TURINYS

I.ĮVADAS......................................................................................................3

II.SANDĖLIŲ LOGISTIKA..........................................................................4

1.PAGRINDINĖ SAMPRATA..............................................................................4

2.SANDĖLIŲ STRATEGIJA................................................................................4-6

3.SANDĖLIŲ FUNKCIJOS..................................................................................6-7

4.SANDĖLIŲ RŪŠYS.........................................................................................7-8

5.SANDĖLIŲ IŠDĖSTYMAS...............................................................................8-10

6.SANDĖLIAVIMO UŽDAVINIAI.......................................................................10-19

7.SANDĖLIŲ ADMINISTRAVIMAS IR VALDYMAS.............................................20

III.IŠVADOS.....................................................................................................21

LITERATŪRA....................................................................................................22

ĮVADAS

PRATARMĖ

Civilinės logistikos sąvoka buvo pradėta vartoti apie 1960 metus, kai Jungtinėse Amerikos

Valstijose pasirodė pirmieji moksliniai straipsniai logistikos klausimais. Kaip mokslo šaka logistika

susiformavo XX a. septintajame dešimtmetyje ir šiuo metu įmonių ekonomikai turi didelę teorinę ir pri-

taikomąją reikšmę. Pagal logistikos principus ir dėsnius verslo įmonės sugebėjo gana sėkmingai nugalėti

1973 metų pasaulio energetikos krizę supratusios, kad pelningai dirbti galima ne vien plečiant rinką, bet ir

optimaliai planuojant ir organizuojant žaliavų, medžiagų ir produkcijos srautus, susijusius su įmonių

ekonomikos kontrole.

Per paskutinius XX a. dešimtmečius logistika, kaip mokslo šaka, susilaukė plataus pripažinimo

verslo pasaulyje. Ji taikoma ne tik gamybinei, bet ir komercinei bei finansinei verslininkystei. Įmonėms

atsirado galimybė nematerialiomis ir materialiomis priemonėmis optimizuoti įvairių verslo šakų rodiklius,

užtikrinti ekonomikos kontrolę. Logistika padeda iš esmės pertvarkyti neefektyvias ir nelanksčias įmonių

valdymo struktūras, kurioms reikia papildomų išlaidų ir kurios yra susijusios su dideliais laiko ir

materialinių išteklių nuostoliais.

Logistikos mokslo tiriamieji darbai yra vis plačiau pritaikomi įmonių veiklos sritims. Kartu su

gamybos, aprūpinimo, sandėlių Aldo, marketingo logistika atsirado naujos prekybos bei atliekų šalinimo

logistikos sritys.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų logistika greitai paplito Vakarų Europos ir Azijos verslo

pasaulyje. Šioje srityje nemažai padirbėjo Vokietijos bei Japonijos logistikos specialistai.

Logistikos reikšmę įrodo ir toks faktas, kad daugelyje pramoninių pasaulio valstybių yra

logistikos plėtros ir praktinio pritaikymo mokslo tiriamosios ir akademinės įstaigos.

Lietuvoje ši mokslo sritis tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius, kadangi nei teoriškai, nei

praktiškai iki galo nėra ištirta. Daugelis verslo įmonių nežino logistikos pagrindų ir pritaikomosios

reikšmės, nes dar mažai yra šios mokslo srities leidinių bei paskelbta straipsnių lietuvių kalba.

Įmonės veikloje viena iš logistikos sudedamųjų dalių yra sandėlių logistika, kurią aš pasirenku

šiame darbe. Tikslas yra suprasti sandėlių logistikos reikšmę dėl darbo proceso efektyvumo, kuris

susiveda į kaštus.

2

SANDĖLIŲ LOGISTIKA

1. PAGRINDINE SAMPRATA

Į sandėlių logistiką dažnai žiūrima ne kaip į savarankišką, bet kaip į realizavimui priskiriamą

aprūpinimo sritį. Dėl didelės svarbos klientams optimaliai tiekiant medžiagas, sandėliai yra reikšmingas

savarankiškas logistikos komplekso padalinys.

Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų atsargoms, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai. Turimos

medžiagos laiko požiūriu yra panaudojamos vėliau.

Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka funkciją - laiko perdengimą tarp turimų medžiagų ir poreikių.

Sandėliavimo procesas prasideda medžiagų priėmimu ir baigiasi gaminių išdavimu į gaminių arba

persiuntimo sandėlį.

Sandėlių logistikos uždavinys - sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo

(pradedant prekių gavimu, jų judėjimu per visas gamybos pakopas) sistemą iki pat prekių išdavimo.

Šiam uždaviniui įvykdyti didelę reikšmę turi optimalus nematerialių logistikos priemonių įdiegimas.

Idealiu atveju logistika turėtų daryti įtaką sandėliavimui, kad jis atitiktų srauto principus, tačiau dėl

nedaugelio išimtinių atvejų tai nėra įmanoma. Tačiau logistika, šiuo atveju sandėlių logistika, gali turėti

įtaką, kad kiek įmanoma optimaliau būtų atliktos sandėliavimo funkcijos.

Svarbiausios sandėlių logistikos sritys ir uždaviniai yra tokie:

• sandėlių strategija;

• sandėlių funkcija;

• sandėlių rūšys;

• sandėlių išdėstymo vietos;

• judėjimas sandėlių išorėje ir viduje;

• sandėlių kaštai;

• sandėlių administravimas ir tvarkymas;

• sandėlių sistema.

2. SANDĖLIŲ STRATEGIJA

Strategijos nustatymas yra pagrindinis sprendimas, apimantis daugelį poreikių ir veikiantis įmonės sričių

procesus.

Kartu su pagrindine įmonės strategija, kuri turi įtaką sandėlio funkcijų visumai, yra rengiama speciali

sandėlių strategija. Į ją įeina pagrindinės svarbiausių sričių kryptys:

Sandėlių strategijos

kryptys

Sandėlių

centralizavi

mo laipsnis

Nuosavi arba

svetimi

sandėliai

Sandėlių

automatizavi

mo laipsnis

Sandėliuoja

mų krovinių

talpinimas

Sandėlių

apskaitos

sistema

3

Sandėlių strategija turi įtaką:

• sandėlių sistemai;

• sandėlių organizavimui;

• sandėlių kaštams.

Išvardyta sandėlių strategija turi tokį turinį:

Centralizavimo laipsnis

Centralizavimas yra atsargų koncentravimas vienoje vietoje, kuri priklauso vienai struktūrai. Žemiausias

centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame sandėlyje, aukščiausias - centriniame sandėlyje. Be to, dar

yra ir mišrių centralizavimo formų. Centrinio sandėlio privalumai:

• mažesnis žemės sklypų ir pastatų poreikis;

• geras plotų panaudojimas;

• dėl didelio sandėliuojamo kiekio naudojimo ekonomiškesnis sandėliavimas;

• mažesni patalpų kaštai;

• geras sandėlio įrenginių panaudojimas;

• panaudojus elektroninio duomenų apdorojimo įrenginį sumažinami personalo kaštai;

• paprastesnis automatizuotas priėmimas į sandėlį ir išdavimas iš sandėlio;

• mažesnės atsargos dėl turimų garantinių atsargų, geresnio apžvelgiamumo, lengvai valdomo

informacijos srauto;

• geras atsargų tvarkymas ir laikymas;

• trumpesnė pristatymo trukmė. Centrinio sandėlio trūkumai:

• ilgesni gabenimo maršrutai;

• dideli kaštai netinkamai panaudojant gamybinį pajėgumą;

• blogesni ryšiai su klientais;

• sunkumai dėl dažnai besikeičiančių sąlygų.

Nuosavas arba svetimas sandėlis

Nuosavo arba svetimo sandėlio klausimas keliamas aprūpinimo ir panaudojimo logistikoje. Šiai

problemai spręsti turi įtaką tokie kriterijai:

• investicijos;

• kintamieji įmonės kaštai;

• personalo poreikis ir specialistų žinios bei sugebėjimai;

• priklausomybės laipsnis;

• apkrovos pikas ir gamybinio pajėgumo poreikių svyravimas.

Esant ekspedicinio sandėlio modeliui, tiekėjas į ekspedicinį sandėlį pristato prekes, kurių reikalauja

gavėjas. Ekspeditorius atrenka trumpalaikio panaudojimo dalis pagal gavėjo pareikalavimą ir pristato jas

pagal pristatymo kaip tik laiku modelį. Ekspeditorius įsipareigoja atlikti prekių priėmimo, sandėliavimo,

atsargų tvarkymo, atrinkimo bei gabenimo darbus ir pagal sutartinius susitarimus nustatyti netekties,

nepristatymo, pavėluoto pristatymo riziką.

Sandėlių automatizavimo laipsnis. Sandėliuojamų krovinių talpinimas. Sandėlių apskaitos sistema

4

Yra skiriami rankų darbo sandėliai, mechanizuoti sandėliai ir automatizuoti sandėliai.

Automatizuotame sandėlyje daugiapakopius darbo procesus atlieka distancinio valdymo mašinos, kurias

žmonės vien tiktai valdo ir kontroliuoja.

Visiškai automatizuotame sandėlyje priėmimo ir išdavimo procesai vykdomi panaudojant elektroninį

duomenų apdorojimo (EDA) įrenginį. Aukštas stelažinis sandėlis yra labiausiai automatizuotas. Medžiagų

ir informacijos srautai yra susiję. Sandėlio automatizavimo laipsnis turi įtaką:

sandėlio kaštams;

personalo poreikiui;

darbo greičiui;

darbo patikimumui;

investicijų poreikiui;

visos įmonės darbo organizavimui.

Kroviniai sandėlyje gali būti talpinami pagal kaupimo ir lokalizavimo principus. Pagal kaupimo principą

sandėliuojami kroviniai turi tikslią sandėliavimo vietą. Lokalizavimo principu sandėliuojant krovinius,

sandėliavimo vieta pasirenkama laisvai -kiekvienam naujam kroviniui gali būti parinkta nauja vieta.

Tokiu būdu atsiranda vadinamasis chaotiškas sandėlis. Pagal talpinimo principus yra nustatoma sandėlio

ploto sistema. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterizuotas sandėlio valdymas. Minėtas chaotiško sandėlio

tipas yra aukštas stelažinis sandėlis. Sandėlio krovinių rūšis turi įtaką plotui, kuris chaotiškame sandėlyje

yra mažesnis. Ši įtaka turi reikšmę ir parengiamiesiems darbams, kurių apimtis naudojant kaupimo

principą yra mažesnė. Kaupimo principas turi įtaką patalpų ir sandėliavimo išlaidoms.

Lokalizavimo principas reiškia didelę priklausomybę nuo neklystamai funkcionuojančios kompiuterinės

paieškos sistemos.

Į sandėlio apskaitos sistemą įeina:

• atsargų apskaita;

• sunaudojimo apskaita;

• priėmimas, išdavimas ir atsargų įvertinimas. Sistemos parinkimas turi įtaką:

• sandėlio tvarkymo, kitų medžiagas laikančių vietų ir buhalterinės apskaitos informacijos būklei;

• personalo poreikiui;

• pagalbinių skaičiavimo technikos priemonių poreikiui.

3. SANDĖLIŲ FUNKCIJOS

Sandėliavimas turi didelę reikšmę gamybai - įmonės gamybos parengties palaikymui ir klientų

aptarnavimui.

Svarbiausios sandėlių funkcijos yra šios:

Sandėlių funkcijos

1 1

5

Išlyginamosios

funkcijos

Garantinės

funkcijos

Spekuliatyvinės

funkcijos

Pagerinimo

funkcijos

3.1. Išlyginamosios funkcijos

Išlyginamosios sandėlio funkcijos - tai medžiagų poreikio ir medžiagų gavimo neatitikimo šalinimas. Gali

būti trukmės ir kiekio neatitikimas.

Trukmės neatitikimas būna tada, kai atitinkamos medžiagos yra reikalingos per metus, o aprūpinimas

jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Tokių reiškinių būna perdirbant

vaisius. Jie perdirbami ištisus metus, o jų pristatymas vykdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, todėl

vaisius reikia sandėliuoti. Sandėlis šiuo atveju atlieka tarpinę funkciją.

Kiekio neatitikimas būna tada, kai pagal periodinės gamybos procesą dėl technologijos savybių galima

gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Mažas periodinės gamybos kiekis dažnai neatitinka reikalingo kiekio,

todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sandėlį.

Sutartiniai įsipareigojimai priimti mažesnį kiekį taip pat gali sukelti kiekio neatitikimus.

3.2. Garantinės funkcijos

Įmonėse labai dažnai pastebima informacijos stoka apie:

• tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį;

• pristatymų kiekį;

• poreikių laiką;

• pristatymų laiką;

• sandėlių nuostolius.

Šis informacijos nepatikimumas turi įtaką sandėliavimui.

3.3. Spekuliatyvinės funkcijos

Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, būtina apdairiai pirkti atsargas, jeigu neaktualus jų poreikis. Tai taip

pat turi įtaką sandėliavimui.

Nuogąstavimai dėl kokybės blogėjimo gali turėti įtaką sandėliavimui, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau

pirkti medžiagas.

3.4. Pagerinimo funkcijos

Pagerinimo funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis, kadangi gerinama sandėliuojamų

medžiagų kokybė. Sandėliavimas yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas

sendinimas, džiovinimas, brandinimas arba fermentavimas ir pan. Šie procesai atliekami sandėliuojant

tokius gaminius ir medžiagas, kaip konjakas, medis, sūris, vynas ir t.t.

4. SANDĖLIŲ RŪŠYS

Sandėliavimo funkcijos vykdomos ne tiesiog sandėlyje, o tam tikros rūšies sandėliuose.

Sandėlių rūšys nustatomos juos klasifikuojant pagal skirtingus požymius.

Pagrindiniai sandėlių požymiai yra tokie:

• priklausomybė nuosavybės požiūriu;

• santykiai su rinka;

6

• centralizavimo laipsnis;

• reikšmė;

• pridėtinės vertės sudarymo procesas;

• sandėliuojami kroviniai;

• išdėstymo vieta;

• sandėlių konstrukcija;

• krovinių padėtis sandėliavimo metu;

• automatizavimo laipsnis;

• sandėlių priemonės;

• sandėlių įrenginiai;

• sandėlių transporto priemonės.

Pavyzdžiui:

Pagal rinkos santykius yra tokių rūšių sandėliai:

• aprūpinimo sandėliai,

• realizavimo sandėliai.

Pagal reikšmę sandėliai skirstomi į:

• pagrindinius sandėlius,

• šalutinius sandėlius. Pagal laikomus krovinius:

• medžiagų sandėliai;

• gatavos produkcijos sandėliai;

• prekių sandėliai;

• įrankių sandėliai.

Pagal sandėlių įrenginius skirstomi:

• stelažiniai sandėliai;

• padėkliniai sandėliai;

• talpyklų sandėliai;

• spintų sandėliai;

• vitrinų sandėliai.

5. SANDĖLIŲ IŠDĖSTYMAS

Sandėlių išdėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo - gabenimo maršrutų iki gamybos vietų ir gavėjų

minimizavimo aspektų. Medžiagų srautas j sandėlius ir įvairias paskyrimo vietas privalo būti

organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpi. Teisingas sandėlių išdėstymas

patenkina šiuos abu reikalavimus.

Išdėstant sandėlius, gali susidaryti dvi situacijos:

• talpos požiūriu iš anksto numatoma sandėlio struktūra. Išdėstymo vietą įmonės viduje pagal

galimybes reikia parinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto kaštus.

• talpos požiūriu parenkama laisva sandėlio struktūra. Sandėlių išdėstymas priklauso nuo visos įmonės

7

išdėstymo vietos parinkimo.

Sandėlių išdėstymo vietos planavimas jokiu būdu negali būti svarstomas neatsižvelgus į tokias sritis:

• bendrą įmonės strategiją ir specialią sandėlių strategiją; • aprūpinimo

logistikos koncepciją; • marketingo logistikos koncepciją; • kaštus; •

įmonės organizavimo struktūrą; • išorės sąlygas.

5.1. Apibrėžiamieji veiksniai

Išdėstymo vietą lemia tokie veiksniai:

Išdėstymo vietos parinkimo veiksniai

1 1

Sandėlių rūšys Vidaus veiksniai Išorės veiksniai

5.1.1. Sandėlių rūšys

Sandėliuojamų medžiagų požiūriu sandėlių rūšys turi didelę įtaką parenkant sandėlių išdėstymo vietą.

Išdėstymo vietą nulemia sandėlių rūšys: medžiagų sandėliai; gatavos produkcijos sandėliai; prekių

sandėliai; įrankių sandėliai; atsarginių dalių sandėliai; biuro medžiagų sandėliai.

5.1.2. Vidaus veiksniai

Sandėlių išdėstymo vietą lemia tokie vidaus veiksniai: prekių skaičius; sandėlių vienetų rūšis; sandėlių

vienetų svoris ir aukštis; maksimali sandėlio talpa; pristatymo į sandėlį rūšis; pristatymo dažnis;

• gavimų į sandėlį skaičius per laiko vienetą;

• išdavimų iš sandėlio skaičius per laiko vienetą;

• išdavimų rūšis;

• reikalingas laikas atsargoms gauti, kontroliuoti ir prižiūrėti;

• ypatingi sandėliuojamų krovinių reikalavimai.

5.1.3. Išorės veiksniai

Išorės veiksniai įmonėms neturi arba turi tiktai ribotą įtaką. Šiuo atveju tai:

• valstybiniai leidimai arba statybų nuostatai, aplinkosaugos leidimai, pavojingų krovinių derinimai,

garso slopinimo priemonių leidimai ir kt.;

• gamybos įtaka pasirenkant įvairius gabenimo būdus (automobilių keliai, geležinkeliai, vandens keliai

ir pan.);

• aprūpinimo energetiniais resursais galimybės;

• atliekų šalinimo galimybės (pvz., chemikalų, užteršto vandens ir kt.), kurios turi įtaką prekių

priežiūrai.

5.2. Strategijos įtaka išdėstant sandėlius

Parenkant sandėlių vietą, didele įtaką turi:

8

• centralizuotų arba decentralizuotų sandėlių įrengimas;

• nuosavų arba svetimų sandėlių klausimai;

• sandėlių automatizavimo laipsnis.

6. SANDĖLIAVIMO UŽDAVINIAI

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo

(pristatymo) reguliavimas.

6.1. Sandėliavimo pakopos

Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis

reguliuojamas medžiagų srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai.

Aprūpinimas

Gamyba

Realizavimas

1 sandėliavimo pakopa

2 sandėliavimo pakopa

3 sandėliavimo pakopa

4 sandėliavimo pakopa

I sandėliavimo pakopa:

I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų uždavinys - užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti

gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos

spekuliatyviai parūpintos medžiagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines

funkcijas.

II sandėliavimo pakopa:

II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat Įrankių

arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių

sandėlių funkcija yra tarpinė.

III sandėliavimo pakopa:

III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami

gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų.

Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.

IV sandėliavimo pakopa:

Ši sandėliavimo pakopa literatūroje aprašoma ne taip dažnai, kaip kitos j au minėtos sandėliavimo

pakopos. Į IV sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

6.2. Medžiagų srauto analizė

Vykdant sandėlių užduotis, į optimalų medžiagų srautą dažnai nėra atsižvelgiama, nes praleidžiama

medžiagų srauto analizė.

Medžiagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja

transportą, tačiau gali pateikti išsamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams.

9

Medžiagų srautas sudarytas iš:

• kokybinių komponentų;

• kiekybinių komponentų.

Kokybinis medžiagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai

bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato kaštų atsiradimo šaltinius. Iš šių duomenų sudaroma

kokybinė medžiagų srauto matrica.

Medžiagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo

priemones. Į anketą taip pat privalo įeiti mokėjimai už gabenimą.

Anketos gali būti sudaromos pagal pateiktą pavyzdį.

Medžiagų pristatymas Data: 20 3... 0 .....

„Smeltė" Klaipėda Skyrius: medžiagų

gavimas

Laikas Krovinių

pervežėj

ai

Transport

o

priemonės

Važtarašči

ų skaičius

Visų

važtaraščių

pozicijos

Krovinio

turinys

8.20

8.30

8.35

A B D A B C 1 20 10 10

115 60

1 xB 20 x B

10x A

15.10 D C 10 95 10 x E

Krovinių vežėjai:

A: paštas;

B: siuntinių tarnyba; C: nuosavas transportas; D: ekspedicija.

Transporto priemonės: Transporto paketai:

A: kombinuotojo tipo

automobilis; B: mažas sunkvežimis; C: didelis sunkvežimis.

A: padėklai su kroviniais

B: paketai;

C: konteineriai;

D: dėžių padėklai;

E: dėžės;

F: kitokie paketai.

Išdėstant kiekybinį medžiagų srautą, yra pildomi darbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Pateikiant

medžiagų srautą dažnai įtaką turi vadinamoji „iš-į" diagrama.

„Iš - į" diagramoje reprezentaciniam laikotarpiui iš gamybos programos išskaičiuotos dalys priskiriamos

atskiriems gamybos etapams.

10

Prekių gavimas

Žaliavų sandėlis

Gamyba

Montavimas

Gatavų prekių sandėlis

Atliekos, atraižos

Suma

Galima padaryti tokią pagrindinio medžiagų srauto schemą:

Gamyba Prekių

gavimas

Pagrindinis

sandėlis

A

V Dažymas

t

Kontrolė

Persiuntimas ^F f _ J,

Montavimas Specialus

sandėlis

6.3. Medžiagų sandėliavimo uždaviniai

6.3.1. Priėmimas i sandėlį

Priimant medžiagas į sandėlį atliekamos tokios operacijos:

Priėmimas į sandėlį

i 1 1

Medžiagų

priėmimas

Tapatybės

nustatymasIšdėstymas

Techninis

priėmimas į

sandėlį

6.3.1.1. Medžiagų priėmimas

Medžiagų priėmimas sudarytas iš tokių procesų:

• medžiagų priėmimo;

• tapatybės kontrolės;

• sąskaitų kontrolės;

• priimamų medžiagų duomenų nustatymo.

6.3.1.2. Tapatybės nustatymas

Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal

nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybe. Šiuos kriterijus apibūdina:

sandėliuojamų medžiagų rūšis;

matmenys ir tūris;

11

svoris;

temperatūra;

krovinio pavojingumo laipsnis;

saugojimo ir priežiūros poreikis;

sandėliavimo vienetai;

paėmimo dažnis.

6.3.1.3. Išdėstymas

Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu -vietos sandėlyje paskyrimu.

Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą.

Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai

panaudojamas sandėlių pajėgumas.

Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos - po

kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama.

Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio

valdymas.

Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Chaotiško principo

pavyzdys - aukšti stelažiniai sandėliai.

Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami

elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir

lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo

aukščio ir lentynos gylio.

Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti aukštą automatizavimo laipsnį.

Yra naudojami tokie sandėliavimo įrenginiai:

• centriniai elektroniniai duomenų apdorojimo įrenginiai, kuriais tvarkomos atsargos ir saugoma

informacija apie sandėliuojamus krovinius. Į jas įeina krovinių judėjimo operacijos sandėlyje nenurodant

sandėliavimo vietos;

• aukštų stelažų skaičiavimo mašina, gaunanti informaciją apie krovinių judėjimo operacijas iš

centrinių elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių.

Elektroninė duomenų apdorojimo įrenginių sistema sugeba optimizuoti talpinimą į sandėlį ir krovinių

išdavimo maršrutus.

6.3.1.4. Techninis priėmimas į sandėlį

Techninis priėmimas į sandėlį dar vadinamas materialiu priėmimu. Sandėlių kroviniai atitinkamais

kėlimo ir gabenimo įrenginiais yra kraunami į laisvas vietas.

6.3.2. Atsargų kontrolė ir priežiūra

Atsargų kontrolė ir priežiūra nėra tarp pirminių logistikos uždavinių, tačiau reikia paminėti, kad

nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir priežiūra sudaro medžiagų srauto ir logistikos grandinės

pertrūkius.

Atsargų kontrolė ir priežiūra yra susijusi su:

12

• nuostoliais dėl išgaravimo, svorio netekimo, korozijos ir kt;

• vagystėmis;

• nepakankamu atsargų tvarkymu.

6.3.3. Medžiagų išdavimas iš sandėlio

Medžiagų išdavimas iš sandėlio yra susijęs su trimis užduočių kompleksais:

Medžiagų išdavimas iš sandėlio

Užsakymų paruošimas

Atrinkimas

Medžiagų išdavimas

6.3.3.1. Užsakymų paruošimas

Užsakymų paruošimo uždavinys - įforminti medžiagų poreikį ir parengti sandėlio interesus atitinkančią

sutartį.

Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius.

Dažnai trūksta svarbių duomenų apie laikymo vietos numerį arba sandėlyje atliekamus apibrėžtus darbus,

kurie reikiamose vietose yra nežinomi, todėl atsiranda papildomų užsakymo paruošimo darbų.

Užsakymų paruošimas atliekamas arba gavus užsakymą (pareikalavimą), kuris vadinamas operatyviu

arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas

pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo apdorojimu.

6.3.3.2. Atrinkimas

Atrinkimas yra viena svarbiausių sandėlių srities logistikos užduočių.

Pagal poreikių informaciją sandėlio kroviniai iš specifinės sandėliavimo būklės yra transformuojami

(perkeliami) į specifinę panaudojimo būklę.

Atrinkimas yra apibrėžtų dalių kiekio (prekių) parinkimas iš paruošto bendro kiekio (asortimento),

remiantis poreikių informacija (užsakymu).

Užsakymas gali būti vidinio pobūdžio - gamybos užsakymas arba išorinio pobūdžio - klientų arba

realizavimo užsakymas.

6.3.3.2.1. Medžiagų srautas vykdant atrinkimą

Medžiagų srautas vykdant atrinkimą atrodo taip:

Medžiagų srautas

1 1 1 1

Paruošimas Paėmimas Perkėlimas Išdavimas

6.3.3.2.1.1. Paruošimas

Paruošimas gali būti:

• statinis („žmogus prie prekių");

• dinaminis („prekės prie žmogaus").

Statinis paruošimas dar vadinamas „žmogus prie prekių" paruošimu. Jo ypatybė yra ta, kad a

trenkantysis juda prie prekių arba medžiagų.

Pagal jau minėtą tvarką atrenkantysis iš bendro kiekio parenka apibrėžtą dalį. Nereikalingos prekės lieka

13

sandėlyje.

Dinaminis paruošimas yra „prekės prie žmogaus" paruošimas. Prekės iš automatizuoto sandėlio

automatiniais prietaisais gabenamos prie atrenkančiojo.

Pastarasis paima numatytą kiekį, o sandėliavimo vienetai su turimomis prekėmis vėl grąžinami j

sandėliavimo vietas.

Į žmogaus veiklą dinaminio paruošimo metu įeina vien tiktai:

• atpažinimas;

• paėmimas;

• patvirtinimas.

Statinio ir dinaminio paruošimo privalumai ir trūkumai pateikti lentelėje.

Paruošimas Privalumai Trūkumai Tinkamumo kriterijai

Statinis • visos prekės

tiesiogiai

prieinamos;

• lankstus,

priešingas

stipriai

svyruojantiems

poreikiams;

• nežymus prekių

atrinkimo

pajėgumas

kiekvienam

atrenkančiajam

užsakymuose su

nedaugeliu

• vidutiniškas kiekvienos

pozicijos paėmimo kiekis

yra maža

paruošto kiekio pertrūkių

dalis

(x> 5);

„žmogus prie

prekių"

eilučių dėl didelės

laiko dalies kelyje;

• neįmanomas

optimalus darbo

vietos

paruošimas;

• didesnė

pertrūkių

problema;

• apsunkintas

tuščių

pagalbinių krovimo

priemonių

grįžtama-

sis transportas.

• paėmimas yra galimas

be pagalbinių

priemonių;

• kiekviename užsakyme

daug eilučių

(n>10);

• reikalinga trumpa

užsakymų įvykdymo

trukmė;

• reikalingas skubių

užsakymų įvykdymas;

• mažesnės investicijos

svarbesnės nei personalo

sutaupymo

kaštai.

Dinaminis • kiekvieno

atrenkančiojo

didelis

• tiesiogiai

prieinama

tik maža dalis

• vidutiniškas paėmimo

kiekis. Kiekviena

pozicija turi didelę

„prekės prie

žmogaus"

14

atrinkimo

pajėgumas dėl

prekių;

• mažiau lankstus,

paruošto kiekio per-

gabenimo. priešingai stipriai

svyruojantiems

poreikiams;

• ilgesni vidutiniai

užsakymų

įvykdymo

terminai;

• įgyvendinamas

tik

su dideliais

investiciniais

valdymo ir plėtros

kaštais.

trūkio dalį (x > 3);

• paėmimas galimas

tik pagalbinėmis

priemonėmis;

• mažai kiekvieno

užsakymo eilučių

(n<10);

• leidžiama ilga įvykdymo

trukmė (iki

daugelio valandų);

• jokių skubių

užsakymų;

• tolygi aukšta apkrova;

• sutaupyti personalo

išlaikymo kaštai

pateisina dideles

investicijas.

trukmės

maksimalaus

sumažinimo;

• galimas

optimalus

paėmimo vietų

įrengimas;

• pagalbinių

priemonių

paėmimo

panaudojimas

(pvz., kranų), taip

pat galimas

medžiagų

paruošimas

(svėrimas,

matavimas,

pjaustymas ir

pan.).

Galima teigti, kad dinaminio paruošimo pagrindiniai privalumai svarbūs todėl, kad:

• atrinkimo metu dažniausiai galima išvengti klaidų;

• atrinkimo pajėgumas yra daug didesnis negu esant statiniam paruošimui;

• galima optimaliau panaudoti techninius įrenginius;

• susidaro kaštų ekonomija likviduojant tuščiosios eigos trukmę;

• atrenkančiojo veikla yra ribojama kvalifikuotomis užduotimis.

Dinaminio paruošimo pagrindinis trūkumas - didelės investicijos.

Šiuo metu yra naudojami atrinkimo robotai ir atrinkimo automatai.

Atrinkimo automato panaudojimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Gana greitai ir patikimai

dirbantys automatai kol kas negali būti plačiai pritaikomi, nes jie tinka tik tam tikrų matmenų kroviniams

ir pagalbinėms krovimo priemonėms.

Robotų panaudojimas taip pat sukelia tam tikrų problemų. Jie privalo būti aprūpinti universaliais

griebtuvais ir naudojamomis vaizdo apdorojimo sistemomis tam, kad galėtų techniškai įvykdyti užduotis.

Todėl atrinkimo darbams didele reikšmę turi žmogus.

15

6.3.3.2.1.2. Paėmimas

Reikalingas kiekis iš sandėliavimo vietų paimamas:

• rankomis;

• mechanizuotai;

• automatizuotai. Paėmimo rūšis priklauso nuo:

• prekių rūšies, talpos, svorio, savybių ir kt.;

• sandėliavimo rūšies.

Sandėlio krovinių su atitinkamomis savybėmis paėmimas rankomis nesukelia jokių problemų, nes

kroviniai yra žmogaus apžvalgos ir paėmimo srityje. Ir kuo daugiau prekių yra šios srities išorėje, tuo

daugiau galima panaudoti mechaninių pagalbinių priemonių.

Aukštuose stelažiniuose sandėliuose yra naudojami stelažų transporto ir aptarnavimo įrenginiai, nes

žmogus paprastomis mechaninėmis priemonėmis yra nepajėgus paimti prekių. Jeigu prekės paimamos

visiškai be žmogaus, laikoma, kad tai yra automatinis paėmimas.

Tokiais atvejais, kai vyksta tam tikro vienalyčių gaminių asortimento arba logistinių vienetų judėjimas,

paėmimo procesas gali būti organizuotas daug racionaliau ir sumažėtų kaštų.

6.3.3.2.1.3. Perkėlimas

Perkėlimas prekių atrinkimo metu yra kelias iki arba tarp paėmimo vietų. Perkėlimas gali būti:

• viendimensis;

• dvidimensis.

Viendimensis

Atrenkantysis juda vien tiktai vienoje plokštumoje ir atrenka tik vienoje apribotoje srityje.

Dvidimensis

Atrenkantysis juda horizontaliai ir vertikaliai. Tam yra įvairios pagalbinės priemonės. Užgriebio sritis,

priešingai viendimensiam perkėlimui, yra žymiai praplėsta.

Svarbios dvidimensės pagalbinės perkėlimo priemonės yra atrinkimo įrenginiai su elektrine pavara ir

vairuojamos bėgiais arba laisvai valdomos atrenkančiojo. Aukšto techninio lygio atrinkimo įrenginiai gali

būti pagaminti panaudojant ekranų terminalus, skenerius, matavimo įrenginius ir kt.

Užgriebio aukštis panaudojant prietaisus gali siekti iki 10 m. Atrinkimo įrenginiais galima perkelti visą

padėklą.

Yra dažnai naudojamos paprastos pagalbinės priemonės -kopėčios, kurios reikalingos atrenkant.

Užgriebio aukštis siekia iki 4 m.

Viršutinėje užgriebto srityje dažniausiai sandėliuojamos rezervinės arba retai naudojamos medžiagos.

6.3.3.2.1.4. Išdavimas

Paimtas atitinkamas medžiagų arba prekių kiekis yra išduodamas, gavėjui pasirašius už gautą kiekį.

Dažnai šis procesas yra susijęs su rankine arba automatine kontrole.

6.3.3.2.2. Atrinkimo rūšys 6.3.3.2.2.1. Vienpakopis atrinkimas

Vienpakopis atrinkimas yra tada, kai kiekvieno užsakymo prekės yra atrenkamos ir atskirai paruošiamos

prekių išdavimo vietoje. Vienpakopis

16

303

atrinkimas ypač gerai tinka pristatymams kaip tik laiku, nes yra susijęs su labai mažu kiekiu.

Šiai atrinkimo rūšiai reikia laiko, naudojant įrenginius - didelių kaštų.

6.3.3.2.2.2. Daugiapakopis atrinkimas

Daugiapakopis atrinkimas vyksta dviem pakopomis.

Prekės pagal daugelį užsakymų yra atrenkamos iš sandėliavimo vietų ir kartu pristatomos į specialiai

numatytą vietą. Antroje pakopoje iš šios vietos prekės yra išskirstomos pagal atskirus užsakymus.

Daugiapakopis atrinkimas yra ypač paplitęs, nes atliekamas daug greičiau nedidelį kiekį atrenkant pagal

daugelį užsakymų.

6.5.3.2.2.3. Serijinis atrinkimas

Pagal serijinį atrinkimą yra sudaroma užsakymų atrinkimo pozicijų eilė. Tam naudojami:

• pagrindinio kelio būdas;

• pagrindinio pasirinktinio kelio būdas.

Naudojant pagrindinio kelio būdą kiekvienas sandėlio kelias traktuojamas kaip pagrindinis. Atrinkimo

vežimėliai apvažiuoja visus sandėlio kelius ir surenka reikalingas prekes.

Pagrindinio kelio būdui būdingas ilgas kelias, todėl gerokai padidėja atrinkimo kaštai.

Pagrindinio pasirinktinio kelio būdu kompensuojami pagrindinio kelio būdo trūkumai - sandėlis

dalijamas į pagrindinius ir pasirinktinius kelius. Dažniausiai reikalingos prekės sandėliuojamos prie

pagrindinių kelių, mažiau reikalingos -prie pasirinktinių kelių.

Jeigu rečiausiai užsakomi gaminiai yra laikomi toliausioje nuo pradžios zonoje, atrenkantysis sutaupo

nemažai kelio, nes visą pasirinktinio kelio ruožą jis privalo Įveikti tik pagal aplinkybes.

Serijinio atrinkimo trūkumas yra ilgas atrenkančiojo kelias.

6.3.3.2.2.4. Lygiagretus atrinkimas

Lygiagretus atrinkimas turi daugybę pranašumų, tačiau yra susijęs su tam tikra rizika, todėl yra

naudojamas tik atitinkamose srityse.

Lygiagretaus atrinkimo esmę sudaro tai, kad atrinkimo užsakymą sandėlio valdymo skaičiavimo mašina

padalija į daugeli atrinkimo sričių. Padalijimo kriterijai yra sandėliavimo vieta.

Pagal sandėliavimo srities būdą užsakymas dalijamas į dvi, tris arba keturias sudėtines dalis, pagal

kurias apibrėžtuose sandėlio sektoriuose talpinamos prekės. Pagal lygiagretaus atrinkimo būdą

atrenkantysis kompetentingas tik savo sandėlio srityje. Jis geriausiai pažįsta savo sektorių, todėl dažnai

išvengia klaidų. Tie gaminiai, kurie ateina iš įvairių sandėlio sričių iki tol, kol bus pateikti persiųsti, vėl

suvežami kartu.

Pagal sandėliavimo kelio būdą sandėlis yra suskirstytas į keletą kelių, kurie yra kaip atrinkimo sritys.

Užsakymų suskirstymas į kelių zonas sutrumpina atrinkimo trukmę, kuriai reikia nedidelių organizavimo

kaštų. Toks užsakymas be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių yra neįvykdomas.

Atrenkantysis savo zonoje įvykdo daug užsakymų, todėl neišvengiamai atsiranda klaidų, ir todėl

reikalinga kontrolė.

Atrinkimo užduočių padalijimui kaip ir gaminių suvežiojimui gali prireikti tam tikrų kaštų, todėl daugelis

17

įmonių į lygiagretų atrinkimą žiūri kritiškai. Kiekvienu atveju sutaupytas laikas neišlygina susidariusių

kaštų.

Lygiagretaus atrinkimo visiškai atsisakyti negalima, nes žinomus atrinkimo prietaisus galima įdiegti tik

nustatytuose sandėlių sektoriuose.

6.3.3.2.3. Atrinkimo našumo nustatymas

Atrinkimo efektyvumą galima nustatyti pagal kai kuriuos rodiklius. Iš jų pažymėtini:

• kiekvieno užsakymo atrinkimo trukmė;

• kiekvieno užsakymo atrinkimo pozicijų skaičius

atrinkimo pozicijų bendras skaičius užsakymų skaičius

• klaidų dalis (kvota)

atrinkimo klaidos x 100 ~~ bendras atrinkimo skaičius

kiekvieno užsakymo atrinkimo kaštai bendri atrinkimo skaičiai

atrinkimo užsakymų skaičius

• kiekvienos pozicijos atrinkimo kaštai

______valandos kaštai įmonėje______

efektyvus atrinkimo valandos našumas

• efektyvus atrinkimo našumas

= teorinis atrinkimo našumas x galimybė naudotis x apkrova

• teorinis atrinkimo našumas

______________3600 sekundžių______________

kiekvienos pozicijos atrinkimo trukmė sekundėmis

galimybė naudotis = atrinkimo sistemos panaudojimo laipsnis. Ji priklauso nuo sistemos kokybės ir

našumo.

apkrova = maksimalus apkrovos laipsnis. 6.3.3.3. Medžiagų išdavimas

Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigiamas medžiagų išdavimu. Po atrinkimo prekės yra

paruoštos tolesniam naudojimui. Jos patenka arba į gamybą, arba į persiuntimo vietą.

Jeigu krovinį paima užsakovas, laikoma, kad tai paėmimo sistema, jeigu krovinys pristatomas užsakovui

- atidavimo sistema.

Gabenant krovinius į jų panaudojimo vietas, svarbus veiksnys yra gabenimo laiko minimizavimas.

Gabenimo kelius sandėlio viduje skaičiavimo mašina nustato labai greitai ir toliau perduoda kompiuteriu

transporto priemonės vartotojui.

Išdavimo srauto optimizavimas sandėlyje gali žymiai sumažinti gabenimo trukme, o parinkus teisingą

gabenimo sistemą, minimizuoti gabenimo kaštus.

Parenkant gabenimo sistemą, reikia atkreipti dėmesį į:

• optimalų jos panaudojimą;

• aukštą aptarnavimo laipsnį;

• didelį lankstumą;

• aukštą apžvelgiamumą.

18

Šiuo metu praktikoje plačiai diegiamos visiškai automatizuotos gabenimo sistemos, užtikrinančios trijų

dydžių judėjimo nuoseklumą. Jų panaudojimas yra susijęs su didelėmis investicijomis, tačiau jomis

įmanoma gerokai sumažinti gabenimo kaštus.

7. SANDĖLIŲ ADMINISTRAVIMAS IR VALDYMAS

Sandėliuose vyksta daugybė procesų, kurių pagrindą sudaro gabenimo procesai tiek sandėlio viduje, tiek

ir už jo ribų pristatant krovinius į paskyrimo vietą. Tam tikslui yra būtinas efektyvus ir veiksmingas

sandėlių administravimas ir valdymas.

Sandėlių administravimo ir valdymo uždaviniai yra tokie:

• medžiagų priėmimas į sandėlį;

• medžiagų išdavimas iš sandėlio;

• atsargų kontrolė;

• gabenimo sandėlyje kiekio ir vertės apskaita.

Į užduočių sritį įeina planavimas ir vykdymas priemonių, užtikrinančių minėtų uždavinių nustatytu laiku

ir netrukdomą vykdymą su kuo mažesniais kaštais.

Sandėlių administravimo ir valdymo funkcijos yra šios:

• priėmimo ir išdavimo sutarčių tvarkos optimizavimas;

• priėmimo sutarčių priskyrimas tuščioms sandėlių lentynoms;

• išdavimo sutarčių paskirstymas krovimo vienetams;

• stelažus pripildančių gabenimo priemonių kontrolė;

• priėmimo ir išdavimo iš sandėlio pagalbinių priemonių identifikavimas ir kontrolė;

• sandėlio pripildymo valdymas (tuščių ir prikrautų lentynų);

• visų priimtų ir išduotų iš sandėlio prekių kiekio koregavimas;

• visų transporto operacijų reguliavimas;

• žmonių ir technikos panaudojimo reguliavimas.

Logistikos procesų vykdymas sandėlių srityje be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių

panaudojimo vargu ar yra įmanomas. Logistikos užduočių neišsprendžia viena skaičiavimo mašina, šio

tipo įrenginiai yra įdiegiami daugelyje hierarchijos struktūrų.

19

IŠVADOS

Jau praėjo tie laikai, kai įmonės savo veiklose turėdamos dideles pelno maržas ir mažą tarpusavio

konkurenciją galėjo nekreipti dėmesio į neefektyvias sąnaudas, dabar visi norintys išlikti rinkoje privalo

stengtis efektyvinti veiklą, plius Lietuva yra ant narystės į ES slenksčio. Tad narystė į ES Lietuvos

verslui kels naujų iššūkių, kurie sparčiai globalizuojantis ekonomikai ir nykstant sienoms tarp valstybių

yra būtini siekiant įsilieti į tarptautines rinkos, išlaikyti stiprias pozicijas ir būti konkurencingiems,

užtikrinti ilgalaikes plėtros perspektyvas. Todėl Lietuvos įmonės turi pasiruošti atkaklesnei konkurencijai

vietos rinkoje šalia didesnių Europos kompanijų, pasinaudoti teikiamais ES paramos fondų resursais,

gerinti verslo sąlygas naudojantis ES kapitalo rinkomis, nes liberalizuota prekyba ir laisvas kapitalo

judėjimas garantuoja, kad tradicinė išorės ekonominių ryšių politika, paremta manipuliavimu muitais,

kvotomis, valiutos kursu, kapitalo judėjimo suvaržymais, tampa atgyvenusi.

Logistikos vadyba yra glaudžiai susijusi su tuo, kas yra vadinama logistikos pridėtine verte, nes tinkamoje

vietoje ir tinkamu laiku pateiktas produktas turi didelę įtaką firmos pelnui. Firmose, kur logistika sudaro

gana didelę produkto pridėtinės vertės dalį, logistikos vadyba yra itin svarbi. Logistika neatsiejamai suriša

gamybos ir rinkodaros dalis, nes sandėlių logistikos tikslas yra minimizuoti logistikos kaštus, šį tikslą

galima pasiekti tik tada, kai žinoma kokiose sandėlių vietose susidaro kaštai ir kokio jie yra dydžio. Kaštų

dydis priklausys labai individualiai pagal kiekvienos įmonės individualius poreikius, bet reikia siekti

tikslo , sukurti efektyvią ir efektingą sistemą krovinio gavime, jo buvime ir atidavime.

20

NAUDOTA LITERATŪRA

R.Minalga „Logistika“ Vilnius, 2001

M. Minalga ,, Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais “ Vilnius, 1997

V.Čaplikas ,, Prekybos logistika “ Vilnius, 1997

Žurnalas ,, Vadovo pasaulis “ Vilnius, 1999, Nr.11

21