LIETUVOSISTORIJOSINSTITUTAS

11 – 2009

LIETUVOS METRIKOSNAUJIENOS

Vilnius – 2010

„Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas

UDK 930.1 Li 301

Redakcinė grupė: Artūras Dubonis (ats. redaktorius)

Lietuvos istorijos institutas

Inga IlarienėLietuvos istorijos institutas

Zigmantas Kiaupa„Lietuvos istorijos metraščio“ redakcinės kolegijos pirmininkas

Irena ValikonytėVilniaus universitetas

Redakcinės grupės narių nuomonė gali nesutapti su straipsnių autorių nuomone

ISSN 1392-3382 © Lietuvos istorijos institutas, 2010 © Straipsnių autoriai, 2010

L e i d y b ą f i n a n s a v o

LIETUVOS MOKSLO TARYBA

NAcIoNALINė LItuANIStIKoS PLėtRoS 2009–2015 metų PRogRAmA

3

TURINYS

PRATARMĖ ........................................................................................................................................ 4

Laimontas KaraliusLIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga 19 ....................................... 5

Raimonda RagauskienėLIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20 ..................................... 13

Irena ValikonytėLIETUVOS METRIKA (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga .................................................... 17

Elmantas MeilusLIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 593 (1585–1604). Diplomatinių reikalų knyga ....................... 22

Krzysztof PietkiewiczOriginaliosios Lietuvos Metrikos knygos Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje fonde ...... 26

Darius AntanavičiusRealizuojamas Nacionalinės lituanistikos plėtros projektas, skirtas Lietuvos Metrikostyrimams ir leidybai .......................................................................................................................... 30

SANTRUMPOS .................................................................................................................................31

Lietuvos Metrikos knygos, išleistos 1987–2009 metais ....................................................................32

SUMMARy ........................................................................................................................................38

PRATARMĖ

Naujajame Lietuvos Metrikos naujienų numeryje, kaip ir ankstesniuose, skelbia-me 2009 m. buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo tyrinėtojų išleistų Lietuvos metrikos knygų recenzijas, anotacijas, knygų rengėjų parašytus autoreferatus. 2009 m. Vilniuje, senosios valstybės centre, publikuotų Lm knygų pasirodė daugiau-sia – keturios (19, 20, 593 ir 19-oji teismų bylų knyga). Nuo pat Lietuvos istorijos instituto mokslinės programos „Lietuvos metrikos ir kitų Lietuvos istorijos šaltinių ty-rimas ir publikavimas“, palaikomos visų be išimties Lietuvos Respublikos vyriausybių, pradžios Lm knygų tyrimui ir leidybai netrūko dėmesio ir lėšų. Lietuvos mokslo taryba 2009 m. pradėjo ilgametę „Nacionalinės lituanistikos plėtros programą“, kurios vienas iš segmentų yra Lietuvos istorijos šaltinių tyrimas ir leidyba. Dalis Lm knygų, Nr. 20 ir 19-oji teismų bylų, buvo parengtos kartu su kolegomis iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir išspausdintos šios programos skirtomis lėšomis. Darius Antanavičius šiame LMN numeryje trumpai aptaria Lituanistinės programos numatytus uždavinius ir Lm projekto darbus.

Prof. Krzysztofas Pietkiewiczius (Poznanė) apžvelgia tris Varšuvoje saugomas originalias Lm knygas, pabrėždamas vienos iš jų, XV a. antrosios pusės – XVI a. pir-mosios pusės, svarbaus istorijos šaltinio išskirtinumą, ir ragina ją publikuoti.

Šio rinkinio sudarytojai ir autoriai vėl kviečia Lietuvos Metrikos naujienų pusla-piuose pareikšti savo nuomonę apie Lm tyrinėjimą ir publikavimą, pateikti pasiūly-mų. Drauge būsime dėkingi, jei gausime informaciją apie naujas metrikianos pozicijas, straipsnių ar nedidelių publikacijų atspaudus ar kopijas.

Lietuvos Metrikos naujienosLietuvos istorijos institutasKražių 5, 01108, VilniusLIETUVAtel.: +370 5 262 68 48Faksas: +370 5 261 14 33el. paštas: dubonis@istorija.lt<www.istorija.lt>

5

Dariaus Vilimo parengta Lm knyga Nr. 19 yra jau klasikine tapusios Lietuvos istorijos institute parengtų knygų struktūros. Leidinys pradedamas pratarmėmis lietuvių (p. 5–8), anglų (p. 9–12) ir rusų (p. 13–17) kalbomis. Po to – XVIII a. sudarytas (p. 21–34), tiksliau tariant, lotyniškomis raidėmis transliteruotas senasis rusėniškas registras (p. 35–50). Didžiąją knygos dalį sudaro dokumentai (p. 51–258). mokslinis aparatas: 1) „Pastabos“ su lietuviškais dokumentų aprašymais bei nuorodomis į anks-tesnes jų publikacijas bei nuorašus kitose Lm knygose (p. 259–277); 2) „Šaltiniai, literatūra ir santrumpos“ (p. 278); 3) „chronologinis Lm-19 dokumentų sąrašas“ (p. 279–282); 4) „Senos ir naujos numeracijos dokumentų Nr.“ – naujovė Lm leidiniuose (p. 282); 5) „Krikščioniškųjų švenčių sąrašas“ (p. 283); 6) dalykų (p. 285–332), vietovardžių ir asmenvardžių (p. 333–354) ro-dyklės. Knygą užbaigia turinys lietuvių ir anglų kalbomis (p. 355).

Būsimiems šios knygos skaitytojams reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus. Pirmiau-sia – į kiek klaidinantį istoriškai susiklosčiusį knygos priskyrimą „užrašymų“ knygoms ir, antra, į pastebėtas dokumentų datavimo klaidas, kurias dera žinoti, norint išvengti klaidingos informaci-jos gausinimo istorijos mokslo diskurse. Pabaigai pateiksime keletą pastabų, labiau skirtų rengėjui, o ne vartotojams dėl šioje knygoje taikytų for-malių archeografinių principų laikymosi.

Užrašymų knyga Nr. 19 – teismų reikalų knyga!

Kiekviena knyga turi savo istoriją. Nėra prasmės kalbėti apie visus 19-tos Lm knygos-

kopijos istorijos etapus1, nes jos likimas panašus į kitų LDK kanceliarijos archyvo knygų, dabar saugomų maskvoje (RVSAA – f. 389, s. v. 19 (РГАДА, ф. 389, ед. хр. 19). Vertėtų atkreipti dėmesį į XIX a. Sankt Peterburgo archyvaro Stanislavo Ptašickio paliktą pėdsaką aprašant ir klasifikuojant šią knygą kaip „užrašymų“, kuris puikuojasi parengtos knygos pavadinime. XVI a. pirmosios pusės LDK kanceliarijos tyri-nėtojo Aliaksandro Hrušos nuomone, aptariamą knygą reiktų priskirti prie vadinamųjų „teismų reikalų knygų“2. Jis argumentuoja ne tik tam tikro profilio dokumentų, pirmiausia susijusių su valdovo teismo veikla (bylų sprendimų įrašai справы, выроки, įrašai apie atvykimą į valdovo teismą оповедание и пильность, bylų sprendimų atidėjimai отложение, лимитация) dominavi-mu šioje knygoje. tai pratarmėje pastebėjo ir

1 Klaidinga teigti, kad „1623 metų registre aptariama knyga buvo pažymėta Nr. 14“ (p. 5), nes tai yra istorikės P. Kennedy-grimsted sukurta ištisinė tame registre užfiksuotų knygų numeracija, padedanti taupiai identifikuoti ir operuoti jų numeriais (P. Kennedy-grimsted, The „Lithuanian Metry-ka“ in Moscow and Warszaw: Reconstructing the Archives of the Grand Duchy of Lithuania. cambridge (mass.), 1984, Appendixes-69, 93). 1623 m. registro sudarytojai, atvirkščiai, grupuodami knygas pagal valdovų viešpatavimo metus ar temas (pvz., Livonijos, Vilniaus vaivadų knygos), naudojosi ne ištisine numeracija, o kiekvienai knygų grupei priskirdavo juos iš naujo. minėtos istorikės nuomone, Lm-19 knyga minėtame registre slepiasi Žygimanto Senojo knygų grupėje po užrašu „9. Księgi daniny, potwierdzenia dekretów i roznych listow potocznych od roku 1535 do roku [15]37“, žr. Г. Я. Голенченко, Реестр книг Метрики Великого княжества Литовского 1623, Исследования по истории Литовской Метрики, ч. 2, Москва, 1989, с. 342, 358. ta pati klaida padaryta ir L. Karalius, Pratarmė, Lietuvos Metri-ka. Knyga Nr. 14 (1524–1529). Užrašymų knyga 14, parengė L. Karalius ir D. Antanavičius, Vilnius, 2008, p. 5.

2 А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства Літоўскага 40-х гадоў ХV – першай паловы ХVI ст.), Мінск, 2006, c. 108–111.

LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga 19 / Lithuanian Metrica: Book of Inscriptions 6 / Metryka Litewska: 19 Księga wpisów. Parengė D. Vilimas. Vilnius: LII leidykla, 2009, 362 p., 1000 egz. ISBN 978-9955-847-21-2

6

aptariamos knygos rengėjas: „ji panaši į daugelį to meto Lm teismo reikalų knygų“ (p. 7). Šis kriterijus, procentinė dokumentų dalis, kartais gali būti labai labilus, ne visada juo gali pasi-kliauti. Prisiminkime S. Ptašickio šios knygos rūšies įvertinimą, kurį lengva pateisinti, nes knygos pradžią (Nr. 1–15) sudaro nuosekli Kro-kuvoje sudarytų dokumentų įrašų serija, apimanti 1535 m. rugpjūčio–rugsėjo laikotarpį, bei susijusi su 1534–1537 metų vadinamojo Starodubo karo reikalais (valdovo susirašinėjimas – отписы „atsakymai“ – su LDK Ponų tarybos nariais dėl kariuomenės aprūpinimo, pašauktinės kariuome-nės suformavimo). Ši serija turėjo specialią ant-raštę: Напервеи початы в тые книги писати отписы, которые с Кракова сланы до панов их милости Великого Князства служебники ихъ милости (p. 51). Likusią didžiąją šios knygos dalį, „vilnietiškąją“, valdovo „teismo reikalų“, žymi visai kita antraštė su daugiareikš-miu įrašu справы его милости (p. 71). Ši įrašų serija apima likusią knygos dalį ir laikotarpį nuo 1536 m. sausio 17 d. (antraštėje nurodoma sausio 25 d.) iki 1536 m. spalio 17 d. Pagal A. gąsiorowskio sudarytą Žygimanto Senojo itinerariumą valdovas Vilniuje buvo iki spalio 18 d.3, o ne spalio 17 d., kaip nurodo rengėjas pratarmėje, „kai Ldk Žygimantas Senasis vėl išvyko į Lenkiją“ (p. 6). Rengėjo minėta data žymi šios knygos Vilniuje išduotų dokumentų serijos pabaigą. Aptariamoje knygoje yra keletas dokumentų, leidžiančių patikslinti istorijos moks-lo duomenis apie valdovo išvykimą iš Vilniaus į Lenkiją bei kelionėje aplankytas vietoves. Valdovo išvykimą reiktų datuoti spalio 19 d., nes dokumente Nr. 248 (1536 10 24) aiškiai sakoma, kad jis išvyko „iš Vilniaus į Lenkiją“ praėjusios savaitės ketvirtadienį: иж в тотъ четъверг прошлыи, у которыи король его

3 A. gąsiorowski, Itineraria dwu ostatnich Jagiellonów, Studia Historyczne, 1973, t. XVI, nr 2(61), s. 260.

милость з Вильни до Коруны выехалъ (p. 250). todėl šios knygos chronologiniame dokumentų sąraše (p. 282) įsivėlė klaidos: „Nr. 246 Vilnius? 1536 10 20“ ir „Nr. 249 Vilnius? [1536 10 24]“, o prie viršuje minėto dokumento Nr. 248 turėtų būti „[Valkavyskas]“, o ne „Vilnius?“, nes jame rašoma будучи его милости у Волъковыску (p. 250).

Kitas svarbus kriterijus – šalia tam tikros rūšies dokumentų dominavimo knygoje yra gana aiškūs suteikčių (vad. „užrašymų“) ir teismo reikalų knygų įrašų vedimo formų (formuliarų) skirtumai, matyt, nulemti valdovo teismo bylų svarstymo teisinio proceso protokolavimo specifi-kos. Aptariamoje knygoje visai nėra dokumentus sudariusio raštininko michailo Vasiljevičiaus Sviniuskio parašo imitacijų, o kad Lm-19 – jo darbas, nurodoma dviejose knygoje išlikusiose šio raštininko darbo arba „reikalų pradžių“ ant-raštėse (p. 51, 71). Be to, visoje knygoje prie dokumentų įrašų dažni įvairūs prierašai, sukon-kretinantys vieno ar kito dokumento įrašymo aplinkybes (svarbias teisiniam procesui), ar kita informacija su aiškia nuoroda į šio raštininko asmenį. Įdomus vieno teismo sprendimo rašto ir jo įrašymo į knygas įforminimas kanceliarijoje. Žemės iždininkas ir raštininkas Ivanas gornos-tajus, sudaręs (справивши) ir užantspaudavęs valdovo antspaudu teismo sprendimą, nusiuntė michailui, kad įrašytų į knygas. Vilniaus vaivada, kancleris Albertas goštautas, savo ruožtu parodęs raštą valdovui, pareikalavo, kad ant jo pasirašytų raštininkas. Parašą, kaip pažymėta dokumento Nr. 52 prieraše, valdovo įsakytas, „suraitė“ pats michailas: казалъ мне, Михаилу, тот вырок подписати. taip pat, pavyzdžiui, А в тои речы король его милость до мене присылалъ секретара пана Павъла Нарушевича, абы тая речъ тым обычаем в книги была записана (Nr. 171). Vertinant teisiniu požiūriu, aptariama knyga yra raštininko michailo kūrinys, tad ir

7

parašų imitacijos netenka prasmės (A. Hruša4), kitaip, nei suteikčių knygose, kuriose nuosekliai žymimos skirtingų raštininkų parašų imitacijos. tai savo ruožtu apsunkina ir knygos „auto-rystės“ priskyrimą vienam kuriam raštininkui. Kaip nustatė minėtas istorikas, aptarta teismų reikalų knygų ypatybė būdinga 4–5-ojo dešim-tmečių teismo reikalų knygoms, jose raštininkų parašų imitacijos atsirasdavo tik įrašant kito raštininko parengtus dokumentus5. Raštininko Ivano gornostajaus parašo imitacija puikuojasi tik po paskutiniu (p. 258, Nr. 259) aptariamos knygos dokumentu. Dokumentą Nr. 123 taip pat sudaręs Ivanas gornostajus, tačiau ši informacija kažkodėl užfiksuota ne dokumento tekste, o an-traštėje: Тотъ листъ справы Горностаевы… galima teigti, kad ši antraštė yra senos knygos antraštė, nes XVI–XVII a. kopijuotojai ir re-daktoriai be raštininko parašo imitacijos taip nebūtų teigę. Ją galima palyginti su dokumen-to Nr. 162 kiek neįprastos formos prierašu: Тотъ листъ справовалъ пан Горностаи, подскарбии земъскии. Aiškiai matyti formalus skirtumas nuo parašų imitacijos bei kitų formu-lių, plg. Правилъ воевода виленьскии канцлер Олбрахт Гаштолтъ (Nr. 175, 176, 177).

A. Hrušos teigimu, analogiška aptariamai teismų reikalų knygai turėtų būti Lm užrašy-mų knyga Nr. 17 (1530–1536), skirta valdovo suteiktims. Šis teiginys yra problemiškas. Kaip iš dalies teisingai pastebėjo aptariamos knygos rengėjas, pratarmėje šios „knygos dokumentai beveik nedubliuojami kitose tų metų Lietuvos metrikos knygose“ (p. 6). Aišku, šia pastaba rengėjas daugiau norėjo pabrėžti dokumentų

4 А. Груша, Канцылярыя, c. 111.5 Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Кніга 30

(1480–1546). Кніга запісаў № 30 (Копія канца ХVI ст.), падрыхтаваў В. С. Мянжынскі, Мінск, 2008; Lietuvos Me-trika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija), parengė I. Valikonytė, S. Lazutka, N. Šlimienė ir kt., Vilnius, 1999.

nuorašų pakartojimų nebuvimą, o ne kitos rū-šies dokumentų serijos (knygos), chronologiškai tapačios, trūkumą kanceliarijoje. Bet tai neturėtų trukdyti problemos iškėlimui – laikotarpyje nuo 1535 m. rugpjūčio iki 1536 m. spalio išliko tik ši viena kanceliarijos knyga. teisingiau sakant, reiktų paminėti chronologiškai nenuoseklią tris-dešimt šešių dokumentų seriją iš minėto periodo, esančią Lm kn. 17, l. 587–629.

Rengėjo išlyga „beveik“, matyt, yra susijusi su vienu Lm-19 knygos dokumento nuorašu Lm-17 knygoje: Nr. 35 (1536 02 03) atitinka Lm kn. 17, l. 520 (608v) – 523 (611) dokumentą (pagal įprastą Lm leidinių paginaciją turėjo būti žymima l. 608v (520) – 611 (523) – senoji pagi-nacija dedama į skliaustelius, o ne naujausioji). Nuosekliai peržiūrėjus Lm kn. 17 dokumentus, rasti dar keturi aptariamoje knygoje pasikarto-jantys dokumentai, kurių rengėjas nepastebėjo. tai knygos dokumentai: Nr. 77 (1536 03 12) = Lm-17, l. 612–613; Nr. 70 (1535 12 22) = Lm-17, l. 615v–618; Nr. 72 (1536 01 06) = Lm-17, l. 618–619 ir Nr. 225 (1536 09 25) = Lm-17, l. 619–620v.

Retas Lm rengėjas ryžtasi tikrinti mikro-filmuotas to paties laikotarpio rankraštines Lm knygas, ieškodamas pasikartojančių nuorašų. Dažniausiai apsiribojama jau išleistų knygų patikra, o nuorodos į rankraštines knygas – atsitiktinės, sužinotos iš istoriografijos ar kitų dokumento publikacijų. tenka tik apgailestauti, kad drąsi iniciatyva peržiūrėti chronologiškai lygiagrečios rankraštinės knygos dokumentus išseko, radus vos pirmą iš penkių dokumentų.

Apie klaidas

Atkreiptinas dėmesys į Nr. 110 antraštėje nurodytą datą: Vilnius, 1535 04 08. Dokumento antraštės data liko nepakeista (redagavimo klaida, kaip pamatysime, visai į naudą), nors pačiame

8

dokumente rengėjas ištaisė šią datą kaip klaidin-gą: 1536 04 08 indiktas 9 (nuoroda a p. 133: Originale neteisingai nurodyti metai – 1535 ir indiktas – 8). Ištaisyta data užfiksuota pastabose (p. 266) ir chronologiniame dokumentų sąraše (p. 280), kur nurodoma „1536 04 08 Vilnius Nr. 110“. Šis taisymas yra labai abejotinas rengėjo sprendimas, nes dokumento data visai nėra įtartina: vietovė – Vilnius, metai, mėnuo ir indiktas atitinka ir indikciją (chronologijos skaičiavimo prasme), ir valdovo itinerariumą. taisymas niekuo nepagrįstas, ir tai, kad doku-mentas įrašytas tarp 1536 metų dokumentų, nėra rimtas pagrindas abejonei.

Dokumento Nr. 187.3 antraštėje rengėjas nurodęs: Vilnius, [1523] 08 23, tačiau niekur nepagrindė, kodėl datos užrašymas „Vilnius, rugpjūčio 23, indiktas 1“ yra būtent 1523 metų Žemaitijos seniūno Stanislovo Stanislovaičio raštas. Kaip žinia, indiktas 1 buvo 1527 09 01–1528 08 31! Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila seniūnu tapo 1527 m. balandžio 28 d., o mirė 1532 m. pradžioje6. taigi, Stanislovo Stanis-lovaičio Kęsgailos raštą reiktų datuoti [1527] rugpjūčio 23 d.

Žemaitijos seniūnas Stanislovas Stanis-lovaitis (Jonaitis) Kęsgailaitis (1527–1532†) nei dokumente Nr. 187.4, nei Nr. 194 tikrai nėra Petras Stanislovaitis Kiška (1532–1534†), kaip nurodoma rodyklėse: Янович Станислав Станиславович [Kiška?] – 187.4, 194 (p. 354). taip pat Vilniaus ponas ir Žemaitijos seniū-nas velionis Stanislovas Jonaitis (Kęsgailaitis) (1486–1526†), minimas dokumentuose Nr. 187.1 ir Nr. 187. 4 („velionis“), kažin ar buvo gyvas 1533 m. liepos 27 d.: Янович Станислав, пан виленский, стар. жомойтский (1533 07 27) – 187.1, 187.4. Šios datos kilmę gali paaiškinti

6 K. Pietkiewicz, Kieżgajłowie i ich latyfundium do połowy XVI wieku, Poznań 1982, s. 42, 44.

dokumento Nr. 187.1. Krokuva, 1533 m. liepos 27 d. data (deja, su korektūros klaida: antraštėje užrašyta Krokuva, 1533 05 27), nes Žygimanto Senojo adresuotas ne kam kitam, o būtent Že-maitijos seniūnui ir Vilniaus ponui Stanislovui Jonaičiui Kęsgailai(!), mirusiam 1526 metais. Dokumentą reiktų datuoti pagal vienintelę 11 indiktą ir valdovo itinerariumą atitinkančią 15[2]3 05 27 datą, nes tam reikia mažiausiai taisymų. Be to, kirilicos raidės, žyminčios skaičius „к“ (20) ir „л“ (30), yra panašios – du vertikalūs brūkšneliai. Aišku, tai tikėtina data, nes kito dokumento Nr. 187.2 data raštininko irgi užrašyta su klaidomis: Vilnius, 1528 08 13 itinerariumą atitinka, bet indiktas 6 yra klaidin-gas – turėtų būti 1 indiktas. Vis dėlto dokumente Nr. 187.1 (15[2]3 07 27) kalbama apie Dirvėnų tijūną Stankų Bilevičių, o dokumente Nr. 187.2 (1528 08 13) jau minimas jo sūnus Žemaitijos bajoras Jonas Stankaitis Bilevičius. tai atitinka šios Žemaitijos giminės tyrimus. tėvas Stankus jau buvo miręs prieš 1528 metus, o sūnus Jonas [Didžiųjų] Dirvėnų tijūnu, kaip žinoma, tapo apie 1530 metus7. Pastaroji data tiktų ir doku-mentui Nr. 187.3 (1527 08 23), nes jame Jonas Stankaitis Bilevičius dar yra Žemaitijos žemės bajoras, o dokumente Nr. 187.4 (1536 08 10) jis jau Dirvėnų tijūnas. Kad atida indikcijai labai svarbi, rodytų ir raštininko michailo Sviniuskio reikalų pradžios antraštėje 1536 m. sausio 25 d. 10 indiktas, kurį reiktų taisyti ar pažymėti nuo-roda, kad turėtų būti 9 indiktas (p. 71).

Redagavimo klaidos: 1) dokumento Nr. 22 data 1535? 01 20 turėtų būti [1536] 01 20, nes pats rengėjas nuorodoje a (p. 77) nurodė, kad raštininkas padarė klaidą, o pastabose ir chrono-loginiame dokumentų sąraše nurodyta teisingai

7 e. Saviščevas, Žemaitijos valdžios elitas nuo XV a. pradžios iki XVI a. vidurio, daktaro disertacija, Vilnius, 2004, p. 133, 178, 226.

9

ištaisyta data „1536 01 20 [Vilnius] Nr. 22“; 2) dokumentas Nr. 55 (Vilnius, 1536 02 26) turėtų būti 1536 02 27 – redakcinė klaida įrašant datą prieš dokumento antraštę, nes pastabose ir chronologiniame dokumentų sąraše data tei-singa; 3) dokumentas Nr. 146.{144.} (Vilnius, [1536 05 19]) turėtų būti 1536 05 20 – irgi reda-gavimo klaida, nes pastabose ir chronologiniame dokumentų sąraše nurodoma teisinga data.

Prie redagavimo klaidų reiktų priskirti ir Nr. 251. Brasta, 1536 10 29; turėtų būti [1536] 10 29, nes dokumento datoje yra raštininko padaryta klaida „1537 10 29 indiktas 10“ ir ji liko nei pažymėta kaip klaida, nei nuorodoje ar pastabose pakomentuota, kuo remiantis ištaisyti metai. galima spėti, kad taisymą lėmė greta esantys įrašai, ypač Nr. 250 (Brasta, 1536 10 29) bei 1537 metų neatitikimas indiktui 10. Šis dokumentas papildo A. gąsiorowskio sudarytą itinerariumą nauja vietove, po Lietuvos Kame-neco (1536 10 26) eina Brestas (1536 10 29), „išvykstant valdovui į Lenkiją iš LDK“ (žr. Nr. 251). taip pat dokumentai Nr. 252 ir 254 įveda vietovę Lomazai (1536 10 30), kurios irgi nėra itinerariume.

Redagavimo klaida taip pat reiktų laikyti visiškai nereikalingus klaustukus prie dokumentų Nr. 18 datos 1536 01 17? bei Nr. 19 Kamenecas ? 1536 01 17, tiksliau, turėtų būti [1536 01 17], nes priklauso tos pačios bylos reikalų teismo įrašų serijai, pradedant Nr. 17 (1536 01 17). Dokumento Nr. 19 antraštėje atsiradęs Kame-necas priskirtinas prie nesusipratimų arba vėlgi yra redakcinė klaida, nes nei pastabose (p. 260), nei chronologiniame dokumentų sąraše (p. 279) Kameneco nebelieka – „1536 01 17 [Vilnius] Nr. 19“.

Datuodamas rengėjas nepasitikėjo savo jėgomis, nes kai kur, lyginant su viršuje esančiu pavyzdžiu, yra pridėta visai nereikalingų klaustu-kų. Dokumente Nr. 242 esantis Ldk Aleksandro

Jogailaičio insertas chronologiniame dokumen-tų sąraše datuotas „1506? 01 01 Krynkos in Nr. 242“, nors čia klaustukas visai nereikalingas, nes chronologijai nustatyti nėra jokių kliaučių, ji tiksliai atitinka Aleksandro Jogailaičio itinerariu-mą8. Deja, ši data, [1506] metai, liko nepažymėta dokumento tekste ir nutylėta pastabose. taigi datavimo pagrindimo trūksta.

LDK teismų reikalų knygos yra tikras lobis, padedantis atskleisti raštininkų laiko suvokimą, jos istorikui pateikia visą laiko skaičiavimo ins-trumentarijų (šventųjų dienos dažnai nurodomos tiksliai pažymint jų datą, savaitės dienas). tenka tik viltis, kad kada nors, remiantis Lm lobynu ir kitais šaltiniais, bus parengtas rimtas darbas apie LDK kanceliarijoje naudotos chronologijos bruožus ir padėtas pagrindas šiai pagalbinei isto-rijos mokslo disciplinai, kurios darbų taip trūksta metrikantams. tada gal neliktų tokios apmau-džios klaidos, kai šv. galas tampa šv. Pauliumi (Povilu): dokumentas Nr. 258 (p. 257 nuoroda b: T. y. Galli (spalio 16) [Павла]). Kaip matyti, nuorodoje yra teisinga šv. galo data. Ji aiškiai užfiksuota šios knygos dokumente Nr. 232: 1536 месеца ок(тебра) 14, то есть в суботу перед святомъ рымъскимъ светого Кгавъла, индиктъ 10. tad kodėl jį reikėjo taisyti į šv. Paulių? tokiu būdu asmenvardžių ir vietovar-džių rodyklėje atsirado: Павел, святой (день, 29 VI) – 232(!), o krikščioniškųjų švenčių sąraše: šalia „святые Петр и Павел VI 29“ „святой Павел (Кгавл) Х 16“. Kaip minėta, visi me-trikantai susiduria su šia problema, kai kurių šventųjų ir švenčių (katalikų, stačiatikių) dienų identifikavimu, su neaiškiais šventųjų ir švenčių vardų lotyniškais ir rusėniškais variantais. galbūt

8 m. Neumann, K. Pietkiewicz, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio itinerariumas (1492 m. birželis – 1506 m. rugpjūtis), Lie-tuvos istorijos metraštis 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 232: Krinkai (Krynki) 1506 01 01.

10

visai nebloga išeitis būtų grįžti prie ankstesnės Lm leidimo praktikos, kai dokumentų tekstuo-se minimos švenčių dienos buvo sistemingai komentuojamos (identifikuojamos) nuorodomis. Sistemingas ir nuoseklus darbas nėra panacėja sprendžiant visas problemas, bet nesant išsamios pagalbinės literatūros, pritaikytos LDK kancelia-rijos specifikai, tai priverčia neprarasti budrumo, kritinės distancijos, ir lyginti su dokumente mini-ma kita, galbūt tiksliau datuota, informacija apie vykusių ar įvykusių realijų datas. Aptariamos knygos rengėjo pasirinktą nenuoseklų „trigubą“ šventų dienų identifikavimą paliekame be komen-tarų: 1) dokumentų tekstuose (tik dvi nuorodos: Nr. 101, p. 128 nuoroda a: t. y. balandžio 23 d.; Nr. 258, p. 257 nuoroda b: t. y. Galli (spalio 16) [Павла]); 2) neišsamus „Krikščioniškų švenčių sąrašas“ (p. 283), 3) išsamiausia (!?) – naujiena tarp Lm leidimų – informacija įdėta į dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklę, kur tenka gerokai paklaidžioti, norint surasti dokumento tekste paminėtą tikslią švenčių datą; be to, kai kur trūksta nuoseklumo, pavyzdžiui, Божее тело, Божее вступенье в небо palikti be datos ir t. t.

Apie istorijos šaltinių leidimą

Pamažu priartėjome prie vartotojui, istori-kui, studentui, ar šiaip laisvalaikiu besidomin-čiam istorija, pavyzdžiui, „geneologistui“ galbūt ne tokių svarbių dalykų, kuriuos Lm leidėjai įvaduose kartais lakoniškai apibūdina taip: „ši knyga skelbiama taip, kaip ir kitos LII parengtos Lietuvos metrikos knygos“ arba šiuo atveju, „Lm užrašymų knygos Nr. 19 tekstas pateiktas pagal jau įprastus metodinius reikalavimus ir naujausius archeografinės leidybos metodikos nurodymus“ (p. 8). Pervertus LII parengtas Lm knygas, minėti „taip, kaip“ ar „įprasti (tradiciniai) publikavimo principai, metodai ir forma“ pasakymai, pasirodo,

nėra jau tokie savaime suprantami. Jie skirtingi, tačiau tie skirtumai nėra tokie fundamentalūs. Visi LII Archeografijos skyriaus darbuotojai susiduria su pasirinkimo problema, kurią neretai išsprendžia savaip, ir tokiu būdu kiekvienai LII išleidžiamai knygai suteikia individualių bruožų. tai nėra blogai. Archeografijoje leidžiama „sub-tiliai“ varijuoti principais, atsižvelgiant į istorijos šaltinio rūšį, jo būklę (materialinę), laikotarpį ir t. t. Suprantama, kebliau būtų pateisinti vienos rūšies ir laikotarpio istorijos šaltinio publikavimo individualias variacijas. tačiau ši įvairovė nėra leidimas nepaisyti principų, bet galimybė juos pasirinkti, ir jų laikytis nuo knygos pradžios iki pabaigos nuosekliai ir sistemingai. Šios funda-mentalios publikavimo maksimos aptariamos knygos rengėjas ne visada paisė. tikėtina, kad darbui pritrūko galutinio suredagavimo.

Pratarmėje D. Vilimas nuodugniai pristatė michailo Spiridonovo propaguojamą vietovių identifikavimo ir žymėjimo schemą (būtinybė nurodyti šiuolaikinius vietovių pavadinimus ir administracinį priklausymą) ir, kaip galima suprasti, „Sunkiausia iš šių vietovių buvo loka-lizuoti dykras, todėl jų vietos nurodomos tik iki rajono lygmens“ (p. 8), vietovardžių rodyklėje būtent ši schema ir buvo pritaikyta. Atsivertę vietovardžių ir asmenvardžių rodyklę, pamato-me įprastą, nelabai kuo besiskiriančią nuo kitų išleistų Lm knygų, rodyklę, gal su didesniu kiekiu lietuviškų vietovardžių formų, pateiktų laužtiniuose skliausteliuose. m. Spiridonovo vietovardžių identifikavimo ir žymėjimo schemos pritaikymą rodyklei kai kurie lietuvių metrikan-tai kvestionuoja ir, matyt, pirminio sumanymo redaguojant knygą teko atsisakyti, o pratarmė taip ir liko nepakeista.

Pratarmėje rašoma, kad „Perrašinėtojo tekste paliktas tarpas žymimas […]“. Dokumentų Nr. 9, 28, 32, 71, 134, 198, 200, 206, 209, 211, 220, 236, 237 tekstuose matome nuoseklų ki-

11

tokį žymėjimą „ … “ su nuorodomis į spragos ilgį ir kt. požymius. Nr. 199 spraga pažymėta tik nuoroda, pažymėta ties sakinio pabaiga. tik dokumente Nr. 12 ženklu „[…]“ pažymėta, kad dokumentas be pabaigos. tereikėjo paredaguoti pratarmę ir viskas būtų buvę gerai.

Datas, kurias nustato rengėjas, įprasta rašyti laužtiniuose skliausteliuose. Rengėjui nepavyko nuosekliai laikytis šio principo. Be to, neatsižvelgta į būtinybę pagrįsti datavimą pastabose (ar kitur), o kur data nėra aiški, žy-mėti principu „nuo iki“. tai „rekomenduoja“ ir Vakarų šaltinių leidimo tradicija, ir rusų aktų archeografija9. Pavyzdžiui, Nr. 1, 2, 3 Krokuva, 1535 08 17 – tiksliau būtų [1535 08 12–17], nes yra tarp raštininko michailo darbų pradžią žyminčios antraštės 1535 08 17 ir dokumento Nr. 4 (Krokuva, 1535 08 12). tokį principą galima buvo pritaikyti dokumentams Nr. 5–10, 12, 34, 36, 57, 71, 116, 137, 162, 212, 222, 238, 244, 249. Redakcinė klaida dokumente Nr. 70 (Vilnius, 1535 12 22) – tiksliau būtų [1535] 12 22, nes rengėjas ištaisė raštininko klaidą metų užrašyme „1536“ ir pats nurodė nuorodoje a (p. 114). Sunkiai paaiškinamas dokumento Nr. 85 antraštėje atsiradęs žymėjimas „(1536 04 09)a“, o nuorodoje a (p. 120): Prieš dokumentą įrašyta pieštuku 1536 Apr. 8 Ind. 9. Kam reikalingi apvalūs skliausteliai? Juk kaž-kieno pieštuku padaryta žyma visai nepaveikė rengėjo pasirinktų žymėjimo principų.

Išraiška Тогож дня ir kitos panašios gana aiškiai leidžia nustatyti datą pagal pirmą da-tuotą tos dienos dokumentą, tačiau formaliai žiūrint šio dokumento (įrašo) datą reiktų dėti į laužtinius skliaustus, kaip kad daroma Nr. 136 [1536 05 22] (И за тымъ того ж дня); Nr. 153 [1536 05 30] (В тотъ же часъ); Nr. 196

9 С. М. Каштанов, Актовая археография, Москва, 1998, c. 23–25, 146–148.

[1536 08 25] (Того ж дня). Kitais atvejais, deja, pamirštama pažymėti laužtiniais skliausteliais. Тогож дня… Nr. 47, 98, 112, 114, 118, 148, 157, 160, 208; В тот же час.. Nr. 97. Įdomus atvejis su dokumento Nr. 48 1536 02 23 (taip rengėjas pateikė) išraiška А потомъ назавтрее февраля двадцать третего дня formalios ar-cheografijos riboms patikrinti. Kas gali pasakyti, kuris žymėjimo variantas geresnis: [1536 02 23] ar [1536] 02 23?

Parengėjui teko pasukti galvą, kaip įfor-minti valdovo patvirtintus dokumentus-insertus (vidimus insere). Vienur jis antraštėje nurodė abi datas, ir dokumento, ir valdovo patvir-tinimo (tokia eilės tvarka): Nr. 29 melnikas 1513 07 02 {Vilnius, 1536 02 10}; Nr. 30 Biels-kas, 1529 12 09 [ Vilnius, 1536 02 10]; Nr. 31 Bielskas, 1529 12 09 [Vilnius, 1536 02 10]; Nr. 89 Vilnius, 1536 03 24 [1533 05 12]; Nr. 115 Belaja, 1535 01 30 [Vilnius, 1536 05 11]. Kitur inserto datos antraštėje nenurodė, tik valdovo patvirti-nimo: Nr. 24 Vilnius, 1536 01 28 (patvirtintas Šalčininkėliuose 1536 01 18 surašytas testamen-tas); Nr. 40 Vilnius, 1536 02 10 (patvirtintas Rožankoje 1535 05 29 surašytas užrašymas); Nr. 182 Vilnius, 1536 07 25 (patvirtintas Vil-niuje 1536 06 19 surašytas užrašymas); Nr. 242. Vilnius, 1536 10 15 (patvirtinta 1506 01 01 Krynkuose surašyta Aleksandro Jogailaičio suteiktis). Vėlgi neapsispręsta dėl vieningo visai parengtai knygai principo (įvairuoja net skliausteliai: valdovo patvirtinimams naudoti ir {..} ir [..]). Dvigubos datos antraštėje žymėtos ankstesnėse Lietuvos istorijos institute išleistose Lm knygose, pavyzdžiui, Lm kn. 810; įprastos lotyniškų dokumentų antraštėse, tačiau šalia datos išdavimo įvedus dar vietos nuorodą, tapo sunku jas sutalpinti vienoje eilutėje, publikuojant Lm

10 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 8 (1499–1514). Užra-šymų knyga 8, parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, D. An-tanavičius, 1995.

12

knygų tekstą dviem stulpeliais. matyt, geriausias variantas yra atsisakyti patvirtinto dokumento datos iškėlimo į antraštę, paliekant tik valdovo išduoto dokumento datą ir vietovę. toks, pa-vyzdžiui, Raimondos Ragauskienės sprendimas, rengiant Lm knygą Nr. 20, visai pasiteisina. Bet vėlgi, insertas ir jo data įtraukti į valdovo dokumentų aprašymus pastabose, tačiau jų nėra chronologiniame dokumentų sąraše11. Aptariamos knygos rengėjas patvirtintus dokumentus įrašė į chronologinį dokumentų sąrašą, pasirinkęs jau Lm kn. 15 knygoje naudotą žymėjimą lotynų kalba „in“, kuris reiškė, kad jis yra įrašytas tame dokumente12. Deja, insertų datų pastabų dokumentų aprašymuose nėra. Baltarusių met-rikantai kiek kitaip žymi – „Nr. … a.“ tai leidžia lanksčiau žymėti kartais pasitaikančius

„dvigubus“ ar „trigubus“ patvirtinimus, tiesiog toliau pratęsiant abėcėlės raides (b, c, d). Be to, Vakarų diplomatikos tradicijoje patvirtinimas ir patvirtinamas dokumentas yra du teisiškai atskiri dokumentai13, to žymėjimas „in“ neperteikia. Reikia tikėtis, kad ir Lietuvoje bus sutarta dėl jų žymėjimo svarbiame chronologiniame dokumen-tų sąraše, vienintelėje publikuojamų Lm knygų vietoje, kur aiškiausiai matyti įrašyti ankstyvesni valdovų bei privatūs aktai. Vis dėlto verta įsi-klausyti į rekomendacijas aiškiai išskirti insertus dokumentuose: po dvitaškio inserto tekstą rašyti iš naujos eilutės ir jį išskirti kabutėmis14.

Išsakytos kritinės pastabos yra skirtos visų bendram labui, jos nemenkina rengėjo nuveikto didelio darbo, be kurio nebūtų išleista ši Lm knyga.

Laimontas Karalius(Vilnius, Lietuvos istorijos institutas)

13 С. М. Каштанов, Актовая археография, c. 91–92.14 Conseils pour l’édition des textes médiévaux, fasc. 1:

conseils généraux, coord. F. Vieillard et o. guyotjeannin, Paris, 2005, p. 81.

11 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užra-šymų knyga 20, parengė R. Ragauskienė ir D. Antanavičius, Vilnius, 2009, p. 293–312, 315–317.

12 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15 (1528–1538). Užrašymų knyga 15, parengė A. Dubonis, Vilnius, 2002, p. 309–312.

13

Publikuojamų Lm knygų biblioteka sparčiai gausėja. Pastaruoju metu iš viso parengta ir iš-leista keturiasdešimt trys XVI a., viena – XVII a. ir dvi XVIII a. knygos. Jų publikavimu užsiima keturių šalių – Lietuvos, Baltarusijos, ukrainos bei Lenkijos šešios mokslo institucijos: Lietuvos istorijos institutas (išleido aštuoniolika užrašymų, šešias Viešųjų reikalų, dvi Diplomatinių reikalų ir vieną Surašymų knygą), Vilniaus universitetas (šešias Teismų knygas), Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos istorijos institutas (penkias užrašymų, po vieną Teismų, Viešųjų reikalų bei Surašymų knygas), Baltarusijos nacionalinis isto-rijos archyvas (vieną užrašymų knygą), Lenkijos mokslų akademijos istorijos institutas (po vieną užrašymų ir Sigilatų knygą), ukrainos naciona-linės akademijos m. Hruševskio archeografijos ir šaltinių tyrimo instituto ostrogo skyrius (po vieną užrašymų ir Surašymų knygą). Šis sąrašas nuolat kinta, Lm knygų lentyna kasmet pasipildo naujais leidiniais.

Skelbiama Lm 20-oji Užrašymų knyga yra XVI a. pabaigoje perrašyta originalios knygos ko-pija. originali knyga neišliko, dingo greičiausiai XVII a. viduryje. Kaip ir daugelis kitų ankstyvųjų Lm knygų kopijų, ši dabartinį pavidalą įgavo pamažu. Pirmiausiai ji 1597 m. buvo perrašyta tuometinio LDK kanclerio Leono Sapiegos nuro-dymu, o žinutėje apie jos perrašymą bei jo laiką nurodytas ne tik šiuos reikalus prižiūrėjęs LDK kanceliarijos raštininkas Aleksandras Korvinas gosievskis, bet ir – tai gana reta – perrašinėtojas Adomas Paškevičius (Адамъ Пашкевичъ). Kny-ga peržiūrėta ir tvarkyta XVII a. pr. Vėliau ją ne kartą vartė įvairių dokumentų ieškoję asmenys, o XVIII a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje buvo parengtas transliteruotas registras.

20-osios Lm knygos-kopijos saugojimo istorija neišsiskiria iš kitų Lm knygų. Iki XVIII a. 5-ojo dešimtmečio ji buvo Vilniuje, vėliau – Varšuvoje, po to atsidūrė Sankt Peterburge. Dabar ši knyga saugoma RVSAA (РГАДА, ф. 389, ед. хр. 20), maskvoje. Knygos numeracija keitėsi tris kartus: 1623 m. valdovo kanceliarijos knygų apraše ši knyga-kopija gavo 20 numerį, Varšuvoje ir Sankt Peterburge tapo 30, o maskvoje vėl gavo 20 numerį1. Spaudai 20-oji Lm knyga parengta iš mikrofilmo, esančio Lietuvos istorijos instituto Rankraščių skyriuje (Rankraščių skyrius, Lietu-vos Metrika, s. v. 20). Neturint knygos-kopijos rankraščio, sudėtinga detaliai įvertinti 20-osios knygos būklę, jos išorės požymius, vandenžen-klius, įrišimą ir pan. Dėl šios priežasties apsiribo-ta pastabomis apie knygos kopijos sandarą, turinį, chronologinius dokumentų ypatumus ir pan.

Publikuojamoje knygoje iš viso yra 210 registre pažymėtų ir tekste sunumeruotų doku-mentų. Didžioji jų dauguma, 198 dokumentai, rašyti tuo metu LDK raštinėje plačiausiai vartota kalba – rusėniškai, o 12 dokumentų – lotyniški. XVI a. knygos-kopijos pavadinimas gana tiks-liai perteikia ir atspindi bendrąją chronologiją. Knygoje-kopijoje įdėtas vienas dokumentas su 1535 m. pabaigos data, kiti išduoti 1536–1539 m. Kai kuriuose 20-osios Lm knygos aktuose pa-sitaiko ir ankstesnių valdovų, pavyzdžiui, Ldk Vytauto, Švitrigailos, Žygimanto Kęstutaičio ar Aleksandro dokumentų nuorašų ar jų santraukų,

1 P. Kennedy-grimsted, I. Sułkowska-Kurasiowa, The „Lithuanian Metrica“ in Moscow and Warsaw: Reconstruc-ting the Archives of the Grand Duchy of Lithuania. Including an Annotated Edition of the 1887 Inventory Compiled by Stanislaw Ptaszycki, cambridge (mass), 1984, p. 84.

LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20 / Lithuanian Metrica: Book No. 20 / Metryka Litewska: Księga wpisów 20. Parengė R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba). Vilnius: LII leidykla, 2009, 442, [1] p., 550 egz. ISBN 978-9955-847-23-6

14

transumptų. Vyrauja dokumentai, turintys pilną datą. Knygos ypatybe galima laikyti palyginti nuoseklų dokumentų datavimą, chronologija pažeista tik keliais atvejais. Dokumentų išdavimo geografija nėra įvairi, be to, dominuoja lenkiš-kos vietovės. 20-osios Lm knygos medžiaga patvirtina Lenkijos karaliaus, Ldk Žygimanto Senojo itinerariumo pagrindinius duomenis bei jau gerai žinomą teiginį apie palyginti retą šio valdovo rezidavimą LDK antroje jo valdymo pusėje2. Pažymėtina, kad 20-osios Lm knygos dokumentų išdavimo geografijos duomenys, tiek krokuvietiški, tiek ir kiti, pastebimai papildo valdovo itinerariumą.

20-ąją Lm knygą-kopiją 1597 m. surašė LDK kanceliarijos raštininkui A. Korvinui gosevskiui atskaitingas rašovas Adomas Paške-vičius. tikėtina, kad rusėniškų knygos kopijos dokumentų braižas ir yra jo. Beje, tai ne vienin-telė jo perrašyta knyga. A. Paškevičius taip pat yra ir 5-osios bei 6-osios Lm knygų rašovas. tik tuomet jis pasirašė ne registro, o knygos pabaigoje3. tuo tarpu 28-osios Lm knygos lei-dėjai, palyginę knygos braižus su kitomis Lm, nustatė, kad A. Paškevičius galėjo surašyti ir 28-ąją bei 30-ąją Lm knygas4. Be perrašinėto-jo, pažymėtinas ir redaktoriaus darbas. Neretai asmenvardžiai ar vietovardžiai vienaip užrašyti dokumentų antraštėse ir jau kiek kitaip – pačiame tekste. taip pat neatmetama galimybė, jog pavie-

2 A. gąsiorowski, Itineraria dwu ostatnich Jagiellonów, Studia Historyczne, 1973, t. 16, r. 2, s. 252, 266; R. Ragaus-kienė, Lietuvos valdovų vilnietiški itinerariumai, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 310, 327.

3 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5, parengė e. Banionis, Vilnius, 1993, p. 297; Lietu-vos Metrika. Knyga Nr. 6 (1494–1506). Užrašymų knyga 6, parengė A. Baliulis, Vilnius, 2001, p. 357.

4 Метрыка Вялiкага Княства Лiтоускага. Кнiга 28 (1522–1552). Кнiга Запiсау 28, да друку падрыхтавалi: В. Мянжынскi i др., Менск, 2000, c. 5.

nius pastebėjimus šioje knygoje-kopijoje galėjo padaryti ir tiksliau identifikuojamas LDK kaltin-tojas mikalojus marchačas Puzelevskis (Mikołaj Marchacz Puzelewski) (1604–1623, mirė prieš 1626 m.5). Jis pasirašė XVI a. pabaigoje sudaryto registro pabaigoje greta Bogdanovičiaus ir taip pat prie dokumentų įrašymo pradžios bei knygos kopijos pabaigos.

20-ojoje Lm knygoje galima išskirti kelias dokumentų grupes pagal geografinį vietovių kri-terijų. Nors visi jie fiksuoja vien LDK medžiagą, tačiau joje ryškus geografinis suskirstymas į ats-kiras teritorines grupes. Vieną sudaro dokumentai susiję su šiandienine Lietuva. Pagal tuometinį skirstymą tai būtų trakų pavieto žemėvaldos, pareigybiniai ir kt. dokumentai, analogiška Vil-niaus pavieto medžiaga bei pavieniai Žemaitijos ar Kauno ir upytės pavietų dokumentai. Antrąją grupę sudaro šiandieninės ukrainos teritoriją apimantys tuometinės Voluinės žemėvaldos bei pareigybiniai aktai, taip pat su Kijevo pavietu su-sijusi medžiaga. Šiandieninei Lenkijai reikšmingi 20-osios Lm knygos Palenkės dokumentai. Dar vienai grupei dokumentų priklausytų šiandieninės Baltarusijos teritoriją apimanti medžiaga: Bresto, Naugarduko, Lydos, Slanimo, gardino, minsko ir kt. pavietų.

Dokumentų turiniu 20-oji Lm knyga gana tipiška, pateisinanti užrašymų knygos pavadini-mą. Joje didžiausią turinio dalį sudaro valdovo privilegijos, patvirtinančios įvairius bajorų žemėvaldą įforminančius teisinius aktus, su jais susiję tarnybų duotys ir įvesdinimai. tiesa, istoriografijoje šie aktai rečiau matomi, pagrin-dine priežastimi tenka laikyti ne tokių žymių asmenų dominavimą šioje knygoje. 20-oje Lm yra nominavimo dokumentų, kuriais valdovas skyrė pavieto ar miesto pareigūnus: pavieto

5 Urzędnicy centralni i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku, opracował H. Lulewicz, A. Rachuba, Kórnik, 1994, nr. 183.

15

vėliavininko, girininko, raktininko, vaiskio, vaito, arklidininko, tiltininko ir kt. (Nr. 6, 10, 71, 75, 101–103 105, 108, 176, 177 etc.)6. Pažymėtina, jog šioje knygoje nėra centrinių LDK pareigybių ar dvaro pareigūnų nominavimo dokumentų. Atskirą pogrupį sudaro valdovo atleidimai nuo mokesčių ar prievolių, yra leidimų steigti laisvas karčemas, ar karčemas apskritai (Nr. 32, 39, 44, 50, 63, 74, 104, 123, 150, 156, 157, 174). Palyginti nedaug – trys testamentų patvirtinimai (Nr. 28, 62, 193) ir valdų bei turto užrašymai remiantis testamentais (Nr. 33, 46, 134, 136).

Likusiuose knygos dokumentuose įvairesnė LDK vidaus reikalus atspindinti medžiaga. tai pirmiausia su žydų problematika susiję dokumen-tai (Nr. 194, 197). Nemažą 20-osios Lm knygos dokumentų grupę sudaro raštai, susiję su LDK miestais ir miestiečiais: Vilniumi (Nr. 58, 63, 78, 82, 91–92, 117, 144, 161–162, 164, 166–167, 180), Kaunu (Nr. 13, 41), Brestu (Nr. 4, 65, 207), Lucku (Nr. 22, 197), Kamenecu (Nr. 74), Kobrinu (Nr. 55–56), Kijevu (Nr. 90, 108) ar Voine (Nr. 104, 106). miestietiškos medžiagos turinys gan įvairus – nuo savivaldos teisių su-teikimo Voiniai iki pavienių miestiečių, miesto amatininkų, pavyzdžiui, vilniečio vaistininko Sebastijono, auksakalio erazmo [Bretnerio] gy-venimo ir turimo nekilnojamojo turto epizodų ar miestų cechų (pakirpėjų, siuvėjų bei kailininkų) kūrimosi ir veiklos istorijų. Pažymėtina, jog isto-riografijoje plačiai aptarta Voinės miestui skirta 1538 m. magdeburginė privilegija, nurodant, jog šis miestas prieš tai 1531 m. liepos 26 d. gavo analogiško turinio privilegiją7.

6 Į sudarytą Vilniaus vaivadijos pareigūnų sąrašą įtrauk-tas Vilniaus arklidininko Juchnos Volčkovičiaus paskyrimo aktas, žr. Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, t. 1: województwo wileńskie XIV–XVIII wiek, pod red. A. Rachuby, Warszawa, 2004, nr 441.

7 Platesnis šios privilegijos aptarimas, žr. e. Rimša, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius, 1999, p. 681.

Prie likusiųjų 20-os Lm knygos dokumentų galima priskirti keletą valdovo teismo sprendimų, neretai pasinaudojant sprendimo vykdymą užti-krinančiu laidu. Pavieniai dokumentai svarbūs LDK moters, bajorės statusui tirti, vaiko istorijai. Prie tokių priklauso raštai, aptariantys ištekančių bajorių kraitį, jį sudarantį kilnojamąjį ir nekilno-jamąjį turtą, pastebėjimai apie bajorių dvariškes-tarnaites, rūpestis mažametėmis mergaitėmis. Iš įdomesnių dokumentų galima paminėti nobilitaci-jos patvirtinimą trakų pavieto bajoro mikalojaus gaidamavičiaus palikuonims 1538 m. (Nr. 118). Šis aktas nagrinėtas plačiau ir įvestas į mokslinę apyvartą8. Žinia, jog šia nobilitacija naudojosi vėlesni gaidamavičių palikuonys. Antai Petro sūnus Steponas, 1566 m. minimas kaip trakų pavieto bajoras, buvo gavęs 7 valakus Naciū-nų ir gaidamonių kaimuose9. Iš retesnių įrašų paminėtinas ir 1539 m. užrašymas Baisogalos parapinei Švč. trejybės ir Šv. Zigmanto bažny-čiai. Knygoje galima rasti svarbių dokumentų, rodančių Žygimanto Senojo laikų kanceliarijos darbo praktiką, kurioje pasitaikydavo ir kolizinių raštų išdavimo atvejų (Nr. 113).

Vertingas dokumentas – 1538 m. rugsėjo 9 d. Žygimanto Senojo nurodymas skirti išlaiky-mą dėl senatvės valdovo dvarioniui kunigaikščiui Andrejui masalskiui (Nr. 158). Domina ne tiek socialinis atlygio už nuopelnus skyrimo aspektas, kiek valdovo dvarionio pareigybinių funkcijų apibūdinimas. Ne mažiau įdomus knygoje įrašy-tas 1537 m. gruodžio 20 d. valdovo sprendimas Vilniaus kašteliono ir LDK didžiojo etmono Jurgio Radvilos byloje su trakų vaivadaičiu

8 Album armorum nobilium Regni Poloniae XV–XVIII saec. Herby nobilitacji i indygenatów XV–XVIII w., opr.acowała B. trelińska, Lublin, 2001, nr 130.

9 Lietuvos metrika, s. v. 38. Knygos mikrofilmas saugomas LVIA, f. 389, Lietuvos metrika, kn. 38, l. 598, 598v; R. Ragauskienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584 m.), Vilnius, 2002 p. 200, 227.

16

Ilja ostrogiškiu dėl ostrogiškio velionio tėvo Konstantino duoto pasižadėjimo vesti J. Radvilos dukrą oną Radvilaitę (Nr. 84). teisminis šių dviejų didikų procesas truko nuo 1536 m. spalio 16 iki 1537 m. gruodžio 20 d. Žygimantas Se-nasis šią bylą svarstė net vienuolika kartų. Buvo sudaryta speciali komisija10. 20-ojoje LM patei-kiamas karaliaus sprendimas šioje byloje buvo paskutinis. Valdovas, dar sykį peržiūrėjęs visus reikiamus raštus ir išrašus, atleido I. ostrogiškį nuo jo tėvo duoto žodžio Radvilai.

Atkreiptinas dėmesys į 20-ojoje Lm knygoje fiksuojamą XVI a. pradžioje LDK plačiai plitusį užtarimų mechanizmą, teikiantį duomenų apie klientelinių santykių raidą. Pagal užtartųjų skai-čių šią knygą galima laikyti Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Alberto goštauto (septyni atvejai) bei karalienės Bonos (šeši užtarimai mikalojui Pašičiui, Zagorovskiui, Jundilai, Sopotkai ir kt.) patronavimo knyga. Knygos medžiaga tik dar kartą patvirtina valdovės įtaką, pirmiausia Voluinėje 1536–1539 m. Stiprinant dinastijos ekonominį potencialą, jai pavyko sugrąžinti ištisus valdų kompleksus Kremenece, Lucke, o taip pat ir Palenkėje11.

Publikuojamos 20-osios Lm knygos kaip istorinio šaltinio vertė nekelia abejonių. Kaip rodo jos turinio pristatymas, čia įrašyti doku-mentai reikšmingi daugeliu aspektų. Jie nušviečia

tiek atskirus, pirmiausia su bajorijos žemėvalda, žemesnių pareigūnų nominavimu ir pan. ūkinius pareigybinius klausimus, tiek bendresnes sociali-nes-ekonomines LDK problemas. Dėl medžiagos reikšmingumo dokumentai pakankamai plačiai naudojami istoriografijoje. tą patį galima pasa-kyti ir apie dokumentų kopijas bei jų publikaci-jas. Patikrinus Lm knygų Nr. 19, 21–28 įrašus, pavyko aptikti vienalaikius dubletinius 20-osios Lm knygos dokumentus. tai 21-osios Lm knygos įrašai dėl bajorystės palikimo eišiškių bajorams bei Vilniaus pakirpėjų, 28-osios Lm dokumentas dėl krikščionių, priėmusių judaizmą, persekiojimo ir pan. Atskiri 20-osios Lm knygos dokumentai pradėti publikuoti XIX a. viduryje. Didžiausio dėmesio sulaukė voluinietiški, ku-nigaikščių Koširskių, Kovelskių ar Sanguškų giminių istorijai svarbūs žemėvaldiniai ir teismo aktai. taip pat išsiskiria 1538 m. gruodžio 31 d. Žygimanto Senojo privilegija Vilniaus kailininkų brolijai. Iki šios publikacijos dokumentas jau buvos skelbtas keturis kartus.

20-osios Lm knygos tekstas perteiktas pagal bendras Lm rengimo spaudai taisykles bei atsi-žvelgiant į anksčiau Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriuje išleistų knygų leidimo praktiką. Publikacijos pabaigoje pateikiamos pastabos, dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Raimonda Ragauskienė(Vilnius, Lietuvos istorijos institutas)

10 A. Przeżdziecki, Jagiellonki polskie w XVI w., t. 2, Kraków, 1868, s. 50; L. Kolankowski, Zygmunt August, wielki książę Litwy do roku 1548, Lwów, 1913, s. 227; W. Pociecha, Królowa Bona (1494–1557). Czasy i ludzie odrodzenia, Poznań, 1958, t. 3, s. 135; R. Ragauskienė, Barbora Radvilaitė, Vilnius, 1999, p. 72–73; t. Kempa, Dzieje rodu Ostrogskich, toruń, 2002, s. 59–60.

11 W. Pociecha, Królowa Bona, s. 137.

17

Lietuvos metrikos 234-oji knyga, istorio-grafijoje laikoma 19-ąja teismų bylų knyga, šiandien saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve maskvoje1. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje originaliosios knygos kopijai LDK kanceliarijos archyve suteiktas Nr. 632, todėl 1887 m. publikuotame Lm kataloge ji buvo pažymėta dvigubu numeriu 19/633. Ši knyga-ko-pija 1623 m. sudarytame Lm knygų sąraše buvo įrašyta tarp vaivadų knygų (Księgi woiewodzkie)4. Kaip ir kitos Lm knygos ji XVIII a. viduryje išvežta į Varšuvą, kur dar „spėjo“ patekti tarp tų teismo knygų, kurios 8-to dešimtmečio pabaigoje buvo transliteruotos lenkišku raidynu. todėl dar viena jos kopija, drauge su dviem kitomis transliteruotomis užrašymų knygomis (30-ąja ir 31-ąja) įrišta į vieną foliantą, šiandien saugoma Varšuvoje, Vyriausiajame senųjų aktų archyve5.

19-oji TBK – tai Vilniaus vaivados Jono Jur-gevičiaus Hlebavičiaus 1546–1548 m. vadovauto teismo knyga. Jonas Hlebavičius, dar 1528 m. gavęs Vitebsko, o 1532 m. – Polocko vaivadystę, vykdė ten teisingumą, kurio dokumentine išraiška tapo vadinamoji 16-oji užrašymų knyga, dėl Ru-

1 РГАДА, ф. 389 (Литовская Метрика), ед. хр. 234. Knygos kopijos mikrofilmas yra LVIA.

2 Šis skaičius įrašytas lenkišku raidynu transliteruoto knygos registro pirmojo lapo viršuje.

3 С. Пташицкий, Описание книг и актов Литовской Метрики, Санкт-Петербург, 1887, с. 115.

4 Г. Голенченко, Реестр книг Метрики Великого княжества Литовского 1623 г., Исследования по истории Литовской Метрики, ч. 2, Москва, 1989, с. 352.

5 AGAD, zespół metryka Litewska, nr. 217 (księga 63), l. 919–1356.

sijos archyvistų klaidos „išsprūdusi“ iš metrikos teismų knygų skyriaus6. 1542 m. tapęs Vilniaus vaivada ir ėmęs vadovauti Vilniaus pilies teismui, jis paliko kelias teismo knygas, viena iš kurių (vadinamoji 11-oji tBK) jau publikuota7. Jūra-tė Kiaupienė, tyrinėjusi vaivadų teismo knygų komplekso sandarą ir jų „neteisėto“ atsiradimo LDK kanceliarijos archyve aplinkybes8, spėjo, kad jos pateko į raštinę kartu su kitais kancle-rio, tuo pat metu turėjusio ir Vilniaus vaivados urėdą, dokumentais9.

Suprantama, kad tik išanalizavus visą šių tBK kompleksą, išryškės vaivados (t. y. vie-tinio) teismo funkcionavimo mechanizmas bei jo modifikacijos, tačiau ir kiekvienos atskiros knygos sandaros bei joje įrašytų dokumentų kopijų turinio tyrimas padeda geriau suprasti, kaip XVI a. viduryje buvo brandinamos teismų

6 Ją publikavo Dmitrijus Davgiala (Доўгяла), žr. Беларускi архiў, t. 2 (ХV–ХVI a.), Менск, 1928.

7 Lietuvos Metrika (1542 m.). 11-oji Teismų bylų knyga, parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė, Vilnius, 2001.

8 Plačiau žr. Ю. Кяупене, Книги Вильнюсского замкового суда ХVI в. в составе Литовской Метрики, Lietuvos Metrika: 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, p. 72; J. Kiaupienė, Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšė-jaus 1559–1564 m. teismo knygos, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 64; J. Kiaupienė, XVI a. ikireforminio Vilniaus pilies teismo knygos-kopijos Lietuvos metrikoje struktūrinė ir informacinė analizė, Lietuvos Metri-ka: 1991–1996 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1998, p. 36–89.

9 Jonas Hlebavičius kanclerystę gavo greičiausiai 1546 m. rudenį: 1546 10 18 – jau kancleris, žr. Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku. Spisy, opracowałi H. Lulewicz i A. Rachuba, Kórnik, 1994, s. 52. taip pat žr. 19-osios tBK dokumentą Nr. 24, kur Jonas Hlebavičius 1546 10 06 save dar tituluoja tik Vilniaus vaivada.

LIETUVOS METRIKA (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga / The Lithuanian Metrica (1546–1548). Court Record Book no 19 / Metryka Litewska (1546–1548). Księga 19 spraw sądowych / Литовская Метрика (1546–1548). 19-я книга судных дел. Parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė-Saviščevienė, L. Steponavičienė. Vilnius: LII leidykla, 2009, XXXIV, 288, [2] p., 500 egz. ISBN 978-9955-847-24-3

18

bei administracijos reformos. Antra vertus, nesudėtinga, bet originali šios knygos sandara atskleidžia vaivadijų raštinių veiklos savitumus, jų personalo bandymus taikyti įvairius knygų formavimo modelius.

Šios knygos originaliame pavadinime, kaip dažnai būna, nurodyta tik knygos pradžios, t. y. į ją įrašyto pirmojo dokumento sudarymo, data – 1546 06 22 (4 indiktas). Visi Jono Hlebavičiaus vadovauto (arba kaip vieno iš procese dalyva-vusių teisėjų) teismo dokumentai (Nr. 1–120), atspindintys jo beveik dvejus metus trukusią (1546 06 22–1548 04 12) juridinę veiklą, su-rašyti ištisai, nebandant jų skirstyti nei pagal chronologinį, nei pagal geografinį požymį. tačiau XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje rengiant šios knygos registrą, matyt, siekta, kad ateityje būtų lengviau surasti dokumentus, todėl buvo išryškintos dvi datos: 1546 m. (l. XV), kuriems priskirtos 44 bylos, ir 1547 m. (l. XVII) – visi likę dokumentai (Nr. 45–137). Akivaizdu, kad įrašyti antrąją datą buvo sumanyta vėliau: ji tiesiog įsprausta tarp dokumentų Nr. 44 ir Nr. 45 pavadinimų, nes specialiai vietos nebuvo palik-ta. Nors į šią knygą pateko trys dokumentai, surašyti 1548 m. sausio–balandžio mėnesiais (Nr. 115, 117, 120), tai neatsispindi nei registre, nei knygos pavadinime. Šios knygos sandaros ypatybė10 – jos pabaigoje atskirai nurašyti do-kumentai, kuriuos bylininkai pateikė vaivados teismui kaip rašytinius įrodymus (Nr. 121–137). Specialią knygos seriją akcentuoja ir jai sudaryto-jo suteiktas pavadinimas: Тутъ уписаны листы и рейстра, которие на праве покладають, а для широкости в листы судовые их не пишуть (l. 223). Ši originali knygos kopijos savybė leidžia spėti, jog originalioji knyga buvo suformuota gana greitai ir kad kopija yra adekvati originalui.

10 tai pastebėjo J. Kiaupienė, žr. Ю. Кяупене, Книги Вильнюсского замкового суда ХVI в. в составе Литовской Метрики, c. 75.

19-ajai knygai, kaip ir kitoms palyginti neilgą teismo veiklos tarpsnį užfiksavusioms tBK, būdingas nedidelis chronologinis įrašų nenuoseklumas. Pavyzdžiui, nurašant 1546 m. nagrinėtas bylas, tarp spalio ir lapkričio mėnesiais sudarytų dokumentų atsirado gruodžio mėnesio įrašai (Nr. 32, 43). Kai kuriuose dokumentuose (pvz., Nr. 13) įrašytos dvi datos rodo bylos nagrinėjimo pradžios (1546 07 01) ir pabaigos (1546 08 16) laiką. Ypač atkreipia dėmesį įrašas Nr. 23, datuotas 1546 08 22, kai vaivada pradėjo nagrinėti bylą. tačiau dėl nepateiktų įrodymų ir trukdžių atvykti liudytojams bylos nagrinėjimas ilgam atidėtas ir tik 1547 02 11 buvo priimtas sprendimas. tačiau šis dokumentas, įrašytas tarp 1546 m. įrašų, leidžia spėti, kad vienai bylai skirti minutarai virsdavo švarraščiais tik užbaigus nagrinėti bylą, o į originalią knygą stengtasi įrašyti dokumentus pagal bylos pra-džios chronologiją. 1547 m. vykusių teismų dokumentų įrašai pradedami Nr. 45, pažymėtu sausio 23 d., su menkais chronologiniais ne-nuoseklumais tęsiasi iki Nr. 115, pažymėto jau 1548 m. data. Paskutiniai į šią knygą patekę Jono Hlebavičiaus nagrinėtų bylų dokumentai įrašyti jau gana padrikai, tarsi „surinkti“ likučiai, stengiantis užbaigti formuoti vaivados knygą: dokumente Nr. 115 nurodyta 1548 01 06 data, Nr. 116 – 1547 11 17, Nr. 117 – vėl 1548 m. (03 20), Nr. 118 ir 119 – netgi 1546 m. (atitinka-mai 12 12 ir 10 28), o paskutinis Nr. 120 – vėl datuojamas 1548 m. (04 12).

taigi į knygą įrašyti 1546–1548 m. nagri-nėtų bylų dokumentai. Ir į specialią dokumentų-įrodymų seriją (Nr. 121–137) daugiausia pateko neseniai, netgi tais pačiais 1546–1547 m. arba truputį anksčiau (1545 m.) sudaryti dokumen-tai. tačiau kaip tik šioje dalyje randame ir ankstyviausią į šią knygą įrašytą, dar 1496 m. sudarytą (Nr. 132) aktą, taip pat vieną 1513 m. (Nr. 125) ir vieną 1538 m. (Nr. 122) surašytą dokumentą.

19

Svarbu atkreipti dėmesį į knygą formavusio raštininko darbo metodą. Rašytinių įrodymų serijoje juos stengtasi nurašyti ne pagal šių dokumentų sudarymo chronologiją, bet atsi-žvelgiant į pagrindinėje knygos dalyje įrašytų teismo protokolų arba bylos sprendimų eilę, beje, atitinkamos bylos atitinkamoje formuliaro dalyje nurodant, kad teismui pateiktas dokumentas dėl jo platumo čia nenurašytas, bet į knygas įrašytas žodis žodin (l. 6v). Pavyzdžiui, pirmasis serijoje toks rašytinis įrodymas (Nr. 121) buvo pateiktas byloje Nr. 2; Nr. 123 – tai byloje Nr. 9 „liudijęs“ dokumentas; Nr. 124 buvo reikalingas byloje Nr. 11; Nr. 126 – byloje Nr. 35; Nr. 127 – byloje Nr. 42; Nr. 128 – byloje Nr. 50; Nr. 129 – byloje Nr. 54 ir t. t. Ši bylų įrašų ir teismui pateiktų dokumentų nuosekli seka knygoje pažeista tik vieną kartą (Nr. 132 „liudijo“ byloje Nr. 53). tiesa, toje rašytinių įrodymų serijoje atsidūrė dviejų dokumentų nuorašai (Nr. 122, 125), regis, tiesiogiai nesusiję su šios knygos „reikalais“. galimas daiktas, kad pirmasis iš jų (Vilniaus vietininko Vaitiekaus Kimboro nagrinėtos bylos įrašas) atklydo iš į kitą teismų knygą patekusio proceso, o dvaro pardavimo aktas (Nr. 125) ga-lėjo būti pateiktas vaivados teismui (žr. Nr. 28), bet, kaip nepadėjęs įrodyti tiesos ar netiesos, liko protokole nepažymėtas. taigi akivaizdu, kad originaliosios 19-osios tBK sudarytojas buvo pa-tyręs profesionalas, ne tik stengęsis dokumentus nurašinėti tvarkingai, rūpinęsis, kad jie nedingtų, bet taip pat siekęs palengvinti būsimiems knygos vartotojams dokumentų paiešką.

Šios teismo knygos dokumentų geografija gana paprasta. Vilniaus vaivada paprastai bylas nagrinėjo Vilniuje, todėl šis miestas dažniausiai ir nurodytas į knygą įrašytų aktų eschatokoluose. tačiau kartais J. Hlebavičius teisingumą mėg-davo vykdyti ir savo dvaruose (въ именьяхъ своих), kur, matyt, jį susirasdavo energingesni ir nekantresni bylininkai. Dažniausiai šioje knygoje

kaip proceso vieta minimi vaivados dvarai Šalči-ninkuose (Nr. 22, 23, 30) ir Viazovece (Nr. 17, 115). Beje, visos trys bylos, pradėtos nagrinėti Šalčininkuose, buvo užbaigtos Vilniuje. o do-kumentas Nr. 17 rodo, kad byla buvo pradėta Vilniuje, liudytojai vėliau buvo pristatyti į Via-zoveco dvarą, kur buvo apklausti, o sprendimas priimtas Vilniuje.

Kituose dokumentuose įrašyti vietovardžiai tiesiogiai nesusiję su Vilniaus vaivados teismu. Pavyzdžiui, markove surašytas dvaro pardavimo aktas (Nr. 85) patvirtintas Vilniuje. Daugiausia tokių ne Vilniuje sudarytų aktų, suprantama, pateko į teismui pateiktų įrodymų seriją. Jų eschatokoluose minimi Krivičiai (Nr. 123), Naugardukas (Nr. 124), Žodiškės (Nr. 126), Kražiai (Nr. 127), Šakarniai (Nr. 128), ostrov-cai (Nr. 132) ir Lenkijos Sochačevas (Nr. 137). tiesa, knygoje pasitaikė dokumentų, kuriuose jų surašymo vieta nenurodyta, bet spėtina, kad bylų Nr. 41, 52, 56, 64, 113, 114 ir 116 protokolai bei pareiškimas (skundas) teismui (Nr. 47) surašyti Vilniuje. Nenurodyta ir teismui pristatyto Jono Čiževičiaus dvarų turto sąrašo (Nr. 133) surašy-mo vieta, bet, be abejo, jis buvo sudarinėjamas tuose konkrečiuose dvaruose, tik neaišku, kur buvo galutinai parengtas.

Aktų formuliaras ir jo pastovumas ar kaita pernelyg nesiskiria nuo kitų to laikotarpio teismo knygų aktų. Kadangi daugumą į šią knygą pate-kusių bylų nagrinėjo ir sprendimus priėmė pats Vilniaus vaivada Jonas Hlebavičius, tad nemažai protokolų ir buvo surašyti jo vardu, t. y. pirmuoju asmeniu: Mes, Jonas Jurgevičius Hlebavičius, Vilniaus vaivada [1547 m. dokumentuose jau atsiranda ir LDK kanclerio titulas – past. mano, I. V.], nagrinėjome šią bylą... (Nr. 1, 24, 57, 66, 77, 100, 104 ir kt.). tačiau ne visi tokie aktai su intituliacija, ją kartais pakeičia formulė: Nagrinėjome šią bylą... (Nr. 23, 35, 51 ir kt.). Vis dėlto gerokai daugiau dokumentų, surašytų

20

trečiuoju asmeniu (raštininko vardu): Ponas, jo mylista, nagrinėjo šią bylą... (Nr. 9, 10, 12, 16, 17, 21, 22, 26, 28, 29, 36–49 ir kt.), arba Ponui, jo mylistai, skundėsi... (Nr. 13–15, 30, 33, 37 ir kt.).

Nagrinėdamas jo kompetencijai priklau-siusias bylas, Jonas Hlebavičius dažnai teisėjo funkciją atlikdavo vienas. taip elgdavosi ir tais atvejais, kai bylas nagrinėdavo valdovo įsakymu (Nr. 25, 31, 42, 43, 53, 113, 120). Kartais jis taip pat valdovo įsakymu на справах судовых седел (ir intituliacijoje įrašomas pirmuoju), bet sprendimus priimdavo drauge su įvardytu vienu (Nr. 8, 12, 50, 92, 104, 113) arba dviem (Nr. 105) Ponų tarybos nariais, retsykiais net nurodant, kad bylą nagrinėjo восполок с паны радами... (Nr. 11). tik šeštadalyje bylų įrašyti vaivados teisme dalyvavę įvairūs pareigūnai ar tiesiog bajorai (Nr. 1, 7, 10, 11, 13, 17, 22–24, 29, 31, 33, 34, 36, 38, 43, 53, 79, 99, 105, 106, 108, 116). Žinia, akte įrašytieji formuluojant при том были būtent „buvo“, bet sprendimų nepriiminėjo.

tačiau į 19-ąją tBK įrašyti protokolai ir tokių bylų, kurias nagrinėjant Vilniaus vaivada dalyvavo tik kaip vienas iš teismą vykdžiusių Ponų tarybos narių. tokiais atvejais akto intitulia-cijoje Hlebavičiui raštininkas skirdavo jo statusą atitinkančią vietą, o sąrašo priekyje įrašydavo aukštesnius pareigūnus (Nr. 2, 7, 18, 19, 113, 114). Keblu atsakyti į klausimą, kodėl pastarieji dokumentai nurašyti į Vilniaus vaivados teismo knygą. galima tik spėlioti, kad tuo pasirūpino pats Jonas Hlebavičius, „registravęs“ visus teismus, kuriuose nagrinėjant bylas jam teko dalyvauti, arba suinteresuoti bylininkai.

Nors jau porą dešimtmečių galiojo Pirmasis Lietuvos Statutas, suteikęs galimybę vaivadoms, dėl įvairių priežasčių negalėjusiems nagrinėti konkrečios bylos, pasitelkti į pagalbą vietinin-kus, kurie privalėjo bylą nagrinėti tik drauge

su dviem pavieto bajorais (VI sk. 2 str.)11, į šią knygą patekę dokumentai rodo, kad Hlebavičius 1546–1548 m. tokia galimybe pasinaudodavo itin retai: tik dusyk perdavė bylas išnagrinėti savo maršalkai kunigaikščiui Andriui odincevičiui ir vietininkui Lukošiui Bezskiui (Nr. 6), kitoje byloje (Nr. 20) pavadintiems tiesiog urėdininkais. Dvi bylas teko nagrinėti kitam Hlebavičiaus mar-šalkai kunigaikščiui Jurgiui Borovskiui (Nr. 59, 97), beje, be jokių Statute numatytų „pagalbi-ninkų“. tiesa, visais šiais atvejais vaivada arba patvirtino jų priimtą sprendimą, arba, išklausęs teisėjų ataskaitą apie procesą, sprendimą priėmė pats. tuo laikotarpiu vaivadai Hlebavičiui teko spręsti ir apeliacines bylas – tiek išnagrinėtas jo Vilniaus vietininko Lukošiaus Bezskio (Nr. 56, 77, 88, 106), tiek Vilkmergės bei Anykščių laikytojo Kmitos Kuncevičiaus (Nr. 52), tiek trečiųjų teismo persiųstą bylą (Nr. 108).

taigi į 19-ąją tBK įrašyti ne vieno teismo ir ne vieno teisėjo nagrinėtų bylų aktai leidžia įsigilinti į gana sudėtingos LDK ikireforminės teismų sistemos funkcionavimo problemas. Jas išryškina ir šios knygos dokumentų repertuaras, kuris kartu brėžia gana vientisos teismo knygos profilį. Didžiuma aktų – teismo sprendimai ir protokolai. o ir kitos dokumentų rūšys susijusios su teismo procedūra: skundai bei pareiškimai (Nr. 47, 86, 111), teismo laiko paskyrimai arba atidėjimai (Nr. 15, 45, 92, 93, 102, 110), pasi-rengtinės (пильность – Nr. 8, 25, 90), liudijimo užrašymas (Nr. 32), susitaikymo (Nr. 19) ir įvesdinimo (Nr. 119) raštai. Kaip atskiras doku-mentas nukopijuotas išrašas iš valdovo maršalkų knygų (Nr. 118), kurį greičiausiai paprašė įrašyti vaivados teisme besibylinėjęs (Nr. 117) totorių vėliavininkas oliška Kozkavičius. tam tikru požiūriu kaip neprofiliniai dokumentai į knygą

11 Pirmasis Lietuvos Statutas, t. 2, d. 1: tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius, 1991, p. 162–164.

21

įrašyti du žemės pardavimo aktai (Nr. 50, 85). Suprantama, jog teismui pateiktų rašytinių įro-dymų repertuaras margesnis. Be kitų anksčiau vykusių teismų sprendimų išrašų (Nr. 122, 123, 137), taikytojų (Nr. 136) ir žvelgūno (Nr. 124) raštų, čia pateko ir turto sąrašai (Nr. 121, 133), dvarų dalybų (Nr. 135) bei turto pardavimo arba užrašymo (Nr. 125–132, 134) raštai.

XVI a. pirmosios pusės LDK istorijos ir teisės problemų tyrėjai informacijos savo dar-bams daugiausia ieškojo ir tebeieško valdovo

arba Ponų tarybos teismo knygose, o žemesnės instancijos teismų medžiaga sulaukia mažiau dėmesio. tad ir ši Jono Hlebavičiaus vadovauto teismo knyga dar palyginti menkai panaudota kaip istorijos šaltinis12. todėl tikėtina, kad jos publikavimas paskatins ne tik ikireforminio vie-tos (vaivados) teismo veiklos modelio tyrimus, bet, kaip ir į kitas tBK įrašyti dokumentai, suteiks naujų perspektyvų plėtoti įvairiausias XVI a. pirmosios pusės LDK bajorų visuomenės raidos problemas.

Irena Valikonytė(Vilnius, Vilniaus universitetas)

12 Žr. J. Kiaupienė, XVI amžiaus Vilniaus viešojo gyve-nimo vaizdai, Mūsų praeitis, t. 2, Vilnius, 1992, p. 21–23; kitus autorės tyrimus žr. 8 nuor.; R. Ragauskienė, XVI a. LDK bajorijos privačių archyvų saugojimo kultūra, Litu-anistica, 2006, Nr. 2, p. 14 (74 nuor.), p. 15–16 (83, 87 nuor.); N. Asadauskienė, Kiškų giminė LDK XV–XVII a. Genealoginis tyrimas, Vilnius, 2003, p. 73.

22

Aptariama knyga yra produktyviausio Lietuvos metrikos knygų rengėjo Algirdo Ba-liulio darbas (paskelbtos penkios Lm knygos, parengtos jo vieno, ir dvylika – su kolegomis). A. Baliulio parengtos šaltinių publikacijos išsi-skiria kvalifikuotai perrašytais šaltinių tekstais, taip pat profesionaliais, bet tik būtiniausią informaciją pateikiančiais įvadais, moksliniais komentarais bei rodyklėmis, tyrėjui suteikiančiais daugiau galimybių patirti atradimo džiaugsmą. turint galvoje Lm fondo kiekį ir knygų apimtis, pasirinktas jų skelbimo variantas ko gero yra pats optimaliausias siekiant, kad kuo greičiau ir kuo daugiau jų taptų prieinamos kuo platesniam tyrėjų ratui.

Aptariama Lm-593 knyga – ne išimtis. Ją sudaro trumpos pratarmės lietuvių ir anglų kalbomis (kažkodėl nėra pratarmės lenkų kalba, nors viename iš titulinių lapų bei ankstesnėse Lm publikacijose ji vartojama), šaltinio tekstai, santrumpų sąrašas, dalykų bei asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Lietuviški skelbiamų dokumentų (Nr. 1–108) pavadinimai sudėti į knygos turinį. Beje, nors pačiame knygos ori-ginale turinio nėra, bet ateityje, kad palengvėtų užsienio kolegų darbas, vertėtų surinkti doku-mentų antraštes ir sudaryti jų turinį. Papildomos vietos leidinyje, laiko ir finansų ne tiek jau daug tam reikėtų.

Kadangi tik prieš keletą metų pasirodė taip pat A. Baliulio parengta beveik tą patį laikotarpį apimanti Lm-594 knyga1, tai skaitytojas, atsi-vertęs aptariamąją knygą, turbūt vilsis joje rasti

1 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 594 (1585–1600), parengė A. Baliulis, Vilnius: LII leidykla, 2006.

daugiau nei 100 naujų dokumentų XVI a. pabai-gos, dar nepakankamai ištyrinėtam laikotarpiui, LDK diplomatiniams santykiams pažinti. Deja, šiuo atveju tenka gerokai nusivilti. Pasirodo, kad absoliuti jų dauguma (90 iš 108) jau skelbti minėtoje Lm-594 knygoje ir yra tik 18 naujų (dokumentą Nr. 10 irgi prie jų priskiriam, nes Lm-594 esančio analogiško dokumento Nr. 1 yra tik pati pabaiga), iš kurių vienas (Nr. 105) taip pat skelbtas, kaip nurodo rengėjas, dar 1912 m. rusų sudarytame šaltinių rinkinyje, kaip ir dar keletas šios knygos dokumentų (Nr. 99–104)2. Beje, Jūratė Kiaupienė, anotuodama Lm-594 knygą, jau atkreipė dėmesį į tai, kad iš šios Lm-593 tame rinkinyje paskelbti dokumentai, nurodant, kad šie tekstai skelbiami iš LM-6-osios knygos, tuo metu buvusios Vyriausiajame užsienio reikalų ministerijos archyve Maskvoje3. Abiejose knygose praktiškai beveik visiškai tapatūs yra šie dokumentai: Lm-593 Nr. 11–634 atitinka Lm-594 Nr. 2–54, Lm-593 Nr. 64–69 atitinka Lm-594 Nr. 59–64, Lm-593 Nr. 74–102 atitinka Lm-594 Nr. 65–93 ir Lm-593 Nr. 103 ir 104 atitinka Lm-594 Nr. 95 ir 96. Rengėjas prie kiekvieno dokumento nurodo visus ankstesnio publikavimo atvejus, bet praverstų tai paminėti ir pratarmėje. Beje, reikia iš karto pasakyti, jog rengėjas automatiškai neperkėlė visų tapačių tekstų iš Lm-594 į aptariamą, o sąžiningai

2 Сборник, т. 137: Памятники дипломатическихъ сно-шений Московскаго государства съ Польско-Литовским государствомъ, т. 4 (1598–1602 гг.), изданы под ред. С. А. Белокурова, Москва, 1912, c. 45.

3 Žr. J. Kiaupienės recenziją Lm-594, Lietuvos Metrikos naujienos, 9–2006, Vilnius, 2008, p. 6.

4 p. 61 išnašoje b – korektūros klaida: vietoj Lm-594, nr. 22 turėtų būti Lm-594, nr. 23.

LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 593 (1585–1604). Diplomatinių reikalų knyga / Lithu-anian Metrica: Book No. 593. Book of Diplomatic Relations / Metryka Litewska: Księga 593. Księga dyplomatycznych spraw. Parengė A. Baliulis. Vilnius: LII leidykla, 2009, 296 p., 1000 egz. ISBN 978-9955-847-13-7

23

juos perrašė, pažymėdamas visus skirtumus, kurių, tiesa, pasitaikė ne tiek jau daug (tai rodo aukštą LDK raštininkų kvalifikaciją). gali kilti klausimas, ar vertėjo visus tuos dokumentus dar kartą skelbti, gal būtų pakakę nedidelio leidinio su minėtais 18 nepublikuotų dokumentų, kitus tik paminint ir nukreipiant į Lm-594. Vis dėlto pasirinktas variantas, ko gero, yra teisingas, nes taip išlaikytas principas skelbiant XVI a. Lm knygas jų nekupiūruoti, nors dabartinė ekonomi-nė situacija tarsi verstų keisti šią nuostatą. Abi Lm knygos turėtų padėti geriau suvokti, kaip veikė LDK kanceliarija.

Dviejų beveik tapačių Lm knygų buvimą, matyt, galima paaiškinti vienos jų priklausy-mu LDK kanclerio, o kitos – vicekanclerio kanceliarijoms, nors ir nenurodyta jokių tokią prielaidą patvirtinančių požymių (sakykim, 1623 ar 1641 m. revizorių įrašų)5. tuo labiau, kad pagal jose esančių dokumentų chronologiją jos beveik visiškai atitinka Dariaus Antanavičiaus nustatytą laikotarpį, kai po LDK vicekanclerio (1589–1615 m.) gabrieliaus Vainos šios įstai-gos valdymo likusių Lm knygų susiformavo vicekanclerio Lm knygų grupė6. 1585–1589 m. apima laikotarpį, kai vicekancleriu (nuo 1585 m. vasario mėn.) buvo Leonas Sapiega. o 1589 m. balandžio mėn. tapęs LDK kancleriu, matyt, jis neišsinešė vienos iš šių knygų į naują darbovie-tę, nes analogiška diplomatinių reikalų knyga greičiausiai buvo vedama ir ten7.

5 Plačiau žr. Д. Антанавичюс, Ревизия книг Литовской Метрики 1641 г. и формирование самостоятельной группы вице-канцлерских книг, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, red. kolegijos pirm. A. Dubonis, Vilnius, 2007, p. 139–178.

6 Ten pat, p. 143–146.7 Plg. Д. Антанавичюс, Ревизия книг Литовской

Метрики, c. 143–146; taip pat žr. Urzędnici centralni i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku. Spisy, opracowali H. Lulewicz i A. Rachuba, Kórnik, 1994, s. 147, nr. 1128, 1129.

Dėl šios recenzijos pradžioje minėto Lm-593 ir 594 santykio nepasitvirtino ir ankstesnis rengėjo A. Baliulio spėjimas, kad Lm-594 pra-džioje trūksta tik vieno lapo8. Kaip rodo šioje Lm-593 publikuojamas dokumentas Nr. 10, trūksta mažiausiai dviejų, o gal net keliolikos, nes atsižvelgiant į jos santykį su aptariamąja knyga, manytina, kad pirmi 9 dokumentai iš šios buvo ir 594-ojoje. 594-osios Lm knygos susiformavimą, jos klajones bei joje esančius dokumentus, tad ir jų atitikmenis 593-ioje jau yra apžvelgęs pats A. Baliulis ir Jūratė Kiaupienė9, todėl nekartosime visų jų išdėstytų faktų ir samprotavimų.

Pirmi dešimt dokumentų yra nauji (tik Nr. 10 pati pabaiga, kaip minėta, publikuota Lm-594) ir apima laikotarpį nuo 1585 m. vasario iki tų pačių metų gruodžio. tai, ko gero, dar vienas patvirtinimas, jog devyni pirmieji dokumentai irgi galėjo būti 594-ojoje Lm knygoje, nes joje iš šių metų yra tik vienas (Nr. 2) pilnas doku-mentas. Kaip ir tai, jog knygų struktūra visiškai vienoda, abi dalintos į tris dalis: 1. Stepono Batoro valdymo laikų aktai (baigiasi vienodais dokumentais Lm-593 – Nr. 27, o Lm-594 – Nr. 18); 2. Bekaralmečio laikotarpio aktai (taip pat prasideda ir baigiasi vienodais dokumentais Lm-593 – Nr. 28 ir 54, o Lm-594 – 19 ir 45); 3. Zigmanto Vazos valdymo laikų aktai (vienodi dokumentai laikotarpio pradžioje ir 594-osios pabaigoje – Lm-593 – Nr. 55 ir 104, o Lm-594 – Nr. 46 ir 96). Be minėtų pirmų dešimties 593-iosios knygos dokumentų, skirtumų tarp abiejų knygų vis dėlto šiek tiek yra ir toliau. Pirmiau-sia Lm-593 nėra keturių dokumentų, kurie yra 594-ojoje (Nr. 55–58), o pastarojoje taip pat

8 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 594, p. 6.9 Žr. A. Baliulis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir

maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje (Lietuvos metrikos 594 knygos apžvalga), Lituanistica, Nr. 3, 2002, p. 3–32; J. Kiaupienės recenzija Lm-594, Lietuvos Metrikos naujienos, 9–2006, p. 5–8.

24

nėra 4 dokumentų iš 593-iosios (Nr. 70–73), nekalbant apie paskutinius keturis (Nr. 105–108) dokumentus iš 593-iosios, kurie apima laikotarpį nuo 1600 m. antros pusės iki 1604 m. rudens, kurio nėra Lm-594. gal atsakymą galima rasti atidžiau patikrinus Lm-594 originalą, nes gali būti, kad knygos gale taip pat trūksta lapų. Deja, kol kas dirbant tik su Lm knygų mikrofilmais dėl suprantamų priežasčių ne visada pavyksta sutikrinti neaiškias vietas su originalu.

taigi, kuriai kanceliarijai priklausė šios knygos? Ypač keista, kad aptariamoje knygoje nėra 1590 m. rudens derybų dėl paliaubų do-kumentų. tuo labiau, kad toje vietoje, kur jie turėjo būti, yra dokumentas Nr. 63, kuriame įrašyta lenkų ir lietuvių delegacijai išvykstant į maskvą duota instrukcija, ką sakyti derybų metu (kaip ir Lm-594), o toliau seka dokumente Nr. 64 įrašytas caro raštas valdovui Zigmantui Vazai su patvirtintos paliaubų sutarties tekstu (taip pat kaip ir Lm-594). Kad būtent Lm-594 knyga galėjo priklausyti vicekanclerio kanceliarijai, liudytų tas faktas, jog kaip tik šie keturi dokumentai, esantys Lm-594 knygoje (Nr. 55–58), atspindi 1590 m spalio–lapkričio mėnesį vykusių lenkų ir lietuvių delegacijos, kurioje buvo ir LDK vicekancleris gabrielius Vaina, derybų maskvoje dėl paliaubų pratęsimo du turus10. matyt, dėl kažkokių priežasčių grįžus, šie dokumentai nepateko į LDK kanclerio įstaigą ar nebuvo įrašyti į kancleriui priklausiusią Lm knygą (šiuo atveju į Lm-593). todėl darytina prielaida, jog Lm-593 priklausė LDK kanclerio įstaigai, tuo labiau, kad trys tik šioje knygoje esatys dokumentai (Nr. 70–72) taip pat labai glaudžiai susiję tarpusavyje. tai 1591 m. liepos mėnesio caro Fiodoro Ivanovičiaus laiškas Len-kijos ir Lietuvos valdovui Zigmantui Vazai bei

10 Plačiau apie šių dokumentų turinį žr. A. Baliulis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir maskvos valstybės diplomatiniai santykiai, p. 19–21.

du bojarino Boriso godunovo laiškai Vilniaus vaivadai Kristupui Radvilai ir LDK kancleriui L. Sapiegai apie maskvėnų pergalę prieš toto-rius. o ketvirtasis dokumentas (Nr. 73) – Boriso godunovo to paties laikotarpio laiškas Vilniaus vaivadai apie konfliktą Rusijoje su LDK pirkliais. taigi, vienas iš šių laiškų tiesiogiai adresuotas LDK kancleriui, o kadangi jie greičiausiai buvo atnešti kartu (dienos nepažymėtos), tai kartu ir įrašyti šios kanceliarijos knygoje. tiesa, 594-ojoje knygoje yra dar vienas trumpas įrašas, kurio nėra aptariamoje – tai dokumento Nr. 94 antraštė. o paties teksto, kaip pažymi rengėjas, nėra – tuščias puslapis. Abiejose knygose trūksta dar vieno dokumento teksto (Lm-593 Nr. 33, Lm-594 Nr. 24), yra tik antraštė.

Dauguma knygos dokumentų turi originalias antraštes, kuriose trumpai apibūdintas teksto turinys. Bet dokumentai Nr. 80, 81, 86–89 buvo be antraščių, jas rengėjas pateikė laužtiniuose skliaustuose. Kadangi šių dokumentų analogai yra Lm-594 knygoje, originalūs jų pavadinimai į šią knygą perkelti iš ten. Bet 593 knygoje rengėjas kai kurių dokumentų neaiškias vietas paaiškina ir užpildo pagal atitikmenis 594-ojoje Lm, tai nurodydamas (pavyzdžiui, p. 143 išnaša a, 152 išnaša b, 160 išnaša a-a ir pan.), tad gal vertėjo tą patį padaryti ir su perkeltomis antraštėmis.

Kodėl Lm-593 knygos pradžioje yra de-šimčia dokumentų daugiau ir keturiais daugiau knygos pabaigoje nei Lm-594, faktiškai daugiau mažiau aišku. Vienu atveju – dingę lapai, kitu – ketveriais metais trumpesnis laikotarpis. Pirmieji dešimt aptariamos knygos dokumentų apima laikotarpį nuo 1585 m. vasario iki gruodžio (im-tinai). Pradžioje eina trys vasario mėnesio caro laiškai valdovui Steponui Batorui (Nr. 1–3), po to du pastarojo atsakomieji laiškai carui gegužės mėn. (Nr. 4–5) ir trys Stepono Batoro gruodžio laiškai totorių valdovams (Nr. 6–8). Dokumen-te Nr. 9 yra Stepono Batoro įgaliojimų raštas

25

pasiuntinybei į maskvą, o Nr. 10 – Lenkijos ir LDK ponų tarybų laiškas maskvos bojarinams. Paskutiniai keturi knygoje esantys dokumentai – tai 1600 m. liepos 13 d. instrukcija Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybei į maskvą (Nr. 105, kadangi prieš tai esančiame dokumente įrašyti įgaliojimai tai pasiuntinybei, kaip ir paskutinis Lm-594 knygos dokumentas, tai galėtų būti dar vienas argumentas, kad pastarosios kny-gos pabaigoje trūksta keliolikos lapų), po to seka du 1601 m. kovo 11 d. paliaubų sutarties tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės iš vienos pusės ir maskvos valstybės iš kitos pasirašyti egzemplioriai (Nr. 106 ir 107). Kadangi šiai pasiuntinybei į maskvą vadovavo LDK kancleris L. Sapiega11, šių dviejų dokumentų buvimas tik galimai kanclerio įstaigai priklausančioje Lm knygoje (593) gali ir paneigti prieš tai iškeltą hipotezę, jog Lm-594 knygos pabaigoje galbūt trūksta lapų. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo rengiamos ir pasirašomos šios Lm-593 knygoje skelbiamos paliaubų sutartys, galima sužinoti palyginus su vieno iš lenkų ir lietuvių delega-cijos nario elijaus Pilgrimovijaus atsiminimais apie šią pasiuntinybę12. Paskutinis dokumentas (Nr. 108) – 1604 m. rugsėjo mėnesio caro Boriso godunovo laiškas valdovui Zigmantui Vazai. Jis, galima manyti, atsitiktinai pateko į šią Lm, nes prieš jį esantys keli lapai (216v–221v) yra tušti, chronologiškai susidaręs trejų metų tarpas, o ir savo turiniu (nors ir minima 1601 m. sutartis) jis pradeda naują tarpusavio santykių laikotarpį, tai yra – Dimitrijų Apsišaukėlių epochą.

Kaip ir Lm-594 knygoje visi dokumentai chronologiškai išdėstyti pagal jų išsiuntimo ar gavimo seką, bet jų kiekis įvairiais metais buvo labai netolygus: 1585 m. – vienuolika dokumen-

11 e. Pilgrimovijus, Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, 1600–1601 m., parengė J. Kiaupienė, Vilnius, 2002 (Historiae Lituaniae Fontes Minores, t. 4).

12 Ten pat, p. 41–61, 81–99.

tų, 1586 – šešiolika, 1587 – dvidešimt septyni, 1589 – vienas, 1590 – aštuoni, 1591 – šešiolika, 1592 – dešimt, 1593 – trys, 1594 – du, 1596 – keturi, 1599 – du, 1600 – penki, 1601 – du, 1604 – vienas. Absoliuti dauguma aptariamoje knygoje esančių dokumentų (99) – tai įvairūs diplomatiniai raštai, atspindintys platų santykių spektrą (nuo paliaubų sutarčių ir derybų dėl jų iki ginčų dėl pirklių nuostolių) tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės iš vienos pusės ir maskvos valstybės iš kitos. Ir tik devyni dokumentai (Nr. 6–8, 14–17, 31 ir 32) yra diplomatinis Lenkijos ir LDK valdovo Stepono Batoro su-sirašinėjimas su totorių valdovo giminaičiais. Beveik visi dokumentai parašyti kirilica, išskyrus (kaip ir Lm-594) tris totorių valdovo giminai-čių laiškų nuorašus lenkų kalba (Nr. 14–16), 1590 m. balandžio 25 d. bei 1600 m. liepos 13 d. instrukcijas lenkų kalba pasiuntiniams į maskvą (Nr. 63 ir 105).

Baigiant Lm-593 knygos apžvalgą, norėtųsi pacituoti vieną mintį iš J. Kiaupienės baigia-mųjų pastabų apie Lm-594: „...pažintis su joje [Lm-594 knygoje, – E. M.] esančia medžiaga sužadins norą įsigilinti į iki šiol neišspręstas LM šaltiniotyros problemas ir pradėti kompleksišką „Pasiuntinybių“ knygų tyrimą bei pratęsti jose įrašytų diplomatinių dokumentų publikavimo darbą“13. Profesorės išreikštas pageidavimas išgirstas – diplomatinių dokumentų publikavi-mo darbas tęsiamas ir, viliamės, nenutrūks, o čia apžvelgta Lm-593 knyga teikia nemažai peno būtent LDK diplomatinės virtuvės bei tos virtuvės produkto – „Pasiuntinybių“ knygų, pažinimui.

Elmantas Meilus(Vilnius, Lietuvos istorijos institutas)

13 J. Kiaupienės recenzija Lm-594, Lietuvos Metrikos naujienos, 9–2006, p. 8.

26

Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvo-je esantis fondas Tak Zwana Metryka Litewska (Vadinamoji Lietuvos metrika, toliau – „Vadi-namoji Lm“) – tai dirbtinai sudaryta kolekcija iš Rusijos Lenkijai 1898 ir 1923 m. sugrąžintų Rusijos archyvuose saugotų įvairios kilmės Lenkijos Karalystės dokumentų, nuo XIX a. pabaigos priklausiusių teisingumo ministerijos archyvo maskvoje Lietuvos metrikos fondui. Rusijos archyvistų „Lietuvos metrika“ pavadin-tame fonde (minėtame archyve jis saugotas nuo 1828 m.) atsidūrė įvairios kilmės medžiaga. Šalia tikrosios Lm, kurią Patricia Kennedy-grimsted ir Irena Sułkowska-Kurasiowa įvardija kaip LDK archyvą1, atsidūrė ir Karūnos dokumentai, žinomi iš paskutinio Lm metrikanto Stanislavo Ptašickio parengto inventoriaus2. Pastarasis davė Lm vardą rinkiniui, susiformavusiam po trečiojo padalijimo be tvarkos iš Varšuvos išvežus visą Respublikos archyvą. Jadwiga Jankowska išsi-aiškino, kad dalis dokumentų sugrįžo 1898 m. teodoro Wierzbowskio pastangomis. Šis moks-lininkas, tuo metu VSAA Varšuvoje direktorius, susitarė dėl pagal kilmę atrinktų keturiasdešimt penkių knygų, priklausiusių Karūnos metrikos fondui, sugrąžinimo į Varšuvą. Dalis knygų iki šių dienų priklauso kanclerių knygų serijai.

1 I. Sułkowska-Kurasiowa, metryka Litewska – cha-rakterystyka i dzieje, Archeion, t. 65, 1977, s. 91–118; Р. Кennedу-grimsted, czym jest i czym była metryka Litewska, Kwartalnik Historyczny, nr 1, 1985, s. 55–83. tai naujausia problemos literatūra.

2 С. Пташицкий, Описание книг и актов Литовской Метрики, Санкт Петербург, 1887. Naujas knygos leidimas yra: P. Kennedy-grimsted, I. Sułkowska-Kurasiowa, The „Li-thuanian Metrica“ in Moscow and Warsaw: Reconstructing the Archives of the Grand Duchy of Lithuania. Including an Annotated Edition of the 1887 Inventory Compiled by Stanislaw Ptaszycki, cambridge (mass), 1984.

Likusieji fondo vienetai buvo sugrąžinti pagal 1923 m. Lenkijos ir Sovietų Rusijos susitarimą. tokiu būdu VSAA gana atsitiktinai susiformavo fondas „Vadinamoji Lm“3. Be šio fondo, VSAA saugomas kitas Lm rinkinys, kurį sudaro lotynų abėcėle transliteruotų šešiasdešimt seniausių Lm knygų, perrašytų Nuolatinės tarybos 1777 m. sprendimu. Kad šį fondą atskirtume nuo tikrojo Lm fondo, dabar saugomo maskvoje, siūliau jį vadinti „Lm Varšuvos kopija“, tačiau VSAA ofi-cialiai vartojamas Metryka Litewska – transkryp-cje (toliau – „Lm – transkripcija“) pavadinimas. Šiame fonde yra trisdešimt vienas archyvinis vienetas su signatūromis 191–220.

Fonde „Vadinamoji Lm“, anot J. Jankows-kos tyrinėjimų, yra 429 inventoriniai įrašai su, kaip minėta, įvairios kilmės dokumentais nuo XV a. iki 1808 m. Šiam fondui priklauso keliasdešimt knygų, susijusių su senosios kara-liaus kanceliarijos veikla (išrašai iš teismų bylų knygų, karališkųjų žemių liustracijos aktai, Km ir monarchų archyvo inventorius), taip pat apie trys šimtai knygų su įvairaus pobūdžio medžia-ga, daugiausia iš karaliaus Stanislovo Augusto valdymo laikų. Čia yra daug Nuolatinės tarybos, teisių priežiūros, įvairių seimų dokumentų (Di-džiojo seimo ir 1793 m. gardino seimo), tautos edukacinės komisijos aktai, Hugo Kolontajaus raštai, Abiejų tautų karo komisijos, Stanislovo Augusto kabineto ir Karo kanceliarijos archyvų fragmentai, Karūnos policijos komisijos ir Abiejų tautų Respublikos policijos komisijos potvar-kiai, konfederacijos aktai, Kosciuškos sukilimo valdžios ir pareigūnų archyvalijos bei pabiri

3 J. Jankowska, o tak zwanej metryce Litewskiej w zasobie Archiwum głównego Akt Dawnych w Warszawie, Archeion, t. 32, 1960, s. 31–56.

Originaliosios Lietuvos Metrikos knygos Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje fonde „Vadinamoji Lietuvos Metrika“

27

karaliaus kanceliarijos dokumentai, išrašai iš pilių ir žemių knygų. Šiame gana atsitiktiniame rinkinyje, kurio išsamiausias aprašas yra cituo-tame J. Jankowskos straipsnyje, I. Sułkowska-Kurasiowa nurodė tris signatūras, kurios galėtų slėpti originalias Lm knygas, priklausiusias LDK archyvui4.

galima pasidžiaugti, kad iš Rusijos ir SSRS sugrąžintų archyvinių dokumentų dalis liko neperduota atitinkamiems fondams, pavyz-džiui, Km, ir išlaikė signatūrų sistemą pagal S. Ptašickio inventorių: skyrius I A – Lietu-vos užrašymų knygos (Libri Inscriptionum); II A – Lietuvos teismų bylų knygos (Libri Decretorum); III A – Lietuvos Viešųjų reikalų knygos ir kitos. tokie patys skyrių numeriai su raide B reiškė atitinkamas Km knygas. Šiame fonde surasti Lm knygas yra nesunku, nes jų su tomis signatūromis yra tik trys: I A 26, II A 5 ir III A 28. Remdamiesi S. Ptašickio įvesta sis-tema, galėtume tikėtis vienos užrašymų knygos, vienos teismų bylų ir vienos Viešųjų reikalų. Iš tiesų knygų turinys neatitiko nurodytos sistemos ir tai leidžia suabejoti S. Ptašickio vadovautų archyvistų kruopštumu vykdant savo pareigas. Laikydamiesi trumpo referato formos, glaustai apžvelgsime minėtų knygų turinį.

Knyga I A 26. Pagal signatūrą ir I. Suł-kowskos-Kurasiowos aprašymą tai turėtų būti Lm užrašymų knyga Nr. 26, kurioje yra Ru-sios ir Podolės dalykai. Iš tikrųjų knygos tokia negalima pavadinti. Dauguma nuorašų knygoje yra lotynų ir keli lenkų kalba, jos pavadinimas yra: Liber actorum et diversarum literarum ad diuersos capitanes Russiae, Podoliaeque etc. tunc regnant Serenissimo Rege diuo Sigismundo Augusto ab anno Domini 1541 usque ad annum 1548 (Dokumentų bei įvairių raštų įvairiems

4 I. Sułkowska-Kurasiowa, metryka Litewska – charak-terystyka i dzieje, lentelės p. 103, 104, 115.

Rusios ir Podolės seniūnams knyga, kai valdė maloningasis karalius Žygimantas Augustas nuo 1541 iki 1548 metų). Knygoje yra 69 lapai, iš jų devyni titulinio lapo apačioje pradėto registro lapai, ir 60 lapų teksto. XVIII a. ši knyga buvo perrašyta ir saugoma VSAA „Lm – transkripcija“ fonde kaip LDK metrikos knyga Nr. 40, signatūra 209, p. 467–573. Joje įrašyti 85 laiškai, kuriuos Žygimantas Augustas siuntė chelmo, Belsko ir Podolės vaivadijų seniūnams. Knygos turinys susijęs su žemių, kurios iki Liublino unijos priklausė Lenkijai, reikalais. Dauguma raštų adresuoti Krasnystavo seniūnui Boguszui, Belsko seniūnui Janui Jaksmenskiui, chelmo seniūnui Abrahamui Drohiczenskiui, Ratno seniūnui Sta-nislavui Rayskiui, Hrubiešovo seniūnui Andrzejui Dembowskiui, tyšovco seniūnui Aleksandrui Łaszczui ir dar keletui kitų. Be to, knygoje yra medžiaga apie Drohobyčo kasyklų, muitų ir vien miestietiškus Sokalo seniūnijos, Lubačovo ir Kremeneco reikalus. Daugumos įrašų turinys susijęs su įplaukų iš muitų, muitinių ir kitų mokesčių, kuriuos rinko seniūnai, ataskaitomis. tenka sutikti su ankstesniu J. Jankowskos tvir-tinimu, kad faktinė knygos priklausomybė nėra nustatyta. tačiau ji priklauso jaunojo karaliaus Žygimanto Augusto kanceliarijos dokumentams ir skirta jam Lenkijos Rusioje duotų seniūnijų administravimui.

Knyga II A 5. Pagal S. Ptašickio sistemą tai turėtų būti Lm teismų bylų knyga Nr. 5. Būtent taip ją identifikuoja I. Sułkowska-Kura-siowa. VSAA fonde „Lm – transkripcija“ šios knygos numeris yra 18, o signatūra – 199. Knyga parengta 1786 m. LDK kanclerio Aleksandro Sapiegos, pakanclerio Joachimo chreptavičiaus laikais, vadovaujant notarui Adomui Naruševi-čiui. Knygos lapuose 1–53 yra XVIII a. turinys, po jo – 9 nenumeruoti ir perbraukti lapai, toliau yra 234 nenumeruoti paties teksto lapai. Šią knygą XVII a. perrašė kažkoks Bohdanowi czius,

28

prižiūrėjo LDK instigatorius mikalojus Puze-lewskis (H. Lulewicziaus ir A. Rachubos kataloge Nr. 183, p. 49: mikołaj marchacz Puzelewski, instygator 24 I 1604 – 21 III 1623). Visa kny-ga surašyta lotynų kalba, vadinasi Regestrum Conservationum Terminorum Curialium ad Mandatum Maiestatis Regiae Conservatorum limitatorum prorogatorum et translatorum In Conventione Generali Piotrcoviensi Inceptorum Anno Domini 1526 (Karaliaus paskirtų teismų terminų – išlaikytų, apribotų, atidėtų ir viršytų – registras, karaliaus pavedimu pradėtas 1526 m. visuotiniame seime Petrakave). Knygoje nėra lietuviškų bylų. tai 1526–1536 m. Žygimantui Senajam keliaujant per Lenkijos, Karališkųjų Prūsų ir LDK žemes, jo teismui pateiktų bylų rejestras. Bylų registravimo pobūdis leidžia šią knygą priskirti karaliaus referendorių knygų kategorijai.

Knyga III A 28. Pagal ankstesnius tvirtini-mus – tai Lm Viešųjų reikalų knyga Nr. 28. Jos sugrąžinimą į Varšuvą 1923 m. galėjo nulemti visiškai neformalus knygos turinys. Iš daugumos čia nurašytų dokumentų kilmės galima spręsti, kad jie yra susiję su žemėmis, kurios 1923 m. atiteko Lenkijai. Be to, lotyniškos antraštės duo-menys ir knygos turinio nebuvimas S. Ptašickiui tapo įrodymu, kad ji nepriklauso Lm fondui, esančiam maskvoje. Knyga anksčiau nebuvo aptarta ar aptikta jokiame sąraše. Pagal antraštę tai knyga Regestrum privilegiorum super bona ea que Serenissima, princeps domina domina Bona dei gratia Regina Poloniae, suprema dux Litwaniae etc., in eodem Ducatu Litwanie in summis pecuniarijs vel alio quovis modo obtinet, anno Domini 1541 factum et scriptum (Privilegijų dvarams, kuriuos maloningoji kuni-gaikštienė ponia Bona, Dievo malone Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė etc. gavo šioje Lietuvos Kunigaikštystėje už pinigus

ar kokiu nors kitu būdu, rejestras, 1541 metais atliktas ir surašytas).

Knygoje yra 526 lapai pagal dabartinę numeraciją (259 lapai – senąja). Remiantis trumpu aprašu, manytina, kad tai turėtų būti 1519–1541 m. dokumentai. Nors knygos turinys dar nėra išsamiai ištirtas, iš tikrųjų knygoje yra kur kas ankstesnių įrašų – bent jau nuo Kazimiero Jogailaičio 1471 m. Pinsko dovanojimo kuni-gaikštienei marijai, Simono Alelkaičio našlei, iki su gardinu susijusių 1541 m. dokumentų, saugotų maiše, rejestro. Pagal turinį šią knygą reikėtų priskirti Lm užrašymų knygoms. Drau-ge kilmė, knygos, kaip valdų LDK dokumentų kopijų rinkinio, nurašymas iš karto, – valdų, kurias Žygimantas Senasis ir kiti asmenys pa-dovanojo arba užrašė karalienei Bonai, ar buvo nupirktos ir kitaip gautos, – leidžia pripažinti, kad ji priskirtina to paties laikotarpio Lm už-rašymų knygoms Nr. 18, 25, 32 ir 33. tikėtina, kad jos visos atsirado karalienės Bonos dvare, kai pati karalienė ėmėsi tvarkyti dokumentus, susijusius su jos nuosavybės teisėmis į valdomus dvarus LDK.

Knygoje III A 28 nedidelė dalis svarbiausių privilegijų yra lotynų kalba. taip pat lotyniškai nurašyti atskiriems dvarams skirtų dokumentų registrai. tuo tarpu didžioji dalis privilegijų nuorašų, aktų apie sandorius su LDK dvarais buvo nurašyta rusėnų kalba, kuria buvo surašyti patys originalai. Dokumentų antraštės taip pat lotyniškos. taigi, tai buvo užrašymų knyga, su-daryta asmeniniam karalienės Bonos naudojimui, nes ji tikrai pageidavo lotyniškų santraukų, o ne rusėniškų originalų.

Knygos III A 28 turinys yra ypač reikš-mingas ir, mano nuomone, verta kuo skubiau publikuoti šią knygą pagal Lm publikavimo programą. Knygos pradžioje yra visos 1519 m. Pinsko kunigaikštystės ir Pinsko pilies nuosavy-bės suteiktys. toliau įrašyti karaliaus patvirtini-

29

mai Pinsko, Klecko ir kitiems dvarams, kuriuos kunigaikštis Fedoras Jaroslavičius ir jo žmona Aleksandra 1508 m. užrašė karaliui Žygimantui. Pirmuosiuose 26 knygos lapuose yra įvairūs dokumentai, susiję su Pinsko kunigaikštyste. tolesni įrašai yra dokumentai Kobrynui, Siel-cui ir Šereševo dvarams, taip pat privilegijos ir dokumentai Abramovičiams, Zaberezinskiams ir Iljiničiams.

Nuo l. 48 prasideda gausus pluoštas doku-mentų apie karalienės Bonos dvarų Horvalės, Smolianų, obolcų prie Kovelio keitimąsi su kunigaikščiu Vasilijumi Semionaičiu Sanguška iš Kovelio. Knygoje įrašyta daug to laikotarpio Kovelio ir Košyro dvarų dokumentų. tai ke-liasdešimtyje lapų esančios dokumentų tekstų kopijos ar registrai. Šio pranešimo forma ne-leidžia plačiau aptarti turinio, kuriam būtinas detalus tyrimas. todėl tik paminėsiu, kad toliau yra privilegijos Bielskui, Knyšinui, gardinui su Skidliaus, Krynkų, oziero, Žeroslavkos ir mai-šiagalos dvarais. toliau yra taip pat dokumentai mastų, molavičių, Naujadvario ir Kvasovkos dvarams, pirktiems iš Iljiničiaus. L. 145 yra privilegija Berzninkui, toliau – Dubno dvarams, kiti nuorašai, susiję su karalienės Bonos ir mi-kalojaus Paco bylinėjimusi dėl Skidliaus, mastų ir Rožankos.

Pabaigoje yra lapai su įrašais, susijusiais su žemių pirkimu maišiagaloje, Voluinės Kremene-co ir gausios nuosavybės (Dunajevo, Kulikovo dvarų) jo apylinkėse ir kitų dvarų Voluinėje įsigijimo aktai, be kita ko – Lucko vaito pareigų gavimas. Paskutiniuose lapuose dar iškyla mor-dai, Volpa, Danilovas ir Alšėnai, bei sandoriai su

vyskupu Povilu Alšėniškiu. Pačioje pabaigoje – pluoštelis gardino dokumentų.

Šis trumpas turinio pristatymas parodo, kad susidūrėme su ypač vertingu paminklu, Lm užrašymų knyga, atsiradusia 1541 m.

Įdomu, kad aptartos knygos medžiaga nėra žinoma dabartiniams lenkų istorikams. Pirminė dalyko literatūros peržvalga leidžia teigti, kad „Vadinamosios Lm“ knyga III A 28, sugrąžinus į Varšuvą, nebuvo įvesta į mokslinę apyvartą Lenkijoje. Anksčiau ją citavo Józefas Wolffas savo studijoje apie LDK rusėnų kunigaikščius, skyriuose apie Pinsko Jaroslavičių, Kovelio Sanguškų, Alšėnų kunigaikščius. Ši knyga visur cituojama pagal maskvietišką signatūrą kaip Lm Viešųjų reikalų knyga Nr. 28 (p. 28), ir po to tyla. Šios knygos nemini Sewerynas Wysłouchas darbe apie Šereševo dvarus, nežino Halina Wawrzyńczyk studijoje apie žemės nuo-savybę Palenkėje, nežino Józefas maroszekas, Zbigniewas Romaniukas, Józefas Śliwinskis. Išvardijome tik lenkų tyrinėtojus, užsiimančius Palenke ir gardino žeme, kurios minimos šios Lm knygos puslapiuose. tai ne priekaištas, nes glaustame archyvo apraše ši Viešųjų reikalų knyga Nr. 28 pateikta be datavimo ir kokių nors svarbesnių detalių, todėl tyrinėtojai veikiausiai tikėjosi kur kas vėlesnių laikų aktų, gal netgi XVIII a. tuo tarpu turime užrašymų knygą, kurioje yra dokumentai nuo XV a. pabaigos iki XVI a. pirmosios pusės.

Jei dar nepriimtas koks nors sprendimas šiuo klausimu, norėčiau rezervuoti sau teisę šios kny-gos tyrinėjimams ir publikacijos parengimui.

Krzysztof Pietkiewicz(Poznanė, Adomo Mickevičiaus universitetas)

Iš lenkų kalbos išvertė I. Ilarienė

30

2009 m. pavasarį Lietuvos mokslo tarybai paskelbus pirmą kvietimą teikti paraiškas Nacio-nalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. plėtros programos priemonėms įgyvendinti, Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyrius kartu su Vilniaus universiteto Lietuvos Statutų ir Lietuvos metrikos tyrimų grupe parengė ir pateikė bendrą trimetį projektą „Lietuvos metrika: tyrimai ir leidyba“, kuris gavo Lmt finansinę paramą ir 2009 m. vasaros pabaigoje buvo pradėtas įgy-vendinti. Projekto paskirtis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos archyvo – Lm – XVI a. rankraštinių knygų rengimas spaudai ir publikavimas.

Projekto uždaviniai: 1) spartinti Lm knygų skelbimą; 2) tirti aktualias LDK periodo šaltinio-tyros, paleografijos, diplomatikos problemas; 3) kaupti ir tobulinti tezauro tipo asmenų, vietovių ir dalykų (realijų) vardyną; 4) stiprinti LDK raštijos palikimo sklaidą tarp Lietuvos ir užsie-nio istorikų, taip pat platesniuose visuomenės sluoksniuose; 5) prisidėti prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo.

Įgyvendinant užsibrėžtus uždavinius, pagal Lmt finansuojamas veiklas buvo suplanuota ke-

letas darbų. Svarbiausias jų – tolesnių Lm knygų rengimas spaudai ir publikavimas. 2009–2011 m. pagal projektą planuojama parengti ir išleisti iš viso devynias naujas Lm knygas (žr. lentelę).

2009 m. jau išleistos Lm knygos Nr. 20 ir 234, kurios anotuojamos šiame „Lietuvos metrikos naujienų“ numeryje. Be šio pagrindi-nio darbų baro, taip pat planuojama parengti ir išleisti du Lietuvos metrikos naujienų numerius (11-ą ir 12-ą) bei antrą ir trečią „Istorijos šal-tinių tyrimų“ tomus. Antrasis „Istorijos šaltinių tyrimų“ tomas jau pasirodė1.

Pagal įgyvendinamą projektą 2010 m. gegu-žės 10 d. buvo surengtas tarptautinis mokslinis seminaras „Lietuvos metrikos rengimo ir pu-blikavimo iššūkiai“, kuriame buvo aptarta, kaip reikėtų elgtis konkrečiais kebliais teksto trans-kribavimo ir perteikimo atvejais, kaip aiškiau ir suprantamiau skaitytojui pateikti dokumentų tekstus, kas ir kaip turi atsispindėti tekstiniuose bei dalykiniuose komentaruose, kokiu pavidalu turėtų būti pateikiamos dokumentuose minimų asmenvardžių ir vietovardžių, šiuo metu pa-sklidusių kelių valstybių teritorijose ir užrašytų skirtingais – lotyniškais ir kirilicos – rašmenimis, formos, kas privalomai turėtų būti aptariama moksliniuose įvaduose, kurie įvairių šalių moks-lininkų rašomi laikantis skirtingos metodikos. Seminare dalyvavo trijų šalių (Lietuvos, Balta-rusijos ir ukrainos) mokslininkai. Išsamiau su projekto „Lietuvos metrika: tyrimai ir leidyba“ įgyvendinimo eiga ir rezultatais galima susipa-žinti iš metinių ataskaitų, saugomų Lmt.

Darius Antanavičius(Vilnius, Lietuvos istorijos institutas)

1 Istorijos šaltinių tyrimai, kn. 2, sudarė A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010.

Realizuojamas Nacionalinės lituanistikos plėtros projektas, skirtas Lietuvos Metrikos tyrimams ir leidybai

Eilės

Nr.Knyga Rengia

Numatoma

išleisti1 Lm-5 A. Dubonis, A. Baliulis

(LII)2011 m.

2 LM-7 I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius (LII)

2011 m.

3 LM-20 R. Ragauskienė (LII) 2009 m.4 LM-22 A. Blanuca, D. Vaščuk,

D. Antanavičius (LII)2010 m.

5 LM-37 D. Baronas (LII) 2011 m.6 LM-234 I. Valikonytė, L. Stepona-

vičienė, S. Saviščevienė (Vu)

2009 m.

7 Lm-251 L. Steponavičienė (Vu) 2010 m.8 LM-261 N. Šlimienė (Vu) 2011 m.9 LM-276 D. Antanavičius (LII) 2010 m.

31

SANTRUMPOS

AgAD – Archiwum główne Akt Dawnychf. – fondasKM – Kar8nos MetrikaKn., kn. – knygaLDK – Lietuvos Didžioji KunigaikštystėLdk – Lietuvos didysis kunigaikštisLII – Lietuvos istorijos institutasLM – Lietuvos MetrikaLmt – Lietuvos mokslo tarybaLVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvasRVSAA – Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas (РГАДА)s. v. – saugojimo vienetastBK – teismų bylų knygaVSAA – Vyriausiasis sen7j7 akt7 archyvas (AgAD)wKL – Wielkie Księstwo Litewskie

ед. хр. – единица хранения РГАДА – Российский государственный архив древних актовСборник – Сборник императорскаго Русскаго историческаго обществаф. – фонд

32

LIETUVOS METRIKOS KNYGOS, IŠLEISTOS 1987–2009 METAIS

Leidžiant Lietuvos metriką remiamasi metrikanto S. Ptašickio aprašu (Описание книг и актов Литовской Метрики, составил метрикант С. Л. Пташицкий, Санкт-Петербург, 1887). Lietuvos metrikos fondo knygos ir dokumentai suskirstyti į 10 skyrių.

Pagrindiniai skyriai: 1. užrašymų knygos; 4. Surašymų knygos; 2. teismų knygos; 5. Diplomatinių reikalų knygos; 3. Viešųjų reikalų knygos; 6. Sigilatų knygos.Kiekviename skyriuje knygos buvo numeruotos nuo 1 numerio. Kadangi Rusijos centriniame

senųjų aktų archyve knygos sunumeruotos iš eilės, todėl mūsų publikuojamoms knygoms suteikiami abu numeriai (jie sutampa tik užrašymų skyriaus knygų). Knygų nugarėlėje viršutinis numeris yra Rusijos archyvo, apatinis – senosios numeracijos, nurodytos S. Ptašickio kataloge. Šiuo metu yra išleistos šios Lietuvos Metrikos knygos:

Rusijos valsty-binio senųjų aktų

archyvo Nr.

Knygos Nr. S. Ptašickio

katalogeIšleista 1987–2009 m.

UŽRAŠYMŲ KNYGOS

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

1 1 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 1 (1380–1584). užrašymų kny-ga 1. Parengė A. Baliulis ir R. Firkovičius. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 208 p.

3 3 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 3 (1440–1498). užrašymų kny-ga 3. Parengė L. Anužytė ir A. Baliulis. Vilnius: Žara, 1998. 167 p.

4 4 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 4 (1479–1491). užrašymų kny-ga 4. Parengė L. Anužytė. Vilnius: Žara, 2004. 285, [3] p.

5 5 Lietuvos metrika (1427–1506). Knyga Nr. 5. užrašymų knyga 5. Parengė ir pratarmę bei komentarus parašė E. Banionis. Vilnius: mokslas, 1993. 404 p.

6 6 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 6 (1494–1506). užrašymų kny-ga 6. Parengė A. Baliulis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 516 p.

8 8 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 8 (1499–1514). užrašymų kny-ga 8. Parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, D. Antanavičius. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 709 p.

9 9 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 9 (1511–1518). užrašymų kny-ga 9. Parengė K. Pietkiewicz. Vilnius: Žara, 2003. 616 p.

33

Rusijos valsty-binio senųjų aktų

archyvo Nr.

Knygos Nr. S. Ptašickio

katalogeIšleista 1987–2009 m.

10 10 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 10 (1440–1523). užrašymų knyga 10. Parengė E. Banionis ir A. Baliulis. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 179 p.

11 11 Lietuvos metrika. Kyga Nr. 11 (1518–1523). Įrašų knyga 11. Parengė A. Dubonis. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 228 p.

12 12 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 12 (1522–1529). užrašymų kny-ga 12. Parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis. Vilnius: Žara, 2001. 856 p.

14 14 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 14 (1524–1529). užrašymų kny ga 14. Parengė L. Karalius, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008. 646 p.

15 15 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 15 (1528–1538). užrašymų kny-ga 15. Parengė A. Dubonis. Vilnius: Žara, 2002. 448 p.

19 19 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 19 (1535–1537). užrašymų kny-ga 19. Parengė D. Vilimas. Vilnius: Lietuvos istorijos insti tuto leidykla, 2009, 362 p.

20 20 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 20 (1536–1539). užrašymų knyga 20. Parengė R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų ka-lba). Vilnius: Lietuvos istorijos insti tuto leidykla, 2009, 442, [1] p.

25 25 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 25 (1387–1546). užrašymų kny-ga 25. Parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 462 p.

51 51 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 51 (1566–1574). užrašymų kny-ga 51. Parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas. Vilnius: Žara, 2000. 484 p.

52 52 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 52 (1569–1570). užrašymų kny ga 52. Parengė A. Baliulis ir R. Firkovičius. Vilnius: Žara, 2004. 224 p.

71 71 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 71 (1585–1586). užrašymų kny-ga 71. Parengė D. Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos insti tuto leidykla, 2008. 144 p.

BALtARuSIJoS moKSLų AKADemIJoS ISTORIJOS INSTITUTAS

28 28 Метрыка Вялiкага Княства Лiтоўскага. Кнiга 28 (1522–1552). Кнiга запiсаў 28 (Копiя канца XVI ст.). Падрыхтавалi В. Мянжынскi i У. Свяжынскi. Менск: AtHeNÆum, 2000. 312 с.

34

Rusijos valsty-binio senųjų aktų

archyvo Nr.

Knygos Nr. S. Ptašickio

katalogeIšleista 1987–2009 m.

30 30 Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Кніга 30 (1480–1546). Кніга запісаў 30 (копія канца ХVI ст.). Падрыхтаваў В. С. Мянжынскі. Мінск: Беларуская навука, 2008. 386 с.

43 43 Метрыка Вялiкага Княства Лiтоўскага. Кнiга 43 (1523–1560). Кнiга запiсаў 43 (копiя канца XVI ст.). Да друку падрыхтавалi В. С. Мянжынскi. Мiнск: Беларуская навука, 2003. 167, [1] c.

46 46 Метрыка Вялiкага Княства Лiтоўскага. Кнiга 46 (1562–1565). Кнiга запiсаў 46. Падрыхтаваў В. С. Мянжынскi. Мiнск: Беларуская энцыклопедыя, 2006. 280 с.

70 70 Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Кніга 70 (1582–1585). Кніга запісаў № 70 (копія канца XVI ст.). Падрыхтаваў В. С. Мянжынскі. Мінск: Беларуская навука, 2008. 353 с.

BALtARuSIJoS NAcIoNALINIS IStoRIJoS ARcHYVAS

44 44 Метрыка Вялiкага Княства Лiтоўскага. Кнiга 44 (1529–1566). Кнiга запiсаў 44. Падрыхтаваў А. И. Груша. Мiнск: Арты-Фэкс, 2001. XXIX, 199, [9] с. (Беларуская гiстарычная бiблiятэка [№ 1]). 312 с.

LeNKIJoS moKSLų AKADemIJoS ISTORIJOS INSTITUTAS

131 131 metryka Litewska. Księga wpisów Nr. 131. opracował A. Ra-chuba. Warszawa: Dig, Instytut Historii PAN, 2001. 532 s.

UKRAINOS NAcIoNALINėS moKSLų AKADemIJoS M. HRuŠeVSKIo ARcHeogRAFIJoS IR ŠALtINIų

tYRImų INStItuto oStRoHo SKYRIuS

220 220 Пам'ятки iсторiï Схiдноï Европи. Джерела XV–XVII ст. Т. 5. Руська (Волиньская) Метрика. Книга за 1652–1673 рр. Пiдготовав до друку П. Кулаковський. Острог–Варшава–Москва, 1999. 608 с. (monumenta historica res gestas europae orientalis illustrantia. Fontes XV–XVII saec.).

TEISMŲ KNYGOSVILNIAUS UNIVERSITETAS

224 4 Lietuvos metrika (1522–1530). 4-oji teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija). Spaudai parengė S. Lazutka, I. Va-li konytė ir kt. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. cXLIX, 514 p.

35

Rusijos valsty-binio senųjų aktų

archyvo Nr.

Knygos Nr. S. Ptašickio

katalogeIšleista 1987–2009 m.

225 6 Lietuvos metrika (1528–1547). 6-oji teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija). Spaudai parengė S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1995. cXLX, 338 p.

227 8 Lietuvos metrika (1533–1535). 8-oji teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija). Spaudai parengė I. Valikonytė, S. Lazutka, N. Šli mienė ir kt. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999. XcIV, 305 p.

229 10 Lietuvos metrika (1540–1541). 10-oji teismų bylų kny ga (XVI a. pabaigos kopija). Spaudai parengė S. Lazutka, I. Valikonytė, S. Viskantaitė-Saviščevienė, J. Karpavičienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. LXVIII, 262, [2] p.

230 11 Lietuvos metrika (1542). 11-oji teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija). Spaudai parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė, L. Steponavičienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001. 120 p.

231 12 Lietuvos metrika (1540–1543). 12-oji teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija). Parengė I. Valikonytė, N. Šlimienė, S. Viskantaitė-Saviščevienė, L. Steponavičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. XXXVI, 394 p.

234 19 Lietuvos metrika (1546–1548). 19-oji teismų bylų knyga. Parengė I. Valikonytė, S. Viskantaitė-Saviščevienė, L. Steponavičienė. Vil-nius: Lietuvos istorijos insti tuto leidykla, 2009. XXXIV, 288, [2] p.

RuSIJoS moKSLų AKADemIJoS SLAVISTIKOS INSTITUTAS

228 9 Судебная книга витебского воеводы, господарского мар-шалка, волковыского и оболецкого державцы М. В. Клоч ко / 1533–1540 (Литовская Метрика. Книга 228. Книга судных дел 9). Подготовили В. А. Воронин, А. И. Груша, И. П. Ста-ростина, А. Л. Хорошкевич. Москва: Наука, 2008. 525 с.

VIEŠŲJŲ REIKALŲ KNYGOSLIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

523 1 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 523 (1528 m.). Viešųjų reikalų knyga 1. Parengė A. Baliulis, A. Dubonis (Įvadas ir priedai). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 280 p.

36

Rusijos valsty-binio senųjų aktų

archyvo Nr.

Knygos Nr. S. Ptašickio

katalogeIšleista 1987–2009 m.

564 7 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 564 (1558–1563). Viešųjų reikalų knyga 7. Parengė A. Baliulis. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. 208 p. [S. Ptašickio kataloge knyga neteisingai priskirta Surašymų skyriui, Nr. 7]

530 8 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 530 (1566–1572). Viešųjų reikalų knyga 8. Parengė D. Baronas ir L. Jovaiša. Vilnius: Žara, 1999. 116 p.

531 9 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 531 (1567–1569). Viešųjų reikalų knyga 9. Parengė L. Anužytė ir A. Baliulis. Vilnius: Žara, 2001. 280 p.

532 10 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 532 (1569–1571). Viešųjų reikalų knyga 10. Parengė L. Anužytė ir A. Baliulis. Vilnius: Žara, 2001. 156 p.

556 35 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 556 (1791–1792). Viešųjų reikalų knyga 35. Parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, E. Rimša. Vilnius: Versus aureus, 2005. 200 p.

BALtARuSIJoS moKSLų AKADemIJoS ISTORIJOS INSTITUTAS

523 1 Перапiс войска Вялiкага княства Лiтоўскага 1528 года. Мет рыка Вялiкага княства Лiтоўскага. Кнiга 523. Кнiга публiчных спраў 1. Падрыхтавалi да друку А. I. Груша, М. Ф. Спi рыдонаў, М. А. Вайтовiч. Мiнск: Беларуская навука, 2003. 444, [4] с.

SURAŠYMŲ KNYGOS BALtARuSIJoS moKSLų AKADemIJoS

ISTORIJOS INSTITUTAS

560 3 Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Кнiга 560 (1542 год). Кнiга перапiсаў 3 (копiя канца XVI ст.). Падрыхтаваў

А. І. Дзя рновіч. Мінск: Беларуская навука, 2007. 157 с.

uKRAINoS NAcIoNALINėS moKSLų AKADemIJoS m. HRuŠeVSKIo ARcHeogRAFIJoS IR ŠALtINIų

TYRIMO INSTITUTAS

561 4 Литовская Метрика. Книга 561: Ревiзiï украïнських замкiв 1545 року. Пiдготував В. Кравченко. Киïв, 2005. 598, [2] с., илл.

Rusijos valsty-binio senųjų aktų

archyvo Nr.

Knygos Nr. S. Ptašickio

katalogeIšleista 1987–2009 m.

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

567 10 Lietuvos metrika. Knyga Nr. 567 (1567–1571). Surašymų knyga 10. Parengė A. Baliulis. Vilnius: Versus aureus, 2006. 72 p.

DIPLOMATINIŲ REIKALŲ KNYGOSLIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

593 – Lietuvos metrika. Knyga Nr. 593 (1585–1604). Diplomatinių reikalų knyga. Parengė A. Baliulis. Vilnius: Lietuvos istorijos insti tuto leidykla, 2009. 296 p.

594 – Lietuvos metrika. Knyga Nr. 594 (1585–1600). Parengė A. Ba-liu lis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 293 p.

SIGILATŲ KNYGOSLeNKIJoS moKSLų AKADemIJoS

ISTORIJOS INSTITUTAS

– – metryka Litewska. Księga Sigillat 1709–1719. opracował A. Rachuba. Warszawa: PWN, 1987. 267 s.

38

SUMMARY

Like the previous issues of Lietuvos Metrikos naujienos the present bulletin comprises the reviews, annotations (including the author’s abstracts) of the books of the Lithuanian metrica of the gDL, published in 2009. In this year as many as four of them (nos. 19, 20, 593 and court Record Book no. 19) came out in Vilnius:

LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga 19 / Lithuanian Metrica: Book of Inscriptions 19 / Metryka Litewska: 19 Księga wpisów. ed. D. Vilimas. (Vilnius: LII, 2009). Pp. 362, 1000 copies. ISBN 978-9955-847-21-2

LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20 / Lithuanian Metrica: Book No. 20 / Metryka Litewska: Księga 20. eds. R. Ragauskienė, D. Antanavičius (Latin texts). (Vilnius: LII leidykla, 2009). Pp. [1] 442, 550 copies. ISBN 978-9955-847-23-6

LIETUVOS METRIKA (1546–1548). 19-oji Teismų bylų knyga / The Lithuanian Metrica (1546–1548). Court Record Book no 19 / Metryka Litewska (1546–1548). Księga 19 spraw sądowych / Литовская Метрика (1546–1548). 19-я книга судных дел. eds. I. Valikonytė, S. Viskantaitė-Saviščevienė, L. Steponavičienė. (Vilnius: LII leidykla, 2009). Pp. xxxiv+288, [2], 500 copies. ISBN 978-9955-847-24-3

LIETUVOS METRIKA. Knyga Nr. 593 (1585–1604). Diplomatinių reikalų knyga / Lithuanian Metrica: Book No. 593. Book of Diplomatic Relations / Metryka Litewska: Księga 593. Księga dyplomatycznych spraw. ed. A. Baliulis. (Vilnius: LII leidykla, 2009). Pp. 296, 1000 copies. ISBN 978-9955-847-13-7

Since the launching of the programme of the Lithuanian Institute of History ‘Research and Publication of the Lithuanian metrica and other Sources of the History of Lithuania’ the research and publication of the books of the Lithuanian metrica have received the attention and financial support of all governments of the Republic of Lithuania. In 2009 the Research council of Lithuania started a new programme ‘the National Programme for the Development of Lithuanian Studies’ which includes the research and publication of the sources of the history of Lithuania.

two books – no. 20 and court Record Book no. 19 – were prepared in cooperation with the colleagues of the Faculty of History of the university of Vilnius and their publication was funded by the resources of the new programme. In this bulletin of the LMN Darius Antanavičius presents a brief review of the tasks of the programme of Lithuanian studies and the project relating to the Lithuanian metrica.

Professor Krzysztof Pietkiewicz (Poznań) presents a review of three original books of the Li-thuanian metrica kept in Warsaw; he accentuates the exceptionality of one of them as an important historical source, dating back to the late fifteenth and early sixteenth century.

the editors and authors of this issue would be grateful for any suggestions concerning the research and publication of the Lithuanian metrica. they would also value the information con-cerning any new metriciana references, articles, minor publications, their reprints or copies.

Compilers

LIETUVOS METRIKOS NAUJIENOS 11–2009

Redaktorė Ieva PuluikienėFotografas Romualdas Mičiūnas

Dailininkė Audronė UzielaitėMaketuotoja Žydronė Jakonytė

2010 10 25. 2,5 leidyb. apsk. l. tiražas 100 egz.Lietuvos istorijos instituto leidykla

Kražių g. 5, 01108 VilniusSpausdino V. Stefanovičiaus PĮ, Laisvės pr. 44–214

04342 Vilnius