Projektas “Lyderių laikas 2”

MTC veiklos 2011 – 2014 m.

ŠMM, 2011 12 13

Eglė PranckūnienėMTC vadovė

Projekto idėja

Paramos savarankiškiems lyderiams infrastruktūros sukūrimas:

• plėtojant vadybines kompetencijas;

• atveriant naujas karjeros galimybes;

• išlaisvinant mokyklą;

• įgalinant švietimo bendruomenę ir kiekvieną jos narį;

• tobulinant mokyklą.

Konceptualus pagrindas • Sisteminė lyderystė švietime – mokyklų ir visos

švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu mastu.

• Lyderystė vardan mokymosi – galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.

• Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.

Konceptualus pagrindas

• Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindžiami pagarba žmogui, profesijai, susitarimams, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.

Keičiantis mokymosi paradigmai lyderystė švietime plėtojama šiomis kryptimis:

• konsultavimas(is);

• lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas;

• švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos palaikymas;

• švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas;

• longitudiniai tyrimai.

I ETAPE SUKURTI MODELIAINuveikti darbai

Konsultavima

s

Ko siekiam (vizija)

Kas svarbu(vertybės)

Procesas

Parengimas

Kompetencija

Atranka

Reputacija

Paklausa

Teisinė bazė

Pasiūla

Konsultavimas(is)(kaip jį suprantam)

SritysFormos

Institucionalizavimas

Tapsmas

Metodai

Programos

ResertifikavimasSertifikavimas

Finansavimas

Karjera

Veikla

Virtualios aplinkos modelis

Universalus lyderystės vystymo mokykloje modelis

1 a

0

2 b

3 c

4 d

5 e

Aktyvus

veikimas

Įsigalinimas

Pasyvumas

Izoliacija

Dalyvavimas

Parama

Lyderystės

stiliaus

taikymas

Įgytos

lyderystės

kompeten-

cijos

IND

IVID

UA

LIZM

AS

ĮSIS

ĄM

ON

INIM

AS

INIC

IJA

VIM

AS

AP

SIS

PR

EN

DIM

AS

VE

IKLU

MA

S

VY

STY

MA

S

IGNORAVIMAS

DALINIS

PAKLUSNUMAS

KONFORMIZMAS

DALINIS

DALYVAVIMAS

INTEGRALUS

DALYVAVIMAS

ĮSISĄMONINTAS

TARNAUJANTIS

DARNUS

DALYVAVIMAS

BEND-RUOME-NĖS NUOS-TATOS

BEN

D-

RU

OM

E-

NĖS

ŽINIO

S,

ĮGŪ

DŽIA

I,

SUPR

A-

TIMA

S

A 2 B 2 C 2

A 1

B 1

C 1

Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo modelis

9

Kreditų įgijimas mokantis visoje neformaliojo mokymosi programoje ir baigiamojo darbo ruošimas

APEL būdu patvirtinti būtini laipsniui įgyti mokymosi kreditai ir baigiamojo darbo ruošimas

Kreditų įgijimas mokantis tiek formaliųjų studijų programoje, tiek neformalaus mokymosi programoje, tiek APEL būdu patvirtintų ir baigiamojo darbo ruošimas

I ETAPE SUKURTOS MOKYMO PROGRAMOS

Nuveikti darbai

Konsultantų rengimo programos

Lyderystė vardan mokymosiVesti darbuotojus

Magistrantūros programa “Švietimo lyderystė”

Švietimo lyderystės neformaliosios programos

13

o Ugdymo formos turi besimokantiesiems sudaryti sąlygas patiems ugdytis savivaldžios veiklos iniciatyvas;

o Mokymosi modulių turinys, jo įsisavinimo formos turi ugdyti vertybiniais principais besireminačius lyderius;

Kompetencijų patvirtinimo (akreditacijos) procedūra turi būti ne tik vertinamojo, bet ir ugdomojo pobūdžio;

Neformaliųjų studijų programą sudaro 4 moduliai:

• Lyderis – savivaldžiai besimokantis vedlys;

• Lyderio ir pasekėjų santykiai;

• Lyderis- mokymosi vedlys;

• Lyderis besimokančioje organizacijoje .

I ETAPO TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI BEI REKOMENDACIJOS

• Švietimo lyderių karjeros plėtotės gairės: siekiama įtvirtinti švietimo lyderystės vardan mokymosi nuostatas, lyderių ugdymo, jų tobulinimosi, įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo aspektus;

• Mokyklų savarankiškumo stiprinimo (plėtotės) gairės: siūlomos bendrosios mokyklų savarankiškumo stiprinimo/plėtotės nuostatos, mokyklų savarankiškumą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimo sąlygos, apibrėžiamos galimos mokyklų savarankiškumo sritys, laipsniai ir įgijimo būdai.

• Rekomendacijos dėl švietimo konsultantų įdarbinimo bei veiklos formų , kuriose aptariamas laikinojo įdarbinimo („darbo nuomos“) ir „secondment‘o“ tinkamumas švietimo konsultantų veiklai bei galimos švietimo konsultantų veiklos formos.

Projektas “Lyderių laikas”

II etapas

Pagrindinės LL II etapo idėjos

1. Visos veiklos lygiagrečiai vyksta nacionaliniame, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis.

2. Visuose lygmenyse didinama kritinė švietimo lyderių masė.

3. Visuose lygmenyse įtvirtinama lyderystės vardan mokymosi idėja: – visų lygmenų ir švietimo dalyvių sutelktos pastangos gerinti kiekvieno mokinio mokymąsi.

4. Kuriamos bendradarbiavimo, tarimosi tradicijas per nuolatinius švietimo lyderių forumus, viešąsias konsultacijas;

5. Motyvuotos savivaldybės ir mokyklos sukuria unikalius lyderystės plėtros modelius;

6. Žmonių ir institucijų patirtys dokumentuojamos įvairiomis formomis ir skleidžiamos virtualioje aplinkoje;

7. Konsultantų rengimas derinamas su praktika- jie iš karto dirba atrinktose savivaldybėse ir mokyklose;

8. Plėtojamos lyderystės kompetencijos į formalias ir neformalias lyderystės studijas įtraukiant virš 300 švietimo lyderių iš nacionalinio, savivaldybių bei mokyklų lygmenų

TEISINĖ APLINKA

KOMPETECIJŲ PLĖTOTĖ

KONSULTAVIMAS

UNIKALŪS LYDERYSTĖS

PLĖTROS MODELIAI SAVIVALDYBĖSE IR

MOKYKLOSE

SĖKMINGAI BESIMOKASNTIS

MOKINYS

Teisės aktų projektai bei teisinio reglamentavimo analizavimas

• Švietimo konsultavimo modelio įgyvendinimas bei institucionalizavimas;

• Lyderystės plėtotės mokyklos, savivaldybės bei nacionaliniu lygmeniu modelio (modelių) įgyvendinimas;

• Įvairių įdarbinimo formų taikymo švietimo įstaigose (darbo nuoma, laikinasis įdarbinimas, paslaugų teikimas ir kt.);

• Švietimo įstaigų finansavimo („mokinio krepšelio“ metodikos) tobulinimas;

• Profesinės pagalbos teikimo, mokyklų bei kitų švietimo įstaigų bendradarbiavimo dėl organizacinio tobulinimosi organizavimas bei finansavimas;

• Lyderystės kompetencijų pripažinimo ir papildymo modelio įgyvendinimas;

• Mokyklų vadovų tapsmo ir karjeros sistemos kūrimas;

• Formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės studijų finansavimas;

• Longitudinio lyderystės tyrimo nuolatinis įgyvendinimas;

• Lyderystės virtualios aplinkos institucionalizavimas.

• 2012-2014 m. švietimo teisinio reglamentavimo analizės

Unikalių lyderystės modelių savivaldybėse ir mokyklose kūrimas

• 15 projekte dalyvaujančių savivaldybių bei 75 mokyklos susikurs unikalius lyderystės plėtros modelius pasinaudodamos patyrusių Lietuvos ir užsienio specialistų konsultacijomis bei specialiu paramos paketu.

Unikalus lyderystės plėtros savivaldybėje modelis Naujų

savivaldybės bendradarbiavi

mo su mokyklomis

praktikų kūrimas

Švietimo lyderių motyvavimas, bei

profesinis palaikymas,

Sukurtų praktikų įtvirtinimas

savivaldybės ir mokyklų lygmens

teisės aktuose

Tarimasis su bendruomene per

viešąsias konsultacijas Mokinių

mokymosi pažangos

matavimai bei jų analizė

Viso turimo savivaldybės potencialo efektyvus

panaudojimas mokymosi poreikių

tenkinimui

Paramos mokyklų tobulinimo

iniciatyvoms bei pagalbos teikimo

mechanizmai

Mokyklų struktūrų bei visų veiklos

sričių pritaikymas geresniam mokinių

mokymuisi

Švietimo konsultantų rengimas

• 52 švietimo konsultantų atranka;

• Konsultantų parengimas pagal I etape parengtą Bendrąją ir 5 specializuotas programas;

• Konsultantų darbas ir praktika projekte dalyvaujančiose savivaldybėse;

• Konsultantų kompetencijų įvertinimas ir sertifikavimas;

• 9 naujų programų rengimas.

Švietimo konsultavimo modelio išbandymas

• Konsultantų atranka, parengimas, kompetencijų įvertinimas;

• Organizaciniai ir praktiniai aspektai;

• Konsultavimo kaštai;

• Konsultavimo teisinis reglamentavimas ir institucionalizavimas

Neformaliosios švietimo lyderystės studijos

• 245 dalyvių iš nacionalinio, savivaldos bei mokyklų lygmens atranka, kompetencijų įvertinimas bei individualios programos sudarymas;

• Mokymo programos realizavimas 8 Lietuvos regionuose, individualus dalyvių konsultavimas;

• Kompetencijų įvertinimas ir magistrinių darbų gynimas

Lyderystės kompetencijų pripažinimo modelio išbandymas

• Neformaliųjų studijų tiekėjų akreditavimas;

• Besimokančiųjų įgytų kompetencijų įvertinimas ir pripažinimas;

• Kompetencijų įvertinimo finansavimas;

• Švietimo konsultantų programų suderinimas su švietimo lyderystės programomis ir kompetencijų pripažinimo mechanizmais;

• Švietimo lyderių studijų finansavimo tvarkos parengimas

Judant nuo mokymo link mokymosi …

Turi keistis šios sritys:

Tarpusavio santykiai

Ugdymo turinys

Lyderystė

Mokymosi erdvės

Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos

Konsultavimas(-is)

Profesinis tobulinimasis

J.Robertson, L.Stoll

Lyderystė vardan mokymosi

Profesinio mokymosi sistema

• Formaliosios/neformaliosios programos

• Konsultavimasis

• Virtuali aplinka

• Long.tyrimas

Karjeros sistema

• Lyderystės modeliai mokyklos, steigėjo, nacionaliniu mastu

• Konsultavimosi sistema

• Formaliosios/neformaliosios programos

• Virtuali aplinka

• Lon.tyrimas

Pagalbos mokyklos (švietimo) tobulinimui sistema

• Lyderystės modeliai nacionaliniu, savivaldybės, mokyklos lygmenis

• Konsultavimasis

• Virtuali aplinka

• Pagalbos mokyklai fondas – ateityje

• Long.t yrimas

BUS SUKURTANACIONALINIAME

LYGMENYJESAVIVALDYBIŲ LYGMENYJE

MOKYKLŲLYGMENYJE

•Lyderystės vardan mokymosi samprata;

•Mokyklų paramos fondas;

•Metinių švietimo lyderių forumų tradicija;

•Viešosios konsultacijos;

•Konsultavimo mechanizmai;

• Formaliųjų, neformaliųjų lyderystės studijos, kompetencijų pripažinimas;

•Apibrėžtos švietimo lyderių karjeros galimybės;

•Aktyviai veikianti virtuali aplinka;

•Longitudinio tyrimo tradicija.

• Unikalūs savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimo modeliai 15 –oje savivaldybių;

• Apie 20 savivaldybės švietimo darbuotojų dalyvauja formaliose bei neformaliose studijose parenkant modulius pagal individualius ir savivaldybės mokyklos poreikius.

•Aprašyta , nufilmuota ir kitaip dokumentuota kiekvienos savivaldybės kaitos kelias, jame dalyvaujančių žmonių patirtis.

•Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose.

•Unikalūs mokyklų lyderystės modeliai , padedantys struktūras, vadybą ir kitus procesus pritaikyti geresniam mokinių mokymuisi.

•Galimybės gauti Mokyklų paramos fondo grantus.

• Jungimasis į tinklus;

• Didelės grupės motyvuotų švietimo lyderių iš mokyklų dalyvavimas formaliose bei neformaliose studijose.

•Aprašomas, filmuojamas, kitais būdais dokumentuojamas kiekvienos mokyklos ir jos žmonių kaitos kelias.

•Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose.

KĄ GAUNA MOKYKLA?

MOKYKLA

PARAMA

MODELIAI MOKYMAI

KONSULTAVIMAS

VA