1

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

TECHNOLOGINIO UGDYMO KATEDRA

Laima Juškėnienė

KŪRYBINGUMO UGDYMAS MOKANT FITODIZAINO

Magistro darbas

(Socialiniai mokslai, edukologija)

Darbo vadovės:

doc. dr. R. Dačiulytė

lekt. B. Mielkuvienė

VILNIUS

2010

2

3

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

I. LITERATŪROS APŢVALGA......................................................................................................5

1.1. Kūrybingumo samprata psichologijoje, filosofijoje ir

pedagogikoje........................................................................................................................................5

1.2. Asmenybės kūrybingumą lemiantys veiksniai............................................................................13

1.3. Kūrybingumo ugdymas mokant fitodizaino ..............................................................................18

1.3.1. Kūrybingumo ugdymo galimybės........................................................................................18

1.3.2. Kūrybinės veiklos sritys ............................................................................................. .........20

1.3.3. Kūrybingumo ugdymo veiksniai ir problemos.............................................................. ......25

II.TYRIMO METODOLOGIJA.....................................................................................................27

2.1. Kiekybinio tyrimo metodika...................................................................................... ..............30

2.2. Kokybinio tyrimo metodika............................................................................................... .....34

3. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ..............................................................................................35

3.1. Suaugusiųjų poţiūrio į kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino

tyrimas............................................................................................................................................35

3.2. Kokybinė tyrimo analizė..........................................................................................................

3.2.1. Pedagogų sampratos į kūrybingumo sklaidą tyrimas...........................................................53

3.2.2. Ugdytinių praktinės veiklos tyrimas................................................................................... ..63

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...................................................................................70

IŠVADOS......................................................................................................................................72

LITERATŪRA.............................................................................................................................73

SANTRAUKA..............................................................................................................................79

SUMMARY..................................................................................................................................81

PRIEDAI.......................................................................................................................................83

4

ĮVADAS

Temos aktualumas. 2009-ieji Europos Komisijos buvo paskelbti Europos

kūrybingumo ir naujovių metais. Europos kūrybingumo ir naujovių metais buvo siekiama parodyti,

kad gebėjimas veikti kūrybiškai ir siekti naujovių yra labai svarbus tiek asmens tobulėjimui, tiek

socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, o kūrybingumas siejamas su Europos ekonomikos augimo

ir konkurencingumo procesais.

Kūrybingumas reikalingas pačiose įvairiausiose srityse: švietime, technologijose,

versle, tyrimuose, socialinėje sanglaudoje ir pan. Visiems tarsi savaime aišku, kad kūrybingumas –

tai kaţkas gero, ko reikėtų siekti. Tačiau daugelis ţmonių mano, kad jie yra vidutinių gabumų ir

negali uţsiimti kūrybine veikla, o kūrybingi gali būti tik menininkai ir genijai. Tačiau savo

kasdienybėje nuolat susiduriame su naujomis situacijomis bei problemomis ir ieškome naujų

sprendimų. Visuomet gyvenime pasitaikys kas nors nauja, visuomet elgsimės kaip nors kitaip.

Sudėtingame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje visuomenei tenka atsakyti į naujus iššūkius.

Todėl kūrybingumas tampa labai aktualus ţmogaus veiklos aspektas, kurį reikia skatinti ir ugdyti.

Švietimo gairėse 2003-2012 m skelbiama, kad švietimas siekia ugdyti brandţią, kūrybingą,

dialogišką krašto kultūrą, o vienas iš ugdymo tikslų yra stiprinti visuomenės kūrybines galias.

(Švietimo gairės, 2003). Bendrosiose programose (2003) keliamas uţdavinys – atskleisti ir plėtoti

mokinių kūrybines galias, ugdyti estetinę ir meninę kompetenciją.

Svarbi švietimo sritis yra technologinis ugdymas, kurio plėtra priklauso nuo

kultūrinių, ekonominių ir socialinių aplinkos veiksnių. „Šiuolaikinis technologinis ugdymas turi

būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis

įgyvendinimas“ (Bendrosios programos. 2003, p. 591). Viena iš technologinio ugdymo sričių yra

fitodizainas. Fitodizaino mokymo metu sudaromos sąlygos pasireikšti iniciatyvai, mąstyti, kelti

naujas idėjas, projektuoti, svarstyti jų įgyvendinimo galimybes, ieškoti įvairių sprendimo būdų,

išbandyti įvairias medţiagas, priemones bei technologijas, ugdoma smalsi ir atsakinga asmenybė,

mokanti atrasti skirtingus vertinimo aspektus.

Temos naujumas. Kūrybingumas, jo samprata ir raiška bei ugdymo metodai

tyrinėjami ir aprašomi gana plačiai. Mokslo darbuose daţniau analizuojamas vaikų kūrybingumas,

jo ugdymo galimybės. Apie kūrybingumą, jo sampratą, veiksnius bei ugdymo metodus rašė A.

Petrulytė (1995, 2001), D. Grakauskaitė – Karkockienė (1995, 1998, 2003, 2006), G. Butkienė ir A.

Kepalaitė (1996), V. Jonynienė (1984); apie mokinių kūrybingumo psichologinius veiksnius

J. Almonaitienė (1997), apie diferencijuoto mokymo svarbą organizuojant ugdymo procesą K.

Kaluinaitė (2002, 2003), Šiaučiukėnienė (1997), Dumčienė (2001, 2002); apie kūrybinį mąstymą

5

Beresnevičienė (1995, 1996); apie kūrybingumo fenomeną ir kūrybingumą kaip problemų

sprendimo būdą G. Beresnevičius (2006); apie kūrybingumą muzikiniame ugdyme R.

Girdzijauskienė (2001, 2004), Z. Rinkevičius (1998).

Mokslinių darbų analizė parodė, kad Lietuvoje nebuvo tyrinėtos kūrybingumo

ugdymo galimybės, mokantis fitodizaino. Atsiţvelgus į tai, buvo iškelta edukologinė problema:

suaugusiųjų kūrybingumo raiškos galimybės, mokantis fitodizaino.

Tyrimo objektas: Suaugusiųjų kūrybingumo raiška mokant fitodizaino.

Tikslas: Ištirti suaugusiųjų kūrybingumo raiškos galimybes fitodizaino mokymo(si) procese.

Tyrimo metodai:

• teoriniai: mokslinės literatūros analizė;

• empiriniai: anketinė apklausa, interviu metodas, ugdomosios veiklos stebėjimas;

• statistiniai: tyrimo duomenų statistinis įvertinimas. Tyrimo duomenų analizė atlikta kompiuterine

programa SPSS for Windows 12.

Uţdaviniai:

1. Apţvelgti mokslinėje literatūroje nagrinėtą kūrybingumo sampratą, jo struktūrą bei

ypatybes.

2. Atskleisti kūrybingumo plėtros galimybes fitodizaino mokymo(si) procese.

3. Ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo raišką mokant fitodizaino.

4. Išsiaiškinti kūrybingumo raiškos priemones mokant fitodizaino.

5. Atskleisti mokinių kūrybingumą komponuojant kompozicijas.

Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, darbo santrauka, literatūros

sąrašas ir priedai. Įvade nurodomas darbo objektas, tyrimo tikslas, uţdaviniai, aprašoma darbo

struktūra. Pirmame skyriuje yra nagrinėjama kūrybingumo samprata ir tyrinėjimo kryptys,

kūrybingumą lemiantys veiksniai ir kūrybingumo ugdymo galimybės mokant fitodizaino. Antrame

skyriuje aprašomi atlikti tyrimai, trečiame pateikiama tyrimo rezultatų analizė, ketvirtame skyriuje

aptariami tyrimo rezultatai, išvados, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Literatūros sąrašą

sudaro 65 šaltiniai, pateikiama 14 lentelių, 24 paveikslai ir 5 priedai ( 5 priedas skaitmeninėje

laikmenoje).

6

I. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Kūrybingumo sąvoka ir tyrimai

Psichologijos ţodyne (1993, p.151) kūrybingumas (rus. креативность, angl. creativity)

apibrėţiamas, kaip sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai

orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūryba psichologijos

ţodyne – tai ţmogaus veikla, kuria jis sukuria naujas materialines ir dvasines vertybes“ (1993,

p.150).

Pagrindinės sąvokos nusakančios ţmogaus kūrybinės veikos aspektus: kūrybingumas,

kūryba, kūrybinis mąstymas.

J. P. Guilfordas 1950 m. Amerikos psichologų kongrese darydamas pranešimą įvardijo

naują veiksnį – kūrybingumą. Nuo tada ir prasidėjo intensyvūs kūrybingumo tyrimai (Grakauskaitė-

Karkockienė, 2003). Autorius paskelbė pagrindinius savo teiginius apie kūrybingumą, kurie tapo

atspirties tašku daugeliui vėlesnių tyrimų. P. Guilfordas (1950) manė, kad kūrybingumą lemia tam

tikri ţmogaus gebėjimai, kurių negalima išmatuoti tradiciniais intelekto testais (Almonaitienė, 2000).

Šiems gebėjimams vertinti mokslininkas sukūrė nemaţa lengvai taikomų testų. Vėliau jų pavyzdţiu

sudaryti ir 1974 m. paskelbti E. Torrance (1974) kūrybinio mąstymo testai, kurie iki šiol yra

populiariausia kūrybinių gebėjimų vertinimo metodika.

Kūrybingumas suprantamas ir interpretuojamas skirtingai. Analizuojant mokslinius

darbus, galima išskirti penkias kūrybingumo sampratos ir tyrinėjimo grupes, kuriose kūrybingumas

suprantamas ir tyrinėjamas:

1) kaip veiklos produktas, psichologų ir kūrybingumo metodikos specialistų suprantamas ir

nagrinėjamas:

2) kaip kūrybinės veiklos procesas,

3) kaip kūrybiniai gebėjimai,

4) kaip asmenybės bruoţų visuma.

5) kaip socialinės ir kultūrinės aplinkos ar ţmonių grupių kūrybinės veiklos dėsningumas.

Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad kūrybingumo negalima sieti su vienu, kuriuo nors ypatumu.

F. Cardoso de Sousa mano, kad teorinis kūrybiškumo konstruktas paremtas ţmonių implicitinėmis

7

kūrybiškumo teorijomis, t. y. būdais, kuriais jie vertina tam tikrą produktą, procesą, asmenį, kaip

atitinkančius jų kūrybiškumo koncepcijas (Cardoso de Sousa, 2007 ).

Kaip kūrybinės veiklos produktas. Vokiečių psichologas K. Urban mano, kad kūrybos

produktas priklauso nuo kūrybiškos asmenybės, kūrybos proceso ir problemos. (Beresnevičius,

2006, Karkockienė, 2003). Nagrinėjant kūrybingumą kaip kūrybos produktą yra išskiriamos

kūrybos produkto charakteristikos, kurios leidţia pripaţinti ji esant kūrybos rezultatu: naujumas,

originalumas, tinkamumas, naudingumas, vertė (Kondratienė, 2006).

N. Braţienės ( 2004, 33psl.) nuomone „Kiekviena kūryba suprantama kaip senų idėjų

nauja kompozicija, jau turimų ţinių perkėlimas į naujas situacijas“. Mokslinėje literatūroje

išskiriami du kūrybingumo lygiai – išskirtinis kūrybingumas ir įprastinis kūrybingumas (Dumčienė,

2001, Vaicekauskienė, 2009, Braţienė, 2004). Kūrybingumo lygiai būdingi ir taikytini

kūrybingumo apraiškoms fitodizaine. Įprastinis kūrybingumas – tai kūryba saviaktualizacijos

poreikiui tenkinti, kiekvienam ţmogui būdinga savybė sukurti ką nors nauja įsivaizduojant,

improvizuojant, sprendţiant problemas ar kritiškai mąstant. Gautas originalus rezultatas yra

individualus kūrusios asmenybės laimėjimas. Tas rezultatas visuomeniniu poţiūriu gali didelės

vertės ir neturėti, bet jis svarbus pačiam individui (Braţienė, 2004). Fitodizaine „maţasis“ kasdienis

kūrybingumas yra svarbus individui ar tam tikrai grupei. Tai kompozicijos kuriamos klientų

(pirkėjų) poreikiams tenkinti bei gyvenamai namų aplinkai kurti ir graţinti. Ugdytojas

sudomindamas besimokantįjį ne kūrybos rezultatu (kuris nėra visuomenei vertingas), bet pačiu

kūrybos procesu (jo santykiu su mokinio atmintimi), skatina autorių siekti produkto originalumo

(Schoroškienė, Marcinkevičiūtė, 2008). Ypatingas kūrybingumas – tai kūryba nukreipta naujoms,

originalioms vertybėms sukurti, kurios kitų laikomos vertingomis, yra pripaţįstamos ir iš esmės

pakeičia veiklos sritį ir turi išliekamąją vertę. „Didţioji“ kūryba, tai ţymių fitodizaino atstovų

(Fridrich Raffel, Peter Hess, Gregor Lersch, Ursula Wagener ir kt. ) kūriniai, kurie priartino

fitodizainą prie vaizduojamojo meno sampratos.

Kaip kūrybinės veiklos procesas. Kūryba arba kūrybinė veikla, – tai ţmogaus veikla,

skirta kokybiškai naujoms vertybėms, naujoms idėjoms sukurti, tai naujas arba patobulintas kokios

nors problemos sprendimas (Jonynienė, 1987). Tyrėjai daţnai akcentuoja įvairius kūrybingo

proceso rodiklius, komponentus, dėmenis. Ugdytojas sudomindamas besimokantįjį ne kūrybos

rezultatu (kuris nėra visuomenei vertingas), bet pačiu kūrybos procesu (jo santykiu su mokinio

atmintimi), skatina autorių siekti produkto originalumo (Schoroškienė, Marcinkevičiūtė, 2008).

M. I. Stein (1953; 1984; 1994) kūrybingumą supranta kaip procesą, „kuris išsiskiria

originalumu, yra laikomas naudingu, logišku arba tam tikru metu tenkina nemaţą grupę kitų

ţmonių“ (Cardoso de Sousa, 2007, 23).

8

S. Šalkauskis ( 1991) supranta kūrybingumą kaip produktyvųjį pradą, kuris gali

sukurti produktą. Šis produktas gali būti eilėraštis, šokis, muzika.

Kūrybingumas kaip gebėjimai. J. P. Gilfordo ir E. P. Torance nuomone (Braţienė,

2004) labiausiai kūrybingumas atsiskleidţia per divergentinį mąstymą. J. P. Guilford kūrybingumą

tapatino su divergentiniu mąstymu, kurį nurodo esantį laisvą, lankstų, nešablonišką, atmetantį tai,

kas akivaizdu ir įprasta, sutelkiantį dėmesį į keletą galimų problemos sprendimo būdų, o ne į vieną

paprasčiausią (Girdzijauskienė, 2005) ir turi keturias dimensijas:

Mąstymo gausumą, šis veiksnys yra vienas svarbiausių.

Lankstumą – tai sugebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, įvertinti įvairius poţiūrius;

Originalumą – tai gebėjimas pateikti nestandartinius, netradicinius atsakymus.

Detalumą – tai kūrinio detalių gausumas, kūrinio graţinimas, tobulinimas (Grakauskaitė-

Karkockienė, 2003).

Divergentinis mąstymas yra vienas iš kognityvinių kūrybingumo komponentų ir

apibūdinamas kaip gebėjimas įţvelgti problemas, „ mąstymas įvairiomis kryptimis“ (Grakauskaitė-

Karkockienė, 2003, p. 91). Autorė atliko tyrimą apie studentų ugdymo galimybes pagal specialią

ugdymo programą ir nustatė, kad mokantis pagal ją, didėja visi studentų kognityviniai kūrybingumo

parametrai (Grakauskaitė-Karkockienė, 2003). Petrulytės (2001) nuomone divergentinis mąstymas

yra reikalingas kūrybingumui pasireikšti.

Psichologas A. Lukas išskiria mąstymą, kaip vieną pagrindinių asmenybės saviraiškos

būdų, gerokai nulemiantį kūrybingumą (Lukas, 1980).

„Didelė klaida yra atsieti kūrybingumą ir mąstymą“ mano E. de Bono – specifinės

kūrybinio mąstymo – lateralinio mintijimo (angl. lateral thinkig) – teorijos kūrėjas (Bono, 2009,

p.1).. Kūrybingumą jis supranta kaip mąstymo įgūdį, kuris gali būti lavinamas, išmokstamas ir

perduodamas. E. de Bono pateikia Didţiosios Britanijos patirtį, kad kūrybingo mąstymo, kaip

atskiros disciplinos, mokymas mokykloje, vaikų mokymosi rezultatus visose kitose disciplinose

pagerina nuo 30 iki 100 proc. „Tačiau nereiškia, kad pramokę kūrybingai mąstyti visi visada

pasieks vienodai gerų rezultatų“ – sako E. de Bono (2009, p.1). Jo nuomone, kai ţmogus geriau

perpranta pačią kūrybingo mąstymo sistemą, jis ne tik pats ima mąstyti kūrybiškai, bet ir visai kitaip

sugeba priimti kito idėjas, nesiima taip grieţtai teisti ir spręsti. (Bono, 2009).

Daugelis autorių (Runko 1999, Guilfordas 1950, Torrance 1988, Barron 1969, Wallas

1945, Russ 1999, Treffinger 1979, Butkienė, Kepalaitė 1996 ir kt.) kūrybą apibūdina kaip asmens

mąstymą, kurio metu iškeliamos naujos idėjos, išbandomos įvairios jų įgyvendinimo galimybės,

demonstruojami skirtingi poţiūriai, kuriamos naujos materialinės bei dvasinės vertybės ir pan.

(Girdzijauskienė, 2005) .

9

Kūrybingumą kaip gebėjimą arba gebėjimų kompleksą apibūdina N. Braţienė (2004),

taip pat A. Dumčienė (2001), G.Beresnevičius (2006) mano, kad kūrybinis mąstymas ar kūrybiniai

sprendimai sudaro kūrybos esmę. D. Grakauskaitės – Karkockienės (2002), A. Petrulytės (2004)

nuomone kūrybinis mąstymas – tai ypatingas sugebėjimas uţduotyse esančią informaciją panaudoti

greitai ir įvairiais būdais.

Per kūrybinio mąstymo procesą traktuoja kūrybingą asmenybę ir psichoanalizės

atstovai. Jų nuomone, kūrybinis mąstymas yra sudėtinė asmenybei būdingų bruoţų dalis

(Dumčienė, 2001). V. Jonynienė kūrybingumą supranta kaip individo polinkį į naują, originalų ar

novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą (Jonynienė, 1987).

Kaip rodo uţsienio autorių tyrimai, kūrybingumo ugdymo programos gali daryti įtaką

kūrybiniams gebėjimams. Daugelis ţmonių mano, kad kūrybiška idėja yra nepaprasta ir labai

skiriasi nuo pačios paprasčiausios idėjos. Tačiau genialių sprendimų analizė parodė, kad jos labai

panašios į pačias paprasčiausias idėjas. G. Beresnevičiaus nuomone, kai ţmonėms pasakoma

sugalvoti kūrybišką problemos sprendimą, jie labai greitai nutolsta nuo pačių paprasčiausių

sprendimų (Beresnevičius, 2006).

Kaip asmenybės bruožų visuma. Kūrybiška asmenybė, pasak vokiečių psichologo K.

Urban (Karkockienė, 2003, Beresnevičius, 2006), pasiţymi ne tik kognityviais sugebėjimais, bet ir

asmenybės bruoţų visuma. Pagal L. Jovaišą kūrybingumas - tai ,,asmens savybių kompleksas,

įgalinantis produktyviu darbu pasiekti (…) kokybiškai naujų veiklos rezultatų“ (Jovaiša, 1993, p.

106). R. Girdzijauskienė kūrybingumą apibūdina kaip asmens savybę, pasireiškiančia mąstymo,

veiksmų, minčių originalumu, savarankiškumu, jautrumu, įţvalgumu (Girdzijauskienė, 2004).

R. J. Sternbergo (Karkockienė, 2003) nuomone kūrybingoms asmenybėms būdingi:

intelektiniai gebėjimai – gebėjimai įţvelgti ir apibrėţti problemas, numatyti jų sprendimo strategiją;

vidinė, o ne išorinė motyvacija. B. Edwards, D. Perkins (1990), J.S Reuzulli, (1992), mano, kad

svarbiausias veiksnys, turintis įtakos kūrybingumui yra interesai arba poreikis kurti ne dėl kitų

ţmonių įvertinimo ar palankumo (Dumčienė, 2001). Ţmonės daugiau laimi tose srityse, kuriose jie

jaučia vidinę motyvaciją ( Butkienė, Kepalaitė, 1996).

A. H. Maslovo teigimu saviraiška – tai ţmogaus prigimtyje glūdinčių poreikių ir

galimybių išplėtojimas. Saviraiška yra ir motyvacija kūrybai. A. Adleris, A. Maslovas ir K.

Rodţersas kūrybingumą sieja su sugebančia save išreikšti, spontaniška ir visaverte asmenybe ir

pabrėţia saviraiškos reikšmę ir kūrybą suprantą kaip asmenybės saviaktualizacijos procesą

(Dumčienė, 2001, Karkockienė, 2003) ir nurodo tokius svarbiausius kūrybingų asmenybių bruoţus:

mąstymo lankstumą, impulsyvumą, sprendimų automatiškumą, nepriklausomumą ir laisvumą,

interesų originalumą ir platumą (Braţienė, 2004).

10

J.Gillmore ) atlikti tyrimai, paremti realiais ţmogaus laimėjimais, parodė, kad

kūrybingiems ţmonėms būdinga: aukštas savigarbos lygis, nepriklausomybė (savarankiškumas),

vidinis turtingumas, atkaklumas, smalsumas, polinkis į tai kas sudėtinga, gera socialinė adaptacija,

altruizmas, pasitikėjimas kitais, impulsyvumo kontrolė (Grakauskaitė-Karkockienė, 2003). Kad

kūrybingi ţmonės pasiţymi aukšta Aš savimone, mano ir M. Cattelli ( Braţienė, 2004), kuri lemia

altruizmą ir pasitikėjimą kitais.

Panašius asmenybės bruoţus vardija ir mūsų šalies tyrėjai. V.Vaicekauskienės (2009),

R. Girdzijauskienės (2004), A. Petrulytės (2003) nuomone, kūrybingiausi ţmonės yra: smalsūs ir

pastabūs, įţvalgūs, pakantūs neapibrėţtumui, atviri sau, kitiems, kintančiai aplinkai, originaliai

mąstantys, nepriklausomi, atkaklūs, entuziastingi, energingi, tačiau su kūrybinio darbingumo

svyravimais – pakilimais ir atoslūgiais, turintys stiprų kūrybos ir saviraiškos poreikį, polinkį

individualiam, o ne grupiniam darbui, ţaisminga nuotaika dirbant, darbas ne tik dėl rezultato, bet ir

malonumo, pasitikintys savo jėgomis, teigiamai save vertinantys, bet kartu nepasitikintys rezultatu.

F. Barono tyrimai atskleidė, kad sudėtingus piešinius (netaisyklingus, asimetriškus,

nekonkrečius) daţniau linkę rinktis dailininkai, rašytojai, architektai, talentingi mokslininkai. Toks

pasirinkimas koreliuoja su kūrybinėms asmenybėms būdingais bruoţais: mąstymo lankstumu,

impulsyvumu, sprendimų autonomiškumu, nepriklausomumu, laisvumu, interesų originalumu bei

platumu (Jonynienė,1984).

Socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka kūrybingumui. Kūrybingumas gali būti

charakterizuojamas pasitelkus socialinius kultūrinius vertinimus, mano Fernando Cardoso de Sousa,

ir todėl yra priklausomas nuo konteksto ir cituoja Csikszentmihalyi (1991), „kūrybiškumas nėra

kūrėjo ar kūrinio ypatumas, jis slypi kūrėjo ir tam tikros srities vartotojo, pasirenkančio arba

atmetančio originalius produktus, sąveikoje“ (Sousa, 2007, p. 27). Kūrybingumas priklauso nuo

socialinės bei kultūrinės aplinkos ypatumų ir nuo egzistuojančio visuomenės poţiūrio į

kūrybingumą mano ir J. Almonaitienė (Almonaitienė, 2000). V.Vaicekauskienės nuomone

kiekviena reikšminga naujovė remiasi jau sukauptomis ţiniomis ir patirtimi, kūrėjus veikusia

socialine aplinka, taip pat socialiniais mechanizmais, dėl kurių naujovės pripaţįstamos ir

skleidţiamos (Vaicekauskienė, 2009) ir pateikia kūrybingumo sociokultūrinę sampratą paremtą,

poţiūriu, kad kūrybingumas yra trijų elementų sąveikos rezultatas:

asmenybės, kuri turi tam tikrus įgimtus polinkius ir jiems skleistis tinkamą arba netinkamą

charakterį;

veiklos srities, kuriai būdingi savi simboliai, kalba, susitarimai, taisyklės ir ţinių sistema,

pavyzdţiui, matematikos, muzikos ar kalbotyros;

lauko, tai yra srities dalyvių profesionalų ir ekspertų (ţr. 1 pav.)

11

1 pav. Kūrybingumas kaip trijų elementų sąveikos rezultatas

V. Vaicekauskienės nuomone, kūrybingumo ir naujovių sklaida priklauso nuo veiklos srities ir

sąlygų, nes ekspertai ir visuomenė ne visada atviri naujovėms, ne visada siekia atsinaujinimo ir

nenori įsileisti naujovių (Vaicekauskienė, 2009).

Kūrybingumą tyrinėja psichologai, filosofai, pedagogai ir sociologai. Psichologiniu

aspektu, ko nors naujo kūrimas yra paremtas vaizduote ir mąstymo operacijomis (Petrulytė, 2001).

Filosofai aiškina kūrybingumą kaip sudėtingą visumą, apimančią keturis svarbius elementus:

individą, visuomenę, instrumentą ir tikrovę. Individas pasitelkdamas kurį nors instrumentą ir

veikdamas tikrovėje, ką nors atranda ir išranda, sukuria technikos, meno ar kitokį kūrinį ir visa tai

pateikia visuomenei (Braţienė, 2004). Pedagoginiu aspektu kūrybiniai gabumai nėra išrinktųjų

privilegija. D. Grakauskaitė-Karkockienė remiasi poţiūriu, kad kūrybingumo ugdymas – tai

„maksimalus potencialių galimybių išplėtojimas, suprantamas kaip įgimtų gebėjimų tobulinimas

sudarant tam tinkamas sąlygas ir naudojant specialias kūrybiškumo ugdymo programas“

(Karkockienė, 2006, p. 66). Tačiau ne visada sugebame panaudoti ir atskleisti įgimtas kūrybingumo

uţuomazgas mano Z. Rinkevičius (2009).

Daţnai menas siejamas su kūrybingumu, tačiau tai daugeliui ţmonių būdinga savybė.

Europos parlamento ir tarybos Aiškinamajame memorandume(2009 m.) kūrybingumas

apibrėţiamas kaip savybė, pasireiškianti įvairiomis aplinkybėmis ir daugelyje sričių: nuo meno,

dizaino, amatų iki mokslo išradimų ir verslumo, įskaitant socialinį kontekstą. Kad kūrybingumas

nėra išskirtinis reiškinys ir kurti galime kiekvienas iš mūsų, mano ir humanistinės psichologijos

teorijos kūrėjai, ir E. de Bono (2009), ir A. Petrulytė (2001). Kad kūrybingumas aptinkamas

daugelyje sričių pritaria G.Beresnevičius suprasdamas kūrybą ne vien kaip meninę, mokslinę ar

techninę veiklą (Beresnevičius, 2006), A. Dumčienė (2001), A. Petrulytė (2001). V. Jonynienė

(1984, p. 50) taip pat mano, kad „kūrėjo tikslas, priemonės ir rezultatas bus skirtingi, tačiau kūrybos

aktas visada turės bendrų bruoţų, būdingų bet kuriai kūrybinei veiklai: naujumą, originalumą,

objektyvų ar subjektyvų vertingumą“, o kūrybingumas gali pasireikšti bet kurioje gyvenimo srityje:

moksle, mene, buityje ir pan. (Jonynienė, 1984). Z. Rinkevičius (2009) kūrybos sritimis laiko

mokslinę, meninę ir techninę kūrybą.

12

Autoriai tyrinėjantys kūrybingumą, iki šiol neturi bendros jo sampratos. Kūrybingumas

suprantamas ir kaip asmenybės savybė, ir kaip mąstymo proceso ypatumas, ir kaip gebėjimas, ir kaip

kūrybos rezultatas. Autoriai tyrinėjantys kūrybingumą, priskiria įvairias asmens savybes, būdingas

kūrybiškoms asmenybėms. Tačiau daţniausiai išskiriamos šios savybės, tai: smalsumas ir

pastabumas, pakantumas neapibrėţtumui, originalus mąstymas, atkaklumas, nepriklausomybė.

Tyrėjų nuomone kūrybiškos asmenybės pasiţymi: intelektiniais gebėjimais, vidine, o ne išorine

motyvacija, aukštu savigarbos lygiu. Tačiau daugumos tyrinėtojų nuomone kūrybiška asmenybė

pasiţymi tam tikru asmenybės savybių kompleksu. Kūrybingumui reikštis reikalingas divergentinis

mąstymas, kuris turi keturias dimensijas: mąstymo gausumą, lankstumą, originalumą, detalumą.

Tai vienas iš kognityvinių kūrybingumo komponentų ir apibūdinamas kaip gebėjimas įţvelgti

problemas. Kūrybinį mąstymas gali būti lavinamas mokantis pagal specialias programas ir

specialiais metodais. Neţiūrint tokio plataus kūrybingumo apibūdinimo spektro, daugelis autorių

sutinka, kad kūrybingumas - tai asmens sugebėjimas atrasti naujus dalykus. Kūryba ir kūrybingumas

pasireiškia įvairiose veiklos srityse: ţaidime, mokymesi, darbe, tačiau kūrybos rezultatas visada

turės bendrų bruoţų: : naujumą, originalumą, objektyvų ar subjektyvų vertingumą.

13

1.2. Asmenybės kūrybingumą lemiantys veiksniai

Iki šiol tebediskutuojama, kas turi didţiausią įtaką kūrybingumui – įgymiai ar aplinka. D.

Karkockienė pateikia trys poţiūrius į kūrybingumą lemiančius veiksnius:

1. Gabumus lemia paveldėjimas. Besilaikantys šio poţiūrio mano, kad kūrybiški ir gabūs

ţmonės daţniau uţauga šeimose, kuriose yra daug kūrybiškų giminaičių.

2. Svarbiausia – aplinkos įtaka. Paveldėjimo teorijos priešininkai pabrėţė socialinės aplinkos

įtaką kūrybingumui, net talentingas iš prigimties ţmogus turi būti „pastiprintas“ aplinkos.

3. Svarbi ir aplinka, ir įgymiai. Šio poţiūrio atstovai ieško įgymių ir aplinkos įtakos ryšio ir

mano, kad kūrybingumui skleistis svarbesnės yra socialinės, o ne psichologinės sąlygos.

(Karkockienė, 2003).

R. Girdzijauskienė gabumus supranta kaip gebėjimą įţvelgti esmę, atsisakyti klaidingų

prielaidų bei stereotipinių mąstymo būdų, orientuotis bei rasti sprendimą nestandartinėse

situacijose, gebėjimas kurti originalius produktus, naujus metodus, konstruktyvias hipotezes,

meninius darbus, gebėjimas kelti ir įgyvendinti idėjas ar sumanymus, įţvelgti jų vertingumą bei

įtikinti (Girdzijauskienė, 2005).

V.Vaicekauskienė mano, kad įgimti polinkiai, gabumai, talentai nėra vienintelis

kūrybingumo šaltinis ir prielaida. Sisteminiu poţiūriu kūrybinius gebėjimus lemia kelių veiksnių (1

pav.) sąveika:

gabumai ir polinkiai;

asmenybės bruoţai;

pasirengimas tam tikros srities kūrybinei veiklai;

aplinka.

1 pav. Kūrybinius gebėjimus lemiantys veiksniai

14

Trys pastarieji veiksniai gali būti lavinami. „Kūrybingi ţmonės nesureikšmina ir savo gabumų

vaidmens, jie teigia, kad jų laimėjimus lemia vienas procentas talento ir devyniasdešimt devyni

darbo“ (Vaicekauskienė, 2009, p. 10).

Daugelis autorių aplinkos įtaką laiko svarbiausiu veiksniu kūrybingumui skleistis arba

ţlugti. C. R. Rogers manymu, tendencija realizuoti save slypi kiekviename individe, tereikia sukurti

tinkamas sąlygas, išlaisvinti kūrybines galias. Aplinkos vaidmuo savirealizacijai, humanist inės

asmenybės teorijos atstovų nuomone yra labai svarbus (Dumčienė, 2001). Kita autorių grupė C.

Perkins, J. Reuzulli (Dumčienė, 2001) mano, kad tai vidinės pastangos, sukurtos asmenybės

vertybių yra interesai.

Kad kūrybingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, mano ir L. Šiaučiukėnienė, o jo

kokybę lemia ir įgymiai, ir sąlygos, ir ugdymas įvairiais amţiaus tarpsniais (Šiaučiukėnienė, 1997).

J.P. Guilfordas (Butkienė, Kepalaitė,1996) išskyrė keturis kūrybingumo veiksnius:

• mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo poţiūrį, lūkesčius ir

nuostatas;

▪ sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą;

▪ originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis;

▪ detalumą, bei išbaigtumą.

Kuo daugiau esame sukaupę informacijos apie tam tikrą dalyką, tuo daugiau ir

įvairesnių mums kyla klausimų. O tai skatina ieškoti naujų atsakymų. Naujų atsakymų ieškojimas

skatina kitaip pamatyti naujus uţdavinio sprendimo būdus. R. J. Sternbergo (Karkockienę, 2003)

nuomone, kūrybiška asmenybė turi pasiţymėti ţiniomis, kurios yra tarsi atspirties taškas – nieko

neţinodami apie sritį, kurioje norite atrasti ką nors nauja, aišku, nieko nesukursite. A. Petrulytės

nuomone, kuo turtingesnis ţmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia vaizduotei, tuo tvirtesnis

kūrybinės veiklos pamatas. (Petrulytė, 2001). Kūrybinę veiklą gali skatinti paţinimo poreikis –

noras paţinti pasaulį, save. (Dumčienė, 2001). B. Feldman (Dumčienė, 2001) nuomone, kūrybinis

darbas reikalauja tam tikros srities meistriškumo, tačiau nėra pats svarbiausias veiksnys. Ţinias,

kaip vieną iš kūrybingumo veiksnių, išskiria A. Rimkutė (1993), V. Vaicekauskienė (2009), R.

Girdzijauskienė (2005).

Vienų mokslininkų teigimu, kūrybingumui didelės įtakos turi vidinė motyvacija (K.

Cauley, F. Linder and J. McMillan, 1989; M. Csikszentmihalyi, 1996; U. Schiefele, 2000; M.

Joussement, R. Koestner, 1999; M. R. Lepper, D. Greene, R. E. Nisbett, 1983; ir kt.), kitų – išorinė

(J. A. Campbell, J. A. Glover, 1977; ir kt.), treti (T. M. Amabile, 1996; R. Eisenberger, J. Cameron,

1996; K. Szymanski, S. G. Harkins, 1992 ir kt.) mano, kad kūrybinei veiklai individas gali būti

inspiruojamas tiek išorinės, tiek vidinės motyvacijos, tačiau kuri nors iš jų turėtų vyrauti. Kad labai

15

svarbus kūrybingumo veiksnys yra kuriančiojo motyvacija pritaria K. Kaluinaitė (2002). ir sieja ją

su pozityviu savęs ir savo kūrybinių galių vertinimu, pasitikėjimu savo jėgomis. Daţnai mokiniams

atrodo, kad jie neturi gabumų, o tokia išankstinė (daţnai nepamatuota) nuostata ţadina stiprų gėdos

ir abejojimo savimi jausmą. Išorinė motyvacija gali neigiamai paveikti, t. y. susilpninti ar net

nuslopinti vidinius kūrybingumo motyvus. Ir priešingai – išorinės motyvacijos paskatinti ţmonės

gali taip įsitraukti į darbą, kad pajuntamas malonumas ar įkvėpimas tampa kur kas svarbesnis uţ

anksčiau tikėtasi atlygį, apdovanojimą. Jei apdovanojimas nėra labai didelis ir reikšmingas,

kūrybinis potencialas didėja, nes individas įdeda daugiau pastangų. Taip pat nustatyta, jog

paskatinimas daro nevienodą poveikį įvairaus amţiaus, skirtingo kūrybingumo lygio asmenims.

Išoriniai motyvai maţai veikia garsių kūrėjų kūrybą. Tuo tarpu vaikams svarbu, kad jų veiklai

pritartų aplinkiniai, ji būtų įvertinta geru paţymiu (Kaluinaitė, 2002). Be vidinės motyvacijos ţinios

ir gebėjimai nepadės asmeniui tapti kūrybingesniam mano ir Dumčienė (2001). Motyvacija gali

veikti kaip kompensacinis veiksnys ir kompensuoti specialių gebėjimų, ţinių, mokėjimų trūkumą

(Kaluinaitė, Ţutautienė, 2007).

K.Urban (Beresnevičius, 2006) pateikia pagrindinius kūrybingumo komponentus:

motyvaciją, divergentinį mąstymą, neapibrėţtumo toleranciją, sugebėjimą atlikti uţduotį,

specialiąsias ţinias, gebėjimus ir įgūdţius, bendrąsias ţinias. Visi šie komponentai glaudţiai susiję.

Trys pirmosios grupės tai paţintiniai komponentai, trys kitos –asmenybiniai komponentai.

Kiekvienoje grupėje atsiranda vis daugiau detalesnių komponentų.

Pirma grupė – tai divergencinis mąstymas. Tai gabumai, kuriuos išskyrė Guilfordas:

originalumas, elaboracija, lankstumas ir jautrumas problemoms.

Antra grupė – tai bendros kompetencijos, kurias autorius vadina pagrindiniu bendru

ţinojimu. Joms priskiria loginio mąstymo gebėjimus, analizę, sintezę, vertinimą, o taip pat

atmintį.

Trečia grupė – tai specifinis ţinojimas (specialios ţinios) ir specifiniai gebėjimai –

reikalingi tam tikrais mąstymo ir veiklos momentais.

Tačiau K.Urban akcentuoja, kad kūryba neturi būti siejama tik su pačiu divergentiniu mąstymu, kad

svarbūs yra ir asmenybiniai komponentai.

Ketvirta grupė uţduoties uţsiangaţavimas (sugebėjimas atlikti uţduotį), o prie to priskiriami

tokie bruoţai kaip, koncentracijos, ištvermės, selekcijos gebėjimai.

Prie penktos grupės priskiriame palankius kūrybai motyvus. Autorius pabrėţė čia naujoviškumo

būtinybę, uţsiangaţavimas paţinčiai, saviraiškai, kontaktui su kitais ir atsakomybės jausmui, o taip

pat pasiruošimui ţaidimui.

16

Paskutinėje grupėje atsirado reiškianti savybės įvairiapusiškumo toleranciją – tai atvirumas

eksperimentams, pasiruošimas rizikai, humoro jausmas.

Visi šie komponentai glaudţiai susiję mano D. Karkockienė (2003) ir G.Beresnevičius (2006).

Pateiktas K. Urban modelis atsiţvelgia į aplinkos faktorius. Kaip pastebi D. Karkockienė

kūrybinius komponentus reikia analizuoti ne tik vienos asmenybės prizmėje, bet taip pat grupės

arba lokalinės aplinkos perspektyvoje (Karkockienė, 2003)

T. Amabail nuomone, individuali kūryba priklauso nuo trijų komponentų:

patirties (techninių ir procedūrinių ţinių bei intelekto, bendros erudicijos);

kūrybinio mąstymo įgūdţių (lankstumo, vaizduotės, intelekto);

motyvacijos, kūrybos skatinimui labai svarbi yra vidinė motyvacija. (Amabile, 1998).

J. R. Sternberg ir T. Lubart (iš Almonaitienė J. 2000) skiria šiuos kūrybingumo komponentus:

Intelektiniai procesai

Ţinios

Intelekto stilius

Asmenybės bruoţai

Motyvacija

Aplinkos kontekstas.

A. Dumčienės poţiūriu kūrybinį aktyvumą skatina saviraiškos poreikis (Dumčienė, 2001).

„ Saviraiška – tai galutinis tikslas savaime“ – mano D. Grakauskaitė-Karkockienė (2003, 70).

Saviraiška išreiškiama vertybėmis, tokiomis kaip tiesa, groţis, tobulumas, kūryba, laisvė, pilnatvė.

Tos vertybės – tai mūsų vidinis Aš - savastis. Tai kiekvieno iš mūsų akimirkos išgyvenimas –

potyriai“ . Atlikęs savasties tyrimus F.Barron nurodo, kad kūrybiškumo esmę sudaro savastis.

Savastį jis supranta kaip motyvaciją ir stilių, vertybines nuostatas, darbo, karjeros, gyvenimo

prasmės suvokimą (Grakauskaitė-Karkockienė, 2003).

Kūrybingumą tyrinėjantys autoriai nesieja kūrybingumo su vienu kuriuo nors ţmogaus ypatumu.

Kūrybingumą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai, įgymiai, bei palanki aplinka jiems atsiskleisti,

ţinios ir patirtis, asmenybės bruoţai. Svarbus kūrybingumo veiksnys yra kuriančiojo motyvacija,

kuri gali kompensuoti specialių gebėjimų, ţinių, mokėjimų trūkumą. Visi šie komponentai glaudţiai

susiję ir yra vienodai svarbūs.

17

1.3. Kūrybingumo ugdymas mokant fitodizaino

1.3.1. Kūrybingumo ugdymo galimybės

Bendrosiose programose (2003) rašoma, kad šiuolaikinis technologinis ugdymas turi

būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis

įgyvendinimas. Technologinis ugdymas turi skatinti moksleivio kūrybinius pradus, supaţindinti su

vartojimo kultūra, technologijų taikymu buityje bei amatų puoselėjimu šiuolaikinėje visuomenėje.

R. Girdzijauskienė (2009) atlikusi kūrybingumo ugdymo tyrimą, kuriame į klausimą

kokiose pamokose, jų manymu, labiausiai ugdomas kūrybiškumas iš 416 apklaustų dešimtųjų klasių

mokinių, 12,1% apklaustų mokinių atsakė – technologijų pamokose (Girdzijauskienė, 2009). Kad

technologijų dalykų pamokos ţadina mokinių kūrybinę saviraišką, dţiugina technologijų dalyko

mokytojus. Mūsų atliktas tyrimas taip pat rodo, kad fitodizaino pamokos plėtoja ugdytinių

kūrybinę raišką.

Dauguma mokslininkų pritaria nuomonei, kad kūrybingumą galima išlavinti ir yra

sukūrę nemaţai euristinių metodų. Šios euristikos remiasi kūrybinio mąstymo, suvokimo, atminties

informacijos apdorojimo ir kitomis teorijomis (Beresnevičius, 2006).

Būtinumą ugdyti kūrybingumą skatina ir atliktų tyrimų rezultatų duomenys,

įrodantys, kad ankstyvoje jaunystėje nustatyti aukšti kūrybiniai gebėjimai maţai keičiasi gyvenimo

eigoje ir prognozuoja kūrybinę profesinio gyvenimo sėkmę. G. J. Feisto ir F. X. Barrono atlikti

logintudiniai tyrimai po 44 metų (pirmą kartą tiriamieji buvo 27-ių, antrą kartą – 72 metų), nustatė,

kad tų tiriamųjų, kurių kūrybiniai gebėjimai jaunystėje buvo aukšti, pasiekė didelių laimėjimų

gyvenime, kad ir kokią profesiją jie būtų pasirinkę – architekto (Dudek, Hall, 1991; cit. plg. Feist,

Barron, 2003), menininko (Csikszentmichalyi, Getzels, 1973; cit. plg. Feist, Barron, 2003) ar kitą

profesiją (Helson, 1999; Moane, 1987; Helson, Pals, 2000; Helson, Roberts, Agornik, 1995;

Manuson, Backteman, 1978; cit. plg. Feist, Barron, 2003). Tyrėjai rėmėsi poţiūriu, kad

kūrybingumo ugdymas suprantamas, kaip įgimtų gebėjimų tobulinimas sudarant tam tinkamas

sąlygas ir naudojant specialias kūrybingumo ugdymo programas (Grakauskaitė-Karkockienė, 2006).

Niekada ne per nevėlu pradėti stimuliuoti, plėtoti kūrybines galias, netgi brandţiame

amţiuje rašo A. Petrulytė (2001). Yra faktų, kad kūrybingiems ţmonėms būdingas šviesesnis protas

senatvėje, jie ilgiau gyvena. Daugelis šiandienos mokslininkų pripaţįsta, kad intelekto lavinimas

vyksta visą gyvenimą. M. Cattelis ir J. Hornas (1964) skiria dvi intelekto rūšis: kintantį (fluid) ir

susiformavusį (crystalised). Kintantis intelektas savo „viršūnę“ pasiekia paauglystėje ir vėliau

krinta, o susiformavęs intelektas, apimantis verbalinius gebėjimus, plėtojamas visą gyvenimą.

18

Nuolatinio mokymosi idėjos šalininkai akcentuoja tokio mokymosi svarbą. Proto galios neturi

tiesioginio ryšio su amţiumi. Geriausias būdas senstant išlaikyti protą – nuolat mokytis. Naujausi

moksliniai tyrimai rodo, kad pasąmonės gebėjimas mokytis yra beveik neribotas, o būtent

kūrybingumas siejamas su pasąmonės veikla (Petrulytė, 2001).

Nuolatinio mokymosi šalininkai akcentuoja, kad proto galios neturi tiesioginio ryšio

su amţiumi ir pabrėţia, kad geriausias būdas išlaikyti protą – nuolat mokytis. Naujausi tyrimai

rodo, kad pasąmonės gebėjimas mokytis yra beveik neribotas, o būtent kūrybingumas siejamas

su pasąmonės veikla (Petrulytė, 2001). E. de Bono visai nemano, kad kūrybingumas tai jaunųjų

visuomenės narių prerogatyva (Bono, 2009).

D.Karkockienė (2006) atliko tyrimus apie kognityvių kūrybingumo parametrų

pokyčius mokantis pagal specialią kūrybingumo ugdymo programą. Autorės atlikti kūrybingumo

ugdymo efektyvumo tyrimai įrodo, kad galima ugdyti kognityvius kūrybingumo gebėjimus, o

labiausiai – lankstumą ir originalumą.

Kita grupė mokslininkų teigia, kad kūrybingumo išlavinti neįmanoma. Remiantis

vardas M. Cattell ir J. Horn teorija kintantis intelektas, t. y. gebėjimas spręsti problemas

nesiremiant turimomis ţiniomis nei patirtimi, pasiekia savo viršūnę paauglystėje ir toliau nuolat

krenta. Tokios pat nuomonės yra P. Baltes, bandęs išlavinti kintantį intelektą, t. y. sugebėjimą

spręsti naujas neįprastas problemas, kurioms nereikia ţinių, nustatė, kad to padaryti neįmanoma.

J.Ruth tyrimų rezultatai parodė, kad kūrybinės galios menkėja, nes lėtėja informacijos priėmimo ir

perdirbimo greitis, praeina noras rizikuoti (Beresnevičius, 2006).

Šiuolaikiniai psichologai skirtingai ţiūri į kūrybingumo lavinimo problemą. Yra autorių, teigiančių,

kad kūrybingumo negalima išlavinti, nes jis susijęs su amţiumi. Kiti mokslininkai, atvirkščiai,

tvirtina, kad kūrybingumą galima išlavinti ir siūlo ugdyti netradiciniais ugdymo metodais.

Kūrybingumui ugdyti yra naudojamos įvairios programos, siekiant patikrinti, kokius kūrybingumo

komponentus galima ugdyti.

1.3.2. Kūrybinės veiklos sritys

A. Maslow mano, kad išugdyti kūrybišką asmenybę geriausiai padėtų ugdymas

pasitelkus meną, jo nuomone, ugdymas padedant menui galėtų tapti viso mokymo (netgi

aritmetikos, skaitymo ir rašymo) pamatu (Karkockienė, 2003). Kad menas yra svarbus asmenybės

kūrybingumui ugdyti, demonstruoja HOT (Higher Order Thinking, liet. aukštesniojo mąstymo

19

pobūdis) mokyklų kūrimas JAV. Šiose mokyklose aukštesnis mokinių mąstymas ugdomas menų

pagalba, o meninio ugdymo procesas orientuojamas ne į meno kalbos paţinimą ar ţinių kaupimą,

bet į ugdytinių gebėjimą kurti, atlikti bei vertinti. Meno kalba suvokiama kaip priemonė kūrybiškai

save išreikšti (Girdzijauskienė, 2005).

L. Šiaučiukėnienė taip pat mano, kad plačiausias galimybes kūrybingumui ugdyti

atveria meninė veikla, o dailės pamokos gali būti pagrindine baze kūrybingumui ugdyti.

(Šiaučiukėnienė, 1997), ji suteikia dideles galimybes pajausti ir stebėti groţį, ţadina poreikį

bendrauti su menu ir jį kurti (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002).

Taikomasis menas ir dailieji amatai sudaro galimybę mokiniams kurti bei taikyti

kūrybinius gebėjimus savo praktinėje veikloje, padeda mokiniui suvokti aplinkos harmonizavimo

priemones ir būdus (Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendroji programa, 2007).

Pastaruoju metu fitodizaino tradicijos visuomenei plačiai pristatomos įvairiomis knygomis,

albumais, ţurnalais, plenerais. Jose aprašomi meninio komponavimo principai, kompozicijų raiškos

ir harmonizavimo priemonės, komponavimo stiliai ir augalų tvirtinimo technologijos, augalų

asortimentas, augalinės medţiagos rinkimas, augalų paruošimas komponavimui bei naujausios

mados tendencijos. B. Ţygaitienė (2005) išsamiai supaţindina su Europos fitodizaino

komponavimo istorija, jos tradicijomis bei stilistika. Įvairiose veiklos srityse yra galimybė

pasireikšti ugdytinio iniciatyvai, kūrybingumui, savarankiškumui, individualumui. Mokantis

fitodizaino ugdytinių veikla apima keturias veiklos sritis:

Projektavimas – projektinių idėjų paieška, uţduočių formulavimas, detalizavimas, tikslinimas,

apibendrinimas grafine / aprašomąja forma.

Informacijos, skirtos projektinėms uţduotims, medţiagoms paţinti ar technologiniams procesams

atlikti, paieška, kaupimas, taikymas ir pateikimas.

Medţiagų paţinimas, jų pritaikymas projektinėms uţduotims atlikti.

Technologinių procesų paţinimas, atlikimas ir rezultatų pristatymas – projektinių uţduočių

praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas.

Informacija. K. Urban (Karkockienė, 2003) nurodo, kad kūrybos procesas apima

įvairius informacijos gavimo bei naudojimo lygius. Ţinias prilygina atspirties taškui, nes nieko

neţinant apie sritį, kurioje norima atrasti ką nors nauja, nieko sukurta neįmanoma. Daţniausiai

skiriamos dvi ţinių rūšys – deklaratyviosios, arba faktinės, ţinios, apimančios informacija pagrįstus

įsitikinimus bei vaizdinius, ir procedūrinės ţinios, tai yra patirtimi grįstas ţinojimas, kaip ką nors

atlikti, apimantis veiklos strategijas, metodus, algoritmus ir pan. V. Vaicekauskienės nuomone

ţinios yra idėjų šaltinis, jos didina kūrybinės veiklos veiksmingumą, nes teikia informacijos apie

ankstesnius bandymus ir jų pamokas, padeda atrasti problemai spręsti tinkamą kontekstą ir parinkti

20

priemones bei metodus. Procedūrinės ţinios lengvina ir spartina įvairių uţduočių atlikimą

(Vaicekauskienė, 2009).

Mokantis fitodizaino įgyjamos ţinios:

bendros ţinios apie floristiką, jos istorija, floristikos ypatumai įvairiose pasaulio šalyse

ţinios apie yra kūrybos proceso dėsningumus, svarbu išmokti jais naudotis,

augalų komponavimo stiliai,

augalų tvirtinimo technikos,

natūralios kilmės ir sintetinės medţiagos,

augalų asortimentas, jų ypatybės ir paruošimo technologijos,

priemonės medţiagoms tvirtinti,

vykstančios parodos ir konkursai,

ţymiausi Europos ir pasaulio floristai, jų autoriniai darbai

Kūrybos procesas apima konvergentinį bei divergentinį mąstymą; problema

pasirenkama gana laisvai, apibrėţiant ir numatant jos sprendimo būdus (Beresnevičius, 2006).

Renkama, kaupiama informacija apie anksčiau sukurtus darbus, pateiktus konkursuose ar padarytus

egzaminams darbus, analizuojama ţymių autorių kūrybą, kurioje įţvelgiamos naujovės.

Išanalizavus sukauptą medţiagą ir patirtį, iškeliama idėja ir ieškoma būdų sprendimui įgyvendinti.

Pasirenkamos kompozicijos raiškos priemonės, tinkamos idėjai įgyvendinti, numatomi

komponavimo (išdėstymo) ypatumai. Pagrindinė kompozicijos raiškos priemonė vaizdui perteikti

yra spalva, linija, forma, faktūra ir technika.

Projektavimas. Modeliavimas, E.de Bono nuomone, yra toks pat fundamentalus

dalykas, kaip ir analizė. Tai gebėjimas sujungti turimas ţinias, kad būtų sukurti nauji vertingi

dalykai, tai – mąstymas. (Bono, 2009). L. Vygotskio (1967) nuomone, kūrybinė veikla pasireiškia,

kuriant iš perdirbtų vaizdų naujai suderintus, savo paties patirtimi paremtus elementus

(Schoroškienė, Marcinkevičiūtė, 2008).

Projektuojant gaminį labai svarbu gebėjimas laisvai, nebijant, spontaniškai derinti

įvairias idėjas, formas, ryšius, „ţaisti‘ elementais ir koncepcijomis, kurti iš jų netikėtus derinius ar

gaunamos informacijos elementus (Karkockienė, 2003).

Pagal J.Adamonį darbas kūrybišku tampa tuomet, kai autorius turi būsimo darbo

viziją, savitą kūrinio sampratą ir sąmoningai perteikia savo išgyvenimus ţiūrovams. Todėl visų

pirma susikuriama subjektyvi puokštės ar kompozicijos samprata ir ieškoma būdų jai perteikti.

Kūrinio meninis vaizdas perteikiamas panaudojant kompozicijos raiškos ir harmonizavimo

priemones (spalvomis, sukuriant jų niuansus ir kontrastus, skirtingomis faktūromis, ritmu,

21

proporcija), išgaunant kūrinio formą, tinkamai parenkant medţiagas (augalus ar jų dalis,

dekoravimo medţiagas ir priemones). Vienos iš jų labiau išraiškia kompozicijos mintį, kitos ją

harmonizuoja. Kompozicinį sprendimą J.Adamonis lygina su matematikos uţdavinio sprendimu

(Adamonis, 2008).

Sugebėjimas įsivaizduoti erdvinį pasaulį yra svarbus projektuojant bei modeliuojant

kompozicijas, todėl mene ir moksle naudojamas erdvinis intelektas (Butkienė, Kepalaitė, 1996).

Erdvinį intelektą devynių intelektų struktūroje išskyrė H. Gardner (1983).

D. Karkockienė, G. Butkienė atliko tyrimą apie intelekto struktūrinių ypatumų santykį

su kognityvinių kūrybingumo gebėjimų (sklandumo, lankstumo, originalumo) pokyčiu, mokantis

pagal specialią ugdymo programą. Tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp mąstymo sklandumo,

lankstumo bei originalumo ir aukščiausio lygmens kalbinių ir konstrukcinių gebėjimų.

(Karkockienė, Butkienė, 2005). Konstrukciniai gebėjimai labai svarbūs projektuojant ir

modeliuojant būsimą kompoziciją.

Daugelis autorių (Dumčienė, 2003, Petrulytė, 1995, Vaicekauskienė, 2009,

Jonynienė, 1984) pripaţįsta, kad svarbus kūrybingumo komponentas yra vaizduotė, t. y. gebėjimas

matyti vaizdus mintyse, mąstyti vaizdiniais, pamatyti mintyse jau matytus darbus, palyginti juos su

naujai pamatytais, įsivaizduoti savus ar galimus padaryti variantus. Vaizduotė yra dvejopa:

atgaminamoji – vaizduotė atgamina tai, ką esame patyrę ir išgyvenę anksčiau ir kuriamoji – pateikia

visiškai naujų, dar nematytų ir neišgyventų vaizdų ar idėjų. Būtent kuriamoji vaizduotė yra

kūrybinės veiklos pagrindas. Svarbiausias vaizduotės poţymis – tai gebėjimas pamatyti savo

veiklos rezultatą ar produktą iki šios veiklos atlikimo. Kūrybingų asmenybių vaizduotei būdingas

ypatingas ryškumas, gyvumas, neįprastumas ir netikėtumas, ypatingas fantastiškumas ir

vaizdingumas. (Petrulytė, 2001, Vaicekauskienė, 2009, Dumčienė, 2001). Anot V. Jonynienės

vaizduotės įtraukimas į kūrybinį aktą yra būtina sąlyga kūrybos procesui ir sieja ją su tikrove.

Kiekvienas vaizduojamas produktas kuriamas iš realios tikrovės elementų, pasireiškiančių kaip

individo ţinios, patyrimas. Kuo turtingesnis ţmogaus patyrimas, tuo daugiau jis turi peno

vaizduotei. Vaizduotę skatina, nukreipia socialinis ţmonijos patyrimas. Remiantis vaizduote, realus

patyrimas gali būti taip perdirbtas, kad to perdirbimo rezultatas daţnai – naujas, kokybiškai

neturintis tikrovėje atitikmens vaizdas ar objektas (Jonynienė,1984)..

Medžiagos. Taikomosios dailės kompozicijos kokybę lemia, J Adamonio nuomone,

sėkmingas medţiagos arba medţiagų derinio ir priemonių joms apdirbti pasirinkimas (Adomonis,

2008). Fitodizaino kompozicijose vyrauja augalinės kilmės medţiagos bei įvairiausi gamtiniai

komponentai. Parenkant kompozicijai augalus ar jų dalis, formas, augalų lapų ir ţiedų spalvas bei

faktūras lavinamas natūralistinis intelektas. H. Gardner (1983) apibūdino natūralistinį intelektą kaip

22

gebėjimą atpaţinti ir skirstyti kategorijomis augalus ir kitus gamtos objektus. Šis intelektas padeda

pastebėti, išskirti iš aplinkos pavienius objektus, reiškinius, jų detales. (Girdzijauskienė, 2005,

Šimelionienė, 2008). Ţmogus naudojantis kūrybai gamtinę medţiagą, turėtų pasiţymėti ryškiu

natūralistiniu intelektu, pagarbia ir tausojančia meilę gamtai, mokėti ją stebėti. Kraštovaizdţio

groţis, miškai, pievos, gėlynai – tai vietos kur randama gamtinė medţiaga. Plačiąja prasme – tai

gamtinė aplinka, kuri itin palanki natūralistinio intelekto plėtojimui. Puokščių ir kompozicijų

kūryba pagrįsta įvairios gamtinės ir pramoniniu būdu pagamintos medţiagos panaudojimu. Gamtinė

medţiaga – tai tarsi gyvos gamtos dalelės, kurių groţį gamta kiekvienu metų laiku atskleidţia

savaip, suteikdama ţmogui galimybę kurti ir fantazuoti. Gamta nepakeičiama ir neišsenkanti

kūrybos mokytoja. Darbas su šia medţiaga neleidţia abejingai ţiūrėti į mus supantį pasaulį ir

aplinką, įgalina kūrybiškai ir taupiai panaudoti gamtos turtus. Gyvos gamtos įspūdţiai, patirti

betarpiškai stebint gyvąją gamtą miške ar pievose, renkant augalus ar stebint medţius per langą

lavina vaizduotę. „Gamta yra kūrybinga, valdo sudėtingas garsines partitūras, spalvų dermes, kuria

kraštovaizdţius“. (Daujotytė, 2010, p.1).

Mokantis fitodizaino reikia paţinti augalinės kilmės medţiagą, jos asortimentą bei

savybes ir pasiţymėti gebėjimais:

pastebėti augaluose, jų formose ir spalvose iš pirmo ţvilgsnio nepastebimus ţenklus, kurie

išlaisvina fantaziją,

atrasti augalų dekoratyvume, tą kūrybinį pradą, kuris taps impulsu sukurti kompoziciją,

atskleisti augalų dekoratyviąsias savybes,

analizuoti augalinių medţiagų savybes, faktūras, technologinius tvirtinimo ypatumus,

kompozicijų ir puokščių pritaikymo interjere galimybes.

Juk iš tų pačių medţiagų galima pagaminti įvairių darbų, kurie skirsis savo forma,

autentiškumu, emocijomis, paskirtimi, eksploatacinėmis savybėmis ir pan. Kompozicijų kūrimui

naudojamos įvairios medţiagos ir priemonės, pagamintos pramoniniu būdu bei dekoravimo

elementai. Tai vazos ir priemones, kurių pagalba bus tvirtinami augalai: floreksas ir dekoratyvinė

bei techninė vielutė. Remiantis ţiniomis bei patirtimi, numatoma kokių reikės augalinės kilmės

medţiagų, įvertinamas jų dekoratyvumas, konstrukcinės ir meninės ypatybės, medţiagų tvirtinimo

technologijos, kad nebūtų pakenkta jų struktūrai ir išryškėtų jų dekoratyvumas; darbo priemonės ir

įrankiai, kurių pagalba tvirtinami augalai, dekoravimo priemonės, papildančias kūrinio mintį.

23

Technologiniai procesai, jų rezultatai. Floristui labai svarbu meistriškai įvaldyti

augalų tvirtinimo technologijas, nes nuo to priklauso kūrinio erdvinė forma, augalinės kilmės

medţiagų išdėstymas ir augalų gyvybingumas. V. Vaicekauskienė, remdamasi Cropley,

Encyclopedia of Creativity, (1999) įvardija techninį kūrybingumą – tai atlikimo meistriškumu

grįstas kūrybingumas ( Vaicekauskienė, 2009), kuris yra labai svarbus komponuojant fitodizaino

kompozicijas.

Komponuojant kompozicijas yra reikšmingi komponavimo ypatumai: nuoseklumas,

kai dirbama kryptingai, numačius darbų eiliškumo seką, nes augalai lengvai paţeidţiami;

kruopštumas, medţiagų paruošimo ir tvirtinimo technologiniai procesai reikalauja atidaus ir

kruopštaus rankų darbo, įvairumas, kai panaudojamos įvairios kūrybos priemonės ir augalų

paruošimo būdai bei augalų tvirtinimo technikos; tikslumas, kai tiksliai parenkamos kompozicijos

išraiškos priemonės, augalų tvirtinimo technikos; originalumas, kai sukuriami originalūs kūriniai

savo forma, medţiagų parinkimu ir derinimu, siuţetu ir kt.

Susipaţinus ir išanalizavus floristinių dirbinių pavyzdţius įvairiuose informacijos šaltiniuose,

pasirenkamas darbo objektas bei darbo priemonės, planuojama komponavimo veikla, numatant:

reikalingas medţiagas, priemones bei įrankius,

augalų tvirtinimo technologijas,

komponavimo eiliškumą (etapus),

kompozicijos atlikimą,

darbo pateikimą ir vertinimą.

Floristikoje galima kūrybingai veikti, komponuojant darbus, įsigyjant floristines

puokštes ir kompozicijas bei vertinant jau padarytus darbus. Kompozicijų vertinimas – tai paţinimo

rezultatas, tačiau kūrybingu jį galima vadinti tik tada, kai pateikiama savita, individuali darbo

samprata. Vertinimas pasireiškia per gebėjimą atpaţinti taikytas kompozicijų raiškos ir

harmonizavimo priemones, stilių, įţvelgiant idėją, jos ryšį su atskiromis kompozicijos dalimis.

A. Lukas pateikia kriterijus, kuriais remiantis galima laikyti darbą kūrybingu, tai:

adekvatumas (t.y. sprendimas iš tikrųjų turi būti sprendimas),

naujumas ir originalumas,

uţbaigtumas, įgyvendinta idėja, groţis ir paprastumas,

kokybiškas sprendimas, keičiantis esamus metodus. (Lukas, 1980).

Z. Rinkevičiaus nuomone, kūrybiniai produktai turėtų būti vertinami remiantis šiais kriterijais:

keliamos problemos ir sprendimo atitikimas,

24

naudotų šaltinių adekvatumas,

kūrybos rezultatų detalumas,

sprendimo sudedamųjų dalių integralumas,

produktų originalumas, estetiškumas, autentiškumas, reikšmingumas individui ar visuomenei,

profesinis pripaţinimas ir kt. (Rinkevičiaus, 2009).

Yra autorių manančių, kad ugdymas menu - tai geriausias būdas asmenybės kūrybingumui

atsiskleisti. Komponuojant kompozicijas, kūryba apima keturias veiklos sritis: informacijos

rinkimą, projektavimą, medţiagas ir technologinius procesus. Kiekvienai jų būdinga kūrybingumo

sklaida: informacija – savarankiškai atrinkti informaciją, įvertinti įvairius poţiūrius bei augalinės

medţiagos savybes, atpaţinti originalius darbus, pastebėti kitų autorių darbuose naujoves,

projektavimas – taikyti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonės, sukurti naujus karkasus,

kompozicijų formas bei floristines detales, naudoti kompoziciją papildančius elementus, siūlyti

idėjas, išplėtoti ir įgyvendinti idėją, medţiagos – pastebėti ir atrasti naujas medţiagų dekoratyvumo

savybes, augalais perteikti mintį, tinkamai parinkti augalus idėjai įgyvendinti, technologiniai

procesai – tinkamai parinkti augalinės kilmės medţiagų tvirtinimo technologijas, originaliai

pristatyti darbą, vertinti darbus, uţduotį atlikti iki galo.

1.3.3. Kūrybingumo ugdymo veiksniai ir problemos

Fitodizaino mokymo metu teorinių ţinių perdavimas vyksta pakaitomis su praktiniais uţsiėmimais.

Todėl praktinio mokymo metu pagrindiniu mokymo(si) metodu, gali būti savarankiškas darbas.

Savarankiškumą L. Šiaučiukėnienė apibūdina, kaip ugdytinio aktyvią, kryptingą veiklą, kuri vyksta

pedagogo kontroliuojama ir jam padedant, kai atliekamos mokomosios, tiriamosios bei savišvietos

uţduotys (Šiaučiukėnienė, 1997).

Dumčienės (2001) nuomone, taikant diferencijuotą mokymą – atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis,

o ši savybė – viena būtinų sąlygų kūrybingumui ugdyti. Sudarius kiekvienam besimokančiam

galimybę rinktis mokymo profilį, lygį, mokymosi būdus ir formas, tenkinamas saviaktualizacijos

poreikis. Kadangi viena iš saviaktualizacijos formų yra kūryba, autorės nuomone diferencijuotas

mokymas gali talkinti ugdant kūrybingumą. K. Kaluinaitė mano, kad diferencijuotas mokymas

teikia galimybių susiformuoti savarankiškam individualaus darbo stiliui, padeda panaudoti

kiekvieno ţmogaus potencialias galimybes (Kaluinaitė, 2002).

A. Petrulytė išskiria dvi dideles kūrybingumo ugdymo metodų grupes:

25

netiesioginiai socialiniai pedagoginiai – tai metodai grindţiami humanistine pedagogika ir

psichologija: psichologiškai sveika, saugi ir laisva kūrybiškumą bei pasitikėjimą skatinanti

aplinka bei sąlygos klasėje;

tiesioginiai pedagoginiai psichologiniai. Šiems metodams priskiriamos kūrybinį mąstymą ir

kūrybiškumą lavinančios tikslinės programos – įvairios pratybos vadovaujant specialistams.

( Petrulytė, 2001)

Kūrybingumui ugdyti turbūt didţiausią įtaką daro mokytojo asmenybė, demokratiškas

darbo stilius (Rinkevičius, 1998); pasitikėjimą keliantys santykiai, turtinga bei įvairi mokymo(si)

aplinka, pozityvi mokymo(si) motyvacija (Kaluinaitė, 2004); svarbų vaidmenį vaidina pedagogų

kūrybingumas, komunikacinis kompetentingumas, bendravimo gebėjimai, mokėjimai bei įgūdţiai

(Dumčienė, 2001); mokytojo gebėjimas sukurti saugią, palankią ugdymo aplinką (Karkockienė,

2003, Butkienė, Kepalaitė, 1996); kūrybiškas mokytojas, tai – mokytojas gebantis organizuoti

netradicinės struktūros pamokas, parinkti aktualią mokomąją medţiagą ir įdomiai ją perteikti,

taikyti įvairius mokymo, kūrybos metodus, įtraukti mokinius į kūrybos procesą (Rinkevičius, 1998).

Fernando Cardoso de Sousa atliktas tyrimas parodė, kad „kūrybiškumo esmė glūdi ne atskirose

dėstytojo ar studento savybėse, bet jų tarpusavio sąveikoje“ (Cardoso de Sousa, 2007, p.21). Apie

pedagogo ir mokinio tarpusavio sąveiką taip pat rašo ir A. Dumčienė (2001).

Talentingų mokytojų trūkumas – viena iš sunkiai išsprendţiamų problemų. Mokytojas „tartum

atiduoda pirmenybę tam psichologiniam tipui, kuriam priklauso pats“ - sako A. Lukas (1980. p.

55). E. de Bono konstatuoja, „kad visa mokymo sistema yra grįsta ţinojimu ir analize. Ten tikrai

labai trūksta kūrybiškumo ir projektavimo, situacijų ir išeičių modeliavimo. Ugdytiniams į galvą

grūdamos ţinios, jie mokomi analizuoti, gretinti faktus, dėlioti argumentus, bet visiškai neugdomas

mąstymas“. (Bono, 2009, p. 1).

A. Petrulytės nuomone, bendrojo lavinimo mokykloje nepakankamai efektyviai

ugdomas kūrybinis mąstymas, ypač jo neverbalinis (vaizdinis) komponentas ir realiai ugdomas

daugiau konformistas negu kūrybingas ţmogus. (Petrulytė, 2007). D. Grakauskaitė-Karkockienė

nurodo, kad dėstytojai ir mokytojai ne tik patys nėra kūrybingi, bet ir neatsiliepia į besimokančiųjų

poreikį būti tokiems ir nesudaro sąlygų tiems gebėjimams atsiskleisti, nes dauguma dėstytojų

nesidomi kūrybingumu (Grakauskaitė-Karkockienė, 2006).

V.Vaicekauskienės nuomone dalis mokytojų ne tik neugdo, bet ir slopina

kūrybingumą, matydama prieţastis „ribotoje kūrybingumo sampratoje, nenoru dirbti kūrybingai,

baimėje prarasti ugdymo proceso kontrolę, mokytojams nepakanka išsilavinimo – kad gebėtų kurti

kūrybines uţduotis“ (Vaicekauskienė, 2009, psl. 11). A. Dumčienė (2001) taip pat mano, kad reikia

susirūpinti mokytojų kūrybingumo ugdymu.

26

R. Girdzijauskienė atliko tyrimą „Kūrybiškumo ugdymo situacija Lietuvos

mokyklose“. Viena pagrindinių išvadų yra pedagogams nepalanki, nes mokinių nuomone

kūrybingumas pamokose ugdomas bent tris kartus rečiau nei teigia mokytojai (Girdzijauskienė,

2009).

Didelę reikšmę kūrybingumui ugdyti turi mokytojų asmenybės bruoţai, intelektiniai

sugebėjimai, geras profesinis pasirengimas, pasirenkami konkretūs metodai, gebėjimas įtraukti

mokinius į kūrybos procesą. Pedagogai ne visada sudaro sąlygas kūrybingumui atsiskleisti, o

mokymo sistema pagrįsta ţinojimu, o ne kūrybišku ţinių taikymu. Diferencijuoto mokymo taikymas

suteikia galimybę pasirinkti uţduotį, jos atlikimo būdą, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, ko

pasėkoje pastebimi kūrybingumo pradai bei teigiami jų plėtros pokyčiai. Tai leidţia manyti, kad

fitodizainas yra efektyvi priemonė kūrybingumui ugdyti.

27

2. KŪRYBINGUMO UGDYMO GALIMYBIŲ TYRIMAS MOKANT

FITODIZAINO

Tyrimo objektas: Suaugusiųjų kūrybingumo raiška mokant fitodizaino.

Tikslas: Ištirti suaugusiųjų kūrybingumo raiškos galimybes fitodizaino mokymo(si) procese.

Uţdaviniai:

1. Ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo raišką mokant fitodizaino.

2. Išsiaiškinti fitodizaino kompozicijų kūrimo raiškos ir harmonizavimo priemones.

3. Atskleisti ugdytinių kūrybingumą komponuojant kompozicijas.

Atlikus mokslinės literatūros analizę buvo atskleistas kūrybingumo ugdymo modelis (3

pav

3 pav. Kūrybingumo ugdymo modelis

Tyrime apsiribojama divergentinio mąstymo, vieno iš kognityvinių kūrybingumo

komponentų, ugdymo galimybių atskleidimu mokant fitodizaino. Kūrybingumo raiška, tirta

kūrybingumui būdingų rodiklių lankstumo, originalumo, įţvalgumo, detalumo aspektais.

Konstruojant tyrimo modelį ir instrumentą buvo remtasi divergentinio mąstymo rodikliais J.P.

Guilford (1950) ir R. Girdzijauskienės (2003) sudarytu kūrybingumo ugdymo modeliu. Buvo

Pedagogo asmeninė ir

profesinė kompetencija

Ugdytinių turimos ţinios,

motyvai ir nuostatos

Kūrybingumas

Kūrybingumo samprata

Informacijos rinkimas

ir panaudojimas

Projektavimas Medţiagų paţinimas Technologiniai

procesai, jų rezultatų pateikimas

Lankstumas Originalumas Įţvalgumas Sklandumas Detalumas

28

pasirinktas poţiūris į kūrybingumą kaip asmens savybę, pasiţyminčią mąstymo bei veiksmų

lankstumu, sklandumu, gausumu, originalumu, įţvalgumu, detalumu. Tyrimui atlikti buvo sukurti

trys tyrimo instrumentai: mokinių apklausai skirta anketa ir pedagogams interviu planas bei

mokinių ugdomosios veiklos stebėjimo protokolas. Pagrindiniai teminiai orientyrai, formuluojant

pedagogų interviu ir anketos klausimus mokiniams bei stebėjimo protokolą, parinkti remiantis

kūrybingumo ugdymo modeliu ir technologijų dalyko turiniu (Bendrosios programos, 2003).

Pateiktų anketos ir interviu plano klausimų grupės: informacija apie tyrimo dalyvius

(interviu su pedagogais - išsilavinimas, pedagoginis darbo staţas, mokinių apklausos anketa –

veikla: studijos, darbas), kūrybingumo samprata, kūrybingumo plėtotė, kūrybingumo raiška,

apimanti kūrybinės veiklos sritis: iš jų projektavimo, informacijos rinkimo ir darbo su ja, medţiagų

paţinimo; technologinių procesų bei savo rezultatų pateikimo ir vertinimo; kūrybingumo raiškai

mokantis fitodizaino. Klausimai sudaryti taip, kad galima būtų išsiaiškinti svarbiausius kūrybos

raišką nusakančius rodiklius: sklandumą, įţvalgumą, originalumą bei detalumą.

Tyrimo metodai:

1. Teoriniai: mokslinės literatūros – filosofinės, psichologinės, pedagoginės ir kitos literatūros,

nagrinėjančios kūrybingumo struktūros ir ją veikiančių faktorių sisteminė analizė.

2. Empiriniai:

- anketinė apklausa,

- interviu metodas,

- ugdomasis (mokinių veiklos) stebėjimas.

- statistiniai: tyrimo duomenų statistinis įvertinimas. Tyrimo duomenų analizė atlikta

kompiuterine programa SPSS for Windows 12. Analizuojant tyrimo duomenis, taikyta:

aprašomoji statistika – kokybinis duomenų grupavimas ir skaitiniai (absoliutūs ir

procentiniai daţniai) bei grafiniai pateikimo metodai.

neparametrinis Pirsono 2 kriterijaus testas (statistinė procedūra, leidţianti nustatyti dviejų

kintamųjų nepriklausomumą: ar yra skirtumų tarp dviejų tyrime dalyvaujančių grupių ir

koks tas skirtumas). Aptariant tyrimo rezultatus vadovautasi tokia skirtumų tarp daţnių

interpretacija, remiantis reikšmingumo lygmeniu p: 1) skirtumas tarp daţnių statistiškai

reikšmingas, kai reikšmingumo lygmuo p 0,05; 2) skirtumas tarp daţnių esminis, kai

reikšmingumo lygmuo p 0,01; 3) skirtumas tarp daţnių labai ryškus, kai reikšmingumo

lygmuo p 0,001; 4) visiškas skirtumas tarp daţnių, kai reikšmingumo lygmuo p 0,0001;

29

5) skirtumai tarp daţnių statistiškai nereikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p 0,05

(Bitinas, 2006,).

koreliacinė analizė – statistinė procedūra, leidţianti nustatyti ryšio stiprumą, kuris gali

egzistuoti tarp dviejų didėjimo ar maţėjimo tvarka išrikiuotų kintamųjų. Vadovautasi šia

ryšio tarp poţymių stiprumo interpretacija, remiantis Spirmeno ranginės koreliacijos

koeficientu ρ: 1) ryšys labai stiprus, kai koreliacijos koeficientas ρ didesnis nei 0,8; 2) ryšys

stiprus, kai koreliacijos koeficientas ρ nuo 0,6 iki 0,8; 3) ryšys esminis, kai koreliacijos

koeficientas ρ nuo 0,4 iki 0,6; 4) ryšys silpnas, kai koreliacijos koeficientas ρ nuo 0,2 iki

0,4; 5) ryšio tarp poţymių iš esmės nėra, kai koreliacijos koeficientas ρ nuo 0 iki 0,2

(Bitinas, 2006).

Kokybinių duomenų analizė remiasi keliais duomenų analizės metodais. Vienas jų yra

nuolatinis lyginamasis metodas, kurio esmę sudaro duomenų skirstymas ir kodavimas pagal

kategorijas per visą jų rinkimo laikotarpį. Vėliau kategorijos apibrėţiamos ir ieškoma tarpusavio

ryšio su kitomis kategorijomis. Kitas metodas yra teiginių ir hipotezių formulavimas, remiantis

išsamiai surinktais duomenimis. Galiausiai (trečias analizės būdas) iš visos duomenų bazės yra

išrenkami duomenys, patvirtinantys tyrinėtojo supratimą ar suvokimą. Po to medţiaga pateikiama

ataskaitos forma (Kardelis, 2002). Informacija gauta interviu metodu, yra aprašyta ir apdorota

naudojant turinio (content ) analizės metodą ir apibendrinama.

Tiriamųjų imtis ir atranka. Statistiškai reikšmingom išvadom padaryti reikalingas

minimalus tyrimų skaičius (Kardelis, 2002, psl. 115). Atsiţvelgiant į formuluojamą tyrimo

problemą, specifinį tikslą ir uţdavinius, suformuota šiai studijai atlikti reikalinga tiriamųjų imtis.

Tiriamieji buvo pasirinkti tiksliniu grupių formavimo būdu (Kardelis, 2002, psl. 122). Tiriamojo

poţymio atţvilgiu, grupę sudarė besimokantys fitodizainą (skirtingose ugdymo įstaigose ir pagal

skirtingos trukmės programas) mokiniai ir studentai bei pedagogai, dėstantys fitodizainą.

Tyrimas buvo atliekamas 2009 – 2010 metais. Tyrime dalyvavo Vilniaus kolegijos,

agrotechnologijų fakulteto studentai, Kauno paslaugų profesinio rengimo mokyklos ir Vilniaus

paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokiniai. Iš viso tyrime dalyvavo 119

respondentų – 110 moterų (92,4 proc.) ir 9 vyrai (7,6 proc.). Iš jų 79 (66,4 proc.) mokosi profesinėje

mokykloje, o 40 (33,6 proc.) – kolegijoje (4 pav.).

30

66,4%

33,6%

profesinės mokyklos mokiniai

kolegijos studentai

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pateiktas paveiksle (5 pav.). Dauguma respondentų yra 18–29 m.

amţiaus, likusį ketvirtadalį sudaro 8,4 proc. 30–39 m. amţiaus respondentai, 15,1 proc. – 40 m. ir

vyresni.

76,5%

8,4%

15,1%

18-29 m.

30-39 m.

40 m. ir daugiau

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių

Tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal uţimtumą pateiktas paveiksle (6 pav.). Dauguma jų

nurodė, kad studijuoja – 83 arba 69,7 proc. 12 respondentų (10,1 proc.) paţymėjo, kad studijuoja ir

mokosi. Dvigubai daugiau, nurodė, kad dirba.

31

6 Pav. Respondentų pasiskirstymas pagal uţimtumą

Kokybiniame tyrime dalyvavo 10 mokytojų, dėstančių fitodizainą: 6 pedagogės

dirbančios Vilniaus paslaugų profesinio rengimo centre ir 4 pedagogės Kauno buitinių paslaugų ir

verslo mokykloje. Ugdomosios mokinių veiklos stebėjimui buvo pasirinkti Vilniaus paslaugų

verslo darbuotojų profesinio rengimo centro floristikos profesiją studijuojantys mokiniai. Tyrime

dalyvavo 20 I kurso mokinių (merginų).

2.1.Kiekybinio tyrimo metodas

Anketinė apklausa. Apklausai atlikti buvo sudaryta struktūruota anketa padedanti

išsiaiškinti mokinių poţiūrį į fitodizainą kaip kūrybingumo ugdymo priemonę. Anketą sudaro 15

klausimų. Anketoje naudojome uţdaro tipo klausimus iš paskatinančios dalies ir atsakymų dalies

(Kardelis, 2002). Tai respondentui leido pasirinkti tik vieną labiausiai jam priimtiną atsakymo variantą.

Kai atsakymai tiriamajam pateikti, lengviau padaryti sprendimą, nes nereikia pačiam formuluoti

atsakymo.

Demografinę anketos dalį sudaro klausimai skirti duomenims apie tiriamųjų asmenų amţių, lytį,

išsimokslinimą, uţimtumą. Atsiţvelgiant į iškeltus uţdavinius anketos klausimai buvo

suskirstyti į tris grupes:

kūrybingumo samprata;

kūrybingumo apraiškos:

Lankstumas: tai mąstymo gausumą bei laisvumą parodantis faktorius – kiek tiriamasis gali

pasiūlyti kuo įvairesnių idėjų, paţvelgti į reiškinį įvairiais aspektais, tiriamojo gebėjimą

įvertinti įvairius poţiūrius ir galimybes, įvertinti augalų savybes, peršokti nuo vienos minties

prie kitos, kompozicijos mintį išreikšti raiškos ir harmonizavimo priemonėmis.

Originalumas: tai kūrybišką veiklą apibūdinantys poţymiai – savitai apibūdinta

32

kompozicija, sukurta nauja kompozicijos forma, savaip naujai panaudotos jau ţinomos

kompozicijos detalės ar sukurtos naujos, naudoti kompoziciją papildantys elementai –

karkasai ar sukurti nauji, atrasti netikėti, nauji augalo panaudojimo variantai, atrastos ir

naudojamos neįprastos medţiagos, naujai, savaip pateikti (panaudoti) jau įprasti augalų

tvirtinimo būdai.

Įţvalgumas: tai kitų autorių darbuose pastebėtos naujovės - taikomi komponavimo

principai, tinkamai parinktos kompozicijos raiškos priemonės savo sumanymui išreikšti,

augalų dekoratyvume įţvelgti kitų autorių dar nepastebėti poţymiai, tinkamai parinktos

augalų tvirtinimo technikos.

Sklandumas: tai savarankiškas informacijos atrinkimas - kuriamos naujos idėjos, bei

idėjų gausa, augalais perteikiama kūrinio mintis, pastangos atlikti uţduotį, suprantamai

apibūdinta savo bei kitų floristinė kompozicija.

Detalumas: tai mąstymo gyvumas bei asociacijų turtingumas, kadangi kilusi mintis

sukelia daug pašalinių vaizdų, kurie papildo ir praturtina pagrindinę idėją, idėjos išplėtojimas ir

jos įgyvendinimas bei darbo uţbaigimas, tinkamas idėjai įgyvendinti augalų parinkimas.

kūrybingumo ugdymas – tai tiriamojo nuomonė apie galimybę ugdyti kūrybingumą mokant

fitodizaino.

2.2. Kokybinio tyrimo metodas

Pokalbiui su pedagogais buvo sudarytas pusiau struktūruoto tipo interviu planas

Tiriamasis interviu apibrėţiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis (Kardelis, 2002) ir visa

informacija gaunama ţodţiu. Interviu kaip atskiras tyrimo metodas pasirinktas papildyti anketinės

apklausos duomenis ir suţinoti pedagogų, dėstančių fitodizainą nuomonę apie kūrybingumo raiškos

galimybes mokant fitodizaino (kad jų atsakymai būtų pacituoti šiame darbe, sutiko visos

mokytojos).

Ugdomosios mokinių veiklos stebėjimas suteikė galimybę praktiškai patyrinėti

kūrybingumo raišką natūraliomis sąlygomis. mokinių ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatams

fiksuoti ir įvertinti buvo sukurtas protokolas. Kokybinio tipo stebėjimo metodu siekėme atskleisti

kūrybingumo apraiškas, komponuojant fitodizaino kompozicijas. Tyrimo rezultatai padėtų atskleisti

bendriausias kūrybingumo apraiškas, taip pat padėtų tobulinti kūrybingumo ugdymo procesą.

33

3. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ

3.1. Kiekybinio tyrimo analizė

Apklausai atlikti buvo sudaryta struktūruota anketa (ţr.1priedą), padedanti išsiaiškinti mokinių

poţiūrį į fitodizainą kaip kūrybingumo ugdymo priemonę.

Vienu iš pirmųjų anketos klausimų respondentų buvo prašoma išsakyti nuomonę apie tai,

kas yra kūrybingumas (7 pav.). Trys ketvirtadaliai (97 proc.) respondentų pritarė, kad

kūrybingumas yra gabumai, vaizduotė (sutiko po 93,2 proc.). Tačiau kolegijos studentų tarpe buvo

apie aštuntadalis (10 proc.) studentų, nesutinkančių su pastarąja interpretacija (χ2=8,249; df=2;

p<0,01). Galima manyti, kad kolegijos studentai kūrybingumą sieja su išoriniais kūrybingumo

veiksniais.

Šiek tiek maţiau, keturi šeštadaliai (86,6 proc.) respondentų pritarė, kad kūrybingumas yra

saviraiška. Nors septintadalis (15 proc.) kolegijos studentų tam nepritarė daţniau nei profesinės

mokyklos mokiniai (2,5 proc.), (χ2=6,706; df=2; p<0,05). Tai rodo, kad kolegijos studentams rečiau

sudaromos sąlygos išreikšti save, todėl jie kūrybingumo nesieja su saviraiška.

Su asmeninėmis savybėmis (savarankiškumu, darbštumu, atkaklumu) kūrybingumą linkę

tapatinti trys ketvirtadaliai (76,5 proc.) respondentų. Šiek tiek daugiau nei keturi šeštadaliai (73,1

proc.) respondentų pritaria, kad kūrybingumą galima būtų apibūdinti kaip pasirengimą tam tikros

srities kūrybinei veiklai. Galima daryti išvadą, kad respondentai kūrybingumą sieja su išoriniais,

lavinamais, kūrybingumo veiksniais ir teikia pirmenybę ne gabumams, o ugdymui.

Keturi šeštadaliai (69,7 proc.) respondentų sutinka, kad kūrybingumas galėtų būti ţinios ir

patirtis.

69,7

73,1

76,5

86,6

93,2

93,2

19,4

11,8

10,1

6,7

10,9

15,1

13,4

6,7

4,3

3,4

2,5

3,4

0 20 40 60 80 100

žinios ir patirtis

pasirengimas tam tikros srities kūrybinei veiklai

asmenybės savybės (savarankiškumas, darbštumas,

atkaklumas)

saviraiška

vaizduotė

gabumai

proc.

pritaria

nepritaria

nežino

7 pav. Respondentų nuomonė apie kūrybingumą

34

Kūrybingumą respondentai supranta kaip vieną iš bendrųjų kompetencijos sudedamųjų

dalių, akcentuodami asmenybės savybes, gabumus, vaizduotę. Galima manyti, kad kolegijos

studentai, turėdami maţesnes galimybes saviraiškai, kūrybingumą labiau sieja su vidiniais, o ne

išoriniais, kūrybingumo veiksniais.

Kūrybingumas glaudţiai susijęs su improvizacija, naujų floristinės kompozicijos

sprendimo būdų paieškomis. Bandyta išsiaiškinti respondentų nuomonę šiuo klausimu.

Iš atsakymų matyti, kad kiek daugiau nei trys penktadaliai respondentų teigia galintys labai

daţnai (21,8 proc.) ar daţnai (41,2 proc.) apibūdinti kompoziciją savais ţodţiais (8 pav.).

4,2

9,2

10,1

10,1

17,6

21

21,8

22,7

24,4

27,7

35,3

34,5

33,6

44,5

56,4

39,5

41,2

50,4

31,1

34,5

51,3

46,2

49,6

37

23,5

23,5

31,1

21

36,1

33,6

9,2

10,1

6,7

8,4

2,5

16

5,9

5,9

8,4

4,2

0 20 40 60 80 100

gali pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo

būdų

turi drąsos atmesti savo idėją, kad sukaupus naujų

minčių ir įspūdžių, sukurtų naują kompozicijos

sugeba lengvai pertvarkyti turimą patirtį

žino kokiais būdais galima įgyvendinti kūrybinę idėją

visuomet turi savitą kompozicijos idėją

sprendimo ieško įvairiose floristikos srityse

gali savais žodžiais apibūdinti kompoziciją

įvertina įvairius požiūrius ir galimybes

žino kaip galima būtų patobulinti kompoziciją

gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą

proc.

labai dažnai dažnai

kartais retai

8 pav. Respondentų nuomonė apie savo improvizavimo galimybes

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų labai daţnai (17,6 proc.) ar daţnai

(56,4 proc.) turi savitą kompozicijos idėją. Taip profesinės mokyklos mokiniai (atitinkamai 15,2

proc. ir 68,4 proc.) teigia daţniau nei kolegijos studentai (atitinkamai 22,5 proc. ir 32,5 proc.)

(χ2=17,790; df=3; p<0,0001). Beje, šiuo atveju nustatytas statistiškai reikšmingas, bet silpnas

35

koreliacinis ryšys tarp respondentų nuomonės ir jų amţiaus – vyresni respondentai daţniau nurodė

turintys savitą kompozicijos idėją (ρ=0,249, p<0,01).

Beveik trys penktadaliai respondentų sutinka, kad labai daţnai (27,7 proc.) ar daţnai (34,5

proc.) gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą. Šiek tiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių labai

daţnai (24,4 proc.) ar daţnai (31,1 proc.) ţino, kaip galima būtų patobulinti kompoziciją. Analizė

rodo, kad taip daţniau teigia profesinės mokyklos mokiniai (atitinkamai 32,9 proc. ir 31,6 proc.) nei

kolegijos studentai (atitinkamai 7,5 proc. ir 30 proc.) (χ2=11,469; df=3; p<0,01).

Trys penktadaliai respondentų nurodė, kad labai daţnai (21 proc.) ar daţnai (39,5 proc.)

kompozicijos sprendimo būdų ieško įvairiose floristikos srityse. Beje, taip daţniau teigia profesinės

mokyklos mokiniai (atitinkamai 25,3 proc. ir 44,3 proc.) nei kolegijos studentai (atitinkamai 12,5

proc. ir 30 proc.) (χ2=17,150; df=3; p<0,001).

Keturi šeštadaliai respondentų tvirtina, kad ieškodami naujų kompozicijos sprendimo būdų

labai daţnai (22,7 proc.) arba daţnai (50,4 proc.) įvertina įvairius poţiūrius ir galimybes.

Tik šiek tiek daugiau nei du ketvirtadaliai teigia, kad labai daţnai (10,1 proc.) arba daţnai

(44,5 proc.) ţino, kokiais būdais galima įgyvendinti kūrybinę idėją. Tačiau tik du penktadaliai

sutiko, kad labai daţnai (10,1 proc.) ar daţnai (33,6 proc.) sugeba lengvai pertvarkyti turimą patirtį.

Beveik tiek pat respondentų mano galintys pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų

(labai daţnai – 4,2 proc., daţnai – 35,3 proc.) arba turintys drąsos atmesti savo idėją, kad sukaupus

naujų minčių ir įspūdţių, sukurtų naują kompozicijos variantą (labai daţnai – 9,2 proc., daţnai –

34,5 proc.). Beje, jaunesni respondentai daţniau nei vyresni teigia galintys atmesti savo idėją –

nustatytas neigiamas statistiškai reikšmingas silpnas koreliacinis ryšys (r = –0,250, p<0,01).

Atlikus respondentų nuomonės šiuo klausimu koreliacinę analizę (1 lentelė), paaiškėjo, kad

kai kuriais atvejais yra statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys. Respondentai, daţnai ir labai

daţnai turintys savitą kompozicijos idėją, taip pat daţniau teigia, kad improvizuodami įvertina

įvairius poţiūrius ir galimybes (r=0,416, p<0,0001).

Daţniau teigiantys, kad gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą, daţniau teigia, kad

visuomet turi savitą kompozicijos idėją (r=0,455, p<0,0001), daţniau sugeba lengvai pertvarkyti

turimą patirtį (r=0,498, p<0,0001). Turimą patirtį lengvai pertvarko ir tie respondentai, kurie

daţniau teigia, galintys pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų (r=0,437, p<0,0001).

Tai rodo, kad esant gebėjimui lanksčiai spręsti problemas, lengvai pertvarkoma patirtis.

Galintys savais ţodţiais apibūdinti kompoziciją, daţniau teigia, kad gali pasiūlyti savitą

kompozicijos variantą (r=0,434, p<0,0001). Tuo tarpu respondentai, kurie daţniau ţino kaip galima

būtų patobulinti kompoziciją, daţniau teigia, kad sugeba lengvai pertvarkyti turimą patirtį (r=0,521,

36

p<0,0001), kad gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą (r=0,586, p<0,0001), kad gali savais

ţodţiais apibūdinti kompoziciją (r=0,408, p<0,0001).

Daţniau ţinantys kokiais būdais galima įgyvendinti kūrybinę idėją, taip pat daţniau teigia

visuomet turintys savitą kompozicijos idėją (r=0,538, p<0,0001), įvertinantys įvairius poţiūrius ir

galimybes (r=0,411, p<0,0001), (r=0,434, p<0,0001), galintys pasiūlyti savitą kompozicijos

variantą (r=0,525, p<0,0001) ar galintys pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų

(r=0,509, p<0,0001). Galima manyti, kad respondentai labiau pasitiki savimi ir geba paţvelgti į

problemą įvairiais aspektais.

Tie respondentai, kurie teigė, kad daţnai arba labai daţnai turi drąsos atmesti savo idėją, kad

sukaupus naujų minčių ir įspūdţių, sukurtų naują kompozicijos variantą, daţniau nurodė, kad gali

pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų (r=0,417, p<0,0001), kad ţino kokiais būdais

galima įgyvendinti kūrybinę idėją (r=0,426, p<0,0001).

Analizuojant 1 lentelėje pateiktus duomenis, galima įţvelgti, kad kūrybinio mąstymo

lankstumo rodiklių apraiškos yra glaudţiai tarpusavyje susijusios.

1 lentelė. Respondentų nuomonės apie savo improvizavimo galimybes koreliacija

Amţius

visuomet

turi savitą

kompozicijos

idėją

įvertina

įvairius

poţiūrius ir

galimybes

sugeba

lengvai

pertvarkyti

turimą

patirtį

gali pasiūlyti

savitą

kompozicijos

variantą

gali savais

ţodţiais

apibūdinti

kompoziciją

gali pateikti

keletą tos

pačios

problemos

sprendimo

būdų

ţino

kokiais

būdais

galima

įgyvendinti

kūrybinę

idėją

Amţius

r 0,249 0,057 0,167 0,070 -0,045 0,162 0,186

p 0,006 0,536 0,069 0,451 0,625 0,078 0,043

visuomet turi

savitą

kompozicijos idėją

r 0,249 0,416 0,235 0,455 0,119 0,381 0,538

p 0,006 0,0001 0,01 0,0001 0,197 0,0001 0,0001

įvertina įvairius

poţiūrius ir

galimybes

r 0,057 0,416 0,137 0,390 0,197 0,297 0,411

p 0,536 0,0001 0,139 0,0001 0,032 0,001 0,0001

sugeba lengvai

pertvarkyti turimą

patirtį

r 0,167 0,235 0,137 0,498 0,351 0,437 0,434

p 0,069 0,01 0,139 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001

gali pasiūlyti

savitą

kompozicijos

variantą

r 0,070 0,455 0,390 0,498 0,434 0,292 0,525

p 0,451 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,001 0,0001

gali savais

ţodţiais apibūdinti

kompoziciją

r -0,045 0,119 0,197 0,351 0,434 0,092 0,216

p 0,625 0,197 0,032 0,0001 0,0001 0,318 0,018

ţino kaip galima

būtų patobulinti

kompoziciją

r 0,078 0,347 0,155 0,521 0,586 0,408 0,217 0,368

p 0,396 0,0001 0,093 0,0001 0,0001 0,0001 0,018 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Galima manyti, kad respondentų kūrybiniam procesui būdingas savarankiškumas. Kurdami

respondentai apmąsto būsimą kompoziciją, įvertina ir palygina įvairius poţiūrius.Tyrimo rezultatai

37

rodo, kad vyresni respondentai kurdami remiasi savo patirtimi, o ne kopijuoja kitų darbus. Tačiau

mąstymo lankstumu labiau pasiţymi jaunesni respondentai.

Iš atsakymų (9 pav.) matyti, kad dauguma respondentų kompozicijos siuţetą daţniausiai

išreiškia naudodami spalvą (labai daţnai – 48,7 proc., daţnai – 30,3 proc.), faktūrą (atitinkamai 32,7

proc. ir 47,1 proc.) ir formą (atitinkamai po 42 proc.). Pastarąją išraiškos priemonę kolegijos

studentai (60 proc.) labai daţnai naudoja daţniau nei profesinės mokyklos mokiniai (32,9 proc.),

(χ2=8,891; df=3; p<0,05).

Beveik po du trečdalius tyrimo dalyvių kompozicijos siuţetą išreiškia linijos (labai daţnai –

17,6 proc., daţnai – 47,1 proc.) ir kontrasto (labai daţnai – 21,8 proc., daţnai – 43,7 proc.) pagalba.

Profesinės mokyklos mokiniai (27,8 proc.) daţniau nei kolegijos studentai labai daţnai naudoja

kontrastą (10 proc.), (χ2=14,292; df=3; p<0,01).

Kompozicijoje akcentą naudoja du penktadaliai respondentų (labai daţnai – 23,5 proc.,

daţnai – 36,1 proc.). Judesį kaip raiškos priemonę kompozicijoje labai daţnai naudoja tik keturi

septintadaliai (dešimtadalis respondentų (17,6 proc.) – labai daţnai, o daţnai – maţiau nei du

ketvirtadaliai (47,1 proc.) respondentų. Tai daţniau daro profesinės mokyklos mokiniai – trys

septintadaliai (46,8 proc.), tuo tarpu kolegijos studentų – du septintadaliai (32,5 proc.) (χ2=14,299;

df=3; p<0,01).

17,6

20,3

21,8

23,5

32,7

42

48,7

47,1

21,8

43,7

36,1

47,1

42

30,3

19,3

40,3

22,7

33,6

16,8

14,3

16

16

17,6

11,8

6,8

3,4

5

1,7

0 20 40 60 80 100

linija

judesys

kontrastas

akcentas

faktūra

forma

spalva

proc.labai dažnai dažnai

kartais retai

9 pav. Išraiškos priemonės, kuriomis respondentai išreiškia kompozicijos siuţetą

38

Atlikus koreliacinę analizę (2 lentelė) pastebėta, kad jaunesni respondentai daţniau nei

vyresni naudoja tokias išraiškos priemones, kaip linija (r=-0,211, p<0,05), judesys (r=-0,259,

p<0,01), faktūra (r=-0,215, p<0,05) ir forma (r=-0,297, p<0,001).

2 lentelė. Išraiškos priemonių, kuriomis respondentai išreiškia kompozicijos siuţetą,

naudojimo daţnumo koreliacija

Amţius Linija Judesys Spalva Faktūra Forma Kontrastas Akcentas

Amţius

r -0,211 -0,259 -0,024 -0,215 -0,297 -0,165 0,057

p 0,021 0,004 0,793 0,019 0,001 0,074 0,536

Linija

r -0,211 0,396 0,184 0,465 0,277 0,235 0,361

p 0,021 0,0001 0,045 0,0001 0,002 0,01 0,0001

Judesys

r -0,259 0,396 -0,025 0,183 0,108 0,373 0,340

p 0,004 0,0001 0,790 0,046 0,243 0,0001 0,0001

Spalva

r -0,024 0,184 -0,025 0,243 0,097 0,100 0,024

p 0,793 0,045 0,790 0,008 0,295 0,281 0,791

Faktūra

r -0,215 0,465 0,183 0,243 0,365 0,294 0,119

p 0,019 0,0001 0,046 0,008 0,0001 0,001 0,199

Forma

r -0,297 0,277 0,108 0,097 0,365 0,300 0,202

p 0,001 0,002 0,243 0,295 0,0001 0,001 0,027

Kontrastas

r -0,165 0,235 0,373 0,100 0,294 0,300 0,345

p 0,074 0,01 0,0001 0,281 0,001 0,001 0,0001

Akcentas

r 0,057 0,361 0,340 0,024 0,119 0,202 0,345

p 0,536 0,0001 0,0001 0,791 0,199 0,027 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Įdomu pastebėti, kad tie respondentai, kurie nurodė, kad kompozicijos siuţete labai daţnai ir daţnai

naudoja liniją, taip pat nurodė, kad labai daţnai ir daţnai naudoja judesį (r=0,396 p<0,0001) ir

faktūrą (r=0,465, p<0,0001). Galima daryti išvadą, kad šios raiškos priemonės yra glaudţiai

susijusios, nes judesį galima išgauti kompozicijos linija, o respondentai turi įgūdţių taikyti šias

raiškos priemones.

Tyrimo duomenys rodo, kad respondentai kompozicijos siuţetą išreiškia kompozicijos

raiškos priemonėmis: linija, judesiu, forma, kontrastu. Šias raiškos priemones daţniau taiko

jaunesni respondentai. Kompozicijos raiškos priemonę formą, daţniau taiko kolegijos studentai.

Tačiau profesinės mokyklos mokiniai, kaip raiškos priemonę, daţniau naudoja kontrastą ir judesį.

Naujų idėjų paieškoje (10 pav.), daugiau nei du trečdaliai respondentų teigia, kad ţino

kompozicijos raiškos priemones ir panaudojimo galimybes (labai daţnai – 13,4 proc., daţnai – 53,8

proc.). Tų respondentų tarpe, kurie teigė, kad labai daţnai ţino, daugiau profesinės mokyklos

mokinių – šeštadalis (19 proc.) nei kolegijos studentų, kurių maţiau nei dešimtadalis (2,5 proc.),

(χ2=22,049; df=3; p<0,0001).

Kaip rodo tyrimo dalyvių atsakymai, kuriant kompoziciją jiems labai daţnai (12,7 proc.)

arba daţnai (64,7 proc.) pavyksta sukurti ką nors naujo. Taip daţniau teigia profesinės mokyklos

mokiniai (84,8 proc.) nei kolegijos studentai (62,5 proc.), (χ2=9,656; df=3; p<0,05).

39

Trys šeštadaliai kurdami kompoziciją ją sieja su savo patirtimi (labai daţnai – 12,6 proc.,

daţnai – 46,2 proc.). Beveik tiek pat analizuodami floristines kompozicijas, atpaţįsta originalius

darbus (labai daţnai – 11,8 proc., daţnai – 49,6 proc.). Profesinės mokyklos mokinių trys

ketvirtadaliai (75,9 proc.) taip teigė daţniau nei kolegijos studentai – vienas trečdalis (32,5 proc.),

(χ2=25,060; df=3; p<0,0001).

Tačiau tik pusė respondentų teigia, kad labai daţnai (12,6 proc.) ar daţnai (39,5 proc.)

atpaţįsta kompozicijos stilių. Tokią nuomonę du trečdaliai (67,1 proc.) profesinės mokyklos

mokinių išsakė daţniau nei kolegijos studentai (penktadalis - 22,5 proc.), (χ2=25,658; df=3;

p<0,0001).

Dar maţiau gali savitai apibūdinti kompoziciją (labai daţnai – 11,8 proc., daţnai – 33,6

proc.), atrasti netikėtus, naujus augalo panaudojimo variantus (labai daţnai – 10,9 proc., daţnai –

33,6 proc.).

10,9

11,8

11,8

12,6

12,6

12,7

13,4

33,6

33,6

49,6

46,2

39,5

64,7

53,8

48,7

41,2

24,4

34,5

34,5

17,6

23,5

6,8

13,4

14,2

6,7

13,4

5

9,3

0 20 40 60 80 100

atranda netikėtus, naujus augalo panaudojimo

variantus

savitai apibūdina kompozicijas

analizuodamas floristines kompozicijas,

atpažįsta originalius darbus

sieja kompozicijų kūrimą su savo patirtimi

atpažįsta kompoziciju stilių

pavyksta sukurti ką nors naujo

žino kompozicijos išraiškos priemones ir

panaudojimo galimybes

proc.

labai dažnai dažnai

kartais retai

10 pav. Respondentų nuomonė apie kognityvinių gebėjimų taikymą idėjų paieškoje

Koreliacinė analizė parodė (3 lentelė), kad kai kuriais atvejais yra statistiškai

reikšmingas ryšys tarp respondentų amţiaus ir galimybės atpaţinti kompozicijos stilių (r=0,244,

p<0,01), originalius darbus (r=0,300, p<0,001), kompozicijos išraiškos priemonių ir panaudojimo

galimybių ţinojimo (r=0,202, p<0,05). Todėl galima manyti, kad kognityviniai gebėjimai ir patirtis

didėja su amţiumi.

Tie respondentai, kurie teigė daţniau atpaţįstantys kompozicijos stilių, daţniau atranda

netikėtus, naujus augalo panaudojimo variantus (r=0,468, p<0,0001). Tie, kurie nurodė, kad

40

analizuodami floristines kompozicijas, daţniau atpaţįsta originalius darbus, tuo pačiu daţniau

atpaţįsta ir kompozicijos stilių (r=0,524, p<0,0001), jiems daţniau pavyksta sukurti ką nors naujo

(r=0,560, p<0,0001). Respondentai, kurie daţniau ţino kompozicijos raiškos priemones ir

panaudojimo galimybes, taip pat daţniau nurodė, kad atpaţįsta kompozicijos stilių (ρ=0,610,

p<0,0001), atpaţįsta originalius darbus (r=0,413, p<0,0001). Galima manyti, kad tie respondentai,

kurie geba taikyti teorines ţinias, daţniau praktiškai ką nors ir sukuria. Koreliacijos ryšių analizė

parodė, kad kognityviniai respondentų gebėjimai yra artimai susiję su praktiniu jų taikymu.

3 lentelė. Kaip sklandţiai respondentams pavyksta kurti ir įgyvendinti kūrybines idėjas koreliacija

Amţius

Pavyksta

sukurti

ką nors

naujo

Atranda

netikėtus,

naujus

augalo

panaudojimo

variantus

Atpaţįsta

kompozicijos

stilių

Analizuodamas

floristines

kompozicijas,

atpaţįsta

originalius

darbus

Ţino

kompozicijos

išraiškos

priemones ir

panaudojimo

galimybes

Amţius

r 0,178 0,049 0,244 0,300 0,202

p 0,053 0,597 0,008 0,001 0,028

Atpaţįsta

kompozicijos stilių

r 0,244 0,324 0,468 0,524 0,610

p 0,008 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001

Analizuodamas

floristines

kompozicijas, atpaţįsta

originalius darbus

r 0,300 0,560 0,219 0,524 0,413

p 0,001 0,0001 0,017 0,0001 0,0001

Ţino kompozicijos

išraiškos priemones ir panaudojimo

galimybes

r 0,202 0,154 0,353 0,610 0,413

p 0,028 0,095 0,0001 0,0001 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Respondentų buvo prašoma anketoje nurodyti, kaip jie apibūdintų originalią floristinę

kompoziciją. Absoliuti dauguma trys ketvirtadaliai tyrimo dalyvių (90,8 proc.) sutiko, kad originali

kompozicija išsiskiria nauja, netikėta forma (11 pav.). Keturi penktadaliai respondentų originalią

floristinę kompoziciją sieja su įdomiu augalo pateikimu. Beveik tiek pat (78,2 proc.) –

su naujų augalo dekoratyvinių savybių atradimu. Kiek maţiau respondentų (74,8 proc.) mano, kad

originali kompozicija išsiskiria įspūdingu faktūrų kontrastu arba neįprasta kompozicijos detale.

Keturi šeštadaliai (71,4 proc.) atsakiusiųjų sutinka, kad originali floristinė kompozicija išsiskiria

neįprastu spalvų deriniu.

41

71,4

74,8

74,8

78,2

79,8

90,8

12,6

7,6

16,8

8,4

13,5

5

16

17,6

8,4

13,4

6,7

4,2

0 20 40 60 80 100

neįprastas spalvų derinys

neįprasta kompozicijos detalė

įspūdingas faktūrų kontrastas

naujų augalo dekoratyvinių savybių atradimas

įdomus augalo pateikimas

nauja, netikėta kompozicijos forma

proc.

taipnenežino

11 pav. Respondentų nuomonė apie originalios floristinės kompozicijos apibūdinimą

Respondentų atsakymai rodo, kad jie labai daţnai (30,3 proc.) arba daţnai (41,2 proc.)

pastebi naujoves kitų autorių darbuose (12 pav.). Profesinės mokyklos mokiniai (79,7 proc.) taip

teigė daţniau nei kolegijos studentai (55 proc.), (χ2=9,146; df=3; p<0,05). Nuo respondentų amţiaus

tai taip pat statistiškai reikšmingai priklauso (r=0,362, p<0,0001).

11

18,5

24,3

30,3

26,9

51,2

55,5

41,2

44,5

26,1

14,3

25,1

17,6

3,4

5,9

4,2

0 20 40 60 80 100

įžvelgia augalų dekoratyvume kitų autorių dar

nepastebėtus požymius

tinkamai parenka augalų tvirtinimo technikas

proc.

labai dažnaidažnaikartaisretai

12 pav. Respondentų nuomonė apie sugebėjimą kompozicijose pastebėti išskirtinumus

Vos ne du trečdaliai apklaustųjų labai daţnai (18,2 proc.) arba daţnai (51,2 proc.) parenka

kompozicijos raiškos priemones savo sumanymui išreikšti. Profesinės mokyklos mokiniai (83,6

proc.) taip daro daţniau nei kolegijos studentai (42,5 proc.), χ2=25,283; df=3; p<0,0001), o vyresni

respondentai – daţniau nei jaunesni (ρ=0,285, p<0,01).

Dauguma respondentų labai daţnai (24,3 proc.) arba daţnai (55,5 proc.) tinkamai parenka

augalų tvirtinimo technologijas. Profesinės mokyklos mokiniai (93,7 proc.) tai teigia daţniau nei

kolegijos studentai (52,5 proc., χ2=32,692; df=3; p<0,0001).

42

Tačiau tik šiek tiek daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių teigė labai daţnai (11 proc.) ar

daţnai (26,9 proc.) įţvelgiantys augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus poţymius.

Profesinės mokyklos mokiniai (48,1 proc.) taip teigė daţniau uţ kolegijos studentus (17,5 proc.),

(χ2=24,199; df=3; p<0,0001).

Koreliacinė analizė (4 lentelė) rodo, kad tie respondentai, kurie daţniau pastebi kitų autorių

darbuose naujoves, taip pat daţniau įţvelgia kitų autorių dar nepastebėtus poţymius augalų

dekoratyvume (r=0,490, p<0,0001) ar daţniau parenka kompozicijos išraiškos priemones savo

sumanymui išreikšti (r=0,363, p<0,0001).

4 lentelė. Respondentų nuomonės apie įţvalgumą koreliacija

Amţius

Parenka

kompozicijos

išraiškos

priemones

savo

sumanymui

išreikšti

Įţvelgia

augalų

dekoratyvume

kitų autorių

dar

nepastebėtus

poţymius

Tinkamai

parenka augalų

tvirtinimo

technikas

Amţius

r 0,285 0,133 -0,013

p 0,002 0,150 0,891

Pastebi kitų autorių darbuose

naujoves

r 0,362 0,363

0,490 0,135

p 0,0001 0,0001 0,0001 0,142

Parenka kompozicijos išraiškos

priemones savo sumanymui

išreikšti

r 0,285 0,563 0,406

p 0,002 0,0001 0,0001

Įţvelgia augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus

poţymius

r 0,133 0,563 0,411

p 0,150 0,0001 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

O tie tyrimo dalyviai, kurie daţniau parenka kompozicijos išraiškos priemones savo sumanymui

išreikšti daţniau tinkamai parenka augalų tvirtinimo technikas (r=0,406, p<0,0001) ar daţniau

įţvelgia augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus poţymius (r=0,563, p<0,0001).

Įţvelgiantys augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus poţymius daţniau tinkamai

parenka augalų tvirtinimo technikas (r=0,411, p<0,0001). Galima manyti, kad respondentų

įţvalgumas glaudţiai susijęs su kognityviniais ir praktiniais gebėjimais ir didėja su amţiumi.

Absoliuti dauguma (13 pav.) tyrimo dalyvių tvirtina, kad labai daţnai (47,1 proc.) ar

daţnai (42,9 proc.) stengiasi uţduotį atlikti iki galo. Tikėtina, kad jie taip teigia, nes labai daţnai

(32,8 proc.) ar daţnai (42 proc.) pasitiki savo jėgomis, labai daţnai (13,4 proc.) ar daţnai (53,8

proc.) kuria savarankiškai, nesiblaško. Taip daţniau elgiasi vyresni respondentai (ρ=0,256, p<0,01).

43

9,2

13,4

20,2

21

32,8

47,1

48,7

53,8

42

47,1

42

42,9

37,8

25,2

31,9

29,4

14,3

10

7,6

5,9

10,9

2,5

4,3

0 20 40 60 80 100

turi daug naujų įdėjų

kuria savarankiškai, nesiblaško

gali suprantamai apibūdinti savo bei kitų floristinius

darbus

augalais perteikia kūrinio mintį

pasitiki savo jėgomis

užduotį stengiasi atlikti iki galo

proc.

labai dažnaidažnaikartaisretai

13 pav. Respondentų nuomonė apie kompozicijos atlikimą

Be to 20,2 proc. respondentų labai daţnai, o 42 proc. – daţnai gali suprantamai apibūdinti

savo ar kitų floristinius darbus. Profesinės mokyklos mokiniai (69,6 proc.) tai sugeba padaryti

daţniau nei kolegijos studentai (47,5 proc.), (χ2=7,997; df=3; p<0,05).

Truputį daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų teigia, kad (9,2 proc. labai daţnai, o 48,7

proc. – kad daţnai turi naujų kompozicijos sukūrimo idėjų. Profesinės mokyklos mokiniai (65,9

proc.) tai teigia daţniau nei kolegijos studentai (42,5 proc.), (χ2=13,995; df=3; p<0,01). Kūrinio

mintį augalais perteikia keturi šeštadaliai respondentų (labai daţnai 21 proc., o daţnai – 47,1 proc.).

Jaunesni respondentai taip daro daţniau uţ vyresnius (r=-0,319, p<0,0001). Galima manyti, kad

vyresniųjų respondentų motyvacija ir patirtis suteikia savarankiškumo bei pasitikėjimo savo

jėgomis. Tačiau jaunesni respondentai labiau įvertina augalinės medţiagos panaudojimo galimybes.

Šiek tiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (14 pav.) tvirtina, kad juos labai daţnai (26

proc.) ar daţnai (31,1 proc.) kūrybai įkvepia kitų autorių darbai (10 pav.). Beveik du penktadaliai

respondentų teigia, kad labai daţnai (15,1 proc.) ar daţnai (26,9 proc.) atsiţvelgia į kitų autorių

darbus tik rinkdami informaciją. Tik nedaugelis tyrimo dalyvių sutiko, kad labai daţnai (5 proc.) ar

daţnai (16 proc.) atkartoja patikusių autorių darbus. Spalvinius derinius labai daţnai ar daţnai

atkartoja 22,7 proc. respondentų. Daţniausiai respondentai linkę atkartoti atskiras kitų autorių darbų

detales (labai daţnai – 4,2 proc., daţnai – 33,6 proc.).

44

2,5

4,2

5

9,3

15,1

26

24,4

33,6

16

13,4

26,9

31,1

59,7

45,4

36,1

50,4

39,5

35,3

13,4

16,8

42,9

26,9

18,5

7,6

0 20 40 60 80 100

atkartoja augalus

atkartoja atskiras detales

atkartoja patikusių autorių darbus

atkartoja spalvinius derinius

tik rinkdamas informaciją atsižvelgia į kitų autorių

darbus

kitų autorių darbai įkvepia kūrybai

proc.

labai dažnai

dažnai

kartais

retai

14 pav. Respondentų nuomonė apie originalumo raišką

Jaunesni respondentai tvirtina daţniau nei vyresni (r=-0,305, p<0,001), kad juos kūrybai

įkvepia kitų autorių darbai (5 lentelė).

Respondentai, daţnai atkartojantys patikusių autorių darbus, daţniau atkartoja atskiras

detales (r=0,436, p<0,0001) arba augalus (r=0,321, p<0,0001). Tuo tarpu tie, kurie daţniau atkartoja

augalus, taip pat daţniau atkartoja ir spalvinius derinius (r=0,380, p<0,0001).

5 lentelė Respondentų nuomonės apie kitų autorių darbų panaudojimą,

floristinės kompozicijos kūrime, koreliacija

Amţius

Kitų

autorių

darbai

įkvepia

kūrybai

Atkartoja

atskiras

detales

Atkartoja

augalus

Atkartoja

spalvinius

derinius

Amţius

r -0,305 -0,091 -0,045 -0,149

p 0,001 0,324 0,626 0,106

Atkartoja

patikusių

autorių darbus

r 0,002 0,189 0,436 0,321 0,253

p 0,979 0,039 0,0001 0,0001 0,005

Atkartoja

augalus

r -0,045 0,018 0,220 0,380

p 0,626 0,849 0,016 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentams trūksta gebėjimo savarankiškai spręsti ir

mąstyti. Tačiau vyresni respondentai kurdami remiasi savo patirtimi ir gebėjimais.

Tik šiek tiek daugiau nei du penktadaliai ( 47,1 proc.) respondentų teigė, kad visada labai daţnai ar

daţnai pavyksta įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Taip daţniau tvirtina vyresni respondentai nei

jaunesni (r=0,240, p<0,01).

45

Šiek tiek daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų (18,5 proc. labai daţnai, o 40,3 proc. –

daţnai) savarankiškai kuria floristines puokštes ar kompozicijas (15 pav). Profesinės mokyklos

mokiniai (72,2 proc.) tai daro daţniau nei kolegijos studentai (32,5 proc.), (χ2=22,041; df=3;

p<0,0001), o vyresni respondentai daţniau nei jaunesni (r=0,469, p<0,0001). Galima manyti, kad su

amţiumi savarankiškumas ir motyvacija didėja.

9.3

18.5

37.8

40.3

35.3

25.2

17.6

16

0 20 40 60 80 100

visada pavyksta įgyvendinti kūrybinius

sumanymus

savarankiškai kuria floristines puokštes ar

kompozicijas

proc.

labai daţnai daţnai

kartais retai

15 pav. Respondentų nuomonė apie idėjų ir sumanymų įgyvendinimą

Kaip rodo tyrimo rezultatai keturi šeštadaliai respondentų (labai daţnai 13,4 proc. ar

daţnai 55,5 proc.) geba išplėtoti idėją (16 pav.). Profesinės mokyklos mokiniams (77,2 proc.) tai

pavyksta daţniau nei kolegijos studentams (52,5 proc.), (χ2=12,611; df=3; p<0,01). Tačiau tik

keturi šeštadaliai (tik kartais 61,3 proc. ar kartais 10,2 proc.) sugeba susieti tolimus dalykus. Beje,

tie kurie daţniau geba išplėtoti idėją, daţniau sugeba susieti tolimus dalykus (r=0,309, p<0,001).

6,7

13,4

25,2

26,1

21,8

55,5

45,4

47,9

61,3

27,7

28,6

21,8

10,2

3,4

0,8

4,2

0 20 40 60 80 100

sugeba susieti tolimus dalykus

geba išplėtoti idėją

augalai, jų dekoratyvinės savybės padeda

įgyvendinti idėją

naudoja detales papildančias pagrindinė mintį

proc.

labai dažnaidažnaikartaisretai

16 pav. Respondentų nuomonė apie idėjos išplėtojimą

Dauguma tyrimo dalyvių labai daţnai (26,1 proc.) ar daţnai (47,9 proc.) naudoja

detales, papildančias pagrindinę kompozicijos mintį. Taip daţniau daro tie, kurie naudoja augalus,

jų dekoratyvines savybes kompozicijos idėjai įgyvendinti (r=0,451, p<0,0001). Beje, net keturi

46

šeštadaliai respondentų (25,2 proc. labai daţnai, o 45,4 proc.) teigia, kad jiems daţnai augalai ir jų

dekoratyvinės savybės padeda įgyvendinti idėjas.

Galima manyti, kad respondentai idėjų įgyvendinimą sieja su augalinės medţiagos

dekoratyvumo panaudojimu, o tolimų dalykų siejimas padeda išplėtoti idėją. Tačiau ugdymo

proceso organizavimui trūksta ugdymo metodų įvairovės ir respondentų refleksijos. Tai patvirtino

ir stabėjimo rezultatai.

Absoliuti dauguma - penki šeštadaliai tyrimo dalyvių tvirtina (17 pav.), kad floristinių

kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę (labai daţnai – 42,9 proc., daţnai – 46,2 proc.), moko

kruopščiai atlikti kompozicijas (atitinkamai 36,1 proc. ir 53,8 proc.), sudaro sąlygas saviraiškai

(atitinkamai 31,1 proc. ir 56,3 proc.). Pastarajai nuomonei profesinės mokyklos mokiniai (91,1

proc.) pritaria daţniau nei kolegijos studentai (80 proc.), (χ2=7,838; df=3; p<0,05).

Beveik keturi penktadaliai tyrimo dalyvių sutinka, kad veikla reikalauja ţinių ir

patirties (labai daţnai – 24,3 proc., daţnai – 56,3 proc.), kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės

(atitinkamai 36,1 proc. ir 40,4 proc.).

Anot respondentų, floristinių kompozicijų komponavimas moko rasti naujus sprendimo

būdus (labai daţnai – 31,1 proc., daţnai – 50,4 proc.), plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir

sugebėjimus (atitinkamai 26,9 proc. ir 50,4 proc.). Paskutiniajai nuomonei profesinės mokyklos

mokiniai (87,3 proc.) pritaria daţniau nei kolegijos studentai (57,5 proc.), (χ2=27,840; df=3;

p<0,0001).

Daugiau nei tys penktadaliai respondentų sutinka, kad komponavimas moko tinkamai

parinkti kompozicijos išraiškos priemones (labai daţnai – 21,8 proc., daţnai – 48,7 proc.), paţinti

supančią aplinką (atitinkamai 21 proc. ir 50,4 proc.). Su pastarąja mintimi profesinės mokyklos

mokiniai (88,6 proc.) daţniau sutinka nei kolegijos studentai (37,5 proc.), (χ2=38,317; df=3;

p<0,0001). Trys penktadaliai respondentai pritaria, kad komponavimas moko ir mąstyti (atitinkamai

22,7 proc. ir 42 proc.). Šią poziciją profesinės mokyklos mokiniai (72,2 proc.) išsakė daţniau nei

kolegijos studentai (50 proc., χ2=11,391; df=3; p<0,01).

Ir tik maţiau nei septintadalis (10,9 proc.) respondentų teigia, kad veikla labai daţnai

nenaudinga kūrybinei raiškai, o penktadalis (20,2 proc.) – kad daţnai nenaudinga.

47

10,9

21

21,8

22,7

24,3

26,9

31,1

31,1

36,1

36,1

42,9

20,2

50,4

48,7

42

56,3

50,4

56,3

50,4

53,8

40,4

46,2

32,8

22,7

20,2

31,9

16

21

8,4

16

8,4

21,8

9,2

36,1

5,9

9,3

3,4

3,4

1,7

4,2

2,5

1,7

1,7

1,7

0 20 40 60 80 100

veikla nenaudinga kūrybinei raiškai

moko pažinti supančią aplinką

moko tinkamai parinkti kompozicijos išraiškos

priemones

moko mąstyti

kompozicijų kūrimas reikalauja žinių ir patirties

plėtoja jau įgytas žinias, įgūdžius ir sugebėjimus

sudaro sąlygas saviraiškai

moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus

moko kruopščiai atlikti kompozicijas

veikla reikalauja kruopštaus darbo, pastangų ir

kantrybės

lavina vaizduotę

proc.

labai dažnai dažnai

kartais retai

17 pav. Respondentų nuomonė apie floristinių kompozicijų komponavimo įtaką

kūrybinei raiškai

Jaunesni respondentai daţniau nei vyresni teigia, kad floristinių kompozicijų

komponavimas daţnai sudaro sąlygas saviraiškai (r=-0,302, p<0,001), moko kruopščiai atlikti

kompozicijas (r=-0,195, p<0,05). Jaunesni respondentai daţniau sutinka, kad komponavimas – tai

veikla, kuri reikalauja kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės (r=-0,360, p<0,0001). Tuo tarpu

vyresni respondentai daţniau nei jaunesni tvirtina, kad floristinių kompozicijų komponavimas –

veikla nenaudinga kūrybinei raiškai (r=0,242, p<0,01).

Respondentų atsakymų koreliacinė analizė (6 lentelė), parodė, kad tie, kurie daţniau teigia,

kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę, taip pat daţniau tvirtina, kad ši veikla

moko mąstyti (r=0,507, p<0,0001), plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir sugebėjimus (r=0,427,

p<0,0001), moko paţinti supančią aplinką (r=0,366, p<0,0001), sudaro sąlygas saviraiškai (r=0,342,

p<0,0001).

Tvirtinantys, kad komponavimas moko mąstyti, taip pat daţniau teigia, kad komponavimas

plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir sugebėjimus (r=0,354, p<0,0001) ), sudaro sąlygas saviraiškai

(r=0,332, p<0,0001).

48

Respondentai, daţniau tvirtinantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas sudaro

sąlygas saviraiškai, taip pat daţniau teigia, kad komponavimas plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir

sugebėjimus (r=0,507, p<0,0001),

6 lentelė. Respondentų nuomonės apie floristinių kompozicijų komponavimo

įtaką kūrybinei raiškai koreliacija

Amţius

Moko

mąstyti

Sudaro

sąlygas

saviraiškai

Plėtoja jau

įgytas ţinias,

įgūdţius ir

sugebėjimus

Moko

paţinti

supančią

aplinką

Amţius

r -0,141 -0,302 -0,044 -0,013

p 0,127 0,001 0,638 0,885

Lavina vaizduotę

r -0,026 0,507 0,342 0,427 0,366

p 0,777 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001

Moko mąstyti

r -0,141 0,332 0,354 0,236

p 0,127 0,0001 0,0001 0,010

Sudaro sąlygas

saviraiškai

r -0,302 0,332 0,507 0,270

p 0,001 0,0001 0,0001 0,003

Plėtoja jau įgytas

ţinias, įgūdţius ir

sugebėjimus

r -0,044 0,354 0,507 0,481

p 0,638 0,0001 0,0001 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Taip pat daţniau teigiantys respondentai, kad komponavimas lavina vaizduotę, taip pat

daţniau sutinka, kad tai veikla, reikalaujanti kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės (r=0,398,

p<0,0001), reikalaujanti ţinių ir patirties (r=0,390, p<0,0001).

Tvirtinantys, kad komponavimas moko mąstyti, taip pat daţniau teigia, kad komponavimas

moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (r=0,336, p<0,0001). Tai rodo, kad respondentai

kūrybingumą priskiria tiek vidiniams, tiek išoriniams veiksniams. Respondentai, daţniau

tvirtinantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas sudaro sąlygas saviraiškai (7 lentelė), taip

pat daţniau teigia, kad moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (r=0,359, p<0,0001),

moko kruopščiai atlikti darbą (r=0,316, p<0,0001). Šie respondentai daţniau sutinka, kad

kompozicijų kūrimas reikalauja ţinių ir patirties (r=0,355, p<0,0001), kruopštaus darbo, pastangų ir

kantrybės (r=0,385, p<0,0001).

49

7 lentelė. Respondentų nuomonės apie floristinių kompozicijų komponavimo

įtaką kūrybinei raiškai koreliacija

Amţius

Moko rasti

naujus

kompozicijos

sprendimo

būdus

Moko

kruopščiai

atlikti

kompozicijas

Veikla

nenaudinga

kūrybinei

raiškai

Veikla

reikalauja

kruopštaus

darbo,

pastangų ir

kantrybės

Kompozicijų

kūrimas

reikalauja

ţinių ir

patirties

Amţius

r -0,117 -0,195 0,242 -0,360 -0,169

p 0,206 0,034 0,008 0,0001 0,067

Lavina

vaizduotę

r -0,026 0,133 0,086 -0,110 0,398 0,390

p 0,777 0,150 0,353 0,232 0,0001 0,0001

Moko

mąstyti

r -0,141 0,336 0,125 0,182 0,162 0,272

p 0,127 0,0001 0,174 0,047 0,078 0,003

Sudaro

sąlygas

saviraiškai

r -0,302 0,359 0,316 0,048 0,385 0,355

p 0,001 0,0001 0,0001 0,605 0,0001 0,0001

Plėtoja jau įgytas

ţinias,

įgūdţius ir

sugebėjimus

r -0,044 0,254 0,366 0,038 0,222 0,169

p 0,638 0,005 0,0001 0,684 0,015 0,067

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Tyrimo dalyviai, tvirtinantys, kad komponavimas plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir

sugebėjimus, daţniau sutinka, kad tokia veikla moko paţinti supančią aplinką (r=0,481, p<0,0001),

moko kruopščiai atlikti kompozicijas (r=0,366, p<0,0001).

Sutinkantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas moko paţinti supančią aplinką (8

lentelė) , daţniau sutinka, kad komponavimas moko tinkamai parinkti kompozicijos išraiškos

priemones (ρ=0,327, p<0,0001), rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (r=0,371, p<0,0001).

Tvirtinantys, kad komponavimas moko tinkamai parinkti kompozicijos išraiškos

priemones, daţniau teigia, kad taip pat moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (ρ=0,456,

p<0,0001), moko kruopščiai atlikti kompozicijas (r=0,425, p<0,0001).

Respondentai, daţniau teigiantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas moko

kruopščiai atlikti kompozicijas, taip pat daţniau teigia, kad kompozicijų kūrimas reikalauja ţinių ir

patirties (r=0,362, p<0,0001), tuo pačiu, kad tokia veikla reikalauja kruopštaus darbo, pastangų ir

kantrybės (r=0,407, p<0,0001).

Respondentai, daţniau sutinkantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas yra veikla

reikalaujanti kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės, taip pat daţniau sutinka, kad kompozicijų

kūrimas reikalauja ţinių ir patirties (r=0,498, p<0,0001), bet rečiau, kad tai veikla, nenaudinga

kūrybinei raiškai (r=-0,436, p<0,0001).

50

8 lentelė. Respondentų nuomonės apie floristinių kompozicijų komponavimo

įtaką kūrybinei raiškai koreliacija

Amţius Moko

tinkamai

parinkti

kompozicijos

išraiškos

priemones

Moko rasti

naujus

kompozicijos

sprendimo

būdus

Moko

kruopščiai

atlikti

kompozicijas

Veikla

nenaudinga

kūrybinei

raiškai

Veikla

reikalauja

kruopštaus

darbo,

pastangų

ir

kantrybės

Kompozicijų

kūrimas

reikalauja

ţinių ir

patirties

Amţius

r 0,132 -0,117 -0,195 0,242 -0,360 -0,169

p 0,154 0,206 0,034 0,008 0,0001 0,067

Moko paţinti

supančią aplinką

r -0,013 0,327 0,371 0,147 0,138 0,134 0,158

p 0,885 0,0001 0,0001 0,110 0,133 0,146 0,085

Moko

tinkamai

parinkti

kompozicijos

išraiškos

priemones

r 0,132 0,456

0,425

0,278 0,151 0,134

p 0,154 0,0001 0,0001 0,002 0,101 0,145

Moko

kruopščiai

atlikti

kompozicijas

r -0,195 0,425 0,540 -0,215 0,407 0,362

p 0,034 0,0001 0,0001 0,019 0,0001 0,0001

Veikla

reikalauja

kruopštaus darbo,

pastangų ir

kantrybės

r -0,360 0,151 0,224 0,407

-0,436 0,498

p 0,0001 0,101 0,014 0,0001 0,0001 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, kad mokantis fitodizaino atsiveria galimybės

lavinti tiek kognityvinius, tiek praktinius gebėjimus. Mokantis fitodizaino, kūrybingumo ugdymo

veiksniai yra artimai tarpusavyje susiję ir sąlygoja vienas kitą.

Absoliuti dauguma šeši penktadaliai (labai daţnai - 47,9 proc. ar daţnai - 40,3 proc.)

tyrimo dalyvių teigia, kad atlieka uţduotis iki galo (18 pav.). Panašus skaičius respondentų tvirtina,

kad (labai daţnai - 43,7 proc. ar daţnai - 42 proc.) apmąsto būsimą floristinę kompoziciją.

Tyrimo rezultatai rodo, kad maţiau nei trys ketvirtadaliai (16,8 proc. respondentų labai

daţnai, o 52,1 proc. – daţnai) kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos raiškos priemonėmis.

Profesinės mokyklos mokiniai (79,7 proc.) tai daro daţniau nei kolegijos studentai (47,5 proc.),

(χ2=13,756; df=3; p<0,01).

51

14,3

16,8

18,5

19,3

27,7

36,1

43,7

47,9

42,9

52,1

56,3

39,5

48,7

39,5

42

40,3

38,6

26,1

19,3

34,5

18,6

21

14,3

10,1

5

5,9

6,7

5

4,2

1,7

3,4

0 20 40 60 80 100

atranda naujus augalinės medžiagos

panaudojinmo būdus

kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia

kompozicijos išraiškos priemonėmis

remdamasis įgytomis žiniomis, gali vertinti

savo, kolegų ir kitų autorių darbus

atranda naujas augalų dekoratyvumo savybes

dirbant su gamtine medžiaga kyla daug ir

įvairių asociacijų

pastebi originalius darbus

apmąsto būsimą kompoziciją

atlieka užduotis iki galo

proc.

labai dažnai dažnai

kartais retai

18 pav. Respondentų nuomonė apie kūrybingumo atsiskleidimo galimybes

mokantis floristikos

Kad dirbant su gamtine medţiaga kyla daug ir įvairių asociacijų pasisako trys ketvirtadaliai

(labai daţnai, teigia 27,7 proc., o kad daţnai kyla – 48,7 proc.) respondentų. Taip keturi

penktadaliai (88,6 proc.) profesinės mokyklos mokinių teigia daţniau nei kolegijos studentai (52,5

proc.), (χ2=22,857; df=3; p<0,0001), o vyresni respondentai daţniau nei jaunesni (r=0,205, p<0,05).

Beveik trys ketvirtadaliai respondentų paţymėjo, kad labai daţnai (36,1 proc.) ar daţnai

(39,5 proc.) pastebi originalius darbus. Tuo tarpu trys penktadaliai tyrimo dalyvių tvirtina, kad labai

daţnai (19,3 proc.) ar daţnai (39,5 proc.) atranda naujas augalų dekoratyvumo savybes, labai daţnai

(14,3 proc.) ar daţnai (42,9 proc.) – naujus augalinės medţiagos panaudojimo būdus. Pastarąją

nuomonę profesinės mokyklos mokiniai (63,3 proc.) išsakė daţniau nei kolegijos studentai (45

proc.), (χ2=12,451: df=3; p<0,01).

Trys ketvirtadaliai tyrimo dalyvių tvirtina, kad labai daţnai (18,5 proc.) ar daţnai (56,3

proc.) remdamasis įgytomis ţiniomis, gali vertinti savo, kolegų ir kitų autorių darbus.

Tie respondentai, kurie daţniau tvirtina, kad dirbant su gamtine medţiaga kyla daug ir

įvairių asociacijų (8 lentelė), taip pat daţniau teigia, kad pastebi originalius darbus (r=0,451,

p<0,0001), atranda naujus augalinės medţiagos panaudojimo būdus (r=0,450, p<0,0001), atranda

52

naujas augalų dekoratyvumo savybes (r=0,444, p<0,0001). Šie respondentai daţniau apmąsto

būsimą kompoziciją (r=0,323, p<0,0001), kūrinio mintį ir nuotaiką daţniau perteikia kompozicijos

išraiškos priemonėmis (r=0,658, p<0,0001). Respondentai, daţniau tvirtinantys, kad dirbant su

gamtine medţiaga kyla daug ir įvairių asociacijų, taip pat daţniau teigia, kad remdamiesi įgytomis

ţiniomis, gali vertinti savo, kolegų ir kitų autorių darbus (r=0,383, p<0,0001).

8 lentelė. Respondentų nuomonės apie kūrybiškumo atsiskleidimo galimybes mokantis

floristikos koreliacija

Atranda

naujas augalų

dekoratyvumo

savybes

Pastebi

originalius

darbus

Atranda

naujus

augalinės

medţiagos

panaudojimo

būdus

Apmąsto

būsimą

kompoziciją

Remdamasis

įgytomis ţiniomis,

gali vertinti

savo, kolegų

ir kitų

autorių

darbus

Kūrinio mintį ir

nuotaiką

perteikia

kompozicijos

išraiškos

priemonėmis

Dirbant su gamtine

medţiaga kyla

daug ir įvairių

asociacijų

r 0,444 0,451 0,450 0,323 0,383 0,658

p 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001

Atranda naujas

augalų

dekoratyvumo

savybes

r 0,400 0,772 0,227 0,449 0,479

p 0,0001 0,0001 0,013 0,0001 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Tyrimo dalyviai, kurie daţniau tvirtina atrandantys naujas augalų dekoratyvumo savybes,

taip pat daţniau pastebi originalius darbus (r=0,400, p<0,0001), daţniau atranda naujus augalinės

medţiagos panaudojimo būdus (r=0,772, p<0,0001), kūrinio mintį ir nuotaiką daţniau perteikia

kompozicijos išraiškos priemonėmis (r=0,479, p<0,0001).

Daţniau pastebintys originalius darbus (9 lentelė), taip pat daţniau atranda naujus

augalinės medţiagos panaudojimo būdus (r=0,462, p<0,0001), kūrinio mintį ir nuotaiką daţniau

perteikia kompozicijos raiškos priemonėmis (r=0,512, p<0,0001).

Respondentai, kurie daţniau tvirtina, kad remdamasis įgytomis ţiniomis, gali vertinti savo,

kolegų ir kitų autorių darbus, daţniau apmąsto būsimą kompoziciją (r=0,402, p<0,0001), kūrinio

mintį ir nuotaiką daţniau perteikia kompozicijos išraiškos priemonėmis (r=0,627, p<0,0001),

daţniau atranda naujas augalų dekoratyvumo savybes (r=0,449, p<0,0001) ar naujus augalinės

medţiagos panaudojimo būdus (r=0,431, p<0,0001).

53

9 lentelė. Respondentų nuomonės apie kūrybiškumo atsiskleidimo galimybes

mokantis floristikos koreliacija

Atranda

naujas augalų dekoratyvumo

savybes

Pastebi originalius

darbus

Atranda

naujus

augalinės

medţiagos panaudojimo

būdus

Apmąsto būsimą

kompoziciją

Remdamasis

įgytomis

ţiniomis,

gali vertinti

savo, kolegų

ir kitų autorių

darbus

Kūrinio

mintį ir

nuotaiką

perteikia

kompozicijos išraiškos

priemonėmis

Pastebi originalius

darbus

r 0,400 0,462 0,298 0,300 0,512

p 0,0001 0,0001 0,001 0,001 0,0001

Remdamasis įgytomis

ţiniomis, gali vertinti

savo, kolegų ir kitų

autorių darbus

r

0,449

0,300 0,431 0,402 0,627

p 0,0001 0,001 0,0001 0,0001 0,0001

Kūrinio mintį ir

nuotaiką perteikia

kompozicijos

išraiškos

priemonėmis

r

0,479

0,512 0,491 0,515 0,627

p 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001

Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.

Tie respondentai, kurie daţniau kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos išraiškos

priemonėmis, daţniau atranda naujus augalinės medţiagos panaudojimo būdus (r=0,491,

p<0,0001), daţniau apmąsto būsimą kompoziciją (r=0,515, p<0,0001).

Trys ketvirtadaliai respondentų kūrybingumą linkę išreikšti pastebėdami originalius

darbus, apmąstydami būsimą kompoziciją, vertindami savo, kolegų ir kitų autorių darbus, kūrinio

mintį ir nuotaiką perteikdami kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis. Keturi

penktadaliai profesinės mokyklos mokinių tai daro daţniau nei kolegijos - du penktadaliai studentų

(47,5 proc.), (χ2=13,756; df=3; p<0,01).

Kūrybingumo sklaidą mokant fitodizaino, respondentai išreiškia apraiškomis, būdingomis

kūrybiškoms kompozicijoms: kūrybišku mąstymu, problemų sprendimu, sklandţiu uţduočių

atlikimu, įţvalgumu, taikant įgytas ţinias bei panaudojant medţiagas, originalumu atrandant

medţiagų dekoratyvines savybes, detalumu dirbant su gamtine medţiaga. Vyresni respondentai

labiau pasitiki savimi, kuria savarankiškai, pasiţymi didesne motyvacija, daţniau atpaţįsta

kompozicijos stilių, detalumo apraiškas demonstruoja ir savarankiškai kuria kompozicijas daţniau

nei jaunesni. Tačiau jaunesni respondentai labiau nei vyresni pasiţymi mąstymo lankstumu,

daţniau kurdami kompozicijas taiko raiškos ir harmonizavimo priemones bei kūrinio mintį linkę

perteikti augalais. Tyrimo koreliacinė analizė parodė, kad kūrybingumo apraiškos tarpusavyje yra

glaudţiai susijusios ir sąlygoja viena kitą.

54

3.2. Kokybinė tyrimo analizė

3.2.1. Kokybinio tyrimo kontent analizė

Tyrimo duomenų rinkimas. Siekiant surinkti daugiau informacijos apie

kūrybingumo ugdymą švietimo įstaigose, kokybiniam tyrimui tikslingai pasirinkta 10 Vilniaus

miesto profesinio mokymo įstaigų ir Kauno miesto profesinio mokymo įstaigų fitodizainą

dėstančių pedagogų. Duomenys rinkti, taikant pusiau struktūruotą interviu (2 priedas), kurį sudarė

devyni atviro tipo klausimai, orientuoti į temas: pedagogo dalykinė ir asmeninė kompetencija,

ugdytinių charakteristika, kūrybingumo apraiškos, pedagogų kūrybingumo samprata. Pusiau

struktūruotas interviu vyko jų darbo vietoje (mokymo klasėje), pasibaigus uţsiėmimams. Dėl

kokybinio tyrimo atlikimo su fitodizainą dėstančiais mokytojais buvo tariamasi iš anksto,

asmeniškai susitikus. Tyrimo dalyviai buvo supaţindinami su tiriama problema ir ţodţiu prašoma

jų asmeninio sutikimo dalyvauti tyrime. Interviu klausimai pokalbio dalyviams buvo parengti

remiantis išanalizuota teorine medţiaga apie kūrybingumo fenomeną bei jo ugdymo galimybes ir

kai kuriais atskirų autorių šia tema atliktais tyrimais.

Kokybinio tyrimo metu buvo stengiamasi pateikti visus numatytus klausimus. Norint

gauti kuo išsamesnės informacijos, naudoti atviri arba uţdari klausimai informacijai patikslinti. Visi

10 tyrime dalyvavę fitodizainą dėstantys pedagogai, noriai bendravo ir dalijosi savo supratimu bei

patirtimi apie kūrybingumo ugdymą mokant fitodizaino.

Tyrimo duomenų analizė. Interviu metu mokytojoms buvo pateikti klausimai (ţr. 8

lentelę). Kokybinio tyrimo duomenys – verbalinė medţiaga, buvo analizuojami remiantis

sutartiniais turinio (angl. content) analizes metodais, keturiais etapais: daugkartinis atsakymo

skaitymas; ieškoma semantiškai artimo atsakymo ir „raktinio“ ţodţio, tada konstruojamos

kategorijos ir subkategorijos, o vėliau išskirtos kategorijos ir subkategorijos interpretacijos.

Laikantis etikos normų, tyrimo dalyvės neįvardinamos vardais, o ţymimos aprašyme M1,M2, M3,

M4, M5, M6, M7, M8, M9, M10.

Tiriamųjų demografinė charakteristika. Kokybiniame tyrime dalyvavo 10

pedagogių, dėstančių fitodizainą: keturios Kauno paslaugų profesinio rengimo mokyklos ir šešios

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pedagogės.

55

8 lentelė. Demografinė tiriamųjų charakteristika

Imties dydis n=10

Lytis Moterys

Amţiaus vidurkis 46

Darbo staţas dėstant

floristiką

13

Pasiskirstymas pagal

institucijos tipą

Visų respondentų darbovietė profesinio

rengimo mokykla

Pasiskirstymas pagal darbinį

statusą

Visos mokytojos dėsto fitodizainą

Išsilavinimas Aukštasis universitetinis –3

Aukštasis – 7

Geografinė sklaida Pedagogės apklaustos iš Vilniaus paslaugų

profesinio rengimo centro (6) ir Kauno

paslaugų profesinio rengimo mokyklos (4).

Respondentų, dėstančių fitodizainą, darbo staţas yra nuo 6 iki 24 metų ir daugiau. Du pedagogai –

turi metodininko, visi kiti turi vyr. mokytojo kvalifikacinę kategoriją.

Kokybinio tyrimo validumo pagrindimas. Tyrimo duomenų analizės procese buvo

vengta išankstinio teorinių nuostatų ir apibūdinimo. Manifestiškai išskirtos „natūralios kategorijos“.

Šitaip išlaikytas kokybiniam tyrimui būdingas ir privalomas tyrimo atvirumo principas.

Kokybiniame tyrime tikslingai pasirinkti fitodizainą dėstantys pedagogai, kurie remdamiesi

dalykine ir asmenine kompetencija organizuoja ugdymo procesą. Tai įgalino gauti kokybiškus

tyrimo duomenis, kurie atspindi specialistų nuomonę apie kūrybingumo ugdymo galimybes

mokant fitodizaino. Kokybiniame tyrime taikytas pusiau struktūruoto tipo interviu metodas, sudaręs

galimybes nenukrypti nuo pagrindinio tiriamosios problemos klausimo ir lengviau atlikti kokybinio

duomenų analizę.

Siekiant išlaikyti artima kontaktą su informantais ir jiems pageidaujant nefiksuoti

gautų duomenų aprašymo technika (diktofonu), duomenys buvo uţrašomi ranka.

Kokybiniuose tyrimuose validumo sampratos akcentai susiję su natūralistinio tyrimo

principais: natūrali aplinka, kaip pagrindinis duomenų šaltinis; tyrimo visapusiškumas;

kontekstualumas (angl. context–boundedness) ir detalus aprašymas (angl. thick description);

socialiai / kultūriškai sodrūs (angl. saturated) duomenys; duomenys pateikiami, vartojant

informanto, o ne tyrėjo terminus; duomenys nagrinėjami induktyviai, netaikant iš anksto numatytų

kategorijų; situacija vertinama iš dalyvio pozicijų; svarbus informanto validumas; būtinas prasmių

56

ir intencijų esmes suvokimas (Rupšienė L. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija:

metodinė knyga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007).

Tyrimo rezultatai. Atlikus kokybinę analizę (4 priedas), pedagogų nuomonės apie

kūrybingumo ugdymą suskirstytos į vienuolika kategorijų:

ugdytinio asmenybės savybės,

ugdytinių pasiekimai,

ugdytinio asmeniniai stimulai, tikslai, nuostatos,

pedagogo dalykinė kompetencija,

pedagogo asmeninė kompetencija,

Kūrybinė raiška veiklos srityse

Kūrybingumo išraiška

Kūrybingumo ugdymas

Kūrybingos kompozicijos samprata

Kūrybinę raišką fitodizaine įtakojantys veiksniai. Pirmuoju klausimu („Jūsų

nuomone, kas svarbu ugdant kūrybiškumą“) siekta suţinoti pedagogų nuomonę apie pedagoginio

poveikio priemones, sudarančios sąlygas kūrybinei raiškai, komponuojant kompozicijas. Atlikus

kokybinę turinio analizę buvo išskirtos 2 kokybinės kategorijos: Kūrybinei raiškai svarbios

ugdytinio gebėjimai ir nuostatos ir pedagogo bendrosios ir profesinės kompetencijos. Interviu

analizė atskleidė respondentų nuomonę apie kūrybingumo raiškai darančius veiksnius. Kūrybinei

raiškai svarbūs veiksniai pateikti 9 lentelėje.

Kategorijoje „Kūrybinei raiškai svarbūs ugdytinio gebėjimai ir nuostatos“ išskirta 10

subkategorijų: „ţinios ir patirtis“, „įgyti gebėjimai“, „asmenybės savybės“, „gamtos, augalų

paţinimas“, „kūrybos motyvai“, „kūrybingumas“, „savarankiškumas“, „ugdytinio vertybės“,

„ugdytinio originalumas“, „saviraiškos poreikis“. Kaip svarbius vidinius kūrybingumo veiksnius

respondentės nurodė pasirengimą kūrybinei veiklai, svarbų vaidmenį kūrybinėje veikloje

tenkančiai motyvacijai bei ugdytinių asmenybės savybes bei vertybes.

Kategorijoje „Pedagogo bendrosios ir profesinės kompetencijos“ išskirta 3

subkategorijos: „asmenybės savybės“, „motyvacija“, „profesinė kompetencija“. Respondentai kaip

svarbius veiksnius išskyrė pedagogų bendrąsias ir profesines kompetencijas. Kūrybinių gebėjimų

atsiskleidimas, jų pasireiškimas bei plėtotė priklauso nuo paties mokytojo kūrybingumo, kūrybai

palankios aplinkos sukūrimo, kuri daugelio autorių nuomone laikoma labai svarbiu veiksniu. Apie

aplinkos svarbą kūrybinei raškai pasisakė tik viena respondentė: „Labai svarbi yra mokymo(si)

aplinka, saugumas, nebijojimas, kad bus pasijuokta, darbui nepavykus“. O juk palanki mokymo(si)

aplinka yra vieną svarbiausių mokinių kūrybiškumą sąlygojančių veiksnių, kuri mokinio

57

kūrybiškumą gali ir skatinti ir slopinti. Tik pašalinęs baimę būti išjuoktam ir nesuprastam,

mokytojas gali “ padėti jiems atsiskleisti“.

Pedagogų nuomonė apie kūrybinę raišką įtakojančius veiksnius 9.Lentelė

Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų

skaičius

Patvirtinantis teiginys

Ugdytinio

gebėjimai,

motyvai ir

nuostatos

Kūrybos motyvai 4 mokinių motyvacija

Mokinių noras kurti

Ţinios ir patirtis 3 turimos ţinios

Literatūros studijavimas

ţinoti komponavimo taisykles

Gamtos, augalų

paţinimas

3 noras paţinti augalų pasaulį

noras paţinti gamtą

Kūrybingumas 2 Idėjos

kritiškai mąstyti

Pedagogo

bendrosios ir

profesinės

kompetencijos

Profesinė

kompetencija

3 Gebėjimai perteikti patirtį, Technikas,

ugdytojo kompetencija

Asmenybės savybės 2 meilė ţmogui, Nebijoti pasakyti ir ko

neţinai, pripaţinti

Pedagogų nuomonė apie kūrybai svarbias asmens savybes. Antruoju klausimu („Kokios

asmens savybės svarbios floristinių kompozicijų kūrybos procesui“) siekta suţinoti kaip

respondentai apibūdina kūrybingas asmenybes. Iš interviu metu gautų duomenų buvo išskirtos 2

kokybinės kategorijos: ugdytinio asmenybės savybės ir ugdytinio asmeniniai stimulai, tikslai,

nuostatos charakterizuojančios ugdytinį (ţr 10 lentelę).

Kategorijoje „Ugdytinio asmenybės savybės“ duomenų analizės metu, išskirtos 7

subkategorijos: „kūrybingumas“, ‚darbštumas“, „kruopštumas“, „tvarkingumas“, „gabumai“,

„atkaklumas“. D.Karkockienės nuomone, asmenybiniai (poţiūrio arba nuostatos į savo

kūrybingumą) komponentai yra vieni iš reikšmingiausių, kūrybingumui turinčių įtakos veiksnių,

ugdant kūrybingumą. (Karkockienė,2006, psl. 68). Kad kūrybos procesui svarbu asmeninės

ugdytinio savybės, pritarė visos respondentės, taip pat išskyrė kūrybingumą ir motyvaciją,

darbštumą, kruopštumą, tvarkingumą. Tiriamosios apibūdina ugdytinių kūrybingumą kaip:

„Šiuolaikinis mąstymas, geras orientavimasis situacijoje, netipiškų sprendimų radimas, greita

orientacija probleminėje situacijoje, sugebėjimas kelti naujas idėjas“. Kaip svarbų kūrybingumo

veiksnį akcentavo kuriančiojo motyvaciją ( „Nebijojimas daug dirbti, daţnai neskaičiuojant

valandų“, „Daţnai mėgstamas pomėgis ar darbas tampa gyvenimo būdu, iš dalies reikia“ susirgti

floristikos liga“). Pedagogai, kaip svarbius kūrybingumo veiksnius, įvardina asmens savybes,

58

motyvus ir nuostatas bei pasiekimus. Daugelis autorių, tyrinėjančių kūrybingumą, kaip svarbius

kūrybingumo komponentus, išskiria gabumus ir polinkius, asmenybės bruoţus, pasirengimą tam

tikros srities kūrybinei veiklai ir aplinką.

Kaip pedagogai apibūdina kūrybingas asmenybes 10. Lentelė

Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų

skaičius

Patvirtinantis teiginys

Ugdytinio

asmenybės

savybės

Kūrybingumas 6 Lankstumas,

kritiškai mąstyti,

Darbštumas 4 darbštumas

Kruopštumas 4 Kruopštumas

Tvarkingumas 4 Būti tvarkingam

Gabumai 3 Meniškas pasaulio pajautimas,

Įdomesnius darbus paprastai sukuria, tie

ugdytiniai, kurie turi polinkį piešti ar kitai

meno sričiai

Atkaklumas 3 atkaklumas

Ugdytinių

asmeniniai

motyvai ir

nuostatos

Motyvacija 5 Noru kurti

tikslo siekimas

tobulėjimo poreikis

Meilė gamtai 3 Meilė gamtai,

gamtos stebėjimas

Ugdytinių

pasiekimai

Ţinios ir patirtis 2 profesinės ţinios

Profesionalumas

Gebėjimai 2 Kompozicijos išraiškos priemonių

panaudojimas

Mokėti pritaikyti turimas ţinias

Pedagogo profesinė ir asmeninė kompetencija. Trečiuoju („Koks Jūsų nuomone,

turėtų būti pedagogas skatinantis kūrybiškumo raišką“) ir devintuoju („Kuo remiantis Jūs

vertintumėt kūrybišką kompoziciją“) klausimais siekėme, suţinoti pedagogo, kaip specialisto

nuomonę, kaip jie supranta koks turi būti kūrybingai dirbantis pedagogas Analizuojant interviu

metu gautus duomenis išskirtos dvi kokybinės kategorijos: „Pedagogo profesinės kompetencijos“ ir

„Pedagogo bendrosios kompetencijos“ apibūdinančios pedagogą (ţr. 11 lentelę).

Kategorijoje „Pedagogo profesinės kompetencijos“ respondentai prioritetą teikia subkategorijai

„Mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetencija“. Respondentai pateikė savo vertinimo

kriterijus bei principus: „Vertinčiau pagal tai, kaip išplėtota idėja, negalima vertinti graţu-negraţu,

tai labai subjektyvu, bet vis tiek vertinimas liks subjektyvus“, „kompozicijai panaudotų priemonių

idėjai išreikšti reikalingumas“, „Kaip suderintos medţiagos, kaip įgyvendinta idėja“, „Pirmiausia

mokslo poţiūriu, kaip ţino medţiagas ir jų panaudojimą, pritaikymą, kompozicijos pagrindus,

59

augalų tvirtinimo technologijas“ Atlikus kokybinę turinio analizę, galima pastebėti, kad

respondentai turi savo vertinimo sistemą ir ugdytinių pasiekimų vertinimas grindţiamas aiškiais,

jiems ţinomais kriterijais, susietais su išsilavinimo standartais, skatinančiais asmenybinių galių

plėtojimą.

11lentelė. Pedagogo profesinė ir asmeninė kompetencija

Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų

skaičius

Patvirtinantis teiginys

Pedagogo

profesinės

kompetencijos

Mokinių pasiekimų

ir paţangos

vertinimo

kompetencija

8 Originalumas

Neperkrauta

kompozicijos pagrindus

Turi atitikti uţduotį

Mokymo/mokymosi

proceso valdymo

kompetencija

4 pasitikėti ugdytiniais

būtų vienodai atidus visiems

ugdytiniams

Pedagogo

bendrosios

kompetencijos

Pedagogo

kūrybiškumas

6 Pats turi būti kūrybingas,

ieškoti naujovių,

Asmeninės savybės 3 turėti humoro jausmą,

Svarbu, kad pedagogas visada siektų

uţsibrėţto tikslo,

Motyvacija 2 paties noras siekti,

Negailėjimas laiko

Kad kiekvienas mokinys maksimaliai realizuotų savo kūrybinius sugebėjimus ir

atskleistų visą kūrybinį potencialą, pedagogo mokymo stilius turėtų būti demokratinis „Leidţiantis

moksleiviams originaliai dirbti, mokytojas tik patarėjas, konsultantas“. „Aplinkinių nuoširdus

pagyrimas, grįţtamasis asmens kūrybiškumo ryšys sustiprina pasitikėjimą jo kūrybinėmis galiomis“

– sako D. Grakauskaitė-Karkockienė (2006).

Kokybinė turinio analizė išryškino tobulintinas pedagogines kompetencijas, kurias

akcentavo ir apibūdino pavieniai respondentai, tai: Mokinio paţinimo kompetencija „Tai asmuo

galintis įţvelgti gabumus, padėti jiems atsiskleisti, vystytis, tobulėti“, „Pedagogui svarbu atrasti

ugdytiniuose kūrybingumo kibirkštėlę ir puoselėti ją, leisti pasireikšti kūrybiniam pradui“;

Mokymo/mokymosi proceso valdymo kompetencija „Kūrybinei raiškai ugdyti mano nuomone,

labai svarbu kurti darbų asociacijas pav. meno kūriniams- paveikslams“, „Leidţiantis

moksleiviams originaliai dirbti, mokytojas tik patarėjas, konsultantas“, „Gebanti perduoti

mokiniams savo patirtį“; Mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencija „Pedagogas savo

pavyzdţiu turėtų uţdegti noru kurti, sudominti dėstomu dalyku. Iš savo patirties ţinome, kad

mokykloje mieliausias dalykas yra tas, kurį dėsto mylimiausias, geriausias mokytojas, daţniausiai

to dalyko gerai ir mokomasi“; Profesinio tobulėjimo kompetencija „nuolat besimokanti“;

60

Reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencija „reflektuojanti savo veiklą“. Mokytojas turi

nuolat prisiminti, kad jis yra besimokančio visuomenės pilietis, todėl jis turi būti kūrybingas,

atviras naujovėms, nuolat mokytis, priimti naujoves ir taikyti jas savo darbe.

Kategorijoje „Pedagogo bendrosios kompetencijos“ išskirtos trys subkategorijos ir jas

patvirtinantys teiginiai: „asmeninės savybės“, „motyvacija“, „pedagogo kūrybiškumas“ (ţr. 11

lentelę).

Sėkminga pedagogo profesinė veikla priklauso ne vien nuo įgytos kvalifikacijos, bet ir

nuo asmeninių savybių. Didelę reikšmę ugdytinių norui mokytis turi pedagogo charakteris, jo

sugebėjimas bendrauti, jautrumas, gebėjimas įsijausti ir suprasti mokinį (empatiška asmenybė“).

Pedagogo kūrybiniai gebėjimai didele dalimi lemia asmenybės potencialių galių atskleidimą ir

plėtojimą. Šią mintį iliustruoja teiginys „Juk norint atpaţinti kūrybišką darbą, pačiam reikia būti

kūrybišku“.

Ugdytinių kūrybingumo sklaida. Penktuoju („Kuo pasireiškia ugdytinių kūrybinė

raiška, kuriant kompozicijas“), šeštuoju („Kokiomis priemonėmis ar elementais, ugdytiniai išreiškia

kūrybiškumą fitodizaino darbuose“) ir septintuoju klausimu („Kurioje veiklos srityje Jūsų nuomone,

kūrybingumas pasireiškia daţniausiai“) buvo siekta suţinoti ugdytinių kūrybingumo apraiškas,

kokiomis priemonėmis ir elementais, kokioje veikloje ugdytiniai demonstruoja kūrybinę raišką.

Analizuojant interviu metu gautus duomenis, išskirtos dvi kokybinės kategorijos: „Ugdytinių

naudojamos raiškos priemonės ir būdai kūryboje“ ir „Kūrybinė sklaida, pasireiškianti veiklos

srityse“ išryškinančios kūrybingumo sklaidos galimybes mokant fitodizaino (ţr. 12 lentelę).

Kategorijoje „Ugdytinių naudojamos raiškos priemonės ir būdai kūryboje“ išskirtos 7

subkategorijos bei jas patvirtinantys respondentų teiginiai: „kompozicijos raiškos ir harmonizavimo

priemonėmis“, „idėjomis“, „savarankiškumu“, „įgytais gebėjimais bei įgyta patirtimi“, „vaizduote“,

„medţiagomis“, „saviraiška“.

J.Adamonis pastebi, kad pats svarbiausias kūrybos momentas yra kompozicijos

sukūrimas, kai autoriaus idėjai suteikiamas konkretus pavidalas (Adamonis, 2008). Labai svarbu yra

tinkamai parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones, jų eiliškumą ir jas glaudţiai

susieti. Kūrėjas savo idėjai įgyvendinti imasi tokių priemonių, kurios geriausiai ją išreikštų.

Kokybinė turinio analizė parodė, kad ugdytiniai komponuodami kompozicijas, savo mintis ir

emocijas perteikia meninės raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, o pedagogai supranta

kompozicijos svarbą ir skatina taikyti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones kūryboje.

Kompozicijos kokybę lemia sėkmingas medţiagos arba medţiagų derinio (Adamonis, 2008) ir

technologijų, joms tvirtinti pasirinkimas. Medţiagų svarbą, komponuojant kompozicijas, išskiria ir

pokalbyje dalyvavę respondentai, kurių nuomonę galima iliustruoti pasisakymais: Drąsūs ir

61

netikėti sprendimai panaudojant augalus, medţiagas“, “atranda gamtinės medţiagos dekoratyvines

savybes“, “kompozicijose panaudodami įvairius indus ir pagrindus“.

12 lentelė. Pedagogų nuomonė kuo pasireiškia kūrybingumo sklaida

Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų

skaičius

Daţnis

Patvirtinantis teiginys

Ugdytinių

naudojamos

raiškos

priemonės ir

būdai kūryboje

Kompozicijos

raiškos ir

harmonizavimo

priemonėmis

5 Tai gali būti netikėtas spalvų derinys

Kartais padaro darbus įdomiai parinkdami

medţiagų faktūrų kontrastus

įdomiai įveda kompozicijos elementus

Įgytais gebėjimais

bei įgyta patirtimi

5 Reflektuojama įgyta patirtis

Sugebėjimu pritaikyti savo ţinias

Pritaikyti turimas medţiagas originaliai

kompozicijai sukurti

Medţiagomis ir

priemonėmis

4 Netikėtas augalo pateikimas

Įvairių medţiagų derinimu

Derindami augalus

Idėjomis 4 Naujų idėjų paieška

Gebėjimu kelti naujas idėjas

Kūrybingumo

sklaida,

pasireiškianti

veiklos srityse

Projektavimas 9 Projektavime

Medţiagos 6 Floristika išsiskiria iš kitų menų tuo, kad čia

dirbama su gamtine, augaline medţiaga

Sintetines derinant su natūraliomis,

gaunami originalūs efektai

Technologiniai

procesai, darbo

pristatymas ir

vertinimas

6 Kuo įdomiau pritaiko komponavimo

technikas

Informacija 3 Renkant informaciją

Kuo ţmogus yra labiau patyręs, sukaupęs ţinių, tuo daugiau jam kyla idėjų. Ugdytinių

patirtis ir ţinios yra skirtingos, todėl labai svarbu yra skatinti ugdytinius pasirinkti įdomesnę,

sunkiau įgyvendinamą idėją: „pasirinkimas sudėtingiausio varianto“, aktyviai įsitraukti į

savarankišką darbą, taikyti praktinėje veikloje dalykines ţinias, lavinti profesinius gebėjimus:

“Įneša savo naujoves nereikalaujant mokytojui“, „Dalyvauja parodose neverčiamas mokytojui“,

savo kūrybą išreikšti:“ turimų ţinių plėtote, gebėjimų (mokėjimų bei įgūdţių) plėtote“. Pedagogai

turėtų sudaryti ugdytiniams galimybę kelti kuo daugiau idėjų, kartais visiškai prieštaraujančių

viena kitai – skatinti ugdytinius kūrybingai mąstyti, įgyvendinti sukurtas idėjas, jas išplėtoti, teikti

originalius vertinimus, savo veikloje pedagogai turėtų plačiau taikyti aktyviuosius ugdymo

metodus, tokiu būdu lavindami ugdytinių vaizduotę. Respondentų pasisakymai rodo, kad pedagogai

supranta koks svarbus yra kūrybinis mąstymas ir skatina tai daryti ugdytinius. Tačiau, ugdytinių

62

mąstymas ne visada pasiţymi idėjų gausa: „Ugdytiniams kyla įdomių idėjų, kartais ir ne viena, bet

nepasakyčiau, kad tai daţnas reiškinys, kartais sugalvoja naujas karkasų formas, kartais sugalvoja

naujas kompozicijos detales. Floristinių kompozicijų kūrimas daţnai yra improvizacija, mintys

daţnai kyla darbo eigoje“, „Paprastai daugiau idėjų kyla, kai jau išbandyta įgyvendinti anksčiau

sukurtas idėjas“. Apklausa siekta išsiaiškinti, kuriose veiklos srityse, pedagogų nuomone, labiausiai

išryškėja vaikų kūrybiškumas. Turinio analizė parodė, kad beveik visų respondentų nuomone,

kūrybingumas labiausiai ugdomas projektuojant, modeliuojant kompoziciją, o maţiausiai renkant

informaciją. Tačiau „kiekviena reikšminga naujovė remiasi jau sukauptomis ţiniomis ir patirtimi“

konstatuoja V.Vaicekauskienė (2009).

Kūrybingumo ugdymas. Aštuntuoju klausimu („Kodėl, mokant floristikos, gali būti

ugdomas kūrybiškumas“) siekta suţinoti pedagogų nuomonę, kodėl mokant fitodizaino ugdomas

kūrybingumas. Analizuojant interviu metu gautus duomenis išskirta viena kokybinė kategorija

„Kūrybinės veiklos prieţastys“ (ţr. 13 lentelę)

Kategorijoje „Kūrybinės veiklos prieţastys“ išskirtos 9 subkategorijos bei jas

patvirtinantys respondentų teiginiai: „Galimybė ieškoti naujovių, originalumo“, „Pedagogai

skatina kurti“, „Asmeninio tobulėjimo galimybės“, „Kūrybai įkvepia gamta“,“ Fitodizainas tai –

menas“, „Mokosi išbaigti darbus“, „Mokosi įţvalgos“,“ Perteikia savo patirtį“, „Išreiškia savo

jausmus“.

Respondentės akcentavo, kad kompozicijų komponavimas sudaro galimybę

ugdytiniams ieškoti naujovių bei originalumo, išreikšti savo jausmus, sudaro sąlygas asmeniniam

tobulėjimui, o kūrybai skatina pedagogai. Fitodizaino kompozicijos yra ţmogaus kūrybos

rezultatas, dėl to dalyvaujantys fitodizaino kūrybinėje veikloje, jau savaime tampa kūrybingesni:

ieško naujovių ir originalumo „originalių augalų pateikimų būdų“, „Paprastai originalesni darbai

yra tų besimokančiųjų, kurie įdeda daugiau rankų darbo“ ; išreiškia savo jausmus „Kurdamas

darbą kiekvienas autorius jį išgyvena, jis kuria taip kaip jaučia, o jeigu autorius perteikia savo

mintis, jausmus, emocijas ir parodo tai savitai – tai jau kūryba“; tobulėja asmenybė „Mokinys

tobulėja visokeriopai“. Kompozicijų komponavimas gali daryti įtaką kūrybingumui, todėl, kad

fitodizainas artimai susijęs su gamta, augaline, gamtine medţiaga, „O juk niekas taip neįkvepia

kūrybai taip, kaip gamta, ji yra kūrybos įkvėpėja“. Tačiau kūrybinis procesas nevyksta savaime, jį

įtakoja pedagogas sudarydamas sąlygas jo raiškai „Nes mokiniai skatinami, kad patys sukurtų tam

tikrų kompozicijų elementus, derinti juos tarpusavyje“, „Nes kūrybiškumas ugdomas visada, kai kas

nors yra kuriama“.

63

13 lentelė. Pedagogų nuomonė apie kūrybingumo raišką

Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų

skaičius

Patvirtinantis teiginys

Kūrybinės

veiklos

veiksniai

Galimybė ieškoti

naujovių,

originalumo

4 „Originalių augalų pateikimų būdų“

„Kompoziciją papildančiomis detalėmis“

„Įvairių medţiagų netradiciniu pateikimu“

Pedagogai skatina

kurti

4 Nes kūrybiškumas ugdomas visada, kai kas

nors yra kuriama“

„Nes mokiniai skatinami, kad patys

sukurtų tam tikrų kompozicijų elementus,

derinti juos tarpusavyje“

„ Aš manau, kad jis privalo būti ugdomas“

Išreiškia savo

jausmus

4 „Individualumu“

„Darant darbus artimiems, mylimiems

ţmonėms“

Įkvepia gamta 4 „Gamta, jos groţis skatina kurti“

„Gamtinių medţiagų panaudojimo

galimybės floristiniuose darbuose yra

beribės“

Asmeninio

tobulėjimo

galimybės

3 „Bandydami atrasti savitą stilių‘

„Mokinys tobulėja visokeriopai“

„Floristikos darbuose naudoja daug

nesuderinamų dalykų, bandydami atrasti

savitą stilių“.

Pedagogų kūrybingumo samprata. Devintuoju klausimu („Kaip Jus apibūdintumėt

originalią floristinę kompoziciją“) siekta išsiaiškinti kaip pedagogai supranta ir aiškina kūrybingą

kompoziciją. Analizuojant interviu metu gautus duomenis išskirta viena kokybinė kategorija

„Kūrybingos kompozicijos samprata“.

Kategorijoje „Kūrybingos kompozicijos samprata“ išskirtos 6 subkategorijos bei jas

patvirtinantys respondentų teiginiai. Norint ugdyti kūrybingumą, svarbus yra mokytojų supratimas,

kas juo laikoma, nes jie nukreipia ir paskatina ugdytinius naujoms galimybėms. Respondentai,

reflektuodami savo patirtį, kūrybišką kompoziciją supranta kaip kompoziciją pasiţyminčią

originalumu “gamtinės medţiagos pateikiamos naujame, dar niekur nematytame, netiraţuotame,

savitame amplua“, „Ji gal būt bus įdomi savo forma, medţiagų parinkimu ir derinimu“, „Pirmiausia

niekur nematyta, jokioj parodoj“; tai turi būti išbaigta kompozicija „bendras idėjos atskleidimo

sprendimas“, „Atitinkanti visus floristikos kompozicijos pagrindus“; kompozicija pasiţyminti

įţvalgumu „mados tendencijų atspindėjimu floristiniuose darbuose“, „Šiuolaikinių, neįprastų

medţiagų panaudojimas“.

64

Kokybinės kontent analizės rezultatai atskleidė, kad pedagogai akcentuoja asmenybės

savybių svarbą, pedagogo asmeninę ir profesinę kompetenciją, tačiau ne visada įvertina pedagogo

veiklos įvairumo taikymo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo svarbą kūrybingumui ugdyti.

Daugiau nei pusės pedagogų nuomone pagrindiniai veiksniai įtakojantys kūrybingumo raišką yra

ugdytinių asmenybės savybės, asmeniniai motyvai ir nuostatos bei turimos ţinios ir pasiekimai. Du

penktadaliai pedagogų kaip svarbius veiksnius išskyrė pedagogų asmeninę ir profesinę

kompetenciją, akcentuodami mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetenciją, tačiau

neįvertino pedagogo veiklos įvairumo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo svarbos

kūrybingumui ugdyti.

3.2.1.Ugdomasios mokinių veiklos stebėjimas

Tyrimo organizavimas. Mokslinis stebėjimas yra tikslingai organizuotas procesas, kuris

kontroliuojamas pagal kokią nors teoriją ar hipotezę. Stebėjimo metodas buvo pasirinktas kaip

alternatyva klausimynų bei pokalbių pagalba gautiems tyrimo duomenims, nes jie gali būti šališki, todėl,

kad juos pateikiantys tyrimo dalyviai daţniausiai yra linkę tendencingai pateikti informaciją taip, kaip

jie ją supranta (Kardelis, 2002). Stebėjimu siekta atskleisti ir patikrinti suaugusiųjų kūrybingumo

apraiškas komponuojant kompoziciją, įvertinant originalumo, detalumo, sklandumo ir įţvalgumo

rodiklius.

Stebėjimas vykdomas pagal iš anksto sudarytą planą, ką ir kaip stebėti. Jis atviro tipo

(Bitinas,1998), nes tiriamieji ţinojo, jog yra stebimi ir sutiko jame dalyvauti. Stebėjimas vyko

įprastoje aplinkoje, praktinio mokymo dirbtuvėse, praktinio mokymo metu ir truko 8 val.

Verbalinės uţduoties instrukcijoje tiriamiesiems pasakomas kūrybinės uţduoties pavadinimas „Ir

plyšo drėgno pumpuro ţalia-ţalia skara...“. Mokinėms, kompozicijai komponuoti, parodoma ir

trumpai apibūdinama išdėstyta augalinės ir neaugalinės kilmės medţiaga. Sumanymo

įgyvendinimas priklauso nuo pasirinktos medţiagos ir nuo individualių kūrėjo ypatybių, nes tą

pačią medţiagą kiekvienas pateiks ir panaudos skirtingai (Adamonis, 2008). Kompozicijos minčiai

išreikšti gali būti naudojama ne augalinės kilmės dekoravimo medţiaga, kurios neturėtų būti

daugiau nei 30 proc. Primenama, kad šios dienos pamokos tema yra paralerinė augalų tvirtinimo

technika, todėl ir kūrybinė uţduotis turi būti atlikta, tvirtinant augalinės kilmės medţiagą,

paralerine technika. Detalės gali būti padarytos ir kita technika, tačiau pagrindinė technika išlieka

paralerinė. Viena akademinė valanda skiriama kūrybinės uţduoties apmąstymui ir medţiagų

pasirinkimui. Darbas pradedamas skambant klasikinei muzikai.

65

Siekiant kuo objektyvesnės informacijos, stebėjimo duomenims fiksuoti pasirinktas fotografavimas

fotoaparatu.

Laikantis etikos normų, tyrimo dalyviai neįvardinami vardais, jų darbams suteikiamas

tik numeris 1dalyvė, 2 dalyvė, 3 dalyvė, 4 dalyvė, 5 dalyvė, 6 dalyvė, 7 dalyvė, 8 dalyvė, 9 dalyvė,

10 dalyvė, 11 dalyvė, 12 dalyvė, 13 dalyvė, 14 dalyvė, 15 dalyvė, 16 dalyvė, 17 dalyvė, 18 dalyvė,

19 dalyvė, 20 dalyvė.

Ugdomojo stebėjimo vertinimas. Stebėjimui realizuoti, remiantis Lietuvos ir uţsienio

kūrybingumo tyrinėtojų (Guilford, 1950, Torrance, 1964, Girdzijauskienė, 2008) įţvalgomis ir tyrimo

modeliu, buvo sukurtas struktūruotas stebėjimo protokolas (kompozicijų vertinimo lentelė), atspindintis

reikšmingiausius kūrybingumo rodiklius: originalumą, detalumą, įţvalgumą, sklandumą, kurių

kiekvienas pasireiškė trimis kūrybingumo apraiškomis. (3 priedas).

Vertinimui buvo išskirta 12 kūrybingumo apraiškų. Kiekviena kūrybingumo apraiška

vertinama 1 balu. Analizuojant rezultatus, balai yra skaičiuojami uţ kiekvieną kūrybingumo

apraišką kompozicijoje. Kūrybingumo faktorius nustatomas, susumavus visų kūrybingumo

apraiškų skaičių. Ugdymo įstaigoje kompozicijas vertino ir stebėjimo protokolus pildė 3 fitodizaino

mokytojos.

Siekiant kuo tiksliau ir patikimiau įvertinti kūrybingumo apraiškų rezultatus,

protokole šiam tikslui išskiriami 5 lygmenys:

- l.ţ. (labai ţemas ) 0 kūrybingumo apraiškų - tyrimo dalyviui visai nepavyksta atlikti veiklos;

- ţ. ( ţemas) 0-3 kūrybingumo apraiškos - tyrimo dalyviui beveik nepavyksta atlikti veiklos;

- v. (vidutinis) 4-7 kūrybingumo apraiškos - tyrimo dalyviui pavyksta tik kartais;

- a. (aukštas ) 8 -11 kūrybingumo apraiškų - tyrimo dalyviui daţnai pavyksta atlikti;

- l.a. ( labai aukštas ) 12 kūrybingumo apraiškų - tyrimo dalyvis visada demonstruoja.

Tyrėjos nustatyti ir uţfiksuoti kūrybiškumo pasireiškimo lygmenys, yra suvedami į grafikus,

kuriuose atsispindi stebėjimo metu fiksuoti kūrybingumo apraiškų: originalumo, detalumo,

įţvalgumo ir sklandumo rodikliai.

Ugdomojo stebėjimo duomenys. Įvertinus kūrybingumo apraiškas išskirti

kūrybingumo lygiai (ţr. 19 pav.). Daugiausia mokinių 45% rasta aukšto kūrybingumo lygio ir

nedaug – 5% labai aukšto, vidutinio kūrybingumo lygio 35%, ţemo tik 15% ir visai neišskirta labai

ţemo kūrybingumo lygio dalyvių. Tyrimo rezultatai, remiantis R.Girdzijauskiene, kad daugiausia

individų priklauso vidutiniam lygiui, rodo, aukštesnį negu vidutinį kūrybingumo lygį

(Girdzijauskienė, 2004).

66

19 pav. Kūrybingumo apraiškų lygiai

Stebėjimo duomenys parodė, kad labiausiai kūrybingumas atsiskleidė įţvalgumo ir

sklandumo dimensijomis (20 pav.).

20 pav. Kūrybingumo raiškos komponentų rodikliai

Įţvalgumas komponuojant kompoziciją pasireiškė augalų tinkamu kiekiu pasirinkimu,

augalo dekoratyvumo galimybių panaudojimu bei kompozicijos raiškos ir harmonizavimo

priemonių savo sumanymui išreikšti parinkimu. Nors beveik visos dalyvės tinkamai panaudoja

67

augalus bei įvertina ir pastebi augalinės kilmės medţiagos dekoratyviąsias savybes, tačiau tik

šeštadaliui dalyvių pavyko parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones, minčiai

išreikšti ir perteikti judesiu, linija, ritmu, spalva (21 pav.).

21 pav. Įţvalgumo rodiklio kūrybingumo apraiškos

Sklandumo rodiklio kūrybines apraiškas beveik visos dalyvės perteikė augalinės

medţiagos tvirtinimo technologijų įvairove, augalų dekoratyviniu savybių išryškinimu, tačiau tik

pusė dalyvių sukūrė harmoningą kompoziciją ir įsijautė į kompozicijos nuotaiką ( 22 pav.)

22 pav. Sklandumo rodiklio kūrybingumo apraiškos

Maţiausiai išreikšti kūrybingumo rodikliai, lyginant su kitomis stebėtomis

kūrybingumo apraiškomis, buvo originalumas ir detalumas, kurias atskleidė tik trečdalis apraiškų.

Mąstymo originalumas laikomas svarbiausia divergentinio mąstymo apraiška (D.Grakauskaitė-

Karkockienė, 2006).

68

Originalumo rodiklis parodė dalyvių gebėjimą parinkti skirtingų faktūrų augalinę

medţiagą ir sukurti faktūrų kontrastus ir tik ketvirtadalio dalyvių kompozicijos pasiţymėjo

autentiškumu ir temos atskleidimu (23 pav.).

23 pav. Originalumo apraiškos

Detalumo dimensija labiausiai pasiţymėjo darbo išbaigtumu ir tvarkingumu bei

tinkamai parinkta augalinės kilmės medţiaga idėjai įgyvendinti. Ţemiausiai įvertinta idėjos

išplėtojimo ir įgyvendinimo apraiška, kurią pavyko atskleisti tik dešimtadaliui dalyvių (ţr. 24 pav.).

Galima manyti, kad pedagogai maţai sieja uţduotis su ugdytinių refleksija

24 pav. Detalumo apraiškos

Stebėjimo duomenų koreliacinė analizė parodė, kad tyrimo dalyvių atliktų floristinių

kompozicijų originalumas, detalumas, įţvalgumas ir sklandumas susiję stipriais statistiškai

reikšmingais koreliaciniais ryšiais ( 14 lentelė).

69

14 lentelė. Kūrybingumo apraiškų koreliaciniai ryšiai

Originalumas Detalumas Įţvalgumas Sklandumas

Originalumas r=0,558

p<0,01

r=0,633

p<0,01

r=0,589

p<0,01

Detalumas r=0,558

p<0,01

r=0,735

p<0,0001

r=0,732

p<0,0001

Įţvalgumas r=0,633

p<0,01

r=0,735

p<0,0001

r=0,823

p<0,0001

Sklandumas r=0,589

p<0,01

r=0,732

p<0,0001

r=0,823

p<0,0001

Floristinės kompozicijos, kurioms būdingas originalumas, taip pat pasiţymi detalumu

(r=0,558, p<0,01), įţvalgumu (r=0,633, p<0,01) ir sklandumu (r=0,589, p<0,01).

Tie mokinių darbai, kuriems būdingas detalumas, tuo pačiu išsiskyrė įţvalgumu (r=0,735,

p<0,0001) ir sklandumu (r=0,732, p<0,0001).

Įţvalgumu išsiskiriančioms floristinėms kompozicijoms būdingas sklandumas (r=0,823,

p<0,0001). Kad šie rodikliai artimai susiję ir atskleidė daugiausia kūrybingumo apraiškų, parodė

ugdomosios veiklos rezultatai.

Ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatai parodė, kad daugiausia tiriamųjų – du

penktadaliai yra aukšto ir labai aukšto kūrybingumo lygio, trečdalis dalyvių yra vidutinio lygio ir

maţiau nei penktadalis ţemo kūrybingumo lygio. Kūrybingumo rodikliai yra susiję ir didėjant

vienam didėja kitas. Labiausiai kūrybingumas pasireiškė įţvalgumo ir sklandumo dimensijomis,

maţiausiai išreikšti kūrybingumo rodikliai buvo originalumas ir detalumas. Paaiškėjo, kad dalyvės

tinkamai pasirenka augalinės kilmės medţiagas, įţvelgia ir panaudoja jų dekoratyviąsias savybes,

geba parinkti augalinės medţiagos tvirtinimo technologijas, tačiau nepakankamai taiko

kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones bei atskleidţia ir išplėtoja idėją. Tai rodo, kad

dalyvės ţino ir turi galimybę pasirinkti augalinės kilmės medţiagas bei kitas veiklos priemones,

tačiau stokoja patyrimo išplėtoti ir įgyvendinti idėją bei išreikšti ją kompozicijos raiškos ir

harmonizavimo priemonėmis. Tyrimas atskleidė, kad pedagogai neišnaudoja fitodizaino veiklos

galimybes kūrybingumui ugdyti, kad trūksta metodų ir uţduočių įvairovės. Aukštas ugdomojo

stebėjimo dalyvių kūrybingumo lygis leidţia manyti, kad fitodizainas naudingas kūrybingumui

ugdyti.

Išsamesnė informacija apie stebėjimo metu padarytas kompozicijas, pateikta 5 priede

skaidrėse.

70

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame darbe kiekybiniu ir kokybiniu tyrimų metodais, buvo tyrinėjamos suaugusiųjų

kūrybingumo ugdymo galimybės mokant fitodizaino. Buvo lyginami kiekybinio ir kokybinio

tyrimo metu gauti kūrybingumo apraiškų rodikliai.

Kiekybinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad trys ketvirtadaliai respondentų mano,

kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę, moko kruopščiai atlikti kompozicijas,

sudaro sąlygas saviraiškai. Pastarajai nuomonei profesinės mokyklos mokiniai pritaria daţniau nei

kolegijos studentai ( χ2=7,838; df=3; p<0,05). Keturių penktadalių mokinių nuomone, tai veikla,

kuri moko rasti naujus sprendimo būdus, plėtoja jau įgytas ţinias ir įgūdţius. Daugiau nei trys

penktadaliai mokinių sutinka, kad kompozicijų komponavimas moko paţinti supančią aplinką ir

moko mąstyti. Ir tik vienas ketvirtadalis respondentų teigia, kad tai veikla nenaudinga kūrybinei

raiškai. Taip teigia, daţniau vyresni respondentai (r=0,242, p<0,01). Du penktadaliai pedagogų

mano, kad mokydamiesi fitodizaino mokiniai ieško naujovių ir originalumo, išreiškia savo jausmus,

kūrybai juos įkvepia gamta, kad jie tobulėja kaip asmenybės. Panašius rezultatus gavo ir K.

Kaluinaitė (2002) tirdama V–VII klasių mokinių poţiūrį į dailę bei kaip šio amţiaus tarpsnio

mokiniai vertina dailės raiškos naudą jų kūrybingumui. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad ši veikla

lavina kūrybinius gebėjimus, pusė – lavina protą, akį, jausmus, trečdalis – moko mąstyti,

penktadalis – moko geriau paţinti pasaulį. Maţiau nei dešimtadalis mokinių mano, kad dailės veikla

nieko neduoda kūrybinei raiškai.

Trys ketvirtadaliai mokinių linkę kūrinio mintį ir nuotaiką perteikti kompozicijos raiškos

ir harmonizavimo priemonėmis, daugiau kaip du trečdaliai teigia, kad ţino ir beveik du trečdaliai

parenka kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones savo sumanymui išreikšti. Taip darantys

daţniau pasisakė profesinių mokyklų mokiniai (χ2=13,756; df=3; p<0,01), o vyresni respondentai –

daţniau, nei jaunesni (r=0,285, p<0,01). Nustatytas ryšys tarp gebėjimo parinkti kompozicijos

raiškos priemones savo sumanymui išreikšti, gebėjimo pastebėti naujoves kitų autorių darbuose

kitų autorių darbuose (r=0,362, p<0,0001), įţvelgti kitų autorių dar nepastebėtus augalų

dekoratyvumo poţymius (r=0,490, p<0,0001), tarp gebėjimo tinkamai parenkti augalų tvirtinimo

technikas (r=0,406, p<0,0001) ir gebėjimo pastebėti naujoves kitų autorių darbuose (r=0,563,

p<0,0001). Galima manyti, kad gebėjimas parinkti ir taikyti kompozicijos raiškos ir

harmonizavimo priemones iš dalies lemia įţvalgumą ir originalumą. K. Kaluinaitė (2002) atlikusi

tyrimą apie vaizdinės plastinės raiškos pokyčius, tarp vaizdinės plastinės raiškos kriterijų taip pat

nustatė koreliacinius ryšius, kurie rodo kriterijų tarpusavio priklausomumą. Jei mokiniai yra gerai

71

įvaldę raiškos priemones, moka panaudoti plastinių ir kompozicinių priemonių įvairovę, jų darbai

yra originalesni, labiau detalizuoti ir kartu įspūdingesni. Tai leidţia daryti prielaidą, kad geras

raiškos priemonių įvaldymas iš dalies garantuoja mokinių kūrybingumą.

Dauguma pokalbyje dalyvavusių pedagogų, mokinių kūrybingumo plėtotę sieja su

mąstymu, sprendimų ieškojimu, su ţinių ir įgūdţių plėtojimu, su saviraiška, o kūrybingumą, jų

nuomone, mokiniai išreiškia kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis. Tai prieštarauja

ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatams, nes tik pusė ugdomojo stebėjimo dalyvių sukūrė

harmoningą kompoziciją ir įsijautė į kompozicijos nuotaiką. Tik šeštadaliui dalyvių pavyko

parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones, minčiai išreikšti ir nuotaikai perteikti

judesiu, linija, ritmu, spalva, o idėjos išplėtojimo ir įgyvendinimo apraišką pavyko atskleisti tik

dešimtadaliui dalyvių.

Du penktadaliai respondentų atsiţvelgia į kitų autorių darbus rinkdami informaciją. Panašų

rezultatą gavo ir K. Kaluinaitė, E. Ţutautienė (2007), kurios tyrė meno srities studentų kūrybingumą.

Beveik pusė respondentų (48 proc.) teigė, kad kūrybinių idėjų semiasi iš vidinių rezervų.

Respondentai, daţnai atkartojantys patikusių autorių darbus, daţniau atkartoja atskiras detales

(r=0,436, p<0,0001) arba augalus (r=0,321, p<0,0001). Tuo tarpu tie, kurie daţniau atkartoja

augalus, taip pat daţniau atkartoja ir spalvinius derinius (r=0,380, p<0,0001).

Absoliuti dauguma (trys ketvirtadaliai) mokinių tvirtina, kad stengiasi atlikti uţduotį,

pasitiki savo jėgomis, du trečdaliai kuria savarankiškai, nesiblaško. Taip daţniau elgiasi vyresni

respondentai (r=0,256, p<0,01). Galima manyti, kad su amţiumi didėjant patirčiai, didėja ir

pasitikėjimas savimi. Palyginus mokinių atsakymus ir ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatus

reikšmingų skirtumų nėra. Ugdomojo stebėjimo dalyvėms pavyko sklandţiai kurti, visos dalyvės

dirbo savarankiškai ir pabaigė pradėtus darbus.

Dauguma, trys ketvirtadaliai mokinių teigia, kad naudoja detales, papildančias pagrindinę

kompozicijos mintį. Taip daţniau daro tie, kurie naudoja augalus, jų dekoratyvines savybes

kompozicijos idėjai įgyvendinti (r=0,451, p<0,0001). Beje, net keturi šeštadaliai respondentų teigia,

kad jiems daţnai augalai ir jų dekoratyvinės savybės padeda įgyvendinti idėjas. Tam pritarė ir du

penktadaliai pedagogų. Tačiau tik pusė ugdomosios veiklos stebėjimo dalyvių sukūrė kompoziciją

papildančias detales ir tik ketvirtadalio dalyvių kompozicijos pasiţymėjo autentiškumu ir temos

atskleidimu, panaudojant augalus ir jų dekoratyvines savybes. Ir kiekybinis tyrimas, ir pedagogai, ir

gauti stebėjimo rezultatai patvirtino, kad respondentai gerai ţino augalinės kilmės medţiagas ir jų

dekoratyviąsias savybes.

Nėra daug atlikta empirinių tyrimų, nėra pakankamai literatūros, kuri analizuotų suaugusiųjų

kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino, daţniausiai moksliniuose darbuose tiriamas

72

vaikų kūrybingumas. Todėl numatyti galimus rezultatus ir juos interpretuoti vienareikšmiai sunku.

Platesnes išvadas apie gautus tyrimų rezultatus ir prieštaravimus galima būtų daryti tik atlikus

papildomus tyrimus.

73

IŠVADOS

1. Išanalizavus literatūrą, išryškėjo, kad kūrybingumas psichologų, filosofų bei pedagogų

tiriamas ir suprantamas, kaip kūrybinės veiklos produktas, kaip kūrybinės veiklos procesas,

kaip kūrybinis gebėjimas, kaip asmenybės bruoţų visuma, kaip socialinės ir kultūrinės

aplinkos poveikio dėsningumas. Sisteminiu poţiūriu kūrybinius gebėjimus lemia kelių

veiksnių sąveika: gabumai, asmenybės bruoţai, pasirengimas tam tikros srities kūrybinei

veiklai, aplinka, o labiausiai kūrybingumas atsiskleidţia per divergentinį mąstymą, kuriam

būdingi keturi poţymiai: mąstymo laisvumas, originalumas, lankstumas ir detalumas.

2. Komponuojant kompozicijas, kūryba apima keturias veiklos sritis: informacijos rinkimą,

projektavimą, medţiagas ir technologinius procesus. Kiekvienai jų būdingos savitos

kūrybingumo apraiškos. Didelę reikšmę kūrybingumui ugdyti turi mokytojų asmenybės

bruoţai, intelektiniai sugebėjimai, geras profesinis pasirengimas, pasirenkami konkretūs

metodai, gebėjimas įtraukti mokinius į kūrybos procesą.

3. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad:

trys ketvirtadaliai ugdytinių mano, kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina

vaizduotę, moko kruopščiai atlikti kompozicijas, sudaro sąlygas saviraiškai, moko

rasti naujus sprendimo būdus. Ir tik vienas ketvirtadalis respondentų teigia, kad ta

veikla, nenaudinga kūrybinei raiškai.

dviejų penktadalių pokalbyje dalyvavusių pedagogų nuomone, mokant fitodizaino

kūrybingumas ugdomas, nes ugdytiniai kurdami kompozicijas ieško naujovių bei

originalumo, tobulėja kaip asmenybės, kurdami išreiškia savo jausmus ir kaip

svarbius veiksnius išskyrė pedagogų asmeninę ir profesinę kompetenciją,

akcentuodami mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetenciją, tačiau

neįvertino pedagogo veiklos įvairumo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo

svarbos, kūrybingumui ugdyti.

4. Tyrimo rezultatai išryškino, kad kūrybingumą linkę išreikšti:

daugiau nei pusė ugdytinių, pastebėdami originalius darbus, apmąstydami būsimą

kompoziciją, kūrinio mintį ir nuotaiką perteikdami kompozicijos raiškos ir

74

harmonizavimo priemonėmis. Tai daro daţniau profesinės mokyklos nei kolegijos

ugdytiniai.

dviejų ketvirtadalių pedagogų nuomone, kūrybingumą ugdytiniai atskleidţia

kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, ketvirtadalis pedagogų teigia,

kad įgytais gebėjimais bei įgyta patirtimi, medţiagomis ir priemonėmis.

Kiekybinio ir kokybinio tyrimų duomenys atskleidė, kad kūrybingumą ugdytiniai linkę

išreikšti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, tačiau ugdomojo stebėjimo

rezultatai parodė, kad tik šeštadaliui dalyvių pavyko tinkamai parinkti kompozicijos raiškos

ir harmonizavimo priemones.

5. Empirinis tyrimas atskleidė, kad suaugusiųjų kūrybingumo apraiškos pasiţymi kūrybingoms

asmenybėms būdingomis savybėmis: originalumu, detalumu, įţvalgumu, sklandumu.

Stebėjimo duomenys parodė, kad labiausiai kūrybingumas atsiskleidė įţvalgumo ir

sklandumo dimensijomis.

75

LITERATŪRA

1. Švietimo gairės 2003-2012 M. Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos. Švietimo

kaitos fondas. Vilnius, 2002.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1790–2007–

rugsėjo–20. Nr.99-4020 „Dėl integruoto technologijų kurso bendrosios programos mokiniams,

besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programas ir pasirenkamųjų technologijų ir menų bendrųjų

programų mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, patvirtinimaas ( Ţin., 2007,

Nr. 99-4020)

3. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės: taikomosios dailės kompozicijos pagrindai. Vilnius.

2008. 247 p.

4. Arends R. I. Mokomės mokytis. Vilnius: Margi raštai, 1998.

5. Bitinas B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius, p.392

6. Butkienė O. G., Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi

raštai. 191.

7. Dumčienė A. Kūrybingumo ugdymo aspektai : mokomoji priemonė. Kaunas : LKKA,

2001. 127 p.

8. Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas

muzikine veikla. Klaipėdos universiteto leidykla. monografija.

9. Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas

muzikine veikla : daktaro disertacijos santrauka. 2001. 33 p.

10. Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija (II leidimas). – Vilnius, 2003. 255 p.

11. Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologijos pagrindai : metodinė priemonė. -

Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 101 p.

12. Jonynienė V. Jaunesniųjų moksleivių mąstymo raidos ypatumai : metodinė priemonė. - 1984. -

64 p.

13. Jovaiša L.Edukologijos įvadas. 3-iasis leidimas. Kaunas, Technologija, 2002. 226 p.

14. Kardelis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas

leidimas. Kaunas, 2002, 106 p.

15. Lukas A. Mąstymas ir kūryba. Vilnius, 1983. 132 p.

16. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymo aktualijos: metodinė medţiaga. Vilnius. 1995.

17. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. – Vilnius, 2001. 126 p.

18. Šiaučiukėnienė L. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Kaunas.1997. 253 p.

19. Ţygaitienė B. Floristika I dalis: metodinės priemonės. Vilnius. 2005.76 p.

76

20. Almonaitienė J. Moksleivių kūrybingumo psichologiniai veiksniai: daktaro disertacijos

santrauka. Kaunas, 1997. 22 p.

21. Almonaitienė J. Motyvacija kaip psichologinis kūrybiškumo veiksnys // Mokslo darbai. –

1997, Nr. 1 (16), p. 65–85.

22. Almonaitienė J. Šiuolaikinis poţiūris į kūrybingumą ir jo vertinimo problema //

Psichologija, Nr. 21, 2000, p. 82–90.

23. Almonaitė J. Kūrybingumo ir inovacijų psichologija. KTU, 2000 mokymas ir mokymosi

sėkmė // Ugdymo psichologija. – 2004, Nr. 11-12, p. 53-60.

24. Beresnevičius G. Kūrybiškumo fenomenas: edukacinis aspektas, Kūrybos erdvės. 2006,

Nr. 4. 80-88 p.

25. Beresnevičius G. Kūrybiškumo ugdymas ir asmenybės adaptacija// ACTA

PAEDAGOGICA VILNENSIA. – Vilnius, 2006, Nr.17, p. 57-65.

26. Braţienė N. Pradinių klasių mokinių kūrybingumo ugdymas pasakomis. Daktaro

disertacija, Šiauliai, 2004, 167 p.

27. Daujotytė V. Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpaţinimas. Mokslo Lietuva, 2010, Nr.3, p.1-

2.

24. Girdzijauskienė R. Muzikos pedagogų poţiūrio į mokinių kūrybiškumo raišką per

muzikinę veiklą ypatumai // Pedagogika.– 2005, Nr. 78, p. 36-42.

25. Girdzijauskienė R. Aukštesniųjų klasių mokinių kūrybinių gebėjimų muzikinėje veikloje

ugdymas informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Kūrybos erdvės. Nr.8. 2008, p. 8-18.

26. Girdzijauskienė R. Mokinių kūrybiškumo ugdymo Lietuvoje situacijos tyrimas, Dialogas,

Nr.42, 2009, p.7.

27. Grakauskaitė-Karkockienė D. Pedagoginio profilio studentų kūrybiškumo pokyčiai //

ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. – Vilnius, 2006, Nr. 17, p. 66-77.

28. Grakauskaitė-Karkockienė D. Studentų kūrybiškumo ugdymo galimybės // Ugdymo

psichologija. – 2005, Nr. 14, p. 30-37.

29. Grakauskaitė-Karkockienė D. Būsimų pedagogų kūrybiškumo ugdymo ypatumai mokantis

pagal specialią programą // Pedagogika, Nr.79, 2003, p. 91-96.

30. Grakauskaitė-Karkockienė D. Studentų kūrybiškumo, jiems mokantis pagal specialią

programą, pokyčiai // Lietuvos katalikų mokslo akademijos XVIII suvaţiavimo darbai. T.18. –

Vilnius, 2003, p. 827-837.

31. Grakauskaitė-Karkockienė D., Butkienė G. Studentų kūrybiškumo ir intelekto gebėjimų

sąsajos // Psichologija. Mokslo darbai – 2005, Nr. 32, p. 60-73

77

32. Kaluinaitė K. Dailės mokytojas: profesiniai nuostatai ir praktika // Pedagogika. - 2004, T.

70, p. 92-97.

33. Kaluinaitė K. Kūrybinio mąstymo ugdymas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo

procese // Pedagogika, 2003, T. 65, p. 96-105.

34. Kaluinaitė K. Vaizduotės ugdymas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo procese //

Pedagogika. – 2003, T. 68, p. 302-308.

35. Kaluinaitė K. V–VII Klasių mokinių kūrybingumo raida diferencijuoto dailės mokymo

procese. Daktaro disertacijos santrauka, 2002, 27 p.

36. Kaluinaitė K., Ţutautienė E. Meno srities studentų vidiniai ir išoriniai dailės mokymosi

motyvacijos veiksniai// Pedagogika. Mokslo darbai – 2007, Nr. 86, p.123-127.

37. Kondratienė R. Meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšys modeliuojant dalykų studijas

aukštojoje mokykloje. Daktaro disertacija. Šiauliai, 2006. 168 p.

38. Petrulytė A. (2004). Skirtingo jaunesniojo mokyklinio amţiaus suaugusiųjų kūrybinio

mąstymo struktūriniai ypatumai. Ugdymo psichologija 13: 34-38.

39. Petrulytė A. (2006). Vyresnių klasių mokinių (9-12) kūrybiškumas, savęs vertinimas ir

mokymosi sėkme. Ugdymo psichologija 16: p.39-46.

40. Petrulytė A. Paauglių kūrybiškumas ir sveikatos kontrolės lokusas kaip mokymosi sėkmės

veiksniai // Pedagogika. Mokslo darbai – 2008, T. 90, p.115-120.

41. Petrulytė A. Vidurinės mokyklos sustiprinto mokymosi profilio mokinių kūrybiškumo

ypatumai // Pedagogika. – Vilnius, 2007, T. 86, p. 90-98.

42. Petrulytė A., Beresnevičienė D., Samašonok K. Mokinių kūrybiškumas ir mokymosi

sėkmė // Ugdymo Psichologija. – 2004, Nr. 11, p. 71 - 78.

43. Petrulytė A., Vetrovaitė K. Moksleivių (VI-XI klasių) sveikatos kontrolės lokuso ypatumai

// Ugdymo psichologija. Mokslo darbai. – 2004, Nr. 13, p. 48-54..

44. Schoroškienė V., Marcinkevičiūtė I. Trečios ir ketvirtos klasės mokinių kūrybinės

nuostatos // Pedagogika. Mokslo darbai – 2008, Nr. 90, p. 129-135.

45. Stankevičienė K. Ikimokyklinio amţiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas tautodaile:

[Rankraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija / VPU.- Vilnius.- 2001.

46. V. Makarevičius (2004) „Kūrybinės vaizduotės ontogeninės ypatybės raidos procese“

Ugdymo psichologija 13: p. 39-48.

47. Valiuškevičiūtė A. Lateralinio mintijimo procesas kūrybinio mąstymo pratybose, p. 3.

48. E. de Bono. Taip ir neišmokome kūrybingai mąstyti. 2009.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-29-edwardas-de-bono-taip-ir-neismokome-kurybingai-

mastyti/34330.

78

49. Butkienė, G., Karkockienė, D. (2000). Studentų kūrybiškumo diagnozavimo galimybės

//Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: VII tarptautinė mokslinė konferencija: mokslo darbai. -

Vilnius.

50. Amabile, T.M. Kaip uţmušti kūrybingumą. 1998. Nr. 76, p. 77-87 ww.sagepub.com/upm-

data/11444_02_Henry_Ch02.pdf

51. Girdzijauskienė Rūta. Aukštesniojo mąstymo ugdymas menine veikla JAV.

www.lmma.ku.lt/straipsniai/hot. pdf, 2005.

52. Fernando de Sousa. Vis dar neaiški kūrybingumo samprata. Tarptautinis psichologijos

ţurnalas. 2008. Nr. 2. www.psyjournal.vdu.lt/index.php?n=LT.200802-3

53. Fernando de Sousa. Dėstytojų kūrybiškumas ir efektyvumas aukštajame moksle.

http://www.vdu.lt/skc/downloads/zurnalo_arch/amk_4/qhe_2007_021_037.pdf

54. Europos parlamento ir tarybos sprendimas dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų

Aiškinamasis memorandumas. 2009. cordis.europa.eu/documents/documentlibrary/72299111LT6.pdf

55. Kavaliauskaitė D. Kūrybiškumas projektuose. Vilnius, 2009. www.smpf.lt/get.php?f.3931

56. Kirvelis D. Per kūrybinę klasę - į kūrybinę visuomenę. www.smpf.lt/get.php?f.2463

57. Kūrybiškumo ir inovacijų metai 2009. [ţiūrėta – 2009-03-22]. Prieiga per internetą:

http://www.kurybiskumas2009.lt

58. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. birţelio

28 d.: Nr. IX-1630, 2003-06-17, Ţin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28). [ţiūrėta – 2009-03-22].

Prieiga per internetą: <www.lrs.lt>

59. LR seimo nutarimas dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų (2003,

liepos 4 d. R. IX-1700, Vilnius). [ţiūrėta – 2009-03-22]. Prieiga per internetą: <www.smm.lt>.

Prieiga per internetą (www.smm.lt ) 2003–2012 metų Valstybinė švietimo strategija

60. Petrulytė, A. (2004). Mokinių kūrybinio mąstymo struktūriniai (verbaliniai ir

neverbaliniai) ypatumai // II Pasaulio lietuvių psichologų konferencija. Konferencijos medţiaga,

Vilnius, 2004, rugsėjo 18-19 d., IS BN 9986-19-671-X.

61. Petrulytė, A. (2003). Mokinių kūrybiškumo, intelekto ir mokymosi sėkmės dermė

//tarptautinė mokslinė konferencija „Ugdymo integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos“,

Vilnius, 2003, spalio 23-24 d.

62. Prieiga per internetą: <www.smm.lt>. Prieiga per internetą (www.smm.lt ) 2003–2012

metų Valstybinė švietimo strategija

63. Rinkevičius Z. Muzikos pedagogika.1998. http://projektas-

muzika.lmta.lt/media/seminarai/SKAIDRESMuzikosirkurybospedagogika.ppt.

79

64. Vaicekauskienė V. Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje. 2009 12 p.

www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/.../kurybiskumo%20ugdymas.pdf

80

SANTRAUKA

Nuolat besikeičiančiame pasaulyje visuomenei tenka atsakyti į naujus iššūkius, todėl

gebėjimas veikti kūrybiškai ir siekti naujovių yra labai svarbus tiek asmens tobulėjimui, tiek

socialiniam ir ekonominiam šalies vystymuisi. Kūrybingumas tampa labai aktualus ţmogaus

veiklos aspektas, kurį reikia skatinti ir ugdyti. Magistro darbo „Kūrybingumo ugdymas mokant

fitodizaino“ tikslas ištirti suaugusiųjų kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino.

Empirinio tyrimo uţdaviniai: ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo ugdymo

galimybę, mokant fitodizaino, išsiaiškinti ugdytinių kūrybingumo apraiškas bei atskleisti jų

kūrybingumą, komponuojant kompozicijas. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos, pokalbio

bei ugdomosios veiklos stebėjimo metodus.

Empirinis tyrimas atskleidė mokinių nuomonę, kad floristinių kompozicijų

komponavimas lavina vaizduotę, sudaro sąlygas saviraiškai, moko rasti naujus sprendimo būdus.

Pedagogai mano, kad mokant fitodizaino kūrybingumas ugdomas, nes ugdytiniai kurdami

kompozicijas ieško naujovių bei originalumo, tobulėja kaip asmenybės, kurdami išreiškia savo

jausmus. Mokinių nuomone, kūrybingumas atsiskleidţia, nes jie pastebi originalius darbus, apmąsto

būsimą kompoziciją, kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos raiškos ir harmonizavimo

priemonėmis. Pedagogai pritaria, kad kūrybingumą ugdytiniai išreiškia kompozicijos raiškos ir

harmonizavimo priemonėmis, taip pat įgytais gebėjimais, įgyta patirtimi bei medţiagomis. Tačiau

ugdomojo stebėjimo rezultatai parodė, kad tik šeštadaliui dalyvių pavyko tinkamai parinkti

kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones.

Pedagogai, kaip svarbius veiksnius ugdant kūrybingumą, išskyrė pedagogų asmeninę

ir profesinę kompetenciją, akcentuodami mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetenciją,

tačiau neįvertino pedagogo veiklos įvairumo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo svarbos,

kūrybingumui ugdyti. Tai rodo, kad pedagogai nevisai įţvelgia fitodizaino veiklos galimybes

kūrybingumui ugdyti, kad trūksta metodų ir uţduočių įvairovės.

Ugdomosios veiklos stebėjimas atskleidė, kad suaugusiųjų kūrybingumo apraiškos

pasiţymi kūrybingoms asmenybėms būdingomis savybėmis: originalumu, detalumu, įţvalgumu,

sklandumu. O labiausiai kūrybingumas pasireiškė įţvalgumo ir sklandumo dimensijomis. Tačiau

tik nedaugeliui dalyvių pavyko parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones minčiai

išreikšti bei išplėtoti idėją. Ugdomojo stebėjimo rezultatai prieštarauja kokybinio ir kiekybinio

tyrimo gautiems duomenims, kad kūrybingumą ugdytiniai linkę išreikšti kompozicijos raiškos ir

harmonizavimo priemonėmis. Atskleistas prieštaravimas reikalauja tolimesnių tyrimų.

81

Tyrimas atskleidė, kad pedagogai nevisai įţvelgia fitodizaino veiklos galimybes

kūrybingumui ugdyti, kad trūksta metodų ir uţduočių įvairovės. Mokinių ir pedagogų nuomonė bei

aukštas ugdomojo stebėjimo dalyvių kūrybingumo lygis leidţia manyti, kad fitodizainas naudingas

kūrybingumui ugdyti.

82

SUMMARY

In a changing world society has to react to new challenges, that is why, an ability to

act creative and search for new possibilities is so important, not only for development of a human

being but also for social and economical development of a country. Creativity is becoming a topical

aspect of human being activity, and has to be encouraged and educed. Task of the master thesis

“Creativity in education teaching phytodesign“ is to analyze the possibilities of creativity of adult

people by teaching them phytodesign. Empiric problem of analysis: to investigate the opinion of

teachers and students about the possibility to educate creativity by teaching phytodesign, to explore

the outpouring of students’ creativity and to show their creativity in making compositions. The

analysis was done by questioning, conversation and using methods of observation educational

process.

Empirical survey showed that students are of the opinion, that making of floristically

compositions, exercises the imagination, makes the expression easy and teaches to find new ways

out. According to teachers opinion, creativity is developing, because students are looking for new

possibilities and original ways of expression while learning phytodesign, they improve like

personalities, because by creating something new, they are expressing their own feelings. Students

come to a conclusion, that creativity opens, because they see original compositions, they ponder

about their own composition and convey its‘mind and mood in practice. Teachers agree that

students convey their creativity through practical creation of compositions, with help of acquired

abilities, experience and materials.

Under the point of view of evaluation of students’ progress, teachers are of an opinion

that the personal and professional competence of a teacher is very important for education of

creativity of students. But teachers didn‘t evaluate the variety of activities of a teacher and creation

of a pleasant and positive environment for education of creativity. It shows us, that teachers do not

see wide possibilities of education of creativity in phytodesign that the variety of methods and

exercises is missing.

Observation of educational process showed, that manifestations of creativity of adult

people are distinguished by features like originality, particularity, foresight, flow. Creativity

occurred at most in dimensions of foresight and flow. But only few participants could find

materials for expression and harmony to express the thought and develop the idea. The results of

observation of educational process oppose to results of qualitative and quantitative survey, that

83

students educe their creativity using terms of expression and harmonization. Detected opposition

needs further investigations.

This survey showed us that teachers do not see wide possibilities of education of

creativity in phytodesign, that the variety of methods and exercises is missing. The opinion of

teachers and students and high level of creativity of observed survey participants allows a

conclusion, that exercises of phytodesign are useful for education of creativity.