir asmenų, sergančių aktyvia TB forma, kurie gali užkrėsti kitus, izo-liavimas yra pagrindinės priemonės ligos eigai kontroliuoti. Turi būti skiriamas pastovus dėmesys kuo ankstyvesniam tokių asmenų išaiškinimui.

Tinkamai gydoma, aktyvios formos tuberkuliozė išgydoma 98 proc., išskyrus įvairiems vaistams atsparią TB formą, kuria sergant pasveikstama gana retai.

! Daugiau informacijos apie pagrindines ŽIV/AIDS savybes rasite internete adresu: www.thebody.com/basics.html arba www.cdc.gov/hiv/topics/basic/index.htm.

Gyvenimas pasaulyje su ŽIV

ŽIV yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Turimais duome-nimis pasaulyje gyvena maždaug 33 mln. gyventojų, užsikrėtusių ŽIV; 2007 m. naujai

http://www.thebody.com/basics.html

http://www.cdc.gov/hiv/topics/basic/index.html


7

užsikrėtusių žmonių skaičius sudarė 2,5 mln. Tais pačiais metais nuo AIDS mirė 2,1 mln. žmonių. Beveik du trečdaliai ŽIV užsikrėtusių žmonių gyvena Afrikos šalyse, į pietus nuo Sacharos, tačiau ši epidemija yra palietusi kiekvieną pasaulio kampelį. Pastaruoju metu epidemija sparčiausiai plečiasi Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje. ŽIV yra pasaulinio masto problema, paliečianti kiekvienos šalies gyventojus.

Ar žinote, kiek žmonių yra užsikrėtę ŽIV jūsų šalyje?

!Informacijos apie ŽIV paplitimą įvairiose pasaulio šalyse rasite dokumente UNAIDS. Report on the global AIDS epidemic, 2007. „UNAIDS ataskaita apie pasaulinę AIDS epi-demiją“, 2007 m. Adresas internete: www.unaids.org/en/HIV_data/2007EpiUpdate/default.asp

3 intarpas. Apytikris suaugusių ir vaikų, gyvenančių su ŽIV, skaičius 2007 m. pabaigoje

Western & Central Europe

80008000[4800 [4800 –– 17 00017 000]]

Middle East & North Africa27 00027 000

[20 000 [20 000 –– 35 000]35 000]

Sub-Saharan Africa1.5 million1.5 million

[1.3 [1.3 –– 1.7 million]1.7 million]

Eastern Europe & Central Asia

58 000 58 000 [41 000 [41 000 –– 88 000]88 000]

South & South-East Asia340 000340 000

[230 000 [230 000 –– 450 000]450 000]

Oceania10001000

[<1000 [<1000 –– 1400]1400]

North America23 000

[9100 – 55 000]

Latin America63 00063 000

[49 000 [49 000 –– 98 000]98 000]

East Asia40 00040 000

[24 000 [24 000 –– 63 000]63 000]Caribbean230000

[11 000 – 16 000]

Šiaurės Amerika1,3 mln.

[480 000–1,9 mln.]

Šiaurės ir CentrinėEuropa

Rytų Europair Centrinė Azija

760 000[600 000–1,1 mln.]

1,6 mln.[1,2–2,1 mln.] Rytų Azija

800 000[620 000–960 000]Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika

380 000[270 000–500 000] Pietų ir Pietryčių Azija

4,0 mln.[3,3–5,1 mln.]

Okeanija75 000

[53 000–120 000]

Sub-Sacharos Afrika22,5 mln.

[20,9–24,3 mln.]Lotynų Amerika

1,6 mln.[1,4–1,9 mln.]

Karibų jūros regionas230 000

[210 000–270 000]

Viso: 33,2 milijonų žmonių (30,6 – 36,1 mln.)

http://www.unaids.org/en/HIV_data/2007EpiUpdate/default.asp



8

ŽIV kalėjimuose – tai rimta problema

ŽIV yra rimta grėsmė sveikatai 10 milijonų žmonių, esančių kalėjimuose, viso pasaulio mastu. Daugumoje šalių ŽIV infekcijos lygis tarp kalinių yra daug aukštesnis, nei tarp kitų šalies gyventojų, tačiau ŽIV infekcijos paplitimas įvairiuose skirtingų pasaulio šalių kalėji-muose smarkiai skiriasi. Kai kuriais atvejais ŽIV infekcijos paplitimas kalėjimuose yra net šimtą kartų didesnis, nei visuomenėje apskritai. Tyrimai rodo, kad netgi šalyse, kuriuose ŽIV epidemija plinta dėl heteroseksualių lytinių kontaktų, pvz. Afrikoje, ŽIV infekcijos lygis kalėjimuose yra aukštesnis, nei bendruomenėje.

Toliau pateikiame kelis pavyzdžius to, kas mums žinome apie ŽIV epidemiją kalėjime:

• Rusijos Federacijoje 2002 m. pabaigoje skaičius žmonių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS kalėjimų sistemoje viršijo 36 000 (4 proc. visų šalies kalinių); tai sudarė daugiau, nei 20 proc. šalyje registruotų (jau žinomų) ŽIV susirgimo atvejų;

• Latvijoje kaliniai sudaro trečdalį ŽIV užsikrėtusių šalies gyventojų. 2003 m. atliktoje studijoje teigiama, kad ŽIV paplitimas tarp šalies gyventojų sudaro 6,2 proc.

• Estijoje atliktos keturios situacijos studijos. Remiantis šiose studijose pateikiamais skirtingais vertinimais sergamumo ŽIV rodiklis šalyje yra 8,8 – 23,9 proc.

• Indonezijoje atliktos devynios situacijos vertinimo studijos. Remiantis šiose studijose pateikiamais duomenimis sergamumo ŽIV rodiklis šalyje 2001 m. buvo 4 – 22 proc.

• Vietname 2000 m. duomenimis buvo 22 161 ŽIV užsikrėtęs kalinys, o sergamumo lygis buvo 28,4 proc.

• Brazilijoje, remiantis kelių atliktų studijų duomenimis, sergamumas siekė 32,2 – 20 proc.

• Hondūre oficialiais 1998-1999 m. duomenimis ŽIV paplitimo lygis tarp 2 028 kalinių siekė 6,8 proc.

• Zambijoje, remiantis keturių atliktų studijų duomenimis ŽIV paplitimo lygis šalyje buvo 16,1 – 27,2 proc.

• Pietų Afrikoje, remiantis vieno šaltinio vertinimais, ŽIV paplitimo lygis kalėjimuose 2002 m. siekė 41,4 proc.

• Vakarų Europoje ypatingai aukšti sergamumo ŽIV skaičiai būdingi Pietų Europos ša-lims, pvz., Ispanijai, kur sergamumo lygis siekia 14 proc.

• Jungtinėse Valstijose 1,9 proc. kalinių yra užsikrėtę ŽIV. Tačiau kai kuriose šalies re-gionuose šie skaičiai yra gerokai didesni, ypač tarp moterų. Pvz., Niujorke 7,3 proc. vyrų kalinių ir 14,6 moterų kalinių yra užsikrėtę ŽIV. Tuo tarpu Floridoje šie skaičiai yra atitinkamai 3,7 proc. ir 7,3 proc.

• Kanadoje, remiantis daugelio 1985 m. – 2005 m. atliktų studijų duomenimis, serga-mumo ŽIV lygis šalyje buvo 11,94 proc.


9

4 intarpas. Duomenys apie ŽIV paplitimo lygį atskirų šalių kalėjimuose

Western & Central Europe

80008000[4800 [4800 –– 17 00017 000]]

Midd le Ea st & N orth Af rica27 00027 000

[20 000 [20 000 –– 35 000]35 000]

Sub-Sa ha ra n Af rica1.5 million1.5 million

[1.3 [1.3 –– 1.7 million]1.7 million]

Easter n Euro pe & Central As ia

58 000 58 000 [41 000 [41 000 –– 88 000]88 000]

Sout h & South-East As ia340 000340 000

[230 000 [230 000 –– 450 000]450 000]

Ocea ni a10001000

[<1000 [<1000 –– 1400]1400]

North Am eric a23 000

[9100 –55 000]

Latin Am eric a63 00063 000

[49 000 [49 000 –– 98 000]98 000]

East As ia40 00040 000

[24 000 [24 000 –– 63 000]63 000]Caribbea n

230000[11 000 – 16 000]

Kanada2–8 proc.

JAViki 2 proc.

Hondūrasiki 7 proc.

Brazilijaiki 15 proc.

Ispanijaiki 14 proc.

Egiptasiki 1,6 proc.

Pietų AfrikosRespublikaiki 44 proc.

Rusijaiki 4 proc.

Vietnamasiki 28 proc.

Indonezijaiki 15 proc.

Kubaiki 26 proc.

Sergamumas hepatitu C kalėjimuose yra didesnis, nei sergamumas ŽIV. Pasaulio svei-katos organizacijos apskaičiavimas apie 3 proc. pasaulio gyventojų yra užsikrėtę hepa-tito C virusu (HCV), tačiau turimais duomenimis sergamumas HCV kalėjimuose sudarė 4,8 proc. Indijos kalėjimuose ir 92 proc. dviejuose kalėjimuose Ispanijos šiaurėje.

5 intarpas. Pagrindinė informacija apie hepatitą C.

Hepatitas C yra kepenų liga, kurią sukelia hepatito C virusas (HCV). Virusas įsiskverbia į kepenų ląsteles ir naudoja ląstelės vidaus genetinį mechanizmą, kad kopijuotų pats save, o paskui tos kopijos užsikrėstų vis daugiau ląstelių. Beveik 15 proc. atvejų hepatito C infekcija yra ūmi, o tai reiškia, kad organizmas pats kovoja su infekcija, ir liga pasibaigia be jokių ilgalaikių pasekmių. Deja, daugumoje atvejų (85 proc.) infekcija tampa chroniška ir per daugelį metu palaipsniui griau-na kepenis. Ilgainiui toks kepenų pažeidimas baigiasi kepenų ciroze (arba surandėjimu) ir kepenų vėžiu.

Kaip ir ŽIV ar hepatitas B, HCV plinta per užsikrėtusių žmonių kraują (ar kitus kūno skysčius, ku-riuose yra kraujo). Tai įvyksta, jei asmuo:

• kada nors, bent vieną kartą bendrai su kitais pasinaudoja adatomis, šiaudeliais narkotikų uos-tymui, pypkėmis, šaukštais ar kita narkotikų vartojimo įranga;

• darosi tatuiruotę, veriasi auskarą ar darosi akupunktūrą, o asmuo, atliekantis šias procedūras naudoja nesterilią ar namudinę įrangą, arba nesilaiko sanitarinių reikalavimų;

• įsiduria adata, ant kurios buvo užkrėsto kraujo;

• yra pagimdytas motinos, sergančios hepatitu C;

• bendrai su užsikrėtusiu asmeniu naudojasi asmens higienos reikmenimis, pvz., skustuvu ar dantų šepetėliu.


10

Turimais duomenimis, HCV išsilaiko gyvybingas ne žmogaus organizme, net ir ant sausų paviršių daug ilgiau, nei ŽIV. Tokie daiktai, kaip bendro naudojimosi skustuvas, dantų šepetėlis ar šiaude-lis kokaino uostymui reiškia daug didesnę riziką užsikrėsti HCV. Taip yra dėl to, kad ant šių reikme-nų paprastai yra mikroskopinių kraujo dalelių, o išorinio poveikio veiksniai (oras, temperatūra ir šviesa užmuša ŽIV, bet ne HCV.

Nėra aiškiai įrodyta, kad lytinių santykių metu kyla pavojus užsikrėsti HCV. Pastaraisiais metais atliktos studijos liudija apie tai, kad makšties išskyrose ir spermoje visai nėra ar beveik nėra HCV. Tačiau šis klausimas toliau tiriamas, ir dar nėra galutinių išvadų dėl pavojaus užsikrėsti lytinių santykių metu, jei nėra tiesioginio kontakto su krauju.

HCV neplinta įprastų kontaktų metu, t.y. apsikabinant, bučiuojantis ar spaudžiant ranką sveiki-nantis ar tiesiog būnant šalia čiaudinčio ar kosinčio ligonio.

Tam tikroms kalinių grupėms būdingas aukštesnis užsikrėtimo lygis. Konkrečiai, ŽIV ir HCV infekcija yra labiau paplitusi tarp moterų kalinių, nei tarp vyrų. Manoma taip yra todėl, kad didelė dalis kalinčių moterų atlieka bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Didelis ŽIV ir HCV paplitimo laipsnis kalėjimuose dažnai reiškia ir aukštą sergamumo tuberkulioze (įskaitant vaistams atsparią ir daugumai vaistinių preparatų atsparią jos formą), lytiškai plintančiomis infekcijomis, narkomanija ir psichinėmis ligomis lygį.

!Daugiau informacijos apie ŽIV paplitimą įvairiose pasaulio šalyse rasite dokumente WHO, UNODC, UNAIDS (2007) [Comprehensive review.] Effectiveness of Interventions to Address HIV in Prisons. Evidence for Action Technical Papers. „PSO, UNODC, UNAIDS išsami apžvalga (2007 m.). Efektyvios ŽIV plitimą stabdančios intervencijos kalėjimuo-se. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas internete: http:www.who.int/hiv/idu/prison/en/index/html.

Kodėl ŽIV paplitimo lygis kalėjimuose toks aukštas?

Visų pirma, daugelis žmonių, patenkančių į kalėjimus, jau yra užsikrėtę ŽIV.

Daugelyje šalių ŽIV užsikrėtusių kalinių skaičius yra toks didelis, nes tose šalyje yra daug ŽIV užsikrėtusių švirkščiamųjų narkotikų vartotojų visuomenėje apskritai, o švirkščiamų narkotikų vartojimas yra laikomas nusikaltimu, bet ne sveikatos problema; tai reiškia, kad daugelis narkotikų vartotojų praleidžia ne vienus savo gyvenimo metus kalėjime, trumpam išeidami į laisvę ir vėl sugrįždami į kalėjimą.

Kitose šalyse ŽIV paplitimo lygis kalėjimuose yra aukštas, nes ŽIV plačiai paplitęs tarp šių šalių gyventojų.

Gyventojų grupėms, susiduriančioms su didžiausia užsikrėtimo ŽIV rizika, taip pat bū-dingas didesnis nusikalstamumas ir įkalinimo tikimybė, nes tie patys socialiniai ir eko-nominiai veiksniai (skurdas, menkas išsilavinimas bei gyvenimas bendruomenėse, sto-kojančiose tinkamos medicininės priežiūros, taip pat įvairių mažumų bendruomenėse), kurie padidina tikimybę užsikrėsti ŽIV, taip pat didina ir įkalinimo galimybę.




11

Antra, žmonės užsikrečia ŽIV, būdami kalėjime. Tai atsitinka dėl kalėjimuose vyraujan-čių itin nesaugaus elgesio apraiškų (konkrečiai, lytinių santykių tiek abipusiu partnerių sutikimu, tiek prievartinių lytinių santykių vieno iš partnerių atžvilgiu, taip pat narkotikų vartojimo), tačiau daugelyje kalėjimų vis dar netaikoma jokių priemonių užsikrėtimo ŽIV prevencijai. Be to, infekcijos perdavimo pavojų dar labiau padidina tokie aplinkos veiks-niai, kaip kalėjimų perpildymas ir smurtas.

Ką reikėtų paminėti, kalbant apie kalėjimų personalą?

Kalėjimo personalui, jei darbuotojai tinkamai apmokyti ir paruošti darbui, negresia itin didelis pavojus užsikrėsti tokiomis infekcijomis, kaip ŽIV, kurios plinta per kraują ar ki-tus kūno skysčius. Kalėjimo personalas, kaip ir sveikatos priežiūros darbuotojai, įpranta laikytis įprastų ir nesudėtingų atsargumo priemonių, kurios smarkiai sumažina jų užsi-krėtimo ŽIV tikimybę, susidūrus su potencialiu pavojumi betarpiškai profesinėje veikloje. Tokios priemonės vadinamos visapusiško apsisaugojimo priemonėmis. Kalėjimo perso-nalas turi būti mokomas naudotis tokiomis visapusiško apsisaugojimo priemonėmis ir turėti atitinkamą įrangą.

Skirtingai nei ŽIV, kiti susirgimai, plačiai paplitę kalėjimuose, kurie plinta žymiai grei-čiau, nei ŽIV, pvz., tuberkuliozė, yra reali grėsmė ne tik kalėjimų pareigūnams, bet taip pat jų šeimų nariams bei visuomenei apskritai.

Ten, kur kalėjimų personalas nėra tinkamai apmokytas, darbuotojai į asmenis, sergan-čius ŽIV, reaguoja su baime. Tai sąlygoja ŽIV užsikrėtusių asmenų ar tų, kurie laikomi galimai užsikrėtusiais ŽIV, stigmatizaciją ir diskriminavimą. Tinkamos informacijos apie ŽIV stoka, baimė ir gėda labai trukdo ŽIV prevencijos įgyvendinimui. Taigi, nepaprastai svarbu, kad personalas turėtų teisingą ir išsamią informaciją apie ŽIV bei užtikrinti dar-buotojų mokymą ŽIV tema.

Kalėjimų personalas taip pat vaidina esminį vaidmenį ŽIV prevencinėje veikloje, teikiant gydymą, slaugą bei paramą ŽIV užsikrėtusiems kaliniams. Vaisingas bendradarbiavimas su kalėjimų personalu yra būtina sėkmingo programų, kurių tikslas – sumažinti ŽIV pli-timą tarp kalinių, įgyvendinimo sąlyga. Be to, tokios programos naudingos ir personalui. Infekcijų plitimo kalėjime mažinimas reiškia ir mažesnę personalo užsikrėtimo tikimybę, o tai atitinkami sumažina įtampą darbo vietoje.

Kokiu būdu ŽIV problema kalėjimuose daro įtaką visuomenei apskritai?

Tam tikras žmonių skaičius pastoviai kursuoja tarp kalėjimo ir visuomenės, t.y. patenka į kalėjimą, o po kurio laiko vėl grįžta į tą pačią visuomenę. Kai 30 milijonų kalinių visame pasaulyje kiekvienais metais grįžta į laisvę, galima įsivaizduoti, kokių rimtų pasekmių visuomenės sveikatai turi didelis sergamumas kalėjimuose. Taigi, pagrindinė visuome-nės sveikatos apsaugos strategijos problema yra visokeriopai mažinti kalėjimų vaidmenį prisidedant prie ŽIV (kaip ir hepatito C bei tuberkuliozės) epidemijos plitimo. Jei nebus imtasi skubių priemonių, kalėjimai ir toliau aštrins epideminę situaciją, o jos socialinių


12

ir finansinių pasekmių kaina bus milžiniška. Sveikatos apsauga kalėjime yra neatsiejama visuomenės sveikatos apsaugos dalis.

!Visapusišką išaiškinimą, kodėl sveikatos apsauga kalėjime laikoma neatsiejama visuo-menės sveikatos apsaugos dalimi, ir pasiūlymus, kaip praktiškai saugoti žmonių svei-katą tiek kalėjime, tiek visuomenėje, rasite organizacijos Irish Penal Reform Trust („Už Airijos kalėjimų sistemos reformą“) 2004 m. paskelbtame dokumente: Dublin Declara-tion on HIV/AIDS in Prisons in Europe and Central Asia: Prison Health is Public Health. „Dublino deklaracija dėl partnerystės kovojant su ŽIV/AIDS Europos ir Centrinės Azijos kalėjimuose: sveikatos apsauga kalėjime yra visuomenės sveikatos apsauga“. Šį doku-mentą išverstą į daugelį kalbų rasite internete, apsilankę adresu: www.iprt.ie.

Pasidomėkite taip pat ir „Maskvos deklaracija“, kurioje pripažįstama esant tiesioginio ryšio tarp visuomenės sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų kaliniams teikimo. Pasaulio sveikatos organizacija Europoje 2003 m. paskelbtame dokumen-te Moscow Declaration: Prison Health as Part of Public Health. „Maskvos deklaracija: sveikatos apsauga kalėjime kaip visuomenės sveikatos apsaugos sudėtinė dalis“. Dokumentas egzistuoja anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis internete adresu: www.euro.who.int/prisons/publications/20050610_1.

ŽIV, AIDS, žmogaus teisės ir kalėjimų sistemos reforma

Veiksmingų priemonių kovoje su ŽIV kalėjimuose taikymas yra neatsiejama platesnio masto problemų, tokių kaip žmogaus teisės ir kalėjimų sistemos reformos dalis. Kaliniai priklauso pažeidžiamų žmonių kategorijai, nes pažeidžiamos jų kaip žmonių teisės, ir jie tampa pažeidžiami ŽIV. Kalėjimo sąlygos, kuriomis nuteistieji atlieka bausmę, kalėjimo administravimo būdas ir bendra šalies strategija – šie veiksniai neabejotinai turi įtaką ŽIV plitimui kalėjimuose.

Kalėjimų perpildymas, smurtas, dienos šviesos stoka ir nepakankama ventiliacija, taip pat netinkama apsauga nuo atšiaurių gamtinių sąlygų yra būdingi daugeliui kalėjimų įvairiose pasaulio šalyse bruožai. Kai vyrauja tokios buitinės sąlygos, o aprūpinimas asmens higi-enos priemonėmis nepakankamas, maitinimas prastas, galimybės gauti švaraus geriamo vandens ribotos, o sveikatos priežiūra netinkama, kaliniai tampa dar labiau neapsaugoti nuo ŽIV ir kitų užkrečiamų ligų, o jų sergamumas ŽIV ir mirtingumas nuo šios infekcijos padidėja. Be to, dėl netinkamų buitinių sąlygų kalėjimo personalo pastangos įgyvendinant efektyvias kovos su ŽIV priemones neduoda laukiamų rezultatų arba yra visai bevaisės. Taigi, prevencinė veikla, siekiant sustabdyti ŽIV plitimą kalėjime, bei tinkamos sveikatos paslaugos ŽIV užsikrėtusiems kaliniams, yra neatsiejama platesnio masto veiklos, geri-nant sąlygas kalėjime, dalis, o šios pastangos gerinti sąlygas kalėjime, savo ruožtu, stipri-na tiek ŽIV prevenciją, tiek kalinių, gyvenančių su ŽIV, sveikatos priežiūrą. Būtent dėl šios priežasties visi mėginimai sustabdyti ŽIV plitimą kalėjimuose turi prasidėti nuo prevenci-nių priemonių įgyvendinimo numatant tolesnį egzistuojančių sąlygų reformavimą.

Kiekvienos šalies atsakas į ŽIV problemą kalėjimuose priklauso nuo toje šalyje vyraujan-čios ekonominės ir politinės aplinkos, taip pat kultūrinių, socialinių ir religinių tradicijų. Tačiau nacionaliniai ar vietiniai ypatumai nei sumažina vyriausybės atsakomybę, nei tuo labiau, atleidžia nuo atsakomybės laikytis tarptautinėje erdvėje pripažintų standartų ka-

http://www.iprt.ie

http://www.euro.who.int/prisons/publications/20050610_1


13

lėjimo sąlygų gerinimo atžvilgiu, sveikatos priežiūros ir žmogaus teisių srityje. Tarptauti-nė teisė aiškiai numato, kad resursų stoka neatleidžia valstybės nuo prisiimtų įsipareigo-jimų užtikrinti tinkamas ir humaniškas bausmės atlikimo sąlygas kalėjimuose.

Esama nemažai tarptautinių teisės aktų ir susitarimų, tiek norminių, tiek turinčių teisinę galią, turinčių betarpišką ryšį su ŽIV problema kalėjimuose. Remiantis šiais dokumentais:

• visi asmenys, kuriems atimta laisvė, turi teisę į pagarbų ir orų elgesį su jais bei neturi patirti jokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio jų atžvilgiu ar kankinimų;

• kaliniai neturi būti diskriminuojami dėl jų lyties, amžiaus ar teisinio statuso (suimtieji ar atliekantys laisvės atėmimo bausmę), tačiau turi būti laikomi atskirai pagal aukš-čiau paminėtus kriterijus;

• sąlygos kalinių gyvenamosiose patalpose turi užtikrinti galimybę saugoti sveikatą, ten turi būti įrengti dušai, tualetai; patalpos turi būti pakankamai erdvios su normaliai veikiančia apšvietimo, vėdinimo ir šildymo sistema;

• maistas, tiekiamas kaliniams, turi būti pilnavertis; jie turi būti aprūpinami geriamu vandeniu.

Nagrinėdama šią problemą platesniame kontekste, tarptautinė bendruomenė iš esmės pripažįsta, kad žmogaus įkalinimo faktas nėra priežastis, dėl kurios jis automatiškai ne-tenka savo teisių, išskyrus tas, kurios atimtos teismo sprendimu. Žmogus bausmė yra laisvės atėmimas, jis nebaudžiamas dar ir kitų pagrindinių žmogaus teisių atėmimu. Tai-gi kaliniai, kaip ir kiti žmonės, turi teisę naudotis aukščiausio praktiškai įmanomo lygio sveikatos priežiūra. ŽIV/AIDS problemos kontekste, viena šių teisių yra teisė naudotis ŽIV/AIDS prevencijos priemonėmis.

!Svarbiausias žmogaus teises užtikrinančių priemonių sąrašą rasite A. Coyle knygoje: A Human Rights Approach to Prison Management. Handbook for Prison Staff. „Požiūris į vadovavimą kalėjimui per žmogaus teisių prizmę. Vadovėlis kalėjimo personalui“. Kny-ga išleista 2002 m. Londone, Kalėjimų studijų centre. Šį leidinį, išverstą į daugelį kalbų, galima rasti Internete adresu: www.kcl.uk/depsta/rel/icps/publications.html.

R. Lines straipsnį apie kalinių teisę saugoti savo sveikatą tarptautinės teisės kontekste The right to health of prisoners in International human rights law rasite leidinyje Inter-national Journal of Prisoner Health 2008 m. Nr. 4(1): 3–53.

Klausimai, susiję su kalinių sveikata ŽIV problemos kontekste, yra nagrinėjami dar dvie-juose tarptautiniuose dokumentuose. Pirmasis yra Pasaulio sveikatos organizacijos suda-rytas „Vadovas kovoje su ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“. Tai sąvadas įvairių standartų ir normų, kurių įgyvendinimo turi siekti kalėjimų sistemos vadovai, mėgindami užkirsti kelią ŽIV infekcijos plitimui kalėjimuose ir užtikrinti kalinių, gyvenančių su ŽIV, slaugą.

„Vadovas kovoje su ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“ pasirodė 1993 m. Jame įtvirtinami principai, kad „visi kaliniai turi teisę be jokios diskriminacijos gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant jų atžvilgiu taikomas prevencijos priemones, kuriomis naudojasi ir kiti visuomenės nariai“ ir kad „bendrieji principai, išdėstyti šalies kovos su AIDS progra-moje, turėtų būti vienodai taikomi tiek kalinių atžvilgiu, tiek visuomenėje apskritai“.

http://www.kcl.uk/depsta/rel/icps/publications.html


14

Antrajame dokumente, kurio pavadinimas „Tarptautinės gairės kovoje su ŽIV/AIDS ir žmogaus teisės“, pasirodžiusiame 1998 m. Jungtinių Tautų programos kovoje su ŽIV/AIDS (UNAIDS) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucijos inicia-tyva, nurodomos konkrečios priemonės, skirtos įgyvendinti kalėjimuose:

„Kalėjimų sistemos vadovybė turėtų imtis visų būtinų priemonių, siekdama apgin-ti kalinius nuo žaginimo, seksualinio smurto ir prievartos, užtikrindama reikalingą darbuotojų skaičių, veiksmingą kalinių priežiūrą ir drausminių priemonių taikymą. Kalėjimų sistemos vadovybė taip pat turėtų užtikrinti galimybę kaliniams (ir kalėjimų darbuotojams, kai tai reikalinga) gauti informaciją apie ŽIV prevenciją, dalyvauti mo-kymuose šia tema, atlikti tyrimą dėl ŽIV bei gauti su šiuo tyrimu susijusią konsulta-ciją, taip pat aprūpinti kalinius profilaktinės apsaugos priemonėmis (prezervatyvais, dezinfekcinėmis medžiagomis ir sterilia švirkštimosi įranga); be to, kalėjimų sistemos vadovybė turėtų užtikrinti, kad kaliniams būtų taikomas tinkamas gydymas, slauga bei dalyvauti įvairiuose klinikiniuose ŽIV tyrimuose, informacija, susijusi su šiais tyri-mais, yra griežtai konfidenciali, o patys tyrimai atliekami tik gavus pačių tiriamų as-menų sutikimą; ŽIV užsikrėtusieji kaliniai neturėtų būti izoliuojami nuo kitų kalinių, jie turi tokią pat teisę kartu su kitais naudotis visomis kalėjimo patalpomis, privilegi-jomis bei dalyvauti pasiruošimo išeiti į laisvę programose. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę AIDS sergantiems kaliniams trumpinti bausmės atlikimo terminą.“

Dėl įvairių priežasčių tik gana nedidelis skaičius kalėjimų įgyvendino visas priemones, skirtas pažaboti ŽIV infekcijos plitimą ir užtikrinančias kaliniams, sergantiems ŽIV/AIDS, reikalingą gydymą, slaugą ir paramą. Susiklosčiusi situacija atspindi informacijos ir padė-ties supratimo stoką, vyraujančias neigiamas nuostatas žmonių su ŽIV ar labiau rizikuo-jančių juo užsikrėsti atžvilgiu bei kitas egzistuojančias kliūtis, pvz., nepakankamą kalėji-mų finansavimą apskritai ir lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai kalėjime, stoką konkrečiai.

Pastarasis metodinių priemonių rinkinys buvo sukurtas siekiant padėti kalėjimų siste-moms visame pasaulyje įdiegti visapusiškas ŽIV prevencijos, gydymo, slaugos ir paramos programas ir jas atitinkamai išplėsti visuomenės sveikatos labui ir žmogaus teisių vardan.

!Daugiau informacijos apie ŽIV/AIDS, žmogaus teises ir kalėjimų sistemos reformą rasi-te šiuose dokumentuose:

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucijos ir UNAIDS inicijuotas dokumentas HIV/AIDS and Human Rights: International Guidelines. „ŽIV/AIDS ir žmo-gaus teisės: tarptautinės gairės“, pakartotinai išleistas 2006 m. Niujorke ir Ženevoje, Jungtinėse Tautose. Šį dokumentą rasite internete adresu: www.ohchr.org/english/is-sues/hiv/guidelines.htm. Žiūrėkite 29 (e) rekomendaciją.

Pasaulio sveikatos organizacijos 1993 sudarytas dokumentas WHO Guidelines on HIV Infection and AIDS in Prisons. „Vadovas dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“; Ženeva, PSO (WHO/GPA/DIR/93.3). Šiame 10 puslapių dokumente nagrinėjamos visuomenės sveikatos priežiūros problemos, ir pateikiamos gairės kalėjimų sistemos vadovams, kaip išvengti ŽIV infekcijos ir pasirūpinti ŽIV/AIDS sergančiais kaliniais. Šiame doku-mente pabrėžiama, kad kaliniai turi teisę gydytis nuo ŽIV ligos, įskaitant galimybę nau-dotis visomis ŽIV prevencijos priemonėmis, kurios prieinamos žmonių bendruomenei laisvėje.

http://www.ohchr.org/english/issues/hiv/guidelines.htm

http://www.ohchr.org/english/issues/hiv/guidelines.htm


Temos, aktualios bendrosios strategijos kūrėjams, politikams ir parlamentarams 2

modulis


16

Šis modulis skirtas, visų pirma, bendrosios strategijos kūrėjams, politikams ir įstatymų leidėjams, formuojantiems kalėjimų, baudžiamojo teisingumo ir sveikatos priežiūros sis-temų strategiją ir kuriantiems jų teisinę bazę. Mes tikimės, jis bus naudingas taip pat ir:

• teisingumo, vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms, atsakingoms už padėtį kalinimo įstaigose, bei sveikatos apsaugos ministerijoms (kadangi kalinamųjų sveikata yra visuo-menės sveikata);

• parlamentarams, besidomintiems teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos priežiūros klausimais;

• aukščiausiems valstybės pareigūnams, dirbantiems teisingumo, vidaus reikalų, patai-sos ir sveikatos priežiūros departamentuose;

• teisėjams, teismo pareigūnams, prokurorams ir kitiems valstybės pareigūnams, dir-bantiems baudžiamojo teisingumo sistemoje;

• pilietinės visuomenės organizacijoms, besidominčioms kalinimo įstaigų, ŽIV ir žmo-gaus teisių problemomis;

• donorams, teikiantiems finansinę paramą programoms, kurių tikslas – stiprinti valdy-mo sistemą, įstatymų viršenybę ir žmogaus teisių užtikrinimą bei veiklą, susijusią su sveikatos stiprinimu ir priežiūra.

Tikimės, kad šis metodinių priemonių rinkinys ilgainiui taps informacijos šaltiniu ben-drosios strategijos kūrėjams, politikams ir parlamentarams, apie efektyviausius ŽIV pro-blemos kalėjime sprendimo būdus, skatins juos aktyviau spręsti šias svarbias problemas ir pradėti įgyvendinti atitinkamas priemones praktikoje.

Šio modulio pradžioje pateikiama faktų apie ŽIV kalėjimuose. Toliau aprašomi keturi bū-dai, kurių pagalba bendrosios strategijos kūrėjai, politikai ir parlamentarai gali pakeisti situaciją kalėjimuose:

• konkrečių rizikos veiksnių, sąlygojančių ŽIV plitimą kalėjimuose, eliminavimas pla-čiai įgyvendinant ŽIV prevencijos priemones;

• sveikatos priežiūros paslaugų, lygiaverčių toms, kurios teikiamos bendruomenėje, užtikrinimas kalėjimuose;

• buitinių kalėjimo sąlygų gerinimas reformuojant visą kalėjimų sistemą;

• bendro kalinių skaičiaus mažinimas.

Toliau įvardijamos trys prioritetinės veiklos rūšys, kurių įgyvendinimo turi imtis bendro-sios strategijos kūrėjai, politikai ir parlamentarai:

• ryžtingas vadovavimas;

• įstatymų ir strategijos pakeitimas;

• parama siekiant didesnio kalėjimų sistemos finansavimo.

17

2 modulisTemos, aktualios bendrosios strategijos kūrėjams, politikams ir parlamentarams

Situacijos aprašymas

ŽIV problema neabejotinai daro nemenką įtaką sveikatos priežiūros paslaugų sektoriui, šalies ekonomikai, švietimo ir socialinės apsaugos sistemoms, ginkluotosioms pajėgoms ir jėgos struktūroms daugelyje pasaulio šalių. Laisvės atėmimo vietos nėra išimtis. ŽIV paplitimo lygis kalėjimuose paprastai yra aukštesnis, nei visuomenėje apskritai. Be to, kaliniams kyla didesnė grėsmė užsikrėsti ŽIV, hepatito C virusu bei tuberkulioze kalėji-me. Tokiu būdu, išėję į laisvę, jie gali perduoti infekciją kitiems asmenims, gyvenantiems bendruomenėje už kalėjimo ribų.

Taigi, labai svarbu, kad visos šalys sukurtų ir įgyvendintų strategiją bei veiksmų planą, kaip turėtų būti sprendžiama ŽIV problema kalėjimuose, kurių pagrindas – tarptautinėje teisėje suformuotos normos ir standartai, mokslinių tyrimų duomenys ir geroji praktinė patirtis. Siekiant šio tikslo, vyriausybės pirmiausia turėtų pripažinti šių dienų realybę ir tą faktą, kad kalėjimai skatina ŽIV (taip pat HCV ir TB) plitimą ir imtųsi būtinų priemonių šiai problemai spręsti. Nenoras imtis ryžtingų veiksmų būtų akivaizdus įrodymas, kad atsisakoma pripažinti, jog kalėjimų vaidmuo stabdant ŽIV plitimą ir gydant bei slaugant ŽIV užsikrėtusius pacientus, yra tikrai reikšmingas.

Kokia yra reali situacija kalėjimuose ŽIV problemos kontekste?

Apskritai kalbant, asmenys, kurių gyvenimo būdas laisvėje pasižymi ypač didele rizika užsikrėsti ŽIV, sudaro didžiąją daugumą tarp kalinių. Dėl šios priežasties kalėjimuose yra žymiai daugiau ŽIV užsikrėtusių asmenų, nei bendruomenėje.

Atlikdami laisvės atėmimo bausmę kalėjime, kaliniai galimai vartoja narkotikus ir prakti-kuoja seksą, beveik nenaudodami priemonių apsisaugojimui nuo ŽIV (pvz., prezervatyvų ar sterilios švirkštimosi įrangos) ir negauna reikiamos informacijos sveikatos klausimais, tuo tarpu šios priemonės lengvai prieinamos asmenims, gyvenantiems bendruomenėje už kalėjimo ribų.

Nesaugus lytinis elgesys yra būdingas kaliniams, kurie praktikuoja lytinius santykius tar-pusavyje (naudojant prievartą ar partneriui sutikus), o kartais ir su kalėjimo darbuotojais.

Daugelyje pasaulio šalių kalėjimuose plačiai paplitęs ir narkotikų vartojimas, įskaitant švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, kai bendrai naudojamasi nesterilia švirkštimosi įran-ga.

Netgi turtingose pasaulio šalyse nesugebėta užkirsti kelio narkotikų vartojimui kalėjimuo-se. Deja, kai kurių priemonių, skirtų sulaikyti nuo narkotikų vartojimo, įgyvendinimas gali tik padidinti, o ne sumažinti užsikrėtimo ŽIV pavojų.

Kaip papildomus rizikos veiksnius reikėtų įvardinti tatuiruočių darymą ir auskarų vėri-mą į įvairias kūno vietas, kai tam skirta įranga yra naudojamasi bendrai ir daugiau, nei kartą, bendrą naudojimąsi skustuvu, apsikeitimą krauju/„broliavimosi“ ritualą ir netin-kamą medicininių ar odontologo naudojamų instrumentų sterilizavimą ar daugkartinį jų naudojimą.


18

Riziką užsikrėsti ŽIV netiesiogiai padidina tokie veiksniai, kaip kalėjimo infrastruktūros ir kalėjimo valdymo ypatybės, t.y. kalėjimų perpildymas, smurtas, nusikalstamų grupuočių veikla, nepakankamai saugi aplinka pažeidžiamiems ar jauno amžiaus kaliniams, nepa-kankamai apmokyti ar korumpuoti kalėjimo darbuotojai, menka medicininių ir socialinių paslaugų kokybė.

Dėl visų aukščiau išvardintų veiksnių rizika užsikrėsti ŽIV kalėjime gali būti gana didelė. Net keliose šalyse yra buvę rimtų ŽIV protrūkio kalėjime atvejų.

Jūs galite pakeisti situaciją!

Siekiant išvengti ŽIV/AIDS ir kitų infekcijų (hepatitų B ir C, tuberkuliozės) plitimo bei imantis tam tikrų priemonių, lemiamą vaidmenį vaidina keturi veiksniai:

• kompleksinis ŽIV prevencinių priemonių taikymas;

• lygiaverčių, t.y. tokių pačių kaip ir bendruomenėje, sveikatos priežiūros paslaugų už-tikrinimas kalėjime, įskaitant aprūpinimą antiretrovirusiniais preparatais;

• buitinių kalinimo sąlygų gerinimas ir kitų kalėjimų sistemos reformos elementų įgy-vendinimas;

• kalinių skaičiaus mažinimas.

Kompleksinis ŽIV prevencinių priemonių taikymas

Šalių vyriausybės turėtų nedelsiant įsisavinti ar išplėsti ŽIV perdavimo kalėjimuose pre-vencijos programas. Į šias programas turėtų būti įtrauktos ir tos priemonės, kurios taiko-mos prieš ŽIV plitimą visuomenėje apskritai:

• švietimas ir informavimas apie ŽIV ir AIDS;

• savanoriškas ištyrimas dėl ŽIV bei konsultavimas;

• aprūpinimas prezervatyvais bei žaginimo, seksualinio smurto ir prievartos prevencija;

• narkomanijos gydymas, taikant pakaitinę terapiją;

• priemonės, mažinančios narkotikų paklausą ir pasiūlą kalėjimuose;

• aprūpinimas švirkštais ir adatomis, o kaip atsarginė strategija, jei švirkštų ir adatų dalijimas neįmanomas, aprūpinimas dezinfekcinėmis priemonėmis;

• ankstyvojo lytiškai plintančių ligų diagnozavimo ir gydymo programų įgyvendinimas;

• prevencinių priemonių kovoje su infekcijų perdavimu iš motinos vaikui įgyvendini-mas moterų kalinių atžvilgiu.

Visos aukščiau išvardintos intervencinio pobūdžio priemonės padeda sumažinti užsikrė-timo ŽIV riziką kalėjime; kai kurios jų skirtos taip pat ir užsikrėtimo hepatitu C pavojaus mažinimui. Praktikoje patvirtinta, kad šių priemonių įgyvendinimas neturi jokių neigia-mų pasekmių. Moksliniais tyrimais įrodyta, pavienius bandomųjų programų įgyvendino

19


atvejus galima labai lengvai išplėsti iki tokių programų įgyvendinimo visos šalies mastu. Galiausiai šios programos prisideda ne tik prie kalinių ir kalėjimų personalo gerovės, tai – nauda ir visuomenei apskritai, kadangi dauguma kalinių kažkada išeina iš kalėjimo ir grįžta į visuomenę.

Kaip ir ŽIV bei hepatito C plitimo stabdymo programos, lygiai tiek pat svarbios ir kovos su hepatitu B bei tuberkulioze programos.

Informavimas ir švietimasŠvietimas yra esminė ŽIV prevencinių priemonių įgyvendinimo kalėjime išankstinė są-lyga. Pasaulio sveikatos organizacijos „Vadovas dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ rekomenduoja pastoviai informuoti tiek kalinius, tiek kalėjimo darbuotojus apie tai, kaip išvengti ŽIV infekcijos. Visa informacinė medžiaga turi atitikti kalinių išsilavinimo lygį. Be to, kaliniai ir kalėjimo personalas turi dalyvauti šios mokomosios medžiagos sudaryme. Galiausiai, lygių mokymas, kuriame mokytojai iš kalinių tarpo moko kitus kalinius, yra gyvybiškai svarbus.

Tačiau vien informavimo ir švietimo nepakanka ŽIV prevencijai kalėjime. Atlikus keleto apklausų analizę paaiškėjo, kad esama teigiamų poslinkių kalinių informuotumo srityje, o ir jie patys pripažįsta, kad mokomosios iniciatyvos kalėjime pakeitė jų elgesį į gerąją pusę. Tačiau vien tik švietimas ir konsultavimas duos mažai realios naudos kaliniams, jei jie neturės konkrečių priemonių (prezervatyvų ir sterilios švirkštimosi įrangos), norėdami elgtis taip, kaip buvo mokomi.

!Daugiau informacijos (ir išsamią bibliografiją) apie informacines ir švietimo programas bei ki-tas šiame modulyje aptariamas intervencines priemones rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. sudarytoje išsamioje ataskaitoje Effectiveness of Interventions to Address HIV in Prisons. Evidence of Actions Technical papers. „Veiksmingos intervencijas, stabdančios ŽIV plitimą kalėji-muose. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adre-su: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html

Konsultavimas ir ištyrimas dėl ŽIVKonsultavimas ir tyrimas yra svarbūs dėl dviejų priežasčių:

• tai sudėtinė ŽIV prevencijos programų dalis (galimybė suteikti informaciją rizikingai besielgiantiems kaliniams ir paramą tiems, kurie linkę keisti savo elgesį);

• tai būdas nustatyti asmenis, gyvenančius su ŽIV, ir suteikti jiems tinkamą gydymą, priežiūrą ir paramą.

Praktikoje tyrimas dėl ŽIV esant kalėjime atliekamas tik paties kalinio pageidavimu. Kai kuriose šalyse pageidavimas išsitirti ir gauti konsultaciją yra lengvai įgyvendinamas, o kitose šalyse tyrimas dėl ŽIV atliekamas reguliariai ar net privaloma tvarka. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumente „Vadovas dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ tei-giama:

http://www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html


20

10. Privalomas kalinių tyrimas dėl ŽIV yra neetiškas ir neefektyvus; jis turėtų būti draudžiamas.

11. Savanoriškas tyrimas dėl ŽIV infekcijos kartu su tinkamu konsultavimu prieš ir po tyrimo turi būti prieinamas kalėjime, jei visuomenėje už kalėjimo ribų toks tyrimas praktikuojamas. Savanoriškas tyrimas turėtų būti atliekamas tik gavus sąmoningą paties kalinio sutikimą. Parama kaliniui suteikiama betarpiškai infor-mavus jį apie tyrimo rezultatus ir kurį laiką po tyrimo.

12. Apie tyrimo rezultatai kaliniui praneša sveikatos priežiūros padalinio darbuotojai, kurie užtikrina profesinio konfidencialumo laikymąsi.

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, privalomas tyrimas dėl ŽIV ir kalinių, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas buvo teigiamas, atskyrimas nuo kitų kalinių yra brangi ir neefektyvi praktika, dėl kurios gali sutrikti izoliuotųjų kalinių sveikata. Taigi, tyrimas dėl ŽIV, atlie-kamas kalėjime, visada turi būti savanoriškas, o kiekvienas tiriamasis turėtų duoti savo sąmoningą sutikimą leisti jį atlikti; kiekvienam tiriamajam taip pat turėtų būti suteikta konsultacija prieš ir po tyrimo.

6 intarpas. Neigiamos privalomo tyrimo ir izoliavimo pasekmės

Privalomas tyrimas ir izoliavimas gali daryti neigiamą įtaką kaliniams. Viename Šiaurės Karolinos (JAV) kalėjime ŽIV užsikrėtusių kalinių izoliavimas išprovokavo tuberkuliozės protrūkį. Jo metu buvo nustatyta, kad 71 proc. kalinių, laikomų toje pačioje gyvenamojoje zonoje, susirgo tuberku-lioze arba jiems naujai atlikti testai dėl tuberkuliozės rodė juos užsikrėtus tuberkulioze (poodinio dūrio vieta buvo pakitusio pobūdžio). Trisdešimt vienas kalinys ir vienas medicinos studentas, dirbantis vietos bendruomenės ligoninėje, vėliau susirgo aktyvia tuberkuliozės forma.

Kalėjimų sistema turėtų pasiūlyti savanoriško tyrimo ir konsultavimo dėl ŽIV galimybę visiems kaliniams, priimant juos į kalėjimą. Kadangi patekimas į kalėjimą yra įtampos kupinas metas, daugelis kalinių tuo metu gali nenorėti tirtis dėl ŽIV. Taigi, svarbu, kad kaliniai bet kuriuo metu, būdami kalėjime, turėtų galimybę išsitirti dėl ŽIV ir sužinoti savo ŽIV statusą, o ŽIV užsikrėtusieji pasinaudotų gydymosi galimybe (taip pat ir antire-trovirusinio gydymo galimybe), teikiama slauga ir parama.

Tyrimas ir konsultavimas dėl ŽIV turėtų būti glaudžiai susijęs su gydymosi, slaugos ir pa-ramos prieinamumu kaliniams, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas teigiamas. Tai yra sudė-tinė kompleksinių ŽIV prevencijos programų dalis, įskaitant ir galimybę pasinaudoti ŽIV prevencijos priemonėmis. Kaip jau buvo minėta, daugelio kalinių, įskaitant ir tuos, kurie žino savo ŽIV statusą, elgesys charakterizuojamas, kaip keliantis riziką užsikrėsti ŽIV. Pats savaime ŽIV statuso žinojimo faktas nėra pakankama garantija, kad ŽIV infekcija nebus perduodama, jei priemonės, kurių asmuo imtųsi, siekdamas sumažinti užsikrėtimo riziką, nėra prieinamos kalėjime.

21


!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. su-darytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: HIV Care, Treatment and Support. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: asmenų, sergančių ŽIV slauga, gydymas ir jiems teikiama parama. Prak-tinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Aprūpinimas prezervatyvais bei žaginimo, tvirkinamųjų veiksmų ir situacijos sąlygotų lytinių santykių prevencijaJei pripažįstama, kad lytiniai santykiai kalėjime praktikuojami ir suvokiama dėl to kylan-ti grėsmė užsikrėsti ŽIV, primygtinai rekomenduojama dalyti prezervatyvus. Dar 1993 m. Pasaulio sveikatos organizacija savo dokumente „Vadovas dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ rekomendavo dalinti prezervatyvus kalėjimuose „jų buvimo kalėjime laiko-tarpiu“ bei „prieš išeinant į laisvę atlikus bausmę arba įgyvendinant bet kurios formos išleidimą iš kalėjimo“.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis dar 1991 m. 23 šalyse iš 52 apklaustųjų kalėjimų sistemoje kaliniams buvo dalijami prezervatyvai. Šiandien žymiai didesnis skaičius kalėjimų sistemų įvairiosiose Vakarų Europos šalyse, Kanadoje ir Aus-tralijoje praktikuoja prezervatyvų dalijimą kalėjimuose. Prezervatyvai yra prieinami kali-niams taip pat kai kuriuose JAV kalėjimuose, kai kurių Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių kalėjimuose, bei Brazilijos, Pietų Afrikos, Irano ir Indonezijos kalėjimuose.

Esama duomenų, kad prezervatyvų dalijimas praktikuojamas daugelyje kalėjimų, net tose šalyse, kur lytiniai santykiai su tos pačios lyties asmeniu yra laikomi nusikaltimu, ir kaliniai, turėdami tokią galimybę, ten naudojasi prezervatyvais, vengdami užsikrėsti ŽIV lytinių santykių metu. Nė viena kalėjimų sistema, kurioje oficialiai pradėta dalinti prezervatyvus kaliniams, negrįžo prie ankstesnės praktikos, ir nė vienoje šalyje nebuvo pastebėta kokių nors su tuo susijusių saugumo problemų ar kokių kitų žymesnių neigia-mų pasekmių. Buvo aiškiai nustatyta, kad prezervatyvų dalijimas nekelia grėsmės kalė-jimo saugumui ar jo veiklai, nesukelia didesnio lytinio aktyvumo, o dauguma kalinių bei kalėjimo darbuotojų palankiai vertina prezervatyvų dalijimo praktiką.

Tačiau kai kuriose šalyse, kur už sodomiją numatyta baudžiamoji atsakomybė, t.y. už tai baudžiama visuomenėje už kalėjimo ribų, ir kur giliai įsišaknijęs neigiamas požiūris į homoseksualumą, prezervatyvų, kaip apsisaugojimo nuo ŽIV infekcijos priemonės dali-jimui turi būti itin kruopščiai pasiruošta. Tam reikėtų pasitelkti švietimo ir informavimo priemones siekiant išaiškinti, kokiu tikslu prezervatyvai dalijami, bei įvairias iniciatyvas, padedančias nugalėti stigmą asmenims, praktikuojantiems homoseksualius santykius.


http://www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html



22

7 intarpas. Galima kalėjimų sistemos atsakomybė už neaprūpinimą prezervatyvais

Faktą, kad galima iškelti civilinį ieškinį kalėjimų sistemos vadovams dėl nesuteiktos galimybės pa-sinaudoti prezervatyvais, patvirtina išmokėta finansinė kompensacija, kurios abipusiu susitarimu pasiekė buvęs kalinys Pietų Afrikos Respublikoje. Jis teigė užsikrėtęs ŽIV kalėjime lytinių santykių metu, atlikdamas ten laisvės atėmimo bausmę 1993 m. ir 1994 m. Prezervatyvai Pietų Afrikos Respu-blikos kalėjimuose buvo pradėti dalinti 1996 m. Jis tvirtino, kad administracija neperspėjo kalinių dėl nesaugių lytinių santykių pavojaus, ir neaprūpino kalinių prezervatyvais. Pietų Afrikos Respublikos pataisos reikalų departamentas neigė bet kokią atsakomybę už jam inkriminuojamus kaltinimus.

1994 m. 52 kaliniai iš Naujojo Pietų Velso (Australija) taip pat pateikė ieškinį Departamentui, kal-tindami jį tuo, kad prezervatyvai nebuvo dalijami kalėjime. Prezervatyvai buvo pradėti dalinti ka-lėjimuose eksperimento tvarka dar iki teismo proceso pabaigos. Eksperimentui pasiteisinus pre-zervatyvai buvo pradėti dalinti dar trijuose Naujojo Pietų Velso kalėjimuose. Po to prezervatyvai tapo prieinami visuose šalies kalėjimuose, o ši naujovė buvo įvertinta teigiamai.

Galiausiai, nors prezervatyvų dalijimas yra svarbus veiksnys, vien šios priemonės įgyven-dinimo nepakanka ŽIV užsikrėtimo rizikai sumažinti. Esama įrodymų, kad smurtas, taip pat seksualinis priekabiavimas yra būdingas daugelio šalių kalėjimų sistemoms. Dau-gelyje kalėjimų būtų tiesiog neproduktyvu nepripažinti, kad ŽIV prevencinių priemonių efektyvumui kalėjime tokią pat, o gal ir dar didesnę įtaką, nei prezervatyvų dalijimas, daro reformų įgyvendinimas kalėjime ir visos kalėjimų sistemos reformavimas. Įgyvendi-nus kalėjimų reformą, atsirastų galimybė gerokai sumažinti kalinių skaičių, o tai padėtų neskaitlingam ir dažnai mažai uždirbančiam kalėjimo personalui apginti pažeidžiamus kalinius nuo smurto ir pasitaikančios lytinės prievartos.

„Vadovas dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ bei „Tarptautinės gairės dėl ŽIV/AIDS ir žmogaus teisių“ pabrėžia, kad kalėjimų sistemos vadovai privalo kovoti su visomis agre-syvaus lytinio elgesio apraiškomis, tokiomis kaip žaginimas, pažeidžiamų kalinių išnau-dojimas ir kitokiomis kalinių persekiojimo formomis, užtikrindami reikiamą darbuotojų skaičių kalėjimuose, efektyvią priežiūrą, drausminių priemonių taikymą bei mokymo, darbo ir laisvalaikio programų įgyvendinimą. Reikalingas ir buitinių sąlygų gerinimas: geresnis patalpų apšvietimas, tinkama dušo ir miegamųjų patalpų įranga.

!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. sudarytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Prevention of Sexual Transmission. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV pli-timą kalėjimuose: lytiniu keliu perduodamų infekcijų prevencija. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais ir kiti priklausomybės nuo narkotikų gydymo būdaiKai jau minėjome anksčiau, daugelis kalinių įvairiose pasaulio šalyse vartoja narkotikus, taip pat ir švirkščiamuosius, būdami kalėjime. Bent jau iš dalies taip yra todėl, kad dau-gelis jų yra priklausomi nuo narkotikų.




23


Nesant efektyvaus priklausomybės nuo narkotikų gydymo, greičiausiai didžioji dauguma tokių kalinių ir toliau vartos narkotikus bei dalyvaus nusikalstamoje veikloje ir, atitinka-mai, toliau rizikuos užsikrėsti ŽIV tiek būdami kalėjime, tiek išėję į laisvę.

Visi priklausomybės nuo narkotikų gydymo būdai turi vienokį ar kitokį poveikį užsikrė-timo ŽIV grėsmės mažinimui, bet farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais gydymo programos turi didžiausią potencialą mažinant tiek patį narkotikų vartojimą, tiek infekcijos plitimą, susijusį su švirkščiamų narkotikų vartojimu. Tokios programos, kurių dalyviai vartoja gydytojo paskirtus vaistus, savo poveikiu primenančius nelegaliai vartojamus narkotikus, tačiau rizika, susijusi su jų vartojimu yra gerokai mažesnė, tampa vis populiaresnės daugelio pasaulio šalių kalėjimuose, įskaitant Rytų Europos regioną ir tokias šalis, kaip Indonezija ir Iranas. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad jei dozė parinkta tinkamai, o kalinys gydomas viso jo buvimo kalėjime metu, sumažėja narkotikų švirkš-timosi ir bendro naudojimosi tomis pačiomis adatomis atvejų, taip pat stabdomas ŽIV bei kitų per kraują perduodamų infekcijų plitimas. Be to, šių programų įgyvendinimas teigiamai veikia tiek kalinių, dalyvaujančių šiose programose, sveikatą, tiek visą kalėjimų sistemą ir bendruomenę už kalėjimo ribų. Pavyzdžiui:

• dėl farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais pagerėja kalinių disciplina kalėjime, nes kaliniai tampa ramesni dingus būtinybei žūt būt gauti narkotikų, o tai, savo ruožtu, teigiamai atsiliepia kalėjimų apsaugai ir saugumui;

• tikimybė, kad asmenys, kuriems taikoma farmakoterapija opioidiniais vaistiniais pre-paratais, pakartotinai atsidurs kalėjime, yra gerokai mažesnė, nei tie, kurie negydomi.

„Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais yra vienas efektyviausių opioidinės priklau-somybės gydymo būdų. Toks gydymas sumažina aukštą opiodų vartojimo kainą, kurią sumoka šią priklausomybę turintys asmenys, jų šeimos ir visuomenė apskritai, kadangi sumažėja mirčių dėl heroino vartojimo, nesaugaus elgesio, sąlygojančio užsikrėtimą ŽIV ir nusikalstamos veikos atvejų. Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais yra svarbus bendruomenėje taikomo opioidinės priklausomybės valdymo būdas ir ŽIV prevencijos tarp švirkščiamųjų narkotikų varto-tojų elementas.“

UNAIDS, PSO, UNODC, 2004 m.

Kalėjimuose taikomi įvairūs priklausomybės nuo narkotikų gydymo būdai įskaitant psi-choterapines specializuotas bendruomenes ir grupines konsultacijas. Nors įrodymų, pa-tvirtinančių šių metodų įtaką ŽIV prevencijos efektyvumui, nėra labai daug, tačiau kai kurios šių tipų programos davė teigiamų rezultatų, ypač esant tinkamam išėjimo į laisvę planavimui ir tolesnės jų kontrolės bendruomenėje sistemai. Nors įkalinimas iš esmės yra galimybė taikyti kitus priklausomybės nuo narkotikų gydymo būdus, tačiau gydy-mas kalėjime niekada nebus tiek veiksmingas, kiek gydymas bendruomenėje dėl aukštų kalinimo kaštų. Kaip rodo atliktos studijos, laisvės atėmimo bausmės alternatyvos, pvz., priklausomybės gydymas bendruomenėje yra žymiai pigesnis būdas sumažinti sveikatai daromą žalą bei socialinius ir ekonominius nuostolius, susijusius su nelegalių narkotikų vartojimu.

Galiausiai, asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, skaičiaus mažinimas kalėjimuose turėtų tapti prioritetu (žr. toliau skyrių apie kalinių skaičiaus mažinimą).


24

!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. sudarytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Drug Dependence Treatment. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: gydymas nuo nar-kotikų priklausomybės. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo strategijos įgyvendinimo būdai Kaip ir kalinių, priklausomų nuo narkotikų, gydymo būdai, vienokia ar kitokia kalėjime taikoma narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo strategija taip pat stabdo ŽIV infekci-jos plitimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad pačioje pradžioje šios pastangos neišgyvendins narkotikų vartojimo kalėjime. Iš tikrųjų net tose šalyse, kur narkotikų paklausos ir pasiū-los mažinimo kalėjime priemonėms įgyvendinti skiriamas pakankamai dosnus finansavi-mas, šios pastangos nedavė apčiuopiamų rezultatų. Taigi, tokios priemonės negali atstoti kitų aukščiau paminėtų priemonių, tačiau sėkmingai papildo bendrąją strategiją.

Narkotikų paklausos mažinimo strategijos įgyvendinimo būdai Tyrimų, atliktų įvairių pasaulio šalių kalėjimuose, duomenimis, viena priežasčių, dėl ku-rios sąlyginai daug kalinių vartoja narkotikus, būdami kalėjime, yra mėginimas nugalėti nuobodulį, susvetimėjimą ir įtampą bei pastangos atsipalaiduoti. Tai rodo, kad kartu su priklausomybės nuo narkotikų gydymu, kalėjimo sąlygų gerinimas (daugiau informacijos rasite toliau skyriuje „Kalėjimų sistemos reformos įgyvendinimas reiškia kalėjimo sąlygų gerinimą“) ir užimtumas prasminga veikla kalėjime yra efektyviausi narkotikų paklausos mažinimo būdai. Kaliniams suteikta galimybė dirbti ir/arba mokytis kalėjime, taip pat sportas, teatras bei kitokia dvasinio ir kultūrinio pobūdžio veikla, užtikrinanti įdomų ir naudingą sveikatai laisvalaikio leidimą, padeda atsikratyti rizikingų ir žalingų pomėgių, ypač jei kaliniai dalyvauja taip pat ir mokomosiose narkomanijos prevencijos programose.

Kitas narkotikų paklausos mažinimo strategijos įgyvendinimo būdas yra, taip vadina-mų, „laisvų nuo narkotikų“ zonų įkūrimas. Vis daugiau kalėjimų įvairiose pasaulio šalyse (daugeliu atvejų, tai pakankamai turtingos šalys) kuria tokias zonas. Kaip taisyklė, laisvos nuo narkotikų zonos ar korpusai yra atskiros gyvenamosios patalpos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas užkardymui, ir kuriose gyvena kaliniai, savanoriškai nusprendę ne-vartoti narkotikų ir pasirašę tokį susitarimą. Kai kuriais atvejais tai intensyvios pastan-gos užkirsti kelią narkotikams atliekant nuodugnias kratas, tačiau kita galimybė – tai daugelio aspektų derinys, kai narkotikų užkardymo kalėjime būdai derinami su gydymo paslaugomis. Laisvos nuo narkotikų zonos padeda kovoti su ŽIV plitimu kalėjime, jei jų dėka iš tiesų sumažėja narkotikų, ypač švirkščiamųjų narkotikų, vartojimas kalėjime. Pavieniuose tyrimuose esama duomenų, kad šios laisvos nuo narkotikų zonos gerokai su-mažina narkotikų vartojimą tarp jų gyventojų. Tokios zonos tinka daugeliui kalinių, taip pat ir tiems, kurie neturi problemų, susijusių su narkotikų vartojimu, ir toliau nori gyventi aplinkoje, kurioje nėra narkotikų. Tačiau šiose studijose nieko nekalbama apie tai, ar gy-venimas šiose zonose yra tinkamas ir priimtinas probleminiams narkotikų vartotojams, ypač švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Šiuo metu neturime duomenų apie laisvų nuo narkotikų zonų veiksmingumą ŽIV prevencijos strategijos įgyvendinimui.




25


Narkotikų pasiūlos mažinimo strategijos įgyvendinimo būdai Siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą kalėjime, naudojami įvairūs paieškos ir konfiska-vimo būdai bei jų atlikimo metodika. Pasiūlos mažinimo priemonės – tai kratos, kurias apsaugos ir priežiūros personalas atlieka atsitiktinės atrankos principu, personalo ir lan-kytojų patikra ir apieška jiems įeinat į kalėjimą ar išeinant iš jo, šunų, specialiai išmo-kytų atrasti narkotikus, panaudojimas, vidaus patalpų stebėjimas, kalėjimo perimetro apsauga (tinklu dengti pasivaikščiojimo kiemeliai, aukštos vidinės tvoros, saugančios nuo permetimų, greito reagavimo ekipažai automobiliuose, patruliuojančiuose apie kalėjimo perimetrą), prekių asortimento įsigijimas tik iš patikimų tiekėjų, žvalgybinės informacijos kaupimą kiekvienoje laisvės atėmimo įstaigoje, techninių narkotikų paieškos priemonių (joninių skenerių, rentgeno aparatų ir kt.) panaudojimas, pakeitimai pasimatymams skir-tų patalpų projektavime ir planavime ir testai narkotinių medžiagų nustatymui (kitaip vadinami šlapimo testais dėl narkotikų vartojimo).

Daugelio šalių, ypač turtingų šalių, kalėjimų sistemose, ypatingas dėmesys skiriamas aukščiau išvardintų priemonių įgyvendinimui, siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą. Nors šių priemonių taikymas nėra tiesiogiai susiję su ŽIV problema kalėjime, tačiau netiesio-giai jos papildo ŽIV (ir HCV) prevencijos pastangas. Priemonės, naudojamos narkotikų užkardymui kalėjime gali sustiprinti pastangas mažinant narkotikų pasiūlą ir jų švirkšti-mąsi. Tuo pat metu jos gali ir apsunkinti šias pastangas.

Pavyzdžiui, daugelyje finansinių išteklių nestokojančių šalių kaliniams reguliariai arba atsitiktinės atrankos principu atliekami šlapimo testai dėl neteisėtų narkotikų vartojimo. Nustačius nelegalių narkotikų vartojimo faktą kaliniams taikomos drausminės nuobau-dos. Esama tam tikro susirūpinimo, kad visuomenės sveikatos požiūriu tokios programos gali padidinti, o ne sumažinti kalinių riziką užsikrėsti ŽIV. Remiantis kai kuriais duome-nimis šių programų įgyvendinimas prisideda prie kanapių paklausos ir pasiūlos mažini-mo kalėjime. Tačiau, atrodo, kad tokios programos turi mažai įtakos opiatų vartojimui. Faktiškai, esama duomenų, kad tik nežymus skaičius kalinių pereina prie švirkščiamųjų narkotikų vartojimo, stengdamiesi neišsiduoti, kad vartoja narkotikus, nes kanapių pėd-sakai yra nustatomi atliekant specialų šlapimo testą. Kanapių pėdsakai šlapime išlieka daug ilgiau (iki 1 mėn.), nei švirkščiamųjų narkotikų, tokių kaip heroinas ar opiatai. Kai kurie kaliniai verčiau renkasi švirkščiamuosius narkotikus, nei rizikuoja gauti nuobaudą dėl kanapių rūkymo, tokiu būdu sumažindami iki minimumo tikimybę, kad bus susekti ir nubausti. Žinant, kad sterilių adatų ir švirkštų kalėjime beveik nebūna, o visa švirkštimo-si įranga yra bendro naudojimo, perėjimas prie švirkščiamųjų narkotikų vartojimo gali turėti rimtų pasekmių kalinių sveikatai.

8 intarpas. Testų dėl narkotikų vartojimo poveikis narkotikų vartojimui: Kanados pavyzdys.

2001 m. atliktame tyrime, kurį atliko Kanados pataisos reikalų tarnyba, teigiama, kad per laikotarpį nuo 1996 m., kai testų dėl narkotikų vartojimo programos buvo įgyvendintos visos šalies mastu, iki 2000 m. procentinė teigiamų mėginių dalis, t.y. rodančių narkotikų vartojimo faktą, iš esmės ne-pakito (11 proc. 1996 m. ir 12 proc. 2000 m.). Tačiau per tą patį laikotarpį kalinių, atsisakiusių atlikti testą dėl narkotikų vartojimo, skaičius gerokai padidėjo: nuo 9 proc. iki 14 proc. Šie skaičiai itin iš-augo ypatingai griežto režimo kalėjimuose: nuo 16 proc. 1996 m. iki 29 proc. 2000 m., nors pagal ten galiojančias taisykles sankcijos, taikomos kaliniui jam atsisakius atlikti testą prilygsta drausminėms priemonėms, kurios taikomos jam gavus teigiamą testo dėl narkotikų vartojimo fakto atsakymą.


26

Apskritai kalbant, nepaisant to fakto, kad daugelio šalių kalėjimų sistemose narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių įgyvendinimas yra pakankamai finansuojamas, vis dėlto nėra patikimų ir nuoseklių praktikoje patikrintų duomenų, patvirtinančių tokių priemo-nių veiksmingumą mažinant narkotikų vartojimą. Kitaip sakant, nėra konkrečių įrodymų, kad šios priemonės taip pat mažina ir ŽIV infekcijos riziką.

Dėl šios priežasties kalėjimų sistemos, susiduriančios su lėšų stygiumi, neturėtų stengtis įgyvendinti tokias brangiai kainuojančias priemones, kaip narkotikų aptikimo įranga ir testai dėl narkotikų vartojimo, o materialinius ir žmogiškuosius išteklius, skiriamus šių priemonių įgyvendinimui, vertėtų panaudoti sprendžiant ŽIV plitimo kalėjimuose proble-mą. Taigi, visą dėmesį vertėtų sutelkti į praktikoje patikrintas ir efektyvias, bet nebrangias aukščiau išvardintas ŽIV prevencijos priemones bei pastangas pagerinti kalinių buitines sąlygas, personalo darbo sąlygas ir apmokėjimą už darbą. Be šių sąlygų įgyvendinimo narkotikų pasiūlos mažinimo strategijos įgyvendinimas yra pasmerktas nesėkmei.

9 intarpas. Narkotikų pasiūlos mažinimo strategijos įgyvendinimas, kaštai ir vertinimas

Australijoje buvo atlikta studija, kurioje analizuojami narkotikų pasiūlos ir paklausos bei žalos mažinimo strategijos įgyvendinimo būdai Australijos kalėjimuose, šių strategijos krypčių įgyven-dinimo kaštai ir vertinimo pobūdis (Black, Dola ir Wodak, 2004 m.). Šioje studijoje daroma išvada, kad „pasiūlos mažinimo strategijos įgyvendinimo būdai (šunys, specialiai apmokyti aptikti nar-kotikus, ir šlapimo tyrimai) buvo gana brangūs, jų efektyvumas nebuvo tinkamai įvertintas, ir jie galėjo turėti nenumatytų neigiamų pasekmių.“ O paklausos mažinimo ir žalos mažinimo būdai, priešingai nei pasiūlos mažinimas, buvo pripažinti „palyginti nebrangiais ir sulaukusiais teigiamo įvertinimo.“

!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. su-darytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Drug Dependence Tre-atment. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: gydymas nuo narkotikų priklausomybės. Praktinė pateikiamų gairių įgy-vendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/pri-son/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Dezinfekavimo ir sanitarinio apdorojimo medžiagų panaudojimo strategijaVienas ŽIV perdavimo rizikos mažinimo būdų, kai infekcijos šaltinis – bendro naudoji-mosi švirkštimosi įranga, yra galimybė naudoti dezinfekcines priemones adatų ir švirkštų sterilizavimui. Aprūpinimo dezinfekciniu skysčiu programos sulaukė pritarimo tose šaly-se, kuriose itin smarkiai priešinamasi adatų ir švirkštų keitimo programų įgyvendinimui, taip pat ir kalėjimuose.

Kaliniai aprūpinami dezinfekciniu skysčiu daugelyje kalėjimų sistemų Vakarų Europoje, Kanadoje, Australijoje, Indonezijoje, Irane ir kai kuriose Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalyse.




27


Aprūpinimo dezinfekciniu skysčiu kalėjimuose programos parodė, kad dezinfekcinių priemonių dalijimas kalėjimuose yra įmanomas ir nekelia pavojaus kalėjimo saugumui. Tačiau studijose, analizuojančiose šių priemonių įgyvendinimą bendruomenėje, išreikšta tam tikrų abejonių dėl dezinfekcinio skysčio efektyvumo švirkštimosi įrangos sanitari-niam apdorojimui, kadangi šios priemonės naudojimas kalėjimo sąlygomis dar labiau su-mažina efektyvaus švirkštimosi įrangos sanitarinio apdorojimo tikimybę. Taip yra todėl, kad tuos švirkštus, kurie naudojami kalėjime, yra pakankamai sunku tinkamai išvalyti dezinfekcinio skysčio pagalba, o pats valymas yra daug laiko atimantis procesas. Be to, kaliniai stengiasi likti nepastebėti, atlikdami bet kokius veiksmus, dėl kurių kalėjimo per-sonalui kiltų bent menkiausias įtarimas dėl narkotikų vartojimo.

„Labai neįtikėtina, kad kaliniai ištisas 45 minutes valys švirkštus, pasislėpę kokiame nors atokiame kalėjimo kampelyje, nekantraudami susileisti narkotikų dozę. Tokiu būdu, kaliniai, kurie naudoja dezinfekcinį skystį bendro naudojimosi švirkštams ir adatoms valyti, jaučiasi saugūs, nors šis sau-gumo jausmas yra iš esmės klaidingas. Dezinfekavimo procedūrų veiksmingumas [...] didžiąja da-limi priklauso nuo to, kaip jos naudojamos. Taigi, efektyvumas gali būti skirtingas, o dezinfekavi-mas šiuo metu yra laikomas antraeile strategija lyginant su adatų ir švirkštų keitimo programomis.“

PSO Europoje, 2005 m.

Taigi, aprūpinimo dezinfekciniu skysčiu programos turėtų būti įgyvendinamos kalėjimuo-se, tačiau tik kaip antraeilė strategija lyginant su adatų ir švirkštų keitimo programomis, t.y. kol bus įveiktas pasipriešinimas pastarųjų programų įgyvendinimui, arba tiesiog kaip papildoma tokių programų dalis.

!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. sudarytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Needle and Syringe Exchange Programmes and Decontamination Strategies. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: adatų ir švirkštų keitimo programos bei sanitarinio apdorojimo strategija. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendini-mo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Adatų ir švirkštų keitimo programosAdatų ir švirkštų keitimo programos kalėjimuose sulaukė prieštaringų vertinimų. Tačiau atliktose studijose yra pakankamai įrodymų, kad švirkštų ir adatų keitimo programų įgyvendinimas bendruomenėje yra nepaprastai svarbus, o gal ir svarbiausias pastangų sumažinti ŽIV infekcijos plitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų komponentas. Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu esama teigiamų poslinkių ir kalėjimuose.

Adatų ir švirkštų keitimo programos buvo sėkmingai pradėtos įgyvendinti daugelyje ka-lėjimų: tiek vyrų, tiek moterų kalėjimuose, įvairaus režimo griežtumo lygio kalėjimuose, stambiuose ir mažuose kalėjimuose, kuriuose kaliniai gyvena tiek kamerose, tiek bendra-bučio tipo gyvenamosiose patalpose. Šios programos buvo įgyvendintos tiek tose šalyse, kuriose kalėjimų išlaikymui skiriamas gana dosnus finansavimas, tiek ir ribotų finansinių kalinių išlaikymo bei vidaus struktūros plėtros galimybių kalėjimuose Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje.





28

Esama nepaneigiamų įrodymų, kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojai kalėjimuose pa-lankiai vertina sterilių adatų ir švirkštų dalijimą, o šios programos, savo ruožtu, ženkliai apriboja švirkštimosi įrangos bendro naudojimo praktiką, dėl kurios plinta ŽIV, tuo pačiu nesukeldamos jokių neigiamų netikėtų pasekmių. Įgyvendinus šias programas, kalėjime nepadaugėjo švirkščiamųjų narkotikų vartojimo atvejų ir nepasitaikė adatų panaudojimo kaip ginklo incidentų. Tokių programų vertintojai pažymi, kad adatų ir švirkštų dalijimas kalėjimuose iš tiesų padidino narkotikų vartotojų susidomėjimą dalyvavimu gydymosi nuo narkotikų priklausomybės programose. Siekiant sėkmingai įgyvendinti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas, kaliniams turi būti sudarytos sąlygos nevaržomai ir konfidencialiai pasinaudoti tokių programų teikiamomis galimybėmis. Kaliniams ir per-sonalui turi būti suteikta pakankamai informacijos ir žinių apie šias programas, be to jie patys turi būti įtraukiami į tokių programų kūrimą bei įgyvendinimą.

Adatų ir švirkštų keitimo programos turėtų būti nedelsiant įgyvendintos tų šalių kalėji-muose, kur stebimas ŽIV infekcijos protrūkis ar egzistuoja reali ŽIV epidemijos grėsmė tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Praktika parodė, kad norint paneigti visus argu-mentus, prieštaraujančius šių programų įgyvendinimui, geriausia pradėti nuo eksperi-mentinių projektų įgyvendinimo, kurių rezultatai vėliau būtų kruopščiai įvertinami. Ta-čiau tai neturėtų stabdyti tokių programų plėtros ir jų įgyvendinimo kituose kalėjimuose.

!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. sudarytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Needle and Syringe Exchange Programmes and Decontamination Strategies. Evidence for Action Technical Papers. „ Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: adatų ir švirkštų keitimo programos bei sanitarinio apdorojimo strategija. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendini-mo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Lytiškai plintančių užkrečiamų lygų ankstyvas diagnozavimas ir gydymasLabai svarbu pakankamai anksti nustatyti lytiškai plintančias užkrečiamas ligas ir laiku pradėti jas gydyti, nes šios infekcijos padidina ŽIV perdavimo ir užsikrėtimo šia infekcija tikimybę. Lytiškai plintančios infekcijos suardo odos vientisumą, pažeidžia gleivinę ir gali sukelti kraujavimą, dėl ko žmogus pats gali užkrėsti kitus ir užsikrėsti ŽIV nuo kitų. Todėl kalinimo įstaigų sistemos vadovams bendradarbiaujant su sveikatos apsaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis rekomenduojama kurti kompleksines programas, skirtas ankstyvam lytiškai plintančių ligų diagnozavimui ir gydymui kalėji-muose, siekiant pristabdyti šių infekcijų plitimą kalinimo įstaigose ir sumažinti kalinių sergamumą lytiškai plintančiomis ligomis.

Kova su tuberkuliozės plitimu Kai kuriose šalyse, remiantis specialistų vertinimais, susirgimo tuberkulioze atvejų kalė-jime pasitaiko 100 kartų dažniau, nei bendruomenėje. Tuose kalėjimuose, kur nustatyti susirgimų tuberkulioze atvejai, egzistuoja reali grėsmė žmonių sveikatai. Prastos buitinės sąlygos kalėjime, t.y. kalėjimų perpildymas, netinkama oro vėdinimo sistema, netinkama maisto kokybė, gerokai apsunkina kovą su tuberkulioze kalėjimuose. Be to, gaunama vis daugiau duomenų apie vaistams atsparios tuberkuliozės formų paplitimą pačiuose įvai-riausiuose geografiniuose regionuose (nuo Tailando ir Niujorko iki Rusijos). Tuberkuliozė kelia realią grėsmę visų kalinių, kalėjimo personalo ir visuomenės už kalinimo įstaigų




29


ribų sveikatai. Kaliniai, gyvenantys su ŽIV, sudaro padidintos rizikos užsikrėsti tuberku-lioze asmenų grupę.

!Daugiau visapusiškos informacijos apie pastangas suvaldyti tuberkuliozės plitimą ka-lėjime rasite:

bendrame Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komite-to 2001 m. pasirodžiusiame dokumente Tuberculosis Control in Prisons: A Manual for Programme Managers. „Tuberkuliozės kontrolė kalėjimuose: metodinė priemonė pro-gramų vadovams“. Dokumentą anglų, ispanų ir rusų k. rasite internete adresu: www.who.int/docstore/gtb/publications/prisonsNTP/.

J. Veen. Tuberculosis control in prisons. „Kova su tuberkulioze kalėjime“. Žr. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 2007 m. leidinyje Health in Prisons – A WHO Guide to the Essentials in Prison Health. „Sveikata kalėjime – PSO vadovais esminiais sveikatos priežiūros kalėjime aspektais“. Dokumentą anglų ir rusų k. rasite internete adresu: www.euro.who.int/prisons.

PSO 2007 m. dokumente The Status Paper on Prisons and Tuberculosis. „Tuberkuliozė kalėjime: situacijos aprašymas“. Dokumentą rasite internete adresu: www.euro.who.int/Document/E89906.pdf.

Informacijos apie įvairiems medikamentams atsparių tuberkuliozės formų gydymo pro-gramų įgyvendinimą Sibire rasite internete adresu: www.phri.org/programs/program-me_russiantb.asp.

ŽIV infekcija yra reikšmingas rizikos veiksnys, skatinantis tuberkuliozės plitimą, o tuber-kuliozė yra pagrindinė mirtingumo kalėjime priežastis.

Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, programos, skirtos buitinių sąlygų kalėjime geri-nimui siekiant išvengti tuberkuliozės plitimo, turi būti sukurtos ir įgyvendintos komplek-siškai, kartu su kovos prieš tuberkuliozę programomis (žr. toliau), kurios, savo ruožtu, turėtų būti koordinuojamos su kitomis šalyje veikiančiomis kovos su tuberkulioze progra-momis arba integruojamos į nacionalines programas.

Skiepijimas nuo hepatito BHepatitas B nesunkiai plinta kalėjimuose. Skirtingai nei ŽIV, rizika užsikrėsti šia infekcija gali būti sumažinta vakcinos pagalba. Kai kuriose kalėjimų sistemose visiems kalėjimo dar-buotojams ir kaliniams jau suteikiama galimybė pasiskiepyti nuo hepatito B. Tai – sektinas pavyzdys tokios praktikos dar neįgyvendinusioms kalėjimų sistemoms. Be to, reikėtų ap-svarstyti ir padidintos rizikos grupę sudarančių kalinių skiepijimo nuo hepatito A galimybę.

10 intarpas. Skiepijimas nuo hepatito B Kanados kalėjimuose.

1989 m. Kanados pataisos įstaigų tarnyba pradėjo kalinių imunizacijos nuo hepatito B programos įgyvendinimą. Vakcina nuo hepatito B yra saugi ir veiksminga apsisaugojimo nuo hepatito B viru-so priemonė. Skiepai rekomenduojami visiems į kalėjimą patenkantiems asmenims, o pasiskie-pyti galima bet kada to pageidaujant laisvės atėmimo bausmės atlikimo kalėjime metu.

Hepatito C prevencijaDauguma aukščiau aprašytų priemonių, mažinančių užsikrėtimo ŽIV riziką, taip pat pri-sideda ir prie rizikos užsikrėsti hepatito C virusu (HCV) mažinimo. Tačiau, kaip nurodoma

http://www.who.int/docstore/gtb/publications/prisonsNTP/


http://www.euro.who.int/prisons

http://www.euro.who.int/Document/E89906.pdf


http://www.phri.org/programs/programme_russiantb.asp



30

3-ajame intarpe, HCV plinta žymiai lengviau, nei ŽIV, jei kalbame apie bendrą naudoji-mąsi skustuvais ar dantų šepetėliais, taip pat tatuiruotes ir auskarų vėrimą į įvairias kūno vietas. Taigi, labai svarbu, kad kalėjimuose būtų pakankamai informacijos, prieinamos kaliniams ir kalėjimo darbuotojams, apie grėsmę užsikrėsti HCV kalėjime ir vyktų perso-nalo ir kalinių mokymai apie rizikos užsikrėsti HCV mažinimo būdus. Be to, visi kaliniai turi būti aprūpinami skustuvais ir dantų šepetėliais, kad jais nereikėtų dalintis su kitais kaliniais. Kalėjimų sistemose turėtų būti svarstoma ir tokia HCV prevencijos galimybė, kaip kalinių aprūpinimas steriliais instrumentais tatuiruočių atlikimui ir auskarų vėrimui.

Sveikatos priežiūros paslaugų, lygiaverčių toms, kurios teikiamos bendruomenėje, užti-krinimas kalėjime

Kiekvienos šalies vyriausybė yra atsakinga ne tik už kompleksinių ŽIV prevencijos pro-gramų įgyvendinimą, bet ir už tokį patį gydymą, slaugą ir paramos teikimą kaliniams, kaip ir kitiems bendruomenės nariams.

Kaliniams teikiamos tos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios prieinamos toje šalyje, be jokios diskriminacijos dėl jų teisinės padėties.

Jungtinių Tautų pagrindiniai kalinių gydymo principai (9 principas)

Teisė į sveikatos išsaugojimą ir lygiavertiškumo principasSveikatos išsaugojimas kalėjime yra žmogaus teisė, garantuojama tarptautinės teisės nor-mų, direktyvų ir susitarimų. Teisė į sveikatos išsaugojimą reiškia teisę pasinaudoti medi-cinine pagalba ir prevencinėmis priemonėmis, taip pat užtikrina galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, lygiavertes toms, kurios teikiamos bendruomenėje. 1996 m. Jung-tinių Tautų komisijos žmogaus teisių klausimais 52-ojoje sesijoje paskelbtame Jungtinių Tautų programoje ŽIV/AIDS klausimais dokumente teigiama:

ŽIV/AIDS kalėjimuose vis dar yra sunki ir prieštaringų vertinimų susilaukianti tema. [...] Dažnai dėl nepakankamo kalėjimų finansavimo nėra galimybės įgyvendinti minimalias sveikatos išsau-gojimo kalėjime priemones, jau nekalbant apie ŽIV/AIDS prevencijos programų įgyvendinimą. Tačiau susidariusi situacija reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Tai apima teisę į sveikatos išsau-gojimą ir teisę į asmeninį saugumą, lygybę prieš įstatymą ir laisvę nuo nežmoniško ar žeminančio elgesio kalinių atžvilgiu. [...] kalbant apie ŽIV/AIDS prevencijos ir slaugos programų efektyvumą, kaliniai turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, lygiavertes toms, kurios teikiamos bendruo-menėje.

1993 m. Pasaulio sveikatos organizacijos „Rekomendacijose dėl ŽIV infekcijos ir AIDS ka-lėjimuose“ taip pat pabrėžiama, kad bendras principas, kuriuo remiasi sveikatos paslaugų teikimas kalėjime, yra lygiavertiškumo principas, kuriuo remiantis kaliniams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra „lygiavertės toms, kurios teikiamos bendruomenėje“.

Efektyvus ŽIV gydymas kalėjimo sąlygomisTeisė gauti medicininę pagalbą kalėjimuose reiškia antiretrovirusinio gydymo galimybę kaip kompleksinio gydymo nuo ŽIV elementą. Kombinuotos ART atsiradimas gerokai

31


sumažino mirtingumą nuo ŽIV infekcijos ir AIDS bendruomenėje tose pasaulio šalyse, ku-riose jis buvo pradėtas taikyti. Tose šalyse atitinkamai sumažėjo ir kalinių mirtingumas.

ART galimybės suteikimas kalėjimo sąlygomis tiems kaliniams, kuriems ji yra reikalinga, yra tam tikras iššūkis, tačiau toks gydymas yra būtinas ir įmanomas. Atliktose studijose yra pateikta nepaneigiamų įrodymų, kad tinkamai slaugomi ir gydomi ligoniai pozityviai reaguoja į ART. Atsižvelgiant į teisę išsaugoti fizinę ir psichinę sveikatą, naudojant mak-simaliai aukšto lygio priemones, ir būtinybę laikytis lygiavertiškumo principo, kaliniams privalu teikti tokio lygio paslaugas, kurios prieinamos žmonėms už kalėjimo ribų.

2003 m. rugsėjo mėn. PSO, UNAIDS ir Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „Gydymas 3 milijonams iki 2005 metų“ („3 iki 5“). Šia iniciatyva iš dalies buvo siekiama pripažinti, kad ŽIV pagilina prarają tarp turtingų ir skurdą patiriančių šalių, bei pabrėžti, kad teisė į sveikatą ir gyvybę neturėtų priklausyti nuo finansinių galimybių susimokėti už medikamentus. Nors ambicingas tikslas „3 iki 5“ taip ir nebuvo pasiektas, 2005 m. vykusiame Pasaulio viršūnių susitikime ir 2006 m. Aukščiausio lygio susitikimo dėl AIDS metu pasaulio lyderiai susitarė dėti visas įmano-mas pastangas, kurių tikslas – kompleksinių ir visiems prieinamų ŽIV prevencijos, gydy-mo, slaugos ir paramos priemonių įgyvendinimas viso pasaulio mastu iki 2010 m. Šiam tikslui pasiekti visos šalys prisiėmė įsipareigojimus skirti papildomų lėšų platesnio masto priemonių įgyvendinimui; buvo skirtas papildomas finansavimas taip pat ir iš Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo.

ART vis plačiau taikoma besivystančiose šalyse ir šalyse su pereinamojo laikotarpio ekonomika, o šalims judant link bendro tikslo, t.y. visuotinai prieinamų ŽIV prevenci-jos ir ŽIV užsikrėtusių asmenų gydymo, slaugos ir paramos priemonių įgyvendinimo iki 2010 m., absoliučiai būtina suteikti tokias pačias galimybes ir kaliniams, kuriems toks gydymas reikalingas. Asmenų, perkeltų iš bendruomenės į kalėjimą, slaugos tęstinumas bei tinkama jų slauga kalėjime yra tikras medicininės pagalbos plėtros sėkmės garantas.

Žemiau išvardintos priemonės užtikriną šią plėtrą:

• Būtina, kad kalėjimų departamentai turėtų savo atstovus šalies AIDS koordinaciniuo-se komitetuose, o kalėjimų problemų sprendimas taptų bendrų kovos su AIDS veiks-mų sudėtine dalimi, o rezultatų stebėjimo ir vertinimo sistema funkcionuotų naciona-liniame lygmenyje;

• Būtina užtikrinti kalėjimų departamentų dalyvavimą visų problemų, susijusių su me-dicininės pagalbos plėtra, sprendime: nuo paraiškų finansavimui (siekiant tikslinio kalėjimų sistemos finansavimo) iki medicininės pagalbos plėtros planų sudarymo, įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo;

• Pageidautina, kad sveikatos apsaugos ir teisingumo ministerija, kuri atsakinga už kalėjimų sistemą, glaudžiai bendradarbiautų, tokiu būdu pripažįstant, kad sveikatos priežiūra kalėjime tuo pačiu yra ir visuomenės sveikatos priežiūra;

• Būtina sukurti bendrą šalies strategiją ir rekomendacijas, kuriose būtų įtvirtinta nuostata, leidžianti asmenims, gyvenantiems su ŽIV ir AIDS, turėti su savimi vais-tus nuo šio susirgimo patekus į tardymo izoliatorių ar kalėjimą, arba aprūpinti juos


32

šiais vaistais viso ikiteisminio sulaikymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, perkeliant į kitą laisvės atėmimo įstaigą ar gabenant į teismo posėdžius. Policininkai ir kalėjimo pareigūnai privalo turėti pakankamai žinių apie nepertraukiamo gydymo proceso svarbą.

!Daugiau informacijos ir bibliografijos rasite bendrai PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. su-darytame dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: HIV Care, Treatment and Support. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: ŽIV sergančių asmenų slauga, gydymas ir jiems teikiama parama. Prak-tinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html

Sveikatos priežiūra kalėjime: didesnio finansavimo būtinybė ir naujasis modelisŽIV, HCV ir tuberkuliozė paaštrina kalėjime egzistuojančias problemas, susijusias su svei-katos priežiūra. Medicininių paslaugų finansavimui kalėjime skiriamas biudžetas turėtų būti atitinkamai koreguojamas dėl išaugusių kalinių poreikių. Sveikatos priežiūra kalėji-me turi būti laikoma neatskiriama bendros visuomenės sveikatos priežiūros sistemos da-limi ir keisti savo pobūdį, t.y. šiuo metu egzistuojantis atsakomųjų veiksmų modelis, vei-kiantis „iškvietimo pas ligonį“ principu, turi būti pakeistas aktyvios iniciatyvos modeliu, kai pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam ligos diagnozavimui ir gydymui, sveikatos stiprinimui ir susirgimų prevencijai. Visuomenės sveikatos priežiūros infrastruktūra turi vykdyti pagrindines sveikatos priežiūros sistemos funkcijas kalėjime: atlikti bendrą kali-nių sveikatos būklės vertinimą, turėti efektyvią užkrečiamųjų ir lėtinių ligų padėties ste-bėjimo sistemą, įgyvendinti sveikatos stiprinimo priemones, vykdyti koordinuotą susirgi-mų ir traumų prevencijos veiklą, vykdyti kalinių sveikatos priežiūrą bei atlikti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo, prieinamumo ir kokybės vertinimą. Problemų, susijusių su kalinių sveikata, sprendimas užtikrina sėkmingesnę kalinių reabilitaciją ir reintegraciją bendruomenėje.

Sveikatos priežiūros kalėjime kontrolės funkcijų perėmimas Ilgainiui sveikatos priežiūros kontrolės funkcijos perdavimas visuomenės sveikatos prie-žiūros institucijoms galėtų turėti teigiamos įtakos ŽIV sergančių ligonių slaugai kalėjime, bent jau tose šalyse, kuriose visuomenės sveikatos priežiūros sistema veikia pakankamai gerai.

Didžiojoje daugumoje kalėjimų sistemų įvairiose pasaulio šalyse sveikatos priežiūros pas-laugas teikia ne sveikatos ministerija ar departamentas, o ta pati ministerija ar depar-tamentas, kuris atsakingas už kalėjimų administravimą. Kalėjimų pastatai ir jų išplana-vimas iš esmės nepritaikyti kalinių, sergančių lėtinėmis, pavojingomis gyvybei ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas ir tuberkuliozė, gyvenimui. Kalėjimuose trūksta darbuotojų, stinga galimybių personalo mokymams ir trūksta tinkamos įrangos, kas yra didžiulė kliū-tis teikiant medicininę pagalbą kalininiams, sergantiems šiomis ligomis.

Daugelio kalėjimų patirtis parodė, kad sveikatos priežiūra kalėjime, vykdoma visuome-nės sveikatos priežiūros institucijų, gali būti žymiai efektyvesnė už kalėjimų sistemos vykdomą sveikatos priežiūrą. Tokia galimybė dar labiau sustiprina ryšį tarp sveikatos




33


priežiūros bendruomenėje ir kalėjime. Kai kuriose šalyse jau įgyvendinti tokie sveikatos priežiūros kalėjime organizavimo pakeitimai.

Sveikatos priežiūros kalėjime perdavimas visuomenės sveikatos priežiūros institucijų ži-nion yra ne tik atsakomybės perkėlimas; tai – sudėtingas, išsamaus ir kruopštaus verti-nimo reikalaujantis procesas, kai tokių pokyčių būtinybė nagrinėjama remiantis atskirais konkrečiais atvejais. Vis dėlto, glaudesnė sveikatos paslaugų, teikiamų bendruomenėje ir kalėjime, integracija suteikia galimybę:

• užtikrinti kalėjime dirbančių medicinos specialistų sprendimų, susijusių su klinikiniu vertinimu, nepriklausomybę;

• pagerinti gydymo ir slaugos tęstinumą, teikiant šias paslaugas tiek kalėjime, tiek ka-liniui išėjus į laisvę, kas atitinka ir paties kalinio, ir visuomenės interesus;

• teikti paramą ir organizuoti mokymus kolegoms, dirbantiems kalėjimuose, pavedant tai bendruomenėje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams;

• plačiai taikyti bendruomenėje vykdomas sveikatos priežiūros priemones, pvz., pre-zervatyvų dalijimą, aprūpinimą dezinfekciniu skysčiu, adatų ir švirkštų keitimą, net ir tais atvejais, kai šios priemonės gali būti laikomos tam tikrų problemų kalėjime priežastimi;

• sustiprinti pasitikėjimą tarp kalinių ir medicinos darbuotojų, kas pagerintų sveikatos stiprinimą ir susirgimų prevenciją.

Dėmesys kalinčių moterų poreikiamsTobulinant ir įgyvendinant ŽIV prevencijos, gydymo ir ligonių, sergančių ŽIV, slaugos programas kalėjimų sistemoje, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kalinčioms mo-terims, nes visa joms teikiama informacija ir paslaugos turi atitikti jų poreikius.

Kalinčių moterų yra mažiau, nei vyrų, taigi, sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos moterims, dažnai yra minimalios ir nekokybiškos. Atsiradus ŽIV problemai, atsirado ir nauja problema kalinčioms moterims. Kalinčioms moterims reikalingos tokios pačios prevencinės priemonės bei tokio pat lygio gydymas, slauga ir parama, kaip ir ta, kuri teikiama vyrams. Be to, būtina įgyvendinti iniciatyvas, skatinančias pripažinti, kad pro-blemos, su kuriomis moterys susiduria pataisos įstaigoje, dažnai yra jų pažeidžiamumo ir prievartos, kurią jos patyrė, būdamos laisvėje, išdava. Apsaugoti kalinčias moteris nuo ŽIV infekcijos bei gydyti, slaugyti ir teikti paramą toms, kurios jau serga ŽIV arba AIDS, yra sudėtingas uždavinys, kartais net sudėtingesnis, negu problemų, susijusių su ŽIV, sprendimas vyrų kalėjimuose.

Kalinimo sąlygų gerinimas – būtinas reikalavimas reformuojant kalėjimų sistemą

Sprendžiant su ŽIV susijusias problemas galima daug nuveikti aukščiau išvardintose vei-klos srityse, tačiau tolimesnės ateities planuose svarbus vaidmuo tenka kalinimo sąlygų gerinimui. Kalinimo sąlygos yra glaudžiai susijusios su sveikatos priežiūra kalėjime ir gali turėti, atitinkamai, teigiamą arba neigiamą poveikį kalinių sveikatai. Minimalūs kalinimo sąlygoms ir elgesiui su įkalintais asmenimis keliami reikalavimai yra apibrėžti tarptauti-niuose susitarimuose.


34

ŽIV problemos kontekste netinkamos gyvenimo sąlygos kalėjime gali padidinti kalinių užsikrėtimo ŽIV riziką, kadangi jos tarsi skatina narkotikų (dažniausiai švirkščiamųjų) vartojimą, kaip atsaką į nuobodulį ar įtampą, ir neleidžia išvengti smurto, muštynių, agresyvaus elgesio, lytinės prievartos ir žaginimą atvejų. Netinkamos kalėjimo sąlygos taip pat gali neigiamai atsiliepti kalinių, sergančių ŽIV, sveikatai ne tik dėl padidintos rizikos užsikrėsti tokiomis infekcinėmis ligomis kaip tuberkuliozė ir hepatitas, bet ir dėl nehigieniškų ir antisanitarinių jų gyvenimo sąlygų patalpose, kurios yra nepakankamai erdvios, į kurias nepatenka natūrali dienos šviesa ir kurios netinkamai vėdinamos, taip pat dėl jiems ribojamų galimybių būti gryname ore, mokytis, dalyvauti socialinėje ir dar-binėje veikloje bei nesuteikiant jiems tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, pilnaverčio maitinimo ir/arba švaraus geriamo vandens ir asmens higienos priemonių.

Kompleksinės kalėjimų sistemos reformos programos, atitinkančios tarptautinių žmo-gaus teisių standartus, leistų žymiai pagerinti gyvenimo kalėjime sąlygas ir galiausiai iš-spręsti ŽIV plitimo problemą. Esama tam tikrų kalėjimų veiklos aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti reformuojant kalėjimų sistemą.

• Turi veikti tinkama kalinių klasifikacijos sistema, kai įkalinti vaikai ar jaunuoliai ap-gyvendinami atskirai nuo suaugusių kalinių, moterys – nuo vyrų, o asmenys, sulaikyti iki teismo, laikomi atskirai nuo kalinių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę. Tokia sistema sumažina lytinės prievartos ir tvirkinamųjų veiksmų tikimybę kalėjimuose.

• Pagerėjusios gyvenimo kalėjime sąlygos, t.y. kalinių apgyvendinimas erdviose, sanita-rinius ir higieninius reikalavimus atitinkančiose patalpose, į kurias patenka pakanka-mai dienos šviesos, bei galimybė pasivaikščioti gryname ore gerina kalinių sveikatą, stabdo tuberkuliozės plitimą ir, tikėtina, sumažina narkotikų vartojimą.

• Ribotos galimybės tinkamai maitintis kenkia kiekvieno kalinio sveikatai, tačiau ypač neigiamą poveikį patiria kaliniai, sergantys ŽIV arba AIDS. Galimybė gauti pilnavertį, produktų įvairove pasižymintį maitinimą bei švaraus geriamo vandens sumažina in-fekcijų plitimą ir kalinių sergamumą užkrečiamomis ligomis.

• Smurto, taip pat lytinės prievartos atvejų skaičius sumažėja įgyvendinus tam tikras priemones, įskaitant ir didesnį darbuotojų etatų skaičių; atitinkamai sumažėja ir už-sikrėtimo ŽIV rizika.

• Kalinių užimtumas darbine ir kitokia prasminga veikla yra visapusiškai naudingas, tačiau jis taip pat prisideda ir prie nesaugių sveikatai, nuobodulio sukeltų poelgių skaičiaus mažėjimo.

• Pastoviai palaikomi santykiai su šeima ir draugais pasimatymų metu, pokalbiais telefo-nu ir susirašinėjant taip pat labai svarbūs dėl tų pačių, aukščiau paminėtų priežasčių.

• Su ŽIV plitimo problema susijusios ir tam tikros korumpuoto elgesio apraiškos, tokios kaip kalėjimo personalo aktyvus dalyvavimas ar bendrininkavimas perduodant nar-kotikus į kalėjimą. Darbuotojų atlyginimų didinimas, jų darbo sąlygų gerinimas bei reikalavimas griežtai laikytis nustatytų personalo elgesio normų yra svarbūs žingsniai kovoje su korupcija.

35


!Daugiau informacijos apie tai, kaip gerinti gyvenimo sąlygas kalėjime bei ką reikėtų pakeisti siekiant, kad jos atitiktų šiuo metu galiojančius tarptautinius standartus, rasite 2002 m. Tarptautiniame kalėjimų studijų centre Londone išleistoje knygoje: A. Coyle. A Human Rights Approach to Prison Management. Handbook for Prison Staff. London: International Centre for Prison Studies, 2002. „Pagarba žmogaus teisėms paremtas po-žiūris į kalėjimų valdymą: vadovas kalėjimų personalui“. Dokumentą, išversta į daugelį kalbų, rasite internete adresu: www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/publications.html.

Kalinių skaičiaus mažinimas

Kalėjimų perpildymas ar labai didelis kalinių tankumas gyvenamosiose patalpose yra būdingas daugelio šalių kalėjimų sistemoms. Afrikoje, pvz., 150 kalinių vidutiniškai tenka 100 gultų, o kai kurių pasaulio šalių kalėjimuose ši problema yra dar aštresnė, nes dalis kalinių gyvenamosiose patalpose net neturi miegamųjų vietų. Tokiomis sąlygomis gali lengvai įsivyrauti smurtas ir seksualiniai veiksmai: tiek abiejų pusių sutikimu, tiek prie-vartiniai. Gyvenant perpildytame kalėjime taip pat gali pabloginti kalinių, gyvenančių su ŽIV, sveikatą dėl didelės tikimybės užsikrėsti kitomis infekcinėmis ligomis ir nehigieniškų sąlygų, kas, savo ruožtu, dar labiau apsunkina medicinos personalo pastangas užtikrinti atitinkamą sveikatos priežiūrą.

Trumpalaikės priemonės perpildymui sumažinti yra amnestijos, periodiškas teisinio pagrindo asmenų sulaikymui peržiūrėjimas, kai paleidžiami į laisvę sulaikyti asmenys, kurių laisvės atėmimui nėra pakankamai pagrindo, taip pat kalinių, kuriems tradicinis kalėjimas nėra tinkama vieta, pvz., psichinėmis ligomis sergančių kalinių, perkėlimas į atitinkamas įstaigas.

Įgyvendinant vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemonės kalėjimų perpildymo problemai spręsti egzistuoja tik dvi galimybės: tai vietų skaičiaus kalėjime didinimas arba kalinių skaičiaus mažinimas. Pirmasis sprendimas reikalauja didelių investicijų, tačiau daugelis šalių neturi papildomų finansinių išteklių, reikalingų kalėjimų sistemos vystymui, arba naudoja šiuos išteklius kitų tikslų įgyvendinimui. Tinkamesnis sprendimas yra kalinių ir suimtųjų asmenų skaičiaus mažinimas. Kalėjimas turi tapti kraštutine bausmės forma. Visais kitais atvejais turi būti taikomos bausmės formos alternatyvios laisvės atėmimui. Įvairių alternatyvių variantų ir programų, veikiančių bendruomenėje, kai asmuo laukia teismo sprendimo laisvėje, ar lygtinio paleidimo iki bausmės atlikimo termino pabaigos taikymas užtikrina įkalinimo tik kaip kraštutinės priemonės pasirinkimą ir minimaliai sumažina buvimo kalėjime laikotarpį. Tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti yra oficiali vyriausybės pozicija, įvardijanti kalėjimų perpildymo mažinimą kaip vieną savo strategi-nės veiklos krypčių.

Pernelyg dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenų, vartojančių narkotikus, at-žvilgiu kelia tam tikrą susirūpinimą. Daugelyje šalių nemažą kalinių dalį sudaro asme-nys, nuteisti už nusikaltimus, tiesiogiai susijusius su jų asmeniniais narkotikų vartojimo įpročiais (pvz., atliekantys laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais asmeniniam vartojimui, taip pat nuteistų už smulkius nusikaltimus, įvykdytus turint tikslą patenkinti savo narkotikų vartojimo poreikį). Didelis narkotikų vartotojų skaičius tarp įkalinių asmenų padidina narkotikų vartojimo kalėji-

http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/publications.html


36

me tikimybę, kaip ir nesaugaus narkotikų švirkštimosi bei užsikrėtimo ŽIV galimybę. Daugelio problemų, susijusių su ŽIV infekcija ir narkotikų vartojimu kalėjime būtų gali-ma išvengti plačiau taikant bausmės formas, alternatyvias įkalinimui, ypač su narkotikų vartojimu susijusių nusikaltimų kontekste. Dar 1987 m. Pasaulio sveikatos organizacija savo pareiškime po pirmųjų konsultacinių pasitarimų dėl AIDS prevencijos kalėjimuose paskelbė, kad „vyriausybėms [...] siūloma peržiūrėti baudžiamosios atsakomybės taiky-mo strategiją asmenų, vartojančių narkotikus, atžvilgiu dėl plintančios AIDS epidemijos ir šio susirgimo pasekmėmis kalėjimuose.“ Teismo nuosprendžio variantai, nenumatantys laisvės atėmimo bausmės, yra šie:

• išteisinamasis nuosprendis (tais atvejais, kai teisiamajam neskiriama reali laisvės at-ėmimo bausmė nepaisant jo kaltės įrodymų dėl atlikto nusikaltimo, o asmuo gyvena toliau neturėdamas teistumo;

• bausmės atidėjimas (kai atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o asmuo teis-mo nutartimi nukreipiamas probacijos tarnybos žinion, esant papildomai sąlygai, kad laisvės atėmimo bausmė bus pradėta vykdyti, jei nebus laikomasi probacijos sąlygų;

• bauda;

• teismo nutartis dėl visuomenei naudingo darbo atlikimo;

• tesimo potvarkis dėl laisvės apribojimo (pagal kurį asmuo privalo registruotis nuteis-tųjų laisvės apribojimą vykdančiose įstaigose).

Įvairūs šių bausmės formų deriniai ir variantai jau įtvirtinti atskirų šalių įstatymuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Viena iš laisvės atėmimo bausmės alternatyvų yra teismo nutartis, pagal kurią asmuo, kaltinamas baudžiamąja veika, susijusia su narkotikais, yra siunčiamas konsultacijai ir jo būklės vertinimui pas specialistus, įgyvendinančius priklausomybės nuo narkotikų gy-dymosi programas. Tačiau įstatymuose negali būti įtvirtinta nuostata, kad asmuo teis-mo nutarimu, t.y. prieš jo valią, būtų siunčiamas gydytis nuo narkotikų priklausomybės, nes priešingu atveju jam grėstų įkalinimas. Faktas, kad asmenys pradeda gydytis nuo narkotikų priklausomybės tik vengdami kalėjimo arba stengiasi nevartoti narkotikų tik norėdami išvengti baudžiamųjų sankcijų, yra rimtas signalas, jog nepaisoma žmogaus teisės į fizinės savasties visumą, teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą ir lygybės prieš įstatymą. Kyla abejonių, ar žmonės, sutinkantys su tokia gydymo forma, daro tai savo laisva valia ir būdami pakankamai informuoti apie gydymo turinį. Taigi, įstatymuose turi būti numatyta galimybė žmonėms, patekusiems į kalėjimų sistemą, išnaudoti įkalinimo laikotarpį savanoriškam gydymuisi nuo narkotikų priklausomybės bei pasinaudoti ki-tomis teikiamomis medicininėmis paslaugomis, atitinkančiomis nuostatą, kad gydymas nuo narkotikų priklausomybės negali būti priverstinio pobūdžio.

!Daugiau informacijos apie bausmės formas, alternatyvias įkalinimui, rasite 2007 m. pasirodžiusioje UNODC knygoje: Handbook of Basic Principles and Promising Practises on Alternatives to Imprisonment. Criminal Justice Handbook Series. „Mokymo priemonė apie pagrindinius alternatyvių įkalinimui bausmės formų taikymo principus ir gerosios praktikos pavyzdžiai“. Vadovėlis iš baudžiamojo teisingumo srities metodinių leidinių serijos. Žr. internete adresu: www.unodc.org/criminal_justice/07-80478_ebook.pdf,

http://www.unodc.org/criminal_justice/07-80478_ebook.pdf

37


taip pat Londono universiteto Kings koledžo Tarptautiniame kalėjimų studijų centre Londone išleistoje V. Stern (sudarytoja) knygoje Alternatives to Prison in Developing Countries. „Alternatyvos kalėjimui besivystančiose šalyse“. Norėdami pateikti užsaky-mą atitinkamai informacijai gauti apsilankykite: www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/pu-blications.html. Daugelyje besivystančių šalių nėra pakankamo alternatyvių įkalinimui bausmės formų pasirinkimo. Taigi, šiame leidinyje pateikiama tyrimų medžiaga su de-taliais konkrečių atvejų aprašymais knygos prieduose gali tapti gairėmis įstatymų lei-džiamosios ir administracinės valdžios institucijų veikloje, o pats leidinys yra naudinga metodinė priemonė specialistams, dirbantiems šioje srityje besivystančiose šalyse ir šalyse, pereinančiose prie rinkos ekonomikos.

Prioritetinės veiklos sritys

Bendrosios strategijos kūrėjai, įstatymų leidėjai ir parlamentarai vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį įgyvendinant efektyvius veiksmus kovoje su ŽIV kalėjimuose, kaip mi-nėta ankstesniame skyriuje. Paprasčiau tariant, kai kurių priemonių įgyvendinimas būtų visiškai neįmanomas be bendrosios strategijos kūrėjų, įstatymų leidėjų ir parlamentarų atitinkamų veiksmų, ar bent jau be jų aiškiai išreikšto arba nebylaus pritarimo.

Prioritetinės veiklos sritys yra šios:

• tvirto vadovavimo užtikrinimas skatinant žmonių sąmoningumo augimą aukščiau iš-dėstytų problemų atžvilgiu, taip pat siekiant, kad pagrindiniai suinteresuotieji asme-nys aktyviai dalyvautų šiame procese, bei informuojant ir auklėjant visuomenę;

• įstatymų bazės ir bendrosios strategijos reformavimas;

• pastangos siekiant didesnio finansavimo ŽIV prevencijos priemonių įgyvendinimui kalėjimuose.

Kalėjimų sistema yra visuomenės paslaugų sektoriaus sudėtinė dalis, skirta patenkinti tam tikrus, esminius jos poreikius, tokius kaip saugumo jausmas bei įsitikinimas, kad bausmė neišvengiama, o už padarytą žalą bus atlyginta. Kaip ir visų visuomeninėje tei-kiamų paslaugų atveju, šių paslaugų mastas ir kokybė priklauso nuo politinių sprendimų. Taigi, politinė parama ŽIV prevencijai kalėjime turi remtis suvokimu, kad

• tinkama sveikatos apsauga kalėjime yra neatsiejama efektyvios visuomenės sveikatos apsaugos sistemos dalis,

• efektyvi visuomenės sveikatos apsaugos sistema turėtų pasinaudoti galimybėmis, tei-kiamomis kalėjimuose,

• o kalėjimai gali prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo, padėdami rūpintis asmenų iš didžiausią atskirtį patiriančių visuomenės grupių sveikata.

!Daugiau informacijos apie parlamento narių vaidmenį ŽIV/AIDS prevencijoje kalėji-muose rasite bendrame tarpparlamentinio susivienijimo, UNAIDS ir UNDP 2007 m. su-darytame dokumente: Taking Actions against HIV. Handbook for Parliamentarians. „Mokymo priemonė parla-mentarams apie veiklą ŽIV prevencijoje“. Žr. internete adresu: www.ipu.org/english/handbks.htm#aids07.



http://www.ipu.org/english/handbks.htm#aids07

http://www.ipu.org/english/handbks.htm#aids07


38

1-oji veiklos sritis. Politinio vadovavimo užtikrinimas.

„Įsipareigojimų dėl kovos su ŽIV/AIDS deklaracijoje“, priimtoje bendru visų šalių Jung-tinių Tautų organizacijos narių nutarimu 2001 m. specialiojoje šios organizacijos Gene-ralinės asamblėjos sesijoje, skirtoje ŽIV/AIDS problemai spręsti, skelbiama, kad „tvirtas vadovavimas kiekviename visuomenės lygmenyje yra būtinas formuojant efektyvų atsaką į [ŽIV] epidemiją.“ Tai ypač aktualu kalėjimų sistemoje.

Daugumoje šalių sveikatos apsaugos ir buitinių sąlygų standartai kalėjime yra gerokai žemesni, nei egzistuojantys visuomenėje dėl politikų ir visuomenės dėmesio kalinių gyve-nimo kokybei stokos. Plataus spektro problemų, susijusių su ŽIV plitimu kalėjime, spren-dimas ir plačių įgaliojimų suteikimas kalėjimų administracijai, siekiančiai įgyvendinti veiksmingą strategiją ir taktiką, reikalauja politinės valios viešai įvardijant problemas, susijusias su sveikatos priežiūra kalėjime, geresnių buitinių sąlygų kalinimams sukūrimu ir ŽIV plitimu, kaip išskirtinio vyriausybės dėmesio reikalaujančias veiklos sritis.

Bendrosios strategijos kūrėjai, įstatymų leidėjai ir parlamentarai, visaip skatindami savo kolegų informuotumą aukščiau įvardintais klausimais bei šių problemų įsisąmoninimą, pademonstruotų savo sugebėjimą vadovauti besivystantiems procesams.

Užsikrėtimo ŽIV prevencinę veiklą kalėjimuose dažnai stabdo atkaklus vyriausybių ne-noras pripažinti, kad kalėjimuose, vis dėlto, vartojami švirkščiamieji narkotikai ir prakti-kuojami nesaugūs lytiniai santykiai. Taigi, pirmas svarbus žingsnis visuomenės sąmonin-gumo didinimo ir efektyvių atsakomųjų priemonių įgyvendinimo kryptimi būtų oficialus pripažinimas, kad įvairios nesaugaus elgesio apraiškos ir ŽIV plitimas yra kalėjimo rea-lybės dalis.

Visuomenės švietimas ir informavimas apie vykdomas priemones būtų antrasis žingsnis. Svarbu turėti aiškią visuomenės informavimo strategiją apie tai, kaip ir kodėl turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su ŽIV plitimu kalėjime. Ypatingai reikėtų akcentuoti, kad kovos su ŽIV strategija kalėjimuose yra sudėtinė bendro šalies atsako į AIDS problemą dalis, kurio tikslas yra stabdyti ŽIV epidemiją, bei platesnio šalies požiūrio į visuomenės sveikatos problemas rodiklis, kovojant su kitais rimtais susirgimais (konkrečiai, tuberku-lioze bei hepatitais B ir C), nuo kurių nukenčia tiek visuomenė apskritai, tiek ir kaliniai.

Šios strategijos sudėtinės dalys galėtų būti:

• ŽIV prevencijos kalėjime akcentavimas kaip priemonės, atitinkančios ne tik kalinių, bet ir kalėjime dirbančių žmonių bei visuomenės apskritai interesus;

• Medikų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų skatinimas aktyviai pasisakyti bendruomenės vardu, ginant jos interesus;

• Glaudus bendradarbiavimas su žiniasklaida, kuri jau įrodė savo sugebėjimą tinkamai informuoti visuomenę įvairiais su ŽIV susijusiais klausimais, ir skatinti žurnalistus rašyti daugiau analitinių straipsnių vietoj trumpų informacinių pranešimų ar sensa-cingų reportažų.

39


Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 1. Praktiniai žingsniai didinant visuomenės informuotumą ir įtraukiant į šį procesą pagrindinius suinteresuotuosius asmenis.

Paprastai nėra sudėtinga didinti visuomenės informuotumą bei įtraukti į šį procesą pagrindinius suinteresuotuosius asmenis, nes pati tema iš esmės yra gana aiški. Tačiau jei jūsų šalyje vis dar neigiama, kad ŽIV plitimo kalėjime problema egzistuoja, reikalinga tam tikra drąsa šiai problemai iškelti. Pradiniame etape nerekomenduojama pradėti nagrinėti šią problemą viešai pasitelkiant žiniasklaidą, nes tai sukeltų tik nereikalingas emocijas ir populistinius debatus. Toliau pateikiame keletą praktinių pasiūlymų dėl tolimesnės veiksmų sekos.• Norint pasiekti, kad visuomenė geriau įsisąmonintų problemos esmę, ir siekiant įtraukti į visuo-

menės informavimo procesą pagrindinius suinteresuotuosius asmenis, jums reikia turėti kon-krečios informacijos apie ŽIV problemą kalėjimuose, t.y. bendrą kalinių skaičių šalyje, kalėjimų perpildymo lygį, nesaugaus, keliančio grėsmę sveikatai elgesio paplitimo mastą tarp kalinių bei duomenis apie kalinių sergamumą ŽIV, HCV ir tuberkulioze. Daugumoje šalių tokia informacija jau yra prieinama plačiajai visuomenei. Jei tokios informacijos neturite, duokite nurodymus or-ganizuoti greitą situacijos vertinimo tyrimą viename ar keliuose kalėjimuose siekiant susirinkti reikalingą informaciją. Toks greitas tyrimas siekiant įvertinti situaciją kalėjime paprastai ne-trunka ilgiau, nei dvi savaites. Galutinis šio tyrimo tikslas nėra tiesiog informacijos kaupimas; tyrimas skirtas tikslingos intervencijos ir atsako į susidariusią situaciją formavimui. Pastaruoju metu situacijos dėl narkotikų vartojimo greito tyrimo ir vertinimo metodiką daugiau, nei 70 šalių naudojo įvairios tarptautinės organizacijos, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacija.

!Greito situacijos tyrimo ir vertinimo atlikimo metodika pateikiama 2003 m. pasiro-džiusiame leidinyje Rapid Assessment and Response Technical Guide. „Greito situ-acijos tyrimo ir vertinimo instrukcija“, kurio autoriai G.V. Stimson, M.C. Donoghoe, C. Fitch ir T.J. Rhode, bendradarbiaujant su A. Ball ir G. Weiler. Leidėjas – Pasaulio sveikatos organizacija (Vaikų ir paauglių sveikatos ir raidos departamentas ir ŽIV/AIDS problemų tyrimo departamentas), Ženeva. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/doc-store/hiv/Core/Contents.html. Norėdami gauti daugiau informa-cijos, kreipkitės į Pasaulio sveikatos organizacijos ŽIV/AIDS problemų departamen-tą Šveicarijoje adresu: 20, avenue Appia CH- 1211 Geneva 27 Switzerland; el. pašto adresas: [email protected]

• Daugumoje šalių veikia daugiasektorinė institucija, koordinuojanti visą šalies veiklą, susijusią su AIDS problemos sprendimu. Kaip taisyklė, tai arba Nacionalinė AIDS programa, arba Naci-onalinė komisija AIDS klausimais. Tokiose programose ar komisijose paprastai atstovaujama visoms ministerijoms, kurios sprendžia su ŽIV plitimu susijusius klausimus, taip pat ir ministe-rija, kurios valdymo srityje yra kalėjimų sistema. Jeigu jūsų šalis gauna dotacijas iš Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo, tai čia veikia ir taip vadinamas, Šalies koordina-cinis mechanizmas (ŠKM). Sudalyvaukite keliuose šių organizacijų susirinkimuose, norėdami įsitikinti, ar ŽIV plitimo kalėjime problema yra įtraukta į jų darbotvarkę. Perskaitykite pranešimą apie situaciją, susijusią su ŽIV plitimu, jūsų šalies kalėjimuose, pateikdami visus turimus duo-menis. Paaiškinkite užsikrėtimo ŽIV kalėjime mechanizmą ir kokiu būdu kalėjimai prisideda prie ŽIV plitimo visuomenėje apskritai.

• Tokio pobūdžio pranešimas paprastai iššaukia audringą diskusiją. Kai kurie jūsų kolegos re-aguos labai emocingai, todėl turite pateikti jiems kaip galima daugiau patikimos, praktikoje patikrintos informacijos. Paruoškite maždaug dviejų puslapių apimties padalomosios medžia-gos apie situaciją kalėjime, susijusią ŽIV plitimu. Susitarkite dėl tolimesnių susitikimų šiuo klausimu su savo kolegomis.

• Priklausomai nuo jūsų šalies valdymo formos ir siekdami platesnio visuomenės informavimo bei pagrindinių suinteresuotų asmenų dalyvavimo visuomenės šiame procese, jums teks nau-doti taktiką „iš apačios į viršų“, arba, priešingai „iš viršaus į apačią“. Siekiant bendrosios stra-tegijos ir programų įgyvendinimo sėkmės, paprastai reikia užsitikrinti paramą aukščiausiuose

http://www.who.int/doc-store/hiv/Core/Contents.html


40

valdančiuose sluoksniuose. Gali prireikti informuoti apie savo veiksmus atitinkamą ministrą ar vyriausybės vadovą.

• Remiantis kai kurių šalių praktika galima teigti, kad sėkmingas kovos su ŽIV strategijos reali-zavimas priklauso nuo vieno ar kelių asmenų, dirbančių kalėjimų sistemoje, kurie visas savo pastangas skiria permainoms šioje sistemoje įgyvendinti. Taigi, reikėtų atrasti šiuos „permainų šauklius“ ir visokeriopai juos remti. Tokiems žmonėms pavedama formuoti šią strategiją kaip bendrą šalies strategiją (tiek kalėjimų sistemoje, tiek visuomenėje apskritai) ir suteikiama visa reikalinga parama. Reikėtų padėti šiems permainų šalininkams sukaupti reikalingas žinias ir patirtį, susiduriant su ŽIV plitimo problema kalėjime, ir tokiu būdu tapti pagrindiniais žinių ir informacijos šaltiniais visos sistemos kontekste.

• Surenkite konsultacijas su potencialiais sąjungininkais ir kartu pagalvokite, kokiu būdu jie ga-lėtų jums padėti. Tokiais sąjungininkais galėtų būti laikomi Jungtinių Tautų atstovai, dirbantys jūsų šalyje. Didžiausios paramos galima tikėtis iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro atstovų, reziduojančių jūsų šalyje, taip pat UNAIDS koordinatoriaus šalyje ir Jungtinių Tautų teminės ŽIV grupės pirmininko. Reikėtų pasirūpinti, kad informacija apie situaciją, susijusią su ŽIV šalies kalėjimų sistemoje, pasiektų šių organi-zacijų vadovus jiems lankantis jūsų šalyje, o šie svarbūs klausimai būtų įtraukti į jų pasitarimų su vyriausybės vadovais darbotvarkę.

• Potencialių sąjungininkų galėtumėte rasti ir tarp medikų profesinių asociacijų narių, mokslinių darbuotojų, dirbančių sveikatos tyrimų srityje, žmogaus teisių gynėjų ir organizacijų, vienijan-čių žmones, gyvenančius su ŽIV, ar buvusius kalinius, atstovų.

• Svarbiausias uždavinys yra priimti tokius sprendimus dėl kalinių sveikatos gerinimo, kurie remtųsi įvairiose šalyse sukaupta gerąja patirtimi bei teisiniais ir etiniais įsipareigojimais, o ne atsižvelgiant į viešąją nuomonę ar kokiais nors smulkiais politiniais sumetimais.

2-oji veiklos sritis. Įstatymų bazės ir bendrosios strategijos reformavimas.

Antroji prioritetinė veiklos sritis yra siekimas užsitikrinti, kad įstatymai, bendroji vei-klos strategija kalėjimuose ir kalėjimų taisyklės ne apsunkintų pastangas mažinant užsi-krėtimo ŽIV lygį ir rūpinantis kalinių, sergančių ŽIV/AIDS, sveikata, o padėtų efektyviai užkirsti kelią ŽIV plitimui kalėjimuose įgyvendinant aukščiau išvardintas priemones. Po-reikis keisti tam tikrus įstatymus bus skirtingas skirtingose šalyse. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, būtina priimti įstatymus, smulkiai reglamentuojančius ŽIV prevencijos prie-monių taikymą kalėjimuose, kai tuo tarpu, kitose šalyse pakanka kalėjimų sistemos vado-vo direktyvų. Tačiau visos šalys turėtų nuodugniai peržiūrėti įstatymų paketą, bendrąją strategiją ir taisykles, turinčias vienokią ar kitokią įtaką efektyviai ŽIV prevencijai (kaip ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, hepatitu ir tuberkulioze) kalėjimų sistemoje.

Ruošiant teisinės bazės pakeitimus būtina:

• suformuoti teisinį pagrindą visapusiškų ŽIV plitimo prevencijos priemonių įgyvendi-nimui kalėjime bei kalinių, sergančiųjų šia liga, gydymo, priežiūros ir paramos pas-laugų teikimui, įskaitant prezervatyvų dalijimą, adatų ir švirkštų keitimo programų įgyvendinimą bei farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais taikymą;

• atsisakyti priverstinio patikrinimo dėl ŽIV ar kalinių, sergančių ŽIV ar AIDS atskyri-mo nuo kitų kalinių;

• užtikrinti, kad visus sprendimus dėl kalinių sveikatos būklės ar gydymo priimtų tik medicinos specialistai;

• užtikrinti efektyvią apsaugą nuo lytinio smurto ir baudžiamosios atsakomybės taiky-mą smurtautojų atžvilgiu;

41


• teikti visokeriopą paramą kuriant strategines priemones baudžiamosios teisės srityje, užtikrinančias efektyvų atsaką į ŽIV plitimą, o priimti įstatymai ir jų interpretavimas bei įgyvendinimas, savo ruožtu, turėtų natūraliai papildyti ŽIV prevencijos priemonių arsenalą ir nesudaryti kliūčių ŽIV plitimo prevencijos bei kalinių, sergančiųjų šia liga, gydymo, priežiūros ir paramos programų įgyvendinimui;

• sudaryti prielaidas trumpesnių laisvės atėmimo bausmių taikymui ir kalinimo iki teis-mo laikotarpio trumpinimui;

• numatyti galimybę sunkiai sergantiems kaliniams išeiti į laisvę iki bausmės atlikimo termino pabaigos.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 2. Teisinių normų ir kalėjimo taisyklių analizė.

Toliau pateikiami pagrindiniai teisinių normų ir taisyklių elementai, reglamentuojantys ŽIV pre-vencijos priemonių įgyvendinimą kalėjime. Pasitikrinkite, kiek jūsų šalies teisinė bazė atitinka tarptautinę gerąją patirtį.• Ar galiojantys įstatymai dėl ŽIV prevencijos ir gydymo bei slaugos ir paramos teikimo užtikrina,

kad žemiau išvardintos priemonės būtų prieinamos kalėjimuose:– informacija, švietimas ir mokymas?– savanoriškas ir konfidencialus konsultavimas bei tyrimo dėl ŽIV atlikimas?– prezervatyvai ir lubrikantai siekiant, kad kaliniai praktikuotų saugesnius lytinius santykius?– dezinfekcinis skystis ir kitos sanitarinio apdorojimo priemonės, kurias kaliniai galėtų naudo-

ti švirkštimosi, tatuiravimo ir auskarų vėrimo įrangai valyti?– sterili švirkštimosi įranga (adatos, švirkštai ir vatos tamponai) švirkščiamųjų narkotikų var-

totojams? – gydymosi priklausomybės nuo narkotikų programos, įskaitant ir farmakoterapiją opioidiniais

vaistiniais preparatais ?– lytiškai plintančių infekcijų ankstyvas diagnozavimas ir gydymas?– antiretrovirusinis gydymas kaliniams, sergantiems ŽIV/AIDS?

• Ar galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti teisiniai mechanizmai leidžia efektyviai išaiškinti išža-ginimo kalėjime atvejus, užkirsti kelią tokiems reiškiniams ar bent jau sumažinti jų skaičių bei išaiškinti ir nubausti asmenis, įvykdžiusius tokias kriminalines veikas?

• Ar galiojančiuose įstatymuose numatyta profilaktinio gydymo po įvykusio pavojingo kontak-to su ŽIV infekcijos šaltiniu (poekspozicinio gydymo) galimybė personalui, kai toks kontaktas įvyko betarpiškai atliekant tarnybines pareigas, bei kaliniams, patyrusiems lytinę prievartą ar kitokiu būdu patyrusiems realų užsikrėtimo ŽIV pavojų?

• Ar galiojančiuose įstatymuose numatyta tiek personalo, tiek kalinių skiepijimo nuo hepatito galimybė?

• Ar galiojančiuose įstatymuose numatyta efektyvi tuberkuliozės kontrolė?• Ar galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas konfidencialumo principas, taikytinas informacijai

apie kalinių sveikatos būklę ir/arba bet kokiai asmeninio pobūdžio informacijai įskaitant ir kalinių ŽIV statusą?

• Ar galiojančiuose įstatymuose įtvirtinta nuostata, draudžianti asmenų, sergančių ŽIV, diskrimi-naciją kalėjimuose, įskaitant šių kalinių izoliavimą ir atskyrimą nuo kitų kalinių ar pašalinimą iš programų vien dėl jų ŽIV teigiamo statuso?

• Ar galiojančiuose įstatymuose įtvirtinta nuostata, leidžianti trumpinti laisvės atėmimo baus-mės laiką ir ikiteisminio kalinimo trukmę?

• Ar galiojančiuose įstatymuose numatyta galimybė sunkiai sergantiems kaliniams išeiti į laisvę anksčiau laiko, kaip ir efektyvus mechanizmas kreiptis dėl šios galimybės operatyvaus realizavimo?


42

Geriausia būtų tokią analizę atlikti bendros darbo grupės ar komisijos pastangomis, kurios sudėtyje būtų ministerijos, atsakingos už kalėjimų sistemos veiklą, teisingumo ir sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, o šios darbo grupės ar komisijos nariai, savo ruožtu, turėtų konsultuotis su kalėjimų sistemą atstovaujančiais darbuotojais ir kaliniais, plačiosios visuo-menės atstovais, įvairių medicinos darbuotojų asociacijų ir tarptautinių organizacijų nariais.

Kokie turėtų būti galiojantys įstatymai?Jau yra sukurti tipinė įstatymų bazė, įtvirtinanti atitinkamas nuostatas dėl ŽIV epidemijos plitimo tarp asmenų, vartojančių narkotikus. Šiuose įstatymuose yra skyrius apie kalėjimų veiklą. Ši tipinė įstatymų bazė, t.y. detali tipinių teisės normų sistema, sudaro įstatymų ir normų dėl ŽIV kalėjime pagrindą. Sistema leidžia pasirinktinai taikyti ar keisti tipinius įstatymus ir normas atsižvelgiant į vietines sąlygas ir panaudojant įtvirtintas nuostatas kaip šalies atsako į ŽIV plitimo problemą komponentus. Čia taip pat pateikiami ir komen-tarai, siekiantys atkreipti dėmesį į pagrindines problemas, egzistuojančias potencialaus konflikto sritis ir galimus problemų sprendimo būdus. Sukurtoji sistema laikoma tipine Įstatymų baze, nes nėra pritaikyta vienos kurios nors konkrečios šalies sąlygoms. Joje tiesiog pateikiamos gairės ir pagrindiniai principai tikintis, kad jie bus naudingi daugelio šalių įstatymų kūrėjams, ypač tuose pasaulio regionuose, kur ŽIV plinta pagrinde dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo. Sukurtoji įstatymų ir normų sistema yra tipinė dar ir dėl to, kad sukurta remiantis pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principu bei gerąja praktika, įtvirtinta įvairių šalių atitinkamų įstatymų bazėje.

! Smulkesnės informacijos ir įstatymų bei normų, sudarančių tipinę įstatymų bazę, tekstą rasite internete adresu: www.aidslaw.ca/publications/publicationsdocEN.php?ref=587.

11 intarpas. Įstatymų ir teisinių normų, reglamentuojančių ikiteisminį kalinimą, pavyzdžiai.

Rusijos Federacijos Baudžiamojo proceso kodekso 2001 m. gruodžio 18 d. 109 straipsnio Nr. 174- F3 2002 m. gegužės 29 d. pakeitime nustatyta, kad ikiteisminio kalinimo trukmė neturi viršyti dviejų mėnesių.2001 m. kovo 24 d. Italijoje priimtas įstatymas Nr. 89, taip vadinamas Pinto aktas (pavadintas pirmojo jį pasirašiusio senatoriaus vardu), įtvirtina Italijos įstatymų bazėje teisinį mechanizmą, leidžiantį kiekvienam privačiam asmeniui pretenduoti į žalos, kurią sukėlė ilgesnis, nei būtinas bylos tyrimui įkalinimas iki teismo, atlyginimą.

Ką galima pasakyti apie bendrąją kalėjimų strategiją? Iš pat pradžių reikėtų pripažinti, kad galiojančios įstatymų bazės reformavimas yra tik vienas visapusiško atsako į ŽIV plitimą kalėjimuose sudėtinių elementų. Jei nebus žengta ryžtingų žingsnių suderinant šiuo metu kalėjime egzistuojančią praktiką su įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis, visa įstatymų bazės reforma turės tik kosmetinių pakeitimų po-būdį. Įstatymų bazės reforma būtina siekiant įgyvendinti veiksmingą ŽIV/AIDS prevenci-jos strategiją kalėjimuose, įtvirtinančią žmogaus teises, nors pati savaime ji negarantuoja bent kiek reikšmingesnių pokyčių.

Taigi, galiojančių įstatymų ir teisės normų analizė turėtų būti atliekama tuo pačiu metu formuojant bendrąją kalėjimų strategiją ŽIV prevencijoje. Faktiškai bendrosios strategijos

http://www.aidslaw.ca/publications/publicationsdocEN.php?ref=587

http://www.aidslaw.ca/publications/publicationsdocEN.php?ref=587

43


formavimas dažnai duoda pagrindą įstatymų bazės analizei ir atvirkščiai. Kalėjimų sis-temoje reikėtų patobulinti ar peržiūrėti bei raštu įtvirtinti bendrąją strategiją ir kalėjimų taisykles, reglamentuojančias sveikatos priežiūrą, kalinimo sąlygas ir kalėjimuose vyk-domas ŽIV prevencijos programas, kaip ir kitas šio tipo paslaugas, informuojant apie tai plačiąją visuomenę. Bendrosios strategija nuostatų ir taisyklių paskelbimas rašytiniuose dokumentuose bei tinkamas jų įgyvendinimas yra neatsiejama efektyvaus vadovavimo kalėjimams dalis, taip pat sudėtinis apmokymo ir personalui teikiamos paramos, etiško ir žmogiško elgesio su kaliniais elementas, padedantis tobulinti vieningas ir teisingas bendravimo kalėjime (ir kalėjimų sistemoje apskritai) normas.

12 intarpas. Nacionalinė kovos su ŽIV/AIDS strategija Malavyje.

Kaliniai tampa ypač pažeidžiami dėl jiems primetamo lytinio išnaudojimo ir lytinės prievartos pa-vojaus, atsirandančio esant tam tikroms sąlygoms jų gyvenamojoje aplinkoje. Dėl šios priežasties jiems turi būti suteikta galimybė priimti atitinkamus sąmoningus sprendimus, kaip tai daro ir kiti žmonės, priklausantys pažeidžiamų asmenų grupėms. Vyriausybė, tarpininkaujant Nacionalinei AIDS komisijai, įsipareigoja imtis šių priemonių:• Užtikrinti, kad kaliniams tyrimas dėl ŽIV būtų atliekamas tik su jų pačių sutikimu, o jų atžvilgiu

nebūtų taikomas karantino laikotarpis, atskyrimas nuo kitų kalinių ar visiškas izoliavimas dėl jų ŽIV statuso.

• Užtikrinti, kad visiems kaliniams (ir kalėjimų personalui, jei to reikia) būtų prieinamos ŽIV pre-vencijos priemonės, atitinkama informacija ir švietimas, konsultavimas ir tyrimas dėl ŽIV jiems patiems pageidaujant, apsisaugojimo priemonės (įskaitant prezervatyvus), gydymas (įskaitant antiretrovirusinį gydymą), slauga ir parama.

• Garantuoti, kad kalėjimų administracija imtųsi visų būtinų priemonių (užtikrintų reikiamą personalo skaičių, efektyvią kalinių priežiūrą, atitinkamų drausminančių priemonių taikymą ir kt.), siekdama apsaugoti kalinius nuo žaginimo, tvirkinimo ir situacijos sąlygotų lytinių san-tykių, kurių iniciatoriai – kiti kaliniai ar kalėjimo prižiūrėtojai.Taip pat garantuoti, kad nepilna-mečiai kaliniai būtų atskirti nuo suaugusių siekiant apsaugoti juos nuo smurto.

• Užtikrinti, kad kaliniams, tapusiems žaginimo, lytinio smurto aukomis ar priverstiems lytiš-kai santykiauti, būtų prieinamos savalaikės poekspozicinės profilaktikos priemonės bei reali galimybė pateikti skundą dėl aukščiau išvardintų veikų ir veiksmingai į jį reaguoti; taip pat garantuoti tokiu būdu nukentėjusiems kaliniams galimybę dėl jų pačių saugumo apsigyventi atskirai nuo kitų kalinių.

13 intarpas. Indonezijos nacionalinė strategija siekiant suvaldyti ŽIV plitimą kalėjimuose.

2002 m. pabaigoje Indonezijos teisingumo ministerija nusprendė suaktyvinti ŽIV prevencinę vei-klą ir pagerinti ligonių slaugą, siekdama užkirsti kelią ŽIV plitimui kalėjimuose, o iš ten – ir visuo-menėje už kalėjimo ribų. 2005 m. buvo pradėta įgyvendinti Indonezijos nacionalinė ŽIV plitimo prevencijos ir ŽIV sergančių kalinių slaugos bei jiems teikiamos paramos strategija, kuri tapo pir-mąja tokio tipo valstybine strategija visame Azijos žemyne. Šios strategijos įgyvendinimas leido vykdyti švietimą ir mokymą šia tema bei įgyvendinti kalinių aprūpinimą prezervatyvais, dezinfek-ciniu skysčiu, metadonu ir antiretrovirusiniais vaistais.

Daugiau informacijos šia tema rasite bendrame Indonezijos teisingumo ministerijos ir Žmogaus teisių gynimo organizacijos dokumente, priimtame 2005 m. Džakartoje, kuriame išdėstyta Nacio-nalinė ŽIV/AIDS plitimo ir narkotikų vartojimo prevencijos bei kontrolės Indonezijos pataisos įs-taigose ir tardymo izoliatoriuose strategija.


44

14 intarpas. Kanados kovos su užkrečiamomis ligomis kalėjimuose bendroji strategija.

2004 m. Kanados pataisos įstaigų tarnyba paskelbė komisaro direktyvą Nr. 821 „Dėl užkrečiamųjų ligų valdymo“.Dokumentą Correctional Service Canada (2004).Commissioner’s Directive 821: Management of In-fectious diseases. Ottawa: CSC anglų ir prancūzų k. rasite internete adresu: www.csc-scc.gc/text/plcy/cdshtm/821-cde-eng.shtml. Šiame dokumente pateikiamos pagrindinės strategijos kryptys valdant užkrečiamų ligų plitimą Kanados federaliniuose kalėjimuose, tačiau jis gali būti naudin-gas kaip strategijos formavimo pavyzdys ir kitų šalių kalėjimų sistemoms. Dokumente „atspindėti visuomenės sveikatos apsaugos principai ir išsamiai aprašytos įvairios kompleksinės priemonės, sudarančios užkrečiamųjų ligų prevencijos programų pagrindą.“ Ruošiant šį dokumentą buvo sie-kiama „prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo bei saugios ir sveikatą tausojančios aplin-kos kūrimo įgyvendinant kompleksines užkrečiamųjų ligų prevencijos programas.“ Be viso kito, direktyvoje teigiama, kad:• „įvairios kompleksinės priemonės, sudarančios užkrečiamųjų ligų prevencijos programų pa-

grindą, įskaitant profilaktinį patikrinimą/ištyrimą, imunizaciją, švietimą ir mokymą, žalos ma-žinimo priemonių įgyvendinimą, slaugą ir gydymą, priežiūros gerinimo ir partnerystės formavi-mo veiklą ir kt. bus įgyvendintos remiantis sukaupta faktine medžiaga ir visuomenės sveikatos specialistų patirtimi“;

• „patvirtintos žalos mažinimo priemonės turi tapti prieinamos visuose Kanados pataisos įstai-gų tarnybos pavaldume esančiuose kalėjimuose, o kaliniai galėtų netrukdomai ir be baimės dėl galimų sankcijų pasinaudoti jomis, specialiai nesikreipdami į kalėjimo personalą kiekvie-ną kartą, norėdami apsirūpinti šiomis priemonėmis“;

• „su kaliniais, sergančiais užkrečiamomis ligomis, turi būti elgiamasi žmoniškai teikiant jiems visokeriopą paramą ir užtikrinant tokias kalinimo sąlygas, kuriose nebūtų vietos bet kokios formos diskriminacijai“;

• „kalinimo įstaigos vadovas privalo užtikrinti galimybę kaliniams konfidencialiai pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kaip prezervatyvai be lubrikantų ir prezervatyvai be spermicidinių pre-paratų, vandeniniai lubrikantai, burnos ertmės servetėlės, dezinfekcinis skystis, kurie turėtų būti prieinami mažiausiai trijose vietose kalėjimo patalpose ir visuose pasimatymų su šeimos nariais kambariuose“;

• „Kanados pataisos įstaigų tarnybai priklausančių Sveikatos priežiūros padalinių pastangomis turi būti sukurta glaudi partnerystė su kitomis centrinėmis šalies įstaigomis, kitų provincijų ir vietiniais savivaldos organais, taip pat su įvairiomis atitinkamas paslaugas teikiančiomis organizacijomis ir suinteresuotų asmenų grupėmis turint tikslą dalintis sukaupta informacija, gerąja patirtimi ir kompetencija“.

Nuo bendrosios strategijos suformavimo iki jos įgyvendinimoVeiksmingų ŽIV prevencijos priemonių taikymas, gydymo ir šia liga sergančių kalinių slaugos bei jiems teikiamos paramos strateginis įgyvendinimas reikalauja imtis tam tikrų papildomų priemonių, tokių kaip tolesnis šios strategijos tobulinimas ir asmenų, atsakin-gų už šios strategijos įgyvendinimą, mokymas.

Kalėjimo administracijos ir personalo administracinių sugebėjimų tobulinimas yra pa-grindinė įgyvendinamos ŽIV plitimo mažinimo strategijos veiksmingumo sąlyga. Atskirų kalėjimų ir visos kalinimo įstaigų sistemos vadovai galėtų būti siunčiami pasisemti patir-ties į tas šalis, kuriose sėkmingai įgyvendinamos efektyvios ŽIV prevencijos kalėjimuose priemonės: jie ten stebėtų šį procesą ir perimtų šių šalių patirtį. Be to, vyriausybės galėtų pasinaudoti tarptautinių konsultantų paslaugomis, kurie pateiktų savo rekomendacijas dėl strateginių priemonių įgyvendinimo. Kalėjimo personalo mokymai taip pat turėtų ap-imti įvairius ŽIV problemos aspektus.

http://www.csc-scc.gc/text/plcy/cdshtm/821-cde-eng.shtml

http://www.csc-scc.gc/text/plcy/cdshtm/821-cde-eng.shtml

45


!Daugiau informacijos apie svarbius kalėjimų strategijos elementus skelbiama doku-mente HIV/AIDS Prevention, Care, Treatment, and Support in Prison Settings: A Frame-work for an Effective National Response. „ŽIV/AIDS prevencija, ligonių slauga, gydymas ir paramos teikimas kalėjimo sąlygomis: veiksmingo šalies atsako į šią problemą for-mavimo sistema” (2 dalis, 17 – 19 psl. „Kalėjimų strategijos ir taisyklių reformavimas“), kurį rasite internete adresu: www.unodc.org/pdf/HIV-AIDS_prisons_July06.pdf

3-oji veiklos sritis. Pastangos siekiant didesnio finansavimo.

Daugelio šalių kalėjimų sistemos, neturėdamos pakankamų finansinių išteklių, negali pa-gerinti kalinimo sąlygų ar įgyvendinti kompleksinių ŽIV plitimo prevencijos, gydymo, ser-gančių kalinių slaugos ir jiems teikiamos paramos priemonių. Dėl šios priežasties kalėji-mai dažnai yra perpildyti, kalėjimų pastatai nušiurę, kalinių maitinimas nėra visavertis, o personalas menkai apmokamas ir ne itin motyvuotas. Vyriausybės paprastai neskiria kalėjimų problemoms išskirtinio dėmesio, nes, kaip taisyklė, turi spręsti kitas neatidė-liotinas problemas. Visuotinio ŽIV pavojaus akivaizdoje kalėjimų sistemai kaip niekada reikalingas papildomas finansavimas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos prastai finansuojamuose kalėjimuose yra traktuojamas ne tik kaip žmogaus teisių pažeidimas, bet ir realus pavojus kalinių ir visos visuomenės sveikatai.

Daugelio šalių vyriausybės pradėjo skirti daugiau lėšų kalėjimų sistemos išlaikymui. Dau-guma aukščiau aprašytų ŽIV plitimo prevencijos priemonių įgyvendinimas, pvz., aprūpini-mas prezervatyvais, dezinfekciniu skysčiu, švirkštais ir adatomis, yra sąlyginai nebrangus, ką jau įrodė kai kurių vidutinio išsivystymo lygio ir neturtingų šalių patirtys. Kitos priemo-nės, tokios kaip pastangos sumažinti laisvės atėmimo taikymo mastą kaip bausmės už nu-sikaltimus, susijusius su neteisėtu narkotikų disponavimu ir vartojimu, sumažintų kalinių skaičių, tokiu būdu perskirstant turimas lėšas ir efektyviau jas panaudojant kitokios kalė-jimų veiklos finansavimui. ŽIV plitimo pavojaus akivaizdoje kalėjimų vadyba turi būti itin efektyvi ir grindžiama visuotinai priimtomis etinėmis normomis bei atitikti tarptautinius sveikatos apsaugos ir kalinimo sąlygų standartus. Tiesiog būtina, kad tiek atskirų šalių vyriausybės, tiek tarptautinė bendruomenė padėtų pritraukti pakankamai lėšų, reikalingų kompleksinių ir savo veiksmingumą jau įrodžiusių intervencijų vystymui ir įgyvendinimui.

Finansavimas iš vietinių šaltiniųĮvairios programos ir bendrojoje strategijoje numatytos veiklos kryptys, skatinančios vi-suomenės sveikatinimą, skirtos kalinimo sąlygų gerinimui ar ŽIV (taip pat hepatito ir tuberkuliozės) prevencijai, turi būti finansuojamos iš nacionalinio biudžeto lėšų. Toliau įvardinsime kai kurias priemones, padėsiančias įgyvendinti aukščiau paminėtus tikslus:

• Pripažinti kalinius esant labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais skirstant finan-sinius šalies išteklius ŽIV prevencijai;

• Visos šalies mastu didinti finansinę paramą labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms, įskaitant ir kalinius, pripažinus, kad asmenys, kuriems gresia didžiausias pavojus užsikrėsti ŽIV, kaip taisyklė, sudaro daugumą įvairių šalių kalėjimuose;

• Visokeriopai remti ir skatinti lygių veiklą ŽIV prevencijos, kalinių švietimo ir kon-sultavimo srityse bei skatinant įvairias slaugos iniciatyvas. Didinti kalinių vaidmenį vystant ir įgyvendinant sveikatos paslaugų teikimo programas, tokiu būdu stiprinant visos kalėjimų sistemos potencialą ŽIV prevencijai;

http://www.unodc.org/pdf/HIV-AIDS_prisons_July06.pdf


46

• Užtikrinti, kad kaliniams būtų prieinamas antiretrovirusinis gydymas pagal sudarytas nacionalines gydymo programas;

• Skirti tikslinį finansavimą ir papildomus finansinius asignavimus iš bendro šalies ka-lėjimų sistemos biudžeto ŽIV prevencijos programų įgyvendinimui bei įvairių pas-laugų, susijusių su ŽIV plitimo stabdymu, teikimui; taip pat skirti tikslinių lėšų ŽIV prevencijai iš sveikatos apsaugos bei gyventojų aprūpinimo vaistais biudžeto įvairių iniciatyvų kalėjimuose įgyvendinimui.

• Kritiškai peržiūrėti narkotikų kontrolės ir bausmės už neteisėtą disponavimą narkotinė-mis medžiagomis programų poveikį ŽIV prevencijai kalėjimuose bei išanalizuoti galimy-bę perskirstyti lėšas, atitraukiant jas nuo neefektyvių ir neproduktyvių programų finan-savimo ir skiriant šias lėšas naujoms iniciatyvoms sveikatos apsaugos srityje finansuoti;

• Užtikrinti tinkamą visuomeninių organizacijų, atliekančių svarbų vaidmenį įgyvendinant įvairias su ŽIV plitimo kalėjimuose stabdymu susijusias programas ir paslaugas, finansa-vimą, taip pat pastoviai skirti pakankamai lėšų bei visokeriopai remti laisvėje veikiančias organizacijas, teikiančias įvairias medicinines, gydymo nuo narkotikų priklausomybės, psichinės sveikatos gydymo ir socialines paslaugas į laisvę išėjusiems kaliniams.

Finansavimas iš šalies Tarptautiniai finansavimo šaltiniai, skiriantys lėšų kovai su ŽIV, yra Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento kritinių atvejų fondas AIDS sergančių ligonių gydymui finansuoti, Pasaulio bankas, tarptautiniai fondai, tokie kaip Bilo ir Melindos Gates fondas bei Klintono fondas, bei įvairios donori-nės organizacijos, veikiančios dvišaliu pagrindu. Siekiant gauti finansavimą iš šių fondų būtina, kad ministerija, atsakinga už kalėjimų sistemos veiklą, turėtų savo atstovus šalies ŽIV/AIDS prevenciją koordinuojančiose organizacijose: Nacionalinėje ŽIV/AIDS prevenci-jos koordinacinėje taryboje ir Pasaulio fondo šalies koordinaciniame padalinyje.

Visais atvejais, kai vyriausybė ruošia pasiūlymus tarptautiniams fondams dėl ŽIV preven-cijos priemonių finansavimo, kalėjimų sistemą atstovaujantys asmenys turėtų stengtis, kad tokiuose pasiūlymuose visada būtų atsižvelgta į kalėjimų poreikius.

15 intarpas. Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas.

Šis fondas buvo įkurtas 2002 m. siekiant padidinti išteklius, skiriamus kovai su trimis didžiausią grėsmę žmogui keliančiomis ligomis, ir nukreipti šias lėšas ten, kur jos labiausiai reikalingos. Įkū-nydamas partnerystę tarp vyriausybės, pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus ir sergančių šiomis ligomis asmenų bendruomenės, Pasaulinis fondas yra naujoviškas sveikatos apsaugos finansavimo tarptautiniu mastu būdas. Šio fondo tikslas yra pritraukti papildomų lėšų, tvarkyti ir skirstyti šias lėšas, naudojant naują visuomeninio ir privataus sektoriaus partnerystės mechaniz-mą, užtikrinantį pastovų ir žymų indėlį mažinant užsikrėtimo infekcinėmis ligomis atvejų skaičių, sergamumo jomis lygį ir mirštamumą susirgus šiomis ligomis, ir tokiu būdu sušvelninti ŽIV, tu-berkuliozės ir maliarijos pasekmes neturtingose šalyse bei prisidėti prie skurdo mažinimo, kaip buvo numatyta Tūkstantmečio vystymosi raidos tikslų deklaracijoje. Daugiau informacijos apie Pasaulinį fondą rasite internete adresu www.theglobalfund.org.

Daugelyje šalių kalėjimuose yra įgyvendinamos ŽIV plitimo prevencijos ir gydymo nuo ŽIV progra-mos pasinaudojus Pasaulinio fondo dotacijomis.

http://www.theglobalfund.org


Temos, aktualios kalėjimų sistemos vadovams ir kalėjimų direktoriams 3

modulis


48

Šis modulis skirtas, visų pirma, tiems, kurie atsakingi už visos kalinimo įstaigų siste-mos ir atskirų kalinimo įstaigų vadybą. Tikimės, jis bus naudingas šalies ir jos regionų kalėjimų departamentų vadovybei, kalėjimų direktoriams ir administracijos atstovams, teisėjams ir inspektoriams, atsakingiems už išorinę sąlygų kalinimo įstaigose kontrolę.

Šis modulis suteikia jiems žinių apie pagrindines problemas, susijusias su ŽIV plitimo prevencija ir asmenų, sergančių ŽIV, slauga. Pagrindiniai šio modulio tikslai yra šie:

• paaiškinti, kaip ŽIV plinta kalėjimuose;

• išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, dėl kurių kalėjimų aplinka pasižymi didele grėsme užsikrėsti ŽIV ir kaip galima pasipriešinti šiems veiksniams;

• pateikti rekomendacijas, kurios ŽIV plitimo prevencijos priemonės turėtų būti įgyven-dinamos kalėjimuose;

• pateikti rekomendacijas dėl tinkamiausių kalinių, sergančių ŽIV ar AIDS, gydymo būdų, jų slaugos ir jiems teikiamos paramos.

Šio modulio pabaigoje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.

49

3 modulisTemos, aktualios kalėjimų sistemos vadovams ir kalėjimų direktoriams

Įvadas ir pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria kalėjimų vadovybė.

Kalėjimų sistemos vadovai ir kalėjimų direktoriai vaidina pagrindinį vaidmenį įgyven-dinant veiksmingą ŽIV plitimo prevenciją bei gydymą, taip pat ŽIV sergančių asmenų slaugą ir jiems teikiamos paramos priemones.

Vadovavimas kalėjimams šiuolaikiniame pasaulyje yra ganėtinai sudėtingas. Kalėjimų perpildymas, rimtų, pavojingų gyvybei ligų epidemijos, bei tas faktas, kad kalėjimuose laikomi psichikos sveikatos sutikimų turintys ir priklausomi nuo narkotikų asmenys – visa tai tik dar labiau paaštrina problemas, kurias kalėjimų vadovybė priversta spręsti visuose valdymo lygmenyse. Dauguma kalinių turi daugybinių problemų, kas labai ap-sunkina darbą žmonių, tiesiogiai atsakingų už kalinių apsaugą, saugumą, tinkamą elgesį jų atžvilgiu ir už jų sveikatos būklę. Mes tikimės, kad šis metodinių priemonių rinkinys bus naudingas kaip mėginimas parodyti, kokiu būdu turėtų būti sprendžiamos proble-mos, susijusios su ŽIV plitimu kalėjime.

Pirmoji problema, su kuria susiduria kalėjimo vadovas, yra etiškos aplinkos ir bendros atmosferos kalėjime sukūrimas. ŽIV plitimo akivaizdoje bet kokia kalėjime vykdoma vei-kla turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į tris tarpusavyje susijusius lemiamus veiksnius.

Pirmasis lemiamas veiksnys yra kompleksinis požiūris į problemų sprendimą, kurio tiks-lai yra šie:

• užkirsti kelią vyraujančioms rizikingo elgesio apraiškoms ir

• maksimaliai sumažinti užsikrėtimo infekcinėmis ligomis tikimybę, kai kaliniai, nepai-sydami pavojaus jų sveikatai, vis tiek elgiasi rizikingai.

Lytiniai santykiai ir narkotikų vartojimas kalėjime prieštarauja tiek kalėjimo taisyklėms, tiek yra laikomas kriminaline veikla pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas. Kalėjime turi būti vykdoma visapusiška veikla, kuri padėtų užkirsti kelią narkotikų vartojimui ir nesaugiems lytiniams santykiams bei sumažintų smurto, ypač lytinės prievartos, atvejų skaičių. Tačiau svarbu pripažinti, kad visos pastangos, sustabdyti šią neteisėtą veiklą, pvz., narkotikų vartojimą kalėjime, ne visada bus sėkmingos. Neteisėtas disponavimas narkotikais yra reiškinys, būdingas viso pasaulio kalėjimams, nepaisant nepertraukiamų visų kalėjimų sistemų pastangų užkardyti neteisėtą narkotikų vartojimą tarp kalinių: ka-lėjimų vadovai imasi visų įmanomų priemonių, siekdami užkardyti narkotikų patekimą į kalėjimą, griežtai kontroliuoja, kaip kaliniai naudoja receptinius medikamentus, bei taiko baudžiamąsias sankcijas kalinių atžvilgiu už neteisėtą disponavimą narkotikais ir narko-tikų vartojimą. Kaip teigiama Jungtinių Tautų bendrojoje programoje kovoje su ŽIV/AIDS (UNAIDS): „...nepriklausomai nuo to, ar kalėjimų vadovai pripažįsta šį faktą, ar ne, ir nepriklausomai nuo jų pastangų užkardyti narkotikus kalėjime masto, visame pasaulyje kaliniai yra susipažinę su narkotikais ir juos vartoja. [...] Šių faktų neigimas ar ignoravi-mas nepadės išspręsti ŽIV plitimo problemos.“

Taigi, visų pirma, vien tiktai priemonių, kurių tikslas yra užkardyti kalėjime praktikuo-jamus lytinius santykius ir narkotikų vartojimą, taikymas nepadės išspręsti ŽIV plitimo problemos. Žinant, kad lytiniai santykiai ir narkotikų vartojimas negali būti visiškai iš-gyvendintas, kalėjimuose reikia įgyvendinti priemones, mažinančias nesaugaus kalinių


50

elgesio, ypač nesaugaus švirkščiamųjų narkotikų vartojimo ir nesaugių lytinių santykių, grėsmę jų pačių sveikatai. Tai nereiškia, kad į tokį kalinių elgesį reikia žiūrėti pro pirš-tus; tai reiškia, kad turi įsivyrauti pragmatiškas požiūris, pripažįstant rizikingo elgesio apraiškas kalėjime ir tuo pačiu mažinant potencialų pavojų, gresiantį kaliniams, kalėjimo personalui ir bendruomenei už kalėjimo ribų.

Antrasis lemiamas veiksnys yra tai, kad veiksmingų ŽIV prevencijos programų įgyvendini-mas kalėjimuose turi būti orientuotas ir į kalėjimų personalą, ne tik į kalinius. Programų, orientuotų tik į kalinius arba tik į darbuotojus įgyvendinimas nepadės išspręsti problemų, susijusių su ŽIV plitimu kalėjime. Tiek kaliniai, tiek kalėjimo darbuotojai turi teisę išsaugoti savo sveikatą, o kalėjimų vadovybė privalo užtikrinti šios teisės realizavimą. Nepagerinus darbo sąlygų kalėjimų darbuotojams, personalas, atsakingas už programų, orientuotų į ka-linius, vykdymą, gali tiesiog nenorėti vykdyti šios veiklos. Kalėjimo personalas gali tiesiog nesuprasti, kodėl kaliniams turėtų būti prieinamos tam tikros ŽIV prevencijos priemonės, ar būti neigiamai nusistatę kalinių ir kolegų, gyvenančių su ŽIV/AIDS, atžvilgiu. Neturėda-mi informacijos, neapmokyti ir neaprūpinti apsaugos priemonėmis, kalėjimo darbuotojai gali pasijusti taip, tarsi daugiau pastangų dedama saugant kalinių, o ne jų sveikatą.

Trečias lemiamas veiksnys yra tai, kad tam tikros kalinių grupės turi ypatingų poreikių, į kuriuos reikia atsižvelgti įgyvendinant ŽIV prevencijos programas kalėjime. Kalbame apie ypač pažeidžiamas eksploatavimo požiūriu moteris, nepilnamečius ir vaikus bei as-menis, pasižyminčius itin rizikingu elgesiu, t.y. neteisėtų narkotikų vartotojus, seksuali-nių paslaugų teikėjus, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų ir vyrus, praktikuojančius seksualinius santykius su vyrais.

Galiausiai, ŽIV plitimo prevencijos priemonės ir kalinių, sergančių ŽIV/AIDS, slauga ir gydymas turi tapti neatsiejama platesnio masto ligų prevencijos ir sveikatinimo veiklos dalimi kalėjimų sistemoje.

Kokiu būdu užsikrečiama ŽIV kalėjimuose?

Naudojimasis bendra švirkštimosi įranga

Daugelyje šalių nemažai kalinių patenka į kalėjimą, jau turėdami nusistovėjusius narko-tikų vartojimo įpročius. Faktiškai, daugelis kalinių ir atsiduria kalėjime dėl įvykdytų su narkotikais susijusių nusikaltimų.

Asmenys, vartoję narkotikus iki patenkant į kalėjimą, dažnai randa būdų, kaip galėtų ir toliau juos vartoti, atlikdami bausmę kalėjime, tačiau reikia pabrėžti, kad dauguma kali-nių – tikrai ne visi – pradeda rečiau juos vartoti ir mažesniais kiekiais. Kai kurie asmenys visai nustoja vartoti narkotikus, būdami kalėjime, kai, tuo tarpu, kiti pradeda juos vartoti būtent bausmės atlikimo kalėjime metu, dažniausiai norėdami sumažinti įtampą ar pri-sitaikyti prie perpildyto kalėjimo aplinkos, dažnai pasižyminčios smurtiniais santykiais.

Kai kuriuose kalėjimuose vyrauja švirkščiamųjų narkotikų vartojimas, dėl ko kyla ypač didelis pavojus užsikrėsti ŽIV ir kitomis per kraują perduodamomis infekcijomis (pvz., hepatitais B ir C). Tai atsitinka dėl to, kad asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkoti-

51


kus, dažniausiai bendrai tarpusavyje naudojasi adatomis ir švirkštais (ir kita švirkštimosi įranga), o tai yra pats tikriausias užsikrėtimo ŽIV būdas.

Kadangi adatas ir švirkštus perduoti į kalėjimą yra žymiai sudėtingiau, nei narkotines medžiagas, adatų ir švirkštų kalėjime labai trūksta. Taigi, vos keliais švirkštais ir adato-mis naudosis labai daug švirkščiamuosius narkotikus vartojančių kalinių. Atitinkamai, turima švirkštimosi įranga yra bendro naudojimosi, ir maždaug 15 – 20 narkotikų var-totojų gali švirkštis narkotikus ta pačia adata ir švirkštu. Tas švirkštas ir adata gali pri-klausyti vienam kaliniui, kuris leidžia jais naudotis ir kitiems už tam tikrą mokestį, arba vienas kalinys, turintis savo adatą ir švirkštą, pastoviai naudojasi jais net kelis mėnesius. Kartais švirkštimosi įranga yra savos gamybos, o adatas atstoja perdirbti tušinukai ar pa-kietinti plastikiniai daiktai, kurie žaloja venas, palieka randus ir sukelia rimtas infekcijas.

Daugelyje įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad labai daug kalinių švirkščiasi narkotikus, įskaitant ir kalinčias moteris. Šių tyrimų metu taip pat nustatyta, kad:

• bendro naudojimosi švirkštimosi įranga mastai ir būdai yra labai skirtingi įvairiuose kalėjimuose,

• daugelis asmenų, kurie vartojo švirkščiamus narkotikus prieš patekdami į kalėjimą, sumažina vartojamų narkotikų kiekį ar visai nustoja juos švirkštis, būdami kalėjime, tačiau vėl grįžta prie senų įpročių, išėję į laisvę,

• kai kurie asmenys pradeda švirkštis narkotikus, patekę į kalėjimą ir

• tie, kurie vartoja švirkščiamuosius narkotikus kalėjime, paprastai švirkščiasi rečiau, nei tai darė, būdami laisvėje, tačiau dažniau dalijasi švirkštimosi įranga su kitais, nei švirkščiamųjų narkotikų vartotojai bendruomenėje. Be to, asmenys, su kuriais ben-drai naudojamasi švirkštimosi įranga, yra kaliniai, kitaip sakant, ta žmonių kategori-ja, kuriai būdingas didelis sergamumas ŽIV ir HCV.

16 intarpas. Narkotikų vartojimas viename Tailando kalėjimų.

Tyrimas, kurį atliekant buvo apklausiami Bankoko Klong Prem centriniame kalėjime esantys kali-niai, nustatė, kad 25 proc. apklausoje dalyvavusių buvo užsikrėtę ŽIV. Pusė apklaustųjų reguliariai švirkštėsi narkotikus, iš kurių 70 proc. švirkštėsi narkotikus tik būdami kalėjime. Beveik visi var-totojai (95 proc.) vienu ar kitu metu yra naudojęsi švirkštimosi įranga bendrai su kitais kaliniais.

Be abejo, narkotikų vartojimas kalėjime yra neteisėta veikla, ir daugelyje pasaulio kalė-jimų dedamos visos pastangos, kad narkotikai ten nepatektų: taikomos tokios prevenci-nės priemonės, kaip reguliarūs kalinių, darbuotojų ir lankytojų apieškojimai, specialiai apmokytų šunų panaudojimas ir kiti patikros būdai, įskaitant ir griežtas bausmes, tai-komas tiek narkotikus vartojančių kalinių, tiek asmenų, mėginančių neteisėtai perduoti narkotikus į kalėjimą, atžvilgiu. (Daugiau informacijos šia tema rasite toliau, skyriuje apie pastangas sumažinti narkotikų paklausą.)

Nepaisant visų šių priemonių nė vienos pasaulio šalies kalėjimų sistema, net ir didelių finansinių galimybių šalyse, nesugebėjo užkardyti narkotikų patekimo į kalėjimus ir jų vartojimo kalėjimuose.


52

Užsikrėtimas lytinių santykių metu

Lytiniai santykiai be apsaugos priemonių yra didžiulė grėsmė užsikrėsti ŽIV. Lytiniai santykiai kalėjime gali vykti abipusiu partnerių sutikimu ar būti prievartinio pobūdžio. Lytinis santykiavimas gali būti tarsi valiuta kalėjime, kuri naudojama vietoj piniginio už-mokesčio arba kaip užmokestis už suteiktą apsaugą ar narkotikus. Smurtinė vaginalinė ar analinė sueitis nenaudojant apsaugos priemonių, įskaitant žaginimą, kelia didžiausią grėsmę užsikrėsti ŽIV, ypač pasyviajam partneriui dėl patirtų sužalojimų ar jo išangės ar vaginos audinių plyšimų.

Gana sudėtinga nustatyti lytinių santykių, tiek vykstančių apipusiu partnerių sutikimu, tiek prievartinių, mastą kalėjime, kadangi visi tyrimai remiasi vien pačių kalinių suteikta informacija, kuri yra iškreipta dėl jų patiriamo gėdos jausmo, keršto baimės ar baudžia-mųjų sankcijų grėsmės. Lytiniai santykiai yra draudžiami daugumos šalių kalėjimų siste-mose, o tai verčia kalinius neigti lytinės sueities faktą, jau nekalbant apie tai, kad kai ku-riose šalyse lytiniai santykiai tarp vyrų jau savaime yra nusikaltimas, kuris baudžiamas laisvės atėmimo bausme. Lytiniai santykiai kalėjime dažnai vyksta pasitelkus prievartą ir bauginimus, todėl tiek šių santykių iniciatoriai, tiek aukos nėra linkę aptarinėti lytinių santykių paplitimo masto. Tačiau apklausos, atliktos daugelio šalių kalėjimuose, parodė, kad lytiniai santykiai kalėjime nėra retenybė, įskaitant ir prievartinius ar abipusiu par-tnerių sutikimu vykstančius lytinius santykius tarp kalėjimo darbuotojų ir kalinių.

17 intarpas. Lytinių santykių kalėjime paplitimo mastai.

Apklausos, įvykdytos daugelį skirtingų pasaulio regionų atstovaujančių šalių kalėjimuose, patei-kia nenuginčijamų įrodymų, kad kaliniai praktikuoja lytinius santykius. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių:• Apklausus kalinius Nigerijoje, naudojant anoniminio anketavimo būdą, kuriuo buvo siekiama

nustatyti egzistuojančius rizikos veiksnius, 5,2 procentai apklausoje dalyvavusių kalinių pripa-žino turėję lytinių santykių kalėjime.

• Zambijoje atlikto tyrimo duomenimis, 4 procentai kalinių, kalbėdamiesi akis į akį su tyrėjais, pripažino turėję lytinių santykių su kitais kaliniais.

• Brazilijoje, kur tyrimas vyko 2 kalėjimuose ir iš viso buvo apklausti 1059 kaliniai, 66 procentai apklaustų kalinių teigė turėję lytinių santykius pasimatymų su jais lankiusiomis moterimis metu, o 10 procentų apklaustųjų pripažino turėję lytinių santykių su kitais tos pačios lyties kaliniais.

• Rusijos Federacijoje atliktos apklausos metu, kurioje dalyvavo 1044 kaliniai, buvo nustatyta, kad 9,7 procentai kalinių yra turėję lytinių santykių kalėjime.

• Tailande iš 689 apklaustų vyrų kalinių, atliekančių bausmę Bankoko centriniame kalėjime, daugiau nei 25 procentai apklaustųjų prisipažino kada nors turėję lytinių santykių su vyrais, ir daugiau nei 80 procentų pastarųjų ir toliau tęsė šią praktiką, būdami kalėjime, arba pradėjo praktikuoti homoseksualius santykius kalėjime maždaug tuo laikotarpiu, kai šiame kalėjime buvo vykdoma apklausa.

• Tyrimo, atlikto šešiuose kalėjimuose (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Škoti-joje ir Švedijoje), metu buvo apklaustas 871 kalinys, iš kurių 1 procentas prisipažino, kad kalė-jime turėjo lytinių santykių su tos pačios lyties asmeniu tuo laikotarpiu, kai vyko šis tyrimas.

• Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje Kanadoje vykdyto tyrimo metu 6 procentai apklaustų kalinių, atliekančių bausmę federaliniuose kalėjimuose, teigė turėję lytinių santykių su tame pačiame kalėjime atliekančiais bausmę kitais kaliniais.

• Australijoje, Naujajame Pietų Velse apklausus 530 vyrų kalinių, pasirinktų atsitiktinės atrankos būdu, paaiškėjo, kad 5 procentai šių kalinių yra turėję lytinių santykių kalėjime savo valia, o 2 procentai kalinių teigė turėję lytinių santykių ne savo noru.

53


Manoma, kad lytinių santykių kalėjime mastas ir tipas priklauso nuo keleto veiksnių:

• gyvenimo vienvietėse kamerose ar bendrabučio tipo patalpose;

• bausmės atlikimo trukmės;

• pasimatymo su sutuoktiniu dažnumo;

• konkretaus kalėjimo ar visos kalėjimų sistemos dydžio (lytiniai santykiai dažniau praktikuojami didelėse sistemose, kuriose įmanomas anonimiškumas, nei tuose kalė-jimuose, kur visi kaliniai yra iš tos pačios aplinkos ir pažįsta vieni kitų šeimas);

• ar pagal kalėjimo vykdomą strategiją ar vyraujančią praktiką vaikai ir jaunuoliai gali būti apgyvendinami kartu su suaugusiais, kas padidina lytinio smurto tikimybę;

• ar pilnai sukomplektuoti prižiūrėtojų etatai ir kiek veiksminga kalėjime vykdoma priežiūra.

Tatuiravimas

Daugelio šalių kalėjimuose tatuiruočių darymas yra plačiai paplitęs reiškinys. Tai gali būti priklausymo kuriai nors gaujai ar grupuotei ženklas.

Kadangi tatuiravimo metu adata pažeidžiamas odos vientisumas, atsiranda pavojus užsi-krėsti per kraują perduodamu virusu, kai tatuiravimo reikmenys (adatos ir rašalas), kurie turi kontaktą su dideliu kraujo kiekiu tatuiravimo proceso metu, yra bendro naudojimosi ar naudojami daugiau, nei vieną kartą. Nors tatuiravimas nėra visuotinai pripažįstamas, kaip rizikos užsikrėsti ŽIV veiksnys, užsikrėtimo ŽIV tikimybė egzistuoja, ir daugelyje ka-lėjimų yra buvę atvejų, kai kaliniai akivaizdžiai užsikrėtė ŽIV tatuiravimosi metu. Tačiau, reikia pripažinti, kad užsikrėtimo hepatitu C pavojus yra kur kas didesnis.

Tatuiruočių darymas, tatuiravimui reikalingų įrankių turėjimas yra uždraustas daugelio pasaulio šalių kalėjimuose, o kaliniams, užsiimantiems šia veikla, gresia nuobaudos. Dėl šios priežasties tatuiruočių darymas kalėjime atliekamas slapta, dažnai antisanitarinėmis sąlygomis, naudojant savos gamybos įrankius ir rašalą ir kiek įmanoma greičiau, siekiant maksimaliai sumažinti riziką būti pagautiems nusikaltimo vietoje. Visi šie veiksniai padi-dina neigiamą tatuiruočių, atliekamų kalėjime, poveikį sveikatai.

Kitos nesaugaus elgesio apraiškos

Dėl kai kurių kitų nesaugaus elgesio apraiškų taip pat atsiranda pavojus užsikrėsti per kraują perduodamais infekciniais susirgimais. Kai kuriuose kalėjimuose paplitęs auskarų vėrimas į ausis ir kitas kūno vietas. Atlikti tyrimai parodė, kad tai yra pagrindiniai rizikos veiksniai užsikrėsti virusiniu hepatitu. Bendras naudojimasis skutimosi reikmenimis yra dažnas reiškinys besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse. Pasitaiko ir ben-dro naudojimosi dantų šepetėliais atvejų, dėl kurių kaliniams kyla pavojus užsikrėsti per kraują perduodamomis infekcijomis.


54

18 intarpas. Kitos nesaugaus elgesio apraiškos, pasitaikančios kalėjimuose.

Įvairiuose pasaulio regionuose esančiose šalyse atliktų tyrimų rezultatai patvirtina faktą, kad ka-lėjimuose pasitaiko ir kitų nesaugaus elgesio apraiškų. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių:• Vieno Australijoje vykdyto tyrimo metu nustatyta, kad apie 10 procentų moterų ir 5 procentai

vyrų kalėjimuose patys save žaloja iki kraujuojančių žaizdų. • Tyrimas, atliktas Kanados federaliniame moterų kalėjime, parodė, kad 9 procentai moterų

pjaustė savo kūną ar kitaip žalojosi.• Tyrimo Armėnijos kalėjime metu buvo nustatyta, kad 5,2 procentų kalinių turėjo kraujo kontak-

tą su kito kalinio krauju, t.y. atliko taip vadinamą „tapimo kraujo broliais“ ritualą.

Ką žinome apie užsikrėtimą ŽIV kalėjime?

Dažnos nesaugaus elgesio apraiškos, ypač švirkščiamųjų narkotikų vartojimas ir nesau-gūs lytiniai santykiai, kai trūksta priemonių ŽIV prevencijai, gali sudaryti sąlygas greitam ŽIV plitimui. Savo laiku jau buvo požymių, kad kalėjimuose gali įvykti staigūs ŽIV protrū-kiai. Esama požymių, kad pirmoji ŽIV epidemijos banga Tailande prasidėjo tarp Bankoko kalinių 1988 m.

19 intarpas. Tailando pavyzdys: kaip kaliniai prisideda prie ŽIV plitimo.

Pirmoji ŽIV epidemijos banga Tailande galimai prasidėjo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV) Bankoko kalėjimuose 1988 m. Užsikrėtimo ŽIV lygis tarp ŠNV padidėjo nuo dviejų procentų iki 43 procentų 1987 – 1988 m. laikotarpiu. Sergamumo rodikliai sparčiai padidėjo po to, kai pa-skelbus amnestiją karaliaus gimtadienio proga į laisvę išėjo šimtai kalinių (įskaitant ŠNV).

Pirmojo rizikos veiksnio vertinimo metu, apklausus daugelį ŠNV Bankoke paaiškėjo, kad tik du rizikos veiksniai yra betarpiškai susiję su ŽIV infekcijos plitimu: visi jie bendrai naudojasi adatomis su dviem ar daugiau asmenų paskutiniųjų 6 mėnesių laikotarpiu ir jie yra išėję į laisvę iš kalėjimo. Bankoko ŠNV, pabuvojusių kalėjime, atveju užsikrėtimo ŽIV tikimybė buvo dvigubai didesnė, nei tų, kurie nebuvo kalėję. Kalbant apie absoliučius rodiklius, reikia pasakyti, kad 70 procentų visų šio tyrimo metu apklaustų ŠNV ir 80 procentų visų užsikrėtusių ŽIV vienu ar kitu metu yra buvę įkalinti.

Tolesni tyrimai patvirtino faktą, kad Bankoko ŠNV ir toliau gresia didelis pavojus užsikrėsti ŽIV dėl bendro naudojimosi švirkštimosi įranga ir bausmės atlikimo kalėjime fakto.

Be to, ŽIV protrūkiai buvo užregistruoti daugelyje šalių, taip pat ir Škotijos, Australijos, Rusijos Federacijos ir Lietuvos kalėjimuose.

20 intarpas. Lietuvos pavyzdys: kas atsitinka, kai kalėjime įvyksta ŽIV protrūkis.

Lietuvoje, viename iš 14-os šalies kalėjimų – Alytaus pataisos namuose – bendras naudojimasis švirkštais ir adatomis sukėlė staigų ŽIV protrūkį. 2002 m. gegužės 17 d. – birželio 20 d. Pataisos reikalų departamentas kartu su Lietuvos AIDS centru atliko tyrimą kalėjime ir nustatė, kad 207 kaliniai yra užsikrėtę ŽIV. Pakartotinai atliktus tyrimą 2002 m. liepos mėn. paaiškėjo, kad dar 77 kaliniai yra užsikrėtę ŽIV. 44 kaliniai iš pastarųjų 77 dar nebuvo užsikrėtę ŽIV, atliekant jų kraujo tyrimą 2002 m. gegužės mėn. Iš viso per laikotarpį nuo gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. buvo išaiškinti 299 nauji užsikrėtimo ŽIV atvejai. Tokio ŽIV protrūkio priežastimi yra laikomas švirkščia-mųjų narkotikų vartojimas kalėjime.

55


Tas faktas, kad daugelis asmenų pastoviai atsiduria kalėjime ir vėl sugrįžta į bendruome-nę, reiškia, kad infekcinės ligos, kuriomis užsikrečiama kalėjime, nelieka tarp kalėjimo sienų. Kai sergantys ŽIV asmenys išeina į laisvę, sveikatos priežiūros kalėjime problemos tuoj pat tampa visuomenės sveikatos apsaugos problemomis.

Kiti veiksniai, dėl kurių kalėjimuose padidėja rizika užsikrėsti ŽIV, ir kaip juos valdyti

Be aukščiau išvardintų rizikingo elgesio apraiškų esama ir kitų veiksnių, dėl kurių kalėji-me esantys asmenys tampa ypač pažeidžiami ŽIV. Tai:

• smurtas,

• kalėjimų perpildymas,

• įvairios nusikalstamos grupuotės kalėjime ir jų veikla,

• korupcija,

• nepatikima medicinos paslaugų kokybė, t.y. kai teikiant sveikatos priežiūros paslau-gas naudojami nesterilūs medicinos ar stomatologijos instrumentai arba šie instru-mentai naudojami daugiau, nei vieną kartą.

Smurtas

Kalėjimuose dažnai smurtaujama. Kontaktas su žmogaus krauju ar kitais organizmo iš-skiriamais skysčiais peštynių, užpuolimų ir nelaimingų atsitikimų metu kelia potencialų užsikrėtimo infekcinėmis ligomis pavojų. Tiek kaliniai, tiek personalas gali turėti kon-taktą su krauju ar kitais organizmo skysčiais užpuolimo ar peštynių metu, atsitiktinai įsidūrus paslėpto švirkšto adata ar teikiant pirmąją pagalbą. Nors rizika užsikrėsti ŽIV smurtinių įvykių metu yra nedidelė, yra žinomi atvejai, kai kaliniai užsikrėtė hepatito C virusu fizinio smurto metu. Du galimo užsikrėtimo atvejai pasitaikė Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje. Taip pat yra aprašytas atvejis, kai kalėjimo darbuotojas užsikrėtė hepatitu C, aptaškytas krauju peštynių tarp dviejų kalinių metu.

Taigi, kalėjimų sistemoje reikia rasti būdų smurto proveržiams tarp kalinių mažinti. Tai galėtų būti kalinių užimtumas tikslinga veikla, t.y. kalinių mokymasis, darbas, profesinis lavinimas ar šių užimtumo formų tobulinimas, taip pat tinkama kalinių klasifikacija, kai linkusius konfliktuoti kalinius stengiamasi apgyvendinti atskirai nuo pažeidžiamų kali-nių, lengvai tampančių smurto ar prievartos aukomis. Galimybė turiningai leisti laisvalai-kį ir sportuoti taip pat padeda mažinti įtampą tarp kalinių.

Kalėjimų perpildymas

Kalėjimų perpildymas ar didelis kalinių susikimšimas gyvenamosiose patalpose, būdin-gas daugeliui kalėjimų įvairiose pasaulio šalyse. Afrikoje 100 vietų kalėjime tenka viduti-niškai 150 kalinių, o kai kuriose šalyse padėtis dar rimtesnė, nes miegamosiose patalpose tiesiog nepakanka vietos visiems kalinimas.


56

Kalėjimų perpildymas gali apsunkinti ŽIV prevencijos kalėjime pastangas, nes tokia pa-dėtis tik dar labiau pablogina ligonių būklę bei skatina elgtis neapdairiai, rizikuojant savo sveikata. Kalėjimų perpildymas glaudžiai siejamas su tuberkuliozės (TB) plitimu. Kadangi ši infekcija plinta oro – lašeliniu būdu, TB lengvai plinta ten, kur yra didelės žmonių san-kaupos, ir visi šie žmonės gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Kalėjimų perpildymas turi tiesioginės įtakos daugeliui kalinių gyvenimo aspektų, nes tai tiesiausias kelias į sanitarinių sąlygų pablogėjimą, prastesnę priežiūrą ir kontrolę. Be to, tai ne tik grėsmė sveikatai, susijusi su antisanitarinėmis sąlygomis, bet ir žaginimo pavo-jus, didėjantis proporcingai kalėjimų perpildymui.

21 intarpas. Keletas pavyzdžių, kaip Pietų Afrikos kalėjimų perpildymas veikia ŽIV ir AIDS plitimą kalėjimuose.

Pietų Afrikos kalėjimų perpildymas gali skatinti kalinius elgtis neapdairiai, keliant grėsmę sveika-tai, nes tokie paprasti buities reikmenys kaip antklodės ar batai tampa užmokesčiu už suteiktas lytines paslaugas. Vienas buvęs kalinys paaiškino, kad ypač perpildytose kamerose esančių guli-mų vietų neužtenka visiems ten gyvenantiems kaliniams. Neverta stebėtis, kad dalijimasis vienu gultu baigiasi homoseksualiais santykiais, kartais tampančiais užmokesčiu už privilegiją miegoti lovoje. Priešingu atveju tektų miegoti dušo ar tualeto patalpoje, nes kameroje kartais neužtenka vietos ir ant grindų.

Net esant pakankamam gulimų vietų skaičiui, realybė yra tokia, kad 50 gulimų vietų įrengiama patalpoje, skirtoje 18 gyventojų, o tai reiškia, kad gultai įrengiami trimis ar net keturiais aukštais ir yra taip arti vienas kito, kad tiesiog sudaro vientisą gulimą vietą. Įprasta, kad tie kaliniai Pietų Afri-kos kalėjimo kameroje, kuriems pasisekė ir kurie turi savo gultą, miega vienas šalia kito tiesiogine šio žodžio prasme, tiesiog liesdamiesi kojų pirštais. Lengva įsivaizduoti tokio asmeninės erdvės nebuvimo ar stygiaus pasekmes, kalbant apie lytinių santykių paplitimą.

KC Goyer (2003). HIV/AIDS in Prison. Problems and Potential. Pretoria: Institute for Security Stu-dies (Monograph No. 79). „ŽIV/AIDS kalėjimuose. Problemos ir galimybės“. Ši monografija Nr. 79, kurios autorius yra KC Goyer, buvo išleista 2003 m. Pretorijoje Saugumo studijų institute. Doku-mentą rasite internete adresu: www.iss.co.za/Pubs/Monographs/No79/Content.html.

Ypatingą susirūpinimą kelią laivės atėmimo bausmės skyrimas asmenims, teisiamiems už nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Daugelyje šalių didelę ten bausmę atliekančių kalinių dalį sudaro asmenys, nuteisti už nusikalstamą veiką, tiesiogiai susijusią su as-meniniu narkotikų vartojimu (t.y. tie, kurie atsidūrė kalėjime už disponavimą nedideliais narkotikų, skirtų asmeniniam naudojimui, kiekiais bei nuteistieji už smulkius nusikalti-mus, įvykdytus siekiant patenkinti savo poreikį narkotikams). Didelis asmenų, vartojan-čių narkotikus, skaičius kalėjime tik sustiprina narkotikų vartojimo tikimybę kalėjime apskritai, o tai reiškia nesaugią narkotikų švirkštimosi praktiką ir užsikrėtimo ŽIV riziką.

Veiksmai, kuriais siekiama sumažinti kalinių skaičių ir kalėjimų perpildymą, turi tapti neatsiejama visapusiškos ŽIV plitimo kalėjime prevencijos dalimi kartu su sveikatos prie-žiūros kalėjime kokybės ir kalėjimo sąlygų gerinimu.

Tinkamiausias ilgalaikį poveikį turintis problemos sprendimas yra kalinių skaičiaus ma-žėjimas iniciavus baudžiamosios teisės pakeitimus bei keičiant laisvės atėmimo bausmės nuosprendžio taikymo praktiką bei užsitikrinus vyriausybės paramą, mažinant kalėjimų

http://www.iss.co.za/Pubs/Monographs/No79/Content.html

57


perpildymą. Trumpalaikio poveikio priemonė, skirta kalėjimų perpildymui mažinti, yra am-nestijos, taip pat iki teismo įkalintų asmenų bylų peržiūrėjimas, paleidžiant į laisvę asme-nis, kuriems laisvė buvo neteisėtai atimta, bei tam tikrų asmenų kategorijų, kurie neturėtų būti laikomi kalėjime, pvz., psichikos sutrikimų turinčių kalinių, paleidimas iš kalėjimo.

Tačiau kalėjimų vadovai gali taip suvaidinti svarbu vaidmenį, siekdami sušvelninti kalė-jimų perpildymo pasekmes panaudojant kalinių apgyvendinimui turimas nenaudojamas erdves, užtikrinant geresnį saugumą, keičiant kalinių klasifikavimo principus pagal jiems taikomą apsaugą, t.y. apgyvendindami mažiau pažeidžiamus kalinius ne tokios budrios priežiūros reikalaujančiomis sąlygomis bei užtikrinant kalinių užimtumą prasminga veik-la, kuri atneša pelną kalėjimui ar padeda aprūpinti kalėjimą maisto produktais.

Gaujos ir jų nusikalstama veikla

Gaujų ir nusikalstamų grupuočių veikla kai kuriuose kalėjimuose kelia daug problemų. Tai susiję su ŽIV plitimu, nes gaujų nariai dažnai žagina kitus kalinius arba lytiškai juos išnaudoja. Naujų narių priėmimo į tokią gaują ritualo dalimi yra lytinis aktas nenaudo-jant apsisaugojimo priemonių bei reikalavimas pasidaryti tatuiruotę kalėjime, nurodan-čią priklausomybę tam tikrai gaujai.

Gaujos, siaučiančios gatvėse, gali tęsti savo veiklą ir kalėjime, kai ten atsiduria jų nariai. Kai kuriems kaliniams prisijungimas prie tokių gaujų gali tapti išgyvenimo kalėjime ga-rantija bei padėti apsisaugoti nuo smurto. Tokių gaujų narių karai yra dažnas reiškinys kalėjimuose. Gaujos taip pat vaidina svarbų vaidmenį platinant narkotikus kalėjime.

22 intarpas. Gaujų veiklos įtaka ŽIV plitimui kalėjimuose.

Galingų 26-osios ir 28-osios gaujų įtaka Pietų Afrikos kalėjimų viduje jaučiama sprendžiant be-veik visas problemas, susijusias su ŽIV plitimu. Daugelis rizikingo elgesio apraiškų yra tiesiogiai susiję su šių gaujų veikla. Narystę abiejose gaujose dažnai simbolizuoja tatuiruotė, kuri, papras-tai, atliekama keliems kaliniams vienu metu, naudojant tą pačią adatą. Smurto tarp kalinių atve-jai, kuriais susižeidžiama iki kraujo, taip pat yra gaujų agresyvios veiklos pasekmė. Iš kalinių gali būti reikalaujama užpulti kitą kalinį ir pralieti jo kraują norint tapti gaujos nariu. 26-osios gaujos nariai praktikuoja kito kalinio, nepriklausančio gaujai, užpuolimą ir jo sužeidimą šaltuoju ginklu, taip vadinamą phakama, kas leidžia gaujos nariui užimti aukštesnę vietą gaujos hierarchijoje, priklausomai nuo padaryto sužeidimo rimtumo bei sužeisto kalinio sveikatos būklės. Tuo tarpu, kai 26-osios gaujos veikla siejama su kitų kalinių sužeidimu, panaudojant šaltąjį ginklą, 28-osios gaujos nariai užsiima pagrinde seksu ir prostitucija.

KC Goyer (2003). HIV/AIDS in Prison. Problems and Potential. Pretoria: Institute for Security Stu-dies (Monograph No. 79). „ŽIV/AIDS kalėjimuose. Problemos ir galimybės“. Ši monografija Nr. 79, kurios autorius yra KC Goyer, buvo išleista 2003 m. Pretorijoje Saugumo studijų institute. Doku-mentą rasite internete adresu: www.iss.co.za/Pubs/Monographs/No79/Content.html.

Susidūrus su gaujų veikla kalėjimuose paprastai imamasi šių priemonių:

• gaujų vadeivos paskirstomi po įvairius kalėjimus,

• gaujos narių izoliavimas nuo kitų kalinių, leidžiant jiems toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę įprastomis sąlygomis tik atsisakius narystės gaujoje,

http://www.iss.co.za/Pubs/Monographs/No79/Content.html


58

• įvairios mokomosios priemonės, padedančios sugriauti gaujų subkultūros viešpatavimą,

• gaujos vadų įtraukimas į ŽIV prevenciją kalėjime, naudojant juos kaip lygių švietėjus mokymui,

• visuomeninių organizacijų įtraukimas darbui su gaujomis kalėjime ir bendruomenėje.

Korupcija

Korupcijos aspektai, su kuriais itin glaudžiai susijęs ŽIV plitimas kalėjime, yra kalėjimo darbuotojų aktyvus bendradarbiavimas ar bendrininkavimas su asmenimis, užsiiman-čiais narkotikų kontrabanda kalėjime, kyšių reikalavimas iš kalinių mainais už galimybę apsilankyti pas gydytoją, lytiniai santykiai su kaliniais. Kova su korupcijos apraiškomis kalėjime yra platesnio proceso, užtikrinant įstatymų viršenybę kalėjimuose, dalis.

Šiam tikslui pasiekti reikia kompleksiškai įgyvendinti įvairias priemones:

• pakelti kalėjimų personalo darbo užmokestį ir pagerinti darbo sąlygas, nes korupcija veši ten, kur personalo darbo užmokesčio lygis yra toks žemas, kad papildomos paja-mos iš nelegalios veiklos leidžia jiems išgyventi;

• kalėjimo personalo elgesio kodekso priėmimas;

• kalinių, suteikusių informacijos apie korupcijos atvejus, apsauga, o pakankamai veiksminga priemonė būtų pasitikėjimo telefono linijos įvedimas.

23 intarpas. Kalėjimo personalo elgesio kodekso pavyzdys.

Santykiai su kaliniais.Kalėjimo darbuotojai turi atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad jų bendravimas su kaliniais, buvu-sias kaliniais ir jų draugais bei šeimos nariais būtų laisvas nuo bet kokio piktnaudžiavimo, nebū-tų klaidingai suprastas ar turėtų išnaudojimo požymių abiejų šalių atžvilgiu. Kalėjimo personalo bendravimas su kaliniais turi būti profesionalus. Kalėjimo darbuotojams draudžiama:• provokuoti ir be pagrindo naudoti fizinę jėgą ar grasinti fiziniu susidorojimu;• naudoti įžeidžiančią leksiką kalinių atžvilgiu;• turėti lytinių santykių su kaliniais;• teikti kaliniams ar buvusiems kaliniams asmeninę informaciją apie kalėjimo darbuotojus, ki-

tus kalinius ar jų draugus ir giminaičius, kuri yra konfidencialaus pobūdžio;• turėti neleistinų kontaktų su kaliniais, esančiais kalėjime, ar buvusiais kaliniais už kalėjimo

ribų;• palankiai sutikti bet kokius kalinių bandymus gauti ne jiems skirtą informaciją ar lengvatas, o

apie tokius mėginimus turėtų nedelsiant pranešti vadovybei.

KorupcijaKorumpuotas elgesys yra nepriimtinas. Kalėjimų personalas neturėtų prašyti ar sutikti gauti bet kokias paslaugas, atlygį ar piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis ar galiomis, siekdamas naudos sau ar kitiems.

Ištrauka iš Didžiosios Britanijos kalėjimų tarnybos 2003 m. vasario 17 d. Įsakymo Nr. 1215 Profes-sional Standards: Preventing and Handling Staff Wrongdoing. Appendix 1: Professional Standards Statement. „Profesiniai standartai: netinkamų personalo veiksmų prevencija ir kova su jais.“ Prie-das 1: Trumpas profesinių standartų išdėstymas.

59


Praktinės kovos su korupcija priemonės:

• Maksimaliai sumažinti atskirų asmenų galimybes įsitraukti į korupcinę veiklą, pvz., pastoviai keisti personalo darbo vietą perkeliant darbuotojus iš vieno kalėjimo darbo baro į kitą, kad būtų žymiai sunkiau suformuoti korumpuotus santykius su kolegomis ar kaliniais. Tačiau tokia sistema turi ir trūkumų, nes sunaikinami teigiami darbo su kaliniais rezultatai ir sugriaunami geri santykiai su kaliniais.

• Kalėjimo personalo apieška jiems atvykus į darbą ir išeinant iš darbo, atliekama pa-kankamai delikačiai, nes tai laikoma pakankamai veiksminga priemone, padedanti atsispirti kitų darbuotojų ar kalinių daromam spaudimui įnešti ar išnešti draudžia-mus daiktus.

• Piniginių lėšų pervedimas į kalinio sąskaitą per kalėjimo buhalteriją, t.y. sistemos, kai kalėjime necirkuliuoja grynieji pinigai, įvedimas.

Netinkama medicininė praktika: nesteriliosios arba vienkartinės įrangos daugkartinis panaudojimas

Kai kurių šalių kalėjimuose ŽIV ir kitų per kraują plintančių infekcinių ligų užkrato šal-tinis yra netinkamai sterilizuojami ar pakartotinai naudoti vienkartiniai medicininiai ir stomatologiniai įrankiai. Tokia praktika gali įsigalėti dėl keleto veiksnių: nepakankamo sveikatos priežiūros kalėjime sektoriaus finansavimo, problemų su aprūpinimu reikalin-gomis medžiagomis, žemu personalo mokymo lygiu ir personalo motyvacijos stoka. Taigi, sveikatos priežiūros paslaugų kalėjime kokybės gerinimas ir šiam tikslui skiriamo finan-savimo didinimas, personalo mokymas bei motyvavimas yra svarbūs veiklos elementai bendrų pastangų suvaldyti užkrečiamų ligų plitimą kalėjimuose kontekste.

Kokias ŽIV plitimo prevencijos priemones reikėtų taikyti kalėjimuose?

Didžiulės grėsmės užsikrėsti ŽIV (taip pat ir HCV bei TB) akivaizdoje ir remiantis pa-tirtimi tų šalių, kuriose savo laiku buvo nustatyti ŽIV protrūkiai kalėjimuose, daugelio pasaulio šalių vyriausybės pripažįsta, kad būtina kompleksiškai įgyvendinti priemones, neleidžiančias ŽIV plisti kalėjimuose. Nors kalėjimų vadovybė visais įmanomais būdais kovoja su narkotikų vartojimu ir lytiniais santykiais savo kalėjimuose, tačiau vis dažniau jie pripažįsta, kad šios veiklos tiesiog neįmanoma visiškai išgyvendinti, ir kad požiūris į juos turi būti realistiškas. Tokią poziciją padeda įtvirtinti šios veiklos formos:

• mokymo, švietimo ir informacijos perteikimo programos orientuotos tiek į kalinius, tiek ir į personalą;

• konsultavimas ir ištyrimas dėl ŽIV savanorišku pagrindu;

• prezervatyvų dalijimas ir priemonių, užkertančių kelią žaginimui, lytiniam smurtui ir prievartiniams lytiniams santykiams, įgyvendinimas;

• farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais ir kitos priklausomybės nuo nar-kotikų gydymo formos;

• įvairių narkotikų paklausą mažinančių priemonių įgyvendinimas;

• įvairių narkotikų pasiūlą mažinančių priemonių įgyvendinimas;


60

• aprūpinimas steriliomis adatomis ir švirkštais, dezinfekciniu skysčiu ir kitomis sani-tarinio apdorojimo medžiagomis.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterims ir nepilnamečiams, o jiems skirtos pro-gramos turi būti sudarytos taip, kad maksimaliai atitiktų jų poreikius.

Be to, reikėtų imtis įvairiausių priemonių, mažinančių ir kitų užkrečiamų ligų, tokių kaip lytiškai plintančios infekcijos, hepatitas ir tuberkuliozė, grėsmę.

Ir galiausiai, reikia įgyvendinti priemones, mažinančias užsikrėtimo infekcinėmis ligomis grėsmę taip pat ir personalo atžvilgiu.

Mokymo, švietimo ir informacijos perteikimo programos orientuotos tiek į kalinius, tiek ir į personalą

Mokymo, švietimo, informacijos apie ŽIV perteikimo bei užsikrėtimo ŽIV prevencijos pro-gramos yra mažiausiai prieštaringos ir plačiausiai įgyvendinamos kaip sudėtinė veiks-mingos ŽIV prevencijos kalėjime dalis.

Kalėjimai yra ta vieta, kur švietimas su ŽIV susijusiais klausimais yra ypatingos svarbos, nes:

• didelė dalis kalinių yra ŽIV užsikrėtę bei asmenys, kurių elgesiui būdingas rizikos užsikrėsti ŽIV nepaisymas;

• kalėjimuose egzistuoja didžiulė tikimybė užsikrėsti ŽIV, ypač nesaugių lytinių santy-kių metu ir bendrai naudojantis narkotikų švirkštimosi įranga;

• beveik visi bausmę kalėjime atliekantys suaugę ir nepilnamečiai kaliniai ilgainiui su-grįžta į bendruomenę;

24 intarpas. Tarpusavio švietimo su ŽIV susijusiais klausimais centras Surinamo Boma kalėjime.

Švietimo ir paramos programa, apimanti įvairias kalinių, kalėjimo personalo bei privačių asmenų ir visuomeninių organizacijų veiklos formas, buvo sukurta Surinamo nacionalinės AIDS programos rėmuose. Iš kalinių ir prižiūrėtojų tarpo buvo atrinkti asmenys apmokymui kaip būsimieji lygių grupių švietėjai. Šios programos dalyvių kalinių statusas buvo formalizuotas – jie tapo Boma ka-lėjimo tarpusavio švietimo centro (BKTŠC) nariais. Kalinčios moterys nebuvo įtrauktos į mokymus, nes daugelis jų buvo nuteistos trumpalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl jos dalyvavo tik trumpalaikiuose apmokymuose, kurių pagrindinis tikslas buvo suteikti žinių apie lytiškai plin-tančių infekcijų perdavimą lytiniu keliu ir iš motinos vaikui. BKTŠC išleido informacines skrajutes apie ŽIV trimis kalbomis, skirtas visiems Surinamo naujai atvykusiems ir išeinantiems į laisvę ka-liniams. Vėliau skrajutės buvo redaguojamos atsižvelgus į įvairius pasiūlymus ir pataisas, kurias pateikė 17 kalinių. Programa buvo oficialiai pradėta vykdyti 1992 m. balandžio mėn., kai BKTŠC organizavo AIDS/LPI savaitę. Šios savaitės metu buvo rengiami mokymai ŽIV tema, videofilmų seansai, diskusijos ir ištyrimas dėl ŽIV. Taip pat buvo išleista metodinė mokymo priemonė lygių grupių švietėjams, ir nuo to laiko švietimas AIDS/LPI klausimais buvo įtrauktas į kalėjimų prižiū-rėtojų ruošimo programą. Taip pat buvo organizuota nemažai priemonių kartu su bendruomenėje veikiančiomis organizacijomis, siekiant parodyti, kad kaliniai yra plačiosios visuomenės, kuriai rūpi su ŽIV susijusios problemos, sudėtinė dalis.

61


• labai daug buvusių kalinių vėl atsiduria kalėjimuose ir tardymo izoliatoriuose už pa-kartotinus nusikaltimus;

• kalėjimuose įgyvendinamos švietimo su ŽIV susijusiais klausimais programos pasižy-mi ypatingu tikslingumu.

Tuo pat metu bandymai įgyvendinti visas šias priemones, skatinančias švietimą su ŽIV susijusiais klausimais kalėjime, susiduria su tam tikrais sunkumais. Daugelis kalinių įta-riai žiūri į bet kokią „oficialią“ ar vyriausybės iniciatyvą, o tai reiškia, kad programos, sukurtos kalėjimų administracijos ar kalėjimo personalo, neįtraukiant į šį procesą pačių kalinių gali būti pasmerktos nesėkmei.

25 intarpas. Radijo transliacijos Rusijos kalėjimuose. Urale, įgyvendinant partnerystės projektą tarp BBC transliacijų užsienio šalims fondo Londone, Nepriklausomo radijo fondo Maskvoje, Eurazijos žiniasklaidos centro Jekaterinburge ir organiza-cijos „Ištiesk pagalbos ranką“ Čeliabinske, kuriamas pastovių radijo transliacijų tinklas šešiose pasirinktose pataisos darbų kolonijose Sverdlovsko ir Čeliabinsko apskrityse. Švietimo programų specialistai sukurs apie 45 radijo programas, kurių tikslas – gerinti kalinių informuotumą sveikatos klausimais (ypač susijusiais su ŽIV ir tuberkulioze), tai pat teisiniais ir su reabilitacijos procesu su-sijusiais klausimais. Šios programos bus transliuojamos šešiose pasirinktose kolonijose. Planuo-jama, kad po kurio laiko transliacijų tinklas pradės veikti ir kitose šio regiono kalinimo įstaigose.

Informacinės ir mokomosios programos turėtų:

• tapti sudėtine platesnio masto švietimo sveikatos klausimais ir bendro sveikatinimo programų dalimi;

• pateikti faktinės medžiagos apie ŽIV ir apie tai, kaip užsikrečiama ŽIV (ir kaip neuž-sikrečiama), ir apie kitas ligas, dažnai pasitaikančias kalėjimuose, ypač lytiškai plin-tančias infekcijas, hepatitus B ir C bei tuberkuliozę;

• teikti tik patikrintą ir nekeliančią abejonių, visiems prieinamą ir aktualią informaciją;

• didinti kalinių ir personalo informuotumą sveikatos klausimais, susijusiais su nesau-giu elgesiu – didžiulę grėsmę sveikatai keliančiu švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, nesaugiais lytiniais santykiais, tatuiruočių darymu ir auskarų vėrimu į įvairias kūno vietas;

• mokyti kalinius, kaip apsisaugoti nuo infekcijų, teisingai naudotis prezervatyvais ir lubrikantais, saugiai pasidaryti injekciją, kaip tinkamai plauti adatas ir švirkštus bei įrangą odai pradurti;

• mokyti kalėjimų personalą, taip vadinamų, visapusiško apsisaugojimo priemonių sie-kiant neužsikrėsti ŽIV darbo vietoje;

• kovoti su stigma ir diskriminacija asmenų, sergančių ŽIV ir AIDS, bei tų, kuriems gresia didžiausias pavojus užsikrėsti ŽIV kalėjime, t.y. narkotikų vartotojų ir homo-seksualių asmenų, atžvilgiu;

• aiškinti, kokia yra ŽIV ir kitų ligų klinikinė išraiška ir kokie yra šių ligų gydymo būdai.


62

Mokomojo proceso metu galima naudoti įvairius pedagoginius metodus bei naudoti bro-šiūras ir vaizdo medžiagą. Spausdintus dokumentus galima išdalinti naujai atvykusiems kaliniams, kad jie galėtų pasinaudoti šia informacine medžiaga bet kuriuo metu ir pasi-konsultuoti atitinkamais klausimais. Tokie dokumentai turi būti spausdinami keliomis kalbomis, atsižvelgiant į vietos specifiką. Tačiau užsieniečiai ar neraštingi asmenys vis tiek gali nesuprasti jų turinio, todėl juose turi būti kaip įmanoma daugiau paveikslėlių, kurie yra lengvai suvokiami.

Kaliniai paprastai noriai žiūri vaizdo medžiagą ar klausosi žodinių pristatymų. Kaip rodo patirtis, interaktyvūs mokymai turi žymiai didesnį poveikį. Mokymai lygių grupėse, kai kaliniai moko kalinius, yra ypač veiksmingi.

26 intarpas. Lygių mokymo metodas veikia! Sibiro pavyzdys.

Siekiant nustatyti, kiek veiksminga lygių rengimo ir mokymo programa vienoje Sibire esančioje vyrų, turinčių priklausomybę narkotikams pataisos darbų kolonijoje, buvo atliktas šios programos veiksmingumo vertinimas, kuris parodė, kad įgyvendinus šią programą pagerėjo informuotumas visais su ŽIV susijusiais klausimais. Didžioji dauguma kalinių ypač gerai įsisavino informaciją apie tai, kaip užsikrečiama ir kaip neužsikrečiama ŽIV. Atlikus vertinimą buvo padaryta išvada, kad „aprūpinimas mokomąja medžiaga ir lygių grupės švietėjų ŽIV klausimai rengimas yra didelių fi-nansinių investicijų nereikalaujantis būdas, siekiant apmokyti tą visuomenės narių sluoksnį, ku-ris yra sunkiai pasiekiamas už kalėjimo ribų.

Lygių grupės švietėjų vaidmuo yra gyvybiškai svarbus, mokant kitus kalinius, kadangi jų elgesys, keliantis grėsmę užsikrėsti ŽIV, daugumoje atvejų yra susijęs su neteisėta ar draudžiama bei stigma pažymėta veikla. Taigi, tik specialiai paruošti kaliniai gali atvirai kalbėtis su sau lygiais apie rizikos užsikrėsti infekcijomis mažinimo būdus. Be to, infor-macija iš šių lygių grupės švietėjų lūpų sutinkama ne taip įtariai, kaip informacija, kurią pateikia kalėjimo vadovybė. Lygių grupės švietėjai sugeba realiau diskutuoti temomis, susijusiomis su kaliniams teikiamomis pasirinkimo galimybėmis, kaip sumažinti grėsmę savo sveikatai, bei nuspręsti, kurios mokymo strategijos kryptys bus veiksmingesnės jų kalėjime, atsižvelgiant į egzistuojančios neformalios kalinių hierarchijos struktūrą.

27 intarpas. Jaunimo dalyvavimo įvairių švietimo veiklos formų kūrime svarba.

Tyrimo, atlikto nepilnamečių vaikinų kalėjime Brazilijoje, rezultatai parodė, kad pradžioje visos pastangos įtraukti juos į ŽIV prevencijos procesą buvo bevaisės. Tačiau, kai švietėjai pradėjo dirb-ti su jaunuoliais, naudodami tokias jų interesus atitinkančias poveikio priemones, kaip muzika, hiphopo menas, grafiti, taip pat padėdami jiems sukurti kompaktinį diską apie ŽIV plitimo preven-ciją, jaunuoliai entuziastingai į tai reagavo. Tyrimo išvadoje sakoma, kad intervencijos priemonės, orientuotos į kalėjime atliekančius bausmę jaunuolius, sulaukia didesnio pritarimo, jei šios prie-monės buvo kuriamos bendradarbiaujant su jais pačiais ir atsižvelgiant į jų įsitikinimus, siekius ir subkultūros ypatumus. Dėl šios priežasties sukurtos intervencijos priemonės leido ne tik plėtoti ŽIV tematiką, bet paliesti ir smurto, narkotikų vartojimo, seksualumo ir žmogaus teisių temas.

Patirtis rodo, kad mokymas lygių grupėse yra lygiai toks pat veiksmingas, kaip ir nevyriau-sybinių organizacijų narių ir kitų specialistų, dirbančių už kalėjimo ribų, mokomoji veikla.

63


ŽIV plitimo prevencijos priemonių įgyvendinimo patirtis patvirtino, kad kaliniai labiau linkę pasitikėti nevyriausybinių organizacijų darbuotojais ir kitais bendruomenėje dirban-čiais specialistais, nei kalėjimo personalu, kuris yra natūrali kalėjimo hierarchijos dalis.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 3. Informacinės ir švietimo programos.

Žemiau išvardinti veiksniai turi tam tikrą įtaką informacinio ir šviečiamojo pobūdžio priemonių, įgyvendinamų kalėjime, veiksmingumui. Pasitikrinkite, ar programos, įgyvendinamos jūsų kalėji-me, atitinka gerąją praktiką.

• Ar programa yra kompleksinio pobūdžio? (Pavyzdžiui, ar joje pateikiama informacijos apie sau-gesnį narkotikų vartojimą ir saugesnius lytinius santykius, ar mokoma kaip tinkamai naudotis prezervatyvu bei plauti švirkštimosi įrangą? Ar asmenys, vartojantys narkotikus, rase čia pata-rimų, kaip išvengti perdozavimo išėjus į laisvę?

• Kiek šių programų leksika ir vartojamos sąvokos suprantamos asmenims, į kuriuos programa yra orientuota?

• Ar programa atitinka įvairių gyventojų sluoksnių poreikius (t.y. poreikius tų sluoksnių, kuriems atstovauja kaliniai, atliekantys bausmę jūsų kalėjime), ypač moteris ir nepilnamečius bei kul-tūrinių mažumų atstovus?

• Ar programos turinys suprantamas kaliniams su vidutiniškais skaitymo ir teksto suvokimo įgū-džiais?

• Ar programa buvo kuriama bendradarbiaujant su kaliniais ir atsižvelgiant į jų pateiktą informaciją?

• Ar programos dalis, orientuota į kalėjimo personalą, buvo kuriama bendradarbiaujant su per-sonalu ir atsižvelgiant į jų pateiktą informaciją?

• Ar mokymas lygių grupėse yra vystomas ir skatinamas? (Ar nustatyti lygių grupės švietėjų at-rankos kriterijai? Ar lygių grupės švietėjai buvo apmokyti darbui lygių grupėse ir ar jiems buvo skirtos tam tikros užduotys/įgaliojimai prieš pradedant darbą lygių grupėse? Ar lygių grupės švietėjams numatyta galimybė pastoviai gilinti savo žinias apie ŽIV ir su šia problema susiju-siomis aktualiomis temomis? Ar sudarytas ilgalaikis darbo lygių grupėse planas?)

• Ar visi kaliniai (įskaitant ir kalinčius iki teismo) gali gauti informacinį paketą su ŽIV/AIDS plitimu susijusiais klausimais ir kita susijusia informacija priėmimo į kalėjimą metu? Ar organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai ir praktiniai seminarai, siekiant išlaikyti ir sustiprinti sąmoningumą ŽIV poveikio sveikatai klausimais?

• Ar vyksta interaktyvūs mokomieji seminarai kartu su dalijama spausdinta informacija ir video medžiaga?

• Ar organizuojama kokia nors teminė veikla tam tikromis progomis, pažymint, pavyzdžiui, pa-saulinę AIDS dieną gruodžio 1-ąją?

• Ar naudojami šiuolaikiniai mokymo būdai, pvz., interaktyvūs mokomieji seminarai?

• Ar švietimo programa yra didesnio masto programos, apimančios gydymą nuo narkotikų priklau-somybės, prezervatyvų ir dezinfekcinio skysčio dalijimą, adatų ir švirkštų keitimą ir kt., dalis?

• Ar švietimo programa, orientuota į kalinčias moteris, pateikia informacijos apie ŽIV perdavimą iš motinos kūdikiui ir yra susijusi su visapusiškos reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ŽIV sergančioms moterims, atliekančioms laisvės atėmimo bausmę kalėjime?

Baigiant reikėtų pridurti, kad informacinio ir šviečiamojo pobūdžio programos turi būti pritaikytos atsižvelgiant į konkretaus kalėjimo specifiką, ypač moterų ar nepilnamečių kalėjimuose.


64

Norint, kad informacinės ir švietėjiškos kampanijos būtų veiksmingos, jos turi būti sudė-tinė bendruomenėje vykdomos informacijos perteikimo strategijos dalis ir turėti aiškiai suformuotus tikslus, kurių įgyvendinimas duotų apčiuopiamų rezultatų, bei tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas šių kampanijų veiksmingumas. Nepakanka vien pakabinti ant sienos plakatus ar retkarčiais padalinti informacines skrajutes. Informacija ir švietimas turi lydėti kalinį nuo pat pirmųjų jo dienų kalėjime ir iki pat jo išėjimo į laisvę momento, be to, ši informacija turi būti periodiškai atnaujinama. Taip pat turi būti vykdo-ma šių programų veiksmingumo kontrolė ir vertinimas, siekiant nustatyti, ar kaliniai bei personalas suprato pateikiamą informaciją ir ar taikomos intervencijos iš tikrųjų skatina elgtis saugiau.

!Daugiau informacijos (ir išsamias nuorodas) apie informacinio ir švietėjiško pobūdžio programas bei kitas šiame modulyje paminėtas ŽIV plitimo prevencijos priemones ra-site PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. paskelbtame dokumente: [Comprehensive review.] Effectiveness of Interventions to Address HIV in Prisons. Evidence for Action Technical Papers. „PSO, UNODC ir UNAIDS išsami apžvalga. Efektyvios ŽIV plitimą stabdančios in-tervencijos kalėjimuose. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija.“ Adresas internete: http:www.who.int/hiv/idu/prison/en/index/html.

Konsultavimas ir tyrimas dėl ŽIV

Konsultavimas ir tyrimas dėl ŽIV yra svarbus dėl dviejų priežasčių:

• kaip sudėtinė ŽIV plitimo prevencijos programų dalis, nes suteikia informacijos apie tai, kaip galima keisti savo nesaugius įpročius ir garantuoja palaikymą tiems, kurie linkę keisti savo gyvenimo būdą;

• kaip būdas nustatyti asmenis, jau užsikrėtusius ŽIV, ir pradėti juos gydyti, slaugyti bei teikti jiems visokeriopą paramą.

Tyrimas dėl ŽIV visada turi būti atliekamas tik pačiam kaliniui sutikus, o kaliniams viso jų buvimo kalėjime metu turėtų būti sudaryta galimybė nekliudomai išsitirti dėl ŽIV ir gauti konsultaciją šiuo klausimu. Svarbu, kad būtų dedamos visos pastangos siekiant pagerinti tyrimo ir konsultavimo dėl ŽIV prieinamumą kalėjimuose, kadangi kaliniai yra asmenys, išsiskiriantys didele rizika užsikrėsti ŽIV, ir priklauso tai asmenų kategorijai, kurie, būda-mi laisvėje, nesinaudojo konsultavimo ir tyrimo dėl ŽIV paslaugomis.

Taigi, kaliniams privalo turi būti suteikiama galimybė pasirinkti ištyrimo dėl ŽIV būdą:

• Visiems kaliniams turi būti siūloma išsitirti dėl ŽIV jų pirmosios medicininės apžiūros kalėjime metu.

• Be to, atsižvelgiant į tai, kad patekimas į kalėjimą yra lydimas įtampos ir tuo metu kaliniai gali nenorėti išsitirti dėl ŽIV, vėliau jiems turi būti sudaryta galimybė išsitirti bet kuriuo jų buvimo kalėjime metu. Mokomųjų seminarų ŽIV tema ar susitikimų su kalėjimo sveikatos priežiūros specialistais metu, kaliniams turi būti nuolat primena-ma apie galimybę išsitirti dėl ŽIV, ir jie turi būti aktyviai skatinami pasinaudoti šia galimybe.


65


Konsultacija, suteikta prieš tyrimą dėl ŽIV ir po jo, didžiąja dalimi apsprendžia ar padidi-na šio tyrimo teikiamą naudą. Kaliniai, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas teigiamas, turėtų būti konsultuojami ir nukreipiami gydytis; be to, jiems turėtų būti užtikrinta tinkama slauga ir parama. Konsultacijos po tyrimo yra tinkama proga suteikti vertingos informa-cijos bendrais sveikatos ir rizikos mažinimo klausimais ir didžiajai daugumai kalinių, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatai buvo neigiami.

Kalinių tyrimas ir konsultavimas dėl ŽIV turi būti glaudžiai susijęs su galimybe suteikti jiems tinkamą gydymą, slaugą ir paramą tuo atveju, jei jų tyrimo rezultatas teigiamas, bei imtis reikiamų rizikos užkrėsti šia infekcija kitus mažinimo priemonių. Jei tyrimas dėl ŽIV yra aiškiai siejamas su ligonių slauga ir gydymu, atitinkančiu visus laisvėje taikomus standartus, jis tampa galingu stimulu kaliniams dalyvauti tyrimo dėl ŽIV programose.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 4. Konsultavimo ir tyrimo dėl ŽIV programos.

Žemiau išdėstyti veiksniai turi tam tikros įtakos konsultavimo ir tyrimo dėl ŽIV priemonių, vykdomų kalėjimuose, veiksmingumui. Atsakymai į toliau pateikiamus klausimus padės jums nustatyti, ar priemonės, įgyvendinamos jūsų šalies kalėjimuose, atitinka gerąją patirtį.

• Ar asmenims, naujai atvykusiems į kalėjimą, pasiūloma išsitirti dėl ŽIV?• Ar galimybė išsitirti dėl ŽIV yra užtikrinama kaliniams bet kuriuo metu jiems atliekant bausmę

kalėjime?• Ar toks tyrimas kaliniams atliekamas nemokamai?• Ar įvairių mokymų ir/arba susitikimų su kalėjimo medikais metu kaliniams reguliariai primena-

ma apie galimybę išsitirti dėl ŽIV ir apie tokio tyrimo teikiamą naudą?• Ar tyrimas dėl ŽIV visuomet atliekamas savanorišku pagrindu? (Privalomai atliekamas tyrimas

be tiriamojo asmens sutikimo jį atlikti yra nereikalingas ir neetiškas.) • Ar kiekvienas, ketinantis išsitirti dėl ŽIV, yra konsultuojamas prieš tyrimą ir po jo?• Ar sveikatos priežiūros specialistai yra pakankamai kvalifikuoti teikti konsultavimo paslaugas

prieš tyrimą ir po jo?• Ar konsultuojant kalinčias moteris aptariamas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui pavojus?• Ar garantuojamas informacijos apie tyrimo rezultatus konfidencialumas? • Ar kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos personalas informuoja kalinį apie jo tyrimo rezulta-

tus, laikydamasis konfidencialumo principo? • Ar kaliniai, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas teigiamas, yra apsaugoti nuo diskriminacijos, t.y. ar

jie gyvena kartu su kitais kaliniais ir dalyvauja tose pačiose programose? (Kaliniams, sergan-tiems ŽIV, neturi būti draudžiama dalyvauti jokioje darbinėje, laisvalaikio ar socialinėje veikloje dėl jų vienokio ar kitokio ŽIV statuso.)

• Ar tyrimas dėl ŽIV yra aiškiai siejamas su ligonių slauga ir gydymu, atitinkančiu visus laisvėje taikomus standartus? Ar kiekvienas, kurio tyrimas dėl ŽIV yra teigiamas, yra nedelsiant nukrei-piamas gydytis ir gauna reikalingą paramą?

• Ar tyrimas ir konsultavimas dėl ŽIV yra sudėtinė kompleksinių ŽIV plitimo prevencijos progra-mų, numatančių galimybę naudoti apsisaugojimo priemones, dalis, kad kaliniai, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas teigiamas, galėtų apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo ŽIV?

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar užtikrinamas medicininės informacijos konfidencialu-mas, siekiant išvengti su tyrimu susijusios stigmatizacijos ir neigiamų pasekmių: kaliniai


66

nesutiks išsitirti dėl ŽIV ir konsultuotis šiuo klausimu, jei jiems grės diskriminacija ar piktnaudžiavimas teigiamo tyrimo rezultato atveju.

Kartu su galimybe išsitirti ir pasikonsultuoti dėl ŽIV kaliniams turi būti suteikiama taip pat ir galimybė naudoti apsisaugojimo priemones. Kaip jau buvo minėta, daugelio ka-linių įskaitant ir tuos, kurie žino, kad yra užsikrėtę ŽIV, veiksmai kelia grėsmę užkrėsti ŽIV ir kitus kalinius. Faktas, kad kalinys žino, jog yra užsikrėtęs ŽIV, pats savaime nėra pakankama priežastis imtis ŽIV plitimo prevencijos, kai priemonės, galinčios sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV, nėra prieinamos kaliniams, negalintiems ar nenorintiems atsisakyti nesaugaus elgesio būnant kalėjime.

Prezervatyvų dalijimas bei žaginimo, tvirkinamųjų veiksmų ir situacijos sąlygotų lytinių santykių prevencija

Pripažinus lytinių santykių praktikavimo kalėjime faktą ir atsižvelgiant į tokiu būdu plin-tančių ligų keliamą pavojų, primygtinai rekomenduojama aprūpinti kalinius prezervaty-vais (ir vandeniniais lubrikantais). Pasaulio sveikatos organizacija savo 1993 m. paskelb-tose „Rekomendacijose dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ nurodė, kad prezervatyvai turi būti prieinami kaliniams „viso jų buvimo kalėjime metu“ ir „juos išleidžiant trumpa-laikių atostogų už kalėjimo ribų ar jiems išeinant į laisvę atlikus laisvės atėmimo bausmę“.

Prezervatyvų dalijimasDar 1991 m. Pasaulio sveikatos organizacija, atlikusi tyrimą, nustatė, jog 23 šalių kalė-jimų sistemose iš 52 tyrime dalyvavusių šalių kaliniai aprūpinami prezervatyvais. 2001 m. rugpjūčio mėn. duomenimis 18 šalių Europos Sąjungos narių iš 23 valstybių, suda-riusių Europos Sąjungą iki jos plėtros, kaliniai buvo aprūpinami prezervatyvais. Šiandien jau daugelyje šalių visame pasaulyje, įskaitant Kanadą, Australiją, taip pat kai kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų, Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos, Irano Islamo Respublikos ir Indonezijos kalėjimuose kaliniams da-lijami prezervatyvai.

Kai kuriuose kalėjimuose esama kliūčių prezervatyvų dalijimui: priešiškas kalėjimo admi-nistracijos ir pareigūnų požiūris į lytinius santykius tarp vyrų, atsirandantis dėl tokių priežasčių, kaip kultūriniai įsitikinimai, didelis darbo krūvis, sistemoje galiojantis homo-seksualių santykių draudimas bei saugumo sumetimais. Pagrindinai prezervatyvų daliji-mo kaliniams kritikų argumentai yra šie: jie tvirtina, kad kalinių aprūpinimas prezerva-tyvais tik paskatins jų lytinį aktyvumą, o prezervatyvai bus naudojami narkotikams slėpti.

Tačiau šios kliūtys yra lengvai įveikiamos, o visi nuogąstavimai yra nepagrįsti. Daugelio šalių, kurių kalėjimuose prezervatyvai kaliniams dalijami, patirtis rodo, kad prezervaty-vų dalijimas yra pagrįstas ir reikalingas įvairiausių tipų kalėjimuose, net ir tose šalyse, kuriose homoseksualūs lytiniai santykiai yra laikomi nusikaltimu, o kaliniai naudojasi

„Deja, daug kur vis dar mėginama kategoriškai neigti egzistuojant lytinių santykių su vyrais prak-tiką (ypač kalėjimuose) ir todėl nesiimama jokių priemonių užkirsti tam kelią, kas gali atrodyti lyg bandymas nuslėpti šį faktą. Toks požiūris turės pasikeisti, jei visuomenė norės, kad sergamumas ŽIV tiek kalėjime, tiek ir bendruomenėje apskritai sumažėtų.“

Kalėjimai ir AIDS. UNAIDS požiūris, 1997 m. balandis

67


prezervatyvais, kai turi tokią galimybę, lytinės sueities metu, siekdami išvengti užsikrėti-mo infekcinėmis ligomis.

Tiesiog būtina, kad prezervatyvai, skirti dalijimui kalėjime, būtų laikomi lengvai prieina-mose, tačiau nuošaliose vietose. Idealu, kai prezervatyvai išdėstomi tualetuose, dušo pa-talpose, laukiamuosiuose, dirbtuvėse ar dienos užimtumo patalpose, kur kaliniai gali pa-siimti prezervatyvų nepastebėti. Dalinti prezervatyvus gali ir kalėjime dirbantis medicinos personalas, lygių grupės švietėjai, prezervatyvų išdavimo automatas, arba prezervatyvų įsigijimui naudojami visi šie nurodyti būdai. Kiekvieno atskiro kalėjimo administracija pati sprendžia, koks prezervatyvų dalijimo būdas yra tinkamaisiais; svarbu, kad jie gulėtų lengvai prieinamose ir nuošaliose vietose. Prezervatyvų dalijimas turi būti organizuotas taip, kad kaliniai patys galėtų pasiimti prezervatyvų be atskiro leidimo, nes tik nedaugelis kalinių kreiptųsi su prašymu gauti prezervatyvų, kadangi jie nenori būti įtarti palaikant homoseksualius lytinius santykius. Prezervatyvai turi būti dalijami kaliniams nemokamai, ir jų galima iš karto įdėti į „pirmosios pagalbos priemonių rinkinį“, kurį gauna visi naujai atvykstantys kaliniai. Jame kaliniai randa ne tik informacijos apie ŽIV ir kitokios medžia-gos sveikatos klausimais, bet ir higienos reikmenų – skustuvą, dantų šepetėlį, muilo ir pan. Vandeniniai lubrikantai taip pat turėtų būti dalijami, nes jie sumažina prezervatyvų plyšimų ir/arba išangės pažeidimų, padidinančių užsikrėtimo ŽIV pavojų, tikimybę. Nė vienoje pasaulio šalyje, kurios kalėjimuose buvo pradėti dalinti prezervatyvai, nebuvo sugrįžta prie ankstesnės praktikos, nebuvo gauta signalų apie atsiradusias saugumo prob-lemas ar kokias nors kitas neigiamas naujosios strategijos pasekmes. Konkrečiai buvo nustatyta, kad galimybė laisvai įsigyti prezervatyvų netrukdo įprastam kalėjimo režimui, nekelia jokios grėsmės saugumui ar įstaigos veiklai, neskatina kalinių lytinio aktyvumo, ir šią atsiradusią galimybę teigiamai vertina tiek kaliniai, tiek kalėjimo personalas. Papras-tai pradėjus įgyvendinti aprūpinimo prezervatyvais programas, pritarimas joms tik auga.

28 intarpas. Prezervatyvų dalijimo programų teigiami vertinimai.

Centriniame Vašingtono D.C. tardymo izoliatoriuje buvo surengta apklausa, kurios tikslas buvo nustatyti pritarimo tokios programos vykdymui mastą. Remiantis apklausos duomenimis, galima teigti, kad prezervatyvų dalijimas netrukdė įprastam kalėjimo režimui, nekėlė jokios grėsmės sau-gumui ar įstaigos veiklai, neskatino kalinių lytinio aktyvumo, ir šią atsiradusią galimybę teigiamai vertino tiek kaliniai, tiek kalėjimo personalas. Apklausos išvadose buvo pažymėta, kad toks mo-delis gali būti lengvai pritaikomas ir kituose kalėjimuose.

Apklausos, surengtos Australijos Naujojo Pietų Velso kalėjimuose, siekiant įvertinti prezervatyvų dalijimo programos naudingumą, metu buvo nustatyta, kad: • 84 procentai kalinių pritaria prezervatyvų dalijimui;• buvo nustatyti vos keli priekabiavimo prie kalinių, besinaudojančių prezervatyvų automatais,

atvejai;• didžiausios svarbos faktas yra tas, kad kaliniai naudojosi prezervatyvais analinių lytinių santy-

kių metu.

Per metus nuo 1997 m. rugsėjo iki 1998 m. rugsėjo Naujojo Pietų Velso kalėjimuose iš viso buvo išdalinti 294 853 prezervatyvai. Šie skaičiai rodo, kad vidutiniškai vienas kalinys per savaitę su-naudojo po vieną prezervatyvą. Apibendrinant reikia pabrėžti, kad prezervatyvų dalijimo progra-mos neturėjo absoliučiai jokių neigiamų pasekmių.


68

Tačiau 1997 m. Jamaikoje, paskelbus vyriausybės nutarimą dėl kalinių ir kalėjimo prižiū-rėtojų aprūpinimo prezervatyvais, viename Kingstono kalėjimų įvyko prižiūrėtojų strei-kas, o kilusių riaušių metu žuvo šeši žmonės. Turimomis žiniomis, šio streiko ir riaušių priežastis buvo atsisakymas pripažinti homoseksualių santykių galimybę. Tai rodo, kad tose šalyse, kuriose įstatymas draudžia nenatūralius lytinius santykius bendruomenėje už kalėjimo ribų, ir ten, kur esama giliai įsišaknijusių prietarų ir nusistatymo prieš homo-seksualumą, tokia ŽIV prevencijos kalėjime priemonė, kaip prezervatyvų dalijimas, turi būti ypač atsakingai įgyvendinama, prieš tai organizavus specialius mokymus ir pateikus informacijos apie tikslus, kurių siekiama šios priemonės įgyvendinimu, bei imantis ini-ciatyvos nugalėti žmonių nusistatymą, kurį patiria asmenys, praktikuojantys homosek-sualius santykius.

Žaginimo, tvirkinamųjų veiksmų ir situacijos sąlygotų lytinių santykių prevencijaKad ir kaip svarbu būtų aprūpinti kalinius prezervatyvais (kartu su vandeniniais lubrikan-tais), šios priemonės nepakanka siekiant sumažinti ŽIV perdavimo lytiniu keliu pavojų.

Esama duomenų apie tai, kad prievarta, taip pat ir tvirkinamieji veiksmai yra dažnas reiškinys kalėjime. Daugelio šalių kalėjimai yra perpildyti, ir kaliniams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, trūksta priežiūros ir apsaugos, todėl jie tampa lytinės prievartos au-komis.

Taigi, ŽIV plitimo prevencija priklauso ir nuo priemonių, kurios taikomos siekiant išgy-vendinti žaginimo atvejus, tvirkinimą ir situacijos sąlygotus lytinius santykius kalėjime. Kai kurias šių priemonių, pavyzdžiui, kalėjimų sistemos reformą, kurios tikslas – kalinių skaičiaus mažinimas siekiant, kad palyginti neskaitlingas ir prastai apmokamas kalėjimo personalas galėtų apsaugoti pažeidžiamus kalinius nuo smurto ir priverstinių lytinių san-tykių, gali įgyvendinti tik valstybės strategai ir įstatymų leidėjai, nors kalėjimų vadovai taip pat yra atsakingi už žaginimo, lytinio smurto ir priverstinių lytinių santykių preven-cijos įgyvendinimą.

Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos „Rekomendacijose dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ bei „Tarptautinėse rekomendacijose dėl ŽIV/AIDS ir žmogaus teisių“ pa-brėžiama, kad kalėjimų vadovybė yra įpareigota kovoti su agresijos lytiniu pagrindu ap-raiškomis, tokiomis kaip žaginimas, pažeidžiamų kalinių išnaudojimas ir visomis kitomis kalinių engimo formomis, pilnai sukomplektuodama numatytus darbuotojų etatus, užti-krindama tinkamą kalinių priežiūrą, taikydama drausmines nuobaudas ir įgyvendinda-ma kalinių mokymo, darbo ir prasmingos laisvalaikio veiklos programas. Taip pat būtina įgyvendinti ir techninio pobūdžio priemones, tokias kaip geresnis apšvietimas bei sąlygų gerinimas dušuose ir miegamuosiuose. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas pažeidžiamų kalinių saugumas, o nepilnamečiai kaliniai gyventų atskirai nuo suaugusiųjų.

!Daugiau informacijos ir nuorodų rasite PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. paskelbtame do-kumente Interventions to Address HIV in Prisons. Prevention of Sexual Transmission. Evidence of Actions Technical papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėji-muose: lytiškai plintančių ligų prevencija. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo ins-trukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.




69


Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 5. Prezervatyvų dalijimas ir lytinių santykių nesant abipusio susitarimo prevencija.

Žemiau išvardyti veiksniai turi įtakos tiek prezervatyvų padalijimo programų, tiek ir lytinių santykių nesant abipusio susitarimo prevencijos veiksmingumui. Pasitikrinkite, ar veiklos formos, įgyvendi-namos jūsų kalėjime, atitinka gerąją praktiką. • Ar prieš įgyvendinant prezervatyvų dalijimą buvo organizuojami mokomojo ir informacinio

pobūdžio renginiai, kurie pateiktų atsakymus į klausimą, kodėl būtina pradėti dalinti prezer-vatyvus kalėjime? (Tokių programų įgyvendinimas reikalauja rimto paruošiamojo darbo, ypač kalėjimuose, kur prezervatyvų dalijimas pačioje pradžioje gali sulaukti rimto pasipriešinimo.)

• Ar prezervatyvai išdėstyti lengvai pasiekiamose ir nuošaliose vietose, t.y. taip, kad kaliniams jie būtų lengvai ir bet kur prieinami, prezervatyvų nereikėtų prašyti ir juos būtų galima pasiimti neatkreipiant į save dėmesio?

• Ar vyksta reguliarus prezervatyvų atsargų patikrinimas ir papildymas?• Ar „pirmosios pagalbos priemonių rinkinyje“, kurį gauna visi naujai atvykusieji kaliniai, kartu

su informacine medžiaga sveikatos apsaugos klausimais (lankstinukai apie ŽIV, kitas užkre-čiamas ligas, narkotikų vartojimą ir pan.) bei higienos reikmenimis (vandeninis lubrikantas, dezinfekcinis skystis, skustuvas, dantų šepetėlis, muilas ir kt.) būna įdėti taip pat ir prezerva-tyvai?

• Ar kaliniai gali pasimatyti su savo sutuoktiniu ir ar prieš tokius pasimatymus kalinys gauna prezervatyvų?

• Ar kalinys gauna prezervatyvų, prieš išeidamas į laisvę?• Ar prezervatyvai dalijami nemokamai?• Ar vandeniniai lubrikantai taip pat dalijami?• Ar imamasi kokių nors priemonių siekiant įtvirtinti teigiamą kalinių požiūrį į prezervatyvų varto-

jimo praktiką ir skatinti juos naudotis prezervatyvais, pvz., inicijuojant diskusijas šia tema lygių grupėse?

• Ar mokymo ŽIV klausimais programose taip pat numatytas ir kalinių apmokymas teisingai nau-dotis prezervatyvais ir lubrikantais?

• Ar į personalo mokymo programas įtraukti su ŽIV problematika susiję klausimai ir išaiškinimas, kodėl taip svarbu yra aprūpinti kalinius prezervatyvais?

• Ar kalinčios moterys gauna įprastų prezervatyvų bei latekso servetėlių? (Latekso servetėlės – tai ploni, kvadrato formos latekso gabalėliai, naudojami oralinių – vaginalinių ir oralinių – ana-linių lytinių santykių metu. Latekso servetėlės mažina riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis oralinių lytinių santykių metu, nes yra tam tikras barjeras makšties ir išangės iš-skyroms, kuriose yra šias ligas sukeliančių bakterijų ir virusų.)

• Ar įgyvendinamos priemonės, padedančios kovoti su agresijos lytiniu pagrindu apraiškomis, tokiomis kaip žaginimas, pažeidžiamų kalinių išnaudojimas ir visomis kitomis kalinių engimo formomis?

• Ar sudarytas planas, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo terminai toliau mažinant tokių atvejų skaičių?

• Ar nepilnamečiai kaliniai visada apgyvendinami atskirai nuo suaugusiųjų? Ar apsaugoti pažei-džiami kaliniai?

Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais ir kitos priklausomybės nuo narkoti-kų gydymo formos

Kaip jau buvo aptarta anksčiau, daugelis kalinių įvairiose šalyse visame pasaulyje vartoja narkotikus, įskaitant ir švirkščiamuosius, būdami kalėjime. Bent jau iš dalies taip yra todėl, kad nemaža dalis kalinių yra priklausomi nuo narkotikų.


70

Siekiant išvengti pavojaus užsikrėsti ŽIV naudojantis nesterilia švirkštimosi įranga, kali-niai turėtų būti skatinami:

• iš viso nevartoti narkotikų,

• jei jie ir toliau vartoja narkotikus, tai nevartoti švirkščiamųjų narkotikų ir

• jei jie švirkščiasi narkotikus, tai nesinaudoti ta pačia švirkštimosi įranga bendrai su kitais kaliniais.

Taigi, absoliučiai būtina suteikti kaliniams galimybę gydytis priklausomybę nuo narkoti-kų ir dalyvauti užsikrėtimo ŽIV rizikos mažinimo programose.

Kalbant apie priklausomybės nuo narkotikų gydymą, reikia pažymėti, kad vis daugiau specialistų sutinka su tuo, kad toks gydymas kalėjime gali būti veiksmingas, jei jis atitin-ka kalinių poreikius, yra reikiamos trukmės ir kokybės, o išėjės į laisvę buvęs kalinys ir toliau gydomas.

Esama daug priklausomybės nuo narkotikų gydymo būdų, tačiau jie visi skirstomi į dvi kategorijas:

• farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais (FT) ir

• abstinencijos sindromo gydymo programos.

Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais (FT)Visos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formos turi vienokį ar kitokį poveikį, maži-nant riziką užsikrėsti ŽIV, tačiau farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais (FT) turi didžiausią galimybę sumažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir su tuo susijusią užsikrėtimo ŽIV riziką.

FT programos esmė yra ta, kad ligoniui skiriamas preparatas, kuris yra geriamas, jo poveikis juntamas ilgiau ir jis pasižymi mažesniu rizikos laipsniu. Šios priemonės naudo-jamos kaip ŽIV prevencijos strategija, suteikianti asmenims, sergantiems priklausomybe nuo narkotikų, pasirinkimo galimybę, siekiant išvengti narkotikų švirkštimosi ir nesinau-doti kartu su kitais bendra švirkštimosi įranga.

Kodėl būtent FT?Dažniausiai FT taikomas opioidiniais vaistiniais preparatas yra . naudojamas gydymui nuo heroino ir kitų opiatų priklausomybės jau kelis dešimtmečius ir 2005 m. buvo įtrauk-tas į Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytą „pagrindinių vaistų“ sąrašą. Naujesnis vaistinis preparatas buprenorfinas taip pat yra pakankamai dažnai naudojamas daugely-je šalių. Surinkta pakankamai įrodymų, kad šie abu preparatai smarkiai sumažina riziką užsikrėsti ŽIV, nes sumažina švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir pagerina žmonių, tu-rinčių priklausomybę nuo opiatų, sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje FT programos buvo pradėtos itin pla-čiai taikyti bendruomenėje. Šiandien daugiau nei pusė milijono žmonių, priklausomų nuo narkotikų visame pasaulyje gydomi taikant šį metodą. Bendrame UNAIDS, PSO ir UNODC organizacijų dokumente teigiama:

„Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais yra vienas veiksmingiausių gy-dymo nuo opioidų priklausomybės metodų. Šis metodas padeda sumažinti didžiu-lius nuostolius, kuriuos patiria patys narkotikus vartojantys asmenys, jų šeimos ir

71


visuomenė apskritai, nes taikant šį metodą mažėja suvartojamo heroino kiekis, su heroino vartojimu susijusių mirties atvejų skaičius ir nusikalstamumas. FT yra pa-grindinė bendruomenėje taikomo gydymo nuo opioidų priklausomybės ir ŽIV plitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų prevencijos sudedamoji dalis.“

Esama daugybės įrodymų, patvirtinančių FT programų veiksmingumą mažinant švirkš-čiamų narkotikų keliamą grėsmę sveikatai ir užsikrėtimo ŽIV riziką. Taip pat esama duo-menų, kad FT yra veiksmingiausias gydymo būdas, kuris yra prieinamas švirkščiamąjį heroiną vartojantiems asmenims, nes taikant šį gydymą mažėja mirtingumas, heroino suvartojimas ir nusikalstamumas. Visi nuogąstavimai dėl FT taikymo yra absoliučiai ne-pagrįsti: FT ne kliūtis visiškai nustoti vartoti narkotikus, be to FT programos pasirodė esančios žymiai veiksmingesnės, nei detoksikacijos programos siekiant išlaikyti besigy-dančius asmenis tose programose ir skatinti juos susilaikyti nuo draudžiamų narkotikų vartojimo. Galiausiai, yra nepaneigiamų duomenų apie tai, kad FT programų dalyviai, kurie priversti nutraukti metadono vartojimą patekę į kalėjimą, dažniausiai vėl pradeda vartoti narkotikus kalėjimo sąlygomis, ir dažniausiai tai būna švirkščiamieji narkotikai. Taigi, primygtinai rekomenduojama, kad FT programų bendruomenėje dalyviai galėtų tęsti gydymą ir patekę į kalėjimą.

Kaip ir FT programos, orientuotos į bendruomenės narius, šios kaliniams taikomos pro-gramos leidžia sumažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir naudojimąsi bendrai tu-rima švirkštimosi įranga. Todėl Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtose „Gairėse dėl ŽIV/AIDS kalėjime“ rekomenduojama: „Kaliniams, kurie buvo gydomi metadonu nuo narkotikų priklausomybės prieš patekdami įkalėjimą, turi būti suteikiama galimybė tęsti pradėtą gydymą ir kalėjime. Šalyse, kuriose FT metadonu taikomas bendruomenės na-riams, sergantiems priklausomybe nuo opiatų, šis gydymo būdas turi būti lygiai taip pat prieinamas ir kaliniams.“

Kur šis gydymo būdas taikomas?Visame pasaulyje vis daugiau kalėjimų įgyvendina FT programas, įskaitant Kanados ir Australijos kalėjimų sistemą, kai kuriuos Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjimus, daugu-moje iš 15 valstybių „senosios“ Europos Sąjungos narių kalėjimų sistemose, taip pat kitų šalių kalėjimų sistemose įskaitant Irano Islamo Respubliką ir Indoneziją. Ispanijoje 18 procentų visų kalinių, arba 82 procentai visų kalėjimuose laikomų asmenų, sergančių narkotikų priklausomybe, gauna šį gydymą.

FT programos jau įgyvendinamos ir kai kuriose valstybėse „naujose“ Europos Sąjungos narėse: Vengrijoje, Maltoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje, tačiau čia šios programos dažniausiai taikomos labai nedideliu mastu, ir tik labai nedidelis skaičius kalinių, kuriems toks gydy-mas reikalingas, gali pasinaudoti šių programų rėmuose teikiamomis paslaugomis. Dar reikia pridurti, kad vis daugiau kalėjimų sistemų Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjun-gos valstybėse (Moldovoje) taip pat pradėjo FT programų įgyvendinimą arba planuoja tai padaryti artimiausiu metu (Kirgizijoje). Tuo tarpu, FT ir toliau lieka neprieinama kitų šio regiono šalių kalėjimų sistemose.

Akivaizdi naudaKai kuriose kalėjimų sistemose vis dar vengiama įgyvendinti FT programas ar pradėti jas taikyti tų kalinių atžvilgiu, kurie nebuvo gydomi tokiu būdu bendruomenėje iki jiems patenkant į kalėjimą. Kai kurie vis dar laiko metadoną ar buprenorfiną tik dar vienu ne-


72

uroleptiniu vaistiniu preparatu, kurio naudojamas tik atitolina galimybę išsiveržti iš nar-kotinės priklausomybės gniaužtų. Kai kurie prieštarauja FT programoms dėl moralinių priežasčių, teigdami, kad tai tiesiog vienos narkotinės priklausomybės formos pakeitimas kita. Tačiau pastaraisiais metais įgyvendintų programų veiksmingumo vertinimas liudija akivaizdžią šių programų teikiamą naudą.

Tyrimais įrodyta, jog tokių programų taikymas kalinių atžvilgiu leidžia sumažinti švirkš-čiamųjų narkotikų vartojimą ir bendrą naudojimąsi švirkštimosi įranga, tuo pačiu stab-dydamas ŽIV ir kitų per kraują perduodamų infekcijų plitimą, tačiau su sąlyga, jei pro-gramos dalyviams skiriama metadono dozė buvo pakankama (ne mažesnė 60 mg), o gydymas tęsėsi viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, šios programos duo-da ir kitokios konkrečios naudos tiek kaliniams, dalyvaujantiems šiose programose, tiek visai kalėjimų sistemai ir bendruomenei apskritai. Pavyzdžiui:

• FT teigiamai veikia kalinių elgesį, nes slopina nenumaldomą troškimą gauti narkotikų bet kuria kaina, tokiu būdu stiprindama saugumą kalėjime;

• kaliniai, kuriems taikoma FT, žymiai rečiau pakartotinai pakliūva į kalėjimą;

• kaliniams, kuriems FT buvo taikyta kalėjime, žymiai lengviau pradėti dalyvauti ir išsilaikyti tokiose programose išėjus į laisvę, lyginant su kaliniais, dalyvavusiais de-toksikacijos programose;

• nors kalėjimų administracija dažnai nuogąstauja dėl galimų saugumo problemų ir rizikos, susijusios su smurtiniu kalinių elgesiu ir metadono naudojimu ne pagal pa-skirtį, tačiau įgyvendinus FT programas tokių problemų paprastai nekyla;

• tiek kaliniai, tiek kalėjimų personalas pabrėžia, kad FT programos turėjo teigiamą poveikį gyvenimui kalėjime;

• FT užtikrina kasdienius kontaktus tarp kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos speci-alistų ir kalinių, kurie paprastai perauga į tokį bendravimą, kurio metu galima spręsti kitus su sveikatos priežiūra susijusius klausimus ir kuris padeda susieti tarpusavyje įvairias ŽIV plitimo prevencijos strategijos kryptis.

Be to, FT metadonu padeda mažinti perdozavimo riziką tarp išėjusių į laisvę kalinių. Dau-gelis jų pradeda vėl vartoti švirkščiamuosius narkotikus tuoj pat, išėję iš kalėjimo, tokiu būdu ypač rizikuodami perdozuoti ir susileisti mirtiną narkotikų dozę, nes jų organizmo tolerancija opiatams yra gerokai sumažėjusi. Plataus masto tyrimų metu nustatyta daug

29-asis intarpas. Kanada: FT veiksmingumo vertinimai rodo jos naudą kalėjime.

Kanados federalinė kalėjimų sistema išplėtė FT metadonu programų mastą po to, kai buvo atlik-tas šių programų veiksmingumo vertinimas ir paaiškėjo, jog FT metadonu turi teigiamą poveikį tiek tolesniam kalinio likimui išėjus į laisvę, tiek jo elgesiui būnant kalėjime. Atliktas vertinimas parodė, kad šių programų dalyviai žymiai rečiau pakartotinai nusikalsta ir vėl grįžta į kalėjimą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tai yra labai svarbu, turint galvoje, kad FT metadonu programų įgyvendinimo kalėjime kaštus kompensuoja sutaupytos lėšos, atsirandančios, kai buvusieji kali-niai negrįžta į kalėjimą ir sėkmingai gyvena visuomenėje ilgesnį laiką, lyginat su tais, kurie nebuvo gydyti šiuo metodu.

73


mirties atvejų tarp kalinių jų pirmųjų savaičių laisvėje metu, kurių priežastis – narko-tikų perdozavimas. Šis faktas liudija apie priklausomybės nuo narkotikų gydymo viso kalinimo metu naudingumą ir būtinumą, siekiant išvengti panašių rizikingų situacijų, ir pabrėžia FT metadonu svarbą ne tik įgyvendinant ŽIV plitimo kalėjimuose prevenciją, bet ir mirties atvejų dėl narkotikų perdozavimo mažinimo strategiją.

30-asis intarpas. Teigiami rezultatai: FT metadonu Irano Islamo Respublikos kalėjimuose.

Siekiant užkirsti kelią rizikingo elgesio apraiškoms, 2003 m. Teherano provincijos Ghezel-Hesar kalėjime buvo pradėtas vykdyti pirmasis FT metadonu projektas. Vėliau, per pusantrų metų nuo šio projekto įgyvendinimo pradžios, jis buvo įgyvendintas dar 12 Irano provincijų. Pačioje šio gy-dymo taikymo kalėjime pradžioje metadoną gavo 1400 kalinių, ir šis skaičius pastoviai augo. Gy-dymo rezultatai liudija apie gerokai sumažėjusį švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, kas turi nepa-prastai didelės įtakos sėkmingai ŽIV plitimo prevencijai, ir daugiau, nei 90 proc. sumažėjusį savęs žalojimo atvejų ar peštynių skaičių.

Dar viena priežastis, dėl kurios svarbu taikyti FT Antiretrovirusinė terapija (ART) vis dažniau taikoma ŽIV gydymui žemo bei vidutinio pragyvenimo lygio šalyse, t.y. ten, kur dar visai seniai toks gydymas buvo neprieinamas. Daugelyje Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių dauguma tų, kuriems reikalinga ART, yra asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus. Daugelis jų atliks laisvės atėmimo bausmę kalėjime, ir tuo metu tiesiog būtina užtikrinti jiems nepertraukiamos FT metado-nu ir ART galimybę, nes FT yra efektyvi priemonė, padedanti pritaikyti ART švirkščiamų-jų narkotikų vartotojams bei jiems išsilaikyti šiose gydymo programose.

!Daugiau informacijos apie FT rasite šiuose dokumentuose:

Bendras PSO, UNODC ir UNAIDS 2007 m. dokumentas Interventions to Address HIV in Prisons: Drug Dependence Treatment. Evidence for Action Technical Papers. „Interven-cijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: priklausomybės nuo narkotikų gydymas. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas internete: http:www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Pasaulio sveikatos organizacijos 2004 m. paskelbtas dokumentas. WHO/UNODC/UNAIDS position paper – substitution maintenance therapy in the management of opioid dependence and HIV/AIDS preventon. „Dokumentas, išreiškiantis bendrą PSO, UNODC ir UNAIDS poziciją dėl pakaitinės palaikomosios terapijos taikymo, įgyvendi-nant priklausomybės nuo opioidų bei ŽIV/AIDS prevenciją.“ Dokumentą rusų ir anglų k. rasite internete adresu: www.who/int/substance_abuse/publications/treatment/en/. Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. dokumentas Evidence for Action Technical Papers. Effectiveness of drug dependence treatment in preventing HIV among injecting drug users. „Gydymo nuo narkotikų priklausomybės veiksmingumas įgyvendinant ŽIV plitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų prevenciją. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“ Adresas internete: www.who.int/hiv/idu/eng/. Šiame do-kumente pateikiama turima faktinė medžiaga apie pakaitinį palaikomąjį gydymą bei išvada, kad „asmenys, atsakingi už bendrosios strategijos formavimą, privalo aiškiai suvokti, kad platesnis pakaitinio palaikomojo priklausomybės nuo narkotikų gydymo taikymas yra nepaprastai svarbus momentas įgyvendinant ŽIV plitimo prevencijos tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų strategiją.“



http://www.who/int/substance_abuse/publications/treatment/en/

http://www.who.int/hiv/idu/eng/


74

Corrections Victoria (2003). Victorian Opioid Substitution Therapy Programme: clinical and operational policy and procedures. „Viktorijos pataisos įstaigos (2003 m.). Vik-torijos opioidų pakaitinės palaikomosios terapijos programa: klinikiniai metodai bei veiksmų principai ir procedūros.“ Adresas internete: www.justice.vic.gov.au/. Puikus dokumentas, kuriame pateikiamas taikomos strategijos ir procedūros aprašymas bei pakaitinės palaikomosios terapijos taikymo metodo struktūra.

Correctional Service Canada (2003). Specific guidelines for methadone maintenance treatment. Ottawa: CSC. „Kanados pataisos įstaigų tarnyba (2003m.). Specialios gy-dymo metadonu taikymo gairės. Otava.“ Adresas internete: www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/methadone/index-eng.shtml. Šiame rekomendacinio pobūdžio dokumente pa-teikiama bendra kalinių ir jų narkotikų vartojimo įpročių charakteristika; viename šio dokumento skyrių apibrėžiami palaikomojo gydymo metadonu tikslai ir uždaviniai, pri-ėmimo į šią programą kriterijai, tinkamos gydymo kokybės užtikrinimo būdai bei me-tadono intervencijas vykdančios komandos vaidmuo. Atskiruose šio dokumento sky-riuose nagrinėjami klausimai, susiję su kiekvieno atskiro nario atsakomybe, preparato dozavimo, narkotikų aptikimo taikant šlapimo tyrimo metodą klausimai, gydymo nuo narkotikų priklausomybės priemonės, taikomos kartu su palaikomuoju gydymu. Be to, šis dokumentas turi keletą priedų.

*šiuo metu Lietuvos teisės aktuose ir šiame leidinyje pakaitinė palaikomoji terapija/gydymas vadina-mas farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu, buprenorfinu).

Kitos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formosSkirtingai nuo FT opioidiniais vaistiniais preparatais, kuri vis plačiau taikoma daugelio pasaulio šalių kalėjimų sistemose iš dalies dėl jos pajėgumo mažinant švirkščiamųjų nar-kotikų vartojimą ir su tuo susijusią ŽIV plitimo riziką, kitos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formos, kaip papildomos priemonės ŽIV plitimui stabdyti, paprastai kalėjimuose nebuvo taikomos. Taigi, netenka stebėtis, kad yra tik labai nedaug duomenų apie šių gy-dymo formų, kaip strateginių priemonių įgyvendinant ŽIV plitimo prevenciją, veiksmin-gumą. Būtina skubiai išanalizuoti jų veiksmingumą ŽIV plitimo kontekste. Apibendrinant reikia pasakyti, kad daugumoje atvejų stinga nepriklausomo ir sisteminio tokio pobūdžio intervencijų rezultatų vertinimo.

Tačiau kartu su FT opioidiniais vaistiniais preparatais svarbu taikyti ir programas, kurių pagrindas yra susilaikymas nuo narkotikų vartojimo, o jose dalyvaujantys kaliniai visiš-kai nevartoja narkotikų. Šios programos, kurių dalyviai, išėję į laisvę, gali gyventi nenusi-kalsdami, padeda pasiekti pagrindinį laivės atėmimo bausmės taikymo tikslą.

Yra daugybė susilaikymo nuo narkotikų vartojimo principu pagrįstų programų, tačiau jų visų pradinėje stadijoje yra įvertinama narkotikų vartotojo būklė, ir visos jos turi detoksika-cijos stadiją. Kitos į susilaikymą nuo narkotikų vartojimo orientuotos programos yra kogni-tyvinė elgesio terapija, atkryčio prevencijos terapija ar terapinių bendrijų organizavimas.

Kokybiškas, tinkamas ir prieinamas gydymas pagerina bendrą saugumą kalėjime, kalinių sveikatą bei jų socialinį funkcionavimą; jis taip pat gali sumažinti pakartotiną nusikalsta-mumą, jei šis gydymas, kaip ir parama sergantiems, yra nuosekliai taikomas viso laisvės atlikimo bausmės metu, tolesnė ligonių medicininė priežiūra, jiems išėjus į laisvę, yra ne-atsiejama gydymo dalis, o pats gydymas atitinka individualius kalinių poreikius. Siekiant užtikrinti sėkmingą tokių programų įgyvendinimą visada reikėtų pasitelkti į pagalbą speci-alistus, kurie sugebėtų pradėti šių programų vykdymą ir toliau joms vadovautų. Toks gydy-

http://www.justice.vic.gov.au/

http://www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/methadone/index-eng.shtml

http://www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/methadone/index-eng.shtml

75


mo būdas gali būti veiksmingas mažinant narkotikų vartojimą kalėjime bei išėjus į laisvę. Turint galvoje, kad daugelis kalinių turi rimtų problemų, susijusių su neteisėtų narkotikų vartojimu, svarbu išnaudoti kalinių buvimo kalėjime laikotarpį jų gydymui ir reabilitacijai.

Taip pat būtina užtikrinti, kad lėšos, skiriamos gydymui kalėjimo sąlygomis, nebūtų švaistomos veltui dėl galimybės tęsti veiksmingą gydymą laisvėje nebuvimo. Jei buvusių kalinių gydymas nutrūksta jiems sugrįžus į bendruomenę, šie įstatymų pažeidėjai daž-niausiai vėl grįžta prie savo narkotikų vartojimo įpročių. Kartu su priklausomybės nuo narkotikų gydymo poreikio problema buvusieji kaliniai paprastai susiduria ir su būsto problema bei finansiniais sunkumais; kartais jiems reikalinga net psichiatro pagalba. Iš-ėję į laisvę šie asmenys susilaukia itin menkos paramos iš savo šeimos narių arba grįžta į savo asocialią šeimą ir draugų iš tos pačios asocialios aplinkos ratą. Dėl šios priežasties gydymo laisvėje tęsimas neturi apsiriboti vien gydymu nuo narkotikų priklausomybės. Idealu, kai keleto mėnesių, likusių iki išėjimo į laisvę, laikotarpiu kalėjimo personalas padeda narkotikus vartojančiam kaliniui suplanuoti jo tolesnį gydymą, nustatyti kitus ka-linio poreikius ir nukreipti jį į bendruomenėje veikiančias tarnybas, kurios teikia kalinio poreikius atitinkančias paslaugas. Išėjusiam į laisvę kaliniui gali būti reikalinga, pavyz-džiui, tokia gyvenamoji vieta, kurio nevartojami narkotikai, gali tekti jį mokyti rašyti, jam gali būti reikalinga informacija ir mokymas su ŽIV susijusiais klausimais, jam reikalinga darbo vieta, ilgalaikė sugebėjimų išvengti atkryčio ugdymo sistema bei kitos socialinės paslaugos. Paprastai visuomeninės organizacijos padeda buvusiems kaliniams spręsti adaptacijos bendruomenėje problemas, todėl kalėjimų bendradarbiavimas su šiomis vi-suomenėje veikiančiomis grupėmis yra labai svarbus.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr.6. Farmakoterapija metadonu (FTM) ir kitos gydymo nuo narkotikų priklausomybės formos.

Žemiau nurodyti veiksniai turi tam tikros įtakos FTM ir kitų gydymo nuo narkotikų priklausomybės formų taikymo kalėjime veiksmingumui. Pasitikrinkite, ar programos, vykdomos jūsų kalėjime, ati-tinka gerąją patirtį.

• Ar rekomendacijos FTM programų vykdymui kalėjime yra tos pačios, kaip ir rekomendacijos FTM programų vykdymui bendruomenėje?

• Ar asmenys, dalyvavę FTM programose bendruomenėje prieš pakliūdami į kalėjimą, turi galimybę ir toliau tęsti gydymą tardymo izoliatoriuje ir kalėjime?

• Ar tose šalyse, kur asmenys, sergantys priklausomybe nuo opiatų, turi galimybę dalyvauti FTM pro-gramose, tokia pati galimybė suteikiam ir kaliniams, pageidaujantiems pradėti šį gydymą?

• Ar į FTM programas įtrauktas kompleksinis kalinių išėjimo į laisvę planas, orientuotas į netrukus iš kalėjimo išeisiančius kalinius, bei jų nukreipimą į FTM programas bendruomenėje vykdančias tarnybas?

• Ar kalėjimo personalas ir kaliniai turi pakankamai faktinės informacijos apie FTM?• Ar kitos susilaikymo nuo narkotikų vartojimo principu paremtos programos taip pat prieinamos ka-

liniams, pageidaujantiems dalyvauti šiose programose?• Ar šios gydymo formos sukurtos remiantis patikimais įrodymais?• Ar į šias programas įtraukti išėjimo į laisvę planavimo ir tęstinio gydymo bendruomenėje kompo-

nentai, užtikrinantys buvusiems kaliniams pastovią pagalbą ir paramą jų kovoje su savo priklauso-mybe bei jiems reintegruojantis visuomenėje išėjus į laisvę?


76

Kai kuriose šalyse buvusių kalinių testiniu gydymu bendruomenėje rūpinasi probacijos tarnybų pareigūnai. Tam tikrais atvejais įstatymų pažeidėjai atlieka dalį bausmės, prižiū-rimi atitinkamų tarnybų, tačiau palikti toliau gyventi bendruomenėje. Arba kaliniai gali būti išleidžiami į laisvę lygtinai prieš laiką ar pritaikius kurią nors kitą lygtinio paleidimo formą. Tokiais atvejais yra galimybė pritaikyti sąlygas, kurios padėtų buvusiam kaliniui susilaikyti nuo narkotikų vartojimo ir kitokio rizikingo elgesio.

Kitos narkotikų paklausos mažinimo priemonės

Kartu su priklausomybės nuo narkotikų gydymu, kitos strateginės narkotikų paklausos mažinimo formos gali padėti įgyvendinti ŽIV plitimo prevenciją kalėjimuose. Tačiau svar-bu iš pat pradžių pažymėti, jog vargu, ar šios pastangos padės išguiti narkotikus iš kalė-jimų. Juk iš tikrųjų net ištisos kalėjimų sistemos, skiriančios šiam tikslui didžiules finan-sines lėšas, nesugebėjo užkardyti narkotikų patekimo į kalėjimą. Taigi, šios priemonės negali būti naudojamos vietoj tų, kurios buvo aprašytos aukščiau, o tik papildyti jas.

Informacijos apie narkotikus ir narkotikų vartojimą pateikimasNustatyta, jog informacijos apie narkotikus ir narkotikų vartojimą pateikimas pats savaime negali pakeisti narkotikų vartojimo įpročių. Tačiau išsami ir patikima informacija yra būti-na skatinant narkotikus vartojančius asmenis rinktis sveiką gyvenimo būdą, todėl visos pri-klausomybės nuo narkotikų gydymo programos turi būti taip pat ir šviečiamojo pobūdžio.

Darbas, mokymasis ir kitokios veiklos formosTyrimai rodo, kad viena priežasčių, dėl kurių kai kurie kaliniai vartoja narkotikus, būda-mi kalėjime, yra kova su nuoboduliu ar susvetimėjimu ir būdas atsipalaiduoti. Tai įrodo prasmingos veiklos kalėjime būtinybę. Suteikus kaliniams galimybes dirbti ir/arba moky-tis atliekant bausmę kalėjime arba užsiimti sportu, drama ar kitokia dvasinio ir kultūrinio ugdymo veikla, kurios tikslas – ugdyti žmonių poreikį išradingai ir sveikai panaudoti savo laisvalaikį, gali turėti teigiamos įtakos mažinant jų rizikingo elgesio apraiškas, ypač jei to-kia veikla vykdoma kartu su švietimu prevenciniais klausimais (t.y. pateikiant informaciją ir ugdant gyvybiškai svarbius įgūdžius).

Gyvenimo įgūdžių ugdymasUgdant gyvenimo įgūdžius svarbų vaidmenį atlieka švietimas. Gyvenimo įgūdžiai yra su-gebėjimas adaptuotis ir pozityviai elgtis. Jie padeda žmogui tinkamai reaguoti į kasdienio gyvenimo keliamus reikalavimus ir iššūkius. Tokie sugebėjimai yra savimonė, išgyve-nimas dėl kitų žmonių, sugebėjimas bendrauti, tarpasmeninis bendravimas, gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, kūrybinis ir kritinis mąstymas bei gebėjimas susidoroti su emocijomis ir stresu. Tokie asmeniniai ir socialiniai gebėjimai kartu su ati-tinkama informacija apie narkotikus ir narkotikų vartojimą, gali padėti apsispręsti žmo-nėms pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą.

Taip vadinamų „laisvų nuo narkotikų“ zonų steigimasDar viena strateginė narkotikų paklausos mažinimo priemonė, kurią įgyvendina vis dau-giau kalėjimų sistemų, funkcionuojančių aukšto pragyvenimo lygio šalyse, yra taip vadi-namų „laisvų nuo narkotikų“ zonų steigimas. Kaip taisyklė, šios „laisvos nuo narkotikų“ zonos yra atskiri gyvenamieji kalėjimo sektoriai ar korpusai, kuriuose visas dėmesys ski-riamas galimybių naudoti narkotikus apribojimui ir kuriuose gyvena kaliniai, savano-

77


riškai pasirašę sutartį nevartoti narkotikų. Kai kuriais atvejais čia vyrauja tik narkotikų užkardymas pastoviai organizuojant kratas, o kai kuriose kalėjimų sistemose įgyvendi-namas kompleksinis narkotikų išgyvendinimo metodas, kai narkotikų užkardymo prie-monės vykdomos kartu teikiant ir gydymo paslaugas. „Laisvos nuo narkotikų“ zonos gali prisidėti prie ŽIV prevencijos kalėjimuose, jei šių zonų steigimas yra aiškiai susijęs su aki-vaizdžiai sumažėjusiu narkotikų, ypač švirkščiamųjų narkotikų, vartojimu. Kai kurių tyri-mų duomenimis, taip vadinamos „laisvos nuo narkotikų“ zonos iš tikrųjų padeda ženkliai sumažinti narkotikų vartojimą tarp šių zonų gyventojų. Tokios zonos atitinka daugelio kalinių poreikius, įskaitant ir tuos kalinius, kurie neturi narkotikų vartojimo problemos ir nori gyventi „laisvoje nuo narkotikų“ aplinkoje. Tačiau šiuose tyrimuose nėra duomenų apie tai, ar šios „laisvos nuo narkotikų“ zonos yra lygiai taip pat patrauklios ir problemi-niams narkotikų, ypač švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, ir ar juose pastarieji gyvena pakankamai ilgą laiką. Kol kas nėra duomenų apie „laisvų nuo narkotikų“ zonų, kaip sudėtinės ŽIV prevencinės strategijos dalies, efektyvumą.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 7. Kitos narkotikų paklausos mažinimo priemonės.

Žemiau nurodyti veiksniai turi tam tikros įtakos narkotikų paklausos kalėjimuose mažinimui. Pasi-tikrinkite, ar programos, vykdomos jūsų kalėjime, atitinka gerąją patirtį.• Ar kaliniai turi galimybę dirbti ir/arba mokytis?• Ar čia įmanoma užsiimti sportu, drama ar kitokia dvasinio ir kultūrinio ugdymo veikla? • Ar kaliniams suteikiama išsami ir patikima informacija apie narkotikus ir narkotikų vartojimą?• Ar ugdomi kalinių gyvenimo įgūdžiai?• Ar kaliniai turi pasirinkimo galimybę ir gali gyventi „laisvose nuo narkotikų“ zonose?• Ar kaliniams, gyvenantiems šiose zonose, teikiama ir kitokia parama tiek jų laisvės atėmimo

bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek jiems išėjus į laisvę?

Narkotikų pasiūlos mažinimo priemonės

Įvairiausios egzistuojančios narkotikų paieškos bei aptikimo metodikos ir procedūros gali būti naudojamos kaip narkotikų pasiūlos mažinimo kalėjime formos: kratos, kurias atlie-ka kalėjimo pareigūnai; kalėjimo personalo ir lankytojų patikra, jiems įeinant į kalėjimo teritoriją/išeinant iš kalėjimo teritorijos; šunų, specialiai apmokytų aptikti narkotikus, panaudojimas; video stebėjimo sistemos įrengimas; perimetro apsaugos priemonės (tin-klai virš pasivaikščiojimo kiemelių, aukštos vidinės tvoros, saugančios nuo permetimų, greito reagavimo ekipažai, patruliuojantys apie išorinį kalėjimo perimetrą); prekių įsigi-jimas tik iš patikimų tiekėjų; operatyvinės informacijos analizės specialistai, dirbantys kiekviename kalėjime; techninės narkotikų aptikimo priemonės (joniniai skeneriai, rent-geno aparatai ir pan.); pasimatymams skirtų patalpų perplanavimas ir perorganizavimas (pritvirtinti prie grindų ir žemi baldai); šlapimo tyrimas, atliekamas narkotikams aptikti (kitaip vadinamas „šlapimo testu“).

Daugelyje kalėjimų sistemų, ypač funkcionuojančių pasiturinčiose šalyse, dedama daug pastangų aukščiau išvardintų narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių įgyvendinimui. Nors šios priemonės neskirtos ŽIV plitimui kalėjimuose mažinti, jų įgyvendinimas gali turėti nenumatytų teigiamų pasekmių ŽIV (ir HCV) prevencijos srityje. Nors bausmės už


78

narkotikų turėjimą taip pat gali prisidėti prie ŽIV plitimo prevencijos pastangų, kadangi tokiu būdu mažinama narkotikų pasiūla ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimas kalėjimuo-se, jos taip pat gali ir apsunkinti šias pastangas.

Pavyzdžiui, daugelyje kalėjimų sistemų, funkcionuojančių pasiturinčiose šalyse, regulia-riai ar pasirinktinai atliekami kalinių šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti neteisėtų nar-kotikų vartojimo faktą. Sveikatos apsaugos sektoriaus specialistai baiminasi, kad šios programos gali padidinti, o nesumažinti kalinių riziką užsikrėsti ŽIV. Esama duomenų, kad tokių programų įgyvendinimas gali prisidėti prie kanapių pasiūlos ir jų vartojimo ka-lėjime mažinimo. Tačiau jos turi tik labai nežymų poveikį opiatų vartojimui. Iš tikrųjų net yra duomenų, kad kai kurie žmonės gali pradėti vartoti švirkščiamuosius narkotikus, no-rėdami išvengti demaskavimo vartojus kanapes, atliekant tyrimą dėl narkotikų vartojimo. Kanapių pėdsakai išlieka šlapime gerokai ilgesnį laiką (iki1 mėnesio), negu švirkščiamųjų narkotikų, tokių kaip heroinas ir kiti opiatai. Kai kurie kaliniai verčiau renkasi švirkš-čiamuosius narkotikus, nei rizikuoja būti nubaustiems dėl kanapių rūkymo, šitaip iki minimumo sumažindami susekimo ir nuobaudų grėsmę. Žinant sterilių adatų trūkumą ir bendro naudojimosi tomis pačiomis adatomis dažnumą, perėjimas prie švirkščiamųjų narkotikų vartojimo gali turėti rimtų neigiamų pasekmių kalinių sveikatai.

Apibendrinant galima teigti, kad nežiūrint to fakto, jog iš tikrųjų daugelyje kalėjimų sis-temų skiriamos didžiulės lėšos narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių įgyvendinimui, beveik nėra surinkta patikimų ir išsamių duomenų, galinčių patvirtinti šių priemonių efektyvumą mažinant narkotikų vartojimą. Kalbant konkrečiai, nėra duomenų apie tai, kad šių priemonių įgyvendinimas padeda sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką.

Taigi, kalėjimų sistemose, susiduriančiose su finansavimo sunkumais, nereikėtų imtis įgyvendinti brangiai kainuojančių narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių tokių kaip techninių narkotikų aptikimo priemonių ir šlapimo testų panaudojimas, kurių įgyvendini-mas pasiglemžtų didžiąją dalį išteklių, kuriuos galima būtų panaudoti su ŽIV ir AIDS susi-jusioms problemoms spręsti. Vietoj to, šie kalėjimai turėtų sutelkti visą dėmesį į aukščiau aprašytų savo veiksmingumą jau įrodžiusių ir rentabilių ŽIV plitimo prevencijos priemo-

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr.8. Narkotikų pasiūlos mažinimo priemonės.

Kalėjimai, susiduriantys su finansavimo sunkumais, turėtų peržiūrėti žemiau pateikiamus klausi-mus, prieš imdamiesi narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių įgyvendinimo.

• Ar prieš įgyvendinant narkotikų pasiūlos mažinimo priemones, o gal kartu su jomis, buvo ge-rinamos bausmės atlikimo ir darbo kalėjime sąlygos bei didinamas personalo darbo užmo-kestis, šitaip pripažįstant, jog be pastarųjų nuostatų laikymosi negalima užtikrinti sėkmingų narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių įgyvendinimo?

• Ar įgyvendinamos tokios priemonės, kaip kratos, kurias atlieka kalėjimo pareigūnai ir kalėjimo personalo ir lankytojų patikra, jiems įeinant į kalėjimo teritoriją/išeinant iš kalėjimo teritorijos?

• Ar kitokių narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių, konkrečiai techninių narkotikų aptikimo prie-monių ir šlapimo testų panaudojimas, būtų įmanomas įgyvendinti jūsų kalėjimuose? Kokios iš-ankstinės sąlygos turi būti įvykdytos, siekiant šių priemonių įgyvendinimo? Ar jų įgyvendinimui skirtas finansavimas atitrauktų lėšas, absoliučiai būtinas savo efektyvumą jau įrodžiusių ir ren-tabilių ŽIV plitimo prevencijos priemonių įgyvendinimui, o gal kalėjimai būtų priversti šias prie-mones finansuoti iš kalėjimo sąlygų gerinimo ir personalo darbo užmokesčio didinimo fondo?

79


nių įgyvendinimą ir pastangas gerinant bausmės atlikimo ir darbo kalėjime sąlygas, taip pat didinant kalėjimo personalo, be kurio pagalbos jokia narkotikų pasiūlos mažinimo strategija nebus veiksminga, darbo užmokestį.

!Daugiau informacijos apie narkotikų pasiūlos mažinimo priemonių veiksmingumą rasi-te 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente Interventions to Address HIV/AIDS in Prisons: Drug Dependence Treatments. Evidence for Action Tech-nical Papers.” „Intervencijos, stabdančios ŽIV/AIDS plitimą kalėjimuose: priklausomy-bės nuo narkotikų gydymo būdai. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“, kurį rasite internete adresu: www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Dezinfekcinio skysčio ir sanitarinio apdorojimo priemonių panaudojimo strategija

Kalinių aprūpinimas dezinfekciniu skysčiu ir kitomis sanitarinio apdorojimo priemonė-mis yra vienas galimų būdų sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką, kurią sukelia švirkščiamų-jų narkotikų vartojimas, bendrai naudojantis švirkštimosi įranga, ypač kai sterili įran-ga neprieinama. Daugelyje kalėjimų sistemų jau įdiegtos dezinfekcinio skysčio dalijimo kaliniams, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, programos kartu apmokant juos švirkštimosi įrangos dezinfekavimo technikos prieš pakartotinai ją panaudojant. Tokių programų vertinimo rezultatai parodė, kad dezinfekcinio skysčio dalijimas kalėjime yra pagrįstas ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui.

Tačiau bendruomenėje atliktose studijose išreikšta nemažai abejonių dėl dezinfekcinio skysčio naudojimo švirkštimosi įrangos valymui veiksmingumo. Šiandien dezinfekavi-mas, kaip ŽIV plitimo prevencijos priemonė, yra laikomas tik antrine strategija lyginant su aprūpinimo adatomis ir švirkštais programomis. Laikantis švirkštimosi įrangos valy-mo rekomendacijų reikia pamerkti švirkštimosi įrangą į šviežiai paruoštą, koncentruotą dezinfekcinį skystį (5 proc. natrio hipochlorito tirpalą) mažiausiai 30 sekundžių. Jei nau-dojamas atskiestas tirpalas, įrangos valymui prireiks ilgesnio laiko tarpo. Be to, dėl dezin-fekcinio skysčio veiksmingumo, stabdant hepatito C plitimą, apžvalgoje daroma išvada, kad „nors ir negalima nuneigti dalinio šio tirpalo veiksmingumo, surinkti duomenys liu-dija, kad toks įrangos valymo būdas suteikia tik labai ribotas galimybes sustabdyti HCV (hepatito C viruso) plitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų“.

Kalėjimuose dezinfekcinio skysčio, kaip švirkštimosi įrangos valymo priemonės, veiks-mingumas gali dar labiau sumažėti mažiausiai dėl dar trijų priežasčių:

• Kalėjimuose naudojama švirkštimosi įranga – tai dažniausiai įvairūs perdaryti daik-tai, kurių pagalba galima pradurti odą, todėl juos dar sunkiau išvalyti dezinfekciniu skysčiu, nei švirkštus, naudojamus bendruomenėje (o būtent jų tinkamo išvalymo ga-limybės ir buvo analizuojamos atliktose studijose).

• Net jei dezinfekcinis skystis yra prieinamas tam tikrose kalėjimo vietose, kalinių gali-mybė juo pasinaudoti gali būti pakankamai problematiška.

• Įrangos valymas yra ganėtinai daug laiko reikalaujantis procesas, ir kaliniai vargu ar užsiims kokia nors veikla, susijusia su rizika būti kalėjimo personalo demaskuotiems dėl narkotikų vartojimo.



80

Taigi, dezinfekcinio skysčio dalijimo programos turi būti vykdomos kalėjime, tačiau tik kaip antrinė strategija lyginant su adatų ir švirkštų keitimo programomis, kol bus nugalė-tas pasipriešinimas pastarųjų programų atžvilgiu arba lygiagrečiai su jomis.

Ten, kur vykdomos dezinfekcinio skysčio dalijimo programos, kaliniai privalo turėti ga-limybę lengvai ir neatkreipiant į save dėmesio pasinaudoti stipriu, buityje naudojamu chlorkalkių tirpalu, kuris turi būti prieinamas įvairiose kalėjimo patalpose; kaliniai taip pat turi būti apmokyti kaip tinkamai valyti švirkštimosi įrangą bei informuoti apie ribotą dezinfekcinio skysčio kaip priemonės, galinčios įveikti ŽIV ir ypač HCV, veiksmingumą.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 9. Dezinfekcinis skysčio naudojimas ir kiti švirkštimosi įrangos valymo būdai.

Žemiau nurodyti veiksniai turi tam tikros įtakos dezinfekcinio skysčio ir kitos švirkštimosi įrangos valymo strategijos taikymo veiksmingumui. Pasitikrinkite, ar jūsų kalėjime vykdomos programos atitinka gerąją patirtį.

• Ar stiprus buityje naudojamas chlorkalkių tirpalas yra prieinamas? (Skiestas tirpalas yra dar mažiau veiksmingas, nei koncentruotas.)

• Ar gali kaliniai nesunkiai ir neatkreipdami į save dėmesio pasinaudoti dezinfekciniu skysčiu ar kitomis dezinfekavimo medžiagomis, ir ar šios priemonės išdėliotos įvairiose kalėjimo patal-pose, kur kaliniai patys, neprašydami niekieno leidimo, galėtų jas pasiimti, nepastebėti kitų kalinių ar kalėjimo personalo?

• Ar kalinys, atvykęs į kalėjimą, gauna dezinfekcinio skysčio arba kitų dezinfekavimo medžiagų kartu „sanitarinių priemonių rinkinio“ sudėtyje kartu su informacija apie savo sveikatos saugo-jimo būdus ir tokias priemones, kaip prezervatyvai, vandeniniai lubrikantai, skustuvai, dantų šepetėlis, muilas, lankstinukas su informacija apie ŽIV ir kitas užkrečiamas ligas, taip pat apie narkotikų vartojimą ir pan.?

• Ar šios priemonės kaliniams dalijamos nemokamai?

• Ar kaliniai informuojami apie švirkštimosi įrangos valymo svarbą ir apmokyti, kaip tai atlikti?

• Ar kaliniai informuojami apie ribotą dezinfekcinio skysčio, kaip priemonės, galinčios įveikti ŽIV ir ypač HCV, veiksmingumą?

• Ar dezinfekcinis skystis dalijamas kartu vykdant ir adatų bei švirkštų keitimo programas, ar tik pereinamuoju laikotarpiu, kol ruošiamasi įgyvendinti pastarąsias programas?

• Jei dar nevykdomos adatų ir švirkštų keitimo programos, ar daromi kokie nors žingsniai, kad šios programos būtų pradėtos įgyvendinti?

!Daugiau informacijos apie dezinfekcinį skystį ir švirkštimosi įrangos valymo būdus bei atitinkamas nuorodas rasite 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente Interventions to Address HIV/AIDS in Prisons. Needle and Syringe Program-mes and Decontamination strategies. Evidence for Action Technical Papers.” „Interven-cijos, stabdančios ŽIV/AIDS plitimą kalėjimuose: aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos bei švirkštimosi įrangos valymo būdai. Praktinė pateikiamų gairių įgyven-dinimo instrukcija“, kurį rasite internete adresu: www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.



81


31-asis intarpas. Galimas dezinfekcinio skysčio dalijimo kalėjime būdas. Rekomendacija.

Rekomendacijose Nr. 821-2 „Dezinfekcinio skysčio dalijimas Kanados pataisos įstaigų tarnyboje, paskelbtose 2004 m., pateikiami konkrečių veiksmų pavyzdžiai, kuriuos pritaikius dezinfekcinis skystis iš tiesų taptų prieinamas visiems kaliniams. Dokumentas pateikiamas internete adresu: www.csc-scc.gc.ca/text/plcy/cdshtm/821-2-gl-eng.shtml.

Šiose rekomendacijose teigiama, kad:

• Koncentruotas 5,25 proc. – 7 proc. stiprumo būtyje naudojamas dezinfekcinis skystis naudoja-mas kaip dezinfekuojanti priemonė.Į dezinfekavimo priemonių rinkinio sudėtį įeina:

a. 1 uncijos (28,35 gr.) talpos nepermatomas plastikinis buteliukas su dezinfekciniu skys-čiu, ant kurio užklijuota etiketė „Dezinfekcinis skystis. Negerti ir nesišvirkšti“;

b. tuščias 1 uncijos (28,35 gr.) talpos nepermatomas plastikinis buteliukas vandeniui irc. instrukcija, kaip tinkamai valyti švirkštus ir adatas.

• Kiekvienas naujai atvykęs į federalinį kalėjimą kalinys iš pradžių gauna vieną dezinfekavimo priemonių rinkinį, o po to dar po rinkinį kiekvieną kartą, kai jis perkeliamas į kitą kalinimo įstaigą.

• Kiekvienoje kalinimo įstaigoje esama bent trijų aiškiai pažymėtų vietų, kuriose kaliniai gali įsipilti dezinfekcinio skysčio į savo buteliuką arba pasiimti naują buteliuką su šiuo skysčiu. Šiam tikslui tinkamos vietos yra tos, kuriose kaliniai gali maksimaliai išsaugoti savo privatu-mą. Kaliniams visiškai nebūtina kreiptis į kalėjimo darbuotoją, norėdamas papildyti buteliuką dezinfekciniu skysčiu.

• Kaliniui, pas kurį randamas didesnis dezinfekcinio skysčio kiekis, nei 1 uncijos (28,35 gr.) tal-pos buteliukas, jei jis prieš tai negavo specialaus leidimo didesniam šio skysčio kiekiui laikyti, pateikiami kaltinimai dėl neteisėto disponavimo draudžiamais daiktais.

• Vien faktas, kad pas kalinį rastas toks dezinfekcinio skysčio buteliukas, pats savaime nėra įrodymas, kad kalinys vartoja narkotikus ar užsiima kitokia neteisėta veikla.

Visada aprūpinant kalinį dezinfekciniu skysčiu jis turi būti perspėjamas dėl riboto šio preparato, kaip priemonės, naudojamos ŽIV ir ypač HCV virusui sunaikinti, veiksmingumo.

Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos

Pastaba dėl terminologijos.

Šiame dokumente mes naudojame terminą „aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos (AAŠP)“, kalbėdami apie programas, kurių vykdymo metu švirkščiamuosius narkotikus vartojantys žmonės aprūpinami sterilia švirkštimosi įranga (adatomis ir švirkštais bei kitais reikmenimis, naudojamais švirkštimosi metu: vatos tamponais ir buteliukais su steriliu vandeniu, kadangi hepatitu C galima užsikrėsti, bendrai naudojantis šiais reikmenimis), ir kitokią šviečiamojo pobūdžio veiklą, daž-niausiai mokymus sveikatos klausimais, nukreipimus atitinkamų įstaigų globon, konsultavimą ir kitas paslaugas. Šis terminas vartojamas vis dažniau vietoj anksčiau naudotų terminų „adatų keitimo programos“ ar „švirkštų keitimo programos“. Be to, šis terminas yra tikslesnis ir atspindi tą faktą, kad dauguma programų jau neapsiriboja vien švirkštimosi reikmenų keitimu, bet pereina prie šių reikmenų dalijimo, tiek keičiant juos į panaudotus, tiek nereikalaujant grąžinti šių rei-kmenų. Vykdant kai kurias programas kalėjimuose panaudota švirkštimosi įranga yra keičiama į naują, pavyzdžiui, specialių automatų pagalba. Tačiau vykdant tokias programas bendruomenėje dažniausiai švirkštimosi reikmenys yra dalijami, kartu siūlant ir kitas paslaugas.

http://www.csc-scc.gc.ca/text/plcy/cdshtm/821-2-gl-eng.shtml


82

Būtent dėl abejotino dezinfekcinio skysčio ir kitų dezinfekcinių priemonių veiksmingumo mėginant sunaikinti ŽIV ir kitus virusus, labai rekomenduojama aprūpinti kalinius steri-lia švirkštimosi įranga. Suteikus kaliniams galimybę pasinaudoti sterilia narkotikų švirkš-timosi įranga dingsta būtinybė naudotis švirkštimosi įranga bendrai. Dar 1993 m. Pasau-lio sveikatos organizacija savo „Rekomendacijose dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“ teigė, kad „šalyse, kuriose švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bendruomenėje dalijami švarūs švirkštai ir adatos, reikėtų apsvarstyti galimybę daryti tą patį ir kalėjime bei jiems išeinant į laisvę.“ Tokia pati rekomendacija pateikiama ir Bendroje Jungtinių Tautų kovos su ŽIV/AIDS programoje bei daugelio nacionalinių ir tarptautinių organizacijų programi-niuose dokumentuose. „Tarptautinėse rekomendacijose dėl ŽIV/AIDS ir žmogaus teisių“ taip pat konkrečiai pabrėžiama, kad kalėjimų sistemos vadovybė turėtų aprūpinti kali-nius apsisaugojimo nuo ŽIV priemonėmis įskaitant „švarią švirkštimosi įrangą“.

Vykdyti aprūpinimo švirkštais ir adatomis programas kalėjimuose yra net svarbiau, nei bendruomenėje. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas kalėjimuose susijęs su didžiule rizi-ka užsikrėsti per kraują perduodamomis virusinėmis infekcijomis, kadangi didelis skai-čius kalinių bendrai naudojasi ta pačia švirkštimosi įranga. Nors švirkščiamųjų narkotikų vartojimas yra reiškinys, dažniau pasitaikantis už kalėjimo ribų, nei kalėjime, tačiau bū-tent čia kiekvienas narkotikų švirkštimosi atvejis yra susijęs su didesne rizika dėl švirkš-timosi įrangos trūkumo ir itin dažnai pasitaikančio bendro naudojimosi tomis pačiomis adatomis. Dėl didelės kalinių kaitos kalėjime švirkštimosi partneriai čia keičiasi gerokai dažniau, nei įprastomis sąlygomis gyvenant bendruomenėje, o tarp kalinių ir bendruo-menėje gyvenančių švirkščiamųjų narkotikų vartotojų yra stipri sąveika.

Pirmoji aprūpinimo švirkštais ir adatomis programa buvo įgyvendinta Šveicarijoje 1992 m. Nuo tada šios programos, pritaikytos vykdymui kalėjimo sąlygomis, jau įdiegtos daugiau nei 50 kalėjimų, esančių Vakarų ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalyse.

Kai kuriose šalyse tik nedaugelyje kalėjimų vykdomos aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos, tačiau Ispanijoje ir Kirgizijoje šios programų skaičius labai išaugo, jos vykdo-mos daugelyje kalėjimų ir ketinama jas įgyvendinti visuose kalėjimuose.

Pirmosios programos buvo įgyvendintos nedideliuose Šveicarijos kalėjimuose, bet nuo to laiko jos vykdomos tiek vyrų, tiek moterų kalėjimuose, įvairaus dydžio (mažuose, vi-dutinio dydžio ir dideliuose) ir įvairaus griežtumo režimo kalėjimuose, tiek bendruome-ninėse, tiek karinių kalėjimų sistemose bei įvairias kalinimo formas įgyvendinančiuose kalėjimuose (tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, atviro ir uždaro tipo kalinimo įstaigose), taip pat kalėjimuose, kur kaliniai gyvena atskirose kamerose bei ten, kur jie gyvena bendrabučio tipo patalpose.

83


32-asis intarpas. Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos Kirgizijos Respublikos kalėjimuose: pragmatiškų veiksmų pavyzdys.

2002 m. spalį viename Kirgizijos kalėjime buvo pradėtas įgyvendinti eksperimentinis projektas. Buvo nuspręsta, kad švirkštimosi įrankius reikia išdėstyti tokioje kalėjimo vietoje, kur kaliniai ga-lėtų juos pasiimti, nestebimi prižiūrėtojų; šiam tikslui buvo pasirinktos kalėjimo ligoninės pa-latos. Įgyvendinant šį eksperimentą buvo pasirinktas dar vienas švirkštimosi įrangos platinimo kelias – į pagalbą buvo pasitelkti kaliniai, savanoriškai sutikę dalyti švirkštimosi įrangą lygių gru-pėse (taip buvo daroma Moldovoje). Projekto koordinatoriai nustatė, kad abu šie būdai reikalingi. 2003 m. pradžioje buvo išleistas įsakas, leidžiantis dalinti sterilią švirkštimosi įrangą Kirgizijos kalėjimuose, ir jau 2004 m. ji buvo prieinama kaliniams 11 kalėjimų. Visose šiose kalinimo įstai-gose švirkštimosi įrangą dalijo kaliniai, specialiai apmokyti dirbti lygių grupėse, bendradarbiau-jant su kalėjimo sveikatos priežiūros tarnyba. 2004 m. balandžio mėn. maždaug 1000 narkotikus vartojančių kalinių naudojosi aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos teikiamomis paslau-gomis. Visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai gauna po vieną švirkštą ir tris papildomas adatas. Tai suteikia galimybę kaliniams, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, naudoti tik švarias adatas ne mažiau trijų kartų per dieną. Tokiu būdu sumažinami ir programos vykdymo kaštai, nes adatos kainuoja pigiau, nei pilnai sukomplektuotas švirkštas.

33-asis intarpas. Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos Ispanijos kalėjimuose.

1998 – 1999 m. dviejuose Ispanijos kalėjimuose eksperimento tvarka buvo pradėta vykdyti aprū-pinimo adatomis ir švirkštais programa. Atliktas programos vertinimas parodė, kad:

• tokios programos įgyvendinimas kalėjimo sąlygomis yra naudingas ir gali būti pritaikytas vyk-dyti konkretaus kalėjimo sąlygomis;

• aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos kalėjimuose keičia kalinių elgesį – jų švirkštimo-si įpročiai tampa mažiau grėsmingi sveikatai;

• aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos padeda įtikinti kalinius pradėti gydytis nuo nar-kotikų priklausomybės;

• aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos vykdymas neskatina intensyvesnio heroino ar kokaino vartojimo.

2001 m. kalėjimų sistemos vadovybė išleido direktyvą, įpareigojančią visus kalėjimus įgyven-dinti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas kaip neatsiejamą kalėjimo režimo elementą. 2005 m. šios programos buvo vykdomos 33 Ispanijos kalėjimuose.

Svarbu pabrėžti, kad po to, kai šios programos buvo įgyvendintos pasiturinčiose Vakarų Europos šalyse, jos buvo įdiegtos ir ribotų finansinių išteklių kalėjimų sistemose Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje. Kaip taisyklė, šios programos iš pradžių būdavo įgyvendi-namos kaip eksperimentiniai projektai, o vėliau ši praktika paplisdavo į kitus kalėjimus. Buvo naudojami keli sterilios švirkštimosi įrangos platinimo būdai, įskaitant ir švirkštų išdavimo automatų panaudojimą, švirkštų dalijimą iš kalėjimo gydytojo, kito kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo ar konsultanto narkotikų klausimais, taip pat bendruomenėje dirbančių sveikatos paslaugų teikėjų rankų tiesiai kaliniui į rankas, bei pasitelkiant kalinius, apmokytus dirbti platesnės aprėpties grupėse.


84

Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų kalėjimuose veiksmingumo įrodymaiAtlikus programų vertinimo studijas ir išanalizavus kalėjimų, kuriuose šios programos buvo įgyvendintos, praktiką buvo padarytos šios itin svarbios išvados.

• Kalėjimo sąlygomis vykdomos aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos yra veiksmingos mažinant bendrą naudojimąsi adatomis ir stabdant ŽIV infekcijos pliti-mą. Programų vertinimai parodė, kad įgyvendinus šią programą kaliniai visai nustojo naudotis adatomis bendrai arba tokių bendro naudojimosi atvejų ženkliai sumažėjo.

• Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos nesumažina susilaikymą nuo narkoti-kų skatinančių programų svarbos. Narkotikai kalėjimuose, kuriame vykdomos šios programos ir toliau yra draudžiami. Apsaugos darbuotojai ir toliau yra atsakingi už disponavimo neteisėtais narkotikais fakto nustatymą ir jų konfiskavimą. Tačiau yra pripažįstama, kad jei narkotikai patenka į kalėjimą, o kaliniai juos vartoja, svarbiau-sias uždavinys yra užkirsti kelią ŽIV ir HCV infekcijai, plintančiai nesaugiai vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Taigi, nors patys narkotikai ir toliau laikomi draudžia-mu daiktu kalėjime, adatos, kurių dalijimas yra oficialiai įteisintų aprūpinimo adato-mis ir švirkštais programų sąlyga, nėra draudžiamos. Atliekant programų vertinimą buvo nustatyta, kad aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos kalėjimuose iš tiesų palengvina narkotikų vartotojų nukreipimą dalyvauti gydymo nuo narkotikų priklau-somybės programose, o asmenų, dalyvaujančių tokiose programose skaičius yra ge-rokai išaugęs.

• Programos taip pat padeda sumažinti abscesų skaičių, vyraujančią įtampą, pagerina santykius tarp kalinių ir kalėjimo personalo bei padeda geriau suprasti užsikrėtimo įvairiomis infekcinėmis ligomis mechanizmą ir riziką, susijusią su nesaugiu elgesiu.

• Nuo to laiko, kaip 1992 m. buvo įgyvendinta pirmoji tokio tipo programa, nebuvo užregistruota atvejų, kad kuriame nors kalėjime, vykdančiame aprūpinimo adatomis ir švirkštais programą, švirkštas būtų panaudotas, kaip ginklas. Iš tikrųjų yra duo-menų, kad saugumas kalėjimuose, įgyvendinančiuose aprūpinimo adatomis ir švirkš-tais programas, tik padidėjo, kadangi personalas rečiau įsidurdavo paslėptų švirkš-tų adatomis kratų kamerose metu. Taip yra todėl, kad kaliniams leidžiama laikyti švirkštimosi įrangą tam tikroje konkrečioje vietoje ir jos neslėpti; tokiu būdu, rizika įsidurti adata kratos metu smarkiai sumažėja. Kalėjimų darbuotojų teigimu, aprū-pinimo adatomis ir švirkštais programų įgyvendinimas leidžia lengviau kontroliuoti disponavimą švirkštimosi įranga.

• Nei švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičius, nei bendras narkotikų vartojimas, nei narkotikų, suvartojamų kalėjime, kiekis nepadidėjo, kai švirkštimosi įranga tapo prieinama kalėjime. Kai kurie kalėjimai pranešė apie faktiškai sumažėjusį narkotikų (taip pat ir švirkščiamųjų narkotikų) vartojimą.

• Prieš įdiegiant šias programas kalėjimo personalas turėjo būti pastoviai įtikinėjamas dėl būtinybės pritarti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programoms ar bent jau jas toleruoti. Tačiau jas įgyvendinus požiūris į šias programas pagerėjo ir iš esmės kalėji-mo personalas jas vertino teigiamai, kaip ir kaliniai – tiek vartojantys narkotikus, tiek jų nevartojantys.

• Pagrindinis aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų įgyvendinimo kalėjime sė-kmę lemiantis veiksnys yra užtikrinti kaliniams galimybę lengvai ir konfidencialiai

85


patekti į šias programas ir priversti juos patikėti, kad jie gali gauti švirkštų, kai jiems to reikia, ir nesibaiminant dėl kokių nors neigiamų pasekmių iš kalėjimo personalo pusės. Jei kalinių galimybė dalyvauti šioje programoje yra ribota arba jie nepasitiki šia programa, kaliniai ir toliau bendrai naudosis adatomis, švirkšdamiesi narkotikus, be to ir personalui šios programos bus ne tokios naudingos, nes adatos ir švirkštai bus toliau slepiami, tuo sukeldami traumų pavojų kalėjimo darbuotojams. Daugelio kalėjimų sąlygomis tai reiškia, kad švirkštimosi įrangos dalijimas, kurį atlieka kalėji-me dirbančios slaugytojos ar gydytojai, arba net nevyriausybinių organizacijų atsto-vai, taip pat bendruomenėje dirbantys specialistai, ateinantys šiuo tikslu į kalėjimą, nėra pats geriausias pasirinkimas, nes dalyvavimas tokioje programoje yra ribotas. Šiuose kalėjimuose įrangos dalijimas itin sėkmingai vyko pasitelkus į pagalbą darbui lygių grupėse apmokytus kalinius. Pavyzdžiui, Moldovoje tik nedaugelis kalinių turėjo galimybę dalyvauti programoje, kai ji buvo vykdoma kalėjimo sveikatos priežiūros tarnyboje. Tik tada, kai kaliniai galėjo gauti švirkštimosi įrangos iš kartu laisvės atė-mimo bausmę atliekančių kalinių, apmokytų teikti žalos mažinimo paslaugas, išdali-jamų švirkštimuisi reikalingų įrankių skaičius gerokai išaugo.

• Svarbu, kad būtų jaučiama parama iš kalinių ir kalėjimo personalo pusės, o tiek ka-liniai, tiek personalas turėtų būti informuojami apie šių programų teikiamą naudą ir pratinami prie šių programų bei įtraukiami į šių programų kūrimą ir įgyvendinimą.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 10. Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos.

Žemiau nurodyti veiksniai turi tam tikros įtakos aprūpinimo švirkštais ir adatomis programų veiks-mingumui. Pasitikrinkite, ar jūsų kalėjime vykdomos programos atitinka gerąją patirtį.

• Ar prieš pradedant programos vykdymą vyko šviečiamojo ir informacinio pobūdžio renginiai, stengiantis išaiškinti, kodėl šios programos vykdymas yra toks svarbus?

• Ar kaliniai pasitiki aprūpinimo adatomis ir švirkštais programa? Ar jie gali gauti adatų ir švirkš-tų, nesibaimindami neigiamų pasekmių?

• Ar kaliniams ši programa pakankamai lengvai prieinama?

• Ar kaliniai aprūpinami įvairių tipų švirkštais bei kitais švirkštimuisi reikalingais įrankiais, taip pat vatos tamponais bei indeliais su steriliu vandeniu?

• Ar gali kaliniai gauti sterilios švirkštimosi įrangos iš kartu laisvės atėmimo bausmę atliekančių kalinių ir neišsiduoti kalėjimo administracijai, jog vartoja narkotikus?

• Ar ši programa yra sudėtinė platesnio masto prevencijos programų, įskaitant ir priklausomybės gydymą, dalis ?

• Ar administracija demonstruoja paramą šioms programoms bei palaiko personalą ir kalinius, susijusius su šios programos vykdymu?

• Ar tokios programos vykdymas yra reguliariai stebimas, siekiant atlikti kai kuriuos pakeitimus, atitinkančius tiek kalinių, tiek kalėjimo darbuotojų interesus?

Dėl akivaizdžios šių programų naudos ir nepageidaujamų pasekmių nebuvimo aprūpini-mo adatomis ir švirkštais programos turėtų būti nedelsiant pradėtos įgyvendinti kalėji-muose, kuriuose pasitaiko švirkščiamųjų narkotikų vartojimo atvejų.


86

Kaip ir kitų prieštaringai vertinamų ar akivaizdžiai prieštaraujančių nusistovėjusiai siste-mai priemonių įgyvendinimo atvejais, ypač svarbu užsitikrinti vadovų ir administratorių paramą, stengiantis sukurti ir sėkmingai įgyvendinti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas.

!Daugiau informacijos ir nuorodų apie aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas ra-site 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente Interventions to Address HIV/AIDS in Prisons. Needle and Syringe Programmes and Decontamination Strategies. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV/AIDS plitimą kalėjimuose: aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos bei švirkštimosi įrangos valymo būdai. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“, kurį rasite internete adresu: www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Smulkesnį veiksmų planą bei aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų įgyvendini-mo gaires rasite 2003 m. paskelbtame dokumente Ministerio Del Interior/Ministerio De Sanidad y Consumo. Needle Exchange in Prison. Framework Programme. Madrid: Mi-nisterio Del Interior/Ministerio De Sanidad y Consumo. „Adatų keitimas kalėjime. Sis-teminė programa“. Su šiuo dokumentu privalo susipažinti kiekvienas, norintis įsitikinti programos įgyvendinimo kalėjimo sąlygomis sėkme. Dokumentas skelbiamas ispanų, anglų ir prancūzų k. Kitą, nors ir ne tokį išsamų dokumentą ta pačia tema, pavadinimu “Elements key for the instalation of programs of exchange ok (sic) syringes in prison“ „Esminiai švirkštų keitimo programų įgyvendinimo kalėjime momentai“ (Elementos clave para la implantacion de Programas de Intercambio de jeringuillas en Prision), ga-lima rasti internete adresu: www.msc.es/ciudadanos/enfLesiones/enfTransmisibles/sida/prevencion/progInterjeringuillas/PIJPrisiones/elemClavePIKlng.htm.

Kitos priemonės

Lytiškai plintančių infekcijų diagnozavimas ir gydymasAnkstyvas lytiškai plintančių infekcijų (LPI) nustatymas ir gydymas yra svarbus, nes šios infekcijos padidina tikimybę asmeniui pačiam užsikrėsti ŽIV ir perduoti šį užkratą ki-tiems.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 11. Lytiškai plintančių infekcijų kontrolė. Žemiau nurodyti veiksniai turi tam tikros įtakos lytiškai plintančių infekcijų (LPI) kontrolei kalėji-muose. Pasitikrinkite, ar jūsų kalėjime vykdomos programos atitinka gerąją patirtį.

• Ar sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai apmokyti, kaip suvaldyti LPI plitimą?

• Ar kaliniai tikrinami dėl LPI jiems atvykus į kalėjimą?

• Ar gydymas nuo LPI yra prieinamas ir siūlomas visiems kaliniams, kuriems jis reikalingas?

• Ar visiems kaliniams suteikiama reikalinga informacija apie LPI?

Tuberkuliozės plitimo stabdymasNustatyta, kad tuberkuliozės atvejų kalėjimuose pasitaiko 100 kartų dažniau, nei ben-druomenėje. Ten, kur kalėjimuose paplitusi tuberkuliozė, susiduriama su rimtomis svei-katos priežiūros problemomis. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kalėjime įskaitant perpil-dymą, netinkamos ventiliacija ir prastos mitybos visos pastangos sustabdyti tuberkuliozės


http://www.msc.es/ciudadanos/enfLesiones/enfTransmisibles/sida/prevencion/progInterjeringuillas/PIJPrisiones/elemClavePIKlng.htm

http://www.msc.es/ciudadanos/enfLesiones/enfTransmisibles/sida/prevencion/progInterjeringuillas/PIJPrisiones/elemClavePIKlng.htm

87


plitimą kalėjime yra bevaisės. Be to, iš kalėjimų, esančių toli vienas nuo kito pačiuose įvairiausiose pasaulio vietose (pvz., Tailande, Niujorko valstijoje ir Rusijoje) pranešama apie didelį sergamumą vaistams atsparia tuberkuliozės forma. Tuberkuliozė yra didžiulis pavojus visų kalinių, kalėjimo darbuotojų ir bendruomenės narių už kalėjimo ribų sveika-tai. Kalinių, sergančių ŽIV sveikatai kyla ypač didelė grėsmė. ŽIV infekcija yra svarbiau-sias rizikos veiksnys tuberkuliozei vystytis, o tuberkuliozė yra pagrindinė ŽIV sergančių žmonių mirties priežastis.

Dėl šių priežasčių kalėjimų vadovai privalo įgyvendinti plataus masto programas tuber-kuliozės plitimui sustabdyti kartu ŽIV prevencijos programomis.

!Išsamios informacijos apie tuberkuliozės plitimo kalėjime stabdymą rasite 2001 m. Pa-saulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto sudarytame leidinyje Tuberculosis Control in Prisons: A Manual for Programme managers. „Tuberku-liozės plitimo kalėjime stabdymas: žinynas programų vadovams“. Pasaulio sveikatos organizacija šią medžiaga anglų, ispanų ir rusų k. skelbia internete adresu: www.who.int/docstore/gtb/publications/prisonsNTP/; Pasaulio sveikatos organizacijos pusla-pyje taip pat skelbiamas 2004 m. dokumentas Interim policy on collaborative TB/HIV activities. „Tarpinė strategija dėl bendradarbiavimo TB/ŽIV prevencijoje“ . Dokumentą anglų, prancūzų, rusų ir ispanų k. rasite internete adresu: www.who.int/tb/publicati-ons/tbhiv_interim_policy/en/.

Skiepijimas nuo hepatito BHepatitas B lengvai plinta kalėjimuose. Skirtingai nuo ŽIV, infekcijos riziką galima su mažinti skiepų pagalba. Visi kalėjimo darbuotojai ir kaliniai privalo turėti galimybę ne-mokamai pasiskiepyti nuo hepatito B. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę paskiepyti visus rizikos grupę sudarančius kalinius ir nuo hepatito A.

Hepatito C prevencijaDauguma aukščiau aprašytų priemonių ne tik prisideda prie užsikrėtimo ŽIV kalėjime rizikos mažinimo, bet ir padeda sumažinti užsikrėtimo hepatitu C (HCV) grėsmę. Tačiau, kaip jau buvo paaiškinta 5-ajame intarpe, HCV plinta žymiai lengviau, nei ŽIV – juo užsi-krečiama bendrai naudojantis skustuvais ir dantų šepetėliais bei pažeidžiant kūno odos vientisumą (tatuiravimas ir auskarų vėrimas). Todėl svarbu, kad kaliniai ir kalėjimo dar-buotojai gautų visą reikalingą informaciją apie riziką užsikrėsti HCV kalėjime ir būtų ap-mokyti rizikos mažinimo būdų. Be to, reikėtų visus kalinius aprūpinti skustuvais ir dantų šepetėliais, kad jiems nereikėtų jais naudotis bendrai su kitais kaliniais. Kalėjimai turėtų apsvarstyti galimybę įgyvendinti priemones, padedančias stabdyti HCV, kai užsikrečiama tatuiruojantis ir veriant auskarus į įvairias kūno vietas. Viena tokių priemonių galėtų būti, pavyzdžiui, kalinių aprūpinimas sterilia tatuiravimo įranga.

Darbuotojų apsaugaSavo darbuotojų apsauga nuo užkrečiamų ligų yra ir vadovų pareiga, ir sudėtinė tinkamo vadovavimo įstaigai dalis. Kalėjimai yra vieta, kurioje kasdienį darbą lydi pastovi įtampa dėl ten vyraujančio didelio sergamumas ŽIV ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Žymi personalo kaita tiek dėl nepasitenkinimo darbu, tiek dėl ligų, turi didžiulį poveikį kalėji-mų valdymui.



http://www.who.int/tb/publications/tbhiv_interim_policy/en/



88

Būtina, kad personalui būtų organizuojamas tiek įvadinis mokymas, tiek nuolatiniai mo-kymai, kurių metu darbuotojai būtų mokomi atlikti savo tarnybines pareigas saugiai ir nekenkdami savo sveikatai, patys jaustųsi saugūs ir galėtų patys mokyti kalinius tinkamo elgesio bei suteikti jiems reikalingą paramą. Toks jų profesinis paruošimas išmoko juos iš anksto numatyti tam tikras situacijas, kuriose jiems grėstų pavojus užsikrėsti ŽIV arba hepatitu. Darbuotojai taip pat turėtų būti apmokyti saugiai suteikti pirmąją pagalbą.

Savo budėjimo metu darbuotojai turi būti aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis: latekso pirštinėmis, kaukėmis, naudojamomis atliekant dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną“, apsauginiais akiniais, muilu ir veidrodėliais, naudojamais kratų atlikimo metu.

Turi būti sudaryta ir patvirtinta saugaus darbo instrukcija įskaitant ir kratų atlikimo tvar-ką. Čia turi būti numatyti ir veiksmų seka po atsitiktinio sužeidimo, t.y. veiksmai, kurie atliekami nedelsiant, tolesni veiksmai, atitinkami įrašai dokumentuose ir konfidencialu-mo užtikrinimas. Galiausiai, personalui taip pat turi būti numatyta galimybė gauti speci-alisto konsultaciją ir tolesnes paslaugas po galimo arba tikrai įvykusio kontakto su krauju ir kitais kūno skysčiais.

Pagaliau, erdvios patalpos, tinkamas jų apšvietimas ir pilnai sukomplektuoti darbuotojų etatai yra svarbūs veiksniai, leidžiantys užtikrinti saugų darbą, kaip ir priemonės, kurių būtina imtis siekiant apskritai pagerinti kalėjimo personalo darbo sąlygas.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 12. Kalėjimo darbuotojų apsaugos priemonės.

• Ar darbuotojams organizuojamas įvadinis mokymas ir nuolatiniai mokymai, kurių metu dar-buotojai būtų mokomi atlikti savo tarnybines pareigas saugiai ir nekenkdami savo sveikatai?

• Ar kalėjimo darbuotojai apmokyti suteikti pirmąją pagalbą?

• Ar kalėjimo darbuotojai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis: latekso pirštinėmis, kau-kėmis, naudojamomis atliekant dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną“, apsauginiais akiniais, muilu ir veidrodėliais, naudojamais kratų atlikimo metu ir t.t.?

• Ar sudaryta ir patvirtinta saugaus darbo instrukcija? Ar joje reglamentuojama kratų atlikimo tvarka?

• Ar sudarytos ir patvirtintos taisyklės kaip elgtis po įvykusio kontakto su krauju ir/arba kitais kūno skysčiais?

• Ar kalėjimo darbuotojams užtikrinta po ekspozicinio profilaktinio gydymo galimybė?

• Ar kalėjimo darbuotojai gali nemokamai pasiskiepyti nuo hepatito C?

• Ar kalėjimo patalpos gerai apšviestos? Ar patalpos pakankamai erdvios, kad darbuotojai galė-tų tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas?

• Ar darbuotojų etatai pilnai sukomplektuoti?

Tuo pat metu nėra svarbu žinoti ar kalinys (taip pat ir kalėjimo darbuotojas) serga ar ne-serga ŽIV; su visais turi būti elgiamasi vienodai – taip, tarsi jie sirgtų ŽIV – tiek saugumo sumetimais, tiek vengiant diskriminacijos.

89


!Daugiau informacijos rasite 1995 m. paskelbtame informacinės medžiagos rinkinyje „Worksafe Australia“. Rinkinio pavadinimas: Infectious disease control – police, pri-son officers in correction facilities and emergency response workers. „Užkečiamųjų ligų kontrolė – policijos ir kalėjimų pareigūnai bei gelbėjimo tarnybų darbuotojai“. Šiame informacinės medžiagos rinkinyje pateikiami pavyzdžiai, kas turi būti padaryti darbo vietose, kad jos taptų saugios kalėjimo darbuotojams. Šią medžiagą rasite internete adresu: www.worksafe.nt.gov.au/corporate/bulletins/pdf/01-05/01.01.06.pdf.

Strategijos, taikomos po kontakto su krauju ir/arba kitais kūno skysčiais, pavyzdys pa-teikiamas Kanados pataisos įstaigų tarnybos komisaro Direktyvoje Nr. 821-1, kurią ra-site internete adresu: www.csc-scc.gc.ca/text/plcy/cdshtm/821-1protocol-eng.shtml.

Kalinių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS, gydymas, slauga ir jiems teikiama parama

Šalia visapusiškų prevencinių programų vykdymo kalėjimų pareiga yra užtikrinti tokį patį kalinių gydymo, slaugos ir jiems teikiamos paramos lygį, koks prieinamas bendruomenė-je už kalėjimo ribų.

Teisė į medicininę pagalbą kalėjimuose – tai teisė taip pat ir į antiretrovirusinę terapiją (ART) visapusiškos ligonių, sergančių ŽIV/AIDS, slaugos kontekste. Kombinuotos antire-trovirusinės terapijos (ART) atsiradimas gerokai sumažino mirtingumą dėl ŽIV infekcijos ir AIDS visose pasaulio šalyse, kuriose ART tapo visuotinai prieinama. Lygiai taip pat sumažėjo ir kalinių mirtingumas šių šalių kalėjimų sistemose.

ART taikymas kalėjimo sąlygomis yra tikrai sudėtingas uždavinys, kurį, vis dėlto, būtina ir įmanoma įvykdyti. Įvairių tyrimų metu surinkta medžiaga patvirtino, kad kaliniai gerai reaguoja į antiretrovirusinę terapiją, jei reikalingi tam vaistai ir slauga tampa jiems priei-nami. Teisė būti geriausios fizinės ir psichinės sveikatos pagal visuomenėje vykdomos sveikatos priežiūros standartus kartu su šių paslaugų lygiavertiškumo principo taikymu reikalauja, kad kaliniams būtų prieinama tokio pat lygio medicininė slauga kaip ir kitiems piliečiams, gyvenantiems bendruomenėje už kalėjimo ribų.

2003 m. rugsėjo mėn. PSO, UNAIDS ir Pasaulio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas pradėjo kampaniją, kurios tikslas buvo suteikti besivystančių šalių ir pereinamąjį laikotarpį pergyvenančių šalių gyventojams veiksmingo ŽIV gydymo galimybę (kampani-jos pavadinimas „Gydymas 3 milijonams iki 2005 m.“ arba kitaip „3 iki 5“). Iš dalies tai buvo pripažinimas, kad ŽIV dar labiau gilina prarają tarp turtingų ir neturtingų šalių, ir tuo pačiu įsitikinimas, kad teisė į sveikatą ir gyvybę neturėtų priklausyti nuo galimybės susimokėti už vaistus. Nors šis ambicingas tikslas „3 iki 5“ ir nebuvo pasiektas, Pasaulio šalių vadovų aukščiausio lygio susitikime, įvykusiame 2005 m. ir Aukščiausio lygio su-sitikime su AIDS susijusiais klausimais, įvykusiame 2006 m., pasaulio lyderiai susitarė dėti visas pastangas, kad iki 2010 m. visapusiškos ŽIV prevencijos, gydymo, ligonių slau-gos ir jiems teikiamos paramos programos būtų prieinamos viso pasaulio gyventojams. Palaikant šią iniciatyvą buvo skirtas papildomas finansavimas, reikalingas šiam tikslui pasiekti, taip pat ir iš Pasaulio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo. Šių iniciatyvų dėka ART tampa vis lengviau prieinama neturtingų ir vidutinio išsivystymo lygio šalių gyventojams, ir šios šalys juda link užsibrėžto tikslo – ŽIV prevencijos ir gydy-

http://www.worksafe.nt.gov.au/corporate/bulletins/pdf/01-05/01.01.06.pdf

http://www.csc-scc.gc.ca/text/plcy/cdshtm/821-1protocol-eng.shtml


90

mo paslaugų, ligonių slaugos ir jiems teikiamos paramos visuotinio prieinamumo įgyven-dinimo apie 2010 m. Taigi, absoliučiai būtina užtikrinti, kad gydymas taptų prieinamas visiems kaliniams, kuriems jis reikalingas.

Kadangi kalėjimuose turi būti prieinamas gydymas, lygiavertis tam, kuris taikomas ir kitiems piliečiams, gyvenantiems bendruomenėje už kalėjimo ribų, vis daugiau kalėjimų per ateinančius metus turės būti pasiruošę taikyti ART kaliniams, sergantiems ŽIV, taip pat užtikrinti, kad jų gydymas nebūtų pertrauktas suėmimo laikotarpiu ir būtų tęsiamas jiems išėjus į laisvę. Esama nemažai su tuo susijusių svarbių valdymo klausimų (žr. aukš-čiau pateiktą 2 modulį, kuriame aptariami galimi bendrosios strategijos kūrėjų, įstatymų leidėjų ir parlamentarų veiksmai). Kalėjimus ne tik būtina įtraukti į visas veiklos sritis, kuriose šalies mastu įgyvendinamos gydymo priemonės, bei kviesti dalyvauti šalies AIDS koordinavimo tarybų, atsakingų už šių priemonių vykdymą, posėdžiuose, bet ir skatinti jų partnerystę su poliklinikomis, ligoninėmis ir universitetais bei pilietinės visuomenės or-ganizacijomis (įskaitant ir žmonių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS, organizacijomis) teikiant sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas kalininiams bei skatinti integruotų, o ne atskirai vykdomų gydymo, slaugos ir paramos programų kūrimą ir įgyvendinimą.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 13. Kalinių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS, gydymas.

• Ar kalėjimų sistemos vadovai įeina į šalies ŽIV/AIDS koordinavimo tarybų sudėtį?

• Ar su kalėjimais susiję klausimai įtraukti į veiksmų prieš ŽIV plitimą planą bei kontrolės ir ver-tinimo sistemą visos šalies mastu?

• Ar kalėjimų vadovai dalyvauja visuose gydymo aprėpties plėtimo aspektuose, nuo paraiškų finansavimui gauti ruošimo (užtikrinant, kad šios lėšos bus tikslinės ir pasieks kalėjimus) iki gydymo mastų išplėtimo planų kūrimo, įgyvendinimo, jų vykdymo kontrolės ir veiksmingumo vertinimo?

• Ar buvo sukurtos bendrosios strategijos kryptys arba rekomendacijos, kuriose būtų konkrečiai nurodoma, jog ŽIV arba AIDS sergantiems asmenims būtų leidžiama pasilikti savo vaistus nuo ŽIV arba aprūpinti juos šiais vaistais jų suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotar-piu, taip pat pervežant juos į kitą kalėjimą ar į teismo posėdžius?

• Ar policijos ir kalėjimų darbuotojai yra informuoti apie nepertraukto ŽIV gydymo svarbą?

• Ar sudarė kalėjimai partnerystės ar bendradarbiavimo sutartis su savo regiono ar miesto poli-klinikomis, ligoninėmis ir universitetais bei pilietinės visuomenės organizacijomis (įskaitant ir žmonių, gyvenančių su ŽIV ar AIDS, organizacijomis) dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų kalinimas teikimo ir ar įdiegė integruotas, o ne kartu vykdomas gydymo ir slaugos programas? (Idealu, kai antiretrovirusinė terapija taikoma kaliniams jiems atliekant laisvės atėmimo baus-mę pasitelkiant visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgumus).

• Ar sveikatos priežiūros darbuotojams buvo surengti mokymai apie visapusiškos kovos su ŽIV ir AIDS priemones įskaitant antiretrovirusinės terapijos taikymą?

• Ar asmenys, kurie gavo antiretrovirusinį gydymą prieš suėmimą ir įkalinimą gali tęsti šį gydymą toliau be pertraukų?

• Ar asmenys, perkeliami iš vieno kalėjimo į kitą ar vežami į teismo posėdžius, turi galimybę tęsti gydymą, jo nepertraukiant?

• Ar kaliniams, kuriems reikia pradėti taikyti antiretrovirusinį gydymą, gali pradėti jį kalėjime? Ar jų atžvilgiu taikomi tokie patys principai, kaip ir kitiems bendruomenės nariams už kalėjimo ribų?

91


• Ar visi kaliniai, kuriems galėtų būti taikoma antiretrovirusinė terapija ir susirgimą lydinčių infekcijų gydymas, gauna informacinės ir mokomosios medžiagos apie šio gydymo prieina-mumą?

• Ar sveikatos priežiūros darbuotojai organizuoja profilaktinius įstatymų pažeidėjų (įskaitant teismo nuosprendžio laukiančius suimtuosius) sveikatos patikrinimus jiems atvykus į kalini-mo įstaigą ir siekiant nustatyti, ar jiems reikalingas tik gydymas nuo ŽIV, ar ir nuo šį susirgimą lydinčių infekcijų (pvz., tuberkuliozės)? Ar jie nukreipiami gauti atitinkamą gydymą?

• Ar kalėjime buvo organizuojami užsiėmimai ir renginiai, kurių tikslas – didinti informuotumą apie gydymą?

• Ar buvo sukurta „savitarpio paramos“ sistema, padedanti kaliniams griežtai laikytis gydymo sąlygų?

• Ar gydymo programose numatyta išplėstinė gyvenimo išėjus iš kalėjimo planavimo sistema, taikoma netrukus į laisvę išeinantiems kaliniams, į kurią įtrauktas ir jų nukreipimas gydytis į bendruomenėje veikiančias įstaigas?

Lygtinis paleidimas gailestingumo vardan

Kaliniams, kurių lėtinių ar nepagydomų ligų (tiek ŽIV infekcijos, tiek kitų ligų) eiga pa-siekia paskutinę stadiją, reikalinga paliatyvioji slauga. Tačiau net labiausiai išsivysčiusių šalių kalėjimuose praktiškai nėra galimybių užtikrinti tokią slaugą.

Paliatyvioji slauga reikalauja specialių įgūdžių ir didžiulių pastangų, kalėjimo darbuotojai dažniausiai neturi nei tam reikalingo pasirengimo, nei išteklių. Jau pati kalėjimo aplinka su savo apsauginiais statiniais ir specialiu režimu, patogumo ir privatumo stygiumi, kliū-timis bendrauti su šeima ir draugais, kalėjimo personalu, neturinčiu nei tinkamo pasiren-gimo, nei išteklių to išmokti ir pan. yra iš esmės nepritaikyta gailestingai ir rūpestingai paliatyviąjai slaugai. Paliatyvioji slauga, ypač ŽIV kontekste, dažniausiai susijusi su dide-lėmis nuskausminančių vaistų dozėmis, kas iš esmės prieštarauja moraliniam kalėjimų sistemos idealui – „laisvos nuo narkotikų“ zonos koncepcijai.

Dėl šių priežasčių daugelyje kalėjimų sistemų buvo pradėtos vykdyti lygtinio paleidimo gailestingumo vardan programos, kurios numato nepagydomai sergančiam kaliniui ga-limybę išeiti į laisvę anksčiau termino. Tokios lygtinio paleidimo programos yra ne tik gailestingumo aktas, bet daugeliu atveju atlieka taip pat ir bendro sveikatos gerinimo funkciją, kadangi nepagydomai sergančio kalinio gyvenimo trukmė gali pailgėti, kai jis slaugomas bendruomenėje.

Pasaulio sveikatos organizacija savo „Vadove dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose“, pripažindama, kad žmogus turi teisę oriai numirti savo namuose ar su savo šeima, o ne kalėjime, atskirtas nuo visų ir vienišas, siūlo taikyti lygtinį nepagydomai sergančių kalinių paleidimą gailestingumo vardan. Gairėse pateikiamos atitinkamos rekomendacijos:

51. Kai tai neprieštarauja saugumo reikalavimams ir teisminių procedūrų tvarkai, kaliniams, sergantys vėlyvosios stadijos AIDS, turėtų būti suteikiama lygtinio paleidi-mo gailestingumo vardan galimybė. Tai leis jiems bendrauti su šeima ir draugais bei pasitikti mirtį laisvėje ir oriai.


92

52. Kalėjimo sveikatos priežiūros tarnyba kaliniui pačiam prašant turėtų suteikti iš-samią informaciją apie jo sveikatos būklę, gydymo poreikį ir prognozę tarnyboms, įgaliotoms spręsti dėl tokio kalinio lygtinio paleidimo galimybės. Kiekvienu lygtinio paleidimo atveju reikėtų atsižvelgti į kalinio, išeinančio į laisvę neturint jokio pragyve-nimo šaltinio, poreikius.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 14. Gailestingumas ir lygtinis paleidimas.

• Ar bendroji kalėjimų sistemos strategija tam tikrais atvejais (pvz., dėl sunkios kalinio sveikatos būklės) numato AIDS sergantiems kaliniams lygtinio paleidimo galimybę?

• Ar strategijoje akcentuojamas kalėjimų administracijos įsipareigojimas imtis skubių priemo-nių, be nereikalingų trukdžių ar atidėliojimų gavus ir svarstant tokio pobūdžio prašymus?

• Ar sveikatos priežiūros personalas kalėjime stengiasi aktyviai veikti, bandydamas nustatyti tuos kalinius, kurių sveikatos būklė leistų jiems kreiptis dėl lygtinio paleidimo? (Dėl savo sil-pnos sveikatos kaliniai ne visada pajėgia kreiptis su prašymu dėl lygtinio paleidimo. Kaliniams įgijus šią teisę juos būtina informuoti apie tokią lygtinio paleidimo galimybę bei padėti jiems pateikti šį prašymą, kai jie negali to padaryti pačių pastangomis)?

• Ar visi kaliniai informuoti apie lygtinio paleidimo strategiją?

• Ar strategijoje numatyta sveikatos priežiūros personalo ar socialinių darbuotojų pareiga susi-siekti su kalinio šeima ir užtikrinti jam tinkamą slaugą išėjus į laisvę? (Svarbu iš anksto susisie-ti su kalinio šeimos nariais ir kitais paslaugų, teikiamų AIDS sergantiems kaliniams, teikėjais, ieškant kaliniui tinkamos pastogės jam išėjus į laisvę dėl lygtinio paleidimo)?

• Ar reikalaujama iš kalinio sąmoningo sutikimo, nukreipiant jį kitų slaugos organizacijų globon?

• Ar priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo atsižvelgiama į viduriniojo medicinos personalo, slaugančio kalinį kiekvieną dieną, nuomonę, patvirtintą bendrosios praktikos gydytojo? (Netu-rėtų būti reikalaujama dviejų bendrosios praktikos gydytojų išvadų, kadangi tai vilkintų tokio prašymo svarstymą. Specialistas turėtų būti pasitelkiamas atlikti medicininę apžiūrą tik tada, kai kito specialisto nuomonė būtina, siekiant tinkamai išspręsti paleidimo klausimą.)

• Ar visi pareigūnai, atsakingi už lygtinio paleidimo dėl medicininių priežasčių vykdymą, turi pa-kankamai žinių apie ŽIV ir AIDS bei jų gydymą?

• Ar skubūs prašymai svarstomi skubos tvarka?

• Ar kaliniams, kurių ligos eiga pasiekė galutinę stadiją, tačiau kurių negalima išleisti į laisvę, prieinama paliatyvi slauga kalėjime?

Taigi, visais atvejais, kai tai neprieštarauja saugumo reikalavimams ir teisminėms proce-dūroms, kaliniai sergantys AIDS ir kurių liga yra vėlyvojoje stadijoje, turėtų būti lygtinai

34-asis intarpas. Italijos kaliniai, sergantys AIDS

Pagal Italijos įstatymus nė vienas AIDS sergantis žmogus, kurio liga yra „akivaizdi“, negali būti laikomas kalėjime. „Akivaizdaus“ susirgimo AIDS forma nustatoma kliniškai, atlikus jo kraujo ty-rimą, kurio metu nustatomas kraujo ląstelių kiekis. Tuo tikslu kaliniui vienas po kito atliekami du kraujo tyrimai 15 dienų laikotarpiu. Kiti problemos sprendimo variantai numato kalinių, sergančių AIDS, išleidimą į laisvę, taikant jiems namų areštą, patalpinant į bendruomenės sveikatos priežiū-ros įstaigas ar atidedant nuosprendžio vykdymą neribotam laikui.

93


išleidžiami į laisvę gailestingumo vardan tam, kad galėtų bendrauti su savo šeima ir draugais bei oriai pasitikti mirtį, būdami laisvėje. Kalinių, kurių negalima paleisti, atžvil-giu turi būti taikoma paliatyvi slauga.

Artėjimas link įgyvendinimo

Aukščiau pateikiami kontrolinių klausimų sąrašai perteikia esminius visapusiškos ŽIV prevencijos kalėjime elementus. Pripažįstant, kad ŽIV (ir HCV bei TB) yra rimta proble-ma, būtina imtis neatidėliotinų ir pragmatiškų veiksmų saugant kalinių, kalėjimo darbuo-tojų ir plačiosios visuomenės sveikatą, o pripažįstant egzistuojančią realybę, kad kalėjime neišvengiamai pasitaiko nesaugaus elgesio apraiškų, kalėjimų sistemos vadovai ir kalėji-mų vadovybė gali parodyti iniciatyvą ir viešai patvirtinti, jog jie rimtai žiūri į savo misiją. Sudarę aiškų veiksmų planą, atspindintį visapusiškos strategijos įgyvendinimą, kuriame nurodytos veiklos formos, jų įvykdymo terminai ir už jų vykdymą atsakingi asmenys, kalėjimų sistemos vadovybė ir kalėjimų vadovai gali tapti ŽIV prevencijos lyderiais savo šalyse ir pademonstruoti savo aiškią nuomonę bei pasiryžimą užtikrinti, kad kalėjimai atliks savo vaidmenį, užkardydami ŽIV plitimą bei užtikrindami kalinių, sergančių ŽIV infekcija ir AIDS, slaugą ir gydymą.

Dažniausiai pateikiami klausimai

Ar kaliniai turėtų būti privalomai tiriami dėl ŽIV ir apgyvendinami atskirai nuo kitų kalinių?

Ne. Kai kurie kalėjimų darbuotojai ragino įteisinti privalomą tyrimą dėl ŽIV ir kalinių, sergančių ŽIV apgyvendinimą atskirai nuo kitų. Jie teigdavo, kad ši priemonė yra būtina siekiant apsaugoti juos nuo infekcijos. Tačiau tikrovėje tai nebūtina ir gali duoti net prie-šingų rezultatų dėl keleto priežasčių:

• ŽIV neperduodamas buitinių kontaktų metu (kaip, pvz., aktyvi tuberkuliozė). Taigi, ŽIV arba AIDS sergančių žmonių atskyrimas nėra būtinas.

• Tyrimo dėl ŽIV antikūnų kraujyje pobūdis yra toks, kad kalėjime niekada nebus įma-noma tiksliai nustatyti ir, atitinkamai, izoliuoti visus ŽIV užsikrėtusius kalinius. Dėl tyrimo technologijai būdingo „lango periodo“ ŽIV užsikrėtusio asmens organizme pa-kankamai didelė ŽIV antikūnų koncentracija, duodanti teigiamą tyrimo rezultatą, su-sidaro tik per maždaug 4-14 savaičių, o kartais ir ilgesnį laikotarpį, taigi, apgaulingai neigiamas tyrimo rezultatas neišvengiamas.

• Privalomas tyrimas ir priverstinis atskyrimas kenkia ŽIV prevencijos įgyvendinimui, nes sukuriamas netikroviškas ir pavojingas pagrindas manyti, jog visi kaliniai, gyve-nantys su ŽIV ar AIDS, yra atskirti nuo kitų kalinių, ir kad visi kiti kalėjime bausmę atliekantys kaliniai neužsikrėtę ŽIV. Taigi, kalėjimo darbuotojai gali pradėti manyti, kad nebūtina naudoti visapusiško apsisaugojimo priemonių.

• Visapusiško apsisaugojimo priemonių nenaudojimas bendraujant su kaliniais, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas neigiamas, gali padidinti užsikrėtimo hepatitais B ir C riziką atliekant tarnybines pareigas.


94

Be to, privalomas tyrimas ir atskyrimas dėl ŽIV padidina ir pagilina su ŽIV susirgimu susijusią stigmą ir diskriminaciją tiek tarp kalinių, tiek ir tarp darbuotojų.

Kalinių tyrimas dėl ŽIV neturėtų būti privalomojo pobūdžio; vietoj to, konsultavimas ir tyrimas dėl ŽIV, atliekamas savanoriškai, turėtų būti lengvai prieinamas, kartu aprūpi-nant priemonėmis, kurios būtinos pasiryžus atsakingai elgtis ir siekiant neužsikrėsti ŽIV pačiam bei neužkrėsti kitų, t.y. kaliniams turi būti sudaryta galimybė gauti šviečiamojo pobūdžio informaciją bei konsultacijas, turėti prezervatyvų, dezinfekcinio skysčio, sterilių adatų ir švirkštų, būti gydomiems farmakoterapija metadonu ir kitais būdais nuo narko-tikų priklausomybės.

Ar vertėtų atskirti kai kuriuos kalinius nuo visų kitų?

Nors ŽIV ar AIDS sergantys kaliniai neturėtų būti atskiriami nuo kitų, vis dėlto, siekiant efektyvaus kalėjimų valdymo kai kurios kalinių grupės yra apgyvendinamos atskirai nuo kitų kalinių. Kalėjimų darbuotojai yra specialiai apmokyti apsaugoti visuomenę nuo pavo-jingų suaugusių nusikaltėlių. Kelių prasikaltusių vaikų ar jaunuolių, atliekančių įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę, priežiūra nėra jų pareiga. Šiais jaunuoliais turėtų pasirūpinti socialinės globos ir rūpybos įstaigos. Nepaisant šio esminio principo kai ku-riose šalyse tikrovė yra tokia, kad tam tikras vaikų ir jaunuolių skaičius, vis dėlto, atlieka paskirtą bausmę kalėjime.

Tokiais atvejais kalėjimo administracija privalo pasirūpinti jais, atsižvelgiant į jų amžių ir specialiuosius poreikius. Tai daroma dėl kelių priežasčių:

• Vaikai ir jaunuoliai yra labiau pažeidžiami, negu suaugusieji, be to, juos reikia apsau-goti nuo vyresniųjų kalinių prievartos ir smurto, o kartais ir personalo pusės.

• Jaunuoliai paprastai lengviau pasiduoda teigiamai įtakai bei labiau linkę pasinaudoti lavinimosi ir mokymosi teikiamomis galimybėmis.

Dėl šių priežasčių visi vaikai ir jaunuoliai, esantys kalėjimo administracijos globoje, turė-tų būti apgyvendinami atskirose įstaigose, o ne suaugusiųjų kalėjimuose.

Ar ŽIV arba AIDS sergantiems kaliniams turėtų būti leidžiama dalyvauti toje pačioje veikloje, kaip ir visiems kitiems?

Taip. Atskyrimas, izoliavimas ir apribojimai dalyvauti darbinėje, sportinėje ir laisvalai-kio veikloje, taikomi ŽIV sergantiems asmenims bendruomenėje, nėra nei naudingi, nei tinkami. Toks pat principas turėtų būti taikomas ir ŽIV sergančių kalinių atžvilgiu. Jie, kartu su kitais, turėtų dirbti gamybinėse dirbtuvėse ir virtuvėje, fermose ir kitose darbo vietose, taip pat dalyvauti visose kalėjime vykdomose programose. ŽIV neperduodamas tokios veiklos metu.

Ar kalėjimo darbuotojai turėtų žinoti, kurie kaliniai serga ŽIV?

Ne. Kai kurie darbuotojai tvirtina, kad turi žinoti, kurie kaliniai serga ŽIV dėl to, kad ga-lėtų tinkamai apsisaugoti nuo pavojaus užsikrėsti ŽIV. Tačiau jų pačių labui darbuotojai

95


turi naudotis visapusiško apsisaugojimo priemonėmis ir elgtis taip, tarsi visi kaliniai būtų užsikrėtę ŽIV. Žinojimas nepadės jiems apsisaugoti ir tik sukurs klaidingą saugumo jaus-mą, dėl ko rizika užsikrėsti ŽIV bei kitomis infekcijos, konkrečiai hepatitu C, tik padidės, o ne sumažės.

Ar prezervatyvų ir adatų bei švirkštų dalijimas kalėjime kenkia kalėjimų saugumui?

Ne. Nei kalėjimo apsauga, nei saugumas jame nenukentės dėl sveikatinimo priemonių taikymo kalėjime. Kalinių suinteresuotumas turėti būtinas apsisaugojimo nuo ŽIV ir/arba HCV priemones sutampa su kalėjimų darbuotojų suinteresuotumu savo saugumu bei ka-lėjimų sistemos vadovų noru užtikrinti saugumą ir tvarką kalinimo įstaigose. Daugelio kalėjimų, kuriuose buvo pradėti dalinti prezervatyvai ir/arba adatos bei švirkštai, duo-menimis tai yra saugu ir neturi jokių nenumatytų neigiamų pasekmių kalėjimų saugumui bei nekelia pavojaus darbuotojams.

Iš tikrųjų, bet kuri priemonė, padedanti užkardyti ŽIV ir HCV plitimą yra naudinga ne tik kaliniams ir kalėjimų darbuotojams, bet ir plačiajai visuomenei.

• Visų pirma, ji padės apsaugoti kalinių sveikatą, kuriems neturėtų grėsti pavojus užsi-krėsti ŽIV ar HCV vien dėl tos priežasties, kad jie atsidūrė kalėjime.

• Antra, ji padės apsaugoti kalėjimo personalą. Mažinant infekcijos paplitimą kalėjime taip pat sumažės ir pavojus kalėjimo personalui užsikrėsti šiomis infekcijomis.

• Galiausiai, ŽIV ir HCV plitimo kalėjime prevencijos priemonės padeda apsaugoti visą visuomenę. Dauguma kalinių būna kalėjime tik sąlyginai trumpą laiką, o paskui grįžta į savo aplinką. Siekiant apsaugoti plačiąją visuomenę kalėjime turi būti taikomos ŽIV ir HCV plitimo prevencijos priemonės lygiavertės toms, kurios taikomos bendruome-nėje už kalėjimo ribų.

Ar adatų ir švirkštų dalijimas kaliniams reiškia atlaidų požiūrį į narkotikų vartojimą kalėjimuose?

Ne. Daugelis kalinių atsiduria kalėjime dėl nusikaltimų, įvykdytų apsvaigus nuo narko-tikų, ar susijusių su narkotikais. Narkotikų vartojimo jų tarpe užkardymas yra svarbi jų reabilitacijos dalis. Kai kurie teigia, jog pripažinus faktą, kad narkotikų vartojimas yra kalėjimo realybė, tektų pripažinti, kad visos kalėjimų personalo ir vadovybės pastangos patyrė nesėkmę. Kitų nuomone, adatų ir švirkštų dalijimas kalėjimuose reiškia atlaidų požiūrį į neteisėtus veiksmus kalėjime.

Tačiau kalinių aprūpinimas priemonėmis, kurių pagalba jie apsisaugo nuo užsikrėtimo ŽIV ir HCV, nereiškia, kad kalėjime atlaidžiai žiūrima į narkotikų vartojimą. Adatų ir švirkštų dalijimas nėra nesuderinamas su pastangomis sumažinti narkotikų vartojimą kalėjimuose. Surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad adatų ir švirkštų dali-jimas narkotikų vartotojams nedidina narkotikų vartojimo, tačiau yra veiksminga prie-monė, padedanti sumažinanti užsikrėtimo ŽIV atvejų skaičių vartojant švirkščiamuosius narkotikus.


96

Iš kitos pusės, adatų ir švirkšto dalijimo kaliniams atsisakymas žinant, kad kaliniai užsii-ma veikla, dėl kurios kalėjime plinta ŽIV ir HCV, gali būti laikomas atsainiu požiūriu į ŽIV ir HCV plitimą tarp kalinių ir visuomenėje apskritai.

Gal vietoj kaliniams skirtų ŽIV prevencijos priemonių (prezervatyvų, adatų ir švirkštų) dalijimo vertėtų visais įmanomais būdais siekti visiškai išguiti iš kalėjimų narkotikus ir lytinių santykių praktikavimą?

Ne. Svarbu taikyti priemones, padedančias mažinti narkotikų vartojimą, lygiai taip pat svarbu kovoti su prievartiniais lytiniais santykiais kalėjime. Tačiau jokia kalėjimų siste-ma, net turtingiausiose pasaulio šalyse, skiriančiose pakankamai finansinių lėšų šiems tikslams pasiekti, nesugebėjo išguiti narkotikų ir lytinių santykių iš kalėjimų. Taigi, svar-bu taikyti priemones, tiek padedančias mažinti narkotikų vartojimą ir prievartinių lytinių santykių tikimybę, tiek ŽIV prevencijos priemones pripažįstant, kad, vis dėlto, nepavyks visiškai išgyvendinti narkotikų vartojimo ir lytinių santykių praktikavimo kalėjime.


Temos, aktualios kalėjimų darbuotojams 4modulis


98

Šis modulis yra skirtas, visų pirma, kalėjimų darbuotojams, kurių kasdienis darbas susi-jęs su saugumo užtikrinimo klausimais ir programų vykdymu. Mes taip pat tikimės, kad jis bus naudingas:

• kalėjimų pareigūnams,

• dėstytojams ir instruktoriams,

• viešosioms įstaigoms, įskaitant nevyriausybinių organizacijų etatinius darbuotojus ir savanorius, taip pat religinėms organizacijoms, kurių nariai lanko kalinius ir vykdo kalėjimuose tam tikrą veiklą.

Pagrindiniai šio modulio tikslai yra šie:

• trumpai apibūdinti priežastis, kodėl kalėjimo personalui tenka pagrindinis vaidmuo ŽIV prevencijoje kalėjimuose („Lemiamas kalėjimo personalo vaidmuo“);

• paaiškinti, kaip kalėjimo darbuotojai galėtų apsisaugoti nuo ŽIV kalėjime („ŽIV atlie-kant tarnybines pareigas kalėjime“);

• paaiškinti, kokios yra ŽIV prevencijos priemonės, kurias būtina įgyvendinti kalėji-muose, ir parodyti, kad šių priemonių taikymas ne tik nekenkia kalėjimo darbuotojų saugumui, bet jį stiprina („ŽIV prevencija kalėjimuose – visų labui“);

• atsakyti į dažniausiai pateikiamus klausimus.

99

4 modulisTemos, aktualios kalėjimų darbuotojams

Lemiamas kalėjimų personalo vaidmuo

Kalėjimo darbuotojai yra atsakingi už apsaugą ir globą tų kalinių, kurie yra ypač pažei-džiami ŽIV ir AIDS, taip pat hepatito ir tuberkuliozės. Paprastai, kalinių sergamumas šiomis ligomis yra gerokai didesnis, nei visuomenėje apskritai. Kai kuriose šalyse (daž-niausiai ten, kur švirkščiamųjų narkotikų vartojimas yra problema, o ŽIV yra plačiai paplitęs tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų) ŽIV sergamumo kalėjime lygis gali būti net iki šimto karto aukštesnis, nei visuomenėje už kalėjimo ribų. Tačiau yra ir tokių šalių, kur sergamumas ŽIV (ir kitomis infekcijomis) yra iš dalies dėl to, kad didžiąją kalinių dalį sudaro asmenys iš skurdžiausių ir didžiausią socialinę atskirtį patiriančių visuomenės sluoksnių, kuriuose yra didžiulė rizika užsikrėsti ŽIV, ir iš dalies dėl to, kad kalinimo są-lygos skatina ŽIV plitimą.

Sveikatai palanki aplinka kalėjime gali būti sukurta tik visų kalėjimo darbuotojų pastangomis. Tu-rint galvoje, kokios sveikatos problemos šiuo metu vyrauja kalėjimuose, personalas turi žinoti ir suprasti šių problemų esmę, kaip plinta infekcijos, kaip stabdyti jų plitimą ir kokiu būdu skatinti kalinius saugoti sveikatą bei rūpintis savo gera savijauta.

Sveikatinimo kalėjime pagrindai. PSO vadovas. PSO Europa, 2006 m.

Kaliniams gresia didžiausias pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis kalėjime, tačiau ir kalėjimo personalui gresia toks pat pavojus, ypač jei jie nėra apmokyti apsisaugojimo būdų ir reikiamų apsisaugojimo priemonių, bendraudami su visais kaliniais. Vyriausybė privalo užtikrinti kalėjimo personalo sveikatą ir saugumą jiems atliekant tarnybines par-eigas.

Asmenys, dirbantys kalėjimuose, taip pat turėtų dėti visas pastangas, siekdami apsaugoti save ir kalinius nuo užsikrėtimo ŽIV ir kitomis infekcinėmis ligomis.

• J ie turėtų dalyvauti darbo vietose organizuojamose mokymo programose, kuriose na-grinėjamos su ŽIV, hepatitu ir tuberkulioze susijusios problemos, jų plitimo kalėjime ir apsisaugojimo nuo infekcijos būdai. Ten, kur kalėjimo darbuotojai nėra tinkamai apmokyti, jie, dažniausiai, su baime reaguos į kalinius, sergančius ŽIV ar AIDS. Dėl tokio požiūrio kaliniai, sergantys ŽIV ar AIDS, arba rizikuojantys užsikrėsti ŽIV, gali justi stigmą ir diskriminaciją. Užsikrėtimo ŽIV pavojaus nepaisymas, kaip ir baimė ar stigma, turi didžiulį neigiamą poveikį, stengiantis sustabdyti ŽIV plitimą.

• Jie turėtų naudoti apsisaugojimo priemones, stengdamiesi sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką.

• Galiausiai, jie turėtų aktyviai remti prevencines programas, skirtas kaliniams. Prie-monės, skirtos kalinių apsisaugojimui, ilgainiui padeda apsaugoti ir personalą, o šių priemonių naudojimas nekelia jokios grėsmės saugumui kalėjime.

Šis metodinių priemonių rinkinys turėtų būti labai naudingas perteikiant medžiagą, kurią tiesiog būtina žinoti, tačiau kalėjimų personalui turi būti suteikiamos ir kitos galimybės plėsti problemų suvokimo ribas, kas yra labai svarbu ieškant sprendimų, susijusių su ŽIV plitimu ir kitais sveikatos klausimais, taip pat sprendžiant etinius klausimus.


100

ŽIV darbo vietoje, t.y. kalėjime

Kaip išvengti užsikrėtimo ŽIV?

Tuose kalėjimuose, kuriuose personalas yra tinkamai apmokytas ir aprūpintas reikalin-gomis apsaugos priemonėmis, rizika užsikrėsti tokiomis infekcijomis kaip ŽIV, t.y. plin-tančiomis tik per kraują ar po kontakto su kitais kūno skysčiais, o ne atsitiktinio kontakto būdu, yra minimali. Tačiau kitos ligos, kuriomis serga kaliniai ir kurios plinta daug len-gviau, nei ŽIV (pvz., tuberkuliozė), kelia daug didesnę grėsmę ne tik betarpiškai kalėjimo personalui, bet taip pat ir jų šeimoms bei plačiajai visuomenei.

Paprastai yra saugu dirbti su ŽIV sergančiais kaliniais ar kolegomis, kadangi neįmanoma užsikrėsti ŽIV atsitiktinio kontakto metu.

Tačiau kartais kalėjimo personalas susiduria su smurto atvejais (tarp kalinių ar kalinių smurto prieš darbuotojus), savęs žalojimo atvejais tarp kalinių, tyčia kalinių paspęstais spąstais ir kalinių paslėptais daiktais, pvz., adatomis ir švirkštais. Šiose ir kitose panašio-se situacijose, kurioms susidarius gresia pavojus užsikrėsti ŽIV per kraują ir kitus kūno skysčius, visi kalėjimo darbuotojai, taip, kaip tai daro medicinos personalas, privalo elgtis taip, lyg visi šie skysčiai ir medžiagos būtų užkrečiami, ir atitinkamai su jais elgtis.Taigi, ŽIV (ir hepatito) prevencija darbo vietoje reiškia pastangas apsisaugoti, t.y.:

• vengti sužeidimų aštriais ir kitais daiktais, ant kurių gali būti kraujo ir kitų kūno skys-čių dalelių ir

• saugotis, kad kraujas ar kiti kūno skysčiai nepatektų į akis ar ant kitos gleivinės, ant pažeistos odos ar žaizdelių, kurios liko įsipjovus.

Taip vadinamų „visapusiško apsisaugojimo priemonių“ esmė yra suvokimas, kad kiekvie-no žmogaus kraujas ar kūno skysčio lašas gali būti infekcijos šaltinis, nepriklausomai nuo diagnozės ar numanomo pavojaus.

Visas kalėjimo personalas privalo griežtai laikytis saugumo reikalavimų, sumažinančių užsikrėtimo per šias medžiagas pavojų, t.y. naudoti visapusiško apsisaugojimo priemo-nes, kurios neleidžia kraujui bei kitiems kūno skysčiams patekti į darbuotojo organizmą: latekso pirštines, apsauginius akinius, kaukes atliekant dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną.

Saugus tarnybinių pareigų atlikimasSiekiant užkirsti kelią įvairių ligų plitimui kalėjime svarbu, kad visur būtų švara – nors tvyranti nešvara negali būti užsikrėtimo ŽIV priežastis, tačiau dėl jos galima užsikrėsti kitomis infekcinėmis ligomis. Kadangi kalėjimuose neįmanoma visų kalinių įtraukti į dar-binę veiklą, kai kurie jų galėtų dirbti valytojais. Tai geras būdas palaikyti švarą kalėjime bei užtikrinti kalinių užimtumą.

Kalėjimo personalas turėtų laikytis darbo saugos reikalavimų (jei tokių taisyklių kalėjime nėra, vadovybė turėtų nedelsiant jas sudaryti ir patvirtinti, įtraukdama į šį procesą ir pačius kalėjimo darbuotojus). Prieš pradėdami darbą savo pamainoje, darbuotojai turėtų

101


nusiplauti rankas, kad galėtų pamatyti mažiausius odos įtrūkimus ar įpjovimus. Jei tokių žaizdelių yra, ant jų turi būti dedamas neperšlampamas tvarstis.

Dirbant šį darbą visada reikėtų atsižvelgti į kritinių situacijų, kurių metu gali įvykti kon-taktas su krauju ir kitais kūno skysčiais, tikimybę. Ypač atsargiai reikia elgtis su stiklo šukėmis ir kitais aštriais daiktais ar įrankiais.

SmurtasSmurtas yra dažnas reiškinys viso pasaulio kalėjimuose. Kalėjimo darbuotojai, susidūrę su smurto grėsme jų atžvilgiu, turėtų laikytis atitinkamos veiksmų instrukcijos, numatan-čios kaip elgtis tokiose situacijose (jei tokios instrukcijos nėra, vadovai turėtų ją sudaryti ir patvirtinti, įtraukdami į šį procesą kalėjimo personalą). Rizika užsikrėsti ŽIV smurto protrūkių metu (kai kaliniai aptaško darbuotojus krauju ar spjauna jiems į veidą) yra labai nedidelė, tačiau esama duomenų, kad darbuotojai tokiu būdu užsikrėtė hepatito C virusu; du iš tokių atvejų įvyko Naujojo Pietų Velso kalėjimuose Australijoje. Taip pat pranešama apie atvejį, kai kalėjimo darbuotojas užsikrėtė hepatitu C, kai ant jo užtiško kraujo dviejų kalinių grumtynių metu. Net jei rizika nėra didelė, reikėtų laikytis visų re-komendacijų, kuriose numatyti veiksmai po betarpiško kontakto su galimai užkrečiama medžiaga (žr. toliau).

Aptaškymas krauju ir kitais kūno skysčiaisNors rizika užsikrėsti ŽIV yra labai nedidelė, kiekvienu atveju užtiškus kraujui, reikia elgtis taip, tarsi užtiškęs kraujas ar kiti kūno skysčiai buvo užkrėsti ŽIV. Užtiškęs kraujas ar kiti kūno skysčiai nuvalomi tik mūvint lateksines pirštines bei naudojant atitinkamas valymo priemones. Suteptus krauju drabužius reikia nedelsiant pasikeisti.

Kratų atlikimas ir kamerų atrakinimasKalėjimų darbuotojai, kurių tarnybinės pareigos numato kratų atlikimą, tausodamas savo sveikatą ir rūpindamasis savo saugumu, privalo laikytis kratos atlikimo instrukcijos (jei tokios instrukcijos nėra, kalėjimo vadovai turėtų ją sudaryti ir patvirtinti, įtraukdami į šį procesą ir kalėjimo personalą). Toliau išvardijami tam tikri apsisaugojimo būdai, kurių dera laikytis atliekant kratą.

• Visada, atlikdami kratą, mūvėkite latekso ar kitokias šiam tikslui tinkamas pirštines;

• Nebraukite pirštais per stalo paviršių ar per jo apatinę dalį, lovas ir kitus paviršius, kuriuose gali būti slepiami aštrūs daiktai;

• Naudokite rašiklius, liniuotes ir panašius daiktus arba veidrodžius, apieškodami sun-kiai pasiekiamas vietas;

• Apieškodami krepšius ir pan., nekiškite rankų į vidų – krepšio turinys turi būti išvers-tas ant lygaus paviršiaus siekiant apieškoti ten laikomus daiktus;

• Naudokite žibintuvėlius tamsių vietų apšvietimui;

• Atsargiai išimkite krauju ar kitais kūno skysčiais suteptus daiktus;

• Norėdami išmesti panaudotas adatas, skustuvus ir kitus aštrius įrankius, tuoj pat su-dėkite juos į sandarius šiam tikslui naudojamus konteinerius.


102

Tolesni veiksmai, įvykus kontaktui su kraujuJei darbuotojas patyrė pavojingą kontaktą, reikia laikytis reikalavimų, numatytų instruk-cijoje, kaip elgtis įvykus kontaktui (jei tokios instrukcijos nėra, kalėjimo vadovai turėtų ją sudaryti ir patvirtinti, įtraukdami į šią veiklą ir kalėjimo personalą). Kontaktas laikomas pavojingu, jei asmuo:

• turėjo kontaktą su kūno skysčiais, kuriuose gali būti ŽIV, hepatito B ar hepatito C virusas, t.y. kontaktą su krauju, kraujo serumu, plazma ir visais kūno skysčiais, ku-riuose akivaizdžiai buvo kraujo dalelių; gimdos/makšties išskyromis ar sperma, taip pat seilėmis ir

• kuris nors šių skysčių pakliuvo: - po oda (įsidūrus adata, perkandus odą, durtinių žaizdų metu); - ant odos (esant odos įpjovimams, įtrūkimams ar įbrėžimams); - ant gleivinės (į akis, nosį, burną).

Skysčiai, pakliuvę ant nepažeistos odos, nekelia jokio rimtesnio pavojaus.

Asmuo, patyręs tokį kontaktą, privalo nedelsdamas:

• pasikeisti suteptus drabužius;

• leisti kraujui kurį laiką tekėti iš žaizdos;

• gerai nuplauti pažeistą vietą su muilu ir vandeniu (nors nėra įrodyta, jog antisepti-niai preparatai gali turėti kokį nors teigiamą poveikį, vis tik juos galima panaudoti, tačiau patartina odą nuplauti su muilu ir vandeniu prieš panaudojant antiseptinius preparatus);

• jei skysčių pateko į akis, nosį ar burną, gerai praskalaukite juos vandeniu.

Pritaikę aukščiau aprašytas priemones, darbuotojai, patyrę pavojingą kontaktą, turi ne-delsdami kreiptis į gydytoją arba į kalėjimo darbuotoją, atsakingą už veiksmų po įvykusio kontakto įgyvendinimą; be to, būtina užtikrinti profilaktinio pokontaktinio gydymo orga-nizavimą.

ŽIV plitimo prevencija jūsų kalėjime – visų labui

Kalėjimo personalas atlieka svarbiausią vaidmenį stabdant ŽIV infekcijos plitimą kalė-jime. Šis tikslo neįmanoma pasiekti mėginant drausminėmis priemonėmis išgyvendinti lytinius santykius ir narkotikų vartojimą kalėjime. Patirtis parodė, jog visos priemonės turi būti įgyvendinamos kompleksiškai siekiant dviejų tikslų:

• itin rizikingo elgesio apraiškų prevencijos ir

• žalos, kuri patiriama dėl tokio elgesio, mažinimo.

Daugelis veiksmų, dėl kurių kyla užsikrėtimo ŽIV pavojus kalėjime, prieštarauja kalėjimų taisyklėms, o kai kuriais atvejais ir įstatymams. Kalėjimų administracija turi padaryti viską, kad būtų užkardytas narkotikų vartojimas ir nesaugūs lytiniai santykiai kalėjime, taip pat sumažėtų smurto, ypač lytinės prievartos, atvejų. Tačiau svarbu pripažinti, jog

103


pastangos, kurios dedamos siekiant sustabdyti šiuos veiksmus, pvz., narkotikų vartoji-mą kalėjime, ne visuomet yra vaisingos. Visame pasaulyje neteisėti narkotikai vis tiek patenka į kalėjimus nepaisant nuolatinių kalėjimų sistemų vadovų ir kalėjimų personalo pastangų užkardyti narkotikų vartojimą tarp kalinių– jie daro viską, ką gali, siekdami užkirsti kelią narkotikų pateikimui į kalėjimą, griežtai tikrindami skiriamų vaistų dalijimą ir taikydami baudžiamąją atsakomybę kalinių atžvilgiu už neteisėtą narkotikų turėjimą ir vartojimą.

Tačiau, visų pirma, nepakanka vien įgyvendinti priemones, kurių tikslas – prevencija. Turint galvoje, kad tam tikros veiklos, ypač švirkščiamųjų narkotikų vartojimo ir lytiniai santykių negalima visiškai kontroliuoti ir sustabdyti, kalėjimų vadovybė turi taip pat įgy-vendinti priemones, mažinančias grėsmę sveikatai, kurią kaip tik ir kelia ši veikla; pa-vyzdžiui, dalinti kaliniams prezervatyvus, adatas bei švirkštus. Tai jokiu būdu nereiškia pritarimo rizikingai veiklai kalėjime. Tai yra tiesiog pragmatiškas požiūris, kurio laikantis pripažįstama, jog kalėjime pasitaiko rizikingo elgesio apraiškų, ir tokiu būdu sumažina-ma galimos žalos grėsmė kaliniams, personalui ir bendruomenei už kalėjimo ribų.

Žemiau pateikiami kompleksinio požiūrio į ŽIV plitimą kalėjimuose elementai, kurių veiksmingumas, mažinant užsikrėtimo ŽIV riziką, ir tuo pačiu nekeliant jokio pavojaus kalėjimo personalui, jau įrodytas.

• Informavimo, švietimo ir mokymo programos;

• Prezervatyvų ir priemonių, kurių pagalba siekiama užkirsti kelią žaginimui, lytinei prievartai ir priverstiniams lyginimas santykiams, dalijimas;

• Farmakoterapijos metadonu ir kitų priklausomybės nuo narkotikų gydymo formų tai-kymas;

• Priemonių, mažinančių tiek narkotikų paklausą, tiek jų pasiūlą, taikymas;

• Kalinių aprūpinimas steriliomis adatomis ir švirkštais, taip pat dezinfekciniu skysčiu ir kitomis dezinfekavimo medžiagomis.

Gali būti, kad kalėjimų personalui teks dalyvauti tikrinant, kaip vykdomos šios priemo-nės. Tačiau net tuo atveju, kai programą vykdo kalėjimo medicinos darbuotojai, jos ne-duos laukiamų rezultatų, jei kiti kalėjimo darbuotojai neremia jų įgyvendinimo arba bet jau susitaiko su jų vykdymu ir netrukdo jas vykdyti.

Švietimas ir informavimas su ŽIV susijusiais klausimais

Švietimas su ŽIV susijusiais klausimais yra būtina prielaida įgyvendinant ŽIV prevencijos priemones kalėjimuose. Tačiau pastangos, kurios dedamos kalėjime vykdant švietimą ŽIV tematika, yra susijusios su tam tikromis problemomis, nes daugelis kalinių nepasitiki viskuo, kas yra „oficialu“ ar susiję su vyriausybine politika. O tai reiškia, kad programos, kurias kaliniams sukūrė kalėjimo administracija ar kalėjimo personalas, nedalyvaujant patiems kaliniams, gali būti neveiksmingos.

Patirtis parodė, kad lygių mokymas, t.y. švietimo forma, sukurta ir vykdoma pačių kalinių, yra ypač veiksminga. Kaliniai, esantys lygių grupės švietėjai, atlieka gyvybiškai svarbų


104

vaidmenį kalinių švietimo srityje, kadangi dauguma rizikingo elgesio apraiškų, keliančių didžiulį užsikrėtimo ŽIV pavojų kalėjime, yra neteisėto arba draudžiamo ir paženklinto stigma elgesio formos. Taigi, kaliniai-lygių grupės švietėjai yra vieninteliai žmonės, ga-lintys atvirai kalbėtis su kitais kaliniais apie rizikos užsikrėsti infekcinėmis ligomis ma-žinimo būdus. Be to, informacija iš kalinių-lygių grupės švietėjų lūpų sutinkama ne taip priešiškai, kaip informacija, kurią pateikia kalėjimo administracijos atstovai. Kaliniai-lygių grupės švietėjai diskusijų su kitais kaliniais metu, kaip niekas kitas, maksimaliai priartėja prie realybės, aptarinėdami rizikingo elgesio mažinimo galimybes, kurios yra iš tiesų prieinamos kaliniams; jie taip pat gali geriau nuspręsti, kurios švietimo kryptys yra veiksmingesnės jų kalėjime ir dirbant su neformaliomis tarp kalinių susiformavusiomis grupuotėmis.

Iš patirties žinoma, kad geriausia vykdyti švietimą aktualiais klausimais tarp kalinių ne tik pasitelkus kalinius- lygių grupės švietėjus, bet ir bendradarbiauti su nevyriausybi-nėmis organizacijomis ir kitomis profesionalias paslaugas teikiančiomis įstaigomis, ne-sančiomis kalėjimų sistemos dalimi, kadangi šių organizacijų nariai gali tinkamai vyk-dyti kalinių švietimą rūpimais klausimais. Vykdant ŽIV prevencinę veiklą tapo visiškai akivaizdu, kad kaliniai labiau pasitiki bendruomenėje veikiančių organizacijų nariais ir kitais specialistais, dirbančiais ne kalėjimų sistemoje, nei kalėjimo administracija ir ka-lėjimo personalu.

Taigi, kalėjimo personalas turėtų visokeriopai remti kalinių-lygių grupės švietėjų, taip pat bendruomenėje veikiančių organizacijų narių ir kitų specialistų, dirbančių ne kalėjimų sistemoje, veiklą.

Galiausiai, informavimas ir švietimas yra svarbu, tačiau vien jų nepakanka, siekiant su-stabdyti ŽIV plitimą kalėjime. Tai reiškia, kad ši veikla neduos apčiuopiamų rezultatų, jei kaliniai neturės priemonių, su kurių pagalba galės elgtis taip, kaip yra mokomi.

!Daugiau informacijos ir visas nuorodas apie kalinių informavimo ir švietimo progra-mas bei kitas ŽIV plitimo prevencijos priemones, aptartas šiame modulyje, rasite 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente [Comprehensive Review.] Effectiveness of Interventions to Address HIV in Prisons. Evidence for Action Technical Papers. PSO, UNODC, UNAIDS išsami apžvalga. Efektyvios ŽIV plitimą stabdančios in-tervencijos kalėjimuose. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas internete: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html.

Aprūpinimas prezervatyvais bei lytinės prievartos, tvirkinamųjų veiksmų ir situacijos sąlygotų lytinių santykių prevencija

Daugelyje kalėjimų sistemų įvairiose pasaulio šalyse įskaitant Europos šalių, Kanados, Australijos kalėjimus, taip pat daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjimų, atskirų Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionų, Brazilijos, Pietų Afrikos, Irano Islamo Respu-blikos ir Indonezijos kalėjimuose kaliniai yra aprūpinami prezervatyvais.

Kai kuriuose kalėjimuose personalas prieštaravo prezervatyvų dalijimui, teikdami, jog tai kenkia saugumui kalėjime ir demonstruodami priešiškumą homoseksualiems santy-


105


kiams. Kai kurie teigė, kad prezervatyvų dalijimas paskatins lytinių santykių praktikavi-mą tarp kalinių, taip pat, kad prezervatyvuose bus slepiami narkotikai.

Tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtino. Daugelio šalių, kurių kalėjimuose kaliniams da-lijami prezervatyvai, patirtis parodė, kad prezervatyvus galima be baimės dalinti visų ša-lių kalėjimuose, įskaitant net ir tas šalis, kuriose už homoseksualius santykius numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir tai nėra niekaip susiję su saugumo problemomis ar kokio-mis kitomis bent kiek reikšmingesnėmis neigiamomis pasekmėmis. Buvo nustatyta, kad prezervatyvų dalijimas nekelia jokios grėsmės saugumui ir kasdienei kalėjimo veiklai, neskatina didesnio lytinės veiklos aktyvumo ir yra visiškai priimtinas tiek kalinimas, tiek kalėjimo personalui, pradėjus jį vykdyti. Paprastai, kalinių aprūpinimas prezervatyvais ilgainiui susilaukia dar didesnės paramos, kai ši programa pradeda veikti.

Prezervatyvus reikia dalinti taip, kad jie būtų lengvai prieinami, kaliniai galėtų juos pasi-imti, niekieno nestebimi; idealu, kai jie yra išdėlioti tualetuose, dušo patalpose, gydytojų laukiamuosiuose, dirbtuvėse ar kalinių dienos veiklos patalpose – ten, kur kalinių nemato nei kiti kaliniai, nei kalėjimo personalas. Prezervatyvus galėtų dalinti ir sveikatos priežiū-ros personalas, specialiai šios veiklos apmokyti kaliniai (lygių grupės švietėjai), specialūs prezervatyvus išduodantys automatai arba gali būti naudojami visi aukščiau išvardyti bū-dai. Kiekvienas kalėjimas turi apsispręsti dėl labiausiai priimtino prezervatyvų dalijimo būdo ir parinkti vietas, kurios geriausiai tiktų šiam tikslui. Šį procesą būtina organizuoti taip, kad kaliniams nereikėtų kreiptis į kalėjimo darbuotojus su prašymu gauti prezerva-tyvų, nes tik nedaugelis kalinių taip elgsis, nenorėdami, kad kiti kaliniai sužinotų, jog jie praktikuoja lytinius santykius kalėjime.

Nors prezervatyvų dalijimas kalėjime yra svarbus, tačiau vien šios priemonės nepakanka, siekiant užkirsti kelią ŽIV plitimui per lytinius santykius kalėjime. Sėkminga ŽIV pre-vencija taip pat priklauso nuo priemonių, kurios taikomos siekiant užkardyti žaginimą, tvirkinimą ir situacijos sąlygotus lytinius santykius. Visi kalėjimo darbuotojai atlieka tam tikrą vaidmenį dėl kalinių agresyvaus lytinio elgesio prevencijos ir, pastebėję jį, turėtų apie tai nedelsdami informuoti kalėjimo vadovybę.

Galiausiai, svarbu pripažinti, jog kartais patys kalėjimo darbuotojai arba demonstruoja nesaugų elgesį, arba sudaro jam sąlygas. Kai kurie kalėjimo darbuotojai praktikuoja lyti-nius santykius su kaliniais, kas ne tik prieštarauja kalėjimų taisyklėms, bet ir yra piktnau-džiavimas valdžia ir suteiktais įgaliojimais. ŽIV plitimo fone tai susiję sus rizika užsikrėsti šia liga. Taip pat esama informacijos, kad kai kurie kalėjimo darbuotojai parūpina jau-nų kalinių vyresnio amžiaus kaliniams jų lytiniams poreikiams patenkinti. Visi kalėjimo darbuotojai yra atsakingi už tokios veiklos prevenciją kalėjime bei informuoti kalėjimo vadovybę ir policiją apie jiems žinomus tokios veiklos atvejus.

!Daugiau informacijos ir nuorodų rasite 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Prevention of Sexual Trans-mission. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos stabdančios ŽIV plitimą kalėjime: infekcijos plitimo lytiniu keliu prevencija. Praktinė pateikiamų gairių įgyven-dinimo instrukcija“. Adresas internete: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.




106

Priklausomybės nuo narkotikų gydymas

Vienas būdų sumažinti užsikrėtimo ŽIV tikimybę bendrai naudojantis švirkštimosi įranga yra sumažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Šio tikslo galima pasiekti įgyvendinant priklausomybės nuo narkotikų gydymo programas kalėjimuose. Yra dvi pagrindinės to-kio gydymo formos:

• susilaikymu nuo narkotikų vartojimo paremtas gydymas, kurio metu kaliniai turėtų visiškai susilaikyti nuo narkotikų vartojimo ir

• farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu, buprenorfinu), kurią taikant skiriami tam tikri vaistai, kurių poveikis ilgesnis nei draudžiamų vartoti opia-tų poveikis, o jų vartojimas yra kur kas mažiau rizikingas.

Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparataisVisos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formos didesniu ar mažesniu mastu mažina riziką užsikrėsti ŽIV, tačiau farmakoterapija metadonu turi didžiausią galimybę sumažin-ti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir su juo susijusią riziką užsikrėsti ŽIV.

Nepaisant to, daugelyje kalėjimų sistemų vis dar nenoriai įsileidžiama farmakoterapija me-tadonu. Kai kurie kalėjimų darbuotojai laiko metadoną ar buprenorfiną tiesiog dar vienu psichotropiniu preparatu, kurio vartojimas tik atideda gyvenimo be narkotikų galimybę. Kai kurie priešinasi farmakoterapija metadonu dėl moralinių sumetimų, teigdami, kad tai-kant šį gydymo metodą vienas narkotikas tiesiog pakeičiamas kitu. Tačiau farmakoterapijos metadonu programų vertinimo rezultatai parodė, kad šios programos įrodė savo neabejoti-ną naudą. Remiantis atliktų studijų rezultatais galima teigti, jog pritaikius tinkamą dozę (ne mažesnę, nei 60 mg metadono) ir tęsiant gydymą viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu tokios programos padeda sumažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir bendrą naudoji-mąsi švirkštais ir adatomis, dėl ko ir kyla užsikrėtimo ŽIV bei kitomis infekcinėmis ligomis pavojus. Be to, šios programos turi ryškų teigiamą poveikį tiek kalinių, dalyvaujančių šiose programose, sveikatai, tiek ir personalo bei plačiosios visuomenės sveikatai. Pavyzdžiui:

• Farmakoterapija metadonu teigiamai veikia kalinių elgesį kalėjime, nes sumažina nenumaldomą poreikį visais įmanomais būdais įsigyti narkotikų, tuo padidindama saugumą kalėjime;

• Kaliniai, gydomi farmakoterapija metadonu, gerokai rečiau pakartotinai atsiduria ka-lėjime;

• Nors kalėjimo personalas, kaip taisyklė, iš pradžių labai nerimauja dėl saugumo, ka-lėjime, smurto protrūkių ir metadono naudojimo ne pagal paskirtį, šių problemų tie-siog nekyla vykdant šias programas;

• Tiek kaliniai, tiek kalėjimo personalas patvirtina teigiamą farmakoterapija metadonu poveikį gyvenimui kalėjime apskritai.

Kitos gydymo nuo narkotikų priklausomybės formos Kitos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formos paprastai kelia mažiau ginčų, nei farmakoterapija metadonu (FTM) kalėjime, tačiau nėra surinkta pakankamai argumentų, įrodančių šių programų, kaip vienos ŽIV prevencijos strategijos krypčių veiksmingumą. Tuo neverta stebėtis, nes ŽIV plitimo prevencija nėra jų tikslas, skirtingai nuo FTM pro-

107


gramų, kurios vis dažniau taikomos kalėjimuose bent jau dalinai dėl to, kad jos sumažina narkotikų vartojimą ir su tuo susijusią užsikrėtimo įvairiomis infekcijomis riziką.

Nepaisant to, svarbu kartu su farmakoterapijos metadonu programomis taikyti susilai-kymu nuo narkotikų vartojimo grindžiamas programas. Kokybiškas, tinkamai parinktas ir prieinamas gydymas gali pagerinti saugumą kalėjime, taip pat kalinių sveikatą bei suaktyvinti jų dalyvavimą visuomeniškai naudingoje veikloje, taip pat sumažinti jų pakar-totinio nusikalstamumo tikimybę su sąlyga, kad toks gydymas, parama ir tolesnė slauga išėjus į laisvę yra tęstinio pobūdžio ir atitinka kalinių poreikius.

!Daugiau informacijos ir nuorodų apie MPT ir kitas gydymo nuo narkotikų priklausomy-bės formas rasite 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Drug Dependence Treatments. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos stabdančios ŽIV plitimą kalėjime: gydymo nuo narkotikų priklausomybės būdai. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas internete: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo strategijos kryptys

Strategija, nukreipta narkotikų paklausai ir pasiūlai kalėjime mažinti, taikoma kartu su priklausomybės nuo narkotikų gydymu, gali sustiprinti ŽIV plitimo prevencijos pastangas kalėjime. Tačiau svarbu pačioje pradžioje pažymėti, kad tokios pastangos neužkardys narkotikų vartojimo kalėjime. Faktiškai, net toms kalėjimo sistemoms, kuriose buvo pa-darytos stambios finansinės investicijos siekiant užkardyti narkotikų vartojimą kalėjime, nepavyko to padaryti. Todėl šios pastangos neatstoja kitų aukščiau aptartų priemonių įgyvendinimo, jos tiesiog papildo pastarąsias.

Narkotikų paklausos mažinimo strategijos kryptys Atlikti tyrimai parodė, kad viena priežasčių, dėl kurių sąlyginai didelis skaičius kalinių vartoja narkotikus daugelio pasaulio šalių kalėjimuose, atlikdami ten laisvės atėmimo bausmę, yra bandymas kovoti su nuoboduliu, susvetimėjimu ir įtampa bei būdas atsipa-laiduoti. Dėl to galima manyti, kad kartu su priklausomybės nuo narkotikų gydymu vie-nas veiksmingiausių narkotikų paklausos mažinimo būdų yra kalėjimų sąlygų gerinimas ir kalinių užimtumas prasminga veikla. Suteikus kaliniams galimybę dirbti ir/arba mo-kytis, užsiimti tokia veikla kaip sportas, drama ar religinio ir kultūrinio pobūdžio veikla laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jie atranda būdą, kaip įdomiai ir sveikai leisti laiką, o tai, savo ruožtu, turi teigiamos įtakos mažinant rizikingo elgesio apraiškas, ypač jei tokios rūšies veikla vykdoma kartu su švietimu narkotikų vartojimo prevencijos tema.

Kita narkotikų pasiūlos mažinimo kryptis yra, kurią vis dažniau įgyvendina kalėjimų sis-temos aukšto pragyvenimo lygio šalyse, yra, taip vadinamų, laisvų nuo narkotikų zonų steigimas. Kaip taisyklė, šios laisvos nuo narkotikų zonos arba kalėjimo korpusai yra atskiros gyvenamosios patalpos kalėjime, kuriose visos pajėgos nukreiptos narkotikų pri-einamumui mažinti, ir kuriose gyvena kaliniai, savo noru pasirašę sutartį su kalėjimo administracija, kurioje pasižadėjo susilaikyti nuo narkotikų vartojimo. Kai kuriais atve-jais pagrindinis dėmesys kreipiamas į narkotikų užkardymą pastoviai atliekant kratas,





108

tuo tarpu kituose kalėjimuose taikomas visas priemonių kompleksas derinant intensyvias kratas su gydymo paslaugų teikimu. Laisvos nuo narkotikų zonos gali pasitarnauti kovoje su ŽIV plitimu kalėjime, jei visos šios pastangos sumažina narkotikų, ypač švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Esama kai kurių duomenų, gautų atlikus nedidelio masto studijas, kad taip vadinamos, laisvos nuo narkotikų zonos tikrai ženkliai sumažina narkotikų var-tojimą tarp kalinių, gyvenančių šiose zonose. Tokios zonos atitinka daugelio kalinių po-reikius, įskaitant ir tuos kalinius, kurie neturi jokių narkotikų vartojimo problemų ir nori gyventi aplinkoje be narkotikų. Tačiau šiose studijose nieko nekalbama apie tai, ar šios laisvos nuo narkotikų zonos yra patrauklios kaliniams, kurie turi didžiausių problemų dėl narkotikų vartojimo ir ar jos gali tapti prieglobsčiu tokiems kaliniams, kurie vartoja švirkščiamuosius narkotikus. Taigi, pastaruoju metu nėra duomenų apie šių laisvų nuo narkotikų zonų efektyvumą, įgyvendinant ŽIV plitimo prevencijos strategiją.

Narkotikų pasiūlos mažinimo strategijos kryptysStengiantis sumažinti narkotikų kiekį kalėjimuose naudojamas platus spektras įvairiau-sių narkotikų paieškos ir išėmimo būdų. Taigi, tokio tipo pasiūlos mažinimo priemonės yra šios: neplaninės kratos, kurias atlieka apsaugos ir priežiūros personalas; kalėjimo personalo ir lankytojų apieškojimas jiems atėjus į kalėjimą/išeinant iš jo; šunų, specialiai apmokytų surasti narkotikus, panaudojimas; kabelinės televizijos sistemos panaudojimas teritorijos ir patalpų stebėjimui; perimetro apsaugos priemonės (tinklai virš pasivaikščio-jimo kiemelių ir aukštesnės vidinės tvoros, skirtos užkardyti draudžiamų daiktų permeti-mus; greito reagavimo automobiliai, patruliuojantys apie kalėjimo išorinį perimetrą); pre-kių pirkimas tik iš patikimų tiekėjų; operatyvinės informacijos apdorojimo specialistai, dirbantys kiekviename kalėjime; narkotikų aptikimo technika (jonų skeneriai, rentgeno spindulių aparatai ir kt.); patalpų, skirtų pasimatymams, išplanavimo ir architektūriniai pakeitimai (tik pritvirtintų prie grindų ir žemų baldų naudojimas); tyrimas dėl narkotikų vartojimo (kitaip vadinamas šlapimo tyrimu).

Daugelyje kalėjimų sistemų, ypač funkcionuojančių pasiturinčiose šalyse, šių narkotikų pa-siūlos mažinimo priemonių įgyvendinimui skiriamos didžiulės lėšos. Nors šios priemonės nėra taikomos siekiant išspręsti ŽIV plitimo kalėjime problemą, jos gali duoti neplanuotų rezultatų įgyvendinant ŽIV ir HCV prevenciją kalėjimuose. Narkotikų užkardymo priemo-nės papildo ŽIV prevencijos pastangas, nes sumažina narkotikų pasiūlą ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimą kalėjime. Tuo pačiu metu jos gali ir gerokai apsunkinti šias pastangas.

Pavyzdžiui, daugelio pasiturinčių šalių kalėjimuose kaliniai pastoviai ar atsitiktinės atran-kos būdu tikrinami dėl draudžiamų narkotikų vartojimo atliekant šlapimo tyrimą. Kalinių, kurių šlapime randama draudžiamų narkotikų pėdsakų, atžvilgiu taikomos nuobaudos. Nagrinėjant šią problemą visuomenės sveikatos apsaugos požiūriu susirūpinta, kad tokios programos gali tik padidinti, o ne sumažinti kalinių riziką užsikrėsti ŽIV. Esama akivaizdžių įrodymų, kad tokių programų įgyvendinimas gali sumažinti kanapių paklausą ir jų varto-jimą kalėjime. Tačiau tokios programos, atrodo, beveik neturi jokios įtakos opiatų vartoji-mui. Faktiškai, turimais duomenimis tik nedaugelis žmonių pradės vartoti švirkščiamuo-sius narkotikus vien stengdamiesi išvengti būti susektiems dėl narkotikų vartojimo atlikus šlapimo tyrimą. Kanapių pėdsakų šlapime randama gerokai ilgesnį laiką (iki 1 mėnesio), negu švirkščiamųjų narkotikų, tokių kaip heroinas ir kiti opiatai. Kai kurie kaliniai mieliau renkasi švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, nei riziką būti išaiškintiems dėl narkotikų var-tojimo ir dėl to gresiančias nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad kalėjime retai pasitaiko ste-rilių adatų ir švirkštų, bei dažnai pasitaikantį bendrą naudojimąsi švirkštimosi įranga, per-ėjimas prie švirkščiamųjų narkotikų vartojimo gali turėti rimtų pasekmių kalinių sveikatai.

109


Nežiūrint to, kad daugelio šalių kalėjimų sistemos investuoja didžiules lėšas į narkoti-kų pasiūlos mažinimo priemonių įgyvendinimą, apskritai paėmus, nėra surinkta pakan-kamai svarių ir nuoseklių argumentų, įrodančių, jog tokios priemonės yra veiksmingos mažinant narkotikų vartojimą. Tenka pasakyti, kad taip pat nėra jokių įrodymų, jog šios priemonės padeda sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką.

Tose kalėjimų sistemose, kurios patiria lėšų stygių, neturėtų būti diegiamos brangiai kai-nuojančios priemonės, tokios kaip techninės narkotikų paieškos priemonės ir tyrimai dėl narkotikų vartojimo, nes jos sunaudoja didelę biudžeto lėšų, kurios galėjo būti skirtos spręsti ŽIV plitimo kalėjime problemai, dalį. Vietoj to, kalėjimuose pagrindinis dėme-sys turėtų būti skiriamas savo veiksmingumą įrodžiusių ir rentabilių aukščiau aprašytų priemonių įgyvendinimui bei pastangoms pagerinti buitines gyvenimo ir darbo sąlygas kalėjimuose bei personalo algoms kelti. Neįgyvendinus šių priemonių vargu, ar pavyks įgyvendinti kurią nors narkotikų pasiūlos mažinimo kalėjime strategijos kryptį.

Galiausiai, svarbu pripažinti, kad kartais narkotikus į kalėjimą įneša darbuotojai. Taip atsitinka tiek dėl spaudimo iš kalinių pusės, tiek dėl korupcijos. Kiekvieno kalėjimo dar-buotojo pareiga užkardyti tokią veiklą ir pranešti apie jiems žinomus panašius atvejus kalėjimo vadovybei ir policijai.

Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų įgyvendinimas bei dezinfekcinio skysčio ir kitų sanitarinio apdorojimo priemonių dalijimasDaugelyje kalėjimų sistemų yra įdiegtos programos, numatančios dezinfekcijos priemo-nių dalijimą kartu su instrukcija dėl švirkštimosi įrangos dezinfekavimo prieš jos pakar-totinį naudojimą, švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems kaliniams. Tokių programų vertimas parodė, kad dezinfekcinio skysčio dalijimas nekenkia saugumui kalėjime. Ta-čiau studijos, atliktos bendruomenėje, sukėlė tam tikrų abejonių dėl dezinfekcinio skys-čio, skirto švirkštimosi įrangai valyti, veiksmingumo. Valymo dezinfekciniu skysčiu nauda yra labai nedidelė, siekiant išvengti užsikrėtimo hepatito C virusu tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių kalinių.

Taigi, vis daugiau kalėjimų įgyvendina aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas, orientuotas į švirkščiamuosius narkotikus vartojančius kalinius. Šios aprūpinimo ada-tomis ir švirkštais programos įgyvendintos tiek vyrų, tiek moterų kalėjimuose, įvairaus dydžio kalinimo įstaigose, tiek civilių asmenų, tiek karinių kalėjimų sistemose, kalinimo įstaigose, kuriose kaliniai gyvena atskirose kamerose ir ten, kur jie gyvena bendrabučio tipo patalpose, įvairaus griežtumo lygio režimo kalėjimuose ir kalinimo įstaigose, įgyven-dinančiose įvairias kalinimo formas (tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, atviro ir uždaro tipo kalėjimuose).

Praktikoje naudojami keli aprūpinimo sterilia įranga būdai, įskaitant adatų ir švirkštų išdavimo automatus, dalijimą iš rankų į rankas, kurį atlieka kalėjime dirbantys gydytojai, kitas medicinos personalas ar konsultantai narkotikų klausimais, bendruomenėje svei-katos priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai bei kaliniai, specialiai apmokyti dirbti lygių grupės švietėjais.

Kalinių aprūpinimas adatomis ir švirkštais yra, ko gero, daugiausia diskusijų kelianti ŽIV prevencijos kalėjimuose priemonė. Kalėjimų darbuotojai dažnai žiūri priešiškai į šios priemonės įgyvendinimą, teigdami, kad adatos gali būti naudojamos kaip ginklas prieš personalą ir/arba kitus kalinius ir kad jos prilygsta susitaikymui su narkotikų vartojimu


110

tarp kalinių bei atsisakymui nuo bet kokių pastangų užkardyti narkotikų patekimą į ka-lėjimą.

Tačiau daugelio kalėjimų, kuriose šios programos buvo įgyvendintos, patirtis parodė, kad jos turėjo teigiamą poveikį ne tik kalinimas bet ir kalėjimo personalui.

• Kalėjimo sąlygomis vykdomos aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos yra veiksmingos mažinant bendrą naudojimąsi adatomis ir stabdant ŽIV infekcijos plitimą.

• Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos nesumažina susilaikymą nuo narkotikų skatinančių programų svarbos. Narkotikai kalėjimuose, kuriame vykdomos šios pro-gramos, ir toliau yra draudžiami. Apsaugos darbuotojai ir toliau yra atsakingi už dis-ponavimo neteisėtais narkotikais fakto nustatymą ir jų konfiskavimą. Tačiau yra pri-pažįstama, kad kai narkotikai patenka į kalėjimą, o kaliniai juos vartoja, svarbiausias uždavinys yra užkirsti kelią ŽIV ir HCV infekcijai, plintančiai nesaugiai vartojant švirkš-čiamuosius narkotikus. Taigi, nors patys narkotikai ir toliau laikomi draudžiamais ka-lėjime, adatos, kurių dalijimas yra oficialiai įteisintų aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų sąlyga, nėra draudžiamos. Atliekant programų vertinimą buvo nustatyta, kad aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos kalėjimuose iš tiesų palengvina nar-kotikų vartotojų nukreipimą dalyvauti priklausomybės nuo narkotikų gydymo progra-mose, o asmenų, dalyvaujančių tokiose programose skaičius yra gerokai išaugęs.

• Nuo to laiko, kaip 1992 m. buvo įgyvendinta pirmoji tokio tipo programa, nebuvo užregistruota atvejų, kad kuriame nors kalėjime, vykdančiame aprūpinimo adatomis ir švirkštais programą, švirkštas būtų panaudotas, kaip ginklas. Iš tikrųjų yra duo-menų, kad saugumas kalėjimuose, įgyvendinančiuose aprūpinimo adatomis ir švirkš-tais programas, tik padidėjo, kadangi personalas rečiau įsidurdavo paslėptų švirkš-tų adatomis kratų kamerose metu. Taip yra todėl, kad kaliniams leidžiama laikyti švirkštimosi įrangą tam tikroje konkrečioje vietoje ir jos neslėpti; tokiu būdu, rizika įsidurti adata kratos metu smarkiai sumažėja. Kalėjimų darbuotojų teigimu, aprū-pinimo adatomis ir švirkštais programų įgyvendinimas leidžia lengviau kontroliuoti disponavimą švirkštimosi įranga.


• Prieš įdiegiant šias programas kalėjimo personalas turėjo būti pastoviai įtikinėjamas dėl būtinybės pritarti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programoms ar bent jau jas to-leruoti. Tačiau jas įgyvendinus požiūris į šias programas pagerėjo, ir iš esmės kalėjimo personalas jas vertino teigiamai, kaip ir kaliniai – tiek vartojantys narkotikus, tiek jų nevartojantys. Labiausiai neigiamas kalėjimo personalo požiūris į šias programas vyra-vo tuose kalėjimuose, kur kaliniai turėdavo problemų, siekdami gauti švirkštą, ir/arba nepasitikėjo kalėjimo personalu, kai jiems buvo sakoma, jog jie gali pasiimti švirkštus, nesibaimindami dėl neigiamų pasekmių. Dėl šios priežasties jie ir toliau stengėsi įsigyti kontrabandinių švirkštų, o bendra programos teikiama nauda dėl to sumažėjo.

• Svarbu, kad būtų jaučiama parama iš kalinių ir kalėjimo personalo pusės, o tiek ka-liniai, tiek personalas turėtų būti informuojami apie šių programų teikiamą naudą ir pratinami prie šių programų bei įtraukiami į šių programų kūrimą bei įgyvendinimą.

111


35-asis intarpas. Kalėjimų personalo parama aprūpinimo adatomis ir švirkštais programoms.

2000 m. pabaigoje aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos buvo sėkmingai įdiegtos septy-niuose Vokietijos kalėjimuose, o kiti kalėjimai stebėjo ir taip pat nagrinėjo tokią galimybę. Tačiau po kurio laiko šešių programų vykdymas buvo nutrauktas ne dėl kokių nors problemų, susijusių su pačiomis programomis, bet dėl politinių sprendimų, pasikeitus vyriausybei po eilinių rinkimų. Visais šiais atvejais buvo nuspręsta nutraukti programų vykdymą nepasitarus su kalėjimų per-sonalu ir neparuošus kalinių gresiančiam programų vykdymo nutraukimui. Buvo nustatyta, kad nutraukus šių programų vykdymą, kaliniai sugrįžo prie bendro naudojimosi adatomis ir jų slėpimo įvairiausiose vietose; tokiu būdu padidėjo ir grėsmė personalui užsikrėsti ŽIV ir HCV dėl atsitikti-nio sužeidimo įsidūrus adata. Personalas buvo aršiausių vyriausybės sprendimo dėl šių programų vykdymo nutraukimo kritikų gretose ir stengėsi įtikinti vyriausybę grįžti prie programų vykdymo.

!Daugiau informacijos ir nuorodų rasite 2007 m. paskelbtame bendrame PSO, UNODC, UNAIDS dokumente Interventions to Address HIV in Prisons: Needle and Syringe Pro-grammes and Decontamination Strategies. Evidence for Action Technical Papers. „In-tervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjime: aprūpinimo adatomis ir švirkštais pro-gramos ir švirkštimosi įrangos valymo būdai. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas internete: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.

Dažniausiai pateikiami klausimai

Ar kaliniai turėtų būti privalomai tiriami dėl ŽIV ir atskiriami nuo kitų kalinių?

Ar kaliniams, sergantiems ŽIV ir AIDS, turėtų būti leidžiama dalyvauti įvairioje veikloje, kaip ir visiems kitiems kaliniams?

Ar kalėjimų personalą reikėtų informuoti apie tai, kurie kaliniai serga ŽIV?

Ar prezervatyvų bei adatų ir švirkštų dalijimas kalinimas turi neigiamą poveikį saugumui kalėjime?

Ar adatų ir švirkštų dalijimas nereiškia susitaikymo su narkotikų vartojimu kalėjime?

O gal geriau visiškai nesitaikstyti su esama padėtimi ir užkardyti narkotikus bei lytinių santykių praktikavimą kalėjime, vietoj to, kad dalinti kaliniams tokias infekcijų prevenci-jos priemones, kaip prezervatyvai bei adatos ir švirkštai?

Išsamius atsakymus į šiuos klausimus rasite 3-jo modulio skyriuje „Dažniausiai pateikia-mi klausimai“.





112

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 15. Lemiamas personalo vaidmuo

• Ar jūs buvote specialiai apmokytas vykdyti savo pareigas saugiai ir nekeliant pavojaus savo sveikatai?

• Ar Jūs buvote mokomas tinkamai suteikti pirmąją pagalbą?

• Ar jūs turite apsaugines priemones, tokias kaip latekso pirštinės, apsauginės kaukės dirbti-niam kvėpavimui iš burnos į burną atlikti ir pan.?

• Ar jūs laikotės darbo saugos reikalavimų, konkrečiai, saugaus kratų atlikimo procedūrų?

• Ar jūs susipažinę su instrukcija, kuri nurodo, kaip elgtis įvykus kontaktui su krauju ir/arba ki-tais kūno skysčiais?

• Ar jūs paskiepytas nuo hepatito B?

• Ar jūs prisidedate prie veiklos, kurią atlieka kaliniai-lygių grupės švietėjai ir bendruomenėje veikiančių organizacijų atstovai bei ten dirbantys specialistai?

• Ar jūs aktyviai remiate prezervatyvų dalijimą kaliniams arba bent jau toleruojate ir netrukdote prezervatyvų dalijimui?

• Ar jūs remiate priemonių, skirtų lytinės prievartos užkardymui jūsų kalėjime, įgyvendinimą, stengdamiesi aktyviai apsaugoti pažeidžiamus kalinius ir atskleisti jums žinomus tokio elgesio atvejus?

• Ar jūs aktyviai remiate dezinfekcinio skysčio ir adatų bei švirkštų dalijimą kaliniams arba bent jau toleruojate ir netrukdote jų dalijimui?

• Pabaigai, ar jūs naudojate apsisaugojimo nuo ŽIV ir kitų infekcinių susirgimų priemones ne darbo metu?


Temos, aktualios kalėjimo sveikatos priežiūros personalui 5

modulis


114

Šis modulis visų pirma skiriamas kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams. Mes tikimės, kad jis bus naudingas gydytojams, slaugytojoms, felčeriams ir pagalbiniam medicinos personalui.

Šiame modulyje kalėjimų sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojams pateikiama infor-macija apie:

• tarptautines normas ir standartus, kuriais remiantis vykdoma sveikatos priežiūra;

• priežastis, dėl kurių kaliniai yra itin pažeidžiami ŽIV;

• priemones, kurių jie gali imtis, siekdami sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką kalėjime ir nešališkai suteikti ŽIV ir AIDS sergantiems kaliniams galimybę būti gydomiems ir slaugomiems;

• praktinius darbo kalėjime aspektus;

• egzistuojančius suvaržymus vykdyti veiksmingą sveikatos priežiūrą kalėjimo sąlygomis.

Šiame modulyje nerasite išsamios medicininės informacijos apie ŽIV ar AIDS diagnozavi-mo ir gydymo tvarką arba apie veiksmingiausias šiuo metu taikomas sveikatos priežiūros iniciatyvas, tokias kaip farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais ar aprūpini-mo švirkštais ir adatomis programos. Tačiau atitinkamas temas apžvelgiančiuose sky-riuose bus nurodyti nagrinėjamos medžiagos šaltiniai, kuriuose galima rasti taip pat ir papildomos informacijos.

Kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai ne tik gydo individualius pacientus, bet turi ir daugybę kitų svarbių funkcijų ŽIV ir AIDS prevencijoje. Į šias funkcijas įeina:

• Informavimas, švietimas ir savo pačių profesinių žinių tobulinimas apie naujausius mokslinius tyrimus ŽIV, AIDS srityje bei gerąja praktika, sukaupta šių susirgimų pre-vencijoje, ir taikant žalos mažinimo priemones.

• Atitinkamas indėlis į tokios strategijos kalėjimų klausimais formavimą ir tokių kalėji-mų taisyklių kūrimą, kuriose būtų paisoma žmogaus teisių ir ypač teisės išlaikyti gerą sveikatą.

• Kalinių ir kalėjimo darbuotojų informavimas ir švietimas, turint tikslą skatinti jų są-moningumą ir informuotumą, taip pat problemų, susijusių su diskriminacija ir tam tikra stigma, sprendimas.

Ypatingas vadovaujantis medicinos personalo vaidmuo

Gydytojai, slaugytojos ir kiti šios srities specialistai, dirbantys kalėjimuose, vaidina ypatingą vai-dmenį, kurdami kalėjime sveikatai palankią aplinką. Pradžiai būtina sukurti pagrindą tinkamam profesiniam mokymui, kurio metu būtų visapusiškai nagrinėjami ir aptariami tokie klausimai, kaip konfidencialumas, pacientų teisės ir žmogaus teisės. Jie taip pat privalo turėti tam tikrų žinių iš epidemiologijos srities, apie infekcijų plitimo kelius ir apie tai, kaip tam tikras gyvenimo būdas ir socialiniai-ekonominiai gyvenimo aspektai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Jie turi būti su-sipažinę su žmogaus mitybos pagrindais ir mankštinimosi bei gryno oro teikiama nauda žmonių sveikatinimui. Jie turi būti budrūs galimos rizikos sveikatai atžvilgiu ir sugebėti atpažinti pirmuo-sius psichinės sveikatos sutrikimo požymius.

Sveikatinimo veiklos kalėjime pagrindai. PSO vadovas. PSO Europa, 2006 m.

115

5 modulisTemos, aktualios kalėjimo sveikatos priežiūros personalui

Šių funkcijų atlikimas taip pat numato konkrečių priemonių, padedančių susilpninti rizi-kos veiksnius ir sumažinti ŽIV bei kitų per kraują perduodamų susirgimų plitimo mastus, kūrimą ir įgyvendinimą bei:

• dalyvavimą savanoriško konsultavimo ir tyrimo dėl ŽIV programose;

• prezervatyvų (ir lubrikantų) dalijimą;

• inicijavimą ir dalyvavimą vykdant priklausomybės nuo narkotikų gydymą;

• dezinfekcinio skysčio dalijimo bei aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų įgy-vendinimo kontrolę;

• pacientų sveikatos būklės vertinimą, svarstant jo galimybes anksčiau išeiti į laisvę dėl sveikatos problemų.

Konkretus sveikatos priežiūros tarnybų personalo vaidmuo priklauso nuo bendros tei-sinės sistemos, vykdomos politikos ir tam tikros šalyje susiformavusios praktikos. Kaip sveikatos paslaugų teikėjai, jūs turite galimybių daryti tam tikrą įtaką šiai sistemai ir pasiekti, kad požiūris į ŽIV prevenciją ir gydymą, vyraujantis bendruomenėje, būtų kaip įmanoma plačiau įtvirtintas kalėjimuose. Vienas atspirties taškų, pradedant teikti sveika-tos paslaugas kalėjime, kurios būtų lygiavertės tokio paties tipo paslaugoms, teikiamos bendruomenėje už kalėjimo ribų, yra glaudaus ryšio tarp kalėjime veikiančių sveikatos priežiūros tarnybų ir bendruomenėje sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių organiza-cijų užtikrinimas.

Tarptautinės normos ir standartai, kuriais vadovaujasi kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos

Sveikata kalėjime yra neatsiejama plačiosios visuomenės sveikatos dalis

Didžioji dalis žmonių, praleidusių tam tikrą laiką kalėjime, anksčiau ar vėliau sugrįžta į bendruomenę už kalėjimo ribų. Taigi, bet kuri liga, kuria užsikrečiama kalėjime, ar bet koks sveikatos pablogėjimas dėl kalėjime vyraujančių sąlygų tampa visos bendruomenės problema buvusiems kaliniams išėjus į laisvę. Šis tarpusavio ryšys tarp sveikatos kalėjime ir visos bendruomenės sveikatos yra esminio pobūdžio. ŽIV plitimo kalėjime stabdymas yra svarbus veiksnys kovoje su ŽIV plitimu bendruomenėje, todėl šios problemos spren-dimas neturėtų būti siejamas vien su kalėjimų vadovų atsakomybe. Kalinių sveikatos gerinimas bei jų sergamumo mažinimas yra naudingas ne tik kaliniams, bet ir kalėjimo personalui, kadangi tai reiškia geresnę sveikatą ir saugumą darbo vietoje.

Taigi, visi klausimų, susijusių su ŽIV ir AIDS, taip pat hepatitu ir tuberkulioze, sprendi-mai, kaip ir visi kiti fizinės ir psichinės sveikatos kalėjime aspektai, turi būti atiduoti į sveikatos priežiūros profesionalų rankas, tiek dirbančių kalėjime, tiek ir už kalėjimo ribų. Taip vadinamoje Maskvos deklaracijoje teigiama: „sveikata kalėjime yra neatsiejama pla-čiosios visuomenės sveikatos dalis.“

Maskvos deklaracijoje buvo kalbama apie būtinybę, kad visi sveikatos priežiūros specia-listai, kaip ir kalėjimų administracija, bendrosios strategijos kūrėjai ir vyriausybė siektų glaudesnės bendruomenėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir kalėjimų sveikatos


116

priežiūros tarnybų integracijos. Etiniai principai, kurių laikosi sveikatos priežiūros spe-cialistai, dirbantys kalėjime, įpareigoja juos pirmiausia rūpintis savo pacientų sveikata, nepaisant to, kad jie dirba aplinkoje, kurioje į pirmą vietą iškeliami kontrolė ir saugumas. Šalyse, kuriose sukurta veiksminga sveikatos apsaugos sistema, vyrauja aiški tendencija atiduoti sveikatos priežiūros paslaugas kalėjime į Sveikatos apsaugos ministerijos rankas. Tačiau tai nėra paprasčiausias funkcijų perdavimo aktas ir kiekvienu konkrečiu atveju rei-kalingas išsamus ir kruopštus vertinimas, siekiant nustatyti tokių pakeitimų tikslingumą.

Glaudesnė bendruomenėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir kalėjimų sveikatos priežiūros tarnybų integracija:

• padės užtikrinti kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybų nepriklausomybę, skelbiant savo nuomonę apie klinikinę ligonio būklę;

• pagerins gydymo ir slaugos, pradėtos kalėjimo sąlygomis, tęstinumą kaliniui išėjus į laisvę, ypač kalbant apie antiretrovirusinį gydymą ir kitokias (pvz., tuberkuliozės) gydymo programas;

• užtikrins kitų sveikatos apsaugos profesionalų paramą ir mokymą, skirtą jų kole-goms, dirbantiems kalėjimuose;

• užtikrins svarią paramą įgyvendinant tokias svarbias bendruomenės sveikatos gerini-mo priemones, kaip aprūpinimas prezervatyvais, dezinfekciniu skysčiu, adatomis bei švirkštais, net tais atvejais, kai manoma, jog šios priemonės sukels tam tikrų proble-mų kalėjime;

• pagerins kalinių ir kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybų specialistų tarpusavio pasi-tikėjimą ir tokiu būdu palengvins ligų prevencijos ir sveikatinimo veiklos iniciatyvų įgyvendinimą.

! Visą Maskvos deklaracijos tekstą rasite PSO Europa projekto „Sveikata kalėjimuose“ interneto tinklalapyje adresu: www.euro.who.int/prisons.

Lygiavertiškumo principas

Kaip jau buvo išdėstyta aukščiau, į kalinius turi būti žiūrima ne kaip į asmenis, atskirtus nuo visos bendruomenės, bet kaip į šios bendruomenės narius. Laisvės atėmimo bausmė yra tik laisvės netekimas, o ne pagrindinių žmogaus teisių, tokių kaip teisė gyventi, nebūti kankinamam ar tapti kitokio netinkamo elgesio auka bei teisė nepatirti diskriminacijos, atėmimas. Konkrečiai kalbant, kaliniams paliekama teisė išsaugoti savo sveikatą.

Sveikata kalėjime yra teisė, kurią užtikrina tarptautinė teisė, taip pat tarptautinės taisy-klės, rekomendacijos, deklaracijos ir sutartys. Teisė išsaugoti sveikatą reiškia teisę į gydy-mą ir prevencijos priemones bei į tokią sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kokia yra prieinama visiems kitiems bendruomenės nariams. Tai reiškia, kad kaliniams ne tik turi būti prieinama atitinkamo lygio sveikatos priežiūra jiems susirgus kalėjime, bet ir kad visos gydymo bei kitokios programos, kuriose jie dalyvavo prieš patekdami į kalėjimą, turi būti jiems prieinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir jiems išėjus į laisvę. Tai ypač svarbu kalbant apie priklausomybės nuo narkotikų gydymo bei ŽIV prevencijos ir gydymo programas. Ši tema bus nagrinėjama tolesniuose skyriuose.

http://www.euro.who.int/prisons

117


Pasaulio sveikatos organizacijos „Rekomendacijose dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuo-se“ taip pat teigiama, kad kaliniai turi teisę į sveikatos priežiūrą, įskaitant prevencijos priemonių naudojimą, lygiavertę tai, kuri teikiama bendruomenėje, be jokios diskrimina-cijos, ypač dėl jų teisinio statuso ar tautybės. Čia pateikiamos tokios rekomendacijos dėl ŽIV sergančių kalinių slaugos ir jiems teikiamos paramos:

34. Kiekviename su ŽIV susijusios ligos etape kaliniai turėtų gauti tinkamą gydymą ir psichosocialinę pagalbą, lygiavertę tai, kurią gauna kiti bendruomenės nariai. Turi būti skatinamas visų kalinių dalyvavimas lygių grupės paramos programose. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, dirbančiais ben-druomenėje, taip pat turi būti skatinamas, siekiant palengvinti sveikatos priežiū-ros paslaugų teikimą.

35. Būtina ir toliau teikti medicininę priežiūrą ir konsultuoti ŽIV užsikrėtusius kali-nius jų besimptomės ligos stadijos metu viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

36. Kaliniams turėtų būti teikiama informacija apie gydymo galimybes ir tuo pačiu teisė atsisakyti gydytis, kuri egzistuoja ir bendruomenėje.

37. ŽIV infekcijos gydymo ir su šia infekcija susijusių ligų prevenciją bei gydymą turė-tų vykdyti kalėjimo sveikatos priežiūros tarnyba, taikant tuos pačias klinikinius ir prieinamumo kriterijus, į kuriuos orientuojamasi bendruomenėje.

38. Kaliniai turėtų turėti tas pačias galimybes, kaip ir kiti bendruomenės nariai, daly-vauti klinikiniuose su ŽIV/AIDS susijusių ligų tyrimuose. Kaliniams neturėtų būti daromas spaudimas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, vadovaujantis principu, kad asmenys, iš kurių atimta laisvė, negali būti medicininių tyrimų objektais, ne-bent jie patys tam pritartų, o šie tyrimai turėtų tiesioginės ir reikšmingos naudos jų sveikatai.

39. Sprendimą paguldyti į ligoninę AIDS ar kitomis su ŽIV susijusiomis ligomis ser-gantį kalinį dėl medicininių priežasčių turi priimti tik sveikatos priežiūros perso-nalas. Čia turėtų būti užtikrinta alimybė gauti specializuotas paslaugas, naudojant tas pačias priemones, kurios yra prieinamos bendruomenėje.

40. Kalėjimų sveikatos priežiūros tarnybos turėtų bendradarbiauti su bendruomenėje sveikatos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, siekiant užtikrinti tolesnį gydymą ir psichologinę pagalbą ŽIV sergantiems kaliniams jiems išėjus į laisvę, jei patys kaliniai sutinka. būti skatinami naudotis šiomis paslaugomis.

Sveikatos išsaugojimas kalėjime iš žmogaus teisių gynimo pozicijų

Sveikatos išsaugojimas kalėjime iš žmogaus teisių gynimo pozicijų reiškia kalinių teisės į gerą sveikatą gynimą, apsaugą ir skatinimą, taip pat glaudesnės kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos ir bendruomenėje sveikatos priežiūras teikiančių įstaigų integraci-jos siekimą bei lygiavertiškumo principo sveikatos apsaugos sistemoje laikymąsi. Būtent sveikatos priežiūros personalas, kaip ir kiti kalėjimo darbuotojai, yra atsakingi už kalinių sveikatos apsaugą ir stiprinimą. O tai reiškia ne tik atskirų ligos atvejų diagnozavimą ir gydymą, bet ir kitų klausimų, susijusių su kalinių higiena, maitinimusi, galimybe užsiimti prasminga veikla, poilsiu ir sportu, nesmurtiniais santykiais, ryšiais su šeima ir pan., sprendimą. Sveikatos priežiūros personalas, aktyviai dalyvaujantis psichinių ir fizinių


118

ligų prevencinėje veikloje ir jų gydyme, kuria sveikatai palankios aplinkos, turinčios su-mažinti neigiamą kalinimo poveikį atskiram kaliniui, pamatus.

Kalėjimo sveikatos priežiūros personalas turėtų būti susipažinęs su įvairiomis žmogaus teises užtikrinančiomis priemonėmis, padedančiomis sukurti ir išlaikyti sveikatai palan-kią aplinką.

Visi asmenys, iš kurių atimta laisvė, turi teisę į pagarbų ir jų orumo nežeminantį elgesį, kaip ir teisę nepatirti žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir kankinimų jų atžvil-giu. Kaliniai neturi patirti diskriminacijos, tačiau turi būti suskirstyti atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir teisinį statusą (t.y. suimtieji apgyvendinami atskirai nuo nuteistųjų). Sąlygos, kuriomis gyvena kaliniai, turi padėti išlaikyti gerą kalinių sveikatą: gyvenamosiose patal-pose turi būti įrengtos prausyklos ir sanitariniai mazgai, jos turi būti tinkamai apšviestos, gerai vėdinamos ir šildomos bei pakankamai erdvios. Maistas, tiekiamas kaliniams, turi būti pilnavertis, o geriamas vanduo – švarus.

Siekiant geriausiai apsaugoti ir sustiprinti kalinių sveikatą, kalėjimo sveikatos priežiūros personalas turėtų būti nepriklausomas nei nuo kalėjimo administracijos, nei kitų teisė-saugos institucijų ir nedalyvauti kalėjimo režimo vykdyme ar priimant sprendimus dėl kokių nors nuobaudų.

Kodėl kaliniai yra ypač pažeidžiami ŽIV?

Esama keleto priežasčių, dėl kurių kaliniai yra ypač pažeidžiami ŽIV (ir hepatito):

• tarp kalinių yra itin daug asmenų, kurių elgesys susijęs su didžiule rizika užsikrėsti ŽIV;

• kalėjime paplitęs rizikingas elgesys;

• kalinimo sąlygos prisideda prie ŽIV plitimo;

• teikiant gydymo paslaugas pasitaiko atvejų, kai medicininė ar odontologinė įranga panaudojama daugiau, nei vieną kartą ar naudojama nesterili įranga, t.y. šio tipo įranga naudojama nesaugiai.

Dėl visų šių priežasčių rimti ŽIV ir HCV infekcijos protrūkiai buvo užregistruoti daugelyje įvairių šalių kalėjimų.

Tarp kalinių yra itin daug asmenų, kurių elgesys susijęs su didžiule rizika užsikrėsti ŽIV

Iš esmės, asmenų, labiausiai rizikuojančių užsikrėsti ŽIV (taip pat hepatitu, lytiniu ke-liu plintančiomis infekcijomis ir tuberkulioze) ir gyvenančių bendruomenėje grupės yra gausiausiai atstovaujamos kalėjime. Šiai kategorijai priklauso socialiai labiausiai pažei-džiamų ir menkiausiai išprususių asmenų grupės, probleminiai narkotikų ir alkoholio vartotojai, sekso paslaugų teikėjai ir kiti, turintys menką galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir prevencijos priemonėmis. Dėl šios priežasties sergamumo ŽIV lygis kalėjime yra daug aukštesnis, nei bendruomenėje už kalėjimo ribų.

119


Kalėjime paplitęs rizikingas elgesys

Būdami kalėjime, žmonės gali ir toliau tęsti (ar pradėti) dalyvavimą tokioje veikloje, kaip narkotikų vartojimas ir lytiniai santykiai, neturėdami tam pakankamai apsaugos nuo ŽIV priemonių (pvz., prezervatyvų ir sterilios švirkštimosi įrangos) ir neturėdami pakankamai informacijos sveikatos klausimais, kuri yra prieinama bendruomenėje už kalėjimo ribų.

Nesaugių lytinių santykių praktikavimas yra pakankamai dažnai pasitaikantis reiškinys kalėjime, kai kaliniai lytiškai santykiauja (verčiami ar savo noru) vienas su kitu, o kartais ir su kalėjimo darbuotojais. Aukštas sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) lygis padidina kalinių užsikrėtimo ŽIV tikimybę.

Narkotikų vartojimas taip pat plačiai paplitęs reiškinys daugelio pasaulio šalių kalėjime, įskaitant ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimą bei bendrą naudojimąsi švirkštimosi įran-ga. Netgi tose šalyse, kur besąlygiškai siekiama išgyvendinti narkotikų vartojimą, o ko-vai su narkotikų pasiūla kalėjime skiriamos didžiulės finansinės lėšos neigiant narkotikų egzistavimą kalėjime, atliktos anoniminės apklausos parodė, jog ten, vis dėlto, pasitaiko narkotikų vartojimo atvejų. Iš tiesų, kai kurios priemonės, skirtos narkotikų užkardymui kalėjime, tik padidino, o ne sumažino riziką užsikrėsti ŽIV.

Narkotikų vartojimo praktika gali būti siejama su neformalia kalėjime susiformavusia grupuočių hierarchija ir fizine bei lytine prievarta.

Papildomi rizikos veiksniai yra bendro naudojimosi arba keletą kartų panaudojama ta-tuiravimo ir auskarų vėrimo į įvairias kūno vietas įranga, bendro naudojimosi skustuvai, apsikeitimo krauju/broliavimosi ritualai ir netinkamas sterilizavimas bei daugkartinis medicininės ar odontologinės įrangos panaudojimas.

Kiti veiksniai, dėl kurių kalėjimo aplinka tampa padidintos rizikos zona

Tam tikri kalėjimo infrastruktūros ir kalėjimo valdymo ypatumai netiesiogiai prisideda prie kalinių pažeidžiamumo ŽIV atžvilgiu didinimo. Kalbame apie kalėjimų perpildymą, smurtą, gaujų veiklą, nepakankamą silpnų ar jauno amžiaus kalinių apsaugą ir korupciją. Pavyzdžiui, kaliniai gali griebtis narkotikų vartojimo, kai prie jų pastoviai priekabiauja-ma; kaliniai gali būti žaginami ar verčiami lytiškai santykiauti jiems grasinant, paverčiant lytinę prievartą tam tikra „užmokesčio“ ar „stogo“ forma. Kalėjime veikiančių grupuočių nariai gali naudoti žaginimą ar „broliavimosi per kraują“ ritualą, priimdami į savo tar-pą naujus narius. Perpildytuose kalėjimuose smurtas itin paplitęs. Kalėjimo sveikatos priežiūros personalas gali padėti sumažinti smurtavimo atvejų skaičių, nešališkai regis-truojant šiuos atvejus ir pranešant apie tokius psichologinės, fizinės ar lytinės prievartos atvejus (gavus aukos sutikimą) kalėjimo vadovybei.

Nesaugiai teikiamos gydymo paslaugos

Galiausiai, ŽIV, kaip ir hepatitu, galima lengvai užsikrėsti kalėjime per nesterilias me-dicininėje ar odontologinėje praktikoje naudojamas medžiagas ir įrangą, kelis kartus panaudojant vienkartinio naudojimo įrankius ar netinkamai juos sterilizuojant. Kraujo ar kraujo produktai, jei jie panaudojami, prieš tai neištyrus jų laboratorijoje, taip pat gali


120

būti ŽIV, hepatito ir kitų per kraują perduodamų virusų šaltinis. Sveikatos priežiūros per-sonalas privalo užtikrinti, kad būtų vykdoma tik saugi medicininės įrangos ir medžiagų naudojimo praktika ir reguliariai tikrinti, kaip laikomasi šių reikalavimų. Reikalui esant sveikatos priežiūros personalas turi pareikalauti padidinti finansavimą, siekiant užtikrin-ti, kad infekcija neplistų dėl nesaugiai teikiamų gydymo paslaugų.

Ką gali nuveikti kalėjimo sveikatos priežiūros personalas, siekdamas sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV kalėjime?

Veiksmingai užsikrėtimo ŽIV prevencijai kalėjime dažniausiai trukdo šalių vyriausybių neigimas, kad kalėjime vartojami švirkščiamieji narkotikai ir praktikuojami lytiniai santy-kiai nenaudojant apsaugos priemonių. Taigi, oficialus realybės, egzistuojančios kalėjime ir susijusios su rizikingu elgesiu ir užsikrėtimu ŽIV, pripažinimas yra esminis žingsnis didesnio visuomenės informuotumo ir veiksmingo atsako į susidariusią situaciją link.

Jums, kaip sveikatos priežiūros darbuotojams, skiriamas pagrindinis vaidmuo mėginant įtikinti strateginius sprendimus priimančius asmenis, kad kalėjime absoliučiai būtina įgy-vendinti ŽIV prevencijos, gydymo, šia liga sergančių slaugos ir jiems teikiamos paramos programas. Ši būtinybė kyla dėl to, kad kaliniai yra sudėtinė visuomenės dalis, o sveikata kalėjime yra taip pat ir visuomenės sveikata. Esama svarių įrodymų, kad kalėjimuose galima daug nuveikti mažinant užsikrėtimo ŽIV pavojų, kaip ir dėl to, kad tai gali su-mažinti užsikrėtimo ŽIV atvejų skaičių visuomenėje apskritai. Dėl būtinybės nenutraukti gydymosi nuo ŽIV (kaip ir tuberkuliozės), bet kurios formos gydymas, pradėtas taikyti bendruomenėje, turi būti prieinamas ir kalėjime bei tęsiamas išėjus į laisvę.

Sveikatos priežiūros personalas turi demonstruoti iniciatyvą ir bendradarbiauti ne tik su kalėjimo administracija, bet ir su Teisingumo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir su kitomis ministerijomis ir organizacijomis, ypač su šalyje veikiančia AIDS koordinavi-mo komisija arba su Nacionalinės AIDS programos vykdytojais, taip pat kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis (įskaitant ŽIV ar AIDS sergančių žmonių paramos grupes ir grupes, kovojančias su narkotikų vartojimu, ŽIV ir kitų infekcinių ligų plitimu ben-druomenėje) siekiant sumažinti užsikrėtimo ŽIV tikimybę kalėjime. Geriausias kovos su rizikingo elgesio apraiškomis būdas yra kompleksinis požiūris į šią problemą, kurio lai-komasi kuriant platesnio masto sveikatinimo strategiją kalėjime. Pavyzdžiui, esant tokiai padėčiai, kai tuberkuliozė tampa viena pagrindinių žmonių su ŽIV ar AIDS sergamumo ir mirtingumo priežasčių, o susirgimas ŽIV skatina tuberkuliozės vystymąsi žmogaus or-ganizme, svarbiausiu tikslu dėl šių abiejų susirgimų prevencijos tampa pastangų gydant šias ligas suvienijimas.

Kaupkite informaciją ir gilinkite savo žinias apie sukauptą gerąją patirtį

Kadangi jūs esate medikai, žmonės kreipsis į jus, norėdami gauti patarimų ir išgirsti pa-vyzdžių tokiais jautriais klausimais, kaip ŽIV, lytiniai santykiai, narkotikų vartojimas ir pan. Sveikatos priežiūros personalas, kaip ir kiti kalėjimo darbuotojai, dažnai jaučia tam tikrą baimę ir prietarų, susijusių su ŽIV, narkotikų vartojimu ir lytiniais santykiais kalėji-me, ir tai gali kliudyti įgyvendinti susirgimų prevencijos priemones bei priemones, skirtas buitinėms gyvenimo sąlygoms kalėjime gerinti. Kadangi sveikatos priežiūros personalas

121


yra atsakingas už kalinių sveikatos būklę, jūsų pareiga yra kaupti informaciją ir gilinti savo žinias apie moderniausią medicininę patirtį ŽIV prevencijos ir gydymo srityje. Ypač svarbu, kad jūs būtumėte susipažinę su egzistuojančia faktine medžiaga ir sukaupta ge-rąja praktika naudojant ŽIV prevencijos priemones kalėjimuose. Visas šias kliūtis galima nugalėti tik nepaliaujamai gilinant savo žinias.

Esama daug būdų pastoviai gilinti savo žinias apie naujausius pasiekimus tam tikrais sveikatos klausimais. Pastoviai atnaujindami savo žinias jūs galėsite šiomis žiniomis pa-sidalinti su kitais kalėjimo darbuotojais, parengti ir vesti informacinius ir mokomuosius seminarus kalėjimo personalui ir kaliniams, tokiu būdu didindami tiek kalėjime dirban-čių, tiek atliekančių jame laisvės atėmimo bausmę žmonių informuotumą ir padėdami sugriauti ŽIV temą supančius klaidingus įsivaizdavimus ir prietarus.

Daugybę vertingos informacijos galite aptikti skaitydami mokslinius žurnalus bei inter-nete (jei turite gerą prieigą prie interneto). Jūs taip pat turėtumėte susirinkti informaciją apie bendrąją politiką, praktiką ir strategiją, vykdomą jūsų šalies AIDS Koordinavimo Komisijos, tam, kad galėtumėte įgyvendinti ar tobulinti tokią pačią strategiją ir praktiką jūsų kalėjime. Ši nacionalinė strategija turėtų būti vykdoma remiantis tarptautinėmis re-komendacijomis ir normomis. Turėdami galimybę, būtinai lankykite vietinius, šalies ar regiono mastu rengiamus seminarus ta tema, kuria galėtumėte pasidalinti savo patirtimi su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Užmezgę profesinius ryšius, galėsite rengti mokomojo-pažintinio pobūdžio keliones į kaimyninių šalių kalėjimus sveikatos priežiū-ros personalui ir kalėjimo administracijos darbuotojams, kur galėsite betarpiškai stebėti gerosios praktikos įgyvendinimo pavyzdžius.

!Jei turite prieigą prie interneto, susipažinkite su kursu kalėjimo gydytojams, kurį rasite adresu: www.lupin-nma.net/.

Daugiau informacijos sveikatos kalėjime tema apskritai ir apie ŽIV prevenciją, gydymą, šia liga sergančiųjų slaugą ir jiems teikiamą paramą rasite 2007 m. paskelbtame PSO dokumente Health in Prison. A WHO Guide to the Essentials in Prison Health. „Sveikata kalėjime. Sveikatos kalėjime pagrindai pagal PSO“, kurio adresas internete: www.euro.who.int/InformationSources/Publications/Catalogue/20070521_1,

ir bendrame PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. paskelbtame dokumente [Comprehensive Review.] Effectiveness of Interventions to Address HIV in Prisons. Evidence for Action Technical Papers. „PSO, UNODC, UNAIDS išsami apžvalga. Efektyvios intervencijos, nu-kreiptos pieš ŽIV kalėjimuose. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas internete: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html.

Indėlis į bendrąją kalėjimų strategiją ir taisykles, kuriose įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms ir ypač teisė būti sveikam

Jūs atliekate pagrindinį vaidmenį, ragindami teikti to paties lygio paslaugas ŽIV prevenci-jos, gydymo, sergančiųjų šia liga slaugos ir jiems teikiamos paramos srityje kalėjime, kaip ir atitinkamos paslaugos, teikiamos bendruomenėje. Bet kuri vykdoma ŽIV strategijos kryptis turi tapti neatsiejama platesnio masto prevencinės ir sveikatinimo veiklos kalė-jime dalimi, kadangi į sveikatos kalėjime sąvoką įeina taip pat ir kiti klausimai, t.y. ka-linimo sąlygos, maitinimasis, higiena, mankštinimasis, užimtumas prasminga veikla bei

http://www.euro.who.int/InformationSources/Publications/Catalogue/20070521_1

http://www.euro.who.int/InformationSources/Publications/Catalogue/20070521_1



122

kovos su konkrečiais susirgimais programos: hepatitu, lytiškai plintančiomis infekcijomis ir tuberkulioze. Pavyzdžiui, jūs turėtumėte apsvarstyti galimybę, kaip pradėti įgyvendinti, vykdyti ir kontroliuoti bendras pastangas, nukreiptas prieš ŽIV ir TB, kurių tikslas yra bendrai vykdoma šių abiejų ligų prevencija, gydymas, jomis sergančių ligonių slauga ir jiems teikiama parama.

Kalėjimo gydytojų dalyvavimas formuojant bendrąją strategiją šalies kalėjimų sistemos lygmenyje bei jų glaudus bendradarbiavimas su Sveikatos apsaugos ministerija yra abso-liučiai būtinas įgyvendinant sveikatos apsaugos strategiją jūsų kalėjime siekiant užtikrin-ti, kad visus aktualius sveikatos klausimus būtų atsižvelgta formuojant bendrąją strategi-ją ir taisykles bei kuriant normines kalinimo įstaigų veiklos taisykles. Jūs turėtumėte rasti organizaciją, kuri atstovautų kalėjimo sveikatos priežiūros personalo interesus, ir pasi-domėti, kaip jie sprendžia šią problemą visuose kalėjimų sistemos lygmenyse – centrinia-me aparate, regionuose ir atskiruose kalėjimuose – nuo bendrosios strategijos nuostatų kūrimo iki konkretaus jų įgyvendinimo praktikoje. Jei tokios organizacijos, atstovaujan-čios būtent kalėjimo gydytojų interesus, nėra, jūs galite susisiekti su Nacionaline medikų asociacija arba Pasaulio medikų asociacija, atstovaujančia daugelio šalių nacionalines medikų asociacijas visame pasaulyje (www.wma.net).

Šios priemonės yra grindžiamos žmogaus teisių paisymo principu kalėjime ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kalėjimo sąlygomis, ir tai turi atsispindėti įgyvendinamo-je bendrojoje kalėjimų strategijoje, konkretaus kalėjimo veiklos nuostatuose ir norminė-se kalėjimo kasdienės veiklos taisyklėse. Vienas tokių pavyzdžių yra reikalavimas, kad kalėjime esantys ŽIV sergantys kaliniai nebūtų diskriminuojami. Visuomenės sveikatos apsaugos požiūriu nėra jokio loginio pagrindo atskirti ŽIV sergančius kalinius nuo kitų kalinių ir būtų tiesiog neetiška skatinti ar remti tokį žmonių atskyrimą nuo visų kitų vien dėl to, kad jie yra užsikrėtę ŽIV. Kai kuriais atvejais jūs galite skatinti naujoviškų priemo-nių, kurios dar nėra naudojamos bendruomenėje, įgyvendinimą. Tokiu būdu jūs tapsite priemonių, skirtų ŽIV plitimo mažinimui, įgyvendinimo pionieriais.

Kalinių ir kalėjimo darbuotojų informavimas

Išanalizavę visą jūsų sukauptą informaciją apie ŽIV prevenciją, jūs kuo puikiausiai galite pasidalinti savo žiniomis su kitais kalėjimo bendrijos nariais mokomųjų seminarų metu. Kalėjimo bendrijos nariai – tai jūsų kolegos kalėjimo sveikatos priežiūros darbuotojai, kalėjime dirbantys pareigūnai/prižiūrėtojai, kalėjimo administracijos atstovai ir kaliniai. Tokių mokymų tikslas – didinti žmonių informuotumą, užkirsti kelią stigmatizacijai ir dis-kriminacijai bei keisti elgesį, susijusį su narkotikų vartojimo įpročiais, užkrečiamosiomis ligomis, švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, lytiškai plintančiomis infekcijomis, tatuiravi-mu ir auskarų vėrimu į įvairias kūno vietas, taip pat įvairiomis smurto formomis, ypač lytinio smurto apraiškomis, pasitaikančiomis kalėjime.

Šis kalinių informavimo procesas turi prasidėti iš karto po to, kai kalinys atsiduria kalėji-me. Bendros medicininės apžiūros metu būtina pasiteirauti kalinių apie jų galimai rizikin-go elgesio įpročius ir dėl to kylantį pavojų užsikrėsti ŽIV ir suteikti jam aiškios ir paprastos pradinės informacijos apie riziką užsikrėsti ŽIV laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Kartu su informacija, kuri suteikiama kaliniui jam atvykus į kalėjimą, galima naudoti ir kitas informacijos platinimo priemones bei toliau vykdyti kalinių ir darbuotojų mokymus

123


konkrečiomis temomis ir suteikiant smulkesnės informacijos. Šį uždavinį galima įgyven-dinti leidžiant informacines skrajutes, plakatus, demonstruojant vaizdo medžiagą ar trans-liuojant informaciją per vietinį radiją (tuose kalėjimuose, kuriuose yra tokia galimybė) ir net statant pjeses šia tema. Vienas veiksmingiausių informavimo būdų yra skleisti informaciją per kalinius – lygių grupės švietėjus, t.y. tuos pačius kalinius, specialiai apmokytus dirbti lygių grupėse, ir į kuriuos kiti kaliniai žiūri ne taip įtariai, kaip į kalėjimo darbuotojus.

Kaip taisyklė, jums nebūtina patiems rašyti ir dauginti mokomąją medžiagą. Daugelyje šalių Nacionalinė komisija AIDS klausimais arba atitinkama institucija bei pilietinės vi-suomenės organizacijos turi pakankamai įvairaus formato informacinės ir mokomosios medžiagos. Kai kurią medžiagą teks pritaikyti naudojimui kalėjimo sąlygomis. Reikėtų taip pat pakviesti šių organizacijų atstovus atvykti į kalėjimą, kad jie galėtų betarpiškai iš-dalinti informacinę medžiagą ir rengti mokymus bei ruošti kalinius-lygių grupės švietėjus.

Gilesnis problemos suvokimas

Kuo geriau esate susipažinę su kalėjimo gyvenimo specifika ir kalinimo sąlygomis, tuo geriau suvokiate egzistuojančios rizikos pobūdį ir mastą. Jūs galite spręsti su tuo susi-jusias problemas konfidencialių medicininių konsultacijų metu, kai kalinys, pavyzdžiui, papasakoja jums apie savo įprotį vartoti narkotikus arba apie tai, kad jis tapo lytinės prie-vartos auka. Bet kaliniai, ateinantys susitikti su jumis į sveikatos priežiūros tarnybą, nėra vienintelis jūsų informacijos šaltinis. Jei jūs reguliariai apeisite kalėjimo gyvenamąsias patalpas ir betarpiškai stebėsite kalinių buitį, kalbėsitės su jais, tai ne tik skatins didesnį kalinių pasitikėjimą jumis, bet ir leis jums geriau suvokti gyvenimo kalėjime problemas ir kodėl jos skatina kalinius elgtis rizikingai. Pavyzdžiui, tiesiogiai stebint kalėjimų perpil-dymo sukeltas problemas, geriau suprasite jų neigiamą poveikį.

Dar viena veiklos forma, padedanti geriau suvokti egzistuojantį požiūrį į rizikingo elgesio apraiškas ir vyraujančią praktiką, yra anoniminių apklausų rengimas, kurių metu suren-kami duomenys apie kalinių ir darbuotojų turimas žinias, jų požiūrį į įvairias problemas ir elgesį.Tokie tyrimai paprastai susiję su narkotikų vartojimo mastais ir pobūdžiu (var-tojamų narkotikų rūšys ir jų vartojimo būdai), tatuiravimu ir auskarų vėrimu į įvairias kūno vietas, broliavimosi per kraują įpročius, supratimą ar nesupratimą apie tai, kaip užsikrečiama ŽIV ir hepatitu, taip pat požiūrį į žmones, sergančius ŽIV ar AIDS. Kai ku-riuose kalėjimuose panašūs tyrimai vykdomi kartu su anonimine apklausa dėl galimybės savanoriškai išsitirti dėl ŽIV, hepatito B ir hepatito C.

Tokias studijas paprastai atlieka nepriklausomos organizacijos, turinčios darbo patirties bendruomenėje, sprendžiant tokio tipo problemas, o tai garantuoja visiškai nepriklauso-mą nuo kalėjimo administracijos šių studijų turinį ir užtikrina jų konfidencialumą. Aki-vaizdu, kad siekiant užtikrinti šių vykdomų studijų sėkmę, kaliniams ir kalėjimo darbuo-tojams būtina išaiškinti tokių studijų pobūdį ir ypač jų visišką anonimiškumą.

Savanoriškas tyrimas ir konsultavimas dėl ŽIV

Kadangi jūs esate sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, į jus kreipsis kaliniai, kurie no-rėtų sužinoti savo ŽIV statusą. Pasaulio sveikatos organizacija yra aiškiai išreiškusi savo nuostatą dėl privalomo kalinių tyrimo dėl ŽIV: toks tyrimas yra neetiškas ir neefektyvus, todėl negali būti atliekamas.


124

Kalėjimo sveikatos priežiūros tarnyba turėtų pasiūlyti savanoriško tyrimo ir konsultavi-mo dėl ŽIV galimybę visiems naujai į kalėjimą atvykusiems kaliniams jų pirmosios me-dicininės apžiūros metu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios dienos kalėjime yra nepaprastai įtemptas laikotarpis, ir kaliniai tuo metu gali tiesiog nepageidauti atlikti šį tyrimą, jiems tyrimo galimybė turi būti prieinama bet kuriuo metu, atliekant laisvės at-ėmimo bausmę kalėjime. Jūs turėtumėte pastoviai priminti kaliniams apie galimybę pa-sikonsultuoti dėl ŽIV ir atlikti tyrimą dėl ŽIV bei padrąsinti juos pasiryžti šiam žingsniui tiek mokomųjų seminarų metu, tiek kaliniams lankantis sveikatos priežiūros tarnyboje. Dar daugiau pastangų reikia dėti stengiantis įtikinti tuberkulioze sergančius pacientus pasikonsultuoti dėl ŽIV ir atlikti tyrimą.

Tyrimo dėl ŽIV teikiama nauda didžiąja dalimi priklauso nuo konsultavimo prieš tyrimą ir po jo. Kaliniai, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas teigiamas, turi būti konsultuojami ir nu-kreipiami gydymui, slaugai suteikiant jiems reikalingą paramą. Konsultacijos po atlikto tyrimo metu galima suteikti vertingos informacijos bendrais sveikatos ir rizikos mažini-mo klausimais ir tiems kaliniams, kurie atliks tyrimą ir kurių tyrimo rezultatas bus nei-giamas. Informacija apie tai, kad kalinys yra užsikrėtęs ŽIV, gali sukelti įvairiausių formų diskriminaciją bei fizinio ar psichologinio smurto protrūkius. Taigi, kaip ir bet kuri kita medicininė informacija, tyrimo dėl ŽIV rezultatai yra konfidencialaus pobūdžio.

36-asis intarpas. Kas yra konsultavimas?

Konsultavimas yra interaktyvus ir tarpusavio bendradarbiavimo atmosferoje vykstantis pokalbis tarp kurio nors asmens ir kito žmogaus, teikiančio jam sveikatos priežiūros paslaugas. Šių pokal-bių tikslas yra padėti kalėjimo darbuotojams ar kaliniams susidoroti su įtampa ir savarankiškai apsispręsti dėl ŽIV. Šio konsultavimo proceso metu nagrinėjamos tokios temos, kaip asmeninė rizika perduoti ŽIV, pagalba taikant atitinkamas priemones ir psichologinės adaptacijos teigiamo tyrimo rezultato atveju mechanizmo įvertinimas. Konsultavimas vyksta prieš ir po tyrimo dėl ŽIV, nepriklausomai nuo to, ar tyrimo rezultatas buvo teigiamas, ar neigiamas. Pastovus konsultavi-mas ir parama taip pat turi būti prieinami tiek kalėjimo personalui, tiek kaliniams.

Tyrimas dėl ŽIV ir konsultavimas turi būti glaudžiai susijęs su galimybe gauti gydymą, slaugą ir paramą tiems, kurių tyrimo dėl ŽIV rezultatas teigiamas, o jūsų pareiga užti-krinti, kad ši parama būtų prieinama visiems kaliniams bei planuoti pacientų vizitus, kurių metu jie ir gautų tokią paramą.

Aprūpinimas prezervatyvais ir žaginimo, tvirkinamųjų veiksmų ir situacijos sąlygotų lyti-nių santykių prevencija

Daugelyje kalėjimų sistemų įvairiuose pasaulio regionuose įskaitant Europą, Kanadą, Australiją, taip pat kai kuriuose Jungtinių Valstijų kalėjimuose, atskirų Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių kalėjimuose bei Brazilijos, Pietų Afrikos, Irano Islamo Respublikos ir Indonezijos kalėjimuose kaliniai aprūpinami prezervatyvais (kartu ir lubrikantais, su-mažinančiais prezervatyvo plyšimo riziką, ypač analinių lytinių santykių metu).

Kalinių aprūpinimas prezervatyvais prieštarauja daugeliui draudimų, lydinčių vyrų lytinius santykius su vyrais, ir meta tiesioginį iššūkį susiformavusiai visuomenėje nuomonei dėl kontrolės, kuri siejama su gyvenimu kalėjime. Kai kuriuose kalėjimuose darbuotojai prieši-nosi prezervatyvų dalijimui, remdamiesi saugumo reikalavimais ir nepritarimu homosek-

125


sualiems santykiams. Kai kurie darbuotojai reiškė nuomonę, kad pradėjus dalinti prezerva-tyvus suaktyvės kalinių lytinė veikla arba prezervatyvai bus naudojami narkotikų slėpimui.

Tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtino. Daugelio šalių patirtis, kurių kalėjimuose kaliniai buvo aprūpinami prezervatyvais, įrodė, kad prezervatyvai gali būti be baimės dalijami įvairių tipų kalinimo įstaigose, įskaitant ir kalėjimus tų šalių, kuriose už homoseksualius santykius numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir tai nesukelia jokių saugumo problemų ar kokių nors kitų neigiamų pasekmių. Paaiškėjo, kad galimybė naudotis prezervatyvais negresia nei saugumui, nei kasdienei veiklai kalėjime, nesukelia lytinės veiklos suakty-vėjimo ir yra palankiai sutinkama tiek kalinių, tiek kalėjimo personalo nuo pat pirmųjų programos įgyvendinimo dienų. Paprastai, pradėjus įgyvendinti prezervatyvų dalijimo programą, parama jai tik didėja.

Kaip taisyklė, sveikatos priežiūros personalas vadovauja prezervatyvų dalijimo progra-mai ir, atitinkamai, turi užtikrinti, kad kaliniai visada turėtų prezervatyvų (ir lubrikantų). Prezervatyvai turi būti išdėstyti tokiose vietose, iš kur juos būtų galima lengvai ir nepas-tebimai pasiimti. Idealios vietos prezervatyvams išdėstyti yra tualetai, dušo kambariai, laukiamieji, dirbtuvės ar dienos užsiėmimų kambariai, kur kaliniai gali pasiimti prezer-vatyvą nestebimi nei kitų kalinių, nei kalėjimo personalo. Prezervatyvų dalijimas taip pat gali būti patikėtas ir sveikatos priežiūros tarnybai (prezervatyvus betarpiškai dalija sveikatos priežiūros darbuotojai arba jie yra laisvai prieinami kalėjimo ligoninėje), jų išdavimui gali būti naudojamas automatas, prezervatyvus taip pat gali dalinti kaliniai, specialiai apmokyti dirbti lygių grupės švietėjais, arba įvairių pilietinės visuomenės or-ganizacijų nariai, vykdantys atitinkamą veiklą kalėjimuose, arba naudojant iš karto kelis išvardintus aprūpinimo prezervatyvais būdus. Kiekvienas kalėjimas privalo apsispręsti, kaip geriausia ten dalinti prezervatyvus, ir užtikrinti lengvą priėjimą prie jų neatkreipiant į save dėmesio. Kaliniai neturėtų prašyti kalėjimo personalo išduoti jiems prezervatyvus, nes tik labai nedaugelis kalinių sutiks tai daryti: didžioji dauguma kalinių nenorės išsi-duoti, kad jie lytiškai santykiauja su vyrais.

Nors aprūpinimas prezervatyvais kalėjime yra labai svarbi priemonė, vien to neužtenka, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti ŽIV lytinių santykių metu. ŽIV prevencija priklauso ir nuo priemonių, siekiančių užkirsti kelią žaginimui, lytiniam smurtui ir priverstiniams lytiniams santykiams. Visi kalėjimo darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį kovoje su agre-syviu lytiniu elgesiu. Jūs turėtumėte pranešti kalėjimo vadovybei apie jums žinomus to elgesio epizodus.

Gydymas nuo narkotikų priklausomybės

Vienas būdų mažinant užsikėtimo ŽIV per bendro naudojimosi švirkštimosi įrangą tiki-mybę yra narkotikų vartojimo stabdymas. Šio tikslo galima pasiekti suteikiant kaliniams galimybę dalyvauti priklausomybės nuo narkotikų gydymo programose kalėjime. Yra dvi pagrindinės tokio gydymo formos:

• susilaikymo nuo narkotikų vartojimo grindžiamos programos, kai kaliniai visiškai ne-vartoja narkotikų ir

• farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu, buprenorfinu), kurią taikant skiriami tam tikri vaistai, kurių poveikis ilgesnis nei draudžiamų vartoti opia-tų poveikis, o jų vartojimas yra kur kas mažiau rizikingas, nes dozė yra griežtai kon-troliuojama, o preparatas nėra leidžiamas į veną.


126

Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparataisVisos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formos turi vienokį ar kitokį poveikį už-sikrėtimo ŽIV rizikai, tačiau farmakoterapija metadonu (FTM) turi didžiausią galimybę sumažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir su to susijusią infekcijos platinimo riziką.

Nepaisant to, kai kuriose kalėjimų sistemose vis dar vengiama taikyti MPT. Kai kurie kalė-jimo darbuotojai laiko metadoną (sintetinį opiatą, vartojamą per burną) ar buprenorfiną (naujesnį preparatą, kuris čiulpiamas laikant jį po liežuviu) tik dar vienu psichotropiniu preparatu, kurio vartojimas tik stabdo asmenybės brandą, reikalingą išsiveržti iš gyve-nimo, kurio centrinė ašis – narkotikai. Kai kurie priešinasi MPT taikumui dėl moralinių sumetimų, teigdami, kad tai tik priklausomybės nuo vienų narkotikų pakeitimas priklau-somybe nuo kitų. Tačiau kalėjime vykdomų FTM programų vertinimas tik išryškino jų privalumus. Tyrimai parodė, kad tinkamai parinkus dozę (ne mažiau 60 gramų meta-dono) ir taikant šį gydymą viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šios programos mažina švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, bendrą naudojimąsi švirkštimosi įranga ir su tuo susijusį ŽIV ir kitų per kraują perduodamų infekcijų plitimą. Be to, šis gydymas teikia didžiulę naudą tiek kalinių, dalyvaujančių šiose programose, sveikatai, tiek kalėjimo per-sonalui ir visai visuomenei apskritai. Pavyzdžiui:

• Farmakoterapija metadonu turi teigiamą poveikį kalinių drausmei dėl sumažėjusio žūtbūtinio poreikio gauti narkotikų, taigi ji didina saugumą kalėjime;

!Viktorijos valstijos pataisos įstaigų tarnyba (2003 m.). Victorian Prison Opioid Subs-titution Therapy Programme: clinical and operational policy and procedures. „Viktori-jos pakaitinės opioidų terapijos programa kalėjime: gydymo ir veiklos strategija bei vykdymo tvarka“. Dokumentą rasite internete adresu: www.legalonline.vic.gov.au/CA2569020010C266/All/5DED7F4C63FC14F8CA256E530082DE2C?Opendocument&1=Legal+System~&2=Prisons~&3=Opioid+Substitution+Therapy+Programme~.

Tai – puikus dokumentas, kuriame pateikiama strategija ir vykdymo tvarka, kurios pa-grindu ir vykdoma farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais.

Viktorijos valstijos pataisos įstaigų tarnyba (2003 m.) Otava. Specific guidelines for methadone maintenance Treatment. „Specialiosios rekomendacijos dėl palaikomo-jo gydymo metadonu“. Dokumentą rasite internete adresu: www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/methadone/index_e.shtml. Šiose rekomendacijose pateikiama bendra kalinių ir narkotikų vartojimo charakteristika, viename skyrių pateikiami FTM tikslai ir uždaviniai, kriterijai, kuriais remiantis asmeniui pradedamas taikyti šis gydymas bei tinkamos gy-dymo kokybės kriterijai, metadono intervenciją vykdančios komandos vaidmuo; atski-rose dokumento dalyse nagrinėjamas kiekvieno komandos nario vaidmuo, preparato dozavimo ypatumai, šlapimo tyrimo dėl narkotikų vartojimo atlikimas, kitos gydymo nuo narkotikų priklausomybės intervencijos, vykdomas kartu su FTM, kartu su šiuo do-kumentu pateikiama nemažai jo priedų.

A. Kastelic. Substitution treatment in prisons. „Pakaitinis gydymas kalėjime“. Doku-mentas pateikiamas PSO sudarytame rinkinyje Promoting health in prisons – The es-sentials. „Sveikatinimo kalėjime pagrindai pagal PSO“. Pasaulio sveikatos organizaci-ja, Regioninis Europos biuras, 2006 m.

Bendras PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. dokumentas Interventions to Address HIV in Prisons: Drug Dependence Treatments. Evidence for Action Technical Papers. „Interven-cijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjimuose: priklausomybės nuo narkotikų gydymo bū-dai. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Dokumentą rasite internete adresu: www.who.int/hiv/idu/oms_ea_drug_treatment_df.pdf.

http://www.legalonline.vic.gov.au/CA2569020010C266/All/5DED7F4C63FC14F8CA256E530082DE2C?Opendocument&1=Legal+System~&2=Prisons~&3=Opioid+Substitution+Therapy+Programme~



http://www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/methadone/index_e.shtml

http://www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/methadone/index_e.shtml

http://www.who.int/hiv/idu/oms_ea_drug_treatment_df.pdf

127


• Asmenys, kuriems taikoma FTM, gerokai rečiau pakartotinai pakliūna į kalėjimą;

• Nors kalėjimo personalas iš pradžių nerimauja dėl saugumo, smurtinio elgesio ir me-tadono panaudojimo ne pagal paskirtį, tačiau pradėjus taikyti FTM programas tokių problemų nekyla;

• Tiek kaliniai, tiek kalėjimo personalas pripažįsta teigiamą FTM poveikį gyvenimui kalėjime;

• Sveikatos priežiūros personalo požiūriu, pastovus FTM taikymas yra dar vienas bū-das spręsti kalinių sveikatos problemas bei galimybė suteikti jiems dar daugiau infor-macijos apie sveikatos klausimais.

Kaip tam tikra sveikatos priežiūros intervencija, farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais paprastai įgyvendina sveikatos priežiūros personalas kalėjimo sveikatos priežiūros tarnyboje. Būtina reglamentuoti visus procesus, pradedant asmenų, kuriems turėtų būti taikomas šis gydymas, atranka ir baigiant gydymo priemonių laikymu bei drausminių nuobaudų taikymu už šių taisyklių nesilaikymą.

Kitos priklausomybės nuo narkotikų gydymo formosKitos priklausomybės nuo narkotikų formos gydymo, kaip taisyklė, kelia mažiau disku-sijų, nei farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais kalėjimuose, tačiau nėra su-rinkta pakankamai duomenų apie jų veiksmingumą vykdant ŽIV plitimo prevenciją ka-lėjime. Tuo neverta stebėtis, nes jos paprastai netaikomos kalėjime turint tikslą prisidėti prie ŽIV prevencijos. Tuo jos ir skiriasi nuo FTM, kuri yra vis dažniau taikoma kalėjime bent jau dalinai dėl savo galimybės sumažinti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir su tuo susijusią užsikrėtimo ŽIV riziką.

Tačiau labai svarbu kartu su farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais vykdyti susilaikymu nuo narkotikų vartojimo grindžiamas programas. Kokybiškas, tinkamai pa-rinktas ir prieinamas gydymas gali pagerinti saugumą kalėjime, teigiamai veikti kalinių sveikatą ir jų socialinį funkcionavimą, taip pat sumažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę, jei šis gydymas tęsiamas toliau bendruomenėje, pacientams teikiama pastovi parama, užtikrinama jų slauga išėjus laisvę, o pats gydymas atitinka individualius kalinių poreikius.

Tačiau net pasiturinčių šalių kalėjimų sistemose priklausomybės nuo narkotikų gydymas prieinamas tik sąlyginai nedidelei daliai žmonių, kuriems jis būtinas, ir ne visada būna veiksmingas. Dėl šios priežasties aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos taip pat turi būti prieinamos kaliniams.

Dezinfekcinio skysčio ir kitų sanitarinio apdorojimo priemonių dalijimas bei aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos

Daugelio šalių kalėjimų sistemose jau vykdomos programos, kurias įgyvendinant švirkš-čiamuosius narkotikus vartojantys kaliniai gauna dezinfekcines medžiagas kartu su nu-rodymais, kaip dezinfekuoti švirkštimosi įrangą prieš naudojant ją pakartotinai. Tokių programų veiksmingumo vertinimai parodė, kad dezinfekcinio skysčio dalijimas neken-kia saugumui kalėjime. Tačiau bendruomenėje atliktose studijose išreikšta tam tikrų abe-jonių dėl dezinfekcinio skysčio naudojimo švirkštimosi įrangos valymui veiksmingumo.


128

Valymo dezinfekciniu skysčiu nauda yra labai nedidelė siekiant išvengti užsikrėtimo he-patito C virusu tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Kalėjimuose naudojamo dezin-fekcinio skysčio veiksmingumas gali dar labiau sumažėti. Todėl sanitarinio apdorojimo priemonių dalijimo programos turi būti vykdomos kalėjime, tačiau tik kaip antrinė stra-tegija lyginant su aprūpinimo adatomis ir švirkštais programomis. Ten, kur vykdomos dezinfekcinio skysčio dalijimo programos, kaliniams turi būti užtikrinta galimybė len-gvai ir niekieno nestebimiems apsirūpinti koncentruotu, buityje naudojamu dezinfekciniu skysčiu, išdėstytu įvairiose kalėjimo patalpose. Jie taip pat turi gauti informacinės ir švie-čiamosios medžiagos apie tai, kaip reikia dezinfekuoti švirkštimosi įrangą bei apie ribotą dezinfekcinio skysčio veiksmingumą, siekiant nukenksminti ŽIV ir ypač HCV.

Taigi, vis daugiau kalėjimų įgyvendina aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas, orientuotas į švirkščiamuosius narkotikus vartojančius kalinius. Švirkščiamųjų narkoti-kų vartotojų, gyvenančių bendruomenėje, aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos, kaip ŽIV prevencijos pagrindas, jau senokai vykdomos daugelyje pasaulio šalių. Jos jau įrodė savo veiksmingumą mažinant ŽIV plitimą. Sveikatos priežiūros paslaugų kalėjime lygiavertiškumo principas diktuoja, kad tokio paties lygio apsauga, kuri prieinama ben-druomenėje, turi būti taikoma ir švirkščiamuosius narkotikus vartojančių kalinių atžvil-giu. Švirkščiamuosius narkotikus vartojantis asmuo neturi prarasti galimybės pasinaudo-ti šia gyvybiškai svarbia prevencijos priemone vien dėl to, kad pateko į kalėjimą. Šios aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos įgyvendintos tiek vyrų, tiek moterų kalėjimuose, įvairaus dydžio kalinimo įstaigose, tiek civilių asmenų, tiek karinių kalėji-mų sistemose, kalinimo įstaigose, kuriose kaliniai gyvena atskirose kamerose ir ten, kur jie gyvena bendrabučio tipo patalpose, įvairaus griežtumo lygio režimo kalėjimuose ir kalinimo įstaigose, įgyvendinančiose įvairias kalinimo formas (tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, atviro ir uždaro tipo kalėjimuose).

Praktikoje naudojami keli aprūpinimo sterilia įranga būdai, įskaitant adatų ir švirkštų išdavimo automatus, dalijimą iš rankų į rankas, kurį atlieka kalėjime dirbantys gydytojai, kitas medicinos personalas ar konsultantai narkotikų klausimais, bendruomenėje svei-katos priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai bei kaliniai, specialiai apmokyti dirbti lygių grupės švietėjais.

Kalinių aprūpinimas adatomis ir švirkštais yra, ko gero, daugiausia diskusijų kelianti ŽIV prevencijos kalėjimuose priemonė. Kalėjimų darbuotojai dažnai žiūri priešiškai į šios prie-monės įgyvendinimą, teigdami, kad adatos gali būti naudojamos kaip ginklas prieš per-sonalą ir/arba kitus kalinius ir kad jos prilygsta susitaikymui su narkotikų vartojimu tarp kalinių bei atsisakymui nuo bet kokių pastangų užkardyti narkotikų patekimą į kalėjimą.

Tačiau daugelio kalėjimų, kuriose šios programos buvo įgyvendintos, patirtis parodė, kad jos turėjo teigiamą poveikį ne tik kaliniams, bet ir kalėjimo personalui.

• Kalėjimo sąlygomis vykdomos aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos yra veiks-mingos mažinant bendrą naudojimąsi adatomis ir stabdant ŽIV infekcijos plitimą.

• Programos buvo naudingos ir kitais aspektais, pvz., sumažėjo infekcijos sukeltų abs-ceso, flebito, endokardito ir kt. atvejų. Viename kalėjime buvo pastebėtas perdoza-vimo ir su tuo susijusių mirties atvejų sumažėjimas. Viena iš įvardijamų šio reiškinio priežasčių buvo ta, kad adatų keitimo programos įgyvendinimas ir bendra žalos ma-žinimo kryptis iš esmės pakeitė sveikatos priežiūros personalo ir socialinių darbuoto-

129


jų konsultacinės veiklos stilių. Atviros diskusijos apie rizikingą elgesį ir perdozavimo pavojų vykdavo tokioje atmosferoje, kurioje kaliniai galėjo prisipažinti vartojantys narkotikus ir nesibaiminti dėl nuobaudų.

• Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos nesumažina susilaikymo nuo narkoti-kų skatinančių programų svarbos. Narkotikai kalėjimuose, kuriame vykdomos šios programos, ir toliau yra draudžiami. Apsaugos darbuotojai ir toliau yra atsakingi už disponavimo neteisėtais narkotikais fakto nustatymą ir jų konfiskavimą. Tačiau yra pripažįstama, kad jei narkotikai patenka į kalėjimą, o kaliniai juos vartoja, svarbiausias uždavinys yra užkirsti kelią ŽIV ir HCV infekcijai, plintančiai nesaugiai vartojant švirkš-čiamuosius narkotikus. Taigi, nors patys narkotikai ir toliau laikomi draudžiamais ka-lėjime, adatos, kurių dalijimas yra oficialiai įteisintų aprūpinimo adatomis ir švirkštais programų sąlyga, nėra draudžiamos. Atliekant programų vertinimą buvo nustatyta, kad aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos kalėjimuose iš tiesų palengvina nar-kotikų vartotojų nukreipimą dalyvauti priklausomybės nuo narkotikų gydymo progra-mose, o asmenų, dalyvaujančių tokiose programose skaičius yra gerokai išaugęs.

• Aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos suvedė narkotikus vartojančius asme-nis su sveikatos priežiūros darbuotojais ir kaliniais, apmokytais dirbti lygių grupės švietėjais, ir suteikė dar vieną galimybę informuoti ir mokyti narkotikų vartotojus apie įvairiausius ŽIV, HCV ir kitų infekcijų aspektus.

• Nuo to laiko, kaip 1992 m. buvo įgyvendinta pirmoji tokio tipo programa, nebuvo užregistruota atvejų, kad kuriame nors kalėjime, vykdančiame aprūpinimo adatomis ir švirkštais programą, švirkštas būtų panaudotas, kaip ginklas. Iš tikrųjų yra duome-nų, kad saugumas kalėjimuose, įgyvendinančiuose aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas, tik padidėjo, kadangi personalas rečiau įsidurdavo paslėptų švirkštų ada-tomis kratų kamerose metu. Taip yra todėl, kad kaliniams leidžiama laikyti švirkšti-mosi įrangą tam tikroje konkrečioje vietoje ir jos neslėpti; tokiu būdu, rizika įsidurti adata kratos metu smarkiai sumažėja. Kalėjimų darbuotojų teigimu, aprūpinimo ada-tomis ir švirkštais programų įgyvendinimas leidžia lengviau kontroliuoti disponavimą švirkštimosi įranga.


• Prieš įdiegiant šias programas kalėjimo darbuotojai turėjo būti pastoviai įtikinėjamas dėl būtinybės pritarti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programoms ar bent jau jas to-leruoti. Tačiau jas įgyvendinus požiūris į šias programas pagerėjo, ir iš esmės kalėjimo personalas jas vertino teigiamai, kaip ir kaliniai – tiek vartojantys narkotikus, tiek jų nevartojantys. Labiausiai neigiamas kalėjimo personalo požiūris į šias programas vyra-vo tuose kalėjimuose, kur kaliniai turėdavo problemų, siekdami gauti švirkštą, ir/arba nepasitikėjo kalėjimo personalu, kai jiems buvo sakoma, jog jie gali pasiimti švirkštus, nesibaimindami dėl neigiamų pasekmių. Dėl šios priežasties jie ir toliau stengėsi įsigyti kontrabandinių švirkštų, o bendra programos teikiama nauda dėl to sumažėjo.

• Svarbu užsitikrinti tiek kalinių, tiek kalėjimo personalo paramą, o kaliniai ir kalėjimo darbuotojai, savo ruožtu, turėtų būti informuojami apie šių programų teikiamą naudą ir pratinami prie šių programų bei įtraukiami į šių programų kūrimą bei įgyvendinimą.

Sveikatos priežiūros personalas dažnai atlikdavo labai svarbų vaidmenį pradedant diegti ir vykdant aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas kalėjimuose.


130

37-asis intarpas. Šveicarija: sveikatos priežiūros personalas pradeda įgyven-dinti pirmąją aprūpinimo adatomis ir švirkštais programą.

Pirmoji aprūpinimo adatomis ir švirkštais programa prasidėjo kaip „medikų nepaklusnumo aktas“. 1992 m. sterili švirkštimosi įranga buvo pirmą kartą pradėta dalinti Šveicarijos Oberschongruno vyrų kalėjime. Dr. Probstas, puse etato Oberschongruno kalėjime dirbęs pareigūnas, susidūrė su etinio pobūdžio dilema, kai paaiškėjo, kad 15 iš 70 kalinių reguliariai vartojo švirkščiamuosius narkotikus, neturėdami tinkamų apsisaugojimo nuo infekcijos priemonių. Probstas pradėjo da-linti sterilią švirkštimosi įrangą, prieš tai neinformavęs kalėjimo direktoriaus. Kalėjimo direktorius sužinojo apie tai ir, užuot atleidęs daktarą iš užimamų pareigų, jis išklausė Probsto argumentus ir pasiekė, kad būtų oficialiai leista dalinti adatas ir švirkštus.

38-asis intarpas. Moldova: sveikatos priežiūros personalas vykdo aprūpinimo adatomis ir švirkštais, kuriuos dalija lygių grupės švietėjai, programos priežiūrą.

Moldovoje aprūpinimo adatomis ir švirkštais programa buvo įgyvendinama dviem etapais. Pirmo-jo etapo metu adatas ir švirkštus dalijo kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai tiesiai į kalinių rankas. Per pirmuosius keturis ar penkis programos vykdymo mėnesius buvo pakeista apie 40 – 50 adatų ir švirkštų. Tačiau programos vykdymo komanda nusprendė, kad toks adatų ir švirkštų dalijimo būdas jų netenkina. Daugiausia rūpesčių kėlė tai, kad programa buvo prieinama tik 25 – 30 proc. kalinių, apie kuriuos buvo žinoma, kad jie vartoja švirkščiamuosius narkotikus. Buvo nustatytos kliūtys, trukdžiusios efektyviam programos vykdymui: sunkumai užmezgant kon-taktus tarp medicinos personalo ir švirkščiamuosius narkotikus vartojančių kalinių; anonimišku-mo ir konfidencialumo stoka, teikiant tokio pobūdžio paslaugą; adatos buvo keičiamos tik darbo valandomis. Taigi, antrojo programos įgyvendinimo etapo metu aštuoni kaliniai – savanoriai buvo specialiai apmokyti teikti žalos mažinimo paslaugas lygių grupėse. Jie vykdė savo veiklą keturiose kalėjimo vietose. Į kiekvieną vietą buvo paskirta po du savanorius, o jų teikiamos paslaugos buvo prieinamos kitiems kaliniams ištisą parą, kadangi jie keitė adatas ir švirkštus kalėjimo gyvena-mosiose patalpose. Ši programoje numatyta veikla vyko glaudžiai bendradarbiaujant su kalėjimo gydytoju. Per pirmuosius devynis 2002 m. mėnesius 65 – 70 proc. švirkščiamuosius narkotikus vartojančių kalinių dalyvavo programoje, naudodamiesi savanorių lygių grupės švietėjų teikiamo-mis paslaugomis. Sveikatos priežiūros personalas ir toliau dalyvauja programoje, vykdydamas šios programos veiklos priežiūrą.

Suderinti veiksmai gydant ŽIV ir tuberkuliozę

Tuberkuliozė yra viena pagrindinių žmonių su ŽIV sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Savalaikis tuberkuliozės diagnozavimas ir gydymas yra svarbi priemonė ŽIV prevencijo-je. Kadangi ŽIV paplitimas kalėjime dažnai yra keletą kartų didesnis nei bendruomenėje už kalėjimo ribų, rizika užsikrėsti TB čia taip pat yra gerokai didesnė. Kadangi naujų už-sikrėtimo TB atvejų tarp kalinių vis daugėja, asmenis, sergančius ŽIV, teks pradėti gydyti nuo šios dažniausiai pasitaikančios infekcijos, o esant reikalui, ŽIV sergančių pacientų atžvilgiu taikyti profilaktinį gydymą. Tais atvejais, kai asmenys su ŽIV neserga atvira tu-berkuliozės forma, reikėtų apsvarstyti profilaktinio gydymo isoniazidu galimybę, siekiant sulėtinti aktyvios tuberkuliozės formos progresavimą.

Atvejų, kai kaliniai serga abiem ligom (ŽIV ir TB) vienu metu, skaičiaus augimas kalėjime reiškia, kad būtina sukurti suderintų veiksmų pagrindu veikiantį modelį šių abiejų susir-

131


gimų gydymui, tačiau šis modelis turi būti siejamas su kompleksiniu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Tokio tipo suderintų veiksmų vykdymui, teikiant paslaugas narkotikų vartotojams, kuriems gresia ypač rimtas pavojus susirgti šiomis ligomis, turi būti skiria-mas didelis dėmesys. PSO rekomenduoja šią veiklą nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu ko-ordinuojančioms organizacijoms planuoti, įgyvendinti ir kontroliuoti suderintų veiksmų eigą. Būtina, kad kalėjimų administracija ir kalėjimų sveikatos priežiūros tarnybos turėtų savo atstovus šiose organizacijose, siekiant užtikrinti tinkamą nacionalinės TB kontrolės programos bei nacionalinės ŽIV/AIDS programos priemonių vykdymą kalėjimo sąlygo-mis. Suderinti veiksmai padės stabdyti TB ir ŽIV plitimą tiek kalėjime, tiek bendruome-nėje už kalėjimo ribų.

Nors, žiūrint iš visuomenės sveikatos apsaugos pozicijų, ŽIV sergančių kalinių atskyrimui nuo kitų kalinių nėra jokio loginio pagrindo, ir toks atskyrimas yra nesvarstytinas, vis dėlto, svarbu izoliuoti aktyvia tuberkulioze sergančius kalinius, galinčius užkrėsti kitus žmones, įskaitant ir darbuotojus, kol jie tampa neužkrečiami po pradinio gydymo etapo užbaigimo.

Norėdami sužinoti daugiau apie suderintus veiksmus kovoje su ŽIV-TB, skaitykite PSO strateginius dokumentus ir rekomendacijas arba pasikonsultuoti su specialistais, dirban-čiais atitinkamuose Sveikatos apsaugos ministerijos skyriuose.

!Išsamios informacijos apie tuberkuliozės kontrolę kalėjimuose rasite šiuose dokumen-tuose:

Bendras Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto 2001 m. dokumentas Tuberculosis Control in Prisons: a Manual for Programme Ma-nagers. „Tuberkuliozės kontrolė kalėjimuose: vadovėlis programų vykdytojams“. Do-kumentą anglų, ispanų ir rusų k. rasite internete adresu: www.who.int/docstore/gtb/publications/prisonsNTP/.

!Smulkų aprūpinimo adatomis ir švirkštais programos įgyvendinimo planą ir rekomen-dacijas dėl jos įgyvendinimo rasite bendrame Ispanijos vidaus reikalų ir Ispanijos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. Madride paskelbtame dokumente Needle Exchange in Prison. Framework Programme. „Adatų keitimas kalėjime. Programos rė-mai“. Su šiuo dokumentu būtina susipažinti visiems, norintiems sužinoti, kokiu būdu tokia programa gali būti sėkmingai įgyvendinama kalėjime. Dokumentas išleistas is-panų, anglų ir prancūzų k. Kitą, nors ir ne tokį išsamų dokumentą, kurio pavadinimas Elements key for the installation of programmes of exchange ok (sic) syringes in prison. „Esminiai sėkmingo švirkštų keitimo programos įgyvendinimo kalėjime elementai“, ra-site internete adresu: www.msc.es/ciudadanos/enfLesiones/enfTransmisibles/sida/prevencion/progInterJeringuillas/PIJPrisiones/elemClavePIJIng.htm.

Bendras PSO, UNODC, UNAIDS 2007 m. dokumentas Interventions to Address HIV in Prisons: Needle and Syringe Programmes and Decontamination Strategies. Evidence for Action Technical Papers. „Intervencijos, stabdančios ŽIV plitimą kalėjime: aprūpi-nimo adatomis ir švirkštais programos ir švirkštimosi įrangos sanitarinio apdorojimo strategijos kryptys. Praktinė pateikiamų gairių įgyvendinimo instrukcija“. Adresas in-ternete: www.who.int/hiv/idu/prison/en/index.html. arba www.unodc.org/unodc/en/hiv-aids/publications.html.



http://www.msc.es/ciudadanos/enfLesiones/enfTransmisibles/sida/prevencion/progInterJeringuillas/PIJPrisiones/elemClavePIJIng.htm

http://www.msc.es/ciudadanos/enfLesiones/enfTransmisibles/sida/prevencion/progInterJeringuillas/PIJPrisiones/elemClavePIJIng.htm





132

J. Veen straipsnis Tuberculosis control in prisons. „Tuberkuliozės kontrolė kalėjimuo-se“. Pasaulio sveikatos organizacija, Regioninis Europos biuras, 2007 m. Leidinys: PSO sveikatos kalėjime pagrindų vadovas „Sveikata kalėjimuose“.

PSO, 2007 m. Status Paper on Prison and Tuberculosis. „Apie tuberkuliozę kalėjimuo-se“. Adresas internete: www.euro.who.int/Document/E89906.pdf.

Informaciją apie vaistams atsparios tuberkuliozės gydymo programą Sibiro kalėjimuo-se rasite Internete adresu: www.phri.org/programs/programme_russiantb.asp.

PSO, 2008 m. Providing Comprehensive TB and HIV Prevention, Treatment and Care Services for Injecting Drug Users – A Collaborative Approach. „Visapusiškų TB ir ŽIV pre-vencijos, gydymo ir priežiūros paslaugų teikimas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Suderinti veiksmai“.

PSO, 2004 m. Interim Policy on Collaborative TB/HIV activities. „Laikinoji suderintų veiksmų TB/ŽIV prevencijos strategija“. Dokumentą anglų, prancūzų, rusų ir ispanų k. rasite internete adresu: www.who.int/tb/publications/tbhiv_interim_policy/en/.

Skiepijimas nuo hepatito B

Hepatitas B lengvai plinta kalėjimuose. Skirtingai nuo ŽIV, infekcijos riziką galima suma-žinti skiepų pagalba. Kai kurių šalių kalėjimų sistemose jau visi kalėjimo darbuotojai ir kaliniai gali pasiskiepyti nuo hepatito B. Jei tokia galimybė egzistuoja ir jūsų kalėjime, turėtumėte paraginti visus kalinius ir savo kolegas darbuotojus pasiskiepyti. Jei tokios ga-limybės nėra, jūs turėtumėte informuoti kalėjimo administraciją apie skiepijimosi naudą. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę paskiepyti visus rizikos grupę sudarančius kalinius ir nuo hepatito A.

Hepatito C prevencija

Dauguma aukščiau aprašytų priemonių ne tik prisideda prie užsikrėtimo ŽIV kalėjime rizikos mažinimo, bet ir padeda sumažinti užsikrėtimo hepatitu C (HCV) grėsmę. Tačiau, kaip jau buvo paaiškinta 5-ajame intarpe, HCV plinta žymiai lengviau, nei ŽIV – juo užsi-krečiama bendrai naudojantis skustuvais ir dantų šepetėliais bei pažeidžiant kūno odos vientisumą (tatuiravimas ir auskarų vėrimas). Todėl svarbu, kad kaliniai ir kalėjimo dar-buotojai gautų visą reikalingą informaciją apie riziką užsikrėsti HCV kalėjime ir būtų ap-mokyti rizikos mažinimo būdų. Be to, reikėtų visus kalinius aprūpinti skustuvais ir dantų šepetėliais, kad jiems nereikėtų jais naudotis bendrai su kitais kaliniais. Kalėjimai turėtų apsvarstyti galimybę įgyvendinti priemones, padedančias stabdyti HCV, kai užsikrečiama tatuiruojantis ir veriant auskarus į įvairias kūno vietas. Viena tokių priemonių galėtų būti, pavyzdžiui, kalinių aprūpinimas sterilia tatuiravimo įranga.

Lytiškai plintančių infekcijų diagnozavimas ir gydymas

Ankstyvas lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnozavimas ir gydymas yra svarbus mo-mentas, nes šios infekcijos padidina tikimybę užkrėsti kitus ir pačiam užsikrėsti ŽIV. Odą ar gleivinę pažeidžiančios LPI sustiprina jomis sergančių asmenų imlumą ir jautrumą ŽIV. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros personalas turėtų profilaktiškai tikrinti as-menis dėl LPI ir pateikti siūlymus dėl gydymo, taip pat vykdyti šviečiamojo pobūdžio veiklą tarp kalinių LPI prevencijos ir gydymo tema.




133


Praktinio pobūdžio klausimai kalėjimų sveikatos priežiūros personalui

Bendros sveikatos priežiūros organizavimas

Kai jau buvo rašoma ankstesniuose skyriuose, užsikrėtimo ŽIV prevencija, šios infekcijos gydymas ir parama žmonėms, gyvenantiems su ŽIV kalėjime, reikalauja tam tikrų kon-krečių veiksmų, pvz., ŽIV prevencijos priemonių įgyvendinimo, tačiau jie turi būti neat-siejama visapusiškos sveikatos priežiūros strategijos kalėjime dalis. Sveikatos priežiūros strategija kalėjime yra ne tik diagnozavimas ir susirgimo eigos kontrolė, tai taip pat ir ligų profilaktikos bei sveikatinimo priemonės.

Pirminė medicininė apžiūra

Ligų profilaktikos ir sveikatinimo priemonių įgyvendinimas turi prasidėti tik peržengus ka-lėjimo slenkstį, o pirminė medicininė apžiūra turi būti atlikta kaip įmanoma greičiau, daž-niausiai per pirmąsias 24 – 48 val. Apžiūrą gali atlikti gydytojas arba specialiai apmokyta slaugytoja, pavaldi kalėjimo gydytojui. Naujai atvykusių kalinių medicininės apžiūros metu ne tik nustatomi bendro pobūdžio negalavimai ir organizuojamas tolesnis bet kokio gydy-mo, pradėto laisvėje, tęsimas; jiems taip pat suteikiama informacija apie ligų profilaktiką ir sveikatinimo priemones, mažinančias riziką užsikrėsti ŽIV, hepatitu, lytiškai plintančiomis infekcijomis ir kitomis ligomis, pvz., TB. Ypatingai svarbu nustatyti kalinius, kurie, atvykę į kalėjimą, gali patirti alkoholio ar narkotikų abstinencijos sindromą. Lygiai taip pat svarbu nustatyti tuos, kurie turi psichikos sutrikimų, nes jiems gali būti reikalingas nukreipimas gydymui pas psichiatrą, užuot laikius juos kalėjime. Dar reikia atkreipti dėmesį į tokią kali-nių kategoriją, kuriai priklausantys asmenys yra linkę save žaloti ar turi polinkį į savižudy-bę, t.y. pirmą kartą nuteistuosius laisvės atėmimo bausme, taip pat jaunuolius ir moteris.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

Kaliniams turi būti suteikiama informacija apie tai, kokiu būdu jie gali kreiptis į kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybą, ir siekiant sustiprinti kalinių pasitikėjimą, pabrėžti, kad šie apsilankymai ir visi įrašai paciento medicininėje kortelėje yra konfidencialaus pobūdžio. Jei jūsų kalėjime vykdomos lygių grupės mokymo programos, kaliniui turi būti suteikta pagrindinė informacija apie galimybę dalyvauti šiose programose.

Apskritai kaliniai turi teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas kalėjime, kadangi, būdami kalėjime, jie negauna jokių pajamų ir yra visiškai priklausomi nuo ka-lėjimo tarnybos. Sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. medicinos, psichiatro/psichologo ir odontologo paslaugos, turi būti lygiavertės toms, kurios teikiamos bendruomenėje už ka-lėjimo ribų. Tai nereiškia, kad kalėjime šios paslaugos turi būti teikiamos pastoviai, tačiau nustatytos tvarkos ir bendradarbiavimo dėka kaliniai privalo turėti galimybę lankytis pas atitinkamos srities specialistus ir gydytis bendruomenės ligoninėje ar poliklinikoje. Ryšys su sveikatos priežiūros tarnybomis bendruomenėje užtikrins paramą kalėjimo sveika-tos priežiūros personalui bei galimybę kelti savo profesinę kvalifikaciją ir susipažinti su naujais gydymo būdais. Ypač svarbu, kad teisėtas kalėjimo administracijos troškimas užtikrinti saugumą kalėjime netrukdytų kaliniams naudotis bendruomenėje veikiančių sveikatos priežiūros tarnybų teikiamomis galimybėmis, o tarp kalėjimo administracijos ir medicinos įstaigų turėtų būti iš anksto sudaryta sutartis dėl transporto kaliniams pervežti suteikimo ir jų gydymo užtikrinimo.


134

Sveikatos priežiūra ir saugumas

Gydant kalinius medicinos etika reikalauja, kad kalinių slauga būtų pirmaeilis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų uždavinys. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai kalėjimuose turi tas pačias pareigas ir įsipareigojimus, kaip ir tie, kurie teikia šias paslaugas bendruo-menėje. Tačiau dėl darbo pobūdžio kalėjime, kuris daugeliu atveju yra darbdavys, gali atsirasti tam tikrų prieštaravimų tarp kalinio poreikių, siejamų su jo sveikata, ir adminis-tracijos intereso užtikrinti saugumą kalėjime. Kartais tai vadinama „dvilypiu lojalumu“, kai sveikatos priežiūros personalas turi tų pačių įsipareigojimų tiek pacientų, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu: valstybei, kalinimo įstaigai, policijai ar kariuomenei. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sprendimai neturi priklausyti nuo saugumo reikalavimų – tai turi būti savarankiškai priimti sprendimai. Pavyzdžiui, pacientui vizito pas gydytoją metu uždėti antrankiai tikrai neprisideda nei prie gydymo proceso, nei padeda įgauti kalinių pasiti-kėjimą. Reikėtų verčiau pasirūpinti gydytojo kabineto ar kalėjimo patalpų apsauga, nei surakinti antrankiais pacientą.

Antiretrovirusinė terapija ir kiti kalinių, sergančių ŽIV ar AIDS, gydymo būdai

Visuotinai prieinamos tiek fizine, tiek finansine prasme antiretrovirusinės terapijos (ART) vis platesnis taikymas žmonėms su ŽIV reiškia, kad tie asmenys, kurie gauna šiuos vais-tus, kontroliuoja savo ligą. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos organizacijos įgyvendi-na iniciatyvą, kurios pagalba ART taptų prieinama kuo didesniam pacientų skaičiui, ypač tose šalyse, kuriose sergamumo ŽIV mastai yra didžiuliai, o ištekliai, skiriami kovai su šia liga, yra menki. Pasaulio šalių vadovų aukščiausio lygio susitikime, įvykusiame 2005 m. ir Aukščiausio lygio susitikime su AIDS susijusiais klausimais, įvykusiame 2006 m. pasaulio lyderiai susitarė dėti visas pastangas, kad iki 2010 m. visapusiškos ŽIV prevencijos, gydy-mo, ligonių slaugos ir jiems teikiamos paramos programos būtų prieinamos viso pasaulio gyventojams. Palaikant šią iniciatyvą buvo skirtas papildomas finansavimas, reikalingas šiam tikslui pasiekti, taip pat ir iš Pasaulio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo. Šių iniciatyvų dėka ART tampa vis plačiau prieinama besivystančiose šalyse ir šalyse, gy-venančiose pereinamosios ekonomikos sąlygomis, kaip ir tose šalyse, kur artėjama užsi-brėžto tikslo link – visiems prieinama ART iki 2010 m. Taigi, absoliučiai būtina užtikrinti, kad šis gydymo būdas taptų prieinamas ir visiems kaliniams, kuriems jis yra reikalingas.

Kadangi kalėjimuose turi būti prieinamas gydymas, lygiavertis tam, kuris taikomas ir kitiems piliečiams, gyvenantiems bendruomenėje už kalėjimo ribų, vis daugiau kalėjimų per ateinančius metus turės būti pasiruošę taikyti ART kaliniams, sergantiems ŽIV, taip pat užtikrinti, kad jų gydymas nebūtų pertrauktas suėmimo laikotarpiu ir tęsiamas jiems išėjus į laisvę. Kaip jau buvo ne kartą pabrėžta ankstesniuose skyriuose, esant tokiai situ-acijai, kai užsikrėtimo ŽIV rizika yra žymiai didesnė kalėjimuose, infekcinių ligų kontrolė, įskaitant ir ART, yra neatsiejama šios ligos kontrolės bendruomenėje dalis. Tai ypač reikia pabrėžti, kalbant apie kalinius, kurie jau pradėjo ART, būdami bendruomenėje, o jų patei-kimas į kalėjimą šį gydymą nutraukia, arba atvirkščiai, gydyti kalėjime šie kaliniai neturi galimybės tęsti ART, išėję į laisvę. ART tęstinumas yra esminis momentas kelyje į sėkmę, nes net ir trumpa pertrauka, taikant šį gydymo būdą, gali sukelti ŽIV atsparumą vaistams.

ART taikymas kalėjimo sąlygomis yra didžiulis iššūkis, tačiau daugelio šalių patirtis pa-rodė, kad tai įmanoma įgyvendinti, o gydymo rezultatai geri, jei gydymas tinkamai su-planuotas, vyksta pagal bendras šalyje vykdomas gydymo programas, šiam tikslui įgy-

135


vendinti skiriamas tinkamas finansavimas ir personalas. Būtina išnagrinėti keletą su šia tema susijusių klausimų:

• Jūs turėsite dalyvauti mokymuose, kur gausite žinių apie visapusišką ŽIV ir AIDS gy-dymą ir kontrolę, įskaitant ir informaciją apie antiretrovirusinės terapijos taikymą.

• Gali būti naudinga sudaryti partnerystės susitarimus ir bendradarbiavimo sutartis su vietos ar rajoninėmis poliklinikomis, ligoninėmis, universitetais ir pilietinės visuome-nės organizacijomis (įskaitant ir žmonių, gyvenančių su ŽIV, organizacijas), siekiant užtikrinti antiretrovirusinės terapijos ir kitų paslaugų teikimą kaliniams, bei plėtoti integruotas, o ne atskirai vykdomas slaugos ir gydymo programas. Idealu, kai kaliniai turi galimybę būti gydomi antiretrovirusiniais medikamentais bendruomenės svei-katos priežiūros įstaigose, jų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šie ryšiai su bendruomenės sveikatos priežiūros įstaigomis yra svarbūs ir ta prasme, kad kaliniai čia gautų patarimų dėl gydymo eigos, dėl šalutinio gydymo poveikio bei užsitikrintų galimybę gauti tolesnę slaugą ir paramą jiems išėjus į laisvę.

• Informacija ir švietimas dėl gydymo prieinamumo turi būti teikiami visiems kali-niams, kuriems turėtų būti taikoma antiretrovirusinė terapija ir gydymas nuo gretuti-nių infekcijų.

• Sulaikytiems asmenims atvykus į kalėjimą jūs turite nustatyti, ar šiems kaliniams (įskaitant ir teismo nuosprendžio laukiančius suimtuosius) reikalingas gydymas nuo ŽIV ar AIDS susijusių ligų ar gretutinių infekcijų, pvz., tuberkuliozės. Esant reikalui turėtumėte juos nukreipti atitinkamų paslaugų teikimui.

• Kalėjime turėtų būti vykdomos kampanijos, kurių tikslas – padėti kaliniams suprasti gydymosi svarbą ir šio gydymo teikiamą naudą bei tam tikrus apribojimus.

• Turi būti įgyvendintos priemonės, užtikrinančios griežtą gydymo režimo laikymąsi.

• Gydymo programose turi būti numatyta visapusiško kalinių gyvenimo jiems išėjus į laisvę planavimo sistema, orientuota į netrukus į laisvę išeinančius kalinius, kaip ir jų nukreipimo į bendruomenėje veikiančias gydymo įstaigas sistema.

• Taikant antiretrovirusinę terapiją kalėjime turėtų būti vadovaujamasi tomis pačiomis gairėmis, reglamentuojančiomis šio gydymo būdo taikymą bendruomenėje.

• Kombinuoto susirgimo ŽIV ir TB atvejais būtina atkreipti dėmesį į galimą vaistų nuo TB ir antiretrovirusinių medikamentų sąveiką.

• Turi būti užtikrintas informacijos apie kalinio ŽIV statusą ir gydymo eigos konfiden-cialumas. Tai, pvz., reiškia, kad ŽIV sergančių asmenų ligonio medicininių įrašų kor-telės, indai, iš kurių jie maitinasi ir kameros, kuriose jie gyvena, negali būti pažymėti kokiais nors specialiais skiriamaisiais ženklais.

• Kalėjimo sveikatos priežiūros personalas turėtų gerai pagalvoti apie tai, kaip praktiš-kai įgyvendinti kasdienį vaistų dalijimą ir šalutinio poveikio stebėjimą taip, kad būtų neįmanoma nustatyti, jog tai yra ŽIV sergantis kalinys.

Iki to laiko, kol ART bus pradėta taikyti ir jūsų kalėjime, rekomenduojamas ŽIV sergančių kalinių gydymas yra simptominis ligos eigos valdymas. Jis, paprastai, reiškia dažniausiai pasitaikančių su ŽIV siejamų infekcijų prevenciją ir gydymą. Šiuo atveju reikėtų atsižvelg-ti į PSO ir UNAIDS rekomendacijas dėl profilaktinio gydymo kotrimaksozolu, siekiant išvengti lydinčių bakterinės ir parazitinės kilmės infekcijų.


136

Kalinių, sergančių ŽIV, kurių organizme yra mirtinai pavojinga Mycobakterium tuberculo-sis bakterija, gydymui PSO rekomenduoja taikyti profilaktinį gydymą isoniazidu, siekiant užkirsti kelią progresuojančiai aktyviai tuberkuliozei. Tačiau prieš pradedant taikyti iso-niazidą reikia išgydyti tuberkuliozę, nes kitaip vaistas netaikomas, kadangi tai iššauktų atsparumą vaistams. Aktyvios tuberkuliozės formos atvejais reikėtų pradėti taikyti PSO rekomenduojamą DOTS strategiją (trumpą gydymo tiesiogiai stebint kursą), kuri yra ly-giai tiek pat efektyvi ŽIV sergančių kalinių atveju.

!Daugiau informacijos apie ŽIV ir tuberkuliozės gydymo būdus, įskaitant ir poekspozici-nį profilaktinį gydymą rasite:

PSO 2006 m. paskelbtame dokumente Antiretroviral therapy for HIV infection in adults and adolescents: recommendations for a public health approach. 2006 rev. „Antiretro-virusinė terapija, taikoma ŽIV sergantiems suaugusiems ir paaugliams: rekomendaci-jos iš visuomenės sveikatos apsaugos pozicijų“. Dokumento adresas internete: www.who.int/hiv/pub/guidelines/artadultguidelines.pdf.

PSO 2007 m. paskelbtame dokumente Tuberculosis care with TB-HIV co-management: Integrated Management of Adolescent and Adult Illness (IMAI). „Gydymas ir slauga kombinuoto TB ir ŽIV susirgimo atveju: integruotas paauglių ir suaugusių žmonių ligų gydymas“. Dokumento adresas internete: www.who.int/entity/hiv/TB_HIVModuleCo-ver23.05.07.pdf.

PSO 2006 m. paskelbtame dokumente HIV/AIDS Treatment and Care for Injecting Drug Users Clinical Protocol for the WHO European Region. „ŽIV/AIDS sergančių švirkščiamų-jų narkotikų vartotojų gydymo ir slaugos protokolas, sudarytas PSO Europos regiono biure“. Dokumento adresas internete: www.euro.who.int/document/SHA/WHO_Chap-ter_5_web.pdf.

PSO 2006 m. paskelbtame dokumente Post exposure prophylaxis for HIV infection. „Po-ekspozicinė ŽIV infekcijos profilaktika“. Dokumento adresas internete: www.euro.who.int/document/SHA/chap_13_prophylaxis.pdf.

Konfidencialumas

Kaliniai turi tokią pačią teisę į konfidencialumą, kaip ir visi kiti pacientai. Taigi, jiems turi būti užtikrintas medicininių konsultacijų privatumas, siekiant išsaugoti konfidencialumą. Visiškai aišku, kad tokių temų, kaip ligonio statusas ŽIV atžvilgiu, narkotikų vartojimas, lytiškai plintančios ligos ir ypač pareiškimų dėl fizinio bei lytinio smurto atvejų, nagri-nėjimui turi būti garantuotas visiškas konfidencialumas, nes tik tokiu atveju jas galima laisvai aptarinėti su sveikatos priežiūros personalu. Jeigu išskirtiniais atvejais kalėjimo pareigūno dalyvavimas būtinas, tai jis turi tik stebėti ligonio vizito pas gydytoją eigą, ta-čiau negirdėti, apie ką kalbama.

Su ŽIV susijusi stigma ir diskriminacija yra dažnas reiškinys daugelyje šalių tiek kalėji-muose, tiek bendruomenėje už kalėjimo ribų. Žmonės, gyvenantys su ŽIV, kaip taisyklė patiria socialinę atskirtį, diskriminaciją ir net smurtą dėl savo ŽIV statuso, o kalėjime rizi-ka patirti negatyvias savo susirgimo pasekmes yra dar didesnė. Stigma dėl ŽIV, kaip ir dėl narkotikų vartojimo ir homoseksualumo, atsiranda dėl kitų žmonių patiriamos įtampos ir baimės, esant šalia ŽIV ar AIDS sergančių žmonių; tai taip pat gali atgrasyti žmones nuo tyrimų ir/arba patarimų/informacijos apie gydymą.

http://www.who.int/hiv/pub/guidelines/artadultguidelines.pdf

http://www.who.int/hiv/pub/guidelines/artadultguidelines.pdf

http://www.who.int/entity/hiv/TB_HIVModuleCover23.05.07.pdf

http://www.who.int/entity/hiv/TB_HIVModuleCover23.05.07.pdf

http://www.euro.who.int/document/SHA/WHO_Chapter_5_web.pdf

http://www.euro.who.int/document/SHA/WHO_Chapter_5_web.pdf

http://www.euro.who.int/document/SHA/chap_13_prophylaxis.pdf

http://www.euro.who.int/document/SHA/chap_13_prophylaxis.pdf

137


Rašytinė informacija apie ligonį/jo kortelė su medicininiais įrašais turi likti sveikatos prie-žiūros paslaugų teikėjo žinioje, kurio pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti, kad ši informacija netaptų žinoma kitiems asmenims be paties ligonio sutikimo. Šie dokumentai nėra įpras-tos kalėjime kaupiamos dokumentacijos dalis. Neturi būti sukurta jokia medicininių įrašų kortelių, kalinių bylų, kamerų, kuriose gyvena ŽIV sergantys kaliniai, specialaus ženkli-nimo sistema, atskleidžianti kalinių ŽIV statusą prižiūrėtojams ar net kitiems kaliniams. Reikia taip pat atkreipti dėmesį į kalinimo įstaigos patvirtintą tvarką, reglamentuojančią sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kalėjime, kalinių registravimą vizitui pas gydytoją, savanorišką tyrimą ir konsultavimą dėl ŽIV bei medikamentų skyrimą. Jei šios procedūros vyksta labai skirtingai, kai šiomis paslaugomis ketina pasinaudoti kaliniai, ieškantys in-formacijos ŽIV tema arba ŽIV sergantys kaliniai, tai netrukus taps žinoma prižiūrėtojams ir kitiems kaliniams, kas tikrai nepaskatins ligonių dalyvauti prevencijos, tyrimų ir gydy-mo programose ir tuo pačiu padidins diskriminacijos, persekiojimo ar smurto tikimybę.

Kalėjimo pareigūnai gal ir įsivaizduoja turį teisę žinoti, kurie kaliniai serga ŽIV, tikė-damiesi, kad tai juos apsaugos nuo užsikrėtimo ŽIV darbo vietoje. Sveikatos priežiūros personalo pareiga yra paneigti tokius klaidingus įsitikinimus ir mėginti juos nugalėti in-formacinių ir mokomųjų seminarų, skiriamų kalėjimo personalui, metu. Kalėjimo admi-nistracija kartu su sveikatos priežiūros personalu turėtų užtikrinti bendrosios strategijos ir praktikos, kuri garantuotų informacijos konfidencialumą ir taptų neatsiejama visapu-siškos ŽIV atžvilgiu vykdomos strategijos kalėjime dalimi, įgyvendinimą.

Į informacijos konfidencialumą gali specialiai kėsintis kiti kaliniai, kurie, kaip ir kalėji-mo pareigūnai, gali būti klaidingai įtikėję, jog žinojimas, kurie kaliniai serga ŽIV, padės jiems apsisaugoti nuo šios infekcijos. Klaidinga informacija apie ŽIV gali sukurti netikras baimes dėl rizikos užsikrėsti šia infekcija gyvenant su sergančiu asmeniu toje pačioje patalpoje, naudojantis bendromis dušo patalpomis ar kitomis bendro naudojimosi patal-pomis. Jei tokie įsitikinimai lieka nepaneigti, jie gali susilpninti ŽIV prevencijos iniciatyvų veiksmingumą tarp kalinių, nes gali nugalėti požiūris, kad žinojimas, kurie kaliniai yra užsikrėtę ŽIV, o ne rizikingo elgesio mažinimas yra veiksmingiausias apsisaugojimo nuo ŽIV infekcijos būdas. Toks požiūris gali skatinti diskriminaciją ir galimus smurto protrū-kius ŽIV arba AIDS sergančių kalinių atžvilgiu ir atgrasinti kitus nuo savanoriško tyrimo ir konsultavimo dėl ŽIV.

Lygtinis paleidimas gailestingumo vardan

Kaliniams, kurių liga pasiekia paskutinę stadiją, turėtų būti numatyta lygtinio paleidimo gailestingumo vardan galimybė tam, kad jie galėtų numirti oriai savo namuose, apsupti šeimos narių ar draugų. Lygtinis paleidimas būtinas ir tais atvejais, kai kaliniams neįma-noma užtikrinti tinkamos, ilgalaikės ir intensyvios medicininės slaugos kalėjimo sąlygo-mis. Tokiais atvejais reikėtų apsvarstyti tokių kalinių lygtinio paleidimo galimybę, norint, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta bendruomenėje ar namų sąlygomis.

Abiem atvejais sveikatos priežiūros personalui turėtų būti užtikrinta nepriklausomo, vien medicininiais parodymais pagrįsto sprendimo, į kurį turėtų atsižvelgti kalėjimo adminis-tracija, galimybė.


138

Slaugos tęstinumas

Kalėjimo sveikatos priežiūros personalas turėtų pasirūpinti, kad būtų užtikrintas medicini-nės slaugos tęstinumas į laisvę išėjusiems kaliniams. Priklausomybės nuo narkotikų gydymo atvejais, pvz., farmakoterapijos metadonu arba antiretrovirusinio bei tuberkuliozės gydymo atvejais, kaliniai, kartu su jų medicininių įrašų kortelėmis, turi būti nukreipiami bendruo-menėje sveikatos priežiūras teikiančių tarnybų žinion. Siekiant, kad užsimegztų paciento kontaktas su sveikatos priežiūros tarnybomis ir pacientas stengtųsi tą kontaktą išlaikyti, kalėjimo personalas turi pasitelkti pagalbon bendruomenėje veikiančias paramos grupes ar socialines tarnybas, nes tikrai neužtenka vien patarti kaliniui apsilankyti poliklinikoje.

Kalbant apie slaugos tęstinumą, tenka paminėti ir apie kalinius, naujai atvykstančius į kalėjimą. Ryšiai ir bendradarbiavimas su bendruomenėje veikiančiomis sveikatos prie-žiūros tarnybomis, bendruomeninėmis organizacijomis ir socialinėmis tarnybomis padės užtikrinti sklandų tęstinumą tiems, kurie jau buvo gydomi ar slaugomi bendruomenėje.

Kontrolinių klausimų sąrašas Nr. 16. Kalėjimo sveikatos priežiūros personalo vaidmuo.

Būdami sveikatos priežiūros darbuotojais, jūs turėtumėte kalėjime teikti paslaugas, lygiavertes toms, kurios teikiamos bendruomenėje. Konkrečiu ŽIV ligos atveju jūs ne tik turėtumėte teikti ŽIV užsikrėtusiems kaliniams medicininę slaugą ir gydymą, bet ir:• palaikyti kalėjime vykdomą strategiją, taisykles ir procedūras, kurios užtikrina pagarbą kalinių tei-

sėms, ypač teisę į sveikatos priežiūrą, lygiavertę tai, kuri teikiama bendruomenėje, taip pat laisvę nuo diskriminacijos ir stigmos bei informacijos apie pacientą konfidencialumo išsaugojimą;

• užtikrinti geros fizinės ir psichinės kalinių sveikatos išsaugojimą ir skatinti ją palaikyti, pade-dant sukurti sveiką aplinką kalėjime;

• užtikrinti, kad ŽIV ir kitų per kraują perduodamų virusinių infekcijų plitimo prevencijos strategi-ja taptų neatsiejama visapusiškos sveikatos strategijos kalėjime dalimi;

• užtikrinti tinkamą lytiškai plintančių infekcijų diagnozavimą ir gydymą;• užtikrinti ankstyvą TB, dažnai susijusios su ŽIV infekcija, diagnozavimą ir gydymą;• remti visapusiškos ŽIV prevencijos programų įgyvendinimą; • aprūpinti kalinius ir kalėjimo personalą reikalinga informacine ir šviečiamojo pobūdžio me-

džiaga; • skatinti ir remti lygių mokymo projektų/programų įgyvendinimą;• skatinti savanorišką kalinių apsisprendimą pasitikrinti ir gauti konsultaciją dėl ŽIV;• skatinti ir imtis įgyvendinti priklausomybės nuo narkotikų gydymo programas;• skatinti ir imtis įgyvendinti aprūpinimo adatomis ir švirkštais programas arba vadovauti jų vyk-

dymui;• skatinti ir imtis įgyvendinti dezinfekcinio skysčio dalijimą bei mokyti taisyklingai dezinfekuoti

švirkštimosi ir tatuiravimo įrangą, kartu informuojant apie tokio dezinfekavimo būdo ribotą veiksmingumą;

• dalinti prezervatyvus, latekso servetėles ir lubrikantus;• vertinti atskirų pacientų lygtinio paleidimo galimybę;• užtikrinti slaugos tęstinumą, įskaitant ART kaliniams, atvykstantiems į kalėjimą arba išeinan-

tiems į laisvę.

Daugiau informacijos apie UNODC ŽIV/AIDS programą:

UNODCŽIV/AIDS skyriusTel.: +43 1 26060 5549El. paštas: [email protected]

UNODCProjekto biuras Baltijos šalimsTel.: +370 5 210 74 09El. paštas: [email protected]/balticstates

mailto: [email protected]

www.unodc.org

mailto: [email protected]

www.unodc.org/balticstates

Documents

ŽIV ir AIDS laisvės atėmimo vietose€¦ · Kas sieja šį metodinių priemonių rinkinį su kitais Jungtinių Tautų dokumentais dėl ŽIV kalinimo įstaigose? Pastarasis leidinys