LIETUVOS ÛKIO VIDUTIN¸S TRUKM¸S STRATEGIJOS GAIR¸S · Pinigł studijos 2000 n 1 Ekonomikos teorija ir praktika Juozas Bivainis Ekonomikos ir privatizacijos institutas Gedimino

18Pinigø studijos 2000 n 1 Ekonomikos teorija ir praktika

Juozas Bivainis

Ekonomikos ir privatizacijos institutasGedimino pr. 38/2, LT-2600 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Ona Graþina Rakauskienë

Ekonomikos ir privatizacijos institutasGedimino pr. 38/2, LT-2600 VilniusEl. paðtas: [email protected]

Straipsnyje iðdëstoma Lietuvos makroekonominë politika ir struktûrinës reformos, kurios uþtikrintømakroekonominá stabilumà bei tolygià ûkio plëtrà. Siûloma priemoniø visuma, su kurios pagalbasiekiama uþtikrinti, kad Lietuvos ûkis vël atgautø pasiektà iki 1998 m. vystymosi tempà, leidþiantáartëti prie labiau iðsivysèiusiø Europos Sàjungos (ES) ðaliø. Pastarojo meto ávykiai dar kartàparodë, kaip svarbu panaikinti likusius makroekonominës pusiausvyros paþeidimo ðaltinius beipaðalinti tuos apribojimus ir iðkraipymus, kurie varþo privataus sektoriaus iniciatyvà ir trukdosukurti veiksmingai funkcionuojanèià rinkos ekonomikà. Atsiþvelgiant á tai, parengti pasiûlymai,kurie laikomi nuoseklios vidutinës trukmës strategijos priemoniø visumos dalimi.Pagrindiniai þodþiai: vidutinës trukmës strategija; pinigø politika; fiskalinë politika, mokesèiøreforma, valstybës iðlaidø politika, einamosios sàskaitos deficitas, valstybës skola; pajamø politika;uþsienio prekybos politika; struktûrinë politika.

Ávadas

Siekdama pagrindinio tikslo � stabilaus ekonominio augimo ir kartu aukðtesnioLietuvos þmoniø gyvenimo lygio, � Lietuva yra baigiamajame ir konsoliduojanèiamepertvarkymo á efektyviai funkcionuojanèià rinkos ekonomikà etape. Kertinë pagrindiniotikslo ágyvendinimo sàlyga � integracija á Europos Sàjungos bendràjà rinkà, kuri suteikiavaromàjà jëgà dinamiðkiems struktûriniams pokyèiams ágyvendinti ir ekonominiamðalies pajëgumui didinti. Integruojantis á ES turës bûti sukurtas efektyvus ir sveikasûkis, kuris sugebës konkuruoti su kitø ES ðaliø ekonomika. Ekonominiu poþiûriu integ-racija á ES nëra savitikslë, o viena ið esminiø struktûriniø pokyèiø ágyvendinimo prielaidø,daranèiø átakà Lietuvos ekonomikos plëtrai.

Europos Komisijos 1997 m. paskelbtoje Nuomonëje apie Lietuvos paraiðkà narys-tei Europos Sàjungoje, 1998 m. ir 1999 m. Europos Komisijos Reguliariuosiuose prane-ðimuose pripaþástama Lietuvos pasiekta didelë paþanga kuriant funkcionuojanèià rinkosekonomikà. Ðiuose dokumentuose taip pat pabrëþiama, kad reikia dar baigti kitas refor-mas, kurios leistø pasiprieðinti konkurenciniam ES rinkos jëgø spaudimui. Lietuva jauturi vidutinës trukmës ûkio plëtros strategijà, toliau privatizuojamos stambios ámonës,restruktûrizuojamas bankø sektorius. 1999 m. Europos Komisijos Suvestiniame doku-mente teigiama, kad Lietuva jau beveik tenkina funkcionuojanèios rinkos ekonomikoskriterijus ir pasieks ðá tikslà, jei numatytos reformos artimiausiu laikotarpiu bus ágyven-dintos. Lietuva taip pat beveik vykdo gebëjimo pasiprieðinti konkurenciniam rinkos

LIETUVOS ÛKIO VIDUTINËS TRUKMËS STRATEGIJOS GAIRËS

n Juozas Bivainis � socialiniø mokslø habilituotas daktaras, Ekonomikos ir privatizacijos instituto direktorius, Vilniaus Gediminotechnikos universiteto profesorius.Veiklos sritys: ûkio plëtra ir funkcionavimo patikimumas, tarpvalstybinë ekonominë integracija, ekonomikos teisinis regla-mentavimas.

n Ona Graþina Rakauskienë � socialiniø mokslø habilituota daktarë, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorë, Ekonomikosir privatizacijos instituto Ûkio raidos problemø skyriaus vedëja.Veiklos sritys: Lietuvos socialinës ekonominës plëtros strategija, integracija á Europos Sàjungà, makroekonominë politika,struktûrinë politika.

19J. Bivainis, O. G. Rakauskienë. Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategijos gairës

spaudimui kriterijus. Taèiau tam, kad Lietuvos ûkis atitiktø jam keliamus reikalavimus,dar turi bûti dedama daug papildomø ir nuolatiniø pastangø. Turi bûti atkreiptas dëmesysá ámoniø naðumo skatinimà ir gamybos orientavimà á taikanèias paþangias technologijasir didesnæ pridëtinæ vertæ kurianèias ðakas, á energetikos sektoriaus restruktûrizavimàbei bankø sektoriaus privatizavimà.

Atsiþvelgiant á Stojimo partnerystës reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybëir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansø reikalø Generalinis direktoratas numatopasiraðyti Lietuvos vidutinës trukmës ekonominës politikos prioritetø bendràjá vertinimà.Bendrojo vertinimo tikslas � susitarti dël pagrástø pagrindiniø Lietuvos ûkio plëtojimogairiø vidutinës trukmës perspektyvoje, uþbaigiant pereinamàjá rinkos ekonomikos laiko-tarpá ir sëkmingai parengiant Lietuvos ûká narystei Europos Sàjungoje. Ðiame dokumentenustatomi Lietuvos ekonominës politikos prioritetai vidutinës trukmës laikotarpiu, jøeiliðkumas, ágyvendinimo priemoniø seka ir sudaromas pagrindas reguliariai jø perþiûrai.Á Bendràjá vertinimà yra átrauktos tik esminës Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategijoságyvendinimo priemonës. Jas papildo iðplëstinis priemoniø kompleksas, tvirtinamasLietuvos Respublikos Vyriausybës.

Bendrojo vertinimo sutartis papildo tokius svarbius dokumentus kaip Nacionalinëacquis priëmimo programa (kurioje daugiausia dëmesio skiriama teisiniam ir instituciniamacquis communautaire atitikimui) ir Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategija integ-racijos á Europos Sàjungà kontekste (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës1999 m. birþelio mën. ir perþiûrëta 1999 m. lapkrièio mën.). Ðie dokumentai yra ûkiostruktûriniø aspektø detali analizë, o Bendrojo vertinimo sutartyje numatyta struktûrinëpolitika tik tiek, kiek ji daro tiesioginæ átakà makroekonominiams pokyèiams. Ðis doku-mentas, grindþiamas Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategija, apima ir ekonominiuspokyèius, ávykusius per pastaràjá laikotarpá, bei pateikia atnaujintà tikslinio makroeko-nominës plëtros scenarijaus prognozæ.

1. Lietuvos ûkio raida ir esama bûklë

1.1. Trumpa pereinamojo laikotarpio ûkio raidos apþvalga (1991�1998 m.)

Po Nepriklausomybës atkûrimo Lietuva sparèiai þengë stabiliø makroekonominiøsàlygø sudarymo ir rinkos ekonomikos kûrimo keliu. Makroekonominio stabilizavimostrategijos pagrindiniai akcentai buvo valiutø valdybos modelio ávedimas (1994 m.balandþio mën.) ir grieþta fiskalinë politika. Tuo paèiu metu buvo vykdoma plati struk-tûriniø reformø programa, kurios tikslas buvo sukurti funkcionuojanèià rinkos ekono-mikà. Ðios reformos apëmë nuosavybës santykiø transformacijà, kainø liberalizavimà,prekybos liberalizavimà, bankø restruktûrizavimà ir teisinës bazës sukûrimà. Struktûrinësreformos buvo derinamos su valstybiniø institucijø perorientavimu ir stiprinimu tam,kad jos galëtø veiksmingai vykdyti valstybës funkcijas rinkos ekonomikos sàlygomis.Ðios pastangos padëjo pamatus ekonomikai atsigauti. Iki 1998 m. iðkilusiø nestabilumøtarptautinëse kapitalo rinkose ir Rusijos ekonominës krizës Lietuvoje realus bendrasisvidaus produktas (BVP) didëjo sparèiai.

Bendrasis vidaus produktas rodë gana spartaus augimo tendencijas: 1995 m. �3,3, 1996 m � 4,7, 1997 m. � 7,3 procento. Taèiau 1998 m. BVP augimo tempassulëtëjo iki 5,1 procento. Ekonomikos augimas buvo stabdomas finansinës krizësRusijoje, prasidëjusios 1998 m. rugpjûèio mën.

Restruktûrizuojant pramonæ ir pleèiant teikiamas paslaugas, bendrosios pridëtinësvertës struktûroje sparèiai didëjo paslaugø sektoriaus dalis, kuri 1997 m. sudarë 55,4,1998 m. � 58,5, o 1999 m. pirmàjá pusmetá � 63,7 procento [7]. Paslaugø plëtra buvovienas ið pagrindiniø Lietuvos ûkio plëtojimo veiksniø.

Didþiausià bendrosios pridëtinës vertës dalá sudarë pramonë (kartu su elektros,dujø ir vandens tiekimu) (1997 m. � 25,2%, 1998 m. � 23,6%); antroji vieta teko


prekybai (atitinkamai � 16,5% ir 16,1%); þemës ûkyje ir miðkininkystëje atitinkamaisukurta 11,7 ir 10,1 procento; transporte ir ryðiuose atitinkamai � 9,6 ir 9,6; statybo-je � 7,7 ir 7,9 procento pridëtinës vertës [7].

Lietuvoje BVP, tenkantis vienam gyventojui (apskaièiuotas JAV dol. faktiðkomiskainomis), padidëjo nuo 489 JAV dol. (1992 m.) iki 2 900 JAV dol. (1998 m.). Gerokaididesnis yra BVP, tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetà:1996 m. jis sudarë 5 697 JAV dol., 1997 m. � 6 161 JAV dol. [7; 8].

1 lentelë

Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai

Ekonomikos rodikliai 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999*

BVP metinis pokytis,% (palyginamosiomis kainomis) �16,2 �9,8 3,3 4,7 7,3 5,1 �4,1Nacionalinio biudþeto deficitas,% BVP 0,8 �1,8 �1,8 �2,5 �1,0 �1,3 �5,5Vidutinë metø infliacija, % 410,2 72,2 39,6 24,6 8,9 5,1 0,8Infliacija(gruodþio mën.), % 189,0 45,1 35,7 13,1 8,4 2,4 0,3Uþsienio prekybos (prekës irpaslaugos) balansas, % BVP �7,8 �6,0 �11,8 �9,8 �10,6 �11,9 �10,5Einamosios sàskaitos balansas,% BVP �3,1 �2,1 �10,2 �9,2 �10,2 �12,1 �11,2Tiesioginës uþsienio investicijos,% BVP 1,17 0,74 1,20 1,93 3,70 8,66 4,6Skola uþsieniui, % BVP 10,7 11,7 13,9 15,2 14,6 15,7 22,8Metinis realaus darbo uþmokesèiopokytis, % �39,0 14,2 3,2 4,1 13,9 12,8 7,2Nedarbo lygis, % 4,4 3,8 6,1 7,1 5,9 6,4 8,4

Ðaltiniai: Lietuvos statistikos metraðèiai 1994�1995, 1996, 1997, 1998; 1999; Lietuvos banko biuleteniai1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000; Lietuvos ekonominë ir socialinë raida. Mënesiniai biuleteniai.V.: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1997, 1998, 1999, 2000; Statistikosdepartamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës interneto puslapis: www.std.lt.

Metø infliacija nuo 1992 m. hiperinfliacinio lygio (1 020,8%) Lietuvoje nuolatmaþëjo. 1998 m. vidutinë metø infliacija sudarë 5,1%. Infliacijos lygis per metus (lygi-nant gruodþio mënesius) buvo dar maþesnis � 1998 m. jis sudarë 2,4 procento. Infliacijosmaþëjimà ið esmës lëmë nacionalinës valiutos fiksuotas kursas bazinës uþsienio valiutos(JAV dolerio) atþvilgiu, taip pat JAV dolerio realios vertës didëjimas.

Nacionalinio biudþeto pajamø ir iðlaidø neigiamas balansas laikotarpio pabaigojebuvo ne didesnis kaip 1,3 procento BVP. Nacionalinio biudþeto pajamos nuolat ganaþenkliai didëjo (1995�1998 m. vidutiniðkai per metus � 17,7%).

Uþsienio prekyba. Uþsienio prekybos (prekiø) bendroji apyvarta nuolat didëjo(1995�1998 m. vidutiniðkai per metus � 14,4%). Vyko teigiami poslinkiai importostruktûroje � didëjo investiciniø prekiø dalis (1997 m. � 15,5%, o 1996 m. � 13,5%).1997 m. ðiø prekiø importas padidëjo 42 procentais. 1998 m. duomenimis, investiciniøprekiø dalis sudarë 16 procentø viso importo [13].

Atsigaunant ekonomikai, suaktyvëjo investicinis procesas. 1994�1999 m. tiesioginësuþsienio investicijos (TUI) Lietuvoje padidëjo daugiau kaip 9 kartus ir 1999 m. liepos 1 d.sudarë 7 467,5 mln. Lt (1 866,9 mln. JAV dol.), ið jø 1 265,9 mln. Lt � tiesioginiøuþsienio investuotojø ilgalaikës ir trumpalaikës paskolos. Vienam Lietuvos gyventojuiteko 2 019 Lt (505 JAV dol.) TUI. Daugiausia investuota á apdirbamàjà pramo-næ (32,0%), prekybà (23,0%), paðto ir ryðiø paslaugas (18,0%), finansinio tarpinin-kavimo ámones (12% visø investicijø) [9].*Iðankstiniai duomenys.


Vidutinis mënesio bruto darbo uþmokestis Lietuvoje 1993�1998 m. padidëjobeveik 5 kartus ir 1998 m. sudarë 929,8 Lt (áskaitant privatø sektoriø) [11]. Nuo1994 m. darbo uþmokestis didëjo greièiau, negu kilo kainos, taèiau darbo uþmokesèioperkamoji galia, palyginti su 1990 m., yra dar maþa.

Realiojo darbo uþmokesèio didëjimo tempas atskirais metais buvo palyginti didelisir 1997 m. sudarë 13,9, o 1998 m. � 12,8 procento.

Nedarbo lygis dël ûkio restruktûrizavimo ir darbo naðumo kilimo padidëjo nuo4,4 procento (1993 m.) iki 6,4 procento (1998 m.).

Privatizavimas. Privataus sektoriaus dalis nuolat didëjo ir 1998 m. sudarë 71procentà BVP. 1998 m. dirbanèiøjø skaièius privaèiame sektoriuje padidëjo iki 68,8procento [10]. Tai ið esmës pakeitë Lietuvos ûkio struktûrà � vyraujantá valstybinásektoriø pakeitë privatus sektorius.

Lietuvoje pasiekta didelë paþanga vykdant teisinius ir institucinius ES acquisreikalavimus atskirose ûkio srityse. Lietuva sukûrë daug svarbiø struktûrø ir institucijø,bûtinø vidaus rinkos acquis ágyvendinti. Lietuva ið esmës paþengë á prieká laisvo prekiøir paslaugø, dirbanèiøjø, kapitalo judëjimo srityse. Paþengta informacinës visuomenëskûrimo, ðvietimo, mokslo ir technologijø plëtros srityse. Pasiekta paþanga gerinantpramonës ámoniø restruktûrizavimo ir jø konkurencingumo didinimo sàlygas.

1.2. Esamos situacijos problemiðkumas

Lietuvos ekonomika 1998 m. antràjá pusmetá�1999 m. patyrë didelá Rusijosfinansinës ir ekonominës krizës poveiká. Rusijos krizë smarkiai paþeidë Lietuvos uþsienioprekybos santykius (eksportas á Rusijà 1999 m. sausio�rugsëjo mën., palyginti su1998 m. atitinkamu laikotarpiu, sumaþëjo 78,2%), o tai savo ruoþtu ypaè skaudþiaiatsiliepë Lietuvos verslui, pramonës ámonëms ir kitiems ûkio sektoriams [12]. Tainulëmë ekonominio aktyvumo nuosmuká.

Ketvirtàjá 1998 m. ketvirtá, palyginti su 1997 m. tuo paèiu laikotarpiu, BVP su-maþëjo 0,3 procento. Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo ir 1999 m.: 1999 m.pirmàjá pusmetá BVP sumaþëjo 4,8 procento, 1999 m. � 4,1 procento.

Ðalies ûkio nuosmukis turëjo átakos 1999 m. pirmojo pusmeèio mokëjimø balansui.Rusijos krizë lëmë tolesná bendrà Lietuvos prekiø ir paslaugø eksporto maþëjimà.Nors ðiuo laikotarpiu sumaþëjo prekiø ir paslaugø importas, taèiau dël didesnio eksportonuosmukio mokëjimø balanso einamosios sàskaitos deficitas (ESD) padidëjo. 1999 m.antràjá ketvirtá Lietuvos Respublikos mokëjimø balanso einamosios sàskaitos deficitaspadidëjo 345,8 mln. Lt, arba 29,6 procento, o 1999 m. pirmàjá pusmetá, palyginti suatitinkamu praëjusiø metø pusmeèiu, � 293 mln. Lt, arba 14,1 procento. Pagrindinëprieþastis, lëmusi ESD padidëjimà, buvo konsoliduoto ðalies biudþeto fiskalinio deficitoaugimas. Tai lëmë sumaþëjusios biudþeto pajamos dël bendro ekonomikos nuosmukio,taip pat valstybës pagalba sunkumus patirianèioms ámonëms ir padidëjusios iðlaidoságyvendinant rubliniø indëliø kompensavimo programà. Taèiau fiskalinës politikossugrieþtinimas ir dël bendro ûkio nuosmukio sumaþëjusi paklausa (taip pat ir importoprekiø) sumaþino 1999 m. treèiojo ketvirèio ESD iki 8,7 procento BVP. Dël ðios prie-þasties 1999 m. ESD buvo maþesnis negu 1998 m. ir sudarë 11,2 procento.

Rusijos krizë atskleidë Lietuvos ûkio paþeidþiamumà ir jo nepakankamà atsparumàiðorës sukrëtimams. Uþtæstos ámoniø bankroto procedûros, iðlikusi valstybinësnuosavybës dalis ámoniø sektoriuje, nuostatø, susijusiø su darbo rinka, lankstumotrûkumas vertë Vyriausybæ remti su finansiniais sunkumais susidurianèias ámones. Taisuðvelnino krizës padarinius ámonëms, taèiau paaðtrino valstybës finansinæ situacijà.

Nepaisant Rusijos finansø ir ekonominës krizës sukelto neigiamo poveikio,Lietuvoje iðliko þemas infliacijos lygis, toliau didëjo uþsienio investicijø apimtis, ir, otai ypaè svarbu, eksportas buvo perorientuotas á Vakarø rinkas. Ekonominio saugumoaspektu tokie Lietuvos makroekonominiai rodikliai ir jø pokyèiai (BVP vienam


gyventojui, oficialiosios tarptautinës atsargos, uþsienio skola palyginti su BVP, vienogyventojo metinës pajamos) nëra kritiðki.

1999 m. pasiraðytas Lietuvos Respublikos Vyriausybës ekonominës politikos me-morandumas (Memorandum of Economic Policies). Jame iðdëstyta Lietuvos Vyriau-sybës ir Lietuvos banko ekonominë politika 1999�2001 m. Jà remia Tarptautinis valiutosfondas. Ðios politikos strateginiai tikslai � stabilizuoti makroekonomikà ir tæsti Lietuvosperëjimà á veiksmingai funkcionuojanèià rinkos ekonomikà, narystæ ES ir Pasaulioprekybos organizacijà (PPO). Ðio laikotarpio centrinë ekonominës politikos aðis �iðlaikyti makroekonominá stabilumà maþinant einamosios sàskaitos deficità ir uþtikrintistabilø ekonominá augimà. Siekiant prioritetiniø tikslø, kertinis svertas � fiskalinio deficitomaþinimas stiprinant biudþeto valdymà. Taip pat bus ágyvendinamos struktûrinësreformos, skirtos vietos iðtekliams mobilizuoti ir ámoniø naðumui kelti bei konkurencin-gumui uþsienio rinkose didinti.

2. Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategija

2.1. Strateginiai tikslai ir prioritetinës kryptys

Strateginis Lietuvos ûkio plëtojimo vidutinës trukmës laikotarpio tikslas, kuriamágyvendinti yra orientuotos Strategijoje numatytos priemonës, � stabilaus ekonominioaugimo sàlygø sudarymas, kartu uþtikrinant aukðtesná Lietuvos þmoniø gyvenimo lygá.

Pagrindinis tikslas gali bûti pasiektas sprendþiant dviejø krypèiø konkreèiusuþdavinius:

- atkuriant ir palaikant makroekonominá stabilumà, kuriam ðiuo metu yra iðkilusigrësmë, nulemta tiek iðorës, tiek ir vidaus sàlygø;

- didinant bendràjá ûkio konkurencingumà.Makroekonominis stabilumas yra bûtina sàlyga, nuo kurios priklauso visø kitø

struktûriniø reformø ágyvendinimas. Todël Strategijoje makroekonominei politikaiteikiama ypatinga reikðmë. Pagrindinis svertas siekiant makroekonominio stabilumo �pinigø politika. Pinigø politikos vaidmuo � uþtikrinti kainø stabilumà, o esant valiutøvaldybos modeliui, svarbiausia priemonë � fiskalinë politika. Nors infliacija pastebimaisumaþëjo, taèiau siekiant toliau iðlaikyti priimtinà infliacijos lygá ir paþaboti einamosiossàskaitos deficità, reikia ne tik tradiciniø ekonomikos stabilizavimo priemoniø, bet irpapildomø pastangø bei visapusiðkesniø struktûriniø ekonomikos reformø. Nepakan-kamas ámoniø, taip pat ir finansø sektoriaus institucijø konkurencingumas yra stabdissiekiant iðlaikyti þemà infliacijos bei fiskalinio deficito ir palûkanø lygá.

Siekiant uþtikrinti makroekonominá stabilumà, turës bûti iðspræstos ðios problemos:- einamosios sàskaitos deficitas;- praeityje susikaupusios kvazifiskalinës disproporcijos* (�blogos� valstybiniø

bankø paskolos, energetikos sektoriaus nuostoliai bei skolos, valstybiniø ámoniøásiskolinimai ir kt.);

- finansø sektoriaus nestabilumas (nepakankama bankø sektoriaus, kapitalo rinkos,kitø finansø institucijø plëtra);

- nestabilumas fiskalinës politikos srityje (fiskalinis deficitas, valstybës pagalbakai kurioms valstybinëms ámonëms ir bankams, padidëjusi valstybës skola).

Bendrojo ûkio konkurencingumo didinimas vidutinës trukmës laikotarpiu yravienas ið pagrindiniø svertø sëkmingoms struktûrinëms reformoms vykdyti. Struktûriniøreformø pagrindà sudaro jau liberalizuotos kainos, susiformavusi privati nuosavybë,sukurtas finansø sektorius. Taèiau svarbi problema ir toliau yra ámoniø ir finansø sek-toriaus restruktûrizavimas. Nors vyrauja privatus sektorius, ne visø ámoniø veikla yrapakankamai veiksminga. Didelë nepelningai dirbanèiø ámoniø dalis privaèiame sektoriujetrukdo didëti ûkio konkurencingumui. Daugiausia nuostoliø patiria dar neprivatizuotasvalstybinis sektorius. Ðio sektoriaus ámonës bus privatizuojamos ir restruktûrizuojamos,

*Kvazifiskalinës dispropor-cijos � netikros, nevisiðkaifiskalinës.


o negyvybingos � likviduojamos jau artimiausiu metu, todël nuostoliø bus maþiau.Taèiau reikia atsiþvelgti á tai, kad valstybiniame sektoriuje iki ðiol sukuriama 30 procentøBVP ir jame dirba 32 procentai visø dirbanèiøjø [10].

Ámoniø sektoriaus problemos glaudþiai susijusios su finansø ir socialinio sektoriausreformomis, infrastruktûros problemø sprendimu, konkurencijos sàlygø gerinimu beimokesèiø politika.

Struktûriniø reformø ir ûkio sektoriø politikos pagrindiniai uþdaviniai:- skatinti veiksmingà gamybos iðtekliø persiskirstymà gyvybingoms, naðiai dirban-

èioms ámonëms, vykdant privatizacijà, bankininkystës sektoriaus reformas, tobulinantrinkos institucinius ir teisinius pagrindus, maþinant valstybës pagalbà ámonëms;

- skatinti privataus sektoriaus investicijas ir kartu aktyviai plëtoti privatø sektoriø.Ðioje srityje pagrindinis vaidmuo tenka makroekonominei politikai, kuri turi uþtikrintipalankià aplinkà privataus sektoriaus veiklai ir horizontaliø ryðiø politikà.

Ûkio konkurencingumas bus didinamas kuriant atviros rinkos ekonomikà, kuriyra viena ið svarbiausiø narystës ES sàlygø. Vidaus rinkos liberalizavimas pagal Priva-tizavimo ir ámoniø restruktûrizavimo programà, taip pat kainø liberalizavimas ir laisvakonkurencija sudaro svarbià Strategijos dalá. Numatoma sudaryti sàlygas pramonëskonkurencingumui, þemës ûkio efektyvumui didinti, infrastruktûrai modernizuoti iraplinkos apsaugos lygio këlimo problemoms spræsti. Strategijos tikslams ágyvendintinumatyta atitinkamø priemoniø visuma (þr. 2 lentelæ).

2 lentelë

Strategijos ágyvendinimo veiksmø planas

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Pinigø politika ir kapitalo judëjimasSiekti, kad infliacijos rodikliai Lietuvojetenkintø Mastrichto kriterijusIðlaikyti stabilø nacionalinës valiutos kursàLità susieti su euruMaþinti pernelyg didelius palûkanø lygionukrypimus artëjant prie Ekonominës ir pinigøsàjungos (EPS) nariø palûkanø lygioLiberalizuoti kapitalo judëjimàFiskalinë politikaKonsoliduoto biudþeto fiskalinis deficitasPriimti Biudþeto sandaros ástatymàMaþinti fiskalinio nesubalansuotumo neigiamàpoveiká einamosios sàskaitos deficituiSiekti, kad konsoliduoto ðalies biudþetofiskalinis deficitas nebûtø didesnis kaip3 procentai BVPValstybës iðlaidø politikaDiegti programiná biudþetàMaþinti valstybës pagalbos, teikiamosenergetikos, þemës ûkio, transportosektoriams, dydáMaþinti valstybës ásipareigojimus socialinësparamos sistemai, didinti paramosveiksmingumà ir tikslingumàValstybës skolaSiekti, kad skola uþsieniui nebûtø didesnëkaip 23 procentai BVP, o bendra valstybësskola � 30 procentø BVPMaþinti valstybës skolinimosi uþsienyje apimtá,skatinant vidaus taupymà ir pritraukiantprivatø kapitalà


Tæsinys

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Geriau tvarkyti skolà uþsieniui registruojantvidaus ir uþsienio paskolas, valstybës garantijasAtsisakyti valstybës garantijø dël paskolø irvalstybës vardu gaunamø paskolø teikimopelno siekiantiems ûkio subjektamsMokesèiø politikaMaþinti pelno mokesèio tarifà, atsisakytidalies lengvatø ir vienodinti skirtingø rûðiøpajamø apmokestinimo sàlygasGeriau administruoti mokesèius, sukurtitobulesná jø reglamentavimo mechanizmà,atsisakyti neveiksmingø apmokestinimopriemoniøSukurti priemoniø visumà taupymui didintiPajamø politikaReguliuoti darbo uþmokesèio didëjimà(indeksuoti minimalø darbo uþmokestá)atsiþvelgiant á darbo naðumo pokyèius ir darbo uþmokesèio didëjimo tendencijasParengti minimalaus darbo uþmokesèio nustatymo principusSudaryti teisines ir finansines garantijasbankrutavusiø ámoniø darbuotojøreikalavimams, susijusiems su darbosantykiais, tenkintiSocialinë apsaugaStiprinti Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto sudarymo, vykdymo ir atskaitomybëskontrolæ, siekti jø atitikimo europiniamsstandartamsKurti nevalstybiná socialinës apsaugossektoriø skatinant papildomos nevalstybiniøpensijø sistemos atsiradimàÁgyvendinti Pensijø fondø ástatymopoástatyminius aktusKonkurencijos politika ir kainøliberalizavimasÁgyvendinti energijos iðteklius ir energijostaupymà skatinanèià kainodaràAtsisakyti subsidijø, garantuoti, kadreguliuojamos energijos iðtekliø kainos atitiktøkonkurencinæ aplinkà ir rodytø ekonomiðkai pagrástas sànaudasSukurti teisinius pagrindus, garantuojanèiuskonkurencijos sàlygas, ypaè natûraliømonopolijø � energetikos, transporto irryðiø � sektoriuoseÁgyvendinti Konkurencijos ástatymà, baigtiderinti nacionalinës konkurencijos teisæ su ES konkurencijos teisës normomisPriimti Valstybës pagalbos ástatymàParengti poástatyminius aktus, atitinkanèiusES teisæ, nuostatas dël valstybës pagalbosteikimo atskiroms veiklos sritims, regionams, ûkio ðakoms tvarkosPrivatizavimasBaigti privatizuoti stambias ámonesPrivatizuoti vidutines ir smulkias ámones,likutiná turtà


Tæsinys

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Privatizuoti infrastruktûros ámonesPrivatizuoti þemæÁmoniø restruktûrizavimasRestruktûrizuoti ámones, turinèiaskonkurenciná pranaðumà (maisto, lengvoji,chemijos, baldø ir kt.)Restruktûrizuoti ámones, kuriose ið esmëskeistinas gamybos profilis (elektronika,elektrotechnika, maðinø gamyba)Sukurti horizontalias struktûrinio reguliavimoir verslo skatinimo programasÁgyvendinti horizontaliø programø priemones,suderinti valstybës finansinës pagalbospriemones gamybos sektoriui su bendrosrinkos taisyklëmisÁgyvendinti naujà Ámoniø bankroto ástatymàSkatinti investicijas á privatø ámoniø sektoriøFinansø sektoriusBankø sektoriusPrivatizuoti Taupomàjá ir Þemës ûkio bankusPlësti bankiniø paslaugø ir produktø ávairovæ irsiekti jø kokybës tiek maþmeninëje, tiekdidmeninëje bankininkystëjeSkatinti uþsienio bankø padaliniø ir dukteriniøbankø plëtrà, kartu Lietuvos bankinëje rinkojeskatinant sveikà tarptautiná konkurencingumàPlëtoti ir orientuoti bankø investicinesgalimybes á finansine-kreditine veiklauþsiimanèias ámones, kartu plësti vartotojamsteikiamø finansiniø paslaugø spektràSukurti teisinæ iðperkamosios nuomosreglamentavimo bazæ ir ágyvendinti jàpraktikojeÁgyvendinti Bazelio bankø prieþiûros komitetopagrindinius veiksmingos prieþiûros principusSuderinti kredito ástaigø veiklàreglamentuojanèius teisës aktus su ESdirektyvø reikalavimaisVertybiniø popieriø rinkaTobulinti vertybiniø popieriø apskaitàInformuoti visuomenæ kapitalo rinkosklausimaisPadidinti privatizavimo per vertybiniøpopieriø birþà mastàPadidinti bankø ir draudimo bendroviøinvestavimo limitusSukurti naujà vertybiniø popieriø birþosprekybos sistemàSuderinti vertybiniø popieriø rinkos teisësnormas su ES direktyvomisDraudimo sektoriusAtverti rinkà privaèiam ir uþsienio kapitaluiPlëtoti konkurenciná draudimo sektoriøSuderinti teisës aktus su ES direktyvomis

Ðaltinis: Vidutinës trukmës strategija integracijos á Europos Sàjungà kontekste. Vilnius: Ûkio ministerija,1999.


2.2. Makroekonominë politika

2.2.1. Pinigø politika ir kapitalo judëjimas

Strateginis pinigø politikos tikslas � pinigø stabilumas palaipsniui pereinant priekainø stabilumo ir integracijos bei konvergencijos su ES skatinimas. Tai pasiekiamaper tarpiná tikslà � iðlaikant stabilø valiutos kursà. Numatomi ðie pagrindiniai uþdaviniai:

- lito susiejimo su doleriu orientacijà pakeisti euro orientacija;- skatinti finansø rinkos plëtrà ðvelninant per didelius pinigø rinkos palûkanø svy-

ravimus, kylanèius dël nefundamentaliø trumpalaikiø ar sezoniniø veiksniø, taip patskatinant palûkanø suartëjimà su tarptautinëmis;

- priartinti pinigø politikos taikomas priemones prie Europos centrinio banko prak-tikos.

Pinigø politikos tikslus ir uþdavinius numatoma pasiekti nuosekliai ágyvendinantðias priemones: toliau taikant valiutø valdybos modelá, tiesiogiai susiejant lità su euru,plëtojant atviros rinkos operacijas ir ribojant rezidentø skolinimàsi uþsienyje.

Vienas ið didþiausiø ekonominës politikos laimëjimø nuo pereinamojo laikotarpiopradþios � esminis infliacijos sumaþëjimas. Infliacija tapo kontroliuojama vykdant grieþtàpinigø politikà (grieþtai kontroliuojant pinigø emisijà) ir iðlaikant fiksuotà lito kursà.Tokia pinigø politika sudaro palankias prielaidas makroekonominiam stabilumui irfinansø sistemos raidai. Potencialus pavojus, kad infliacija gali padidëti, kyla dël darbouþmokesèio pokyèiø � darbo uþmokestis iki 1999 m. didëjo sparèiau, negu kilo darbonaðumas. Ðiø padidëjusiø gamybos sànaudø nerodë gamintojø kainos, nes didëjantiuþsienio konkurencija vertë jas maþinti.

Lietuvoje lito ir JAV dolerio santykis liko nepakitæs nepaisant Azijos ir Rusijoskriziø bei daugelyje ðaliø ávykdytos pinigø devalvacijos. Ðiuo atveju tinkamai pasirinktabazinë valiuta padëjo pasiekti kainø stabilumà. Tai patvirtina infliacijos statistika.Dabartiniu metu fiksuotas kursas palaikomas taikant ðimtaprocentiná litø padengimouþsienio atsargomis principà. Ðiuo metu padengimas sudaro beveik 146 procentus.Lito susiejimo su uþsienio valiuta procedûra ir padengimo uþsienio atsargomisreikalavimai yra nustatyti Lito patikimumo ástatyme.

Lietuvos bankas fiksuoto lito kurso sàlygomis negali kontroliuoti pinigø pasiûlos,savarankiðkai nustatyti vidaus palûkanø normos. Lietuvos vidaus palûkanø normapriklauso nuo fundamentaliø verèiø (palûkanø normø kitose ðalyse ir ðalies (áskaitantvaliutos) rizikos premijos) ir nuo specifiniø vidaus veiksniø, áskaitant sezoninio pobûdþioprieþastis. Palûkanø pokyèiai labai priklauso nuo pokyèiø tarptautinëje rinkoje ir ðaliesrizikos. Pastaroji yra viena ið pagrindiniø problemø, lemianèiø didesnes palûkanø normastarpbankinëje rinkoje. Nuo 1997 m. aktyviai kuriamos priemonës, kuriø reikia pinigøpolitikai vykdyti atsiþvelgiant á ES principus. Pagrindinës priemonës � tai atpirkimosandoriø (repo) operacijos, indëliø aukcionai ir vienos nakties paskolos. Ðios priemonësjau sëkmingai taikomos pinigø rinkos cikliniams svyravimams iðlyginti. Be to, taikomair tiesioginë priemonë � privalomøjø atsargø reikalavimai, kurie neseniai pradëti taikytine tik rezidentø, bet ir nerezidentø indëliams.

Atviros rinkos operacijos nebus tiesiogiai naudojamos makroekonominiamstikslams, t. y. reguliuoti vidaus palûkanø normà ar pinigø bazæ. Ðvelninant per dideliuspinigø rinkos palûkanø svyravimus, atsirandanèius dël trumpalaikiø ar sezoniniø veiksniø,taip pat skatinant palûkanø suartëjimà su tarptautinëmis, esant netobulam kapitalojudëjimui, atviros rinkos operacijos skirtos reguliuoti bankø sistemos pertekliniø atsargølygá ir skatinti finansø rinkos plëtrà, o kartu ir bankø tarpusavio skolinimàsi. Taigi josgali daryti netiesioginæ átakà makroekonominiam stabilumui.

Lietuvos bankas 2001 m. antràjá pusmetá numato lità ið karto susieti su euru, litokursas nebus nei devalvuojamas, nei revalvuojamas. Lito keitimo kurso politika busorientuota taip, kad leistø vykdyti reikalavimus, numatytus ES sutarties VII skyriuje


dël bendros uþsienio valiutos kurso politikos, ir sudarytø sàlygas ateityje, ástojus áEuropos Sàjungà, dalyvauti Valiutø kurso mechanizme II. Makroekonominá stabilumànumatoma palaikyti vykdant grieþtà pinigø politikà ir stabilaus nacionalinës valiutoskeitimo kurso politikà.

Strateginë problemos perspektyva � ilgalaikis pinigø politikos poveikis (aukðtospalûkanø normos) ir mokëjimø balanso einamosios sàskaitos deficitas. Aukðtos palûkanønormos, iðliekanèios ilgà laikà, neigiamai veikia verslà ir investicijas, o tai gali pakirstiekonominio augimo perspektyvas. Infliacijos kontrolë vien tik pinigø politikospriemonëmis gali reikðti, kad didës ekonominës ir socialinës iðlaidos. Infliacijos kilmësanalizë rodo, kad potencialø pavojø kelia didëjantis darbo uþmokestis ir valstybësremiamø sektoriø (energetikos sektorius, komunalinis ir ðilumos ûkis) kainos. Bûtinakoordinuoti pinigø ir pajamø politikà uþkertant kelià infliacijai didëti ir kartu neperkeliantantiinfliacinës politikos krûvio ekonominiam augimui. Dël ðiø prieþasèiø ámoniø ir bankøsektoriuose turi bûti skatinama laisva konkurencija. Be to, finansø sektoriaus reformomisturi bûti siekiama padidinti bankø sektoriaus veiklos efektyvumà maþinant bankø marþà.Bûtina iðspræsti valstybiniø bankø problemà siekiant sukurti sveikà konkurencijà bankøveiklos srityje.

Lietuvos bûklë yra panaði kaip ir daugelio kitø pereinamojo laikotarpio ekonomikosvalstybiø: vykdoma fiksuoto valiutos kurso politika ir palaipsniui liberalizuojama kapitalosàskaita. Ðiuo metu vidaus palûkanø normos yra gerokai didesnës uþ tarptautinespalûkanø normas, todël Lietuva susiduria su didelëmis kapitalo ið uþsienio áplaukomis.Vietos bankai skolinasi uþsienyje santykinai maþesnëmis palûkanomis, investuoja áVyriausybës vertybinius popierius ir perskolina vietos subjektams gana aukðtomispalûkanomis. Taigi fiksuotas valiutos kursas ir laisvas kapitalo judëjimas pradedaprieðtarauti vienas kitam. Norint iðvengti mokëjimø balanso deficito staigaus didëjimo,yra ribojamas ðalies bankø ir ámoniø skolinimasis uþsienyje. Priemonës ðiam tiksluipasiekti galutinai dar nëra ágyvendintos. Taèiau svarbu, kad ðios priemonës bûtø taikomoslaikinai, kol vyksta ekonominës reformos, ágalinanèios palûkanø normas sumaþinti ikitarptautinio lygio. Sprendþiant ðá prieðtaravimà, pagrindinis vaidmuo tenka fiskalineipolitikai. Pagrindinë ESD prieþastis � ðalies santaupø trûkumas reikalingomsinvesticijoms. Todël nacionalinio taupymo skatinimas tampa prioritetiniu uþdaviniu, opagrindinis svertas siekiant ðio tikslo � fiskalinë politika. Taigi subalansuotas fiskalinisbiudþetas yra sëkmingos pinigø politikos ágyvendinimo prielaida.

Kita vertus, siekiant priartëti prie Ekonominës ir pinigø sàjungos narystës kriterijøbei sukurti palankesnes sàlygas laisvam kapitalo judëjimui, Strategijoje numatyta skatintitiek vietos, tiek uþsienio investicijas sudarant vienodas sàlygas investuotojams. Vidutinëstrukmës laikotarpiu planuojama ágyvendinti Valstybës investicijø ir Tiesioginiø uþsienioinvesticijø skatinimo programas, pasiraðyti naujas tarptautines abipusio investicijøskatinimo ir apsaugos sutartis bei kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskaliniø paþeidimøiðvengimo sutartis. Deðimties metø laikotarpiu numatoma visiðkai ádiegti ES taikomuslaisvo kapitalo judëjimo ir nediskriminacinius investicijø skatinimo principus. 2000 m.numatyta baigti sudaryti teisines sàlygas instituciniams investuotojams � pensijø beiinvesticijø fondams. Tikimasi, jog atvira ir nediskriminacinë uþsienio ekonominë politikapadës toliau restruktûrizuoti ûká ir didinti efektyvumà.

2.2.2. Fiskalinë politika, mokesèiø sistemos reforma ir socialinë politika

Pagrindinis fiskalinës politikos tikslas � iðlaikyti ekonominæ pusiausvyrà, sudarytisàlygas ekonominiam augimui. Laikantis nuoseklios pinigø politikos ir siekiant sumaþintieinamosios sàskaitos deficità, numatoma vykdyti ribojanèià fiskalinæ politikà, kuriabus siekiama subalansuoti valstybës biudþetà bei riboti valstybës skolinimàsi. Tikimasi,kad pirmasis tikslas bus ágyvendintas artimiausiu laikotarpiu veiksmingiau administ-ruojant áplaukø surinkimà ir racionaliau jas panaudojant, maþinant valstybës iðlaidas.


Bus siekiama, kad bendro ðalies biudþeto fiskalinis deficitas nebûtø didesnis kaip 3procentai BVP, kaip tai ir numato ES kriterijai.

Kitas labai svarbus fiskalinës politikos tikslas � garantuoti, kad valstybës skolanedarytø neigiamo poveikio ðalies ûkiui. Vidutinës trukmës laikotarpiu prognozuojama,kad valstybës skola neturëtø bûti didesnë kaip 30 procentø BVP, o uþsienio skola � 23procentai BVP. Tai bus galima pasiekti laipsniðkai maþinant valstybës biudþeto deficitàir skolinimosi kitais tikslais apimtá. Valstybës skola bus reguliuojama nuolat kontroliuojantvalstybës skolos portfelá.

Taèiau, atsiþvelgiant á esamà bûklæ, pasiekti ðiuos tikslus bus nelengva. Nacionaliniobiudþeto deficitas 1999 m. gerokai padidëjo. Padëtis pradëjo blogëti jau 1998 m., kaideficitas sudarë 1,3 procento (1997 m. � 1,0%). Rusijos krizë nulëmë valstybës pajamøsumaþëjimà ir valstybës iðlaidø padidëjimà, siekiant áveikti Rusijos krizës padarinius,teikiant ámonëms subsidijas. Dël to, Lietuvos ekspertø vertinimu, nacionalinio biudþetodeficitas 1999 m. turëjo bûti 5,5 procento BVP.

Siekdama áveikti susidariusià padëtá, Vyriausybë ëmësi ðiø priemoniø:- atidëtas gyventojø indëliø kompensavimas. Ðia priemone tikimasi sumaþinti

biudþeto deficità 2,8 procento;- vidutinës trukmës laikotarpiu numatytos aktyvios priemonës didinant valstybës

pajamas ir maþinant iðlaidas, tobulinant biudþeto sudarymo tvarkà;- inicijuota mokesèiø reforma, kuria siekiama iðplëtoti mokesèiø bazæ ir pagerinti

mokesèiø surinkimà, nedidinant mokesèiø tarifø. Siekiama padidinti mokesèiøadministravimo naðumà nuo 1999 m. pradþios sukûrus 10 teritoriniø mokesèiø admi-nistracijø vietoj 56;

- grieþèiau kontroliuojamas bûtinø iðlaidø padidëjimas, tobulinama paðalpø mokëjimosistema, sparèiau bus didinamas iðëjimo á pensijà amþius;

- tobulinamas biudþeto valdymas ágyvendinant konsoliduoto valstybës biudþetosudarymà, átraukiant nebiudþetinius fondus ir tobulinant valstybës iðlaidø kontrolæ.

1998 m. pradþioje pradëta biudþeto reforma. Jos tikslai � pagerinti pajamø iriðlaidø planavimà, biudþeto valdymà ir kontrolæ, teikti visuomenei daugiau informacijos,kaip panaudojami ðie iðtekliai. Ðiems tikslams pasiekti á biudþetà bus átrauktinebiudþetiniai fondai, atskirai veiks tik Socialinio draudimo fondas ir Sveikatos draudimofondas. Vienas ið ðios reformos kertiniø taðkø yra tas, kad tai bus programinis biudþetas.Naujàjà programø sudarymo metodologijà 1998 m. Vyriausybës pavedimu patvirtinoFinansø ministerija, o visos funkcinës ministerijos bei tarnybos pagal ðià metodologijàrengia savo programas. Ðios permainos yra ávertintos naujame Biudþetinës sandarosástatymo projekte, kuris pateiktas aprobuoti.

1998 m. pradëta savivaldybiø biudþetø reforma: visos pajamos, gautos ið fiziniøasmenø pajamø mokesèio, paskirtos savivaldybëms, o ið juridiniø asmenø pelno mo-kesèio � skirtos valstybës biudþetui. Be to, siekiant pagerinti iðtekliø perskirstymà,pervedant lëðas ið turtingesniø savivaldybiø á neturtingesnes, ir finansuoti specialiospaskirties iðlaidas, tokias kaip savivaldybiø investicijos, buvo ágyvendintas naujas pajamøiðlyginimo mechanizmas, pagrástas iðlaidas lemianèiø rodikliø (pvz., gyventojø, vaikøiki 18 metø ir invalidø skaièius, savivaldybiø teritorijos dydis) formalizuotu vertinimu.

Ágyvendinant fiskalinës politikos tikslus, vadovaujantis Lietuvos Respublikosvalstybës iþdo ástatymu, pradëtas vertinti nebiudþetiniø fondø veiklos tikslingumas.Naujas Biudþetinës sandaros ástatymas pagilins ðiuos procesus, sustiprins valstybësvaldymo galimybes gerinti nebiudþetiniø fondø veiklos kontrolæ ir iðtekliø panaudojimoveiksmingumà. Nuo 1999 m. rengiami ir skelbiami konsoliduoto ðalies biudþetostatistiniai duomenys pagal Tarptautinio valiutos fondo metodikà.

Siekiant Valstybinio socialinio draudimo fondo subalansuotumo, bus ágyvendintakeletas priemoniø. Sparèiau didinamas iðëjimo á pensijà amþius. Taip pat planuojamapamaþu siekti fiskalinio subalansuotumo, maþinant valstybës perskolintojo vaidmená.


Mokesèiø reformaPagrindinis mokesèiø reformos tikslas � praplësti mokestinæ bazæ ir pagerinti

mokesèiø surinkimà nedidinant mokesèiø tarifø. Pagrindinë Lietuvos mokesèiø sistemosreformos kryptis � perþiûrëti galiojanèius mokesèiø ástatymus ir priderinti juos prie ESreikalavimø.

1999 m. parengti keturi nauji mokesèiø ástatymø projektai, sudarantys svarbiàLietuvos mokesèiø reformos dalá. Tai � Pelno mokesèio, Gyventojø pajamø mokesèioir turto deklaravimo, Nekilnojamojo turto mokesèio, Rinkliavø ástatymai. Planuojama,kad ðie ástatymai pakeis ðiuo metu galiojanèius Juridiniø asmenø pelno mokesèio ástatymàir Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinàjá ástatymà, Gyventojø turto ir pajamø dekla-ravimo ir Ámoniø ir organizacijø nekilnojamojo turto mokesèio ástatymus, Þyminiomokesèio ir Vietiniø rinkliavø ástatymus.

Nauji ástatymai padës siekti iðkelto tikslo � iðplësti mokestinæ bazæ ir susistemintimokesèiø teisës aktus. Pagal ðiuos ástatymus bus apmokestinama daugiau pajamøðaltiniø, � maþinamas lengvatø skaièius, taip pat bus perþiûrëti pajamø mokesèio tarifaiatsisakant jø ávairovës. Siekiant fiskalinio balanso, mokesèiø ástatymai derinami suEuropos Sàjungos acquis reikalavimais.

Valstybinëje mokesèiø inspekcijoje planuojama patobulinti informacines sistemas:mokesèiø mokëtojø registrà, automatinæ audito parinkimo sistemà, audito prieþiûros irinformacines sistemas Muitinës departamente.

Valstybës iðlaidø politikaSprendimas pasiekti subalansuotà biudþetà aiðkiai apriboja galimybæ didinti

valstybës iðlaidas. Atsiþvelgiant á ekonomikos transformavimo ir struktûriniø reformøpaþangà, ekonominio perorientavimo socialinæ kainà, valstybës pagalbà nepakankamaiiðplëtotoms sritims, bus tiksliai ávertinta iðlaidø struktûra, racionaliau perskirstantvalstybës iðteklius. Taikant programinio biudþeto principus, bus siekiama konkretinti irtarpusavyje sieti valstybës iðlaidas pagal valstybës prioritetø hierarchijà, plëtoti tikslø,uþdaviniø, priemoniø ir rezultatø vertinimo struktûrà. Teigiamø poslinkiø gerinantvaldymà tikimasi kuriant ir taikant biudþeto valdymo procesø kompiuterizuotasprogramas. Kartu su biudþeto reformomis numatoma pamaþu atsisakyti dabartiniøvalstybës teikiamø paslaugø, kurias pagal savo pobûdá galëtø veiksmingai teikti privatussektorius, taip pat sukonkretinti ir maþinti socialiniø programø skaièiø.

Ðios priemonës padës racionalizuoti valstybës iðlaidø struktûrà. Kai kurios iðlaidosnebus maþinamos, nes jos yra susijusios su tarptautiniais valstybës pasiraðytais susi-tarimais arba su priimtø ástatymø vykdymu. Tokios iðlaidos bus tiksliai ávertintos.

Socialinë politikaStrategijoje numatytus fiskalinës politikos prioritetus siekiama ágyvendinti kartu

su socialinës politikos priemonëmis. Socialinës apsaugos politikos tikslas � garantuotipajamas asmenims, kurie dël objektyviø prieþasèiø negali patys savæs aprûpinti iðdarbo arba kitokiø pajamø. Tai bus atliekama ágyvendinant atitinkamà socialinio draudimoir socialinës paramos veiklà.

Ðiuo metu ðalies socialinës apsaugos sistemà sudaro dvi pagrindinës dalys: socialinisdraudimas ir socialinë parama. Be to, ðalia socialinës apsaugos yra specialiø socialiniøiðmokø struktûra. Pensijø draudimas sudaro didþiausià socialinio draudimo dalá. Vidutinënedirbanèio senatvës pensininko pensija 1993�1998 m. padidëjo 4,5 karto. 1998 m.,palyginti su 1997 m., vidutinës nedirbanèio pensininko senatvës pensijos realus dydispadidëjo 12,0 procento. Vidutinës senatvës pensijos ir vidutinio neto darbo uþmokesèiosantykis buvo apie 40 procentø [12]. Ateityje turës susikurti papildoma privati socialinëapsauga. Kuriantis privaèiai socialinei apsaugai, atitinkamas poveikis bus daromasvalstybinei socialinei apsaugai. Pastaroji turës bûti modifikuojama. Pirmas þingsnis


atsirasti privaèiai socialinei apsaugai yra 1999 m. priimto Pensijø fondø ástatymoágyvendinimas.

Bus tobulinamos socialiniø garantijø schemos artimiausiu metu didinant sistemosuniversalumà ir apibrëþiant socialiniø iðmokø bazes. Vidutiniu laikotarpiu bus sudaromossàlygos plaèiau savanoriðkai dalyvauti mokesèiø ir ámokø mokëtojams finansuojantsocialinæ apsaugà. Bus siekiama subalansuoti socialinio draudimo biudþeto pajamas iriðlaidas. Ágyvendinant ðiuos tikslus, bus analizuojami ir prognozuojami esamø beisiûlomø socialinio draudimo schemø socialiniai ir finansiniai padariniai bei imamasiatitinkamø politikos priemoniø. Taip pat bus pleèiamos savarankiðkai dirbanèiø asmenøprivalomojo socialinio draudimo galimybës, toliau stiprinama valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto sudarymo, vykdymo ir atskaitomybës kontrolë.

2.2.3. Pajamø politika, ûkio konkurencingumo didinimas ir uþimtumo politika

Pinigø ir fiskalinës politikos priemones numatoma derinti su pajamø politikospriemonëmis. Pajamø politika yra labai svarbus makroekonominio stabilizavimo,uþimtumo ir ûkio konkurencingumo didinimo veiksnys. Ûkio konkurencingumodidinimas apima platø ðalies ekonominës veiklos spektrà � bendrà ekonominæ bûklæ,privatizacijos mastà, infliacijos kontrolæ, valstybës skolos lygá, pinigø ir fiskalinæ politikà,kapitalo judëjimo liberalizavimà, ûkio atvirumo laipsná ir t. t. Taèiau vienas ið svarbiausiøðalies konkurencingumo rodikliø yra darbo naðumo didëjimas. 1993�1998 m. Lietuvojedarbo naðumas kilo lëèiau uþ darbo uþmokestá. Sparèiau uþ darbo naðumà didëjantisdarbo uþmokestis gali kelti grësmæ ðalies konkurencingumui.

Pirmaisiais pereinamojo laikotarpio á rinkos ekonomikà metais staigus pajamøsumaþëjimas ir santaupø praradimas labai skaudþiai paveikë Lietuvos gyventojus.Didþiausias realaus darbo uþmokesèio nuosmukis buvo 1993 m. (26,8% buvusio1990 m. darbo uþmokesèio lygio). Vëlesniais metais realus darbo uþmokestis ðiek tiekpadidëjo ir 1997 m. sudarë 37,0 procento 1990 m. darbo uþmokesèio lygio [8]. Todëlbuvo vykdoma valstybinë darbo uþmokesèio politika, kuri orientuota á darbo uþmokesèiofunkcijà. Taèiau pastaraisiais metais, siekiant didinti Lietuvos ûkio konkurencingumàtarptautinëje rinkoje, planuojamas darbo uþmokesèio didinimo tempo maþëjimas ikisusilyginimo su darbo naðumo tempu, o vëliau darbo naðumas kils sparèiau negu darbouþmokestis.

Taigi pajamø politikos priemonës, derinant darbo uþmokesèio kilimà su darbonaðumo didëjimu, Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategijoje traktuojamos ne tikkaip Lietuvos ûkio konkurencingumo didinimo, bet ir kaip svarbi ðalies gyventojøpajamø didëjimo priemonë.

Svarbi priemoniø kryptis tobulinant darbo apmokëjimo formavimo procesà,modernizuojant pramonæ ir pleèiant darbdaviø ir samdomøjø dialogà, yra teisinioreglamentavimo pagrindo sukûrimas. Artimiausiu metu numatoma patobulinti darbosantykiø reguliavimà, padidinti kolektyviniø susitarimø galimybæ dël darbo apmokëjimoir jo tvarkos, taip pat parengti minimalaus darbo uþmokesèio principus. Ðios priemonësbus derinamos su ES acquis reikalavimais socialiniø santykiø reglamentavimo srityje.

Vidutinës trukmës laikotarpiu planuojamos ágyvendinti perkvalifikavimo programosbei skurdo maþinimo priemonës padës kelti darbo naðumà. Bus siekiama, kad valstybëspolitika atskirose srityse (fiskalinëje, uþimtumo, sveikatos apsaugos, ðvietimo, smulkausir vidutinio verslo rëmimo, regioninës plëtros) turëtø ir skurdo maþinimo komponentø.Sprendþiant ðià problemà, rengiama kompleksinë skurdo maþinimo programa, apimantine tik pajamø perskirstymà, bet ir nepinigines socialinës integracijos priemones.Strateginëje perspektyvoje numatomos darbo uþmokesèio diferenciacijos maþinimopriemonës, sudarant palankesnes sàlygas plëtotis gamybos sektoriui ir derinant suregioninës politikos tikslais.


Kadangi privataus sektoriaus darbo uþmokestis nustatomas laisvø sutarèiø tarpdarbdaviø ir samdomøjø pagrindu, tai pagrindinis pinigø politikos uþdavinys, siekiantûkio konkurencingumo ir darbo naðumo didinimo, � iðvengti darbo vieneto sànaudødidëjimo. Santykinai maþas vidutinis atlyginimas valstybiniame sektoriuje turi átakosdarbo uþmokesèio pokyèiams privaèiame sektoriuje. Privataus sektoriaus darbuotojødarbo apmokëjimà Vyriausybë reguliuoja nustatydama minimalià mënesinæ algà, odarbo apmokëjimo konkretûs dydþiai ir sàlygos nustatomos kolektyvinëse arbaindividualiose darbo sutartyse.

Valstybinio sektoriaus darbuotojø darbo apmokëjimà reguliuoja ástatymai ir Vyriau-sybës nutarimai, nustatomos konkreèiø pareigø apmokëjimo dydþiø ribos atsiþvelgiantá darbo sudëtingumà, atsakomybæ, darbo sàlygas, darbuotojø kvalifikacijà ir darborezultatus. Darbo uþmokesèio politikos priemonës valstybiniame sektoriuje apima mini-malaus darbo uþmokesèio nustatymo principø parengimà, biudþetiniø ástaigø ir orga-nizacijø darbuotojø darbo apmokëjimo tobulinimà, ágyvendinant vienodo apmokëjimouþ lygiavertá darbà principus, valstybës tarnautojø ir politikø darbo apmokëjimo ástatymøpriëmimà.

Gyventojø pajamø didëjimas ir darbo naðumo kilimas � yra pagrindiniai darbo iruþimtumo politikos tikslai. Atsiþvelgiant á tai, turi bûti didinamas darbo rinkos lankstumasir iðtekliø mobilumas, darbo vietø skaièius, investicijos á þmogaus kapitalà (á ðvietimosistemà), maþinamas nedarbas.

Prognozuojamu laikotarpiu situacijà darbo rinkoje labiausiai lems bendra ðaliesûkio plëtra ir ekonominë bûklë. Naujos technikos taikymas, ámoniø bankrotai, þemësûkio restruktûrizavimas skatins dirbanèiøjø persiskirstymà tarp veiklø, prireiks didesniojø profesinio mobilumo, didins besikreipianèiø á darbo birþas asmenø skaièiø.

Skatinant uþimtumà, numatoma parengti Nacionaliná uþimtumo veiksmø planà.Ðiuo planu, kuris rengiamas atsiþvelgiant á ES uþimtumo politikos kryptis, siekiama irkito tikslo � pasirengti ES uþimtumo politikos koordinavimui. Bus sudarytos palankesnëssàlygos smulkiam ir vidutiniam verslui plëtoti, naujoms darbo vietoms kurti. Tai didinsdirbanèiøjø ir maþins bedarbiø skaièiø.

Uþimtumo politikos priemonëmis numatoma sudaryti sàlygas subalansuotamuþimtumui ir nedarbo lygio teritoriniø skirtumø maþëjimui. Siekiant ðio tikslo, busrengiamos ir vidutinës trukmës laikotarpiu ágyvendinamos uþimtumo, profesinio mokymoir perkvalifikavimo bei teritorinio mobilumo programos.

Tarptautinës darbo jëgos migracijos srityje vidutinës trukmës laikotarpiu numatomainicijuoti ir sudaryti dviðales socialinës apsaugos bei abipusio pilieèiø ádarbinimo sutartissu valstybëmis, tarp kuriø ir Lietuvos vyksta didþiausia gyventojø migracija.

Numatoma, kad dirbanèiøjø skaièius 1999�2010 m. padidës apie 122 tûkst. (1999�2005 m. � apie 76 tûkst. þm., 2005�2010 m. � apie 46 tûkst. þm.). Ekonomikos augi-mas ir vykdoma aktyvi darbo rinkos politika stabilizuos nedarbo didëjimà ir sudaryssàlygas jo maþëjimui. 2000�2005 m. vidutinis metinis nedarbo lygis sumaþës nuo 8,1iki 6,5 procento, o 2005�2010 m. � nuo 6,5 iki 5,0 procento.

Darbo santykiø politika bus ágyvendinama sudarant galimybæ plaèiau aptarti darbosantykius reglamentuojanèiø teisës aktø projektus, pagal triðalá principà ir per poràmetø priimant bendrà darbo ástatymà � Darbo kodeksà. Taip pat planuojama baigtiderinti darbo sàlygas ir saugà reglamentuojanèias normas su atitinkamomis ES acquisnuostatomis.

2.2.4. Tarptautiniø ekonominiø ryðiø politika

Dël Lietuvos ûkio specifikos, t. y. jos dydþio ir atvirumo, uþsienio prekyba irfinansiniai ryðiai daro didelæ átakà ðalies ekonominës aplinkos stabilumui, ûkiorestruktûrizavimui ir ekonominiam augimui. Remiantis ðia prielaida, Strategijojenumatoma tolesnë Lietuvos ûkio integracija á pasaulio ekonomikà sudarant sàlygas


atvirai prekybai ir atvirai uþsienio investicijø politikai, kartu panaudojant ðalies san-tykinius pranaðumus.

Lietuvos uþsienio prekybos rodikliai rodo didelá Lietuvos ûkio atvirumo ir integra-vimosi á pasaulio ekonomikà laipsná. Lietuvos uþsienio prekybos apyvarta lygi ðaliesBVP. Lietuvos prekybos reþimas yra vienas ið liberaliausiø, o importo muitai � vieni iðmaþiausiø Rytø ir Centrinës Europos ðalyse. Lietuvos konvenciniø muitø tarifø pramo-ninëms prekëms aritmetinis vidurkis yra tik 2,5 procento (1998 m. gruodþio 1 d.), oþemës ûkio produktams ir maisto prekëms � 14,2 procento [8].

Lietuva, siekianti narystës ES bei PPO, ágyvendina uþsienio prekybos politikà,kuriai bûdingas prekybos liberalizavimas, konkurencingumo garantijos laisvosios rinkosekonomikos sàlygomis ir dviðaliø bei daugiaðaliø santykiø su kitomis valstybëmisplëtojimas.

Uþsienio prekybos politikoje Lietuva stengiasi vadovautis ES ekonominiais ir poli-tiniais orientyrais, sudarydama laisvosios prekybos sutartis tik su tomis treèiomis ðalimis,kurios turi tokias sutartis su ES bei vadovaujantis PPO nuostatomis; sudarant naujaslaisvosios prekybos sutartis, atsiþvelgiama á nuostatà dël kompensacijos nereikalavimoLietuvos narystës ES atveju.

Laisvosios prekybos sutartys pasiraðytos su ES, ELPA*, Estija, Latvija, Lenkija,Èekija, Slovakija, Slovënija, Turkija ir Vengrija. Vyksta derybos su Rumunija ir Bul-garija. Artimiausias tikslas � prisijungimas prie CELPA** sutarties. Pradëta tikslintinaujà, atitinkanèià PPO nuostatas ir suderintà su ES reikalavimais, Laisvosios prekybossutartá su Ukraina.

Dinamiðkai vyksta daugiaðaliø ir dviðaliø derybø dël stojimo á PPO procesas.Tikimasi, kad ðios derybos bus baigtos 2000 m. Absoliuti dauguma PPO susitarimønuostatø de facto jau yra taikoma Lietuvoje. Prie visø privalomø PPO susitarimøLietuva yra ásipareigojusi prisijungti be pereinamøjø laikotarpiø, áskaitant pagrindiniussusitarimus dël intelektualinës nuosavybës apsaugos, ásipareigojimø paslaugø srityje(GATS***), su prekyba susijusiø investicijø, techniniø prekybos barjerø ir sanitariniøpriemoniø.

3. Mikroekonominë politika

Privatizacija Lietuvoje vyko sparèiu tempu. Daugiau kaip 80 procentø privatizacijaiskirto kapitalo buvo parduota uþ investicinius èekius per pirmàjá privatizavimo etapà,tik po to buvo pradëta komercinë privatizacija parduodant uþ pinigus didesnes valstybeipriklausanèias ámones. Nuo 1996 m. rugpjûèio mën. iki 1999 m. spalio mën. parduotadaugiau kaip 1 000 maþø ir didesniø ámoniø (715 mln. JAV dol. vertës). Uþ pinigusbuvo parduota 60 procentø �Lietuvos telekomo� akcijø. Neseniai pasiraðytas �Maþeikiønaftos� perdirbimo ámonës pardavimo �Williams International� kompanijai sandoris,pagal kurá Vyriausybë ásipareigojo suteikti 350 mln. JAV dol. paskolà, sukëlë didþiulávisuomenës pasiprieðinimà ir nulëmë Vyriausybës atsistatydinimà. Naujoji Vyriausybëpasisako uþ tolesná valstybinio reguliavimo maþinimà ir konkurencijai palankiø sàlygøsudarymà, siekiant sukurti funkcionuojanèià rinkos ekonomikà ir didinti ûkio efek-tyvumà. Visuomenëje kilusi diskusija parodë, kad ateityje bûtina privatizuoti ûkio objek-tus konkurso bûdu ir laiduoti didesná proceso skaidrumà.

Egzistuoja dvi struktûrinio lygio problemos (valstybës pagalba ámonëms irneveiksmingos bankroto procedûros), dël kuriø valstybës biudþetas neteko daug lëðø,ir jei ðios problemos nebus iðspræstos, tai ateityje kels grësmæ valstybës biudþetopajamoms. Naujame Bankroto ástatymo projekte numatytas trumpesnis ámonës likvida-vimo laikotarpis ir paprastesnë darbuotojø atleidimo tvarka. Taip pat turëtø bûti grieþèiauvertinamos ámonës, kurios patenka á blogà padëtá dël iðorës sukrëtimø, pvz., tokiø kaipRusijos krizë. Paprastai tokioms ámonëms trûksta lankstumo ir jos nesugeba greitaipersiorientuoti á naujas realizavimo rinkas, be to, yra labiau linkusios praðyti valstybës

*ELPA � Europos laisvosiosprekybos asociacija (áeinaIslandija, Lichtenðteinas,Norvegija, Ðveicarija).

**Centrinës Europos lais-vosios prekybos asociacija(áeina Èekija, Lenkija, Rumu-nija, Slovënija, Vengrija)(CEFTA � Central Euro-pean Free Trade Area).

***GATS � bendras susita-rimas dël prekybos paslau-gomis (the General Agre-ement on Trade in Services).


pagalbos ar mokesèiø atidëjimo. Lietuvos vidutinës trukmës strategijoje daugiausiadëmesio skiriama pagalbai visoms besikurianèioms maþoms ir vidutinëms ámonëmsteikti ir pradëtai vykdyti natûraliø monopolijø privatizacijai spartinti, kadangi tai yrastrateginës priemonës, skatinanèios naðumo kilimà ir gebëjimà prisitaikyti priebesikeièianèiø rinkos sàlygø.

Nuo 1998 m. Lietuvos finansø sektoriuje vyko koncentracijos procesas. Rusijoskrizës metu bankai sugebëjo pritraukti papildomo kapitalo, taip kompensuodami lëðøsumaþëjimà su Rusija ekonominius santykius palaikanèiø klientø sàskaitose. Lietuvostaupomasis bankas ir Lietuvos þemës ûkio bankas � du valstybiniai bankai � vis darvaldo didelæ indëliø dalá. Juos privatizuoti numatoma 2000 m. Didþiausia draudimobendrovë jau privatizuota ir vienas ið vidutinës trukmës laikotarpio finansø sektoriausuþdaviniø yra sukurti stabilià draudimo rinkà.

Vidutinës trukmës strategijoje nagrinëjama ir daugelis kitø Lietuvos stojimui á ESsvarbiø srièiø, kuriose plëtojama acquis, � energetika, pramonë, þemës ûkis ir kaimoplëtra, aplinkos apsauga ir regioninë plëtra. Energetikos sektoriuje Lietuva yra priëmusisvarbø sprendimà, t. y. nustaèiusi Ignalinos atominës elektrinës reaktoriaus uþdarymodatà. Tai praskaidrino sàlygas, kuriomis priimami ekonominiai sprendimai dël energijostiekimo vidutinës trukmës laikotarpiu. Lietuva prieð trejus metus pripaþino, kad visdidëjanti valstybës intervencija ir globa þemës ûkio sektoriuje neduos norimø rezultatø.Nuo 1997 m. Vyriausybë, teikdama pagalbà þemës ûkiui ir plëtodama kaimo bendruo-menes, pradëjo labiau atsiþvelgti á rinkos reikalavimus. Lietuvos vidutinës trukmësûkio strategijoje daug dëmesio skiriama kaimo plëtros ir aplinkos apsaugos sàsajai irbûtinybei ávertinti pramonës plëtros poveiká aplinkai. Todël Lietuvai neturëtø bûti sudë-tinga gauti tinkamø projektø, finansuojamø iki stojimo á ES pagal ISPA*, SAPARD**ir kitas programas.

4. Lietuvos ûkio plëtojimo perspektyvos vidutinës trukmës laikotarpiu

Buvo parengtas tikslinis makroekonominis scenarijus, parodantis Lietuvos ekono-minæ politikà vidutinës trukmës perspektyvoje. Prognozë buvo rengiama ávertinantûkio sektoriø ir srièiø pagrindiniø rodikliø dinamines eilutes (nuo 1993 m. iki 1999 m.)ir atitinkamø ministerijø, departamentø ir kitø institucijø pateiktus prognozinius skai-èiavimus, juos derinant, ir pritaikant Pasaulio banko modelá RMSM-X (minimaløjástandartà). Scenarijus pagrástas prognozëmis iki 2005 m., taèiau apima laikotarpá ir iki2010 m.

Scenarijus grindþiamas ðiomis iðorës ir vidaus prielaidomis:- valiutø valdybos modelis, pradëtas taikyti 1994 m. balandþio mën., vidutinës

trukmës laikotarpiu bus iðlaikytas. Lito susiejimas su JAV doleriu bus pakeistas susiejantjá su euru. Lito nominalusis keitimo kursas bus pastovus visà vidutinës trukmës laikotarpá;

- iki 2001 m. vidurio bus taikomos eurosistemos pagrindinës priemonës (atpirkimosandoriai, indëliø aukcionai ir vienos nakties paskolos). Be to, tikimasi, kad Seimaspriims Lietuvos banko ástatymo pakeitimus, garantuojanèius jo savarankiðkumà. Ðipriemonë negali bûti átraukta á modelá akivaizdþiai, nes ji nedaro tiesioginës átakosjokiam kintamajam, taèiau didesná pasitikëjimà pinigø politika netiesiogiai parodoinfliacijos sumaþëjimas iki 2 procentø 2005 m. ir 2010 m.;

- BVP Europos Sàjungos ðalyse padidës 2,5�3,0 procento, o ekonomikos augimasRusijoje sudarys 4�5 procentus. Dël Rusijos krizës poveikio kai kuriems Lietuvosgamintojams pavyko perorientuoti dalá eksporto á ES rinkà. Tikimasi, kad ði tendencijaiðliks ir ateityje, kadangi eksportuotojai labiau vertina pastovesnæ ES rinkà, be to, taisusijæ ir su Lietuvos bûsima naryste ES. Atsiþvelgiant á numatomà eksporto apimtiesdidëjimà, galima teigti, kad, nekintant realiajam lito kursui, Lietuvos eksportas á Rusijàgalëtø didëti 5 procentais per metus jau nuo 2003 m. ir vëliau, o eksportas á ES � 7procentais per metus;

*ISPA (Instrument forStructural Policies for Pre-Accession) � Stojimo struk-tûrinës politikos priemonë.

**SAPARD (Special Acces-sion Programme for Agri-culture and Rural Develop-ment) � Integracijos á ESparamos þemës ûkiui ir kai-mo plëtrai programa.


- vidutinis metø infliacijos lygis ES ðalyse iðliks 2 procentai. Lietuvoje 2000 m.infliacija sudarys 1 procentà. Artimiausiu metu infliacija bus koreguojama atsiþvelgiantá komunaliniø paslaugø kainø liberalizavimà. Tolesnëje perspektyvoje skirtumas tarpES ir Lietuvos infliacijos lygio gali kilti tik dël darbo uþmokesèio, jei jo didëjimotempas bûtø spartesnis uþ darbo naðumo kilimo tempà.

Tokiam maþam ir atviram ûkiui, kaip Lietuvos, be fiksuoto lito kurso yra labainedaug kitø pasirinkimo galimybiø, o atgavus pasitikëjimà pinigø politika po Valiutøvaldybos modelio ávedimo, jø praktiðkai visiðkai neliko. Net ir maþos ðalys, kurioselankstesnis valiutos kurso reþimas, turi labai maþai galimybiø manevruoti valiutos kursopriemonëmis, kurias lemia pinigø politikos pokyèiai. Kadangi didelæ gamybos produkcijosdalá sudaro importas, bet koks valiutos nuvertëjimas gana greitai nulemtø ir didesneskainas, ir darbo uþmokesèio didëjimà, o tai savo ruoþtu panaikintø visus trumpalaikiuskainø konkurencingumo privalumus. Galëtø kilti ir infliacijos spiralës pavojus, kurisdestabilizuotø ûká.

Taèiau fiksuoto lito kurso prielaida ir stabili bei maþa infliacija reikðtø, kad pokyèius,kurie yra bûtini norint sugràþinti ûká á stabilaus augimo kelià po patirto sukrëtimo, turinulemti reali ûkio padëtis. Pagrindinë koregavimo priemonë, kuria gali pasinaudotiVyriausybë, yra fiskalinë politika.

Scenarijuje daroma prielaida, kad visos numatytos priemonës bus ágyvendintosnustatytu laiku. Svarbiausia yra tai, kad darbo uþmokestis turi bûti didinamas atsiþvel-giant á darbo naðumà. Ðis prioritetas modelyje matyti ávairiais bûdais: pirma, leidþiama,kad infliacijos lygis bûtø panaðus á pagrindiniø prekybos partneriø infliacijos lygá; antra,numatoma, kad realusis lito kursas nekis ir treèia, konkurencingumas bus iðlaikytasribojant vidutinio darbo uþmokesèio, tenkanèio vienam produkcijos vienetui, didëjimà.

1994�1999 m. nominalusis efektyvusis lito kurso indeksas (nominaliøjø lito iruþsienio valiutø santykiø pokyèiø, palyginti su baziniu laikotarpiu, geometrinis svertinisvidurkis, kurio svorius sudaro 12 mënesiø Lietuvos uþsienio prekybos apyvartosstruktûra) padidëjo 130 procentø; ES valiutø atþvilgiu jis padidëjo apie 12 procentø.Skirtumas pirmiausia parodo Rusijos rublio nuvertëjimà JAV dolerio, su kuriuo Lietuvosvaliuta buvo susieta nuo 1994 m., atþvilgiu.

Realusis efektyvusis lito kursas yra nominalusis efektyvusis valiutos kursas, suma-þintas atitinkamais vartotojø kainø indeksais. Nuo 1994 m. Lietuvos realusis valiutoskursas nuolat didëjo tiek Rusijos (81%), tiek ir ES (80%) atþvilgiu. Tai, viena vertus,paaiðkinama ið pradþiø nustatyta maþa lito verte, antra vertus, dideliu rublio nuvertëjimu.

Realiojo efektyviojo lito kurso vertës padidëjimo poveiká konkurencingumui galikompensuoti pakilæs darbo naðumas. Tai matuojama santykinëmis darbo vieneto sànau-domis. Nuo 1997 m. antrojo ketvirèio iki 1998 m. Lietuvos santykinës darbo vienetosànaudos didëjo, o tai rodo konkurencingumo praradimà dël padidëjusio vidutiniodarbo uþmokesèio Lietuvoje, kuris buvo didesnis uþ darbo naðumo kilimo tempà.

Scenarijuje daroma prielaida, kad realusis efektyvusis lito kursas ir santykinësdarbo vieneto sànaudos nekinta prekybos partneriø atþvilgiu. Realusis darbo uþmokestisdidëja tuo paèiu tempu kaip ir darbo naðumas, todël infliacija yra panaði á prekybospartneriø. Turint omenyje, kad 1994�1998 m. realusis darbo uþmokestis didëjo daugsparèiau negu darbo naðumas, o 1999 m. darbo uþmokesèio didëjimas gerokai sumaþëjo,galima daryti iðvadà, kad tendencija pasikeitë ir atitinka keliamus ðiame scenarijujeuþdavinius � didinti konkurencingumà ir maþinti nedarbà.

Lietuvos valdþios institucijos galëtø darbo uþmokesèio nustatymui daryti átakàkeliais bûdais:

- modernizuodamos santykius pramonës srityje ir supaprastindamos socialiná darb-daviø ir darbuotojø dialogà. Bus parengta kolektyviniø susitarimø sudarymo teisëssistema, reglamentuojanti darbo uþmokesèio iðmokëjimo procedûras;


- saikingai didëjantis darbo uþmokestis valstybiniame sektoriuje gali bûti pavyzdysprivaèiam sektoriui. Tai bûtø priemonë ne tik valstybës biudþeto deficitui maþinti, betir padëti iðlaikyti ûkio konkurencingumà;

- sumaþinus darbuotojø skaièiø valstybiniame sektoriuje, padidës darbo jëgos pasiûlaprivaèiame sektoriuje, o tai padës reguliuoti darbo uþmokesèio didëjimà. Scenarijujedaroma prielaida, kad valstybiniame sektoriuje bus iðlaikytas stabilus uþimtumas �520 000 darbuotojø;

- ástatyme nustatyto ir faktiðko pensinio amþiaus ilginimas (rengiant nepatraukliasankstyvo iðëjimo á pensijà programas) taip pat padidins darbo jëgos pasiûlà ir palengvinsgyventojø senëjimo naðtà socialinei apsaugai bei sveikatos iðlaidoms vidutinës trukmëslaikotarpiu;

- 1999 m. gruodþio mën. nedarbas sudarë beveik 10 procentø ir keletà ateinanèiømetø gali toliau didëti restruktûrizuojant ûká. Vienas ið veiksniø, trukdanèiø maþintinedarbo lygá, � maþas darbo jëgos mobilumas, ið dalies lemiamas prastai veikianèiønekilnojamojo turto rinkø. Kita problema � menkas darbo jëgos mobilumas tarp ûkiosektoriø. Ðià padëtá galima bûtø pakeisti atitinkamomis mokymo ir perkvalifikavimoprogramomis bei kitomis priemonëmis, kurios atitinka SAPARD ir PHARE programøtikslus. Scenarijuje daroma prielaida, kad vidutinës trukmës laikotarpiu nedarbo lygisbus 6�8 procentai, o tai apytikriai atitinka ribà, kurià perþengus galëtø kilti didesnisinfliacinis spaudimas;

- tiesioginiø mokesèiø ir socialinio draudimo ámokø pokyèiai turi átakos ir darbouþmokesèio pokyèiams. Lietuvos mokesèiø reformos tikslas � iðplësti mokestinæ bazæir pagerinti mokesèiø surinkimà. Ji taip pat numato dalá mokesèiø naðtos perkelti nuotiesioginiø mokesèiø netiesioginiams. Tai padës sumaþinti darbo vieneto sànaudas irneleis didëti darbo uþmokesèiui.

Vidutinës trukmës strategijoje pateikiama iðsami struktûriniø reformø, kuriø reikianorint baigti pereinamàjá procesà ir parengti ûká dalyvavimui ES, programa. Struktûrinëpolitika labai padëtø didinti darbo naðumà Lietuvos ûkio sektoriuose.

Artimiausiu metu susirûpinimà kelia einamosios sàskaitos deficitas ir bûtinybë jásumaþinti iki priimtino lygio. Paskutinio deðimtmeèio antroje pusëje privataus sektoriaussantaupø dydis sudarë apie 15 procentø nacionaliniø pajamø, bendrøjø vidaus investicijødydis kito taip: 20,9 procento BVP (1995 m.), 23,9 procento (1997 m.), 24,8 procento(1998 m.) ir 21,6 procento (1999 m.). Tai nulëmë neigiamas privataus sektoriausgrynàsias santaupas. Siekiant garantuoti ekonominá augimà ateityje, bûtina padidintiinvesticijø apimtá ir jø panaudojimo veiksmingumà.

Be pensijø reformos ir jos teigiamo poveikio paskoloms gauti, vidutinës trukmëslaikotarpiu Vyriausybë turëtø skatinti privatø taupymà. Taèiau veiksmingesnis bûdasyra valstybës biudþeto deficito maþinimo poveikis bendram taupymui. Iðskyrus 1997 m.(deficitas sudarë tik 1,8% BVP), valstybës grynosios santaupos visà laikà buvoneigiamos.

Scenarijuje daroma prielaida, kad 2000 m. pavyks, kaip Vyriausybë ir numato,valstybinio sektoriaus deficità sumaþinti iki 2,8 procento BVP, o valstybës skola busne didesnë kaip 30 procentø BVP, o skola uþsieniui bus maþesnë kaip 23 procentaiBVP. Jau atidëtas santaupø atkûrimo plano ágyvendinimas, be to, grieþtai kontroliuoja-mos nebiudþetinës iðlaidos, skiriamos socialinës paðalpos, grieþtai atsiþvelgiant á materia-linæ padëtá. Skaièiavimai rodo, jeigu bus pasiektas ðis rodiklis ir valstybës iðlaidosnesieks nurodytos ribos, tada nereikës imtis papildomø iðlaidø maþinimo priemoniø.

Be to, scenarijuje daroma prielaida, kad bent pusë einamosios sàskaitos deficito irtoliau bus finansuojama ið tiesioginiø uþsienio investicijø.

Lietuvos ûkio plëtros pagrindiniø rodikliø prognozë 2005 m. ir 2010 m.Bendrasis vidaus produktas. Bus pasiektas gana spartus BVP didëjimo tempas:

6,0 procento 2005 m. ir 5,0 procento 2010 m. Spartus BVP didëjimo tempas progno-


zuojamas su sàlyga, kad tolesnë Lietuvos ûkio plëtra vyks didëjant ûkio konkurencin-gumui, vykdant sàþiningos konkurencijos ir laisvo iðtekliø judëjimo politikà, derinantjà su grieþta fiskaline ir pinigø politika. Be to, atsiþvelgta á daugelio parengtø programø(Nacionalinës kokybës, Eksporto plëtojimo, Smulkaus ir vidutinio verslo plëtojimo,Ámoniø veiklos gaivinimo, Naujø darbo vietø kûrimo ir kt.) poveiká ûkio plëtrai. Ávertintair tai, kad ðiuo metu esanti teisinë ir ekonominë aplinka mûsø ðalyje darosi vis palankesnëverslui. Ágyvendinta kainø reforma, liberalizuotos absoliuèios daugumos paslaugø irprekiø kainos bei tarifai, tobulinama mokesèiø sistema, aktyvinama ávairiø fondø veikla,pleèiamas eksporto ir paskolø draudimas, aktyviau kovojama su prekiø kontrabanda,vykdoma fiskalinë politika, skatinanti nacionaliniø santaupø didëjimà. Visa tai darysátakà BVP didëjimo tempui ir jo struktûros tobulinimui. Prognozuojamu laikotarpiutoliau nuosekliai artës BVP struktûra prie Europos ðalims bûdingos BVP struktûros.Didþiausia bendroji pridëtinë vertë prognozuojamu laikotarpiu bus kuriama pramonëje,prekyboje ir paslaugø sektoriuje.

Nacionalinio biudþeto deficitas. 2000 m. fiskalinis deficitas sudarys 2,8 pro-cento BVP. Toliau vidutinës trukmës perspektyvoje (2003�2005 m.) bus pasiektasnacionalinio biudþeto pajamø ir iðlaidø balansas, kurá nulems valstybës iðlaidø struktûrosir mokesèiø sistemos tobulinimas, biudþeto proceso veiksmingumo didinimas ir Vy-riausybës vykdoma ribojanti fiskalinë politika. Subalansuotas valstybës biudþetodeficitas valstybës skolà sumaþins iki 11,2 procento BVP, o uþsienio skolà � iki 6,5procento BVP. Vadinasi, Lietuvos ûkio vidutinës trukmës strategijoje siûlomos su skolasusijusios sàlygos nëra privalomos. Uþtenka neleisti nukrypti fiskaliniam balansui.

Infliacija. 2005�2010 m. infliacijos lygis sudarys apie 2,0 procento. Tai nulemsvykdoma grieþta pinigø politika. Turint omenyje, kad ðalies ûkis plëtojamas konkuren-cijos sàlygomis, ateityje infliacija neturëtø didëti, nes gamintojai nebus suinteresuotikelti kainø, t. y. jie ieðkos vidaus atsargø gaminti produkcijà kuo maþesnëmis sànau-domis. Taèiau atskirø ûkio srièiø plëtra gali nulemti kai kuriø paslaugø (elektros, naftosproduktø, telekomunikacijø ir ryðiø) didëjimà. Didesnës elektros kainos skatins racio-naliau panaudoti elektros energijà, maþiau subsidijuoti energetikos sektoriø. Didesnësryðiø, subalansuotos bendro telefono ryðio ir maþëjanèios mobilaus telefono ryðio beiinterneto paslaugø kainos sumaþins vidaus ir pasauliniø kainø disproporcijas ðiose srityseir garantuos spartesnæ ðiø paslaugø raidà.

Ir toliau bus iðlaikytas fiksuotas lito kursas. Ið pradþiø lito stabilumà numatomagrásti tiesiogiai pereinant prie euro 2001 m. antràjá pusmetá.

Uþsienio prekyba. Uþsienio prekybos (prekiø ir paslaugø) balansas prognozuojamulaikotarpiu iðliks deficitinis, taèiau ágaus maþëjimo tendencijø: 2005 m. sudarys �5,4procento, 2010 m. � �2,5 procento BVP. Tam didþiausià átakà darys Vyriausybësvykdoma pramonës ir uþsienio prekybos politika, skatinanèios eksporto konkuren-cingumà.

Prognozuojamu laikotarpiu eksporto plëtrà lems geresnis vidaus atsargø panau-dojimas ir pasaulinës paklausos pokyèiai. Prekiø eksporto augimas bus padidintas ska-tinant investicijas ir jø panaudojimo veiksmingumà eksportuojamø prekiø gamyboje.Sparèiai didëjanèios investicijos, ypaè skatinant tiesiogines uþsienio investicijas, suteiksgalimybæ gaminti naujus paklausius tarptautinëje rinkoje produktus, gerinti prekiø kokybæir uþtikrinti eksporto konkurencingumo didëjimà. Didesná paslaugø eksportà lems tospaslaugø sritys, kuriose ðiuo metu yra dar daug nepanaudotø galimybiø ir kokybësgerinimo atsargø � tai turizmo, transporto ir ryðiø paslaugos.

Einamosios sàskaitos deficitas. Einamosios sàskaitos deficitas sumaþës:2005 m. � iki 6,6 ir 2010 m. � iki 4,3 procento BVP. Ðiuos pokyèius nulems maþëjantisuþsienio prekybos deficitas ir vykdoma skolinimosi politika bei darbo uþmokesèiopolitika, skatinanti nacionaliniø santaupø didëjimà. Maþinant einamosios sàskaitos de-ficità, bus siekiama, kad prognozuojamu laikotarpiu nedidëtø uþsienio skolos ir BVPsantykis. Tai bus ágyvendinta suderintos pajamø, fiskalinës ir pinigø politikos dëka.


Bus laikomasi nuosaikios fiskalinës politikos, kad bûtø garantuotas makroekonominisstabilumas. Vienas ið pagrindiniø fiskalinës politikos tikslø bus laipsniðkas ðalies skolos,susijusios su ekonomikos augimu, maþinimas. Uþsienio skola, vykdant grieþtà skolini-mosi politikà, sumaþës iki 10,5 procento (2005 m.) ir iki 6,5 procento (2010 m.).

3 lentelë

Pagrindiniø Lietuvos ekonomikos rodikliø prognozë

Ekonomikos rodikliai 2000 2005 2010

BVP, mln. Lt (galiojusiomis kainomis) 44 409 62 176 89 717

BVP, mln. USD (galiojusiomis kainomis) 11 102 15 544 22 429

BVP metinis pokytis, % (palyginamosiomis kainomis) 2,0 6,0 5,0

BVP, tenkantis vienam gyventojui, USD(galiojusiomis kainomis) 3 004 4 226 6 117

Nacionalinio biudþeto deficitas, % BVP �1,8 0 0

Metø infliacija, % (lyginami gruodþio mënesiai) 1,6 2,0 2,0

Vidutinë metø infliacija, % (lyginami laikotarpiai) 1,0 2,2 2,0

Uþsienio prekybos (prekiø ir paslaugø) balansas, % BVP �10,0 �5,4 �2,5

Einamosios sàskaitos balansas, % BVP �10,6 �6,6 �4,3

Tiesioginës uþsienio investicijos, mln. Lt (per metus) 2 900,0 2 090,0 3 050,0Tiesioginës uþsienio investicijos, % BVP (per metus) 6,5 3,4 3,4Skola uþsieniui, % BVP (metø pabaigoje) 17,3 10,5 6,5

Realiojo darbo uþmokesèio vidutinis metø didëjimas, % 2,2 4,7 4,9

Nedarbo lygis, % (vidutinis metø) 10,6 7,2 6,0

Ðaltinis: Lietuvos Respublikos ûkio ekonominës ir socialinës plëtros 2001�2003 metais prognozë. Ûkioministerija. V., 2000 m. geguþë.

Uþimtumas ir darbo uþmokestis. Prognozuojamu laikotarpiu padëtá darbo rinkojelabiausiai lems ðalies ûkio ekonominë bûklë. Privatizavimas ir verslo ámoniø restruktû-rizavimas, ámoniø bankroto procedûrø spartinimas, þemës ûkio restruktûrizavimas ska-tins dirbanèiøjø persiskirstymà ið vienø veiklø á kitas, prireiks didesnio jø profesiniomobilumo. Numatoma sudaryti palankesnes sàlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, otai skatins naujø darbo vietø kûrimà ir neoficialios rinkos legalizavimàsi. Visa tai didinstiek dirbanèiøjø, tiek bedarbiø skaièiø. Nepaisant BVP augimo, 2000 m. nedarbaspadidës iki 10,6 procento, dël ûkio restruktûrizavimo. Taèiau tolesnëje perspektyvojerestruktûrizavimas lems nedarbo lygio maþëjimà iki 6,6 procento (2005 m.) ir iki 6,0procento (2010 m.). Palankesnës makroekonominës sàlygos sudarys galimybes padidintiuþimtumà privaèiame sektoriuje nuo 1,1 mln. iki 1,2 mln.

Ûkio konkurencingumo didinimas, gamybos, paslaugø ir finansø sektoriø plëtrosderinimas skatins veiksmingà darbo veiklà � kils darbo naðumas, didës darbo uþmokestis.Tikimasi, kad Strategijos priemoniø ágyvendinimas sudarys sàlygas stabiliam ekonomi-niam augimui, gyventojø gyvenimo lygio kilimui ir ûkio konkurencingumo didinimui.

Iðvados

1. Lietuva yra baigiamajame etape kuriant funkcionuojanèios rinkos pagrindus.Kertinë sàlyga siekiant stabilaus ekonominio augimo ir gyventojø gyvenimo lygio kilimo � integracija á Europos Sàjungos bendràjà rinkà. Ekonominiu aspektu integracija á ESnëra savitikslë, o viena ið esminiø struktûriniø pokyèiø ágyvendinimo prielaidø.

2. 1999 m. Lietuvos ûkis patyrë stiprø Rusijos ekonominës ir finansinës krizëspoveiká. Rusijos krizë atskleidë Lietuvos ûkio 1993�1999 m. raidos prieðtaravimus.Viena vertus, per ðá laikotarpá buvo pasiektas spartus ekonominis augimas (realus BVP


augimo tempas 1998 m. pirmàjá pusmetá sudarë 9,3%), gerokai sumaþinta infliacija,biudþeto deficitas, sparèiai didëjo darbo uþmokestis ir gyventojø pajamos. Kita vertus,Rusijos krizë parodë Lietuvos ûkio paþeidþiamumà, ekonominës politikos klaidas irsusikaupusias fiskalines problemas.

3. Nepaisant Rusijos krizës sukelto neigiamo poveikio, Lietuvoje iðliko þemasinfliacijos lygis, toliau didëjo uþsienio investicijø apimtis, eksportas buvo perorientuotasá Vakarø rinkas. Ekonomikos saugumo aspektu tokie makroekonominiai indikatoriai,kaip BVP vienam gyventojui, oficialiosios tarptautinës atsargos, vieno gyventojo metøpajamos, nëra kritiðki.

4. Vidutinës trukmës laikotarpiu strateginis tikslas � stabilaus ekonominio augimosàlygø sudarymas, kartu siekiant aukðtesnio þmoniø gyvenimo lygio. Siekiant strateginiotikslo, pagrindiniai svertai � makroekonominis stabilumas, kuriam ðiuo metu yra iðkilusipotenciali grësmë, sukelta iðoriniø ir vidiniø veiksniø, ir ûkio konkurencingumo didinimas.

5. Vidutinës trukmës laikotarpiu makroekonominei politikai teikiama prioritetinëreikðmë. Pagrindiniai svertai, siekiant makroekonominio stabilumo � pinigø ir fiskalinëpolitika. Pinigø politikos pagrindiniai tikslai � iðlaikyti stabilø valiutos kursà ir uþtikrintikainø stabilumà. Esant valiutø valdybos modeliui, svarbiausia priemonë ðiems tikslamspasiekti � fiskalinë politika. Siekiant uþtikrinti makroekonominá stabilumà vidutinëstrukmës laikotarpiu, pirmiausia turës bûti iðspræstos tokios problemos kaip didëjanèioeinamosios sàskaitos deficito paþabojimas, praeityje susikaupusios kvazifiskalinësdisproporcijos (blogos valstybiniø bankø paskolos, energetikos sektoriaus nuostoliai,ámoniø ásiskolinimai), nepakankama finansø sektoriaus plëtra (ypaè kapitalo rinkos,investiciniø fondø plëtra), fiskalinio deficito ir valstybës skolos sumaþinimas.

6. Makroekonominio stabilumo iðlaikymas glaudþiai susijæs su gilesnëmis struk-tûrinëmis reformomis. Vienas ið svarbiausiø struktûriniø pokyèiø svertø � ûkio konku-rencingumo didinimas. Svarbi problema ðioje srityje ir toliau yra ámoniø ir finansøsektoriø restruktûrizavimas. Ðioje srityje pagrindiniai uþdaviniai � skatinti veiksmingàgamybos iðtekliø pasiskirstymà gyvybingoms, naðioms ámonëms, vykdant privatizacijà,bankø sektoriaus reformas, maþinant valstybës pagalbà ámonëms, ir skatinti privataussektoriaus investicijas. Ûkio konkurencingumo didëjimo bus siekiama kuriant atvirosrinkos ekonomikà, kuri yra viena ið svarbiausiø ES narystës sàlygø.

7.Vidaus rinkos liberalizavimas, vykdant Privatizavimo ir ámoniø restruktûrizavimoprogramà, taip pat kainø liberalizavimà, ir laisva konkurencija sudaro svarbià mikro-ekonominiø pokyèiø dalá. Numatoma sudaryti sàlygas pramonës konkurencingumuididëti, þemës ûkio veiksmingumui kelti, infrastruktûrai modernizuoti, aplinkos apaugosir regioninës plëtros problemoms spræsti. Strategijos tikslams ágyvendinti numatytaatitinkama priemoniø programa.

Straipsnis gautas 2000 m. sausio mën.Priimtas spaudai 2000 m. balandþio mën.

Literatûra

1. Lietuvos ûkio plëtojimo vidutinës trukmës strategija iki 2005 m. integracijos á Europos Sàjungàkontekste. V.: Ûkio ministerija, 1999 m.2. Agenda 2000. European Commission, Bulletin of the EU, Supplement 5/1997.3. Ireland National Development Plan 1994�1999. Dublin, Government Publications Sale Office,1993.4. Joint Assessment of Bulgaria�s Medium-Term Economic Policy Priorities. European EconomySupplement C, Special Issue, European Commission. Sofia, 31 May 1999.5. Joint Assessment of Medium-Term Economic Policy Priorities of Slovenia. European EconomySupplement C, Special Issue, European Commission. Ljublijana, November 1998.6. Joint Assessment of the Economic Policy Priorities of the Czech Republic. Directorate Generalfor Economic and Financial Affairs, European Commission. September 1999.

��

�� !� "###�$�� "%�$�� &�� !� �� %�� &�� !� ��#�� "%�� &�� !� "###�� %"###�� &�� !� "###��"�� '''��(��)*�� !��$�� &� ��!� ��$!� ��+�� ,�- ��, ��-��.�/��-�,��0��- !��1��2��&3�� , � �4� � �� 5��6��7�� 4�8�� 5��/�� )��, !8�� $��9��$��,�� 4��5��6��5� � :��;�,��' ��8��!�/�� 6��!�<�� $��,�� 4��5��6��5� � :��;�,��' ��8��!�/�� 6��!�<�� $��4��5� � �� 8��7�� 2�� =��> �5�,��!�?��6�!�8�,�� 4��5� � �� 8��7�� 2�� =��> �5�,��!�?��6�!� �� "#�� , ��4��5��4�� 4��8��5��/�� )��-��- !��4�2 ��8 � �� ?��!�8�� $�"��4��5��?��4�2��&3��/��;��!�/6!�8?/!�@��9�

��

��

�� !��"��!�#��$�� !�� "��%�� !��!&''()*� +�� "�� , �� $)

*� �� !�� !-� �� "�� .��)

*� %�� ! �� / �� !� � �� / �� )*� � �� ,�� 0 � �� "�� 1�� ,� �� "�� 1�� )

*� �� !�� )*� �� !�� $�� "�� )

*2"��+3�+*+"%3� "0+. �*"� "1343 +1%*��*"�53��+*2.�4+�

Documents

LIETUVOS ÛKIO VIDUTIN¸S TRUKM¸S STRATEGIJOS GAIR¸S · Pinigł studijos 2000 n 1 Ekonomikos teorija ir praktika Juozas Bivainis Ekonomikos ir privatizacijos institutas Gedimino