Upload
helia
View
207
Download
4
Embed Size (px)
DESCRIPTION
ĮVAIZDŽIO VADYBA , MOTYVAVIMAS IR VIEŠIEJI RYŠIAI B. Sabaliūtė A. Smailys 2012 0 6 19 Kelmė. Numatomos temos. Įvaizdis ir jo reikšmė organizacijos veiklos efektyvumui. Įvaizdžio formavimas, veiksniai ir sudedamos dalys. Tikslinės organizacijos grupės ir bendravimo su jomis priemonės. - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
1
ĮVAIZDŽIO VADYBA, MOTYVAVIMAS IR VIEŠIEJI
RYŠIAI
B. SabaliūtėA. Smailys
2012 06 19 Kelmė
2
Numatomos temos
• Įvaizdis ir jo reikšmė organizacijos veiklos efektyvumui.
• Įvaizdžio formavimas, veiksniai ir sudedamos dalys.• Tikslinės organizacijos grupės ir bendravimo su
jomis priemonės.• Viešas pasisakymas (pranešimo pristatymas) prieš
auditoriją ir per žiniasklaidos priemones.• Sunkios situacijos bendraujant su žiniasklaidos ir
kitų organizacijų atstovais.
Siūloma pasirinkti temąMotyvavimas
• Klausymasis – kaip tikrų poreikių supratimo technika
• Psichologiniai žmogaus poreikiai Motyvavimas – kaip poreikio ir jūsų tikslo suderinimas
• Praktinės užduotys: aktualių situacijų modeliavimas
Įvaizdžio vadyba• Įvaizdžio samprata• Įvaizdžio formavimo
būdai;• Įvaizdžio sudedamos
dalys. • 4 organizacijos įvaizdį
lemiantys veiksniai;• Tikslinės
organizacijos įvaizdžio grupės;
4
Įvaizdžio samprata(1)
• Įvaizdis, iš esmės, yra emocinis organizacijos, jos produktų ir paslaugų suvokimas, kuris, būdamas nematerialus įmonės turtas, padeda užtikrinti ir ilgalaikę materialią gerovę.
5
Klausimas
Kokia pirma mintis jums kyla išgirdus pavadinimą:
• Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centras?• ... ... ... .................................?• ... ... ... .................................?
6
Įvaizdžio samprata(2)• Organizacijos įvaizdis yra tai, kas
pirmiausia ateina į galvą išgirdus organizacijos pavadinimą ar pamačius logotipą (Gray, Balmer 1998).
• Žmonės neretai labiau reaguoja į įvaizdį, o ne į realybę.
7
Teigiamo įvaizdžio nauda (pagal H. Shirley)
• Didina organizacijos populiarumą.• Spartina prasiskverbimą į naujas rinkas.• Padeda išlaikyti gerus partnerius.• Didina investuotojų ir kitų finansinės
bendruomenės narių susidomėjimą.
8
2 pagrindiniai įvaizdžio formavimo būdai:
• Savaiminis įvaizdžio formavimas yra paliekamas likimui, atsitiktinumui. Dažniausiai tokiu atveju pagrindiniais įvaizdžio “kūrėjais” tampa gandai, paskalos...;
• Planingas įvaizdžio kūrimas - tai kruopščiai planuojami ir vykdomi viešieji ryšiai, kai nuolat pabrėžiamos organizacijos stipriosios pusės.
9
Įvaizdžio formavimas
• Įvaizdžio kūrimas yra vienas iš organizacijos strateginių tikslų.
• Teigiamas organizacijos įvaizdis nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas, pasiekiamas, o kartu ir valdomas.
• Įvaizdis, kurį norima sukurti, iš tiesų turi atitikti tikrovę.
10
3 pagrindiniai dalykai Įvaizdžio formavime:
• Nuoseklumas (nesimėtyti, nekeisti “kurso”, “nebalamutinti” žmonių...);
• Ilgalaikiškumas (įvaizdis kuriamas ilgai, palaikomas kone amžinai...);
• Išskirtinumas (išsiskirk arba mirk; skirtingi pritraukia, panašūs susilieja...).
11
Klausimas
Kuo jūsų organizacijos (bendruomenės, bibliotekos) įvaizdis skiriasi nuo kitų organizacijų (bendruomenių)?
12
Organizacijos įvaizdžio kūrimo procesą apima 4 verslo šakos:
• Vadybos ir organizavimo paslaugos;• Ryšiai su visuomene;• Reklamos agentūros, kurios rūpinasi
paslaugos (produkto) įvaizdžiu;• Organizacinio dizaino kūrėjai.
13
Įvaizdį lemiantys veiksniai
• Darbuotojų atsiliepimai;• Išorinė reklamos kokybė;• Klientų atsiliepimai;• Personalo elgesys ir laikysena.
14
Klausimas
• Ką pasakote pristatydami savo organizaciją pažįstamiems, kurie domisi?
• Kokia išorinė reklama?• Kokių esate girdėję atsiliepimų apie savo
organizaciją?• Kaip patys elgiatės su savo klientais,
partneriais, rėmėjais ... ?
15
Įvaizdžio sudedamosios dalys
• Paslaugos įvaizdis• Vartotojo įvaizdis• Vidinis įvaizdis• Vadovo įvaizdis• Personalo įvaizdis• Veiklos įvaizdis• Socialinis įvaizdis.
16
Užduotis Įvertinkite (10 balų sistemoje) savo
organizacijos įvaizdžio visus 7 punktus:• Paslaugos įvaizdis• Vartotojo įvaizdis• Vidinis įvaizdis• Vadovo įvaizdis• Personalo įvaizdis• Veiklos įvaizdis• Socialinis įvaizdis.
Užduotis
• Ko dar reikia, kad šie vertinimai būtų 10 balų?
Gyvenimo tiesa
• Jei uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. (R. Tagorė)
19
Tikslinės grupės
ORGANIZACIJOS ĮVAIZDIS
Vartotojai Investuotojai
Bendruomenė
Vyriausybė, savivaldybė
Darbuotojai
Tikslinės grupės formuojasi įvaizdį apie organizaciją:
• Asmeninio susidūrimo metu;a) bendraujant telefonu;b) tiesioginio kontakto metu;c) viešų organizacijų atstovų
pasisakymų metu;• Iš sklindančių gandų;• Žiniasklaidos pranešimų.
21
TIESOS
Nebūna antros progos padaryti pirmą įspūdį!
MOTYVAVIMAS
Motyvavimo menas – poreikio supratimas, jo patenkinimo kelio parinkimas ir mokėjimas tai suderinti su savo interesais.
Klausymasis Ar nebūna taip, kad besiklausydami:
• Mes tik vaizduojam klausymą, o iš tikrųjų . . .;• Nebenorime toliau klausyti, nes jau turime savo
nuomonę ir sprendimus;• Nerimaujame, nes laikas bėga, o savų rūpesčių
mums per akis;• Laukiame progos pasakyti savo mintis;• Koncentruojamės ties tuo, ką atsakysim
pašnekovui;• Ruošiame kontrargumentus, nes mūsų požiūris
kitoks;• Pertraukinėjame partnerį savo klausimais arba
teiginiais;• Nuolat vertiname tai, kas sakoma ir pan.
Aktyvaus klausymosi technikos
• Dėmesingas tylėjimas. • Minties persakymas. “Jei aš jus teisingai supratau, jūs ...”. “Kitaip
sakant, jūs manote ... ." ir pan. • Pasitikslinimas. “Ką turėjote galvoje, sakydamas...”• Apibendrinimas.
Klausytojo veiksmaiGeras klausytojas Blogas klausytojasRodo dėmesį Vertina
Susilaiko nuo komentarų Kritikuoja
Pasitikslina, ar teisingai suprato
Pertraukinėja kalbantįjį
Išsiaiškina, kas liko neaišku
Veržiasi spręsti problemą
Neturi išankstinės nuostatos
Interpretuoja
Užduoda atvirus klausimus Užduoda daug uždarų klausimų
Klausimų tipai• Atviri klausimai.
Prasideda raide “K”Pvz.: Ką manote apie psichologinius mokymus?• Nukreipiantys klausimai. Pvz.: kokią naudą davė psichologinai mokymai?• Uždari klausimai.
Prasideda žodžiais “Ar”, “Gal”Pvz.: Ar tenkina Jums suteiktų psichologinių
mokymų kokybė?
Gyvenimo tiesa
• Tas, kuris klausia yra kvailys penkioms minutėms, tas kuris nepaklausė, lieka kvailiu amžinai.
A. Maslow pagrindinių žmogaus poreikių piramidė
SavigarbaPripažinimas
Saviraiška
BendravimasSaugumas
Fiziologiniai poreikiai
Savireguliacija (nuostata) motyvavimo metu
• Priimkite partnerį tokį, koks jis yra.• Suformuluokite savo prielaidas apie
pagrindinius partnerio poreikius, kurie skatina partnerį, koreguokite tas prielaidas bendravimo eigoje.
• Atsižvelkite į partnerio kompetenciją, sugebėjimus.
• Atsižvelkite į partnerio emocinę būseną, parinkite tinkamą elgesio taktiką ir strategiją.
Elgesys motyvavimo metu (1)• Kreipkitės į pašnekovą asmeniškai, jeigu
galima - vardu.• Remkitės bendra praeitimi, jūsų
panašumais ar kuo nors kitu, kas bendra jums abiems.
• Suraskite pageidaujamam poelgiui analogą partnerio gyvenime.
• Paskatinkite stipriąsias pašnekovo puses.• Pateikite tokius argumentus, kurie susiję
su pagrindinėmis partnerio gyvenimo vertybėmis.
Elgesys motyvavimo metu (2)• Neišsakykite visų argumentų vienu
atsikvėpimu.• Netrukdykite pašnekovui išsisakyti, palikite
pakankamai pauzių.• Savo norus, pageidavimus formuluokite
trumpai ir aiškiai.• Neapeliuokite į pareigos jausmą, venkite
išsireiškimų “tu privalai ...”, “tu turi ...” ir pan.
• Palikite partneriui pasirinkimo galimybę ir teisę galutiniam apsisprendimui.
32
SĖKMINGOS VIEŠOS KALBOS KOMPONENTAI
• Pranešėjui ir auditorijai yra aiški pasisakymo paskirtis arba tikslas;
• Pranešėjas supranta savo klausytojų poreikius;
• Pranešėjas išmano tai, apie ką kalba;• Pranešėjas iš anksto susiplanavo
kalbą;• Pranešėjas kaip reikiant parepetavo;• Pranešėjas pasitiki savimi.
33
KODĖL PASIRODOMA PRASTAI (dažniausiai pasitaikančios klaidos)
• Padrikai dėsto;• Stokoja pasirengimo;• Neturi humoro; • Neturi vaizdinių priemonių;• Prastai paiso laiko; ištęsia;• Neaiškiai taria žodžius;• Nežiūri į akis;• Nesigirdi, ką sako; per garsiai; painiai;• Prasčiokiškai – ne specialistas;• Per daug kandžiai; šlubuoja logika;• Per greitai; per lėtai;• Nukrypsta nuo temos;• Nervinasi;• Neatsako į klausimus ir t. t.
34
FAKTAI
Vienai minutei efektyvios kalbosreikia 30 minučių kruopštaus
pasirengimo
35
PRANEŠIMO PARENGIMO ETAPAI1. Sprendimas pasisakyti.2. Pirmas kontaktas su auditorijos
atstovais.3. Atsakymai į šešis klausimus (6
K).4. Pasisakymo plano parengimas;5. Padalomosios ir vizualinės
medžiagos parengimas;6. Nuostatos pasirinkimas.
36
1. SPRENDIMAS PASISAKYTI
• Kokie Jūsų motyvai? • Kokios aplinkybės?• Kiti veiksniai?
37
2. PIRMAS KONTAKTAS SU AUDITORIJOS ATSTOVAIS
• Ar bendradarbiausime?• Jei taip, tai – kaip?• Aptarti temą, • Tikslą,• Susitikimo sąlygas: vietą,
trukmę ir kt.
38
3. ATSAKYMAI Į ŠEŠIS KLAUSIMUS (6 K)
• Kas dalyvauja?• Ką jie nori išgirsti? • Kodėl šito imuosi?• Kada?• Kur?• Kaip pasisakysiu?
39
4. PASISAKYMO PLANO PARENGIMAS (1)Plano apmatai:
• Tikslas- svarbiausia, ką reikia pranešti.• Ko noriu pasiekti?• Kokie pagrindiniai klausimai
(problemos), apie kuriuos kalbėsiu?• Kokie loginiai argumentai, nepaneigiami
faktai, paremiantys pagrindinę idėją?• Idėjos įdomiai, įspūdingai įžangai.• Idėjos įsimintinai pabaigai.
40
4. PRANEŠIMO PLANO PARENGIMAS (2)
Pranešimo eiga:
• Įžanga (pradžia) – sudominti ir supažindinti;
• Pagrindinė (vidurinė) dalis – išdėstyti, informuoti ir instruktuoti;
• Pabaiga – įtvirtinti ir palikti neišdildomą įspūdį.
Pasisakymo užbaigimas • Apibendrinti ir pačiam padaryti trumpas ir
aiškias išvadas; • Paprašyti užduoti klausimus; • Pasistengti baigti gerame emociniame lygyje;• Parodyti klausytojams pakankamai dėmesio,
tai gali būti: kvietimas veikti; žvilgsnis į ateitį; klausimas ar pareiškimas; įpareigojimas.
42
Pauzių naudojimas
• Kalbos pradžioje, kad įsitikinti, ar visi susirinko, ir yra pasiruošę Jūsų klausyti;
• Viduryje sakinio – pabrėžti svarbų punktą;
• Norint išsiaiškinti, kokią reakciją Jūsų žodžiai ar veiksmai sukėlė klausytojams;
• Prieš Jūsų kelis paskutinius žodžius;• Pateikus retorinį klausimą;• Baigus kalbos dalį, kad klausytojai
suvoktų žodžius ir laukiant jų reakcijos.
43
5. Padalomosios ir vizualinės medžiagos parengimas
Mes atsimename:
• 10 % to, ką perskaitome;• 20 % to, ką išgirstame;• 30 % to, ką pamatome;• 50 % to, ką pamatome ir
išgirstame.
44
Praktinė užduotis:
Parašykite:• 3 mintis (teiginius) apie savo
organizaciją, kurią atstovaujate;• 3 mintis (teiginius) apie
žiniasklaidos atstovus, kuriems pristatysite savo pranešimą.
45
6. Nuostatos pasirinkimas
1. Aš + , Jūs – 2. Aš – , Jūs +3. Aš – , Jūs – 4. Aš + , Jūs +
46
NUOSTATA: AŠ + , JŪS –(Aš galvoju apie save gerai, Aš galvoju apie Jus blogai)
Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:
• Per didelis pasitikėjimas savimi;• Sunkus bendravimas;• Kitų spaudimas;• Savo vaidmens sureikšminimas.
47
NUOSTATA: AŠ –, JŪS + (Aš galvoju apie save blogai,
Aš galvoju apie Jus gerai)Tokio požiūrio pranešėjui būdinga: • Nepakankamas pasitikėjimas,• Polinkis atsitraukti,• Nepakankamas įsitikinimas,• Nepakankamas iniciatyvumas;• Nepakankamas savo vaidmens
vertinimas,• Polinkis į stresus.
48
NUOSTATA: AŠ – , JŪS –(Aš galvoju apie save blogai, Aš galvoju apie Jus blogai)
Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:
• Žemas energingumas,• Polinkis į pesimizmą,• Neryžtingumas,• Nepakankamas kūrybingumas,• Neigiamų santykių su auditorija
kūrimas.
49
NUOSTATA: AŠ + , JŪS + (Aš galvoju apie save gerai, Aš galvoju apie Jus gerai)
Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:
• Pasitikėjimas savimi;• Geranoriškumas;• Geri santykiai su aplinkiniais ir
auditorija;• Atvirumas, kūrybiškumas, emocinis
stabilumas.
50
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (1)
R. Kisindžeris kartą pasveikino spaudos atstovus, sakydamas: ”Kas iš Jūsų turi klausimų mano atsakymams?”
Neverta atsakinėti į klausimus, o verta į juos reaguoti. Tam reikia iš anksto sau atsakyti į šiuos klausimus: • Ką aš noriu pasakyti svarbiausia?• Ką vertėtų pasakyti, bet nėra labai svarbu?• Ko aš nenoriu sakyti?• Kaip apeisiu šiuos klausimus?• Kokius turiu pagrindinius faktus?• Ar man pakanka informacijos? Jei ne, tai kokios
informacijos aš nežinau?• Ką gali žinoti ir ko – nežinoti būsimi klausytojai?• Ar yra dalykų ir kokių, kuriuos klausytojai išmano už
mane geriau?
51
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (2)
Klausimas, į kurį neturite atsakymo:
• Jei klausimas per siauras ir uždaras, verta jį performuluoti padarant atviru ir platesniu;
• Paklauskite auditorijos, ar niekas negalėtų atsakyti;
• Jei nežinote atsakymo, pripažinkite, kad nesate visažinis, bet tuo klausimu pasidomėsite ir pateiksite atsakymą, jei to reikės;
• Nurodykite, kur galima rasti atsakymą;• Jei negalite atsakyti, nes nėra tam tinkamas laikas
ar ne ta auditorija, tai neatsakyti, ar kitaip apeiti tą klausimą, viduje tvirtai žinant, kodėl tai darote.
52
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (3)
Kaip atsakyti į provokuojantį (nekorektišką) klausimą:
• Būti dalykišku;• Nebūti “ekspresyvia auka”, įvardinti
sau viduje kilusias emocijas, tada turėsite elgesio pasirinkimą;
• Išlaikyti nuostatą “Aš +, Tu +;• Prisiminti humoro jausmą; • Naudoti paradoksalią intenciją.
53
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (4)
Klausimas, neatitinkantis temos:
• Pripažinkite, kad klausimas įdomus ar reikšmingas, bet neatitinka pranešimo temos, taigi, vertas dėmesio ateityje;
• Eikite prie kito klausimo.
54
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (5)
Klausimas, atskleidžiantis didelę Jūsų argumentų spragą:
• Pripažinkite, kad nurodytas dalykas
tikrai yra problema;• Paaiškinkite, ką reikia ar reikės
daryti problemai išspręsti;• Neišsisukinėkite, bendraukite su
auditorija atvirai ir sąžiningai.
55
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (6)
Kaip “blogą” klausimą paversti “geru”:
• Vienas BBC reporteris pasakė: “Nėra nediskretiškų klausimų, yra nediskretiški atsakymai” ir tam davė šį pavyzdį: Kai buvusio federalinio kanclerio Šmito žmoną sykį vienas reporteris paklausė, kiek pinigų ji skirianti namų apyvokai, ji, nenurodydama sumos, atsakė: “Pakankamai”.
56
ĮTAMPOS VALDYMAS• Išmanyti savo dėstomą dalyką; • Suprasti kalbėjimo grupei pagrindus:
• Praktika;• Dar daugiau praktikos;• Repetavimas;• Dar daugiau repetavimo;
• Kvėpavimo valdymas:• Atsistojęs ar atsisėdęs sustinkite; • Minutę nekvėpuokite; • Valingai giliai įkvėpkite pro nosį; • Sulaikykite kvapą sekundei ar dviem; • Lėtai iškvėpkite pro burną ilgu atodūsiu; • Padarykite taip 3- 4 kartus: įkvėpkite kaskart vis giliau, sulaikykite
kvapą 3-4 sekundėms ir iškvėpkite vis ilgesniu atodūsiu; • Nelaikykite kvapo ilgai (nepratus gali pasidaryti silpna).
• Tikėjimas savimi (“Man eisis labai gerai!”):• Mokėkite atmintinai savo įžangą.
57
Geriau būti pasiruošusiam ir neturėti progos, negu turėti
progą ir būti jai nepasiruošusiam
!!