LSDP 2016-2020 M. RINKIMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ

PROGRAMAGIRDIM. MATOM. DAROM.

2012-2016 m. mūsų Vyriausybės pasiekimaiGerėjanti šalies socialinė – ekonominė būklė

Įgyvendinti energetiniai ir kiti strateginiai projektai, sumažintos elektros ir šilumos kainos

Įvestas euras

Augantys atlyginimai, pensijos, kitos išmokos

Augantis tarptautinis šalies prestižas

Didinamas dėmesys krašto saugumui –mūsų žmonės tampa saugesni

Atlikti darbai leis 2017 m. turėti subalansuotą biudžetą

615,1 646,3 677,4 712,1

Darbo užmokesčio augimas, (Eur/mėn.)

2015201420132012

16%

273,9 8,1 1,9

23,9

16,2 21,8

142

2012 2013 2014 2015

Vilniaus mieste

Regionuose

mln. €

Investicijų šuolis regionuose

Lietuvos valdžios sektoriaus balansas: tinkamas laikas spartesniam struktūrinių reformų įgyvendinimui

Valdžios sektoriaus balansas (projekcijos - neįskaitant Naujojo socialinio modelio priemonių), proc. BVP

-1,5

-3,2

-11,8

-3 -2,8 -3,2 -3,5

-1,9-1,3 -1,4

-0,3 -0,3-0,8

-3,1

-9,1

-6,9

-8,9

-3,1-2,6

-0,7-0,2 -0,8

00,8 0,9

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16*

20

17*

20

18*

20

19*

2015 m. - mažiausias nominalusdeficitas (0,2 proc. BVP) po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Struktūrinis deficitas sudarė 0,5 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus finansų būklė tinkama spartesniam struktūrinių reformų įgyvendinimui

Mūsų veiklos prioritetai

• Svarbiausias mūsų tikslas - žmonių pajamų didinimas.

• Dirbanti ir uždirbanti Lietuva. Užimtumo didinimas, naujos darbo vietos.

• Tvari socialinė parama. Valstybės rūpinsis šeima ir vaikais.

• Kokybiškas ir prieinamas švietimas bei aukštasis mokslas.

• Aukštos kokybės asmens sveikatos priežiūros sistema ir efektyvi susirgimų prevencija

• Darni kaimo politika ir efektyviai veikiantis žemės ūkis

• Jokių sukrėtimų. Lietuvos žmonės bus saugūs ir gyvens taikos sąlygomis

Socialdemokratinė Lietuvos vizija

Konkurencinga ir efektyvi Lietuvos ekonomika

Lietuva, kurioje valstybė rūpinasi žmonėmis

Išsilavinusi ir kompetentinga

Lietuva

Atsakinga, solidari ir atvira Lietuvos visuomenė

Saugi ir ori Lietuva Dirbanti ir uždirbanti Lietuva

Vidutinis atlyginimas (po mokesčių)

Darbas, užimtumas, atlyginimai: kertiniai siekiai

Minimalus atlyginimas ne mažesnis negu pusė vidutinio Nedarbas

ne didesnis negu

Užimtumo politika: numatomos kryptys

RegionaiPramonė

RenovacijaInvesticijos

Žemos bankų palūkanos bus

išnaudojamos valstybės investicijoms, kuriant naujas darbo vietas,

ypač didinant energetinį efektyvumą, vykdant struktūrines

reformas

Bus skatinami alternatyvūs verslo

finansavimo instrumentai: rizikos

kapitalų fondų kūrimas, verslo angelų programa

ir kt.

Toliau bus tęsiama kvartalinė daugiabučių

gyvenamųjų namų renovacija,

renovuosime ne mažiau kaip 4000 daugiabučių

Bus skatinama inovatyvi pramonė:

bioekonomika, skaitmeninė inžinerinė pramonė, robotizacija,

nanotechnologijos, mechatronika

Nauja savivaldybių finansavimo metodika

sukurs sąlygas pritraukti investicijas į regionus, kurti naujas

darbo vietas. Užimtumas regionuose

padidės penktadaliu

Finansiniai instrumentai

Prielaidos atlyginimų

augimui

Investicijos į darbo vietas, efektyvus struktūrinės paramos lėšų investavimas01

Konkurencija darbo rinkoje dėl kvalifikuotos darbo jėgos skatins atlyginimų didinimą02

Remsime socialinį dialogą tarp darbdavių ir dirbančiųjų03Valstybė didina biudžetinio sektoriaus atlyginimus (prielaidos):

• Auga BVP dalis, perskirstoma per biudžetą;• Geresnis mokesčių surinkimas;• Valstybės valdymo išlaidų mažinimas.

04

Mokestiniai pakeitimai

Ir toliau bus didinamas neapmokestinamų pajamų dydis šeimoms, auginančioms vaikus, bus teikiama mokestinė parama asmenims, gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas

Didesnis svoris bus suteikiamas turto, aplinkos tausojimo mokesčiams, tuo pačiu mažinant darbo jėgos apmokestinimą

Pasieksime, kad šešėlinės ekonomikos lygis neviršytų ES šalių vidurkio (sumanusis mokesčių administravimas ir kt.)

Subalansuotos, augimą skatinančios, draugiškos ir motyvuojančios mokesčių sistemos suformavimas

Jau 2017 m. neapmokestinamas pajamų dydis bus 310 eurų,

o 2019 m. – 490 eurų

NPD už kiekviena vaiką: nuo 2017 m. -

nuo 2019 m. – 400 Euriki 200 Eur,

Socialinės politikos priemonių pavyzdžiai

Savivaldybėse plėsime reabilitacijos paslaugų tinklą šeimoms, kuriose yra asmenų, kenčiančių nuo priklausomybių.

Kiekvienoje savivaldybėje įsteigsime dienos užimtumo centrus socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams

Vykdysime alkoholizmo ir narkotikų prevencijos programas

Užtikrinsime kokybišką slaugą ir paramą vienišiems senyvo

amžiaus žmonėms: kursime šiuolaikiškus senelių namus su

kokybiškomis, senjorų amžių atitinkančiomis paslaugomis

Pradėsime municipalinio būsto savivaldybėse kūrimo

programą

Savivaldybių socialinių paslaugų šeimai centrų plėtra

leis išplėsti paslaugų socialinės rizikos šeimoms spektrą ir pagerinti kokybę

Biudžeto dalis nuo BVP: prielaidos socialinėms programoms plėsti

38,7 39,039,3 39,3 39,2

38,5 38,5 38,939,6 39,9

40,0

39,2 39,4 39,9 40,0 39,6 39,3 39,2 39,740,7

41,2 41,5

29,3 29,5 30,4 30,4 30,9 30,6 28,7

27,6 27,3 27,4

28,0

29,5

27,8 28,128,9 28,4 28,1 27,5

28,0

27,9 28,7 28,729,2

31,3

30,130,7

31,4 31,6

35,1

33,5

31,7 31,7 31,732,5

25,0

27,0

29,0

31,0

33,0

35,0

37,0

39,0

41,0

43,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

ES-28 Euro zonos - 19 Lietuva Latvija Estija

Švietimo politika: pagrindiniai rodikliai

01

04

0605

03Švietimo kokybė pagal PISA tyrimus pasieks ES šalių vidurkį

Pagal valstybės užsakymą priimti gerai besimokantys abiturientai aukštosiose mokyklose mokysis nemokamai

Kiekvienas vaikas galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą

Mokytojų atlyginimai pasieks 1200 eurų

02

Kaimo mokyklos bus ne uždaromos, o jungiamos su gimnazijomis į vientisą mokyklų tinklą

Universitetai ir kolegijos jungsis: pagal QS indeksą bent vienas universitetas bus 500-tuke

Ką duos mokyklų jungimas į stambesnius vienetus?

Augs kokybė: mokytojai bus atsakingi už galutinį rezultatą

Kartu nereikės uždaryti mažų mokyklų, kurios taps filialaisMokytojai turės pilną darbo krūvį

Mažės mokyklų valdymo išlaidos

Juridiniu asmeniu taps gimnazija, sujungusi progimnazijas ir pradines

mokyklas į vientisą tinklą

Aukštojo mokslo kokybės gerinimo principai

Viename mieste nėra konkurencijos tarp krypčių, mokyklos arba jungiasi, arba atsisako jų, jei mokslo rezultatai ir infrastruktūra yra prasti (veikiama per sutartis)

2 Mokslo ir verslo sąveika (tikslas– 2 proc. MTEPI nu BVP)

Ne konkurencija, o kooperacija: tą leis naujosios sutartys

Naujos jungtinės kryptys ir sumažintas teikiamų kvalifikacijų skaičius

Išplėstas tarptautinis bendradarbiavimas

Mokslo ir studijų proceso stebėsena, dėstytojų kvalifikacijos kėlimas

Valstybės užsakymas (ten, kur įmanoma tokį suformuoti) – atsiliepiama į darbo rinkos poreikius