Šaltinis: InvestuokPublikacijos data: 2015-05-01, penktadienisPuslapis: 36Plotas: 811 kv. cmTiražas: 5000

Investavimas j monetas -

kantriems žmonėms Aurimas Abišala

Kriauklės, gyvūnų dantys, kakavos pupelės, druska. Visa tai kuriuo nors metu skirtingose civilizacijose buvo naudojama kaip visuotinė atsiskaitymo priemonė - pinigai. Vėliau šias

egzotines priemones pakeitė iš jvairių brangiųjų metalų pagamintos monetos.

Senovinės ar nedidelio tiražo mone- tos tapo patrauklia preke kolekcinin- kams, o kylant jų vertei monetomis,

kaip alternatyvia investicija, pradėjo domėtis ir investuotojai. Galima skirti kelias investi- cinių monetų rūšis: dalis jų yra vertingos dėl panaudotų medžiagų, dalis - dėl retumo.

Monetos, kurios yra nukaltos iš kuo gry- nesnio aukso, sidabro, platinos lydinio, daž- nai įsigyjamos kaip įprastos investicijos į bran- giuosius metalus alternatyva. O retų ar kitaip išskirtinių monetų vertė nuo joms reikalin- go pagaminti metalo priklauso gerokai ma- žiau - reta varinė moneta gali būti vertingesnė

už dažnai randamą auksinę. Investuojant į an- trąją monetų rūšį visada išlieka rizika - pavyz-

džiui, jei kas nors atras užkastą tokių mone- tų krūvelę, jų vertė rinkoje žaibiškai kris. Kita vertus, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, retų monetų vertė nuolatos auga.

Į monetas galima investuoti ir mūsų šaly- je: Lietuvos bankas įvairias progines monetas platina nuo 1993 m., kai buvo išleista 10 litų nominalo moneta, skirta paminėti 60-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio

per Atlantą metinėms. Šiuo metu išleistos jau 88 proginės lietuviškos monetos, per metus jų pasirodo 4-5 leidimai.

NUOSAVOS MONETOS -

GARBĖS REIKALAS Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedė-

jas Vidmantas Laurinavičius teigia, kad kie- kviena valstybė, net neturėdama savos mone- tų kalyklos, stengiasi išleisti proginių monetų su nacionaline simbolika.

„Monetos yra savotiški meno kūriniai, ku- riuose įamžinami svarbiausi valstybės įvy- kiai, istorinės datos, pagerbiamos asmenybės,

sporto įvykiai. Pelnas leidžiant tokias mone- tas nėra svarbiausias veiksnys, svarbiau, kad būtų leidžiamos monetos, geriausiai repre- zentuojančios valstybę ir jos laimėjimus", -

sako V. Laurinavičius. Lietuvoje su monetų kaldinimu susijusius

klausimus sprendžia Lietuvos banko Pinigų kūrimo komisija, kurią konsultuoja moksli- ninkai, dailininkai, muziejininkai. Teikti pa- siūlymus dėl svarbių valstybei įvykių, kuriuos reikėtų įamžinti monetoje, gali kiekvienas.

Ne visos monetos sulaukia vienodo popu- liarumo. Jei monetoje pavaizduotas Lietuvai reikšmingas žmogus ar data, ši moneta bus populiari tik šalies viduje. Monetos su gam- tos, sporto temomis, UNESCO paveldo vaiz- dais patrauklios daugeliui kolekcininkų, tad jų vertė turi didesnį augimo potencialą. Be to, kolekcininkų ratas padidėjo ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą - jei bus kalamos proginės

lietuviškos euro monetos, joms turėtų atsiras- ti pirkėjų ir iš kitų šalių.

SVARBIAUSIA TIRAŽAS IR METALAS

Monetos tiražo vertinimas yra bene pa- grindinis dalykas, skiriantis monetų kolekci- ninką nuo investuotojo. Kolekcininkas nori surinkti tam tikros temos, istorinės datos, valstybės, nominalo monetas ir jam, norin- čiam turėti visą rinkinį, nėra itin svarbu, ar trūkstama moneta vertinga, mažo tiražo, ar atvirkščiai - brangi ir retesnė. Investuotojui

tiražas yra bene svarbiausia - tinkamiausios

monetos yra tos, kurios išleidžiamos 1500, 1000 ar dar mažesniu tiražu.

„Paklausą antrinėje rinkoje formuoja kolek- cininkai, laiku neįsigiję vienos ar kitos mone- tos. O jų skaičius nėra begalinis. Todėl inves- tuotojai vengia dideliu tiražu išleistų monetų, nes jų vertė gali ne tik nekilti, bet ir kristi, ypač per ekonomines krizes. Prieš keletą metų 10

tūkst. egzempliorių tiražu nukaldintos lietu- viškos kolekcinės monetos nebuvo išplatintos ir jų likučiai buvo sunaikinti. Panašiai buvo ir

- 1 -

Šaltinis: InvestuokPublikacijos data: 2015-05-01, penktadienisPuslapis: 37Plotas: 811 kv. cmTiražas: 5000

Rusijos krizės metu 1999 m., kai dalis dideliais tiražais nukaldintų proginių monetų taip pat buvo naikinamos, nes jų kaina antrinėje rinko- je smuko. Dalis asmenų, įsigijusių šias mone- tas, grąžino jas į banką mažesne kaina, nei pir- ko", - atsimena pašnekovas.

Nuvertėjimo dėl tiražo atvejai gerokai retes- ni investuojant į senovines monetas, tačiau pa- sitaiko netikėtų archeologinių atradimų, kurie gali padidinti kokios nors monetos tiražą, kar- tu gerokai sumažindami jos vertę rinkoje.

Metalas, iš kurio nukalta moneta, taip pat svarbus. Didžiausia paklausa pasižymi auksi- nės monetos, kurios laikomos dviguba inves- ticija - galima sakyti, kad vienu metu inves-

tuojama ir į auksą, ir į monetą. Tai sukuria neblogą apsaugą nuo netikėtumų - pavyz-

džiui, netikėtai nuvertėjus auksui, dar būtų galima parduoti tokią monetą kaip kolekcinį vienetą (ir atvirkščiai).

Tačiau nereikėtų tokių monetų painioti su investicinėmis auksinėmis monetomis. Ši mo- netų rūšis - tik investicinis auksas, kuriam su- teikiama monetos forma, kolekciniu požiūriu jos iš esmės bevertės. Lietuvoje tokios monetos nekalamos, tačiau jų galima įsigyti užsienyje.

KO TIKĖTIS IŠ INVESTICIJOS? „Vertingiausia šiuo metu Lietuvoje išleista

moneta yra 2005 m. išleista auksinė (31,1 g) 500 litų moneta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Ji išleis- ta 1000 vnt. tiražu, o pardavimo metu kai- navo 637,16 euro (2200 litų). Šiuo metu jos

kaina antrinėje rinkoje yra pakilusi iki 4000 eurų", - apie brangiausią Lietuvoje platintą

monetą pasakoja V. Laurinavičius. Prognozuojama, kad šios monetos kaina ir

toliau augs, nors ir ne taip įspūdingai, kaip iki šiol. Tačiau 500 litų moneta - ne vienintelė

pasižymėjusi dideliu ver- tės augimu.

-#" 1997 m. išleis- ta auksinė 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-mečiui paminėti. Nuo pradinės maždaug 145 eurų (500 litų) kai- na išaugo daugiau kaip 10 kartų - iki 1 500 eurų.

-^ 2002, 2003 ir 2004 m. buvo išleistos sidabri- nės 50 litų nominalo monetos, atitinkamai skir- tos Trakų piliai, Vilniaus katedrai ir pirmojo Lie- tuvos Statuto sukakčiai. Jų kainos pakilo 30-35 kartus, nuo 26 eurų (90 litų) iki 800-900 eurų.

?^ 1997 m. išleistos proginės apyvartinės 1

lito vario ir nikelio lydinio monetos cirkulia- vo apyvartoje, tačiau dėl palyginti nedidelio kiekio (200 tūkst. vnt.) jų gana retai pasitaiko. Už geros kokybės monetą šiuo metu mokama iki 10 eurų - taigi iki 35 kartų daugiau už jos

nominalią vertę. Verta atkreipti dėmesį, kad dažniausiai

proginių monetų paklausa pradeda didėti tik praėjus 2-5 metams po jų išleidimo. Pastebi- ma ir spekuliacijų, kai žmonės įsigyja didelius kiekius proginių monetų, o paskui laipsniškai jas leidžia į rinką didesne kaina. Dėl šių prie- žasčių investuotojui į monetas patariama ap- sišarvuoti kantrybe ir nesitikėti greito pelno. Jei nesinori prisiimti didelės rizikos, patarti- na pirkti didesnę dalį brangiųjų metalų turin- čias monetas, kurios išliks vertingos net jei ir netaps kolekcine vertybe.

Taip pat labai svarbi monetos būklė - jei ji

subraižyta, aprūdijusi, pažymėta specialiais neoriginaliais žymenimis, jos kaina augs ge- rokai lėčiau nei aukštos kokybės monetos. ?

Pati brangiausia moneta pasaulyje yra „dvigubas erelis" - 20 JAV dolerių nomi-

nalo aukso moneta. Ją planuota išleis- ti 1933 m., tačiau JAV prasidėjo pinigų sistemos reforma, tad buvo nuspręsta su- naikinti „dvigubo erelio" tiražą dar pinigų kalykloje. Prieš spėjant tai padaryti, bent 20 aukso monetų buvo pavogtos. 19 iš jų buvo surastos JAV specialiųjų tarnybų, jos dalj šių monetų sunaikino, JAV nuosavybė- je paliko tik 10. Privačiose rankose liko tik viena moneta, 2002 m. ji buvo parduota anonimui aukcione už 7,5 mln. JAV dole- rių (apie 7 mln. eurų). Nuo to laiko apie šią monetą nepasirodė jokių žinių.

Brangiausias istorijoje centas nukaltas JAV 1943 m. Itin reta ši moneta tapo per pinigų kalyklos klaidą, kai jai gaminti vietoj cinkuo- to plieno buvo panaudota bronza. 2011 m. ši moneta buvo parduota aukcione už beveik 2 mln. JAV dolerių (apie 1,9 mln. eurų).

Turbūt keisčiausioje vietoje yra dar vie- na vertinga moneta - 1909 m. išleista

JAV proginė moneta, pritvirtinta prie Mar- są tyrinėjančio visureigio „Curiosity". Skai- čiuojama, kad Žemėje ši moneta buvo verta maždaug 12 JAV dolerių (maždaug 11 eurų), o po nusileidimo Marse - maž-

daug 220 tūkst. JAV dolerių (maždaug 207 tūkst. eurų).

Brangiausiai parduota lietuviška mo- neta Vokietijos aukcione buvo įvertinta 110 tūkst. eurų (apie 380 tūkst. litų). Tai itin reta auksinė 5 dukatų nominalo mone- ta, 1622 m. nukalta Vilniuje.

- 2 -