Kooperuotų studijų metodo taikymo problemos: galimi sprendimai

Kooperuotų studijų metodo taikymo problemos: galimi

sprendimai

Jūratė ValuckienėStudijų skyrius

Vyriausioji specialistė studijų kokybės klausimams

Seminaro LŪKESČIAI ir grupės POREIKIAI

Ko mes šiandien čia atvykome? Ką konkrečiai norėtume sužinoti, ko

išmokti? Kaip mes galėtume produktyviai organizuoti

darbą kartu?

GRUPĖJE SUTARKITE DĖL ATSAKYMŲ, JUOS UŽRAŠYKITE ANT DIDELIO LAPO IR PRISTATYKITE AUDITORIJAI.

Seminaro PROBLEMINIAI klausimai

Kokie veiksniai įtakoja studento POŽIŪRIO Į MOKYMĄ(SI) kaitą?

Kas apsprendžia KOKYBIŠKĄ UGDYMĄ(SI) aukštojoje mokykloje?

Kokias PROBLEMAS, susijusias su pedagoginės sistemos kaita, įvardina dėstytojai, taikę Kooperuotų studijų (Service learning) metodą?

Seminaro temos Skirtingos edukacinės paradigmos: MOKYMU ir

MOKYMUSI grįstos pedagoginės sistemos. KOKYBIŠKO UGDYMO(SI) aukštojoje mokykloje

veiksniai: teorinis aspektas. Studento požiūris į studijas. Veiksniai, įtakojantys

studento POŽIŪRIO Į MOKYMĄ(SI) kaitą. Kooperuotų studijų (Service learning) metodo ir

mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė. PROBLEMOS, su kuriomis susiduriama taikant

Kooperuotų studijų metodą praktikoje.

Pasakyk man ir aš pamiršiu,Parodyk man ir aš prisiminsiu,Įtrauk mane ir aš suprasiu...

Konfucijus

Skirtingos pedagoginės sistemos: MOKYMAS IR MOKYMASIS (1)

(Jucevičienė, 2007; Orion, 2007) MOKYMAS yra orientuotas į informacijos

perteikimą, akcentuojant individualų darbą medžiagai išmokti ir atkartoti.

Mokyme pabrėžiama ŽINIŲ KIEKYBĖ nei kokybė. Proceso esme laikomas INFORMACIJOS TEIKIMO

METODAS. Mokymosi sėkmė grindžiama

KONKURENCINGUMO STRATEGIJA. MOKYTOJAS suvokia save kaip centrinę figūrą ir

siekia dominuoti kaip VIENINTELIS ŽINIŲ ŠALTINIS.

Skirtingos pedagoginės sistemos: MOKYMAS IR MOKYMASIS (2)

(Jucevičienė, 2007; Orion, 2007) MOKYMASIS yra konstruktyvi paties individo veikla,

sudarant jam mokymosi sąlygas bei suteikiant paramą, kuri reikalinga mokymosi veiklai užtikrinti.

Mokyme svarbus MULTIDISCIPILINIS POŽIŪRIS į ugdymo turinį.

Mokyme realizuojama tiesioginė orientacija į GEBĖJIMŲ UGDYMĄ suvokti, sieti, kurti, o ne reprodukuoti žinias.

MOKYTOJAS - savarankiško MOKYMOSI MEDIATORIUS, patarėjas, kuris ne pateikia žinias, o kelia klausimus, jų turinį siedamas ir su mokinio patirtimi, ir veiklos pasaulio praktika.

Mokinio vaidmuo: MOKYMO IR MOKYMOSI edukacinių paradigmų skirtumai (1) (Jucevičienė, 2007)

MOKYMU grįsta edukacinė paradigma Mokinys save suvokia tik kaip NUOLANKŲ

KLAUSYTOJĄ, atkartojantį mokytojo mintį, reprodukuojantį žinias ir paklūstantį autoritetui.

Mokinys seka paskui mokytoją, sutinka su nurodoma kryptimi ir siekia pirmauti tik savo erdvėje.

Mokinio vaidmuo: MOKYMO IR MOKYMOSI edukacinių paradigmų skirtumai (2) (Jucevičienė, 2007)

MOKYMUSI grįsta edukacinė paradigma Mokinys NORI PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ UŽ

MOKYMĄSI IR IMTIS AKTYVAUS VAIDMENS.

Mokinys sugeba taikyti įvairius mokymosi būdus, priklausomai nuo mokymosi dalyko bei deramai, juos pasirinkti.

Mokinys gali priimti sąmoningus sprendimus, kaip mokytis konkretų dalyką.

Pedagoginės veiklos modelis skirtingoje edukacinėje paradigmoje

Bowden, Marton (1998); Pegues (2007); Orion (2007); Jucevičienė(2007); Jacobsen (1980), Longworth (1999); Ramsden (2000) ir kt. Charakteristikos Mokymas/poveikis Mokymasis Sąveika

Mokančiojo ir besimokančiojo sąveika

Mokytojas daro tiesioginį pedagoginį poveikį besimokančiajam.

Mokytojas padeda besimokančiajam. Mokinys renkasi mokymosi turinį, formas ir būdus, aktyviai sąveikauja su edukacinėmis aplinkomis, kurdamasis individualią mokymosi aplinką.

Skatinami paritetiniai santykiai, procese kuriama bendradarbiavimo atmosfera.

Mokytojo vaidmuo procese

Mokytojas - centrinė figūra, siekianti dominuoti kaip vienintelis žinių šaltinis. Pripažįstamas neginčijamo autoriteto, savo srities žinių specialisto statusas.

Mokytojas - savarankiško mokymosi mediatorius, patarėjas, provokatorius, keliantis klausimus, jų turinį siejant su mokinio patirtimi, ir veiklos pasaulio praktika. Jis nėra vienintelis žinių šaltinis, tačiau moka taikyti mokymosi technologijas, mokymosi visą gyvenimą priemones ir technikas.

Mokytojas solidarus su besimokančiuoju: vienas iš jų ir žino, ir moka daugiau ir giliau, o kitas – mažiau, tačiau drauge daro, tai, kas domina juos abu.

Besimokančiojo laisvė, renkantis curriculum‘ą ir mokymosi tikslus.

Perteikiamas suformuotas curriculum. Orientuojamasi į apibrėžtą žinių kiekybę ir jų reprodukavimą. Besimokančiajam nesudaroma galimybė interpretuoti gaunamą

informaciją.

Besimokantysis savarankiškai kelia savo mokymosi tikslus, formuoja curriculum turinį, orientuotą į individualios patirties plėtrą. Jis konstruktyviai įsisavina gaunamą informaciją, yra laisvas jos interpretacijai.

Pateikiamas suformuotas curriculum , tačiau besimokančiajam suteikiama laisvė susitarti dėl mokymosi būdų ir metodų.

Klausimai KIEKVIENAM ir GRUPEI

Kurie MOKYMU grįstos pedagoginės sistemos elementai yra nepakeičiami studijų procese? Kodėl?

Kuriuos MOKYMOSI pedagoginės sistemos dažniausiai taikome organizuodami studijas?

Kaip studijų procese galima skirtingų edukacinių paradigmų dermė?

PASITARKITE GRUPĖJE IR SVARSTYMUS PRISTATYKITE VISAI AUDITORIJAI.

Modernus universitetinis UGDYMAS (Jucevičienė, 2003; Tjeldvoll, 2004; Gudaitytė, 2000)

Sudaro STUDENTUI PALANKIAS SĄLYGAS, kuriose studijų procesas ir dalyko programa pasižymi platesniu alternatyvų spektru, leidžiančiu pasirinkti ASMENIŠKAI REIKŠMINGUS DALYKUS:

mokymosi tikslus, individualų studijų tempą, parankias ugdymosi formas bei metodus, akademinių pastangų ir atlikto darbo tikrinimo būdus

bei vertinimo/įsivertinimo kriterijus.

Studento mokymosi kontekstas: STUDIJŲ APLINKA (Ramsden, 2000)

MOKYMOSI PROGRAMOS, UGDYMO METODAI, VERTINIMO PROCEDŪROS – tai studijų aplinka, kurią kaip mokymosi kontekstą, studentas priima kaip suvokiamą mokymosi aplinką, o ne kaip jos objektyvius ypatumus, pavyzdžiui: ugdymo metodų skirstymą į PASKAITAS, KONSULTACIJAS ir pan., arba vertinimo procedūrų dalinimą į EGZAMINUS arba KOLOKVIUMUS.

Studento POŽIŪRIS į mokymą(si) (Ramsden, 2000)

Požiūris į mokymą(si) nusako KOKYBINĮ MOKYMOSI ASPEKTĄ.

Požiūris susijęs su tuo, KAIP STUDENTAI SUVOKIA ir organizuoja mokomosios užduoties DALYKINĮ TURINĮ.

Požiūris apibrėžia „KĄ“ IR „KAIP“ jie IŠMOKSTA (supranta), o ne „KIEK“ prisimena.

PAVIRŠUTINIŠKĄ požiūrį į mokymą(si) sąlygoja (Ramsden, 2000)

Keliantys nerimą VERTINIMO METODAI, susiję su informacijos atgaminimu ar paprasčiausiu procedūriniu žinių patikrinimu.

Per didelis MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS KIEKIS. Nepakankamas GRĮŽTAMASIS RYŠYS apie

daromą pažangą. SAVARANKIŠKUMO STOKA studijuojant. Nepakankamas SUSIDOMĖJIMAS dėstomuoju

DALYKU ir žinių apie jį stygius. PATYRIMAI ankstesnėje MOKYMOSI APLINKOJE,

skatinusioje paviršutinišką požiūrį.

GILUMINĮ studento požiūrį į mokymą(si) skatina (Ramsden, 2000)

Mokymo(si) bei pasiekimų VERTINIMO METODAI, palaikantys aktyvų, ilgalaikį santykį su mokomosiomis užduotimis.

Dėstytojo ASMENIŠKAS DOMĖJIMASIS dėstomuoju dalyku ir GEBĖJIMAS ĮTRAUKTI studentus, parodant dalyko prasmę ir svarbą.

Išreikšti AKADEMINIAI LŪKESČIAI. Turinio ir ugdymosi metodų LAISVAS

PASIRINKIMAS.

Skirtingi ugdymo(si) konteksto veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (Freed, Klugman, 1997; Jucevičienė, 1999; Ramsden, 2000; Kraujutaitytė, 2002; Moorley, 2003 ir kt.)

Domėjimasis ir aiškinimas. Rūpinimasis studentais ir jų mokymusi. Tinkamas įvertinimas ir grįžtamasis ryšys. Aiškiai apibrėžti tikslai ir intelektualios

problemos. Studentų savarankiškumas, kontrolė ir

aktyvumas.

Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (1) DOMĖJIMASIS IR AIŠKINIMAS

Dėstytojo gebėjimas SUDOMINTI studentą mokomuoju dalyku, SKATINTI ir AKTYVINTI jo smalsumą, parodant mokomojo dalyko prasmę ir naudingumą.

Holistinės sampratos apie dalyką perteikimas, jam suprantamai ir ĮDOMIAI PATEIKTA mokymosi MEDŽIAGA.

Kūrybiška atmosfera ir patrauklios, skatinančios atradimo džiaugsmą SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS.

Dėstytojo akivaizdžiai demonstruojamas DOMĖJIMASIS DALYKU ir ekspertinė mokančiojo patirtis.

Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (2)RŪPINIMASIS STUDENTAIS IR JŲ MOKYMUSI

Antropocentrinis dėstytojo požiūris į studentą, kaip į lygiavertį akademinės bendruomenės narį.

PAGARBA studento ASMENYBEI ir jos išskirtinumo, savitumo supratimas.

Nuoširdus dėstytojo domėjimasis ir parama, padedant studentams pajusti, kad DALYKĄ GALIMA IŠMOKTI.

Skatinimas IŠMĖGINTI viską PATIEMS ir VERTINTI pasiekimus,

Konsultanto, patarėjo, pagalbininko VAIDMENS PRISIĖMIMAS.

Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (3)

TINKAMAS ĮVERTINIMAS IR GRĮŽTAMASIS RYŠYS

Skatinimas prisiimti ATSAKOMYBĘ UŽ REZULTATĄ, padeda atrasti vertinimo metodus, gilinančius supratimą, konstruktyviai įtraukiančius studentą.

Vertinimas turėtų būti kaip PRIEMONĖ, suteikianti studentams galimybes PARODYTI, KIEK jie SUPRANTA.

Vertinimas yra ir GRĮŽTAMASIS RYŠYS APIE PAŽANGĄ, todėl svarbu grįžtamąją informaciją pateikti taip, kad ji MOTYVUOTŲ tolesniam PAŽINIMUI.

Veiksniai, įtakojantys kokybišką studentų saviugdą (3)AIŠKIAI APIBRĖŽTI TIKSLAI IR INTELEKTUALIOS PROBLEMOS

Iškelti tikslai turi būti orientuoti į PASIKEITIMUS STUDENTŲ SUPRATIME.

Akademinio ugdymo principas – aiškiai APIBRĖŽTI KOMPETENCIJAS, kurias studentai įgis, baigę konkretų kursą.

Nuolatinis įgūdžių tobulinimas, STRUKTŪRUOJANT vis sudėtingesnes ŽINIAS, tampa suprasto mokymo dalimi.

Veiksniai, įtakojantys kokybišką

studentų saviugdą (4) SAVARANKIŠKUMAS, KONTROLĖ IR AKTYVUMAS

Dėstytojo tikslas yra įžvelgti laisvės ir drausmės reikalavimų tolygumą ir sukurti DINAMIŠKOS PUSIAUSVYROS SISTEMĄ.

Studentai domisi mokomuoju dalyku, pasitelkia vaizduotę ir klausinėja, kai atranda jiems TINKAMIAUSIĄ DARBO LYGMENĮ bei STILIŲ.

AKTYVŪS METODAI leidžia studentams valdyti mokymosi procesą, IŠLAISVINA NUO DĖSTYTOJŲ PRIKLAUSOMYBĖS, sudaro sąlygas atlikti užduotis aukštesniu kognityviniu lygiu.

Klausimai KIEKVIENAM ir GRUPEI

Kokie veiksniai dominuoja tradicinėje studijų proceso aplinkoje?

Kas skatina ir inicijuoja studijų proceso kaitą? Kodėl?

Kaip galima keisti studento požiūrį į studijas praktiškai Jūsų dėstomame dalyke?

APTARKITE KLAUSIMUS POROJE SU KAIMYNU. IŠKLAUSYKITE GRETA ESANČIUS KOLEGAS IR ĮDOMIAUSIUS PASTEBĖJIMUS PRISTATYKITE AUDITORIJAI.

KOOPERUOTŲ STUDIJŲ METODAS: projekto KOOPERIA siekiai

Įdiegti inovatyvų Kooperuotų studijų (Service learning) metodą.

Sukurti institucines, metodines, technines ir informacines sąlygas KS.

Mažinti atotrūkį tarp akademinės, socialinės ir verslo sferų.

Priartinti studijų turinį prie regiono poreikių. Sudaryti studijų sąlygas, galinčiaus užtikrinti

sėkmingą studentų karjeros plėtotę.

Kooperuotų studijų PASKIRTIS studijų procese

Inovatyvaus metodo išbandymas ir įdiegimas aukštojo mokslo institucijoje sudaro sąlygas KOKYBINIAM VIRSMUI studijų proceso praktikoje.

KS keičia edukacinio proceso DALYVIŲ VAIDMENŲ SUVOKIMĄ ir realizavimą pasikeitus tradicinei pedagoginei sistemai aukštojoje mokykloje.

Inovatyvaus metodo taikymas LAUŽO STEREOTIPINĘ MOKYMO(SI) PROCESO TVARKĄ, reikalauja naujo požiūrio tiek į mokančiojo, tiek į besimokančiojo nuostatas ir elgseną.

Kooperuotos studijos: PEDAGOGINĖS SISTEMOS KAITA

KS akcentuoja ne tiek žinojimą, kiek GEBĖJIMŲ UGDYMĄ PRAKTINĖS VEIKLOS METU, priartinant mokymo(si) aplinką prie realios situacijos.

Studentams ne tik suteikiamos teorinės žinios, bet jie ĮSISAVINA MODULIO MEDŽIAGĄ PRAKTINĖJE VEIKLOJE, savarankiškai spręsdami, kokių žinių nepakanka sėkmingam užduoties atlikimui, atlieka jų paiešką.

DĖSTYTOJAS TAMPA BESIMOKANČIOJO PAGALBININKU, tik iš dalies valdančiu visą mokymo(si) procesą.

Kooperuotų studijų didaktinių nuostatų ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė (1)

Mokymusi grįstos pedagoginės sistemos charakteristikos

Kooperuotų studijų didaktinės nuostatos ( Mažeikis, 2007)

Mokinys

Savarankiškai keliami mokymosi tikslai, orientacija į individualios patirties plėtrą

Veikdamas organizacijoje ar bendruomenėje studentas savarankiškai išsiaiškina kokių žinių jam nepakanka skirtai užduočiai atlikti ir savarankiškai kelia individualius mokymosi tikslus ir pats organizuojasi mokymosi procesą.

Konstruktyvus gaunamos informacijos įsisavinimas, laisvas jos interpretavimas

Taikydamas teorines žinias praktinės problemos sprendimui organizacijoje ar bendruomenėje, studentas atstovauja dalyko idėjas, principus ir argumentuoja juos grupės ar organizacijos nariams.




Mokinys

Mokymasis bendraujant ir bendradarbiaujant

Studentas sprendžia suformuluotą problemą veikdamas heterogeninėse bendramokslių bei organizacijos narių grupėse.

Mokymosi pasiekimų savarankiškas vertinimas

Kooperuotų studijų procese studentas analizuoja ir vertina mokymosi procesą ir pasiekimus, pildydamas refleksyvųjį dienoraštį ir žurnalą




Mokytojas

Mokėjimas taikyti mokymosi technologijas, mokymosi visą gyvenimą priemones ir technikas

Studentų mokymasis skatinamas, nuoseklų auditorinį darbą keičiant užduoties atlikimu organizacijoje ar bendruomenėje. Studentas pats organizuoja individualų mokymosi procesą, savarankiškai keldamas mokymosi tikslus ir pasirinkdamas mokymosi strategijas (nuotolinį mokymąsi, konsultacijas, diskusijas su grupės ar organizacijos nariais, savarankiškas studijas ir kt.). Dėstytojas konsultuoja, nukreipia, pataria.

Kooperuotų studijų didaktinių nuostatų ir mokymusi grįstos pedagoginės sistemos dermė (4)Mokymusi grįstos pedagoginės sistemos charakteristikos


Mokytojas

Gebėjimas nedominuoti, nebūti vieninteliu žinančiu.

Studento akademinėms, asmeninėms, socialinėms, pilietinėms kompetencijoms formuotis padeda veiklų įvairovė: įprastai ir nuotolinių būdu perteikiamos dalyko teorinės žinios, praktinė veikla atliekant užduotį bendruomenėje ar organizacijoje, bendravimas ir bendradarbiavimas heterogeninėse grupėse (bendramokslių ir organizacijos narių), mokymosi pasiekimų stebėsena ir vertinimas, konsultavimosi režimas studijuojant.

Gebėjimas vertinti skirtingus mokymosi pasiekimus

Orientuojamasi į skirtingų kompetencijų (akademinių, asmeninių, socialinių, pilietinių) plėtojimą ir vertinimą. Sudaromi kompetencijų aprašai išskiriant jų vertinimo kriterijus. Vertinimo procese taikomi skirtingi vertinimo būdai, metodai ir instrumentai: kompetencijų portforlio, refleksyvusis protokolas, dienoraštis, žurnalas, interviu, Delfi grupės, bendramokslių vertinimas.

PROBLEMOS, KYLANČIOS TAIKANT KS METODĄ. Dėstytojų, dalyvavusių projekte, nuomonės analizė

TYRIMO TIKSLAS: nustatyti, su kokiomis problemomis, taikant Kooperuotų studijų metodą, susiduria dėstytojai.

TYRIMO IMTIS. Tyrimui atlikti pasirinktos 23 Šiaulių universiteto dėstytojų, dirbusių taikant kooperuotų studijų ataskaitos projekto organizatoriams.

TYRIMO LAIKAS. Tyrimas buvo atliekamas 2008 m. gegužės mėn.

TYRIMO OBJEKTAS. Detaliai analizei pasirinkta ataskaitos bendra dalis, kurios turinys orientuotas į modulio realizavimo vertinimą.

Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės

sistemos realizavimo problemos (1)

Mokymosi paradigmą

atspindinčios kategorijos

Mokymosi paradigmą

atspindinčios subkategorijos

Teiginiai iš dėstytojų, realizavusių modulius pagal Kooperuotų studijų

metodą, ataskaitų

Kooperuotų studijų realizavimo metu

išryškėjusi problema

Mokinys svarbiausias procese

Savarankiškai keliami mokymosi tikslai, orientacija į individualios patirties plėtrą

„Išryškėja tam tikras studentų pasyvumas<... >jie dažniau laukia iniciatyvos, pasiūlymų ir kvietimų veiklai <…> nei patys jos imasi”.

„Studijų procesas <…> priklauso nuo studento, jo motyvacijos, kognityvinių gebėjimų, asmenybės savybių“

„Dalis studentų užduotis atliko minimaliom pastangom”.

Sąmoningumo ir motyvacijos savarankiškam mokymuisi stoka.

Mokymasis bendraujant ir bendradarbiau-jant

„Grupėse problemų kilo daugiausia dėl nevienodų kompetencijų ir netolygaus darbo pasidalijimo”.

„Kai kurių studentų nepasitenkinimą <…> kėlė užduočių komandinis atlikimas, negebėjimas susitarti, rasti bendrus sprendimus.

Komandinio darbo įgūdžių stoka. Mokymosi bendradarbiaujant strategijos neišmanymas.



Mokymosi paradigmą


Mokymosi paradigmą



metodą, ataskaitų




Konstruktyvus gaunamos informacijos įsisavinimas.

Laisvas informacijos interpretavimas

„Ypatingai žemas gebėjimas sieti studijuojamąjį dalyką su praktine veikla. Neretai buvo ieškomos sąsajos su studijų programa, bet ne su moduliu”.

„Tik keletas studentų puikiai sugebėjo integruoti teorinį žinojimą praktinėje veikloje ir pateikti racionalius pasiūlymus dėl teorinių paskaitų dėstymo”.

„Studentams sunkiai sekėsi derinti teoriją su praktika”.

„Dalies studentų negebėjimas atpažinti

dalyko teorijos ugdymo praktikoje”.

Orientacija į žinių reprodukavimą.

Gebėjimo konstruktyviai įsisavinti informaciją.

Nemokėjimas vertinti informaciją.



Mokymosi paradigmą


Mokymosi paradigmą



metodą, ataskaitų




Mokymosi pasiekimų savarankiškas vertinimas

„Studentams nėra lengva rašyti, nes savo veiklos apmastymas yra sunkus procesas”.

„Gana aiškiai pasimatė daugumos studentų gebėjimų reflektuoti trūkumas: patirtys buvo aprašomos gana lakoniškai, trumpai, be komentarų”.

„Dauguma studentų nelabai suprato refleksijos esmę <...> visų pirma sudėtinga suvokti, o po to ir aprašyti raštu savo potyrius ir refleksijas”.

„Studentai nemato prasmės pildydami dienoraščius ir žurnalus”.

„Dalis studentų dienoraščius ir refleksyvius žurnalus pateikdavo nereguliariai, nuolat vėluodami, labai nenoriai, „formaliai“, lakoniškai, paviršutiniškai juos pildė”.

„Trūko refleksijos įgūdžių”.

Refleksijos, kaip būtino sėkmingam mokymuisi elemento, praktikos stoka.

Refleksijos technikos nepakankamas nežinojimas.



Mokymosi paradigmą


Mokymosi paradigmą



metodą, ataskaitų



Mokytojas mokymosi mediatorius

Mokėjimas taikyti mokymosi technologijas, mokymosi visą gyvenimą priemones

„Dėstytojams verta <…> organizuoti seminarą apie komandinį darbą ir studentų grupinio darbo organizavimo technologija”.,

„Problemų sprendimo gebėjimų ugdymas <…> yra sukurta keletas alternatyvių technikų, tačiau dėstytojas jų gerai nežino”.

„Naudojama refleksyvi praktika kaip studijų metodas <…>. įgyvendinti trūksta didaktinių žinių ir kompetencijų”.

“Nėra kalbėta apie ugdymo aplinkų kūrimo būdus”

Didaktinių kompetencijų stoka.

Mokymosi visą gyvenimą priemonių ir technikų taikymo praktikos neturėjimas



Mokymosi paradigmą


Mokymosi paradigmą



metodą, ataskaitų




Gebėjimas nedominuoti, nebūti vieninteliu žinių šaltiniu.

„Studijų procesas yra nuolat kintantis, su naujais iššūkiais, reikalauja iš paties dėstytojo kūrybiškumo, atvirumo, tolerancijos, gebėjimo pripažinti savo ribotumus…”

„Studentai užduodavo klausimų, į kuriuos atsakyti neturėjau kompetencijų, teko konsultuotis su specialistais”.

Dominuojančio pozicijos ugdyme atsisakymas



Mokymosi paradigmą


Mokymosi paradigmą



metodą, ataskaitų




Gebėjimas vertinti skirtingus mokymosi pasiekimus

„Iškilo vertinimo problema – ar vertinti studentų motyvaciją, ar žinias, ar gebėjimus <...> gana komplikuotas pasirodė ir dienoraščio bei kompetencijų žurnalo vertinimas”.

„Vertinti studentų kompetencijas pagal jų refleksijas buvo gana sudėtinga”.

„Sudėtinga įvertinti studentų bendradarbiavimą”.

„Buvo sunku įvertinti, ar studentas nepastebi tam tikrų dalykų, ar jis tiesiog negeba aprašyti, tai kas vyko, tai, ką pastebėjo”.

Kompetencijų vertinti skirtingus mokymosi pasiekimus stoka.

Skirtingų vertinimo būdų ir metodų nežinojimas.

Tyrimo išvados (1)

Kooperuotų studijų didaktinės nuostatos DERA su mokymusi grįstos pedagoginės sistemos charakteristikomis.

Mokymosi paradigma grįstos pedagoginės sistemos diegimas susiduria su problemomis, susijusiomis tiek su STUDENTŲ POŽIŪRIU į mokymą(si), tiek su proceso dalyvių VAIDMENŲ REALIZAVIMU, tiek su ŽINIŲ STOKA.

Tyrimo išvados (2)

DĖSTYTOJAMS nepakanka TEORINIŲ ŽINIŲ IR PRAKTINIŲ GEBĖJIMŲ, kaip realizuoti inovatyvias mokymosi strategijas ir formas, dirbti taikant mokymąsi skatinančią pedagoginę sistemą.

STUDENTAMS stinga MOTYVACIJOS. Dalis jų nėra pakankamai suinteresuoti savo mokymosi planavimu ir realizavimu, individualių pasiekimų plėtra ir vertinimu.

Užduotys KIEKVIENAM ir GRUPEI

Dar kartą peržvelkite tyrimo medžiagą ir kartu grupėje išsirinkite PROBLEMĄ, kuri aktualiausia Jūsų pedagoginei patirčiai.

Išdiskutuokite problemą gilau. Remdamiesi seminaro metu pateikta medžiaga ir asmenine patirtimi, pasiūlykite galimus problemos SPRENDIMO BŪDUS.

Pristatykite idėjas kolegoms ir atsakykite į Jų pateiktus KLAUSIMUS.

Seminaro vertinimas

ANT SPALVOTO LAPELIO PRATĘSKITE VIENĄ IŠ SAKINIŲ:

Tai, ką aš išmokau, buvo... Mane nustebino... Aš norėčiau sužinoti daugiau... Dabar aš jaučiuosi... Ši patirtis man galėtų būti dar vertingesnė, jeigu...

PAKOMENTUOKITE GARSIAI KOLEGOMS.

Dar diena ir viską padarysime.

Visi tikslai bus pasiekti.

Visos sistemos veiks be sutrikimų.

Visi klientai bus patenkinti.

Visi entuziastingi ir motyvuoti.

Visos kiaulės pašertos ir tuoj skris.

Documents

Kooperuotų studijų metodo taikymo problemos: galimi sprendimai