Lydersystės mokykloje simpoziumo 2013 pristatymas ŠMM

Transformuojant iššūkius įgalimybes

Idėjų apžvalgaZug (Šveicarija)

2013 rugsėjo 26-28dd.Margarita Pilkienė

2

School Leadership Symposium

Idėjų apžvalga, Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

� Įžanga

3


Idėjų apžvalga, Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas4

Associate Prof. Marit Aas,University of Oslo, Norway

Prof. Dr. Herbert Altrichter,Kepler Universität Linz, Austria

Siegfried Arnz,Senatsverwaltung für Bildung, Jugend und Wissenschaft Berlin, Germany

Prof. Dr. Stephan Gerhard Huber,Institut der PH Zug, Switzerlan

Anthony Mackay,Centre for Strategic Education (CSE), Melbourne, Australia

Prof. Dr. Jürgen Oelkers,Universität Zürich



Prof. Dr. Rolf Dubs,Universität St. Gallen, Switzerland

Bernard Gertsch,Verband Schulleiterinnen und Schulleiter Schweiz, Switzerland(no pdf available

Prof. Andrew Hargreaves,Boston College, Massachusetts, USA

Prof. Dr. Louise Stoll,Institute of Education, University of London

Prof. Dr. Michael Schratz,Universität Innsbruck, Austria

Prof. Dr. Wilfried Schley,Leadership Foundation, Swiss Society for Organizational Learning, Universität Zürich







S.Huber

Huber, S. 2012

Vokietija, Austrija,Šveicarija5394 vadovai



Pamokos 23%

Organizavimas ir vadovavimas 31%

Kokybės vadyba, Reprezentavimas ir Tolesnis mokymasis

Bendradarbiavimas 8%

Ugdymas, švietimas 11%

Asmeninis 11%

Huber, S. 2012



Patiriamas Stresas

Pasitenkinimas

Huber, S. 2012

Profesinisvirškrūvis, stresas

Darbo aplinka

Soc.parama

Atsparumas stresui

Parengtis

Darbo Klimatas



� Skirstyti darbo laiką pagal prioritetus� Vadovauti bendradarbiaujant, deleguojant� Kvalifikuotis, drįsti prašyti paramos iš aplinkinių� Siekti profesionalumo � Sveikatos vadyba – susitaikyti su kompleksiškumu, jį

priimti� Žvelgti iš perspektyvos taško

11





Lyderystės (tiesioginės ir netiesioginės) įtaka moksleivių mokymuisi sudaro beveik ketvirtįvisų mokyklos veiksniųįtakos.

13

Kenneth Leithwood, Karen Seashore Louis, Stephen Anderson and Kyla Wahlstrom



Keletas perspektyvų: �Kritinė�Profesinio tobulėjimo, inovacijų kelio�Mokymosi, vertybių kelio�Kompleksiškumo�Kūrybingumo

14







� Švietimo lyderystė

17

Ilgalaikė orientacija

Tikslų kėlimas

Krypties suteikimas,vadovavimas

Viltis

Parama

Nuostatos ir vertybės



� Inkliuzija – daugiau politika, neįrodyta, kaip ir kur bus sėkmė...

� Neįrodyta, kad demokratinės mokyklos yra geresnės...� Mokyklų savarankiškumas – kur riba? Kai pasiekiamas

tam tikrais laipsnis investicijų, toliau jos jau neefektyvios...

� Autonomija, kai ji tampa kova su savivaldybėmis, demoralizuoja

� Nereikia perdėto perfekcionizmo!� Kuo daugiau konstruktyvios kritikos!� PRAXIS

18

Prof. Dr. Rolf Dubs



Profesinis kapitalas Trijų kapitalų funkcija

19

� Profesinis kapitalas -tai žmogiškojo kapitalo,

socialinio kapitalo ir sprendimų kapitalo funkcija



Hargraeves, A. Transformuojant mokymą,-si kiekvienoje mokykloje



Įkvėpimas ir tobulėjimas, tobulinimas

21

M.L.Kingas turėjo svajonę, o ne strateginį planą



� Pasitikėjimas� Bendradarbiavimas� Bendra atsakomybė� Tarpusavio parama� Gausūs ir tvirti profesiniai tinklai� Stumk, trauk ir duok niuksus

visa tai būtina ir tobulinimui, ir inovavimuiTAČIAU

inovavimas nėra tobulinimas (best practice is not new practice),

jei pasiklausi kliento, ko jis norėtų, jis sakys – greitesnio arklio H.Fordas

22



Inovavimas galimas,kai tobulinimas jau brandus



Sprendimai , mokymasis iš patirties; praktika; pastanga; refleksija tampa kapitalu, kai:�skatina gilų dialogą�siejasi su mokymu per profesinį tobulėjimą�naudoja įvairius vertinimus�remiasi įrodymais, brandžiomis duomenų sistemomis�skiria laiko analizei

Alberta School pavyzdys - inovatyvi mokykla; atsisakėvertinimų

24



� ~ 10 proc. Geriausios mokyklos Vokietijoje projektas.Prizas 10 tūkst. Eur.

25

http://www.planet-schule.de/sf/filme-online.php?film=9060



� Geriausia Vokietijos mokykla 2013

26

Koks buvo vizijos vaidmuo?

Įgyvendinant viziją, reikia turėti tarpinių stočių. Iš pradžių mažesnių, vėlia jos savaime didėja



� Pasiekimai� Kaip tvarkosi su įvairove, inkliuzyvumas (kaip suvokia

save, kaip stebi, kaip paremia, kad suvoktų daugiau)� Kaip mokoma? (Kiek mokytojai supranta dalyko

esmę?)� Ką papildomai siūlo?� Klimatas ir kiti partneriai (biblioteka, bendruomenės,

Rotary)� Vystymas ir besimokanti organizacija

27





� Ne atnaujinti esamą sistemą, o ją visą iš naujo atrasti� Žvelk į žvaigždes, bet žiūrėk po kojom ir pasitikėk

intuicija

29



Prof. Dr. WilfriedSchley



L.Stoll





� Kūrybingumas, neįsiliejęs įorganizacijos DNR, vargu ar galės būti perduotas kitoms kartoms

H.Gardner (2006)

33







1. Mokykla pati sprendžia, kokios paramos iš išorės jai reikės

2. Mokykla besimokančia organizacija tampa per ~10 metų

3. Vokietijos mokyklų vadovų vaidmuo pokyčiams yra svarbiausias (inicijuoti, skleisti, palaikyti, vertinti, ginti, t.t.)

4. Pasidalytoji lyderystė sumažina kompleksiškumą5. Poreikis ugdyti lyderystę kuo įvairiausiais būdais

tampa vis aktualesnis. Žinios apie tai yra, bet retai naudojamos.



� Veikia naujoji kokybės vadyba, kai mokyklos privalo rengti tobulinimo planus, dialogą su partneriais, savianalizę, „naujoji inspekcija“

� Į kompetencijas orientuotas ugdymas� Nacionalinis pasiekimų testavimas� Įvairovė, inkliuzyvumas ir užsienio kalbų mokymas� Nauja mokytojų rengimo tvarka – suvienodinamas

rengimas (vieno tipo)� Mokytojų ir mokyklų vadovų vis sunkiau rasti

37

Prof. Dr. Herbert Altrichter



Reforma nuo 2014:�Ilgesnė mokyklos diena (įtraukiami ir kiti specialistai)�Laisvesni savaitiniai planai, lanksčios grupės ir pamokos�Daugiau dėmesio komandiniam mokytojų darbui ugdant, lyderystei�Daugiau dėmesio standartams ir atskaitomybei

Švietimo lyderių rengimas tebesvarstomas

38

Prof. Lejf Moos



� Maža kompaktiška sistema , reikšmingi geografiniai ir socioekonominiai skirtumai

� Politinė valia keisti(s), platus sutarimas dėl šios valios� Hierarchinė struktūra su galingomis įtakos grupėmis� 6 iniciatyvos, nukreiptos šalinti žemus pasiekimus dėl

regioninių skirtumų� Pagrindinės strategijos: curriculum for excellence (į

tobulumą orientuotas ugdymo turinys), Getting it Rightfor Every Child; Teaching Scotland‘s Future(Donaldson report)

39

Prof.Chris Chapman



� Mentalinius modelius kreipti link lyderystės� Naujai žvelgti į mokančius ir besimokančius� Laužyti taisykles (tigras narve)� Ugdyti organizacijos gebėjimą prisitaikyti � Ugdyti lyderius visose sistemos pakopose� Dėti pastangas į viešą ir profesinį dialogą� Kurti naują mokymosi aplinką� Įsisavinti naująją pedagogiką ir

technologijas� Dėti pastangas į naują matavimo sistemą

� Integruota ir atsakinga lyderystė

40

A.MacKay



Naujosios lyderystės darbai�• Žinių sklaida (difuzija)�• Socialiniai tinklai�• Politinis aktyvumas�• Kultūrinė ir tarpkultūrinė kompetencija�• Tarpininkavimas technologijoms�• Eksperimentavimas

41

A.MacKay



Ar jūs mane

išgirstate?





Tikėjimas ir požiūris gali pakeisti praktikąmažiausiai tiek, kiek ir tarus atvirkščiai

Beliefs can change practiceat least as much as the opposite

44



� www.edulead.com

45



Documents

Lydersystės mokykloje simpoziumo 2013 pristatymas ŠMM