VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

MARKETINGO KATEDRA

Donata Juškelytė

KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO KAUNO MIESTO TURISTINIO

ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Reklamos vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621N50005

Rinkodaros studijų kryptis

Vadovas (-ė) pedagoginis, Doc.dr. Lina Pilelienė __________ __________

(Parašas) (Data)

Apginta Doc. dr. Rita Bendaravičienė __________ __________

(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2016

2

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3

ABSTRACT ........................................................................................................................................ 4

PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI ...................................................................... 5

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8

I. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS

KAIP TYRIMŲ OBJEKTAS ............................................................................................................ 10

1.1 Miesto įvaizdžio samprata ........................................................................................................... 10

1.1.1 Miestų konkurencingumas ir reputacija ................................................................................... 11

1.1.2 Vietos įvaizdžio formavimo elementai ..................................................................................... 12

1.1.3 Miesto įvaizdžio reikšmė ir jo suvokimą lemiantys veiksniai .................................................. 14

1.1.4 Kūrybinio miesto įvaizdžio samprata ....................................................................................... 18

1.2 Miesto kaip prekinio ženklo demonstravimas kino filmuose ...................................................... 20

1.2.1 Kino industrija kaip miesto turistinio įvaizdžio formavimo ir reklamavimo priemonė ........... 22

1.2.2 Kino turizmas kaip kino industrija pagrįsto miesto įvaizdžio pasekmė ................................... 27

1.2.3 Kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo modelis ................................. 29

II. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO KAUNO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO

FORMAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS ....................................................................................... 31

2.1 Tyrimo aktualumo pagrindimas .................................................................................................. 31

2.2 Tyrimo metodologija, metodikų pagrindimas ir organizavimas ................................................. 32

2.2.1 Kino filmų turinio analizės rezultatai ....................................................................................... 35

2.2.2 Pusiau struktūruotų ekspertinių interviu bei komentarų rezultatai ........................................... 43

2.2.3 Fokus grupės diskusijos rezultatai ............................................................................................ 46

III. KAUNO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO MODELIS ĮTRAUKIANT

KINO INDUSTRIJĄ ......................................................................................................................... 50

3.1 Modelio aktualumas ir pritaikomumas ........................................................................................ 50

3.2 Indelis į kino industriją ir miesto turistinį įvaizdį Kaune ............................................................ 54

3.3 Modelio pritaikymas kuriant turizmą skatinantį kino turinį: ....................................................... 56

3.4 Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis .................................... 58

3.4.1 Kino industrijos plėtros etapas (I) ................................................................................................... 59

3.4.2 Kino turinio skatinančio kino turizmą kūrimo etapas (II) ............................................................... 60

3.4.3 Kino turizmo ir grįžtamojo ryšio etapas (III) .................................................................................. 63

3.5 Numatoma modelio nauda ........................................................................................................... 64

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 66

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 71

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 79

3

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo autorius: Donata Juškelytė

Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas Kino industrija pagrįsto Kauno miesto

turistinio įvaizdžio formavimas

Baigiamojo darbo vadovas Doc. dr. Lina Pilelienė

Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai Vytauto Didžiojo Universitetas, Ekonomikos

ir vadybos fakultetas, Kaunas, 2016

Puslapių skaičius: 79

Lentelių skaičius: 24

Paveikslų skaičius: 21

Priedų skaičius: 26

Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybes

pasitelkiant kino industriją. Teorinėje darbo dalyje loginės lyginamosios mokslinės literatūros

analizės ir sintezės metodu pristatoma miesto turistinio įvaizdžio bei kino turizmo samprata, įvaizdį

bei kino turizmą formuojantys veiksniai, priemonės, suinteresuotųjų pusės, analizuojami skirtingų

autorių požiūriai į kino industrijos perspektyvas, aptariami ryškiausi šios marketingo priemonės

atvejai.

Analitinėje dalyje pasitelkiant trianguliacijos metodologiją atliekamas kino industrija

pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybių tyrimas. Tyrimas atliekamas

apklausiant kino industrijos ekspertus pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu, diskutuojant

su Kauno akademiniu jaunimu atvykusiu iš užsienio fokus grupės diskusijos metodu bei analizuojant

Kaune filmuotus kino filmų atvejus kokybinės turinio analizės metodu.

Projektinėje darbo dalyje formuojamas rekomendacinis modelis Kauno savivaldybei bei

kino industrijos atstovams, kaip būtų galima plėtoti kino industrijos įtraukimo į Kauno miesto

turistinio įvaizdžio formavimą strategiją. Pagal fokus grupės diskusijos rezultatus formuojamas

alternatyvus Kauno kino lokacijų žemėlapis bei kino industrijos plėtros modelis, kuris galėtų būti

įtrauktas į Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo procesą.

4

ABSTRACT

Author of research paper: Donata Juškelytė

Full title of research paper: Film industry based Kaunas city touristic

image formation

Research paper advisor: Doc. dr. Lina Pilelienė

Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of

Economics and Management, Kaunas, 2016

Number of pages: 79

Number of tables: 24

Number of pictures: 21

Number of appendixes: 26

The purpose of this thesis is to determine the development opportunities of film industry and

its integration into Kaunas city touristic image formation process. Theoretical part of this thesis

represents basic concepts of touristic image, film tourism, factors that influence it as well as

stakeholders of city touristic image.

Triangulation method is used in the analytical part of this thesis with a purpose to examine

Kaunas touristic image and film industry case. Research involves interviews with film industry and

tourism experts, focus group discussion with international students and content analysis of Lithuanian

films made in Kaunas.

Recommendatory model to Kaunas municipality as well as film industry is being formed

in the third part of the thesis, how to develop film industry integration into Kaunas city touristic image

formation strategy. According to focus group discussion results alternative map of filming locations

in Kaunas is being suggested, so as a possible film tourism model, which can also be involved into

Kaunas city touristic image formation process.

5

PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI

Afektinis - emocijos, jausmai susiję su įsitikinimu, jos suteikia įsitikinimui emocinį atspalvį.

Alternatyvus turizmas - dažniausiai reiškia alternatyvias turizmo formas, pabrėžia didesnį

kontaktą ir savitarpio supratimą tarp šeimininkų ir svečių, taip pat kaip tarp turistų aplinkos.

Atvykstamasis turizmas – turizmo paslaugų struktūra, skirta į regioną atvykstantiems

asmenims aptarnauti (Smitas ir Eadingtonas, 1992).

Audiovizualinis- 1) garso ir vaizdo; 2) priemonių, procesų, kūrinių, programų, suvokiamų

vienu metu klausa ir rega, visuma (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

Distribucija/platinimas - filmo rodymo, platinimo teisių įsigijimas tam tikram laikui, salių

jo rodymui paieška, numatytų seansų užtikrinimas, filmo išleidimo į ekranus ir reklamos

organizavimas. Pradėta taikyti 1907 m., kai Charles’is Pathé filmų kopijų nuomojimą kino salių

savininkams pakeitė pardavimu (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

Filmavimo aikštelių paieška (Location scouting) - filmavimui tinkamų vietų paieška

(Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

Fokus grupė - (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė

grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija (Krancevičiūtė, 2014)

Genius loci – vietovė dvasia arba paminklų ir paminklinių vietų dvasia (Petzet, 2008).

Identitetas - yra tapatybė, žmogaus arba daikto savybių visuma, pagal kurią jis yra

atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų (žodynas.lt).

Kino filmų biuras/ofisas – tai institucijas, kuri skatina ir didina konkurenciją tarp miestų

kino industrijų, o svarbiausia – palengvina projektų įgyvendinimą kino kūrėjams.

Kino industrija – kino filmų verslas arba pramonė užsiimanti kino filmų gamyba, sklaida

ir rodymu.

Kino turizmas - alternatyvi marketingo priemonė skatinanti šalies turizmą, susijusi su kino

filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo filmuojama (Hudson ir kt, 2011).

Kognityvinis - tai mintys, įsitikinimai kurių laikomės objektų, žmonių atžvilgiu.

Konatyvinis – tai elgesys, reakcija į įvykį ar žmogų, kuri atitinka įsitikinimą.

Koprodukcija/bendra gamyba - dviejų ar daugiau prodiuserių ar gamybos bendrovių

bendradarbiavimas gaminant filmą ar filmų ciklą. Europoje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai

kaimyninės šalys suvienijo finansinius išteklius ir kūrybines jėgas, siekdamos sustiprinti Europos

kino industriją ir išplėsti rinką (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

6

Korporatyvinė ženklodara (ang. corporate branding)- ženklodaros rūšis, kuria siekiama

organizacijos prekės ženklo ir organizacijos produkto sutapatinimo vartotojo sąmonėje (Gavėnas,

2012).

Kultūrinis turizmas - kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius,

vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus

kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus (Lehtimäki, 2009).

Kūrybinės industrijos - rutuliojasi pirmiausia kaip verslas, perduodantis auditorijai idėjas,

įvaizdžius ir patyrimus, kurių ekonominė vertė priklauso nuo to, kaip vyksta subjektyvios simbolinių

gėrybių reikšmių interpretacijos. (Černevičiūtė ir Žilinskaitė, 2009).

Kūrybinis miestas – miestas, kurio kūrybinės veiklos sritys skirtos visuomenei, yra

suprantamos, inovatyvios, intensyviai skleidžiamos ir daugiakultūrės (Florida, 2002).

Marketingo kompleksas -tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais

siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus

(marketingovaldymas.lt)

Miesto įvaizdis - tai visuma idėjų, tikėjimų ir emocijų, kurie žmogui atsiranda išgirdus tam

tikro miesto pavadinimą (Kotle, 1993).

Miesto marketingas - tai yra vietovės pardavimo procesas, kurio metu viešų ir privačių

įstaigų atstovai siekia parduoti tam tikrą geografiškai apibrėžtą vietovę, paverčiant ją patrauklesne

verslo organizacijoms, turistams bei kitų miestų gyventojams (Piliutytė, 2005).

Miesto ženklodara - tai procesas, kurio tikslas gerinti gyvenimo kokybę mieste ir kurti

teigiama emocinį įvaizdį visoms suinteresuotosioms grupėms (Anholt, 2009).

Organizacijos įvaizdis - tai yra idėjų, jausmų, suvokimų ir įsivaizdavimų, kuriuos asmuo ar

jų grupė turi organizacijos atžvilgiu, visuma, įtakota materialių ir nematerialių organizacijos veiklos

elementų, komunikacijos bei asmeninių ir socialinių vertybių (Drūteikienė, 2003).

Pelno mokesčio lengvata (ang. tax incentives) – finansinė parama sudaranti palankias

filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti mūsų šalyje, ir

sudaranti galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti

pelno mokestį (lkc.lt)

Perkėlimas (ang. displacement) – pasąmonės gynybos mechanizmas, pagal kurį protas

randa naują objektą ar naują tikslą, kino industrijoje, tai filmo siužeto vietos demonstravimas visiškai

kitoje aplinkoje (skirtumas tarp realios filmavimo vietos ir demonstruojamos).

Post-produkcija/ baigiamieji filmo darbai / – filmo kūrimo darbai po filmavimo iki

kopijos išleidimo ir tiražavimo – vaizdo ir garso montavimas, garso suvedimas, specialiųjų efektų

7

kūrimas, negatyvo montavimas, spalvų nustatymas, kopijos gamyba (Audiovizualinių medijų

žodynas, 2006).

Pre-produkcija/ parengiamųjų darbų laikotarpis – filmo kūrybinio sumanymo

įgyvendinimo etapas, per kurį sukuriamas scenarijus, įsigyjamos teisės naudoti kūrinius ir gretutinių

teisių objektus, renkama medžiaga archyvuose, parengiamas kalendorinis darbų planas (filmavimo

darbų eiga, suskirstyta pagal sunumeruotas scenas, jas atitinkančias dekoracijas ir motyvus),

sudaroma kūrybinė grupė, numatomos pagrindinių vaidmenų atlikėjų ir kitų dalyvių filmavimo ir

repeticijų datos, sukuriami dekoracijų, kostiumų eskizai, parengiami grafiniai projektai, surandami

investuotojai ir partneriai, sudaroma detali filmo gamybos sąmata ir rinkodaros strategija, atliekami

kiti iki filmo gamybos etapo būtini atlikti darbai (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

Produkcija / gamyba - bendras filmo gamybos proceso terminas. Dažniausiai šitaip

vadinamas filmavimo etapas (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

Produkto demonstravimas (ang. product placement) - tai suplanuotas produkto

pateikimas filmuose arba televizijos programose, kuris gali daryti įtaką vartotojų nuomonės

formavimui arba jų pirkimo ketinimams (Balasubramanian, 1994).

Reputacija - identiteto ir įvaizdžio visuma (Bromley, 2000).

Semiotika - mokslas apie ženklus ir ženklų sistemas (zodynas.lt).

Signifikantas – tai išraiška (vaizdais, garsais, kvapais ir t.t).

Signifikatas - tai išraiškos turinys arba reikšmė.

Simuliacija - melagingas tikrovės vaizdavimas, norint suklaidinti, apgauti; apsimetimas,

norint ko nors išvengti.

Trianguliacijos metodas - du ar daugiau metodų naudojamų tam pačiam tyrime siekiant

patikrinti to paties objekto rezultatus (Hussein, 2009).

8

ĮVADAS

Temos aktualumas. Auganti konkurencija tarp šalių, miestų bei regionų skatina marketingo

specialistus, politikus, kultūros atstovus ir kitus suinteresuotuosius ieškoti alternatyvių miesto

turistinio įvaizdžio formavimo arba šiuolaikinės ženklodaros stiprinimo priemonių. „Vis tik

šiuolaikinė ženklodara susiduria su dideliais iššūkiais įskaitant hiper-konkurencingumą, masinį

prekių vartojimą ir globalizaciją. Šie iššūkiai paveikia ne tik vartojamus produktus, bet ir vietas.

Šalys, regionai ir miestai konkuruoja tarpusavyje vis agresyvesniais būdais“ (Janiszewska, Insch,

2012). Agresyvėjant vietos marketingui, keičiasi bei plečiasi ir turizmo formos. Jos tampa

kompleksiškesnės, inovatyvesnės, todėl naujoms turizmo formoms reikia ir adekvačių marketingo

sprendimų. „Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinėje kino bei turizmo industrijoje populiarėja „kino

turizmas“ – alternatyvi marketingo priemonė, skatinanti šalies turizmą“ (Hudson ir kt, 2011). Tai

koncepcija, susijusi su kino filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo

filmuojama. Taigi į šiuolaikinę turizmo rinką įsiterpia kino filmai, o kino industrija tampa

tarpdisciplinine sfera ir aktualiu mokslinių tyrimų objektu. Šiuolaikiniam turistui bandoma įtikti ne

tik tradicinėmis, klasikinėmis kultūros formomis, bet ir postmodernia kino filmų mitologija. Pačiai

kino industrijai būdingas realių miestų, šalių, regionų įvaizdžio formavimas bei populiarinimas. Pasak

N.Vagionis ir M. Loumioti (2011) tarptautinės patirtys rodo, jog filmai yra svarbi marketingo

priemonė, kuri gali tarnauti ir kaip efektyvi strategija skatinanti turizmą.

Lietuvių akademiniame diskurse „kino turizmas“ - mažai analizuota, neišplėtota tema, o ir į

kino industriją, kaip miesto ir šalies marketingo priemonę vis dar žiūrima pro pirštus. Norėdami

pakeisti situaciją ir papildyti miesto turistinio įvaizdžio skatinimo priemonių sąrašą, turime ieškoti

naujų galimybių ir alternatyvų. Viena iš alternatyvų – tai kino industrijos integracija į miesto turistinio

įvaizdžio marketingą, arba atvirkščiai - miesto įvaizdžio integracija į kino industrijos veiklą.

Šiame baigiamajame darbe, alternatyvi turizmo skatinimo priemonė – kino industrija,

pritaikoma Kauno miesto turistinio įvaizdžio atvejui. Miesto savivaldybė plečia kultūrinių projektų

lauką, bando pasitelkti kultūrą kaip miesto regeneracijos ašį. UNESCO dizaino miesto statusas,

artėjantys „Europos kultūros sostinė 2022” rinkimai, , kultūrinės - kūrybinės veiklos, unikalios miesto

vietos, visa tai apjungti ir komunikuoti gali kino industrija.

Problema. Kino industrija kaip vietos įvaizdžio reklamavimo bei turizmo skatinimo

priemonė marketingo lauke vis dažniau pastebima ir analizuojama. Moksliniame diskurse miesto

įvaizdis analizuojamas kaip prekės ženklas įterpiamas į kino filmus. Apie produktų patalpinimą kino

filmuose kaip apie vieną iš marketingo priemonių diskutuojama dažnai, tuo tarpu vietos, šalies ar

9

miesto įvaizdžio patalpinimas kino filmuose – pakankamai nauja ir dar neišieškota tema, ypatingai

Lietuvos kontekste. Todėl šiame darbe miesto įvaizdis prilyginimas produktui arba prekės ženklui,

kurio demonstravimo rezultatas – didėjantys turizmo srautai bei didėjantis vietos žinomumas.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama mokslinė problema keliama klausimu: kaip pasitelkiant

kino industriją formuoti miesto turistinį įvaizdį?

Darbo objektas – kino industrija pagrįstas miesto turistinis įvaizdis.

Darbo tikslas – Nustatyti kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio

formavimo galimybes.

Uždaviniai:

1. Atskleisti kino industrija pagrįstą miesto turistinio įvaizdžio formavimą kaip tyrimų

objektą;

2. Nustatyti kino industrijos įsitraukimo galimybes, formuojant Kauno miesto turistinį

įvaizdį;

3. Sudaryti kino industrija pagrįstą Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelį.

Darbo struktūra ir metodika

Pirmoje, teorinėje dalyje loginės lyginamosios mokslinės literatūros analizės ir sintezės

metodu pristatoma miesto turistinio įvaizdžio samprata, įvaizdį formuojantys veiksniai, priemonės

bei suinteresuotųjų pusės, analizuojama esminė miesto turistinio įvaizdžio literatūra bei pristatoma

kino industrija, kaip miesto įvaizdį įtakojanti alternatyvi marketingo priemonė.

Antroje, empirinėje dalyje pasitelkiant trianguliacijos metodologiją atliekamas kino

industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo galimybių tyrimas. Tyrimo tikslas -

nustatyti kaip į Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo procesą įtraukti ir kino industriją, o tuo

pačiu numatyti kino turizmo Kauno mieste potencialumą, kino industrijos ir miesto turistinio

įvaizdžio sąryšį. Tyrimas atliekamas apklausiant kino industrijos ekspertus (pusiau struktūruoto

kokybinio interviu metodu), diskutuojant su Kauno akademiniu jaunimu atvykusiu iš užsienio (fokus

grupės diskusijos metodu) bei analizuojant kino filmų atvejus (kokybinės turinio analizės metodu).

Trečioje, projektinėje dalyje formuojamas rekomendacinis modelis Kauno savivaldybei bei

kino industrijos atstovams, kaip būtų galima plėtoti kino industrijos įtraukimo į Kauno miesto

turistinio įvaizdžio formavimą strategiją, o tuo pačiu kaip vystyti Kaune pačią kino industriją.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas ir priedai.

Padėka. Donata Juškelytė dėkoja už Lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės

veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) paramą. Projektas yra finansuojamas pagal

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ iš Europos

socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

10

I. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO MIESTO TURISTINIO

ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS KAIP TYRIMŲ OBJEKTAS

1.1 Miesto įvaizdžio samprata

Etimologinis žodžio įvaizdis apibrėžimas kinta priklausomai nuo kalbinių skirtumų.

Tradiciškai įvaizdis (vaizdas) apibrėžiamas kaip dirbtinis daiktų arba žmonių atvaizdavimas. Pranc.

image – panašumas, figūra, piešinys, portretas, atspindys, statula. Lot. imaginem – kopija,

imitacija. „Apibendrinant, įvaizdis apibrėžiamas, kaip reliatyvi koncepcija, kuomet tiksli informacija

ir faktai yra pakeičiami subjektyviais dalykais – tikėjimu, požiūriu ir nuomone“ (Kotler, P., Haider,

D. H ir Rein, I., 1993).

S. Kirvaitienė (2007) išskiria dvi miesto įvaizdžio sąvokos reikšmes. Viena jų susijusi su

individo mentaliniu miesto „esmės“ suvokimu, kurį įtakoja tiesioginis arba netiesioginis susidūrimas

su aplinka. Antrasis miesto įvaizdžio sąvokos apibrėžimas įtraukia „tolimus įvaizdžius“, tokius kaip

nuotraukos, filmai, reklamos, televizijos programos ar spauda. Būtent šios masinės medijos

priemonės formuoja fragmentišką miestų, šalių ir regionų vaizdą. Šie tolimi įvaizdžiai formuoja mūsų

požiūrį į svetimas kultūras, o tuo pačiu įtakoja mūsų turistinę elgseną. Pastarąjį dešimtmetį miesto

turistinio įvaizdžio problematika moksliniuose tyrimuose analizuojama iš pačių įvairiausių pusių,

pradedant nuo marketingo ir baigiant politiniais – socialiniais diskursais.

Agresyvėjant vietos marketingui, keičiantis bei plečiantis turizmo formoms, sudėtingėja ir

miesto arba vietos įvaizdžio formavimo sampratos. „Kiekviena šalis siekia sukurti unikalų nacionalinį

ženklą, rodantį jos identitetą ir įvaizdį, padedantį kitoms pasaulio šalims atkoduoti jos stiprybes

ekonominiu, kultūriniu, politiniu ir kt. požiūriais“ (Hopenienė ir Bagdonienė , 2013). Tie patys

principai taikomi ir miesto ženklodaroje, kuri padeda pritraukti vietines ir užsienio investicijas,

didina turizmo srautus ir kuria teigiamą suvokimą apie tam tikrą miestą, regioną arba šalį.

Konkrečios geografinės vietovės (šiuo atveju miesto) marketingas ir reklamavimas yra būtinas, norint

informuoti ir įtikinti potencialius turistus apsilankyti toje vietoje (Stanciulescu, 2008). Vis tik šiame

darbe įvaizdžio sąvoka perlipa korporatyvinės ženklodaros ir marketingo ribas, nes šiandien į miesto

įvaizdžio diskursą įsiterpia ne tik marketingo terminologija, bet ir kitų mokslo ar kultūros industrijų

koncepcijos. Miesto įvaizdį tyrinėja kultūrologai, politologai, urbanistai, dizaineriai, sociologai,

filosofai ir net lingvistai. Nors tarp skirtingų sričių specialistų galime aptikti nemažai prieštaravimų,

juos visus vienija suvokimas, jog į išorę projektuojamas įvaizdis nėra baigtinis, jis yra kintantis

procesas, kurį sąlygoja daugybė skirtingų veiksnių. Pati miesto įvaizdžio samprata marketingo

specialistų perimta iš urbanistikos ir dizaino sričių. Nors urbanistikos moksle dažniausiai tiriamos ir

11

plėtojamos fizinės miesto struktūros strategijos, čia taip pat įtraukiami ir socialiniai, filosofiniai bei

marketingo diskursai . Šie tarpdisciplininiai tyrimai praplečia miesto įvaizdžio suvokimo ribas, o tuo

pačiu leidžia nustatyti turizmą skatinančius veiksnius bei priemones.

1.1.1 Miestų konkurencingumas ir reputacija

Miesto prekės ženklo kūrimas tėra tik viena iš galimų miesto įvaizdžio formavimo

priemonių, kuri padeda konkuruoti globalioje miestų kaip „prekės ženklų“ rinkoje. „Konkurencijos

pasaulyje profesionalai laisvai ir nevaržomai naudoja kapitalą ir vadovaujasi entrepreneriška,

tarptautine politika, tokia politika, kuri padeda sukurti naują, konkurencingą miestų valdymo režimą“

(Hubbard, 2001). Taigi miestai konkuruoja dėl pastovių gyventojų bei laikinų turistų. Migracijos

problemos vietiniu ir tarptautiniu mastu skatina miestų ir šalies valdžias imtis radikalių, o kartais visai

netikėtų sprendimų. S. Zenker ir kt. (2009) išskiria keturis pagrindinius miesto konkurencingumą

lemiančius veiksnius (žiūrėti 1 priedą ):

1. mandagumas ir įvairumas;

2. gamta ir pramogos;

3. įsidarbinimo galimybės;

4. ekonomiškumas.

Šie veiksniai atspindi bendrą miestų konkurenciją, orientuotą į pastovių gyventojų

pritraukimą, tačiau tie patys veiksniai gali įtakoti ir laikinų turistų elgseną. Pasak M. C. Santos ir kt.,

(2014) miestai konkuruojantys dėl turistų dėmesio rūpinasi vietinės infrastruktūros patogumu,

aplinkos patrauklumu, ekonomikos gyvybingumu, kultūriniais ir socialiniais traukos objektais bei

turistinio vietos įvaizdžio valdymu. 2015 metų kelionių ir turizmo ataskaitoje (Crotti ir Misrahi, 2015)

pateikiama šio sektoriaus konkurencingumo rodiklių schema (žiūrėti 2 priedą). Šioje schemoje

išskiriami 4 pagrindiniai turizmo rodikliai:

1. aplinka;

2. kelionių ir turizmo politika;

3. infrastruktūra;

4. natūralūs ir kultūriniai ištekliai.

Į miestų konkurencingumo diskursą įtraukiama ir reputacija. „Reputacijos pasekmių tyrimai,

tai pasikartojanti tema verslo sferoje, tačiau reputacija neapsiriboja tik korporacijomis ir

organizacijomis, miestai taip pat turi savo reputaciją“ (Harmaakorpi, Kari and Parjnen, 2008).

„Miestai konkuruoja taip pat kaip ir organizacijos (Berg, 1999;Lever, 1999; Porter, 1998) regioniniu,

nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Miesto reputacija (žiūrėti 3 priedą ) – t.y. jo reagavimas į

pasikeitimus ir veiklos nuoseklumas, taisyklių buvimas ir jų aiškumas bei vienareikšmiškumas,

12

galiojimo spektras įtakoja mentaliniame miesto įvaizdyje užkoduotą reikšminę ir vertybinę miesto

išraišką“ (Kirvaitienė, 2007). Taigi patrauklaus miesto įvaizdis priklauso ir nuo jo reputacijos, todėl

norint suformuoti naują įvaizdžio marketingo strategiją miestams dažnai tenka atsigręžti atgal ir

suvokti esminius trūkumus, negatyvias asociacijas, kurias būtina keisti ir taisyti. Jeigu miesto įvaizdis

nepatrauklus, tai ir jo marketingo tikslas bus nukreiptas į keitimą, performavimą, o ne stiprinimą.

1.1.2 Vietos įvaizdžio formavimo elementai

Pagal W. Koshnick (1987) vietos įvaizdžio formavimo arba performavimo procese

dalyvauja 4- ios vidinių elementų grupės (žiūrėti 1 pav.):

1. pav. Vietovės įvaizdį sudarantys vidiniai elementai

Šaltinis: Koshnick, (1987);Atkočiūnienė ir Boculo (2011)

Taigi pagal miesto vystymosi strategiją (1), miesto kultūrą (2); miesto identitetą (3) bei

miesto profilį (4) formuojamas ir miesto įvaizdis. Šią, iš organizacijos įvaizdžio kūrimo diskurso

perimtą schemą, galima pritaikyti analizuojant ir vietos turistinio įvaizdžio formavimo procesą.

Konkretaus miesto turizmo vystymosi strategija (vystymosi tikslai, prioritetai, priemonės), kultūra

(turizmo vertybinės nuostatos), identitetas (charakteringiausi miestu turizmo bruožai – esmė) ir

profilis (vietos gyventojų, socialinių, ekonominių, aplinkos, istoriniai bruožai) dalyvauja miesto

turistinio įvaizdžio formavimosi procese ir įtakoja specifinę tos vietos charakteristiką.

Kalbėdami apie miesto įvaizdį neišvengiamai kalbame ir apie miesto identitetą. Pagal K.

Lynch (1960) vieną ryškiausių miesto planavimo teoretikų ir rašytojų aplinkos įvaizdį sudaro trys

esminiai komponentai:

1. identitetas (urbanistinių elementų kaip atskirų subjektų pripažinimas);

2. struktūra (ryšys tarp urbanistinių elementų ir kitų objektų bei suvokėjo);

3. prasmė (aplinkos praktinė ir emocinė vertė pagal suvokėją).

Vietovės įvaizdis

4. Vietovės profilis

3. Vietovės identitetas

2. Vietovės kultūrą

1. Vietovės vystymosi strategija

13

Tapatumo kitaip vadinamo identitetu sąvoka įvaizdžio kontekste yra bene kertinė. K. Lynch

savo veikaluose apie miesto įvaizdį pateikia identitetą kaip pamatinį aplinkos įvaizdžio komponentą

(Lynch, 1960) ir laiko jį jutimo (angl. sense) forma (Lynch, 1981). Jei miesto identitetą prilyginsime

asmens arba organizacijos tapatumui, miesto įvaizdžio analizėje susidursime su šiais apibrėžimais:

- „Organizacijos identitetas – tai matomų organizacijos savybių, pagal kurias visuomenė

gali atpažinti organizaciją, formavimas“ (Lakačauskaitė, 2012).

Arba

- „Organizacijos identitetas – tai svarbiausių, ilgalaikių, charakteringų organizacijos

bruožų rinkinys arba, kitaip tariant, organizacijos esmė“ (pagal Bromley (2001); Barnett, Jermier,

ir Lafferty (2006), Hatch ir Schultz (2000))

- „Tapatumo sąvoka suprantama kaip asmens gebėjimas apibudinti save, atsakyti į

klausimą „kas aš esu” ir gautus įvairius atsakymus suderinti tarpusavyje. Tapatumas – tai asmens

savasties pajautimo būdas, tai „Aš, kaip ją refleksyviai supranta individas savo biografijos

požiūriu” (Giddens , 2000)

Jeigu miestą suvoksime kaip organizaciją, tuomet miesto identitetą atspindės materialinės jo

savybės (išplanavimas, dizainas, architektūra ir t.t). Tokia samprata atstovaus K. Lynch identiteto

kaip jutiminės formos idėją. Kita požiūris į miesto identitetą, tai vietos pojūčio, autentiškumo ir

charakteristikos suvokimas. „Kaip kiekviena vieta turi charakterį, taip kiekviena vieta turi ir

identitetą. Yra vietų, kurių identitetas yra stipriau išreikštas per veiklą, kuri toje vietoje vyksta, nei

per tai, kokie statiniai ten yra ir kaip ta vieta atrodo“ (Norberg−Schulz, 1979). Panašu, kad vietos

identitetą sudaro miesto charakteris, tame mieste vykdoma veikla bei matomos miesto „savybės“

(architektūra ir dizainas). Pati identiteto sąvokos reikšmė arti miesto įvaizdžiui, tačiau esminis

skirtumas – tai, kad priešingai negu įvaizdis, identitetas yra momentinis, kai tuo tarpu įvaizdis

iliustruoja vektoriaus charakteristikas turinčią objekto savybę, dinamišką ir nesukaustytą laike

(Kirvaitienė, 2007). Pagal K. Inn (2004) miesto identitetas suvokiamas kaip nekintantis miesto

įvaizdžio pagrindas, tuo tarpu pats įvaizdis apibrėžiamas kaip tikslingai sukurta arba stichiškai

susiformavusi struktūra, atspindinti tam tikrus objektus, tiek vietinių, tiek kitų miesto gyventojų

sąmonėje (žiūrėti 4 priedą).

Analizuodami įvaizdžio, identiteto santykį neišvengiamai susidursime su vidinės ir išorinės

aplinkos veiksniais ir suinteresuotaisiais. Verslo pasaulyje prekės ženklų ir ženklodaros įtaka

tikslinėms grupėms yra stipriai išvystyta. „Daugumai privačių įmonių prekės ženklas svarbesnis nei

jų kuriamas produktas (Arvidsson, 2006)“. Ženklodara plačiai analizuojama marketingo, verslo ir

administravimo srityse, tuo tarpu viešajame sektoriuje ji tik neseniai pradėta studijuoti. „Šiuo metu

vis daugiau tyrėjų bei praktikų kuria ženklodaros strategijas viešajam sektoriui, tame tarpe įtakodami

14

požiūrį į vietas, organizacijas, politikus (Bennett & Savani, 2003)“. Į vietos ženklodarą dažniausiai

įtraukiami viešo ir privataus sektoriaus suinteresuotieji: turizmo valdyba, viešbučių, muziejų

vadovybės, verslo atstovai, savivaldybės, investuotojai, gyventojai. K. Dinnie (2009) visus miesto

įvaizdžio suinteresuotuosius suskirsto į dvi grupes, (1) išorinės suinteresuotųjų grupės; (2) vidinės

suinteresuotųjų grupės. Platesnę miesto įvaizdžio, o tiksliau vietos ženklodaros suinteresuotųjų

schemą (žiūrėti 5 priedą) pateikia Zenker ir Beckmann (2012).

M. J. Hatch ir M. Schultz nubraižyta organizacijos įvaizdžio, identiteto ir suinteresuotųjų

ryšio schema (žiūrėti 2 pav.) gali būti pritaikomas ir miesto įvaizdžio-identiteto kontekste:

2. pav miesto įvaizdžio ir identiteto ryšys

Pastaba: sudaryta autorės pagal (Hatch, M.J. and Schultz, M. , 1997)

Taigi pagal šią schemą už miesto identiteto valdymą ir miesto įvaizdžio viziją atsakinga

miesto savivaldybė, nors realios miestiečių patirtys taip pat turi svarbų vaidmenį įvaizdžio formavimo

procese. Miesto charakteris, miestiečių veiklos, miesto struktūra ir valdžia kuria įvaizdį iš vidaus, tuo

tarpu išorinę aplinką atstovaujančios turistų grupės miesto įvaizdį patiria ir suvokia per tas pačias

identiteto kategorijas, o ir jo suvokimą nulemia tie patys veiksniai.

1.1.3 Miesto įvaizdžio reikšmė ir jo suvokimą lemiantys veiksniai

Įvaizdžio, o konkrečiau miesto įvaizdžio reikšmė priklauso ir nuo paties individo suvokimo

proceso , gaunamos informacijos, aplinkinio triukšmo. „Vidinis individo reikšmės suvokimas laikui

bėgant keičiasi: priimant momentinius sprendimus, priklausomai nuo akumuliuoto reikšmių rinkinio

ir išsaugojimo atmintyje kriterijų peržiūrėjimo, kuris pastoviai vyksta kiekvieno individo pasąmonėje

atrenkant tikrai naudingą informaciją nuo pastoviai iš aplinkos gaunamo informacinio triukšmo“

(Kirvaitienė, 2007). S. Kirvaitė kalba apie nuolatinį ir sisteminga miesto įvaizdžio fiksavimą, tik tokių

būdu galima nustatyti miesto įvaizdžio kaip proceso vertę. Tuo rūpintis turėtų ir miesto valdžia ir

urbanistai. Atsižvelgdami į skirtingus veiksnius :

Miesto

identitetas

Miesto

įvaizdis

Vidinė aplinka Išorinė aplinka

Miesto

savivaldybės

vizija ir

vadovavimas

Miestiečių

patirtys

Turistinių

grupių

patirtys

15

1.Aplinkos fizinės savybės - urbanistinės struktūros raiškumas, savitumas, pastatų

architektūros kokybė, gamtos elementų įspūdingumas, aplinkos higieninė kokybė cheminės,

vizualinės ir akustinės taršos lygis;

2.Aplinkos virtualus įvaizdis - visuomenės informavimo priemonių (spauda, radijas,

televizija) dėmesys, reklamos ir vizualinės informacijos gausa, fizinės aplinkos ženklų ir simbolių

informatyvumas;

3.Aplinkos socialinė kokybė - paslaugų įvairovė ir lygis, veiklos polifunkciškumas,

bendravimo ir rekreacijos galimybės, susisiekimo sistemos funkcionalumas, aplinkos saugumas;

4.Subjekto/visuomenės vertybinės nuostatos ir materialinės galimybės –

kultūriniai poreikiai, merkantilūs poreikiai, materialinės galimybės, aplinkos kokybės

vertinimo gebėjimas ir įgūdžiai);

Kas dar nulemia, pasak Norberg−Schulz (1979) tikrąją vietos „dvasią“ (lot. genius loci), kuri

gali būti suvokta, tik per ilgalaikį susidūrimą su ta vieta ir įvairialypes patirtis toje vietoje? Ilgalaikis

fizinis susidūrimas su vieta nėra būtinoji sąlyga norint susiformuoti specifinį požiūrį į miestą.

Individams būdingas išankstinis „nusistatymas“, požiūris į tam tikrą vietą net ir joje nebuvus.

Išankstinę nuomonę stipriai veikia masinės žiniasklaidos priemonės, ypatingai vizualinės. Šiame

darbe viena iš priemonių arba stimulų formuojančių miesto įvaizdį, pasirinkta kino industrija. Per

ilgus metus kino kūrėjai suformavo reprodukuotą miestų, šalių ir kontinentų įvaizdį, tam tikrą

simuliaciją. Individai net neįkėlę kojos į kitą kontinentą gali apibūdinti dar neaplankytus miestus. Ar

ir emocijos, kurias stimuliuoja dar neaplankytų miestų vaizdai, tikros? Kokia seka vyksta suvokimo

procesas, kurio stimulu gali tapti ir reprodukuotas miesto vaizdas (žiūrėti 7 priedą)?

Įvaizdžiai pagal suvokimo procesą gali būti skirstomi į (8 priedas) :

- pirminius – apima vizualinį suvokimą, jo saugojimą atmintyje ir atgaminimą. Patį

suvokimo procesą sudaro vaizdas, stebėjimo taškas, veiklos arba veiksmų sekos vizualinis

fiksavimas, vizualinis įspūdis, mentalinis žemėlapis, momentiniai atvaizdai, veiklos scena

(MacLean, A. & Hayden, D., 1998)

- apibūdinančius – apima priskiriamas reikšmes, tai yra atvaizdai, reklaminiai plakatai,

meninei filmai, televizijos programos, dokumentika, literatūra, spauda, turistų gidai (MacLean,

A. & Hayden, D., 1998)

- įsivaizduojamus – tai paties suvokėjo kuriamos realybės simuliacijos, vizijos,

vizualizacijos ir virtuali realybė, jos nebūtinai atitinka realybę (Campanella, 1998)

Kaip iš esmė žmonės susipažįsta su miestu? Kaip formuojamas turistinis miesto žemėlapis?

Kaip žmonės įsimena miesto erdves, kokias asociacija tos vietos jiems kelia, kaip jie elgiasi

miestuose, kur keliauja ir kokie veiksniai įtakoja jų požiūrį į miesto įvaizdį ? „K. P. Roth ir A.

16

Diamantopoulos (2009) teigia, kad požiūrio teorija yra tinkamiausia paaiškinti palankų arba

nepalankų šalies įvertinimą (Toluba, 2011)“. Būtent požiūrio teorijos nagrinėja žmonių elgsenos ir

įvaizdžio priklausomybę. Keičiantis suvokėjo požiūriui į tam tikrą objektą (pvz miesto aplinką)

keičiasi į ir suvokėjo elgsena bei psichologinė būsena. Šiuolaikiniai urbanistai į požiūrio teoriją

įtraukia ir sociologų bei psichologų idėjas, kurio padeda suvokti ryšį tarp urbanistinės aplinkos ir

žmonių elgsenos. Kitaip tariant kaip tam tikros miesto erdvės, fizinės struktūros veikia miestiečių ar

miesto svečių elgesį. Apibendrinant: „požiūris – tai patirties keliu įgytas mentalinis ir neuroninis

pasirengimas reaguoti į objektą/us, kuris nedelsiant ir / arba dinamiškai įtakoja elgseną“ (Allport,

1935). Moksliniuose tyrimuose apie individų požiūrį arba nuostatas yra išskiriami trys esminiai

lygmenys, o tuo pačiu ir trys esminiai požiūrio tipai:

1. Kognityvinis – susijęs su individų tikėjimu, įsitikinimais ir gaunamomis žiniomis apie

tam tikrą objektą. Šiame lygmenyje individas psichiškai suvokia aplinką.

2. Afektinis – susijęs su individų jausmais nukreiptais į tam tikrą objektą. Šiame

lygmenyje individas nusprendžia ar objektas jam patinka ar nepatinka.

3. Konatyvinis – susiję su individo veikla/elgsena arba ketinimu. Atsižvelgdamas į tam

tikrą aplinką ar įtakotas tam tikro objekto veikia. „Kadangi konatyvinis (ketinimai / konkreti elgsena)

šalies įvaizdžio komponentas yra kognityvinio ir emocinio komponentų pasekmė, jis yra atskirtinas

(Toluba, 2011)“.

Trikomponentei požiūrio teorijai būdinga urbanistinės aplinkos vartotojų rėmimasis tokiais

veiklos principais, kurie greičiausiai suteikia pasitenkinimą, o nėra tik optimalus veiksmų

pasirinkimas. Šiai teorijai taip pat būdingas interaktyvus požiūrio organizavimas pagal hierarchiją, jo

sąsają su individo asmenybe ir gaunama informacija. Taigi priklausomai nuo požiūrio hierarchijos,

gaunamos informacijos apie miestą, gali kisti ir individualiai suvokiamas miesto įvaizdis bei to

įvaizdžio vertinimas.

Požiūrio atitikmeniu galima laikyti ir mentalinio miesto žemėlapio diskursą. K. Lynch

(1960) savo darbe „Miesto įvaizdis“ pabrėžia aiškaus urbanistinės aplinkos metalinio žemėlapio

poreikį, kuris padėtų kovoti su dezorientacijos baime. Taigi „įskaitomas mentalinis žemėlapis suteikia

žmonėms emocinį saugumą, tuo pačiu tai komunikacijos ir konceptualaus organizavimo pagrindas,

kuris sustiprina ir suintensyvina kasdienę žmogišką patirtį (Lynch, 1960)“. K.Lynch taip pat pabrėžia,

kad urbanistiniai elementai, kuriuos individai žymi savo mentaliniuose miesto žemėlapiuose, neturėtų

būti hermetiškai ir galutinai suprojektuoti ir realybėje. Miesto gyventojai bei svečiai turėtų patys kurti

miesto istorijas ir naujas veiklas.

Miesto įvaizdį įtakoja ne tik vidiniai vietos kaip organizacijos elementai, vietos gyventojų

veiklos, bet ir miesto gyventojų bei lankytojų esminiai troškimai ir pagrindiniai poreikiai. Future

17

brand (2008) instituto atliktame stipriausių šalies bei miesto prekės ženklų tyrime kaip tik išskiriami

8-i vietos prekės ženklo stiprumą lemiantys veiksniai (žiūrėti 1 lentelę ir 9 priedą).

1 lentelė

Vietos prekės ženklo stiprumo matmenys (veiksniai)

Troškimai Poreikiai

1. Lankytini objektai – unikalių lankytinų

vietų įvairumas ir kokybė

5. Geografija – gamtos ištekliai,

topografija, reljefas

2. Autentiškumas – unikali vietinio

gyvenimo charakteristika, ritualai,

programos, renginiai

6. Infrastruktūra – technologija,

komunikacija, transportas, sveikatos

apsauga

3. Kultūra – menai, amatai, kūrybinė

aplinka, intelektiniai užsiėmimai

7. Valdžia - šalies valdymo efektyvumo

lygis, politinė laisvė, saugumas.

4. Etiškumas – papročiai, įsitikinimai,

istorija, kuri sukuria savitą mistiškumą

8. Ekonomika - materialinės gerovės

kūrimas, standartinio pragyvenimo lygio

palaikymas Sudaryta autorės pagal (Future brand, 2008) instituto tyrimus

Šie veiksniai svarbūs ir miesto turistinio įvaizdžio sampratoje. Turistai trokšta naujų,

autentiškų ir prasmingų patirčių, kurios padėtų jiems atrasti pačius save (Nicolaides, 2014). Į turistų

savęs atradimo procesą dažnai įtraukiama vietinė kultūra (menai, amatai, kūrybinė aplinka,

intelektiniai užsiėmimai), vietos autentiškumas, etniškumas, veiklos įvairialypiškumas. Kas daro

miesto erdvės įdomiomis, atkreipia žmonių dėmesį, suteikia jiems malonumą ir jaudulį, tai ir yra

veiklos įvairovė, kurią miestas suteikia (Young, 1990).

M.J Stabler (1988) išskiria 8-is esminius vidinius ir išorinius veiksnius/priemones (žiūrėti 9

priedą), kurie dalyvauja turistinio įvaizdžio formavimo procese:

1. Psichologinės charakteristikos

2. Išsilavinimo lygis

3. Suvokimas

4. Socialinės ir ekonominės charakteristikos

5. Patirtis

6. Motyvacija

7. Medijos (TV, knygos, žurnalai)

8. Turizmo marketingas

Naujos, autentiškos ir prasmingos turistinės patirtys kuriamos įtraukiant visu įmanomus

veiksnius. Pirminių, apibūdinančių ir įsivaizduojamų įvaizdžių santykis gali nulemti turistų elgseną,

motyvaciją bei prisirišimą prie tam tikros vietos. Todėl formuojant miesto įvaizdžio marketingo

18

strategijas, būtina atsižvelgti į skirtingus veiksnius bei įtraukti visas įmanomas reklamos priemones

bei esamas ar dar tik besiformuojančias vietos įvaizdžio sampratas.

1.1.4 Kūrybinio miesto įvaizdžio samprata

„Nors veiklos įvairovė miestuose atveria daugiau galimybių, šiandieniniame pasaulyje

sparčiai tiesiasi ir raizgosi nauji tinklai, naikinantys ribas tarp miestų, o miestų centrus paverčiantys

dar intensyvesniais ir galingesniais. Miestai yra vartotojai, kurie ilgainiui negalės išgyventi, todėl

buvo sukurta nauja koncepcija: kūrybinis miestas“ (Landry, 2005). .Kūrybinio miesto koncepcija

papildo ir kita samprata. „Sparčiai augant didmiesčių ekonomikai, vis didesnį vaidmenį turi kūrybos

ekonomika, kuri per trumpą laiko tarpą tapo viena pelningiausių sričių“ (Howkins , 2001). Taigi

kūrybiniame mieste ekonominė vertė priklauso nuo asmens kūrybinių galių. Pamažu pasaulio miestai

iš geografiškai ribotų funkcinių centrų virsta personalizuotais, kultūrinių vertybių skleidėjais. Miesto

įvaizdis susideda ne tik iš miesto funkcijų, bet ir kultūrinio palikimo bei kultūrinė bendruomenės

veiklos. Pati kūrybinio miesto sąvoka atsirado kaip išdava urbanistinių ir ekonominių idėjų.

Daugiausiai įtakos šiai sampratai turėjo Richard Florida tekstas Kūrybinės klasės pakilimas.

„Žmogaus kūrybiškumas yra pagrindinis ekonomikos variklis ir miestai, kurie gali įtraukti į kūrybinį

procesą savo gyventojus, industrijas ir veiklas, klestės“ (Florida, 2003).

Viena iš galimų miesto įvaizdžio strategijų – kūrybinis miestas, kuomet miesto regeneracijai

ir proveržiui pasitelkiamos kūrybinė – kultūrinės veiklos. Šiame tyrime kaip tik svarstomas vienos iš

kūrybinių industrijų – kino, kaip alternatyvios vietos marketingo priemonės, potencialą. Alternatyvų

paiešką skatina patys turistai, miesto įvaizdžio vartotojai. Šiuolaikiniai turistai labiau patyrę, jie ieško

naujų krypčių ir naujų patirčių (Rewtrakunphaiboon, 2009), o ir tradicinės turizmo formos šiandien

papildomos ir išplečiamos pasitelkiant naujas, postmodernias formas bei kuriant naujas rinkos kryptis

(Gjorgievski, Trpkova, 2012). Kaip teigia J. Craig (1997), ypatingai išpopuliarėjo lankstesnės ir į

individualius poreikius nukreiptos turizmo formos, dažnai apibūdinamos terminais: praturtinantis

bendravimą, teikiantis malonumą, avantiūriškas, teikiantis žinių. Šiandien vis dažniau kalbama ir apie

kūrybinių industrijų įtaką miesto įvaizdžiu, apie Europos kultūros sostinės projektą, kuris tai pat

prisideda prie miestų turistinio įvaizdžio formavimo ir komunikavimo. Koks yra santykis tarp

kultūrinio miesto statuso ir to miesto tapatumo? Kas įsijungia į kultūrinio miesto formavimosi

procesą? E. Štuopytės (2013) straipsnyje „UNESCO kūrybinių miestų tinklų poveikis miesto

tapatumui“ pateikia Kūrybinio miesto modelį (žiūrėti 3 pav.), sukurtą remiantis Richard Florida

idėjomis.

19

3 pav. Kūrybinio miesto modelis

Šaltinis:. Štuopytė, 2013

Taigi kūrybinį miestą formuoja ne tik bohemos, imigrantų ir gėjų kūrybinės veiklos, bet ir

bendra mokslo sistema, iniciatyvūs studentai, o greta kultūrinės kūrybinės veiklos įsiterpia ir

mokslinės inovacijos. Šis kūrybinio miesto mechanizmas reikalauja ir pastovios komunikacijos bei

tarpsritinio bendravimo, tam tikra prasme kūrybinio miesto funkcionavimui reikalinga tam tikra

skirtingų industrijų sinergija.

Apie kūrybingus miestus pradėta kalbėti dar 1980-aisias metais, kuomet Europos sąjunga

pradėjo vystyti naują projektą „Europos kultūros sostinė“. Globalizacijos procese kūrybinio miesto

koncepcija tapo vis svarbesnė. Šiuo metu UNESCO vysto kūrybinių miestų tinklo projektą, kuris

prisideda prie miestų tapatumo ir įvaizdžio. Vis tik kai kurie tyrėjai kvestionuoja tokią miestų

klasifikaciją, kaip niveliuojančią. „Ar nepasitaiko taip, kad miestas priskiriamas populiaresnei

kategorijai, kuri vėliau duos didesnį pelną iš turizmo, o ne tai, kuri atitiktų miesto tapatumą?“

(Štuopytė, 2013).

Nepaisant kūrybinio miesto diskurso kritikos, šiuolaikiniai miestai renkasi kultūrą ir kūrybą

kaip strateginę miesto regeneracijos ašį. Pavyzdžiui antrojo pagal dydį Portugalijos miesto Porto

vizija – įgalinti paveldą, viešąsias erdves ir istoriją. Ir visa tai daryti šiuolaikiškomis priemonėmis ir

kalba. Miestai pretenduojantys į tam tikrą kūrybinio miesto kategoriją (dizaino miestas, kulinarijos

KŪRYBINIS MIESTAS

Mokslo sitema/

studentai

Gėjai/

imigrantai

Bohema

Kūrybinės veiklos

Inovatyvumas

Komunijacija

20

miestas, filmų miestas, muzikos miestas, amatų ir liaudies meno miestas) turi atitikti UNESCO

nustatytus kriterijus (žiūrėti 10 priedą)

Kauno miestui 2015-aisias suteiktas UNESCO dizaino miesto statusas. Taigi pagal

UNESCO nustatytus kriterijus Kaune yra susikūrusi dizaino industrija, o architektūroje, viešosiose

erdvėse, monumentuose, urbanistiniuose planuose vyrauja dizainas. Čia veikia dizaino mokyklos,

būreliai, organizuojamos dizaino parodos. Pavasarį Kaune organizuojama dizaino savaitė taip pat

prisideda prie miesto kūrybinio statuso komunikavimo. Dizaino miestas tai tik viena iš galimų

kūrybinio miesto kategorijų. Šio darbo rėmuose aktualesnis kitas kūrybinio miesto statusas- filmų

miestas, kuris turi visą infrastruktūrą reikalingą filmams kurti, taip pat filmus apie savo miesto

kultūrą ar savitumą. Tai miestas iš kurio kilę bent keli filmų kūrėjai, miestas, kuris rengia kino

festivalius, turi kinematografijos palikimą, t. y. kino muziejų, archyvus ar kino mokyklą. Norint tapti

filmų miestu, privalu turėti bent vieną filmą apie savo miestą. Kaunas neatitinka šių kriterijų nes čia

nesusiformavo stipri kino mokykla, neįsikūrė kino archyvai, muziejai, tačiau ši industrija turi

potencialą. Būtent minėtu industrijų sinergijos pavyzdžiu galima įvardinti kino bei dizaino veiklų

apsijungimą. Lietuvos ir užsienio kino kūrėjams palinki unikali Kauno miesto architektūrą ir

urbanistika, kurią galima išnaudoti ne tik meniniais bet ir marketingo tikslais.

Taigi šio darbo rėmuose ypatingas dėmesys skiriamas miesto kultūrai, kultūrinėms

veikloms, fizinėms miesto formoms (UNESCO paveldo architektūras, viešos erdvės), skirtingų

industrijų jungimuisi bei miesto bendruomenės tyrimams.

Skirtingi tyrėjai ryškina ir skirtingus miesto elementus, tačiau dauguma jų bando surasti

atsakymą į vieną ir tą patį klausimą: kas verčia miestus tiksėti? Šiame darbe miestų tiksėjimą lemia

kultūrinė veikla. Taigi tiksintis miestas turėtų funkcionuoti kaip gyvas organizmas. „Dar 1942 metais

architektas Jose Luis Sert išsakė mintį, jog miestai yra gyvi organizmai, jie gimsta, vystosi, suyra ir

mirštą“ (Batty & Marshall, 2009). Miesto įvaizdis taip pat kinta, suyra ir vėl keičiasi. Besivystančiam

arba atgimstančiam ir besikeičiančiam miestui reikalinga regeneracijos ašis. Šia ašimi gali tapti ir

kūrybinės industrijos ir įsitraukimas į marketingo bei politikos problemas. Taigi miestai galvojantys

apie sėkmingas turizmo strategijas ir patrauklų įvaizdį, į formavimo procesą turi įtraukti ir kūrybinio

miesto modelį.

1.2 Miesto kaip prekinio ženklo demonstravimas kino filmuose

Sėkmingas industrijų sinergijos pavyzdys - kino filmų ir korporatyvinio marketingo

santykis. Viena dažniausiai kine sutinkamų marketingo priemonių - tai produktų arba prekės ženklų

demonstravimas (ang. product placement). Produktų demonstravimas, tai tikslingas reklamos

21

įterpimas į (ne)komercinį turinį (Ginosar, Levi-Faur, 2010). Produktų, prekinių ženklų

demonstravimas kine, televizijoje jau nieko nestebina, tačiau apie miestų ir šalių demonstravimą

filmuos dažniausiai nesusimąstome. Juk šalis, miestas ar regionas kino filmuose tampa tokiu pačiu

netiesiogiai reklamuojamu produktu. Stebėdami kino filmus mes pasąmoningai susipažįstame su

svetimomis kultūromis, įsimename ikoninius svetimų miestų ir šalių ženklus, prisirišame prie vietų,

kuriose net nebuvome. Sėkmingo turistinės krypties marketingo kine pasekmė – didėjantys turistų

srautai arba didesnis tos vietos žinomumas. „Marketingo specialistai įvertinę, tai jog filmai gali

padidinti vietos matomumą ir paveikti keliautojų sprendimo priėmimo procesą, vis dažniau

bendradarbiauja su kino prodiuseriais tikėdamiesi paskatinti susidomėjimą jų kryptimi kaip

potencialia filmavimo lokacija“ (The Economist, 1998).

Šalies demonstravimo kine efektyvumas priklauso ne tik nuo išsikeltų marketingo tikslų

(asociacijų kūrimas, žinomumo didinimas, teigiamo įvaizdžio stiprinimas), bet ir nuo auditorijos ir

kino filmų santykio. Produktų demonstravimo filmuose principas kaip ir kitos marketingo priemonės

yra nukreiptos į tikslinę auditoriją ir gali įtakoti ne tik jų požiūrius, bet ir elgseną. Jau aptarti požiūrio

lygmenys (kognityvinis, afektinis) taip pat įtraukiami į produkto demonstravimo strategiją. Pats

požiūris į kine demonstruojamus miestus bei šalis formuojasi besimokant. Viena iš psichologinių

mokymosi teorijų – klasikinis sąlygojimas pritaikoma ne tik produktų, prekės ženklų, bet ir vietų

demonstravime. Miesto įvaizdis arba vaizdas kino filmuose veikia kaip stimulas, kuris kelia mus tam

tikras asociacijas ir gali įtakoti mūsų elgseną. Tuo tarpu kognityvinio mokymosi teorija susijusi su

mokymusi stebint, o kas kitas jei ne kinas sukurtas stebėjimui. Šiuo atveju žiūrovas stebi kino filmų

personažų santykį su tam tikra vieta, o tuo pačiu ir atpažįsta tam tikrus vietos monumentus.

Priklausomai nuo personažo elgsenos tam tikroje vietoje, tos vietos demonstruojamo įvaizdžio,

žiūrovas gali susidaryti nuomonę ar ta vieta jam patiktų ar nepatiktų. Kino filmai, ypatingai serijiniai

(Žvaigždžių karai, Žiedų valdovas, Haris Poteris ir kt.) sukuria tam tikrą žiūrovų prisirišimą prie

istorijos, personažų bei vietos, ko pasėkoje formuojasi masinių medijų turizmas arba fanų

piligrimystė. Miesto, šalies ar regiono įvaizdžio suinteresuotieji turėtų atsižvelgti į kino industrijos

kaip alternatyvios reklamos priemonės potencialą. Pasak Anita Mendiratt (2009) turizmo plėtros

sektorių vykdomos iniciatyvos, nukreiptos į prekinio ženklo infrastruktūrą, patirties pristatymą bei

ateities stiprybes, turėtų įvertinti ir filmų vaidmenį bei jų aktyvų įtraukimą į turizmo augimo ir plėtros

strategiją. Iš kitos pusės kino kūrėjai gali pasiūlyti kelis turistinio įvaizdžio įterpimo taktikas. Vienas

jų –pagrindinis vietos vaidmuo kino filme, kai miestas ar šalis nėra tik filmo siužeto fonas. Kita

taktika- antraeilis vietos vaidmuo, kai vietas atsiduria filmo siužeto antrame plane. Geriausiu

pirmosios taktikos pavyzdžiu galime laikyti Woody Alleno filmus, kuriuose jis pasakoja istorijas ne

tik apie neurotiškus menininkus, bet ir kuria tam tikrus miestų mitus (Manhatenas, Viki, Kristina,

22

Barlesona, Vidurnaktis Paryžiuje). Jo filmuose miestai atlieka tokį patį pagrindinį vaidmenį kaip ir

bet kuris kitas personažas.

1.2.1 Kino industrija kaip miesto turistinio įvaizdžio formavimo ir reklamavimo

priemonė

Didėjant miestų ir šalių konkurencijai , siekiant pritraukti daugiau turistų bei investicijų

nebeužtenka tik dalyvavimo tarptautinėse parodose, lankstinukų apie miestus platinimo ar kitų

tradicinių reklamos priemonių. Kino industrija šiandien gali būti laikoma lygiaverte reklamos

priemone, o kartais net ir veiksmingesne. A.F.B de Araujo (2012) remdamasis skirtingų tyrėjų

idėjomis (Campo ir kt., 2011;), Hudson, Ritchie, 2006; Hudson ir kt., 2011; Kim, Richardson, 2003;

O‘Connor ir kt., 2008) pateikia palyginimą tarp tradicinių reklamų ir filmų bei jų įtakos turistų

elgsenai (žiūrėti 2 lentelę) :

2 lentelė

Palyginimas tarp filmų ir reklamos įtakos turistinės krypties įvaizdžiui

Reklamos Filmai

Šališka ir mažiau patikima Nešališka ir patikima

Greit užsimiršta Gali būti atsimenama net dešimtmetį

Ribotas pasiekiamumas Potencialiai gali pamatyti milijonai viso pasaulio

žmonių

Šaltinis: A. F.B Araújo (2012)

K. Lynch (1981) darbe „Good city image“ bando apibrėžti esminę problemą susijusią su

žmogaus gyvenama aplinka. Jis kelia klausimą, ar aplinką sudaro tik neveiksnūs fiziniai daiktai, o gal

vis tik pati žmonių veikla, socialinė, ekonominė ir ekologinė daro įtaką vietos įvaizdžiui? Šio darbo

rėmuose kultūrinė veikla, o tiksliau kūrybiškumas ir kino industrija, laikoma vienais iš esminių,

alternatyvių marketingo priemonių miesto įvaizdžio formavimo ir turizmo skatinimo procese.

Turizmas užtikrina šaliai nuolatines pajamas, o kultūra palaiko šalies, miesto ar regiono emocinę

vertę, tuo pačiu tai ir vietovės išskirtinumo pagrindas. Būtent per kultūrą ir turizmą šalis, miestas ar

regionas pristato save pasauliui. Taigi miestams, šalims ir regionams šiandien ypatingai svarbu

tobulinti įvaizdį ir jį įtakojančius formuojančius sektorius, o tuo pačiu ieškoti naujų strategijų ir

alternatyvių priemonių.

Šiuolaikiniai turistai labiau patyrę, jie ieško naujų krypčių ir naujų patirčių

(Rewtrakunphaiboon, 2009), o ir tradicinės turizmo formos šiandien papildomos ir išplečiamos

pasitelkiant naujas, postmodernias formas bei kuriant naujas rinkos kryptis (Gjorgievski, Trpkova,

23

2012). R. B. Warnick ir kt. (2006) pabrėžia, kad populiarieji filmai (kino ar televizijos) turi svarbią

įtaką kelionės krypties įvaizdžio susiformavimui bei kelionės krypties pasirinkimui. Kino industrijos

paskatintas turizmas „slepiasi“ po kitu diskursu, kultūriniu turizmu. Išsilavinimas, didėjanti socialinė

gerovė ir paprasčiausias žmonių smalsumas – esminiai veiksniai, skatinantys tai, ką vadiname

„kultūriniu turizmu“ (Lehtimäki, 2009). Iš esmės visas turizmas laikomas „kultūriniu, nes kyla iš

skirtingų kultūrinių kontekstų. Šio turizmo tikslas išgyventi „kitokias“ (autentiškas) skirtingas

kultūrines patirtis. Nors kino industrija, kuria labiau emocinę patirtį, tos emocijos ilgainiui gali įtakoti

paveikti ir turistinę elgseną, norą aplankyti vietas, su kuriomis kognityviai ir afektyviai susipažinome

kino filmų pagalba.

Kino industrija šiandien veikia kaip miestų ir šalių turistinio įvaizdžio formavimo priemonė.

Dar 1990 metais R.W. Butler teigė, jog žmonės vis dažniau renkasi kelionės kryptį pagal tai ką mato

televizijoje ir kine, o pačios kino industrijos įtaka vietos įvaizdžiui gali būti savanoriška, nevalingi,

atsitiktinė, sąmoninga ar nesąmoninga. Kino filmai reprezentuojantys realius miestus ir realias šalis,

kultūrinio paveldo objektus, net jei tai tėra simuliacija, veikia kaip ir produktų patalpinimas (product

placement). Žiūrėdami filmus mes net nepagalvojame kaip tam tikri miesto ženklai įtakoja mūsų

požiūrį. Pagal N. Morgan ir A. Pritchard (1998) turistinės krypties rodymas kino filmuose, tai

pagrindas turistiniam produkto patalpinimo diskursui. Apie parduodamų produktų, prekės ženklų

patalpinimą kino filmuose kalbama jau seniai. Šios strategijos įtaka vartotojų elgsenai taip pat

nenuneigiam, tuo tarpu apie šalies ar miesto įvaizdžio įterpimą į kino filmus, kaip apie alternatyvią

marketingo strategiją, kalbama rečiau. Bet situacija keičiasi ir marketingo specialistai bei kiti

įvaizdžio suinteresuotieji renkasi produktų patalpinimą, kaip subtilesnį ir tikslingesnį reklamos būdą

J.A. Karrh ir kt. (2003) Taigi kino industrija - tai įvaizdžio reklamavimo priemonė, o jos vykdoma

veikla (kino filmų kūrimas, tarptautinių kino projektų organizavimas, platinimas, kino filmų

apdovanojimai, kino filmų pramogų parakai, kino festivaliai ir kt.) paveikia geografiškai apibrėžtos

vietos turistinį įvaizdį. Pasak N. Macionis (2004) vietos įvaizdis/vaizdas demonstruojamas kine

gali paskatinti trejopą turizmą: atsitiktinį, bendrinį, tikslinį. Miestai ir šalys daugiausiai

investuoja į specifinių turistų pritraukimą. Kitaip tariant pagal turistų tipologijas, kino filmų ir turizmo

strategija gali būti nukreipta tiek į profesionalius turistus - kino kūrėjus, tiek ir į filmų fanus. Pasak

N. Macionis (2004) kino filmų poveikis yra tęstinis ir atskirų turistų grupių kelionių motyvacijos

pakankamai skirtingos (žiūrėti 3 lentelę):

24

3 lentelė

Kino paskatintos motyvacijos tęstinumas

Didėjantis susidomėjimas filmais

Atsitiktinis kino turistas Bendrinis kino turistas Tikslinis kino turistas

Kuris tik atsitiktinai atsiduria

vietoje, kurioje buvo filmuotas

filmas

Kurio stipriai netraukia kino

lokacijos, bet gali prisijungti prie

kino turizmo veiklų jeigu atsiduria

toje vietoje

Kuris aktyviai ieško vietų kurias

matė kino filmuose

Motyvacija: Motyvacija: Motyvacija:

Socialinė sąveika

Naujumas

Naujumas

Edukacija

Nostalgija

Savęs – išreiškimas

Piligrimystė

Savi-identifikacija

Fantazija

Romantika

Nostalgija

Didėjanti savi-aktualizacijos motyvacija

Mažėjanti autentiškumo svarba

Didėjanti skatinančių veiksnių svarba

Šaltinis: Gjorgievski ir Trpkova (2012)

Greta turistinės motyvacijos svarbūs ir kiti faktoriai, tokie kaip lokacija, asmenybės,

veiksmas ir vidinis postūmis (žiūrėti 4 lentelę):

4 lentelė

Kino paskatinto turizmo traukos ir postūmio faktoriai

Potraukio faktoriai

Lokacija

Asmenybės Veiksmas Postūmio faktoriai

Vidinė motyvacija

Lokacijos elementai

Vaizdai

Peizažas

Klimatas

Kultūra

Socialinis gyvenimas

Veiklos

Kūrybinė grupė

Personažai

Aktoriai (pirmo

ryškumo žvaigždės)

Siužetas

Tema

Žanras

Ego stiprinimas

Statusas/prestižas

Fantazija/pabėgimas

Nauja patirtis

Savi-identiteto paieška

Šaltinis: Gjorgievski ir Trpkova (2012)

Šie faktoriai arba skirtingų faktorių miksas gali įtakoti turistų elgseną. Vienus kino žiūrovos

ir potencialius kino turistus traukia filmavimo vietos, gražūs vaizdai, palankus klimatas, tuo tarpi kiti

daugiau dėmesio skiria filmų aktoriams, filmo teamai, žanrui bei siužetui. Išorinius faktorius

motyvuojančius turistus galima ir nuspėti, tačiau tik pokalbių ir tyrimų metu galima suvokti tikruosius

vidinius postūmius, tokius kaip statusas, savi-ieška, ego, fantazijos ir naujos patirtys. Kino filmų

tyrimuose bei kino filmų kūrimo procese remiantis šiais faktoriais galima numatyti, kokie kino

elementai paskatintų turizmą bei įtakotų vietos įvaizdį.

25

Ar vien tik šie faktoriai ir kino industrija įtakoja miesto įvaizdį, motyvuoja turistus ir

pritraukia investicija? Kas slepiasi po bendru turistinio miesto įvaizdžio skėčiu? Pagal P.Kotler ir kt.

(1993) miesto įvaizdis – tai visuma idėjų, tikėjimų ir emocijų, kurie žmogui atsiranda išgirdus tam

tikro miesto pavadinimą. Kitaip tariant kokios asociacijos, vaizdinai, ikoniniai pastatai, asmenybės

iškyla išgirdus galvoje tam tikrų garsių miestų pavadinimus. Tas asociacijas dažnai įtakoja ir pati kino

industrija. Mes pasąmoningai renkame informaciją apie realias vietas, emociškai įsijausdami į kino

filmų siužetus. Vis tik negalime nuneigti ir realios politinės, ekonominės ir kultūrinės įtakos ir pačiai

kino industrijai. Sujungus ekonominius, politinius ir kultūrinius interesus, juos išgryninus ir

adaptavus realioje kino bei alternatyvaus turizmo rinkoje, galima būtų kalbėtis ir apie realų „turistinį,

miestą reklamuojantį kiną.

Kino industrija ne tik reklamuoja miestus ir šalis, bet ir sistemingai kuria pabėgimo nuo

kasdienybės iliuziją, o tuo pačiu suteikia realioms vietoms tariamą autentiškumą. Būtent ieškodami

autentiškumo ir kino sukurtos miesto iliuzijos dauguma turistų renkasi specifinį kelionės tikslą. Tas

tikslas arba kelionė kryptis kino dėka suformuoja sentimentalų prisirišimą prie tam tikros šalies ir

lokacijos. Nenuostabu, kad dauguma mūsų būtent dėl didžiųjų kino studijų sukurto įvaizdžio, Paryžių

laiko meilės, romantikos arba mados sostine (Vagionis ir Loumioti, 2011). Kine ne tik Paryžius

mitinis. Woody Alleno Niujorkas ar Frederico Fellini Roma, taip pat traukia kin turistus. Šie miestai

yra ir realūs ir fiktyvūs, tuo tarpu Peterio Jacksono sukurtas J.R Tolkieno Viduržemis ir realios

Naujosios Zelandijos lokacijos jau kitas atvejis. Tai kartu ir taktinis šalies turizmo planas, kuriam

įvykdyti reikia visos infrastruktūros. Tolkieno istorijų fanai traukia į Naująją Zelandiją su tikslu

pamatyti „Hobitoną“ ir kraštovaizdį kuriame klaidžiojo „Žiedo brolija“. A. Buchmann, K. Moore ir

D. Fisher (2009) kaip tik kalba apie „Žiedų valdo“ paskatinto turizmo autentiškumą, arba W. Benjami

turistinės krypties „auros“ koncepciją. Čia kvestionuojamas filmavimo vietos realumas ir fiktyvi

istorijos simuliacija (Baudrillard, 1983). Taigi kaip fiktyvūs filmų elementai, turistų akimis, tampa

tokiais realiais? Galbūt atsakymas slypi pačioje kino medijoje, kaip ji kuriama ir suvokiama?

Galbūt realių miestų įvaizdžio ir kino filmų suformuoto įvaizdžio suvokimo procesas toks pats? Vis

tik dauguma kino turistų yra sekėjai, beveik kaip piligrimai, kurie pasiryžę sekti kino personažų

pėdomis, jie pasiryžę lankytis tose lokacijose, kuriose jie jaučia aurą ir autentiškumą, kurį sukūrė

filmo komanda (A. Buchmann, K. Moore ir D. Fisher, 2009). Paskatinti vizualios kino galios, tokie

turistai entuziastai, kuria ištisą bendruomenę ir broliją.

Taigi kas gali būti stipriau nei kinematografinis šalies įvaizdžio perteikimas? Mes

gyvenam vaizdų vartojimo amžiuje, tais pačiais vaizdais mes kuriam mitus ir iliuzijas apie šalis ir jų

gyventojus. Negalime nuneigti populiariosios kultūros įtakos ir šalies turizmui (Frey, 2009). Dar

nebyliojo kino amžiuje (1920) buvo kalbama apie universalią vaizdų kalbą, kuri padėtų skirtingoms

26

kultūroms ir tautoms susikalbėti. Tokia klasikinė kino teorija aukštino naujos universalios meno

kalbos atsiradimą, tačiau atsiradus nacionaliniam kino judėjimui, o vėliau ir garsui, universalumas

buvo nustumiamas į šoną. Vis tik vizualusis kino pradas netradiciniam arba alternatyviam turizmui

labai svarbus. Nacionalinio kino kūrėjai kalbėdami vaizdiniais perteikia ir savo šalies įvaizdį. Kartais

tos istorijos metaforiškos ir net tiesiogiai nesusijusios su filmo lokacija, tačiau pati kino medija yra

veiksminga priemonė šalies įvaizdžiui kurti ir viešinti. Efektyvumą galima išmatuoti analizuojant

statistiką, tačiau labai svarbu suvokti kaip kino turistai suvokia realias vietas ir įsivaizduojamas?

Kaip jie atskiria tikrą urbanistiką nuo išgalvotos-simuliuotos?

Kalbant apie simuliacijas - įvaizdis kine suvokiami simboliškai. Studijuojant įvaizdžius kaip

simbolius, dažnai pasilekiamos kitos mokslinės sritys– semiotika (mokslas, tiriantis ženklus ir ženklų

sistemas).Vienas ryškiausių semiotikos mokyklos atstovų, tai prancūzų-lietuvių kilmės mokslininkas

Algirdas Julius Greimas. „Nors semiotika dažnai priešinama kitai mokslo sričiai, fenomenologijai

(žmogiškosios patirties tyrimai), kaip orientuota tik į kalbines, tekstines struktūras, A.J. Greimo

semiotika nuo pat savo atsiradimo pradžios kūrėsi kaip prasmės teorija, siekianti apimti ne tik žodinę,

bet ir nežodinę raišką turinčius reikšminius darinius (pvz., paveikslus, erdves, kūną)“ (Keršytė, 2009).

Tame tarpe A.J Greimas apjungė semiotiką ir urbanistiką. Semiotikai tyrinėja vaizdo ir įvaizdžio

reikšmes, ženklus. Jie bando suvokti įvaizdžio formavimo procesą per kultūrinę – socialinę prizmę.

Tyrinėjant miestus galima atsekti kaip tam tikri miesto ženklai (pastatai, gatvės, upės ir kt.) ilgainiui

tampa įvaizdžio dalimi, tam tikromis ikonomis. Tos ikonos (istorinis paveldas, asmenybės, įvykiai ir

kt.) dažnai įterpiamos į kino filmus, taip realūs miestai, realūs pastatai, realus miesto išplanavimas ir

realūs miestiečiai tampa reliatyvaus įvaizdžio dalimi.

Kitas lingvistinės semiotikos diskurso plėtotojas, Ferdinand‘as de Saussure‘as, įvedė

sąvokas signifikatas ir signifikantas. Paprastai tariant, sifinifikantas – tai mieste stovintis pastatas, o

siginifikatas – kultūrinė jo koncepcija. Taigi nors įvaizdžio samprata yra reliatyvi, jos negalima

suvokti be fizinių ženklų. Fizinio objekto ir to objekto kultūrinės koncepcijos koreliaciją apie kurią

kalbėjo A.J Greimas, galima sutikti ir miesto įvaizdžio sampratoje. Pasak A.J. Greimo, miesto

prasminis efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultūrinio signifikato koreliacijos. Kino

industrijoje miesto prasminis efektas, arba miesto įvaizdis taip pat priklauso nuo realių objektų ir jų

kultūrinės koncepcijos santykio. Kino filmai kaip tik kuria koncepcijas pagal kurias mes suvokiame

realaus miesto įvaizdį.

Dėka kino industrijos turistai apsilanko net ir tuose miestuose, kurie kino filmuose tiesiogiai

net nedalyvavo. Kitaip tariant čia susiduriama su perkėlimo (ang. dispalcement) teorija, kuri susijusi

su realios vietos (miesto, šalies, regiono) perkėlimu į visai kitą lokaciją. „Perkėlimas“ tapo dažnu

reiškiniu (ypatingai Airijoje) kai kino filmas filmuojamas visiškai kitoje šalyje, net nesusijusiose su

27

šalimi, kurią vaizduoja (Bolan, et al., 2011). Toks perkėlimas verčia kvestionuoti vietos autentiškumą

ir reikšmę, priklausomai nuo to kurią vietą, realią (kurioje filmuojama) ar fiktyvią (kuri vaizduojame

filme) turistai renkasi paskatinti kino industrijos. Taigi kino industrija prisideda ne tik prie miesto

turistinio įvaizdžio formavimo bet ir jo rėmimo, kitaip tariant kino kūrėjai įsitraukia į turizmo

marketingo kompleksą (McCarthy, 1964). Tradicinį marketingo kompleksą (4P) sudaro:

produktas/paslauga, kaina, vieta ir rėmimas. Šiuos keturis pagrindinius marketingo komponentus

papildo dar trys: žmonės, fizinis akivaizdumas ir procesas. Toks marketingo kompleksas šiandien

taikomas ne tik prekėms, paslaugoms, bet ir vietoms (miestai, šalys, regionai). Šiame kontekste kino

industrija kaip vienas iš rėmimo elementų tampa alternatyvia vietos įvaizdžio reklamos priemone.

1.2.2 Kino turizmas kaip kino industrija pagrįsto miesto įvaizdžio pasekmė

Kino turizmo koncepcija mokslinėje literatūroje pristatoma kaip šiuolaikinės visuomenės

fenomenas susijęs su kino filmų žiūrėjimu ir keliavimu aplankyti šalis ir vietas, kur buvo filmuoja

arba vietas kurios buvo vaizduojamos filmuose. Ar kino turizmas yra kino industrija pagrįsto miesto

įvaizdžio pasekmė? Kitaip tariant ar kino filmai, kuriuose patalpinamas realaus miesto įvaizdis ar

bent to įvaizdžio elementai gali įtakoti turistų elgseną ir kelionės krypties pasirinkimą? Ar galime

drąsiai kalbėti apie strateginį vietos patalpinimą (ang. place placement) kino filmuose?

Šiandien tikrai nesunku pastebėti, kokią įtaką kino filmai turi ir turėjo atvykstamajam

turizmui. Akademiniuose užsienio tyrimuose šis fenomenas jau ne kartą išsamiai aptartas, o ir

praktikoje pastebima vis daugiau išvystytos kino turizmo infrastruktūros pavyzdžių. Vienas geriausių

kino filmo įtakos atvykstamajam turizmui pavyzdžių, tai Jungtinėje Karalystėje esanti Alnviko pilis,

kurios lankytojų skaičius išaugo 120 procentų, po to kai ji buvo parodyta Hario Poterio filmuose. Šis

stiprus prekinis ženklas kartu su emociškai įtraukiančiu naratyvu gali turėti stiprų turistinį poveikį,

nes atsidavę (“frančizės”) fanai keliauja savo mylimų herojų pėdomis (Tanskanen, 2012).

Kodėl prasidėjo šis kino turizmo bumas? Kada akademikai bei patys kino kūrėjai pradėjo

naudoti filmus kaip potencialius šalies ar miesto reklamavimo įrankius? Kino akademikai savo

tyrimuose jau kuris laikas naudoja ne tik kino turizmo sąvoką, šį fenomeną jie įvardija ir kaip „kino

paskatintą turizmą“, „medijos paskintą turizmą“, „kinematografinį turizmą“ arba „medijos

piligrimystę“ (Horrigan, 2009). Kad ir kurią sąvoką naudotume, kino filmų įtakos šalies įvaizdžiui

bei atvykstamajam turizmui negalime nuneigti (žiūrėti 12 priedą). H.Kim (2003) savo studijoje

pabrėžia, jog vietas, arba turistines kryptis mes renkamės jau turėdami tam tikrus lūkesčius. Tie

lūkesčiai formuojasi ir yra palaikomi pačių įvairiausių neturistinių praktikų, tokių kaip filmai,

literatūra, spauda, muzikiniai įrašai ar vaizdo klipai. Būtent „pop kultūros“ produktai

28

suformuoja ir sustiprina tą žvilgsnį (gaze). Apie žvilgsnį arba žiūrėjimo malonumą kine jau ne kartą

kalbėta, o pati teorija remiasi pirmųjų psichoanalitikų Freudo ir Lacano idėjomis, kurios buvo

pritaikytos vizualinės žiniasklaidos studijose, norint iškristalizuoti esminius vyrų ir moterų

reprezentavimo skirtumus. Tą pačia teoriją galima pritaikyti kino turizmo studijoms (žiūrėti 5

lentelę), tačiau svarbu atsižvelgti ir į pagrindinius kino elementus: istoriją, kinematografiją, garsą,

mizansceną, montažą. Kino turistus traukia tas pats žiūrėjimo malonumas, jie jautriau reaguoja į

vizualius kraštovaizdžio ir urbanistikos elementus kino filmuose. Žmones traukia tas žiūrėjimo

malonumas, o ir patys vaizdai pamažu tampa objektais (atvirukais, filmais, nuotraukomis).

Kino turizmo ypatumai

5 Lentelė

KINO TURIZMO YPATUMAI AUTORIAI, METAI

Nišinis, bet turi didelės auditorijos potencialą Papathanassis 2011

Įvairialypė tikslinė auditorija (įvairialypė kino filmo tikslinė

auditorija)

Olsberg/SPI, 2007

Motyvuoja ir pasiekia turistus per masinę mediją (medijų

konvergencijos rezultatas)

Månsson,2010 H.Kim, 2008

Galimybė kurti ar simuliuoti naujas turistų traukos vietas

(perkėlimas arba autentiškumas, reali filmo lokacija arba fiktyvi

filmo aplinka)

Optimal Economics, TNS

Research International, 2012

Emocinis auditorijos įtraukimas S.Kim, 2012

Poveikis šalies ekonomikai iš kino filmų ir kino turizmo pajamų Ruiz, 2015

Šalies reklamavimas, turistinės krypties įvaizdžio kūrimas arba

perkūrimas

H.Kim, 2005 Joliveau, 2009

Sudaryta autorės pagal: Månsson,2010; H.Kim, 2008; Optimal Economics, TNS Research International,

2012; S.Kim, 2012; Ruiz, 2015; H.Kim, 2005 Joliveau, 2009;

Kino filmai sukuria visai naujus turizmo traukos centrus, arba padidina turistų skaičius į jau

seniai esančius. Hanibalo Lekterio istorija puikus jau aptarto perkėlimo teorijos“pavyzdys (kino

filmuose ir knygose) bei jo tariamai lietuviškos šaknys, pritraukė nedidelę dalį turistų į mūsų šalį.

Vilniuje net buvo sukurtas specialus turistinis maršrutas. „Avinėlių tylėjimo“ pagrindinis personažas

Hanibalas Lekteris autoriaus paskelbtas lietuviu. „Pastaruoju metu net atsiranda žmonių, norinčių

turistus vilioti į Lietuvą kaip į pagarsėjusio žmogėdros gimtinę (Gudavičiūtė, Lietuvos rytas , 2003)“.

Bet Hanibalo atvejis tėra tik viena iš kino turizmo galimybių, kuomet Lietuvos vardas įtraukiamas į

kitų kūrėjų siužetus. Žinoma įstorija apie žmogėdrą turintį lietuviškas šaknis nesudaro teigiamo šalies

įvaizdžio, tačiau tokia strategija tikrai sudomina užsienio turistus. 2015-aisiais metais stipriai išaugo

užsienio filmų sukurtų Lietuvoje skaičius. „Pasak Lietuvos kino centro, tokiam Lietuvos iškilimui

29

kino pasaulio žemėlapyje bene daugiausia įtakos padarė 2014 metų pradžioje įsigaliojusi pelno

mokesčio lengvata“ (Macijauskaitė, 2016 m. sausio 24 d.). Nepaisant mokestinių lengvatų užsienio

kino kūrėjams, didėjantis tarptautinių kino projektų skaičius įtraukią Lietuvą į pasaulinio kino

žemėlapį. Tokios perspektyvos turi įtakos ir turistų srautams. Akivaizdus sėkmės atvejis, tai net ne

Kaune nufilmuota kino juosta apie Sugiharą, Japonų diplomatą antro pasaulinio karo metais gelbėjusį

žydus („Persona non grata“ 2015), kurioje tik imituojami Kauno vaizdai. Kaip teigė Lietuvos

ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas, šis filmas turėjo įtakos turistų iš Japonijos srautams.

„Filmas rodomas daugiau nei 300 Japonijos kino teatrų ir pagal populiarumą nusileidžią tik kino

juostai apie Džeimsą Bondą, o kino teatruose ir masinio susibūrimo vietose dalinami lankstinukai

apie Kauną.“ Taigi šio filmo premjeros metu ir po jos buvo jaučiamas Japonų susidomėjimas Kaunu.

Tačiau tokiam rezultatui pasiekti neužtenka tik filmo ir Lietuvos bei Kauno paminėjimo. Prie filmo

sėkmės prisidėjo ir žiniasklaidos dėmesys, lankstinukai apie Kauną, paties ambasadoriaus kalbos.

Taigi kaip pabrėžė E.Meiliūnas „Kaunas šiuo metu labai stipriai reklamuojamas“.

Nors tai kol kas tik keletas sėkmės pavyzdžių, kino industrija kaip turizmą skatinanti ir

miestą reklamuojanti priemonė gana perspektyvi. Ji gali padėti pakoreguoti esamą miesto žemėlapį

ir sukurti naujus traukos centru. Šiame tyrime bus bandoma įžvelgti ne tik kino turizmo perspektyvas,

kino integracijos į miesto turistinio įvaizdžio formavimą galimybes, bet ir įvertinti esamą situaciją

remiantis ekspertų nuomonėmis.

1.2.3 Kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo modelis

Prieš pradedant kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo

galimybių tyrimą, būtina apsibrėžti patį įvaizdžio formavimo modelį, esminius etapus. Remiantis

esamais turizmo ir kino turizmo modeliais, išstudijuota kino turizmo ir miesto įvaizdžio literatūra,

bus sudarytas teorinis modelis, kuris galėtų palengvinti kino industrijos integraciją į Kauno miesto

turizmo formavimo procesą.

Žvelgiant į bendrą turistinės krypties rėmimo modelį (žiūrėti 13 priedą), galima pastebėti,

jog jis kuriamas iš turizmo organizacijų (DTO) perspektyvos (Li ir Vogelsong, 2002). Šis modelis

pradedamas formuoti būtent nuo vidinio turistinė organizacijos vertinimo, atsakingųjų už rėmimą

priskyrimo ir turistinio įvaizdžio kūrimo bei projektavimo. Turistinio įvaizdžio rėmimo procese

svarbus ir grįžtamasis ryšys, kuris padeda įsivertinti patiektos informacijos apie turistinę kryptį sėkmę

ir suteikia galimybę turizmo organizacijos ateityje patobulinti komunikuojamą įvaizdį. Galiausiai

patys turistai apsisprendžia ar turistinis įvaizdis jiems priimtinas ar ne. Jeigu turistinis įvaizdis

30

priimtinas, tai gali įtakoti ir jų galutinį apsisprendimą keliauti, ir atvirkščiai, jeigu įvaizdis

nepriimtinas, individas nesirinks šios turistinės krypties.

S.D.F Lopes (2011) straipsnyje apie turistinio įvaizdžio ištakas, vystymąsi ir reikšmę

pateikiami du svarbūs įvaizdžio tipų modeliai (žiūrėti 14 ir 15 priedą). Turistinio įvaizdis skaidomas

į pirminį, kuris susiformuoja po apsilankymo bei atgaminus kelionės patirties prisiminimus ir į

antrinį, kuris formuojasi dar neapsilankius tam tikroje vietoje. Antrinis įvaizdis taip pat skaidomas į

organišką/neformalų įvaizdį (paremtą informacinėmis žinutėmis, nepriklausomą nuo turizmo

organizacijų) ir į paskatintą/formalų įvaizdį (įtikinamos žinutės, reklama sukurta organizacijos).

Būtent antrinis - paskatintas įvaizdis – aktualus integruojant kino industriją į bendrą turizmo

strategiją. Taigi kino filmai ir kino industrijos veikla gali atlikti turizmo rėmėjo vaidmenį,

kurdama įtikinamas turistinio įvaizdžio žinutes kino filmų siužetuose. Turistinio įvaizdžio kino

filmuose įtikinamumas ir veiksnumas priklausys ir nuo siekiamos kino turizmo formos (žiūrėti 16

priedą ).

Ar kino filmai yra pagrindinis faktorius lemiantis kelionės krypties pasirikimą? Ar kino

paskatintas turizmas atitinka individualius pomėgius? Ar mes lankome tas vietas, kurias matėme kino

filmuose? O gal tiesiog bandome pabėgti ir pasislėpti kino iliuzijoje? Pasirinkus vieną iš siekiamų

kino turizmo krypčių bus lengviau formuoti ir patį turistinį įvaizdį. Taigi pagal turistinės krypties

rėmimo modelį, turistinio įvaizdžio tipologijas bei kino turizmo formas ir ypatybes, galima apsibrėžti

ir kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo teorinį modelį (žiūrėti 17 priedą).

31

II. KINO INDUSTRIJA PAGRĮSTO KAUNO MIESTO TURISTINIO

ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS

2.1 Tyrimo aktualumo pagrindimas

Dar 2015-ųjų metų vasarą Kaunas sutelkė pajėgas drąsiam kultūriniam proveržiui. Miesto

regeneracijos ašimi buvo pasirinkta kultūros sfera ir kūrybinių industrijų plėtra. „Kauno miesto

kultūros plėtros galimybių studija parodė, kad su kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis

susijusiose mokslo programose Kaune mokosi net 4575 studentai, kūrybiški specialistai rengiami 57

universitetinėse studijų programose, dar 15 programų siūlo kolegijos, o 19 – profesinio rengimo

įstaigos (Elta ir lrytas.lt inf, 2015)“. Vienu iš kultūros ir kūrybinių industrijų proveržio rezultatu tapo

Kauno savivaldybės inicijuojamas projektas „Kaunas pilnas kultūros“. Nors pastaruoju metu miesto

bendruomenė dviprasmiškai vertina kai kuriuos Kauno savivaldybės sprendimus susijusius su

kultūros sektoriumi, „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022” projektui skiriama ypatingai daug

dėmesio bei investicijų. „Kauno miesto savivaldybė projektui „Europos kultūros sostinė“ per

penkerius metus numato skirti 12 mln. eurų – tokia suma savivaldybės biudžetuose būtų numatyta,

jeigu miestas laimėtų konkursą dėl Europos kultūros sostinės vardo“ (BNS, 2016). Kūrybinių

industrijų bei Kauno bendruomenės įtraukimas į šį projektą padėtų atspindėti Kauno tapatumą, padėtų

sukurti naują miesto tempą bei kapitalą. Pasak „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto

vadovės dr. Virginijos Vitkienės būtent kūrybinė veikla užtikrina turizmo suaktyvėjimą ir nuolatinį

visos Europos dėmesį miestui (Ryšių su visuomene poskyrio informacija , 2016).

Taigi kūrybinės veiklos ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune svarbus ir miesto turistinio

įvaizdžio formavimui. Šiame tyrime analizuojama, vienos iš kūrybinių industrijų – kino industrijos

įtraukimo į miesto turistinio įvaizdžio formavimą galimybė. Lietuvos mokslinėje literatūroje jau buvo

nagrinėtos ir apžvelgtos kūrybinių industrijų perspektyvos: Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių

industrijų asociacija 2014 metais atliko Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus konkurencingumo

tyrimą, o Kauno regiono plėtros agentūra 2011 metais atliko Kurybinių industrijų klasterių Kauno

regione plėtros galimybių analizę. Vis tik apie kino filmų ir kitų kino industrijos veiklų įtraukimą į

vietos turistinio įvaizdžio formavimą dar nebuvo plačiai diskutuojama, tačiau susidomėjimas

kūrybinėmis industrijomis Lietuvos kontekste tik didėja. Užsienio literatūroje jau eilę metų

mokslininkai analizuoja ryšį tarp kino filmų, juose rodomų realių miestų, šalių ir regionų bei

atvykstamojo turizmo skatinimo. Šio ryšio rezultatas - jau pirmoje dalyje aptartas kino turizmas.

Mokslininkai šį besivystantį fenomeną, kuris laikomas ir turizmo marketingo strategijos dalimi,

32

tyrinėja iš pačių įvairiausių pusių. Vieni tyrėjai analizuoja gerbėjų auditorijos patirtis, kiti gilinasi į

konkrečių kino filmų atvejus bei jų poveikį atvykstamajam turizmui. Tarptautinė patirtys rodo, jog

filmai yra svarbus marketingo įrankis, kuris efektyviai tarnauja ir vietos turizmo skatinimo

strategijoms (Vagionis, Loumioti, 2011). Kandgi Lietuvoje šis fenomenas plačiai neanalizuotas, o ir

apie kino industrijos įtraukimą į turizmo marketingo strategiją dar nekalbėta, šiuo tyrimas padės

atskleisti kino turizmo potencialą Lietuvoje. Bandant suvokti šios priemonės galimybes bus

pasitelkiama trianguliacijos tyrimo metodika (kokybinė turinio analizė, pusiau stuktūruoti interviu,

fokus grupės dikusija), kuri padės atskleisti kino industrijos kaip turizmo marketingo strategijos

potencialą, bei suformuoti galimą miesto turistinio įvaizdžio paramos pasiūlymą.

Kokybinės kino filmų turinio analizės metodas pasitelkiamas norint nustatyti esminius

elementus, taktikas ir strategijas, kurios gali būti pritaikytos ir miesto turistinio įvaizdžio formavimui,

turizmo reklamavimui bei skatinimui. Pusiau struktūrinio interviu su ekspertais siekis – suvokti

esamą Kauno miesto turistinio įvaizdžio situaciją, požiūrį į kino industrijos dalyvavimą miesto

turistinio įvaizdžio formavimo bei rėmimo procese. Trečiuoju ir paskutiniu darbo metodu, fokus

grupės diskusija - siekiama atskleisti trijų skirtingų grupių požiūrį į Kauno miesto turistinį įvaizdį,

traukos objektus, kinematografiškiausias arba įdomiausias miesto vietas. Šiuo metodu taip pat

bandoma suvokti esmines fokus grupės diskusijos dalyvių asociacijas susijusias su Kauno miestu,

turizmu bei kino filmais.

2.2 Tyrimo metodologija, metodikų pagrindimas ir organizavimas

Trianguliacijos metodologija apjungia daugiau nei vieną informacijos paieškos metodą. Į šią

metodologiją įtraukiami interviu, įžvalgos, klausimynai ir dokumentai (Hussein, 2009). Šis

trianguliacijos metodas prilyginamas trikampio analogijai, tai reiškia, kad vienas taškas remiasi trimis

skirtingais ir nepriklausomais šaltiniais (Decrop, 1999). Dauguma tyrėjų, tame tarpe ir kino turizmą

analizuojančių mokslininkų (Carl, 2004; Basanez, 2011; Benjamin ir kt., 2012; Özdemir ir Adan,

2014) renkasi šią metodologiją kaip galimybę aiškiau suvokti problemą. Tuo pačiu šis metodas didina

tyrimo pagrįstumą ir patikimumą, leidžia pažvelgti į problemą iš įvairesnių kampų. Įvaizdžio

tyrimuose kaip tik svarbus šaltinių ir metodų įvairumas, kadangi jis praplečia suvokimo lauką.

Kuriant strategiškai sėkmingą vietos turistinį įvaizdį, labai svarbi ne tik vietinių suinteresuotųjų, bet

ir išorinių įtakojančių grupių nuomonė. Taigi norint aprėpti išorinius ir vidinius įvaizdžio

suinteresuotuosius dažnai pasitelkiama mišri tyrimo metodika.

Paprastai trianguliacijos metodologija apjungia kokybinių ir kiekybinių metodų technikas,

tačiau šiame tyrime pasirinkti tik kokybiniai metodai: turinio analizė, interviu ir fokus grupės

33

diskusija. Šie trys metodai turėtų padėti atskleisti skirtingus požiūrius į kino industrijos Kaune

galimybes, padėtų suvokti esamą turistinio įvaizdžio situaciją ir numatyti galimą turizmo ir kino

industrijos ryšį.

Tyrimo organizavimas:

Pačioje empirinio tyrimo pradžioje atliekama kokybinė kino filmų turinio analizė. Pasak C.

Newbold ir kt. (2002) kokybinė turinio analizė tiria ryšį tarp teksto ir jo potencialios reikšmės

konkrečiai auditorijai, tuo pačiu pabrėžia, jog medijų tekstai yra polisemiški (t.y atviri skirtingoms

skaitytojų interpretacijoms) ir nusako tik numanomą reikšmę. Kino filmų tyrimuose taikoma ta pati

masinės medijos turinio analizės metodika, todėl kino filmai analizuojami kaip tekstai, atsižvelgiant

į auditoriją, pačią kino specifiką bei kitus svarbius kontekstus.

Šiame tyrime lietuviški filmai analizuojami tik tie, kurie tiesiogiai susiję su Kauno miestu

arba, kuriuose vaizduojamos realios miesto vietos, reali architektūra, realūs įvykiai ir kt. Tarpe

lietuviškos kinematografijos įsiterpia ir tarptautiniai kino produkcijos pavyzdžiai. Tarptautinio

konteksto kino filmai pasirinkti pagal tai, kokią įtaką atvykstamajam turizmui bei miesto, šalies

įvaizdžiui jie turėjo. Sėkmingiausių užsienio kino turizmo atvejų (didžiausia įtaka atvykstamajam

turizmui) atranka remiasi filmų pastatymo chronologija, t.y kaip priešprieša lietuviškam kino

kontekstui pateikiami to paties dešimtmečio (nuo 20 a. 6 deš. Iki 21 a. 1- 2 deš.) užsienio kino filmai.

Turinio analizė susiaurinama iki esminių elementų paieškos , elementų, kurie turėjo, turi ir gali turėti

įtakos miesto turistinio įvaizdžio formavimuisi. Šioje dalyje tiriami Kauno demonstravimo kine

ypatumai pagal skirtingus demonstravimo būdus bei pagal įvaizdžio charakteristikas. Taip pat

braižoma vietos demonstravimo Lietuvos bei užsienio kine palyginimo matrica. Galiausiai išskiriami

dominuojantys objektai/elementai pagal, kuriuos galima atpažinti miestus arba šalis. Pirmojoje

tyrimo stadijoje nekvestionuojama filmų meninė vertė, o į kino produkciją bei pačią kino industriją

žvelgiama plačiau kaip į efektyvią, skatinančią atvystamąjį turizmą, reklamos priemonę. Todėl šioje

dalyje analizuojami ne tik pilno ar trumpo metro žanriniai filmai, bet įtraukiamos ir miesto bei pačios

kino industrijos reklamos. Taip pat svarbu atsižvelgti į bendras filmų žanrų ir siužetų tendencijas,

kokios įvaizdžio strategijos juose naudojamos ir kokį vaidmenį filmuose atlieka miestai ar šalys. Į

išsamią turinio analizę neįtraukiami tarptautiniai kino projektai filmuoti Kaune, tačiau jų atvejai

trumpai apžvelgiami.

Šiame tyrime svarbu atsižvelgti ir į tam tikrą politinę situaciją, kuri galėjo nulemti specifinį

miesto įvaizdžio kine vaizdavimą (ypatingai lietuviško kino atveju). Tik atsižvelgiant į išorinius

faktorius, kurie galėjo nulemti tam tikro laikotarpio miestų, šalių ir regionų įvaizdžius kine, bus

įmanoma pastebėti esminius kultūrinius ir mentalinius kino industrijų skirtumus.

34

Kino filmų turinio analizės metodas pasirinktas kaip šio tyrimo pagrindas, pagal kurį ir bus

formuojamos tolesnių dalių problematikos, esminės įžvalgos. Pagal sąlyčio taškus arba skirtumus

lietuviškuose bei užsienio kino filmuose (žiūrėti 18 priedą) bus galima suformuluoti ir interviu su

ekspertais bei fokus grupės diskusijos klausimus.

Antroji tyrimo dalis – struktūruotas interviu organizuojamas apklausiant šešis savo sričių

(kino ir turizmo) ekspertus, o tuo pačiu įtraukiant esmines interviu (Gediminas Jankauskas, Edgaras

Klivis, Jaq Greenspon, Gediminas Skrandis Banaitis, Bjorn Ingvolstad, Kristina Juraitė, Rytis

Zemkauskas, Rita Stanelytė) įžvalgas iš 2015-aisiais metais atlikto tyrimo „Kino turizmas: lietuviškų

filmų platinimo tarptautiniuose kino festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui“, vykdyto pagal LMT

projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (sutarties Nr. 5-9 / SMT 15P–168).

Pusiau struktūruotas ekspertinis interviu metodas pasirinktas, kaip priemonė atskleisianti

realią Lietuvos kino industrijos ir Kauno miesto turizmo situaciją. Interviu metodai varijuoja nuo

griežtos struktūros iki laisvos formos pokalbių, trumpų komentarų bei esminių klausytų pranešimų

įžvalgų. Pasak M. Denscombe (2007) tik pusiau struktūruoti ir nestruktūruoti interviu yra tęstiniai ir

naudojant atvirus klausimus leidžia apklausiamiems savais žodžiais vystyti pokalbį bei suteikti

daugiau įžvalgų ir praplėsti temos kontekstą.

Pusiau struktūriniame interviu iš anksto paruoštos pokalbių gairės padeda nenukrypti nuo

temos, tačiau skirtingi pašnekovai ir skirtingos jų kvalifikacijos reikalauja lankstumo, todėl griežtą

interviu struktūrą pakeičia laisvesnės formos pokalbis. Pusiau struktūruoto interviu forma parinkta ir

dėl galimybės laisvai, bet kryptingai kalbėtis apie dviejų industrijų (turizmo ir kino) sąlyčio taškus

bei perspektyvas. Kadangi ne visiems apklausiamiems ekspertams artima kino turizmo sąvoka arba

ne visai aktualus miesto turistinis įvaizdis, klausimai užduodami pagal jų interesus bei kompetenciją.

Esminis šios tyrimo dalies tikslas – priartinti teoriją prie realios praktikos arba bent realios galimybės

įsitraukti kino industriją į miesto turistinio įvaizdžio formavimo procesą. Interviu metu tai pat bus

bandoma apibrėžti esminius dabartinio miesto turistinio įvaizdžio trūkumus, taikomas praktikas. Ir

galiausiai ar toks ryšys Kaune tarp kino industrijos ir miesto turizmo įmanomas?

Tyrimo eigoje atliekami pusiau struktūruoti interviu su skirtingų sferų ekspertais (Ingrida

Račikienė ir Inga Pažereckaitė-Kalėdienė; Tomas Nemūra; Karolis Kaupinis; Lineta Mišeikytė;

Nijolė Beliukevičienė; Jūratė Pazikaitė; Monika Inčerytė). Taip pat tyrimo konteksto praplėtimui

trumpai apklausiami ir kiti kino industrijos bei miesto įvaizdžio ekspertai, taip bandant suvokti

esamas ir buvusias kino kūrimo Kaune patirtis. Greta naujausių ekspertų nuomonių, įtraukiamos ir

pernai metais atlikto tyrimo (Kino turizmas- lietuviškų filmų platinimo tarptautiniuose kino

festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui, 2015) interviu įžvalgos bei esminiai „Meeting point Vilnius

2016” konferencijos pranešimų akcentai. Visi pašnekovai atstovauja vidinę miesto įvaizdžio

35

suinteresuotųjų pusę. Dauguma jų tiesiogiai prisideda arba gali prisidėti prie miesto, regiono ar šalies

turistinio įvaizdžio. Detaliau ekspertinių interviu bei papildomų šaltinių tikslai bei gairės pateikti

lentelėse (žiūrėti 19 – 20 priedą):

Trečiasis tyrimo metodas - fokus grupės diskusija. Pasak M. Catteral ir kt . (2007) rinkos

tyrimuose šis metodas užtikrina įvairovę, kūrybiškumą, šviežumą ir aktualumą. Šiuo metodu

bandoma suprasti jau turimus kokybinius turinio analizės bei interviu duomenis, tuo pačiu suprasti

fokus grupės dalyvių (realių miesto įvaizdžio vartotojų, o ne kūrėjų) požiūrių skirtumus ir panašumus

į kiną, turizmą bei Kauno miesto įvaizdį, asociacijas, kuria kelia tam tikros miesto vietos. Taip pat

suvokti jų kelionės mieste įpročius. Šio tyrimo eigoje organizuojama fokus grupės diskusija su 10 –a

užsienio studentų ir vienu moderatoriumi. Grupės dalyvius vienija bendra charakteristika – jie

atstovauja tarptautinį Kauno akademinį jaunimą (žiūrėti 21 priedą) ir požiūrį į miestą iš šalies. Greta

išsakytų diskusijos dalyvių idėjų svarbu suvokti ir iš kokio konteksto ir su kokia išankstine nuomone

apie Lietuvą ir Kauną, jie atvyko. Tuo pačiu svarbu suvokti kokiam Kauno akademiniame rate jie

sukas, ką studijuoja.

Esminiai fokus grupės diskusijos tikslais:

1. Suvokti užsieniečių santykį su Kaunu;

2. Atskleisti su kuo jiems asocijuojasi Kaunas?

3. Atskleisti kaip jų nuomone Kaunas galėtų atrodyti kino ekrane (kaip

personažas ar filmo žanras)?

4. Pasvarstyti kokios Kauno vietos kinematografiškiausios ir labiausia

atskleidžia miesto esmę ir jo įvaizdį?

Taigi diskusijos su moderatoriumi metu bandoma suvokti dalyvių požiūrius į dabartinį Kauno

miesto įvaizdį, esamus traukos objektus, taip pat jų santykį su užsienio. Diskusijų metu bus bandoma

sukurti ir tam tikrą kinematografišką miesto siužetą, personažą, žanrą bei potencialių kino lokacijų

žemėlapį.

2.2.1 Kino filmų turinio analizės rezultatai

Šiame darbe vietos demonstravimas kino filmuose suvokiamas kaip įvaizdžio formavimo,

reklamavimo bei turizmo skatinimo priemonė. Kadangi nėra atlikta tyrimų apie Kauno įvaizdžio

filmuose įtaką turistų srautams, šios analizės rezultatai tik prielaidos padėsiančios suvokti lietuviško

kino turizmo perspektyvas. Kad tyrimas neliktų tik prielaidų ir svarstymų lygmenyje, analizės metu

remtasi ir realiais, sėkmingiausiais kino industrijos ir turizmo pavyzdžiais.

36

Tyrimas atliktas peržiūrint kino produkciją apie Kauną bei filmus, kurių veiksmas vyksta

šiame mieste. Stebint kaip chronologiškai keitėsi Kauno vaidmuo kine buvo fiksuojami esminiai

miesto demonstravimo būdai bei įvaizdžio charakteristikos. Susumuoti bei apibendrinti Kauno

demonstravimo ypatumų rezultatai pateikiami 3-ose lentelėse. Miesto įvaizdžio ypatumai

skaičiuojami pagal parodymus ir vietos demonstravimo tipą (verbalinį, vizualinį, verbalinį vizualinį).

Šioje dalyje lietuvišką kontekstą atstovauja ir į analizę įtraukti 5-i pilno metro vaidybiniai filmai, 3-

ys trumpo metro dokumentiniai filmai ir 5-i reklaminiai klipai. Turinio analizės metu buvo

fiksuojama, kiek kartų ir kaip minimas Kauno vardas bei kiek kartų, kaip ir kokiame kontekste

buvo rodomi Kauno miesto vaizdai. Kauno įvaizdis kine buvo nagrinėjamas pagal vietos

demonstravimo ypatybes (žiūrėti 6 lentelę) : kas demonstruojama, demonstravimo pobūdis, vietos

atspalvis, scenos, demonstravimo dažnumas, demonstravimo natūralumas, vietos realumas).

6 lentelė

Kauno demonstravimo kine ypatumai

Vietos demonstravimo būdas Verbalinis Vizualinis Verbalinis ir

Vizualinis

Demonstravimo ypatumai

Kas demonstruojama

Vieta - 9 6

Vietos

pavadinimas

1 - -

Demonstravimo pobūdis

Tiesioginis - 10 6

Netiesioginis

(perkėlimas)

- 2 1

Vaizdavimo atspalvis

Teigiamas - 3 2

Neigiamas - 1 5

Neutralus - 3 2

Laikotarpis

Tarpukaris - 1 1

II pasaulinis

Karas

- 1 1

1972 m. - 1 1

Sovietmetis - 3 1

Šiandiena - 5 1

Kita - - 1

Demonstravimo dažnumas filme

1 kartą - - -

Daugiau nei 1

kartą

1 7 6

Demonstravimo natūralumas Natūralus - 2 4

Nenatūralus - 5 3

Vietos realumas Reali - 7 7

Išgalvota - - 1 Pastaba: sudaryta remiantis S.Jurgilaitės (2010) produktų demonstravimo ypatumais lietuviškuose

vaidybiniuose filmuose tyrimo instrumentu.

37

Remiantis S.Kirvaitienės (2007) pateikta įvaizdžio charakteristikų palyginimo lentele

klasifikuojami pasirinkti lietuviški Kauno įvaizdžio atvejai kine (žiūrėti lentelę). Įvaizdžio

palyginimo kategorijos, kurių neatitinka nei vienas analizuotas kino produkcijos atvejis, atmetamos.

7 lentelė

Kauno miesto demonstravimas filmuose pagal įvaizdžio charakteristikas

Filmas/ai Vidinis

išorinis

Trukmė

laikas

Dinami

ka

Struktūra

veikla

Fikcija

Realus

Pirminis

Apibūdinantis

Įsivaizduojamas

Veiksmų

seka

(Meninis

filmas)

Adomas nori būti

žmogumi

Žingsniai naktį

Raudonmedžio

rojus

Mano mažytė

žmona

Vaikai iš

Amerikos

viešbučio

Išorinis Praeitis Judantis Veikla Fikcija Apibūdinantis

Mentalinis

žemėlapis

Kaunas pilnas

jausmų

Kaunas pilnas

vaizdų

Kaunas pilnas

kultūros

Lost and found

Kaunas

Interwar

architecture of

Kaunas

Vidinis Esamas

Stabilus

ir

judantis

Struktūra Realus

Pirminis

įsivaizduojamas

Apibūdinantis

Dokumenti

ka

Fontano vaikai

Nuosavas velnias

Kaunas yra

Kaunas

Išorinis Praeitis Judantis Struktūra ir

Veikla

Realus Pirminis ir

apibūdinantis

Vizualizaci

ja

Kaunas dalinasi Vidinis Esamas Judantis Struktūra Realus Apibūdinantis

Vizija Kaune kaip kine Išorinis „ateitis“ Judantis Struktūra ir

veikla

Fikcija Įsivaizduojamas

Prisiminim

as

Kai apkabinsiu

tave

Išorinis Praeitis Stabilus Struktūra ir

veikla

Fikcija

ir

realus

Įsivaizduojamas

Pastaba: sudaryta pagal S.Kirvaitienės (2007) įvaizdžio charakteristikos palyginimų lentelę

Analizės metu taip pat buvo fiksuojami sutapimai tarp naujausiuose Kauno miesto turizmo

kataloguose pateiktų bei lietuviškuose filmuose demonstruojamų objektų ir vietų (žiūrėti 21 priedą).

38

Analizuojant Kauno kine atvejus buvo stebimi pakartotinai demonstruojami miesto objektai, pagal

tai dėliojamas tam tikras populiariausių Kauno kino lokacijų žemėlapis. Žiūrovo ir miesto įvaizdžio

santykio trukmė prilyginama bendrai kino produkcijos trukmei, kadangi skirtingai nei produkto

demonstravimo atveju, miesto vaizdas kine tarnauja kaip nepertraukiamas viso siužeto fonas.

Kitas svarbi turinio analizės dalis (žiūrėti 22 priedą)– išskirti objektus bei elementus, pagal

kuriuos žiūrovas gali atpažinti kino filmuose demonstruojamus miestus. Tie objektai tampa

savotiškomis ikonomis arba signifikantais – miesto įvaizdžio (signifikato) išraiškomis. Lentelėje

pateikiami ryškiausi ir žinomiausi objektai demonstruojame tik tuose filmuose (trupo ir pilno metro)

ar reklamose, kurie patenka į autentiško miesto vaizdo kategoriją. Taigi kino produkcijos

atstovaujančios vietos perkėlimo strategiją arba filmai ir TV serialai, kuriuose kuriami

neegzistuojantys pasauliai atmetami. Žinoma jų įtaka turizmui nenuginčijama ir reikalauja atskiros

studijos. Kol kas Lietuvoje mes neturime tokio stipraus nacionalinio ir į tarptautinę rinką orientuoto

alternatyvaus, žanrinio arba epinio kino atvejo, nors nėra ir itin ryškių kino turizmo pavyzdžiu, tik

labai nedidelės to užuominos. Šalies ir miestų matomumui daugiau įtakos turi tarptautiniai kino

projektai (koprodukcijos), filmų sklaida festivaliuose. Jeigu vidiniai suinteresuotieji atsižvelgtų į kino

turizmo ir miesto įvaizdžio skatinimo perspektyvas, būtų galima kalbėti apie vietos įvaizdžio ir

svarbiausių objektų integraciją.

Pagal lentelėse (6 ir 7) pateiktus rezultatus ryškėja tam tikros miesto vaizdo demonstravimo

kine tendencijos:

1. Lietuviškuose filmuose Kaunas dažniau rodomas, o ne minimas kaip vieta.

2. Kino produkcijose dažniausiai demonstruojamas tiek teigiamas, tiek ir neigiamas Kauno

įvaizdis, o rečiau neutralus.

3. Analizuotuose atvejuose Kauno miestas dažniau demonstruojamas sovietinio laikotarpio

kontekste, tuo tarpu šiuolaikinį kiną labiau atspindi trumpos miesto lokacijų ir miesto

įvaizdžio reklamos.

4. Miestas ir miesto ženklai analizuojamuose atvejuose rodomi dažniau nei vieną kartą.

5. Kaunas reklaminiuose klipuose demonstruojamas pagražintai ir pakankamai nenatūraliai,

tačiau vaidybiniuose filmuose miestas ir jo fonas tarnauja pačiai istorijai.

6. Beveik visose kino produkcijos Kaunas vaizduojamas kaip reali, o ne išgalvota vieta.

7. Meniniuose filmuose apibūdinamas išorinis, praeities miesto įvaizdis.

8. Šiuolaikinių miesto lokacijų bei naujo miesto įvaizdžio reklamose pateikiamas „mentalinis

miesto“ įvaizdis.

9. Klipe „Kaunas dalinasi“ miesto įvaizdis vizualizuojamas.

10. Kino festivalio klipe „Kaune kaip kine“ pateikiama tam tikra miesto vizija.

39

11. Filme „Kai apkabinsiu tave“ labai ryškus miesto prisiminimo faktorius.

12. Analizuotuose kino atvejuose bei Kauno turizmo leidiniuose pateiktuose lankomų objektų

sąrašuose dažniausiai atsikartoja miesto Rotušės, santakos, Aleksoto ir Žaliakalnio

funikulierių, senamiesčio panoramos, modernistinės architektūros ir kt. simboliniai vaizdai.

13. Daugiausia turistinių Kauno objektų demonstruojama reklaminiuose lokacijų ir įvaizdžio

klipuose.

14. Nemažai turistinių objektų ir dokumentiniame filmuke „Kaunas yra Kaunas“.

15. Natūralus miesto integravimas jaučiamas tuose atvejuose, kuriuose Kaunas yra siužeto dalis

(pvz. „Raudonmedžio rojus“).

16. Tarp labiausiai į Kauną keliauti motyvuojančių faktorių kine (lietuviškame) yra lokacijos.

17. Analizuotuose atvejuose trūksta asmenybių, veiksmo bei vidinio postūmio faktorių.

18. Kaip atsvara lietuviškai produkcijai, sėkmingiausiuose užsienio kino turizmo pavyzdžiuose

aptinkamas visų faktorių miksas.

Į bendras tyrimo rezultatų lenteles neįtraukti šie filmai: dar tik kuriamas Donato Ulvydo

filmas „Emilija iš laisvės alėjos“(premjera numatyta 2017), bei užsienio kino produkcijos

nufilmuotos Kaune „Ana Karenina“ (2013); “Gentelmen” (2014); „Gitel“ (2014); „L’atra

fronteravis“ (2014); „Mercedes – die geschichte der silberfeile“ (2013); „Mission Bayern“ (2012)

ir „Sapnų komanda“ (2012) bei filmas „Persona non grata“(2015), nufilmuotas Lenkijoje tačiau

imituojantis Kauno vaizdus.

Lyginant Vilniaus ir Kauno užsienio kino produkcijų skaičius bei patirtį, matomas

akivaizdus atsilikimas. Visa Lietuvos kino industrija, personalas, techninė bazė susitelkusi Vilniuje.

Sotinė turi ilgametę patirtį bei Lietuvos kino mokyklos pagrindus. Vilniuje tarptautiniai kino projektai

įgyvendinami dar nuo 1996 metų, per tą laiką čia nufilmuotos 52-i užsienio kino produkcijos. Tuo

tarpu Kaunas oficialiai į tarptautinį kino žemėlapį įsirašė tik 2012 metais. Iki šios dienos Kaune

epizodiškai filmuoti 7-i užsienio kino projektai, tačiau 5-i iš šių filmų Kaune filmuoti ne be vilniečių

pagalbos. Taigi kino industrijos atžvilgiu, Kaunas stipriai atsilieka. Jam trūksta ne tik kino turinio,

bet ir aptarnaujančio personalo, kino kūrėjų, kino institucijų. Nors tokios svarbios institucijos kaip

kino biurai Kaune ir Vilniuje įsikūrė beveik tuo pat metu (2012 m.), sostinėje per pastaruosius 5-

erius metus buvo pritraukta 17 –io užsienio kino projektų, tame tarpe ir labai reikšmingų (britų mini

serialas „Karas ir taika“).

Analizuojant kino projektų situaciją Kaune verta paminėti išskirtinį atvejį. Jau teorinėje

darbo dalyje buvo trumpai aptarta istorinio filmo apie Sugiharą reikšmė turizmui. Po filmo premjeros

Japonijoje išaugo susidomėjimas Kauno miestu, kuriame tarpukariu rezidavo Japonijos diplomatas

Sugihara. Pasak E. Meilūno Kaunas filmo apie Sugiharą premjeros metu buvo labai stipriai

40

reklamuojamas. Tam įtakos turėjo ne tik filme demonstruojami Kauno vaizdai, architektūra bei

siužetas, o ir tarptautinės kūrybinės komandos indelis bei filmo premjeros metu dalinami lankstinukai

apie Kauną. 2015 metų gruodžio pradžioje Japonijoje įvykusi filmo apie Čijunę Sugiharą, diplomatą

antro pasaulinio karo metais gelbėjusį žydus, neabejotinai prisidėjo prie dvigubai išaugusių japonų

turistų srautų Kaune. Vis tik šis atvejis atstovauja neautentišką Kauno miesto vaizdą. Filmas apie

tarpukario Kaune reziduojantį diplomatą Sugiharą buvo sukurtas ne Lietuvoje ir ne Kaune, o

Lenkijoje. Taigi imituoti Kauno vaizdai buvo perkelti į kitos šalies filmavimo vietas, tačiau įtakojo

ne Lenkijos, bet Kauno turistų srautus.

Kitas svarbus Lietuvos bei viso Baltijos regiono kino industrijai atvejis, tai BBC mini

serialas „Karas ir taika“. Į šią britų kino produkciją įsitraukė ne tik Lietuvos ir Latvijos sostinių kino

industrijų personalas, tačiau ir Kauno regionas. Rumšiškių muziejuje taip pat vyko šio mini serialo

filmavimas, tačiau Lietuvai svarbi ši užsienio kino produkcija? Dar prieš metus atliktame tyrime apie

kino turizmo galimybes Lietuvoje (Kino turizmas- lietuviškų filmų platinimo tarptautiniuose kino

festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui, 2015), apie egzistuojančius mūsų šalyje šio fenomeno pavyzdžius

nebuvo galima kalbėti, tuo tarpu po britų serialo „Karas ir taika“ sėkmės vietiniai verslininkai bei

Lietuvos Valstybinis turizmo departamentas pradėjo kalbėti apie galimus „Karo ir taikos“ lokacijų

maršrutus Vilniuje. Šiuo metu kino mėgėjams jau pradedamas siūlyti maršrutas po BBC serialo

„Karas ir taika“ filmavimo vietas Lietuvoje. „Valstybinio turizmo departamento duomenimis 2015

m. užsienio turistų skaičius Lietuvoje augo 2,3 proc., o turistų iš Jungtinės Karalystės srautas į Lietuvą

per 2015m. padidėjo 17,2 proc. Kaip VTD direktorė teigė: Mes pirmą kartą išnaudojame kiną

turizmui skatinti. Kino turizmas – nauja ir labai perspektyvi turizmo niša, puikiai išnaudojama

daugelyje pasaulio šalių. Jaučiame didžiulį turistų susidomėjimą ir tikimės, kad VTD iniciatyva duos

pradžią kino turizmui Lietuvoje (ivilnius.lt, 2016)“. Taigi kaip ir apie prekė ženklų demonstravimas

lietuvių kine pakankamai nauja strategija, taip ir kino turizmo fenomenas čia tik pradedamas išnaudoti

ir suvokti. Vilnius, kaip Lietuvos kino industrijos židinys, turintis nacionalinio kino mokyklos

pagrindus bei 20 –ies metų darbo patirtį su užsienio kino kūrėjais, turėtų nesunkiai išmokti kino

turizmo taisykles ir jomis naudotis. Tuo tarpu Kauno atvejis sudėtingesnis, prieš kuriant kino turizmo

maršrutus miestui reikia turinio, kitaip tariant reikia savarankiškai pritraukti didelius užsienio kino

projektus.

Prieš strategijų siūlymus Kauno kino industrijos plėtrai, reikia išanalizuoti šio miesto

įvaizdžio nacionaliniam kine atvejus. Apibendrinant apžvelgtus atvejus ryškėja keletas bendrų miesto

įvaizdžio charakteristikų, kurias galima pateikti kaip alternatyvias miesto pozicionavimo žinutes :

- Kaunas – laikinosios sostinės miestas;

- Kaunas – provincijos miestas;

41

- Kaunas – laisvos Lietuvos miestas;

- Kaunas – pramonės miestas;

- Kaunas – medicinos miestas;

- Kaunas – velnių miestas;

- Kaunas –medinis miestas;

- Kaunas – modernios architektūros miestas;

- Kaunas – žalias miestas;

- Kaunas – hipių judėjimo miestas;

- Kaunas – upių miestas;

- Kaunas – jausmų miestas;

- Kaunas – kino prisiminimų miestas;

5-ių dalių filmo Raudonmedžio rojus pagrindinis personažas Karolis Tuleikis Kauną

apibūdina taip:

„Man atvykusiam iš Vilniaus, Kaunas tada atrodė labai savotiškas: arklio traukiami

tramvajai - Gonkės, bepaliovos šūkaujantys vežikai, meilės vaidilutės ant medinių šaligatvių, estrados

artistų ir italų cirko trupės pasirodymai po atviru dangum. “

Dauguma šių pozicionavimo žinučių naudojamos ir dabartinio miesto įvaizdžio strategijoje,

tačiau kaip Kauno miesto turizmo tyrimas (2015) parodė net ir naujam miesto šūkiui reikia

pateisinimo bei papildomo turinio. Vis tik nuo 2015-ų metų vasaros šūkis „Kaunas dalinasi“ plačiau

komunikuojamas dėka tokių savivaldybės projektų kaip : Iniciatyva Kaunui, Kaunas pilnas kultūros,

“Kaunas šiuolaikinė sostinė“ - kultūros programa 2022 metams. Taigi miestas besiruošdamas

Europos kultūros sostinė 2022 kandidatūrai vis labiau stiprina kūrybinių industrijų sektorių ir ieško

naujų erdvių ir galimybių. Galima ieškoti galimybių kaip į šiuos projektus įtraukti ir kino industriją,

kino istoriją ir paveldą. Arba bandyti iškomunikuoti šviežią Kauno miesto kaip šiuolaikinės sostinės

įvaizdį, tuo patraukiant ne tik eilinius užsienio turistus, bet ir kino industrijos profesionalus.

Prieš pereinat prie kitų tyrimo dalių rezultatų (interviu ir fokus grupės diskusijos) bei šio

tyrimo projektinės dalies, reikia atsižvelgti ir į vietos demonstravimo Lietuvos bei užsienio kine

panašumus bei skirtumus. Analizės metu suformuota vietos demonstravimo kine palyginimų matrica

(žiūrėti 4 pav.). Šioje matricoje svarbios keturios dedamosios: vietos pirmaeilis vaidmuo, vietos

antraeilis vaidmuo, vietos autentiškumas ir vietos perkėlimas.

42

4 pav. Vietos demonstravimo Lietuvos bei užsienio kine palyginimų matrica

Pastaba: sudaryta autorės pagal teorinėje dalyje pateiktas vietos autentiškumo ir perkėlimo kine teorijas bei

atsižvelgiant į vietos pirmaeilį arba antraeilį vaidmenį filme.

Pagal šią matricą galima matyti, jog lietuviškuose bei užsienio kino filmuose

demonstruojamos autentiškos vietos ir joms suteikiamas gana svarbus vaidmuo. Taigi vieta nėra tik

siužeto fonas, o turi ir tam tikrą charakterį. Žinoma negalima nuvertinti ir kitos vietos įterpimo

strategijos – perkėlimo (ang. Diplacement), kuri Žiedų valdovo, Sostų žaidimo ar net Hario Poterio

atveju turėjo didelę įtaką turistų srautams. Nors filmuose buvo kuriami nauji pasauliai, jiems pavyko

sėkmingai pareklamuoti tikruosius miestus bei šalis. Prie šios sėkmės prisidėjo ir marketingo

specialistai, kurie filmo kūrimo procese strategiškai komunikavo ir realių miestų bei šalių įvaizdį. Kai

kurie atvejai netgi padėjo sukurti alternatyvų įvaizdį (Naujoji Zelandija ir Viduržemis).

Šioje matricoje taip pat matyti, jog Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos bendras filmas „Kai

apkabinsiu tave“ atstovauja vietos perkėlimo teoriją. Šis filmas vaizduoja Berlyną, nors beveik visos

scenos buvo filmuotos Kaune. Vakarų kino kūrėjai dėl pakankamai gerai išlikusių senamiesčių ir

istorinės architektūros, dažnai užsuka į Lietuvą ir filmuoja čia kitas šalis ir kitas istorijas.

Šiame tyrime taip pat buvo analizuojamos miesto bei kino reklamos. Kauno kino festivalio

klipas „Kaune kaip kine“ (2013) patenka į vietos perkėlimo kategoriją, kartu su filmo „Batmanas

prieš Supermeną“ ir Turkijos oro linijų reklama. Šios reklamos kuria tam tikrą iliuziją, nors „Kaune

kaip kine“ minimas miesto vardas ir demonstruojami Kauno vaizdai, jis kuria visai atskiras kino

asociacijas. Turkijos oro linijų klipas įdomus tuo, kad reklamuoja neegzistuojančias turistines

Metropolio bei Gotamo kryptis, kuriose būtų galima apsilankyti. Taigi čia taip pat kuriam iliuzija.

Romos atostogos

Arabijos Lorensas

Į sveikatą

Svajonių laukas

Forestas GumpasŽiedų valdovas

Haris Poteris

Naujosios Zelandijos oro linijų reklaminis

klipas Dautono abatija

Sostų žaidimas

Skrisk į Gotamą ir Metropolį

Adomas nori būti žmogumi

Žingsniai naktį

Raudonmedžio rojus

Nuosavas velnias

Mano mažytė žmona

Kaunas yra Kaunas

Fontano vaikai

Vaikai iš Amerikos viešbučio

Kai apkabinsiu tave

Kaune kaip kine Kaunas dalinasi

Persona non grata

Emilija iš Laisvės Alėjos

Vie

tos

au

ten

tišk

um

as

Vietos antraeilis vaidmuo

Vietos pirmaeilis vaidmuo

Vie

tos

per

kėl

ima

s

43

Atlikus turinio analizę bei atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą galime matyti, jog neužtenka

kine tik pademonstruoti miesto architektūrą, ši integracija kaip ir bet kokio kito produkto

demonstravimo atveju turi natūraliai išeiti iš siužeto ir turėti unikalų atspalvį, tam tikrą tapatumą,

kuris išskirtų vietą plačiame kontekste. Taigi kitas svarbus žingsnis po kino filmo sukūrimo, jo sklaida

tarptautiniuose festivaliuose. Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, kuriame persimaišo kultūros ir

niveliuojasi šalių identitetai, labai svarbiu faktoriumi tampa kultūrinė diplomatija. Tai dar vienas

turizmo bei politikos rėmuose svarbus fenomenas. Pasak M.C. Cummingso (2003) „kultūrinės

diplomatijos esmę sudaro „tautų ir joms priklausančių žmonių keitimasis idėjomis, informacija, meno

vertybėmis ir kitais kultūros aspektais, siekiant puoselėti savitarpio supratimą. Taigi kino filmuose

demonstruojama šalies ar miesto istorija prisideda prie tarptautinių mainų, žinoma jeigu skiriamas

didesnis nei įprasta dėmesys filmo sklaidai. 2015 metais atliktame Kauno miesto turizmo rinkodaros

2015- 2020 metų plane minima, jog Kauno mieste trūksta objektų, kurie kurtų pridėtinę vertę, tam

tikrą miesto turinį (mitą) ar pateisintų miesto prekės ženklą bei šūkį. Kino specifika kaip tik leidžia

sukurti pridėtinę vertę miestui ir to rezultatas nėra tik didėjantys turistų srautai bet ir didesnis miesto

žinomumas, o tuo pačiu sukuriama ir tam tikra miesto charakteristika.

2.2.2 Pusiau struktūruotų ekspertinių interviu bei komentarų rezultatai

Ekspertinių interviu, komentarų bei klausytų pranešimų apie kino industriją pagrindinis

tikslas buvo - atskleisianti realią Lietuvos kino industrijos ir Kauno miesto turizmo situaciją, o tuo

pačiu numatyti šių sferų bendradarbiavimo bei plėtros viziją bei galimybes. Ekspertinių interviu

klausimai pateikiami 24-iame priede.

Tyrimo metu buvo iš anksto susitarta su 6 –iais ekspertais, tačiau darbo eigoje, kai kurie

ekspertai nebuvo linkę komunikuoti ir susitikti, todėl buvo ieškoma alternatyvų ir kitų specialistų

nuomonių, o tuo pačiu plečiamas ir bendras tyrimo kontekstas. Taigi darbo eigoje greta pagrindinių

ekspertų nuomonių, buvo įtraukti ir keli esminiais kino industrijos ir kitų sferų specialistų komentarai.

Tuo pačiu kaip alternatyva neįvykusiems interviu su ekspertais, buvo įtrauktos esminės pranešimų

apie Lietuvos kino industrijos veiklą gairės. Vienas tokių pranešimų - Kauno filmų biuro vadovo

Aurelijaus Silkinio pristatymas VDU Kūrybinių industrijų studentams (2016 balandžio 15 d.). Šio

pranešimo metu buvo paliestos esminės su tyrimu susijusios problemos, vietinių ir užsienio kino

kūrėjų pritraukimas į Kauną, esamų kino lokacijų apžvalga, miesto indėlis į kino industrijos plėtrą,

turizmo skatinimas, kino specialistų ir techninės bazės trūkumas Kaune.

Interviu su Kauno ir Vilniaus kino industrijų ekspertais išryškėjo viena esminė problema,

visa Lietuvos kino industrija, techninė ir žmogiškųjų išteklių bazė susitelkusi sostinėje, tuo tarpu

44

Kaune trūksta ne tik turinio (kino filmų), bet ir žmonių. Kita esminė problema susijusi bendrai su

Lietuvos įvaizdžiu ir matomumo tarptautiniame kino žemėlapyje. Apklausti ekspertai tvirtino, jog

visų pirma Lietuvos kino industrijai reikia dirbti ne prie atskirų miestų, o bendrai kaip Pabaltijo

regionui. Vienu iš akivaizdžiausių Pabaltijo regiono sėkmės atvejų, tai jau anksčiau minėtas BBC

mini serialas „Karas ir taika“ (2015). Būtent koprodukcijos yra viena iš realiausių galimybių ne tik

šaliai, bet ir miestams tapti matomai tarptautiniame kino žemėlapyje, todėl vienas iš Vilniaus kino

biuro bei Lietuvos kino centro strateginių tikslų tapti patrauklia filmavimas šalimi. Kalbantis su kino

industrijos ekspertais, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, ryškėja viena iš patrauklumo užsienio kūrėjams

sąlygų – mokestinė lengvata. Lietuvoje mokestinę lengvata taikoma užsienio kino kūrėjams

filmuojantiems mūsų šalyje, įsigalėjo tik nuo 2014 sausio 1 d. Lietuvos kino centras apie šią lengvatą

rašo:

„Nauda filmų gamintojams

Galimybė Lietuvoje kuriamam filmui finansuoti pritraukti iš privačių rėmėjų iki 20 %

gamybos biudžeto. Lengvata gali naudotis nacionalinių, bendros gamybos bei užsienio filmų ar jų

dalių gamintojai.

Nauda investuotojams

Lėšas filmui ar jo daliai gaminti Lietuvoje gali suteikti Lietuvos ar užsienio vienetai,

veikiantys per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje. Įvykdžius visas lengvatos taikymo sąlygas

investuotojas turi galimybę susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį.“

(LKC, 2014)

Mokestinė lengvata, tai tik viena kino industrijos mechanizmo dalis. Vilniaus kino biuro

direktorė Jūratė Pazikaitė išskyrė kas kuria patrauklų filmavimas miesto ir šalies įvaizdį:

1. Lokacijos

2. Žmonės

3. Mokestinė lengvata.

Kauno atveju trūksta žmogiškųjų išteklių, nes mokestinės lengvatos taikomos nacionaliniu

mastu, o patrauklias vietas filmavimas šis miestas jau turi. Nors tiriamajame darbe ieškoma galimybės

kaip įtraukti kino industriją į Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimą ir reklamavimą, būtina

apžvelgti ir esminius faktorius, tokius kaip valstybės arba miesto finansinis indelis bei su kino

industrija susijusių žmonių ir institucijų tinklas. Kol kas viena esminių Kauno problemų ir yra to

tinklo ir techninės bazės neturėjimas. Kad kino turizmas egzistuotų ir vystytųsi Kaune, visų pirma

reikia pradėti nuo kino industrijos šiame mieste plėtros, Kauno kino biuro matomumo tarptautiniu

mastu. Ekspertų išsakytos idėjos suponuoja tai, kad kino industrijos, miesto įvaizdžio ir turizmo

sinergijai reikia įdirbio ir viešų bei privačių institucijų įsitraukimo į šį procesą. Tai tik keletas

45

apibendrintų esminių įžvalgų platesniame kino industrijos, miesto marketingo ir turizmo lauke.

Išsamesnės interviu su ekspertais, specialistų komentarų bei A. Silkinio pranešimo įžvalgos

pateikiamos lentelėse (žiūrėti 25 ir 26 priedą ).

Atlikus ir apibendrinus ekspertinių interviu įžvalgas, papildomus ekspertų komentarus,

remiantis 2015 metų tyrimo medžiaga bei išklausytais kino industrijos pranešimais, ryškėja tokios

esminės Kauno kino industrijos bei miesto turistinio įvaizdžio bendradarbiavimo ir plėtros galimybės:

- Išspręsti miesto įvaizdžio tęstinumo klausimą, tikėti tuo įvaizdžiu iki galo.

- Miestas turi sukurti palankias sąlygas kino gamybai, išspręsti automobilių stovėjimo

problemą filmavimų metu, sukurti fizinę erdvę (angarą), prie kurio jungtųsi ir kitos kino

industrijos institucijos.

- Kino industrijoje reikia miesto įvaizdžio „ambasadoriaus“.

- Norint stiprinti kino industriją Kaune bei integruoti miesto įvaizdį į kino filmus, visų pirma

reikia išsamios situacijos analizės bei labai aiškios kino ir miesto įvaizdžio bei kino kūrėjų

pritraukimo strategijos.

- Kaune reikia stiprinti kino edukaciją, vystyti kino industrijų programas aukštosiose

mokyklose ir skatinti absolventus pasilikti ir dirbti mieste.

- Kaune reikia vystyti ir auginti techninę ir žmogiškųjų išteklių bazę.

- Vystant kino industrijos veiklas mieste reikia nepamiršti bendradarbiavimo tarp viešo ir

privataus sektoriaus.

- Tik užsiauginus aptarnaujantį kino industrijos personalą Kaune, galima galvoti apie turinį.

- Prisitraukus kino kūrėjus arba patiems juos išugdžius reikia galvoti apie filmų auditoriją

(vietinę ir tarptautinę), scenarijų.

- Miestas kine turi tapti natūralia kino filmo istorijos dalimi, o ne dirbtinai įterpiamu ženklu.

- Po kino filmo sukūrimo labai svarbi plati jo sklaida ir aiški marketingo strategija tarptautinėje

rinkoje.

- Miesto kaip filmavimas draugiškos vietos žinomumas didėja WOM principu, geri rezultatai

ir projektai stiprina vietos industrijos įvaizdį.

- Be darbo prie vietos kino industrijos, labai svarbu nepamiršti bendradarbiauti su kitom

Pabaltijo šalimis ir taip viso regiono žinomumą tarptautinėje kino rinkoje.

Apžvelgus kino industrijos ekspertų pasiūlymus Kauno, Lietuvos ir net Pabaltijo regiono

mastu, svarbu išklausyti ir pačių užsieniečių nuomonę. Šiame tyrime išorinius miesto įvaizdžio

suinteresuotuosius atstovauja studentai iš užsienio, šiuo metu gilinantys savo žinias Kaune.

46

2.2.3 Fokus grupės diskusijos rezultatai

Fokus grupės diskusijos tikslas buvo suvokti užsieniečių studentų patirtis Kaune, jų požiūrį

į miestą ir vietinius gyventojus. Apklausti studentai atstovauja išorinius miesto įvaizdžio vartotojus.

Jų nuomonė itin svarbi projektuojant miesto įvaizdį, jį koreguojant, siekiant pritraukti turistus, kino

kūrėju bei kitus studentus iš užsienio.

Bendra fokus grupės charakteristika:

Fokus grupės diskusijoje dalyvavo 10 -imt respondentų iš 10-ies skirtingų šalių (Indija,

Brazilija, Pakistanas, Gruzija, Šveicarija, JAV, Vokietija, Olandija, Švedija, Marokas) . Respondentų

amžius svyruoja nuo 20 iki 27 metų, o lyčių pasiskirstymas tolygus, 5-ios merginos ir 5-i vaikinai.

Tuo tarpu pasiskirstymas pagal universitetus bei studijų programas ne toks tolygus. Diskusijoje

dalyvavo 2 – u užsienio studentai, šiuo metu studijuojantys KTU, 4-i studentai iš VDU ir 4-i studentai

iš LSMU. Daugumą diskusijos dalyvių vienija tiksliųjų mokslų programos (inžinerija, medicina) ir

tik 4- i dalyviais studijuoja socialinius mokslus (politologija ir socialinis darbas).

Fokus grupės diskusijos metu buvo užduoti 4-i esminiai klausimai:

1. Kokias asociacija jums kelia Kaunas?

2. Jeigu Kaunas būtų kino personažas, apibūdinkite jį.

3. Jeigu Kaunas būtų kino žanras, apibūdinkite jį.

4. Kokios Kauno vietos ir objektai gali būti demonstruojami kino filmuose?

Taip pat diskusijos metu buvo paliesta bendra kino industrijos ir jos įtakos šalių ar miestų

įvaizdžiui tema, dalyviai dalinosi savo matytų filmų patirtimi, asociacijomis, savo patirtimi gyvenant

Kaune. Išsamesni dalyvių atsakymai į 4-is diskusijos klausimus patiekiami lentelėje (žiūrėti 8

lentelę):

8 lentelė

Fokus grupės diskusijos dalyvių atsakymai į 5-is užduotus klausimus

Dalyvis 1. Kokias asociacija jums kelia Kaunas?

A Kaunas tapo antraisiais namais. Čia saugu ir visada norisi sugrįžti. Miestas keičiasi pagal metų

laikus.

B Kaunas kaip namai. Senamiestyje jaučiuosi kaip keliaujanti laike, Kaune traukia gamta, miestas

tampa multikultūriškas, daugėja studentų iš užsienio. Kaunas mokslo sostinė.

C Nedidelis miestas, daug studentų, yra veiklos, trūksta bendravimo su kitų universitetų

studentais. Didžiausias trūkumas besikeičiantys ir nenuspėjami orai. Lietuviai uždarame rate

bendrauja.

D Tėvai iš Lietuvos, bet aš gimiau ir užaugau Amerikoje, tik neseniai atvykau studijuoti į Lietuvą.

47

8 lentelės tęsinys

Dalyvis 1. Kokias asociacija jums kelia Kaunas?

E Kaunas suteikia galimybę studijuoti, bet vietiniai žmonės vis dar nepripratę prie kito tautybės

žmonių. Žmonės pastebi, kad tu esi nevietinis, jautiesi kitoks ir tave kitaip priima. Kaunas

pamažu tampa multikultūriškas, vystosi gera linkme. Čia jauku kai orai geri.

F Kaunas pasikeitė pastaruoju metu, tampa geresne vieta studijuoti ir gyventi užsieniečiams.

Kartais bendravimas su vietiniais liūdina, o kartais nustebina gerąja puse. Kai kurie žmonės

nepakankamai išsilavinę, kad priimtų kita kultūras. Ne pati mėgstamiausia vieta gyventi. Kai

žmonės vis dar kreivai žiūri į užsieniečius.

G Miestas mažas (viena gatvė), vis dar yra rytų Europos įvaizdžio, galėtų būti labiau

priimtinesnis, draugiškesnis, Laisvės alėjos renovacija tikrai pritrauks daugiau turistų.

Kaunas pamažu atsiveria.

Lietuviai kartais drovisi kalbėti angliškai.

Dar likęs senosios kartos sovietinis mentalitetas, žmonės uždaresni. Reikia laiko, kad situacija

pasikeistų. Kaune tikrai jautiesi kaip rytų Europoj.

H Kaunas atvykus žiemą pasirodė šiek tiek liūdnas, bet tuo pačiu ir gražus , žmonės mažai

šypsosi, viešose vietose vietiniai gyventojai nedraugiški, tačiau draugų rate žmonės kitokie.

Miestas turi du veidus , diena ramus, o naktį atgyja.

I Kaunas arti gamtos, čia jautiesi ramus ir pailsėjęs yra daug vandens telkinių, aplinka draugiška.

J Mažas, jaukus, laisvas, krepšinio ir Žalgirio miestas, žalias ir gyvas.

Dalyvis 2. Jeigu Kaunas būtų kino personažas, apibūdinkite jį.

A Kaunas kaip personažas keičiasi pagal nuotaiką ir orą – kaip moteris, nenuspėjama.

B Sunku įsivaizduoti Kauną kaip personažą, bendrai miestas gražus ir istoriškas.

C Ramus personažas, bet pasikeičia vakare kai išgeria, naktį atsigauna. Tarptautiniai studentai

įtakoja miesto charakterį.

D Ramus personažas, bet tampa vakare gyvesnis.

E Kaunas kaip personažas kartais gąsdinantis, nedraugiškas, melancholiškas ir nelaimingas.

F Kaunas kaip paniuręs Dustin Hoffman.

G Sunku Kaunui priskirti vieną charakterį, nes dieną jis būna vienoks, o naktį visai kitoks, daug

kas priklauso nuo oro. Kai saulėta miestas atgyja.

H Kaunas – ramus žmogus, uždaras ir tikrai ne pagrindinis personažas.

I Kaunas – įvairialypis personažas, kartais gali nustebinti, kaip ir moteris.

J Personažas, kuris gina savo kultūrą ir įsitikinimus, nebijo augti ir keistis, mokytis. Kuria save iš

naujo kiekvieną dieną.

Dalyvis 3. Jeigu Kaunas būtų kino žanras, apibūdinkite jį.

A Kaunas kaip romantinė komedija arba situacijų komedija

B Romantinis, istorinis arba fantastinis filmas.

C Drama nėra meilės istorijos. Kostiuminė – istorinė drama

D Drama, istorinis filmas

E Istorinis filmas, bet vietoj žanro geriau rodyti draugiškus žmones, kurie priima kitas kultūras,

tampa multikultūriškas, modernėjantys ir besikeičiantys vietiniai gyventojai.

F Kauną rodyti modernų, šiuolaikišką ir besikeičiantį nesirinkti tik žanro.

G Vietoj žanro rodyti miesto multikultūriškumą, įtraukti erzamus studentus, kurių miestą ypatingai

daug.

H Kaunas kaip drama

I Kaunas kaip romantinis filmas arba drama

48

8 lentelės tęsinys

Dalyvis 3. Jeigu Kaunas būtų kino žanras, apibūdinkite jį.

J Romantinis, nuotykių filmas arba istorinis, o gal būti ir fantastinis priklauso nuo to kaip bus

filmuojamas.

Dalyvis 4. Kokios Kauno vietos ir objektai gali būti demonstruojami kino filmuose?

A Kauno klinikos; Santaka; Sala; Botanikos sodas; Geležinkelis; Zoologijos sodas; Panemunės

parkas; Pažaislio miško parkas.; Kauno marios.; Aleksotas – Kauno panorama.; Pažaislio

vienuolynas

B Laivės alėja.; Kauno pilis.; Akropolis.; Karo muziejus.; KTU ir VDU pastatai. ; Senamiestis.

‚Sala.

C Laisvės alėja ; Kauno pilis

D Kauno marios ; Senamiestis ; Fortai; Pažaislio vienuolynas

E Laivės alėja; upės; Senamiestis; architektūra; bažnyčios

F Kauno marios; priemiesčiai ; Antra ligoninė

G Senamiesčio gatvelės; Sala; Laisvės alėja; Soboras; Pažaislio vienuolynas; Rumšiškės

H Kauno pilis; Senamiesčio mažos gatvelės; Laisvės alėjos fontanas; Soboras; Ramybės parkas;

Musulmonų mečetės; Santaka ; Nemuno pakrantė

I Laisvės alėja; Senamiestis; Santaka; Panemunės parkas; Kauno marios; Pažaislio miško parkas;

Lampėdžiai; Pašilės g.

J Tiltai; parkai; seni pastatai; Džem pubas Pastaba: sudaryta autorės pagal fokus grupės diskusiją

Apibendrinant visų fokus dalyvių išsakytas mintis ryškėja tokios esminės Kauno įvaizdžio

koregavimo ir reprezentavimo galimybės:

- Kaunas pamažu tampa multikultūriškas, čia atvyksta daug užsienio studentų ir pasilieka

ilgesniam laikui, tačiau didesnė problema yra patys kauniečiai, kurie dar nepriima užsieniečių,

kartais juos atstumia, būna netolerantiški. Čia vis dar jaučiamas sovietinis mentalitetas.

- Pats miestas užsieniečių akimis atrodo patrauklus ir keičiasi pagal metų laikus, paros laiką.

Dienos metu miestas ramesnis, bet naktį atgyja.

- Jei miestas būtų personažas jis būtų gana permainingas, tiek uždaras, tiek ir tvirtai ginantis

savo nuomonę, kultūrą.

- Kaunas akademinis miestas, traukiantis užsienio studentus.

- Palyginti su kitais pasaulio miestais, Kaunas kompaktiškas ir arti gamtos, čia daug vandens

telkinių.

- Kaunas kaip žanras, galėtų būti arba drama arba istorinis filmas, nes čia daug istorinės

architektūros, autentikos.

- Vis tik prieš kuriant epinius filmus ir pozicionuojant miesto įvaizdį kine, reikia pasirūpinti ir

vietinių gyventojų atvirumu, tolerantiškumu jų bendravimu su kitų kultūrų ir religijų

žmonėmis, tačiau tai gali užtrukti, reikės palaukti kol užaugs nauja karta globalesnėje,

multikultūriškoje aplinkoje.

Pagal respondentus kino filmams labiausiai tinkamos Kauno vietos ir objektai:

49

Santaka, sala, Kauno marios, Kauno pilis, Kauno senamiestis, Laisvės alėja, Pažaislio

vienuolynas, Soboras

Kitokį Kauną reprezentuojančios lokacijos (nekataloginės):

Kauno priemiesčiai, Antroji Kauno ligoninė, Džem pubas, Kauno tiltai, Lampėdžiai , Kauno

klinikos, VDU ir KTU pastatai

Fokus grupės diskusijos dalyvių išsakytos idėjos atveria tam tikras miesto problemas, kurias

pirmiausiai ir reikėtų spręsti, prieš imantis kino ir kultūros projektų ar kuriant naujas įvaizdžio

strategijas. Miesto įvaizdį, miesto ženklą kuriantys marketingo specialistai bei miesto valdžia,

stengėsi atskleisti Kauno įvairumą. Reflektuodami istorines ir esamas miesto patirtis jie sukūrė tokį

miesto ženklą, kuris turėtų demonstruoti skirtingas miesto spalvas ir skirtingų industrijų persipynimą.

Vis tik didžioji problema ta, kad keičiantis valdančiosioms jėgoms, nebelieka vieningos ir tęstinės

idėjos, miesto įvaizdis išsikraipo, įgauna kitą prasmę ir pradedamas kitaip komunikuoti. Šiuo metu

Kaunas dalinasi, tėra pavadinimas, o šalia jos atsirado visai kita žinutė – „Kaunas pilnas...“. Greta

šios idėjos, kuriama ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ komunikacija, kuri miestą

reprezentuos ir vėl kitomis spalvomis. KEKS 2022 iniciatyvinė grupė Kauną ruošiasi pristatyti kaip

„Šiuolaikinę sostinę“ – bendruomenišką, naujo kultūrinio tempo, žmogiškojo, kultūrinio, laiko ir

ekonominio kapitalo sostinę. Projekto idėjos inovatyvios ir kitokios, tačiau vėl susiduriama su

vieningos miesto įvaizdžio strategijos trūkumu, ar pasibaigus KEKS renginiams, „šiuolaikinė

sostinė“? Žinoma įvaizdis yra kintantis procesas, tačiau kaip nuspręsti kokį įvaizdį viešinti pasauliui?

Miesto įvaizdžio ir jo komunikavimo idėjas galima kvestionuoti, tačiau labai svarbu suvokti,

kaip mūsų žmonės ir bendruomenė atrodo pasauliui. Ar tikrai tokia neatvira, netolerantiška ir

nesišypsanti? Prieš kuriant miesto įvaizdį ir paleidžiant jį į pasaulį, reikia įsitikinti, kad mūsų

inovatyvios idėjos nesikirstų su realia situacija. Žinoma, Kaune situacija tikrai keičiasi, miestas tampa

atviresnis ir kūrybiškesnis, ieško naujų prieigos taškų. Svarbiausia, kad tos idėjos ir iniciatyva

neišblėstų su laiku arba nepasikeistų kartu su politinėmis partijomis.

50

III. KAUNO MIESTO TURISTINIO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO

MODELIS ĮTRAUKIANT KINO INDUSTRIJĄ

3.1 Modelio aktualumas ir pritaikomumas

Atlikus Kauno kine turinio analizę, apklausus kino ir turizmo industrijos ekspertus bei

užsienio studentus, ryškėja šios strategijos (Kauno turistinio įvaizdžio formavimas kine) galimybės,

o tuo pačiu ir esminiai jos trūkumai. Kol kas Kaune nėra kino turinio, nėra ir pačios kino industrijos,

tik iš viršaus nuleista beveik tuščia Filmų biuro strategija. Prieš pasitelkiant kino filmus kaip miesto

įvaizdžio reklamos priemonę ir formuojant kino turizmo maršrutus, reikia pradėti nuo pačios

industrijos stiprinimo ir skatinimo. Šioje projektinėje darbo dalyje pateikiamas modelis kaip į miesto

įvaizdžio formavimą ir reklamavimą įtraukti kino industriją, kaip ją auginti, plėtoti ir kokį vaidmenį

turėtų atlikti suinteresuotosios pusės, miesto savivaldybė bei pati kino industrija. Miesto savivaldybė

bei kino kūrėjai turi suvokti, jog kinas, tai ne tik finansinė, bet ir marketingo investicija. Remiantis

užsienio kino turizmo patirtimis, galime pastebėti, jog aplink stiprius kino projektus kuriasi visa kino

infrastruktūra, teminiai parkai, kino filmų maršrutai, renginiai, suvenyrai, stiprėja ir kiti sektoriai

(maitinimo, apgyvendinimo, transporto). Kauno savivaldybė įkūrė Kauno filmų biurą, tačiau iki galo

neatliko situacijos analizės. Norint, kad kino industrijos mechanizmas Kaune veiktų, tam reikia

investicijų ir aiškaus plėtros modelio bei strategijos. Šio darbo tikslas ir buvo suformuoti kino

industrijos Kaune plėtros galimybes. Prieš sudarant Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo

modelį svarbu numatyti pagrindinius jo tikslus ir prioritetus.

Pagrindiniai modelio tikslai:

Strateginis – pasitelkiant kino industriją siekiama stiprinti viešų ir privačių miesto sektorių

įsitraukimą į bendrą Kauno miesto įvaizdžio strategijos įgyvendinimą. Siekiama apibrėžti santykius

tarp viešo ir privataus sektoriaus bei tarp vietinių ir regioninių kino industrijų.

Tikslinis Nr. 1 - Modelis kuriamas, kad būtų stiprinamas Kauno miesto žinomumas ir

patrauklumas užsienio kino kūrėjų tarpe, taip skatinamas profesionalus kino turizmas, o vėliau ir fanų

turizmas.

Tikslinis Nr.2 - Modelis kuriamas, kad būtų stiprinama ir ugdoma kino industrijos

bendruomenė Kauno mieste, o tuo pačiu stiprinamas kino industrijos kaip alternatyvios reklamos

priemonės vaidmuo.

Kryptys:

- Profesionalusis kino turizmas (kino kūrėjų ir jų projektų pritraukimas į miestą);

- Fanų kino turizmas (įmanomas tik išvysčius kino industriją ir sukūrus stiprų kino turinį

Kaune).

51

Prioritetai:

- Remiantis Europa 2020 konkurencingesnės ekonomikos prioritetais ir tikslais, skatinti

pažangą švietimo sektoriuje, investuoti į tarpdisciplininių mokslo programų kūrimą ir

stiprinimą, sukurti palankias sąlygas jauniems kūrėjams studijuoti audiovizualinius mokslus

bei vystyti kino industriją Kauno mieste.

- Užmegzti kontaktus ir skatinti bendradarbiavimą tarp Kauno ir kitų Europos šalių aukštųjų

mokyklų bei jų audiovizualinių studijų programų.

- Remiantis Kūrybiškos Europos 2014-2020, Kultūros paprogramės prioritetais ir tikslais,

investuoti į Europos platformos ir Europos tinklų plėtrą, taip skatinant naujų talentų ugdymą,

tarpvalstybinį – kūrybinį bendradarbiavimą, skatinti kultūrinę ir kalbinę įvairovę.

- Remiantis Kūrybiškos Europos 2014-2020, Media paprogramės prioritetais ir tikslais, skatinti

kino filmų ko-produkciją, investuoti į kino auditorijos plėtrą bei organizuoti kino industrijos

specialistų mokymus, kūrybines dirbtuves.

- Išlaikyti bendro Kauno miesto įvaizdžio bei turistinio įvaizdžio komunikacijos tęstinumą,

integruoti ją į kino industrijos projektus.

- Suteikti užsienio kino kūrėjams papildomą pelno mokesčio lengvatą, jeigu jų filme minimas

Kauno miesto vardas, rodomi Kauno vaizdai arba filmo titruose miestas minimas kaip vienas

iš rėmėjų.

- Skatinti užsienio kino projektų tęstinumą, bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių.

- Skatinti privataus sektoriaus (verslo) įsitraukimą į kino industrijos projektus.

- Skatinti didžiųjų Lietuvos miestų kino industrijų bendradarbiavimą bei vieningą šalies

žinomumo didinimą tarptautinėje kino rinkoje.

- Pasitelkiant kino industriją stiprinti Kauno miesto atvirumą kitoms kultūroms.

Šie modelio prioritetai daugiau orientuoti į platesnį, Europinį kontekstą, tačiau svarbu

atsižvelgti ir į Kauno miesto turizmo ir kultūros sektorių planus (Kaunas Europos kultūros sostinė

2022; Kauno miesto turizmo rinkodaros 2015–2020 metų planas ). Kaip besivystanti kino industrija

ir jos veiklos gali įsiterpti į Europos kultūros sostinės bei Kauno turizmo rinkodaros numatytus

prioritetus ir kryptis?

Kino industrija KEKS 2022 kontekste:

Programos „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022” esminis prioritetas, „įtraukti visus

Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojus kuriant ir įgyvendinat įvairias veiklas ir iniciatyvas.

siekiama mažinti atskirtį, stiprinti pilietiškumą, bendruomeniškumą, pagarbą, savanorystę ir

atsakomybę už savo aplinką.” (Kaunas2022.eu, 2016) Norint skatinti kino industrijos Kaune augimą,

taip pat reikia kurti ne tik miesto bet ir viso Kauno regiono bendruomenę, skatinti jų susidomėjimą,

52

plėsti savanoriavimo galimybes, įtraukti juos į tarptautinius ir vietinius kino projektus. Kauno filmų

biuras šiuo metu numatęs Kauno regiono lokacijų plėtrą, tačiau svarbu nepamišti ir žmogiškųjų

išteklių klausimo, kuris šiai dienai labai opus. Atliepiant Kauno, kaip „Šiuolaikinės sostinės“

programų prioritetus, turėtų būti skatinamas ir kūrybinių (kino) industrijų kapitalas. „Capital

koncepcijoje naudojamas ne tik sostinei kaip reikšmingam, sprendimus priimančiam

administraciniam šalies centrui, apibrėžti, bet ir kaip kapitalas (žmogiškasis, kūrybiškasis, laiko,

ekonominis). Šias kapitalo formas siekiama išskleisti keturiose programų kryptyse.“ (Kaunas2022.eu,

2016).

Kaip tose kryptyse galima išnaudoti kino potencialą, esamus kino renginius, o tuo pačiu

skatinti pačios kino industrijos raidą Kaune?

1. conFLUENCE / SANTAKA- skatinamas kino industrijos praktikų (kino kūrėjų) ir kino

industrijos teoretikų apsijungimas, bendrų projektų, mokymų organizavimas, užsienio kino

specialistų kvietimas į Kauną, kino dirbtuvių organizavimas.

2. conFUSION / PAINIAVA –Kauno paveldo įveiklinimas kino filmuose (perspektyvos

ir retrospektyvos), naujų kino filmų projektų paieška įtraukiančių miesto paveldą, miesto istoriją,

žydų kultūrą ir kt.

3. conTEMPOrary / TEMPAS- Tarptautinio Kauno kino festivalio gaivinimas, naujos

programos, naujo tempo, naujų kino industrijos renginių pasiūla, kino maršrutai industrijos

profesionalams iš užsienio, jaunųjų kūrybinių industrijų specialistų pritraukimas ir skatinimas.

4. CONSCIOUSNESS / SĄMONĖ – Nepatogaus kino festivalio įsitraukimas į

pilietiškumo programas bei aktyvaus moksleivių, studentų bei senjorų dalyvavimo skatinimas.

Diskusijos tolerancijos, užsieniečių priėmimo, priklausomybių klausimais.

Tai tik siūlymai, kurių įgyvendinimui reikia stiprios bendruomenės, esamų projektų

organizatorių įsitraukimo ir žinoma finansinio pagrindo. Kino industrija tik vienas iš kultūrinių

sektorių, kurį būtų galima išnaudoti ir KEKS numatytose programose. Žinoma visų pirma miestas

turi pelnyti Europos kultūros sostinės statusą, tačiau jau dabar kūrybinė komanda stipriai dirba

ieškodama skirtingų sektorių sąlyčio ir bendradarbiavimo taškų. Svarbiausia, kad iniciatyvūs žmonės

neprarastų tikėjimo savo idėjomis.

Kino industrija Kauno miesto turizmo rinkodaros (2015–2020) kontekste:

Numatant kino industrijos plėtros bei kino turizmo galimybes Kaune svarbu atsižvelgti ir į

bendrus miesto turizmo rinkodaros prioritetus. 2015–2020 metams numatyta stiprinti ir plėtoti

kultūrinį (pažintinį) turizmą; sveikatos (medicinos) turizmą; dalykinį (konferencijų) turizmą ir

aktyvaus poilsio turizmą. Kino industrijos paskatintas turizmas yra viena iš kultūrinio turizmo

krypčių, kuri šiuo metu Kaune tik iš dalies veikia (britų turistai keliauja į Rumšiškes po TV serialo

53

„Karas ir taika“ sėkmės). Kaip pačiai kino industrijai atliepti miesto turizmo prioritetus? Atmetus

medicininį ir aktyvaus poilsio turizmą, lieka kultūrinis bei dalykinis turizmas.

Kultūrinis (pažintinis) turizmas – kadangi Kaune apie 50 procentų sudaro vietiniai turistai,

galima formuoti Kaune filmuotų lietuviškų filmų maršrutus, plėtoti Kauno kino teatrų ekskursijas ir

jų istorijas. Tuo pačiu vykstant tarptautiniams kino festivaliams organizuoti ekskursija užsienio kino

profesionalams, kad jie galėtų susipažinti su potencialiomis kino lokacijomis bei bendra miesto

kultūra ir paveldu.

Dalykinis (konferencijų) turizmas – Organizuojant kino festivalius bei kitus kino renginius

Kaune (Tarptautinis Kauno kino festivalis; Tarptautinis Vilniaus kino festivalis; Nepatogus kinas,

Scanorama, Šeršėliafam ir kt.) nepamiršti ir pačių kino industrijos renginių. Kita galimybė

pritraukti užsienio kino kūrėjus į miestą organizuoti kino industrijos konferencijas, mokymus ir

dirbtuves atskirai nuo kino festivalių. Taip pat pritraukti tarptautinių kino industrijos asociacijų

dėmesį organizuojant jų susitikimus Kaune.

Kauno miesto turizmo rinkodaros plane numatyta bendra miesto vizija: „Kaunas – inovatyvi

Europos kultūros sostinė, aktualizuojanti kultūrinį paveldą, teikianti aukšto lygio konferencijų,

medicinos ir sveikatinimo paslaugas, tai darnus ir technologiškai pažangus miestas“ (Europos

integracijos projektai , 2015). Šioje vizijoje minimas ir miesto kultūrinio paveldo aktualizavimas, o

kinas kaip tik galėtų būti viena iš miesto paveldo aktualizavimo bei įveiklinimo priemonių. Pasak

architektūrologo Vaido Petrulio „Tarpukariu mieste susiformavusi unikali modernizmo architektūra

pretenduoja patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, gauti Europos paveldo ženklą, tačiau patys

Kauno gyventojai, verslininkai, valdžia nesuvokia jos vertės (Bulota, 2014).“ Situacija pamažu

keičiasi mieste atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kurios aktualizuoja tarpukario architektūrinį paveldą.

Organizuojamos ekskursijos, kuriami projektai, fotografuojamos Kauno tarpukario lokacijos, visos

šios iniciatyvos gali būti puikiai išnaudotos ir kino industrijose. Tyrimo eigoje apklausti ekspertai taip

pat pabrėžia Kauno tarpukario architektūros išskirtinumą, todėl labai svarbu iškomunikuoti šį miesto

privalumą ir tarptautiniu mastu, o svarbiausia stipriems užsienio kino kūrėjams.

Kitas svarbus žingsnis, miesto įvaizdžio ir turizmo rėmuose, tai suvokimas, jog Kaune

kuriami ir tarptautiniuose kino festivaliuose demonstruojami filmai, tai tokie patys „miesto

ambasadoriai“. Juk filmai skleidžia žinią apie miestą, jo turistinius produktus ir paslaugas, taip pat

kaip ir miesto gyventojai.

Vienas iš Kauno miesto turizmo rinkodaros plano tikslų – stiprinti Kauno miesto prekės

ženklo ir šūkio identitetą. Tyrimo eigoje buvo galima pastebėti, kad miesto šūkis „Kaunas dalinasi“

pasikeitus valdžiai liko tik pavadinimu, jo komunikaciją toliau neplėtojama ir nekomunikuojama.

Kaip patvirtino apklausti ekspertai, šiuo metu šūkį „Kaunas dalinasi“ pakeitė „Kaunas pilnas ....“, o

54

senojo šūkio tęstinumas matomas tik vizualiniuose sprendimuose, bet ne turinyje. Kauno filmų biuro

veiklos pradžioje buvo numatyta miesto kaip kino aikštelės reklamavime naudoti emocija, kuriomis

malonu dalintis. „Kaunas dalinasi jaukumu, Kaunas dalinasi puikiomis filmavimo sąlygomis, Kaunas

dalinasi jausmais, dalinasi tuštuma, kurią kiekvienas gali susikurti pats ir savaip.“

Taigi Kauno filmų ofisas buvo numatęs Kauno miesto prekės ženklo ir šūkio stiprinimą

pasitelkiant kino industriją. Šiai dienai Kauno miesto prekės ženklas išsibarstęs, jam trūksta

vieningumo, tačiau su šia problema susiduriama ir šalies mastu. Jau ne pirmi metai bandoma sukurti

ir viešinti šalies įvaizdį (Like‘able Lithuania, Lietuva drąsi šalis; Lietuva Baltijos širdis ir kt.)

tarptautinėje rinkoje. Nors pats įvaizdis yra kintantis, prisitaikantis prie laikmečio, sunku įtikinti

užsieniečius to įvaizdžio realumu, kai jis taip dažnai keičiasi. Globalioje rinkoje, kur konkuruoja

šalys, miestai ir regionai, labai sunku išsiskirti, ypatingai mažoms šalims, todėl tik kryptingas,

strategiškas bendradarbiavimas tarp sektorių, tarp kaimyninių šalių, gali padėti sukurti tam tikrą

turinį. Kino industrijos atveju ko-produkcijos, stiprių užsienio projektų pritraukimas bei regioninis

bendradarbiavimas gali padėti pasiekti gerų rezultatų. Vienas iš realių tokio bendradarbiavimo

rezultatų – didėjantys užsienio turistų srautai po britų „Karo ir taikos“, kino turizmo maršrutų Vilniuje

formavimas.

3.2 Indelis į kino industriją ir miesto turistinį įvaizdį Kaune

Kad kino industrijos mechanizmas ir turizmo skatinimas veiktų, į šį procesą turėtų įsitraukti

visi vidiniai ir išoriniai suinteresuotieji (miesto savivaldybė, švietimo institucijos, Kino industrijos

institucijos, gyventojai, verslas ir t.t). Kuo kiekviena suinteresuotųjų grupė gali prisidėti, ką gali keisti

ir skatinti?

Kauno miesto savivaldybės indėlis:

Kauno miesto savivaldybė buvo viena iš Kauno kino studijos ir Kauno filmų ofiso steigimo

iniciatorių, tačiau įvertinus, jog Kaunui nuostolinga išlaikyti studiją, kurioje beveik nevyksta kino

produkcija, nuspręsta ja likviduoti. Filmų ofisas prijungtas prie naujos biudžetinės įstaigos Kauno

kino centro „Romuva“. Taigi šiai dienai filmų ofisas tėra viena iš Kino centro veiklų, ji neturi atskiro

juridinio statuso, o tuo pačiu turi dalinti bendrai skiriamu finansavimu iš savivaldybės. Tokia situacija

nėra naudinga, kino gamybos Kaune bei užsienio kino kūrėjų pritraukimo klausimu. Kaip išspręsti šį

nepatogumą? Kauno savivaldybė turėtų atskirti filmų biurą nuo Kauno kino centro „Romuva“ ir

įsteigti atskirą viešąją įstaigą, kuri atstovautų miestą, jo įvaizdį ir rūpintųsi miesto viešinimo

tarptautinėje rinkoje klausimais, gautų atskirą finansavimą veiklos plėtrai.

Kitas miesto savivaldybės žingsnis – palengvinti kino kūrimo mieste sąlygas, išspręsti

parkavimo problemą, pagreitinti filmavimo leidimų sistemą, sukurti filmavimo leidimų formas. Tuo

55

pačiu miestas gali skirti dalį finansavimo (pelno mokesčio lengvata) kino projektams

vykdomiems Kaune, jeigu filme minimas miesto vardas, rodomi jo vaizdai. Miesto savivaldybė

turėtų veikti kaip tarpininkas, tuo pačiu skatinantis kino kūrėjų susidomėjimą Kaunu kaip filmavimo

aikštele bei investuojantis į techninės bazės Kaune sukūrimą.

Mokslo institucijų indėlis:

Ko kas Kauno kino industrijos plėtrai labiausiai trūksta žmogiškųjų išteklių, kino

profesionalų bei kino paslaugas teikiančių įstaigų. Kauno mokslo įstaigos turėtų stiprinti

audiovizualines studijų programas, kviesti kino profesionalus iš užsienio bei skatinti jaunų kino

specialistų pasilikimą Kaune. Taip pat aukštosios mokyklos turėtų išnaudoti dvigubo diplomo

programas, užmegzti ryšį su kitais Europos universitetais, įtraukti tarptautines kino industrijos

studijų programas. Tokia kino edukacijos plėtra prisidėtų prie miesto patrauklumo ir skatintų

absolventų motyvaciją dirbti Kaune. Greta pastovių studijų programų, mokslo įstaigos gali

organizuoti laikinas kino dirbtuves, studentų kino projektų festivalius. Taigi industrijos plėtra

turi prasidėti nuo edukacijos.

Kauno filmų biuro indėlis ir veiklos plėtra:

Jei miesto savivaldybė atskirtų Kauno filmų biurą nuo Kauno kino centro „Romuva“, skirtų

jam atskirą finansavimą, čia dirbantys specialistai galėtų stipriau vystyti savo veiklą ir jos prioritetus

(Kauno pristatymas vietiniams bei užsienio kino kūrėjams). Jų veiklos vystymui visų pirmą reikia

atlikti išsamią miesto kaip kino filmavimui tinkamos vietos analizę, kitų Lietuvos bei užsienio miestų

rinkos tyrimą. Tik išsianalizavę situaciją ir suvokę Kauno unikalumą, galima prieiti prie strategijos ir

miesto kaip filmavimo aikštelės marketingo. Nors šiuo metu filmų biuras yra numatęs tam tikras

komunikacijos priemones, kaip, kad Kauno kino lokacijų katalogo paruošimas ir jo platinimas

tarptautiniuose industrijos renginiuose, vien tik šios priemonės neužtenka. Labai svarbu plėsti

suinteresuotųjų tinklą, jungtis prie tarptautinių organizacijų, dalyvauti jose bei patiems organizuoti

kino kūrėjų susitikimus, mokymus ir dirbtuves Kaune, skatinti studentų įsitraukimą. Vietinėje rinkoje

taip pat svarbu palaikyti gerus santykius su Lietuvos kino centru bei Vilniaus filmų biuru, skatinti

bendradarbiavimą.

Kita kryptis - tai Kauno miesto lokacijų matomumo internetinėje erdvėje stiprinimas. Taigi

norit padidinti Kauno kaip filmavimui draugiškos vietos žinomumą, reikia numatyti ir paties filmų

ofiso reklamos strategijas. Pasauliniu mastu kino biurų veiklos ypatingai svarbios, nes čia dirbantys

žmonės yra ne tik miestų bet ir šalių kultūros ambasadoriai, jie viešina ir garsina savo šalį ir pritraukia

investicijas. Pritraukus stiprius kino projektus į miestą didinamas bendruomenės užimtumas kino pre-

produkcijos ir produkcijos metu , tuo pačiu investuojam į vietinį verslą ir galiausiai skatinamas kino

turizmas.

56

Privataus sektoriaus indėlis:

Miesto savivaldybė, švietimo institucijos bei filmų biuras, tai vieni iš esminių

suinteresuotųjų skatinantys bendrą kino industrijos raidą, tuo tarpu privataus sektoriaus atstovai taip

pat turėtų suvokti, kokią finansinę naudą jiems gali atnešti kino projektai filmuojami jų mieste. Taigi

viena iš galimybių įtraukti privatų verslą į kino kūrimą, tai skatinti privačių fondų steigimą. Lietuvos

verslininkai dar visai neseniai pradėjo naudotis produktų demonstravimu (ang. product placement)

kine strategija, o ir komercinis kinas Lietuvoje dar pakankamai jaunas. Taigi verslininkai turi suvokti,

jog kino kūrėjų pritraukimas į miestą didina ir pelną. Juk kino kompanijos atvykstančios į miestą

ieško, kur apsigyventi, kur maitintis, o ir kino filmuose gali pademonstruoti kavines, restoranus,

parduotuves ir kt. Taigi miesto verslininkai laukdami investicinės grąžos iš jų panosėje kuriamų kino

projektų, turėtų ir patys į jį investuoti. Žinoma dauguma verslininkų remia tuos projektus, kuriais

patys tiki, todėl ir kino industrijos atstovai turi įtikinti privatų verslą, kad tokia investicija atsiperka

abiem pusėms.

Pabaltijo regiono kino industrijos bendradarbiavimas:

Tyrimo metu ekspertai pabrėžė, kad Lietuvos kino industrija pasaulyje vis dar mažai matoma

ir žinoma. Lineta Mišeikytė „Baltic film service“ vykdančioji prodiuserę pabrėžė, kad Lietuva

norėdama tapti matoma pasaulio kino žemėlapyje, turi glaudžiau dirbti su kitomis Pabaltijo šalių

industrijomis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendri vakarėliai, bendri kino projektai, tai tam tikros

bendruomenės formavimas, tokios pat bendruomenės trūksta ir šalies viduje. Nors Kaunas ir Vilnius

siekai savarankiškai prisitraukti stiprius kino projektus į savo miestą, reikia suvokti, kad tik dirdami

iš vien jie gali sustiprinti Lietuvos kino industriją bei šalies įvaizdį. Tas pats galioja ir Pabaltijo mastu.

Taigi šiandien itin svarbus regioninis bendradarbiavimas, kino ko-produkcijos, tarpdisciplininiai

projektai. Tam tikra skirtingų šalių kino industrijų ir skirtingų sektorių sinergija, padeda išspręsti

bendrus rinkos trūkumus.

3.3 Modelio pritaikymas kuriant turizmą skatinantį kino turinį:

Tyrimo eigoje pastebta, jog Kaune vis dar trūksta stipraus kino turinio, pagal kurį galima

būtų formuoti kino turimo maršrutus arba kuris skatintų turizmą. Kol šio turinio Kaune dar trūksta,

remiantis siūlomu modeliu, galima numatyti tam tikrą turizmą skatinančių kino turinio kūrimo eigą

(pre-produkcija; produkcija; post-produkcija, distribucija). Kino turizmą skatinančio turinio kūrimo

eiga pateikiama pagal gautus tyrimo rezultatus, t.y aprašomi tie filmo, kūrimo etapai, kuriuos

dažniausiai minėjo apklausti ekspertai.

KINO FILMO PRE-PRODUKCIJA - filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas,

paruošiamieji darbai.

57

Auditorijos ir rinkos analizė – prieš pradedant rašyti scenarijų kino filmui, labai svarbu

išsitirti auditoriją ir pačią rinką, kas auditorijai, įdomu, jo jiems trūksta, kas juos motyvuoja ir pan.

Alternatyvios Kauno filmavimo vietos ir miesto istorijos- - dar nepriėjus prie scenarijaus,

galima bandyti ieškoti mieste alternatyvių filmavimo vietų ir paties miesto istorijų, kurios galėtų tapti

filmo scenarijaus pamatu.

Scenarijus – remiantis amerikietišku modeliu, scenarijus turi turėti labai aiškią ir gana

griežtą struktūrą. Svarbu prieš pradedant aktorių atranką, filmavimą, lokacijų paieškas, išsitestuoti

scenarijų su tiksline auditorija. Kaip priimamos tam tikros idėjos, siužeto linijos. Žinoma šiame etape

labai svarbu neišduoti esminių istorijos linijų. Taip pat yra kelios alternatyvos, rašyti originalų

scenarijų, rinktis literatūros adaptaciją, arba pirkti komerciškai sėkmingo filmo scenarijų. Šie

pasirinkimai priklausys nuo auditorijos, kuria kuriamas filmas.

Strateginis filmavimo vietų parinkimas – šiame etape pagal scenarijų ieškomos

filmavimo vietos, tam tikri elementai esminiai objektai. Esminė filmavimo vietos sąlyga – vieta turi

atitikti istoriją kuo natūraliau.

Kino filmo finansavimas (pelno mokesčio lengvata, privatūs fondai, crowd funding ir

kt.) – rašant scenarijų, ieškant aktorių, operatorių, garso ir vaizdo montuotojų, filmavimo vietų ir kt.

labai svarbu nepamiršti esminio dalyko – finansų. Kuo finansavimas naudingas miesto turizmui?

Šiame etape į kino projektą galima įtraukti ne tik viešo, bet ir privataus sektoriaus investicijas. Taigi

miestas ar šalis (ko-produkcijos perspektyvos) prisideda prie kino projekto, tuo pačiu gaudami ne tik

finansinę naudą, bet ir pridėtinę kultūrinę vertę,

Kino filmo marketingas – kino filmo paruošiamuosiuose darbuose taip pat reikalinga tam

tikra būsimo projekto komunikacija, galima reklamuoti vietas, kuriose bus filmuojama, aktorius,

kurie prisijungia prie projekto, kitus kino filmo komandos narius. Net ir neturint realaus kino turinio,

jau galima pradėti investuoti į filmo marketingą. Šiuolaikinių socialinių medijų pagalba labai lengva

sukurti emocijas ir sustiprinti auditorijos įsitraukimą į dar tik kuriamą kino projektą.

KINO FILMO PRODUKCIJA- filmavimo etapas.

Kino filmo marketingas – šiame etape neatskleidžiant pagrindinių siužeto linijų labai

svarbu viešinti ne tik patį filmą, jo aktorius, kūrėjus, bet ir reklamuoti vietas, kuriose filmas buvo

filmuojamas. Taigi šiame etape naudojamas ir vietos marketingas.

KINO FILMO POST-PRODUKCIJA- filmo kūrimo darbai po filmavimo iki kopijos

išleidimo ir tiražavimo – vaizdo ir garso montavimas, garso suvedimas, specialiųjų efektų kūrimas,

negatyvo montavimas, spalvų nustatymas, kopijos gamyba (Audiovizualinių medijų žodynas, 2006).

Šiame techniniame etape taip pat galima pastiprinti vietos įvaizdį, pagražinti ir paryškinti. Kino

58

profesionalai montuodami vaizdą ir garsą, miestams gali sutiekti stiprų emocinį atspalvį, kuris gali

įtakoti žiūrovo prisirišimą prie vietos.

Kino filmo marketingas – baigiamųjų darbų etape nereikia pamiršti ir reklamos, filmo

anonso paleidimas intriguoja, sudomina potencialius žiūrovus, todėl reklamuojant filmą svarbu

komunikuoti ir filmavimo vietos indėlį. Kartais nebūtina minėti miesto ar šalies vardo, užtenka tam

tikrų tos vietos simbolių (architektūrinių objektų), vis tik tie simboliai dažniausiai mūsų pasąmonėje

užsilieka tik pastoviai matan juos kino filmuose.

Kino filmo distribucija ir sklaida- etapas, kuriame kino teatrai bei platintojai įgyja teisę

rodyti ir platinti kino filmus. Greta filmo sklaidos kino teatruose, labai svarbi ir festivalinė, kino

industrijos renginių distribucija. Žinoma pastaroji labiau nukreipta į profesionalus, tačiau šiai dienai

tarptautiniai kino festivaliai sutraukia nemažą auditoriją paprastų žiūrovų.

Kino filmo marketingas – kino filmas paruoštas sklaidai ir distribucijai, kai paruošta ir jo

tolesnė marketingo strategija. Kino prodiuseriai numato tolesnę kino filmo kelionę, kokių papildomų

marketingo priemonių jam gali prireikti. Šiame etape ir vėl galima nepamiršti ir vietų, kuriose filmas

buvo filmuojamas. Taigi su kino filmo turiniu išvežama ir miesto ar šalies, kuriame jis buvo

filmuojamas istorija.

3.4 Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo

modelis

Reikia pabrėžti, jog šis modelis yra paremtas Kauno kino industrijos bei miesto turistinio

įvaizdžio atveju, tačiau yra universalus ir jį galima pritaikyti bet kuriame kitame Lietuvos mieste, o

pakeitus tam tikrus dalyvius jį galima būtų naudoti net ir šalies arba Pabaltijo regiono kontekste.

Svarbiausia, kad tarp visų trijų etapų būtų tam tikra jungiamoji grandis ir grįžtamasis ryšys. Kaip šio

skyriaus pradžioje buvo užsiminta, tam kad realus kino turizmas egzistuotų ir miestas būtų matomas

tarptautinėje kino rinkoje, reikia išvystyti pačią industriją, didinti kino turinį ir tik pamačius naujo

kino turizmo maršrutų potencialą jį formuoti. Kituose šios skyriaus skirsniuose detalizuojamas

kiekvienas etapas, bei juose dalyvaujančių suinteresuotųjų vaidmuo. Kuo prie šios strategijos

prisideda miesto savivaldybė, mokslo institucijos, privatus verslas ir kokių žingsnių turi imtis pati

kino industrija?

Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelį (žiūrėti 5 pav.) sudaro

trys esminiai etapai:

1. Kino industrijos plėtra;

2. kino turinio kūrimas (kino turizmo skatinimas);

59

I E

TA

PA

S

II E

TA

PA

S

III

ET

AP

AS

MO

NIT

OR

ING

AS

IR G

RĮŽ

TA

MA

SIS

RY

ŠY

S

G

3. Kino turizmas bei jo monitoringas.

5 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis

Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus

3.4.1 Kino industrijos plėtros etapas (I)

Pirmasis, kino industrijos plėtros etapas (žiūrėti 6 pav.) į procesą įtraukia šiuos

suinteresuotuosius: švietimo institucijas, miesto savivaldybę, privatų verslą ir žinoma pačios kino

industrijos institucijas ir įstaigas (aut. pastaba svarbiausias miesto filmų biuras). Kino industrija

dalyvauja ir kituose modelio etapuose, taigi jos atstovus (kino filmų biurai) galime laikyti tam tikrais

tarpininkais tarp kino turizmo bei miesto įvaizdžio. Kino istorijoje pirmieji filmų biurai (ang. film

office arba film commision), kurių esminis vaidmuo pritraukti kino kūrėjus į savo miestą ir pasiūlyti

jiems visapusišką pagalbą kino produkcijos metu. Lietuvoje tokie ofisai veikia dar pakankamai

neseniai, jų veikla tik plečiasi ir stiprėja, tačiau mums vis dar trūksta kompetentingų kino specialistų

MOKSLO ĮSITAIGOS

MIESTO SAVIVALDYBĖ

PRIVATUS VERSLAS

KINO INDUSTRIJA

FILMŲ BIURAS

PRE-PRODUKCIJA

FILMAVIMO VIETOS IR ISTORIJOS

PRODUKCIJA

POST-PRODUKCIJA

KINO TURIZMAS

KINO INDUSTRIJA

FILMŲ BIURAS

KINO FILMŲ BIURAS

VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS IR

MIESTO TURIZMO INFORMAVIMO CENTRAS

60

I E

TA

PA

S

atstovų, todėl šios industrijos plėtrą būtina pradėti nuo švietimo sistemos, tarptautinių programų

stiprinimo, mokymų organizavimo, nes būtent jauni specialistai (žmogiškieji išteklia) augina kino

industriją. Pradėjus nuo edukacijos pamažu galima prieiti ir prie miesto savivaldybės bei privataus

verslo iniciatyvų bei pagalbos.

6 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelio I etapas

Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus

Kino industrijos plėtrai neužtenka tik žmogiškųjų išteklių, jai reikia ir finansinės paramos,

palankių filmavimo sąlygų, kurias ir gali suteikti miesto savivaldybė bei privatus verslas. Dar tik

augančioms industrijoms labai svarbi ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus pagalba. Pavyzdžiui

Kauno atveju, šiuo metu labai trūksta filmavimo technikos, o tuo ir privataus verslo tikėjimu, kad

kinas tai visiems naudinga investicija.

3.4.2 Kino turinio skatinančio kino turizmą kūrimo etapas (II)

Antrasis modelio etapas susijęs su kino filmų gamyba bei tikslingu miesto turistinio

įvaizdžio objektų parinkimu, tokių objektų, kurie paskatintų kino turizmą. Į tradicinius kino filmų

kūrimo etapus (pre-produkcija, produkcija, post-produkcija) įsitraukia tokie svarbūs veiksniai kaip

filmavimo vietų mieste parinkimas ir jų reklamavimas visose kino kūrimo stadijose. Antrajam

modelio etape (žiūrėti 7 pav.) galima išnaudoti ir alternatyvių miesto vietų bei miesto istorijų

MOKSLO ĮSITAIGOS

Tarptautinės kino industrijos studijų programos užsienio specialistų paskaitos

mokymai ankstyvas studentų įsitraukimas į kino kūrimą

MIESTO SAVIVALDYBĖ

Palankių filmavimo mieste sąlygų sudarymas, pelno mokesčio lengvatos

suteikimas, filmavimo leidimo formų sukūrimas, miesto turistinio įvaizdžio

marketingas, filmų biuro atskyrimas nuo Kino centro „Romuva“

PRIVATUS VERSLAS

Privataus fondo įsteigimas kino projektų finansavimas palankios filmavimo

sąlygos privačiose teritorijoje

KINO INDUSTRIJA

FILMŲ BIURAS

Miesto įvaizdžio ambasadorius tarptautinėje kino rinkoje - kino industrijos

tinklo ir bendruomenės kūrimas filmavimo leidimų teikimasfinansavimas

strateginis miesto kaip filmavimo aikštelės reklamavimas miesto

turistinio įvaizdžio reklamavimas

61

II E

TA

PA

S

potencialą. Žinoma dauguma kino kūrėjų į miestus atvysta su išankstinėmis idėjomis, scenarijais,

pagal kuriuos ir ieško potencialių filmavimo vietų, tačiau ir miestas bei miesto kino industrija gali

sukurti tam tikrą potencialių miesto istorijų, žanrų ir temų „stiliaus knygą“, juk kino lokacijų katalogai

jau kuriami. Šiame etape miesto kine„stiliaus knyga“, pateikiama tik kaip galima alternatyva, todėl

modelyje ji pavaizduota punktyrais. Stiliaus knygą gali padėti suformuoti ne tik kino bei marketingo

specialistai, bet ir mieste besisvečiuojantys užsieniečiai. Remiantis realių miesto įvaizdžio ir miesto

objektų vartotojų nuomonėmis, galima išvystyti pakankamai stiprią miesto kino industrijos „stiliaus

knyga“.

7 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelio II etapas

Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus

Remiantis fokus grupės diskusijos „Kaune kaip kine“ rezultatais galima pateikti potencialių

filmavimo vietų žemėlapį, Kauną atspindinčių ir jo įvaizdį formuojančių miesto istorijų bei kino

žanrų pasiūlymus. Šie pasiūlymai ateityje galėtų prisidėti prie Kauno kine „stiliaus knygos“.

Tyrinėjant Kauno istoriją surastume ne tiek ir daug žinomų mitų bei legendų, tačiau kuriant kiną

galima galvoti ir apie naujų, šiuolaikinio Kauno mitų sukūrimą. Pagal fokus grupės diskusijos

dalyvius Kaune labiausiai tinka kurti istorines dramas, tačiau galima ir eksperimentuoti kuriant

romantines situacijų komedijas, fantastiką arba spendžiant realias problemas socialinėse dramose.

Pagal fokus grupės dalyvių įžvalgas bei esamas Kauno miesto istorijas, mitus ir legendas,

pateikiamos tam tikros kino turinio idėjos (žiūrėti 9 lentelę), kuriomis galėtų susidomėti vietiniai arba

užsienio kino kūrėjai.

KINO INDUSTRIJA

FILMŲ BIURAS

PRE-PRODUKCIJA

Auditorijos ir rinkos analizė Scenarijus Filmavimo vietų paieška

miesto turistinio įvaizdžio objektai finansavimasmarketingas

FILMAVIMO VIETOS IR ISTORIJOS

miesto kine „stiliaus knyga

PRODUKCIJA

Kino filmo ir vietos marketingas (aktoriai, kūrybinė grupė, konferencijos ir

kt.) miesto kultūrinio paveldo įveiksminimas.

POST-PRODUKCIJA

Kino filmo marketingas sklaida ir distribucija festivaliuose sklaida

kino teatruose filmo pristatymas industrijos renginiuose

62

9 lentelė

Kauno miesto siužetų ir žanrų idėjos

Trumpas siužetas Žanras

- Viduramžių Kaunas (Kaunas HANZOS sąjungos miestas);

- Antro pasaulinio karo istorijos Kaune (Kauno getas);

- Kauno fortifikacijos istorija;

- Ryškiausių Kauno kultūros asmenybių biografijos, Kauno genius loci

- Literatūrinio Kauno mito tarpukario populiariojoje prozoje ekranizacija (J.

Visgino romanas „Laisvės alėja“, J. Piliponio romanas „Amžinas Žydas

Kaune“ ir J. Marcinkevičiaus apysaka „Raudonos Kauno naktys“)

Istorinė drama

Užsieniečiai atrandantys užuovėją ir atvirumą Kaune. (Kaunas atviras miestas) Socialinė drama

Alternatyvi Lietuvos ir Kauno istorija (A. Tapinas „Maro diena“) Fantastinis filmas

(Stimpankas)

Keleto režisierių sukurtas šiuolaikinis Kauno miesto mitas, jausmingos žmonių

istorijos žinomiausiose miesto vietose. Kaunas dalinasi jausmais.

Romantinė komedija

- Akademinio jaunimo iš užsienio gyvenimas Kaune.

- Kauno medicinos studentų gyvenimas Kaunas.

Situacijų komedija

(serialas) Pastaba: sudaryta autorės pagal fokus grupės diskusijos rezultatus

Tai tik keletas pasiūlymų, kuriuos galima būtų vystyti, keisti ir adaptuoti kuriant kino turinį

patrauklų užsienio žiūrovams. Norti praplėsti idėjų sąrašą ir sukurti šio miesto Genius loci (išskirtinė

atmosfera ar visur įsiskverbusi vietos patirtis ir dvasia) kine, reikėtų atskiros auditorijos bei Kauno

istorijų, mitų ir legendų analizės. Kitas žingsnis parinkti užsieniečiams patrauklias miesto vietas ir

objektus (žiūrėti 8 pav.).

8 pav. Potencialių Kauno filmavimo vietų žemėlapis pagal fokus grupę

Pastaba: sudaryta autorės pagal fokus grupės diskusijos rezultatus. Žemėlapis perinamas adresus:

https://goo.gl/oUkVkG

Šiame Kauno žemėlapyje sužymėti tie objektai bei vietos, kuriuos fokus grupės dalyviai

įvardijo kaip kinematografiškiausius arba jiems asmeniškai mieliausius. Užsieniečius Kaune traukia

tos pačios kataloginės vietos ir objektai, tačiau yra ir keletas alternatyvių pasiūlymų. Vienas iš

63

diskusijos dalyvių pasiūlė kine demonstruoti ne tik reprezentacinį Kauno paveikslą, bet ir jo

užkulisius, priemiesčius, kuriuose taip pat verda gyvenimas.

Viena iš įdomesnių iniciatyvų, kurią galėtų stipriau išnaudoti ir Kaunas, tai „Kaip vietinis“

(ang.„like a local“) žemėlapiai (žiūrėti 9 pav.), kuriuose sudėtos vietinių gyventojų rekomendacijos,

kur lankytis, ką pamatyti, ko vengti ir pan.

9 pav. „Like a local“ gidas

Šaltinis: https://www.likealocalguide.com/

Toks žemėlapis susijęs su turizmu apskritai, bet gali būti išnaudojamas ir pačios kino

industrijos, reklamuojant miestą kaip draugišką filmavimas bei įdomų kino turistams. Vietiniai

gyventojai galėtų kurti miesto istorijas ir dalintis jomis su užsieniečiais.

3.4.3 Kino turizmo ir grįžtamojo ryšio etapas (III)

Trečiasis etapas ( žiūrėti 10 pav.), kino turizmas ir jo monitoringas kol kas Kaune nėra realus,

tik potencialus. Vis tik sustiprinus kino industriją ir sukūrus stiprų kino turinį, tokį kuris būtų aktualus

tarptautinėje rinkoje, galima tikėtis ir kino turizmo augimo. Šiame etape labai svarbus monitoringas

ir grįžtamasis ryšys, nes čia labiausiai jaučiami kino filmų paskatinto turizmo rezultatai. O kas turėtų

užsiimti monitoringu? Šiame etape į procesą gali įsitraukti ir Valstybinis turizmo departamentas bei

miesto turizmo informavimo centras, kurie ne tik formuotų kino turizmo maršrutus, bet ir užsiimtų

turistų srautų stebėjimu (iš kokių rinkų, kas paskatino, kas traukia). Į monitoringą bei kino turizmo

maršrutų formavimą gali įsitraukti ir miesto kino biurai.

64

III

ET

AP

AS

10 pav. Kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelio III etapas

Pastaba: sudaryta autorės pagal tiriamosios darbo dalies rezultatus

Esminis šio etapo žingsnis, įsivertinti kino filmų įtaką atvykstamajam turizmui bei bendram

miesto žinomumui. Monitoringas gali būtų atliekamas pagal tikslines auditorijas (profesionalūs kino

turistai, kino fanai). Pagal tikslines auditorijas ir jų susidomėjimą miestu galima bus numatyti, kokie

filmai ir į ką orientuoti atneša daugiausiai naudos miestui.

3.5 Numatoma modelio nauda

Kuo šis modelis gali būti naudingas suinteresuotųjų grupėms (miesto savivaldybei,

gyventojams, Kauno filmų biurui, kino kūrėjams, verslo sektoriui)? Šį modelį sudaro trys etapai.

Pirmasis tam tikras pasiruošimas kino turizmo ir miesto įvaizdžio formavimo kine strategijai, jis

susijęs su pačios kino industrijos plėtra bei suinteresuotųjų įsitraukimu į šį procesą.Šio etapo

rezultatas - kino kūrėjų pritraukimas į miestą, taigi antrasis etapas veiksmingas tik tada, kai bus

sėkmingai įgyvendinantis pirmasis. Antrajame etape pradedamas formuoti ir kurti tam tikras miesto

įvaizdis kine, stiprinamas kino turinys. Priklausomai nuo kino filmų masto, kūrėjų profesionalumo,

miesto demonstravimo elementų ir bendros filmo sėkmės, galima tikėtis turstų skaičiaus augimo

(bendro arba tikslinių rinkų, kaip „Karo ir taikos“ atveju). Taigi tam tikra abiejų modelio etapų

sinergijos rezultatas ir trečiasis modelio etapas – kino turizmas o tuo pačiu ir miesto, šalies

žinomumas, vietos įvaizdžio matomumas, kultūrinio paveldo įveiksminimas.

Kuo šis modelis naudingas kiekvienai suinteresuotųjų grupei atskira:

KINO TURIZMAS

Kino filmų paskatintų turistų keliavimas į miestą ir miesto objektų

matytą ekrane lankymas

KINO INDUSTRIJA

FILMŲ BIURAS

KINO FILMŲ BIURAS

VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS IR

MIESTO TURIZMO INFORMAVIMO CENTRAS

Kino turizmo maršrutų kūrimas Turizmo srautų monitoringas Naujų

filmavimo vietų potencialo ieškojimas miesto savivaldybės

informavimas naujų investicijų galimybių pasiūlymas

65

Miestui – miestas dalyvaudamas kino industrija pagrįsto miesto turistinio įvaizdžio

formavimo procese, kuria pridėtinę vertę, didina žinomumą tarptautinėje rinkoje bei siūlo užsienio

turistams naują alternatyvą. Miesto vaizdus kine pamato potencialiai didesnė aprėptis nei dalyvaujant

tarptautinėse parodose, reklamuojantis spaudoje ir t.t.

Gyventojams –kino projektai mieste skatina ir gyventojų kūrybiškumą, įtraukia juos į naują

veiklą, kuria prisirišimą prie pačio miesto. Bendruomeniškumas ir veiklumas šiandien ypatingai

svarbus. Ne veltui tyrėjai kalba apie kūrybinė vietos kūrimo strategijas (ang. creative place-making).

Bahar Durmaz ir Stephen Platt savo tyrime apie kūrybines kino industrijas Soho (Londonas) ir

Beyoğlu (Stambulas), analizuoja socio-erdvinius procesus, kurių metu kuriasi nauja aplinka, tokia

aplinka kuri paskatina žmonių kūrybiškumą ir skatina kūrybinių klasterių tvarumą (Durmaz ir Platt,

2015). Taigi ir vietos gyventojai įsitraukdami į kino bendruomenę, keičiasi, gali tapti iniciatyvesnį.

Kauno filmų biurui – ši įstaiga pritraukdama stiprius kino projektus į miestą, didina ir savo

pačių, kaip kino profesionalų žinomumą. Iš lūpų į lūpas sklindanti reklama apie geras filmavimo

sąlygas, finansavimo galimybes ir profesionalią vietinę kino komandą, gali pritraukti naujus kino

kūrėjus į miestą.

Kino kūrėjams – suteikiama galimybė atrasti kitokias filmavimo vietas, išnaudoti dar

jaunos miesto kino industrijos potencialą, kurti mitus apie miestą, pasinaudoti pelno mokesčio

lengvata, atstovauti savo miestą, savo šalį tarptautinėje rinkoje. Sukūrus tarptautiniu mastu populiarų

filmą, galima sulaukti profesionalaus įvertinimo bei naujų kūrybinių galimybių.

Verslui – privatus sektorius taip pat sulaukia grąžos dalyvaudamas kino industrijos

skatinimo procese. Kuriant filmus mieste, kūrybinės grupės lankosi baruose, apsigyvena vietiniuose

viešbučiuose, taip pat gali išnaudoti tam tikrų privačių vietų interjerus ir pan.

Taigi šis modelis įtraukia nemažai suinteresuotųjų, o tuo pačius suteikia ne tik finansinę, bet

ir socialinę – kultūrinę grąžą. Nors modelis buvo paremtas Kauno atveju ir šio miesto kino industrijos

potencialu, ta pati schema gali būti pritaikoma ir kituose Lietuvos arba užsienio miestuose. Netgi

pakeitus tam tikrų suinteresuotųjų mastą (miesto savivalda šalies vyriausybė Europos Sąjungos

komisija ) galima formuoti didesnio regiono, o galbūt ir kontinento turistinį įvaizdį, viskas priklauso

nuo išsikeltų tikslų, prioritetų bei tikslinės auditorijos.

66

IŠVADOS

I. Atlikus miesto turistinio įvaizdžio sampratos, kino industrijos bei kino turizmo

sąsajų analizę, padarytos tokios išvados:

Skirtingų mokslo sričių (urbanistikos, sociologijos, marketingo, filosofijas, medijų studijų)

tyrimuose miestas ir jo įvaizdis suvokimas iš pačių įvairiausių pusių, tačiau dauguma tyrėjų

suvokia, jog šiandien šalys, miestai ir regionai kuria unikalius vietos ženklus, atspindinčius jų

identitetą ir įvaizdį bei padedančius kitoms kultūroms atkoduoti tos vietos ekonomines,

kultūrines ar politines stiprybes. Kiekviena vieta stengiasi sukurti savo genius loci.

Apibendrinus analizuotą literatūrą, miestams, šalims ir regionams šiandien ypatingai svarbu

tobulinti įvaizdį ir jį įtakojančius formuojančius veiksnius, o tuo pačiu ieškoti naujų

strategijų ir alternatyvių priemonių. Negali nuneigti, jog ir vieninga miesto ženklodara

padeda pritraukti vietines ir užsienio investicijas, didina turizmo srautus ir kuria teigiamą

suvokimą apie tam tikrą miestą, regioną arba šalį, taigi vis stipriau konkuruojant miestams

regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, svarbu sukurti nuoseklią reputaciją,

vertybinę miesto išraišką, kuri suformuoja ir tos vietos įvaizdį vietinių gyventojų arba turistų

sąmonėje. Kadangi miesto įvaizdį įtakoja ne tik vidiniai vietos kaip organizacijos elementai,

vietos gyventojų veiklos, bet ir miesto gyventojų bei lankytojų esminiai troškimai ir

pagrindiniai poreikiai, šiandien miestai vis dažniau renkasi kultūrą ir kūrybines industrijas

kaip regeneracijos ašį, stiprindami kūrybinio miesto statusą (dizaino, muzikos, kino

kulinarijos ir kt.)

Kino turizmo fenomeną analizuojantys mokslininkai teigia, jog turistines kryptis mes

renkamės jau turėdami tam tikrus lūkesčius, kurie formuojasi ir yra palaikomi pačių

įvairiausių neturistinių praktikų, tokių kaip filmai, literatūra, spauda, muzikiniai įrašai ar

vaizdo klipai. Šio tyrimo rėmuose daugiausiai dėmesio skiriama kinui ir kino industrijai, kuri

skatina turizmą, o tuo pačiu didina vietos žinomumą. Kino industrija šiandien gali būti

laikoma lygiaverte reklamos priemone, o kartais net ir veiksmingesne . Apžvelgus stipriausius

kino turizmo atvejus aiškėja, jog vietos (miesto ar šalies) demonstravimo kine efektyvumas

priklauso ne tik nuo išsikeltų marketingo tikslų (asociacijų kūrimas, žinomumo didinimas,

teigiamo įvaizdžio stiprinimas), bet ir nuo auditorijos ir kino filmų santykio. Vietos

įvaizdis/vaizdas demonstruojamas kine gali paskatinti trejopą turizmą: atsitiktinį,

bendrinį, tikslinį, todėl labai svarbu suvokti kaip kino turistai suvokia realias vietas ir

įsivaizduojamas, kaip jie atskiria tikrą urbanistiką nuo išgalvotos-simuliuotos, kas juos

motyvuoja keliauti. Kino turizmas nėra tik teorija, šiandien užsienio praktikoje kino

67

industrija tampa vienu iš vietos įvaizdžio rėmimo elementų, kitaip tariant alternatyvia

vietos įvaizdžio formavimo priemone.

II. Atlikus kino industrija pagrįsto Kauno miesto turistinio įvaizdžio formavimo

galimybių tyrimą daromos šios išvados:

Remiantis atlikta teorine miesto įvaizdžio bei kino turizmo analize atliktas kino industrija

paremto Kauno miesto turistinio įvaizdžio galimybių tyrimas (kino turinio analizę, ekspertų

interviu, fokus grupės diskusija). Taikant trianguliacijos metodą nustatyta, jog iki šiol Kaune

sukurtuose lietuviškuose filmuose miestas dažniau demonstruojamas sovietinio laikotarpio

kontekste, tuo tarpu šiuolaikinį kiną labiau atspindi trumpos miesto lokacijų ir miesto

įvaizdžio reklamos. Analizuotuose atvejuose Kaunas vaizduojamas kaip reali, o ne išgalvota

vieta, filmuose dažniausiai atsikartoja miesto Rotušės, Santakos, Aleksoto ir Žaliakalnio

funikulierių, senamiesčio panoramos, modernistinės architektūros ir kt. simboliniai

vaizdai, todėl tarp labiausiai į Kauną keliauti motyvuojančių faktorių kine yra lokacijos.

Daugiausiai Kauno turistinių simbolių demonstruojama reklaminiuose klipuose, nes

vaidybiniuose filmuose, kuriuose Kaunas yra siužeto dalis (pvz. „Raudonmedžio rojus“)

jaučiamas natūralus miesto vaizdų ir įvaizdžio integravimas. Apibendrinus visus Kauno kine,

matoma miesto įvaizdžio retrospektyva, tuo tarpu kino turizmo perspektyvoms Kaune dar

trūksta stipraus kino turinio, kuris sudomintų turistus ir trauktų juos čia atvykti. Išimti yra

nebent filmo „Persona grata“ apie Sugiharą atvejis (imituojamas Kaunas), kuris net nebuvo

filmuotas Kaune, tačiau patraukė Japonų dėmesį. Žinoma negalima nuneigti, jog ir pati

Sugiharos asmenybė traukia japonų turistų į Kauną. Kol kas realiausias kino turizmo

Lietuvoje atvejis, tai po BBC serialo „Karas ir taika“ sukurtas maršrutas po Vilnių bei

Lietuvą.

Interviu su ekspertais metu atskleista esminį vietos įvaizdžio kine sąlyga: kine neužtenka tik

pademonstruoti miesto architektūrą, ši integracija kaip ir bet kokio kito produkto

demonstravimo atveju turi natūraliai išeiti iš siužeto ir turėti unikalų atspalvį, tam tikrą

tapatumą, kuris išskirtų vietą plačiame kontekste. Dauguma ekspertų pabrėžė, kad šiuo metu

užsienio kino kūrėjus į Lietuvą traukia pelno mokesčio lengvata, palankios filmavimo sąlygos,

profesionalios kino specialistų komandos, gerai atliktų darbų atgarsiai ir kt. Kino industrijos

ekspertai padėjo atskleisti esmines Kauno problemas bei galimybes. Didžiausios problemos

Kaune, tai techninės bazės, žmogiškųjų bei paties kino turinio trūkumas. Ekspertų

siūlymu, Kaunas šiuo metu turėtų stipriai investuoti ne tik į „filmavimas patrauklaus miesto

strategiją“, bet ir kino specialistų edukaciją, kino infrastruktūros kūrimą. Tai pat norint

stiprinti kino industriją Kaune bei integruoti miesto įvaizdį į kino filmus, visų pirma reikia

68

išsamios situacijos analizės bei labai aiškios kino ir miesto įvaizdžio bei kino kūrėjų

pritraukimo strategijos.

Fokus grupės diskusijos dalyviai atskleidė ne tik Kauno stipriąsias, bet ir silpnąsias puses.

Nors Kaune daugėja studentų iš užsienio, čia dar jaučiamas vietos gyventojų abejingumas,

tam tikra diskriminacija. Kaunas užsieniečius traukia savo unikalia architektūra, ryšiu su

gamta ir vandeniu, tačiau juos atstumia gyventojų abejingumas ir multikultūrinė

diskriminacija. Fokus grupės diskusijos dalyvių siūlymu, Kaunas kine turėtų atrodyti atviras

ir draugiškas kitoms kultūroms. Didžiausias Kauno potencialas, tai miesto istoriškumas,

architektūros autentiškumas, kurį galima išnaudoti kine. Dalyviai taip pat pritaria idėja, kad

Kaunas turi du veidus, dieną miestas ramus, o naktį atgyjantis. Tokie pokyčiai priklauso ne

tik nuo paros laiko, bet ir nuo metų laikų.

III. Remiantis moksline literatūra, lietuviškų kino filmų turinio analize, apklaustų

ekspertų bei studijuojančių Kaune užsieniečių nuomone, projektinėje darbo dalyje buvo

sukurtas universalus miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis įtraukiant kino industriją.

Modelį sudaro trys esminiai etapai:

I. Kino industrijos plėtra;

II. kino turinio kūrimas (kino turizmo skatinimas);

III. Kino turizmas bei jo monitoringas.

Pirmasis, kino industrijos plėtros etapas į procesą įtraukia šiuos suinteresuotuosius: švietimo

institucijas, miesto savivaldybę, privatų verslą ir žinoma pačios kino industrijos institucijas ir

įstaigas (aut. pastaba svarbiausias miesto filmų biuras), kurie investuoja į kino industrijos

plėtrą ne tik finansiškai bet ir žmogiškaisiais ištekliais bei palankiomis filmavimo mieste

sąlygomis.

Antrasis modelio etapas susijęs su kino filmų gamyba bei tikslingu miesto turistinio įvaizdžio

objektų parinkimu, tokių objektų, kurie paskatintų kino turizmą, todėl tradicinius kino filmų

kūrimo etapus (pre-produkcija, produkcija, post-produkcija) įsitraukia tokie svarbūs veiksniai

kaip filmavimo vietų mieste parinkimas ir jų reklamavimas visose kino kūrimo stadijose.

Antrajam modelio etape kaip tik galima išnaudoti ir alternatyvių miesto vietų bei miesto

istorijų potencialą.

Trečiasis etapas - kino turizmas ir jo monitoringas į procesą įtraukia ir nacionalinis turizmo

departamentas bei turizmo informavimo centrai. Esminis šio etapo žingsnis, grįžtamuoju ryšiu

įsivertinti kino filmų įtaką atvykstamajam turizmui bei bendram miesto žinomumui.

Rekomendacijos:

69

1. Kino industrija paremto miesto turistinio įvaizdžio formavimui rekomenduojama naudoti

parengtą trijų etapų modelį.

2. Kauno kino industrijos plėtros klausimu rekomenduojama į vietos įvaizdžio ir turizmo

sinergijos procesus įtraukti ir viešas bei privačia institucijas.

3. Kauno miestui rekomenduojama gerinti kino gamybos sąlygas, išspręsti automobilių

stovėjimo problemą filmavimų metu, sukurti fizinę erdvę (angarą), prie kurio jungtųsi ir kitos

kino industrijos institucijos.

4. Siekiant įgyvendinti kino turizmo strategiją, rekomenduojama įsteigti miesto įvaizdžio kine

„ambasadoriaus“ poziciją ( tam tikras miesto įvaizdžio atstovas vietinėje ir tarptautinėje kino

rinkoje).

5. Norint plėsti ir stiprinti kino industriją Kaune bei integruoti miesto įvaizdį į kino filmus,

rekomenduojama atlikti išsamią situacijos analizę bei susikurti aiškią kino ir miesto įvaizdžio

bei kino kūrėjų pritraukimo strategiją.

6. Rekomenduojama Kaune stiprinti kino edukaciją, vystyti kino industrijų programas

aukštosiose mokyklose ir skatinti absolventus pasilikti ir dirbti mieste.

7. Be miesto ir šalies kino industrijos plėtros, rekomenduojama nepamiršti bendradarbiauti ir su

kitom Pabaltijo šalimis bei didinti viso regiono žinomumą tarptautinėje kino rinkoje.

8. Norint pritrauki į miestą užsienio kino kūrėjus, rekomenduojam Kaune stipriau išnaudoti

pelno mokesčio lengvatos sąlygas, o tuo pačiu sukurti ir savas lengvatas (miesto

demonstravimas kino filme suteikia kūrėjams tam tikrą nuolaidą).

Rezultatų taikymo apribojimai:

1. Galimybių tyrimas orientuotas į Kauno miesto kino industrijos plėtrą, todėl kino

industrija paremto miesto turistinio įvaizdžio formavimo modelis kitų Lietuvos miestų atveju gali

šiek tiek skirtis nuo pateikto šiame tyrime.

2. Atliktas tyrimas neatspindi kituose Lietuvos miestuose gyvenančių užsienio studentų

bei į Lietuvą ar Kauną atvykstančių eilinių turistų nuomonės.

Tyrimo plėtojimo kryptys:

1. Darbe pasiūlytas modelis yra universalus, jį galima pritaikyti ne tik miesto, bet ir šalies ar

didesnio regiono atveju, svarbiausia taikant šį modelį išlaikyti idėjų ir įvaizdžio tęstinumą,

taip pat suvokti kuo miestas yra unikalus ir ką gali pasiūlyti kino kūrėjas, o galiausiai ir

turistams, kuriuos keliauti skatina filmai.

2. Tolesniam šios temos plėtojimui galima numatyti išsamesnius vietinės ir užsienio kino

auditorijos tyrimus.

3. Tokį patį galimybių tyrimą galima pritaikyti ir kitų Lietuvos ar Pabaltijo miestų atveju.

70

4. Tolesniam šios temos plėtojimui galima numatyti ir skirtingų pasaliausio kino industrijų

įvaizdžio strategijų analizę.

5. Tolesniam šios temos praktiniam vystymui galima numatyti keletą realių projektų:

a. Miesto kine „stiliaus knygos“ projektas. kuris galėtų tapti miesto įvaizdžio

integravimu į kiną pagrindu.

b. Jungiamosios grandies tarp mokslo institucijų, kino kūrėjų, verslininkų ir turizmo

įsteigimas tokia institucija galėtų veikti kaip miesto kino industrijos bei miesto

įvaizdžio suinteresuotųjų asociacija arba klasteris.

71

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aaker , J. L., (1997). Dimensions of Brand Personality//Journal of Marketing Research,

Vol.4.No.3.

2. Abratt , R.. (1989). A New Approach to the Corporate Image Management

Process//Journal of Marketing Management, Vol.5. No.1.

3. Allport, G. W. (1935). Attitudes. . Esantis: M. C., mont//Handbook of social

psychology. Worcester, MA: Clark University Press.

4. Anderson , B. ir Holden, A. (2008). Affective Urbanism and the Event of Hope//Space

and Culture, Vol.11. No.2.

5. Arvidsson, A. (2006). Brands: Meaning and Value in Media Culture. London:

Routledge.

6. Atkočiūnienė, V. ir Boculo, I (2011). Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo

valdymas//Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Vol. 24. No.4.

7. Balencourt, A. ir Zafra, A. C. (2012). How to promote a city? The case of Umeå. Umeå.

Magistrinis darbas. Umeå School of Business

8. Baloglu, . S. ir Brinberg, . D. (1997). Affective Images of Tourism Destinations//

Journal of Travel Research. Vol.35. No.4.

9. Baloglu, . S. ir McCleary, K. W. (1999). A Model of Destination Image

Formation//Annals of Tourism Researc. Vol. 26. No.4.

10. Basáñez R.P, Hadyn Ingram. (2013) Film and tourism: the imagined place and the place

of the imagined//Worldwide Hospitality and Tourism Themes, Vol. 5. No: 1.

11. Batty , M. ir Marshall, S. (2009). The evolution of cities: Geddes// Town Planning

Review, Vol. 6. No.80.

12. Bauman, Z. (2011). Kultūra takiojoje modernybėje. Cambridge : Polity Press.

13. Beerli, . A. ir Martín , J. D. (2004). Factors influencing destination image//Annals of

Tourism Vol. 31.No.3.

14. Begg, I. (1999). Cities and competitiveness//Urban Studies. Vol.36. No.5-6.

15. Benjamin, S., Schneider, P. P. ir Alderman, D. H., (2012). Film tourism event longevity:

lost in Mayberry//Tourism Review International, Vol.16.

16. Bennett, . R. ir Savani, S. (2003). The Rebranding of City Places: An International

Comparative Investigation//International Public Management Review. Vo.4,. No.2.

17. Berg, . L. & Braun, . E., 1999. Urban Competitiveness: marketing and the need for

organising capacity//Urban Studies, Vol. 36. No. 5-6.

72

18. Beucker, N. & Bruder, R.. (2004). The emotional townscape – designing amiable public

places. Design and Emotion: The Experience of Everyday Things. London ; New York : Taylor &

Francis.

19. Bigné, E., Sánchez, M. I. & Sánchez, J. (2001). Tourism Image, Evaluation Variables

and After Purchase Behaviour: Inter-Relationship//Tourism Management. Vol. 22. No. 6.

20. BNS, 2016. BNS. Kaunas „Europos kultūros sostinės“ projektui numatė skirti 12 mln.

eurų

Prieiga per Internetą: http://www.bns.lt/topic/1912/news/49147890/ , (prisijungta 2016.03.18)

21. Bolan, P., Boy, S. ir Bell, J. (2011). We've seen it in the movies, let's see if it's true:

Authenticity and displacement in film‐induced tourism//Worldwide Hospitality and Tourism Themes.

Vol. 3. No. 2.

22. Bulota, Š., 2014. Architektūrologas Vaidas Petrulis: „dar patys turime suvokti, kad

kauno modernizmas yra vertybė“, Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-

02-24-architekturologas-vaidas-petrulis-dar-patys-turime-suvokti-kad-kauno-modernizmas-yra-

vertybe/114409 (prisijungta 2016 kovo 18).

23. Butler, R.. (1990). The influence of the media in shaping international tourist

patterns//Tourism Recreation Research. Vol. 15. No. 2.

24. Campanella, T. (1998). Imaging the City: Representation of Community and

Place,Prieiga per internetą: http://web.mit.edu/imagingthecity/www/sessions/campanella-

beamish.html (prisijungta: 2016.02.10)

25. Carl, D. S. (2004) . Cultural representation of New Zealand’s landscapes in the films of

the lord of the rings and its implications for tourism. Master thesis. Wellington: Victoria University

of Wellington..

26. Caruso, A. (2001). The Emotional City//Quaderns. No. 228.

27. Chen, C. F. ir Tsai, D. (2007). How destination image and evaluative factors affect

behavioural intentions//Tourism Management. Vol. 28. No.4

28. Crotti, R. ir Misrahi, T. (2015). The Travel & Tourism Competitiveness Report 2015,

Geneva: the World Economic Forum within the framework of The Global Competitiveness and the

Industry Partnership Programme for Aviation & Travel.

29. Cummings, M. C. J. (2003). Cultural Diplomacy and the United States Government: A

Survey. Washington, D. C: Center for Arts and Culture.

30. Day, G. S. (1970). Buyer Attitudes and Brand Choice Behavior. New York: The Free

Press.

73

31. de Araujo, A. B. (2012). Cinema and destination image: opportunities and challenges

for the tourism stakeholders. Odivelas// Poceedings of Jornadas de Turismo do ISCE.

32. Decombe, M. (2007). The Good Research Guide: For Small-scale Social Research. 3rd

mont. Buckingham: Open University Press.

33. Elizur, J. (1986). National Images. Jerusalem: Hebrew University.

34. Elta ir lrytas.lt inf. Kaunas telkia pajėgas drąsiam kultūriniam proveržiui, Prieiga per

internetą: http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/kaunas-telkia-pajegas-drasiam-kulturiniam-proverziui-

20150729184226.htm

(prisijungta 2016.04.18)

35. Engel, J. F., Kollat, D. T. ir Blackwell, R. D. (1968). Consumer Behavior. New York:

Holt, Rinehart & Winston.

36. Europos integracijos projektai. (2015) Kauno miesto turizmo rinkodaros 2015–2020

metų planas. Kaunas.

37. Flatley, J. (2008). Affective mapping. 1th edition. Harvard : Harvard University Press.

38. Florida, R. (2003). The Rise of the Creative Class: And How It's Transforming Work,

Leisure, Community and Everyday. Life. 6th edition. New York : Basic Books.

39. Future brand. (2008). Country brand index. London.

40. Gartner, W. C. (1993). Image Formation Process// Journal of Travel and Tourism

Marketing. Vo.2. No. 2-3.

41. Ghioca, S (2014). The cognitive map’s role in urban planning and

landscaping.Application to Brăila City, Romania// Cinq Continents. Vol.4. No.10.

42. Giddens , A. (2000). Modernumas ir asmens tapatybė. Vilnius : Pradai.

43. Gjorgievski , M. & Sinolicka , M. T. (2012). Movie induced tourism: a new tourism

phenomenon//UTMS Journal of Economics. Vol. 3. No.1.

44. Grigalaitis, A. (2014). Biudžiatinių kultūros įstaigų įtaka kūrybinių industrijų raidai

Šiaulių mieste. Magistro darbas. Kaunas.

45. Harmaakorpi, Kari and Parjnen. (2008). City design management as a local

competitiveness factor//Place Branding and Public Diplomacy. Vol. 2. No.4.

46. Hatch, M.J. and Schultz, M. (1997). Relations between organizational culture, identity

and image//European Journal of marketing. Vol.31. No. 5-6.

47. Herstain, R. ir Jaffe , E. D. (2008). The children’s city - the transition form a negative

to a positive city..Place Branding and Public Diplomacy. Vol.4. No. 1.

48. Hopenienė, R. ir Bagdonienė , L. (2013). Šalies ženklodaros ir viešosios diplomatijos

simbiozė: teorinės įžvalgos// Viešoji politika ir administravimas. Vol. 12. No.3.

74

49. Howkins , J. (2001). The Creative Economy: How People Make Money. From Ide..

London: Penguin Books Ltd.

50. Hubbard, P. (2001). The Politics of Flow: on Birmingham, globalization and

competitiveness//Soundings. Vol. 17.

51. Hudson, S., Wang, Y. ir Gil, S. M. (2011). The influence of a film on destination image

and the desire to travel: a cross-cultural comparison// International journal of tourism research.

Vol.13. No.2.

52. Inn, K. (2004). Plan for City Identity Establishment and City Marketing The Case of

Kimpo City//Dela. Vol. 21.

53. Young, I. M. (1990). Justice and the politics of difference. Princeton. Princeton:

Princeton Univ. Press.

54. Irina, S. (2013). Moving from tactics to strategy: city intervention practices and their

strategic insights//3rd International Place Branding and 2nd Institute of Place Management

Conference: The Business of Place: Critical, Practical and Pragmatic Perspectives.

55. In Vilnius. Kino mėgėjams maršrutas po BBC serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas

Lietuvoje. Prieiga per internetą: http://www.ivilnius.lt/naujienos/turizmo-naujienos/kino-megejams-

marsrutas-po-bbc-serialo-karas-ir-taika-filmavimo-vietas-lietuvoje/69643d34303332 , (Prisijungta

2016.03.31).

56. Janiszewska, K. ir Insch, A. (2012). The strategic importance of brand positioning in

the place brand concept: elements, structure and application capabilities// Journal of international

studies. Vol. 5. No.1.

57. Kandampully, J. ir Suharatanto, D. (2000). Customer Loyalty in the Hotel Industry: The

Role of Customer Satisfaction and Image//International Journal of Contemporary Hospitality

Management. Vol. 12. No.2.

58. Karrh, J. A., McKee, K. . B. & Pardun , C. . J. (2003). Practitioners Evolving Views on

Product Placement Effectiveness//Journal of Advertising Research. Vol. 43. No. 2.

59. . Kaunas 2022. Programos Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 prioritetai ir kryptys.

Prieiga per internetą: http://kaunas2022.eu/2016/03/14/programos-kaunas-europos-kulturos-sostine-

2022-prioritetai-ir-kryptys/ , (Prisijungta 2016.03.12)

60. Kauno regiono plėtros agentūra (2011). Kūrybinių industrijų klasterių Kauno regione

plėtros galimybių analizė. Tarptautinio tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG IV C

programos f inansuojamas projektas „kurybinis augimas“/„creative growth“, Kaunas .

61. Kennedy, S. (1977). Nurturing Corporate Images//European Journal of Marketing. Vol.

11. No.3.

75

62. Keršytė, N.(2009). A.J. Greimo semiotika teksto ir juslinės patirties analizės kryžkelėje.

//Filosofija. Sociologija. Vol. 20. No.1.

63. Juškelytė, D. (2015) „Kino turizmas- lietuviškų filmų platinimo tarptautiniuose kino

festivaliuose įtaka šalies įvaizdžiui“ (LMT finansuotas projektas)

64. Kirvaitienė, S. (2007). Miesto įvaizdžio formavimo galimybės ir uždaviniai plėtojant

centro aplinką. Daktaro disertacija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: Vilnius.

65. Kotler, P. (2004). Where is place branding heading?//Place Branding, Vol. No.1.

66. Kotler, P., Haider, D. H., and Rein, I. (1993). Marketing Places. Attracting Investment,

Industry, and Tourism to Cities, States, and Nations.. New York: The Free Press.

67. Kunzmann , K. R. & Wegener, M. (1991). The pattern of urbantzation in Western

Europe// Ekistics, Vol.58. No. 350-351.

68. Lakačauskaitė, S. (2012). Organizacijos komunikacija: įvaizdžio formavimas

pasitelkiant semiotinės komunikacijos būdus//Santalka.Filosojija, komunikacija. Vol. 20. No.2.

69. Landry, C. (2005). The Creative City. London: Earthscan.

70. Lee, . T. H. (2009). A Structural Model for Examining How Destination Image and

Interpretation Services Affect Future Visitation Behaviour: A Case Study of Taiwan’s Taomi Eco-

Village//Journal of Sustainable Tourism. Vol. 17. No.6.

71. Lehtimäki, M. (2009). Kultūros paveldas ir turizmas: Galimybės, poveikis, partnerystė

ir valdymas. Vilnius: Baltijos jūros regiono šalių kultūros paveldo monitoringo grupė.Kultūros

paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

72. Lever, W. (1999). Competitive cities in Europe//Urban Studies. Vol.36. No. 5-6.

73. Li, X. R. & Vogelsong, H. (2002). A model of destination image promotion with a case

study of nanjing, P. R. China:. Greenville//The Northeastern Recreation Research Symposium.

74. Lynch, K. (1960). The Image of the City. Cambridge: MIT press.

75. Lynch, K. (1981). Good City Form. Cambridge: MIT Press.

76. Lietuvos kino centras. Lengvata filmų gamybai. Prieiga per internetą:

http://www.lkc.lt/lengvata-filmu-gamybai/ ; (Prisijungta: 2016.03.12)

77. Lopes, S. D. F. (2011). Destination image: Origins, Developments and

Implications//PASOS. Revista de Turismo y Patrimonio Cultura .Vol. 9. No. 2.

78. Loureiro, S. M. C. & Gonzalez , F. J. M. (2008). The Importance of Quality,

Satisfaction, Trust, and Image in Relation to Rural Tourist Loyalty//Journal of Travel and Tourism

Marketing. Vol. 25 No.2.

76

79. Macijauskaitė, S. Lietuvos grožis pernai užsienio kūrėjus paskatino čia palikti milijonus

eurų. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/veidai/kinas/lietuvos-grozis-pernai-uzsienio-kino-

kurejus-paskatino-cia-palikti-milijonus-euru.d?id=70141040 ‚ (Prisijungta: 2016.03.06).

80. Markusen , A. & Gadwa , A. (2010). Creative placemaking, Washington, DC: Research

Services and metris arts consulting.

81. Mavros, P. (2011). Emotional Urbanism. Edinburgh: The University of Edinburgh.

82. McCarthy, J. E. (1964). Basic Marketing. A Managerial Approach.. Homewood: Irwin.

83. Mikalauskienė, A., (2002). Vietos marketingas - iššūkis biurokratams// Marketingas.

84. Morgan, N. & Pritchard, A. (1998). Tourism Promotion and Power: Creating Images,

Creating Identities. Chichester: John Wiley & Sons..

85. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. (2014). Lietuvos kūrybinių

industrijų sektoriaus konkurencingumo tyrimas, Vilnius.

86. Nastopka, K. (2011). Greimas ir urbanistinė semiotika//Baltos lankos. Vol.34.

87. Newbold, . C., Boyd-Barrett , O. & Van Den Bulck., H.. (2002). The media book.

London: Arnold.

88. Nicolaides, A. (2014). Authenticity and the tourist’s search for Being//African Journal

of Hospitality, Tourism and Leisure. Vol.3. No.1.

89. Norberg−Schulz, C. (1979). Genius Loci, towards a Phenomenology of Architecture.

New York: Rizzoli.

90. O’Leary, . S. & Deegan, . J., (2005). Ireland’s Image as a Tourism Destination in France:

Attribute Importance//Journal of Travel Research Vol.43. No.3.

91. Özdemir, G. & Adan, Ö. (2014). Film Tourism Triangulation of Destinations. Procedia

- Social and Behavioral Science. Vol. 148.

92. Pile, S. (2010). Emotions and affect in recent human geography//Transactions. Vol. 35.

No.1.

93. Porter, E. M. (1998). The Competitive Advantage of Nations. London: MacMillan.

94. Prayag, G. (2009). Tourists’ Evaluations of Destination Image, Satisfaction, and Future

Behavioral Intentions: The Case of Mauritius// Journal of Travel and Tourism Marketing, Vol. 26.

No.

95. V.Vitkienė – Kultūra tai ir mūsų elgesys gatvėje ir pagarba kitiems žmonėms. Prieiga

per internetą: http://www.kaunas.lt/2016/02/naujienos/v-vitkiene-kultura-tai-ir-musu-elgesys-

gatveje-ir-pagarba-kitiems-zmonems/ ; (Prisijungta:2016.03.18)

96. Rokeach, M. (1973). The Nature of Human Values. New York: The Free Press.

77

97. Rossi, A., (1982). The Architecture of the City. Cambridge: Oppositions Books:MIT

Press.

98. Santos, M. C., Ferreira, A. M. & Costa, C. (2014). Influential factors in the

competitiveness of mature tourism destinations//Tourism & Management Studies. Vol. 10. No.1.

99. Schiffman , L. G. & Kanuk, L. L. (2006). Consumer Behavior. Prentice Hall .

100. Sennett, R. (1998). The Corrosion of Character. The Personal Consequences of Work

in the New Capitalism.. New York/London:: W. W. Norton & Company. .

101. Solomon, M., Bamossy, G., Askegaard, . S. & Hogg, M. (2010). Consumer Behaviour,

A European perspective. London : Prentice Hall.

102. Solso, R. L.(1994). Cognition and the Visual Arts. Cambridge: MIT Press.

103. Stabler , M. J. (1988). The image of destination regions. //Esantis: edit.B. Goodall ir G.

J. Ashworth , Marketing in the tourism industry. Beckham: Croom Helm.

104. Stanciulescu, G. C. (2008). City image - as tourism destination//Travel and Tourism,

Vol.4.

105. Stuart, H. (1998). Exploring the Corporate Identity: Corporate Image Interface: an

Empirical Study of accountancy firms// Journal of Communication Management. Vol. 2. No.4.

106. Štuopytė, E. (2013). Unesco kūrybinių miestų tinklų poveikis miesto

tapatumui//Santalka: Filosofija, Komunikacija, Vol. 2. No. 21.

107. Toluba, . B., (2011). Šalie įvaizdžio raiška aukštojo mokslo kontekste. Daktaro

disertacija. Vilnius.

108. Tversky, B. (1993). Cognitive maps, cognitive collages, and spatial mental

models//Computer Science. Vol.716.

109. Urry, J., 2007. The place of emotions within place//Esantis. Edit. L. Bondi & M. S. J.

Davidson.. Emotional Geographies. Ashgate.

110. Vagionis, N. ir Loumioti, M. (2011). Movies as a tool of modern tourist marketing.

Tourismos//An International Multidisciplinary Journal of Tourism. Vol. 6. No. 2.

111. Zajonc, R. B. & Markus , H. (1982). Affective and cognitive factors in preferences//

Journal of Consumer Research. Vol. 9. No.2.

112. Zenker , S. ir Beckmann , S. C. (2012). Place branding: The issue of a narrowed tourism

perspective. //Esantis: edit. R. H. Tsiotsou ir R. E. Goldsmith.. Strategic marketing in tourism services.

Bingley : Emerald.

113. Zenker, . S., Eggers, F. & Farsky, M. (2009). Putting a Price Tag on Cities. Nantes, 38th

European Marketing Academy Conference.

78

ŠALTINIAI

1. „Adomas nori būti žmogumi“. Drama; Lietuva, 1959 m., 83 min.; Režisierius: Vytautas

Žalakevičius;

2. „Fontano vaikai“. 1987 m., 20 min.; Režisierius: Andrius Šiuša, Raimundas Banionis.

3. „Interwar Architecture In Kaunas“, 2015.Prieiga per internetą:

https://www.youtube.com/watch?v=4SXr8_-gV6g , (Prisijungta: 2016.02.10)

4. „Kai apkabinsiu tave“. Drama; Lietuva, Lenkija, Vokietija, 2010 m., 90 min.;

Režisierius: Kristijonas Vildžiūnas

5. „Kaunas dalinasi jausmais“, 2013. Prieiga per internetą:

https://www.youtube.com/watch?v=0yOXU9ghMMY , (Prisijungta: 2016.02.10)

6. „Kaunas dalinasi kultūra/Kaunas sharing culture“, 2015. Prieiga per internetą:

https://www.youtube.com/watch?v=1YhrRsYJBAM , (Prisijungta: 2016.02.10)

7. „Kaunas dalinasi vaizdais/Kaunas sharing sights“, 2014; Prieiga per internetą:

https://www.youtube.com/watch?v=6i_C_JWhZ4Q; (Prisijungta: 2016.02.10)

8. „Kaunas yra Kaunas“. Dokumentinis; Lietuva,1986 m., 28 min.; Režisierius: V.

Puplauskis.

9. „Lost and found Kaunas“ , 2015. Prieiga per internetą:

https://www.youtube.com/watch?v=9Am2frXgqSs ., (Prisijungta: 2016.02.10)

10. „Mano mažytė žmona“. Drama; Lietuva, 1984 m., 75 min.; Režisierius: Raimundas

Banionis;

11. „Naujosios Zelandijos oro linijų saugumo reklaminis klipas/ Air New Zealand safety

video“; 2014. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=qpk8eSpRBnY ‚

(Prisijungta: 2016.02.10)

12. „Nuosavas velnias“. 1983 m., 10 min.; Režisierė: L. Pangonytė

13. „Raudonmedžio rojus“. Drama; Lietuva, 1981 m., 68 min. Režisierius: Bronius

Talačka;

14. „Skrisk į Gotamą ir Metropolį su Turkiškomis oro linijomis/ Fly to Gotham City and

Metropolis with Turkish Airline“, 2016 . Prieiga per internetą:

https://www.youtube.com/watch?v=qOw44VFNk8Y , (Prisijungta: 2016.02.10)

15. „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Drama; Lietuva, 1990 m., 93 min.; Režisierius:

Raimundas Banionis

16. „Žingsniai naktį“. Istorinė drama; Lietuva, 1962 m., 100 min., nespalvotas; Režisierius:

Raimondas Vabalas.

79

PRIEDAI

1 priedas

1 lentelė

Miestų konkurencingumą lemiantys veiksniai

VEIKSNYS POŽYMIAI

Mandagumas ir įvairumas Miestų atvirumas ir tolerancija, daugybė skirtingų

kultūrų, subkultūrų; miesto energija; miesto įvaizdis;

apsipirkimo vietų gausa ir įvairovė; platus spektras

kultūrinių įstaigų (teatras, kinas ir kt.)

Gamta ir pramogos Atvirų vietų ir parkų skaičius; ramybė vietovėje;

vandentiekis; mažas užterštumas; lauko pramogų

įvairovė.

Įsidarbinimo galimybės Profesionalus geležinkelių, kanalų, kompiuterių

tinklas; regiono ekonominis augimas; geros darbo ir

įsidarbinimo galimybės; bendras darbo užmokesčio

lygis.

Ekonomiškumas Bendras kainų lygis mieste; pragyvenimo išlaidos;

nekilnojamojo turto rinka; galimybė įsigyti butą ar

namą

Šaltinis: (Zenker, et al., 2009)

80

2 priedas

1 pav.

Kelionių ir turizmo konkurencingumo rodikliai

Šaltinis: (The Travel & Tourism Competitiveness Report, 2015)

Kelionių ir turizmo konkurencingumo rodikliai

Aplinka

Verslo aplinka

Saugumas ir apsauga

Sveikata ir higiena

Žmogiškieji ištekliai ir darbo rinka

Informacinė ir komunikacinės technologijos

K ir T politika

Kelionių ir turizmo prioritizavimas

Tarptautinis atvirumas

Kaunų konkurencingumas

Aplinkos darnumas

Infrastruktūra

Oro transporto infrastruktūra

Žemės ir uosto infrastruktūra

Turistų aptarnavimo paslaugų infrastruktūra

Natūralūs ir kultūriniai ištekliai

Natūralūs ištekliai

Kultūriniai ištekliai ir verslo kelionės

81

3 priedas

2 lentelė

Urbanistinės struktūros organizacijos segmentavimas

Įvaizdžio poveikio grupės Miesto sudedamosios dalys

A. Vizualinis vaizdas – simbolių

vienareikšmiškumas, aiškumas, nuoseklumas ir

atsikartojimas Tai vizualinės išraiškos suvokimas

(susikuriamas mentalinis vaizdas, tačiau jam

nepriskiriama reikšmė ir vertė)

Materiali sudedamoji (pvz. urbanistinė struktūra,

pastatai, kt.)

Simbolinės savybės (pvz. architektūrinė išraiška,

istorinis krūvis, kt.)

B. Reputacija – reagavimas ir nuoseklus elgesys –

taisyklių buvimas (aiškumas,

vienareikšmiškumas) ir galiojimas. Tai reikšminės −

vertybinės išraiškos suvokimas (savybės,

priskiriamos vizualinei suvoktai išraiškai)

Valdymo struktūra (pvz. savivaldybė, seniūnijos,

bendrijos, kt.)

Taisyklių rinkinys (pvz. potvarkiai, reglamentai, kt.)

Vartotojai (gyventojai ir lankytojai, partneriai, kt.)

Kitimas laike (plano, struktūros, išraiškos,

gyventojų etninė sudėtis, kt. evoliucija)

Šaltinis: (Kirvaitienė, 2007)

82

4 priedas

3 pav.

Miesto identiteto nustatymo planas

Šaltinis: (Inn, 2004)

Miesto identiteto

nustatymas

Vietovės geografinė

charakteristika

Vietovės vertės sukūrimas

Vietovės marketingo

strategija

Vietovės auditas

probleminei

sričiai

Vietovės

konkurencingumo

skatinimas

Probleminių

miesto įvaizdžio

sričių šalinimas

Vietovės

įvaizdžio

atnaujinimas

83

5 priedas

4 pav.

Vietos ženklodaros suinteresuotieji

Šaltinis: (Zenker, et al., 2009)

Lankytojai

Poilsiautojai

Verslo lankytojai

Profesionalūs lankytojai

Gyventojai

Vidiniai

Kuriančiųjų klasė

Klasifikuota darbo jėga

Studentai

Išoriniai

Kuriančiųjų klasė

Klasifikuota darbo jėga

studentai

Privatūs ir vieši

Vidiniai

Valstybės tarnautojai

Investuotojai

Kompanijos (sekotriai)

Išoriniai

Investuotojai

Kompanijos (sektoriai)

Žiniasklaida

84

6 priedas

5 pav.

Organizacijos įvaizdžio ir identiteto ryšys

Šaltinis: (Hatch, M.J. and Schultz, M. , 1997)

Organizacijos

identitetas

Organizacijos

įvaizdis

Vidinė aplinka Išorinė aplinka

Vadovų vizija ir

vadovavimas

Narių darbinės

patirtys

Išorinių

grupių

patirtys

85

7 priedas

7 pav.

Suvokimo procesas

Šaltinis: (Solomon, et al., 2010)

Sensoriniai receptoriai:

rega

klausa

uoslė

skonis

lytėjimas

Dėmesys Interpretacija Atsakas

Suvokimas

86

8 priedas

- 8 pav.

- Vietos prekės ženklo stiprumo veiksnių (matmenų) skalė

- Šaltinis: (Future brand, 2008)

Troškimai

Pagrindai Esmė

Poreikiai

Geo

grafija

Lan

ky

tini

ob

jek

tai

Infrastru

ktū

ra

Au

ten

tišk

um

as

Vald

žia

Ku

ltūra

Ek

on

om

ika

Eti

šku

mas

87

- 9 priedas

3 lentelė

Įvaizdžio charakteristikų palyginimas

Vidinis/

išorinis

Trukmė

/laikas

Dinamika Struktūra/

veikla

Fikcija/

Realus

Pirminis

Apibūdinantis

Įsivaizduojamas

Atvaizdas Išorinis Esamas Judantis Struktūra ir

veikla

Realus Pirminis/

apibūdinantis

Veiksmų seka Išorinis Esamas Judantis Veikla Realus Pirminis

Scena Išorinis Esamas Judantis Veikla Realus Apibūdinantis

Vizualus

įspūdis

Vidinis Esamas/

ateities

Stabilus ir

judantis

Struktūra ir

veikla

Fikcija

ir realus

Įsivaizduojamas

Momentinis

įspūdis

Išorinis Esamas/

ateities

Stabilus Struktūra Realus Įsivaizduojamas

Mentalinis

žemėlapis

Vidinis Esamas Stabilus ir

judantis

Struktūra Realus Įsivaizduojamas

Veiksmų

seka/

meniniai

filmai

Išorinis Praeiti/

Esamas/

Ateitis

Judantis Veikla Fikcija Pirminis/

Apibūdinantis

TV

programos

Išorinis Praeiti/

Esamas/

Ateitis

Judantis Veikla Fikcija Apibūdinantis

Dokumentika Išorinis Esamas Judantis Struktūra ir

veikla

Realus Pirminis/

Apibūdinantis

Vizualizacija Išorinis Praeiti/

Esamas/

Ateitis

Stabilus ir

judantis

Struktūra Fikcija

ir realus

Apibūdinantis

Virtuali

realybė

Išorinis Ateitis Judantis Struktūra ir

veikla

Fikcija Pirminis

Vizija Išorinis Ateitis Stabilus Struktūra ir

veikla

Fikcija Įsivaizduojamas

Prisiminimas Išorinis Praeitis Stabilus Struktūra ir

veikla

Fikcija

ir realus

Įsivaizduojamas

- Šaltinis: (Kirvaitienė, 2007)

88

10 priedas

9 pav.

Faktoriai įtakojantys turistinio įvaizdžio formavimą

Šaltinis: (Stabler , 1988)

Suvokimas

Turizmo marketingas

Išsilavinimo lygis

Socialinė ir ekonominė

charakteristikaMotyvacija

Patirtis

Psichologinė charakteristika

89

11 priedas

4 lentelė

UNESCO kūrybinių miestų klasifikacija ir kriterijai

Kūrybinio miesto

kategorija

Kategorijos kriterijai Miestai

Amatų ir liaudies

meno miestas

Gilios tradicijas tam tikroje amatų ir tautodailės srityje

bei šiuolaikinėje produkcijoje. Mieste yra daug

amatininkų ir tautodailės meistrų, taip pat centrų, kur

galima išmokti šio meno. Nuolat populiarina amatus ir

tautodailę, rengia muges, festivalius, parodas. Turi su tuo

susijusią infrastruktūrą: muziejus, parduotuves,

nuolatines turgavietes ir pan.;

Kanazava, Džaipūras,

Santa Fe ir kt.

Dizaino miestas

Susikūręs dizaino industriją. Architektūroje, viešosiose

erdvėse, monumentuose, urbanistiniuose planuose,

transporte vyrauja dizainas. Turi dizaino mokyklas,

dizainerių būrelius, veikiančius ne tik vietiniu, bet ir

nacionaliniu lygmeniu, taip pat parodų rengimo,

pristatymų ir mugių, susijusių su dizainu, patirtį;

Berlynas, Detroitas,

Bilbao, Kaunas ir kt.

Filmų miestas

Turi visą infrastruktūrą, reikalingą filmams kurti, taip pat

filmų su savo miesto kultūros ar savitumo kontekstu. Iš

to miesto kilę bent keli filmų kūrėjai, miestas rengia kino

festivalius, turi kinematografijos palikimą, t. y. kino

muziejų, archyvus ar kino mokyklą. Norint tapti filmų

miestu, privalu turėti bent vieną filmą apie savo miestą;

Roma, Sofia,

Bradfordas, Sidnėjus ir

kt.

90

4 lentelės tęsinys

Kūrybinio miesto

kategorija

Kategorijos kriterijai Miestai

Kulinarijos miestas

Turi įsišaknijusias kulinarijos tradicijas, būdingas tam

miestui, turi garsius virėjus (šefus), kulinarų

bendruomenes, kurios yra ypatingos ir dirbta

naujoviškai, o virtuvėje naudoja vietinės kilmės

produktus ir gamina visiems žinomus tradicinius

patiekalus. Taip pat mieste yra stipri vietinio maisto

pramonė, patirtis organizuojant įvairius su kulinarija

susijusius festivalius ir renginius. Ši sritis turi atitikti

visus darnios plėtros kriterijus, yra vertinama vietinių

gyventojų, turi įvairių mokyklų, universitetų, kuriuose

galima išmokti kulinarijos meno.

Parma, Čengdu,

Džondžu ir kt.

Literatūros miestas

Turi tam tikrą skaičių kokybiškų ir įvairių leidyklų.

Pradinėje, vidurinėje mokyklose ir universitete

privalomai dėstomi mokomieji dalykai, susiję su vietine

ir užsienio literatūra. Literatūros miestas rengia

literatūrinius renginius, kurie skatina vietinių ir

užsieninio leidinių leidybą. Taip pat aktyviai reiškiasi

knygynai ir privatūs knygų pardavėjai, aktyvus knygų

vertimas į pagrindines kalbas, o užsienio – į vietinę ir

aktyvus medijos įtraukimas į literatūros leidinių

reklamavimą ir populiarinimą

Praha, Edinburgas,

Dublinas, Barcelon,

Bagdadas, Melburnas ir

kt.

Medijos menų

miestas

Kultūros ir kūrybinių industrijų plėtra vyksta taikant

skaitmenines technologijas, dėl jų kultūra visiems tampa

prieinamesnė. Tokiame mieste medijų menas turi būti

sėkmingai integruotas į urbanistinę miesto sritį. Taip pat

turi klestėti elektroninis menas, įtraukdamas į savo

veiklos sritis visuomenę. Netrūksta įvairių studijų, skirtų

medijos meno atstovams.

Lijonas, Dakaras,

Jorkas, Lincas ir kt.

91

4 lentelės tęsinys

Kūrybinio miesto

kategorija

Kategorijos kriterijai Miestai

Muzikos miestas

Pasižymi muzikos kūryba, muzikinių festivalių

organizavimu tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu,

muzikos industrijos reklamavimu visomis formomis. Yra

muzikos mokyklų, konservatorijų, akademijų ir aukštųjų

mokyklų, kurios specializuojasi muzikos srityje. Taip pat

turėtų būti ne vienas choras, orkestras, tiek uždaros, tiek

atviros kultūrinės vietos, skirtos muzikiniams renginiams.

Liverpulis, Bogota,

Glazgas Hanoveris,

Kingstonas ir kt.

Pastaba: sudaryta autorės pagal UNESCO kūrybinių miestų oficialų tinklapį www.unesco.org ir (Štuopytė,

2013)

92

12 priedas

5 lentelė

Sėkmingiausi kino turizmo pavyzdžiai

Filmas Lokacija Įtaka lankytojų skaičiui

Narsioji širdis (Braveheart) Wallace Monumentas, Škotija 300% turistų padidėjimas metai

po filmo pasirodymo

Širdies plakimas (Heartbeat) Gotlandas, Šiaurės Jorkšyras,

Anglija

Tris kartus didesnis turistų

skaičius 1991 metais

Išgelbėjimas (Deliverance) Rayburn’o apygarda, Džordžija

20,000 kino turistų per metus,

bendrųjų pajamų $2

Šokantys su vilkais (Dances with

Wolves)

Fort Hayes’as, Kanzasas 25% prieaugis palyginus su 7%

ketverių metų prieaugiu

Artimi trečiojo laipsnio kontaktai

(Close Encounters of the Third

Kind)

Velnio bokštas, Vajomingas 75% prieaugis per 1975 metus,

20% lankosi ir šiandien

Telma ir Luiza (Thelma and

Louise)

Arkų nacionalinis parkas

Moab’oje, Juta

19.1% prieaugis per 1991metus

Svajonių laukas (Field of Dreams)

Ajova 35,000 turistų per 1991. Pastovus

prieaugis kiekvienais metais

Dalasas (Dallas) Southfork Ranča, Dalasas 500,000 turistų per metus

Žiedų valdovas (The Lord of the

Rings)

Naujoji Zelandija 10% prieaugis kasmet nuo 1998

iki 2003 vien tik iš Jungtinės

Karalystės

Plieninės magnolijos (Steel

Magnolias)

Luiziana Metai po filmo pasirodymo 48%

prieaugis

Paskutinis mochikanas (Last of the

Mohicans)

Chimney Rock parkas, Šiaurės

Karolina

Metai po filmo pasirodymo 25%

prieaugis

Bėglys (The Fugitive) Dilsboras ,Šiaurės Karolina Metai po filmo pasirodymo 11%

prieaugis

Mažosios moterys (Little Women) Orchidėjų namai, Konkordas,

Masačiusesas

Metai po filmo pasirodymo 65%

prieaugis

Durhamo Buliai (Bull Durham) Durhamas, Šiaurės Karolina Metai po filmo pasirodymo 25%

prieaugis

93

5 lentelė tęsinys

Filmas Lokacija Įtaka lankytojų skaičiui

Haris Poteris (Harry Potter) Jungtinė Karalystė 50% ir daugiau procentų

prieaugis

Misija : neįmanoma 2 (Mission:

Impossible 2)

Nacionalinis Sidnėjaus parkas 200% prieaugis per 2000

Gorilos rūke (Gorillas in the Mist) Ruanda 20% prieaugis per 1998 metus

Krokodilas Dandis (Crocodile

Dundee)

Australija 20.5% turistų prieaugis iš

Jungtinių Valstijų nuo 1981 iki

1988

Paplūdimys (The Beach) Tailandas 22%prieaugis jaunimo tarpe per

2000 metus

Visi sutvėrimai dideli ir maži (All

Creatures Great and Small)

Jorkšyras, Deilas Surinko £5 milionus Jorkšyrui,

Deilas

Gimę dvare (To the Manor Born) Cricket St Thomas, Poilsio

parkas, Anglija

37% prieaugis nuo 1978 iki 1980

Mildelmarčas Stamfordas

(Middlemarch Stamford)

Linkonšyras, Anglija 27% prieaugis per 1994

Keturios vestuvės ir vienerios

laidotuvės (Four Weddings and a

Funeral)

The Crown viešbutis

Ameršhamas, Anglija

Pilnai užrezervuotas trims

metams į priekį

Ponia Broun (Mrs. Brown) Osbornų Namas, Vaito sala,

Jungtinė Karalystė

25% prieaugis

Noting Hilas (Notting Hill) Kenwood Namas, Anglija 10% prieaugos per vieną mėnesį

Gelbstint eilinį Rajaną (Saving

Private Ryan)

Normandija, Prancūzija 40% turistų iš Amerikos prieaugis

Protas ir jausmai (Sense and

Sensibility)

Saltram Namas, Anglija 39% prieaugis

Puikybė ir prietarai (Pride and

Prejudice)

Lyme Parkas Češyre, Jungtinė

Karalystė

150% prieaugis

94

Į sveikatą (Cheers) Bostonas, Jungtinės Valstijos $7 milionai nemokamas reklamos

kasmet

5 lentelės tęsinys

Filmas Lokacija Įtaka lankytojų skaičiui

Majamio policininkas (Miami

Vice)

Majamis, Jungtinės Valstijos 150% Vokiečių turistų prieaugis

nuo1985 iki 1988

Forestas Gumpas(Forrest Gump) Savana, Džiordžija 7% turizmo prieaugis

Troja (Troy) Canakkale, Turkija 73% turizmo prieaugis

Kapitono Korelio Mandolina

(Captain Corelli’s)

Cephalonia Mandolina, Graikija 50% prieaugis per 3 metus

Šaltinis: Riley ir van Doren (1992); Tooke ir Baker (1996); Grihault (2003); Croy ir Walker (2003); Cousins

ir Anderek (1993); Busby, Brunt ir Lund (2003); Riley, Baker, ir van Doren (1998).

95

13 priedas

12 pav.

Turistinės krypties rėmimo modelį

Šaltinis: (Li & Vogelsong, 2002)

Pastabos:

______kontroliuojamos DTO

............ nekontroliuojamos DTO

Grįžtamasis

ryšys

Turizmo organizacijos

(DTO) vidinis vertinimas

Įvaizdžio

identifikacija

(įvertinimas)

Rėmimo planas

Įvaizdžio

formavimas ir

projektavimas

Įvaizdžio

komunikacija

Tikslinė rinka

Rėmimo priemonių

pasirinkimas Įvaizdžio kanalų

pasirinkimas

Neigiamas

turistinis įvaizdis

Teigiamas turistinis

įvaizdis

Įvaizdžio priėmimas

Kelionės motyvacija

Kelionė

Sprendimo

priėmimas

96

14 priedas

13 pav.

Įvaizdžio tipai pagal pažinimo tipologiją

Šaltinis: (Lopes, 2011) pagal Phelps, 1986; Gunn, 1988 ir Mansfeld 1992

Phelps (1986)

Gunn (1988)

Mansfeld (1992)

Pirminis įvaizdis

Po kelionės

Patirties prsiminimas

Antrinis įvaizdis Prieš apsilankant

97

15 priedas

14 pav.

Antrinio įvaizdžio tipai

Šaltinis: (Lopes, 2011) pagal Gunn, 1998 ir Mansfeld, 1992

Gunn (1988)

Mansfeld (1992)Antrinis įvaizdis

Organiškas /neformalus įvaizdis

Paremtas neformaliomis žinutėmis

Nepriklausomas nuo turizmo organizacijų

Paskatintas/formalus įvaizdis

Įtikinamos žinutės

reklama sukurta organizacijos

98

16 priedas

7 Lentelė

Kino turizmo formos ir charakteristika

KINO TURIZMO FORMA CHARAKTERISTIKA

Kino paskatintas turizmas, kaip pagrindinė

atostogų dalis

Turistai apsilankys filmavimo vietas arba

užsisakys kino filmo turą atostogoms

neturėdamas jokių papildomų žinių apie kelionės

tikslą.

Kino paskatintas turizmas, kaip pagrindinis

individualių pomėgių tikslas

Atostogų kryptis pasirenkama pagal tos vietos

rodymą kino ekrane

Kino paskatinto turizmo ikonos, kaip pagrindinis

vizito tikslas

Gamtos grožis, istorinės vietos ir net aktoriai

laikomi kino paskatinto turizmo ikonomis.

Kino paskatintas turizmas į vietas, kur tik tikima,

jog vyko filmavimas (perkėlimas)

Turistai apsilankys filmavimo vietose net jei ir

filmas reprezentuoja visai kitą vietą.

Kino paskatintas turizmas kaip dalis romantiško

žvilgsnio

Turistai mėgsta vieni stebėti vietas, kurių įvaizdį

sustiprino kino filmai, susikurdami tam tikra

pusiau- dvasinį ryšį su ta vieta.

Kino paskatintas turizmas kaip pabėgimo

priežastis

Filmavimo vietų lankymas pakylėja turistus virš

realybės ir kasdienio gyvenimo

Šaltinis: Busby ir Klug (2001)

99

17 priedas

15 pav.

Kino industrija pagrįsto turistinio miesto įvaizdžio formavimo modelis

Papildyta autorės pagal Li ir Vogelsong, 2002; Gunn, 1998 ir Mansfeld, 1992

Pastabos:

______kontroliuojamos DTO

............ nekontroliuojamos DTO

______ kino industrijos įsitraukimas

į įvaizdžio formavimo procesą

_______ antrinis - paskatintas

įvaizdis

Grįžtamasis

ryšys

Turizmo organizacijos (DTO)

vidinis vertinimas

Įvaizdžio identifikacija

(įvertinimas)

Rėmimo planas

Įvaizdžio formavimas

ir projektavimas

Įvaizdžio

komunikacija

Tikslinė rinka

Rėmimo priemonių

pasirinkimas Įvaizdžio kanalų

pasirinkimas

Neigiamas turistinis

įvaizdis

Teigiamas turistinis

įvaizdis

Įvaizdžio priėmimas

Kelionės motyvacija

Kelionė

Sprendimo

priėmimas

Kino industrijos į(si)traukimas

100

18 priedas

8 lentelė

Dešimtmetis Filmas Šalys, miestai Kategorija/ žanras

6 deš.

Romos atostogos/Roman holiday (1953) Italija, Roma Pilno metro

vaidybinė romantinė

komedija

Adomas nori būti žmogumi (1959) Lietuva, Kaunas Pilno metro

vaidybinė drama

7 deš.

Arabijos Lorensas/Lawrence of Arabia

(1962)

Jordanija;

Ispanija, Sevilija;

Marokas;

Jungtinė Karalystė,

Londonas ir Saris;

JAV, Kalifornija.

Pilno metro

vaidybinė –

biografinė nuotykių

drama

Žingsniai naktį (1962) Lietuva, Kaunas Pilno metro istorinė

drama

9 deš.

Į sveikatą/Cheers (1982 1993) JAV, Bostonas Komiškas televizijos

serialas

Raudonmedžio rojus (1981) Lietuva, Kaunas Pilno metro, penkių

serijų vaidybinis

videofilmas

Svajonių laukas/Field of dreams (1989) JAV, Ajova Pilno metro

fantastinė nuotykių

drama

Nuosavas velnias (1983) Lietuva, Kaunas Trumpo metro

dokumentinis filmas

Mano mažytė žmona (1984) Lietuva, Kaunas Pilno metro

vaidybinė drama

Kaunas yra Kaunas (1986) Lietuva, Kaunas Trumpo metro

dokumentinis filmas

Fontano vaikai (1987) Lietuva, Kaunas Trumpo metro

dokumentinis filmas

10 deš.

Forestas Gumpas/Forrest Gump (1994) JAV, Savana,

Džiordžija

Pilno metro

romantinė drama

Vaikai iš Amerikos viešbučio (1990) Lietuva, Kaunas Pilno metro

vaidybinis filmas

101

8 lentelės tęsinys

Dešimtmetis Filmas Šalys, miestai Kategorija/ žanras

21 a. 1-2 deš.

Žiedų valdovas/The lord of the rings

(2001-2003)

Naujoji Zelandija Pilno metro

fantastinė trilogija

Kai apkabinsiu tave (2010) Lietuva, Kaunas Pilno metro drama

Haris Poteris/ Harry Potter (2001-

2011)

Jungtinė Karalystė,

Londonas, Almvikas

Pilno metro

fantastinė filmų

serija

Kaune kaip kine (2013) Lietuva, Kaunas Trumpo metro

Kauno kino

festivalio reklaminis

klipas

Naujosios Zelandijos oro linijų saugumo

reklaminis klipas/ Air New Zealand

safety video (2014)

Naujoji Zelandija Trumpo metro

reklaminis klipas

Kaunas dalinasi...(2013 – 2014)

Kaunas dalinasi:

Kaunas dalinasi jausmais

Kaunas dalinasi vaizdais

Kaunas dalinasi kultūra

Lietuva, Kaunas Trumpo metro

miesto reklaminių

klipų serija

Persona non grata/ Sugihara Chiune

(2015)

Japonija, Lenkija Pilno metro istorinė

drama

Lost and found Kaunas (2015) Lietuva, Kaunas Trumpo metro

Kauno lokacijų

reklama

Interwar Architecture In Kaunas (2015) Lietuva, Kaunas Trumpo metro

Kauno lokacijų

reklama

Bado žaidynės/The Hunger games

(2012-2015)

JAV, Atlanta, Pilno metro

fantastinė filmų

serija

Dautono abatija/Downton abbey (nuo

2010)

Jungtinė Karalystė,

Bakingamshyras

TV serialas

Sostų žaidimas/ Game of thrones (nuo

2011)

JAV, Kroatija, Šiaurės

Airija, Marokas,

Islandija, Malta,

Ispanija

TV serialas

Skrisk į Gotamą ir Metropolį su

Turkiškomis oro linijomis/ Fly to

Gotham City and Metropolis with

Turkish Airline (2016)

JAV Trumpo metro

reklaminis klipas

Emilija iš Laisvės Alėjos (premjera

2017)

Lietuva, Kaunas Pilno metro drama

Pastaba: Lentelė sudaryta darbo autorės remiantis teorinėje darbo dalyje pateikta sėkmingiausi kino turizmo

pavyzdžių lentele (12 priedas)

102

19 priedas

9 lentelė

Pagrindinių ekspertinių interviu tikslai

Vardas, Pavardė Institucija/industrija,

pareigos

Interviu tikslai

Jūratė Pazikaitė Vilniaus kino biuro vadovė Atskleisti kaip kino biurai gali padėti prisitraukti ne

tik užsienio kino kūrėjus į Kauną, bet ir paprastus

užsienio turistus?

Suvokti kaip galima viešinti miestą kino filmuose?

Atskleisti kaip kino biurai gali padėti susitikti kino

kūrėjams ir miesto valdžiai?

Karolis Kaupinis Kino režisierius Atskleisti kaip kino kūrėjo požiūrį į strateginį miesto,

šalies ar regiono įvaizdžio įtraukimą į kino filmus.

Atsakyti į klausimą, ar įmanomas „vietos kaip prekės

ženklo patalpinimas“ kine?

Jei įmanomas apibrėžti, kaip šis procesas turėtų

atrodyti, kaip turėtų veikti?

Kaip miesto ar šalies valdžia galėtų remti tokią

strategiją ir skatinti vietos įvaizdžio kūrimą kine bei jo

viešinimą?

Lineta Mišeikytė Baltic film service

vykdančioji prodiuserė,

kino tarybos narė

Apibrėžti esamą kino sklaidos politiką, filmavimo

vietų parinkimo strategijas, šalies ir Vilniaus miesto

įvaizdžio formavimo galimybes bei praktikas

bendradarbiaujant kartu su užsienio ir Lietuvos kino

kūrėjais.

Kaip kino centrai ir biurai galėtų įsitraukti į miesto

įvaizdžio reklamavimą ir komunikavimą?

Monika Inčerytė Kauno kino centro

„Romuva“ l.e.p direkorė Suvokti kaip per metus nuo „Romuvos“ statuso

pasikeitimo, prasiplėtė veiklos.

Atskleisti kaip kino centro ir filmų biuro veiklos

persipina?

Susipažinti su Kino centro ir filmų biuro ateities

marketingo ir plėtros planais.

Suvokti kaip kino centras gali prisidėti prie miesto

viešinimo?

Tomas Nemūra Reklamos agentūros

„Chocolate“ vykdantysis

direktorius

Apibrėžti esamą prekės ženklų įtraukimo į kino filmus

strategiją.

Apibrėžti, kaip tokia strategija galėtų būti pritaikoma

įtraukiant vietos įvaizdį į kino filmus.

Suvokti, kaip reklamos agentūros galėtų išnaudoti

miestų ir šalių įvaizdžio demonstravimą kino

filmuose?

103

9 lentelės tęsinys

Vardas, Pavardė Institucija/industrija,

pareigos

Interviu tikslai

Ingrida Račikienė

ir Inga

Pažereckaitė-

Kalėdienė

Kauno savivaldybė,

investicijų skyriaus vyr.

specialistės

Apsibrėžti dabartinius Kauno miesto turizmo

prioritetus, esamas problemas, bendradarbiavimą tarp

skirtingų verslo, mokslo ir kultūros sričių, dabartinį

miesto turistinį įvaizdį ir ateities lūkesčius.

Nijolė Beliukevičienė

Vilniaus savivaldybės

kultūros ir turizmo

skyriaus vyriausioji

specialistė

Apsibrėžti dabartinius Vilniaus miesto turizmo

prioritetu, esmines problema, bendradarbiavimą tarp

skirtingų verslo, mokslo ir kultūros sričių.

Kaip miesto savivaldybė galėtų remti kino industriją?

Kokia tai galėtų būti programa, strategija?

Suvokti kaip formuojamas miesto įvaizdis, kokios

priemonės įtraukiamos arba galėtų būti stiprinamos?

Pastaba: sudaryta autorės

104

20 priedas

10 lentelė

Papildomi ekspertų komentarų ir klausytų pranešimų apie kino industriją

įtraukimo į tyrimą tikslai

Eksperto vardas pavardė Pareigos Komentaras/ pranešimo tikslas

Tomas Jarusevičius Kauno savivaldybės

atstovas ryšiams su

visuomene.

Suvokti kaip Kauno ženklas gali būti

integruojamas į kino filmus, kaip

komunikuojamas (komentaras).

Raimundas Banionis Teatro ir kino režisierius Suvokti kuo Kaunas tinkamas filmavimas

(komentaras)?

Živilė Gallego Kino prodiuserė Atskleisti „Emilija iš laisvės alėjos“

filmavimo Kaune ypatybes (komentaras)

Rūta Bučiūnaitė Kino projekto „Viskas

yra gamtas“ vykdomoji

prodiuserė

Atskleisti „Viskas yra gamta“ filmavimo

Kaune ypatybes (komentaras)

Rita Stanelytė Kino industrijos

renginio „Meeting point

Vilnius“ organizatorė

Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

Roberto Cueto (Ispanija) San Sebastiano

festivalio programų

sudarytojas

Suvokti užsienio kino turizmo praktikas

(komentaras).

Michael Gubbins (Didžioji

Britanija)

Kino ir skaitmeninių

medijų konsultantas,

žurnalistas

Suvokti užsienio kino turizmo bei atskleisti

užsieniečių požiūrį į Lietuvą kaip filmavimo

aikštelę (komentaras).

Gediminas Banaitis

Vienas iš buvusios

Kauno kino studijos

įkūrėjų ir darbuotojų

Suvokti kaip Kauno ženklas gali būti

integruojamas į kino filmus, kaip

komunikuojamas (komentaras).

Aurelijus Silkinis Kauno filmų biuro

vadovas

Suvokti Kauno filmų biuro veiklą, planus ir

esmines problemas (pranešimas).

Kristina Juraitė VDU PMDF profesorė Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

Edgaras Klivis VDU MF profesorius Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

Jaq Greenspon (JAV) VDU PMDF docentas Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

Bjorn Ingvolstad (JAV) Bridgewater State

University profesorius

Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

Rytis Zemkauskas VDU PMDF docentas Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

Gediminas Jankauskas VDU MF lektorius ir

kino kritikas

Suvokti kino turizmo perspektyvas

Lietuvoje, festivalių įtaką šalies įvaizdžiui

(komentaras)?

105

21 priedas

11 lentelė

Fokus grupės dalyvių informacija

Vardas Pavardė Šalis Amžius Universitetas Studijų programa

A. Parth Patel Indija 23 KTU Inžinerija

B. Muhamed

Zakaria Belmeldi

Marokas 23 VDU Politologija

C. Debbie Sinder Šveicarija 23 LSMU Medicina

D. Gabrielė

Tvaskutė

JAV 21 LSMU Medicina

E. Havin Munir Švedija 22 LSMU Medicina

F. Albirs Daemi Vokietija 25 LSMU Odontologija

G. Pieter de Wit Olandija 27 VDU Politologija

H. Mariana

Camargos

Brazilija 20 VDU Politologija

I. Muhamad

Rohan

Pakistanas 23 KTU Elektronikos inžinerija

J. Mariam

Silagadze

Gruzija 25 VDU Socialinis darbas

Pastaba: sudaryta autorės

106

22 priedas

12 lentelė

Turistinių Kauno miesto objektų demonstravimas kine

Filmas Dažniausiai demonstruojami

Kauno objektai

Demonstruojamų

objektų skaičius

Filmo ar

reklamos

trukmė

*Objektų

demonstruojamų

ekrane ir minimų

turizmo

kataloguose

sutapimų skaičius

Adomas nori

būti žmogumi

Santaka

Nemuno prieplauka

Kauno geležinkelio stotis

Kauno rotušė

Pažangos

bendrovė (buvęs VDU menų

fakultetas)

4 83 min 2

Žingsniai naktį

Pieno centras

Lietuvos bankas

XIX fortas 3 100 min 2

Raudonmedžio

rojus (5

serijos)

Kauno pilis

Aleksoto panorama

Vytauto didžiojo tiltas

Vytauto bažnyčia

Soboras

Santaka

Karininkų ramovė

Kauno menininkų namai

Žmuidzinavičiaus

gyvenamasis namas

Vinco Mykolaičio Putino

gyvenamasis namas

Lietuvos bankas

Aleksoto funikulierius

Žaliakalnio funikulierius

Aušros tako laiptai

Putvinskio gatvė

13 340 min 9

Nuosavas

velnias

Velnių muziejus

Laisvės alėja 2 10 min 2

Mano mažytė

žmona

Kauno senamiesčio panorama

Laisvės alėja

Zoologijos sodas

Rotušės aikštė

Kauno musulmonų mečetė

5 75 min 4

107

12 lentelės tęsinys

Filmas Dažniausiai demonstruojami

Kauno objektai

Demonstruojamų

objektų skaičius

Filmo ar

reklamos

trukmė

*Objektų

demonstruojamų

ekrane ir minimų

turizmo

kataloguose

sutapimų skaičius

Kaunas yra

Kaunas

Laisvės alėjos fontanas

Kauno klinikos

Laisvės alėja

Kauno geležinkelio tunelis

Vytauto didžiojo tiltas

Soboras

Aleksoto funikulierius

Zoologijos sodas

Ąžuolynas

Kauno pilis

Čiurlionio muziejus

Perkūno namas

12 28 min 9

Fontano vaikai

Miesto sodas

Kauno muzikinis teatras

Kauno dramos teatras

Laivės alėja

4 20 min 4

Vaikai iš

Amerikos

viešbučio

Kino teatras Romuva

Karo muziejus

Nepriklausomybės aikštė

Laisvė alėja

Miesto sodas

Dramos teatras

Muzikinis teatras

7 93 min 6

Kai apkabinsiu

tave

Vytauto bažnyčia

Maironio muziejus

Žmuidzinavičiaus gyvenamas

namas

Žaliakalnio funikulierius

4 90 min 4

Kaune kaip

kine

Laisvės alėjos fontanas

Vytauto parkas

Santaka

Kavinė Kultūra

4 1:01 min 3

Kaunas

dalinasi

jausmais

Kauno santakos ir senamiesčio

panorama

Kauno Marios

Pažaislio vienuolynas

Kauno Rotušė

Soboras

Žaliakalnio funikulierius

Kauno Filharmonija

Žalgirio arena

Laisvės alėjos fontanas

Laisvės alėja

Vytauto bažnyčia

11 4:08 min 10

108

12 lentelės tęsinys

Filmas Dažniausiai demonstruojami

Kauno objektai

Demonstruojamų

objektų skaičius

Filmo ar

reklamos

trukmė

*Objektų

demonstruojamų

ekrane ir minimų

turizmo

kataloguose

sutapimų skaičius

Kaunas

sharing sights

Kauno santakos ir senamiesčio

panorama

Kauno Marios

Pažaislio vienuolynas

Ąžuolynas

Kauno funikulierius

Kauno Filharmonija

Žalgirio arena

Soboras

9 1:59 min 8

Kaunas

sharing culture

Kauno oro uostas

Soboras

Žalgirio arena

Kauno filharmonija

Laisvės alėja

Kauno geležinkelio stotis

Santaka

Karo muziejus

Kauno centrinis paštas

Kauno rotušė

Žilinsko galerija

Kauno pilis

12 2:53 min 11

Lost and

found Kaunas

Sala ir Nemunas

Žaliakalnio medinė

architektūra

Kauno Kritaus Prisikėlimo

bažnyčia

Kauno laiptai

Vinco Mykolaičio Putino

namo vartai

Žaliakalnio modernistinė

architektūra

Naujamiesčio modernistinė

architektūra

Ąžuolyno parkas

Kauno apskrities viešoji

biblioteka

IX forto muziejus

Kauno Naujamiesčio

panorama

Pažangos

bendrovė (buvęs VDU menų

fakultetas)

Pieno centras

Karininkų ramovė

Vytauto Didžiojo tiltas

17 4:21 min 8

109

12 lentelės tęsinys

Filmas Dažniausiai demonstruojami

Kauno objektai

Demonstruojamų

objektų skaičius

Filmo ar

reklamos

trukmė

*Objektų

demonstruojamų

ekrane ir minimų

turizmo

kataloguose

sutapimų skaičius

Interwar

Architecture

In Kaunas

Kauno centrinis paštas

Vytauto Didžiojo karo

muziejus Karininkų ramovė

Pažangos

bendrovė (buvęs VDU menų

fakultetas)

Kauno savivaldybė

KTU Chemijos laboratorijos

Jono Jablonskio gimnazija

Romuvos kino teatras

Kauno Kristaus prisikėlimo

bažnyčia

Putvinskio g. gyvenami namai

10 8:00 min 4

Pastaba: sudaryta autorės, * kursyvu surašyti objektai sutampa su Kauno turizmo kataloguose pateiktu sąrašu

110

23 priedas

13 lentelė

Vietos atpažinimas kino filmuose pagal dominuojančius objektus

Filmas/reklama Realūs objektai

Faktoriai skatinantys

keliauti (traukiantys išore ir

stumiantys iš vidaus)

1. Romos atostogos/Roman

holiday (1953)

Bazilika Santa Maria in

Cosmedin

Romos forumas

Palazzo Colonna rūmai

Palazzo della Consulta rūmai

Trevi fontanas

Alberto Sordi galerija

Panteonas

Ispaniški laiptai

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

Vidinis postūmis

2. Adomas nori būti žmogumi

(1959)

Kauno rotušė

Santaka

Asmenybės

Lokacija

3. Arabijos Lorensas/Lawrence

of Arabia (1962)

Arabijos dykuma

Švento Pauliaus katedra

Londone

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

Vidinis postūmis

4. Žingsniai naktį (1962) Lietuvos bankas

Pieno centras Lokacija

5. Į sveikatą/Cheers (1982 1993) Bull ir Finch baras Bostone

Lokacija

Veiksmas

Asmenybė

6. Raudonmedžio rojus (1981)

Kauno pilis

Vytauto didžiojo tiltas

Vytauto bažnyčia

Soboras

Santaka

Karininkų ramovė

Lietuvos bankas

Aleksoto funikulierius

Žaliakalnio funikulierius

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

7. Svajonių laukas/Field of

dreams (1989)

Don Lansing's Dyersville

ferma

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

8. Nuosavas velnias (1983) Velnių muziejus

Laisvės alėja Lokacija

9. Mano mažytė žmona (1984)

Kauno senamiesčio panorama

Laisvės alėja

Zoologijos sodas

Rotušės aikštė

Kauno musulmonų mečetė

Lokacija

Asmenybės

111

13 lentelės tęsinys

Filmas/reklama Realūs objektai Faktoriai skatinantys

keliauti (traukiantys išore ir

stumiantys iš vidaus)

10. Kaunas yra Kaunas (1986)

Laisvės alėjos fontanas

Laisvės alėja

Vytauto didžiojo tiltas

Soboras

Aleksoto funikulierius

Zoologijos sodas

Ąžuolynas

Kauno pilis

Čiurlionio muziejus

Perkūno namas

Lokacija

11. Fontano vaikai (1987)

Miesto sodas

Kauno muzikinis teatras

Kauno dramos teatras

Laivės alėja

Lokacija

12. Forestas Gumpas/Forrest

Gump (1994)

Linkolno memorialas

Chippewa aikštė

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

13. Vaikai iš Amerikos viešbučio

(1990)

Kino teatras Romuva

Karo muziejus

Nepriklausomybės aikštė

Laisvė alėja

Miesto sodas

Dramos teatras

Muzikinis teatras

Lokacija

Veiksmas

14. Kai apkabinsiu tave (2010)

Vytauto bažnyčia

Maironio muziejus

Žaliakalnio funikulierius

Lokacija

15. Haris Poteris/ Harry Potter

(2001-2011)

Kings cross stotis

Tūkstantmečio tiltas

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

Vidinis postūmis

16. Žiedų valdovas (2001 – 2003) Naujoji Zelandija,

Hobbitonas*

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

Vidinis postūmis

17. Kaune kaip kine (2013)

Laisvės alėjos fontanas

Vytauto parkas

Santaka

Lokacija

Veiksmas

Vidinis postūmis

18. Kaunas dalinasi jausmais

(2013)

19. Kaunas dalinasi vaizdais

(2013)

Kauno santakos ir senamiesčio

panorama

Kauno Marios

Pažaislio vienuolynas

Kauno Rotušė

Soboras

Žaliakalnio funikulierius

Kauno Filharmonija

Žalgirio arena

Laisvės alėjos fontanas

Laisvės alėja

Vytauto bažnyčia

Lokacija

Vidinis postūmis

112

13 lentelės tęsinys

Filmas/reklama Realūs objektai Faktoriai skatinantys

keliauti (traukiantys išore ir

stumiantys iš vidaus)

20. Kaunas dalinasi kultūra (2013)

Kauno oro uostas

Soboras

Žalgirio arena

Kauno filharmonija

Laisvės alėja

Kauno geležinkelio stotis

Santaka

Karo muziejus

Kauno centrinis paštas

Kauno rotušė

Žilinsko galerija

Kauno pilis

Lokacija

Vidinis postūmis

21. Lost and found Kaunas

(2015)

Kauno Kritaus Prisikėlimo

bažnyčia

Naujamiesčio modernistinė

architektūra

IX forto muziejus

Kauno Naujamiesčio panorama

Pažangos

bendrovė (buvęs VDU menų

fakultetas)

Pieno centras

Karininkų ramovė

Vytauto Didžiojo tiltas

Lokacija

Vidinis postūmis

22. Interwar architecture in

Kaunas (2015)

Kauno centrinis paštas

Vytauto Didžiojo karo

muziejus Karininkų ramovė

Pažangos

bendrovė (buvęs VDU menų

fakultetas)

Kauno savivaldybė

KTU Chemijos laboratorijos

Jono Jablonskio gimnazija

Romuvos kino teatras

Kauno Kristaus prisikėlimo

bažnyčia

Putvinskio g. gyvenami namai

Lokacija

Vidinis postūmis

23. Dautono abatija/Downton

abbey (nuo 2010) Highclere pilis

Lokacija

Asmenybės

Veiksmas

Pastaba: sudaryta autorės remiantis Gjorgievski ir Sinolicka (2012)

113

24 priedas

Ekspertinių interviu klausimai

KINO INDUSTRIJA

Kino centrų veikla

1. Kaip keitėsi Kauno kino centro „Romuva“ veikla per metus?

2. Kaip kino centro ir kino biuro veiklos persipina?

3. Kokios yra kino centro ir kino biuro plėtros galimybės?

4. Kokios kino centro ir kino biuro marketingo strategijos?

5. Ar yra mezgami kontaktai su užsienio kino institucijomis?

6. Kaip viešinti miestą per kino centrų ir kino biurų veiklą?

7. Kaip pritraukti užsienio kino turistus ir kūrėjus?

8. Kaip kinas gali kurti pridėtinę vertę miestui?

KINO INDUSTRIJA

Kino filmų biurų veikla

9. Kaip kino biurai gali padėti prisitraukti ne tik užsienio kino kūrėjus į šalį ir konkrečius

miestus, bet ir paprastus užsienio turistus?

10. Kaip galima viešinti miestą kino filmuose?

11. Kaip kino biurai gali padėti susitikti kino kūrėjams ir miesto valdžiai?

12. Kokios paramos iš miesto savivaldybės tikisi kino kūrėjai?

13. Kaip kino industrija gali bendradarbiauti su turizmo sektoriumi?

KINO INDUSTRIJA

Kino kūrimas

1. Koks požiūris į strateginį regiono, miesto ar šalies įvaizdžio įtraukimą į kino filmus?

2. Kokia galėtų būti tokios strategijos nauda?

3. Ar šiandien įmanomas strateginis "vietos demonstravimas" kino filmuose, panašiai kaip

produktų ir prekės ženklų įterpimas?

4. Kaip šis procesas turėtų atrodyti?

5. Kas ir kaip turėtų kreiptis į kino kūrėjus su tikslus sustiprinti šalies ar miesto įvaizdį?

6. Kaip miesto ar šalies valdžia galėtų remti ir skatinti vietos įvaizdžio kūrimą ir viešinimą kino

filmuose?

7. Kokią žinią apie Lietuvą pasauliui galime ir turėtume komunikuoti pasitelkdami kino filmus?

114

8. Kokią žinią turėtų pristatyti Kaunas?

MARKETINGAS IR ĮVAIZDIS

1. Kokios šiuo metu naudojamos produktų demonstravimo kine strategijos?

2. Kaip šios strategijos gali būti pritaikomos įtraukiant vietos (miestų, regionų, šalių) įvaizdį į

kino filmus?

3. Kaip reklamos agentūros galėtų įsitraukti į šį procesą?

4. Kas turėtų remti vietos reklamavimą kino filmuose, privatus ar viešas sektorius?

KINO INDUSTRIJA

Kino prodiusavimas ir sklaida

1. Kokios yra galimybės į kino projektus įtraukti mūsų miestų ir šalies įvaizdį?

2. Kokios šiandieninės Lietuvos kino turizmo patirtys?

3. Kaip tarptautiniai prisideda prie mūsų miestų ir šalies įvaizdžio formavimo bei turizmo

skatinimo?

4. Kas turėtų remti šią strategiją ir kas turėtų bendradarbiauto?

MIESTO SAVIVALDYBĖ IR TURIZMAS

Kauno savivaldybė – investicijų skyrius

1. Kokie yra dabartiniai Kauno miesto turizmo prioritetai bei esminės problemos?

2. Kaip savivaldybė skatina bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo ir kultūros sektorių ir įtraukia

jų veiklą į miesto įvaizdžio formavimo programą?

3. Koks dabartinis miesto turistinis įvaizdis?

4. Kas labiausiai įtakoja miesto turistinį įvaizdį ir didėjančius turistų srautus?

5. Kaip kino industrija galėtų „pardavinėti“ miesto įvaizdį ir sukurti jam pridėtinę vertę?

6. Kaip turizmo ir kino sektoriai galėtų bendradarbiauti?

7. Kaip savivaldybė galėtų įsitraukti arba inicijuoti miesto įvaizdžio integraciją ir turizmo

skatinimą pasitelkiant kino filmus?

MIESTO SAVIVALDYBĖ IR TURIZMAS

Vilniaus savivaldybė – turizmo skyrius

1. Kokie yra dabartiniai Vilniaus miesto turizmo prioritetai bei esminės problemos?

2. Kaip Vilniaus savivaldybė skatina bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo ir kultūros sektorių

ir įtraukia jų veiklą į miesto įvaizdžio formavimo programą?

115

3. Kas labiausiai įtakoja miesto turistinį įvaizdį ir didėjančius turistų srautus?

4. Kaip kino industrija galėtų „pardavinėti“ miesto įvaizdį ir sukurti jam pridėtinę vertę? Kokia

tai turėtų būti strategija- programa?

5. Kaip turizmo ir kino sektoriai galėtų bendradarbiauti?

6. Kaip savivaldybė galėtų įsitraukti arba inicijuoti miesto įvaizdžio integraciją ir turizmo

skatinimą pasitelkiant kino filmus?

116

25 priedas

14 lentelė

Vardas,

Pavardė

Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui In

gri

da

Rač

ikie

nė

ir I

nga

Paž

erec

kai

tė-K

alėd

ienė

Kauno įvaizdis ir miesto ženklas keičiasi

priklausomai nuo kadencijos (kas valdžioje)

Šiuo metu stiprinama Kaunas pilnas kultūros

komunikacija

Stipriai ruošiasi KEKS 2022 konkursui

(Kaunas Europos kultūros sostinė 2016), dirba

stipri komanda, bandoma apjungti visus

sektorius ir viešus ir privačius.

Apie 50 proc. turistų Kaune sudaro patys

lietuviai.

Kad miestas būtų matomas pasaulyje reikia

dirbti ilgus metus ir pastoviai dalyviauti

porodose.

Šiuo metu Kauno turistinis įvaizdis stiprinamas

rinkodarinėmis priemonėmis.

Numatyta gerinti miesto turistinę infrastruktūrą

- gatvių žymėjimą.

Pagrindinės miesto viešinimo priemonės :

spauda, parodos, press-turai, žmonės ir

tinklaraštininkai.

Turstus į Kauną vilioja kaina, kokybė ir

saugumas.

Lankomiausi objektai Kauno rotušė, Kauno

pilis, Pažaislio vienuolynas ir kt.

Patys Lietuviai važiuoja į renginius Kaune.

Šiuo metu „ant bangos“ Kauno tarpukario

architektūra.

Po filmo apie „Sugiharą“ padidėjo Japnonų

turistų srautai į Kauną.

Sugiharą planuojama įtraukti į UNESCO

nematerialaus paveldo sąrašą, kas turėtų

ateityje dar labiau paskatinti turizmą iš

Japonijos.

Miestas turi sukurti palankias sąlygas

filmavimas, lokacijų paieškai.

Miestui pigiau, jei kino kūrėjai

kreipiasi su projektu filmuoti Kaune, o

ne patiems ieškoti kino kūrėjų, kurie

galėtų integruoti miesto įvaizdį į kiną.

Kino industrijoje kaip ir bet kur kitur

reikia bendradarbiavimo.

Ne tik viešas, bet ir privatus sektorius

turi suvokti, kad investiciją į kiną

atsiperkanti.

Kine galima puikiai išnaudoti Kauno

modernizmą.

Tarptautiniam kino projektui reikia

stiprios komandos ir veikiančio

skirtingų sektorių mechanizmo.

Kino industrijoje reikėtų tam tikro

Kauno miesto įvaizdžio

ambasadoriaus.

Kinas neturėtų tapti pagrindine miesto

reklamos priemone, o tik bendro

priemonių mikso sudedamąją dalimi.

117

14 lentelės tęsinys

Vardas,

Pavardė

Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui Jū

ratė

Paz

ikai

tė

Vilniuje susitelkusi visa Lietuvos kino

industrija

Kaune trūksta kino žmonių ir kino turinio.

Lietuva vis dar per maža viena prisistatyti

pasaulinėje kino industrijoje

Geriausia galimybė prisistatyti kaip Baltijos

šalių regionui.

Kino turizmas Vilniuje dar tik prasideda, po

„Karo ir taikos“ sėkmės.

Lietuvos pranašumas tarptautinėje kino rinkoje:

miestų kompaktiškumas, gera logistika, mažai

automobilių kamščių.

Norint pritraukti užsienio kino kūrėjus svarbu

turėti kontaktinį žmogų (Kino biuro atstovą)

Lietuva turi gerus kino dekoracijų statytojus,

bet gali pasiūlyti ir autentiką

Vilniuje kino biuras atsirado prodiuserių

iniciatyva, kitaip tariant suvokus paklausą

rinkoje.

Ar Kaune sukurtas filmų biuras iš viršaus (

savivaldybės iniciatyva) nebuvo tik tuščia

strategija?

Vilnius turi patirtį projektuose su užsienio kino

kūrėjais bei Nacionalinio kino pamatus.

Vilniuje jau formuojamas kino turizmo

žemėlapis, bet vietos renkamos pagal, tai kas

gali būti įdomu ir patrauklu turistui.

Kaune reikia rengti kino industrijos

specialistų apmokymus

Kaune reikia stiprinti kino edukaciją

Kaunas gali išnaudoti savo

modernistinės architektūros potencialą

kine

Kaunui reikia kurti kino industriją,

įtraukti į tai miesto marketingą

siekiant įvaizdžio gerinimo ir

didėjančių ekonominių investicijų

Kaune reikia didelės erdvės kino

dekoracijų montavimui

Kauno filmų biurui reikia aktyviau

komunikuoti tarptautiniuose kino

festivaliuose, parodose, plėsti tinklus,

jungtis prie asociacijų.

Kaunui reikia analizės ir strategijos

kaip viešinti ne tik miestą kine, bet ir

pačią vietą, kaip draugišką filmavimas

Kaunui reikia bendradarbiavimo su

Vilniumi, su Lietuvos kino centru

118

14 lentelės tęsinys

Vardas,

Pavardė

Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui K

aroli

s K

aupin

is

Dirbtinis miesto įvaizdžio įterpimas į kino

filmus asmeniškai nepriimtinas, bet realus.

Lietuvoje trūksta elementaraus verslumo.

Šiuo metu užsienio kino kūrėjus į Lietuvą

traukia ne tik lokacijos, infrastruktūra, bet ir

mokestinė lengvata.

Tokia įvaizdžio įterpimo strategija atstovauja

amerikietišką – prodiuserinį modelį.

Kino biurai advokatauja miestus, tarpininkauja

valdžia ir privatiems suinteresuotiesiems.

Svarbu suvokti kokiu tikslu miestas

viešinamas, ar bandoma pritraukti paprastus

užsienio kino turistus, o gal didinamas vietos

kaip patrauklios filmavimas žinomumas.

Kinas tai investicija.

Miestai nori gražios reklamos, patrauklaus

įvaizdžio kine, bet iš tikrųjų jiems reikia gero

kino.

Kaunui reikalinga regioninė analizė

Reikalinga strategija kaip pritraukti

potencialius kino kūrėjus.

Lietuvos kino industrijos mastu

reikėtų didinti Kino biurų darbuotojų

skaičių bei kelti jų kvalifikaciją.

Norint miestą reklamuoti kine

reikalingi valdžios sprendimai,

įstatymų pataisos, vadyba ir labai aiški

strategija.

Miestas turi sukurti palankias sąlygas

kino kūrėjams, tiek vietiniams, tiek ir

užsienio.

Kino industrija turėtų investuoti į

platesnę filmų sklaidą.

Valstybė turėtų užsiimti kino sklaidos

politikos gerinimu.

Savivaldybės taip pat gali turėti

fondus ir remti užsieniečių kino

projektus kuriamus jų mieste.

Profesionalių kino kūrėjų

prisitraukimas į miestą ir kokybiško,

tarptautinio masto projektas gali

įtakoti ir didėjančius turistų srautus

bei bendrą šalies ar regiono

žinomumą.

Lin

eta

Miš

eikytė

Rygoje yra skiriamas papildomas finansavimas

užsienio kino kūrėjams, jeigu filme minimas

šio miesto vardas, rodomi jo vaizdai, Lietuvoje

tokios sąlygos kol kas nėra.

Lietuvos valstybinis turizmo biuras jau

planuoja kino turizmo maršrutus Vilniuje

Numatytas vienas užsienio kino projektas,

kuriame Vilnius bus Vilnius.

Kauno savivaldybės spendimas įkurti filmų

biurą buvo protingas ir reikalingas.

Užsienio kūrėjai lokacija renkasi pagal filmo

scenarijų arba pagal koprodukcijų patirtį.

Lietuva tiš Pabaltijo šalių kol kas turi

didžiausią patirtį dirbant su užsienio kino

projektais.

Vilniuje yra profesionalus aptarnaujantis

personalas.

Estai turi didelių perspektyvų, jie dirba su

šalies ekonominės plėtros agentūra ir žada

statytis Kino studiją.

Kaune reikia daugiau

bendradarbiavimo su vietiniais miesto

gyventojais.

Lietuvos kino industrijos žinomumui

reikalingas bendradarbiavimas su visu

Pabaltijo regionu.

Kaune trūksta aptarnaujančio

personalo ir techninės bazės.

Reikia stiprinti Pabaltijo regionų

įvaizdį pasaulyje, didinti matomumą.

119

14 lentelės tęsinys

Vardas,

Pavardė

Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui M

onik

a In

čery

tė

Kauno kino centre per metus pasikeitė ir

pastiprėjo personalas

Sustiprėjo komunikacija

Sustiprėjo edukacijos programa

Didesnis kino centro lankomumas ir užimtumas

Išspręstas filmų biuro klausimas, tačiau ne iki

galo, nes biuras yra tik viena iš Kino centro

veiklų, o ne atskiras juridinis vienetas.

Šiuo metu Kauno filmų biure sprendžiami

organizaciniai klausimai ir filmų kūrėjų

priėmimo į miestą klausimas

Filmų biuro veikla įtraukiama į bendrą

„Romuvos“ metų veiklos planą

Šiuo metu numatyta parengti Kauno miestą

reprezentuojantį leidinį, pristatyti miestą

užsienio ir vietiniams kino kūrėjams kaip

„mažąjį Paryžių“

Numatytas pasiūlymas savivaldybei statyti

angarą, prie kurio jungtųsi kino institucijos,

žmonės ir kt.

Trūksta informacijos apie filmų biurą.

Numatyta į Kauno filmų biuro lokacijų sąrašą

įtraukti ir Kauno rajoną.

Pats kino centras stiprins bendradarbiavimą su

kitais mieste vykstančiais renginiais, siūlys

filmus pagal renginių tematiikas.

Kauno savivaldybė turėtų padėti

išspręsti automobilių stovėjimo

problemą filmavimų metu.

Reikia savivaldybės sprendimo, ką

ir kaip Kaunui komunikuoti norint

stiprinti miesto patrauklumą

užsienio kino kūrėjams.

Išspręsti kino filmų biuro jungimosi

prie tarptautinių asociacijų kausimą.

Kad kino centras viešintų miestą,

visų pirmą reikia pristatyti pačią

„Romuvą“.

Laike išspręsti žmogiškuosius ir

techninius kino industrijos Kaune

klausimus.

Skatinti naujų kino kūrėjų

pasilinkimą Kaune

Stiprinti kino edukaciją mieste.

Išspręsti kvalifikuotų specialistų

ruošiančių žmonės kino industrijai

klausimą.

Stiprinti Kauno filmų biuro veiklos

ir Kauno kaip draugiškos filmavimui

miesto viešinimą tarptautiniuose

kino renginiuose

Pritraukti užsienio kino kūrėjus per

rekomendacijas ir gerai atliktus

darbus.

120

14 lentelės tęsinys

Vardas,

Pavardė Esminės įžvalgos Pasiūlymai Kaunui

Nij

olė

Bel

iukev

ičie

nė

Vilniaus miesto turizmo planas sustiprinti

konferencinį bei kultūrinį turizmą.

Vilniaus miesto turizmo pioritetuose ir

planuose numatyta stiprinti elektroninį

marketingą, tapti labiau matomais ir greičiau

surandamais internetinėje erdvėje

Kol kas miestas dar labai nedaug dirba prie

kino turizmo, nes jis užima per mažai rinkos,

tai tik viena niša.

Miestas stiprina „Vilnius filming friendly“

strategią

Kinas vis tik kuria pridėtinę vertę.

Miestas tik padeda kino kūrėjams išduoda

leidimus.

Miesto prestižą kelia tarptautinės viešbučių

grandinės.

Didžioji dalis turistų tiesiog džiaugiasi

būdami Vilniaus senamiestyje.

Vilnius yra istorinis – kultūrinis miestas

Stiprinti Vilniaus kino biuro veiklos

viešinimą parodose ir jungti kartu su

turizmo informacijos centru

Verslas turi patikėti kino industrija

ir jos įtaka bendram miesto

įvaizdžiui bei ekonomikai.

Kuriant kino turizmo maršrutus

reikia patrauklaus turinio.

Tom

as N

emūra

Marketingas integruojamas į kino industriją

tada kai užsakomos reklaminės kampanijos

filmui.

Lietuvoje reklamos specialistai mažai domisi

ir mažai žino apie kiną ir jo specifiką.

Biurokratijoje dauguma gerų idėjų žūsta, nes

valdininkai dažnai tikisi vienos išgryninto

miesto ar šalies žinutės.

Miesto ar šalies įvaizdis kine atsiranda iš

patriotizmo

Miestas galėtų atsirasti kaip

produktas kino filme, tačiau prie to

reikia strategiškai dirbti ir visa tai

kainuoja.

Bendradarbiavimas tarp sektorių

galimas, tačiau „prie vieno stalo“

susėda per daug žmonių, kurie ne iki

galo tiki savo idėja.

Miestas kine gali būti kaip

personažas.

Miestai, šalys ir rajonai atitinka

visus socialinių medijų kriterijus,

galima kurti turinį.

Integruojant miesto įvaizdį kine

svarbu suvokti koks tai filmas.

Miesto įvaizdžio įtraukimui į filmus

reikia aiškios strategijos.

Miesto demonstravimas kine neturi

būti erzinantis.

Pastaba: sudaryta autorės

121

26 priedas

15 lentelė

Eksperto vardas pavardė ir

pareigos

Esminiai komentarai ir įžvalgos

Aurelijus Silkinis, Kauno filmų

biuro vadovas Kaunas kino industrijos klausimu su Vilniumi sunkiai

konkuruoja.

Tikslai populiarinti Kauną ir prisitraukti į miestą užsienio ir

vietiniu kūrėjus

Kino kūrėjams teikiama visapusė pagalba ( leidimai,

apgyvendinimas, lokacijų pasiūlymai, žmonės)

Kino biuras turi reklamuoti miestą, didinti žinomumą per stiprių

vietinių ir užsienio kino projektų pritraukimą.

Kinas yra ir finansinė ir marketinginė investicija

Šiuo metu dirbama prie filmavimo lokacijų reklamos.

Kaunas išsiskiria tarpukario architektūra, fortais, maldos

namais, Kaunas lietuviškas miestas.

Kol kas Kauno filmų biuras reklamuojamas per Lietuvos kino

centrą ir jo stendus tarptautiniuose kino industrijos renginiuose

Geriausia reklama - kalbos apie stiprų kino projektą mieste,

gerai atliktus darbus.

Užsienio kino kūrėjai siunčia ieškomų lokacijų knygas, pagal

kurias filmų biuras siunčia pasiūlymus.

Biuras organizuoja turus kino kūrėjams po miesto lokacijas.

Užsieniečiai ieško natūralumo, autentiškumo.

Nuo 2017 metų numatomos kelionės po kino forumus su nauju

Kauno kino lokacijų leidiniu.

Didžiausios problemos susiduriamos privačiame sektoriuje.

Svarbu suvokti kam kuriami filmai, kokiai auditorijai.

Kaune trūksta techninės bazės.

Vilniuje dirba stiprus personas, turi patirtį ir Lietuvos kino

studijos patirtis.

Kaune trūksta kino institucijų ir specialistų.

Bjorn Ingvolstad (JAV),

Bridgewater State University

profesorius

Auditorijos studijavimas formuojant bet kokią kino strategiją

labai svarbus.

Prakalbinti kino žiūrovus, kas jiems svarbu.

Dažnai pati rinka už mus nusprendžia kokių filmų reikia.

Svarbu testuoti pačia kino rinką.

Suvokti, kad užsienio kino auditorijai ne viskas bus savaime

suprantama.

Atsižvelgti į tai kas finansuoja, o kas kuria filmą.

122

15 lentelės tęsinys

Eksperto vardas pavardė ir

pareigos

Esminiai komentarai ir įžvalgos

Edgaras Klivis, VDU MF

profesorius Aplink sėkmingus kino filmus kuriasi didesnė industrija (teminiai

parkai, suvenyrai, turistiniai maršrutai),

Kino filmuose rodomi miestų peizažai skatina turizmą.

Kinas – tai miesto peizažų reklama.

Kinas skatina aplink save daugybę kitų veiklų.

Labai svarbu suvokti auditoriją.

Įvaizdį kine galima pardavinėti kuriant į tarptautinę rinką orientuotus

lietuviškus filmus arba kviečiantis užsienio kūrėjus į Lietuvą.

Neužtenka tik sukurti filmą, jį reikia ir išvežti į užsienį, plėtoti

marketingą, matomumą.

Kaune problema, kad nėra kino kompanijų.

Visą Lietuvą daugiausiai reprezentuoja Lietuvos kino biuras.

Perspektyva plėsti Lietuvos kino lokacijas.

Lietuvai reikia spręsti scenarijų ir scenaristų trūkumo problemą.

Miesto ar šalies įvaizdžio integracija turi prasidėti nuo stiprios

istorijos.

Galima bandyti pardavinėti ir kino režisierius kaip prekės ženklus,

tačiau Lietuvoje dar reikia tarptautiniu mastu gerai žinomų kino

kūrėjų.

Perspektyviausia kine pristatyti šalies ar miesto įvaizdį per istorinius

epus ir kokybiškai demonstruojamus „peizažus“.

Lietuvos kino problema ta, kad jis mažai eksportuojamas ir

nukreiptas į vietinę rinką.

Gediminas Banaitis, Vienas iš

buvusios Kauno kino studijos

įkūrėjų ir darbuotojų, Kauno

savivaldybės kultūros skyriaus

vyr. specialistas

Kauno filmų biuro tikslas – kviesti į miestą kimo kūrėjus.

Lietuva patraukli kino kūrėjams dėl gamtos, šalies mobilumo ir

kompaktiškumo, žmonės dar nesusireikšminę.

Kaune trūksta resursų kino kūrimui, reikia plėtoti ir skatinti

industrijos kūrimąsi.

Kaune puikiai galima sukurti visai kitų Europos bei pasaulio miestų

iliuziją.

Į universitetų programas reikėtų įtraukti scenarijų rašymą.

Lietuvoje dar trūksta tikėjimo idėjomis, miestai ir šalis turi patikėti,

kad kinas, tai investicija.

Pasikeitusi valdžia užmetė Kauno miesto prekės ženklo ir ypač jo

šūkio „Kaunas dalinasi“ panaudojimą ir iškraipė prekės ženklą

[pradėjo naudoti kitą šūkį "Kaunas pilnas"]

Kino industrijoje ir miesto, kaip kino aikštelės, reklamavime mes

(aut.past. Kauno filmų biuras) norėjome gausiai naudoti emocijas.

Emocijas, kuriomis malonu dalintis. Kaunas dalinasi jaukumu,

Kaunas dalinasi puikiomis filmavimo sąlygomis, Kaunas dalinasi

jausmais, dalinasi tuštuma, kurią kiekvienas gali susikurti pats ir

savaip. KFO reklamoje naudojame šūkį "Fill it up with your

imagination", t.y. užpildyk savo gyvenimu ir savo tikslais, savo

realizuotomis svajonėmis. Dalintis tokiomis galimybėmis kviečia

visi perspektyvūs miestais, nes žmonės ieško gerų emocijų, gerų

patirčių, gerų sąlygų. Ir Kaunas tuo turi dalintis. Ne tik vizualiose

123

miesto reklamose, bet ir vaidybiniuose filmuose. Norėjome/turėjome

tai realizuoti mažomis video istorijomis, bet kartu ir kurti vieną

aiškią žinią. Miestas dalinasi geromis emocijomis.

15 lentelės tęsinys

Eksperto vardas

pavardė ir pareigos

Esminiai komentarai ir įžvalgos

Gediminas Jankauskas,

VDU MF lektorius ir

kino kritikas

Vien tik Kauno senamiestyje filmuota Anglija („Nematomas žmogus“,

1984 m., rež. Aleksandras Sacharovas, pagal Herberto Wellso fantastinį

romaną“), Prancūzija („Chameleono žaidimai“, 1986 m., rež. Arūnas

Žebriūnas, pagal Jeano-Paulio Sartre‘o pjesę) ir pan. O TV seriale „Princo

Florizelio nuotykiai“ (1979 m., rež. Jevgenijus Tatarskis, pagal Roberto

L.Stevensono apsakymus), kurio veiksmas vyksta XIX a. Londone,

didesnė dalis filmuota įvairiose Kauno vietose (nuo Rotušės aikštės iki

Jachtklubo).

Mūsų kino industrija prisideda prie šalies įvaizdžio gerinimo jau vien tuo,

kad Lietuvoje sudaromos itin palankios sąlygos čia kurti ekspedicijoms iš

kitų šalių. Tinkamas klimatas (graži gamta, miškai), aplinka (ypač

senamiesčiai) ir puikus techninis personalas leidžia įvairių šalių (JAV ir

Europos) kinematografininkams čia pigiau, bet ne prasčiau filmuoti Tv

serialus („Karas ir taika“, „Ana Karenina“) ir įvairių žanrų filmus.

Idealų filmo modelį, kuris teigiamai veiktų šalies įvaizdį ir skatintų

turizmą, įsivaizduoti nelengva. Neabejoju tik dėl vieno – tai turėtų būti ne

konjunktūrinis ar komercinis reginys, bet tikras meno kūrinys, galintis

paaiškinti svetur gyvenantiems žmonėms, kas yra tie baltai, kur jie

gyvena, kokia jų istorija, kuo savitos tradicijos ir pan.

Dabartinio kino prodiuserio vaidmenį sovietmečiu atliko filmo direktorius,

kuris buvo atsakinga už ūkinius ir finansinius klausimus.

Jaq Greenspon (JAV),

VDU PMDF docentas Lietuva turi beveik visas kinui reikalingas lokacijas.

Lietuvos kino industrijai trūksta reklamos Holivude.

Lietuva turėtų daugiau investuoti į kino industrijos infrastruktūrą bei kino

produkciją.

Lietuviai turi gerų istorijų, mitų, legendų, bet jų neišnaudoja.

Kristina Juraitė, VDU

PMDF profesorė Lietuvai reikia suvokti, kad ir kinas yra kultūrinės diplomatijos dalis,

tačiau jai reikia aiškios strategijos.

Kinas tampa šalies reklamos priemone, tuo pačiu auginamas turizmas,

bendras šalies žinomumas.

Lietuvoje trūksta sistemiško šalies įvaizdžio pristatymo per kultūrą.

Lietuviškam kinui reikia šiuolaikiško naratyvo, naujų simbolių, kurie

kalbėtų ne tik lokaliai, bet ir globaliai.

Michael Gubbins

(Didžioji Britanija), Kino

ir skaitmeninių medijų

konsultantas, žurnalistas

Lietuvos kino industrijas turi gerą potencialą, tačiau reikia stiprinti

komunikaciją ir viešinimą tarptautinėje rinkoje.

Viena iš galimybių patraukti užsienio kino kūrėjų dėmesį, tai organizuotu

turus po lokacijas Lietuvoje vykstančių tarptautinių kino festivalių metu.

Pirmas žingsnis reklamuoti pačią Lietuvą kaip lokaciją kino filmams kurti,

o antra įtikinti ir sudominti atvykusius kino kūrėjus savo išskirtinumu.

Viena iš skaitmeninės rinkos galimybių - video pagal pareikalavimą

(video on demand), kurią ateityje galima puikiai išnaudoti sujungiant

turizmą ir kiną, užtektų tik filmuose sudėti skrydžių nuorodas į tas vietas,

kurias paspaudus ekrane būtų galima čia ir dabar įsigyti bilietą.

124

15 lentelęs tęsinys

Eksperto vardas pavardė ir

pareigos

Esminiai komentarai ir įžvalgos

Raimundas Banionis, Teatro ir

kino režisierius Kaunas šiltas, gražus miestas, „Kalantos miestas“ turintis savo

istoriją.

Filmuodami filmus kino kūrėjai stengiasi, kad ta vieta atrodytų

patraukli, nebent jų tikslas yra „bjaurumo estetika“.

Kaunas kinematografiškas, jame galima atrasti daug gražių kampų.

Kuriant filmus realiame mieste visada galvoji ir apie vietą, ilgainiui

pats miestas tampa filmo istorijos dalimi.

Rita Stanelytė, Kino industrijos

renginio „Meeting point

Vilnius“ organizatorė

Kino turizmo skatinimui reikia lengvai atpažįstamų vietų.

Naujosios Zelandijos atveju visa šalis įsitraukia į kino turizmo

marketingą.

Kad Lietuvoje vystytųsi kino turizmas, reikia, kad jis kiltų iš pačios

kino industrijos.

Lietuvoje techninė kino industrijos bazė stipri, yra žmogiškųjų

išteklių, prodiuseriai su patirtimi „know-how“.

Lietuvai kol kas perspektyviausia kino gamyba, kuri ypatingai

pastiprėjo įvedus mokestinę lengvatą.

Šiuo metu ir pats Pabaltijo regionas yra „ant bangos“

Filmų sklaida festivaliuose neša ir šalies vardą, skatiną kino

industrijos profesionalus pasidomėti kokai tai šalis, kokios

galimybės čia filmuoti.

Lietuvoje nėra įvaizdžio tęstinumo.

Kinas tik dalis šalie įvaizdžio.

Viena iš galimybių keliems režisieriams specialiai kurti filmą, kuris

pristatytų Lietuvą arba miestą, tokių patirčių užsienyje yra ne viena

(Paris, je t'aime ; New york I love you; Tokyo ir kt.)

Kita perspektyva – režisieriaus kaip prekinio ženklo viešinimas

tarptautinėje kino rinkoje. Lietuvoje toks režisierius, kurį vertina

europietiško kino žiūrovas yra Šarūnas Bartas.

Svarbu kurti ir kino bendruomenę šalies viduje, pradedant nuo kino

edukacijos.

Rytis Zemkauskas, VDU

PMDF docentas Lietuvių kine trūksta istorijos, gero scenarijaus pagal griežtą

struktūrą (amerikietiško modelio).

Kol kas kine kuriame tokią Lietuvą, kaip ją patys suprantam.

Geriau klausti užsieniečių, kas jiems Lietuvoje įdomu.

Užsieniečius Kaune žavi santaka, kodėl ten neįrengus apžvalgos

aikštelės.

Roberto Cueto (Ispanija), San

Sebastiano festivalio programų

sudarytojas

Ispanijos kino industrijoje didžiausia problema – mokestinė

lengvatos neįsivedimas.

Dabartinė Ispanijos vyriausybė nepalaiko kino industrijos ir jos

neskatina.

Kol kas tarptautinėje kino rinkoje ryškiausias Pedro Almadovaro

vardas, dabar jau tapęs tam tikru prekės ženklu.

Norint pardavinėti miestus per kino filmus, reikia ekonominės

pramos, mokestinės lengvatos ir rėmimo iš miesto savivaldybės bei

šalies.

125

Šalių kaip potencialių kino lokacijų žinomumui labai svarbios

koprodukcijos, tik dažnai kyla klausimas, kurios šalies įvaizdį

filmas atstovauja.

15 lentelės tęsinys

Eksperto vardas

pavardė ir pareigos

Esminiai komentarai ir įžvalgos

Rūta Bučiūnaitė, Kino

projekto „Viskas yra

gamtas“ vykdomoji

prodiuserė

Iš pat pradžių mėginome skautuoti lokacijas per Kauno filmų biurą, ar bent

bandyti per juos kontaktuoti su radijo gamykla (kurioje ir filmavome), - tai

jie buvo labai geranoriški, bet realios pagalbos buvo mažai - turbūt nežinojo

ką kaip reikia daryti paprasčiausiai. Tai iš geranoriškumo kaip ir nulis

naudos, nes vis vien reikėjo važinėti iš Vilniaus patiems viską tartis ir

derinti (bet greičiausiai būtų reikėję daryti bet kokiu atveju, artėjant

filmavimui).

Mūsų lokacininkas kreipėsi į juos ir ieškodamas buto interjerų

filmavimams, bet vėlgi, jie kaip supratau tokios bazės neturėjo. Kadangi

gatvėse ar mieste beveik nefilmavome - viskas vien tik radijo gamykloje -

tai neturėjome progos kreiptis ir dėl leidimų filmuoti, tad nežinau, kaip

operatyviai jie būtų šitą reikalą sutvarkę.

Vilniuje ties šiais dalykais yra gana daug biurokratijos, tačiau vilniečiai jau

įvaldę sistemą - žinai, kad jei kreipsiesi prieš dvi savaites ir supildysi visus

reikiamus dokumentus ir sumokėsi nustatytą atitinkamą kainą, leidimą

gausi.

Kastingo režisierė Aneta Bublytė ieškojo masuotės aktorių visame Kaune,

ir prašė į padėkos titrus įtraukti "Kauno miesto savivaldybę" ir "Kaunas

Film Office".

Tomas Jarusevičius,

Kauno savivaldybės

atstovas ryšiams su

visuomene.

Naujoje Kauno savivaldybės kadencijoje atsisakyta plėtoti šūkį Kaunas

dalinsi, liko tik pavadinimas (aut.pastaba daugiau nekomentavo)

Živilė Gallego, Kino

prodiuserė Lietuvoje kol kas trūksta nacionalinio kino sklaidos didesniu mastu.

Lietuvos kinui sunku prasimušti į užsienio kino teatrų rinką.

Kuriant filmą „Emilija iš laisvė alėjos“ labai padėjo Kauno savivaldybė,

filmų biuras bei patys kauniečiai.

Kaunas turi potencialą plėsti kino industriją, čia žmonės iniciatyvūs ir dar

nepavargę nuo filmavimų.

Kol kas labai svarbu, kad pati Lietuva būtų atpažįstama pasaulyje.

Festivalinis kinas gali būti ir komercinis - masinis.

Tarptautiniai kino festivaliai, tai didelė šventė sutraukianti daugybę

žiūrovų. Pastaba: sudaryta autorės