LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2017 m. kovo 1 d. Nr. D5-87

Vilnius

2

TURINYS

I. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ...................................... 3 DARBO POLITIKA ................................................................................................................ 3 SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS .......................................................................... 7 SOCIALINĖ PARAMA .......................................................................................................... 8 SOCIALINĖS PASLAUGOS .............................................................................................. 10 ŠEIMOS IR JAUNIMO POLITIKA ..................................................................................... 13 SOCIALINĖ INTEGRACIJA ............................................................................................... 19 BENDRUOMENINIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTRA ................. 20 MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBI Ų KOORDINAVIMAS ..................................... 21

II. ASIGNAVIMAI SOCIALIN ĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI ................................................................................................................................. 24 III. VYRIAUSYB ĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANO VYKDYMO REZULTATAI .. 26

I Prioritetas. Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas .......................................................................................................................................... 26

II Prioritetas. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo srityse mažinimas ............................................................................................................. 29

3

I. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

DARBO POLITIKA

Darbo rinka ir užimtumas Lietuvos darbo rinkoje 2016 metais vyravo visų amžiaus grupių gyventojų užimtumo

didėjimo ir nedarbo mažėjimo tendencijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais šalyje buvo 1 mln. 361 tūkst. užimtų gyventojų ir 116,2 tūkst. bedarbių. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 2 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo 13,3 proc.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2016 m. sudarė 69,4 proc. ir per metus padidėjo 2,2 procentinio punkto. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis per 2016 metus padidėjo 2 procentiniais punktais ir sudarė 70,0 proc., o moterų užimtumo lygis per metus padidėjo 2,3 procentiniais punktais ir sudarė 68,8 proc. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2016 m. padidėjo 4,2 procentinio punkto ir sudarė 64,6 proc.

1 pav. Užimtumo lygis 2010–2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Nedarbo lygis 2016 m. sudarė 7,9 proc. ir buvo 1,2 procentinio punkto mažesnis nei 2015 m. Per 2016 metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1 procentiniu punktu, ir sudarė 9,1 proc., o moterų nedarbo lygis sumažėjo 1,5 procentiniais punktais ir sudarė 6,7 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2016 m. sumažėjo 1,8 procentiniais punktais ir sudarė 14,5 proc.

57,6 60,2 62 63,7 65,7 67,2 69,4

18,3 19 21,524,6

27,6 28,3 30,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Užimtumo lygis (15-64 m.amžiaus gyventojų), proc.

Užimtumo lygis (15–24 m. amžiaus gyventojų), proc.

4

2 pav. Nedarbo lygis 2010–2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Didžiausią įtaką užimtumo ir nedarbo rodiklių gerėjimui turėjo ne tik auganti ekonomika, bet ir Užimtumo didinimo programoje numatytų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas. Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą, daugiau kaip 17 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų buvo sudarytos galimybės įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją, 3,2 tūkst. bedarbių trūkstamus darbo įgūdžius įgijo darbo vietoje. Subsidijomis paremtas beveik 7,1 tūkst. bedarbių įdarbinimas (iš jų 26,8 proc. ilgalaikiai bedarbiai). Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių pagalba įdarbinti 55,4 tūkst. bedarbių ir darbo ieškančių asmenų, 85,4 tūkst. – suteikta parama įsigyti verslo liudijimus savarankiškai veiklai vykdyti. 18,2 tūkst. bedarbių įtraukti į savivaldybių organizuojamus viešuosius darbus, jiems suteikiant laikiną užimtumą ir sudarant galimybes užsidirbti pragyvenimui. Aukšto nedarbo teritorijose įgyvendinti 116 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padedantys didinti atskirų teritorijų gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų dėka aukšto nedarbo teritorijose įsteigtos 465 naujos darbo vietos.

Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siekiama visiems nedirbantiems ir nesimokantiems 15–29 metų amžiaus jauniems asmenims (toliau – NEET) per 4 mėnesius suteikti gerą darbo, mokymosi ar praktikos pasiūlymą, pasiekta, kad 2016 m. įdarbinta 49,8 tūkst. jaunų bedarbių, paramą darbo vietai steigti gavo 2,2 tūkst. jaunuolių, veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 13 tūkst. jaunų bedarbių, 0,2 tūkst. jaunuolių su darbdaviais sudarė dvišales darbo įgūdžių įgijimo darbo vietoje sutartis, 7,1 tūkst. jaunų bedarbių dalyvavo profesinio mokymo priemonėje, remiamojo įdarbinimo veiklose dalyvavo 5,5 tūkst. jaunuolių.

Taip pat įgyvendinamas didžiausias socialinis projektas Lietuvoje – „Atrask save“, orientuotas į socialiai pažeidžiamus, nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius. Projektu siekiama suteikti sistemingą, ilgalaikę, intensyvią kompleksinę pagalbą, apimančią psichologines konsultacijas, socialinių įgūdžių įgavimą, profesinį orientavimą, aktyvias darbo rinkos priemones. 2016 m. projekte dalyvavo 8709 NEET asmenys. Po dalyvavimo projekte 3316 NEET jaunuolių sėkmingai integravosi į darbo rinką, pradėjo mokytis arba įgijo kvalifikaciją (50,6 proc. nuo baigusiųjų dalyvavimą), iš jų 328 buvo neaktyvūs jauni žmonės.

Neaktyvių jaunų žmonių identifikavimas ir paslaugų jiems suteikimas išlieka viena svarbių problemų, kurią siekiama spręsti stiprinant bendradarbiavimą su savivaldybių administracijomis, seniūnais, didinant socialinių darbuotojų įsitraukimą.

35,732,6

26,7

21,919,3

16,314,5

17,815,4

13,411,8 10,7

9,1 7,9

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbo lygis, proc.

Nedarbo lygis, proc.

5

2016 m. pabaigoje veikė 172 socialinės įmonės, iš kurių 64 – neįgaliųjų socialinės įmonės. Per 2016 m. laikotarpį 3434 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys buvo naujai įdarbinti socialinėse įmonėse. Socialinėms įmonėms suteikta valstybės pagalba 2016 m. padėjo išlaikyti darbo vietas 6643 tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, iš kurių 6444 neįgaliems asmenims.

Kompensuojant dalį asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidų, 91 asistentas (gestų kalbos vertėjas), dirbantis 19–oje neįgaliųjų socialinių įmonių, padėjo atlikti darbo funkcijas 263 neįgaliems darbuotojams.

Darbo santykiai, darbo apmokėjimas

Siekiant modernizuoti darbo rinkos reglamentavimą, padidinti darbo santykių lankstumą, kad jie atitiktų šių dienų ekonomikos vystymosi poreikius, priimtas „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio“ įstatymų paketas, kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymai – Darbo kodeksas, Užimtumo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymai – ir eilė papildančių teisės aktų. Šių teisės aktų įgyvendinimas padės dirbantiesiems lengviau derinti darbą su kitais įsipareigojimais šeimai ar mokslui, o darbdavius skatins kurti legalias darbo vietas, o kilus krizei neskubėti atleisti darbuotojus, padės pritraukti daugiau tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų bei sukurti daugiau naujų kokybiškų darbo vietų.

2016 metais minimali mėnesinė alga padidėjo iki 380 Eur. Per metus minimalusis darbo užmokestis buvo didinamas du kartus. 2016 metų sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo padidinta nuo 325 Eur iki 350 Eur (padidėjo 7,7 proc.), o nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga padidinta iki 380 Eur (padidėjo 8,6 proc.). Minimalios mėnesinės algos padidinimas iki 380 Eur palietė apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp jų apie 80 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų. Tai beveik 47 Eur kas mėnesį padidino mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.

Minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas turėjo įtakos ir šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimui. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, Lietuvoje 2016 m. padidėjo 7,9 proc. ir sudarė 771 eurą. Didžiausias darbo užmokesčio augimas fiksuojamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 14,5 procento) bei kitose aptarnavimo veiklos (apie 10,2 procento) įmonėse, tai yra tose veiklose, kuriose daugiausia visą darbo dieną dirbusių darbuotojų gavo minimaliąją mėnesinę algą.

Siekiant sukurti vieningą viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistemą, 2016 m. priimtas sprendimas pakeisti valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo reglamentavimą ir sudarytos galimybes vadovų darbo apmokėjimą susieti su šių įmonių ir įstaigų vadovams nustatytų konkrečių veiklos rodiklių įgyvendinimu mokant mėnesinės algos kintamąją dalį, daugiau teisių ir atsakomybės reguliuojant vadovų darbo apmokėjimą suteikta šių įmonių ir įstaigų valdymo organams. Panašių darbo apmokėjimo nustatymo principų laikytis buvo pasiūlyta ir apmokant už darbą biudžetinių įstaigų vadovams.

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė 2017 m. sausio 17 d. Įstatymas numato vienodo išsilavinimo darbuotojams visose srityse suteikti vienodas galimybes gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pirmiausia padidės mažiausiai apmokamų kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai, jau 2017 m. mažiausi kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai galės padidėti 10–37 Eur per mėnesį. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų mėnesinės algos dydžiai susieti su pareiginės algos baziniu dydžiu, dabar taikomu apskaičiuojant pareigines algas (atlyginimus) valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, tai leis, esant finansinėms galimybėms, didinti visų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų apmokamų

6

asmenų darbo užmokestį. Įstatymo nuostatos įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, užtikrinantį lygiateisiškumo principą.

Darbuotojų sauga ir sveikata

Vykdant nelegalaus darbo bei darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų prevenciją ir kontrolę Valstybinė darbo inspekcija prie SADM per 2016 m. atliko 7012 nelegalaus darbo inspektavimų, kurių metu buvo nustatyti 1129 neteisėtai dirbę asmenys (2015 m. – 1254), dėl kurių buvo surašyti 778 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Nustatyta 770 asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo bei darbo ir poilsio laiko režimą ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą.

Siekiant suderinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisinį reglamentavimą su bendromis 2016 metais priimto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio“ įstatymų paketo kryptimis ir tikslais – modernizuoti darbo rinkos reglamentavimą, padidinti darbo santykių lankstumą, kad jie atitiktų šių dienų ekonomikos vystymosi poreikius, buvo priimtos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisos, kurios užtikrina įmonėse vienodas darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimų sąlygas, darbuotojų atstovavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais visose įmonėse, numato, kad privalomai tikrinama į darbo vietas, kuriose gali kilti pavojus sveikatai, įsidarbinančių, darbuotojų, neįgaliųjų sveikata jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikata, užtikrina skaidrų ir kokybišką darbdaviams atstovaujančių asmenų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrinimą bei tinkamą darbuotojų, atliekančių potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar jų pertvarkymą, ir vadovų, organizuojančių darbus su potencialiai pavojingais įrenginiais, mokymą, nustato vaikų, jaunų asmenų, laikinųjų ir nuotolinį darbą dirbančių, nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių ir neįgaliųjų darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo sąlygų reikalavimus.

Siekiant padėti darbdaviams tinkamai organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe priemones 2016 m. buvo tobulinama darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų mokymo sistema atsisakant kaip perteklinio reikalavimo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui turėti technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą.

Organizuojant tinkamą potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reglamentavimą ir siekiant skaidrumo bei aiškumo, parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu įrangos, prietaisų ir priemonių, reikalingų nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai vykdyti, sąrašas.

Siekiant užtikrinti mašininės pavaros vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvų saugų naudojimą ir tinkamą techninę priežiūrą, parengtos ir patvirtintos Mašininės pavaros vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvų naudojimo ir priežiūros taisyklės.

Siekiant nustatyti aiškius reikalavimus bei sudaryti geresnes galimybes gamintojams bei importuotojams tiekti į Lietuvos ir Europos Sąjungos rinką mašinas ir atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, parengtas ir patvirtintas techninis reglamentas „Mašinų sauga“.

Socialinė partnerystė

Svarbų vaidmenį, siekiant formuojant ir įgyvendinant darbo rinkos politiką vaidino socialinio dialogo plėtra. Per metus buvo organizuota 11 Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdžių, kuriuose išnagrinėti su Socialiniu modeliu susiję Darbo kodekso, įstatymų projektai ir kiti socialinių ekonominių problemų sprendimo klausimai.

7

Vyko kolektyvinės derybos su profesinių sąjungų organizacijomis, veikiančiomis socialinės apsaugos sektoriuje ir atstovaujančiomis socialinių paslaugų srities darbuotojus dėl Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo.

Siekiant, kad būtų padidinta ir socialinių partnerių atsakomybė, patvirtintas Įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų planas ir pradėtas rengti projektinis pasiūlymas dėl Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo. Organizuoti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimai įmonėms, kurios 2015 m. padarė didžiausią pažangą įmonių socialinės atsakomybės klausimais. Buvo įteikti 26 apdovanojimai didžiausią pažangą padariusioms įmonėms darbo sąlygų, bendravimo su bendruomenėmis ir aplinkosaugos srityse, įvertintos įmonės, padariusios didžiausią pažangą jaunimo verslumo skatinimo srityje.

Siekiant padidinti socialinių partnerių įtraukimo į sprendimų priėmimą veiksmingumą, parengtas ir patvirtintas Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2016–2020 metų veiksmų planas, skirtas palaikyti bei plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą su socialinių partnerių organizacijomis.

Parengti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2007 m. Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) ratifikavimo dokumentai. Seimas Konvenciją ratifikavo 2016 m. spalio 11 d. įstatymu Nr. XII-2664. Konvencija Lietuvos Respublikoje įsigalios nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Konvencijos ratifikavimas geriau užtikrins tinkamas žvejų darbo ir gyvenimo laive sąlygas, medicinos priežiūrą ir socialinė apsaugą, taip pat turės įtakos sąžiningesnei žvejybos laivų savininkų konkurencijai.

SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS

2016 metai Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau–VSDF) buvo ypatingi. Išankstiniais duomenimis, pirmą kartą po labai ilgo laiko fondo biudžeto rezultatas buvo teigiamas. Pagrindinės priežastys, lėmusios nedeficitinį biudžeto rezultatą – stiprėjanti ekonomika ir besiplečianti darbo rinka.

Augantys atlyginimai, gausėjantis dirbančiųjų skaičius ir visų institucijų bei verslo pastangomis mažinami šešėlinės ekonomikos mastai gerina įmokų surinkimą.

Išankstiniais duomenimis, per 2016 metus apdraustųjų visomis draudimo rūšimis vidutinis skaičius išaugo 1,5 proc. (nuo 1,30 mln. iki 1,32 mln.), o jų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – 6,1 proc. (nuo 609,3 Eur iki 646,9 Eur).

2016 metų VSDF biudžeto pajamos viršijo išlaidas 2,5 mln. Eur, nors buvo planuojama, kad biudžeto rezultatas bus neigiamas ir deficitas sudarys 134,9 mln. Eur: buvo laukiama kuklesnių įplaukų (3405 mln. Eur) ir didesnių išlaidų (3 539,9 mln. Eur). 2015 metais VSDF biudžeto deficitas siekė 169,5 mln. Eur.

Išankstiniai 2016 m. VSDF biudžeto rezultatai. VSDF biudžeto pajamos sudarė 3 518,1 mln. Eur (345,2 mln. Eur arba 10,9 proc. daugiau

nei 2015 m.): 3 318,9 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos (294,6 mln. Eur arba 9,7 proc. daugiau nei 2015 m.); kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos – 81,8 mln. Eur, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos – 0,2 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 104,8 mln. Eur, veiklos pajamų – 11,3 mln. Eur.

VSDF biudžeto išlaidos sudarė 3 515,6 mln. Eur (173,2 mln. Eur arba 5,2 proc. daugiau nei 2015 m.): 2 542,1 mln. Eur sudarė pensijų socialinio draudimo išmokos (105,7 mln. Eur arba 4,3 proc. daugiau nei 2015 m.). Pensijų kompensacijoms per aštuonis mėnesius išmokėta 99,8 mln. Eur; 485,9 mln. Eur sudarė ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos (56,2 mln. Eur arba 13,1 proc. daugiau nei 2015 m.); kitos išmokos: nedarbo socialiniam draudimo išmokos – 105,7 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 17,5 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 156,1 mln. Eur.

8

Per 2016 m. Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskirtos 255 daugiavaikėms motinoms, 16 laisvės kovų dalyvių, 3 garbės donorams; 10 Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinių pensijų Nacionalinės premijos laureatams; 65 valstybinės našlių pensijos už mirusius pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjus.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pratęstas nuo 20 iki 25 metų. Taip siekiama statutinius pareigūnus kiek galima ilgiau išlaikyti tarnyboje, nes remiantis iki tol galiojusiomis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normomis 40–43 metų sulaukę ir 20 metų ištarnavę pareigūnai pasitraukdavo iš tarnybos ir pradėdavo gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Be to, statutuose nustatytas gerokai didesnis maksimalus tarnybos statutinėse pareigose amžius, kuriam sukakus pareigūnai atleidžiami iš tarnybos.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu nuo 108 iki 112 Eur padidinus valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją, atitinkamai didėjo šalpos išmokų dydžiai ir bazinės pensijos dydžio priedas, mokamas kartu su pareigūnų ir karių valstybine pensija už tarnybą.

2016 m. birželio mėnesį pradėtas valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimas. Išmokėta 2,1 mln. Eur, išmokas gavo 10,8 tūkst. asmenų.

2016 metais didėjo ir visų Lietuvos pensijų gavėjų (valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų) pajamos. Nuo 2016 m. sausio 1 d. einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms padidėjus nuo 434 Eur iki 445 Eur ir valstybinei socialinio draudimo bazinė pensijai padidėjus nuo 108 Eur iki 112 Eur, vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidėjo 8,21 Eur (3,2 proc.). Padidintoms pensijoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokėti 2016 metais papildomai reikėjo apie 74,1 mln. Eurų.

2016 m. taip pat buvo pabaigtos mokėti valstybinių socialinio draudimo pensijų kompensuojamosios sumos, kurios susidarė dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mažinimo 2010–2011 metais dėl mažesnio einamųjų metų draudžiamųjų pajamų taikymo visoms pensijoms, kurių dydis tuo metu viršijo 650 litų. Iš viso šis kompensavimo mechanizmas pareikalavo apie 160 mln. Eur papildomų lėšų, iš kurių apie 64,4 mln. Eur buvo išmokėta 2016 m., išmokas gavo 441,7 tūkst. asmenų. Dirbusiems pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos papildomai dėl to, kad jie dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų kompensuojamosios sumos taip pat buvo pradėtos mokėti 2016 m. ir joms išmokėti buvo panaudota 38,4 mln. Eur, išmokas gavo 81,4 tūkst. asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. gegužės mėn. pateikė Lietuvos Respublikos paraišką ES finansavimui gauti dėl EESSI (Electronic Exchange of Social Security Information) nacionalinės dalies sukūrimo ir laimėjo konkursą dėl Europos Komisijos finansavimo skyrimo EESSI sistemos nacionalinės dalies sukūrimui. Projektas bus finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, skirtos telekomunikacijų sektoriaus projektams – CEF Telecom. CEF Telecom dotacijos suma 971 322 EUR. Bendra projekto suma, įskaitant dotaciją iš Europos Komisijos, yra 1 295 096 EUR. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 14 d. (t. y. 24 mėn.). Taip bus sutaupyta beveik 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir, įgyvendinus projektą, Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, pereis prie elektroninio apsikeitimo informacija tarp valstybių narių kompetentingų įstaigų.

SOCIALIN Ė PARAMA

Piniginė socialinė parama

Efektyvus piniginės socialinės paramos teikimas yra vienas pagrindinių veiksmų, kurie būtini siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, sušvelninti nepritekliaus ir socialinės atskirties pasekmes bei padėti šeimoms auginti vaikus.

Piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams (parama mokiniams, išmokos vaikams, socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų ir

9

išlaidų vandeniui kompensacijos), išlaidos 2016 m. sudarė 154,0 mln. Eur ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 11,7 procento (nuo 174,4 mln. Eur iki 154,0 mln. Eur).

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pertvarkos nuoseklus įgyvendinimas, gerėjanti šalies ekonominė situacija, pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje turėjo įtakos paramos gavėjų skaičiaus ir išlaidų, skiriamų šiai paramai, mažėjimui. 2016 metais vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 88,0 tūkst. asmenų (3,1 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2015 metais, socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 20,5 proc. (nuo 110,7 iki 88,0 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 21,4 proc. (nuo 77,3 mln. Eur iki 60,75 mln. Eur).

3 pav. Socialinės pašalpos išlaidų ir gavėjų dinamika visose 60 savivaldybių 2002–2016 metais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo įgyvendinimo stebėseną, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrinti šios paramos adekvatumą, didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, 2016 m. rugsėjo 20 d. priimti minėto įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išplėstas aplinkybių sąrašas, kai socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schema netaikoma, sudarytos palankesnės sąlygos gauti papildomos socialinės pašalpos dalį įsidarbinus ir kt.

Siekiant paremti šeimas, auginančias vaikus, 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimas, kuriuo pakeistas iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, susijęs su išmokos vaikui mokėjimu, padidinant vaiko amžiaus ribą – išmoka vaikui, kai šeimoje auginamas ir (ar) globojamas vienas ar du vaikai, mokama, kol vaikui sukaks 18 metų, vertinant šeimos gaunamas pajamas, o šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ir daugiau vaikų, išmoka vaikui vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. 2016 metais vidutiniškai per vieną mėnesį išmoką vaikui gavo 66,1 tūkst. vaikų (12,7 proc. Lietuvos vaikų), planuojama, kad 2017 metais išmokos vaikui gavėjų skaičius išaugs iki 167 tūkst.

26,127,3 20,1 15,3 12,7 15,2 22,9

55,2

147,9

177,3173,6

147,2

103,8

77,3

60,8

117,3119,585,3

54,1

37,836,637,3

73,5

181,3

221,1 221,9

190

140,1

110,788,0

0

50

100

150

200

250

020406080

100120140160180200

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Gavėjai, tūkst. žm.

Išlaidos, mln. eurų

Išlaidos, mln. eurų Gavėjų skaičius, tūkst. žm.

10

Be to, 2016 m. birželio 28 d. priimti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtintos dvi naujos išmokų rūšys – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Planuojama, kad 2017 m. išmoką besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai gaus apie 4,3 tūkst. asmenų, kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, išmoką gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui gaus apie 427 asmenys.

Mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, nuo 2016 metų mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų suma padidinta nuo 1,2 iki 1,5 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 45,6 iki 57 Eur). Dėl mažėjančio bendro mokinių skaičiaus ir teigiamų pokyčių darbo rinkoje 2016 metais, palyginti su 2015 metais, paramos mokinio reikmenims įsigyti gavėjų skaičius sumažėjo 19,7 proc. (nuo 67,6 tūkst. iki 54,3 tūkst. mokinių).

Valstybės garantuojama piniginė socialinė parama ir ateityje turi būti nuosekliai teikiama, atsižvelgiant į šalies socialinę ir ekonominę raidą bei valstybės finansines galimybes, nukreipta į šeimos stiprinimą, skatinant jos gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas bei stiprinant bendruomeninius ryšius.

SOCIALIN ĖS PASLAUGOS

Integrali pagalba Lietuvoje dar 2013 metais startavo bandomieji integralios pagalbos plėtros projektai 21

savivaldybėje. Programa buvo siekiama kokybiškos integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims jų namuose, taip pat profesionalios konsultacinės pagalbos šeimos nariams, kurie patys prižiūri neįgalius, senyvus asmenis, plėtros. Tuo tikslu telkiamos mobilios specialistų komandos, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami sveikatos priežiūros specialistai. 2015 metais, pabaigus bandomuosius projektus, buvo atlikti keli moksliniai tyrimai, kurių tyrinėjimo objektas buvo integrali pagalba. Tyrimų duomenimis, integrali pagalba laikytina socialine inovacija ir pagrindine intervencija, skirta asmens sveikatos ir socialinių paslaugų integravimui, taip pat viena iš pagrindinių iniciatyvų, pagerinusių ilgalaikės slaugos ir globos poreikių turinčių asmenų gyvenimo kokybę. Visų tyrimų išvadose buvo rekomenduojama programą tęsti ir plėsti visose šalies savivaldybėse. Todėl 2015 m. viduryje buvo patvirtintas naujas Integralios pagalbos plėtros veiksmų planas, pagal kurį integralios pagalbos prieinamumą numatyta užtikrinti visose Lietuvos savivaldybėse (išskyrus Neringos m.). Plano įgyvendinimui 2016–2019 m. laikotarpiu skirta beveik 16,4 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų. 2016 metų I pusmetyje savivaldybės analizavo integralios pagalbos paslaugų poreikius, tikslines grupes, vykdė integralios pagalbos teikėjų ir partnerių paiešką. 2016 m. III ketv. visos savivaldybės pasiruošė projektų įgyvendinimui, 25 savivaldybės jau pradėjo teikti paslaugas, t. y. integralią pagalbą jau gavo šiek tiek daugiau nei 1,1 tūkst. neįgaliųjų ar senyvo amžiaus asmenų, konsultacinę pagalbą – beveik 300 šeimos narių. Įdarbinta apie 430 slaugos ir reabilitacijos specialistų. Kaip pagrindinį iššūkį būtų galima išskirti tai, kad norint tęsti ilgalaikės slaugos ir globos poreikių turinčių asmenų poreikių patenkinimą, pasibaigus ES lėšomis finansuojamiems integralios pagalbos projektams, būtina surasti naujus pastovius finansavimo šaltinius slaugos paslaugoms užtikrinti. Planuojama, kad iki 2019 m. integralią pagalbą bus gavę beveik 4 tūkst. neįgaliųjų ar senyvo amžiaus asmenų ir jų artimųjų.

11

Institucinės globos pertvarka Siekiant sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes

kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, vykdoma institucinės globos pertvarka.

Tęsiant 2014 metais pradėtus perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamų paslaugų veiksmus, numatytus Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane, 2015 m. pabaigoje pradėtas įgyvendinti projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ir pradėtos vykdyti pirmosios projekto veiklos finansuojamos iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto vykdytojas – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM).

Įgyvendinant projektą, 2016 m. buvo vykdomi institucinės globos pertvarkos I etapo paruošiamieji darbai: pertvarkomose socialinės globos namuose atlikti darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos vertinimai; vykdyti viešieji pirkimai naujų paslaugų formų metodikoms įsigyti, organizuoti nacionaliniai ir regioniniai seminarai, modeliuojant kompleksiškai teikiamų bendruomeninių paslaugų sistemą pertvarkos kontekste. Parengta Integruotos komunikacijos su visuomene strategija, skirta su institucinės globos pertvarka susijusių neigiamų nuostatų keitimu, pozityvaus požiūrio į įvaikinimą ir globą, neįgalius asmenis plėtojimu ir kt.

Šalies mastu 2015–2016 m. pradėta vykdyti ir bendruomeninių paslaugų plėtra, naudą jau yra gavę 79 asmenys: 2015 m. rugpjūčio mėnesį įvyko Marijampolės vaikų globos namų “Putinas“ įstaigos reorganizacija, o metų pabaigoje visi Pabradės vaikų globos namų globotiniai (rūpintiniai) apgyvendinti bendruomeniniuose vaikų globos namuose; 2016 m. į bendruomeninio tipo butus, namelius perkelti Skalvijos vaikų globos namų, Panevėžio A. Banzos kūdikių ir vaikų globos namų vaikai; 2017 m. sausio mėnesį Obelių vaikų globos namų bendruomeniniame vaikų globos padalinyje apgyvendinti 8 vaikai. Vykdyti paruošiamieji darbai dėl Ventos socialinės globos namuose gyvenančių likusių be tėvų globos vaikų, Vilijampolės socialinės globos namuose gyvenančių jaunuolių perkėlimo į bendruomeninio tipo įstaigas.

Iki 2020 m. bus pertvarkytos 26 bandomosios socialinės globos įstaigos, iš jų 11 vaikų globos namų, 3 vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namai, 7 stacionarios socialinės globos įstaigų suaugusiems neįgaliesiems, 5 sutrikusio vystymosi namai. Institucinės globos pertvarką numatoma vykdyti visuose Lietuvos regionuose.

Tikimasi, kad ši pertvarka 32 procentais sumažins vaikų, per metus apgyvendinamų globos institucijose skaičių; 7 procentais padidės neįgaliųjų, gaunančių bendruomenines paslaugas dalis; 40 procentų sumažės neįgalių suaugusių asmenų, patenkančių į institucinę globą; 3 kartus padidės socialinių paslaugų įstaigų, organizuojančių bei teikiančių paslaugas bendruomenėje, darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją, skaičius.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Vadovaujantis Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 325 „Dėl Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo ir Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“, iš savo kredito išteklių 2015–2017 metais valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikia 6 kredito įstaigos: AB SEB bankas, Akademinė kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, Raseinių kredito unija, „Swedbank“, AB, Kredito unija „Baltija“ (buvusi Šiaulių kredito unija). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymu A1-51 „Dėl Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo 2016 metais limitų kredito įstaigoms patvirtinimo“, įvertinus valstybės biudžeto asignavimus, kurie

12

numatyti subsidijoms mokėti, nustatytas valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinis limitas, kuris metų eigoje, siekiant sudaryti galimybes asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti, gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą iš jų pasirinkto banko, buvo didinamas ir perskirstomas tarp kredito įstaigų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 5 dalimi, su valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikiančiais bankais ar kitomis kredito įstaigomis sudarytos sutartys Dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.

Asmenų ir šeimų, gavusių valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, skaičius nuo 2014 m. kasmet didėja. Tam didelę įtaką turėjo nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Įstatyme įtvirtintos šios naujos paramos būstui įsigyti teikimo nuostatos:

• asmenys ir šeimos gali pasirinkti jiems labiausiai tinkantį banką ar kredito įstaigą, atrinktą 3 metams teikti valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus;

• asmenys ir šeimos gali suteiktą subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti panaudoti pradiniam valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito įnašui (jo daliai) padengti.

Per 2016 m. 520 asmenų ir šeimų (2014 m.– 68; 2015 m.– 220) buvo suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai (7,6 karto daugiau negu 2014 m. ir 2,4 karto daugiau negu 2015 m.). Subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti suteiktos 460 asmenų ir šeimų.

2016 m. daugiausia asmenų ir šeimų, kuriems suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai, buvo Vilniaus (7,8 proc.), Kauno (4,1 proc.) ir Klaipėdos (3,9 proc.) miestų savivaldybėse.

Pagal ankstesnes sutartis su bankais ir savivaldybių teikiamas paraiškas buvo vykdomi tęstiniai įsipareigojimai asmenims, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti.

2016 m. 1256 asmenys ir šeimos gavo valstybės paramą būstui įsigyti pagal bankų ir savivaldybių pateiktas paraiškas.

Įvertinus nepakankamas finansines galimybes vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą savivaldybėse ir siekiant padidinti teikiamos paramos būstui išsinuomoti prieinamumą bei efektyvumą, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Įstatyme numatyta nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija – ir nustatoma, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų, įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas sudarė galimybes šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą ir įrašytiems į savivaldybėse sudaromus sąrašus, greičiau išsinuomoti poreikius atitinkantį būstą.

2016 m. minėta paramos forma pasinaudojo 552 asmenys dvidešimt keturiose savivaldybėse (2015 m. 90 asmenų šešiolikoje savivaldybių).

Dėl pavėluotai patvirtintų būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo tvarkų, didžiųjų miestų savivaldybės šias kompensacijas pradėjo mokėti tik 2016 m. II ketv., o Vilniaus miesto savivaldybė kompensacijas pradėjo mokėti tik 2016 m. II pusmetį. Mažųjų savivaldybių administracijos, kaip pagrindines priežastis, dėl ko asmenys ir šeimos nepasinaudojo šia paramos forma, įvardina tai, kad remtini asmenys ir šeimos, kurie įrašyti į socialinio būsto laukiančiųjų sąrašą, nesikreipė į savivaldybių administracijas dėl kompensacijos gavimo arba asmenims ir šeimoms nepavyko sudaryti legalių būsto nuomos sutarčių su būstų savininkais.

Vadovaujantis vykdoma paramos būstui išsinuomoti teikimo stebėsena ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms pasinaudoti šia paramos forma, nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigalioja Įstatymo pakeitimai ir nustatyta, kad asmenys ar šeimos, išvykę gyventi į kitos savivaldybės teritoriją, šios savivaldybės vykdomajai institucijai pateikę prašymą bus įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą šioje savivaldybėje, įskaitant jų

13

buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį ankstesnėje savivaldybėje, bei nustatyta, jog asmenys ir šeimos išbraukiami iš paramos laukiančiųjų sąrašo, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama ar nutraukiamas būsto nuomos kompensacijos mokėjimas tuomet, kai jų pajamos ar turtas viršija nustatytus dydžius daugiau kaip 25 procentais, taip pat panaikinta nuostata, vadovaujantis kuria, asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kompensacijos gavimo laikotarpis buvo neįskaitomas į buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį, t. y. dabar minėti asmenys ir šeimos, gaudami kompensaciją, vis tiek „judės į sąrašo priekį“, be to, nustatant asmenų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tikslinės paskirties pajamos neįskaitomos į vertinamas pajamas.

2016 metų pabaigoje socialinį būstą nuomojo 10169 asmenų ar šeimų. Socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų ar šeimų skaičius per 2016 m. sumažėjo nuo 23238 asmenų ar šeimų metų pradžioje iki 12992 asmenų ar šeimų metų pabaigoje, t.y. 10246 asmenimis ar šeimomis mažiau. Pažymėtina, kad asmenų ar šeimų, įrašytų į laukiančių paramos būstui išsinuomoti sąrašus, skaičius sumažėjo dėl LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintos prievolės socialinio būsto nuomos laukiantiems asmenims ir šeimos kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas. Akivaizdu, kad asmenų ar šeimų turto ir pajamų deklaracijų už kiekvienus metus pateikimas ir teisės į paramą būstui išsinuomoti kasmetinis patikslinimas sudaro sąlygas tiksliau nustatyti paramos laukiančių asmenų ar šeimų skaičių.

ŠEIMOS IR JAUNIMO POLITIKA

Šeimos gerovė

2016 metais buvo atrinkti ir valstybės biudžeto lėšomis finansuoti 6 specializuotos pagalbos centrai, kurie su kitais partneriais visoje Lietuvoje suteikė specializuotą kompleksinę pagalbą 11 079 asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Specializuotos pagalbos centrai plėtodami veiklą specializuotą kompleksinę pagalba kasmet suteikia vis didesniam skaičiui asmenų.

4 pav. Asmenų, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba skaičius 2013–

2016 metais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, plėtojant specializuotos pagalbos centrų veiklą, padidėjo visuomenės informuotumas apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims nuo 39,7 proc. (2015 m.) iki 60,7 proc. (2016 m.).

4696

8384

10591 11079

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2013 metai 2014 metai 2015 metai 2016 metai

14

5 pav. Asmenų, girdėjusių apie organizacijas, įstaigas, kurios padeda nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Įgyvendinant akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ buvo vykdoma socialinės reklamos kampanija, siekiant informuoti visuomenę apie smurto artimoje aplinkoje apraiškas, prevencijos priemones ir pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims. Šias veiklas vykdė 52 konkurso būdu finansuotos nevyriausybinės organizacijos. Organizuojant minėtas veiklas, didėja informacijos žiniasklaidoje, skirtos didinti visuomenės informuotumą apie smurtą artimoje aplinkoje, kasmet vis daugiau žmonių sužino apie pagalbos galimybes smurto artimoje aplinkoje atvejais.

6 pav. Renginių prieš smurtą artimoje aplinkoje, informacijos žiniasklaidoje matomumas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę, buvo tobulinama specialistų kompetencija dirbti

komandoje teikiant kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims bei vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją. Šiuo tikslu organizuoti specialistų mokymai (prokurorams, tyrėjams, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams, specializuotų pagalbos centrų darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, socialiniams darbuotojams, psichologams, socialiniams pedagogams, medikams, policijos pareigūnams), kuriose dalyvavo 130 asmenų.

15

Vykdytos veiklos, skirtos asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio. Konkurso būdu finansuotos 9 nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su smurtautojais, kurios suteikė pagalbą 460 asmenų, siekiančių atsisakyti smurtinio elgesio.

Specializuotos pagalbos centrų veiklos ataskaitų duomenimis, iš visų smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apie 10,4 proc. sudaro vaikai. Atsižvelgiant į tai, 2017 metais numatoma papildyti Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą nuostatomis dėl visų rūšių smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus su visomis jo apraiškomis prevencijos ir specializuotos pagalbos vaikams sistemos sukūrimo ir tokios pagalbos teikimo.

2016 metais 103 konkurso būdu finansuotos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios šeimos gerovės srityje, vykdė pasirengimo šeimai ir tėvystei, tėvystės įgūdžių formavimo, pozityvios auklėjimo metodikos plėtojimo, ankstyvosios šeimos krizių prevencijos, pagalbos įveikiant skyrybų krizes veiklas. Šešios konkurso būdu finansuotos vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos į kultūrinio ir pilietinio pobūdžio veiklas įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose įtraukė apie 37,9 tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių.

Siekiant stiprinti visas Lietuvos šeimas, padidinti gimstamumą ir spręsti neigiamas gyventojų senėjimo pasekmes, 2017 metais numatoma parengti plėtros programą, kurioje bus numatyti tikslai, uždaviniai ir strateginės kryptys demografijos, šeimos gerovės ir gyventojų senėjimo klausimams spręsti.

Vaiko teisių apsauga

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 metais buvo 9109 vaikai, netekę tėvų globos. Iš jų šeimose globojami 5478 vaikai, šeimynose – 443 vaikai, vaikų globos institucijose – 3188 vaikai. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų. Siekiant mažinti vaikų, netenkančių tėvų globos, skaičių, 2016 metais 32 projektų vykdytojai suteikė pagalbą 928 krizinėje situacijoje esančioms šeimoms, joms suteikta 4760 paslaugų. Iš viso paslaugas gavo 2096 asmenys, iš jų: 967 vaikai (46 proc.), 865 mamos (41 proc.) ir 264 tėvai (13 proc.). Analizuojant kasmetinę statistinę informaciją apie vaikus ir šeimas, aiškiai matyti, kad paslaugų poreikis vaikui ir šeimai išlieka didelis, todėl paslaugų, ypač kompleksiškai teikiamų, plėtra savivaldybėse vaikui ir šeimai tampa prioritetine. Kartu pažymėtina, kad teikiant vaikui ir šeimai paslaugas būtina užtikrinti paslaugų kompleksiškumą bei įdiegti vieningą paslaugų ir pagalbos teikimo modelį, ypač šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius.

VTAS pateiktais duomenimis, per 2012–2016 metus nuo smurto galimai nukentėjo 7952 vaikai, per minėtą periodą fiksuota 8488 smurto prieš vaikus atvejų. 2012 m. nuo smurto galimai nukentėjo 1261 vaikas, 2013 m. –1362, 2014 m. –1192, 2015 m. –1578, 2016 m. - 2559 vaikai. Vertinant smurto paplitimo socialinę aplinką, aiškėja, kad didžiąją dalį smurto atvejų sudaro smurtas artimoje aplinkoje. 2012–2016 metais nuo artimų suaugusių ir nepilnamečių nukentėjo 6273 vaikai: 2012 m. – 891; 2013 m. – 1009; 2014 m. – 952; 2015 m. – 1422; 2016 m. – 1999 vaikai.

Pastaraisiais 2016 m. padidėjęs nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius rodo, kad VTAS ir kiti specialistai aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta smurtą patyrusius vaikus ir imasi atitinkamų priemonių jį sustabdyti, inicijuoti pagalbos vaikams teikimą, tačiau kartu būtina užtikrinti nuoseklią smurto prieš vaikus prevenciją bei tikslinę pagalbą vaikams ir jų šeimos nariams nukentėjusiems nuo smurto.

16

7 pav. 2012–2016 metais vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičius ir smurto prieš vaikus atvejų skaičius

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 2016 m. 844 vaikams ir 683 šeimoms nukentėjusios nuo tiesioginio ir netiesioginio smurto

buvo organizuojama kompleksinė pagalba. Siekiant skatinti vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, gerinti paslaugų

globėjams ir įtėviams prieinamumą, buvo organizuoti GIMK mokymai, kuriuose dalyvavo 866 asmenys, norintys tapti globėjais (rūpintojais) ir įtėviais. Globėjų, įtėvių rengimo ir konsultavimo paslaugų prieinamumas savivaldybėse kasmet didėja, 2016 metais 15 proc. padidėjo globėjų ir įtėvių gaunančių mokymo ir konsultavimo paslaugas skaičius lyginant su 2015 metais. Nors ir didėja paslaugų prieinamumas globėjams ir įtėviams, tačiau išlieka poreikis plėtoti alternatyvias vaiko globos formas, diegiant profesionalios vaiko globos modelį (socialinių globėjų). Taikant socialinių globėjų modelį vaikas paimtas iš tėvų šeimos bus apgyvendintas socialinių globėjų šeimoje, tokiu būdu bus mažinamas vaikų skaičius vaikų globos namuose.

2016 m. vaikus įvaikino 80 Lietuvoje gyvenančių sutuoktinių porų. Po du vaikus įvaikino 10 šeimų. Įvaikinta 41 mergaitė ir 49 berniukai. 78 įvaikinti vaikai – iki 3 metų amžiaus, 9 vaikai – 4–6 metų ir 3 vaikai – 7–9 metų.

Palyginus su ankstesniais metais, 2016 m. padaugėjo įvaikinusių šeimų jau turinčių vaikų. Iš pernai įvaikinusių šeimų 59 šeimos jau turėjo biologinių, įvaikintų ar globojamų vaikų (2015 m. – 45 šeimos, 2014 m. – 22 šeimos).

Vaikų dienos centrai. Plėtojama vaikų dienos centrų veikla. Siekiant paskatinti vaikų dienos

centrų plėtrą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. konkurso būdu valstybės biudžeto lėšomis finansavo 250 vaikų dienos centrų projektų, kuriems įgyvendinti buvo skirta 3,2 mln. Eur, tai 0,5 mln. Eur daugiau nei 2015 m. Didesnės skiriamos lėšos sudarė sąlygas finansuoti daugiau vaikų dienos centrų, t. y. buvo finansuota daugiau (35) vaikų dienos centrų nei 2015 m., taip sudarant palankesnes sąlygas vaikų dienos centrų plėtrai bei jų vykdomai veiklai, teikiamų paslaugų kokybei bei užtikrinant nepertraukiamą jų veiklą. 2016 metais vaikų dienos centrus lankė net 8.4 procentų daugiau vaikų nei 2015 metais: 2015 metais vaikų dienų centrus pagal patvirtintą 2015 m. projektų dalyvių sąrašą lankė 6825 vaikai, o pagal patvirtintą 2016 metų projektų dalyvių sąrašą dalyvavo 7400 vaikų. Iš viso 2016 metais vaikų dienos centrai suteikė paslaugas net 7694 vaikams,

12611365

1192

1578

2559

13431454

1238

1669

2784

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2012 2013 2014 2015 2016

Vaikų skaičius

Smurto atveju skaičius

17

iš jų nuolat lankė 6 444 (160 vaikų su negalia). Be to, nuo 2016 metų vasaros vaikų dienos centrus galėjo lankyti visi vaikai, kuriems reikalingos nestacionarios dienos priežiūros ir ugdymo paslaugos.

Siekiant sudaryti sąlygas kryptingai vaikų dienos centrų plėtrai ir jų veiklai 2016 metais paskelbtas konkursas naujai įsteigtiems vaikų dienos centrams, kurie teikia nestacionarias dienos socialines paslaugas ir veiklą vykdo iki vienerių metų. Tikimasi, kad tai paskatins naujų vaikų dienos centrų kūrimąsi, kurių teikiamomis socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugomis galės pasinaudoti daugiau vaikų ir jų šeimos narių, o skirtos lėšos sudarys geresnes sąlygas ir didesnes galimybes pradedantiems vaikų dienos centrams vykdyti veiklas.

Įvertinant vaikų dienos centrų veiklos socialinės rizikos veiksnių mažinimo efektyvumą vaikų tarpe ir vaikų, lankančių dienos centrus skaičiaus didėjimą, išlieka poreikis plėtoti vaikų dienos centrų veiklą ir steigti naujus vaikų dienos centrus tam, kad kuo didesnis skaičius vaikų turėtų galimybes juos lankyti ir dalyvauti jų sociokultūrinėje veikloje.

Jaunimo reikalai

2013 m. balandžio mėn. ES Taryba paskelbė rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (toliau – JGI) nustatymo. Šia rekomendacija valstybės narės paskatintos užtikrinti, kad visiems jaunuoliams būtų suteikti kokybiški darbo, tolesnio mokymosi, gamybinės ar mokomosios praktikos pasiūlymai per keturis mėnesius po darbo netekimo ar formaliojo švietimo įstaigos baigimo. Tuo pagrindu Lietuvoje 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėtas įgyvendinti JGI projektas ,,Atrask save“, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) paskirtas atsakingų už darbo su nedirbančiais, nesimokančiais ir mokymuose nedalyvaujančiais jaunais asmenimis (toliau – NEET) sistemos sukūrimą. Šio projekto pagrindu, kurio veiklų realus įgyvendinimas prasidėjo 2016 m. Lietuvoje buvo sukurta sistema, užtikrinanti kompleksinių paslaugų skirtų NEET jauniems asmenims suteikimą visoje Lietuvoje. NEET jaunuoliams pradėtos teikti vaiko minimalios priežiūros, pagalbos pažįstant save, socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvavimo, informavimo ir konsultavimo apie jauno žmogaus galimybes, įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą, tarpininkavimo su švietimo įstaigomis ar teritorinėmis darbo biržomis, savanoriškos veiklos atlikimo organizavimo paslaugos. Šios paslaugos visus 2016 m. buvo teikiamos pagal individualius kiekvieno jauno žmogaus poreikius, taikant įvairias darbo su jaunimu formas bei neformaliojo ugdymo metodus, didžiausią dėmesį skiriant individualiam darbui. Įvairus ir lankstus priemonių, metodų bei paslaugų taikymas jaunuoliui, nuolatinis veiklų rezultatų reflektavimas, individualizuotas darbas su kiekvienu jaunuoliu asmeniškai, atsižvelgiant į darbo su juo rezultatus (pokytį), padidino tikimybę rezultate gauti kokybišką pasiūlymą mokytis, dirbti ar atlikti praktiką.

Patyrę jaunimo darbuotojai bei darbo su jaunimu specialistai (toliau – JGI koordinatoriai), įdarbinti atviruosiuose jaunimo centruose ir kitose su jaunimu dirbančiose organizacijose, tokių specialistų nacionaliniu mastu įdarbinta 64, siekiant padengti individualizuotų paslaugų jaunimui teikimą kiekvienoje savivaldybėje. JGI koordinatoriai vykdė pagrindines paslaugų teikimo funkcijas vietos lygmeniu, t. y. neaktyvių NEET suradimą, atpažinimą, informavimą apie galimybes ir poreikių nustatymą, neaktyvių NEET sutikimo dalyvauti JGI gavimą ir informacijos persiuntimą JRD patikrai, individualių veiklos planų darbui su jaunimu sudarymą ir paslaugų pagal šiuos planus organizavimą bei teikimą (vaiko minimalios priežiūros, pagalbos pažįstant save, socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvavimo, informavimo ir konsultavimo apie jauno žmogaus galimybes, įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą, savanoriškos veiklos atlikimo organizavimo), tarpininkavimas, duomenų teikimas stebėsenos sistemai. Kalbant apie visų numatytų paslaugų teikimą, ypač neaktyvių NEET suradimą ir identifikavimą vietos lygmeniu, didelį ir svarbų vaidmenį atliko ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriai dirbantys savivaldybės administracijoje. Svarbu paminėti, jog tik efektyvus ir veiksmingas tarpžinybinis bendradarbiavimas tarp savivaldybės administracijos, policijos, probacijos tarnybų, seniūnijų ir pan.

18

leido užtikrinti tinkamą bendrąjį projekto įgyvendinimą kiekvienoje teritorijoje. Žemiau iliustruotas paslaugų teikimo modelis iliustruoja tokį paslaugų teikimo mechanizmą:

Iš viso per 2016 m. veiklose dalyvavo 8 709 NEET asmenys (apimant LDB ir JRD veiklas),

iš jų 1 626 NEET jaunuoliai nebuvo įsiregistravę darbo biržoje (toliau – neaktyvūs jauni žmonės). Dalyvavimą projekte baigė 6 548 NEET jaunuoliai, iš jų 1 266 – neaktyvūs jauni žmonės. Iš šių 1 266 jaunų NEET 342 asmenys įgyvendino suplanuotą individualų veiklos planą (toliau – IVP) ir gavo kokybišką pasiūlymą dirbti, mokytis arba atlikti praktiką/stažuotę; 642 asmenų įgyvendino jiems numatytą IVP, tačiau negavo kokybiško pasiūlymo; 127 asmenys nutraukė dalyvavimą iki sudarant IVP; 155 asmenys nutraukė dalyvavimą neįgyvendinę jiems sudaryto IVP.

Parengti 2015 m. spalio 1 d. Niujorke pasirašyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos ratifikavimo dokumentai. Seimas šį Susitarimą ratifikavo 2016 m. gegužės 19 d. įstatymu Nr. XII-2386. Susitarimas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Tokio pobūdžio susitarimai sudaro jaunimui nuo 18 iki 30 metų amžiaus galimybes pažinti kitos šalies kultūrą, istoriją ir visuomenę, pagerinti specialybės ir užsienio kalbų žinias, tobulinti savo kvalifikaciją. Manytina, kad tai gali turėti teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir verslo plėtrai Lietuvoje.

19

SOCIALIN Ė INTEGRACIJA

Neįgaliųjų socialinė integracija

2016 m. balandžio 6–7 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų komiteto 15-oje sesijoje Ženevoje (Šveicarijoje) įvyko pirmosios Lietuvos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau - Konvencija) įgyvendinimo svarstymas.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto nariai, išanalizavę mūsų šalies ataskaitą, papildomą informaciją bei įvertinę Lietuvos atstovų atsakymus ataskaitos gynimo metu, nurodė galimus Konvencijos įgyvendinimo trūkumus ir 2016 m. balandžio 20 d. pateikė rekomendacijas Lietuvai. Atsižvelgiant į tai, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-596 patvirtintas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimui 2016 m. skirta ir panaudota 13 035 tūkst. Eur. t. y. 6 proc. daugiau lėšų nei 2015 metais.

8 pav. Neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti 2009–2016 m.

panaudotų lėšų palyginimas (tūkst. Eur)

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Didinamos neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės, skatinant juos dalyvauti profesinės

reabilitacijos programoje. 2016 m. I-IV ketv. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 1 109 asmenys, 67,8 proc. (lyginant su 2015 m. šis rodiklis padidėjo 10 proc. punktų) sėkmingai įsidarbino per 6 mėnesius nuo programos baigimo dienos. Neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 447 būstai, t. y. net 30 proc. daugiau nei 2015 m. Poreikis būsto pritaikymui patenkinamas 59 proc. Siekiant palengvinti neįgaliųjų būsto pritaikymo procedūras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projekoto parengimą, kuriuo nustatė, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) turi teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija,

10500

11000

11500

12000

12500

13000

13500

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

12492

12736 1277612887,4

12310

11592

12269

13035

20

gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, jeigu toks sprendimas nepriimtas Civilinio kodekso nustatyta tvarka (įstatymas įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 1 d.)

2016 m. pradėtos aktyviai spręsti transporto paslaugų suteikimo neįgaliesiems problemos. Viešojo pirkimo būdu buvo įsigyta ir panaudos pagrindais perduota neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms 20 mikroautobusų, pritaikytų neįgaliesiems vežti.

Įgyvendinant konvencijos nuostatas ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto pateiktas rekomendacijas, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu pavesta įtraukiant neįgaliųjų asociacijas, organizuoti neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną ir rengti Konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.

Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integracija

Lietuva užtikrina integracines priemones tarptautinės apsaugos gavėjams, kad jie galėtų sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, t.y. valstybinės kalbos mokymas, švietimas, užimtumas, aprūpinimas gyvenamąja patalpa, socialinė apsauga, sveikatos apsauga. 2016 m. valstybės parama integracijai naudojosi net 67 proc. daugiau užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, nei 2015 metais. 2016 m. paramą integracijai gavo 264 prieglobstį gavę užsieniečiai. Tokį augimą lėmė Lietuvos Respublikos įsipareigojimas Europos Sąjungai per du metus persikelti 1105 pabėgėlius iš Graikijos, Italijos ir Turkijos, bei siekis padėti tautiečiams, gyvenantiems Ukrainos karo konflikto zonose.

Siekiant panaikinti socialinę nelygybę tarp pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavusių asmenų ir asmenų, gavusių papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, suvienodinant sąlygas gauti valstybės teikiamą paramą, parengtas ir pateiktas įstatymų pakeitimų projektų paketas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams, Lietuvos Respublikos piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymų nuostatos būtų taikomos pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą gavusiems asmenims.

Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą skatinimas. Siekiant toliau teikti valstybės paramą grįžtantiems į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, įgyvendinamas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą veiklos 2015–2017 metų veiksmų planas. 2016 m. toliau mažėjo tremtinių eilės butams gauti savivaldybėse, 2016 m. butais iš viso aprūpinta 15 tremtinių šeimų (2016 m. eilėje būstui gauti laukia 194 tremtinių šeimos).

BENDRUOMENINI Ų IR NEVYRIAUSYBINI Ų ORGANIZACIJ Ų PLĖTRA

Įgyvendinant programos „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtra“ Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A1-179 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 2016 metais finansuoti konkurso būdu atrinkti 63 projektai, skirti stiprinti nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus ir finansinį savarankiškumą ( 224 702 eurų). Konkursu siekiama spręsti nevyriausybinio sektoriaus problemas, sudarant palankesnes sąlygas, kad pačios nevyriausybinės organizacijos stiprintų savo institucinius ir administracinius gebėjimus ir galėtų aktyviai lygiateisiškais pagrindais bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių institucijomis, sprendžiant aktualius viešajam sektoriui klausimus. 2016 metais projektines veiklas vykdė 62 projektų vykdytojai, įgyvendindami 703 priemones, kuriose dalyvavo 11 178 žmonės: iš jų 429 priemonės, skirtos organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti (dalyvavo 6 745 žmonės) ir 274

21

priemonės, skirtos organizacijų finansiniam savarankiškumui stiprinti (dalyvavo 4 433 žmonės). Be to, septyniuose Lietuvos regionuose buvo organizuoti mokymai, kuriuose kompetencijas socialinės veiklos vystymo srityje įgijo 200 dalyvių (nevyriausybinių organizacijų atstovai).

Įgyvendinant programos „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtra“ priemones, 2016 metais 2 545 724 eurų finansavimas skirtas 362 bendruomeninių organizacijų konkurso būdu atrinktiems projektams, siekiant aktyvinti bendruomenines organizacijas dalyvauti viešajame gyvenime ir spręsti aktualius bendruomenės klausimus.

2016 metais bendruomeninėms organizacijoms buvo sudaryta galimybė savarankiškai teikti projektus ir tiesiogiai (be tarpininkų) gauti finansavimą veiklai, skirtai bendruomenės narių solidarumui skatinti, bendruomenės regioninei ir vietos tapatybei stiprinti, socialinei veiklai vykdyti, bendruomenių sutelktumui stiprinti, gyventojų užimtumui ir saviugdai skatinti, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, palankios aplinkos bendruomenių veiklai kurti bendradarbiaujant su viešuoju ir privačiuoju sektoriais, bendruomenių instituciniam stiprinimui.

Per 2016 metus iš viso surengta 3 340 priemonių, kuriose dalyvavo 190 582 žmonės, o bendruomeninių organizacijų veikla sustiprinta 57 savivaldybėse. Pagal pateiktus duomenis daugiausia įgyvendinta socialinių priemonių (veiklų) – 1 465. Taip pat per 2016 metų ataskaitinį laikotarpį įgyvendintos 974 kultūrinės veiklos, 584 veiklos, skirtos viešosioms erdvėms gerinti, ir 317 veiklų, skirtų bendruomenių instituciniam stiprinimui.

Analizuojant konkurso trūkumus, buvo nustatyta, kad per mažai dėmesio buvo skiriama veikloms, nukreiptoms į pagrindinį tikslą – bendruomenių savarankiškumą, sutelktumą, jų stiprinimą; lėšos savivaldybėse pasiskirstė netolygiai; skirtas finansavimas nepadengė visų savivaldybių; didelė dalis (472) bendruomeninių organizacijų negavo lėšų projektams įgyvendinti. Atsižvelgiant į šiuos trūkumus ir siekiant ilgalaikės bendruomeniškumo plėtros, gyventojų aktyvumo ir didesnio jų įsitraukimo į organizuotą veiklą sprendžiant vietos bendruomenėms svarbius klausimus, 2017 m. priemonė, skirta bendruomeniškumo plėtrai, bus įgyvendinama visose savivaldybėse, į sprendimų priėmimus įtraukiant bendruomeninių organizacijų atstovus.

MOTERŲ IR VYRŲ LYGI Ų GALIMYBI Ų KOORDINAVIMAS

Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas yra pagrindinis nacionalinis teisės aktas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygias galimybes visiems asmenims nepaisant lyties. Per 2016 m. buvo priimti du Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikti šio įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, kuriais siekta užtikrinti veiksmingesnę asmenų apsaugą nuo diskriminacijos, tikslesnę Įstatymo atitiktį ES teisei. Patikslinta, kad diskriminacija apima ir moterų diskriminaciją dėl nėštumo ir motinystės, kad darbe draudžiamas ne tik seksualinis priekabiavimas, bet ir priekabiavimas. Suderintos Įstatymo nuostatos su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatomis. Preliminariais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2016 m. iš viso buvo 146 pasiteiravimai, iš jų atlikti 92 tyrimai dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. 2015 m. tokių tyrimų buvo 85.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte atsirado nuostata, įpareigojanti darbdavį gerbti darbuotojo šeiminius įsipareigojimus bei padėti darbuotojui suderinti darbą ir šeimos gyvenimą. Šios nuostatos įtvirtinimas sudarys galimybes abejoms lytims vienodai pasiskirstyti pareigomis bei palengvins moterims sugrįžimą į darbo rinką po motinystės atostogų.

22

Politikos koordinavimas

2016 metais buvo įgyvendinama ketvirtoji Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programa (toliau – Programa), kurios tikslas - nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygybės problemas visose srityse ir užtikrinti Įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Programoje didelis dėmesys skiriamas vienodų moterų ir vyrų galimybių užimtumo ir darbo srityje skatinimui, moterų ir vyrų skaičiaus balanso priimant sprendimus ir užimant aukščiausias pareigas siekiui, moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmų plėtrai bei ES ir tarptautinio bendradarbiavimo įsipareigojimų vykdymui. Programos priemonių įgyvendinime dalyvavo daugelis ministerijų, įvairios nacionalinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai.

Įgyvendinant Programą, 2016 metais buvo remiami nevyriausybinių organizacijų projektai, organizuojami mokymai valstybės tarnautojams, socialiniams partneriams, vyko informacinės kampanijos, lygiausios darbovietės, lygiausios savivaldybės atranka, buvo remiama moterų politikių klubų veikla, užtikrinamas moterų organizacijų elektroninio tinklo ir informacinio portalo www.lygus.lt funkcionavimas. 2016 m. elektroninis tinklas išaugo iki 422 narių. Elektroninio portalo naujienos pristatytos Moterų informacijos centro Facebook puslapyje: skatinta diskusija apie lyčių lygybės svarbą, pristatytos aktualiausios naujienos (publikuoti 26 straipsniai), žmonės kviesti aktyviai reaguoti į matomą diskriminaciją. Facebook puslapio turinys pasiekė beveik 0,5 mln. vartotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais organizavo renginius, skirtus moterų lyderystei, moterų verslumui skatinti, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio, skurdo klausimams. Atlikta analizė parodė, kad vienišų tėvų, porų su 3 ar daugiau vaikų, vienišų vyresnio amžiaus moterų ir jaunų žmonių namų ūkiai patiria didžiausią skurdo riziką, o vienišos motinos yra nepalankesnėje padėtyje nei vieniši tėvai. 2016 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų (JT) Moterų padėties komisijos sesijos metu Niujorke pirmąkart organizuotas Lietuvos paraštinis renginys smurto prieš moteris tema, kuriame pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, UN Women, Europos lyčių lygybės instituto atstovai, prof. Dalia Leinartė, kuri 2016 m. birželio mėn. pabaigoje buvo perrinkta JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) nare antrai kadencijai. Iki sėkmingai pasibaigusių rinkimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija vykdė Lietuvos Respublikos kandidatės viešinimo kampanijos veiklų planą.

Tarpinstitucinė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija (toliau – Komisija), pagal kompetenciją koordinuodama moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių principo įgyvendinimą valstybės institucijų ir įstaigų veikloje, 2016 m. rinkosi į tris posėdžius ir dvejus mokymus. Posėdžiuose aptarti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai, Programos veiksmų plano 2015–2017 metams įgyvendinimas, svarstytas Komisijos nuostatų pakeitimo projektas, pristatyta ES lyčių lygybės 2016–2019 m. strategija, aptarta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacija dėl lyčių lygybės viešajame gyvenime, JT moterų padėties komisijos sesijos, Lietuvos paraštinio renginio šios sesijos metu klausimai. Siekiant stiprinti Komisijos narių gebėjimus, 2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis organizavo dvejus mokymus, kurių metu Komisijos nariai plačiau supažindinti su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais lyčių lygybės srityje, teisiniais instrumentais kovoje su smurtu prieš moteris, naujais iššūkiais lyčių lygybei. Komisijos nariams pristatyta Lietuvos moterų ir vyrų statistika, teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pagal lytį.

2016 m. liepos mėn. Lietuva pateikė CEDAW prašytą papildomą informaciją dėl lyčių lygybės institucinių mechanizmų ir smurto prieš moteris, iki 2018 m. turės parengti išsamią ataskaitą dėl JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims taikymo. CEDAW rekomenduoja Lietuvai stiprinti Moterų ir vyrų lygių galimybių komisiją ir jos narių įgaliojimus, skirti didesnius išteklius atsakingam skyriui, užtikrinti efektyvų Programos finansavimą ir įgyvendinimą visuose regionuose.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2016 m. pateikė Lietuvai preliminarias viešojo valdymo peržiūros išvadas dėl lyčių lygybės viešajame valdyme. Jose pritariama CEDAW

23

pastebėjimams. EBPO rekomendacijose pripažįstama, kad lyčių įvairovės skatinimas viešojo valdymo sprendimų priėmimo procese yra kritiškai svarbus siekiant integracinio augimo visais vyriausybės lygmenimis, numatant veiksmus, kurių reikės imtis norint padidinti piliečių pasitikėjimą ir gerovę. EBPO rekomenduoja valstybėms įsipareigoti Vyriausybės lygmeniu sukurti ir įgyvendinti lyčių lygybės strategiją viešajame gyvenime, integruoti lyčių aspektą į visus biudžeto ciklo etapus, vykdyti teisinio poveikio lytims vertinimą, skatinti moterų dalyvavimą politikoje, teismų veikloje, didinti viešojo sektoriaus vadovų informuotumą ir atskaitomybę. EBPO išvadose dėl lyčių politikos stiprinimo Lietuvoje teigiamai vertinama Programa ir sukurti instituciniai mechanizmai, tačiau minimi riboti žmogiškieji ir finansiniai resursai, ribotos ministerijų galimybės atlikti lyčių lygybės analizę, rodiklių ir administracinių duomenų pagal lytį stoka, poreikis lyčių lygybės nuostatas atspindėti visų ministerijų strateginio planavimo dokumentuose ir kt.

Programos rėmuose įvairios institucijos 2016 m. organizavo mokymus valstybės tarnautojams, diplomatams, pareigūnams, teisėjams siekiant padidinti jų gebėjimus tinkamai dirbti lyčių lygybės srityje. Užsienio reikalų ministerijos organizuotuose mokymuose dalyviai buvo supažindinti su Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinių atstovybių darbuotojų lyčių santykio analize bei dinamika 2005–2016 m., JT institucijų veikla, aktualijomis ir iššūkiais kovojant su smurtu prieš moteris, pagrindinėmis ES ir tarptautinių organizacijų sutartimis, planais moterų ir vyrų lygybės srityje, Lietuvos teiktomis ataskaitomis. Nacionalinė teismų administracija organizavo mokymus teismų sistemos atstovams, į kuriuos įtraukta tema apie JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (moterų nediskriminavimas darbe; reprodukcinės moterų teisės; smurtas šeimoje; pozityvios valstybės pareigos įgyvendinant moterų teises ir kt.). Mokymus policijos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams, kariams, kitiems valstybės tarnautojams taip pat organizavo Vidaus reikalų ministerija, Energetikos ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Parengtas vienas specialistas, galintis konsultuoti, mokyti moterų padėties ginkluotuose konfliktuose klausimais ir dirbti tarptautinėse operacijose (misijose) instruktoriumi lyčių klausimais.

Moterų ir vyrų lygybės statistika Lietuvoje

Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, 2012 m. lyčių lygybės indeksas Lietuvoje sudarė 40,2 iš 100 balų (22-ta vieta Europos Sąjungoje). Geriausias Lietuvos rezultatas yra sveikatos srityje, vidutinis – darbo ir pajamų srityje, prasčiausias – sprendimų priėmimo ir laiko paskirstymo srityje. Darbo apmokėjimo statistikos duomenimis, 2015 m. moterų darbo užmokestis sudarė 84,5 proc. vyrų darbo užmokesčio. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansų, draudimo sektoriuje, kur moterys uždirbo 61,5 proc. vyrų darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio atotrūkis didėja nuo 2011 m., didžiausias – 35-44 m. amžiaus grupėje. Sprendimų priėmimo procese aukščiausius postus dažniausiai užima vyrai. 2016 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta mažiau moterų nei 2012 m. rinkimuose (atitinkamai 23,4 ir 21,3 proc.). 2015 m. rinkimuose į LR Savivaldybių tarybas išrinktos 363 moterys (25 proc.) ir 1110 vyrų (75 proc.), moterys merės sudaro 5 proc. visų merų. 2016 m. pradžioje moterys sudarė 26 proc. visų diplomatinių atstovybių vadovų. Smurtas artimoje aplinkoje, stereotipai, patyčios yra paplitę. ES Pagrindinių teisių agentūros smurto prieš moteris dėl lyties apklausos 2012 m. duomenimis, Lietuvoje viena iš trijų moterų (31 proc.) nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą.

24

II. ASIGNAVIMAI SOCIALIN ĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI

2016 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms ir priemonėms

įgyvendinti panaudota 1 017 945,4 tūkst. eurų. 9 pav. SADM programoms įgyvendinti 2016 metais panaudoti asignavimų

pasiskirstymas pagal programas, proc.

10%

7%

76%

2%1% 0%

2% 1%0% 1%

Užimtumo didinimas

Socialinių paslaugų plėtra

Socialinė parama

Vaikų išlaikymo fondas

Šeimos gerovės ir vaiko teisiųapsaugos politikos įgyvendinimas

Jaunimo politikos įgyvendinimas

Neįgaliųjų socialinė integracija

Socialinės aprėpties stiprinimas

NVO ir bendruomenių plėtra

Socialinės apsaugos ir darbo politikosįgyvendinimo administravimas

25

10 pav. SADM programoms įgyvendinti panaudoti asignavimai, tūkst. eurų

102 562,3

67 068,7

777 668,2

14 928,4

13 699,8

1 973,3

19 218,2

7401,1

2 953,2

10 472,2

0 200000 400000 600000 800000

Užimtumo didinimas

Socialinių paslaugų plėtra

Socialinė parama

Vaikų išlaikymo fondas

Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikosįgyvendinimas

Jaunimo politikos įgyvendinimas

Neįgaliųjų socialinė integracija

Socialinės aprėpties stiprinimas

NVO ir bendruomenių plėtra

Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimoadministravimas

26

III. VYRIAUSYB ĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANO VYKDYMO REZULTATAI

DARNI, ATSAKINGA IR SVEIKA VISUOMENĖ

I Prioritetas. Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas

Užimtumo lygis. Lietuvos darbo rinkoje 2016 m. vyravo visų amžiaus grupių gyventojų užimtumo didėjimo ir nedarbo mažėjimo tendencijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis 2016 m. sudarė 69,4 procento ir per metus padidėjo 2,2 procentinio punkto. 15–64 metų vyrų užimtumo lygis 2016 m. buvo 70 procentų (2015 m. – 68 procentai), o moterų – 68,8 procento (2015 m. 66,5 procento). 55–64 metų gyventojų užimtumo lygis 2016 m. siekė 64,6 procento.

1 pav. Užimtumo lygis Lietuvoje 2010–2016 metais, procentais Šaltinis − Lietuvos statistikos departamentas

Didžiausią įtaką užimtumo ir nedarbo rodiklių gerėjimui turėjo auganti ekonomika,

nuoseklus aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas, didelio nedarbo teritorijose

įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padedantys didinti atskirų teritorijų gyventojų

užimtumą ir vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą, Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimas ir kitos veiklos.

2015 m. Eurostato duomenimis, Lietuvoje gyventojų užimtumo lygis yra šiek tiek didesnis

nei ES šalių vidurkis, tačiau mažesnis nei kitų Baltijos šalių – nuo Latvijos atsiliekame 0,9

procentinio punkto, o Estijoje 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis 4,7 procentinio punkto

didesnis nei Lietuvoje.

18,3 19 21,5 24,6 27,6 28,3 30,2

57,6 60,2 62 63,7 65,7 67,2 69,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Užimtumo lygis (15–24 metų gyventojų), procentais

Užimtumo lygis (15–64 metų gyventojų), procentais

27

2 pav. 15–64 metų asmenų užimtumo lygis ES 2015 metais, procentais

Šaltinis – Eurostatas

Didelė problema Lietuvoje – žemos kvalifikacijos (pradinio, pagrindinio ir žemesnio už

vidurinį išsilavinimo lygio) gyventojų užimtumo lygis. Darbingo amžiaus (15–64 metų) žemos

kvalifikacijos gyventojų užimtumo lygis 2015 m. siekė 42,7 procento, ir buvo 9,9 procentinio

punkto žemesnis nei ES vidurkis – 52,6 procento.

Nors 15–24 metų gyventojų užimtumo lygis pastaruosius metus nuosekliai auga, tačiau vis

dar didelis iššūkis socialiai pažeidžiamų, nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių įtraukimas į darbo

rinką, reikiamų paslaugų, kompleksinės pagalbos jiems suteikimas, siekiant įtraukti juos į aktyvų

socialinį ir profesinį gyvenimą. Šią problemą būtina spręsti sutelkiant visas institucijas dirbti kartu

ir stiprinant bendradarbiavimą su savivaldybių administracijomis, seniūnais, didinant socialinių

darbuotojų įsitraukimą.

Skurdas ir socialinė atskirtis. 2015 m. duomenimis, ekonomikos ir užimtumo rodikliai

šalyje gerėjo, tačiau skurdas šalyje nemažėjo. Žmonių, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį,

lygis 2015 m. siekė net 29,3 procento (2014 m. – 27,3 procento). Tai yra vienas iš didžiausių

rodiklių tarp visų ES valstybių narių.

50,855,8

56,357,8

61,4

61,8

62,7

62,762,9

62,963,3

63,8

63,9

63,963,9

65,265,6

66,167,2

68,168,5

70,271,1

71,972,7

73,5

74,0

74,1

74,8

75,5

80,2

84,7

Gra

ikija

Kro

atija

Ital

ija

Isp

anija

Ru

mu

nija

Be

lgija

Kip

ras

Slo

vaki

ja

Bu

lgar

ia

Len

kija

Air

ija

Pra

ncū

zija

Ve

ngr

ija

Mal

ta

Po

rtu

galij

a

Slo

vėn

ija

ES (

28

šal

ys)

Liu

kse

mb

urg

as

Lie

tuva

Latv

ija

Suo

mija

Če

kija

Au

stri

ja

Esti

ja

Did

žio

ji B

rita

nija

Dan

ija

Vo

kie

tija

Nyd

erl

and

ai

No

rve

gija

Šved

ija

Švei

cari

ja

Isla

nd

ija

28

3 pav. Asmenys, patyrę skurdo rizik ą ar socialinę atskirt į 2015 metais, procentais Šaltinis − Eurostatas

Gyventojų, patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį, rodiklis vertinamas pagal 3 dėmenis:

piniginį skurdą, materialinį nepriteklių ir mažą darbo intensyvumą. Apie 7,8 procento (63 tūkst.

asmenų) gyventojų patiria visus 3 minėtus sunkumus. Didžiausia problema Lietuvoje – piniginis

skurdas. Žemiau skurdo rizikos ribos (259 eurų) 2015 m. dažniausiai gyveno vieniši tėvai su vienu

ar daugiau vaikų (47,6 procento), vieniši asmenys (39,5 procento), bedarbiai (62,3 procento), vaikai

(28,9 procento) ir senatvės pensininkai (25 procentų) – t. y. gyventojų grupės, kurių gaunamų

pajamų dalį sudarė piniginė socialinė parama. Visų šių asmenų grupių skurdo lygis, palyginti su

2014 metais, smarkiai augo. Tokią situaciją lėmė socialinės apsaugos išmokų (pensijų, bedarbio

pašalpų, minimalių pajamų, piniginės paramos išmokų) nesusiejimas su augančiais ekonomikos

rodikliais. 2014 m. tiek minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) neto (apie 252 eurus), tiek

vidutinė senatvės pensija (apie 241 eurą) buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, siekiančią 259 eurus.

2016 m., siekiant išvengti dirbančių asmenų skurdo, didinti integraciją į darbo rinką ir

mažinti skurdo spąstus, nuosekliai buvo didinama MMA. 2015 m. pradžioje MMA siekė 300 eurų,

o 2016 m. ji išaugo iki 380 eurų. 2016 m. MMA neto sudarė 51 procentą vidutinio mėnesio neto

darbo užmokesčio. Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) 2016 m. sudarė 770,8

euro, t. y. 7,9 procento daugiau nei 2015 m. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo

užmokestis sudarė 600 eurų ir per metus padidėjo 8,3 procento. Tai yra vienas iš didžiausių augimų

ES, Lietuvą lenkia tik Estija ir Latvija.

Pajamų nelygybė. Su piniginiu skurdu glaudžiai susijusi pajamų nelygybė, ji Lietuvoje

ypač didelė: 2015 m. 20 procentų turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo 7,5 karto didesnės nei

20 procentų neturtingiausių žmonių. Tai yra vienas didžiausių rodiklių ES.

1416 16,816,817,717,718,318,418,519,2 20 21,122,423,423,523,724,2

26,628,228,628,728,929,330,9

35,737,341,3

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45Č

eki

ja

Šved

ija

Nyd

erl

and

ai

Suo

mija

Dan

ija

Pra

ncū

zija

Au

stri

ja

Slo

vaki

ja

Liu

kse

mb

urg

as

Slo

vėn

ija

Vo

kie

tija

Be

lgija

Mal

ta

Len

kija

Did

žio

ji B

rita

nija

ES (

28

šal

ys)

Esti

ja

Po

rtu

galij

a

Ve

ngr

ija

Isp

anija

Ital

ija

Kip

ras

Lie

tuva

Latv

ija

Gra

ikija

Ru

mu

nija

Bu

lgar

ija

29

4 pav. Pajamų pasiskirstymo koeficientas Šaltinis − Eurostatas

Reikšmingi pajamų nelygybės skirtumai tarp kaimo ir miesto regionų. Vidutinės kaimo

namų ūkių pajamos sudaro tik 67,9 procento miestų namų ūkių pajamų. Pajamų nelygybė kelia

socialinę įtampą ir sudaro sąlygas socialinėms krizėms, didina emigraciją. Jai mažinti socialinės

politikos, švietimo ar sveikatos apsaugos priemonių nepakanka. Kad pasiektume strateginiuose

dokumentuose užsibrėžtą tikslą – 15 vietą tarp ES šalių pagal pajamų nelygybę, – į tai turi labiau

įsitraukti verslo ir šalies ūkio sektorius. Reikia skatinti atsakingą verslą, stiprinti pilietinę galią,

socialinių partnerių atsakomybę ir socialinį dialogą. Augant ekonomikai ir didėjant darbo

pajamoms, pajamų nelygybė turi tendenciją didėti, nes Lietuvoje santykinai nedidelė pajamų dalis,

palyginti su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP) (2013 m. duomenimis, Lietuvoje – 15,3

procento, ES vidurkis – apie 29 procentus), dalyvauja pajamų perskirstymo procese.

II Prioritetas. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo srityse mažinimas

Gimstamumas, paslaugos šeimai. Pastaraisiais metais gimstamumas šalyje po truputį

didėja ir Lietuvos padėtis šioje srityje yra panaši kaip ir kitų ES valstybių narių. Nors situacija turi

tendenciją gerėti, suminis gimstamumo rodiklis, rodantis vaikų, tenkančių vienai moteriai, skaičių,

pakilo nuo 1,55 (2011 m.) iki 1,7 (2015 m.), o bendrasis gimstamumo rodiklis (gimusiųjų skaičius

tūkstančiui gyventojų) pakilo nuo 10,2 (2012 m.) iki 10,9 (2016 m.), tačiau tai natūralios gyventojų

kaitos vis tiek neužtikrina. Lietuvoje tik 44,1 procento visų šeimų augina vaikus, iš jų net 58,2

procento augina vieną vaiką ir tik 8,1 procento šeimų augina 3 ir daugiau vaikų. Esamą situaciją

lemia nepakankamos paslaugos ir parama vaikus auginančioms šeimoms, priemonių derinti šeimą ir

darbo įsipareigojimus trūkumas.

Siekiant paremti šeimas, auginančias vaikus, nuo 2017 m. sausio 1 d. bendrai gyvenančių

asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, įvertinus šeimos gaunamas pajamas, išmoka vaikui

mokama nebe iki 7, bet iki 18 metų, o šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ir daugiau

vaikų, išmoka vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

6,9 6,3 5,9 6,1 6,4 7,3 5,8 5,3 6,1 6,1 7,5

24 2522

24 2528

23

1921 21

26

15 15

0

5

10

15

20

25

30

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2020 2030

Lietuva Vieta ES pagal pajamų nelygybę

30

2016 m. vidutiniškai per vieną mėnesį išmoką vaikui gavo 66,1 tūkst. vaikų (12,7 procento Lietuvos

vaikų), planuojama, kad 2017 m. išmokos vaikui gavėjų skaičius išaugs iki 167 tūkstančiai. Nuo

2017 m. sausio 1 d. įtvirtintos 2 naujos išmokų rūšys – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152

eurai) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir 4 bazinių socialinių išmokų

dydžio (152 eurai) išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Mažas pajamas

gaunančioms šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, nuo 2016 m. mokinio

reikmenims įsigyti skiriamų lėšų suma padidinta nuo 1,2 iki 1,5 bazinių socialinių išmokų dydžio

(nuo 45,6 iki 57 eurų). Valstybės garantuojama piniginė socialinė parama ir ateityje turi būti

nuosekliai teikiama, atsižvelgiant į šalies socialinę ir ekonominę raidą bei valstybės finansines

galimybes. Ši parama turi būti nukreipta į šeimos stiprinimą, skatinant jos gebėjimus savarankiškai

spręsti socialines problemas bei stiprinant bendruomeninius ryšius.

Institucin ės globos pertvarka. Siekiant sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą,

kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal

poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, vykdoma institucinės globos pertvarka.

Tačiau dalis pertvarkos procesų vykdomi per lėtai, nes 2016 m. vaikų globos institucijose vis dar

augo 3 188 vaikai (šeimose globojami buvo 5 478 vaikai, šeimynose – 443 vaikai). Šiuo metu

socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų. Todėl būtina susitelkti ir šiai sričiai skirti

prioritetinį dėmesį.

Bus tęsiama šalies mastu 2015–2016 m. pradėta vykdyti bendruomeninių paslaugų plėtra,

kurios metu pertvarkyti 5 vaikų globos namai ir jų globotiniai apgyvendinti bendruomeniniuose

vaikų globos namuose ar padaliniuose. Iki 2020 m. bus pertvarkytos 26 bandomosios socialinės

globos įstaigos, iš jų – 11 vaikų globos namų, 3 vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos

namai, 7 stacionarios socialinės globos įstaigos suaugusiems neįgaliesiems, 5 sutrikusio vystymosi

kūdikių namai. Tikimasi, kad ši pertvarka 32 procentais sumažins vaikų, per metus apgyvendinamų

globos institucijose, skaičių; 7 procentais padidins neįgaliųjų, gaunančių bendruomenines

paslaugas, dalį; 40 procentų sumažins neįgalių suaugusių asmenų, patenkančių į institucinę globą,

skaičių.

Akivaizdu, kad paslaugų vaikams ir šeimoms nepakanka, todėl paslaugų, ypač

kompleksiškai teikiamų, plėtra savivaldybėse vaikams ir šeimoms tampa prioritetine. Kartu

pažymėtina, kad teikiant vaikams ir šeimoms paslaugas būtina užtikrinti paslaugų kompleksiškumą

ir įdiegti bendrą paslaugų ir pagalbos teikimo modelį.

Smurtas artimoje aplinkoje. Smurtas artimoje aplinkoje tampa vis labiau ryškėjančia

visuomenės problema. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 2016 m. 29 procentai asmenų

patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje nuolat gausėja (2013 m.

– 22 tūkst., 2014 m. – 29 tūkst.; 2015 m. – 38 tūkst.; 2016 m. – 66 tūkst.). Keletą metų iš eilės vaiko

teisių apsaugos tarnybose fiksuojamas galimų smurto prieš vaiką (fizinio, psichologinio, seksualinio

smurto ir nepriežiūros) atvejų daugėjimas – per 2016 m. jų fiksuota 2 382, t. y. 50 procentų (804

atvejais) daugiau nei 2015 metais. Padidėjęs pranešimų apie nukentėjusius nuo smurto asmenis

31

skaičius rodo, kad visuomenė tampa aktyvesnė, dažniau pranešama apie smurto atvejus, vaiko teisių

apsaugos ir kiti specialistai aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta smurtą patyrusius vaikus ir imasi

atitinkamų priemonių jam sustabdyti, inicijuoti pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimą. Vis

dėlto būtina užtikrinti nuoseklią smurto prevenciją ir tikslinės kompleksinės pagalbos smurtą

patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams plėtrą.

2016 metais buvo atrinkti ir valstybės biudžeto lėšomis finansuoti 6 specializuotos pagalbos

centrai, kurie su kitais partneriais visoje Lietuvoje suteikė specializuotą kompleksinę pagalbą 11

079 asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Specializuotos pagalbos centrai

kompleksinę pagalbą kasmet suteikia vis didesniam skaičiui asmenų.

5 pav. Asmenų, kuriems suteikta specializuota kompleksinė pagalba 2013–2016 metais, skaičius

Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, reikšmingai padidėjo visuomenės

informuotumas apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje

nukentėjusiems asmenims, – nuo 39,7 procento (2015 m.) iki 60,7 procento (2016 m.).

Smurtas ir patyčios. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimo

2014 m. duomenimis, tarp 42 tyrime dalyvavusių šalių didžiausia 11–15 metų mokinių dalis

patyčias patiria Lietuvoje. Vaikams augant patyčių mastai tarp jų mažėja – bent kartą per

2 mėnesius patyčias mokykloje patyrė 57 procentai 11 metų ir 49 procentai 15 metų mokinių.

32

6 pav. Mokinių, kurie dažnai patyrė patyčias 2014 metais, dalis, procentais

Šaltinis − Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC 2014) tyrimo duomenys

2012–2016 m. Lietuvos mokyklose buvo vykdomos 4 patyčių ir smurto prevencijos

akredituotos programos. Bent vieną smurto ir patyčių prevencijos programą įgyvendino

53,7 procento Lietuvos mokyklų. Nepaisant to, smurto ir patyčių prevencinėse programose

dalyvavo maža mokinių ir mokytojų dalis, t. y. 28,5 procento visų šalies mokinių, ir pagal jas dirbo

20 procentų visų šalies mokytojų. Santykinai mažai gimnazijų ir vidurinių mokyklų rinkosi

įgyvendinti prevencines programas. Šį faktą galima sieti su menka prevencinių programų pasiūla

būtent 9–12 klasių mokiniams.

Smurtą kaip neigiamą socialinį reiškinį ir visuomenės sveikatos problemą lemia įvairūs

socialiniai, ekonominiai, psichologiniai veiksniai – skurdas, struktūrinė vyrų ir moterų nelygybė,

konfliktinių situacijų, krizių sprendimo įgūdžių stoka, nepakankama pagalba šeimoms,

auginančioms vaikus, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas, bendruomeniškumo

trūkumas. Lietuvoje tik trečdalis gyventojų yra įsitraukę į bendruomeninę veiklą.

26,3

10,1

31,6

12,1

0

5

10

15

20

25

30

35LI

ETU

VA

Bel

gija

(p

ran

cūzi

ško

ji d

alis

)La

tvija

Ru

sija

Esti

jaA

ust

rija

Bu

lgar

ijaP

ort

uga

lija

Izra

elis

Ukr

ain

aK

anad

aLe

nki

jaR

um

un

ijaV

elsa

sM

old

avija

Pra

ncū

zija

Slo

vaki

jaŠk

oti

jaV

IDU

RK

ISM

aked

on

ijaŠv

eic

arija

Suo

mija

An

glija

Alb

anija

Slo

vėn

ijaM

alta

Ven

grija

Vo

kie

tija

Bel

gija

(fl

aman

diš

koji

dal

is)

Kro

atija

Ola

nd

ijaA

irija

No

rveg

ijaG

raik

ijaIs

pan

ijaD

anija

Ček

ijaIt

alija

Isla

nd

ijaŠv

ed

ijaA

rmėn

ija

Mergaitės Berniukai