AKTUALŪS VAIKO IŠLAIKYMO KLAUSIMAI

NAUJAUSIOJE LIETUVOS KASACINĖJE JURISPRUDENCIJOJE

Įvadas.........................................................................................................................................................2

I. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus..................................................................................................................4

1.1. Vaiko išlaikymo prievolės subjektai...............................................................................................4

1.2. Išlaikymo pareigos perėjimas įpėdiniams.....................................................................................11

II. Išlaikymo priteisimas..........................................................................................................................12

2.1. Sutarties dėl išlaikymo tvirtinimas teismo sprendimu..................................................................12

2.2. Išlaikymo priteisimas teismo sprendimu, kai nėra tėvų susitarimo..............................................15

a) Išlaikymo dydžio nustatymas....................................................................................................16

b) Išlaikymo formos nustatymas....................................................................................................23

c) Taisyklės, kad išlaikymas priteisiamas tik iš to tėvo, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taikymas..............................................................................................................27

2.3. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas................................................................................................29

a) Išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momentas ir trukmė..............................................................29

b) Išlaikymo įsiskolinimo fakto ir dydžio nustatymas......................................................................31

III. Teismo sprendimu nustatytos išlaikymo prievolės vykdymas...........................................................34

3.1. Tėvų teisės ir pareigos teikiant išlaikymą pagal teismo sprendimą, ginčų sprendimas................34

3.2. Teismo sprendimo dėl išlaikymo priverstinis vykdymas. Antstolio kompetencija ir jo veiksmų teisėtumo vertinimas............................................................................................................................39

IV. Vaiko, kaip išlaikymo prievolės kreditoriaus, teisių ir interesų gynimo būdai, vaiko ir kitų jo tėvų kreditorių teisių įgyvendinimas ir interesų derinimas..............................................................................44

4.1. Vaiko, kaip kreditoriaus, teisių ir interesų gynimas......................................................................45

4.2. Vaiko ir kitų jo tėvų kreditorių interesų derinimas.......................................................................47

4.3. Vaiko ir kitų kreditorių interesų derinimas bankroto bylos kontekste..........................................51

V. Išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimas........................................................................................52

5.1. Teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, reikšmė ir privalomumas.................................52

5.2. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindai ir kriterijai........................................................56

5.3. Teismo sprendimu pakeistos (padidintos, sumažintos) išlaikymo prievolės pradžios momentas 61

VI. Kiti klausimai.....................................................................................................................................63

6.1. Ieškinys dėl vaiko išlaikymo.........................................................................................................63

6.2. Vaiko teisės į išlaikymą materialinės ir procesinės apsaugos priemonės.....................................65

6.3. Išlaikymo bylų su užsienio elementu teismingumas.....................................................................67

VII. Išlaikymo priteisimas pilnamečiam asmeniui..................................................................................701

7.1. Paramos pilnamečiams vaikams santykių subjektai......................................................................71

7.2. Paramos priteisimo kriterijai.........................................................................................................72

7.3. Terminai........................................................................................................................................75

Išvados.....................................................................................................................................................76

Įvadas

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos

38 straipsnio 6 dalis)1. 2005 metais kasacinio teismo parengtoje šiam civilinės teisės institutui skirtoje

apžvalgoje buvo analizuotos taikytinos teisės normos ir principai, vaiko teisės į išlaikymą apsaugos

priemonės, taip pat vaikų išlaikymo dydis, priklausantis nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties

proporcijų, išlaikymo priteisimo, pakeitimo bei naudojimo problematika ir kai kurie svarbiausi

procesiniai klausimai, tokie kaip išlaikymo vaikams priteisimas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo,

dalyvaujantys byloje asmenys, bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu nagrinėjimas, teismingumas,

taikytina teisė ir kt. (toliau – 2005 m. apžvalga)2.

Kai kurie 2005 metų analizėje paliesti klausimai išsamiau buvo nagrinėti vėlesnėse Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo apžvalgose. 2011 metais parengtoje apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių

apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“, be kita, ko, buvo aptarta vaikų teisė į privalomąją

palikimo dalį3, o 2015 metais publikuotoje apžvalgoje dėl tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės

taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose aptartas jurisdikcijos nagrinėti

reikalavimą dėl išlaikymo nustatymas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą Nr. 4/2009

dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo

išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas), taip pat jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą

dėl išlaikymo nustatymas pagal tarptautines konvencijas bei pagal tarptautines teisinės pagalbos

sutartis4. 2016 m. pasirodžiusioje kasacinio teismo praktikos apžvalgoje, skirtoje Europos Sąjungos ir

tarptautinės teisės aktų reglamentuojamoms taikytinos teisės nustatymo taisyklėms šeimos bylose,

1 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos aidas, Nr. 220; 1992, Nr. 33-1014.2 Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga. Nr. 54. Teismų praktika. 2005, Nr. 23.3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“. Teismų praktika. 2011, Nr. 35.4 Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga. Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, Nr. 43, p. 632–713.

2

analizuota taikytina teisė sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d.

Hagos protokolu dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės5.

Besikeičiant teisiniam reguliavimui, vykstant teisės institutų integracijai ir gausėjant

nacionalinei jurisprudencijai, kai kurie vaiko išlaikymo aspektai vis dar kelia klausimų. Aktualios

problemos – išlaikymo priteisimas, jo dydžio ir formos nustatymas, išlaikymo skolos priteisimas,

išlaikymo prievolės vykdymas, išlaikymo išieškojimas, vaiko, kaip kreditoriaus, teisių apsaugos

priemonės ir teisių gynimo būdai tėvams netinkamai vykdant išlaikymo prievolę, sutuoktinių kreditorių

teisių įgyvendinimas, jų interesų derinimas su sutuoktinių vaikų išlaikymo pareigų vykdymu, taip pat

išlaikymo formos ir dydžio pakeitimas bei pilnamečių asmenų išlaikymo prievolė, kt.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atliko kasacinės jurisprudencijos,

kurioje taikytos vaiko išlaikymą reguliuojančios teisės normos, analizę. Apžvalgos tikslas – aptarti

aktualiausius vaiko išlaikymo klausimus kasacinėje praktikoje, pateikti vyraujančias jurisprudencijos

tendencijas bei teigiamus jos pavyzdžius, kurie, formuojant tolimesnę teismų praktiką, padėtų pašalinti

pasitaikančius teisės normų taikymo skirtumus. Pažymėtina, kad 2005 m. parengtoje apžvalgoje

aptariamo klausimo reglamentavimas ir tuometė teisės normų taikymo praktika nuosekliai atskleisti ne

tik kasacinio teismo, bet ir žemesnės instancijos teismų nagrinėtose bylose, todėl šios apžvalgos tikslas

– papildant 2005 m. apžvalgoje pateiktus išaiškinimus akcentuoti naujausioje kasacinėje praktikoje

kylančius klausimus ir jų sprendimo būdus.

Apžvalgoje aptariama kasacinė jurisprudencija, suformuota laikotarpiu nuo 2005 m. birželio

23 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d., didžiausią dėmesį skiriant naujausiai ir aktualiausiai Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktikai. Šioje apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas nepilnamečio vaiko

išlaikymo klausimams, kartu trumpai aptariant esmines teismų praktikos tendencijas dėl pilnamečių

vaikų išlaikymo. Apžvalgos dalyje, skirtoje pilnamečių asmenų išlaikymui, aptariama aktuali kasacinio

teismo praktika, suformuota įsigaliojus 2013 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo

3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymui (Žin., 2013, Nr. 73-3654), todėl ankstesnė

kasacinė jurisprudencija šioje apžvalgoje cituojama tik tiek, kiek konkretūs teisės aiškinimai išliko

aktualūs pasikeitus teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į apžvalgos tikslą ir ankstesnių kasacinio

teismo parengtų apžvalgų turinį, šioje apžvalgoje nebus analizuojami klausimai dėl prarasto išlaikymo

netekus maitintojo, teisės į privalomąją palikimo dalį, vaiko teisės į būstą (išskyrus išlaikymo

priteisimą nustatant uzufruktą), taip pat dėl žalos atlyginimo netekus teisės į išlaikymą ir kt.

5 Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga. Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, Nr. 44, p. 515–569.

3

Apžvalgą sudaro šios dalys: įvadas, pirma dalis, skirta vaiko išlaikymo prievolės subjektams,

antra dalis, kurioje apžvelgta naujesnė kasacinio teismo praktika dėl išlaikymo ir išlaikymo

įsiskolinimo priteisimo, trečia dalis, kurioje analizuojami klausimai, kylantys vykdant išlaikymo

prievolę, ketvirta dalis, skirta vaiko, kaip išlaikymo prievolės kreditoriaus, teisių gynimo būdams bei jo

interesų derinimui su kitais vaiko tėvų kreditoriais, penkta dalis, kurioje aptartos praktikos aktualijos

dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, šešta dalis, kurioje sudėti kiti praktikoje kylantys klausimai,

susiję su vaiko išlaikymu, septinta dalis, skirta pilnamečių vaikų paramos teikimo probleminiams

aspektams aptarti, bei išvados.

Pateikta analizė turėtų padėti teismams spręsti ginčus, susijusius su vaiko išlaikymo

klausimais, o įstatymų leidėją – paskatinti nustatyti aiškesnį reglamentavimą. Pažymėtina, kad šiame

apibendrinime pateikiami išaiškinimai, suformuluoti ne cituojamose kasacinio teismo nutartyse,

vertintini kaip metodinio pobūdžio medžiaga, neturinti oficialiai paskelbtos teismų praktikos reikšmės.

I. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus

1.1. Vaiko išlaikymo prievolės subjektai

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis

teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas

gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti

išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra

įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas

(motina)6. Taigi išlaikymą turi teisę gauti visi nepilnamečiai vaikai. Pareiga jį teikti atsiranda

asmenims, registruotiems kaip vaiko tėvams. Jei vaikas gimė santuokoje, kaip tėvai registruojami

sutuoktiniai, o jei vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, tėvystė nustatoma bendru pareiškimu arba

teismo sprendimu (CK 3.140 straipsnis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kol nėra pripažinta, kad

vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip

tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo7. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą

leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į

išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo registravimo kaip tėvo (motinos) momento, tačiau tais atvejais,

6 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013. 7 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018, 20 punktas.

4

kai tėvystė (motinystė) vaikui nustatoma vėliau, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau

kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pažymėtina, kad įvaikinimo atveju įtėviai turi pareigą išlaikyti savo vaikus remiantis tais

pačiais principais kaip ir tėvai pagal kilmę, tačiau ne nuo vaiko gimimo, o nuo įvaikinimo momento.

CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo

nepilnamečiams vaikams negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra

imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik

šios prievolės dydis ir forma8. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių

Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti

tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas

fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra

atsakingi vaiko tėvai9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek

tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už

išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar

perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali

būti atsisakyta jų vykdymo10.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas – tai asmeninė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė,

todėl įsiskolinusio tėvo sutuoktinis [nesantis vaiko tėvu] nėra išlaikymo prievolės subjektas. Teismo

sprendimu nenusprendžiama dėl jo interesų ir sprendimas tiesiogiai neturi įtakos jo teisėms ar

pareigoms. Dėl to nėra pagrindo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinusio tėvo sutuoktinio vertinti kaip

trečiojo asmens ir įtraukti jo į bylą (CPK 47 straipsnis)11.

Taigi išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o

skolininkai – jo tėvai ar turimas vienas jų. Kadangi vaiko reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi su

jo asmeniu, todėl kreditorius (vaikas) negali perleisti išlaikymo reikalavimo kitam asmeniui (CK

6.101 straipsnio 1 dalis).

Imperatyvi pareiga išlaikyti vaiką galioja, iki nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia

pilnametystės, vaikas įvaikinamas, miršta (CK 3.194 straipsnio 4 dalis) ar nuginčijama tėvystė. Tais

atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo tėvų ar jiems apibojama tėvų valdžia, pareiga išlaikyti savo

nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis).

8 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006.9 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013.10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013.11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011.

5

Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra

nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiam nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar

jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą išlaikymui priteisti ir šiam prašymui pagrįsti turi įrodyti, kad

sulaukęs pilnametystės yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nustatytas dar esant nepilnamečiui.

Tačiau tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti šių aplinkybių – šalių nepilnamečiam vaikui

neįgalumas nustatytas terminuotai (iki 18 metų), teismas negali vadovautis prielaidomis dėl būsimo jo

nedarbingumo ar jo lygio12. Jei nenustatytos pirmiau nurodytos aplinkybės, vaikui sulaukus

pilnametystės, imperatyvi pareiga išlaikyti vaiką pasibaigia, tačiau, esant įstatymo nustatytoms

sąlygoms, pilnametis vaikas gali reikalauti tėvų paramos (CK 3.1921 straipsnis)13.

Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu (CK 3.192 straipsnis). Kai tėvai

gyvena kartu, laikoma, kad jie vaiką išlaiko lygiomis dalimis, jei nenustatyta kitaip. Nutraukdami

santuoką ar pradedami gyventi skyrium, tėvai taip pat skatinami susitarti dėl tarpusavio pareigų

materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus vykdymo (CK 3.193 straipsnis). Tokį tėvų susitarimą,

pateiktą bendru tėvų pareiškimu, jeigu jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir

nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, patvirtina teismas (CK 3.54 straipsnis).

Išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstiniai, todėl priklausomai nuo vaiko amžiaus kinta ir vaiko

procesinė padėtis byloje dėl išlaikymo. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą įgyvendina jo atstovai

pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį

pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine

teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK

3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys (CPK 38 straipsnio 2,

4 dalys)14. Nepriklausomai nuo to, kad bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos,

bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), tėvystės nustatymo, kuriose reikalavimas dėl

išlaikymo vaikui pareiškiamas kartu su kitais pirmiau paminėtaisiais, kaip ieškovas dažniausiai

nurodomas ieškinį pareiškęs vienas iš tėvų, kartu su kitais reikalavimais įgyvendinantis ir vaiko teisę į

išlaikymą (CK 3.59 straipsnis), tačiau pats išlaikymas priklauso ir turi būti priteisiamas vaikui, o ne

ieškinį pareiškusiam tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai,

o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą.

12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014.13 Plačiau apie pilnamečių vaikų išlaikymą žr. apžvalgos VII skyriuje.14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.

6

Tačiau pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir

savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio

1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas,

tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo

atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai

reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo

išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Ši

taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir

teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka15.

Tačiau jeigu byloje jau yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo ir kyla šio sprendimo

priverstinio vykdymo klausimas, vaiko pilnametystės suėjimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti

jo atstovų pagal įstatymą procesinių teisių pasibaigimo vykdymo procese. Kasacinis teismas formuoja

praktiką, kad jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą,

susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti

vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija

nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo

neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės,

savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese

įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas,

jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva

vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti16.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vaiko pilnametystė savaime neapriboja jo tėvų

teisės susitarti dėl išlaikymo jam teikimo. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėjai

(nepilnamečio vaiko tėvai) prašė pakeisti teismo sprendimu patvirtintos jų sutarties dėl santuokos

nutraukimo pasekmių dalį, patvirtinant naują šalių susitarimą dėl vaiko išlaikymo, kuriuo jie susitarė,

kad pareiškėjas teiks vaikui nustatyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis ne tik iki vaiko

pilnametystės, bet ir iki tol, kol jis, net ir tapęs pilnametis, mokysis pagal vidurinio ugdymo programą

arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą, iki baigs vidurinės mokyklos kursą. Pirmosios

instancijos teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad toks

susitarimas paneigtų pilnametystės sampratą ir kad pilnametis tapęs vaikas pats turės teisę kreiptis dėl

15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009, taip pat žr. 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 42 punktas.

7

išlaikymo. Kasacinis teismas nesutiko su tokiu vertinimu ir nurodė, kad tiek konstitucinės

jurisprudencijos, tiek kasacinio teismo praktikos išaiškinimai dėl pilnamečių vaikų išlaikymo ypatumų

yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms

apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai vertinami

vaiko poreikiai ir tėvų galimybės bei konkrečiu atveju sprendžiama dėl išlaikymo skyrimo ir jo dydžio.

Kartu tai reiškia, jog tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti

pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į sutarties dėl

santuokos nutraukimo pasekmių prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, sprendė, jog

santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti

pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės

sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą, taigi nėra

pagrindo teigti, jog toks susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių

vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis)17.

Pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas

išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Jeigu

vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir

mokamas vaikų globos institucijai. Tokiu atveju vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą

gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis

lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais – jo

globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 3.204 straipsnio 1 dalimi, valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip

mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių

galimybę juos išlaikyti. Valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko

išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų

vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų

įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius nuo išmokos

išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos

finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo

negrąžintos įsiskolinimo sumos.

Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek CK 3.202 straipsnyje,

tiek 3.204 straipsnyje reglamentuojamose situacijose nustatoma išlaikymo prievolės skolininkų (tėvų

ar kt.) pareiga teikti išlaikymą vaikui. Skirtumą sudaro tai, kad, jei vaikas buvo globojamas valstybės 17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 20–21 punktai.

8

(savivaldybės) sąskaita, išlaikymo suma išieškoma, nors ir globos institucijos, kaip atstovo pagal

įstatymą, pagalba, bet vaiko naudai bei jo vardu ir naudojama tik vaiko interesais. Šiuo atveju

neatsiranda regreso santykių, nes, net ir išlaikant vaiką globos institucijoje, kreditoriumi išlieka

vaikas. Tuo tarpu CK 3.204 straipsnio taikymo atveju dėl valstybės suteikto išlaikymo valstybės

lėšomis atsiranda valstybės regreso teisė į išlaikymo neteikusį skolininką. Taigi kreditoriumi tampa

valstybė18. Šioje byloje ieškovė, augusi vaikų globos namuose, prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos

tėvas, priteisti iš jo išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį, iki ji mokysis, bei išlaikymo skolą už

trejus metus. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovei teismo sprendimu buvo paskirta

rūpyba ir ji gyveno globos namuose, nepašalina tėvų prievolės mokėti išlaikymą, o jeigu pareiga

nevykdoma ir išlaikymas neteikiamas, atsiranda pagrindas skaičiuoti išlaikymo skolą vaikui. Kasacinis

teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo skolos iš išlaikymo neteikiančio tėvo

priteisimo klausimai kvalifikuojami pagal CK 3.192, 3.200, 3.202 straipsnius, o 3.204 straipsnis

netaikomas. Tai reiškia, kad, nesusiklosčius regreso santykiams, kreditoriumi išlieka pats vaikas.

Tuo tarpu tais atvejais, kai valstybė teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal CK

3.204 straipsnį, ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko

tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo

pripažintų nesvarbiomis (3.204 straipsnio 3 dalis). Iš to išplaukia, kad tais atvejais, kai valstybės

skolininkas, tėvas (motina), neteikęs išlaikymo vaikui, miršta ir jo turtą paveldi vaikas, jis perima tėvo

(motinos) skolą valstybei, susidariusią dėl jam teikto išlaikymo.

Vis dažniau praktikoje pasitaikantis atvejis yra išlaikymo prievolės pasibaigimas dėl to, kad

buvo nuginčyta tėvystė. Nuginčijus tėvystę, asmuo nelaikomas vaiko tėvu nuo vaiko gimimo momento,

todėl gali kilti jo teikto išlaikymo pagrįstumo ir teisės atgauti išlaidas įgyvendinimo klausimai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos ir kito iš tėvų

uzufrukto teisėmis tvarkytos lėšos negali būti civilinės atsakomybės objektas. CK 3.185 straipsnio

1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti

nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to negalima išieškoti iš vaikui

priklausančio turto, kurį tėvai ar vienas iš jų tvarko uzufrukto teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų

prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles,

nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis)19. Kita vertus, tai nereiškia, kad

uzufrukto teise vaiko turtą tvarkantis asmuo negali būti deliktinės civilinės atsakomybės pagal byloje

pareikštą ieškinį subjektas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kurio tėvystė

18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011.19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009.

9

nuginčyta, dėl be pagrindo teikto išlaikymo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo remdamasis

generalinio delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio

1 dalis), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų

kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), pagrindu, jeigu byloje bus įrodytos visos civilinės

atsakomybės sąlygos.

Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas pripažino pagrįstu ieškovo, kurio tėvystė

nuginčyta teismo sprendimu, reikalavimą vaiko motinai dėl žalos atlyginimo, grindžiamą tuo, kad

atsakovė, šalių artimo bendravimo ir pasirengimo sudaryti santuoką metu turėjusi artimų santykių su

kitu vyru, nei iki santuokos sudarymo dėl atsakovės nėštumo, nei nutraukiant santuoką ir teismui

tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė apie šį faktą ieškovui, toks jos elgesys

vertintinas kaip neatitikantis atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų ir pridarė

ieškovui nuostolių, kuriuos sudarė vaikui suteikto išlaikymo suma. Šioje byloje buvo nustatytas

pagrindas atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį

28 000 Lt (8109,36 Eur) nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto

atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnametei dukteriai nurodyto dydžio išlaikymą, padarymą (CK

6.247, 6.249 straipsniai), pripažinti neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę

civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis), taigi nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės

sąlygos20. Dėl žalos, kurią sudaro vaikui teiktas išlaikymas, dydžio įrodinėjimo tokiose bylose kasacinis

teismas yra pritaręs žemesnės instancijos teismų praktikai iš dalies remtis kriterijais, taikomais

priteisiant išlaikymą vaikams, taip pat yra pažymėjęs, kad šeimos santykiai grindžiami tarpusavio

pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis

priemonėmis specialiai nefiksuojami, todėl kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš

esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia

abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip21.

Nuginčijus tėvystę, jeigu išlaikymas vaikui, negavusiam reikiamo išlaikymo iš tėvo, buvo

mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo ir yra nepadengta skola, gali kilti klausimų dėl šios skolos subjekto

tinkamumo ir ar nėra pagrindo ją perkelti kitam skolininkui – vaiko motinai. Toks klausimas buvo kilęs

vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas, paaiškėjus, kad jis nėra

atsakovės dukters tėvas, be kita ko, prašė, kad jo skola Vaikui išlaikymo fondui būtų perkelta

atsakovei. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo skola Vaikų išlaikymo fondo administracijai

atsirado ne sutartinių teisinių santykių, o imperatyviųjų įstatymo normų, įtvirtinančių tėvų pareigą

20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009.21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016, 20–21 punktai.

10

materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, šios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo

pasekmes bei valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti jam nustatyto

dydžio išlaikymo suteikimą, taip pat valstybės teisę reikalauti iš asmenų, privalančių išlaikyti vaiką,

sugrąžinti išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas, pagrindu. Minėtos teisės normos neįtvirtina galimybės

perkelti asmenų, privalančių išlaikyti vaiką, skolą, atsiradusią dėl tėvų pareigos išlaikyti savo

nepilnamečius vaikus nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kai šią pareigą įvykdo valstybė, net ir tuo

atveju, kai tėvystė yra nuginčijama. Ieškovo teisinė prievolė teikti materialinį išlaikymą vaikui atsirado

įstatyme nustatyta tvarka įforminus jo tėvystę ir įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteisus iš jo išlaikymą

vaikui, o ieškovo skola valstybei atsirado dėl to, kad jis šios prievolės tinkamai nevykdė, tačiau ją

vykdė valstybė ir ieškovo atžvilgiu egzistuoja vykdytini dokumentai, kurie nėra panaikinti, todėl nėra

teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti jo skolą atsakovei22. Atlyginęs skolą valstybei už

imperatyvios pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, kurios, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir

išaiškėjus, kad, nuginčijus ieškovo tėvystę, ieškovas ir neprivalėtų vykdyti, jis gali apginti savo teises

naudodamasis CK nustatytais civiliniais teisių gynybos būdais, atitinkančiais konkrečios situacijos

faktines aplinkybes.

1.2. Išlaikymo pareigos perėjimas įpėdiniams

Išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis, lemiantis negalimumą perkelti ją kitiems asmenims,

vis dėlto savaime nelemia jos pasibaigimo mirus skolininkui, nes kartu tai yra ir turtinė prievolė, taigi

būdama tokia ji gali būti vykdoma iš skolininko turto. CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai

asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia

paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas. Ši

teisės norma didesnių taikymo problemų praktikoje paprastai nekelia, bet vienoje civilinėje byloje

kasaciniam teismui teko spręsti, kaip ši norma turėtų būti taikoma tuo atveju, kai byloje skolininkui

pareikštas actio Pauliana. Šioje byloje ieškovė actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais

atsakovų – jos tėvo, iš kurio jai priteistas išlaikymas, ir senelės paveldėjimo teisių po senelio mirties

dovanojimo sutartį, paveldėjimo teisės liudijimus ir paveldėto turto dovanojimo sutartį, tačiau

kasacinio bylos nagrinėjimo metu ieškovės tėvas mirė. Kasacinis teismas nurodė, kad mirus asmeniui,

iš kurio teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui, paveldėjimo teisinių santykių susiklostymo

atveju, t. y. įpėdiniams priėmus palikimą, palikėjo vaikas (kreditorius) turės neabejotiną ir galiojančią

reikalavimo teisę palikėjo (skolininko) įpėdiniams, kurie, priimdami palikimą, prisiima ir palikėjo

22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018, 24–25 punktai. 11

prievolę mokėti išlaikymą, tačiau tik tiek, kiek leidžia paveldimas turtas. Taigi kasacinis teismas

konstatavo, kad aplinkybė, jog mirusio išlaikymo prievolės skolininko įpėdiniai priėmė jo palikimą,

suteikia pagrindą daryti išvadą, jog jiems perėjo išlaikymo prievolė, kiek leidžia paveldimas turtas, o

tai kartu reiškia ir neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės išlaikymo prievolės skolininko

įpėdiniams buvimą kaip actio Pauliana sąlygą23.

II. Išlaikymo priteisimas

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio

1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

Toks susitarimas vykdomas gera valia ir, nesant teismo sprendimo, negali būti vykdomas priverstinai.

Tačiau jeigu vienas iš vaiko tėvų arba abu nevykdo išlaikymo prievolės, tai kitas iš tėvų, taip pat vaiko

globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali kreiptis į teismą dėl

išlaikymo priteisimo. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem

atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino

išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas

sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK

3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ir vienu, ir kitu

atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra

privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis)24.

2.1. Sutarties dėl išlaikymo tvirtinimas teismo sprendimu

Pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai susitarimu keičia tarpusavio civilinį

teisinį statusą – nutraukia santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba pradeda gyventi skyrium

(CK 3.73 straipsnis), jie sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo

nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK

3.53 straipsnis). CK 3.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti

sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo taip pat ir nutraukdami santuoką kitais pagrindais,

pavyzdžiui, vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis), dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK

3.60 straipsnis), kai gyvenimas skyrium patvirtinamas vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.73 straipsnio

23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013. 24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 18 punktas. Teismų praktika. 2018, Nr. 49.

12

1 dalis). Tokiai sutarčiai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo mutatis mutandis taikomos CK

3.53 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Dėl tėvų teisės vaiko išlaikymą nustatyti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus

abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant

sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar

patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys

savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK

3.196 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už

išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties

sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius

ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia

vieno iš sutuoktinio interesų ir pan.25

Prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas privalo

patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių

nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos,

teismas sutarties netvirtina (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Aiškindamas šias nuostatas kasacinis

teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė

nustatyta, visų pirma, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių

lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios

prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., kai sutarties sąlygomis panaikinama

nepilnamečių vaikų teisė likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje). Vaikų interesus

pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į

išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai. Vieno iš

sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines

neturtines sutuoktinio teises (pvz., sutuoktinių turtas, nesant teisinio pagrindo, padalijamas nelygiomis

dalimis)26. Antai civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai prašė nutraukti santuoką bendru sutarimu ir

patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią išlaikymo vaikui skola dengiama ir

išlaikymas skiriamas areštuotu kreditoriaus naudai turtu, kasacinis teismas nurodė, kad susitarimas

kompensuoti vaiko išlaikymo skolą pareiškėjui priklausančiu areštuotu turtu pažeidžia imperatyviąsias

teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas, nes bet kokie sandoriai, sudaryti

25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010.26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006.

13

pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus turtui apribojimus,

laikytini niekiniais27.

Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų

susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas

dėmesys į tai, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių

susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos

išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali28. Todėl vienas iš tėvų negali atleisti kito nuo išlaikymo

pareigos vaikui, su sąlyga, kad šis už jį grąžins paskolą ar vykdys kitas pinigines prievoles. Antai

civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos

pakeitimo, kasacinis teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje patvirtintas šalių susitarimas

dėl vaiko išlaikymo neužtikrino vaiko teisės gauti išlaikymą. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl

santuokos nutraukimo padarinių šalys iš esmės buvo susitarusios dėl atsakovui tenkančios vaiko

išlaikymo prievolės įskaitymo turtu, perleidžiant kasatorės (vaiko motinos) nuosavybėn atsakovui

tenkančią turto dalį (įmonės akcijas) ir šių akcijų verte kompensuojant jai vaiko išlaikymą tokia pačia

suma, tačiau vėliau paaiškėjo, kad įmonė yra nemoki. Kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko

nuosavybėn turtas nebuvo priteistas, o atsakovo prievolės teikti išlaikymą įskaitymo turtu (akcijomis),

perduodamu ieškovei, teisėtumas [santuokos nutraukimo byloje] CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų

kontekste nevertintas, todėl aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai neveikė jo interesais, sudarė jo

teisės gauti išlaikymą iš abiejų tėvų negarantuojantį susitarimą, negali paneigti vaiko interesų

viršenybės principo; taigi tai, kad nepilnamečio vaiko tėvai santuokos nutraukimo padarinių sutartimi

dėl išlaikymo prievolės vykdymo susitarė taip, kad toks susitarimas neužtikrino vaiko teisės gauti

išlaikymą, sudaro pagrindą spręsti dėl išlaikymo formos pakeitimo29.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atskirais atvejais tėvų susitarimai dėl

tarpusavio atsiskaitymo vykdant išlaikymo prievolę yra galimi, jeigu nepažeidžia nepilnamečių vaikų

interesų. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė dėl tarpusavio

atsiskaitymo tokiu būdu, jog atsakovas (negaudamas nuolatinio darbo užmokesčio ir būdamas

finansiškai nepajėgus dengti skolą ir mokėti išlaikymą vaikams) padengs skolą už butą kreditoriui

(atsakovo darbdaviui), o ieškovė, kuriai priklausytų mokėti skolą kreditoriui (22 000 Lt (6371,64 Eur)),

22 mėnesius nereikalaus iš atsakovo išlaikymo abiem vaikams (po 1000 Lt (289,62 Eur) per mėnesį),

t. y. kol atsakovas dengs skolą kreditoriui, jo skolą vaikams išlaikyti dengs ieškovė. Kasacinis teismas

nurodė, kad ginčijamu susitarimu šalys susitarė atitinkamam laikotarpiui pakeisti išlaikymo 27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 36 punktas.28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012.29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014.

14

nepilnamečiams vaikams mokėjimo tvarką, tačiau šiuo susitarimu vaikų tėvas (atsakovas) nebuvo

atleistas nuo įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti vaikus. Teismas šioje byloje nenustatė pagrindo

daryti išvados, kad susitarimo nuostatos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuriomis atitinkamam

laikotarpiui pakeista išlaikymo mokėjimo tvarka, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus30.

Vaiko tėvai turi teisę susitarti dėl vaiko išlaikymo ir teismo tvirtinama taikos sutartimi.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį

tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas.

Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK

XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka31. Pažymėtina,

kad ir tokiu atveju šalių susitarimas dėl vaikų išlaikymo turi nepažeisti imperatyviųjų teisės normų

reikalavimų, neprieštarauti viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Taigi išlaikymas vaikui visada turi būti skirtas vaiko poreikiams tenkinti ir tėvai gali susitarti,

kokiu būdu jie tuos poreikius gali geriausiai patenkinti. Nors paprastai susitariama dėl išlaikymo

periodinėmis išmokomis, kaip tinkamiausios vaiko išlaikymo formos, tačiau tam tikrais atvejais gali

būti nustatomas ir išlaikymas turtu ar susitariama dėl tam tikrų prievolių už kitą tėvą (motiną)

įvykdymo, kai tokia išlaikymo forma gali geriau patenkinti vaiko poreikius nei priteistos periodinės

išmokos, kurių atsakovas negali mokėti, nes neturi nuolatinių pajamų. Kiekvienu atveju svarbiausia yra

įvertinti, kaip priteistas išlaikymas prisidės prie vaiko interesų užtikrinimo tenkinant jo kasdienius

poreikius.

2.2. Išlaikymo priteisimas teismo sprendimu, kai nėra tėvų susitarimo

Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas

sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.194, 3.196 straipsniai).

Paprastai vaikų išlaikymo klausimas sprendžiamas nutraukiant santuoką. Pagal CK

3.194 straipsnio 2 dalį išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi

skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje,

kurioje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem sūnums, iš kurių

vienas gimė po santuokos nutraukimo, kasacinis teismas nurodė, kad santuokos nutraukimas ir (ar)

tėvų gyvenimas skyrium nepanaikina jų konstitucinės pareigos rūpintis vaikais, juos auklėti dorais

žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir neatleidžia nuo abiejų tėvų pareigos

30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012.31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 13 punktas.

15

vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju

būstu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis)32.

Tačiau išlaikymas gali būti priteisiamas ir nenutraukiant santuokos. Antai vienoje civilinėje

byloje kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmenys gyvena santuokoje ir augina

nepilnamečius vaikus, savaime nereiškia, jog sutuoktiniai abu vykdo išlaikymo prievolę ir ją vykdo

tinkamai. Jeigu vienas sutuoktinis išlaikymo prievolės nevykdo arba jos vykdymas neužtikrina vaikų

poreikių, atsižvelgiant į sutuoktiniams tenkančias išlaikymo dalis, tai išlaikymą teikiantis sutuoktinis,

nepriklausomai nuo to, ar jis ketina nutraukti santuoką, ar ne, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą

dėl išlaikymo iš šio neteikiančio sutuoktinio priteisimo33.

Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir jo tėvams nesant santuokoje, kai

vienas iš tėvų neprisideda prie vaiko išlaikymo, taip pat bylose dėl tėvystės nustatymo (CK 3.146–

3.148 straipsniai). Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų)

nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal

vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

a) Išlaikymo dydžio nustatymas

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio

2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų

turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas

vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos

aplinkybes34.

Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti

patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui,

kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti

sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros

renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo

gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu

atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai35. Pavyzdžiui,

32 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013.33 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011.34 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010.35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013  m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas.

16

vienoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad šalių duktė abiejų tėvų sutarimu lanko treniruotes, abi

šalys pritaria šiam užsiėmimui, todėl vien tas faktas, kad tėvų santuoka nutraukiama, negali lemti tokių

užsiėmimų atsisakymo36.

Praktikoje kyla klausimų ir dėl to, kaip spręstina dėl papildomų, viršijančių priteistą vaiko

išlaikymo sumą, vaiko išlaikymo išlaidų atlyginimo ir jų pasidalijimo tarp tėvų. Pavyzdžiui, civilinėje

byloje, kurioje pareiškėja prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo perskaičiuota skolininko

išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma ir jo sumokėti pinigai už vaikams suteiktas odontologo paslaugas

buvo įskaityti į išlaikymą, kasacinis teismas nurodė, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų

dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar

nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės

principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros

poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu

tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko

priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina)

proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko

priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos

ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai

atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo

dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko

priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis –

protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros

poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar

galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra),

tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.37

Vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui gali turėti įtakos ir vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę

faktas. Tokiu atveju kyla klausimas, kas turi prisiimti dėl gyvenimo užsienyje padidėjusią išlaidų naštą.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena

užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko

išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena

užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos

atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos38.36 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 60 punktas.37 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30–32 punktai. 38 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015.

17

Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK

3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties,

kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip

nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu

objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam

vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks

asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo

teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių

išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę39.

Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad didesnė sūnaus išlaikymo dalis

turi tekti vaiko tėvui, nes vaiko motina dėl vaiko amžiaus nedirbo, neturėjo turto, jos pajamas sudarė

socialinė pašalpa vaikams ir užsienyje gyvenančių seserų ir brolio parama40. Kitoje civilinėje byloje

dviem sūnums priteistas išlaikymas buvo sumažintas, nes abi šalys didesnės vertės registruojamo

kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turinčio įtakos išlaikymo dydžio nustatymui, neturėjo, o išlaikymo

priteisimo metu atsakovo turtinė padėtis buvo blogesnė nei ieškovės, kurios darbo užmokestis tris

kartus viršijo atsakovo pajamas41.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal

objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos,

noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies

ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas

atsakingu42. Antai vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas, nustatęs, kad abiejų vaiko tėvų gaunamos

pajamos yra analogiškos, tačiau atsakovo turimas turtas yra gerokai didesnis nei ieškovės ir jis yra

jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas, konstatavo, kad

apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius ir

kiekvienam iš tėvų tenkančią išlaikymo pareigą43.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik

išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai

privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu

atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas

39 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas.40 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016.41 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2009.42 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015.43 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013.

18

sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir

pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio

(nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine

padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo44.

Kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas

pagrįstai padidino iš atsakovo priteistino vaikams išlaikymo sumą, kadangi atsakovas savo turtinę

padėtį pablogino dirbtinai: būdamas įmonės vadovas, sau sumažino darbo užmokestį, pardavė turto už

1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), kitą turtą padovanojo tėvui45.

Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės

prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali

būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet

kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir

vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo

vaikui dydį. Antai kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių

pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti46;

atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto

įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito

įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui

vaikams mažinti47.

Taigi vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo

lygį apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo

tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas

(motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose48. Siekiant,

kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko

minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų

materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti

naujus49. Naujausioje praktikoje kasacinis teismas pasisakė, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo

išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos

priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos

44 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006.45 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010.46 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008.47 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006.48 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 32 punktas.49 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006.

19

nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant

galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės,

kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko

poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos

finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti50.

Išlaikymo vaikui dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bet ir nuo

vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo

suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių

(ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK

3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi

būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo

poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą51. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad

CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, jog visi tėvo,

iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar

skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti

nustatomas vienodas52. Nukrypimą nuo lygybės principo pateisina tik labai svarbios aplinkybės, tačiau

jų baigtinio sąrašo įstatyme nepateikta, todėl kiekvienu atveju šis klausimas spręstinas teismo pagal

konkrečios bylos aplinkybes. Viena jų, teikianti pagrindą vertinti, ar egzistuoja prielaidos taikyti

nurodytą išimtį dėl vaikų iš skirtingų santuokų, taip pat gimusių ne santuokoje išlaikymo, yra skirtingų

santuokų buvusių sutuoktinių nevienodos galimybės pakankamai užtikrinti protingus savo ir tėvo, iš

kurio priteisiamas išlaikymas, vaikų poreikius. Antai vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas,

nustatęs, kad atsakovo vaikų iš ankstesnės santuokos motina turi nuosavybės teise dviejų kambarių

butą, tuo tarpu jo dukters, dėl kurios išlaikymo kilo ginčas, motina (ieškovė byloje) – su būsto nuoma

susijusių išlaidų, konstatavo, kad situacija, kai viena buvusi sutuoktinė turi didesnių (finansinių,

materialinių ir kt.), nei kita, galimybių užtikrinti protingus savo ir tėvo, iš kurio priteisiamas

išlaikymas, vaikų poreikius, teismo gali būti prilyginta svarbiai aplinkybei, leidžiančiai nukrypti nuo

lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienu

atveju išlaikymas vaikui turi būti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius ir

jo tėvų galimybes. Todėl vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis, be

kita ko, priklausomai ir nuo kito tėvo (motinos) finansinių galimybių. Svarbiausia tokiose situacijose

50 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas.51 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011.52 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011.53 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011.

20

yra įvertinti, kad vienam vaikui teikiamas didesnis išlaikymas nepažeistų vaiko iš kitų santykių

interesų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko

kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo

priėmimo momentu: jei po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų

turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko

teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį54.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui

išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio

išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos

aplinkybes55. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus

poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai56.

Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų

finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno

vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko

išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus

(pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas

vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų

reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti57.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių

skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo

vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y.

orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Žinoma, kaip

nurodė kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai

nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis

nustatomas kiekvienu atveju individualiai58. Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo

tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių

tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis

54 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas.55 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010.56 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas.57 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas.58 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas.

21

vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos

aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį59.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo

principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos

savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką

nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias

teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK

3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga

teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK

3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir

pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai

nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir

pan.60 Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų

lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu,

kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu61. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne

tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo

tėvų interesų.

Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl CPK vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių

išskaitų iš skolininko pajamų dydį, kaip netinkamo kriterijaus išlaikymo dydžiui nustatyti. Civilinėje

byloje, kurioje iš atsakovo, gaunančio apie 800 Lt (231,70 Eur) darbo užmokestį, dukters išlaikymui

buvo priteista 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį ir dar 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį – jos motinai

(ieškovei), kasacinis teismas atmetė kasatoriaus (atsakovo) argumentą, kad iš jo priteistas išlaikymas

pažeidžia CPK 736 straipsnį, nustatantį maksimalias galimas išskaitų iš pajamų sumas, nes iš

kasatoriaus darbo užmokesčio bus išskaitoma 100 proc. darbo užmokesčio. Kasacinis teismas nurodė,

kad CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato tik procesinio pobūdžio taisyklę ir neturi

materialiojo teisinio turinio, todėl jo nuostatos negali būti kriterijus teismui nustatyti priteistino

išlaikymo dydį, sprendžiant materialinį teisinį šalių ginčą, susijusį su tėvų pareigų nevykdymu62.

Kartu pažymėtina, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės

mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems

59 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai.60 Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą.61 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010. 62 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009.

22

tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas

visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos

išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos

tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį63. Pavyzdžiui, civilinėje

byloje, kurioje nepilnamečių vaikų gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta vaikų

motina, kasacinis teismas nurodė, kad ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų (vaiko pinigų) naudojimo

paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti, ir konstatavo, kad apeliacinės

instancijos teismas klaidingai laikė, kad vaiko pinigai nepriskirtini vaiko (vaikų) išlaikymui ir šios

valstybės teikiamos lėšos neįskaitytinos į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį64.

b) Išlaikymo formos nustatymas

Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams

vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį

mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl

išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju

labiausiai atitinka vaiko interesus. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu

išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad

vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt.65

Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį

mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma

garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių

(maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo

forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas

(motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.)66.

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo

prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis:

vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Vis dėlto išlaikymas neturi

63 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas.64 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 37 punktas.65 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 20 punktas.66 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011.

23

lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo,

nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat ir iš teikiamo išlaikymo,

todėl išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma67.

Turtas, kuris priteisiamas vaiko išlaikymui (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali būti

tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai (CK 4.2 straipsnis). Dėl išlaikymo formų santykio

kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo

(motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos

pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Turtas gali būti perduodamas tik

įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių,

susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.)68. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje

nustačius, kad kasatorius yra tik iš dalies darbingas, jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir jis turi

nuolat pirkti ir vartoti vaistus, kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog

labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymo kasatoriui priklausančiu nekilnojamuoju turtu priteisimas69.

Tais atvejais, kai išlaikymas priteisiamas vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, akcijomis, teismas turėtų

įsitikinti, kokia yra tikroji tokio turto vertė, bei nustatyti, ar išlaikymo priteisimas tokiu turtu

nepažeidžia vaiko interesų: patikrinti įmonės finansinę padėtį, buhalterinės apskaitos dokumentus,

nustatyti akcijų rinkos vertę70.

Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto

perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas

gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių

pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.)71. Pavyzdžiui,

vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog

geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu, nes vaikui prašoma

priteisti patalpa yra suvaržyta hipoteka, duomenų, kad jos dalis galėtų būti atskirai naudojama ir

duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, byloje nėra, o patalpos dalies vertė

yra kur kas didesnė nei visa vaikui iki pilnametystės atsakovo periodinėmis išmokomis mokėtina suma,

todėl tokio išlaikymo priteisimas būtų neproporcingas bei pažeistų principą, pagal kurį tėvams tenka

prievolė teikti išlaikymą lygiomis dalimis72.

67 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.68 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013.69 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013.70 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014. 71 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010.72 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 22, 24 punktai.

24

Kaip pažymėta pirmiau, išlaikymas turtu dažniausiai nustatomas tada, kai skyrium gyvenantis

tėvas (motina) neturi stabilių nuolatinių pajamų ir (ar) siekiamas prisiteisti turtas užtikrintų vaiko teisę į

būstą. Tačiau kai gyvenamoji patalpa (namas, butas) nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui

ir po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iš tėvų, kuris nėra gyvenamosios

patalpos savininkas, užtikrinant vaiko teisę į būstą, teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į

gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, kuris nėra gyvenamosios patalpos

savininkas (CK 3.71 straipsnio 1 dalis, 3.86 straipsnio 2 dalis).

Uzufruktas gali būti nustatytas suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva (CK

3.71 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis). Uzufruktas, atsižvelgiant į gyvenamosios patalpos dydį,

vaikų skaičių, jų amžių ir lytį, gali būti nustatytas tiek į visą gyvenamąją patalpą, tiek į jos dalį.

Uzufruktas nustatomas apibrėžtam terminui: iki vaikas (vaikai) sulauks pilnametystės; gyvenimo

trukmei, jeigu vaikas yra neįgalus (CK 3.71 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol

vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu73.

Palikimas teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise gali būti taikomas ir tėvo

(motinos) gyvenamajam būstui, kai vaikas yra gimęs nesusituokusiems tėvams (Europos konvencijos

dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis, CK 3.4, 3.71 straipsniai, 3.156 straipsnio

2 dalis)74.

Nors pagal bendrąją taisyklę uzufrukto nustatymas tėvo (motinos) būstui neatleidžia tėvo

(motinos) nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus

principus, tačiau į tai atsižvelgiama paskirstant konkrečią išlaikymo pareigą. Antai civilinėje byloje,

kurioje atsakovė prašė nustatyti uzufruktą į ieškovo butą iki dukters pilnametystės, kasacinis teismas

pažymėjo, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų,

turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą

tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo

principą. Atsižvelgdamas į tai, kad abiem tėvams tenkanti pareiga aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu

šiuo atveju, nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su kasatore, buvo perkelta tik kasatorei, o

jos asmeninis turtas yra nuomojamas, taigi nuomos santykių nutraukimas reikštų jos pajamų

sumažėjimą, kasacinis teismas padidino iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikui sumą iki 800 Lt

(231,70 Eur) per mėnesį75.

73 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014.74 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010.75 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39.

25

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.71, 3.86 straipsniuose nurodyta teismo teisė, bet ne

pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę

naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui76. Kasacinio teismo

taip pat išaiškinta, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar

uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą

negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę77. Pavyzdžiui vienoje civilinėje byloje,

kurioje ieškovė prašė palikti jai ir nepilnamečiam vaikui naudotis uzufrukto teise gyvenamąja patalpa,

priklausančia atsakovui, kasacinis teismas nurodė, kad nors bankas atsisakė suteikti ieškovei kreditą, už

kurį ji planavusi įsigyti būstą, o ieškovės turimų lėšų nepakanka būstui, kuriame ji gyventų su sūnumi,

įsigyti, tačiau ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų bankų sąskaitose, yra darbingo

amžiaus, turi išsilavinimą ir specialybę, taigi, turi galimybę nuomotis būstą, juo labiau kad atsakovas

teikia vaikui išlaikymą78.

Dėl galimybės, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, keisti santuokos nutraukimo pasekmių

sutarties dalį dėl uzufrukto nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti vaiko teisės

į būstą tinkamą įgyvendinimą, taip pat kitus jo interesus, toks teismo sprendimas neužkerta kelio

pakeisti sutarties sąlygas dėl uzufrukto, kai yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės79.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutuoktiniai – bendraskoliai – savo

turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos

nutraukimo padarinių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir

nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5,

1.137 straipsniai)80. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje buvo keliami klausimai dėl proceso

atnaujinimo teisėtumo, teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nustatyto

uzufrukto, nesant banko, kuriam įkeistas uzufrukto objektas, sutikimo, teisėtumo ir hipotekos

kreditoriaus interesų bei vaiko teisės į būstą santykio, kasacinis teismas, nurodęs, kad teisė teismui

nustatyti uzufruktą nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių

apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik

galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis

sąlygomis galimybės, apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atnaujinus procesą buvo panaikinta

76 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, Nr. 33.77Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, 24 punktas.78 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018, 27 punktas.79 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018, 20 punktas.80 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010.

26

atitinkama pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, panaikino ir grąžino bylą

nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka81. Šioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad kai sutuoktiniai

kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to,

ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą,

ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą

konkrečioms bylos aplinkybėms.

Taigi prioritetinė išlaikymo vaikui forma, kaip ir anksčiau, išlieka periodinės mėnesinės

išmokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita

forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisės į būstą užtikrinimas paprastai nesudaro pagrindo pateisinti

išlaikymo priteisimą turtu, tam yra nustatytos ir kitos priemonės, kaip pavyzdžiui, uzufrukto

nustatymas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turtui. Tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinami

individualūs vaiko poreikiai ir tėvų galimybės juos patenkinti bei nustatoma teisinga vaiko ir abiejų

tėvų interesų pusiausvyra geriausiai rūpinantis vaiku.

c) Taisyklės, kad išlaikymas priteisiamas tik iš to tėvo, su kuriuo nėra nustatyta vaiko

gyvenamoji vieta, taikymas

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK

3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko

turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant

to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su

kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui

yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio

1 dalis).

Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio

tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai

atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko

gyvenamoji vieta. Tačiau bylose dėl vaikų išlaikymo kartais keliami klausimai dėl išlaikymo priteisimo

atsižvelgiant į faktiškai vaikų praleidžiamą laiką su vienu ar kitu iš tėvų. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje

byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas priteisiamas tik iš

81 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014.27

skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko

gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio

tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo,

tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal

laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Būtų neracionalu priteisti išlaikymą iš kiekvieno iš

tėvų, abu iš jų paskiriant priteistų sumų tvarkytojais uzufrukto teise, nes iš esmės toks pat rezultatas

pasiekiamas priteisiant išlaikymą tik iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgus į laiką, kurį vaikas

praleidžia su šiuo iš tėvų82.

Taigi nors pagal nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką

paprastai nėra skirstomas išlaikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina)

bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį,

tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali

turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Pavyzdžiui,

civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo esant tokiai „50:50 procentų

laiko“ modelio įgyvendinimo formai, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas

antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio, kasacinis teismas, grąžindamas bylą

nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais

yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių

išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų

jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis

išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų

išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų

pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo

nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą

uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui,

vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime

dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi

aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis.

Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę tokią skyrium gyvenančio

tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų

82 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42.

28

yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš

atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis83. Vadinasi, tais

atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis,

išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais,

kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus

vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių

tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš

to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

2.3. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas

a) Išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momentas ir trukmė

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo

dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio

pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos

dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar

motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus84. Tai reiškia, kad

momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus,

nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu

atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams

išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje išlaikymas buvo priteistas nuo to momento, kada nustatyta, jog

tėvas geruoju išlaikymo nebeteikė, – teismai nustatė, kad tas momentas yra bylos iškėlimas85. Kitoje

civilinėje byloje kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išlaikymo

vaikams įsiskolinimas iš ieškovo priteistinas nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium86.

Civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys

tebegyveno kartu, kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo

įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo

83 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai. 84 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas.85 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011. 86 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013.

29

paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio

atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs,

nuoseklūs ir patikimi87.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti

įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko

bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą

vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad

kita šalis neteikė išlaikymo88. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka

pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium89.

Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina)

išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo

įsiskolinimo išieškojimo. Antai civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą

už trejus metus (CK 3.200 straipsnis), kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas

iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir

vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui

gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė90.

Nepaisant to, kad išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti už daugiau nei trejus metus, tik už

tokį laikotarpį pagal Lietuvos teisinį reguliavimą gali būti priteisiama skola iš išlaikyti vaiką vengusio

tėvo (motinos). Tačiau trejų metų terminas netaikomas tais atvejais, kai užsienio valstybės teismas,

taikydamas vietos teisę, išlaikymą vaikui priteisia už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį. Vienoje

civilinėje byloje pareiškėja prašė pripažinti ir leisti Lietuvoje vykdyti Vokietijos teismo sprendimą dėl

tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo Vokietijos teismas išlaikymą priteisė nuo

vaiko gimimo, o kasatorius ginčijo šią teismo sprendimo dalį dėl galimo prieštaravimo viešajai tvarkai,

nes CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymo vaikui įsiskolinimas gali būti išieškomas ne daugiau

kaip už trejus metus. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendimas negali būti laikomas prieštaraujančiu

viešajai tvarkai vien todėl, kad sprendimą priėmęs teismas vadovavosi kitokia taisykle, nei būtų

vadovavęsis valstybės, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą, teismas, todėl Vokietijos teismo

sprendimo priteistas išlaikymo dydis nėra prieštaraujantis esminėms Lietuvos teisės sistemos

nuostatoms91.

87 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 68 punktas.88 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007.89 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.90 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas.91 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015.

30

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali

būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir

priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos

priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės92. Primintina, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas

išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK

137 straipsnio 1 dalis)93.

b) Išlaikymo įsiskolinimo fakto ir dydžio nustatymas

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad

išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio

aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių94. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje

nustačius, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikėjo 800 Lt (231,70 Eur), todėl

kasatoriui tekusi išlaikymo dalis buvo 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, tačiau jis skirdavo tik dalį šios

reikalingos sumos, kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo nustatyta išlaikymo skolos

suma – 14 400 Lt (4170,53 Eur), kuri susidarė skaičiuojant po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį

mokamas periodines išmokas nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.95 Kitoje civilinėje

byloje, kurioje ieškovė, be kita ko, prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kasacinis teismas, nurodęs,

kad ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo

padavimo dieną, atitiko 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš

dalies, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakovui teikiant tik dalinį išlaikymą,

nepagrįstai sprendė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti prievolės išlaikyti sūnų nevykdymo96.

Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas

išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis

reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK

3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis,

atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo,

teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai)97. Antai vienoje civilinėje byloje kasacinis

92 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013.93 Plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą. Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347–393.94 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008.95 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013.96 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013.97 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007.

31

teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas pirmosios instancijos teismo

priteistą išlaikymo įsiskolinimą, savo išvadų nepagrindė CK 3.200 straipsnio taikymui šioje byloje

teisiškai reikšmingais, praeityje egzistavusiais faktais, o jas grindė tais pačiais argumentais, kaip ir dėl

reikalavimo priteisti išlaikymą98.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje

įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas

priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės

aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis,

proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė

kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo

pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus99. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje pirmosios ir

apeliacinės instancijos teismai sprendė, jog atsakovas neteikė išlaikymo 8 mėnesius, kai nuo 2013 m.

šalys pradėjo gyventi skyrium, kasacinis teismas, nurodęs, kad byloje liko nevertinti atsakovo teikti

įrodymai dėl išlaikymo teikimo per ginčo laikotarpį, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra

nustatyta, nuo kurio momento atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir nuo kada

skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas, todėl šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės

instancijos teismui100. Kitoje byloje, kurioje kasatorė nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad

jos nurodytais laikotarpiais nesusidarė išlaikymo įsiskolinimas, nes šalių nepilnametė duktė gyveno tai

su ieškove, tai su atsakovu, be to, atsakovas teikė išlaikymą dukteriai kitomis formomis, pavyzdžiui,

važiuodamas su ja atostogų, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo nurodyti, nuo kada

atsakovas nebeprisidėjo prie dukters išlaikymo, o atsakovas – įrodyti, iki kada teikė vaikui išlaikymą.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl išlaikymo įsiskolinimo

priteisimo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kokią dalį ir kokia forma išlaikymą

teikė kiekvienas iš tėvų101.

Tėvystės nustatymo (nuginčijus kito asmens tėvystę) atveju teisė į išlaikymo skolą atsiranda

tik nustačius, kad ir iki pasikeičiant tėvystei kaip tėvas buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko

biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Antai civilinėje byloje, kurioje ieškovė siekė nuginčyti

santuokoje su atsakovu gimusio sūnaus tėvystę, nustatyti, kad vaiko tėvas yra kitas atsakovas, priteisti

iš jo išlaikymą vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, kasacinis teismas, konstatavęs, kad nuginčijus tėvystę

98 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009.99 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013.100 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 55 punktas.101 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 44 punktas.

32

ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima

konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai, todėl išlaikymo įsiskolinimas gali

būti išieškomas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo,

kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku, panaikino sprendimo dalį dėl išlaikymo

įsiskolinimo iš biologinio tėvo priteisimo102.

Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2

ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą

turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis103.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis

negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų)

išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis

ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė

tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs,

kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai

kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad

vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą

išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui,

interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo

prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo

neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo

prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo

teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės

pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas

nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį

reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio

turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma

tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir

terminuotą pobūdį104.

III. Teismo sprendimu nustatytos išlaikymo prievolės vykdymas

102 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013.103 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009.104 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.

33

3.1. Tėvų teisės ir pareigos teikiant išlaikymą pagal teismo sprendimą, ginčų sprendimas

Kai vaiko išlaikymo prievolė nustatyta teismo sprendimu, nepriklausomai nuo to, ar teismas

priteisė išlaikymą išspręsdamas šalių ginčą, ar sprendimu patvirtino šalių susitarimą dėl išlaikymo

teikimo, tokios išlaikymo prievolės vykdymas kartu yra ir teismo sprendimo vykdymas. Vykdant tokią

išlaikymo prievolę pasitaiko ginčų tarp teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo prievolę turinčio tėvo ir

kito iš tėvų, kuriam paprastai yra suteikiama uzufrukto teisė vaiko interesais tvarkyti vaiko išlaikymo

lėšas. Tokie ginčai kyla dėl įvairių priežasčių, bet dažniausiai juos lemia tai, kad teismo sprendimu

išlaikymas priteisiamas į ateitį, įvertinus tik sprendimo priėmimo metu buvusią situaciją, todėl

nustatytos išlaikymo teikimo sąlygos ne visada atitinka vėliau faktiškai susiklostančias gyvenimiškas

aplinkybes, tuo tarpu visus galimus aplinkybių pokyčius sunku numatyti, kartais jie atsiranda

neplanuotai ir pan. Kita vertus, paprastai asmeniniuose santykiuose neskubama bet kokius veiksmus

įteisinti ar formalizuoti, menkesnės problemos išsprendžiamos derybomis, ieškant abiem pusėms

priimtino sprendimo, o ne skubant kreiptis į teismą. Tačiau nepavykus rasti sutarimo, kyla teisminiai

ginčai. Pažymėtina, kad kiekvienoje tokioje byloje susiklostančios aplinkybės yra individualios, todėl ir

kasacinio teismo pateiktais teisės aiškinimais turi būti remiamasi itin atidžiai, atsižvelgiant į konkrečios

bylos aplinkybių visetą.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vaikas, nepaisant teismo sprendimu nustatytos jo

gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, faktiškai kurį laiką gyvena su kitu iš tėvų. Faktinės vaiko

gyvenamosios vietos pasikeitimas paprastai turi įtakos ir tėvų išlaikymo prievolės vykdymui. Jeigu

tokiu atveju vaiką tiesiogiai išlaiko tėvas, su kuriuo vaikas faktiškai kurį laiką gyvena, tai gali lemti

tėvų ginčus ne tik dėl šio tėvo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, išlaikymo prievolės tinkamo

vykdymo, bet ir dėl to, ar teikė išlaikymą vaikui kitas iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko

gyvenamoji vieta ir dėl to išlaikymas iš jo nebuvo priteistas.

Kasacinis teismas formuoja praktiką105, kad tais atvejais, kai tėvai buvo susitarę dėl vaiko

gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo ir jų susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu,

pasikeitus aplinkybėms ir vaikui laikinai gyvenant su kitu iš tėvų bei šiam tiesiogiai teikiant išlaikymą,

tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą išlaikymą) retrospektyviai

pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas. Toks teisių gynimo būdas susiklosčiusiomis

aplinkybėmis nėra tinkamas, nes tokiu atveju paprastai kyla ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo,

bet jų tinkamo vykdymo klausimas. Išlaikymą teikęs tėvas gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą,

105 Žr., pvz., toliau aptariamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019.

34

kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą jis yra įvykdęs, o ne atitinkamai

pakeisti sutarties sąlygas.

Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo už kitą iš tėvų (iš kurio nebuvo priteistas išlaikymas, nes su

juo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), taikytina CK 6.50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui,

įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Išlaikymo teikimo

aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą

reikalavimą, konkrečiai – pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi

įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, tuo tarpu pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią

išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai.

Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje nepilnamečio vaiko tėvų ginčas dėl išlaikymo prievolės

tinkamo vykdymo kilo po to, kai, nepaisant teismo sprendimu nustatytos nepilnametės dukters

gyvenamosios vietos su motina, ji tėvų sutarimu, kuris byloje nebuvo ginčijamas, faktiškai kurį laiką

(iš viso maždaug pusantrų metų) gyveno su tėvu (ieškovu). Ieškovas, teigdamas, kad jis per tą

laikotarpį faktiškai išlaikė dukterį, o atsakovė išlaikymo neteikė, prašė pakeisti teismo patvirtintos

santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį, nustatant, kad nurodytą laikotarpį jis neturėjo pareigos

pervesti išlaikymą dukteriai į atsakovės sąskaitą, ir priteisti jam iš atsakovės šios neteiktą išlaikymą

(2788 Eur) kaip išlaikymo skolą. Kasacinis teismas nurodė, kad pastarasis ieškovo reikalavimas yra

reiškiamas ne dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bet siekiant atgauti už atsakovę įvykdytą šalių

nepilnametės dukters išlaikymo dalį, t. y. šis reikalavimas reiškiamas CK 6.50 straipsnio 3 dalies

pagrindu, ir konstatavo, kad ieškovo pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovas

įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukterį už atsakovę. Atsakovei neįrodžius, kad ji įvykdė savo

prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukterį, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokį išlaikymą dukteriai

teikė ieškovas. Dėl ieškinio reikalavimo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį

kasacinis teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas suformuluotas netinkamai, nes iš esmės ieškovas savo

reikalavimu siekia ne šios sutarties pakeitimo, bet fakto pripažinimo, kad teismo sprendimu patvirtinta

jo ir atsakovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą nepilnamečio vaiko

išlaikymo pareigą jis tam tikru laikotarpiu įvykdė. Atsižvelgdamas į faktinį ieškinio pagrindą, kasacinis

teismas ištaisė ieškinio reikalavimo formuluotės teisinį nekorektiškumą ir atitinkamai pakeitė

apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, pripažindamas, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu įvykdė

teismo patvirtintoje sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai, bei paliko

nepakeistą nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jo naudai

2788 Eur skolą106. 106 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019.

35

Kitoje civilinėje byloje faktinės apinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo

keitėsi bylos nagrinėjimo metu ir tai turėjo svarią įtaką teismo sprendimui. Šalių santuoka buvo

nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinus jų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių,

pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o tėvas įsipareigojo mokėti išlaikymą

periodinėmis išmokomis. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko

gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš motinos išlaikymą, o atsakovė priešieškiniu prašė padidinti

anksčiau šalių sutartą išlaikymo vaikui sumą. Bylos nagrinėjimo metu dalį laiko vaikas gyveno su

ieškovu, dalį laiko – su atsakove užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė vaiko gyvenamąją

vietą su ieškovu ir pagal bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusias faktines vaiko gyvenimo su viena ar

kita iš šalių aplinkybes atitinkamai pakeitė šalių susitarimą dėl vaiko išlaikymo, nustatydamas

kiekvienai iš šalių teikti vaikui išlaikymą tais laikotarpiais, kada vaikas gyveno su kita iš šalių.

Atsakovė kasaciniu skundu ginčijo šį sprendimą, teigdama, kad išlaikymo skola už laikotarpį, kai

vaikas gyveno su ja, nepagrįstai iš ieškovo priteista vaikui, o ne jai, nes tuo metu ji išlaikymą sūnui

teikė už abu tėvus, o ieškovas išlaikymo neteikė. Kasacinis teismas pripažino pagrįstu apeliacinės

instancijos teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, o spręsdamas dėl vaiko

išlaikymo, visų pirma atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tam tikrais laikotarpiais vaikas

gyveno tai su vienu, tai su kitu iš tėvų ir byloje nenustatyta, kad šiais periodais skyrium gyvenantis

tėvas būtų teikęs vaikui išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas priteisė nepilnamečio vaiko naudai

skolą už šiuos periodus ir iš kasatorės, ir iš ieškovo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiuo atveju

susiklostė tokia situacija, jog tam tikrais periodais vienas tėvas vykdė savo ir kito tėvo nepilnamečio

vaiko išlaikymo prievoles. Taigi tiek kasatorė, tiek ieškovas yra vienas kito kreditoriai už tam tikrus

išlaikymo periodus. Atsižvelgdama į tai, kad išlaikymas vis dėlto priteisiamas vaikui, o ne tėvams, bei

siekiant išvengti, jog tam tikrais periodais nebūtų iš tėvų priteisiamas dvigubas išlaikymas vaikui – tas,

kurį skyrium esančiam tėvui neteikiant kompensavo kitas tėvas, ir tas, kurį teismas priteisia kaip skolą,

teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atlikti įskaitymą107.

Kitaip yra tais atvejais, kai teismo sprendimu iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas yra

priverstinai išieškotas nepaisant faktiškai to tėvo teikto išlaikymo. Išreikalauti be pagrindo išieškotą

išlaikymo sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą galima tik iš kito iš tėvų (uzufruktoriaus), o ne iš paties

vaiko, ir tik tada, jeigu gavėjas veikė nesąžiningai. Vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje kilo

vaiko tėvų ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymo, kai santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu iš

ieškovo priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ieškovas, buvusiems

sutuoktiniams po santuokos nutraukimo susitaikius ir apsigyvenus drauge, vykdė gera valia, tačiau 107 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014.

36

vėliau, jiems susipykus ir vėl išsiskyrus, atsakovės iniciatyva šio sprendimo pagrindu už tą patį

laikotarpį iš ieškovo priverstine tvarka buvo išieškotas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas kreipėsi į

teismą dėl antstolio išieškotos 4068,58 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, ieškinį grįsdamas tuo, kad

kitoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas faktas, jog jis yra įvykdęs vaiko

išlaikymo prievolę už ginčo laikotarpį, todėl antstolio išieškota 4068,58 Eur suma vertintina kaip

atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinis teismas visų pirma akcentavo, kad lėšų savininkas pagal

teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų

nuosavybe. Atsakovei, kaip uzufruktorei, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise

priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai,

atidžiai ir rūpestingai. Jeigu būtų nustatyta, kad pinigų išieškojimo metu vaiko išlaikymo įsiskolinimas

neegzistavo ir šias lėšas savo poreikiams tenkinti panaudojo uzufruktorius (atsakovė), galėtų būti

sprendžiama ir dėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo. Kasacinis teismas, įvertinęs bylos

aplinkybių visumą, taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti

faktines aplinkybes ir įvertinti reikšmę kitoje byloje priimto teismo sprendimo, kuriuo nustatytas

prievolės atitinkamu laikotarpiu įvykdymo faktas, dėl to panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį

ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka108. Šią bylą antrą kartą išnagrinėjęs kasacine tvarka,

kasacinis teismas dar kartą grąžino bylą nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad byloje liko teismų

neišaiškintos aplinkybės dėl to, ar uzufruktorė (atsakovė), gavusi daugiau lėšų, negu priklausė, jas iš

tiesų panaudojo išlaikymui, atsižvelgiant ir į tai, kad tuo pat metu ji savo lėšomis turėjo skirti išlaikymo

lėšų atitinkamą dalį. Kad būtų galima taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės

normas, svarbu nustatyti, ar atsakovė elgėsi sąžiningai gaudama ir naudodama lėšas, t. y. ar faktinės

aplinkybės patvirtina atsakovės sąžiningumą – ar ji turėjo matyti, kad išieškotos lėšos yra ne per

didelės, ir ar ji neturėjo pareigos nepriimti išlaikymo išieškotų lėšų, taip pat ar atsakovė veikė

sąžiningai, kai ieškovas geranoriškai išlaikė vaikus tuo laikotarpiu, kai ieškovas ir atsakovė dar

gyveno kartu, kaip nustatė teismas prejudiciniu sprendimu, priimdama išlaikymo lėšas. Teismas

akcentavo, kad reikalavimas sąžiningai tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas, jas panaudoti vaiko išlaikymo

poreikiams susijęs su byloje pareikštu ieškinio reikalavimu dėl nepagrįstai įgytų išlaikymo lėšų

grąžinimo. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo

įgyta sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai109.

108 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016, 31–33 punktai.109 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019, 30 punktas.

37

Bylose dėl vaikų išlaikymo kyla ginčų ne tik dėl išlaikymo pareigos tinkamo vykdymo, bet ir

dėl vieno iš tėvų uzufrukto teisės tvarkyti vaiko lėšas tinkamo įgyvendinimo ir kito iš tėvų, mokančio

išlaikymą pagal teismo sprendimą, teisės kontroliuoti šių lėšų panaudojimą.

Pagal CK 3.203 straipsnio 1 dalį vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo

interesams. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę

kontroliuoti išlaikymo panaudojimą110. Dėl konkrečios vaiko išlaikymo lėšų kontrolės formos paprastai

susitaria šalys. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio

santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik

tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui

nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti

vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai111. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog išlaikymo

prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui, reiškia, kad ir išlaikymą vaikui teikiančio tėvo

(motinos) kontrolė, kaip kitas iš tėvų naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas, yra skirta būtent vaiko

teisėms ir interesams užtikrinti ir patenka į CK 3.203 straipsnio reglamentavimo sritį112. Todėl tėvas

(motina), teikiantis išlaikymą vaikui, gali reikalauti, kad jį uzufrukto teise tvarkantis kitas vaiko tėvas

(motina) teiktų ataskaitas apie vaiko poreikių tenkinimą ir pinigų panaudojimą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos),

globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Jei vienas iš vaiko tėvų, vaiko

globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (sunaudoja jį

savo asmeniniams poreikiams tenkinti, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), jie privalo

atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvas (motina), globėjas

(rūpintojas) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko

interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį

(CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tokie asmenys gali būti nušalinami nuo vaiko turto tvarkymo (CK

3.191 straipsnio 1 dalies 4 punktas).113

3.2. Teismo sprendimo dėl išlaikymo priverstinis vykdymas. Antstolio kompetencija ir jo

veiksmų teisėtumo vertinimas

110 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011.111 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 34 punktas.112 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 23 punktas.113 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 40 punktas.

38

Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos sutarties dėl

nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl

santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio

1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, priešingu

atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu114.

Priverstinis teismo sprendimų dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant teismo sprendimus, kuriais

patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar taikos sutartis, kuria susitariama dėl

išlaikymo) vykdymas atliekamas pagal bendrąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas,

todėl šiame procese kylantys teisės taikymo klausimai dažniausiai yra bendri įvairių kategorijų bylose

priimtų teismų sprendimų vykdymo veiksmams. Šios apžvalgos tikslas nėra aptarti kasacinio teismo

praktiką dėl vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl šiame

skyriuje koncentruojamasi tik į tą praktiką, kurioje paliesti vykdymo proceso aspektai, susiję būtent su

nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimu.

Kasacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės

reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus

(kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo

principo pažeidimas115. Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir

pareigas ar materialinio santykio turinį, turi teisę tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis turi

teisę atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Todėl sprendžiant dėl

antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami

procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį116.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta dėl kai kurių antstolio kompetencijos aspektų

vykdant teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo. Pavyzdžiui, 2016 metais vienoje išplėstinės teisėjų

kolegijos išnagrinėtoje byloje buvo pateikta keletas reikšmingų išaiškinimų, kurių dalis susiję ir su

vykdymo procesu. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl antstolio, vykdančio išlaikymo išieškojimą, teisės

perskaičiuoti susidariusią išlaikymo skolą atsižvelgiant į išlaikymą privalančio teikti tėvo (skolininko)

pateiktus duomenis apie išlaikymo teikimą tiesiogiai nepilnamečiam vaikui (o ne pagal teismo

114 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010.115 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, kt.116 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, kt.

39

sprendimą uzufrukto teise vaiko turtą tvarkančiam asmeniui). Kasacinis teismas, iš dalies pakeisdamas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010

pradėtą formuoti praktiką dėl tiesioginio išlaikymo teikimo vaikui kaip pagrindo sumažinti išlaikymo

skolą, suformulavo naują svarbią taisyklę, pagal kurią visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas

skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui (tėvui, su kuriuo lieka

gyventi vaikas), todėl išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas

remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant

išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas

uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai

vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros

poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia

pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo

sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip

antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas117.

Tokia pat kasacinio teismo pozicija dėl antstolio kompetencijos ribų buvo patvirtinta ir kitoje

byloje, kurioje pareiškėjas skundė antstolio veiksmus – patvarkymą dėl 3686 Eur išlaikymo skolos

išieškojimo, teigdamas, kad tam tikrą laikotarpį, vaikui gyvenant pas jį, jis išlaikymą teikė tiesiogiai,

todėl skola nustatyta nepagrįstai. Kasacinis teismas paliko nepakeistas pirmosios ir apeliacinės

instancijos teismų nutartis, kuriomis pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodęs, kad teismo

sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nebuvo pakeistas

ar panaikintas – jis nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, todėl turi būti vykdomas. Antstolė, gavusi

išieškotojos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal šį teismo sprendimą ir patikrinusi, kad nėra

akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolis neturi teisės

atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio

santykio turinį. Jeigu nagrinėjamu atveju antstolė būtų nusprendusi atlikti procesinius veiksmus, kurie

keistų bylos šalių materialines teises ar jų turinį (sumažinti vaikų išlaikymo dydį, nesant tai

pagrindžiančių įrodymų, ar laikyti, jog skolininkas nėra skolingas, nes suteikė išlaikymą vaikams kita

forma), toks antstolės veikimas būtų vertinamas kaip ultra vires veikimas, t. y. kaip antstolio veiklos

teisėtumo principo pažeidimas. Teismai nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų su išieškotoja

117 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 39, 42 punktai.40

sutaręs, jog vaikams išlaikymą jis teiks natūra, išieškotoja sutikimo sumažinti vaiko išlaikymo skolą

nedavė118.

Kaip pažymėta pirmiau, tais atvejais, kai tėvas (motina), su kuriuo nėra nustatyta vaiko

gyvenamoji vieta, teikia išlaikymą tiesiogiai vaikui, jis gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto,

patvirtinančio jo įvykdytą prievolę, nustatymo.

Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo

(motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (CK 3.199 straipsnis). Šios normos ir

atitinkamų CPK normų, reglamentuojančių išlaikymo išieškojimą iš skolininko pajamų, taikymo

klausimas kilo kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl nepilnamečiams

vaikams periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo išieškojimo iš skolininko gaunamų dienpinigių.

Kasacinis teismas konstatavo, kad nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau,

vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų

rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka

komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Todėl tuo atveju,

jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo

darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip

komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl

išieškojimo negalimumo. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo

pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne

kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo

sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti

į jas išieškojimą119.

Kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje kilo klausimas dėl teismo sprendimu nustatytos

išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo ir išlaikymo skolos (ne)susidarymo, kai skolininkas tam pačiam

kreditoriui turi vykdyti ne tik išlaikymo, bet ir kitas turtines prievoles, t. y. klausimas dėl įmokų

paskirstymo. Šioje byloje pareiškėja (vaiko motina) ginčijo antstolės veiksmus (neveikimą) ir prašė

įpareigoti antstolę vykdyti išlaikymo skolos išieškojimą. Antstolė atsisakė vykdyti išlaikymo

išieškojimą iš skolininko (vaiko tėvo), nes, perskaičiavusi išlaikymui skirtas lėšas, nustatė, kad per

ginčo laikotarpį skolininkas išieškotojai pervedė 8414,18 Eur didesnę, nei privalėjo, sumą, mokėjimo

paskirtyje nurodydamas „vaiko išlaikymui“, taigi išlaikymo įsiskolinimo nėra ir yra išlaikymo

permoka. Byloje nustatyta, kad šalys taikos sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi, susitarė ne tik dėl

118 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019, 26–27 punktai.119 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019, 32 punktas.

41

išlaikymo, bet ir dėl kitų skolininko prievolių išieškotojai; antstolė vykdė išieškojimą pagal kelis teismo

nutarties pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad

skolininkas bylai aktualiu laikotarpiu turėjo vykdyti ne vien išlaikymo vaikui prievolę, bet ir kitas iš

taikos sutarties kylančias prievoles, pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo periodinėmis įmokomis

prievolės įvykdymo už tam tikrą laikotarpį, t. y. jo per tą laikotarpį atliktų įmokų paskirstymo, nesant

eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnis. Kadangi suinteresuotas asmuo

skolas pareiškėjai mokėjo ne vykdymo procese, o gera valia, tai CPK 754 straipsnis įmokų

paskirstymui netaikytinas. Pažymėtina, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra

tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino)

dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis

išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kai

skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių

išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra

pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo

terminas suėjęs. Kasacinis teismas nurodė, kad antstolė konstatavo išlaikymo prievolės permoką ir

nepradėjo išieškojimo, vadovaudamasi tik skolininko nurodyta mokėjimo paskirtimi, netaikydama

minėtos CK 6.55 straipsnio 1 dalies ribojančios nuostatos, kad, esant kitų skolų, kurių terminai suėję,

skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokų prievolei, kurios terminas nesuėjęs, o

kreditorė (išieškotoja, pareiškėja nagrinėjamoje byloje) nesutiko ir nesutinka su išlaikymo įmokų

įskaitymu į priekį. Vaiko išlaikymo prievolės permoką tokiu atveju yra pagrindas skaičiuoti tik nuo

tada, kai buvo sumokėtos kitos skolos, kurių terminai buvo suėję120.

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl CPK 754 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią

reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile, aiškinimo ir taikymo. Civilinėje byloje, kurioje

pareiškėja, atstovaujanti nepilnamečiams vaikams, prašė panaikinti antstolės patvarkymus, nes

skolininko dukterys, kurioms priteistas išlaikymas dar būnant nepilnametėms, tapusios pilnametės,

negali būti laikomos pirmos eilės išieškotojomis, o turėtų būti trečios eilės išieškotojos, kasacinis

teismas išaiškino, kad nėra teisinio pagrindo išlaikymo sąvoką aiškinti siaurinamai, kaip apimančią tik

tėvų išlaikymo pareigą nepilnamečiams vaikams, todėl pagal CPK 754 straipsnio 2 dalį prie pirmąja

eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, nepriklausomai

nuo asmenų grupių (pvz., vaikai ar nepilnamečiai vaikai, ar pilnamečiai specialiųjų poreikių asmenys,

ar pan.), taip pat nuo to, ar išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis ar vienkartine suma, ar

kitų aplinkybių. Siaurinamasis šios normos aiškinimas paneigtų įstatymo leidėjo siekį apsaugoti 120 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 23–28 punktai.

42

socialiai jautrų visuomenės interesą – asmens teisę į išlaikymą, o vien tik pilnamečių vaikų, kurių

naudai tęsiamas išlaikymo, priteisto jiems kaip nepilnamečiams vaikams, išieškojimas, išlaikymo

intereso išskyrimas iš reikalavimų, tenkinamų pirmąja eile, ir jo priskyrimas prie reikalavimų,

tenkinamų trečiąja eile, pažeistų lygybės prieš įstatymą principą, nes jų teisė į išlaikymą būtų mažiau

ginama nei kitų pilnamečių asmenų ar asmenų, kurie pareiškia reikalavimus atlyginti žalą, padarytą

suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo121.

CK 3.208 straipsnyje nurodyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis,

išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto

išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad skolininkas,

mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas

nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar

žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Taigi CK

3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas teismo sprendimo vykdymo

proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant savo noru arba teismo sprendimą pateikiant

vykdyti antstoliui.

Civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (vykdomosios bylos

nutraukimo, antstoliui nustačius, kad skolininkas tinkamai vykdo teismo sprendimą dėl išlaikymo)

kasacinis teismas pripažino, kad antstolis neturėjo pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, nes skolininkui

nevykdant indeksavimo pareigos pareiškėja teisėtai kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo,

t. y. dėl kasatoriaus nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikui sumos išieškojimo122. Toje pačioje byloje

kasacinis teismas išaiškino, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne

teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje, kuriame aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo

sąlygos: 1)  jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

Taigi akivaizdu, kad tais atvejais, jeigu išlaikymas priteistas ne periodinėmis išmokomis ir (ar) nėra

infliacijos, išlaikymas neindeksuojamas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas

nereiškia, kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas teises, būtent – kreiptis į

antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos CK 3.208 straipsnio pagrindu123.

Kitoje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl išlaikymo išmokų indeksavimo vykdymo

procese, kilo dar ir vykdymo senaties termino taikymo klausimas. Šioje byloje skolininkas skundė

121 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 37–38 punktai.122 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010.123 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010.

43

antstolės patvarkymą, kuriuo jam buvo apskaičiuota išlaikymo skola, susidariusi dėl to, jog jis,

geranoriškai mokėdamas priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, jų neindeksavo atsižvelgdamas į

infliaciją. Kasacinis teismas nurodė, kad indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su

išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl išieškotojo

antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo

indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas (CPK 606 straipsnio 2, 4 dalys), ir konstatavo,

kad antstolė pagrįstai sprendė atlikti išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, tačiau

nepagrįstai indeksavimą atliko už ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento

pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai pripažino neteisėtu antstolės atliktą

indeksavimą ir įpareigojo ją perskaičiuoti periodinių išmokų indeksavimo sumą už paskutinius

penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos124.

IV. Vaiko, kaip išlaikymo prievolės kreditoriaus, teisių ir interesų gynimo būdai, vaiko ir

kitų jo tėvų kreditorių teisių įgyvendinimas ir interesų derinimas

Vaiko išlaikymo santykiai, būdami šeimos teisinių santykių, kuriems taikomos šeimos teisės

normos, dalis, kartu yra ir prievoliniai santykiai, kuriuose vaikas yra kreditorius savo tėvų, turinčių

pareigą vykdyti išlaikymo prievolę, atžvilgiu. Taigi šiems santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja

šeimos teisės normos, taikomos bendrosios civilinės teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Be vaiko

ir jo tėvų, kaip kreditoriaus ir skolininkų, santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir

aiškinimo problemų, teismų praktikoje kyla ir klausimų dėl vaiko ir kitų jo tėvų kreditorių teisių bei

pareigų santykio, t. y. teismams reikia atrasti visų kreditorių, įskaitant vaikus, turinčių reikalavimus,

nukreiptus į vieną iš vaiko tėvų ar į abu, teisių ir interesų balansą, būdus, kaip juos suderinti. Apie šiuos

kasacinio teismo praktikos aspektus bus kalbama šiame skyriuje.

4.1. Vaiko, kaip kreditoriaus, teisių ir interesų gynimas

Minėta, kad vaiko, kaip kreditoriaus, teisių gynimui taikytinos bendrosios civilinės teisės

normos (tiek, kiek neprieštarauja CK trečiosios knygos normoms), tarp jų ir nustatančios kreditoriaus

interesų gynimo būdus. Kasacinio teismo praktikoje keliose bylose yra pasisakyta dėl CK šeštosios

124 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, 31 punktas.44

knygos normų, reglamentuojančių actio Pauliana ir netiesioginį ieškinį, taikymo tais atvejais, kai tėvai

(vienas iš jų) pažeidžia savo prievolę teikti vaikui išlaikymą.

Vaiko interesų gynimo tikslais pareikšto actio Pauliana taikymo sąlygos yra tos pačios, kaip ir

kitose bylose dėl kreditorių interesų gynimo šio ieškinio pagrindu, jos nustatytos CK 6.66 straipsnyje, o

jų aiškinimas nuosekliai išplėtotas kasacinio teismo praktikoje, kuri buvo aptarta ir Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir

prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje125, todėl šioje apžvalgoje kasacinio teismo praktika

dėl bendrųjų actio Pauliana sąlygų nebus kartojama, o pasisakoma tik dėl ypatumų, susijusių su vaikų

išlaikymu.

Bylose pagal actio Pauliana, pareikštą vaiko interesams ginti, daugiausia keblumų kelia viena

iš actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus (vaiko) teisių pažeidimas ginčijamo sandorio sudarymu. Šios

sąlygos aiškinimo klausimas kilo, pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovė actio Pauliana

pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais dovanojimo sandorį, kuriuo jos tėvas, iš kurio teismo

sprendimu priteistas išlaikymas, dovanojo paveldėjimo teises po savo tėvo (ieškovės senelio) mirties

savo motinai (ieškovės senelei), ir kitus vėlesnius sandorius dėl to turto. Apeliacinės instancijos teismas

ieškinį atmetė, nenustatęs, kad juo būtų pažeistos ieškovės teisės, nes nors dovanojimo sandorio

sudarymo metu buvo susidariusi nedidelė išlaikymo skola, patvirtinanti tuo metu galiojusią ieškovės

reikalavimo teisę, tačiau iki ieškinio pareiškimo padengus šią skolą ieškovės reikalavimo teisė išnyko,

o actio Pauliana nėra prevencinis ieškinys ir juo negali būti užtikrinami viso būsimo išlaikymo periodo

mokėjimai. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovės tėvas geruoju nevykdė prievolės išlaikyti ieškovę –

išlaikymas buvo mokamas nereguliariai, išieškomas priverstine tvarka arba išlaikymą už sūnų

mokėdavo jo motina (ieškovės senelė), be to, dalis išlaikymo skolos buvo apmokėta iš Vaikų išlaikymo

fondo lėšų, dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad ieškovės tėvas neturėjo nuolatinio

darbo užmokesčio ir kito turto. Kasacinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog išlaikymo skola

ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nedidelė, neturi esminės reikšmės, nes prievolė mokėti

išlaikymą buvo tęstinio pobūdžio. Dėl to atsakovas, būdamas iš esmės nemokus ir neatlygintinai

perleisdamas paveldėjimo teises į buto dalį, į kurią galėjo būti nukreipiamas ieškovės išlaikymo

išieškojimas pagal teismo sprendimą, pažeidė jos, kaip kreditorės, teisę į išlaikymą, o taip pat veikė

nesąžiningai, nes sudarydamas ginčijamą sandorį žinojo apie savo tęstinę prievolę ieškovei, šios

prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo

mokumui126. Kitoje civilinėje byloje, kurioje actio Pauliana pagrindu buvo ginčijamas atsakovo, 125 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga. Teismų praktika. 2008, Nr. 29.126 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013.

45

turinčio pareigą mokėti vaikams išlaikymą, sudarytas žemės sklypo (vienintelio jo turimo turto)

pirkimo–pardavimo sandoris, kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir

tokiais skolininko sudarytais sandoriais, dėl kurių atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.

Įvertinęs toje byloje nustatytas aplinkybes, kasacinis teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris

pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nes, perleidęs žemės sklypą už dešimt kartų mažesnę nei

rinkos kainą, atsakovas nors ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią

grėsmę, kad jo įsipareigojimai pagal teismų priimtus sprendimus nebus tinkamai įvykdyti; atsakovo

turtą sudaro tik iš darbo santykių gaunamos pajamos, kito turto jis neturi, o priteistų periodinių

išlaikymo sumų išieškojimas, laikantis CPK nustatytų išskaitų ribojimų, atsižvelgiant į gaunamą darbo

užmokestį, yra negalimas, todėl gali kauptis išieškojimo įsiskolinimas127.

Ginant vaiko, kaip kreditoriaus, interesus, teismų praktikoje taikomas ir netiesioginio ieškinio

institutas (CK 6.68 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto

tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra

nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips

savo reikalavimų patenkinimą. Sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį gali atsirasti ir tais atvejais, kai

vaiko tėvai, būdami išlaikymo prievolės skolininkai, kartu turi ir reikalavimo teises savo skolininkams,

tačiau jų neįgyvendina. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovė, atstovaujama globėjų,

netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovų (ieškovės motinos ir paskolos davėjo)

sudarytos paskolos sutarties nuostatą, pagal kurią už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojami 0,5 proc.

delspinigiai, ir sumažinti juos iki 0,02 proc., kasacinis teismas, nustatęs, kad viena iš atsakovių –

ieškovės motina – nesirūpina savo teisių gynimu ir nereiškia prašymo (neinicijuoja proceso) sumažinti

galimai nepagrįstai dideles netesybas, toks jos neveikimas iš esmės pažeidžia jos nepilnametės dukters

(ieškovės) interesus, nes atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti mažametę dukterį ir kartu negina savo

turtinių interesų taip, kaip turėtų ginti, konstatavo, kad atsakovė turi turtinę teisę atsakovui dalyje dėl

nepagrįstai didelių neteisybų, kurios neįgyvendina, taip pažeisdama ieškovės, kaip kreditorės, teises128.

Šioje byloje, be kita ko, buvo keliamos abejonės ir dėl ieškovės galiojančios reikalavimo teisės

turėjimo, kaip sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį, nes teismo sprendimu išlaikymas ieškovei iš

atsakovės (motinos) buvo priteistas vėliau, nei buvo pareikštas ieškovės netiesioginis ieškinys.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatyme nereikalaujama, jog kreditoriaus reikalavimo teisė būtų

patvirtinta teismo tvarka. Atsakovės pareiga teikti ieškovei išlaikymą atsirado Jungtinės Karalystės

teismo nutartimi paskyrus ieškovei globėjus, t. y. dėl atsakovės (skolininkės) pareigos išlaikyti

127 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007.128 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014.

46

nepilnametę dukterį nevykdymo, o netiesioginis ieškinys pareikštas vėliau. Tai, kad vykstant procesui

dėl netiesioginio ieškinio pateikimo teismo sprendimu buvo patvirtintas konkretus išlaikymo dydis

ieškovei, nepaneigia šios netiesioginio ieškinio sąlygos129.

Kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė CK 6.68 straipsnio pagrindu pripažinti jai teisę

paduoti pareiškimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teisių į

gyvenamąjį namą įregistravimo teismo nutarties šalių santuokos nutraukimo byloje pagrindu, nes

skolininkas vengė viešame registre įregistruoti turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas

išieškojimas kreditoriaus naudai (įskaitant ir išlaikymo vaikams išieškojimą), kasacinis teismas

konstatavo, kad teismai pagrįstai pripažino ieškovei teisę įgyvendinti atsakovo turimą turtinę teisę už jį,

nes atsakovas nevykdė teismo nutartimi patvirtintos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo

pasekmių, apimančios jo prievoles sumokėti kompensaciją ieškovei ir mokėti išlaikymą

nepilnamečiams vaikams, yra vykdomas priverstinis šių skolų išieškojimas, o teismo nutartimi

atsakovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kurios jis neregistruoja, tokiu būdu

darydamas negalimą ieškovės teisę nukreipti skolų išieškojimą į atsakovui priklausantį turtą130.

4.2. Vaiko ir kitų jo tėvų kreditorių interesų derinimas

Sprendžiant dėl vaiko, kaip išlaikymo prievolės kreditoriaus, teisių įgyvendinimo ir gynimo

neretai susiduriama su poreikiu suderinti vaiko ir kitų jo tėvų kreditorių interesus. Tokios situacijos

būna įvairios – jos gali atsirasti dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo nustatant jam uzufrukto teisę

naudotis vienam iš tėvų priklausančiu būstu, taip pat dėl išlaikymo (įskaitant išlaikymo skolą)

priteisimo, išlaikymo išieškojimo nukreipimo į vieno iš tėvų turtą ir pan., kai paaiškėja, kad pareigą

teikti išlaikymą turinčio tėvo turto visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka. Kasacinio

teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti

vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio

1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus

apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus

nepalankūs kitiems asmenims131. Kita vertus, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro

pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių132. Taigi teismas, spręsdamas dėl vaiko teisės į

išlaikymą, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo

129 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014.130 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017.131 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011.132 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014.

47

principai bei kreditorių teisių proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu,

kuris būtų suderinamas su kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises.

Viena iš tokių situacijų, potencialiai sukurianti kreditorių interesų konfliktą, yra tuomet, kai

vaiko tėvai santuokos nutraukimo padarinių sutartimi susitaria dėl vaiko uzufrukto teisės į vienam iš

tėvų priklausantį gyvenamąjį būstą, kuris yra apsunkintas kitų kreditorių naudai (hipoteka, areštas ir

pan.), nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčo šalių susitarimas, jog

įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip

perleisti įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar

kitaip apriboti bei pasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, negali paneigti būtinumo

užtikrinti vaiko teisę į būstą. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje, kasacine tvarka nagrinėtoje

atnaujinus procesą pagal neįtraukto į bylą kreditoriaus pareiškimą, buvo keliamas klausimas dėl teismo

patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria nepilnamečiam vaikui nustatyta

uzufrukto teisė į vieno iš tėvų butą, įkeistą kreditoriui (bankui), teisėtumo. Kasacinis teismas toje

byloje konstatavo, kad, pirma, teismui sprendžiant dėl sutarties sąlygos, kuria nustatytas uzufruktas į

hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį daiktą, teisėtumo, kyla įstatyme nustatytos vaiko teisės į

gyvenamąjį būstą ir sutartinio įsipareigojimo hipotekos kreditoriui santykio klausimas, todėl teismas

privalo įtraukti kreditorių į bylos nagrinėjimą; antra, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą,

teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar

vaiko interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su

kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių

išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti; jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad,

nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo

nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę

nustatyti uzufruktą, trečia, vykdydamas pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, teismas

neturėtų reikalauti hipotekos rašte nustatyto hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl nuosavybės teisių į

įkeičiamą daiktą suvaržymo, tačiau turėtų spręsti dėl vaiko interesų užtikrinimo geriausiomis

priemonėmis; priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių

teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas,

t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę

teisę; tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį

būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų

galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz.,

panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, ketvirta, uzufrukto teise nėra paneigiamos 48

kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė)

apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės, penkta, tais atvejais, kai

sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu,

nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta

vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės

taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms; įstatyme įtvirtinta teisė nustatyti uzufruktą, kol

vaikui sueis pilnametystė, negali būti ribojama ar paneigiama šalių susitarimu133. Kasacinis teismas

šioje byloje taip pat nurodė, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl hipotekos lakšte nustatytų sąlygų,

t. y. kasatoriaus (skolininko) prisiimtų įsipareigojimų neapriboti ir nepasunkinti savo nuosavybės

teisių į įkeičiamą daiktą, pažeidimo nėra reikšmingas, nes šis sandoris nesaisto teismo, privalančio

užtikrinti tinkamą vaiko interesų apsaugą. Net jeigu tokio įsipareigojimo kasatorius nebūtų prisiėmęs

hipotekos sutartimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo padarinių ir vertindamas

vaiko teisių užtikrinimo galimybes, turėtų spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimo garantijų

ir, kaip vieną iš galimybių, vertinti uzufrukto nustatymą.

Vaiko ir kitų kreditorių interesų suderinamumo problema kyla ir tada, kai tėvai santuokos

nutraukimo padarinių sutartimi susitaria dėl išlaikymo vaikui teikimo turtu, į kurį tam tikrų teisių turi ir

kiti kreditoriai. Vienoje civilinėje byloje kilo klausimas dėl kreditoriaus interesų apsaugos teismui

tvirtinant sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaiko išlaikymas

nustatomas įkeistu turtu (dalimi buto). Kreditorius (bankas) prieštaravo dėl dalies įkeisto buto

perleidimo nepilnametei pareiškėjų dukteriai, motyvuodamas tuo, kad tokia teismo patvirtinta vaiko

išlaikymo forma yra pažeidžiama jo, kaip kreditoriaus, teisė išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, kuris

priklauso nepilnamečiui (CK 3.189 straipsnio 2 dalis), taip pat pažeidžiamos ir nepilnamečio teisės, nes

jam priteisiamas išlaikymas turtu, įkeistu užtikrinant tėvų prisiimtos prievolės grąžinimą. Kasacinis

teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar priteisiant pareiškėjų dukteriai bankui įkeistą

turtą iš tiesų yra pažeidžiamos (jei taip, tai kiek) kreditoriaus teisės ir teisėti interesai . Atsižvelgdamas

į tai, kad skolos likutis mažesnis nei trečdalis buto vertės, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių

prievolė nemodifikuota ir liko solidariąja buvusių sutuoktinių prievole, taigi akivaizdu, kad skolos

grąžinimas bankui, vertinant skolos dydį ir turto, kuriuo užtikrintas jos grąžinimas, vertę, yra

užtikrintas tinkamai, kasacinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog bankas neturės galimybės

išsiieškoti iš dalies įkeisto buto dvejus metus, t. y. kol pareiškėjų duktė sulauks pilnametystės (turint

omenyje, kad paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2028 m., kredito sutartis vykdoma tinkamai,

prievolės vykdymas užtikrintas ir kitu turtu), negali būti pagrindu pripažinti, kad teismui patvirtinus 133 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014.

49

sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje dalis įkeisto buto perleidžiama kaip išlaikymas

pareiškėjų dukteriai, pažeidžiamos banko kaip kreditoriaus teisės134. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į

tai, kad pareiškėjų dukteriai sulaukus pilnametystės CK 3.189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas

išsiieškoti iš jai priklausančios įkeisto buto dalies, pareiškėjams nevykdant savo prievolės bankui,

nebegalios, ir bankas turės galimybę įgyvendinti savo teisę išsiieškoti negrąžintos skolos dalį ir iš

pareiškėjų dukteriai priklausančios ir bankui įkeistos buto dalies (CK 4.171 straipsnio 9 dalis,

4.192 straipsnis).

Tačiau jeigu vaiko išlaikymas turtu tėvų susitarimu nustatomas ne tik suvaržant kitų kreditorių

teises, bet ir pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, toks susitarimas yra niekinis ir negali būti

teismo patvirtintas. Tokia situacija buvo kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje

sutuoktiniai teismui tvirtinti pateiktoje sutartyje buvo susitarę dėl vaiko išlaikymo areštuotu kito

kreditoriaus naudai turtu. Kasacinis teismas nurodė, kad nors pareiškėjo išlaikymo skola

nepilnamečiam sūnui (4633,92 Eur) laikytina didele, pareiškėjas neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių

pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau byloje neįrodyti pareiškėjo

išvykimo į Rusiją bei išieškojimo iš ten gaunamų pajamų sunkumo faktai, nesiaiškinta, kodėl

pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, negali teikti išlaikymo vaikui periodinėmis

piniginėmis įmokomis, be to, vaikas gyvena su motina šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise

priklausančiame bute, byloje nėra duomenų apie buto galimą nuomą ar nuosavybės teisės perleidimą,

todėl vaiko teisės į būstą užtikrinimui priteisti išlaikymą turtu nėra būtina. Kasacinis teismas akcentavo

tai, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai,

sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus

apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms. Iš bylos

aplinkybių buvo galima daryti išvadą, kad pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių

pasekmių pareiškėjai žinojo apie turto dalies areštą. Dėl to pareiškėjų susitarimas kompensuoti

nepilnamečio vaiko išlaikymo skolą pareiškėjui priklausančiu areštuotu turtu pažeidžia

imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis),

pirmosios instancijos teismas turėjo tokios sutarties netvirtinti ir bylą dėl santuokos nutraukimo

sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis)135.

134 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010.135 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017.

50

4.3. Vaiko ir kitų kreditorių interesų derinimas bankroto bylos kontekste

Vaiko ir kitų kreditorių interesų konfliktas kartais kyla ir bankroto bylų kontekste, pvz., kai

iškeliama bankroto byla vieno iš vaiko tėvų individualiai įmonei, taip pat kai tėvams ar vienam iš jų

iškeliama fizinio asmens bankroto byla ir kt.

Jeigu vaiko tėvas yra individualios įmonės savininkas ir šiai įmonei iškelta bankroto byla,

vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimas gali susikirsti su bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais.

Tokiu atveju sprendžiant dėl vaikų interesų apsaugos atsižvelgtina į galimą jų tėvo nemokumo grėsmę

ir vertintina, ar kyla realus pavojus, kad jų interesai bus iš esmės pažeisti. Pavyzdžiui, civilinėje byloje,

kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą atsakovo asmeniniu turtu

(butu), kurį atsakovo individualios įmonės bankroto byloje nutarta parduoti, motyvuodama tuo, kad

atsakovo pajamos nedidelės, todėl išlaikymas priteistinas turtu, be to, šiame bute ieškovė su vaikais

gyvena, o pardavus butą vaikai netektų būsto, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo

individualiai įmonei iškelta bankroto byla, skolų išieškojimas bus vykdomas iš atsakovui priklausančio

turto, taip pat ir parduodant iš varžytynių ieškovui priklausantį butą, kuris yra nepilnamečių vaikų

gyvenamoji vieta, konstatavo, kad teismai pagrįstai priteisė butą vaikų nuosavybėn, taip užtikrindami

jų teisę į būstą, nes priteisus išlaikymą tik vienkartine pinigų suma, kurios išieškojimas gali užtrukti

neapibrėžtą laikotarpį dėl atsakovo įmonėje vykdomų bankroto procedūrų, vaikų teisė į būtinų

gyvenimo sąlygų užtikrinimą galėtų būti pažeista136.

Kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

sutuoktiniams, kilo klausimas dėl pareiškėjų galimo nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti

bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas kaip vienu iš argumentų atsisakyti iškelti bankroto bylą

rėmėsi tuo, kad, pareiškėjams gyvenant santuokoje, tvarkant bendrą ūkį, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl

išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš pareiškėjo bei perdavė vykdyti antstolių kontorai

teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo lėšas jo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po

400 Lt (115,85 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo

dienos iki vaikų pilnametystės ir 28 800 Lt (8341,06 Eur) įsiskolinimą už trejus metus; iš to teismas

darė išvadą, kad pareiškėjai nesąžiningai siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams bei

sąmoningai didina pareiškėjo finansinius įsipareigojimus; apeliacinės instancijos teismas taip pat

pažymėjo, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitytos lėšos pervedamos pareiškėjai, todėl šeimos

pajamos iš esmės nepasikeičia, tačiau išieškojimas kitų kreditorių naudai nebegali būti vykdomas (CPK

754 straipsnis). Kasacinis teismas grąžino šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be

136 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011.51

kita ko, pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą [dėl išlaikymo priteisimo] įgyvendinimas negali būti

laikomas nesąžiningu elgesiu, nenustačius papildomų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad savo teisėmis

asmuo naudojosi nesąžiningai. Kasacinis teismas sutiko, kad tokios aplinkybės, kad pareiškėja kreipėsi

į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo, kad išlaikymas priteistas teismo įsakymu,

kelia abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo, tačiau nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų, kad realaus

įsiskolinimo nebuvo, nėra pagrindo šiuos pareiškėjų veiksmus laikyti nesąžiningu elgesiu137.

Vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje fizinio asmens bankroto byloje buvo sprendžiama dėl

išmokų administratoriaus (VSDFV skyriaus) Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo

pagrindu pareikšto atgręžtinio reikalavimo skolininkui dėl jo nepilnamečiams vaikams išmokėtų

išlaikymo išmokų išieškojimo ir apskaičiuotų delspinigių kvalifikavimo bei tokio reikalavimo

tenkinimo eilės. Kasacinis teismas nurodė, kad valstybė, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę į

skolininką, nagrinėjamu atveju išieško ne abstrakčią skolą, o skolininko vaikams įstatymo nustatyta

tvarka išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, t. y. vaiko išlaikymo lėšų dalį, kurią valstybė išmokėjo

vaikui už vaikų išlaikymo pareigos nevykdantį (netinkamai vykdantį) skolininką. Iš Vaikų išlaikymo

išmokų įstatymo 2017 m. pakeitimų parengiamųjų dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad

įstatymų leidėjas būtų siekęs atsisakyti iki atitinkamų pakeitimų galiojusios taisyklės, jog skolininko

prievolės grąžinti išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas priverstiniam įgyvendinimui turi būti taikomos ne

mažiau palankios taisyklės, nei pagrindinei išlaikymo prievolei. Remdamasis tokiais argumentais,

kasacinis teismas išaiškino, kad išmokų administratoriaus atgręžtiniai reikalavimai išieškoti iš

skolininko išmokėtas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, fizinio asmens bankroto byloje tenkinami

pirmąja eile138.

V. Išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimas

5.1. Teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, reikšmė ir privalomumas

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas

nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko

teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu

sprendimu139.

137 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015.138 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-823/2020, 27 punktas. 139 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas.

52

Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę teismo sprendimo įsiteisėjimas

sukelia res  judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje

asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo

pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši

taisyklė nėra absoliuti: CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam

sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos

išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį,

reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės

pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali

pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį

sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas

išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti

pakeisti išlaikymo formą. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta

sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio

3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno

buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos

nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje patikslinta, kad dėl iš esmės

pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su

nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan.140

Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai

dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams,

kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu141. Kita vertus, kaip yra nurodęs kasacinis

teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol

nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas,

kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė,

nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas

teismo sprendimas142. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad res judicata galios neįgijimas

negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu

140 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012.141 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas.142 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013.

53

buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas143. Šioje byloje

kasacinis teismas konstatavo, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu

procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau

– konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas

nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas),

turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu

nebegali būti peržiūrimas144.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis

buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK

3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis

atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių

galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę

patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius145. Ši taisyklė, kaip patikslinama vėlesnėje

kasacinio teismo praktikoje, taikoma CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytose bylose teismo

priimtiems sprendimams dėl vaiko išlaikymo, t. y. kai vaiko išlaikymo dydis yra nustatytas teismo

sprendimu išnagrinėjus šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo, CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodytais

atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teismas

išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių

apsaugos institucijos ieškinį, arba patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių

pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatytas vaiko išlaikymo dydis. Visais šiais atvejais teismas,

nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, atlieka savarankišką teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimą146.

Tačiau pirmiau nurodyta taisyklė, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo

metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko

(vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą ir užtikrino galimybę patenkinti vaiko

poreikius, pagal kasacinio teismo praktiką turi išimčių – ji netaikoma tais atvejais, kai išlaikymas buvo

priteistas teismo įsakymu. Vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė

sumažinti teismo įsakymu iš jo priteistą 200 Eur išlaikymą dukteriai iki 87 Eur per mėnesį ir kėlė

klausimą, ar tokiu atveju, kai išlaikymas vaikui yra priteistas teismo įsakymu, t. y. kai nėra vertinama

vieno iš tėvų turtinė padėtis ir tėvas, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, kreipiasi dėl išlaikymo dydžio

143 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas.144 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas.145 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013.146 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 27 punktas. Teismų praktika. 2018, Nr. 49.

54

sumažinimo, teismas, spręsdamas tokio ieškinio pagrįstumo klausimą, turėtų apsiriboti tik CK

3.201 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ištyrimu ar turėtų taikyti ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus

kriterijus dėl išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams, jo vystymuisi būtinoms sąlygoms ir

tėvų turtinei padėčiai bei įvertinti teismo įsakymu nustatyto išlaikymo dydžio atitiktį nurodytiems

kriterijams. Kasacinis teismas išaiškino, jog sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo

išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime

dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo

įsakymo. Todėl tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą

išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų

išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko

poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio

pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK

3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą147.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo institutas

nėra skirtas vaiko išlaikymo prievolės subjektų – vaiko tėvo ar motinos – teisių gynybai tais atvejais,

kai kyla vaiko tėvų ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, (ne)tinkamo vykdymo,

t. y. šios normos negali būti taikomos retroaktyviai – jau įvykusiems išlaikymo teikimo ar neteikimo

faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį. Šio

instituto normos yra nukreiptos į ateitį. Vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas

prašė pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą jo ir atsakovės sutartį dėl santuokos nutraukimo

teisinių pasekmių, nustatant, kad ieškovas neturėjo pareigos 2016 m. liepos mėn., taip pat 2016 m.

rugsėjo 29 d. – 2018 m. kovo 7 d. iš jo priteistą lėšų sumą, skirtą dukteriai išlaikyti, pervesti į atsakovės

banko sąskaitą, nes šias lėšas dukteriai išlaikyti panaudojo tiesiogiai, jai gyvenant pas ieškovą.

Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovo įrodinėjamos faktinės aplinkybės nėra susijusios su išlaikymo

dydžio pakeitimo pagrindais (tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimu), ieškovas savo

reikalavimu nesiekia nei sumažinti, nei padidinti nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu patvirtintoje

sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyto nepilnametės dukters išlaikymo dydžio.

Iš esmės ieškovas savo reikalavimu siekia ne šios sutarties pakeitimo, bet fakto pripažinimo, kad

teismo sprendimu patvirtinta jo ir atsakovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių

nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą jis tam tikru laikotarpiu įvykdė148.

147 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 29 punktas. Teismų praktika. 2018, Nr. 49.148

55

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai išlaikymas nustatytas teismo

sprendimu patvirtinta sutartimi, sutarties sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja

teisena mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas CPK XXXV skyriaus

nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų

pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių

pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas

teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo149. Kasacinis teismas savo praktikoje

akcentuoja, kad abiem atvejais bus ne keičiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutartis

dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet priimamas naujas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui

išlaikymo dydžio keitimo150.

5.2. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindai ir kriterijai

Dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindų ir kriterijų, kaip ir dėl išlaikymo

priteisimo (žr. šios apžvalgos II skyrių) gana išsamiai pasisakyta 2005 m. apžvalgoje, kurioje pateikta

tuometė kasacinio teismo praktika jau buvo pakankamai gausi ir reikšminga šio instituto taikymo

srityje, todėl ankstesnėje praktikoje suformuluoti išaiškinimai šioje apžvalgoje minimi tik glaustai,

didesnį dėmesį skiriant naujiems teismų praktikoje kilusiems išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo

aspektams.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu

priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1)  įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio

1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo

pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto

išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti

teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu

ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės

padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti

išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja

149 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010.150 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 17 punktas.

56

pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės

aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai)151.

Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti,

kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs

pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada,

atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką,

spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas152. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką

teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės,

sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės

pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį153. Kokio pobūdžio ir masto turtinės

padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir

taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės,

vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių

ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis

principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir

interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai154.

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį, minėta,

gali būti esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią

normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti

aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui

išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos

arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei

toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal

įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.)155.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį,

galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai.

Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog,

atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir

151 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas.152 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 24 punktas. 153 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014.154 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006.155 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.

57

būtų pažeistas proporcingumo principas156. Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kiek

tėvo, prašančio sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį, elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens,

kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė

padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovas prašė

sumažinti iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, kasacinis teismas pripažino pagrįsta

teismų išvadą dėl esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo nebuvimo, nes po teismo sprendimo,

kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo ieškovas perleido tretiesiems asmenims jam nuosavybės

teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, prabangų automobilį (motinai) ir akcijas (dabartinei

sutuoktinei)157. Dar vienoje byloje ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pablogėjus turtinei

padėčiai buvo atmestas, nes ieškovas neįrodė esminio savo pajamų sumažėjimo, o kredito įmokų

mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir

patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį – pasinaudodamas gautu kreditu

gausina turimą turtą158.

Teismų praktikoje dažniausiai sprendžiama dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, grindžiamo

vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu. Tačiau svarbu akcentuoti, jog tėvų turtinė padėtis gali

pasikeisti ne tik į bloga, bet ir į gera (pvz., padidėja vieno iš tėvų gaunamos pajamos, pasibaigia jo

prievolė išlaikyti kitą asmenį ar sumažėja kitokio pobūdžio išlaidų ir pan.). Iš esmės pagerėjus vieno iš

tėvų turtinei padėčiai, tai gali sudaryti pagrindą reikalauti padidinti vaikui mokėtiną išlaikymą, nes

geresnė tėvo turtinė padėtis leidžia geriau užtikrinti vaiko poreikius.

Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus

papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Aiškindamas šią normą sistemiškai su CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas nuosekliai

laikosi pozicijos, kad išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas gali būti ne tik pasikeitusi tėvų turtinė

padėtis, bet ir pasikeitę (padidėję, sumažėję) vaiko poreikiai (CK3.192 straipsnio 2 dalis)159.

Aplinkybėmis, reiškiančiomis vaiko poreikių pasikeitimą, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos

aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos

priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar

sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui

reikėjo specialių išlaidų, ir kt.)160.

156 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006.157 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.158 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-37-687/2018, 32 punktas.159 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014.160 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.

58

Išaugę vaiko poreikiai yra vienas dažniausiai teismų praktikoje pasitaikančių išlaikymo dydžio

pakeitimo kriterijų. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai,

būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji

poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo,

saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai161. Nors kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad,

vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami

pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo: vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo

daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t.  t.), todėl vien tai, kad

vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti

vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui

nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė

asmeninė gyvenamoji erdvė)162.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl vaiko papildomos priežiūros

išlaidų atsiradimo kaip vieno iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas

išaiškino, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio

pobūdžio. Nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo

dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl ,

pirma, periodinių išmokų, priteistų iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų ankstesniu teismo sprendimu,

padidinimo proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu išlaikymas priteistas

periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, periodinių išmokų,

padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų

proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas konkrečia

pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); trečia,

konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas,

priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra

galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidas [pirmiau] nurodytais būdais. Atskirais atvejais

pagrindas laikinai pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį gali būti ir laikino pobūdžio

papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas163. Tais atvejais, kai patiriamos vienkartinio pobūdžio

papildomos vaiko priežiūros išlaidos, jos gali būti pagrindas reikalauti dalį jų atlyginimo priteisti iš kito

161 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010.162 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013.163 Plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 24–29 punktus.

59

tėvo (motinos), jei šios papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio

patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas.

Išlaikymas gali būti mažinamas tuo atveju, kai sumažėja vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnio

2 dalis). Tačiau vaiko išlaikymo dydis negali būti mažinamas iki būtinųjų poreikių tenkinimo, jeigu

tėvai gali teikti didesnį išlaikymą. Pasitaiko, kad tas iš tėvų, iš kurio priteistas išlaikymas, prašo

sumažinti išlaikymo dydį motyvuodamas tuo, jog jo teikiamas išlaikymas (ar jo dalis) kito iš tėvų

(uzufruktoriaus) naudojamas ne vaiko poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi

pozicijos, kad, uzufruktoriui netinkamai naudojant vaikui iš kito tėvo priteistą išlaikymą, galima

reikalauti žalos vaikui atlyginimo, bet tai nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovas prašė sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį ir

įpareigoti atsakovę kas ketvirtį teikti ataskaitas apie ieškovo vaikų išlaikymui skirtus pinigus, kasacinis

teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog išlaikymas vaikams turi būti

sumažintas, nes jų motina dalį lėšų panaudojo savo reikmėms. Kasacinis teismas konstatavo, kad tėvo

(motinos), uzufrukto teise tvarkančio vaiko (vaikų) turtą (išlaikymo lėšas), įstatymo nuostatų, jog

išlaikymą privalu naudoti išimtinai vaikų interesais, pažeidimas nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo

mažinti nustatytą išlaikymo dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali būti ginamos įstatymų

nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis)164.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl išlaikymo formos pakeitimo, galima daryti

išvadą, kad pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į

konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą arba pažeidžia teisingą vaiko ir

tėvų interesų pusiausvyrą. Pagrindu periodines įmokas pakeisti į išlaikymą turtu kasacinėje

jurisprudencijoje visų pirma pripažįstamas išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, prievolės

nevykdymas ir išlaikymo skolos susidarymas165. Vienoje civilinėje byloje išlaikymo formos pakeitimą

lėmė žymus išlaikymo įsiskolinimas bei kiti turimi vaiko tėvo įsiskolinimai, dėl kurių kyla jo

nemokumo grėsmė. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė pakeisti sūnui priteisto išlaikymo periodinėmis

išmokomis formą ir dydį, priteisiant jam išlaikymą po 700 Lt (202,73 Eur) kas mėnesį ir 1/2 dalimi

žemės sklypo. Kasacinis teismas konstatavo, kad atvejai, kai skolininkas turi išlaikymo prievolės

įsiskolinimą, taip pat turi ir kitų skolų tretiesiems asmenims ir dėl to kyla skolininko nemokumo

grėsmė, sudaro pagrindą pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą tvirta vienkartine pinigų suma

arba konkrečiu turtu, ir taip išvengti skolininko nemokumo rizikos ateityje. Kasacinis teismas paliko

nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys buvo tenkintas priteisiant ne atsakovo 164 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008.165 Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017 23 punktą, kt.

60

turimą žemės sklypą natūra, o jo dalies vertės piniginį ekvivalentą, nes šis išlaikymo būdas galės geriau

patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius166. Tačiau kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė

prašė pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą vienkartine suma,

kasacinis teismas, nustatęs, kad atsakovas nevengia ir reguliariai teikia išlaikymą vaikui bei nėra

išlaikymo įsiskolinimo, mokumas pagal jo turimą banko indėlį ir palūkanas yra pakankamas išlaikymo

prievolei visiškai įvykdyti, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo

atmestas167.

5.3. Teismo sprendimu pakeistos (padidintos, sumažintos) išlaikymo prievolės pradžios momentas

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas

dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus

ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu,

modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko

išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją

taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kita vertus,

kasacinis teismas pažymi, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad

CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime

nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti

konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos

esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai)168.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad šios kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi

nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu

nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo

sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Vaiko interesų gynimo požiūriu

netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto

išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į

didesnio dydžio išlaikymą169. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje šis aiškinimas papildytas, nurodant,

kad sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą,

166 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006.167 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2009.168 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013.169 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011.

61

t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą

mokančio tėvo ar motinos teisės, pablogėjus turtinei padėčiai, teikti mažesnį išlaikymą, prioritetas

teiktinas vaiko interesams, todėl bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams

vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą

išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo

įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis)170. Pažymėtina, kad taisyklė, jog

sumažintas išlaikymo dydis priteisiamas ne nuo ieškinio pareiškimo, o nuo teismo sprendimo, kuriuo

pakeistas išlaikymo dydis, įsiteisėjimo dienos, taikytina ir tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko

išlaikymas, kurį prašoma sumažinti, buvo priteistas ne teismo sprendimu, bet teismo įsakymu171.

Kitoks teismo sprendimu pakeičiamos išlaikymo prievolės pradžios momentas nustatomas tais

atvejais, kai ji padidinama. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai

nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko

poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo

teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Pavyzdžiui,

civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį iki 400 Lt (115,85 Eur), kasacinis

teismas konstatavo, kad pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, teismas kartu

pripažįsta ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės

požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę

gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi

būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina

ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio

patenkinimo įsiteisėjimo diena172. Kitoje byloje, kurioje atsakovas (kasatorius) nesutiko su bylą

nagrinėjusių teismų išvada, kad didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui jis turi mokėti nuo ieškinio dėl

išlaikymo padidinimo pareiškimo dienos, kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį

išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik

patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas

prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle.

Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į

teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks

ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į

170 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013.171 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 36 punktas.172 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005.

62

didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti

didesnį išlaikymą nekiltų173.

Plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento, byloje,

kurioje ieškovė reikalavo išlaikymo dydžio pakeitimo momentu laikyti ne kreipimosi į teismą datą, bet

atsakovo turtinės padėties pagerėjimo momentą, kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių dukters

išlaikymui reikalingas lėšas tvarko ieškovė; pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui

pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti

kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo

reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK

3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai

išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Byloje nekonstatuota, kad ieškovė

atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su

ieškiniu, todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo pagrįstai priteistas būtent nuo šios datos174. Tokios

pozicijos laikomasi ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje175.

VI. Kiti klausimai

6.1. Ieškinys dėl vaiko išlaikymo

Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių

nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su

skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat

vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas

padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šie reikalavimai susiję su civilinio

proceso teisės normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką,

teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos

nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas

pareikštas, klausimą.

Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog santuokos nutraukimo

bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami

visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai, siekiant apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką 173 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014.174 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008.175 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 38 punktas.

63

sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus176. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad

santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos

nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia

pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai

išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai

tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio

1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių177.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovė ieškiniu, o atsakovas – priešieškiniu prašė nutraukti

santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir išspręsti turto padalijimo klausimą, kasacinis teismas nurodė, kad

argumentas, jog su motina lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus ir būtent jai teks didesnė vaiko

išlaikymo našta, o atsakovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios neteikia vaikui išlaikymo,

atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo

lygių dalių principo sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo178.

Tačiau tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys dėl įsiskolinimo vaikui, atsiradusio iki

santuokos nutraukimo, ieškinio dalykas yra įsiskolinimo išreikalavimas, todėl šio ginčo nagrinėjimo

objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija ir CK 3.59 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo

įsiskolinimą, kasacinis teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje buvo siekiama nutraukti

santuoką ir sureguliuoti tolesnius šalių santykius, kiek įmanoma užkertant kelią ateityje galintiems kilti

ginčams, tuo tarpu ieškovės ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos

nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas, t. y. įvertinimas, ar atsakovas prisidėjo

išlaikant vaikus iki santuokos nutraukimo, ar nėra dėl to skolingas ir pan. Aplinkybė, kad šalys

pareiškime dėl santuokos nutraukimo nepasisakė dėl išlaikymo skolos buvimo ar nebuvimo, nesudaro

pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo buvo įsiteisėjęs

teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir

dėl to teismui atsisakyti priimti ieškinį. Dėl to kasacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismų

nutartis, kuriomis ieškinį buvo atsisakyta priimti, ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo

pirmosios instancijos teismui179.

176 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011.177 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas. Teismų praktika. 2017, Nr. 47. 178 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 56 punktas; taip pat žr. 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, kt.179 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010.

64

Teismų praktikoje klausimų kelia ir ieškinio, kuriuo prašoma priteisti išlaikymą ar pakeisti

vaiko išlaikymo prievolę, tapatumo klausimai. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė

nustatyti, kad atsakovas yra jos tėvas, priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą iki gimnazijos

baigimo, kasacinis teismas nurodė, kad tiek anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos pagal ieškovės

motinos ieškinį, tiek nagrinėjamos bylos ieškinių dalykas – tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikui

priteisimo klausimas, t. y. abiejų ieškinių dalykai yra tapatūs, nepriklausomai nuo to, kad šioje

nagrinėjamoje byloje ieškinį reiškia pilnametis vaikas ir išlaikymą prašoma priteisti vaikui, jau

sulaukusiam pilnametystės, nes tėvai yra tik savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus:

pirmesnėje byloje taip pat buvo analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo

tikėtinumu būti ieškovės tėvu, t. y. ieškinio pagrindai yra tapatūs, todėl ši nagrinėjama civilinė byla

nutrauktina180.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl ieškinio dėl vaiko išlaikymo tapatumo ir tais atvejais, kai,

esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl vaiko išlaikymo, reiškiamas naujas reikalavimas

priteisti išlaikymą iš to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Civilinėje byloje,

kurioje kasatorius ieškiniu prašė priteisti išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiams vaikams jiems būnant

su tėvu, kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad išlaikymo nepilnamečiams

vaikams priteisimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, vaikų gyvenamąją

vietą nustatant su atsakove ir priteisiant išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis iš ieškovo: teisme

priteisus išlaikymą iš vieno iš tėvų išlaikymo klausimas yra laikomas išspręstu, todėl pakartotinai

teisme nebegali būti nagrinėjamas. Kasatoriaus šioje byloje pareikštas reikalavimas tik atvirkštine

tvarka – reikalaujant priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol jie būna su tėvu, – iš esmės

pagal turinį yra tapatus anksčiau teismų išspręstajam. Dėl to paties ieškinio reikalavimo negalimas

dar vienas teisminis ginčas, nes tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio ieškinio faktinis pagrindas,

dalykas ir šalys nėra skirtingi, o tai sudaro teisinį pagrindą teismui spręsti apie naujai paduoto

ieškinio tapatumą, kurį konstatavęs teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies

4 punktas)181.

6.2. Vaiko teisės į išlaikymą materialinės ir procesinės apsaugos priemonės

Atsižvelgiant į tai, kokie klausimai buvo nagrinėti kasacinio teismo praktikoje per

apžvelgiamą laikotarpį, šioje dalyje aptariami tie vaiko teisės į išlaikymą apsaugos aspektai, kuriais 180 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018.181 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42.

65

kasacinio teismo praktikoje bent glaustai buvo pasisakyta, t. y. dėl laikino išlaikymo priteisimo kaip

laikinosios apsaugos priemonės ir dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno

sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo

sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio

2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai yra laikinoji

apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko

išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje

sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.),

nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti182. Pažymėtina,

kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės)

nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Vienoje kasacinio

teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje

buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui

(150 Eur per mėnesį), išlaikymą 175 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisė nuo teismo

sprendimo priėmimo dienos. Kasacinis teismas nurodė, kad susiklostė situacija, jog už laikotarpį nuo

ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovo

vaikui priteistas ne 175 Eur, o tik 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, todėl iš atsakovo už šį

laikotarpį papildomai vaikui išlaikyti priteistina po 25 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas

mėnesį183.

Vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo

priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas

dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.

Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais

nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų

turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). CK 4.178 straipsnyje detalizuojamos CK

4.175 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos, įtvirtinta,

kad, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK

nustatytais atvejais ir CPK nurodyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam

įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 182 Daugiau žr. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą. Nr.  AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34. 183 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017.

66

3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko

(nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma

kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas

gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. CPK įtvirtintos teisės normos nustato

aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK

376 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai

išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti

pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo

sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar

priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl

išlaikymo užtikrinti184.

6.3. Išlaikymo bylų su užsienio elementu teismingumas

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų,

todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir

šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą

pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismingumas šeimos bylose su

tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES),

tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu

(užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio)

elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis

valstybėmis) jis yra susijęs.

Teismas, gavęs ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi atidžiai įvertinti, ar yra pakankamai duomenų,

leidžiančių spręsti, kad byla teisminga jam ir ieškinys gali būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos

bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą

turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir

priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai

nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną

teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi

184 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018, 39–41 punktai.

67

nuspręsti atskirai, todėl bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų

teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo

pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus

reglamentuojančiame teisės akte tokia tiesiogiai nurodyta185.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo, vaiko tėvo,

gyvenamąją vietą Švedijoje, taip pat pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo ji kartu su vaiku taip pat

gyveno Švedijos Karalystėje, kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti

išlaikymą teismingumo Lietuvos Respublikos teismui, turi būti įvertinta ne tik tai, kad bylos iškėlimo

metu skolininko, kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Švedijos Karalystėje, bet ir tai, kad

reikalavimas dėl išlaikymo gali būti teismingas teismui, kuris turi jurisdikciją spręsti su tėvų

pareigomis susijusius klausimus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktas). Kadangi byla dėl

vaiko globos teisių yra sprendžiama Švedijos Karalystėje, tai, remdamasis visais pirmiau nurodytais

pagrindais, pirmosios instancijos teismas turėtų palikti nenagrinėtą ne tik reikalavimą dėl vaiko

gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo186. Kitoje civilinėje byloje,

kurioje ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, savo

deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė Lietuvos Respublikoje, atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, o

ji pati kartu su vaikais laikinai buvo išvykusi į Airiją, kasacinis teismas nurodė, kad šeimos bylose su

tarptautiniu elementu teismas turi būti itin atidus ir nuosekliai vertinti faktines bylos aplinkybes, nes

vienos iš šalių gyvenamoji vieta užsienio valstybėje gali būti svarbus veiksnys sprendžiant ne tik

dokumentų įteikimo klausimą, bet ir tai, ar ieškinio reikalavimas yra teismingas atitinkamam teismui.

Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pateikto ieškinio dėl vaikų išlaikymo

teismingumo, turėjo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vieną iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje

nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji

vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas Lietuvoje neturi jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją

vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktas), iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vaikų

gyvenamoji vieta taip pat yra ne Lietuvoje, todėl netaikytinas ir jurisdikcijos pagal kreditoriaus

gyvenamąją vietą kriterijus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas). Lietuvoje nėra nagrinėjama

jokia su asmens statusu susijusi byla, todėl išlaikymo bylos teismingumo klausimas negali būti

sprendžiamas ir pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą. Sprendžiant dėl Išlaikymo

reglamento 3 straipsnio d punkto, t. y. ar kartu su išlaikymo byla buvo nagrinėjamas ir su tėvų

pareigomis susijęs reikalavimas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad išlaikymo reikalavimas turi sekti

185 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016, 13 punktas.186 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 36 punktas.

68

paskui kitą, pagrindinį, reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis ar nepilnamečio vaiko tėvų

santuokinio ryšio nutraukimu, o ne atvirkščiai. Byloje nustatyta, kad ieškinio dėl išlaikymo pateikimo

metu nebuvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su asmens statusu ar tėvų pareigomis, kuriam nagrinėti

jurisdikcija būtų nustatoma pagal šiam reikalavimui taikytinas jurisdikcijos taisykles, todėl sutiktina su

apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti

dėl išlaikymo vaikams priteisimo pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytus jurisdikcijos

pagrindus187.

Ši teisės aiškinimo taisyklė taip pat reiškia, kad šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš

ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia

kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio

teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip188. Šioje byloje, kurioje

ieškovas, nuolat gyvenantis Airijoje, prašė pakeisti teismo sprendimu dėl santuokos su atsakove

nutraukimo nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu bei priteisti

išlaikymą vaikui, kasacinis teismas nurodė, kad, esant tarptautiniam (užsienio) elementui, ieškovo

reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas remiantis Išlaikymo

reglamente nustatytomis taisyklėmis. Nors nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo ir

išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti

grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b, c ir d punktais, tačiau, atsižvelgdamas į ieškinio

turinį ir kartu su ieškiniu pateiktus duomenis apie atsakovės pilietybę, jos deklaruotą gyvenamąją vietą

ir turimą turtą Lietuvoje, kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo

pagrindą spręsti, jog reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galėtų būti

teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą:

jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje

yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su

tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su

juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi

taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes,

kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo. Jei

ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba

nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį. Atsisakymas 187 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, 39–40 punktai.188 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 14 punktas. Teismų praktika. 2016, Nr. 46.

69

priimti Lietuvos Respublikos teismams neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas),

prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio

turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos

teismams189.

Šioje apžvalgoje pateikiama tik naujausia ir aktualiausia kasacinio teismo praktika, kurioje

buvo pasisakyta dėl bylų dėl išlaikymo, turinčių užsienio elementą, teismingumo. Plačiau apie ES ir

tarptautinės teisės taikymą išlaikymo bylose žr. 2015 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos

Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgą ir

2016 m. kovo 30 d. Europos Sąjungos ir Tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės

nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalgą.

VII. Išlaikymo priteisimas pilnamečiam asmeniui

2004 m. lapkričio 26 d. įsigaliojus CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatoms, įtvirtinusioms,

kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą

jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam

nei 24 m. pilnamečiam asmeniui, buvo nustatyta tėvų pareiga, esant tam tikroms aplinkybėms, išlaikyti

ir pilnamečius savo vaikus190.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino, jog CK 3.194 straipsnio

3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų išlaikymą

paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame

skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 m. pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui191. Kaip

yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucinis Teismas nutarimu nekonstatavo tėvų

pareigos teikti paramą pilnamečiams, besimokantiems dieniniuose skyriuose, vaikams, ne vyresniems

nei 24 metų, neatitikties Konstitucijai, tačiau pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir

paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose,

paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi. Dėl to, sprendžiant dėl

189 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 25 punktas. Teismų praktika. 2016, Nr. 46.190 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymas. 2004 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-2571.191 2007 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2007, Nr. 65-2529).

70

paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei

sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo192.

2004 m. įtvirtinto teisinio reguliavimo trūkumai lėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

papildymo 3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą 2013 metais, kuriame

atskiru straipsniu nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (CK

3.1921 straipsnis), bei pakeistos CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos nurodant, kad „išlaikymą

teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl

invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas“193.

7.1. Paramos pilnamečiams vaikams santykių subjektai

Esant įstatymo nustatytoms sąlygoms ir pilnametystės sulaukęs vaikas turi teisę gauti paramą

iš tėvų. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai

išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio

2 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų

išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose

skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių

subjektai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina

aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir

sukurti civilines pareigas194. Vadinasi, kai tėvai išlaikymo pareigos nevykdo, o vaikas jau yra

pilnametis, į teismą dėl išlaikymo priteisimo turi teisę kreiptis pats vaikas, nes jis turi visišką civilinį ir

civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis).

Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje ieškovas, besimokęs vidurinėje mokykloje, kuriam aštuoniolika

metų sukako 2005 m. spalio 30 d., jau 2005 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti

išlaikymą iš tėvo, kuris nustojo sūnų materialiai remti jam sulaukus pilnametystės195.

Kadangi materialiai išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga, tai, jeigu abu tėvai šios pareigos

nevykdo, ieškinys dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo gali būti pareiškiamas abiem tėvams.

Tuo atveju, kai šios pareigos nevykdo vienas iš tėvų, ieškinys pareiškiamas būtent jos nevykdančiam

vaiko tėvui ar motinai. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje pilnametė duktė prašė teismo, be kita ko,

192 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007. Teismų praktika. 2007, Nr. 28.193Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 3.1921 straipsniu ir 3.194 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2013, Nr. 73-3654). 194 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007.195 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007.

71

priteisti iš tėvo materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki ji pabaigs

bakalauro ir magistro studijas universitete, nes, jai tapus pilnametei, tėvas nebeteikė išlaikymo, o

motinos materialinė padėtis buvo sunki, nes ji išlaikė ir neįgalų vyresnįjį brolį196.

Kita vertus, vien tai, kad pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką veiksnumą ir turi teisę

pats kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepaneigia jo tėvų teisės susitarti dėl vaiko išlaikymo

gera valia ir per tą laikotarpį, kai vaikas jau sulaukęs pilnametystės; toks susitarimas savaime nėra

neteisėtas ir gali būti tvirtinamas teismo197.

7.2. Paramos priteisimo kriterijai

Paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo kriterijai įtvirtinti CK 3.1921 straipsnio 1, 3 ir

4 dalyse. Lyginant su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo kriterijais – vaiko poreikiais ir tėvų

turtine padėtimi, pilnamečio vaiko išlaikymui yra nustatyti papildomi kriterijai, t. y. amžiaus riba, iki

kada gali būti priteistas išlaikymas; paramos pilnamečiam vaikui būtinumas, kuris apima vaiko

pažangaus mokymosi ir jo turtinės padėties (įskaitant galimybes ją pagerinti) vertinimą, ir tėvų

galimybės.

Vadovaujantis CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo

vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo

profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal

nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė

parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę

patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių

pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Pagal CK

3.1921 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui ir

nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai

svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio

kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK

3.1921 straipsnio 4 dalis).

Ne visi paramos pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijai ligšiolinėje Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo praktikoje analizuoti plačiai ir išsamiai. Detaliau praktikoje pasisakyta dėl paramos pilnamečiui

būtinumo bei tėvų galimybės ją teikti kriterijų. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, sprendžiant 196 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015.197 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, plačiau apie tai žr. 1.1 skyrelyje „Vaiko išlaikymo prievolės subjektai“.

72

klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo,

atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti.

Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam

pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai

kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi

galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių

turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina

nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam

reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo

ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos,

mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio turtas,

visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.),

protingų galimybių jas gauti išnaudojimas198.

Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti

sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y., pirma, nustatoma, ar išlaikymo

prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios

tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų

pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali

būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam

vaikui199. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje vidurinėje mokykloje besimokęs ieškovas prašė iš jo

tėvo priteisti išlaikymą, nes išlaikymo, kurį skyrė motina, jam nepakako, kasacinis teismas paramos

būtinumą vertino pagal byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas

ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį ir kt.). Nustatęs, kad

pilnametis atsakovo sūnus neturi jokio turto ar pajamų, negali savarankiškai savęs išlaikyti, nes mokosi

bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje 11 klasėje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą bei negali dirbti,

kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo

patenkintas iš dalies200. Kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą iš tėvo,

paramos būtinumas studijų metu nebuvo nustatytas, nes užsienyje bakalauro studijų programoje

besimokiusi pilnametė pati save išlaikė ir nereikalavo išlaikymo iš motinos: apeliacinės instancijos

teismas nurodė, kad kasatorė teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvendama Vokietijoje visiškai save

išlaiko ir jai motina nepadeda, iš jos paramos nereikalauja, taip pat, remiantis bylos duomenimis, 198 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011.199 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015.200 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007.

73

daryta išvada, jog kasatorė sugeba suderinti mokslus ir tuo pat metu užsidirbti reikiamų pajamų.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvo išlaikymas kasatorei būtų būtinas tam, jog ji galėtų tęsti

studijas ar kad be šios paramos jos galimybės tęsti studijas pablogėtų201.

Dėl pilnamečio vaiko, prašančio priteisti paramą, pažangumo mokantis atitinkamoje ugdymo

įstaigoje vertinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningas ir pažangus mokymasis yra dar

vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas

prašančiam paramos pilnamečiam studentui. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų

piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio

veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą

pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo202.

Pažangus mokymasis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus

įrodymus. Civilinėje byloje, kurioje pilnametė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš tėvo paramą, iki

ji baigs vidurinę mokyklą, kasacinis teismas pažymėjo, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje

liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas

laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas203. Kitoje byloje, kurioje pilnametė ieškovė prašė priteisti iš

tėvo paramą, iki ji mokysis kolegijoje, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo

nutartį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, be kita ko, pažymėjęs ir tai, kad ieškovė buvo pažangi

studentė, sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir įgyti profesiją, akademinių skolų neturėjo204.

Nustatydamas paramos būtinumą ir dydį, teismas privalo atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir ją

įvertinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje pilnametis prašė priteisti

paramą iš tėvo iki mokymosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, kasacinis teismas

nurodė, kad sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į

tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties,

nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar

kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama

apskritai negalėtų būti įvykdyta. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos yra

panašios kaip ir ieškovo, tačiau jis dar turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką205. Kitoje civilinėje byloje,

kurioje pilnametis prašė priteisti iš tėvo išlaikymą, iki baigs mokslus profesinėje mokykloje, kasacinis

teismas, nustatęs paramos būtinumą ir įvertinęs, kad kasatoriaus (tėvo) galimybės teikti ieškovui

201 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015.202 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011.203 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 31.204 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015.205 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007.

74

paramą yra geresnės nei ieškovo motinos, nes jis yra darbingas asmuo, gaunantis nuolatines pajamas, o

ieškovas gyvena su motina ir yra jos išlaikomas, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį,

kuria teismai priteisė iš atsakovo po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį206.

Kartu pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to, paaiškėjus

aplinkybėms (tarp jų ir susijusioms su ieškovų turtine padėtimi ir (ar) nesąžiningu bei nepažangiu

mokymusi), galinčioms sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo priimtą sprendimą, kuriuo yra priteista

atitinkamo dydžio parama, atsakovas, taip pat ir kiekvienas kitas suinteresuotas asmuo, gali ginti savo

teises teisme, reikalaudamas priteisto išlaikymo pilnamečiams atitinkamoje mokykloje besimokantiems

(bestudijuojantiems) vaikams nutraukimo arba teismo sprendimu nustatytos paramos pakeitimo207.

Antai vienoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas prašė sumažinti pilnamečiam sūnui, besimokančiam

aukštojoje mokykloje, priteistą išlaikymą nuo 144,81 Eur iki 28,96 Eur, o atsakovas priešieškiniu prašė

padidinti išlaikymą iki 579,24 Eur, kasacinis teismas, nustatęs, kad atsakovas studijuoja universitete

valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto neturi,

nuolatinių pajamų negauna, universiteto išmokėtą tikslinę stipendiją panaudojo su studijomis susijusios

kelionės metu, mokosi pažangiai ir jam yra reikalinga tėvų parama, o ieškovo turtinė padėtis, lyginant

ją su buvusia 2004 m., yra pagerėjusi iš esmės: jo vardu registruota labai daug ir didelės vertės

nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, ieškovas gauna didesnes pajamas, konstatavo,

kad parama buvo padidinta pagrįstai208.

7.3. Terminai

Reikalavimui dėl paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo pareikšti taikomos bendrosios

taisyklės, pagal kurias teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai, egzistuojant paramos teikimo

pilnamečiam asmeniui salygoms (CK 3.1921 straipsnis), vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos

materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje, kurioje pilnametė

prašė priteisti iš tėvo išlaikymo įsiskolinimą už mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį, kuris

sutapo su jos pilnametyste, kilo ginčas dėl momento, nuo kurio gali būti priteistas išlaikymas

pilnamečiam vaikui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienodai sprendė, kad kasatorės

reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kuris sutapo su jos pilnametyste ir

mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu, neatitinka CK 3.200 straipsnio nuostatų: teismai

argumentavo, kad tėvų pareiga teikti paramą pilnametystės sulaukusiems vaikams įgyvendinama tik 206 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015.207 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010. 208 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-687/2017.

75

nuo kreipimosi į teismą dienos, be kita ko, esant tam tikroms sąlygoms, taip pat įvertinus šiam

klausimui spręsti svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nesutiko su tokiomis išvadomis ir grąžino bylą

nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad CK 3.200 straipsnio normose įtvirtintas bendrasis principas,

kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau teisės į išlaikymą

(paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl ieškinio pareiškime dėl

išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Kadangi pilnamečio

vaiko teisė reikalauti išlaikymo atsirado tik nuo 2004 m. lapkričio 26 d., įsigaliojus CK

3.194 straipsnio pataisai, tai išlaikymo įsiskolinimas, jeigu nustatoma, kad vaikui buvo reikalinga

parama ir jo tėvas (ar motina) išlaikymo neteikė, CK 3.200 straipsnio pagrindu gali būti išieškomas tik

nuo tada, kai įsigaliojo tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, kuris mokosi

vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nustatantis ir šiam vaikui teisę

reikalauti tokio išlaikymo suteikiantis įstatymas. Vadinasi, šiuo atveju bylą nagrinėję teismai,

remdamiesi CK 3.200 straipsniu, neturėjo pagrindo atsisakyti spręsti kasatorės ieškinio reikalavimą

priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes tokią teisę kasatorė įgijo pagal įstatymą. Šiuo atveju pažymėtina

CK 3.200 straipsnio nuostata, kad negalima priteisti įsiskolinimo daugiau kaip už paskutinius trejus

metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą209.

Išvados

1. Išlaikymo teisiniuose santykiuose kreditorius visada yra vaikas nuo gimimo momento.

Tol, kol jis yra nepilnametis, jam procese atstovauja jo atstovai pagal įstatymą ar kiti įstatyme nurodyti

asmenys.

2. Pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką procesinį veiksnumą ir byloje dėl išlaikymo

savo teises įgyvendina pats.

3. Skolininkas vaikui visada yra vienas iš vaiko tėvų. Tais atvejais, kai prievolę išlaikyti

vaiką už skolininką vykdo valstybė ar kitas tėvas (motina), jie dėl įvykdytos prievolės (jos dalies) įgyja

regresinį reikalavimą į skolininką.

4. Tėvai yra skatinami susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos ir mokėjimo tvarkos.

Tokį jų susitarimą tvirtina teismas, patikrinęs, ar jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir

nepažeidžia vaiko interesų. Vaiko interesas – gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl, pavyzdžiui,

išlaikymo priteisimas nuvertėjusiu, areštuotu ir pan. turtu gali pažeisti jo interesus. Taip pat tėvai negali

209 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011. 76

atsisakyti išlaikymo prievolės vykdymo, ją įskaityti ir pan., tačiau galimas abipusis tėvų susitarimas

nereikalauti išlaikymo, jei vaikas praleidžia vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų ir vaiko teisė gauti

išlaikymą nepažeidžiama.

5. Teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento,

t. y. nuo tada, kai tėvas (motina) neišlaikė vaiko. Jei abu tėvai gyveno su vaiku, išlaikymo neteikimo

faktą turi įrodyti išlaikymo reiklaujantis tėvas (motina), tačiau jei tėvai gyvena atskirai, tai skyrium

gyvenantis tėvas (motina) turi įrodyti, kad jis vaiką išlaikė.

6. Išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų

išlaikomų vaikų skaičiaus ir kt. Vaiko poreikiai turi būti individualizuoti. Orientaciniu dydžiu nustatant

išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti

pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.

7. Nors abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, tačiau tai nereiškia, kad abiejų tėvų teikiamo

išlaikymo vaikui apimtis turi būti vienoda. Vaiko poreikių tenkinimo ribos priklauso nuo tėvų turtinės

padėties.

8. Prioritetinė išlaikymo vaikui forma išlieka periodinės mėnesinės išmokos, tačiau tais

atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo

interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai,

kad išlaikymo priteisimas turtu negali būti pateisinamas tik tinkamu vaiko teisės į būstą įgyvendinimu.

Tam yra įtvirtintos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, uzufrukto nustatymas skyrium gyvenančio tėvo

(motinos) turtui.

9. Išlaikymas yra prievolė į ateitį, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas yra retroaktyvaus

pobūdžio ir priteisiamas vaikui tuo atveju, kai tėvas (motina) neteikė vaikui išlaikymo. Jeigu tinkamas

išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio

vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir

dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų

nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku –

nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

10. Tais atvejais, kai, nesilaikant teismo sprendimu patvirtintų vaiko gyvenamosios vietos ir

išlaikymo jam teikimo sąlygų, dėl pasikeitusių aplinkybių vaikas kurį laiką gyvena su kitu iš tėvų ir šis

tiesiogiai teikia išlaikymą, tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą

išlaikymą) retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas. Išlaikymą teikęs tėvas

gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimą jis yra

įvykdęs, o ne atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas. Tačiau jeigu vaiko išlaikymo skola iš faktiškai 77

išlaikymą teikusio tėvo jau yra išieškota priverstinai vykdant teismo sprendimą, išreikalauti be

pagrindo išieškotą išlaikymo sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą galima tik iš kito iš tėvų

(uzufruktoriaus), o ne iš paties vaiko, ir tik tada, jeigu gavėjas veikė nesąžiningai.

11. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas

išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo

(motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant

vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo

sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks

sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio

veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

12. Vaiko kaip išlaikymo prievolės kreditoriaus teisėms ginti taikytini bendrieji kreditorių

interesų gynimo būdai: actio Pauliana, netiesioginis ieškinys. Sprendžiant dėl to, ar ginčijamas

sandoris pažeidžia vaiko teises, būtina atsižvelgti į išlaikymo prievolės tęstinį pobūdį ir įvertinti ne tik

ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusią padėtį (išlaikymo skolos faktą, dydį), bet ir aplinkybių,

rodančių išlaikymo prievolės vykdymą per visą laikotarpį, visetą, taip pat tai, kaip ginčijamo sandorio

sudarymas paveiks skolininko mokumą ateityje.

13. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, taip pat ir tais atvejais, kai susikerta

vaiko, kaip kreditoriaus, ir kitų vaiko tėvo (tėvų) kreditorių interesai, turi būti vadovaujamasi

prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tačiau teismas kiekvienu atveju turi

įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei kreditorių teisių

proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su

kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises.

14. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo

turtinė teisė, ji gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu,

patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo

sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu

įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių

pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, išskyrus

tuos atvejus, kai išlaikymas buvo priteistas teismo įsakymu, – pastarojo pobūdžio bylose teismas,

spręsdamas dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų

aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą.

78

15. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui

dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties

pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka

reikalavimą pareiškusiam asmeniui. Reikalavimas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto

išlaikymo dydį gali būti grindžiamas abiem šiais pagrindais.

16. Pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas,

atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą. Pagrindu

periodines įmokas pakeisti į išlaikymą turtu kasacinėje jurisprudencijoje visų pirma pripažįstamas

išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, prievolės nevykdymas ir išlaikymo skolos susidarymas.

17. Teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą,

mažesnio dydžio išlaikymą priteisia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo ieškinio pareiškimo

dienos. Tačiau tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės

galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo

teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

18. Nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų,

besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra

tapatūs, jie iš esmės skiriasi. Pirma, pilnametis vaikas turi visišką veiksnumą, todėl į teismą dėl

paramos teikimo turi teisę kreiptis tik jis pats. Antra, lyginant su išlaikymo nepilnamečiam vaikui

priteisimo kriterijais – vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, pilnamečio vaiko išlaikymui yra

nustatyti papildomi kriterijai, t. y. amžiaus riba, iki kada gali būti priteistas išlaikymas; paramos

pilnamečiam vaikui būtinumas, kuris apima vaiko pažangaus mokymosi ir jo turtinės padėties (įskaitant

galimybes ją pagerinti) vertinimą, ir tėvų galimybės. Pagal bendrąjį principą parama pilnamečiam

vaikui priteisiama nuo tos dienos, kai atsirado teisė jos reikalauti, tačiau teisės į paramą atsiradimo ir

bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl ieškinio pareiškime dėl paramos priteisimo turi

būti nurodoma data, nuo kurios prašoma ją priteisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupė

Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2020 m. gruodžio 17 d. pasitarime

pritarta skelbti biuletenyje „Teismų praktika“

79