6
ISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva ÐIAURËS LIETUVOS TARMIØ GLOBA ÁVADAS Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra tarp Birþø ir Þagarës parapijø. Ið ðiaurës tà plotà dabar riboja Lie- tuvos ir Latvijos siena tarp N. Akmenës ir N. Radviliðkio kyðuliø. Pietine riba bûtø galima laikyti visuotinio kirèio atitraukimo linijà maþdaug tarp Panevëþio, Radviliðkio ir ðiaurinës Ðiauliø rajono dalies. Didþiojoje (ðiaurës vakarø) ðio ploto dalyje iki XVI a. dar buvo kalbama þiemgaliðkai. Lietuviai ið pietø á ðiauræ pradëjo keltis apie IX a. ir èia ásivyravo po Þalgirio mûðio, vykusio 1410 m. Dabartiniai vietiniai gyventojai yra lietuviø ir paskutiniøjø þiemgaliø vaikai, prieð pusæ tûkstanèio metø sukûræ savo tarmæ, dël þiemgaliø poveikio labiausiai atsiskyrusià nuo kitø aukðtaièiø tarmiø ir daugiausia turinèià bendrybiø su þemaièiais. Jau XVI a. kûrësi daugelis dabartiniø (ir iðnykusiø) kaimø, toliau iki XX a. for- mavosi svarbiausios tarmiø ir ðnektø ypatybës 1 . Mûsø tarmës – seniausias gyvasis indoeuropieèiø kultûros ir istorijos paveldas, iðnarpliojantis kal- bos istorijà, tobulinantis bendrinæ kalbà. Ðá paveldà reikia ne naikinti, o gerbti ir saugoti. Jei kada nors gimtàja protëviø tarme nustos kalbëti paskutinis vietinis þmogus, kraðtas bus nebe tas – jis neteks kultûrinës ir dvasinës savasties. Ðnektoms ir tarmëms susiformuoti didelæ átakà turëjo gamtinis, politinis, administracinis, religinis susiskirstymas. Dvigarsiø siaurinimas XVII a., dar vëlesnë nekirèiuotø balsiø redukcija buvo siejama su Þemaièiø ir Upytës apskrièiø, Þemaièiø kunigaikðtijos ir Trakø vaivadijos ribomis 2 . Palei Mûðos upæ ir toliau á pietus iki Mieþiðkiø yra ðeðios panevëþiðkiø tarmës izoglosos (kalbos reiðkiniø paplitimo ribos), pietuose yra trys, vakaruose – tiek pat 3 . Spëta, kad XVI–XVII a. Upytës apskrities miðkø juosta apgy- vendinta ið rytø pusës 4 , bet yra duomenø ir apie migracijà ið pietø ir net vakarø 5 . Panevëþiðkiø tarmës riba ties Lygumais ir Radviliðkiu liudija, kad jie èia ið tikro daugiausia pasislinko ið rytø á vakarus. Bet èia pat einanti visuotinio kirèio atitraukimo riba rodo didþiausià aukðtaièiø verþimàsi ið pietø á ðiauræ. Ðio kampo apgyvendinimas kelia nemaþai másliø: ne visai aiðku, ar vakarø aukðtaièiai èia gyvenæ kiek anksèiau, ar atkeliavæ vienu kitu ðimtmeèiu vëliau. Kitais þodþiais – ne visai aiðku, ar vakarø aukð- taièiai (ðiauliðkiai) atëjo á laisvà, ar á rytø aukðtaièiø (panevëþiðkiø) jau apgyvendintà plotà. Ðià vakarø aukðtaièiø „ðiauliðkiø“ tarmæ taip pat (kaip panevëþiðkiø) reikëtø skirti á dvi dalis – ðiaurës (visuotinis kirèio atitraukimas) ir pietø (trys sàlyginio kirèio atitraukimo atmainos). ÐIAURËS LIETUVOS TARMIØ SKIRTUMAI ÐIAURËS PANEVËÞIÐKIAI Panevëþiðkiø tarmë skyla á ðiaurës vakarø, ðiaurës rytø ir pietø patarmes. Ðiaurës vakarø panevëþið- kiai gyvena tarp Kriukø, Pasvalio, Krikliniø ir Ðeduvos. Nuo gretimø tarmiø ðiaurës vakarø panevëþiðkiai atsiskiria keturiomis svarbiausiomis fonetikos ypatybëmis: 1) visuotiniu kirèio atitraukimu, 2) buvusiø trumpøjø galûnës balsiø redukcija, 3) balsiø i, u platinimu á , maþiausiai keturiose pozicijose ir 4) balsiø æ, à bei tvirtagaliø dvigarsiø e ˜ m, eñ, a ˜ m, añ, vertimu garsais ë, o bei ˜ m, ẹñ, ˜ m, ọñ. Þodþio kirtis tarmëje atitraukiamas á þodþio pradþià (ar pirmajam skiemeniui apibendrinamas), pvz.: sàk’os „sakiaũs, sakys“, v’àþam „veþama“, stìpinε / stipiònε „stipinaĩ“. Skiemenø, ið kuriø kirtis ati- traukiamas ir á kuriuos atitraukiamas, kiekybë (ilgumas) átakos beveik neturi. Kirtis neatitraukiamas tik ið keliø formø: tvirtapradþiø galûniø (plg. baltá.m, naktí.m), bûsimojo laiko veiksmaþodþiø (plg. iðn’àð „iðneð“, nakvõs ir t. t.). Kirèiuotuose skiemenyse aukðtutinio pakilimo balsiai i, u bûna ilgi ir pusilgiai (plg. sk·la „skylë“ – skì.la „skilo“, m·ð „Mûða“ – mù„muða“), þemutinio pakilimo balsiai e, a – ilgi ir trumpi (k·l’ „kelá, kelià“ – kèl’ „keliù, kelì“, mã·þs „maþas“ – màþs „maþas, maþus“), o vidutinio pa- kilimo balsiai ë, o – tik ilgi. Prieð kirtá ir po kirèio skiemenø balsiai bûna trumpi. Galûnës trumpieji balsiai i, e, u, a daþniausiai visiðkai iðkrenta. Þodþio gale, susidûræ su prieð juos einanèiais priebalsiais, sonantai l, r, m, n ir v virto skiemeniniais, o vëliau tarp minkðtøjø priebalsiø pra- dëtas ásprausti , o tarp kietøjø priebalsiø arba tarp kietojo ir minkðtojo priebalsio áterptas balsis ε arba , pvz.: ðvèpï’s’, ðvèpl’s’ „ðveplys“, ðv’àpïs, ðv’àpεls „ðveplas“, vàpsεv, vàpsø „vapsva“. Atsidûræ þodþio gale priebalsiai j, v virsta i, u, plg. toi „tuoj“, sudeu „sudiev“. Tokia didele trumpøjø balsiø redukcija ðiaurës panevëþiðkiai iðsiskiria ið visø lietuviø kalbos tarmiø, pralenkdami ðiaurës þemaièius,

kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

ISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2

kazImIeraS garðva

Ðiaurës lietuvos tarmiø globa

Áva das

Ge og ra fið kai Ðiau rës Lie tu va yra tarp Bir þø ir Þa ga rës pa ra pi jø. Ið ðiau rës tà plo tà da bar ri bo ja Lie­tu vos ir Lat vi jos sie na tarp N. ak me nës ir N. Rad vi lið kio ky ðu liø. Pie ti ne ri ba bû tø ga li ma lai ky ti vi suo ti nio kir èio ati trau ki mo li ni jà maþ daug tarp Pa ne vë þio, Rad vi lið kio ir ðiau ri nës Ðiau liø ra jo no da lies.

di dþio jo je (ðiau rës va ka rø) ðio plo to da ly je iki XvI a. dar bu vo kal ba ma þiem ga lið kai. Lie tu viai ið pie tø á ðiau ræ pra dë jo kel tis apie IX a. ir èia ási vy ra vo po Þal gi rio mû ðio, vy ku sio 1410 m. da bar ti niai vie ti niai gy ven to jai yra lie tu viø ir pas ku ti niø jø þiem ga liø vai kai, prieð pu sæ tûks tan èio me tø su kû ræ sa vo tar mæ, dël þiem ga liø po vei kio la biau siai at si sky ru sià nuo ki tø aukð tai èiø tar miø ir dau giau sia tu rin èià ben dry biø su þe mai èiais. Jau XvI a. kû rë si dau ge lis da bar ti niø (ir ið ny ku siø) kai mø, to liau iki XX a. for­ma vo si svar biau sios tar miø ir ðnek tø ypa ty bës1.

Mû sø tar mës – se niau sias gy va sis in do eu ro pie èiø kul tû ros ir is to ri jos pa vel das, ið nar plio jan tis kal­bos is to ri jà, to bu li nan tis ben dri næ kal bà. Ðá pa vel dà rei kia ne nai kin ti, o gerb ti ir sau go ti. Jei ka da nors gim tà ja pro të viø tar me nu stos kal bë ti pas ku ti nis vie ti nis þmo gus, krað tas bus ne be tas – jis ne teks kul tû ri nës ir dva si nës sa vas ties.

Ðnek toms ir tar mëms su si for muo ti di de læ áta kà tu rë jo gam ti nis, po li ti nis, ad mi nist ra ci nis, re li gi nis su si skirs ty mas. dvi gar siø siau ri ni mas XvII a., dar vë les në ne kir èiuo tø bal siø re duk ci ja bu vo sie ja ma su Þe mai èiø ir Upy tës ap skri èiø, Þe mai èiø ku ni gaikð ti jos ir Tra kø vai va di jos ri bo mis2. Pa lei Mû ðos upæ ir to liau á pie tus iki Mie þið kiø yra ðe ðios pa ne vë þið kiø tar mës izog lo sos (kal bos reið ki niø pa pli ti mo ri bos), pie tuo se yra trys, va ka ruo se – tiek pat3. spë ta, kad XvI–X vII a. Upy tës ap skri ties mið kø juos ta ap gy­ven din ta ið ry tø pu sës4, bet yra duo me nø ir apie mig ra ci jà ið pie tø ir net va ka rø5. Pa ne vë þið kiø tar mës ri ba ties Ly gu mais ir Rad vi lið kiu liu di ja, kad jie èia ið tik ro dau giau sia pa si slin ko ið ry tø á va ka rus. Bet èia pat ei nan ti vi suo ti nio kir èio ati trau ki mo ri ba ro do di dþiau sià aukð tai èiø ver þi mà si ið pie tø á ðiau ræ.

Ðio kam po ap gy ven di ni mas ke lia ne ma þai más liø: ne vi sai aið ku, ar va ka rø aukð tai èiai èia gy ve næ kiek anks èiau, ar at ke lia væ vie nu ki tu ðimt me èiu vë liau. Ki tais þo dþiais – ne vi sai aið ku, ar va ka rø aukð­tai èiai (ðiau lið kiai) at ëjo á lais và, ar á ry tø aukð tai èiø (pa ne vë þið kiø) jau ap gy ven din tà plo tà. Ðià va ka rø aukð tai èiø „ðiau lið kiø“ tar mæ taip pat (kaip pa ne vë þið kiø) rei kë tø skir ti á dvi da lis – ðiau rës (vi suo ti nis kir èio ati trau ki mas) ir pie tø (trys sà ly gi nio kir èio ati trau ki mo at mai nos).

ÐIaU Rës LIe TU vos TaR MIø sKIR TU MaI

ÐIaU Rës Pa Ne vë ÞIÐ KIaI

Pa ne vë þið kiø tar më sky la á ðiau rës va ka rø, ðiau rës ry tø ir pie tø pa tar mes. Ðiau rës va ka rø pa ne vë þið­kiai gy ve na tarp Kriu kø, Pa sva lio, Krik li niø ir Ðe du vos. Nuo gre ti mø tar miø ðiau rës va ka rø pa ne vë þið kiai at si ski ria ke tu rio mis svar biau sio mis fo ne ti kos ypa ty bë mis: 1) vi suo ti niu kir èio ati trau ki mu, 2) bu vu siø trum pø jø ga lû nës bal siø re duk ci ja, 3) bal siø i, u pla ti ni mu á ẹ, ọ maþiau siai ke tu rio se po zi ci jo se ir 4) bal siø æ, à bei tvir ta ga liø dvi gar siø em̃ , eñ, am̃ , añ, ver ti mu gar sais ë, o bei ẹm̃ , ẹñ, ọm̃ , ọñ.

Þo dþio kir tis tar më je ati trau kia mas á þo dþio pra dþià (ar pir ma jam skie me niui api ben dri na mas), pvz.: sàk’os „sa kiaũs, sa kys“, v’àþam „veþama“, stìpinε / stipiònε „sti pi naĩ“. skie me nø, ið ku riø kir tis ati­trau kia mas ir á ku riuos ati trau kia mas, kie ky bë (il gu mas) áta kos be veik ne tu ri. Kir tis ne atit rau kia mas tik ið ke liø for mø: tvir tap ra dþiø ga lû niø (plg. baltá.m, naktí.m), bû si mo jo lai ko veiks ma þo dþiø (plg. iðn’àð „iðneð“, nakvõs ir t. t.). Kir èiuo tuo se skie me ny se aukð tu ti nio pa ki li mo bal siai i, u bû na il gi ir pu sil giai (plg. skỉ·la „sky lë“ – skì.la „ski lo“, mủ·ð „Mû ða“ – mù.ð „muða“), þemu ti nio pa ki li mo bal siai e, a – il gi ir trum pi (kẽ·l’ „ke lá, ke lià“ – kèl’ „ke liù, kelì“, mã·þs „maþas“ – màþs „maþas, maþus“), o vi du ti nio pa­ki li mo bal siai ë, o – tik il gi.

Prieð kir tá ir po kir èio skie me nø bal siai bû na trum pi.Ga lû në s trum pie ji bal siai i, e, u, a daþniau siai vi siðkai iðkren ta. Þo dþio ga le, su si dû ræ su prieð juos

ei nan èiais prie bal siais, so nan tai l, r, m, n ir v vir to skie me ni niais, o vë liau tarp minkð tø jø prie bal siø pra­dë tas áspraus ti ẹ, o tarp kie tø jø prie bal siø ar ba tarp kie to jo ir minkð to jo prie bal sio áterp tas bal sis ε ar ba ọ, pvz.: ðvèpï’s’, ðvèpẹl’s’ „ðvep lys“, ðv’àpïs, ðv’àpεls „ðvep las“, vàpsεv, vàpsọø „vaps va“. at si dû ræ þo dþio ga le prie bal siai j, v virs ta i, u, plg. tủoi „tuoj“, sudỉeu „su diev“. To kia di de le trum pø jø bal siø re duk ci ja ðiau rës pa ne vë þið kiai ið si ski ria ið vi sø lie tu viø kal bos tar miø, pra lenk da mi ðiau rës þe mai èius,

Page 2: kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

ðiau lið kius ir kai kuo pri min da mi lat viø, sla vø kal bas.Trum pie ji bal siai i, u pla ti na mi á ẹ, ọ ðio se po zi ci jo se: 1) kir èiuo ti ati trauk ti niu kir èiu pas ku ti nia me

ir ant ra ja me nuo ga lo þo dþio skie me ny je, pvz.: gẹl’ „gilì“, gẹlẹ „gi liai“, g’ọl „gi lu“, g’ọlọs „gi laus“, l’ọns „li nus“, l’ọnε „li nai“, plọt, „plutà“, plọtọs „plu tos“; 2) kir èiuo ti pa grin di niu kir èiu is to rið kai ga li nia me þo­dþio skie me ny je, pvz.: jọs „jis, jus“, l’ọs „lis“, mat’ọs „ma tys“, bọs „bus“ (ðio je po zi ci jo je ga li niø minkð­tø jø prie bal siø, po ku riø bû tø re du kuo ti prie ða ki nës ei lës ar su prie ða kë jæ bal siai, ne bû na, to dël në ra ir gar so ẹ); 3) tvir ta ga lið kai kir èiuo ti pa grin di niu ir ati trauk ti niu kir èiu dvi gar siuo se i, u + l, r, m, n (il, ir, im, in, ul, ur, um, un), pvz.: kẹr’s’t’ „kirs ti“, k’ọrsk „kirsk“, k’ọls „kils“, stọm̃s „stums“; 4) po kir èiuo to ei nan èia me, sin chro nið kai ga li nia me (daþ niau siai uþ da ra me) skie me ny je, plg. mẻtẹs’ „më ty si“, mẻt’ọk „më tyk“, mẻt’ọs „më tys“, pã·kọls „pa ku las“. Prieð kir èiuo tus ei nan èiuo se ir ne ga li niuo se po kir èiuo tø ei nan èiuo se skie me ny se bal siai i, u fa kul ta ty viai ga li ir ið lik ti, ir pla të ti, pvz.: isigọñda / ẹsẹgọnda, màl’ki ne / màl’kẹne, uþė̃ ·je / ọþė̃ ·je „uþ ëjo“, su sitì.ka / sọsẹtì.ka „su si ti ko“, pã ·pu te / pã ·pọte „pa pu­të“. Bal sis u pla ti na mas tik á ọ. Bal sis i prieð minkð tuo sius prie bal sius pa pras tai pla ti na mas á ọ, prieð kie tuo sius prie bal sius – á ẹ. Tar mës pa ri biuo se ir prieð kie tuo sius prie bal sius i kar tais pla ti na mas tik á ẹ ar ba á ẹ su ọ at spal viu. Ga li ma ma ny ti, kad vi so se po zi ci jo se i bu vo pla ti na mas tik á ẹ ir vë liau prieð kie tuo sius prie bal sius vir to ọ.

Pa gal gar sø à, æ, an, am, en, em ati tik me nis ðiau rës pa ne vë þið kiai sky la á tris da lis. vie to vës tarp Kriu kø ir Ky bu riø pri klau so pan ti nin kams, kur tvir tap radþiai án, ám, én, ém ið lai ko mi, o tvir ta ga liai – siau ri na mi á ọñ, ọm̃ , ẹñ, ẹm̃ , pvz.: pán’t’s’ „pan tis“, sám’t’s’ „sam tis“, kur’ánk „ku renk“, vém’t’ „vem ti“, bet loñks „lan kas“, dẹñkt’ „deng ti“, tẹm̃p’t’ (iðim tys – kam̃ps „kam pas“, rem̃ t’ „rem ti“ ir t. t.). Á ry tus nuo Nai riø, Gai lio niø, smil giø, Nau ja mies èio pon ti nin kuo ja ma, t. y. ir tvir tap ra dþiai án, ám ver èia mi ón, óm (en, em iðlie ka), plg. pón’t’s’ „pan tis“, sóm’t’s’ „sam tis“.

dar to liau á ry tus (tarp sa lo èiø ir Ne mu në lio Rad vi lið kio) tvir tap radþiai án, ám, én, ém ta ria mi ún, úm, ín, ím, o tvir ta ga liai ir ne kir èiuo ti te be ta ria mi ọn, ọm, ẹn, ẹm. Ðá plo tà va di nu ðiau rës ry tø pa ne vë­þið kiais (bir þið kiais), nors jie ga lë tø bû ti lai ko mi ir at ski ra tar me, nes vi sos svar biau sios tar mës ypa ty­bës nuo va ka ri nio plo to (ðiau rës va ka rø pa ne vë þið kiø) ski ria si: 1) èia yra jau ne vi suo ti nis, o sà ly gi nis kir èio ati trau ki mas (kir tis ati trau kia mas tik á il gus skie me nis); 2) ið lie ka da lis ne kir èiuo tø ga lû nës bal siø, ku rie yra ki læ ið il gø jø bal siø; 3) ne daug pla ti na mi bal siai i, u; 4) bal siai à, æ ver èia mi ne o, ë, bet u, i; 5) tar mës ry ti nia me pa krað ty je (apie Ne mu në lio Rad vi lið ká) ne kir èiuo ti il gie ji bal siai trum pë ja ne iki trum pø jø, bet iki pu sil giø.

ÐIaU Rës ÐIaU LIÐ KIaI

Ðiau rës ðiau lið kiai, gy ve nan tys Jo nið kio ra jo ne ir Ðiau liø ra jo no pa krað ty je, – maþ daug tri gu bai uþ ðiau rës pa ne vë þið kius ma þes në ir ma þiau sa va ran kið ka tar më. Ga li ma net dis ku tuo ti, ar ne ver ta ðios tar mës ið vi so „ið for muo ti“ – ry ti ná pa krað tá pri jung ti prie pa ne vë þið kiø, o va ka ri ná – prie þe mai èiø. Bet kol kas vi suo se va do vë liuo se ðiau lið kiai ið ski ria mi, nors dvi gar sius an, am, en, em svei kus ið lai ko ir vi si va ka rø ir net pie tø aukð tai èiai (pas ta rie ji siau ri na tik à, æ).

ski ria mo ji ðiau lið kiø ypa ty bë – ið pie tø á ðiau ræ stip rë jan tis kir èio ati trau ki mas, ku ris apie Jo na và yra sil pnas (kir tis ati trau kia mas nuo trum pos ga lû nës á il gà prieð pas ku ti ná skie me ná), apie Þei mius ir ypaè Pa ðuð vá yra in ten sy ves nis (èia ati trau kia ma nuo trum pos ga lû nës ne tik á il gà já, bet ir á trum pà já skie me ná), á ðiau ræ nuo Ðiau liø – vi suo ti nis. dël to ga li trum pë ti ne kir èiuo ti il gie ji bal siai pie tuo se – ne kir èiuo ti o, ë ver èia mi u, i (þmugẽlis „þmo ge lis“, tivẽlis „të ve lis“), il gi na mi kir èiuo ti i, u. at vi ro se ne kir èiuo to se ga lû në se vie toj ë, o yra trum pie ji e, a, pvz.: þẽ·me „þe më“, sãka „sa ko“. Trum pi na mos veiks ma þo dþiø ben dra tys (þo dþio ga le ta da ta ria mas minkð ta sis prie bal sis, plg. bëkt’ „bëg ti“), ðiau rë je nu me ta mi ir veiks ma þo dþiø esa mo jo lai ko III as mens nie ka da ne kir èiuo ja mø ga lû niø bal siai, plg. eĩn / aĩn „ei na“.

Bet ðios ir ki tos fo ne ti kos, mor fo lo gi jos, þo dþiø da ry bos ypa ty bës pa pli tu sios ir ki to se gre ti mo se tar më se: ry tø aukð tai èiø (pa ne vë þið kiø ir ki tø), pie tø aukð tai èiø, þe mai èiø. Ðle kiuo ja ma tik apie skais gi­rá– Þa ga ræ, ði ypa ty bë pa si tai ko dar tri jo se ki tø tar miø ðnek to se. Tai gi, ne ran dant ski ria mo sios ypa ty bës, tar mës ar pa tar mës ið skir ti kaip ir në ra pa grin do.

Ne daug pa dës ðiuo klau si mu ir nau jo ji „Lie tu viø kal bos tar miø chres to ma ti ja“ (vil nius, 2004). Bû tø nau din ga, jei mo ky to jai, stu den tai, mo ki niai pa þy më tø ne tiks lius chres to ma ti jos tei gi nius bei pa vyz dþius ir mums at siøs tø (taip pra si dë jo ir ma no ke lias á dia lek to lo gi jà).

TaR MIø IN TeG Ra cI Ja, NI ve LIa cI Ja IR asI MI LIa cI Ja

Maþ daug prieð 600 me tø (kar tais ir anks èiau) da lis pa krað ti niø ir ki tø lie tu viø pra dë jo la biau mo ky tis ir net per ei ti prie gu dø, len kø, vo kie èiø, lat viø kal bø, prieð 200 me tø – ir prie ru sø kal bos. Taip lie tu viø tar më se gau së jo sko li niø.

Tar miø in teg ra ci ja yra ta da, kai ge rai kal ba ma ir „pir mà ja kal ba“ (gim tà ja tar me, ku ri vë liau ga li tap ti

Page 3: kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

ir „ant rà ja kal ba“), ir „ant rà ja kal ba“ (ben dri ne kal ba). vie no dai ge rai tar mið kai ir ben dri ne kal ba be veik ne kal ba ma. Ben dri nës kal bos tar ty je pra dþio je la biau pa si reið kia tar mës ar ti ku lia ci në ba zë ir gar sai. Gi mu sie ji Lie tu vos Þiem ga lo je ati trau kia kir tá, il gi na kir èiuo tus bal sius i, u, trum pi na vi sus ne kir èiuo tus bal sius, po prie ða ki nës ei lës bal siø minkð ti na ga li ná s. Tai yra tar mës ak cen tas, á ku rá rei kia at kreip ti dë me sá, bet la bai ne smerk ti.

ofi cia liai þmo nës vis la biau sten gia si kal bë ti ben dri ne kal ba: te le vi zi jo je, ra di ju je, ávai riuo se ren gi­niuo se, ben drau da mi su ki tø tar miø at sto vais, nu vy kæ á to li mes nius mies tus, ra jo nus. Jei gu koks ki ta­tar mis ir ypaè ben dri nës kal bos at sto vas at ei na pas þmo gø á na mus, pra dþio je jis sten gia si taip pat at sa ky ti ben dri ne kal ba, vë liau ga li uþ si mirð ti ir dau giau kal bë ti gim tà ja tar me – màs ty mo ir pa grin di ne ko mu ni ka ci jos kal ba. To ká im pro vi zuo tà pri vers ti ná þar go nà da lis sve ti ma me krað te ne sio rien tuo jan èiø tau to sa ki nin kø, kal bi nin kø ir ki tø in te li gen tø pri ima kaip au ten tið kà tar mæ ir to kius teks tus skel bia, gi na kaip tik ruo sius tar mës pa vyz dþius. To kiu at ve ju þmo nës su klai di na ty ri në to jus ir pa da ro þa là moks lui.

da lis „in te li gen tø“, gë dy da mie si gim to sios tar mës, kal ba pus kal be – pu siau tar miðkai, pu siau ben­dri ne kal ba, ge rai ne mo kë da mi në vie nos. Tai yra blo giau sias va rian tas.

Tar mes ski rian èiø jø ypa ty biø ma þë ji mas, tar miø pa na ðë ji mas tar pu sa vy je ir ypaè su ben dri ne kal ba va di na ma tar miø ni ve lia ci ja. Á jà áei na þar go nas ir pus kal bë. da lis mo ki niø ir su au gu siø jø jau sa ko aþu-liuks (ne oþaliuks / uþaliuks „àþuo liu kas“), rañk (ne ronk „ran ka“), Liñkuva (ne Lioñkau, ofic. Lin kuvà), ragų̃ (ne ràgu) ir t. t.

Gim tà jà tar mæ pra ran da ne tik pus kal bës at sto vai, bet ir dau ge lis se nes niø „ið ei viø“. at vy kæ á gim­ti næ ar ben drau da mi su gi mi në mis, vai kys tës drau gais, jie ga li „at gy ti“ ir kaip nie kur nie ko vël pra bil ti mo ti nos ir të vo ar se ne liø kal ba. Ki tiems tai sun kiai se ka si, jie jau kal ba pus kal be ar ben dri ne kal ba. Kar tais ne tik ge rai su pran tan tie ji, bet ir mo kan tie ji tar mæ ja ne kal ba. Tai su dë tin gas ir ne ið tir tas psi­cho lo gi nis reið ki nys. Tar mës plo te ne gy ve nan èiø dël to kal tin ti ne be ga li ma – dau ge lis jø pri si tai ko prie nau jos ap lin kos, jos kal bos ir vai kys tës tar mæ uþ mirð ta.

Jau yra þi no ma, kad kal ba (ar tar më) vi sið kai pra ran da ma per tris kar tas. Þmo niø, da bar sa kan èiø „aþu liuks“, vai kai ga li jau sa ky ti „àþuo liu kas“, o jø vai kai (pir mø jø anû kai) ste bë tis, kas ta „kû te“, „gryè’“ ir „viòðt“. Ta da bû tø vi sið ka tar mës asi mi lia ci ja.

Mûða ties sosdvariu. Pakruojo r. vytauto didþpetrio nuotrauka. 2004

LIe TU vos TaR MIø GLo Ba

Page 4: kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

Tar më – kul tû ros ir pa trio tiz mo ðal ti nis. dau ge lis tar mið kai kal bë ju siø þmo niø kû rë, gy në ir stip ri no Lie tu vos vals ty bæ. Tar mið kas kal bë ji mas, mei lë gim ti nei në ra joks se pa ra tiz mas ar ne lo ja lu mas sa vo Të­vy nei ir vals ty bei (taip nie kas në ra ir ra ðæs, bet pa gal vo ti ga li6). dël to dar 2000 01 12 Lie tu vos Res pub­li kos vy riau sy bë su da rë ko mi si jà tar miø bei et ni niø vie to var dþiø ið sau go ji mo pro gra mai ir sve tim þo dþiø kei ti mo lie tu við kais ati tik me ni mis ágy ven di ni mo tvar kai pa reng ti, o jos ben dro sios nuo sta tos yra to kios:

1. Lie tu viø kal bos tar mës ir lie tu við ki vie to var dþiai yra svar bi da lis lie tu viø tau tos kul tû ros pa vel do, ku rá Lie tu va tu ri at skleis ti eu ro pai, áþeng da ma á dau gia kul tû ræ eu ro pos sà jun gos vi suo me næ.

2. Ið tar miø – na tû ra liø, gy vø, be pa lio vos kin tan èiø ir ávai riø at mai nø ágy jan èiø kal bos sis te mø – mai ti na si ben dri në lie tu viø kal ba. Lie tu viø kal bos tar mës spar èiai nyks ta, ran da si nau jø kal bos at mai nø, smar kiai vei kia mø sve ti mø kal bø. at si spir ti sve ti mø kal bø, kaip ir sve ti mø kul tû rø, po vei kiui áma no ma tik stip ri nant gim to sios kal bos ir ap skri tai tau ti nës kul tû ros ávaiz dá, puo se lë jant kal bos tra di ci jas, tarp jø ir tar mes. Bû ti na kel ti tar miø, kaip ypaè bran gin ti nos gy vo sios kal bos at mai nos, pres ti þà. dël ke le tà de ðimt me èiø tru ku sio tar miø gu ji mo ið ðvie ti mo sis te mos ir kul tû ri nës veik los sri èiø dau ge lis lie tu viø yra ági jæ kal bi nio ne vi sa ver tið ku mo kom plek sà, o tarp jau nuo me nës vis la biau ási ðak ni ja ten den ci ja ap skri tai ið si þa dë ti sa vo gim to sios kal bos, pir miau sia – tar miø. Áveik ti ðiuos pra þû tin gus vals ty bei ir jos kal bai reið ki nius ga li pa dë ti tik es mi nës ðvie ti mo sis te mos, vie ðo jo vi suo me nës gy ve ni mo ir jos ver ty biø sis te­mos per mai nos. No rint pa keis ti pas ta rà jà, bû ti na uþ tik rin ti vi siems vi suo me nës na riams ga li my bæ gi liau pa þin ti tar miø is to ri jà ir tra di ci jas, jø raið kos ávai ro væ, lai duo ti ar chy vi nës tar miø me dþia gos ið li ki mà ir pri ei na mu mà. Ðios me dþia gos ap sau ga ir nau jø mo ky mo bei kul tû ri nës veik los mo de liø kû ri mas ne áma­no mi be tai ko mo sios kryp ties tar miø ty ri mo moks li niø dar bø.

3. et ni niai vie to vardþiai yra ne tik tau tos is to ri jos ðal ti nis, bet ir Lie tu vos vals ty bës ta pa tu mo þy­muo. Lie tu vai bû ti na su kur ti sa vø jø vie to var dþiø ap sau gos tarp tau ti në je in for ma ci jos erd vë je sis te mà, pir miau sia – juos in ven to ri zuo ti, nu sta ty ti ofi cia lias, su nor min tas jø ly tis, pa reng ti kom piu te ri ná Lie tu vos Res pub li kos ad mi nist ra ci nio te ri to ri nio skirs ty mo þi ny no ir hid ro ni mø sà va dà. da bar ti në pa dë tis – to pa­ties vie to var dþio for mø va ri ja vi mas tei sës ak tuo se, re gist ruo se (ypaè ne kil no ja mo jo tur to ob jek tø), ki tuo se do ku men tuo se, mo ky mo prie mo në se, rin kos in for ma ci jo je – sun ki na vals ty bës ir eko no mi kos val dy mà. opi pro ble ma – ið ny ku siø gy ve na mø jø vie tø, ki ti var dai. Pa ti ki miau sias jø ap sau gos bû das – grà þi ni mas á var to se nà ðvie ti mo ir kul tû ros ástai gø, nau jø gat viø, ke liø ir ki tø ob jek tø pa va di ni mø pa vi da lu.

4. svar biau sie ji pro gra mos tiks lai yra ðie: 4.1. uþ fik suo ti ir ið sau go ti da bar ti ná lie tu viø kal bos tar miø gar si ná vaiz dà;4.2. uþ tik rin ti rei kia mas su kaup tos moks li nës ir et ni nës kul tû ri nës tar miø me dþia gos ap sau gos sà­

ly gas;4.3. lai duo ti su kaup tos tar miø me dþia gos pri ei na mu mà, moks lo ir et ni nës kul tû ri nës veik los sub jek tø

po rei kiams ten kin ti;4.4. to bu lin ti ben dri nës kal bos ir tar miø sà vei kos me to di kà gim to sios kal bos mo ky mo pro ce se;4.5. teik ti me to di næ pa gal bà plë to jant re gio ni nes tar miø var to se nos tra di ci jas;4.6. to bu lin ti tar miø tai ky mo et ni nës kul tû ros veik lo je me to dus;4.7. vyk dy ti et ni niø vie to var dþiø ap skai tà ir su kur ti sis te mi næ jø duo me nø ba zæ moks lo, ðvie ti mo,

tei si nës sis te mos (tur to val dy mo) ir in for ma ci jos reik mëms ten kin ti sie kiant uþ tik rin ti tai syk lin gà vie ðà jà et­ni niø vie to var dþiø var to se nà (tei sës ak tuo se, lei di niuo se, vie ðo jo je in for ma ci jo je, þi niask lai do je ir ki tur);

4.8. pa dë ti sa vi val dy bëms grà þin ti á ofi cia li à jà var to se nà ið jos pa si trau ku sius ati tin ka mos te ri to ri jos lie tu við kus vie to var dþius – svar bià et ni nës kul tû ros pa vel do da lá.

5. Nu ma to mos to kios ðios pro gra mos ágy ven di ni mo prie mo nës:5.1. ið lie ka mo jo lie tu viø kal bos tar miø ára ðø fon do su da ry mas ið tø et ni nio lie tu viø kal bos plo to

punk tø, ku riuo se tu ri bû ti su rink ti duo me nys pa gal „Lie tu viø kal bos at la so“ (apie 700 punk tø), „eu ro pos kal bø at la so“ (42 punk tai), ki tas me to di kas, taip pat ið di des niø jø mies tø;

5.2. Lie tu viø kal bos ins ti tu to dia lek to lo gi jos fon dø tar miø ára ðø ar chy va vi mas pa gal vals ty bi nio gar so ir vaiz do ára ðø ar chy vo rei ka la vi mus;

5.3. sà ly gø, bû ti nø pa pil do mo jo ug dy mo et ni nës kul tû ros kur sui (ap iman èiam ir vie tos tar mes) áves ti, su da ry mas pa grin di në se ir vi du ri në se ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se;

5.4. mo ko mo sios me dþia gos apie tar mes ren gi mas, lei dy ba ir mo kyk lø bib lio te kø ap rû pi ni mas ja;5.5. tar miø me dþia gos nau do ji mo dës tant lie tu viø kal bà me to di kos to bu li ni mas;5.6. tar miø me dþia gos nau do ji mas et ni nës kul tû ros veik lo je, jø pro gra mø ren gi mas ir rë mi mas;5.7. tei sës ak tø pa tai sø ir pa pil dy mø, nu sta tan èiø ofi cia liø, t. y. su nor min tø, vie to var dþiø ly èiø var­

to ji mà tei sës ak tuo se ir vals ty bës bei sa vi val dy biø ástai gø ið duo da muo se do ku men tuo se, pro jek tø, taip pat et ni niø vie to var dþiø var to ji mo vie ðo jo je in for ma ci jo je (trans por to, tu riz mo ir ki to kiø pa slau gø sri ty se) tvar kos pa ren gi mas;

5.8. sis te mi nio elek tro ni nio et ni niø vie to var dþiø (ofi cia liai var to ja mø Lie tu vos vie to var dþiø, van dens

Page 5: kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

tel ki niø, ið ny ku siø Lie tu vos gy ve na mø jø vie tø, ki tø ge og ra fi niø ob jek tø var dø ir lie tu við kø ki tø vals ty biø vie to var dþiø) sà va do su da ry mas;

5.9. ið ny ku siø ið ofi cia lio sios var to se nos lie tu við kø vie to var dþiø sà ra ðø su da ry mas ir pa tei ki mas ati­tin ka mø te ri to ri jø sa vi val dy bëms.

6. Ti ki ma si ðiø prak ti niø pro gra mos ágy ven di ni mo re zul ta tø:6.1. bus su kur tas gar si nis lie tu viø kal bos is to ri jos pa min klas;6.2. bus su kur ta tar miø tra di ci jø tai ky mo ðvie ti mo ir kul tû ros veik lo je me to di në ba zë;6.3. bus su kur ta et ni nës kul tû ros tra di ci jø plët rai rei ka lin gø ðiuo lai ki niø tar mes ir ðnek tas pri sta tan èiø

kom pak ti niø plokð te liø, tar miø teks tø lei di niø su gar so ára ðais ir pan.;6.4. bus to bu li na ma gim to sios lie tu viø kal bos ug dy mo me to di ka;6.5. su ak ty vës tar miø puo se lë ja mo ji veik la þi niask lai do je, kul tû ros ir ðvie ti mo þi di niuo se;6.6. dia lek to lo gi jos ir tar miø ap sau gos ma te ria li në ba zë bus pri tai ky ta prie ðiuo lai ki niø rei ka la vi­

mø;6.7. bus su kur ta lie tu við kø vie to var dþiø in for ma ci jos po rei kio ten ki ni mo ba zë;6.8. bus su kur ta et ni niø vie to var dþiø ap sau gos sis te ma;6.9. bus su kur ta ðiuo lai ki në lie tu viø to po ni mi kos plët ros ba zë.Pro gra mos vyk dy mà ko or di nuo ja vals ty bi në lie tu viø kal bos ko mi si ja prie Res pub li kos sei mo.Po Lie tu vos vals ty bës 1000­me èio mi në ji mo tar miø rei ka lai ne pa ge rës tiek, kad èia ap tar tos pro ble­

mos bû tø ne be ak tu a lios. dël to bû ti na pra tæs ti ir pa pil dy ti ðià pro gra mà, kad ji bû tø nuo lat ir re zul ta ty viai vei kian ti vi so mis nu ma ty to mis kryp ti mis.

TaR MIø Mo Ky Mas

Nu ma ty tas lai kas mo kyk lo je lei dþia per pras ti tar miø dës nius, juos pa nau do ti, ið mok ti uþ ra ðy ti tar­mið kus teks tus. Ið klau sæs kva li fi kuo tai pa reng tà trum pà tar mës fa kul ta ty và, pi lie tis ge riau orien tuo sis tar mës, ben dri nës kal bos, is to ri jos ir ap skri tai hu ma ni ta ri niais klau si mais.

Ið sa mes nis tar miø mo ky mas Ðiau rës Lie tu vo je ir ap skri tai aukð tai ti jo je tik pra de da mas, daug ko trûks ta. Ðvie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja da vë lei di mà mo ky ti tar miø mo kyk loms per „Þiem ga los“ drau gi jà, ið es mës su ti ko Pa kruo jo, Pa sva lio ra jo nø ðvie ti mo sky riai, da bar þo dis pri klau so mo kyk lø di rek to riams, li tu a nis tams. Jie tu ri at lik ti ðiuos dar bus: 1) ras ti vie tos tar mæ mo kan tá ir ga lin tá jà dës ty ti li tu a nis tà, 2) pa reng ti mo ki niø, no rin èiø lan ky ti gim to sios tar mës fa kul ta ty và, sà ra ðà, 3) su de rin ti tai su Ðvie ti mo sky­riu mi, kad uþ pa pil do mà dar bà mo ky to jui bû tø at ly gi na ma, 4) pa si rink ti mo ky mo pro gra mà, li te ra tû rà7.

Ga li mi trys tar miø mo ky mo ti pai: 1) pa gal Ðvie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa tvir tin tas pro gra mas ir va do vë lius, pa tei kiant dia lek to lo gi jos þi niø mi ni mu mà, 2) pa gal ðia me sky riu je pa tei kia mà pa pil do mà pro gra mà, 3) pa gal pa gi lin tà kur sà, prie ðios pro gra mos pri de dant dia lek to lo gi jos bei transk rip ci jos pra­ty bas, kur so kar to ji mà. Kol kas Ðiau rës Lie tu vos tar miø mo ky mas Res pub li ko je sil pno kas. Net stu den tai mo ko mi to kiø da ly kø, ku riø ið vi so ne rei kia (pa vyz dþiui, mur ma mø jø bal siø, nes jø në ra), o svar biau siø ski ria mø jø tar mës ypa ty biø ne þi no.

ÐIaU Rës Pa Ne vë ÞIÐ KIø TaR Mës Mo Ky Mo PRo GRa Ma (pa brauk ti svar bes ni da ly kai)

1. Áva das

dia lek to lo gi jos ob jek tas, uþda vi niai, me to dai, ðal ti niai.Tar miø kil më, skirs ty mas ir gy va vi mo sà ly gos.Transk rip ci ja, jos þen klai.Pa ne vë þið kiø tar mës da lys, ri bos, ty ri në to jai.Ðiau rës pa ne vë þið kiø tar mës ry ðys su ki to mis tar më mis ir ben dri ne kal ba. ak cen tas, tar ties klai­

dos.Pa krað ti nës ðnek tos.

2. BaL sIaI

Bal siø, dvi bal siø ir dvi gar siø in ven to rius, jø ar ti ku lia ci nës ir akus ti nës sa vy bës.Kir èiuo ti bal siai: i, u il gi ni masBal siø i, u pla ti ni mas 4 po zi ci jo se.Bal siø à, æ, tvir tap ra dþiø ir tvir ta ga liø an, am, en, em ati tik me nys.Ne kir èiuo ti ë, ie, o, uo. Il gø jø bal siø trum pi ni mas.Ne ga lû nës ir þo dþio ga lû nës e, a, ei, ai, au.Trum pø jø ga lû nës bal siø ið me ti mas.Kon trak ci ja ir eli zi ja.Ne kir èiuo to u ta ri mas po minkð tø jø prie bal siø.

Page 6: kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globaISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2005/2 kazImIeraS garðva Ðiaurës lietuvos tarmiø globa Ávadas Geografiðkai Ðiaurës Lietuva yra

Ga li niai áterp ti niai bal siai.

3. PRIe BaL sIaI

Prie bal siø in ven to rius.Kie tie ji ir minkðtie ji prie bal siai: l kie ti ni mas, ga li nio s minkðti ni mas po i, i·, ë ir minkð tø jø prie bal­

siø. Prie bal siø f, ch, h tar tis.asi mi lia ci ja, di si mi lia ci ja, me ta fa zë.Ga li mas prie bal siø nu me ti mas þo dþio ga le (jung tu kuo se, prie links niuo se).Ga li mas j, v pri dë ji mas prieð ie, ë, uo þodþio pradþio je ir vi du ry je.Re tas þ, ð ta ri mas kaip z, s – ga li mas þiem ga liø pa li ki mas.

4. KIR TIs IR PRIe GaI dës

Kir èio ati trau ki mas ið bu vu siø il gø jø ir trum pø jø skie me nø á il guo sius skie me nis.Kir èio ati trau ki mas á trum puo sius skie me nis.Kir èio (ir prie gai dës) api ben dri ni mas (ið ly gi ni mas).ant ro jo nuo þo dþio ga lo skie mens tai syk lë ben dri në je kal bo je ir tar më je. ati trauk ti nio kir èio at pa þi­

ni mas trum puo siuo se ir dvi gar si niuo se skie me ny se.Pa grin di nio kir èio prie gai dës.ati trauk ti nio kir èio prie gai dës.Pu sil giø ir trum pø jø skie me nø kir tis.

5. MoR fo Lo GI Ja, Þo dÞIø da Ry Ba, Þo dy Nas, sIN TaK së

Þo dþiø ka mie nø pai nio ji mas.da riau sios þo dþiø prie sa gos.Prie links nio terp su kil mi nin ku kon struk ci ja.Tar my bës.vietovardþiaisko li niai.

IÐva dos1. Mû sø tar mës ir ðnek tos – se niau sias in do eu ro pie èiø kul tû ros pa vel das, is to ri jos ðal ti nis, ben dri­

nës kal bos tur tin to jas, tau ti nio iden ti te to rams tis, ku rá rei kia sau go ti ir puo se lë ti.2. Ðiau rës Lie tu vo je pa gal da bar ti ná tar miø moks là yra pa ne vë þið kiø ir ðiau lið kiø tar mës, ku rias tiks­

lin ga skirs ty ti á at ski ras ðiau rës pa ne vë þið kiø ir ðiaurës ðiau lið kiø bei pie tø pa ne vë þið kiø ir pietø ðiau lið kiø tar mes.

3. Ðiau lið kiø tar mës ski ria mo sios ypa ty bës su tam pa su gre ti mo mis tar më mis.4. Tar mið kai dau giau sia ne ofi cia liai kal ba ma su pa þás ta mais, t. y. maþ daug ið 10 kal bos funk cio­

na vi mo sfe rø gim to ji tar më li ko vie no je (pas ku ti në je). Jei tar mës var to ji mo sfe ros ne bus pa lai ko mos ir ple èia mos (kaip uþ sie ny je), dël ni ve lia ci jos ir asi mi lia ci jos tar mës grei èiau ið nyks.

5. straips ny je pir mà kar tà pa teik ta tar miø mo ky mo Ðiau rës Lie tu vo je pro gra ma ir pa gal bi niai duo­me nys. Tai leis tø per pras ti tar miø dës nius, juos pa nau do ti, ið mok ti uþ ra ðy ti tar mið kus teks tus.

1Zin ke vi èius Z. Rink ti niai raðtai. v., t. 1, 2002.2Ten pat, p. 321, 387.3Lie tu viø kal bos tar miø chres to ma ti ja. vil nius, 2004, p. 60, 173 (þe mël.), dar plg. p. 60–75, 173–186.4Zin ke vi èius Z. Rink ti niai raðtai. v., t. 1, 2002., p. 321.5dau ge lis da ly kø tin ka ir ki toms tar mëms.6Pre zi den to pa rei gas ei nant R. Pa ksui to kios ap raið kos bu vo pa si ro dþiu sios tik Þe mai èiø kul tû ros drau gi jo je,

ku ri no rë jo pri si jung ti da lá Þiem ga los.7Ne ma þai rei ka lin gø da ly kø pa tei kia ma ðia me straips ny je. Jei gu au to rius bû tø in for muo tas, ku rio se mo kyk lo se

ir ka da tar mës pra de da ma mo ky ti, bû tø ga li ma nu siøs ti pa pil do mos li te ra tû ros, su de rin ti se mi na ro lai kà.

Lie tu viø kal bos ins ti tu tas P. vi lei ðio g. 5, LT–10308 vil nius

Gau ta 2005 10 23ati duo ta spaus din ti 2005 11 20